1 Ir Abraomas buvo pasenęs, sulaukęs senyvo amžiaus, ir VIEŠPATS buvo laiminęs Abraomą *visapusiškai. 2 Ir Abraomas tarė savo tarnui, savo †namų ūkio ‡vyriausiajam, kuris valdė visa, kas jam priklausė: „Na, dėk savo ranką po mano šlaunimi, 3 ir aš prisaikdinsiu tave VIEŠPAČIU, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad mano sūnui tu neimsi žmonos iš dukterų kanaaniečių, tarp kurių aš gyvenu, 4 bet nuvyksi į mano kraštą ir pas mano giminę ir paimsi žmoną mano sūnui Izaokui.“