MAT 1:1 Yøn lista vi'nata'mbø pø'nis chacyajupø 'yune jutipø'omo pø'naj Jesucristo. Davijdis y Abraha'mis chacyajupø 'yune'omo pø'naj Jesucristo.
MAT 1:2 Oy Abraha'mis 'yune Isaac y Isaajquis 'yune Jacob, y oy Jacojbis 'yune Judá, y ityajque'tuti Juda'is 'yatzi y myuqui.
MAT 1:3 Oyaj Juda'is 'yune Fares y Zara; y Zara'is myama Tamar. Oy Faresis 'yune Esrom y Esro'mis 'yune Aram.
MAT 1:4 Oyajque't Ara'mis 'yune Aminadab, y Aminadajbis 'yune Naasón, Naaso'nis 'yune Salmón,
MAT 1:5 Salmo'nis 'yune Booz; y Boosis myama Rahab. Entonces oy Boojsis 'yune Obed y Obejdis myama Rut. Ocye't Obejdis 'yune Isaí,
MAT 1:6 y Isai'is 'yune aṉgui'mba David, Davijdis 'yune Salomón, y Salomo'nis myama Uriasisna'ṉe yomo.
MAT 1:7 Entonces oy Salomo'nis 'yune Roboam, Roboa'mis 'yune Abías, Abiasis 'yune Asa.
MAT 1:8 Asa'is 'yune Josafat, Josafajtis 'yune Joram, Jora'mis 'yune Uzías,
MAT 1:9 Uziajsis 'yune Jotam, Jota'mis 'yune Acaz, Acasis 'yune Ezequías,
MAT 1:10 Ezequiasis 'yune Manasés, Manasesis 'yune Amón, Amo'nis 'yune Josías.
MAT 1:11 Josiasis 'yune Jeconías; y ityajque'tuti Jeconiasis myuqui jic tiempo cuando obligado ñømaṉyajtøj Israel pønda'm Balilonia nasomo.
MAT 1:12 Y jøsicam cuando jena'ṉ ityaju'c Babilonia nasomo, oy Jeconiasis 'yune Salatiel, y Salatiejlis 'yune Zorobabel,
MAT 1:13 Zorobabejlis 'yune Abiud, Abiujdis 'yune Eliaquim, Eliaqui'mis 'yune Azor,
MAT 1:14 Azojris 'yune Sadoc, Sadojquis 'yune Aquim, y Aqui'mis 'yune Eliud,
MAT 1:15 Eliujdis 'yune Eleazar, Eleasaris 'yune Matán, y Mata'nis 'yune Jacob.
MAT 1:16 Y Jacojbis 'yune José; y José Maria'is jyaya, y María Jesusis myama, Jesús ñøjayajpapø Cristo Diosis cyø'vejupø.
MAT 1:17 Así que desde Abraham hasta David it catorce nac oy vi'na pø'nis 'yune. Oy 'yune'is 'yune, y entonces je 'yune'is 'yune hasta ta'n catorce nac. Y desde David hasta que nømaṉyajtøju Babilonia nasomo itque't catorce nac oy vi'napø pø'nis 'yune'is 'yune, y eyapa catorce nac hasta que pø'naj Cristo.
MAT 1:18 Cuando maṉba'cna'ṉ pø'naj Jesucristo, yø'cse o tucnømi: ijtuna'ṉ myama Maria'is cyompromiso Joseji'ṉ para que va'cø cyo'tøjcajyajø. Pero antes quena'ṉ va'c ityaj tyumø'omo, min chi'yaj cuenta que ji'ndame tyumbø María; pero Masanbø Espiritu Santo'is milagropit oy une pa'te.
MAT 1:19 Como jyaya José tum pøn siempre chøcpapø'is vøjpø tiyø, qui'psu va'cø yaj cyompromiso Mariaji'ṉ; pero va'cø ñu'mdzacø, va'cø jana syijcatyøj María.
MAT 1:20 Mientras que jetsena'ṉ nø qui'psu, Jose'is cyønapasyi'øy tum angeles ndø Comi Diosis cyø'vejupø, y aṉgelesis ñøjayu: ―José; mitz Davijdis mi 'yune: U mi ña'ṉdzu va'cø mi mbøjcøchoṉ María como mi yomo, porque je une maṉbapø isi, Masanbø Espiritu Santo'ise milagropit maṉba isi.
MAT 1:21 Y je maṉba is une, maṉba mi yac nøyi'aj JESUS. Y jetse ñøyi porque maṉbapø yaj cotzocyaj cyojapit ñe pyøn.
MAT 1:22 Y cuando jetse tujcu, viyu'ṉaju lo que chamuse tza'maṉvajcopapø pø'nis ndø Comi Diosis chi'use qui'psocuy va'cø chamø. Y lo que chamuse, viyu'ṉaju. Ndø Comi Dios nømu:
MAT 1:23 Je papiñomo ji'name tyumbø, y maṉba is une. Y maṉba ñøyi'aj Emanuel. Y je palabra Emanuel nømbapøte: que Dios tø øtzji'ṉda'm.
MAT 1:24 Y José mø'ṉdonsa'u ñapasyi'omo, y chøjcu lo que ndø Comi Diosis 'yaṉgelesis chajmayuse, y ñøtøjcøy María tyøjcomo.
MAT 1:25 Pero ja ñø'itøtøcna'ṉ como yomose hasta que is Maria'is vi'na pønbø 'yune, y cyojtayaj ñøyi JESUS.
MAT 2:1 Jesús pø'naj tum cumgu'yomo ñøyipø'is Belén, Judea nasombø cumguy cuando Herodes Judea nasombø aṉgui'mba. Entonces nu'cyaj Jerusalén cumgu'yomo pøn tzu'ṉyajupø jama qui'mgucyøsi, y matza 'ya'myajpapø'is.
MAT 2:2 Y cyø'ocvacyaju je'is: ―¿Jut it jic Israel pø'nis 'yaṉgui'mbata'm jic pø'najupøtøc? Porque jama qui'mgucyøsi isatyam je'is myatza, y mindamupøm chønø yø'qui va'cø ṉgujnejatyamø va'cø ṉgøna'tzøtyamø.
MAT 2:3 Pero cuando aṉgui'mbapø Herodesis myusu que pø'naj eyapø aṉgui'mba, entonces hasta jujchese tujcu; y mumu pøn jic Jerusale'nombø'is jetseti o'ca jujchese tucyajque'tu.
MAT 2:4 Entonces jic aṉgui'mba'is vyejayaj pane'is cyovi'najøta'm y lo que 'yaṉmayajpapø'sna'ṉ Israel pø'nis 'yaṉgui'mgutya'm, y 'yocva'cyaju aṉgui'mba'is jujna'ṉ ma pø'naj Cristo.
MAT 2:5 Entonces je'is 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Maṉba pø'naje Bele'ṉomo, Judá nasombø cumgu'yomo, porque jetse jachø'y cha'maṉvacpapø'is Diosis 'yote, porque jyay yø'cse:
MAT 2:6 Y mitz Belén gumguy pønda'm Judea nasomda'mbø, ji'n menos mi 'yaṉgui'mi que eyata'mbø covi'najø Judea nasomo. Porque mi ṉgumgu'yomo mijtzaṉgø'm it más ijtu'is aṉgui'mguy, maṉba'is 'ya'm ø ṉgumguy Israel. Jetse jyay cha'maṉvacpapø'is.
MAT 2:7 Entonces Herodesis ñu'mvejayaj matza 'ya'myajpapø'is y 'yocva'cyaju mero jujchøc quejtzo'tz matza.
MAT 2:8 Entonces Herodesis cyø'vejyaju matza 'ya'myajpapø'is Belén gumgu'yomo, y ñøjayaju: ―Maṉdam jiṉø, y cø'ocvactam vøjø jic une. Y cuando mi mba'jtamba, tø tzajmatyamø, va'cø maṉgue'tati øjtzi va'cø maṉ ṉgujnejacye'ta.
MAT 2:9 Cyøma'nøyaju'cam je aṉgui'mba, maṉyaj matza 'ya'myajpapø'is. Y isyaju jama qui'mgucyøsi matza vi'najpa maṉu hasta que ijtumø je une, y jen te'ṉdzø'yu.
MAT 2:10 Cuando jic pø'nis isyaj matza, tzi'ṉbø'yaj vøti.
MAT 2:11 Cuando nømna'ṉ cya'ṉdøjcøyaj tøjcomo, isyaj une myama Mariaji'ṉ. Entonces cutquecyaju y vya'ṉjamyaju je une. Luego 'yaṉvacyaj cyaja y vyactzi'yaj oro y pomo y suñi viquicpapø perfume.
MAT 2:12 Y jøsicam Diosis chajmayaj cyønapasyi'omo que va'cø jana vitu'yaj ijtumø Herodes; por eso eyapø tu'ṉom vitu'yaju para va'cø ñu'cyaj ñasomda'm.
MAT 2:13 Y maṉyaju'cam jic 'ya'myajpapø'is matza, ndø Comi Diosis 'yaṉgeles cyønapasyi'øy Jose'is. Y aṉgelesis ñøjayu: ―Te'nchu'ṉø y pøc yøṉ une myamaji'ṉ y maṉ Egipto nasomo hasta que øtz mi nøjambacsye'ṉomo. Porque Herodesis mapø mye'tz je une para que va' yaj ca'ø.
MAT 2:14 Entonces te'nchu'ṉ José y pyøc je une myamaji'ṉ y tzu'ṉyaj tzu'i, maṉyaj Egipto nasomo.
MAT 2:15 Jen o ityaju hasta que ca' Herodes. Entonces jetse tujcu que maṉyaj Egipto'omo para que va'cø tyucø ndø Comi Diosis chi'use tza'maṉvajcopyapø qui'pscocuy va'cø chamø: “Egipto nasomo ⁿveja'yø ø ⁿUne va'cø chu'ṉø”.
MAT 2:16 Cuando Herodesis chi' cuenta que 'yaṉgøma'cøyaj 'ya'myajpapø'is matza, qui'sca'comø'nu. Por eso chi' orden va'cø yaj ca'yaj mumu une metza ameta'mbø y mas che'ta'mbø lo que ityajupøna'ṉ Belén gumgu'yomo y ribera'omo. Jic metza ame tiempo chajmayaju'csye'ṉomo 'ya'myajpapø'is matza cuando quej matza.
MAT 2:17 Jetse viyu'ṉaju jachø'yuse tza'maṉvajcopapø Jeremiasis, je'is chamu:
MAT 2:18 Mandøj ote Ramá cumgu'yomo, vo'yajpa y vejyajpa pømi, y Raquejlisna'ṉe nø cyøveju 'yune. Ji'namna'ṉ syun va'cø chambasencia'ajtøjø porque ca'yajupømete.
MAT 2:19 Pero jøsi'cam ca'u Herodes, y entonces tum ndø Comi Diosis 'yaṉgelesis cyejay napasyi'omo José jiṉø Egipto nasomo. Y ñøjayu:
MAT 2:20 ―Te'nchu'ṉø, pøc je une myamaji'ṉ y vitu' Israel nasomo; porque ca'yaju'am maṉbapø'sna'ṉ yaj ca'yaje.
MAT 2:21 Entonces José te'ñchu'ṉu y ñømaṉ je une myamaji'ṉ Israejlis ñasomda'm.
MAT 2:22 Pero Jose'is myusu que cuando ca'u Herodes, tzø'cye't 'yune Arquelao va'cø 'yaṉgui'mø Judea nasomo jyata'is itcu'yomo. Y por eso José na'tzu va' maṉ jiṉø. Entonces tzajmatyøj ñapasyi'omo Galilea nasomo va'cø myavø. Y jiṉ o maṉ José cyo'uneji'n y myamaji'ṉ.
MAT 2:23 Cuando nu'c jeni, maṉ it Nazaret cumgu'yomo. Jetse viyu'ṉaju lo que chamyaju cha'maṉvacpapø'is que Jesús ma ñøyi'aj nazareno.
MAT 3:1 Jic tiempo'omo min Juan nøyø'opyapø, min chamgøpucs ja ijnømømø Judea nasomo.
MAT 3:2 Nømu: ―Qui'psvitu'tamø porque pronto'am maṉba aṉgui'm tzajpomopø Dios.
MAT 3:3 Tza'maṉvajcopapø Isaiasis o chame que maṉba it pøn; y Juanete jic pøn Isaiasis chamupø. Isaías nømu: Nø vyejnøm ni i ja ityømø, nømba: “Como ndø vøjø tzøjcatyamba tuṉ møja'n aṉgui'mbapøcøtoya, jetse mi ndzocoy hay que va'cø mi vøjø ndzøcatyamø porque maṉba min ndø Comi”.
MAT 3:4 Jua'nis tyucu, camello copø'nisna'ṉe pyøcpø. Y chec vatcuy nacapøte, y vyi'cpana'ṉ aju y cyu'tpana'ṉ yumi tzinu.
MAT 3:5 Y Jerusalén gumgu'yomda'mbø, y jic Judea nasomda'mbø, y tome Jordán nø'om ityajupø; mumu miñaju va'cø cyøma'nøyaj Juan.
MAT 3:6 Cuando chamyajpana'ṉ cyoja, Jua'nis ñø'yøyaju Jordán nø'omo.
MAT 3:7 Jua'nis isu que nø ñu'cyaju vøti fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is y saduceo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is. Miñaju va'cø ñø'yøyajø. Y ñøjayaju Jua'nis: ―¡Tzanse mi yandzita'm mijtzi! ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'pstamba o'ca muspa mi mbyotyamø va'cø jana mi ṉgyastigatzøctam Diosis cuando qui'syca'pa ñe'cø? Ji'n mus mi mbojyatyam Dios.
MAT 3:8 ”Tzøctam vøjø jujche syunbase cuando mi ṉgui'psvitu'tamu'jcam;
MAT 3:9 y u mi ṉgui'pstamu que maṉba mi ṉgyotzoctame porque Abraham mi mbeca jata tzu'ṉgutya'm. Porque øtz mi nøjanda'mbøjtzi que hasta yøṉ tza' Diosis muspa yac pønvituyajø va'cø Abraha'mis 'yune'ajyajø.
MAT 3:10 Como tum pøn ñø'ijtu'is jacha listo va'cø tyøṉyaj cuy ji'n tyø'mayajepø va'cø pyoṉbø'yajø juctyøjcomo, jetse Dios listo yøti va'cø cyastigatzøcyaj pøn ji'n chøcyajepø'is vøjpø tiyø.
MAT 3:11 Øtz viyuṉse mi nø'yøndya'mbøjtzi nø'ji'ṉ porque mi ngui'psvitu'tamu'am vøjpø ticøsi. Pero ma min øjtzaṉgø'mø mas pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Øtz ji'nchø vøjpø como jicse. Va'cø chøjcay nu'csocuy jicø myøja'ṉombø pøngøtoya syunba más vøjpø pøn que øjtzi, porque ji'n aunque i'is mus chøjcaye. Je'is maṉba mi nø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ y juctyøcji'ṉ.
MAT 3:12 Como tum pøn ñø'ijtu'is cyø'omo yemguy listo va'cø cyøsujø trigo pyuj va'cø pyuj ñaca, jetse je maṉbapø mini, je'is maṉba cyøpiṉyaj pøn. Y como vøjpø pyuj ndø tu'mba va'cø ndø aṉne'ṉgø, y ñaca ndø pyoṉbø'japya; jetse je'is maṉba yac tu'myaj vøjta'mbø pøn tyøjcomo y yatzita'mbø maṉba pyoṉbø'yaj nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
MAT 3:13 Entonces Jesús tzu'ṉ Galilea nasomo y nu'c Jordán nø'omo ijtumø Juan, para que va'cø ñø'yøyø Jua'nis.
MAT 3:14 Primero ja syun Jua'nis va'cø ñø'yøy ndø Comi Jesús. Jua'nis ñøjay ndø Comi: ―Øjtzi vøjø va' mi ndø nø'yøy mijtzi y mitz mi min para que øtz va'cø mi ⁿnø'yøyø.
MAT 3:15 Pero Jesusis ñøjayu: ―Yaj jetsepø mi ṉgui'psocuy; porque jetse tiene que va'cø ndø tzøcø va'cø ndø tzøc Diosis syunbase. Entonces Jua'ṉis vyo'møjayu va'cø ñø'yøy Jesús.
MAT 3:16 Cuando Jesús nø'yøyu, put je nø'cø'mø, y tumø hora aṉvac tzap; y Jesusis isu Diosis 'Yespiritu nø myø'nu como palomase y jetcøsi nu'cu.
MAT 3:17 Entonces mandøju nø vyejmø'n ote tzajpomo, nømu: ―Yøṉø ø Une sunbapø øjtzi, jetcøtoya casøpyøjtzi.
MAT 4:1 Luego Espiritu'is ñømaṉ Jesús ni i jya'ityømø para que va'cø chøjquis yatzi'ajcu'is a ver o'ca muspa yac tocoy Jesús.
MAT 4:2 Jesús o it jana cu'ti cuarenta dias chu'ji'ṉ jamaji'ṉ, y jøsi'cam osu.
MAT 4:3 Entonces tyo'møy Jesús yatzi'ajcu'is va'cø chøjquis a ver o'ca muspa chøctocoya. Yatzi'ajcu'is ñøjay Jesús: ―Si de veras o'ca Diosise mi 'yune, yac panvitu yøṉ tza'.
MAT 4:4 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Ji'nø maṉ mbaṉdzøqui porque it Diosis 'yote jachø'yupø, nømba: “Ji'n solo cu'tcuji'ṉdi queñaje pøn, sino mumu lo que chambapø ote Diosis, jetji'ṉ jamacøtyajpa”.
MAT 4:5 Entonces yatzipø'is ñømaṉ Jesús masan gumguy Jerusale'nomo y ñøqui'm møji masandøj copajcomo.
MAT 4:6 Y ñøjayu: ―Viyuṉse o'ca Diosis mi 'yune, locsmø'nø, tøjpaṉque'c nasomo; porque it Diosis 'yote jachø'yupø nømba: Diosis ma chi' orden aṉgeles para que va'cø mi ṉgüendatzøcø, maṉba mi ñømaṉ cyø'ji'ṉ va'cø jana mi nejpinduc ni jutipø tza'cøsi, ni ti jana mi ndzøcø.
MAT 4:7 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―También it Diosis 'yote jachø'yupø: “U mi ndzøjquis a prueba ndø Comi Dios”.
MAT 4:8 Otra vez yatzipø'is ñømaṉ Jesús ye'ṉupø cotzøjcøsi y cøyin isindzi mumu ijtuse cumguy nascøsi y myøja'ṉo'majcuy.
MAT 4:9 Y yatzi'ajcu'is ñøjayu Jesús: ―Ma mi ndzi' aṉgui'mguy mumu yøṉgøsi o'ca mi ṉgyujnepya va'cø mi ndø va'ṉjam øjtzi.
MAT 4:10 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Mavø, Satanás, ji'na mi ṉgujnejaye; porque it Diosis 'yote jachø'yupø, nømba: “Va'ṉjam ndø Comi Dios, y solo je'is ñu'csocuy tzøjcayø”.
MAT 4:11 Entonces je yatzi'ajcuy tzu'ṉu, chac jen Jesús y miñaj angeles va'cø cyotzoṉyajø.
MAT 4:12 Cuando Jesusis myanu que Juan preso'omna'ṉ ijtu, maṉ Galilea nasomo.
MAT 4:13 Pero ja chø'y jic Nazaret cumgu'yomo, sino maṉ it Capernaum cumgu'yomo. Je cumguy mar saya'om ijtu, Zabulón y Neftalí nasomo.
MAT 4:14 Jetse viyu'ṉaju lo que jyachø'yuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis; je'is jyayu:
MAT 4:15 Jic Zabulón nasomo y jic Neftalí nasomo, jic Majraṉvinpø tu'ṉombø; Jordán nø'cøtu'møṉ, Galilea nasomo ityajumø lo que ji'ndyet Israel pønda'm;
MAT 4:16 Pi'tzø'ajcu'yomo ityajupø pø'nis isyaj møjapø sø'ṉgø. Jetsena'ṉe ma ca'yaj pi'tzø'ajcu'yomo, pero min syø'ṉocpacyaj møja sø'ṉgø'is.
MAT 4:17 Entonces Jesusis cha'maṉvactzo'tzu, nømu: ―Qui'psvitu'tamø, porque pronto'am maṉba aṉgui'mi tzajpomopø Dios.
MAT 4:18 Jesús nømna'ṉ cyøjtu Galilea mar saya'omo cuando isyaj nø cyoque nucyaju tum pøn myuquiji'ṉ. Tum ñøyina'ṉ Simón, y mismo tumbø'is ñøyina'ṉ Pedro. Y eyapø Andresna'ṉ ñøyi. Coque nuctayuta'mete y nømna'ṉ ñacsyaj ataraya nø'cø'mø.
MAT 4:19 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ma tø pa'jtamø. Yøti ji'n ma mi nuctam coque, sino pøn maṉba mi yac mindam øtzcø'mø. Porque øtz jetse maṉba mi yac yostame.
MAT 4:20 Entonces luego chacyaj 'yataraya y maṉyaj Jesusji'ṉ va'cø vityajø.
MAT 4:21 Usy vit Jesús y isyaj metzcuy Zebedeo'is 'yune, tum ñøyipø'is Jacobo, y tum ñøyipø'is Juan. Barco'omna'ṉ ityaj jyataji'ṉ nømna'ṉ vyøjøtzøcyaj 'yataraya.
MAT 4:22 Cuando Jesusis vyejayaju, chacyaj byarco jeni jyataji'ṉ maṉyaj Jesusji'n va'cø vityajø.
MAT 4:23 Jesusis nømna'ṉ 'yocvit Galilea nas y tumdumbø Israel pø'nis tyu'mgutyøjcomo nømna'ṉ cha'mindzi'yaj vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios. Y yac tzocyajpana'ṉ aunque jujchepø ca'cuy ñø'ityaju'is.
MAT 4:24 Y mumu Siria cumgu'yomda'mbø'is myusyajque'tu que Jesús yac tzojcopya, y ñømijnayaj mumu toya nø isyajupø'is ca'cuji'ṉ, ji'n tumø cuentata'mbø'is cya'cuy. Ñømiñaj yatzi'ajcu'is yacsutzøcyajupø y tu'yajpapø y ñømijnayajque't ji'n musi vityajø. Y Jesusis yac tzocyaju mumu.
MAT 4:25 Maṉ pya'tyaj Jesús vøti pø'nis; Galilea nasomda'mbø'is y Decápolis nasomda'mbø'is, y Jerusalén gumguyomda'mbø'is, y Judea nasomda'mbø'is y Jordán nø'cøtu'maṉda'mbø'is. Mumu maṉ pya'tyaje Jesús.
MAT 5:1 Cuando Jesusis isyaj vøti pøṉ, qui'm cotzøjcøsi y jen po'cschø'yu. Y vyocøtøjcøyaj ñøtuṉdøvø'is.
MAT 5:2 Y Jesusis 'yaṉmacho'chaj yø'cse:
MAT 5:3 ―Contento ityajpa cyønøctøyøyajpa'is que ja it vøjpø tiyø choco'yomo, porque jetseta'mbø 'yaṉgui'myajpa y cuidatzøcyajpa Diosis.
MAT 5:4 ”Contento ityajpa maya'yajpapø, porque Diosis maṉba yajayaj myaya'cuy.
MAT 5:5 ”Contento ityajpa ji'n cyoquipi'is vyin, porque je'is ma pyøjcøchoṉyaj nasacopac Diosis chamdzi'yajupø.
MAT 5:6 ”Contento ityajpa ityaju'is gyanas va'cø chøcyaj Diosis syunbase, porque maṉba cyotzoṉyaj Diosis va'cø chøcyaj vøjpø tiyø.
MAT 5:7 ”Contento ityajpa lo que tyoya'ṉøyajpapø'is tyøvø, porque ñe'c Diosis maṉba tyoya'ṉøyajque'te.
MAT 5:8 ”Contento ityajpa los que limpiota'mbø'is chocoy, porque je'is ma isyaj Dios.
MAT 5:9 ”Contento ityajpa jic cojecsyajpapø'is va' yaj quipcuy, porque jet maṉba ñøjayaj Diosis: Øjchøṉ mi unenda'm.
MAT 5:10 ”Contento ityajpa los que yacsutzøcyajtøjupø nø chøcyaju aṉcø Diosis syunbase, porque tzajpombø itcuy je'is ñe'ayajpa.
MAT 5:11 ”Contento mi ijtamba cuando pø'nis mi ndyopa'o'nøtyamba y mi yacsutzøctamba y mi ṉgyø'o'nøndyamba cosa ji'n vyiyuṉda'mbø ticøsi. O'ca jetse mi ⁿyacsutzøctamba porque øtz mi ndø va'ṉjamdamba ancø,
MAT 5:12 casøtyamø y contento ijtamø; porque maṉba mi ṉgyoyojtam Diosis tzajpomo. Porque jetseti yacsutzøcyajque't tza'maṉvajcoyajpapø pøn vi'na antes que mitz mi ijtamba.
MAT 5:13 ”Mitz ṉgyana cuentata'mete yø'c nascøsi. Pero o'ca jic cana ji'n cyana'ome, entonces ji'n mus ndø yac yosa. Tiene que va'cø ndø patzpø' va'cø myaṉvitu'yaj pø'nis. Jetse mitz o'ca ji'n mi yostam vøjø Dioscøtoya, igual mi mbyatzpø'tandøjpa.
MAT 5:14 ”Mitz syø'ṉgø cuentata'mete nascøsi. Tum cumguy lomacøsi ijtu donde quiera quejpa.
MAT 5:15 Ni ji'n ndø ja'mbay no'a va'cø ndø cot cajacøtøjcø'mø; mejor ndø cotpa ye'ṉumø va'cø cyøsø'ṉoy ityajuse tøjcomo.
MAT 5:16 También mitzta'm tzøjque'tati vøjø y jetse por cuenta mi sø'ṉdaṉgue'tpati pø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Entonces cuando pø'nis isyapa que mi ndzøctamba vøj mitzta'm, maṉba vyøcotzøcyaj ndø Janda tzajpom ijtupø.
MAT 5:17 ”U mi ṉgui'pstamu o'ca mi'nøjtzi va'cø ⁿyajay Diosis 'yaṉgui'mocuy, o va'cø yajay tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis 'yaṉma'yocuy. Ja mi'nøjtzi va'cø ⁿyajayø, sino va'cø ⁿyaj coputa.
MAT 5:18 Porque viyuṉse mi ndzajmatyamba, hasta que yajpa tzap y nas, ni tum letra, ni tum punto Diosis 'yaṉgui'mocu'is ñe ji'n ma yaje hasta tucpa tiyø chamba.
MAT 5:19 Por eso o'ca ndø tzacpa aunque sea tum aṉgui'mocuy más ji'n myøja'ṉombø, y jetse ndø aṉmayajpa eyata'mbø va'cø chøcyajque'ta; entonces tø øtz ji'n ma tø valetzøjque't Diosis itcu'yomo. Pero o'ca ndø yaj coputpa, y ndø aṉmayajpa eyata'mbø va'cø chøcyajque'ta, entonces maṉba tø møja'ṉo'majø tzajpombø Dios 'yanqui'mbamø.
MAT 5:20 Mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca ji'n mi ijtam más vøjø que 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mocuy ityajpase, y fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is ityajpase, entonces ni jujche ji'n mus mi ndyøjcøy tzajpombø Dios 'yaṉgui'mbamø.
MAT 5:21 ”Mi ñchajmatyandøju'am jujche tzajmayajtøju pecapøn, jej nømyaju: “Uy yaj ca'otyame, pues yaj ca'opyapø tiene que va'cø cyastigatzøctøjø”.
MAT 5:22 Pero mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca mi ṉgui'sca'pa mi ndøvøji'ṉ, tiene que va'cø mi ṉgyastigatzøctøjø. O'ca mi ndopa'o'nøpya mi ndøvø, tiene que va'cø mi ⁿyaj coja'ajø aṉgui'myajpapø pø'nis cuando tu'myaju'cam. Y o'ca mi ṉgoraje nøjapya mi ndøvø: “ⁿJyovi mijtzi”. Entonces como jetse mi nøjapya mi ndøvø, por eso ya mero yatzi'ajcu'yomo mi myaṉba.
MAT 5:23 ”Jetcøtoya o'ca nø mi nøminu aunque tiyø va'cø mi ṉgot altarcø'mø para Dioscøtoya, y jen mi ⁿjyajmundzøcpa que mi ndøvø'is nømdi mi ṉgui'sayu, porque ja mi ñømaṉ mi ndøvø vøjø,
MAT 5:24 entonces tzac jeni mi ndzi'ocuy altarcø'mø, y maṉ vi'na'c va'cø o'nøy mi ndøvø va'cø jyajmbø cyoraje. Entonces maṉgue't altarcø'mø va'cø mi ndzi' lo que maṉbapø mi ndzi' Dios.
MAT 5:25 ”O'ca mi ṉgui'sapapø'is mi ṉgyøva'cøpya, mientras tu'ṉomdøc mi ijtamu antes que mi ñu'ctam atcanicø'mø, 'yo'nøy vøjø jetse va'c yac tzø'yø, va'cø jyajmbø' quipcuy. Porque o'ca ji'n mi vøjøndzøc jetse, maṉba mi ṉgyøva'cøy atcanicøsi, y je'is maṉba mi yac nuc policia'is y maṉba mi syomi.
MAT 5:26 Viyuṉsye mi nøjambyøjtzi: hasta que mi ṉgoyojaṉga'mba mi ja'ndze, ji'n ma mi mbyut preso'omo.
MAT 5:27 ”Mi mandambati que ji'n vøj va'cø ndø cøtzøjcøy ndø ⁿjaya, o ndø ⁿyomo, va'cø jana ndø nø'it eyapø.
MAT 5:28 Pero øtz mi nøjanda'mbøjtzi: O'ca mi a'maṉga'pa eyapø yomo y sunba mi o'nøyø, es como mi ndzøjcu'am aunque ja mi ndzøcøpø, y jetze mi ṉgui'psocu'yomo mi ṉgøtzøjcøyupømete mi ⁿyomo.
MAT 5:29 ”Jetcøtoya o'ca mi ndzø'naṉ vitø'mis mi yaj cojapa'tpa, tzucsputø y patzpø'ø. Porque va'co mi yac tocoy tum vitøm, menos toya que va'cø coṉñapø mi mbyatzpø'tøj yatzi'ajcu'yomo.
MAT 5:30 Y o'ca mi ndzø'na'ṉis mi yaj cojapa'tpa, tøcspø'ø y patzpø'ø. Va'cø mi ṉgyø'cøtø'csø menos toya que va'cø mi mbyatzpø'tøj coṉñapø yatzi'ajcu'yomo.
MAT 5:31 ”Tzamdøjupøte vi'na: “O'ca pø'nis chacpa yomo, syunba va'cø chi' yomo toto que co'tøjcajaṉvajcu'am”.
MAT 5:32 Pero mi nøjandambati mijtzi: O'ca pø'nis chacpa yomo comecti, yomo'is ja cyøtzøjcøyø, entonces yomo'is maṉba pyøc eyapø pøn y jetse cyøtzøjcøpya jyaya, pero jyaya'is it cyoja porque ñec chajcu. Y pyøjcu'is tzactøjupø yomo jet cojapa'tpa.
MAT 5:33 ”También mi mandamu que peca pø'nis vi'na chamyaju: “O'ca ndø Comi Diosis vyi'naṉdøjqui mi ñømba: Viyuṉse Dios maṉba ndzøqui; entonces tiene que va'cø mi ndzøcø”.
MAT 5:34 Pero mi nøjandyambati mijtzi: U mi ndzambøc Dios como testigos que viyuṉ nø mi nchamu, ni u mi ndzambøc tzap, porque Diosise 'yaṉgui'mgu pyo'cscuy.
MAT 5:35 Ni u mi ndzambøc nas, porque je Diosis tye'nguy. Ni u mi ndzambøc Jerusalén, porque møja'ṉombø aṉgui'mba'is cyumguy.
MAT 5:36 Ni u mi ndzambøc mi ṉgopac, porque ji'n mus mi yac popo'aj ni yac yøjcaj ni tumø mi ⁿvay.
MAT 5:37 Pero tum nacti nømø “jø'ø”, o “ji'nda”. Jenche'ṉomdi tzamø. O'ca más mi ndzamaṉøpya, yatipø'is mi ñøtzøcpa.
MAT 5:38 ”Mi mandamu'am que tzamdøju pecapøn: “O'ca pø'nis chaṉgo'tzapya tyøvø'is vyitøm, eyapø'is muspa chaṉgo'tzacye't ji'quis vyitøm va'cø parejo tzø'yaj queyaṉ do'tita'm mye'chcø'i. Y o'ca pø'nis chaṉbujtapya tyøvø'is tyøtz, eyapø'is muspa ñøpujtacye't ji'quis tyøtz, va'cø parejo tøtztucu'ajyajø”.
MAT 5:39 Pero øtz mi nøjaṉdya'mbøjtzi: U mi nø tu'mbajcajtamu. O'ca mi nchaṉdøjpa mi ndzø'naṉ acapajcøsi, nøjayø: Muspa mi ndø tzaṉque't tu'møn, øtz jin ma mi ndzave.
MAT 5:40 O'ca aunque i'is mi ṉgyøva'cøpya y sunba pyøjcay mi ṉgamisa, nøjayø: O'ca más nø mi sunu, tø pøjcacye'tati ø ñchaqueta.
MAT 5:41 O'ca aunque i'is mi 'yobligatzøcpa va'cø nømaṉjay chømi media legua, pues nømaṉjayø y nøjayø: Mati mi nøma'ṉøjacye't mi ndzømi eyapø media leguanaque't.
MAT 5:42 O'ca mi ⁿvya'cpa aunque tiyø aunque i'is, muspa mi ndzi'ø. Y o'ca aunque i'is sunba ñu'cs aunque ti mijtzene, u mi nøjayø: Ji'n mus mi nu'cschi'ø.
MAT 5:43 ”También mi mandamu'am que tzamdøju'am vi'na: “Sunø mi amigo y qui'say mi enemigo”.
MAT 5:44 Pero mi ndzajmatyambati mi øjtzi: Sundamø mi enemigota'm, o'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ṉgyø'o'nøpya. Tzøjcatyam bien mi ṉgui'sapyapø'is. O'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ Diosis mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ndyopa'o'nøpya y mi ⁿyacsutzøcpa.
MAT 5:45 Jetse tzajpombø ndø Janda'is mi 'yune, porque je'is yaj qui'mba jama y nøcsø'ṉøpya mumu pøn parejo, sea yatzita'mbø, vøjta'mba; y je'is yaj quecpa tuj mumu pøngøtoya; o'ca sea chøcpapø'is Diosis syunbase, sea ji'ṉ chøqui'is Diosis syunbase.
MAT 5:46 Pues o'ca mi amigo mi sunba porque je'is mi syunba, Diosis ji'n mi ṉgyoyoje porque mi sunba mi amigo; porque jetsetique't cobratzøcyajpapø para gobiernocøtoya nay nøsyuñajtøjpa 'yamigoji'ṉ.
MAT 5:47 Y o'ca vøj mi nømaṉba na's mi amigo, y eyapø ji'n mi nømaṉ vøjø, ji'n mi ndzøc vøjpø tiyø. Pues aunque i'is ñømaṉba vøj 'yamigo.
MAT 5:48 Jetcøtoya tzøctam puro vøjpø tiyø como ndø Janda tzajpombø'is chøcpase.
MAT 6:1 ”Cuando mi ndzøctamba vøjpø tiyø, u mi ndzøctam pø'nis vyi'naṉdøjqui va'cø mi ⁿvyøṉgotzøc pø'nis; porque o'ca mi ndzøcpa vøjø va'cø mi ⁿvyøṉgotzøc pø'nis, entonces ndø Janda tzajpom ijtupø'is ji'n mi ñchi' ni ti coyoja.
MAT 6:2 Cuando mi ṉgotzoṉba pobre, uy mi ndzamgøpucs ti mi ndzøjcu. Porque ityaj pøn chi'yajpapø'is pobre tumin vøti pø'nomo va'cø isyaj vøti pø'nis; que sea tu'mguy tøjcomo, sea calle'omo. Jic chi'yajpapø'is tumin sunba va'cø vyøcotzøcyaj vøti pø'nis. Pero mi nøjandyamba viyuṉsye que jic chi'yajpapø'is pobre tumin vyøcotzøcyajpa pø'nis, pero ni ti coyoja ji'n ma chi'yaj Diosis.
MAT 6:3 Pero mitz cuando mi ndzi'pa pobre tumin, ni i u mi yac musu, ne'c musø ti mi ndzi'u.
MAT 6:4 Jetse nu'mdzi'ø; aunque nu'mdi nø mi ndzøjcu, pero ndø Janda'is nømdi isu, y je'is maṉba mi ñchi' mi ngoyoja.
MAT 6:5 ”Y cuando mi o'nøndyamba Dios, u mi ndzøctam jujche chøcyajpase vya'ṉjamba tzøcpa'is. Jetseta'mbø'is gyustatzøcyajpa va'cø tye'ñaj tu'mguy tøjcomo y calle tzove'omo va'cø jen conocsyajø va'cø isyaj aunque i'is, jeteme gyustatzøcyajpapø. Pero viyuṉ nø mi ndzajmayu que lo que gyusto ñø'ityaju, jetemete cyoyoja. Ni ti cyoyoja ji'n ma chi'yaj Diosis.
MAT 6:6 Pero mijtzi cuando mi o'nømbya Dios, tøjcøy mi ṉguarto'omo y aṉgojøy mi ⁿvin, y o'nøy ndø Janda lo que ji'n ndø isi. Y ndø Janda'is tø ispa aunque ndø tumgø'y tø itø, y je'is maṉba mi ṉgyoyoje.
MAT 6:7 ”Y cuando mi o'nømbya Dios, uy comeque jana tumnac ndzama misma oración. Porque jetse chøcyajpa ji'n cyomusyaje'is Dios. Cyomo'yajpa que Diosis maṉba myane o'ca jana ndumnac nø chamyaj tiyete.
MAT 6:8 Pero u mi ndzøctam je'is chøcyajpase. Porque ndø Janda'is ispa ti'is mi nchøjcapya falta antesti mi ⁿva'cpa ti sunba mi ⁿva'ṉgø.
MAT 6:9 Pero cuando mi o'nøndyamba Dios, yø'cse nømdamø: Ø Jandata'm tzajpom mi ijtupø'is, yaj cøna'tzøjay mi nøyi.
MAT 6:10 Minø mi aṉgui'moya. Yac tucø mi sunbase; jujche tzajpomo, jetze nascøs yac tucø.
MAT 6:11 Tø tzi'tam tumdum jama ndø jamaṉgøtcuy.
MAT 6:12 Tø yaj cotocotyamø ø ṉgoja, jujche øtz ⁿyaj cotocotya'mbøjtzi ti tzøjcatya'mbøjtzi aunque i'is.
MAT 6:13 O'ca yatzipø'is tzøjquista'mbøjtzi va'cø jujche yaj cojapajtamø, uy tø yac maṉdam jeni, sino tø yaj cotzoctam jana tø nuc yatzipø'is. Porque mijtzi aṉgui'mopyapø myøja'ṉombø, y vøj va'cø mi vøṉgotzøctam øjtzi mumu jamacøtoya.
MAT 6:14 ”Porque o'ca mitz ⁿyaj cotocotyamba mi ñchøjcatyambapø'is yatzitzoco'yajcuy, entonces maṉba mi ⁿyaj cotocotyaṉgue't ndø Janda'is.
MAT 6:15 Pero o'ca ji'n mi ⁿyaj cotocotyam mi ñchøjcatyambapø'is yatzitzoco'yajcuy, entonces ndø Janda'is ji'n ma mi ⁿyaj cotocojatyam mi yandzitzoco'yajcuy.
MAT 6:16 ”Cuando jana cu'ti mi ijtamba mi va'ṉjajmocuycøtoya, u yacsyu quene como chøcyajpase aṉgøma'cø'oyajpapø pø'nis. Pero ñe'cti jetse nø cyenu va'cø myusyaj pø'nis que jana cu'ti ityajpa. Viyuṉ nø mi ndzajmayu que jetemete cyoyoja, ni ti coyoja ji'n ma chi' Diosis.
MAT 6:17 Pero mitz cuando jana cu'ti ⁿijtu, jas mi ⁿvay y vinche'a,
MAT 6:18 va'cø jana myusyaj pø'nis que jana cu'ti mi ⁿijtu. Pero ndø Janda ji'n ndø isipø, je'is mi ⁿispa. Y je'is maṉba mi ñchi' mi ṉgoyoja pø'nis vyi'naṉdøjqui.
MAT 6:19 ”U mi aṉne'c ricu'ajcuy yø'c nascøsi, porque yø'c yø'pø'pa y putzpa y yajpa mumu tiyø; y ityaj nu'myajpapø, je'is ñu'myajpa.
MAT 6:20 Pero más vøjø va'cø mi aṉne'c mi ringu'ajcuy tzajpomo. Jiṉ ni ti ji'n yø'pø'i, ni ji'n pyutzi, ni ji'n yaje, ni ja ij nu'mbapø va'cø ñu'mø.
MAT 6:21 Porque jut ijtumø mi ricu'ajcuy, jendi maṉba itque't mi ndzocoy.
MAT 6:22 ”Ndø vindøm por cuenta ndø coṉña'is ño'ase. O'ca ndø vindøm sø'ṉba vøjø, muspa tø vitø. Jetse ndø tumø chocoy va'cø ndø sunø tzajpombø ricu'ajcuy, vøj tø itpa, ndø tzi'pa cuenta tiyø vøjpø.
MAT 6:23 Pero o'ca ji'n syø'ṉ ndø vindøm, pitzø'ajcu'yom tø itpa. Jetse o'ca ndø sunba nascøspø ricu'ajcuy, como pi'tzø'omse tø itpa. Así es que o'ca ndø qui'psocuy ji'n vyøjø, ni ti ja it vyø'om putpa.
MAT 6:24 ”Ji'n mus ndø yosay tumnajcøsi metzcuy comi. Porque tum comi maṉba ndø suni, y tum ji'n maṉba ndø suni; o tum ndø comi ndø yosapya vøjø, y tum ji'n ndø yosay vøjø. O'ca Dios ndø yosapya, ji'n mus ndø yosay ricu'ajcuy.
MAT 6:25 ”Por eso nø mi ndzajmatyamu: U mi nømaya'tamu ti maṉba mi ṉgu'jtame ti maṉba mi uctame, ni u mi nømaya'tamu jujche maṉba mi nducu'øtyam mi ⁿvin. Porque Diosis más mi yac yajmapya mi ṉguenguy que ji'n cu'tcuy; y mi ⁿvin más mi yac yajmapya que ji'n tucu.
MAT 6:26 A'mdam møji sititvityajpapø paloma. Ni ti ji'n ñipyaje, ni ji'n cyosechatzøcyaje; ni ji'n jyojøyaj troja, pero pyø'nøyajpa tzajpom ijtupø ndø Janda'is, y mitz mas vøti mi yac yamdamba je'is que ji'n paloma.
MAT 6:27 ¿Será que it mijtzomda'm muspapø ye'ṉaṉøy medio metro vøti nø qui'psu aṉcø? Pues ji'n musi.
MAT 6:28 ”¿Ticøtoya mi maya'ndamba ti maṉba mi mestame? A'mdamø lirio jøyø tza'mom ityajpapø jujche tzocyajpa. Ji'n yosyaje ni ji'n pi'tyaje.
MAT 6:29 Pero øtz nø mi ndzajmatyamu que møja'ṉ aṉgui'mba Salomón vøjpø itcu'yomo ja o mescøyoje va'cø chi'ṉø como tum jøyø chi'ṉbase.
MAT 6:30 Por eso o'ca Diosis jetse suñi yaj quenba ta'ṉø que yøti ijtu y jyo'pit poṉbø'tøjpa juctyøjcomo, está seguro Diosis maṉba mi yac mescøyojtam mijta'm; mijtzi mi mbyønda'm usypøtite mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
MAT 6:31 Por eso u myaya'tamu, u ñømdamu: “¿Ti maṉba ndø cu'jtame, ti maṉba ndø uctame, ti maṉba ndø mestame?”
MAT 6:32 Porque jetseta'mbø tiyø mye'chajpa ji'n Diosis cuenta'ṉomda'mbø'is. Pero tzajpom ndø Janda'is ispa mumu ti ja mi nø'indøpø.
MAT 6:33 Mejor me'tzam vi'na va'cø mi ijtam Diosis 'yaṉgui'mgu'yomo, y va'cø mi ijtam Diosis syunbase, jetse Diosis maṉba mi ñchi'a'ṉøtyam tucusepø cu'tcusepø.
MAT 6:34 Por eso u mi myaya'ndamu jujche maṉba mi ijtam jyo'pit, porque jyo'pit maṉba it otro eyapø ti va'cø mi ṉgømaya'que'ta. Tumdum jama it ti va'cø ndø cømaya'ø.
MAT 7:1 ”U mi nømu it mi ndøvø'is cyoja, entonces Dios ji'n ma nømi que it mi ne'.
MAT 7:2 Porque jujchepø castigo tø nømba va'cø tzi'tøj ndø tøvø; jetsepø castigø maṉba tø tzi'que't Diosis. Como mujcu cuenta maṉba tø tzi' Diosis castigo parejo como tø nømbase va'cø cyastigatzøc ndø tøvø.
MAT 7:3 Porque o'ca it møjapø cuy mi vindø'momo, ji'n mus mi is che'pø putzi mi ndøvø'is vyitø'momo va'cø mi ñømbutø. Jetseti ji'n mus mi ndzam que it mi ndøvø'is cyoja cuando vøti it mi ne'.
MAT 7:4 ¿Ti'ajcuy mi nøjapya mi ndøvø: “Øjtzi ma'ṉba sujput putzi puchtøjcøy mi vindø'momo”, cuando it møja cuy mi ne' mi vindø'momo?
MAT 7:5 Yach qui'psocuy mi nø'ijtu'is: nøputø mi vindø'momo ijtupø møja cuy vi'na, entonces muspa mi is vøja va'cø mus nøput putzi mi ndøvø'is vyitø'momo. Jetsetique't nøput vi'na yatzitzoco'yajcuy mi ndzoco'yomo ijtupø como møja cusye, y entonces muspa mi ndza'maṉvajcay mi ndøvø'is cyoja como chøtøpø putzise.
MAT 7:6 U mi ndza'maṉvac masan ote tuyiseta'mbø pøn, porque como tuyi'is tø nøcquetzquetzvøpyase, jetse maṉba mi nchøctame. Va'cø ndø patzpø suñipø namcha orøsepø yoya'is vyi'naṉdøjqui, ji'n chøjcay cuenda que vøjpø tiyø y maṉvituvituvøyajpa. Jetsetique't va'cø ndø tza'maṉvac yatzipø pøn vøjpø tiyø, ji'n chøjcay cuenda, y sijcusye ñømaṉba.
MAT 7:7 ”Va'ctamø, y mi ñchi'tandøjpa; me'tztamø, y mi mba'jtambati; co'cstam aṉdyuṉ, y mi 'yaṉvajcatyandøjpa.
MAT 7:8 Porque mumu vya'cpapø'is pyøjcøchoṉba ti nø vya'cu; y mye'tzpapø'is pya'tpa ti nø mye'tzu: y cyocspapø'is aṉdyuṉ, aṉdzoṉyajtøjpa.
MAT 7:9 ”O'ca mi une'is vya'cpa pan, ¿acaso tza' maṉba mi ndzi? Pues ji'n ma mi ndzi'tza'.
MAT 7:10 Y o'ca vya'cpa coque, ¿acaso tzan maṉba mi ndzi'? Pues ji'n tzan ma mi ndzi'.
MAT 7:11 Aunque mitzta'm mi yandzi'ta'mbøte, pero mi ndzi'tamba mi une vøjpø tiyø, entonces más seguro ndø Janda tzajpombø'is más maṉba mi nchi'tam vøjpø tiyø o'ca mi ⁿva'ctamba ñe'jcøsi.
MAT 7:12 ”Jujche mi sunba va'cø chøcyaj pø'nis mitzcøtoya, jetseti tzøctaṉgue't jic pøngøtoya; porque jetseti it aṉgui'mguy Diosis chi'upø Moisés, y jetse cha'maṉva'cyajpana'ṉ tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis.
MAT 7:13 ”Pøctam cayipø tuṉ dzo'tzcuy. Porque pe'tzi tuṉ dzo'tzcuy y møjapøte tuṉ nu'cpapø tocoñømbamø, y jiṉ maṉgo'nømba tiṉdiṉ.
MAT 7:14 Pero cayi tuṉ dzo'tzcuy y cayipøte tuṉ nu'cpapø tø quendambamø, y metz tu'caṉbø'nisti pya'tyajpa jic tuṉ.
MAT 7:15 ”Tzøctam cuenda u mi 'yaṉgøma'cøy aṉgøma'cø'oyajpa pø'nis que minba y nømyajpa: “Øtz Diosis chø pyøn”, pero aṉgøma'cø'oyajpapøtite. Chøcyajpa vyin como borrego, pero it qui'psocuy como tza'ma copønse.
MAT 7:16 Y como ndø cøque'nøpya cuy o'ca vøjpø cuyete o'ca vøj tyøm, jetsetique't va'cø ndø tzi' cuenta jujche chøcpase pø'nis, jetse ndø mustambati jujchepø pøn jicø. Porque como apit cucyøsi ji'n it uva, ni apit ta'nøcøsi ji'n it higo cu'is tyøm, jetsetique't yatzipø pø'nis ji'n chøc vøjpø tiyø.
MAT 7:17 Así es que vøjpø cuy tø'majpa y vøjti tyøm, pero cuando ji'n vyøjpø cuy tø'majpa, ji'n vyøj tyøm.
MAT 7:18 Jetsetique't vøjpø cucyøsi ji'n mus it ji'n vyøjpø tyøm. Y ji'n vyøjpø cucyøsi ji'n it vøjpø tyøm.
MAT 7:19 O'ca cu'is tyøm ji'n vyøjpø, tøṉdøjpa y poṉbø'tøjpa.
MAT 7:20 Por eso jetsetique't va'cø tø tzi' cuenta jujche chøcpase pø'nis, jetse ndø mustamba pøn jicø jujchepøte.
MAT 7:21 ”Vøtita'mbø'is nøjapyøjtzi: “Øjtzø mi Ṉgomi, øjtzø mi Ṉgomi”; pero mi nøjandya'mbøjtzi que ji'n mumu maṉba tøjcøyaje tzajpombø Diosis cuenta'ṉomo. Tøjcøyajpa chøcyajpapø'is ø Janda'is syunbapø tiyø.
MAT 7:22 Sone pø'nis maṉba nøja'yøjtzi jic jamacøsi: “Øjtzø mi Ṉgomi, øjtzø mi Ṉgomi, mi nøyiṉgøsi tza'maṉvajcatya'møjtzi, y mi nøyiṉgøsi macpujta'møjtzi yatzi'ajcuy, y mi nøyiṉgøsi oy ndø tzøqui vøti milagro”.
MAT 7:23 Entonces ma'ṉbø ⁿnøjayaje: “Ja mi ispøcta'møjtzi. Tzu'ṉdamø øtzcø'mø mi ndzøctambapø'is yatzipø tiyø”.
MAT 7:24 ”Jetcøtoya i'is cyøma'nøjapya lo que øtz ndza'maṉvacpase, y chøcpa, es como qui'psocu'yøyupø pønse tza'cøs oyu'is ño'jtzø'y tyøc.
MAT 7:25 O quec tuj, o pømi'aj nø', o poy sava. Y pømi oy ñucjo'y tøc nø'is. Pero ja jyu'mbø'ø porque tza'cøs no'jtzø'yupø.
MAT 7:26 Pero i'is cyøma'nøjapya lo que øtz ndza'maṉvacpase, y ji'n chøqui, es como jovipø pønse oyu'is chøc tyøc po'yocøsi.
MAT 7:27 O quec tuj, pømi'aj nø', y poy sava y nø'is pømi ñuc tøc y yac ju'mbø'u y completamente po'ctocoyu.
MAT 7:28 Cuando Jesusis ñøte'ndzø'y tzamdzamnecyuy, ñømaya'jayajpana'ṉ pø'nis Jesusis 'yaṉma'yocuy.
MAT 7:29 Porque 'yaṉmayajpana'ṉ como vøjpø aṉgui'mbase, y ji'ndyete como ñe 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy 'yaṉmayajpasena'ṉ.
MAT 8:1 Y mø'n Jesús lomacøsi y vøti pøn parejo mø'ñaj jetji'ṉ.
MAT 8:2 Y cyømin Jesús tum yachputzi'øyupø pø'nis, y min cyujnejay ndø Comi vyi'naṉdøjqui y ñøjayu: ―Øjchøṉ mi Ṉgomi, mitz it mi musocuy va'cø mi ndø yac tzoca, o'ca sunba mi ndø yac tzoca.
MAT 8:3 Entonces Jesusis cyojtay cyø' pøngøsi y ñøjayu: ―Su'nbøjtzi va'cø mi nchoca; yøti mi yac tzocpøjtzi. Cuando Jesús nøm jetse, jicsye'cti ca'epø tzojcu.
MAT 8:4 Entonces Jesusis ⁿñøjayu: ―Mavø, pero ni i u chajmayu. Ma yac is mi ⁿvin pane que mi ñchojcu'am, y va'ctzi' pane tzi'ocuy como aṉgui'muse Moisés. Jetse maṉba myusyaj pø'nis que mi ñchojcu'am.
MAT 8:5 Y cuando Jesús tøjcøy Capernaum cumgu'yomo, cyømin tum soldado covi'najø'is. Minu ñøjay va'cø cyotzova.
MAT 8:6 Ñøjay Jesús: ―Ø ṉgoyospa tze'som ijtu ø ndøcmø, yo'capøte vyin y nø syun doya'isco'nu.
MAT 8:7 Jesusis ñøjayu: ―Ma'ṉbø mave va'cø ⁿyac tzoca.
MAT 8:8 Pero soldado covi'najø'is 'yaṉdzoṉu: ―Vøjtina'ṉ va'cø mi ndøjcøy ø ndøjcomo, øtz mi sunbana'ṉtzi. Pero como mitz ⁿmyøja'ṉ aṉgui'mbate y øtz ni ti ji'n ø ⁿyoscuy, por eso ji'n mus mi ⁿyac tøjcøy ø ndøjcomo. Pero na's mi ondeji'ṉ muspa mi ndø yac tzojcay ø ṉgoyospa.
MAT 8:9 Porque it ø ṉgovi'najø y øtz tiene que va'cø ndzøc je'is chambase. Y øtz nø'it soldado ø ngø'aṉvini. Cuando øtz nøja'mbøjtzi: “Mavø”, y maṉba. Cuando øtz nøja'mbøjtzi que minø, y mingue'tpa. Cuando nøjambya ø ṉgoyosypa: “Chøc yøcse”, y chøcpa. (Como mitz más it mi aṉgui'mguy; muspa mi yac tzoc mi ondeji'ṉ.)
MAT 8:10 Cuando Jesusis myan jetsepø vejvejnecuy, almiratzøjcu y ñøjayaj nø jyøsnaco'ṉyaju'is: ―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi que ni ji'n Israel pø'nomo ja mbya'tøtø'ctzi va'ṉjajmopapø pøn como yøṉ emøcpø pøn va'ṉjajmopyase.
MAT 8:11 Viyunse øtz mi nøjandya'møjtzi que vøti emøcpø pøn maṉba tzu'ṉyaje jama mingucyøsi y jama tø'pcucyøsi y maṉba tøjcøyaj aṉgui'mbamø tzajpomopø Dios. Y maṉba po'csaṉdø'pyaj va'cø vi'cyaj Abrahamji'ṉ y Isaacji'ṉ y Jacobji'n.
MAT 8:12 Pero Abraha'mis 'yune lo que maṉbana'ṉ tøjcøyaj tzajpombø aṉgui'mgucyø'mø, jet maṉba tzø'yaj como patzpøcuy cuenta pi'tzø'ajcu'yomo. Jen maṉba vejyaje toyapit y maṉba quetztiquitiquivøyaj tyøtz.
MAT 8:13 Entonces Jesusis ñøjay soldado covi'najøpø: ―Muspa mi maṉ mi ndøcmø, como mi ndø va'ṉjambase, jetse maṉba ndzøc mitzcøtoya. Entonces misma hora jicsyecti tzoc mbøñṉga'e.
MAT 8:14 Entonces Jesús nu'cu Pedro'is tyøjcomo, y jeni isu Pedro'is myo'ot mama tze'som ijtu y nø ñutzø'øyu.
MAT 8:15 Y Jesusis pi'quisay cyø' y entonces chajcu nutzø'is. Y ca'epø te'ṉchu'ṉu y minu cyu'tcuchøjcayaje.
MAT 8:16 Cuando tzu'i'ajnømu, ñømijnayajpana'ṉ Jesús sone pøn lo que yatzi'ajcu'is ñøtzøcyajupø; y Jesusis tumnac va'cø 'yojnay yatzi'ajcuy, yatzi'ajcu'is pochacyaj pøn y vøjti ityaj qui'psocuy; y también Jesusis yac tzocyaj mumu ca'eta'mbø.
MAT 8:17 Jetse tujcu va'cø viyu'ṉajø lo que vi'na cha'maṉvajcuse cha'maṉvajcopyapø Isaiasis cuando nømu: “Je'is pyøjcøcho'ṉaytam ø ndoya y yac tzojca'yø ø ṉga'cuyta'm”.
MAT 8:18 Y isu Jesusis que sone pø'nis itcøvitu'vitu'vøyaju, 'yaṉgui'myaj ñøtuṉdøvø va'cø jyacyaj marcøtu'møn.
MAT 8:19 Y minu tum myuspapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy y je'is cyønu'cu Jesús ñøjayu: ―Maestro, øtz ma'ṉbø mi mba'te juti nø mi mya'ṉøyu.
MAT 8:20 Y Jesusis ñøjayu: ―Tziji'is ityajpa chatøc, y møji vityajpapø paloma'is ityajpa ño'sa; pero øtz mumu Pø'nis chø Tyøvø, ja it ni juti itpamø'tzi.
MAT 8:21 Y eyapø pøn, que ñøtuṉdøvøte, je'is ñøjay Jesús: ―Señor, tzacø vi'na va'cø ñijpay ø janda.
MAT 8:22 Jesusis ñøjayu: ―Mi tø pa'tø; y tzajcayajø je ca'upø yac ñipyaj ca'upø tyøvø'is.
MAT 8:23 Entonces tøjcøy Jesús barco'omo, y ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyaje.
MAT 8:24 Y joviseti minu jetecø'mø pømipø sava, y nø'is ñøctapsøy barco y te'mdøjcøyu barco'omo. Pero Jesús øṉuna'ṉ.
MAT 8:25 Entonces tyo'møyaj ñøtuṉdøvø'is y yac sa'yaju y ñøjmayaju: ―¡Señor, tø yaj cotzoca, ma'ṉbø tø sucsca'tame!
MAT 8:26 Je'is ñøjayaju: ―¿Ticøtoya mi ña'tztamba? ¡Usyti mi va'ṉjajmondyamba! Jicsye'c te'nchu'ṉu y 'yojnay sava y nø', y vøṉbø'u, vø'ajco'nømu.
MAT 8:27 Y pøn o'ca jujchese tucyaju y ñømyaju: ―¿Tiyø pønete, que hasta sava'is y majris cyøna'tzøyajpa?
MAT 8:28 Y nu'cyaju marcøtu'møṉ Gadara nasomo. Cuando jena'ṉ ityaju'c, miñaj metzpøn ñøc'ijtøyajupø yatzi'ajcu'is. Jicø pøn tzu'ṉyaju ityajumø anima tzatøc, porque jen ityaju nijpoñømbamø. Yatzita'mna'ṉete, ni i'sna'ṉ ji'n mus cyøjtay jic tu'ṉomo.
MAT 8:29 Jicsye'c vejaṉgøtyaju nømyaju: ―Mijtzi Diosis 'yune, ¿ti'ajcuy minba mi ndø molestatzøctame? ¿Minu mijtzi yø'qui va'cø mi ndø yac toya istame antes que nu'cpa hora? Jetse ñøjayaj Jesús.
MAT 8:30 Y usy ya'ay ya'ay ijtu vøti yoya nø cyu'tu.
MAT 8:31 Y yatzi'ajcu'is ñømgo'nayaj Jesús: ―O'ca mi ndø nøpujtamba, tø yac tøjcøtyam jic yoya'omo.
MAT 8:32 Y Jesuis ñøjayaju: ―Maṉdamø. Entonces putyaju y tøjcøyaj vøti yoya'omo. Y mumu yoya jovi'ajyaju pyatzmø'ñaj vyin quetza'omo y tzipo'jtøjcøyaj nø'cø'mo y su'csca'yaju.
MAT 8:33 Y yoya cyoquenbapø'is poyaju, y maṉyaju cumgu'yomo y chamnøvityaj jujche tucyaju y jujche vø'ayaj je pøn ñøc'ititvøyajupø yatzi'ajcu'is.
MAT 8:34 Entonces vøti cumgupyø'nis maṉ choṉyaj Jesús; y isyaju'c, vya'cayaju Jesús va'cø chu'ṉø ñasomo, va'cø maṉ emøc.
MAT 9:1 Entonces tøjcøy Jesús barco'omo y vitjajcu nø'cøtu'møṉ, y nu'cu ñe cyumgu'yomo.
MAT 9:2 Y jiṉø ñø miñaj pøn yo'capø ji'n musipø vitø. Cajtzay chøqui'omo cyapnømiñaju. Cuando isu Jesusis jujche vya'ṉjamyaju; ñøjmay ca'epø: ―Ø ⁿune, u myaya'e, mi ñchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ.
MAT 9:3 Y ityajuna'ṉ jen 'yaṉmayajpapø'is Moisesis yaṉgui'mguy, y metzcuy tu'cay je'tomo qui'psocu'yomo nømyaju: “Yøṉ pø'nis cyø'o'nøpya Dios. Chøcpa vyin como Diose, y pønete”.
MAT 9:4 Pero Jesusis cyønøctøyøjay ti nø qui'psyaju y ñøjayaju: ―¿Ticøtoya nañchoc ṉgui'pstamba yatzipø tiyø mi ndzocøyomo?
MAT 9:5 ¿Ti más fácil, va'cø tø nomø: “Mi nchø'pya cøvajcøyupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø tø nømø: “Te'nchu'ṉø y ca'ṉbø'ø”?
MAT 9:6 Pero maṉba mi isindzi que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz nø'it aṉgui'mguy nascøsi va'cø yaj cotocojay aunque i'is cyoja. Entonces Jesusis ñøjay ca'epø: ―Te'nchu'ṉø, piṉ mi ṉgajtzay chøqui y maṉ mi ndøcmø.
MAT 9:7 Jicsye'cti te'nchu'ṉu y maṉ tyøcmø.
MAT 9:8 Isyaj vøti pø'nis y ñømaya'yaju, y myøja'ṉ vøcotzøcyaj Dios porque Diosis chi' pøn aṉgui'mguy jetse va' yosa.
MAT 9:9 Y tzu'ṉ jeni Jesús maṉ vitpø'i. Nømna'ṉ vyitpø'u, isu pøn cobratzøjcopapø ñøyipø'is Mateo. Jiṉna'ṉ po'cs coyojoñømbamø. Jesusis ñøjayu: ―Mi tø nøtu'ṉajø. Y Mateo te'nchu'ṉu y maṉ pya't Jesús.
MAT 9:10 Jesús maṉ covi'c Mateo'is tyøcmø. Y vøti cobratzøjcoyajpapø y eyapø cojapatyajupø nu'cyaj tyøcmø, nømna'ṉ pyo'csyaj mesacø'mø Jesusji'ṉ y ñøtuṉdøvøji'ṉda'm.
MAT 9:11 Ityaj jeni fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is, y cuando je'is isyaju que Jesús nø pyo'cs mesacø'mø jetsepø pønji'ṉ, entonces fariseo'is ñøjayaj Jesusis ñøtuṉdøvø: ―¿Ticøtoya vi'caṉdø'pyajpa mi maestro cobratzøjcoyajpapøji'ṉ y cojapa'tyajupøji'ṉ?
MAT 9:12 Pero myan Jesusis, y 'yaṉdzoṉu: ―Como sa'sapø pø'nis ji'n syuñaj médico, sino ca'epø'is syuñajpa; jetse ja cyojapa'tyajøpø pø'nis ji'ṉ nø suñaj yaj cøtoco'opyapø, sino ityaju'is cyoja, je'is suñajpa yaj cøtoco'opyapø.
MAT 9:13 Pero maṉdamø, ma aṉmandyamø ti sunba chamø yøṉ jachø'yupø Diosis 'yote: “Ji'n o suni va'cø mi ndø tzi aunque tiyø, sino øtz su'nbøjtzi va'cø mi ndoya'ṉøtyam mi ndøvø”. Porque ja mi'nø ⁿvejayaj vøjta'mbø pøn va'cø qui'psvitu'yajø, sino mi'nø ⁿvejayaj coja 'øyajupø va'cø qui'psvitu'yajø.
MAT 9:14 Entonces nø'yø'opyapø Jua'nis ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaju Jesús y yaṉgøva'cyaju: ―¿Ticøtoya øtz ji'nø cu'jtame, y también ityajpa jetse jana cu'ti fariseo, ji'n cyu'tyaje metza tu'ca jama'omo vya'ṉjajmocucyøtoya; pero mi nønduṉdøvø cu'tyajpa mumu jamasye?
MAT 9:15 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Como tu'myajupø co'tøjcajcucyøtoya ji'n maya'yaje mientras pøn maṉbapø co'tøjcaje jendi ijtu, jetse ø nønduṉdøvø ji'n ma ityaj jana cu'ti mientras øtz yø'c ijtu. Pero cuando øtz maṉba emøc, jana cu'ti maṉba ityaje maya'cupit.
MAT 9:16 ”Ji'n ndø pa'jna'que jome tucuji'ṉ pecapø tucu. Jetse va'cø ndø pa'jna'cø, tzitzvøjøtzøjque'tpa pecapø tucu, y más yajpa.
MAT 9:17 Ni ji'n ndø tijtøy jomepø uva'is ñø' peca naca cojtocu'yomo. O'ca jetse ndø tzøcpa, naca cojtocuy tzitzpa y uva nø' titpø'pa y yajpa cojtocuy. Sino jomepø uva nø' ndø tijtøpya jomepø cojtocu'yomo y jetze mye'chcøyi ji'n tocoyaje. Jetsetique't pecapøji'ṉ ji'n mus ndø mot jomepø aṉma'yocuy.
MAT 9:18 Mientras Jesusis nømna'ṉ cham jetse, min tum Israel pøn covi'najøpø y cyutcøne'cay Jesús y ñøjmayu: ―Ca'u'am ø yom'une; pero minø y cot mi ṉgø' ø uneṉgøsi y maṉba visa'e.
MAT 9:19 Entonces Jesús te'nchu'ṉu y maṉ pya'te, Jesusis ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyajque'te.
MAT 9:20 Mientras nø tyuṉajyaju, minu tum yomo macvøstøjcay ame nø toya'isupø ca'cu'is, nømna'ṉ ñø'pi'nøyu yomo ca'cu'is. Jic yomo'is pyoya'ṉøy Jesús jyøsmø y pi'quisay Jesusis tyucu coso.
MAT 9:21 Nømu ñe'c qui'psocu'yomo: “Na's va'cø mbi'quisay tyucu, tzocpøjtzi”.
MAT 9:22 Jesús que'najvitu'u y is yomo y ñøjayu: ―Ø mi une, u myaya'e, porque mi ndø va'ṉjajmu, mi ñchojcu'am. Y misma hora tzojcu.
MAT 9:23 Entonces tøjcøy Jesús covi'najø'is tyøjcomo isyaj nømna'ṉ cyøvo'yaj nømna'ṉ cyøvejyaj ca'upø.
MAT 9:24 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Tzu'ṉdam yø'qui yøṉ itcu'yomo. Yom'une ja cya'øpøte, sino øṉupøtite. Pero mumu aṉbø'nis syijcayaj Jesús, porque myusyaju que ca'upøte.
MAT 9:25 Pero myacputpø'yaju'cam vøtipøn, entonces tøjcøy Jesús tøjcomo y cho'ṉbøjcay une'is cyø', y yom'une te'nchu'ṉu.
MAT 9:26 Y chamgøpo'yaj mumu jic nasomo ti o chøc Jesusis.
MAT 9:27 Después tzu'ṉ Jesús jeni, maṉu. Metzcuy to'tita'mbø'is nømna'ṉ myacyaj Jesús; vyejayaju ñøjayaj Jesús: ―¡Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøtyamø!
MAT 9:28 Y cuando Jesús tøjcøyumna'ṉ tøjcomo, to'tita'mbø'is cyønu'cyaju Jesús y Jesusis 'yaṉgøva'cyaju: ―¿Mi va'ṉjamdambatija o'ca øtz muspa yac sø'ṉaṉvajcatyam mi vindøm? Pø'nis 'yandzoṉyaju: ―Jø'ø, øjtzø mi Ṉgomi, øtz mi va'ṉjamdambati'tzi.
MAT 9:29 Entonces Jesusis pi'quisayaj vyitøm y ñøjmayaju: ―Jujche mi va'ṉjamdambase, jetse maṉba tyuqui.
MAT 9:30 Jisye'cti sø'ṉyaj vyitøm. Entonces Jesusis chijpana aṉgui'myaju ñøjayu va'cø jana ni i chajmayajø o'ca tzocyaju.
MAT 9:31 Pero tzu'ṉyaju y mumu jic nasomo chajmayaj aunque iyø ti chøc Jesusis.
MAT 9:32 Mientras nømna'ṉ chu'ṉyaj tzocyajupø pøn, eyapø'is ñømijnayaj Jesús umapøtique't, yatzi'ajcu'is ñøc'ijtøyupø.
MAT 9:33 Tan pronto que yatzi'ajcuy ñøpujtayu Jesusis, pøn tzamdzamnecho'tzu. Mumu pøn maya'yaju nømyaju: ―Nuncatøc ja ndø istam yøcsepø milagro'ajcuy Israel pø'nomda'm.
MAT 9:34 Pero fariseo pøn nømyaju: ―Covi'najøpø yatzi'ajcu'is chi'pa yøṉ pøn musocuy va'cø mus ñøpujtayaj eyapø yatzi'ajcuy ityajupø pø'nis choco'yomo.
MAT 9:35 Entonces Jesusis ñøc vijtøyu møja cumguy y che' cumguy. Nømna'ṉ 'yaṉmayaju Israel pø'nis tyu'mgutyøjcomo, y cha'maṉvajcu vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios. Yac tzocyajpana'ṉ Jesusis aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtu'is, y aunque jujche nø tyoya'isupø.
MAT 9:36 Cuando Jesusis isu vøti pøn, entonces tyoya'ṉøyaju porque maya'yajpana'ṉ y ni ti ji'naṉ mus chøcyajø; como borrego ja it ni i'is cyoqueñajpa, jetseti ityaj pøn.
MAT 9:37 Entonces Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Como tum cosecha o'ca it vøti cosecha y usyco'ni pøn yosyajpapø, jetse viyuṉse Diosis yoscuy vøti ijtu y ja it yosyajpapø.
MAT 9:38 Como tiene que va'cø ndø o'nøtyam vø' cosecha va'cø mye'tz más coyosyajpapø, jetse syunba va'cø mi o'nøndyam Dios va'cø cyø'vejyaj más pøn ñe' yoscuycøtoya.
MAT 10:1 Entonces macvøstøjcay ñøtuṉdøvø vyejay Jesusis va'cø miñajø, y chi'yaj aṉgui'mguy va'cø yac tzacyaj pøn yatzi'ajcuy y va'cø mus yac tzocyaj toya isyajupø aunque jujchepø ca'cu'is.
MAT 10:2 Yøṉømete macvøstøjcapya apostolesis ñøyipø: Vinbø, Simøn, y mismo Simøn yac ñøyi'ajyajque'tuti Pedro; metzcu'yombø Andrés Simo'nis myuqui; tu'ca'yombø Jacobo; macsycu'yombø Juan, Jacobo'is myuqui. Jacobo y Juan Zebedeo'sta'm 'yune.
MAT 10:3 Mosa'yombø Felipe; tujta'yajcuy Bartolomé, cu'ya'yajcuy Tomás; tucutujta'yajcuy Mateo, cobratzøjcopyapø; macstujta'yajcuy Jacobo, Alfeo'is 'yune; majca'yajcuy Lebeo ñøyi'ajque'tuti Tadeo.
MAT 10:4 Mactu'majcuy Simón cananista; y macvøstøjca'yajcuy Judas Iscariote oyu'is chi'ocuyaju Jesús 'yenemigo'is cyø'omo.
MAT 10:5 Jesusis cyø'vejyaj yøṉ macvøstøjcay pøn y yøcse 'yaṉgui'myaju: ―U mi maṉdamu ityajumø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn, ni u mi ṉgya'ṉdøjcøtyam Samaria pø'nis cyumgu'yomda'm.
MAT 10:6 Sino maṉdamø Israel pø'nomo, porque jetse ityaju como tocoyajupø borregose.
MAT 10:7 Maṉdamø y tza'maṉvactam yø'cse: Nø tyome'aj tiempo va'cø 'yaṉgui'm tzajpombø Dios.
MAT 10:8 Pero mitz yac tzoctam ca'eta'mbø; yac visa'tam ca'yajupø; y yac tzoctam yach putzi'øyajupø; yac libre'ajyaj pøn ñø'ityaju'is yatzi'ajcuy. Mi ⁿvya'ctzi'tøju vøjpø tiyø, jetseti va'ctzi'taṉgue't vøjpø tiyø.
MAT 10:9 ”Uy ñømaṉdam ni jujchepø tumin mi mbolsa'omo, ni oropø, ni platapø, ni cobrepø.
MAT 10:10 U mi nømaṉdam tucu cotcuy tuṉgøtoya, u mi nømaṉdam ni tum camisya, jetse nømaṉdam mi ṉgoso jana ni tiyø, ni u mi nømaṉdam ni cutyacusepø. Porque como yospapø pøn tiene que va'cø pyønøtyøjø, jetse mitz maṉba mi mbyø'nøtyandøjque'te.
MAT 10:11 ”Pero aunque jutipø cumgu'yomo o ribera'omo mi ndyøjcøtyamba, aṉgøva'ctam o'ca it vøjpø pøn mi mbyøjcøchoṉdamba'is. Tzø'tyam je'is tyøcmø hasta que mi ndzactamba je cumguy.
MAT 10:12 Cuando mi nu'ctamba tyøcmø, vøpøpit yuschi'tamø.
MAT 10:13 Y o'ca tøjcomda'mbø vøjta'mbote, tzi'yaj dyus vøjpø. Y o'ca ji'n vyøjta'm, u mi ndzi'yaj dyus.
MAT 10:14 Y o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdame o'ca ji'n mi myajnandyame, entonces tzac'yenbøtamø je tøjcomda'mbø o je cumgu'yomda'mbø; y mi ṉgøtijtøy mi ṉgoso cumguy pyo'yoji'ṉ como seña que yatzita'mbøte.
MAT 10:15 Viyuṉsye mi ndzajmatya'mbøjtzi que cuando Diosis maṉba cyøme'chaj pøn cyojaji'ṉ, menosti manba toya'isyaj Sodoma y Gomorra cumgu'yomda'mbø. Y ja mi mbyøjcøchoṉdamøpø'is más maṉba toya'isyaje.
MAT 10:16 ”¡Cøma'nøtyamø! Nø mi ṉgø'vejtamu mi ṉgui'satyøjpamø, y maṉba mi ijtam peligro'omo como borrego yatzipø copøngucmø. Por eso ijtam qui'psocu'yøyupø como tzan qui'psocu'yøyuse, pero ijtaṉgue't como palomase que ni ti ji'n tø maṉba tzøjcaye.
MAT 10:17 Tzøcta cuenda, porque pø'nis maṉba mi ñuctame, y aṉgui'mba'is vyi'naṉdøjqui maṉba mi ñømaṉdandøji, y maṉba mi ñacstochøctandøji Israel pø'nis tu'mguy tøjcomo.
MAT 10:18 Y maṉba mi ñømaṉdandøji aṉgui'myajpa'is vyi'naṉdøjqui y gobierno'is vyi'naṉdøjquita'm porque mi ndø va'ṉjamdamba ancø. Jetse muspa mi ndza'mistame jujche øtz ndzøcpase, va'cø myusyajø je'tista'm y va'cø myusyajø lo que ji'ndyet Israel pø'nis ti ndzøcpøjtzi.
MAT 10:19 Cuando mi ñømaṉdandøjpa aṉgui'mba'is vyi'naṉdøjqui, u ma mi nø'uṉgui'ajtamu ti maṉba mi ndzajmayaje, jujche maṉba mi aṉdzoṉdame. Porque jicsye'c Diosis maṉba mi nchi'tam qui'psocuy jujche maṉba mi 'yaṉdzo'ṉotyame.
MAT 10:20 Entonces ji'ndyet mi ne' onde mi ndzamba, sino ndø Janda'is 'Yespiritu'is mi nchi'tamuse qui'psocuy.
MAT 10:21 ”Maṉba it pøn maṉba'is chi'ocuyaj mismo tyøvø va'cø yaj ca'tøjø. Maṉba it jata maṉba'is chi'ocuyaj mismo ñe 'yune va'cø yaj ca'tøjø. Maṉba it une maṉba'is ñøquipyaj mismo jyata y myama hasta va'cø chi'ocuyajyajø va'cø yaj ca'yajtøjø.
MAT 10:22 Porque mi ndøvø mi ndø va'ṉjamdamba ancø, por eso vøti pø'nis maṉba mi ṉgui'satyame. Pero o'ca mi ndondamba hasta que yajpa jetsepø toya'iscuy, maṉba mi ṉgyotzoctame.
MAT 10:23 O'ca mi ⁿyacsutzøctamba tum cumgu'yomo, pochactamø, maṉdam ne'co cumguy. Y ja mi ṉgøtpøjatyamøctøc mumu Israel cumguy cuando vitu'que'tpa øjtzi aunque i'is Tyøvø.
MAT 10:24 ”Como øtz maestro chøṉø y comi chøṉø ji'n ø cøna'tzøyaje, jetse mitz mi 'yaṉma'yombapø y mi ṉgyoyospa y menos ji'n ma mi ṉgyøna'tzøyaje.
MAT 10:25 Vøjø o'ca nø 'yaṉmayupø itpa como myaestrose. Jujche yacsutzøcyajpøjtzi øjchøṉ maestro y øjchøṉ comi, jetse maṉba mi ⁿyacsutzøctandøjque'te. Øtz jatase y mitz ø unese mi nø'ijtamba. Y o'ca nømyajpa que øtz yatzipø chøṉø como yatzi'ajcuy ñøyipø'is Beelzebú yatzise, entonces maṉba nømyaje que mitz jetseti mi yandzita'mgue't.
MAT 10:26 ”Por eso u mi ñatztam maṉba'is mi ⁿyacsutzøctame pøn. Porque aunque tiyø aṉgøvø'nupø maṉba queje; mumu tiyø ji'n ndø musipø, jøsicam maṉba queje.
MAT 10:27 Lo que mi nu'm ndzajmatya'møjtzi, entonces muspa mi ⁿvejpø va'cø myan aunque i'is. Lo que mi nu'm dzajmatyamba mi ṉgojicø'mø, jet møji vejpø' va'cø myustøj mumu pøn.
MAT 10:28 Yaj ca'opyapø ji'n mus mi na'ndzø, porque sisti yaj ca'pa, y mi espiritu ji'n mus yaj ca'aye. Pero na'tzamø muspapø'is mi mbyatztøjcøtyam infierno'omo maṉbamø tocoyaj mi sis y mi espiritu.
MAT 10:29 ”Aunque metzcuy che'ta'mbø paloma ndø ma'ajpa mosay centavocøsi, pero ni tum ji'n queque nascøsi o'ca ji'n syun ndø Janda Diosis va'cø cyeca.
MAT 10:30 Jetse mi ṉgyoquendaṉgue'tpa mijtzi Diosis. Y mijtzi hasta jujche it mi ⁿvay mi ṉgopajcomo cyomuspa Diosis.
MAT 10:31 Por eso u mi ña'tztamu. Porque Diosis vyi'naṉdøjqui más mi ⁿvyaletzøctamba que vøti nambaloma.
MAT 10:32 ”O'ca mi ndzamba aunque i'is vyi'naṉdøjqui o'ca mi ndø va'ṉjamba, entonces øtz maṉba ndzamque't tzajpomopø ndø Janda'is vyi'naṉdøjqui que mi ndø va'ṉjamba.
MAT 10:33 Pero o'ca mi ndzamba aunque i'is vyinaṉdøjqui que ji'n mi ndø va'ṉjame; entonces øtz maṉbati ndzamgue't tzajpombø ø Janda'is vyi'naṉdøjqui que ji'n mi ndø va'ṉjame.
MAT 10:34 ”U mi ṉgui'pstamu o'ca mi'nøjtzi va'cø yac ijnøm vøjø nascøsi. Ja mi'nøjtzi va'cø yac ijnøm vøjø, sino porque minu aṉcø øjtzi, maṉba quipnømi.
MAT 10:35 Porque eyapø'is va'ṉjamba øjtzi y eyapø'is ji'n va'ṉjame, por eso une'is maṉba qui'say jyata; yom'une'is maṉba qui'say myama; saque'is maṉba qui'say syaque mama.
MAT 10:36 Y mismo tøjcomda'mbø'is maṉba na nøqui'sayajtøji.
MAT 10:37 ”Por eso tiene que va'cø mi it dispuesto va'cø ndzac mi janda y mi mama o'ca je'is mi ṉgui'sapya øtzcøtoya; porque si no, entonces ji'n mus mi it øtzji'ṉ. Jetsetique't tiene que va'cø mi it dispuesto va'cø mi ndzac mi ⁿune o'ca je'is mi ṉgui'sapya øtzcøtoya. Porque si no, ji'n mus mi it øtzji'ṉ.
MAT 10:38 Y o'ca mi ña'tzpa va'cø mi ndyoya'isø mi ndø pa'tu aṉcø como øtz mase toya'is cruscøsi, entonces ji'n mus mi it øtzji'ṉ.
MAT 10:39 Cyoquenba'is vyin, maṉba tocoye; chi'ocuyajpa'is vyin øtzcøtoya, jet maṉba quene.
MAT 10:40 ”Mbyøjcøchoṉba'is mijtzi, jetseti pøjcøchoṉgue'tpa øjtzi. Y pøjcøchoṉba'is øjtzi, jetseti pyøjcøchoṉque'tpa cø'veju'is øjtzi.
MAT 10:41 Pyøjcøchoṉba'is tza'maṉvajcopyapø porque Diosis cyø'veju, Diosis maṉba cyoyoje. Igual como cyoyojpa tza'maṉvajcopyapø, jetseti maṉba cyoyojque't pyøjcøchoṉba'is tza'maṉvajcopyapø. Pyøjcøchoṉba'is vøjpø pøn porque vøjpø pønete, vøjpø pø'nis pyøcpase cyoyoja, jetseti maṉba pyøjque't cyoyoja.
MAT 10:42 Viyuṉse mi ndzajmatyamba que o'ca it ø nønduṉdøvø aunque pobre y ni ti aṉgui'mguy ja ñø'itø, y aunque i'is vya'ctzi'pa usyøc mamba nø' porque ø nønduṉdøvø aṉcø, entonces mati pyøjque't cyoyoja vya'ctzi'u'is nø'.
MAT 11:1 Jesusis jetse nømna'ṉ 'yaṉgui'myaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø; y cuando yaj aṉma'yocuy, tzu'ṉyaj jeni, maṉyaj emøc. Y Jesús nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu y cha'maṉvac 'yote tometa'mbø cumgu'yomo.
MAT 11:2 Entonces Juan nø'yø'yopyapø preso'omna'ṉ ijtu. Y Jua'ṉis min myusi ti nø chøc Jesusis. Y cyø'vejyaj metzcuy ñu'cscuy va'cø maṉ 'yo'nøyaj Jesús,
MAT 11:3 va'cø yaṉgøva'cyajø: ―¿A ver o'ca mijtzamate Cristo mi ṉgyø'vejupø Diosis lo que maṉbapø mini? Porque o'ca ji'ndyet mi jiṉgø, maṉba ⁿjo'ctam eyapø.
MAT 11:4 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayaju: ―Ma tzamgøjtatyam Juan ti nø mi mandamu y ti nø mi istamu.
MAT 11:5 Mi istamba que to'tipø'is vyitøm nøm syø'ṉu, nø mus vyityaj vøjø mø'ṉga'ṉyajpapø; nøm chocyaju yachputzi'øyajupø, cojipø'is myañajpa'm ote; nø vyisa'yaj ca'yajupø, pobreta'mbø nø chajmatyøj vøjpø ote.
MAT 11:6 Contento mi itpa o'ca tumchocoy mi ndø va'ṉjamba; o'ca ji'n mi myejtzaṉ gui'psi.
MAT 11:7 Cuando maṉyaju Jua'nis ñu'cscuy, entonces Jesusis chajmayaj sone pøn jujchepøte Juan. Jesusis ñøjayaj vøti pøn: ―¿Ti'ajcuy o mi myaṉdam ni i ja ityømø? ¿Ti o mi ṉgøque'nøtyame jiṉø? ¿Será mi 'yondyamu va'cø a'mdam cape yac micsupø sava'is? Seguro que ji'ndyet jetcøtoya mi 'yoñdyamu.
MAT 11:8 ¿Entonces ticøtoya o myaṉ mi ṉgøque'nøtyame jiṉø? ¿Será que mi 'yoñdyamu va'cø ṉgøque'nøtyam pøn suñi nø cyenupø tucuji'ṉ mescøyojupø? Ji'ndyet jete, porque tzi'ṉga'møyupø ji'n ma vyit tza'momo; angui'mba'is pyalacio'omo ityajpa.
MAT 11:9 Entonces ji'ndyet jicø oyu mi ṉgøque'nøtyame; sino ¿ticøtoya o mi amdame? ¿No será que tza'maṉvajcopyapø o mi a'mdame? Jø'ø, viyuṉete jet o mi a'mdame. Porque o mi a'mdam Juan y Juan más myøja'ṉombøte que ji'n aunque jutipø tza'maṉvajopyapø.
MAT 11:10 Porque it Diosis 'yote jachø'yupø jujche ma yos Juan, yøcse chamba que Diosis ñøjay ndø Comi: Yøṉ pøn øtz ṉgø'vejpøjtzi nu'cscuy nø minbapø'is ote antes que mi myinba mijtzi, como si fuera mi nduṉ vyøjøtzøjcuse. Je'is maṉba chajmayaj pøn va'cø ityaj jajmecøs va'cø mi mbyøjcøchoṉyajø.
MAT 11:11 Nøjayajque't Jesusis: ―Viyuṉsye mi ndzajmatyamba que nascøsi nunca ja o it más myøja'ṉombø pøn que ji'n Juan nø'yø'yopyapø. Pero más pobre y más ji'n 'yaṉgui'mipø pøn tzajpombø Dios aṉgui'mbamø, más myøja'ṉombøte que ji'n Juan.
MAT 11:12 ”Desde que Juan nø'yø'yopyapø nø'yø'yocho'tzu hasta como yøti, pø'nis syunba cyøquipyaj tzajpombø Diosis itcuy; pyømiji'ṉ yatzita'mbø pø'nis sunba 'yocyajyajø.
MAT 11:13 Porque mumu tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis cha'maṉvacyajpana'ṉ Diosis itcuy, y jachø'tyøjupø aṉgui'mgu'is chamque'tpatina'ṉ hasta que Jua'nis cha'maṉvactzo'tzu.
MAT 11:14 Y o'ca sunba mi va'ṉjajmø, maṉba mi ndzajmaye que como tzajmatyøju que Elías ma nu'qui, por eso Juan mismo pønditque't Eliaspø.
MAT 11:15 O'ca it mi ṉgoji, cøma'nøyø ti chøṉ mi ndzajmapyøjtzi.
MAT 11:16 ”Maṉba mi ndzajmatyame isepø pønda'mete ityajpasepø nacøsi yøti. Es como une nø myøjtzøyajuse plaza'omo, jetseti ityajpa. Vyejayajpa undyøvø'is ñøjayajpa:
MAT 11:17 “Mi yac vejatyamu suscuy y ja syun mi 'yendza. Mi vajnandyamu nijpocuy vaneji'ṉ, y ja mi ⁿvyo'ndamø”.
MAT 11:18 Como une ji'n sun myøjtzøyaj ni etzcuy ni ji'n sun møjtzøyaj como ca'nømuse, jetse mitz ji'n sundam ni Juan ni ji'n mi ndø sundam ndøvø. Porque Juan ji'na'ṉ tumø ucyaj, tumø cu'tyaj pønji'ṉdam, y ja mi mbøjcøchoṉdam Juan, mi ñømdamu que yatzi'ajcu'is ñøc'ijtøyu.
MAT 11:19 Y cuando mi'nø øjtzi, mumu Pø'nis chøn Tyøvø, tumø cu'tpøjtzi, tumø ucpøjtzi pønji'ṉda'm, y ja mi ndø sundaṉgue'tati øjtzi; mi ñømdamba que øtz cu'tco'nba, y vøti ⁿucpa øtz topyapø vinu; y 'yamigo'ajpøjtzi yatzitambø pøn como cobratzøjcoyajpapø y cojatzøcyajupø. Pero o'ca pøn vøj itpa, ndø tzi'pa cuenta que ñø'it vøjpø qui'psocuy.
MAT 11:20 Entonces Jesusis 'yojnayaj cumguy jutipø'om o chøc vøti milagro'ajcuy, porque ja chacyaj yach qui'psocuy. Nømu:
MAT 11:21 ―¡Ay mijtzi Corazín cumgu'yomda'mbø! ¡Ay mijtzi Betsaida cumgu'yomda'mbø! Ja sun mi ndzactam yach qui'psocuy, por eso maṉba mi ndyoya'istame. O'ca isyajuna'ṉ Tiro cumgu'yombø'is y Sidón cumgu'yombø'is milagro'ajcuy mitz mi istamuse, ya'møjcam qui'psvitu'yajuna'n. Myesyajpanaṉ tucu tzøcyajupø costal y po'csyajuna'ṉ cujya'momo va'cø queja o'ca nø ñømaya'yaj cyoja.
MAT 11:22 Pero mi nøjandyamba que jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉ, menos maṉba cyastigatzøcyajtøj Tiro cumgu'yomda'mbø y Sidón cumgu'yomda'mbø, que ji'n mijtzi Corazín cumgu'yomda'mbø y Betsaida cumgu'yomda'mbø. Mitz más maṉba mi ṉgyastigatzøctame.
MAT 11:23 Y mijtzi Capernaum cumgu'yombø, mi ṉgomo'tyamba que vøj mi ijtamu como tzajpomse, pero hasta infierno'om maṉba mi yac mø'ndøj cø'yi. O'cana'ṉ isyaj Sodoma cumgu'yomda'mbø'is milagro'ajcuy jujche mitz istamusepø, tzø'yuna'ṉ jic cumguy hasta como yøti, ja 'yoc yajøna'n.
MAT 11:24 Por eso jetcøtoya mi nøjandyamba mijtzi Capernaum cumgu'yomda'mbø'is que cuando Diosis maṉba cyøme'chaj pøn cyojapit, menos maṉba cyastigatzøcyaj Sodoma cumgu'yomda'mbø, y mijtzi más maṉba mi ṉgyastigatzøctame.
MAT 11:25 Jic jama'omo Jesusis 'yo'nøy Dios nømu: ―Øjtzø mi Janda; mijtzi Cyomi tzajpis, mijtzi Cyomi nasacopajquis. Mi møja'ṉ vøṉgotzøcpøjtzi, porque mi ⁿyaj cønøctøyøyaj che' unese ji'n myusoyajepø yøcsepø aṉma'yocuy, pero qui'psocu'yøyupø y musopyapø ja mi ⁿyaj cønøctøyøyajø.
MAT 11:26 Vøj jetse, Jatay, porque mi ñømu que vøj jetse. Jetse 'yo'nøy jyata Jesusis.
MAT 11:27 Entonces Jesusis chamque'tu: ―Ø ṉgø'om tzi'ø mumu tiyø ø Janda Diosis. Ni i'is ji'n comus øjtzi, øtz Diosis 'Yune chøṉø, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Jetsetique ni i'is más ji'n cyomus ø Janda, solamente øtz ṉgomuspøjtzi, como øtz 'Yune chøṉø. Solamente i ø ne'c sunba yaj comusø, je'is cyomusque'tpati ø Janda.
MAT 11:28 Mindam øtzcø'mø nø mi me'tztamu'is cotzojcuy y ji'n mi mba'jtame, y mi ñindutamu'am como jemetzpø tzømis tø yac nitu'pase. Mindam øtzcø'mø, øtz maṉba mi yac sapøctame.
MAT 11:29 Mindam øtzcø'mø va'cø mi yostam øtzji'ṉ y aṉmatyam øtzcø'mø, porque øtz pasenciapø chøṉø, y como jujche pobrepø pø'nis qui'psocuy, jetseti ø ngui'psocucye't. Jetse maṉba mi syapøctam mi ndzoco'yomo.
MAT 11:30 Porque øtzji'n va'cø mi ⁿyosø, ji'n mi ñindu'i, y omba tzøcø lo que øtz aṉgui'mbase.
MAT 12:1 Jic eyaco jama, nømna'ṉ cyøtyaj Jesús trigo cama'omo co'aṉjamguy jama'omo. Y Jesusis ñøtuṉdøvø nømna'ṉ 'yosyaju. Por eso quitpøcyaj trigo'is tyøm va'cø cyø'syajø.
MAT 12:2 Pero cuando fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is isyaju que jetse nø chøcyaju, ñøjayaj Jesús: ―A'mø, lo que ji'n musipø ndø tzøcø, jetse nø chøcyaj co'aṉjamguy jama'omo mi nønduṉdøvø'is.
MAT 12:3 Pero ñøjayaj Jesusis: ―Viyuṉsye mi ndu'njo'tyamuti jujche chøc Davijdis ya'møc cuando nømna'ṉ 'yosyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ.
MAT 12:4 Mi ndu'ndambati jujche tøjcøyaj David Diosis tyøjcomo y cyø'syaj cyømasa'nøyu pan, lo que ji'na'ṉ musipø cyø'sø. Davijdis cyø's ñøtuṉdøvøji'ṉ, pero jetsepø pan na's pane'is muspa cyø'sø. Ja it derecho va'cø cyø's eyapø'is jetsepø paṉ. (Pero David ji'n mi ṉgojatzi'tame.)
MAT 12:5 Y mi ndu'ndambati aṉgui'mgu'yomo que pane muspa yosyaj masandøjcomo co'aṉjamguy jama'omo y ji'ṉ cyojapa'tyaje.
MAT 12:6 Masandøc myøja'ṉombøte; pero mi nøja'ndya'mbøjtzi que yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉ aṉgui'mbapø chøṉø que ji'n masandøc.
MAT 12:7 It jachøyupø que Dios nømu: “Øtz su'nbøjtzi va'cø mi ndyoya'ṉøyø más que ji'nø suni va'cø mi ndzi' pane aunque tiyø ø ṉgüentacøsi”. O'cana'ṉ mi ṉgønøctøyøpya ti sunba cham jetse, ja mi ṉgyojacøtzøjcøyøna'ṉ ja itø'is cyoja.
MAT 12:8 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz aṉgui'mba ti muspa ndø tzøcø sapøjcuy jama'omo.
MAT 12:9 Jesús tzu'ṉ jen y maṉ conocscutyøjcomo.
MAT 12:10 Jen ijtuna'ṉ pøn tøtzpø'upø'is cyø', y va'cøti pya'tyaj ticøs cyøva'cøyaj Jesús, 'yocva'cyaj Jesús fariseo'is: ―A ver o'ca muspa tø tzo'yø'yoy co'aṉjamguy jama'omo.
MAT 12:11 Y Jesusis ñøjayu: ―O'ca ijtu mi mborrego y quecpa tzatøjcomo co'aṉjamguy jama'omo, viyuṉse maṉba mi ⁿjyundonbutø, y jetse maṉba mi ⁿyose aunque sea sapøjcuy jama.
MAT 12:12 Pero pøn masti coyoja'øyu que ji'ṉ borrego. Por eso va'cø ndø tzøc vøjø, ji'n ya'induc Diosis co'aṉjamguy jama'omo, muspa ndø tzøcø.
MAT 12:13 Entonces ñøjay Jesusis tøtzpø'upø'is cyø': ―Tzøcøte'n mi ṉgø'. Pues cuando chøcøte'nu cyø', tzoctonde'nu, vøjti tzø'y como tu'maṉbø cyø'se.
MAT 12:14 Pero cuando tzu'ṉyaju jeni fariseo, tza'maṉdø'pyaju a ver jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
MAT 12:15 Pero cuando Jesusis myusu jujche nø yach cøqui'psøyaju, tzu'ṉ jeni y maṉ emøc. Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaje. Y mumu ca'eta'mbø yaj cøyindzocyaju.
MAT 12:16 Jesusis chajmayaju va'cø jana cyotzamyajø ipø pønete.
MAT 12:17 Jetse chøjcu va'cø viyu'ṉajø lo que jujche chajmayuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis. Isaiasis jyachø'yu que jujche nøm Dios:
MAT 12:18 Jicø ø nu'cscuy ṉgøpi'ṉøjtzi, jic sungomø'nbøjtzi, contento itpøjtzi porque vøjpø pønete. Jicø ø nu'cscucyøsi maṉba ṉgojtay ø Espiritu, y maṉba chambucsi mumu pø'nomo que øtz ndzøcpa justicia vøjpø.
MAT 12:19 Jic ø nu'cscuy ji'n ma quipi, ji'n ma vyejaṉgøti; Ni i'is ji'n ma myajnay 'yaṉnaca calle'omo.
MAT 12:20 Como cape ca'tzuse ja itø'is pyømi, jet maṉba cyotzove; y como no'a chi'mchi'mnepyapøse ni ticøtoya ji'n yose, jet maṉba cyotzoṉgue'te, hasta que yac tzøctøjpa vøjpø justicia.
MAT 12:21 Y mumu pø'nis maṉba vya'ṉjamyaje.
MAT 12:22 Entonces ñønu'cyaj Jesuscø'mø tum pøn to'tipø y umapø porque yatzi'ajcu'is yacsutzøjcu. Y Jesusis yac tzojcu va'cø mus 'yone y va'cø isoya.
MAT 12:23 Entonces ñømaya'yaju jutznøm tzojcu, y nømyaju: ―Yøṉøm ocsyote Davijdis 'yune Diosis cyø'vejupø.
MAT 12:24 Cuando fariseo'is myusyaju que jetse nø ñømyaj pøn, entonces fariseo nømyaju que Jesús yospa yatzi'ajcu'is cyovi'najøji'ṉ ñøyipø'is Beelzebul, je'is cyotzoṉba va'cø myacpø'yaj yatzi'ajcuy.
MAT 12:25 Jesusis myusu ti nø qui'psyajupø y ñøjayaju: ―O'ca gobierno'is pyøn quipyajpa ñe'comda'm, yajpa 'yaṉgui'mguy. Y o'ca cumgupyøn quipyajpa ñe'comda'm, yajpa cumguy. Jetsetique't o'ca tumbø familia quijpaṉdocoyajpa ñe'comda'm, yajyajpa.
MAT 12:26 Entonces jetsetique't o'ca Satanasis ñu'cscuy quipyajpana'ṉ ñe'comda'm, entonces ve'nbø'tøjpana'ṉ y pronto maṉbana'ṉ ocyaj Satanasis 'yaṉgui'mguy.
MAT 12:27 Y o'ca yatzi'ajcu'is cotzoṉbana'ṉtzi va'cø macpø'yaj yatzi'ajcuy, entonces ¿será que yatzi'ajcu'is cyotzoṉyajque'tpa mi fariseo tøvø va'cø myacpøyajø yatzi'ajcuy? Entonces ji'n mus mi ndø queyaṉ gøtza'møyø porque mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa.
MAT 12:28 Pero o'ca øtz macpø'yajpa yatzi'ajcuy Diosis Espirituji'ṉ, entonces Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy.
MAT 12:29 ”Ni i'is ji'n mus tøjcøy pømi'øyupø pø'nis tyøjcomo va'cø pyøcpø'jay cyote mientras que jendi it vø'tøc. Solamente o'ca myocspa vø'tøc, entonces cyøpøcpa.
MAT 12:30 ”Ji'n vyø'mø'is øtzji'ṉ va'cø itø, qui'sapyøjtzi, i'is ji'n sun yos øtzji'n va'cø vyejtu'myaj pøn, je'is yac potyocoyajpa.
MAT 12:31 ”Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi; aunque jujche it cyoja, aunque jujche cø'o'nø'opya pøn, Diosis yaj cotocojapya cyoja. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nunca ji'n jutznøm yaj cøtocoye; cojapa'tu tumanajcøtoya.
MAT 12:32 O'ca pø'nis cø'o'nøpya øjtzi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyovø, pues Diosis yaj cøtocopya. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nuṉca ji'n cyøtocoye, ni yøti y ni jujchøc.
MAT 12:33 ”Ndø muspa que o'ca cuy vøjpøte, tyøm vøjpøtique't. Y o'ca ji'n vyøj cuy, ji'n vyøj tyøm. Porque tø'mis tø tzi'pa cuenta jujchepø cuyete. Jetseti ndø tzi'que'tpa cuenta pøn o'ca jujchepø pønete o'ca vøjpø ti chøcpa.
MAT 12:34 ¡Mitz tzanse mi ⁿyandzita'm! ¿Jutznøm muspa mi ndzamdam vøjpø tiyø? Porque mi ne'c mi ⁿyandzita'mdique't. Porque ndø tzoco'yomo ndø qui'pspa tiyete, entonces ndø aṉnaca'is chamba.
MAT 12:35 Vøjpø pø'nis ñø'it choco'cyøsi vøjpø tiyø aṉne'cupø, y jetseti chamgue'tpa vøjpø tiyø. Y yatzipø ti ñø'it aṉne'cupø chocoyomo yatzipø pø'nis, y yatzipø ti chamgue'tpati.
MAT 12:36 Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: mumu ti joviseti mi ndzamba, tiene que va'cø mi yaṉdzo'ṉoya Diosis vyi'naṉdøjqui ticøtoya jetse o mi ndzame. Jetse maṉba tyuc jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'tzay aunque i'is cyoja.
MAT 12:37 Porque o'ca vøjpø ti mi ndzamu, jetse mi ṉgyotzocpa, o'ca yatzipø ti mi ndzamu, jetse mi ndyocopya.
MAT 12:38 Entonces ityajuna'ṉ 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo aṉma'yocuy nø'ityajupø'is. Je'is ñøjayaj Jesus: ―Maestro, suṉda'mbøjtzi va'cø mi ndø yac istam milagro'ajcuy va'cø mustamø que Diosis mi ṉgyø'vejupø.
MAT 12:39 Pero Jesusis ñøjayaju: ―Yøtita'mbø pøn yatzita'mbøte y cøtzøjcø'yoyajpapøte. Sunba isyaj milagro'ajcuy, pero ji'n maṉ yac isyaje, sino tza'maṉvajcopyapø Jonás tujcuse, jet senate jujche øtz maṉbase tujque'te.
MAT 12:40 Oy it Jonás møja coque'is chejcomo tu'cay jama chuji'ṉ jamaji'ṉ. Jetsetique't øtz mumu Pø'nis chøn Tyøvø øtz ca'upø maṉba it tzatøjcomo tu'cay jama chu'ji'ṉ jamaji'ṉ.
MAT 12:41 Nínive cumgu'yomda'mbø pø'nis cyøma'nøyaju ti o chambucsi Jonasis, y qui'psvitu'yaju. Jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉ, entonces Nínive cumgu'yomda'mbø maṉba tumø'ityaje yøtita'mbø pønji'n y maṉba istøji que más vøti yøtita'mbø pø'nis cyoja. Porque yøti yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉombø chøṉ que ji'n Jonás, y ji'n ø va'ṉjamyaje.
MAT 12:42 Jic jama cuando Diosis maṉba cøme'chaj mumu pøn cyojapit; jic aṉgui'mbapø yomo minupø sujromo va'cø tyu'n ya'møcpø aṉgui'mba Salomón, je yomo maṉba te'ñaje yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui; y yomo'is maṉba yaj queje que más ityaj cyoja yøti ityajupø pønis ñe' que menos je'is ñe'. Porque je yomo minu más ya'i nasomo va'cø cyøma'nøy Salomo'nis qui'psocuy, y yø'c it øjtzi más qui'psocu'yøyupø que ji'n Salomón, y ji'n va'ṉjamyaj øjtzi yøti ityajupø pø'nis.
MAT 12:43 ”Cuando yatzi'ajcu'is chacpa pøn, je yatzi'ajcuy maṉba viti tøtzø nasomo va'cø mye'tz jut muspa sapøcø, y ji'n pya'te.
MAT 12:44 Entonces nømba yatzi'ajcuy: “Øtz mismo pø'nomo ma'nbø vitu'que'te ju'tø pujtumø”. Cuando nu'cpa pyujtumø, pya'tpa pø'nis chocoy como tøc jojquipø, ocpejtupø, y vøjøtzøjcupø.
MAT 12:45 Entonces mye'tzaṉøpya cu'yay espiritu tøvø más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø. Y tøjcøyajpa va'cø ityaj mismo tumbø pø'nis choco'yomo jutipø'omo vi'na pujtumø. Y jetse más peor tucpa jic pøn que ji'n vi'na ijtusena'ṉ. Jetseti ma tucyajque'te yatzita'mbø pøn ityajupø yøti.
MAT 12:46 Jesús nømna'ṉ vyejvejneyaj pønji'ṉ y miñaj Jesusis myama y myuquita'm. A'ṉgom tzø'yaju, sunbana'ṉ 'yo'nøyaj Jesús.
MAT 12:47 Y tum pø'nis ñøjay Jesús: ―Jeni nø tye'ñaj mi mama y mi muṉguita'm a'ṉgomo. Sunba mi 'yo'nøyajø.
MAT 12:48 Jesusis 'yaṉdzoṉu chajmayupø'is: ―Ma'ṉbø mi ndzajmay i ø mama y i ø muṉgui.
MAT 12:49 Entonces Jesusis qui'psøjayaj cyø'ji'ṉ ñøtuṉdøvø y nømu: ―Jic øjtzø mama, jic øjtzø muṉguita'm.
MAT 12:50 Porque aunque jutipø chøcpa'is tzajpom ijtupø ø Janda Diosis syunbase, jicø øjtzø muṉgui, øjtzø mama.
MAT 13:1 Je mismo jama tzu'ṉ Jesús tyøjcomo y maṉ po'cse majraṉvini.
MAT 13:2 Pero como cyønu'co'ñaj vøti pø'nis, tøjcøy Jesús barco'omo y jen po'csu. Y vøti pøn jen tzø'y majraṉvini.
MAT 13:3 Y Jesusis vøti aṉma'yocuy cha'maṉvajcu. Chamu jujche yosnømbase nascøsi va'cø tø aṉmayø. Yøcse nømu: ―Ijtuna'ṉ tum pøn, tzu'ṉu va'cø maṉ vijcøy tømbu nastajecøsi.
MAT 13:4 Cuando nømna'ṉ vyijcu tømbu, vene quecyaj tu'ṉomo y jyu'cyaju paloma'is.
MAT 13:5 Y vene quecyaj tza'cøs ijtumø tzeja nas. Y tumø ora nayu porque nasatzejati.
MAT 13:6 Pero cuando put ja'maṉsøṉ, poṉga'u; nascøtøjtzøyu porque ja tøjcøy jojmo vyatzi.
MAT 13:7 Y vene apijta'nø'omo quecyaju, y ye'ṉyaj ta'nø, ñu'scøpajcøyu ta'nø'is, y ja chocyaj nipi.
MAT 13:8 Pero vene quec vøjpø nasomo, y tzojcu, tø'maj vøjø. Vene'cse'nomo tum kilo nijpu chi' mosis kilo; vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta kilo; y vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' veinte kilo.
MAT 13:9 Ijtam mi ṉgoji, ¡cøma'nøtyamø!
MAT 13:10 Entonces ñøtuṉdøvø'is cyømiñaj Jesús, min 'yocva'cyaje: ―¿Ti'ajcuy ndzamba jujche yosnømbase nascøsi jetse va'cø mi aṉma'yoya?
MAT 13:11 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayaju: ―Porque mijtzi mi yac mustamba Diosis lo que ni i ja yac mus vi'nati jujche aṉgui'mba Tzajpombø, pero eyata'mbø pøn ja yac musyajø.
MAT 13:12 Porque ñø'ijtupø'is qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyø, tzi'aṉøtyøjpa más qui'psocuy más vøti va'cø cyønøctøyøyø, y ja itøpø'is qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyø, yac jøcøjatyøjpa lo que ñø'ijtupø usyi.
MAT 13:13 Por eso ndzajmayajpa historia; porque a'myajpa pero ji'n isyaje; y myañajpati pero ji'n cyøma'nøyaje, ni ji'n cyønøtøyøyaje.
MAT 13:14 Mismo jetseti chøcyajque'tpa como chamuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis. Isaías nømu: Mi manjo'ndyamba, pero ji'n mi nøctøyøtyame, Mi isjo'tyambati, pero ji'n mi mustame tiyø nø mi ⁿistamu.
MAT 13:15 Porque choco'yom yøṉ pø'nis ji'n syunaj vøjpø tiyø, y ji'n cyøma'nøyaje cyoji'is, y itzco'tzneyajpa. Porque o'cana'ṉ ji'n jetse, isyajpatina'ṉ vyitø'mis; myañajpana'ṉ cyoji'is, y nøctøyøyajpana'n choco'yomo, y vitu'yajpana'ṉ øjtzøcø'mø, y øtz ⁿyaj cotzocyajpana'ṉtzi.
MAT 13:16 ”Pero mijtzi contentoco'ni mi ijtamu porque mi istamba mi vindø'mis y mi myandamba mi ṉgoji'is.
MAT 13:17 Porque viyuṉse mi ndzajmatyamba que sone ya'møcpø tza'maṉvajcoyajpapø'is y vøjta'mbø pø'nis sunbana'ṉ isyajø lo que mitz mi istambase, pero ja isyajø. Y sunbana'ṉ myañajø lo que mitz mi mandambase, pero ja myañajø.
MAT 13:18 ”Yøti cøma'nøtyamø; maṉba mi ndzajmatyame ti sunba cham tømbu aṉma'yocu'is.
MAT 13:19 Como tømbu quecpa tuṉgøsi y jyu'cpa paloma'is, jetsetique't cuando pø'nis myanba Tzajpombø'is 'yaṉgui'mguy y ji'n nøctøyøyi, entonces minba yatzipø y yac tzu'ṉapya chococøspø ote lo que nu'c chococyøsi como tømbu quecpase nascøsi.
MAT 13:20 Y como vene tømbu quecyaj tzejamø nas tza'cøsi, jetseti itque't pyøjcøchoṉu'is Diosis 'yote yøti, y casøyajpa.
MAT 13:21 Pero como tømbu'is 'yune ja choca, jetsetique't pø'nis usyaṉ ora vya'ṉjamba, pero cuando nøm isu'c toya y yacsutzøctøjpa porque vya'ṉjamba Diosis 'yote, entonce jyajmbø'pa, ji'nam vya'ṉjajme.
MAT 13:22 Y como vene tømbu quec ta'nø'omo y apijta'nø'is ja choca, jetsetique't vene pø'nis cyøma'nøjayajpa Diosis 'yote, pero qui'pspa jujche va'cø cyøjtay jama, y qui'pspa va'cø ricu'ajø, y Diosis 'yote ji'ṉ chøjcay cuenda. Entonces ni ti ja itø.
MAT 13:23 Y como vene tømbu quecyaj vøjpø nasomo, jetsetique't it cyøma'nøjayu'is Diosis 'yote y cyønøctøyøpya y vøj itpa. Y como vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' mosis, y vene'csye'ṉomo sesenta, y vene'csye'ṉomo treinta; jetseti pøn vene vø'ajyajque'tpati vøti y vene vyø'ayajpa usyta'm.
MAT 13:24 Chajmayaj Jesusis eyapø aṉmacuy, nømu: ―Como ñasom ñijpu pø'nis vøjpø tømbu, jetsetique't tzajpombø Diosis 'yaṉma'yocuy.
MAT 13:25 Porque ñajsom ñip vøjpø tømbu. Entonces øṉyaju'csye'ṉom pøn, min vø'nipi'is 'yenemigo, y je'is ñijpay yachta'nø trigo'omo, y maṉu.
MAT 13:26 Y nay trigo y cuando min po' jyøyø, entonces quejque'tuti yachta'nø.
MAT 13:27 Entonces cyoyosyajpapø pø'nis cyønu'cyaj vø'nipi y ñøjayaju: “Señor, como vøjpø tømbu mi nijpu nasomo, ¿jutznøm nay yach ta'nø?”
MAT 13:28 Y vø'nipi'is ñøjayaju: “Ø enemigo'is jetseti tzøjcayu”. Entonces yosyajpapø pø'nis ñøjayaj vø'nipi: “¿Vøjøm ndø cøvisø?”
MAT 13:29 Pero vø'nipi'is ñøjayaju: “Ji'nda, porque o'ca mi ⁿvispa yach ta'nø, parejo maṉba visputque't trigo.
MAT 13:30 Mejor tzactamø va'cø tumø ye'ṉø hasta que ndø tucpa. Entonces ma'ṉbø ⁿnøjayaj tyucyajpapø'is: Vi'na vispujtam yachta'nø y vajtaṉdø'pø va'cø ndø poṉdam juctyøjcomo. Y trigo cojtamø aṉne'cu'yomo”.
MAT 13:31 Jesusis chajmayajque't eyapø aṉma'yocuy, nømu: ―Como mostaza tømbuse lo que pø'nis pyøjcu y ñijpu yoscuñasomo, jetsetique't tzajpombø aṉgui'mguy.
MAT 13:32 Viyuṉse mostaza tømbu más chøtøtya'mbø que eyapø tømbu, pero cuando tzocpa, møja'ajpa pyoc más que eyata'mbø nipi, como cusye møja'ajpa, y miñajpa sitityajpapø paloma y chøcyajpa ño'sa 'yaṉmaṉgøsi. (Jetseti Diosis 'yaṉgui'mguy møja'ajque'tpa).
MAT 13:33 Jesusis chajmayajque't eyapø aṉma'yocuy; nømu: ―Como yaj qui'mbapø'is pan, jetseti tzajpombø aṉgui'mguy. Tum yomo'is pyøc usyi yaj qui'mbapø'is pan y myot tu'cuy muquipø harina vaye'omo. Y usypø'isti yaj qui'mba mumu aunque ji'n cyeje. (Jetsetique't Diosis 'yaṉgui'mguy qui'mbati maṉba).
MAT 13:34 Mumu yøcseta'mbø tiyø cha'maṉvajcayaj Jesusis vøti pøn. Siempre chamu mumu ti ndø ispa yø'c nascøsi, entonces cha'maṉvajcu que Diosis 'yañma'yocuy jetsetique't.
MAT 13:35 Jetse chøc Jesúsis va'cø yac viyuṉajø lo que Diosis ñucscu'is cha'maṉvac vi'napø ora'omo. Diosis ñu'cscuy nømu: Ma'ṉbø ndzam mumu ti nascøs ndø ispase y entonces ma'ṉba ndza'maṉva'c que jetseti Diosis 'yaṉma'yocuy. Jetse øtz ma'ṉbø ndza'maṉvajcayaje lo que ni i'sna'ṉ ji'n myusi vi'na desde que jomectøju nasacopac.
MAT 13:36 Entonces Jesusis ñøjmayaj vøti pøn va'cø myaṉyajø, y Jesús tøjcøy tøjcomo. Y ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju: ―Tø tza'maṉvajcatyamø tiyø aṉma'yocuyete yachta'nø nijpupø yoscuñasomo.
MAT 13:37 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ñijpapø'is vøjpø tømbu øjchøṉø, mumu Pø'nis chøn Tyøvø.
MAT 13:38 Y yoscuñas, nasacopajquete; y vøjpø tømbu, vya'ṉjamyajupø'is Diosis 'yaṉgui'mguy. Yachta'ṉø, vya'njamyajpapø'is yatzi'ajcuy.
MAT 13:39 Y ñijpupø'is yachta'nø, diablo'isete. Cuando yajpa'c nasacopac, entonces tyucyajpa tøm; tyucyajpapø'is aṉgelesta'mete.
MAT 13:40 Jetsemete como jujche vyajtandø'pyajpa yachta'nø y pyoṉbø'yajpa juctyøjcomo, jetseti ma tujque'te cuando yajpa'c yøṉ nasacopac.
MAT 13:41 Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz ma'ṉbø ṉgø'vejyaj ø aṉgelesta'm va'cø piṉaṉdø'pyaj mumu pøn yac tocoyajpapø'is tyøvø y mumu chøcyajpapø'is yatzitzoco'yajcuy. Y maṉba ñøputyaje va'cø chu'ṉyaj jeni ne'c aṉgui'mbamø.
MAT 13:42 Y pi'ṉaṉdø'jpøyajupø maṉba pyajtzøyaj juctyøjcomo. Jiṉ maṉba vejyaje, maṉba tøtz cø'syaj toyapit.
MAT 13:43 Entonces chøcyajpapø'is Diosis syunbase maṉba sø'ṉyaj como jamase ndø Janda Diosis itcu'yomo. Ijtu mi ṉgojita'm ¡cøma'nøtyamø!
MAT 13:44 ”Como tumin nipcøvø'nupø yoscuñasomo, jetsetique't tzajpombø aṉgui'mguy. Cuando pø'nis pya'tpa tumin aṉgøvø'nupø yoscuñasomo, mismo jiṉdi cyøvø'ngue'tpa, y casøpya y maṉba y mya'apya mumu lo que ñø'ijtupø, va'cø jyuy nas jut pya'tumø tumin.
MAT 13:45 ”Jetsetique't como tum namcha ma'a vitu'vitu'opyapø myetzpapø'is vøjta'mbø namcha, jetseti tzajpombø aṉgui'mguy.
MAT 13:46 Cuando pø'nis pya'tpa más suñi quenbapø namcha, más coyoja'øyupø, entonces maṉba y mya'ajpa mumu lo que ñø'ijtupø va'cø mus jyuy jic coyoja'øyupø namcha.
MAT 13:47 ”También jujche ataraya nacsyajpa nø'cø'mø, jetsetique't tzajpombø aṉgui'mguy. Ataraya nacsyajpa nø'cø'mø y ñujcaṉdø'pdø'pvøyajpa aunque juchpø coque.
MAT 13:48 Cuando taspa ataraya, jyøcøputyajpa acapoya y po'cschø'yajpa va'cø piṉyaj coque. Vøjta'mbø cyotyajpa vaca'omo, y ji'n vyøjta'mbø pyatzputputvøyajpa.
MAT 13:49 Jetseti ma chøjque't Diosis cuando yajpa nasasacopac. Maṉba vitputyaj aṉgeles va'cø piṉaṉdø'pyaj vøjta'mbø pøn, y ji'n vyøjta'mbø.
MAT 13:50 Ji'n vyøjta'mbø maṉba pyajtzøyaj juctyøjcomo. Jiṉø maṉba vejyaje vo'yaje, maṉba cyø'syaj tyøtz toyapit.
MAT 13:51 Entonces 'yocva'cyaju Jesusis: ―¿Nømdija mi ṉgønøctøyøtyamu yøcseta'mbø aṉmacuy? Y 'yandzoṉyaju: ―Jø'ø, nømdi nøctøyøtyamu.
MAT 13:52 Y Jesusis ñøjayaju: ―Por eso mumu 'yaṉmapyapø'is aṉgui'mguy, o'ca 'yaṉmapya jujche 'yangui'mbase tzajpombø Dios, entonces jic pø'nis chøcpa como tum vø'tøjquis chøcpase cuando ñøputpa 'yaṉne'cpamø jometa'mbø tiyø y pecata'mbø tiyø.
MAT 13:53 Cha'maṉjej Jesusis jetsepø aṉma'yocuy, y cuando cøjtu, tzu'ṉu.
MAT 13:54 Ñu'c ñe' cyumgu'yomo. Jiṉ aṉma'yopyana'ṉ conocscutyøjcomo. Y ñømaya'yajpana'ṉ 'yaṉma'yocuy y nømyaju: ―¿Jut musoy jicø, va'cø mus chøc yøcsepø milagro'ajcuy?
MAT 13:55 Pues yøṉømete carpintero'is 'yune, y myama Mariate, y yø'c ityaj myuqui Jacobo, José, Simón, y Judas.
MAT 13:56 Y yø'c ityaj myuqui yomota'mbø øjtzomda'm. ¿Jut jetse musoyu?
MAT 13:57 Por eso cyonocyaj Jesús. Pero Jesusis ñøjayaju: ―Mumu vyøpøpøngotzøcyajpa tum tza'maṉvajcopyapø, pero ñe' ñasomda'mbø'is y ñe' tyøjcomda'mbø'is ji'n vyøpøpøngotzøcyaje.
MAT 13:58 Y por eso ja chøcyaj Jesusis vøti milagro'ajcuy jiṉø porque ja vya'ṉjamdøjø.
MAT 14:1 Jicø tiempo'omo aṉgui'mbapø Herodesis myusu tina'ṉ nø chøc Jesusis.
MAT 14:2 Y Herodesis ñøjayaj myenosti aṉgui'myajpapø: ―Yønømete Juan nø'yø'opyapø visa'upø. Jetcøtoya muspa chøc milagro'ajcuy.
MAT 14:3 Porque Herodesis vi'ña'ṉi o yac nuctøj Juan y yac mocstøju cadenaji'ṉ y yac somdøju. Entonces ijtuna'ṉ Herodesis myuqui Felipe, y ijtuna'ṉ Felipe'is yomo Herodías. Herodesis yac somdøj Juan porque jic yomo Herodiasis jetse syunu.
MAT 14:4 Jetse syunu porque Jua'nis ñøjapyana'ṉ Herodes: ―U mi nø'ijtay mi muṉgui Felipe'is yomo porque cojate.
MAT 14:5 Sunbana'ṉ yaj ca' Juaṉ Herodesis, pero ña'chajpana'n vøti pøn, porque mumu pø'nis vya'ṉjamyaju que Jua'ṉis cha'maṉvacpa Diosis 'yote.
MAT 14:6 Pero cuando o cosø'ṉayaj Herodesis cyumpli'años, Herodiasis yom'une ejtzu vejyajtøjupø'is vyi'naṉdøjqui, y yac tzi'ṉu Herodesis.
MAT 14:7 Entonces Herodesis ñøjay papiñomo que maṉba chi' ti sunba vya'cø, nømu que va'cø cyastigatzøc Diosis o'ca ji'n chi'i.
MAT 14:8 Entonces papiñomo'is myama'is chajmay ti syunba va' vya'cø, y papiñomo'is ñøjay Herodes: ―Tø tzi'ay nø'yø'opya Jua'nis cyopac pulatu'omo.
MAT 14:9 Entonces maya' aṉgui'mba Herodes, porque na'tzpa yaj ca'ø. Pero como chambøjcay Diosis ñøyi que maṉba chi' ti syunba vya'cø, y ñe'cji'ṉ po'csyaj mesacø'mo, je'is myañaju que jetse chajmayu, entonces 'yaṉgui'mu va'cø chi'yajø.
MAT 14:10 'Yaṉgui'mu va'cø cyo'cøtø'csø Juan preso'omo.
MAT 14:11 Y cuando cyo'cøtøcsu, ñømijnayaj cyopac pulatu'omo y chi'yaj papiñomo y je'is myama chøcøtzi'u.
MAT 14:12 Entonces parejo vityajpapøji'ṉ Juan nu'cyaju y pyøjcayaj cyoṉna y ñijpayaju. Entonces después maṉ chajmayaj Jesús o'ca yaj ca'tøj Juan.
MAT 14:13 Cuando Jesusis myusu, tzu'ṉ jeni, barco'om tøjcøyu tyumgø'y, maṉ emøc. Ni i ja ityømø maṉu. Pero cuando myusyaj vøti pø'nis, maṉ pya'tyaj Jesús. Tzu'ṉyaj ne'cø cumguy nas vitpa maṉyaju maṉ mye'chaj Jesús jut pya'tyajpa.
MAT 14:14 Entonces cuando put Jesús barco'om, is vøti pøn. Entonces tyoya'ṉøyaju. Pya'tyaj ca'eta'mbø, yac tzocyaju.
MAT 14:15 Cuando tza'i'ajnømu, cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is, ñøjayaju: ―Yø'c tza'momdite, ni ti ja itø, y maṉbam tzu'i'ajnømi. Yaj cu'tcumye'chaj vøti pøn ityajumø cumguy.
MAT 14:16 Pero Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Ji'ndyet pyena va'cø myaṉyaj emøc; mitz tzi'yaj cu'tcuy.
MAT 14:17 Y je'is ñøjayaj Jesús: ―Nø'ijta'møjtzi na's mosay pandite, y metzcuy coque.
MAT 14:18 Jesusis ñøjayaju: ―Yø'c nømindamø.
MAT 14:19 Y 'yaṉqui'myaj Jesusis pøn: ―Po'cstam mu'como. Entonces pyøc Jesusis mosay pan y metzcuy coque y quengui'm møji tzajpomo, y cyømasa'nøyu. Entonces vyen pan vye'ndzi'yaj ñøtuṉdøvø y ñøtuṉdøvø'is vye'ndzi'yaj sone pøn.
MAT 14:20 Y mumu cu'tasyaju. Y entonces cuando cu'tyaju'cam, piṉdasyaju macvøstøjcay vaca cyu'tzacyajupø panji'ṉ.
MAT 14:21 Puro pøndi myayaj mosay mil cyu'tyaju'is pan. Ja myayaj yomo y une.
MAT 14:22 Jicsye'cti Jesusis yac tøjcøyaj ñøtuṉdøvø barco'omo yac vi'na jacyaju nø'cøtu'møṉ mientras ñe'c ñøjayaj vøti pøn va'cø myaṉyaja'am.
MAT 14:23 Yac maṉyaju'cam vøti pøn, entonces ñe'c Jesús qui'm cotzøjcøsi va'cø 'yo'nøy Dios tyumgø'y. Cuando tzu'i'ajnømu, Jesús tyumdi tzø'y jeni.
MAT 14:24 Mientras que barco nømna'ṉ myaṉ marcucmø, nømna'ṉ yac tze'ṉmin tze'ṉmaṉ barco nø'is, porque sava'is ja yac tu'ṉaj barco.
MAT 14:25 Cuando maṉba'ctøc sø'ṉbønømi cuando pi'tzøctøc, Jesusis cyønu'cyaju, nø'vingøsna'ṉ nø vyijtu.
MAT 14:26 Cuando isyaj ñøtuṉdøvø'is nø' vingøs nø vyijtupø, chøcna'chaju, y na'tze vejyaju nømyaju: ―Anima nø vyijtu.
MAT 14:27 Pero Jesusis 'yo'nøyaju ñøjayaju: ―Uy chocomochi'ajtame, øjti chøṉø; uy ña'tztame.
MAT 14:28 Entonces Pedro'is ñøjayu: ―Øjtzø mi Ngomi, o'ca mijtzete, aṉgui'mø jetseti nø' vingøsi va'cø vitque't øjtzi; hasta jut mi ijtumø mijtzi, jendi va'cø nu'que't øjtzi.
MAT 14:29 Jesusis ñøjayu: ―Yø'c minø. Y mø'n Pedro barco'omo y nø' vingøsi vijtu va'cø ñu'c Jesuscø'mø.
MAT 14:30 Pero cuando isu que pømi nø pyoy sava, chøcna'tzu; y cøvøṉdzo'tz nø'cø'mø. Entonces na'tzeveju, ñøjayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, mi tø yaj cotzoca.
MAT 14:31 Jicsye'cti jyascøtøjcøy cyø'cøs Jesusis; ñøjayu: ―Ji'ndyet mi 'yomba va'ṉjajmoye. ¿Ticøtoya mi myetzaṉgui'pspa?
MAT 14:32 Entonces cuando tøjcøyaj barco'om, poya'ṉjej sava.
MAT 14:33 Entonces ityajupø barco'omo cyutcøne'cayaj Jesús y ñøjayaju: ―Viyuṉete mijtzete Diosis 'Yune.
MAT 14:34 Entonces jyacyaj mar, maṉyaj marcøtu'møṉ, y nu'cyaj Genesaret nasomo.
MAT 14:35 Y como ispøcyaj Jesús jiṉda'mbø pø'nis, cyø'vejyaj ote mumu tometa'mbø lugajromo que nu'c Jesús. Jetcøtoya ñømijnayaj jeni mumu ca'eta'mbø.
MAT 14:36 Y ñøjayaju: ―Tø yac pi'quisay aunque sea mi nducu aṉbena. Y pi'quisayaju'is tyucu cøyin dzocyaju.
MAT 15:1 Entonces miñaj 'yaṉmayajpapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy y fariseota'm. Jerusalén gumgu'yomo tzu'ṉyaju cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju:
MAT 15:2 ―¿Ti'ajcuy ji'n chøjcayaj vi'nata'mbø'is cyostumbre mi nønduṉdøvø'sta'm? Porque cuando maṉba cu'tyaje, ji'n cø'che'yaje en la forma como vi'nata'mbø'is chamyajuse va'cø tø cø'che'ø va'ṉjajmocucyøtoya.
MAT 15:3 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju: ―Y mitzta'm, ¿ti'ajcuy ji'n mi ṉgo'aṉjamdamø lo que Diosis chamupø tiyø cuando mi ndzøctamba mi ṉgostumbreta'm?
MAT 15:4 Porque Dios aṉgui'mu: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama. Y yatzicotzøcpapø'is jyata o myama, tiene que va'cø cya'ø”.
MAT 15:5 Pero mitz ñømdamba que o'ca pø'nis ñøjapya jyata o myama: “Ji'n mus mi ṉgotzova porque lo que maṉbapøna'ṉ mi ndzi', Diosis yoscucyøtoya ndzi'umtzi”.
MAT 15:6 Y mi ñømdamba que o'ca pøn nømba jetse, ji'ndyet pyena va'cø cyotzoṉ jyata o myama. Jetze ji'n mi ndzøctame lo que Diosis chamuse va'cø ndø tzøcø, va'cø mi ndzøctam mi ṉgostumbreta'm.
MAT 15:7 Mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte, viyuṉ chamu tza'maṉvajcopyapø Isaiasis jujchepø mi mbyønda'mete cuando jyayu que Dios nømu:
MAT 15:8 Yøṉ pø'nis na's 'yaṉnacaji'ṉdi vøcotzøcyajpøjtzi, pero ji'n ø va'ṉjamyaje choco'yomo.
MAT 15:9 Como que va'ṉjamyajpase nø chøcyaju y ji'nø va'ṉjamyaje, porque aṉma'yoyajpa pø'nisti 'yaṉgui'mguji'ṉ como si fuera ø ne'ji'ṉ.
MAT 15:10 Entonces Jesusis vyejnu'cyaj vøti pøn vyingø'mø y ñøjayaju: ―Cøma'nøtyamø va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø.
MAT 15:11 Ji'n tø yatzi'aj ndø cu'tcu'is lo que tøjcøpyapø ndø aṉna'como. Sino tø yatzi'ajpa lo que ndø aṉnaṉga'stit ma chame.
MAT 15:12 Entonces cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju: ―¿Mi ndzøjcayutija cuenta o'ca qui'sca'yaj fariseo cuando myañaj lo que mitz ndzamuse?
MAT 15:13 Pero Jesusis ñøjayaju: ―Tzøj cuenda que como ta'nø ndø vispø'pase, jetsetique't aṉma'yoyajpapø aunque jujchepø aṉgui'mocuji'ṉ lo que ji'ndyet tzajpom ijtupø ndø Janda Diosis ñe, Diosis maṉba yajaye.
MAT 15:14 Por eso jic fariseota'mgue't tzac yenbø'yajø. Como to'tipø pønse ityajpa. O'ca to'tipø'is ñøvitpa to'ti tøvø, maṉba quecyaj mye'chcø'y tzatøjcomo.
MAT 15:15 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús: ―Tø tza'maṉvajcayø jetsepø aṉma'yocuy.
MAT 15:16 Jesús nømu: ―¿Ti'ajcuy ni mitz ji'n mi ṉgønøctøyøtyaṉgue'te?
MAT 15:17 Porque mi mustambati que mumu lo que tøjcøpya ndø aṉna'como mø'nba ndø tzejcomo, y jøsi'cam putque'tpati.
MAT 15:18 Pero lo que putpa ndø aṉnaca'omo, ndø tzoco'yom tzu'ṉba y je'is tø yatzi'ajpa.
MAT 15:19 Porque pø'nis choco'yomda'm putpa yatzipø qui'psocuy, qui'pspa va'cø yaj ca'oya, va'cø cyøtzøjcøy pyøndøvø yomocøsi, va' myøtzi nø'it yomo, va'cø ñu'mø, va'cø syutzø, va' che'moya.
MAT 15:20 Jetseta'mbø ti'is yatzi'ajpa pøn. Pero ja cyø'che'a, jetse va'cø tø vi'cø, ji'n tø yatzi'aj jetse.
MAT 15:21 Entonces tzu'ṉ jen Jesús, maṉ emøc maṉ cyo'aṉjajmbamø Tiro y Sidón cumgu'is.
MAT 15:22 Jendina'ṉ it tum yomo Canaan nasomo tzu'ṉupø. Minu, vyejay Jesús, ñøjayu: ―Øtzø mi Ṉgomi, Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøyø. Ijtu ø yom'une nø yacsutzøjcupø yatzi'ajcu'is y vøti toya'ispa.
MAT 15:23 Pero ja 'yandzoṉ Jesusis ni jujche. Entonces miñaj Jesusis ñøtuṉdøvø y ñøjayaju: ―Yac maṉ jic yomo, porque vejpa minba ø jøsaṉgø'mø.
MAT 15:24 Entonces Jesús nømu: ―Diosis cø'vej øjtzi va'cø ṉgotzoṉ saṉ Israel cumgupyøn lo que ityaju tocoyajupø borregose.
MAT 15:25 Pero yomo'is cyønu'c tome Jesús y cyutcøne'cayu y ñøjayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, mitz tø cotzova.
MAT 15:26 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Ji'nø mus mi ṉgotzova porque mitz ji'ndyet mi Israel pøn, y va'cø ṉgotzoṉ ji'dyet Israel pøn es como va'cø ndø cøpøc une cyu'tcuji'ṉ, tuyi va'cø ndø tzi'ayø.
MAT 15:27 Y yomo'is ñøjay Jesús: ―Pues viyuṉbø ti mi ndzamba, øjtzø mi Ṉgomi, pero aunque mi ndø tuyicotzøca, tø cotzøva; porque hasta tuyi'is piṉyajpa cøvi'caṉ quecpapø cyomi'is myesacøtøjcø'mø.
MAT 15:28 Entonces 'yandzoṉ Jesusis: ―Tzamyomo, vøj mi vya'ṉjajmombya. Yac tuc mi sunbase. Jicsye'c misma hora tzoc 'yune.
MAT 15:29 Entonces Jesús ijtumø tzu'ṉu y cøt Galilea majraṉvini. Entonces qui'm cotzøjcøsi y jen po'cschø'yu.
MAT 15:30 Y cyønu'cyaj vøti pø'nis. Ñømiñaj cømø'ṉgaṉyajpapø, y to'tita'mbø, y umata'mbø, yacsyuta'mbø, y vøti eyaco ca'cuji'ṉbø; y cyojtayaju Jesusis cyosocø'mø, y Jesusis yac tzocyaju.
MAT 15:31 Jetse vøti pø'nis myañaju nø vyejvejneyaju umata'mbø, isyaj que tzocyaju'am yacsuta'mbø, nøm vyityaj vøjø cømø'ṉgaṉyajpapø, to'tita'mbø isoyajpa'am. Entonces vøti pø'nis ñømaya'comø'ñaju myøjaṉ vøcotzøcyaj Dios lo que cyotzoṉyajpapø'is Israel pøn.
MAT 15:32 Entonces Jesusis vyejayaj ñøtuṉdøvø y ñøjayaju: ―Yøṉ pønda'm ndoya'ṉøyajpøjtzi porque tu'cay jama ityajpamø øtzji'ṉ yø'qui y ja it ti va'cø cyu'tyajø. Ji'n suni yac maṉyajø jana cu'ti, uytim myochquecyaj tu'ṉomo ose'is.
MAT 15:33 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is: ―Pero ¿jut ndø pa'tpa cu'tcuy va'cø cu'tasyaj vøti pøn yø'qui ni i ja ityømø?
MAT 15:34 Y Jesusis 'yocva'cyaju: ―¿Jujche mi nø'ijtam pan? Y ñøjayaju: ―Cu'yay, y metz tu'cay namgoque.
MAT 15:35 Entonces ñøjayaj vøti pøn: ―Po'csta nasomo.
MAT 15:36 Entonces pyøc cu'yay pan y namgoque; cyø'ji'ṉ cho'ṉu y ñøjay Dios: “Yøscøtoya”. Entonces vyen ve'nu vyendzi'yaj ñøtuṉdøvø'omo, y je'is syajyaju vøti pø'nomo.
MAT 15:37 Y mumu cu'tasyaju. Y después piṉyaju lo que tzø'yupø y cu'yayna tasque't vaca.
MAT 15:38 Y cu'tyajupø macsycuy mil pønda'mna'ṉete. Ja myayajø yomo y une.
MAT 15:39 Entonces Jesusis yac maṉyaj vøti pøn. Ñe'c Jesús tøjcøy barco'omo y maṉ Magdala nasomo.
MAT 16:1 Fariseo aṉma'yocuy ñø'ijtayajupø'is y saduceo aṉma'yocuy ñø'ijtayajupø'is 'yo'nøyaj Jesús. Sunbana'ṉ 'yaṉgøma'cøyajø a ver o'ca chøcpa cyoja va'cø mus cyøtza'møyajø. Vya'cayaju Jesús va'cø chøjcayaj milagro'ajcuy va'cø a'mdøjø que ñø'ijtay tzajpomopø Diosis pyømi.
MAT 16:2 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Tza'i'cam mi ñømdamba: “Maṉba vø'ajnømi porque it tzapas o'na”.
MAT 16:3 Y namdzu mi ñømdamba: “Ma min tuj, it tzapas o'na y pi'tzø'ajco'nømu”. Mitz vøj mi ndzøctamba mi ⁿvin pero ji'ndyet ⁿvyøjta'mbø pøn. Porque muspa mi ṉgøque'nøtyamø ti cyotzamba tzajpis, pero ti nø tyujcu yøṉ tiempo'omo, ji'n mi ṉgue'nøtyame.
MAT 16:4 Yatzita'mbø y cøtzøjcø'yoyajpapø pø'nis sunba isyaj milagro'ajcuy, pero ji'n ma isyaj ni jujchepø milagro'ajcuy; sino jujche tujcuse tza'maṉvajcopyapø Jonás, jet señate que jujche maṉba tuqui. Y chacyaj Jesusis, maṉ emøc.
MAT 16:5 Cuando Jesusis ñøtuṉdøvø jacyaj marcøtu'møṉ, jya'jmbø'yaj va'cø ñømaṉyaj pan.
MAT 16:6 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―U mi mbøjcøchoṉdamu yaj qui'mbapø'is pan fariseo'is y saduceo'is ñe'ta'm que ji'ndyet vyøjpø tiyø.
MAT 16:7 Y ñøtuṉdøvø'is nømna'ṉ qui'psyaju y na ñøjayajtøju: ―Jetse ocsyo nømba porque jay ndø nømindam øtz pan.
MAT 16:8 Cuando myus Jesusis ti nø qui'psyaju, ñøjayaju: ―Usyti mi va'ṉjajmondyambapøte. ¿Ti'ajcuy jetse mi ⁿvyejvejnendyamba que ja mi nømindam pan?
MAT 16:9 Ji'ndøc mi ṉgønøctøyøtyame ni ji'n mi jamdame. Cuando venve'nøjtzi mosay paṉ mosay mil pø'nomo, jamchø'tyamø jutzø vaca oy mi mbiṉdame.
MAT 16:10 Y cuando venve'nøjtzi cu'yay paṉ macsycuy mil pø'nomo, jamdaṉgue'ta jutzø vaca o mi mbiṉdame.
MAT 16:11 ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgønøctøyøtyame que ji'ndyet paṉ nø ndzamu cuando mi ⁿnøjandya'møjtzi va'cø jana mi mbøjcøchoṉdamø yaj qui'mbapø'is pan fariseo'is y saduceo'is ne'ta'm?
MAT 16:12 Entonces cyønøctøyøyaju ñøtuṉdøvø'is que ji'ndet yaj qui'mbapø'is pan nø chamu, sino va'cø jana pyøjcøchojṉayajø fariseo'is y saduceo'is 'yaṉma'yocutya'm.
MAT 16:13 Entonces Jesús nu'cu tome ispamø Cesarea Filipo cumguy y jen 'yaṉgøva'cyaj ñøtuṉdøvø: ―¿Ti chamyajpa pø'nis que ipø pøn chøṉ øjtzi, mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø?
MAT 16:14 Y ñøjayaju: ―Ñømyajpa vene que mijtzømete nø'yø'opyapø Juan. Eyapø nømyajpa que mijtzømete Elías. Eyapø nømyajpa que mijtzømete Jeremías o eyapø tza'maṉvajcopyapø.
MAT 16:15 Entonces Jesusis ñøjayau: ―¿Jujche mi ñømdamba mijtzi que ipø pøn chøṉø øjtzi?
MAT 16:16 Y 'yaṉdzoṉ Simón Pedro'is ñøjayu: ―Mijtzømete Cristo, quenbapø Diosise mi 'Yune.
MAT 16:17 Y Jesusis ñøjayu: ―Contentoco'ni mijtzi Simón, Jonasis 'yune. Porque ji'ndyet pø'nis mi yac nøctøyøy jetsepø qui'psocuy, sino tzajpom ijtupø ø Janda'is mi yac mijnay mi ṉgui'psocuy jetsepø.
MAT 16:18 Øtz mi nøja'mbyøjtzi, mijtzømete Pedro, mijtzømete como tza'se. Y como tza'cøs ño'tzo'chajpa, jetze mitzji'ṉ maṉbø yac nøcøtzo'tz aṉma'yocuy va'cø vyøti'ajyajø va'ṉjamyajpa'stzi. Y yatzi'ajcu'yombø'is va' ñøquipø va'ṉjamyajpapø'is øjtzi, ji'n ma tyone.
MAT 16:19 Ma'ṉbø mi ndzi' aṉgui'mguy va'cø mi yac tøjcøyaj pøn aṉgui'mbamø tzajpombø Dios. Lo que mi ya'inducpa nascøsi, jetse ma tzø'y tzajpomo. Y lo que ji'n mi ya'induc nascøsi, tzajpom ji'ndi ma ya'indujque'te.
MAT 16:20 Jicsye'c Jesusis 'yaṉgui'myaj ñøtundøvø que va' jana chajmay ni iyø que jetømete Cristo Diosis cyø'vejupø.
MAT 16:21 Jic jama Jesusis cha'maṉvactzo'tzayaju ñøtuṉdøvø que tiene que va' myaṉ Jerusalén gumgu'yomo y que maṉba yacsutzøcyaj tzambø'nista'm y pane covi'najø'is y myusyajpapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy; y maṉba yaj ca'yaje, y tu'cay jamapit maṉba yac visa'tøji.
MAT 16:22 Entonces Pedro'is ñøman Jesús emøc y 'yojnayu y ñøjayu: ―Uy jetse tzame, ø mi Ṉgomi. Uy syun Diosis va'cø jana jetse mi ndyucø.
MAT 16:23 Pero Jesusis cyøque'nøy Pedro y ñøjayu: ―Tzu'ṉ øtzcø'mø; Satanasis mi yac tzamba jetse. Nø mi ndø ya'indujcu va'cø jana ndzøc Diosis syunbase. Porque ji'n mi ṉgui'psi como Diosis qui'pspase, sino mi ṉgui'pspa como pø'nis qui'pscøpoyajpase.
MAT 16:24 Entonces Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―O'ca i'is sunba maṉ pa'tø, tiene que va' i'nbø' vyin, y tiene que va'cø it dispuesto va'cø cya'que'tati como øtz dispuesto'tzi va'cø ca'ø cruzcøsi.
MAT 16:25 Porque o'ca ji'n sun cya'ø øtzcotoya, entonces tocopya, y o'ca ca'pa øtzcøtoya, entonces maṉba pya't quenguy.
MAT 16:26 O'ca pøn ricu'ajpa hasta que ñe'ajpa mumu ijtuse nascøsi y tocopya Diosmø, ¿ti ñøvø'ajpa? Ni tiyø ji'n nøvø'aje porque pø'nis ji'n jujche cyoyoj Dios va'cø chi' quenguy.
MAT 16:27 Porque øtz mumu Pø'nis choṉ Tyøvø øtz ma'ṉbø mini ø Janda Diosis myøja'ṉo'majcu'yomo ñe 'yaṉgelesji'ṉda'm. Y jicsye'c ma'ṉbø ndzi'yaj tumdum pøn cyoyoja. Chøjcu'is vøjø ma'ṉbø ndzi' vøjpø cyoyoya, y ja chøcøpø'is vøjø, jetseti ma'ṉbø cyoyojque't ji'n vyøjpø tiji'ṉ.
MAT 16:28 Viyuṉsye mi ñøjandya'mbøjtzi, ityaj yø'qui mijtzomda'mbø que ji'n ma cya'yaje hasta que isyajpa øjtzi cuando minba øjtzi va'cø 'yaṉgui'mgu'yøyø mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø øjtzi.
MAT 17:1 Cøjtu'cam tujtay jama, ñømaṉ Jesusis Pedro y Jacobo, y Jacobo'is tyøvø Juan. Y maṉyaj ne'ti ye'ṉupø cotzøjcøsi.
MAT 17:2 Y jiṉø Jesús eyati quenu je'is vyi'naṉdøjqui. Syø'ṉ vyinaca como jamase, y tyucu popo'aju como nø syø'ṉuse.
MAT 17:3 Jicsye'c quejyaj Moisés y Elías. Jena'ṉ nø chamdzamneyaju Jesusji'n.
MAT 17:4 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús: ―Ø Ṉgomi, vøj tø tzø'tyam yø'qui. O'ca mi sunba mijtzi, ma'ṉbø ndzøctam tu'cay pe'chtøc øjtzi, tum mitzcøtoya, tum Moisescøtoya, y tum Eliascøtoya.
MAT 17:5 Mientras jetse nømna'ṉ cham Pedro'is, min sø'ṉbapø o'na y o'nacøtøjcømø tzø'yaju. Jicsye'c myañaj ote nø vyejput o'na'omo, nømu: ―Yøṉ øjtzø ⁿUne lo que sunbapø øjtzi, je'is tzi'pa gusto. Cøma'nøtyam a ver ti nø chamu.
MAT 17:6 Cuando Jesusis ñøtuṉdøvø'is myañaju jetsepø ote, japcønecyaj nascøsi porque na'tzaṉgøtyaju.
MAT 17:7 Entonces min Jesús y pi'quisyaju y ñøjayaju: ―Te'nchu'ṉdamø; u ña'tztame.
MAT 17:8 Quende'ñaju, entonces na Jesusti isyaju.
MAT 17:9 Entonces mø'ñaju cotzøjcøsi y Jesusis 'yaṉgui'myaju: ―U mi ndzajmatyam ni iyø ti mi istamu hasta que øjtzi visa'pøjtzi oyu'cam ca'e øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
MAT 17:10 Entonces ñøtuṉdøvø'is 'yoc'va'cyaj Jesús ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy nømyajpa 'yaṉmayajpapø'is Moisesis aṉgui'mguy que Elías tiene que va' vi'na minø?
MAT 17:11 'Yaṉdzoṉyaj Jesusis: ―Viyuṉsye Elías maṉba vi'na mini y maṉba vyøjøtzøc mumu tiyø.
MAT 17:12 Pero mi ndzajmatyaṉgue'tpati'tzi que Elías oyu'am, y ja ispøcyaj ipø pønete. Pero chøjcayaju ti syuñajpase pø'nis. Jujche pø'nis yac toya'isyaj jicø, jetseti pø'nis maṉba yac toya'isyajque'te øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
MAT 17:13 Jicsye'c ñøtuṉdøvø'is cyønøctøyøyaju que Jesusis nømna'ṉ cham nø'yøyopyapø Juan que Eliasse minu.
MAT 17:14 Cuando Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ nu'cyaj ityajumø vøti pøn, tyo'møy Jesús tum pø'nis y cutcøne'cay Jesusis vyi'naṉdøjqui.
MAT 17:15 Y ñøjmayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, toya'ṉøjay ø ⁿjaya une porque ñø'ijtu tu'ca'cuy y vøti ispa toya, jø'nø jønø quecpa juctyøjcomo y jetsetique't nø'cø'mø.
MAT 17:16 Y nømijna'yøjtzi ø ⁿune mi nønduṉdøvøji'ṉ, pero ja mus yac tzocyajø.
MAT 17:17 Entonces Jesusis ñøjayu: ―¡Mi mbyønda'm ji'n mi vya'ṉjajmondyamepø'is y yatzi mi ṉgui'psocutya'm! Aburritzøcpa øjtzi va'cø it mitzji'ṉ, ṉgo'i'nbati mijtzi va'cø mi nømaṉjandyam pasencia. Nømindam yø'c je nga'e.
MAT 17:18 Entonces Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y yac put ṉga'e'is choco'yomo, y misma hora tzojcu.
MAT 17:19 Después ne'ti 'yo'nøyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is y 'yocva'cyaju: ―¿Ti'ajcuy ja mus nømbujtam øjtzi yatzi'ajcuy?
MAT 17:20 Y Jesusis ñøjayaju: ―Porque ji'n mi va'ṉjajmotyam vøjø. Porque viyuṉse mi ñøjandya'mbøjtzi: O'ca mi nø'ijtam va'ṉjajmocuy que møja'ajpa como mostaza tømbu møja'ajpase, y mi nøjandyamba yøṉ cotzøc: “Tzu'ṉ yø'qui y maṉ emøc”; y cotzøc maṉba maṉ emøc. Y ja it ni tiyø ji'n musipø mi ndzøcø. Muspa mi ndzøc mumu tiyø.
MAT 17:21 Pero yøcsepø yatzi'ajcuy ji'n sun pyutø. Tiene que va'cø ndø o'nøtyam Dios jana cu'tipø va'cø mus ndø macputø.
MAT 17:22 Cuando tumø'om vityaj Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ Galilea nasomo, Jesusis ñøjayaju: ―Pø'nis chøṉ Tyøvø øjtzi maṉba tzi'ocuyajtøj pø'nis cyø'omda'm.
MAT 17:23 Y pø'nis maṉba yaj ca'yaj øjtzi, y tu'cay jamapit minba yac visa'tøji. Y ñøtuṉdøvø maya'comø'ñaju.
MAT 17:24 Cuando Jesús nu'cyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ Capernaum cumgu'yomo, cyømiñaj Pedro cobratzøjcoyajpapø'is, y 'yocva'cyaj Pedro: ―¿Ji'n cyoyoj impuesto mi maestro'is masandøjcøtoya?
MAT 17:25 Y 'yaṉdzoṉ Pedro'is ñøjmayu: ―Jø'ø, cyøcoyojpapøtite. Entonces cuando tøjcøy Pedro tøjcomo, Jesusis 'yo'nøy vi'na Pedro, ñøjayu: ―¿Ti mi ndzamba, Simón? ¿Icøsi vya'cayajpa cøcoyojocuy nascøsta'mbø aṉgui'mba'is? ¿Mismo ñe cyumguy tøvøcøsi, o emøcpø pøngøsi?
MAT 17:26 'Yaṉdzoṉ Pedro'is: ―Emøcta'mbø pøn vya'cayajpa va'cø cyøcoyojyajø vyin. Y Jesús nømu: ―Entonces mismo cyumguy tøvø ji'n vya'cayaje va'cø cyøcoyojyajø.
MAT 17:27 Pero va'cø ni iyø jana ni ti chajmayø, maṉ majromo va' maṉ syuyø. Y vinbø coque mi nu'cpa, pøcø y aṉvajcay coque'is 'yaṉnaca. Jeni maṉba mi mba'j tumin. Nømavø je tumin va'cø mi ngøcoyojay mi mbarte y ø ne.
MAT 18:1 Mismo jic tiempo ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y 'yocva'cyaju: ―¿Ipø pønete más myøja'ṉombø aṉgui'mbamø tzajpombø Dios?
MAT 18:2 Entonces Jesusis vyejay che'pø une y yac te'n cujcomo.
MAT 18:3 Y ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi, tiene que va'cø mi ṉgui'psvitu'ø y va'cø mi ñø'it qui'psocuy como une'is qui'psocusye va'cø jana mi møja'ṉgotzøc mi ⁿvin. O'ca ji'n mi ṉgui'psvitu' jetse, ji'n mus mi ndyøjcøy tzajpomopø Diosis aṉgui'mgu'yomo.
MAT 18:4 Por eso che' chøcpapø'is vyin como yøṉ unese, jetømete más myøja'ṉombøte aṉgui'mbamø tzajpombø Dios.
MAT 18:5 Y pyøjcøchoṉba'is vøjø tum yø'csepø che'pø une ø nøyiṉgøsi, es como øtz nø pøjcu.
MAT 18:6 ”O'ca it tum yøcsepø che'pø une y jic une'is va'ṉjambøjtzi, o'ca aunque i'is isindzi'pa jic une jujche va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy, jic isindzi'upø'is yatzitzoco'yajcuy maṉba castigatzøctøj vøti. O'ca syi'najaytøj møjapø vacucha cyønøcø'mø y pyatztøjcøtyøj nø'cømø va'cø syucsca', menostina'ṉ toya jetse que maṉbase castigatzøctøji.
MAT 18:7 ”¡Vøti maṉba isyaj toya nascøspø pø'nis, porque vøti it isindzi'papø'is tyøvø va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy! Jetseta'mbø tiene que va'cø ityajø; pero ¡vøti maṉba is toya isindzi'papø'is tyøvø va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy!
MAT 18:8 ”Jetcøtoya o'ca mi ṉgø'is mi ṉgoso'is mi ñøtocopya, tøcspø'ø, y patzpø'ø; porque más vøjø cø'tyucupø costyucupø va'cø mi ñdyøjcøy tø quenbamø mumu jama que ji'n coṉñapø va'cø mi ndyøjcøy ji'n yajepø juctyøjcomo.
MAT 18:9 Y o'ca mi vindø'mis mi ñøtocopya, potztonbutø, y patzpø'ø. Más vøjø va'cø mi ndyøjcøy tu'maṉ vitømbø tø quenbamø mumu jama, que ji'n va'cø mi mbyatztøjcøtyøj metzcupyø mi vindømji'ṉ infierno'omopø juctyøjcomo.
MAT 18:10 ”Tzøjcay cuenda jana mi menos chøcø ni jutipø va'ṉjambapø'is øjtzi aunque che'pø. Pues mi nøjandya'mbøjtzi que angeles lo que cuendatzøcyajpapø'is je che'ta'mbø une mumu jama ityajpa tzajpombø ndø Janda'is vyi'naṉdøjqui.
MAT 18:11 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøn Tyøvø mi'nøjtzi va'cø yaj cotzocyaj tocoyajupø pøn.
MAT 18:12 ”¿Ti mi ndzamdamba? O'ca tumbø pø'nis ñø'it byorrego mosis, y tocopa tumø, ¿ti chøcpa? Pues jiṉdi chacpa noventa y nueve cotzøjcø'mø y tocoyupø borrego cyenvitpa va' mye'tza.
MAT 18:13 Y o'ca pya'tpa, casøpya. Noventa y nueve lo que ja opø tocoye, jet ji'ṉ cyøcajsøy más. Pero lo que oyupø tocoye jet más cyøcasøpya porque pya'tu'am.
MAT 18:14 Jetsetique't tzajpom ijtupø ndø Janda Diosis ni tum ji'n syuni va'cø tyocoy yøṉ che'ta'mbø.
MAT 18:15 ”O'ca mi ndøvø'is mi ⁿyacsutzøcpa, cømavø va'cø o'nøy tumgø'y jicø y tzajmay que it cyoja. Y o'ca vyø'møpyati, maṉba mi it vøjø jetji'ṉ.
MAT 18:16 Pero o'ca ji'n vyø'mø'i ti mi ndzajmayu, nømaṉ tumø o metzcuy eyapø pøn como testigos ma's mi ṉgotzamgue'te que viyuṉsepø nø mi ndzajmayu.
MAT 18:17 Y o'ca ji'n vyø'møyi ni jetse, tza'maṉvajcayø va'ṉjajmoyajpapø'is tyu'mgu'yomo. O'ca ni ji'n vyø'møyi jetse vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui, entonces es mejor va'cø mi ñømø que jic pø'nis ji'n vya'ṉjam ni tiyø, como cobratzøjcopyapø para Romacøtoya.
MAT 18:18 ”Viyuṉse mi nøjandyamba que lo que mi ya'inductamba yø'c nascøsi, jetseti tzajpom tzø'cye'tpa ya'indujcupø. Y lo que ji'n mi ya'inductam yø'c nacøsi, jetse syeguitzøcpa tzajpomo jana ya'inductøjøpø.
MAT 18:19 ”Mi ndzamvøjøtzøjcatyaṉgue'tpati'tzi que o'ca mitzji'ṉda'mbø metzpø'nis sunba vya'cyaj aunque tiyø Dioscøsi, y mi ndumø tzocoy entre metzpøn mi ⁿva'ctamba mismo tumbø tiyø, entonces tzajpom ijtupø ndø Janda'is maṉba mi ñchi'tam mi ⁿva'ctamuse.
MAT 18:20 Porque metzcuy tu'cay tu'myajpamø ø nøyiṉgøsi, jetji'ṉ maṉba it øjtzi. Jetse nøm Jesús.
MAT 18:21 Entonces Pedro'is cyønu'c Jesús y 'yoc va'cu ñøjayu: ―¿Jujche nac vøjø va'cø ⁿyaj cøtocoy minbapø'is vya'c yaj cøtococuy? ¿Yaj cøtoco'pyøjtzi siete veces?
MAT 18:22 Jesusis ñøjayu: ―Mi nøja'pyøjtzi que cu'yay nac usyco'ni, más vøjø siete veces setenta va'cø mi ⁿyaj cøtocojay mi ndøvø'is cyoja.
MAT 18:23 ”Por eso como tum aṉgui'mba sunbapø'is yaj coyojyaj jya'tzi coyosyajpapø pøn, jetsetigue't tzajpombø aṉgui'mguy.
MAT 18:24 Aṉgui'mba'is vyejayaj ja'chajpapø y ñømiñaj tum jya'tzpapø'is vøti millones peso.
MAT 18:25 Como ja it tipit cyoyojpa, entonces cyomi'is 'yaṉgui'mu va'cø mya'aj pøn yomoji'ṉ y 'yuneji'ṉ y mumu lo que ñø'ijtupø va'cø cyoyoj jya'tze.
MAT 18:26 Entonces yospa pø'nis cyutcøne'cay cyomi vyi'naṉdøjqui y vo'pa ñøjayu: “Øjtzi ø ngomi, tø toya'ṉøy ndøvø; maṉba mi ṉgoyojpø'i”.
MAT 18:27 Entonces cyomi'is ñømaṉjay pasencia, yaj cøtocojay jya'tze y yac tzø'y libre.
MAT 18:28 Pero jic coyospapø tzu'ṉu y pya't cyoyospa tøvø ñu'cspa'is tumin mosis peso. Jyascøtøjcøy cyønøcø'mø mana'ṉ myo'jca'e, ñøjayu: “¡Tø coyojayø lo que mi ndø ja'ndzapyase!”
MAT 18:29 Entonces jya'tzpapø'is cyutcøne'cay cyoyospa tyøvø y vo'pa ñøjayu: “Tø toya'ṉøyø y maṉba mi ṉgoyojpø'jaye”.
MAT 18:30 Pero ja tyoya'ṉøyø, yac somdøju hasta que cyoyojpø'pa jya'tze.
MAT 18:31 Cuando eyapø coyospapø tyøvø'is isyaju ti chøjcu, ñømaya'yaju y maṉyaju y chajmayaj cyomi ti tujcu.
MAT 18:32 Entonces cyomi'is vyejay yac somdøjupø'is y ñøjayu: “¡Mi yandzitzocopyøte mi ṉgyoyospapø'is! Øtz mi ⁿyaj cøtocopø'jay mi ja'ndze porque vo'pa mi ndø va'ṉgayu.
MAT 18:33 Jetse sunba va'cø mi ⁿyaj cøtococye'tøna'ṉ mi ṉgoyospa tøvø jujche øtz mi ⁿyaj cøtocoyuse”.
MAT 18:34 Entonces cyomi qui'syca'comø'nu y 'yaṉgui'mu va'cø cyastigatzøctøjø hasta que cyoyojque'tpa mumu lo que jya'tzpase.
MAT 18:35 Jetseti maṉba mi nchøctaṉgue't tzajpom ijtupø ndø Janda'is o'ca ji'n mi ⁿyaj cøtocotyam mi ndumø tzocoy aunque iyø.
MAT 19:1 Cuando tujcu jetsepø tza'maṉvajcocuy, Jesús tzu'ṉ Galilea nasomo y nu'cu Judea nasomo Jordán nø'cøtumøṉ ijtumø.
MAT 19:2 Y maṉ pya'tyaj Jesús vøti pø'nis, y jeni Jesusis yac tzocyaj ca'eta'mbø.
MAT 19:3 Entonces va'cø chøjquisyaj a ver o'ca muspa yac ondocoya, metzcuy tu'cay Fariseo'is cyønu'cyajque't Jesús va'cø 'yaṉgøma'cø'isyajø. 'Yaṉgøva'cyaju: ―¿A ver o'ca aṉgui'mgu'is ya'inducpa va'cø jana chac yomo co'tojquis aunque ticøtoya?
MAT 19:4 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―¿Ti'ajcuy ji'n mi jajmundzøctam tiyø ijtu jachø'yupø Diosis 'yote? Jen chamba que tzo'tzcu'yomo: “Diosis chøc pøn jayapø y yomopø”.
MAT 19:5 Y nømu: “Por eso pø'nis chacpa jyata y myama tyumgø'y va'cø it yomoji'ṉ y metzcuy tumø'ajyajpa”.
MAT 19:6 Así es que ji'ndyet metzcuy sino tumdite. Por eso pø'nis ji'n mus vye'ndzac yomo porque lo que Diosis tyumøtzøjcupøte, pø'nis ji'n mus vye'na.
MAT 19:7 Y fariseo'is ñøjmayaju: ―Entonces ¿por qúe 'yaṉqui'm Moisesis que o'ca pø'nis chacpa yomo, va'cø chi' co'tøjcajaṉvajcuy toto; y jetse muspa chacø?
MAT 19:8 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Moisesis mi nchi'tam permiso va'cø mi ndzactam mi ⁿyomo porque ji'n mi sundam vøjpø tiyø. Pero cuando Diosis jyomectzo'tz pøn, ji'ndyet jetse.
MAT 19:9 Pero øtz mi nøjandya'mbøjtzi: O'ca yomo'is ja cyøtzøjcøyø y pø'nis chacpa yomo, y co'tøjcajpa eyapø yomoji'ṉ, jetse cyøtzø'cø'opya. Y o'ca pøn co'tøjcajpa chajcupø yomoji'ṉ, jetse cøtzøcø'cye'tpati.
MAT 19:10 Entonces ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―O'ca jetse tiene que va'cø it pøn yomoji'ṉ, más vøj va'cø jana co'tøjcajø.
MAT 19:11 Y Jesusis ñøjayaju: ―Ji'n mus pyøjcøchoṉyaj yøṉ aṉma'yocuy aunque i'is. Unico lo que Diosis chi'yajpapø qui'psocuy, je'is muspa pyojcøchoṉyajø.
MAT 19:12 Porque it pøn que ji'n yomo'øyaje porque jetse pø'najyaju, it pøn que ji'n yomo'øyaje porque caputzøcyajtøju. Y itque't pøn que ji'n yomo'øyaje va'cø mus yos más vøjø tzajpombø itcucøtoya. I'is muspa pyøjcøchoṉ yøṉ aṉma'yocuy, muspa pyøjcøchova.
MAT 19:13 Entonces ñønu'cyaj une Jesuscø'mø va'cø cyot cyø' jetcøsi Jesusis y va'cø 'yo'nøy Dios unecøtoya. Pero ñøtundøvø'is 'yojnayaju ñønu'cyaju'is 'yune.
MAT 19:14 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―Yac miñaj une øtzcø'mø, u mi ya'inductamu. Porque jetsepø'omo aṉgui'ba tzajpombø Dios.
MAT 19:15 Entonces unecøsta'm cyot cyø'; y después tzu'ṉ jiṉø.
MAT 19:16 Jøsi'cam tum mbøñga'e'is o tyu'n Jesús, y 'yocva'cu: ―Vøjpøte mi Myaestro, ¿ti vøjø va'cø ndzøcø va'cø mba't mumu jamapø quenguy?
MAT 19:17 Pero Jesusis ñøjayu: ―¿Ticøtoya mi ndø nøjapya: “Vøjpø mi Myaestro”? Ja it ni i vøjpø; na más que Diosti vøjø. Pero o'ca sunba mi mba't mumu jamapø quenguy, co'aṉjam aṉgui'mguy.
MAT 19:18 Y mbøñga'e'is ñøjayu: ―¿Jutita'mbø aṉgui'mguy? Y Jesusis ñøjayu: U yaj ca'oye; u cyøtzøjcø'yoye; u ñu'mi; u mi ṉgyøsujtzø'yoyu;
MAT 19:19 cøna'tzøy mi janda y mi mama; y sunø mi ndøvø como jujche mi ⁿvin mi sunbase.
MAT 19:20 Entonces ñøjay mbøñga'e'is: ―Yøcsepø aṉgui'mguy ndzøjcu'mtzi desde que une'csye'ṉo'mtzi; ¿ti más muspa ndzøc øjtzi?
MAT 19:21 Jesusis ñøjayu: ―O'ca sunba mi ndzøc como Diosis syunbase ta'nemø, mavø, y ma ma'ajpø'pø'vøyø mi mumu ndiyø mi nø ijtupø. Y tumin sajtzi'yaj pobreta'mbø. Jetse maṉba mi ricu'aj tzajpomo. Y minø, mi tø pa'tø.
MAT 19:22 Pero cuando mbøñga'e'is myan jetze, maya'u y maya'pa tzu'ṉu; porque ricupøna'ṉete.
MAT 19:23 Entonces Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: Penapit tøjcøpya ricupø pøn tzajpomopø Dios aṉgui'mbamø.
MAT 19:24 Mi nøjandyaṉgue'tpøjtzi que más facil va'cø cyøt camello copøn acusya sutu'omo que tum ricu ji'n maṉ tøjcøy aṉgui'mbamø Dios.
MAT 19:25 Cuando ñøtundøvø'is myañaj jetse, maya'comø'ñaju. Y 'yocva'cyaju: ―Entonces, ¿i muspa cotzoca?
MAT 19:26 Jesusis 'ya'maṉga'yaju y ñøjayaju: ―Pø'nis ji'n mus chøc jetse, pero Diosis aunque ti muspa chøcø.
MAT 19:27 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús: ―Øtz nø'ijta'møjtzi aunque tiyø, jen ndzajcøjtzi; y yøti nø mi mba'tu, ¿jujche tø vø'ajtamba yøti?
MAT 19:28 Y Jesusis ñøjayu: ―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi, jic tiempo cuando jomecotzøctøjpa mumu tiyø, cuando øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz po'cspa y møja'ṉom aṉgui'mba øjtzi, entonces mitz o mi ndø pa'jtame, maṉba mi mbyo'cstaṉgue't macvøstøjcapyø aṉgui'mbapø'is pyo'cscu'yomo va'cø mi aṉgui'mayajø macvøstøjcay Israejlis 'yune'is 'yuneta'm vøti'ajyajupø.
MAT 19:29 Y mumu lo que tzu'ṉba itcu'yomo øtzcøtoya y jendi tzø'yajpa tyøc, o 'yatzi' o chøtzø, o myuqui, o jyata, o myama, o yomo, o 'yune, o ñas; o'ca para øtzcøtoya tzu'ṉba, maṉba pyøjcøchoṉ mosis nac más y maṉba quen mumu jamacøtoya.
MAT 19:30 Y vøti más covi'najøpø pøn yøti, ji'n ma 'yaṉgui'myaje, ma tzø'yaj aunque ipø pønse. Y vøti ni ti aṉgui'mguy ja ñø'ityajøpø'is yøti, jet maṉba covi'najø'ajyaje.
MAT 20:1 ”Jujche chøc vø'nipi'is, jetse chøcpa Diosis. Ijtuna'ṉ pøn ñø'ijtu'is yosaṉ. Namdzuti tzu'ṉu maṉ mye'tz coyosyajpapø va'cø ñøyosyajø 'yuva nipi'omo.
MAT 20:2 Vyø'møyaju va'cø cyoyojyajtøj tum tumin ñøyipø'is denario tumdum jama. Y yac maṉyaju va'cø maṉ yosyaje uva nipi'omo.
MAT 20:3 Y a las nuevese'ṉomo maṉgue'tuti vø' yosaṉ plaza'omo. Jen pya'tyaj pøn nø syunde'nmate'ñaju.
MAT 20:4 Y vø'yosa'ṉis ñøjayaju: “Maṉ yostaṉgue'ta ø ⁿuva nipi'omo. Maṉba mi ṉgoyojtam coyojo'ñømbase”. Y maṉyaju maṉ yosyaje.
MAT 20:5 Jetseti chøjque't panguc jamasye'ṉomo; jetseti chøjque't las tressye'ṉomo.
MAT 20:6 Entonces cyomi'is maṉ vyøco'a'mvøjøtzøcyajque't plaza'omo las cincosye'ṉomo. Jen pya'tyaj eyapø ji'n nø yosyajupø y ñøjayaju: “¿Ti'ajcuy jetse mi ndzøctamba, cøti jama mi ndye'ndamu ji'n nø mi ⁿyostamu?”
MAT 20:7 Y 'yaṉdzoṉyaju: “Porque ni i'is ja chi'tamø yoscuy”. Entonces vø'yosa'ṉis ñøjayaju: “¿Ji'n sun maṉ mi yostam ø ⁿuva nipi'omo? Maṉba mi ṉgoyojtam coyojo'ñømbase”.
MAT 20:8 Y entonces cuando maṉbana'ṉ tø'p jama, vø'yosa'ṉis ñøjay 'ya'mbapø'is nø yosyajupø: “Vejayajø nø yosyajupø y coyojyajø vi'na jøsi'cam yostøjcøyajupø, y último coyojyaj vi'na yostøjcøyajupø”.
MAT 20:9 Entonces miñaju las cincose'ṉomo yostøjcøyajupø, y tumdum pøn coyojtøj tum denario tumin.
MAT 20:10 Entonces miñajque't namdzuti yostøjcøyajupø. Je'is cyomo'yaju que más maṉba cyoyoja'ṉøyajtøji. Pero jetseti coyojyajtøjque'tu, tumdum pøn tum denario.
MAT 20:11 Cuando pyøjcøchoṉyaju, oñaju; cyø'o'nøyaj vø'yosaṉ.
MAT 20:12 Nømyaju: “Øtz cøti jama yosta'møjtzi; cøti jama poṉdøj jama'is, y parejo coyojtandøj usyaṉ hora yosyajupøji'ṉ”.
MAT 20:13 Y vø'yosa'ṉis 'yandzoṉu, ñøjay tumbøn: “Con tal que ji'n mi ñu'mi, achø, porque ne'c mi vø'møyu va'cø mi ṉgoyos tum denariocøsi.
MAT 20:14 Pøc mi ṉgoyoja va' mi myavø. Øtz su'nbøjtzi va'cø parejo ṉgoyojyaj mitzji'ṉ tza'i yostøjcøyajupøji'ṉ.
MAT 20:15 Øtz it ø derecho va'cø yac yos o ndumin suṉbase ø ne'ṉgø. Porque øtz suṉba ancø ø ndøvø, y mitz ṉgui'syca'pa”.
MAT 20:16 Jetsemete Diosmøte jøsmøta'mbø maṉba vi'na cotyajtøji, y vi'nata'mbø jøsmø maṉba cotyajtøji. Porque it vøti pøn vejyajtøjupø, pero usyti cøpiṉyajtøju.
MAT 20:17 Nømna'ṉ myaṉ Jesús Jerusalén gumgu'yomo va' ñu'cø. Y ne'ti ñømaṉyaj macvøstøjcay ñøtundøvø y ñøvejvejneyaju mientras tu'ṉajyaju, ñøjayaju:
MAT 20:18 ―Tzi'tam cuenta que nømdi maṉdam Jerusalén gumgu'yomo, y øjtzi mumu Pø'nis chøn Tyøvø maṉba tzi'ocu'yajtøji va'cø tzøjca'yajøjtzi ti sunba tzøjcayajø pane covi'najø'is y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mguji'ṉ; je'is maṉba chamyaje que syunba va'cø yaj ca'tøjø.
MAT 20:19 Y ma'ṉbø tzi'ocu'yaje eyapø pø'nis cyø'omo lo que ji'ndyet Israel pøn va'cø sijcayajø, va'cø nacsyajø, va'cø ma'møyaj cruzcøsi va'cø ca'ø; pero tu'cay jamapit ma'ṉbø visa'e.
MAT 20:20 Zebedeo'is 'yune'is myama'is cyønu'cyaj Jesús 'yuneji'ṉ y cyu'tcøne'cayu va'cø vya'c tum favor.
MAT 20:21 Y Jesusis ñøjayu: ―¿Ti sunba? Y je'is ñøjay Jesús: ―Su'nbøjtzi va'cø mi yac po'csyaj yøṉ metzcuy ø ⁿune tu'maṉ du'maṉ mi sayamaye cuando mi minba va'cø 'yaṉgui'mø; va'cø mi yac po'cs tumø mi ndzø'na'ṉomo, y tumø mi aṉna'yomo.
MAT 20:22 Entonces Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu jic metz pøn: ―Ji'n mi mustame ti nø mi ⁿva'ctamu. ¿Muspaja mi ṉgøjtatyam møja'ṉ toya como øtz ma'ṉbase nøṉgøti como saṉ toya va'cø ndø isø? Y je'is 'yaṉdzoṉyaj Jesús: ―Muspa ndø nøṉgøjtam jetsepø toya.
MAT 20:23 Y Jesusis ñøjayaju: ―Viyu'ṉete mitz maṉba mi nøṉgøjtam møja'ṉ doya como øtz maṉbase nøṉgøt toya como saṉ completamenta toya va'cø ndø isø. Pero øtz ji'n mus ndzam i maṉba po'cs tu'møn du'møn ø sayamaye. Pero ndø Janda Diosis maṉba yac pocsyaj jic pøn lo que jutipøcøtoya ñe'c vyøjøtzøjcu jic po'cscuy.
MAT 20:24 Cuando eyapø majcay ñøtuṉdøvø'is myañaju metzcuy tyøvø, qui'sayaj metzcuy tyøvø porque ticøtoya ma vya'cyaj más aṉgui'mguy.
MAT 20:25 Pero Jesusis vyejmiñaju y ñøjayaju: ―Mitz mi mustamba que nascøsta'mbø covi'najø'is 'yaṉgui'myajpa tyøvøcøsi, y myøja'ṉomda'mbø pø'nis yø'møc teymøc yac maṉyajpa tyøvø.
MAT 20:26 Pero mijtzomda'm ji'n jetse. I'is sunba myøja'ṉomajø mijtzomda'm, tiene que va'cø chøc vyin coyospa pønse.
MAT 20:27 Y i'is syunba va'cø cyovi'najø'ajø, tiene que va'cø chøc vyin como aunque i'sti ñu'cscusye.
MAT 20:28 Hasta øtz mumu pø'nis chøṉ tyøvø mi'nøjtzi ji'ndyet øtz va'cø nu'csyaj ø mbøndøvø; sino que øtz mi'nøjtzi va'cø ndzøc nu'csocuy, y va'cø ndzi'ocu'yaj ø ⁿvin va'cø yaj ca'tøjø va'cø jyumbutyaj vøti pøn.
MAT 20:29 Cuando nømna'ṉ chu'ṉyaj Jericó cumgu'yomo, vøtipøn nømna'ṉ vyityaj Jesusji'ṉ.
MAT 20:30 Y po'cspana'ṉ metzcuy pøn to'tita'mbø tu'ṉu saya'omo, y myañaju que nø cyøt Jesús. Entonces vejyaju y ñøjmayaju: ―¡Øjtzø mi Ṉgomi, Davidis mi 'yune, tø toya'ṉøtyamø!
MAT 20:31 Y vøti pø'nis 'yojnayaju va'cø jana vyejyajø. Pero más pømi vejaṉgøtyaju, jicø nømyaju: ―¡Øjtzø mi ṉgomi, Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøtyamø!
MAT 20:32 Entonces Jesusis cyøte'ndzøyaju y vyejayaju: ―¿Ti mi sundamba va'cø ndzøc mitzcøtoyata'm?
MAT 20:33 Y 'yandzonyaju: ―Øjtzø mi Ṉgomi, su'nbøjtzi va'cø syøṉdam ø vindøm.
MAT 20:34 Entonces Jesusis tyoya'ṉøyaju; pi'quisay vyitøm y jicsye'c sø'ṉyaj vyitøm: y myajcøtøjcøyaj Jesús.
MAT 21:1 Entonces tomemna'ṉ nø ñu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo, y nu'cyaj Betfagé cumgu'yomo. Je cumgu'is tyome ispa Olivo cotzøc. Jiṉø metzcuy ñøtuṉdøvø cyø'vej Jesusis va'cø chøcyaj nu'csocuy;
MAT 21:2 ñøjayaju: ―Maṉdam jiṉ jic tu'møn ijtupø che' cumgu'yomo. Jiṉ maṉba mi mba'jtam jø'mdøju burro 'yuneji'ṉbø. Pu'pøtamø nømindam yø'qui.
MAT 21:3 Y o'ca i'is ti mi ñchajmatyamba, nøjatyamø: “Porque ndø Comi'is nø syunu, maṉba ñu'csi”, y prontoti maṉba yac maṉyaje.
MAT 21:4 Y jetse tujcu va'cø yac viyu'ṉajø lo que chamuse tza'maṉvajcopyapø'is. Je'is chamu:
MAT 21:5 Nøjayaj Sión gumgu'yomda'mbø: “Mi møja'ṉ Aṉqui'mba jicø nø minumø. Pasenciapøte y burro nø pyo'csu, burro'is 'yune nø pyo'csayu”.
MAT 21:6 Entonces maṉyaj nu'cscuy chøcyaj jujche chajmayajuse Jesusis.
MAT 21:7 Ñømijnayaj Jesús burro 'yuneji'ṉbø, y cyøto'cøyaj tyucuji'ṉ y yac poc'syaj Jesús je burro.
MAT 21:8 Y vøti pø'nis tuṉ cyøto'cøyaj tyucuji'ṉ, y eyata'mbø'is tyøcsayaj cu'yu' aṉmaṉ y tyo'cøyaj tu'ṉomo.
MAT 21:9 Entonces vi'najyajupø y jøsmø nø minajupø vejaṉgøtpa nø myaṉyaju; vejyaju, nømyaju: ―¡Ndø vøngotzøcta'i Davijdis 'Yune! ¡Vøjpøte jicø nø minupø ndø Comi Diosis ñøyicøsi! ¡Ndø vøṉgotzoctay møjipø Dios!
MAT 21:10 Y cuando Jesús tøjcøy Jerusale'ṉomo, mumu cumgu'yomda'mbø nømna'ṉ vyejvityaju. Vøti pø'nis 'yocva'cyaju, ñøjayaju: ―¿Iyøṉ yøṉø?
MAT 21:11 Y eyapø'is 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju: ―Yøṉømete Jesús, Nazaret cumgu'yombø tza'maṉvajcopyapø; Galilea nasom tzu'ṉupø.
MAT 21:12 Jøsi'cam tøjcøy Jesús Diosis myasandøjcomo y cøyin myacputpø'yaju ma'ayajpapø y ju'yoyajpapø; y pye'tzvitu'jayaj myesya cyacpøyajpapø'is tumin, y paloma ma'a pø'nis pyo'cscuy pyatzvitu'jayajque'tu.
MAT 21:13 Y ñøjayaju: ―It jachøyupø Diosis 'yote: “Ø ndøc maṉba ñøjayaje tøc juti 'yo'nøyajpamø Dios”. Pero mitz mi ndø nøctøjcøjatyam yøṉ masandøc como si fuera aṉgøvø'ñajpamø nu'myajpapø.
MAT 21:14 Entonces cyømiñaj Jesús masandøjcomo to'tita'mbø'is y cømø'ṉgaṉyajpapø pø'nis, y yac tzocyaj Jesusis.
MAT 21:15 Pero pane covi'najø y 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy qui'sca'yaju cuando isyaj myøja'ṉomda'mbø tiyø nø chøc Jesusis y une nømna'ṉ vyejaṉgøtyaju masandøjcomo. Nømna'ṉ nømyaj une: “¡Ndø vøṉgotzøcta'i Davijdis 'Yune!” Pane covi'najø y 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy qui'syca'yaju y
MAT 21:16 ñøjayaj Jesús: ―¿Nømidija mi manu ti nø chamyaj jic une'is? Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Jø'ø, manu'mtzi, pero jajmutzøctam mi ndu'ndamuse it Diosis 'yote jachø'yupø yø'cse nø ñømu: Une y tzu'chajpapøtøc mi ndzi'yaj qui'psocuy saṉ vøjø va'cø mi ⁿvyøṉgotzøcyajø.
MAT 21:17 Entonces Jesusis chacyaju, tzu'ṉu Jerusalén gumgu'yomo, maṉ Betania cumgu'yomo y jiṉ øṉu.
MAT 21:18 Y jyo'pit namdzu nøma'ṉ vyitu'u Jesús Jerusalén gumgu'yomo y tu'ṉomo nømna'ṉ 'yosu.
MAT 21:19 Y is higo cuy jiṉ tu'ṉaṉvi'ni tome ijtupø y maṉ mye'tzay tyøm o'ca ijtu. Pero ja pya'tay tyøm, saṉ 'yayti ijtu. Por eso Jesusis ñøjay higo cuy: ―¡Mitz nunca ji'n ma mi ndyø'majque'te! Y jicsye'cti tøtzca'u higo cuy.
MAT 21:20 Y ñøtuṉdøvø'is isyaju y ñømaya'yaju y nømyaju: ―¡Tan pronto tøtz ca' higo cuy!
MAT 21:21 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉsye mi ndzajmatya'mbøjtzi; o'ca tumø chocoy mi va'ṉjajmondyamba y ji'n mi myejtzaṉdzoco'yajtame, ji'ṉ na's cuy maṉba mus mi yac tøtztame; sino o'ca yøṉ cotzøc mi nøjandyamba: “Tzu'ṉ jeni y tøjcøy majromo”, y tzu'ṉba.
MAT 21:22 O'ca mi ⁿva'ṉjamdamba, aunque ti mi ⁿva'ctamba Dioscøsi, mi ñchi'tamba.
MAT 21:23 Después cuando tøjcøy Jesús masandøjomo va'cø 'yaṉma'yoya, cyønu'cyaj pane covi'najø'is y Israel tzambø'nis y 'yocva'cyaju: ―¿Jutzpø aṉqui'mgupit jetse mi ndzøcpa? ¿I'is mi nchi' aṉgui'mguy va'cø mi ndzøc yøcseta'mbø tiyø?
MAT 21:24 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju: ―Øtz maṉba mi ⁿocva'ctaṉgue'te; y o'ca vøj mi ndø aṉdzoṉdamba, maṉba mi ndzajmatyame i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcseta'mbø tiyø.
MAT 21:25 ¿I'is chi' Juan aṉgui'mguy va'cø nø'yø'yoya? ¿O tzajpombø Diosis chi'u, o nascøspø pø'nis? Entonces pane covi'naj y Israel tzambøn vejvejneyaj ñe'comda'm nañøjmayajtøju: ―O'ca tø nømba: “Diosis chi' Juan aṉgui'mguy”; entonces maṉba tø nøjatyame: “¿Ti'ajcuy ja mi ⁿvya'ṉjamdam Juan?”
MAT 21:26 Y o'ca tø nømba: “Pø'nis chi'u Juan aṉgui'mguy”; tø na'tzpa que maṉba qui'syca' vøti pøn. Porque mumu vya'ṉjamyajpa que Diosis cyø'vej Juan va'cø cha'maṉvajcoya.
MAT 21:27 Por eso ñøjayaj Jesús: ―Ji'nø mustam i'is chi' Juan aṉgui'mguy. Entonces ñøjayaj Jesusis: ―Pues ni øtz ji'n ma mi ndzajmatyame i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcseta'mbø tiyø.
MAT 21:28 ”Pero a ver ti mi ṉgui'pstamba. Ijtuna'ṉ tum pøn ijtu'is metzcuy 'yune. Cyømaṉ atzipø y ñøjmayu: “Ø ⁿune; maṉ yos yøti uva nipi'omo”.
MAT 21:29 Une'is 'yaṉdzoṉu y nømu: “¡Ji'nø sun maṉ øjtzi!” Pero jøsi'cam qui'psvitu'u, oti mave, maṉ yose.
MAT 21:30 Y eyapø 'yune cyømaṉgue'tu, igual ñøjayu va'cø maṉ yosa. 'Yaṉdzoṉ je'is ñøjayu: “Jøy, Jatay, ma'ṉbøjtzi”, y ja myavø.
MAT 21:31 A ver ti mi ndzamdamba, ¿jutipø'is chøjcay jyata'is syunbase? Y ñøjayaju: ―Vi'na aṉgui'mupø une'is chøjcu jyata'is syunbase. Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi; gobierno'is cyobratzojcoyajpapø y møtzi yomo más vi'na tøjcøyajpa aṉgui'mbamø Dios que ji'n mijtzi.
MAT 21:32 Porque minu Juan nø'yø'opyapø mijtzomda'm va'cø mi aṉmandyamø viyuṉbø tuṉ, y ja mi ⁿvya'ṉjamdamø. Pero cobratzojcoyajpapø'is y møtzi yomo'is vya'ṉjamyaju. Aunque istamuti que jetse qui'psvituyaju, pero mitzta'm ja mi ṉgui'psvitu'tamø, ni ja mi ⁿvya'ṉjamdamø.
MAT 21:33 Ñøjacye't Jesusis: ―Cøma'nøtyam eyapø aṉma'yocuy. Ijtuna'ṉ tum vø'nas chøjcu'is uva nipi. 'Yaṉgøve'cøyu, y ño'tz tza' tzica cuenta je'tomo va'cø chø'y uva'is ñø' cuando cyømi'tzpa uva. Chøc torre va'cø quendzu'ṉø va'cø ñøjque'nøyø nipi. ”Y chacyaj yosyajpapø va'cø cuidatzøcyajø, y ya'i maṉu eyapø cumgu'yomo.
MAT 21:34 Cuando nu'c 'yaṉsøṉ, vø'nasis cyø'vejyaj chøsi ityajumø cuidatzøcyajpapø'is va'cø pyøjcøchoṉyaj cosecha jujche maṉbase pyøc vø'ne'is.
MAT 21:35 Pero cuidatzøcyajpapø'is ñu'cyaj chøsi, tum ñacs vitu'vitu'vøyaju, eyapø yaj ca'yaju; eyapø pyu'ṉga'yaj tza'ji'ṉ.
MAT 21:36 Entonces vø'nasis cyø'vejyajque't eyata'mbø chøsi más vøti que ji'n vi'nase, pero igualti yacsutzøcyajque'tu.
MAT 21:37 ”Al fin cyø'vej vø'nasis ñe 'yune, nømu: “Tiene que va' cyøna'tzøyaj ø ⁿune”.
MAT 21:38 Pero cuidatzøcyajpapø'is isyaj vø'nasis 'yune y nañøjayajtøju: “Yø'nis maṉba ñøtzø'y nipi. Ma ndø yaj ca'tamø va'cø ndø cøpøctamø”.
MAT 21:39 Y ñucyaju, ñøputyaj uva nipi'omo, y yaj ca'yaju.
MAT 21:40 Entonces cuando vitu'pa vø'nas, ¿ti maṉba chøjcayaj cuidatzøcyajpapø'is nipi vø'nasis?
MAT 21:41 Ñøjayaju: ―Pues ji'n ma tyoya'ṉøyaj jic yatzita'mbø pøn. Maṉba yaj ca'yaje, y uva nipi maṉba chi'yaj eyapø pøn va'cø cuidatzøcyajø maṉba'is cyove'nducyaje ijtu'cam tyøm.
MAT 21:42 Entonces Jesusis ñøjayajque'tu pane covi'najø y tzambøn govi'najø: ―Jajmutzøctam mi ndyu'ndamba jachø'yupø Diosis 'yote; jen chamba: Ijtuna'ṉ tum tza' que tøc tzøcyajpapø'is ja syuñajø. Pero jøsicam eyapø'is cyøpiṉ mismo jic tza' va'cø cyota esquina'omo porque más vøjpø tza. Jetse chøc ndø Comi'is y ndø ispa que chøcpa maya'aṉbø tiyø.
MAT 21:43 Jetøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: Mitz maṉba mi yac tzactaṉtøj aṉgui'mguy mitz mi nø'ijtatyamupø Diosis cuenta'ṉomo, y maṉba tzi'tøj aṉgui'mguy eyapø maṉba'is chøc vøjø como cyove'ndujcupø'is cosecha Diosis cuentacøsi.
MAT 21:44 Aunque iyø quecpapø jicø tza'cøsi, pyajcøquitpa vyin, pero icøs quecpa je tza', nama pu'ṉgøvenba.
MAT 21:45 Cuando pane covi'najø'is y fariseo'is cyøma'nøyaju jetsepø aṉma'yocuy, chi'yaj cuenta que yatzipø cove'nducyajupø'is jujche chøcyajuse, Jesusis sunba ñømø que jetseti nø chøcyajque't ji'quista'm.
MAT 21:46 Por eso sunbana'ṉ ñu'cyaj Jesús. Pero ña'chaj vøti pøn, porque vøti pønis vya'ṉjamyaju que Jesús tza'maṉvajcopyapøte Diosis cyø'vejupø.
MAT 22:1 Entonces Jesusis cha'maṉvajque't jujche tucnømbase Dios aṉgui'mbamø. Ñøjayaju:
MAT 22:2 ―Como tum aṉgui'mba oyu'is chøc søṉdzøjcuy cuando co'tøjcaj 'yune, jetseti chøjque'tpa Diosis.
MAT 22:3 Aṉgui'mba'is cyø'vej ñu'cscuy va'cø chajmayaj vejyajtøjupø va'cø ñu'cyaj sø'ṉajcu'yomo, pero ja syun miñajø.
MAT 22:4 Entonces cyø'vejvøjøtzøcyajque't eyapø nu'cscuy va'cø vøco vejvøjøtzøcyajque'ta, ñøjmayaju: “Tzajmayaj vejyajtøjupø que listo'am cu'tcuy, yaj ca'u'am ø vaṉgas y eyapø copøn tzaṉgata'mbø. Mumu tiyø listo'am ijtu va'cø ñu'cyaja'am va'cø 'ya'mayaj co'tøjcajcuy”.
MAT 22:5 Pero vejyajtøjupø'is ja chøjcayaj cuenda, ja ñu'cyaja'm. Tum maṉ yose tza'momo, tum maṉ ma'a cote.
MAT 22:6 Eyata'mbø'is ñucyaju aṉgui'mba'is ñu'cscuy, yacsutzøcyaju, yaj ca'yaju.
MAT 22:7 Cuando jetse myusu, qui'syca'comø'nu aṉgui'mba y cyø'vejyaj syoldado va'cø yaj ca'yaj yaj ca'ayaju'is ñu'cscuy y va'cø pyoṉbøjay cyumguy.
MAT 22:8 Jicsye'c aṉgui'mba'is ñøjayaj eyapø ñu'cscuy: “Listo'am mumu tiyø co'tøjcajcucyøtoya. Pero vejyajtøjupø ji'ndyet vyøjta'mbø, por eso ja miñajø.
MAT 22:9 Yøti maṉdam ijnømumø callemaye y i mi mba'tyajpa, vejayajø va'cø min a'myaj co'tøjcajcuy”.
MAT 22:10 Y maṉyaj vijnømbamø callemaye y aunque i pya'tyaju, vyejtu'myaju va'cø 'ya'myaj co'tøjcajcuy; aunque yatzipø, aunque vøjpø; y jetse ijnømuna'ṉ vøti co'tøjcajcu'yomo.
MAT 22:11 ”Y cuando aṉgui'mba tøjcøyu va'cø 'ya'myaj tu'myajupø, is tum pøn que ja myescøyojapø co'tøjcajcucyøtoya.
MAT 22:12 Y aṉgui'mba'is ñøjayu: “Achø, ¿ticøtoya ja myescøyojapø co'tøjcajcucyøtoya mi min yø'qui?” Y pøn ja 'yaṉdzo'ṉoya.
MAT 22:13 Entonces aṉgui'mba'is ñøjayaj chøsi: “Mo'csatyam cyø' y cyoso y jetse ñømavø. Y a'ṉgom pajtzøy pi'tzø'ajcu'yomo. Jen maṉba vo'e maṉba cyø's tyøtz maya'cu'is”.
MAT 22:14 Porque vøti pøn vejayajtøjpa, pero usyi cøpiṉyajtøjpa.
MAT 22:15 Entonces manyaj fariseo y qui'pscøpo'yaju jujche muspa 'yaṉgøma'cøyaj Jesús a ver o'ca muspa yac ondocoya va'cø mus cyøtza'møyajø.
MAT 22:16 Por eso Jesuscø'mø yø'ṉis cyø'vejyaj ñøtuṉdøvø møja'ṉ aṉgui'mba Herodesis ñe'ji'ṉ. Je'is ñøjayaj Jesús: ―Maestrø, musta'mbøjtzi que siempre mi ndzamba viyuṉda'mbø tiyø. Y viyuṉse mi ndzamba syunbase Diosis va'cø ndø tzøcø. Y ji'n mi ndzøjcay cuenda ti qui'psyajpa pø'nis, ni jujchepø pøn ji'n mi ndzøjcay cuenda, ni che'pø ni møjapø.
MAT 22:17 Entonces por eso tø tzajmayø ti mi ṉgui'pspa: o'ca vøjø va'cø ndø cøcoyoja Roma cumgu'yombø aṉgui'mbacøsi, o ji'n vyøjø.
MAT 22:18 Pero Jesusis myusu que ji'n vyøjpø pø'najcupit nø 'yocva'cyaju y ñøjayaju: ―¿Ticøtoya sunba mi ndø aṉgøma'cøtyamø? Yatzipø mi ṉgui'psocutya'm aunque vøjse mi ndø o'nømbya.
MAT 22:19 Tø yac istam tumin ndø cøcoyojtambapøji'ṉ. Y yac isyaj tumin.
MAT 22:20 Y Jesusis ñøjayaju: ―¿I'is cyene, i'is ñøyi ij tumingøsi?
MAT 22:21 'Yaṉdzoṉyaju: ―Roma'ombø aṉgui'mba'is cyene y ñøyi ij tumingøsi. Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Pues entonces lo que Roma'ombø aṉgui'mba'is ñe, jet tzi'tamø jicø, y lo que Diosis señe, jej tzi'taṉgue'ta Diosti.
MAT 22:22 Cuando pø'nis myañaj jetse, ñømaya'yaju, porque ji'na'ṉ nø qui'psyaju o'ca jetse maṉba 'yaṉdzoṉyaje. Chacyaj Jesús, maṉyaju.
MAT 22:23 Y mismo jama cyømiñaj Jesús saduceo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is. Yøṉda'm nømyajpa que ji'n ma visa'nømi, y 'yocva'cyaj Jesús,
MAT 22:24 ñøjayaju: ―Maestro, Moisesis jya'yøyu que o'ca pøn ca'pa y ji'n chac une, tiene que va'cø pyøjcay yomo myuqui'is va'cø ityaj 'yune por cuenta que 'yatzi'se 'yune.
MAT 22:25 Pues ijtuna'ṉ øjtzomo cu'yatya'mbø tøvø. Vinbø o co'tøjcaje pero ca'u y ja chac une. Y myuqui'is pyøjcay yomo.
MAT 22:26 Jetseti ca'que'tuti, ja chajque'tati une. Y tu'cayombø jetseti tujque'tu, y cøyin jetseti tucyaju hasta que ta'n cu'yay.
MAT 22:27 Y último yomo ca'que'tuti.
MAT 22:28 Entonces cuando visa'yajpa ca'yajupø, ¿jutipø'is maṉba ñø'it je yomo?, como cu'yapø'is ñø'oyaj tumbø yomo.
MAT 22:29 Pero 'yaṉdzoṉ Jesusis ñøjayaju: ―Mi ṉguivucatzøctamu porque ji'n mi myusatyam Diosis jyachø'yupø ote, ni ji'n mi mustame ti muspa chøc Diosis.
MAT 22:30 Porque cuando visa'yajpa ca'yajupø, ji'n ma cyo'tøjcajyaje, ni ji'n ma syajyaj 'yune. Pero maṉba ityaj como jujche Diosis 'yangeles tzajpom ityajpase.
MAT 22:31 Pero ma'ṉbø ndza'maṉvajca'ṉøyi o'ca visa'yajpa ca'yajupø. Mi ndu'ndamu'am lo que Diosis mi ñchajmapya libro'omo. (Cuando ya'møjcam ca'yajuna'ṉ Abraham, Isaac, y Jacob) Dios nømu:
MAT 22:32 “Øjchøṉ Dios, va'ṉjamyajpøjtzi Abraha'mis, y Isaajquis y Jacojbis”. Jetse nøm Dios. Pero ca'yajupø'is ji'nam jutznøm ma vya'ṉjamyaj Dios, sino queñajpapø'is vya'ṉjamyajpa.
MAT 22:33 Cuando myañaj vøti pø'nis, entonces ñømaya'jayaj 'yaṉma'yocuy.
MAT 22:34 Cuando myañaj fariseo'is jujche Jesusis yac vøṉbø'yaj saduceota'm, entonces tu'myaj fariseo.
MAT 22:35 Y ijtuna'ṉ tum je'tom aṉma'yopyapø aṉgui'mguji'ṉ, je'is chøjquisu a ver o'ca yac vøṉbø'pa Jesús. 'Yocva'cu, ñøjayu:
MAT 22:36 ―Maestro, entre ijtuse jachø'yupø Diosis 'yaṉgui'mocuy, ¿jutipø más møjapø?
MAT 22:37 Y Jesusis ñøjayu: ―“Sunø mi Ṉgomi Dios mi ndumø tzocoy, mi ndumø espirituji'ṉ: y mi ndumø quipsocuji'ṉ”.
MAT 22:38 Yøṉømete vi'napø y más møjapø aṉgui'mocuy.
MAT 22:39 Y metza'ombø'is parejo chamba: “Sunø mi ndøvø como juche mi ⁿvin mi sunbase”.
MAT 22:40 Jic metzcuy aṉgui'mocuy va'cø ndø tzøcø, ndø yaj coputpø'pa mumu aṉgui'mocuy.
MAT 22:41 Mientras que nømdøc tu'myaj fariseo,
MAT 22:42 Jesusis 'yocva'cyaju: ―¿Ti mi ṉgui'pstamba mijtzi, i'ise 'yune Cristo? Ñøjayaju: ―Cristo Davijdis 'yunete.
MAT 22:43 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Entonces ¿ti'ajcuy Davijdis cyomi'ajpa Cristo? Porque Masanbø Espiritu Santo'is yac mijnay David qui'psocuy jetse va'cø chamø, nømu:
MAT 22:44 Ndø Janda Diosis ñøjay ø Ṉgomi: “Po'cs ø ndzø'na'ṉomo hasta que øtz yac monchi'ajyajpa mi enemigo, por cuenta mi ṉgosopit va'cø mi ṉgøte'nøyajø”.
MAT 22:45 Jetse David nømu que Cyomite; pero o'ca Cyomite, ji'n jujche mus 'yune'ajø.
MAT 22:46 Y ni i'is ni ti ja mus chamø. Y desde entonces ni i'is ja ñø'it valor va'cø 'yocva'jque't Jesús aunque tiyø.
MAT 23:1 Entonces Jesusis ñøjayaj vøti pøn ñøtuṉdøvøji'ṉ:
MAT 23:2 ―Myusyajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo, je'is ñø'ityaj aṉgui'mguy va'cø cha'maṉvacyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy.
MAT 23:3 Por eso mumu ti mi ñchajmatyamba, cøma'nøtyamø y co'aṉjamdamø. Pero u mi ndzøctam je'is chøcyajpase. Porque je'tis na más que chamyajpa, pero ñe'c ji'n chøcyaje.
MAT 23:4 Pues chi'yajpa aṉgui'mocuy, pero es como va'cø tø cojtay tzømi jemetzpø ji'n musipø ndø tzømø, pero ñe'c ji'n suni tø cotzoṉyajø ni usyi. Jetse chi'yajpa aṉgui'mocuy ji'n musipø ndø tzøcø, y ni ñe'c jetsepø ji'n chøcyaje.
MAT 23:5 Mumu ti chøcyajpa na's va'cø isyaj pø'nis que ti nø chøcyaju. Jachø'yupø Diosis 'yote tyucucøsi myesyajpa, y yac pøji'ajyajpa tyucu coso va'cø cyomo'yajø que vøjpø pønete.
MAT 23:6 Cuando it søṉdzøjcuy, sunba pyo'csyaj más myøja'ṉombø pøn po'cspamø, y jetsetique't tu'mguy tøjcomo.
MAT 23:7 Syunba va'cø yuschi'yajtøjø calle'omo como møja'ṉombø pøn yuschi'yajpase, y syunba va'cø ñøjay aunque i'is que maestrota'mete.
MAT 23:8 ”Pero mitz ji'n mus mi ñøjandyandøjø maestro, porque tumdi mi Maestrota'm y Cristote lo que Diosis cyø'vejupø; y mumu mijtzi mi ndyøvøta'mete.
MAT 23:9 Y ni i ji'n mus mi janda'aj nascøsi. Tumdi mi Janda lo que tzajpomo ijtupø.
MAT 23:10 Ni ji'n mus mi ñøjmandyandøjø que mi ṉgovi'najø, porque tumdi mi Ṉgovi'najø y Cristote.
MAT 23:11 Y más myøja'ṉombø pøn mijtzomda'm tiene que va'cø ñu'csocuy chøcø mitzcøtoyata'm.
MAT 23:12 Sunba'is myøjacotzøc vyin ñe'cø, maṉba tzø'y como aunque jutzpø pobrese, pero aunque jutzpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
MAT 23:13 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Ji'n mi yac tøjcøyaj pøn Diosis itcu'yomo; ni mi ne'ṉgø ji'n mi ndyøjcøtyame, ni lo que nø tyøjcøyaju, mitz ji'n mi yac tøjcøyaje.
MAT 23:14 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmañdyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi istam toya. Porque mi ṉgøpøctamba yaṉbac yomo tyøcji'ṉ y entonces mi ndzøctamba pøjipø conocscuy va'cø ñømnømø que mi ⁿvyøjta'mbøte. Por eso más maṉba mi ṉgyastigatzøctandøji.
MAT 23:15 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y mi fariseota'm; mi 'yaṉgøma'cø'otyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Mi ocvijtamba nasacopac y mar va'cø mi yac pøjcøchoṉ mi va'ṉjajmoṉguy tum pøn. Y cuando pyøjcøchoṉba je'is, más mi ⁿyac yatzi'ajtamba jic pøn que ji'n mi ne'cta'm, y por eso parejo maṉba mi myaṉdam infierno'omo.
MAT 23:16 ”¡Lástima mijta'm, maṉba mi ndyoya'istame. Como to'tipø pø'nis ji'n mus ñøvit tyo'ti tyøvø, jetse mitzta'mgue't. Sunba mi aṉmandyam mi ndøvø, y mi ne'c mi ⁿjyovinda'm. Porque cuando aunque i'is chamba ti maṉba chøqui y nømba: “Ndza'mbøjtzi masandøjcøsi porque jetse ma'ṉbø ndzøqui”; mi ñømdamba que aunque jetse chamø, ji'ndyet pyena va'cø chøcø. Pero o'ca chamba: “Masandøjcombø orocøsi ndza'mbøjtzi porque ma'ṉba ndzøqui”; entonces mi ñømdamba que tiene que va'cø chøcø, porque chambøc oro.
MAT 23:17 ¡Mi ⁿjyovinda'm, y ji'n mi ṉgyønøctøyøtyame! Porque masandøc más valetzøcpa que oro, porque masandøjquis cyømasa'nøpya oro. Por eso va'cø chambøc masandøc más valetzøcpa que va'cø chambøc oro.
MAT 23:18 Y también o'ca pøn nømba: “Ṉdza'mbøjtzi altarcøsi porque jetse ma ndzøqui”. Entonces mi ñømdamba que ji'ndyet pyena va'cø chøcø aunque altarcøs chamø. Pero o'ca chamba: “Ndza'mbøjtzi altajrom tzi'tøjupø ticøsi que jetse ma'ṉbø ndzøqui”. Entonces mi ñømdamba que tiene que va'cø chøcø.
MAT 23:19 ¡Mi ⁿjyovinda'm y ji'n mi ṉgyønøctøyøtyame! Altar más valetzøcpa que altajrombø tzi'tøjcuy, porque altajris cyømasa'nøpya tzi'tøjcuy.
MAT 23:20 Pues i'is chambøcpa altar, ji'n na's jet chambøqui, sino chambøjque'tpa lo que ijtu altajromo.
MAT 23:21 Y chambøcpa'is masandøc, ji'n na's masandøc chambøqui, sino Diosti chambøcpa, porque Dios itpa masandøjcomo.
MAT 23:22 Y chambøcpa'is tzap chambøjque'tpati Diosis pyo'cscuy y chambøjque'tpati pyo'cscuyom po'cspapø.
MAT 23:23 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ndyoya'istame. Mi nducpacse'ṉomo yerbabuena, y eneldo y cominos, mi majcay ve'nba y tum mi ndzi'pa pane Diosis cuentacøsi como ituse aṉgui'mguy, pero usypø angui'mgutite. Jetse mi yaj copujtamba aṉgui'mguy, pero ji'n mi yaj copujtam más myøja'ṉombø aṉgui'mguy. Va'cø ndø tzøc vøjpø justicia'ajcuy, va'cø ndø toya'ñøy ndø tøvø, va'cø ndø va'ṉjam Dios; jetemete más myøja'ṉombø aṉgui'mguy, pero ji'n mi yaj coput jetsepø. Vene mi nø'ijtupø vøjøpøte va'cø mi ndzi' pane Diosis cuentacøsi, pero va' jana mi jajmbø más myøja'ṉombø aṉgui'mguy.
MAT 23:24 Como to'tipø'is ji'n mus isindzi' ni iyø, jetse mitz ji'n mus mi aṉmay mi ndøvø. Porque como si fuera va'cø ndø nømbut usu cuando ñøjquejcøpya usu'is ndø ujcuy, va'cø jana ndø ndzø'tø usu, pero camello copøn va'cøna'ṉ ndø tzø'tø; jetse mi ndzøctamba. Porque uspø aṉgui'mguy mi yaj coputpa, pero más myøja'ṉombø aṉgui'mguy ji'n mi ndzøjcay cuenda.
MAT 23:25 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseo'sta'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi istam toya. Como tum pulato tum pozuelo mi ndze'pa vingøsi y jojmo ji'n mi ndze'e; jetse mijtzi mi ndzøcpa mi ⁿvin como vøjpø pønse. Pero jojmo mi ndzoco'yomo mi ṉgui'pstamba va' mi ñu'mø, y mi sundamba aunque ti mi ⁿvingøtoya.
MAT 23:26 Mi fariseo, to'tipø pønse ji'n mi ṉgønøctøyøque'te; o'ca mi ṉgøtze'pa pozuelo jojmo, entonces suñi cøva'cpa. Jetse sungue'tpa va'cø mi ñø'it vøjpø qui'psocuy jojmo mi ndzoco'yomo. Entonces, vingøs jetsetique't.
MAT 23:27 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ṉgyastigatzøtandøji. Como popo yaj quejnayajpa ca'upø'is chatøc va'cø suñi quena, pero jojmo it anima pac y musyaṉ quenba;
MAT 23:28 jetsetique't mitzta'm. Aunque mi ndzøctamba mi ⁿvin como vøjpø pønse, pero møsyaṉ mi ṉgui'psocutya'm. Mi ñø'ijtam qui'psocuy va'cø mi aṉgøma'cø'yotyamø y va'cø mi ndzøctam yatzitzoco'yajcuy.
MAT 23:29 ”¡Lástima mijta'm mi aṉmandyambapø'is aṉgui'mocuy y fariseota'm, mi 'yaṉgøma'cø'yotyambapøte! Maṉba mi ṉgyastigatzøctandøji. Mi ndzøctamba tøc anima tzatøc cuenta para tza'maṉvajcoyajpapøcøtoya y suñi mi yaj quejnayajpa tza' seña cuenta niptøjumø vøjta'mbø pøn.
MAT 23:30 Mi ñømdamba: “O'ca ijtamuna'ṉtzi ya'møc cuando ityajuna'n ø janda tzu'ṉguy, ja ṉgotzoṉdamøna'ṉtzi cuando je'is yaj ca'yaj tza'maṉvajcoyajpapø”.
MAT 23:31 Jetse mi ne' me va'njamdamba que yaj ca'yajpapø'is tza'maṉvajcoyajpapø, je'is mi 'yuneta'm mijtzi.
MAT 23:32 ¡Entonces jujche chøctzo'chajuse mi janda tzu'ṉgu'is, jetseti muspa mi ndzoctaṉgue't mijtzi ta'nemø!
MAT 23:33 ”¡Como tzanse mi ndzøctamba mijtzi, y como tza'nise mi 'yuneta'm! Ji'n ma mi ṉgyotzoctame, jiṉ tiene que va'cø mi ṉgo'aṉgøtyamø infierno'omo.
MAT 23:34 Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: Ma'ṉba mi ṉgø'vejatyam cha'maṉvacyajpapø'is Diosis 'yote, y qui'psocu'yøyajupø, y myusyajpapø'is aṉgui'mguy. Pero jic øtz ṉgø'vejpapø, vene maṉba mi yaj ca'tame, y vene maṉba mi ma'møtyame cruscøsi, vene maṉba mi nacstochøctame mi ngonocscutyøjcomda'm, maṉba mi macpø'tame cumguñamaye.
MAT 23:35 Por eso maṉba mi yaj coja'ajtandøji porque yaj cayajtøju vøjpø pøn. Mumu vøjpø pøn yaj ca'yajtøjupø nascøsi desde que yaj ca'tøj vøjpø pøn Abel hasta que mi ⁿyaj ca'tam Berequiasis 'yune ñøyipø'is Zacarías lo que mi ⁿyaj ca'tamu masandøc y altar cujcomo. Porque yac jø'tayaj jic vøjpø pø'nis ñø'pin, maṉba mi ⁿyaj coja'ajtandøji.
MAT 23:36 Viyuṉse mi ndzajmatyamba que mitzta'm yøtita'mbø pøn, maṉba mi yaj coja'ajtandøji porque yac jø'tayajtøj mumu jic vøjpø pø'nis ñø'pin desde vi'nacse'ṉomo.
MAT 23:37 ”¡Ay mi Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is, ay mi Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is; mi yaj ca'tambapø'is tza'maṉvajcoyajpapø, y mi mbuṉga'tambapø'is mijta'm pøn lo que Diosis cyø'vejyajupø! ¡Pero como jujche cajsyi'is yac tu'myajpa 'yune syajacø'mø, jetse sone nac sunbana'ṉtzi mi ⁿyac tu'mdaṉgue't øjtzi; pero ja mi sundam jetse!
MAT 23:38 Tzøctam cuenda que mi ndøc jetseti maṉba mi ndzactam jojquipø.
MAT 23:39 Porque mi ndzajmatyambati'tzi que ji'n ma mi ndø istame hasta que mi ñømdamba: “Tø vøjcotzøcta'i jicø nø minupø ndø Comi'is ñøyicøsi”; jicsye'c maṉba mi ndø istaṉgue'te.
MAT 24:1 Tzu'ṉ Jesús masandøjcomo y nømna'ṉ myaṉu. Y cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is va'cø isindzi'yaj jujche suñi quenba masandøc, y eyata'mbø tøc tome isyajtøjpa jetseti queñajque'tpa.
MAT 24:2 Y ñøjayaj Jesusis: ―Mi nømaya'ndamba yøṉ masandøc, pero viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi ni tum tza' ji'n ma chø'y ne'csca'mupø tyøvøcøsi, mumu maṉba ju'mbø'yaje.
MAT 24:3 Entonces maṉyaj Olivo cotzøjcøsi y jen po'cs Jesús. Cyønu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvø'is va'cø ñu'm o'nøyajø, 'yocva'cyaju: ―Tø tzajmay ndøvø jujchøc maṉba tuc jetse mi ndzambase. Cuando maṉba mi mini, y cuando maṉba yajnømi, ¿a ver tiyø seña maṉba iti?
MAT 24:4 Y 'yaṉdzoṉ Jesusis ñøjmayaju: ―Tzøctam cuenda ni i'is jana mi 'yaṉgøma'cøtyamø.
MAT 24:5 Porque ø nøyiṉgøs maṉba miñaj vøti aṉgøma'cø'oyajpapø, maṉba nømyaje: “Øjchøṉ Cristo”. Y maṉba 'yaṉgøma'cøyaj vøti pøn.
MAT 24:6 Maṉba mi mustame que nø quipnømu, y maṉba chamyaje que it quipcuy emøc. Pero u mi ña'tztamu, porque jetse tiene que va'cø tyucø; pero ji'ndøc ma yajnømi.
MAT 24:7 Porque gobierno'is maṉba ñøquipyaj emøcpø gobiernoji'ṉ; y aṉgui'mba'is maṉba ñøquipyaj emøcpø aṉgui'mbaji'ṉ. Maṉba it møja'ṉ yu', maṉba it yatzica'cuy, maṉba it nasamicscø aunque juti.
MAT 24:8 Jetse maṉba toya'ischo'tznømi.
MAT 24:9 ”Entonces maṉba mi ñuctandøji, maṉba mi nchi'ocuyajtandøji va'cø mi yacsutzøctandøji, y maṉba mi yaj ca'tandøji. Y porque mi ndø va'ṉjamdamba aṉcø, por eso jetse maṉba mi ṉgui'satyam aunque i'is.
MAT 24:10 Entonces sone maṉba nømyaje: “Mejor ji'n ma va'ṉjame”. Y maṉba na chi'ocu'yajyajtøji y maṉba na qui'sayajtøji.
MAT 24:11 Maṉba ityaj vøti cha'maṉvacyajpapø'is sutzcuy y vøti pøn maṉba 'yaṉgøma'cøyaje.
MAT 24:12 Y como vøti maṉba ñøcøpoyaje yatzi'ajcuy, por eso vøti pøn ji'n ma na syuñajtøji.
MAT 24:13 Pero o'ca mi ndyonba hasta que cøtpa toya, maṉba mi ṉgyotzoque.
MAT 24:14 Y mumu nasindumø maṉba tzambucstøji yøṉ vøjpø ote jujche tø aṉgui'mbase y tø coquenbase Diosis, va'cø myusyaj mumu pø'nis aunque jutipø cumgu'yomo. Y jicsye'c maṉba yajnømi.
MAT 24:15 ”Tza'maṉvajcopapø Daniejlis jyayu que maṉba it na'nchaṉbø ma's yac tocoyu tzacyaj cumguy. Cuando mi ispa jic na'nchaṉbø tiyø masanbø lugajromo nø tye'nu ―mi ndu'nbapø'is yøṉø, ay que va'cø mi nøctøyøy ti ndzamba―,
MAT 24:16 entonces cuando jen te'nba, Judea nasom ityajupø ay que va'cø pyoyajø, va'cø myaṉyaj cotzojcø'mø.
MAT 24:17 Tøjcøcopajcøsi ijtupø, tiene que va'cø myø'nø y tumønajcøsi va'cø pyoya, ji'n ma it lugar va'cø tyøjcøy tyøjcomo va'cø ñøput aunque tiyø.
MAT 24:18 Tza'ma'omo ijtupø tiene que va'cø pyotyucø, jana vitu' tyøcmø va'cø mye'tz tyucu.
MAT 24:19 Y jic jama más maṉba isyaj toya yomo ji'ndyet tyumbø, y ijtu'is 'yune yac tzu'tzpapø.
MAT 24:20 Pero va'ctam Dioscøsi va'cø jana mi mbyotyam pacac aṉsø'ṉomo o sapøjcuy jama'omo.
MAT 24:21 Porque jic jama maṉba it myøja'ṉombø toya'iscuy. Desde que tzo'tz nasacopac nunca ja istøj jetsepø, hasta jicsye'c ma istøji, y jøsi'cam nuṉca ji'n ma istøjque't jetsepø.
MAT 24:22 O'ca Diosis ji'na'ṉ yaj toya'iscuy, ni i ji'na'ṉ cyotzoque; pero Diosis maṉba yaj toya'iscuy va'cø cyotzocyaj pøn lo que jutipø cyøpiṉyaj ñe'cø.
MAT 24:23 ”Entonces jicsye'c o'ca aunque i'is mi ñøjandyamba: “Mi a'mø, yø'c it Cristo”; u mi va'ṉjamdamu. O'ca mi ñøjandyamba: “Jendi ijtu”; u mi va'ṉjamdamu.
MAT 24:24 Porque maṉba miñaj aṉgøma'cø'oyajpapø; maṉba chøcyaj vyin como si fuera Cristo; maṉba nømyaj je pønda'm: “Øjchønø tza'maṉvajcopyapø”. Maṉba chøcyaj ji'n ndø isipø tiyø y milagro'ajcuy va'cø 'yaṉgøma'cøyaj Diosis cyøpiṉyaju pøn; o'ca pya'tyajpana'ṉ jujche va'cø 'yaṉgøma'cøyajø.
MAT 24:25 Mi ndzajmatyamu'am va'cø mi ndzøjcatyam cuenda ti maṉba iti.
MAT 24:26 Por eso o'ca mi ñøjandyandøjpa: “Jendi it Cristo jya'ijnømømø”; aunque jetse mi ñøjandyandøjpa, u mi va'ṉjamdamu, u mi myaṉdamu. Y o'ca mi ñøjandyamba: “Jendi ijtu tøjcomo”, u mi va'ṉjamdamu o'ca jendi ijtu.
MAT 24:27 Porque como rayo'is ñe'mgø'is syø'ṉoctaspa tzap va'cø quej desde jama qui'mgucyøsi aunque juti hasta jama tø'pcucyøsi, jetse ma mingue't øjtzi; øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
MAT 24:28 Porque jut ijtumø ca'upø, jen tu'myajpa ju'qui.
MAT 24:29 ”Entonces cuando cøjtu'cam jic toya'iscuy, misma hora maṉba tu'yi jama, y poya ji'ndi ma syø'ṉgue'te; tzapcøspø matza maṉba quecyaje, y tzajpom ityajupø pømi'øyupø tiyø maṉba micsyaje.
MAT 24:30 Jicsye'c maṉba quej tzajpomo cotzambapø'stzi que nø'mø minu, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. Entonces mumu nascøsta'mbø pøn maṉba vo'yaje toyapøcyaje. Porque maṉba isyaj øjtzi nø minupø tzapcøspø o'na'omo pømi'øcyo'nupø, y møja'ṉ sø'ṉbapø.
MAT 24:31 Ma'ṉbø ṉgø'vejyaj ø aṉgeles va'cø ñømu'tu'mbøyaj cøpiṉyajupø pøn. Pømi maṉba mu'yaje. Maṉba mye'tzaṉdø'pyaje yømøc teymøc ityajupø, maṉba tzu'ṉyaje mumu nasindumø cøyaju'cse'ṉom tzap.
MAT 24:32 ”Pero ay que va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø jujche higo cuy vo'mbase, jetseti it aṉma'yocuy. Cuando yava'ajpa tzu'ṉba 'yaṉmaṉ y cøvo'mba 'yaji'ṉ, mi mustamba que maṉba tøjcøy ja'maṉsøṉ.
MAT 24:33 Jetsetique't cuando mi ispa nø tyucnøm mumu øtz mi ndzajmayuse, entonces mi mustamba que ya mero maṉba min øjtzi.
MAT 24:34 Viyuṉse mi ndzajmatyamba que mumu øtz ndzamuse maṉba tucnømi antes que ca'pø'yajpa yøti ityajupø pøn.
MAT 24:35 Maṉba yajyaj tzap y nas, pero ø onde ji'n ma cøyaj nunca.
MAT 24:36 ”Pero jujchøc y tiyø jama øtz maṉba mini, ni i'is ji'n myusi. Ni aṉgelesis tzajpom ityajupø'is ji'n myusyaje; ni øtz Diosis chøṉ 'Yune ji'n ø musi, na más ndø Janda Diosis myuspa.
MAT 24:37 ”Como tucnømuse vi'na jic jama cuando ijtu'cna'ṉ Noé, jetse maṉbati tucnøṉgue'te cuando minba'c øjtzi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
MAT 24:38 Porque jic jama antes que oy jøt ca'nømi, nømna'ṉ cyu'tyaju; nømna'ṉ 'yucyaju; ijtuna'ṉ co'tøjcajcuy; syajyaj 'yune va'cø cyo'tøjcajyajø, hasta je jama cuando tøjcøy Noé møjapø barco'omo.
MAT 24:39 Y ji'na'ṉ myusyaje o'ca maṉba it jø'tø y de repente put jø'tø y mumu pøn jø'tpø'nømu; jetseti ma tucnøṉgue'te cuando mingue'tpøjtzi; jana møyiti ma mini cuando ni i's ji'n nø myusu'øc o'ca maṉba mini øjtzi mumu Pø'nis chøn Tyøvø.
MAT 24:40 Jicsye'c maṉba ityaj metz pøn nø yosyajupø tza'momo, tum maṉba nømandøji, tum maṉba tzactøj jeni.
MAT 24:41 Maṉba ityaj metzcuy yomo nømna'ṉ myetzvayaju tumbø vacucha'cøsi. Tum maṉba ñømaṉdøji; tum maṉba tzactøj jeni.
MAT 24:42 ”Por eso comeque'ajtamø va'cø aṉjo'nga, porque ji'n mi mustam tiyø ora øtz ma'ṉba mini, øjchøṉ mi ndø Comi.
MAT 24:43 Pero qui'psminø que o'ca myuspana'ṉ vø'tøjquis tiyø ora minba nu'mbapø, cyoquenbana'ṉ tyøc va'cø jana cyønu'mdøjø.
MAT 24:44 Jetseti mitz jajmecøs ijtaṉgue'ta va'cø mi ndø ⁿaṉjo'ctamø. Porque cuando ji'n mi ṉgui'pstame'øc o'ca ma'ṉba mini, entonces jicsye'c ma'ṉbø mini, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
MAT 24:45 ”Jujche ijtu coyospapø vøjpø y qui'psocu'yøyupø, jetseti sunba va'cø mi ijtaṉgue't mijtzi. Jetsepø pøn maṉba chac vø'tøjquis va'cø 'yaṉgui'myaj coyosyajpapø, va'cø pyø'nøyajø cuando nu'cpa hora.
MAT 24:46 Entonces cuando minba vø'tøc, o'ca nømdi chøjcu como 'yaṉgui'mu tzajcuse, contento tzø'pya jic coyospapø.
MAT 24:47 Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi que vø'tøjquis chamdzajcapya jetsepø coyospapø va'cø cuendatzøcø mumu ti ñø'ijtupø.
MAT 24:48 Pero o'ca je coyospapø yatzipøte, nømba chocø'yomo: “Ø ṉgomi maṉbatøc ya'e va' minø”.
MAT 24:49 Entonces yacsutzøctzo'chajpa coyosyajpapø tyøvø y cyu'tpa y 'yucpa no'tpa tyøvøji'ṉ.
MAT 24:50 Pero cuando ji'n nø ñi'aṉjajmu o'ca ma mini, je jama nu'cpa je coyospapø'is cyomi, y nu'cpa je ora ji'n nø myusu'c o'ca ma nu'qui.
MAT 24:51 Entonces vø'tøjquis maṉba yaj ca' je coyospapø y maṉba tyumøcot aṉgøma'cø'yoyajpapøji'ṉ. Jiṉ maṉba vo'yaje y maṉba cyø'syaj tyøtz toyapit. Jetse maṉba mi nductaṉgue'te o'ca jetseti mi ndzøjque'tpa cuando mi'nbøjtzi.
MAT 25:1 ”Maṉba ndza'maṉvaque jujche tzajpomopø Diosis 'yaṉgui'mguy. Es como majcay papiñomo maṉba'is 'ya'myaj co'tøjcajcuy. Ño'aji'ṉ maṉyaju va'cø ño'a tzoṉyaj pøn maṉbapø co'tøjcaje.
MAT 25:2 Pero ityaj mosay qui'psocu'yøyajupø, y mosay ja ñø'itø'is qui'psocuy.
MAT 25:3 Jovita'mbø'is ñømaṉyaj quinque, pero ja ñømaṉyaj gas sobra;
MAT 25:4 mientras ityaju'is qui'psocuy sobra ñømaṉyaj gas quinqueji'ṉ.
MAT 25:5 Pero como ya'yu va'cø min pøn maṉbapø cotøjcaje, pe'ṉguy nayaju papiñomo y øṉbacyaju.
MAT 25:6 Entonces como paṉguctzu vejnømu: “Jicø nø min pøn maṉbapø cøtojcaje. Tzu'ṉdamø va'cø mi ndzoṉdamø”.
MAT 25:7 Entonces papiñomo sa'yaj mumu y vyøjøtzøcyaj quinque.
MAT 25:8 Y jovita'mbø'is ñøjayaj qui'psocu'yøyajupø: “Tø ve'ndzi'tam mi ṉgas, nø tu'yu ø no'a”.
MAT 25:9 Pero qui'psocu'yøyajupø'is 'yaṉdzoṉyaju: “Ji'nø mus mi ve'ndzi'tamø porque ji'n ma cyopa'te mumu pøngøtoya. Mejor ma ⁿjutyam mi ne'c ma'atyøjpamø”.
MAT 25:10 Entonces mientras maṉ jyuyaj gas, entonces min je maṉbapø co'tøjcaj pøn. Ityaju'is gas tøjcøyaj je pønji'ṉ co'tøjcajcu'yomo y 'yaṉga'myaj aṉdyun.
MAT 25:11 Después usyaṉ oracøsi miñaj maṉupø'is jyuyaj gas, y tøc aṉga'mdøjumna'ṉ. Y ñøjayaju: “¡Señor, Señor; tø aṉvajcatya aṉdyuṉ!”
MAT 25:12 Pero 'yaṉdzoṉba je'is ñøjapya: “Viyuṉse nø mi ndzajmatyamu, ji'nø mi ṉgo'ispøctame i'nda'me mijtzi”.
MAT 25:13 Y entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Jetsetique't mijtzi como qui'psocu'yøyajupø papiñomo, jetse jana co'øṉguy ijtamø mientras mi ndø ⁿjo'ctamba øjtzi; porque ji'n mi mustame tiyø jama tiyø ora ma'ṉbø mini, øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. Jesús aṉma'yo'ya'ṉøyu, nømu:
MAT 25:14 ―Como tum pøn oyu paschøc ya'i eyaco cumgu'yomo, jetseti Diosis 'yaṉgui'mgucye't. Antes que maṉba, pø'nis vyejtu'myaj coyosyajpapø va'cø chi'yaj tumin va'cø ñøyosyajø.
MAT 25:15 ”Y tumbøn chi' mosay mil, eyapø chi' metza mil, eyapø tumø mil chi'u. Tumdum pøn chi'u jujche'ṉom 'yaṉjam muspa ñøyosa.
MAT 25:16 Y pyøcøchoṉu'is mosay mil maṉ ñøyose, y chøjcaṉvajcu y ta'n majcay mil.
MAT 25:17 Y pyøcøchoṉu'is metza mil chøjcaṉvajque'tu, y ta'n macsycuy mil.
MAT 25:18 Pero pyøjcøchoṉu'is tumø mil maṉ ñipcøvø'nay cyomi'is tyumin nasacø'mø.
MAT 25:19 ”Y cøjtu'cam vøti jama pyøcyajumø tumin, min cyoyosyajpa'is cyomi y 'ya'myaju jujche yaj cøpucsyaj tumin.
MAT 25:20 Entonces nu'cu pyøjcøchonu'is mosay mil; y otro mosay mil ñømi'naṉøyu y nømu: “Señor, mosay mil tumin mi ndø tzajcayu. Yø'c it mbøjcu mosay mil y mosay mijlam it 'yune”.
MAT 25:21 Y ñøjay cyomi'is: “Vøj mi ndzøjcu; mus mi ⁿnøyosa. Mi ndzøc øtz sunbase. Cuando mi ndzi'ø usyi y mi ⁿnøyos øtz sunbase, por eso maṉba mi ⁿyac aṉgui'm vøti ticøsi. Tøjcøyø y tø casøtyam parejo”.
MAT 25:22 Y min pyøjcu'is metza mil y nømu: “Señor, metza mil mi ndø tzajcayu. Yøc it mbøjcu metza mil, y metza mijlam it 'yune”.
MAT 25:23 Y ñøjay cyomi'is: “Vøj mi ndzøjcu; mus mi ⁿnøyosa. Mi ndzøc øtz sunbase. Cuando mi ndzi'ø usyi, mi ⁿnøyos øtz sunbase. Por eso maṉba mi yac aṉgui'm vøti ticøsi. Tøjcøyø y tø casøtyam parejo”.
MAT 25:24 Y mingue'tu pyøcøchoṉu'is tumø mil y nømu: “Musøjtzi que paqui chocopya mi mbyøn mijtzi. Eyapø mi yac yosyajpa vøti va' mi nø'itø yosaṉ.
MAT 25:25 Por eso ṉgona'tzøjtzi y nipcøvø'nøjtzi mi ndumin nasacø'mø. Yøti yø'c it mi ndumin mi ndø tzi'use”.
MAT 25:26 Entonces cyomi'is ñøjayu: “Mitz mi ⁿyandzipøte, mi ⁿjyarganbøte. Mi muspati que øtz ⁿyac yosyajpa eyapø vøti va' it ø ⁿyosaṉ.
MAT 25:27 Jetcøtoya masna'ṉ vøjø va'cø mi ngot tumin coyojtøjpamø tumin une, y entonces cuando vitu'ca'mtzi, mbøjcøchoṉbana'ṉ ø ndumin 'yuneji'ṉbøti'am”.
MAT 25:28 Y cyomi'is ñøjay eyapø coyospapø: “Ñø'ijtupø'is tumø mil, yac jøcøjayø y tzi'tam ñø'ijtu'is majcay.
MAT 25:29 Porque ñø'ijtu'sam vøti, jet maṉba tzi'a'ṉøtyøji, y maṉba it más de la cuenta. Pero ñø'ijtu'is usyi, jet maṉba yac jøcøjatyøj usy ñø'ijtupø;
MAT 25:30 y ji'n vyøjpø coyospapø patzpø'tøjø a'ṉgomo pi'tzø'ajcu'yomo. Jin maṉba vo'e, y toyapit maṉba cyø's tyøtz”.
MAT 25:31 ”Cuando mi'nbøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, ma'ṉbø møja'ṉ aṉgui'mi, maṉba miñaj øtzji'ṉ masanbø aṉgeles, y ma'ṉbø po'cs møja'ṉ aṉgui'mba'is pyo'cscu'yomo.
MAT 25:32 Y ma'ṉbø vejtu'myaj mumu aunque jutpø nascøsta'mbø pøn va'cø tu'myaj ø vi'naṉdøjqui. Y ma'ṉbø mbi'ṉaṉdø'p vøjpø. Ne'ti ma'ṉbø ngot vøjpø y ne'ti ji'n vyøjpø, como cyoquenbapø'is pyi'ṉaṉdøjpa pyø'nøcuy; aparte cyotpa borrego, aparte cyotpa chivu.
MAT 25:33 Cyotpa borrego chø'na'ṉomo, y chivu cyotpa 'yaṉna'yomo. Jetse øtz ma'ṉbø ṉgøpiṉ pøn.
MAT 25:34 Como øjchøṉ møja'ṉ aṉgui'mbapø, ma'ṉbø ⁿnøjayaj ø ndzøna'ṉom ityajupø: “Mindamø va'cø mi ⁿyaj contento'ajtamø ndø Janda Diosis. Como erejencha cuenta mi ndzi'pa vøjpø itcuy 'yaṉgui'mbamø Dios. Porque it jetsepø itcuy vyøjøtzøjcupø para mitzcøtoya desde que Diosis jyomec nasacopac.
MAT 25:35 Porque nømna'ṉø osu, y mi ndø tzi'tam cu'tcuy; nømna'ṉø yo'ctøjtzu, y mi ndø tzi'tam nø'; nømna'ṉø vijtu ji'n comusimø lugar, y mi ndø nu'cschi' jejcuy.
MAT 25:36 Ja itøna'ṉ ø nducu, y mitz mi ndø tzi'tamu; ca'ena'ṉtzi y mi ndø tu'ndamu; somdøjuna'ṉtzi preso'omo, y mi ndø o'nøndyamu”.
MAT 25:37 Entonces vøjta'mbø pø'nis maṉba nøjayaj øjtzi: “Pero øjtzø mi Ṉgomi, ¿jutznømø jetze va' mi ñømø? Øtz nunca ja mi istam nø mi ⁿ'yosupø, y mi ndzi'tam cu'tcuy; øtz nunca ja mi istam nø mi ⁿyo'ctøjtzupø; y o mi ndzi'tam nø'.
MAT 25:38 Ni øtz nunca ja mi istam nø mi ⁿvyijtupø ji'n mi ṉgomusimø lugar y mi nu'cschi'tam jejcuy. Ni ja mi ndzi'tam tucu cuando ja itøna'ṉ mi nducu porque ja mi ista'møjtzi.
MAT 25:39 Ni nunca ja mi istam ṉgya'epø o syomdøjupø preso'omo va'cø mi o'nøndyamø”.
MAT 25:40 Entonces øjchøṉ møja'ṉ aṉgui'mbapø ma'ṉbø ⁿnøjayaje: “Viyuṉse mi ndzajmatya'mbøjtzi; cuando mi ndoya'nøtyam aunque jutipø ø ndøvø aunque ja itø'is 'yaṉgui'mguy, es como øjtzi mi ndø ndoya'ṉøtyamu”.
MAT 25:41 ”Entonces øtz ma'ṉbø ⁿnøjayaj ø aṉna'yom ityajupø: “Mi ñchu'ṉdam øtzcø'mø, mi ndyocotyamupøte. Maṉba mi ṉgojtandøji nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo lo que jutipø juctyøc Diosis vyøjøtzøjcu diablocøtoya y je'is 'yaṉgelescøtoya.
MAT 25:42 Porque nømna'ṉø osu, y ja mi ndø tzi'tam cu'tcuy; nømna'ṉø yo'ctøjtzu, y ja mi ndø tzi'tam nø'.
MAT 25:43 Nømna'ṉø vit ji'n ø ṉgomusimø, y ja mi ndø tzi'tam jejcuy; ja itøna'ṉ ø nducu, y ja mi ndø tzi'tam tucu; ca'ena'ṉtzi y ja mi ndø tu'ndamø; somdøjuna'ṉtzi preso'omo, ja mi ndø o'nøtyamø”.
MAT 25:44 Entonces 'yaṉña'yomda'mbø'is maṉba 'yaṉdzoṉyaje: “Pero øjtzø mi Ṉgomi, ¿jutznøm jetse mi ñømba? Øtz nuṉca ja mi istam nø mi ⁿ'yosupø, nunca ja mi istam nø mi ⁿvyijtupø ji'n mi ṉgomusimø; ni ja mi istam jana tucu nø mi ⁿvyijtu'c, ni ja mi istam ṉgya'epø, ni ja mi istam preso'omo; porque o'ca jetse mi istamuna'ṉ nø mi ndyoya'isupø, mi ndoya'ṉøtyamuna'ṉtzi”.
MAT 25:45 Entonces øtz ma'ṉbø 'yandzoṉyaje: “Viyuṉsye mi ndzajmatya'mbøjtzi; cuando ja mi ndoya'ṉøytamø aunque jutipø pøn aunque ja itø'is 'yaṉgui'mguy; jetse ndøvø ja mi ndø toya'ṉøtyaṉgue'ta”.
MAT 25:46 Y jic pøn maṉba maṉyaj ji'n yajepø castigo'omo. Pero vøjpø pøn maṉba maṉyaj tø quenbamø mumu jamacøtoya.
MAT 26:1 Entonces cuando yaj jetsepø aṉmacuy, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
MAT 26:2 ―Mi mustambati que metza jamacøs maṉba sø'ṉajyaj pascua søṉ. Y jicsye'c øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø maṉba tzi'ocuyajtøji va'cø yaj ca'tøj ma'møtyøjupø cruzcøsi.
MAT 26:3 Entonces tu'mbø'yaj pane covi'najø, y aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø, y Israel tzambøn. Tu'mbøyaju más myøja'ṉombø pane covi'najø'is 'yaṉgui'mguy tøjcomo; más myøja'ṉombø pane covi'najø ñøyipø'is Caifás.
MAT 26:4 Jeni qui'pscøpoyaju jujche va'cø ñu'mnucyaj Jesús va'cø yaj ca'yajø.
MAT 26:5 Pero nømyaju: ―Mejor uy ndø nucta'i søṉ jama'omo utim cyoquipyaj vøti pø'nis, uytim so'natejyaje.
MAT 26:6 Entonces cuando ijtuna'ṉ Jesús Betania cumgu'yomo, o covit Simo'nis tyøjcomo. Simón yachputzi'øyuna'ṉ vi'na.
MAT 26:7 Mientras que jendi ijtu, cyømin Jesús tum yomo'is. Je yomo'is ñø'min tum alabastro tza'pø cojtocuy ijtupø'om suñi viquicpapø perfume vøti coyojapø. Y mientras que Jesús po'csuna'ṉ mesacø'mø, yomo'is cyøtijtøjay cyopac perfumeji'ṉ.
MAT 26:8 Pero cuando Jesusis ñøtuṉdøvø'is isyaju ti chøjcay Jesús, qui'syca'yaju, nømyaju: ―¿Ticøtoya titpø'tochøc perfume?
MAT 26:9 O'cana'ṉ ja titpø'ø, muspana'ṉ ndø ma'ajø vøti tumingøsi, y ndø tzi'tambana'ṉ tumin pobre.
MAT 26:10 Cuando Jesusis myusu ti nø chamyaju, ñøjayaju: ―¿Ticøtoya mi 'yojnandyamba je yomo? Vøjpø ti chøjcu øtzcøtoya.
MAT 26:11 Porque pobre mumu jama mitzji'ṉ ityajpa, pero øtz ji'nø ma it mumu jama mitzji'ṉda'm.
MAT 26:12 Porque cuando cøtijtøjay øjtzi perfumeji'ṉ, jetse chøjcu va'cø vyøjøtzøc ø ngoṉña va'cø niptøjø.
MAT 26:13 Viyuṉse mi ndzajmatya'mbøjtzi, aunque juti tzamgøpucstøjpa yøṉ vøjpø ote aunque nasindumø, jetseti maṉba tzambotyøjque't ti chøc yøṉ yomo'is va'cø jyajmøtzøctøjø.
MAT 26:14 Entonces tum macvøstøjcapyø nøtuṉdøvø ñøyi'ajupø'is Judas Iscariote maṉ 'yo'nøyaje pane covi'najø.
MAT 26:15 Y ñøjayaju: ―O'ca mi ndzi'ocuyajpa Jesús, ¿y jujche mi ndø tzi'pa? Y vyø'møyaju va'cø cyoyojyaj Judas treinta platapø tumin o'ca chi'ocuyajpa Jesús.
MAT 26:16 Y desde jicse'c Judasis jyajme'tzu jujche va'cø chi'ocuyaj Jesús.
MAT 26:17 Entonces je jama cuando tzo'tz sø'ṉajcuy cuando cyø'syajpa ja pyoṉoṉapø pan, ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y 'yocva'cyaju ñøjayaju: ―¿Jut maṉba ndø comeque'ajtamø va'cø ndø vi'c pascua søṉ gu'tcuy?
MAT 26:18 Y Jesusis ñøjayaju: ―Maṉdyam cumgu'yomo, jic pø'nis tyøjcom maṉdyamø, y nøjatyamø: “Ø Ṉgovi'najø'is mi ṉgyø'vejay ote mi ñøjambya: Ya mero ma nu'c ø ⁿhøra. Mi ndøcmø ma'ṉba ⁿvi'ctam pascua søṉ gutcuy ø nønduṉdøvøji'ṉ”.
MAT 26:19 Como jujche chajmayajuse Jesusis, jetse chøcyaj ñøtuṉdøvø'is. Jen cyomeque'ajyaj cu'tcuy pascua sø'ṉgøtoya.
MAT 26:20 Y cuando tzu'i'ajnømu, jendina'ṉ po'csyaj Jesús mesacø'mø macvøstøjcay ñøtuṉdøvøji'ṉ.
MAT 26:21 Mientras nømna'ṉ vi'caṉbacyaju, ñøjayaj Jesusis: ―Viyuṉsye mi ndzajmatya'mbøjtzi, mijtzomda'mdi it ma's ø tzi'ocuyaje.
MAT 26:22 Entonces maya'co'ñaju y 'yocva'cyaj Jesús tumdum pø'nis: ―Ø mi Ṉgomi, ¿ji'nat ndøvø nø mi ndzamu que øtz maṉba mi ndzi'ocu'yaje?
MAT 26:23 Y 'yaṉdzonyaj Jesusis ñøjayaju: ―Tumø ñuṉbapø'is paṉ øtzji'ṉ tumbø pulatu'omo, je'is ma'ṉba ø tzi'ocuyaje.
MAT 26:24 Viyuṉsye como jujche it jachø'yuse totocøsi, jetse ma'ṉbø ca'e øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. Pero lástima jic pøn maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje porque maṉba is toya. Mastina'ṉ vøjø jic pøn o'ca ja pyø'najøna'ṉ.
MAT 26:25 Entonces tzi'ocuyajpapø'is Judasis ñøjay Jesús: ―Maestro, ¿ji'nat øjtzi ma'ṉbø mi ndzi'ocuyaje? Y Jesusis 'yaṉdzonu ñøjayu: ―Jø'ø, mijtzete.
MAT 26:26 Mientras que nømna'ṉ cyu'tyaju, Jesusis pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya, y vyendzi'yaj ñøtundøvø. Entonces ñøjmayaju: ―Pøctamø, cu'jtamø; yøṉ øjchøṉ sis.
MAT 26:27 Y luego pyøc tasa, y ñøjacye't Dios yøscøtoya. Y entonces chi'yaj ñøtundøvø ñøjayaju: ―To'ṉ ve'ndam mumu pøn parejo.
MAT 26:28 Porque yøṉ vino øjchøṉ nø'mbin. Ø nø'mbin señate que Diosis chøc jomepø contrato. Ø nø'mbin maṉba jøtpø vøti pøngøtoya va'cø yaj cøtocojayajtøj cyoja.
MAT 26:29 Mi nøjandyamba mijtzi que ji'n majtøc ma ndø'ṉe uva tø'mis ñø' hasta jicsye'ctøc ma'ṉbø ndo'ṉvøjøtzøqui jomepø mitzji'nda'm ndø Janda Dios 'yaṉgui'mbamø.
MAT 26:30 Entonces vañaj tum vane y después tzu'ṉyaju maṉyaj Olivo cotzøjcøsi.
MAT 26:31 Y jeni Jesusis ñøjayaju: ―Yøṉ mismo tzu'cøsi maṉba mi ndø pochacpø'tam mumu. Porque jetse it jachø'yupø totocøsi que Dios nømu: “Ma'ṉba ⁿyaj ca' cyoquenbapø'is borrego, y borrego maṉba poytocoyaje”.
MAT 26:32 Pero después cuando visa'pa øjtzi, maṉba vi'na mave Galilea nasomo, y mitz maṉba maṉdyam jøsi'jcam.
MAT 26:33 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús: ―Aunque mi mbyochacpø'yajpa eyata'mbø'is, øtz ji'nø mi mbochac nunca.
MAT 26:34 Pero ñøjay Jesusis: ―Viyuṉse nø mi ndzajmayu que antes que vejpa ṉgaylu yøṉ tzu'cøsi, tu'cañac maṉba mi ñømi que ji'ṉ mi ndø co'ispøqui.
MAT 26:35 Y ñøjay Pedro'is: ―Aunque yaj ca'yajpøjtzi; ji'nø nømi nunca que ji'nø mi ngo'ispøqui. Y jetse nømyaj mumu ñøtuṉdøvø.
MAT 26:36 Y jicsye'c nu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ tum lugajromo ñøyi'ajupø'is Getsemaní, y ñøjayaj Jesusis: ―Po'cstam yø'qui mientras que ma'ṉbø øtz mas jojmo; ma'ṉbø o'nøy Dios.
MAT 26:37 Y ñømaṉyaj Jesusis Pedro y metzcuy Zebedeo'is 'yune; maṉyaj más jojmo y jeni Jesús vøti tzocotocho'tzu maya'cu'is.
MAT 26:38 Y ñøjayaj Jesusis: ―Nø maya'co'nu ø ndzocoy como maṉbase ca'e. Yø'c tø jo'ctamø, jana co'øṉguy ijtam øtzcøtoya.
MAT 26:39 Entonces Jesús ma'ṉaṉøcye't usyøc y japneyu'c nascøsi, 'yo'nøy Dios nømu: ―Ø Janda; a ver si o'ca muspa mi ndø yaj cotzoc ndøvø va'cø jana is yøṉ toya, pero mitz mi sunbase tzøcø, u mi ndzøc øtz sunbase.
MAT 26:40 Y vitu'u ityajumø ñøtundøvø, y øṉupø pya'tyaju. Y ñøjay Pedro: ―Ja mus mi ndø jo'c ni tumø hora; 'yøṉ mijtzi.
MAT 26:41 Jana co'øṉguy ijtamø y o'nøtyam Dios va'cø jana mi ṉgyojapa'tamø. Viyuṉsye mi ndzoco'yomo sunba mi ndø jo'ctamø, pero mi sis mochita'mbøte.
MAT 26:42 Y myenajcøsi vøcomaṉgue'tuti y 'yo'nøy Dios, ñøjayu: ―Ø Janda; o'ca ji'na mus mi ndø yaj cotzoc ndøvø va'cø jana is toya, tzøc mi sunbase mijtzi.
MAT 26:43 Y vituque'tu, y øṉupøti pyatyajque'tu ñøtuṉdøvø porque cyøpøcyaj øvi'is.
MAT 26:44 Y chacyaju, jiṉdi vøcomangue't Jesús jojmo. Y jetseti 'yo'nøcye't Dios tu'cay na'como mismo oteji'ṉ.
MAT 26:45 Jøsi'cam cyømiñajque't Jesusis ñøtuṉdøvø y ñøjayaju: ―Øṉdyama'am y sapøctamø. Yøti nu'cu'am hora va'cø tzi'ocuyajtøj øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø cojapa'tyajupø pø'nis cyø'omo.
MAT 26:46 Te'nchu'ṉdama'am va'cø tø maṉdamø. Jicø nøm min maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje.
MAT 26:47 Y jetsetøc nø ñømu'c Jesús, cuando nu'c Judas, Jesusis ñøtuṉdøvøque't. Jesusis ñøtuṉdøvø ta'ñaj doce Judasji'ṉ. Y Judasji'ṉ miñajque't vøtipøn espadaji'ṉ y cuji'ṉ, pane covi'najø'is y Israel tzambø'nis cyøvejyaju.
MAT 26:48 Chi'ocuyajupø'is oyuna'ṉ chajmayaje jutznøm ma musyaj jutipø ma ñucyaje, nømu: ―Jutipø øtz su'cpøjtzi, jetømete, jet nuctamø.
MAT 26:49 Y cuando nu'c Judas, entonces viyuṉ maṉ Jesuscø'mø, y ñøjayu: ―¿Sya'satija, Maestro? Y syu'cu.
MAT 26:50 Y Jesusis ñøjayu: ―Tøvøy, ¿ticøtoya mi minu? Jicsye'c cyønu'cyaj Jesús y ñucyaju va'cø ñømaṉyajø.
MAT 26:51 Y misma hora tumø Jesusis ñøtuṉdøvø'is tyusput 'yespada y pane covi'najø'is ñu'cscu'is tyatzøc tyøcspø'jayu.
MAT 26:52 Y Jesusis ñøjmay chejtzupø'is: ―Majtzøyø mi espada ñaca'omo; porque mumu quipyajpapø espadaji'ṉ, mismo espadaji'ṉ ma yaj ca'tøjque't ñe'cø.
MAT 26:53 Mi mustambati que øtz muspana'ṉ ⁿva'ṉgø ø Jandacøsi vøti mil angeles va'cø cotzo'ṉøjtzi.
MAT 26:54 Pero o'ca jetse, ji'na'ṉ tyuqui jachø'yuse, porque it jachø'yupø yø'cse va'cø tyucø.
MAT 26:55 Y misma hora nøjmay Jesusis vøti pøn minu'is ñucyaje: ―¿Ti'ajcuy mi mindamu espadaji'ṉ y cuji'ṉ siendo øtz ji'ndyet chøṉ nu'mba pøn, va'cø mi ndø nuctamø como ñucyajpase nu'mba pøn? Mumu jamatina'ṉ po'csøjtzi masandøjcomo va'cø aṉma'yoya y ja mi ndø nuctam jicsye'cti.
MAT 26:56 Pero yø'cse nø tyujcu va'cø viyu'ṉaj lo que jyayajuse tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis. Entonces mumu Jesusis ñøtuṉdøvø'is pyochacpø'yaju.
MAT 26:57 Entonces ñucyaju'is ñømaṉyaj Jesús más covi'najøpø pane Caifasis tyøjcomo. Jena'ṉ ityaj tu'myajupø aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguji'ṉ y Israel pø'nis chambønda'm.
MAT 26:58 Y Pedro'is maṉ pya'te, pero ya'i pactzø'yu. Oyuti nu'c hasta pane covi'najø'is tyøjcomo y jen tøjcøyu y po'cs coyosyajpapøji'ṉ. Maṉ a'm a ver jujche ma tuc Jesús.
MAT 26:59 Y pane covi'najø'sta'm y tzambø'nista'm y mumu aṉgui'myajpapø'is mye'tzayajpana'ṉ jujche muspa cyøsujtzøyajø Jesús. Sunbana'ṉ cyojacøtzøjcøyajø va'cø yaj ca'yajø.
MAT 26:60 Aunque nu'cyaj vøti cyøsujtzøyajpapø'is, pero ni jujche ja pya'tayaj cyoja. Al fin nu'cyaj metzcuy cyøsujtzøyajupø'is.
MAT 26:61 Y nømyaju. ―Yøṉ jetse nømu: “øtz muspa ⁿju'mbø yøṉ masandøc y tu'ca jamacøsi muspa ndzøcvøjøtzøcø”.
MAT 26:62 Entonces te'nchu'ṉu más myøja'ṉombø pane y ñøjay Jesús: ―¿Ti'ajcuy ji'n mi 'yaṉdzo'ṉoye? ¿Jujche mi aṉdzo'ṉopya que jujche mi ṉgyøtza'møyaju?
MAT 26:63 Pero Jesús ni jujche ja 'yoteputø. Entonces myøja'ṉombø pane'is ñøjmayu: ―Yøti mi aṉgui'mbøjtzi quenbapø Diosis ñøyicøsi va'cø mi ndø tzajmayø o'ca viyuṉsye mijtzete Cristo Diosis cyø'vejupø.
MAT 26:64 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Øjchøṉø jic mi ndzamuse. Y también mi ndzajmatya'mbøjtzi que jøsicam maṉba mi ndø istam øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø po'csupø pømi'øyupø Diosji'ṉ parejo va'cø aṉgui'mdamø, y maṉba mi ndø istaṉgue't tzajpacujqui o'nacøs nø minupø.
MAT 26:65 Entonces myøja'ṉombø pane'is chitz tyucu corajepit y nømu: ―Yøṉ pø'nis cyø'o'nøy Dios porque Diose cyomo'pya vyin. ¿Ticøtoya maṉba ndø me'tztam mas cyøtza'møyajpapø'is? Mi ne'c mi mandamu jujche cyø'o'nøy Dios.
MAT 26:66 ¿Ti mi ndzamdamba? Y 'yaṉdzoṉyaju: ―Vøj va'cø yaj ca'tøjø porque it cyoja.
MAT 26:67 Entonces vyi'nøc tzujøyaju y chaṉyaju. Eyapø'is vyi'nøctza'ṉøyaju.
MAT 26:68 Y ñøjayaju: ―O'ca mijtzete Cristo, tø tzajmay i'is mi nchaṉu.
MAT 26:69 Mientras jetse tujcu, Pedro po'csuna'ṉ a'ṉgomo solajromo, y cyønu'c Pedro tum coyomo'is y ñøjayu: ―Mitz también Galilea'ombø Jesusji'ṉ nømna'ṉ mi ⁿvyijtu.
MAT 26:70 Pero Pedro'is ja vya'ṉjam o'ca jetji'n nø vyijtu; sone pø'nis vyi'naṉdøjqui nømu: ―Ji'ṉ ø musi ti nø mi ndzamu.
MAT 26:71 Y Pedro maṉ aṉdyuṉgø'mø y jeni eyapø coyomo'is isu y ñøjayaj jiṉdi te'ñaj vene: ―Yøṉ pøn también vit Jesusji'ṉ, jic Nazarejtombø pønji'ṉ.
MAT 26:72 Entonces Pedro'is jetseti mena'com chambøjcay Diosis ñøyi va'cøti ñømø: ―Ji'nø ngo'ispøc je pøn.
MAT 26:73 Y usyaṉ horacøsi jen ityajupø'is tyo'møyaj Pedro y ñøjayaju: ―Viyuṉsye mitz jicji'ṉbøte, porque mismo jetseti mi ondeque't.
MAT 26:74 Entonces Pedro yach onu y chambøjcacye't Diosis ñøyi, nømu: ―Ji'nø ngo'ispøc je pøn. Jicsye'c vej ṉgaylu.
MAT 26:75 Y jyajmutzøjcu Pedro'is oyuse chajmay Jesusis; que Jesusis oy ñøjaye: “Antes que vejpa ṉgaylu, maṉba mi ñømi tu'cay nac que ji'n mi ndø ispøc ndøvø”. Entonces put Pedro a'ṉgomo y vo'tzocopajcu.
MAT 27:1 Y sø'ṉbø'nømu'cam, mumu pane covi'najø'is y Israel pø'nomda'mbø tzambø'nis qui'pscøpo'yaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús.
MAT 27:2 Y myo'csyaju jetse ñømaṉyaju va'cø chi'ocuyaj Poncio Pilatocøsi porque jic gobernadojrete.
MAT 27:3 Y cuando myan Judasis, chi'ocuyajupø'is, que maṉba yaj ca'yaj Jesús, qui'psvitu'u, cyømaṉyaj pane covi'najø y tzambønda'm va'cø maṉ chacvitu'i treinta platapø tumin.
MAT 27:4 Ñøjayaju: ―Cojapa'tøjtzi porque ndzi'ocuyaj øjtzi ja cyojapa'tøpø pøn va'cø cya'ø. Pero je'is ñøjayaj Judas: ―Ni ti cuenta ji'n mba'jtam øjtzi ti mi ndzøjcu. Mitzcøspøti.
MAT 27:5 Y Judasis pyatzcajpø'u tzajcu tumin jen masandøjcomo, tzu'ṉ jeni, maṉ jyø'mga' vyin.
MAT 27:6 Y pi'ṉaṉdø'pyaj tumin pane covi'najø'is, y nømyaju: ―It ley va'cø jana ndø tumøcot yøṉ tumin masandøc tuminji'ṉ porque pø'nise ñø'pin goyoja.
MAT 27:7 Por eso qui'pscøpoyaju va'cø jyujyayaj nas ñøyi'ajupø'is tzica tzøcpapø'is ñas; jiṉ va'cø ñipyaj emøc tzu'ṉbapø viti.
MAT 27:8 Jetcøtoya cyojtayaj ñøyi jeni Nø'pin Nas, y jetse ñøyi hasta yøti.
MAT 27:9 Y jetse tujcu lo que chamuse tza'maṉvajcopyapø Jeremiasis cuando nømu: “Y pyøcyaj treinta platapø tumin, porque vyø'møyaj Israel pø'nis va'cø cyoyojyajø je'nche'ṉomo va'cø cya' je pøn.
MAT 27:10 Y je tuminji'ṉ jyujyayaj tzica tzøcpapø'is ñas, porque jetse tzajma'yøjtzi ndø Comi'is”.
MAT 27:11 Entonces Jesús te'nuna'ṉ gobernadojris vyi'naṉdøjqui. Y je'is 'yaṉgøva'cu: ―¿Mijtzømate Israel pø'nis aṉgui'mbata'm? Y Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Øjchøṉø nømdi mi ndzamuse.
MAT 27:12 Y cuando pane covi'najø'is y tzambø'nis cyøtza'møyaju, Jesusis ja 'yaṉdzova, ni ti ja chamø.
MAT 27:13 Entonces Pilato'is ñøjayu: ―¿Mi muspatija o'ca mi ṉgyøtza'møyajpa mumu ticøsi?
MAT 27:14 Pero Jesús ni jujche ja 'yaṉdzo'ṉoya. Jetcøtoya ñømaya'comø'nu gobernadojris ticøtoya ja 'yaṉdzova.
MAT 27:15 Pero tumdum pascua sø'ṉomo syombø'pana'ṉ tum preso governadojris lo que jutipø syuñajpana'ṉ vøti pø'nis va'cø syombø'tøjø.
MAT 27:16 Jicsye'c ijtuna'ṉ tum pøn preso'omo ñøyipø'is Barrabás; aunque i'is cyomusu iyete.
MAT 27:17 Y cuando jendina'ṉ ityaj tumø'omo, 'yocva'cyaj Pilato'is: ―¿Jutipø sunba mijtzi va' ø sombø'ø, Barrabás, o Jesús ñøjayajpapø Cristo?
MAT 27:18 Porque Pilato'is chi' cuenta que chi'ocuyaju'is qui'sayaj Jesús porque más syuñaj Jesús sone pø'nis.
MAT 27:19 Y mientras Pilato jendina'ṉ po'cs aṉgui'mgu'yomo, cyø'vejay ote ñe yomo'is, ñøjayu: “U mi ndzøjcay ni ti jic pøn ja itø'is cyøja, porque tzu'yi vøti toya'isøjtzi napasyi'omo porque jic pøn nambasyi'ø'yøjtzi”.
MAT 27:20 Pero pane covi'najø'is y tzambø'nis ñøjayaj vøti pøn va'cø vya'cyajø va'cø syombø'tøj Barrabás y va'cø yaj ca'tøj Jesús. Y al fin vyø'møyaj vøti pø'nis jetse va'cø vya'cyajø.
MAT 27:21 Y entonces gobernadojris ñøjayaj vøti pøn: ―Yøṉ metzcuy pøṉø, ¿jutipø sundamba mijtzi va'cø sombø'ø? Y nømyaju: ―Sombø' Barrabás.
MAT 27:22 Y Pilato'is ñøjayaju: ―¿Y yøṉ Jesús, ñøjayajpapø Cristo, ti nøndzøcpa yøṉø? Y 'yaṉdzoṉyaj mumu ñøjayaju: ―¡Yac ma'møtyøj cruzcøsi!
MAT 27:23 Y gobernadojris ñøjayaju: ―¿Pero tiyø coja chøjcu? Pero pønda'm más vejaṉgøtyaju, nømyaju: ―¡Yac ma'møtyøj cruzcøsi!
MAT 27:24 Entonces chi' cuenta Pilato'is que ji'n mus yajayaj vøti pø'nis qui'psocuy, sino que más manba so'natejyaje. Por eso vya'c nø' va'cø ñømijnatyøjø, y cø'che'u vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui como seña que ja it cyoja, y nømu: ―Ja it ø ṉgoja o'ca mi yaj ca'tamba yøṉ vøjpø pøn. Jen a'mdam mi ne'ṉgø ti mi ndzøctamba.
MAT 27:25 'Yandzoṉyaj vøti pøn y nømyaju: ―¡Øtz yaj castigatzøctøjø ø uneji'ṉducu o'ca jet yaj ca'pa!
MAT 27:26 Entonces Pilato'is syombø'u Barrabás y yac nacstochøctøj Jesús. Y chi'ocuyaju va'cø mya'møyaj cruzcøsi.
MAT 27:27 Entonces gobernadojris syoldado'is ñømaṉyaj Jesús aṉgui'mguy tøjcomo. Jen vyejtu'myaj mumu soldado y cyotyaj cujcomo Jesús.
MAT 27:28 Ñe' tyucu yac tzacyaju, tzapas tucu yac mesyaju.
MAT 27:29 Pye'tyaj apit corona y yac mesyaj cyopajcomo y chø'naṉbø cyø'omo cyojtayaj cuy. Entonces cutquecyaju vyi'naṉdøjqui, cyøsijcøyaju va'cø qui'tzcu'ajyajø. Ñøjayajpana'ṉ: ―¡Viva Israel pø'nis 'yaṉgui'mba!
MAT 27:30 Y cyøtzujøyajpana'ṉ, y pyøjcayaj cyø'ombø cuy y jetji'ṉ jyo'tznacsnacsvøyajpana'ṉ cyopajcøsi.
MAT 27:31 Jetse qui'tzcu'ajyaj Jesús. Y después yac tzacyaj tzapas tucu y yac mesque't ñe'. Entonces ñømaṉyaju va'cø mya'møyaj cruzcøsi.
MAT 27:32 Cuando nømna'ṉ myaṉyaj cumgu'acapoya'omo, pya'tyaj Cirene gumgu'yombø pøn ñøyipø'is Simón. Jet pyena tzøcyaju va'cø ñømajṉay Jesusis cruz.
MAT 27:33 Y nu'cyaj ñøjayajpamø Gólgota, que sunba ñømø: Cyo'cøpacmø.
MAT 27:34 Jeni chi'yaj Jesús vinagre mojtupø tzuchniviji'ṉ va'cø tyo'ṉa. Y tyo'ṉisu'cti, ja syun tyo'ṉa.
MAT 27:35 Entonces soldado'is mya'møyaj Jesús cruzcøsi, y después cyøsijayaj tyucu va'cø vye'ñayaj ñe'comda'm. Jetse viyuṉaju tza'maṉvajcopyapø'is chamuse, nømu: “Vye'nbø'jayaj ø nducu ñe'comda'm, cyøsijayaj ø nducu”.
MAT 27:36 Entonces jen aṉbocsyaju, va'cø cyoqueñajø.
MAT 27:37 Y mya'møyaj tabla cruzcøsi Jesusis cyopajcomo, tablacøsi it jachø'yupø ti cyoja. Yø'cse nømu: “Yøṉete Jesús, Israel pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mbata'm”.
MAT 27:38 Entonces mya'møyajque't eyata'mbø cruzcøsi metcuy nu'mbapø; tum Jesusis chø'na'ṉomo, y tum 'yaṉña'yomo.
MAT 27:39 Y cøtyajpapø'is 'yo'nindze'myaju, cyopacti myi'cu'jayaju.
MAT 27:40 Nømyaju: ―O'ca muspa mi ⁿju'mbø masandøc y tu'cay jamacøsi muspa mi ndzøcvøjøtzøcø, y mi ⁿvin ji'n mus mi ⁿyaj cotzoca. O'ca mijtzete Diosis mi 'Yune, entonces mø'n cruzcøsi.
MAT 27:41 Jetseti 'yonguitzcu'ayajque'tu pane covi'najø'is y aṉgui'mguji'n aṉma'yoyajpapø'is y fariseo'ista'm y tzambø'nista'm. Nømyajpana'ṉ:
MAT 27:42 ―Eyapø yaj cotzocyaju, y vyin ji'n mus yaj cotzoca. O'ca jicø ndø Aṉgui'mbata'm tø øtz Israel pønda'm chøṉø, ¿ti'ajcuy ji'ṉ myø'n cruzcøsi yøti? O'ca mø'nbana'ṉ cruzcøsi, ndø va'ṉjamdambana'ṉ.
MAT 27:43 Nømu que Diosis 'yayudatzøcpa, pero o'ca de veras syunbapøte Diosis, ¿ticøtoya ji'n mini va'cø yaj cotzoca? Porque nømu: “Øtz Diosis chø 'Yune”.
MAT 27:44 Jetseti 'yongui'tzcuyajyaj Jesús nu'myajpapø'is jetji'ṉ ityajupø ma'møyajtøj cruzcøsi.
MAT 27:45 Entonces paṉguc jamase'ṉomo pi'tzø'ajnømu mumu nasindumø y hasta las tres de la tarde min sø'ṉbø'nøṉgue'te.
MAT 27:46 Y como a las tres de la tarde pømi vej Jesús, nømu: ―Elí, Elí, ¿lama sabactani? ―ndø onde'omo va'cø tø nømø, tø nømba: Øjtzø mi Dios, øjtzø mi Dios, ¿ticøtoya mi ndø patzpø'utzajcu?
MAT 27:47 Y vene'aṉbø'nis jiṉø te'ñajupø'is myañaju ti cham Jesusis y nømyaju: ―Yø'ṉis nø vyejay Elías.
MAT 27:48 Jicsye'c pochu'ṉ tumbøn maṉ mye'tz tzoja, ñuṉu vinagre'omo y cyot cape'omo y tyajøjayu capeji'ṉ Jesusis 'yaṉnaca'omo va'cø cyømu'cø.
MAT 27:49 Pero eyapø nømyaju: ―Tzacø; ma ndø a'mda'i o'ca minba Elías va'cø yaj cotzoc jej pøn.
MAT 27:50 Pero Jesús pømi vejvøjøtzøjcu y yac maṉ 'yespiritu, ca'u.
MAT 27:51 Y jicsye'c masandøjcombø tucu vo'te cucpo'tujcu; møji po'tzu'ṉ, hasta nascøsi po'nu'cu. Y mics nas hasta veñaj tza'.
MAT 27:52 Y aṉvacyaj tzatøc nijpoñømumø y visayaj vøti va'ṉjajmoyajpapø pø'nis cyoṉna oyupøm ca'yaje.
MAT 27:53 Y después que Jesús visa'u, putyaj chatøjcomo y tøjcøyaj masanbø Jerusalén gumgu'yomo, y vøti pø'nis isyaju je ca'yajupø lo que oyu visa'yaje.
MAT 27:54 Pero cuando ca' Jesús, capita'nis y jetji'ṉna'ṉ nø cyoqueñaju'is, cuando aṉjamyaj nasamicscø y isyaj tiyø tujcu, entonces ca'yajpana'ṉ na'tze'is, nømyaju: ―Viyuṉse yøn pøn Diosise 'yune.
MAT 27:55 Y jendina'ṉ ityaj sone yomo ya'itina'ṉ cyøque'nøyajupø'is. Yø'ṉis oyuna'ṉ pya'tyaj Jesús desde que tzu'ṉu Galilea nasomo y o cyotzoṉyaj Jesús.
MAT 27:56 Y je'tom ityajuna'ṉ María Magdalena, y Jacobo'is y José'is myama ñøyipø'sque't María, y jendina'ṉ itque't Zebedeo'is 'yune'is myamata'm.
MAT 27:57 Y después min tza'i'cam tum ricupø pøṉ, Arimatea cumgu'yombøna'ṉete; ñøyipø'is José; y mismo Jesusis ñøtuṉdøvøque't.
MAT 27:58 Je'is cyønu'c Pilato y vya'cay Jesusis cyoṉna. Entonces Pilato'is chi' aṉgui'mguy va'cø vya'ctzi'ayaj cyoṉña.
MAT 27:59 Y Jose'is maṉ pyøc je cyoṉna y myojnayu popo sabana'omo.
MAT 27:60 Y cyot ñe jomepø chatøjcomo; tza'cotzøc yac ocnojtøju, cuando ca'pa va'cø jen niptøjø. Pero jen o cyojtatyøj Jesusis cyoṉna. Y entonces piti'aṉga'm je chatøc møjapø tza'ji'ṉ y maṉyaju.
MAT 27:61 Y jena'ṉ po'csyaj María Magdalena y eyapø María; jen 'yaṉbocsyaj tzatøc metzcupø yomo'is.
MAT 27:62 Entonces jyo'pit cøjtu'cam jama cyomeque'ajyaju'c sapøjcuy jamacøtoya, tu'myaj pane covi'najø y fariseo va'cø maṉ 'yo'nøyaj Pilato.
MAT 27:63 Y ñøjayaju: ―Señor, jamda'mbøjtzi jujche chamuse je aṉgøma'copya Jesusis cuando quenba'ctøc, nømu: “Tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'e”.
MAT 27:64 Por eso jetcøtoya tzi' aṉgui'mguy va'cø cyoquendøj tzatøc niptøjumø hasta que ta'nba tu'cay jama, jana maṉ ñu'mnøputyaj tzu'cøsi ñøtuṉdøvø'is. Y jøsi'cam maṉba nømyaje: “Visa'u'am ca'upø”. O'ca jetse aṉgøma'cø'oyajpana'ṉ, más peor jetsena'ṉ tø tucpa que vi'nase.
MAT 27:65 Y pilato'is ñøjayaju: ―Jen ityaj soldado va'cø mi nømaṉdamø va'cø cyoqueñajø. Jetse aseguratzøctamø mi muspa'csye'ṉomo.
MAT 27:66 Entonces maṉyaju y 'yaṉga'myaj mø'chøqui tzatøc. Syello'øyaj tza' aṉga'mupøji'ṉ y jen chacyaj maṉba'is cyoqueñaje.
MAT 28:1 Entonces cøjtu'cam sa'pøjcuy jama, cuando maṉba'cam sø'ṉbønømi semana tzo'tzcuy jama, maṉ 'ya'myaj tzatøc María Magdalena'is y eyapø Maríaji'ṉ.
MAT 28:2 Y joviti mics nas porque mø'n ndø Comi'is 'yaṉgeles tzajpom tzu'ṉupø, y tzatøjcombø tza' piticajpø'jayu aṉgelesis y jet cøpo'csøyu.
MAT 28:3 Rayu'is ñe'mase, jetse pømi sø'ṉ aṉgeles; y tzojasena'ṉ popo tyucu.
MAT 28:4 Y søtøtyaju nø cyoqueñajupø'is ña'tze'is, y como ca'yajuse tzø'yaju.
MAT 28:5 Y aṉgelesis ñøjayaj yomo: ―Uy ña'tztame; porque muspøjtzi que nø mi me'tztam Jesús, yaj ca'tøjupø cruzcøsi.
MAT 28:6 Pero ja itam yø'qui, visa'u'am como chamuse. Mindamø mi a'mdamø jut cojtøju ndø Comi.
MAT 28:7 Maṉdam yøti yøti ma tzajmatyam ñøtuṉdøvø que visa'u'am ca'upø. Y je'is maṉba mi vyi'najandyame Galilea nasomo, jiṉ maṉba mi mba'jtame. Jetse nø mi ndzajmatyamu.
MAT 28:8 Entonces popya tzu'ṉyaj tzatøcmø na'tznepya pero casøcomø'ñaju. Poyuc maṉyaju va'cø maṉ chajmayaj ñøtuṉdøvø.
MAT 28:9 Mientras nømna'ṉ myaṉyaju va'cø chajmayaj ñøtuṉdøvø, joviti choṉyaj ñec Jesusis; y ñøjayaju: ―¿ⁿVyøjta'mdija? Y yomo'is cyujnejayaju, jyotzpøjcayaj cyoso.
MAT 28:10 Y Jesusis ñøjayaju: ―Uy ña'tztame. Ma tzajmayaj ø ndøvø va' myaṉyaj Galilea nasomo. Jeṉ ma'ṉbø isyaje.
MAT 28:11 Pero mientras nømna'ṉ myaṉyaj yomo, maṉyajque't Jerusalén gumgu'yomo metzcuy tu'cay ma's cyoqueñaj tzatøc, maṉ chajmayaj pane covi'najø mumu ti tyujcuse.
MAT 28:12 Entonces tu'myaj pane covi'najø tzambønji'ṉda'm y jen qui'pscøpoyaju jujche vøj chøcyajø. Y chi'yaj soldado vøti tumin va'cø syuchajø.
MAT 28:13 Y ñøjayaju: ―Yø'cse nømdamø: “Mindamu je'is ñøtuṉdøvø tzu'cøsi y nu'mnømaṉyaj cyoṉña, øṉdamu'cse'ṉomdi'tzi”.
MAT 28:14 Jetse nømdamø, y o'ca de repente myuspa gobernadojris, ma'ṉbø ndzambasenchaqueque va'ca jana mi ṉgyastigatzøctamø.
MAT 28:15 Y jetse soldado'is pyøjcøchoṉyaj tumin; y como chajmayuse, jetse chøcyaju. Nømyaju que ñøtundøvø'is ñu'mnømaṉyaj cyoṉña. Y jetsepø tzame tzamdøjpa Israel pø'nomo hasta como yøtise.
MAT 28:16 Y entonces como chajmayajuse Jesusis, jetse ñøtuṉdøvø maṉyaj Galilea nasomo tum cotzøjcøsi. Porque chajmayaju Jesusis que jiṉ maṉba na ñøjo'cyajtøji.
MAT 28:17 Y cuando isyaj Jesús; cyujnejayaju; pero veneta'mbø metzaṉdzoco'yajyaju. Vya'ṉjamyajto'pa, jana vya'ṉjamyajto'a.
MAT 28:18 Entonces Jesusis cyønu'cyaju y ñøjmayaju: ―Mumu aṉgui'mguy tzi'tøj øjtzi tzajpomo y aunque jutpø cumgu'yomo.
MAT 28:19 Jetcøtoya maṉdamø, tzajmatyam aunque jutzpø pøn aunque jutpø cumgu'yomo va'cø 'yaṉmayaj øjtzøcø'mø. Yac nø'yøtyamø ndø Janda'is ñøyicøsi, y øjchøṉ 'Yune, ø nøyiṉgøsi: y Masanbø Espiritu Santo'is ñøyi'cøsi.
MAT 28:20 Y tzajmatyamø va'cø cyo'aṉjamyajø mumu øtz mi aṉgui'mdambase. Y mustamø que øtz itpa mitzji'ṉdam mumu jama hasta que yajnømba. Øtz ji'nø mi ndzac nunca. Amén.
MAR 1:1 Ma'ṉbø ndzam vøjpø ote. Ma'ṉbø ndzam jujche yoscho'tzuse Jesucristo. Jetete Diosis 'Yune.
MAR 1:2 Ijtu jachø'yupø tza'maṉvajcopyapø Isaiasis libru'omo; jen chamba que Diosis ñøjay 'Yune: Otz ṉgø'vejpøjtzi nu'cscuy ñøminbapø'is ote antes que mi minba mijtzi. Como si fuera mi nduṉ nø vyøjøtzøjcuse, je'is maṉba chajmayaj pøn va'cø ityaj jajmecøs va'cø mi mbyøjcøchoṉyajø.
MAR 1:3 Nø vyejnøm tza'momo ni i ja ityømø, nømba: “Como ndø vøjø tzøjcatyambase tuṉ cuando maṉba min møja'ṉ aṉqui'mbapø, jetseti vøjø tzøctaṉgue't mi ndzocoy porque maṉba min ndø Comi”.
MAR 1:4 Como jaychø'yuse, jetse min Juan. Jiṉ nø'yø'yoyu ni i ja ityømø. Chajmayaju pøn va'cø ñø'yø'yajø, y va'cø qui'psvitu'yajø, va'cø yaj cøtocojayaj cyoja Diosis.
MAR 1:5 Tzu'ṉyaju mumu Judea nasomda'mbø y Jerusalén gumgu'yomda'mbø, nu'cyaju ijtumø Juan. Cuando chamyaj cyoja, Jua'nis ñø'yøyaj Jordán nø'omo.
MAR 1:6 Jua'nis myes tyucu camello copøn bøcpø y chec vatcuy nacapø; cyø'spana'ṉ aju, y cyu'tpana'ṉ tzinu.
MAR 1:7 Jua'nis chajmayaj pønda'm ñøjmayaju: ―Jøsi'cam maṉba min eyapø pøn más pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Ji'n musi utzquecø va'cø mbucspøjay syapato'is chay; porque va'cø chøc jetsepø nu'csocuy jicø møja'ṉombø pøṉgøtoya, syunba más vøjpø pøn que ji'n øjtzi.
MAR 1:8 Øtz nø mi nø'yøndyam nø'ji'ṉ, pero maṉbapø mini, je'is maṉba mi ñø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ.
MAR 1:9 Jic jama'omo Jesús tzu'ṉu Nazaret cumgu'yomo. Nazaret cumguy Galilea nasis cyo'aṉjajmba. Jesús nu'c ijtumø Juan. Jua'nis ñø'yøy Jesús ijtumø nø' ñøyipø'is Jordán.
MAR 1:10 Cuando nømna'ṉ pyut Jesús nø'cø'mø; is tzap aṉvajcupø. Y is Espiritu Santo nø myø'nupø como tum palomase quenbapø y jetcøs nu'cu.
MAR 1:11 Y myan ote tzajpombø nø ñømupø: ―Mijtzi øjtze mi ⁿUne sunbapø chøṉø; mitzcøtoya casøpyøjtzi.
MAR 1:12 Jøsi'cam Espiritu Santo'is ñømaṉ Jesús jya'itnømømø.
MAR 1:13 Y jiṉ it cuarenta jama, y Satanasis oy 'yaṉgømacø'is Jesús. Y Jesús oy it tza'ma copønji'ṉ y aṉjelesis cyotzonyaj Jesús.
MAR 1:14 Jøsi'cam cojtøj Juan preso'omo, y entonces minu Jesús Galilea nasomo. Jesusis maṉ chajmayaj vøjpø ote, maṉ chajmayaje jujche aṉgui'mbase Dios.
MAR 1:15 Nøm Jesús: ―Nu'cu'am hora. Ya mero maṉba istøji aṉgui'mbase Dios. Qui'psvitu'tamø y va'ṉjamdamø vøjpø ote.
MAR 1:16 Jesús nømna'ṉ vyit Galilea laguna acapoya cuando isyaju Simón tyøvø Andresji'ṉ. Nømna'ṉ cyoque nucyaju, porque jeteme yoscuy.
MAR 1:17 Jesusis ñøjayaju: ―Ma tø pa'jtamø. Yøti ji'n ma mi nuctam coque, sino pøn maṉba mi yac mindam øtzcømø. Porque øtz jetse maṉba mi ⁿyac yostame.
MAR 1:18 Y pronto chacyaj 'yataraya y maṉ pya'tyaj Jesús.
MAR 1:19 Usya'ṉomdøc vijtu'øc Jesús, pya'tyajque't metzcuy Zebedeo'is 'yune, tum ñøyipø'is Jacobo, tum ñøyipø'is Juan. Barco'omna'ṉ ityaju nømna'ṉ pya'jna'cyaju 'yataraya.
MAR 1:20 Jicsye'cti Jesusis vyejayaj Jacobo y Juan. Jacobo'is y Jua'nis chacyaju jyata Zebedéo, y maṉ pya'tyaj Jesús. Barco'omo tzø'yaj jyata coyosyajpapøji'ṉ.
MAR 1:21 Y nu'cyaj Capernaum gumgu'yomo y pronto sapøjcuy jama'omo tøjcøy Jesús cyonocsyajpamø y aṉma'yocho'tzu.
MAR 1:22 Tu'myajupø pø'nis ñømaya'jayaju 'yaṉma'yocuy porque aṉma'yopyana'ṉ como que ñø'ijtuse aṉgui'mguy, y ji'ndyet como ñe'c aṉma'yoyajpase.
MAR 1:23 Cyonocsyajpamø ijtuna'ṉ tum pøn ñø'ijtupø yatzipø espiritu'is. Je pøn veju y ñøjayu Jesús:
MAR 1:24 ―Tø tzactam ndøvø. ¿Tiyø cuenta mi ndø pa'jtamba? Mijtzete Jesús Nazaret cumgupyøn. ¿Min mi ndø yajtame? Øtz mi ispøcpøjtzi que mijtzete Diosis Masanbø mi Mbyøn.
MAR 1:25 Y Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y ñøjayu: ―¡Vøṉbø'ø; tzac je pøn!
MAR 1:26 Yatzi'ajcu'is yac pitivit pøn y vej pømi, y put pø'nomo.
MAR 1:27 Y mumu pøn maya'yaju y por eso ña ñø'aṉgøva'cyajtøju ñe'comda'm nømyaju: ―¿Tiyøṉ yøṉø? ¿Tiyø aṉma'yocuy jomepø? ¡Yø'ṉis it 'yangui'mguy va'cø 'yaṉgui'myaj yatzi'ajcuy, y cyøma'nøjayajpa 'yaṉgui'mocuy!
MAR 1:28 Y pronto mumu ijnømuse Galilea nasomo tzamdøju lo que ti chøjcu Jesusis.
MAR 1:29 Jicsye'c putyaju jut cyonocsyajpamø, y tøjcøyaj Jesús Simón y Andresis tyøjcomda'm; y Jacobo y Juan tøjcøyajque'tu.
MAR 1:30 Pero Simo'nis myo'ot mama øṉuna'ṉ, nømna'ṉ ñutzø'øyu. Jicsye'cti chajmayaju Jesús que ca'epøte.
MAR 1:31 Y Jesusis cyømaṉ tome, ñujcay cyø', y yac te'nchu'ṉu. Jicsye'cti chac nutzø'is, y ca'epøna'ṉ tzu'ṉu maṉ chøctzo'tz yoscuy.
MAR 1:32 Tza'i'cam cuando tø'pu'jcam jama, nu'caṉdøpneyaju mumu ca'eta'mbø, y mumu nøc ijtøyajupø yatzi'ajcu'is.
MAR 1:33 Y mumu cumgu'yomda'mbø tu'myaju aṉdyuṉgø'mø.
MAR 1:34 Y Jesusis yac tzocyaju sone co'ma ñø'ityajupø'is ca'cuy; y sone pø'nomo lo que yatzipø espiritu'is yac toya'isyajupø, Jesusis yac putyaj yatzi'ajcuy. Yatzi'ajcuy ni ti ja yac tzamyaj Jesusis, porque yatzi'ajcu'is ispøcyaju Jesús que jiquete Diosis cyø'vejupø va'cø 'yaṉgui'mø.
MAR 1:35 Jyo'pit namdzu' pi'tzøtøcna'ṉ sa' Jesús y tzu'ṉu y maṉu jya'ijnømømø, maṉ 'yo'nøy Dios.
MAR 1:36 Entonces Simón tzu'ṉyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ maṉ mye'chaj Jesús jut maṉu.
MAR 1:37 Cuando pya'tyaju, ñøjayaju: ―Mumu pø'nis nø mi mye'chaju.
MAR 1:38 Y Jesusis ñøjayaju: ―Tø maṉdya'i eyapø tometa'mbø cumgu'yomo. Mati ndza'maṉvajque'ta jinø, porque jetcøtoya tzu'ṉøjtzi.
MAR 1:39 Jesús vijtu cumguñamaye Galilea nasomo y tza'maṉvajcoyu tu'mnømbamø. Y yac tzu'ṉyaj pø'nomda'm yatzita'mbø espiritu.
MAR 1:40 Jesús tyo'møy yachputzi'øyupø'is, cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu: ―Mitz it mi musocuy va'cø mi ndø yac tzoca, o'ca sunba mi ndø yac tzoca.
MAR 1:41 Y Jesusis tyoya'ṉøyu y pi'quisay cyø'ji'ṉ y ñøjayu: ―Øtz su'nbøjtzi va'cø mi ñchoca. Yøti mi ⁿyac tzocpøjtzi.
MAR 1:42 Cuando jetse ñøjayu, jicsye'cti chac ca'cu'is.
MAR 1:43 Entonces Jesusis 'yo'nøyutzajcu, sone co'ma chajmayu y ñøjayu:
MAR 1:44 ―Ni i u mi ndzajmayu, pero mavø panecø'mø y isindzi' mi ⁿvin que mi ñchojcu'am, y tzi' pane tzi'ocuy como jujche aṉgui'muse Moisés va'cø mi ndzi'ø cuando mi nchojcu'am. Jetse maṉba myusyaje que mitz ñchojcu'am.
MAR 1:45 Pero pø'nis maṉ chamdzo'tzayaje aunque iyø jujche oy tzoque. Jetcøtoya Jesús ja musam tyøjcøy ni jutipø cumgu'yomo porque ji'na'ṉ syuni va'cø istøjø, pero oy vit ja ijnømømø. Minbana'ṉ 'ya'myaj Jesús aunque jujta'mbø'is.
MAR 2:1 Cøjtu'jcam metza tu'cay jama, Jesús tøjcøcye'tu Capernaum gumgu'yomo, y tzamdøju que jen it tøjcomo.
MAR 2:2 Jicsye'cti tu'myaju sone pøn hasta que tas tøc y ja mus tøjcøyaj más, y aṉdyuṉgø'mø umneyajque'tu. Y Jesusis cha'maṉvac vøjpø ote.
MAR 2:3 Y ñømiñaju pøn ji'n musipø vitø porque ca'epøna'ṉete. Macsyaṉbønbø'is cyapnønu'cyaju.
MAR 2:4 Pero como vøtina'ṉ ityaj pøn, ja mus ñønu'cyajø mero ijtumø Jesús. Entonces 'yaṉvacyaju møji tøjcøcopac ijtumø Jesús. 'Yaṉvacyaju'cam, jyø'mø'ñaju ca'epø 'yøṉguji'ṉ.
MAR 2:5 Cuando Jesusis is jujche nø vya'ṉjamyaju, ñøjayu ca'epø: ―Øjchø mi une, mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ.
MAR 2:6 Ijtyajuna'ṉ jiṉø aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguji'ṉ y je'is ñu'mgui'psyaj choco'yomo:
MAR 2:7 “¿Ticøtoya jacsque't je pøn jetse nø ñømu? ¿Ti'ajcuy chamba pø'nis vyin como Dios siendo ji'ndyet jicø? Ni i's ji'n mus yaj cøtocojay coja sino que único Diosis myuspa”.
MAR 2:8 Pero Jesusis ñe'c nømdi myusu lo que ti nø qui'psyajupø, y ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy jetse mi nu'mgui'pstamba mi ndzoco'yomda'm?
MAR 2:9 ¿A ver ti más omba nømø; o va'cø ndø nøjay ca'epø: “Mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø ndø nøjayø: “Te'nchu'ṉø, pøc mi øṉguy, y ca'ṉbø'ø”?
MAR 2:10 Pero maṉba mi yac istam que øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, que øtz it ø aṉgui'mguy va'cø ⁿyaj cøtocojay aunque jutipø'is cyoja nascøsi. Entonces Jesusis ñøjayu ca'epø:
MAR 2:11 ―Øtz mi nøja'mbyøjtzi: Te'nchu'ṉø, pøc mi øṉguy y maṉ mi ndøcmø.
MAR 2:12 Jicsye'cti te'nchu'ṉu, piṉgøtøjcøy 'yøṉguy y tzu'ṉu, maṉu; aunque i'is isu. Cuando isyaj jic tzojcu, maya'tzo'chaju y vyøcotzøcyaju Dios. Nømyaju: ―Nunca ja ndø istam yøcse chøcpapø'is.
MAR 2:13 Jøsi'cam maṉque't Jesús majraṉvini y mumu pøn miñaj jetcø'mø. Y Jesusis 'yaṉmayaju.
MAR 2:14 Entonces Jesús nømna'ṉ cyøjtu y is pøn ñøyipø'is Leví, Alfeo'is 'yune. Jena'ṉ po'csu cobratzøjcoñømbamø. Y Jesusis ñøjayu: ―Mi tø nøtu'ṉajø. Leví te'nchu'ṉu, maṉ pya'te.
MAR 2:15 Tujcu que Jesús po'csuna'ṉ Levi'is tyøjcomo y nømna'ṉ vyi'cu. Ityajque'tuti vøti cobratzøjcoyajpapø y eyapø cojapønda'm po'csyajupø tumø'omo mesacø'mø Jesusji'ṉ y ñøtuṉdøvøji'ṉ. Porque sone ityaj cojapønda'm maṉba'is pya'tyaj Jesús.
MAR 2:16 Y aṉmasyajyajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo 'yaṉma'yocuy ñø'ityajupø'is isyaju que Jesús nø vyi'c cobratzøjcoyajpapøji'ṉ y cojapønji'ṉda'm. Entonces je'tis ñøjayaju Jesusis ñøtuṉdøvø: ―¿Jutzpøṉ yøṉø que mi Maestrota'm cu'tu'myajpa y uctu'myajpa cobratzøjcoyajpapøji'ṉ y eyata'mbø cojapønji'ṉ?
MAR 2:17 Cuando Jesusis myanu ti nø chamyajupø, ñøjayaju: ―Sa'sata'mbø'is ji'n syuñaj doctor, sino que ca'eta'mbø'is syuñajpa. Jetsetique't ni ja mi'nøjtzi va'cø ⁿvejayajø ja ityajøpø'is cyoja, sino que mi'nøjtzi va'cø ⁿvejayajø cojapøndzøquita'm. (Jujche doctojris yac tzu'ṉapya cya'cuy, jetse øtz yac tzu'ṉapya cyoja).
MAR 2:18 Jua'nis ñøtuṉdøvø y fariseo'is ñe'ta'm ijtum jyama que ji'n cyu'tyajemø vya'ṉjajmocucyøtoyata'm. Y miñaju pøn va'cø 'yaṉgøva'cyaj Jesús ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy Jua'nis 'yaṉmayajpapø y fariseo'is 'yaṉmayajpapø ijtum jyama que ji'n cyu'tyajemø, y mi ne'nda'm ja ityajø jetsepø costumbre?
MAR 2:19 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Seguro que vejayajtøjupø co'tøjcajcu'yomo ji'n ma ityaj jeni jana cu'tipø mientras pøn mapø co'tøjcaje ñe'cji'ṉ ijtu.
MAR 2:20 Pero maṉba nu'c jyama cuando pøn mapø co'tøjcaje maṉba yac tzu'ṉatyøji, y jicsye'c ji'n ma cu'tyaj vejyajtøjupø. Maṉba tzø'yaj triste. Jetsetique't mientras øtz ijtøjtzi ø nønduṉdøvøji'ṉ, ji'n mus ityajø jana cu'tipø; pero cuando øtz yac tzu'ṉdøjpøjtzi, jicsye'c maṉba ityaj jana cu'ti.
MAR 2:21 Jetsetique't chamque't que ji'n mus ndø pa'jna'c pecapø tucu jomepø tucucøtzijtzaṉji'ṉ. Porque cuando i'tzpa jomepø tucu, tzitzque'tpati y más yajpa.
MAR 2:22 También ji'n mus ndø cojtay merotøc nø pyujtupø uva'is ñø' pecapø nacapø cojtocu'yomo. O'ca jetse ndø tzøcpa, cuando fermentatzøcpa uva'is ñø', yac taspa y tzitzpa naca, y parejo tocopya uva'is ñø' cojtocuji'ṉ. Sino jomepø nacapø cojtocu'yomo ndø cojtapya nømdøc pyujtupø uva'is ñø'. (Jetsetique't pecapøji'ṉ ji'n mus ndø mot jomepø aṉma'yocuy.)
MAR 2:23 Tum sapøjcuy jama'omo nømna'ṉ cyøtyaj trigo cama'omo. Mientras nømna'ṉ tyu'ṉajyaju'øc, ñøtuṉdøvø'is quitpøjcayaj trigo'is tyøm.
MAR 2:24 Fariseo'is ñøjmayaj Jesús: ―A'mø, ¿ti'ajcuy nø yosyaj mi nønduṉdøvø? Porque it aṉgui'mguy jana ndø tzøc jetse sapøjcuy jama'omo.
MAR 2:25 Y Jesusis ñøjayaju: ―¿Será que nuncatøc ja mi ndu'ndamø jujche chøjcuse Davijdis?
MAR 2:26 Cuando ijtuna'ṉ pane covi'najø nøyipø'is Abiatar, tøjcøy David Diosis tyøjcomo cuando ja ityøna'ṉ cyu'tcuy y nømna'ṉ 'yosyaj ñe'cø y ñøtuṉdøvøta'm. Ijtuna'ṉ pan cyømasa'nøyupø y chajcupø masandøjcomo. Davijtis cyø's je pan y chi'yajque'tuti ñe'cji'ṉ ityajupø. Pero namas pane'sna'ṉ muspa cyø's jetsepø pan.
MAR 2:27 Y Jesusis ñøjayajque'tu: ―Diosis cyot sapøjcuy jama va'cø más vøj ityaj pøn. Ja cyot pøn namas va'cø it i'is cyo'aṉjamba jama.
MAR 2:28 Øtz Pø'nista'm chøṉ Tyøvø aṉgui'mbøjtzi ti va'cø ndø tzøcø sapøjcuy jama'omo.
MAR 3:1 Entonces Jesús tøjcøcye't conocscuy tøjcomo. Jena'ṉ it pøn tøjtzupø'is cyø'.
MAR 3:2 'Yenemigo'is cyø'isøyajpana'ṉ Jesús a ver o'ca yac tzocpana'ṉ sapøjcuy jama'omo. O'ca ispa yac tzojcu, maṉbana'ṉ cyøtza'møyaje.
MAR 3:3 Y Jesusis ñøjayu tøjtzupø'is cyø': ―Te'nchu'nø y te'n yø'c cujcomo.
MAR 3:4 Y Jesusis 'yaṉgøva'cyaju 'yenemigo ñøjayaju: ―¿Ti vøj ndø tzøc sapøjcuy jama'omo? ¿O vøja va'cø ndø tzøc vøjpø tiyø, o vøja va'cø ndø tzøc ji'n vyøjpø tiyø? ¿O vøja va'cø ndø yaj cotzoca ndø tøvø, o vøja va'cø ndø yaj ca'ø? Pero 'yenemigo vøṉgøpiti tzø'yaju.
MAR 3:5 Jesusis 'ya'myaj corajepit, maya'u porque ji'na'ṉ sun cyønøctøyøyajø. Entonces Jesusis ñøjayu ca'epø: ―Yø'cte'n mi ṉgø'. Y yø'ctonde'n cyø', tzojcupø tzø'yu como eyapø cyø'se.
MAR 3:6 Jicsye'c fariseota'm putyaju y tu'myaju Herodesis tyu'mbac tøvøji'nda'm. Qui'pscøpoyaju a ver jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
MAR 3:7 Y Jesús tzu'nyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ maṉyaj majraṉvini, y maṉ pya'tyaj vøti pø'nis Galilea nasomda'mbø'is y Judea nasomda'mbø'is.
MAR 3:8 Cuando myañaju ti chøc Jesusis, miñaju vøti pøn tzu'ṉyajupø Jerusalén cumgu'yomo y Idumea nasomo y Jordán nø'aṉvini, y ityajupø tome Tiro cumgu'yomo y Sidón cumgu'yomo. Maṉ cyø'isøyaj Jesús sone pø'nis.
MAR 3:9 Y Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø va'cø ityaj listo che'pø barco. O'ca tyonga'myajpa Jesús vøti pø'nis, muspana'ṉ tøjcøy Jesús barco'omo y pøn va'cø chø'yaj nø'anvini; jetse va'cø jyana tyonga'myajø Jesús. Y Jesús muspa pyo'cs barco'omo y aṉmayaj sone pøn nascøs ityajupø.
MAR 3:10 Porque Jesusis yac tzoc sone pøn y mumu ca'eta'mbø'is myejca'mga'mvøyajpana'ṉ tyøvø va'cø nu'cyajø tome Jesuscø'mø va'cø mus pi'quisyajø Jesús ca'epø'is, a ver o'ca tzocyajpa.
MAR 3:11 Cuando yatzipø espiritu'is isyaj Jesús, cujneyaju Jesuscø'mø y vejyaju, ñøjmayaju: ―¡Mijtzømete Diosis 'Yune!
MAR 3:12 Y Jesusis 'yøjnayaju 'yaṉgui'myaj yatzipø espiritu va'cø jana chamyajø que Diosise 'Yune.
MAR 3:13 Jicsye'c Jesús qui'm lomacøsi y vyejayaju lo que ñe'c sunu cyøpiṉyajø, y nu'cyaju jetcø'mø.
MAR 3:14 Y Jesusis cyøpiṉyaj macvøstøjcay pøn va'cø ityajø ñe'cji'ṉ. Y jicta'm maṉba cyø'vejyaje va'cø maṉ cha'maṉvajcoyajø.
MAR 3:15 Jesusis chi'yaj jic pøn aṉgui'mguy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø y va'cø mus yac tzacyajø pøn yatzipø espiritu.
MAR 3:16 Yøṉda'mete macvøstøjcay Jesusis cyøpinyajupø: tum ñøyipø'is Simón, y Jesusis yac nøyi'ajque't Pedro.
MAR 3:17 Cyøpiṉyajque't metzcuy Zebedeo'is 'yune: tum ñøyipø'is Juan y tum Jacobo. Jacobo y Juan Jesusis yac nøyi'ajque't Boanerges, lo que ndø nøjandyambapøte ndø onde'omo: rayo a'ṉøcuy.
MAR 3:18 Jesusis cyøpiṉyajque'tu Andrés, y Felipe, y Bartolomé, y Mateo, y Tomás, Alfeo'is 'yune Jacobo, Tadeo, y Simón cananista'is ñøtuṉdøvøta'm;
MAR 3:19 y cyøpiṉque'tu Judas Iscariote. Yøṉ Judas chi'ocu'yajupø'is Jesús 'yenemigo'is cyø'om. Jøsi'cam Jesús tøjcøyaj tøjcomo ñøtuṉdøvøji'ṉ.
MAR 3:20 Y cyøtu'myajque'tuti vøti pø'nis. Jesús y ñøtuṉdøvø ji'na'ṉ mus vyi'cyajø porque sone pøn itco'nu aṉcø.
MAR 3:21 Jesusis tyøvø'is myañaju jujche nø tyujcuse y minyaju va'cø ñømaṉyaj Jesús emøc. Nømyajpana'ṉ que jyovi'ajuna'ṉ.
MAR 3:22 Y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguji'ṉ tzu'ṉyajupø Jerusalén gumgu'yomo nømyaju que covi'najøpø yatzi'ajcuy ñøyipø'is Beelzebú, je'is nø cyotzoṉu Jesús. Satanás nøjmayajque'patina'ṉ Beelzebú. Nømyaju que Jesusis ñu'csayu Beelzebu'is pyømi va'cø yac tzu'ṉyaj eyata'mbø yatzi'ajcuy.
MAR 3:23 Jesusis vyejayaju y chamu historia va'cø cha'maṉvacø; ñøjayaju: ―¿Jutznøm maṉba ñøput Satanasis mismo ñe'c vyin?
MAR 3:24 O'ca tumbø cumgupyøn quipyajpa ne'como, tocopya itcuy.
MAR 3:25 Y o'ca tumbø tøjcomda'mbø quipyajpa ñe'como, tococye'tpati itcutya'm.
MAR 3:26 Y oca Satanásis ñøquipyajpana'ṉ ñu'cscuy, ji'na'ṉ mus it'i'na, yajpana'ṉ 'yaṉgui'mguy.
MAR 3:27 ”O'ca ijtu pømi'øyupø pøn tøjcomo, ni i'is ji'n mus pyøjcay lo que ñø'ijtu tyøjcomo. Solamente va'cø vyat pømi'øyupø pøn, entonces muspa yac jøcøjay lo que ijtu tyøjcomo.
MAR 3:28 Viyuṉsye mi nøjmandya'mbøjtzi, Diosis yaj cøtocojayajpa aunque jujchepø pø'nis cyoja y mumu cyø'o'nøpyapø'is Dios.
MAR 3:29 Pero cyø'o'nøpapø'is Masanbø Espiritu Santo nunca ji'n maṉ cyøtocoy cyojapit, sino que cyojate mumu jamacøtoya.
MAR 3:30 Jetse ñøjayaju Jesusis porque 'yenemigo nømyaju que yatzi'ajcu'is ñu'cscotzonu Jesús.
MAR 3:31 Entonces nu'cyaju Jesusis myama y myuqui. Pero tzø'yaju a'ṉgomo, y cyøvejayaju ote va'cø minø.
MAR 3:32 Y 'yaṉbocsyajuna'ṉ Jesús sone pø'nis, y ñøjayaju: ―Mi mama y mi muṉgui a'ṉgomo ityaju y nø mi mye'chaju.
MAR 3:33 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉu, ñøjayaju: ―Maṉba mi ndzajmatyame ita'mete ø mama y ita'mete ø muṉgui.
MAR 3:34 Entonces Jesusis 'ya'myaj sone pøn pyo'cscøvitu'yajupø'is y nømgue'tu: ―Lo que po'csyajupø yø'qui, jejta'mete ø mama y ø muṉgui.
MAR 3:35 Porque Diosis syunbase chøcyajpapø'is, jejta'mete ø muṉguita'm y ø mamanda'm.
MAR 4:1 Entonces aṉma'yocho'tzque'tu Jesús mar acapoya. Y sone pø'nis cyøtu'myaju Jesús. Porque sone pøn ityaju aṉcø, tøjcøy Jesús barco'omo jana mye'jca'myajø, y jen po'cs barco'omo. Majromo it barco tome ispa nas y sone pøn nascøsi ityaj mar acapoya.
MAR 4:2 Y Jesusis cham historiaji'ṉ vøti co'ma aṉgui'mocuy ñøjayaju:
MAR 4:3 ―Mandam yøṉø. Ijtuna'ṉ tum pøn maṉu'is vyic tømbuj nas tajcøpucsi'omo.
MAR 4:4 Y cuando nømna'ṉ vyijcu, tum nivoya quec tu'ṉomo, y miñaju paloma y jyu'cyaju.
MAR 4:5 Tum nivoya quec tza'cøsi tzejati ijtupøcøsi nas, y pronto nayu porque nas ji'na'ṉ tiṉdiṉ.
MAR 4:6 Y cuando put jama, poṉga'u, porque ja tyøjcøy vyatzi jojmo.
MAR 4:7 Y tum nivoya quec apijtomo, y apijti tzocyaju y ja yac tzoc nipi, y ja oy tø'maje.
MAR 4:8 Pero tum nivoya quec vøjpø nasomo y nayu y tzojcu y tø'maju vøjø. Vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' treinta kilo; vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta kilo. Y vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' mosis kilo.
MAR 4:9 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Mi nø'ijtamu'is mi ṉgoji va'cø mi manø, cøma'nøyø.
MAR 4:10 Jøsi'cam cuando Jesús tzø'y tyumgø'y y tzø'yaj jeni macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y eyata'mbø pøn, 'yaṉgøva'cyaj Jesús va'cø cha'maṉvac jujchepø ti nø chamu.
MAR 4:11 Y Jesusis ñøjayaju: ―Mitzta'm Diosis mi yac mustamba lo que ja myusyajøpø vi'na jujche aṉgui'mbase ñe'cø. Eyata'mbø lo que ji'n vya'ṉjamyajepø'is Dios, pues ndzajmapyøjtzi nascøsipø tiyø va'cø cha'maṉvac Diosis 'yaṉgui'mguy.
MAR 4:12 Jetse ndzajmapyøjtzi va'cø isyajø, pero va'cø tzø'yaj como que ja isyaj ni tiyø; va'cø cyøma'nøyajø sin que va'cø jana cyønøctøyøyajø; ni va'cø jana yaj cøtocojayajtøj cyoja.
MAR 4:13 Y Jesusis ñøjmayaju: ―¿O'ca ji'ṉ mi ṉgønøctøyøtyam yøṉ aṉma'yocuy, jujche maṉba mi ṉgyønøctøyøtyam mumu eyata'mbø aṉma'yocuy?
MAR 4:14 Jujche pø'nis pyuṉba tømbu, jetseti chamboyajque'tpa Diosis 'yote.
MAR 4:15 Como vene tømbu quejcu tu'ṉomo y jyu'c paloma'is, jetse vene pø'nis myañajpa Diosis 'yote, y jø'nøti miṉba Satanás y yac jajmbø'yajpa myanajupø tiyø va'cø jana chø'y choco'yomo.
MAR 4:16 Y como vene tømbu quec ijtumø tzeja nas tza'cøsi, jetse vene pø'nis myañajpa ote y yøti pyøjcøchoṉyajpa casøpya.
MAR 4:17 Y como tømbu ja vyatzipøcø, y ja tyon nutzcø, jetsetique't ote ji'n nu'qui jojmo pø'nis choco'yomo. Entonces usyomo vyaṉjajmba, pero jøsi'cam ispa toya, y eyata'mbø'is yacsutzacyajpa Diosis 'yotecøtoya, entonces prontoti sunba jyajmbø'tyo'que'ta.
MAR 4:18 Y como vene tømbu quec apijtomo, jetsetique't vene pø'nis myañajpa ote.
MAR 4:19 Pero maya'jayajpa jujche ma tucnøm nascøsi, y riquesa'ajcu'is 'yaṉgøma'cøyajpa, y suñajpa auṉque tiyø. Y como tømbu'is 'yune ja vyø'ajø porque yaj ca'u cømø'ṉis, y ja tyø'møyø; jetse pø'nis vøti ti qui'pspa, y jyambø'pa Diosis 'yote, y ji'n chøc ni ti vøjø.
MAR 4:20 Pero como eyapø tømbu quec vøjpø nasomo y tø'maju, jetse ityajpa cyøma'nøyajpapø'is ote y pyøjcøchoṉyajpapø'is y chøcyajpapø'is vøjpø tiyø. Como vene'ṉomo tum kilo nijpu chi' treinta kilo, y vene'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta; y vene'ṉomo tum kilo chi' mosis; jetse veneta'mbø'is chøcyajpa usyta'm vøjpø tiyø, y eyata'mbø'is mas chøcyajpa vøjpø tiyø.
MAR 4:21 Y ñøjmayajque't Jesusis: ―Ji'ndø nømindam no'a va'cø ndø cømucsøy tzicaji'ṉ, ni va'cø ndø cot øṉgucyøtøjcø'mø; sino no'a maṉba ndø nømindame va'cø ndø cot tablacøsi, va'cø syø'ṉ suñi.
MAR 4:22 Jetsetique't ja it ni ti anma'yocuy nu'm dzamdøjupø que ji'n maṉbapø mustøji.
MAR 4:23 O'ca it mi ṉgoji, cøma'nøtyamø.
MAR 4:24 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Tzøctam cuenda mi mandambapø ticøsi. Jujche'ṉomo mi ndzøjcapya cuenda ti nø chamupø Diosis, je'nche'ṉomo Diosis maṉba mi ñchi'aṉøy qui'psocuy.
MAR 4:25 O'ca mitz nø'it algo, Diosis mas maṉba mi ñchi'aṉøyi; y o'ca ja mi nø'it ni tiyø, Diosis maṉba mi yac jøcøjay usy mi nø'ijtupø.
MAR 4:26 Y Jesús nømu: ―Ma'ṉbø mi ndzajmatyame jujchepøte Diosis 'yaṉgui'mguy: Jujche pø'nis pyuṉba tømbu nascøsi, jetseti Diosis 'yaṉgui'mgucye't.
MAR 4:27 Cuando después nijpujcam, pøn øṉba tzu'i, sa'pa jyo'pit, y ya'pya poya cuenta, y tømbu napya y ye'ṉba y pø'nis ji'n myusi jujche Diosis yac ye'ṉba y yac itpa.
MAR 4:28 Lo que itpa nascøsi ñe'cti chi'pa tøm. Vi'na qui'mba cyuy, y jøsi'jcam po'pa, y jøsi'jcam møja'ajyajpa tyøm.
MAR 4:29 Y cuando cøṉba, entonces pøn tzu'ṉyajpa va'cø maṉ tyucyajø porque nu'cu'came jyama.
MAR 4:30 Y Jesús nømu: ―Va'cø ndø a'mø jujche tucpase nascøsi, jetse ndø tzi'pa cuenta jujche Diosis 'yaṉgui'mguy. Jetse ma'ṉbø mi ndzajmatyame.
MAR 4:31 Como mostaza tømbu ndø nijpa, jetsetique't Diosis 'yaṉgui'mguy. Mostaza tømbu masti nama que ji'n aunque jutipø tømbu ndø nijpapø nascøsi.
MAR 4:32 Pero cuando ndø nijpa, ye'ṉba y mas møja'ajpa que aunque jutipø ta'nø, y itpa møjapø 'yaṉmaṉ. Hasta sititvityajpapø paloma'is muspa chøcyaj ño'sa cyømøṉgø'mø.
MAR 4:33 Jetse sone co'ma aṉma'yocyuy cham Jesusis va'cø 'yaṉmayajø Diosis 'yote hasta jujche muspa'csye'ṉomo cyønøctyøyøyajø pø'nista'm.
MAR 4:34 Chamu jujche tucpase nascøsi va'cø tø aṉmayø jujche Diosis 'yaṉgui'mgusye. Pero ne'ti ñøtuṉdøvøji'ṉ cha'maṉajcayajpana'ṉ mumu va'cø cyønøctøyøyajø.
MAR 4:35 Mismo jama cuando tza'i'ajnømu'c, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Ma tø cøjtam mar cøtu'maṉ.
MAR 4:36 Y ñøtuṉdøvø'is 'yo'nøyu tzacyaj sone pøn, y ñømaṉyaj Jesús barco'om ijtupø'omna'ṉ. Y eyata'mbø barco maṉyajque'tuti.
MAR 4:37 Y joviti min poycho'tz pømipø sava, y barco'omo tyapstøjcøy nø' hasta que tas barco.
MAR 4:38 Jesús oṉuna'ṉ tøṉgøscøsi barco tu'tzomo. Eyata'mbø'is entonces yac sa'yaj Jesús y ñøjmayaju: ―¡Maestro! ¿Ji'nø mi ndzøjcay cuenta aunque maṉba'am tø ca'tame?
MAR 4:39 Jicsye'c Jesús sa'u, y 'yojnay sava, y ñøjmay nø': ―¡Vøṉneyø! Y vøṉgajpø sava, y vøṉgønecnømu.
MAR 4:40 Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø: ―¿Ti'ajcuy nø mi ña'tztamu? ¿Ti'ajcuy ji'n mi ⁿvya'ṉjajmondyame?
MAR 4:41 Jicta'm na'tzco'ñaju, nañøjmayajtøju: ―¿Ipø pø'nacsque'te? Hasta sava'is y nø'is cyøna'tzøyajpa.
MAR 5:1 Y nu'cyaj Gadara nasomo, mar cøtu'møṉ.
MAR 5:2 Put Jesús barco'omo, y jicse'c cyønu'c tum pø'nis lo que yatzi'ajcu'is ñøc'ijtøyupø. Je pøn tzu'ṉ ñijpoñømbamø.
MAR 5:3 Porque jiṉ itpapø ñijpoñømbamø, y ni i'is ji'n mus myocs cadenaji'ṉ.
MAR 5:4 Porque vøti nac oyu myocsayaj cadenaji'ṉ cyø' y cyoso, pero cadena tyucjacjacvøyu tzacpa, y ni i'sna'ṉ ji'n mus ya'inducø.
MAR 5:5 Y vitpana'ṉ tumdum jama chu'ji'ṉ jamaji'ṉ. Opyana'ṉ cotzøjcomo y ñijpoñømbamø y vejpana'ṉ y yajpana'ṉ vyin tza'ji'ṉ.
MAR 5:6 Cuando is Jesús ya'iti, popya cyønu'c pø'nis y cyutcøne'cayu.
MAR 5:7 Y pømi veju, ñøjayu: ―¿Ti mi sunba øtzji'ṉ, Jesús tzajpombø Diosis mi 'Yune? Mi va'ṉgapyøjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø jana mi ndø tzøjcay ni tiyø.
MAR 5:8 Jetse ñøjayu porque Jesusis ñøjayumna'ṉ yatzi'ajcuy: ―¡Tzac je pøn!
MAR 5:9 Y Jesusis 'yaṉgøva'cu, ñøjayu: ―¿Jujche mi nøyi? Y pø'nis yaṉdzoṉu, ñøjayu: ―Ø nøyi, Legión. Jetse ø nøyi porque soneta'mbø chø'ṉø.
MAR 5:10 Entonces je yatzi'ajcu'is vya'cayaj Jesús va'cø jana cyø'vejyaj eyapø nasomo.
MAR 5:11 Ijtuna'ṉ vøti yoya nø cyu'tyajupø quetzacøsi.
MAR 5:12 Yatzi'ajcu'is 'yo'nøyaj Jesús ñøjayaju: ―Tø cø'vejtamø yoya'omda'm va'cø mi ndø yac tøjcøtyam je'tomda'm.
MAR 5:13 Entonces Jesusis chi'yaj permiso. Yatzi'ajcuy putyaju pø'nomo y tøjcøyaj yoya'omda'm. Y yoya poyaju y pitimø'ñaj quetza'omo nu'cyaju nø'cø'mø y su'csca'yaju. Ijtuna'ṉ sone yoya como dos milsye'ṉomo.
MAR 5:14 Entonces cyoqueñajpapø'is yoya poye maṉyaj cumgu'yomo y ribera'omo. Maṉ cyotzamyaj ti tujcu. Y myañajupø'is tzu'ṉyaju, y maṉ cyøque'nøyaje.
MAR 5:15 Y cyømiñaju Jesús y is po'csupø jeni pøn lo que ñøc'ijtøyupøna'ṉ yatzi'ajcu'is. Isyaju pøn tzojcupø tucu mesupø y vø'ajupø qui'psocuy; y na'chaju.
MAR 5:16 Y isyajupø'is chamyaju jujche tzoc pøn nøc'ijtøyajupøna'ṉ yatzi'ajcu'is, y chamyajque'tu jujche tucyaj yoya.
MAR 5:17 Entonces pø'nista'm vya'cayaj Jesús va'cø chu'ṉø ñe' ñasomda'm.
MAR 5:18 Cuando nømna'ṉ tøjcøy Jesús barco'omo, min pøn nøc'ijtøyajupøna'ṉ yatzi'ajcu'is vi'na, y ñøjmay Jesús: ―Su'nbø va'c maṉ mi mba'tø.
MAR 5:19 Pero Jesusis ja syun ñømavø, ñøjmayu: ―Mavø mi ndøcmø. Y ma tzajmayaj mi ndøvø ti chøjcu ndø Comi Diosis mitzcøtoya, y jujche mi ñdyo'ya'ṉøy Diosis.
MAR 5:20 Y maṉ je pøn y maṉ chajmayaj aunque iyø Decápolis cumgu'yomda'm ti chøc Jesusis ñe'jcøsi. Y mumu ñømaya'yaju.
MAR 5:21 Y barco'omo cøtque't Jesús mar cøtu'møṉ y jen cyøtu'myaju sone pø'nis, y Jesús jiṉ tzø'y mar acapoya.
MAR 5:22 Y ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Jairo, covi'najøpø tum Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo. Cuando is Jesús, cyønu'cu y cyutcøne'c Jesusis cyosocø'mø.
MAR 5:23 Y cyøpena'øyu, vya'cay pyasencia'ajcuy, ñøjmay algo va'cø myajṉay tyøcmø. Ñøjmayu: ―Ø yom'une nø cya'u. Mavø, cot mi ṉgø' ø ⁿunecøsi va'cø choca, va'cø cyena.
MAR 5:24 Y Jesusis maṉ pya't je pøn. Y sone pø'nis maṉ pya'tyajque'te y mye'cyajpana'ṉ Jesús.
MAR 5:25 Y minu tum yomo ca'epø. Macvøstøjcay amemna'ṉ ijtumø yom pyoya ca'cuy, putpana'ṉ vøti ñø'pin.
MAR 5:26 Y toya'isuna'ṉ, tantos oy cho'yøjo'yaj vøti doctojris, y yajpø mumu tyumin; y ja choca, sino mas pømi'aj cya'cuy.
MAR 5:27 Yøṉ yomo'is myan nø chamdøjupø tina'ṉ nø chøc Jesusis. Entonces cyømin Jesús jyøsaṉgø'mø vøti pø'nomo, y jyajsisay Jesusis tyucu.
MAR 5:28 Porque nømna'ṉ qui'ps choco'yomo: “O'ca mbi'quisapyati tyucu, tzocpøjtzi”.
MAR 5:29 Cuando pi'quisay tyucu, jø'nøti pujtaṉjej ñø'pin, y 'yaṉjam vyin que tzojcu'am, ja itya'am ni ti ca'cuy.
MAR 5:30 Entonces Jesusis 'yaṉjajmu que ñe'c milagro vini yac tzoc ca'epø, y quen vitu'u, cyøque'nøy vøti pøn y nømu: ―¿I'is pi'quisay ø nducu?
MAR 5:31 Y ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―A'mønde que pø'nis nø mi mye'cyaju. ¿Ti'ajcuy mi ñømba: “¿I'is pi'quis øjtzi?”
MAR 5:32 Y Jesusis nømdøc cyen me'tz i'is pyi'quisupø.
MAR 5:33 Como yomo'is myuspana'ṉ que pi'quisu'øctøc tzoc cya'cuy, pues na'tzu; søtøtpa maṉ cutcøne'c Jesusis vyi'naṉdøjqui y chajmayu jujche pya't chojcuy.
MAR 5:34 Y Jesusis ñøjayu: ―Øjtzø mi une, porque mi ndø va'ṉjajmu, mi ñchojcu, maṉ contento; tzojcu'am mi ṉga'cuy.
MAR 5:35 Nømdøcna'ṉ 'yo'nøy Jesusis jetse cuando miñaj pøn tzu'ṉyajupø conocscuy tøc covi'najø'is tyøcmø; ñøjayu: ―Ca'u'am mi ⁿune. ¿Ti'ajcuy mi jyorvatzøcpa Maestro?
MAR 5:36 Jesusis myanu ti nø chamyajupø y ñøjmay covi'najø: ―¡Uy ña'tze, namas tø va'ṉjam øjtzi!
MAR 5:37 Entonces Jesusis ñømaṉyaj Pedro y Jacobo y Jacobo'is tyøvø Juan. Ni i más ja o yac mave.
MAR 5:38 Nu'cyaj covi'najøpø'is tyøjcomo, y isyaj jujche nø cyøtasyaj sone pø'nis, y nømna'ṉ cyøvo'yaju y cyøvejyaju vøti porque ca' une.
MAR 5:39 Jesús tøjcøyu y ñøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy tantos mi ṉgøtastamba y ṉgøvo'tamba yøṉ une? Ja cya'øpøṉø, sino øṉupøtite.
MAR 5:40 Y syijcayaj Jesús porque Jesús nømu que øṉupøtite, pero ca'upøna'ṉete. Pero Jesusis myacputyaj mumu pøn a'ṉgomo, y tøjcøy Jesús cuarto'omo ijtumø ca'upø une. Yac tøjcøyajque't une'is jyata y myama y ñe'cji'ṉ nømna'ṉ miñajupø.
MAR 5:41 Jesusis ñujcay une'is cyø' y ñøjayu ñe 'yote'omo: ―Talita, cumi ―pero øtz nømdambase, ñøjayu: Papiñomo, mi nøja'mbyøjtzi, te'ñchu'ṉø.
MAR 5:42 Jicse'cti te'ñchu'ṉu, y ijtupømete macvøstøjcay 'yame papiñomo'is. Y na'tzpa a'myaju y maya'co'ñaju.
MAR 5:43 Pero Jesusis 'yaṉgui'myaj viyuṉsye va'cø jana chamnøvityaj ti tujcu. Y cyø'aṉgui'møyaju va'cø chi'yaj cu'tcuy yom'une.
MAR 6:1 Y Jesús tzu'ṉ jeni, maṉ ñe' cyumgu'yomo y ñøtuṉdøvø'is maṉ pya'tyaje.
MAR 6:2 Cuando nu'c sapøjcuy jama, Jesús aṉma'yocho'tzu Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo. Sone nømna'ṉ cyøma'nøyajupø'is nømna'ṉ qui'psyaju tiyete, nømyaju: ―¿Jut aṉmatyøj yøṉ pøn yøcsepø musocuji'ṉ, y jujche qui'psocu'yøcyomø'nu?
MAR 6:3 Yøṉ pøn carpinterote, Maria'is 'yune. Yø'c ityaju tyøvø Jacobo, José, Judas y Simón. Y yø'c ityajque'tu yomota'mbø tyøvø. ¿Jujche muspa chøc jetsepø møja'ṉ maya'cuy? Y ja pyøjcøchoṉyaj Jesús, qui'sayaju.
MAR 6:4 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―Mumu tza'maṉvajcopyapø vøcotzøctøjpa auṉque juti. Unico ñe' cyumgu'yomda'mbø'is y ñe' tyøvø'is y ñe' itcu'yomda'mbø'is ji'n vyøcotzøcyaje.
MAR 6:5 Y jiṉø Jesusis ja mus chøc mas milagro'ajcuy, unico metzcuy tu'capyø ca'epøcøsi cyot cyø' y yac tzocyaju.
MAR 6:6 Y Jesús maya'u porque ja vyaṉjamyajø; y 'yoc vijtu che'ta'mbø cumguy va'cø 'yaṉma'yoya.
MAR 6:7 Jesusis vyejtu'myaju macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaju va'cø vityaj metzcuy metzcuy. Chi'yaj aṉqui'mguy va'cø mus nøpujtayaj yatzi'ajcuy pø'nomda'mbø.
MAR 6:8 Y 'yaṉqui'myaju Jesusis va'cøti ñømaṉyaj saṉ cutacusti, va'cø jana ñømaṉ cu'tcuy, ni morral, ni tumin chunu'omo;
MAR 6:9 va'cø myesyaj vacasnaca, y va'cø jana ñømaṉ eyapø tyucu.
MAR 6:10 Ñøjmayajque'tu: ―Jutipø tøjcom mi ñdyøjcøtyamba, jen tzø'tyamø; u cyacpø'tam cojejcuy hasta que mi ñchu'ṉdamba jeni.
MAR 6:11 Y o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdame, ni ji'n mi ṉgyøma'nøtyame; entonces cuando mi nchu'ṉdamba jeni, cøtijtam po'yoji'ṉ mi ṉgoso como seña que ijtayaj cyoja jic cumgu'yomda'mbø'is. Jic jama cuando Diosis maṉba yaj quejayaj mumu pø'nis cyoja, jic cumgu'yomda'mbø mas maṉba yaj coja'ajyaj Diosis que menos Sodoma y Gomorra cumgu'yomda'mbø. Viyuṉse mi ndzajmatyamba jetse.
MAR 6:12 Entonces ñøtuṉdøvø tzu'ṉyaju y chajmayaj mumu pøn va'cø qui'psvitu'yajø y chacyaj yatzitzoco'yajcuy.
MAR 6:13 Myacputyaj yatzi'ajcuy pø'nomda'm y jyasyaj sone ca'eta'mbø aceiteji'ṉ va'cø yac tzocyajø.
MAR 6:14 Møjaṉ aṉgui'mbapø Herodesis myan ti nø chøjcupø Jesusis, porque aunque juti tzamdøju Jesusis nø chøjcuse. Aṉgui'mbapø'is cyomo'yu que Juan nø'yø'opyapø vøcovisa'que'tu, y nømu que por eso muspa chøc auṉque tiyø porque visa'upøte.
MAR 6:15 Eyapø nømyajque'tpana'ṉ que Jesús tza'maṉvajcopyapø Eliasete, eyapø nømyajque'tpana'ṉ que Jesús tza'maṉvajcopapøte jujche itpasena'ṉ ya'møc.
MAR 6:16 Pero cuando Herodesis myan ti nø chøc Jesusis, nømu: ―Juanete. Øtz ⁿyac tøcspøjatyøj cyopac, pero visa'que'tuti.
MAR 6:17 Porque ñe' Herodesis oyuna'ṉ yac nuctøj Juan y oyu cyot preso'omo. Porque ijtuna'ṉ Herodesis myuqui Felipe, y Felipe'is yomo ñøyipø'is Herodías. Pero Herodesis oyu cyøpøc myuqui yomoji'ṉ.
MAR 6:18 Entonces Jua'nis ñøjayu Herodes: ―Ji'n mus mi ṉgøpøc mi ndøvø yomoji'ṉ.
MAR 6:19 Por eso yomo Herodiasis qui'sayu Juan, y yaj cojtøj preso'omo, sunbana'ṉ yaj ca'ø, pero ja mus yaj ca'ø.
MAR 6:20 Porque angui'mbapø Herodesis ña'tz Juan, porque myusu que vøpø pønete, y Diosis vyi'naṉdøjqui cøvajcøyupøte. Por eso Herodesis cyoquen Juan va'cø jana yacsutzøc yomo'is. Herodesis cyøma'nøyu Juan con ganas, aunque ja cyønøctøyøpø' ti nø chamupø.
MAR 6:21 Pero entonces yomo'is pya'tay jyama jujchøc va'cø yaj ca' Juan. Herodesis cyosø'ṉaju cyumpliaños y vyejayaju covi'najø tøvø y soldado covi'najøta'm y mas covi'najøtambø Galilea nasomo.
MAR 6:22 Cuando mumu ityajuna'ṉ tu'myajupø, Felipe'is yomo'is 'yom'une tøjcøyu y ejtzu aṉgui'mbapø Herodesis vyi'nomo. Y jetji'ṉ pocsyajupø'is syungo'ñaju jujche oyuse etze, por eso aṉgui'mbapø Herodesis ñøjay papiñomo: ―Va'cø lo que ti mi sunba, y mi ndzi'pøjtzi.
MAR 6:23 Nømu que de veras maṉba vyactzi' lo que nø syunupø, ñøjayu: ―Viyuṉse ma'ṉbø mi ndzi' ti mi ⁿva'cpa, aunque sea cuc vene ø ⁿitcuy; ispa Diosis.
MAR 6:24 Y papiñomo pujtu y ñøjay myama: ―¿Ti ⁿva'cpøjtzi? Y myama'is ñøjayu: Va'c Juan nø'yø'opyapø'is cyopac.
MAR 6:25 Y pronto tøjcøque'tu ijtumø aṉgui'mbapø y ñøjayu: ―Su'nbøjtzi va'cø mi ndø tzi' yøti yøti tum pulatocøsi Juan nø'yø'opyapø'is cyopac.
MAR 6:26 Entonces aṉgui'mbapø maya'u, pero como oyu cham que de veras maṉba chi', y lo que ityajupø'is jeni myañaju; ja syun ñøjay papiñomo que ji'n ma chi' lo que nø vya'cupø.
MAR 6:27 Por eso jicsye'cti cyø'veju tum soldado va'cø maṉ yaj ca' Juan y ñømijnay cyopac. Soldado tzu'ṉu, maṉ preso'omo, y tyøcspøjay Jua'nis cyopac.
MAR 6:28 Y ñømin pulato'omo y chi' papiñomo y papiñomo'is chique'tuti myama.
MAR 6:29 Jua'nis ñøtuṉdøvø'is myañaju ti tujcu, y miñaju va'cø pijṉayaj cyoṉña y maṉ ñijpayaje.
MAR 6:30 Nøtuṉdøvø lo que Jesusis cyø'vejyajupø vitu'yaju, y nu'cyaju Jesuscø'mø y chajmayaju mumu lo que oyupø chøcyaje, y jujche oyuse aṉma'yoyaje.
MAR 6:31 Y Jesusis ñøjayaju: ―Tø maṉdya'i emøc ja ijnømømø va'cø tø sapøctam usyøc. Jetse nømu porque nømna'ṉ mingo'ñaj pøn Jesuscø'mø; y Jesús y jetji'n ityajupø ja chi'yaj lugar va'cø cyu'tyajø porque sone'ajyaju.
MAR 6:32 Entonces Jesús tzu'ṉyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ barco'omo va'cø myaṉyaj ja ijnømømø.
MAR 6:33 Pero sone pø'nis isyaju cuando tzu'ṉyaju y ispøcyaj Jesús. Tzu'ṉyaju mumu cumgu'yomo y vi'na nu'cyaj nø myaṉyajumø Jesús.
MAR 6:34 Pujtu'cam Jesús barco'omo, isyaj sone pøn; y Jesusis tyoya'ṉøyaju, porque como borrego ja ityajøpø'is i'is cuidatzøcyajpa tocoyajpa, jetse tocoyajpa jicø pøn. Y Jesusis 'yaṉmacho'chaj sone aṉma'yocuji'ṉ.
MAR 6:35 Cuando tza'i'ajnømu'jcam, ñøtuṉdøvø'is cyømiñaj Jesús y ñøjmayaju: ―Tza'i'ajnømu'am, y ni ti ja it yøṉø lugajromo.
MAR 6:36 Yac maṉyaj mumu pøn va'cø maṉ cyu'tcuy juyaj ñe'cø vyingøtoyata'm tometa'mbø ribera'omo y colonia'omo, porque ja ñø'ityaj ni ti va'cø cyu'tyajø.
MAR 6:37 Jesusis ñøjayaju: ―Tzi'tam mitz cu'tcuy. Ñøtuṉdøvø'is ñøjmayaj Jesús: ―¿Jujche muspa ndzi'tamø? Syunbana'ṉ dos mil peso va'cø juñdyam cu'tcuy mumu pøngøtoya.
MAR 6:38 Jesusis ñøjayaju: ―¿Jujche pan mi ⁿnø'ijtamu? Ma 'a'mistamø. Cuando myusyaju'c, ñøjayaju: ―Mosay pan ijtu, y metzcuy coque.
MAR 6:39 Entonces Jesusis 'yaṉgui'myaj mumu pøn va'cø pyo'csquecyaj majcay yøjtay nivoya vøtita'm chuchmu'como.
MAR 6:40 Y po'csquecyaju sone nivoya. Vene'ṉomo cincuenta po'csyaj tyumø'omo, y vene'ṉomo cien po'csyaju tyumø'omo.
MAR 6:41 Entonces Jesusis pyøc mosay pan y metzcuy coque, y quenqui'm tzajpomo y cyømasa'nøyaju. Entonces Jesusis vyenve'n pan y chi'yaj ñøtuṉdøvø va'cø vye'nbø'pø'vøyaj sone pø'nomo, y jetseti coque metzcuy. Vye'nbø'yaj sone pø'nomo.
MAR 6:42 Mumu cu'tyaj tasyaju'csye'ṉomo.
MAR 6:43 Nøtuṉdøvø'is piṉdasyaju macvøstøjcay vaca pan y coque aṉchø'yupø.
MAR 6:44 Ityajuna'ṉ como mosay mil pøn lo que oy cu'tyaje, aparte yomo y une.
MAR 6:45 Entonces Jesusis yac tøjcøyaj ñøtuṉdøvø barco'omo va'cø vi'na maṉyaj Betsaida cumgu'yomo marcøtu'møṉ, mientras ñe' Jesusis 'yo'nøyu tzacyaj sone pøn.
MAR 6:46 Cuando pøn maṉyaju'cam, qui'm Jesús cotzøjcøsi va'cø maṉ 'yo'nøy Dios.
MAR 6:47 Cuando pi'tzø'ajnømu, barco cucmajromna'ṉ ijtu, y Jesús tyumdina'ṉ it nascøsi.
MAR 6:48 Y Jesusis isu que ñøtuṉdøvø'is ji'n mus ñøvit barco porque sava'is ji'n yac mave. Entre las tres y las seis de la mañana Jesús nu'c ñøtuṉdøvøcø'mø. Nømna'ṉ vyit nø' vingøsi, y maṉbana'ṉ cyøjtayaje.
MAR 6:49 Nøtuṉdøvø'is isyaju Jesús nø' vingøsi nø vyijtupø, y cyomo'yaju o'ca animate, y vejyaju.
MAR 6:50 Porque mumu isyaju y na'chaju. Pero Jesusis 'yo'nøyaju y ñøjmayaju: ―¡Øjchømøṉø, uy ña'tztame!
MAR 6:51 Entonces Jesús tøjcøy barco'omo ityajumø ñøtuṉdøvø, y poyaṉjej sava. Y maya'yaj ñøtuṉdøvø.
MAR 6:52 Aunque isyaju que Jesusis yac vøti'aj pan, ja cyønøctøyøyajø ti muspa chøcø; porque ñøtuṉdøvø'is ja ityajøna'ṉ vya'ṉjajmocuy vøti.
MAR 6:53 Nu'cyaj marcøtu'møṉ Genesaret nasomo y jen majracapoya jyø'mu tzacyaj barco.
MAR 6:54 Cuando Jesús pujtu barco'omo, pø'nis ispøcyaj que Jesusete.
MAR 6:55 Y mumu jic lugajromo chamboyaju jut it Jesús. Y cuando myañaj jut ijtu, ñømiñaju ca'eta'mbø patacøsta'm.
MAR 6:56 Nu'cpamaye Jesús, sea cumgu'yomo, sea colonia'omo, sea rancho'omo, cyotyajpana'ṉ ca'eta'mbø calle'omo, y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø yac pi'quisyaj aunque sea tyucu coso. Y mumu pi'quisyajupø'is tzocyaju.
MAR 7:1 Nu'cyaj Jesuscømø fariseo'is 'yaṉma'yocuy ñø'ityajupø'is, y metzcuy tu'cay aṉgui'mopyapø aṉgui'mguji'ṉ Jerusalén gumgu'yomo tzu'ṉyajupø.
MAR 7:2 Je'tista'm isyaju que vene Jesusis ñøtuṉdøvø cuando cu'tyaju, ja cyø'che'yajø jujche Israel pø'nista'm cyostumbre ijtuse, y por eso cyøtza'møyaj Jesusis ñøtuṉdøvø que ji'n cyo'aṉjamyaj Israel pø'nis cyostumbreta'm.
MAR 7:3 Porque fariseo va'ṉjajmocuy ñømaṉyajupø'is y eyata'mbø Israel pønda'm ji'n cu'tyaje hasta que cø'che'yajpa jujche 'yaṉmayajuse vi'nata'mbø'is.
MAR 7:4 Y cuando vitu'yajpa plaza'omo ju'yoñømbamø, o'ca ji'n cyø'che'yaje, ji'n cyu'tyaje. Y it vøti eyata'mbø cyostumbre cyo'aṉjamyajpapø vi'nata'mbø'is ñe. Cyøtze'yajpa pozuelo, tzica, y tø'ṉgupyø traste y 'yøṉguyta'm.
MAR 7:5 Por eso fariseo'sta'm y aṉqui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø'is 'yaṉgøva'cyaj Jesús, ñøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy mi nønduṉdøvø'is ji'n cyo'aṉjamyaj costumbre vi'nata'mbø'is chacyajupø? Porque cu'tyajpa ja cyø'che'yajøpø.
MAR 7:6 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Viyuṉse mitz mi ndzøctamba jujche Isaiasis chamuse. Mitz mi vingøvøjta'mdi pero jojmo mi ṉgui'psocutya'm yatzita'mbøte. Jyay Isaiasis que Dios nømu: Yøṉ pø'nis vøcotzøcyajpøjtzi 'yaṉnacapit, pero choco'yomo ji'n ø va'ṉjamyaje.
MAR 7:7 Y comeque'cti cøna'tzøyajpøjtzi, porque 'yaṉmayajpa pø'nista'm 'yaṉma'yocuji'ṉ y nømyajpa que Diosis ñe'.
MAR 7:8 Y ñøjayajque'tu Jesusis: ―Mitz ndzactamba lo que Diosis chamuse y mi ṉgøna'tzøtyamba pø'nista'm cyostumbre. Mi ṉgøtze'tamba tzica y posuelo, y vøti jetsepø costumbre mi ndzøctamba.
MAR 7:9 Sa'sa mi ndzøjcocøjtamba Diosis chamupø tiyø va'ca mi ndzøctamø mi ne' mi ṉgostumbre.
MAR 7:10 Por ejemplo Moisesis chamu: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama”, y también chamgue'tu: “Chamdzi'papø'is jyata o myama va'cø ti chøjcay Diosis, tiene que va'cø yaj ca'tøjø”.
MAR 7:11 Pero mitz ñømdamba que tum pø'nis muspa ñøjmay jyata o myama: “Ji'n mus mi ṉgotzova, porque mumu lo que nø'ijtøjtzi interés ndzamdzi'ø Dios”. Jetse mi nøjandyamba Corbán.
MAR 7:12 Y o'ca pøn nømba jetse, mitz ñømdamba que ji'ndyet pyena va'cø cyotzoṉ jyata o myama.
MAR 7:13 Jen mi ndocojatyamba Diosis 'yaṉgui'mguy va'cø mi ndzøctam mi ṉgostumbre vi'nata'mbø'is chacyajuse. Y mijta'm jetse mi aṉmañdyaṉque'tpa mi ⁿune, y sone yø'cseta'mbø tiyø mi ndzøctamba.
MAR 7:14 Entonces Jesusis vyejtu'myajque't sone pøn y ñøjayaju: ―Tø cøma'nøtyam ti nø ndzamupø va'cø mi ṉgøñøctøyøtyamø:
MAR 7:15 Aunque ti va'cø ndø cu'tø, ji'n tø yatzi'aje; ji'ndyet ni tiyø coja. Lo que putpa ndø tzoco'yomo, je'tis tø yaj cojapa'tpa.
MAR 7:16 O'ca ijtam mi ngoji, cøma'nøtyamø.
MAR 7:17 Cuando Jesusis 'yo'nøyutzacyaj pøn y tøjcøy tøjcomo, entonces ñøtuṉdøvø'is 'yaṉgøva'cyaj yøcsepø ticøsi, syuñaju va'cø cha'maṉvac oyuse chame.
MAR 7:18 Jesusis ñøjayaju: ―Entonces mitzta'm, ¿ti'ajcuy ji'n mi ṉgønøctøyøtyaṉgue'te? ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgøñøctøyøtyame que lo que tøjcøpya ndø aṉna'ṉgomo, ji'n tø yu'qui ndø tzococøsi?
MAR 7:19 Porque ji'n tøjcøy ndø tzoco'yomo, sino ndø tzejcomo, y jøsi'cam putque'tpa. Jetse cha'maṉvajcu Jesusis que aunque jujchepø cu'tcuy muspa ndø cu'tø.
MAR 7:20 Y ñøjmayajque'tu: ―Lo que putpapø ndø tzoco'yomo, je'is tø yaj cojapa'tpa.
MAR 7:21 Porque jojmo pø'nis choco'yomo qui'pspa va'cø chøcø yatzita'mbø tiyø. Qui'pspa va'cø møtzi ñø'it yomo, va'cø cyøtzøjcø'yoya, va'cø yaj ca'oya,
MAR 7:22 va'cø ñu'mø, va'cø 'yaṉsujnayaj aunque tiyø eyapø'is ñe', va'cø chøcto' yatzipø tiyø, va'cø 'yaṉgøma'cø'yoya, va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy, va'cø cojajeji'ṉ is tyøvø porque más vøj ijtu, qui'pspa va'cø tyopo'o'nøy tyøvø, y ñe' va'cø myøjatzøc vyin, ji'n it qui'psocuy vøjpø.
MAR 7:23 Mumu jetseta'mbø tiyø ndø qui'pspa ndø tzoco'yomo, y tø yac tocopya.
MAR 7:24 Jesús tzu'ṉu y maṉ vit tome Tiro y Sidón cumgu'yomo. Tøjcøy tum tøjcomo y ji'na'ṉ syuni va'cø myustøjø jut ijtu, pero ja mus 'yaṉgøvø'nø.
MAR 7:25 Porque myusu tum yomo'is que jen it Jesús. Yomo'is ñø'ijtu tum yom'une ñøc'ijtøyupø yatzi'ajcu'is. Yomo pronto minu Jesuscø'mø y japcøne'c vyi'naṉdøjqui va'cø vya'cay pyasencia'ajcuy.
MAR 7:26 Yøṉ yomo emøcpø yomote, griego ote chambapø'is, y raza tiyøjquete Sirofenicia. Yøṉ yomo'is vya'c Jesuscøsi va'cø yac tzu'ṉay yatzi'ajcuy 'yune'is choco'yomo. (Pero como yomo eyapø cumgu'yombø y Israel pø'nis tyuyicotzøcyajpana'ṉ eyapø cumgupyøṉ),
MAR 7:27 por eso Jesusis ñøjayu: ―Hay que vi'na va'cø ndø pø'nøy ndø une, y ji'n vyøj va'cø ndø cøpøc une cyu'tcuji'ṉ va'cø ndø pø'nøy tuyi. Jetse ji'n mus mi ṉgotzova, porque mitz ji'ndyet mi Israel pøn como si fuera une.
MAR 7:28 Pero yomo'is 'yaṉdzoṉu: ―Viyuṉse mi ñchamba, Señor, pero aunque mi ṉgumguy tøvø'is tuyicotzøcyajpøjtzi, tø cotzoṉ usyta'm como mesacø'mø tuyi'is piṉyajpa cømu'taṉ lo que une'is tiquipø'yajpa. Jetsetique't mi ndø yac tzojcacye't ø une aunque emøcpø yomo chøṉø.
MAR 7:29 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Vøjti mi ndø aṉdzoṉu. Muspa mi myaṉ yøti. Yatzipø espiritu pujtu'am mi ⁿune'omo.
MAR 7:30 Cuando yomo nu'c tyøcmø, pya't 'yune 'yuṉgucyøsi, y yatzipø espiritu'is chajcumna'ṉ.
MAR 7:31 Jesús tzu'ṉque't Tiro cumgu'is cuenta y cøt Sidón cumgu'yomo y ñøjayajpamø Decápolis, y nu'c Galilea majraṉvini.
MAR 7:32 Y ñømiñaj tum pøn cojipø y umapø, y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø cyot cyø' ca'epø pøngøsi.
MAR 7:33 Jesusis ñømaṉu pøn ne'ti jya'itømø ni iyø, y piquisayaj pø'nis cyoji y tzuju y pi'quisay tyotz.
MAR 7:34 Entonces quengui'm tzajpomo, je'pyøjcu, y nøjayu ñe' 'yote'omo: ―¡Efata! ―pero øtz nøjayndya'mbøjtzi ndø onde'omo: ¡Aṉvacø!
MAR 7:35 Jicse'cti aṉvacyaj cyoji, y tyotz tzojcu, y vejvejnecho'tzu suñi.
MAR 7:36 Y 'yaṉgui'myaj Jesusis va'cø jana cyotzamyaj jujche yac tzoc ca'epø. Pero entre mas 'yaṉgui'myaj jetse, mas cyotzamyaju.
MAR 7:37 Y algo maya'yaju y nømyaju: ―Mumu ti chøcpa vøjø. Yac manba ote cojita'mbø, y yac vejvejneyajpa umata'mbø.
MAR 8:1 Jic tiempo tu'myaj sone pøn y ja itøna'ṉ ni ti va'cø cyu'tyajø. Entonces Jesusis vyejayaj ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
MAR 8:2 ―Ndoya'ṉøyajpøjtzi yøṉ pønda'm porque ijtum tu'cay jama nø pa'tyajumø, y yøti ja it ni tiyø va'cø cyu'tyajø.
MAR 8:3 Y o'ca ⁿyac maṉyajpa tyøcmøta'm jana cu'ti, ji'n maṉ tyoñaj ojse, porque vene tzu'ṉyaju ya'i.
MAR 8:4 Ñøtuṉdøvø'is ñøjmayaj Jesús: ―¿Jut maṉba ndø mbøctam cu'tcuy va'cø ndø pø'nøtyamø? porque yø'qui ni i ja itø.
MAR 8:5 Jesusis 'yaṉgøva'cyaju: ―¿Jujche mi nø'ijtam pan? Y ñøjayaju: ―It cu'yay.
MAR 8:6 Entonces Jesusis 'yaṉgui'myaju vøtita'mbø pøn va'cø pyo'csquecyajø nasomo. Pyøc cu'yapyø pan y ñøjay Dios yoscøtoya. Entonces ñama ven pan y chi'yaj ñøtuṉdøvø va'cø syajyaj sone pø'nomo, y jetse chøcyaju.
MAR 8:7 Y ityajque'tu metzcuy tu'cay namapø coque. Jesusis cyømasa'nøcye'tuti y ñøjayaju va'cø syajyajque'tati.
MAR 8:8 Y mumu cu'jtasyaju y después piṉdasyaj cu'yay vaca lo que tzø'yupøji'ṉ.
MAR 8:9 Y ityaj como macscuy milsye'ṉomo. Entonces Jesusis ñøjayaj pønda'm va'cø myaṉyajø.
MAR 8:10 Y Jesús tøjcøy barco'omo ñøtuṉdøvøji'ṉ y maṉ Dalmanuta nasomo.
MAR 8:11 Entonces miñaj fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is y ñø'onguipyaju Jesús. Y va'cø 'yaṉgøma'cø'isyajø vya'cayaju va'cø isindzi'yaj milagro'ajcuy como seña que Diosis cyø'vejupø.
MAR 8:12 Jesús møja je'pyøjcu y nømu: ―¿Ti'ajcuy syuñajpa milagro'ajcuy va'cø isyajø yøtita'mbø pø'nis? Viyuṉsye mi ndzajmatyamba que øtz ji'n ma yac isyaj ni ti seña.
MAR 8:13 Jesús tzu'ṉ sone pø'nomo y tøjcøcye't barco'omo y maṉyaj mar cøtu'maṉ.
MAR 8:14 Y jyajmbøyaj ñøtuṉdøvø'is va'cø ñømaṉyaj cu'tcuy, nada mas tumdina'ṉ it pan barco'omo.
MAR 8:15 Entonces Jesusis 'yaṉgui'myaju ñøjayaju: ―Cøma'nøtyamø; tzøctam cuenda yac poṉoṉbapø'is pan fariseo'is ñe'ta'm y Herodesis ñe'ta'm.
MAR 8:16 Y ñøtuṉdøvø tzamdzamnecho'chaju entre ne'comda'm nømyaju: ―Puede ser jetze chamba porque øtz ja ñø'ijtam pan.
MAR 8:17 Jesusis myusu ti nø chamyaj ñe'comda'm y nøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy mi ñømdamba que ja it pan? ¿Ti'ajcuy ji'ndøc mi ṉgøñøctøyøtyame, ni ji'ndøc mi mustame ti'ajcuy øtz ndza'mba yac poṉoṉbapø'is pan? Ja it vøjpø mi ṉguipsocutya'm.
MAR 8:18 Ijtam mi vindøm, pero ji'n mi istame. Ijtam mi ṉgoji, pero ji'n mi mya'nondyame. ¿Ti'ajcuy ji'n mi jamdame?
MAR 8:19 Cuando øtz ve'nbø'øjtzi mosay pan para mosay mil pøngøtoya, ¿jujche mi ⁿjojøndyastamu vaca tzø'yupøji'ṉ? Y ñøjayaju: ―Doce.
MAR 8:20 Entonces Jesusis ñøjayajque'tu: ―Y cuando ve'nbø' øjtzi cu'yay pan para macsycuy mil pøngøtoya, ¿jujche mi ⁿjojøñdyastam vaca tzø'yupøji'ṉ? Y ñøjayaju: ―Cu'yay.
MAR 8:21 Jesusis ñøjayajque'tu: ―¿Y ji'ndøc mi ṉgøñøctøyøtyame?
MAR 8:22 Nu'cyaj Jesús Betsaida cumgu'yomo y nø ñu'cyaj tum to'tipø pøn y ñu'csayaju Jesús va'cø pi'quisø.
MAR 8:23 Jesusis ñujcay cyø' y jitinømaṉ pøn cumgu'acapoya. Jesusis cyøtzujøy vyitømgøsi y cyojtu cyø' pøngøsi y 'yaṉgøva'cu o'ca isopya'am.
MAR 8:24 Pøn quenvijtu y ñøjayu: ―Isyajpa'mtzi pønda'm te'ñaju, como cusye a'myajpøjtzi, pero vityajpa.
MAR 8:25 Entonces Jesusis cyotvøjøtzøc cyø' je'is vyitømgøsi, y pø'nis chøjquisu o'ca ispa'am y sø'ṉ vitøm, y isoy vøjø.
MAR 8:26 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Maṉ mi ndøcmø, uy tyøjcøy cumgu'yomo, y u mi ndzajmay ni iyø jujche mi ñchojcu.
MAR 8:27 Jesús tzu'ṉyaj 'yaṉmayajpapøji'ṉ y maṉyaju Cesarea Filipo cumgu'is cyojajmbamø, y nø tyu'ṉayaju'øc Jesusis 'yaṉgøva'cyaju ñøtuṉdøvø ñøjayaju: ―¿Jujche nømyajpa pøn que ipø pøn chøṉ øjtzi?
MAR 8:28 Ñøtuṉdøvø'is ñøjayaju: ―Ijtu nømyajpapø que mijtzimete Juan mi ñø'yø'ombapø; eyapø nømyajpa que mijtzimete Elías; eyapø nømyajpa que mijtzimete iyø jutipø tza'maṉvajcopapø.
MAR 8:29 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Y mijtzi, ¿jujche ñømdamba que ipø pøn chøṉø? Pedro'is ñøjayu: ―Mijtzete Cristo Diosis mi ṉgyø'vejupø.
MAR 8:30 Pero Jesusis 'yaṉgui'myaju va'ca jana maṉ chajmay ni iyø que Cristote.
MAR 8:31 Entonces Jesusis chajmayaj ñøtuṉdøvø ñøjmayaju: ―Øjtzi Pø'nis chøṉ Tyøvø, tiene que va'cø toya'is øtz algo, porque ji'n ma pøjcøchoṉyaj tzambø'nis y aṉguimyajpapø'is y Moisesis 'yaṉgui'mguyji'ṉ 'yaṉmayajpapø'is; y ji'quista'm ma'ṉbø yaj ca'yaje. Pero ma'ṉbø visa' tyu'ca jamacøsi.
MAR 8:32 Sa'sa yaj cøñøctøyøyaj Jesusis jetse que maṉba yaj ca'tøji. Entonces Pedro'is ne'ti ñømaṉu Jesús y Pedro'is 'yojnayu Jesús, ñøjayu va'cø jana chi'ocuyaj vyin.
MAR 8:33 Pero Jesús cye'najvitu y a'myaj ñøtuṉdøvø y 'yojnacye't Pedro ñøjayu: ―¡Tzu'ṉ ø ⁿvi'nomo mijtzi Satanás! Como pø'nis qui'psyajpase, jetse mi ṉgui'pspa; ji'ndyet como Diosis jujche qui'pspase.
MAR 8:34 Entonces Jesusis vyejayaj mumu pøn ñøtuṉdøvøji'ṉ, ñøjmayaju: ―O'ca aunque i'is sunba maṉ pa'tø, tiene que va'cø jana tyoya'ṉøy vyin; y como pø'nis cyajpa cruz va'c maṉ cya' jetcøsi, jetse sunba'is min pa'tø, tiene que va'cø cyapque't cruz y va'cø min pa'tø.
MAR 8:35 Porque o'ca ji'n sun cya'ø øtzcøtoya, maṉba tocoye: pero o'ca ca'pa øtzcøtoya y vøjpø otecøtoya, cotzocpa.
MAR 8:36 ¿Porque jujche vø'ajpa pøn o'ca gyanatzøcpa mumu tiyø nascøspø y tocopya vyin?
MAR 8:37 ¿Jujchecøs pues muspa ⁿjyuvyitu' vyin va'cø visa'ø? ¡Ni tipit!
MAR 8:38 Pues o'ca aunque i'is cotza'ajpa øjtzi y cotza'ajapya ø ønde yøṉ cojapa'tyajupø y cøtzøjcø'yoyajpapø pø'nomo, entonces también øtz Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz maṉba ṉgotza'ajque't jicø pøn cuando mi'nbøjtzi ø Janda'is syø'ṉgø'omo masanbø angelesji'ṉ.
MAR 9:1 Y ñøjayajque'tu: ―Viyuṉsye mi ndzajmatyamba, ijtu yø'qui mijtzomda'm vene ji'n mavepø cya'yaje hasta que isyajpa jujche Dios aṉgui'mbase pyømiji'ṉ.
MAR 9:2 Cøjtu'cam tujta jama ñøjmayu'c jetse, Jesusis ñømaṉyaj Pedro y Jacobo y Juan tum ye'ṉupø cotzøjcøsi. Jiṉna'ṉ ityaj myacscucø'yi, y min eyati quene Jesús je'tis vyi'naṉdøjquita'm.
MAR 9:3 Tyucu o'ca tise popo sø'ṉgomø'nu. Ja it nascøs cøtze'opyapø muspapø'is yac popo'aj jetse.
MAR 9:4 Jicsye'c quejyaju Elías y Moisés. Jena'ṉ nø chamdzamneyaju Jesusji'ṉ.
MAR 9:5 Entonces Pedro'is ñøjmay Jesús: ―Maestro, vøjø va'cø tø ijtam yø'qui. Vøjø va'cø ndzøctam tu'cay pe'chtøc, tumø para mitzcøtoya, tumø para Moisescøtoya, y tumø para Eliascøtoya.
MAR 9:6 Jetse nømu porque ji'na'ṉ myus ti va'cø chamø; porque na'tzco'ñaju.
MAR 9:7 Entonces min o'na y cyømøṉ gøtzøjcøyaju y myañaju Diosis 'yote o'na'omo nø ñømupø: ―Yøṉete ø ⁿUne sunbapø øjtzi. Cøma'nøtyam ti chambase.
MAR 9:8 Jicsye'cam ñøtuṉdøvø'is cyenme'chaju y ni ja isyajø mas que tumdina'ṉ it Jesús ñe'cji'n.
MAR 9:9 Cuando nømna'ṉ myø'ñaj cotzøjcøsi, Jesusis 'yaṉgui'myaju ñøjmayaju: ―U mi ndzamdam ti mi istamu hasta que visa'pøjtzi øtz mumu Pønis chøṉ Tyøvø.
MAR 9:10 Y ja chajmayaj ni iyø ti isyaj cotzøjcøsi, pero na ñø'ocva'cyajtøju tiyacsque't chamba que maṉba visa'e.
MAR 9:11 Entonces 'yocva'cyaj Jesús: ―¿Ti'ajcuy nømyajpa aṉgui'mguy myusyajpapø'is que Elías tiene que va'cø min vi'na y después minba Cristo?
MAR 9:12 Y Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉete Elías vi'na minba y vyøjøtzøcpa mumu tiyø, y jicsye'c minba Cristo. Y viyuṉsye jyayaju tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis que mumu Pø'nis Tyøvø tiene que va'cø toya isø, y ji'n ma pyøjcøchoṉyaje.
MAR 9:13 Pero mi ndzajmatya'mbøjtzi que minu'am Elías y pø'nis chøjcayaju lo que syuñajuse, jujche jyayajuse ya'møcpø tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis.
MAR 9:14 Y entonces Jesús y vityajupøji'ṉ vitu'yaj ityajumø eyata'mbø ñøtuṉdøvø. Y isyaju vøti pøn que nø vyocøvitu'yajupø'is ñøtuṉdøvø. Y ityajque'tutina'ṉ aṉgui'mguy myusyajpapø'is que ñø'onguipyaju Jesusis ñøtuṉdøvø.
MAR 9:15 Cuando isyaju Jesús, maya'co'ñaj vøti pøn y popya cyønu'cyaj Jesús y yuschi'yaju.
MAR 9:16 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy nø mi 'yonguiptam jetji'ṉ?
MAR 9:17 Jicsye'c onbujtu tum pøn sone pø'nomo, ñøjayu: ―Maestro, mi nømijnay øjtzi ø ⁿjaya une lo que nøc'ijtøyupø yatzipø espiritu'is y je'is yac uma'ajpa.
MAR 9:18 Aunque jut ñucpa espiritu'is, yac pitivitpa y aṉ'upu'øpya, y cyø'spa tyøtz, y nø tyøtzpø'u. O'yø va'ṉgayaj pyasencia'ajcutya'm mi nønduṉdøvø va'cø yac tzu'ṉyaj yatzipø espiritu, y ja mus yac tzu'ṉyajø.
MAR 9:19 Jesusis ñøjmayaju: ―Mi mbyø'nista'm ji'n mi ⁿvya'ṉjajmondyamepø'is; ṉgo'i'nbøjtzi va'cø it vøti jama mitzji'ṉdam y naji'ndi mi ṉgøñøctøyøtyame. Ṉgo'i'nbøjtzi va'cø mi nømajṉandyam pasencia vøti jama. Nømindam yø'c ṉga'e.
MAR 9:20 Jicsye'c ñønu'cyaju. Cuando yatzipø espiritu'is isu'c Jesús, ṉga'e yac tu'yu; y quejcu nasomo, pitivijtu y aṉ'uputeju.
MAR 9:21 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'c ṉga'e'is jyata, ñøjayu: ―¿Jujche jama ijtu que yø'cse tuctzo'tzumø? Y ñøjayu: ―Cuando une'ctøc yø'cse tuctzo'tzu.
MAR 9:22 Y vøti nac yatzipø espiritu'is yaj quecpa juctyøjcomo o nø'cø'mø va'cø yaj ca'ø. Pero o'ca muspa mi ndø yac tzojcayø, tø toya'ṉøtyamø y tø cotzoṉdamø.
MAR 9:23 Y Jesusis ñøjayu: ―Mitz ndø nøjapya: O'ca mi muspa. ¿Ti'ajcuy mi aṉgøva'cpa o'ca muspa ndzo'yøyø? Va'ṉjambapø'stzi muspø ndzøjcay bien aunque ticøsi.
MAR 9:24 Entonces ṉga'e'is jyata pømi veju ñøjayu: ―Øtz mi va'ṉjambøjtzi, pero tø cotzoṉø va'cø mi ⁿva'ṉjam más.
MAR 9:25 Jicsye'c is Jesusis que nø pyoyatu'mdu'mneyaju vøti pøn. Y 'yojnay yatzipø espiritu ñøjayu: ―Mijtzi mi yac uma'ajpapø'is mi 'yespiritu, øtz mi aṉgui'mba: tzac ṉga'e, y nunca u mi ñdyøjcøcye't ṉga'e'is choco'yomo.
MAR 9:26 Y espiritu veju y yac søtøt ṉga'e algo y chajcu. Y ṉga'e tzø'y como ca'upøse. Por eso pøn nømyaju: ―Ca'upømete.
MAR 9:27 Pero Jesusis ñuc cyø'cøsi y jyitite'nu, y ṉga'e te'ndonchu'ṉu.
MAR 9:28 Entonces Jesús tøjcøy tøjcomo, y nøtuṉdøvø'is ne'ti 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju Jesús: ―¿Ti'ajcuy øtz ja mus yac tzu'ṉdam yatzi'ajcuy?
MAR 9:29 Y ñøjayaj Jesusis: ―Yøcsepø yatzipø espiritu ji'n puti, o'ca ji'n ndø o'natyam Dios y va'cø jana tø cu'tø hasta que ndø o'nøyu'jcam Dios.
MAR 9:30 Tzu'ṉyaj jeni y cøtyaj Galilea nasomo, y Jesusis ji'na'ṉ syuni va'cø myus ni i'is o'ca jena'ṉ ijtu.
MAR 9:31 Porque nømna'ṉ chajmayaj ñøtuṉdøvø, ñøjayaju: ―Øjtzi Pø'nis chøṉ Tyøvø maṉba tzi'ocuyajtøj pø'nis cyø'omo, y maṉba yaj ca'tøji y tu'cay jama ca'u'ctzi ma'ṉbø visa'que'te.
MAR 9:32 Pero ñøtuṉdøvø'is ja cyønøctøyøyaj jujchepø tiyø nø cham Jesusis, y ja 'yocva'cyajø'am Jesús na'tzcupit.
MAR 9:33 Y nu'cyaj Jesús Capernaum gumgu'yomo; y cuando tøjcomo ijtu'øc, Jesusis 'yaṉgøva'cyaj ñøtuṉdøvø: ―¿Tina'ṉ nø mi ndzamdam tu'ṉomo?
MAR 9:34 Pero ja 'yaṉdzoṉyajø, porque tu'ṉomo nømna'ṉ 'yonguipyajto'u ñe'comda'm a ver jutipø nøtuṉdøvø mas covi'najø'ajupø.
MAR 9:35 Entonces Jesús po'csu y vyejtu'myaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y ñøjayaju: ―O'ca i sunba cyovi'najø'ajø; tiene que va'cø it como ja itø'is ni ti aṉgui'mguy, como tum chøsi; va'cø chøc nu'csocuy mumu pøngøtoya.
MAR 9:36 Y Jesusis pyøc tum une y cyot cujcomo. Jicsye'c jyotzcøtøjcøy une y ñøjay ñøtuṉdøvø:
MAR 9:37 ―O'ca mi mbøjcøchoṉba tum une yø'csepø ø nøyiṉgøsi, mi ndø mbøjcøchoṉgue'tpa øjtzi; y o'ca mi ndø pøjcøchoṉba, ji'n saṉ øtz mi ndø pøjcøchove, sino mi mbøjcøchoṉgue'tpati cø'vejupø'stzi.
MAR 9:38 Entonces Jua'nis ñøjay Jesús: ―Maestro, ista'møjtzi tum pøn nø yac tzu'ṉupø'is yatzipø espiritu mi nøyiṉgøsi, y ⁿya'inducta'møjtzi, nøjandya'møjtzi: “Mitz ja mi nø'it permiso va'cø yac tzu'ṉ yatzipø espiritu”. Jetse nøjandya'møjtzi porque jicø pøn ji'n vit tyumø'omo tø øtzji'ṉda'm.
MAR 9:39 Pero Jesusis ñøjay Juan: ―U mi ya'inductamu, porque o'ca pø'nis chøcpa milagro'ajcuy ø nøyiṉgøsi, al mismo tiempo ji'n mus cø'o'nøy øjtzi.
MAR 9:40 Porque o'ca ji'n tø qui'saye, tø cotzoṉba.
MAR 9:41 Viyuṉsye mi nøjandyamba, o'ca aunque i'is mi ñchi'pa usy nø' porque mitz Cristo'is mi ñe'nda'm, viyuṉsye maṉba pyøc cyoyoja.
MAR 9:42 ”O'ca tum yøcsepø che'pø une'is va'ṉjamba øjtzi, y tum pø'nis yajapya jic une'is vya'ṉjajmocuy, entonces jic pøn más maṉba castigatzøctøji que menos toya o'ca patztøjcøtyøjuna'ṉ nø'cø'mø vyajtøjatyøjupø møjapø vacucha cyønøcø'mø.
MAR 9:43 Jetcøtoya o'ca mi ṉgø'is mi ⁿyaj cojapa'tpa, tøcspø'ø. Mas vøjø tu'maṉgø'pø va'cø mi ndyøjcøy ityajumø queñajpapø, que va'cø jana mi ñdyøjcøy mi mejchaṉgø'pø yatzipø'omo, ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
MAR 9:44 Jen ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'upø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
MAR 9:45 Y o'ca mi ṉgoso'is mi yaj cojapa'tpa, tøcspø'ø. Masti vøj tu'maṉgoso va'cø mi ndyøjcøy ityajumø queñajpapø que va'cø jana mi mbyajtzøtyøj mejchaṉ goso yatzipø'omo, nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
MAR 9:46 Jeni ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'yajupø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
MAR 9:47 Y o'ca mi vindø'mis mi yaj cojapa'tpa, nøputø. Mas vøjø tu'maṉ vitøm va'cø mi ndyøjcøy Dios aṉgui'mopyamø, que va'cø jana mi mbyajtzøtyøj metzaṉ vitømgø'i yatzipø'omo.
MAR 9:48 Jeni ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'upø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
MAR 9:49 ”Porque mumu pøn maṉba vøjøtzøcyajtøj juctyøcji'ṉ, y mumu copøn yaj ca'yajupø para Dioscøtoya cana'øyupøte.
MAR 9:50 Pero o'ca cana seque'ajpa, ja it jujche va'cø ndø yaj cana'omvøjøtzøcø. Como cana'is yac omba cu'tcuy, jetse omba ijtam mi ndøvøji'ṉda'm.
MAR 10:1 Entonces Jesús tzu'ṉu jeni y maṉ Judea nasomo, y maṉ vit Jordán nø'cøtu'maṉ. Sone pø'nis cyømiñajque'tu, y Jesusis 'yaṉmayaju sone pøn jujche ijtuse cyostumbre.
MAR 10:2 Veneta'mbø fariseo aṉma'yocuy ñø'ijtyajupø'is nu'cyaj Jesuscø'mø. Sunbana'ṉ chøjquisyajø jujche muspa yac tocoyaj Jesús. Ñøjayaju: ―Tø tzajmatyam o'ca it aṉgui'mguy que muspa ndø tzac ndø co'tøc yomo.
MAR 10:3 Y Jesusis 'yaṉgøva'cyajque'tuti: ―¿Jujche mi 'yaṉgui'muse Moisesis?
MAR 10:4 Y aṉdzoṉyaju: ―Moisesis chi' pøn permiso va'cø chac yomo o'ca chi'pa yomo toto jutipøcøs it jachø'yupø que chajcu'am.
MAR 10:5 Pero Jesusis ñøjayaju: ―Mi ⁿjyajyay jetsepø aṉgui'mguy Moisesis porque mi ne'cta'm ji'n sun mi ndzøctam vøjpø tiyø.
MAR 10:6 Pero cuando ijtzo'tznømu'c, cuando Diosis jyomec nasacopac, Diosis chøc pøn jayapø y yomopø.
MAR 10:7 “Por eso pøn tzu'ṉba jyatacø'mø y myamacø'mø va'cø tyumø'om it yomoji'ṉ.
MAR 10:8 Y myechcø'tya'm tumø'ajyajpa. Entonces ji'ndyet metzcuy, sino tumbøtite”.
MAR 10:9 Por eso lo que tyumøtzøjcupø Diosis, uy yac ve'ñaj pø'nis.
MAR 10:10 Entonces cuando tøjcøyajque'tu tøjcomo, pø'nis 'yaṉgøva'cyaj Jesús va'cø cha'maṉvajcayajø lo que ti chamupø.
MAR 10:11 Jesusis ñøjayaju: ―O'ca pø'nis chacpa yomo y pyøcpa eyapø, jetse cyøtzøjcøpya yomo y jetse cojapa'tpa.
MAR 10:12 Jetsetique't, o'ca yomo'is chacpa jyaya y pyøcpa eyapø pøn, cyøtzøjcøpya jyaya y jetse cojapa'tque'tpati.
MAR 10:13 Y ñømiñaj une Jesuscø'mø va'cø pyiquisyajø Jesusis, pero pø'nis ya'inducjo'yaju va'cø jana ñømiñaj une.
MAR 10:14 Jesusis isu que ya'inducyaju une va'cø jana nu'cyaj ñec ijtumø, qui'sca'u y ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Yac miñaj une øjtzøcø'mø, u'yam ya'inductamu. Porque jetsepø'omo Dios aṉgui'mba.
MAR 10:15 Viyunsye mi ndzajmatya'mbøjtzi, que o'ca aunque i'is ji'n pyøjcøchøjṉay Diosis 'yaṉgui'mguy jujche che'pø une'is pyøcøchojṉapyase, entonces ji'n mus tøjcøy je'tomo.
MAR 10:16 Entonces Jesusis jyotzpøcyaju tumdumø une, cyot cyø' tumdumbø unecøsi y cyømasa'nøyaju.
MAR 10:17 Jesús tzu'ṉu, maṉ tu'ṉomo, y tum pøn joviti min poyuc Jesuscø'mø; cutcøne'c Jesusis vyi'nomo y ñøjayu: ―Vøjpø mi myaestro, ¿ti vøjø va'cø ndzøcø va'cø mba't ji'n yajepø quenguy?
MAR 10:18 Jesusis ñøjayu: ―¿Ti'ajcuy mi ndø nøjapya que øtz vøjpø chøṉø? Porque ja it ni i vøjpø sino solo Diosti vøjø.
MAR 10:19 Mitz mi muspa jujche ijtuse aṉgui'mguy: “Uy cyøtzøjcø'yoye, uy yaj ca'oye, uy ñumi, uy syutzi, uy 'yaṉgøma'cø'yoye, cøna'tzøy mi janda y mi mama”.
MAR 10:20 Pø'nis ñøjay Jesús: ―Myaestro, desde que une'ctzi yaj copujtøjtzi mumu yøcsepø tiyø.
MAR 10:21 Jicsye'c Jesusis ya'mu pøn, y syunu, y ñøjayu: ―Faltatøc tumna tiyø va'cø mi ndzøcø. Mavø ma ma'ajpø'i mumu tiyø mi nø'ijtupø, y ve'ndzi'yaj pobreta'mbø tumin lo que mi mbøcpapø, y maṉba it mi riṉguesa'ajcuy tzajpomo. Y minø; mi tø pa'tø.
MAR 10:22 Cuando pø'nis myan jetse, maya'u; y jetse maya'pa tzu'ṉu, porque ricoco'nipøna'ṉete.
MAR 10:23 Entonces Jesús que'najvitu'u y ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Peñavini maṉba tøjcøyaj ricuta'mbø Diosis cuenta'ṉomo.
MAR 10:24 Cuando myanyaj ñøtuṉdøvø'is jetsepø ote, maya'co'ñaju, pero Jesusis ñøjayajque'tu: ―Tøvøtya'm, peñavini tøjcøyajpa Diosis cuenta'ṉomo cyomo'papø'is que tuminji'ṉ vyø'om mase putyaje.
MAR 10:25 Más fácil va'cø cyøt tum camello copøn acusya'is cyoji'omo, que tum rico ji'n maṉ tøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø.
MAR 10:26 Ñøtuṉdøvø más maya'yaju y na ñøjayajtøju: ―¿Entonces i muspa cyotzoca?
MAR 10:27 Jesusis 'ya'myaju y ñøjayaju: ―Pø'nis ji'n mus yaj cotzocyaj vyin, pero Diosis muspa yaj cotzocyajø; porque Diosis muspa chøc mumu tiyø.
MAR 10:28 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús: ―A'mø, øtz ndzacta'møjtzi mumu tiyø va'cø mi mba'jtamø.
MAR 10:29 Jesusis 'yandzoṉu: ―Viyuṉsye mi ndzajmatyamba, chacyajpapø'is tyøc, 'yatzi, chøtzø, myuqui, jyata, myama, yomo, 'yuneta'm, nas para øtzcøtoya, y vøjpø otecøtoya,
MAR 10:30 je'is maṉba pyøjcøchoṉyaje mas vøti yøti yøṉ nasacopajcøsi. Maṉba pyøjcøchoṉyaj cien veces más lo que chacyajupø, que sea tøc, 'yatzi, chøtzø, myuqui, myama, 'yune, o nas. Pero también maṉba yacsutzøctøji. Y minbapø tiempo'omo ji'n ma yaj cyenguy nunca.
MAR 10:31 Pero sone yøtita'mbø covi'najø ji'n ma 'yaṉgui'myaje, maṉba tzø'yaj aunque ipø pønse. Y lo que ni ti aṉgui'mguy ja ñø'itøpø'is yøti, jicse'c maṉba covi'najø'ajyaje.
MAR 10:32 Nømna'ṉ tyu'ṉayaj tu'ṉomo, nømna'ṉ qui'myaj Jerusalén gumgu'yomo. Jesús vindu'ṉaju y ñøtuṉdøvø maṉyaj je'taṉgø'mø. Ñøtuṉdøvø'is maṉbana'ṉ pya'tyaj na'tzpa. Y entonces Jesusis ñømaṉvøjøtzøcyaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø ne'ti y chajmayaju jujche maṉba yacsutzøctøj ñe'c Jesús.
MAR 10:33 Ñøjayaju: ―Mi mustamba que nø tø qui'mdam Jerusalén gumgu'yomo. Øtz Pø'nis chøṉ Tyøvø, jiṉø ma'ṉbø tzi'ocuyajtøj pane covi'najø'is cyø'omda'm, y aṉgui'mguyji'n aṉmayajpapø'is cyø'omda'm. Je'tis maṉba vyø'møyaje va'cø yaj ca'tøj øjtzi, y maṉba tzi'ocuyaj øjtzi lo que ji'ndyet Israel pø'nis cyø'omda'm.
MAR 10:34 Je'tis maṉba cøsijcayaje, y maṉba nacstochøcyaje, y ma'ṉbø cøchujchujvøyaje chujvinji'ṉ, y ma'ṉbø yaj ca'yaje; pero tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'e.
MAR 10:35 Entonces Jacobo'is y Jua'nis cyønu'cyaj Jesús. Jacobo y Juan Zebedeo'is 'yuneta'mete. Ñøjayaj Jesús: ―Maestro, su'nbøjtzi va'cø mi ndzøc øtzcøtoya lo que maṉbapø ⁿva'ctame.
MAR 10:36 Jesusis ñøjayaju: ―¿Ti mi sunba va'cø ndzøc mitzcøtoyata'm?
MAR 10:37 Ñøjayaju: ―Øtz nø sundamu va'cø mi ndø yac po'cstam tum mi ndzø'ña'ṉomo y tum mi aṉna'yomo va'cø aṉgui'mdam mitzcø'mø cuando mi myøja'ṉ aṉgui'mba.
MAR 10:38 Jesusis ñøjayaju: ―Ji'n mi mustam ti mi ⁿva'ctamba. ¿Muspa mi nøṉgøjtam toya como øtz maṉbase nøṉgøt toya como si fuera ji'n 'yomepø nø' va'cø ndø to'ṉø; o sea como va'cø tø yac tziṉdøj coṉña tø mujpa, jetse conñase va'cø mi ndyotyøjø?
MAR 10:39 Ñøjmayaju: ―Musta'mbøtzi. Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse maṉba mi nøṉgøjtam toya como øtz ma'ṉbase nøṉgøti.
MAR 10:40 Pero øtz ji'n mus ndzamø i maṉba po'cs ø ndzø'ña'ṉomo y ni ø aṉna'yomo, pero i vi'na cøpiṉyajtøju, jet maṉba yac po'csyajtøji.
MAR 10:41 Cuando eyapø majcay ñøtuṉdøvø'is myañaju, cyoraje'ajyaju Jacobo y Juan porque ticøtoya ma vya'cyaj mas aṉgui'mguy.
MAR 10:42 Pero Jesusis vyejmiñaju mumu y ñøjayaju: ―Mitz mustamba que lo que ndø nøjatyambapø covi'najø aunque jutipø pø'nomda'm, je'is 'yaṉgui'myajpa pyøndøvø, y myøja'ṉomda'mbø'is yømoc teymøc yac maṉyajpa tyøvø.
MAR 10:43 Pero mijtzi ji'n mus mi ndzøctam jetse. Sino o'ca aunque i'is syunba myøja'ṉomajø mijtzomda'm, tiene que va'cø chøc vyin como coyospase.
MAR 10:44 Y o'ca aunque i'is syunba covi'najø'ajcuy, tiene que va'cø chøc nu'csocuy para mumu icøtoya.
MAR 10:45 Porque øjtzi ø ne'ṉgø Pø'nischø Tyøvø, mi'nøjtzi ji'ndyet øtz va'cø nu'csyaj o mbøndøvø, sino ø ne'ṉgø va'cø ndzøc nu'cscocuy; y va'cø ndzi'ocuyaj ø ⁿvin va'cø yaj ca'tøjø va'cø ⁿjumbutyaj vøti pøn.
MAR 10:46 Entonces nu'cyaj Jericó cumgu'yomo y Jesús nømna'ṉ pyutyaju cumgu'yomo ñøtuṉdøvøji'ṉ, y vøti pønji'ṉ. Tu'ṉaṉvinina'ṉ po'csu tum to'tipø pøn ñøyipø'is Bartimeo, Timeo'is 'yune, nømna'ṉ tyumin va'cu.
MAR 10:47 Cuando myan yø'ṉis que Jesús Nazaret cumgupyøn nøm tyome'aju, vejtzo'tz pømi ñøjayu: ―Jesús, Davijdis mi 'yune, tø toya'ṉøyø.
MAR 10:48 Y sone pø'nis 'yojnayaju va'cø jana vyeja, pero to'tipø pøn vej mas pømi, ñøjacye'tu: ―Davijdis mi 'yune, tø toya'nøy øjtzi.
MAR 10:49 Entonces Jesús te'ndzø'yu y ñøjayaju tome ityajupø pøn: ―Ma vejay je pøn nø vyejupø. Entonces vyejayaj to'tipø pøn ñøjayaju: ―U myaya'e. Te'nchu'ṉø, nø mi ⁿ vyejayu Jesusis.
MAR 10:50 To'tipø'is pyatzpø' vingøspø tucu, tøpte'nu y cyømaṉ Jesús.
MAR 10:51 Entonces Jesusis ñøjayu: ―¿Ti sunba mijtzi va'cø ndzøc mitzcøtoya? To'tipø'is ñøjayu: ―Maestro, su'ṉbøjtzi va'cø mi ndø yac sø'ṉay ø vindøm.
MAR 10:52 Jesusis ñøjayu: ―Mavø. Porque mi ndø va'ṉjajmu, jicpit mi nchojcu. Jicsye'cti sø'ṉ vyitøm, y maṉ pyat Jesús tu'ṉomo.
MAR 11:1 Nu'cyaj tome Jerusalén gumgu'yomo, ityajumø Betfagé y Betania cumguy, tome Olivo lomacø'mø. Jeni cyø'vejyaj Jesusis metzcuy ñøtuṉdøvø va'cø chøcyaj nu'csocuy.
MAR 11:2 Ñøjayaju: ―Maṉdam che'pø cumgu'yomo tome'cam ijtumø. Cuando mi ñu'ctamba jeni, maṉba mi mba'jtam tum burro jø'mdøjupø nunca ji'n pyo'cstøjipø. Pu'pø'tamø y nømindamø yø'qui.
MAR 11:3 Y o'ca aunque i'is mi 'yaṉgøva'ctamba ticøtoya nø mi nømaṉdam burro, nøjayø: “Porque sunba ndø Comi'is, maṉba ñu'csi. Prontoti minba yac tzac vitu'tøjque'te”.
MAR 11:4 Maṉyaju y pya'tyaj burro jø'mdøjupø tome tum aṉdyuṉgø'mø calle'omo y pyu'pø'yaju.
MAR 11:5 Y jiṉdambø pø'nis ñøjayaju: ―¿Ti mi ndzøctamba? ¿Ti'cøtoya nø mi mbucstamu burro?
MAR 11:6 Y 'yaṉdzoṉyaju jujche Jesusis ñøjayajuse, y jiṉ ityajupø'is chacyaju va'cø ñømaṉyaj burro.
MAR 11:7 Y ñømiñaju Jesuscø'mø, y tyo'cøyaj tyucu burrocøsi y Jesusis pyo'csu.
MAR 11:8 Y sone pø'nis tyo'cyaj tyucu tu'ṉomo cyøtpamø Jesús, y eyapø pø'nis quitpøcyaj cu'yu' aṉmaṉ cyotyaj tu'ṉomo.
MAR 11:9 Nø vyi'najyajupø y nø minajupø jyøsaṉgø'mø vejtzo'chaju: ―¡Yøscøtoya Dios! Vøjø va'cø ndø vøpøpøngotzøctamø nø minupø Diosis ñøyicøsi.
MAR 11:10 Vøjø va'cø ndø vøcotzøctam jic maṉbapø mini va'cø 'yaṉgui'mø jujche oyuse 'yaṉgui'm ndø peca jatata'm David. Vøco'nipøte møjipø Dios.
MAR 11:11 Así que Jesús tøjcøy Jerusalén gumgu'yomo y tøjcøyque't masandøjcomo. Jen quenvijtu y 'ya'mu mumu tiyø. Y como tza'imna'ṉ, tzu'ṉu; maṉ Betania cumgu'yomo macvøstøjcay ñøtuṉdøvøji'ṉ.
MAR 11:12 Jyo'pit cuando tzu'ṉyaj Betania cumgu'yomo, Jesús nømna'ṉ 'yosu.
MAR 11:13 Is ya'i higo cuy a'yøyu. Maṉu cyen me'tzay tyøm, pero ni ti ja itø, saṉ 'yaytite porque ji'ndyet higo'is 'yaṉsø'ṉomo va'cø tyø'majø.
MAR 11:14 Entonces jicsye'c Jesusis ñøjay higo cuy: ―Uyam ni i'is mi ngyu'tay mi ndøm nunca, porque ji'n ma mi ndyø'maje. Y ñøtuṉdøvø'is myañaju.
MAR 11:15 Jicse'c nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo. Jesús maṉ masandøjcomo myacputputvøyaju ma'ayajpapø y ju'yoyajpapø masandøjcomo. Chi'potvitu'yaj myejsyata'm ñø ityajupø cyacpøyajpapø'is tyumin, y pyatzvitu'jayaj po'cscutya'm ñø'ityajupø mya'ajyajpapø'is paloma.
MAR 11:16 Y ya'inducyaju va'cø jana ñøcøtyaj ni tiyø masandøjcomo.
MAR 11:17 Y 'yaṉmayaju: ―Viyuṉbø tiyø lo que jachø'yupøse masanbø ote'omo que it jachø'yupø: “Ø ndøc maṉba nøjayaje tøc juti 'yo'nøyajpamø Dios aunque jujta'mbø pø'nis”. Pero mijtzi nøc'ijtøtyamu masandøc como si fuera aṉgøvø'ñajpamø nu'myajpapø.
MAR 11:18 Entonces pane covi'najø'is y aṉgui'mguyji'ṉ 'yaṉma'yoyajpapø'is myañaj tzame jujche oyuse chøqui Jesusis y chøcme'tzjo'yaju velta jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús. Pero ña'chaju vøti pøn, porque mumu pø'nis jovise a'myaju Jesús nø 'yaṉma'yoyuse, y syuñaj Jesús.
MAR 11:19 Pero cuando tza'i'ajnømu, Jesús tzu'ṉu cumgu'yomo.
MAR 11:20 Jyo'pit namdzu cøtyaju y isyaju higo cuy que tøjtzumna'ṉ hasta vyatzi'omsye'ṉomo.
MAR 11:21 Entonces Pedro'is jyajmu chøjcu ñøjay Jesús: ―Maestro, a'mø higo cuy mitz mi ndzamdzi'u ca'u'am.
MAR 11:22 Jesusis ñøjayaju: ―Va'ṉjamdam Dios.
MAR 11:23 Viyuṉse mi nøjmandyamba: o'ca aunque i'is ñøjapya yøṉ cotzøc: “Tzu'ṉ jeni y tøjcøy majromo”, jetse ma tyuqui o'ca ji'n ni ti qui'psi choco'yomo. Tiene que va'cø vya'ṉjam de veras lo que chamuse maṉba tyuqui.
MAR 11:24 Por eso mi nøjandyamba øjtzi; cuando mi o'nøndyamba Dios, o'ca mi va'ṉjamdamba que mi mbøjcøchoṉdamu'am lo que mi ⁿva'ctamupø, entonces Diosis maṉba mi ñchi'tame.
MAR 11:25 Y cuando mi ndye'ndamba y mi o'nøndyamba Dios, yaj cøtocoyajø mi ndøvø'is aunque ti mi ñchøjcatyamu, va'cø jetsetique't yaj cøtocojay mi ṉgojata'm tzajpomo ijtupø mi Janda'is.
MAR 11:26 Pero o'ca ji'n mi yaj cøtocojay mi ndøvø'is cyoja, entonces ji'n ma yaj cøtocojay mi ṉgojata'm tzajpomo ijtupø mi Janda'is.
MAR 11:27 Entonces nu'cvøjøtzøcyajque't Jerusalén gumgu'yomo. Y cuando Jesús nømna'ṉ vyit masandøjcomo, cyømiñaju pane covi'najø'sta'm y aṉgui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø'is y tzambø'nista'm.
MAR 11:28 'Yaṉgøva'cyaj Jesús ñøjayaju: ―¿Jujchepø aṉgui'mguyji'ṉ mi ndzøcpa lo que mi ndzøcpase, y i'is mi nchi'u aṉgui'mguy va'cø mi ndzøc jetse?
MAR 11:29 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju; ñøjayaju: ―Øtz ma'ṉbø mi ⁿocva'ctaṉque'te a ver ti mi ndzamdamba. O'ca mi ndø aṉdzoṉdamba, entonces øtz ma'ṉba mi ndzajmatyame i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcsepø tiyø.
MAR 11:30 ¿A ver i'is chi' Juan aṉgui'mguy va'cø nø'yø'yoya? Tø tzajmatyam ndøvø o'ca Diosis chi'u o pø'nis.
MAR 11:31 Jicse'c nay ñø'aṉgøva'ctzo'chajtøju ñe'comda'm, nømyaju: ―O'ca tø nømdamba que Diosis chi' Juan aṉgui'mguy, je'is maṉba tø nøjatyame: “Entonces, ¿ti'ajcuy ja mi vya'ṉjamdam Juan?”
MAR 11:32 En cambio ji'n mus ndø aṉdzoṉdamø que pø'nisti chi'aṉgui'mguy. Porque ña'chajque't sone pønda'm, porque myusyaju que sone pø'nis vya'ṉjamyaju que Juanete viyuṉse tza'maṉvajcopapø Diosis cyø'vejupø.
MAR 11:33 Por eso ñøjayaju covi'najø'is Jesús: ―Ji'n ø mustame i'is chi' Juan aṉgui'mguy. Y Jesusis ñøjayaju: ―Pues øjtzi jetsetique't ji'nø mi ndzajmatyam i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcsepø tiyø.
MAR 12:1 Entonces Jesusis chamdzo'tz covi'najøta'm historia va'cø 'yaṉma'yoya; ñøjayaju: ―Ijtuna'ṉ tum pøn ñijpupø'is ñasomo tøm ñøyipø'is uva. Vye'jcøvitu' nipi, y ño'tz tza' tzica cuenta jut maṉbamø jyo'c uva'is ñø' cuando nø cyømaṉu'c va'cø pyut ñø'; chøjque't torre ye'ṉupø va'cø cye'naṉguec nipi'omo. ”Entonces chacyaj cuidatzøcyajpapø'is va'cø cyøyosyajø; y vø'nipi maṉ ya'i.
MAR 12:2 Nu'c tiempo va'cø it uva, vø'nipi'is cyø'vejyaj chøsi va'cø 'yo'nøyaj cuidatzøcyajpapø'is va'cø vye'ndzi'yaj cosecha jujche maṉbase pyøc vø'ne'is.
MAR 12:3 Cuidatzøcyajpapø'is ñujcayaj tzøsi lo que cyø'vejyajupø vø'nipi'is, y nacstochøcyaju, y yac vitu'yaju jana ni tiyø.
MAR 12:4 Entonces vø'nipi'is cyø'vejque't eyapø tzøsi, pero cuidatzøcyajpapø'is pyu'ṉmacyaj tza'ji'ṉ jic menajcøs minupø. Pyu'ṉgøveñaj cyopajcøsi, tyopa'o'nøyaju, y myacnøpoyaju.
MAR 12:5 Entonces vø'nipi'is cyø'vej vøjøtzøjque'tu tu'cañajcøsi eyapø tzøsi, y jete cuidatzøcyajpapø'is yaj ca'yaju. Y después vø'nipi'is cyø'vejyajque't eyata'mbø. Tumdum viaje vene ñacsyaju, vene yaj ca'yaju.
MAR 12:6 ”Ja itøna'ṉ más chøsi, pero ijtuna'ṉ 'yune syungo'nbapø. Jete cyø'vejque't último vø'nipi'is, nømu: “Maṉba cyøna'tzøyaj ø ⁿune”.
MAR 12:7 Pero cuidatzøcyajpapø'is nañøjayajtøju: “Yøṉete mapø'is pyøjcøchoṉ uva nipi cuando ca'pa jyata como cuenta de erejencha. Tø maṉdya'i, ndø yaj ca'tya'i, y øjtzi maṉba ndø nøtzø'tyam uva nipi”.
MAR 12:8 Entonces cuando nu'c vø'nipi'is 'yune, ñucyaju y yaj ca'yaju y pyatzpø'yaj emøc.
MAR 12:9 Jesusis jetse chamu, y entonces ñøjacye'tu: ―¿Pero ti maṉba chøjcayaje vø'nipi'is? Maṉba mini y maṉba yaj ca'yaj jic pøn lo que chajcupø ma's cuidatzøcyaj nipi, y maṉba chacyajque't eyata'mbø va'cø cuidatzøcyajque'ta.
MAR 12:10 ”Viyuṉse mi ndu'ndamu'am jachø'yupø totocøsi yø'cse nømbapø: Ijtu tum tza' ja syuñajøpø tøc tzøcyajpapø'is, Pero mismo tza' oy pivi eyapø'is va'cø yac yos tøc aṉgui'nomo, porque jen mas vøjpø tza' syunba.
MAR 12:11 Ndø Comi'is chøc yø'cse y o'ca jujchese ndø a'mdamba. Jetse cham Jesusis.
MAR 12:12 Entonces covi'najø'sta'm oy ñucjo'yaj Jesús, porque cyønøctøyøyaju que Jesusis cham historia va'cø cha'mindzi que como cuidatzøcyajpapø'is yaj ca'yaj vø'nipi'is 'yune, jetse ñe' covi'najø'is ñø'ityaj mismo quipsocuy va'cø yaj ca'yaj Diosis 'yune. Pero ja ñucyaj Jesús, porque ña'chaj sone pøn. Entonces covi'najø tzu'ṉyaju.
MAR 12:13 Covi'najø'is cyø'vejyaj Jesuscø'mø metzcuy tu'cay fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is y metzcuy tu'cay pøn lo que syuñajpapø'is aṉgui'mbapø Herodes. Cyø'vejayaju va'cø chøjquisyajø o'ca muspa yaj quecyaj Jesús vyejvejnecucyøsi.
MAR 12:14 Cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju: ―Maestro, musta'mbøjtzi que mitz viyuṉsepø ti mi ndzamba. Mitz ni ti ji'n mi ndzøjcay cuenda o'ca myøja'ṉombø pøn o cø'yipø pøn. Parejo mi nømaṉyajpa mumu pøn. Mitz viyuṉse mi 'yaṉma'yombya Diosis tyu'ṉomo. Tø tzajmatyamø o'ca vøjø o ji'n vyøjø va'cø ndø cøcoyoja lo que ti vya'cpa aṉgui'mbapø Cesajris. A ver o'ca pyena va'cø ndø cøcoyoja, o ji'ndyet pyena.
MAR 12:15 Pero Jesusis myusu que qui'pscøpo'yaju jujche va'cø yaj queca, y ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy mi ndø tzøjquistamba? Ndø nømijnatyam tum popo tumin va'cø ⁿisø.
MAR 12:16 Ñømijnayaju y Jesusis isu, y 'yaṉgøva'cyaju, ñøjayaju: ―¿Ipø pø'nis cyopac tzøqui it tumingøsi? ¿I'is ñøyi ijtu jachø'yupø tumingøsi? 'Yaṉdzoṉyaju: ―Møja'ṉ aṉgui'mbapø Cesajris ñe'.
MAR 12:17 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Por eso tzi'tam César lo que Cesajris ñe', y tzi'tam Dios lo que Diosis ñe'. Y o'ca jujchese a'myaj Jesús.
MAR 12:18 Entonces maṉ 'yo'nøyaj Jesús metzcuy tu'cay saduceo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is. Jet nømyajpa que ca'yajupø ji'n visa'yaje. Ji'quis 'yaṉgøva'cyaj Jesús, ñøjayaju:
MAR 12:19 ―Maestro, Moisesis jayutzajcatya'møjtzi que o'ca ca'pa tum pøn y chacpa yomo, pero ja it 'yune, entonces myuqui'is tiene que va'cø ñøco'tøjcaj yomo va'cø ityaj 'yune por cuenta 'yatzi'is ñe'. Jetse jyay Moisesis.
MAR 12:20 Bueno, cu'yayna'ṉ it tumbø pø'nis 'yune. Vi'na pønbø oy co'tøjcaje y ca'u ja chac une.
MAR 12:21 Entonces metzcupyø myuqui'is ñøco'tøjcajacye't 'yatzi'is yomo, y ca'que'tuti ja ñø'une'øcye'tati yomo. Tu'ca'yombø jøsi'cam jetseti tujque'tu.
MAR 12:22 Jetse cu'yay cø'yitya'm pyøcjo' pyøcjo'yajpana'ṉ mismo yomo, y ni jutipø'is ja chac une. Jøsi'cam ca'que'tuti yomo.
MAR 12:23 Jetse chamyaju entonces 'yaṉgøva'cyaj Jesús: ―Entonces cuando visa'yajque'tpa ca'yajupø, ¿jutipø pø'nis maṉba ñø'it je yomo? Como cu'yacyø'yita'm oy ñøco'tøjcajyaj mismo tumbø yomo.
MAR 12:24 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Mitz ji'n mi ṉgui'pstam vøjø porque ji'n mi ṉgøñøctøyøtyam jachø'yupø Diosis 'yote, ni ji'n mi ṉgøñøctøyøtyame jujche muspa chøc Diosis.
MAR 12:25 Porque cuando visa'nømba, ji'nam ma cyo'tøjcajnømi, ni ji'nam ma nachi'yajtøj 'yune va'cø co'tøjcajyajø. Pero maṉba ityaj jujche tzajpomda'mbø angeles ityajpase.
MAR 12:26 Pero o'ca mi ndø aṉgøva'ctamba o'ca visa'yajpa ca'yajupø, maṉba mi ndza'maṉvajcatyame lo que mi ndu'ndamu'am libru'omo lo que Moisesis jyayupø, juti chambamø que nemde'n che'pø cu'yomo. Nømba jeni que Diosis ñøjay Moisés: “Øjchøṉø Dios. Øtz va'ṉjambøjtzi Abraha'mis y Isaajquis y Jacojbis”.
MAR 12:27 (Entonces queñajpa jicta'm) porque ca'yajupø'is ji'n vya'ṉjamyaj Dios sino queñajpapø'is vya'ṉjamyajpa. Por eso ji'n vyøj mi ṉgui'psotyame.
MAR 12:28 Ijtuna'ṉ jeni tum aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yopyapø. Je'is myanu jujche vejvejneyaju, y qui'psu o'ca Jesusis nø 'yaṉdzo'ṉoy vøjø. Entonces cyøminu Jesús y ñøjayu: ―¿A ver jutipø aṉgui'mocuy lo que chi'upø Diosis más covi'najøpø?
MAR 12:29 Jesusis ñøjayu: ―Yøṉømete mas covi'najøpø aṉgui'mocuy: “Cøma'nøtyam Israel pønda'm: ndø Comi Dios, jicømete tumbøti ndø Comi.
MAR 12:30 Sunø ndø Comi Dios mi ndumø tzocoy, mi ndumø anima, mi ndumø qui'psocuy, y cøyosøy Dios mumu mi mbømiji'ṉ”. Jic aṉgui'mocuy mas møjapøte.
MAR 12:31 It eyapø aṉgui'mocuy jetseti møjaque't: “Sunø mi ndøvø jujche mi sunbase mi ⁿvin”. Yøṉø aṉgui'mocuy mas møjata'mbø que ji'n eyata'mbø.
MAR 12:32 Entonces aṉgui'mguyji'n aṉma'yopyapø pø'nis ñøjay Jesús: ―Vøjti mi aṉdzoṉu, Maestro, viyuṉ mi nchamu que tumdi it Dios, y ja itø eyapø; jejtite.
MAR 12:33 Y va'cø ndø sunø Dios ndø ndumø tzocoy, y ndø ndumø qui'psocuy, y va'cø ndø ngøyosøy Dios mumu ndø mbømiji'ṉ, y va'cø ndø sunø ndø tøvø jujche ndø sunbase ndø ⁿvin, jetse mas vøjø que menos mumu copøn va'cø ndø pojṉay para Dioscøtoya, y aunque tiyø va'cø ndø tzi' Dios.
MAR 12:34 Entonces cuando is Jesusis que vøj 'yaṉdzoṉu, ñøjayu: ―Mijtzi usyti falta va'cø mi ndyøjcøy Diosis cuenta'ṉomo. Y mumu na'chaju va'cø 'yaṉgøva'ca'ṉøyaj Jesús aunque tiyø va'cø yaj quecyajø.
MAR 12:35 Jesús nømna'ṉ 'yanma'yoy masandøjcomo y nømu: ―¿Ticøtoya nømyajpa aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø que Cristo Davijdis 'yunete?
MAR 12:36 Porque ñe'c David chi' qui'psocuy Masanbø Espiritu Santo'is va'cø ñømø: Ndø Janda Diosis ñøjay ø Ṉgomi: “Po'csa yø'qui ø ndzø'ña'ṉomo, ø møja'ṉajcu'yomo. Hasta que øtz maṉba mi yaj cønu'cøjayaj mi enemigota'm”.
MAR 12:37 Pero como ñe'c David nømba que ndø Comi je'isti Cyomique't, ¿jujche ndø nøjatyamø que ndø Comi Davijdis 'yunete? Porque o'ca Davijdis Cyomi, ji'n mus tø nømø que Davijdis 'yune porque Cyomite. Y soneta'mbø pø'nis cyøma'nøyaj Jesús y casøyaju.
MAR 12:38 Jesús aṉma'yoyu y ñøjayaju: ―Ndzøctam cuenda aṉgui'mguyji'ṉ 'yaṉma'yoyajpapø, lo que sunba vityaj pøjipø tucu myesyajupø, y sunba va'cø yuschi'yajtøjø como myøja'ṉombø pønse plaza'omo.
MAR 12:39 Y cuando tu'myajpa, sunba pyo'csyaj mas møja'ṉomda'mbø pøn pyo'csyajpamø. Y cuando itpa søṉgu'tcuy, sunba pyo'csyaj mas mø'ja'ṉombø pøn pyo'csyajpamø.
MAR 12:40 Yac tzu'ṉayajpa yaṉbac yomo'is tyøc; entonces chøcyajpa conocscuy ya'pyapø va'cø ijtyaj como que si fuera va'ṉjajmoyajpase. Por eso mas maṉba cyastigatzøcyajtøji.
MAR 12:41 Y Jesús pocs masandøjcomo tome ijtumø cofre cyotyajpamø tumin. Jesusis 'ya'mu nø cyotyaju'is tumin caja'omo y sone ricuta'mbø'is cyotyaj vøti tumin.
MAR 12:42 Entonces min tum pobrepø yaṉbac yomo, je'is cyot caja'omo metzcuy namdumin ji'n vyaletzøquipø ni tum quinto.
MAR 12:43 Jesusis vyejtu'myaj ñøtuṉdøvø y ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjandyamba: lo que yøṉø pobrepø yaṉbajquis cyot caja'omo, más valetzøcpa que ji'n mumu eyata'mbø'is cyotyajuse caja'omo.
MAR 12:44 Porque mumu eyata'mbø'is cyotyaju lo que sobratzøcyajupø, pero yøṉ yaṉbajquis, pobre'ajcu'yomo cyot mumu lo que ñø'ijtupø, tipi'jna'ṉ maṉba cu'ti. Vøpø ti chøjcu.
MAR 13:1 Cuando Jesús pujtu masandøjcomo, tum ñøtuṉdøvø'is ñøjayu: ―Maestro, a'mø jujche møjata'mbø y suñita'mbø tza' it yøṉ masandøjquis ñe', y jujche suñi queñajpa yøṉ tøcta'm.
MAR 13:2 Pero Jesusis ñøjayu: ―A'm yøṉ møjata'mbø tøc. Mumu maṉba yajyaje; ji'n ma chø'y ni tum tza' ne'csca'mupø cha'tøvøcøsi, maṉba ju'mbø'i nama nama.
MAR 13:3 Entonces maṉyaj Olivo lomacøsi y masandøc met quetzacøtu'møṉ ijtuna'ṉ. Y Jesús po'cs jeni. Entonces Pedro'is y Jacobo'is y Jua'nis y Andresis ne'ti ñøjayaj Jesús:
MAR 13:4 ―Tø tzajmatyam ndøvø: ¿jujchøc maṉba tucnøm mi ndzamuse? ¿Ti'is maṉba cyotzame que nøm ñuc ora?
MAR 13:5 Jesusis ñøjayaju: ―Tzøctam cuenda ni i'is jana mi 'yaṉgøma'cøtyamø.
MAR 13:6 Porque maṉba miñaj sone pøn por cuenta øjtzi y maṉba nømyaje: “Øjchømøṉ Cristo”. Jetse maṉba 'yaṉgøma'cøyaj sone pøn.
MAR 13:7 ”Pero cuando mi manba quipcuy y manba que it quipcuy emøc, uy jujchese mi ndyuctamu. Porque tiene que va'cø tyuc jetse vi'na. Pero ji'ndøc ma yajnømi.
MAR 13:8 Porque cumguy pø'nis maṉba ñøquipyaj eyaco cumgu'yom tzu'ṉyajpapø, y gobierno'is maṉba ñøquipyaj eyapø gobierno. Maṉba it nasamicscø, maṉba it yu' aunque juti. Maṉba so'natejyaj pønda'm. Jetse maṉba ischo'chaj toya, pero jøsicam más maṉba isyaj toya.
MAR 13:9 ”Pero cuendatzøctam mi ⁿvin porque maṉba mi ñuctandøji, maṉba mi nømaṉdandøji jutø tu'myajpamø aṉgui'myajpapø, y maṉba mi ñacstandøji conocscutyøjcomo. Y maṉba mi ñømaṉdandøji aṉgui'mbapø'is vyi'nomda'm y møja'ṉ aṉgui'mbapø'is vyi'nomda'm mi ndø va'ṉjamdamu aṉcø. Jetse maṉba mi mus ndzamdam ti mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
MAR 13:10 Y antes que maṉba yajnømi, tiene que va'cø chamsajtøj vi'nati vøjpø ote mumu cumgu'yomo.
MAR 13:11 Pero cuando mi ñømaṉdandøjpa va'cø mi ñchi'ocuyajtandøj aṉgui'mbapøcø'mø, u maṉ mi maya'ndamu ti maṉba mi ndzamdame. U maṉ mi ṉgui'pstamu ni tiyø; porque misma hora maṉba mi ñchi'tandøji qui'psocuy jujche va'cø mi 'yaṉdzo'ṉotyamø. Y jetse tzamdamø jujche mi nchi'tandøjpase qui'psocuy. Porque ji'ndyet mijtzi nø ndzamdamupø, sino Masanbø Espiritu Santo'is mi ñchi'tamuse qui'psocuy.
MAR 13:12 Y ji'n vya'ṉjamepø pø'nis maṉba chi'ocuyaj mismo tyøvø sea 'yatzi o myuqui va'cø yaj ca'tøjø. Jetsetique't jata'is maṉba chi'ocuyaj 'yune, y une'sta'm maṉba qui'sayaj mismo jyata y myama, y maṉba chi'ocuyajyaje va'cø yaj ca'yajtøjø.
MAR 13:13 Y mumu pø'nis maṉba mi ṉqui'satyame porque mi ndø va'ṉjamdamba aṉcø. Pero o'ca mi ndondamba hasta que mi nøṉgøjtamba toya, maṉba mi ṉgyotzoctame.
MAR 13:14 ”Tza'maṉvajcopapø Daniejlis jyayu que maṉba it møsyaṉbø tiyø. Je'is maṉba yajpø'yaj aunque tiyø. Cuando mi istamba jetsepø jut ji'n musimø itø―mi ndu'nbapø'is yønø, ay que va'cø mi ṉgønøctøyøy ti ndzamba―, entonces Judea nasomo ityajupø hay que va'cø pyoyajø, va'cø cotzøjcø'mda'm myaṉyajø.
MAR 13:15 O'ca tøjcøcopajcomo ijtu, cuando mø'nba va'cø pyoya, hay que va'cø pyoy tumnajcøsi, porque ji'n ma it tiempo va'cø tøjcøy tyøjcomo va'cø ñøput aunque tiyø.
MAR 13:16 Y tza'momo nø yosupø mas vøjø va'cø pyotyucø, va'cø jana vyitu'ø tyøcmø va'cø mye'tz tyucu.
MAR 13:17 Pero jic jama vøti maṉba toya'isyaj yomo maṉbapø'is isyaj 'yune y yac tzu'tzpapø'is 'yune.
MAR 13:18 Va'ctam Dioscøsi que va'cø jana tuc jetse pacac aṉsø'ṉomo va'cø jana mi mbyotyam pacac aṉsø'ṉomo.
MAR 13:19 Porque jic jama'cøsi maṉba it toya'iscuy lo que nuncatøc ja 'yoyapø desde que cho'tzucsye'ṉomo nasacopac, cuando Diosis jyomec mumu tiyø. Ni ji'nam ma itque't jetsepø toya'iscuy nuṉcacøtoya.
MAR 13:20 O'ca ji'na'ṉ yaj toya'iscuy Diosis, ca'pana'ṉ mumu pøn. Pero Diosis maṉba yaj toya'iscuy porque tyoya'ṉøpya pøn lo que cyøpiṉyajupø.
MAR 13:21 ”Y o'ca jicsye'c aunque i'is mi ñøjandyamba: “A'mø: yø'c it Cristo”, o o'ca mi ñøjandyamba: “Jendi ijtu”, Uy mi va'ṉjamdamu.
MAR 13:22 Porque maṉba miñaj aṉgøma'cø'oyajpapø, maṉba chøcyaj vyin como si fuera Cristo, maṉba nømyaje: “Øjchøṉø tza'maṉvajcopapø”. Maṉba chøcyaj ji'n ndø isipø tiyø y milagro'ajcuy va'cø 'yaṉgøma'cø'isyajø pøn lo que Diosis cyøpiṉyajupø, a ver o'ca vya'ṉjamyajpa.
MAR 13:23 Pero mitzta'm tzøctam cuenda øtz mi ndzajmatyamuse jujche ma tucnømi.
MAR 13:24 ”Pero jicø jama'cøsi, cøjtu'cam møja'ṉ doya'iscuy, jama maṉba tu'i y poya ji'n ma syø'ṉi.
MAR 13:25 Matza maṉba quecyaj nasomo y tzajpomo ityaju'is pyømi maṉba micsyaje.
MAR 13:26 Entonces maṉba isyaj øjtzi Pø'nis chøṉ Tyøvø. Øtz ma'ṉbø min o'na'cøsi pømi'øcyo'nupø y møja'ṉ sø'ṉbapø.
MAR 13:27 Entonces øtz ma'ṉbø ṉgø'vejyajø angeles aunque juti va'cø yac tu'mayaj pønda'm øtz ṉgøpiṉyajupø. Maṉba ñømiñaj aunque jut ityajupø nasacopajcøsi, maṉba tzu'ṉyaj más ya'i ispapø nasomo, y hasta más ya'i ispapø tzajpomo.
MAR 13:28 A'mdamø jujche higo cuy tucpase, jetse muspa mi aṉmañdyamø. Cuando yo'ca'ajyajpa 'yaṉmaṉ y a'yøpya, entonces mi mustamba que ya mero maṉba ja'maṉsø'ṉajnømi.
MAR 13:29 Jetsetique't, cuando mi istamba que nø tyucnømu øtz ndzamuse, jetse maṉba mi mustame que ya mero nu'cu'am ora.
MAR 13:30 Viyuṉse ni nøjandyamba, mumu øtz ndzamuse maṉba tucnømi antes que ca'pø'yajpa yøti ityajupø pøn.
MAR 13:31 Tzap y nas maṉba yaje, pero øtz nø ndzamuse ji'n ma cøyaje nunca.
MAR 13:32 ”Pero jujchøc y jutipø ora øtz ma'ṉbø mini, ni i'is ji'n myusi, ni aṉgelesis tzajpomo ityajupø'is, ni øjtzi Diosis 'Yune ji'nø musi, namas ndø Janda'is myuspa.
MAR 13:33 ”Por eso cø'aṉjamdamø, u cø'øṉdame, y o'nøtyam Dios; porque ji'n mi mustame jujchøc maṉba nu'c hora.
MAR 13:34 Maṉba tuqui como tucpase cuando tum pøn vitpa ya'i. Antes que tzu'ṉba tyøcmø, yaṉgui'mu tzacyajpa chøsita'm tiyø yoscuy maṉba chøcyaj tumdumbø'is. Y 'yaṉgui'mu tzacpa aṉdyuṉ cyoquenbapø'is va'cø cyøquena.
MAR 13:35 Jetseti mitzta'mque't u mi 'yøṉdamu. Porque como cyoquenbapø'is aṉdyuṉ ji'n mus tiyø hora maṉba nu'qui vø'tøc; jetsetique't ji'n mi mustame tiyø hora maṉba min øjtzi; o'ca tzu'ijcam, o'ca cuctzu, o'ca nø vyeju'c gaylu, o'ca nø syø'ṉbø'nømu'øc.
MAR 13:36 Vøj coquendamø, u 'yøṉdame, va'cø jana mi mbya'jtam øṉupø o'ca jovise minba vø'tøc.
MAR 13:37 Y jujche mi ndzajmatya'mbø mitzta'm, jetseti ndzajmayajque'tpøjtzi aunque iyø: jo'ctamø, u mi 'yøṉdamu.
MAR 14:1 Faltatøcna'ṉ metza jama va'c it søṉ ñøyipø'is pascua cuando cyø'syajpana'ṉ pan ja pyoṉoṉapø. Y pane covi'najø'sta'm y aṉgui'muyji'ṉ aṉma'yoyajpapø pø'nis chøcme'chajpana'ṉ jujche va'cø 'yaṉgøma'cøyaj Jesús va'cø mus ñucyajø y yaj ca'yajø.
MAR 14:2 Pero nømyajpana'ṉ: ―Uy ndyø nucta'i søṉ jama'omo utim cyoquipyaj vøti pø'nis, uytim so'natejyaje.
MAR 14:3 Jesús ijtuna'ṉ Betania cumgu'yomo. Jena'ṉ it tum pøn yachputzi'øyupøna'ṉ ñøyipø'is Simón, je'is tyøcmø Jesús nømna'ṉ pyo'csu mesa'omo. Cyønu'cu tum yomo'is ñø'ijtupø'is tum cojtocuy alabastro tza'pø. Cojtocu'yomo ijtunaṉ aceite suñi viquicpapø nøyipø'is nardo, pero mero vøjpø y caro coyojapø. Yomo'is vyen cyojtocuy y cyøtijtøjay Jesusis cyopac aceite perfumepøji'ṉ.
MAR 14:4 Veneta'mbø pøn jiṉ ityajupø qui'syca'yaju, na ñøjayajtøju: ―¿Ti'ajcuy suniti yac tocoy aceite perfumepø?
MAR 14:5 Porque muspapøna'ṉ mya'ajø como tres mil pesocøsi va'cø chi'yaj tumin pobreta'mbø. Y 'yojnayaju yomo vene pø'nis.
MAR 14:6 Pero Jesusis ñøjayaju: ―Tzactam yøṉ yomo. ¿Ti'ajcuy mi molestatzøctamba? Vøjpø ti chøc øtzcøtoya.
MAR 14:7 Pobreta'm mumu jama ityajpa mitzji'ṉdam; y cuando sunba, muspa mi ayudatzøctamø; pero øjtzi ji'ṉ ma it mumu jama mitzji'ṉda'm.
MAR 14:8 Yøṉ yomo'is chøjcu lo que myuspa'csye'ṉomo. Jajsa'yø ø ṉgoṉña vi'na va'cø vøjøtzøcø va'cø niptøjø.
MAR 14:9 Viyuṉse mi ndzajmatya'mbøjtzi que aunque jut nasindumø chamnøvityajpa vøjpø ote, maṉba chamyajque't ti chøc yøṉ yomo'is va'cø jyajmuchøcyajø.
MAR 14:10 Entonces tum macvøstøjcapyø nøtuṉdøvø ñøyipø'is Judas Iscariote; je'is cyømaṉyaj pane covi'najøta'm y vyinbøjayaju va'cø chi'ocuyaj Jesús je'is cyø'omda'm.
MAR 14:11 Cuando myañaj ti nø chamupø Judasis, pane covi'najøta'm casøyaju, y vyinbøjayaj tumin. Y Judasis quipscøpo'u jujche va'cø chi'ocuyaj Jesús jetcøsta'm.
MAR 14:12 Søṉdzo'tzcu jyama'omo cuando cyø'syajpa pan ja pyoṉoṉapø y yaj ca'yajpa borrego va'cø cyotzøcyajø, ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―¿Jut sunba mijtzi va'cø maṉ vøjøndzøctam pascua søṉgu'tcuy?
MAR 14:13 Entonces Jesusis cyø'vejyaj metzcuy ñøtuṉdøvø, ñøjayaju: ―Maṉdyam cumgu'yomo. Jeni maṉba mi ndzoṉdam tum pøn nø ñømaṉupø'is tum majcuy nø'. Ma pa'jtamø jicø pøn.
MAR 14:14 Y jut tøjcøpyamø jicø, jiṉ mi ñøjandyamba vø'tøc: “Yø'c mi ṉgø'vejay Maestro'is ote mi ñøjambya: ¿Jut it cuarto maṉbamø ṉgu't pascua søngu'tcuy ø nønduṉdøvøji'ṉ?”
MAR 14:15 Vø'tøjquis maṉba mi isindzi'tam møjapø cuarto møjipø; jiṉ vøjøtzøctamø va'cø tø cu'jtamø.
MAR 14:16 Nøtuṉdøvø maṉyaju y nu'cyaju cumgu'yomo y jen pya'tyaju jujche chajmayajuse Jesusis. Y vyøjøtzøcyaju pascua søṉgu'tcuy.
MAR 14:17 Cuando tzu'i'ajnømu'cam, Jesús nu'cyaju macvøstøjcay ñøtuṉdøvøji'ṉ.
MAR 14:18 Y cuando nømna'ṉ cyu'tyaju mesa'omo, Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjayndya'mbøjtzi que maṉba put tum pøn mijtzomda'm nø cyu'tupø øtzji'ṉ maṉbapø'is tzi'ocuyaje ø enemigocøsta'm.
MAR 14:19 Jicsye'c maya'yaju y 'yaṉgøva'cyaj Jesús tumdum pø'nis ñøjayaju: ―¿Será que øjchøṉø? Y eyapø nømgue'tu: ―¿Será que øjchøṉø? Jetse nømyaju mumu.
MAR 14:20 Jesusis ñøjayaju: ―Macvøstøjcay pø'nomo tum maṉba puti cu'tpapø øtzji'ṉ tumbø tzima'omo, je'is maṉbø tzi'ocu'yaje.
MAR 14:21 Viyunse øjtzi Pø'nis chøṉ Tyøvø ma'ṉbø ca'e jujche jachø'yuse totocøsi. Pero algo maṉba toya'is jic pøn maṉbapø'is tzi'ocuyaje. Mastina'ṉ vyøjom putpa jic pøn oca ja pyø'najøna'ṉ.
MAR 14:22 Mientras nømna'ṉ cyu'tyaju, Jesusis pyøc pan, ñøjmay yøscøtoya Dios, vye'ndzi'yaju, y ñøjayaju: ―Pøctamø; yøṉømete øjchøṉ sis.
MAR 14:23 Entonces pyøc vaso ñøjayu yøscøtoya Dios, y chi'yaju, y tyo'ṉve'ñaju.
MAR 14:24 Y Jesusis ñøjayaju: ―Yøṉømete ø nø'mbin. Maṉba jø't put ø nø'mbin vøti pøngøtoya. Ø nø'mbin señate que Diosis chøjcu jomepø contrato.
MAR 14:25 Viyuṉse mi nøjandyamba, øtz ji'n ma ndo'ṉque't uva'is ñø' hasta je jama ndo'ṉba Dios 'yaṉgui'mbamø. Jicse'c ma'ṉbø ndo'ṉe jomepø.
MAR 14:26 Vyañaju tum vane y tzu'ṉyaju Olivo cotzøjcøsi.
MAR 14:27 Entonces Jesusis ñøjayaju ñøtuṉdøvø: ―Mumu mitzta'm maṉba jujchese ndyuctame yøṉø tzu'cøsi cuando mi istamba jujche nøtzøcyajuse øjtzi. Porque it jachø'yuse Diosis 'yote que Dios nømu: “Ma'ṉbø ⁿyaj ca' øjtzi jicø pøn lo que cyoquenbapø'is borrego y borrego maṉba potyocoyaje”. Jetse Dios nømu y jetseti mitz maṉba mi mbyotyocotyaṉgue'te.
MAR 14:28 Pero visa'u'cam øjtzi, ma'ṉbø vi'na maṉ Galilea nasomo. Y mitz maṉba myaṉdam jøsi'jcam.
MAR 14:29 Entonces Pedro'is ñøjayu: ―Aunque mumu eyata'mbø'is mi mbyochacpø'yajpa, øtz ji'n ø mi mbyochac nunca.
MAR 14:30 Jesusis ñøjayu: ―Viyuṉsye mi nøjambøjtzi: yøṉ mismo tzu'cøsi, antes que menac vejpa ṉgaylu, maṉba mi ñømi tu'cay nac que ji'n mi ndø comusi.
MAR 14:31 Pero Pedro'is ñøjayu vøti nac: ―Aunque ca'pa mitzji'ṉ, nunca ji'n ma nømi que ji'n ø mi ṉgomusi. Jetseti nømyajque't mumu ñøtundøvø.
MAR 14:32 Entonces nu'cyaj tum lugajromo ñøjayajpamø Getsemaní, y Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Po'cstam yø'qui, mientras øtz ma'ṉbø o'nøy Dios.
MAR 14:33 Jesusis ñømaṉyaj Pedro y Jacobo y Juan usy tu'maṉ. Jesús ñøcøtzo'tzu va'cø ña'tzco'na y va'cø tzocotyocyomø'nu maya'cu'is.
MAR 14:34 Ñøjayaj tu'capyø ñøtuṉ: ―Nø myaya'co'nu ø ndzocoy como maṉbase ca'e. Tzø'tyam yø'qui, y jana co'øṉguy ijtamø.
MAR 14:35 Entonces Jesús maṉaṉøyu usyi y mucsquec najsomo y 'yo'nøy Dios a ver o'ca muspa yaj cotzoca, va'cø jana ñøcøt toya lo que maṉbana'ṉ ñøcøt jic ora.
MAR 14:36 Ñøjayu: ―Abba, Jatay; muspa mi ndzøc mitz mumu tiyø. Tø yac tzø'y libre va'cø jana nøṉgøt yøṉø toya. Pero u mi yac tucø øtz sunbase, sino va'cø mi yac tuc mitz sunbase.
MAR 14:37 Entonces vitu'u y pya'tyaj tu'capyø ñøtuṉ øṉyajupø y ñøjay Pedro: ―¿Ti'ajcuy nø mi 'yøṉu? ¿Ja mus mi ṉgyena ni tum hora?
MAR 14:38 Jana co'øṉguy ijtamø y o'nøtyam Dios va'cø jana mi ṉgyojapa'jtamø. Viyuṉsye mi ndzoco'yomo sunba mi ṉgyendamø, pero mi sista'm mochi.
MAR 14:39 Entonces Jesús maṉgue'tu y 'yo'nøcye't Dios mismo oteji'ṉ jujche 'yo'nøyuse vi'na.
MAR 14:40 Y minu y øṉupø pya'tyajque'tu tu'capyø ñøtuṉdøvø, porque nømna'ṉ 'yøṉgo'ñajto'u. Y ji'na'ṉ myusyaje jujche va'cø 'yaṉdzoṉyajø.
MAR 14:41 Cuando Jesús mingue'tu tu'cay najcøsi, ñøjayaju: ―Yøti jø'ø. Øṉdyamø y sapøctamø. Nu'cu'am hora, øtz mumu Pønis chøṉ Tyøvø nø tzi'ocuyajtøju cojapa'tyajupø pø'nis cyø'omda'm.
MAR 14:42 Te'ñchu'ṉdamø, tø maṉdya'i. Jicø nø min maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje.
MAR 14:43 Nømdøcna'ṉ cham Jesusis cuando nu'c Judas. Jesusis ñøtuṉdøvø tucyaj macvøstøjcay Judasji'n. Judasji'ṉ miñajque't vøti pøn espadaji'ṉ y cuji'ṉ cyø'vejyajupø pane covi'najø'sta'm, y aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø pø'nis, y tzambø'nista'm.
MAR 14:44 Chi'ocuyajupø'is oyuna'ṉ chajmayaj jujche va'cø myusyajø jutipø va'cø ñucyajø, oyumna'ṉ ñøjayaje: ―Jutipø ma'ṉbø su'qui, jete ma mi nuctame y nømaṉdame. A'mdamø va'cø jana pyoya. Jetse ñøjayaju.
MAR 14:45 Y cuando nu'cu, Judasis cyønu'cu tome Jesús y ñøjayu: ―Maestro, Maestro. Y syu'cu.
MAR 14:46 Jicsye'c pø'nista'm ñucyaju Jesús va'cø ñømaṉyajø.
MAR 14:47 Pero tum pøn jen ijtupø'is ñøput 'yespada, y che'tzcajpøjay pane covi'najø'is ñu'cscu'is tyatzøc.
MAR 14:48 Entonces Jesusis ñøjayaju sone pøn: ―¿Ti'ajcuy mi mindamu espadaji'ṉ y cuyji'ṉ va'cø mi ndø nuctamø, como nucyajpase nu'mba pøn?
MAR 14:49 Tumdum jama itpana'ṉ øtz mitzji'ṉda'm, nømna'ṉ ø aṉma'yoy masandøjcomo, y nunca ja mi ndø nuctamø. Pero yøcse nø mi ndø nuctamu va'cø viyuṉaj lo que ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote.
MAR 14:50 Jicsye'c mumu ñøtuṉdøvø'is pyochacyaju Jesús.
MAR 14:51 Tum soca'is nømna'ṉ pya't Jesús. Tum sabanaji'ṉ vyo'tupø vyin, y ñucjo'yaj tyucucøs pø'nista'm.
MAR 14:52 Pero soca'is chac tyucu y poy jana tucu.
MAR 14:53 Entonces ñømaṉyaj Jesús pane covi'najøcø'mø. Y mumu pane covi'najøta'm y tzambønda'm y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguyji'ṉ tu'myaju.
MAR 14:54 Pedro'is maṉ pya'tjo'y Jesús, pero ya'i ispa. Tøjcøy Pedro pane covi'najø'is tøjøcø'mø solajromo y po'cschø'y soldadoji'ṉ nømna'ṉ syamyaj juctyøjcaṉvini.
MAR 14:55 Pane covi'ṉajø'sta'm y mumu aṉgui'myajpapø'is cyøme'chaju i'is muspa cham viyuṉsye que it Jesusis cyoja. Sunbana'ṉ chøjcayaj cyoja va'cø yaj ca'yajø. Pero ni tiyø cyoja ja pya'tayajø.
MAR 14:56 Porque soneta'mbø'is cyøsujtzøyaj Jesús, pero ja tumbø ti chamyaj parejo. Eyapø'is eya chamu y eyapø'is eyati chamu.
MAR 14:57 Jicsye'c te'ṉchuṉyaju metzcuy tu'cay pøn maṉbapø'is cyøsujtzøyaje Jesús, nømyaju:
MAR 14:58 ―Manda'møjtzi yøṉ pøn nø ñømupø: “Ma'ṉbø ⁿyaj yøṉ masandøc pø'nis cyø'ji'ṉ chøcyajupø y tu'cay jamapit maṉba ndzøjque't eyapø ji'n pø'nis cyø'ji'ṉ chøcyajepø”.
MAR 14:59 Pero ni jetse ja pyarejo chamyajø.
MAR 14:60 Entonces pane covi'najø te'nu pøngujcomo y ñøjayu Jesús: ―¿Ti'ajcuy ji'n mi 'yaṉdzo'ṉoye? ¿Jujche mi 'yaṉdzo'ṉopya que jujche mi ṉgyøtza'møyaju?
MAR 14:61 Pero Jesús ni jujche ja 'yoteputø. Pane covi'najø'is 'yaṉgøva'jque'tu: ―Tø tzajmayø o'ca mijtzete Cristo, o'ca vøjpø Diosis mi 'Yune.
MAR 14:62 Y Jesusis ñøjayu: ―Øjchøṉø, y maṉba mi ndø istam øjtzi Pø'nis chøṉ Tyøvø Pømi'øyupø'is chø'na'ṉomo po'cspamø más aṉgui'mbapø. Y maṉba mi ndø istaṉque'te nø minupø tzajpacujqui o'na'cøsi.
MAR 14:63 Entonces pane covi'najø'is chitz tyucu corajepit y nømu: ―¿Ti'ajcuy maṉba ndø metztam más cyøtza'møyajpapø'is?
MAR 14:64 Mitzta'm o mi mandame jujche yach onu porque Diose cyomo'pya vyin. ¿Ti mi ndzamdamba? Y mumu chøjcayaj cyoja. Nømyaju que vøjø va'cø yaj ca'tøjø.
MAR 14:65 Entonces vene pø'nis ñøcøtzo'chaju va'cø cyøchujchujvøyaj Jesús chujvinji'ṉ y vyinmoñaju y chaṉyaju, entonces ñøjayaju: ―¡Tzamø i'is nø mi nchaṉu! Y policia'sta'm vyi'nøc chaṉchaṉvøyaju.
MAR 14:66 Pedro cø'yi ijtu tøjøcø'mø cuando nu'c tum coyomo pane covi'najøpø'is tyøjcom yospapø.
MAR 14:67 Cuando je'is isu Pedro nø syamupø, 'ya'maṉga'u y ñøjayu: ―Mitz también tu'mbac mi ⁿvyitpana'ṉ jic Jesús Nazaret cumgupyønji'ṉ.
MAR 14:68 Pero Pedro'is ja vya'ṉjajmø, ñøjayu: ―Ji'nø musi ni ji'n ø ṉgøñøtøyøyi nø mi ndzamupø. Y Pedro pujtu y te'nu tome aṉdyuṉgø'mø; y veju gaylu.
MAR 14:69 Y coyomo'is isque'tu y ñøjayaju pøn tome te'ñajupø: ―Yøṉømete jic pø'nis ñøtuṉdøvøque't.
MAR 14:70 Pero Pedro'is ñøjacye'tu que ji'ndyet jicø. Y jøsi'cam jen ityajupø'is ñøjayajque't Pedro: ―Viyuṉete mijtzi jic pø'nis ñøtuṉdøvøque't, porque mitz Galilea nasombøte. Porque mi ondecøsi musta'mbøjtzi que mitz jiṉbøte.
MAR 14:71 Pero Pedro'is ñøcøtzo'tzu va'cø chambøjcay Dios ñøyi, nømu: ―Aunque castigatzøcpa Diosis, ji'nø vaṉjajme. Ji'nø ṉgomus jic pøn nø mi ndzamdamupø; ispa Diosis.
MAR 14:72 Y jicsye'c vej gaylu menajcøsi. Entonces Pedro'is jyajmuchøc lo que Jesusis oyuse chajmaye; porque Jesusis oyuna'ṉ ñøjaye: “Antes que vejpa gaylu menac, maṉba mi ñømi tu'cayñac que ji'n mi ndø ispøc ndøvø”. Cuando Pedro'is jyamuchøjcu jujche oy ñøjay Jesusis, vo'tzo'tzu.
MAR 15:1 Cuando sø'ṉbønømu'c, tu'myaj pane covi'najøta'm y tzambønda'm y aṉgui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø y mumu aṉgui'myajpapø Israel pø'nis ñe'ta'm. Tu'myaju y qui'pscøpo'yaju jujche vøj va'cø chøcyajø. Entonces myocsyaj Jesús y ñømaṉyaju aṉgui'mbapø Pilato'is vyi'naṉdøjqui.
MAR 15:2 Y Pilato'is 'yaṉgøva'c Jesús: ―¿Mijtzømate Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm? Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Øjchøṉø nømdi mi ndzamuse.
MAR 15:3 Y pane covi'najø'sta'm cyøtza'møyaj Jesús sone ticøsi.
MAR 15:4 Entonces Pilato'is 'yaṉgøva'c vøjøtzøjque'tu Jesús, ñøjayu: ―¿Ji'n mi 'yaṉdzo'ṉoy ni jujche? Cøma'nøy jujchepø ticøsi mi ṉgyøtza'møyajpa.
MAR 15:5 Pero Jesús ja 'yaṉdzo'ṉoy ni jujche. Por eso Pilato maya'u.
MAR 15:6 Pero cuando itpa'cna'ṉ tumdum Pascua søṉ, ijtuna'ṉ costumbre va'cø syombø' Pilato'is tum preso jutipø sone pø'nis syuñajpa.
MAR 15:7 Ityajuna'ṉ pøn preso'omo oyupø'is ñøquipyaj gobierno y oyupø yaj ca'oyaje. Je'tomo ijtuna'ṉ tum ñøyipø'is Barrabás.
MAR 15:8 Cyømiñaj Pilato sone pø'nis y ñøjayaju: ―Tø tzøjcatyam favor va'cø mi ndzøcøpø' tum preso como mi ndzøcpase tumdum pascua sø'ṉomo.
MAR 15:9 Y Pilato'is ñøjayaj sone pøn: ―¿A ver o'ca mi sundamba mi Israel pø'nista'm va'cø mi yac tzø'yatyam libre mi Aṉgui'mbata'm?
MAR 15:10 Jetse ñøjayaju Pilato'is porque chi' cuenta que pane covi'najø'is ña'chaju que Jesús más maṉba aṉgui'mi que menos ñe'cta'm, y por eso qui'sayaj Jesús.
MAR 15:11 Pero pane covi'najø'is yac so'natejyaj sone pøn, y chajmayaju va'cø vya'cyaj Pilatocøsi va'cø chøcøpø' Barrabás y ji'ndyet Jesús.
MAR 15:12 Y Pilato'is ñøjayajque'tu: ―¿Entonces ti ma'ṉbø ndzøjcay pøn mitz mi Israel pø'nis mi ñøjandyambapø mi Aṉgui'mbata'm?
MAR 15:13 Entonces sone pøn vejyajque'tu, ñøjayaju: ―Yac ma'møytøj cruzcøsi.
MAR 15:14 Y Pilato'is ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy, tiyø coja chøjcu? Pero vejyaju más pømi: ―Yac ma'møtyøj cruzcøsi.
MAR 15:15 Entonces como Pilato'is suṉbana'n chøcø lo que suñajpase sone pø'nis, syombø' Barrabás, y 'yaṉgui'mu va'cø ñacstochøc Jesús, y entonces chi'ocuyaju va'cø mya'møyaj cruzcøsi.
MAR 15:16 Entonces soldado'is ñømaṉyaj Jesús jojmo palacio solajromo y vyejtu'mbø'yaj mumu soldado jen ityajupø.
MAR 15:17 Y yac mesyaj Jesús tzapaspø tucu, y pye'tayaju apit corona y yac mesyaj Jesús cyopajcomo.
MAR 15:18 'Yo'nøyaju como aṉgui'mbapø, ñøjayaju: ―¡Viva Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm!
MAR 15:19 Y ñacsyaj cyopajcøsi cuji'ṉ y cyujnejayaju como si fuera maṉbase cyøna'tzøyaje.
MAR 15:20 Y qui'tzcu'ajyajujcam, yac tzacyajque't tzapaspø tyucu, y yac mesyajque't ñe' tyucu. Entonces ñømaṉyaj Jesús va'cø maṉ mya'møyaj cruzcøsi.
MAR 15:21 Nømna'ṉ cyøt tum pøn ñøyipø'is Simón, Alejandro'is y Rufo'is jyatata'm. Cirene cumgupyønete. Nømna'ṉ min Simón tza'mom oyupø. Soldado'is ñucyaju y yaj cajpayaj Jesusis cruz.
MAR 15:22 Ñømaṉyaj Jesús nøjayajpamø Gólgota, ndø onde'omo ndø nøjatyambamø Ca'upø'is Cyo'cøpacmø.
MAR 15:23 Y chi'jo'yaj Jesús vino mojtupø mirra ta'nøji'ṉ va'cø tyo'ṉa, pero ja tyo'ṉa.
MAR 15:24 Y mya'møyaj Jesús cruzcøsi. Entonces soldado'is pyøjcayaj Jesusis tyucu y vye'nayaju tumdum go'ma, cyøsijayaj tyucu a ver jutipø'is maṉba pyøc mas vøjpø tucu.
MAR 15:25 A las nueve de la mañana na'ṉete cuando mya'møyaj cruzcøsi.
MAR 15:26 Y cyotyaj tabla letra'øyu chambapø'is tiyø cyoja. Letrera nømbana'ṉ: “Israel pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mbata'm”.
MAR 15:27 Y Jesusis syayamaye mya'møyajque't cruzcøsi metzcuy nu'myajpapø, tum chø'na'ṉomo y tum 'yaṉña'yomo.
MAR 15:28 Y jetse viyu'ṉaju masanbø totojaye jut chambamø: “Ndø Comi parejo yacsutzucyaju yatzita'mbø pønji'ṉ”.
MAR 15:29 Cøtyajpapø'is 'yo'nindzemyaju, cyopacti myi'cu'jayaj Jesús, ñøjayaju: ―O'ca mitz muspa mi ⁿju'mbø' masandøc y tu'cay jamapit ndzøcvøjøtzøcpa,
MAR 15:30 entonces yaj cotzoc mi ⁿvin, y mø'n cruzcøsi.
MAR 15:31 Jetsetique't pane covi'najø'is y aṉgui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø pø'nis cyøsijcayajque't nañøjayajtøju: ―Eyata'mbø yaj cotzocyaju; pero ji'n mus yaj cotzoc ñe' vyin.
MAR 15:32 O'ca yøti ndø istamba Cristo, ndø Aṉgui'mbata'm tø øtz Israel pønda'm chøṉø, nø myø'nupø cruzcøsi, entonces maṉba ndø va'ṉjamdame que Diosis 'Yunete. Y pøn ma'møyajupø Jesusis syayamaye eyapø cruzcøsi, je'is cyø'o'nøyajque'tu Jesús.
MAR 15:33 Paṉguc jamasye'ṉomo oy pi'tzø'ajnøm mumu nasindumø, hasta las tres de la tarde tøc min sø'ṉnøṉgue'te.
MAR 15:34 Y a las tres pømi veju Jesús. Ñe 'yote'omo nømu: ―Eloi, Eloi, ¿lama sabactani? ―nømbapøte ndø ote'omo: Øjchøṉ mi Dios, øjchøṉ mi Dios, ¿ticøtoya mi ndø patzpø'u tzajcu?
MAR 15:35 Y vene aṉbø'nis jiṉø te'ñajupø'is myañaju ti nø chamu Jesusis y nømyaju: ―Mandamø, yø'ṉis nø vyejay Elías.
MAR 15:36 Y pochu'ṉu tum pøn maṉu yac muj tzoja vinagre'omo y cyot capecøsi va'cø yaj qui'may møji va'cø cyojtay Jesusis 'yaṉna'como va'cø cyømu'c tzoja, y nømu: ―¡Tzactamø! Ma ndø a'mda'i o'ca minba Elías va'cø yac mø'nø.
MAR 15:37 Entonces pømi vej Jesús y ca'u.
MAR 15:38 Jicsye'c cuctzitz tucu jø'mupø masandøjcomo va'cø chøc cuarto. Cuctzitz desde møji hasta cø'yi.
MAR 15:39 Jenna'ṉ te'nu nø 'ya'mupø Jesús soldado covi'najø'is. Cuando isu jujche ca' Jesús, nømu: ―Viyuṉsye yøṉø pøn Diosisna'ṉe 'Yune.
MAR 15:40 Ityajque'tutina'ṉ yomo ya'i nø 'ya'myajupø'is. Entre ñe'comda'm ijtuna'ṉ María Magdalena, y ijtuna'ṉ eyapø María ijtu'is 'yune tum ñøyipø'is más muquipø Jacobo, y eyapø ñøyipø'is José. Y itque'tuti jiṉø eyapø yomo ñøyipø'is Salomé.
MAR 15:41 Cuando Jesús Galilea nasomna'ṉ ijtu, jicø yomo'is o pya'tyaje y oy cyøyosøyaje. Y también nømna'ṉ 'ya'myajque'tu vøti eyata'mbø yomo'is oyupø'is ñøtu'ṉayaje Jesús cuando minu Jerusalén gumgu'yomo.
MAR 15:42 Jicø jamamete cuando cyomeque'ajyajpana'ṉ sapøjcuy jamacøtoya porque jyo'pit sapajcuy jamamete. Por jetcøtoya como tza'i'ajnømu,
MAR 15:43 min José Arimatea cumgupyøn. Myøja'ṉombø pønete ijtu'is aṉgui'mguy. Yø'ṉis jyo'cpana'ṉ va'cø min 'yaṉgui'm Dios. José pømi pøjcu va'cø cyønu'c Pilato y vya'cay permiso va'cø pyøjcay Jesusis cyoṉña.
MAR 15:44 Pilato'is nømna'ṉ cyomo'yu que ja cya'øtøc Jesús, y vyejay soldado covi'najø y aṉgøva'cu o'ca viyuṉse ca'u'am.
MAR 15:45 Cuando soldado covi'najø'is ñøjay: “Ca'u'am”; Entonces Pilato'is ñøjmay José va'cø pyøjcaya'am Jesusis cyoṉña.
MAR 15:46 Y Jose'is jyuy sábana vøjpø, ñømø'n Jesús cruzcøsi, y myon sabanaji'ṉ. Cyot tzatøjcomo nojtayupø tza'omo y piti'aṉga'm møjapø tza'ji'ṉ.
MAR 15:47 Y isyaj María Magdalena'is y Jose'is myama Maria'is jut cojtøju.
MAR 16:1 Cuando cøjtu'cam sapøjcujyam, maṉ jyuyaj suñi viquicpapø perfume María Magdalena'is, y Jacobo'is myama Maria'is y Salome'is. Maṉ jyuyaj perfume va'cø maṉ jyasayaj Jesús.
MAR 16:2 Y semana tzo'tzcu jyama, namdzuti nu'cyaju tzatøjcaṉvini cuando qui'mu'cam jama.
MAR 16:3 Y nañøjayajtøju: ―¿I'is maṉba tø pititzu'ṉatyam tza' 'yaṉga'mbapø'is tzatøc?
MAR 16:4 Pero cuando quendonde'ñaju, isyaj tza' que pitipø'umna'ṉ, y tza' møjapøte.
MAR 16:5 Tøjcøyaj tzatøjcomo y isyaj uñbøn po'csupø chø'na'ṉomo. Uñbø'nis myejsuna'ṉ pøjipø tucu sujpopopø, y ña'chaj yomo'is.
MAR 16:6 Pero pø'nis nøjayaj yomo: ―Uy ñatztame. Nø mi me'tztam Jesús Nazaret cumgu'pyøn oyupø ma'møtyøj cruzcøsi. Pero visa'u'am, ja itøm yø'qui. Ma a'mistamø jut oyumø cojtøji.
MAR 16:7 Maṉdyamø ma tzajmatyam ñøtuṉdøvø Pedrota'm que Jesús maṉba vi'na maṉ Galilea nasomo. Jeni maṉba mi istam Jesús jujche mi ncha'maṉvajcatyamuse.
MAR 16:8 Entonces yomota'm pochu'ṉyaj tzatøjcomo porque nømna'ṉ syøtøtyaj na'tze'is. Y ni ja chajmayaj ni tiyø ni iyø, porque ña'chaju.
MAR 16:9 Después que Jesús visa'u namdzu semana tzotzcu jama'omo, vinbø yac is vyin María Magdalena. Maria'is chocoyomo oyuna'ṉ yac tzu'ṉay cu'yay yatzipø espiritu.
MAR 16:10 Maria'is maṉ chajmayaj lo que oyupø vityaj Jesusji'ṉ. Jicta'm nømna'ṉ toyapøcyaju y nømna'ṉ vyo'yaju.
MAR 16:11 Cuando Maria'is chajmayaju que Jesús visa'u y oy isi, ja vya'ṉjamyajø.
MAR 16:12 Mas jøsi'cam Jesusis eyase cyejnayaju vyin metzpøn nø myaṉyajupø tu'ṉomo.
MAR 16:13 Metzpøn vitu'yaju y oy chajmayaju eyata'mbø, pero eyata'mbø'is ja vya'ṉjamyajque'tati.
MAR 16:14 Mas jøsi'cam Jesusis yaj quejayaj vyin once ñøtuṉdøvø mientras po'csyajuna'ṉ mejsya'omo y Jesusis 'yojnayaju porque ja vya'ṉjamyajø y ji'n vyøjta'm qui'psocuy. Porque ja vya'ṉjamyajø lo que chajmayajuse eyata'mbø'is o'ca Jesús que visa'upø.
MAR 16:15 Y ñøjayaju Jesusis: ―Maṉdam nasvindumø, y ocpoñøvijtam mumu pø'nomo jujche muspa cyotzocyajø.
MAR 16:16 I'is vaṉja'mbøjtzi y nø'yøpya, cotzocpa. Pero i'is ji'nø va'ṉjajme, tocopya.
MAR 16:17 Y yøcseta'mbø seña maṉba chøcyaj va'ṉjamyajpa'stzi: ø nøyicøsi maṉba yac tzu'ṉyaj yatzi'pø espiritu pø'nis choco'yomda'm; maṉba oñaj eyata'mbø ote.
MAR 16:18 Maṉba ñucyaje cyø'ji'ṉ yatzipø tzan, y aunque venenupø, ji'n ni ti chøjcayaje. Además maṉba cyotyaj cyø' ca'eta'mbøcøsi, y maṉba tzocyaje.
MAR 16:19 Y jetse cham Jesusis y entonces nømaṉdøj møji tzajpomo y po'csu Diosis chø'na'ṉomo, mas myøja'ṉ aṉgui'mbapø pyo'cspamø.
MAR 16:20 Ñøtuṉdøvø tzu'ṉyaju y chamboyaj ote aunque juti, y ñe'c ndø Comi'is cyotzoṉyaju, y yac isyaj milagro'ajcuy va'cø myustøjø que viyuṉsyepø ti nø chamyaju ñøtuṉdøvø'is.
LUK 1:1 Myøja'ṉombøte mijtzi Teófilo, nø mi ⁿjajyayu carta: Ijtu sonepøn opø'is jyayjo'yaje jujche ose tucnømi tø øjtzomda'm cuando Jesús vitpa'cna'ṉ nascøsi.
LUK 1:2 Oy jyayjo'yaje lo que tø aṉmatyamuse isyajupø'is yøcsepø tiyø tuctzo'tzu'csye'ṉom yø'cse. Jic jyayajupø'is cyotzoṉyaju va'cø chajmayaj Diosis 'yote.
LUK 1:3 Øtz ndu'nme'tz øjtzi y aṉgøva'cme'tz øjtzi mumu ose tucnømi tø øjtzomda'm. Jetcøtoya mbensatzøc øtz va' mi ⁿjajyayø.
LUK 1:4 Su'nbø mi ⁿjajyayø va'cø mi ṉgønøctøyøtyam mø'chøqui lo que mi nchamdzo'tzatyamu'am eyata'mbø'is.
LUK 1:5 Je jama cuando aṉgui'mba'cna'ṉ Herodes Judea nasomo, ijtuna'ṉ tum pane ñøyipø'is Zacarías. Zacariasis chøcpana'ṉ pyane'ajcuy eyata'mbøji'ṉ por turno; je'is tyurno ñøjayajpana'ṉ Abiasis ñe'. Jetse chøcyajpana'ṉ pyane'ajcuy cuando nu'cyaj je'is jyamata'm va'cø yosyajø. Itque'tuna'ṉ Zacariasis yomo ñøyipø'is Elisabet. Elisabejtis pecatzambøn jyata ñøyipø'sna'ṉ Aarón.
LUK 1:6 Diosis isu que vøjta'mbøte Zacarías y Elisabet. Y ni pø'nis ji'n mus chøjcayaj cyoja, porque cyøna'tzøyajpana'ṉ mumu lo que jujche 'yaṉgui'myajuse ndø Comi'is.
LUK 1:7 Pero nunca ja 'yoyaj 'yune, porque Elisabet ji'ndyet 'yune'øyipø, y achpøta'mbø'mna'ṉete mye'chcø'i.
LUK 1:8 Entonces nu'c jama cuando Zacariasis nømna'ṉ chøc pyane'ajcuy Diosis vyi'naṉdøjqui porque cøpiṉyajupø va' yos masandøjcomo venepøn jete yosyajpapøji'ṉ.
LUK 1:9 Ijtuna'ṉ pane'is cyostumbreta'm va'cø chøjquisyaj syuerte va'cø cyøpiṉyajtøjø a ver ti yoscuy maṉba chøc tumdum pø'nis. Jetse cøpiṉdøj Zacarías va'cø maṉ jyo'cøy pomo Diosis tyøjcomo.
LUK 1:10 Jetsemete cuando nu'c hora, Zacariasis nømna'ṉ jyo'cøy pomo jojmo Diosis tyøjcomo mientras mumu vøti pøn ityajuna'ṉ a'ṉgomo nø cyonocsyajupø.
LUK 1:11 Y min cyejay Zacarías tum angelesis ndø Comi'is cyø'vejupø. Yøṉø angeles nømna'ṉ tye'n mesya'is syaya'omo jut jo'cøtyøjpamø pomo.
LUK 1:12 Cuando Zacariasis is angeles, mitzitz choco'yomo y na'tzcomø'nu.
LUK 1:13 Pero angelesis ñøjmayu: ―Uy ña'tze, Zacarías. Porque cyøma'nøy Diosis nø mi 'yoratzøjcayuse. Por eso mi yomo Elisabejtis maṉba is une, y maṉba mi ⁿyac nøyi'aj Juan.
LUK 1:14 Maṉba mi ṉgyasøyi y maṉba mi ñchi'ṉbø'i, y maṉba cyøcasøyaj vøti pø'nis mi ⁿune.
LUK 1:15 Porque ndø Comi maṉba nømi que mi ⁿune myøja'ṉombøte; y ji'n ma tyo'ṉ ni vinu ni tzoy; y maṉba ñø'it mi ⁿune Masanbø Espiritu Santo'is desde antes que maṉba pø'naje.
LUK 1:16 Y vøtita'mbø Israel pøn maṉba yac vitu'yaj Cyomi Dioscøsi mi ⁿune'is.
LUK 1:17 Antes que maṉba min ndø Comi, mi ⁿune maṉba yose Eliasis qui'psocuji'ṉ y pyømiji'ṉ; jata va'cø yac sunvøjøtzøcyaj 'yune, y ji'n cøna'tzø'oyajepø maṉba yac nø'ityaj vøjpø qui'psocuy. Jetse maṉba chøqui va'cø ityaj jajmecøs cumgupyøn va'cø pyøjcøchoṉyaj ndø Comi.
LUK 1:18 Y Zacariasis ñøjmay angeles: ―¿Jutz nømø ma'ṉbø mus øjtzi o'ca maṉba it ø ⁿune? Porque øjtzi achpø'mtzi, y ø ⁿyomo tzamyomo'am.
LUK 1:19 Angelesis ñøjmayu: ―Øjchøn Gabriel que øtz it Diosis vyi'naṉdøjqui; y øtz cø'vejøjtzi Diosis va'cø mi o'nøyø, y va'cø mi ndzajmay yøcsepø vøjpø ote.
LUK 1:20 Pero yøti porque ja mi ndø va'ṉjajmay ø onde, por eso maṉba mi ⁿ'yuma'aje, y ji'n mus ma mi ⁿ'yona; hasta que nu'cpa jyama yø'cse tucpa øtz ndzambase. Jicsye'c maṉba mi ⁿ'yongue'te. Porque maṉba nu'c jama va'cø tyucø jujche mi ⁿnøjayuse.
LUK 1:21 Mientras jetse tujcu, a'ṉgom ityajupø pø'nis nømna'ṉ jyo'cyaj Zacarías, y maya'yajpana'ṉ de que ya'co'n masandøjcomo.
LUK 1:22 Cuando put Zacarías, ji'na'ṉ mus 'yo'nøyajø, y pø'nis cyønøctøyøyaju que Zacariasis isuna'ṉ ji'n ndø isipø masandøjcomo. Y Zacariasis chøjcay seña cyø'ji'ṉ sonepøn y tzø'y umapø.
LUK 1:23 Y cøjtu'jcam yoscuy masandøjcomo, Zacarías maṉ tyøcmø.
LUK 1:24 Y jøsi'cam min chøjcay cuenda que yomo Elisabet ji'ndyet tyumbø, que maṉba is une. Y Elisabet tzø'y tyøjcomo mosay poya. Nømu:
LUK 1:25 “Cotzo'ṉøjtzi yøti yøcse ndø Comi'is, yac isø une va'cø jana conocyaj pø'nis”.
LUK 1:26 Tujtay poyapit Diosis cyø'vey angeles Gabriel tum cumgu'yomo ñøyipø'is Nazaret, Galilea nasomo.
LUK 1:27 Cyø'veju va'cø maṉ tyu'n tum papiñomo ñøyipø'is María. Y je papiñomo maṉba'ctø'que pyøc tum pø'nis ñøyipø'is José, vi'na pøn Davijdis 'yune.
LUK 1:28 Tøjcøy angeles ijtumø María, yuschi'u y ñøjmayu: ―Nø mi ṉgyotzoṉ Diosis, María, y ndø Comi mitzji'ṉbøte. Mitz más vøjpø ti mi mba'tu que ji'n eyata'mbø yomose.
LUK 1:29 Cuando isu'jcam angeles, María maya'u por lo que ñøjayuse. Nømna'ṉ jyajme'tz choco'yomo, tyumgøytina'ṉ nø ñømu “¿Tiyø yuschi'ocuy yø'cse?”
LUK 1:30 Y ñøjay angelesis: ―Uy ña'tze, María. Diosis mi yac pa't vøjpø tiyø.
LUK 1:31 Maṉba mi unemba'te, y maṉba mi is jaya'une, y maṉba mi yac nøyi'aj Jesús.
LUK 1:32 Y je une maṉba myøja'ṉo'maje; y maṉba ñøjmayaje: “Møjipø Diosis 'Yune”. Y ndø Comi Diosis maṉba chi' aṉgui'mguy jujche pyeca jata tzu'ṉguy Davijdis ñø'ijtusena'ṉ aṉgui'mguy.
LUK 1:33 Y maṉba aṉgui'm Israel pø'nomo mumu jama, y nunca ji'n maṉ cøyaj 'yaṉgui'mguy.
LUK 1:34 Entonces Maria'is ñøjmay angeles: ―¿Jutznøm ma'ṉbø is yø'cse? Porque ja it ø ⁿjaya.
LUK 1:35 Angelesis ñøjmayu: ―Maṉba nu'c mitzcøsi Masanbø Espiritu Santo, y Møjipø'is pyømi'ajcuy maṉba vovitu' mitzcøsi como o'nase. Jetcøtoya je une maṉbapø pø'naje masanbø unete, y maṉba ñøjmayaje Diosise 'Yune.
LUK 1:36 Y mi ndøvø Elisabet unepa'tque'tuti, aunque tzamyomo'cam, y nø myaṉgue't tujtay poya pya'tumø une; aunque ñøjmayajpana'ṉ nunca ji'n 'yune'øyipø.
LUK 1:37 Porque ja it ni tiyø ji'n musipø chøc Diosis; mumu ti muspa chøcø je'is.
LUK 1:38 Entonces nøjmay Maria'is: ―Øjchøṉ ndø Comi'is cyoyomo; vøj va' yac tuc Diosis jujche mi ndzamuse. Y tzu'ṉ angeles ñe'jcø'mø.
LUK 1:39 Cøjtu'jcam metz tu'cay jama, tzu'ṉ María y poyemaṉ cotzøjcø'mø y nu'c tum cumgu'yomo Judea nasomo.
LUK 1:40 Y tøjcøy Zacariasis tyøjcomo y yuschi' Elisabet.
LUK 1:41 Cuando Elisabejtis myan Maria'is nø yuschi'upø, pømimics une chejcomo, y Elisabet ñø'it Masanbø Espiritu Santo'is.
LUK 1:42 Y Elisabejtis pømi ñøjayu María: ―Diosis mi ñchi'pa vøjpø tiyø más que eyapø yomota'm, y chi'que'tpati vøjpø tiyø une maṉbapøtøc pø'naj mitzcøsi.
LUK 1:43 Como mitz ndø Comi'is mi myama, ¿ti'ajcuy min mi ndø tu'n mijtzi? Como øtz ji'n chøṉ ni tiyø.
LUK 1:44 Porque tan pronto ma'nø mi ⁿyuschi'ocuy, ø ⁿune pømimicsu como casøpyase ø ndzejcomo.
LUK 1:45 Vøco'ni mi ⁿijtu mijtzi va'ṉjamba'is ndø Comi'is chambase. Porque maṉba tuc mumu tiyø mi ñchajmayuse ndø Comi'is.
LUK 1:46 Jicsye'cti nøm María: Ø ndumø tzocoy nø'mbøjtzi ndø Comi myøja'ṉombøte.
LUK 1:47 Ø ndzoco'yomo cøcajsøpyøjtzi Dios ø Yajcotzocpapø'is
LUK 1:48 aunque øtz ji'n chøṉ ni tiyø, pero Diosis cuenda tzøjcø øjtzi. Øjchøṉ je'tis cyoyomo. Desde yøti aunque jutipø pøn maṉba nømyaje øtz vøcomø'ni ijtu.
LUK 1:49 Porque chøc øtzcøtoya vøcomø'nipø tiyø Pømi'øyupø'is; y masanbøte je Pømi'øyupø.
LUK 1:50 Diosis tyo'ya'ṉøyajpa mumu jama cyøna'tzøyajpapø'is ñe'cø.
LUK 1:51 Diosis o chøc myøja'ṉo'majcuy. Yac mochquecyaju myøja'ṉomgotzøcyajpa'is vyin.
LUK 1:52 Yac tzu'ṉapya más myøja'ṉombø'is 'yaṉgui'mguy; y ni ti aṉgui'mguy ja ñø'itøpø'is, jet yac møja'ṉo'majpa.
LUK 1:53 Yac tasyajpa osyajpapø pønda'm vøjta'mbø tiji'ṉ; yac maṉyajpa rico, ni ji'n chi'yaj ni tiyø.
LUK 1:54 Diosis cyotzoṉyaj chøsi Israejlis vøti'ajyajupø 'yune; ja jyajmbø'yajø, mumu jama tyoya'ṉøyajpa.
LUK 1:55 Porque jyajmutzøjcu lo que chajmayajuse ndø peca jata tzu'ṉguy Abraham 'yuneji'ṉda'm que maṉba tyoya'ṉøyaje mumu jamacøtoya.
LUK 1:56 Elisabetji'ṉ tzø'y María como tu'ca poya. Jicsye'cti vitu'que't tyøcmø.
LUK 1:57 Entonces cuando ta'n jyama, Elisabejtis o is jaya une.
LUK 1:58 Y myañaj tyøjcaṉbo'csa'sta'm y tyøvø'sta'm que ndø Comi'is chøjcay Elisabet møjapø to'ya'ṉø'ocuy, y casøyaj Elisabetji'ṉ.
LUK 1:59 Y cuando une ta'n tucutujta' jama, ñømaṉyaj une va'cø syeña'øyajø como Israel pø'nis cyostubresena'ṉ. Maṉbana'ṉ chi'ayaje jyata'is ñøyi Zacarías.
LUK 1:60 Pero myama nømu: ―Ji'nda, sino maṉba ñøyi'aj Juan.
LUK 1:61 Y ñøjmayaju: ―Pero mi ndøvø'omda'm ja it jetse ñøyipø'is.
LUK 1:62 Y chøjcayaj seña cyø'ji'ṉ va' 'yocva'cyaj jyata jujche syunbana'ṉ yac nøyi'ajyajø.
LUK 1:63 Y jyata'is vya'c tum che'pø tabla, y jetcøs jyayu: “Juanete ñøyipø”. Y mumu myaya'yaju ticøtoya jetsena'ṉ yac nøyi'ajyaju.
LUK 1:64 Jicsye'cti muspana'ṉ ona Zacarías, y vejvejneyu, vyøcotzøc Dios.
LUK 1:65 O cyøna'chaje jujche tujcuse mumu tøjcanbo'csa'sta'm y o tzamdzamneyaj jetsepø ticøsi mumu møjmøpø cumgu'yomda'mbø Judea nasomda'mbø.
LUK 1:66 Y mumu myañajpapø'is ote jujche tujcuse, jyajme'chajpana'ṉ y na ñø ocva'cyajtøju: ―¿Ti maṉba chøc yøṉ une'is? Y ndø Comi'is vøti cyotzoṉ je une.
LUK 1:67 Entonces Masanbø Espiritu Santo'is chi' une'is jyata Zacarías qui'psocuy va'cø cha'maṉvajcoya; nømu:
LUK 1:68 Ndø vøṉgotzocta'i ndø Comi Dios tø Israel pø'nista'm ndø ne'nda'mete. Porque min tø cotzoṉdame y tø yaj cotzoctame je'is tø cumgupyønda'm.
LUK 1:69 Tø yac mijnatyam tum pømi'øyupø Yajcotzojcopyapø. Min pø'naje Diosis ya'møcpø chøsi Davijdis chacyajupø 'yune'omda'm.
LUK 1:70 Ya'møcti Diosis chi'yaj qui'psocuy tza'maṉvajcoyajpapø tiyø ote va' chamyajø, y lo que chamyajuse vi'na, jetse tuc yøti.
LUK 1:71 Chamyaju que maṉba tø yaj cotzoque va' jana tø tzøjcayajø ni tiyø tø qui'sayajpapø'is y ji'n suni'is tø isyajø.
LUK 1:72 Chamgue'tuti que maṉba tyoya'ṉøyaj vi'nata'mbø ndø janda tzu'ṉguy, que ji'n ma jyajmbø' masanbø cyontrato.
LUK 1:73 Diosis cyot vyin como testigos que viyuṉsye maṉba chøqui ti chajmay ndø peca jata tzu'ṉguy Abraham.
LUK 1:74 Chajmayu que maṉba tø yaj cotzoctamø va' jana tø tzøjcay ni tiyø tø qui'satyambapø'is, jana na'tzcuy va'cø mus ndø ⁿyosatyam Dios.
LUK 1:75 Como je'is tø ñe'ta'm vøj va'cø ndø ⁿyosatyam ñe'c vyi'naṉdøjqui mumu jama tø quendamba'csye'ṉomo, y que va' is Diosis que vøj ndø tzøctamba.
LUK 1:76 Y mijtzi ṉga'e, maṉba nømnømi mitz mi ndza'maṉvacpa Møjipø'is chambase, porque maṉba mi vi'na ndza'maṉvaque que minba ndø Comi, va' jyajmemiñaj cumgupyøn ndø Comicøsi.
LUK 1:77 Maṉba mi ndø yac mustam je'is tø cumgupyønda'm que Diosis tø yaj cotocojatyamba ndø coja va'cø tø cotzoctamø.
LUK 1:78 Porque vøti tø tøya'ṉøtyamba Diosis, jetcøtoya como qui'mbase jama namdzu', jetse tø øtzcø'mø maṉba mini tø Yajcotzoctambapø'is. Møji maṉbapø tzu'ṉi.
LUK 1:79 Maṉba tø cøsø'nøjatyam ndø tzocoy pi'tzø'omse tø ijtamupø y como si fuera cømøṉgø'm tø ijtamuse y jetse maṉbana'ṉ tø ca'tame. Je'is tø isindzi'tamba tuṉ va'cø tø ijtam contento.
LUK 1:80 Y une Juan ye'ṉbana'ṉ y tumdum jama más qui'psocuy minbana'ṉ, y o it jya'ijnømømø hasta que nu'c jyama va'cø yaj quej vyin Israel pø'nomo.
LUK 2:1 Yøcse tuc jej jama'omo: 'Yaṉgui'm aṉgui'mbapø Augusto'is va'cø cøyin jyapøjcayajtøj mumu nasomda'mbø'is ñøyi.
LUK 2:2 Chøcyaj yøṉø vi'napø japyøjcocuy cuando Cirenio aṉgui'mbana'ṉ Siria nasomo.
LUK 2:3 Mumuna'ṉ nø myaṉyaj ñe cyumgu'yomo va'cø chacyaj jachø'yupø ñøyi.
LUK 2:4 José tzu'ṉ Galilea nasombø cumguy Nazarejtomo y maṉ tum cumgu'yomo ñøyipø'is Belén, Judea nasombø cumguyete y Davijdisna'ṉ cyumguy ya'møc. Por eso maṉ jiṉø porque José Davijdis chajcupø fyamilia'ombøte.
LUK 2:5 Maṉ José Mariaji'n va'cø jyapøjcayajtøj ñøyi, porque chøcyajumna'ṉ trato que maṉbam co'tøjcajyaje; y María ji'namna'ṉe tyumbø.
LUK 2:6 Así es que mientras jejta'm jena'ṉ ityaju, nu'c 'yora va'cø is une.
LUK 2:7 Y is vinbø jaya une, y myon tucuji'ṉ, y cyu'ṉøy cu'tyajpapø'om copøn; porque ja itøna'ṉ lugar para jetcøtoyata'm jejcuy tøjcomo.
LUK 2:8 Cumguy acapoya ityajuna'ṉ pøn tza'momo nø cyoqueñaju'is byorrego tzu'i.
LUK 2:9 Y joviti nu'c jetcø'mda'm ndø Comi'is 'yangeles, y cyøsø'ṉøjayaju ndø Comi'is syø'ṉgø'is, sø'ṉgø'om suñi tzø'yaju; y na'tzcomø'ñaju.
LUK 2:10 Y angelesis ñøjmayaju: ―Uy ña'tztame, porque øtz nø'mø mi nømijnandyam mijta'm vøjpø ote va'cø mi ṉgyasøcomø'ndam mumu pønji'ṉ.
LUK 2:11 Yøti Davijdis cyumgu'yomo pø'naju'am maṉba'is mi ⁿyaj cotzoctame. Jiquete Cristo y ndø Comite.
LUK 2:12 Maṉba mi mba'jtam une monupø tucu'omo, y yac øṉdøju cu'tyajpapø'om copøn. Jet señamete que jiquete nø ndzamupø une.
LUK 2:13 Y misma horatique't joviti quejyajque't angelesji'ṉ vøti eyata'mbø angeles tzajpom tzu'ṉyajupø. Nømna'ṉ vyøcotzøcyaj Dios y nømyaju:
LUK 2:14 Vøcotzøctøjpa Dios tzajpomo, y nascøs vyøjom maṉba ityaj pøn Diosis syuñajpapø.
LUK 2:15 Vañaju'cam jetse, angeles tzu'ṉyaj jetcø'mda'm y maṉyaj tzajpomo. Entonces cyoqueñajpa'is byorrego na ñøjmayajtøju: ―Tø maṉdya'i yøti Belen gumgu'yomo va'cø maṉ ndø a'mistamø tiyø tujcupø, tø yac mustamuse ndø Comi'is.
LUK 2:16 Y poyuc maṉyaju y pya'tyaj María y José 'yuneji'ṉ; y yac øṉuna'ṉ 'yune cyutyajpapø'om copøn.
LUK 2:17 Cuando isyaju, chajmayaju aunque iyø jujche angelesis ose chajmayaje que jujchepøt une pø'naju.
LUK 2:18 Y mumu myañajupø'is ñømaya'yaju chajmayajuse cyoqueñajpapø'is borrego.
LUK 2:19 Y mumu jetsepø ote jyajmbana'ṉ Maria'is como tzajmatyøjuse, piensatzøcpana'ṉ jutznøm jetse nø tyujcu.
LUK 2:20 Cyoqueñajpapø'is borrego vitu'yaj tza'momo y vyøcotzøcyaju y vyajnayaju Dios porque mumu jujche chajmayajuse angelesis, jetse myañaju y jetse isyaju.
LUK 2:21 Cuando ta'nujcam tucutujtay jama, syena'øyaj une Israel pø'nis syeñaji'ṉ; y yac nøyi'ajyaj Jesús; como jujche chajmayuse angelesis antes que unepa't myama.
LUK 2:22 Cuando ta'nu jyama va'cø cyøvajcøyajtøjø 'yaṉgui'muse Moisesis, y ijtuse jachø'yupø; entonces ñømaṉyaj une Jerusalen gumgu'yomo va'cø presentatzøcyaj ndø Comicø'mø.
LUK 2:23 Jetse chøcyaju porque it ndø Comi'is 'yaṉgui'mguy jachø'yupø: “Mumu vinbø jaya une nøjatyøjupø masanbøte ndø Comicøtoya”.
LUK 2:24 También chi'ocuyaju va'cø yaj ca'yajtøjø vya'ṉjajmocucyøtoya ijtuse ndø comi'is 'yangui'mguy jachø'yupø. It jachø'yupø va'cø yaj ca'yaj metzcuy jo'ma palomo, o si no, metzcuy che'pø paloma.
LUK 2:25 Ijtuna'ṉ Jerusalén gumgu'yomo tum pøn ñøyipø'is Simeón. Yøṉø pøn vøco'nipø pønete y cyøna'tzøpyana'ṉ Dios, y jyo'cpana'ṉ cyotzoṉbapø'is Israel pønda'm, y Masanbø Espiritu Santoji'ṉbøna'ṉete.
LUK 2:26 Y Masanbø Espiritu Santo'is yac musu que ji'n ma cya'e antes que maṉba is Cristo ndø Comi Diosis maṉbapø cyø'veje.
LUK 2:27 Simeón ñømaṉ Masanbø Espiritu Santo'is Israel pø'nis myasandøjcomo. Y mismo tiempo ñøtøjcøyaj une Jesús jyata'sta'm va'cø presentatzøcyajø jujche jachø'yuse Moisesis 'yaṉgui'mguy.
LUK 2:28 Entonces Simeo'nis jyotzpøc une y vyøcotzøc Dios y ñøjmayu:
LUK 2:29 Ojchøn mi Ngomi, o mi ndø yac yose. Yøti tø tzac ndøvø va'cø ca'ø contento como mi ndzamuse.
LUK 2:30 Porque ⁿisu'mtzi ø vindømbit mi ṉgø'vejupø va'cø tø yaj cotzoca,
LUK 2:31 jic oyupø mi yac mini mumu pø'nis vyi'nandøjqui.
LUK 2:32 Minu como tum sø'ṉgøse va'cø yac musyaj viyuṉbø tiyø eyapø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm, y maṉba vøcotzøcyajtøj mi ngumguy Israel pønda'm porque je'tomo min Yajcotzojcopyapø.
LUK 2:33 Jetse Simeo'nis o cyotzam une, y José y Jesusis myama nømna'ṉ myaya'yaju jujche nø chamu.
LUK 2:34 Y cyomasa'nøyaju Simeo'nis y ñøjay Jesusis myama María: ―Cøma'nøyø; yøṉ une cyø'vej Diosis va'cø yaj quecyajø vøti Israel pønda'm; o si no, va'cø yac te'nchu'nyajø. Y mi une señate pero vøti pø'nis maṉba cyø'o'nøyaje.
LUK 2:35 Mi uneṉgøtoya maṉba mi ñu'cay toya mi ne' mi ndzoco'yomo maya'cu'is como si fuera cuchillo'is tø ju'tzpase. Mumu yøcse maṉba tuqui va'cø cyeja ti qui'psyajpa vøtita'mbø pø'nis choco'yomda'm.
LUK 2:36 Itque'tutina'ṉ jeni tza'maṉvajcopyapø ñøyipø'is Ana, Fanuejlis 'yune, Asejris tyøvø'ombø. Tzamyomoco'nina'ṉ. Después que papiñomo, oy it jyayaji'ṉ cu'yay ame.
LUK 2:37 Y yaṉbajcaju ochenta y cuatro ame. Ji'na'ṉ pyut masandøjcomo, y yosay Dios tzu'ji'ṉ jamaji'ṉ; y jyana uqui jana cu'ti 'yo'nøpyana'n Dios.
LUK 2:38 Jicsye'cti misma hora nu'c tzamyomo y ñøjmay Dios yøscøtoya, y cha'maṉvajcayaj mumu nø jyo'cyajupø'is Yajcotzocpapø'is Jerusalén gumgupyøn. Cha'maṉvajcayaj je nø jyo'cyaju'is jujche maṉbase it Jesús.
LUK 2:39 Jose'is y Maria'is chøcyaju como ijtuse jachø'yupø ndø Comi'is 'yaṉgui'mgu'yomo, y vitu'yaj Galilea nasomo y nu'cyaj Nazaret cumgu'yomo; porque ne'c jej cumguy.
LUK 2:40 Y une Jesús nømna'ṉ myøja'aju, y masamna'ṉ nø pyømi'øyu, y nømna'ṉ qui'psocu'yøyu, y vøti nømna'ṉ cyotzoṉ Diosis.
LUK 2:41 Tumdum amepit oyajpana'ṉ Jesusis jyatata'm Jerusalén gumgu'yomo cuando ijtuna'ṉ Israel pø'nista'm syøṉ ñøyipø'is pascua.
LUK 2:42 Cuando ta'nu'jcam macvøstøjcay Jesusis 'yame, oyaj møjmø Jerusalén gumgu'yomo søṉ jama'omo como ijtusena'ṉ cyostumbre.
LUK 2:43 Cuando cøyaj søṉ, vitu'yaj ñe'cta'm, y tzø'y une Jesús Jerusalén gumgu'yomo sin quena'ṉ ji'n myusyaj Jose'is y myama'is o'ca jiṉ tzø'yu.
LUK 2:44 Como nømna'ṉ cyomo'yaju que jendina'ṉ nø myinuse vøtipø'nomo, tumø jama tu'ṉayaju. Pero cuando min mye'chaje tyøvø'omo y nø ispøcyajtøjpapø'omo,
LUK 2:45 ja pya'tyaj Jesús ni juti. Entonces jiṉdi vitu'yajque'tu, maṉ mye'chaje Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 2:46 Y tu'cay jamapit mye'tzpa'tyaju Jesús masandøjcomo, jenna'ṉ po'csu aṉma'yoyajpapø'is cyujcomo. Jesusis nømna'ṉ cyøma'nøyaju, y nømna'ṉ 'yocva'cyaju anma'yoyajpapø.
LUK 2:47 Mumu cyøma'nøyaju'is nømna'ṉ ñømaya'jayaj qui'psocuy y 'yandzo'ṉocuy.
LUK 2:48 Cuando jyata'ista'm isyaju'cam, ñømaya'yaju, y ñøjmay Jesús myama'is: ―Ø mi une, ¿ti'ajcuy jetse mi ndø yac maya'tamu? Øtz nø maya'cøndamu mi jandaji'ṉ; øtz nø mi me'tztamu.
LUK 2:49 Y Jesusis ñøjmayu: ―¿Ti'ajcuy nø mi ndø me'tztamu? ¿Ti'ajcuy ji'n mi mustame o'ca øtz ø Janda'is yoscuy tiene que va'cø ndzøjcayø?
LUK 2:50 Pero je'is ja cyønøctøyøyajø ticøtoya jetse chamu.
LUK 2:51 Pero Jesús maṉyaj Joseji'ṉ y Mariaji'ṉ Nazaret cumgu'yomo, y Jesusis nømna'ṉ cyøna'tzøyaj jyata y myama. Y myama'is jyamdzø'pyana'n choco'yomo mumu jujche tujcuse.
LUK 2:52 Y Jesús masna'ṉ nø qui'psocuminu y masna'ṉ nø myøja'aju; y syungomø'ñajpana'ṉ Diosis y pø'nis.
LUK 3:1 Yøjtay amena'ṉ møja aṉgui'mba Tiberio mumu cumguy, jicsye'cti angui'gue'tpana'ṉ Poncio Pilato Judea nasomo. Herodes aṉgui'mgue'tpana'ṉ Galilea nasomo; y Herodesis tyøvø Felipe aṉgui'mgue'tpatina'ṉ Iturea nasomo y Traconite nasomo. Y Lisanias aṉgui'mbana'ṉ Abilinia nasomo.
LUK 3:2 Y Anás y Caifás pane covi'najøna'ṉ. Jicsye'c Diosis 'yo'nøy Zacariasis 'yune Juan cuando jya'ijnømømøna'ṉ ijtu.
LUK 3:3 Juan maṉ vit ribera'omda'm tome ijtumø Jordán nø', y chajmayaj pønda'm va'cø qui'psvitu'yajø y va' ñø'yøyajø, va'cø yaj cotocojayaj cyoja Diosis.
LUK 3:4 Tujcu jujche ijtuse jachø'yupø tza'maṉvajcopyapø Isaiasis libru'omo. Libru'omo nømba: Nø vyejnøm ja ijnømømø, nømba: “Como ndø vøjøtzøjcatyambase møjatuṉ va'cø min tum møja'ṉ aṉgui'mbapø, jetse vøjøtzøctaṉque't mi ndzocoy porque maṉba min ndø Comi. Tiene que va' ndø viyuṉdzøc tyuṉ;
LUK 3:5 mumu noṉchøqui va' ndø umbare'ajø; mumu quetza mumu qui'mø va' ndø parejo tzøctamø; tuṉ vo'tita'mbø va' ndø viyuṉdzøctamø; ji'n vyøjpø tuṉ va' ndø vøjøndzøctamø. Jetseti mi sundaṉgue'tpa va' mi vøjøndzøctam mi ndzocoy.
LUK 3:6 Mumu pø'nis maṉba isyaj tø Yajcotzocpapø'is Diosis maṉbapø cyø'veje”.
LUK 3:7 Nømna'ṉ ñu'cyaj sonepøn va' ñø'yøyaj Jua'nis. Jua'nis ñøjmayaju: ―Tzanse mi yandzita'm mijta'm. ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'pstamba o'ca muspa mi mbyotyamø va' jyana mi ṉgyastigatzøctam Diosis cuando qui'syca'pa ñe'cø? Ji'n mus mi mbojyatyam Dios.
LUK 3:8 Tzøctam vøjpø tiyø jujche syunbase cuando mi ṉgyi'psvitu'tamu'jcam. Y uy mi ṉgui'pstzo'tztam mi ndzoco'yomda'm que ma mi ṉgyotzoctame porque Abraham mijtzi mbeca jata tzu'ṉgutya'm. Porque øjtzø mi nøjmambya que yøṉø tza' muspa Diosis yac pønvitu'yajø va'cø Abrahamis 'yune'ajyajø.
LUK 3:9 Como tum pøn listo jacha cyø'omo va' tyøṉbø' cuy, y va' pyatzpø' juctyøjcomo o'ca ji'n tø'møyi; jetse Dios listo yøti va'cø cyastigatzøcyaj mumu pøn ji'n chøquipø'is vøjpø tiyø.
LUK 3:10 Y vøti pø'nis 'yocva'cyaj Juan: ―¿Jujche vøjø va' ndzøctamø?
LUK 3:11 Y 'yaṉdzoṉ Jua'nis ñøjmayaju: ―Ijtupø'is tyucu metzcuy, vøj va'cø vya'ctzi' ja ityøpø'is ñe'; y ijtupø'is cyu'tcuy, jetseti va' vya'ctzi'que'ta.
LUK 3:12 Y nu'cyajque'tuti gobierno'is cyobratzøcyajpapø va'cø ñø'yøyajø, y ñøjmayaj Juan: ―Maestro, ¿jujche vøjø va' ndzøctamø?
LUK 3:13 Y Jua'nis ñøjmayaju: ―Lo que myarcatzøcpacsye'ṉomo aṉgui'mba'is, jeñche'ṉomdi va'ctamø. U mi ṉgocøjtamu.
LUK 3:14 'Yocva'cyajque'tuti soldado'is: ―Y øtzta'm, ¿jujche vøjø ndzøctamø? Y ñøjmayaj Jua'nis: ―Uy mi ndzøcna'tztam ni iyø, ni u mi ṉgøsujtzatyam ni iyø va'cø mi ngønu'mdamø. Y conforme'ajtamø mi ṉgyoyojtandøjpase.
LUK 3:15 Mumu pø'nis nømna'ṉ jyo'cyaju Cristo, y choco'yomo nømna'ṉ qui'psyaju oca Juanamete Cristo.
LUK 3:16 Pero Jua'nis ñøjmayaj mumu pøn: ―Øjtzi viyuṉsye mi nø'yøndyamba nø'ji'ṉ, pero maṉba mini mapø'is mi ñø'yøñdyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ y juctyøcji'ṉ. Jet más pømi'øyupø que ji'n øjtzi. Hasta va'cø chøjcay nu'csocuy jic myøja'ṉombø pøngøtoya, syunba mas vøjpø pøn que ji'n øjtzi.
LUK 3:17 Como tum pøn ñø'ijtu'is cyø'om yemguy listo va'cø cyøsujø trigo pyuj va'cø pyuj ñaca, jetse je maṉbapø mini, je'is maṉba cyøpinyaj pøn. Y como vøjpø pyuj ndø tu'mba va'cø ndø aṉne'ṉga, y ñaca ndø pyøṉbø'japya, jetse je'is maṉba yac tu'myaj vøjta'mbø pøn tyøjcomo, y yatzita'mbø maṉba pyonbø'yaj ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
LUK 3:18 Jetse y vøti eyapø otejiṉ Jua'nis chajmayaj pønda'm vøjpø ote.
LUK 3:19 Jicsye'jcam Jua'nis 'yojnay aṉgui'mbapø Herodes porque Herodesis ñø'ijtayuna'ṉ tyøvø Felipe'is yomo. Yomo ñøyipø'is Herodías. Y Jua'nis 'yojnacye't Herodes mumu eyata'mbø yatzi tzøquipit lo que chøjcupø.
LUK 3:20 Pero Herodesis chøjcaṉøy más yatzipø tiyø porque yac somdøj Juan preso'omo.
LUK 3:21 Pero antes que va' yac somdøj Juan, cuando mumu pønda'm nø'yøyaju, también Jesús nø'yøcye'tu. Y mientras que Jesusis nømna'ṉ 'yo'nøy Dios, aṉvac tzap.
LUK 3:22 Y mø'n Masaṉbø Espiritu Santo Jesuscøsi como palomase quenbapø. Y mandøj ote tzajpomo nømupø: ―Mijtzi øjtze mi Une; øtz mi sunbapø chøṉø; mitzcøtoya casøpyøjtzi.
LUK 3:23 Jesús nømna'ṉ myaṉ como treinta ame cyando yoscho'tzu. Cyo'moyajpana'ṉ que Jesús Jose'ise 'yune, y José Eli'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:24 Elí Matajtis 'yunena'ṉete, Matat Levi'is 'yunena'ṉete, Leví Melqui'is 'yunena'ṉete. Melqui Jana'is 'yunena'ṉete, Jana Jose'is 'yunena'ṉete.
LUK 3:25 José Matatiasis 'yunena'ṉete, Matatías Amosis 'yunena'ṉete, Amós Nahu'mis 'yunena'ṉete, Nahum Esli'is 'yunena'ṉete, Esli Nagai'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:26 Nagai Maajtis 'yunena'ṉete, Maat Matatiasis 'yunena'ṉete, Matatías Semei'is 'yunena'ṉete, Semei Jose'is 'yunena'ṉete, José Juda'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:27 Judá Joana'is 'yunena'ṉete, Joana Resa'is 'yunena'nete, Resa Zorobabejlis 'yunena'ṉete, Zorobabel Salatiejlis 'yunena'ṉete, Salatiel Neri'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:28 Neri Melqui'is 'yunena'ṉete, Melqui Adi'is 'yunena'ṉete, Adi Cosa'mis 'yunena'ṉete, Cosam Elmoda'mis 'yunena'ṉete, Elmodam Ejris 'yunena'ṉete,
LUK 3:29 Er Josue'is 'yunena'ṉete, Josué Eliezejris 'yunena'ṉete, Eliezer Jori'mis 'yunena'ṉete, Jorim Matajtis 'yunena'ṉete,
LUK 3:30 Matat Levi'is 'yunena'ṉete, Leví Simeo'nis 'yunena'ṉete, Simeón Juda'is 'yunena'ṉete, Judá Jose'is 'yunena'ṉete, José Jona'nis 'yunena'ṉete, Jonán Eleaqui'mis 'yunena'ṉete,
LUK 3:31 Eliaquim Melea'is 'yunena'ṉete, Melea Maina'nis 'yunena'ṉete, Mainán Matata'is 'yunena'ṉete, Matata Nata'nis 'yunena'ṉete,
LUK 3:32 Natán Davijdis 'yunena'ṉete, David Isai'is 'yunena'ṉete, Isaí Obejdis 'yunena'ṉete, Obed Boozis 'yunena'ṉete, Booz Salmo'nis 'yunena'ṉete, Salmón Naaso'nis 'yunena'ṉete,
LUK 3:33 Naasón Aminadajbis 'yunena'ṉete, Aminadab Ara'mis 'yunena'ṉete, Aram Esro'mis 'yunena'ṉete, Esrom Faresis 'yunena'ṉete, Fares Juda'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:34 Judá Jacojbis 'yunena'ṉete, Jacob Isaajquis 'yunena'ṉete, Isaac Abraha'mis 'yunena'ṉete, Abraham Tare'is 'yunena'ṉete, Taré Nacojris 'yunena'ṉete,
LUK 3:35 Nacor Serujguis 'yunena'ṉete, Serug Ragau'is 'yunena'ṉete, Ragau Pelejguis 'yunena'ṉete, Peleg Hebejris 'yunena'ṉete, Heber Sala'is 'yunena'ṉete,
LUK 3:36 Sala Caina'nis 'yunena'ṉete, Cainán Arfaxajdis 'yunena'ṉete, Arfaxad Se'mis 'yunena'ṉete, Sem Noe'is 'yunena'ṉete, Noé Lamejquis 'yunena'ṉete,
LUK 3:37 Lamec Matusale'nis 'yunena'ṉete, Matusalén Enojquis 'yunena'ṉete, Enoc Jarejdis 'yunena'ṉete, Jared Mahalaleejlis 'yunena'ṉete, Mahalaleel Caina'nis 'yunena'ṉete,
LUK 3:38 Cainán Enosis 'yunena'ṉete, Enós Sejtis 'yunena'ṉete, Set Ada'nis 'yunena'ṉete, Adán Diosis 'yunena'ṉete.
LUK 4:1 Jesús ñø'itpø' Masanbø Espiritu Santo'is, y jetse tzu'ṉ Jordán nø'omo y oy ñømaṉ Espiritu'is ja ijnømømø.
LUK 4:2 Jen o it cuarenta jama. Yatzi'ajcu'is nømna'ṉ syun chøjquis a ver jujchena'ṉ muspa yac tocoya. Jesusis ja cyu't ni tiyø jic jama. Cøjtu'jcam cuarenta jama, nømna'ṉ 'yosu.
LUK 4:3 Jicsye'c yatzi'ajcu'is ñøjayu: ―O'ca mijtzete Diosis 'yune, nøjay yøṉø tza' va'cø yac pa'najø.
LUK 4:4 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Ji'nø maṉ mbandzøqui, porque it Diosis 'yote jachø'yupø, nømba: “Aunque it jyamacøtcuy, saṉ jetji'ṉ ji'n queñaj pøn; sino syunba mumu lo que chambapø ote Diosis, jetji'ṉ va'cø cyeñajø”.
LUK 4:5 Y ñømaṉ yatzi'ajcu'is ye'ṉupø cotzøjcøsi y isindzi' usyaṉ oracøsi mumu cumguy ijtuse nascøsi.
LUK 4:6 Y ñøjay yatzi'ajcu'is: ―Maṉbø mi yac møja'ṉomaje, ma'ṉbø mi yac angui'm hasta vindujcu'csye'ṉom cumguy, porque aṉgui'mguy øjtze ne', y ndzi'pøjtzi i su'nbø ndzi'ø.
LUK 4:7 O'ca mitz ndø cujnejapya y mi ndø cøna'tzøpya, jetse mumu aṉgui'mguy mijtze ne'.
LUK 4:8 Pero Jesusis ñøjayu: ―Tzu'ṉ øtzcø'mø mijtzi Satanás, ji'nø mi ṉgøna'tzøyi porque jachø'yupøte Dios libru'omo; nømba: “Cøna'tzøy mi Ṉgomi Dios y solo jete muspa mi ⁿyosayø”.
LUK 4:9 Entonces yatzi'ajcu'is ñømaṉ Jesús Jerusalén gumgu'yomo y ñøqui'm møji Israel pø'nis myasandøc torrecøsi, y ñøjmayu: ―O'ca mijtzete Diosis 'Yune, tøjmø'nø nasomo.
LUK 4:10 Porque jachø'yupøte Diosis libru'omo: Diosis ṉgyø'vejayajpa ñu'cscuy va' mi ṉguendatzøcyajø.
LUK 4:11 Cyø'omo maṉba mi ñømaṉyaje va' jana mi ñejpinduc ni tza'cøsi.
LUK 4:12 Jesusis ñøjayu: ―Ji'n ø tøjmø'ni porque chamupøte Diosis libru'omo: “Uy mi ndzøjquis mi Ṉgomi Dios o'ca maṉba chøqui como chambase”.
LUK 4:13 Yatzi'ajcu'is mumu jetse nømna'ṉ sun yac toco'is Jesús. Jicsye'c chajcu para eya jamacøtoya.
LUK 4:14 Jesús vitu' Galilea nas co'aṉjajme'omo, más pømitzi' Masanbø Espiritu Santo'is. Mumu nasvindumø tzamdøju lo que ti chøc Jesusis.
LUK 4:15 Y Jesús aṉma'yopyana'ṉ conocscuy tøjcomda'm, y mumu pønis vyøpøpøngotzøcyaj Jesús.
LUK 4:16 Y Jesús nu'c Nazaret cumgu'yomo jujna'ṉ chojcumø, y sa'pøjcuy jama'omo, como ijtuse cyostumbre, tøjcøy conocscuy tøjcomo y te'ñchu'ṉu va'cø tyu'nayaj toto.
LUK 4:17 Y chi'yaj Jesús tza'maṉvajcopyapø Isaiasis libru, y Jesusis 'yaṉvajcu y pya'tu jujna'ṉ it yøcse jachø'yuse:
LUK 4:18 Ndø Comi'is Espiritu øtzji'ṉbøte. Porque je'tis cøpi'ṉøjtzi y tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzajmay pobreta'mbø pøn vøjpø ote; Cø'vejøjtzi va'cø yac tzi'ṉbøyaj maya'yajpapø; va'cø ndzajmayaj preso'omda'mbø que maṉba putyaje; va'cø ndzajmayaj to'tita'mbø que maṉba isoyaje; va'cø maṉ ṉgotzoṉyaj yacsutzøcyajtøjupø.
LUK 4:19 Cø'vejøjtzi va'cø ndzamsajø que nøm ñu'c hora va'cø tø toya'ṉøtyam ndø Comi'is.
LUK 4:20 Jenche'nom tyu'nu. Entonces Jesusis 'yaṉga'm libru y chi'vitu'u cyotzoṉbapø'is y po'csquejcu. Y ityajupø'is conocscuy tøjcomo nømna'ṉ 'ya'myaj Jesús.
LUK 4:21 Y Jesúsis ñømdzo'tzayaju: ―Yøtipø jama nøm tyujcu lo que yø'c jya'yøyuse, lo que mi mandamuse.
LUK 4:22 Mumu pø'nis nømn'aṉ vyøpøpøngotzøjcyaj Jesús, y nømna'ṉ ñømaya'comø'nayaj sunita'mbø ote lo que chambana'ṉ Jesusis. Nømyajpana'ṉ: ―Yøṉ Jose'isti 'yune y, ¿jutznøm muspa cham jetsepø ote?
LUK 4:23 Y Jesusis ñøjayaju: ―Maṉbocsyo mi ndø nøjay chamdøjpase: “O'ca mi ncho'yø'opyapøte, tzo'yøcye'tati mi ⁿvin”. Y maṉba mi ndø nøjacye'te: “Mumu tiyø mandamupø mi ndzøjcupø Capernaum gumgu'yomo, tzøjque'tati yø'qui mi ne' ṉgumgu'yomo”.
LUK 4:24 Y ñøjayajque't Jesusis: ―Viyuṉsye mi nøjmambya, que ni jutipø tza'maṉvajcopyapø ji'n pyøjcøchoṉdøj ñe' cumgu'yomo.
LUK 4:25 Viyuṉsye mi nøjañdyamba que vøti ityajuna'ṉ yaṉbac yomo Israel nasomo cuando tza'maṉvajcopyapø Elías ijtuna'ṉ, cuando ja oy quec tuj tu'cay ame medio, y oy møja'ṉ yu' tumø nas.
LUK 4:26 Pero Diosis ja cyø'vej Elías ni jutipø yaṉbac yomocøsi Israel nasomo, sino cyø'vej emøc tum yaṉbac yomocøsi Sarepta cumgu'yomo tome Sidón gumgu'yomo.
LUK 4:27 Vøtina'ṉ itcomø'ñaj ñø'ijtu'is yachputzi ca'cuy ñøyipø'is lepra Israel nasomo cuando tza'maṉvajcopyapø Eliseo ijtuna'ṉ, pero ni jutipø ñe'comda'm ja yac tzoca, sino tum pøn Siria nasombø, ñøyipø'is Naamán, jet yac tzojcu.
LUK 4:28 Jicsye'c mumu ityajupø'is conocscuy tøjcomo qui'syca'comø'ñaju myañaju'jcam jetseta'mbø tiyø, (que emøcta'mbø pøn chø'yøyaju).
LUK 4:29 Entonces te'nchu'ṉyaju y ñøputyaj Jesús cumgu'acapoya y ñømaṉyaju lomacøsi va'cø pyatzmø'ñaj quetza'omo, porque cyumguy lomacøs ijtuna'ṉ.
LUK 4:30 Pero Jesús cujqui cøjtu ijtyajumø ñe'cta'm y maṉu.
LUK 4:31 Jesús mø'n Capernaum gumgu'yomo Galilea nas co'aṉjajme'omo, y aṉma'yopyana'ṉ sapøjcuy jama'omda'm.
LUK 4:32 Y ñømaya'yajpana'ṉ jujche aṉma'yopya Jesús, porque chambana'ṉ como más ñø'ijtupø'se aṉgui'mguy.
LUK 4:33 Ijtuna'ṉ tum pøn conocscuy tøjcomo ñø'ijtupø yatzi'ajcu'is. Joviti vejte'n pømi. Ñøjay Jesús:
LUK 4:34 ―Tzactandøvø, ¿tiyø cuenta mi ndø pa'jtamba? Mijtzi Jesús Nazaret cumgupyøn. ¿Mi minu va' mi ndø ⁿyajtamø? Øtz mi ispøcpøjtzi, mijtzete Diosis Masanbø mi Mbyøn.
LUK 4:35 Entonces Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y ñøjayu: ―Vøṉñeyø; tzac je pøn. Jicsye'c yatzi'ajcu'is yaj quec pøn vøti pøngujqui, y chajcu; ni tiyø toya ja chøcø.
LUK 4:36 Mumuti maya'yaju y na ñøjayajtøjpana'ṉ: ―¿Tiyø ote yøṉø? Ijtu 'yaṉgui'mguy y pyømi'ajcuy va'cø 'yaṉgui'myaj yatzi'ajcuy. Porque yatzi'ajcu'is ñø'ityaj pøn y je'is yac tzacyajpa 'yoteji'n.
LUK 4:37 Aunque juti tumø cumguy tzamdøju ti chøc Jesusis.
LUK 4:38 Jicsye'c te'nchu'ṉ Jesús y put conocscuy tøjcomo, y tøjcøy Simo'nis tyøjcomo. Jiṉna'ṉ ijtu Pedro'is myo'ot mama, y na'maṉna'ṉ ñutzø. Y vya'cayaj Jesusis pyasencia'ajcuy va'cø yac tzoca.
LUK 4:39 Y Jesús atzcøne'c ca'epøcøsi y 'yoteji'ṉdi yaj cøjtay ñutzø. Jicsye'cti te'nchuṉ ca'epø y mismo ñe'c ca'epø yoscho'tzu, chøc cutcuy eyata'mbøcøtoya.
LUK 4:40 Jamdyø'pø'omo ñømijnayajpana'ṉ Jesús mumu aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtupø'is. Y Jesusis cyotpana'ṉ cyø' tumdum ca'epøcøsi y yac tzocyajpana'ṉ.
LUK 4:41 Y chacyajpatina'ṉ yatzi'ajcu'is vøti pøn, y yatzi'ajcuy vejyajpana'ṉ: ―Mijtzete Diosis 'Yune. Y Jesusis 'yojnayajpana'ṉ yatzi'ajcuy, ji'na'ṉ yac oñaje, porque yatzi'ajcu'is myusyajpana'ṉ que jetemete Cristo Diosis cyø'vejupø.
LUK 4:42 Entonces jyo'pit sø'ṉbønømu'jcam, tzu'ṉ Jesús y maṉ ni i jya'ityømø. Y vøti pø'nis o mye'chaje, y nu'cyaj Jesuscø'mø. Y pø'nista'm ji'na'ṉ syun yac maṉyaj Jesús emøc.
LUK 4:43 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―Eyata'mbø cumgu'yomo tiene que va'cø ndza'maṉvajque't vøjpø ote jujche aṉgui'mbase y tø coquenbase Diosis. Porque jetcøtoyatze cø'vejtøju.
LUK 4:44 Jesusis cha'maṉvajcayajpana'ṉ aṉgui'mbase Dios conocscuy tøjcomda'm Galilea nas co'aṉjajme'omo.
LUK 5:1 Tumgojama'omo Jesús te'n Genesaret majraṉvini. Entonces jen cyøtu'mayaj vøti pø'nis va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote; hasta tyonavityaj jeni Jesusis vyi'nomo.
LUK 5:2 Jesusis is metzcuy barco tome nø'aṉvini. Ataraya pønda'm putyaju'jcam y nømna'ṉ cyøtze'yaj 'yataraya.
LUK 5:3 Tøjcøy Jesús Simo'nis byarco'omo, y ñøjay Simón va' cyot barco usta'm más jyøṉumø. Jesús po'cs barco'omo y nømna'ṉ 'yaṉmayaj vøti pøn nascøs ityajupø.
LUK 5:4 Cha'maṉjeju'jcam, ñøjmay Simón: ―Cojtam barco más jyøṉumø y pajtzøtyam mi ataraya va' mi nuctam coque.
LUK 5:5 'Yaṉdzoṉ Simo'ṉis: ―Øjchøṉ mi Maestro, cøtitzu'am yosta'møjtzi y ni tiyø ja ñucta'møjtzi. Pero mbyajtzøpyøjtzi ataraya o'ca mi ndø nøjambya.
LUK 5:6 Chøcyaj jujche chajmayajuse Jesusis, y ñucyaj vøti coque hasta jacto'pacsye'ṉomo 'yataraya.
LUK 5:7 Chøjcayaj seña eyata'mbø tyøvø ityajupø eyapø barco'omo va' min cyotzoṉyajø. Y miñaju y piṉdasyaj mye'chcøy barco, hasta que cøvøṉyajto'pacse'ṉomda'm.
LUK 5:8 Cuando Simón Pedro'is isu'øc jujche tujcuse, cutcøne'c Jesuscø'mø; y Pedro'is ñøjmay Jesús: ―Tzu'ṉ øtzcø'mø, ø mi Ṉgomi, porque øtz cojapa'tupø pøn chøṉø.
LUK 5:9 Porque Pedro y mumu ñe'cji'ṉna'ṉ ityajupø nømna'ṉ ñømaya'comø'ñaju vøtipø coque ñucyajupø.
LUK 5:10 Jetseti nømna'ṉ ñømaya'yajque't Jacobo'is y Jua'nis. Jacobo y Juan Zebedeo'is 'yune, y Simo'nis ñøtuṉ. Y Jesusis ñøjay Simón: ―Uy mi ña'ndzu; desde yøti maṉba mi ṉgacpø' mi ⁿyoscuy. Antes que va' mi ṉgyoquenuqui, maṉba mi ñømiñaj pøn øtzcø'mø.
LUK 5:11 Entonces ñøputyaj barco playa'omo, cøyindzacpø'yaj mumu tiyø, y maṉ pya'tyaj Jesús.
LUK 5:12 Tum cumgu'yomo ijtu'øc Jesús, nu'c tum pøn ñø'ijtupø'is yachputzi ca'cuy ñøyipø'is lepra. Cuando is Jesús, japcøne'c nascøsi va'cø cyøna'tzøyø, y ñøjayu: ―Øjchøṉ mi Ṉgomi, mitz it mi musocuy va'cø mi ndø yac tzoca, o'ca suṉba mi ndø yac tzoca.
LUK 5:13 Entonces Jesusis yac mø'n cyø' y pi'quisu, ñøjmayu: ―Su'nbøjtzi va'c mi ñchoca; yøti mi ⁿyac tzocpøjtzi. Jicsye'cti tzoc je putzi'øyupø.
LUK 5:14 Pero Jesusis ñøjayu va' jyana tzajmay ni 'iyø, y ñøjmayu: ―Pero mavø ma isindzi' pane que mi ñchojcu'am, y tzi'ø lo que chamuse Moisesis va'cø mi ndzi'ø cuando mi ⁿvyø'aju'jcam. Jetse tzøcø va'cø myusyaj pø'nis que mi ñchojcu'am.
LUK 5:15 Pero jicsye'c aunque jujna'ṉ más tzajmayajtøju lo que nømna'ṉ chøc Jesusis. Y cyøtu'myajpana'ṉ vøti pø'nis va'cø cyøma'nøyajø y cya'cuy va' yac tzojcayajø.
LUK 5:16 Pero Jesús opyana'ṉ jya'ijnømømø va'cø 'yo'nøy Dios.
LUK 5:17 Y tujcu tumgojama que Jesús nømna'ṉ 'yaṉma'yoy tøjcomo. Y Israel pø'nomo ityajuna'ṉ veneta'mbø ñøyipø'is fariseo. Fariseota'm y anma'yoyajpapø aṉgui'mgupit jena'ṉ po'csyaju, y ityajuna'ṉ aunque jujta'mbø cumgu'yomo tzu'ṉyajupø. Tzu'ṉyaju Galilea nasomo, y Judea nasomo, Jerusalén gumgu'yomo. Y Jesusis ñø'it ndø Comi Diosis milagro'ajcuy va'cø yac tzojcoya.
LUK 5:18 Y tum pøn ji'n musipø vitø tyøvø'is nømna'ṉ ñømiñaj tze'schøquicøsi. Mye'chajpana'ṉ va' ñøtøjcøyaj tøjcomo va' cyojtayaj Jesusis vyi'nomo.
LUK 5:19 Pero ja pya'tyaj jut va'cø ñøtøjcøyaj tøjcomo, porque tas tøc vøti pø'nis. Entonces qui'myaj møji tøjcøsi y piṉbø'yaj teja, y jen jyø'mø'ñaj tze'scøsi pøn ca'epø va'cø ñu'c cujcomo ijtumø Jesús.
LUK 5:20 Cuando is Jesusis que nømna'ṉ vya'ṉjamyaju, ñøjmay ca'epø: ―Tzambøn, mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ.
LUK 5:21 Jicsye'omo aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit y fariseota'm na ñøjayajtøju: “¿Ipø pøn acsque't? ¿Ti'ajcuy chamba vyin como Dios siendo ji'ndyet jicø? Jetse nø cyø'o'nø'oyu porque ni i's ji'n mus yaj cøtocojay coja sino sólo Diosis myuspa”.
LUK 5:22 Jesusis myusu lo que jujche qui'psyajupø ñe'cta'm, y 'yaṉdzoṉyaju: ―¿Ti'ajcuy jetse mi ṉgui'pstamba que øtz nø topo'onu?
LUK 5:23 ¿Jutipø más fácil, va' tø ṉomø: “Mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø tø nømø: “Te'nchu'nø y ca'ṉbø'ø”?
LUK 5:24 Pero ma'ṉbø mi isindzi'tame que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø nø'ijtøjtzi aṉgui'mguy yøṉø nascøsi va'cø ⁿyaj cøtocojayaj pø'nis cyoja. Jicsye'c Jesusis ñøjmay ji'n musipø vitø: ―Mitzø mi nøjmambyøjtzi: te'nchu'nø, piṉ mi øṉguy, y mavø mi ndøcmø.
LUK 5:25 Misma hora te'nchu'ṉ mumu pø'nis vyi'naṉdøjquita'm, y pyin 'yøṉupøcøsna'ṉ, y vyøcotzøcpa Dios maṉ tyøcmø.
LUK 5:26 Maya'yaj mumu y vyøcotzøcyaj Dios, y mumuna'ṉ na'chaj vøti, nømyaju: ―Ndø istamu yøti maya'cuy ji'n ndø istamepø nunca.
LUK 5:27 Jisye'omo Jesús a'ṉgomo pujtu y is tum pøn gobierno'is yaj cobratzøjcopyapø ñøyipø'is Leví. Mesacø'mna'ṉ po'csu cyoyojoñømbamø, y ñøjmay Jesusis: ―Mi tø nøtu'ṉajø.
LUK 5:28 Y cøyindzacpø' mumu, te'nchu'ṉu, y maṉ pya'te.
LUK 5:29 Entonces Levi'is chøjcay møjasøṉ Jesuscøtoya tyøjcomo. Y itcomø'ñajuna'ṉ cobratzøjcoyajpyapø y eyata'mbø ñe'cji'ṉ po'csyajupø mesacø'mø.
LUK 5:30 Y fariseo'sta'm y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit 'yojnayaj Jesusis ñøtundøvø, ñøjmayaju: ―¿Ticotoya mi ṉgyu'jtu'mdamba y mi ⁿ'yuctu'mdamba cobratzøjcoyajpapøji'n y cojapa'tyajupøji'ṉ?
LUK 5:31 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―Como sa'sapø pø'nis ji'n syun doctor va'cø cho'yøtyøjø, sino ca'epø'is syunba médico; jetse ji'ndyet pyena va'cø ndø tzajmayaj vøjta'mbø pøn va'cø qui'psvitu'yajø.
LUK 5:32 Por eso ja myi'nøjtzi va'cø ndzajmayajø vøjta'mbø pøn ja ityøpø'is cyoja va'cø qui'psvitu'yajø, sino mi'nøjtzi va'cø ndzajmayaj cojapa'tyajupø va'cø qui'psvitu'yajø.
LUK 5:33 Jicsyomo ñøjmayaj Jesús: ―¿Ticøtoya Jua'nis ñøtuṉdøvø ji'n cu'tyaje, ji'n ucyaje, mientras que cyonocsyajpa'csye'ṉomo; y jetsetique't fariseo'is ñe'ta'mdi chøcyajque'tpa; mientras mi ne'nda'm mi nønduṉdøvø cu'tyajpa ucyajpa mumu jamasye?
LUK 5:34 Jesusis ñøjmayaju: ―Como nø cyo'tøjcajupø pø'nis 'yamigota'm tiene que va' cyu'tyajø y va' 'yucyajø mientras pøn mapø co'tøjcaje jen it jetji'ṉda'm, jetsetique't ø nønduṉdøvø cu'tyajpa ucyajpa mientras øtzji'ṉ ityaju.
LUK 5:35 Pero o'ca minba jyama cuando pøn mapø co'tøjcaje yac tzu'ṉdøjpa, jic jama 'yamigota'm ji'n ma cu'tyaje ji'n ma ucyaje. Jetsetique't øtzque't; cuando øchac tzu'ṉdøjque'tpøjtzi, ø nønduṉda'm ji'n ma cu'tyaj ucyajque't jic jama.
LUK 5:36 Entonces Jesusis 'yaṉmayaj historiaji'ṉ; nømu: ―Ni i'is ji'n jyacput jome tucu va' pya'jna'c peca tucucøsi. Jetse jomepø tucu tocopya y jome pa'jna'c ji'n chø'y vøjø pecapø tucuji'ṉ.
LUK 5:37 Ni i'is ji'n titpø' jomepø uvanø' pecapø naca cojtocu'yomo. Va' chøc jetse, uvanø' fermentatzøcpa y tzitzpa naca cojtocuy y uvanø' tecpø'pa y cojtocuy tocopya.
LUK 5:38 Pero jomepø uvanø' jome cojtocu'yomo ndø cotpa, y ji'n tocoy ni jutipø.
LUK 5:39 Después que tyo'ṉisu'cam peca vinu, ni i'sam ji'n maṉ sun tyo'ṉ jome vinu, porque maṉba nømi: “Pecapø más omba”.
LUK 6:1 Tum sapøjcuy jama'omo Jesús nømna'ṉ cyøtyaj trigo cama'omo. Nøtuṉdøvø'is nømna'ṉ tyucyaj tumgø'acu, y chicyaj cyø'ji'ṉ, y cyu'tayaj pyuj.
LUK 6:2 Pero veneta'mbø fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ityaju'is ñøjayaj Jesusis ñøtuṉdøvø: ―¿Ti'ajcuy mi ndzøctamba jetse sapøjcuy jama'omo? Porque it aṉgui'mguy jana ndø tzøc jetse sapøjcuy jama'omo.
LUK 6:3 Entonces Jesusis 'yaṉdzoṉyaju fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ityajupø'is; ñøjmayaju: ―¿Nunca ja mi ndu'ndamøtija ti o chøc Davijdis cuando nømna'ṉ 'yosyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ?
LUK 6:4 Porque David oy tøjcøy Diosis tyøjcomo, pyøc cømasa'nøyupø pan, y cyø'su; y chi'yaj ñe'cji'n ityajupø. Pero jej pan pane'istina'ṉ muspa cyø'sø.
LUK 6:5 Jesusis ñøjayajque'tu: ―Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø aṉgui'mbøjtzi ti muspa ndø tzøc sapøjcuy jama'omo.
LUK 6:6 Eyapø sa'pøjcuy jamacøsi Jesús tøjcøy conocscuy tøjcomo, y jen nømna'n 'yaṉma'yoyu. Jeni ijtuna'ṉ tum pøn tøjtzupø'is chø'naṉgø'.
LUK 6:7 Y aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø pø'nis y fariseo'ista'm 'ya'myajpana'ṉ a ver o'ca yac tzocpana'ṉ Jesusis sapøjcuy jama'omo, Sunbana'ṉ pya'tayaj cyoja va'cø cyøva'cøyajø.
LUK 6:8 Pero Jesusis myusuna'ṉ que ti nø qui'psyaju choco'yomo, y ñøjay pøn tøjtzupø'is cyø': ―Te'nchu'ṉø, y tzø'y te'nupø cujcomo. Y je pøn te'ndontzu'ṉu y jen te'nu.
LUK 6:9 Jicsyomo ñøjmay eyata'mbø: ―Tø tzajmay ndøvø o'ca vøj sapøjcuy jamacøsi va' ndø tzøc vøjpø tiyø o ji'n vyøjpø; o'ca vøj ndø yaj cotzoca; o'ca vøj ndø yaj ca'ø.
LUK 6:10 Entonces Jesusis cyøque'nøyaj mumu ityajupø jeni y ñøjay pøn tøjtzupø'is cyø': ―Yø'cmin mi ṉgø'. Ñe'c jetse chøjcu y cyø' tzojcu.
LUK 6:11 Y aṉma'yoyajpapø angui'mgupit y fariseota'm qui'syca'comø'ñaju, y 'yaṉdzamdzo'chaj ñe'comda'm lo que jujche chøjcayaj Jesús.
LUK 6:12 Tumgojama Jesús lomacøsi maṉu va' 'yo'nøy Dios. Y cøti tzu' 'yo'nøy Dios.
LUK 6:13 Jyo'pit jama'omo Jesusis vyejmiñaj ñøtuṉdøvø y cyøpiṉyaj macvøstøjcapyø ñe'comda'm, y yac nøyi'aj yøṉ macvøstøjcapyø pøn apostoles.
LUK 6:14 Tum cyøpiṉyajupø ñøyipø'is Simón; mismo je pøn Jesusis yac nøyi'ajque't Pedro. Y Jesusis cyøpiṉyajque't Pedro'is tyøvø Andrés, tumbø jatacøsti tzu'ṉyajupø. Y cyøpiṉyajque't Jesusis Jacobo y Juan; Felipe y Bartolomé;
LUK 6:15 Mateo y Tomás, Alfeo'is 'yune Jacobo, Simón nøyipø'is Zelote;
LUK 6:16 Jacobo'is tyøvø Judas, y Judas Iscariote. Judas Iscariote'is jøsi'jcam chi'ocuyaj Jesús 'yenemigocøsi.
LUK 6:17 Y Jesús lomacøs mø'ñaj jic ñøtuṉdøvøji'ṉ, y te'ndzø'yaj cøjø'ṉomo. Y jena'n ityajque't vøti eyata'mbø ñøtuṉdøvø; y vøti pøn tzu'nyajupø mumu Judea nasis cyo'aṉjajme'omo, y ityajuna'ṉ Jerusalén gumgu'yomo tzunyajupø. Ityajque't Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tome majraṉvini tzu'ṉyajupø. Nu'cyaju va'cø cyøma'nøyaj Jesús, y va'cø yac tzocyajtøj ca'eta'mbø.
LUK 6:18 Hasta yatzi'ajcu'is nø yac toya'isyajupø tzø'yaj tzocyajupø.
LUK 6:19 Mumu jena'ṉ ityaju pø'nis sunbana'ṉ jyasisyaj Jesús, porque Jesusis yac tzocyajpana'ṉ myusocuvinipit.
LUK 6:20 Y Jesusis cyøque'nøyaj ñøtuṉdøvø y ñøjmayaju: ―Vøjti mi ijtam mijta'm mbyobre'sta'm, porque Diosis mi 'yaṉgui'mdamba y mi ṉgyoquendamba.
LUK 6:21 Vøjti mi ijtam mi mijta'm lo que nø mi ⁿ'yostambapø'is yøti, porque maṉba mi ñdyastame. Vøjti mi ijtam mi mijta'm que yøti mi ⁿvyo'ndambapø'is, porque maṉba mi syictame.
LUK 6:22 Vøjti mi ijtamu cuando pø'nista'm mi ṉgui'satyamba, y cuando mi yac ne'pujtamba como si fuera yatzita'mbø pønse; cuando mi ñdyopa'o'nøtyamba; y cuando mi yandzicotzøctamba porque mi ndø va'ṉjamdamba ancø ndøvø øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 6:23 Cuando jetse mi ñchøjcatyamba, casøtyamø y alegre'ajtamø; porque Diosis más maṉba mi ñchi'tam vøti mi ṉgoyoja tzajpomo. Porque jetse yacsutzøcyajque't pyeca jata'sta'm tza'maṉvajcoyajpapø.
LUK 6:24 ”Pero lástima mijta'm mi riṉgu'sta'm, porque mi mbøjcøchoṉdamu'am mi alegre'ajcuy; pero maṉba mi ñdyoya'istam jøsi'jcam.
LUK 6:25 Lástima mijta'm yøti mi ṉgyu'jtambapø'is mi ñdyastamba'csye'ṉomda'm, porque jøsi'jcam maṉba mi ⁿ'yostame. Lástima mijta'm yøti mi syictambapø'is, porque maṉba mi vyø'ndame, maṉba mi ⁿvyejtame jøsi'jcam.
LUK 6:26 Lástima mi mijta'm cuando mumu pø'nis mi vyømbøpøngotzøctamba, porque jetseti ya'møc ijtuna'ṉ sutzcuy cha'maṉvacyajpapø'is y vyøpøpøngotzøcyajpana'ṉ pyeca jata'sta'm.
LUK 6:27 ”Pero mijta'm mi ndø cøma'nøtyambapø'is nøjmandya'mbøjtzi: Sundamø mi enemigota'm. Tzøjcatyam bien mi ṉgui'satyambapø'is.
LUK 6:28 Vøjcotzøctam mi yandzicotzøctambapø'is; o'nøjatyam Dios va'cø cyotzoṉyaj mi ṉgyø'o'nøtyambapø'is.
LUK 6:29 O'ca mi ñchaṉdøjpa mi aṉgacøsi, yac tzaṉgue'tati mi ⁿvin tu'møṉ. O'ca mi yac tzu'ṉatyøjpa vingøspø mi nducu, yac pøjque'tati jojmopø.
LUK 6:30 Auṉqueti mi vya'ṉgatyøjpa, vactzi'ø. Y o'ca mi mbyøjcatyøjpa mijtzene, uyam mi ⁿva'cvitu'u.
LUK 6:31 Tzøjcatyam bien aunque jutipø en la misma forma como mi sundamba va' mi ñchøjcatyandøj bien.
LUK 6:32 ”Na's jejti va'cø mi sundamø mi syundambapø'is ¿ticøtoya maṉba mi ṉgyoyojtandøji? Porque hasta yatzita'mbø pøn jetseti na syuñajtøjque'tpa na syuñajtøjpapøji'ṉ.
LUK 6:33 Y na's jejti va'cø mi ndzøjcatyam bien mi nchøjcatyambapø'is bien, ¿ticøtoya maṉba mi ngyoyojtandøji? Porque asta yatzita'mbø pøn jetse na chøjcayajtøjpa bien.
LUK 6:34 O'ca mi nu'cschi'tamba na's maṉbapø'is mi ñchi'vitu'tame, ¿ticotoya maṉba mi ngyoyojtam Diosis? Porque hasta yatzita'mbø pø'nis ñu'cschi'yajpa tyøvøcøsi va'cø pyøjcøchoṉyaj ju'nche'nom ñu'cschi'yajuse.
LUK 6:35 Pero mijtzi sundamø mi enemigo, y tzøjcatyam bien, y nu'cschi'tamø sin que mi aṉjo'ctamø va'cø mi ñchi'vitu'tamø; y Diosis maṉba mi ñchi'vitu'tam más vøjpø tiyø. Y jetse Møjipø'is mi 'yune'ajtamba. Porque Diosis tyoya'ṉøyajpa mumu pøn aunque yatzita'mbø y ji'n chøjcayaje'is cuendø o'ca Diosis nø tyoya'ṉøyaju.
LUK 6:36 To'ya'ṉø'otyamø jujche ndø Janda Dios to'ya'ṉø'opya.
LUK 6:37 ”U mi ṉgøme'tztam ni iyø cyojapit, y jetse ji'n mi ṉgyøme'tzque't Diosis mi ṉgojapit. U mi yaj coja'ajtam mi mbøndøvø ni ticøsi, y ni mitz ji'n ma mi ⁿyaj coja'ajtam Diosis. Lo que eyapø'is ti mi ñchøjcatyamba, yac tzø'y jetse; y jetseti maṉba mi ⁿyaj ṉgotocojatyaṉgue't Diosis mi ṉgoja.
LUK 6:38 Tzi'tamø ti syuñajpa, y mitz ma mi ñchi'taṉgue't Diosis; Diosis ma mi ñchi'tam vøti aunque tiyø. Como si fuera ndø tzi'tambase ndø tøvø chunu'omo tum muqui titpø'pacsye'ṉomo; jetse Diosis maṉba mi ñchi'tam vøti aunque ti vøjpø. Porque jujche'ṉom mi ndzi'pa, jetse maṉba mi ñchi'vitu'tøji.
LUK 6:39 Jetse cham Jesusis, y entonces historiaji'ṉ 'yaṉma'yaṉøyu, nømu: ―Como to'tipø'is ji'n mus isindzi' tuṉ to'ti tøvø, porque mye'chcø'i maṉba quecyaj tzatøjcomo; jetsetique't ni i ji'n mus 'yanmayø o'ca ñe'c ji'n myusi.
LUK 6:40 Aṉma'yopyapø más musopya, y nø 'yaṉmayupø ji'n más musoye. Lo que myuspa'cse'ṉomo aṉma'yopyapø'is, jenche'ṉomdi ma myusque't nø 'yaṉmayupø'is cuando aṉmacota'nba.
LUK 6:41 ”¿Ti'ajcuy mi ndzøjcapya cuenda mi ndøvø'is cyoja y ji'n mi ndzøjcay cuenda vøti mi ne' mi ṉgoja? Como si fuera ijtuna'ṉ mi ndøvø'is vyitø'momo putzi puchtøjcøyu, y ne' mi vindø'momo ijtuna'ṉ møjacuy; jetse mi ṉgoja vøti ijtu y mi ndøvø'is ñe' usyti ijtu.
LUK 6:42 Ji'n mus mi nøjay mi ndøvø: “Tøvøy, tzacø tø nø mbut putzi puchtøjcøy mi ⁿvindø'momo”, porque ji'n mi ndzøjcay cuenda que it mi ne' mi vindø'momo møjacuy. 'Yaṉgøma'cø'otyambapøte mijtzi, nøput vi'nac mi vindø'momo møjacuy ijtupø. Jicsye'cti ma mi is vøjø va' mi nømbujtay putzi mi ndøvø'is vyitø'momo. Jetse tiene que va'cø mi ⁿyaj vøti mi ṉgoja mi ne', antes que va'cø mi ndzajmay mi ndøvø ti cyoja.
LUK 6:43 ”Como jujche itpa vøjpø cuy, jetse itque'tpati vøjpø pøn. Vøjpø cuy tø'møpya y vøjti tyøm. Pero ji'n vyøjpø cuy tø'møpya y ji'n vyøj tyøm.
LUK 6:44 O'ca vøj tyøm ndø cøcye'nøjapya cuy o'ca vøjpø cuyete. Jetseti pøn o'ca vøjpø ti chøcpa, ndø cøque'nøpya pøn o'ca vøjpø pønete. Porque higo cu'is tyøm ji'n it apitcucyøsi, y uvatza'is tyøm ji'n it ta'nacøsi.
LUK 6:45 Jetsetique't o'ca vøjpø pønete, vøjpø qui'psocuy ñø'it chococyøsi. Y ñømaṉba vøjø aunque iyø. Y yatzipø pø'nis ñø'it chococyøsi yatzipø qui'psocuy, y yatzipø aunque ti chøcpa; porque como aṉjambase chococyøsi, jetse 'yaṉnaca'omo chamgue'tpa.
LUK 6:46 ”¿Ti'ajcuy mi ndø nøjañdyamba, “Øjtzø mi Ṉgomi, øjtzø mi Ṉgomi”, y ji'n mi ndzøctam øtz ndzambase?
LUK 6:47 Maṉba mi ndzajmatyam isemete aunque jutipø pøn que minba øtzcø'mø, y myanba ø onde, y chøcpa øtz ndzajmapyase.
LUK 6:48 Jetsepø pø'nis ñø'it vøjpø qui'psocuy como tum pøn chøjcupø'is tyøc ñø'it qui'psocuy. Porque vi'na tyajay jojmo y tza'cøs ñøtzo'tzu. Y jicsye'cam min jojmo'aj nø', y nø'is ñucjo'y pømi tøc, pero ni ja yac micsø, porque tza'cøs no'jtzu'ṉu.
LUK 6:49 Pero o'ca aunque jutipø pø'nis myanba ø onde y ji'n chøc lo que ndzajmayupø; jetsepø pø'nis ja ñø'it vøjpø qui'psocuy como tum pøn chøjcupø'is tyøc, pero nascøs ñøtzu'ṉu, ni ja ñipø. Nø'is ñuc jicø tøc pømi, y tumø hora yaj quejcu, y oy yajpø' jej tøc.
LUK 7:1 Jetse Jesusis 'yø'nøyaj vøtipøn mumu jetsepø oteji'ṉ, y cuandø 'yo'nø'yaṉdzacyaju, tøjcøy capernaum gumgu'yomo.
LUK 7:2 Jena'n it tum capita'nis myuchacho ca'epøna'ṉete, y cya'cuvinina'ṉ ijtu. Capita'nis syungomø'nbana'ṉ myuchacho.
LUK 7:3 Y cuando capita'nis myanu nø chamyajupø Jesús, capita'nis cyø'vejyaj Israel tzambøn Jesuscø'mø. Cyø'vejyaju va' 'yo'nøyaj Jesús va' min cho'yøjay myuchacho.
LUK 7:4 Y tzambøn nu'cyaj Jesuscø'mø, 'yo'nøyaj Jesús va' myavø, y ñøjayaju: ―Vøjø va'cø maṉ mi ndzo'yøjay capita'nis myuchacho, porque vøjpø pønete.
LUK 7:5 Aunque emøcpø pøndite, pero syunba ndø cumgupyønda'm, y yac tzøctøju ndø conocsuy tøcta'm.
LUK 7:6 Y Jesús maṉ tzambønji'ṉda'm. Nømna'ṉ ñu'cyaj tome tyøcmø cuando capita'nis cyø'vej 'yamigo Jesuscø'mø va'cø ñøjayø: ―Ø mi Ṉgomi, ji'nø sun mi ⁿjorvatzøcø; porque mitz ⁿvyøjpø mbyønete, y øtz ji'nchøṉ vøjpø pøn. Y por eso ji'n sun mi yac tøjcøy ø ndøjcomo.
LUK 7:7 También øjtzi ja 'yaṉjajmø vøjø ø ⁿvin va' maṉ mitzcø'mø. O'ca mitz mi ndø tzo'yøjapya ø munchacho mi ondepit, entonces tzocpati.
LUK 7:8 Porque it más aṉgui'mbapø que menos øjtzi, y ityaj ø soldado ø aṉgui'mgu'yomo, y nøja'mbyøjtzi tumø. “Mavø”, y maṉba. Y eyapø nøja'mbyøjtzi: “Minø”, y minba. Y nøja'mbyøjtzi ø ndzøsi: “Tzøc yøṉø”, y chøcpa. (Jetse øtz aṉgui'mba, pero mitz masti mi 'yaṉgui'mba.)
LUK 7:9 Y myanu'øcti Jesusis yøṉø, maya'u jetcøtoya. Y quenvitu'u y ñøjayaj pønda'm myaṉu'is pya'tyaje: ―Viyuṉsye mi nøja'mbyøjtzi; yøṉ pøn emøcpø pøndite, pero ja mbya'tøjtzi va'ṉjajmopyapø Israel pø'nomo como yøn pøn va'ṉjajmopyase.
LUK 7:10 Y vitu'yaju'cam tyøjcomo pøn capita'nis cyø'vejyajupø, pya'tyaj tzojcupø myuchacho.
LUK 7:11 Y tujcu que jicsye'c Jesús nømna'ṉ myaṉ tum cumgu'yomo ñøyipø'is Naín, y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj Jesusji'ṉ ñøtuṉdøvø y vøtipøn.
LUK 7:12 Cuando nømna'n tyome isayaj cumgu'is tyøjcøñømbamø, nømna'ṉ ñøputyaj tum ca'upø anima va'cø maṉ niptøjø. Tumbø unetina'ṉete, y myama yaṉbac yomona'ṉete. Y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj myamaji'ṉ vøti cyumguy tyøvø.
LUK 7:13 Cuando ndø Comi'is isay ca'upø'is myama, tyoya'nøjayu y ñøjmayu: ―U vyo'e.
LUK 7:14 Ndø Comi'is cyønu'c tome y cyot cyø' tapescucyøsi. Y nø ñømaṉyajupø'is ñøte'ndzøyaju. Jesusis ñøjmay ca'upø: ―Soca'une, øjtzø mi nøjambya, te'ñchu'ṉø.
LUK 7:15 Jicsye'cti po'cschu'ṉu y ondzo'tz une ca'upøna'ṉ, y chi' myama Jesusis.
LUK 7:16 Y mumu na'tzco'ñaju y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios, y nømyaju: ―Myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø min tø øtzcø'mda'm. Nømyajque'tu: ―Diosis min cyotzon ñe cyumgupyønda'm.
LUK 7:17 Y mumu Judea nasomo y mumu nasvindumø nømna'ṉ chamdøj Jesús o'ca yac visa' ca'upø.
LUK 7:18 Y Jua'nis ñøtuṉdøvø'is chajmayaj ñe'c Juan mumu yøcseta'mbø tiyø chøjcupø Jesusis. Entonces Jua'nis vyejayaj metzcuy ñøtuṉdøvø
LUK 7:19 va'cø myaṉ Jesuscø'mø va'cø maṉ 'yangøva'c Jesús y va' ñøjayajø: ―¿Mijtzimete Diosmø mi nø minumbø nømditzø ⁿjo'ctambapø? Si no, maṉba ndø jo'ctam eyapø.
LUK 7:20 Y ñu'cscuy Jua'nis cyø'vejyajupø nu'cyaj Jesuscø'mø, y ñøjmayaju que nø'yø'opyapø Jua'nis cyø'vejyaju va'cø 'yocva'cø o'ca Jesusete Diosis cyø'vejupø; y si no, o'ca ji'ndyet jete, va'cø jyo'cyaj eyapø.
LUK 7:21 Antes que va 'yaṉdzova, Jesusis yac tzojcomø'ñaj ca'eta'mbø, y yac tzoc vøti toya'omda'mbø; y nøc'ijtøyajupø yatzi'ajcu'ista'm yac tzojque'tuti; y vøti to'tita'mbø yac sø'ṉayaj vyitøm.
LUK 7:22 Yø'cse chøc Jesusis y jicsye'c ñøjmayaj Jua'nis ñu'cscuy: ―Maṉdyamø, tzajmatyam Juan ti mi mandamu y ti mi ṉgøque'nøtyamu. Mi ṉgøque'nøtyamu que to'tita'mbø isoyajpa'am, yu'quita'mbø vityajpa'am vøjø, putzi'øyajupø tzø'yajpa tzocyajupø, y cojita'mbø'is myañajpa'am ote. Ca'yajupø øchacvisa'pøjtzi; y pobreta'mbø ø ndzajmayajpø vøjta'mbø ote.
LUK 7:23 Vøjti mi ijtamu o'ca mi ndø va'ṉjamdamba.
LUK 7:24 Maṉyaju'jcam Jua'nis ñu'cscuy, Jesusis 'yo'nøcho'chaj pøn, nømna'ṉ cham Juan que jujchepø pønete. Jesús nømu: ―¿Ti'ajcuy o mi myaṉdam ni i ja ityømø? ¿Ti o mi a'mdam jiṉø? ¿Será que mi 'yondyamu va' mi a'mdam ta'nø yac micsupø sava'is? Seguro que ji'ndyet jetcøtoya mi ⁿ'yondyamupø.
LUK 7:25 Entonces ¿ti o maṉ mi a'mdame? ¿Será que mi ⁿ'yoñdyamu va' mi a'mdam pøn vøjpø tucu'ombøte? Ji'ndyet jete, porque myespapø'is vøjpø tyucu, y ityajpapø vøjø, møja'ṉom aṉgui'mbapø'is tyøjcomo ityajpa. Ji'n ityaj ta'nø'omo.
LUK 7:26 Entonces ¿ti o mi a'mdame? ¿No será que tza'maṉvajcopyapø o mi a'mdame? Jø'ø, viyuṉete, o mi a'mdam Juan y Juan más myøja'ṉombø que ji'n aunque jutipø tza'maṉvajcopyapø.
LUK 7:27 Juan minu y yosu como jachø'yupøse Diosis libru'omo que ñøjay Cristo Diosis: Øtz ṉgø'vejpøjtzi nu'cscuy nøminbapø'is ote antes que minba mijtzi. Como si fuera mi nduṉ nø vyøjøtzøjcuse, je'is maṉba chajmayaj pøn va'cø ityaj jajmecøsi va'cø mi mbyøjcøchoṉyajø.
LUK 7:28 Porque øtz mi nøjmandyamba que pø'ṉajupø yomocøsi, ja it más myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø que ji'n Juan. Pero más pobre y más ji'n aṉgui'mipø pøn Dios 'yangui'mbamø, más myøja'ṉombøte que ji'n Juan.
LUK 7:29 Cuando myañaj jetsepø ote cumgupyø'nis y cobratzøjcoyajpapø'is gobiernocøtoya, entonces vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios. Porque oy ñø'yøyaj Jua'nis.
LUK 7:30 Pero fariseo'ista'm y aṉma'yoyajpapø'is peca aṉgui'mguji'ṉ ja pyøjcøchoṉjayaj Diosis 'yaṉgui'mguy, porque ja ñø'yøyaj Juangøsi.
LUK 7:31 Y ndø Comi nømu: ―Ma'ṉbø mi ndzajmatyam o'ca ise chøcyajpa yøti ityajupø pø'nista'm.
LUK 7:32 Supongamos que une nø myøjtzøyaj plaza'omo. Y tumbø'is ñøjayajpa 'yuñdyøvø: “Mi yac vejatyam suscuy, pero ja sun mi ⁿ'yetztamø. Mi vajnandyam nijpocuy vane, y ja mi ⁿvyo'ndamø”.
LUK 7:33 Como une ji'n sun myøjtzøyaj ni etzcuy, ni ji'n sun myøjtzøyaj como ca'nømuse; jetse mijta'm ji'n sundam ni Juan, ni ji'n mi ndø sundam ndøvø. Porque min Juan nø'yø'opyapø ni ji'na'ṉ cyø's paṉ, y ni ji'na'ṉ tyø'ṉ vinu; y mitz ni ja syundamø, y mi ñømdamba: “Yatzi'ajcu'is ñøtzøc Juan”.
LUK 7:34 Y mi'nøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz cu'tpa y ucpa, y mitz mi ndø ṉgui'sacye'tpati y mi ñømdamba: “Yøṉø pøn cu'tco'nba y tyo'ṉgo'nba vinu, y amigopøcyajpa cobratzøjcopyapø y coja'øyajupø”.
LUK 7:35 Pero mumu qui'psocu'yøyupø'is yaj quejpa que vøjø va' tø qui'psocu'yøyø.
LUK 7:36 Y tum fariseo'is vyejay Jesús va'cø tyumø cu'tyajø. Jicsye'cti Jesús tøjcøy fariseo'is tyøjcomo y po'cscøne'c mesacø'mø.
LUK 7:37 Ijtuna'ṉ cumgu'yomo tum yomo cojapa'tupø. Cuando yøṉ yomo'is myusu'jcam que Jesús mesacø'mø ijtu fariseo'is tyøjcomo, ñømin tum frasco perfume y cyøtøjcøyu.
LUK 7:38 Te'ngøne'c Jesusis jyøsaṉgø'mø cyosocø'mø y vo'tzo'tzu, y yac mujay cyoso vyitømnø'ji'ṉ. Cyømojcay Jesusis cyoso vyayji'n, y syu'cay cyoso, y jyasay cyoso perfumeji'ṉ.
LUK 7:39 Cuando min is fariseo'is vyejayupø'is Jesús, nøm choco'yomo: “O'cana'ṉ tza'maṉvajcopyapøna'ṉete, ispøcpana'ṉ yøṉø iyete y jujchepø yomo'is nø pi'quisupø, que cojapa'tupøte”.
LUK 7:40 Entonces Jesusis ñøjmay fariseo: ―Simón, ij ti va'cø mi ndzajmayø. Y je'tis ñøjmay Jesús: ―Tø tzajmay ndøvø, Maestro.
LUK 7:41 Jesús nømu: ―Tum pø'nis nu'cschi' tumin y it jya'tzpapø'is metzcuy. Tumbø'is jya'tzpana'ṉ mil pesos, y eyapø'is jya'tzpana'ṉ cien.
LUK 7:42 Y como ja ñø'ityajøna'ṉ je'tista'm tiji'ṉ va'cø yac vitu'yajø, vø'tumi'nis chac jetse va' jyana yac vitu'yaj cyoyoja myechcø'y. Tø tzajmay ndøvø: ¿Jutipø'is más maṉba syuni vø'tumin?
LUK 7:43 Simo'nis ñøjayu: ―Ngomo'pya øjtzi que jya'tzpapø'is más vøti y vøtumi'nis tyo'ya'ṉøyu, je'tis más maṉba syuni vø'tumin. Y Jesusis ñøjmayu: ―Viyuṉete vøj mi ṉgui'psu.
LUK 7:44 Entonces Jesusis cyøque'nøy yomo y ñøjmay Simón: ―A'm yøn yomo. Cuando tøjcø'yøjtzi mi ndøjcomo, ja mi ndø tzi' nø' va' ṉgøtze' ø ṉgoso, pero yøṉø yomo'is yac muj ø ṉgoso vyitømnø'ji'ṉ, y cyømoc vyayji'n.
LUK 7:45 Ja mi ndø su'cø, pero yøṉ yomo'is ja syu'ctzajcayøti ø ṉgoso desde que tøjcø'yøjtzi mi ndøjcomo.
LUK 7:46 Ja mi ndø jasay ø ṉgopac aceiteji'ṉ, pero yøṉø yomo'is jyasay ø ṉgoso perfumeji'n.
LUK 7:47 Por eso mi nøjmambyøjtzi, vøtina'ṉ it cyoja yomo'is y øtz yaj cøtocoja'yøjtzi, porque je yomo'is vøti su'nbøjtzi. Pero usy ijtupø'is cyoja o'ca yaj cøtocojatyøjpa, usyti syunba opø'is tyo'ya'ṉøyi.
LUK 7:48 Entonces Jesusis ñøjmay yomo: ―Mi ṉgoja øtz ⁿyaj cøtocojayu'mtzi.
LUK 7:49 Ityajupø po'csyaju Jesusji'ṉ mesacø'mø qui'pscho'chaj choco'yomdam: ―¿Ti'ajcuy nømba yøṉø pøn que yaj cøtocojapya cyoja? porque pøndite.
LUK 7:50 Y Jesusis ñøjay yomo: ―Porque mi ndø va'ṉjajmu, por eso mi ngyotzojcu. Jenø maṉgue't Diosji'ṉ.
LUK 8:1 Jicsye'c tujcu que nømna'ṉ tu'ṉaj Jesús cumguñamaye, y cøt che'ta'mbø cumgu'yomo y cøt møjapø cumgu'yomda'm. Y Jesusis chajmayajpana'ṉ vøjpø ote jujche maṉba aṉgui'm Dios, jujche maṉba tø coquendam Diosis. Y macvøstøjcapyø apostolesis nømna'ṉ pya'tyaj Jesús.
LUK 8:2 Nømna'ṉ maṉ pya'tyajque't Jesús yomo'sta'm Jesusis oyupø cho'yøyaje cuando ñøc'ijtøyajupøna'ṉ yatzi'ajcu'is, y eyata'mbø ca'cuy ñø'ityajupø'isna'ṉ. Ijtuna'ṉ tum ñøyipø'is María; y mismo je yomo yac nøyi'ajyajque'tpana'ṉ Magdalena. Je'is choco'yomo Jesusis o yac jøcøjay cu'yay yatzipø espiritu.
LUK 8:3 Y Herodesis chøsi ñøyipø'is Chusa, je Chusa'is yomo'is maṉ pya'tque't Jesús. Y man pya'tque't tum yomo'is ñøyipø'is Susana. Y vøti eyata'mbø yomo'is maṉ pya'tyajque'te. Yøṉ yomo'is ñøve'ñajpana'ṉ Jesús ti ñø'ityajupø.
LUK 8:4 Entonces cyøtu'myaj Jesús vøti pø'nis aunque jutpø cumgu'yomda'mbø'is. Y Jesusis chajmayaju historia va'cø 'yaṉmayajø. Ñøjmayaju:
LUK 8:5 ―O's vyicpø' tømbu pujtu va' maṉ vyicø. Y cuando vijcu, tum nivoya quec tu'ṉomo y myaṉga'jayajtøj tømbuj, y jyu'cyaj paloma'is.
LUK 8:6 Eyaco nivoya quec tza'cøtøjcomo, y nayuti; pero poṉga' 'yune porque ji'na'ṉ choco nas.
LUK 8:7 Vene quec apit paque'omo, y parejo nay apitji'ṉ; pero 'yune yaj ca' apit cømø'ṉis.
LUK 8:8 Y vene quec vøjpø nasomo, y nayu, y tø'maju, y tum dum kilo nijpu chi' mosis kilo. Cuando o'nøyu'jcam yøcsepø ticøsi, Jesús pømi vyejayaju ñøjayaju: ―Ijtam mi ṉgoji, cøma'nøtyamø.
LUK 8:9 Entonces ñøtuṉdøvø'is 'yaṉgøva'cyaj Jesús ti aṉmacuy sunba cham jetsepø historiaji'n.
LUK 8:10 Jesusis ñøjmayaju: ―Mitzta'm Diosis mi ñchi'tamba qui'psocuy va' mi ngyøñøctyøyøtyam cøvø'nupø ote jujche aṉgui'mbase Dios, pero eyata'mbø o'nøyajøjtzi historiaji'n; jetse aunque isyajø, va'cø jana myusyajø ti nø isyaju; aunque myañajø, va'cø jana cyønøctøyøyaj tiyø aṉma'yocuyete.
LUK 8:11 ”Yø'cse ndø tza'maṉvacpa historia: Como tømbu victøjpase, jetse Diosis 'yote cha'maṉva'ctøjpa.
LUK 8:12 Como vene tømbu quec tu'ṉomo y ja choca, jetse vene pønbø'is myañajpa Diosis 'yote, y jø'nøti minba yatzipø y yac tzu'ṉapya choco'yombø 'yote va' jyana vya'ṉjamyajø, y va'cø jyana cotzocyajø.
LUK 8:13 Y como vene quec tza'cøtøjcomo y ja choca; jetse venepønbø'is myanajpa Diosis 'yote, y casøpya pyøjcøchoṉjayajpa. Pero como tømbu'is 'yune ja vyatzinucø, jetse pøn ji'n syeguitzøcyaje. Vya'ṉjamyajpa usyaṉ hora, y cuando yacsutzøcyajtøjpa, chacyajpa.
LUK 8:14 ”Y como vene tømbu quec apijtomo y ja choca, jetsetique't ityaj pøn cyøma'nøjayajpapø'is 'yote; pero porque it vøti ti va'cø chøcyajø, y syuñajpa va' ricu'ajyajø, y yac tzi'ṉyajpa nascøspø itcuy, y ja ityaj gyusto va' jyamchø'yaj ote; jetse ji'n yac ta'ñaje.
LUK 8:15 Pero como vene tømbu quec vøjpø nasomo y tø'maju, jetsetique't ityaj cyøma'nøyajpapø'is ote y yaj cøchø'yajpa viyuṉbø y vøjpø tzocoji'ṉ, y chøcyajpa vøjø hasta cyota'ñajpacsye'nomo ote.
LUK 8:16 ”No'a va'cø ndø yac sø'ṉø, ji'n ndø cømucsøy tzicapit, ni ji'n ndø cot tze'scøtøjcø'mø. Pero ndø cotpa no'a cojtocucyøsi va'cø isoyaj tøjcøyajpapø.
LUK 8:17 Porque mumu tiyø nu'mdzamdøjupø, aunque i'is maṉba myus jøsi'cam; aunque cøvø'nupø, pero mumu maṉba mustøj aunque juti.
LUK 8:18 Por eso cøma'nøtyam mø'chøqui ti tzamdøjpa. Porque ñø'ijtupø'is vøti, Diosis maṉba chi'aṉøy mas vøti. Pero ja itøpø'is ni tiyø, Diosis maṉba yac tzu'ṉaye lo que cyomo'pya o'ca ñø'ijtu.
LUK 8:19 Y min nu'cjo'yaj Jesuscø'mø myama y myuquita'm, y ji'na'ṉ mus nu'cyajø jetcø'mø porque vøtipøn ijtu.
LUK 8:20 Entonces chajmayaj Jesús ñøjmayaju: ―Mi mama y mi muṉgi a'ṉgomo ityaju y nø mi syun isyajø.
LUK 8:21 Pero Jesusis ñøjayu: ―Cyøma'nøjapyapø'is Diosis 'yote y cyøna'tzøyajpapø'is, jicta'mete o mama y ø muṉgui.
LUK 8:22 Y tuc tum jama'omo Jesús tøjcøy tum barco'omo ñøtuṉdøvøji'ṉ, y ñøjmayaj ñøtuṉdøvø: ―Tø cøjta'me marcøtu'møṉ. Y tzu'ṉyaju.
LUK 8:23 Mientras nømna'ṉ tyu'ṉajyaj majromo, øṉuna'ṉ Jesús. Entonces pocho'tz pømipø sava, y nømna'ṉ tyapstøjcøy nø' barco'omo, y na'tzcu'yomna'ṉ ityaju.
LUK 8:24 Y to'møyaj Jesús y yac sa'yaju y ñøjmayaju: ―¡Maestro, Maestro, maṉba tø ca'tame! Pero Jesús sa'u y 'yojnay sava y nø'tapscø'; jetse poyaṉjeju, y vøṉbønømu.
LUK 8:25 Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ticøtoya øtz ji'n mi ndø va'ṉjamdame? Y na'tzco'ñaju y maya'yaju y nañøjayajtøju: ―¿Ipø pønøṉ yøṉø? Porque hasta sava y nø' 'yaṉgui'mba je'is, y cyøma'nøyajpa.
LUK 8:26 Jetse seguitzøcyaj barco'omo hasta que nu'cyaj Gadara nasomo, Galilea nasis cyøtu'møn ijtupø.
LUK 8:27 Jiṉ put Jesús barco'omo, y nascøsi choṉ tum pøn pujtupø cumgu'yomo. Jic pøn ñøc'ijtøyajuna'ṉ yatzi'ajcu'ista'm desde ya'møc. Ji'n myes tucu, y ji'na'ṉ tøjcomo iti, sino nijpoñømbamøna'ṉ ijtu.
LUK 8:28 Pø'nis is Jesús y veju y cyutcøne'cay Jesusis vi'naṉdøjqui y pømi ñøjmay Jesús: ―¿Ti mi sunba øtzji'n; Jesús møjipø Diosis mi 'Yune? Mi va'ṉgapyøjtzi jana mi ndø yac toya'isø.
LUK 8:29 Jetse nømu porque Jesusis nømna'ṉ yojnay yatzi'ajcuy, ñøjayu va pyut pø'nomo. Porque jana tumnac dominatzøcpana'ṉ pøn yatzi'ajcu'is. Syomyajpana'ṉ pøn vyajtayupø cadenaji'ṉ cyø' y cyoso, pero jyacpana'ṉ cadena, y yatzi'ajcu'is myacmaṉ pøn jya'ijnømømø.
LUK 8:30 Y 'yocva'c Jesusis ñømayu: ―¿I mi nøyi? Y nømu: ―Legión ø nøyi. Jetse nømu porque vøtina'ṉ tøjcøyajuna'ṉ yatzi'ajcutya'm je'tomo.
LUK 8:31 Y yatzi'ajcu'is vya'cayaj Jesús va jyana cyø'vejyaj jojmopø tzatøjcomo.
LUK 8:32 Ijtuna'ṉ jiṉ vøti yoya nømna'ṉ cyu'tyaj quetzacopajcøsi. Yatzi'ajcu'ista'm vya'cyaj licencia Jesuscøsi va' tyøjcøyaj yoya'omda'm. Y Jesusis yac tøjcøyaju.
LUK 8:33 Y putyaj yatzi'ajcuy pø'nomo y tøjcøyaj yoya'omda'm y vøti yoya poye mø'ñaj quetza'omo. Pyatztøjcøyaj nø'cø'm vyin, y sucsca'yaju.
LUK 8:34 Cuando isyaju'cam yoya cyoqueñajpapø'is tina'ṉ tujcu, poyaju y cha'maṉgejyaj cumgu'yomo y ribera'omda'm ti tujcu.
LUK 8:35 Por eso maṉgomø'nømuna'ṉ a'myaje ti tujcu. Cuando nu'cyaj Jesuscø'mø, pya'tyaj pø'csupø cyosocø'mø pøn putyajupø'omo yatzi'ajcutya'm. Tucu mesumna'ṉ y ñø'ijtuna'ṉ vøjpø qui'psocuy. Y pøn cuando nu'cyaju y isyaju, entonces na'chaju.
LUK 8:36 Opø'is ya'myaje chajmayaju jujche cotzoc pøn yatzi'ajcu'ista'm ñøc'ijtøyajupø.
LUK 8:37 Entonces Gadara nasombø'is 'yo'nøyaj Jesús va'cø chu'n jetcø'mda'm, porque na'tzcomø'ñaju ancø. Y Jesús tøjcøy barco'omo y vitu'que'tuti.
LUK 8:38 Y pøn pujtupø'om yatzi'ajcuy, je'is maṉ 'yo'nøy Jesús va'cø maṉ pya'tø. Pero Jesusis 'yo'nøyu tzajcu y ñøjmayu:
LUK 8:39 ―Vitu'ø mi ndøcmø y tzajmayajø jujchepø myøja'ṉombø tiyø chøc Diosis mitzcøtoya. Y jetse maṉu y cha'maṉgej mumu cumgu'yomo tiyø musocuy chøc Jesusis va'cø yac tzoca.
LUK 8:40 Cuando vitu' Jesús marcøtu'møṉ, pyøjcøchoṉyaj cajsøpya vøti pø'nis, porque mumuna'ṉ nø jyo'cyaju.
LUK 8:41 Y min tum pøn ñøyipø'is Jairo, conocscuy tøjcombø covi'najø. Je'is cyutcøne'c Jesusis cyosocø'mø, y ñøjayu va'cø myavøm tyøcmø.
LUK 8:42 Porque ñø'ijtuna'ṉ tø'cstumø 'yune papiñomopø nømna'ṉ myaṉ macvøstøjcay 'yame. Je papiñomo ca'cuvinina'ṉ ijtu. Mientras nømna'ṉ myaṉ Jesús, vøti pø'nis cyujcom ijtuna'ṉ y vøti pøn te'tzøyaj jetcøsi.
LUK 8:43 Y nu'c Jesusis jyøsaṉgø'mø tum yomo ca'cu'yøyu, yach ca'cuy ñø'ijtu, putpana'ṉ ñø'pin. Macvøstøjcay amemna'ṉ ñø'it jetsepø ca'cuy, y cøyajøyuna'ṉ doctojromo mumu lo que ñø'ijtupøna'ṉ. Pero ni i'sna'ṉ ja mus yac tzoca.
LUK 8:44 Yøṉ nu'cu Jesusis jyøsaṉgø'mø y pi'quisay tyucu coso, y jicsye'cti pujtaṉjej ñø'pin.
LUK 8:45 Y Jesús nømu: ―¿I'is chøṉ øtz pi'quisupø? Mumu nømyaju que ja pyi'quisø, y nøm Pedro y jetji'ṉ ityajupø: ―Maestro, vøti pø'nis vøndzø nø mi yaj ca'mdzø'yaju, y nø mi ndyona vityaju. ¿Ti'ajcuy mitz ñømba: “¿I'is ø pi'quisupø?” Porque vøti pø'nis nø mi ṉgyøte'tzøyaju.
LUK 8:46 Jesús nømu: ―Ijtu i'is ø pi'quisay ø nducu. Øtz aṉjajmøjtzi que put ø musocuy ø ⁿvinomo va'cø yac tzojcoya.
LUK 8:47 Y myusu'jcam yomo'is que ja mus cyøvø'nø, minu si'tipa y cutcøne'cøy Jesusis vyi'na'ṉdøjqui y cha'maṉvajcay vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui ticøtoya pi'quisu y jujche tumø hora tzojcu cuando pi'quisu.
LUK 8:48 Y Jesusis ñøjmayu: ―Øjtzø mi une, porque mi ndø va'ṉjajmu ancø, mi ñchojcu; mavø y it contento.
LUK 8:49 Mientras jetsena'n nø vyejvejneyu, miñaj ñømiñajpa'is ote tzu'ṉyajupø conocscuy tøjcombø'is tyøjcomo. Ñøjmayaju: ―Ca'u'am mi une. Uyam mas jorvatzøc Maestro.
LUK 8:50 Pero myan Jesusis, y ñøjmayu: ―Uy ña'tze, tø va'ṉjamøti y maṉba tzoc mi une.
LUK 8:51 Cuando Jesús nu'c tyøjcomo, ni ja yac tøjcøy ni iyø jetji'n, sino que ñøtøjcøyaj Pedro y Jacobo y Juan y papiñomo'is jyata y myama.
LUK 8:52 Mumuna'ṉ nø cyøvo'yaju y nø cyøvejyaju yom une porque ca'u. Y Jesusis ñøjmayaju: ―U vyo'tame. Ja cya'øpøte, sino øṉupøtite.
LUK 8:53 Eyapø'is syijcayajque'tuti, porque myusyaju que ca'upøte.
LUK 8:54 Pero Jesusis ñujcay une'is cyø' y pømi ñøjayu: ―Cya'e, te'nchu'ṉø.
LUK 8:55 Jicsye'cti visa'u y te'ndonchu'ṉ une. Y Jesusis ñøjmayaju va'cø chi'yaj cu'tcuy.
LUK 8:56 Y jyata y myama nømyaju: “¿Jutznøm yø'ṉis jetse yac visa'u?” Pero Jesusis ñøjayaju que ni i va' jyana tzajmayaj jujche visa'u.
LUK 9:1 Entonces Jesusis vyejtu'myaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y chi'yaj aṉqui'mguy y milagro'ajcuy va'cø myacputyaj mumu yatzita'mbø espiritu, y va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø.
LUK 9:2 Y Jesusis cyø'vejyaju je ñøtuṉdøvø va' chajmayajø jujche tø aṉgui'mbase y tø coquenbase Diosis, y va' yac tzocyaj ca'eta'mbø.
LUK 9:3 Y Jesusis ñøjayaju: ―Uy ñømaṉdam ni tiyø para tuṉgøtoya; ni tacus, ni morral, ni mi ṉgu'tcuy, ni tumin, y va'cø jana mi nø'ijtam eyapø mi nducu.
LUK 9:4 Y aunque jutipø tøjcomo mi ñdyøjcøtyamba, tzø'tyam jeni. Y jenam tzu'ṉdamø.
LUK 9:5 O'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdame, cuando mi nchu'ṉdamba je'is cyumgu'yomda'm, cøyøjtam po'yoji'ṉ mi ṉgoso como seña que cojapa'tyaj je cumgu'yomda'mbø.
LUK 9:6 Jetse tzu'ṉyaj jeni cyø'vejyajupø, y maṉ 'yocvityaj che' cumguy. Chajmayajpana'ṉ vøjpø ote, y yac tzojcoyajpana'ṉ aunque juti.
LUK 9:7 Y myan aṉgui'mbapø Herodesis mumu nømna'ṉ chøjcuse Jesusis. Qui'psmin qui'psmaṉbana'ṉ Herodesis porque veneta'mbø nømyajpana'ṉ que Juane visa'upø ca'yajupø'omo.
LUK 9:8 Eyapø nømyajpana'ṉ que Elías queju, y eyapø nømyajpana'ṉ que tum ya'møcpø tza'maṉvajcopyapø visa'u.
LUK 9:9 Pero Herodes nømu: ―Øtz yaj copac cøjactøj Juan ¿Iyøṉ yøṉ nø chøjcupø'is yøcseta'mbø tiyø jetse nø manu? Y Herodesis sunbana'ṉ va' ma 'ya'misto' Jesús.
LUK 9:10 Cuando jiṉ vitu'yaj cyø'vejyajupø, chajmayaj mumu tiyø lo que chøcyajupø. Entonces Jesusis ñømaṉyaj ne'ti mismo jic vitu'yajupø. Ñømaṉyaj ni i jya'itømø tum cumgu'is cyo'aṉjajme'omo ñøyipø'is Betsaida.
LUK 9:11 Pero cuando myusyaju'cam vøti pø'nis, maṉ mye'chaje jut ityaju. Y cuando nu'cyaju, Jesusis pyøjcøchoṉyaju, y 'yo'nøyajpana'ṉ jujche aṉgui'mbase Dios. Y yac tzocyajpana'ṉ nømna'ṉ syunupø'is va'cø cho'yøyajtøjø.
LUK 9:12 Pero cuando tza'i'ajnømu'jcam, nu'cyaj Jesuscø'mø macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø y ñøjmayaj Jesús: ―Yac maṉyaj pønda'm che'ta'mbø cumgu'yomo y ribera'omo yøqui jeni ityajumø, va'cø mye'chaj jejcuy y cu'tcuy. Porque yø'c tø ijtamumø, ni i ja ityø.
LUK 9:13 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―Mitz tzi'tam cu'tcuy. Y je'tis ñøjmayaj Jesús: ―Ja ñø'ijndam más pan sino mosayti ijtu, y metzcuy coque ¿O sunbaja mijtzi va' maṉ ⁿjujyayaj cu'tcuy mumu yøn pønda'm?
LUK 9:14 Ityajuna'ṉ como mosay mil pøn. Jicsye'c Jesusis ñøjmayaju ñøtuṉdøvø: ―Yac po'csquecyaj mumu pøn. Tumdum nivoya cincuenta cincuenta yac po'csquecyajø.
LUK 9:15 Y jetse chøcyaju. Y yac po'csquecyaj mumu pøn.
LUK 9:16 Entonces pyøc Jesusis mosapyø pan y metzcupyø coque y quengui'm møji y cyømasa'nøyaj je pan y je coque. Y entonces vyende'n pan y vyende'n coque; y chi'yaj ñøtuṉdøvø va'cø syajyaj sonepønomo.
LUK 9:17 Y cu'tyaj mumu pøn tasyaju'csye'nomo. Y después piṉyaj doce cøvaca pangømu'taṉ y coque cømu'taṉ aṉchø'yupø.
LUK 9:18 Y tuc eyaco jama que Jesusis nømna'ṉ 'yo'nøy Dios tyumgø'y, y ñøtuṉdøvø jena'ṉ ityaju. Y Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø: ―¿Ti nø chamyaj pø'nis que i'chøṉø?
LUK 9:19 Y ñøtundøvø'is 'yaṉdzoṉyaj Jesús: ―Vene nømyajpa que mijtzimete nø'yø'opyapø Juan; y eyapø nømyajpa que mijtzimete Elías. Y eyata'mbø nømyajpa que ya'møcpø tza'maṉvajcopyapø visa'u.
LUK 9:20 Y entonces Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø: ―¿Y mitz ti mi ndzamdamba mijtzi que i'chøṉø? Y 'yaṉdzoṉ Simón Pedro'is: ―Mijtzete Cristo Diosis mi ṉgyø'vejupø.
LUK 9:21 Pero Jesusis ñømgomø'nayaj ñøtuṉdøvø y 'yaṉgui'myaju va' jyana tzajmayaj ni iyø que jetemete Cristo.
LUK 9:22 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Pyenate øtz va' nøngøt vøti toya, øtz mumu Pø'nis chøn Tyøvø. Øtz ji'nø man pyøjcøchoṉyaje tzambøndøcva'is y pane covi'najø'is, y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit. Pyenate va'cø yaj ca'tøjø, y mapø chøn visa' tu'cay jama cøsi.
LUK 9:23 Entonces Jesusis ñøjmayaj mumu pøn: ―O'ca su'nbø man pa't aunque i'is; tiene que va'cø jana tzøjcay cuenda vyin, y tiene que va' it dispuesto tumdum jama va'cø is toya jujche øtz maṉbase is toya cruzcøsi; y jetse hay que va'cø min pa'tø.
LUK 9:24 O'ca ji'n sun mi ṉgya' øtzcøtoya, mi ndyocopya; pero o'ca mi ṉgya'pa øtzcøtoya, mi ṉgyotzocpa.
LUK 9:25 O'ca mi ṉganatzøcpø'pa mumu tiyø nascøsi, y mi yac tocopya mi ⁿvin y mi ndyocopya, ¿ti mi ṉganatzøcpa? Ni ti ji'n mi ṉganatzøqui.
LUK 9:26 O'ca mi ndø cotza'apya va'cø mi ndø tzajmay ø onde, entonces jetseti øtz ma'ṉbø mi ṉgotza'ajque'te cuando mi'nbøjtzi ø sø'ṉgø'omo, y ø Janda Diosis syø'ṉgø'omo, y masanbø angelesis syø'ṉgø'omda'm, øtz mumu Pø'nis chøn Tyøvø.
LUK 9:27 Viyuṉsye mi nøjmambya que ityaj pøn yø'qui que ji'ndøc ma cya'yaje hasta que ji'n isyaje jujche 'yaṉgui'mbase Dios.
LUK 9:28 Y como tucutujtay jama después que cham jetsepø tiyø, Jesusis ñømaṉyaj Pedro y Jacobo y Juaṉ y qui'myaj lomacøsi va ma 'yo'nøy Dios.
LUK 9:29 Mientras Jesusis nø 'yo'nøy Dios, eya quenena'ṉ chøc vyinaca, y tyucu popo sø'ṉu.
LUK 9:30 Y jovisyeti isyaj metzpøn nø chamdzamneyaj Jesusji'ṉ, y yøṉda'mna'ṉete Moisés y Elías.
LUK 9:31 Sø'ṉbapø quejyaju, y nømna'ṉ chamyaju jujche maṉba tuc Jerusalén gumgu'yom va' cya' Jesús y jetse va'cø chu'ṉ nascøsi.
LUK 9:32 Nømna'ṉ 'yøṉgomø'ñajto' Pedro y ityajupøji'n. Y cuando sa'yaju, isayaj Jesusis syø'ṉgø y isyaj metzpøn Jesusji'ṉ te'ñajupø.
LUK 9:33 Entonces cuando Moisés y Eliás nømna'ṉ chu'ṉyaju, chacyaj Jesús jeni. Y ñøjmay Pedro'is Jesús: ―Maestro, vøj va'cø tø ijtam yø'qui. Vøj va'cø ndzøctam tu'cay pe'chtøc; tumø para mitzcøtoya, tumø para Moisescøtoya, y tumø para Eliascøtoya. Pero ñe'c Pedro'is ja myusø ti nø chamu.
LUK 9:34 Y mientras que nømna'ṉ chamdzamney Pedro, nu'c o'na jiṉ ityajupøcøsi, y na'chaju cuando o'na'is vyoyaju.
LUK 9:35 Y myañaj ote o'na'omo nømbapø: ―Yøṉø øjchøṉ ⁿUne ø sunbapø øjtzi. Cøma'nøtyam ti chamba.
LUK 9:36 Y cuando cøjtu'cam ote, jen tzø'y Jesús tyumgø'y. Y ñøtundøvø vøngøne'cyaju; hasta que cøt tiempo, ni i ja chajmayaj ti isyaju.
LUK 9:37 Y jyo'pit mø'ñaj lomacøsi, y vøti pø'nis choṉyaju.
LUK 9:38 Jicsye'cti tum pøn vøti pø'nomo veju y nømu: ―Maestro, nø'mø sungo'nu va ma a'mis ø ⁿune porque tø'cstumbøtite.
LUK 9:39 Porque yatzi'ajcu'is ñucpa y yac vejpa y yac tzi'potvitpa y yac aṉ'upu'øpya, y penapit chacpa y tzø'pya ø ⁿune toyapø.
LUK 9:40 Y ⁿo'najo'yajøjndzi mi nønduṉdøvø va' myacputyaj yatzi'ajcuy, pero ja mus myacputyajø.
LUK 9:41 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Mitzta'm ji'n mi vya'ṉjajmondyamepø'is, y yatzipøt mi ṉgui'psocutya'm. ¿Jujche tiempo tiene que øtz va'cø mi nømaṉjandyam pasencia hasta que mi ṉgui'psvitu'tamba? Nømin mi ⁿune yø'qui.
LUK 9:42 Cuando une nømna'ṉ tyome'aju'øc, yatzi'ajcu'is yaj quejcu y yac tzi'potvijtu. Pero Jesusis 'yojnay yatzi'ajcuy y yac tzoc jaya'une, y chi'vitu' jyata.
LUK 9:43 Mumu maya'yaju porque Diosis chøc myøja'ṉombø musocuy. Mientras nømna'ṉ ñømaya'yaj pø'nis mumu tina'ṉ chøc Jesusis, entonces Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø:
LUK 9:44 ―Jamgøchø'y mø'chøqui mi ndzoco'yomo yøṉø ote maṉbase mi ndzajmatyame; øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz ma'ṉbø tzi'ocuyajtøj pø'nis cyø'omo va'cø yaj ca'tøjø.
LUK 9:45 Pero Jesusis ñøtundøvø'is ji'na'ṉ cyønøctøyøyaje ti nø chamu, porque Diosis ja yac mijnayaj qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyajø. Y na'chaju va'cø 'yocva'cyaj Jesús va'cø cha'maṉvacyajøna'n.
LUK 9:46 Y ñøtuṉdøvø'is nømna'ṉ chamdzamneyaju jutipø ñe'comda'm más maṉba myøja'ṉo'maje.
LUK 9:47 Pero Jesusis myujsayaju ti nø qui'psyaj choco'yomda'm, y pyøc tum une y cyot vyingøsi.
LUK 9:48 Y ñøjmayaju: ―O'ca mi mbøjcøchoṉba yøn une ø nøyiṉgøsi, jetse mi ndø pøjcøchoṉgue'tpa øjtzi. Y o'ca mi ndø pøjcøchoṉba, mi mbøjcøchoṉgue'tpa cø'vejupø'is øjtzi. Porque ni ticøs ji'n aṉgui'mipø pøn mumu mijtzomda'm, jet más myøja'ṉombøte.
LUK 9:49 Y jicsye'cam Jua'nis ñøjmayu: ―Maestro, ista'møjtzi tum pøn nø myacpujtu'is yatzi'ajcuy mi nøyiṉgøsi. Pero øtz nøjandyam je pøn va'cø jana myacputø, porque ji'n tumø'om vit tø øtzji'n.
LUK 9:50 Pero ñøjmay Jesusis: ―Uy mi nøjañdyamu va jyana myacputø, porque o'ca ji'n tø qui'saye, tø cotzoṉba.
LUK 9:51 Nømna'ṉ tya'n jyama Jesusis va' pyøjcøchoṉ Møjipø'is. Y paqui chocopit cyoqui'psu va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 9:52 Entonces Jesusis cyø'vejyaj nu'cscuy va'cø vi'na maṉyajø; y jetse ñu'cscuy maṉyaju y tøjcøyaj tum cumgu'yomo Samaria cumgu'is cyo'anjajme'omo; jen maṉbana'ṉ ñu'csyaj jejcuy Jesuscøtoya.
LUK 9:53 Pero ja pyøjcøchoṉyaj Jesús, porque nømna'ṉ myaṉ Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 9:54 Jesusis ñøtundøvø'is Jacobo'is y Jua'nis isyaju que ja pyøjcøchonyaj Jesús, y ñøjayaj Jesús: ―Øjchøṉ mi Ngomi, ¿sunbaja mijtzi va'cø ndø va'ctam juctyøc tzajpomo va'cø pyoṉbø'yaj je yatzita'mbø pøn, como Eliasis chøjcuse?
LUK 9:55 Entonces Jesús quenvitu'u y 'yojnayaj Jacobo y Juan, ñøjmayaju: ―Ji'n mi ṉgyønøctøyøtyame jujchepø qui'psocuy vøjø va' mi nø'ijtamø.
LUK 9:56 Porque øjtzi mumu Pønis chøn Tyøvø ja mi'nøjtzí va'cø yajyaj pøn, sino mi'nøjtzi va'cø yaj cotzocyajø. Y maṉyaj eyapø che' cumgu'yomo.
LUK 9:57 Como nømna'ṉ myaṉyaj jejta'm tu'nomo, ñøjmay Jesús pø'nis: ―Øtz ma mi mba'te jute nø myaṉu.
LUK 9:58 Y Jesusis ñøjmayu: ―Tziji'is ityaj chatøc, y møji vityajpapø paloma'is ityaj ñø'sa; pero øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø ja it ni jut itpa'møjtzi.
LUK 9:59 Y Jesusis ñøjmay eyapø: ―Ma tø pa'tø. Y pø'nis ñøjmay Jesús: ―Øjtzø mi Ṉgomi, tzac ndøvø va' ma nip ø janda vi'na'c.
LUK 9:60 Pero ñøjmay Jesusis: ―Tzacø va' ma ñipyaj ca'upø ñe' ca'upø tøvø'is. Y mijtzi mavø y ma tzajmayaj yempe juti jujche 'yaṉgui'mbase Dios.
LUK 9:61 Jicsye'cti ñøjacye't eyapø'is: ―Ma mi mba'te, øjtzø mi Ṉgomi. Pero tzac ndøvø va' ma o'nøndzacyaj ø ndøjcomda'mbø vi'na.
LUK 9:62 Pero ñøjmay Jesusis: ―O'ca aunque iyø yoscho'tzpa y chacpa yoscuy, ji'n vyø'aj yosaṉ. Jetsetique't o'ca aunque iyø maṉdzo'tzpa øtzji'ṉ y jyajmba lo que chajcupø, ji'n vyøj jetsepø va' it Diosis 'yaṉgui'mgucyø'mø.
LUK 10:1 Cøjtu'cam jetse, cyøpin ndø Comi'is eyapø setenta ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaj metzcuy metzcuy va'cø vi'na maṉyajø mumu cumgu'yomda'm y eyata'mbø itcu'yomo jut maṉbamø nu'c ñe'cø.
LUK 10:2 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Como tum cosecha o'ca it vøti cosecha y usyco'ni pøn yosyajpapø; jetse viyuṉsye Diosis yoscuy vøti ijtu y ja it yosyajpapø. Como tiene que va'cø ndø o'nøtyam vø'cosecha va'cø mye'tz más coyosyajpapø; jetse syunba va'cø mi o'nøndyam Dios va'cø cyø'vejyaj más pøn ñe' yoscucøtoya.
LUK 10:3 Maṉdamø; øjtzø mi ṉgø'vejtamba ijtumø na'tzcuy. Como peligro va'cø maṉ borrego ijtumø yach copøn; jetseti itque't peligro va'cø mi myaṉdam jutø øtz mi yac maṉdamba.
LUK 10:4 Y uy ñømaṉdam ni morral, ni tumingotcuy, ni vaṉgasnaca. Y tu'ṉomo u mi ngøtzø'tyam vøti hora va' mi ⁿyuschi'tam aunque iyø.
LUK 10:5 Yempe jutipø tøcmø mi ñdyøjcøtyamba, vi'na'c yuschi'tam yøcse: “Vøj ijtam yøṉø tøjcomo”.
LUK 10:6 Y o'ca it pøn jiṉø sunbapø it vøjø, maṉba it vøjø mitzji'nda'm. Pero o'ca ja it vøjpø pøn, mi yuschi'ocuy maṉba vitu' mitzcøsi.
LUK 10:7 Tzø'tyam jete mismo tøjcomo, jen cu'jtamø, jen uctamø lo que mi ñchi'tandøjpacsye'ṉomo. Porque yospapø pøn tiene que va'cø cyoyojtøjø. Uy mi ṉgyøjtam tøcmaye.
LUK 10:8 Aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba y mi mbyøjcøchoṉdandøjpa, cu'jtam tiyøti mi ñchi'tandøjpapø.
LUK 10:9 O'ca ityajpa ca'eta'mbø jeni, yac tzoctamø, y nøjmatyamø: “Ya mero maṉba aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
LUK 10:10 Pero aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba, o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdandøji, pujtam calle'omo, y nømdamø:
LUK 10:11 “Mi ṉgumgupyo'yo ne'cschø'yupø ø ṉgosocøsta'm, ṉgøjastamba ø ṉgoso pyo'yopit. Jete señamete que it mi ṉgojata'm. Pero mustamø que maṉbana'ṉ aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
LUK 10:12 Y mitz mi nøjandya'mbøjtzi; cuando Diosis maṉba yaj coja'ajyaje ijtu'is cyoja; jic jama maṉba ñøcøtyaj toya Sodoma cumgu'yomda'mbø'is. Pero jic ja mi mbyøjcøchoṉyajøpø'is más maṉba ñøcøtyaj toya.
LUK 10:13 ”¡Lástima mijta'm Corazín gumgu'yomda'mbø! ¡Lástima mijta'm Betsaida cumgu'yomda'mbø! O'ca Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tzøcyajtøjuna'ṉ milagro'ajcuy como tzøctøjuse mijtzomda'm, desde ya'møcti qui'psvitu'yajumna'ṉ jic cumgu'yomda'mbø'is; y como seña myesyajuna'ṉ tucu tzøcyajupø costal y cyøjajsøyajpana'ṉ vyin cujyamji'n.
LUK 10:14 Por tanto Tiro y Sidon cumgu'yomda'mbø'is menos maṉba ñøcøtyaj toya que ji'n mitzta'm jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'n.
LUK 10:15 Y mijtzi Capernaum gumgu'yomda'mbø'is; mi ṉgomo'tyamba que vøj mi ijtamu como tzajpomse, pero hasta yatzi'ajcu'yomo maṉba mi yac mø'ndandøj cø'yi.
LUK 10:16 Entonces Jesusis ñøjmayajque't ñøtundøvø: ―Mi ṉgyøma'nøtyambapø'is mijtzi, øtz cøma'nøque'tpati'tzi. Ji'n mi syundamepø'is mijtzi, ji'ndi sunque't øjtzi. Y ji'n sunipø'is øjtzi, ji'n syungue't cø'vejupø'is øjtzi.
LUK 10:17 Después cuando vitu'yaj je setentata'mbø, casøyaju, ñøjmayaj Jesús: ―Øjchøn mi Ṉgomi, hasta yatzi'ajcu'is cøma'nøyajpøjtzi mi nøyiṉgøsi.
LUK 10:18 Y Jesusis ñøjmayaju: ―ⁿIsøjtzi Satanás quejcupø tzajpomo jujchem tum rayu quecpase.
LUK 10:19 Øjchøṉ mi ndzi'tamba aṉgui'mguy va'cø mi nde'ngøpajcøtyam tzan y cacve, y va'cø mi yajandyam mumu mi enemigo'is pyømi, y ni ti'is ji'n mus mi nchøjcatyam ni tiyø.
LUK 10:20 Pero uy mi ṉgyøcajsøtyamø o'ca yatzi'ajcu'ista'm mi ṉgyøma'nøndyamba mijtzi, sino cøcajsøtyamø o'ca mi nøyinda'm jachø'yupøte tzajpomo.
LUK 10:21 Jicø misma hora Masanbø Espiritu Santo'is yaj casøcomø'n Jesús; Jesús nømu: ―Øjtze mi vøṉgotzøcpa, Jatay, mijtzi Cyomipø tzajpis y nasis. Porque ṉgøvø'n mijtzi yøcseta'mbø tiyø va'cø jana cyønøctøyøyaj musoyajpapø'is y cyønøctøyøyajpapø'is; y che'tambø unese ji'n myusoyajepø, jet mi ⁿyaj cønøctøyøyaju. Vøj jetse, Jatay, porque jetse mi syunu.
LUK 10:22 ”Ø ṉgø'omo cyot ø Janda'is mumu tiyø. Ni i'is ji'n comus øjtzi øtz Diosis chøṉ 'Yune, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Y ni i'is ji'n cyomus ø Janda sino øtz je'is 'Yune chøṉø, øtz ṉgomuspøjtzi. Solamente i su'nbø ⁿyaj comusø, je'is cyømusque'tpati ø Janda.
LUK 10:23 Entonces Jesús que'naj vitu'u va'cø 'ya'myaj ñøtuṉdøvø, y jejti ñøjmayaju jana myan eyata'mbø'is: ―Contentoco'nipøte ispapø'is ti ndzøcpøjtzi como mi istambase mijtzi.
LUK 10:24 Porque mi nøjandya'mbøjtzi; vøti tza'maṉvajcoyajpapø'is y møja'ṉ aṉgui'myajpapø'is sununa'n isyajø lo que nø mi istamupø mijtzi, pero ja isyajø. Y nømna'ṉ sun myañajø mitz nø mi mandamupø, pero ja myañajø.
LUK 10:25 Tum aṉma'yopyapø Moisesis 'yaṉgui'mgupit te'nchu'ṉu va' 'yaṉgøva'quis Jesús y ñøjmayu: ―Maestro, ¿ti vøjø va' ndzøcø va'cø nø'it øjtzi ji'n yajepø quenguy?
LUK 10:26 Jesusis ñøjmayu: ―¿Tiyø jachø'yupø Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo? ¿Jujche mi ndu'nba?
LUK 10:27 Je'tis 'yaṉdzoṉu Jesús ñøjmayu: ―Sunø mi Ṉgomi Dios mi ndumø tzocoy, y mi ndumø anima, y mumu mi mbømipit, y mumu mi ṉgui'psocupit; y sunø mi ndøvø como mi sunbase mi ⁿvin.
LUK 10:28 Jesusis ñøjmayu: ―Vøj mi 'yaṉdzo'ṉoyu. Jetse tzøcø, y mi ṉgyenba.
LUK 10:29 Pero pø'nis nømna'ṉ sun cyot vyin vøjø y ñøjmay Jesús: ―¿Iyø ø ndøvø?
LUK 10:30 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayu: ―Tum pøn tzu'ṉ Jerusalén gumgu'yomo y nømna'ṉ myaṉ tu'ṉomo va' myø'n Jericó cumgu'yomo. Ñucyaj nu'myajpapø'is, yac tzacyaj tyucu, y chaṉjetjetvøyaju y maṉyaju, tzaṉdu'yupø chacyaju.
LUK 10:31 De repente nømna'ṉ myø'n tum Israel pane jicø tu'ṉomo, y jen pya't tzaṉdu'tyøjupø, pero tu'ṉu saya'om cyøjtayu.
LUK 10:32 Jetsetique't tum levita pøn yospapø masandøjcomo nu'que't tome jicø lugar y isu, y jendi cyøjtacye'tu tu'ṉu saya'omo.
LUK 10:33 Pero tum Samaria cumgupyøn jendina'ṉ nø vyitque'tu mismo tu'ṉomo, y nu'c tome yajupø pøngø'mø, y isu, y tyoya'nøyu.
LUK 10:34 Y nu'c je'tecø'mø y vyajtay yaje, y cho'yøjay yaje aceiteji'ṉ y vinuji'ṉ, y yac po'cs ñe' cyopøn y ñømaṉ cojejcu'yomo y jen cuendatzøjcu.
LUK 10:35 Jyo'pit nømna'ṉ chu'ṉu'øc, ñøput metzcuy tumin nøjayajpapø denario y chi' vø'tøc y ñøjmayu: “Tø cuidatzøjcay yajupø, y mumu lo que tiyø gasto jujche putpa, cuando vitu'que'tpøjtzi, jeni mi ṉgoyojpøjtzi”.
LUK 10:36 Entonces Jesusis ñøjay aṉma'yopapø Moisesis 'yaṉgi'mgupit: ―¿Mitz ti mi ndzamba? ¿Jutipø yøṉø tu'caṉbøn ñø'oy como yajupø pø'nis tyøvøse cuando oy yacsutzøcyaj nu'mba pø'nis?
LUK 10:37 Y aṉma'yopa pø'nis ñøjmayu: ―Jicø tyo'ya'ṉøyupø'is ñø'oy como tyøvøse. Entonces Jesusis ñøjmayu: ―Mavø, y jetseti mitz ma tzøjque'ta.
LUK 10:38 Entonces cuando nømna'ṉ vyityaj Jesús, tøjcøyaj tum che'pø cumgu'yomo. Y tum yomo ñøyipø'is Marta, je'is tyøjcom yac tøjcøy Jesús.
LUK 10:39 Y jena'ṉ itque'tu Marta'is tyøvø ñøyipø'is María; y jet po'csu Jesusis cyosocø'mø y cyøma'nøjapyana'ṉ 'yote.
LUK 10:40 Pero Marta nømna'ṉ yosu afligido, y por eso tyo'møy Jesús y ñøjmayu: ―¿Ji'nde nø mi ndzøjcayupø cuenda que ø ndøvø'is tzajcøjtzi y ø ndumgø'y nø yac yosu? Nøjmayø va'cø cotzova.
LUK 10:41 Pero Jesusis ñøjmay: ―Marta, Marta; mitz afligido mi ⁿijtu, y je'csetejpa mi ndzøcpa vøtipø yoscuy.
LUK 10:42 Pero tumbø titi vøj ndø tzøcø. Y Maria'is más vøjpø ti syunu; y ji'n ma yac jøcøjatyøji tiyø nø syunu.
LUK 11:1 Entonces jicsye'øc Jesusis nømna'ṉ 'yo'nøy Dios tum lugajromo, y cuando 'yo'nø'aṉjeju, tum ñøtuṉdøvø'is ñøjmayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, tø aṉmatyam va' o'nøtyam Dios, jujche Jua'nis 'yaṉmayuse ñe' ñøtuṉdøvø va'cø 'yo'nøyaj Dios.
LUK 11:2 Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Cuando mi o'nøndyamba Dios, nømø: Øjtzø mi Janda tzajpom mi ⁿijtupø'is, Yaj cønatzøjatyøj mi nøyi. Minø y mi aṉgui'moya. Yac tzøctøj mi sunbase nascøsi, como tzøctøjpase tzajpomo.
LUK 11:3 Tø tzi'tam ndøvø ø jamaṉgøtcuy tumdum jama.
LUK 11:4 Y tø yaj cotocojatyam ø ṉgojata'm, porque øtz yaj cøtocojatyaṉque'tpati'tzi ti tzøjcatya'mbøjtzi aunque i'is. Uy tø yaj quectam cojapa'tcu'yomo cuando tzøjquistandøjpøjtzi, pero tø cotzoṉdamø va'cø jana ndzøctam lo que ji'n vyøjpø.
LUK 11:5 Y Jesusis ñøjayajque'tuti: ―Supongamos it mi amigo, y mi ñu'cpa je'is tyøcmø cuc tzu'omo y nøjambya mijtzi: “Amigo, tø cactzi' ndøvø tu'cay pan.
LUK 11:6 Porque nu'c ø ndøcmø tum amigo nø cyøjtupø, y ja it ni tiyø va' ø ndzi'ø”.
LUK 11:7 Y tøjcom ijtupø'is 'yaṉdzoṉba y nømba: “Uy tø jorvatzøqui, porque aṉdyuṉ aṉgoju'am, y ø une'nda'm øṉyaju'am øtzji'ṉ. Ji'n ø mus te'ñchu'ṉ va' mi ndzi'ø”.
LUK 11:8 Jicsye'c Jesús nømu: ―Pero mi nøjambyøjtzi; aunque por ser amigo ancø ji'ṉ te'nchu'ṉi va'cø mi nchi'ø; pero por tanto mi ⁿjorvatzocpa ancø, por eso maṉba ṉgyøte'nchuṉ tøjcom ijtupø pø'nis va'cø mi nchi' mumu lo que ti nø mi sunu.
LUK 11:9 Por eso mi nøjandyaṉque'tpøjtzi: Va'ctamø; y mi nchi'tandøjpa. Me'tztamø, y mi mba'jtambati. Cocstamø; y mi 'yaṉdzoṉdandøjpa.
LUK 11:10 Porque mumu vya'cpapø'is pyøjcøchoṉba ti nø vya'cu; y mye'tzpapø'is pya'tpa ti nø mye'tzu y cyocspapø'is andyuṉ, aṉdzoṉyajtøjpa.
LUK 11:11 Seguro que ja it ni jutipø pøn mijtzomda'm chi'papø'is 'yune tza' o'ca vya'cpa pan. Ni i ja it chi'papø'is 'yune tzan o'ca vya'cpa coque.
LUK 11:12 Y ni i ja it chi'papø'is 'yune cacve o'ca vya'cpa poca.
LUK 11:13 Aunque mitzta'm mi yaṉdzita'mbøte, pero mi ndzi'tamba mi ⁿune vøjpø tiyø. Entonces más seguro tzajpombø ndø Janda'is maṉba mi ñchi'tam Masanbø Espiritu Santo o'ca mi ⁿva'ctamba ñe'jcøsi.
LUK 11:14 Jesusis nømna'ṉ myacput yatzi'ajcuy yac uma'ajpa'is pøn. Cuando put yatzi'ajcuy, umapø pøn onu, y ñømaya'yaj pø'nis.
LUK 11:15 Pero veneta'mbø nømyaju: ―Covi'najøpø yatzi'ajcuy ñøyipø'is Beelzebú, je'is cyotzoṉba Jesús va'cø myacput yatzi'ajcuy tøvø.
LUK 11:16 Eyata'mbø'is sununa'ṉ yaj quecyaj Jesús 'yotecøsi, y por eso ñøjmayaju va'cø yaj quej cotza'mocuy tzajpombø.
LUK 11:17 Pero Jesusis myusu jujche nø qui'psyaju y ñøjmayaju: ―O'ca aṉgui'mbapø'is pyøn quipyajpa ñe'comda'm, tocopya 'yaṉgui'mguy, y o'ca familia quiptocoyajpa ñe'comda'm, yajpa fyamilia'ajcuy.
LUK 11:18 Jetseti o'ca Satanasis ñøquijpa vyin, maṉba yaj 'yaṉgui'mguy. Jetse mi nøjandya'mbøjtzi porque mitz ñømdamba que Beelzebu'is ñøyicøsi nø'mø nømbut yatzi'ajcuy.
LUK 11:19 Pero o'ca øtz macputyajpa yatzi'ajcutya'm Beelzebuji'ṉ, ¿será que jetji'ṉ mi ndøvø'is myacputyajque'tpa? Por eso ji'n mus mi ndø queyaṉ ṉgøtza'møyø, porque mismo mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa.
LUK 11:20 Pero o'ca Diosis cyø'ji'ṉ nømbutyajpa øtz yatzi'ajcuy, entonces viyuṉsye Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy.
LUK 11:21 ”Cuando pømi'øyupø y tø'ṉgu'yøyupø pø'nis cuidatzøcpa tyøc, vøj ñø'itpa ti ñø'ijtu.
LUK 11:22 Pero cuando minba más pømi'øyupø pøn que ji'n ñe'cø, minbapø'is cyønu'capya vø'tøc y yac tzu'ṉapya mumu tø'ṉguy maṉbapøpi'jna'ṉ cyoquip vyin, y vye'nbø'japya ti pya'tay tyøjcomo.
LUK 11:23 ”Aunque jujchepø pøn o'ca ji'ndyet øtzji'ṉbø, qui'sapyøjtzi. Y ji'n yosepø øtzji'ṉ va'cø yac tu'myaj pøn øtzcø'mø, je'is yø'qui jeni yac potyocoyajpa.
LUK 11:24 ”Cuando yatzi'ajcuy putpa pø'nomo, vitpa tøtzø nasomo, mye'tzpa jut ma sapøqui, y o'ca ji'n pya'te, nømba: “Maṉba vitu' mismo pø'nomo ju'tø pujtumø como si fuera ø ndøjcomo”.
LUK 11:25 Cuando nu'cpa, pya'tpa tøc cøpejtupø y vøjøtzøjcupø.
LUK 11:26 Jicsye'jcam yatzi'ajcuy maṉba y mye'tzpa eyapø cu'yay yatzi'ajcuy más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø y ityajpa mismo je pø'nomdique't; y jetse je pøn más peor tucpa que ji'n vi'nase.
LUK 11:27 Cuando Jesusis nømna'ṉ cham yøcseta'mbø tiyø, vej tum yomo vøti pø'nomo, nømu: ―¡Contento mi ⁿyac pø'najupø'is y mi ñchi'upø'is tzu'tzi!
LUK 11:28 Pero Jesusis ñøjmayu: ―¡Viyuṉete, pero más contento myañajpapø'is Diosis 'yote y cyøjamyajpapø'is ti nø chamu!
LUK 11:29 Y tu'mgomø'ñaj vøti pøn, y Jesusis ñømdzo'tzayaju: ―Yøti ityajupø pøn yatzico'nita'm; vya'cyajpa seña va'cø isyajø. Pero ji'n ma yac isyajtøji ni jutipø seña, sino lo que jujche tza'maṉvajcopyapø Jonás tujcuse, jet señamete.
LUK 11:30 Como jujche Jonás oyuse tyuqui, jet señamete Nínive cumguy pøngøtoyata'm. Jetsetique't øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, otz ma'ṉbø sena'aje yøti ityajupø pøngøtoya.
LUK 11:31 Jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojapit, jic aṉgui'mbapø yomo minupø sujromo va'cø tyu'n ya'møcpø aṉgui'mba Salomón, je yomo maṉba te'ñaj yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui, y je yomo'is maṉba yaj queje que más ityaj cyoja yøti ityajupø pø'nis ñe' que menos je'is ñe'. Porque je yomo más ya'ipø nasom tzu'ṉu y minu va'cø cyøma'nøjay Salomo'nis qui'psocuy; y yø'c it øjtzi más qui'psocu'yøyupø que menos Salomón, y ji'n ø cøma'nøyajøjtzi.
LUK 11:32 Y jetsetique't jic cøme'tzocuy jama'omo, Nínive cumgu'yomda'mbø pøn maṉba te'ñaj yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui. Y Nínive cumgu'yomda'mbø'is maṉba yaj quejyaje que más ityaj yøti ityajupø pø'nis cyoja que menos je Nínive cumgu'yomda'mbø'is ñe'. Porque Nínive cumgupyø'nis qui'psvitu'yaju cuando Jonasis cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote, y yø'c it øjtzi más myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø chøṉø que ji'n Jonás; y yøti ityajupø pø'nis ji'nø cøma'nøyajøjtzi.
LUK 11:33 ”Nø'a va'cø ndø ja'mbøyi, ji'n ndø cøvø'ni, ni jin ndø cømucsøy tzicapit; sino ndø cotpa candedero'omo va'cø syø'ṉø, va'cø isyaj sø'ngø tøjcøyajpapø'is.
LUK 11:34 Ndø vindøm por cuenta ndø coṉña'is ño'a. Cuando mi vindøm sø'ṉba vøjø, muspa mi vindø, pero cuando ji'n syø'ṉ mi vindøm, también mi ṉgoṉña pi'tzø'om ijtu.
LUK 11:35 Tzøjcay cuenda mi ⁿvin mi ndzocoy va'c mi nø'it vøjpø qui'psocuy jujchem sø'ṉgø'om tø ijtuse, que va' jyana mi it pi'tzø'ajcu'yomse.
LUK 11:36 Y jetsemete o'ca mumu mi ṉgoṉña sø'ṉgø'omo ijtu, ji'n it pi'tzø'ajcu'yomo, mumu sø'ṉba jujche tum no'ase suñi mi syø'ṉapya.
LUK 11:37 Cuando Jesús o'naṉjeju, tum fariseo pø'nis ñøjay Jesús va' cyu't jetji'ṉ. Y Jesús tøjcøy tyøjcomo y po'cs myesyacø'mø.
LUK 11:38 Y fariseo'is ñømaya'yaju va' is que Jesús ja cyø'che' va'ṉjamocuycøtoya antes que va'cø ma cyu'tø.
LUK 11:39 Entonces ndø Comi'is ñøjayu: ―Mitzta'm fariseo'is mitz mi ngøtze'tamba mi mbaso y mi mblato vingøsi, pero jojmo mi ndzoco'yomo tas nu'mguy, tas yatzitzoco'yajcuy.
LUK 11:40 ¡Mi ⁿjyovinda'mbøte! Tzøctam cuenda que chøjcupø'is vingøspø, mismo je'is chøc jojmopø.
LUK 11:41 Pero sajtzi'tam pobre vene mi nø'ijtu'cse'ṉomo, y jetse mumu tiyø maṉba it cøvajcupø mitzcøtoya.
LUK 11:42 ”Pero lástima mijtzi fariseo'ista'm; maṉba mi ndyoya'istame. Porque o'ca mi nø'ijtam majcay mi'tzi yerba buena, tum mi'tzi mi ndzi'tamba pane por cuenda como si fuera Dios nø mi ndzi'upø. Jetseti mi ndzi'tamba vene mi nø'ijtupø ruta y mumu ta'nø. Aunque mi ndzøctamba jetse, ji'n mi ndzøctam cuenda lo que mi ndzøcpa o'ca vøjø, ji'n vyøjø; y ji'n mi sundam Dios. Vøjø va'cø mi ndzi'tam pane vene vene mi nø'ijtupø, pero va'cø jana jajmbø' eyata'mbø tiyø va'cø mi ndzøctamø.
LUK 11:43 ”¡Lástima mijta'm fariseo'ista'm; maṉba mi istam toya! Porque sundamba mijtzi va'cø mi mbyo'cstam covi'najø po'cscu'yomo conocscuy tøjcomo, y va'cø mi ñchi'tandøj dyus plaza'omo.
LUK 11:44 ”¡Lástima mijta'm mi 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mgupit, y fariseo'is, mi aṉgøma'cøtyambapø'is; maṉba mi istam toya! Porque como tum nijpoñømbamø ji'n quejepø, y jen vijnømba vingøsi, y ji'n myusyaje o'ca ñijpoñøm jojmo; jetseti mijta'm ji'n quejtaṉgue'te o'ca yandzita'm mi ndzoco'yomda'm.
LUK 11:45 Entonces 'yaṉdzoṉ tum aṉma'yopapø'is aṉgui'mgupit ñøjmay Jesús: ―Maestro, cuando mi ñømba jetse, mi ndø qui'satyaṉque'tpa øjtzi.
LUK 11:46 Y Jesusis ñøjmayu: ―¡Lástima mijta'm 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mgupit; maṉba mi istaṉgue't toya! Jujche pø'nis o'ca cyotyajpa pyøndøvøcøsi tzømi ji'n tø jø'nipø y ñe' ji'n sunipø cyøpi'cøyajø, jetse mitz ngojtamba vøti aṉgui'mguy eyapøcøsi, pero ni mitz ji'n mi ⁿyaj copujtam lo que jujche mi aṉgui'mdambase.
LUK 11:47 ”¡Lástima mijta'm; manba mi istam toya! Mi ṉgøyostamba oyumø nipyajtøji tza'maṉvajcoyajpapø pøn, oyupø yaj ca'yaj mi janda tzu'ṉgu'ista'm.
LUK 11:48 Viyuṉsye jetse mi yaj quejtamba que mi vø'møndyamba ti chøcyaju mi janda tzuṉgu'is, porque je'is yaj ca'yaju tza'maṉvajcoyajpapø, y mitz mi ṉgøyostamba oyumø nipyajtøji.
LUK 11:49 ”Ne'camete nøm Dios qui'psocupit: “Ngø'vejyajpøjtzi tza'maṉvajcopyapø y apostoles. Vene maṉba yaj ca'yaje y vene maṉba yacsutzøcyaje”.
LUK 11:50 Por eso yøti ityajupø pøn maṉba toya'isyaje yaj ca'yaju aṉcø mumu tza'maṉvajcoyajpapø yaj ca'yajtøjupø desde que tzo'tz nasacopac.
LUK 11:51 Vi'na yaj ca'tøj Abel, y último yaj ca'tøj Zacarías masandøc aṉdyuṉgø'mø tome altarcø'mø, y vøti eyata'mbø yaj ca'yajtøju. Jetcøtoya Diosis maṉba yaj coja'ajyaj yøti ityajupø pøn porque jø'tu desde ya'møcsye'ṉomo je'is ñø'pin.
LUK 11:52 ”¡Lástima mijta'm mi 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mguji'ṉ! Maṉba mi istam toya. Porque muspana'ṉ mi aṉmandyam vøjpø aṉma'yocuy, pero ni mi ne'c ji'n mi aṉmandyame, ni ji'n mi yac aṉmandyam sunbapø aṉmayajø.
LUK 11:53 Cuando tzu'ṉ Jesús jicø tøjcomo, 'yaṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mguji'ṉ y fariseo'sta'm pømina'ṉ ñø'onguiptzo'chaj Jesús, y nømna'ṉ 'yocva'cyaju va' cham mumu tiyø.
LUK 11:54 Velta mye'chajpana'ṉ a ver jujche muspa yac ondocoyajø 'yoteji'ṉ va'cø mus cyøtza'møyajø.
LUK 12:1 Mientras jetse tujcu, oy tu'myaj vøti pøn ji'n musicsye'ṉom ndø mayø, hasta que na cøte'nøyajtøju. Y Jesusis vi'na ñømdzo'tzayaj ñøtuṉdøvø: ―Tzøctam cuenda fariseo'sta'm 'yaṉma'yocuy; porque como yac poṉoṉbapø'is pan ji'n cyeje, jetse ji'n queje 'yaṉma'yocuy que aṉgøma'cø'oyajpapøtite.
LUK 12:2 Porque como mumu tiyø cøvø'nupø eya jama maṉba mustøji; jetse maṉba musayajtøj qui'psocuy jujche yatzita'm.
LUK 12:3 Así es que mumu ti mi nu'mdzamba pi'tzø'omo, sø'ṉgø'om maṉba mandøji. Lo que mi nu'mgø'o'nøyupø cyojicø'mø tøjcomo, maṉba vejpøtøj tøjcøsi va'cø myandøj aunque juti ya'isye'ṉomo.
LUK 12:4 ”Pero øtz mi nøjandya'mbøjtzi, øjtzø mi ndøvøta'm: uy ña'tztam yaj ca'papø'is ndø coṉña; y tø yaj ca'tøju'cam, ni ti más ji'n mus tø tzøjcatyamø.
LUK 12:5 Pero ma'ṉbø mi ndzajmatyame i va'cø mi na'tztamø: Na'tztam muspapø'is mi ṉgyojtam yatzi'ajcu'yomo mi ⁿyaj ca'ujcam. Jet mi ndzamvøjøtzøjcatya'mbøjtzi, jet vøj va'cø mi na'tztamø.
LUK 12:6 ”Ndø ⁿma'ajpa mosay che'pø paloma metza pesocøsi. Pero aunque ji'n vyaletzøc más, ni tumø je paloma ji'n jyajmbø' Diosis.
LUK 12:7 Y mijtzi hasta mi vañdya'm mi ṉgopajcøsta'mbø mumu mayecøspøte. Por eso uy mi ña'tztamu, porque más mi yamdamba que ji'n vøti che'pø paloma.
LUK 12:8 ”Øtz mi ⁿnøjandyambøjtzi: o'ca aunque i'is chamba pø'nis vyi'naṉdøjquita'm que va'ṉjamba øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø; entonces øtz ma'nbø ndzamgue't Diosis 'yaṉgelesis vyi'naṉdøjquita'm que jic pøn øjtzene.
LUK 12:9 Pero o'ca aunque i'is chamba pø'nis vyi'nandøjquita'm que ji'nø va'ṉjam øjtzi, entonces øtz ma'ṉbø ndzamgue't Diosis 'yangelesis vyi'naṉdøjquita'm que jic pøn ji'ndyet ø ne'.
LUK 12:10 ”O'ca aunque i'is tze'mba øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, Diosis manba yaj cotocoye. Pero oca aunque i'is cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, ji'nam ma yaj cotocoy Diosis.
LUK 12:11 ”Cuando mi ñømaṉdandøjpa pø'nista'm cyonocscuy tøjcomo, o sea aunque jutipø aṉgui'mba'is vyi'nomo va'cø mi ṉgyøtza'møtyandøjø; uy 'yuṉgui'ajtame jujche maṉba mi aṉdzo'ṉotyame o ti maṉba mi ndzamdame.
LUK 12:12 Porque je misma hora Masanbø Espiritu Santo'is maṉba mi ⁿyac mustame jujche vøj va'cø mi ndzamdamø.
LUK 12:13 Entonces tum pøn vøti pø'nomo nømu: ―Maestro, nøjmay ø ndøvø va'cø ve'ndzi'ø ø erejenciata'm.
LUK 12:14 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Tzambøn, ja ni i'is tzi' øjtzi a'ṉgui'mguy va'cø ve'nbø' jetsepø mijtzomo.
LUK 12:15 Y Jesusis ñøjmayaj mumu pøn: ―A'mdamø y tzøjcatyam cuenda jana mi aṉsundam aunque tiyø va'cø mi nø'indø. Porque va'cø ndø nø'it aunque tiyø vøti, ji'ndyet jej ndø quenguy.
LUK 12:16 Entonces Jesús aṉma'yoyu historiaji'ṉ, nømu: ―Ijtuna'ṉ tum ricupø pøn, y tumgo ame más vøti tø'maju yosaṉ.
LUK 12:17 Y pø'nis qui'pspana'ṉ choco'yomo y nømu: “¿Tiyø ø ndzøcpa? Ja it jut ngotpa ø ṉgosecha”.
LUK 12:18 Entonces nømu: “Yøcse ma'ṉbø ndzøqui. Ma'ṉbø yaj ø ndroja y ma'ṉbø más møja ndzøqui. Y jen ma'ṉbø ṉgojtaṉne'c mumu ø ṉgosecha y mumu lo que nø'ijtupø øjtzi.
LUK 12:19 Yøcse ma'ṉba ṉgui'ps ø ndzocø'yomo: Yøti nø'it øtz vøti mumu tiyø aṉne'cupø para vøti amecøtoya. Ma'ṉbø sapøqui, ma'ṉbø cu'ti, ma'nbø uqui, ma'ṉbø casøyi”.
LUK 12:20 Pero ñøjay Diosis: “ⁿJyovi mijtzi. Yøṉ tzu'cøsi maṉba mi ⁿyajandyøj mi ṉguenguy, y mi aṉne'ṉgupø aunque tiyø, eyapøcøtoya maṉba tzø'y”.
LUK 12:21 Jetse tucpa pøn aṉne'cupø'is aunque tiyø para vyingøtoya, y ja it ricu'ajcuy Diosis vyi'naṉdøjqui.
LUK 12:22 Y Jesusis ñøjmay ñøtuṉdøvø: ―Jetcøtoya mi nøjañdya'mbøjtzi: U mi nømaya'tam ti maṉba mi ṉgu'jtame, jujche maṉba mi ijtame; ni u mi nømaya'tam jujche maṉba mi nducu'øtyam mi ⁿvin.
LUK 12:23 Porque ndø quenguy valetzøcpa mas que ndø cu'tcuy; y ndø coṉña mas valetzøcpa que ndø tucu.
LUK 12:24 Tzøjcatyam cuenda palomata'm, que ji'n ñipyaje ni ji'n piṉyaje, ni ti ja ñø'it 'yaṉne'cupø; ni troja ja ñø'ityajø; y Diosis pyø'nøyajpa. Pero mijtzi más vøti mi ⁿyac yamdamba que ji'n palomata'm.
LUK 12:25 ¿Será que it mijtzomda'm muspapø ye'ṉaṉøy medio metro maya'pa aṉcø? Pues ji'n mus ndø tzøc jetse.
LUK 12:26 Entonces o'ca ni ti ji'n mus mi yac tzøctam maya'cu'is, ¿ti'ajcuy mi myaya'ndamba aunque ticøsi?
LUK 12:27 ”Tzøctam cuenda jøyø, jujche tzocyajpa. Ji'n yosyaje, ni ji'n pi'tyaje, pero mi nøjandya'mbøjtzi que ni møja'ṉ aṉgui'mba Salomón vøjpø itcu'yomo ja o mescøyoje va'cø chi'ṉø como tum jøyø chi'ṉbase.
LUK 12:28 Jetse Diosis suñi yaj quenba ta'nø tza'ma'omo, aunque ta'nø yøti ijtu y jomi ndø cotpa juctyøjcomo. Pero más seguro Diosis maṉba mi yac mescøyojtam mijta'm; mijtzi mi mbyønda'm usypøtite mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
LUK 12:29 Por eso u mi ñømdamu: ¿Ti maṉba ndø cu'jtame, ti manba ndø ⁿuctame? U mi uṉgui'ajtamu jetse.
LUK 12:30 Porque mumu jetseta'mbø tiyø qui'psme'chajpa mumu nascøsta'mbø pø'nis. Pero ndø Janda Diosis nømdi myusu que jetseta'mbø tiyø mi sundamba.
LUK 12:31 Mejor me'tztamø va'cø 'yaṉgui'm Dios mi ndzoco'yomda'm, entonces Diosis maṉba mi ñchi'aṉøtyam aunque ti'is mi nchøjcatyamba falta.
LUK 12:32 ”U mi ña'tztamu, usy mi ndu'mdambapø'is, como borregose ø mi ṉgoquengutya'm. Porque it mi Janda Diosis gyusto va'cø mi 'yaṉgui'mdamø y va'cø mi ṉgyoquendamø.
LUK 12:33 Por eso ma'ajtam mi nø'ijtamupø y sajtzi'tam pobreta'mbø. Jetse maṉba mi nø'ijtam como si fuera tumingotcuy ji'n pyeca'ajepø, maṉba mi nø'ijtam vøjta'mbø tiyø aṉne'cupø tzajpomo, ji'n myaṉba yajepø, ji'n ñu'quimø nu'mbapø; ni pønbø'nis ji'n yac yø'imø ni tiyø.
LUK 12:34 Porque jut ijtumø mi riṉgu'ajcuy, jen sunba mi indø.
LUK 12:35 ”Como tum pøn vajtupø cintura, no'a ja'pøyupø it listo, jetse mitz ijtaṉgue't listo.
LUK 12:36 Ijtam mijtzi como jujche muchacho nø jyo'cyaju'is cyomi, o'ca oy cyomi co'tøjcajcu'yomo y maṉba vitu'i. Y mientras muchacho tzø'yaj cyomi'is tyøjcomo y tiene que va'cø jyo'cyaj cyomi hasta ti hora nu'cpa, va'cø jø'nø jø'nøti aṉvajcay aṉdyuṉ cyomicøtoya cuando minba y yuschi'pa.
LUK 12:37 Contento maṉba ityaj jic muchacho o'ca tzu'queñaju nø jyo'cyaju cuando minba cyomi, y jetse pya'tyajpa cyomi'is nø jyo'cyajupø. Viyunsye mi nøjambya que mismo vø'tøjquis maṉba chøc cu'tcuy y maṉba yac po'csyaj muchacho mesyacø'mø, y maṉba chi'yaj cu'tcuy.
LUK 12:38 O'ca nu'cpa paṉguctzu, sino a las tres, ti hora nu'cpa; o'ca pya'tpa muchacho nø jyo'cyajupø, entonces contento maṉba ityaj jicø muchacho.
LUK 12:39 Yøṉø mustamø: o'ca myuspana'ṉ vøtøjquis tiyø ora minbana'ṉ nu'mbapø, viyuṉsye jyo'cpana'ṉ, y ji'na'ṉ chaque va' yac tøjcøy tyøjcomo va' ñu'mø.
LUK 12:40 Jetseti mitzta'mgue't ijtamø jajmecøsi. Porque je hora mi ṉgomo'pya que ji'n ma nu'qui, jicsye'c ma'ṉbø nu'c øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 12:41 Entonces ñøjay Pedro'is Jesús: ―Øjtzø mi Ṉgomi, ¿para icøtoya nø mi ndzam yøn aṉma'yocuy; para na's øtzcøtoyata'm, o si no para numu pøngøtoya?
LUK 12:42 Ñøjmay Pedro ndø Comi'is: ―Mi ne'c mi muspa jutipøt vøjpø y jutipøt qui'psocu'yøyupø chøsi lo que jutipø cyomi'is maṉba cyot va'cø 'yaṉgui'myaj eyapø coyosyajpapø, y va'cø myujcayaj jyamacøtcuy cuando nu'cpa hora.
LUK 12:43 Contento maṉba it je chøsi o'ca minba cyomi y pyatpa nø chøjcupø jujche aṉgui'muse.
LUK 12:44 Viyuṉsye mi nøjmambya: jicø chøsi cyotpa cyomi'is va' yaṉgui'moy mumu ticøsi lo que ñø'ijtupø.
LUK 12:45 Pero supongamos jicø chøsi nømba choco'yomo: “Maṉbatøc ya'e ø ṉgomi, ji'ndøc ma mini”, y chaṉdzo'chajpa cyoyospa tøvø, y chaṉdzo'chajpa coyomo, y cu'tpa y ucpa y no'tpa.
LUK 12:46 Pero je jama ji'n nø ni'aṉjajmu'øc o'ca ma mini, y nu'cpa je jama je chøsi'is cyomi, y nu'cpa je hora ji'n nø myusu'øc o'ca ma nu'qui. Y vøti maṉba cyastigatzøc cyomi'is y maṉba tumø cot ji'n vyøjpø chøsiji'ṉda'm.
LUK 12:47 ”Y o'ca chøsi'is myusu jujche nø syun cyomi'is y ja 'yalistatzøcø, y ja chøc cyomi'is syunuse, jic maṉba nacstøj vøtinac.
LUK 12:48 Pero o'ca chøsi'is ja myusø ti nø syun cyomi'is, aunque chøcø ji'n syunise y por eso maṉbana'ṉ nacstøji; jet usyti manba nacstøji, porque ja myusø ti nø syunu. Porque chi'upø vøti, jet maṉba sujnatyøji va'cø chi'vitu' vøti. Y chamdzajcupø pøngøs vøti, jetcøsi maṉba vya'cvitu'yaj más vøti.
LUK 12:49 ”Øtz mi'nøjtzi va'cø nøndzo'tz quipcuy nascøsi como si fuera juctyøc ndø ja'mbø'pase. Y vøjna'ṉ o'ca ja'pøtyøju'am; jetse nø sungomø'nu.
LUK 12:50 Øtz tiene que va' nøcøj toya vøti, y vøti maya'pøjtzi ø ndzoco'yomo hasta que cøtpa.
LUK 12:51 ¿Será que mi ngui'pstamba que mi'nøjtzi va'cø yac vøṉneñøm nascøsi? Nø'mbøjtzi que ji'nda, sino øtz maṉba yac it quipcuy nascøsi.
LUK 12:52 Desde yøti o'ca it mosay tumbø tøjcomo, maṉba quipyaje. Tu'capyø'is maṉba ñøquipyaj metzcuy, y metzcupyø'is maṉba ñøquipyaj tu'cay.
LUK 12:53 Jyata'is maṉba ñøquipyaj 'yune, y 'yune'is maṉba ñøquipyaj jyata. Myama'is maṉba ñøquipyaj yomopø 'yune, y yomopø 'yune'is maṉba nøquipyaj myama. Saque mama'is maṉba ñøquipyaj syaque, y syaque'is maṉba ñøquipyaj syaquemama.
LUK 12:54 También ñøjmayaj vøti pøn: ―Cuando mi istamba o'na nø pyujtupø jama tø'pcucyøsi, mi ñømdamba: “Maṉba min tuj”, y jetseti tucnømba.
LUK 12:55 Y cuando popya jamsava, mi ñømdamba: “Maṉba nutznømi”, y jetse tucnømba.
LUK 12:56 Mi aṉgøma'cø'otyambapø'is, muspa mi ṉgøque'nøtyam ti nø cyotzamu tzajpis y nasis o'ca maṉba ij tuj, o'ca maṉba it jama. Entonces ¿ti'ajcuy ji'n mi ṉgøque'nøtyam ti nø tyujcu yøṉ jama'omo?
LUK 12:57 ”¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgøpiṉdam mi ne'ṉgø vøjpø tiyø?
LUK 12:58 O'ca it mi ngøva'cøpa'is, mientras je'is mi ñømaṉba aṉgui'mbacøsi, me'tz modo jujche va'cø mi ⁿvyøjøtzøc jetji'ṉ tu'ṉomdi; va'cø jana mi ñømaṉ aṉgui'mbacø'mø. Uytim mi nchi'ocuyaj policiacøsi aṉgui'mba'is; uytim mi syomu policia'is.
LUK 12:59 Øjtzø mi nøjmambya que ji'n ma mi mbyuti jeni hasta que ji'n mi ṉgoyojpø' último centavo.
LUK 13:1 Mismo jic tiempo nu'cyaj jiṉø chajmayajupø'is Jesús lo que jujche chøjcuse Pilato'is. Porque Galilea cumgupyø'nista'm nømna'ṉ yaj ca'yaj pø'nøcuy vya'ṉjajmocuycøtoya, y Pilato'is syoldado'is yaj ca'yaj pøn, y pø'nis ñø'pin tyu'mayaj copøn nø'pinji'ṉ.
LUK 13:2 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Pueda ser que mitz ṉgomo'tyamba que jicø Galilea cumgu'yomda'mbø jetse toya'isyaju porque más ijtuna'ṉ cyoja que ji'n eyapø Galilea cumgu'yomda'mbø'is ñe'.
LUK 13:3 Pero mi nøja'mbøjtzi que ji'ndyet o'ca más ityaju ancø cyoja yaj ca'yajtøjupø'is ñe. Pero mijta'm o'ca ji'n mi ṉgui'psvitu'tame, mumu jetseti maṉba mi ndyocotyaṉgue'te.
LUK 13:4 Y cuando quec torre ñøyi'ajupø'is Siloé y pyuṉga'yaj torre'is dieciocho pøn, pueda ser que mitz jetse ṉgomo'tyamba que másna'n je'is ityaj cyoja que ji'n mumu Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is ityajuse cyoja.
LUK 13:5 Pero mi nøjambyøjtzi que ji'ndyet porque más ityaju ancø cyoja pyuṉga'yaj torre'is. Pero mijta'm o'ca ji'n mi ñgui'psvitu'tame, mumu jetseti maṉba mi ndyocotyaṉgue'te.
LUK 13:6 Jesús aṉma'yoy historiaji'n, nømu: ―Tum pø'nis ñø'ijtuna'ṉ higo cuy nijpupø uva nipi'omo. Maṉ mye'tzay tyøm jetcøsi, ja pya'tayø.
LUK 13:7 Entonces vø'nipi'is ñøjmay cuendatzøcpapø'is nipi: “Tu'cay amecøs nø'ø min me'ndzaye yøṉ higo cu'is tyøm, y ja mbya'ta'yøjtzi. Tøṉbø'ø; ¿ti'ajcuy suniti itpa nascøsi?”
LUK 13:8 Pero yospa pø'nis 'yaṉdzoṉu: “Øjtzø mi ṉgomi; tzacø yøṉø ame'omo. Matøc ø ndajcøcu'may nas y ma ṉgojtay tin, a ver o'ca tø'majpa eyapø ame.
LUK 13:9 Y o'ca tø'majpa, vøjti; y o'ca ji'n tyø'maje, jicsye'cam mi ndøṉbø'pa”.
LUK 13:10 Tum sa'pøjcuy jama Jesús aṉma'yopyana'ṉ Israel pø'nis conocscuy tøjcomo.
LUK 13:11 Ijtuna'ṉ jeni tum yomo nømna'ṉ myaṉ dieciocho amemna'ṉ yaj ca'cupya'tumna'ṉ yach espiritu'is, y por eso jucs vitu'vitu'nepya vitpana'ṉ, y ni jujchena'ṉ ji'n mus viyuṉde'na.
LUK 13:12 Isu'jcam yomo Jesusis, vyejayu, ñøjmayu: ―Tzamyomo, mi ⁿyac tzocpøjtzi mi ṉga'cucøsi.
LUK 13:13 Entonces Jesusis cyot cyø' yomocøsi, y jicsye'cti yomo viyuṉde'nu, y vyøjcotzøcpana'ṉ Dios.
LUK 13:14 Pero conocscuy tøc covi'najø qui'syca'u porque Jesusis cho'yøy sa'pøjcuy jamacøsi, y ñøjmayaj pønda'm covi'najø'is: ―Tujtay jama ijtu va' tø yosø. Yoscuy jamacøsi mindamø va' mi yac tzo'yøtyandøjø. U mi yac tzo'yøtyandøj sapøjcuy jamacøsi.
LUK 13:15 Jicsye'cti ndø Comi's 'yaṉdzoṉu ñøjmayu: ―Mitz mi aṉgøma'cø'otyambapøtite, porque aunque jutipø mijtzomda'm mi mbucspø'tamba mi vaṉgas mi mburro jø'mdøjupø va'cø ⁿyac to'ṉdam nø' tumdum jama, aunque sea sapøjcuy jama'omo.
LUK 13:16 Entonces ¿ti'ajcuy mi ñømdamba que ji'n vyøjø va'cø øtz como si fuera mbucspø' yøṉ yomo sapøjcuy jama'omo? Como Abraham yøṉ yomo'is pyeca jata tzu'ṉguyete, y it dieciocho ame Satanasis yaj ca'e'aj yøṉ yomo como si fuera si'nusena'ṉ itpa.
LUK 13:17 Cuando Jesusis nømna'ṉ chamu'øc yøcseta'mbø tiyø, cyotza'ayajpana'ṉ mumu qui'sayajpapø'is. Pero mumu vøtipø'nis cyøcasøyaj myøjaṉombø tiyø nømna'ṉ chøjcupø Jesusis.
LUK 13:18 Y Jesús nømu: ―Maṉba mi ndzajmatyam jujchepøte Dios aṉgui'mopya pø'nomo. Historiaji'ṉ maṉba mi aṉmañdyame.
LUK 13:19 Ijtu ta'nø ñøyi'ajupø'is mostaza. Pyøjcay pyuj tum pø'nis y ñip yoscuy nasomo. Y ye'ṉu como cusye, y møji vityajpapø paloma'is chøcyaj ño'sa 'yaṉmaṉgøsi. Como mostaza ta'nø pronto myøja'ajpase, jetseti Diosis 'yaṉgui'mguy vøti'ajpati maṉba pø'nomo.
LUK 13:20 Y nømvøjøtzøc Jesús: ―Maṉba mi ndzajmatyaṉgue't jujchepøte Diosis 'yaṉgui'mguy.
LUK 13:21 Tum yomo'is pyøc yac poṉoṉbapø'is pan ñøjayajupø levadura y myot tu'cañac myujcu harina'omo va'cø chøc pan. Jetse chajcu hasta que teṉeṉu. Jujche levadura'is yac teṉeṉba paṉ y ji'n queje, jetseti Diosis 'yaṉgui'mguy ji'n quej jujche vøti'ajpase.
LUK 13:22 Jesús cøtpana'ṉ mumupø cumgu'yomo, møjapø cumgu'yomda'm y che' cumgu'yomda'm; y aṉma'yopyana'ṉ mientras que nømana'ṉ tyu'ṉaj Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 13:23 Y ñøjmay tumbø'is: ―Ø Ṉgomi, ¿viyuṉete usyco'niti pøn cotzocyajpa? Y Jesusis 'yaṉdzoṉu:
LUK 13:24 ―Pena tzi' mi ⁿvin va mi ñdyøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø jujche ndø penatzøcpase ndø vin va' tø tøjcøy cayipø aṉdyu'ṉomo. Porque øjtzø nømba que vøti maṉba tøjcøyajto'e, y ji'n ma mus tøjcøyaje.
LUK 13:25 ”Después que vø'tøc te'ñchu'ṉba y 'yaṉgojpa aṉdyuṉ, mijta'm ma mi ñchø'tyam a'ṉgomo y ma mi nøjandyame: “Øjtzø mi Ṉgomi, tø aṉvajcatyandøvø yøn aṉdyuṉ”. Y je'tis ma mi 'yaṉdzoṉdame: “Ji'n mi ispøctam ⁿjyujta'mbøt mijtzi”.
LUK 13:26 Jicsye'jcam mijta'm maṉba ñømdzo'tztame: “Mi vi'naṉdøjqui cu'jta'møjtzi y ucta'møjtzi, y mi ndø anmañdyam ø ṉgalle'omda'm”.
LUK 13:27 Pero je'tis ma ñøjmañdyame: “Ji'ndø mi ispøctam ⁿjyujta'mbøt mijtzi. Tzu'ṉdam mijta'm øtzcø'mø, mi ndzøctambapø'is yatzita'mbø tiyø”.
LUK 13:28 Jiṉø ma mi vyo'ndame y ma mi ṉgø'stam mi ndøtz maya'cu'is cuando mi istamba Abraham y Isaac y Jacob y mumu tza'maṉvajcopyapø Dios 'yaṉgui'mbamø, y mijta'm mi ñømbujtandøj a'ṉgomo.
LUK 13:29 Y tu'møṉ du'møṉ y yø'qui jeni maṉba miñaje y maṉba po'csyaj mesacø'mø Dios 'yaṉgui'mbamø.
LUK 13:30 Y tzøctam cuenda vene ji'n vyaletzøquipø pøn yøti, jic jama maṉba covi'najø'ajyaje. Y vene pøn lo que covi'najø pøn yøti, jic jama jin ma vyaletzøcyaje.
LUK 13:31 Jicø misma hora metz tu'cay pønda'm nu'cyaju y ñøjmayaj Jesús: ―Tzu'ṉ yø'qui y maṉ emøc, porque aṉgui'mbapø Herodesis nø syun mi ⁿyaj ca'ø.
LUK 13:32 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Mavø y ma nøjmay jic copønse mañapø Herodes que øtz macputpøjtzi yatzi'ajcutya'm, y ⁿyac tzocpøjtzi ca'eta'mbø yøti y jomi, y tu'cay jamapit ⁿyac tucpa ø ⁿyoscuy.
LUK 13:33 Pero tiene que va' tyu'ṉaj yøti, y jomi, y vøstøcmøy, porque ji'n mus cya' tum tza'maṉvajcopyapø emøc o'ca ji'ndyet Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 13:34 ”¡Jerusalén gumgu'yomda'mbø, Jerusalén gumgu'yomda'mbø, mi ⁿyaj ca'tambapø'is tza'maṉvajcoyajpapø, y mbu'ṉga'tambapø'is mi tza'ji'ṉ pøn lo que cyø'vejyajupø Diosis mitzcøtoya! Vøtinac øtz sunbana'ṉ mbøjcandø'p mitzta'm Jerusalén gumguy unetam mijtzi, jujche casyi mama'is cyøpø'cøpyase 'yune syajøcø'mo; pero ja mi syun mindam øtzcø'mø.
LUK 13:35 Cøma'nøtyamø ti mi ndzajmapøjtzi; mi ndøc maṉba tzø'yaj tyumgø'y. Y mi nøjmandya'mbøjtzi: Ji'n ma mi ndø istame hasta que nu'cpa jama cuando maṉba mi ñømdame: “Ndø vøṉgotzøctamba nø minupø ndø Comi'is ñøyicøsi”.
LUK 14:1 Tujcu que tum sapøjcuy jama tøjcøy Jesús va'cø ma cyu't tum fariseo covi'najø'is tyøjcomo, y fariseo'sta'm nømna'ṉ cyøtu'nøyaj mø'chøqui Jesús.
LUK 14:2 Jena'ṉ it Jesusis vi'na'ṉdøjqui tum pøn siṉgø ca'cuy ñø'ijtupø'is.
LUK 14:3 Y Jesusis ñøjmayaj aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit y fariseota'm: ―¿O it aṉgui'mguy, o ja itø sapøjcuy jama va'cø yac tzojcoya?
LUK 14:4 Pero ni ti ja chamyajø. Jicsye'cti Jesusis ñuc nø syiṉupø cyø'cøsi, y yac tzojcu, y yac maṉu.
LUK 14:5 Jesusis ñøjmayaju: ―Aunque jutipø mijtzomda'm, o'ca quecpa mi mburro o mi vaṉgas tum nø' chatøjcomo, ¿será ji'n ma mi nømbut jø'nøti aunquena'ṉ sapøjcuy jama?
LUK 14:6 Y ni jujchena'ṉ ja mus 'yaṉdzo'ṉoyaj Jesusis chamuse.
LUK 14:7 Y chi' cuenta Jesusis vejyajtøjupø va'cø maṉ cyu'tyajø, jujche mumu cyøpiṉyajuse po'cscuy tome covi'najøcø'mø va'cø pyo'csyajø. Y Jesús aṉma'yoyu yøṉ historiaji'ṉ, nømu:
LUK 14:8 ―Cuando mi ⁿvyejtøjpa co'tøjcajcu'yomo, u mi mbyo'cs tome covi'najøcø'mø, uytim nu'c eyapø más covi'najøpø vejtøjupø que ji'n mijtzi.
LUK 14:9 Y mi ⁿvyejandyamupø'is maṉba mi ñøjmaye: “Tø tzajcay yøṉ po'cscuy”. Y jetse mi ñcha'aj tzu'ṉba va' mi mbyo'cs ya'i.
LUK 14:10 Mejor cuando mi ⁿvyejtandøjpa va' mi ⁿvi'ctamø, po'cstam más ya'i. Entonces cuando minba mi ⁿvyejumbø'is, maṉba mi ñøjaye: “Amigo, muspa mi mbo'cs más tome covi'najøcø'mø”. Entonces maṉba mi vyøṉgotzøcyaje mesacø'm po'csyajupø'is.
LUK 14:11 Porque aunque jutipø møja'ṉgotzøcpapø'is vyin, maṉba tzø'y como aunque jutzpø pobrese. Pero aunque jutzpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
LUK 14:12 Y Jesusis ñøjacye't vyejupø'is va' vyi'cyajø: ―Jujchøc mitz mi ndzøcpa sø'ṉajcuy o cu'taṉbajcuy, uy vyej mi amigota'm, ni mi ndøvøta'm, ni mi mbarienteta'm, ni ricupø tøjcaṉbo'csata'm. Porque o'ca mi ndzøcpa søṉ y mi aṉjo'cpa va' mi ñchøcvitu'jacye'tati, jetemete mi ṉgoyoja.
LUK 14:13 Pero jujchøc mi ndzøcpa søṉgu'tcuy, vejyaj pobreta'mbø, y yacsuta'mbø, y mø'ṉgaṉyajpapø, y to'tita'mbø.
LUK 14:14 Jetse más mi ṉgyontento'ajpa, porque je'tis ji'n mus mi ñchøcvitu'jayajø, pero Diosis maṉba mi yac vitu'jay mi ṉgoyoja cuando yac visa'yajpa vøjpø pøn ca'yajupø.
LUK 14:15 Tum pø'nis po'csupø mesacø'mø Jesusji'ṉ myan chamuse Jesusis, y je pø'nis ñøjay Jesús: ―Contentopøte vi'cpapø Dios 'yaṉgui'mbamø.
LUK 14:16 Pero Jesusis ñøjmayu: ―Tum pø'nis chøc tum møja søṉgu'tcuy, vyejo'yaj vøti pøn.
LUK 14:17 Cuando nu'c hora va'cø myavø'am vyi'cyajø, vyejupø'is cyø'vej chøsi va'cø ñøjayaj vejayajupø: “Mindamø'am, porque listom it mumu tiyø”.
LUK 14:18 Y mumu cyø'vejyaj ote que ja ityøna'ṉ lugar va' myaṉyaj sø'ṉomo. Vi'napø nømu: “ⁿJu'yø nas, y tiene que va' ma a'misø. Nøjmambya mijtzi va' mi ndø nømaṉjay pasencia, porque ji'n mus minø, porque ja it ø lugar”.
LUK 14:19 Eyapø'is ñøjmayu: “ⁿJu'yøjtzi mosay par vacas yoscucøtoya y ma'ṉbø ndzøjquisi. Nøjmambya mijtzi va' mi ndø nømaṉjay pasencia porque ji'n mus minø”.
LUK 14:20 Eyapø'is ñøjmayu: “Merotøc ø co'tøjcaju y por eso ji'nø mus minø”.
LUK 14:21 Cuando vitu' chøsi, maṉ chajmay vø'tøc jujche aṉdzoṉdøju. Jetsemete vø'tøc qui'syca'u y ñøjmay chøsi: “Maṉ yøti yøti plaza'omda'm y calle'omda'm cumgu'yomo, y nømin yø'qui pobreta'mbø y yacsuta'mbø, mø'ṉgaṉyajpapø, y to'tita'mbø”.
LUK 14:22 Jetse chøc chøsi'is, y entonces ñøjmayu: “Øjtzø mi ṉgomi, yøti ndzøjcu'møjtzi jujche mi ndø ndzajmayuse, y ijtutøc más lugar”.
LUK 14:23 Y ñøjmay cyomi'is chøsi: “Maṉ mye'tz tu'ṉomda'm y ve'quecø'mda'm, y i mi mba'tyajpa, pyenatzøcyajø va' yac tøjcøyajø, va'cø tas ø ndøc.
LUK 14:24 Porque nø'mbøjtzi que pøn lo que vi'na oyupø ø ⁿvejo'yaje, ni jutipø'is ji'n ma cyu'tis ø ṉgu'tcuy”.
LUK 14:25 Nømna'ṉ myaṉyaj vøti pønji'n Jesús, y Jesús quenvitu'u y ñøjmayaju:
LUK 14:26 ―O'ca aunque i'is syunba min øtzcø'mø, tiene que øtz más va'cø sunø que ji'n jyata, y myama, y yomo, y 'yuneta'm, y 'yatzita'm, y chøtzøta'm, y myuquita'm, y también ñe' vyin. O'ca jic más syunba, ji'n mus ø nøndu'ṉajø.
LUK 14:27 O'ca aunque i'is ji'n syun is toya jujchem øtz maṉbase is toya va' ṉgap cruz, y va' ca' cruzcøsi, entonces ji'n mus ø nøndu'ṉajø.
LUK 14:28 Supongamos que tum pøn mijtzomda'm sunba chøc no'tzetøc torre'øyu. ¿Será que ji'n ma po'cs vi'nac va' cyøque'nøy gasto, a ver o'ca it tumin vøti va'cø yac tucø?
LUK 14:29 Utyem ñøtzo'tzu, ji'n mus yac tucø, y mumu lo que nø isyajupø'is maṉba syijca'yaje.
LUK 14:30 Y maṉba nømyaje: “Yøṉ pø'nis ñøtzo'tzu va' chøc tøc, y ni ja mus yac tucø”.
LUK 14:31 Y o'ca tum aṉgui'mba'is maṉba ñøquip eyapø aṉgui'mba tøvø, vi'nac maṉba po'cse y maṉba piensatzøc a ver o'ca muspa cyønu'cayø, porque ñø'it majcay mil pøn, y eyapø aṉgui'mba'is ñø'it ips mil pøn.
LUK 14:32 O'ca ji'n mus cyønu'cayø, cuando eyapø aṉgui'mba ya'itøc ijtu, maṉba cyø'vej ote a ver jujche muspa 'yarreglatzøcø va' jyana quipyajø.
LUK 14:33 Jetsetique't aunque jutipø mijta'm o'ca ji'n mi ndzac mumu tiyø mi nø'ijtupø, ji'n mus mi ndø nøndu'ṉajø.
LUK 14:34 ”Cana vøjpø tiyete. Pero o'ca cana seque'ajpa, ji'nam jutznømø ndø yac pa'ajcaje.
LUK 14:35 Ni nascøtoya ni tununumø abono ji'n vyøjø. Patzpøtøjpa. O'ca it mi ṉgoji va' mi manø, cøma'nøyø.
LUK 15:1 To'møyaj Jesús mumu cobratzøjcoyajpapø'is y cojapa'tyajupø'is va' cyøma'nøyajø.
LUK 15:2 Y cyø'o'nøyajpana'ṉ Jesús fariseo'is y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit; nømna'ṉ na ñøjayajtøju: ―Yø'ṉis pyøjcøchoṉba cojapa'tyajupø y jetji'ṉ cu'tyajpa.
LUK 15:3 Entonces Jesusis chajmay historia va'c 'yaṉma'yoya; yøcse nømu:
LUK 15:4 ―Supongamos que tum pø'nis mijtzomda'm ñø'it mosis byorrego y tum tocopya. ¿Ti chøcpa? Pues chacpa noventa y nuevepø jeni tza'momo va'cø maṉ mye'tz tocoyupø hasta que pya'tpa.
LUK 15:5 Y pya'tu'jcam, cyapcøtøjcøpya ñøminba cajsøpya.
LUK 15:6 Y cuando nu'cpa tyøcmø, vyejtu'myajpa tyøvø y tøjcaṉbo'csa ñøjmayajpa: “Cajsøtyam øtzji'n, porque mba'tu'møjtzi ø mborrego oyupø tocojo'ye”.
LUK 15:7 Øtz mi ⁿnøja'mbyøjtzi que jetse cyøcasøyajpa tzajpomda'mbø'is tum cojapa'tupø pøn o'ca qui'psvitu'pa. Tzajpomda'mbø'is más cyøcasøyajpa qui'psvitu'upø'is que menos noventa y nueve vøjta'mbø que ja it pyena va'cø qui'psvitu'yajø.
LUK 15:8 ”Y supongamos que tum yomo'is ñø'it majcay tumin y tyocopya tumø. ¿Ti maṉba chøqui? Pues jya'pø'pya no'a y 'yocpetpa tyøc, y tumin mye'tzpa mø'chøqui hasta que pya'tpa.
LUK 15:9 Y cuando pya'tpa, vyejtu'myajpa yomdøvø y tyøjcaṉbo'csata'm y ñøjmayajpa: “Nøcasøtyam øjtzi porque mba'tum ø ndumin oyupø tocojo'ye”.
LUK 15:10 Mi nøjmambyøjtzi que jetsetique't Diosis 'yangeles casøyajpa cuando tum cojapa'tupø pø'nis qui'psvitu'pa.
LUK 15:11 Y Jesús nømgue'tu: ―Tum pø'nis ñø'ijtuna'ṉ metzcuy 'yune.
LUK 15:12 Y muquipø'is ñøjmay jyata: “Jatay, tzi' ndø ø ṉguenda junche'nomo maṉbacsye'ṉomo nøndzø'y øjtzi aunque tiyø”. Y jyata'is vye'nayaj 'yuneta'm ti ñø'ijtu.
LUK 15:13 Cøjtu'jcam usy jama, je myuqui'is tyu'mbø' mumu ti chi'tøjuse y tzu'ṉu. Maṉ søṉvit ma viti ya'i cumgu'yomo, y jiṉø myalgastatzøcpø' tyumin va' chøc gyusto.
LUK 15:14 Cuando yajpø'u'jcam tyumin, oy it na'ñchaṉ yu' jicø nasomo, y ischo'tz toya.
LUK 15:15 Y maṉ coyos tumø jic cumgupyønji'ṉ. Y ji'quis cyø'vej tza'momo va' pyø'nøy yoya.
LUK 15:16 Je une osco'ṉbana'ṉ, sungo'nbana'ṉ cyu'tas yoya cu'tcuy, pero ni i'is ni ti ja chi'ø.
LUK 15:17 Entonces qui'psocuy minu y nømu: “Ñø'it ø janda'is vøti yospapø pøn. Je'tis ñø'ityaj vøti cu'tcuy, y øjtzi yø'qui nø osca'comø'nu.
LUK 15:18 Ma'ṉbø tzu'ṉi, ma'ṉbø maṉ ø jandacø'mø, ma'ṉbø ⁿnøjaye: Jatay, øtz cojapa'tø Dioscøsi y mi vi'naṉdøjqui.
LUK 15:19 Como øtz ji'ṉ chøṉ vøjpø pøn, ji'n mus mi ndø nøjay: Ø mi ⁿune. Pero tø pøjcøchoṉ ndøvø como tum coyospa pønse”.
LUK 15:20 Jetse tzu'ṉu je une, maṉ jyatacø'mø. ”Pero cuando ya'itøcna'ṉ ijtu'øc, is jyata'is nø ñu'cupø 'yune; y tyoya'ṉøyu, y popya cyønu'cu, y jyotzcøtøjcøyu, y syu'cu.
LUK 15:21 Y 'yune'is ñøjayu: “Jatay, cojapa'tøjtzi Dioscøsi y mi vi'naṉdøjqui. Como øtz ji'n chøṉ vøjpø pøn, ji'n mus mi ndø nøjay: Ø mi ⁿune”.
LUK 15:22 Pero jyata'is ñøjayaj chøsi: “Nøpujtatyam yøti yøti más vøjpø tucu y yac mestamø. Cojtatyam cyø'aṉune'omo cøcumø. Yac mestam sapato cyoso'omo.
LUK 15:23 Y nømindam tzaṉgapø vacas une y yaj ca'tamø va'cø ndø vi'ctamø, y ma ndø tzøctam søṉ.
LUK 15:24 Porque yøṉ ø ⁿune como si fuera ca'use o tuqui, pero quenbapøte. Tocoyupøna'ṉete pero quejvøjøtzøjcu'am”. Y cyøcasøcho'chaju.
LUK 15:25 ”Y atzipø 'yune yoscuñasomo ijtu, y cuando minu y nu'c tome tyøcmø, myan suñina'ṉ nø vyanømu y nø 'yetznømu.
LUK 15:26 Y atzipø 'yune'is vyejay tumø chøsi y 'yocva'c tiyø nø chøctøju.
LUK 15:27 Y chøsi'is ñøjmayu: “Mijtzø muṉgui minu, y mi janda'is yaj ca' tzaṉgapø vacas une, porque vitu' sa'sapø”.
LUK 15:28 Jicsye'cam 'yatzi qui'syca'u y ni ja syun tyøjcøy tyøjcomo. Por eso put jyata y ñømgo'najo'yu 'yune va'cø tyøjcøyø.
LUK 15:29 Pero je'tis 'yaṉdzoṉu ñøjmay jyata: “Vøti amem mi nøyospamøtzi. Mumu jama ndzøjcøjtzi mitz mi ndø tzajmayuse; ja yoschø'y øtz nunca. Pero mitz nunca ja ndø tzi' ni tum chivo une va'cø ndzøc sø'ṉajcuy ø amigoji'ṉ.
LUK 15:30 Pero yøṉ mi ⁿune minu oyupø'is mi ⁿyajpø'jay mi ndumin møtzi yomocøsi, y mi ⁿyaj ca' jetcøtoya tzaṉgapø vacas une”.
LUK 15:31 Y jyata'is jicye'jcam ñøjmay atzipø 'yune: “'Yune, mitz mumu jama øtzji'ṉ mi ⁿijtu, y mumu ti nø ijtøjtzi, mijtze ne'.
LUK 15:32 Vøjø va'cø tø søṉdzøctamø y tø cajsøtyamø, porque yøṉ mi muṉgui como si fuera ca'use o tuqui, pero quenbati; tocoyupøna'ṉete, y queju'am”.
LUK 16:1 Y Jesusis ñøjmay también ñøtuṉdøvø: ―Ijtuna'ṉ tum pøn ricupø y ñø'ijtuna'ṉ encargado vacø cuendatzøc ti ñø'ijtupø. Y encargado maṉ cøtza'møtyøji cyomicøsi que nø yajay mumu lo que ti ñø'ijtupø cyomi'is.
LUK 16:2 Jicsye'cam encargado vyej vø'ne'is y ñøjmayu: “¿Tiyete yøṉø que ṉgøma'nøpyøjtzi ti mi ndzøjcu? Tzajmay ndøvø jujche mi nøndu'ṉaj ø ⁿyoscuy. Porque yøti ji'nam ma mi ndzi' yoscuy”.
LUK 16:3 Y jicsye'cam encargado nøm choco'yomo: “¿Tiyø ndzøcpøjtzi, porque ø ṉgomi'is yac tzacpa ø ⁿyoscuy? Ja it ø mbømi va' ndaj nas, y va'cø ⁿvac limosna, ṉgotza'apyøjtzi.
LUK 16:4 Øtz muspa ti ma ndzøqui va'cø pøjcøchoṉyajøjtzi tyøjcomda'm, va'cø yac ityaj tyøjcomo, cuando yac tzactøju'am ø ⁿyoscuy”.
LUK 16:5 Entonces encargado'is vyejay tumdum cyøja'tzpapø'is cyomi. Y encargado'is ñøjmay tum cyøja'tzpapø'is: “¿Jujche mi ja'ndzapya ø ṉgomi?”
LUK 16:6 Y cyøja'tzpapø'is ñøjmayu: “Ja'ndzapyøjtzi mosis lata aceite”. Entonces encargado'is mye'tz vyale y ñøjmay cyøja'tzpapø'is: “Pøc mi mbale, y po'cs jø'nø jø'nø y jajyay cincuenta lata”.
LUK 16:7 Jicsye'cam encargado'is ñøjmay eyapø cyøja'tzpapø'is: “Y mijtzi, ¿jujche mi ja'ndzapya?” y cyøja'tzpapø'is ñøjmayu: “Mosis costal trigo”. Y encargado'is mye'tz vale y chi' cyøja'tzpapø'is y ñøjmayu: “Pøc mi mbale y ja'yøy ochenta”.
LUK 16:8 Y cuando cyomi'is myusu'øc jujche chøc yatzipø encargado'is; mismo cyomi'is chi' cuenta que encargado'is chøc qui'psocuji'ṉ. Porque qui'psyajpapø'is puro nascøspø itcuy más chøcyajpa qui'psocuji'ṉ entre ñe'comda'm que sø'ṉgø'om ityajupø'is ji'n chøcyaj qui'psocuji'ṉ.
LUK 16:9 ”Y øtz mi ñøjandya'mbø mijtzi: Amigo tzøctam nascøspø mi riṉguesa'ajcuji'ṉ, aunque riquesa'ajcuy ji'ndyet vyøjpø tiyø. Entonces cuando yajpa mi ringuesa'ajcuy, maṉba mi mbyøcøchoṉdandøji ji'n yajepø itcuyomda'm.
LUK 16:10 ”Chøcpa'is vøjø usypøji'n, chøjque'tpati vøjø vøtipøji'ṉ; y ji'n chøqui'is vøjø usypøji'ṉ, ni vøtipøji'ṉ ji'ndi chøjque't vøjø.
LUK 16:11 O'ca nascøspø tuminji'ṉ ja mi 'yondyam vøjø, ni i'is ji'n ma mi nchi'tam viyuṉbø ricu'ajcuy.
LUK 16:12 O'ca eya ne'omo ja mi ⁿ'yoñdyam vøjø, ni i'is ji'n ma mi ñchi'tam mi ne'nda'm.
LUK 16:13 ”Ni jutipø coyospapø'is misma hora ji'n mus yosay metzcuy cyomi. Porque o eyapø syunba y eyapø ji'n syuni; o eyapø yosapya vøjø y eyapø ji'n yosay vøjø. Ji'n mus mi ⁿyosay Dios oca sunba mi ⁿyos puro tumingøtoya.
LUK 16:14 Y cyøma'nøyajpana'ṉ mumu yøcseta'mbø ote fariseo'is, y como syuñajpana'ṉ tyumin, syijcayajpana'ṉ Jesús.
LUK 16:15 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Mitzta'm vøjpø pønse mi ndzøctamba mi ⁿvin pø'nis vyi'naṉdøjqui, Pero Diosis mi ṉgyomusatyamba mi ndzocoy. Porque pø'nis vyøcotzøcyajpapø, Diosis yatzicotzøcpa.
LUK 16:16 ”Ijtuna'ṉ Moisesis 'yaṉgui'mguy lo que chajcupø jachø'yupø, y ijtuna'ṉ tza'maṉvajcoyajpapø'is chamyajuse hasta que min yos Juan nø'yø'opyapø. Pero desde que min Juan, tzamdzo'tztøju vøjpø ote jujche aṉgui'mbase Dios, y mumu pø'nis pyenatzøcyajpa vyin va'cø tyøjcøyaj Diosis 'yaṉgui'mgu'yomo.
LUK 16:17 ”Y más fácil va'cø yaj tzap, y nas que va'cø jana viyu'ṉaj tum punto o tum raya aṉgui'mgu'is ñe'.
LUK 16:18 ”O'ca aunque i'is chacpa yomo y co'tøjcajpa eyapøji'ṉ, jetse cyøtzøjcø'opya; y o'ca tum pø'nis pyøcpa yomo chajcupø jyaya'is, jetse cyøtzøjcø'ocye'tpa.
LUK 16:19 ”Ijtuna'ṉ tum pøn ricupø. Myespana'ṉ vøjpø tucu caro coyajate, y mumu jama chøcpana'ṉ søṉ, cyu'tcøpiṉbana'ṉ cu'tcuy syunbase.
LUK 16:20 Itque'tutina'ṉ pobrepø pøn ñøyipø'is Lázaro. Ricu'is 'yanduṉgø'mø tzactøjupøte y putzitasupøte.
LUK 16:21 Sunbana'ṉ pivø cømu'taṉ quecpapø ricu'is myesyacøtøjcø'mø a ver si o'ca taspana'ṉ cømu'ta'ṉis. Y miñajque'tpana'ṉ tuyi y cyøcajtayajpana'ṉ pyutzi.
LUK 16:22 Y tujcu que pobrepø pøn ca'u y aṉgelesis ñømaṉyaj jut ijtumø Abraham vøjpø itcu'yomo. Y ca'que'tuti ricu, y oy niptøji.
LUK 16:23 Nømna'ṉ toya'is ricu infierno'omo, y quende'nu y ya'iti is Abraham y jena'ṉ isque't Lázaro tu'mbac Abrahamji'ṉ.
LUK 16:24 Y vyejay ricu'is y ñøjmayu: “Ø mi janda Abraham, tø toya'ṉøy ndøvø. Cø'vej Lázaro va' yac muj cyø'aṉ'une nø'ji'ṉ y cyot usy nø' ø ndotzcøsi va'cø syujcøy ø ndotz. Porque nø'mø toya'is vøti yøṉø juctyøjcomo”.
LUK 16:25 Y 'yaṉdzoṉ Abraha'mis: “'Yune, jajmutzøc cuando mi ṉguenba'c mi nø'ijtuna'ṉ vøti riquesa'ajcuy, y Lazaro'is oy is toya. Y yøti Lázaro vøjti it yø'qui nø cyasøyu, y mitz nø mi ñdyoya'is jeni.
LUK 16:26 Además de mumu yøṉø itque'tuti jøṉupø noṉsepø cucmø; øtz yø'c ijtu y mitz tu'møṉ ijtu. Y yø'cpø sunbapø cyøtø mitz ijtumø, ji'n mus cyøtø. Ni jenbø ji'n mus min yø'qui”.
LUK 16:27 Ricu'is nøjmayu: “Jatay, mi nømgo'napyøjtzi que va' mi ṉgø'vej Lázaro ø janda'is tyøcmø.
LUK 16:28 Porque it mosay ø ndøvø. Cø'vej Lázaro va' chajmayaj ø ndøvøta'm va' jyana miñaj jejta'm yø'qui yøṉø toya'iscu'yomo”.
LUK 16:29 Pero Abraha'mis ñøjmayu: “Ji'quis ñø'ityaj Moisesis totocøs jyachø'yupø y ñø'ityaj tza'maṉvajcopyapø'is jyachø'yajupø totocøsi. Sunba va' yaj cøma'nøyaj jejta'm”.
LUK 16:30 Y jicsye'cti ricu'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu: “Pero ø mi janda Abraham, aunque ji'n cyøma'nøyaj jejta'm, pero o'ca tum opø ca'e vitu'que'tpana'ṉ jiṉø ø ndøvø'omo, qui'psvitu'yajpana'ṉ”.
LUK 16:31 Pero Abraha'mis ñøjmayu: “O'ca ji'n cyøma'nøyaj Moisesis jyayuse, y tza'maṉvajcoyajpapø'is jyayajuse, entonces ji'ndina'ṉ ma vya'ṉjamyajque'te o'ca visa'pyana'ṉ opø ca'e”.
LUK 17:1 Jesusis ñøjmay ñøtuṉdøvø: ―Seguro que maṉba it i'is yac tocoyajpa pyøndøvø; pero vøti maṉba toya'is ñøtocopyapø'is pyøndøvø.
LUK 17:2 Mejor que va' vajtøjatyøj vacucha' cyønøcø'mø y va' pyatztøjcøtyøj nø'cømø va'cø syucsca' jeni antes que va'cø jyana ñøtocoy tum yøn che'ta'mbø.
LUK 17:3 Tzøjcatyam cuenda mi ⁿvin; o'ca mi ndøvø cojapa'tpa mitzcøsi, nøjayø: “Ji'n vøj nø mi ndzøjcu”. Y o'ca qui'psvitu'pa, yac tzø'y jetse.
LUK 17:4 Y o'ca cu'yañac tumbø jama'omo cojapa'tpa mitzcøsi y cu'yañac minba mitzcø'mø y mi ñøjmambya: “Ṉgui'psvitu'u'mtzi”; entonces jetse yac tzø'yø, u'yam mi ṉgui'saye.
LUK 17:5 Apostolesis ñøjmayaj ndø Comi: ―Tø tzi'tam ndøvø qui'psocuy más ta'nemø va'cø va'ṉjajmotyamø.
LUK 17:6 Y ndø Comi'is ñøjmayaju: ―O'ca mi vya'ṉjajmondyambana'ṉ viyuṉsye, aunquena'ṉ como mostaza tømbuse che'pøte, jetsetina'ṉ mi va'ṉjajmoṉguy aunque sea usyi, entonces muspana'ṉ mi ñøjmay yøn sicómoro cuy: “Visput mi ⁿvin, y ma nip mi ⁿvin majromo”. Y jic cuy mi ṉgyøma'nøpyana'ṉ y maṉuna'ṉ te'n majromo.
LUK 17:7 ”Supongamos que tum pø'nis mijtzomda'm ñø'ijtu coyospapø, y yospa tza'momo, o cyoqueñajpa borrego. Cuando vitu'pa tza'momo, ¿será que cyomi'is maṉba nømi: “Min jø'nø y po'csa mesyacø'mø”? Ji'n ma ñøm jetse.
LUK 17:8 Cyomi'is maṉba ñøjmay vi'na: “Tø tzøjcay ø ṉgu'tcuy vi'na, y preparatzøc mi ⁿvin va'cø mi ndø yosayø mientras øtz nø cu'tu'csye'ṉomo, nø ujcu'csye'ṉomo. Cu'taṉjejuca'mtzi, muspa mi ṉgyu't mijtzi muspa mi ⁿ'yuc mijtzi”.
LUK 17:9 ¿Será que ñøjmapya cyoyospa: “Yøscøtoya mi ndzøjcu øtz mi ndzajmayuse”? Pues ji'n ñøjmay jetse.
LUK 17:10 Jetse también mijta'm; cuando mi ndzøctamu'jcam mumu lo que mi ñchajmatyandøjuse, nømdamø: “Ø ṉgomi'is ja gyanatzøc ni ti más por lo que øtz ndzøctamuse, porque sólo ndzøcta'møjtzi lo que aṉgui'mdandøjuse”.
LUK 17:11 Y tujcu que Jesús nømna'ṉ myaṉ Jerusalén gumgu'yomo, y nømna'ṉ cyøt Samaria nasomo y Galilea nasomo.
LUK 17:12 Nømna'ṉ tyøjcøy Jesús tum che' cumgu'yomo. Y majcapya pø'nis choṉyaju y te'ndzø'yaj ya'i; ñø'ityajupø'is yach putzi ca'cuy ñøyipø'is lepra.
LUK 17:13 Vyejayaju y ñøjmayaj Jesús: ―¡Jesús Maestro, tø to'ya'ṉøtyam ndøvø øtzta'm!
LUK 17:14 Y Jesusis isyaju y ñøjmayaj ca'eta'mbø: ―Maṉdamø: ma isindzi'tam mi ⁿvin Israel pane. Y mientras nømna'ṉ myaṉyaj tu'ṉomo, tzø'yaj tzocyajupø majcaṉbøn.
LUK 17:15 Cuando is tumbø'is vyin o'ca tzojcu'am, jicsye'cti vitu' Jesuscø'mø tzojcupø, y pømi veju y vyøcotzøc Dios porque yac tzojcu.
LUK 17:16 Y japcøne'c hasta nascøsi Jesusis cyosocø'mø, y ñøjmayu: ―Yøscøtoya mi ndø yac tzojcu. Y Samaria cumgu'yombøte.
LUK 17:17 Entonces Jesusis ñøjmay pøn tzojcupø: ―Como majcaṉbøn mi ñchø'tyam tzojcupø, ¿y macstujtaṉbønbø juti tzø'yaju?
LUK 17:18 ¿Ti'ajcuy ni jutipø ja vitu' va'cø vyøcotzøc Dios, na's yøṉ eyaco cumgupyøn vitu'u tyumgø'y?
LUK 17:19 Y Jesusis ñøjmay pøn tzojcupø: ―Te'ñchu'ṉø y maṉ mijtzi, porque mi vya'ṉjamombya mi ṉgyotzojcu.
LUK 17:20 Fariseo'sta'm 'yocva'cyaj Jesús jujchøc ma mini va' 'yaṉgui'm Dios. Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Dios va' min aṉgui'moye, ji'n jutz nøm ndø isi.
LUK 17:21 Ji'n mus tø nømø: “Yøṉa'm”; ni ji'n mus tø nømø: “Jica'm”. Porque Dios aṉgui'mopya mijtzomda'm.
LUK 17:22 Entonces Jesusis ñøjmay ñøtuṉdøvø: ―Maṉba nu'c jama cuando maṉba aṉsundam va' mi ndø isatyam ø ⁿitcuy, pero ji'n mus maṉ mi ndø istamø øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 17:23 Maṉba mi ñøjmandyandøji: “Jic ndø jo'ctambapø, yø'c ijtu”. O maṉba mi ñøjmandyandøji: “Jicømete”. Pero u mi myaṉdamu va'cø maṉ mi mba'jtam jicse nømbapø.
LUK 17:24 Porque como rayu'is ñe'moctaspase tzap, jetsetique't sø'ṉoctaspa maṉba mini øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 17:25 Pero vi'na tiene que va'cø toya'is øjtzi y tiene que va'cø jana pøjcøchoṉyaj yøti ityajupø pø'nis.
LUK 17:26 Jujche oyuse tuqui Noesna'ṉ ijtu'øc, jetset maṉba tujque'te cuando minba'c øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 17:27 Noesna'ṉ ijtu'øc, cutyajpana'ṉ, ucyajpana'ṉ co'tøjcajyajpana'ṉ, chi'ocu'yajpana'ṉ 'yune va'cø cyo'tøjcajyajø, hasta que tøjcøy Noes barco'omo y oy møja'ṉ jø'tø; y jen sucsca'pø'yaju.
LUK 17:28 Y cuando Lot ijtu'cna'ṉ, jetseti o tucnøṉgue'te. Cu'tyajpana'ṉ, ucyajpana'ṉ, ju'yoyajpana'ṉ, ma'ayajpana'ṉ, nipyajpana'ṉ, tøctzøcyajpana'ṉ.
LUK 17:29 Pero mismo jete jama pujtu'jcam Lot Sodoma cumgu'yomo, quec møji juctyøc y azufre y poṉbø'tocoyaj mumu Sodoma cumgu'yomda'mbø.
LUK 17:30 Jetseti maṉba tujque't jic jama cuando øtz maṉba queje, øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 17:31 ”Jic jama cuando quejpa'c øjtzi, tøjcøsi ijtupø y cyote tøjcomo ijtu, mejor va' pyotyucø, va' jyana tøjcøy tyøjcomo va'cø ñømaṉ cyote. Jetsetique't tza'momo ijtupø va' jyana jyøsvitu' tyøcmø.
LUK 17:32 Jajmutzøctam Lojtis yomo jujche tujcuse.
LUK 17:33 Aunque iyø syunbapø'is quen'i'nø vyingøtoya, tocopya; pero o'ca ca'pa øtzcøtoya, maṉba quen i'ni.
LUK 17:34 ”Mi nøjandya'mbøjtzi que jicø tzu'i maṉba ityaj metzcuy tumbø tze'somo. Tum maṉba nømandøji y tum maṉba tzactøj jeni.
LUK 17:35 Metzcuy yomo maṉba ityaj nø vyayajupø tumø'omo. Tum maṉba nømaṉdøji y tum maṉba tzactøj jeni.
LUK 17:36 Metzcuy maṉba ityaj tza'momo. Tumø maṉba nømaṉdøji y tum maṉba tzactøj jeni.
LUK 17:37 Y ñøjmayaj ñøtuṉdøvø'is: ―¿Juti, øjtzø mi Ṉgomi? Y ndø Comi'is ñøjmayaju: ―Jut ijtumø ca'upø, jeni tu'myajpa ju'qui.
LUK 18:1 Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉmayø que pyenati va'cø ndø o'nøy Dios tumdum jama, y va'cø jana tø tzocomochi'ajtamø.
LUK 18:2 Nømu: ―Tum cumgu'yomo ijtuna'ṉ tum juez. Ni ji'na'ṉ cyøna'tzøy Dios, ni ji'na'ṉ cyøna'tzøy pyøndøvø.
LUK 18:3 Itque'tutina'ṉ mismo cumgu'yomo tum yaṉbac yomo. Y yaṉbac yomo'is vøti nac cyøminbana'ṉ juez va'cø ñøjmayø: “Tø tzøjcay justicia. It qui'isapyapø'stzi”.
LUK 18:4 Pero ijtuna'ṉ jyama juesis ji'na'ṉ syun chøjcay syunbase yomo'is, pero jicsye'c ñe'cti nømu: “Aunque øtz ji'nø ṉgøna'tzøy Dios y ji'nø ṉgøna'tzøy ø mbøndøvø,
LUK 18:5 nada más ma ndzøjcay justicia va' jyana mijnayø jan dum nac, y va'cø jana más molestatzøcø”.
LUK 18:6 Entonces nøm ndø Comi: ―Mandamø jujche nømu yatzipø juez.
LUK 18:7 Oca yatzipø juesis chøjcay justicia yaṉbac yomo porque vøti nac cyønu'cu; entonces más seguro Diosis maṉba chøjcayaj justicia ñe'c cyøpiṉyajupø o'ca vyejayajpapø'is ñe'cø chu'ji'ṉ jamaji'ṉ. Aunque ya'pa va'cø cyotzoṉyajø, pero maṉba cyotzoṉyaje.
LUK 18:8 Øtz nø'mbøjtzi que Diosis maṉba chøjcayaj justicia jø'nø jø'nø. Pero cuando minque'tpøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, ¿será que ma'ṉbø mba't va'ṉjamyajpapø'stzi nascøsi?
LUK 18:9 Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉma'yoya, porque ityajuna'ṉ pøn cyomo'yajpapø'is ñe'cø que ñe'c más vøjpø pønda'm, pero eyata'mbø myenos chøcyajpana'ṉ. Jesús nømu:
LUK 18:10 Metzpøn qui'myaj masandøjcomo va' 'yo'nøyaj Dios, tumø fariseo y tum cobtratzøjcopyapø.
LUK 18:11 Jen te'nupø 'yo'nøy Dios fariseo'is, yøcse nømu: “Dios, yøscøtoya mi vyø'ajcupit øtz ji'n chøṉ eyata'mbø pønsepø. Porque øtz ji'nø ṉgøpøc ø ndøvø ni tipit, ni øtz ji'nø aṉgøma'cøy ni iyø, ni ji'n chøṉ cøtzøjcø'yopyapø; ni øtz ji'nø yatzi como yøṉ cobratzøjcopyapøse.
LUK 18:12 Øtz ji'n uqui ji'n cu'ti metza jama tumdum semana'omo ø va'ṉjajmoṉgucyøtoya. Aunque ti mbøcpøjtzi, mi ndzi'pa vene”. Jetse ñøjay Dios fariseo'is.
LUK 18:13 Pero cobratzøjcopyapø ya'ina'ṉ te'nu, y ni ji'na'ṉ quende'n tzapcøsi, sino que cyucpac tzaṉbana'ṉ, y ñøjayu: “Dios, tø toya'ṉøyøjtzi; øtz cojapatupø chøṉø”. Jetse nømu; y
LUK 18:14 nø'mbøjtzi que yøṉ cobratzøjcopyapø maṉ tyøcmø cøvajcøyupø'am cyojapit. Pero fariseo ja cyøvajcøyø. Porque aunque jutipø møja'ṉdzøcpapø'is vyin, jet maṉba tzø'y como aunque juchpø pobrese. Pero aunque juchpø pobrese chøcpapø'is vyin, jet maṉba yac møja'ṉo'majtøji.
LUK 18:15 Y ñømiñajpana'ṉ che'ta'mbø une va'cøna'ṉ cyot cyø' jetcøs Jesusis. Pero cuando isyaj ñøtuṉdøvø'is, 'yojnayaj ñømiñaju'is 'yune.
LUK 18:16 Pero Jesusis vyejayaj une va'cø ñu'cyaj jetecø'mø y nøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Tzactam uneta'm yac miñaj øtzcø'mø, u mi o'ninductamu. Porque jetsepø'omo Dios aṉgui'mba.
LUK 18:17 Viyuṉsye mi nøjmandya'mbøjtzi que o'ca aunque i'is ji'n pyøjcøchojṉay Diosis 'yaṉgui'mguy como che'pø une'is pyøjcøchojṉapyase, entonces ji'n mus tøjcøy je'tomo.
LUK 18:18 Y 'yocva'c tum aṉgui'mbapø'is, ñøjmay Jesús: ―ⁿVyøjpøt mijtzi Myaestro, ¿jujche vøj ø ndzøcø va'cø mba't ji'n yajepø quenguy?
LUK 18:19 Y Jesusis ñøjmayu: ―¿Ti'ajcuy mi ndø nøjapya: “ⁿVyøjpøt mijtzi”? Porque ni i ja it vøjpø sino sólo Diose vøjpø.
LUK 18:20 Pero mitz mi muspa jujche it jachø'yupø aṉgui'mguy: “Uy cyøtzøjcø'yoye; uy yaj ca'oye; uy ñu'mi; uy maṉ mi ṉgøsujtzø'yoyu; cøna'tzøy mi janda y mi mama”.
LUK 18:21 Y pø'nis ñøjmayu: ―Mumu yøcseta'mbø aṉgui'mguy yaj copujtøjtzi desde que une'cna'ṉtzi.
LUK 18:22 Cuando myan Jesusis yøṉø, ñøjmayu: ―Faltatøc tumna va'cø mi ndzøcø. Ma'aj mumu ti mi nø'ijtu, y tzi'yaj pobreta'm tumin mi mbøcpapø, jetse maṉba mi nø'it riquesa'ajcuy tzajpomo.
LUK 18:23 Y minø; min tø pa'tø. Pero cuando pø'nis myanu'c yøcsepø tiyø, maya'comø'nu; porque ricoco'nina'ṉete.
LUK 18:24 Cuando is Jesusis que nø myaya'comø'nu, nømu: ―¡Penapit tøjcøyajpa Dios 'yaṉgui'mbamø ricuta'mbø!
LUK 18:25 Más fácil va'cø cyøt tum camello acusya'is cyoji'omo que tum ricu ji'n maṉ tøjcøy Dios 'yaṉgui'mbamø.
LUK 18:26 Y cyøma'nøyajpapø'is Jesús nømyaju: ―¿Entonces i muspa cyotzoca?
LUK 18:27 Jesusis ñøjmayaju: ―Ji'n musipø chøc pø'nis, Diosis muspa chøcø.
LUK 18:28 Entonces Pedro'is ñøjmay Jesús: ―A'mø, mumu ti nø'ijtamuna'ṉtzi ndzacta'møjtzi y nø maṉ mi mbajtame.
LUK 18:29 Y Jesusis ñøjmayu: ―Viyuṉsye øtz mi nøjandya'mba mijtzi; aunque i'is chacpapø'is tyøc, o yomo, o jyata, o tyøvø, o 'yune porque sunba it Diosis 'yaṉgui'mbamø;
LUK 18:30 pues je'is maṉba pyøjcøchoṉ más vøti que ji'nam chajcuse yøṉ jama nascøsi; y jete maṉbapø iti itcu'yomo, maṉba pyøjcøchoṉ ji'n yajepø quenguy.
LUK 18:31 Y Jesusis ñømaṉyaj ne'ti doce 'yapostoles y ñøjmayaju: ―Cøma'nøtyamø. Yøti ma tø qui'mdam Jerusalén gumgu'yomo, y maṉba ta'nbø' mumu tiyø tza'maṉvajcopyapø'is jyachø'yajupø lo que jujche maṉbase tuqui øtzcøsi; øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 18:32 Porque øtz maṉba tzi'ocuyajtøj eyata'mbø pøngøsi lo que ji'ndyet Israel pøn; y ma'ṉbø sijcatyøji, y ma'ṉbø topa'o'nøtyøji y ma'ṉbø cøtzujøtyøji,
LUK 18:33 y vøti nac ma'ṉbø nacstøji, y ma'ṉbø yaj ca'tøji; y tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'que'te.
LUK 18:34 Pero ñøtuṉdøvø'is ja myusyaj tiyø jetse syun cham Jesusis, porque ja ñø'ityajøna'ṉ qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyajø.
LUK 18:35 Cuando Jesús tomena'ṉ nø ñu'cu Jericó cumguy, jen tu'ṉaṉvini pø'cs tum to'tipø, y vya'cpana'ṉ tumin.
LUK 18:36 Cuando myan totipø'is que nø cyøt vøti pøn, entonces 'yocva'cu i nø cyøjtu.
LUK 18:37 Y ñøjmayaju que nømna'ṉ cyøt Jesús Nazaret cumgu'yombø.
LUK 18:38 Entonces vyejay Jesús to'tipø'is, ñøjmayu: ―¡Jesús, Davijdis mi 'yune, tø to'ya'ṉøy ndøvø!
LUK 18:39 Y ñøvi'najyajupø'is 'yojnayaj to'tipø, ñøjmayaju: ―¡Vøṉneyø! Pero jet más vej pømi, ñøjmayu: ―¡Davijdis mi 'yune, tø to'ya'ṉøy ndøvø!
LUK 18:40 Entonces Jesús te'ndzø'yu y ñøveju va'cø ñø nu'catyøjø. Cuando nu'c Jesuscø'mø, Jesusis 'yocva'cu:
LUK 18:41 ―¿Ti mi sunba va'c ndzøc mitzcøtoya? Y je'tis ñøjmayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, su'nbøjtzi va'cø mi ndø yac sø'ṉay ø vindøm.
LUK 18:42 Y Jesusis ñøjmayu: ―¡Yøti nø mi yac sø'ṉay mi vindøm! Porque mi ndø va'ṉjajmu, jicpit mi ñchojcu.
LUK 18:43 Jicsye'cti sø'ṉ vyitøm y maṉ pya't Jesús, y vyøcotzøcpana'ṉ Dios. Y mumu isyajupø'is lo que jujche tzoc to'tipø vyøcotzøcyajque'tpana'ṉ Dios.
LUK 19:1 Entonces Jesús tøjcøy Jericó cumgu'yomo y nømna'ṉ cyøjtu.
LUK 19:2 Ijtuna'ṉ jinø tum pøn ñøyipø'is Zaqueo. Jet más covi'najøpø cobratzøjcopyapø, y ricupø pønete.
LUK 19:3 Je'is sunbana'ṉ 'ya'm Jesús iyete; pero como tañipø pønete y itcomø'nømuna'ṉ vøti, jetse ji'nam mus 'ya'mø.
LUK 19:4 Entonces popya maṉ vi'najpa y qui'm møji sicómoro cucyøsi a ver o'ca ispana'ṉ Jesús, porque jen maṉba cøti.
LUK 19:5 Cuando Jesús nu'cu jicø ijtumø, entonces quenqui'm møji y ñøjmayu: ―Zaqueo, yøti mø'nø, porque yøti tiene que øtz va' tzø'y jeni mi ndøcmø.
LUK 19:6 Entonces Zaqueo mø'n yøti yøti, y pyøjcøchoṉ Jesús y casøyu.
LUK 19:7 Pero cuando isyaj mumu pø'nis que jetse nø chøjcu, entonces cyø'o'nøyaj Jesús; nømyaju: ―¿Ti'ajcuy tøjcøy jic pø'nis tyøjcomo va'cø jen syapøcø, como jic cojapa'tupø pønete?
LUK 19:8 Pero Zaqueo te'nu y ñøjmay ndø Comi: ―Øjtzø mi Ṉgomi, a'mø; øtz ma'nba ndzi'yaj pobreta'mbø cucve'ne nø'ijtupø øjtz. Y eyata'mbø o'ca ṉgøsujtzøyajøjtzi va'cø ṉgøpøcyajø, viñojayajpøjtzi macscuñac.
LUK 19:9 Entonces Jesús nømu: ―Yøti yøṉ tøjcomda'mbø cotzocyaju, porque también yøn pøn Abraha'mis chajcupø 'yune.
LUK 19:10 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø mi'nøjtzi va'cø min me'chajø tocoyajupø pøn va'cø ø ⁿyaj cotzocyajø.
LUK 19:11 Jetsepø vejvejnecuy cyøma'nøyajpana'ṉ pø'nista'm, y entonces Jesusis chajmayajque't eyapø historia va'cø 'yaṉmayajø. Chajmayaj yøṉ historia porque ya meromna'ṉ ma nu'c Jesús Jerusalén gumgu'yomo, y pø'nis cyomo'yajpana'ṉ que prontona'ṉ ma it Diosis 'yaṉgui'mguy. (Cyomo'yajpana'ṉ que Diosis maṉba cyot Jesús va'cø 'yaṉgui'm Jerusalén gumgu'yomo.)
LUK 19:12 Yøcse chamu: ―Tum myøja'ṉombø pøn maṉ ya'ipø cumgu'yomo va' maṉ pyøjcøchoṉ aṉgui'mguy, y maṉba vitu'i va'cø min 'yaṉgui'mø.
LUK 19:13 Pero antes que maṉba mave, ricu'is vyejay majcay chøsi, y chi'yaj tumdum pøn tumø tumin valetzøcpapø. Y ñøjmayu: “Tzøctam negocio yøṉø tuminji'ṉ hasta que vitu'pa øjtzi”.
LUK 19:14 Pero cumgupyø'nis qui'sayajpana'ṉ je ricu, y por eso cyø'vejyaj pøn cuenta de representante mismo møja'ṉ aṉgui'mbacøsi va'cø ñøjmayajø: “Ji'n ø sundam je pøn va'cø 'yaṉgui'm øjtzomda'm”.
LUK 19:15 Pero pyøjcøchoṉuti aṉgui'mguy ricu'is, y vitu'u. Y entonces cyø'vejayaju va'cø maṉ vyejayajtøj va'cø min 'yandzoṉyajø je chøsita'm chi'yajupø tumin. Sunba myusø jujche gyanatzøc tumdum pø'nis chi'yajupø tuminji'ṉ.
LUK 19:16 Entonces min vi'napø y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndum'nis gyanatzøc majcay más”.
LUK 19:17 Y ricu'is ñøjmayu: “Vøjti jetse, ⁿvyøjpø mitz ñchøsi. Porque vøj mi ⁿnøyosu ancø uspø tumin, por eso maṉba mi aṉgui'm majcay cøcumguy”.
LUK 19:18 Y min myetzcu'yombø, y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndumi'nis gyanatzøc mosay más”.
LUK 19:19 Y ñøjmacye't ricu'is: “Mitz maṉba aṉgui'm mosay cøcumguy”.
LUK 19:20 ”Y min eyapø y nømu: “Ø Ṉgomi, yø'c it mi ndumin. Mi vajtaṉne'ca'yøjtzi payu'omo.
LUK 19:21 Es que mi na'ndzøjtzi porque mi mbyaqui chocopya mbyønete. Mi mbøcpa lo que ja mi ṉgotapø, y mi ṉgosechatzøcpa ja mi nimbøpø”.
LUK 19:22 Y ñøjmay ricu'is: “Mitz yandzipøte mi nchøsi. Mismo mi ne'c mi ondepit mi ⁿyaj quecpa mi ⁿvin. Muspa mijtzi que øtz paqui chocopyø chønø. Øtz mbøcpøjtzi lo que ja ṉgyotapø øjtzi, y ṉgosechatzøcpøjtzi lo que ja ñimbapø øjtzi.
LUK 19:23 Entonces ¿ti'ajcuy ja mi ndø cojtay ø ndumin cyoyojyajpamø tumin une, va'cø mbøjcøchovana'ṉ 'yuneji'ṉ cuando mi'nøjtzi?”
LUK 19:24 Y ricu'is ñøjmayaj jen ityajupø: “Yac tzu'ṉatyam tyumin, y tzi'tam ñø'ijtupø'is majcay tumin”.
LUK 19:25 Y ñøjayaju: “Ø Ṉgomi, pero je'is nø'ijtuti majcay tyumin”.
LUK 19:26 Ricu'is ñøjmayu: “Øtz mi nøjandya'mbøjtzi que mumu ñø'ijtupø'is vøti, maṉba tzi'aṉøtyøji, y ñø'ijtupø'is usyi, hasta usy ñø'ijtupø maṉba yac jøcøjatyøji.
LUK 19:27 Pero nømindam yø'c jicø qui'sayajpapø'stzi, que ji'n vyø'møyaje va' øtz aṉgui'm je'tomda'm, y yaj ca'tam ø ⁿvi'naṉdøjqui”.
LUK 19:28 Jetse Jesusis nømna'ṉ chamu, y cuando cha'maṉjeju, ñe'c Jesús vi'naju, nømna'ṉ myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 19:29 Cuando nu'cyaj tome Olivos cotzøjcøsi tomemø ispa Betfagé gumguy y Betania cumguy, jeni Jesusis cyø'vejyaju metzcuy ñøtuṉdøvø va'cø chøjcayaj nu'csocuy.
LUK 19:30 Y ñøjmayaju: ―Jic tome mi ispapø che'pø cumguy, maṉdam jiṉø. Cuando mi ndyøjcøtyamba jeni, maṉba mi mba'jtam tum burro une jømdøjupø, ni i'støc ja oy pyo'cse. Pucspø'tamø y jøcø nømindamø.
LUK 19:31 Y o'ca iyø jutipø'is mi ñøjandyamba: “¿Ticøtoya nø mi mbucspø' burro?” ñøjmatyamø: “Porque ndø Comi'is nø syunu que maṉba ñøyose”.
LUK 19:32 Jetse maṉyaj cyø'vejyajupø y pya'tyaj burro jujche Jesusis ñøjmayajuse.
LUK 19:33 Cuando nømna'ṉ pyucspø'yaj burro, cyomi'is ñøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy nø mi mbucspø' je burro une?
LUK 19:34 Y je'tista'm ñøjmayaju: ―Porque ndø Comi'is nø syunu que maṉba yac yose.
LUK 19:35 Entonces Jesuscø'mø jøcønømiñaj burro y tyo'cøyaj tyucu burrocøsi, yac po'csyaj jetcøs Jesús.
LUK 19:36 Y jut cyøtpamø Jesús, jen tyo'cøjayaj tyucu tu'ṉomo jetcøs va'cø cyøtø.
LUK 19:37 Y cuando nømna'ṉ myø'ndzo'chaj Olivos cotzøjcøsi, entonces mumu ñøtuṉdøvø'is cyøcasøcho'chaj Jesús. Y pømi vejaṉgøtyaju, vyøcotzøcyaj Dios; porque isyaju ancø maya'cusyeta'mbø tiyø.
LUK 19:38 Nømyaju: ―¡Vøj va'cø ndø vøṉgotzøctam møja'ṉ Aṉgui'mbapø nø minupø ndø Comi'is ñøyicøsi! ¡Vøj tø nømaṉba Tzajpombø'is! ¡Ndø møja'ṉ vøcøtzøcta'i møjipø Dios!
LUK 19:39 Entonces metzcu tu'capyø fariseo'is ityaju'is vøti pø'nomo ñøjmayaj Jesús: ―Maestro, ojnayaj mi nønduṉdøvø va'cø vyøṉneyajø.
LUK 19:40 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Ji'n mus ndø yac vøṉneyajø. Mi nøjmambyøjtzi, que o'ca yøṉ pøn vøṉneyajpana'ṉ, hasta tza' vejyajpana'ṉ.
LUK 19:41 Entonces Jesusis cuando nu'c tome y ischøc cumguy, cyøvo'u.
LUK 19:42 Nømu: ―¡Vøjømna'ṉete o'ca mi myustambana'ṉ yøṉ jama'omo jujche muspana'ṉ mi ijtam contento! Pero yøti ja it mi ṉgui'psocuy va'cø mi ṉgyønøctøyøtyamø.
LUK 19:43 Eya jama maṉba min mi enemigo. Je'is maṉba vye'cøvitu'yaj mi ṉgumguy, jetse maṉba aṉga'mbø'yaje, ji'n ma chacyaj ni jut va'cø mi mbyujtamø, ni jut va'cø mi ndyøjcøtyamø.
LUK 19:44 Maṉba yac ju'mbø'yaj mi ṉgumguy y maṉba mi ṉgya'pø'tam mi ijtamuse, y ji'n ma chacyaj ni tum tza' no'tzø'yupø cha'tøvøcøsi. Jetse maṉba tuqui porque oy min mi ṉgyotzoṉdam Diosis, pero ja mi mustamø.
LUK 19:45 Y Jesús tøjcøy masandøc solajromo y myacputputvøyaju mumu jen ma'ajyajpapø y ju'yoyajpapø.
LUK 19:46 Ñøjmayaju: ―It jachø'yupø: “Ø ndøc Dios o'nøcuy tøjquete”, pero mitz nu'mbapø'is chatøcse mi ndzøctamu.
LUK 19:47 Y Jesús aṉma'yopyana'ṉ tumdum jama masandøjcomo, pero pane covi'najø'is y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit y pø'nista'm cyovi'najø'is nømna'ṉ cyøme'chaj jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
LUK 19:48 Pero ji'na'ṉ pya'tyaj jujche muspa ti chøjcayajø, porque mumu pø'nis tum chocoy cyøma'nøyajpana'ṉ Jesús.
LUK 20:1 Tum jama'omo Jesusis nømna'ṉ 'yaṉmayaj cumgupyøn masandøjcomo, y nømna'ṉ chajmayaj vøjpø ote. Y nu'cyaj pane covi'najøta'm y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit y tzambøndøcvay.
LUK 20:2 Y ñøjmayaj Jesús: ―Tzajmay ndøvø; ¿tiyø aṉgui'mgupit yøcse nø mi ndzøjcu, y i'is mi ñchi' yøsepø aṉgui'mguy?
LUK 20:3 Y 'yaṉdzoṉ Jesusis y ñøjmayaju: ―Øtz maṉbati mi ⁿocva'ctangue'te; tzajmatyandøvø.
LUK 20:4 ¿I'is chi' Juan aṉgui'mguy va'cø ñø'yø'yoya; o tzajpombø Diosis, o nascøspø pø'nis?
LUK 20:5 Pero antes que va'cø 'yaṉdzoṉyaj Jesús; covi'najø'is jyajme'chaju jujche va'cø 'yaṉdzoṉyajø. Nømna'ṉ na ñøjayajtøju: ―Ji'n mus tø nømdamø que Diosis chi' Juan angui'mguy va'cø ñø'yø'yoyø, porque en ese caso Jesusis maṉba tø nøjatyame: “¿Ti'ajcuy ja mi vya'ṉjamdamø?”
LUK 20:6 Y ji'n mus tø nømdamø que pø'nis chi' Juan aṉgui'mguy va'cø ñø'yø'yoyø porque en ese caso mumu aṉbø'nista'm maṉba tø pu'ṉdam tza'ji'ṉ, porque pø'nis vya'ṉjamyajpa que Juan tza'maṉvajcopyapøte Diosis cyø'vejupø.
LUK 20:7 Y covi'najø'is 'yaṉdoṉyaj Jesús: ―Ji'nø mustame i'is chi' Juan aṉgui'mguy va'cø ñø'yø'yoya.
LUK 20:8 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Ni øtz ji'nø mi ndzajmatyam i'is 'yaṉgui'mgupit ndzøcpøjtzi yøcseta'mbø tiyø.
LUK 20:9 Y Jesusis chamdzo'tzayaj vøti pøn yøcsepø historiapit va' yaṉma'yoya. Nømu: ―Chøc tum pø'nis uva cama, y chacyaj encargado, y ñe'c maṉi'n ya'i.
LUK 20:10 Cuando nu'c cosecha jama, cyomi'is cyø'vej tum chøsi va' ma 'ya'misyaj encargado a ver o'ca piṉyaju'am cosecha, y va'cø ñømaṉjay vø'ne'is cuenda. Pero encargado'is chaṉyaj chøsi y yac vitu'yaj jana ni tiyø.
LUK 20:11 Entonces vø'ne'is cyø'vejque't eyapø chøsi. Y jetseti chaṉyajque'tu y topa'o'nøyaju y yac vituyajque't jana ni tiyø.
LUK 20:12 Y vø'cama'is cyø'vejque't tu'ca'yombø chøsi. Yøṉö ñacscøjetyajque'tuti y myacpø'yaj yoscu'yomo.
LUK 20:13 ”Al fin nøm vø'cama: “¿Tiyø ndzøcpa yøti? Mejor ṉgø'vejpøjtzi ø ⁿune sunbapø'tzi. Tal vez maṉbati cyøna'tzøyaje”.
LUK 20:14 Pero cuando isayaj 'yune nø ñu'cupø, na ñøjayajtøj encargado: “Yø'ṉis maṉba ñø'tzø'y yøṉ yosaṉ. Ma ndø yaj ca'ta'i, va'cø ndø cøpøctam yosaṉbit”.
LUK 20:15 Y ñøputyaj nipi'omo vø'yosa'ṉis 'yune, y yaj ca'yaju. Pero ¿ti manba chøjcayaje vø'nipi'is?
LUK 20:16 Maṉba mini y maṉba yaj ca'yaje jic encargado y nipi maṉba chi'yaj eyapø. Jetse Jesús nømu, y cuando vøtipø'nis myañaju, nømyaju: ―¡Uy syun Diosis?
LUK 20:17 Pero Jesusis 'ya'myaj pøn y ñøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy jachø'yupø Diosis libru'omo: Ijtu tum tza' ja syuñajøpø tøc tzøcyajpapø'is; pero eyapø'is cyøpiṉ mismo je tza' va'cø yac yos tøc aṉgui'nomo, porque jen más vøjpø tza' syunba?
LUK 20:18 Aunque iyø quecpa jicø tza'cøsi, pyajcøquitpa vyin. Pero icøs quecpa je tza', ñama pu'ṉgøvenba.
LUK 20:19 Ji'cø misma hora pane covi'najø'sta'm y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit cyøme'chajpana'ṉ modo va' ñucyaj Jesús. Pero ña'chaj vøti pøn. Cyønøctøyøyaju que yøṉø historia jetse cham Jesusis va'cø yac mustøjø que ñe'c pane covi'najø'is maṉba chøcyaj como encargado'sta'm chøcyajuse; (como encargado'is yaj ca'yaj vø'ne'is 'yune, jetse je'is maṉba yaj ca'yaj Diosis 'Yune).
LUK 20:20 Entonces covi'najø'is chøcme'tzjo'yaju a ver jujche muspa yac ondocoyaj Jesús va'cø mus chi'ocuyaj aṉgui'mbacøsi, va'cø ti chøjcayajø. Por eso cyø'vejyaj cyø'isøpapø'is; como vøjpø amigose maṉba 'yo'nøyaje, pero va'cø 'yaṉgøma'cøyajø a ver o'ca muspa yaj quecyaj tzamdzamnecucyøsi.
LUK 20:21 Je'is 'yaṉgøva'cyaj Jesús: ―Maestro; musta'mbøjtzi que viyuṉsye mi nchamba y vøj mi 'yaṉma'yombya. Parejo mi suñajpa mumu pøn; y viyuṉsyepø mi isindzi'yajpa Diosis tyuṉ.
LUK 20:22 Tø tzajmatyamø o'ca vøjø o ji'n vyøjø va'cø ndø cøcoyojtam aṉgui'mba Cesarcøsi.
LUK 20:23 Pero Jesusis myusayaju myaña'ajcuy y ñøjayaju: ―¿Ticøtoya sunba mi ndø aṉgøma'cøtyamø?
LUK 20:24 Mi ndø isindzi'tam tum tumin. ¿I'is cyene ijtu tumingøsi, y i'is ñøyi ij tumingøsi? Y je'is 'yaṉdzoṉyaju y ñøjmayaju: ―Aṉgui'mbapø Cesajris ñe' ijtu.
LUK 20:25 Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Pues entonces tzi'vitu'tamø aṉgui'mbapø César o'ca je'is ñe'; y lo que Diosis señe, tzi'tam ñe'c Dios.
LUK 20:26 Jetse ja mus yac ondocoy Jesús pø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Y maya'yaju jujche 'yaṉdzoṉyaju; y vøṉgøne'cyaj qui'sayajpapø'is Jesús.
LUK 20:27 Y nu'cyajque't Israel pønda'm saduceo'is 'yaṉma'yocuy ñø'ijtayajupø'is. Saduceo nømyajpana'ṉ que ji'n visa'yaj ca'yajupø. Je'is ñøjmayaj Jesús:
LUK 20:28 ―Maestro, Moisesis tø jajyatyam øjtzi o'ca ca'pa tum pøn ijtupø'is yomo, y ja it 'yune, que myuqui'is va' pyøjcay yomo va'cø it 'yune por cuenta 'yatzi'is 'yune.
LUK 20:29 Pues oy cu'yay pøn mismo tumbø pø'nis 'yune, y vin atzi'is o pyøc yomo, y ca'u jana une.
LUK 20:30 Entonces myuqui'is pyøjcay yomo y ca'que'tuti, ni tumdi une ja chajque'ta.
LUK 20:31 Entonces tu'ca'yombø'is mismo yomoti pyøjque'tu; y jetse cu'yacø'yita'm mismo yomo pyøcmin pyøcmaṉyaju. Y mumu ca'yaju; ni jutipo'is ja chac 'yune.
LUK 20:32 Y último ca' ñe'c je yomo.
LUK 20:33 Entonces cuando visa'yajpa ca'yajupø, ¿a ver jutipø'is maṉba pyøc je yomo? Porque cyu'ya'cyø'yi ñø'oyaj mismo je yomo.
LUK 20:34 Y ñøjmayaj Jesusis: ―Yøtita'mbø pøn co'tøjcajyajpa y chi'ocuyajyajpa 'yune va'cø cyo'tøjcajyajø.
LUK 20:35 Pero jutipø pøn Diosis chamba que jic maṉba ityaj jiṉø jicsye'cpø jama'omo, y va'cø visa'yajø ca'yajupø'omo; jic pøn ji'nam maṉ cyotøjcajyaje, ni ji'nam maṉ chi'ocuyajyaj 'yune va'cø cyo'tøjcajyajø.
LUK 20:36 Porque ji'ndam mus cya'vøjøtzøcyajø, porque aṉgelesetim ityajpa y Diosisam 'yuneta'm porque visa'yajupømete.
LUK 20:37 Pero o'ca maṉba visa'yaj ca'yajupø, jete mismo Moisesis cha'maṉvac libru'omo nømbamø que ndø Comi'is 'yo'nøy Moisés cuando nembapø che'pø cu'yomo onbujtu. Moisesis jyayu que ndø Comi jiquete Dios nø vya'ṉjamyajupø Abraha'mis, y Isaajquis y Jacojbis.
LUK 20:38 (Jetse ndø tzi'pa cuenta que Abraham, Isaac y Jacob queñajpatøc); porque Dios ji'ndyet ca'yajupø'is vya'ṉjamyajepø, sino queñajpapø'is vya'ṉjamyajpa porque mumuti para Dioscøtoya queñajpa.
LUK 20:39 Y vene aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit ñøjmayaj Jesús: ―Maestro, vøjpø mi ndzamu.
LUK 20:40 Y de jeni ni i ja chi' ganas va' 'yocva'cyaj Jesús ni ti más.
LUK 20:41 Y Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ti'ajcuy nømyajpa que Cristo lo que Diosis cyø'vejupø Davijdise 'yune?
LUK 20:42 Porque Salmos libru'omo it jaychø'yuse que mismo ñe'c David nømu: Ndø Janda Diosis ñøjmay ø Ṉgomi: “Po'cs ø ndzø'na'ṉomo,
LUK 20:43 hasta que øtz mi ṉgønu'ṉgøjayajpa mi enemigota'm”.
LUK 20:44 Jetse David nømu que Cristo ñe'c Davijdis Cyomite. Pero o'ca Cristo Davijdis Cyomite, entonces ji'n jutz nøm ma tø nømi que Cristo ñe'c Davijdis 'yunete.
LUK 20:45 Mientras vøti pø'nis cøma'nøyaju, Jesusis ñøjmayaj ñøtuṉdøvø:
LUK 20:46 ―Cuendatzøctamø jana mi 'yaṉgøma'cøtyamø aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø'is. Pues sunba vyityaj pøji tucu'omo, y syuñajpa va'cø yuschi'yajtøjø plaza'omo; y sunba maṉ pyo'csyajø myøja'ṉombø'is pyo'cscu'yomo cuando tu'myajpa. Y cuando itpa søṉgu'tcuy, sunba po'csyaj más myøja'ṉombø pøn po'csyajpamø.
LUK 20:47 Yøṉ aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit cyøpøcyajpa yaṉbac yomo tyøcji'ṉ, y chøcyajpa pøjipø conocscuy va'cø cyomo'yajtøjø que vøjta'mbø pønda'mete. Pero jet más maṉba castigatøcyajtøji.
LUK 21:1 Jesusis 'ya'mu y ischøjcu que ricu'is nømna'ṉ cyotyaj ayudo caja'omo masandøjcomo.
LUK 21:2 Isque'tuti que tum pobrepø yaṉbac yomo'is cyotque't jeni metzcuy namdumin.
LUK 21:3 Y Jesús nømu: ―Viyuṉsye nø'mbøjtzi que yøṉø pobrepø yaṉbac yomo'is cyot más que ji'n mumu eyata'mbø'is cyotyajuse.
LUK 21:4 Porque mumu ji'quista'm sobratzøjcupø tumin cyotyaj caja'omo, pero yø'ṉis cyot mumu ñø'ijtusena'ṉ tumin aunque chøjcapyana'ṉ falta tumi'nis.
LUK 21:5 Y veneta'mbø nømyajpana'ṉ que masandøc ijtuna'ṉ ño'chaj suñipø tza'ji'ṉ, y ñø'ijtuna'ṉ suñita'mbø adorno va'ctzi'yajtøjupø. Jesús nømu:
LUK 21:6 ―Yøṉø suñipø masandøc mi ispapø, eyapø jama maṉba ju'mbø'i que ji'n ma chø'y ni tumø tza' ne'csca'mupø cha'tøvøcøsi; maṉba ju'mbø' nama nama.
LUK 21:7 Y ñøtuṉdøvø'is cyø'ocva'cyaj Jesús y ñøjayaju: ―Maestro, ¿jujchøc maṉba tuqui mi ndzamuse, y tiyø seña maṉba queje cuando maṉba tuctzo'tz mi ndzambase?
LUK 21:8 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Tzøjcatyam cuenda ni jutipø'is jana mi 'yaṉgøma'cøtyamø; porque maṉba miñaj vøti pøn ø nøyingøsi y maṉba nømyaje: “Øjchømøṉø Cristo”, y maṉba nømyajque'te: “Yajcuy nø tyome'aju”. Pero u mi maṉ mba'jtam jetsepø pøn.
LUK 21:9 Cuando mi manba o'ca it quipcuy y vøti pøn so'natejyajpa, u mi ña'tztamu; porque jetse tiene que vi'na va' tyucø. Pero ji'nmajtøc man yajnøm pronto.
LUK 21:10 Jicsye'cti ñøjmayajque't Jesusis: ―Vø'cumgu'is maṉba qui'sayaj eyata'mbø cumguy, y aṉgui'myajpapø'is maṉba qui'sayaj eyata'mbø 'yaṉgui'mba tyøvø.
LUK 21:11 Yømøc teymøc maṉba cøt pømipø nasamicscø', y vøtico cumgu'yomo maṉba it yu', maṉba it ca'cuy; maṉba na'tzaṉdocoyaj cumgupyøn. Maṉba neṉe quejyaj møjata'mbø seña tzajpomo, maṉba'is chøcna'tze.
LUK 21:12 ”Pero ji'n ma tuc jetse hasta que vi'nati maṉba mi ñuctandøji, y maṉba mi yacsutzøctandøji, y maṉba mi nchi'ocuyajtandøji Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo. Y maṉba mi syomdandøji, maṉba mi ṉgyøtza'møtandøji aṉgui'mbacøsi y gobiernocøsi porque mi ndø vaṉjamdamba ancø.
LUK 21:13 Cuando jetse mi ñdyuctamba, maṉba mus mi ndzamdamø jujche mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
LUK 21:14 Pero ni ti u mi ṉgui'pstam mi ndzoco'yomo; ni u mi ṉgoqui'pstam vi'na jujche maṉba mi 'yaṉdzo'ṉotyame.
LUK 21:15 Porque øtz maṉba mi ndzi'tam vøjpø qui'psocuy jujche va' mi 'yondamø, y por eso ni jutipø mi ṉgui'satyambapø'is ji'n mus ma tyona va' mi 'yonguiptamø.
LUK 21:16 Pero mitzta'm maṉba mi ñchi'ocuyajtam hasta mi janda'is y mi andzi'is y mi ndøvø'sta'm, y mi amigo'sta'm; y maṉba yaj ca'tandøj iyø jutipø mijtzomda'm.
LUK 21:17 Y mumu pø'nis maṉba mi ṉgui'satyame porque mi ndø va'ṉjamdamba ancø.
LUK 21:18 Pero ni tum ⁿvay mi ṉgopajcøspø ji'n ma tyocoye.
LUK 21:19 O'ca mi ndondamba, maṉba mi ṉgyendame.
LUK 21:20 ”Cuando mi istamba que vøti soldado'is vyoyaju'am Jerusalén gumguy; jicsye'c maṉba mi mustame que pronto maṉba yaj cumguy.
LUK 21:21 Ityajupø Judea nasomo, yac poyaj cotzøjcøtøjcø'mø; y ityajupø cumgu'yomo, va'cø pyoyajque'tati. Y ityajupø tza'momo, va'cø jana tøjcøyaj cumgu'yomo.
LUK 21:22 Porque jic jamacøsi Diosis maṉba yac nøco'aṉgøyaje 'yenemigo va'cø tyucpø'ø jachø'yuse Diosis 'yote.
LUK 21:23 Pero jic jama vøti maṉba isyaj toya yomo'is o'ca ji'ndyet tumbø, y o'ca yac tzu'chajpa'is 'yune. Porque maṉba it møja'ṉ doya nascøsi. Y vøti maṉba cyøqui'syca'yaj Diosis yøṉ cumgu'yomda'mbø.
LUK 21:24 Y vene maṉba yaj ca'yajtøj espadaji'ṉ, y vene maṉba ñømaṉyajtøji como presu cuenta aunque jutipø cumgu'yomo. Y lo que ji'ndyet Israel pø'nis maṉba maṉ vitu' vitu' vøyaj Jerusalén gumguy hasta que cøtpacsye'ṉom lo que ji'ndyet Israel pø'nis 'yora.
LUK 21:25 ”Jicsye'cti maṉba neṉe quej seña møji jamacøsi y poyacøsi y matzacøsta'm, y nascøsi maṉba tucyaj como jujchese mumu ijtuse pønda'm; y ji'n ma musyaj ti va'cø chøcyajø cuando isyajpa nø tya'mu y nø pyuṉbø' mar.
LUK 21:26 Pønda'm maṉba mochi'ajpø'yaj na'tzcu'is, y porque maṉba qui'psyaj choco'yomo jujche maṉbase tucnøm nascøsi; y pømi'øyajupø tiyø tzajpomo maṉba micsyaje.
LUK 21:27 Y ji'csye'cti maṉba quej øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. Ma'ṉbø mini o'na'omo y pømi'øyupø y øtz ma'ṉbø møja'ṉ sø'ṉi.
LUK 21:28 Cuando yøcsepø tiyø tuctzo'tzpa, quende'ndamø, pømi pøctamø, porque nø tyome'aj va' mi ṉgyotzoctamø.
LUK 21:29 Y Jesusis chajmay historia va'cø 'yaṉma'yoya. Nømu: ―A'mdam higo cuy y mumu cutya'm.
LUK 21:30 Cuando istamba mi ne'ṉgø que cøvo'mu'am, jetse mi ndzi'tamba cuenta que tome'am ja'maṉsøṉ.
LUK 21:31 Jetsetique't cuando mi ispa o'ca nø tyuctzo'tz øtz ndzamuse, jetse maṉba mi mustame que ya mero maṉba aṉgui'moy Dios.
LUK 21:32 ”Viyuṉsye mi nøjmambya que mumu øtz ndzamuse maṉba tucnømi antes que ca'pø'yajpa yøti ityajupø pøn.
LUK 21:33 Tzap y nas maṉba yaje, pero ø onde ji'n ma cøyaje.
LUK 21:34 ”Tzøjcatyam cuenda mi ṉgui'psocu'yomo jana mi ṉgyu'tcomø'ṉdamø, ni jana mi ño'jtamø, ni jana mi ṉgui'pscocøjtam nascøspø itcuy; utyem jovise nu'c yajcuy mitzcøsta'm.
LUK 21:35 Porque como tum trampa'is ñucpase copøn, jetze jovise yajcuy maṉba ñu'c mumu nascøsta'mbø pøngøsi.
LUK 21:36 Por eso mø'chøqui coquendam mi ⁿvin y o'nøtyam Dios mumu jama va'cø cyoqui'ps ñe'cø que vøjø va'cø mi ṉgyotzoctamø cuando tucpa mumu jetsepø toya'iscuy; y jetse jana na'tzcuy va'cø mus mi ijtam ø vi'ṉaṉdøjqui; mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø øjtzi.
LUK 21:37 Jetse Jesusis 'yaṉmayajpana'ṉ jama'omo masandøjcomo, y tzu'i putpana'ṉ cumgu'yacapoya ijtumø cotzøc ñøjayajpapø Olivos cotzøc.
LUK 21:38 Tumdum jama mumu pøn nu'cyajpana'ṉ namdzuti masandøjcomo va'cø cyøma'nøyaj Jesús.
LUK 22:1 Nømna'ṉ tyome'aj søṉ cuando cyu'tyajpana'ṉ pan ja pyoṉoṉapø; jic søṉ ñøjayajpana'ṉ pascua søṉ.
LUK 22:2 Y pane covi'najø'ista'm y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit mye'tzayajpana'ṉ modo jujche muspa yaj ca'yaj Jesús; porque je covi'najø'is ña'chaj vøti pøn.
LUK 22:3 Entonces Satanasis ñøtzøc Judas nøyipø'is ñøyi'aṉgopac Iscariote; docepø apostolesete.
LUK 22:4 Y Judasis maṉ 'yo'nøyaj pane covi'najøta'm y cyoqueñajpapø'is masandøc a ver jutzna'ṉ muspa chi'ocuyaj Jesús pane covi'najøcøsi.
LUK 22:5 Pane covi'najø casøyaju y vyø'møyaju va' cyoyojyaj Judas.
LUK 22:6 Judasis ñøjmayaju que maṉba chi'ocuyaje, y cyøme'tzpana'ṉ jujche muspa nu'mdzi'ocuyajø ni i ja ityømø.
LUK 22:7 Nu'cu'cam jic jama cuando cyu'tyajpana'ṉ pan ja pyoṉoṉapø, cuando tiene quena'ṉ va' yaj ca'yaj borrego pascua sø'ṉis cuenta.
LUK 22:8 Y Jesusis cyø'vejyaj Pedro y Juan y ñøjmayaju: ―Maṉdamø, ma alistatzøctam lo que tiyø pascua søṉgøtoya ti maṉba ndø cu'jtame.
LUK 22:9 Y je'tis ñøjmayaj Jesús: ―¿Jut mi sunba mijtzi va'cø ndø alistatzøctamø?
LUK 22:10 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Cuando mi ñdyøjcøtyamba cumgu'yomo, maṉba mi ndzoṉdam tum pøn nø ñømaṉupø'is tum majcuy nø'. Ma pa'jtamø jutipø tøjcom tøjcøpya.
LUK 22:11 Y ñøjmatyam vø'tøc: “Maestro'is sunba myusø jut it cuarto muspamø cyu'tyaj ñøtuṉdøvøji'ṉ pascua sø'nis cyu'tcuy”.
LUK 22:12 Y je'tis maṉba mi isindzi'tam møjipø cuarto møjapø y vøjøtzøjcupø. Jeni alistatzøctamø.
LUK 22:13 Jicsye'cti Pedro y Juan maṉyaju y pya'tyaju jujche Jesusis ñøjmayuse. Y 'yalistatzøcyaju pascua søṉ gu'tcuycøtoya.
LUK 22:14 Nu'cu'jcam 'yora, Jesús po'cs mesyacø'mø apostolesji'ṉda'm.
LUK 22:15 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Nømna'ṉ ø cu'tcomø'ndo' yøṉø pascua søṉgu'tcuy mitzji'ṉdam antes que nøṉgøtpø toya.
LUK 22:16 Porque nøjmañdyambø'mtzi que øtz ji'nam ma ṉgu't eyapø pascua søṉgu'tcuy hasta que cu'tque'tpøjtzi pascua søṉ Dios 'yaṉgui'mbamø. Jicsye'ctøc ma ṉgu'tque'te.
LUK 22:17 Y pyøc Jesusis tum vaso uva nø' y ñøjay Dios yøscøtoya, y nømu: ―Pøctam yøṉø y to'ṉve'ndam mijtzomda'm.
LUK 22:18 Porque mi nøjandya'mbøjtzi que øtz ji'nam ma ndo'ṉ uva nø' hasta jic jama minba aṉguim Dios.
LUK 22:19 Entonces pyøc Jesusis pan y ñøjay Dios yøscøtoya y vye'nu y cyø'yaj apostoles y ñøjmayaju: ―Yøṉø pan øjchøn sis, y yøṉ ø sis ma'ṉba ndzi'ocuyaj mitzcøtoyata'm. Yø'cse sajtam pan mi ne'ṉgomda'm va'cø mi ndø jajmundzøctamø.
LUK 22:20 Y cu'taṉbacyaju'cam, Jesusis pyøjque'tuti mbaso y nømu: ―Yøṉete jomepø contrato ø nø'mbinji'ṉ. Ø nømbin maṉba jø't mitzcøtoyata'm.
LUK 22:21 ”Pero yøti yø'c it øtzji'ṉ mesyacøsi maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje.
LUK 22:22 Y viyuṉsye øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø maṉba tuc øjtzi jujche chamuse Diosis vi'na. Pero ¡lástima jicø pøn maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje!
LUK 22:23 Y apostolesista'm na 'yocva'ctzo'chajtøju jutipø'is maṉba chøc chamuse Jesusis.
LUK 22:24 Entonces onguipyaj ñe'comda'm jutipø maṉba cyovi'najø'aje.
LUK 22:25 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Entre nascøspø pø'nomda'm, aṉgui'mbapø'is dyominatzøcpa eyata'mbø, y nøjayajtøjpa que aṉgui'mbapø vøco'nipø pønete.
LUK 22:26 Pero mitzta'm ji'n mus mi ndzøctam jetze, sino que más cyovi'najøpø entre mijtzomda'm tiene que va'cø it como menospø'is 'yamese; y aṉgui'mbapø tiene que va'cø it como nu'cscusye.
LUK 22:27 Porque o'ca tum pøn cuc mesacø'mø pø'cspa y eyapø'is cyojtapya cu'tcuy, ¿ji'nacsque't jete más covi'najøpø cucmesacø'm po'csupø? Pero øtz ijtu mitzji'ṉdam como coyospapøse.
LUK 22:28 ”Mitzta'm como siempre øtzji'ṉ mi ijtamu hasta como yøti cuando tzøjquistøjøjtzi.
LUK 22:29 Como jujche ø Janda'is yac aṉgui'mbøjtzi como gobiernose, jetse ø mi yac aṉgui'mdaṉgue'tpøjtzi.
LUK 22:30 Por eso muspa mi ṉgyu'jtamø y muspa mi ⁿyuctamø ø mesacøsi jut ø aṉgui'mbamø, y maṉba mi mbyo'csta'm aṉgui'mba'is pyo'cscucyøsta'm va'cø mi ṉgøme'tztam cyojapit docepø Israejlis 'yune'is fyamiliata'm.
LUK 22:31 También ñøjmay ndø Comi'is: ―Simón, Simón, cøma'nøyø; Satanasis vya'c licencia va'cø mi nchøjquistamø. Como jujche ndø yø'ṉgøvitu'pa trigo puj va'cø chø'y puro pyuj, jetse Satanasis maṉba mi nchøjquistame a ver o'ca mi ndø va'ṉjamdamba.
LUK 22:32 Pero øtz o'nøyø Dios para mitzcøtoya va'cø jana mi nchøjcay falta mi va'ṉjajmoṉgu'is. Y mijtzi cuando mi ṉgui'psvitu'ujcam va'cø mi vøṉgova'ṉjamque'te, entonces cotzoṉyaj mi ndøvø va'cø vya'ṉjajmoyajø.
LUK 22:33 Pero Pedro'is ñøjmay Jesús: ―Øjtzø mi Ṉgomi, øtz dispuesto ijtøjtzi va'cø maṉ mitzji'ṉ preso'omo y va'cø ca' mitzji'ṉ.
LUK 22:34 Y Jesusis ñøjmayu: ―Pedro, nøjmambyøjtzi que antes que vejpa ṉgaylu, tu'cay ñac maṉba mi ndzame que ji'n mi ndø co'ispøqui.
LUK 22:35 Jesusis ñøjmayaju: ―Cuando mi ṉgø'vejtam øjtzi jana morral y jana tumingotcuy y jana sapato, ¿ti'is ñchøjcatyam falta? Y je'is ñøjmayaju: ―Ni ti'is.
LUK 22:36 Y Jesusis ñøjmayaju: ―Pero yøti o'ca it mi morral, nømavø; y jetsetique't mi ndumingotcuy; y o'ca ja mi nø'it espada, ma'aj mi ṉgamisola va'cø mi ⁿjuy espada.
LUK 22:37 Porque nøjambya mijtzi que øtz tiene que va'cø tyucø como jujche it Diosis 'yote jachø'yupø; porque jen jachø'yupøte: “Parejo yacsutzøcyaju yatzita'mbø pønji'ṉ”. Porque ya mero maṉba tuqui como ijtuse jachø'yupø.
LUK 22:38 Y apostolesista'm ñøjmayaj Jesús: ―Ø Ṉgomi, yø'c it metzcuy espada. Y Jesusis ñøjmayaju: ―Ya sobram jetji'ṉ.
LUK 22:39 Y Jesús tzu'ṉ jeni, y jujchem cyostumbre ijtu, maṉ Olivos cotzøjcøsi. Y ñøtuṉdøvø'is maṉuti pya'tyajque'te.
LUK 22:40 Y cuando nu'cyaj jic lugajromo, Jesusis ñøjmayaju: ―O'nøtyam Dios va'cø jana mi ṉgyectamø o'ca mi nchøjquistandøjpa.
LUK 22:41 Y Jesús tzu'ṉ jetcø'mda'm usy ya'i. Jujche'ṉomo muspa ndø mbatzpø' tza', jañche'ṉomo Jesusis cya'ṉdzacyaju. Y jeṉ cujneyu'øc 'yo'nøy Jyata.
LUK 22:42 Ñøjmayu: ―Øjtzø mi Janda, o'ca jetse mi sunba, tø yaj cotzoc ndøvø va'cø jyana toya'isø; pero va'cø tyucø mitz mi sunbase, ji'ndyet øtz sunbase.
LUK 22:43 Y cyejay Jesús tum tzajpombø angelesis y yac pømipøjcu.
LUK 22:44 Jesús ijtuna'ṉ møja'ṉ doya'omo, y tyumø chocoy 'yo'nøpyana'ṉ Dios. Y møjata'mbø pyøsø tzu'nmø'nu si fuera como nø'pin chu'nmø'nbase, jetse nømna'ṉ cyecyaj nasomo.
LUK 22:45 Entonces 'yo'nøyu'cam Dios, Jesús te'nchu'ṉu y maṉ ityajumø ñøtuṉdøvø, y pya'tyaju øṉyajupø maya'cu'is.
LUK 22:46 Y Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ti'cøtoya nø mi 'yøṉdamu? Te'ñchu'ṉdamø y o'nøtyam Dios va'cø jana mi ṉgye'ctamø cuando mi ñchøjquistandøjpa.
LUK 22:47 Mientras que Jesús jetse nømdøcna'ṉ vyejvejneyu, nu'cyaj vøti pøn. Y tum macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø ñøyipø'is Judas, jet vi'naju y cyønu'c Jesús va'cø syu'cø.
LUK 22:48 Y Jesusis ñøjmayu: ―Judas, ¿ti'ajcuy jetse mi ndzøcpa? Mi ndø su'cpa va'cø mi ndø tzi'ocuyaj ø enemigocøsi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
LUK 22:49 Ityajupø'sna'ṉ jeni isyaju ti maṉba tuqui, y ñøjmayaj Jesús: ―Ø mi Ṉgomi, ¿sunbaja mijtzi va'cø mi ṉgoquiptam espadaji'ṉ?
LUK 22:50 Y tumbø'is chetzcajpø'jay pane covi'najø'is ñu'cscu'is chø'na'ṉombø tyatzøc.
LUK 22:51 Pero jicsye'cti Jesusis ñøjmayu: ―Uyam más jetse tzøqui. Y pi'quisay tyatzøc y yac tzojcayu.
LUK 22:52 Jesusis ñøjmayaj pane covi'najøta'm y masandøjcom aṉgui'myajpapø y tzambønda'm miñajupø va'cø ñucyajø: ―¿Ti'ajcuy mi ndø cømindamu va'cø mi ndø nuctam mijta'm espadaji'ṉ y cuyji'ṉ jujche ñuctøjpase nu'mbapø?
LUK 22:53 Cuando tumdum jama øtz ijtuna'ṉ mitzji'ṉdam masandøjcomo, ja mi ndø nuctamø. Pero nu'cu'am mi oranda'm va' mi ndzøctam mi sundambase, y va'cø mus chøc gyusto pi'tzø'ajcu'yombø aṉgui'mbapø'is.
LUK 22:54 Entonces ñucyaj Jesús y ñømaṉyaj pane covi'najø'is tyøjcomo. Y Pedro'is maṉuti pya'tque't Jesús, pero ya'i tzø'yu.
LUK 22:55 Yac tzocyaj juctyøc cuc solajromo y juctyøjcø'mna'ṉ po'csyaju; y Pedro jendi po'csque't jetji'ṉda'm.
LUK 22:56 Y tum coyomo'is is Pedro que juctyøjcaṉvini po'csque'tu; y 'ya'm mø'chøqui Pedro. Entonces nømu: ―Yøṉø jetji'ṉbøtina'ṉetque't.
LUK 22:57 Pero Pedro'is ja vya'ṉjajmø o'ca jetji'ṉbøna'ṉete. Ñøjmay yomo: ―Ji'nø ispøc je pøn.
LUK 22:58 Ya'yu'jcam usyaṉ hora, isque't Pedro eyapø'is y ñøjmayu: ―Mitz je'isna'ṉe mi ñønduṉ. Pero Pedro'is ñøjmayu: ―Tzambøn, pero øtz ji'n chøṉ jicji'ṉbø.
LUK 22:59 Y cøjtu'jcam como tumø horasye'ṉomo, eyapø nømu: ―Viyuṉsye yøṉø jetji'ṉbøtina'ṉetque't, porque Galilea cumgupyønditque't.
LUK 22:60 Pero Pedro'is ñøjmayu: ―Tzambøn, øtz ji'nø musi ti nø mi ndzamu. Y misma hora, mientras que nømdøcna'ṉ vyejvejneyu, vej ṉgaylu.
LUK 22:61 Ndø Comi que'najvitu'u y cyøque'nøy Pedro. Y Pedro'is jyajmutzøjcay 'yote ñøjmayuse ndø Comi'is: “Antes que vejpa ṉgaylu, tu'cañac maṉba mi ñømi que ji'n mi ndø ispøc ndøvø”.
LUK 22:62 Entonces Pedro put a'ṉgomo y vo'tzocopajcu.
LUK 22:63 Y ñucyajupø'is Jesús cyøsijcayajpana'ṉ y ñacsyajpana'ṉ.
LUK 22:64 Vyinjupyaju y jetse vyi'nøc tza'ṉøyajpana'ṉ y ñøjmayajpana'ṉ: ―Tø tzajmayø i'is mi ñchaṉu.
LUK 22:65 Y tyopo'o'nøyajpana'ṉ vøti eyata'mbø oteji'ṉ.
LUK 22:66 Cuando sø'ṉbønømu'jcam, tu'mbøyaj cumgu'yomda'mbø tzambøn, y pane covi'najøta'm, y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit. Y ñømaṉyaj Jesús tu'myajumø aṉgui'myajpapø, y 'yocva'cyaj Jesús:
LUK 22:67 ―O'ca mijtzømete Cristo, tzajmay ndøvø. Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
LUK 22:68 ―O'ca mi ndzajmapyøjtzi, ji'n mi ndø va'ṉjamdame. Y o'ca mi ⁿocva'cta'mbøjtzi, ji'n maṉ mi ndø aṉdzoṉdame, ni ji'n maṉ mi ndø tzøcøpø'tame.
LUK 22:69 Pero desde yøti øtz maṉba po'cse más pømi'øyupø Diosis chø'na'ṉomo, øjchøṉ mumu Pø'nis Tyøvø.
LUK 22:70 Entonces mumu 'yocva'cyaj Jesús: ―¿Entonces mijtzømete Diosis 'Yune? Y Jesusis ñøjmayaju: ―Øjtzømete mitz mi ndzamdamuse.
LUK 22:71 Y jejta'm nømyaju: ―Ji'nam ndø sundam testigos, porque tø øjta'm nømdi ndø majnandyam 'yote ñe'c jujche nø ñømu.
LUK 23:1 Jicsyec'ti mumu jejta'm tzu'ṉyaju y ñømaṉyaj Jesús aṉgui'mbapø Pilatocø'mø.
LUK 23:2 Y cyøtza'møcho'chaj Jesús y nømyaju: ―Ndø pa'jtam yøṉ pøn que ñøtzotzpapø'is quipcuy ndø cumgu'yomo y ya'inducpapø'is va' jyana coyojyaj pago møja'ṉ aṉgui'mbapøcøsi, y ñe'c nømba que Cristote; que por eso møja'ṉ aṉgui'mba.
LUK 23:3 Jicye'cti Pilato'is 'yocva'c Jesús: ―¿Mijtzømate Israel pø'nis mi 'Yaṉgui'mba? Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Øj chønø nømdi mi ndzamuse.
LUK 23:4 Entonces Pilato'is ñøjmayaj pane covi'najøta'm y eyapø pønda'm: ―Ni tiyø cyoja ja mbya'ta'yøjtzi yøṉø pø'nis ñe.
LUK 23:5 Pero vøti pøn vejaṉgøtyaju va'cø chøjcayaj cyoja; ñømgomø'nayaj Pilato: ―Yøṉ pø'nis yaj quipte'ñajpa pøn 'yaṉma'yocuji'ṉ. Jetse aṉma'yopya mumu Judea nasomo. Galilea nasomo aṉma'yocho'tzu hasta yøṉsye'ṉom minu.
LUK 23:6 Cuando Pilato'is myanu que nø cham Galilea, 'yocva'cu o'ca Galilea nasombø pønete.
LUK 23:7 Y cuando myusu que Jesús Herodesis 'yaṉgui'mgu'yom ijtu, entonces Pilato'is cyø'vej Jesús Herodescø'mø. Porque Herodes Jerusalén gumgu'yomna'ṉ ijtu jic jama.
LUK 23:8 Herodesis cyøcasøcomø'nu cuando isu Jesús, porque ijtumna'ṉ jyama sunbamømna'ṉ isø; porque myanbana'ṉ vøti nø chøjcupø tiyø. Sunbana'ṉ 'ya'may milagro'ajcuy.
LUK 23:9 Y Herodesis vøti nac 'yaṉgøva'c Jesús, pero Jesusis ni jujche ja 'yaṉdzova.
LUK 23:10 Y pane covi'najøta'm y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit jena'ṉ te'ñaju, pømi cyøtza'møyaj Jesús.
LUK 23:11 Y Herodesis y syoldado'is ni tise ja chøcyaj Jesús, y 'yaṉgøsijcayaju, y yac mes tum vøjpø tucu suñi sø'ṉbapø. Y jicsye'c Herodesis yac vitu' Jesús Pilatocø'mø.
LUK 23:12 Y Herodes y Pilato jej jama amigo'ajyaju, porque enemigona'ṉete.
LUK 23:13 Entonces Pilato'is vyejaṉdø'pyaju pane covi'najø y aṉgui'myajpapø y vøti cumgupyøn.
LUK 23:14 Y Pilato'is ñøjmayaju: ―Mitzta'm tø nømijnatyam yøṉ pøn mi ñømdamba que yø'nis ñøtzo'tzpa quipcuy cumgu'yomo; pero ṉgøme'tz øjtzi mi vi'nomda'm, y ja mbya'ta'yøjtzi ni jujchepø cyoja como mi ṉgøtza'møtyamuse.
LUK 23:15 Ni Herodesis ja pya'tacye'tati cyoja; pues øtzcø'mdi cyø'vejvitu'que'tu. Y mi nchi'tamu'am cuenta que ni jujchepø cyoja ja itø va'cøna'ṉ ndø yaj ca'tamø.
LUK 23:16 Ma'ṉbø yac nacstøji y jetse ma'ṉbø ndzøcøpø'i.
LUK 23:17 Porque ji'csye'c søṉnamaye tiene quena'ṉ va'cø syombø' tum preso Pilato'is.
LUK 23:18 Pero mumu vøtipøn tumnajcøs vejyaju, nømyaju: ―¡Yaj ca' yøṉø, tø sombø'jatyam Barrabás!
LUK 23:19 Barrabás somdøjupøte porque oy tu'mbøyaj pøn va'cø quipyaj cumgu'yomo, y yaj ca'oyu.
LUK 23:20 Y Pilato'is 'yo'nøvøjøtzøc vøti pøn porque sunbana'ṉ syombø' Jesús.
LUK 23:21 Pero vøti pøn vejvøjøtzøcyaju nømyaju: ―¡Yac ma'møtyøj cruzcøsi! ¡Yac ma'møtyøj cruzcøsi!
LUK 23:22 Entonces ñøjmayaj Pilato'is tu'canajcøsi: ―¿Ti'ajcuy ma yac ma'møtyøj cruzcøsi? ¿Tiyø coja chøjcu? Porque ni jujchepø cyoja ja mbya'ta'yøjtzi va'cø ø ⁿyaj ca'ø. Ma'ṉbø yac nacstøji y jetse maṉba sombø'i.
LUK 23:23 Pero vejyajpana'ṉ y vya'cayajpana'ṉ va'cø mya'møtyøj cruzcøsi. Y porque jetse vejyaju ancø pønda'm y pane covi'najøta'm, Pilato'is vyø'møyu va'cø chøcø jujche syuñajuse sone pø'nis y pane covi'najø'is.
LUK 23:24 Entonces Pilato nømu va'cø chøctøjø je'is vya'cayajuse.
LUK 23:25 Y syombø'u pøn je'is syuñajuse lo que ijtupøna'ṉ preso'omo porque ñøtzu'ṉbapø'is quipcuy, y yaj ca'opyapø. Y chi'ocuyaj Jesús je'is syuñajuse.
LUK 23:26 Entonces mientras nømna'ṉ ñømaṉyaj Jesús, ñucyaj Simón Cirene cumgu'yombø nømna'ṉ minupø tza'momo. Jet yaj cajpayaj cruz va' ñømaṉ Jesusis jyøsmø.
LUK 23:27 Y nømna'ṉ pya'tyaj Jesús vøti pø'nis y vøti yomo'is. Je'is cyøvo'yajpana'ṉ Jesús y cyømaya'yajpana'ṉ.
LUK 23:28 Pero Jesús que'najvitu'u y ñøjmayaju: ―Jerusalén gumgu'yomda'mbø mi yomo, uy tyø cøvo'tam øjtzi, pero mi ⁿvin cøvo'tamø y mi ⁿune cøvo'tamø.
LUK 23:29 Porque maṉba nu'c jyama cuando maṉba nømyaje: “Más contento itpa ja 'yune'øyøpø yomo, ja isøpø'is une, y ni jutipø une ja yac tzu'tzøpø'is”.
LUK 23:30 Entonces maṉba ñømdzo'tzayaj cotzøc: “Tø cøju'møtyamø”. Y maṉba ñøjmayaj che'pø cotzøc: “Tø ju'mgøpajcøtyamø”.
LUK 23:31 O'ca yøcse tzøjca'yajøjtzi si fuera como tzujtzipø cusye, entonces más peor maṉba chøjcayaj eyata'mbø como tøjtzupø cusye.
LUK 23:32 Y nømna'ṉ ñømaṉyaj Jesusji'ṉ eyapø metzcuy pøn, yatzita'mbø, va'cø yaj ca'yaj parejo Jesusji'ṉ.
LUK 23:33 Cuando nu'cyaj lugajromo ñøjayajpamø Ca'yajupø'is Cyo'cøpacmø, jeni mya'møyaj Jesús cruzcøsi. Y jen ma'møyajque't cruzcøs je metzcuy yatzita'mbø pøn, tum Jesusis chø'naṉ saya'omo, y eyapø Jesusis 'yaṉñay saya'omo.
LUK 23:34 Y Jesús nømu: ―Jatay, yaj cøtocojayaj cyoja, porque ji'n myusyaj lo que ti nø chøcyajupø. Y soldado'ista'm chøjquisyaj syuerte va'cø vye'nbø'jayaj tyucu ñe'comda'm.
LUK 23:35 Vøti pø'nista'm nømna'ṉ 'ya'myaj jeni, y aṉgui'myajpapø'is syijcayaj Jesús, nømyaju: ―Como eyapø yaj cotzocyaju, ¿ti'ajcuy ji'n mus yaj cotzoc vyin ñe'cø, o'ca Cristote, Diosis cyøpiṉupø?
LUK 23:36 Y soldado'is jetseti syijcayajque'tu; to'møyaju y yac to'ṉyaj catzu nø'.
LUK 23:37 Y ñøjmayaju: ―O'ca mijtzete Israel Pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mba, yaj cotzoc mi ⁿvin.
LUK 23:38 Itque'tutina'ṉ cruzis cyopajcomo letra jayupø ñømbamø: “Yøṉete Israel pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mbata'm”. Jetse ijtuna'ṉ jayupø griego ote'omo y latín ote'omo y hebreo ote'omo.
LUK 23:39 Y tum yatzipø pøn jendina'ṉ ma'mgue'tupø, je'is yach'o'nøy Jesús; ñøjmayu: ―O'ca mijtzete Cristo, entonces yaj cotzoc mi ⁿvin y tø yaj cotzoctam øjtzi.
LUK 23:40 Pero tu'maṉ ma'mgue'tupø'is 'yojnay tyøvø, ñøjmayu: ―¿Mitz ti'ajcuy ji'n mi ṉgøna'tzøy Dios? Porque mitz mi itque't mismo toya'omo yøṉø pønji'ṉ.
LUK 23:41 Viyuṉsye øtz vøj va' tø toya'istamø porque it ndø coja; porque tø øtz tø pøjcøchondøju porque ndø tzøquipit. Pero yø'ṉis ni ti ja chøcø, ja it ni jujchepø cyoja.
LUK 23:42 Entonces ñøjmay Jesús: ―Tø jajmutzøc øjtzi cuando minba mi aṉgui'mi.
LUK 23:43 Y Jesusis ñøjmayu: ―Viyuṉsye mi nøjmambyøjtzi, yøti maṉba mi it øtzji'n vøjpø itcu'yomo.
LUK 23:44 Y paṉguc jamana'ṉete, y o pi'tzø'ajnømi mumu nascøsye'ṉomo; hasta las tresye'nomo sø'ṉnøṉgue'tu.
LUK 23:45 Jama o tu'yi, y masandøjcombø tucu vo'te 'yaṉga'mbapø'is más masanbø cuarto, jet hasta cuc tzijtzu.
LUK 23:46 Jicsye'c Jesús pømi veju y nømu: ―Jatay, mitzcøs ndza'møpyø ø ⁿespiritu. Cuando nøm jetse, ca'u.
LUK 23:47 Y cuando capita'nis isu jujche tujcu, entonces vyøcotzøc Dios, nømu: ―Viyuṉsye yøṉ pøn vøjpø pønna'ṉete.
LUK 23:48 Y mumu pøn jenna'ṉ ityajupø cuando isyaju jujche tujcuse, cucpac tzaṉba vitu'yaju maya'yajpa.
LUK 23:49 Y mumu cyo'ispøcyajpapø'is Jesús ya'ina'ṉ ityaju y 'ya'myaju jujche nø chøctøju. Jenna'ṉ ityajque't je yomo oyajupø'is pya'tyaj Jesús Galilea nasomo tzu'ṉyajupø.
LUK 23:50 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is José, aṉgui'mbapøna'ṉete y vøjpø pønna'ṉete; y cyumplitzøjcupø'is Diosis syunbase. Arimatea cumgupyønete. Arimatea cumguy Judea nas co'aṉjajme'om ijtu.
LUK 23:51 Yø'ṉis ja ñøtu'mbajcajyaju eyata'mbø aṉgui'mba va'cø jujche chøcyajø. Y je Jose'is nømdina'ṉ jyo'jque'tu va'cø min 'yaṉgui'm Dios.
LUK 23:52 Je'is cyønu'c Pilato y vya'cay Jesusis cyoṉña.
LUK 23:53 Entonces ñømø'n cruzcøsi, y myon sabanapit y cyøjtayu tzatøjcomo. Ijtuna'ṉ møjapø tza' nojtatyøju va'cø jen cyojtøj ca'upø, pero ni itøcna'ṉ ja cyojtøj jeni, y jen cyojtay Jesusis cyoṉna.
LUK 23:54 Je jama nømna'ṉ cyomeque'ajyaj pascua søṉ, y nømna'ṉ ñu'c sapøjcuy jama.
LUK 23:55 Y yomota'm Jesusji'ṉna'ṉ miñajupø Galilea nasomo, maṉuti a'myajque'te, y isyaj tzatøc y jut cyojtatyøjumø Jesusis cyoṉña.
LUK 23:56 Entonces vitu'yaju y vyøjøtzøcyaj perfume y jajsocuy (Jesusis cyoṉña va'cø jyasyaj jetpit). Y sapøcyaju sapøjcuy jama como ijtuse aṉgui'mguy.
LUK 24:1 Entonces semana tzo'tzcuy jamacøsi namdzuti maṉyaj yomo tzatøcmø, y ñømaṉyaj perfume vøjøtzøcyajupøti'am, y eyata'mbø yomoji'ṉ oyaju.
LUK 24:2 Y tza' tzatøc 'yaṉga'mupø'is pitipø'tøjupøm pya'tyaju.
LUK 24:3 Y tøjcøyaj tzatøjcomo, pero ja pya'tyaj ndø Comi Jesusis cyoṉna.
LUK 24:4 Entonces mientras que nømna'ṉ qui'psyaj ti va'cø chøcyajø, isyaj tome jetcø'mda'm te'ñajupø metzpøn popo sø'ṉyajpa'is tyucu.
LUK 24:5 Por eso vøti na'chaj yomo, y japcøne'cyaj nascøsi, y pø'nis ñøjmayaj: ―¿Ti'ajcuy mi me'tztamba quenbapø pøn ityajumø ca'yajupø?
LUK 24:6 Ja itøm yø'qui; visa'u'am. Jajmundzøctam mi ñchajmatyamupø Jesusis cuando jiṉdøcna'ṉ ijtu'øc Galilea nasomo.
LUK 24:7 Jesusis oy mi ñøjmandyame: “Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, tiene que va'cø cøt cojapa'tyajupø pø'nis cyø'omo, va'cø ma'møyaj cruzcøsi; pero tu'cay jamacøsi ma'ṉbø visa'e”.
LUK 24:8 Entonces yomo'is jyajmutzøcyaju jujche o chame.
LUK 24:9 Y tzu'ṉyaj tzatøcmø y maṉ chajmayaj oncepø apostoles y mumu eyata'mbø que ti isyaju y ti tzajmayajtøju.
LUK 24:10 Y jetse chajmayaju'is apostoles, María Magdalena'isete, y Juana'is, y Jacobo'is myama Maria'is, y eyata'mbø yomo'is.
LUK 24:11 Pero apostolesis cyomo'yajuna'ṉ que nømdi jyovi tzamyajupø y ja vya'ṉjamyajø.
LUK 24:12 Entonces Pedro tzu'ṉu y popya maṉ tzatøcmø. Cuando nu'cu, atzcøne'cu, quendondøjcøy tzatøjcomo: y is sabana ne'ti cojtøjupø. Y tzu'ṉ tzatøcmø, nømna'ṉ qui'ps choco'yomo ti tujcu.
LUK 24:13 Je mismo jama metzcuy ñøtuṉdøvø nømna'ṉ myaṉyaj tum che' cumgu'yomo ñøyipø'is Emaús. Ispana'ṉ como tu'cay legua Jerusalén gumgu'is.
LUK 24:14 Tzamdzamnepya maṉyaju, nømna'ṉ chamyaju jujche tuc Jesús.
LUK 24:15 Y mientras que nømna'ṉ chamdzamneyaju y nømna'ṉ na nø ocva'cyajtøju, mismo Jesusis tyo'møyaju y tu'mbac maṉyaj jetji'ṉ.
LUK 24:16 Pero ja yac ispøcyajø o'ca Jesusame nø myaṉu jeni.
LUK 24:17 Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ti nø mi ndzamdam mi ne'ṉgomda'm mientras que nømdi mi ⁿvijtamu, y ti'ajcuy nø mi myaya'ndamu?
LUK 24:18 Y 'yaṉdzoṉ tumbø'is ñøyipø'is Cleofas, y ñøjmay Jesús: ―¿Será que mitz emøcpø mbyøndite y nø mi vyijtupø Jerusalén gumgu'yomo? ¿Será que unico mitz ji'n mi musi ti tujcupø jeni yøṉ jama'omo?
LUK 24:19 Y ñøjmayaj Jesusis: ―¿Y tiyø tujcupø? Y je'is ñøjmayaju: ―¿Ji'na mi musi jujche o tuc Jesús Nazaret cumgu'yombø? Porque jet tza'maṉvajcopapøna'ṉete, y muspana'ṉ chøc milagro'ajcuy, muspana'ṉ 'yaṉma'yoy vøjø Diosis vyi'naṉdøjqui y mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui.
LUK 24:20 Pero pane covi'najø'is y aṉgui'myajpapø'is øjtzi, je'is chi'ocuyaj Jesús va'cø yaj ca'tøjø, y yaj ca'yaj cruzcøsi.
LUK 24:21 Pero øtz contento ṉgui'pstambana'ṉtzi que je'is maṉba yaj cotzoc Israel cumguy. Y ji'n na's jetse, sino ta'nu'am yøti tu'cay jama jetse tujcumø;
LUK 24:22 y veneta'mbø yomo'is tø øjtzomda'mbø'is tø tzam maya'tamu. Porque oyaj tzatøcmø nømna'ṉ syø'ṉbø'nømu'øc,
LUK 24:23 pero ja pya'tayaja'm jeni Jesusis cyoṉna. Pero min nømyaje que yac isyajtøj angeles, y je angelesis ñøjmayaju que Jesús quenbati.
LUK 24:24 Y maṉyaj eyata'mbø ndø tøvø tzatøcmø, maṉ 'ya'myaje, y jetse pya'tyaju jujche yomo'is chajmayajuse, pero ja isyajque'tati Jesús.
LUK 24:25 Entonces Jesusis ñøjmayaj metzpøn: ―ⁿJyovinda'mbø mijtzi y peñapit mi va'ṉjajmdamba mumu lo que ya'møcpø tza'maṉvajcopyapø'is chamyajuse.
LUK 24:26 ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉchi'tam cuenta que pyenate va'cø toya'is Cristo jetse va'cø tyøjcøy myøja'ṉajcu'yomo?
LUK 24:27 Entonces Jesusis cha'maṉvajcayaj mumu Diosis 'yote jachø'yuse jujche maṉba tuc ñe'cø. Cha'maṉvactzo'tz Moisesis jyachø'yuse, entonces mumu tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse jetseti cha'maṉvajque'tu.
LUK 24:28 Y nu'cyaj che' cumgu'yomo jujna'ṉ nø myaṉyajumø. Y Jesusis chøc vyin como si fuera maṉbana'ṉ syeguitzøc tyuṉ.
LUK 24:29 Pero je'is pyenatzøcyaju va'cø chø'yø, ñøjmayaju: ―Yø'c tzø'y øtzji'ṉdam, porque nøm cha'i'ajnøm y cøjtum jama. Jesús jicsye'cti tøjcøyu va' tzø'y jetji'ṉda'm.
LUK 24:30 Entonces mientras que jenna'ṉ po'csyaju mesacø'mø jetji'ṉda'm, Jesusis pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya y vyenu y chi'yaju.
LUK 24:31 Jicsye'cti tzi'yajtøj qui'psocuy va'cø ispøcyaj Jesús, pero misma hora iscøtocoyaju.
LUK 24:32 Y na ñøjmayajtøju: ―Viyuṉsye tø tzi'ṉbø'tam ndø tzococ'yomo mientras que tu'ṉomo nømna'ṉ tø o'nøtyamu y tø tza'maṉvajcatyam Diosis 'yote jachø'yuse.
LUK 24:33 Misma jic hora tzu'ṉyaju y vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo. Jiṉø pya'tyaj tu'myajupø oncepø apostoles y jenna'ṉ ityajque't eyata'mbø tu'myajupø jetji'ṉ.
LUK 24:34 Y tu'myajupø'is ñøjmayaju nø ñu'cyajupø: ―Viyuṉsye visa' ndø Comi y yac isu'am vyin Simón.
LUK 24:35 Entonces vitu'yajque'tupø'is chajmayaju jujche tucyaj tu'ṉomo, y chajmayaj jujche ispøcyaj Jesús nø vyenu'c pan.
LUK 24:36 Y mientras que ñømdøc ñøvejvejneyaju'øc jejta'm yøcsepø ticøsi, mismo ñe'c Jesús te'n cujcomo y ñøjmayaju: ―Contento ijtamø.
LUK 24:37 Entonces jejta'm na'chaju y o'ca jujchese tucyaju, cyomo'yaju o'ca anima nø isyaju.
LUK 24:38 Pero Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ticøtoya o'ca jujchese mi ñdyuctamba, y ticøtoya it ti mi mbensatzøctam mi ndzoco'yomda'm?
LUK 24:39 A'mistam ø ṉgø' y ø ṉgoso, que øjti chøṉø. Tø pi'quistam ndøvø y tø a'mdamø que øtz it ø sis, it ø mbac, porque anima ja syisøyø, ja pyajcøyø como mi ndø istamuse.
LUK 24:40 Y ñøjmayaju'cam jetse, isindzi'yaj cyø' y cyoso.
LUK 24:41 Y tanto que casøyaju y qui'psyaju o'ca ji'quete, ji'ndyet jicø; ji'ndøcna'ṉ vya'ṉjamyaj seguro o'ca jiquete. Mientras jetse qui'psyaju, Jesusis ñøjmayaju: ―¿Ijtuja yø'c ti va'cø ndø cu'jtamø?
LUK 24:42 Entonces apostolesis chi'yaj Jesús coque ja'se y tum bomna tzinuj.
LUK 24:43 Jesusis pyøjcu y vi'c je'tis vyi'naṉdøjquita'm.
LUK 24:44 Y ñøjmayaju: ―Cuando mitzji'ṉna'ṉ ø ijtu'ctzi, yøcse o'yø mi ndzajmatyame: que pyenate va'cø tyuc øtzcøsi mumu tiyø jujche Moisesis jyachø'yuse, y como jujche jyachø'yajuse tza'maṉvajcoyajpapø'is, y como ijtu jachø'yuse Salmos libru'omo.
LUK 24:45 Entonces Jesusis yac mijnayaj qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyaj jachø'yuse Diosis 'yote.
LUK 24:46 Y ñøjmayaju: ―Yø'cse jachø'yupø que pyenate va'cø toya'is Cristo y va'cø cya'ø y va'cø visa' tu'cay jamapit.
LUK 24:47 Y va'cø chamgøpucstøj mumu pø'nomo va'cø qui'psvitu'yajø va'cø yaj cotocojayaj cyoja Cristo'is ñøyicøsi; jetse va'cø chamgøpucstzo'tztøjø Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 24:48 Y mitzta'm mi ṉgotestigosajtamba yø'cseta'mbø tiyø.
LUK 24:49 Tzøctam cuenda que ø Janda'is prometetzøjcupø tiyø, jet øtz ma'ṉbø ṉgø'vej mitzcøsta'm. Pero mitz jo'ctam Jerusalén gumgu'yomo hasta que mi mbøjcøchoṉdamba musocuy tzajpombø ndø Janda Diosis mi nchi'tambapø.
LUK 24:50 Entonces Jesusis ñømaṉyaj apostoles tzu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo hasta que maṉyaj Betania cumgu'yomo. Y jen yøcte'n cyø' y cyømasa'nøyaju apostoles.
LUK 24:51 Y tujcu que nømna'ṉ cyømasa'nøyaju'øc Jesusis apostoles, entonces tzu'ṉ Jesús jetcø'mda'm, y nømaṉdøj tzajpomo.
LUK 24:52 Apostolesis cyøna'tzøyaj Jesús y casøcomø'ñaju mientras vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo.
LUK 24:53 Y mumu jama tzø'yaj masandøjcomo, nømna'ṉ vyøcotzøcyaj Dios y nømna'ṉ myøja'ṉomgotzøcyaj Dios. Amén.
JOH 1:1 Tzo'tzcu'yomo na ijtutina'ṉ Ote; y je Ote Diosji'ṉbøte, y jic Ote Diostitque't.
JOH 1:2 Así es que tzo'tzcu'yomo Diosji'ṉ ijtu je Ote.
JOH 1:3 Jic Oteji'ṉ tuc aunque tiyø. O'ca ji'na'ṉ jetji'ṉ, ni tina'ṉ ji'n tyuqui.
JOH 1:4 Ñe'c na quenba de por si, y je'is yac itpa aunque ti quenbapø. Y va'cø tø quena, es como sø'ṉgø pøngøtoya va'cø cyøsø'ṉøjay pø'nis chocoy.
JOH 1:5 Como pi'tzø'ajcu'yomo minba tum sø'ṉgø, jetse min ñe'cø va'cø tø tzi' vøjpø qui'psocuy. Y como pi'tzø'ajcu'is ji'n mus yac tu'yi sø'ṉgø, jetsetique't yatzipø'is ji'n mus ya'induc Diosis 'Yote.
JOH 1:6 Ijtuna'ṉ pøn Diosis cyø'vejupø; pø'nis ñøyi Juan.
JOH 1:7 Juan minu va'cø cha'maṉvac que maṉba min cøsø'ṉøjapyapø'is ndø tzocoy. Je'is cyøsø'ṉøjayajpa mumu pø'nis chocoy va'cø vya'ṉjamyaj Dios.
JOH 1:8 Ji'ndyet ñe'c Juan cyøsø'ṉøjapyapø'is chocoy, sino Juan minu va'cø chajmayø que maṉba min eyapø cyøsø'ṉøjayajpa'is pø'nis chocoy.
JOH 1:9 Jic viyuṉsyepø sø'ṉgøte; je'is cyøsø'ṉøjayajpa aunque i'is chocoy. Jic viyuṉsyepø sø'ṉgø minu nascøsi.
JOH 1:10 Nascøsna'ṉ ijtu je Ote, y Diosis jyomec nasacopac 'Yoteji'ṉ; pero nascøspø pønis ja cyomusyaj je Ote.
JOH 1:11 Minu ñe'c jyomejcupø'omo, pero cyumgutyøvø'is ja pyøjcøchoṉyajø.
JOH 1:12 Pero veneta'mbø'is pyøjcøchoṉyajuti, y vya'ṉjamyaju que jicø Diosis cyø'vejupø; entonces ñø'ijtu aṉgui'mguy va'cø Diosis 'yune'ajø jic pøn vya'ṉjamyajupø'is.
JOH 1:13 Y jetse pø'najyajpa Diosis fyamilia'omo, pero ji'ndyet porque ijtu'aṉcø jyata y myama sispø y ñø'pinbø, ni ji'ndyet porque pø'nis jetse sunba aṉcø, sino Diosis jetse yac pø'najyajpa.
JOH 1:14 También Diosis 'Yote sispø pøn tujcu y oy it tø øtzji'ṉda'm, y ista'm øjtzi myøja'ṉo'majcuy jujche ndø Janda Diosis yac møja'ṉo'majpa tumbø 'Yune. Jet viyuṉdzambapøte y vøti syunba aunque iyø.
JOH 1:15 Jua'nis cha'maṉvac iyete minupø, nømu: ―Yøṉete mi ndzajmatyamu que maṉba mini; o'yø mi nøjandyame: “Más jøsi'cam maṉba min pøn más myøja'ṉombø que ji'n øjtzi; porque de por si na ijtuti antes que øjtzi”.
JOH 1:16 Ñe'ete aunque tiyø, y tø tzi'u'am aunque tiyø ñe' vyø'ajcupit, y más tø tzi'a'ṉøpya vøjpø tiyø.
JOH 1:17 Porque Moisés chi' aṉgui'mguy Diosis va'cø ndø yaj coputø, pero Jesucristo cyø'vej Diosis va'cø min tø toya'ṉøyø, y va'cø cha'maṉvac viyuṉsepø tiyø.
JOH 1:18 Ni jujchøc ja is Dios ni i'is. Pero tø'cs tumbø 'Yune vøti syunba Diosis, y jete 'Yune tumø'om ijtu Jyata Diosji'ṉ, y je'is min cha'maṉvac jujchepøt Dios.
JOH 1:19 Entonces Israel pø'nis cyø'vejyaj pane y eyata'mbø masandøjcom yosyajpapø va'cø 'yo'nøyaj Juan. Tzu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo y nu'cyaj Juan ijtumø. 'Yaṉgøva'cyaj Juan ñøjayaju: ―¿ⁿIye mijtzi?
JOH 1:20 Jua'nis viyuṉdzajmayaju, ñøjayaju: ―Øtz ji'n chøṉ Cristo jicø Diosis maṉbapø cyø'veje.
JOH 1:21 Entonces 'yaṉgøva'cyajque'tu: ―O'ca mitz ji'ndyet mi jiṉgø, ¿entonces será que mitzømacsque't Eliaspø? Y Jua'nis ñøjayaju: ―Ni øtz ji'n chøṉ Elías. Y ñøjayajque'tu: ―Bueno, ¿entonces será que mijtzømacsque't jic tza'maṉvajcopapø ndø ⁿjo'ctambapø? Y ñøjayaju: ―Ni øtz ji'n chøṉ jicø.
JOH 1:22 Y pø'nis ñøjayaj Juan: ―Pues tø tzajmatyam ndøvø ⁿiye mijtzi, va'cø mus ndzajmayajque'ta øtz cø'vejyajupø'is øjtzi. ¿Ti mi ndzamba?
JOH 1:23 Jua'nis ñøjayaju: ―Øtz pømi vejpøjtzi jya'ijnømømø, nø'mbøjtzi: “Jujche ndø vøjøndzøctamba tuṉ cuando maṉba min møja'ṉ aṉgui'mbapø, jetse vøjøtzøctam mi ndzocoy porque maṉba min ndø Comi”. Jetse nømu tza'maṉvajcopyapø Isaías, y jetse nømgue'tpa øjtzi.
JOH 1:24 Y cyø'vejyajupø oyu'is 'yo'nøy Juan, fariseo'is vya'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm cyø'vejyaju.
JOH 1:25 Y 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaj Juan: ―¿Ti'ajcuy mi ñø'yø'ombya o'ca mitz ni ji'ndyet mi Cristo Diosis maṉbapø cyø'veje, ni ji'ndyet mi Elías, ni ji'ndyet mi jic tza'maṉvajcopyapø?
JOH 1:26 Jua'nis ñøjayaju: ―Øtz nø'yø'opyøjtzi nø'ji'ṉ, pero ijtu'am tum pøn mijtzomda'm mitz ji'n mi ispøctamepø.
JOH 1:27 Jicø jøsmøti minu, pero más myøja'ṉombø que øjtzi. Øtz ji'nchø ni tiyø je'is vyi'naṉdøjqui, ni øtz ji'n mus ndzøc nu'csocuy jic pøngøtoya porque myøja'ṉombøte y syunba más vøjpø pøn que øjtzi va'cø chøjcay nu'csocuy.
JOH 1:28 Jetse tujcu Jordán nø'cøtu'maṉ tum cumgu'yomo ñøyipø'is Betábara, jiṉ oy nø'yø'oy Juan.
JOH 1:29 Jyo'pit Jua'nis is Jesús nø minupø jetcømø y Juan nømu: ―A'mdamø pøn Diosis cyø'vejupø va'cø cya'ø. Jujche tum borrego yaj ca'tøjpase pø'nis cyojacøtoya, jetse jic maṉba ca'e va'cø yac tzu'ṉayaj mumu nascøsta'mbø pø'nis cyoja.
JOH 1:30 Yøṉømtzø ndzamupø que maṉba mini, nø'møjtzi: “Øtz vi'na mi'nøjtzi y jøsi'cam minba eyapø lo que más myøja'ṉombø, porque jet na ijtutina'ṉ antes que øjtzi”.
JOH 1:31 Y øtz ji'na'ṉø musi iyete Cristo, pero mi'nøjtzi va'cø nø'yø'oy nø'ji'ṉ va'cø ispøcyaj Israel pø'nista'm que jiquete.
JOH 1:32 Jua'nis chamu jujche isuse. Nømu: ―ⁿIsøjtzi Masanbø Espiritu tzajpom tzu'ṉupø y nø myø'nupø como palomase y jetcøs te'ngøne'cu y jen tzø'yu.
JOH 1:33 Y ji'ndøcna'ṉø ṉgomusi iyete, pero oyupø'is ø cø'veje va'cø nø'yø'oya nø'ji'ṉ, je'is nøja'yøjtzi: “Cuando mi ispa Masanbø Espiritu nø myø'nupø pøngøsi y jetcøs nø chø'yupø, entonces maṉba mi musi que jiquete nø'yø'opyapø Masanbø Espirituji'ṉ”.
JOH 1:34 Pues jet o'm isi y muspa ndzam viyuṉse que jicømete Diosis 'Yune.
JOH 1:35 Jyo'pit jendina'ṉ te'nque't Juan y jendi te'ñajque't metzcuy Jua'nis ñøtuṉdøvø.
JOH 1:36 Y Jua'nis cyøque'nøy Jesús jen nø vyijtupø, y nømu: ―Jic pønamete Diosis cyø'vejupø va'cø cya' como borrego ca'pase ndø cojacøtoya.
JOH 1:37 Y metzcupø ñøtuṉdøvø'is myañaju jujche nø ñøm Juan, y maṉ pya'tyaj Jesús.
JOH 1:38 Jesús que'najtonvitu' jyøsmø y joviti isyaj metzcuy pøn nø myacyajupø'is y Jesusis ñøjayaju: ―¿Ti nø mi ⁿme'tztamu? Pø'nis ñøjayaj Jesús: ―Rabí, ¿jut mi ⁿijtu? ―Je'is 'yote'omo ñøjayajpa Rabí, pero ndø nøjandyamba ndø ote'omo aṉma'yopyapø.
JOH 1:39 Jesusis ñøjayaju: ―Tø maṉdya'i, maṉba mi isindzi'tame ju'tø it øjtzi. Y maṉyaju isyaju jutø ijtumø ndø Comi y jiṉ tzø'yaj tyumø'om ndø Comiji'ṉ jic jamacøsi porque tza'imna'ṉ como las cuatrose'ṉomo.
JOH 1:40 Tum myanupø'is Jua'nis nø chamupø y maṉu'is pya't Jesús ñøyi Andrés, Simón Pedro'is tyøvø, tumbø jatacøs tzu'ṉupø.
JOH 1:41 Vi'na Andresis maṉ mye'tz tyøvø Simón y ñøjayu: ―ⁿIsta'møjtzi Mesías ―Mesías ndø nøjandyaṉgue'tpa Cristo.
JOH 1:42 Andresis ñømin Simón ijtumø Jesús. Jesusis cyøque'nøy Simón y ñøjayu: ―Mijtzete Simón, Jonasis mi 'yune, pero maṉba mi nøyi'aj yøti Cefas ―yøṉ nøyi Cefas putque'tpati ndø onde'omo Pedro.
JOH 1:43 Jyo'pit Jesús nømna'ṉ myaṉdo'u Galilea nasomo. Y oy mye'tz Felipe y ñøjayu: ―Ma tø pa'tø.
JOH 1:44 Felipe Betsaida cumgupyønete y Andrés y Pedro jiṉda'mbøna'ṉetque't.
JOH 1:45 Felipe'is oy mye'tz Natanael y ñøjayu: ―ⁿIsta'møjtzi pøn lo que Moisesis oyupø jyaye mapø mini. Aṉgui'mguy libru'omo ijtu jachø'yu, jetseti jyayajque'tuti tza'maṉvajcoyajpapø'is. Jic pøn minu'am, ñøyipø'is Jesús Nazaret cumgupyøn, y jic Jesús Jose'is 'yune.
JOH 1:46 Entonces Natanaejlis ñøjayu: ―¿Será vøjpø pønacsque't o'ca minupø Nazaret cumgu'yomo? Porque puro yatzita'mbø ityaj jiṉø. Felipe'is ñøjayu: ―Tø ma'i, ma ndø a'mista'i.
JOH 1:47 Jesusis is Natanael nø minupø y nømu: ―Jic nø minupø jic viyuṉsepø Israel pøn, je'tis ji'n ma chøc aṉgøma'cø'ocuy.
JOH 1:48 Natanaejlis ñøjay Jesús: ―¿Jujche mi ndø ispøjcu? Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Antes que oyutøc mi mye'ndze Felipe'is, cuando higo cu'yucø'mø mi ⁿijtu'øc, mi ⁿisøjtzi.
JOH 1:49 Natanaejlis ñøjay Jesús: ―Maestro, mijtzete Diosis mi 'Yune. Mijtzete Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm.
JOH 1:50 Pero Jesusis ñøjay Natanael: ―Mi ndø va'ṉjajmba porque nø'ø mi ⁿnøjayu que mi ⁿispøc øjtzi higo cu'yucø'mø mi ⁿijtu'øc; pero más maya'cuseta'mbø tiyø maṉbatøc mi ⁿisi.
JOH 1:51 Y Jesusis ñøjacye'tu: ―Viyuṉsye mi nøjambya øjtzi, jøsi'cam maṉba mi ⁿistam tzap aṉvajcu, y Diosis 'yangeles nø qui'myajupø y nø myø'ñajupø øtzcø'mø, øtz mumu pø'nis chøṉ tyøvø.
JOH 2:1 Tu'cay jamapit oy co'tøjcajcuy Caná cumgu'yomo Galilea nasomo. Y Jesusis myama jiṉdina'ṉ itque'tu.
JOH 2:2 Y Jesús mye'chajtøju ñøtuṉdøvøji'ṉ va'cø myaṉyaj nø cyo'tøjcajnømumø.
JOH 2:3 Y cuando jendina'ṉ ityaju, cøyajøyaj vinuji'ṉ. Entonces myama'is ñøjay Jesús: ―Cøyajøyaju'am vinuji'ṉ.
JOH 2:4 Jesusis ñøjayu: ―Tzamyomo, ¿ticøtoya mi ndø ñøjambya jetze? Ja ñu'cøtøc ø hora va'cø yoscho'tza.
JOH 2:5 Jesusis myama'is ñøjayaj jen nø yosyaju: ―Tzøctamø lo que mi ñøjandyamba je'is.
JOH 2:6 Pues ijtuna'ṉ jen tujta'y tza'pø nø'po'cscuy porque jetse ijtuna'ṉ Israel pø'nis cyostumbre va'cø cyøtze'yaj vyin ijtuse vya'ṉjajmocuy. Tøjcøpana'ṉ ochenta o cien litrota'm nø' tumdum nø'po'cscu'yomo.
JOH 2:7 Jesusis ñøjayaj jen yosyajpapø: ―Jojøtyam nø'ji'ṉ nø'po'cscuy. Y jyojøyaju hasta suñi taspacse'ṉomo.
JOH 2:8 Y Jesusis ñøjayajque'tu: ―Yøti cøtzpujtatyam usyøc y ma tzi' søṉgovi'najø va'cø tyo'ṉisø. Y jetse chøcyaju.
JOH 2:9 Entonces søṉgovi'najø'is tyo'ṉis nø', pero vinu'aju'camete nø', y ji'na'ṉ myusi jut ñøtzu'ṉyaju, sólo jen nø yosyajupø'is oyu'is cyøtzputyaj nø', je'is myusyaju jut pyøcyaju. Entonces søṉgovi'najø'is ñøvej pøn maṉbapø co'tøjcaje,
JOH 2:10 y ñøjayu: ―Mumu pønis vi'na syajyajpa vøjpø vinu y después cuando veneta'mbø'is tyo'ṉyaju'am vøti, syajyajpa corrientepø. Pero mitz mi aṉne'ṉgu más vøjpø hasta yøticse'ṉomo.
JOH 2:11 Yøṉ vindzøjcu milagro'ajcuy Jesusis Caná cumgu'yomo Galilea nasomo. Y jetse isindzi'yaju que myøja'ṉombø pønete, y vya'ṉjamyaju ñøtuṉdøvø'is que Cristote.
JOH 2:12 Jøsi'cam Jesús maṉu Capernaum gumgu'yomo y maṉyajque'tuti Jesusis myama y myuqui y ñøtuṉdøvøta'm, y jiṉ oy tzø'yaje jujche jamatiyø.
JOH 2:13 Nømna'ṉ tyome'aju Israel pø'nis syø'ṉda'm ñøyipø'is pascua. Y Jesús maṉ Jerusalén gumgu'yomo.
JOH 2:14 Y Jesusis is masandøjcomo solajromo nø mya'ayaju'is vacas y borrego y paloma, y jen nømna'ṉ pyo'csyaj cyacpø'yajpa'is tumin.
JOH 2:15 Y cayita'mbø tzayji'ṉ Jesusis chøc nacsocuy y nacsputyaj mumu masandøjcomo solajromo. Nacsputputvøyaj borrego y vacas parejo cyomiji'ṉ, y titpø'jayaj tyumin nasomo cyacpø'yajpapø'is ñe, y myatztonguejcayaj myesa.
JOH 2:16 Y ñøjayaj nø mya'ayaju'is paloma: ―Nøputyaj yøṉø a'ṉgomo. Uy mi yac yosatyam ø Janda'is tyøc va'cø min mi mya'aṉgojtam yø'qui.
JOH 2:17 Entonces ñøtuṉdøvø'is min jyajmemiñaje jachø'yupøte. Nømba: “Hasta topya ø ndzocoy porque sungo'nbøjtzi va'cø it vøjpø tiyø mi ndøjcomo”.
JOH 2:18 Pero Israel pø'nista'm ñøjayaj Jesús: ―¿Tiyø milagro'ajcuy mi ndø yac istamba va'cø ndø mustamø o'ca it mi aṉgui'mguy va'cø mi ndzøc jujche mi ndzøcpase?
JOH 2:19 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―O'ca mitz ⁿyajtamba yøṉ masandøc, tu'cay jamapit øtz ma'ṉbø ndzøcvøjøtzøqui.
JOH 2:20 Entonces Israel pø'nis ñøjayaj Jesús: ―Cuarenta y seis ame ñømaṉu va'cø chøctøj yøṉ masandøc, ¿jutznøm maṉba mi ⁿyac tuc tu'cay jamacøsi?
JOH 2:21 Masandøc nø chamu, pero ji'n mero masandøc, sino ñe' syisete como si fuera masandøc.
JOH 2:22 Cuando Jesús visa'ujcam después que ca'ujcam, entonces ñøtuṉdøvø'is jyajme miñaju que jetse oyuse ñøjayaje y vya'ṉjamyaju ijtuse jachø'yupø totocøsi y vya'ṉjamyajque'tu jujche chamuse Jesusis.
JOH 2:23 Y Jesús Jerusalén gumgu'yomna'ṉ ijtu'øc cuando pascua søṉ nø cyosø'ṉajtøju'øc. Itco'ñajuna'ṉ vya'ṉjamyaju'is Jesús porque isyaju aṉcø milagro'ajcuy nø chøjcupø.
JOH 2:24 Pero Jesusis ji'na'ṉ vya'ṉjamyaj pøn o'ca de veras nøme vya'ṉjamyajupø, porque Jesusis cyomusyajpa mumu pøn jujcheta'm qui'psocuy.
JOH 2:25 Ji'ndyet pyena va'cø chajmatyøjø jujche pø'nis qui'psocutya'm porque ñe'c Jesusis myusayajpa mumu pø'nis chocoy.
JOH 3:1 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Nicodemo, fariseo'is vya'ṉjajmocuy ñø'ijtayupø'is, y Israel pøn aṉgui'mbate.
JOH 3:2 Je'is cyønu'c Jesús tzu'ijcam y ñøjayu: ―Maestro, musta'mbøjtzi que Diosis mi ṉgyø'veju va'cø min mi 'yaṉma'yoya, porque ni jutipø pø'nis ji'n mus chøc milagro'ajcuy jujche mitz ndzøcpase mientras que ji'n cyotzoṉ Diosis.
JOH 3:3 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Viyuṉse mi ñøjambyøjtzi; o'ca tum pøn ji'n pyø'najvøjøtzøqui, nunca ji'n mus isay Diosis itcuy.
JOH 3:4 Nicodemo'is ñøjayu Jesús: ―¿Pero jutz nømø muspa pø'najvøjøtzøc pøn cuando tzambønbø'am? Ji'nam jutznøm mus vøco tøjcøcye't myama'omo va'cø vyøco pø'najque'ta.
JOH 3:5 Y Jesusis ñøjayu: ―Viyuṉse mi nøja'mbyøjtzi, o'ca tum pøn ji'n pyø'naj nø'ji'ṉ y Espirituji'ṉ, ji'n mus tøjcøy Diosis itcu'yomo.
JOH 3:6 Lo que yac pø'najupø sispø'is, sispøte, y lo que yac pø'najupø Espiritu'is, espiritupøte.
JOH 3:7 U mi myaya'u porque nø mi nøjayu aṉcø tiene que va'cø mi vyøṉgopø'najø.
JOH 3:8 Porque sava yø'qui jeni pominba pomyaṉba y mitz mi manba nø 'ya'ṉøyupø, pero ji'n mi musi juti nø chu'ṉu jut nø mya'ṉøyu. Jetsetique't mumu pøn Masanbø Espiritu Santo'is yac pø'najupø.
JOH 3:9 Entonces Nicodemo'is ñøjay Jesús: ―¿Jujche muspa tuc yøṉø?
JOH 3:10 Y Jesusis ñøjay Nicodemo: ―Mitz mi aṉmayajpapøte Israel pønda'm. ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgomusi yøcsepø tiyø?
JOH 3:11 Viyuṉse mi nøja'mbyøjtzi, ndzamda'mbøjtzi lo que muspacse'ṉomo, y lo que ista'mbøjtzi, ṉgotestigosajta'mbøjtzi. Pero mitz ji'n mi ndø va'ṉjamdame lo que øtz mi ndzajmatyambase.
JOH 3:12 O'ca øtz mi ndza'maṉvajcatya'mbøjtzi jujche ijtuse nascøsi, y ji'n mi ndø va'ṉjamdame, ¿entonces jujche maṉba mi ndø va'ṉjamdame o'ca mi ndza'maṉvajcatya'mbøjtzi jujche ijtuse tzajpomo?
JOH 3:13 ”Ni itøc ja oy qui'm tzajpomo, sino øjtzi. Mø'nøjtzi tzajpom tzu'ṉupø'tzi øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, y tzajpom chøṉ ijtupø.
JOH 3:14 Jujche Moisesis yaj qui'm tzan cucyøsi tøtzø nasomo, jetse tiene que øtz va'cø yaj nøqui'mdøjque't øjtzi cruzcøsi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
JOH 3:15 Jetse o'ca aunque ipø pø'nis va'ṉjajmbøjtzi, ji'n maṉ tocoye, sino maṉba quen mumu jamacøtoya.
JOH 3:16 ”Porque Diosis algo syuñaj nascøsta'mbø pøn, y por eso tzi'ocuyaj øjtzi tumbø 'Yuneti chøṉø, va'cø jana tocoy ni iyø o'ca va'ṉjamba øjtzi, sino maṉba quen mumu jamacøtoya.
JOH 3:17 Porque Diosis cø'vej øjtzi nascøsi ñe'c 'Yune chøṉø va'cø yaj cotzocyaj nascøsta'mbø pøn, ni ji'ntze va'cø maṉ yac tocoyajø.
JOH 3:18 ”Va'ṉjambapø'stzi, ni i'is ji'n mus maṉ yaj coja'ajø, pero ji'n vya'ṉjamepø'stzi yaj coja'ajtøju'am, porque ja vya'ṉjajmøjtzi Diosis chøṉ tumbø 'Yune.
JOH 3:19 Øtz mi'nøjtzi nascøsi como sø'ṉgø va'cø ṉgøsø'ṉøjay pø'nis chocoy, pero pø'nista'm más syuñaj pi'tzø'ajcuy que ji'n sø'ṉgø va'cø jana cyeja que nø chøcyaj yatzitzoco'yajcuy, y por eso maṉba yaj coja'ajyaj Diosis.
JOH 3:20 Porque chøcpapø'is yatzipø tiyø ji'n maṉ syun sø'ṉgø, ni ji'n mini sø'ṉgø'omo va'cø jana istøj yatzipø tiyø lo que chøcyajpapø.
JOH 3:21 Pero chøcpapø'is vøjpø tiyø minba sø'ṉgø'omo va'cø istøjø que nø chøc Diosji'ṉ lo que nø chøjcupø.
JOH 3:22 Jøsijcam Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ maṉyaj parejo Judea nasomo. Jiṉ Jesús oy it usya'ṉ hora ñøtuṉdøvøji'ṉ y nø'yø'yoyu.
JOH 3:23 Y Juan nømna'ṉ nø'yø'yocye'tu Enón gumgu'yomo, tome Salim gumguy, porque jiṉø ijtuna'ṉ yø'qui jeni nø'. Pøn miñajpana'ṉ y Jua'nis ñø'yøyajpana'ṉ.
JOH 3:24 Jetse chøc Jua'nis antes que ja octøc somdøji.
JOH 3:25 Y Jua'nis ñøtuṉdøvø'is ñø'onguipyaj Israel pøn que jujche ndø cøtze'pa ndø vin como seña que ndø cøvajcøyu'am Diosis vyi'naṉdøjqui.
JOH 3:26 Y cyønu'cyaju Juan y ñøjayaju: ―Maestro, jic pøn lo que ijtupøna'ṉ mitzji'ṉ Jordán nø'cøtu'maṉ y mitz oy mi ndzam iyete, jic pøn nø'yø'yopya y nu'cyajpa vøti pøn jijcø'mø.
JOH 3:27 Jua'nis 'yaṉdzoṉyaj ñøjayaju: ―Ni i'is ji'n mus ñø'it ni ti aṉgui'mguy mientras Diosis ji'n maṉ chi'i.
JOH 3:28 Mitz mi ne'c mi mandamu lo que øtz nø'møjtzi, øtz ji'n chøṉ Cristo. Pero øtz vi'na cø'vejøjtzi antes que minba Cristo.
JOH 3:29 Es como cuando itpa co'tøjcajcuy; it tum pøn maṉba'is pyøc yomo, y itque't je'is 'yamigo tome nø tye'nu y nø myajnay 'yote, y 'yamigo'is cyøcasøpya vøti cuando myanba nø vyejvejneyu pøn maṉbapø co'tøjcaje. Jetse øtz ṉgøcasøcyomø'ngue'tuti'tzi cuando ma'nbøjtzi je'is 'yote.
JOH 3:30 Jet tiene que va'cø más myøja'ṉomajø, y øtz menosomdi maṉba tzø'yi.
JOH 3:31 It tum minupø møji tzu'ṉupø. Jet mase myøja'ṉombø que ni jutipø pøn. Nascøs tzu'ṉupø pøn nascøspøte y nascøspø tiyø maṉba chame. Pero tzajpom tzu'ṉupø más myøja'ṉombø que ni jutipø pøn.
JOH 3:32 Lo que jujche isu, lo que jujche myanupø, jetseti chamgue'tpa. Pero ni i'is ji'n vya'ṉjajmaye lo que ti nø cha'maṉvajcupø.
JOH 3:33 O'ca i'is vya'ṉjajmapya tiyø nø cha'maṉvajcupø, entonces viyuṉgotzøcpa lo que Diosis chamba.
JOH 3:34 Lo que Diosis cyø'vejupø, je'is cha'maṉvajcapya Diosis 'yote, porque Diosis chi'pa más vøti 'Yespiritu.
JOH 3:35 Ndø Janda Diosis syunba 'Yune, por eso chi' aṉgui'mguy mumu ticøsi.
JOH 3:36 Vya'ṉjambapø'is Diosis 'Yune, pya'tpa vøjpø itcuy mumu jamacøtoya; y ji'n vya'ṉjamepø'is Diosis 'Yune ji'n maṉ quene, sino que Dios maṉba qui'sca'e y maṉba cyastigatzøc tumø najcøtoya.
JOH 4:1 Ndø Comi'is myusu que fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is myañaju que masti ñe'c ndø Comi cyøtu'myaju va'cø 'yaṉmayajø y va'cø ñø'yøyajø y Juan masti usyaṉ cyøtu'myaju.
JOH 4:2 Pero mismo ñe'c Jesús ja ñø'yø'yoya, sino Jesusis ñøtuṉdøvø nø'yø'yoyaju. Entonces cuando Jesusis myusu que jetse chamyaju fariseo'is que jete más cyøtu'myaju,
JOH 4:3 entonces tzu'ṉ Jesús Judea nasomo va'cø myaṉ Galilea nasomo.
JOH 4:4 Y tiene que va'cø cyøjtay Samaria cumgu'is ñasomo.
JOH 4:5 Cuando nømna'ṉ cyøtyaj Samaria cumgu'is ñasomo, nu'cyaj tum cumgu'yomo ñøyipø'is Sicar. Sicar cumguy tome ispa nas co'aṉjajme Jacojbis chi'u 'yune José ya'møc.
JOH 4:6 Jendi ijtu nø'chatøc ñøjmayajpapø Jacojbis ñø'chatøc. Pues como Jesús nitu'yu va'cø tyu'ṉajø, po'cschø'y nø'chatøjcaṉvini tome paṉguc jamase'ṉomo.
JOH 4:7 Mientras jen po'csu, min nø'pøqui tum Samaria nasombø yomo. Jesusis ñøjay yomo: ―Tø va'ctzi' usøc nø'.
JOH 4:8 Pero mientras jetse tujcu, Jesusis ñøtuṉdøvøta'm maṉyajumna'ṉ cumgu'yomo maṉ jyuyaj ti va'cø cyu'tyajø.
JOH 4:9 Entonces Samaria yomo'is ñøjay Jesús: ―Como mitz Israel pøn, ¿ticøtoya mi ⁿva'cpa øtzcøs nø', como øtz Samaria yomoti chøṉø? Porque Israel pøn y Samaria pøn de por sí na qui'sayajtøjpa.
JOH 4:10 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―O'ca mi muspana'ṉ ti tø tzi'papø Diosis y o'ca mi muspana'ṉ i'is nø mi nøjayumbø: “Tø va'ctzi usyøc nø'”, mijna'ṉ mi ⁿva'cpa nø' øtzcøsi y øjna'ṉ mi ndzi'pa nø' mumu jamacøtoya va'cø mi ⁿyaj quena.
JOH 4:11 Y yomo'is ñøjay Jesús: ―Señor, ja mi nø'it ni tiyø majcuy y nø' jojmoti ijtu, ¿jut ma mi mbøc nø' mumu jamacøtoya va'cø quena?
JOH 4:12 ¿Será que más mi ⁿmyu'sombya que vi'napø ndø janda Jacobse? Porque je'is tzajcatyam yøṉ nø'chatøc y je'tom ñøput nø' para vyingøtoya y 'yunecøtoya y vyacascøtoya.
JOH 4:13 Jesusis ñøjay yomo: ―O'ca ndø to'ṉba yøcsepø nø', usyaṉ horacøsi tø vøco yo'ctøtzque'tpati.
JOH 4:14 Pero o'ca mi ndo'ṉba nø' øtz ndzi'papø, nunca ji'nam maṉ mi ⁿyo'ctøtz nunca, pero nø' øtz ndzi'papø maṉba vome mi ndzoco'yomo va'cø mi ṉgyen mumu jamacøtoya.
JOH 4:15 Entonces yomo'is ñøjay Jesús: ―Señor, ndø tzi' nø mi ndzamusepø nø' va'cø jana yo'ctøtza'mtzi y va'cø jana min mbøc nø' yø'qui.
JOH 4:16 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Mavø, ma vejay mi ⁿjaya y mindam yø'qui.
JOH 4:17 Yomo'is ñøjayu: ―Ja it ø ⁿjaya. Jesusis ñøjayu: ―Viyuṉsyete nø mi nchamu que ja it mi ⁿjaya.
JOH 4:18 Porque mosayamete pøn oyu mi nø'indi, y pøn mi nø'ijtupø yøti, ji'ndyet mi ⁿjaya. Por eso viyuṉdit nø mi nchamu.
JOH 4:19 Yomo'is ñøjay Jesús: ―Señor, ṉgui'pspøjtzi que mitz ñcha'maṉvajcopapøte.
JOH 4:20 Ø janda tzu'ṉgu'ista'm cyøna'tzøyaj Dios yøṉ lomacøsi, y mitz mi Israel pø'nista'm mi ñømdamba que mumu pøn tiene que va'cø myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo va'cø cyøna'tzøyaj Dios jiṉø.
JOH 4:21 Y Jesusis ñøjayu: ―Tzamyomo, tø va'ṉjam ndøvø; maṉba nu'c 'yora cuando ji'n ma mi min yøṉ lomacøsi, ni ji'n ma mi myaṉ Jerusalén gumgu'yomo va'cø mi ṉgøna'tzøy Dios.
JOH 4:22 Mitz ji'n mi mustam i mi ṉgøna'tzøtyamba, pero øtz musta'mbøjtzi i ṉgøna'tzøtya'mbøjtzi; porque Yajcotzojcopyapø minba Israel pø'nomda'm.
JOH 4:23 Porque maṉba nu'c hora y nu'cu'am yøti cuando lo que viyuṉbø cyøna'tzø'yajpapø'is maṉba cyøna'tzøyaj ndø Janda Dios vøjpø Espirituji'ṉ y viyuṉbø qui'psocuji'ṉ. Porque ndø Janda Diosis syunba jetseta'mbø pøn va'cø cyøna'tzøyajø.
JOH 4:24 Dios espiritupøte, y cyøna'tzøyajpapø'is tiene que va'cø cyøna'tzøyajø vøjpø Espirituji'ṉ y viyuṉbø qui'psocuji'ṉ.
JOH 4:25 Yomo'is ñøjay Jesús: ―Muspøjtzi que maṉba min Diosis cyø'vejupø ñøjayajque'tpapø Cristo. Cuando minba jicø, je'is maṉba tø tzajmatyam aunque tiyø.
JOH 4:26 Jesusis ñøjayu: ―Øjchømøṉø nø mi ⁿvyejvejneyumbøji'ṉ.
JOH 4:27 Jicsye'c vitu'yaj Jesusis ñøtuṉdøvø, y ñømaya'yaju ti'ajcuy yomoji'ṉ nø vyejvejneyu. Pero ni i'is ja ñøjayø: “¿Ti mi sunba?”; y ni jutipø'is ja ñøjayø: “¿Ti'ajcuy nø mi ⁿvyejvejney yomoji'ṉ?”
JOH 4:28 Pero yomo'is chac myajcuy y maṉ cumgu'yomo. Y ñøjayaj cumgu'yomda'mbø:
JOH 4:29 ―Maṉdya'i, maṉ ndø a'mista'i. Jiṉ it pøn nø tzajmayupø'stzi mumu jujche ndzøjcupøse øjtzi. ¿Ji'nacsque't jicøm Cristo?
JOH 4:30 Entonces tzu'ṉyaj cumgu'yomo nu'cyaj jut ijtumø Jesús.
JOH 4:31 Mientras jetse nø tyujcupø, ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―Maestro, vi'c yøṉ vi'jcuy.
JOH 4:32 Pero je'is ñøjayaju: ―Lo que mitz ji'n mi mustamepø, ijtuti ti ⁿvi'cpa øjtzi.
JOH 4:33 Entonces ñøtuṉdøvø'is na ñønøjayajtøju: ―¿I'sacs ñømijnay vi'jcuy?
JOH 4:34 Jesusis ñøjayaju: ―Va'cø ndzøc lo que syunbase cø'vejupø'stzi, y va'cø yac tujcay je'is yoscuy, jetse itpøjtzi contento como si fuera tas øjtzi.
JOH 4:35 Mitz mi ñømdamba: “Faltatøc macscuy poya va'cø cyøṉyaj nipi”. Pero øtz mi nøjañdya'mbøjtzi: Quende'ndamø y cøque'nøtyam pøn como nipise. Como cama tøjtzupø listo va'cø ndø piṉdamø, jetse je pøn listo va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote.
JOH 4:36 Yosaṉ Diosise ñe, y it yoscuy va'cø cha'maṉvajcay je'is 'yote. Y yosyajpapø coyojyajtøjpa y piṉyajpa yosaṉ mumu jamapø quengucøtoya. Y como parejo casøyajpa ñipyajpapø'is y piṉyajpapø'is, jetse parejo maṉba casøyaj chamdzo'chajpapø'is Diosis 'yote y lo que isyajpapø'is cuando vøti pø'nis vya'ṉjamyajpa.
JOH 4:37 Y jetse viyuṉete lo que nømyajpase: “Eyapø'is ñijpa, eyapø'is piṉba”.
JOH 4:38 Øtz maṉu mi yaj cosechatzøctame ja mi yostamømø. Eyata'mbø yosyaju, y mitz ndyøjcøtyamu eyata'mbø'is yosa'ṉomo.
JOH 4:39 Y vøti jic Samaria cumgu'yomda'mbø'is vya'ṉjamyaj Jesús cuando myañaju jujche chajmayajuse yomo'is. Porque yomo'is ñøjayaju: “Jic pø'nis tzajmay øjtzi todo lo que ti ndzøjcuse øjtzi”.
JOH 4:40 Entonces cuando Samaria cumgu'yomda'mbø'is cyønu'cyaj Jesús, cyøpena'ajyaju va'cø chø'y jetji'ṉda'm. Y entonces Jesús tzø'y metza jama jic cumgu'yomo.
JOH 4:41 Y vøti eyata'mbø'is vya'ṉjamyajque'tuti porque myañaju lo que ñe'c Jesusis cha'maṉvajcuse.
JOH 4:42 Y ñøjayaj yomo: ―Yøti va'ṉjamdamba'mtzi porque mandamu'mtzi jujche ñe'c ndø Comi'is nø cha'maṉvajcuse, ji'n sólo mitz nø mi ndza'maṉvajcuse. Y yøti ndø mustamba'am que viyuṉete yøṉ pøn Cristote tø yaj cotzoctambapø'is tø nascøsta'mbø tø pønda'møṉø.
JOH 4:43 Cøjtu'cam metza jama Jesús tzu'ṉ jeni y maṉ Galilea nasomo.
JOH 4:44 Porque ñe'c Jesús nømu que tum tza'maṉvajcopyapø ji'n pyøjcøchoṉyaje ñe cyumgutyøvø'is.
JOH 4:45 Entonces cuando Jesús nu'cu Galilea nasomo, jiṉda'mbø'is pyøjcøchoṉyaju, porque oy isyaj mumu lo que jujche Jesusis chøjcuse Jerusalén gumgu'yomo sø'ṉomo, porque oyajque'tu Galilea nasomda'mbø sø'ṉomo.
JOH 4:46 Entonces Jesús mingue'tu Caná cumgu'yomo Galilea nasomo oyumø yac vinu'aj nø' milagrovinipit. Ijtuna'ṉ jen tum gobierno'is pyøn Capernaum gumgu'yomo y ca'ena'ṉ je'is 'yune.
JOH 4:47 Cuando je'is myanu que Jesús tzu'ṉu Judea nasomo y minu Galilea nasomo, entonces maṉ 'yo'nøy Jesús va'cø myaṉ tyøcmø va'cø maṉ yac tzojcay 'yune, que 'yune nømøme cya'to'u.
JOH 4:48 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Mientras ji'n mi ndø isay ø milagro'ajcuy y musocuy, pues ji'ndye ma mi ndø va'ṉjamdame.
JOH 4:49 Gobierno'is pyø'nis ñøjay Jesús: ―Señor, min pronto antes que ca'pa ø une.
JOH 4:50 Jesusis ñøjayu: ―Mavø; tzojcu'am mi une. Y pø'nis vya'ṉjajmu jujche Jesusis chajmayuse y maṉgue'tu tyøcmø.
JOH 4:51 Y cuando nømna'ṉ myaṉ tyøcmø, chøsi'sta'm choṉyaju y ñøjayaju: ―Yøti mi ⁿune tzojcu'am.
JOH 4:52 Entonces 'yaṉgøva'cu tiyø hora vø'ajtzo'tzu. Y ñøjayaju: ―Tø'øc como a la unasye'ṉomo cøt ñutzø.
JOH 4:53 Jetse jyata'is ñi'aṉjajmu que misma hora que Jesusis ñøjayu'øc: “Yøti mi ⁿune tzojcu'am”; jicse'cti cøt ñutzø. Y ñe'c pø'nis vya'ṉjam Jesús y mumu tyøjcomda'mbø'is vya'ṉjamyajque'tuti.
JOH 4:54 Yøṉete mena'combø milagro'ajcuy lo que chøjcupø Jesusis cuando tzu'ṉ Judea nasomo y nu'c Galilea nasomo.
JOH 5:1 Jøsi'cam eyaco jama nømna'ṉ syøṉdzøcyaj Israel pønda'm Jerusalén gumgu'yomo. Y Jesús jiṉdi maṉgue'tu.
JOH 5:2 Y Jerusalén gumgu'yomo tome aṉdyuṉ ñøjayajpapø borrego'is 'yaṉdyuṉ ijtuna'ṉ tum taṉque, Israel pø'nis 'yote'omo ñøyipø'is Betesda. Ijtuna'ṉ jen mosay corredor.
JOH 5:3 Y øṉyaju je'tom sone ca'eta'mbø, to'tita'mbø, yacsuta'mbø, ja ityajø'is pyømi va'cø vityajø. Nømna'ṉ jyo'cyaju va'cø mics nø'.
JOH 5:4 Porque 'yorapit 'yorapit mø'nbana'ṉ angeles taṉque'omo y yac micspa nø'. Cuando micspa nø', vi'na tøjcøpapø nø'cø'mø tzocpa. Aunque jujchepø ca'cuy ñø'ijtupø'is, tzocpa.
JOH 5:5 Pues ijtuna'ṉ jen tum pøn treinta y ocho año'am cya'emø.
JOH 5:6 Jesusis isu nø 'yøṉumø y ñi'aṉjajmu que ya'møjcam ca'e'ajtzo'tzumø. Y Jesusis ñøjayu: ―¿Sunbaja mi ñchoca?
JOH 5:7 Ca'epø pø'nis ñøjay Jesús: ―Señor, cuando micspa nø', ja it ni iyø nøtøjcøpa'stzi nø'cø'mø. Pero mientras øtz sunba tøjcøtyo'a, eyapø vi'na tøjcøpya.
JOH 5:8 Pero Jesusis ñøjayu: ―Te'nchu'ṉø, pøc mi øṉguy, y vitø'am.
JOH 5:9 Y misma hora tzojcu, y pyøc 'yøṉguy y vijtzo'tzu. Y sapøjcuy jamacøsi jetse tujcu.
JOH 5:10 Por eso Israel pø'nis ñøjayaj pøn tzojcupø: ―Sapøjcuy jamaṉ yøti. ¿Ti'ajcuy ma mi yac tzu'ṉ mi øṉguy? Ya'inducpa aṉgui'mba'is va'cø jana mi nøvit mi øṉguy.
JOH 5:11 Pø'nis 'yaṉdzoṉu: ―Oyupø'is yac tzoque, je'is nøja'yøjtzi: “Piṉ mi øṉguy y ma vitø”.
JOH 5:12 Entonces 'yaṉgøva'cyaju: ―¿I'is mi ñøjayu: “Piṉ mi øṉguy y ma vitø”?
JOH 5:13 Tzojcupø pø'nis ja myusø i'se yac tzojcu, porque maṉumna'ṉ y sonena'ṉ ijnøm jiṉø.
JOH 5:14 Pero jøsijcam Jesusis pya'tu yac tzojcupø'am masandøjcomo mismo je pøn y ñøjayu: ―Coma'nøyø ti maṉba mi ndzajmaye. Yøti ñchojcu'am. U'yam maṉ mi ndzøjca'ṉøy mi ṉgoja, si no más pyor maṉba mi ṉgya'e'ajque'te.
JOH 5:15 Pøn maṉu y chajmayaj Israel pøn que Jesusise yac tzojcupø.
JOH 5:16 Por eso Israel pø'nista'm sunbana'ṉ ti algo chøjcayaj Jesús y jyajme'chajpana'ṉ vuelta jujche muspa yaj ca'yaj Jesús porque jetsepø tiyø chøjcu sapøjcuy jamacøsi.
JOH 5:17 Pero Jesusis ñøjayaju: ―Ø Janda yospa hasta como yøticse'ṉomo, y øtz yosque'tpati'tzi.
JOH 5:18 Por eso Israel pø'nis más chøcme'chajpana'ṉ vuelta jujche va'cø yaj ca'yajø. Qui'sayajpana'ṉ porque ja cyo'aṉjamø aṉcø sapøjcuy jama, y más qui'sayajpana'ṉ porque nømu que Dios Jyatate y jetse chøc vyin como Diostitque't.
JOH 5:19 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjañdya'mbøjtzi, øjchøṉ Diosis 'Yune y ji'n mus ndzøc ni tiyø ne'c ø ndumgø'y. Lo que ispøjtzi chøcpapø ø Janda'is, jetse muspa ndzøjque'ta, porque mumu jujche lo que chøcpapø ø Janda'is, jetseti ndzøjque'tpa øjtzi je'is chøṉ 'Yune øjtzi.
JOH 5:20 Porque ø Janda'is su'nbøjtzi, y isindzi'pøjtzi mumu lo que ñe'c chøcpase. Y matøc yac isque't más myøja'ṉomda'mbø tiyø va'cø mi nømaya'ndamø.
JOH 5:21 Porque como ø Janda'is yac visa'yajpa ca'yajupø'am y yajqueñajpa, jetse øjtzi 'Yune chøṉø y øjtzi yaj quenque'tpati'tzi iyø sunba yaj quena.
JOH 5:22 Ø Janda'is ji'n cyøme'tz ni iyø cyojaji'ṉ, pero øtz cojtøjtzi ø Janda'is va'cø ṉgøme'tz i'is it cyoja, øjchøn Diosis 'Yune.
JOH 5:23 Ø Janda'is jetse cojtøjtzi va'cø cyøna'tzøyaj mumu pø'nis. Jujche ø Janda cyøna'tzøyajpase, jetseti øtz va'cø cøna'tzøtyøjque'ta øtz 'Yuneti chøṉø. Ji'n mave'is cøna'tzøyajøjtzi, ji'ndi cyøna'tzøyajque't ø Janda oyupø'is cø'veje.
JOH 5:24 ”Viyuṉsye mi nøjayndya'mba øjtzi: Cyøma'nøpyapø'is ø onde y vya'ṉjambapø'is ø Janda lo que cø'vejupø'is øjtzi, mumu jamacøtoya itpa je pøn. Diosis ji'n ma yaj coja'aj ni tiyø, ca'upøsena'ṉ ijtu, pero yøti quenbati.
JOH 5:25 Viyuṉse mi nøjandyamba: Minba hora y nu'cu'am hora cuando ca'use ityajupø cyoja'is, maṉba cyøma'nøjayaj ø onde, øtz Diosis chøṉ 'Yune, y cyøma'nøjayajpapø'is maṉba queñaj mumu jamacøtoya.
JOH 5:26 Como ø Janda de por si na ñe'cti ijtu, jetse ø Janda'is aṉgui'm øjtzi je'is chøṉ 'Yune jetseti ø ne'cti va'cø itque'ta.
JOH 5:27 Ø Janda'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzi'yaj tum dum pøn conforme jujche oyse iti y øjtze Pø'nis chøṉ Tyøvøta'm.
JOH 5:28 Uy nømaya'tam yøcseta'mbø tiyø. Porque maṉba nu'c 'yora cuando mumu nipyatøjupø'is tzatøjcomda'mbø'is maṉba myajnayaj ø onde, øtz Diosis chøṉ 'Yune,
JOH 5:29 y maṉba putyaje. Opø'is chøcyaje vøjpø tiyø maṉba visa'yaje va'cø cyeñaj mumu jamacøtoya. Opø'is chøcyaj yatzita'mbø tiyø maṉba visa'yaje va'cø yaj coja'ayajtøjø.
JOH 5:30 ”Øtz ji'n mus ndzøc ni tiyø como si fuera ø ne. Jujche ø Janda Diosis tzajmapyase øjtzi, jetse øtz maṉba arreglatzøjcayaj pø'nis cyojata'm. Y øtz aṉgui'mbapø chøṉ vøjø. Øtz ji'n ma aṉgui'mi ø ne ṉgui'psocuji'ṉ, maṉba aṉgui'mi ø Janda'is syunbase. Porque ø Janda'is cø'vejøjtzi.
JOH 5:31 O'ca ø ne' ndza'mbøjtzi i' chøṉø, ji'n mi mustame o'ca viyuṉsye nø mi ndzajmatyamu.
JOH 5:32 Pero it eyapø chamgue'tpapø'is i' chøṉø. Y muspøjtzi que je'is cotza'mbøjtzi viyuṉsye.
JOH 5:33 Mitz oy mi ṉgø'vejta'm mi nu'cscuy Juangø'mø y Jua'nis mi ñchajmatyamu lo que viyuṉbø tiyete.
JOH 5:34 Pero ji'ndyet pyena pø'nis va'cø cotzam øjtzi; pero øtz ndza'maṉvacpøjtzi yøcsepø tiyø va'cø mi ṉgyotzoctamø.
JOH 5:35 Juanna'ṉete como si fuera tum no'asepø nembapø y sø'ṉbapø, porque tza'maṉvajcopyana'ṉ. Y jetse ñøcsø'ṉøjapyana'ṉ pø'nis chocoy. Y como tø casøtyambase cuando ndø istamba nø syø'ṉu no'a, jetse usyan horati mi ṉgøcasøtyamu lo que mi ñcha'maṉvajcatyamuse Jua'nis.
JOH 5:36 Pero it más myøja'ṉombø cotzambapø'stzi que ji'n Juan. Porque ø Janda'is tzamdzi'ø yoscuy va'cø yac tucø, y jetsepø yoscuy ndzøcpapø øjtzi. Mi istamba lo que ndzøcpapø øjtzi, y jetse muspa mi ndzi'tam cuenta que ø Janda'is cø'vejøjtzi.
JOH 5:37 Y mismo ñe'c ø Janda'is cø'vejupø'stzi, y je'is cotza'mgue'tpati'tzi. Pero mitz nunca ja mi majnandyam je'is 'yote, ni nuncatøc ja mi isatyam je'is vyin.
JOH 5:38 Ja mi nø'ijtatyam je'is 'yote mi ndzoco'yomda'm. Porque ø Janda'is cø'vejøjtzi y ji'n mi ndø va'ṉjamductame.
JOH 5:39 Mitz mi ndu'nme'tztamba Diosis tyotojayecøsi porque mi ṉgomo'tyamba que je'tomo maṉba mi ndu'nba'tame jujche muspa mi ijtam vøjø mumu jamacøtoya. Y mismo totojaye'is cotza'mbøjtzi.
JOH 5:40 Pero ji'n sun mi ndø va'ṉjamdamø; si no, øtz maṉbana'ṉ mi yac ijtam vøjø mumu jamacøtoya.
JOH 5:41 ”O'ca ji'nø vøpøpøngotzøc pø'nis, ji'n ø ndzøjcay cuenda.
JOH 5:42 Øtz mi ṉgomusta'mbøjtzi, que ji'n mi sundam viyuṉsye Dios mi ndzoco'yomda'm.
JOH 5:43 Øtz mi'nøjtzi ø Janda'is ñøyicøsi, pero mitz'ta'm ji'n sun mi ndø pøjcøchoṉdamø. Pero o'ca minba eyapø lo que ñe'c qui'psocuy maṉba'is yac yose, jet jø'ø, maṉba mi mbøjcøchoṉdame.
JOH 5:44 Ni jujche ji'n mus mi va'ṉjamondyamø porque na mi vyøṉgotzøctandøjpa mi ne'ṉgomda'm. Y ji'n mi ṉgøme'tztam mi ⁿvin va'cø mi vyøṉgotzøctam tumbø Diosis.
JOH 5:45 U mi ṉgui'pstamu que o'ca øtz ma'ṉbø mi ṉgøva'cøtyame ø Jandacøsi. It eyapø mi ṉgyøva'cøtyambapø'is, Moisesisete. Y Moisés mi ñømdamba que mi va'ṉjamdamba mitzta'm.
JOH 5:46 Pero o'ca mi va'ṉjamdambana'ṉ Moisés, mi ndø va'ṉjamdaṉque'tpatina'ṉ ndøvø. Porque cotza'm øjtzi Moisesis totocøs jachø'yuse.
JOH 5:47 Pero o'ca ji'n mi va'ṉjamdam Moisesis jyachø'yuse, entonces ji'ndi ma mi ndø va'ṉjajmatyaṉquet ø onde.
JOH 6:1 Jøsijcam Jesús maṉ Galilea majris cyøtu'møṉ. Jic mar ñøyipø'stique't Tiberias.
JOH 6:2 Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaj Jesús porque isyaju jujche chøcpana'ṉ milagro'ajcuy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø.
JOH 6:3 Y Jesús qui'm loma chøquicøsi y jiṉ po'csyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ.
JOH 6:4 Y nømna'ṉ tyome'aj Israel pø'nis syøṉda'm ñøyipø'is pascua søṉ.
JOH 6:5 Jesús quende'nu y is vøti pøn nø cyønu'cyajupø'is. Entonces Jesusis ñøjay Felipe: ―¿Jut maṉba ndø juñdyam cu'tcuy va'cø ndø nøcu'tyaj vøti pøn nømiñajupø?
JOH 6:6 Jetse ñøjayu a ver tina'ṉ chamba Felipe'is, porque ñe'c Jesusis qui'psminu que ti maṉba chøqui.
JOH 6:7 Felipe'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Sone mil peso'ombø tuminji'ṉ va'cø ndø ⁿjujyay paṉ ji'n ma cyopa'tyaj pønda'm, usyta'm usytya'm va'cø cyø'syaj tumdum pø'nis.
JOH 6:8 Pero ijtuna'ṉ jen tum Andrés, Jesusis ñøtuṉdøvøque't y Simóṉ Pedro'is tyøvø. Je'is ñøjay Jesús:
JOH 6:9 ―Yøc ijtu tum ṉga'e ñø'ijtupø'is mosay paṉ cebadapø y metzcuy coque, pero jet ji'ndyet ni tiyø para vøti pøngøtoya.
JOH 6:10 Entonces Jesusis ñøjayu: ―Yac po'csquecyaj vøti pøn. Y ijtuna'ṉ ya'iṉom mu'c jicø lugajromo. Entonces vøti pøn po'csquecyaju. Ijtuna'ṉ como mosay mil pøn.
JOH 6:11 Y Jesusis pyøc paṉ y ñøjay Dios yøscøtoya, vye'ndzi'yaj paṉ ñøtuṉdøvø y je'is vye'nayaj todo lo que po'csyajuse, y jetseti vye'ñayajque't coque, chi'yaj tumdum pøn cu'tastasneyajpa'cse'ṉomo.
JOH 6:12 Cuando cu'tyaj tasemøta'm, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Piṉdamø mi ṉgu'tzacata'm va'cø jana tocoy ni jujche.
JOH 6:13 Por eso piṉaṉdø'pyaju cyu'tzacyajupø y macvøstøjcay cøvaca piṉyaj paṉ cebadapø sobratzøjcupø cuando cu'tyajujcam.
JOH 6:14 Entonces cuando pø'nis isaju milago'ajcuy Jesusis chøjcupø, nømyaju: ―Viyuṉsye yøṉete jicø tza'maṉvajcopyapø nøm ndø ⁿjo'ctamupø va'cø min nascøsi.
JOH 6:15 Pero Jesusis cyønøctøyøyu que maṉbana'ṉ miñaje vøti pøn va'cø yac aṉgui'myajø y por eso tzu'ṉ tyumgø'y maṉ cotzøjcøsi va'cø jana yac aṉgui'myajø.
JOH 6:16 Cuando tza'i'ajnømu, mø'ñaj nø'aṉvini ñøtuṉdøvø.
JOH 6:17 Y tøjcøyaj barco'omo tzu'ṉyaju va'cø myaṉyaj nø'cøtumaṉ Capernaum cumgu'yomo. Cuando pi'tzø'ajnømu, Jesús ja ñu'cøtøcna'ṉ.
JOH 6:18 Entonces pocho'tz pømi sava y syujcølapslapsvøy nø'.
JOH 6:19 Como tumø legua mediase'ṉomo nømømna'ṉ myanijatzøcyaj barco cuando isyaj Jesús nø vijtupø nø' vingøsi como si fuera nascøs nø minuse, y nømømna'ṉ ñu'c tome barco'aṉvini, y na'tzemiñaju.
JOH 6:20 Pero je'is ñøjayaju: ―Øjchømøṉø, u mi ña'tztamu.
JOH 6:21 Entonces paquichoco'yajyaju pyøjcøchoṉyaj Jesús barco'omo. Y jø'nøti nu'cu barco nø' acapoya nø myaṉyajumø.
JOH 6:22 Pero jut tzu'ṉyajumø Jesusis ñøtuṉdøvø, jiṉ tzø'yajuna'ṉ vøti pøn. Y je'is chi'yaj cuenta que ñøtuṉdøvø tøjcøyajuna'ṉ barco'como y tzu'ṉyajuna'ṉ, pero Jesús ja tøjcøyaj jetji'ṉ barco'omo, y ja itøna'ṉ eyapø barco jinø.
JOH 6:23 Pero eyata'mbø barco Tiberias cumgu'yomo tzu'ṉyajupø oyuna'ṉ cøtyaj tome jic lugarcøsi oyumø pyaṉgu'tyaje vøti pønda'm después que ndø Comi'is oyuna'ṉ ñøjay yøscøtoya Dios.
JOH 6:24 Entonces jyo'pit chi'yaj cuenta pø'nista'm que Jesús ja ityøna'ṉ jeni, ni ja ityajøna'ṉ jeni ñøtuṉdøvø. Entonces vøti pøn tøjcøyajque't barco'omda'm va'cø myaṉyaj Capernaum cumgu'yomo. Y jeni nømna'ṉ mye'chaj Jesús jut ijtu.
JOH 6:25 Y cuando pya'tyaj Jesús nø'cøtumaṉ, ñøjayaju: ―Maestro, ¿jujchøc mi jac min yø'qui?
JOH 6:26 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: Nø mi ndø me'tztamu pero ji'ndyet porque mi istamu aṉcø que øtz ndzøjcu milagro'ajcuy. Pero mi ndø me'tztamu porque mi ṉgu'jtam pan mi ndyaspacsye'ṉomo.
JOH 6:27 U mi yostam yajpapø cutcucøtoya, sino que yostamø nunca ji'n yajepø cu'tcucøtoya lo que mi nchi'tambapø'is ji'n yajepø quenguy. Jetsepø cu'tcuy øtz ma'ṉbø mi ndzi'tame. Øtz pø'nis chøṉ tyøvøta'm, y ndø Janda Diosis cøpi'ṉøjtzi.
JOH 6:28 Entonces ñøjayaju Jesús: ―¿Ti vøj ndzøcta'mø va'cø ndø tzøctam Diosis syunbase?
JOH 6:29 Jesusis 'yaṉdzoyaju ñøjayaju: ―Va'cø mi ndø va'ṉjamdam ndøvø Diosis chøṉ cø'vejupø, jetse mi ndzøctamba Diosis syunbase.
JOH 6:30 Entonces Jesús ñøjayajque'tu: ―¿Jujchepø seña maṉba mi ndø yac istame? O'ca mi ndø yac istamba seña, maṉba mi va'ṉjamdame. ¿Ti mi ndzøcpa?
JOH 6:31 Porque ndø Janda tzu'ṉgu'ista'm cyu'tyaju cu'tcuy ñøyipø'is maná cuando vityaju'c tøtzønasomo. Como it jaychø'yupø totocøsi: “Tzi'yajtøj cu'tcuy tzajpom mø'nupø va'cø cyu'tyajø”.
JOH 6:32 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉsye mi nøjañdya'mbøjtzi: Ji'ndyet Moisesis mi ñchi'tamupø cu'tcuy tzajpom mø'nupø. Sino ø Janda'is mi ñchi'tamba viyuṉsepø cu'tcuy tzajpom mø'nupø.
JOH 6:33 Porque pan lo que Diosis chi'papø, jicømete mø'nupø tzajpomo yaj queñajpapø'is nascøspø pøn.
JOH 6:34 Entonces ñøjayaju Jesús: ―Señor, mumu jama tø tzi'tam mi ndzambasepø cu'tcuy.
JOH 6:35 Y Jesusis ñøjayaju: ―Øjchøṉø cu'tcuy sajpapø'is quenguy mumu pøngøtoyata'm; minbapø øtzcø'mø, nunca ji'n ma 'yose; y va'ṉjambapø'is øjtzi, nunca ji'n ma yo'ctøtzi.
JOH 6:36 Pero como ndzajmayu'mtzi, mitz mi ndø istamu, pero ja mi ndø va'ṉjamda'mø.
JOH 6:37 Mumu pøn lo que ndø Janda'is tziyajupø'stzi, maṉba minyaj øtzcø'mø. Y i minba øtzcø'mo, øtz nunca ji'n ma macpø'i ni jujchøc.
JOH 6:38 Øtz mø'nu øjtzi tzajpomo, ji'ndyet va'cø ndzøc ø ne'c sunbapø tiyø, sino que va'cø ndzøcø lo que syunbase cø'vejupø'stzi.
JOH 6:39 Maṉba mi ndzajmatyame lo que syunbapø ø Janda'is lo que cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø jana yac tocoyø ni jutipø pøn je'is tzi'upø. Sino syunba øtz va'cø ⁿyac visa'yajø ultimopø jamacøsi.
JOH 6:40 Maṉba mi ndzajmatyaṉque'te lo que jujche syunba cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø queñaj mumu jamacøtoya isyajpapø'stzi y va'ṉjamyajpapø'stzi Diosis chøṉ 'Yune. Y øtz maṉba ⁿyac visa'yaje ultimopø jamacøsi.
JOH 6:41 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju Jesús porque Jesús nømu: “Øjchønø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo”.
JOH 6:42 Nømyajque'tu: ―Parece yøṉete Jose'is 'yune Jesús, y øtz ṉgomusatya'mba øjtzi jyata y myama: ¿ticøtoya nø ñømu: “Øjchøṉ mø'nupø tzajpomo”?
JOH 6:43 Por eso Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Utyø ṉgø'o'nøtyam mi ne'ṉgomda'm.
JOH 6:44 Ni i ji'n mus ñu'c øtzcø'mø mientras que ji'n yac mijnay qui'psocuy ø Janda Diosis cø'vejupø'is øjtzi. Y o'ca minba øtzcø'mø, øtz maṉba ⁿyac visa ultimopø jamacøsi.
JOH 6:45 It jachø'yupø tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse: “Mumu pøn Diosis maṉba 'yaṉmayaje”. Jetcøtoya cyøma'nøjayajpapø'is ø Janda'is 'yote, y aṉmayajpapø pøn Dioscø'mda'm, mumu jejta'm maṉba minbø'yaj øtzcø'mø.
JOH 6:46 ”Ni i'is nunca ja is ø Janda Dios, único øtz Diosmø tzu'ṉu, øtz isøjtzi ø Janda Dios.
JOH 6:47 Viyuṉse mi nøjayndyambøjtzi: O'ca mi ndø va'ṉjamdamba øjtzi, maṉba mi ṉguendam mumu jama.
JOH 6:48 Ø jchøṉ cu'tcuy sajpapø'is mumu pøngøtoya quenguy.
JOH 6:49 Ndø vi'nata'mbø ndø janda'is cyu'tyaju maná tøtzønasomo ityajupø, pero ca'pø'yaju'am.
JOH 6:50 Pero øtz mi ndza'maṉvajcatyamba cu'tcuy mø'nupø tzajpomo que muspa cyu'tyaj pø'nis y ji'n maṉ cya'yaje.
JOH 6:51 Øjchøṉø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo sajpapø'is quenguy. O'ca aunque jutipø pø'nis cyu'tpa yøṉ cu'tcuy, maṉba quen mumu jamacøtoya. Y cu'tcuy lo que øtz maṉbapø ndzi'i, mismo øjtze sis. Øtz maṉba ndzi'ocuyaj ø sis va'cø yaj ca'tøjø va'cø queñaj nascøsta'mbø pøn.
JOH 6:52 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju ñe'comda'm nømyaju: ―¿Jutznømø muspa yøṉ pø'nis tzi'tam ñe'c sis va'cø ndø cu'tatyamø?
JOH 6:53 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi: Øjchøṉø Pø'nis Tyøvøta'm; o'ca ji'n mi ndø cu'tay ø sis y ji'n mi ndø ndo'ṉay ø nø'mbin, ji'n mus mi ṉgyena.
JOH 6:54 O'ca mi ⁿvi'capya ø sis y ndo'ṉapya ø nø'mbin, mi ṉgyenba mumu jamacøtoya. Y øtz ma'ṉbø mi yac visa' ultimopø jamacøsi.
JOH 6:55 Porque ø sis viyunsepø cu'tcuyete y ø nø'mbin viyuṉsepø ujcuyete.
JOH 6:56 Vi'capyapø'is ø sis y tyo'ṉapyapø'is ø nømbin, ø ndzoco'yom itpa y je'tis choco'yom itpøjtzi.
JOH 6:57 Ø Janda cø'vejupø'is øjtzi, ñe'c quenba y je'is yaj quenba øjtzi, y jetsetique't cu'tpapø'is øjtzi, ⁿyaj quenque'tpati øjtzi.
JOH 6:58 Øjchøṉ cu'tcuy mø'nupø tzajpomo. Vi'nata'mbø ndø Janda'is cyu'tyaj maná, pero ca'pø'yaju'am. Cyu'tpapø'is yøcsepø cu'tcuy øtz ndzambapø maṉba cyen mumu jamacøtoya.
JOH 6:59 Yø'csepø ti cham Jesusis Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo mientras que nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu Capernaum gumgu'yomo.
JOH 6:60 Por eso cuando myañaj vøti ñøtuṉdøvø'is nømyaju: ―Na'nchaṉda'mbø tiyø nø cha'maṉvajcu. ¿I'is cyønøctøyøpya jetsepø ote?
JOH 6:61 Jesusis ñe'cti myusu que nø ñu'mgø'o'nøyaj ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju: ―Lo que øtz nø mi ndzajmatyamupø ticøsi, ¿ti'ajcuy nø mi ṉgui'syca'tamu?
JOH 6:62 ¿Tiyacs ma mi ṉgui'pstame cuando maṉba mi ndø istame nøm qui'mu'ctzi tzajpomo jut ijtumøna'ṉtzi vi'na? Øjchøṉø mumu Pø'nis Tyøvøta'm.
JOH 6:63 Espiritu'is tø yaj quenba, ndø sis ni ticøtoya ji'n yose. Øtz ndzambapø tiyø, Espiritute y ø ondeji'ṉ mi ṉgyendamba.
JOH 6:64 Pero vene'aṉbøn mitzta'm ji'n mi ndø va'ṉjamdame. Porque Jesusis na myuspatina'ṉ desde cho'tzcu'yomo i'is ji'n maṉ vya'ṉjamyaje. Y myusque'tuti i'is maṉba chi'ocuyaje 'yenemigocøsi.
JOH 6:65 Y Jesusis ñøjayaju: ―Jetcøtoya øtz mi nøjandyamu'mtzi, que ni iyø ji'n mus min øtzcø'mø o'ca ji'n yac min qui'psocuy ø Janda Diosis.
JOH 6:66 Desde jic jamacøsi vøti ñøtuṉdøvø'is chacpø'yaj Jesús, y ja maṉam pya'tyaje.
JOH 6:67 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø: ―¿Será que maṉbatijacs mi ndø tzacpø'taṉgue'te?
JOH 6:68 Entonces Simón Pedro'is ñøjayu Jesús: ―Ø Ṉgomi, ¿ti'ajcuy ma'ṉbø mba'jtam eyapø? Pero ni iji'ṉ ji'n mus maṉda'møjtzi porque sólo mitz muspa tø tza'maṉvajcatya'mø jujche muspa tø quendam mumu jamacøtoya.
JOH 6:69 Y mi va'ṉjamda'mbøjtzi y musta'mbøjtzi que mijtzete Cristo, quenbapø mi Diosis 'yune.
JOH 6:70 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayaju: ―Øtz mi ṉgøpiṉda'mu øjtzi macvøstøjcay y tumø pujtu mijtzomda'm ñøc'ijtøyupø yatzi'ajcu'is.
JOH 6:71 Jesusis chamuna'ṉ Judas, Simón Iscariote'is 'yune. Porque je'is chi'ocu'yaj Jesús 'yenemigocøsi, y Judas macvøstøjca'yombøna'ṉete.
JOH 7:1 Jøsijcam Jesús nømna'ṉ vijtu Galilea nasomo, ji'na'ṉ sun vit Judea nasomo, porque Israel pø'nis qui'pscøpoyaju jujche va'cø yaj ca'yajø.
JOH 7:2 Nømna'ṉ tyome'aj Israel pø'nis syøṉda'm cuando maṉba chøcyaj tøc une va'cø ityaj je'tomo.
JOH 7:3 Por eso ñøjayaj Jesús myuqui'sta'm: ―Tzu'ṉ yøqui y maṉ Judea nasomo va'cø isyaj jiṉda'mbø mi nønduṉdøvø'is lo que ti mi ndzøcpapø.
JOH 7:4 Porque syunba'is ispøctøjø iyete, entonces ji'n ñu'mdzøc ni tiyø. O'ca mi ndzøcpa yøcseta'mbø tiyø, yaj quej mi ⁿvin mumu pø'nis vyi'na'ṉdøjqui.
JOH 7:5 Jetse ñøjayaju myuqui'sta'm porque ni ji'na'ṉ vya'ṉjamyaj Jesús.
JOH 7:6 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ja ñu'cøtøc ø hora; pero mijta'm aunque ti hora muspa mi ndzøctam mi ⁿyoscuy.
JOH 7:7 Nascøsta'mbø pø'nis ji'n mus maṉ mi ṉgui'satyam mijtzi, pero øtz ndza'maṉvajcatyamba ancø que ji'n vyøjpø ti nø chøcyajupø, jetcøtoya qui'sayajpøjtzi.
JOH 7:8 Mitz maṉdamø ijtumø søṉ, øtz ji'ndøc ma maṉ ji'ṉø. Porque øtz ja ñu'cøtøc mero ø hora.
JOH 7:9 Después que chajmayaju'cam jetse, tzø'yu Jesús Galilea nasomo.
JOH 7:10 Pero cuando maṉyaju'cam myuquita'm, entonces jøsijcam Jesús maṉque'tuti sø'ṉomo. Pero ja yac istøj vyin cuando myaṉu'øc, como si fuera nu'mnu'cuti.
JOH 7:11 Entonces sø'ṉomo Israel pø'nis nømna'ṉ mye'chaj Jesús y nømyaju: ―¿Jutacs ijtu?
JOH 7:12 Y vøti pø'nis ñu'mdzamyaju Jesús o'ca jujchepø pønete. Eyata'mbø nømyaju: “Vøjpø pønete”. Eyata'mbø nømyaju: “Ji'nda, pero aṉgøma'cø'oyete”.
JOH 7:13 Pero ni i ji'na'ṉ oñaj pømi va'cø jana myañaj ni i'is o'ca tina'ṉ nø chamyajupø, porque na'chaju ti maṉba chøjcayaj Israel pø'nis cyovi'najø'is.
JOH 7:14 Entonces cuc sø'ṉomo Jesús tøjcøy masandøjcomo y nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu.
JOH 7:15 Y Israel pø'nis nømna'ṉ ñømaya'yaju jujche muspa aṉma'yoya, nømyaju: ―Ja 'yaṉmayø yøṉ pøn, ¿jutznømø musopya?
JOH 7:16 Jesusis ñøjayaju: ―Ø aṉma'yoṉguy ji'ndyet ø ne ṉgui'psocuy, sino cø'vejupø'stzi, je'is tzi'pa qui'psocuy.
JOH 7:17 Syunba'is chøc jujche syunbase ø Janda'is, pues je'is maṉba myusi jutipøt ø aṉma'yoṉgcuy, o'ca Diosis ñe, o'ca øjtzene.
JOH 7:18 O'ca øtz ndzambana'ṉ ø ne ṉgui'psocuy, entonces sunbana'ṉtzi va'cø vøpøpøngotzøctøjø; pero como øtz su'nbøjtzi va'cø vyøcotzøctøjø ø Janda lo que cø'vejupø'stzi, entonces viyuṉbø ti ndza'mbøjtzi y øtz ji'nø aṉgøma'cø'yoye.
JOH 7:19 ”Moisesis mi ⁿjyajyandyamu aṉgui'mguy, pero ni jutipø'is mijtzomda'm ji'n yaj coputi lo que Moisesis mi aṉgui'mdamuse. ¿Ti'ajcuy sunba mi ndø yaj ca'tamø?
JOH 7:20 Y pø'nista'm ñøjayaju Jesús: ―Mitz ni i'is ji'n sun mi yaj ca'ø. ¿Será mi nø'it mitz yatzipø espiritu?
JOH 7:21 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Øtz ndzøjcøjtzi tum milagro'ajcuy y mumu mitzta'm mi ṉgømaya'ndamu.
JOH 7:22 Moisesis mi 'yaṉgui'mdamu va'cø mi seña'øyaj mi unenda'm Israel pø'nis syenaji'ṉ. Ji'ndyet o'ca Moisesis ñøcøtzo'tzu jetsepø costumbre, sino más vi'nata'mbø ndø jandatzu'ṉgu'ista'm jetseti ñøcøtzo'chaju. Y yøti cuando ta'nba jama va'cø sena'øyø, mitz seña'øyajpa une aunque sapøjcuy jamacøsi.
JOH 7:23 Como mitz seña'øtyamba une sapøjcuy jamacøsi va'cø mi yaj copujtay Moisesis lyey, entonces ¿ti'ajcuy mi ṉgui'satyam ndøvø cuando øtz yac tzoc mø'chøqui tum pøn sapøjcuy jamacøsi?
JOH 7:24 Cuando mi ṉgui'pstamba ti vøjø, ti ji'n vyøjø, hay que va'cø mi ṉgui'psmindam mø'chøqui; porque hay veces ji'n queje ti vøjpø ti ji'n vyøjpø.
JOH 7:25 Entonces eyata'mbø Jerusalén gumgu'yomda'mbø nømyaju: ―¿Ji'nacsque't yøṉ pønø'am lo que mye'chajupø va'cø yaj ca'yajø?
JOH 7:26 Pero yøṉ pø'nis nø chamu va'cø myandøj parejo. Y aṉgui'myajpa'is ni ti ji'n chajmayaje. ¿Será que myusyajpa yøṉ pøn o'ca viyuṉete Cristote?
JOH 7:27 Pero øtz mustamu'mtzi yøṉ pøn jut tzu'ṉu. Cuando minba Cristo, ni i'is ji'n ma myusi jut maṉba tzu'ṉi.
JOH 7:28 Entonces Jesús veju masandøjcomo mientras nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu, nømu: ―Mi ndø ispøctamu'am y mi ndø mustamu'am jut tzu'ṉ øjtzi y øtz ja mi'nøjtzi ø ne'c ṉgustopit. Viyuṉsye it cø'vejupø'stzi, pero mitz ji'n mi ṉgomustam jicø cø'vejupø'stzi iyete.
JOH 7:29 Pero øtz ṉgomuspøjtzi cø'veju'stzi porque øtz tzu'ṉu jet ijtumø y je'is cø'vejøjtzi.
JOH 7:30 Entonces covi'najø'sta'm mye'tzayaj vuelta jujche va'cø ñucyaj Jesús, pero ni i'is ja ñucø, porque ja ñu'catøcna'ṉ 'yora va'cø ñuctøja'm.
JOH 7:31 Y sone pø'nis vya'ṉjamyaj Jesús y nømyaju: ―Yøṉøm ocsyote Cristo; o'ca ji'na'ṉ Cristo, ji'na'ṉ mus chøc jetsepø milagro'ajcuy.
JOH 7:32 Fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is myañaju que sone pø'nis jetse nø chamyaj Jesús. Entonces fariseo'sta'm y Israel pø'nis pyane covi'najø'sta'm cyø'vejyaj policía va'cø maṉ ñucyaj Jesús.
JOH 7:33 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Usya'ṉomdi'am maṉbatøcø ya'e mitzji'ṉda'm, y entonces ma'ṉbø vitu ijtumø cø'vejupø'stzi.
JOH 7:34 Ma mi ndø me'tztame, y ji'n ma mi ndø pa'jtame, porque ji'n mus mi myaṉdam jut ijtumø øjtzi.
JOH 7:35 Entonces Israel pønda'm na ñøjayajtøj ñe'comda'm: ―¿Jutacs maṉba mave va'cø ndø jana pa'jtamø? ¿Será que maṉba maṉ Israel pøn ityajumø eyata'mbø cumgu'yomo va'cø 'yaṉmayaj eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm?
JOH 7:36 ¿Ti'ajcuy jetse nø ñømu: “Ma mi ndø me'tztame, y ji'n ma mi ndø pa'jtame, porque ji'n mus mi myaṉdamø jut ijtumø øjtzi”?
JOH 7:37 Entonces søṉgoyajcuy jama'omo lo que más cyo'aṉjamyajpana'ṉ, je jama'omo Jesús te'nchu'ṉu y veju, nømu: ―O'ca aunque i yo'ctøtzpa, hay que va'cø min øjtzøcø'mø va'cø min tyo'ṉ nø'.
JOH 7:38 Va'ṉjambapø'stzi, je'is choco'yomo maṉba vombutputney nø' como møja nø'se mumu jamacøtoya va'cø yaj quena. Jetse ijtuse jachø'yupø totocøsi.
JOH 7:39 Pero Jesusis nømna'ṉ chamu que jetse maṉba pyøjcøchoṉyaj Espiritu Santo vya'ṉjamyajpa'is Jesús, va'cø vyombut choco'yomo Espiritu Santo como møja nø'se. Porque Espiritu Santo ja chi'tøjøtøcna'ṉ porque Jesús ja tyøjcøyøtøcna'ṉ myøja'ṉomo.
JOH 7:40 Por eso cuando vøti pø'nis myañaju nø chamuse Jesusis, nømyaju: ―Viyuṉse yøṉete tza'maṉvajcopyapø ndø ⁿjo'ctambapø.
JOH 7:41 Eyata'mbø nømyaju: ―Yøṉete Cristo Diosis cyø'vejupø. Pero vene nømyaju: ―Pero Cristo ji'n maṉ chu'ṉ Galilea nasomo.
JOH 7:42 Porque ndø mustamba que it jachø'yupø que Cristo pø'najpa Davijdis 'yune tzu'ṉgu'yomo y maṉba pø'naj Belén gumgu'yomo jut omø it David.
JOH 7:43 Jetse por Jesuspit eyata'm eyata'm qui'pscøpo'ayaj tumdumbø pø'nis.
JOH 7:44 Y veneta'mbø'is nømna'ṉ sun ñucyaj Jesús, pero ni i'is ja ñucø.
JOH 7:45 Entonces policía nu'cyaj pane covi'najøcø'mda'm y fariseocø'mda'm y je'is ñøjayaj policía: ―¿Ticøtoya ja mi nømindam jic pøn?
JOH 7:46 Y policia'is ñøjayaju: ―Nunca ja ndyø majnandyamøtøc eyapø pøn que vejvejnepya como jic pøn vejvejnepyase.
JOH 7:47 Entonces fariseo'is 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaj policía: ―¿Mitzta'm será que mi aṉgøma'cøtyandøjque'tuti?
JOH 7:48 Mitz mi mustamba que ni jutipø aṉgui'mbapø'is, ni jutipø fariseo'is, ja vya'ṉjajmø jic pøn.
JOH 7:49 Pero jic ji'n cyomusyaje'is Diosis 'yaṉgui'mguy tocoyajupøte.
JOH 7:50 Jendina'ṉ itque't Nicodemo oyupø'is tyu'n Jesús tzu'yi, y mismo fariseotitque't. Je'is ñøjayaj fariseo tyøvøta'm:
JOH 7:51 ―Ijtuse ndø aṉgui'mgutya'm que ji'n mus ndø castigatzøc pøn o'ca ja ndyø aṉgøva'cøtøc ti cyoja.
JOH 7:52 Fariseo'is ñøjayaj Nicodemo: ―¿Y mitz a ver o'ca Galilea nasomdi mi ñchu'ṉgue'tupø? Octu'n sa'sa Diosis jyachø'yupø libru'omo, y maṉba mi ñchi' cuenta que ni jutipø tza'maṉvajcopapø ji'n pø'naj Galilea nasomo.
JOH 7:53 Y mumu pøn maṉyaj tyøcmø.
JOH 8:1 Jesús maṉ Olivo cotzøjcøsi.
JOH 8:2 Jyo'pit namdzu vitu'que'tu y tøjcøy masandøjcomo. Y sone pø'nis cyøtu'myajque't Jesús. Y Jesús po'csu y 'yaṉmayaj sone pøn.
JOH 8:3 Y 'yaṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit y fariseo'sta'm ñømiñaj tum yomo pya'tyajupø nø cyøtzøjcøyu'is jyaya. Y cyotyaj je yomo pøn gucmø Jesusis vyi'naṉdøjqui.
JOH 8:4 Y ñøjayaj Jesús: ―Maestro, yøṉ yomo pa'jtøju mero nø cyøtzøjcøyu'c jyaya.
JOH 8:5 Moisesis 'yaṉgui'mguy ijtu que jetsepø ay que va'cø ndø pyu'ṉga'yaj tza'ji'ṉ. ¿Pero mitz ti mi ndzamba?
JOH 8:6 Pero jetse nømyaju va'cø chøjquisyaj Jesús jujche sunbana'ṉ pya'tayaj ticøsi va'cø mus chøjcayaj Jesusis cyoja. Pero Jesús atzquec nascøsi y cyøja'yøy nas cyø'aṉuneji'ṉ.
JOH 8:7 Pø'nis syeguitzøcyaju va'cø 'yaṉgøva'cyaj Jesús. Entonces Jesús viyuṉbo'csque'tu ñøjayaju: ―Ja itø'is ni jujchepø cyoja, je'tis va'cø vi'na pyu'ṉdzo'tza.
JOH 8:8 Entonces Jesús atzquejque'tu y jacye't nas cyø'ji'ṉ.
JOH 8:9 Cuando myañaj ti cham Jesusis, mumu min jyameminyaje que ityajque't ñe' cyojata'm, y tumdum putyaju. Masam achpøta'mbø vi'na putyaju y jøsi'cam mumu putyaju hasta que tumdim tzø'y Jesús, y yomo jendi tzø'cye't te'nupø.
JOH 8:10 Entonces Jesús viyuṉ de'ngue'tu y quenmaṉ quenmaṉu y ni i ja itø, nada más que yomotimna'ṉ tumgø'y ijtu. Jesusis ñøjay yomo: ―Tzamyomo, ¿jut maṉyaj mi mye'ndzayu'is mi ṉgoja? ¿Será que ni i'is ja mus mi ñchøjcay mi ṉgoja?
JOH 8:11 Yomo'is ñøjayu: ―Señor, ni i'is ja musø tzøjcay ø ṉgoja. Jesusis ñøjayu: ―Ni øtz ji'nam mi ndzøjcay mi ṉgoja. Mavø, y uyam más mi ndzøc mi ṉgoja mi ne'ṉgø.
JOH 8:12 Entonces jøsi'jcam Jesusis 'yo'nøvøjøtzøcyajque't sone pøn ñøjayaju: ―Øtz yac sø'ṉapyapø'is nascøta'mbø'is chocoy. Maṉba'is pa'tøjtzi, ji'n ma it como pi'tzø'omse, sino maṉba it como sø'ṉgø'omse va'cø cyena.
JOH 8:13 Entonces fariseo'sta'm ñøjayaj Jesús: ―Mi ne'c mi ndzamba mi ⁿvin ⁿiye mijtzi; ji'n vyaletzøqui mi ndzambapø tiyø.
JOH 8:14 Jesusis ñøjayaju: ―Aunque ø ne'c ndza'mbøjtzi ø ⁿvin, pero viyuṉsyeti ndzamba. Y øtz muspøjtzi jut mi'nøjtzi y jut ma'ṉøpyøjtzi; pero mitz ji'n mi mustame jut mi'nøjtzi, ni jut ma'ṉøpyøjtzi.
JOH 8:15 Pø'nis qui'psocuji'ṉ, jetse mi ṉgyøme'tzotyamba. Øtz ji'n ṉgøme'tz ni iyø cyojaji'ṉ.
JOH 8:16 O'ca øtz ṉgøme'chajpøjtzi, øtz ṉgøme'chajpa vøjø. Porque øtz ji'n chøṉ ø ndumgø'y maṉba ṉgøme'tze. Porque øtz ṉgøme'chajpøjtzi ø Jandaji'ṉ; ø Janda'is cø'vej øjtzi.
JOH 8:17 También jachø'yupøte ndø aṉgui'mgu'yomo que o'ca metzcupyø pø'nis tumbø ti chamyajpa, entonces viyuṉbøte.
JOH 8:18 Pues jetse øtz ndza'mbøjtzi ø ⁿvin, y ø Janda'is cø'vejupø'stzi, je'is tzamgue'tpa i chøṉ øjtzi.
JOH 8:19 Entonces pø'nis ñøjayaj Jesús: ―¿Jut it mi Janda? Jesusis ñøjayaju: ―Mitzta'm ji'n mi ndø ispøctame, ni ji'n mi ispøctam ø Janda. Ø'ca mi ndø ispøctambana'ṉ, también ø Janda mi ispøctaṉgue'tpatina'ṉ.
JOH 8:20 Jetsepø ote cham Jesusis mientras nø tye'n tome tumingotcucyø'mø mientras nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu'øc Israel pø'nis myasandøjcomo. Pero ni i'is ja ñucø, porque ja ñu'cøtøcna'ṉ 'yora.
JOH 8:21 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Øtz ma'ṉbøjtzi, y maṉba mi ndø me'tztame, pero maṉba mi ṉgya'tam mi ṉgojaji'ṉ. Jut ma'ṉbøjtzi, ji'n mus mi myaṉdamø.
JOH 8:22 Entonces Israel pønda'm na ñøjayajtøju: ―¿Será que maṉba yaj ca' vyin? porque nømba: “Jut ma'ṉbøjtzi, ji'n mus mi myaṉdamø”.
JOH 8:23 Y Jesusis ñøjayaju: ―Mitz cø'yi nascøs mi ⁿitcutya'm. Øtz møjipø ø ⁿitcuy; mitz ñascøsta'mbøte, øtz ji'n chøṉ nascøspø.
JOH 8:24 Por eso øtz mi ⁿnøjandya'møjtzi que maṉba mi ṉgya'tam mi ṉgojaji'ṉ. Porque o'ca ji'n mi va'ṉjamdame que øjchøṉø lo que mi ndzajmatyamuse'tzi, entonces maṉba mi ṉgya'tam mi ṉgojaji'ṉ.
JOH 8:25 Entonces ñøjayaj Jesús: ―¿ⁿIye mijtzi? Y Jesusis ñøjayaju: ―Lo mismo lo que mi ndzajmatyamuse'tzi desde que ndzamdzo'tzu'csye'ṉo'mtzi.
JOH 8:26 Ijtutøc vøti ti va'cø ndzamgue'ta y va'cø ṉgøme'tza ti mi ndzøctam mijtzi, pero cø'vejupø'is øjtzi, viyuṉbø ti chamba y øtz ndzajmayajpa mumu nascøsta'mbø pøn lo que ti je'is tzajmayuse.
JOH 8:27 Pero jicø pø'nista'm ja cyønøctøyøyajø o'ca Jyata Dios nø chamu Jesusis.
JOH 8:28 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Øjchøṉø mumu Pø'nis Tyøvø. Cuando nø mi ndø nøṉgui'mdamu'øc møji cruzcøsi, entonces maṉba mi mustame que øjchøṉø nømna'ṉ mi ndø ⁿjo'ctamupø y que ni ti ji'n ndzøc ø ndumgø'y; jujche ø Janda'is tzajma'yøjtzi, jetse øtz ndzamgue'tpøjtzi.
JOH 8:29 Cø'vejupø'stzi, øtzji'ṉbøte. Ø Janda'is ja ø ndumgø'y tzacø. Porque øtz mumu jama ndzøcpøjtzi jujche syunbase ø Janda'is.
JOH 8:30 Nømna'ṉ chamu'øc jetsepø tiyø, sone pø'nis vya'ṉjamyaj Jesús.
JOH 8:31 Entonces Jesusis ñøjayaju Israel pøn vya'ṉjamyajupø'is: ―O'ca mi ndzøctamba mumu jama lo que jujche øtz ndzambase, entonces viyuṉse mijtzi øjchøṉ mi aṉmayndamu.
JOH 8:32 Y maṉba mi mustam viyuṉsyepø tiyø, y viyuṉsyepø ti va'cø mi mustamø, maṉba mi libre'ajtame.
JOH 8:33 Entonces ñøjayaj Jesús: ―Øtzta'm Abraha'mis chøṉ 'yuneta'm. Øtz nunca ja o mozo'ajtam ni jutipø pøngø'mø. Øtz de por si libreta'mbø chønø. ¿Ti'ajcuy mi ndø nøjandyamba: maṉba mi libre'ajtame?
JOH 8:34 Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi, que o'ca mi ndzøcpa mi ṉgoja, entonces yatzipø mi ṉgui'psocu'is mi obligatzøcpa va'cø mi ndzøc yatzitzoco'yajcuy como si fuera mi yac mozo'ajpa.
JOH 8:35 Y mozo ji'n it como une ijtuse, porque mozo ji'n it mumu jama tøjcomo, pero une mumu jama itpa tyøjcomo.
JOH 8:36 Øjchøṉ Diosis 'Yune, y o'ca øtz mi yac libre'ajta'mbøjtzi, entonces viyuṉsye maṉba mi ijtam libre va'cø jana mi nøndzøctam mi yandzita'mbø ṉguipsocu'is.
JOH 8:37 Øtz muspøjtzi que mitz Abraha'mis mi 'yuneta'm. Pero mi ṉgui'pscøpo'tamba jujche muspa mi ndø yaj ca'tamø, porque ji'n tøjcøy mi ndzoco'yomda'm ti ndzambase øjtzi.
JOH 8:38 Øtz ndza'mbøjtzi lo que ø Janda'is isindzi'upø'tzi. Mitz mi ndzøctamba lo que mi Janda'is mi isindzi'tamuse.
JOH 8:39 Entonces 'yaṉdzoṉyaju y ñøjayaj Jesús: ―Abraham ya'møcpø øjtzø jandata'm. Jesusis ñøjayaju: ―O'ca viyuṉsye mijna'ṉ Abraha'mis mi 'yunenda'm, mi ndzøctambana'ṉ vøjpø tiyø.
JOH 8:40 Pero yøti sunba mi ndø yaj ca'tamø, aunque øtz mi ndzajmatyamu viyuṉsyepø tiyø Diosis tzajmayupø. Abraha'mis ja chøc jetse.
JOH 8:41 Jujche mi Janda'is chøcpase, jetseti mi ndzøctaṉgue'tpa. Y ñøjayaj Jesús: ―Øtzta'm ji'n chøṉ ispøqui une. Tumbøti ndø Jandata'm, Diosete.
JOH 8:42 Jesusis ñøjayaju: ―O'ca Diosna'ṉ mi Jandata'm, mi ndø sundambana'ṉ, porque øtz Diosmø tzu'ṉøjtzi, mi'nø yø'qui. Ja mi'nøjtzi ø ne'c ṉgustopit sino que Diosis cø'vejøjtzi.
JOH 8:43 ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgønøctøyøtyame ti øtz nø ndzamupø? Ji'n mi ṉgønøctøyøtyame, porque mitz ji'n sun mi ndø majnatyam ti ndza'mbøjtzi.
JOH 8:44 Mijta'm yatzi'ajcu'is mi 'yunenda'm. Y sunba mi ndzøctando'a lo que jujche chøcpase yatzi'ajcu'is, porque jet mi jandata'm. Yatzi'ajcuy yaj ca'opapø desde cho'tzcu'yomo. Ji'n qui'ps viyuṉsepø tiyø, porque ja it viyuṉsyepø tiyø chocø'yomo. Cuando je yatzipø sutzpa, ñe'cti qui'pscøpo'pa porque sutzpapøte. Y mumu jujchepø sutzcuy je'is ñøcøtzo'tzpa.
JOH 8:45 Y porque mitz sutzcuy mi sundamba, por eso ji'n mi ndø va'ṉjamdame cuando mi ndzajmatyamba'c viyuṉsyepø tiyø.
JOH 8:46 ¿A ver o'ca it mijtzomda'm muspapø'is pya'tay ø ṉgoja? Y como øtz ndzamba viyuṉsepø tiyø, ¿ti'ajcuy ji'n mi ndø va'ṉjamdame?
JOH 8:47 O'ca it pøn Diosis ñe, je'is cyøma'nøjapya Diosis 'yote. Y mitzta'm ji'n mi ṉgøma'nøjatyame, porque ji'nde mi Diosis ñe'ta'm.
JOH 8:48 Entonces Israel pø'nis 'yaṉdzoṉyaju y ñøjayaj Jesús: ―Parece que mitz Samaria cumgu'yombø mi mbyønete, y mitz mi ñøc'ijtøyu yatzi'ajcu'is.
JOH 8:49 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Øtz ja ñøc'ijtøy yatzi'ajcu'is. Sino que øtz vøṉgotzøcpa ø Janda, pero mitz ji'n mi ndø vøṉgotzøctame.
JOH 8:50 Øtz ji'n sun møja'ṉomgotzøc ø ⁿvin, sino eyapø'is møja'ṉomgotzøcpøjtzi. Y je'is maṉba cham o'ca øtz ndzøcpa vøjø, o si no mitz ndzøctamba vøjø.
JOH 8:51 Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: yaj coputpapø'is ø onde, nuṉca ji'n ma cya'e.
JOH 8:52 Entonces Israel pø'nis ñøjayaj Jesús: ―Yøti musta'mbøjtzi sebro que yatzi'ajcu'is mi ñøc'ijtøyu, porque Abraham ca'u'am, y tza'maṉvajcoyajpapø ca'yaju'am, y mitz ñømba: “Yaj coputpapø'is ø onde nuṉca ji'n ma cya'e”.
JOH 8:53 ¿Será que mitz más mi myøja'ṉombøte que ji'n ndø janda tzu'ṉguy Abraham? Abraham ca'u'am y tza'maṉvajcoyajpapø ca'yaju'am. ¿O'ca ise mitz mi ndzøcpa mi ⁿvin?
JOH 8:54 Jesusis ñøjayaju: ―O'ca øtz møja'ṉom ndzøcpa ø ⁿvin, ji'ndyet ni tiyø. Pero ø Janda Diosis møja'ṉomgotzøcpøjtzi. Y mitz mi ñømdamba que mismo Dios mi va'ṉjamdaṉgue'tpa.
JOH 8:55 Pero ji'n mi ṉgomustam ø Janda Dios, øtz ṉgomuspøjtzi ø Janda. O'ca nømbana'ṉtzi ji'n ø ṉgomus Dios, sutzpana'ṉtzi jujche mitz mi sutztambase. Pero øtz ṉgomuspa Dios y ndzøcpøjtzi je'is chambase.
JOH 8:56 Ndø Janda tzu'ṉguy Abraham casøyu cuando cyønøctyøyøyu que maṉba is øjtzi y o is øjtzi, y casøju.
JOH 8:57 Entonces Israel pø'nis ñøjayaj Jesús: ―¿Jutznømø maṉba mi isque't Abraha'mis? Ni mitz ja mi nø'itøtøc ni cincuenta ame y Abraham ya'møjcam ca'u.
JOH 8:58 Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi; antes que Abraham o iti, øtz na ijtu'ctimtze øjtzi.
JOH 8:59 Entonces piṉyaj tza' va'cø pyuṉga'yaj Jesús. Pero Jesús aṉgøvø'nu y tzu'ṉ masandøjcomo, cøt pøngujqui y maṉu.
JOH 9:1 Y mientras Jesús cøjtu, is pøn to'tipø desde que pø'naju.
JOH 9:2 Jesusis ñøtuṉdøvø'is 'yaṉgøva'cyaj Jesús, ñøjayaju: ―¿Maestro, a ver ticøtoya pø'naj tø'tipø jic pøn, a ver o'ca jyata'is cyojapit, o ñe' cyojapit?
JOH 9:3 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Ji'ṉdyet porque cojapa't ñe'cø ni jyata ni myama, sino que va'cø tø yac is Diosis lo que muspa chøc ñe'cø.
JOH 9:4 Como por ejemplo jama'omo muspa tø yosø, jetseti øtzque't. Tiene que va'cø ndzøc yoscuy lo que syunbase cø'vejupø'is øjtzi mientras que ijtutøc lugar. Y como tzu'i'ajnømba'c ji'n mus tø yosa, jetseti maṉba nu'c hora cuando øtz ji'ndi mus maṉ yosque't øjtzi.
JOH 9:5 Mientras que ijtu'c øtz nascøsi, itpa como tum sø'ṉgø para nascøsta'mbø pøngøtoyata'm.
JOH 9:6 Jetse nømu Jesús, y entonces tzuju nascøsi y chøc mote chujvinji'ṉ y jyajsay to'tipø'is vyitøm moteji'ṉ.
JOH 9:7 Y Jesusis ñøjay pøn: ―Ma vinche'a Siloé taṉque'omo ―Siloé ndø nøjayndyamba ndø ote'omo cø'vejupø. Entonces pøn maṉu y vinche'u y cuando vitu', sø'ṉba'am vyitøm.
JOH 9:8 Entonces tøjcaṉbo'csa'sta'm y isyajpa'sna'ṉ to'tipø pøn vi'na nømyaju: ―¿Será que ji'ndyet ji'cø po'cspapø vya'cpapø'sna'ṉ tumin?
JOH 9:9 Eyata'mbø nømyaju: ―Jicømete. Eyata'mbø nømyaju: ―Jicse quenba. Pero mismo ñe'c nømu: ―Øjchømøṉø.
JOH 9:10 Entonces ñøjayaju: ―¿Jutz nøm yøti sø'ṉba mi vindøm?
JOH 9:11 Y 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Tum pøn ñøyipø'is Jesús, je'is chøc mote chujvinji'ṉ y jetpit jajsay ø vindøm y nøja'yøjtzi: “Mavø Siloé tanque'omo y vinche'a”; y ma'ṉøjtzi y vinche'øjtzi y sø'ṉ ø vindøm.
JOH 9:12 Y ñøjayaju: ―¿Jut it je mi ñcho'yøjayu'is mi vindøm? Y ñøjayaju: ―Ji'nø musi jut ijtu.
JOH 9:13 Entonces ñømaṉyaj fariseo'is vyi'naṉdøjquita'm pøn to'tipøna'ṉ.
JOH 9:14 Y sapøjcuy jamacøsna'ṉ cuando Jesús motetzøjcu y cho'yøjay to'tipø'is vitøm.
JOH 9:15 Por eso fariseo pø'nis ñøjayaju: ―¿Jutznøm mi ncho'yøjay mi vindøm? Y ñøjayaju: ―Tum pø'nis jyajsay ø vindøm motepit, y vinche'øjtzi, yøti sø'ṉba ø vindøm.
JOH 9:16 Entonces veneta'm fariseo pønda'm nømyaju: ―Entonces je cho'yøyupø'is ji'ndyet Diosis cyø'vejupø; porque ji'n cyo'aṉjam sapøjcuy jama. Eyapø nømyaju: ―O'ca coja'øyu pønete, ¿jutznømø muspa chøc jetsepø milagro'ajcuy? Jetse eyapø'is eya qui'pspa, eyapø'is eya qui'pspa.
JOH 9:17 Entonces ñøjayajque't pøn to'tipøna'ṉ: ―¿Mitz ti mi ndzamba? ¿Ipø pønete mi ncho'yøjayupø'is mi vindøm? Y ñøjayaju: ―Tza'maṉvajcopapø pønete.
JOH 9:18 Pero Israel pø'nista'm ja vya'ṉjamyajø que to'tina'ṉ y yac sø'ṉatyøj vyitøm, y por eso vyejayaj je pø'nis jyata y myama.
JOH 9:19 Y fariseo pø'nista'm 'yaṉgøva'cayaj jyata y myama ñøjayaju: ―¿Yøṉ mijtzate une? ¿Viyuṉete to'ti pø'naju? ¿Entonces jutznøm isopya yøti?
JOH 9:20 Jyata'is y myama'is 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju: ―Musta'mbøjtzi que yøṉ øjtzø unenda'm, y musta'mbøjtzi que to'tipøt oyu pø'naje.
JOH 9:21 Pero jutznøm yøti isopya, ji'nø mustame, ni ji'nø mustam i'is yac tzojcay vyitøm. Ø une tzambønbømete; ocva'ctam ñe'cø. Ñe'c muspa chamø jujche yac sø'ṉatyøj vyitøm.
JOH 9:22 Jetse nømyaj jyatata'm porque na'chaju uytem ti maṉ chøjcayaj Israel pø'nista'm. Porque Israel pøn parejo'ayaju'am va'cø jana yac tøjcøyaj conocscutyøjcomo aunque jutipø pøn o'ca nømba que Jesús Diosis cyø'vejupø.
JOH 9:23 Por eso jyata'sta'm ñøjayaju: “Tzambønbømete, ocva'ctam ñe'cø i'is yac tzojcay vyitøm”.
JOH 9:24 Entonces vyejayaj pøn to'tipøna'ṉ y ñøjayaju: ―Vøcotzøc Dios; u jic pøn vøcotzøqui. Porque ndø mustamba que jic pøn cojapa'tupø pønete.
JOH 9:25 Y ñøjayaju: ―Ji'nø musi o'ca cojapa'tupø pønete. Nada más que muspøjtzi que to'tipøna'ṉ chøṉø y yøti isopa'mtzi.
JOH 9:26 Entonces ñøjayajque'tu: ―¿Ti mi ñchøjcayu? ¿Jujche ñcho'yøjay mi vindøm?
JOH 9:27 Y 'yaṉdzoṉyaju: ―Mi ndzajmatyamu'mtzi y ja mi ndø va'ṉjamdamø. ¿Ti'ajcuy mi sundamba va'cø mi ndzajmatyaṉgue'tatø'ctzi? ¿Será que sunba mi aṉmandyam jetecø'mø?
JOH 9:28 Y coraje'o'nøyaju y ñøjayaju: ―Mitz mi va'ṉjamba jic pø'nis 'yaṉma'yocuy; øtz va'ṉjamdamba Moisesis 'yaṉma'yocuy.
JOH 9:29 Ndø mustamba que Diosis 'yo'nøy Moisés. Pero jic pøn ji'nø mustam jut tzu'ṉu.
JOH 9:30 'Yaṉdzoṉ pø'nis ñøjmayaju: ―Como jic pø'nis yac sø'ṉay ø vindøm, pues ¿ti'ajcuy ji'n mi mustam jut tzu'ṉu?
JOH 9:31 Pues ndø mustamba que Diosis ji'n cyøma'nøy cojapa'tu pøn, pero o'ca cyøna'tzøpya'is Dios y chøcpa Diosis syunbase, jetsepø pø'nis 'yote Diosis cyøma'nøjapya ti nø vya'cu.
JOH 9:32 Desde que cho'tzucse'ṉomo nasacopac, nuncatøc ja myandøjø o'ca i'is yac tzoc pøn to'tipø pø'najupø.
JOH 9:33 O'cana'ṉ Diosis ja cyø'vej jic tzo'yø'opyapø, ji'na'ṉ mus chøc ni tiyø.
JOH 9:34 Entonces 'yaṉdzoṉyaj fariseo'is ñøjayaju: ―Como mi saṉ gojapa'tupø mi mbyø'naju, ¿jutznøm muspa mi ndø aṉmandyamø? Y myacpø'yaj pøn to'tipøna'ṉ va'cø jana mus tyøjcøy conocscutyøjcomo.
JOH 9:35 Jesusis myusu que myacpø'yaju'am, y cuando pya'tu ñøjay to'tipø pøn: ―¿Va'ṉjambaja mijtzi Diosis 'Yune?
JOH 9:36 Pø'nis ñøjay Jesús: ―Señor, tø tzajma'yøjtzi iyete Diosis 'yune va'cø va'ṉjam øjtzi.
JOH 9:37 Y Jesusis ñøjayu: ―Mi isu'am Diosis 'yune. Jetji'ṉamete nø mi ⁿvejvejneyu.
JOH 9:38 Pø'nis ñøjmayu Jesús: ―Señor, mi va'ṉja'mbøjtzi. Y cutcøne'cu Jesusis vi'naṉdøqui.
JOH 9:39 Y Jesús nømu: ―Mi'nø nascøsi va'cø ṉgøme'chaj pønda'm i va'ṉjamopya i ji'n vya'ṉjajmoye. O'ca ijtu pøn ja itø'is qui'psocuy vøjpø, itpa como si fuera to'tipø y øtz ma'ṉbø yac mijnay qui'psocuy. Jetse maṉba iti como si fuera sø'ṉbase vyitøm. Pero cyomo'pyapø que it qui'psocuy vøjpø, pero ja itø; jet maṉba yac musyaje que to'tise ityajpa porque ji'n vya'ṉjajmoyaje.
JOH 9:40 Entonces Jesusji'ṉ ityaj fariseo pønda'm y je'is myañaju jujche nø chamuse Jesusis. Y veneta'mbø'is ñøjayaj Jesús. ―Y øtzta'm, ¿será que øtz to'tita'mbøja'csque't chøṉø?
JOH 9:41 Y Jesusis ñøjayaju: ―O'ca mitz to'tita'mna'ṉ, ja itamna'ṉ mi ṉgoja. Pero mitz yøti mi ñømda'mba: “Isotya'mbøjtzi”; por eso ijtam mi ṉgoja.
JOH 10:1 ”Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi, o'ca pøn tøjcøpya borrego ve'que'omo, pero ji'n tøjcøy aṉdyu'ṉomo, sino que emøc qui'mgøtpa, entonces jic pøn nu'mbapø pønete, tøjcøpya va'cø ñu'mø.
JOH 10:2 Pero o'ca aṉdyu'ṉomo tøjcøpya, borrego coquenbapøte;
JOH 10:3 y aṉdyuṉ cuidatzøcpapø'is 'yaṉvacpa aṉdyuṉ. Y cuando cyoquenbapø'is vyejapya, borrego'is cyønøctyøjayajpa 'yote, y cuidatzøcpapø'is vyejayajpa ñe byorrego ñøyicøsta'm y vi'najayajpa byorrego cuando ñøputyajpa a'ṉgomo.
JOH 10:4 Cuando ñøputyajpa ñe'c byorrego a'ṉgomo, vi'najayajpa. Y byorrego cyomi'is jyøsmø maṉyajpa porque cyønøctyøjayajpa 'yote.
JOH 10:5 Pero ji'n ispøcyajepø pøn, ji'n maṉ pya'tyaje, sino poyajpa. Porque ji'n cyønøctyøyøjayaj 'yote.
JOH 10:6 Jetsepø oteji'ṉ Jesusis 'yo'nøyaj pøn, pero ja cyønøctøyøjayajø ti nø chajmayaju.
JOH 10:7 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Viyuṉse mi nøjayñdyamba: øjchøṉ como aṉdyuṉ borregocøtoya. Como borrego tøjcøyajpa aṉdyu'ṉomo, jetse pøn tøjcøyajpa øtzji'ṉ.
JOH 10:8 Mumu lo que miñaju antes que mi'nøjtzi, suchajpapøtite y nu'myajpapøte. Pero borrego va'ṉjajmoyajpapø pønete, y va'ṉjajmoyajpapø pø'nis ja cyøma'ṉøjayaj suchajpa'is 'yote.
JOH 10:9 Øjchøṉ aṉdyuṉ. O'ca aunque i tøjcøpya øtzpit, cotzocpa. Y como borrego tøjcøyajpya y putyapa y pya'tyajpa vøjpø cu'tcuy, jetse øtzpit tøjcøpyajpapø pø'nis maṉba pya'tyaj vøjpø itcuy.
JOH 10:10 ”Nu'mbapø minba va'cø ñu'mø y va'cø yaj ca'oya y va'cø yac tocoya. Øtz mi'nøjtzi va'cø min ndzi'yaj quenguy y va'cø yac omba ityajø mumu jamacøtoya.
JOH 10:11 Øtz itpøjtzi como vøjpø borrego coque'nopase. Vøjpø coque'nopapø dispuesto va'cø cyoca' byorrego.
JOH 10:12 Coyospapø pø'nis ispa nø minu copøn yaj ca'papø'is borrego y pochacpa borrego y popya, porque ji'nde ñe byorrego. Entonces copø'nis ñucyajpa borrego y poyti'ṉdi'ṉneyajpa. Jetseti ityaj aṉma'yoyajpapø que ji'n cuidatzøcyaj aṉmayajpapø.
JOH 10:13 Coyospapø popya porque coyospapøte y ji'n cyømaya'yaj borrego, pero øtz ji'nø jetse.
JOH 10:14 ”Øjchøṉø vøjpø coque'nopyapø. Jetse øtz ispøcyajpa ø ṉgoquenguy, y ø ṉgoquengu'is ispøcyajpa øjtzi,
JOH 10:15 como ø Janda'is comuspøjtzi y øtz ṉgomusque'tpa ø Janda. Øtz dispuesto va'cø ca'ø va'cø ṉgoquip ø ṉgoquenguy.
JOH 10:16 Y itque'tuti emø eyata'mbø ø ṉgoquenguy ji'ndyet yøṉ ve'que'omda'mbø. Y jic tiene que va'cø nømingue'ta y maṉba cøma'nøjayaj ø onde. Y mumu ø ne' tumbø lugajromo maṉba ityaje y øndumgø'y ma'ṉbø ṉgoqueñaje.
JOH 10:17 ”Øtz su'nbøjtzi ø Janda'is porque øtz i'nbø øjtzi ø ⁿvin va'cø ca'ø y va'cø visaque'ta.
JOH 10:18 Ni'is ji'n mus yaj ca'øjtzi, sino que ø ne'c i'nbø'pa ø ⁿvin ø ṉgustopit. Øtz muspa i'nbø ø ⁿvin va'cø ca'ø, y muspa visaque'ta. Jetse ø Janda'is aṉgui'møjtzi.
JOH 10:19 Cuando myañaju jujche nø chamuse Jesusis, ja pyarejo vyø'møyaj Israel pø'nista'm. Eyapø'is eya qui'psocuy, eyapø'is eya qui'psocuy.
JOH 10:20 Y vøti nømyaju: ―Yatzipø espiritu'is nø ñøtzøjcu, y jovipøte. ¿Ti'ajcuy mi ṉgøma'nøndyamba?
JOH 10:21 Eyata'mbø'is ñøjayaju: ―O'ca yatzipø espiritu'is ñøtzøcpana'ṉ, ji'na'ṉ cham yøcsepø ti nø chamuse. ¿Será que 'yatzi'ajcu'is ñøtzøcpa y jutznøm muspa yacsø'ṉay to'tipø pø'nis vyitøm?
JOH 10:22 Ijtuna'ṉ pacac aṉsøṉ, y Jerusale'nomo nø cyosø'ṉayaj tiyø jama tuc masandøc.
JOH 10:23 Y Jesús nømna'ṉ vijtu Salomo'nis cyoredojromo tome masandøjcaṉvini.
JOH 10:24 Entonces Israel pø'nis vyo'cøvitu'yaj Jesús y ñøjayaju: ―¿Jujche'øc maṉba mi ndø yac mustam sebro ⁿiye mijtzi? O'ca mijtzete Cristo Diosis mi ṉgyø'vejupø, ndø tzajmatyam viyuṉsye.
JOH 10:25 Jesusis ñøjayaju: ―O mi ndzajmaytyame, y ja mi ndø va'ṉjamdamø. Mi istamba lo que øtz ndzøcpa ø Janda'is ñøyicøsi, y jetze muspa mi ndzi'tam cuenta que i'chøṉ øjtzi.
JOH 10:26 Pero ji'ndyet ø mi ṉgoquengutya'm, por eso mitzta'm ji'n mi ndø va'ṉjamdame, como jujche o'yø mi ndzajmatyam vi'na.
JOH 10:27 Ø ṉgoquengu'ista'm cyøma'nøjayajpa ø onde. Y øtz ⁿispøcyajpøjtzi y miñajpa øtzcø'mø.
JOH 10:28 Y øtz yaj queñajpa para mumu jamacøtoya. Y ji'n maṉ tocoyaj nuṉca, y ni i'is ji'n maṉ yac tzu'ṉayaj ø ṉgø'ombø.
JOH 10:29 Ø Janda'is tzi'yajøjtzi ø ṉgoquenguy y ø Janda más myøja'ṉombø que ni iyø. Y ni i'is ji'n mus yac tzu'ṉayaj ø Janda'is cyø'ombø.
JOH 10:30 Y jujche ø Janda, jetseti øtzque't.
JOH 10:31 Entonces Israel pø'nista'm piṉyajque't tza' va'cø pyu'ṉga'yaj Jesús.
JOH 10:32 Y Jesusis ñøjayaju: ―Sone vøjta'mbø tiyø oy ø ndzøqui mi vi'naṉdøjquita'm ø Janda'is tzi'use qui'psocuy. ¿Tiyø cuentapit sunba mi ndø mbu'ṉga'ta'mø?
JOH 10:33 Entonces Israel pø'nis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju: ―Ji'ndø porque mi ndzøcpa aṉcø vøjpø yoscuy sunba mi mbu'ṉga'tamø, sino porque Dios mi ṉgø'o'nøpya. Mitz mbyøndite y mi ⁿDioscotzøcpa mi ⁿvin.
JOH 10:34 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Ijtu jachø'yupø ndø aṉgui'mgu'yomo que Dios nømu: “Mitz mi ⁿdiosta'mete”.
JOH 10:35 Pues entonces o'ca Dios nømu que pyøjcøchoṉu'is 'yote diosta'mete y Diosis tyotojaye viyuṉsepø tiyete;
JOH 10:36 entonces ¿ti'ajcuy mi ñømdamba que øtz Dios ṉgø'o'nøpya cuando nø'møjtzi que øtz Diosis chøṉ 'yune? Porque ø Janda'is cømasa'nøyøjtzi y cø'vejøjtzi nascøsi.
JOH 10:37 O'ca øtz ji'n ndzøc ø Janda'is yoscuy, uy mi ndø va'ṉjamdamø.
JOH 10:38 Pero o'ca ndzøcpøjtzi ø Janda'is yoscuy, aunque ji'n mi ndø va'ṉjamdam ndøvø, lo que øtz ndzøcpapø øjtzi, jet va'ṉjamdamø. Jetse va'cø mi mustamø y va'ṉjamdamø que ø Janda'is ñø'ijtay ø ndzocoy, y øtz nø'ijtay ø Janda'is chocoy.
JOH 10:39 Entonces sunbana'ṉ ñucyajque't Jesús pero cøtocoyu, ja mus ñucyajø.
JOH 10:40 Y maṉque't Jesús Jordán nø'cøtu'møṉ jut vi'na nø'yø'oyumø Juan y jen tzø'yu.
JOH 10:41 Y sone pø'nis maṉ 'ya'myaje, pøn nømyaju: ―Ni ja chøc Jua'nis ni jujchepø milagro'ajcuy. Pero mumu lo que Jua'nis chamuse Jesuscøsi, viyuṉbø tiyete. Porque Jua'nis chamu jujche maṉba chøc yøṉ pø'nis y ji'cajuti mumu lo que chamuse.
JOH 10:42 Y vøti pø'nis vya'ṉjamyaj Jesús jiṉø.
JOH 11:1 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Lázaro. Oyu ca'e'aje, Betania cumgu'yomna'ṉ ijtu. Mismo cumgu'yom ityajuna'ṉ je'is tyøvø María y Marta.
JOH 11:2 Jic Maria'is jøsiti oyu jyajsay ndø Comi'is cyoso perfumeji'ṉ y cyømojcay vyayji'ṉ. Maria'is tyøvø Lázaro oy ca'e'aje.
JOH 11:3 Entonces tyøvø'is cyø'vejayaj ote Jesús va'cø ñøjayø: ―Ø Ṉgomi, mi sunbapø mi ndøvø ca'cupya'tu.
JOH 11:4 Jesusis myanu jetsepø ote, y nømu: ―Yøṉ ca'e'aju pero ji'ndyet va'cø cya'octucø, sino va'cø myøja'ṉomgotzøctøj Dios, y jetsetique't øtz va'cø møja'ṉomgotzøctøjque'ta, øtz Diosis chøṉ 'Yune.
JOH 11:5 Jesusis syuñajpana'ṉ María y Maria'is tyøvø Marta y Lázaro.
JOH 11:6 Pero cuando myanu que ca'e'aju, ya'que'tutøc metza jamana mismo ijtumøna'ṉ.
JOH 11:7 Jøsijcam ñøjayaj ñøtuṉdøvø: ―Tø vøco maṉdaṉgue'ti Judea nasomo.
JOH 11:8 Ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―Maestro, ja itøtøc vøti jama que oyu mi mbyu'ṉga'jo'yaje tza'ji'ṉ Israel pø'nista'm. ¿Y ticøtoya jiṉdi mati mi myaṉgue'te?
JOH 11:9 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Macvøstøjcay hora ñø'it tumdum jama'is. O'ca tø vitpa jama'omo, ji'n tø quejca'ṉaje, porque jama sø'ṉgø'omo ndø ispa tuṉ. Jetseti ijtutøc usyna ø hora.
JOH 11:10 Pero o'ca tø vitpa tzu'yi tø quejca'ṉajpa, porque ji'n syø'ṉnømi.
JOH 11:11 Jøsijcam ñøjayaj Jesusis: ―Ndø amigo Lázaro øṉbajcu. Pero ma'ṉbø mave va'cø ⁿyac sa'ø.
JOH 11:12 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is: ―Øjtzø mi Ṉgomi, o'ca øṉu, mati vø'aje.
JOH 11:13 Pues Jesús jetse nømu: “Øṉbajcu” pero ca'upøte. Y pø'nis cyomo'yaju que nømu que viyuṉse øṉupøte, que nø syapøjcu.
JOH 11:14 Entonces Jesusis chamdujcayaju ñøjayaju: ―Ca'upøte Lázaro.
JOH 11:15 Y cajsøpyøjtzi aunque jay tø ijtamøna'ṉ jiṉø porque jetse masti vøj para mitzcøtoyata'm va'cø mi va'ṉjamdamø. De toda manera tø maṉdya'i jiṉø ijtumø Lázaro.
JOH 11:16 Entonces Tomás, nøyi'ajque'tpapø mechipø, je'tis ñøjayaju ñøtuṉdøvø: ―Tø maṉdyaṉgue'te parejo va'cø tø ca'tam Jesusji'ṉ.
JOH 11:17 Entonces maṉyaj Jesús jiṉø ijtumø Lázaro. Y cuando nu'cyaju, nøjayajtøju que ijtumna'ṉ macscuy jama niptøjumø.
JOH 11:18 Como Betania cumgu'is tyome'ispa Jerusalén gumguy, como media leguasye'ṉomodi ispa,
JOH 11:19 por eso vøti Israel pøn miñaju va'cø tyu'ñaj Marta y María va'cø jana más maya'yajø porque ca'u aṉcø tyøvø.
JOH 11:20 Y cuando Marta'is myusu que nø minu Jesús, maṉ chove. Pero María tzø'y tyøjcomo po'csupø.
JOH 11:21 Entonces Marta'is ñøjay Jesús: ―Ø Ṉgomi, o'ca mitz yø'cna'ṉ ijtu, ja cya'øna'ṉ ø andzi.
JOH 11:22 Pero aunque ca'u'am, muspøjtzi que aunque ti mi ⁿvacpa Dioscøsi, Diosis mi ñchi'pa.
JOH 11:23 Jesusis ñøjayu: ―Mi andzi maṉba visa'e.
JOH 11:24 Marta'is ñøjayu: ―Muspøjtzi que maṉba visa ultimopø jama cuando visa'nømba.
JOH 11:25 Pero Jesusis ñøjayu: ―Øjchøṉø yac visa'yajpapø'is ca'yajupø'am y øjchoṉø ndzi'ocuyajpapø'is quenguy. Va'ṉjambapø'is øjtzi, aunque ca'upø, maṉbatøc visa'que'te.
JOH 11:26 Y aunque iyø quenbapøtøc y va'ṉjamba'is øjtzi, ji'n maṉ cya'e nuṉca. ¿Mitz mi vya'ṉjajmombaja jetse?
JOH 11:27 Y Marta'is ñøjayu: ―Jø'ø, øjtzø mi Ṉgomi, va'ṉjambøjtzi que mijtzimete Cristo, Diosis mi 'Yune, na mapøtina'ṉ min nascøsi.
JOH 11:28 Jetse nømu Marta y entonces maṉ ñu'mvejay tyøvø María, ñu'mdzajmayu ñøjayu: ―Minu'am Maestro y nø mi ⁿñøveju.
JOH 11:29 Prontocøtoya cuando myan yøcse, María te'ndontzu'ṉu maṉu Jesuscø'mø.
JOH 11:30 Y Jesús ja tyøjcøyøtøcna'ṉ cumgu'yomo, pero jiṉdøcna'ṉ ijtu jut choṉumø Marta'is.
JOH 11:31 Jiṉna'ṉ ityaj Mariaji'ṉ tyøjcomo Israel pønda'm miñaju'is tyu'ñaje. Cuando isyaj María que pronto te'ndontzu'ṉu y pujtu, maṉ pya'tyaje. Nømyaju: ―Maṉ tzatøjcaṉvini va'cø cyøvo' tyøvø.
JOH 11:32 Pero ja jiṉ myavø sino Jesús maṉ chove. Y cuando nu'cu ijtumø Jesús, y isu Jesús, entonces María cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu: ―Ø Ṉgomi, o'ca mitz yø'cna'ṉ mi ijtu, ja cya'øna'ṉ ø andzi.
JOH 11:33 Entonces Jesusis isu que María nø vyo'u, y Israel pø'nista'm maṉupø'is pya'tyaje, nømdina'ṉ vyo'yajque'tu. Y Jesús maya'u y nu'c choco'yomsye'ṉom toya.
JOH 11:34 Y ñøjayaju: ―¿Jut mi ṉgojtam ca'upø? Ñøjayaju: ―Ma ndø a'mda'i.
JOH 11:35 Vo'que'tuti Jesús.
JOH 11:36 Entonces Israel pøn nømyaju: ―A'mdamø jujche tyoya'ṉøpya Lázaro.
JOH 11:37 Y vene nømyaju: ―Yøṉ pø'nis yac sø'ṉay to'tipø pø'nis vyitøm. ¿Ji'nacs na musina'ṉ yac tzoc Lázaro va'cø jana cya'ø?
JOH 11:38 Entonces Jesús maya'que'tu, nu'que't hasta choco'yomsye'ṉom toya y nu'c ijtumø ca'upø tzatøjcø'mø. Quetza'ombø chatøcna'ṉete y pajtzaṉga'mupø tza'ji'n.
JOH 11:39 Jesús nømu: ―Yac tzu'ṉdam je tza'. Ca'upø'is tyøvø Marta'is ñøjayu: ―Øjchø mi Ṉgomi, nømocso vyøju porque yøti ijtu macscu jama cya'umø.
JOH 11:40 Jesusis ñøjayu: ―¿Ji'nacs viyuṉse lo que jujche øtz mi nøjayuse øjtzi que o'ca mi ndø va'ṉjamba, maṉba mi isay jujche muspa chøc milagro'ajcuy Diosis?
JOH 11:41 Entonces yac tzu'ṉyaj tza' pyajtzaṉga'myajupøji'ṉ tzatøc ijtumø ca'upø. Y Jesús quengui'm møji y nømu: ―Jatay, mi nøja'mbøjtzi yøscøtoya'm porque mi ndø majnayu'am ø onde.
JOH 11:42 Y muspøjtzi que mumu jama mi ndø majnapya ø onde. Pero jetse nøja'mbøjtzi va'cø vya'ṉjamyaj tome te'ñajupø'is que mitz mi ndø cø'veju.
JOH 11:43 Jetse nø 'yo'nøyu'øc, Jesusis pømi vyejayu: ―Lázaro, puta'm.
JOH 11:44 Y pøn ca'upøna'ṉ ca'ṉdonbujtu. Jujche mondøjuse ca'u'c, jetse pujtu, cyø' y cyoso monupø jujche myoñajuse ca'u'c y vyinaca monupø tucuji'ṉ. Jesusis ñøjayu: ―Mo'naṉvacø va'cø mus vyitø.
JOH 11:45 Entonces sone Israel pø'nis oyupø'is pya'tyaj María, isyaj lo que jujche Jesusis chøjcuse y vya'ṉjamyaj Jesús.
JOH 11:46 Pero vene maṉyaju va'cø maṉ chajmayaj fariseota'm lo que ti chøc Jesusis.
JOH 11:47 Entonces pane covi'najøta'm y fariseota'm tu'myaju y nømyaju: ―¿Ti maṉba ndø tzøctame? Porque yøṉ pø'nis chøcpa sone milagro'ajcuy.
JOH 11:48 O'ca ndø tzactamba y ji'n ndø ya'inductame, jic maṉba cøyin va'ṉjambø'tøji y Roma cumgu'yombø covi'najø'is maṉba cyø'vejyaj soldado va'cø yac tzu'ṉatyam ndø masandøc y ndø aṉgui'mguy.
JOH 11:49 Pero ijtuna'ṉ tum pøn je'tomo ñøyipø'is Caifás, ñe'cø más myøja'ṉom aṉgui'mbapø pane jic ame'omo. Je'is ñøjayaj mumu cyovi'najø tøvø: ―Mitzta'm ni ti ji'n mi mustame.
JOH 11:50 Ni ji'n mi ndzøctam cuenda que vale más tø øtzcøtoyata'm va'cø cya' tum pøn ndø cumgucøtoya va'cø jana tocoy ndø Israel cumgutya'm.
JOH 11:51 Jetse cham Caifasis, pero Caifasis ja cham jetse ñe'c qui'psocupit. Sino como pane más myøja'ṉom aṉgui'mbapø jic ame, Diosis yac jajmeminu jujche va'cø chamø. Jetse chamu que Jesús maṉba ca'e mumu Israel pøngøtoya.
JOH 11:52 Y ji'n sólo Israel pøngøtoya, sino también tumøpø va'ṉjajmocuy va'cø yac ñø'ityajø mumu lo que Diosis cyøpiṉyajupø va'cø 'yune'ajyajø aunque jut ityajupø.
JOH 11:53 Entonces desde jic jama Israel covi'najø'sta'm qui'pscøpoyaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús.
JOH 11:54 Jetcøtoya Jesús ja vyit istøjpamø Judea nasomo, sino maṉ ijtumø tum cumguy ñøyipø'is Efraín tome ispamø ja ijnømømø, y jiṉ tzø'yu ñøtuṉdøvøji'ṉ.
JOH 11:55 Y nømna'n tyome'aj Israel pø'nis syøṉ ñøyipø'is pascua. Y vøti pøn emøc ityajupø miñaj Jerusalén gumgu'yomo antes que nu'cpa søṉ. Miñaju va'cø cyøtze'yaj vyin como seña que cøvajcøyaju'am Diosis vyi'naṉdøjqui.
JOH 11:56 Entonces mye'chaj Jesús. Y mientras te'ñajuna'ṉ masandøjcomo, na ñøjayajtøju: ―¿Ti mi ṉgui'pstamba? ¿Será que minba o ji'n mini sø'ṉomo?
JOH 11:57 Y pane covi'najø'ista'm y fariseo'sta'm cyotyaj aṉgui'mguy i'is ispa Jesús va'cø cyøtza'møyaj jut ijtu va'cø mus ñucyajø.
JOH 12:1 Cuando faltatøcna'ṉ tujtay jama va'cø cho'tz pascua sø'ṉajcuy, entonces Jesús min Betania cumgu'yomo. Betania cumgu'yomo ijtuna'ṉ Lázaro lo que oyupø yac visa' Jesusis cuando ca'u'c.
JOH 12:2 Y jiṉø chøjcayaj Jesús cu'taṉbajcuy y cu'tcuchøjcu Marta, y Lázaro po'cs mesacø'mø Jesusji'ṉ.
JOH 12:3 Y Maria'is ñømin como medio litro jasocuy suñi viquicpapø nardopø perfume caro coyojapø, jetji'ṉ Maria'is jyajsay Jesusis cyoso, y cyømojcay cyoso vyayji'ṉ. Y vyiquijcoctas tøc perfume'is.
JOH 12:4 Jendina'ṉ it Judas Iscariote, Simo'ṉis 'yune, Jesusis ñøtuṉdøvøte. Más jøsijcam Judasis chi'ocuyaj Jesús 'yenemigo'is cyø'omo. Y Judas nømu:
JOH 12:5 ―¿Ti'ajcuy ja mya'ay yøṉ jasocuy, tumin va'cø chi'yaj pobreta'mbø pøn? Porque valetzøcpa vøti pesu.
JOH 12:6 Judas ja ñøm jetse porque sunbana'ṉ cyotzoṉyaj pobre, sino porque nu'mbapøte y je'sna'ṉ ñø'ijtu tumingotcuy y ñu'mba Jesusis ñøtuṉdøvø'is tyumin.
JOH 12:7 Entonces Jesusis ñøjay Judas: ―U 'yojnayø yomo. Je'is 'yaṉne'cuna'ṉ yøṉ jasocuy va'cø jyasay ø ⁿvin antes que ma'ṉbø niptøji.
JOH 12:8 Porque pobreta'mbø mumu jama ityajpa mitzji'ṉ, pero øtz ji'n ma it mitzji'ṉ mumu jama.
JOH 12:9 Entonces vøti Israel pø'nista'm myusyaju que jen ijtu Jesús Betania cumgu'yomo y jiṉ maṉyaju. Pero ji'n sólo maṉyaj Jesús va'cø isyajø, sino maṉaju va'cø a'myajque't Lázaro lo que opøm ca'e y visa'u.
JOH 12:10 Pero pane covi'najøta'm tzamdu'mbajcayaju va'cø yaj ca'yajque'tati Lázaro.
JOH 12:11 Porque Lázaro visa'u aṉcø, sone Israel pø'nis nømna'ṉ chacpø'yaj pane covi'najø va'cø maṉ vya'ṉjamyaj Jesús.
JOH 12:12 Jyo'pit ityajuna'ṉ sone pøn miñajupø søṉgøtoya, y myañaju que Jesús nø myinu Jerusalén gumgu'yomo.
JOH 12:13 Y tucyaj palma ay y maṉ choṉyaj Jesús, y vejyaju: ―Yøṉete tø yaj cotzocpapø'is. Tø vøcotzøcta'i Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm nø minupø ndø Comi Diosis ñøyicøsi.
JOH 12:14 Y Jesusis pya'tu tum burro unepøtøc y jetcøs po'csu, porque jetseti jachø'yupø Diosis libru'omo. Jen chamba:
JOH 12:15 U ña'tztamu mi Sión cumgu'yomda'mbø'is. A'mø: nø minu mi Aṉgui'mbata'm, pocsupø unepø burrocøsi.
JOH 12:16 Pero a la hora tujcu jetse, Jesusis ñøtundøvø'is ja cyønøctøyøyaja'm que nøm tyuc como jachø'yuse. Pero después que Jesús visa'u y maṉ tzajpomo, entonces jyajmu chøcyaju que jetseti it jachø'yupø jujche maṉba tuc Jesús, y jetse tujcu.
JOH 12:17 Jiṉ ityajupø'is isyajupø'is jujche vyejtzu'ṉu tzatøjcomo Lázaro ndø Comi'is y yac visa'u, je'is chamyaj lo que isyajuse jujche yac visa' Lázaro ndø Comi'is.
JOH 12:18 Y porque myañaju que chøc jetsepø milagro'ajcuy, por jetcøtoya pø'nista'm maṉ choṉyaj Jesús.
JOH 12:19 Fariseo pønda'm nay ñøjayajtøju: ―A'mdamø; ndø istamu'am que ni ti ji'n mus ndø tzøctamø. A'mdamø jujche mumu pø'nis maṉ pya'tyaje.
JOH 12:20 Ityajque'tu griego pønda'm oyajupø va'cø cyøna'tzøyaj Dios sø'ṉomo Israel pønji'ṉ.
JOH 12:21 Jic griego pø'nis cyønu'cyaj Felipe, Betsaida cumgu'yombø, Galilea nasombø y ñøjayaju: ―Nø sun a'mdam Jesús.
JOH 12:22 Entonces Felipe'is maṉ chajmay Andrés, y Andres'is y Felipe'is maṉ chajmayajque't Jesús.
JOH 12:23 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju nøjmayaju: ―Yøti nu'cu'am hora va'cø møja'ṉo'majøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
JOH 12:24 Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: Tømbu o'ca ji'n ndø nipi nascøsi, itpa tyumgø'y, pero o'ca quecpa nascøsi, napya y más vøti'ajpa tyøm. Jetse øtz tiene que va'cø ca'que'tati va'cø niptøjø y va'cø vi'sa'que'ta va'cø vøti'ajyaj va'ṉjambapø'stzi.
JOH 12:25 Por eso tyoya'ṉøpya'is vyin yø'qui y ji'n sun cya'ø, tocopya. Pero chi'ocuyajpa'is vyin yø'c nascøsi, pya'tpa quenguy mumu jamacøtoya.
JOH 12:26 Y sunbapø yos øjtzøcø'mø, tiene que va'cø min pa'tø. Y jut it øjtzi, jendi maṉba itque'te y lo que yospapø øjtzøcø'mø; jet maṉba vyingot ø Janda'is.
JOH 12:27 ”Yøti nø maya'u y ji'n mus ti ndzamø. ¿Será que maṉba nømi: “Jatay, tø yaj cotzoca va'cø jana nøṉgøt toya”? Pues ji'n ma nøm jetse porque jetcøtoyam chø minu.
JOH 12:28 Mejor ma'ṉbø nømi: “Jatay, yac møja'ṉomaj mi nøyi”. Entonces maṉdøj ote tzajpom tzu'ṉupø nømu: ―Møja'ṉgotzøjcu'mtzi ø nøyi, y ma'ṉbatøc vøco møja'ṉo'majque'te.
JOH 12:29 Jiṉ ityajupø'is myañaju ote y vene nømyaju que a'ṉøy rayu. Vene nømyaju que angelesis 'yo'nøyu.
JOH 12:30 Jesusis ñøjayaju: ―Ja chamdøj yøṉ ote para øtzcøtoya, sino para mitzcøtoyata'm tzamdøju.
JOH 12:31 Yøti maṉba yaj co'aṉgøyaj Diosis yøṉ nascøsta'mbø. Yøti maṉba pyatzpø Diosis yatzi'ajcuy porque je'is yach aṉgui'mba nascøsta'mbø pøn.
JOH 12:32 Cuando øtz yaj qui'myajpa cruzcøsi, jetse øtz ma'ṉbø yac minbø'yaj mumu pøn øtzcø'mø.
JOH 12:33 Jetze cham Jesusis va'cø yac musyaj mumu pøn jujche maṉba ca'e.
JOH 12:34 Y pø'nis ñøjayaj Jesús: ―Manda'møjtzi que Diosis 'yaṉgui'mgu'yomo it jachø'yupø que Cristo itpa yø'c nascøsi para mumu jamacøtoya. ¿Entonces ti'ajcuy mi ñømba: “Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, tiene que øtz va'cø yaj qui'mdøj cruscøsi va'cø cya'ø”? Entonces o'ca mitz maṉba mi ṉgya'e, entonces mitz ji'ndocsyo mi Ṉgristo.
JOH 12:35 Y Jesusis ñøjayaju: ―Usyomdim maṉba it øjtzi mitzji'ṉdam como sø'ṉgøse, va'cø mi yac mustam viyuṉsyepø tiyø. Vijtamø mientras que sø'ṉnømba, no sea que mitz ṉgyøpi'tzø'øtyamba; porque o'ca tø vitpa pi'tzø'omo, ji'n tø mus jut nø tø ma'ṉøyu.
JOH 12:36 Mientras que øtz itpa mitzji'ṉda'm como sø'ṉgøse, tø va'ṉjamdam ndøvø va'cø mi ijtam como sø'ṉgø'ombø pønseti. Jetsetøc nø chamu'c Jesusis, maṉu, y cyøvø'n vyin.
JOH 12:37 Aunque Jesusis chøc sone milagro'ajcuy je'tis vyi'nomda'm, pero ja vya'ṉjamyajø.
JOH 12:38 Jetse viyuṉaju jujche chamuse tza'maṉvajcopapø Isaiasis. Isaiasis chamu: Øjtzø mi Ṉgomi, ni i'is ja vya'ṉjajmø øtz ndza'maṉvajcuse mi onde; Ni i'is ja cyønøctøyøy que mitz ndzøjcu milagro'ajcuy.
JOH 12:39 Por eso ja mus vya'ṉjamyajø, porque Isaías nømgue'tu:
JOH 12:40 Je'tis yac to'ti'ajyaju y yac nu'yu'ajyaj chocoy va'cø jana isoyaj vyitømji'ṉ, ni va'cø jana cyønøctøyøyaj choco'yomda'm, ni va'cø jana qui'psvitu'yajø, va'cø jana øtz yac tzocyajøjtzi.
JOH 12:41 Jetsepø tiyø cham Isaiasis cuando omna'ṉ isay Jesusis myøja'ṉo'majcuy y oyu chame jujche ma chøqui.
JOH 12:42 Aunquena'ṉ jetse, sone covi'najø'is oyuti vya'ṉjamyaj Jesús. Pero ja chamyajø o'ca vya'ṉjamyaju porque ña'chaj fariseo pønda'm. O'ca chamyajøna'ṉ que vya'ṉjamyaj Jesús, fariseo'is ji'na'ṉ ma yac tøjcøyaj conocscutyøjcomo. Por eso ja syun chamyajø que vya'ṉjamyaj Jesús.
JOH 12:43 Así es que jetse syuñajpana'ṉ va'cø vya'ṉjamyaj pø'nis que vøjpø ti nø chøcyaju ñe'cø. Pero ji'na'ṉ chi'yaj cuenta o'ca Diosis vya'ṉjamba que vøjpø ti nø chøcyaju.
JOH 12:44 Entonces pømi vejvejney Jesús, nømu: ―El que va'ṉjambapø'is øjtzi, ji'n sólo øtz va'ṉjajme, sino que vya'ṉjajmgue'tpati cø'vejupø'is øjtzi.
JOH 12:45 Ispa'is øjtzi, isque'tpa cø'vejupø'is øjtzi.
JOH 12:46 Mi'nøjtzi como tum sø'ṉgøse nascøsi va'cø yac musyaj viyuṉsepø tiyø, va'cø jana it como pi'tzø'ajcu'yomse va'ṉjambapø'is øjtzi.
JOH 12:47 O'ca aunque i'is myanba øtz ndzambase, y ji'n vya'ṉjajme, øtz ji'n ma yaj coja'aje. Porque ja mi'nøjtzi nascøsi va'cø yaj coja'ajyaj nascøsta'mbø pøn, sino mi'nøjtzi va'cø min yaj cotzocyajø.
JOH 12:48 O'ca pø'nis ji'nø pøjcøchove, y ji'n vya'ṉjam øtz ndzambase, it i'is yaj coja'ajpa. Ø ondecøtoya maṉba yaj coja'ajtøji ultimopø jama o'ca ja vya'ṉjajmay ø onde.
JOH 12:49 Porque øtz ja ñcha'mø ø ne'ṉgø, sino ø Janda'is cø'vejupø'stzi, je'is aṉgui'm øjtzi jujche va'cø ndzamø.
JOH 12:50 Y muspøjtzi que vya'ṉjamyajpapø'is Diosis 'yaṉgui'mguy, queñajpa mumu jamacøtoya. Lo que øtz ndzambapø tiyø, jujche ø Janda'is tzajmay øjtzi, jetse ndzamgue'tpøjtzi.
JOH 13:1 Nømna'ṉ tyome'aj pascua søṉ. Jesusis myusu que nømna'ṉ ñu'c 'yora va'cø chu'ṉ nascøsi va'cø myaṉ Jyata ijtumø. Jesusis syungo'ñaj ñe' pyønda'm lo que ityajupø nascøsi. Nømna'ṉ syungo'ñaj de veras mumu jamacøtoya.
JOH 13:2 Cu'taṉjeju'cam, yatzi'ajcu'is yac mijnay qui'psocuy Judas va'cø chi'ocuyaj Jesús 'yenemigo'is cyø'omo. Yøṉ Judas Simón Iscariote'is 'yunete.
JOH 13:3 Jesusis myusu que Jyata'is chi' aṉgui'mguy mumu ticøsi. Y myusque'tu que tzu'ṉ Diosmø, y jiṉdi nø myaṉgue't chu'ṉumø.
JOH 13:4 Cu'taṉjeju'cam, te'nchu'ṉu, chac vingøspø tyucu, pyøc tovaya, y vyajtøy chejcøsi.
JOH 13:5 Jøsi'cam Jesusis tyejcøy nø' punchera'omo y nøcøtzo'tzu va'cø cyosche'yaj ñøtuṉdøvø y va'cø cyømojcayaj cyoso tovayaji'ṉ lo que vajtupøji'ṉ.
JOH 13:6 Entonces nu'cu Pedrocø'mø, y Pedro'is ñøjay ndø Comi: ―Øjtzø mi Ṉgomi, ¿será mitz maṉba mi ndø cøtze'ay ø ṉgoso?
JOH 13:7 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Ji'n mi mus yøti lo que ti nø ndzøjcu. Pero maṉba mi mus jøsijcam.
JOH 13:8 Pero Pedro'is ñøjayu: ―Øjtzi nunca ji'n ma mi ndø cøtze'ay ø ṉgoso. Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―O'ca ji'n mi ṉgøtze'aye, ji'n ma mi it øtzji'n.
JOH 13:9 Simón Pedro'is ñøjayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, u na's saṉ ø ṉgoso tø cøtze'aye, sino también tø cøtze'ay ø ṉgø' y ø ṉgopac.
JOH 13:10 Y Jesusis ñøjayu: ―O'ca i tziṉu'am, ji'ndyet pyena va'cø yac tziṉvøjøtzøcø mena'como. Namas que cyoso va'cø yac tze'a y tzø'pya cøvajcupø tyumø coṉña. Y mitzta'm ṉgyøvajcøtyamu'am, pero ja mumu mi ṉgyøvactamø.
JOH 13:11 Jetse nømu porque Jesusis myusu i'is maṉba chi'ocuyaje, y por eso nømu: “Ja mumu mi ṉgyøvajcøpø'tamø”.
JOH 13:12 Entonces cyøtze'ayaju'cam cyosota'm, jøsijcam myesque't tyucu, po'csque'tu, y ñøjayaju: ―¿A ver o'ca mi mustamba ti ndzøjcøjtzi?
JOH 13:13 Mi ndø nøjatyamba: “Ø mi Maestrota'm, ø mi Ṉgomita'm”. Y vøjti jetse mi ndø nøjandyamba. Porque øjche viyuṉse mi ndø Maestrota'm y mi ndø Ṉgomita'm.
JOH 13:14 Como øjchøṉ mi ndø Comita'm y Maestrota'm, y øtz ṉgøtze'atyam mi ṉgosota'm, entonces vøjø jetseti igualti va'cø mi ndzøctaṉgue'ta va'cø na ñø ṉgøtze'atyandøj mi ṉgoso.
JOH 13:15 Jetse mi isindzi'tamu va'cø mi ndzøctamø jujche øtz mi ndzøjcatyamuse.
JOH 13:16 Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi: tum coyospapø ji'n más myøja'ṉombø que cyomi. Y tum nu'cscuy ji'n myøja'ṉombø como cyø'vejupø'is.
JOH 13:17 Como mi mustamba lo que øtz mi ndzajmatyambapø, mi 'yomba ijtamba o'ca mi ndzøctamba jetse.
JOH 13:18 ”Lo que jujche øtz ndzambase, ji'n mumu mi jendzeta'm. Muspøjtzi i ṉgøpi'ṉøjtzi. Pero tiene que va'cø tyucø jujche ijtuse jachø'yupø Diosis libru'omo. Jen chamba: “Cu'tpapø øtzji'n yachvitu' øtzcøsi”.
JOH 13:19 Yøti nø mi ndzajmatyam vi'nati jujche ma tuqui, entonces cuando jujchøc jetse tucpa, maṉba mi va'ṉjamdame que øj chøṉø Diosis cø'vejupø.
JOH 13:20 Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi, o'ca mi mbøjcøchoṉba øtz ṉgø'vejupø, entonces misma hora mi ndø pøjcøchoṉgue'tpa ndøvø. Y o'ca mi ndø pøjcøchoṉba, misma hora mi mbøjcøchoṉgue'tpa cø'vejupø'is øjtzi.
JOH 13:21 Jesusis chamu jetse y después maya'co'nu y nu'c choco'yomsye'ṉom toya. Y ñøjmayaju: ―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi; it mijtzomda'm tum maṉbapø'is tzi'ocuyaje.
JOH 13:22 Y ñøtuṉdøvø na ñø a'myajtøju, nømdina'ṉ qui'psyaju: “¿I'se ma chi'ocu'yaje?”
JOH 13:23 Y ijtuna'ṉ tum ñøtuṉdøvø Jesusis syungomø'nupø. Tome po'csu Jesuscø'mø y jetcøs te'tzu.
JOH 13:24 Por eso Simón Pedro'is chøjcay seña je nøtuṉdøvø va'cø 'yaṉgøva'c Jesús a ver iye nø chamupø.
JOH 13:25 Y Jesuscøs cyøte'tzupø'is ñøjayu: ―Ø mi Ṉgomi, ¿i'is maṉba mi ñchi'ocuyaje?
JOH 13:26 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―I ndzi'pøjtzi pan matzcønuṉupø, ji'quisete. Entonces Jesusis myatzcønuṉ pan y chi' Judas Iscariote, Simo'nis 'yune.
JOH 13:27 Cuando cyu'tujcam pan, Satanás tøjcøy Judasis choco'yomo. Entonces Jesusis ñøjay Judas: ―Tzøc jø'nøti lo que maṉbapø mi ndzøqui.
JOH 13:28 Mesacø'mø po'csyajupø, ni i'is ja cyønøctøyøy ticøtoya jetse ñøjay Judas.
JOH 13:29 Como Judasis 'yaṉnecpana'ṉ tumin, vene'ṉomo cyomo'yaju que Jesusis ñøjayu: “Ma juy lo que ndø sundambapø para søṉgøtoya”, o va'cø chi'yaj tumin pobre.
JOH 13:30 Judasis cyu't pan y put a'ṉgomo; y tzu'imna'ṉ
JOH 13:31 Entonces maṉu'jcam Judas, Jesús nømu: ―Øjchøṉ mumu Pø'nis Tyøvø, yøti maṉba istøj ø møja'ṉo'majcuy aunque ma'ṉbø ca'e. Y por øtzpit maṉba istøj Diosis myøja'ṉo'majcuy.
JOH 13:32 Como Diosis myøja'ṉo'majcuy nø istøj øtzpit, jetse Diosis nø yac istøj ø møja'ṉo'majcuy y prontoti maṉba istøje.
JOH 13:33 Ø mi unenda'm, usyaṉ hora na matøc it mitzji'ṉda'm. Maṉba mi ndø me'tztame, pero jut ma'ṉbøjtzi, ji'n mus mi mya'ṉøtyamø. Jetse ⁿnøjayajøjtzi Israel pønda'm, y jetse mi nøjandyaṉgue'tpa mijtzi yøti.
JOH 13:34 Mi ndzajmatyaṉgue'tpøjtzi jomepø aṉgui'mguy; hay que va'cø mi na syundandøj mi ne'ṉgomda'm. Jujche mi sundamba øjtzi, jetse va'cø mi na syundandøjque'ta mi ne'ṉgomda'm.
JOH 13:35 O'ca mi na syundandøjpa, jetse aunque i'is maṉba myusyaje que viyuṉsye mitz ø mi nønduṉdøvøta'm porque na mi ñø sundandøjpa aṉcø.
JOH 13:36 Entonces Simón Pedro'is ñøjayu: ―Ø mi Ṉgomi, ¿jut nø mi myaṉu? Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Jut ma'ṉbøjtzi, ji'n mus maṉ mi ndø pa't yøti, pero maṉba mi ndø pa't jøsijcam.
JOH 13:37 Pedro'is ñøjayu: ―Ø mi Ṉgomi, ¿ti'ajcuy ji'n mus maṉ mi mba't yøti? Øtz dispuesto va'cø ca'ø mitzcøtoya.
JOH 13:38 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―¿Viyuṉsyejacsque't mi ñchamba que mitz dispuesto va'cø mi ṉgya'ø para øtzcøtoya? Viyuṉse mi nøja'mbøjtzi que antes que vejpa ṉgaylu, tu'cañac maṉba mi ndø cøsutzi.
JOH 14:1 U mi myaya'ndamu, va'ṉjamdam Dios y ndø va'ṉjamdam øjtzi.
JOH 14:2 Ø Janda'is tyøcmø it vøti lugar jut muspamø tø itø. Mi ndzajmatyamumna'ṉtzi o'ca ji'na'ṉ jetse, ma'ṉbø vindu'ṉaje va'cø mi vøjøtzøjcatyam itcuy.
JOH 14:3 Como øtz ma'ṉbø mave y ma'ṉbø mi vøjøtzøjcatyam itcuy, ma'ṉbø miṉguete, y øtz ma'ṉbø mi nømaṉdam øjtzi. Y jendi maṉba mi ijtaṉge'te jut maṉbamø it øjtzi.
JOH 14:4 Mitz mi mustamba jut ma'ṉøpøjtzi y mi istamba tuṉ.
JOH 14:5 Tomasis ñøjay Jesús: ―Ø mi Ṉgomi, ¿qué tal øtz ji'n ma isatyam mi nduṉ jut mi mya'ṉøyu? Ja it jujche istamba tuṉ.
JOH 14:6 Ñøjay Jesusis: ―Øjchøṉ mi isiṉdzi'tambapø'is tuṉ. Øjchøṉ mi ndzajmatyambapø'stzi viyuṉsebø tiyø. Øjchøṉ mi yaj quendambapø'is. Mientras que o'ca øtz ji'n nømave, ni i ji'n mus maṉ ndø Jandamø.
JOH 14:7 O'ca mi ndø comuspana'ṉ ndøvø, mi ṉgomusque'tpatina'ṉ ø Janda. Hasta yøti nø mi ṉgomuscho'tztam ø Janda y mi istamu'am.
JOH 14:8 Entonces Felipe'is ñøjayu: ―Øjchø mi Ṉgomi, tø isiñdzi ndø Janda, jetse contento'ajta'mbøjtzi.
JOH 14:9 Jesusis ñøjayu: ―Felipe, ya'møjcam ijtzo'tzøjtzi mitzji'nda'm y ¿ti'ajcuy ji'ndøc mi ndø comusi? Ispa'is øjtzi, hasta ispa ndø Janda. ¿Entonces ticøtoya mi ndø nøjapya va'cø mi isindzi ndø Janda?
JOH 14:10 ¿Ticøtoya ji'n mi va'ṉjajme que øtz ijtu ndø Janda'is choco'yomo y ndø Janda ijtu ø ndzoco'yomo? Lo que øtz ndzambapø, ji'nø ndzam ø ñe'c ø ṉgui'psocuji'ṉ. Ndø Janda ø ndzoco'yom ijtupø, je'is chøcpa ñe' yoscuy.
JOH 14:11 Tø va'ṉjamda'mø ndøvø que øtz nø'ijtay ndø Janda'is chocoy y ndø Janda'is ñø'ijtay ø ndzocoy. Pero o'ca ji'n sun mi ndø va'ṉjamdam jetse, si quiera tø va'ṉjamdamø porque øtz ndzøjcapya ndø Janda'is yoscuy.
JOH 14:12 Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: va'ṉjajmba'is øjtzi chøjque'tpati jujche øtz ndzøcpase. Y matøc chøjque't va'ṉjamba'is øjtzi más myøja'ṉomda'mbø tiyø porque øtz ma'ṉbø maṉ jut ijtumø ndø Janda.
JOH 14:13 Y aunque ti mi ⁿva'ctamba ø nøyiṉgøsi, øtz ndzøcpøjtzi. Y como øtz ndzøjcapya ndø Janda'is yoscuy, jetse maṉba isatyøj ndø Janda'is myøja'ṉo'majcuy porque øjchøṉ 'Yune.
JOH 14:14 Øtz ndzøcpa aunque ti mi ⁿva'ctamba ø nøyiṉgøsi.
JOH 14:15 ”O'ca mi ndø sundamba, tzøctam jujche øtz mi aṉgui'mdambase.
JOH 14:16 Y øtz maṉba ⁿva'c ndø Jandacøsi y je'is maṉba mi ṉgyø'vejatyam eyapø Cotzo'ṉopyapø va'cø it mumu jama mitzji'ṉda'm. Jic Cotzo'ṉopyapø Masanbø Espiritu Santote viyuṉsepø ti mi ⁿyaj cønøctøyøtyambapø'is.
JOH 14:17 Ji'n vya'ṉja'moyajepø pø'nis ji'n mus pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu. Porque ji'n chøjcayaj cuenda Espiritu masanbø ni ji'n cyomusyaje. Pero mitzta'm mi ṉgomustamba'm, porque Masanbø Espiritu Santo it mitzji'ṉda'm y maṉba it mi ndzoco'yomda'm.
JOH 14:18 Øtz ji'n ma mi ndzajcoctuctame, mati vitu'que'te, mati it mitzji'ṉda'm.
JOH 14:19 Usaṉ oracøsi ji'n va'ṉjamyajepø'stzi ji'nam maṉ isyaje nunca, pero mitz maṉba mi ndø istame como siempre. Porque øtz it ø ṉguenguy, por eso jetseti mitz maṉba itque't mi ṉguenguy.
JOH 14:20 Jic jama maṉba mi mustame que øtz ijtu ø Janda'is choco'yomo y mitz mi ijtamba ø ndzoco'yomo, y øtz ijtøjtzi mi ndzoco'yomda'm.
JOH 14:21 Comusapyapø'is ø aṉgui'mguy y tzøjcapapø'is ø aṉgui'mguy, je'is su'nbøjtzi y ø Janda'is syunba en que sunba'is øjtzi, y øtz tambien mati sunque'te y ma'ṉba yaj comus ø ⁿvin i chøṉø.
JOH 14:22 Ñøjayu Judasis, pero ji'ndyet Judas Iscariote: ―Ø mi Ṉgomi, ¿ticøtoya maṉba mi ndø yaj comusatyam mi ⁿvin, y ji'n ma mi yaj comusayaj mi ⁿvin ji'n mi vya'ṉjamyajembø'is?
JOH 14:23 Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―I'is su'nbøjtzi, cyøna'tzøpya lo que øtz ndzambase. Y ø Janda'is maṉba suni jicø pøn sunbapø'is øjtzi. Y øtz ma'ṉbø mindam ø Jandaji'ṉ va'ṉjajmopapø pønji'ṉ va'cø ijtamø.
JOH 14:24 Ji'n ø sunipø'is, ji'n chøjcay cuenda lo que ti ndza'mbøjtzi. Lo que ti mi ndzajmatyamba øjtzi, ji'ndyet ø ne'. Ø Janda'is cø'vejupø'stzi, je'is tzajmapyøjtzi ti ndza'mbøjtzi.
JOH 14:25 ”Nø'mø mi ndzajmatyam yøcseta'mbø tiyø mientras que yø'c ijtøjtzi mitzji'ṉda'm.
JOH 14:26 Pero ndø Janda'is maṉba cyø'vej Espiritu Santo ø nøyiṉgøsi va'cø mi ṉgyotzoṉdamø. Je'is maṉba mi 'yaṉmandyam mumu ticøsi. Y je'is maṉba mi yac jamemindame lo que ti øtz oyupø mi ndzajmatyame.
JOH 14:27 ”Mi o'nøyundzacta'mba y ø ne'ṉgø mi yaj contento'ajta'mbøjtzi, aunque como ijnømbase nascøsi ji'n mi ijtam contento. Pero øtz mi yaj contento'ajtamba viyuṉsye. U mi myaya'ndamu ni u mi ña'tztamu.
JOH 14:28 Mi ndø mandamu'am que nø nømu nø'ø maṉu, y matøc vitu'que'te va'cø min it mitzji'ṉda'm. O'ca viyuṉsye mi ndø sundambana'ṉ, mi ṉgyasøtyamuna'ṉ cuando øtz nø mi nøjandyamu que nø maṉ ndø Jandamø. Porque ndø Janda más myøja'ṉombø que øjtzi.
JOH 14:29 Nø mi ndzajmatyamu yøṉ vi'na. Entonces cuando jetse tucpa, maṉba mi ndø va'ṉjamdame.
JOH 14:30 ”Ji'nam ma vejvejney más mitzji'ṉda'm. Porque nø min nascøsi yachaṉgui'mbapø, pero je'is ji'n mus aṉgui'm øjtzi.
JOH 14:31 Pero jetse ndzøcpøjtzi lo que aṉgui'mbase ndø Janda'is va'cø myusyaj nascøsta'mbø'is que øtz su'nbøjtzi ndø Janda. Te'ṉchu'ṉdamø, tø maṉdya'i emøc.
JOH 15:1 ”Øjchøṉ como viyuṉsepø uva tzasyepø, y ø Janda como cuidatzøcpapø'is uva nipi.
JOH 15:2 Cuando aṉmaṉ ji'n tyø'møyi, tyøcspø'yajpa; jetse mumu pøn øtzji'ṉ ijtupø o'ca ji'n it vøjø, Diosis maṉba pyatzpø'i. Mumu aṉmaṉ ji'n tø'majepø øtzji'ṉ maṉba tyøcspø ø Janda Diosis. Y mumu aṉmaṉ lo que tø'majpapø, cyøyosyajpa va'cø cøvajcupø tzø'yø y va'cø más tyø'majø; jetsetique't mumu pøn vøj itpapø, Diosis cyøyosapya chocoy va'cø más vøj itø.
JOH 15:3 Mitzta'm ṉgyøvajcøtyamu'am porque mi ṉgøma'nøtyam lo que øtz ndzamuse.
JOH 15:4 Mumu jamase øtzji'ṉ ijtamø, y øtz itpøjtzi mitzji'ṉda'm. Como aṉmaṉ o'ca ji'n it pyo'jcøsi, ji'n tyø'maje, y jetze mitzta'm o'ca ji'n mi ijtam øtzji'ṉ, ji'n mus mi ijtam vøjø.
JOH 15:5 ”Øjchøṉø como po'c y mitz como aṉmaṉseta'm. O'ca øtzji'ṉ mi ijtamba mumu jamase, y øtz itpa mitzji'ṉda'm, entonces muspa mi ijtam vøjø como aṉmaṉ tø'møpyase. O'ca ji'n mi ijtam øtzji'ṉ, ni tiyø ji'n mus mi ndzøctamø.
JOH 15:6 O'ca aṉmaṉ ji'n tø'maje, tø'cspø'tøjpa, yu'co'tzcøne'cpa, y tøtzpa, y pyiṉyajpa y pyatzca'mbø'yajpa juctyøjcomo y pyoṉbø'yajpa. Y jetsetique't tucpa pøn o'ca ji'n it øtzji'ṉ.
JOH 15:7 ”O'ca mi ijtamba øtzji'ṉ y o'ca ø onde tzø'pya mi ndzoco'yomo, entonces muspa mi ⁿva'c ti mi sundamba, y maṉba mi nchi'tandøji.
JOH 15:8 O'ca mi ijtamba vøjø es como tum cuy vøj tø'møpyapø, y entonces maṉba isaytøji que ndø Janda myøja'ṉombøte. Porque mitz 'yuneta'm y mi ndzøctamba vøjpø tiyø, y mitzta'm maṉba mi ijtam øtzcø'mø va'cø mi aṉmandyamø.
JOH 15:9 Jujche ndø Janda'is ø sunbase øjtzi, jetse øtz mi sundaṉgue'tpøjtzi. Jetse hay que va'cø mi seguitzøctamø va'cø mi su'notyamø jujche øtz mi sundambase.
JOH 15:10 O'ca mi ndzøctamba jujche øtz mi aṉgui'mdamuse, jetse maṉba mi seguitzoctam va'cø mi su'notyamø como øtz mi sundambase; como øtz ndzøjque'tpøjtzi jujche ø Janda'is aṉgui'muse, y jetse seguitzøcpøjtzi va'cø su'noya jujche ø Janda'is sungue'tpøjtzi.
JOH 15:11 ”Jetse o'yø mi ndzajmatyame va'cø mi ṉgyasøtyamø jujche øjtzi mi yaj casøtyambase, y va'cø mi ṉgyasøtyam viyuṉsye.
JOH 15:12 Nø mi aṉgui'mdamu va'cø na mi nø sundandøj parejo, jujche øtz mi sundamuse.
JOH 15:13 Chi'ocuyajpapø'is vyin va'cø cyoca' tyøvø, jetsepø pø'nis más syunba tyøvø. Ni i'is ji'n más syun tyøvø que ji'quis.
JOH 15:14 Mitzta'm øjchøṉ amigota'm o'ca mi ndzøctamba lo que jujche øtz mi aṉgui'mdambase.
JOH 15:15 Yøti ji'nø nømi que mitzta'm ø mi ndzøsita'm, porque chøsi'is ji'n musi ti nø chøc cyomi'is, pero mitzta'm øjchø ndøvøda'm porque mi ndzajmatya'mbøjtzi mumu lo que ø Janda'is tzajmayupø.
JOH 15:16 Mitzta'm ja mi ndø cøpiṉdam øjtzi, øtz mi ṉgøpiṉdam mijtzi. Y mi ndzamdzi'tamu va'cø mi myaṉdamø y va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø, y va'cø jana yaj vøjpø ti mi ndzøctambase. Entonces ø Janda'is maṉba mi ñchi'tam mumu lo que mi ⁿva'ctamba ø nøyiṉgøsi.
JOH 15:17 Nø'mø mi aṉgui'mdamu va'cø mi na ñøsundandøj mi ne'cta'm.
JOH 15:18 ”O'ca ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis mi ṉgui'satyamba, cønøctyøyøtyamø que jetsepø pø'nis o qui'sayaj øtz vi'na, y jøsijcam mijta'm o mi ṉgui'satyaṉgue'te.
JOH 15:19 O'ca mitz jetsena'ṉ mi ijtamba como ji'n vya'ṉjajmoyajepø pønse, entonces jetsepø pø'nis mi syundamuna'ṉ como syuñajpase tyøvø. Pero øtz mi ṉgøpiṉda'møjtzi va'cø jana jetse mi ijtamø aunque jujchepø pønse. Por eso mi ṉgui'satyamba ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis.
JOH 15:20 Jamdamø jujche mi ndzajmatyamuse. O'yø mi nøjandyame: “Tum coyospapø ji'n más møja'ṉ aṉgui'mi que cyomi”. Por eso o'ca yacsutzøcyajpøjtzi, como øjtzø mi ndø Comi, entonces mati mi ⁿyacsutzøctaṉgue'te mijtzi como mitz ø mi ṉgoyospapø. O'ca pø'nis chøcyajpa lo que jujche øtz ndzajmayajuse, entonces maṉba chøcyajque'te jujche mitz ndzajmayajpase.
JOH 15:21 Pero mumu jetse maṉba mi ñchøjcatyame porque mi ndø va'ṉjamdamba ndøvø, porque jic mi ṉgui'sayajpapø'is ji'ṉ cyomusaj ndø Janda lo que cø'vejupø'stzi.
JOH 15:22 ”O'ca ja minøna'ṉ øtz va'cø ndzajmayajø, ja ityajøna'ṉ cyoja. Pero yøti ji'n mus cyøvø'ñaj cyoja.
JOH 15:23 Lo que qui'sapyapø'is øjtzi, qui'sacye'tpati ø Janda.
JOH 15:24 O'ca øtz ja nchøcøna'ṉ milagro'ajcuy lo que ni i'is ja chøcøpøtøc, entonces ja itøna'ṉ cyoja. Pero yøti isyaju lo que øtz ndzøjcupø øjtzi y qui'sayajøjtzi y qui'sayajque'tpa ø Janda Dios.
JOH 15:25 De toda manera jetse tiene que va'cø tyucø va'cø viyuṉajø lo que jujche ijtuse jachø'yupø: “Qui'sayajøjtzi aunque jana cojacøsi”. Jetse ijtuse jachø'yupø je'ista'm 'yaṉgui'mocuy libru'omo.
JOH 15:26 ”Pero it viyuṉdzambapø Espiritu ndø Jandamø y jet cotzo'ṉopa y maṉba mini, porque øtz maṉba ṉgø'veje; ndø Jandamø tzu'ṉba. Je'is maṉba viyuṉgotzøc øjtzi.
JOH 15:27 Mitz maṉba mi ndø viyuṉgotzøctaṉgue'te porque mitz oy mi vijtam øtzji'ṉ desde que yoscho'tz øjtzi.
JOH 16:1 ”Oy mi ndzajmatyam yøcse va'cø mi jana ndzactam mi vaṉjajmocuy.
JOH 16:2 Maṉba mi myajquinductandøji Israel pø'nis cyonocscutyøjcomo. Viyuṉse maṉba nu'c hora cuando maṉba mi yaj ca'tame y maṉba cyomo'yaje que vøjpø ti nø chøcyajuse para Dioscøtoya.
JOH 16:3 Jetse maṉba mi ñchøjcatyame porque ni ndø Janda nuṉca ja cyomusyajø ni øjtzi.
JOH 16:4 Pero yøcse mi ndzajmatyamba yøti, y después cuando nu'cpa hora mi yacsutzøctandøjpa'c, maṉba mi jajmundzøctame que mi ndzajmatyamu mitzi que jetse maṉba tuqui. ”Cuando ndzøctzo'tz øjtzi vi'na, ja mi ndzajmatya'møjtzi que maṉba mi yacsutzøctandøji porque mitzji'ṉa'ṉø ijtøjtzi.
JOH 16:5 Pero yøti ma'ṉbøjtzi ijtumø ndø Janda cø'vejupø'stzi y ni jutipø'is mijtzomdam ji'nø ocva'que jut ma'ṉbø mave.
JOH 16:6 Pero por lo que jujche mi ndzajmatyamuse øjtzi, por eso nø mi myaya'ṉgo'ndamu.
JOH 16:7 Pero viyuṉbø ti mi ndzajmatya'mbøjtzi que masti vøjø mitzcøtoya va'cø ma'ṉøjtzi. Porque o'ca ji'nø mave, Cotzo'ṉopapø Espiritu Santo ji'n ma min mitzcø'mda'm. Pero o'ca ma'ṉbøjtzi, ma'ṉbø ṉgø'vej Cotzo'ṉopapø mitzcø'mda'm.
JOH 16:8 Cuando minba, maṉba yac jamemiñaje ji'n vya'ṉjamoyajepø pøn ti cyojata'm, y jujche va'cø ityajø, y que Diosis maṉba cyastigatzøcyaje cojapa'tyajupø.
JOH 16:9 Maṉba yac musyaje que ityaj cyoja, porque ji'n va'ṉjamyaj øjtzi.
JOH 16:10 Maṉba yac musyaj ti vøjø va'cø ndø tzøctamø, porque øtz ma'ṉbø ndø Jandamø y ji'n ma mi ndø istame.
JOH 16:11 Maṉba yac musyaje que Diosis cyastigatzøcyajpa cojapa'tyajupø, porque Diosis yaj coja'aju'am Satanás nascøspø yachcovi'najø.
JOH 16:12 ”Ijtutøc vøti va'cø mi ndzajmatyamø, pero mitzta'm ji'n mus mi ṉgønøctøyøtyam yøti.
JOH 16:13 Pero cuando minba viyuṉdzambapø Espiritu, je'tis maṉba mi nchajmatyame mumu viyuṉseta'mbø tiyø. Je'tis ji'n ma cham ñe'c qui'psocuy, sino lo que myanba, jet maṉba chame. Je Espiritu Santo'is maṉba mi ñcha'manvajcatyame lo que ti maṉba tuqui jøsijcam.
JOH 16:14 Maṉba yaj queje que møja'ṉombø chøṉø. Porque lo que pyøjcøchoṉba øtzcøsi, jet maṉba mi ncha'maṉvajcatyame.
JOH 16:15 Mumu lo que ndø Janda'is ñe, también øjtine'ṉgue't. Por eso nø'møjtzi que Espiritu'is maṉba pyøc lo que ø ne y maṉba mi ñchamaṉvajcatyame.
JOH 16:16 ”Usy horacøsi, ji'n ma mi ndø istame. Y masam jøsijcam maṉba mi ndø istaṉgue'te, porque ma'ṉbø maṉ ndø Jandamø.
JOH 16:17 Entonces vene ñøtuṉdøvø na ñøjayajtøju: ―¿Ti'ajcuy jetse nø ñømu: “Usy horacøsi ji'n ma mi ndø istame, y masam jøsijcam maṉba mi ndø istaṉgue'te”? ¿Y ti'ajcuy nø ñømu: “Porque maṉ'bø maṉ ndø Jandamø”?
JOH 16:18 Por eso na ñøjayajtøju: ―¿Ti'ajcuy nø ñømu: “Usy horacøsi”? Ji'nø ṉgønøctøyøtyame ti nø chamupø.
JOH 16:19 Pues Jesusis myusu que sunbana'ṉ 'yocva'cyaj tiyø nø chamupø y por eso ñøjayaju: ―Øtz nø'møjtzi usy horacøsi ji'n ma mi ndø istame, y masam jøsijcam maṉba mi ndø istaṉgue'te y mi ne'ṉgomda'm na mi ñøjandyandøjpa ticøtoyacsque'te jetse nø'møjtzi.
JOH 16:20 Pues viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi: maṉba mi vyo'ndame, maṉba mi maya'ṉgo'ndame, pero ji'nø va'ṉjamyajepø'is maṉba casøyaje. Aunque mi ndyoyapøctamba, jøsijcam maṉba yaj mi maya'ṉguy y maṉba mi ṉgyasøtyame.
JOH 16:21 Cuando yomo'is maṉba is 'yune, toya'ispa porque nu'c 'yora va'cø is une. Pero pø'najujcam une, jyamgajpø'pa toya. Casøpya porque pø'naju'am jaya une nascøsi.
JOH 16:22 Jetsetique't mitzta'm yøti nø mi myaya'ṉgo'ndamu, pero eyaco jama maṉba mi ndø istaṉgue'te, y maṉba alegre'aj mi ndzocotya'm. Y mi ṉgajsøjcuy ni i'is ji'n mus ma mi yajandyamø.
JOH 16:23 ”Jic jama ji'n ma mi ⁿva'ctam ni ti øtzcøsi. Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi, aunque ti mi ⁿva'ctamba ndø Jandacøsi, o'ca mi ⁿva'ctamba ø nøyiṉgøsi, maṉba mi ñchitam ndø Janda'is ti nø mi sundamu.
JOH 16:24 Hasta yøti ni ti ja mi ⁿva'ctam ø nøyiṉgøsi. Va'ctamø, y maṉba mi mbøjcøchoṉdame, jetse maṉba mi ṉgyasøco'ndame viyuṉse.
JOH 16:25 ”O'yø mi ndzajmatyam yøcseta'mbø tiyø va'cø ṉgomparatzøc nascøspø tiji'ṉ, pero maṉba nu'c hora cuando maṉba mi ndzajmatyame va'cø mi ṉgønøctøyøtya'mø, ma'ṉbø mi ndza'maṉvajcatyame viyuṉse jujche ijtuse ndø Janda.
JOH 16:26 Jic jama ndø Jandacøsi maṉba mi ⁿva'ctam aunque tiyø ø nøyiṉgøsi. Ji'ndyet pyena øtz va'cø mi va'ṉgatyam Dioscøsi; muspa mi ⁿva'ctam mi ne'ṉgø ti mi sundamba.
JOH 16:27 Porque ñe'c ndø Janda'is mi sundamba. Mi sundamba porque mi ndø sundamba ndøvø, y mi va'ṉjamdamu'am que øtz mi'nø Diosmø.
JOH 16:28 Øtz tzu'ṉu ndø Jandamø, mi'nø nascøsi, y tzu'ṉgue'tpøjtzi, maṉgue'tpa ndø Jandamø.
JOH 16:29 Entonces ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús: ―Yøti mi ndø ndza'maṉvajcatyamba viyuṉsye, ji'n mi ndø tza'maṉvajcatyame lo que ji'n ø ṉgønøctøyøtyamepø tiyø.
JOH 16:30 Yøti ṉgønøctøyøtya'mbøjtzi que mitz muspa mumu tiyø, y ji'ndyet pyena ni i'is va'cø mi ⁿ'yocva'c ni tiyø. Por eso mi va'ṉjamda'mbøjtzi que mitz mi ñchu'ṉ Diosmø.
JOH 16:31 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju, ñøjayaju: ―¿Será que viyuṉsye mi ndø va'ṉjamdamba yøti?
JOH 16:32 Ya mero maṉba nu'c hora cuando mijtzi maṉba mi ve'nbø'pø'netyame, tumdum pøn maṉba maṉ ñe' tyøcmø. Maṉba mi ndø tzacpø'tame, pero ji'n ø ndumgø'y ma tzø'yi, ndø Jandaji'ṉ chøṉ ijtu.
JOH 16:33 Yøcseta'mbø tiyø mi ndzajmatyamu va'cø mi ijtam contento. Maṉba mi istam toya nascøsi, pero u mi myaya'ndamu, paquichoco'yajtamø, porque ndo'nøjtzi cuando nascøspø enemigo'is nøquijpøjtzi.
JOH 17:1 Jetse cham Jesusis y entonces quengui'm møji tzajpomo y ñøjayu: ―Ø mi Janda, nu'cu'am hora. Yaj quejay ø møja'ṉo'majcuy mijchø ndø Une. Jetse øtz va'cø yaj quejacye't mi møja'ṉo'majcuy mi ne'.
JOH 17:2 Mitz ndø tzi' aṉgui'mguy va'cø aṉgui'myaj mumu pøn. Jetse pøn lo que mitz ndø tzi'yajupø, øtz va'cø ndzi'yaj quenguy mumu jamacøtoya.
JOH 17:3 Va'cø queñaj mumu jamacøtoya, tiene que va'cø mi ṉgyomusyaj mijtzi. Nada más mijtzete viyuṉsepø Dios, ja it más eyapø. Y también øtz tiene que va'cø comusyajø que øjchøṉ Jesucristo, mitz ndø ṉgø'vejupø.
JOH 17:4 ”Øtz yac isyaj pønda'm mi møja'ṉo'majcuy, øtz yac tujcu'mtzi yoscuy mitz ndø tzi'use va'cø ndzøcø.
JOH 17:5 Y yøti, ø mi Janda, tø yac møja'ṉomajø parejo mijtzji'ṉ. Como tø ijtamuse møja'ṉo'majcu'yomo vi'na antes que tzo'tz nasacopac, mismo igualpø itcuy, jetseti tø tzi'que'ta.
JOH 17:6 ”Mitz ndø cøpijṉayaj vene nascøsta'mbø pøn ne'ti va'cø mi ndø tzi'yajø. Øtz ⁿyac musyaj jic pønda'm ⁿiye mijtzi. Jicø pønda'm mijna'ṉe ne'nda'm, y mi ndø tzi'yaju y jic mi ndø cøpiṉyajupø pø'nis chøcyaju jujche mi aṉgui'myajuse.
JOH 17:7 Yøti myusyaju'am que mumu tiyø lo que mitz ndø tzi'upø, mitzcø'm tzu'ṉu.
JOH 17:8 Porque mitz ndø tzajmayu'am mi onde, y øtz ndzajmayajque'tu'am yøṉ pønda'm y je'tista'm pyøjcøchoṉjayaj mi onde y myusyaju'am viyuṉsye que øtz tzu'ṉu mitzcø'mø. Y vya'ṉjamyaju'am que mitz mi ndø cø'veju.
JOH 17:9 ”Øtz mi o'nømbya para yøṉ pøngøtoyata'm. Ji'na mi o'nøy para ji'n vya'ṉjajmoyajepø pøngøtoya. Mi o'nøpyøjtzi pøngøtoya lo que mitz ndø tzi'yajupø porque mijtze ne'nda'm.
JOH 17:10 Aunque ti ø ne', mijtzene'ṉgue't y todo lo que mijtzene, øjtitne'ṉgue't; y ji'quista'm yaj quejpø'jayajpa ø møja'ṉo'majcuy.
JOH 17:11 Y yøti øtz ji'n ma tzø'y nascøsi, pero yøṉ pøn maṉba tzø'yaj nascøsi, y øtz ma'ṉbø min mitzcø'mø. ”Ø mi Janda, mitz ⁿvyøjpøte, ja it mi ṉgoja, cuendatzøjcay mi mbømiji'ṉ yøṉ pøn mi ndø tzi'yajupø va'cø ñø'ityaj tumbø qui'psocuy jujche øtz tumbø qui'psocuy ndø nø'ijamuse.
JOH 17:12 Mientras øtzna'ṉ jetji'ṉda'm ijtu'øc nascøsi, ṉgoqueñajøjtzi mi mbømiji'ṉ. Cøyin ṉgoqueñajøjtzi pøn lo que mitz mi ndø tzi'yajupø. Ni jujche más ja tocoya sino que tumdi tocoyu. Y jic na tyocoyupøtimna'ṉete. Y tocoyu va'c tyucø jujche ijtuse jachøyupø mi onde.
JOH 17:13 ”Y yøti øtz maṉba maṉ mitzcø'mø, y yøcsepø tiyø ndzajmayajpøjtzi mientras ijtu'ctzi nascøsi. Tzajmayajpøjtzi yøcsepø ote va'cø casøjyajø viyuṉsye jujche øtz casøpyase.
JOH 17:14 Øtz ndzajmayaju yøṉ ø mbønda'm mi onde. Y ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis qui'sayaju porque ø ne'nda'm ji'n qui'psyaj parejo como ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis qui'psyajpase. Igual ni øtz ji'n ṉgui'psi como ji'n vya'ṉjajmoyajepø pønse.
JOH 17:15 Ji'n mi va'ṉgay va'cø mi yac tzu'ṉyaj ø mbønda'm nascøsi. Sino que va'cø mi ndø coquijpayaj yatzi'ajcuji'ṉ.
JOH 17:16 Como ø ṉgui'psocuy ji'ndyet parejo ji'ṉ vya'ṉjajmoyajepø pønji'ṉ, jetsetique't ø mbønda'mgue't ji'ndyet parejo qui'psocuy jetji'ṉgue't.
JOH 17:17 Su'ṉbøjtzi va'cø mi ṉgyømasa'nøyajø viyuṉsyepø tiji'ṉ. Mi onde viyuṉsyepø tiyete.
JOH 17:18 Mitz ndø cø'veju va'cø it nascøsi ji'n vya'ṉjajmoyajepø pønji'ṉ y jetseti øtz nascøsi nø ṉgø'vejyajque't ø mbønda'm va'cø ityaj nascøsi ji'n vya'ṉjamoyajepø pønji'ṉdique't.
JOH 17:19 Ø nønduṉdøvøcøtoya mi ndzi'pa ø ⁿvin, ø nønduṉdøvø va'cø mi ṉgømasa'nøyajø mijtzi o'ca vya'ṉjamyajpa viyuṉsepø tiyø. Øtz ndzi'ocu'yajpa ø ⁿvin mitzcøsi para ø nønduṉdøvøcøtoya jet va'cø mi ṉgømasa'nøyajø.
JOH 17:20 ”Ji'n na's yøṉ ø nønduṉdøvøcøtoya mi o'nøjambya, sino también eyapøcøtoya lo que maṉbapø'støc mi ⁿvya'ṉjamyaje cuando myajnayajpa lo que ø nønduṉdøvø'is maṉbapø cha'maṉvacyaje.
JOH 17:21 Mi o'nøjapya que va'cø tumbø qui'psocuy ñø'ityajø mumu va'ṉjamyajpapø'is øjtzi; jujche mijtzi, Jatay, øtz ndzoco'yom ijtu, y øtz mi ndzoco'yomo ijtu, jetse va'cø ñø'ityaj tumbø qui'psocuy parejo øtzji'ṉ, va'cø vya'ṉjamyaj nascøsta'mbø'is que mitz mi ndø cø'veju.
JOH 17:22 Jujche mitz mi ndø yac møja'ṉo'maju, jetse øtz yac møja'ṉo'majyajque'tu va'ṉjamyajpapø'is øjtzi va'cø ñø'ityaj tumbø qui'psocuy, jujche tø øjtzi tumbø qui'psocuy tø nø'ijtu.
JOH 17:23 Øjtzi va'cø it je'is choco'yomda'm y mitz va'cø it ø ndzoco'yomo va'cø tumbø qui'psocuy ñø'ityajø viyuṉsye. Jetse va'cø chi'yaj cuenta nascøsta'mbø'is que mitz mi ndø cø'veju. Y mitz mi suñaj va'ṉjamyajpapø'is øjtzi, jujche mi ndø sunba.
JOH 17:24 ”Jatay, su'nbøjtzi va'cø ityaj øtzji'ṉ pøn lo que mi ndø tzi'yajupø. Jut itpa øjtzi, jiṉø va'cø ityajque'ta ø mbønda'm, va'cø mus isayaj ø møja'ṉo'majcuy, jujche mitz mi ndø yac møja'ṉo'majuse. Porque mitz mi ndø sunu antes que nasacopac mi ⁿjomejcu.
JOH 17:25 Ø mi Janda, vøj mi aṉgui'mbapø'is, ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis ja mi ṉgyomusyajø. Pero øtz mi ṉgomuspøjtzi y yø'ṉista'm cyønøctøyøyaju que mitz ndø cø'veju.
JOH 17:26 Y ndzamndzo'tzayaju'mtzi jujchepøt mijtzi, y matøc ndza'ma'ṉøjayajque'te va'cø syu'noyajø jujche mitz mi ndø sunbase, y øtz maṉba it je'is choco'yomoda'm.
JOH 18:1 Jetse Jesusis 'yo'nøy Jyata, y entonces tzu'ṉyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ y jyacyaju tum che' nø' ñøyipø'is Cedrón, jen ijtuna'ṉ nipi suñi quenbapø. Jen maṉyaju Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ.
JOH 18:2 Y Judasete maṉbapø'is chi'ocuyaje, je'is cyomusque't jic lugar porque Jesús na 'yoyajpatina'ṉ jiṉø mumu jama ñøtuṉdøvøji'ṉ.
JOH 18:3 Judasis maṉ 'yo'nøyaj pane covi'najøta'm y fariseota'm, y je'tis cyø'vejyaj sone soldado y policía va'cø myaṉyaj Judasji'ṉ. Y nu'cyaj ijtumø Jesús y ñømaṉyaj cuy nembapø y yaj ca'otyøc.
JOH 18:4 Entonces Jesusis myusu mumu lo que jujche maṉba tyuqui y maṉ choṉyaje y ñøjayaju: ―¿I nø mi me'tztamu?
JOH 18:5 Y 'yaṉdzoṉyaju: ―Nø'mø me'tztam Jesús Nazaret cumgupyøn. Jesusis ñøjayaju: ―Øj chøṉø. Y Judas maṉba'is chi'ocuyaje jendi itque'tu.
JOH 18:6 Y cuando nøjayaju'cam: “Øj chøṉø”, entonces jøsna vitu'yaju y quecyaj nasomo.
JOH 18:7 Y 'yaṉgøva'cvøjøtzøcyajque'tu Jesusis: ―¿I nø mi me'tztamu? Y nøjayaju: ―Nø'mø me'tztam Jesús Nazaret cumgupyøn.
JOH 18:8 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju: ―Mi ndzajmatyamu'mtzi que øj chøṉø. O'ca nø mi ndø me'tztamu, yac tzacyaj yøṉ ø nønduṉ va'cø myaṉyajø.
JOH 18:9 Jetse nøm Jesús va'cø viyu'ṉajø lo que chamuse: “Mumu lo que mi ndø tzi'yajupø, ni tumø ja yac tocoyajøjtzi”.
JOH 18:10 Entonces Simón Pedro'is ñø'it espada, y ijtuna'ṉ pane covi'na'is chøsi nøyipø'is Malco. Y Pedro'is ñøput espada y chetzcajpøjay Malco'is chø'na'ṉ datzøc.
JOH 18:11 Entonces Jesusis ñøjay Pedro: ―Majtzøy mi espada ñaca'omo. Ø Janda'is tzamdzi'use øjtzi va'cø toya'isø, jetse tiene que va'cø toya'isø.
JOH 18:12 Entonces vøti soldado'is y cyovi'najø'is y Israel pø'nis pyolicia'is ñucyaj Jesús y myocsyaju.
JOH 18:13 Y vi'na ñømaṉyaju Jesús Anasis vyi'naṉdøjqui, porque Anás Caifasis myo'ot jatate, y Caifás møja'aṉombø pane covi'najøte jic ame'omo.
JOH 18:14 Yøṉ Caifasis oyupø'is ñøjayaj Israel pøn que masna'ṉ vøjø para jetcøtoya que va'cø cya'ø tum pøn para mumu pøngøtoya.
JOH 18:15 Y Simón Pedro'is oy maṉ pya't Jesús y oy maṉ pya'tque't eyapø ñøtuṉdøvø'is lo que ispøjcupø myøja'ṉombø pane covi'najø'is y jicø eyapø nøtuṉdøvø tøjcøy Jesusji'ṉ møja'ṉombø pane covi'najø'is tyøjcomo.
JOH 18:16 Pero callecøspø aṉdu'ṉom tzø'y Pedro. Entonces eyapø ñøtuṉdøvø lo que ispøjcupø møjaṉombø pane covi'najø'is, jet pujtu a'ṉgomo y ñøjayu yomo cyuendatzøcpapø'is aṉdyuṉ va'cø yac tøjcøy Pedro, y jetse tøjcøy Pedro.
JOH 18:17 Entonces aṉdyuṉ cuendatzøcpapø yomo'is ñøjay Pedro: ―Parece que mijtzete jic pø'nis ñøtuṉdøvø. Y Pedro'is ñøjay yomo: ―Ji'nchøṉ øjtzi.
JOH 18:18 Y pane covi'najø'is chøsi'is y soldado'is yac tzocyajumna'ṉ juctyøc y te'numø samyajpa porque pacacna'ṉ; y tumø'omo te'nu Pedro jetji'ṉdam y nømdina'ṉ syamgue'tu.
JOH 18:19 Møja'ṉombø pane covi'najø'is 'yaṉgøva'cu Jesús ita'mete ñøtuṉdøvø y tiyete 'yaṉma'yocuy.
JOH 18:20 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Øtz oy 'yaṉma'yoye mumu pø'nis vyi'nomo aunque juti. O'yø aṉma'yoye Israel pø'nis myasandøjcomo y eyapø tøjcomo tu'myajpamø Israel pønda'm. Siempre jen oyajpa mumu Israel pøn. Ni ti ja ñu'mdza'møjtzi.
JOH 18:21 ¿Ti'ajcuy mi ndø aṉgøva'cpa øjtzi? Aṉgøva'cyajø cøma'nøyajupø'stzi lo que ti ndza'møjtzi, je'is myusajpa lo que ti ndza'møjtzi.
JOH 18:22 Jetse chamu'c Jesus'is, tum soldado'is jendi te'nupø'is chaṉ Jesús cyø'occhaji'ṉ y ñøjayu: ―¿Ti'ajcuy jetse mi aṉdzoṉba myøja'ṉombø pane covi'najø?
JOH 18:23 Y Jesusis 'yandzoṉu: ―O'ca ndza'møjtzi ji'n vyøjpø tiyø, tø tzajmayø tiyete. Pero o'ca ndzamupø'tzi vøjpø tiyø, ¿ticøtoya nø mi ndø tzaṉu?
JOH 18:24 Entonces Anasis mo'csupø cyø'vej Jesús møja'ṉombø pane Caifascø'mø.
JOH 18:25 Pedro jendina'ṉ nø tye'nu y nømna'ṉ syamu, y eyata'mbø'is ñøjayaju: ―¿Ji'nat mijtzi jic pø'nis ñøtuṉdøvø? Pedro'is ja vya'ṉjamø, ñøjayaju: ―Ji'n chøṉ øjtzi.
JOH 18:26 Jendina'ṉ it pøn tyachcøjajcupø'is tyøvø, møja'ṉombø pane covi'najø'is ñucscucyet, je'is ñøjay Pedro: ―¿Ji'natze mitz mi ⁿisu jic nipi'omo jic pønji'ṉ?
JOH 18:27 Entonces jetseti Pedro'is ja vya'ṉjamgue'tati y jicse'cti vej ṉgalyu.
JOH 18:28 Entonces ñøtzu'ṉyaj Jesús Caifasis tyøjcomo y ñømaṉyaj gobierno'is pyalacio'omo y nømna'ṉ syø'ṉbønømu. Israel pønda'm ja tyøjcøyajø palacio'omo porque ijtuna'ṉ ñe 'yaṉgui'mgutya'm que o'ca tøjcøyajpana'ṉ palacio'omo y myotyajpana'ṉ aunque jujchepø pønji'ṉ lo que ji'ndyet Israel pøn, entonces yu'cøyajpana'ṉ vyin y ji'na'ṉ musi vyi'cyaj borrego sis pascua sø'ṉis cuenta.
JOH 18:29 Por eso gobernador ñøyipø'is Pilato pujtu va'cø 'yo'nøyajø y 'yaṉgøva'cyaju: ―¿Ticøtoya mi ṉgøva'cøtyamba yøṉ pøn?
JOH 18:30 Y je'ista'm 'yaṉdzoṉyaju: ―O'ca ja ityøna'ṉ cyoja, ji'na'ṉø nømindam yø'qui va'cø ṉgøtza'møtyamø.
JOH 18:31 Entonces Pilato'is ñøjayu: ―Nømaṉdam mi ne'ṉgø y tzøctam mi justicia'ajcuy mi ne'c ijtamuse mi aṉgui'mgutya'm. Pero Israel pø'nista'm 'yaṉdzoṉyaju: ―Pero øtzta'm Israel pø'nista'm ja ñø'ijtam øjtzi aṉgui'mguy va'cø yaj ca'otya'mø.
JOH 18:32 Jetse tujcu lo que Jesusis oyuse chame, porque Jesusis oy chame jujchena'ṉ maṉba ca'e y jujche chamuse Jesusis, jetse tujcu.
JOH 18:33 Pilato vøcø tøjcøcye'tu palacio'omo, y vyejay Jesús y 'yaṉgøva'cu: ―¿Mijtzete Israel pø'nis mi Aṉgui'mbata'm?
JOH 18:34 Jesusis ñøjayu: ―¿Jetse mi aṉgøva'cpa mi ṉguentacøsi, o será que eyapø'is mi ñchajmayu que øjtzi aṉgui'mba chøṉø?
JOH 18:35 Pilato'is 'yaṉdzoṉu: ―¿Acaso øjchøṉ Israel pøn? Mi gumguy tyøvø'is y mi mbane covi'najø'is mi nchi'ocuyajyaj øtzcøsi. ¿Ti mi ndzøjcu?
JOH 18:36 Entonces Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Ø aṉgui'mguy ji'ndyet yøn nascøspø. O'cana'ṉ nascøspø, entonces ø nøndu'ṉdøvø'is coquipyajpana'ṉtzi va'cø jana nucyaj øjtzi Israel pø'nis, pero ø aṉgui'mguy ji'ndyet yø'cpø.
JOH 18:37 Entonces Pilato'is ñøjayu: ―¿Entonces mitz mi aṉgui'mbate? Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Øtz aṉgui'mba chøṉø, como mi ndzamuse. Øtz pø'najøjtzi y mi'nø nascøsi va'cø ndza'maṉva'c viyuṉsyepø tiyø. Mumu vya'ṉjamyajpapø'is viyuṉsyepø tiyø, je'is cyøma'nøjayajpa lo que øtz nø ndzamupø.
JOH 18:38 Pilato'is ñøjayu: ―¿Quién sabe tiyete viyuṉsyepø tiyø? Jetse 'yaṉgøva'cu'jcam, Pilato vøcø putque'tu va'cø 'yo'nøyaj Israel pønda'm y ñøjayaju: ―Øtz ji'nø mba'tay ni jujchepø coja yøṉ pø'nis ñe.
JOH 18:39 Mitzta'm mi ñø'ijtam costumbre øtz va'cø ndzøcøpø'ø jutipø preso mitz sundamba va'cø ndzøcøpø'ø pascua søṉ ancø. ¿Sundamba ja mijtzi mi Israel mbyø'nista'm va'cø ndzøcøpø'ø mi Aṉgui'mbata'm?
JOH 18:40 Entonces mumu vøco vejyajque'tu: ―¡Jet u'yi chøcøpø'i! ¡Tzøcøpø Barrabás! Y yøṉ Barrabás nu'mbapø pøna'ṉete.
JOH 19:1 Entonces Pilato'is yac nacstochøctøj Jesús.
JOH 19:2 Y soldado'is vi'na chøjcayaj corona tzøqui apitpø y cyojtayaj Jesús cyopajcomo, y cya'møyaj tum yøc tzapaspø tucuji'ṉ.
JOH 19:3 Jøsijcam cyønu'cyaju Jesús y nømyaju: ―¡Viva Israel pø'nis Aṉgui'mbata'm! Y tyacscøvøyaj 'yacacøsi.
JOH 19:4 Entonces Pilato putvøjøtzøjque'tu y ñøjayaju: ―A'mdamø, øjtzi nømbutpøjtzi yø'qui yøṉø va'cø mi nchi'tam cuenta que ji'nø mba'tay ni jujchepø cyoja.
JOH 19:5 Y put Jesús apit corona'øyupø cyopajcøsi, y yøc tzapaspø tucu mesupø. Entonces Pilato'is ñøjayaju: ―¡A'mdam yøṉ pøn!
JOH 19:6 Cuando isyaju pane covi'najø'sta'm y soldado'sta'm, vejtzo'chaju: ―¡Ma'møy cruzcøsi! ¡Ma'møy cruzcøsi! Pilato'is ñøjayaju: ―Pues mitz nømaṉdamø y ma'møtyam cruzcøsi mi ne'cta'm, porque øtz ni jujche ja mbya'tay cyoja.
JOH 19:7 Pero Israel pø'nista'm 'yaṉdzoṉyaju: ―Øtz nø'ijtam ley y según ø leyta'm tiene que va'cø cya'ø, porque Diosise 'Yune chøc vyin.
JOH 19:8 Cuando Pilato'is myan jetse, más na'tzco'nu.
JOH 19:9 Vøco tøjcøtye't aṉgui'mguy tøjcomo y 'yaṉgøva'c Jesús ñøjayu: ―¿Jutpøt mijtzi? Pero Jesusis ja 'yaṉdzoṉ ni jujche.
JOH 19:10 Entonces Pilato'is ñøjayu: ―¿Ticøtoya øtz ji'n mi ndø aṉdzove? ¿Ji'n mi musi que øtz nø'ijtø aṉgui'mguy va'cø mi yac ma'møtyøj cruzcøsi y nø'itque'tuti aṉgui'mguy va'cø mi ndzøcøpø?
JOH 19:11 Entonces Jesusis 'yaṉdzoṉu: ―Ni jujchepø aṉgui'mguy ji'na'ṉ mi nø'it øtzcøsi, o'ca ja mi nchi'øna'ṉ aṉgui'mguy Diosis; por eso tzi'ocuyaju'is øjtzi mitzcøsi, más jet cojapa'tu que ji'n mijtzi.
JOH 19:12 Desde jicsye'c Pilato'is chøcme'tzjo'pana'ṉ jujche muspa chøcøpø' Jesús; pero Israel pø'nista'm vyejaṉgøjtayaju: ―¡O'ca mi nchøcøpø'pa je pøn, ji'ndyet mi møja'ṉ aṉgui'mbapø Cesajris mi 'yamigo mijtzi! ¡Aunque iyø como aṉgui'mbase chøcpapø'is vyin qui'sapya møja'ṉ aṉgui'mbapø César!
JOH 19:13 Cuando Pilato'is myan jetse, cyø'vej tum soldado va'cø ñøpujtøj Jesús. Pilato po'cs po'cspamø aṉgui'mba. Jic lugar ñøjayajpamø hebreo ote'omo Gabata. Ndø nøjatyamba ndø onde'omda'm tza' necse.
JOH 19:14 Paṉguc jamasye'ṉomna'ṉete, y jyo'pit maṉba it pascua søṉ. Entonces Pilato'is ñøjayaj Israel pønda'm: ―¡A'mdam mi angui'mba!
JOH 19:15 Pero jicta'm vejaṉgøtyaju: ―¡Yaj ca'ø! ¡Yaj ca'ø! ¡Yac ma'møtyøj cruzcøsi! Pilato'is ñøjayaju: ―¿Ti'ajcuy ma'ṉbø yac ma'møtyøj cruzcøs mi aṉgui'mbata'm? Pero pane covi'najø'sta'm 'yaṉdzoṉyaju: ―César ndø aṉgui'mbata'm; ja ñø'ijta'møjtzi más aṉgui'mba.
JOH 19:16 Entonces Pilato'is chi'ocuyaju Jesús jetcøsta'm va'cø mya'møtyøj cruzcøsi, y ji'quis ñømaṉyaju.
JOH 19:17 Jesús cruz cajpupø put va'cø maṉ tum lugajromo ñøyimø ca'upø'is cyo'cøpacmø. Hebreo ote'omo ñøyipø'is Gólgota.
JOH 19:18 Jen ma'møtyøj Jesús cruzcøsi, y tumø'omo ma'møyajtøjque't cruzcøsi eyapø metzpøn tumdum sayamaye y Jesús cujqui tzø'yu.
JOH 19:19 Pilato'is 'yaṉgui'myaju va'cø jyayaj letra tablacøsi ti cyoja y va'cø cyotyajø cruzis cyopajcomo. Lo que jyayajupø nømbana'ṉ: “Jesús Nazaret cumgupyøn, Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm”.
JOH 19:20 Y sone Israel pø'nis tyu'ñaju letrero, porque ma'møtyøjumø Jesús cruzcøsi tome ispa cumguy, y jatyøjuna'ṉ tu'cay co'mapø ote'omo; tum ñøyipø'is hebreo ote, tum nøyipø'sque't griego ote, eyapø'is ñøyique't latín ote.
JOH 19:21 Por eso Israel pø'nis pyane covi'najø'sta'm ñøjayaju Pilato: ―U jyaye que Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm, más vøj jayø que ne'c nømu que Israel pø'nis 'Yaṉgui'mbata'm.
JOH 19:22 Pero Pilato'is 'yaṉdzoṉu: ―Jujche lo que ⁿjayumbø'tzi, jetse ma tzø'y.
JOH 19:23 Mya'møyaju'cam Jesús cruzcøsi soldado'is, entonces pijṉayaj tyucu y tumdumø vye'nbø'yaj macsyaṉbø'nomo, tumdum soldado'is pyøjcayaj tumdumø tyucu. Pero cyamisya ja ña'cøpøna'ṉete, entero tajcupø.
JOH 19:24 Por eso soldado na ñøjayajtøj tumdumø: ―Uy ndø tzitzta'i; mejor ndø chøjquista'i syuerte a ver i'is ñe'ajpa. Jetse tuc viyuṉsye lo que ijtuse jachø'yupø masanbø totojaye'omo, jiṉ nømba: “Vye'nbø'yaj ø nducu ñe'comda'm, ø nducucøsi chøjquisyaj syuerte”. Jetse chøcyaju soldado'is.
JOH 19:25 Y tyumø'omna'ṉ ityaj cruzcø'mø macsycuy yomo; tumø Jesusis myama, y tumø Jesusis 'yeme, tum Cleofasis yomo ñøyipø'is María, y tumø María Magdalena.
JOH 19:26 Jesusis isyaj myama y jicji'n te'nupø tyumø'omo jic ñøtuṉdøvø ñe'c Jesusis syuṉgø'nbapø. Entonces Jesusis ñøjay myama: ―Mamay, yøṉ ma tzø'y como mi unese.
JOH 19:27 Jøsi'cam ñøjayu ñøtuṉdøvø: ―Tø pøjcøchojṉay ø mama como mi mamase. Desde entonces jic ñøtuṉdøvø'is pyøjcøchoṉ tyøjcomo como myamase.
JOH 19:28 Tujcu'cam jetse, cyønøctøyøy Jesusis que tucpø'u'cam yoscuy nascøsi, y entonces nømu: ―Nø yo'ctøjtzu. Jetse nømu va'cø tyucø jujche ijtuse jachø'yupø masanbø totojaye'omo.
JOH 19:29 Pero ijtuna'ṉ jiṉø tum syalu tasupø catzu vinuji'ṉ. Entonces yac ñuṉyaj tzojasepø je vinu'omo, cyotyaj cape cucyøsi y yaj qui'mayaj hasta Jesusis 'yaṉna'como va'cø myu'cø.
JOH 19:30 Jesusis cyømu'c catzu vinu y jøsijcam nømu: ―Mumu ta'ṉbø'u'am. Entonces 'yatzquec cyopac y chi'ocuyaj 'yespiritu Dioscøsi, y ca'u.
JOH 19:31 Jo'pitøc sapøjcuy jamate y Israel pø'nis ji'na'ṉ syuñaj va'cø yac tzø'yaj cruzcøs ca'yajupø sapøjcuy jama'omo, porque jic sapøjcuy jama møja søṉdzøjcuyete. Por eso vya'cayaj Pilato va'cø maṉ yaj quijtayaj tyajapac cruzcøsi ityajupø'is ñe, y va'cø yac tzu'ṉayajtøj cruzcøsi ca'yajupø.
JOH 19:32 Entonces soldado maṉyaju y quijtayaj tyajapac vinba'tupø'is ñe y también eyapø pø'nis ñe' Jesusis syaya'om ma'møtyøjupø cruzcøsi.
JOH 19:33 Pero cuando cyømaṉyaj tome Jesús, cyøque'nøyaju que ca'umna'ṉ y por eso ja quijtayajø'am tyaja.
JOH 19:34 Pero tum soldado'is vyotz Jesús syepsa'omo lanzaji'ṉ, y jicsye'cti puj nø'pin y puj nø'.
JOH 19:35 Chamba'is yøcsepø tiyø isupø'sete jujche chøjcu y chamba viyuṉsyepø tiyø. Pues ñe'c myuspa que chamba viyuṉsyepø tiyø, pero jetse chamba para que mitzta'm va'cø mi va'ṉjamdaṉgue'tati.
JOH 19:36 Porque yøcse tujcu va'cø viyuṉajø jujche ijtuse jachø'yupø masanbø totojaya'omo; jen nømba: “Ji'n ma quijtayaj pyac ni tumø”.
JOH 19:37 Emø itque'tuti jachø'yupø que nømba: “Maṉba isyaje jutipø oyu vyochaje”.
JOH 19:38 Jøsi'cam tujcu'cam jetse, ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is José, Arimatea cumgupyøn. Vya'ṉjambapø'sque't Jesús, pero ñu'mva'ṉjamba, porque ña'chajpana'ṉ Israel pøn. Je'is vya'c permiso Pilatocøsi va'cø ñømajṉay Jesusis cyoṉña. Pilato'is chi' permiso, y José maṉu y ñømajṉay cyoṉña.
JOH 19:39 También nu'c Nicodemo vi'na oyupø'is 'yo'nøy Jesús tzu'yi. Je'is ñømin como treinta kilos perfume vøjøtzøjcupø mirra mojtupø aloesji'ṉ.
JOH 19:40 Así es que Jose'is y Nicodemo'is pyøjcayaj Jesusis cyoṉña y perfumeji'ṉ myoñaju pøjipø tucuji'ṉ, jujche Israel pø'nis cyostumbreta'm va'cø ñipyaj ca'yajupø.
JOH 19:41 Tome ma'møtyøjumø Jesús cruzcøsi ijtuna'ṉ nipi, y nipi'omo ijtuna'ṉ jomepø cønijpu'aṉ ja 'yoyapø'omdøc cyotyaj ni iyø.
JOH 19:42 Jen chacyaj Jesusis cyoṉña, porque je tzatøc tome ijtu y nømna'ṉ cyomeque'ajyaju Israel pø'nis syapøjcuy jamacøtoya y ja itøna'ṉ tiempo va'cø ñømaṉyaj más ya'i.
JOH 20:1 Semana tzo'tzcuy jama'omo namdzuti María Magdalena oy cyotyajumø Jesús. Cuando pi'tzøctøc oyu. Y isu que ja itøna'ṉ jen tzatøc aṉdyuṉgøsi tza' aṉga'mupøji'ṉ tzatøc.
JOH 20:2 Entonces maṉ poyu'c jut ityajumø Simón Pedro y jic eyapø Jesusis ñøtuṉdøvø lo que syungo'nbapø Jesusis, y María'is ñøjayaju: ―Ñøputyaju'am tzatøjcomo ndø Comi y ji'n ndø mustame jut cyotyaju.
JOH 20:3 Entonces Pedro y eyapø ñøtuṉdøvøji'ṉ tzu'ṉyaju y maṉyaj ijtumø tzatøc.
JOH 20:4 Mye'chcø'y nømna'ṉ myaṉyaj parejo poyu'øc, pero eyapø más poya'ṉøyu que Pedro, y vi'na nu'c tzatøjcø'mø.
JOH 20:5 Y jucsycøne'cu y quendøjcøy jojmo tzatøjcomo y is jen tucu monupøji'ṉ, pero ja tyøjcøyø.
JOH 20:6 Jøsijcam je'is jyøsaṉgø'mø nu'c Simón Pedro, y tøjcøy tzatøjcomo. Je'is isque'tuti jeni tucu monupøji'ṉna'ṉ Jesús.
JOH 20:7 Isque'tuti eyapø tucu myojnatyøjupøji'ṉ Jesusis cyopac que ja itøna'ṉ tyumø'omo eyapø tucuji'ṉ, sino quete'upø aparte ijtu.
JOH 20:8 Entonces tøjcøcye't eyapø ñøtuṉdøvø oyupø vi'na nu'qui tzatøcmø y cuando isu, vya'ṉjajmu.
JOH 20:9 Porque todavía ja cyønøctyøyøyajøtø'cna'ṉ jujche jachø'yuse que Jesús tiene que va'cø visa' ca'ujcam.
JOH 20:10 Entonces vitu'yaju tyøcmø jic ñøtuṉdøvø.
JOH 20:11 Pero vo'pa tzø'y María tzatøjcaṉvini. Mientras nø vyo'u'øc, jucsycøne'cu va'cø quendøjcøy tzatøjcomo.
JOH 20:12 Y is metzcuy angeles popotucuta'mbø po'csyaju jut ijtumøna'ṉ Jesusis cyoṉña: tumø cyopajcø'mø y tumø cyosocø'mø.
JOH 20:13 Y angelesista'm 'yocva'cyaju ṉøjmayaju: ―Tzamyomo, ¿ticøtoya nø mi ⁿvyo'u? Yomo'is ñøjayaj angeles: ―Porque ñømajṉayaju ø Ṉgomi y ji'nø musi jut cyotyaju.
JOH 20:14 Apenas nøm jetse cuando que'najvitu'u jyøsmø y is Jesús que jen ijtu, pero ji'na'ṉ myusi o'ca Jesusete.
JOH 20:15 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cu: ―Tzamyomo, ¿ticøtoya nø mi ⁿvyo'u? ¿I nø mi me'ndzu? Maria'is cyomo'yu que nipi cuidatzøcpa'is y por eso ñøjayu: ―Señor, o'ca mitz nømaṉu, tzajmay jut mi ndzajcu, va'cø øtz nømavø.
JOH 20:16 Entonces Jesusis ñøjayu: ―¡María! Jet que'najtonvitu'u y ispøjcu o'ca Jesusete y ñøjmay hebreo ote'omo: ―¡Raboni! ―ndø onde'omo ndø nøjandyamba Maestro.
JOH 20:17 Jesusis ñøjayu: ―U mi ndø pi'quisu, porque ja qui'møtø'ctzi jut ijtumø ndø Janda. Pero mavø y nøjayaj ndø tøvøta'm que ma'ṉbø qui'mi jut ijtumø ø Janda y mi Jandata'm, jut ijtumø ø ⁿDios y mi ⁿDiosta'm.
JOH 20:18 Entonces María Magdalena maṉ chajmayaj nøtuṉdøvø que is ndø Comi y lo que chajmayuse ndø Comi'is.
JOH 20:19 Je mismo jama semana tzocuy jamana'ṉete tzu'cøsi Jesusis ñøtuṉdøvø tyumø'omna'ṉ ityaju. Aṉga'myajuna'ṉ tyøc porque ña'chajpana'ṉ Israel pønda'm. Pero cujqui tøjcøyu Jesús y yuschi'yaju ñøjayaju: ―Contentoti ijtamø.
JOH 20:20 Ñøjmayaju'cam jetse, isindzi'yaj cyø' y syepsa, y ñøtuṉdøvø casøyaju porque 'ya'myaj ndø Comi.
JOH 20:21 Jicsye'cti ñømvøjøtzøjcayaju Jesusis: ―Contento ijtamø mijtzi. Jujche ndø Janda'is cø'vej øjtzi, jetseti mi ṉgø'vejtaṉque'tpa mijtzi.
JOH 20:22 Entonces Jesusis syujcajpø'yaju jejta'm y ñøjmayaju: ―Pøjcøchoṉdam Masanbø Espiritu Santo.
JOH 20:23 O'ca mi ⁿyaj cøtocojatyamba aunque i'is cyoja, jetseti cøtocopya jic pøn; y o'ca ji'n mi ⁿyaj cøtocojatyam cyoja, jetse ji'n cyøtocoye.
JOH 20:24 Pero cuando minu Jesús, ja itøna'ṉ tyumø'omo jetji'ṉda'm Tomás. Tomás macvøstøjca'yombø ñøtuṉdøvø. Jic Tomás ñøjayajpana'ṉ mechipø.
JOH 20:25 Jøsijcam eyata'mbø nøtuṉdøvø'is ñøjayaj Tomás: ―O'yø istam ndø Comi. Pero Tomasis ñøjmayaju: ―Ji'nø va'ṉjajme. Mientras que o'ca ji'nø isay lavusy cø'o'yaṉ cyø'occha'omo, y o'ca ni ji'n tøjcøy ø ṉgø'aṉune lavusy cø'o'ya'ṉomo, y o'ca ni ji'n tøjcøy ø ngø' oyumø vyochaj syepsacø'mø, ji'nø va'ṉjajme.
JOH 20:26 Entonces tucutujtay jamapit tøjcomo vøco tu'myajque'tu nøtundøvø, y jicsye'c jetji'ṉda'mna'ṉ ijtu Tomás, y tøc aṉgoji'omodina'ṉ ñø'ityajque'tu. Pero Jesús cujqui tøjcøyu je'tomda'm, y yuschi'yaju, ñøjmayaju: ―Contento ijtamø.
JOH 20:27 Entonces Jesusis ñøjmayu Tomás: ―Yac min mi ṉgø'aṉune y tø pi'cay ø ngø', y yøc yac miṉ mi ṉgø' y yac tøjcøy ø sepsa'omo, y u más ni ti mi ṉgui'psu pero tø va'ṉjamø.
JOH 20:28 Entonces Tomasis 'yaṉdzoṉu ñøjmayu: ―¡Øjchoṉ mi Ṉgomi y øjchøṉ mi Dios!
JOH 20:29 Jesusis nøjayu: ―Tomás, yøti mitz va'ṉjajmba porque mi ndø isu'am. Pero contento ityajpa va'ṉjamyajpapø'is øjtzi, aunque nunca ja isyajø'stzi.
JOH 20:30 Jesusis hasta más chøjca'ṉøy milagro'ajcuy ñøtuṉdøvø'is vyi'nomo aunque jana it jachø'yupø yøṉ libro'omo.
JOH 20:31 Pero yøṉø jachø'yupøte va'cø mitz mi va'ṉjamdamø que Jesús Cristote lo que Diosis cyø'vejupø y Diosise 'Yune; y va'cø mi va'ṉjamdam jetse, mi mba'jtamba quenguy Jesuspit.
JOH 21:1 Cuando tujcu'cam jetse, Jesusis yac vøco isvøjøtzøcyaj vyin ñøtuṉdøvø majraṉvini. Mar nøyipø'is Tiberias. Yø'cse tujcu.
JOH 21:2 Tyumø'omna'ṉ ityaj Simón Pedro, Tomás nøjayajpapø mechipø, Natanael Caná cumgu'yombøte Galilea nasis cyojajmbamø; jendi ityajque't Zebedeo'is 'yuneta'm, y eyapø metzcuy Jesusis ñøtuṉdøvø.
JOH 21:3 Simón Pedro'is ñøjayaju: ―Ma'ṉbø ataraya nøviti. Eyata'mbø'is ñøjayaju: ―Øjtzi mati mi mba'jtaṉgue'te. Maṉyaju y tøjcøyaj barco'omo, pero ni ti ja ñu'cyaj jicø tzu'cøsi.
JOH 21:4 Cuando min sø'ṉbø'tzo'tznømi, Jesús queju nø' acapoya, pero ñøtuṉdøvø'is ji'ṉna'ṉ myusyaje o'ca jetete.
JOH 21:5 Entonces Jesusis ñøjayaju: ―Ø mi unenda'm, ¿nuctamutija? Y je'is 'yandzoṉyaju: ―Ji'nda, ni ti ja nucta'møjtzi.
JOH 21:6 Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Cojtam mi ataraya mi barco tzø'na'ṉomo, y jetse maṉba nuctame. Jetse chøcyaju, y entonces jøsijcam ji'namna'ṉ jyø'ñaje vacø mus jyuṉbutyaj ataraya porque tasumna'ṉ sone coque'is.
JOH 21:7 Entonces jicø nøtuṉdøvø más syunbapø Jesusis, je'is ñøjay Pedro: ―¡Jicø ndø Comite! Apena myan Simón Pedro'is que ndøjtze Ṉgomi, myes tyucu vingøspø porque chajcupøna'ṉete, y tøjcøy nø'cø'mø.
JOH 21:8 Eyata'mbø ñøtuṉdøvø nu'cyaj nø' acapoya barcoji'ṉ. Nømna'ṉ jyøcøyaju ataraya tasu coqueji'ṉ, como cien metrosye'ṉomo jojmona'ṉ ityaju.
JOH 21:9 Cuando putyaj nascøsi, isyaj juctyøc ju'yi y tum coque ju'yicøsi y isyajque'tuti pan.
JOH 21:10 Jesusis ñøjmayaju: ―Nømindam mye'chtiyø coque nømdøc mi nømbujtamupø.
JOH 21:11 Simón Pedro qui'm barco'omo y jøcønøput ataraya acapoya, tasupø møjapø coqueji'ṉ. Ijtuna'ṉ ciento cincuenta y tres coque. Aunque vøti ijtu, ja chitz ataraya.
JOH 21:12 Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Mindamø, mi ucaṉsa'tamø. Y ni jutipø nøtuṉdøvø'is ja ityajøna'ṉ valor va'cø 'aṉgøva'cyaj iyete. Porque myusyajpana'ṉ que ndø Comimete.
JOH 21:13 Jicsye'c Jesús nu'cu, pyøc cyø'ji'ṉ pan, vye'nayaj ñøtuṉdøvø, y jetseti vye'nayajque't coque.
JOH 21:14 Jetse ta'n tu'cay nac que Jesusis yaj cyejayaj vyin ñøtuṉdøvø visa'u'jcam oyu'cam ca'e.
JOH 21:15 Ucaṉsa'yaju'cam, Jesusis 'yaṉgøva'c Simón Pedro: ―Simón, Jonasis mi 'yune, ¿mijtzi más ndø sunbaja que yø'ṉista'm? Pedro'is 'yandzoṉu ñøjayu: ―Jø'ø, ø mi Ngomi, mitz mi muspa que øtz mi su'nbøjtzi. Jesusis ñøjayu: ―Entonces como cyoquenbapø'is pyø'nøpya byorrego une, jetse mitz coquejnayaj va'ṉjamyajpapø'stzi.
JOH 21:16 Jesusis 'yaṉgøva'cvøjøtzøjcu metzana'jcøsi ñøjayu: ―Simón, Jonasis mi 'yune, ¿mi ndø sunbaja? Pedro'is 'yaṉdzoṉu: ―Jø'ø, ø mi Ṉgomi, mitz mi muspa que øjtzi mi su'nbøjtzi. Jesusis ñøjayu: ―Entonces tø coquejnay va'ṉjamyajpa'is øjtzi como si fuera ø mborregose.
JOH 21:17 Tu'cañajcøsi 'yaṉgøva'jque'tu ñøjayu: ―Simón, Jonasis mi 'yune, ¿mi ndø sunbaja? Pedro maya'u porque 'yaṉgøva'c tu'cañajcøsi o'ca syunba, y Pedro'is ñøjayu: ―Ø Ṉgomi, mitz mi muspa mumu tiyø, mitz mi muspa que øtz mi su'nbøjtzi. Jesusis ñøjayu: ―Entonces coquejnayaj va'ṉjamyajpapø'stzi como si fuera ø mborregose.
JOH 21:18 Viyuṉsye mi ndzajmapyøjtzi, cuando mastøcna'ṉ mi syoca'øc mi ṉgya'møpyana'ṉ mi ⁿvin, y myaṉbana'ṉ jut syunbana'ṉ mi myavø; pero cuando mi ⁿ'yachpø'aju'jcam, sajpe'yu maṉba mi ndzaṉaṉvac mi ṉgø', y eyapø'is maṉba mi ⁿyac tucumese. Y maṉba mi ñømaṉyaje jut ji'n sunimø mi ⁿmyavø.
JOH 21:19 Jesusis chajmayu jetse va'cø cha'maṉvajcay Pedro jujche maṉba ca'e va'cø yaj quejay Diosis myøja'ṉo'majcuy. Jøsi'cam Jesusis ñøjay Pedro: ―¡Mi tø pa'tø!
JOH 21:20 Cuando que'najvitu'u, Pedro'is isu que nømna'ṉ myaṉ pya't jic nøtuṉdøvø'is lo que jutipø más syungo'nba Jesusis, y mismo nøtuṉdøvø cuando nø cu'taṉbacyaju'c Jesusis syaya'om ijtu, y oyuna'ṉ 'yaṉgøva'que: “Ø Ṉgomi, ¿is manba mi ñchi'ocuyaj mi enemigocøsi?”
JOH 21:21 Cuando Pedro'is isu jic nøtuṉdøvø, 'yaṉgøva'c Jesús Pedro'is: ―Ø Ṉgomi, ¿y jic pø'nis ti maṉba chøqui?
JOH 21:22 Jesusis ñøjayu: ―O'ca øtz su'nbøjtzi jic pøn va'cø quena hasta que øtz vitu'pacsye'ṉomo, ¿tiyø cuenta mi mba'tpa mijtzi? Mitz mi tø pa'tø.
JOH 21:23 Por eso nø chamyajtøju que jic nøtuṉdøvø ji'na'ṉ ma cya'e. Pero Jesusis ja ñøjayø que ji'na'ṉ ma cya'e, na más que nømu: “O'ca øtz su'nbøjtzi va'cø cyena øtz vitu'pacsye'ṉomo, ¿ti cuenta mi mba'tpa?”
JOH 21:24 Yøṉete mismo nøtuṉdøvø cyotestigosajpapø'is yøcsepø tiyø y jyachø'yupø'is, y ndø mustamba que cyotestigosajpa viyuṉsyepø tiyø.
JOH 21:25 Itque'tuti sone eyata'mbø tiyø chøjcupø Jesusis. O'ca jachø'yuna'ṉ muma'ṉgø'i lo que Jesusis chøjcuse, ji'ṉa'ṉ ma tøjcøpø'i libro nascøsi, tascocøjtumna'ṉ nasacopac libruji'ṉ jyayupø'omo ti chøc Jesusis. Amén.
ACT 1:1 Teófilo, nø'mø mi ⁿjajyay mijtzi. Øtz o'yø ⁿjay vi'na mumu tiyø lo que Jesusis chøctzo'tzuse y 'yaṉma'yocho'tzuse
ACT 1:2 hasta je jama nømaṉdøj møji. Antes que maṉba mave, Jesusis 'yaṉgui'myaj apostoles ñe'c cyøpiṉyajupø. Masanbø Espíritu Santo'is chi'use qui'psocuy, jetse 'yangui'myaju.
ACT 1:3 Y oyu'cam is toya, Jesusis ni ji'n tumnac yac isyaj vyin apostoles va'cø myusyajø que viyuṉsye quenbati. Jesusis yaj quejayaj vyin cuarenta jamapit y chajmayaju jujche 'yaṉgui'mbase Dios.
ACT 1:4 Entonces apostoles tu'mbøyaju y Jesusis angui'myaju va'cø jana chu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo, ñøjayaju: ―Jo'ctamø lo que ti chamuse ndø Janda'is que maṉba mi ñchi'tame, jujche oyuse mi ndzajmatyam øjtzi.
ACT 1:5 Porque Juan viyuṉsye nø'ji'ṉ nø'yø'yoyu; pero usyaṉ horacøsi øtz ma'ṉbø mi nø'yøndyame Masanbø Espiritu Santoji'ṉ.
ACT 1:6 Entonces cuando tu'mbø'yajque'tu, apostolesis 'yaṉgøva'cyaj Jesús: ―¿Yøti maṉbaja mi yac vøco'aṉgui'mgue't vø'cumguy Israel cumgu'yomo?
ACT 1:7 Jesusis 'yandzoṉyaju: ―Diosis ji'n syuni va'cø mi mustam mitzta'm tiyø jama, jutipø hora maṉba tucnømi lo que ndø Janda Diosis maṉba yac tucnømi ñe'c 'yaṉgui'mguji'n.
ACT 1:8 Pero maṉba nu'c mitzcøsta'm Masanbø Espiritu Santo, y je'is maṉba mi nchi'tam musocuy va'cø mi ndø cotzamdamø. Maṉba mi ndø cotzamdame Jerusalén gumgu'yomo, y entero Judea nasomo, y Samaria nasomo, y hasta más ya'ipø lugar mumu nas vindumø.
ACT 1:9 Cuando cha'maṉjeju'cam Jesusis yøcsepø tiyø, entonces mientras nø 'ya'myaj apostolesis, Jesús nøqui'mdøj møji, y ñuc o'na'is, iscøtocoyaju.
ACT 1:10 Y mientras que Jesús nøqui'mu'øc, apostolesis nømna'ṉ 'ya'mgøqui'myaj mø'chøqui. Y jovisyeti te'ñaj jetcø'mda'm metzpøn popo tucuta'mbø;
ACT 1:11 Y ñøjayaju: ―Galilea nasom mi ⁿijtamupø'is, ¿ti'ajcuy yø'c nø mi ndye'ndamu nø mi ṉgyengui'mdam tzajpomo? Mismo Jesús jujche mi istam maṉuse møji, jetseti maṉba vitu'que'te.
ACT 1:12 Jicsye'c tzu'ṉyaj ñøjayajpamø Olivos cotzøjcøsi, y vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo. Olivos cotzøc ispa Jerusalén gumgu'is jujche'ṉom muspa'csye'ṉom vityaj sapøjcuy jama'omo.
ACT 1:13 Nu'cyaj cumgu'yomo y tøjcøyaj tyøjcomo y qui'myaj møjipø cuarto'omo. Jiṉ ityajuna'ṉ Pedro, Jacobo, Juan, Andrés, Felipe, Tomás, Bartolome, Mateo, Alfeo'ise 'yune Jacobo, Simón Zelote, y Jacobo'ise tyøvø Judas.
ACT 1:14 Mumu yøṉda'm tumbø qui'psocuji'ṉ 'yo'nøyajpana'ṉ Dios. Jetji'ṉ ityajuna'ṉ yomota'm, y Jesusis myama María y Jesusis myuquita'm.
ACT 1:15 Ityajuna'ṉ como ciento veinte tumyajupø. Jic jama Pedro te'ndonchu'ṉu va'ṉjajmocuy tøvø'is cyucmø y nømu:
ACT 1:16 ―Øjtzø mi ndøvøta'm, tiene que va'cø tyucø jachø'yuse Diosis 'yote. Masanbø Espiritu Santo'is chi' David qui'psocuy va'cø jyayø jujche ma tuc Judas, isindzi'ocuyajupø'is jut it Jesús va'cø ñucyaj 'yenemigo'is.
ACT 1:17 Judas tø øtzji'ṉbøna'ṉete, y oti chi'jo'y yøṉ yoscuy Jesusis va'cøna'ṉ tyumøyos tø øtzji'ṉda'm.
ACT 1:18 Je'is pyøc tumin yatzipø chøquipit, y jetji'ṉ jyuy nas. Jen japna quec nasomo y pyac jet chec y cutzu putpø'u pyu'u.
ACT 1:19 Y myusyaju mumu Jerusalén gumgu'yomdambø'is, y por eso yac nøyji'ajyaj jicø nas quejcumø Judas ñe' 'yote'omda'm Acéldama. Pero ndø onde'omo putpa Nø'pin nas.
ACT 1:20 Porque jachø'yupøṉø Salmos libro'omo: Tumdi yac tzø'y itcuy. Uy ñøc'ijtøy ni i'is. Y nømgue'tpa: Yac pøjcøchoṉ eyapø'is je'is yoscuy.
ACT 1:21 ”Yø'c ityaj pønda'm oyupø vityaj tø øtzji'ṉda'm jujche tiempo oyuse viti tø øtzji'ṉda'm ndø Comi Jesús,
ACT 1:22 desde que Jua'nis ñø'yøyu'csye'ṉomo, hasta que Jesús yac tzu'ṉdøj tø øjtzøcø'mda'm y nømaṉdøj møji. Tum je pøn tu'mbac ndø nøvijtamupø tiene va'cø ndø cøpiṉdamø va'cø cyotzam tø øtzji'n que visa' ndø Comi.
ACT 1:23 Entonces cyøpiṉyaj metzpøn; tum José ñøyipø'istique't Barsabás, y ñøyi'aṉgopac Justo. Y cyøpiṉyajque't Matías.
ACT 1:24 Y 'yo'nøyaj Dios ñøjayaju: ―Ø mi Ngomi, mitz mi musapya mumu pø'nis chocoy. Yø'c it metzcuy pøn. Isindzi'ø jutipø mi ṉgøpiṉu
ACT 1:25 va'cø pyøc aṉgui'mguy y apostolesajcuy Judasis tyocojayupø, porque yatzitzoco'yaju, y maṉu jut syunumø Diosis va'cø cyota cyojacøtoya.
ACT 1:26 Entonces syijputyaj syuerte, y Matiasis gyanatzøjcu. Y jetji'n ta'n doce apostoles.
ACT 2:1 Cuando ta'nbø' jyama va'cø chøc søṉ ñøyipø'is Pentecostés, ityajuna'ṉ mumu tu'myajupø tyumø'omo.
ACT 2:2 Y joviti oy ajṉøyñøm tzajpomo jujche ajṉøpyase sava pyopyapø pømi, y ajṉoctas tøc jujna'ṉ po'csyajumø.
ACT 2:3 Entonces isyaj como si fuera juctyøc metz ve'nuse, y je juctyøc nema vi'na eyapø pøngøs nu'cu.
ACT 2:4 Y Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøyaj mumu tasyajpa'csye'ṉomo, y ondzo'chaj eyata'mbø ote'omo jujche Espiritu'is chi'yajuse musocuy va'cø 'yoñajø.
ACT 2:5 Jic jama ityajuna'ṉ Jerusalén gumgu'yomo Israel pøn cøna'tzø'oyajpapø tzu'ṉyajupø aunque jujta'mbø cumgu'yom jujche'ṉom ijnømuse mumu nascøsi.
ACT 2:6 Cuando jetse a'ṉøñømu'øc, tu'myaj vøti pøn, y nømna'ṉ qui'psyaj ti nø tyujcu; porque tumdum pø'nis myanu nø 'yoñaju mismo ñe'c oñajque'tpase.
ACT 2:7 Y mumu maya'yaju y qui'psyaju jutznøm jetse nø 'yoñaju, y nømyaju: ―Como Galilea nasomda'mbø mumu yøṉ nø 'yoñajupø
ACT 2:8 ¿jujche nø ndø mandamu como tø ne'c tø ondambase como tø pø'najtamumø?
ACT 2:9 Porque tø øtz tø tzu'ṉdam vøti cumgu'yomo. Vene tzuṉyaj Partia nasomo, eyata'mbø tzu'ṉyaj Media nasomo, it tzu'ṉyajupø Elam nasomo, Mesopotamia nasomo, Judea nasomo, Capadocia nasomo, Ponto nasomo, Asia nasomo,
ACT 2:10 Frigia nasomo, Panfilia nasomo; Egipto nasomo; it tzu'ṉyajupø Africa nasomo Cirene cumgucyøtumøṉ. Ityaj Roma cumgu'yom tzu'ṉyajupø nø vyityajupø yø'qui. Ityaj tø øjtzomda'm Israel pøn y Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy pyøjcøchojṉayajupø'is.
ACT 2:11 Ityajque't Creta nasom tzu'ṉyajupø y Arabia nasom tzu'ṉyajupø; pero mumu ndø mandamu nø 'yoñajupø ndø ne'c ndø onde'omda'mdique't. Nø chamyaj je'is jujchepø chøcpase Diosis myøja'ṉomda'mbø tiyø.
ACT 2:12 Y mumu ñømaya'yaju y ja pyensatzøcyaj ti nø tyujcu, ti nø chøcyaju; y na ñøjayajtøju: ―¿Ti'ajcuy jetse nø tyucnømu?
ACT 2:13 Pero eyata'mbø'is syijca'yaju nømyaju: ―Tyo'ṉyaj vøti vinu.
ACT 2:14 Entonces Pedro te'nchu'ṉ oncepø apostolesji'n y pømi 'yo'nøyaju; ñøjmayaju: ―Mi Judea nasomda'mbø'is, y mumu mi ijtamupø'is Jerusalén gumgu'yomo; cøma'nøtyam ø onde va'cø mi mustam ti ma'ṉbø mi ndzajmatyame.
ACT 2:15 Porque yøṉda'm ja ño'tyajøpøṉø como mitz nø mi ṉgomo'tyamuse que no'tyajupøṉø; porque nømdøc myaṉ a las nueve de la mañana.
ACT 2:16 Pero jujche vi'na oyuse cha'maṉvac tza'manvajcopapø Joejlis, jetse nø tyucnøm yøti. Joejlis jyayu que Dios nømu:
ACT 2:17 Cuando ya mero maṉba'c yajnømi, øtz ma'ṉbø ṉgø'vej ø Espiritu mumu pøngøsi. Maṉba tza'maṉvajcoyaj mi ⁿjaya unenda'm y mi ⁿyom 'unenda'm. Mi soca'sta'm maṉba isyaj ji'n ndø istamepø tiyø; mijtzomda'mbø tzambøn maṉba napasyi'øyaje.
ACT 2:18 Viyuṉsye mumu lo que yosyajpapø para øtzcøtoya, sea pøn, sea yomo; jetcøsta'm vøti ma'ṉbø yac nu'c ø Espiritu je jama'omo, y maṉba tza'maṉvajcoyaje.
ACT 2:19 Y ma'ṉbø yac istøj milagro'ajcuy møji tzapcøsi; y ma'ṉbø yac istøj seña cø'yi nascøsi; nø'pinse y juctyøcse y jocoseta'mbø.
ACT 2:20 Sø'ṉbapø jama maṉba pi'tzø'aje, y poya maṉba tzapasaje como nø'pinse. Jetse maṉba tucnømi cuando maṉba'jcam nu'c ndø Comi'is myøja'ṉombø jyama, ji'n ndø isipø mumu jama jetsepø.
ACT 2:21 Y mumu 'yo'nøyajpapø'is ndø Comi va'cø cyotzoṉyajø, jet maṉba cotzocyaje.
ACT 2:22 ”Israel pø'nista'm, tø cøma'nøjatyam ø onde lo que maṉbapø mi ndzajmatyame. Diosis chi' Jesús Nazaret cumgupyøn musocuy va'cø chøc milagro'ajcuy y ji'ndø isipø tiyø y seña mijtzomda'm va'cø mi mustamø que Diosise cyø'vejupø. Sa'sa mi mustambati que jetse tujcu.
ACT 2:23 Pero yøṉ Jesús tzi'ocuyajtøju mitzcøsta'm conforme Diosis vi'nati cyoqui'psuse y myususe y syunuse va'cø jetse tucø. Mitz mbøtam Jesús y mi ndzi'ocuyajtam yatzita'mbø pø'nis cyø'omo va'cø mya'møyaj cruzcøsi va'cø yaj ca'yajø
ACT 2:24 Pero ca'u'jcam, Diosis yac visa'u, porque ja mus chø'y ca'upø.
ACT 2:25 Porque peca pøn Davijdis jyachø'yu vi'na jujche maṉbase nøm Jesús; nømu: Mumu jama ispana'ṉtzi ndø Comi Dios ø vinaṉdøjqui; tome it øtzcø'mø va'cø cotzoṉø, va'cø jana tzocomochi'aj øjtzi.
ACT 2:26 Por eso ø ndzocoy alegre'aju y casøpya vejvejne'yøjtzi. Aunque niptøj ⁿø sis, muspøjtzi que vyøjom ma'ṉba puti.
ACT 2:27 Porque ji'n ma mi ndø tzajcay ø espiritu ityajumø ca'yajupø. Ni ji'n ma mi ndø tzajcay ⁿø sis va'cø pyutzø; øjchøṉø mi ndø sunbapø.
ACT 2:28 Mi ndø isindzi' ndøvø tuṉ va'cø nu'c pøjipø quengu'yomo, mi ndø yaj casøy vøti mi vi'naṉdøjqui.
ACT 2:29 Y Pedro nømgue'tu: ―Øjtzø mi ndøvøta'm, jana na'tzcuy muspa mi ndzajmatya'mø que ø jandatzu'ṉguy David ca'u y niptøju y quejpa jut niptøjumø hasta como yøti.
ACT 2:30 Pero Davijdis chamu jujche maṉba tucnøm jøsi'cam. Myusu que Diosis chambøjcay ñe'c ñøyi cuando chajmay que ñe'c Davijdis fyamilia'omo maṉba pø'naj Cristo va'cø 'yaṉgui'mø como ñe'c David aṉgui'muse.
ACT 2:31 Davijdis vi'nati myusu jujche maṉba tucnøm más jøsijcam. Así es que chamu que maṉba visa' Cristo, que Diosis ji'n ma chajcay 'yespiritu ityajumø ca'yajupø y syis ji'n ma pyutzi.
ACT 2:32 Yøṉ Jesús yac visa' Diosis y øtz muspa ngotzamdamø que visa'u.
ACT 2:33 Así es que yøti Diosis yac møja'ṉo'maj Jesús ñe'c chø'na'ṉomo, y Jesusis pyøjcøchoṉu'am Masanbø Espiritu Santo Diosis vi'na chajmayu que maṉba chi'i. Y yøti Jesusis nømdi yac mø'n Espiritu Santo, y por eso mi istamba y mi mandamba lo que nø chøjcupø Espiritu Santo'is.
ACT 2:34 Porque David ja qui'm tzajpomo, pero ñe'c nømu: Ndø Janda Diosis ñøjay ø Ṉgomi: “Po'cs ø ndzø'na'ṉomo, maṉba mi yac aṉgui'mi,
ACT 2:35 hasta que øjtzi maṉba mi ṉgønu'cøjayaj mi enemigota'm”.
ACT 2:36 ”Por eso, hay que va'cø mi ñchi'tam cuenta viyuṉsye mumu eyata'mbø Israel pønji'ṉ que Diosis yaj comi'aju y yac Cristo'aju mismo je Jesús mi yaj ca'tamupø cruzcøsi.
ACT 2:37 Myañajujcam chamuse Pedro'is, toyaj choco'yomo, y ñøjayaj Pedro eyata'mbø apostolesji'ṉ: ―Tøvøy, ¿ti vøjø va'cø ndø tzøctamø?
ACT 2:38 Pedro'is ñøjayaju: ―Qui'psvitu'tamø, nø'yøtamø tumdum pøn mitzta'm Jesucristo'is ñøyicøsi va'cø cyøtocotyam mi ṉgoja, y maṉba mi mbøjcøchondam Masanbø Espiritu Santo Diosis tø sunchi'papø.
ACT 2:39 Diosis chamu que maṉba mi nchi'tam je Masanbø Espiritu Santo mijtzi mi uneji'ṉda'm, y mumu pøn ya'icse'ṉom ityajupø maṉbati chi'yajque'te. Mumu pøn vyejayajupo ndø Comi Diosis, je'is maṉba pyøjcøchoṉyaje ti chamdzi'ocuyajuse Diosis.
ACT 2:40 Y vøti eyapø ote chajmayaj Pedro'is y chi'yaj qui'psocuy; ñøjmayaju: ―Yaj cøtocotyam mi ⁿvin va'cø jana mi ndyocotyam parejo yøṉ yatzita'mbø pønji'ṉ yøti ityajupø.
ACT 2:41 Entonces casøpya pyøjcøchoṉjayaju'is 'yote nø'yøyaju. Y mismo je jama tu'cay mil ijtaṉøyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
ACT 2:42 Seguitzøcyaju va'cø vya'ṉjajmayaj mø'chøqui apostolesis 'yaṉma'yocuy, y tumøpø quipsocu'yomo ityajpana'ṉ. Vyenve'ñaj pan tyumø'om ityajumø va'cø jyajmutzøc ndø Comi, y 'yo'nøyajpana'ṉ Dios.
ACT 2:43 Y mumu pø'nis ña'chaju cuando isyaj ti chøcyaj apostolesis, y apostolesis chøcyaj vøti milagro'ajcuy y seña.
ACT 2:44 Mumu vya'ṉjamyajpapø'is tyumø'om ityaju y na ñøtzi'yajtøjpana'ṉ aunque ti ñø'ityajupø.
ACT 2:45 Mya'ayajpana'ṉ ti nø ityajupø y vye'nayajpana'ṉ cyoyoja; chøjcayajpapøna'ṉ falta aunque ti'is, jet vye'ndzi'yajpana'ṉ.
ACT 2:46 Tumdum jama ityajpana'ṉ masandøjcomo, tumbø qui'psocuy ñø'ityajpana'ṉ. Tøcmayena'ṉ cøtyajpa va'cø vye'ngutyaj pan. Jetse alegre vi'cyaju y tumchocoy su'noyaju.
ACT 2:47 Vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios; y vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, jet vyøcotzøcyajpana'ṉ mumu pø'nis, y tumdum jama yac ijtaṉøyajpana'ṉ tu'myajpapø. Ndø Comi'is yac tøjcøyajpana'ṉ nømna'ṉ cyotzocyajupø.
ACT 3:1 Pedro y Juan nømna'ṉ qui'myaj tyu'mbac masandøjcomo, nu'cu'jcam hora va'cø 'yo'nøyaj Dios, como a las tres de la tarde.
ACT 3:2 Y ijtuna'ṉ tum pøn yu'quipø'is cyoso; jetse pyø'najuse. Tumdum jama ñømaṉyajpana'ṉ va'cø ma cyot masandøc aṉdyuṉgø'mø. Je aṉdyuṉ ñøjayajpana'ṉ Suñipø Aṉdyuṉ. Jena'ṉ vya'cpa tumin tøjcøyajpapøcøsi masandøjcomo.
ACT 3:3 Yø'ṉis is Pedro y Juan que maṉbana'ṉ tøjcøyaj masandøjcomo y vya'cayajque'tuti tumin.
ACT 3:4 Pedro'is y Jua'nis 'ya'maṉga'yaj yu'quipø'is cyoso y Pedro'is ñøjayu: ―Tø a'mdamdøvø.
ACT 3:5 Entonces yacsupø'is cyoso 'ya'myaj mø'chøqui Pedro y Juan, nømna'ṉ jyo'cu algo ti maṉba chi'yaje.
ACT 3:6 Pero Pedro'is ñøjayu: ―Ja ñø'ijtøjtzi ni jujchepø tumin, ni platapø, ni oropø; pero lo que nø'ijtupø øjtzi maṉba mi ndzi'. Nazaret cumgupyøn Jesucristo'is ñøyicøsi te'nchuṉø y vitø.
ACT 3:7 Y ñuc chø'naṉgø'cøsi jitite'nu. Jicsye'cti oy pømi pøc cyoso y tyoṉgo u'tzø.
ACT 3:8 Y tøptonde'nu y caṉdondzu'ṉu y parejo tøjcøyaj Pedroji'ṉ y Juanji'ṉ masandøjcomo vitpa y tøjvitpa y vyøcotzøcpa Dios.
ACT 3:9 Y isyaju aunque i'is nø vyijtupø y nø vyøcotzøc Dios.
ACT 3:10 Y ispøcyaju que jetemete po'cspapø y vya'cpapø'is tumin masandøc aṉdyuṉgø'mø ñøjayajpapø Suñipø Aṉdyuṉgø'mø. Nømyaju: “¿Jutznøm nø vyijtu, y ji'na'ṉ vitipø?” Jetse ñømaya'comø'ñaju porque tzojcu.
ACT 3:11 Cho'ṉnøvityaj Pedro y Juan yacsupø'sna'ṉ cyoso. Y vøti pø'nis popya cyønu'cyaj jejta'm ñøjayajpamø Salomo'nis cyoredojromo, y o'ca jujchese tucyaju.
ACT 3:12 Cuando isu que nømna'ṉ tyu'myaj vøti pøn, Pedro'is ñøjayaju: ―Mi Israel pønda'm, ¿ti'ajcuy mi ndø a'maṉga'tamba? Ji'ndyet ø ne'c ø mbømipit, ji'ndyet ø ne'c ø ⁿvø'ajcupit nø ⁿyac vijtam yøṉø.
ACT 3:13 Dios lo que vya'ṉjamyajupø Abraha'mis y Isaajquis y Jacojpis y eyata'mbø ndø Janda tzu'ṉgu'is, mismo ne'c je Diosis vyøcotzøc 'Yune Jesús. Pero mitz mi ndzi'ocuyajtam Jesús aṉgui'mbapø Pilatocøsi, y cuando Pilato'is maṉbana'ṉ syombø'i, ja mi sundamø va'cø sømbø'tøjø.
ACT 3:14 Mijtzi ja mi sundamø va'cø syombø'tøj masanbø y vøjpø pøn; en cambio yaj ca'opyapø mi sundamu va'cø mi yac sombøjatyandøjø.
ACT 3:15 Y mi yaj ca'tam tø tzi'tamba'is quenguy; pero Diosis yac visa'u ca'yajupø'omo. Y øtz ista'møjtzi visa'upø, y muspa ndzamdamø que viyuṉete visa'u.
ACT 3:16 Mitz mi istambana'ṉ y mi ispøctamba yøṉ pøn que yacsyupøna'ṉete, pero yøti Jesusis milagro'ajcupit pømipøjcu, porque vya'ṉjajmu aṉcø Jesús. Jesusis tø tzi'pa va'ṉjajmocuy, y yøṉ pø'nis vya'ṉjajmu y por jicpit yac tzoc mø'chøqui mumu mi vi'naṉdøjquita'm.
ACT 3:17 ”Pero yøti, ø mi ndøvøta'm, muspøjtzi que ja mi mustam mijtzi tiyø mi ndzøctamupø cuando mi yaj ca'tam Jesús, ni mi ṉgovi'najø'is ja myusyajque'tati.
ACT 3:18 Pero Diosis yac tuc yøcse ñe'c Diosis oyuse chame ya'møc que maṉba toya'is Cristo ñe'c Diosis cyø'vejupø. Jetse o chamboyaje mumu tza'maṉvajcoyajpapø'is Diosis chi'yajuse qui'psocuy.
ACT 3:19 Por eso qui'psvitu'tamø y vitu'tam Dioscøsi va'cø jyacya'use tuc mi ṉgojata'm. Jetse maṉba min je jama va'cø mi yaj cøsujcøjatyam ndø Comi'is.
ACT 3:20 Y maṉba cyø'vej Jesús Diosis cyø'vejupø como oyuse mi ncha'maṉvajcatyandøji.
ACT 3:21 Jetse Jesús tiene que jiṉ va'cø it tzajpomo hasta que nu'cpa tiempo cuando Diosis maṉba jyomecotzøcpø' mumu tiyø, como chamuse desde ya'møcpø hora'omo. Diosis chi'yaj qui'psocuy masanbø tza'maṉvajcoyajpapø lo que ñe'c cyø'vejyajupø jetse va'cø chamboyajø.
ACT 3:22 Por que Moisesis ñøjayaj ndø jandatzu'ṉgutya'm: “Ndø Comi Diosis maṉba cyøpiṉ tum pøn mi ndøvø'omda'm va'cø cha'maṉvajcoya como øtz ndza'maṉvajcopyase. Cøma'nøtyamø mumu ticøsi maṉbase mi nchajmatyam ji'quis.
ACT 3:23 Porque maṉba tocoy aunque ipø pøn ji'n cyøma'nøyipø'is jic tza'maṉvajcopyapø; maṉba tocoy va'cø jana it je pø'nomo”.
ACT 3:24 ”Viyuṉete Samuejlis chamaṉvactzo'tz como jujche maṉbase tuc yøti, y jetseti cha'maṉvacyajque'tu mumu tza'maṉvajcoyajpapø'is jøsijcam miñajupø'is.
ACT 3:25 Y mitzcøtoyata'mete vøjpø tiyø cha'maṉvacyajuse je'is; y je contrato chøjcupø Diosis ndø janda tzu'ṉguji'ṉ, mitzcøtoyata'mdique't. Cuando Diosis chøc contrato ndø janda tzu'ṉguy Abrahamji'n, yøcse nømu: “Ma'ṉbø ⁿyac yos mi ndzacyajupø uneta'm va'cø ngømasa'nøyaj mumu nascøsta'mbø pøn”.
ACT 3:26 Yac visa Diosis ñe' 'Yune Jesús para mitzcøtoyata'm vi'na va'cø mi yac tzactam tumdum pøn mi yandzitzoco'yajcuy, y jetse va'cø mi ṉgyømasa'nøtyamø.
ACT 4:1 Nømna'ṉ 'yo'nøyaj Pedro'is y Jua'nis pønda'm, cuando cyønu'cyaj Pedro y Juan Israel pane'sta'm y masandøjcombø aṉgui'mba'is y saduceo va'ṉjajmocuy ñø'ityajupø'is.
ACT 4:2 Qui'syca'yaju porque Pedro'is y Jua'nis nømna'ṉ 'yaṉmayaj pønda'm, y qui'syca'yaju porque chamyaju que ca'yajupø maṉba visa'yaje porque Jesús visa'u ancø.
ACT 4:3 Por eso ñucyaj Pedro y Juan; y porque tza'imna'ṉ, syomyaju; jyo'pitøc va'cø 'ya'myaj tiyø cyoja.
ACT 4:4 Pero vøti cyøma'nøjayajupø'is Diosis 'yote vya'ṉjamyaju, y ta'ñaj como mosay mil pøn va'ṉjajmoyajpapø.
ACT 4:5 Entonces jyo'pit tu'myaj Jerusalén gumgu'yomo cumgu'is cyovi'najøta'm y tzambøndam y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit.
ACT 4:6 Tu'myajque'tuti panecovi'najø Anás; y jendi ityajque't Caifás y Juan y Alejandro y mumu pane covi'najø'is tyøvø.
ACT 4:7 Y cyotyaj Pedro y Juan cyujcomo y 'yocva'cyaju: ―¿I'is 'yaṉgui'mguji'ṉ y i'is ñøyicøsi mi ndzøctamba como mi ndzøctamuse?
ACT 4:8 Entonces Pedro cyøtøjcøy Masanbø Espiritu Santo'is tasu'csye'ṉomo, y Pedro'is ñøjayaj pøn: ―Mi ṉgyumguy covi'najø'sta'm y mi Israel tzambø'nista'm:
ACT 4:9 Pues yøti nø mi ndø aṉgøva'ctamu jujche ndzøcta'møjtzi vøjpø tiyø yacsyupø pøngøsi, jujche tzojcu.
ACT 4:10 Maṉba mi ndzajmatyam mijtzi y mumu Israel pøn: Nazaret cumgupyøn Jesucristo'is milago'ajcupit tzoc yøṉ pøn mi istambapø mi vi'naṉdøjquita'm. Jesús oy mi ma'møndyam cruzcøsi; pero después que ca'u'jcam, ñe'c Diosis yac visa'u.
ACT 4:11 Como tum tza' tøc tzøcyajpapø'is ja syuñajø, jetse mitz ja mi sundam Jesús. Pero como si fuera eyapø'is pyiṉ je tza' va'cø cyot tøc angui'nomo más vøjpø tza' syunbamø; jetse Diosis yac møja'ṉo'maj Jesús.
ACT 4:12 Y único je Jesús tø Yajcotzocpapø'is, ja it eyapø. Porque ja it eyapø pøn nascøsi Diosis cyojtupø mumu pø'nomo muspapø'is tø yaj cotzoctamø.
ACT 4:13 Entonces covi'najø'sta'm isyaj Pedro y Juan que ja ña'chajø, y cønøctyøyøyaju que ja más myusoyaj Pedro y Juan y i jana ita'mdite, y por eso qui'psyaju jutznøm muspa yac tzoc pøn Pedro'is y Jua'nis. Entonces chi'yaj cuenta que Pedro y Juan o vityaj Jesusji'ṉ.
ACT 4:14 Como isyaj covi'najø'is pøn tzojcupø Pedro y Juanji'ṉ te'nupø, ni jujchena'ṉ ji'n mus 'yaṉdzoṉdyaj Pedro.
ACT 4:15 Por eso 'yaṉgui'myaju ne'ti va'cø yac maṉyaj Pedro y Juan va'cø jana ityaj covi'najøta'mbø'is cyujcomo; y entonces na ñøjayajtøju:
ACT 4:16 ―¿Ti muspa ndø nøndzøctam yøṉ pøn? Porque viyuṉse mumu ityajupø'is Jerusalén gumgu'yomo myusyajpa que je'tista'm chøcyaj møja'aṉ milagro'ajcuy, y ji'n mus tø nømdamø que ja chøcyaj milagro'ajcuy.
ACT 4:17 Pero ma ndø tzøcna'tzta'i va'cø jana chajmayaj eyata'mbø pøn Jesusis 'yaṉma'yocuy; va'cø jana myusyaj más eyata'mbø'is.
ACT 4:18 Entonces ñøvejyaj Pedro y Juan y 'yangui'myaju que ni jutipø va'cø jyana tzajmayajø Jesusis ñøyi, ni va'cø jyana aṉma'yoyajø Jesusis 'yaṉma'yocucyøsi.
ACT 4:19 Entonces Pedro'is y Jua'nis ñøjmayaj cyovi'najøta'm: ―Qui'pstam mi ne'ṉgø o'ca mitzta'm más vøjø Diosis vi'naṉdøjqui va'cø mi ṉgøna'tzøtyamø que ji'n Dios.
ACT 4:20 Porque øtz ji'nø mus jana ndzamdamø lo que øtz istamupø y øtz mandamupø, tiene que va'cø ndzamdamø.
ACT 4:21 Entonces aṉgui'mba'sta'm chamna'chajque'tu y syombø'yaj Pedro y Juan. Ja mus ni jutz nøm cyastigatzøcyajø porque ña'chaj vøti pøn, porque mumutina'ṉ vyøcotzøcyajpa Dios porque tzoc ca'epø.
ACT 4:22 Porque pøn milagrovinipit yac tzoctøjupø, cuarenta añoco'nipømna'ṉete.
ACT 4:23 Chøcøpø'yajumna'ṉ Pedro y Juan, maṉyaj tyøvø'omda'm. Y chajmayaj tyøvø mumu jujche ñøjayajuse pane covi'najø'sta'm y tzambø'nista'm.
ACT 4:24 Y cuando myañaju tyøvø'is ti chamyaju, mismo tumbø qui'psocuji'ṉ pømi o'nøyajpana'ṉ Dios; ñøjayaju: ―Øjtzø mi Ngomi: mijtzete Dios. Mitz mi jyomejcupø'is tzap y nas y na'nchaṉbø nø' y mumu lo que ti ijtupø je'tomo yempe juti.
ACT 4:25 Mitz oy mi ndzi' mi ndzøsi David qui'psocuy va'cø ñømø: ¿Ti'ajcuy nø ño'ti'ajyaj pønda'm, y ti'ajcuy pø'nista'm nø qui'psyaj suniti?
ACT 4:26 Tu'myaj nascøspø aṉqui'myajpapø y covi'najøta'mbø va'cø qui'sayaj ndø Comi Dios y Cristo je'is cyø'vejupø.
ACT 4:27 ”Porque viyuṉse yøṉ cumgu'yomo tu'myaj Herodes y Poncio Pilato y Israel pønda'm y eyapø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm. Tu'myaju va'cø qui'sayaj masanbø mi ⁿUne Jesús mitz mi ṉgøpiṉupø.
ACT 4:28 Tu'myaju va'cø chøcyajø mitz ṉgui'psøpo'use va'cø tyucø, y mi ndzi'yajuse licencia va'cø chøcyajø.
ACT 4:29 Y yøti, øjtzø mi Ṉgomi, a'mø jujche je'is tzamna'tztamuse. Y como mijchøṉ ndø tzøsita'm, tø tzi'tam ndøvø qui'psocuy va'cø mus ndza'maṉvactam mi onde jana na'tzcuy.
ACT 4:30 Y cot mi ṉgø' ca'eta'mbøcøsi va'cø chocyajø, va'cø tyuc milagro'ajcuy y maya'ṉda'mbø tiyø masanbø mi ⁿUne Jesusis ñøyicøsi.
ACT 4:31 Y 'yo'nø'aṉjeju'cam Dios, mics tøc tu'myajumø. Y Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøyaj mumu tasyajpa'csye'ṉomo, y chajmayaj Diosis 'yote jana na'tzcuy.
ACT 4:32 Y mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús ñø'ityajuna'ṉ tumbø tzøcoy y tumbø qui'psocuy. Y ni jutipø ja ñømø: “Øjtzene”, ni jujchepø ticøsi, a'mbø'ne'ete mumu tiyø.
ACT 4:33 Y vøti pømiji'ṉ cyotzamyaj apostolesis que visa' ndø Comi, y Diosis cyotzoṉyaj mumu ñe'c vyø'ajcupit.
ACT 4:34 Y ni jutipø je'tomda'm ja chøjcayaj falta ni ti'is, porque mumu ñø'ityajupø'is nas o tøc mya'ayajpana'ṉ y ñømaṉyaj tumin jujchecøs mya'ayajuse
ACT 4:35 y chi'yajpana'ṉ tumin apostoles. Y apostolesis ñøve'ñajpana'ṉ. Chøjcayajupø'is falta aunque ti'is, jet vya'ctzi'yajpana'ṉ.
ACT 4:36 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is José. Apostolesis yac nøyi'ajque't Bernabé. Va'cø ndø tza'maṉvac ñøyi ndø onde'omo, nømba, Yajcontento'ajpapø'is. Chipre nasombøte y Levi'is chajcupø 'yunete.
ACT 4:37 Je'is ñø'ijtuna'ṉ nas y mya'ayu y ñønu'cay cyoyaja y chi'yaj apostoles.
ACT 5:1 Y ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Ananías y yomo'is ñøyina'ṉ Safira. Je'is mya'ayajque't nas.
ACT 5:2 Veneti cyoyoja yaj quejayu y vene 'yaṉgøvø'nayu va'cø ñe'c ñøyosa, y nømdina'ṉ myusque't yomo'is. Veneti ñønu'cay cyoyoja y chi'yaj apostoles.
ACT 5:3 Pero nøjay Pedro'is: ―Ananías, ¿ti'ajcuy mi ndzi' lugar Satanás va'cø mi ñøtzøcø, va'cø mi sujtzay Masanbø Espiritu Santo? Porque mi aṉgøvø'nay vene nasis cyoyoja.
ACT 5:4 Antes mi ⁿma'aj nas, muspana'n mi nøc yosøyø mi sunbase mi ne'ṉgø. Y cuando mi ⁿma'aju, muspana'ṉ mi yac yosay cyoyoja mi ne'c mi sunbase. ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'ps mi ndzoco'yomo va'cø mi angøvø'nay vene cyoyoja? Dios mi sujtzayu, que ji'ndyet pøn.
ACT 5:5 Y myanu'cti Ananiasis jetse, quec nasomo y ca'u. Y møja'n na'tzco'ñaj mumu lo que myañajupø'is jujche tujcuse.
ACT 5:6 Entonces miñaj soca, cyeteyaj tucuji'ṉ, ñømaṉyaju, maṉ ñipyaje.
ACT 5:7 Cøjtumna'ṉ como tu'cay hora, tøcøy Ananiasis yomo. Ji'na'ṉ nø myusu tina'ṉ tujcu.
ACT 5:8 Pedro'is ñøjay yomo: ―Tzajmay ndøvø o'ca jetsecøsam mi ⁿma'ajtam nas. Y yomo'is ñøjayu: ―Jø'ø, je'ñche'ṉomgøsamtzø ma'andyam nas.
ACT 5:9 Pedro'is ñøjayu: ―¿Ti'ajcuy mi ñdyu'mbajcajtamu va'cø mi ndzøjquistam ndø Comi's 'Yespiritu? Opø'is ñipyaj mi ⁿjaya nøm tyome'isyaj aṉdyuṉ, y maṉba mi ñømaṉyajque'te.
ACT 5:10 Jicsye'cti quejque'tuti yomo Pedro'is cyosocø'mda'm y ca'que'tuti. Tøjcøyaj soca y pya'tyaj ca'upø y ñøputyajque'tu maṉ nipyajque'te tu'mbac jyayaji'ṉ.
ACT 5:11 Y mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús møja'ṉ na'chaju y mumu myañajupø'is jujche oy tuqui na'chajque'tu.
ACT 5:12 Diosis chi'yaj apostoles musocuy va'cø chøcyaj vøti milagro'ajcuy y ji'ndø isyajepø tiyø sone pø'nomo. Y mumu tu'myaju Salomo'nis cyoredojromo tumbø qui'psocuji'ṉ.
ACT 5:13 Pero ni jutipø eyapø pø'nis ja ñø'itøna'ṉ pyaqui choco'yajcuy va'cø tyu'myaj jetji'ṉ. Pero cumgupyø'nis myøja'ṉomgotzøcyajpana'ṉ apostoles.
ACT 5:14 Más vøti'ajyajpana'ṉ vya'njamyajpapø'is ndø Comi; vøti tøjcøyajpana'ṉ ndø Comicø'mø, tanto pøn, tanto yomo.
ACT 5:15 Y cyotyajpana'ṉ ca'eta'mbø calle'omda'm øṉgucyøsi y patacøsi maṉbamø cøt Pedro, va'cø cyøcøjtay ca'eta'mbø aunque sea Pedro'is cyømø'ṉis.
ACT 5:16 Y tzu'ṉyajque'tu vøti pøn eyata'mbø cumgu'yomda'm tome isyajpapø'is Jerusalén gumguy, y nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo. Ṉømiñajpana'ṉ ca'eta'mbø y yatzipø espiritu'is yacsutzøcyajupø; y cøyin dzocyaju.
ACT 5:17 Entonces møja'aṉ pane covi'najø y mumu lo que jetji'ṉna'ṉ ityajupø vøti qui'syca'yaju. Yø'ṉista'm saduceo'is va'ṉjajmocuy ñø'ityajuna'ṉ.
ACT 5:18 Por eso ñucyaj apostolesta'm y syomyaju.
ACT 5:19 Pero ndø Comi'is yangelesis oy 'yaṉvajcay tzu'i preso aṉdyun y ñøputyaj apostoles y ñøjayaju:
ACT 5:20 ―Maṉdamø, y te'ndzø'tyam masandøjcomo y tzajmayaj mumu pøn yøn aṉma'yocuy tø yaj quendambapø'is.
ACT 5:21 Myañaju'cam jetse, tøjcøyaju y aṉma'yoyaju. Emøc tu'myaj pane covi'najø y mumu jetji'ṉna'ṉ ityajupø. Ñøvejyaj aṉgui'myajpapø y mumu Israel tzambønda'm va'cø tu'myajø. Entonces cyø'vejyaj policía va'cø maṉ mye'chaj apostoles preso'omo.
ACT 5:22 Pero nu'cyaj policía y ja pya'tyaj jeni. Vitu'yaju maṉ chamyaje que ja ityaja'am jeni preso'omo.
ACT 5:23 Ñøjayaju: ―Mba'jtam øjtzi mø'chøqui aṉga'mupø preso y cyoqueñajpapø'is jendi te'ñaj aṉdyuṉgø'mø. Pero cuando aṉva'cta'møjtzi, ni iyø ja mbya'jtam jojmo.
ACT 5:24 Myañaj yøcsepø ote møja'aṉ pane covi'najø'is y masandøjcomo aṉgui'mbapø'is y pane covi'najø'sta'm; y maya'yaju; ji'na'ṉ myusyaje ti más maṉba tuqui.
ACT 5:25 Entonces oy nu'c tum pøn oyu'is cyotzame y ñøjayaju: ―Pøn oyupø mi ṉgojtam preso'omo, masandøjcomo ityaju y nø 'yaṉma'yoyaju.
ACT 5:26 Entonces maṉyaj aṉgui'mba y policía y maṉ mye'chaj apostoles. Ja ñømiñaj obligado, porque na'chaj aṉgui'mbata'm que maṉbana'ṉ pyu'ṉyaj tza'pit vøti pø'nistam.
ACT 5:27 Ñønu'cyaj apostoles, y presentatzøcyaj tu'myajupø aṉgui'mbapø'is vyi'naṉdøjqui. Y møja'aṉombø pane covi'najø'is cyø'ocva'cyaju.
ACT 5:28 Nøjayaju: ―O'yø mi aṉgui'mdam vøti va'cø mi jana aṉma'yotyam jic pø'nis 'yaṉma'yocucyøsi, y nø mi aṉma'yoñdyamu hasta que mumu Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is nø myañaju. Y sunba mi ndø cojacøtzøjcatyamø o'ca øtz yaj ca'tam Jesús.
ACT 5:29 Entonces 'yandzoṉyaj Pedro'is y eyata'mbø apostolesis, ñøjayaju: ―Más sunba va'cø ndø cøma'nøtyam Dios vi'na que ji'n pønda'm.
ACT 5:30 Mismo Dios lo que ndø jandatzu'ṉgu'ista'm oyupø vya'ṉjamyaje, je'is yac visa' Jesús cuando mitz oyu'cam mi ma'mga'tam cucyøsi.
ACT 5:31 Y mismo yøṉ Jesús Diosis yac møja'ṉo'maju ñe'c chø'na'nomo va'cø møja'ṉ aṉgui'mø, y va'cø yaj cotzojcoya; va'cø chi' qui'psocuy Israel pønda'm va'cø mus qui'psvitu'yajø; va'cø yac tzu'ṉayaj cyoja Diosis.
ACT 5:32 Jetseta'mbø tiyø øtz ndzamda'mbøjtzi, y Masanbø Espiritu Santo jetseti chamgue'tpa. Y yøṉ Espiritu Santo chi'pa Diosis cyøma'nøjapyapø'is 'yote.
ACT 5:33 Aṉqui'myajpapø'is myañaju jetsepø ote nø chamupø Pedro'is, y vøti qui'syca'yaju. Sunbana'ṉ yaj ca'yaj apostoles.
ACT 5:34 Pero tum pøn te'nchu'ṉ angui'myajpapø'omo, ñøyipø'is Gamaliel, fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is. Jet 'yaṉma'yopyana'ṉ Moisesis 'yaṉgui'mgucyøsi y cumgupyø'nis vyøcotzøcjajpana'ṉ. Je'is 'yangui'myaj policía va'cø ñømaṉyaj apostoles a'ṉgomo usyaṉ hora.
ACT 5:35 Entonces ñøjmay Gamaliejlis aṉgui'mbata'm: ―Mi Israel pønda'm, tzøctam cuenda mijtzi ti ma mi ndzøjcatyam yøṉ pønda'm.
ACT 5:36 Porque vi'na ijtuna'ṉ pøn ñøyina'ṉ Teudas, y nøm ñe'cø que møjapønete. Tu'myaj jetji'ṉ como cuatrocientos pønsye'ṉomo. Pero yaj ca'tøj Teudas y mumu lo que opø'is pya'tyaje maṉyaj emøc yø'qui jeni; ni ti jay chøcyajø.
ACT 5:37 Y más jøsi'jcam ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Judas, Galilea nasomo tzu'ṉupø, cuando oy japøjcoñømi. Vøti pø'nis o pya'tyaje. Pero ca'que'tuti jicø, y mumu lo que opø'sti pya'tyaje maṉbø'yaju yø'qui jeni.
ACT 5:38 Y yøti mi ndzajmatyamba øjtzi va'cø ni ti jana mi ndzøjcatyam yøṉ pønda'm. Tzactamø va'cø myaṉyajø. Porque o'ca yøṉø aṉma'yocuy y yoscuy pø'nis señe, maṉba cøyaje.
ACT 5:39 Y o'ca Diosis señe, ji'n mus mi ⁿyaj cøyajtamø u'tyem Dios mi nøṉguiptamu.
ACT 5:40 Y vyø'møyajuti'am jetji'ṉ y ñøvejyaj apostoles, y yac nacstochøcyajtøju y 'yaṉgui'myaju va'cø jyana tzajmayaj ni iyø Jesusis 'yaṉma'yocuy. Y jetse chøcøpø'yaj apostoles.
ACT 5:41 Jejta'm casøyaju porque Diosis myusu que vøjta'mbø pønete y por eso Diosis syunu va'cø ñøcøtyaj toya Jesuscøtoya.
ACT 5:42 Pero mumu jama masandøjcomo y tyøcnamaye ji'na'ṉ nitu'yaje va'cø 'yaṉma'yoyajø y va'cø cyotzamyaj Jesucristo.
ACT 6:1 Jic jama cuando masna'ṉ nø vyøti'ajyaj vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, tyuptupneyaj griego ote'om oñajpapø, nømyaju que ji'ndyet vøjpø nø chøcyaj hebreo ote'om oñajpapø'is. Ñømyaju que cuando syajyajpana'ṉ cu'tcuy tumdum jama, myenos chi'yaj griego ote'om oñajpapø yaṉbac yomo.
ACT 6:2 Entonces docepø apostolesis vyejaṉdø'pyaju va'cø tu'myaj mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús. Nømyaju: ―Ji'n vyøjø va'cø ndza'maṉjejtam øjtzi Diosis 'yote va'cø sajtam cu'tcuy.
ACT 6:3 Por eso, ø mi ndøvøta'm, cøpiṉdam cu'yay pøn mijtzomda'm vøcotzøcyajtøjpapø, ityaju'is qui'psocuy, Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøyajupø tasyaju'csye'ṉomo. Jet tzi'tam yøṉ yoscuy va'cø syajyaj cu'tcuy.
ACT 6:4 Mientras øtz maṉba seguitzøctam tum dum jama va'cø o'nøtyam Dios y va'cø ndza'maṉvajcatyam Diosis 'yote.
ACT 6:5 Vyø'møyaj vøti pø'nis va'cø chøcyaj jetse, y cyøpiṉyaj Esteban, pøn mø'chøqui va'ṉjajmopapø y Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøyupø taspa'csye'ṉomo. Cyøpiṉyajque'tuti Felipe y Prócoro y Nicanor y Timón y Parmenas y Nicolás Antioquía cumgupyøn, oyupø'is pyøjcøchoṉjay Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy.
ACT 6:6 Yøṉda'm yac nu'cyaj apostolesis vyi'nomo y apostolesis cyotyaj cyø' cu'yapø pøngøsi como seña que nø byendisatzøcyaju jic yoscuycøtoya; y 'yo'nøyaj Dios.
ACT 6:7 Nømna'ṉ chamdøj Diosis 'yote aunque juti, y vøti'ajco'ñaj vya'ṉjamyajpapø'is Jesús Jerusalén gumgu'yomo, y vøtita'mbø Israel pane'is pyøjcøchojṉayaj vya'ṉjajmocuy va'cø cyøna'tzøyajø.
ACT 6:8 Esteban cyotzoṉ Diosis vøti ñe'c vyø'ajcupit y chi' vøti musocuy. Chøcpana'ṉ møja'ṉomda'mbø milagro'ajcuy y maya'ṉda'mbø tiyø vøti pø'nomo.
ACT 6:9 Entonces ityajunaṉ Israel pøn ne'ti tu'myajpapø ñøjmayajpapø tzøcøpø'yajtøjupø; ityajque'tuti Cirene cumgu'yomdambø y Alejandría cumgu'yomdombø, y Asia nasomda'mbø, y Cilicia nasomda'mbø. Yø'ṉis ñøcøtzo'chaju va'cø ñø'onguipyaj Esteban.
ACT 6:10 Y ji'na'ṉ 'yongotejyaj Esteban porque Espiritu Santo'is chi' Esteban qui'psocuy va'cø chamø.
ACT 6:11 Entonces cyoyojyaj pøn va'cø cyøsujtzøyaj Esteban; va'cø ñømyajø: ―Øtz manda'møjtzi nømna'ṉ cyø'o'nøy Esteba'nis Moisés y Dios.
ACT 6:12 Jetse Esteba'nis 'yenemigo'is 'yo'nøyaj vøti pøn y tzambønda'm y aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit va'cø qui'sayaj Esteban. Cyønu'cyaj Esteban y ñucyaju y ñømaṉyaj tu'myajpamø aṉgui'mbata'm.
ACT 6:13 Cyotyaj suchajpapø testigos va'cø cy'øsujtzøyaj Esteban. Nømyaju: ―Yøṉ pøn ji'n nitu'yi va'cø cyø'o'nøy yøṉ masandøc y Moisesis 'yaṉgui'mguy.
ACT 6:14 Porque manda'møjtzi nø ñømupø que yøṉ Nazaret cumgupyøn Jesusis maṉba yaj yøṉ masandøc y manba cyacpø'yaj costumbre opø tø tzi'tam Moisesis.
ACT 6:15 Entonces mumu po'cstu'myajupø'is 'ya'maṉga'yaj Esteban y isyaj vyinaca que jujche quenbase angelesis vyi'naca, jetseti quenque'tu Esteba'nis vyinaca.
ACT 7:1 Myøja'ṉombø panecovi'najø'is ñøjay Esteban: ―¿Será viyuṉete jujche mi ṉgyøtza'møyajuse?
ACT 7:2 Esteban nømu: ―Ø mi ndøvøta'm y ø mi ṉgumguy jatata'm: cøma'nøtyam ndøvø. Myøja'ṉombø Diosis o yac is vyin ndø janda tzuṉguy Abraham cuando ijtu'øctøcna'ṉ Mesopotamia nasomo antes que va'cø myaṉ Harán gumgu'yomo va'cø maṉ itø.
ACT 7:3 Diosis ñøjay Abraham: “Tzu'ṉ mi ṉgumgu'yomo y tzacyaj mi ndøvøta'm y maṉ eyaco cumgu'yomo mapøchøṉ mi isindzi'i”.
ACT 7:4 Entonces Abraham tzu'ṉ Caldea nasomo y itcupya't Harán gumgu'yomo. Ca'u'jcam jyata, Diosis yac tzu'ṉ Abraham itcu'yomo, yac min yøqui yøn lugajromo mi ijtamumø yøti.
ACT 7:5 Pero mismo jama ja chi'øtøc erejencha yøn lugajromo ni jujche, pero ñøjay Abraham Diosis que maṉbatøc chi' mismo lugar como erejencha y chacyajupø 'yunecøtoyata'm. Pero ja itøtø'cña'ṉ Abraha'mis 'yune.
ACT 7:6 Y yøcse nømgue't Dios: “Abraha'mis chacyajupø 'yune vitise maṉba ityaj eyaco nasomo y maṉba cyøyosøyaje eyata'mbø jana coyoja, y maṉba yacsutzøcyajtøji cuatrocientos ame”.
ACT 7:7 Pero nøm Dios: “Øtz ma'ṉbø ṉgastigatzøcyaj pøn yac yosyajpapø'is Abraha'mis chacyajupø 'yune, y jøsi'cam maṉba putyaj jic lugajromo y maṉba cøna'tzøyaj øjtzi yøṉ itcu'yomo”.
ACT 7:8 Diosis chøc contrato Abrahamji'ṉ, y chijmay Abraham va'cø syeña'øyaj 'yune como seña que vyø'møjay contrato. Por eso cuando oy Abraha'mis 'yune Isaac, syeña'øyu tucutujtay jamapit. Y oti pø'najque't Isaajquis 'yune Jacob, y Jacojbis 'yune o pø'najyaj doce, y jiquete ndø janda tzu'ṉgutya'm.
ACT 7:9 ”Jacojbis 'yune'is qui'sayaj mismo myuquita'm José, y mya'ayaju mismo myuqui; y jet nømaṉdøj Egipto nasomo. Pero Dios jetji'ṉbøte.
ACT 7:10 Y Diosis yaj cotzoc José mumu jut toya'isumø y chi' qui'psocuy; y José vøj pujtu Egipto nasom møja'ṉ aṉgui'mbapø Fara'o'nis vyi'nomo. Y je'is cyot José va'co 'yaṉgui'm Egipto nasomo, y mismo ñe'c aṉgui'mba'is tyøjcomo.
ACT 7:11 ”Y oy yu'ajnøm mumu Egipto y Canaán nasomo, y oy møja'aṉ doya'isyaje, y ndø jandatzu'ṉgu'ista'm ja pya'tyaj ni jut cu'tcuy.
ACT 7:12 Entonces myan Jacojbis que ijtuna'ṉ cu'tcuy Egipto nasomo, y por eso cyø'vejyaj 'yune Egipto nasomo va'cø mye'chaj cu'tcuy; je Jacojbis 'yune ndø janda tzu'ṉgutya'mete. Y jetse vinbø maṉyaj, Egipto nasomo.
ACT 7:13 Y cuando myena'como maṉyaju, Jose'is chajmayaj 'yatzi que iyete; y aṉgui'mbapø Fara'o'nis cyomusyajque't Jose'is tyøvø.
ACT 7:14 Cyø'vejay ote Jose'is va'cø ñu'cyaj jyata Jacob y mumu fyamiliaji'ṉducu. Ityajuna'ṉ setenta y cinco personas.
ACT 7:15 Jetse maṉ Jacob Egipto nasomo y jiṉ ca'u y jiṉ ca'yajque'tuti ndø jandatzu'ṉgutya'm.
ACT 7:16 Y ca'upø ñømaṉyajtøju Siquem gumgu'yomo. Jiṉ nipyajtøju jut jyuyumø Abraha'mis nas Hamojris 'yunecøsta'm Siquem cumgu'yomo; jujche tzajmatyøju, jetse cyoyoju.
ACT 7:17 ”Cuando nømna'ṉ tyome'aj tiempo cuando Diosis manba chøqui jujche chajmayuse Abraham, entonces Israel pønda'm vøti'ajyaju Egipto nasomo.
ACT 7:18 Al fin tøjcøy eyapø aṉgui'mbapø Egipto nasomo. Jic aṉgui'mbapø'is ji'na'ṉ myus iyete José.
ACT 7:19 Je'is 'yaṉgøma'cøyaju y yacsutzøcyaju ndø janda tzu'ṉguy jutipøcøs tø tzu'ṉdamupø. 'Yaṉgui'myaju va'cø pyatzpø'u tzacyaj jayata'mbø ya'une va'cø yaj ca'yajø.
ACT 7:20 Mismo jic tiempø pø'naj Moisés, y Moisés tum une Diosis syunbapø. Tu'cay poya jyata'is yac tzocyaj tyøjcomo.
ACT 7:21 Cuando oyu'cam patzpø'tøji va'cø cya'ø, Fara'o'nis yom'une'is pyiṉu, y yac tzojcu jujche ñe 'yunese.
ACT 7:22 Por eso oy aṉmay Moisés mumu Egipto nasombø musocuji'ṉ. Muspana'ṉ cham vøjø y muspana'ṉ chøc møja'ṉomda'mbø tiyø.
ACT 7:23 ”Cuando Moisés ta'n cuarenta ame, qui'psminu va'cø tyu'ñaj Israel pøndøvø.
ACT 7:24 Jen is tum Israel pøndøvø nømna'ṉ yacsutzøc Egipto pø'nis; y Moisesis cyoquip tyøvø y ñacsca'u Egipto pøn va'cø tyu'mbajcajø.
ACT 7:25 Moisesis nømna'ṉ cyomo'yu que tyøvø'is maṉbase cyønøctøyøyaje que Diosis cyø'vej ñe'c Moisés va'cø yaj cotzocyaj Israel pønda'm. Pero Israel pø'nis ja cyønøctøyøyajø.
ACT 7:26 Y jyo'pit oque'tuti, y is metzcuy Israel pøn nø quipyajupø. Nømna'ṉ syunu va'cø yac vøṉneyajø, ñøjmayaju: “Mi mbyønda'm, mi ndyøvøta'mete mi ne'ṉgomda'mete, ¿ti'ajcuy mi nø nayacsutzøctandøj mi ne'ṉgomda'm?”
ACT 7:27 Entonces nø yacsutzøjcu'is tyøvø myatzcajpø' Moisés y ñøjayu: “¿Ti mitz mi aṉgui'mguy va'cø min mi ndø aṉgui'mdamø?
ACT 7:28 ¿Mitz maṉbaja mi ndø yaj ca' jujche mi yaj ca'use tø'øc Egipto pøn?”
ACT 7:29 Yøcsepø ote myanu'øc, Moisés poyu y maṉ vit Madián nasomo. Jiṉ oy metzcuy 'yune.
ACT 7:30 ”Cøjtu'jcam cuarenta ame va'cø it Madián nasomo, angelesis cyejay Moisés ja ijnømømø tome Sinaí cotzøjcøsi. Nømna'ṉ ñemde'n che'pø cucyøs juctyøc y juctyøjcomo cyejay angelesis.
ACT 7:31 Moisesis isu y jyovi a'mu, tome'isu va'cø 'ya'm tina'ṉete y myajnay ndø Comi Diosis 'yote.
ACT 7:32 Diosis ñøjayu: “Øjchøṉø Dios nø va'ṉjamyajupø mi jandatzu'ṉguy Abraha'mis y Isaajquis y Jacojbis”. Entonces Moisés søtøjtu y na'tzu va'cø 'ya'mø.
ACT 7:33 Y ñøjay ndø Comi'is: “Tzac mi vaṉgasnaca mi mesupø, porque mi nø ñdye'numø cømasa'nøyu nasete.
ACT 7:34 Viyuṉsye ⁿisøjtzi jujche nø toya'isyaj ø unenda'm Egipto nasomo. Ma'nøjtzi nø vyo'comø'ñajupø y mø'nøjtzi va'cø yaj cotzocyajø. Y yøti øtz ma'ṉbø mi ṉgø'vej Egipto nasomo”.
ACT 7:35 ”Yøṉ Moisés ja syuñaj tyøvø'sta'm, ñøjayaju: “¿Ti mitz mi aṉgui'mguy va'cø min mi ndø aṉgui'mdamø?” Pero yøṉ Moisés cyø'vej Diosis va'cø min cyovi'najø'ajø, y va'cø min yaj cotzocyaj tyøvøta'm. Cyø'vejque't angeles oyupø'is cyejay che'pø cu'yomo va'cø cyotzoṉ Moisés.
ACT 7:36 Por eso Moisesis ñøputyaj Egipto nasomo Israel pønda'm; y chøc milagro'ajcuy y ji'n ndø isyajepø tiyø jiṉø, y Tzapas Majromo, y tøtzø nasomo cuarenta ame.
ACT 7:37 Yøṉete Moisés ñøjmayajupø'is Israel pønda'm: “Ndø Comi Diosis maṉba cyøpiṉ tum pøn mi ndøvø'omda'm va'cø cha'maṉvajcoya como øtz ndza'maṉvajcopase. Cøma'nøtyam maṉbase mi ñchajmatyam ji'quis”.
ACT 7:38 Yøṉ Moisés ijtuna'ṉ tu'myajumø tøtzø nasomo. Yøṉ Moisés ijtuna'ṉ angelesji'ṉ cuando 'yo'nøy angelesis Sinaí cotzøjcøsi, y jiṉdina'ṉ itque't ndø janda tzu'ṉguji'ṉda'm. Je'is pyøjcøchoṉ ote tø tzi'papø'is quenguy va'cø tø tzamgøjtacye'ta.
ACT 7:39 ”Jetse ndø janda tzu'ṉgu'ista'm ja syun cøna'tzøyaj Moisés, sino myatzcajpø'yaju, y nømna'ṉ qui'psyaj choco'yomo va'cø vitu'yaj Egipto nasomo.
ACT 7:40 Ñøjayaj Aarón: “Tø tzøjcatyam ndøvø comi chøquita'm va'cø tø vi'najatyamø. Porque yøṉ Moisés oyupø'is tø nøpujtam Egipto nasomo, ni ji'n ndø mustam jut maṉu”.
ACT 7:41 Y jic jamati chøcyaj tum vacas une tzøqui y yaj ca'yaj pø'nøcuy va'cø cyøna'tzøyaj vacas une chøqui. Y cyøcasøyaj lo que chøcyajupø ñe'c cyø'ji'ṉ.
ACT 7:42 Por eso Diosis chacyaju, chi'ocuyaju va'cø cyøna'tzøyaj tzapcøspø matza, como jyachø'yuse tza'maṉvajcopapø'is. Je'is chamu que Dios nømu: Mi Israel mbyønda'm, cuando mi yaj ca'tam pø'nøcuy mi ṉgøna'tzø'ocu'ista'm cuenta, mientras cuarenta ame mi ijta'mu'øc tøtzønasomo; ¿será que øtz mi ndø cøna'tzøtyamu?
ACT 7:43 Pero ji'ndyet øjtzi mi ndø cøna'tzøtyame, sino mi nømaṉdamu mi ṉgomi chøqui Moloc nacapø myasandøcji'n. Y mi ṉgomi chøqui Renfa'nis myatza mi nømajṉatyaṉgue'tuti. Jetsepø comi chøqui mi ndzøctamu va'cø mi ṉgøna'tzøtyamø. Por eso øtz ma'ṉbø mi nømaṉdam ya'i Babilonia cumgucyøtu'møṉ.
ACT 7:44 ”Tøtzønasomo ndø janda tzu'ngu'is ñø'ityajuna'ṉ nacapø masandøc y ijtuna'ṉ Diosis 'yaṉgui'mguy jachø'yupø. Chøcyaj jetsepø oyuse 'yaṉgui'myaj Diosis cuando ñøjay Moisés: “Tzøc nacapø masandøc jujche øtz mi isindzi'use”.
ACT 7:45 Y jøsita'mbø ndø janda tzu'ṉgu'is pyøjcøchoṉyajque't mismo masandøc y ñømiñaj yøṉ nasomo Josueji'ṉ. Y eyapø pønda'm lo que ityajuna'ṉ yø'qui, Diosis myacputyaju va'cø mus pyøcyaj nas ndø janda tzu'ṉgu'ista'm; y hasta que ijtu'csye'ṉomo David, jena'ṉ it masandøc.
ACT 7:46 David vøj tzø'y Diosis vyi'nomo y vya'c permiso va'cø chøjcay Diosis tyøc; mismo Dios lo que vya'njajmupø Jacojbis más ya'møc, je'is tyøc va'cø chøjcayø.
ACT 7:47 Pero Salomo'nis chøjcay Diosis tyøc.
ACT 7:48 Aunque pø'nis chøcyajupø cyø'ji'n tøc ji'n ñøc'ijtøy Møjipø'is; como tza'maṉvajcopyapø jujche chamuse que ndø Comi nømu:
ACT 7:49 Øtz aṉgui'mba tzajpomo, y aṉgui'mgue'tpøjtzi mumu nasvindumø. ¿Jujchepø tøc maṉba mi ndø tzøjcatyame? ¿o jutipø lugajromo ma'ṉbø sapøqui?
ACT 7:50 ¿Será que ji'ndyet øtz ndzøjcupø mumu yøcseta'mbø tiyø?
ACT 7:51 Entonces mismo Esteba'nis syeguitzøjcu va'cø ñøjayajø: ―Mitz yatzipø ṉgui'psocuy mi nø'ijtamu. Ji'n sun mi ṉgømanøtyam vøjpø tiyø. Como ji'n vya'ṉjajmoyajepø pønse, jetse mi ndzøctamba. Jetse mi ṉgui'satyamba Masanbø Espiritu Santo mumu jama. Jujche chøcyajuse mi janda tzu'ṉgu'is, jetse mi ndzøctaṉgue'tpa.
ACT 7:52 Mumu tza'maṉvajcoyajpapø mi janda tzu'ṉgu'is qui'sayaju y yacsutzøcyaju; y yaj ca'yaj pøn opø'is cha'maṉvacyaje que maṉba min más vøjpø pøn. Y yøti mitz ndzi'ocuyajtam aṉgui'mbacøsi y mi yaj ca'tam mismo je vøjpø pøn cuando minu.
ACT 7:53 Diosis cyø'vejyaj anjeles va'cø mi ñchi'tam aṉgui'mguy, pero ja mi yaj copujtamø que jujche mi 'yaṉgui'mdamuse.
ACT 7:54 Myañaju'c yøcsepø ote, yac toyaju, qui'syca'comø'ñaju; cyø'syaj tyøtz corajepit, qui'sayaj Esteban.
ACT 7:55 Pero Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøy Esteban tasu'csye'ṉomo. Y Esteban quenqui'm møji y isay Diosis myøja'ṉo'majcuy y is Jesús te'nupø Diosis chø'na'ṉomo.
ACT 7:56 Y nøm Esteban: ―Jic nø'mø is aṉvajcupø tzap, y mumu Pø'nis Tyøvø Jesús te'nupø Diosis chø'na'ṉomo.
ACT 7:57 Entonces pømi vejaṉgøtyaj vøti pøn, y aṉga'myaj cyoji, y poñu'cyaj Estebangø'mø tumbø qui'psocuji'ṉ.
ACT 7:58 Ñømaṉyaj Esteban cumguy acapoya, y jin pyu'ṉyaj tza'ji'ṉ. Testigo'ista'm maṉba'is pyu'ṉyaje, cyø'aṉgui'møy tzacyaj tyucu tum uñbøngøsi ñøyipø'is Saulo.
ACT 7:59 Y nømdina'ṉ pyu'ṉyaj Esteban tza'ji'ṉ. Esteba'nis 'yo'nøy ndø Comi y ñøjayu: ―Øjchø mi Ṉgomi Jesús, tø pøjcøchoṉjay ø ⁿespiritu.
ACT 7:60 Entonces cutcøne'cu y pømi veju ñøjayu: ―Ø mi Ṉgomi, uy mi yaj coja'ajyaju o'ca ti nø tzøjca'yajø. Cuando nøm jetse, entonces ca'u.
ACT 8:1 Y Saulo'is jetseti syungue'tu va'cø yaj ca'yaj Esteban. Jic tiempo vøti yacsutzøcyajtøj vya'ṉjamyajupø'is Jesús ityajupø Jerusalén gumgu'yomo. Y mumu oy ve'nbø'pø'neyaje, yømøc teymøc maṉyaju Judea nasomo y Samaria nasomo. Apostolestim tzø'yaj Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 8:2 Tumø tzocoy cyøna'tzøyajpapø'is Dios ñømaṉyaj Esteban va'cø maṉ ñipyaje y vøti cyøvo'yaju cyøvejyaju.
ACT 8:3 Saulo'is yacsutzøcyajpana'ṉ vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, tøcmaye tøjcøyajpana'ṉ ñøputyajpana'ṉ jut pya'tyaju; myocsupø ñømaṉyajpana'ṉ pøn y yomo va'cø syomyajø.
ACT 8:4 Pero ve'nbø'pøneyajupø maṉyaj cumguñamaye maṉ cha'maṉgejyaj vøjpø ote.
ACT 8:5 Felipe mø'n Samaria cumgu'yomo y nømna'ṉ cha'maṉvajcayu que Jesús Cristote Diosis cyø'vejupø.
ACT 8:6 Y tumchocoy cyøma'nøyajpana'ṉ vøti pø'nis tina'ṉ chamba Felipe'is, porque myañaju y isyaju milagro'ajcuy nø chøjcupø.
ACT 8:7 Porque ijtuna'ṉ vøti ityaju'is yatzi'ajcuy choco'yomo, y Felipe'is ñøpujtayajpana'ṉ yatzi'ajcuy choco'yomo. Yatzi'ajcuy vejpa putyajpana'ṉ. Y tzocyaj vøti ja ityajø'is pyømi va'cø vityajø, y cømø'ṉgaṉyajpapø.
ACT 8:8 Y casøcomø'ñaj vøti jic cumgupyøn.
ACT 8:9 Itque'tutina'ṉ tum pøn ñøyipø'is Simón. Más vi'na myus majiquero'ajcuy y 'yangøma'cøyaj Samaria cumgu'yomda'mbø. Ñe'c más myøja'ṉdzambana'ṉ vyin.
ACT 8:10 Y mumu cyøma'nøyajpana'ṉ aunque sea che'ta'mbø'is, y møjata'mbø'is; sea ja itø'is aṉgui'mguy, sea møja'aṉ aṉgui'mba'is; nømyajpana'ṉ: ―Yøn pøn yospa Diosis myøja'nombø pyømiji'n.
ACT 8:11 Vøti pø'nis chøjcayajpana'n cuenda jic Simón porque ya'i jama 'yaṉgøma'cøyaju brujo'ajcupit.
ACT 8:12 Entonces Felipe'is nømna'ṉ chamboy vøjpø ote jujche Diosis 'yangui'mguy, y chamboyu va'cø ndø va'ṉjam Jesucristo. Y vøti pø'nis vya'njamyaju y nø'yøyaju; tanto pønis, tanto yomo'is.
ACT 8:13 Y ñe' Simonis vya'ṉjamgue'tuti, y nø'yøcye'tuti y o pya't Felipe. Simo'nis isu ji'n ndø isipø tiyø y myøja'ṉ milagro'ajcuy nø chøjcupø Felipe'is, y joviseti isu y ñømaya'u.
ACT 8:14 Entonces Jerusalén gumgu'yom ityajupø apostolesis myañaju que Samaria cumgu'yomda'mbø'is pyøjcøchoṉjayaj Diosis 'yote, y apostolesis cyø'vejyaj Pedro y Juan va'cø myaṉyaj Samaria cumgu'yomo.
ACT 8:15 Cuando nu'cyaju, Pedro'is y Jua'nis o'nøyajpana'ṉ Dios para jic cumgupyøngøtoyata'm va'cø pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu Santo.
ACT 8:16 Porque ni icøsna'ṉ ja otøc mø'ni Masanbø Espiritu, na más que oyumna'n nø'yøyaje ndø Comi Jesusis ñøyicøsi.
ACT 8:17 Entonces Pedro'is y Jua'nis cyotyaj cyø' jetcøsta'm, y pyøjcøchoṉyaj Masanb'ø Espiritu Santo.
ACT 8:18 Y is Simo'nis nø cyojtupø cyø' eyata'mbøcøsi apostolesis y pyøjcøchonyaj Masanbø Espiritu Santo, y Simo'nis vyinbø'jayaj tumin.
ACT 8:19 Ñøjmayaju: ―Tø tzi'que'tati øjtzi yøṉ musocuy, o'ca aunque icøsi ngotpa ø ngø', pyøjcøchoṉba Masanbø Espiritu Santo.
ACT 8:20 Entonces Pedro'is ñøjmay Simón: ―Mi nduminji'ṉ maṉba mi ñdyocoye, porque ṉgomo'pya mijtzi que tumingøsi ndø jumbya Diosis tø va'ctzi'papø tiyø.
ACT 8:21 Ji'n mus mi ⁿyosay yøcsepø yoscuy, ja it mi ṉguenda yøcsepø yoscuyomo, porque mi ndzocoy ji'ndyet vyøjpø Diosis vyi'naṉdøjqui.
ACT 8:22 Por eso qui'psvitu'ø va'cø mi ndzac yøcsepø yatzitzoco'yajcuy, o'nøy Dios o'ca jovisyeti sunba mi ⁿyaj cotocojaye yatzipø mi ṉgui'psocuy.
ACT 8:23 Porque ndzi'pa cuenta que yatzi'ajcu'is mi ñøtzøcpa, y como tacapyø tiyø ji'n ndø suni, jetse Diosis ji'n mi syujnay mi ṉgui'psocuy.
ACT 8:24 Entonces 'yaṉdzoṉ Simo'nis ñøjayu: ―Va'cay mitz ndø Comicøsi øtzcøtoya va'cø jana tuc øjtzi lo que mi ndzamuse.
ACT 8:25 Y Pedro'is y Jua'nis chamyaju que ndø Comi'is 'yote viyuṉete y jet chambucsyaju. Entonces vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo. Y Samaria nasomo cumguñamaye nømna'ṉ chamboyaj vøjpø ote mientras cøtyaju.
ACT 8:26 Ndø Comi'is 'yangelesis 'yo'nøy Felipe ñøjayu: ―Tzu'ṉø y mavø tu'ṉomo surcøsi. Pøc jic tuṉ Jerusale'nomo tzu'ṉupø y maṉupø Gaza cumbu'yomo. Jic tuṉ cøjtu ja ijnømømø.
ACT 8:27 Entonces Felipe tzu'ṉu y maṉu. Ijtuna'ṉ tum Etiopía nasombø eunuco, gobierno'is pyøn aṉgui'mbapø pønete, tesorerona'ṉete, cuando tum yomo ñøyipø'is Candace møja'ṉ aṉgui'mbana'ṉ Etiopía nasomo. Oy Jerusalén gumgu'yomo va'cø cyøna'tzø'yoya.
ACT 8:28 Nømna'ṉ vitu' pocsupø cyarreta'omo y nømna'ṉ tyu'nay tza'maṉvajcopapø Isaiasis libro.
ACT 8:29 Y Masanbø Espiritu Santo'is ñøjay Felipe: ―Mavø jic carretacø'mø.
ACT 8:30 Entonces popya maṉ Felipe y cyønu'c tome carreta. Carreta'ombø pø'nis nømna'ṉ tyu'n tza'maṉvajcopapø Isaiasis libro, y Felipe'is ñøjmayu: ―¿Nømdija mi ṉgyønøctøyøyu nø mi ndu'nupø?
ACT 8:31 Y ñøjayu: ―¿Jujche pues ma'ṉbø ṉgønøctøyøyi o'ca ni i'is ji'nø tza'maṉvajcaye? Entonces po'nis ñøjay Felipe: ―Qui'm yø'c va'cø tø po'csa.
ACT 8:32 Nømna'ṉ tyu'numø Diosis 'yote jachø'yupø nømbamø: Jujche borrego ñømaṉyajpase va'cø yaj ca'yajø, jetse ñømaṉyajque't tum pøn. Y como borrego ji'n vyeje cuando jyu'syajpa'c, jetse pø'nis ni ti ja chamø.
ACT 8:33 Porque probrepø pønete, ja chøcayaj justicia. Y ni i'is ji'n mus chajmay 'yune porque ja itø, porque yaj ca'yaju va'cø jana it nascøsi.
ACT 8:34 Y gobierno'is pyø'nis ñøjay Felipe: ―Øjtzø mi va'ṉgapya va'cø mi ndø tzajmay jutipø pøn nø cham libro'omo tza'maṉvajcopapø'is. ¿Será que mismo vyin nø chamu que jetse maṉba tuqui, o eyapø nø chamu que jetse manba tuqui?
ACT 8:35 Entonces Felipe'is cha'maṉvactzo'tz totojaye nø tyu'nupø que Jesuse nø chamu jujche o tuqui, y jetse Felipe'is cha'maṉvajca'ṉøyu jujche Jesusis tø yaj cotzocpa
ACT 8:36 Y nømna'ṉ myaṉyaj tu'ṉomo y nu'cyaj ijtumø nø', y gobierno'is pyø'nis ñøjayu: ―Jicø it nø', ¿ti'ajcuy ji'n mi ndø nø'yøy yø'qui?
ACT 8:37 Felipe'is ñøjayu: ―O'ca mi va'ṉjajmba mi ndumø tzocoy, muspa mi nø'yøyø. Y 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Va'ṉjajmbøjtzi que Jesucristo Diosise 'yune.
ACT 8:38 Entonces pø'nis yac te'ndzø'y carreta y mø'ñaj myechcø'i nø'omo, Felipe y gobierno'is pyøn; y Felipe'is ñø'yøy pøn.
ACT 8:39 Y qui'myajujcam nø'omo, ndø Comi'is 'Yespiritu Santo'is ñuc Felipe y ñømaṉu; y gobierno'is pyø'nis ja isø'am jut maṉu. Pero je gobierno'is pyø'nis syeguitzøc tu'ṉajcuy, casøpya maṉu.
ACT 8:40 Pero Felipe istøju Azoto cumgu'yomo. Nømna'ṉ cyøjtu y cha'mingøt vøjpø ote mumupø cumgu'yomo hasta que nu'c Cesarea cumgu'yomo.
ACT 9:1 Saulo nømdøcna'ṉ jyayatzamu va'cø chøcna'chaj vya'ṉjajmyajpapø'is ndø Comi. Nømu que maṉba yaj ca'yaje. Por eso nu'c pane covi'najøcø'mø.
ACT 9:2 Y vya'cay pane va'cø chøjcay carta Damasco cumgu'yom aṉgui'myajpapø Israel pøn tu'myajpamø. Saulo'is syunu va'cø chi'tøj permiso va'cø mus ñucyaj Jesusis vya'ṉjajmocuy ñø'ityajupø'is o'ca i pya'tpa, que sea pøn, que sea yomo; y va'cø ñønu'cyaj mo'csupø Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 9:3 Jetse Saulo nømna'ṉ myaṉ tu'ṉomo, nømna'ṉ ñu'cto' tome Damasco cumgu'yomo cuando joviti sø'ṉguec tzajpombø sø'ṉgø, y Saulo sø'ngø cucmø tzø'yu.
ACT 9:4 Y Saulo quec nasomo y myan ote ñøjayupø: ―Saulo, Saulo, ¿ti'ajcuy mi ndø macpa y mi ndø yacsutzøcpa?
ACT 9:5 Y Saulo'is ñøjayu: ―Señor, ¿ⁿiyø mijtzi? Y ñe'c ñøjay Saulo: ―Øjchøṉ Jesús, mi ndø mac nøvitpapø. Mismo mi ne'c mi yacsutzøcpa mi ⁿvin como copøn nejpinducpase vi'napø ticøsi.
ACT 9:6 Saulo na'tzu y søtøjtu y ñøjmayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, ¿ti sunba mijtzi va'cø ø ndzøcø? Ndø Comi'is ñøjayu: ―Te'nchu'ṉø y maṉ cumgu'yomo y jen ma mi ñchajmatyøji lo que ti su'nbøjtzi va'co mi ndzøcø.
ACT 9:7 Mientras jetse tujcu, pøn nø myaṉyajupø Sauloji'ṉ te'ndzø'yaju, ja mus oñaj na'tzcu'is. Myañajpana'ṉ ote pero ja isyaj ni iyø.
ACT 9:8 Te'nchu'ṉ nasomo Saulo. Pero cuando que'naṉvajcu, ni ti ja isø. Por eso jitinømaṉyaj cyø'cøsi ñøtu'ṉis; jetse nu'cyaj Damasco cumgu'yomo.
ACT 9:9 Jen tu'cay jama ja oy isoye, y ji'na'ṉ cyu'ti ni ji'na'ṉ 'yuqui ni ji'na'ṉ tyo'ṉ ni tiyø.
ACT 9:10 Damasco cumgu'yomo ijtuna'ṉ tum pøn nø 'yaṉmayupø'is Diosis 'yote ñøyipø'is Ananías. Oy quejay Ananías ndø Comi'is como ñapasyi'omse y ñøjayu: ―Ananías. Ananiasis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, yø'cti ijtøjtzi.
ACT 9:11 Y nøjay ndø Comi'is: ―Te'nchu'ṉø, maṉ calle'omo ñøyipø'is Viyuṉ galle, y jen me'tz Judasis tyøcmø tum Tarso cumgupyøn ñøyipø'is Saulo. Porque je Saulo'is nømdi o'nøyu øjtzi.
ACT 9:12 Y oy quejay Saulo ñapasyi'omse tum pø'nis ñøyipø'is Ananías. Y napasyi'omse Saulo'is is Ananías nø tyøjcøyupø y nø cyojtupø cyø' ñe Saulo'is vyingøsi va'cø yac tzojcay vyitøm.
ACT 9:13 Jetse ndø Comi'is chajmay Ananías, pero Ananiasis 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, na'tzpøjtzi va'cø mavø, porque ma'nøjtzi lo que vøti pø'nis chamyajpapø que jic Saulo'is yacsutzøcyajpa vya'ṉjajmyajpapø'is mijtzi lo que ityajupø Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 9:14 Y yøti min yø'qui je Saulo, y pane covi'najø'is chi'yaj aṉgui'mguy va'cø cøyin ñucyaj mi ⁿ'yo'nøyajpapø'is
ACT 9:15 Entonces ñøjay ndø Comi'is Ananías: ―Mavø, porque jic Saulo øtz ṉgøpiṉupø va'cø yosa øtzcøtoya, va'cø chamgøpucs ø onde mumu pø'nomo, jana saṉ Israel pø'nomdi; y va'cø chajmayajque'tati aṉgui'mba.
ACT 9:16 Porque øjti maṉba isindzi' Saulo jujche tiene que va'cø toya'isø maṉba aṉcø chamboy ø onde.
ACT 9:17 Entonces Ananías maṉu y tøjcøy tøjcomo y cyot cyø' Saulo'is vyingøsi y ñøjayu: ―Ø mi ndøvø Saulo, ndø Comi Jesusis oyupø'is mi ṉgyejay tu'ṉmo jujna'ṉ nø mi minumø, je'is cø'vej øjtzi va'cø mi yac tzojcay mi vindøm, y va'cø mi ñøndøjcøyø Masanbø Espiritu Santo'is mi ndyasu'csye'ṉomo.
ACT 9:18 Jicsye'cti quecyaj vyitø'momo jujche quejsiseta'mbø, y sø'ṉ vyitøm, y te'ñchu'ṉu, y maṉ nø'yøtyøji.
ACT 9:19 Entonces Saulo cu'tu y pømipøjcu y oy ya'e usyaṉ hora Damasco cumgu'yomo vya'ṉjajmocuy tyøvøji'ṉ.
ACT 9:20 Y entonces Israel pøn tu'myajpamø Saulo'is chambopyana'ṉ Cristo que jiquete Diosis 'Yune.
ACT 9:21 Mumu myañajupø'is qui'psyaju ti'ajcuy jetse nø chøjcu y nømyaju: ―Parece que jiquete oyupø'is yacsutzøcyaj Jerusalén gumgu'yomo 'yo'nøyajpapø'is Jesús, y jetcøtoya min yø'qui va'cø ñu'cyaj vya'ṉjamyajpapø'is, va'cø ñømaṉyaj mocsupø pane covi'najøcø'mø. ¿Jutznøm yøti mismo Jesús nø chamboyu?
ACT 9:22 Pero Saulo más pømipøjcu y vøjpø qui'psocuji'ṉ chambana'ṉ, y ja mus 'yaṉdzoṉyajø Israel pø'nis Damasco cumgu'yom ityajupø'is. Saulo'is isindzi'yaju myusocuji'ṉ que viyuṉsye Jesús Cristote Diosis cyø'vejupø.
ACT 9:23 Y cøjtujcam vøti jama, Israel pø'nis tyu'mbajcayaju va'cø yaj ca'yaj Saulo.
ACT 9:24 Pero Saulo'is myusu lo que jujchena'ṉ nø cyømejcøyaju. Ijtuna'ṉ no'tze cumgu'acapoya entero vocøvitu'is cumguy, y je'tis jyo'cyajpana'ṉ tzu'ji'ṉ jamaji'ṉ ityajumø putcuy va'cø yaj ca'yaj Saulo.
ACT 9:25 Por eso vya'ṉjamyajpapø'is Jesús ñømaṉyaj Saulo tzu'yi no'tzecø'mø, qui'myaj møji, y møjapø vaca'omo yac votzomø'ñaj a'ṉgomo. Jetse yac poyaju.
ACT 9:26 Y Saulo nu'c Jerusalén gumgu'yomo y nømna'ṉ syunu va'cø cyøtu'myaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús. Pero mumu nømna'ṉ ña'chaju va'cø tu'myaj Sauloji'n. Ji'na'ṉ vyaṉjamyaje o'ca de veras vya'ṉjamba Jesús.
ACT 9:27 Entonces Bernabe'is pyøc Saulo y ñømaṉ apostolescø'mø y Bernabe'is chajmayaj apostoles jujche Saulo'is oy is ndø Comi tu'ṉomo y ndø Comi'is 'yo'nøy Saulo. Chajmayajque'tu jujche Damasco cumgu'yomo Saulo'is cha'maṉvajcay Jesusis 'yote jana na'tzcuy.
ACT 9:28 Entonces Saulo o tzø'y Jerusalén gumgu'yomo, y parejona'ṉ vityajpa jetji'n.
ACT 9:29 Y Saulo'is jana na'tzcuy cha'maṉvajcapyana'ṉ ndø Comi's 'yote, y 'yo'nøyajpana'ṉ griego ote'omo oñajpapø Israel pønda'm. Jetji'ṉna'ṉ onguipyajpa. Pero je's chøcme'chajpana'ṉ jujche muspa yaj ca'yaj Saulo.
ACT 9:30 Cuando va'ṉjajmocuy tyøvø'is myusaju que maṉbana'ṉ yaj ca'yaj Saulo, maṉ chacpø'yaje hasta Cesarea cumgu'yomo, y jeni cyø'vejyaj Tarso cumgu'yomo.
ACT 9:31 Mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús mumu Judea nasomo y Galilea nasomo y Samaria nasomo vøj ityaju; ni i'samna'ṉ ji'n yacsutzøcyaje, va'ṉjajmoyajpa'm mø'chøqui. Cyøna'tzøyajpana'ṉ ndø Comi, y por eso jujche syunbase ndø Comi'is, jetsena'ṉ chøcyajpa. Y Masanbø Espiritu Santo'is yajayaj myaya'cuy va'cø contento ityajø, y masamna'ṉ nø vyøti'ajyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
ACT 9:32 Y Pedro'is nømna'ṉ 'yocvijtu va'cø tyu'ñaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, y jetse o tyu'ñaj va'ṉjajmoyajpapø ityajupø Lida cumgu'yomo.
ACT 9:33 Y pya't jiṉ tum pøn ñøyipø'is Eneas que tucutujtay amemna'ṉ ijtupø øṉgu'yomo ca'epø ji'na'ṉ mus vitø.
ACT 9:34 Y ñøjay Pedro'is: ―Eneas, Jesucristo'is mi yac tzocpa. Te'nchu'ṉø, piṉ mi nu'scuy. Y te'ndonchu'ṉu jicsye'cti.
ACT 9:35 Isyaj pøn yac tzojcupø mumu Lida cumgu'yomda'mbø'is y Sarón gumgu'yomda'mbø'is. Y qui'psvitu'yaj ndø Comicøsi.
ACT 9:36 Y ijtuna'ṉ Jope cumgu'yomo tum yomo vya'ṉjajmbapø'is Jesús ñøyipø'is Tabita. Griego ote'omo ñøjayajpa Dorcas. Yø'ṉis chøcpana'ṉ vøjpø tiyø, vøti cyotzoṉyajpana'ṉ pobreta'mbø.
ACT 9:37 Cuando Pedro ijtu'øc Lida cumgu'yomo, je yomo Tabita ca'cupya'tu y ca'u. Yac tziṉyaju y cyotyaj møjipø cuarto'omo.
ACT 9:38 Como Lida cumgu'is tyome'ispa Jope cumguy, cuando vya'ṉjamyajpapø'is Jesús myusyaju que Pedro jena'ṉ it Lida cumgu'yomo, entonces cyø'vejyaj metzpøn va'cø maṉ mye'chaj Pedro. Je'is ñøjayaj Pedro: ―Yøti yøti tø maṉdya'i Jope cumgu'yomo.
ACT 9:39 Pedro tzu'ṉu y maṉ jetji'ṉda'm. Cuando nu'cyaj Jope cumgu'yomo, ñømaṉyaj Pedro møjipø cuarto'omo ijtumø ca'upø. Jen cyønu'cyaj Pedro yaṉbajquista'm, vo'yajpana'n y isindzi'ayajpana'ṉ eya cuentata'mbø tucu Dorcasis ña'cupø cuando jetji'ṉdøcna'n ijtu'øc.
ACT 9:40 Pero Pedro'is yac putpø'yaju cuarto'om ityajupø. Entonces cutquejcu y 'yo'nøy Dios. Y cyøque'nøy ca'upø y ñøjmayu: ―Tabita, te'nchu'ṉø. Y je ca'upø que'naṉvajcu y is Pedro y po'cschu'ṉu.
ACT 9:41 Pedro'is ñuc cyø'cøsi y jyøcøtonde'nu. Ñøvejyaj va'ṉjajmoyajpapø y yaṉbacta'm y yac isyaj yomo visa'upø'am.
ACT 9:42 Min myusyaj mumu Jope cumgu'yomda'mbø'is jujche tujcu, y vya'ṉjamyaj vøti pø'nis ndø Comi.
ACT 9:43 Vøti jama oy tzø'y Pedro Jope cumgu'yomo tum pø'nis tyøjcomo ñøyipø'is Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca.
ACT 10:1 Ijtuna'ṉ tum pøn Cesarea cumgu'yomo ñøyipø'is Cornelio, soldado covi'najøna'ṉete, y pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Italiano.
ACT 10:2 Yøṉ Cornelio'is jyajmba vya'ṉjajmocuy y cyøna'tzøpana'ṉ Dios mumu fyamiliaji'ṉducu. Chi'yajpana'ṉ vøti tumin pobreta'mbø pøn y siempre 'yo'nøpyana'n Dios.
ACT 10:3 Nømna'ṉ ñu'c como las tres de la tarde cuando como napasyi'omse Diosis 'yangelesis 'yac is vyin y Cornelio'is is vøjø. Angeles tøjcøy jetcø'mø y ñøjayu: ―Cornelio.
ACT 10:4 Cornelio'is 'ya'm angeles y na'tzu, y ñøjayu: ―¿Ti'sque'te, øjtzø mi Ṉgomi? Y ñøjay angelesis: ―Myan Diosis como nø mi ⁿo'nøyuse, y isu'am lo que ti nø mi sajtzi'yaj pobreta'm.
ACT 10:5 Y yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj Simón ñøyipø'sque't Pedro.
ACT 10:6 Yøṉ Pedro tøjcojejpa eyapø pønji'ṉ ñøyipø'sque't Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca. Majranvini it tyøc. Pedro'is maṉba mi ñcha'maṉvajcaye jujche vøjø va'cø mi ndzøcø.
ACT 10:7 Entonces tzu'ṉ angeles oyupø'is 'yo'nøy Cornelio y Cornelio'is ñøveju va'cø miñaj metzcuy mozo y tum soldado cøna'tzø'yopyapø Cornelioji'ṉ yospapø mumu jama.
ACT 10:8 Cornelio'is chajmayaj mumu jujche oyuse is angeles, y cyø'vejyaj mozo y soldado va'cø myaṉyaj Jope cumgu'yomo.
ACT 10:9 Jyo'pit mientras que nømdøc myaṉyaj ñu'cscuy tu'ṉomo y nømna'ṉ ñu'cyaj tome cumgu'yomo, Pedro qui'm møji tøjcøsi cøjø'ṉbø tøjcø copajcomo va'cø ma 'yo'nøy Dios. Nømna'ṉ pyaṉguc jama'ajnømu.
ACT 10:10 Osenayu, y nømna'ṉ cyu'to'u. Mientras nømdøcna'ṉ tyuc cu'tcuy, napasyi'omse tujcu.
ACT 10:11 Is tzap aṉvajcupø, y nømna'ṉ myø'n como tum cojtocusyepø jujche møjapø sabanasepø macsyaṉguin si'nupø.
ACT 10:12 Je'tomo ijtuna'ṉ yempe jujchepø copøn macsycuy cosota'mbø, y tza'mø copøn, y jyøcøyajpa'is vyin, y sava'om sititvityajpapø paloma.
ACT 10:13 Y Pedro'is myan ote ñøjayupø: ―Te'nchu'ṉø, Pedro, yaj ca'ø y vi'cø.
ACT 10:14 Pero Pedro'is ñøjayu: ―Ji'nø mus vi'ṉgø, øjtzø mi Ṉgomi, porque ni ja vi'ṉguisøtø'ctzi jetseta'mbø copøn o sea ji'n vyøjta'mbø tiyø lo que ya'inducpa aṉgui'mgu'is.
ACT 10:15 Y menajcomo myangue't ote ñøjayupø: ―Lo que Diosis cyotque'tuse aṉgui'mguy va'cø ndø vi'cø, u mi ñømu que ji'ndyet vyøjpø tiyø.
ACT 10:16 Jetseti o tujque't tu'cañajcøsi; y jicsye'cti vøcoqui'mgue'tu tucusepø.
ACT 10:17 Mientras Pedro'is nømna'ṉ qui'ps choco'yomo tina'ṉ oyupø is napasyi'omse, entonces pøn oyupø cyø'vej Cornelio'is nu'cyaj andyuṉgø'mø, nømna'ṉ 'yocva'cayaju Simo'nis tyøc, jute ijtu.
ACT 10:18 Vyejyaju, 'yaṉgøva'cyaju o'ca jen jej Simón, tum ñøyipø'sque't Pedro.
ACT 10:19 Mientras jetse tujcu, Pedro'is nømna'ṉ qui'psu que tiyø isupø napasyi'omse, y ñøjay Pedro Masanbø Espiritu Santo'is: ―Tu'caṉbønbø'is nø mi mye'ndzu.
ACT 10:20 Tzu'ṉø y mø'nø; u mi ṉgui'psu que ji'n vyøjø va'cø mi myaṉ jetji'ṉda'm, porque øjtze ṉgø'vejyajupø.
ACT 10:21 Entonces Pedro mø'nu y nu'cu ityajumø pøn lo que cyø'vejyajupø Cornelio'is, y ñøjayaju: ―Øjchøṉ nø mi me'tztamupø. ¿Ticøtoya nø mi ndø me'tztamu?
ACT 10:22 Je'is ñøjayaju: ―Cornelio'is cø'vejta'møjtzi. Cornelio soldado covi'najøte, vøjpø pønete, cyøna'tzøpyapø'is Dios, vyøcotzøcyajpa mumu Israel pø'nista'm. Masanbø angelesis 'yaṉgui'm Cornelio va'cø mi ñøvejø, va'cø mi myaṉ tyøcmø, y va'cø mi ṉgyøma'nøjay Cornelio'is mi onde mitz mapø mi ndzamsaje.
ACT 10:23 Entonces Pedro'is yac tøjcøyaj tyøjcomo y chi'yaj jejcuy. Jyo'pit tzu'ṉyaju, y Pedro maṉyaj jetji'ṉda'm. Y veneta'mbø'is Jope cumgu'yomda'mbø va'ṉjajmocuy tyøvø'is maṉ pya'tyajque'te.
ACT 10:24 Jyo'pit nu'cyaj Cesarea cumgu'yomo. Y Cornelio'is nømna'ṉ jyo'cyaj jiṉø. Cornelio'is vyejaṉdø'pyajumna'ṉ tyøvøta'm y más syuñajpapø 'yamigota'm, parejo nø jyo'cyaju.
ACT 10:25 Cuando tøjcøy Pedro, Cornelio'is min pyøjcøchove. Cornelio'is myucsquejcay Pedro'is cyosocø'mø va'cø cyøna'tzøy Pedro.
ACT 10:26 Pero Pedro'is yac te'ñchu'ṉu y ñøjmayu: ―Te'ñchu'ṉø, øtz pøndi chøṉgue't como mijtze.
ACT 10:27 Entonces Pedro Cornelioji'ṉ vejvejneyu, y tøjcøyaju, y Pedro'is isu que it vøti pøn tu'myajupø.
ACT 10:28 Y Pedro'is ñøjmayaju: ―Mitz mi mustamba que Israel pø'nis 'yaṉgui'mgu'is ya'inducpa Israel pøn va'cø jyana motyajø eyata'mbø pønji'ṉ lo que ji'ndyet Israel pøn; ni va'cø jyana tøjcøy tyøjcomo. (Y øtz Israel pøn chøṉø, y mitz ji'ndyet jicø. Y por eso ji'na'ṉ mus tøjcøy mi ndøjcomo.) Pero isindzi'ø Diosis que ni jutipø pøn ji'nø mus nømø que ja cyøvajcøyøpøte va'cø jyana mot jetji'ṉ.
ACT 10:29 Jetcøtoya cuando mi ndø nøveju, mi'nøjtzi, ja jye'ṉøjtzi va'cø minø. Jetse nø'ø aṉgøva'cu ticøtoya mi ndø nøveju.
ACT 10:30 Y Cornelio'is ñøjay Pedro: ―Cøjtu'came macsycuy jama ijtuna'ṉ øjtzi ø ndøjcomo yøcse hora como las tres de la tarde. Nømna'n ø o'nøy Dios jana uquipø, jana cu'tipø. Y joviseti ⁿisøjtzi tum pøn sø'ṉbapø'is tyucu te'nupø ø ⁿvi'nomo.
ACT 10:31 Y nøjma'yøjtzi je'is: “Cornelio, myan Diosis nø mi ⁿo'nøyuse, y Diosis jyajmba ti mi sajtzi'yaj pobre.
ACT 10:32 Yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj tum ñøyipø'is Simón; y mismo pøn ñøyipø'istique't Pedro. Jic Pedro cojeju eyapø Simo'nis tyøcmø, vyøjøtzøcpapø'is ñaca, tome majranvini. Cuando minba, je'is maṉba mi yo'nøyi”.
ACT 10:33 Jetcøtoya prontoti mi yac me'tztøjøjtzi, y ndzøjcuti mi vøjø, mi minundi. Pues yøti mumu øjta'm yø'c ijta'møjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø ngøma'nøtyamø mumu lo que Diosis mi nchajmayuse va'cø mi ndø tzajmatyamø.
ACT 10:34 Entonces Pedro ondzo'tzu ñøjmayaju: ―Viyuṉse yøti muspa'mtzi que Diosis parejo syuñajpa mumu pøn.
ACT 10:35 Diosis pyøjcøchoṉba mumu cyøna'tzøyajpapø'is y chøcpapø'is vøjpø tiyø, aunque jutpø cumgu'yombø.
ACT 10:36 Diosis cyø'vejayaj ote Israel pønda'm chajmayaj vøjpø ote que Jesucristo'is tø yac vø'ajtamba. Jesús mumu i'is y mumu ti'se Cyomi.
ACT 10:37 Mijta'm mustamba ote lo que tzambotyøjupø mumu Judea nasomo. Tzambotyøju lo que jujche tuctzo'tz Galilea nasomo después que Jua'nis chajmayaj pønda'm va'cø ñø'yøyajø.
ACT 10:38 Tzambotyøju que Nazaret cumgu'yombø Jesús chi' Diosis Masanbø Espiritu Santo y musocuy. Jetse Jesús vitpana'ṉ, y chøcpana'ṉ vøpø tiyø, y yac tzocyajpana'ṉ mumu nø yac toya'isyajupø yatzi'ajcu'is; porque ñe'c Jesús Diosji'ṉbøna'ṉete.
ACT 10:39 Y øtz ista'møjtzi mumu lo que chøjcupø Jesusis Judea nasomo y Jerusalén gumgu'yomo. Pero Jesús mya'mga'yaj cucyøsi.
ACT 10:40 Y yøṉ Jesús Diosis yac visa' tu'cay jamapit, y yaj quejatya'møjtzi.
ACT 10:41 Diosis ja yac isyaj Jesús mumu pøn. Na más cøpindamupø'stzi vi'na va'cø istamø, øtz istamøjtzi. Y øtz cu'jta'møjtzi ucta'møjtzi Jesusji'n después que visa'u ca'yajupø'omo.
ACT 10:42 Por eso Diosis angui'mda'møjtzi va'cø ndzambotyam pø'nomo, y va'cø ndzajmayajø que Diosis cyot Jesús va'cø cyøme'chaj cyojapit mumu pøn, sea queñajpapø, sea ca'yajupø.
ACT 10:43 Mismo jetsetique't oy chamsajyajque't mumu tza'maṉvajcopapø'is que mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús maṉba cøtocoyaj cyojapit por lo que Jesusis chøjcupøpit.
ACT 10:44 Nømdøcna'ṉ cham Pedro'is yøcspø ote, y nu'c Masanbø Espiritu Santo mumu pøngøsi ityajusecø'yi mientras nømna'ṉ cyøma'nøyaj Pedro.
ACT 10:45 Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús lo que miñajupø Pedroji'n nømna'ṉ ñømaya'yaju porque tujcu nunca ji'n tuquise. Porque va'ctzi'tøj Masanbø Espiritu Santo eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn.
ACT 10:46 Porque myañaju que jic pø'nis aunque ji'ndyet Israel pø'nis, cyacpø'yaj ote, eyapø ote'omda'm oñaju, y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios.
ACT 10:47 Entonces Pedro'is ñøjayaju: ―Como yøṉ pø'nista'm pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu Santo jujche tø øtz ndø pøjcøchondamuse, øtz nø'mbøjtzi que ji'n mus ndø ya'inductamø va'cø jyana nø'yøyajø. Y mitz ¿ti mi ndzamdamba?
ACT 10:48 Entonces Pedro'is 'yaṉgui'myaju va'cø yac nø'yøyajtøj Jesucristo'is nøyicøsi. Después vya'cayaj Pedro va'cø chø'y siguiera tumø metza jamase'ṉomo.
ACT 11:1 Myañaj apostolesis y va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm Judea nasomda'mbø'is que jetsemete también eyapø pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm pyøjcøchoṉyajque'tumna'ṉ Diosis 'yote.
ACT 11:2 Cuando Pedro nu'c Jerusalén gumgu'yomo, va'ṉjajmoyajpapø Israel pøn nømyaju que Pedro'is ja chøc vøjpø tiyø.
ACT 11:3 Nøjayaju: ―¿Ti'ajcuy mi ñdyøjcøy pø'nis tyøjcomo lo que ji'ndyet Israel pøn, y jetji'ṉ oy mi ñgyu'ti?
ACT 11:4 Jetsemete ñøcøtzo'tz Pedro'is va'cø cha'maṉvajcay jujche oyse tuqui. Nøjayaju:
ACT 11:5 ―Øtz ijtuna'ṉ Jope cumgu'yomo nømna'ṉ o'nøy Dios. Ji'na'ṉø mus ju'tzø ijtupø, isøjtzi napasyi'omse tum cojtocuy jujche møjapø sabanasepø. Nømna'ṉ myø'n tzajpomo, macsyaṉguin sinupø nø jyø'mø'ndøjupø nu'c øtzcø'mø.
ACT 11:6 Cuando ngøque'nøyøjtzi mø'chøqui, ⁿisøjtzi nascøs vityajpapø copøn macsycuy cosota'mbø, y tza'ma copøn y jyøcøyajpapø'is vyin, y sava'om sititvityajpapø paloma.
ACT 11:7 Ma'nø tum ote nø nøjayupø'is: “Te'nchu'ṉø, Pedro, yaj ca'ø y vi'cø”.
ACT 11:8 ⁿNøja'yøjtzi: “Øjtzø mi Ṉgomi, ji'nda, porque nunca ja o vi'ṉguisøtø'ctzi jetseta'mbø copøn o sea ji'n vyøjta'mbø tiyø lo que ya'inducpa angui'mgu'is”.
ACT 11:9 Jetse mena'como andzoṉ tzajpombø ote'is: “Lo que Diosis cyotque'tuse aṉgui'mguy va'cø ndø vi'cø, u mi ñømu que ji'ndyet vyøjpø tiyø”.
ACT 11:10 Jetse o tuc tu'cañac, y jiṉdi jiti qui'mvøjøtzoctøjque't mumu møji tzajpomo.
ACT 11:11 Y misma horacøsi nu'cyaj tu'caṉbøn tøcmø jut øtz ijtumø, cø'vejyajtøjupø va'cø min me'chajø; y Cesarea cumgu'yom tzu'ṉyajupø.
ACT 11:12 Nøja'yøjtzi Espiritu Santo'is va'cø maṉ jetji'ṉda'm va'cø jana ṉgui'ps ni tiyø ø ndzoco'yomo. Tujtay ø va'ṉjajmoṉguy tyøvø maṉyajque'tu y tøjcøtya'møjtzi pø'nis tyøjcomo.
ACT 11:13 Y je'is tzajmatya'møjtzi lo que jujche oy is angeles te'nupø tyøjcomo. Angelesis oy chajmaye: “Cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø mye'chaj tum ñøyipø'is Simón, mismo ñøyipø'isti Pedroque't.
ACT 11:14 Je'tis maṉba mi ñchajmay ote jujche muspa mi ṉgyotzoctam mijtzi y mumu mi mbamiliaji'ṉducu”.
ACT 11:15 Entonces cuando o'nøyincho'tz øjtzi, nu'c Masanbø Espiritu Santo jetcøsta'm. Igual jujche nu'cuse tø øtzcøsta'm vi'na, jetseti nujque'tu.
ACT 11:16 Y jajmba'tøjtzi chamuse ndø Comi'is jujche ñøjayuse: “Viyuṉse Juan nø'yø'yoyu nø'ji'ṉ, pero øtz ma'ṉbø mi nø'yøndyam Masanbø Espiritu Santoji'ṉ”.
ACT 11:17 Entonces como Diosis chi'yaj jejta'm Espiritu Santo igual como tø tzi'tamuse øjta'm cuando oy tø va'ṉjajmdam ndø Comi Jesucristo, ¿entonces i chøṉ øjtzi va'cø maṉ ya'induc Dios?
ACT 11:18 Cuando myañaju'cti chamuse Pedro'is, vøṉgøne'cyaj nø cyøma'nøyajupø'is, y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios, nømyaju: ―De manera jetsetique't lo que ji'ndyet Israel pønda'm Diosis chi'yaj qui'psocuy va'cø qui'psvitu'yajø va'cø cyeñaj mumu jama.
ACT 11:19 Cuando yaj ca'tøju'c Esteban, oy yacsutzøcyaj vya'ṉjamyajpapø'is Jesús y por eso puṉbø'pø'neyaju. Vene maṉyaj hasta Fenicia nasomo y Chipre cucnasomo, y Antioquía cumgu'yomo. Ni ja chajmayaj ni iyø vøjpø ote sino sólo Israel pønda'm chajmayaju.
ACT 11:20 Pero veneta'mbø puṉbø'pø'neyajupø Chipre nasomda'mbøte y Cirene cumgu'yomda'mbøte. Jejta'm oy nu'cyaje Antioquía cumgu'yomo. Jiṉø 'yo'nayaj eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm, cha'maṉvajcayaj ndø Comi Jesusis vøjpø 'yote.
ACT 11:21 Ndø Comi'is cyotzoṉyaju y vøti pø'nis vya'ṉjajmyaju y qui'psvitu'yaj ndø Comicøsi.
ACT 11:22 Cuando Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is vya'ṉjamyajpapø'is Jesús myañaju jujche oyse tuc jiṉø, entonces cyø'vejyaj Bernabé va'cø myaṉ hasta Antioquía cumgu'yomo.
ACT 11:23 Cuando Bernabé nu'cu, isu lo que Diosis chøjcupø vyø'ajcupit, y casøyu. Bernabe'is pyømitzi'yaj 'yotepit mumu va'cø syeguitzøcyaj vøjø ndø Comiji'ṉ y va'cø vya'ṉjajmyaj mø'chøqui tyumø chocoy.
ACT 11:24 Porque Bernabé vøjpø pønete y cyøtøjcøy Masanbø Espiritu Santo'is tasu'csye'ṉomo, y Bernabé va'ṉjajmopyana'ṉ mø'chøqui; y mastina'ṉ nø vyøti'ajyaj vya'ṉjamyajpapø'is ndø Comi.
ACT 11:25 Jicsye'jcam maṉ Bernabé Tarso cumgu'yomo va'cø mye'tz Saulo. Bernabe'is pya't Saulo y ñømin Antoquía cumgu'yomo.
ACT 11:26 Opyana'ṉ tu'myaj tu'myajpapøji'ṉ tumø ame'am y 'yaṉmayajpana'ṉ vøti pøn. Y Antioquía cumgu'yomo vi'na yac nøyi'ajyajtøj Cristo'is ñe'ta'm vya'ṉjamyajpapø'is ndø Comi.
ACT 11:27 Jic jama tzu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo tza'manvajcoyajpapø y maṉyaj Antioquía cumgu'yomo.
ACT 11:28 Te'nchu'ṉ tumø ñe'comda'm ñøyipø'is Agabo. Cha'maṉvajcu que Espiritu Santo'is yaj cønøctøyøyu que maṉba it møja'aṉ yu' mumu ijnømu'csye'ṉomo. Y jetse oy tucnømi cuando Claudio møja aṉgui'mba'cna'ṉ.
ACT 11:29 Por eso qui'psyaju va'cø yu'mayaj tumin vya'ṉjamyajpapø'is ndø Comi, tum dum bø'nis va'cø cyota jujche muspase cyota; y entonces tumin va'cø cyø'vejayaj va'njajmocuy tøvø ityajupø Judea nasomo.
ACT 11:30 Y jetse chøcyaju. Cyø'vejyaj Bernabé y Saulo va'cø ñømaṉyaj tumin va'cø chi'yaj aṉgui'myajpapø tzambønda'm.
ACT 12:1 Mismo jic tiempo aṉgui'mbapø Herodesis nujcu y yacsutzøcyaj metzcuy tu'cay pøn tu'myajpapø Jesusis ñøyicøsi.
ACT 12:2 Y yaj ca' espadapit Jacobo Jua'nise tyøvø.
ACT 12:3 Y myusajcam Herodesis que Israel pø'nista'm vyø'møyaju va'cø jetse chøcø, entonces Herodesis yac nuctøjque'tuti Pedro. Jicø jama ijtuna'ṉ søṉ cuando cyø'syajpana'ṉ pan ja pyoṉoṉapø.
ACT 12:4 Herodesis ñuc Pedro y syomu. Y macsycuy macsycuy tumdumna'como cyoqueñaj Pedro dieciséis soldado'is. Herodesis syunbana'ṉ ñøput Pedro va'cø presentatzøc cumgupyøngøsi cøjtujcam pascua søṉ.
ACT 12:5 Y mientras Pedro nømna'ṉ cyoquendøj preso'omo, vya'ṉjamyajpapø'is Jesús tu'myajpana'ṉ nømna'ṉ vya'cayaj Dioscøsi va'cø cyotzoc Pedro. Tumø tzocoy 'yo'nayajpana'ṉ Dios, ja ñitu'yajø, ja chacyajø.
ACT 12:6 Cuando jyo'pit Herodesis mana'ṉ ñøputi, jete mismo tzu'cøsi Pedro ijtuna'ṉ øṉupø metzcupyø soldado cujqui vajtupø metzcupø cadenaji'ṉ, y ityajuna'ṉ cyoqueñajpapø'is aṉdyu'ṉaṉvini va'cø cyoqueñaj preso.
ACT 12:7 Entonces joviti nu'c tum ndø Comi'is 'yangeles y syø'ṉocpac preso. Y angelesis chaṉaṉsa' syepsacøsi Pedro y ñøjayu: ―Te'nchu'ṉ jø'nø jø'nø. Entonces pucsanvacyaj cyø'cøspø cadena y quecyaj nasomo.
ACT 12:8 Nøjayu anjelesis: ―Si'n mi nducu y vatca'm mi vaṉgasnaca. Jetse chøjcu. Y ñøjmaque'tuti: ―Metz mes mi nducu y mi tø pa'tø.
ACT 12:9 Y Pedro pujtu y angelesis jyøsaṉgø'm maṉu, y ji'naṉ myusi o'ca viyuṉbø tina'ṉ nø chøc angelesis, pero nømna'ṉ cyomo'yuse que napasyi'omseti tujcu.
ACT 12:10 Pero cyøjtayaj vi'napø y metzcupyø cyoqueñajpapø'is y nu'cyaj tø'ṉgupyø aṉdyuṉgø'mø putyajpamø calle'omo. Yøṉø aṉvac ñe'cti. Putyaju cøtyaj tum calle'omo. Jicsye'cti tzu'ṉ jetcø'mø angeles.
ACT 12:11 Y Pedro'is min cuendatzøqui y nømu: ―Yøti viyuṉete musu'mtzi que ndø Comi'is oy cyø'vej 'yangeles y yaj cotzojcøjtzi Herodesis cyø'omo, va'cø jana tzøjcayaj øjtzi lo que suñajpase Israel pø'nista'm.
ACT 12:12 Quipsme'tzujcam jujche va'cø chøcø, maṉ Jua'nis myama Maria'is tyøcmø. Jua'nis ñøyi'aṉgopac Marcos. Maria'is tyøcmø ityajuna'ṉ vøti pøn tu'myajupø va'cø 'yo'nøyaj Dios tu'mbac.
ACT 12:13 Cuando nu'c jeni, nømna'ṉ cyocscocsvøy a'ṉgombø aṉdyuṉ Pedro'is, y cyønu'cu va'cø min 'yaṉdzoṉ tum papiñomo'is ñøyipø'is Rode.
ACT 12:14 Cuando cyønøctøyøjay Pedro'is 'yote, cajsøyu, ni ja 'yaṉvac aṉdyuṉ, pero popya tøjcøy jojmo va'cø maṉ chajmayaj lo demas que aṉdyuṉgø'm te'n Pedro.
ACT 12:15 Pero je'tsita'm ñøjayaju: ―ⁿJyovimbøt mijtzi, jindyet jicø. Pero Rode'is ñøjayu que viyuṉse jendi te'n Pedro. Ñøjayajque'tu: ―Je's 'yangelestimete.
ACT 12:16 Pero Pedro'is syeguitzøjcu va'cø cyocscocsvøy aṉdyuṉ. Y cuando 'yanvacyaj aṉdyun y isyaj Pedro, ñømaya'yaju.
ACT 12:17 Je'is chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø vyøṉneyajø, y cha'maṉvajcayaju jujche ndø Comi'is oy ñøput preso'omo y ñøjayaju: ―Tzajmatyam Jacobo y eyata'mbø ndø tøvøta'm jujche oyse tyuqui. Y tzu'ṉu y maṉ eyaco lugajromo.
ACT 12:18 Cuando sø'nbønømu, nømna'ṉ pyoyevityaj soldado, nømaṉ 'yocva'cyaju jutznøm poy Pedro.
ACT 12:19 Y cuando Herodesis o mye'tzjo'y Pedro y ja pya'tø, entonces 'yocva'cyaj oyu'is cyoqueñaje ticøtoya ja it jeni. Y 'yaṉgui'myaju va'cø yaj ca'yaj soldado porque ja cyoqueñaj vøjø. Después Herodes tzu'n Judea nasomo maṉ Cesarea cumgu'yomo, y jiṉ tzø'yu.
ACT 12:20 Herodesis nømna'ṉ qui'sayaj Tiro y Sidón cumgu'yomda'mbø. Pero Tiro y Sidón cumgu'yomda'mbø'is chøcyaj acuerdo va'cø man 'yo'nøyaj Herodes. Amigo'ajyaj Herodesis tyøjcom aṉgui'mbapø ñøyijø'is Blasto va'cø cyø'oñajø Herodescøsi, va'cø vya'cayajø va'cø jana quipyaja'am, porque yøṉø cumgupyø'nista'm opyana'ṉ pyøcyaj cu'tcuy aṉgui'mbapø'is ñasomo.
ACT 12:21 Herodesis chajmayaj tijø jama va'cø tu'myajø. Entonces je jama Herodes po'cs aṉgui'mba'is pyo'cscucyøsi; myes suñipø tucu myespasepø angui'mba'is. Y jetse chajmayaju vøti pøn tu'myajupø ti nø syun chajmayajø.
ACT 12:22 Y sone pøn vejyajpana'ṉ nømyaju: ―Jic nø vyejvejneyupø ji'ndyet pøn, sino que diosete.
ACT 12:23 Y misma hora chi' ca'cuy Herodes ndø Comi'is 'yangelesis, porque ja vyøcotzøc Dios, y namcha'nis cyø'sca'yaju.
ACT 12:24 Pero vøti pø'nis nømna'ṉ pyøjcøchojṉayaj ndø Comi'is 'yote, y aunque jut chambotyøj je ote.
ACT 12:25 Bernabé y Saulo tzu'ṉyaj Jerusalén gumgu'yomo vitu'yaju ta'nujcam ñucstøjumø. Y ñømaṉyaj Juan ñøyipø'stique't Marcos.
ACT 13:1 Antioquía cumgu'yomo ityajuna'ṉ tu'myajpapø ndø Comi'is ñøyicøsi, y je'tomo ityajuna'ṉ tza'maṉvajcoyajpapø y aṉma'yoyajpapø. Ityajuna'ṉ Bernabé, y Simón ñøjmayajpapø Yøcpø. Itque'tutina'ṉ Lucio, Cirene cumgupyøn; y Manaén oyupø tzoc parejo aṉgui'mbapø Herodesji'ṉ; y jendi itquetutina'ṉ Saulo.
ACT 13:2 Mientras que jana cu'ti nømna'ṉ chøjcayaj ndø Comi'is yoscuy, ñøjayaju Masanbø Espiritu Santo'is: ―Cøpijṉatya'møjtzi Bernabé y Saulo va'cø chøjcayaj ø ⁿyoscuy para jutipøcøtoya ⁿvejayajøjtzi.
ACT 13:3 Jetse jana uquipø jana cu'tipø va'ṉjajmocuy tøvø'is cyotyaj cyø' Bernabecøsta'm y Saulocøsta'm, y jetse 'yo'nøyu tzacyaju va'cø myaṉyajø.
ACT 13:4 Jejta'm pues cyø'vejyajupø Masanbø Espiritu Santo'is, maṉyaj Seleucia cumgu'yomo. Y de jiṉø tøjcøyaj barco'omo maṉyaj Chipre cucnasomo.
ACT 13:5 Nu'cyajujcam Salamina cumgu'yomo, nømna'ṉ chamyaj Diosis 'yote Israel pøn tu'myajpamø, y Jua'nis nømna'ṉ cyotzoṉyaju.
ACT 13:6 Vijtocøtpø'yaju cucnas hasta nu'c Pafos cumgu'yomo. Jen pya'tyaj tum brujo Israel pønete tza'maṉvajcopapø pero sutzcuji'ṉ, ñøyina'ṉ Barjesús.
ACT 13:7 Yøṉ brujo jena'ṉ it aṉgui'mbapøji'ṉ. Angui'mbapø'is ñøyi Sergio Paulo. Sergio Paulo'is algo ijtuti qui'psocuy, y vyejayaj Bernabé y Saulo syunbana'ṉ cyøma'nøjay Diosis 'yote.
ACT 13:8 Pero je brujo, ñøyipø'stique't Elimas, je'is nømna'n syun 'yangøma'cøy aṉgui'mbapø va'cø jyana va'njam ndø Comi.
ACT 13:9 Entonces Saulo, ñøyipø'stique't Pablo; como Masanbø Espiritu'is ñøc'ijtøyu hasta tasu'csye'ṉomo, je Pablo'is 'ya'maṉga' brujo
ACT 13:10 y ñøjayu: ―Mijtzi vøti mi ñø'it mumu aṉgøma'cø'ocu'is y mumu yatzi'ajcu'is. Yatzi'ajcu'is mi 'yune. Ji'n mi vø'møy ni jutipø vøjpø tiyø. ¿Ti'ajcuy mumu jama mi yac vo'ti'ajapya ndø comi'is viyuṉbø tyuṉ?
ACT 13:11 Yøti, pues, ndø Comi'is maṉba mi ṉgyastigatzøqui; manba mi ñdyo'ti'aje, ji'n ma mi is jama sø'ṉgø, ji'n ndø mus jutzø jama maṉba mi nchø'y ndyo'tipø. Jicsye'cti misma hora nu'c jetcøs como jocosepø, y pi'tzø'ajcu'yomse o tzø'y, y nømna'ṉ myø'ṉvitjo'yu i'is jyøcønøvitpa cyø'cøsi.
ACT 13:12 Cuando aṉgui'mbapø'is isu jujche o to'ti'aj pøn, entonces vya'ṉjam ndø Comi, porque ñømaya'jay ndø Comi'is 'yaṉma'yøcuy.
ACT 13:13 Entonces Pafos cumgu'yomo tzu'ṉyaj barco'omo Pablo y jetji'ṉda'm vityajpapø, y nu'cyaju Perge cumgu'yomo Panfilia nas co'aṉjajme'omo. Pero Juan tzu'ṉ jetcø'mø y vitu' Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 13:14 Y jejta'm tzu'ṉyaj Perge cumgu'yomo vityaju nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo Pisidia nas co'aṉjajme'omo. Jen tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø tum sapøjcuy jama'omo y po'csyaju.
ACT 13:15 Jic libro tyu'ñaju ijtupø'om Moisesis 'yaṉgui'mguy, y tyu'ñajque't jujche oyuse jyayaj tza'maṉvajcoyajpapø'is. Entonces tu'myajpamø covi'najø'is cyø'vej ote Pablocøsta'm, ñøjayaju: ―Tøvøyta'm, o'ca mijta'm sunba mi ndzi'yaj qui'psocuy vøti pøn, tza'maṉvajcayajø.
ACT 13:16 Entonces te'ñchu'ṉ Pablo, chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø vyøṉneyajø, y ñøjmayaju: ―Israel pønda'm y mi ṉgøna'tzøtyambapø'is Dios, cøma'nøtyamø.
ACT 13:17 Dios lo que ndø va'ṉjajmdambapø tø Israel pø'nista'm, je'is cyøpiṉyaj ndø jandatzu'ṉgutya'm y más yac vøti'aj yaju y más yac pømicøpøcyaju mientras nømna'ṉ vityaj Egipto nasomo. Después mismo ñe'c Diosis ñøputyaj ñe' pyømiji'ṉ Israel pønda'm Egipto nasomo.
ACT 13:18 Como cuarenta ame ñømaṉjayaj pasencia jejta'm tøtzønasomo.
ACT 13:19 Y Diosis yajyaj cu'ya cøcumgupyø Canaán nasomo, y vye'ndzi'yaj nas Israel pønda'm.
ACT 13:20 Jiṉ ityajuna'ṉ como cuatrocientos cincuenta ame. Después de yøṉø, Diosis cyotyaj cøme'tzoyajpapø va'cø 'yangui'myajø hasta que oyu tza'maṉvajcopyapø Samuel.
ACT 13:21 Entonces cumgu'is vya'cyaj angui'mba, y Diosis cyot Saul va'cø 'yaṉgui'mø. Ijtuna'ṉ pøn ñøyipø'is Cis y Saul je'tis 'yunete, y Benjami'nis chajcupø 'yune. Por cuarenta ame oy yaṉgui'myaj je'is.
ACT 13:22 Después Diosis ñøput Saul, y cyot David va'cø 'yaṉgui'mø. Diosis chamu jujchepø pønete David, nømu: “Ngomuspøjtzi Isai'is 'yune David yac tzocopyacpapø'is ø ndzocoy. Je'tis maṉba chøc mumu tiyø øtz sunbase”.
ACT 13:23 Después que cøjtujcam vøti ame, Davijdis chacyajupø 'yune'omo Diosis cyot Jesús va'cø yaj cotzocyaj Israel pønda'm. Según lo que vi'na chamuse maṉba chøc jøsijcam, jetse chøjcu.
ACT 13:24 Pero antes que min Jesús, Jua'nis chajmayaj mumu Israel pønda'm va'cø ñø'yøyajø, y va'cø qui'psvitu'yajø.
ACT 13:25 Ta'nbø'ujcam Jua'nis yoscuy, nømu Juan: “Øtz ji'nchøṉ jicø lo que mitz ṉgomo'tyambase. Øtz vi'na mi'nøjtzi, jøsi'cam minba eyapø. Jet myøja'nombø viyuṉsye. Hasta va'cø chøjay nu'csocuy jic myøja'ṉombø pøngøtoya, syunba más vøjpø pøn que ji'n øjtzi”.
ACT 13:26 Pablo'is ñøjayajque'tu: ―Tøvøyta'm, mi o'nøndyamba mijtzi Abraha'mis mi 'yuneta'm, y también mi ṉgøna'tzøtyambapø'is Dios aunque ji'ndye Abraha'mis mi 'yuenta'm. Mijta'm ṉgyø'vejatyam Diosis yøṉø 'yote va'cø mi ṉgyotzoctamø.
ACT 13:27 Porque Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is y jiṉbø aṉgui'myajpapø'is ja myusyaj iyete Jesús. Y ja cyønøctyøyøyaj nunca lo que chamuse tza'maṉvajcopapø'is, aunque tyu'ñajpa jachø'yuse aṉgui'mguy tumdum sapøjcuy jama. Jejta'm tu'mbajcajyaju que vøjø va'cø yaj ca'yaj Jesús, y jetse yac viyuṉaju lo que tza'maṉvajcopapø'is oyse chame que maṉba tuqui.
ACT 13:28 Aunque Jesusis cyoja ja pya'tayajø, pero vya'cayaj Pilatocøs va'cø yaj ca'tøjø.
ACT 13:29 Cuando chøcyajuna'ṉ mumu lo que jachø'yupø que maṉba chøcyaje, entonces ñømø'ñaj Jesús cruzcøsi y cyotyaj tzatøjcomo.
ACT 13:30 Pero Diosis yac visa'u ca'yajupø'omo.
ACT 13:31 Jesusis yaj quejayaj vyin sone jamapit eyata'mbø lugajromo. Jujche'aṉbøn oyupø'is pya'tyaj Jesús cuando tzu'ṉ Galilea nasomo va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo, oyupø'is pya'tyaje, je'is isyaj Jesús después que visa'u. Y yøti je'is muspa chajmayaj mumu pøn lo que isyajupø.
ACT 13:32 ”Y øjta'm nø mi ndzajmatyam mijta'm vøjpø ote, que Diosis vi'na chajmayaj ndø jandatzu'ṉgutya'm que maṉba chøjcayaj vøjpø tiyø.
ACT 13:33 Cuando Diosis yac visa' Jesús, jetse viyuṉgotzøjcay 'yote para tø øtzcøtoyata'm, ndø jandatzu'ṉgu'is tø 'yuneta'm. Yac viyuṉaju porque yac visa' Jesús jujche ijtuse jaychø'yupø Salmos libro'omo metzcupyø capitulo'omo. Nømba jeni: “Øjchøṉ mi ⁿUne; yøtipø jama ⁿyac mustøj øjtzi que øjchøṉ mi ⁿUne”.
ACT 13:34 Dios nømu ijtuse libro'omo jachø'yupø: “Ma'ṉbø mi ndyoya'ṉøtyam viyuṉsye como ndzamdzi'øjtzi David”. Jetse chajmayuse que maṉba yac visa' Jesús ca'yajupø'omo, va'cø jyana pyutzpø' syis.
ACT 13:35 Salmos libro'omo nømgue'tpa eyapø capitulo'omo: “Ji'n ma mi ndzac masanbø mi ⁿUne tzatøjcomo va'cø jyana putzpø'ø”.
ACT 13:36 Porque viyuṉse Davijdis oy yosayaj pønda'm lo que ityajupøna'ṉ jicsye'c jujche sunbase Diosis. Pero David ca'u, y oy niptøji niptøjumø jyatata'm, y jen pyutzpø' syis.
ACT 13:37 Pero Jesús Diosis yac visa'u aṉcø ja pyutzpø' syis.
ACT 13:38 Mustam mijtzi, tøvøyta'm, que nømdi tzamdøju que Diosis tø yac tzu'ṉapya ndø coja por lo que chøjcuse aṉcø Jesusis.
ACT 13:39 Aunque sunba ndzøctando' mumu tiyø lo que Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo it jachø'yupø, ja mus mi mbyujtam vyøjomo, porque ja yajtam mi ṉgoja; pero o'ca mi va'ṉjamba Jesús, je'is mi yajambya mi ngoja va'cø mi mbyujtam vyøjomo.
ACT 13:40 Coquendamø mi ⁿvin uy tuc mitzcøsi lo que chamyajupø tza'maṉvajcopapø'is. Yøcse nømyaju:
ACT 13:41 A'mdamø, mi ṉgonojcatyambapø'is ø onde; manba mi ndyocotyam maya'aṉsye. Porque nø'mø ndzøc tum maya'aṉbø yoscuy mi jama'omda'm. Aunque mi nchajmatyandøjø ti ndzøjcøjtzi, ni jujche ji'n ma mi va'ṉjamdame. Je'nche'ṉom cham Pedro'is.
ACT 13:42 Entonces cuando nømna'ṉ pyutyaju'øc Israel pønda'm tu'myajpamø, lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm ñømgø'nayaj Pablo va'cø mingue'tatøc eyapo sapøjcuy jama va'cø chajmayajque't yøcsepø ote.
ACT 13:43 Cuando putyaju'øc tu'myajpamø, maṉ pya'tyaj Pablo y Bernabé vøti Israel pø'nis, y vøtipø pyøjcøchoṉu'is Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy, y cyøna'tzøyajpapø'is Dios. Pablo'is y Bernabé'is 'yo'nøyaju y ñømgo'nayaju va'cø vya'ṉjajmoyaj mø'chøqui Diosis cyotzoṉyajpase ñe' vyø'ajcupit, va'cø jyana jajmbø'yaj nunca.
ACT 13:44 Y eyaco sapøjcuy jama tu'myaj casi mumu cumgupyøn va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote.
ACT 13:45 Pero cuando isyaj Israel pø'nis vøti pøn tu'myajupø, qui'sayaj Pablo porque jet más cyøtu'myaju ancø; vi'nøc'on'onvøyaju, cyø'o'nøyaju lo que Pablo'sna'ṉ nø cha'maṉvajcupø.
ACT 13:46 Pero Pablo'is y Bernabe'is jana na'tzcuy ñøjayaju: ―Sunbana'ṉ va'cø mi vi'na nchajmatyandøj Diosis 'yote mijta'm mi Israel pø'nista'm. Pero como mi ya'indujcatyamba mijtzi 'yote, mi ne'c mi yaj quejtamba que ji'n mi ⁿvyøjta'm; y ne'c it mi ṉgoja que ji'n mus mi mbøjcøchoṉdam ji'n yajepø quenguy. Øtz ma'ṉbø maṉdyam emøc, ma'ṉbø ndzajmatyam ote eyata'mbø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm.
ACT 13:47 Porque øtzta'm ø aṉgui'mda'møjtzi ndø Comi'is, yøcse nøja'yøjtzi: Øjtzø mi ṉgojtam mijtzi para va'cø mi ndzajmatyam ote mumu pøn lo que ji'ndyet Israel pøn, va'cø ityaj como sø'ṉgø'omse; va'cø mi ndzajmay ote va'cø cyotzocyaj hasta más ya'i nasomda'mbø pønda'm.
ACT 13:48 Myañaj yøcseta'mbø tiyø eyata'mbø pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y casøyaju y vyøcotzøcyaj ndø Comi'is 'yote. Y mumu cyøpiṉyajuse Diosis va'cø queñaj mumu jamacøtoya, je'is vya'ṉjamyaj Jesús.
ACT 13:49 Y ndø Comi's 'yote tzambotyøjpana'ṉ mumu jiṉda'mbø cumgu'yomo.
ACT 13:50 Pero Israel pø'nis pyømi tzi'yaj cyøna'tzø'yoyajpapø y vøcotzøcyajtøjupø yomo va'cø qui'sayaj Pablo y Bernabé. Y pyømi tzi'yajque't cumgu'is cyovi'najøta'mbø pøn parejo je yomoji'ṉ va'cø yacsutzøcyaj Pablo y Bernabé, y jetse myacpø'yaju cyo'aṉjajme'omo.
ACT 13:51 Pablo'is y Bernabe'is cyøvijcøjayaj pyoyoji'ṉ cyoso como seña que ityajuna'ṉ cyoja cumgupyø'nis ñe'ta'm. Y maṉyaj Iconio cumgu'yomo.
ACT 13:52 Pero vya'ṉjamyajpapø'is Jesús casøcomø'ñaju y Masanbø Espiritu Santo'is ñøc'ijtøyaju tasyaju'csye'ṉomo.
ACT 14:1 Yøcse tuc Iconio cumgu'yomo: Pablo y Bernabé tu'mbac tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø y chajmayaj ndø comi'is 'yote musocuji'ṉ. Y jetse vya'ṉjamyaj Jesús vøti Israel pø'nis, y lo que ji'ndyet Israel pø'nis jetseti vya'ṉjamyajque'tu.
ACT 14:2 Pero Israel pø'nista'm ji'n vya'ṉjajmyajepø'is chamgui'sycayaju y jujcheseti'am yac tyujcayaj eyata'mbø'is qui'psocuy va'cø qui'sayaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús.
ACT 14:3 Pues oy tzø'yaj jeni ya'i jama. Jana na'tzcuy chajmayaj ndø Comi's 'yote, y ndø Comi's yaj quejpana'ṉ que mismo ñe 'yote lo que cha'maṉvajcupø, que ndø Comi's tø cotzoṉdamba ñe' vyø'ajcupit. Porque Diosis chi'yaj apostoles musocuy va'cø chøcyaj milagro'ajcuy y seña.
ACT 14:4 Pero cumgu'yomda'mbø'is eyati eyata'm qui'psyajpana'ṉ; porque vene'ta'mbø'is vyø'møyaj Israel pønji'ṉ, y veneta'mbø'is vyø'møyaj apostolesji'n.
ACT 14:5 Entonces Israel pø'nista'm, y lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y je'tista'm cyovi'najø'is nømna'ṉ qui'psyaju va'cø cha'ajcuy chi'yajø, y va'cø pyu'ṉga'yaj tza'ji'ṉ apostoles.
ACT 14:6 Pero myusyaj apostolesis ti maṉba tzøjcayajtøji, y poyaju y maṉyaj Listra cumgu'yomo y Derbe cumgu'yomo, Licaonia nasomda'mbø cumguy, y mumu ribera'omda'm.
ACT 14:7 Y jiṉ chamyajpana'ṉ vøjpø ote.
ACT 14:8 Y ijtuna'ṉ tum pøn Listra cumgu'yomo yu'quipø'is cyoso, jetse pø'naj yacsupø, y nunca ja mus vitø.
ACT 14:9 Yø'ṉis cyøma'nøpyana'ṉ Pablo'is chamupø. Y Pablo'is 'ya'maṉga' ñe'cø y isu que yacsupø'is cyoso vya'njajmu que muspa yac tzoca.
ACT 14:10 Por eso Pablo'is ñøjay pømi: ―Viyuṉde'n mi ṉgosoji'ṉ. Y tøpte'nu y vitpana'ṉ.
ACT 14:11 Y cuando isyaj vøti pø'nis lo que ti chøjcu Pablo'is, entonces vejtonde'ñaj Licaonia ote'omo, nømyaju: ―Pønseta'mbø diosis tø cømø'ndamu.
ACT 14:12 Cyomo'yajpana'ṉ que Pablo y Bernabé diosta'mete. Yac nøyi'ajyajuna'ṉ Bernabé Júpiter, y Pablo yac nøyi'ajyajuna'ṉ Mercurio, porque Pablo'is masna'ṉ chamba ote. Ñe' cyomi'sta'm ñøyi jetseta'm.
ACT 14:13 Jupitejris myasandøc ijtuna'ṉ cumguy tyøjcøcu'yomo. Y Jupitejris pyane'is ñønu'cyaj toro yac mesyajupø jøyø corona tzøquipø. Y vøti pø'nis syunbana'ṉ va'cø yaj ca'yaj toro va'cø cyøna'tzøyaj Pablo y Bernabé como ñe' cyomi cyøna'tzøyajpasena'n.
ACT 14:14 Pero cuando myañaju'øc apostolesis Bernabe'is y Pablo'is que jetse maṉba chøcyaje, entonces jyundzichaj tyucu como seña que nømyaya'yaju, y vejaṉgøtpa poyetøjcøyaj vøti pø'nomo.
ACT 14:15 Ñøjmayaju: ―Mi mbyønda'm ¿ticøtoya jetse mi ndzøctamba? Porque øjta'm yempe jujchepø pønda'mdi chøṉgue't como mijcheta'm. Øjtzi nø mi ndzajmatyam vøjpø ote va'cø mi ndzactam yøṉ comequecta'mbø tiyø, y va'cø mi ṉgui'psvitu'tam quenbapø Dioscøsi, chøjcupø'is tzap y nas y nachcupø nø' y mumu lo que ijtupø je'tomo.
ACT 14:16 Vi'na cøtyajupø ame'omo Diosis chi'yaj licencia mumu pønda'm va'cø chøcyaj ñe'c sunbase chøcyajø.
ACT 14:17 Pero Diosis siempre yac isyaj aunque iyø que ti chøjcu va'cø myusyaj jujchepøte ñe'c Dios; porque tø tzi'tamba vøjpø tiyø. Para tø øtzcøtoya yaj quecpa tuj, vøti yac itpa vøjpø cosecha, y aunque ti cu'tcuy tø cojtatyamba va'cø casøtyam ndø tzocoy.
ACT 14:18 Y chamyajupø yøcsepø tiyø, penapit ya'inducyaj vøti pøn va'cø jyana yaj ca'yaj copøn ñe'jcøtoya cøna'tzø'yocu'is cuenta.
ACT 14:19 Entonces miñaj Israel pønda'm Antioquía cumgu'yomda'mbø y Iconio cumgu'yomda'mbø y chamgui'syca'yaj vøti pøn va'cø pyu'ṉga'yaj Pablo tza'pit. Jetse pyu'ṉyaju y ñøputyaj cumguy'acapo'yomo, y jiṉ chacyaju; cyomo'yaju que ca'umna'ṉ.
ACT 14:20 Pero mientras vyo'cøtøjcøyaj Pablo vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, te'nchu'ṉ Pablo y tøjcøcye't cumgu'yomo. Jyo'pita'mete tzu'ṉyaj Bernabeji'ṉ va'cø myaṉyaj Derbe cumgu'yomo.
ACT 14:21 Chajmayajpana'ṉ vøjpø ote jic cumgu'yomda'mbø, y vøti'ajyaj vya'ṉjamyajpapø'is Jesús. Entonces Pablo y Bernabé vitu'yaj Listra cumgu'yomo y Iconio cumguyomo y Antioquía cumgu'yomo.
ACT 14:22 Pablo'is nømna'ṉ qui'psocuy chi'yaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús va'cø más vøj vya'ṉjajmoyajø. Chi'yaj consejo va'cø jyana jajmbø'yaj vya'ṉjajmocuy. Y nømu que tiene que va'cø ndø nøcøj toya vøti va'cø tø tøjcøy Diosis cuenta'ṉomo.
ACT 14:23 Pablo'is y Bernabe'is cyotyajuna'ṉ tzambønda'mbø va'cø 'yaṉgui'myaj tumdumø tu'mgu'yomo tu'myajpamø vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús. 'Yo'nøyaj Dios jana cu'tipø, y después chamdzacyaju va'cø cuendatzøcyaj ndø Comi'is. 'Yo'nøyaj ndø Comi oyupø vya'ṉjajmyaje, je'is va'cø cuendatzøcyajø.
ACT 14:24 Y cøtyajumna'ṉ Pisidia nasomo, maṉyaj Panfilia nasomo.
ACT 14:25 Y oyajujcam chamboyaj ote Perge cumgu'yomo, mø'ñaj Atalia cumgu'yomo.
ACT 14:26 Y de jeni maṉyaj barco'omo nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo jujna'ṉ oyumø chamdzacyajtøj Diosis vyø'ajcupit va'cø chøcyaj yoscuy lo que tujcupø tiyø.
ACT 14:27 Nu'cyajujcam, vyejtu'myaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, y apostolesis chajmayaj maya'ṉda'mbø tiyø Diosis chøjcuse ñe'c apostolesji'ṉ. Y chajmayajque'tu que Diosis yac tøjcøyaj va'ṉjajmocu'yomo eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm.
ACT 14:28 Jiṉ oy ya'yaj vøti jama ityajumø vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús.
ACT 15:1 Y tzu'ṉyaj pøn Judea nasomo vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús y nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo y 'yaṉmayaj vya'ṉjajmocuy tyøvøta'm ñøjmayaju: ―O'ca ji'n mi syeña'øtyam Israel pø'nis syeñaji'ṉ como 'yaṉmayusena'ṉ Moisesis, ji'n mi ṉgyotzoctame.
ACT 15:2 Je'tis ñø'onguipyaj vøti Pablo y Bernabé y vejvejneyaju. Vyø'møyaju que vøjø va'cø myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo Pablo y Bernabé y eyata'mbø ñe'comda'm va'cø cyønu'cjayaj apostoles y tzambønda'm va'cø ñøtzamyaj yøcsepø tiyø.
ACT 15:3 Entonces vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús 'yo'nøyu tzacyaj Pablo y Bernabé y eyata'mbø va'cø myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo. Y cøtyaj Fenicia nasomo y Samaria nasomo, chajmayaj jujche oy qui'psvitu'yaj pø'nista'm lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y por eso cajsøyaj mumu vya'ṉjajmocuy tøvøta'm.
ACT 15:4 Cuando nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo Pablo y Bernabé, pyøjcøchoṉyaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús y apostolesis y va'ṉjajmocuy tyøvø tzambønda'mbø'is. Pablo'is y Bernabe'is chajmayaj mumu tiyø lo que jujche Diosis chøjcuse chi'use qui'psocuy ne'c Pablo y Bernabé jujche va'cø chøcyajø.
ACT 15:5 Pero teñchu'ṉyaj metzcuy tu'cay fariseo'is vya'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is oyupø'is vya'ṉjajmyaj ndø Comi. Nømyaju que syunba va'cø syeña'øyaj lo que ji'ndyet Israel pønda'm y va'cø 'yaṉgui'myajø va'cø cyo'aṉjamyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy.
ACT 15:6 Entonces tu'myaj apostoles y tzambønda'm va'cø qui'psyajø ti maṉba chøcyaje.
ACT 15:7 Vøti hora vejvejneyaju, y entonces te'ñchu'ṉ Pedro, ñøjayaju: ―Tøvøyta'm, mitz mustamba que ijtu'am 'yame Diosis ø cøpiṉ mijtzomda'm va'cø ndzajmayaj vøjpø ote pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm, va'cø vya'ṉjamyaj ndø Comi.
ACT 15:8 Y Diosis myusapyapø'is mumu pø'nis chocoy, je'is yac isu que ñe'c pyøjcøchoṉyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús lo que ji'ndyet Israel pøn, porque chi'yaj jejtam Masanbø Espiritu Santo jujche tø tzi'tamuse tø øtzta'm vi'na.
ACT 15:9 Diosis parejo chøcyaj jetji'ṉ y tø øtzji'ṉ, porque yaj cøvajcøyaj chocoy vya'njajmocupit.
ACT 15:10 ¿Y yøti ti'ajcuy ma mi aṉgui'ma'ṉøtyame más que ji'n Dios? Como tzømi tzøctøjpase ji'n ndø jø'nipø, jetse eyapø aṉgui'mguy mi sunba ndzøjca'ṉøtyam vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, eyapø aṉgui'mguy lo que ni ndø jandatzu'ṉgu'ista'm ja musipø chøcyajø, ni tø øjta'm ji'n mus ndø tzøctamø.
ACT 15:11 Pero ndø va'ṉjajmdamba que ndø Comi Jesusis vyø'ajcupit tø cotzoctamba, y eyata'mbø pøn jetseti cotzocyajque'tpa.
ACT 15:12 Chamu'c Pedro'is jetse, vøṉgøne'cyaj mumu vøti pøn, y cyøma'nøyaj Bernabé y Pablo nø cha'maṉvacyajumø maya'aṉbø tiyø y milagro'ajcuy chi'yajuse Diosis qui'psocuy va'cø chøcyaj pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pø'nomo.
ACT 15:13 Cuando cha'manjeju'cam jetse Bernabe'is y Pablo'is, entonces Jacobo'is 'yaṉdzoṉu, ñøjayaju: ―Tøvøyta'm, tø cøma'nøytyam ndøvø:
ACT 15:14 Simón Pedro'is tø tzajmatyamu jujche Diosis vinbøcøsi chøjcayaj vøpø tiyø lo que ji'ndyet Israel pønda'm cuando cyøpiṉyaj entre je'tomda'm pønda'm va'cø ñøjmayajtøj Diosis ñe'ta'm.
ACT 15:15 Igual chamba lo que jujche it tza'maṉvajcopyapø'is 'yote jachø'yupø:
ACT 15:16 Jøsi'jcam ma'ṉbø vitu'i y ma'ṉbø yac aṉgui'myajque'te Davijdis chacyajupø 'yuneta'm lo que oyupø cøyajyaje; jujche ndø tzøcvøjøtzøcpa tøc lo que quejcupø, jetse ma'ṉbø vøjøndzøcyajque'te va'cø 'yaṉgui'myajque'ta.
ACT 15:17 Jetse ma'ṉbø ndzøqui va'cø mye'chajque't ndø Comi mumu pø'nis, va'cø jana saṉ Israel pø'nisti mye'chajø. Y yøṉ eyate'mbø pøn øjchø ne'nda'mgue't.
ACT 15:18 Jetse nømba ndø Comi tø yac mustambapø'is mumu yøcsepø tiyø desde ya'møc.
ACT 15:19 ”Por eso ngui'pspøjtzi que vøjø va'cø jana ndø yac maya'yaj nø vya'njamyaju'is Dios entre eyata'mbø pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pø'nomo.
ACT 15:20 Pero va'cø ndø ⁿjajyayaj cartacøsi va'cø jyana cyø's ni tiyø yac yostøjupø comi chøqui cøna'tzø'ocu'yomo, va'cø jyana møtzi ñø'it yomo; va'co jyana vi'c mo'jca'upø'is syis; y va'ca jyana vi'c nø'pin.
ACT 15:21 Porque desde ya'møc ijtu aunque jutpø cumgu'yomo cha'maṉvacyajpapø'is Moisesis 'yaṉma'yocuy tumdum sapøjcuy jama. Tu'mnømbamø tyu'nayajpa Moisesis tyotojaye.
ACT 15:22 Entonces vyø'møyaj apostolesista'm y tzambø'nista'm y mumu tu'myajpapøji'ṉ que vøjø va'cø cyøpiṉyaj pøn ñe'comda'm va'cø cyø'vejyaj Antioquía cumgu'yomo Pabloji'n y Bernabeji'ṉ. Y cyøpiṉyaj metzcuy pøn, tum Judas ñøyipø'isque't Barsabás, y eyapø ñøyipø'is Silas. Jet más covi'najøta'mbø pøn entre tøvø'omda'm.
ACT 15:23 Y chøjcayaj carta va'cø nø myajṉayaj Pablo'is y Bernabe'is. Yøcse jyajyayaju: “Øjta'm apostolesta'm y tzambønda'm y tøvøta'm ⁿyuschi'ta'mbøjtzi tøvøta'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm ityajupø Antioquía cumgu'yomo y Siria nasomo y Cilicia nasomo.
ACT 15:24 Mandamba øjta'm que eyata'mbø tzu'ṉyajupø'is øjtzomda'm jujchese mi ⁿyac tuctamba mi ndzocoy eyapø anma'yocuji'n; pero ja øtz ngø'vejtam je pøn. Je nømyajpa que tiene que va'cø mi yac seña'øtyandøj mi ⁿvin Israel pø'nis syeñaji'ṉ, y va'cø mi ngo'aṉjamdam Moisesis 'yangui'mguy.
ACT 15:25 Por eso cuando mumu tzø'tyam tumbø quipsocuji'ṉ, vø'møtyam øjtzi va'cø ṉgøpiṉdam pøn, y va'cø ṉgø'vejayaj mitzcøsi je pøn Bernabé y Pabloji'ṉ. Bernabé y Pablo ndø sundambapø.
ACT 15:26 Ja tyoya'ṉøyaj vyin maṉyaj tø na'tzpamø ijtumø sunbapø'is yaj ca'yajø ndø Comi Jesucristocøtoya.
ACT 15:27 Jetji'n ṉgø'vejta'mbøjtzi Judas y Silas va'cø mi nchajmatyam ijtuse cartacøsi.
ACT 15:28 Porque vyø'møy Masanbø Espiritu Santo'is y øtz vø'møndyaṉgue'tuti'tzi que va'cø jana mi ndzi'tam eyapø aṉgui'mguy va'cø mi ngø'aṉjamdamø. Namas que yøcse va'cø mi ndzøctamø:
ACT 15:29 va'cø jana mi ngø'stam ni tiyø yac yostøjupø comi chøqui cøna'tzø'ocu'yomo, va'cø jana mi vi'ctam nø'pin, y va'cø jana mi vi'catyam mo'jca'tøjupø'is syis, y va'ca jana mi møtzi nø'it yomo. O'ca yøcsepø tiyø mi ṉgo'aṉjamdambati, vøjti mi mbyujtamba. Mi ṉgø'vejatya'møjtzi dyus”.
ACT 15:30 Asi es que je cø'vejyajtøjupø maṉyaj Antioquía cumgu'yomo. Yac tu'myaj vøtipø vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús va'cø chi'ocuyaj carta.
ACT 15:31 Cuando tyu'ñaju'jcam carta, cajsøyaju porque carta'is chambase yac tzø'yaj contento.
ACT 15:32 Judas y Silas musque'tpatina'ṉ tza'maṉvajcoyajø. Vøtipø oteji'ṉ chi'yaj consejo va'cø vya'ṉjajmoyaj vøjø.
ACT 15:33 Ya'yujcam some jama jiṉø, va'ṉjajmocuy tøvø'is 'yo'nøyu tzacyaju va'cø vitu'yaj contento apostolescø'mø.
ACT 15:34 Pero Silasis qui'psu que vøjø va'cø chø'y jiṉø Antioquía cumgu'yomo.
ACT 15:35 Pablo y Bernabé o'i'ñaj Antioquía cumgu'yomo, aṉma'yoyajpana'ṉ y chajmayajpana'ṉ ndø Comi's vøjpø 'yote, y vøti eyata'mbø'is chajmayajque'tuti 'yote.
ACT 15:36 Ijtu'cam vøti jama Pablo'is ñøjay Bernabé: ―Tø maṉdyaṉgue'ti va'cø ndø tu'nistam ndø tøvøta'm mumu cumguñamaye jutita'mbø'omo oy ndø tza'maṉvajcatyam ndø Comi's 'yote. Tø maṉdya'i va'cø ndø a'mistam jujche ityaju.
ACT 15:37 Bernabe'is syunbana'ṉ ñømaṉ también Juan ñøyipø'isque't Marcos.
ACT 15:38 Pero Pablo'is ja vyø'møyø va'cø ñømaṉ Marcos, porque Marcos oyumna'ṉ tzu'ṉ jetecø'mda'm cuando Panfilia nasomo ityaju. Jicsye'øc Marcosis ja syunø'am maṉ pya'tyaj Pablo y Bernabé va'cø seguitzøc yoscuy.
ACT 15:39 Tanto onguipyaj ñe'comda'm Pablo y Bernabé, y al fin ne' ne'ti maṉyaju. Bernabé'is pyøc Marcos y maṉyaj barco'omo va'cø ñu'cyaj Chipre cucnasomo.
ACT 15:40 Pero Pablo'is cyøpiṉ Silas y tzu'ṉyaju va'cø myaṉyajø. Tyøvø'sta'm 'yo'nøyu tzacyaju va'cø myaṉyaj Diosji'ṉ, va'cø cyotzoṉyaj Diosis ñe'c vyø'ajcupit.
ACT 15:41 Jetse maṉyaju y vijtocøtpøyaj Siria nasomo y Cilicia nasomo, chajmayajpana'ṉ tu'myajpapø ndø Comi's ñøyicøsi va'cø vya'ṉjajmoyaj vøjø.
ACT 16:1 Pablo nu'c Derbe cumgu'yomo y Listra cumgu'yomo. Ijtuna'ṉ jeni tum pøn 'yaṉmayu'is Diosis 'yote ñøyi Timoteo, va'ṉjajmopyapø Israel yomo'is 'yune. Y jyata ji'ndyet Israel pøn.
ACT 16:2 Vyøcotzøcyajpana'ṉ Timoteo vya'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm ityajupø Listra y Iconio cumgu'yomo.
ACT 16:3 Pablo'is nømna'ṉ syun ñømaṉ Timoteo, y yac sena'øtyøj Timoteo Israel pø'nis syeñaji'ṉ; porque ityaj Israel pønda'm jicø lugajromo y mumu myusayaj jyata que ji'ndyet Israel pøn.
ACT 16:4 Y mientras cøtyajpana'ṉ cumguñamaye, Pablo'is y Silasis chajmayajpana'ṉ va'cø cyo'aṉjamayaj ti chamyajuse apostolesis y tzambø'nis Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is, como vyø'møyajuse cuando oy tu'myaje.
ACT 16:5 Jetsemete tu'myajpapø pømipøcyaj vya'ṉjajmocu'yomo, más vøti'ajyaj tumdum jama vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús.
ACT 16:6 Entonces cøtyaj Frigia y Galacia nasomo, y ya'inducyaj Masanbø Espiritu'is va'cø jyana tzamyaj ote Asia nasomo.
ACT 16:7 Y cuando nu'cyaj Misia nasomo, qui'psyaju va'cø myaṉyaj Bitinia nasomo, pero Jesusis 'Yespiritu'is ja yac maṉyaj jiṉø.
ACT 16:8 Entonces cøtyaj Misia nasomo y mø'ñaj Troas cumgu'yomo.
ACT 16:9 Y jeni tzu'i Pablo'is is pøn como si fuera napasyi'omuse. Jenna'ṉ te'n Macedonia cumgupyøn je'is vyi'naṉdøjqui. Je pø'nis ñøjay Pablo: “Min Macedonia nasomo y mi tø cotzoṉdam øjtzi”.
ACT 16:10 Cuando is jetse, entonces nøjcoje'csøtya'møjtzi va'cø maṉdam Macedonia nasomo. Porque ṉgoqui'psta'møjtzi viyuṉsye que vejatya'møjtzi Diosis va'cø maṉ ndza'maṉvajcatyam vøjpø ote jiṉda'mbø.
ACT 16:11 Entonces tzu'ṉda'møjtzi Troas cumgu'yomo y maṉdyam barco'omo nu'ctam viyuṉdi Samotracia cucnasomo, y jyo'pitpø jama nu'ctam Neápolis cumgu'yomo.
ACT 16:12 Y desde jiṉø o'yø maṉdyam Filipos cumgu'yomo. Jete más covi'najøpø cumguy jiṉø Macedonia nasomo. Ityaj Roma cumgu'yomda'mbø viti jiṉø y como Roma cumgusye it aṉgui'mguy. Jen o'yø ya'tam usaṉ hora.
ACT 16:13 Y sapøjcuy jama'omo øtz pujtam øjtzi cumguy acapoya nø'aṉvini jujna'ṉ ṉgomo'tyam øjtzi o'ca tu'mnømuse va'cø 'yo'nøyaj Dios. Jenna'ṉ ityaj yomo tu'myajupø y po'csta'møjtzi vejvejnetya'møjtzi jetji'ṉda'm.
ACT 16:14 Ijtuna'ṉ tum yomo ñøyipø'is Lidia, mya'ajpapø'is tzapaspø tucu finopø, Tiatira cumgu'yombø, cyøna'tzøpya'is Dios. Yø'nis nømna'ṉ myanu y ndø Comi'is chi' qui'psocuy va'cø cyøma'nøjay mø'chøqui lo que nø cha'maṉvajcuse Pablo'is.
ACT 16:15 Jet o nø'yøy fyamiliaji'ṉducu, y entonces nømgomø'natya'møjtzi va'cø tøjcøtyam tyøjcomo. Nøjatya'møjtzi: ―O'ca mi ṉgui'pstamba que øtz viyunsye va'ṉjambapø chøn ndø Comi, entonces tøjcøtyam ø ndøjcomo jen va'cø mi ⁿjyejtamø. Y penatzøcta'møjtzi va'cø tøjcøtyamø.
ACT 16:16 Y tujcu que nømna'ṉ maṉdam øjtzi 'yo'nøyajpamø Dios, y ndzoṉda'mø papiñomo ñøc ijtøyupø yatzi'ajcu'is, muspapø'is chamø jujche maṉba tucnømi. Yø'nis vøti yac tøjcøpyana'ṉ tumin cyomicøtoya cuando chamba ti maṉba tuqui.
ACT 16:17 Øtz nømna'ṉ maṉdam Pabloji'n y min je yomo ø ⁿjøsmøta'm y veju, nømu: ―Yøṉ pønda'm møjipø Diosis chøsita'm. Yø'ṉis tø tzajmatyamba jujche muspa tø cotzoctamø.
ACT 16:18 Jetsena'n chøcpa vøti jama. Tantosna'n jyorvatzøcpa Pablo y al fin cyøque'naj vitu'u y ñøjay yatzi'ajcuy: ―Øtz angui'mba Jesusis ñøyicøsi, put je papiñomo'is choco'yomo. Y misma horacøs pujtu y chac je papiñomo.
ACT 16:19 Pero cuando isyaj papiñomo'is cyomi'is que ji'n mus ñøput tumin, entonces ñucyaj Pablo y Silas y ñømaṉyaj plaza'omo aṉgui'mbapøcø'mø.
ACT 16:20 Cuando nu'cyaj aṉgui'mbacø'mø, ñøjayaju: ―Yøṉ Israel pø'nis nø yac so'natejyaj ndø cumguy tøvø.
ACT 16:21 Je'is chamboyajpa eyata'mbø costumbre lo que tø øtz ji'n mus ndø pøjcøchoṉdamø, ni ji'n mus ndø tzøctam tø øjtzi, siendo que tø øtz tø romano pønda'møṉø.
ACT 16:22 Y vøti pø'nis qui'sayaj apostolesta'm y aṉgui'mbapø'is aṉgui'myaju va'cø yac tzacyajtøj tyucu y va'cø ñacsyajtøj cupit.
ACT 16:23 Nacscøtzictzicvøyaju y cyotyaj preso'omo. Aṉgui'myaj aṉbocsupø'is preso va'cø mø'chøqui cyoqueñajø.
ACT 16:24 Cyoquenbapø'is preso pyøjcøchoṉ aṉgui'mdøjuse, y cyotyaj más jojmopo preso cuarto'omo, y tabla sutø'omo myatztøjcøyaj cyoso va'cø jyana putyajø.
ACT 16:25 Pero paṉguctzu'sye'ṉomo nømna'ṉ 'yo'nøyaj Dios Pablo'is y Silasis y nømna'ṉ vyajnayaj Dios, y eyata'mbø preso'omo ityajupø'is myañaju.
ACT 16:26 Y joviti cøt pømipø nasamicscø. Pømise mics so'mocuy hasta jojmocsye'ṉomo. Y jicsye'cti mumu aṉdyuṉ aṉvacpø'yaju y pucsaṉvacyaj mumu cadena vatyajupøji'ṉ.
ACT 16:27 Cuando min mø'ndonsa' nø cyoquenupø'is preso, entonces isu que aṉvacyaj so'mocu'is 'yandyuṉ. Por eso ñøput 'yespada maṉbana'ṉ yaj ca' vyin, como'yu o'ca preso poyajuse.
ACT 16:28 Pero Pablo'is vyejay pømi ñøjayu: ―Ni ti u mi ndzøjcay mi ⁿvin; yø'c tø ijta' øjtzi mumu.
ACT 16:29 Y nø cyoquenu'is preso vya'c no'a; y poyu'c tøjcøy jojmo søtøtpa na'tze'is, cyønu'cyaj Pablo y Silas atzatzcøne'c je'tis cyosocø'mø.
ACT 16:30 Entonces ñøputyaj Pablo y Silas a'ṉgomo y ñøjmayaju: ―Señores, ¿jujche vøj ndzøcø va'cø cotzoc ø ṉgojapit?
ACT 16:31 Y je'tista'm ñøjayaju: ―Va'ṉjamdam ndø Comi Jesucristo y jetse maṉba mi ṉgyotzoctam ijtamuse mi ndøjcomo.
ACT 16:32 Y chajmayaj Diosis 'yote cyoquenbapø'is preso y mumu ityajuse tyøjcomo.
ACT 16:33 Y nø cyoquenu'is preso ñømaṉyaj Pablo y Silas misma hora tzu'cøsi y cyøtze'ayaj yaje. Y jicsye'cti nøyøy ñe'cø y mumu fyamiliaji'ṉducu.
ACT 16:34 Jøsi'cam ñømanyaj møjmø tyøjcomo y chi'yaj cu'tcuy. Y casøyaj mumu fyamiliaji'n porque vya'ṉjamyaj Dios.
ACT 16:35 Cuando min sønbø'nømi, cyø'vejyaj aṉqui'myajpa'is policía va'cø ñøjayajø: ―Sømbø'yaj jic preso.
ACT 16:36 Y chajmayaj nø cyoquenu'is preso yøcsepø ote Pablo, ñøjayaju: ―Aṉgui'myajpapø'is cyø'vejyaj ote va'cø sombø'tamø. Yøti pues muspa mi myaṉdam contento.
ACT 16:37 Pero Pablo'is ñøjayaj policía: ―Jovisyeti nacsta'møjtzi aunque i'is vyi'naṉdøjqui ja cyøme'tzta'møjtzi o'ca ijtam ø ṉgoja, y øtz romano pønda'm chøṉø. Por eso ji'n vyøj yøcse va'cø mi ndø nu'm nømbujtamø. Más vøjø va'cø miñaj ñe'c aṉgui'myajpapø va'cø nøpujtamø.
ACT 16:38 Policia'is maṉ chajmayaj yøṉ ote aṉgui'mbata'm. Myañajujcam que Pablo y Silas romano pønda'mete, na'chajque'tuti aṉgui'mbata'm.
ACT 16:39 Y mismo aṉgui'mbata'm nu'cyaj presocø'mø y vya'cayaj va'cø cyøtocoyajtøjø, y ñøjmayaju va'cø chacyaj cyumguy.
ACT 16:40 Y putyaj preso'omo, maṉyaj Lidia'is tyøjcomo. Y jen 'yo'nøyaju va'ṉjajmocuy tyøvø y chajmayaju va'cø vya'njamyaj vøjø. Jetse tzu'ṉyaj Pablo y Silas.
ACT 17:1 Cøtyajumna'ṉ Anfípolis cumgu'yomo y Apolonia cumgu'yomo, nu'cyaj Tesalónica cumgu'yomo. Jena'ṉ it Israel pøn tu'myajpamø.
ACT 17:2 Chøcpaseti Pablo'is, tøjcøy jetji'ṉda'm. Y tu'cay sapøjcuy jama'omo cha'maṉvajcayaju jachø'yuse Diosis 'yote.
ACT 17:3 Cha'maṉvajcayaju y isindzi'yaju que jachø'yuse que Cristo tiene que va'cø toya'isø y va'cø visa'ø cuando ca'ujcam. Nøm Pablo: ―Yøn Jesús iyø otz nø ndzamgøpucsu, yøṉømete Cristo lo que Diosis cyø'vejupø.
ACT 17:4 Vene'ṉomo je'tista'm vya'ṉjajmyaju y tu'myaj Pablo y Silasji'ṉ. Ityajuna'ṉ vøti pøn lo que ji'ndyet Israel pøn pero cyøna'tzøyajpapø'is Dios y vya'ṉjajmyaju. Vøti covi'najøta'mbø yomo'is vya'ṉjajmyajque'tuti.
ACT 17:5 Pero ji'n vya'njajmoyajepø Israel pøn qui'syca'yaju, y yac tu'myaj yatzita'mbø pøn calle'om jargan vityajpapø, y jetji'ṉ tu'myaj vøti pøn y so'natejyaj cumguy. Nu'cyaj Jaso'nis tyøcmø y maṉbana'ṉ pyu'ṉaṉvac tyøc. Sunbana'n ñøputyaj Pablo y Silas cumgupyø'nis vyi'naṉdøjqui.
ACT 17:6 Pero como ja pya'tyaj jen Pablo y Silas, entonces jyøcøcøtøjcøyaj Jasón eyata'mbø va'njajmocuy tøvøji'ṉ y ñønu'cyaj cumgu'yombø aṉgui'mbacø'mø y vejaṉgøtyaju, cyøsujtzøyaju y nømyaju: ―Yøn yac tocojayajpapø'is vøjpø itcuy nasindumø'is ñe miñajque't yø'qui.
ACT 17:7 Y Jaso'nis yac tøjcøyaj tyøjcomo. Pero mumu yøṉ pø'nis qui'sayajpa møja'aṉ aṉgui'mbapø Cesajris 'yaṉgui'mguy. Nømyajpa que it eyapø møja'aṉ aṉgui'mbapø ñøyipø'is Jesús.
ACT 17:8 Jetse yac so'natejyaj vøti pøn y aṉgui'mbata'm cuando cyøsujtzøyaju que ji'n cyøna'tzøyaj møjaṉ angui'mbapø César.
ACT 17:9 Pero chi'yaj tumin Jaso'nis y eyata'mbø'is, y jetse chøcøpø'yaju.
ACT 17:10 Jicsye'cti va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm tzu'cøsi yac maṉyaj Pablo y Silas va'cø myaṉyaj Berea cumgu'yomo. Cuando nu'cyaj jiṉø, tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø.
ACT 17:11 Yøṉø tu'myajpapø'is ñø'oyaj más vøjpø chocoy que ji'n Tesalónica cumgu'yomda'mbø'is, porque pyøjcøchoṉjayaj ote vøjpø qui'psocuji'ṉ. Tumdum jama tyu'nme'chajpana'ṉ jachø'yupø Diosis 'yote, va'cø 'ya'myaj yøcsepø tiyø a ver o'ca viyuṉsepø tiyete.
ACT 17:12 Jetsemete vøti pø'nis vya'ṉjajmyaju. Vya'ṉjajmyaj vøti yomo'is lo que ji'ndyet Israel yomo'is lo que mumu cumgupyø'nis vyøcotzøcyajpapøna'ṉ, y vøti pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nis vya'njamyajque'tu.
ACT 17:13 Y myusyaj Tesalónica cumgu'yomda'mbø Israel pø'nis que jetsena'ṉgue't Berea cumgu'yomo chamgøpucsyaj Dios 'yote Pablo'is. Entonces Tesalónica cumgu'yomda'mbø maṉyaj jiṉø Berea cumgu'yomo y yac so'natejyaj cumgupyønda'm, qui'sayaj Pablo.
ACT 17:14 Por eso yøti yøti vya'ṉjamyajpapø'is Jesús yac maṉyaj Pablo hasta ijtumø mar. Pero Silas y Timoteo tzø'yaj Berea cumgu'yomo.
ACT 17:15 Opø'is ñømaṉyaje oy chacpø'yaj Pablo hasta Atenas cumgu'yomo, y Pablo'is cyø'vejayaj ote Silas y Timoteo jiṉ va'cø myaṉyajque'tati pronto. Y jetse opø'is chacpø'yaj Pablo vitu'yajque'tu.
ACT 17:16 Mientras nømna'ṉ jyo'cyaj Pablo'is Atenas cumgu'yomo, 'ya'mu que tas cumguy comi chøquiji'ṉ, y maya'u y qui'syca'u choco'yomo.
ACT 17:17 Jetsemete Pablo'is 'yo'nøyaj Israel pønda'm tu'myajpamø y 'yo'nøyajque't eyata'mbø cyøna'tzøyajpapø'is Dios. Y tumdum jama 'yo'nøyajpa jutipø pøn pyatpa plaza'omo.
ACT 17:18 Ityajuna'ṉ jeni pøn qui'psocu'yoyuse chøcpa'is vyin, veneta'mbø 'yaṉmayajpapø'is epicúreo aṉma'yocuy; y veneta'mbø 'yaṉmayajpapø'is estoico aṉma'yocuy. Je'tis 'yo'nøyaj Pablo. Tum nømbana'ṉ: ―¿Ti sunba cham yø'nis y ongomø'nba? Eyapø nømbana'ṉ: ―Parece que nø chamboy eyata'mbø Dios ji'n ndø mañajepø nunca. Jetse nømyaju porque Pablo'is chambana'ṉ Jesusis 'yote, y chambana'n que it visa'cuy.
ACT 17:19 Entonces ñømaṉyaj Pablo lugajromo ñøyipø'is Areópago opamøna'n tu'mnømi. Y ñøjayaj Pablo: ―Tø tzajmatyam ndøvø, ¿tiyø'ṉ yøṉ jomepø aṉma'yocuy lo que mitz nø mi ndzamupø?
ACT 17:20 Porque øjta'm manda'møjtzi ji'n ndø ṉgøñøctøyøyitamepø tiyø mitz ndzambase. Su'nba mustam tiyøṉ yøṉø.
ACT 17:21 Jetse nømyaju porque Atenas cumgu'yomda'mbø'is, y eyata'mbø cumgu'yomda'mbø'is jejyajpapø'is jiṉø, más que ni jutipø tiyø sunbana'ṉ chamyajø y cyøma'nøyajø lo que ja myañajøpøtøc tiyø.
ACT 17:22 Entonces Pablo te'nu Areópago cujcomo y nømu: ―Mi Atenas cumgupyø'nista'm; øtz tzi'pa cuenta que mitz vøti mi jamdamba mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
ACT 17:23 Porque cuando nømna'ṉø cøt calle'omo, ⁿisø mitz ṉgonocstambamø, y mba't tum altar ijtupøcøs jachø'yupø: “Yøṉete altar ji'n ndø comusipø Diosis señe”. Pues øtz nø mi ndza'maṉvajcatyam yøti jic Dios mi ṉgøna'tzøtyamba sin que ji'n mi ṉgomustamepø.
ACT 17:24 ”Jiquete Dios lo que chøjcupø'is tzap y nasacopac y mumu tiyø lo que ti ijtupø tzajpomo y nascøsi. Como nas y tzap Diosis señe, Diosis ni ji'n ñøc'ijtøy masandøc pø'nis chøjcupø cyø'ji'ṉ.
ACT 17:25 Ni jujche ji'n mus ndø cotzoṉ Dios ndø cø'ji'ṉ, porque ni ti'is ji'n chøjcay falta. En cambio ñe'c tø tzi'pa ndø quenguy y tø yac je'pøcpa. Mumu ti tø tzi'pa Diosis.
ACT 17:26 ”Y Diosis chøc mumu pøn tumbø nø'pin døvø va'cø ñøc ijtøpø'yaj mumu nasacopac. Ñe'c vi'nati qui'psminu jujchøcpø tiempo'omo y jutipø lugajromo maṉba tø ijtam nascøsi.
ACT 17:27 Jetse chøc Diosis va'cø ndø quipsme'tztam ñe'cø, y va'cø ndø qui'psisø a ver o'ca ndø mba'tpa Dios. Porque viyuṉse Dios ji'n ya'i, tome it tumdum pø'nis vyi'nomo.
ACT 17:28 Porque je'tis tø yaj quendamba, tø yac micstamba, y tø yac ijtamba. También veneta'm mijtzom jayajpapø'is nømyajque'tuti jetse. Nømyaju: “Porque también tø øjtzi Diosis tø 'yuneta'm”. Jache'ṉomo jyayaju; y øtz nømgue'tpøjtzi:
ACT 17:29 Siendo que Diosis tø 'yuneta'm, ji'n mus tø qui'pstamø que Dios oropøte o platapøte o tza'pøte. Porque jetseta'mbø, pø'nis chøcyajpa segun lo que jujche ñe' qui'psyajpase.
ACT 17:30 Pero cøjtupø tiemp'omo cuando ji'na'ṉ myusyaje'øc jujchepøt Dios, Diosis jetse yac tzø'yaju. Pero yøti Diosis nø 'yaṉgui'myaj mumu pøn mumu nasvindumø va'cø qui'psvitu'yajø.
ACT 17:31 Porque Diosis cyoqui'psu'am jujchøcpø jama ñe'c maṉba cyøme'chaj vøjø mumu pøn cyojapit. Y Diosis cyojtu'am jic pøn jutipøji'n manba cøme'tzoye; y yac musyaj viyuṉsye mumu pøn iyete, porque yac visa'u cuando ca'u.
ACT 17:32 Cuando mañaju que oy visa' ca'upø pøn, vene'aṉbø'nis syijcayaju: eyata'mbø nømyajque'tu: ―Sunba ṉgøma'nøvøjøtzøctaṉgue'tati yøcsepø tiyø.
ACT 17:33 Entonces Pablo tzu'ṉ je'tomda'm.
ACT 17:34 Pero veneta'mbø'is maṉ pya'tyaj Pablo y vya'ṉjamyaju. Entre ñe'comda'm ijtuna'ṉ Dionisio, aṉgui'mbapø pønete Areopago'omo; tum yomo ñøyipø'is Dámaris; y jetseti eyata'mbø maṉ pyatyaj Pablo.
ACT 18:1 Cøjtujcam yøcsepø tiyø, Pablo tzu'ṉ Atenas cumgu'yomo y maṉ Corinto cumgu'yomo.
ACT 18:2 Y pya't tum Israel pøn ñøyipø'is Aquila, pø'najupø Ponto cumgu'yomo, nu'cupøtøquete Corinto cumgu'yomo. Oy tzu'ṉ Italia nasomo. Jetji'ṉna'ṉ it yomo Priscila. Tzu'ṉyaj Italia nasomo porque møja'aṉ aṉgui'mbapø Claudio'is 'yaṉgui'myaj mumu Israel pøn va'cø chu'ṉyaj Roma cumgu'yomo. Pablo'is cyønu'cyaj Aquila y Priscila.
ACT 18:3 Como mismo yoscuy myuspana'ṉ chøcyaj mye'chcøy Pablo'is y Aquila'is, Pablo tzø'y jetji'ṉ y yosyaj tu'mbac, porque jet yosyajpana'ṉ va'cø chøcyaj lonapø tøc.
ACT 18:4 Y Pablo'is cha'maṉvacpana'ṉ ote tu'myajpamø Israel pøn tumdum sapøjcuy jama'omo, chajmayaj vøjpø ote hasta que yac pøjcøchoṉyaju, yac tøjcøyaju vya'ṉjajmocu'yomo, aunque sea Israel pøn, aunque sea ji'ndyet Israel pøn.
ACT 18:5 Cuando nu'cyajujcam Silas y Timoteo tzu'ṉyajupø Macedonia nasomo, Pablo nømna'ṉ yosco'n oteji'n, nømna'ṉ chajmayaj Israel pønda'm que Jesusete Cristo Diosis cyø'vejupø.
ACT 18:6 Cuando Israel pø'nis qui'sayaj Pablo y Jesuscøsi topo'o'nøyajpana'ṉ, Pablo'is cyøtit tyucu como seña que ñe'c ja it cyoja, y ñøjmayaju: ―O'ca mi ndyocotyamba, mismo mi ne'cta'mdi ijtam mi ṉgoja; øtz limpioti'tzi. Desde yøti ma'ṉbø eyapø pøngø'mda'm lo que ji'ndyet Israel pøngø'mda'm.
ACT 18:7 Y tzu'ṉ jeni maṉ ñøyipø'is Justo'is tyøjcomo cyøna'tzøpapø'is Dios ijtumna'ṉ tyøc tome tu'myajpamø Israel pøn.
ACT 18:8 Tu'myajpamø ijtuna'ṉ aṉgui'mbapø ñøyipø'is Crispø. Je'is vya'ṉjam ndø Comi mumu fyamiliaji'ṉ, y vøtipø Corinto cumgu'yomda'mbø'is myañajpana'ṉ ote, vya'ṉjajmyaju y nø'yøyaju.
ACT 18:9 Y napasyi'omse ndø Comi'is ñøjay tzu'cøsi Pablo: ―Uy ña'tze, más tza'maṉvajcaṉøjayaj ø onde. U mi vyøṉbø'u.
ACT 18:10 Porque øtz yø'cø it mitzji'n. Ni i'is ni ti ji'n ma mi ñchøjcayaje, ni i'is ji'n maṉ mi ⁿyacsutzøqui, porque øtz nø'ijtøjtzi vøti pøn yøṉ cumgu'yomo.
ACT 18:11 Oy ya'e jiṉø tumø ame medio; 'yaṉma'yopyana'ṉ Diosis 'yoteji'ṉ je'tomo.
ACT 18:12 Cuando Galión aṉgui'mbana'ṉ Acaya nasomo, Israel pø'nista'm tumbø qui'psocuji'ṉ ondu'mbajcajyaju va'cø ñucyaj Pablo y ñømaṉyaj aṉgui'mbapø'is vyi'nomo.
ACT 18:13 Nømyaju: ―Yø'nis 'yaṉmayajpa pønda'm, ñøjayajpa va'cø vya'ṉjajmyaj Dios pero ji'ndyet como ijtuse jachø'yupø aṉgui'mguy.
ACT 18:14 Cuando Pablo'is maṉbana'ṉ chamdzo'tze, Galio'nis ñøjayaj Israel pønda'm: ―Mi Israel pø'nista'm, o'ca chøcpana'ṉ yø'ṉis ji'n vyøjpø tiyø, o sea yatzitzoco'yajcuy, vøjna'ṉ va'cø øtz mi ngøma'nøtyamø.
ACT 18:15 Pero como mitz ṉgøtza'møtyamba yøṉ pøn que eyapø ote y eyata'mbø nøyi nø chamu, y mi ne aṉgui'mgutya'm nø cyacpø'u; a'mdam mi ne'cta'm ti mi ndzøctamba. Porque øtz jin sun vøjøndzøc jetsepø asunto.
ACT 18:16 Y myacpø'yaj mumu ityajupø jeni 'yaṉgui'mgu'yomo.
ACT 18:17 Jicsye'cti mumu griego pø'nis ñucyaj Sóstenes, aṉgui'mbapø Israel pø'nis tu'mguy tøjcomo, y ñacsyaju tome aṉgui'mbacø'mø, pero Galio'nis ni ja chøjcay cuenda lo que ti nø chøcyajupø.
ACT 18:18 Y Pablo tzø'y ya'i jama jiṉø, y jicsyejcam 'yo'nøyu tzacyaj Pablo va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm, y Pablo maṉ barco'omo nu'c Siria nasomo. Priscila'is y Aquila'is maṉ pya'tyaj Pablo. Oy Pablo co'tzima ju's Cencrea cumgu'yomo, porque ijtuna'ṉ tiyø oyupø chamdzi' Dios, por eso o co'potz ju'si.
ACT 18:19 Jetse nu'cyaj Efeso cumgu'yomo, y Pablo'is chacyaj Priscila y Aquila jiṉø. Y Pablo tøjcøy Israel pøn tu'myajpamø y vejvejneyaju jetji'ṉda'm.
ACT 18:20 Jiṉda'mbø'is ñøjajo'yaju va'cø ya'yø jitji'ṉda'm, pero Pablo ja syun chø'yø.
ACT 18:21 Yuschi'u tzacyaj jejta'm y ñøjmayaju: ―De toda manera tiene que va'cø øtz it Jerusalén gumgu'yomo nø minupø søṉgøtoya. Pero matøc vitu'que't mijtzomda'm o'ca Diosis syunba. Y barco'omo tzu'ṉ Pablo Efeso cumgu'yomo.
ACT 18:22 Y nu'c Cesarea cumgu'yomo. Y de jeni maṉ Jerusalén gumgu'yomo y yuschi'yaj vya'ṉjajmocuy tyøvøta'm, y después mø'n Antioquía cumgu'yomo.
ACT 18:23 Oy ya'e usy jama jiṉø, y tzu'ṉgue'tu. Y cyøjtocpacpø'u ijtnømu'csye'ṉomo Galacia nasomo y Frigia nasomo. Chajmayaj mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús va'cø vya'ṉjamyaj más mø'chøqui.
ACT 18:24 Nu'c Efeso cumgu'yomo tum Israel pøn ñøyipø'is Apolos. Apolos tzojcupø Alejandría cumgu'yomo, muspana'ṉ cha'maṉvajcoy vøjø, y suñina'ṉ cønøctøyøjayu jachø'yuse Diosis 'yote.
ACT 18:25 Yø'nis o 'yaṉmay ndø Comi'is 'yaṉma'yocuy. Y como tum chocoy va'ṉjajmopyana'ṉ, jetse chambana'n y 'yanma'yopyana'ṉ mø'chøqui ndø Comi'is 'yaṉma'yocuji'ṉ. Pero na myusuti Jua'nis nø'yø'ocuy.
ACT 18:26 Yøn Apolosis ñøcøtzo'tzu va'cø cham jana na'tzcuy tu'myajpamø Israel pøn. Jen cyøma'nøyaj Priscila'is y Aquila'is jujche nø cham Apolosis. Y después Aquila'is y Priscila'is ñømaṉyaj ne'ti Apolos y cha'maṉvajcayaj ta'nupø mø'chøqui Diosis tyuṉ.
ACT 18:27 Y cuando Apolos nømna'ṉ sun myaṉ Acaya nasomo, entonces Efeso cumgu'yombø va'ṉjajmocuy tøvø'is chøjcayaj carta Acaya nasombø tyøvøta'm. Ñøjayaju va'cø pyøjcøchoṉyaj Apolos cuando nu'cpa jeni. Apolos nu'c Acaya nasomo y cyotzoṉyaj vøti jiṉda'mbø oyupø'is vya'njamyaj ndø Comi Jesús. Porque ityajuna'ṉ jeni oyupø'is vya'ṉjamyaj ndø Comi; Diosis vyø'ajcupit o vya'ṉjamyaje.
ACT 18:28 Apolosis cha'maṉvajcayaj møja'aṉ qui'psocupit, y yac musyaju mumu pø'nis vi'nomo que Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy ji'ndyet vyøjpø. Jachø'yupø Diosis 'yoteji'ṉ yac musyaju que Jesusete Cristo Diosis cyø'vejupø.
ACT 19:1 Mientras que ijtuna'ṉ Apolos Corinto cumgu'yomo, Pablo emøc o cøt ijnømumø møjmø y nu'c Efeso cumgu'yomo y pya'tyaj jiṉ 'yaṉmayajpapø'is ndø Comi'is 'yote.
ACT 19:2 Pablo'is 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju: ―¿Oy mi mbøjcøchoṉdam Masanbø Espiritu Santo cuando mi va'ṉjajmdamu'øc? Pero je'tis ñøjmayaju: ―Pues ji'nø nø mandamu o'ca it Masanbø Espiritu Santo.
ACT 19:3 Entonces Pablo'is ñøjayaju: ―Cuando mi ñø'yøndyamu, ¿jujchepø nø'yø'ocuy mi mbøjcøchoṉdamu? Y je'tis ñøjayaju: ―Jua'nis ñø'yø'ocuy.
ACT 19:4 Y ñøjayaj Pablo'is: ―Viyuṉsye Jua'nis ñø'yøyaju como seña que qui'psvitu'yaju. Pero también chajmayaj pøn va'cø vya'ṉjamyaj maṉbapø mini jøsi'cam, jetemete Cristo Jesús.
ACT 19:5 Cuando myañajujcam chamuse Pablo'is, oy ñø'yøyaje ndø Comi Jesusis ñøyicøsi.
ACT 19:6 Entonces Pablo'is cyot cyø' jetcøsta'm y nu'c jetcøsta'm Masanbø Espiritu Santo. Y oñajpana'ṉ eyapø ote'omo nuṉcatøc ja 'yoñajøse, y tza'maṉvajcoyajpana'ṉ.
ACT 19:7 Ityajuna'ṉ como macvøstøjcaṉbønsye'ṉomo myumaṉgø'tya'm lo que nø'yøyaju.
ACT 19:8 Entonces tøjcøy Pablo tu'myajpamø Israel pøn, y tu'cay poya oyu, o cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote jana na'tzcuy, cha'mindzi'yaju jujche aṉgui'mbase Dios, va'cø vyø'møyajø.
ACT 19:9 Pero veneta'mbø'is ja syuñajø y ja vya'ṉjamyajø, y topa'o'nøyaj Diosis 'yaṉma'yocuy vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui. Entonces Pablo tzu'n jetcø'mda'm nø 'yaṉmayajupø'ji'ṉ y tøjcøyaj Tirano'is tyøjcomo porque jen anmayoñømbana'ṉ. Y jen oy cha'mindzi'yaj ndø Comi'is 'yote tumdum jama.
ACT 19:10 Metza ame o aṉma'yoy jetse. Por esomete mumu ityajupø'isna'ṉ Asia nasomo myajnayaj ndø Comi'is 'yote. Tanto Israel pø'nista'm, tanto ji'ndyet Israel pø'nista'm cyøma'nøjayaju.
ACT 19:11 Y Diosis chi' Pablo musocuy va'cø chøc milagro'ajcuy y ji'n ndø isipø tiyø.
ACT 19:12 Hasta payu y tucu oyupø Pablo'is vyingøsi ñømaṉyaju y cyotyaj ca'epøcøsi. Entonces tzocyaj ca'eta'mbø, y yatzi'ajcuy putyajpana'ṉ je'tomda'm.
ACT 19:13 Y ityajuna'n vityajpapø Israel pøn ñøputyajpapø'is yatzi'ajcuy. Y veneta'mbø je'is chøjquisjo'yaju va'cø chajmay Jesusis ñøyi pøngø'mø ijtupø'omo yatzi'ajcuy va'cø pyutø, ñøjmayaju: ―Mi aṉgui'mba Jesusis ñøyicøsi lo que Pablo'is chambo'papø va'cø mi mbyutø.
ACT 19:14 Ijtuna'ṉ tum Israel pøn pane covi'najø ñøyipø'is Esceva. Cu'yayna'ṉ it Esceva'is 'yune. Y je cu'yapyø Esceva'is 'yune'is chøjquisjo'yaju jetse va'cø ñøputyaj yatzi'ajcuy.
ACT 19:15 Pero 'yaṉdzoṉ yatzi'ajcu'is ñøjayaju: ―Jesús ispøcpøjtzi. Y muspøjtzi iyete Pablo. Pero mijta'm, ¿inda'mete?
ACT 19:16 Y pøn yatzi'ajcu'is ñøc ijtøyupø, je'is ñøquipyaj pøn nø syunupø'isna'ṉ nøputyajø, y tøpnu'cyaj jetcøsta'm y cyønu'cayaju y yac poyeputyaj tøjcomo nicotacsyita'mbø y yacsutzøcyajtøjupø.
ACT 19:17 Y mumu ityajupø'is Efeso cumgu'yomo, tanto Israel pø'nis, tanto ji'ndyet Israel pø'nis, oy myusyaj ti ose tuqui, y o na'chaje mumu jejta'm y vyøcotzøcyajpana'ṉ ndø Comi Jesusis ñøyi.
ACT 19:18 Y vøti pøn vya'njamyajpapø'is Jesús tu'myaju y chamyaju lo que tiyø yatzitzoco'yajcuy chøcyajpana'ṉ vi'na.
ACT 19:19 Y vøti chøcyajpapø'isna'ṉ brujo'ajcuy ñønucyaj brujo libro; pyoṉbø'yaj mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui. Nøputyaj cuenta jujchena'ṉ valetzøcpana'ṉ libro, y put cincuenta mil platapø tumin valetzøcyajpa.
ACT 19:20 Jetse vøti pø'nis cyøma'nøjayaju y pyøjcøchojṉayaj ndø Comi's 'yote; y jetse pømi o yos ndø Comi 'yoteji'ṉ.
ACT 19:21 Cøjtu'cam yøcsepø tiyø, qui'psmin Pablo'is choco'yomo va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo. Pero vi'na sunbana'ṉ vijtocøtpø' Macedonia nas y Acaya nas. Nømu: ―Después oyu'ca'mtzi Jerusalén gumgu'yomo, Roma cumguy nø'ø sun a'misto'que'ta.
ACT 19:22 Entonces oy cyø'vejyaj Macedonia nasomo metzcuy oyupø'is cyotzoṉyaje, tum ñøyipø'is Timoteo y tum ñøyipø'is Erasto. Mismo Pablo oyutøc ya'ye Asia nasomo.
ACT 19:23 Jic jama'omo oy maya'aṉ so'natejcuy, o qui'sayaj jetsepø aṉma'yocuy ñøtu'ṉajyajpa'is.
ACT 19:24 Porque ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Demetrio, plataji'ṉ yospapø. Yospa tyøvøji'ṉ je'is chøcyajpana'ṉ che'pø masandøc tzøqui, chøjcaṉgøpujtøjayajpana'ṉ Diana'is myasandøc. (Diana yomopø cyomi tzøquite.) Je masandøc tzøqui mya'ayajpana'ṉ y gyanatzøcyajpana'n vøti tumin.
ACT 19:25 Demetrio'is vyejtu'myaj ñe'cji'n yosyajpapø, y ne'ti yosyajpapø pero mismo yoscu'yomo. Ñøjayaju: ―Mbyønda'm, mustamba mijtzi que yø'csepø yoscuy va'cø ndø tzøcø, ndø ganatzøcpa vøti tumin.
ACT 19:26 Nø mi istamuse y mandamuse jujche chøcpase yøṉ pø'nis ñøyipø'is Pablo; que ji'n solo Efeso cumgu'yomo, pero casi mumu Asia nasomo, yøṉ Pablo'is yac tzacyajpa va'ṉjajmocuy vøti pøn. Nømba que ji'ndyet ndø comi lo que ndø tzøctambapø ndø cø'ji'n.
ACT 19:27 Por eso it peligro'ajcuy maṉba ocyaj yøṉ ø ⁿyoscutya'm, y tø na'tztamba que maṉba myenos chøcyajque'tati møja'aṉ yomopø ndø comi Diana'is myasandøc; aunque cyøna'tzøyajpa Diana mumu Asia nasomda'mbø'is y mumu nasvindumøta'mbø'is. Pero jetse maṉba yaj je'is myøja'ṉo'majcuy.
ACT 19:28 Jetse myañaj chamuse Demetrio'is y vøti qui'syca'yaj plata yosyajpapøji'ṉ, vejyaju nømyaju: ―Myøja'ṉombøte Diana Efeso cumgu'yombø'is ñe'ta'm.
ACT 19:29 Jetse tumø cumguy so'natejyaju, ñucyaj Caiyo y Aristarco, Macedonia nasomda'mbø, Pablo'is ñøtuṉda'm, y ñømaṉyaju. Tumøpø qui'psocuji'ṉ poyetøjcøyaju opamø tu'mnømi.
ACT 19:30 Pablo'is sunbana'n tyøjcøy vøti pø'nomo, pero vya'ṉjajmocuy tøvø'is ja yac tøjcøyajø.
ACT 19:31 Ityajuna'ṉ Pablo'is 'yamigota'm Asia nasomda'mbø covi'najø. Je'is cyø'vejay ote va'cø jyana tøjcøy Pablo vøti pø'nomo.
ACT 19:32 Eyata'mbø vejyaju que yø'cse chøc ji'quis, eyata'mbø vejyaju que ji'ndyet jetse; jetse suniti vejaṉgøtyaju, casi mumu ji'na'n myusyaj ticøtoya nø tyu'mnømu.
ACT 19:33 Entonces Israel pø'nis myatz tøjcøyaj Alejandro va'cø te'n vøti pø'nis vyi'nomo, va'cø chamø ti nø syun man chamø. Alejandro'is chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø yac vøṉneyajø,
ACT 19:34 Pero cuando myusyaj Alejandro que Israel pønete, (como Israel pø'nis ji'n vya'ṉjamyaj Diana, por eso) mumu vejaṉgøtyaj tome metza hora, tu'mbac vejyaju nømyaju: ―Myøja'ṉombøte Diana Efeso cumgu'yombø'is ñe'ta'm.
ACT 19:35 Al fin secretario'is yac vøṉneyaj vøti pøn y nømu: ―Efeso pø'nista'm, mumu pø'nis myusyajpa que mi Efeso cumgu'yomda'mbø'is mi ṉgüendatzøctamba myøja'ṉombø Diana'is myasandøc, y je'is chøqui lo que quejcupø nasomo tzajpom tzu'ṉupø.
ACT 19:36 Como ni i ji'n mus nømø que ji'ndyet jetse, sunba va'cø mi vyøṉnendyamø, va'cø jana mi ⁿjyovindzøctam ni tiyø.
ACT 19:37 Porque nø mi nømindam yøn pøn que ji'n ñu'myaje'is tumin masandøjcomo, y ni ji'n cyø'o'nøyajepø'is yomopø mi ⁿdios.
ACT 19:38 O'ca Demetrio'is y jetsepø yoscuy chøcyajpapø'is sunba cyøva'cøyaj aunque iyø, pues jetcøtoya it jut va'cø mi ṉgøvacøtyamø. Ityaj atcani jen va'cø ndø cøtza'møtyamø.
ACT 19:39 O'ca it eyapø asunto, entonces sunba va'cø mi ñdyu'mdamø jujche ijtuse aṉgui'mguy.
ACT 19:40 Porque muspa tø cøtza'møtyandøjø omø syo'natejnøm yøti; porque ji'n mus tø andzo'ṉoya ticøtoya o tø tu'mdam jetse.
ACT 19:41 Cuando jetse nømujcam, nømu que cøjtum tu'mguy.
ACT 20:1 Cuando vøṉgajpø'yaj nøsyo'natejyajupø, Pablo'is vyejayaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús y pyømitzi'yaj 'yotepit. Jyotzpøjcu tzacyaju y tzu'ṉu va'cø myaṉ Macedonia nasomo.
ACT 20:2 Ocvitpø' jic lugar, y vøti chajmayaju jujche va'cø vya'ṉjajmoyajø. Y entonces maṉ Grecia nasomo.
ACT 20:3 Y oy it jiṉø tu'cay poya. Maṉbana'ṉ maṉ barco'omo Siria nasomo, pero myusu que nø jyo'cyaj Israel pø'nista'm va'cø ñucyajø. Por eso qui'psminu que más vøjø va'cø vitu'que'tati va'cø cyøt Macedonia nasomo.
ACT 20:4 Y maṉ pya'tyaj Pablo hasta Asia nasomo Berea cumgu'yombø Sopatejris, y Tesalónica cumgu'yomda'mbø'is Aristarco'is y Segundo'is; Derbe cumgu'yombø Gayo'is, y Timoteo'is; y Asia nasamda'mbø'is Tiquico'is y Trofimo'is.
ACT 20:5 Yøṉda'm vi'na nu'cyaj Troas cumgu'yomo y jo'cta'møjtzi jiṉø hasta que nu'cta'møjtzi.
ACT 20:6 Cøjtujcam søṉ cuando cyø'støjpamø pan ja pyoṉoṉapø, øjta'm tzu'ṉdam Felipos cumgu'yomo va'cø maṉdam barco'omo. Mosay jamapit nu'ctam Troas cumgu'yomo ø jo'ctamumø ø ndøvø'is, y jiṉ o ya'tame cu'yay jama.
ACT 20:7 Y semana tzo'tzcuy jama'omo oy tu'myaj va'njajmocuy tøvø va'cø vyenve'ñaj pan, y Pablo'is nømna'ṉ 'yaṉmayaju, maṉba tzu'ṉ jyo'pitpø jama. Nømna'ṉ chamu Diosis 'yote hasta panguctzu'sye'ṉomo.
ACT 20:8 Ijtuna'ṉ vøti no'a møjipø cuarto'omo jujna'ṉ oyumø tu'myaje,
ACT 20:9 y tum soca ñøyipø'is Eutico po'csuna'ṉ ventanacøsi, nømna'ṉ 'yøṉu. Y como Pablo ya'u va'cø vyejvejneya, je soca uṉgusyunu, y pe'ṉu, y tzipotmø'nu tu'cay pisopø ventanacøsi; y ca'upøti'am piṉyaju.
ACT 20:10 Entonces mø'n Pablo y mucscøne'c jetcøsi y jyotzcøtøjcøyu ñøjayaju: ―Uy 'yuqui'ajtame, quenbati.
ACT 20:11 Jicsye'jcam Pablo qui'mvøjøtzøjcu y vyenve'n pan, y chamgue'tutøc ote ya'i hora hasta que sø'ṉbønømu. Y jetse tzu'ṉu.
ACT 20:12 Y soca ñømanyajque'tuti quenbapø, y por eso casøyaju.
ACT 20:13 Øjta'm maṉdya'mø barco'omo vi'najta'møjtzi va'cø maṉdyam Asón gumgu'yomo, jiṉø va'cø yac tøjcøtyam Pablo barco'omo. Porque jetse o cham vi'na Pablo'is que nas tu'ṉomo maṉba mave.
ACT 20:14 Nøpa'jtandøj øjtzi Pabloji'ṉ Asón gumgu'yomo, y yac tøjcøtya'møjtzi Pablo barco'omo y maṉdya'møjtzi Mitilene cumgu'yomo.
ACT 20:15 Tzu'ṉda'mø jiṉø maṉda'mø barco'omo, jyo'pitpø jama nu'cta'mø tome Quío cucnasomo. Tu'cay jamapit nucta'mø Samos cumgu'yomo. O'yø tzø'tyam usyomo Trogilio cumgu'yomo, y eyaco jama nu'ctam Mileto cumgu'yomo.
ACT 20:16 Pablo'is qui'psminu va'cø jyana chø'y Efeso cumgu'yomo, va'cø jyana jama tocoy Asia nasomo. Nømna'ṉ sun nu'comø'ndo' Jerusalén gumgu'yomo Pentecostés sø'ṉgøtoya, o'ca cyopa'tpana'ṉ va'cø ñu'cø.
ACT 20:17 Mientras Mileto cumgu'yom ijtu, Pablo'is vyejayaj va'cø ñu'cyaj Efeso cumgu'yomda'mbø tzambøm 'yaṉgui'myajpapø'is vya'ṉjajmocuy tyøvø.
ACT 20:18 Cuando nu'cyaj jejta'm, Pablo'is ñøjayaju: ―Mitz mi mustamba jujche o'yø it mitzji'ṉda'm mumu jama desde vi'napø jama tøjcø'yøjtzi Asia nasomo.
ACT 20:19 Mumu jama o'yø it mitzji'ṉda'm o'yø yosay ndø Comi como ni ti ji'n yoscupø pønse y vøtipø ø vindøm nø'cø'mø. Y toya'isøjtzi porque mumu jama Israel pø'nis chøjquisyaju ti muspa tzøjcayajø.
ACT 20:20 Pero ja ña'tzøjtzi va'cø ndzajmatyam mijtzi lo que vøjpø mitzcøtoyata'm. Oy mi aṉmañdyam vøti pø'nomo y tøcmaye.
ACT 20:21 Øjtze o ndzajmayaj mumu pøn, sea Israel pøn, sea ji'ndyet Israel pøn, va'cø qui'psvitu'yaj Dioscøsi y va'cø vya'ṉjajmyaj ndø Comi Jesucristo.
ACT 20:22 Y yøti obligado cuenda Espiritupit nø'mø maṉ Jerusalén gumgu'yomo sin que ji'nø musi ti maṉba tzøjcatyøj jiṉø.
ACT 20:23 Unico ø ṉgøtpamaye mumu cumgu'yomo ø tzajmapyøjtzi Masanbø Espiritu Santo'is que ma'ṉbø somdøji y ma'ṉbø nøṉgøj toya.
ACT 20:24 Pero ni jujchepø ticøsi ji'nø ndzøjcay cuenda, ni ji'nø ndoya'ṉøy ø ⁿvin como valetzøcpapø tise. Cajsøpya øjtzi va'cø yac ta'nbø ø ⁿyoscuy mbøjcøchoṉupø ndø Comi Jesuscøsi, ø ⁿyoscuyamete va'cø ndzajmayaj vøjpø ote que Diosis tø yac yamdamba.
ACT 20:25 ”Y jetse entre mijtzomda'm o'yø ocviti va'cø ndzamboy Diosis 'yaṉgui'mguy. Pero yøti øtz muspøjtzi que ni jutipø'is mijtzomda'm ji'nam maṉ mi ndø istam ndøvø nunca.
ACT 20:26 Por eso ndzajmatya'mbø mijtzi yøṉ jamacøsi que øtz cøvajcu'mtzi. O'ca aunque i tocopya, ji'name ø ngoja.
ACT 20:27 Porque ni jujche ja nchajcøjtzi va'cø mi ndza'maṉvajcatya'mø mumu Diosis 'yaṉma'yocuy.
ACT 20:28 Cuenda tzøctam mi ⁿvin mi ne'ṉgø, y cuenda tzøctam mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm. Porque Masanbø Espiritu Santo'is mi ṉgojtamu va'cø mi ṉgoquendam jejta'm. Por eso coquendam vya'ṉjajmyajpapø'is ndø Comi lo que jutipø ndø Comi'is jyuyaj ñec ñø'pinji'ṉ.
ACT 20:29 Porque muspøjtzi que maṉujcam øjtzi, maṉba tøjcøyaj pøn ji'n ma's tyo'ya'ṉøyaj vya'ṉjamyajpapø'is Jesús. Jujche ca'ṉis ji'n to'ya'ṉøy borrego, jetse ji'n ma tyoya'ṉøyaj pyøndøvø.
ACT 20:30 Mismo mi ne'ṉgomda'm maṉba putyajque't pøn maṉba'is 'yaṉgøma'cøyaj va'ṉjajmocuy tøvø, y vene'aṉbø'nis maṉba vyø'møjayaje lo que ti nø chajmayajupø.
ACT 20:31 Tzøjcatyam cuenda y jajmdamø que tu'cay ame chu'ji'ṉ jyamaji'ṉ ni ja nitu'yøjtzi va'cø mi aṉmandyam tumdum pøn ø vindøm nø'cø'mø.
ACT 20:32 ”Y yøti, tøvøyta'm, ndzamdzi'ocuyajta'm øjtzi Dioscøsi mijta'm que va'cø Diosis mi ṉgyotzoṉdamø, va'cø mi va'ṉjajmdam Diosis 'yote lo que chambase que jetse Diosis tø yac yamdamba. Jetse más mi mbyømipøctamba, y Diosis vyø'ajcupit maṉba mi mbøjcøchoṉdam vøjpø itcuy Diosis maṉbapø chi'yaj mumu masa'nøyajupø pøn.
ACT 20:33 Ni i'is ni ti ja 'yaṉsu'nayajøjtzi, ni tyumin, ni tyucu.
ACT 20:34 Mitz mi ne'c mi mustamba que yøṉ ø ṉgø'ji'ṉ o yose va'cø ⁿjuyø ti su'nøjtzi, y va'cø ⁿjujyayajque'tati ti syuñaju øtzji'ṉ ityajupø'is.
ACT 20:35 Øjtzi mi isindzi'ta'møjtzi mumu tiyø jujche vøjø va'cø ndzøctamø. Syunba va'cø tø yostamø va'cø ndø cotzoṉyaj mochita'mbø y va'cø ndø jajmatyam ndø Comi Jesusis 'yote nømuse: “Va'cø ndø sajtzi' tum ndø tøvø tiyete, más tø itpa contento que ji'n ndø pøjcøchovese”.
ACT 20:36 Cuando Pablo'is cha'maṉjejayaju jetsepø ote, entonces cutquecyaj parejo mumu jetji'ṉda'm y 'yo'nøyaj Dios.
ACT 20:37 Mumu vo'co'ñaju, jyotzpøcyaj Pablo y syu'cyaju.
ACT 20:38 Myaya'yaj más porque chajmayaju que nunca ji'nam ma ña'isyajtøji. Y jetse maṉ chacpø'yaj barco'omo.
ACT 21:1 Tzu'ṉda'møjtzi, jenda'mbø jen tzø'yaju. Maṉdya'møjtzi barco'omo, viyuṉ maṉda'møjtzi nu'ctam Cos cumgu'yomo, y jyo'pit nu'ctam Rodas cumgu'yomo. Y tzu'ṉdam jiṉø y nu'ctam Pátara cumgu'yomo.
ACT 21:2 Y mba'jtam tum barco nømna'ṉ myaṉupø Fenicia nasomo; tøjcøtyam je'tomo y maṉda'møjtzi.
ACT 21:3 Ista'møjtzi Chipre cucnas, aṉña'yomo tzø'yu. Seguitzøctam ø nduṉ va'cø nu'ctam Siria nasomo, nu'ctam nø'acapoya Tiro cumgu'yomo, porque jeni nøputyajtøj tzømi barco'omo.
ACT 21:4 Jiṉø mba'jta'møjtzi vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, y tzø'tyam jetji'ṉ cu'yay jama. Y Masanbø Espiritu Santo'is chi'yaj qui'psocuy jiṉda'mbø va'ṉjajmocuy tøvø va'cø chajmayaj Pablo que va'cø jyana maṉ Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 21:5 Y ta'nujcam cu'yay jama, tzu'ṉda'møjtzi va'cø maṉdam emøc. Mumu va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm o'yø tzacpø'tame; pø'nista'm, yomo'ista'm, une'ista'm oy tø tzacpø'tam hasta cumguy acapoya. Y cujnetya'møjtzi va'cø o'nøndyam Dios.
ACT 21:6 O'nøyu tzacta'møjtzi y qui'mda'møjtzi barco'omo; y oyupø'is ø tzacpø'tame vitu'yaj tyøcmø.
ACT 21:7 Entonces Tiro cumgu'yomo tzu'ṉda'møjtzi barco'omo vijta'møjtzi nø'cø'mø hasta nu'cta'møjtzi Tolemaida cumgu'yomo. Jiṉ yuschi'ta'møjtzi ø va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm, y tzø'tya'møjtzi tumø jama jetji'ṉda'm.
ACT 21:8 Jyo'pit tzu'ṉda'møjtzi ijtamusyecø'y Pabloji'ṉda'm, y nu'cta'møjtzi Cesarea cumgu'yomo. Jen tøjcøtya'møjtzi Felipe'is tyøjcomo. Y jic Felipe chambopyapø'is vøjpø ote, y oy cyøpiṉyaje je Felipe cuando cyøpiṉyaj cu'yay va'cø vya'ctzi'yaj cu'tcuy pobreta'mbø.
ACT 21:9 Y Felipe'is ñø'ijtuna'ṉ macsycuy yom'une papiñomota'mbø'am, y tza'maṉvajcoyajpana'ṉ.
ACT 21:10 O'yujcam ya'tyam øjta'm jiṉø usyan hora, oy min tum tza'maṉvajcopyapø ñøyipø'is Agabo, tzu'ṉupø Judea nasomo.
ACT 21:11 Je'is cønu'cta'møjtzi, pyøjcay Pablo'is syinturon, vyat ñe cyø' y cyoso, ñøjayu: ―Masanbø Espíritu Santo nømba: “Yøcse Israel pø'nis maṉba myocyaje vø'cinturon Jerusalén gumgu'yomo, y maṉba chi'ocuyajyaje lo que ji'ndyet Israel pø'nis cyø'omda'm”.
ACT 21:12 Cuando manda'møjtzi jujche chamuse je'is, øtzta'm y jic lugajromo ityajupø'is nøjaṉgo'njotya'møjtzi Pablo va'cø jyana maṉ Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 21:13 Entonces Pablo'is 'yaṉdzoṉda'møjtzi nøjatya'møjtzi: ―¿Ti'ajcuy mi vyo'ndamba y mi ndø yac maya'tamba? Porque øtz listo ijtøjtzi va'cø ø vajtøjø, sino también va'cø yaj ca'tøj Jerusalén gumgu'yomo ndø Comi Jesuscøtoya.
ACT 21:14 Ni ja mus ø yajandyam Pablo'is qui'psocuy, y por eso ndzacta'møjtzi, nømda'møjtzi: ―Que va'cø tyucø lo que syunbase ndø Comi'is.
ACT 21:15 Tzø'tya'møjtzi jiṉø metz tu'cay jama, alistatzøcta'møjtzi ø ndi jana tiyø, y maṉda'møjtzi Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 21:16 Oy maṉyaj øtzji'ṉda'm veneta'mbø vya'ṉjajmyajpapø'is ndø Comi Cesarea cumgu'yomda'mbø. Jetji'ṉ ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Mnasón, Chipre nasombø. Ijtujcam tiempo vya'ṉjajmumø ndø Comi Mnaso'nis. Je'is tyøjcomo maṉba tø tzøtyame.
ACT 21:17 Cuando nu'cta'møjtzi Jerusalén gumgu'yomo, ndø va'ṉjajmoṉguy tyøvø'sta'm pøjcøchoṉda'møjtzi tumø chocoy.
ACT 21:18 Jyo'pit maṉ Pablo øjtzji'ṉda'm va'cø ma ndu'ndam Jacobo. Y mumu tzambønda'm jena'ṉ tu'mbø'yaju.
ACT 21:19 Pablo'is yuschi'yaj tu'mbø'yajupø y chajmayaju mumu lo que Diosis oyupø chøc emø ityajumø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm. Chamu Diosis oyupø chøqui cuando ñe'c Pablo'is cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote.
ACT 21:20 Myañaju y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios y ñøjayaj Pablo: ―Atzi, mitz nø a'mu jujche vøti mil ityaj Israel pøn vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús. Y mumu cyø'onguipyajpa jujche oyse aṉgui'm Moisés.
ACT 21:21 Porque mandøju que mitz ndzajmayajpa Israel pøn ityajupø emø va'cø chacyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy. Mandøjpa que mitz ndzajmayajpa va'cø jyana seña'øyaj 'yune, y va'cø jyana tzøjcaṉøjayaj Israel pø'nis cyostumbre.
ACT 21:22 ¿Ti maṉba tuquinaj? Maṉba tu'myaj vøti pøn porque maṉba myañaje que min mijtzi.
ACT 21:23 Por eso mi ndzajmatya'mbøjtzi que yøcse va'cø mi ndzøcø. Ityaj ø ne'ṉgomda'm macsyaṉbøn maṉba'is chøcyaj yøti lo que vi'na chamyaju que maṉba chøcyaje cøna'tzø'ocuy cuenta.
ACT 21:24 Maṉ jetji'ṉda'm y yaj cøvactam mi ⁿvin jujche aṉgui'mguy ijtuse. Y mitz coyojayaj je'is gyasto, y después muspa co'tzimø ju'syajø. Jetse maṉba myusyaje mumu pø'nis que ni ti ja ityø lo que oyupøcøs mi ṉgyøtza'møtyøji. Maṉba isyaje que mi ṉgøjamque'tpati Moisesis 'yaṉgui'mguy.
ACT 21:25 Pero pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, o'yø ṉgø'vejatyam carta ndzajmatyamu que ji'ndyet pyena va'cø cyo'aṉjamyajø Israel pø'nis 'yaṉgui'mguy; sino va'cø jyana vi'c sis comi chøquicøtoya yaj ca'tøjupø, va'cø jyana cu'j nø'pin, va'cø jyana vi'cay mo'ca'tøjupø'is syis, y va'cø jyana møtzi ñø'it yomo.
ACT 21:26 Jicsye'cti Pablo'is pyøcyaj je macsyaṉbøn y jyo'pitpø jama yaj cøvajcøyaj vyin jetji'ṉ. Tøjcøyaj masandøjcomo va'cø chajmayaj jujchøquete maṉba ta'nbø' jama va'cø cyøvajcøyaj vyin. Jicsye'c maṉba yaj ca'yajtøj tumdum pø'nis cyopøn chi'ocuyajupø como cøna'tzø'ocuy cuenta.
ACT 21:27 Pero cuando ya mero maṉba'c ta'n cu'yay jama, metza tu'cay Asia nasombø Israel pø'nis isyaj Pablo masandøjcomo. Yac so'natejyaj mumu pøn y ñucyaj Pablo.
ACT 21:28 Vejaṉgøtyaju, cyøsujtzøyaj Pablo; nømyaju: ―¡Mi Israel pønda'm, cotzoṉdam mi ndøvø! Yønømete je pøn aunque jut anma'yopapø va'cø qui'sayaj ndø cumguy tøvø, y va'cø jyana co'aṉjamyaj Moisesis 'yangui'mguy, y va'cø jyana cø'na'tzøyaj yøn masandøc. Y también je'is ñøtøjcøyaj yøn masandøjcomo pøn lo que ji'ndyet Israel pøn, y jetse ja cyøna'tzøy yøn masanbø lugar.
ACT 21:29 Porque vi'nati o isyaj Pabloji'ṉ cumgu'yomo tum ñøyipø'is Trófimo, Efeso cumgupyøn. Qui'sayajpa'is cyomo'yajpana'ṉ que Pablo'is oy ñøtøjcøy Trófimo masandøjcomo.
ACT 21:30 Jetse mumu cumgupyøn so'natejyaju, y poye tu'mdu'mneyaj vøti pøn, y ñucyaj Pablo y ñøputyaj masandøjcomo; y jicsye'cti 'yaṉga'mgøtøjcøyaj masandøc.
ACT 21:31 Mientras que nømna'ṉ syun yaj ca'yaj Pablo, maṉ chajmayaj møja'aṉ soldado covi'najø que nømna'ṉ syo'natejyaj mumu Jerusalén gumguy.
ACT 21:32 Jicsye'cti soldado covi'najø'is ñømaṉyaju soldado y eyapø cyovi'najøque't y poye nu'cyaj ityajumø vøti pøn. Cuando pø'nis isyaj soldado cyovi'najøji'n, ñacsaṉjejyaj Pablo.
ACT 21:33 Entonces møja'aṉ soldado covi'najø'is cyønu'c Pablo y ñujcu. 'Yaṉgui'myaju va'cø myocsyaj metzcupyø cadenaji'n. 'Yaṉgøva'c ina'ṉete y tina'ṉ nø chøjcupø.
ACT 21:34 Pero eyata'm eyata'm vejyajpana'ṉ y ni jutipø'is 'yote ja mus cyønøctøyøjay soldado covi'najø'is, porque vejaṉgøtyaj vøti pøn. Entonces soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaj syoldado va'cø ñømaṉyaj Pablo cuartejlomo.
ACT 21:35 Y cuando nu'cyaj escaleracøsi, soldado'is chono nømaṉyaj Pablo, porque vøti pø'nis por coraje syununa'ṉ ñucyajø va'cø yaj ca'yajø.
ACT 21:36 Porque vøti pøn miñajpana'ṉ vejpa jyøsaṉgø'mø, nømyajpana'ṉ: ―¡Yaj ca'tamø!
ACT 21:37 Cuando Pablo nømna'ṉ ñøtøjcøyaj soldado'is tyøjcomo, Pablo'is ñøjay møja'aṉ soldado covi'najø: ―¿Muspaja mi o'nøyø? Y covi'najø'is ñøjayu: ―¿Jutznøm muspa mi on griego ote'omo?
ACT 21:38 ¿Ji'nat mijtzi jic Egipto pøn opø'is yac tzu'ṉ quipcuy, y oyupø'is ñømaṉyaj ja ijnømømø jic macsycu mil yaj ca'oyajpapø?
ACT 21:39 Pablo'is ñøjayu: ―Ji'n chøṉ jicø; ojchøṉø Israel pøn Tarso cumgupyøn, Cilicia nasombø. Tarso cumguy ji'ndyet aunque jujchepø cumguy. Va'cpø mitzcøsi permiso va'cø mus o'nøyaj yøṉ vøti pøn.
ACT 21:40 Je'tis chi' permiso va'cø 'yo'nøyajø. Pablo qui'm escaleracøsi y jen te'nu. Chøjcayaj seña cyø'ji'ṉ vøti pøn. Cuando vøṉgajpøyaju, Pablo'is 'yo'nøyaj Israel pø'nista'm 'yote'omo, ñøjayaju:
ACT 22:1 ―Israel tøvøta'm y ñchambønda'mbø, tø cøma'nøtyam ndøvø. Øtz ṉgoquijpa ø ⁿvin ø ondeji'ṉ mi vi'naṉdøjquita'm yøti.
ACT 22:2 Cuando cyøma'nøyaju que nømna'ṉ 'yo'nøyaj Israel pø'nis 'yote'omo, más vøṉgajpø'yaju. Y Pablo'is ñøjayaju:
ACT 22:3 ―Viyuṉsye øjtzi Israel pøn chøṉø. Pø'najøjtzi Tarso cumgu'yomo Cilicia nasomo. Tzojcøjtzi yøṉ Jerusalén gumgu'yomo. Gamalielcø'mø aṉmayta'nøjtzi mø'chøqui ndø jandatzu'ṉgu'is 'yaṉgui'mocuy. Sunbana'ṉtzi ndzøc vøjpø tiyø Dioscøsi jujchem mumu mijta'm sunba ndzøctando' yøti.
ACT 22:4 Øtz ⁿyacsutzøcyajpana'ṉtzi vya'ṉjajmayajpapø'is yøn Jesusis 'yote hasta va'cø yaj ca'yajø. Nucyajpana'ṉtzi, ⁿvatyajpana'ṉtzi pøn y yomo va'cø somyajø.
ACT 22:5 Pane covi'najø'is y mumu tzambø'nista'm muspa chamyajø que jetse ndzøcpana'ṉtzi. Porque je'tista'm tzi'yajø carta para Israel pøngøtoyata'm ityajupø Damasco cumgu'yomo, va'cø tzi'ø angui'mguy va'cø ⁿnucyajø yø'cse va'ṉjajmoyajpapø, va'cø nømiñaj mocsyajupø Jerusalén gumgu'yomo va'cø ṉgastigatzøcyajø.
ACT 22:6 ”Pero o tuqui que nømna'ṉ ø maṉ tu'ṉomo, nømna'ṉø nu'c tome Damasco cumgu'yomo como paṉguc jamase'ṉomo, cuando joviti vo'cøtøjcøyøjtzi pømipø sø'ṉgø'is tzajpombø'is.
ACT 22:7 Tzipotmø'nøjtzi nasomo y ma'nø ote nø nøjayupø'is: “Saulo, Saulo, ¿ti'ajcuy nø mi ndø yacsutzøjcu?”
ACT 22:8 Entonces aṉdzo'ṉøjtzi: “¿Iyø mijtzi, Señor?” Y nøjayøjtzi: “Øjchøn Jesús Nazaret cumgupyøn, øjchøṉ nø mi ndø ⁿyacsutzøjcupø”.
ACT 22:9 Øtzji'ṉ ityajupø'is isyaj sø'ṉgø, y na'chaju, pero ja cyønøctøyøyaj ote nø o'nøyupø'is øjtzi.
ACT 22:10 Entonces ⁿnøja'yøjtzi: “Ø Ṉgomi, ¿ti vøjø va'cø ndzøcø?” Y ndø Comi'is nøja'yøjtzi: “Te'ñchu'ṉø y maṉ Damasco cumgu'yomo, y jiṉ ma mi ñchajmatyøj mumu lo que sunbapø øjtzi va'cø mi ndzøcø”.
ACT 22:11 Y ni ti ji'na'ṉø isi porque sø'ṉguecnøm pømi y to'tipø tzø'yøjtzi. Por eso jiti nømaṉyajøjtzi ṉgø'cøsi øtzji'ṉ ityajupø'is. Jetse nu'cøjtzi Damasco cumgu'yomo.
ACT 22:12 ”Jiṉ ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Ananías, cyo'aṉjambapø'is Moisesis 'yaṉgui'mocuy, y mumu Israel pønda'm ityajupø jiṉø nømyaju que vøjpø pønete je Ananías.
ACT 22:13 Je'is mi'nø o'nøyi, y cuando nu'cu, nøja'yøjtzi: “Atzi Saulo, mi'nø mi yac sø'ṉay mi vindøm”. Y øjtzi jic orati sø'ṉ ø vindøm y ⁿisø Ananías.
ACT 22:14 Je'is nøja'yøjtzi: “Dios lo que vya'ṉjamyajupø ndø janda tzu'ṉgu'is, je'is mi ṉgyøpiṉu va'cø mi ngomusø como jujche ñe'c Diosis syunbase, va'cø mi ⁿis jic vøjpø pøn Jesús, va'cø mi ṉgøma'nøjay 'yote lo que chambapø.
ACT 22:15 Jetse maṉba mi ṉgotzam mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui ti mi ⁿisupo, ti mi manumbø.
ACT 22:16 Y yøti, ¿Ti nø mi ṉgøtzø'yu? Te'nchu'ṉø, nø'yøyø, y vejay ndø Comi ñøyicøsi va'cø mi yac tzu'ṉay mi ṉgoja”.
ACT 22:17 ”Y cuando vitu' øjtzi Jerusalén gumgu'yomo, nømna'ṉ ø o'nøy Dios masandøjcomo y ø nambasyi'omse tujcøjtzi.
ACT 22:18 Y ⁿisøjtzi ndø Comi'is nø nøjayupø: “Cojecsa va'cø mi ñchu'ṉ jø'nø Jerusalén gumgu'yomo, porque ji'n ma mi ⁿvya'ṉjamyaje lo que jujche mi ndø cotzambase”.
ACT 22:19 Y øtz ⁿnøja'yøjtzi: “Ø mi Ṉgomi, je'tis mismo myusyajpa que øtz vijtopyana'ṉtzi tu'myajpamø Israel pøn va'cø somyajø, y va'cø nacsyaj mi ⁿvya'ṉjamyajpapø'is mijtzi.
ACT 22:20 Y cuando yaj ca'tøj Esteban porque je'is mi ṉgyotzamu; øtz jendina'ṉ te'nque't øjtzi, y ⁿvø'mø'yøjtzi va'cø yaj ca'yajø. Ṉgoquejnayajøjtzi yaj ca'yajupø'is tyucu”.
ACT 22:21 Y ø Ṉgomi'is nøja'yøjtzi: “Mavø, porque øtz ma'ṉbø mi ṉgø'vej ya'i ityajumø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm”.
ACT 22:22 Jañche'ṉomo cyøma'nøyaj Pablo. Entonces vejaṉgøtyajuna'ṉ nømyaju: ―¡Yaj ca' jej pøn, ji'n vyøj va' it jetsepø pøn nascøsi!
ACT 22:23 Vejyajpana'ṉ jejta'm y pyatzqui'myaj møji tyucu y vijqui'mgui'mvøyaj po'yo møji.
ACT 22:24 Entonces møja'aṉ soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaju va'cø ñømaṉyaj Pablo soldado tøjcomo. Y 'yangui'myaju va'cø ñacsyaj Pablo va'cø yac tzam ti cyoja, y ticøtoya vejyajpana'ṉ tanto, y ticøtoya sunbana'ṉ yaj ca'yajø.
ACT 22:25 Mientras nømna'ṉ vyatyaju naca tzaji'n, Pablo'is ñøjay soldado covi'najø que ijtupøna'ṉ jeni: ―¿Ijtuja aṉgui'mguy va'cø ñacstøj romano pøn mientras que ja cyøme'chaj ti cyoja?
ACT 22:26 Cuando myan jetse soldado covi'najø'is, maṉ chajmay møja'aṉ soldado covi'najø, ñøjayu: ―Cuenda tzøc ti maṉba mi ndzøjcay jic pøn, porque jic pøn romano pønete.
ACT 22:27 Y cyønu'c møja'aṉ soldado covi'najø'is y ñøjay Pablo: ―Tzajmay ndøvø o'ca mijtzete romano pøn. Pablo'is ñøjayu: ―Øjchømøṉø.
ACT 22:28 Y møja'aṉ soldado covi'najø'is ñøjayu: ―Øtz vøtipø tuminji'n ⁿjuytøjcøyøjtzi ø ⁿvin jetsepø aṉgui'mguyomo. Pero ñøjay Pablo'is: ―Øtz de por si jetse pø'najøjtzi.
ACT 22:29 Jicsye'cti tzu'ṉyaj Pablocø'mø maṉbapø'sna'ṉ ñacsyaje, y møja'aṉ soldado covi'najø también oy na'tze, porque cyønøctyøyøyu que Pablo romano pønete, y ja ñø'it aṉgui'mguy va'cø yac vajtøjø.
ACT 22:30 Jyo'pit soldado covi'najø'is sunbana'ṉ myus viyuṉsye tiyø cojapit cyøtza'møyaj Pablo Israel pø'nis. Y pyucspø'jayaj Pablo'is cyadena y vyejayaju va'cø miñaj Israel pø'nis pyane covi'najø, y mumu aṉgui'myajpapø, va'cø tu'mbø'yajø. Entonces ñøput Pablo y ñønu'c angui'mbapø'is vyi'naṉdøjqui.
ACT 23:1 Jicsyejcam Pablo'is 'ya'm tu'mbø'yajupø aṉgui'myajpapø y ñøjayaju: ―Israel tøvøyta'm, Diosis ispøjtzi que musu'csye'ṉomo, ndzøjcøjtzi vøjpø tiyø hasta yøticsye'ṉomo, y jetse aṉjamba ø ⁿvin contento.
ACT 23:2 Jicsyejcam møja'aṉbø pane Ananiasis 'yaṉgui'myaj pøn te'ñajupø tome va'cø 'yaṉnøctza'ṉøyaj Pablo.
ACT 23:3 Pero ñøjay Pablo'is: ―Mitz maṉba mi ñchaṉ Diosis. Como jamgønacsøyupø no'tze suñi quenba, jetse mitz vøjpø pønse mi ṉgyenba; pero mi ṉgui'psocuy ji'n vyøjø. Porque mitz mi mbyo'cspa va'cø mi vøjøndzøc va'cocuy jujche ijtuse angui'mguy, pero mi ndø yac tzaṉdøjpa ja itøse angui'mguy.
ACT 23:4 Y tome te'ñajupø'is ñøjayaj Pablo: ―¿Ticøtoya mi aṉdzoṉba Diosis myøja'ṉombø pane?
ACT 23:5 Pablo nømu: ―Tøvøyta'm, ji'na'ṉø nø musu o'ca møja'ṉombø panete, porque yøcse jachø'yupøte: “Uy mi yandzicotzøc mi ṉgumguy covi'najø”.
ACT 23:6 Entonces qui'psmin Pablo'is que vene pø'nis saduceo va'ṉjajmocuy ñømaṉyaju y vene pø'nis fariseo va'ṉjajmocuy ñømaṉyaju, y Pablo pømi nømu aṉgui'myajpapø tyu'myajumø: ―Tøvøyta'm, øjchøṉ fariseo, y fariseo'is chøṉ 'yune. Jetcøtoya mi ndø cøva'cøtyamu, porque muspøjtzi que manba tø visa'tame tø ca'tamujcam.
ACT 23:7 Yøcse nømujcam, oy quiptocoyaj fariseota'm saduceoji'ṉda'm, y jetse ve'nbø'yaj tu'myajupø.
ACT 23:8 Porque nømyajpa saduceo que ji'n visa'yaj ca'yajupø, y nømyajque'tpa que ja it ni jujchepø aṉgeles, y ja it ni jujchepø espiritu. Pero fariseo nømyajpa ijtuti angeles y espiritu y que visa'yajpa ca'yajupø.
ACT 23:9 Por eso oy vejmøjtzøyaje, y tenchuṉyaj aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit fariseo'is ñe'ta'm y onguipyaju, nømyaju: ―Ni ti coja ji'n ndø pa'tatyam yøṉ pø'nis ñe. O'ca espiritu'is 'yo'nøyu, o o'ca angelesis 'yo'nøyu, uy tø ya'inductam Dios.
ACT 23:10 Jetse møja'aṉ onguipyaju, y na'tz møja'aṉ soldado covi'najø utyemna'ṉ ñamatucyaj Pablo je'tista'm. Por eso cyø'vejyaj soldado va'cø myø'ñajø va'cø ñucyaj Pablo, va'cø ñøputyaj cujcomo y va'cø ñømaṉyaj soldado tøjcomo.
ACT 23:11 Mismo tzu'cøsi cyønu'c Pablo ndø Comi'is y ñøjayu: ―Uy mi ña'ndzu, Pablo, oyuse mi ndø cotzam Jerusalén gumgu'yomo, jetseti sungue'tpøjtzi va'cø maṉ mi ndø cotzamgue't Roma cumgu'yomo.
ACT 23:12 Y sø'ṉbønømujcam tu'mbajcayaj vene Israel pønda'm va'cø yaj ca'yaj Pablo. Nømyaju que va'cø yaj coja'ajyaj Diosis o'ca cu'tyajpa ucyajpa mientras que ji'n yaj ca'yaj Pablo. Hasta que yaj ca'yajpa jete, entonces maṉba cu'tyaje ucyaje.
ACT 23:13 Ijtuna'ṉ más de cuarenta pønda'm nø tyu'mbajcayaj jetse.
ACT 23:14 Cyømaṉyaj yø'ṉista'm pane covi'najøta'm y tzambøndøcvay y ñøjayaju: ―Øtzta'm nømda'møjtzi que va'cø yaj coja'ajtam Diosis o'ca cu'jta'mbøjtzi ucta'mbøjtzi mientras que ji'n ⁿyaj ca'tam Pablo.
ACT 23:15 Jetcøtoya yøti mitzta'm mi aṉgui'mdambapø'is nøjatyam mi aṉgui'mba tyøvøta'm va'cø mi va'catyam møja'aṉ soldado covi'najø va'cø ñøput Pablo jomi mi vi'na'ṉdøjqui, como si fuera maṉbase mi ṉgøme'tztam mø'chøqui ti chøjcu. Y øjta'm ma'ṉbø ijtam listo va'cø ndø yaj ca'tamø antes que nu'cpa aṉgui'mgu'yomo.
ACT 23:16 Pablo'is jyamu une'is myanu jujche nøtu'mbajcayaju, y maṉu y tøjcøy ityajumø soldado y chajmayaj Pablo.
ACT 23:17 Entonces vyejay Pablo'is tum soldado covi'najø y ñøjayu: Tø nømaṉjay yøṉ soca møja'aṉ soldado covi'najøcø'mø, porque it ti maṉba chajmaye.
ACT 23:18 Jicsyejcam soldado covi'najø'is ñømaṉ soca møja'aṉ soldado covi'najøcø'mø y nømu: ―Je somdøjupø pø'nis ñøyipø'is Pablo, je'is ø veja'yøjtzi y nøja'yøjtzi va'cø mi nømijnay yøṉ soca, porque ma mi ñchajmay ti sunba mi nchajmaye.
ACT 23:19 Y jitinømaṉ cyø'cøsi ne'ti møja'aṉ soldado covi'najø'is y 'yocva'cu ñøjay soca: ―¿Ti sunba mi ndø tzajmayø?
ACT 23:20 Y nømu: ―Nø chamdu'mbajcajyaj Israel pønda'm que maṉba mi 'yo'nøyaje va'cø mi nømbut jomi Pablo aṉgui'mbapø'sta'm vi'naṉdøjqui, como si fuera maṉbase ocva'cyaj más mø'chøqui ti chøjcu.
ACT 23:21 Pero mitz u mi ndzøc jujche syuñajpase; porque más de cuarenta pø'nis nø jyo'cyaju. Jicta'm nømyaju: “Mejor va'cø yaj coja'ajtam øjtzi Diosis o'ca ṉgu'tamba uctamba mientras que ji'n ndø yaj ca'tam Pablo”. Y yøti listo ityaju y nø jyo'cyaju ti mi ndzamba.
ACT 23:22 Jicsyejcam yac maṉ soca møja'aṉbø soldado covi'najø'is y ñøjayu: ―U mi yac mus ni iyø o'ca mi ndø tzajmay ti nø mi musu.
ACT 23:23 Jicsyejcam møja'aṉ soldado covi'najø'is vyejay metzcuy soldado covi'najø y ñøjayaju: ―Mitz maṉba mi alistatzøctam tzu'cøtoya las nueve sye'ṉomgøtoya docientos soldados, y otro setenta caballacøs va'cø myaṉyajø, y otro docientos lanzaji'ṉda'mbø va'cø myaṉyaj Cesarea cumgu'yomo;
ACT 23:24 y va'cø ñø'ityaj listo caballo va'cø pyo'cs nømaṉ Pablo'is. Y jetse va'cø ñømaṉyaj gobierno Felixcø'mø, jetse va'cø ñu'c vøjø.
ACT 23:25 Y chøjcay carta møja'aṉ soldado covi'najø'is yøcse nømbapø:
ACT 23:26 “Øjchøṉ Claudio Lisias. Øtz mi ⁿjajyamba mijtzi møja'aṉbø gobierno Félix. Øtz mi yuschi'pøjtzi.
ACT 23:27 Ñucyaj Israel pø'nista'm yøṉ pøn y mana'ṉ yaj ca'yaje. Y øtz ṉgønu'cøjtzi vøtipø soldadoji'ṉ va'cø ⁿyaj cotzoca, cuando musøjtzi que romano pønete.
ACT 23:28 Y como øtz sunbana'ṉ mus ticøtoya nø cyøva'cøyaju, nøma'ṉøjtzi Israel pøn covi'najø tyu'myajpamø.
ACT 23:29 Y jeni ma'nøjtzi que cyøva'cøyajpana'ṉ que ji'na'ṉ cyo'aṉjajmaye ñe' 'yaṉgui'mgutya'm. Pero ni ja ityøna'ṉ ni jutzpø cyoja va'cø ndø yaj ca'ø, ni va'cø ndø somø.
ACT 23:30 Pero o'yø tzajmatyøje que nømna'ṉ cyømejcøyaj Israel pø'nista'm va'cø yaj ca'yaj yøṉ pøn. Y yøti øtz yø'c nø ṉgø'veju mi vi'naṉdøjqui, y nøjayaju'mtzi cyøva'cøyaju'is mitzcøsi va'cø cyøva'cøyajø. Adios”.
ACT 23:31 Soldado'is pyøcyaj Pablo aṉgui'myajtøjuse y ñømaṉyaj tzu'cøsi Antípatris cumgu'yomo.
ACT 23:32 Y jyo'pit soldado vitu'yajque't ityajumø, y chacyaj caballo po'csyajupø Pabloji'ṉ va'cø maṉ chacpø'yajø jut nø cyø'vejtøjumø.
ACT 23:33 Nu'cyajujcam Cesarea cumgu'yomo, soldado'is chi'ocuyaj carta y chi'ocuyaj Pablo gobiernocøsi.
ACT 23:34 Gobierno'is tyu'n carta y 'yocva'cu jutipø cumgu'yombøte. Y tzajmatyøju que Cilicia nasombø pønete.
ACT 23:35 Ñøjay gobierno'is Pablo: ―Cuando miñajpa mi ṉgyøva'cøyajupø'is, jicsye'c maṉba mi ṉgøma'nøyi. Entonces 'yaṉgui'myaj soldado va'cø cyoqueñaj Pablo Herodesis pyalacio'omo.
ACT 24:1 Cøjtujcam mosay jama, mø'n pane covi'najø Ananías tzambønji'ṉda'm; y jetji'ṉ ñømø'ñajque't tum cø'o'nø'opyapø ñøyipø'is Tértulo. Ji'quista'm cyøva'cøyaj Pablo gobiernocøsi.
ACT 24:2 Pablo nømindøju y Tertulo'is cyøtza'møcho'tzu y ñøjay gobierno: ―Mi ndzøquipit ijta'møjtzi møja'aṉ vøṉneyupø. Vøjpø tiyø mi ndzøcpa para yøṉ cumguycøtoya mi ṉgui'psocupit.
ACT 24:3 Mumu jama y yempe juti mbøjcøchoṉda'mbø øjtzi lo que mi ndzøcpapø para øtzcøtoyata'm; y por eso mi nøjandya'mbøjtzi yøscøtoya mijtzi Félix, vøco'nipø mi aṉgui'mbate.
ACT 24:4 Pero va'cø jana mi molestatzøc jana tumnac, va'ṉgapyøjtzi va'cø mi ndø cøma'nøy usyøc mi vømbøpø'najcupit.
ACT 24:5 Porque mba'jtam yøṉ pøn que jyorvatzøcpa'is aunque iyø y ñøtzu'ṉbapø'is quipcuy entre mumu ityajuse Israel pøn mumu nasvindumø. Y nazareno va'ṉjajmocuy covi'najøte.
ACT 24:6 Yø'ṉis aunque iyø sunbana'ṉ yac tøjcøyaj masandøjcomo. Por eso nucta'møjtzi y sunbana'ṉ ndzøctam ø ne'c justicia'ajcuy chambase ø ne'c ø angui'mgu'ista'm.
ACT 24:7 Pero mi'nø ya'inductam møja'aṉ soldado covi'najø Lisiasis. Lisias min nu'cyaj soldadoji'ṉ y a la fuerza ñucyaj Pablo y ñømaṉyaj emøc.
ACT 24:8 Y 'yaṉgui'myaj je'is va'cø ñu'cyaj yø'c mi vi'naṉdøjqui cyøtza'møyajpapø'is. O'ca mi sunba, muspa mi ocva'cø va'cø mi musø que viyuṉbø'tze nø ndzamdamu nø'ø ṉgøva'cøtyamuse yøṉ Pablo.
ACT 24:9 Jetseti Israel pønda'm nømyajque'tu que viyuṉete lo que chamupø Tertulo'is.
ACT 24:10 Jicsyejcam gobierno'is chøjcay seña Pablo va'cø cyø'ona'am vyin. Y Pablo'is ñøjay gobierno: ―Muspøjtzi que vøti ame'am mi aṉgui'mbamø yøṉ nasomo. Y jetcøtoya contento ṉgø'onbø ø ⁿvin.
ACT 24:11 Muspa mi aṉgøva'cø va'cø mi musø que ja itøtøc más que macvøstøjcay jama maṉumø'tzi Jerusalén gumgu'yomo va'cø ṉgøna'tzøy Dios.
ACT 24:12 Pero ni i'is ja isøjtzi cuando nø onguiptamu'øc ni jutipø pønji'ṉda'm, y ni i'is ja is øjtzi nø yac so'nateju vøti pøn ni juti, ni masandøjcomo, ni Israel pøn tu'myajpamø, ni cumgu'yomo.
ACT 24:13 Ni ji'n mus cyotyaj cyopac que viyuṉe nø chamyaju nømditzø cøtza'møyajupø.
ACT 24:14 Pero va'ṉjambøjtzi que øjtzi nø'ijtupø ø va'ṉjajmoṉguy lo que jet nømyajpa que ji'ndyet vøjpø. Pero øtz va'ṉjambapø Dios mismo lo que ø janda tzu'ṉgu'ista'm vya'ṉjamyajupø. Va'ṉja'mbøjtzi mumu tiyø ijtuse jachø'yupø aṉgui'mgu'yomo, y jyachø'yajuse tza'maṉvajcoyajpapø'is.
ACT 24:15 Y Dios ⁿjo'cpøjtzi que je'is maṉba yac visa'yaj ca'yajupø, tanto vøjta'mbø, tantø ji'n vyøjta'mbø; y jetseti nø jyo'cyajque'tu nø cøtza'møyajupø'is.
ACT 24:16 Por eso muspa'csye'ṉomo ndzøcpøjtzi vøjø va'cø aṉjamø que ndzøjcu'mtzi vøpø tiyø Diosis vyi'naṉdøjqui y pø'nis vyi'nomo mumu jama.
ACT 24:17 ”Jetse øtz o'yø vit emøc vøti ame, y yøti vitu'que't øjtzi ø ṉgumgu'yomo va'cø min ndzacpø' tumin pobrecøtoya, y va'cø ndzacpø' tzi'ocuy masandøjcomo.
ACT 24:18 Nømømna'ṉtzø yaj cøvajcøy ø ⁿvin masandøjcomo jujche aṉgui'mguy ijtuse, ni ji'n vøti pønji'ṉ, ni ji'na'ṉø yac so'natejyaj pøn.
ACT 24:19 Jetse metza tu'cay Asia nasomo tzu'ṉyajupø Israel pø'nis isyajøjtzi. O'ca je'is isuna'ṉ nø ndzøjcu yandzitzoco'yajcuy, muspana'ṉ min yø'qui va'cø cøtza'møyajø mi vi'naṉdøjqui.
ACT 24:20 Y o'ca ja it yø'c jic Asia nasomda'mbø, yac tzamyaj yø'c ityajupø'is tiyø coja ndzøjcøjtzi cuando jiṉna'ṉ ijtu'ctzi tu'myajpamø aṉgui'myajpapø.
ACT 24:21 Pues jiṉø ni ja nchøjcøjtzi más eyapø tiyø más que vejøjtzi cuando øtzna'ṉ te'n ñe'cji'ṉda'm ⁿnøja'yøjtzi: “Yøti nø mi ndø cøva'cøtyamu porque øtz va'njambøjtzi que maṉba visa'yaj ca'yajupø”.
ACT 24:22 Jetse Felixis myanu chamuse Pablo'is, y como Felixis myusyaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, jujche ijtuse vya'ṉjajmocuy; por eso Pablo'is 'yasunto jetse yac tzø'cøchø'yu para eya jamacøtoya. Félix nømu: ―Minbajcam møja'aṉbø soldado covi'najø Lisias, ma'ṉbø øtz muspø' jujchepøt mi va'ṉgocutya'm.
ACT 24:23 Entonces Felixis 'yaṉgui'm soldado covi'najø va'cø cyoquen Pablo, pero va'cø jyana soma, y va'cø jyana ya'inducyaj tyøvø o'ca minba 'yo'nøyaje, o'ca minba chi'yaj ti jana tiyø.
ACT 24:24 Cøjtu'cam jama, min Félix yomo Drusilaji'ṉ. Felixis yomo Israel yomote. Felixis ñøvej Pablo y cyøma'nøyaj jujche vøjø va'cø ndø va'ṉjam Jesucristo.
ACT 24:25 Y Pablo'is chajmay mø'chøqui, yaj cønøctyøyøyu jujche muspa tø put vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui, y chajmayu que tiene que va'cø ndø cuendatzøc ndø vin va'cø jana ndø tzøc yatzitzoco'yajcuy; y chajmayu que Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojapit. Y Félix søtøjtu porque na'tzeminu, y ñøjay Pablo: ―Yøti mavø, ijtu'cam ø lugar, maṉba mi nøvejque'te.
ACT 24:26 Felixis jyo'cu a ver o'ca Pablo'is mana'ṉ cyoyojcøpujtay vyin. Jetcøtoya vøti nac ñøveju va'cø ñøvejvejneyø.
ACT 24:27 Pero metza ame ta'nujcam, put Félix y tøjcøy Porcio Festo gobierno'ajcu'yomo. Felixis sununa'ṉ chø'y vøjpø pøn Israel pøngøsta'm, por eso syomutzac Pablo.
ACT 25:1 Entonces nu'c Festo va'cø tøjcøy aṉgui'mgu'yomo. Y tu'cay jamapit tzu'ṉ Cesarea cumgu'yomo qui'm Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 25:2 Y jiṉø cyøtza'møcho'chajque't Pablo pane covi'najø'is y más cyovi'najøpø Israel pø'nista'm.
ACT 25:3 Ñøjayaj Festo va'cø chøjcayaj favor va'cø ñønu'c Pablo Jerusalén gumgu'yomo. Nømna'ṉ qui'psyaju va'cø cyo'syaj tu'ṉomo va'cø yaj ca'yajø.
ACT 25:4 Pero ñøjayaj Festo'is que jiṉna'ṉ nø cyoquendøj Pablo Cesarea cumgu'yomo. Y prontoti jiṉ maṉba maṉ ñe'cø.
ACT 25:5 Por eso ñøjayaj Festo'is: ―Jutipø mijta'm nø'ijtu'is angui'mguy hay que va'cø mi myaṉdam parejo øtzji'ṉ jiṉ Cesarea cumgu'yomo va'cø mi ṉgøtza'møtyam jic pøn o'ca it cyoja.
ACT 25:6 Tucutujtay o majcay jamasye'ṉomo Festo jen o ya'e Jerusalén gumgu'yomo, y entonces tzu'ṉu y maṉ Cesarea cumgu'yomo. Y jyo'pit pyo'csu cyome'tzopyamø. Festo'is cyø'vej pøn va'cø maṉ pyøc Pablo.
ACT 25:7 Nu'cujcam Pablo, vyocyøvitu'yaj Israel pø'nista'm tzu'ṉyajupø'is Jerusalén gumgu'yomo. Vøti myøja'ṉombø cyoja chøjcajo'yaju, pero ja mus vyiyuṉgotzøjcayajø o'ca viyuṉete.
ACT 25:8 Pero cyø'on Pablo'is ñec vyin nømu: ―Ja it ø ni ndiyø coja Israel pø'nista'm 'yaṉgui'mgucyøsi, ni masandøjcøsi, ni møja'aṉ aṉgui'mbapø Cesarcøsi.
ACT 25:9 Pero Festo sunbana'ṉ chø'y vøjø Israel pønji'ṉda'm, por eso ñøjay Pablo: ―¿Sunbaja mi myaṉ Jerusalén gumgu'yomo jiṉ va'cø mi ṉgøme'tz mi ṉgojapit øjtzi?
ACT 25:10 Pero Pablo nømu: ―Myøja'ṉombø aṉgui'mbapø Cesajris 'yangui'mgu'yom ijtøjtzi, je'is va'cø cøme'tz ø ṉgojapit, y vøj jetse va'cø cøme'tz ø ṉgojapit je'is. Porque øtz ni ti ja ñchøjcayajøjtzi Israel pønda'm, y mitz mi muspaseti mø'chøqui.
ACT 25:11 O'ca ndzøjcuna'ṉtzi møjapø ø ṉgoja, entonces muspana'ṉ ø yaj ca'yajø ø ṉgojacøtoya, i'nbø'pana'ṉ ø ⁿvin. Pero o'ca ja nchøjcøjtzi jetse como cøtza'møyajuse, entonces ni i'is ji'n mus tzi'ocuyaj øjtzi va'cø yaj ca'yajø. Por eso su'ṉbø maṉ más myø'ja'ṉombø aṉgui'mbapø Cesarcø'mø je'is va'cø vøjøtzøjcay ø va'ṉgocuy.
ACT 25:12 Entonces Festo'is 'yaṉgøva'cyaj aṉgui'mba tyøvø ti vøjø va'cø chøcø; y después Festo'is ñøjay Pablo: ―Como mitz nøm ndø nøjayu que sunba mi myaṉ más møja'aṉombø aṉgui'mbacø'mø, pues myøja'aṉombø aṉgui'mbacø'mø ma'ṉbø mi ṉgø'veje.
ACT 25:13 Cøjtujcam usy jama, nu'cyaj angui'mba Agripa yomo Bereniceji'ṉ Cesarea cumgu'yomo va'cø yuschi'yaj Festo.
ACT 25:14 Después que vøti jama ityaju'øc jiṉ tyumø'omo, Festo'is yac mus aṉgui'mba jujche oyse cyøtza'møyaj Pablo, Festo'is ñøjayu aṉgui'mba: ―It tum pøn Felixis syomu tzajcupø.
ACT 25:15 Cuando øtz o'yøjtzi Jerusalén gumgu'yomo, pane covi'najø'sta'm y Israel tzamupø'nista'm cønu'cyaj øjtzi, y vya'cayaj øjtzi va'cø ṉgasticatzøc Pablo.
ACT 25:16 Pero øtz ⁿnøjayajøjtzi que ja it romano pø'nis cyostumbreta'm va'cø chi'ocuyajø ni jutipø pøn va'cø yaj ca'yajø antes que parejo va'cø ityaj tumø'omo aṉgui'mgu'yomo, va'cø cyø'on vyin cyøtza'møyajupø'is vyi'nomo, a ver o'ca viyuṉsyeti it cyoja lo que ñøcøtza'møyajuse.
ACT 25:17 Jetsemete cuando cyøtza'møyajpapø'is miñaj øjtzøcø'mø, ja pa'ti pa'ti nø'it jetse. Jyo'pi'ti øtz oy po'cs aṉgui'mgu'yomo va'cø vøjøndzøc va'cocuy.
ACT 25:18 Pero cuando jendina'ṉ ityaj ñøcøva'cøyajupø'is, lo que cyøva'cøyajuse ji'ndyet como øtz ṉgomopyana'ṉtzi jujche mana'ṉ cyøva'cøyaje.
ACT 25:19 Sino que en cambio cyøtza'møyaj ñe vya'ṉjajmocucyøsi, y que ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Jesús, ca'upømete, pero Pablo'is chamba que quenbati.
ACT 25:20 Y como øtz ji'n mus yø'cseta'mbø tiyø, ⁿnøja'yøjtzi Pablo o'ca sunba maṉ Jerusalén gumgu'yomo va'cø jiṉ vøjøndzøctam va'cocuy.
ACT 25:21 Pero vya'c Pablo'is va'cø cyø'vejtøj møja'aṉ aṉgui'mbapøcø'mø je'is va'cø vyøjøtzøc va'cocuy. Entonces aṉgui'myaj øjtzi va'cø cyoquen Pablo hasta que muspa ṉgø'veja møja'aṉ aṉgui'mbapøcø'mø.
ACT 25:22 Jicsye'jcam Agripa'is ñøjay Festo: ―Øtz su'nbø ṉgøma'nøcye't jic pøn. Festo'is ñøjayu: ―Jomi maṉba mi ṉgøma'nøyi.
ACT 25:23 Jyo'pit nu'cyaj Agripa y yomo Berenice møja'ṉga'møyajupø y vøti pønji'ṉ formatzøcyajupø va'cø isyajtøjø que myøja'ṉomda'mbø pøndamete. Y tøjcøyaj cuarto'omo opyamø tu'mnømi. Tøjcøyajque't soldado covi'najøta'm y covi'najøta'mbø cumgupyøn. Entonces Festo'is cyø'vej nu'cscuy va'cø maṉ pyøc Pablo.
ACT 25:24 Y Festo'is ñøjayaju: ―Aṉgui'mba Agripa y mumu mbyø'nista'm mi ijtamupø'is tu'mbac øtzji'ṉda'm, istam mijta'm yøṉ pøn. Mumu vøtipø Israel pø'nis Jerusalén gumgu'yomo y yø'qui cyøtza'møyajpa yøṉ pøn. Veju'c nømyajpa que vøjø va'cø yaj ca'tøjø.
ACT 25:25 Pero musøjtzi que ni ja chøc ni ti coja; por eso ja mus ⁿyaj ca'ø. Y ñe'cti vya'cu va'cø myaṉ mas myøja'ṉombø aṉgui'mba'is vyi'nomo, jetcøtoya øtz ma'ṉbø ṉgø'veje.
ACT 25:26 Pero ja it jujche va'cø ⁿjajyay ø ṉgovi'najø ti cyoja. Jetcøtoya øjtzø nømbut yøṉ pøn mi vi'naṉdøjqui, anguimba Agripa, y mumupø'is vyi'naṉdøjqui, va'cø ndø ocva'ctamø ti coja ñø'ijtu, a ver o'ca it tiyø cyoja ⁿjajyayø.
ACT 25:27 Porque ṉgui'pspøjtzi que jovi'ajcuyete va'cø ṉgø'vej preso o'ca ji'nø ⁿjajyay totocøsi ticøtoya nø cyøva'cøyaju.
ACT 26:1 Entonces Agripa'is ñøjay Pablo: ―Yøti ndzi'pa mi lugar va'cø mi ṉgø'on mi ⁿvin. Entonces Pablo'is yøcte'n cyø' y cyø'ondzo'tz vyin.
ACT 26:2 Nømu: ―Angui'mba Agripa, o'maṉajpa øjtzi porque yøti ma'ṉbø ṉgø'on ø ⁿvin mi vi'naṉdøjqui. Ma'ṉbø ṉgø'on ø ⁿvin mumu ticøsi cøtza'møyajpøjtzi Israel pø'nista'm.
ACT 26:3 O'maṉajpøjtzi más porque mitz muspa mumu Israel pø'nista'm cyostumbre y vya'ṉjajmocutya'm. Jetcøtoya va'ṉgapya mijtzi va'cø mi mbasyencia'ajø va'cø mi ndø cøma'nøyø.
ACT 26:4 ”Myusyajpa mumu Israel pø'nis jujche øtz oyuse iti. Desde une'cna'ṉtzi ijtuna'ṉtzi Israel pøndøvøji'ṉda'm ø ṉgumgu'yomo y Jerusalén gumgu'yomo.
ACT 26:5 Israel pø'nis comusyajøjtzi desde une'csye'ṉo'mtzi. O'ca sunbana'ṉ mi ñchajmayajø, muspana'ṉ mi nchajmayajø que øtz fariseo va'ṉjajmocu'yomo tzojcøjtzi. Y fariseo'is cyo'aṉjamyajpa más vøjø Israel pø'nis vya'ṉjajmocutya'm
ACT 26:6 Y yøti yø'c ijtøjtzi y cøtza'møtyøjøjtzi porque va'ṉjamba ancø øjtzi que Diosis maṉba chøqui como vi'na chajmayajuse ø janda tzu'ṉgutya'm.
ACT 26:7 Ityajuna'ṉ macvøstøjcay Israejlis 'yune, y øtz je'is ø tzactamupø 'yuneta'm, y øtz sunda'mbøjtzi va'cø tyucø jujche Diosis chajmayajuse. Ṉgøna'ndzøtyamba y ji'n nitu'tame va'cø yosatyam Dios chu'ji'ṉ jyamaji'ṉ va'cø mus mbøjcøchoṉdam tzamdzi'tamupø tiyø. Pero aṉgui'mba Agripa, por eso cøtza'møyajøjtzi Israel pø'nis, porque øtz va'ṉjambøjtzi que ma'ṉbø mbøjcøchondam tzamdzi'tandøjupø øjtzi.
ACT 26:8 ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'pstamba que Diosis ji'n maṉ yac visa'yaj ca'yajupø?
ACT 26:9 ”Ø ne'c ṉgomo'pyana'ṉtzi que vøjøse va'cø yandzicotzøc Nazaret cumgupyøn Jesus, y va'cø yacsutzøcyaj vya'ṉjamyajpapø'is jete.
ACT 26:10 Jetse øtz oy ndzøjque't también Jerusalén gumgu'yomo. Somyajøjtzi vøti vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, porque jetse aṉgui'myajøjtzi pane covi'najø'sta'm. Cuando yaj ca'yajtøju, o'yø nøndu'mbajcajyaje.
ACT 26:11 Y vøtina'como øtz ṉgastigatzøcyaj øjtzi vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús mumu Israel pøn tu'myajpamø. Sunbana'ṉø yaj cø'o'nøyaj Jesús. Maya'aṉna'ṉ nø ṉgui'sayaj jejta'm, me'chajpana'ṉtzi hasta eyata'mbø cumgu'yomo.
ACT 26:12 ”Y jetcøtoya nømna'ṉø maṉ Damasco cumgu'yomo como jetse aṉgui'myajøjtzi y cø'vejyajøjtzi pane covi'najø'is.
ACT 26:13 Jetse Señor aṉgui'mba, paṉguc jamasye'ṉomo nømna'ṉ ø maṉ tu'ṉomo, cuando ⁿisø tum sø'ṉgø tzajpomo más pømi sø'ṉguecpa que ji'n jama syø'ṉguecpase. Je sø'ṉgø'is vocøvitu'ta'møjtzi ø nønduṉji'ṉda'm.
ACT 26:14 Quecpø'ta'møjtzi nasomo mu'maṉgø'tya'm y ma'nø tum ote nø o'nøtyøjupø Israel pø'nis 'yote'omo. Nømu: “Saulo, Saulo, ¿ti'ajcuy nø mi ndø yacsutzøjcu? Mi ne'c mi ⁿvin mi yac to'yøpa como copø'nis yac to'yøpa vyin va'cø nejpinduc vi'napø ticøsi”.
ACT 26:15 Y øtz ⁿnøja'yøjtzi: “¿Iyø mijtzi Señor?” Y ñe'c ndø Comi'is nøjma'yøjtzi: “Øjchømøṉø Jesús nø mi ndø yacsutzøjcupø.
ACT 26:16 Pero te'nchu'ṉø porque mi'nøjtzi va'cø min mi ⁿyaj quejay ø ⁿvin va'cø mi ndzamdzi' tiyø yoscuy va'cø mi ndzøcø. Maṉba mi ndø yosaye y maṉba mi ṉgotestigosaj jujche mi ndø isu, y maṉbatøc mi isindzi'que't ø ⁿvin y jet va'cø mi ṉgotestigosajque'te.
ACT 26:17 Ma'nbø øtz mi yaj cotzoque jana ni ti mi nchøjcayaj Israel pø'nista'm, ni eyata'mbø pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, porque jetcø'mda'm nø mi ṉgø'vej yøti, lo que ji'ndyet Israel pøngø'mda'm.
ACT 26:18 Maṉba mi myaṉ jiṉø porque jiṉ ityaj pøn ji'n myusyajepø'is ø ni ndiyø ote y por eso ityaju como pi'tzø'ajcu'yomse. Maṉba mi ndza'maṉvajcayaj ø onde va'cø ityaj como si fuera sø'ṉyajpase vyitøm; va'cø chacyaj pi'tzø'ajcuy va'cø miñaj sø'ngø'omo, va'cø chacyaj Satanasis 'yaṉgui'mguy va'cø mye'chaj Dios; va'cø yaj cøtocojayajtøj cyoja; va'cø pyøjcøchoṉyaj vøjpø itcuy masanda'mbø pønji'ṉ va'ṉjamyaju ancø øjtzi”.
ACT 26:19 ”Angui'ma Agripa, jetcøtoya ndzøjcøjtzi lo que tzajma'yøjtzi cuando o'yø ⁿis Jesús tzajpomo.
ACT 26:20 Vi'na ndzajmayajøjtzi Damasco cumgu'yomda'mbø, y jøsijcam Jerusalém gumgu'yomda'mbø y mumu Judea nasomda'mbø. Y ndzajmayajøjtzi eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm. Ndzajmayajøjtzi mumu va'cø qui'psvitu'yajø y va'cø vitu'yaj Dioscøsi, va'cø ityaj vøjø va'cø istøjø que qui'psvitu'yaju'am.
ACT 26:21 Jetsepø ote nø ndza'maṉvajcu ancø nucyajøjtzi masandøjcomo Israel pø'nista'm, syuñajpana'ṉ va'cø yaj ca'yaj øjtzi.
ACT 26:22 Pero como cotzo'ṉøjtzi Diosis, hasta como yøti nø'mø yosu va'cø ndzajmayaj Diosis 'yote aunque iyø, que sea che'ta'mbø y møja'ṉomda'mbø. Como oyuse chamyaj tza'maṉvajcoyajpapø'is y Moisesis que maṉbase tuqui, jetse øtz ndzamque'tpøjtzi. Ni ji'nø ndzam eya.
ACT 26:23 Jejta'm nømyaju que maṉba toya'is Cristo Diosis maṉbapø cyø'veje, y ca'ujcam, jet vi'na maṉba visa'e ca'yajupø'omo como visa'yajpapø'is cyovi'najø, y je Cristo'is maṉba chajmayaj vøjpø ote va'cø yac isyaj como sø'ṉgøsepø; jetse va'cø isyaj sø'ṉgø tanto ø ṉgumgupyø'nista'm, tanto ji'ndyet Israel pø'nista'm.
ACT 26:24 Y como jetse Pablo'is cyø'on vyin, Festo'is pømi vyejayu ñøjayu: ―ⁿJyovimbøt mijtzi, Pablo, vøtipø aṉma'yocu'is mi yac jovi'aju.
ACT 26:25 Pablo'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu: ―Øtz ji'nchøṉ jovipø, mi vyøṉgo'nipø'is mi Festo, sino que øtz nø'mø ndzam viyuṉbø tiyø y vøjpø qui'psocuyete.
ACT 26:26 Porque aṉgui'mba Agripa'is myuspa lo que øtz ndza'maṉvacpase. Jetcøtoya jana na'tzcuy ø ndzajmapya ñe' vi'na'ṉdøjqui. Øtz seguropø chøṉø que je'is myuspa mumu yøcsepø tiyø lo que jujche oyse tyuc Jesús, porque ni ja tyuc aṉgøvø'ngu'yomo.
ACT 26:27 ¿Va'ṉjajmbaja mijtzi, aṉgui'mba Agripa, lo que cha'maṉvacyajuse tza'maṉvajcopyapø'is? Øtz muspøjtzi que mitz mi va'ṉjajmba.
ACT 26:28 Entonces 'yaṉdzoṉ Agripa'is Pablo ñøjayu: ―Usypøcøs maṉbana'ṉ mi ndø yac va'ṉjam Cristo.
ACT 26:29 Y Pablo nømu: ―Øtz mi va'ṉgatyamba Dioscøsi o'ca usypøcøsi, o'ca vøtipøcøs va'cø mi va'ṉjajmondam como øtz va'ṉjajmopyase ji'n sólo mijtzi, sino mumu yøti nø mi ndø ṉgøma'nøjatyamupø'is ø onde. Pero va'cø jyana mi myo'cstandøj cadenapit como øtz mo'cstøjuse.
ACT 26:30 Entonces te'ñchu'ṉyaj aṉgui'mba, y gobierno, y Berenice, y jen pocsyajupøna'ṉ jetji'ṉda'm.
ACT 26:31 Y emøc maṉyaju, nañøjayajtøj tumdum pøn: ―Ni ti coja jay chøc yø'ṉis, ni va'cø yaj ca'tøjø, ni va'cø syomdøjø.
ACT 26:32 Y Agripa'is ñøjay Festo: ―Muspana'ṉ mi sombø' yøṉ pøn o'ca ja vya'cøna'ṉ va'cø mi ṉgø'vej møja'aṉ aṉgui'mbapøcø'mø.
ACT 27:1 Entonces aṉgu'mba'sta'm qui'pscøpoyaju va'cø cø'vejta'møjtzi Italia nasomo barco'omo va'cø maṉdamø. Tzi'ocuyajtøj Pablo y eyata'mbø nø cyoqueñajtøjupø soldado covi'najøcøsi ñøyipø'is Julio. Pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Augusto'is ñe.
ACT 27:2 Ijtuna'ṉ jeni tum barco Adramitio cumgu'yomo tzu'ṉupø. Ijtuna'ṉ listo va'cø chu'ṉø va'cø maṉ Asia nasomo. Je'tomo tøjcøtya'møjtzi y tzu'ṉda'møjtzi. Ijtuna'ṉ øtzji'ṉ Aristarco Tesalónica cumgu'yombø. Tesalónica cumguy Macedonia nas co'aṉjajme'om ijtu.
ACT 27:3 Y jyo'pit nu'cta'møjtzi Sidón cumguyomo. Mø'chøqui ñømaṉ Pablo como vøjpø pønse Julio'is, y chi' lugar va'cø myaṉ 'yamigo'is tyøcmøta'm va'cø chi'tøj lo que ti nø syunupø.
ACT 27:4 Je'nø tzu'ṉdam maṉdam barco'omo, y aṉna'yomo tzø'y Chipre cucnas, porque sava'is ji'na'ṉ yaj cøjtam emøc.
ACT 27:5 Jetse vijta'mø majromo cøjtatyam Cilicia nas y Panfilia nas y nu'ctam Mira cumgu'yomo Licia nas co'aṉjajme'omo.
ACT 27:6 Y pya'tu jiṉ soldado covi'najø'is Alejandría cumgu'yombø barco nø myaṉupø Italia nasomo. Je'tom yac tøjcøtya'møjtzi.
ACT 27:7 Vøti jama tu'ṉajta'møjtzi choc choc, y penavini nu'ctam tome Gnido cumgu'yomo. Entonces como ji'na'ṉ mus cøjtamø porque suj vitu'tamø ancø sava'is, por eso Creta cucnasomo ndzi'tam velta, tome Salmon nascøsi.
ACT 27:8 Con trabajo cøjtam acapoya y nu'cta'møjtzi nøjayajpamø Buenos Puertos tome Lasea cumgu'yomo.
ACT 27:9 Jetse tocotya'møjtzi vøti jama y peligrona'ṉ va'cø tu'ṉajtam nø'cø'mø, porque mana'ṉ nu'c ji'n vyøjpø tiempo. Por eso Pablo'is jetse chajmayaju,
ACT 27:10 ñøjayaju: ―Mi mbyønda'm, nø'ø tzi' cuenta que va'cø tø tu'ṉajtam majromo maṉba tø istam toya y maya'aṉ dococuy. Ji'n na's yøṉ barco maṉba tocoye, maṉba tocoy chømiji'ṉ; y it peligro que øtz mati tø tocotyangue'te.
ACT 27:11 Pero soldado covi'najø'is más vya'ṉjajmayu lo que chajmayajupø ñøvitpapø'is barco y barco comi'is, y ni ja vya'ṉjajmayaj Pablo'is chajmayuse.
ACT 27:12 Y como ji'n vyøj lugar va'cø jiṉ cøjtatyam pacac aṉsøṉ, por eso vøti pø'nis jyajmba'tyaju que vøjø va'cø tzu'ṉdam jeni y va'cø ndzøjquistamø a ver o'ca muspa nu'ctam Fenice cumgu'yomo, y jen va'cø cøjtatyam pacac ansøṉ. Jiṉ Creta cucnasombø lugar quenbamø jama qui'mgucyøsi nu'cyajpamø barco.
ACT 27:13 Cuando choc choc popyana'ṉ sava va'cø sujnømaṉdam jut sunbamø maṉdamø, cyomo'yajpana'ṉ que muspana'ṉ ndzøctam chamyajuse. Ñøqui'myaj barco'is tø'ṉgupyø cho'ṉdzø'cuy, y aṉgacøpotyam Creta cucnas.
ACT 27:14 Pero ni ja mastøc ya'i maṉu'øc barco, pocho'tz pømipø sava ñøjayajpapø Nordeste.
ACT 27:15 Syujnøpoy barco sava'is, y jetse ja musø maṉdamø porque sava'is sujvitu'ta'møjtzi, y jetse ni ti ja mus ndzøctamø.
ACT 27:16 Y jetse sujtongøjtam che'pø cucnasis syaya'omo ñøyipø'is Clauda. Jiṉ ji'na'ṉ más pømi cøt sava. Y jeni penapit nøqui'mdam che'pø barco møjapø barcocøsi.
ACT 27:17 Cyotqui'myajujcam che'pø barco, vyatyaj møjapø barco møjtzapø tzayji'ṉ va'cø jana yajø. Pero como na'chaju utyem ma tøjcøtyam nø'cheja'omo ijtumø po'yo, por eso ñømø'nayaj barco'is lyona y jetse chacyaju va'cø ñømaṉ barco sava'is.
ACT 27:18 Y jena'ṉ nø sujnøvijtam na'ñchaṉbø sava'is, y jetcøtoya jyo'pit ñøputyaj vene chømi pyatzpø'yaj nø'cø'mø.
ACT 27:19 Y tu'cay jamapit ne'c nømbujtam barco'is yac yosyajpapø tiyø, mbatzpø'taṉgue'tuti'tzi.
ACT 27:20 Jetse vøti jama ja ista'møjtzi ni jama ni matza y na'nchaṉna'ṉ popya sava y nømna'ṉ ṉgui'pstamu que ji'nna'ṉ maṉ cotzoctame.
ACT 27:21 Pero cuando ijtuna'ṉ vøti jama ji'na'ṉ ṉgu'jtamemø, entonces Pablo te'ndontzu'ṉ je'tista'm cyujcomo y nømu: ―Mbyø'nista'm, masna'ṉ vøj jicsye'c o'ca mi ndø cøma'nøtyamuna'ṉ mi ndzajmayjo'tyamuse Creta cucnasomo, jana tø tzu'ṉdamøna'ṉ, va'cø janana'ṉ yøcse tø istam toya, y janana'ṉ tø tocotyamø.
ACT 27:22 Pero yøti øtz mi ndzajmatyamba va'cø mi mbyaquitzoco'yajtamø, porque ni jutipø pøn yø'c tø ijtamuse ji'n maṉ cya'e, unico barco maṉba yaje.
ACT 27:23 Porque ma'tøc tzu'i øtzji'ṉna'ṉ te'nu tum angeles cyø'vejupø Diosis, øjchøṉ je Diosis ñe, y jet ⁿyosapapø'tzi.
ACT 27:24 Angelesis nøja'yøjtzi: “Uy ña'tze Pablo. Tiene que va'cø mi nu'c møja'ṉ aṉgui'mbapøcø'mø. Yøti cøma'nøyø. Mi ṉguentacøsi Diosis maṉba yaj cotzocyaj mumu lo que nø myaṉyajupø mitzji'ṉ yøṉ barco'omo; ji'n maṉ cya' nø'cø'm ni tumø”.
ACT 27:25 Jetcøtoya mi mbyø'nista'm, ni ti u maṉ mi ṉgui'pstamu. Porque øtz va'ṉjajmba Dios que maṉba tuqui lo que tzajmayuse angelesis.
ACT 27:26 Pero tiene que va'cø tø tzø'tyam patzpø'u cuenta tum cucnasomo.
ACT 27:27 Pero cuando cøjtumna'ṉ metza semana y nømna'ṉ sujnømaṉdyam øjta'm sava'is Adria majromo, cuctzu'omo barco nø ñøtu'ṉajyajupø'is ni'aṉjajmyaju que nømna'ṉ tyome'aj nas.
ACT 27:28 Y myujquisyaj jujche'ṉomna'ṉ jøṉ nø', y myujquisyaju que ips sajomdina'ṉ jøṉu. Usyña cøtyajque'tu myujquisyajque'tu, y yøjtay sajomdimna'ṉ jøṉu.
ACT 27:29 Y como na'chaj usyñana'ṉ va'cø nu'cyajø tza'cøtøcmø, por eso yac mø'ñaj barco'is jyøsmø macsycuy tø'ṉguy va'cø jen yac te'ndzø'y barco; y suñajpana'ṉ va'cø yac sø'ṉbø'nøm pronto.
ACT 27:30 Y nømna'ṉ syun pyoyaj ñøtu'ṉayajpapø'is barco, y nømna'ṉ ñønu'mø'ñaj che'pø barco majromo como que maṉbana'ṉ yac mø'ñaj tø'ṉguy barco'is vyi'nomo.
ACT 27:31 Pero Pablo'is ñøjayaj soldado covi'najø y eyata'mbø soldadota'm: ―O'ca ji'n chø'yaj barco'omo yøṉ nø ñømaṉyaju'is barco, mitz ji'n ma mi ṉgyotzoctame.
ACT 27:32 Entonces soldado'is jyajcayaj chay nø jyø'mø'ñajupøji'ṉ che'pø barco, y yaj quecyaj che'pø barco nø'cø'mø.
ACT 27:33 Cuando nø tye'ñchu'ṉdzo'tzu'øc sø'ṉgø, Pablo'is chajmayaj mumu pøn va'cø cyu'tyajø y ñøjayaju: ―It metza semana ji'ne mi 'yøṉdamemø, ni ji'ne mi ṉgyu'jtamemø.
ACT 27:34 Jetcøtoya øtz mi va'ṉgatya'mbøjtzi va'cø mi ⁿ'yuctamø ṉgyu'jtamø va'cø mi mbyømipøctamø. Porque ni tum ji'n ma tocoy mi ṉgo'cøvay.
ACT 27:35 Yøcse nømujcam, pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya mumu pø'nista'm vyi'naṉdøjqui, y vye'nujcam pan, ñe'c cyø'scho'tzu.
ACT 27:36 Jicsyejcam mumu paquichoco'yajyaju y cyø'syajque'tuti.
ACT 27:37 Ijtamuna'ṉø barco'omo doscientos setenta y seis pønda'm.
ACT 27:38 Cu'tyajujcam, pyatzpø'yaj trigo tzømi majromo va'cø jyøñjøñaj barco.
ACT 27:39 Cuando sø'ṉbø'nømujcam, ni ja ispøcyaj tiyø nasete. Isyaj acapoya jut ji'n más nø myicsimø nø', y ijtumø playa ja ityømø tza'. Jen sunbana'ṉ chøjquisyajø o'ca muspa yac tøjcøyaj barco.
ACT 27:40 Y jyajcayaj tø'ṉgu'is chay lo que cho'ṉdzø'pyapø'is barco, chacyaj tø'ṉguy majromo. Y pyu'pø'ayaj barco'is me'nvitu'u'is chay va'cø mus yac maṉyaj barco jut nø syunumø va'cø nø mya'ṉøyajø. Yaj qui'mayaj barco'is vyi'nomo lyona va'cø ñuc sava'is. Jetse maṉ va'cø viyuṉ nu'c playa'omo.
ACT 27:41 Pero nu'c barco tumøcøtpamø metzcupyø nø', y jen pajquinduc barco. Barco'is vyin nu'c nascøs jojmo mientras ya'itøc acapoya va'cø pyutø. Jetse barco'is vyin møtøtcøne'cu po'yo'omo mientras barco jøsmø yajtzo'tzu pømipø nø'ta'mgø'is.
ACT 27:42 Entonces quipsyaju soldado'is va'cø yaj ca'yaj nø cyoqueñajupø ni jutipø va'cø jyana pyu'nbutø.
ACT 27:43 Pero soldado covi'najø'is sunbana'ṉ yaj cotzoc Pablo, y ya'inducyaj soldadota'm ni tumø va'cø jyana yaj ca'yajø. Soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaju muspapø pyu'ñajø va'cø pyu'nbutyaj vi'na va'cø putyaj aṉboya;
ACT 27:44 y eyata'mbø va'cø pu'nbutyaj tablacøsi o barco'is ti jana ticøsta'm. Y jetse mumu cotzocyaju putyaj aṉboya.
ACT 28:1 Cuando cotzoctamujcam, entonces musta'møjtzi cucnasis ñøyina'ṉ Malta.
ACT 28:2 Y jenda'mbø iti'sta'm vøco'ni pøjcøchoṉda'møjtzi. Yac tzojcatya'mø juctyøc va'cø samdamø, porque pacacna'ṉ, y nømna'ṉ quec tuj.
ACT 28:3 Pablo'is piṉaṉdøpdøpvøy namguy va'cø cyot juctyøjcomo. Nømna'ṉ pyoy tum tzan nutzcø'is, y tziningøne'c Pablo'is cyøcøsi.
ACT 28:4 Y cuando isyaju'øc jenda'mbø iti'is tziningøne'c cyø'cøs tzan, nø ñøjayajtøj tumdumø: ―Viyuṉsye yøṉ pøn yaj ca'opyapøṉø; porque cotzoc majromo, pero Diosis ji'n ma yac iti.
ACT 28:5 Pero Pablo'is cyøyøjøy tzan juctyøjcomo, y ni ti ja chøjcay Pablo tza'nis.
ACT 28:6 Pø'nista'm nømna'ṉ cyomo'yaju que maṉbana'ṉ siṉ tumnajcøsi, o si no joviti maṉbana'ṉ quec ca'upø. 'Ya'myaj ya'i hora, y ni jutzpø toya ja ñø'itø. Entonces qui'psvitu'yaju, nømyaju: ―Yøṉ pøn diosete.
ACT 28:7 Jic lugajromo ijtuna'ṉ nas juyita'm cucnas covi'najø'is ñe. Covi'najø'is ñøyi Publio. Y je'tis pøjcøchoṉda'møjtzi tyumø tzocoy. Jiṉ tzø'tya'møjtzi tu'cay jama.
ACT 28:8 Y jen ijtuna'ṉ Publio'is jyata øṉgu'yomna'ṉ ijtu. Nø ñutzø'øyu y nø ñø'pindzajcoyu. Entonces Pablo tøjcøy ijtumø je ca'epø, y 'yo'nøy Dios, y cyojtay cyø' ca'epø'is vyingøsi, y yac tzocjcu.
ACT 28:9 Yøcse tujcujcam, miñajque'tuti eyata'mbø cucnas pønda'm ca'eta'mbø, y yac tzocyajque'tuti.
ACT 28:10 Y vøti yajyamyajøjtzi yø'ṉista'm; y cuando tzu'ṉda'møjtzi, tzi'ta'møjtzi lo que sundambapøna'ṉtzi para viajecøtoya.
ACT 28:11 Tu'cay poyapit tzu'ṉda'mø jiṉø eyapø barco'omo. Je barco Alejandría cumgu'yombøte, y jiṉ cyøjtay pacac aṉsøṉ jic cucnasomo. Y ijtuna'ṉ comi chøquita'm barco'is vyi'nomo ñøjayajpapø Cástor y Pólux.
ACT 28:12 Jetse tzu'ṉda'møjtzi y nu'cta'møjtzi Siracusa cumgu'yomo. Je'nø oy tzø'tyam tu'cay jama.
ACT 28:13 De jeni tome acapoya cøjta'møjtzi entero hasta que nu'cta'møjtzi Regio cumgu'yomo. Y jyo'pit popyana'ṉ sava va'cø tø sujnømaṉdam jut sunbamø tø maṉdyamø. Y metza jamapit nu'cta'møjtzi Puteoli cumgu'yomo.
ACT 28:14 Jeni mba'jta'møtzi ø va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm. Je'tista'm yac tzø'tyam øjtzi jeni cu'yay jama. Y jen tzu'ṉda'møjtzi, nømna'ṉ maṉdam Roma cumgu'yomo.
ACT 28:15 Cuando myusyaj jiṉda'mbø ø va'ṉjajmoṉguy tyøvø'sta'm que nømna'ṉ ø mindamu, miñaju va'cø min tzoṉdam øtzta'm. Vene'aṉbø'nis tzoṉda'møjtzi nøjayajpamø Foro de Apio, y vene'aṉbø'nis tzoṉda'møjtzi nøjayapamø Tu'cay Tabernas. Isyajujcam Pablo'is Roma cumguyomda'mbø, ñøjay yøscøtoya Dios y paquichoco'yaju.
ACT 28:16 Entonces cuando nu'ctamuca'mtzi Roma cumgu'yomo, soldado covi'najø'is chi'ocu'yaju presota'm eyapø cyovi'najøcøs jiṉø. Pero chi' permiso Pablo va'cø it emøc, tumbø soldado'is va'cø cyoquena.
ACT 28:17 Cuando nu'c Pablo jeni, tu'cay jamapit vyejtu'myaj Israel pøn govi'najøta'm. Tu'myajucam, Pablo'is ñøjayaju: ―Tøvøyta'm, ja ṉgui'sayajøjtzi ndø cumguy tøvøta'm, ni ja ṉgui'sayaj øjtzi ndø janda'sta'm cyostumbre. Pero aunque ni ti ja ñchøjcøjtzi, nucyajøjtzi Jerusalén gumgu'yomo y tzi'ocuyajøjtzi romano pø'nis cyø'omda'm va'cø somdøjø.
ACT 28:18 Cuando je romano pø'nis cyøme'chajøjtzi ø ṉgojapit, sunbana'ṉ ø sombø'yajø, porque ja pya'tayaj ø ṉgoja va'cø yaj ca'yajø.
ACT 28:19 Pero Israel pø'nis ja vyø'møyajø, y jetcøtoya tiene quena'ṉ øtz va'cø ⁿva'c permiso møja'aṉ aṉgui'mbapø Cesarcø'mø va'cø ø mavø. Pero ji'n chøṉ va'cø ṉgøtza'møyaj ø ṉgumguy tøvø.
ACT 28:20 Jetcøtoyapit mi nøvejta'møjtzi va'cø min mi ndø tu'ndamø va'cø nay tø o'nøytandøjø. Porque øtz va'ṉjambøjtzi que Diosis maṉba chøqui lo que chamuse para Israel pøngøtoyata'm, y por eso yøcse øtz vajtøjøjtzi cadenapit.
ACT 28:21 Jicsye'c Israel pø'nista'm ñøjayaj Pablo: ―Øjta'm ni ja mbøjcøchoṉdam ni jujchepø carta Judea nasom minupø mijtzi mi ñchambapø'is. Y ni jutipø ndø tøvø'sta'm minupø'is Judea nasomo ja oy mi ṉgyøtza'møyaje ni jujchepø yatzipø ticøsi.
ACT 28:22 Pero øtz sunba ṉgøma'nøndyam mijtzi ti mi ndzamba, porque musta'mbøjtzi que aunque jujta'mbø'is yatzicotzøcyajpa yøcsepø va'ṉjajmocuy.
ACT 28:23 Pø'nista'm chajmayaj Pablo jutipø jama minba tyu'ñajque'te. Cuando nu'cu jyama, vøti pø'nis cyønu'cyaj Pablo cyojejcu'yomo. Desde namdzu Pablo'is cha'maṉvactzo'tzayaju jujche Diosis 'yaṉgui'mocuy. Cøti jama cha'maṉvajcayaju hasta tza'i'ajnømu'csye'ṉomo. Isindzi'yaju que jujche jyay Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo, y jujche jyayaj tza'maṉvajcoyajpapø'is; jetse viyuṉaju cuando min Jesús; y por eso vøj va'cø ndø va'ṉjam Jesús.
ACT 28:24 Y veneta'mbø'is vya'ṉjamyaj chamuse Pablo'is, y veneta'mbøis ja vya'ṉjamyajø.
ACT 28:25 Y como ji'na'ṉ pyarejo qui'psocutya'm, tzu'ṉyaju. Pero antes que tzu'ṉyaju, Pablo'is chajmayaj yøcsepø ote, ñøjayaju: ―De veras viyuṉdzajmayaj ndø jandatzu'ṉgutya'm Masanbø Espiritu Santo'is, porque Masanbø Espiritu Santo'is chi' tza'maṉvajcopyapø Isaías qui'psocuy va'cø ñømø:
ACT 28:26 Ma o'nøyaj jic pønda'm, yøcse nøjayajø: Aunque maṉ mi ṉgøma'nøtyame, ji'n maṉ mi ṉgønøctøyøtyame. Aunque maṉ mi a'mdame, ji'n maṉ mi mus ti mi istamu.
ACT 28:27 Porque yøṉ pø'nista'm ji'n qui'psyaj vøjø choco'yomda'm, ni ji'n sun cyøma'nøyaj vøjpø tiyø, y itzcotzneyajpa va'cø jana isyajø. O'ca isyajpana'ṉ, y cyøma'nøyajpana'ṉ, y cyønøctøyøyajpana'ṉ choco'yomo; entonces qui'psvitu'yajpana'ṉ, y øtz yac cotzocyajpana'ṉtzi.
ACT 28:28 Pues, mustamø que yøti maṉba tzajmayajtøj eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pon jujche tø yaj cotzocpa Diosis. Y je'is maṉba cyøma'nøyaje.
ACT 28:29 Yø'cse chamujcam Pablo'is, tzu'ṉyaj Israel pønda'm, nømna'ṉ 'yonquipyaj ñe'comda'm.
ACT 28:30 Pablo oy ya'e metza ame mø'chøqui tyøcnu'csi'omo, y yac tøjcøyaj mumu maṉba'is tu'ñaje.
ACT 28:31 Jana na'tzcuy chajmayajpana'ṉ jujche Dios aṉgui'mbase, y aṉmachi'yajpana'ṉ ndø Comi Jesucristo'is 'yaṉma'yocuy, y ni i'is ja ya'inducø.
ROM 1:1 Øjchøṉø Pablo, øtz ṉgøyosøpya Jesucristo. Diosis øtz cøpi'ṉøjtzi va'cø 'yapostolesajø y va'cø ndzamboya ñe' vøjpø 'yote.
ROM 1:2 Diosis vi'na chi'yaj qui'psocuy vi'napø tza'maṉvajcopyapø va'cø jyayaj masanbø jaye'omo que maṉba cyø'vej vøjpø ote jøsi'cam.
ROM 1:3 Diosis cyø'veju vøjpø ote que maṉba mini ñe 'Yune Jesucristo ndø Comi. Diosis 'Yune oyu pø'naje como sispø pønse aṉgui'mba Davijdis 'yune'omo.
ROM 1:4 Y Diosis yac visa'u Jesucristo pyømiji'n va'cø yac mustøjø que ñe' 'Yunete. Masanbø Espiritu Santoji'ṉ yac visa'u Diosis cuando ca'u'cam.
ROM 1:5 Ndø Comi Jesucristoji'ṉ Diosis yac yamda'møjtzi y cø'vejta'møjtzi va'cø ndzajmayaj mumu pøn aunque juti va'cø cyøna'tzøyaj Jesucristo'is vya'ṉjajmocuy, va'cø ñømnømø que Jesucristo vøjpøte.
ROM 1:6 Eyata'mbøji'ṉ Jesucristo'is mi ⁿvyejatyaṉque'tu va'cø mi ñe'ajtamø.
ROM 1:7 Mi ⁿjajyandyamba mijtzi mumu mi ⁿijtamupø Roma cumgu'yomo Diosis mi syundambapø. Mi ⁿvyejatyamu Diosis va'cø mi ñe'ajtamø. O'nøpyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi yac ijtam contento.
ROM 1:8 Vi'na nøja'mbyøjtzi Dios yøscøtoya Jesucristo'is ñøyicøsi porque mijtzi mi va'ṉjamdamba Dios, porque mumu nasvindumø tzamdøjpa jujche mi va'ṉjamdambase.
ROM 1:9 Øtz ṉgøyosøpya Dios ø ndumø tzocoy va'cø ndzajmay 'Yune'is vøjpø 'yote. Ispa Diosis que ji'nø jajmbø'i va'cø o'nøy Dios mumu mitzcøtoyata'm tumdum jama cøti jama.
ROM 1:10 Tumdum jama va'cpøjtzi Dioscøsi aunque jujche va'cø mus mba't ø ndzu'ṉguy va'cø maṉ mi ndu'nistame yøti, va'cø cotzo'ṉøjtzi tu'ṉomo vøj va'cø nu'c mijtzomda'm, o'ca jetse syunba Diosis.
ROM 1:11 Porque algo ṉgoqui'pspøjtzi va'cø maṉ mi ñdu'nistando'a va'cø mi ṉgotzoṉdamø va'cø mi nø'ijtam qui'psocuy Espiritu Santo'is tø tzi'pase, va'cø mi va'ṉjajmondyam mø'chøqui.
ROM 1:12 Su'ṉbøjtzi it mitzji'ṉ parejo va'cø nay tø cotzoṉdandøjø, porque parejo ndø va'ṉjamdamba Dios.
ROM 1:13 Su'ṉbøjtzi, ø va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, va'cø mi mustamø que vøti nac ṉgui'psøjtzi va'cø maṉ mi ndu'nistamø, pero hasta yøti ja mus myavø. Sunba mi ṉgotzoṉdamø va'cø vøti'ajyaj va'ṉjajmocuy tøvø, y más vøj va'cø mi va'ṉjajmondyamø. Jetse o'yø ṉgotzoṉyaj eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn.
ROM 1:14 Otz obligatzøjcu va'cø ndza'maṉvac vøjpø ote mumu pøn parejo, sea viti chøqui, sea pobre, sea musopyapø, sea ni ti ji'n myusipø'is.
ROM 1:15 Así es que jetse øtz ijtu dispuesto va'cø mi ndza'maṉvajcatyaṉgue'ta vøjpø ote mijtzi mi ⁿijtamupø'is Roma cumgu'yomo hasta jujche'ṉomo muspa ndza'maṉvajcatyamø.
ROM 1:16 Porque øtz ji'n ø ṉgotza'aje vøjpø ote. Porque cuando aunque i'is vya'ṉjajmapya vøjpø ote, Diosis yaj cotzocpa pyømiji'ṉ. Vi'na tzajmayajtøj vøjpø ote Israel pøn, y jøsi'cam, tzajmayajtøj aunque iyø.
ROM 1:17 Porque Diosis tzajmapya vøjpø ote va'cø tø yac mustamø que muspa tø putø vyøjom Diosis vi'naṉdøjqui cuando tø va'ṉjamba'c Dios, y solamente ndø vaṉjajmocucøtoya. Jetse ijtu jachø'yupø: “Vya'ṉjamba'is Dios maṉba put vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui”.
ROM 1:18 Porque yøti mustøjpa que tzajpomopø Dios qui'sca'pa y cyastigatzøcyajpa mumu ji'ṉ cyøna'tzøyajepø'is ñe'cø y yatzitzocota'mbø. Jic yatzitzocota'mbø pø'nis ji'n yac mustøj viyuṉbø tiyø porque puro yatzitzoco'yajcuy chøcyajpa.
ROM 1:19 Pero jic yatzitzocota'mbø'is sa'sa cyomusyajpa Dios jujchete hasta jujche'ṉomo ndø ṉgomuspa'csye'ṉomo, porque ñe'c Diosis yac muspa vyin.
ROM 1:20 Aunque Dios ji'n ndø isi, pero muspa ndø comus jujchete va'cø ndø a'm ti chøjcu. Porque desde que tzo'tz nasacopac, sa'sa quejpa que Diosete, y que je'is pyømi nunca ji'n yaje. Por eso ji'n mus nømyaje que ji'n cyomusyaj Dios jujchete.
ROM 1:21 Entonces cuando jetse cyomusyaj Dios jujchete, ja cyøna'tzøyajø jujche vøjø va'cø ndø cøna'tzøy Dios; ja ñøjayaj Dios: “Yøscotoya”. En cambio suniti oy qui'psyaje, jovi'ajyaj qui'psocuy hasta que ja cyønøctøyøyajø ni tiyø.
ROM 1:22 Cyotyajpa vyin que ityaj qui'psocuy, pero en cambio ñe'c jovi'ajyajpa.
ROM 1:23 Jic yatzita'mbø pø'nis ja cyøna'tzøyaj myøja'ṉombø Dios lo que ji'n cya'e nunca, sino cyøna'tzøyaju pønchøqui, y pøn ca'yajpa. Cyøna'tzøyajque't palomachøqui y copøndzøqui y tzandzøqui.
ROM 1:24 Por eso Diosis chacyaju jetsepø pøn libre va'cø chøcyajø ji'n vyøjpø tiyø lo que choco'is syunbase, va'cø chøcyaj tza'ajcupyø tzøqui ñe' syisji'ṉ ñe'comda'm.
ROM 1:25 Ja vya'ṉjajmayaj Diosis viyuṉbø 'yote, en cambio vya'ṉjamyaj sutzcuy, y cyøyosøjayaju Diosis jyomejcupø tiyø; pero ñec Dios jyomejcu'is mumu tiyø, jet ja vya'ṉjamyajø, ja cyøyosøyajø. Pero mumu jama syunba va'cø ndø vøṉgotzøc Dios jyomejcu'is mumu tiyø.
ROM 1:26 Pero porque ja vya'ṉjamyaj Dios, por eso Diosis chacyaju jetsepø pøn libre va'cø chøcyajø tza'ajcupyø tiyø syisis syunbase. Hasta yomo'is chacyaju va'cø ñø'it jyaya y mismo yomdøvøji'n chøcyajpa cha'ajcupø tiyø.
ROM 1:27 Jetsetique't pø'nis chacyaju yomo va'cø jana ñø'it jete, y chøcyaju tza'ajcupyø tiyø pyøndøvøji'ṉ, porque syisis syu'naṉgøtpa jetse va'cø tyocoyajø. Y mismo syisomo isyajpa toya conforme jujche chøcyaju jovi'ajcusye.
ROM 1:28 Como ja syun jyajmutzøcyaj Dios, por eso Diosis chacyaj jetsepø pøn libre va'cø ityaj jovipø qui'psocuy ñe'c Diosis ji'n syunise; va'cø chøcyaj ji'n vøjta'mbø tiyø.
ROM 1:29 Chøjcocøtyajpa aunque jujchepø yatzitzoco'yajcuy, møtzi ñø'ityajpa yomo, sunba yacsutzøcyaj tyøvø, 'yaṉsujnayajpa tyøvø'is ñe, chøcyajpa yatzi'tzoco'yajcuy, qui'sayajpa tyøvø porque jicø más vøj itpa, yaj ca'oyajpa; onguipyajpa, aṉgøma'cø'yoyajpa; tyopo'o'nøyajpa tyøvø; nu'm oñajpa,
ROM 1:30 chamyajpa tza'ajcuta'mbø tzøqui chøcyajupø eyata'mbø'is, qui'sayajpa Dios, tzøjqui'sca'oyajpa, myøja'ṉdzøcyajpa vyin, cyomo'yajpa que ñe'c más myøja'ṉombø pønse, qui'pscøpo'yajpa tococyuy, ji'n cyøna'tzøyaje jyata y myama.
ROM 1:31 Ji'n cyønøctøyøyaje, ji'n chøcyaj trato viyuṉse, ji'n nasyuñajtøji, ji'n chacyaj quipcuy, ji'n toya'ṉø'yoyaje.
ROM 1:32 Sa'sa myusyajpa ti aṉgui'mguy oy chi' Diosis, myusyajpa que chøcyajpapø'is jetsepø tiyø tiene que va'cø cya'yajø. Aunque myusyajpa que Diosis ji'n syuni jetsepø yatzitzoco'yajcuy, pero jetse chøcyajpa. Ji'n solo chøcyaje; sino también vyø'møyajpa cuando eyapø'is chøyajpa yatzitzoco'yajcuy.
ROM 2:1 Y mijtzi mbyøn, o'ca mi ñøjmambya mi ndøvø: “Ji'n vyøjpø tiyø nø mi ndzøjcupø”, o'ca jetse mi nøjambya mi ndøvø, mi ne' mi ndzøcpa mi ṉgoja; porque mitz igual mi ndzøcpa jujche mi ndøvø'is chøcpase. Jetse ji'n mus mi nømø que ja it mi ṉgoja.
ROM 2:2 Pero ndø muspa que Diosis maṉba yaj coja'aj chøcyajpapø'is jetsepø yatzitzoco'yajcuy según ti cyoja ijtu.
ROM 2:3 Y mijtzi mi mbyøn, o'ca mitz nøjambya mi ndøvø: “Mitz ṉgyojapa'tu”, pero mitz mismo jetse mi ṉgyojapa'tque'tu, entonces ji'n mus mi ṉgui'psø que ji'n ma mi ṉgyastigatzøc Diosis.
ROM 2:4 ¿Ti'ajcuy ji'n mi nchi' cuenta que Dios vøjco'nipøte, y tø toya'ṉøpya sone jama, y tø nømaṉjapya pasencia? ¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgønøctøyøyi que Diosis tø nømaṉba vøjø porque sunba va'cø tø qui'psvitu'ø?
ROM 2:5 Pero como mi ṉgyo'cøcamam y ji'n sun mi ṉgui'psvitu'ø, jetse tzø'pya mi ṉgoja y vøti'ajpa como que aṉne'cupø hasta jic jama cuando Dios maṉba qui'syca'e, y maṉba queje jujche maṉba cyastigatzøcyaj cojapa'tyajupø; porque Diosis suñi maṉba cyøme'chaje mumu pøn ti cyoja.
ROM 2:6 Maṉba chi' vøjpø itcuy, o si no maṉba cyastigatzøc jujche oyuse iti.
ROM 2:7 O'ca pø'nis pasencia'ajcuji'ṉ chøcpa vøjø mumu jama y syunba va'cø it myøja'ṉomo y vøjø Diosmø y va'cø jana yaj nunca; entonces Diosis maṉba chi' quenguy mumu jamacøtoya.
ROM 2:8 Pero o'ca pø'nis ji'n vyø'møyi Diosis sunbase, y ji'n chøc viyuṉbø tiyø, sino ñe'c chøcpa yatzitzoco'yajcuy; entonces Dios maṉba qui'sca'e y maṉba cyastigatzøqui.
ROM 2:9 Maṉba isyaj møja'ṉ doya mumu pø'nis chøcpapø'is yatzitzoco'yajcuy, y maṉba maya'co'ñaje. Vi'na maṉba tucyaj jetse Israel pøn, pero jetseti maṉba tucyajque't eyata'mbø pøn.
ROM 2:10 Pero chøcpapø'is vøjø, je pøn Diosis maṉba vyøpøpøngotzøqui, maṉba yac møja'ṉo'maje, maṉba yac it contento. Vi'na jetse maṉba tucyaje Israel pøn, y jetseti maṉba tucyajque't eyata'mbø pøn.
ROM 2:11 Porque Diosis parejo chøcpa justicia'ajcuy mumu pøngøtoya; parejo yac valetzøcyajpa mumu pøn.
ROM 2:12 Porque chøcpapø'is cyoja cuando ja it ni i'is 'yaṉgui'mba, jetsepø pøn tocopya ja 'yaṉgui'mdøjøpø; y chøcpapø'is cyoja tzajmatyøju'am aṉgui'mguy, Diosis maṉba 'ya'me o'ca chøjcu jujche aṉgui'mdøjuse. Y o'ca ja chøcø, cyoja'ajpa.
ROM 2:13 Aunque ndø manba aṉgui'mocuy, o'ca ji'n ndø ndzøqui, tø cojapa'tpa Diosis vi'naṉdøjqui. Sino va'cø ndø yaj coput aṉgui'mocuy, vyøjom tø putpa Diosis vyi'naṉdøjqui.
ROM 2:14 Ijtyaju pøn lo que ji'ndyet Israel pøn. Ja myañajø Diosis 'yaṉgui'mocusye, pero myusyajpa ñe' choco'yomo tiyø vøjø, y ne'c qui'psocuji'ṉ chøcyajpa como si fuera aṉgui'mdøjuse.
ROM 2:15 Entonces ndø tzi'pa cuenta que ijtu como que jachø'yuse aṉgui'mocuy choco'yomo, y ñe'c choco'yomo maṉba 'yaṉgøvac vyin o'ca chøjcu o ja chøc vøjø. Y jetse hay veces qui'psminba o'ca ja chøc vøjø, y hay veces qui'psminba o'ca chøc vøjø.
ROM 2:16 Jetse maṉba jajmemini jicø jama cuando Diosis maṉba cyøme'tz tumdum pøn a ver tiyø qui'psocuy ñø'ijtu choco'yomo, Jesucristoji'ṉ maṉba cyøme'chaje. Jetsepø ote øtz ndzamaṉvacpa øjtzi.
ROM 2:17 Mijtzi ñøjmandyandøjpa Israel pøn y mitz ṉgomo'tyamba que más mi ⁿvyøjta'm porque mitz nø'ijtamu Diosis 'yaṉgui'mocuy. Mijtzi mi møja'ṉgotzøctamba mi ⁿvin, mi ñømdamba que mi ṉgomustamba Dios.
ROM 2:18 Mi ñømdamba que mi mustamba lo que Diosis syunbase y mi vø'møndyamba más vøjpø tiyø. Porque Diosis 'yaṉgui'mocuy mi aṉmajandyamba.
ROM 2:19 Mi ṉgomo'tyamba que como ndø jindipase to'tipø, jetse mi ndza'mindzi'tamba jujchete pøn lo que ji'n cyomusyaje'is Dios. Y como pi'tzø'omo ndø no'ispase ndø tøvø, jetse mi ndza'mindzi'tamba mi ndøvø.
ROM 2:20 Mi ṉgomo'tyamba que mi aṉmatyamba ji'n cyomusyaje'is Dios lo que unese ityajpa. Mi mustamba sa'sa Moisesis 'yaṉgui'mocuy y mi ṉgomo'tyamba que jicø aṉgui'mocuy va'cø mi aṉmatyamø, más mi myusotyamba y viyuṉbø tiyø mi mustamba ta'nemø. Jetse mi ṉgomo'tyamba.
ROM 2:21 Entonces mijtzi mi aṉmambyapø'is mi ndøvø, ¿jutznøm mi ⁿvin ji'n mi aṉmaye? Mijtzi mi ndza'maṉvacpa que ji'n musi ndø nu'mø; pero mi ne' mi nu'mbati.
ROM 2:22 Mitz ñømba que ji'n vyøj va'cø ndø ṉgøtzøjcøyø ndø tøvø yomocøsi, pero mi ne' mi ndzøcpa jetse'ajcuy. Comi tzøqui ji'n mi va'ṉjajme, pero ¿será que mi nu'mba lo que ijtu masandøjcomo?
ROM 2:23 Mijtzi mi ⁿvøpøpøngotzøcpa mi ⁿvin porque mi nø'ijtu aṉcø Diosis 'yaṉgui'mocuy; pero o'ca ji'n mi ⁿyaj coputi aṉgui'mocuy, jetse mi ṉgøsijcøpya Dios.
ROM 2:24 Porque ijtu Diosis 'yote jachø'yupø: “Eyata'mbø pø'nis cyø'o'nøyajpa Dios cuando isyajpa jujche mitz ndzøcpase”.
ROM 2:25 Mitz mi Israel mbyø'nista'm, viyuṉsye vøjø va'cø mi ñø'ijtam Israel pø'nis syeña mi sisomo o'ca mi ⁿyaj coputpa aṉgui'mocuy. Pero o'ca ji'n mi ⁿyaj coput aṉgui'mocuy, putpa cuenta que ja mi syeña'øtyøjø.
ROM 2:26 Entonces eyapø pø'nis ja ñø'itø'is Israel pø'nis syeña syisomo, o'ca yaj coputpa Moisesis 'yaṉgui'mocuy, putpa como sena'øyuse.
ROM 2:27 O'ca ijtu de por si ja itø'is syeña y yaj coputpa Moisesis 'yaṉgui'mocuy, jetse quejpa que mitz más ijtu mi ṉgoja que ji'quis ñe. Porque mijtzi mi nø'ijtu aṉgui'mocuy jachø'yupø, y mi nø'ijtu Israel pø'nis syeña, pero ji'n mi ⁿyaj coput aṉgui'mocuy.
ROM 2:28 Porque na ji'ndyet mi Israel pøn aunque jetsepø tømbu'omo mi mbyø'naju. Y na ji'ndyet mi Israel pøn aunque mi syeña'øyu Israel pø'nis syeñaji'ṉ mi sisomo.
ROM 2:29 Pero viyuṉse Israel pønete ijtupø'is vøjpø qui'psocuy choco'yomo, y jetze ijtu como si fuera Israel pø'nis syena choco'yomo; va'cø ñø'itø choco'yomo aṉgui'mocuy y ji'n sólo totocøsi jachø'yupø. Entonces jetsepø pøn vyøpøpøngotzocpa Diosis aunque pø'nis ji'n vyøpøpøngotzøcyaje.
ROM 3:1 Entonces maṉba mi ndzajmatyame ticøtoya más vøjø va'cø tø Israel pø'najø, y ticotoya más vøjø va'cø tø seña'øtyøj Israel pø'nis syeñaji'ṉ.
ROM 3:2 Va'cø tø Israel pø'najø más vøjø vøti ticøtoya. Viyu'ṉajcucyøsi porque Israel pøn Diosis yac nøtzø'yaj ñe' 'yote jachø'yupø va'cø cuidatzøcyajø.
ROM 3:3 Entonces aunque vene Israel pø'nis ja vya'ṉjamyajø, ji'n mus tø nømø que Diosis ji'n ma chøc lo que jujche chamuse.
ROM 3:4 Ni jujche ji'n mus tø nømø jetse. Sino que ndø muspa que Dios siempre viyuṉ tzamba aunque mumu pøn suchajpana'ṉ. Pues jachø'yupø que Dios nøjatyøju: Maṉba mustøji que viyuṉbø tiyø mi ndzamba, y cuando ndø tzi'pa cuenta ti mi ndzøcpa, tiene que va'cø tø nømø que vøjpø ti mi ndzøcpa.
ROM 3:5 Pero o'ca nømba que cuando tø cojapa'tpa más quejpa que Dios vøjpøte; entonces supongamos que tø cojapa'tpa y Diosis tø castigatzøcpa. ¿Será que muspa tø nømø que Dios ji'n vyøjpø porque tø castigatzøcpa? Ni jujche ji'n mus tø nømø jetse. Pero de repente ijtu pøn jetse nømbapø.
ROM 3:6 Pero o'ca Dios ji'na'ṉ vyøj aṉgui'mi, entonces ji'nna'ṉ mus cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'n.
ROM 3:7 Pero o'ca cuando øtz sutzpa, más quejpana'ṉ que Dios viyuṉdzamba y jetse Dios møja'ṉgotzøctøjpana'ṉ, entonces øtz ji'na'ṉ mus yaj coja'aj Diosis como cojapa'tupø pønse.
ROM 3:8 Y viyuṉse ijtu pøn que yatzitzoco'yajcuji'ṉ nømyajpa que øtz nømdamba: ndø tzøcta'i yatzitzoco'yajcuy va'cø más tø vø'ajø. Pero Diosis tiene que va'cø cyastigatzøc pøn o'ca nømba jetse.
ROM 3:9 Entonces ¿ti ndø tzamba? Pues ji'n mus tø nømø que øtz Israel pønda'm más vøjta'mbøte que eyata'mbø pønse. Porque como ndø tza'manvajcatyamu'am, mumu pøn tø cojapa'jtamu; sea Israel pøn, sea ji'ndyet Israel pøn.
ROM 3:10 Jetse ijtu jachø'yupø: Ja it ni tumø vøjpø pøn. Ni i ja pyut vøjø Diosis vyi'naṉdøjqui.
ROM 3:11 Ja it ni tumø cyønøctøyøpa'is, ja it mye'tzpapø'is Dios.
ROM 3:12 Mumu ja ñu'cyaj Diosmø, parejo ni ticøtoya ji'n yosyaje, ni tumø ja it chøcpapø'is vøjø.
ROM 3:13 Como ca'upø anima tzatøjcom putpa vøjcø cuando pujtzu'cam, jetseti cyønø'omo putpa puro yach ote. Tyojtzji'ṉ aṉgøma'cø'yoyajpa. Putpa 'yaṉnaca'omo yatzipø ote como tza'nis 'yaṉna'como putpase 'yaṉnø.
ROM 3:14 'Yaṉnacaji'ṉ vøti topo'oñajpa y qui'syca'pa oñajpa.
ROM 3:15 Coschicsyajpa va'cø maṉ yaj ca'oyajø.
ROM 3:16 Aunque juti maṉyajpa yacsutzøcyajpa y yac toya'isyajpa aunque iyø.
ROM 3:17 Ji'n myus yac ijnøm vøjø, puro quipcuy chøcyajpa.
ROM 3:18 Choco'yomo ji'n ña'chaj Dios. Jetse it jachø'yupø.
ROM 3:19 Así es que ndø mustamba que ityaju'is aṉgui'mocuy tiene quena'ṉ va'cø chøcyajø aṉgui'mdøjuse. Pero como ja chøcyajø, ni i'is ji'n mus 'yaṉdzoṉ Dios y mumu pø'nis ijtu cyoja Diosis vi'naṉdøjqui.
ROM 3:20 Porque ni iyø ji'n pyut vyøjom Diosis vyi'naṉdøjqui porque yaj coputpa ancø aṉgui'mocuy. Porque cuando tø aṉgui'mdøjpa, ndø tzi'pa cuenta que ji'n ndø tzøqui tø aṉgui'mdøjuse, y por eso ijtu ndø coja.
ROM 3:21 Pero yøti queju'am que Diosis tø yac putpa vyøjomo ñe' vyi'naṉdøjqui sin que va'cø jana chøjcay cuenda o'ca ndø yaj coput aṉgui'mocuy, o'ca jay ndø yaj coputø. It jetse jachø'yupø Diosis 'yaṉgui'mocuy libro'omo y tza'manvajcoyajpapø'is libro'omo jujchete.
ROM 3:22 Diosis tø yac putpa vyøjomo ñe' vyi'na'ṉdøjqui cuando ndø va'ṉjamba Jesucristo. Parejo pyøjcøchoṉba Diosis mumu vya'ṉjambapø'is Jesucristo.
ROM 3:23 Porque mumu parejø tø cojapa'tamu y ja ñdø cyopa'tø va'cø tø tøjcøy Diosis myøja'ṉajcu'yomo.
ROM 3:24 Pero Diosis tø yac putpa vyøjomo como tø va'ctzi'upø tite aunque jay ndø tzøc ni ti vøjø, porque tø toya'ṉøpya, y tø yac tzø'pya libre Cristo Jesuspit.
ROM 3:25 Yøṉ Jesús cyojtu Diosis va'cø yajay ndø coja ñe ñø'pinji'ṉ o'ca ndø va'ṉjamba. Jetse comustøjpa que Diosis chøcpa vøjpø justicia cuando ñe vyø'ajcupit yac tzø'ypa jetse ndø ṉgoja vi'na ndø tzøctamupø.
ROM 3:26 Jetse chøjcu va'cø yaj mustøjø yøṉ jama'omo que Diosis chøcpa vøjpø justicia y que vyøjom yac putpa vya'ṉjambapø'is Jesús.
ROM 3:27 Entonces ni i ji'n mus ma tø nømø: “Øtz vøjpø pøn chøṉo”. Porque jay ndø yaj coput aṉgui'mocuy. En cambio ndø va'ṉjamba Jesucristo que je'is chøc vøjø, que ji'ndyet øtz nø ndzøc vøjø.
ROM 3:28 Por eso ndø cønøctøyøtyamba que Diosis tø yac putpa vyøjomo cuando ndø va'ṉjamba Jesucristo aunque jay ndø yaj coput aṉgui'mocuy.
ROM 3:29 Viyuṉse Dios mumu pø'nis señe; ji'n saṉ Israel pø'nis ñe.
ROM 3:30 Tumdi ijtu Dios. Je'is yac putpa vyøjomo Israel pøn cuando vya'ṉjamyajpa Jesucristo, y igualti yac putpa vyøjomo lo que ji'ndyet Israel pøn cuando vya'ṉjamyajpa.
ROM 3:31 Entonces aunque Diosis tø yac putpa vyøjomo cuando ndø va'ṉjamba Jesucristo, ji'n mus tø nømø que yøti cøjtu'am aṉqui'mocuy, sino más yac mustøjpa que aṉgui'mocuy ja yajø.
ROM 4:1 Ma ndø piensatzøcta'i ya'møcpø ø jandata'm Abraham jutipøcøs tzu'ṉ mumu Israel pøn.
ROM 4:2 Porque o'ca Abraham vyøjom pujtu Diosis vyi'naṉdøjqui porque chøjcu ancø vøjø, entonces muspana'ṉ myøjaṉgotzøc vyin; pero Diosis vi'naṉdøjqui ji'n mus myøja'ṉgotzøc vyin.
ROM 4:3 Ndø a'mda'i ti chamba jachø'yupø Diosis 'yote'is. Totojaye'omo nømba: “Dios vya'ṉjam Abraha'mis, y porque vya'ṉjajmu, Diosis ñøpujtu cuentacøsi vyøjomo”.
ROM 4:4 Cuando tø coyospa, tø coyojtøjpa porque ndø nøyosu. Jet coyojate, ji'ndyet yajya'mocuy.
ROM 4:5 Pero aunque ja ndø tzøc ni ti vøjø, sino ndø va'ṉjamba Dios ñøputyajpa'is vyø'jomo cojapa'tyajupø, entonces Dios nømba que tø putpa vyøjomo porque ndø va'ṉjamba ancø.
ROM 4:6 Chamgue'tpa peca pøn Davijdis que contento itpa pøn o'ca Dios nømba que ñøputpa vyøjomo aunque ja chøcøpø vøjpø tiyø.
ROM 4:7 David nømu: Contento tzø'pya pøn o'ca Diosis yaj cotocojapya yatzitzoco'yajcuy y 'yaṉgøvø'napya cyoja.
ROM 4:8 Contento tzø'pya pøn o'ca Diosis ji'n cyot cuenta'omo cyoja.
ROM 4:9 Pero ji'ndyet na's seña'øyajupø Israel pø'nis syeñaji'ṉ que jetse ityajpa contento. También ja syeña'øyøpø muspa ityaj contento jetse. Porque tø nømba que Diosis pyøjcøchoṉ Abraham como vøjpø pønse porque Abraha'mis vya'ṉjam Dios.
ROM 4:10 Pero qui'pstam mø'chøqui que Diosis pyøjcøchoṉu Abraham como vøjpø pønse cuando ja syeña'øyø'ctøc Abraham.
ROM 4:11 Entonces jøsicam oy seña'øyi como seña que Diosis pyøjcøchoṉu cuando ja syeña'øyø'ctøc. Jetse tujcu va'cø jyata'ayaj Abraham mumu vya'ṉjamyajpapø'is aunque ja syeña'øyajøpø'is. Y jetse Diosis maṉba pyøjcøchoṉyajque't como vøjpø pønse je va'ṉjajmoyajpapø.
ROM 4:12 Y jetse tujcu va'cø jyata'ajque'ta seña'øyajupø'is. Pero no sólo seña'øyaju ancø, sino que también chøjcopujtayajpa oyse vya'ṉjam Abraha'mis Dios cuando ja syeña'øyø'ctøc.
ROM 4:13 Porque Diosis chajmayu Abraham que maṉba ñøtzø'y nasacopac, y 'yune'is maṉba ñøtzø'yajque'te. Pero ja chamø que maṉba pyøjcøchoṉyaje porque yaj copujtu ancø aṉgui'mocuy, sino porque vya'ṉjam Dios y por eso vyø'jom pujtu Diosis vyi'naṉdøjqui.
ROM 4:14 Entonces o'ca solamente yaj coputyajpapø'is aṉgui'mocuy pyøjcøchoṉyajpana'ṉ nasacopac, entonces suniti ndø va'ṉjambana'ṉ, y lo que chamuse Diosis ji'na'ṉ vyiyu'ṉaje.
ROM 4:15 Porque o'ca ijtu aṉgui'mocuy y ji'n ndø yaj coputi, Diosis tø castigatzøcpa. Pero o'ca ja it ni ti aṉgui'mocuy, entonces ni ti ji'n mus ndø tzøcø lo que aṉgui'mocu'is ya'inducpapø, y ji'n jujche tø cojapa'te, porque na ja itøti aṉgui'mocuy.
ROM 4:16 Jetcøtoya Diosis chamdzi'u Abraham lo que chamdzi'upø porque Abraham va'ṉjajmoyu, jetse Diosis chi' Abraham vøjpø tiyø ñe vyø'ajcupit. Por eso viyuṉse muspa pyøjcøchoṉyaj chamdzi'upø tiyø mumu 'yune'is o'ca vya'ṉjamyajpa. Ji'n sólo aṉgui'myajtøjupø'is maṉba pyøjcøchoṉyaje, sino también va'ṉjajmoyajpapø jujche Abraham va'ṉjajmoyuse, je'is maṉba pyøjcøchoṉyajque'te; y Abraham mumu tø øtzta'm ndø jandata'mete.
ROM 4:17 Como ijtuse jachø'yupø que Diosis ñøjay Abraham: “Como vøti pø'nis jyatase mi ṉgojtu”. Sunba ñømø que Abraham ndø jandata'mete Diosis vyi'naṉdøjqui. Porque Abraha'mis vya'ṉjam Dios yac visa'yajpapø'is ca'yajupø, y chambapø'is lo que ja itøpø como si fuera ijtu'am.
ROM 4:18 Aunque parece que ji'na'ṉ ma it 'yune, Abraha'mis vya'ṉjam Dios jetse y ni'aṉjajmu que maṉba it sone chacyajupø 'yune porque jetse Diosis oyuse chajmaye: “Maṉba it mi ⁿune sone”.
ROM 4:19 Aunque ijtuna'ṉ casi mosis 'yame Abraha'mis, pero ja myochi'ajø vya'ṉjajmocuy aunque ñi'aṉjajmu que ya mero maṉba ca'e; y yomo Sara chuveco'nina'ṉ y ji'nam ñi'aṉjajme que maṉba it 'yune.
ROM 4:20 Pero Abraha'mis vya'ṉjamu que ja 'yaṉgøma'cøy Diosis cuando ñøjay que maṉba it 'yune. Chøjcu cuenta que viyuṉse maṉba iti, y jetse vyøcotzøc Dios.
ROM 4:21 Tyumøtzocoy vya'ṉjajmu que Diosis muspa chøc lo que chamuse.
ROM 4:22 Por eso Diosis cyojtu cuenta'omo como que Abraham vøjpø pønete.
ROM 4:23 Pero ji'n sólo Abrahamgøtoya it jachø'yupø que Diosis cyot cuenta'omo,
ROM 4:24 sino también para øtzcøtoyata'mete. Porque jetseti Diosis maṉba tø cot cuenta'omo como vøjpø pøn o'ca ndø va'ṉjamdamba ñe'c Dios oyu'is yac visa' Jesús ndø Comi cuando ca'ujcam.
ROM 4:25 Jesús chi'ocuyaj Diosis va'cø cya'ø va'cø yaj cotocojatyam ndø coja, y Diosis yac visa' Jesús va'cø vyøjom tø putø Diosis vi'naṉdøjqui.
ROM 5:1 Entonces o'ca Diosis tø pøjcøchoṉba como que vøjpø pønse porque tø va'ṉjamba, jetcøtoya tø ijtamba vøjø Diosji'n ndø Comi Jesucristo'is chøquipit.
ROM 5:2 Jesucristo'is chøc vøjø para øtzcøtoya. Por eso cuando ndø va'ṉjamba Dios, je'is vyø'ajcupit tø ijtamba vøjø yøti; y tø casøpya porque ndø ni'aṉjamba que maṉba tø tøjcøy Diosis myøja'ṉajcu'yomo.
ROM 5:3 Y ji'ṉ sólo jetse, sino también tø casøpya aunque ndø ispa toya; porque ndø muspa que cuando tø toya ispa, más muspa ndø tona.
ROM 5:4 Y cuando ndø tonba, Diosis vyø'møpya jetse. O'ca Diosis vyø'møpya jujche tø ijtuse, entonces tø itpa contento cuando ndø ni'aṉjamba que más vyøjom maṉba tø puti jøsi'cam.
ROM 5:5 Y cuando jetse ndø nijamba, ji'n tø tzø'y tza'ajcu'yomo. Porque Masanbø Espiritu Santo tø tzi'tøjupø, je'is tø yac tzocopyacpa cuando tø yac mijnapya ndø tzoco'yomo que Diosis tø sungomø'nba.
ROM 5:6 Porque cuando ja itønaṉ jujche va'cø ndø yaj cotzoc ndø vin, cuando nu'c 'yora, Cristo'is tø coca'tamu cuando tø yatzitzocota'mdøc.
ROM 5:7 Porque maye pø'nis sunbana'ṉ cyoca' vøjpø pøn. Tal vez it pyømipøcpa'is va'cø cyoca' vøco'nipø pøn.
ROM 5:8 Pero Cristo'is tø coca'tamu cuando tø cojapa'tamu'ctøc, y jetse Diosis tø yac mustamu jujche tø sunbase.
ROM 5:9 Jetse como yøti Diosis tø pøjcøchoṉu'am, nømba que ja ita'am ndø coja porque Cristo'is jyøtpø ñø'pin øtzcøtoya, por eso ndø mustamba'm sevro que Cristo'is chøquipit maṉba tø cotzoctame va'cø jana tø castigatzøctam Diosis.
ROM 5:10 Cuando vi'ṉa ndø qui'satyambana'ṉ Dios, Diosis 'Yune ca'u va'cø jana ndø qui'sayø, va'cø tø it vøjø Diosji'n. Entonces yøti como vøj tø ijtam Diosji'n, viyuṉse maṉba tø cotzoctame porque Diosis 'Yune quenba aṉcø.
ROM 5:11 Y ji'n sólo jetse, sino también tø casøtyamba Dioscøsi ndø Comi Jesucristopit porque Jesucristo'is chøquipit vøj tø ijtam Diosji'ṉ.
ROM 5:12 Tzi' cuenta que tumbø pø'nis chøquipit cojapa'jtzo'tznømu nascøsi, y cyoja'is chøquipit ca'tzo'tznømu; y hasta como yøti ca'yajpa mumu, porque mumu cojapa'tyaju.
ROM 5:13 Porque cuando ja itøtøcna'ṉ Moisesis 'yaṉgui'mocuy, ijtuna'ṉ pø'nis cyoja nascøsi; aunque ja it ticøsi va'cø to yaj coja'ajø o'ca ja it aṉgui'mocuy.
ROM 5:14 Pero desde que Adán hasta que Moisesis chi'u aṉgui'mocuy, mumu pøn ca'u; aunque ja cyojapa'tyajø jujche Adán cojapa'tuse, pero de todos modos mumu ca'yaju. Pero oy min jøsi'cam eyapø pøn vene'cse'ṉomo como Adansepø, y Cristote.
ROM 5:15 Pero lo que Diosis tø tzi'papø Cristoji'ṉ, más valetzøcpa que ji'n Ada'nis cyoja. Porque tum pøn cojapa'tu y sone ca'yaju. Pero más chøc Diosis vøjpø tiyø ñe' vyø'ajcupit para sone pøngøtoya cuando Jesucristo'is chøc vøjø sone pøngøtoya.
ROM 5:16 Y lo que Diosis chøjcu øtzcøtoya, ji'ndyet como Ada'nis chøjcuse cuando cojapa'tu. Porque cuando tumnac cojapa't tum pøn, Diosis yaj coja'aju va'cø tyocoya. Pero aunque vøtinac tø cojapa'tpa, Diosis vyø'ajcupit vyøjom tø putpa Diosis vyi'naṉdøjqui.
ROM 5:17 Porque tum pøn cojapa'tu, por eso mumu ca'nømu, pero más vøjø lo que chøjcu tum pø'nis Jesucristo'is. Porque mumu lo que pyøjcøchoṉba'is lo que Diosis tø tzi'papø vyø'ajcupit va'cø vyøjom tø putø je'is vyi'naṉdøjqui, jet maṉba queñaje y maṉba angui'myaje Jesucristoji'n.
ROM 5:18 Entonces tum pøn tumnac cojapa'tu, y jetsetique't tum pø'nis chøc vøjø y por eso Diosis vyø'ajcupit mumu pøn muspa putyaj vyøjomo va'cø queñaj mumu jamacøtoya.
ROM 5:19 Como cuando tum pø'nis ja cyøma'nøy Dios, por eso vøti pøn cojapa'tyaju; jetsetique't cuando tum pø'nis ñøyipø'is Jesucristo cyøma'ṉøy Dios, por eso sone pøn maṉba putyaj vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui.
ROM 5:20 Aṉgui'mocuy tzi'tøju va'cø ndø musø que it vøti ndø coja. Y jetsetique't ndø muspa que vøti tø yac yamba Diosis cuando tø yajapya ndø coja.
ROM 5:21 Entonces como cojapa'tcu'is chøquipit ca'nømba, jetsetique't Diosis vyø'ajcupit cuando Dios nømba que ja it ndø coja, tø quenba mumu jama Diosji'ṉ porque ndø Comi Jesucristo'is chøc vøjø tø øtzcøtoya.
ROM 6:1 Entonces ¿ti ndø tzamba? ¿Será que más maṉba ndø tzøjca'ṉøy ndø coja va'cø más tø toya'ṉøy Diosis ñe vyø'ajcupit?
ROM 6:2 Ni jujche ji'n mus ndø tzøc jetse. Como tø ijtamba como si fuera tø ca'tamu'am, y como ca'upø'is ji'nam mus chøc cyoja, jetseti øtz ji'nam mus ndzøjca'ṉøcye't ndø coja.
ROM 6:3 Viyuṉsye mi mustamba que tø tumø tzøctandøju Cristo Jesusji'ṉ tø nø'yøtyamu'c. Cuando tø nøyøtyamu'c es como si fuera tø ca'tamuse Cristo Jesusji'ṉ.
ROM 6:4 Por eso cuando tø nø'yøtyamu, es como si fuera tø tumø niptandøju y tø tumø ca'tamu Cristoji'ṉ. Entonces como Diosis yac visa'u Cristo myøja'ṉombø pømiji'ṉ, jetsetique't øtz tø itpa como jomepø pønse.
ROM 6:5 Entonces o'ca tø tumø ca'tamuse Cristoji'ṉ tø tuctamu, jetsetique't maṉba tø visa'taṉgue't jujche Cristo visa'use.
ROM 6:6 Tø muspa que es como que ndø pecapø vin tumø ma'møtyøju cruzcøsi Cristoji'ṉ va'cø cya'ø ndø yandzitzoco'yajcuy ijtupø ndø sisomo, va'cø jana ndø tzøc syunbase ndø yatzipø qui'psocu'is.
ROM 6:7 Porque cuando ca'upø ji'nam mus chøjca'ṉøy cyoja.
ROM 6:8 Como es como si fuera tø ca'tamu'am Cristoji'n, por eso ndø va'ṉjamba que maṉba tø itque't Cristoji'ṉ, como Cristo visa'use.
ROM 6:9 Porque ndø mustamba que Cristo visa'u después que ca'u, y ji'n ma vyøcoca'que'te, ji'nam mus chøjcay ni tiyø ca'cu'is.
ROM 6:10 Porque cuando Cristo ca'u, tumnacti ca'u ndø cojacøtoya; pero como yøti itpa, itpa va'cø chøc Diosis syunbase. Como ca'upø'is ji'n chøc yatzitzoco'yajcuy,
ROM 6:11 jetsetique't mijtzi qui'psø va'cø jana mi ndzøc mi yandzitzoco'yajcuse; pero qui'psø que mi ṉgyenbati va'cø mi ndzøctam Diosis syunbase, porque tø tumø tzøjctandøju Cristo Jesusji'ṉ.
ROM 6:12 Por eso uyam mi ndøc como mi sisis syunbase yatzitzoco'yajcuy; como si fuera mi aṉgui'muse mi yatzitzoco'yajcu'is jetse va'cø mi ndzøcø.
ROM 6:13 Ni u mi ndzi'ocuyaj mi ṉgoṉña yatzitzoco'yajcucyøsi como si fuera yostøc va'cø chøc ji'n vyøjpø tiyø; sino tzi'ocuyaj mi ⁿvin Dioscøsi como visa'tamupø después que ca'tamujcam. Y tzi'ocuyajtam Dios mi ṉgoṉña como si fuera yostøc va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø.
ROM 6:14 Porque yøti ni ti'am ji'n mus mi ñøndzøc mi yandzitzoco'yajcu'is, porque yøti mi ṉgyenba porque Diosis mi ndyoya'ṉøyu; ji'ndyet porque mi ndzøcpa aṉcø mi 'yaṉgui'mdøjuse.
ROM 6:15 Entonces ¿ti ndø tzamba? Como tø quenba pero ji'ndyet porque ndø tzøcpa aṉcø tø aṉgui'mdøjuse, sino tø quenba Diosis vyø'ajcupit; entonces ¿será que muspa tø cojapa'tø? Ji'n musi.
ROM 6:16 Porque mitz mi mustamba que o'ca mi ndzi'ocu'yajtamba mi ⁿvin va'cø ṉgøyosøyø y va'cø mi ṉgøma'nøyø aunque ipø pøn, entonces jete mi mbatron y tiene que va'cø mi ṉgøma'nøtyamø tiyø chamba. Jetsetique't o'ca mi ṉgøma'nøtyamba mi yandzitzoco'yajcuy, jeteme como si fuera mi mbatron, mi ndzøcpa mi yandzitzoco'yajcu'is syunbase, y mi ṉgya'pa y mi ndyocopya. Pero o'ca mi ṉgøma'nøpya Dios, jetemete mi mbatron y vyøjom mi mbyutpa je'is vy'naṉdøjqui.
ROM 6:17 Pero ⁿnøjapyøjtzi Dios yøscøtoya porque mitz vi'na mi ndzøctambana'ṉ mi yandzitzoco'yajcu'is syunbase, pero yøti mi ndumø tzocoy mi ṉgøma'nøtyamu'am aṉma'yocuy mi ñchajmatyøjuse.
ROM 6:18 Yøti mi libre'ajtamu'am va'cø mi jana ndzøctam mi yandzitzoco'yajcu'is syunbase. En cambio yøti obligado mi ndzøctamba lo que vøjø va'cø mi ndzøctamø.
ROM 6:19 Mi ndzajmatyamba como pø'nis chamyajpase porque ji'n mi omba ṉgyønøctøyøtyam yøcsepø aṉma'yocuy. Vi'na mi ndzi'ocuyajtamu mi ṉgoṉña va'cø mi ndzøctam yatzitzoco'yajcuy y tococuy como mi yandzitzoco'yajcu'is mi 'yaṉgui'muse, y jetse más mi yandzitzoco'yajtamu. Pero yøti tzi'ocu'yajtam mi ṉgoṉña va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø como Diosis ñe'se.
ROM 6:20 Cuando nømdøcna'ṉ mi ndzøctam obligado lo que mi yandzitzoco'yajcu'is syunbase, ji'ndøcna'ṉ mi ñchi'tam cuenta va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø.
ROM 6:21 Pero ni ti ja pyut vøjø va'cø mi ndzøctam jetse. Y yøti mi ndzi'tamba cuenta que tza'ajcuyete mi ndzøctumuse. Jetse va'cø tø ndzøjca'ṉøtyamø, tø ca'tamba y tø tocopya.
ROM 6:22 Pero yøti ja mi ijtam obligado va'cø mi ṉgojapa'jtamø, sino mi ndzøctamba Diosis syunbase como je'is chøsise; jetse más mi ⁿñøvø'ajtamba porque Diosis mi ñe'ajtamba y mi ṉgyendamba mumu jamacøtoya.
ROM 6:23 Porque va'cø tø cojapa'tø, tø ca'pa y tø tocopya, y jete ndø coyoja; pero Diosis tø va'ctzi'pa quenguy para mumu jamacøtoya cuando ndø va'ṉjamba ndø Comi Jesucristo.
ROM 7:1 Israel pøn døvø, mi mustamba aṉgui'mocuy, que sólo tiene que va'cø ndø yaj coput aṉgui'mocuy mientras que tø quenba'cse'ṉomo.
ROM 7:2 Por ejemplo it aṉgui'mocuy que co'tøc yomo tiene que va'cø it jyayaji'ṉ mientras que quenba'ctøc. Pero o'ca ca'pa jyaya, libre tzø'pya, yajpa cyompromiso jetsepø aṉgui'mocucyøsi.
ROM 7:3 Entonces o'ca quenba'ctøc jyaya y ñø'itpa eyapø pøn, nøjatyøjpa que cojapa'tpa. Pero o'ca ca'pa jyaya, tzø'pa libre, ja it aṉgui'mocuy va'cø jana ñø'it eyapø pøn, muspa co'tøjcaj eyapø pønji'ṉ y ja it ni ti cyoja.
ROM 7:4 Jetsetique't mijtzi ø mi ndøvøta'm, cuando ca'u Cristo'is cyoṉña mi ngya'taṉgue't Cristoji'ṉ, y como mi ṉgya'tamu'am, yaj mi ṉgompromiso va'cø mi ⁿyaj coput aṉgui'mocuy. Pero ijtu mi ṉgompromiso como si fuera mi ṉgyo'tøjcaju Cristoji'ṉ, porque Cristo oy visa'e y je'tis mi ñe'nda'm va'cø mi ndzøctam vøjø, va'cø mi servitzøjcay Dios.
ROM 7:5 Cuando ndzøctamuna'ṉ ndø ṉgusto lo que ndø sisis syunbase, y tø aṉgui'mdøju, ndø yatzitzoco'yajcu'is másna'ṉ nøchøcto'pa lo que ya'inducpapø aṉgui'mocu'is, y entonces ndø tzøcpana'ṉ yatzipø tiyø y tø ca'pana'ṉ y tø tocopana'n.
ROM 7:6 Pero yøti putpa por cuenta que om tø ca'tame y jetse yaj ø ṉgompromiso va'cø ndø yaj coput aṉgui'mocuy, y yøti muspa ndø servitzøjcay Dios ndø tumø tzocoy; porque jetseme ndø ṉgusto, y ji'ndyet porque jetse it aṉgui'mocuy jachø'yupø.
ROM 7:7 Entonces ¿ti ndø tzamba? Pues ji'n mus tø nømø que mismo aṉgui'mocuy yatzipøte. Aṉgui'mocuy ji'ndyet yatzipø, vøjpø tiyete. Pero ji'na'ṉ ø musi o'ca it ø ṉgoja o'ca ja itøna'ṉ aṉgui'mocuy. Ji'na'ṉ ø musi o'ca cojapa'tøjtzi cuando aṉsujna'yøjtzi ø ndøvø'is ñe o'ca ji'na'ṉ it aṉgui'mocuy que nømba: “U mi aṉsu'noya”.
ROM 7:8 Pero cuando aṉgui'mdøjøjtzi va'cø jyana aṉsu'noya, entonces ø ne' ø yandzitzoco'yajcupit más aṉsu'nøjtzi aunque tiyø ji'n vyøjpø. Porque o'ca ja itøna'ṉ aṉgui'mocuy, ji'na'ṉ ø mus o'ca yatzipøte ø ṉgui'psocuy.
ROM 7:9 Y jetsena'ṉ øtz vi'na, ja itøna'ṉ aṉgui'mocuy, y øtz itpana'ṉ contento jetse. Ji'na'ṉ ø mus o'ca yatzipø ø ṉgui'psocuy. Pero cuando aṉgui'mdøjøjtzi jujche va'cø itø, más yachpo'u ø yandzitzoco'yajcuy y tzi' ø cuenta que maṉba tocoye.
ROM 7:10 Así es que aṉgui'mocuy tzi'tøju va'cø tø quena, pero ji'n jetse tuqui. Porque cuando tø tzi'tøj aṉgui'mocuy, jetcøtoya tø ca'pa y tø tocopya.
ROM 7:11 Porque cuando aṉgui'mdøjøjtzi, ø yandzitzoco'yajcu'is aṉgøma'cø'yøjtzi va'cø sun ndzøcø lo que ya'inducpapø aṉgui'mocu'is. Jetse tzø'yu que maṉba ca'e ø ṉgojacøtoya.
ROM 7:12 Entonces aṉgui'mocuy Diosise ñe y tumdum aṉgui'mocuy Diosise ñe y vøjpøte y viyuṉse aṉgui'mba.
ROM 7:13 Entonces ¿será que vøjpø aṉgui'mocu'is yac toco'yøjtzi? Ni jujche ji'ndyet jetse. Sino ø yandzitzoco'yajcu'is yac toco'yøjtzi porque ja o yaj coput vøjpø aṉgui'mocuy. Jetse quejpa que ø yandzitzoco'yajcuy viyuṉsyepø cojate. Porque cuando ndø manba aṉgui'mocuy ndø tzi'pa cuenta ø yandzitzoco'yajcuy saṉ yachcojate.
ROM 7:14 Ndø mustamba que aṉgui'mocuy Espiritu Santo'ise ñe', pero øtz sunba ndzøcto' lo que ø sisis syunbase, puro yatzitzoco'yajcuy su'nbø ndzøcø.
ROM 7:15 Pero ji'nø ṉgønøctøyøyi ti ndzøcpøjtzi. Lo que sunbase ndzøcø, ji'nø ndzøqui; pero lo que ji'n ø sunise ndzøcø, jetse ndzøcpøjtzi.
ROM 7:16 Pero o'ca ndzøcpøjtzi lo que ji'n ø sunise ndzøcø, entonces vø'møpyøjtzi que aṉgui'mocuy vøjpø tiyete.
ROM 7:17 Y jetse ji'ndyet øtz ndzøcpa, sino que ø yandzitzoco'yajcuy øjtzomo ijtupø, je'is nøtzøcpa.
ROM 7:18 Porque muspøjtzi que øjtzomo, øj nømba ø sisomo, ja it ni ti vøjpø. Porque sunba ndzøcto' vøjpø tiyø, pero ji'n mus ndzøcø.
ROM 7:19 Porque vøjpø tiyø sunba ndzøcto'a, ji'n ndzøqui; pero yatzipø tiyø lo que ji'nø suni ndzøcø, jetse ndzøcpøjtzi.
ROM 7:20 Y o'ca ndzøcpa lo que ji'n sunise ndzøcø; entonces ji'ndyet øtz ndzøcpa, sino que yatzitzoco'yajcuy ijtupø øjtzomo, je'is nøtzøcpa.
ROM 7:21 Entonces jetsemete tzi'pa øjtzi cuenta que cuando sunba ndzøcto'a vøjpø tiyø, puro yatzitzoco'yajcuy ijtu øjtzomo.
ROM 7:22 Porque ø ndzoco'yomo sunba yaj copujto'a Diosis 'yaṉgui'mocuy.
ROM 7:23 Pero ndzi'pa cuenta que ø sisis eyati syunba. Ø sisis sunba chøcto lo que ø ṉgui'psocu'is ji'n sunise chøcø y jetse quecpøjtzi, y siempre ndzøcpøjtzi lo que ø sisis sunbase yatzipø su'nocyuji'ṉ.
ROM 7:24 Maya'co'nbøjtzi. ¿I'is maṉba yaj cotzojcøjtzi va'cø jyana ca'ø yøṉø sisis chøquipit?
ROM 7:25 ⁿNøjapyøjtzi Dios yøscøtoya porque je'is ø yac libre'ajpøjtzi ndø Comi Jesucristoji'ṉ. Entonces jetse ø ṉgui'psocu'ji'ṉ sunba Diosis 'yaṉgui'mocuy, pero ø sisis nøtzøcpøjtzi yatzipø su'nocyuy.
ROM 8:1 Entonces yøti Diosis ji'n maṉ cyoja'ajyaje tumøtzøcyajtøjupø'is chocoy Cristo Jesusji'ṉ; lo que ji'n chøcyajepø'is syisis syunbase, sino chøcyajpapø'is Espiritu Santo'is syunbase.
ROM 8:2 Porque Espiritu'is tø yaj quenba Cristo Jesusji'ṉ; y cuando mismo Espiritu Santo'is nøyospøjtzi, muspa ndzac yatzitzoco'yajcuy y ji'nam ma tocoy jetse.
ROM 8:3 Porque aṉgui'mocu'is ja mus tø yaj cotzoca porque ja ndø yaj coputø porque ndø sisis eyapø syunba, pero Diosis tø yaj cotzojcu cuando cyø'veju ñe 'Yune va'cø pyø'najø cojatzøquipø pønse. Ndø ṉgojacøtoya ca'u y jetze yajay yatzipø su'nocu'is pyømi ijtupø ndø sisomo.
ROM 8:4 Diosis yajay je'is pyømi va'cø mus ndø yaj coput aṉgui'mocuy cuando ji'ṉ ndø ndzøc ndø sisis syunbase, sino ndø tzøcba Masanbø Espiritu Santo'is syunbase.
ROM 8:5 Ityajupø syiscøtoya, qui'psyajpa mumu tiyø syisis syunbase. Pero ityajupø Espiritu Santocøtoya, qui'psyajpa Espiritu Santo'is syunbase.
ROM 8:6 O'ca ndø cotpa ndø qui'psocuy ndø sisis syunbapø ticøsi, tø ca'pa, pero o'ca ndø cotpa ndø qui'psocuy Espiritu'is syunbapø ticøsi, tø quenba y tø itpa contento.
ROM 8:7 Porque cuando ndø qui'pspa lo que ndø sisis syunbapø ticøsi, ndø qui'sapya Dios; y mientras jetse ndø qui'psocu'is tø nøtzøcpa, ji'n ndø yaj coput Diosis 'yangui'mocuy, ni ji'n mus ndø yaj coputø.
ROM 8:8 Por eso chøcyajpapø'is syisis syunbase ji'n mus chøc Diosis syunbase.
ROM 8:9 Pero o'ca viyuṉse itpa mijtzomo Diosis 'Yespiritu, entonces mijtzi ji'n mi ndzøctam mi sisis syunbase; sino mi ṉgui'pstamba Espiritu'is syunbase. Y ja ñø'itø'is Cristo'is 'Yespiritu, entonces ji'ndyet Cristo'ise ñe.
ROM 8:10 Pero o'ca Cristo ijtu mi ndzoco'yomo, viyuṉse mi sis ca'use cuenta ijtu mi ṉgoja'is chøquipit, pero mi espiritu quenbapø itpa porque vyø'om mi mbyujtu Diosis cuentacøsi.
ROM 8:11 Como Diosis yac visa'u Cristo Jesús cuando ca'upøna'ṉ y Diosis 'Yespiritu ijtu mi ndzoco'yomo, por eso yac visa'upø'is Cristo maṉba mi yaj quejnaque't ca'papø mi ṉgoṉña cuando ca'pa. Maṉba yaj quene mijtzomopø Espiritu Santopit.
ROM 8:12 Jetsemete ndøvøta'm, ndø sisis ji'n musi tø penatzøcø va'cø ndø tzøcø ñec syunbase.
ROM 8:13 O'ca mi ndzøctamba mi ṉgusto jujche mi sisis syunbase, maṉba mi ṉgya'tame y maṉba mi ndyocotyame. Pero o'ca Espirituji'ṉ mi ⁿyajtamba yatzipø mi sisis chøqui, maṉba mi ṉguendame mumu jamacøtoya.
ROM 8:14 Porque mumu ñøtu'ṉajyajpapø Diosis 'Yespiritu'is, jejta'mete Diosis 'yune.
ROM 8:15 Porque mi mbøjcøchoṉdamupø Espiritu, je'is ji'ṉ mi yac ijtam como coyospase va'cø mi na'tz Dios como ndø na'tzpase nascøspø ndø patrón. Sino Espiritu'is mi yac ijtamba como Diosis 'yunese. Por eso cuando ndø vejambya Dios, ndø nøjapya: “Jatay, Jatay”.
ROM 8:16 Y ndø qui'psocuji'ṉ mismo Espiritu Santo'is tø yac mustamba que Diosise tø 'yuneta'm.
ROM 8:17 Y o'ca 'yuneta'm, maṉba ndø nøtzø'y erejencha Diosis tø tzi'papø, y parejo Cristoji'ṉ maṉba ndø mbøjcøchoṉdame erejencha. O'ca tø toya'ispa porque ndø va'ṉjamba ancø Cristo, entonces maṉba tø ijtam vøjø Cristoji'ṉ myøja'ṉajcu'yomo.
ROM 8:18 Porque ṉgui'psøjtzi que jujche tø toya'ispase yøti ji'ndyet cuenda, porque jøsi'cam maṉba ndø istam Cristo'is myøja'ṉo'majcuy, y jet ndø sunba aunque tiene que va'cø tø toya'isø yøti.
ROM 8:19 Y también cuando Diosis 'yune tøjcøyajpa myøja'ṉomajcu'yomo, mumu jyomecyajupø tiyø maṉba ityajque't vøjø y mumu chøjcupø ti'is jetse syunba con ganas.
ROM 8:20 Diosis chøc vøjø, pero después eyapø'is cyojapit mumu ti tocoyaju y ji'nam ityaj vøjø, pero Diosis jetse yac tocoyu, va'cø vø'ajyajque'te jøsi'cam.
ROM 8:21 Porque mumu jyomejcupø tiyø maṉba vø'ajyaje va'cø jana it møsycuy, pero mumu ti maṉba libre'aj deveras va'cø ityaj vøjø. Jujche Diosis 'yune maṉbase ityaj vøjø, jetse maṉba ityajque't aunque tiyø.
ROM 8:22 Porque ndø mustamba que mumu Diosis jyomejcupø tiyø parejo ji'n ityaj vøjø. Como si fuera pø'mba y toyapøcpa hasta como yøti.
ROM 8:23 Y ji'n sólo jejta'm, sino también øtz tø mbøjcøchoṉdamupø'is Espiritu Santo jujche tzi'tzo'tzpapø tiyø, jetseti øtz tø pø'mque'tpa jojmo ndø tzoco'yomo y tø toyapøctamba mientras ndø ⁿjo'ctamba va'cø tø pøjcøchoṉdam Diosis como ñe 'yune jicse'c cuando jomevitu'pa ndø coṉña.
ROM 8:24 Porque tø cotzoctamu y por eso ndø jo'ctamba más vøjpø tiyø. Pero lo que tø mbøjcøchoṉu'am, ji'nam ndø jo'que. Porque ni i'is ji'n mus jyo'que lo que pyøjcøchoṉu'am.
ROM 8:25 Pero o'ca ndø jo'cpa va'cø ndø pøjcøchoṉ lo que ja ndø ñø'indøpøtøc, entonces ndø jo'cpa con pasencia.
ROM 8:26 También Espiritu Santo'is tø cotzoṉba cuando tø mochi'øc. Porque ji'n ndø mba't jujche vøjø va'cø tø o'nøtyam Dios; pero mismo Espiritu Santo'is tø tzamdøjcøpya Dioscøsi, porque je'is 'yo'nøpya Dios para tø øtzcøtoya como si fuera pø'mba y ji'n mus chamø tiyøte.
ROM 8:27 Pero Diosis tø tyu'nisapya ndø tzocoy y je'is myuspa ti qui'pspa Espiritu Santo'is; porque Espiritu Santo'is chamdøjcøpya Diosis 'yune Dioscøsi syunbase Diosis.
ROM 8:28 Y ndø mustamba que o'ca ndø sunba Dios y Diosis tø nøveju ñec cyoqui'psuse, entonces Diosis yac tucpa aunque tiyø va'cø pyut vøjø tø øtzcøtoya.
ROM 8:29 Porque ya'møc cyomus Diosis jutipø pøn maṉba cyøpivi; y lo que cyøpiṉupø, jet qui'pscøpo'u va'cø yac itø como ñe' 'Yune Jesús ijtuse. Porque Diosis syunu va'cø vi'na pønse it Jesús, myuqui cuenta va'cø ñø'it vøti pøn.
ROM 8:30 Y jutipø pøn cyoqui'psuse, jet vyejayaj Diosis; y lo que vyejayajupø, jet vyøjom yac putyaj ñe' vyi'naṉdøjqui; y lo que vyøjom yac pujtu, jet yac møja'ṉo'majyaju.
ROM 8:31 Entonces ¿ti ndø tzamba yøcsepø ticøsi? Aunque i'is ti tø tzøjcapya, o'ca Dios øtzji'ṉbøte, vyøjom tø putpa.
ROM 8:32 Y ndø muspa que como Diosis ja tyoyo'ṉøy ñe 'Yune, sino chi'ocuyaju va'cø cya'ø mumu øtzcøtoyata'm, por eso ndø qui'pspa que como Diosis tø tzi'u'am 'Yune, seguropøte que maṉba tø tzi'aṉøtyam aunque tivø.
ROM 8:33 ¿I'is mus cyøtza'møy Diosis cyøpiṉupø? Ni i'is ji'n musi o'ca Dios nømu que ja it ni ti cyoja.
ROM 8:34 Ni i'is ji'n mus yaj coja'aje; porque Cristo ca'u, y ji'n sólo ca'u sino visaque'tu; y hasta Diosmø nø pyo'csu Diosis chø'na'ṉomo y 'yo'nøpya Dios para tø øtzcøtoya.
ROM 8:35 Ja it ni ticøtoya va'cø jana tø sun Cristo'is. Aunque tø toya'isø, aunque tø maya'ø, aunque tø yacsutzøctøjø, aunque tø osa, aunque ja it ndø tucu, aunque na'tzcu'yom tø itø, aunque yaj ca'tøjø; pero nay tø sunbati Cristo'is.
ROM 8:36 Como it jachø'yupø: Mitzcøtoya tumø jama it na'tzcuy porque sunba tø yaj ca'yajø. Como borrego cuenta, qui'psyajpa va'cø tø yaj ca'yajø.
ROM 8:37 Mumu jetsepø ti ndø ndonba y ijtutøc más ø mbømi porque it i'is tø sunba.
ROM 8:38 Jetcøtoya viyuṉse muspøjtzi que Diosis nunca ji'n tø tzaque. O'ca tø ca'pa, o'ca tø quenba Diosis tø sunba. Aṉgelesis ji'n mus tø yac tzu'nø Dioscø'mø; ni aṉgui'mbapø'is, ni pømi'øyupø'is ni yatzita'mbø'is, ni minbapø'støc
ROM 8:39 ni møjipø'is, ni cø'møpø'is, ni jutipø jomectøjupø'is ji'n mus tø nø putø Diosis cuenta'ṉomo. Mumu jamase tø sunba Diosis ndø Comi Cristo Jesusji'ṉ.
ROM 9:1 Viyuṉsepø ti ndza'mbøjtzi Cristo'is ñøyicøsi, ji'nø sutzi. También Espiritu Santo'is nømijnapya qui'psocuy va'cø musø que viyuṉsepø ti ndzamba.
ROM 9:2 Nimequese maya'pøjtzi ø ndumø tzocoy tumdum jama.
ROM 9:3 Hasta tocotyo'pana'ṉtzi Cristo'is vi'na'ṉdøjqui o'ca jetse cotzocyajpana'ṉ mismo ø raza'om pø'najyajupø.
ROM 9:4 Porque Israel pønda'mete; y Diosis pyøjcøchoṉyaju 'yunese y yaj quejayaju ñe' møja'ṉo'majcuy, y Diosis chamdzajcayaj jujche ma chøqui, y chamdzi'yaj aṉgui'mocuy; chamdzi'yajtøju va'cø syervitzøjcayaj Dios; y Diosis chajmayaju que maṉba chi'yaj vøjpø tiyø.
ROM 9:5 Peca pø'nis chacyajupø 'yuneta'mete; y Israel yomocøs pø'naju Cristo sispø pønse. Jiquete Dios aṉgui'mbapø mumuticøsi; hay que va'cø ndø vøṉgotzøc Dios mumu jamacøtoya. Amén.
ROM 9:6 Ji'n mus tø nømø que Diosis ja chøcø lo que chajmayajuse pecata'mbø ndø janda. Diosis ñø'ityaj en cuenta que vene pøn ji'ndet viyuṉsyepø Israel pøn aunque jyata y myama mero Israel pønda'mdite.
ROM 9:7 Porque Abraha'mis 'yune'omo ityaj vene ji'ndyet viyuṉseta'mbø 'yune. Diosis ñøjay Abraham: “Na's mi ⁿune Isaajquis 'yune ma'ṉbø ⁿnøjayaj que mijtze ⁿune”.
ROM 9:8 Jetse ndø cønøctøyøpya que ji'ndyet Diosis 'yune porque pø'najyaju ancø jetse sis cuentate. Sólo cyotpa cuenta'omo Diosis que 'yunete pø'najyajupø ñe'c Diosis chamdzi'use Abraham.
ROM 9:9 Porque yøcse Diosis chajmay Abraham, ñøjmayu: “Cuando nu'cpa hora, vitu'que'tpøjtzi; y mi yomo Sara'is maṉba it 'yune”.
ROM 9:10 Y ji'n sólo na's jete. Ndø peca jata tzu'ṉguy Isaajquis yomo Rebeca'is o is metzcuy une tumbø jatacøsi.
ROM 9:11 Pero cuando ja pyø'ṉajø'ctøc myechi'une, cuando ja chøcyajø'ctøc ni vøjpø ni yatzipø; Diosis ñøjmay Rebeca: “Atzipø'is maṉba cyøyosøy myuqui”. Itque'tuti jachø'yupø: “Su'nøjtzi Jacob, pero Esaú ja syu'nøjtzi, qui'sa'yøjtzi”. Jetse ndø tzi'pa cuenta que Diosis cyøpiṉba i syunba cøpivø jujche ñe'c qui'pspase, aunque oyupøm cyøpiṉyaj pø'nis ja chøc ni ti vøjpø, ni yatzipø; sino Diosis chamdzi'pa jutipøt je ñe'pø.
ROM 9:14 ¿Entonces tisyque't ma ndø tzam yøti? ¿Será que Diosis ji'n chøc vøjpø aṉgui'mguy? Ni jujche ji'n mus tø nøm jetse.
ROM 9:15 Pero Diosis ñøjmayu Moisés: “Ø ne'c ma'ṉbø ndzame i ma'ṉbø ndoya'ṉøyi, i ma'ṉbø ṉgotzove”.
ROM 9:16 Entonces ji'n tø to'ya'ṉøyi porque jetse ndø sunba ndø ne'ṉgø, ni ji'n tø toya'ṉøyi porque ndø penatzøcpa ndø vin; sino Diosis tø toya'ṉøpya porque ñe'c syunba tø toya'ṉøyø.
ROM 9:17 Porque it Diosis 'yote jachø'yupø que Diosis ñøjmay Egipto nasom aṉgui'mbapø Faraón: “Øtz oy mi ndzi' aṉgui'mguy va'cø yaj quejø ø mbømi y va'cø cyomusyajø mumu nasvindumø jujchepø chøṉ øjtzi”.
ROM 9:18 Jetse Diosis tyoya'ṉøpya jutipø ñec sunba tyoya'ṉøyø, y yaj cama'majpa pø'nis cyopac o'ca ñe'c jetse sunba yaj cama'majayø.
ROM 9:19 Tal vez mi ndø nøjambya: “Entonces o'ca jetse, ¿ti'ajcuy cojatzi'pa pøn Diosis o'ca ñe'c yaj cama'majapya cyopac? Porque ni i'is ji'n mus ya'induc Dios va'cø jana chøcø syunbase”. Tal vez jetse mi ndø nøjambya.
ROM 9:20 Pero øtz mi nøja'mbyøjtzi mijtzi mbyøn que ji'n mus ndø ojnay Dios. Como tzicatzøcpapø pø'nis muspa chøc tzica jujche ñe'c syunbasepø, jetse Diosis tø tzøcpa jujche sunba tø tzøc ñe'cø. Ji'n musi tø nøjmay Dios: “¿Ti'ajcuy yøcse mi ndø tzøjcu?”
ROM 9:21 Viyuṉse chicatzøcpapø pø'nis mismo moteji'n muspa chøc jujchepø sunba chøc tzica; muspa chøc vøjpø, muspa chøc corrientepø.
ROM 9:22 ¿Ji'nacs jetseti chøjque't Diosis? Diosis sunbana'ṉ isindzi jujche ñe'c cyastigatzøcyajpa yatzipø y sunbana'ṉ yac mustøj ñe pyømi'ajcuy. Por eso ñømaṉjay vøti pasencia pønji'ṉ lo que maṉbana'ṉ cyastigatzøcyaje lo que maṉbana'n tocoyaje.
ROM 9:23 Y Diosis sunbana'ṉ isindzi'que't jujchepø møja'ṉ itcu'yomo tø cotpa tø toya'ṉøyupø, vi'na tø vøjøtzøjcupø va'cø tø yac møja'ṉo'majø.
ROM 9:24 Porque tø øtz tø vejatyamupø Diosis, vene Israel pø'nomo tø vejatyamu y vene también eyaco pø'nomo.
ROM 9:25 Jetse itque't jachø'yupø Oseasis libru'omo que Dios nømu: Cumgupyøn lo que ji'na'ṉ ø ne; jet ma'ṉbø ⁿnøjay: “Ø mi ṉgumgupyønda'm”. Y pøn lo que ji'na'ṉ ø suñajepø vi'na, jet ma'ṉbø ⁿnøjayaje: “Mi sunda'mbøjtzi”.
ROM 9:26 Y mismo lugajromo jut vi'na ñøjayaj Diosis: “Ji'ndyet mi ndø ṉgumguy une”, jiṉø maṉba nøjayajtøji jøsijcam: “Quenbapø Diosis mi 'yuneta'm”.
ROM 9:27 Pero jujche ma tuc Israel pøn yøcse chamu Isaiasis: “Como va'cø ndø mayø playa po'yose, jetse maṉba vøti'ajyaj Israejlis 'yune, pero usti maṉba cotzocyaje.
ROM 9:28 Porque viyuṉse ta'nemø y tumø najcøsi maṉba chøc ndø Ṉgomi Diosis nascøsi lo que ti chambase.”
ROM 9:29 Y jetseti chamque'tu Isaiasis vi'na: O'ca ndø Comi'is, Aṉgui'mbapø'is mumu iyø, ja ndø tzajcatyamøna'ṉ ⁿune aunque usyi; como vi'na cumguy Sodoma y Gomorra yajyajuse, jetsetina'ṉ tø yajtaṉque'tu.
ROM 9:30 Entonces ¿ti ndø tzamba? Ndø tzamba que lo que ji'ndyet Israel pønda'm vyøjom putyaju Diosis cuenta'ṉomo, aunque ja chøcme'chajø ni jujche por va'cø putyajø vyøjomo; pero vyøjom putyaju porque va'ṉjajmoyaju.
ROM 9:31 Pero Israel po'nis chøcjo'yaju va'cø cyo'aṉjam aṉgui'mocuy va'cø vyø'omo putyajø; pero ja vyøjom putyajø porque ja mus yaj coputyajø.
ROM 9:32 ¿Ti'ajcuy ja vyøjom putyajø? Porque chøjquisjo'yajuti va'cø yaj coputyaj aṉgui'mocuy, pero ja vya'ṉjajmoyajø. Jetse como que tø nejpinducpase tza'cøsi, jetse quecyaju. Ja vya'ṉjamyajø y tocoyaju.
ROM 9:33 Jetse it Diosis 'yote jachø'yupø nømba: Cøma'nøyø; ma'ṉbø ṉgot Sión gumgu'yomo tum pøn como tza'sepø cuenta. Como tza'cøsi tø nejpinducpa y tø patzquecpa ndø ⁿvin, jetse ji'n vya'ṉjamyajepø'is jic pøn maṉba quecyaje y jetse maṉba tocoyaje. Pero vya'ṉjamyajpapø'is ji'n maṉ myaya'yaje porque je'is ji'n 'yaṉgøma'cøyi.
ROM 10:1 Ø va'ṉjamoṉguy tøvø; ø ndumø tzocoy su'ṉbøjtzi va'cø cyotzocyajø Israel pøn, y jetcøtoya va'capyøtzi Dios va'cø cyotzocyajø.
ROM 10:2 Øtz muspa ndzamø que Israel pø'nis vøti chøcyajpa conocscuy y jyajmutzøcyajpa Dios, pero ji'n cyønøctøyøyaje jujche syunbase Diosis.
ROM 10:3 Ji'n myusyaje jujche Diosis tø yac putpa vyøjomo ñe vyi'nandøjqui; sino ñe'c sunba chøcme'chajø que jujche vyøjom va' pyutyajø. Jetse ja chi'ocuyaj vyin Dioscøsi va'cø putyajø vyøjom Diosis vyø'ajcupit.
ROM 10:4 Porque o'ca ndø va'ṉjamba Cristo, vyøjom tø putpa y aṉgui'mocuy ja itø'am øtzcøtoya, cøjtupømete.
ROM 10:5 Porque Moisesis cha'maṉvajcu jujche muspana'ṉ tø vøjom puti o'ca tø yaj coputpana'ṉ aṉgui'mocuy. Yøcse nømu: “O'ca pø'nis yaj coputpa aṉgui'mocuy, jetset ma quene”.
ROM 10:6 Pero va'cø cha'maṉvac jujche muspa tø put vyøjom va'ṉjajmocupit, yøcse nømba: “U mi ṉgoqui'ps mi ndzoco'yomo: ¿I maṉba qui'm tzajpomo va'cø ñømø'n Cristo?
ROM 10:7 Ni u mi ñømu: ¿I maṉba mø'ni jøṉupø tzatøjcomo va'cø ñøput Cristo ityajumø ca'yajupø, va'cø ñøqui'm vingøsi?”
ROM 10:8 Pero yøcse nømba: “Diosis 'yote tomepøtite mi aṉna'como y mi ndzoco'yomo ijtu”. Jiquete ote ndø ndzambucstambapø va'cø mi va'ṉjamdamø.
ROM 10:9 Ndø ndza'maṉvactamba que o'ca mi ndzamba mi aṉnacapit que Cristo mi Ṉgomite, y o'ca mi va'ṉjamba mi ndzoco'yomo que Diosis yac visa'u Cristo cuando ca'ujcam, maṉba mi ṉgyotzoque.
ROM 10:10 Porque va'cø ndø va'ṉjam Cristo ndø ndzoco'yomo, vøjom tø putpa Diosis vyi'nandøjqui; y ndø aṉnacapit va'cø ndø ndzam que Cristo ndø Comite, tø cotzocpa.
ROM 10:11 Porque it Diosis 'yote jachø'yupø: “Aunque jutipø vya'ṉjambapø'is Cristo nunca ji'n ma myaya'e, porque Cristo'is ji'n 'yaṉgøma'cøyi”.
ROM 10:12 Jetse tucpa parejo Israel pønji'ṉda'm y eyapø pønji'ṉda'm porque mismo ndø Comi aunque i'se ñe', y mø'chøqui va'ctzi'yajpa vøjpø tiyø mumu pøn lo que vya'cyajpapø'is ñe'jcøsi aunque tiyø.
ROM 10:13 Porque nømba: “Mumu vya'cpapø'is cotzojcuy ndø Comi'is ñøyicøsi, maṉba cotzocyaje”.
ROM 10:14 Pero ¿jujche maṉba vya'cyaj ndø Comi cotzojcuy o'ca ja vya'ṉjamyajøtøc? Ni jutznømø. ¿Y jujche maṉba vya'ṉjamyaje ndø Comi o'ca ni i'is ja oy chajmayaje iyete ndø Comi? Ji'n jutznømø. Y ¿jujche maṉba cyøma'nøyaje o'ca ni i'is ji'ṉ cha'maṉvajcayaje? Ji'n jutznømø.
ROM 10:15 Y mientras ni i'is ji'n cyø'vej cha'manvacpapø'is, ji'n jutznøm cha'maṉvacyajtøji. Como it Diosis 'yote jachø'yupø: “¡Tø casøpya va'cø ndø is pøn nøminupø chamsajpapø'is vøjpø ote va'cø tø it contento!”
ROM 10:16 Pero ji'n mumu cyøma'nøyaje vøjpø ote. Como ñe'c Isaías nømu: “Ø Ṉgomi, ni i'is ji'n sun vya'ṉjajmay ndø tza'maṉvajcocuy”.
ROM 10:17 Jetsemete, ndø va'ṉjamba cuando ndø manba ote, y ndø manbapø ote Diosise ñe.
ROM 10:18 Pero aṉgøva'cpøjtzi: ¿Será que ja myañajø Diosis 'yote? Myango'ñajuti, porque nømba: Chamgo'ñaju 'yote mumu nasindumø, 'yoteta'm mango'ndøj hasta mumu ijnømuse.
ROM 10:19 Pero aṉgøva'que'tpøjtzi: ¿Será que Israel pø'nis ja myusyajø? Myusyajuti, porque Moisesis vi'na jyachø'yu como Dios nømuse: Ma'ṉbø ndyoya'ṉøyaj eyapø cumguy lo que ni ticøtoya ji'n yosepø, y ni ti ji'n cønøctøyøyajepø. Entonces cuando mi ispa jujche øtz ndoya'ṉøyaju jetseta'mbø, mitz maṉba ñømdame: “Más øtz jetse vøj va'cø tø itø que ji'ndyet jicta'm”, y maṉba mi ṉgyi'sca'tame.
ROM 10:20 Y Isaías jana na'tzcuy chamu que Dios nømu: Aunque ji'n myechajepø'is pa'tyajøjtzi; y nunca ja 'yaṉgøva'cyajø jujchepø chøṉ øjtzi, pero mi'nø comusyaje.
ROM 10:21 Pero Israel cumguy chamgue'tpa Diosis, nømba: “Yøṉø cumgupyø'nis ji'n syun cyøma'nøyajø y ji'n syuñaj vøjpø tiyø. Cøti jama øtz sunba mbøjcøchoṉyajø, pero ji'n syun miñaj øtzcø'mø”.
ROM 11:1 Pues entonces aṉgøvacpøjtzi: ¿Será viyuṉete Diosis pyatzpø'tzacyaju ñe Israel pønda'm? Ja pyatzpø'yajø. Porque øtz Israel pøndi chøṉgue't. Abraha'mis 'yune'om pø'najøjtzi y Beṉjami'nis 'yune'omo.
ROM 11:2 Diosis ja pyatzpø'yajø ñe pyønda'm lo que ya'møc cyomusyajupø. Mitz mi mustamba jujche it Diosis 'yote jachø'yupø ti chamu Eliasis cuando 'yo'nøy Dios, cyøtza'møyaj Israel pøn Dioscøsi, nømu:
ROM 11:3 “Ø Ṉgomi, yaj ca'yaju mi ndza'maṉvajcoyajpapø, y jyu'mbø'yaju no'tzepø mesata'm mi ṉgyøna'tzøyajpamø; y øjtim tzø'y ø ndumgø'y va'ṉjajmopyapø øjtzi. Y ø enemigo'is nø me'chajøjtzi va'cø yaj ca'yajø”.
ROM 11:4 Y mi mustamba jujche 'yaṉdzoṉ Diosis, ñøjayu Elías: “Nø ne'ajøjtzi ø ne'ṉgøtoya cu'yay mil pøn ja cyujnejayajøpø'is comi chøqui ñøyipø'is Baal”.
ROM 11:5 Jetsetique't yøti ityajutøc vene pøn Diosis cyopiṉyajupø ñe'c gyustopit porque syunba cyotzoṉyaj ñe' vyø'ajcupit.
ROM 11:6 Pero o'ca Diosis cyopiṉyaju ñe vyø'ajcupit, entonces ji'ndyet porque pø'nis oy chøcyaj vøjø. Porque o'ca yosayajpana'ṉ Dios, entonces Diosis cyoyojyajuna'ṉ obligado, ji'ndyet porque vya'ctzi'yajuna'ṉ. Pero o'ca yajyamyaju, entonces gyustopit vya'ctzi'yaju, ji'ndyet porque yosayaju.
ROM 11:7 Entonces ¿tiyete? Israel pø'nis chøcjo'yaju jujche va'cø vyøjom putyajø Diosis vyi'naṉdøjqui, pero ja putyaj vyøjomo; pero lo que ñe'c Diosis cyopiṉyajupø, jet putyajuti vyøjomo. Y eyata'mbø'is ja cyønøctøyøyajø, cama'majyaj cyopac.
ROM 11:8 Como ijtuse jachø'yupø: “Diosis por cuenta yac øṉyaju, yac to'ti'ajyaju, yac uma'ajyaju hasta yøtipø jama, va'cø jana cyønøctøyøyajø ti sunba chajmayaj Diosis”.
ROM 11:9 Ya'møc David nømu: Cuando chøcyajpa sø'ṉgutcuy, cøjuni'omo maṉba quecyaje, y como copøn quecpase trampa'omo, jetse maṉba quecyaj va'cø tyocoyajø.
ROM 11:10 Jovise maṉba ityaj como ji'n syø'ṉyajese vyitøm, jetse ji'n ma cyønøctøyøyaje. Como jucsvitu'yajupøse jemetzpø tzømi'is, jetse maṉba toya'isyaje.
ROM 11:11 Entonces nø'mbøtzi: Cuando Israel po'nis chøcyaj tococuy, Diosis ja yac tocoyoctucyajø. Porque cuando Israel pøn quecyaju, Diosis chi'yaj lugar va'cø cyotzocyaj eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn. Entonces cuando Israel pø'nis isyajpa que eyata'mbø pøn cotzocyaju'am, maṉba tøjcøyajque't jetsepø qui'psocu'yomo.
ROM 11:12 Cuando Israel pøn cojapa'tyaju y tocoyaju, entonces nascøsta'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn, jet vø'ajyaju. Pero cuando Israel pøn tøjcøvøjøtzøcyajque'tpa Diosis cuenta'ṉomo, entonces más maṉba vyø'ajyajque't mumu pøn.
ROM 11:13 Pero nø'mø o'nøndyamu mitzta'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm porque Diosis ø cø'vejøjtzi va'cø ndzajmayaj Diosis 'yote eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn. Y øtz yac valetzøcpa ø ⁿyoscuy.
ROM 11:14 Jetse yosco'nbøjtzi porque su'nbøtzi va'cø chi'yaj cuenta ø ṉgumguy tøvø'is que cyotzocyaju'am eyata'mbø pøn, y de repente vene ø ṉgumguy tøvø'is jetse ma sunyajque't va'cø cyotzocyajø.
ROM 11:15 Cuando Diosis pyatzpø'tzacyaju Israel pøn, vøjpø tiyøte eyata'mbø pøngøtoya, porque entonces Diosis yac tøjcøyaj aunque iyø va'cø ityaj vøjø ñe'cji'ṉ. Pero cuando Diosis vøco pyøjcøchoṉyajque'tpa Israel pøn, más jetse vøjø. Maṉba ityaj como visa'yajuse.
ROM 11:16 Porque o'ca cømasa'nøyupø vi'napø vaye, mumu vaye tzø'pya cømasa'nøyupø, y o'ca cømasa'nøyupø cu'yuvatzi, entonces tumø coṉña cømasa'nøyupømete cuy, jetsetique't o'ca Israel pø'nis jyatatzu'ṉguy cømasa'nøyupømete, entonces mumu Israel pøn cømasa'nøyupømete.
ROM 11:17 Como olivo cu'is 'yaṉmaṉ ndø tø'cspø'aṉje'capyase, jetse vene Israel pøn yac tzu'ṉatyøju y tzø'yaj como patzpøcø. Y como ndø tøcspø'pa cuy, y tza'ma cuy, y ndø to'mba vøjpø cu'yupocji'ṉ; jetsetique't Israel pø'nis lugajromo Diosis mi ṉgyojtam mijtzi ji'ndyet mi Israel pøn. Como aṉma'ṉis pyøcpa vyatzi'is ñø' y pyømi, olivo cu'is ñe, jetse mitz mbøctamba vøjpø tiyø Israel pønji'ṉ.
ROM 11:18 Pero u mi ṉgomo'yu mi ⁿvin o'ca mitz más mi ⁿvyøjø que ji'n mismo Israel pønse. Porque jajmøti que como aṉma'ṉis pyøcpa pyømi vatzicøsi, jetse mitz mbøcpa vøjpø tiyø Israel pøngøsi, Israel pø'nis ji'n ma pyøc vøjpø tiyø mitzcøsi.
ROM 11:19 Pero mati ocsyo mi ñømi: “Como ndø jacpø'pa cu'yu'aṉmaṉ va'cø jen yac to'ma eyapø cu'yu'aṉmaṉji'ṉ, jetse Israel pøn yac tzu'ṉatyøju va'cø it lugar øtzcøtoya vøjpø itcu'yomo”.
ROM 11:20 Pues viyuṉete mi ñømbase jetse, pero jajmøti yac tzu'ṉatyøju porque ja vya'ṉjajmoya, y mitz itpa ⁿvyøjø porque mi ⁿvya'ṉjajmombya. Por eso u mi ṉgomo'y mi ⁿvin o'ca ⁿvyøjø, sino que cøna'tzøyø. Porque de repente maṉba mi yac tzu'ṉatyøjque'te.
ROM 11:21 Israel pøn como vøjpø cu'is 'yaṉmaṉseti. Pero Diosis ja tyoya'ṉøyajø porque ja vya'ṉjajmoyajø. Entonces mijtzi como tza'momopø cu'is yaṉmaṉsepø, ni mitz ji'n maṉ mi ndyoya'ṉøque'te Diosis o'ca ji'ndi mi vya'ṉjajmoṉgue'te.
ROM 11:22 Jetse ndø tzi'pa cuenta que Diosis tø toya'ṉøpya, pero también viyuṉse chøcpa justicia'ajcuy coja'øyupøcøsi. Viyuṉsye Diosis chøc justicia'ajcuy cojapa'tyajupø pøngøsi; pero mitz mi ndyoya'ṉøpya, o'ca mi itpa mumu jama je'is vyø'ajcupit. Pero o'ca ji'n mi it jetse, maṉba mi nchø'y como tyøcspø'upø cusye.
ROM 11:23 Y o'ca Israel pø'nis vya'ṉjamyajque'tpa; Diosis maṉba pyøjcøchoṉyaje como vøjpø cu'yu'aṉmaṉ ndø to'mbase tyøvøcøsi. Porque Diosis muspa pyøjcøchoṉyajque'te.
ROM 11:24 Como mitz ji'ndyet mi Israel pøn, pero mi mbyøjcøchoṉu como Israel pønse; jetse Diosis muspa pyøcøchoṉque't mismo Israel pøn pyatzpø'upø. Como aṉmaṉ tyøcspø'tøjupø más omba to'mba mismo ñe cucyøsi chu'ṉumø; jetsetique't Israel pøn más omba tyøjcøcye'tpa tyøvø'omo.
ROM 11:25 Ø ndøvøta'm, su'nbøjtzi va'cø mi mustamø lo que nuṉca ja ndø mustamøpø vi'na va'cø jana mi ndzøc mi ⁿvin que más mi myusopya. Vene'cse'ṉomo Israel pø'nis ja cyønøctøyøyajø, pero solamente hasta jujchøc tøjcøyajpa mumu lo que maṉbapø tøjcøyaje lo que ji'ndyet Israel pøn.
ROM 11:26 Entonces maṉba cotzocyaj mumu Israel pønda'm, porque yøcse jachø'yupø: Sión cumgu'yomo maṉba tzu'ṉ Yajcotzojcopyapø. Je'is maṉba yac tzu'ṉay Jacojbis 'yune'is yatzitzoco'yajcutya'm.
ROM 11:27 Nømgue'tpa Dios: Jetse ndzajma'yøjtzi que ma'ṉbø ndzøqui, cuando ⁿyac jøcøjayajpøjtzi cyoja.
ROM 11:28 Diosis ñømaṉyajpa Israel pøn como 'yenemigose porque ja pyøjcøchojṉayaj Cristo'is vøjpø 'yote. Pero jetcøtoya mitz ñchajmatyøju vøjpø ote, y jetse vøjø mitzcøtoya; pero Diosis nømdøc syunaj Israel pøn porque ya'møc cyøpijṉayaju jyata tzu'ṉgutya'm.
ROM 11:29 Lo que Diosis tø tzi'upø, ji'n tø yac tzu'ṉaye, y cuando tø vejapya, ji'n cyacpø 'yote.
ROM 11:30 Mitz vi'na ja mi ṉgøma'nøtyam Dios, pero yøti como Israel pø'nis ja vya'ṉjamyajø, en lugar de jete, mijtzi mi ndyo'ya'ṉøtyamu.
ROM 11:31 Jetsetique't Israel pø'nis yøti ji'n cyøma'nøyaj Dios, pero maṉbatøc tyoya'ṉøyajque't Diosis como jujche mi ndyoya'ṉøtyamuse mijtzi.
ROM 11:32 Porque Diosis chi'yaj mumu pøn lugar va'cø jana vya'ṉjamyajø. Entonces aunque mumu pøn yatzita'm, Diosis tyoya'ṉøyajpa mumu pøn.
ROM 11:33 Vøtico'nipøte Diosis ricu'ajcuy y myusocuy y qui'psocuy. Ni i'is ji'n cyønøctøyøyi jujche Diosis cyoqui'pspase, ni i'is ji'n myusi ta'nemø ti chøcpa.
ROM 11:34 “¿I'is muspa cyønøctøyøpyø'jaye ndø Comi'is qui'psocuy? Ñe'c myuspa jujche yospa. Diosis ji'n 'yaṉgøva'c ni iyø jujche vøj va'cø chøcø.
ROM 11:35 Ni ti ji'n mus ndø tzi' Dios o'ca vi'na jay tø tzi'ø. Diosis ji'n jya'tzay ni iyø”.
ROM 11:36 Porque mumu tiyø je'is jyomejcu, y je'is yac itpa porque ñe'c jetse syunba va'cø itø. Por eso hay que va'cø møja'ṉvøcotzøc Dios mumu pø'nis mumu jamacøtoya. Amén.
ROM 12:1 Jetcøtoya, ø ndøvøta'm, como Diosis mi ndyoya'ṉøtyambase, mi ndzajmatya'mbøjtzi que jujche chi'ocuyajpase borrego va'co yaj ca'yajø Dioscøtoya, jetse va'cø mi ndzi'ocuyaj Dioscøsi mi ndumgoṉña, pero ji'ndyet ca'upø sino quenbapø, va'cø ñe'aj Diosis mi ṉgoṉña, como Diosis syunbase. Jetse mi ṉgøna'tzøtyamba Dios viyuṉse.
ROM 12:2 U mi ijtam jujche ityajpase aunque jutzpø nascøsta'mbø pøn, sino jomecotzøctam mi ṉgui'psocuy va'cø mi ṉgacpø'tuctam mi ⁿvin. Entonces maṉba mi ṉgomustam lo que Diosis syunbase. Y lo que Diosis syunbase vøjpø tiyete, porque Diosis jetse vyø'møpya, más vøjpø tiyø ja itø.
ROM 12:3 Como Diosis toya'ṉø'yøjtzi y tzamdzi'ø yoscuy, por eso mi ndzajmatyamba mumu mijtzi va'cø jana mi ṉgomo'y mi ⁿvin que mi ⁿvin más vøjpø. Hay que va'cø mi ṉgui'ps vøjpø qui'psocuji'ṉ como Diosis mi ñchi'use va'ṉjajmocuy tumdum pøn.
ROM 12:4 Jujche ndø coṉña tumøpøtite pero it sone nayupø ndø coṉñacøsi ne'ne yosyajpapø, como ndø cø', ndø coso, ndø vindøm,
ROM 12:5 jetse øtz ndø va'ṉjamdambapø'is Cristo tø soneta'm, pero Cristo'is tø nø'ijtamba como tumøpø coṉñase ñe'ji'ṉ, y tumdum pøn ne'ne' yospa.
ROM 12:6 Entonces jetse tumdum pø'nis muspa chøc ne'ne' Diosis yoscuy conforme jujche Diosis tø yac mijnapya ndø jajme'omo ñe' vyø'ajcupit. O'ca muspa ndø tza'maṉvajcoya, hay que va'cø ndø tza'maṉvajcoya mø'chøqui tø tzi'tøjuse va'ṉjajmocuy.
ROM 12:7 O'ca muspa ndø cotzoṉyaj ndø va'ṉjamoṉguy tyøvø, hay que va'cø ndø cotzoṉyajø. O'ca muspa tø aṉma'yoya, hay que va'cø tø aṉma'yoya.
ROM 12:8 O'ca muspa ndø pømitzi' ndø tøvø, jetse hay que va'cø ndø tzøcø. O'ca ndø va'cpø'pa aunque tiyø, hay que va'ca ndø va'cpø ndø tumø chocoy. O'ca ijtu ndø aṉgui'mguy, hay que va'cø ndø aṉgui'm vøjpø qui'psocuji'ṉ. O'ca ndø toya'ṉøpya pobre, hay que va'cø ndø toya'ṉøy ndø ṉgustopit.
ROM 12:9 Hay que va'cø tø su'noyø ndø tumø tzocoy. Hay que va'cø jana ndø tzøc yatzitzoco'yajcuy. Hay que va'cø ndø sunø vøjpø tiyø.
ROM 12:10 Hay que va'cø nay tø sundandøj ndø ne'ṉgomda'm como tum familiase; hay que va'cø ndø vøṉgotzøc ndø tøvø y ji'ndyet ndø vin.
ROM 12:11 Yostamø pømise; jana mi ṉgojarga'najtamø. Servitzøctam ndø Comi mi ndumø tzocoy.
ROM 12:12 Casøtyamø mientras mi ⁿjo'ctamba que maṉba mi mbyujtam vyøjomo. Cuando mi ndyoya'istamba, hay que va'cø mi ndondamø. Con pasencia o'nøtyam Dios mumu jama.
ROM 12:13 Vactzi'tamø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø lo que falta'ajpa ti jana tiyø. Nu'cschi'tamø cojejcuy.
ROM 12:14 O'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉyaj mi ⁿyacsutzøctambapø'is. O'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉyajø, ji'ndyet va'cø yac toya'isyajø.
ROM 12:15 Casøyø nø cyasøyupøji'n; vo'a nø vyo'upøji'n.
ROM 12:16 Tumøpø qui'psocuy nø'ijtam mi ne'ṉgomda'm. U mi møja'ṉgotzøctam mi ⁿvin, sino igual tzøctam mi ⁿvin pobrepø pønji'ṉ. U myusoyese tzøctam mi ⁿvin.
ROM 12:17 O'ca tumø mi ndøvø'is mi nchøjcapya mal, u mi ndu'mbajcajtamu. Pero tzøcme'tzamø vøjpø tiyø va'cø mi ndzøctam mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui.
ROM 12:18 Hasta mi mustamba'csye'ṉomo, tzøcme'tztamø va'cø mi ijtam vøjø mumu pønji'n.
ROM 12:19 Øjchø mi ndøvø vøti mi sunda'mbøjtzi, u mi ndu'mbajcajtamø mi ne'ṉgø, ni ti u mi ndzajmay mi enemigo hasta que Diosis cyastigatzøcpa. Porque it Diosis 'yote jachø'yupø: “Øtz ma'ṉbø a'm ti castigo maṉba ndzi'i, øtz ma'ṉbø ṉgoyoje; nømba ndø Comi”.
ROM 12:20 También nømba: “O'ca ospa mi enemigo, va'ctzi cu'tcuy. O'ca yo'ctøtzpa, yac ucø. O'ca jetse mi ndzøcpa, maṉba mi ndzøjcaye como juctyøc u'mneyuse cyopajcøsi”.
ROM 12:21 U mi ndzi' cøtcuy va'cø mi ⁿyaj quec yatzi'ajcuy'is, sino vø'ajcupit ⁿyaj queca yatzi'ajcuy.
ROM 13:1 Tumdum pø'nis tiene que va'cø cyøma'nøy nascøspø aṉgui'mbata'm. Porque todo lo que aṉgui'mbapø Diosis cyojtupø, ja it eyapø, porque ityajuse gobierno y aṉgui'mbata'm, Diosis chi'yaj aṉgui'mguy.
ROM 13:2 Por eso ji'n cyøma'nøyipø'is aṉgui'myajpapø, ji'n cyøma'nøy lo que Diosis cyojtupø, y ji'n cyøma'nøyi'is chøcpa cyoja y ñec mye'tzpa toya.
ROM 13:3 Porque ityaj aṉgui'mbata'm va'cø chøcna'chajø yatzitzoco'yajcuy chøcyajpapø'is, ji'ndyet vøjta'mbø tiyø chøcyajpapø'is va'cø chøcna'chajø. O'ca sunba mi jana na'ndzø aṉgui'mba, tzøc vøjø y maṉba mi ⁿvyøṉgotzøc je'tis.
ROM 13:4 Porque aṉgui'mba'is yosapya Dios va'cø más mi it vøjø. Pero o'ca mi ndzøcpa yatzitzoco'yajcuy, hay que va'cø mi ña'ndzø. Porque ji'n suniti it 'yaṉgui'mguy va'cø cyastigatzøcyajø coja'øyajupø. Porque aṉguimbapø'is yosapya Dios va'cø cyastigatzøcyaj yatzitzoco'yajcuy chøcpapø'is.
ROM 13:5 Por eso tiene que va'cø mi ṉgoma'nøtyam aṉgui'mbata'm, ji'n sólo porque muspa mi ṉgyastigatzøcø, sino también porque mi ne'c mi muspa'am ti vøjø va'cø mi ndzøcø.
ROM 13:6 Jetcøtoya mi ṉgyøcoyojotyamba porque aṉgui'mba'is yosapya Dios cuando chøcyajpa aṉgui'mbapø'is yoscuy.
ROM 13:7 Por eso hay que va'cø mi ṉgoyoj mumu mi ja'ndze. Hay que va'cø mi ngøcoyojoya, hay que va'cø mi ṉgoyoj mi ṉgontribucion, hay que va'cø mi ṉgøna'tzøy i vøjø va'cø mi ṉgøna'tzøyø, hay que va'cø mi vøṉgotzøc i vøjø va'cø mi vøṉgotzøcø.
ROM 13:8 U mi ja'ndzay ni iyø, sino hay que va'cø nay mi syundandøjø. Porque o'ca mi suṉba mi ndøvø, nø mi ⁿyaj copujtu aṉgui'mocuy.
ROM 13:9 It aṉgui'mocuy nømbase: “U mi ṉgøtzøjcøy mi ndøvø yomoji'ṉ, u yaj ca'oye, u ñu'mi, u cyøsujtzøy mi ndøvø, u 'yaṉsujnay eyapø'is ñe”. Pero mumu jicø y mumu eyapø aṉgui'mocuy mi yaj coputpa cuando mi ndzøcpa jujche nømbase: “Sunø mi ndøvø jujche mi sunbase mi vin”.
ROM 13:10 Porque sunba'is tyøvø ji'n yacsutzøc ni iyø; por eso o'ca ndø sunba ndø tøvø ndø yaj coputpa aṉgui'mocuy.
ROM 13:11 Y yøti tzøjcatyam cuenta tiyø aṉsøṉ yøti; porque nu'cu'am hora va'cø tø sa'ø, va'cø tø it jajmecøsi. Porque yøti masam tome va'cø tø cotzoctamø que ji'n cuando ndø va'ṉjamdzo'tztamu'øc.
ROM 13:12 Como si fuera tzu' nø cyøjtu, y maṉba sø'ṉbø'nømi. Por eso hay que va'cø ndø jajmbø' tza'ajcupø tiyø lo que ndø tzøcpapø pi'tzø'omo jana tø istøjø. Hay que va'cø ndø coquip ndø vin ndø qui'psocu'is syø'ṉgøji'ṉ.
ROM 13:13 Hay que va'cø ndø tzøc vøjpø tiyø como jama'omo ndø tzøcpase. Jana ndø tzøc ji'n vyøpø sø'ṉajcuy, va'cø jana tø no'ta, jana ndø tzøc pønducupø tzøqui, jana ndø tzøc ispøqui tzøjcuy, jana ndø tzøc quipcuy, jana ndø aṉsujnay eyapø'is aunque tiyø.
ROM 13:14 Pero nø'ijtam qui'psocuy ndø Comi Jesucristo'is tø tzi'papø, y u mi ṉgui'ps jujche va'cø ndzøc yatzitzoco'yajcuy ndø sisis syunbase.
ROM 14:1 Pøjcøchoṉdam pøn mochi va'ṉjajmopyapø, pero ji'ndyet va'cø mi onguiptam va'ṉjajmocucyøsi.
ROM 14:2 Porque ijtu vya'ṉjambapø'is que muspa cyu't mumu tiyø. Eyapø mochi ijtu'is vya'ṉjajmocuy cyø'spa lo que itpapø nascøsi cama'omo, pero ji'n vyi'c sis.
ROM 14:3 O'ca mitz ⁿvi'cpa mumu tiyø, u mi menoschøc mi ndøvø porque je'is ji'n vyi'c mumu tiyø. Y mitz o'ca ji'n mi ⁿvi'c mumu tiyø, ji'n mus mi ñømø que mi ndøvø cojapa'tpa porque vyi'cpa mumu tiyø. Porque Diosis pyøcøchoṉu vyi'cpapø'is mumu tiyø.
ROM 14:4 O'ca pøn coyospa eyapø pøngø'mø, mitz ji'n mus mi ndzajmay ni tiyø o'ca vø'aju ja vyø'ajø yosaṉ. Sólo cyomi'is muspa cham o'ca vø'aj ja vyø'aj yosaṉ, y o'ca vya'ṉjamba ndø Comi, maṉba vø'aj yosaṉ, porque ndø Comi'is maṉba cyotzove.
ROM 14:5 Tumbø'is it jama cyo'aṉjambapø, y eyaco jama ji'ṉ cyo'aṉjamque'te; mientras eyapø'is cyomo'pya que mumu jama parejote. Yac mus tumdumbø'nis ñe' choco'yomo ti vya'ṉjamba.
ROM 14:6 Cyo'aṉjambapø'is jama, ndø Comi'is cuentacøsi cyo'aṉjamba. Y ji'n cyo'aṉjame'is jama, ndø Comi'is cuentacøsi ji'n cyo'aṉjame. Vyi'cpapø'is mumu tiyø, Diosis cuentacøsi vyi'cpa porque ñøjapya Dios yøscøtoya'am. Y ji'n vyi'qui'is mumupø vi'cuy, Diosis cuentacøsi ji'n vyi'qui y ñøjacye'tpa Dios yøscøtoya'am.
ROM 14:7 Porque ji'n ndø gustoji'n tø iti, ni ji'ndyet ndø ṉgustoji'ṉ tø ca'que'te.
ROM 14:8 O'ca tø itpa, ndø Comi'is gyustopit tø itpa; y o'ca tø ca'pa ndø Comi'is gyustopitque't tø ca'pa. Jetcøtoya o'ca tø itpa, o'ca tø ca'pa, ndø Ṉgomi'is tø ñe'ta'm.
ROM 14:9 Por eso Cristo ca'u y visa'u, y minuti vøco quengue'te va'cø 'yaṉgui'myaj ca'yajupø y queñajpapø.
ROM 14:10 Y mijtzi, ¿ti'ajcuy mi nøjapya mi va'ṉjajmocuy tyøvø que ji'n vyøj nø chøjcu? ¿Y ti'ajcuy mi menoschøcpa mi va'ṉjajmocuy tyøvø? Porque mumu maṉba tø presentatzøc Cristo'is vyi'na'ṉdøjqui va'cø tø cøme'tzø ndø cojapit.
ROM 14:11 Porque jachø'yupøte: Øjchøṉ quenbapø Dios, nømba ndø Comi. Viyuṉse mumu ijtuse pø'nis maṉba cyujnejayaj øjtzi, y mumu pø'nis maṉba chamyaje que øjchøṉ viyuṉbø Dios.
ROM 14:12 Entonces jetsemete tumdum pø'nis tø øjta'm tiene que va'cø ndø cotzam ndø vin Diosis vi'naṉdøjqui.
ROM 14:13 Jetcøtoya uy ndø cøque'nøy ndø tøcø o'ca chøc vøjø, ø'ca ja chøc vøjø. Más vøj va'cø ndø cøque'nøy jana ndø yaj cojapa't ndø tøvø; jana ndø ndzi' qui'psocuy va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy.
ROM 14:14 Øtz muspøjtzi y ndø Comi Jesusis ø tzi'use qui'psocuy que ni tiyø cu'tcuy ji'n ya'induc Diosis. Pero o'ca ne'c ndø como'pya que ya'indujcupøte, entonces ji'n mus ndø vi'ṉgø.
ROM 14:15 O'ca mi ndzøcmaya'pya mi va'ṉjajmocuy tøvø cuando mitz mi ⁿvi'cpa ancø sis, entonces ji'n mi suni mi ndøvø. Uy yac tocoy mi ndøvø lo que Cristo'is cyoca'upø porque mi sunba ancø ngu't aunque ti cu'tcuy.
ROM 14:16 Mitz ṉgomo'pya que vøj va'cø mi vi'ṉgø, pero o'ca eyata'mbø'is mi ñøjambya que ji'n vyøj nø mi ndzøjcu cuando nø mi vi'ṉgu, entonces más vøj va'cø jana mi vi'ṉgø.
ROM 14:17 Porque Diosis cuentacøsi ji'n ndø ndzi' cuenta ti ma ndø cu'ti, ti ma ndø uqui; sino ndø tzi'pa cuenta o'ca vyøjom tø putpa Diosis vi'ṉaṉdøjqui, o'ca tø itpa vøj ndø tøvøji'ṉ, o'ca tø casøpya Masanbø Espiritu Santopit.
ROM 14:18 Porque o'ca jetse ndø cøna'tzøpya Cristo, Dios contento'ajpa y tø vøpøpøngotzøcyajpa pø'nis.
ROM 14:19 Jetcøtoya hay que va'cø ndø me'tztamø viyu'ṉajcuy va'cø tø ijtam vøjø ndø tøvøji'ṉ, va'cø nay tø cotzoṉdandøjø va'ṉjajmocuji'n.
ROM 14:20 O'ca Diosis yoscuy tocopya porque mi ⁿvi'cpa, mejor jana mi vi'ṉgø. Viyuṉsye muspa ndø vi'c aunque ti cu'tcuy, pero ji'n vyøj va'cø ndø yac tocojay ndø tøvø'is vya'ṉjajmocuy ndø cu'tpa ancø lo que ndø sunbapø aunque tiyø.
ROM 14:21 Más vøj va'cø jana ndø vi'cø sis, ni va'cø jana ndø to'ṉ vino, va'cø jana ndø tzøc ni tiyø, o'ca jetse va'cø ndø tzøcø, ndø tøvø'is maṉba tø isi y maṉba cojapa'te, o maṉba maya'e, o maṉba motzi'aj vya'ṉjajmocuy.
ROM 14:22 O'ca it mi va'ṉjajmocuy, va'ṉjajmoya Diosis vyi'naṉdøjqui. Contentopøte pøn ji'n chøquipø'is ni tiyø lo que ñe'c myuspa que ji'n vyøjø va'cø ndø tzøcø.
ROM 14:23 Pero o'ca pø'nis qui'pspa que ji'n vyøj va'cø ndø vi'c sis y vyi'cpa, chøcpa cyoja, porque ji'n chøqui vya'ṉjajmocusye. Porque aunque ti ndø tzøcpa, o'ca ji'n tø va'njajmoya, tø cojapa'tpa.
ROM 15:1 Entonces ndø va'ṉjambapø'is mø'chøqui ndø Comi hay que va'cø ndø cotzoṉdam motzi va'ṉjajmopyapø, y ji'ndyet va'cø ndø tzøc lo que ndø ne'c ndø sunbase ndzøctamø.
ROM 15:2 Tumdum pøn tø øjta'm hay que va'cø ndø cotzoṉ ndø tøvø jujche ñe'c ndø tøvø'is syunbase, va'cø más mø'chøqui vya'ṉjajmoya.
ROM 15:3 Porque hasta Cristo'is ja chøc ñe'c syunbase. Pero it jachø'yupø: “Cuando mi ṉgyø'o'nøyajpa pø'nista'm, jetseti øtz cø'o'nøyajque't øjtzi”.
ROM 15:4 Porque lo que vi'na it jachø'yupø Diosis 'yote, oy jyachø'yaje tø øtzcøtoya, va'cø mus ndø aṉmañdyamø. Entonces cuando ndø aṉmatyamba lo que it jachø'yupø, muspa ndø tona pasenciaji'ṉ y ji'n tø maya'e, y jetse tø itpa contento porque ndø qui'pspa jujche maṉba tø vyøjom puti jøsi'cam.
ROM 15:5 Pues Diosis tø cotzoṉba va'cø ndø ton algo y tø cotzoṉba va'cø jana tø maya'ø. Por eso su'nbøjtzi ñe'c Diosis va'cø mi ṉgyotzoṉdamø va'cø tumø qui'psocuy mi nø'ijtamø jujche syunbase Cristo Jesusis;
ROM 15:6 tumøpø qui'psocuji'n y tumøpø oteji'ṉ va'cø mus mi vøṉgotzøctam Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata.
ROM 15:7 Jetcøtoya hay que va'cø mi na pyøjcøchoṉdandøjø mi ñe'ṉgomda'm, jujche Cristo'is tø pøjcøchoṉdaṉgue'tu, va'cø myusyaj mumu pø'nis que Dios myøja'ṉombøte.
ROM 15:8 Yøti nø'mbøjtzi que Jesucristo minu va'cø cotzoṉdam Israel pøn seña'øtyamupø va'cø yac mustøjø que Diosis chøcpa lo que jujche chamuse, va'cø yac viyu'ṉajø lo que jujche Diosis oyse chajmayaje ø mbeca jatata'm.
ROM 15:9 Cristo minu va'cø mus vyøcotzøcyajque't Dios lo que ji'ndyet Israel pø'nis porque Dios toya'ṉø'yopya aṉcø, como ijtuse jachø'yupø: Jetcøtoya øtz ma'ṉbø mi vøṉgotzøqui aunque jutzpø pø'nomda'm lo que ji'ndyet Israel pøn. Ma'ṉbø mi møja'ṉgotzøc vaneji'ṉ.
ROM 15:10 Y emø it jachø'cye'tu: Mijtzi lo que ji'ndyet mi Israel mi mbyønda'm, casøtyam Diosis pyønji'da'm.
ROM 15:11 Y emø it jachø'cye'tu: Vøcotzøctam ndø Comi Dios mumu mitzta'm lo que ji'ndyet mi Israel pønda'm. Yac møja'ṉ vøcotzøcyaj Dios mumu pø'nis.
ROM 15:12 Y Isaiasis jyachø'cye'tu: Jese'is 'yune'omo maṉba put tum pøn. Jet maṉba tzi'tøj aṉgui'mguy va'cø 'yaṉgui'mi aunque jujchepø pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pøn. Y maṉba cyøjo'cyaj jicø lo que ji'ndyet Israel pø'nis.
ROM 15:13 Pues Diosis tø yac itpa contento porque tø tzajmapya que vyøjom maṉba tø puti; y su'nbøjtzi ñe'c Diosis va'cø mi yaj casøtyam vøti y va'cø mi yac ijtam contento porque mi vya'ṉjajmombya, y sungue'tpøjtzi va'cø mi ṉgyasøtyamø cuando mi ṉgui'pstamba jujche vyøjom maṉba mi mbyujtame, jetse va'cø mi ṉgyasøtyam mi ṉgyotzoṉdambase Masanbø Espiritu Santo'is.
ROM 15:14 Øjchø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø, muspøjtzi que ijtu mi ṉgusto va'cø mi ndzøc mumu vøjpø tiyø. Mi mustamba mø'chøqui mumu aṉma'yocuy, y muspa mi na nchajmatyandøjø mi ne'ṉgomda'm.
ROM 15:15 Pero øjtzø mi ndøvøta'm, jana na'tzcuy oy mi jajyandyamu va'cø mi jajmundzøctam yøṉø aṉma'yocuy, porque jetse Diosis ø tzi'ø qui'psocuy ne'c vyø'ajcupit;
ROM 15:16 va'cø mus ndzøjcay Jesucristo'is yoscuy aunque jutzpø pøngøtoya lo que ji'ndyet Israel pøn, va'cø yosay Dios vøjpø oteji'ṉ, como jujchepø pøn pyøjcøchoṉba Diosis, jetse va'cø ityajø; cyømasa'nøyajupø Masanbø Espiritu Santo'is.
ROM 15:17 Ijtu ticøsi muspa vøpø pøngotzøc ø ⁿvin, porque Jesucristo'is cyotzo'ṉøjtzi va'cø ndzøcø Diosis yoscuy.
ROM 15:18 Pero unico maṉba ndzam lo que Cristo'is chøjcu øtzji'ṉ, ji'n mus ma ndzam chøjcuse Cristo'is eyapø pønji'ṉ. Porque øtz ndzajmayajøjtzi lo que ji'ndyet Israel pøn y je'is cyøna'tzøyaju va'ṉjajmocuy.
ROM 15:19 Cyøna'tzøyaj va'ṉjajmocuy cuando isyaj milagro'ajcuy y myøja'ṉombø tiyø øtz ndzøjcuse porque Diosis Espiritu'is jetse yosu pyømiji'ṉ. Jetse ndza'maṉvajcatya'møjtzi mumu pøn Cristo'is vøjpø 'yote. Tzo'tzøjtzi Jerusalén gumgu'yomo y vijtojcøtpø' øjtzi eyapø nasomo hasta nu'c Ilírico nasomo.
ROM 15:20 Viyuṉete chøcme'tzøjtzi va'cø ndzamgopucs vøjpø ote ja myañajømø Cristo'is ñøyi, porque ji'n sun ndzøc yoscuy eyapø'is ñøtzo'tzupø.
ROM 15:21 Porque it jachø'yupø: Ja myañajøpø'støc jet maṉba tzajmayajtøji; y ja myañajøpø'støc tiyete, je'is maṉba cyønøctøyøyaje.
ROM 15:22 Por eso mientras ijtuna'ṉ ø ⁿyoscuy yø'qui, ja musø maṉ mi ndu'nistamø.
ROM 15:23 Pero yøti ja it más ø ⁿyoscuy yøṉø lugajromda'm. Y ijtu sone ame sunbana'ṉø maṉ mi ndu'nistando'a.
ROM 15:24 Por eso cuando ndzøcpa viaje hasta España nasomo, ma'ṉbø mi ndu'nistame; porque sunba mi ñdu'ningøjtamø va'cø mi ndø cotzoṉdamø va'cø maṉ jiṉø. Pero vi'na sunba jamacøt usy jama mitzji'ṉ va'cø it contento mitzji'ṉda'm.
ROM 15:25 Pero yøti ma'ṉbø vi'na maṉ Jerusalén gumgu'yomo va'cø ṉgotzoṉyaj ji'ṉbø va'ṉjajmocuy tøvø.
ROM 15:26 Macedonia nasomda'mbø'is y Acaya nasomda'mbø'is ityaj gyusto va'cø yu'mayaj tumin pobreta'mbø va'ṉjajmocuy tøvøcøtoya Jerusale'nomo ityajupø.
ROM 15:27 Vyø'møyaju va'cø chøc jetse y viyuṉse jetse syunba va'cø chøcyajø, porque Jerusale'nombø'is chajmayaj eyata'mbø pøn Diosis 'yote, y por eso syunba va'cø vye'ndzi'yajque't Jerusale'nomda'mbø tumin jyamacøtcucyøtoya eyata'mbø pø'nis.
ROM 15:28 Jetse pues ma'ṉbø ndzacpø' ayudo, y cuando oyu'cam ndzi'ocuyaj tumin, ma'ṉbø ndzøc viaje España nasomo y ma'ṉbø mi o'nøyṉgøjtame mientras nø'ø maṉu.
ROM 15:29 Pues muspøjtzi mø'chøqui que cuando nu'cpøjtzi mitzcø'mø, myøja'ṉomo maṉbø tø comasa'nøtyamø Cristo'is vøjpø 'yoteji'ṉ.
ROM 15:30 Y yøti øjchø mi ndøvø, mi va'ṉgatya'mbøjtzi mi dumøtzocoy va'cø mi jajmutzøjcatyam. Dios øtzcøtoya. Mi va'ṉgatyamba jetse porque ndø Comi Jesucristo'is tø ñe'ta'm y Espiritu Santoji'ṉ nay tø sundandøjpa.
ROM 15:31 O'nøtyam Dios va'cø yaj cotzojcøjtzi ni ti jana tzøjcayajø ji'n vya'ṉjajmoyajepø'is Judea nasomo ityajupø'is. O'nøtyam Dios va'cø chi'yaj qui'psocuy y vøjø va'cø pyøjcøchoṉyaj va'ṉjajmocuy tøvø'is yajya'mocuy øtz nø nømaṉupø.
ROM 15:32 O'nøtyam Dios va'cø cotzo'ṉøjtzi va'cø nu'cø mitzcø'mø casøpyø o'ca syunba Diosis, va'cø sapøc mitzji'ṉda'm.
ROM 15:33 Como tø yac itpa contento Diosis, su'nbøjtzi va'cø Diosji'ṉ mi ijtamø mumu mijta'm. Amén.
ROM 16:1 Mi ndzajmatyamba va'cø mi ṉgotzoṉdam ndø tzøjtzø Febe. Porque ñe'c yospa va'cø cyotzoṉyaj va'ṉjajmocuy tyøvø tu'myajpapø Cencrea cumgu'yomo.
ROM 16:2 Su'nbøjtzi va'cø mi mbøjcøchoṉdam ndø tzøtzø como ndø Comi'se ñe' jujche ndø mbøjcøchoṉdambase ndø va'ṉjamocyuy tyøvø. Su'ṉbøjtzi va'cø mi ṉgotzoṉdam mumuticøsi nø syunpø, porque ñe'c oyuti cyotzoṉyajque't sone pøn, y también øtz oyuti cotzoṉque'te.
ROM 16:3 Tø yuschi'jatyamø Priscila y Aquila, øtzji'ṉ yosyajpapø Cristo Jesusis yoscu'yomo.
ROM 16:4 Yøṉda'mbø'is ja ñøcna'tzøyaj vyin, cotzoṉyajøjtzi va'cø jana yaj ca'tøjø, y por eso ⁿnøjayajpøjtzi yøscøtoya. Y no sólo øjtzi sino también mumu tu'myajpapø ndø Comi'is ñøyicøsi lo que ji'ndyet Israel pønda'm, je'is ñøjayajque'tpa Aquila y Priscila yøscøtoyata'm.
ROM 16:5 También yuschi'jatyaṉgue'ta tu'myajpapø je'is tyøjcomo. Yuschi'jatyamø Epeneto vi'na va'ṉjamndzo'tzupø'is Cristo Acaya nasomo. Vøti su'nbøjtzi Epeneto.
ROM 16:6 Yuschi'jatyamø María, je'is oyuti chøc vøti yoscuy mitzcøtoya.
ROM 16:7 Yuschi'jatyamø ø ṉgumguy tøvø Andrónico y Junias. Jet oyuti somdøjque't otzji'ṉ y apostolesis ispøcyajpa que más vøjta'mbø pøn. Andronico'is y Junias'is vi'na va'ṉjamdzo'chaj Cristo, y je'taṉgø'mø øjtzi.
ROM 16:8 Yuschi'jatyam ñøyipø'is Amplias, jet su'nbøjtzi ndø Comi'is ñøyicøsi.
ROM 16:9 Yuschi'jatyamø Urbano, tø cotzoṉbapø'is Cristo'is yoscu'yomo, y yuschi'jatyaṉque't Estaquis, jet sunbapø chøṉø.
ROM 16:10 Yuschi'jatyamø Apeles, tzøjquistøju y vøj pujtu Cristo'is vi'naṉdøjqui. Yuschi'jatyam Aristobulo'is tyøjcom ijtyajuse.
ROM 16:11 Yuschi'jatyam ø ṉgumguy tøvø Herodión. Yuschi'jatyam Narciso'is tyøjcomo ityajuse lo que vya'ṉjamyajpapø'is ndø Comi.
ROM 16:12 Yuschi'jatyam Trifena y Trifosa ndø Comi'is yoscuy chøjcayajpapø'is. Yuschi'jatyam Pérsida, jet sunbapø chøṉø, y je'is chøjcacomø'nu ndø Comi'is yoscuy.
ROM 16:13 Yuschi'jatyam Rufo ndø Comi'is cyøpiṉupø, y yuschi'jatyaṉgue't je'is myama lo que nø'møjtzi øjtit mamaṉgue't.
ROM 16:14 Yuschi'jatyam Asíncrito y Flegonte, y Hermas, y Patrobas, y Hermes, y jetji'ṉ ityajupø va'njajmoṉguy tøvø.
ROM 16:15 Yuschi'jatyam Filólogo y Julia, y Nereo, y je'is chøtzø, y Olimpas y mumu va'ṉjajmoṉguy tøvø jetji'ṉ ityajupø.
ROM 16:16 Na syu'ctantøjø mi ne'ṉgomda'm masanbø su'cuji'ṉ. Mumu Cristo'is ñøyicøsi tu'myajpapø'is mi yuschi'tamba.
ROM 16:17 Mi ndø va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, mi va'ṉgatya'mbøtzi va'cø mi ndzøjcatyam cuenda i'is ñøtzo'tzpa onguipcuy, y tzøjcatyam cuenda yaj quecpapø'is coja'om tyøvø. Porque ji'ndyet jetsepø aṉma'yocuy mi 'yaṉmandyamu. Tzactam jetseta'mbø pøn.
ROM 16:18 Porque jetseta'mbø'is ji'n yosayaj ndø Comi Jesucristo, sino chøcyajpa ñe gyustose. Vøjpø pønse vejvejneyajpa va'cø myaña'aṉgøma'cøyaj ji'n musyajepø'is tiyete.
ROM 16:19 Pero mitz mi ṉgyomustamba mumu pø'nis, que mi ngøma'nøtyamba vøjpø aṉma'yocuy. Por eso contento'ajpøjtzi. Pero su'nbøtzi va'cø mi ngønøctøyøtyam vøjpø tivø, y yatzipø va'cø jana mi mbøjcøchoṉdamø.
ROM 16:20 Diosis tø yac itpa'is contento, je'is jø'nøti maṉba cyønu'cay Satanás tø øtzcøtoyata'm como si fuera ndø cosocø'mø. Su'nbøtzi va'cø mi ijtam vøjø ndø Comi Jesucristo'is vyø'ajcuypit.
ROM 16:21 Yø'c it ø ⁿyoscuy tøvø Timoteo. Je'is mi ⁿyuschi'tamba. Yø'c ityajque'tu ø ṉgumguy tøvø Lucio y Jasón y Sosípater; je'is mi ⁿyuschi'taṉgue'tpa.
ROM 16:22 Øjchøṉø Tercio øjchøn nø ⁿjayu yøṉ carta, mi ⁿyuschi'taṉgue'tpøjtzi ndø Comi'is ñøyicøsi.
ROM 16:23 Mi ⁿyuschi'taṉque'tpa Gayo'is, Gayo'is tyøjcom cojejøjtzi yøti, y je'is ñu'cspa tøc yø'qui va'cø tø tu'mdamø ndø va'ṉjajmoṉguy tøvøji'ṉ. Mi yuschi'taṉgue'tpa Erasto'is tumingoquenbapø yøṉø cumgu'is ñe. Y ndø andzi ñøyipø'is Cuarto, je'is mi ⁿyuschi'taṉgue'tpa.
ROM 16:24 O'nøpyøjtzi Dios va'cø mi ijtam vøjø mumu mijta'm ndø Comi Jesucristo'is vyø'ajcupit. Amén.
ROM 16:25 Hay que va'cø ndø vøṉgotzøctam Dios. Dios pømi'øyupø va'cø mi nchi'tam qui'psocuy va'cø mi va'ṉjajmondyam viyuṉse, va'cø mi va'ṉjamdam vøjpø ote øtz ndzamaṉvacpase, va'cø mi va'ṉjamdam Jesucristo'is 'yaṉma'yocuy. Yøṉø aṉma'yocuy ja yac mustøjø vi'na desde que Diosis jyomejcu nasacopac,
ROM 16:26 pero yøti yac mustøju'am mumu pøngøtoya, va'cø va'ṉjajmoyajø y cyøma'nøyajø. Jetse tza'maṉvajcoyajpapø'is jachø'yaju, porque ji'ṉ yajepø Diosis jetse 'yaṉgui'mba.
ROM 16:27 Dios tumbøtite y unico myuspapø'is mumu tiyø. Hay que va'cø ndø møja'ṉ vøṉgotzøctam Dios Jesucristopit mumu jamacøtoya. Amén.
1CO 1:1 Øjchøṉ Pablo. Øtzji'ṉ ijtu ndø va'ṉjajmocuy tøvø Sóstenes. Jesucristo'is tzamdzi'øjtzi va'co apostolesajø syunuse Diosis.
1CO 1:2 Øtz nø'ø mi jajyañdyamu mijta'm va'ṉjajmotyambapø'is Corinto cumgu'yom mi ndyu'mdambapøis, Diosis mi ñe'nda'm, Cristo Jesusis mi ñø'ijtamupø. Diosis mi ñchamdzi'tamu va'cø mi ñe'ajtamø. Nø ⁿjajyayajque'tu todo lo que chambapø'is ndø Comi Jesucristo'is ñøyi aunque jut ityajupø. Jesucristo ji'quis Cyomita'm, y también tø øtz ndø Comita'mditque't.
1CO 1:3 O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ngyotzoṉdamø ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi yac ijtam contento.
1CO 1:4 Mumu jama nøjapyøtzi Dios yøscøtoya mitzcøtoyata'm, y øtz itpa contento porque mi ṉgyotzoṉdamba Diosis Cristo Jesusji'ṉ.
1CO 1:5 Porque Cristoji'n mi nø'ijtam mumu ti vøjpø, va'cø mus mi ndza'maṉvac vøjø Diosis 'yote, y va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø mumu viyuṉbø tiyø.
1CO 1:6 Jetsetique't como jujche mi ñchajmatyandøju jujche oyse it Cristo, jujche oyse chame, jujche oyse chøqui, jetse mi ijtamba como je'is syunbase.
1CO 1:7 Por eso mumu lo que Diosis tø tzi'papø mi nø'ijtamu, y mi nchi'ṉbøtamba mientras mi ⁿjo'ctambase ndø Comi Jesucristo hasta que quejpa.
1CO 1:8 Ji'quis maṉba mi ṉgyotzoṉdamø va'cø mi ⁿvya'ṉjajmotyamø mø'chøqui hasta que nu'cpa yajcuy; va'cø jana it mi ṉgoja ni ticøsi cuando maṉba'c mini ndø Comi Jesucristo.
1CO 1:9 Lo que Diosis chambase que maṉba tø tzi'i, tø tzi'pati, ji'n tø aṉgøma'cøyi. Diosis mi ⁿvyejañdyamba ndø tøvøse va'cø mi ñø'ijtam je'is 'yune'is ndø Comi Jesucristo'is.
1CO 1:10 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm; mi ndzajmatyamba ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi, tumbø Diosis yote va'cø mi ndzamdamø; va'cø jana ne' ne' mi ṉgui'psotyamø; tumbø tiyø va'cø mi ṉqui'pstamø; tumbø tiyø va'cø mi sundamø viyuṉsye.
1CO 1:11 Jetse mi ndzajmatya'mbøjtzi, ø mi ndøvøta'm, porque o'yø tzajmayaje Cloe'is tyøvø'is que mijtzi mi 'yonguiptamba mi ne'ṉgomda'm.
1CO 1:12 Maṉba mi ndza'maṉvajcatyame: Mijta'm tumdumbøn eyata'm eyata'm mi ñchamdamba. Tum nømba: “Ø ṉgovi'najø Pablo”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Apolos”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Pedro”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Cristo”.
1CO 1:13 Pero uy ñømdam jetse, porque Cristo'is ja vyenbø eya qui'psocuy. Ja øjchøṉ Pablo yaj ca'tøj øjtzi cruzcøs mitzcøtoyata'm. Ja ø nøyiṉgøs mi ñø'yøndyandøjø.
1CO 1:14 Nøjapyøjtzi Dios yøscøtøya porque mitzta'm ja mi nø'yøndya'møjtzi ni jutipø mijtzomda'm. El único metzcuy o'yø ⁿnø'yøyi, tum ñøyipø'is Crispo; tum ñøyipø'is Gayo.
1CO 1:15 Por eso ni i ji'n mus ñømø o'ca nø'yøyøjtzi ø nøyiṉgøsi.
1CO 1:16 O'yø ⁿnø'yøyajque't Estefanasis fyamilia. Ji'nam jajme o'ca nø'yøyøjtzi eyapø.
1CO 1:17 Porque øtz ja cyø'vej Cristo'is va'cø nø'yø'yoya; mas que cø'vejøjtzi va'cø min ndza'maṉvajcay 'yote vøjpø. Pero ji'nø ndza'maṉvac nascøspø qui'psocuy. Porque o'ca øtz ndza'maṉvacpana'ṉ nascøspø qui'psocuy, sunitina'ṉ ca' Cristo cruzcøsi.
1CO 1:18 Va'cø ndø tza'maṉvac que Cristo'is tø coca'u cruzcøsi, nø tyocoyajupø pøn nømyajpa que jovi tzametite. Pero øtz tø nø cotzoctamupø pøn, va'cø ndø cø'ma'nøyø que Cristo'is tø coca'u, tø cotzcopa Diosis pyømiji'ṉ.
1CO 1:19 Porque yøcse it jachø'yupø totocøsi que Dios nømba: Øtz ma'nbø ⁿyajay qui'psocu'yøyupø pø'nis qui'psocuy. Ma'ṉbø ṉgot saya'omo aṉma'yopyapø pø'nis 'yaṉma'yocuy.
1CO 1:20 Por eso qui'psocu'yøyupø ji'ndyet ni tiyø; sonepø libru'omo aṉmapyapø ji'ndyet ni tiyø; más muspapø'is cha'maṉvac nascøspø aṉma'yocuy ji'ndyet ni tiyø. Porque nascøspø musocuy ji'n yac valetzøqui Diosis ni ticøtoya.
1CO 1:21 Porque vøjpø qui'psocuji'ṉ Diosis cyoqui'psu que más vøjø va'cø jana ndø comus ñe'c Dios ndø ne'c ndø qui'psocuji'ṉ tø nascøsta'mbø'is. Aunque nascøspø pø'nis cyomo'yajpa que Diosis 'yote jovi tzametite, pero Diosis cyoqui'psu que vøj va'cø tø cotzoctamø o'ca ndø va'ṉjajmandyamba ñe' 'yote cuando tza'maṉvajcatyøjpa.
1CO 1:22 Porque syuñajpa milagro'ajcuy Israel pø'nis, y cyøme'chajpa musocuy griego cumgu'yomda'mbø'is.
1CO 1:23 Pero tø øtzta'm ndø tza'maṉvactamba Cristo oyupø ca'e cruzcøsi; y ji'n syuñaje jetsepø aṉma'yocuy Israel pø'nis, y cyomo'yajpa que jovi tzametite griego cumgu'yomda'mbø'is.
1CO 1:24 Pero Diosis pyømiji'ṉ y qui'psocuji'ṉ yospa Cristo vyejayajtøjupøcøtoya, sea Israel pøn, sea griego pøn.
1CO 1:25 Porque lo que pø'nis cyomo'yajpapø que jovitzøqui Diosis ñe', jet masti møja'ṉ musocuy que ji'n pø'nis ñe'. Y lo que pø'nis cyomo'yajpapø que mochipø tiyete Diosis ñe', jet máse pømi'øyupø que ji'n pø'nis pyømise.
1CO 1:26 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm; tzi'tam cuenta jujcheta'mbø mbyønda'misque'te mi ⁿvyejandyamupø Diosis. Porque tumdi'am mi ⁿijtamu'is nascøspø qui'psocuy; tumdi'am ⁿijtamu'is nascøspø aṉgui'mguy; tumdi'am myøja'ṉombø'is mi 'yuneta'm.
1CO 1:27 Pero Diosis cyøpiṉyaj nascøspø ji'n myusoyajepø va'cø cha'ajcuy chi'yaj musoyajpapø. Y Diosis cyøpiṉyaj nascøspø ja itø'is pyømi va'cø cha'ajcuchi'yaj aṉgui'myajpapø.
1CO 1:28 Diosis cyøpiṉyaj nascøsta'mbø pøn lo que myenoschøcyajpapø pyøndøvø'is y lo que cyomo'yajpapø que ni ticøtoya ji'n yosyaje. Y hasta lo que ja ityajøpø tiyø cyøpiṉyaj Diosis va'cø yajø lo que ityajupø.
1CO 1:29 Por eso ni jutipø pø'nis ji'n mus myøja'aṉgotzøc vyin Diosis vyi'naṉdøjqui.
1CO 1:30 Diosis mi yac ijtamu Cristo Jesusji'ṉ y Diosis chamdzi' Cristo va'cø tø yaj qui'psocu'yøyø ñe qui'psocuji'ṉ, y vyø'omo va'cø tø yac put Diosis vi'nandøjqui; y va'cø tø yac masa'najø, va'cø tø jupyujtamø va'cø tø yac tzø'tyam libre.
1CO 1:31 Por eso como nømbase libru'omo: “U maṉ mi møja'ṉgotzøc mi vin; hay que va'cø mi møja'ṉgotzøc ndø Comi”.
1CO 2:1 Jetcøtoya, ø mi ndøvøta'm, o'yø nu'c mitzcø'mda'm va'cø ndza'maṉvajcay viyuṉsyepø Diosis 'yote. Pero ja o mi ndza'maṉvajcay myøja'ṉomda'mbø oteji'ṉ, ni pø'nis myusocuji'ṉ.
1CO 2:2 Pero cuando oyu it mitzji'ṉdam, ṉgoqui'psøjtzi va'cø it como ni ti ji'n myusipø pønse; namas va'cø ndzam Jesucristo que jet ca'u cruzcøsi.
1CO 2:3 Motzipø søtøtpa na'tze'is oy it mitz ji'ṉda'm.
1CO 2:4 Cuando mi o'nøtya'møjtzi, y mi ndza'maṉvajcatyam øjtzi vøjpø ote, ja o mi ndza'maṉvajcatyamø myøja'ṉombø pø'nis myusocuji'ṉ; sino Espiritu Santo'is isindzi pyømi jujche muspase chøcø.
1CO 2:5 Entonces mi va'ṉjajmondyamu porque mi isatyamu ti chøcpa Diosis ñe' myusocupit, ji'ndyet pø'nis qui'psocupit mi va'ṉjajmondyame.
1CO 2:6 Pero qui'psocuji'ṉ ndø tzajmatyamba cyønøctøyøyajpapø pø'nis, pero ji'ndyet yøti ityajupø pø'nis qui'psocuyji'ṉ, ni yøti aṉgui'myajpapø'is ñe'ji'ṉ, porque je'is 'yaṉgui'mguy nøm cyøtyaju.
1CO 2:7 Pero ndø tza'maṉvacpa Diosis qui'psocuy lo que ni i'is ji'n musipø vi'na, y ni i's ji'n myusay ñe'c qui'psocuji'ṉ. Desde vi'na, antes que va'cø jyomec nasacopac, Diosis cyoqui'psu jujche va' tø yac ijtam vøjø. Pero ja yaj queja hasta como yøti lo que qui'psupø vi'na.
1CO 2:8 Ni jutpø nascøspø angui'mba'is ja cyønøctøyøyø lo que qui'psuse Diosis vi'na. O'cana'ṉ cyønøctøyøyajø, ja yaj ca'yajøna'ṉ myøja'ṉombø ndø Comi cruzcøsi.
1CO 2:9 Pero libru'omo chamba: Ni i's ja is vyitømji'ṉ, ni i's ja myan cyojiji'ṉ, ni i'is ja ñi'aṉjajmø lo que 'yalistatzøjcupø Diosis para pøngøtoya lo que syuñajpapø'is ñe'cø.
1CO 2:10 Pero ñe' Yespirituji'ṉ Diosis tø yac muspa lo que 'yalistatzøjcupø. Porque Espiritu'is cyøme'tzpa mumu tiyø, hasta más jojmo Diosis choco'yomo ijtuse jyajme.
1CO 2:11 Ni jutznøm ji'n ndø musay ndø tøvo'is jyajme; solamente ndø ne' ndø muspa jujche nø ndø qui'psu. Jesetique't ni i'is ji'n myusay Diosis jyajme, sino Diosis 'Yespiritu'is myusapya.
1CO 2:12 Pero øjta'm ja ndø mbyøjcøchoṉdam nascøspø pø'nis myusocuy, sino ndø pøjcøchoṉdamu Espiritu Diosis cyø'vejupø. Diosis tø tzi'tamba 'Yespiritu va'cø tø yaj cønøctøyøtyamø lo que tø tzi'tamba ñe' syu'nocupit.
1CO 2:13 Jetsepø tiyø ndø tzamdamba también. Pero ji'n ndø tzamdame pø'nis tø aṉmatyambase ñe' qui'psocuji'n, sino ndø tzamdamba Espiritu Santo'is tø tzi'pase qui'psocuy. Espirituji'ṉbø pøn ndø tza'maṉvajcatyamba Espiritu'is señe.
1CO 2:14 Ja ñø'itøpø'is Espiritu Santo, ji'n pyøjcøcho'ṉay Diosis 'Yespiritu'is 'yaṉma'yocuy. Cyomo'pya que suni tzametite, ji'n cyønøctøyøyi. Porque ndø cønøctøyøpya Diosis ñe' solamente o'ca Espiritu Santo'is tø tzi'pa qui'psocuy.
1CO 2:15 Espiritu Santoji'ṉbø pø'nis myuspa mumu tiyø o'ca vøjø o ji'n vyøjø, pero ja itø'is Espiritu Santo ji'n mus chamø ñø'ijtu'is Espiritu Santo o'ca vøjpø o ji'n vyøjpø pøn.
1CO 2:16 Como jachø'yupøte: “Ja it jujche ndø musapya ndø Comi'is qui'psocuy. Ni jutznøm ji'n mus ndø tza'maṉvajcatyam Dios ni tiyø, porque ñe'c myuspa aunque tiyø”. Pero tø øtzta'm Cristo'is qui'psocuy tø nø'ijtamu.
1CO 3:1 Ø mi ndøvøta'm, ja mus ni mdza'maṉvajcatyamø como ndø tza'maṉvajcatyambase cyøma'nøpyapø'is Espiritu Santo. Sino tiene quena'n va'cø mi ndza'maṉvajcatyamø como que nascøspø musocuy ñø'ijtupø'is. Como tum che'pø une'is ji'n cyønøctøyøy mumu tiyø, jetse mitz ji'n mi ṉgønøctøyøtyame mumu Cristo'is 'yaṉma'yocuy.
1CO 3:2 Como yavapø une ndø yac ucpa leche y ji'n mus ndø tzi' vi'jcuy, jetse mitz mi aṉmandyamu omba cøñøctøyøpø tiyø. Ja mus ni aṉmandyam más ji'n ndø cønøctøyøyipø tiyø. Porque ji'na'ṉ mi ṉgønøctøyøtyame, y jetseti hasta yøti'cse'nomo ji'n mi ngønøctøyøtyaṉgue'te.
1CO 3:3 Porque hasta como yøti mi ṉgui'pstamba como nascøspø pø'nis qui'pspase. Como mi aṉsujnatyamba aunque ti mi ndøvø'is ñe', y mi ne'ṉgomo mi 'yonguiptamba y mi ñe'ndzøctamba, viyuṉse jetse nascøspø pønse mi ṉgui'pstamba y mi ndzøctamba.
1CO 3:4 Porque cuando tum nømba: “Ø ṉgovi'najø Pablø”, y eyapø nømba: “Ø ngovi'najø Apolos”, jetse mi ngui'pstamba como nascøspø pønse.
1CO 3:5 Øjchøn pablo øtz ji'n chøṉ ni tiyø, ni ji'ndyet ni tiyø Apolos. Namas nømdichø coyostaṉgue'tupø. Øtz mi ndza'maṉvajcatya'møjtzi como aṉgui'mdamuse ndø Comi'is tum dum pøn, y jetse mi va'ṉjamdamu ndø Comi.
1CO 3:6 Como tømbu ndø niptambase y tzø'pya nasacø'mø, jetse øtz mi mdzajmatyamu Diosis 'yote y mi ndzococyøsi mi yac tzø'tyamba. Y entonces como tum nipi ndø ṉgøtejcøpya nø'ji'ṉ y pømipøjcaṉøpya; jetse Apolosis mi ncha'maṉvajca'ṉøjayu Dios 'yote. Pero como Diosis yac tzocpa nipi, jetse Diosis mi yac pømipøjcaṉøtyamu mi va'ṉjajmoṉguji'ṉ. Así es que øtz o nimbi, Apolosis o ñø'øyi, pero Diosis yac tzoc nipi.
1CO 3:7 Entonces nijpapø'is ji'n mus chøjcay tyøm, ni cyojtapyapø'is nø' ji'n mus chøjcay tyøm, sino Diosis muspa chøjcay tyøm. Jetse øtz ji'n chøṉ ni tiyø; ni Apolos ji'ndyet ni tiyø; sino Diosis mi ṉgyotzoṉdamba va'cø mi va'ṉjajmoṉdyamø.
1CO 3:8 Como ñijpapø'is y cyotejcøyupø'is tumø'omo yosyajpa, jetse øjtzi y Apolosji'ṉ tumø'omo yosta'mbøjtzi, y tumdumbøn maṉba ndø pøctam ndø coyaja jujche ose tø yostame.
1CO 3:9 Tumø'omo øtz yosta'mbøjtzi Diosji'ṉ. Y como tum nipi ndø toya'ṉøpya, jetse mi ndyoya'ṉøtyamba Diosis. Como tum tøc ndø tzøcpase como ndø sunbase, jetse Diosis mi yac ijtamba como ñe'c syunbase.
1CO 3:10 Como tum vøjpø no'tzpapø no'tztzo'tzpa, jetse Diosis tzamdzi øtzi va'cø yoscho'tzø mijtzomda'm como ñe'c Diosis tzi'use qui'psocuy. Y yøti eyapø nø yosque'tu mijtzomda'm Diosis 'yoteji'ṉ. Y como ño'tzpapø'is tiene que va'cø chøjcay cuenda ño'tze, jetse yospapø Diosis 'yoteji'ṉ tiene que va'cø chøjcay cuenda jujche nø cha'maṉvajcu.
1CO 3:11 Jesucristo cojtøju como primero no'tzo'tzcusye y ni i'is ji'nam mus cyot eyapø no'tzo'tzcuy jøsi'cam. Jesusji'n tø itpa si fuera como ndø tøc ndø tzøcpase.
1CO 3:12 Cho'tzumø nø'tzecøsi, como si fuera muspa ndø tzøc ndø tøc oropø, platapø, suñita'mbø tza'pø, cupyø, so'cpø, apyø.
1CO 3:13 Tumdum bø'nis maṉba quej yosaṉ jujchepø chøcpa Cristoji'n. Minbapø jama'omo cuando maṉba tø cøme'tztøji jujche tø yosu, como si fuera juctyøjquis maṉba chøjquisi jutipø poṉbø'pa. Tumdum pøn jen maṉba quej ndø yosaṉ jujche tø yosu.
1CO 3:14 Entonces como si fuera vi'natambø'is ñøtzo'tzupø yosaṉ maṉba ndø nøctzøjcaṉøyi. Y o'ca tø yospa vøjø y como si fuera ji'n pyoṉbø'i ndø ⁿyosaṉ, maṉba ndø mbøc ndø coyoja.
1CO 3:15 O'ca i'is yosaṉ poṉbø'pa, tocoyujcame yosaṉ aunque ñe'c cotzocpa. Como tum pøn putpase juctyøjcomo, jetse maṉba cotzoque.
1CO 3:16 Hay que va'cø mi ndzi'tame cuenta que mitzta'm Diosis mi myasandøc, y mi ñøc'ijtøtyamba Diosis 'Yespiritu'is como si fuera masandøc nøc ijtøyuse.
1CO 3:17 Como Diosis tø myasandøcta'm, o'ca øtz ndø yacsutzøcpa ndø vin ndø tzøjcu ancø yatzitzoco'yajcuy, jetse ndø yacsutzøjcapya Diosis myasandøc, y Diosis maṉba tø yac tocoye. Porque øtzta'm Diosis tø masandøcta'm, y masanbøte Diosis myasandøc.
1CO 3:18 Ni i u mi yac aṉgøma'cøtyam mi ⁿvin. O'ca ijtu mijtzomda'm cyomo'pyapø'is vyin que más musopya nascøspø musocuji'ṉ, mejor va'cø it como ni ti ji'n myusise; Diosis myusocuy va'cø pyøcø.
1CO 3:19 Porque yøṉ nacøspø pø'nis myusocuy Diosis cuentacøsi jovi'ajcutite. Ñømbase libru'omo: “Musopyapø yaj quecpa Diosis como trampa'omse mismo myusocuji'ṉ”.
1CO 3:20 Itque'tuti jachø'yupø: “Myuspa ndø Comi'is que comequectite musopyapø'is qui'psocuy”.
1CO 3:21 Por eso øtz ji'n mus tø nømø que øtz mbøjcøchoṉ más vøjpø pø'nis aṉqui'mguy y por eso øtz vøjpøti chøṉgue't: porque mumu tiyø mi ne'nda'm; porque Diosis mi nchi'upø, ji'ndyet pø'nis.
1CO 3:22 Que sea Pablo, que sea Apolos, que sea Pedro, que sea nasacopac, que sea quenguy, que sea ca'cuy, que sea ijnømbase yøti, que sea maṉbase ijnøm jøsi'cam, cøyin mijtze ne'nda'm.
1CO 3:23 Y tø øjta'm Cristo'se tø ñe'ta'm, y Cristo Diosis señe.
1CO 4:1 Por eso hay que va'cø mi ndø va'ṉjamdamø como Cristo ⁿyosatyambapø'se. Øtz aṉmandya'mbøjtzi lo que Diosis ja yac mustøjøpø vi'na pero yøti nø cha'maṉvactøju.
1CO 4:2 Vinyuṉse coyospapø'is tiene que va'cø chøc yoscuy vøjø como cyomi'is 'yaṉgui'muse.
1CO 4:3 Pero øjtzi ni usyi ji'nø nø maya'e aunque ti mi ndzamdamba mitzta'm, o ti chamyajpa eyapø pø'nis o'ca vø'aju ja vyø'aj ø ⁿyosaṉ, ni ø ne'c ji'n ø nømi o'ca vø'aj ja vyø'ajø ø ⁿyosaṉ.
1CO 4:4 Aunque ø ne'c ni'aṉjambøjtzi que o'yø ndzøc vøjø muspa'csye'ṉomo, pero ji'nø mus seguro o'ca ja it ø ṉgoja. Ndø Comi'is maṉba a'me.
1CO 4:5 Por eso u mi ñømdamu i'is yosaṉ maṉba put vøjø antes que minba ndø Comi. Cuando minba ndø Comi, je'is maṉba yaj queje mumu nu'mdzøjcupø tiyø pi'tzø'omse chøjcupø, y maṉba tø yac mustame jujche oyuse ndø qui'pstame ndø tzoco'yomo. Jicse'cam maṉba tø vøcotzøc Diosis tumdum pøn jujche ose tø yose.
1CO 4:6 Jetse ø mi ndøvøta'm, mi ndzajmatya'mbøjtzi yøṉ aṉma'yocuy para mi ⁿvingøtoyata'm. Muspa mi ndø isingøpøctam øjtzi y Apolos va'cø mi 'yaṉmañdyamø jana mi ndzøjcomø'damø ijtuse jachø'yupø; va'cø jana mi møja'ṉgotzøctam mi ⁿvin, va'cø jana maṉ ñømdamø: “Øtz mbøjcøcho'ṉøjtzi más vøjpø pø'nis 'yaṉma'yocuy; eyapø'is ñe ji'n vyøjpø tiyø”.
1CO 4:7 Hay que va'cø mi ndzi' cuenta que ni i'is ji'n mi ⁿvyøṉgotzøqui aunque mi mbøjcøcho'ṉayu lo que mi ṉgomo'pya vøjpø pø'nis 'yaṉma'yocuy. Porque mitz ja mi nø'it ni ti vøjpø que ja mi nbøjcøchoṉapø. Y o'ca mi mbøjcøchoṉu, eyapø'is mi ñchi'u, y ji'n mus mi ndzøc mi ⁿvin como que mi ne'c mi ndzøjcuse.
1CO 4:8 Mijta'm ṉgomo'tyamba que mi nø'ijtamu'am mumu tiyø, y mi riṉgu'ajtamu'am; pero ni ti ja mi nø'ijtamø. Mi ṉgomo'tyamba y que como møja'ṉ aṉgui'mbase mi 'yaṉgui'mdamba aunque øtz ja ityø ø aṉgui'mguy. Pero ni ti aṉgui'mguy ja mi nø'ijtamø. ¡Vøjpømna'ṉete o'ca viyuṉsyena'ṉ it mi aṉgui'mguy! ¡Entonces muspana'ṉ mi ndø nombratzøctamø va'cø aṉgui'mdaṉgue'tati!
1CO 4:9 Aunque øjtzi apostolesta'm chøṉø, parece como que øjtzi cojtamø Diosis como que yaj coja'ajtøju aṉgui'mbacø'mø va'cø yaj ca'tandøjø. Parece como que tza'ajcu'yom tzø'tyamu va'cø a'mdam aunque i'is, tanto pø'nis y angelesis.
1CO 4:10 Aunque i'is como'tya'mbøjtzi que ni ticøtoya ji'nø yostamepø pønda'm chøṉø, porque øtz yosta'mbøjtzi Cristocøtoya. Pero mijtzi aunque i'is mi ṉgyomo'tyamba que mi mustamba viyuṉse ndø Comi'is 'yaṉma'yocyuy. Como'tya'mbøjtzi øtz ja it ø mbømita'm, pero mitz mi mbyømi'øtyamupøte. Mitz ṉgyøna'tzøtyandøjpapøte, øjtzi qui'tzcu'yajtandøjupø chøṉø.
1CO 4:11 Hasta como yøti øjtzi osta'mbøjtzi y hasta yo'ctøtzta'mbøjtzi, jana tucu vijta'mbøjtzi, yacsutzøctandøjpøjtzi, søṉvitmavijta'mbøjtzi.
1CO 4:12 Yosta'mbøjtzi pømi ø ṉgø'ji'ṉ. Cuando topa'o'nøtyandøjpøjtzi, Dios jajmunchøjcatya'mbøjtzi va'cø chi' gracia. Cuando qui'sayajpapø'is yacsutzøcta'mbøjtzi, ndonda'mbøjtzi.
1CO 4:13 Cuando cøsujtzøtyandøjpøjtzi, entonces aṉdzoṉdaṉgue'tpøjtzi vøjø. Hasta como yøti como nascøspø putzise como'tyandøjpøjtzi. Pø'nis como'tya'mbøjtzi como patzpø'upø tise.
1CO 4:14 Aunque yø'cse mi ⁿjajyandya'mbøjtzi, ji'n sun mi yac tza'atyamø. Pero como ø mi uneseta'm mi aṉgui'mda'mbøjtzi jujche va'cø mi ijtamø porque mi sunda'mbøjtzi.
1CO 4:15 Aunque ijtuna'ṉ diez mil mi 'yaṉmandyambapø'is Cristo'is 'yaṉma'yocuy, ja it vøti mi janda; tumbøtite. Ndøvø mi ndø jandata'mbø, porque øtz mi ndza'maṉvajcatyam ndø Comi'is 'yote, y mi va'ṉjamdamu.
1CO 4:16 Por eso øjtzi mi va'ṉgatya'mbøjtzi mi mbasencia'ajcutya'm va'cø mi yaj copujtamø como øtz ndzøcpase.
1CO 4:17 Por eso ṉgø'vejøjtzi Timoteo mijtzomda'm. Timoteo su'nbøjtzi como ø uneṉgüenta ndø Comi'is ñøyicøsi. Timoteo'is chøcpa vøjø lo que aṉgui'mdøjuse. Je'is maṉba mi nchamvøjøtzøjcatyam jujche øtz itpase Cristo Jesusji'ṉ, y jujche øtz aṉma'yopyase aunque jut tu'myajpamø ø va'ṉjajmoṉguy tyøvø.
1CO 4:18 Ijtu mijtzomda'm myøja'ṉgotzøcyajpapø'is vyin. Je'is ji'nø va'ṉjamyaje o'ca ma'ṉbø mi ndu'nistame.
1CO 4:19 Pero ji'nø maṉ ya' más; ma'ṉbø maṉ mijtzomda'm o'ca syunba jetse ndø Comi'is. Entonces ma'ṉbø a'me a ver ti muspa chøcyaj ji'c pø'nis lo que musopyapøse chøcyajpa vyin, a ver o'ca suni tzametite nø chamyajupø.
1CO 4:20 Porque Diosis 'yangui'mguy ji'ndyet suni tzame, sino je'is 'yaṉgui'mguy pømi'øyupte.
1CO 4:21 Entonces cuando nu'cpøjtzi mitz ijtamumø, ¿ti mi sundamba? ¿Mi sundamba va'cø mi ngastigatzøctamø como si fuera nacspase, o si no va'cø mi o'nøndyamø su'nocuji'ṉ y pasenciapø tzocoji'ṉ?
1CO 5:1 Tzamdøjpa que it mijtzomda'm nø'ijtupø'is eya yomo; que tum pø'nis ñø'ijtu jyata'is yomo. Pero ni ji'n vya'ṉjamyajepø'is Dios ji'n chøcyaj jetsepø yatzitzoco'yajcuy.
1CO 5:2 ¡Y mitz mi ⁿvøṉgotzøctamba mi ⁿvin! ¡Más vøj va'cø mi myaya'ndamø y va'cø mi nømbujtam mijtzomda'm chøcpapø'is jetse!
1CO 5:3 Viyuṉsye øtz emøc ijtøjtzi, pero como mitzomda'mdi ijtuse aṉjajmba. Øtz muspøjtzi ti vøjø va'cø mi nøndzøctam jic pøn. Ṉgui'pspøjtzi como mijtzomda'mdi ijtuse.
1CO 5:4 Tu'mdamø ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi y mitz tø nø'ijtatyam ø ngui'psocuy. Y jendi maṉba itque't mitzji'ṉ ndø Comi Jesucristo'is pyømi.
1CO 5:5 Entonces tzi'ocu'yajtam Satanascøsi jetse chøcpapø'is, va'c yaj syis; pero espiritu va'cø cyotzoca cuando minba ndø Comi Jesús.
1CO 5:6 Ji'n vyøjø va'cø mi vøṉgotzøctam mi ⁿvin. Mi mustamba que como harina ma'tze'omo ndø cotpa usy yac poṉoṉbapø'is pan y poṉoṉba vøti harina ma'tze, jetseti cuando tumbø'is chøcpa yatzitzoco'yajcuy, jetse yatzitzoco'yajyajpa mumu pøn.
1CO 5:7 Por eso hay que va'cø mi yac tzu'ṉdam jetsepø yatzitzoco'yajcuy chøcpapø'is va'cø mi ijtam cøvajcøyupø, como harina ma'tze ja itø ti'is yac poṉoṉba. Como pascua sø'ṉomo cø'støjpa pan ja pyoṉoṉapya, jetse mi ijtamba como ja itøse mi yandzitzoco'yajcutya'm. Porque como yaj ca'yajpa borrego pascua søṉgøtoya, jetse Cristo yaj ca'tøju tø øtzcøtoyata'm.
1CO 5:8 Por eso como cuando tzøctøjpa pascua søṉ cø'støjpa pan ja itø'is ni tiyø va'cø yac poṉoṉø; jetse hay que va'cø jana ndø nø'it ni ti yatzitzoco'yajcuy ndø tzoco'yomo; porque yatzitzoco'yajcuy es como pecapø yac poṉoṉbapø'is pan lo que ji'n cyø'støji pascua sø'ṉomo. Hay que va'cø ndø tzøctam viyuṉbø tiyø ndø tumø tzocoy.
1CO 5:9 Eyapø carta'omo oyu mi ⁿjajyandyame va' jana mi amigo'ajø pøn ñø'ijtupø'is eya yomo.
1CO 5:10 Pero o'ca pøn ji'n ñømi que vya'ṉjamba Cristo, aunque pø'nis ñø'ijtu eya yomo, o 'yaṉsunba aunque ti va'cø ñø'itø, o nu'mba, o vya'ṉjamba'is comi chøqui; muspa ndø nøvejvejneyø. Porque aunque ji'n sun ndø istø'a jetsepø pøn, pero mientras que nascøs tø ijtamu, siempre ndø ispa.
1CO 5:11 Pero su'nbø nømø que va'cø jana mi nøvejvejney pøn o'ca nømba que: “Øtz va'ṉjajmopyapø chøṉø”, y ñø'ijtu eya yomo, o 'yaṉsuṉba aunque tiyø, o vya'ṉjamba comi chøqui, o tyopa'o'nøyajpa tyøvø, o no'tpa, o nu'mba; va'cø jana mi nøvejvejneyø, ni va'cø jana mi nøṉgu'tø jetsepø pøn.
1CO 5:12 Porque ¿ti'ajcuy øtz maṉba ⁿyaj coja'aj øjtzi o'ca ji'ndyet ø va'ṉjamocuy tøvø? Pero o'ca mi va'ṉjajmocuy tøvø'is chøcpa yatzitzoco'yajcuy, tiene que va'cø mi ⁿyaj coja'ajtamø.
1CO 5:13 Lo que ji'ndyet va'ṉjajmocuy tøvø, maṉba yaj coja'ajyaj Diosis. Pero mijtzomda'm ijtupø yatzitzoco'yajcuy chøcpapø'is, hay que va'cø mi nømbujtamø.
1CO 6:1 Cuando aunque jutipø mi ne'ṉgomda'm sunba mi na ṉgøva'cøtyandøjø, ji'n vyøj va'cø ṉgyøva'cøy mi vya'ṉjajmocuy tøvø ji'n vya'ṉjajmoyajepø atcanicøsi. ¿Ti'ajcuy ji'n mi ne'c mi vøjøndzøctam va'ngocutya'm mi va'ṉjamocuy tøvøji'ṉ?
1CO 6:2 ¿Ti'ajcuy ji'n mi ndzi'tam cuenta que va'ṉjajmoyajpapø'is maṉba cyøme'chaj cyojaji'n nascøsta'mbø? Y o'ca maṉba mi ṉgøme'chaje nascøsta'mbø, ¿ti'ajcuy ji'n mus mi vøjøndzøctam mi ne'ṉgomda'm usyta'mbøtite va'cocuy?
1CO 6:3 Hay que va'cø mi mustamø que tø øtz maṉba hasta angelesta'm ndø cøme'tztame; entonces más muspa ndø vøjøndzøctam va'cocuy nascøspø.
1CO 6:4 O'ca it mi va'ṉgocuy nascøspø; ¿Ti'ajcuy mi na ṉgøva'cøtyandøjpa ji'n vya'ṉjajmoyepø atcanicøsi? Mastina'ṉ vøjø va'cø mi yac vøjøndzøc va'ṉjamocuy tøvø aunquena'ṉ ji'n más musoyepø.
1CO 6:5 Nø'ø ⁿjay yøcse va'cø mi ncha'ajtamø. ¿Será que ja it ni tum pøn mijtzomda'm ijtu'is qui'psocyuy va'cø vyøjøtzøc va'ṉjajmocuy tøvø'is vya'cocuy?
1CO 6:6 Porque ji'n vyøjø va'cø mi ngøva'cøy mi va'ṉjamocuy tøvø ji'n vya'ṉjajmoyepø atcanicøsi.
1CO 6:7 Como mi na ṉgyøva'cøtyandøju, entonces mi syaṉ docotyamu'am, porque mismo mi va'ṉjajmoṉguy tøvø'omda'm mi na yacsutzøctandøju. ¿Ticøtoya ji'n mi yac tzø'tyam jetse cuando mi ⁿyacsutzøctandøjpa? ¿Ti'ajcuy ji'n mi yac tzø'tyam jetse cuando mi ñu'mandyandøjpa aunque tiyø?
1CO 6:8 Pero mijta'm ji'n mi jyendze. Mi na yacsutzøctandøjpa y mi na 'yaṉgøma'cøtyandøjpa va'cø mi na ngønu'mdandøjø mismo mi va'ṉjamoṉguy tøvøji'ṉ.
1CO 6:9 Viyuṉse mi mustamba que yatzitzocotya'mbø pøn ji'n ma chi'yajtøj ni tiyø Diosis cuenta'ṉomo. U mi yac aṉgøma'cøtyøj mi vin. Diosis ji'n ma pyojcøchonyaj yatzita'mbø. Por ejemplo ni møtzi ñø'ijtu'is yomo, ni comi chøqui vya'ṉjamyajpapø'is, ni cyøtzøjcø'oyajpapø'is tyøvø yomocøsi, ni møtzi ityajpapø pyøndøvøji'ṉ,
1CO 6:10 ni nu'myajpapø, ni 'yaṉsuñajpapø'is aunque tiyø, ni no'tpapø, ni tyopa'o'nøpapø'is tyøvø, ni cyøpøcpa'is tyøvø; ni jutipø pøn jetseta'mbø ji'n ma tøjcøy Diosis cuenta'ṉomo.
1CO 6:11 Y vene mijta'm jyendzeta'mbøna'ṉete. Pero yøti mi ngyøvajcøtyandøju'am mi ṉgojaji'ṉda'm, y Diosisame mi ñe'nda'm, y mi ⁿvyø'ajtamu'am Diosji'ṉ ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi, y ndø Comi Diosis 'Yespirituji'ṉ.
1CO 6:12 Viyuṉete tzamdøjpase que muspa ndø tzøc ndø sunbase; pero ji'n mumu vyøjø va'cø ndø tzøcø. Viyunete muspa ndø tzøc ndø sunbase, pero ni jujche øtz ni i'is ji'n yac tzøc ji'n vyøjpø.
1CO 6:13 Cuando tø ospa, ndø sunba cu'tcuy va'cø tø cu'tø; cuando tø cu'tpa, taspa ndø tzec. Pero cu'tcuy yajpa Diosis y ndø tzec Diosis yajque'tpa. Pero ndø Comi'is chøc ndø coṉña, pero ji'ndet va'cø møtzi nø'it eya yomo, sino ndø Comi'is chøc ndø coṉña vyingøtoya, y ndø Comi'is cuendatzøcpa ndø coṉña.
1CO 6:14 Diosis yac visa ndø Comi, y jetseti øtz maṉba tø yac visa'taṉgue'te ñe myusocuji'ṉ.
1CO 6:15 Tzi'tam cuenta que mi ṉgoṉñata'm ndø Comi'is señe. Por eso o'ca Cristo'is tø ne'ta'm ¿será que vøj va'cø ndø nø'it møtzi yomo? Ni jujche ji'n mus ndø tzøc jetse.
1CO 6:16 Ji'n o'ca jana mi mustame que cyø'opyapø'is møtzi yomo tumøtzøcpa vyin jetji'ṉ. Porque it jachø'yupø que pøn y yomo tumbø coṉñase chøcyajpa.
1CO 6:17 Pero va'cø ndø tumøtzøcø ndø vin ndø Comiji'ṉ, tumbø espiritu ndø nø'itpa ñe'c ndø Comiji'ṉ.
1CO 6:18 Por eso tzactam eya yomo nø'itcuy. Porque aunque tiyø coja ndø tzøcpa ji'n ndø yac tzu'ṉ ndø coṉña va'cø jana it tyumø'omo ndø Comiji'ṉ. Pero va'cø ndø nø'it eya yomo ndø coṉña tumø'om itpa jetji'ṉ. Y entonces ji'n mus it ndø coṉña tumø'om ndø Comiji'n.
1CO 6:19 Mi mustambati que Masanbø Espiritu Santo lo que Diosis mi nchi'papø je'is ñøc'ijtøjapya ndø coṉña como ñe' myasandøcse y ji'n mus ndø aṉgui'm ndø tumgø'y ndø vin, porque ndø Comi'is tø ñe'ta'm.
1CO 6:20 Porque je'is tø jutyam vøticøsi. Por eso tzøctam vøjø mi ṉgoṉnaji'n y mi espirituji'ṉ va'cø vyøjcotzøctøj Dios, porque mi ṉgoṉña y mi espiritu parejo Diosis ñe.
1CO 7:1 Yøti mi aṉdzoṉda'mbøjtzi lo que ti mi ndø jajyandyamu. Viyuṉete vøj va'cø jana pi'quis yomo pø'nis.
1CO 7:2 Pero como it vøti pøn ñø'ijtupø'is eya yomo, más vøj va'cø ñø'it ñe' yomo tumdum pø'nis. Y yomo'is va'cø tumbø jayati ñø'itø.
1CO 7:3 Hay que pø'nis va'cø chøc yomocøtoya como Diosis syunbase. Y yomo'is va'cø chøc jyayacøtoya como Diosis syunbase.
1CO 7:4 Yomo'is cyoṉña ji'ndyet ñe', sino jyaya'ise ñe. Y jetsetique't jyaya'is cyoṉña ji'ndyet ñe', sino yomo'ise ñe.
1CO 7:5 Por eso pøn y yomo va'ca jana ityaj ne'ne' emøc, unico o'ca parejo vyø'møyajpa va'cø jana ityaj tyumø'omo usyaṉ ora para 'yo'nøyajpa'csye'nom Dios. Jøsi'cam hay que va'cø ityajque't tyumø'omo. Porque va'cø jana mi ijtam tyumø'omo mi yomoji'n, de repente mi ṉgui'pspa va'cø mi ndzøc yatzitzoco'yajcuy; y ji'na mus aṉgui'maṉgøtujcøyø mi ⁿvin va'cø jana mi ndzøc yatzitzoco'yajcuy. Y satanasis mi ⁿyaj cojapa'tpa.
1CO 7:6 Jetse mi ndzajmatyamba como que ijtuti licencia va' mi ndzøcø, pero ji'ndyet pyena va'cø mi ndzøcø.
1CO 7:7 Øtz su'nbøjtzi va'cø ityajøna'ṉ mumu pøn jujche øtz ijtuse. Pero hay que va'cø it tumdum pøn jujche cyotzoṉba Diosis va'cø itø; eyapø va'cø it co'tojcajupø, y eyapø va'cø it jaṉa cyo'tojcajøpø.
1CO 7:8 Por eso nøjambyøjtzi ja cyo'tøjcajøpø y yaṉbac que vøj va'cø ityaj jetse ja cyo'tøjcajøpø jujche øtz ijtuse.
1CO 7:9 Pero o'ca ji'n mus mi aṉgui'maṉgøtøjcøy mi ⁿvin, hay que va'cø mi ṉgyo'tøjcajø. Más vøj va'cø tø co'tøjcajø que va'cø jana ndø aṉsun eya yomo.
1CO 7:10 Aṉgui'myajpa øjtzi co'tøcta'm, pero ji'ndyet ø ne aṉgui'mgupit, sino ndø Comi'is ñe'; que uy chac jyaya yomo'is.
1CO 7:11 Y o'ca chacpa, va'cø jana co'tøjcaj eyapø pønji'ṉ, pero muspa vitu'que't ñe' jyayacø'mø. Jetseti pø'nis ji'n mus myacpø' yomo.
1CO 7:12 Pero eyata'mbø pøn ⁿnøjayajpøjtzi, pero ji' ndyet ndø Comi'is 'yaṉgui'mgupit. O'ca va'ṉjajmopyapø pø'nis ñø'it yomo que ji'n vya'njajmoye, o'ca yomo'is syunba it jyayaji'n, entonces jyaya'is ji'n mus myacpø'i.
1CO 7:13 Y o'ca va'ṉjajmopyapø yomo'is ñø'it jyaya ji'n vya'ṉjajmoyepø, y pø'nis vyø'møpya va'cø it yomoji'n, entonces yomo'is ji'n mus chacø.
1CO 7:14 Ji'ṉ vya'ṉjajmoyepø pøn o'ca itpa va'ṉjajmopyapø yomoji'ṉ, Diosis ispa pøn yomoji'n si fuera como tumbø pønse. Y ji'n vya'ṉjajmoyepø masanbøte porque va'ṉjajmopapøji'ṉ ijtu. Por eso Diosis ispa ji'n vya'ṉjajmoyepø yomo o'ca itpa va'ṉjajmopyapø pønji'ṉ, igualti jetse masa'najque'tpa, y jetseti mi unenda'm masa'najyajque'tpa. O'ca ji'na'ṉ masa'najyaje cuando tum va'ṉjamopya y tum ji'n vya'ṉjamoye, entonces mi unendam ji'na'ṉ myasa'najyajque'te.
1CO 7:15 O'ca ji'n va'ṉjajmoyepø pø'nis syunba chac yomo y yomo va'ṉjajmopya, muspapø chacø, yomo tzø'pa libre, y o'ca ji'n va'ṉjajmoyepø yomo'is syunba chac jyaya y jyaya va'ṉjajmopya, muspapø chajque'ta, libre tzø'pya pøn, porque Diosis tø vejatyamu va'cø tø ijtam vøj, jana tø quiptamø.
1CO 7:16 Mijtzi ṉgyo'tøc yomote, mitz ji'n mi musi o'ca maṉba mi yac va'ṉjajmoy ni ⁿjaya. Y mijtzi nchambøn, ji'n mi musi o'ca maṉba mi yac va'njajmoy mi ⁿyomo.
1CO 7:17 Yac it tumdum pøn Diosis chamdzi'use; como ijtuse cuando Diosis vyejayu va'cø vya'ṉjajmø. Jetse aṉgui'myajpøjtzi mumu va'ṉjajmocuy tyøvø tu'myajpamø.
1CO 7:18 O'ca Diosis vyejapya pøn seña'øyupø Israel pø'nis syeñaji'ṉ, entonces jetse va'cø chø'y seña'øyupø. Y o'ca Diosis vyejapya pøn ja syeña'øyøpø, entonces va'cø jyana sena'øy ⁿvin.
1CO 7:19 O'ca tø seña'øyø, o'ca ja tø seña'øyø, ji'ndyet ni tiyø; que tal ndø yaj copujtapya Diosis 'yaṉgui'guy.
1CO 7:20 Tumdum pøn jujche ijtuse cuando vyejayu'c Diosis va'cø vya'ṉjajmø, jetse yac tzø'y.
1CO 7:21 O'ca tzøsi'ajcu'yomo mi ijtuna'ṉ nascøspø comicøsi cuando mi ⁿvyejay Diosis, u mi mbøc maya'cuy. Pero o'ca muspa mi mba't libre'ajcuy va'cø jana mi nchøsi'aj nascøspø comicøsi, vøj jetse va'cø mi nchø'y libre.
1CO 7:22 Porque supongamos pøn yospapø obligado nascøspø cyomicøsi; y entonces ndø Comi'is vyejayu va'cø cyotzoc ndø Comicø'mø; je pøn itpa como librepø pønse aunque yospatøc obligado nascøspø cyomicøsi. Pero librepø pøn ndø Comi'is vyejayupø, ndø Comicøsi obligado va'cø yosa.
1CO 7:23 Mijta'm coyojacøs mi juñdyam ndø Comi'is. Por eso o'ca pø'nis ji'n sun mi yac yosay Dios, u mi ṉgøma'nøy je pøn.
1CO 7:24 Así es que ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm; mi ijtamuse ose mi vyejandyandøji, jetse tzø'tyam Diosji'n.
1CO 7:25 Yøti ndzajmayajpøjtzi ja co'tøjcajyajøpø: ja ñø'it øjtzi angui'mocuy ndø Comi'is chamuse; pero como ndø Comi'is toya'ṉøyøjtzi, por eso muspa mi ndø va'ṉjamdamø cuando mi ndzajmatyamba jujche øtz ṉgui'pspase.
1CO 7:26 Pues øtz ṉgui'pspøjtzi que mas vøj yøtipø tiempo'omo va'cø tø tzø'y jujche tø ijtuse, porque de repente maṉba ndø is toya.
1CO 7:27 O'ca it mi ⁿyomo, u mi ṉgui'psu va'cø mi ndzacø; o'ca ja it mi ⁿyomo, u mi me'ndzu.
1CO 7:28 Pero o'ca mi ṉgyo'tøjcajpa, ji'n mi ṉgyojapa'te. O'ca papiñomo co'tøjcajpa, ji'n cyojapa'te. Pero yø'c nascøsta'mbø'is co'tøjcajyajupø'is, más isyajpa toya; por eso jetse mi ndzajmatyamba va'cø jyana ṉgyo'tøjcajtamø va'cø jana más mi istam toya.
1CO 7:29 Ø mi va'ṉjajmonguy tøvø, øtz nø sun mi ndzajmatyamø que ja ityam más vøti jama. Ityajupø'is yomo hay que va'cø itø como ja itøsena'ṉ yomo.
1CO 7:30 Toya'isyajpapø'is hay que va'cø itø como ji'n toya'isyajesena'ṉ; y alegreta'mbø'is va'cø ityajø como ji'n ityajesena'ṉ alegre. Ju'yoyajpapø'is hay que va'cø ityajø como que ja ñø'ityajøsena'ṉ ni tiyø.
1CO 7:31 Yac yosyajpapø'is nascøspø tiyø hay que va'cø ityajø como que ja yac yosyajøsena'ṉ. Porque ijtuse nascøsi mumu tiyø nømøme yajyajupø.
1CO 7:32 Entonces sunbø va'cø mi ijtam ja yomo'øyøpø va'cø jana mi ni'aṉjajmø ti maṉba mi ndzøqui. Ja itø'is yomo qui'pspa jujche muspa chøc ndø Comi'is yoscuy, porque sunba chøcø lo que syunbase ndø Comi'is.
1CO 7:33 Pero co'tøjquis chi'pa cuenta nascøsta'mbø yoscuy, va'cø chøcø lo que yomo'is syunbase.
1CO 7:34 También tum yomo ijtu'is jyaya ji'n qui'ps jujche qui'pspase yomo'is ja itø'is jyaya o papiñomo'is qui'pspase. Porque tum yomo ja it'ø'is jyaya qui'pspa ndø Comi'is yoscuy va'cø chøjcayø. Porque jetsepø yomo'is syunba va'co ñe'ajø ndø Comi's cyoṉnaji'ṉ y 'espirituji'ṉ. Mientras tum yomo'is ijtu'is jyaya qui'pspa nascøsta'mbø yoscuy, porque sunba chøcø lo que jyaya'is syunbase.
1CO 7:35 Nø'mø ndzam yø'cse va'cø mi ṉgotzoṉdamø, ji'ṉchø va'cø mi ya'inductamø. Sunba mi ṉgotzoṉdamø va'cø mi ijtam jujche syunbase ndø Comi'is, va'cø mi ⁿyostam ndø Comicøtoya mi ndumø tzocoy.
1CO 7:36 Pero o'ca aunque i'is qui'pspa que más vøjø va'cø yaj co'tøjcaj pyapiñomo, porque ijtum 'yame, tzamyomo'am, y qui'pspa que más vøj jetse; entonces hay que va'cø chøcø lo que qui'pspa que más vøjø va'cø chøcø. Muspa yaj co'tøjcajø, ji'n cyojapa'te.
1CO 7:37 Pero eyapø aunque ji'ndyet pyenatzøctøjupø qui'pspa que ji'n ma yaj co'tøjcaj pyapiñomo, y ñe' aṉqui'mba ti ma chøqui; y qui'psu'am ti maṉba chøqui, entonces vøjø va'cø jana yaj co'tøjcaj pyapiñomo.
1CO 7:38 Y yaj co'tøjcajpapø'is chøcpa vøjø. Pero ji'n yaj co'tøjcajepø'is más vøj chøcpa.
1CO 7:39 It angui'mguy co'tøjcajupø yomo va'cø it jyayaji'n cyeñajpacse'ṉomo. Pero o'ca ca'u'cam jyaya, muspa co'tøjcaj eyapø pønji'n, o'ca syunba co'tojcajø, pero na's va'ṉjajmopyapø pønji'ṉdique't.
1CO 7:40 Pero øtz nø'mbøjtzi que más contento itpa yaṉbac yomo va'cø jetse tzø'y, va'cø jana co'tøjcajø. Y øtz muspøjtzi que ñø'ijtacye't øjtzi Diosis 'Yespiritu.
1CO 8:1 Yøti ma'ṉbø ndzame a ver o'ca muspa ndø vi'ṉgø sis comi chøqui'is ñøyicøsi yaj ca'tøjupø. Viyuṉse ndø cøyin mustamba lo que muspapø ndø vi'ngø. Pero cuando tø musopya, tø jayatzamba; en cambio va'cø nay tø sundandøjø, entonces nay tø cotzondandøjpa va'cø tø va'ṉjajmotyam mas vøjø.
1CO 8:2 O'ca i'is muspase 'yaṉjamba, pero ji'ndøc myus ni tiyø syunbase va'cø myusø.
1CO 8:3 O'ca ndø sunba Dios, Diosis tø pøjcøchoṉba como 'yune.
1CO 8:4 Entonces ma'ṉba ndzajmay o'ca vøj va'cø ndø vi'c sis yaj ca'upø comi chøqui'is ñøyicøsi. Ndø mustamba que tum comi chøqui ji'n 'yaṉgui'mi nascøsi, y que tumdi it Dios.
1CO 8:5 Porque it vøti nøjayajpapø dios tzajpomo y nascøsi, y viyuṉsye sone ityaj dios y sone ityaj comi.
1CO 8:6 Pero tø øtzcøtoyata'm tumdi it Dios ndø Janda chøjcupø'is mumu tiyø, y tø øjta'm ijtamba ñe'jcøtoya. Y tumdi it ndø Comi Jesucristo, y je'tis yac itpa aunque tiyø y tø øtz jetseti tø yac itque'tpa.
1CO 8:7 Pero ji'n myusyaj mumu pø'nis que comi chøqui ji'n aṉgui'mi. Pero hasta como yøti it qui'psyajpapø'is que comi chøqui aṉgui'mba, porque ja yajøtøc jetsepø costumbre. Y por eso cuando vyi'cyajpa sis yaj ca'upø comi chøqui'is ñøyicøsi, ni'anjajmyajpa que chøcyaj cyoja; porque ji'n myusyaj seguro o'ca coja va'cø vyi'cø jetsepø sis.
1CO 8:8 Pero vi'cu'is ji'n Diosis cuenta'ṉomo tø yac iti. Jetseti va'cø tø vi'cø ji'n tø vø'aje más Diosis vyi'naṉdøjqui; ni va'cø jana tø vi'cø ji'nyet tø yatzi'aje más.
1CO 8:9 Pero aunque mitz muspa mi vi'ṉgø sunbase mi vi'ṉgø, cuendatzøc jana maṉ yaj cojapa't mi ndøvø usyta'mdi vya'ṉjajmopyapø cuando ispa nø mi vi'ṉgu sis.
1CO 8:10 Aunque mitz mi muspa o'ca muspa ndø vi'c aunque tiyø, pero eyapø pøn ji'n más myusoyepø, o'ca je'is my ispa nø vi'cupø comi chøqui'is myasandøjcomo, tal vez ji'n ma ña'tze va'cø vyi'jque't sis yaj ca'tøjupø comi chøqui'is ñøyicøsi. Entonces maṉba ni'aṉjajme que chøc cyoja, porque qui'pspa que cojapøte va'cø ndø vi'c jetsepø sis.
1CO 8:11 Entonces tocopya mi ndøvø ji'n más myusoyepø pero Cristo'is cyoca'upø. Tocopya porque mitz más it mi musocuy va'cø mi ndzøcø mi ndøvø'is qui'pspapø que coja va'cø ndø tzøcø.
1CO 8:12 Entonces cuando jetse mi ⁿvi'cpa sis, mi ṉgojapa'tque'tpa mi ndøvøcøsta'm, porque mi ndzi'pa gusto va'cø vi'ṉgø lo que ñe'c cyomo'pya que coja va'cø vyi'cø. Y va'cø mi ṉgojapa't mi ndøvø'is vyi'naṉdøjqui, mi ṉgojap'tque'tpati Cristo'is vyi'naṉdøjqui.
1CO 8:13 O'ca øtz ø ndøvø yaj cojapa'tpa como ispa aṉcø que øtz nø ⁿvi'c sis, entonces nunca ji'nam ma ⁿvi'c sis øjtzi hasta que yajnømba, va'cø jana ⁿyaj cojapa't ø ndøvø.
1CO 9:1 Tzi'tam viyuṉse cuenta que øtz librepø pøn chøṉø, y apostoles chøṉø. Øtz o'yø is Jesús ndø Comi, y mitzta'm nø mi vya'ṉjajmondyamu øtz yosu aṉcø mitzji'ṉda'm mi ndzajmatyam ndø Comi'is 'yote.
1CO 9:2 Aunque eyata'mbø'is ji'n pøjcøcho'ṉøjtzi como apostoles, mitz tiene que va'cø mi ndø pøjcøchondamø. Como sella'øyajpa carta va'cø queja que aṉgui'mba'is cyø'veju, jetse porque mitz mi va'ṉjamdamba ndø Comi, como si fuera que mi sella'øtyam ndø Comi'is, y jetse quejpa que øtz cø'vejøjtzi ndø Comi'is.
1CO 9:3 Cuando cø'ocva'cyajpøjtzi o'ca apostoles chøṉø, yøcse aṉdzoṉyajpøjtzi:
1CO 9:4 Mi mustamba viyuṉse que it ø derecho va'cø mbøjcøchon cu'tcuy y ujcuy como apostolesis chøcyajpase.
1CO 9:5 Y øtz muspatina'ṉ nøvitque't ø ⁿyomo va'ṉjajmopyapø jujche ñø'vityajpase eyapø apostolesista'm, y ndø Comi'is myuqui'ista'm y Cefasis.
1CO 9:6 U mi ṉgui'pstamu que na's øjtzi y Bernabeji'ṉ ji'n mus mbøjcøchoṉdam cu'tcuy tø tzi'tandøjpa aunque jana yosa, como nømdi chøcyajuse eyata'mbø apostolesis.
1CO 9:7 Como ni jutipø soldado'is ji'n pyø'nøy vyin, jetsetique't øtz ji'n pyena va'cø mbø'nøy ø ⁿvin. Como ñijpapø'is uva cyu'tapya tyøm; y cyoquenba'is coquenguy veneti 'yujcapya lyeche, jetse øtz muspana'ṉ pø'nøtyøjø como cosecha cuenta.
1CO 9:8 Jetse ndza'mbøjtzi ji'n solamente porque jetse qui'psyajpase pø'nis, sino también jetse it jachø'yupø Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo.
1CO 9:9 Porque it aṉgui'mocuy jachø'yupø: “U mi ṉguingøvajtu vacas cuando maṉba mi yac maṉvituvitu'vøy trigo va'cø pyut pyuj”. ¿Será que Diosis cham jetse porque syunba vacas va'cø vøj ityajø?
1CO 9:10 ¿O jetse chamu para øtzcøtoya? Viyuṉete para øtzcøtoya jetse it jachø'yupø. Por eso nas tajvitu'papø'is ñi'aṉjamba que maṉba ñøput cosecha. Y trigo nacspapø'is maṉba pijṉay pyuj va'co cyu'tayø. (Y jetse øtz muspa pø'nøtyøjø porque ndzøjcatyam øjtzi ndø Comi's yoscuy.)
1CO 9:11 O'ca mi ṉgojtatya'møjtzi Diosis 'Yespiritu mi ndzoco'yomda'm, entonces vyøjø mitzcøs va'cø mbøctamø nascøspø tiyø como cu'tcusyepø.
1CO 9:12 O'ca eyata'mbø'is muspa pyøjcøchoṉyajø nascøs ijtupø tiyø mitzcøsta'm, entonces más vøj øtz va'cø mbøjcøchoṉdaṉque'tati'tzi. Pero øtz ji'nø mi va'ṉgatyam ni tiyø, sino mumu ti ndondam øtzi va'cø vøj tuc ø ⁿyosaṉ vøjpø Cristo'is 'yoteji'ṉ.
1CO 9:13 Viyuṉse mi mustamba que Jerusale'nombø masandøjcom yosyajpapø'is cyu'tyajpa lo que tzi'yajtøjpa masandøjcomo. Y yosyajpapø altajromo yaj ca'yajtøjpamø pø'nøcuy va'cø vya'ṉjamyaj Dios, je'is vyi'cayajpa syis lo que jen yaj ca'yajtøjpapø.
1CO 9:14 Jetsetique't aṉgui'mu ndø Comi'is que chamboyajpa'is vøjpø Diosis 'yote va'cø jyamacøtyajø lo que tiji'ṉ tzi'yajtøjpapø.
1CO 9:15 Aunque it ø aṉgui'mguy va'cø pø'nøtyøjø, pero øtz ja yac yosø jetsepø aṉgui'mguy; ni yøṉ carta'omo ji'nam ⁿva'c yøti jetsepø tiyø. ¡Mejor va'cø ca'ø antes que ⁿva'cpøjtzi aunque tiyø! Jetse ne'c vøjcotzøcpa ø ⁿvin, porque øtz ji'nø va'ṉgø øtz ni icøs ni tiyø, y ni i'is ji'n musam ya'inducøjtzi va'cø jana vøṉgotzøc ø ⁿvin.
1CO 9:16 Aunque ndzambopyøjtzi vøjpø ote, ji'n mus nømø que jetcøtoya øtz vøjpø pøn chøṉø, porque tzamdzi'tøjøjtzi va'cø ndzamboya; y por obligado jetse ndzøcpøjtzi. ¡Lástima øjtzi o'ca ji'na'ṉ ndzamboy vøjpø ote, vøtina'ṉ ma tocoye!
1CO 9:17 Pero o'ca ø ṉgustopit ndzambopya vøjpø ote, mbøjcøchoṉba ø ṉgoyaja. Pero o'ca ji'n ndzøcø ṉgustopit, de toda manera tiene que va'cø ndzamboya porque jetse tzamdzi'tøj øjtzi.
1CO 9:18 Va'cø ndzamboy vøjpø Cristo'is 'yote jana coyoja, contento itpøjtzi como si fuera coyojtøjøjtzi. O'ca coyoja mbøjcøchoṉbana'ṉ, ji'na'ṉ it contento como yø'cse. Por eso ji'n ø va'ṉgue lo que muspapøna'ṉ ø va'ṉgø cuando ndzambo'pyøjtzi vøjpø ote.
1CO 9:19 Aunque øtz librepø chøṉø, ji'n chøṉ ni i'is chøsi, pero øtz tzøsi'ajøjtzi mumu pøngøtoya más vøti pøn va'cø yac tøjcøyaj Cristo'is cuenta'ṉomo.
1CO 9:20 Cuando ijtøjtzi Israel pøn gujqui, Israel pønse vitu'que'tpøjtzi va'cø yac tøjcøyaj Israel pøn Cristo'is cuenta'ṉomo. Aunque øtz ji'nu iti Moisesis 'yaṉgui'mgucø'mø, pero it pøn sunba'is chøcyaj je'is 'yaṉgui'mguy. Cuando itpøjtzi jetsepø pønji'ṉ, ndzøjque'tpøjtzi Moisesis 'yaṉgui'mguy va'cø yac tøjcøyaj jetsepø pøn Cristo'is cuenta'ṉomo.
1CO 9:21 Cuando itpøjtzi pønji'ṉ ja ñø'itøpø'is Moisesis aṉgui'mguy, ndzøcpøjtzi como je'is chøcyajpase va'cø ṉganatzøcyajque'tati jejta'm. Pero ji'nø jana ṉgo'aṉjajmay Diosis 'yaṉgui'mguy, porque Diosis 'yaṉgui'mgu'yomo ijtøjtzi.
1CO 9:22 Ityaj pøn mochita'mbø'is vya'ṉjajmocuy. Cuando itpøjtzi jic pønji'ṉ, itpøjtzi como mochise va'cø más vya'ṉjajmoyaj mø'chøqui. Aunque i itpase, jetseti itque'tpøjtzi, cualquier forma ndøjquispøjtzi a ver o'ca yaj cotzocyajpa aunque sea vene'csye'ṉomo.
1CO 9:23 Mumu ndzøcpøjtzi vøjpø otecøtoya va'cø ndø mbøjcøchondam parejo vøjpø tiyø, porque vøjpø ote ndø va'ṉjamdamba ancø.
1CO 9:24 Seguro mi mustamba que cuando po'is qui'psisyajpa, vøti pøn ma po'isyaje, pero tumdi ma ganatzøqui. Jetseti mitz tzøjque'ta Cristocøtoya como sea nø mi mbyoy'isuse va'cø mi ṉganatzøc premio.
1CO 9:25 O'ca pøn maṉba poy'isi, vi'nati tiene que va'cø 'yaṉgui'm vyin mumuticøsi va'cø ñu'ṉøy pocuy. Jetse chøcpa va'cø gyanatzøc corona yajpapø. Pero øtz ndø aṉgui'mba ndø vin Cristocøtoya va'cø ndø ṉganatzøctam corona ji'n yajepø nunca.
1CO 9:26 Jetcøtoya øtz viyuṉbopya va'cø ṉgønu'c corona. Como pøn cuando na chaṉgømøjtzøyajtøjpa ji'n mus chaṉmaṉ emøc, jetseti øtzque't ji'n aunque jujche yose Cristocøtoya.
1CO 9:27 Øtz aṉguimba ø ⁿvin va'cø jana ndzøc mumu syunbase ø sisis, va'cø ø ndzøcø vøjø Cristocøtoya; con tal jana tzø'y ja pyøjcøchovapø Diosis; aunque eyata'mbø o'yø ndzajmayaje jujche muspa pyøjcøchoṉyaj Diosis.
1CO 10:1 Ø mi va'ṉjajmonguy tøvøta'm, por eso su'ṉbøjtzi va'cø mi mustamø que mumu ya'møcta'mbø ndø janda tzu'ṉgutam oy ityaj o'nacøcø'yi; y mumu o cøtyaj majromo.
1CO 10:2 Y o'nacøcø'yi y majromo o nø'yøyaje como seña que Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo ityaju.
1CO 10:3 Mumu cyu'tyaj tumbø milagropø cu'tcuy Diosis chi'yajupø.
1CO 10:4 Y mumu tyo'ṉyaj tumbø milagropø nø' Diosis chi'yajupø. Porque mumu tyo'ṉyaj nø' milagrpø tza'om pujtupø. Jic tza' tu'ṉajpati maṉu. Hasta jut ma'nøyaju pøn, jiṉdi ma'ṉøque't tza'; y jic tza' Cristotite.
1CO 10:5 Pero aunque jetse o vityaj Moisesji'ṉ, Diosis ja syunø jujche chøcyajuse vøtita'mbø'is. Por eso ca'yaju, jiṉdi tzø'yaju ja ijnømømø.
1CO 10:6 Mumu jetse tujcu va'cø ndø tzi' cuenta que ji'n vyøj va'cø ndø aṉsun yatzita'mbø tiyø como jujche oyse chøcyaj ji'quista'm.
1CO 10:7 Ni u ndø ñgøna'tzøtyam comi chøqui como vene'aṉbø'nis chøcyajuse. Jetse ijtu jachø'yupø: “Po'csyaj pøn jen vi'cyaju, jen tyo'ṉyaj 'yujcuy, y jicye'c te'nchuṉyaju va'cø maṉ møjtzøyaje”.
1CO 10:8 Ni uy ndø møtzi nø'ijtam yomo como vene'aṉbø'nis chøcyajuse jicsye'c, y tumbø jama'omo ca'yaj veintitrés mil.
1CO 10:9 U ndø tzøctam ndø coja va'cø ndø ndzøjquista'm a ver jujche ndø toya'ṉøtyamba ndø Comi'is, como vene'aṉbø'nis chøcyajuse jicsye'c, y tza'nis cyø'sca'yaju.
1CO 10:10 Ni u mi ñømu que ji'n vyøj nø chøjcuse Diosis, jujche vene'aṉbøn nømyajuse jicsye'c; y yaj ca'aṉdocoyaju Diosis cyø'vejupø angelesis.
1CO 10:11 Mumu jetse o tucyajque't ñe'cø va'cø chi'yaj cuenta eyapø'is jujche tø tucpa o'ca ndø tzøcpa jetse. Y it ja'yøyupø va'cø ndø aṉmandyamø va'cø jana ndø tzøctam jetse tø øjta'm tø nøc'ijtøtyamupø yøṉ jama cyo'yajcutimete.
1CO 10:12 Aunque mi ṉgomo'pya que ji'n ma mi ṉgyojapa'te, jajmecøsti itø va jyana mi ṉgyojapa'tø.
1CO 10:13 Aunque jujche mi ṉgyomprobatzøctøjpase a ver o'ca maṉba mi ṉgyec coja'omo, igual jetseti tzøjquisyajtøjque'tpa aunque iyø. Pero muspa ndø va'ṉjam Dios que ñe'c Diosis ji'n tø jajmbø'i. Porque ji'n mi yac tzøjquistøji más que ji'n mi ndone'csye'ṉomo. Porque cuando mi ñchøjquistøjpa, maṉba mi ṉgyotzoṉ Diosis va'cø mi ñømbutø.
1CO 10:14 Jetcøtoya ø ndøvø nøsunupø'tzi, cuendatzøc mi ⁿvin. U mi ṉgøna'tzøtyam ni tiyø lo que ji'ndyet Dios.
1CO 10:15 Como tum pøn ñø'ijtu'is qui'psocuy maṉba ndø o'nøye, jetse mi o'nøndyamba mitzta'm como si fuera ijtuse mi ṉgui'psocuy. Mi ne'ṉgø muspa mi ṉguipstamø o'ca viyuṉbø tiyø nø ndzamu.
1CO 10:16 Cuando ndø o'nøtyamba Dios va'cø cyømasa'nøy mbaso, y cuando ndø ndo'ṉba uva'is ñø' cømasa'ṉøyupø va'cø ndø jajmundzøc ndø Comi; entonces jet señate que tumbø qui'psocuy ndø nø'ijtamu mumu pøn ndø Comiji'ṉ. Porque parejo ndø va'ṉjamdamba ti chøc øtzcøtoya ñø'pinji'ṉ ndø Comi'is. Y cuando ndø venbø'pa pan y ndø cø'spa muma'ṉgø'yta'm, jet señatique't que tumbø qui'psocuy ndø nø'ijtamba ndø Comiji'n. Porque parejo ndø va'ṉjamdamba que ndø Comi'is chi'ocuyaj vyin tø øtzcøtoyata'm.
1CO 10:17 Porque pan tumbøtite, y tø øtz vøtita'mbø chøṉø. Pero vøti aṉbøn ndø cø'spa tumbø pan, jet seña que tumbø cumgusye tø tucpa tø vøtitambø'is, como tumbø pønse.
1CO 10:18 Cuendatzøctam nascøsta'mbø Israel pøn jujche ityaju. Lo que tzi'ocuyajtøjupø va'cø yaj ca'tøj altarcøsi, jet vi'cyajpa parejo y jetse tumø tzøcyajpa jetsepø va'ṉjajmocuji'ṉ.
1CO 10:19 Entonces tzøj cuenda ti ma'ṉbø ndzame: tum comi tzøqui ji'ndyet ni tiyø, ni sis tzi'ocuyajtøjupø comi tzøquicøtoya ji'ndyet ni tiyø.
1CO 10:20 Pero nø'mbøjtzi que lo que ji'n vya'ṉjamyaje'is Dios chi'ocuyajpapø, para yatzipø espiritucøtoya chi'ocuyajpati, Dioscøs ji'n chi'ocuyaje. Pero ji'n ø sun jetse va'cø mi ndyumø'ijtam yatzipø espirituji'ṉ.
1CO 10:21 Entonces o'ca ndø Comi'is byaso'ombø ndø ndo'ṉapya, yatzipø espiritu'is ñe' ji'n mus ndø ndo'ṉayø. O'ca ndø Comi'is myesa ndø cøvi'cøjapya, ji'n mus ndø ngøvi'cøjay yach espiritu'is ñe.
1CO 10:22 Ji'ṉ mus ndø yaj qui'sca Dios va'cø ndø covi'cøjay yatzita'mbø espiritu'is myesa. Porque Dios más pømi'øyu que ji'n tø øtzta'm.
1CO 10:23 Viyuṉsye muspa ndø tzøcø ti sunba ndø ndzøcø, pero ji'n mumu vøj va'cø ndø tzøcø. Jetse viyuṉsye muspa ndø tzøcø ti sunba ndø ndzøcø; pero hay veces jetse ni i ji'n mus ndø cotzoṉ más va'cø vya'ṉjam Dios.
1CO 10:24 Ji'n mus ndø qui'ps va'cø ndø tzøc mumu tiyø ndø ne'jcøtoya. Tiene que va'cø ndø qui'psø jujche muspa ndø cotzoṉ ndø tøvø.
1CO 10:25 Muspa mi ṉgyøyin vi'ca lo que ma'ajtøjpa ijtumø vi'cuy ma'a, jana mi ṉgui'psø o'ca mi ṉgoja nø mi ndzøjcu.
1CO 10:26 Porque nas y mumu tiyø jetcøs itpapø ndø Comi'is señe.
1CO 10:27 O'ca tum pø'nis mi ⁿvyejambya va'cø mi ñøvi'ngø tyøcmø, y ji'n vya'ṉjame'is ndø Comi, o'ca syunba mi myavø, muspa mi myavø. Y muspa mi vi'ngø lo que mi ñchi'tøjpapø, jana mi ṉgui'psø o'ca mi ṉgoja nø mi ndzøjcu.
1CO 10:28 Pero o'ca mi ñchajmatyøjpa: “Yøṉø tzi'ocuyajtøjupø comi tzøquicøtoya”, entonces u mi vyi'ṉgu, va'cø jana yaj cojapa't oyu'is mi ñchajmaye jetse. Porque je'is qui'pspa o'ca ji'n vyøj ndø vi'ngø.
1CO 10:29 Ji'ndyet mijtzi maṉba ṉgui'pstame que ji'n vyøj va'cø ndø vi'ṉgø; jej mi ñchajmayupø'is, je'is maṉba qui'psi que ji'n vyøjø ndø vi'ṉgø. Pero viyuṉete jic ji'n mus nømø que øtz nø ndzøjcupø que cojate nada más porque ñe'c cyomo'pya que cojate.
1CO 10:30 Oca yøscøtoya'm ⁿnøjapyøjtzi Dios ø ṉgu'tcucøtoya, ji'n vøj va'cø topa'o'nøyøjtzi nø ngu'tu ancø lo que ticøtoya ⁿnøja'yø Dios yøscøtoya. Pero de todos modos øtz ji'n mus vi'ngø.
1CO 10:31 Entonces jujche nac mi ⁿvyi'ctamba, mi ⁿ'yuctamba, aunque ti mi ndzøctamba, tiene que va'cø mi ndzøctam mumu va'cø yaj queja que Dios myøja'ṉombøte.
1CO 10:32 Uy mi ndzøc ni tiyø va'cø jana mi yaj quec mi ndøvø coja'omo, ni Israel pøn, ni griego pøn, ni Dioscøtoya tu'myajpapø; va'cø jana mi yaj quec ni iyø coja'omo.
1CO 10:33 Jetze øtz ndzøcpa mumu tiyø va'cø chø'yaj contento mumu pøn. Ji'ndyet ø ⁿvingøtoya me'ndzepø vøjpø tiyø, sino vøti pøngøtoyatze me'tzpa, va'cø cyotzocyajø.
1CO 11:1 Isincøpøctam øjtzi como øtz isincøpøcpase Cristo.
1CO 11:2 Ø mi ndøvøta'm, mi vøṉgotzøcta'mbøjtzi porque mitz mi ndø jamdamba y mi ndzøctamba jujche mi ndzajmatyamuse øjtzi.
1CO 11:3 Pero su'nbøjtzi va'cø mi mustamø que Cristo mumu pø'nis cyovi'najø, y jyaya yomo'ise cyovi'najø, y Dios Cristo'is cyovi'najø.
1CO 11:4 O'ca pø'nis 'yo'nøpya Dios o tza'maṉvajcopya co'ta'cupø, jetse tza'ajcuyete cyopajcøtoya.
1CO 11:5 Pero o'ca ji'n cyo'ta'c yomo cuando 'yo'nøpya Dios o tza'maṉvajcopya, jetse tza'ajcuyetque't cyopajcøtoya; es como jyu'scøta'csuse.
1CO 11:6 Y yomo o'ca ji'n cyo'ta'que, mejor va'cø jyu's vyay. Y o'ca cocha'aṉdi quenba jyu'supø o jyu'scøta'csupø, mejor va'cø cyo'ta'cø.
1CO 11:7 Pøn ji'n vyøj va'cø cyo'ta'cø porque ijtuse Dios, jetseti pønda'mque't, y pø'nis yaj quejapya Diosis myøja'ṉo'majcuy; y pø'nis myøja'ṉo'majcuy yaj quejapya yomo'is.
1CO 11:8 Porque cuando Diosis chøc pøn, ni ti ja yac yosay yomo'is ñe va'cø chøc pøn; sino cuando chøc yomo, entonces pø'nis ñe yac yosayu.
1CO 11:9 Jetse pues pøn ja tyuc yomocøtoya, sino yomo tuc pøngøtoya.
1CO 11:10 Jetcøtoya hay que va'cø co'ta'c yomo va'cø cyeja angelescøtoya que yomo cøma'nø'opyapøte.
1CO 11:11 Pero tø øjtzomda'm ndø Comiji'ṉda'mbøṉø, pøn y yomo nay tø cotzoṉdandøjpa.
1CO 11:12 Porque como Diosis chøc yomo pønji'ṉ; jetsetique't pøn pø'najpa yomocøsi, pero Diosis yac itpa mumu tiyø.
1CO 11:13 Qui'pstamø mi ne'ṉgø o'ca vøjø va'cø 'yo'nøy Dios yomo'is ja cyo'ta'cøpø'is.
1CO 11:14 Tø tzi'pati cuenta que jujche tø itpase nascøsi que o'ca pø'nis ñø'it pøjipø vay, cocha'aṉ quenba.
1CO 11:15 Pero o'ca yomo'is ñø'it pøjipø vay, vyøcotzøcyajpa, porque yomo tzi'tøj pøjipø vay va'co cyøta'cøy cyopac.
1CO 11:16 Pero o'ca iyø jutipø'is sunba 'yonquip yøcsepø ticøsi, yac musø que øjtzomda'm ja'it jetsepø costumbre (va'cø chøc oración yomo'is ja cyo'ta'cøpø'is). Ni emøc tu'myajpamø va'cø vya'ṉjamyaj Dios, ja itque'tati jetspø costumbre.
1CO 11:17 Ma'ṉba mi aṉgui'mdame, pero ji'n ma mi vyøngotzøctame. Porque cuando mi ndu'mdamba, parece que ji'n mi nøvø'ajtame, sino más peor mi ndyuctamba.
1CO 11:18 Porque vinbø ma'nu'tzi que jujche nac mi ndyu'mdamba va'cø va'ṉjamdam Dios, ji'n mi nø'ijtam tumbø qui'psocuy. Eyapø'is eyati qui'pspa, y eyapø'is eyati qui'psque'tpa; y tumø ora'om va'ṉjamdo'pøjtzi que viyuṉete jetse mi ndzøctamba. Y tumø ora'om ji'n va'ṉjamdo'e.
1CO 11:19 Pero tiene que va'cø eya eyati mi ṉgui'pstamø va'co cyeja jutipøt mijtzomda'mbø vøj nø vya'ṉjajmoyupø, y jutipø ji'n nø vya'ṉjajmoyupø vøjø.
1CO 11:20 Entonces como ja mi nø'ijtam tumbø qui'psocuy cuando mi ndyu'mdamba va'cø mi ndzøctam cu'taṉbajcuy, ji'n mi jajmutzøctam ndø Comi.
1CO 11:21 Porque cuando mi vyi'ctamba, tumdumbø'nis ñe'c pyøcpa vi'na cyu'tcuy. Jetse veneta'mbø ji'n tasyaje, osyajpa. Y eyata'mbø tasyajpa hasta no'tyajpa.
1CO 11:22 ¿Será que ja it mi ne' mi ndøcta'm jut muspamø mi ṉgyu'jtamø uctamø? Porque jujche mi ndzøctambase, ja it cøna'tzø'ocuy cuando mi ndyu'mdamba Diosis ñøyicøsi, y mi yac tza'ajtamba ja itøpø'is ni tiyø. Entonces ¿ti ma mi ndzajmatyame? ¿Será que vøj va'cø mi vøṉgotzøctamø? ¡Pues ji'n ma mi vøṉgotzøctame, porque ji'n mi ndyu'mdam vøpøpit!
1CO 11:23 Porque lo que mi ndzajmatya'muse, jetse ndø Comi'is tzajma'yøjtzi: cuando maṉbatøcna'ṉ tzi'ocuyajtøj ndø Comi Jesús, mismo je tzu'cøsi pyøc pan.
1CO 11:24 Y vyøjcotzøc Dios porque chi'u pan, y vyende'nu y vyenu y nømu: “Pøctamø, cu'jtamø. Yøṉ øjchø sis venupø mitzcøtoyata'm. Tzøctam yø'cse va'cø mi ndø jajmundzøctamø”.
1CO 11:25 Cuando yaju'cam cu'taṉbajcuy, jetseti pyøjque't mbaso y nømu: “Lo que ijtupø yøṉ mbaso'omo, señate que Diosis chøc jomepø contrato ø nø'mbinji'ṉ. Tzøctam yø'cse mi ndo'ṉbase nac va'cø tø jajmutzøctamø”. Jetse nøm ndø Comi.
1CO 11:26 Entonces hasta que minba ndø Comi, mi ṉgø'spase nac pan y mi ndo'ṉdambase nac yøṉ mbaso'ombø, mi ndza'maṉva'ctamba que ñe'c ndø Comi ca'u.
1CO 11:27 Jetcøtoya cuando aunque i'is cyø'spa yøṉ pan y tyo'ṉba yøṉ vaso'ombø va'cø jyajmutzøc ndø Comi, o'ca ja it vøjpø qui'psocuy, cojapa'tpa; myenoschøcpa ndø Comi'is syis y ñø'pin.
1CO 11:28 Jetcøtoya tiene que va'cø ndø jajme'tzpø' ndø coja; y jetse va'cø ndø cø's pan y va'cø ndø to'ṉ vaso'ombø.
1CO 11:29 Porque o'ca ndø cø'spa ndø to'ṉba ji'n vyøjpø qui'psocuji'ṉ, entonces Diosis tø castigatzøcpa. Porque ji'n ndø tzi' cuenta que nøm tø cu'tu'øc va'cø ndø jajmundzøc que syisji'ṉ Cristo ca'u tø øtzcøtoya.
1CO 11:30 Por eso it vøti ca'eta'mbø y mochita'mbø mijtzomda'm; y itque'tuti ca'yajupø.
1CO 11:31 Pero o'ca ndø jajme'tzpø'pana'ṉ ndø coja ndø ne'ṉgø, ji'na'ṉ jetse tø tuqui.
1CO 11:32 Pero ndø Comi'is tø cøme'tzpa ndø cojaji'ṉ y tø yac toya'ispa va'cø maṉ tø qui'psvitu'ø va'cø jana tø tocotyam ji'n vya'ṉjajmoyajepø pønji'ṉ.
1CO 11:33 Jetse pues tyøvø'ajcutya'm, cuando mi ndyu'mdamba va'cø mi ṉgyu'jtamø, na jyo'ctandøjø parejo va'cø mi ṉgyu'jtam tum najcøsi.
1CO 11:34 O'ca iyø jutipø ospa, muspa vi'na cyu't tyøcmø. Entonces cuando mi ndyu'mdamba ji'n maṉ mi ndzøctam ji'n vyøjpø tiyø; jin maṉ mi yaj coja'ajtandøji. Cuando nu'cpa'cøjtzi mi ijtamumø, maṉba mi aṉgui'mdam eyata'mbø ticøsi.
1CO 12:1 Tøvø'ajcutya'm, su'nbøjtzi va'cø mi mustamø jujchepø musocuy tø tzi'tamba Masanbø Espiritu Santo'is.
1CO 12:2 Mi mustamba que vi'na cuando ja mi va'ṉjamdamø'ctøc ndø Comi, eyapø qui'psocuy mi ñchi'tam yatzita'mbø espiritu'is va'cø mi va'ṉjamdam umata'mbø comi tzøqui.
1CO 12:3 Jetcøtoya mi yac mustambøjtzi que jutipø vejenepya Diosis 'Yespirituji'ṉ, ji'n mus ñømø: “¡Que Diosis yaj coja'aj Jesús!” Y O'ca ji'n ñøvejvejney Masanbø Espiritu Santo'is, ni i ji'n mus ñømø: “¡Jesús ndø Comite!”
1CO 12:4 Bueno pues ityaj eyata'mbø qui'psocuy aunque ti va'cø mus ndø tzøcø, pero mismo tumbø Espiritu'is tø tzi'tamba jujcheta'm tø yosø.
1CO 12:5 Itque't eyata'mbø yoscuy, pero tumbø ndø Comi'isti tø tzi'tamba.
1CO 12:6 Eyata'm eyata'm ndø tzøcpa tø tzi'tøjpase qui'psocuy, pero tumbø Diosisti chøcpa jetse mumu pø'nomo.
1CO 12:7 Pero tumdum pø'nis ti muspa chøcø yaj quejapya Espiritu'is mumu va'ṉjajmocuy tøvø va' ñøvø'ajyajø.
1CO 12:8 Vene'aṉbøn Diosis yac tzamyajpa qui'psocuy Espirituji'ṉ; eyata'mbø pøn yac tzamyajpa cønøctøyø'cuy mismo Espirituj'iṉ.
1CO 12:9 Y eyapø yac va'ṉjajmoyajpa va'cø mus chøcø más myøja'ṉomda'mbø tiyø mismo Espiritu Santo'is chi'yajpase qui'psocuy. Por ejemplo, eyata'mbø yac tzojcoyajpa mismo 'yespirituji'ṉ,
1CO 12:10 eyapø chi'yajpa musocuy va'cø chøcyaj milagro'ajcuy, y eyapø va'cø tza'maṉvajcoyajø. Eyapø chi'yajpa qui'psocuy va'cø cyomusyaj espiritu o'ca vøjpø o'ca ji'n vyøjpø. Y eyata'mbø chi'yajpa qui'psocuy va'cø oñaj eyata'mbø ote'omo. Y eyata'mbø pøn chi'yajpa qui'psocuy va'cø cha'maṉvajcayaj ti nø tzamdøj eyapø ote'omo.
1CO 12:11 Pero tø tzi'pa mismo tumø Espiritu Santo'is qui'psocuy va'cø ndø tzøc mumu yøcseta'mbø tiyø. Je'is tø vye'nbø'tamba tumdum pøn eyata'm eyata'mbø qui'psocuy jujche ñe'c Diosis 'Yespiritu'is syunbase.
1CO 12:12 Por ejemplo tø øtz ndø coṉña tumbøtite, pero ndø ñø'itque'tuti sone tiyø eyati eyati yosyajpapø como ndø cø', ndø coso, ndø vindøm. Jetsetique't Cristo tumbøtite, pero tø øjtzi tø je'tista'meñe, ji'n tumbø yoscuy ndø tzøctame.
1CO 12:13 Porque øtz vøtita'mbø chøṉø, pero veneta'mbø Israel pønda'mete, veneta'mbø giego pønda'mete, veneta'mbø tzøsita'mete, veneta'm libre pønda'mdite. Pero mumuti tø ñø'yøtyamu como seña que Cristo'is tø ñe'tam, mismo tumbø Espiritucøsi tyumø'omo va'cø tø yostamø como tø tumbø pønse, y mumu tø pøjcøchoṉdamu tum mismo Espiritu como tumbø mbaso'omse ndø tyo'ṉve'nbase.
1CO 12:14 Jetsetique't ndø coṉña ji'ndyet tumbø tiyø, sonecuentapø tiyete.
1CO 12:15 Ndø coso ji'n mus nømø: “Ji'nchø pø'nis ñe porque øtz ji'n chøṉ pø'nis cyø'”, porque ndø cø' y ndø coso parejo ndøtze ñe. (Jetse ji'n mus tø nømø: “Øtz ji'n chøṉ Cristo'is ñe porque øtz ji'n mus yos como ø ndøvø yospase”, porque mumu parejo cristo'is tø ñe'.)
1CO 12:16 Jetseti tatzøjque't. Ji'n mus ñømø: “Øtz ji'n chøṉ pø'nis vitøm, por eso ji'ṉ chøṉ pø'nis ñe”; porque ndø tatzøc y ndø vitøm parejo ndøtzene.
1CO 12:17 Porque o'cana'ṉ ndø coṉña puro vitøm, ji'na'ṉ ndø man ni tiyø. O'cana'ṉ ndø coṉña na's coji, ji'nam ndø aṉjam viquijcø.
1CO 12:18 Pero Diosis chøjcu ndø coṉña ji'n sólo tumø cuenta yosepø, chøc vøti cuenta yospapø jujche ñe'c syunuse.
1CO 12:19 O'cana'ṉ ndø coṉña na's tumø cuenta yospapø, ji'na'ṉ mus ndø tzøcø sone cuentapø yoscuy.
1CO 12:20 Pero viyuṉsye ndø nø'ijtam eyata'm eyata'm yosyajpapø, pero ndø coṉña tumbøtite.
1CO 12:21 Por eso ndø vindø'mis ji'n mus ñøjay ndø cø': “Ji'nø mi suni”; jetseti ji'n mus ñøjay ndø copajquis ndø coso: “Ji'nø mi suni”.
1CO 12:22 Y ndø coṉnacøsta'mbø lo que más mochise ndø como'pya pero o'ca ja itøna'ṉ jete, ni ti ji'na'ṉ mus ndø tzøcø.
1CO 12:23 Ndø coṉñacøsta'mbø lo que ndø como'pya que ji'ṉ ndø sunise, jet más suñi ndø yac mescøyojpa. Y ji'n musipø ndø yaj quejyajø, jet ndø cømo'nøpya más vøjø.
1CO 12:24 Pero más suñita'mbø tiyø, ji'n pyena va'cø ndø cømo'nøyø. Porque Diosis jetse vyøjøtzøc coṉñacøsta'mbø aunque ji'n más vøj queñajepø más jet va'cø ndø cuidatzøcyajø.
1CO 12:25 Jetse va'cø jana tø tzø'tyam ne' ne', sino parejo va'cø nay tø cotzoṉdandøjø; como parejo Cristo'is tø ñe'ta'm como si fuera je'is cyoṉñase.
1CO 12:26 O'ca tumø cuenta yospapø ndø coṉñacøspø y jet topya, entonces entero topya ndø coṉñaji'ṉ. O'ca tumø cuenta yospapø vøcotzøctøjpa, mumu pøn parejø tø casøpya.
1CO 12:27 Pues jetse mitzta'm como si fuera Cristo'ise mi ngyoṉnata'm y tumdum pøn eyati mi yostamba, pero mismo ndø Comi's mi ñe'nda'm, como je'is vyinse.
1CO 12:28 Porque cuando tø tu'mdamba tø va'ṉjajmocuy tøvø, eyata'm eyata'mdi tø yostamba como Diosis tø yac yostambase. Vinbø cyot Diosis apostoles; metza'omo cyot tza'maṉvajcoyajpapø; tu'ca'yomo aṉma'yoyajpapø, y jenque't chøcyajpapø'is milagro'ajcuy; je'taṉgø'mgue't yac tzojcoyajpapø; cotzo'ṉoyajpapø, aṉgui'moyajpapø, muspapø 'yoñajø eyatambø ote'omo.
1CO 12:29 Pero ji'ndyet mumu apostolesta'm, ji'ndyet mumu cha'maṉvajcoyajepø, ji'ndyet mumu 'yaṉma'yoyajepø, ji'ndyet mumu cøyin dzøcyajepø'is milagro'ajcuy.
1CO 12:30 Ja mumu chi'yajtøj musocuy va'cø yac tzojcoyajø; ji'ndyet mumu mus 'yoñaj eyata'mbø ote'omo, ji'ndyet mumu musi'is cha'maṉva'cyajø eyapø ote'omda'mbø.
1CO 12:31 Entonces vøj va'cø mi sundamø más vøjpø musocuy tø tzi'pa Diosis. Pero øtz maṉbatøc mi ndzajmatyam jujche va'cø mi ndu'ṉajtam más vøjpø tu'ṉomo.
1CO 13:1 O'ca øtz o'nbøjtzi pø'nista'm 'yote'omda'm y angelesis 'yote'omda'm, pero o'ca ji'nø su'noye, øtz naji'dyet nøvø'aje. Es como tambo a'ṉøpyase o tø'ṉguy pømi a'ṉøpyase, comeque'cti a'ṉøpya, ni ti ji'n chame. Jetse øtz ni ti ji'n ø ndzøqui o'ca ji'nø su'noye.
1CO 13:2 O'ca muspana'ṉø tza'maṉvajcoya, y o'ca ṉgønøctøyøpyana'ṉ øjtzi mumu lo que Diosis ja yaj quejyajøpøtina'ṉ vi'na, y o'ca ṉgønøctøyøpyana'ṉ øtz ijtuse musocuy, o'ca va'ṉjajmopyana'ṉtzi va'cø mus yac tzu'ṉ cotzøc, pero o'ca ji'na'ṉø su'noye, ni ti ji'na'ṉ ø ⁿyoscuy.
1CO 13:3 Y o'ca ve'nbø'pana'ṉtzi ø mumu ndiyø va'cø ndzi'yaj pobreta'mbø, o'ca ndzi'ocuyajpana'ṉ ø ⁿvin juctyøjcomo va'cø poṉga'tøjø va'cø pyøjcøcho'ṉatyøj ø va'ṉjajmoṉguy, o'ca ji'na'ṉ su'noye, na ni titi ji'na'nø ⁿvø'aje.
1CO 13:4 Va'cø tø su'noyø, aunqueti tø tzøjcatyøjø ji'n ndø tzøjcay cuenda. Ndø tyoya'nøpya ndø tøvø, ji'n ndø aṉsun eya ne', ji'n ndø møja'ṉgotzøc ndø vin, ji'n tø nømi: “Más chøṉ øtz pøn”.
1CO 13:5 Ji'n tø vejviti, ji'n ndø tzøc qui'pcuy, ji'n puro vingøtoya vøjpø ti ndø me'ndze, eyapøcøtoya ndø me'tzpa; ji'n tø maṉba qui'sca'e. Ja ndø ñø'it yach qui'psocuy.
1CO 13:6 Ji'n ndø cøcasøy yatzitzoco'yajcuy, sino viyuṉbø tiyø ndø cøcasøpya.
1CO 13:7 Va'cø tø su'noya, aunque ti tø tzøjcatyøjpa, ji'n tø qui'syca'e. Sunba ndø va'ṉjam ndø tøvø, ndø como'pya o'ca vøjpø pønete. Y ndø ⁿjo'cpa que maṉba chøc vøjø y ndø tonba aunque tiyø.
1CO 13:8 Mumu jama maṉba it su'noyajpapø. Eya jama ji'nam ma cha'maṉvajcoñømi, ji'nam ma 'yonøm eyata'mbø ote'omo. Ji'nam ma it musocuy.
1CO 13:9 Porque veneti ndø mustamba y veneti ndø tza'maṉvactamba.
1CO 13:10 Pero cuando minba mero vøjpø, entonces maṉba yajyaj ji'n vyøjta'mbø.
1CO 13:11 Cuando che'øctøcna'ṉtzi, che'pø unesena'ṉ o'nbøjtzi; che'pø unesena'ṉ qui'psopyøjtzi, che'pø unesena'ṉ ṉgønøctøyøpyøjtzi. Pero cuando tzambø'najøjtzi, ndzajcøjtzi va'cø it che'pø unese.
1CO 13:12 Yøti como ji'n vyøjpø espejo'omo ji'n ndø is vøjø, jetse ji'n ndø is vøjø, jetse ji'n ndø comus Dios vøjø. Usyta'm ndø comuspa Dios como si fuera pi'tzø'omse. Pero jicsye'c suñi maṉba ndø is ndø Comi. Y yøti ji'n ø ṉgønøctøyøy suñi ijtuse musocuy. Pero jicsye'c ma'ṉba ṉgomus mø'chøqui Diosis qui'psocuy jujche yøti comuspase'am Diosis.
1CO 13:13 Pero yøti mumu jamacøtoya tø va'ṉjajmopya, ndø jo'cpa vøjpø tiyø, tø su'nopya; pero va'cø tø su'noyø, jet más vøjø que ni tiyø.
1CO 14:1 Entonces tzi'tam pena va'cø mi syu'notyamø y sundamø musocuy Espiritu Santo'is tø tzi'papø. Pero más sundamø musocuy va'cø mus mi ñcha'maṉvajcotyamø.
1CO 14:2 Porque o'ca pøn onba ji'n ndø cønøctøyøyipø ote'omo, entonces ji'n pøn 'yo'nøyaje, sino Dios 'yo'nøpya. Porque ni i'is ji'n cyønøctøyøyi; solamente Diosis cyønøctøyøpya. Pero Espiritu Santo'is yac tzamba ji'n tø yac musipø.
1CO 14:3 Pero tza'maṉvajcopyapø'is, je'is chajmayajpa pøn va'cø más vøj vya'ṉjajmoyajø, chajmayajpa jujche vøj va'cø ityajø, chajmayajpa va'cø jana myaya'yajø, va'cø ityaj contento.
1CO 14:4 O'ca pøn onba ji'n ndø musipø ote'omo, entonces vyin cyotzoṉba; pero cha'maṉvacpapø'is Diosis 'yote ndø ne ndø onde'omo, je'is cyotzoṉyajpa mumu va'ṉjajmocuy tøvø nø cyøma'nøyaju'is.
1CO 14:5 Øtz su'nbøjtzi va'cø mi 'yondaṉgue'tati mumu mitzta'm eyata'mbø ote'omo Espiritu Santo'is mi yac ondambase. Pero más vøti su'nbøjtzi va'cø mi ñcha'maṉvajcotyamø. Porque más vøjø va'cø ndø tza'maṉvajcoya, que ji'n va'cø tø onø eyata'mbø ote'omo, ji'n ndø cønøtøyipø ote'omo, o'ca ni i'is ji'n cha'maṉvaque. Unico o'ca ijtu muspapø'is cha'maṉvacø eyapø ote, entonces cyotzoṉyajpa mumu ityajusecø'y tu'myaju.
1CO 14:6 Por eso, ø mi va'ṉjamoṉguy tøvøta'm, o'ca øtz minba mitzcø'mø y øtz onba eyapø ote'omo y ji'n mi ṉgønøctøyøtyame, ¿ti mi ⁿñøvø'ajtamba? Ni ti ji'n mi ⁿñøvø'ajtame. O'ca ji'n mi ndzajmatyame Diosis tø yac muspapø tiyø, o'ca ji'n mi yac mustam algo; o'ca ji'n mi ndza'maṉvajcatyam Diosis 'yote; o'ca ji'n mi aṉmandyame, ni ti ji'n mi ⁿñøvø'ajtame.
1CO 14:7 Por ejemplo pø'nis chøcyajupø tiyø como jujche suscuy, como jujche arpa, o'ca aunque jujcheti yac vanba; o'ca ji'n suñi yac van vitu'vitu'neye, entonces ji'n ndø mustam tiyø vane nø yac vañaju.
1CO 14:8 Y cuando maṉba quipnømi, o'ca mu'cuy ji'n vyej vøjø, entonces ni i ji'n comeque'ajø va'cø quipnømø.
1CO 14:9 Jetsetique't mitzta'm: o'ca ji'n mi ndzamdam mi aṉnacaji'ṉ ote omba cønøctøyøyøpø, ni i'is ji'n ma myusi ti nø mi ndzamdamu. ¡Como quierati mi ndzamdamba!
1CO 14:10 Viyuṉse ityaj ote vøti nascøsi, y aunque jutipø ote'omo chamyajpa ti sunba chamyajø.
1CO 14:11 Pero o'ca øtz ji'nø ṉgønøtøyøjay 'yote, entonces øtz ma'ṉbø nømi eyaco cumgupyønete; y o'ca je'is ji'n cyønøctøyøjay ø onde, jetseti ma nømque't que øtz ya'ipø pøn chøṉø.
1CO 14:12 Por eso como vøti mi sundamba musocuy Espiritu Santo'is tø tzi'papø, tzi'tam pena más va'cø mi ñchi'tandøjø musocuy va'cø mus mi ṉgotzoṉdam tu'myajpapø; más va'cø it seguro vya'ṉjajmocutya'm.
1CO 14:13 Jetcøtoya onbapø eyaco cumgupyø ote'omo, vøjø va'cø vya'cay Dioscøs musocuy va'cø mus cha'maṉva'cø, va'cø cyønøtyøyøy mumu pø'nis.
1CO 14:14 Entonces pues o'ca o'nøpyøjtzi Dios eyapø ote'omo Espiritu Santo'is yac onbase, ni øtz ji'n ø ṉgønøctøyøy ti nø ndzamu; entonces ø espiritu'is 'yo'nøpya Dios, pero ji'nø ngønøctøyøyi; y jetse ji'nø jujche más musi.
1CO 14:15 Entonces ma'ṉbø mi ndzajmatyame ti vøjø va'cø ndzøcø. Vøjø øtz va'cø o'nøy Dios ø espirituji'ṉ y vøj va'cø ṉgønøctøyøy ø ne'ṉgø ti nø ndzamu. Vøj va'cø vanø ø espirituji'ṉ, y vøj va'cø ṉgønøctøyøy ti nø va'nøyu.
1CO 14:16 Porque o'ca mitz ⁿvøṉgotzøcpa Dios espirituji'n pero eyapø cumgu'is 'yoteji'ṉ; entonces o'ca it jiṉø nømdøc 'yaṉmachø'tzupø, jej ji'n mus ñømø: “Jetse vøj nø mi ⁿnøjayuse Dios yøscøtoya'am”. Ji'n mus nøm jetse porque ji'n cyønøctøyøy tiyø nø mi ndzamupø.
1CO 14:17 Mitz viyuṉse vøj mi ñømba: “Yøscøtoya'am”, pero ji'n mi ṉgotzoṉ jic eyapø pøn jiṉ ijtupø.
1CO 14:18 Yøscøtoya nøjambyøjtzi Dios porque øtz mas muspa ona eyata'mbø ote'omo que ji'n mumu mitzta'm.
1CO 14:19 Pero cuando tu'myaju'cam va'ṉjajmocuy tøvø, más su'nbøjtzi ndzam mosay palabra lo que øtz ṉgøñøctøyøpyapø va'cø aṉmayaj øjtzi eyata'mbø. Pero diez milpø palabra ji'ṉ cyønøctøyøyipø ji'n sun ndzamø, porque ji'n maṉ cyønøctøyøyaje.
1CO 14:20 Tøvø'ajcutya'm, u che'pø une'is qui'psocuy nø'ijtatyamu, sino que jujche yava une'is ji'n chøcyaj yatzitzoco'yajcuy, jetseti mitzta'mque't u mi ndzøctam yatzitzoco'yajcuy. Pero jujche tzambø'nis qui'psocuy ijtuse, jetseti nø'ijtaṉgue't mi ṉgui'psocutya'm.
1CO 14:21 It Diosis 'yote jachø'yupø que nømba ndø Comi: “Ma'ṉbø ṉgø'vejyaj eyaco cumgupyøn, eyapø ote'omo oñajpapø va'cø 'yo'nøyaj yøṉ cumgupøn. Pero aunque jetse ndzajmayajø, na ji'ndyet ma chøjcayaj cuenda”.
1CO 14:22 Jetse o'ca mijtzomda'm it onbapø eyaco cumgupyø ote'omo, quejpa jutipø mijtzomda'm ji'n vya'ṉjajmoyajepø, pero ji'n yaj quejay je Diosis myøja'ṉo'majcuy va'ṉjamoyajpapø. En cambio va'cø tø tza'maṉvajcoya ne' 'yote'omo, jet señate va'ṉjajmoyajpapøcøtoya; pero ji'ndyet ji'n vya'ṉjamoyajepøcøtoya.
1CO 14:23 Jetcøtoya o'ca mumu va'ṉjamocuy tøvø mi ijtam tu'mdamupø tyumø'omo, y eyaco cumgu'yombø ote'omo mi ondamba mumu, entonces o'ca tøjcøque'tpa nømdøc 'yaṉmacho'tzupø pøn, o'ca tøjcøpya ji'n vya'ṉjamoyepø pøn, maṉba cyomo'yaje que mitz ⁿjyovinda'mbøte, porque puro ji'n ndø cøñøtøyøyipø ote'omo nø mi 'yondamu.
1CO 14:24 Pero o'ca mumu mi ñcha'maṉvajcotyamba ne' ote'omda'm, y o'ca tøjcøpya ji'n vya'ṉjajmoyepø pøn o o'ca tøjcøpa pøn ja chi'tøjøpø qui'psocuy va'cø ñøctøyøyø eyapø ote; como mi 'yondamba je'is 'yote'omo, maṉba cyønøctøyøy mi ondepit que it yatzitzoco'yajcuy choco'yomo. Como cyønøctøyøpya mi onde, maṉba chi' cuenta que it cyoja.
1CO 14:25 Y quejpa cøvø'ñajupø tiyø choco'yomo ityajupø. Jicsye'c maṉba mucscøne'c nascøsi va'cø cyøna'tzøy Dios. Y maṉba nøm que viyuṉse Dios ijtu mijtzomda'm.
1CO 14:26 Tøvø'ajcuy, ma'ṉbø mi ndzajmatyam ti sunba ndzamø. Cuando mi ndyu'mdamba, tum pøn vanba, eyapø aṉma'yopya, eyapø'is chamba Diosis yaj quejupø tiyø, eyapø'is onba eyapø ote'omo, eyapø'is cha'maṉvacpa eyapø ote. Mumu aṉbøn tzøctamø va'cø nañøcotzoṉdandøjø va'cø más ⁿvyøjø mi ⁿvya'ṉjajmotyamø.
1CO 14:27 O'ca mi ondamba eyapø ote'omo, ondam metzpøn; cuando más tu'caṉbøn; tumdum aṉbøndit ondamø, y como ji'n cyønøctøyøyaje eyapø ote, eyapø'is tiene que va'cø cha'maṉvac ti nø chamdøju.
1CO 14:28 Y o'ca ja it muspapø'is cha'maṉvacø, más vøj ni i ji'n 'yon eyapø ote'omo ityajumø tu'myajupø pøn. Tyumgø'yti muspa 'yonø, y muspa 'yo'nøy Dios eyapø ote'omo.
1CO 14:29 Jetsetique't tza'maṉvajcoyajpapø metzcuy tu'cay yac tza'maṉvajcoyajø, mientras más eyata'mbø'is yac tzøjcayaj cuenda o'ca viyuṉ ji'n vyiyuṉ nø chamdøjupø.
1CO 14:30 Y o'ca aunque tiyø yac muspa Diosis eyapø po'csupø jeni, entonces nø chamupø'is ote, hay que va'cø cha'maṉjejø antes que ma cham eyapø'is.
1CO 14:31 Porque jetse mumu muspa mi ncha'maṉvajcotyam tumdum pøn, va'cø 'yaṉmayaj mumu aṉbøn, mumu va'cø chajmayajtøjø va'cø va'ṉjajmoyajø tumchocoy.
1CO 14:32 Y tza'maṉvajcopyapø pø'nis ñe'c 'yaṉgui'mba jujche maṉba yac yos qui'psocuy Espiritu'is chi'yajupø.
1CO 14:33 Porque Diosis ji'n yac syo'natejnømø, sino yac vøṉneñømba. Jujche chøcyajpase aunque juti Diosis ñe' tu'myajpamø,
1CO 14:34 jetseti cuando tu'myajpa va'ṉjajmocuy tyøvø, yomota'm tiene que va'cø vøṉneyajø. Porque ja ñø'ityaj permiso va'cø vejvejneyajø; tiene que va'cø cyøma'nøyajø como it jachø'yupø jujche Dios aṉgui'mbase.
1CO 14:35 Y o'ca aunque ti sunba 'yaṉmayajø; tyøjcomda'm yac aṉgøva'cyaj jyayacøsi, porque cocha'ajaṉ va'cø vyejvejney yomo ijnømumø tu'myaju'cam va'ṉjamocuy tøvø.
1CO 14:36 U mi ṉgui'pstamu que mitz muspa mi ndzøctam lo que eyata'mbø va'ṉjajmocuy tøvø'is ji'n chøcyajepø. Porque ji'ndyet mitzta'm ndzamdzo'tztamepø Diosis 'yote ni i'støc ja chamø'c, ni ji'ndyet saṉ mitzta'm mbøjcochoṉdam Diosis 'yote.
1CO 14:37 O'ca mi ṉgomo'pya que mi ncha'maṉvajcopyapøte, o'ca mi ṉgomo'pya que nø'it qui'psocuy Espiritu'is ñchi'upø; entonces tiene que va'cø mi ṉgønøctøyøy que viyuṉse ndø Comi'is 'yaṉgui'mguy øtz nø mi ⁿjajyandyamupø.
1CO 14:38 Pero o'ca aunque i'is ji'n cyønøctøyøy que øtz nø jay ndø Comi'is 'yaṉgui'mguy, entonces jic ji'n cyønøctøyøyipø'is, u mi ṉgøma'nøtyamø.
1CO 14:39 Jetse pues ø mi ndøvøta'm, tzi'tam pena va'cø mi ndza'maṉvajcotyamø. Y u mi ya'inducyaju eyata'mbø ote'omo oñajpa.
1CO 14:40 Con respeto tzøctam mumu tiyø y vøpøpit, ni i jana so'nateja; va'cø parejo nøctøyøtyøjø ti nø chamdøju.
1CO 15:1 Yøti ø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm, ma'ṉbø mi yac jajmutzøctaṉgue't vøjpø ote mi ndzamgopo'atya'm øjtzi vi'na. Yøṉ ote mi mbøjcøchoṉdamu y mi vya'ṉjajmondyamba mø'chøqui porque je vøjpø ote mi ṉgønøctøyøtyamba.
1CO 15:2 Y je vøjpø otepit mi ṉgyotzoctamba. Mi ngyotzoctamba o'ca mi jamchø'tyamba lo que mi ndzajmatyamupø tiyø; mi ngyotzoctamba o'ca ji'n cyomequec mi va'ṉjamdame.
1CO 15:3 Porque vi'na mi ndzamdzo'tzatya'møjtzi øtz mbøjcøchoṉuse øjtzi. Mi ndzajmatyamu que Cristo'is tø coca'atyam ndø coja, ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote.
1CO 15:4 Y mi ndzajmatyaṉgue't øjtzi que Cristo o niptøji y visa'u tu'cay jamapit ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote.
1CO 15:5 Y visa'ujcam, yac is vyin Cefas, y jøsi'cam yac isyajque't vyin je doce apostoles.
1CO 15:6 Jøsi'cam misma hora yac isyajque't vyin más de quientosta'mbø va'ṉjamocuy tøvø tumø'omna'ṉ ityaju. Hasta como yøti casi que mumu jejta'm ityajuti, pero vene ca'yaju'am.
1CO 15:7 Jøsi'cam yac isque't vyin Jacobo, y más jøsi'cam yac isyajque't vyin mumu apostoles.
1CO 15:8 Y saṉ ultimoti'am øtz yac isque'tuti vyin; pero øtz eyati o apostolesaje, como si fuera une ya pø'najupø.
1CO 15:9 Porque øtz ji'n mus vøjcotzøctøjø como eyata'mbø apostoles vøjcotzøcyajtøjpase. Y øtz ji'n vyøjø va'cø apostolescotzøctøjø, porque yacsutzøcpana'ṉtzi vya'ṉjamyajpapø'is Dios.
1CO 15:10 Pero apostolesajøjtzi como ijtuse yøti porque Diosis to'ya'ṉø'yøjtzi. Y ja cyomequec toya'ṉø'yøjtzi, porque más vøj yos øjtzi que mumu eyata'mbø apostolese. Pero ji'ndyet øtz yosepø, sino øjtze nøyospapø Diosis ñe pyømiji'n.
1CO 15:11 Entonces o'ca chamyajpapø eyapø apostolesista'm, o'ca ndza'mba øjtzi; tumbø oteti ndzamda'mbøjtzi, y jetse mi va'ṉjamdamu.
1CO 15:12 Y como ndzamgøpucsta'mbøjtzi que Cristo visa'u ca'yajupø'omo, ¿Ti'ajcuy nømyajpa vene mijtzomda'mbø que ji'n visa'yaj ca'yajupø?
1CO 15:13 Porque o'ca ji'nna'ṉ visa'yaj ca'yajupø, ni Cristo ja visa'øna'ṉ.
1CO 15:14 Y o'ca Cristo ja vyisa'øna'ṉ comequectina'ṉ ndzamgøpucsta'mbøjtzi, y jetseti comequec mi va'ṉjamdaṉque'tpana'ṉ.
1CO 15:15 Y o'ca ji'n visa'yaj ca'yajupø, entonces sutzcucyøsna'ṉ tzø'pya ndzambase øjtzi jujche chøc Diosis. Porque øtz ndzamgøpucstamba øjtzi que Diosis yac visa' Cristo.
1CO 15:16 Pero o'ca viyuṉete ji'nna'ṉ visa'yaj ca'yajupø, entonces ni Cristo ja yac visa'øna'ṉ Diosis.
1CO 15:17 Y o'ca Cristo ja vyisa'øna'ṉ, comequec mi va'ṉjamdambana'ṉ y mumu jamasena'ṉ mi ṉgoja ijtamu.
1CO 15:18 Y o'cana'ṉ jetse, tocoyajuna'ṉ vi'na ca'yajupø oyu'is vya'ṉjamyaj Cristo.
1CO 15:19 O'cana'n san yøtipø itcu'yomo ndø ⁿjo'ctambana'ṉ más vyøjom va'cø tø putø Cristoji'ṉ, entonces como más ji'n vyøj itipø pønsena'ṉ tø ijtamba que ji'n mumu eyata'mbø pønse.
1CO 15:20 Pero viyuṉsye visa Cristo cuando ca'yajupø'omna'ṉ ijtu. Como tum cosecha cuando ijtzo'tzpa jet mas vøjpø, jetse Cristo mas vøjpø y por eso cyovi'najøpø. Vya'ṉjamyajpa'is Cristo y ca'yaju, je'is cyovi'najøta'm. Ca'yaju pero como tø øṉba y tø sa'pase, jetse maṉba visa'yaje.
1CO 15:21 Porque jujche tumbø pø'nis chøquipit ca'tzo'tznømu, jetsetique't tumbø pø'nis chøquipit visa'tzo'tznøṉgue'tu.
1CO 15:22 Porque como mumu tø ca'tamba porque Ada'nis tø tyøvøta'm, jetsetique't mumu maṉba tø tzi'tam quenguy como Cristo'is tø tyøvøta'm.
1CO 15:23 Pero tumdum pø'nis 'yora cuando nu'cpa maṉba visa'e. Cristo vinbø visa'tzo'tzu. Como tum cosecha ijtzo'tzpase, jetse visa'tzo'tz Cristo y jet visa'yajpapø'is cyovi'najøpø. Y hasta minba Cristo, jicsye'cam maṉba visa'yaj je'is ñe'ta'm.
1CO 15:24 Jøsi'cam nu'cpa yajcuy, cuando Cristo'is maṉba chi'ocu'yaj 'yaṉgui'mguy Jyata Dioscøsi yac jøcøjayajujcam aunque jujchepø møja'ṉ angui'mbapø'is 'yaṉgui'mguy, mumu covi'najø'stam 'yaṉgui'mguy, mumu myøja'ṉomda'mbø'is 'yaṉgui'mguy, mumu pømi'øyupø'is 'yaṉgui'mguy. Mumu maṉba yac jøcøpøjayaje.
1CO 15:25 Pero Cristo tiene que va'cø 'yaṉgui'mø como møja'ṉ aṉgui'mbase hasta que yac mochquecyajpa mumu qui'sayajpapø'is.
1CO 15:26 Último Cristo'is maṉba yaj ca'cuy. Como tum enemigo yaj ca'tøjpase y ji'nam chø'y, jetse ji'nam ma it ca'cuy.
1CO 15:27 Diosis cyot Jesús va'cø 'yangui'm mumu ticøsi. Cuando it jachø'yupø que ñe'c aṉgui'mba mumuticøsi, ndø cønøctøyøpya que Jesusis ji'n 'yaṉgui'm Jyata Dios. Porque Jyata Diosis 'yaṉgui'm Jesús va'cø 'yaṉgui'm mumuticøsi.
1CO 15:28 Y cuando mumu tiyø tzø'pya Diosis 'Yune'is 'yaṉgui'mgupit, 'Yune mati tzø'cye't Jyata Diosis 'yaṉgui'mgui'pit. Porque Dios cyojtupø'is 'Yune va'cø 'yaṉgui'm mumuticøsi. Entonces tyumgø'y Dios maṉba aṉgui'm mumticøsi.
1CO 15:29 Y o'ca ji'n jetse, entonces jovi'ajcuyete va'cø nø'ji'ṉ nø'yøyajø ca'yajupøcøtoya o'ca ni jujche ji'n visa'yaj ca'yajupø.
1CO 15:30 O'ca ji'n visa'yaj ca'yajupø, jovi'ajcuyete va'cø ijtam øjtzi fácil tø yaj ca'tøjpamø aunque ti hora.
1CO 15:31 Como viyuṉsyepø tiyø que øtz vøṉgotzøcpa Dios porque mitz va'ṉjamdamba ndø Comi Jesucristo, øtz ndza'ma'ṉvajcu ancø je'is 'yote, jetsetique't viyuṉsepø tiyø que aunque ti jama fácil ca'pøjtzi o si no yaj ca'tøjpøjtzi.
1CO 15:32 Como aunque jujchepø pø'nis cyoquijpase, o'ca jetsena'n cuando Efeso cumgu'yomo o'yø nøṉguip sunupø'is yaj ca'ø como yach copø'nis tø yaj ca'yajpase, entonces ni jujchena'ṉ ja ñøvø'ajøna'ṉtzi o'ca ji'naṉ visa'yaj ca'yajupø. Entonces mejorna'n va' tø nømø: “Tø cu'jta'i, tø ucta'i, ndø nøṉgøjta'i ndø gusto; pues jomi vøstøcmøy maṉba tø ca'tame”.
1CO 15:33 U mi yac aṉgøma'cøtyam mi ⁿvin. Porque nømnømbase, “O'ca tumø'om tø vijtamba yatzipø ndø tøvøji'ṉ, entonces ndø yac tzacyajpa vøjpø ndø costumbreta'm”.
1CO 15:34 Cuendatzøctam mi ⁿvin va'cø mi ijtam vøjø, u cyojatzøctamu. Porque ityaj mitzji'ṉda'm ji'n cyønøctøyajepø'is ni tiyø Diosis ñe'. Øtz mi nøjandya'mbøjtzi yøcse que it ji'n cyønøctøyajepø'is Diosis ñe' va'cø mi ndza'ajcuchi'tamø.
1CO 15:35 Pero tal vez iyø jutipø nømba: “¿Jujche maṉba visa'yaje ca'yajupø? ¿Quién sabe jujchepø quene maṉba ñøvisa'yaje?”
1CO 15:36 ⁿJyovimbø mijtzi. Porque cuando ndø nijpa tømbu, tiene que va'co yaj tømbu va'cø qui'm 'yune.
1CO 15:37 Saṉ tømbu ndø nijpa, ji'n ndø nijpay cyuy møjapø, que sea trigo, que sea eyapø tømbu.
1CO 15:38 Pero Diosis yaj cu'yøpya tumdumbø tømbu jujche syunbase. Tumdumbø tømbu eyati yaj cu'yøpya segun tiyø tømbu ndø nijpa.
1CO 15:39 Mumu sis ji'n tum go'ma. Pø'nis syis tumgo'ma; y copø'nis syis eyati; y coque'is syis eyatique't, paloma'is syis eyatique't.
1CO 15:40 Ityajque't tzajpomda'mbø tiyø. Ityaj nascøsta'mbø tiyø. Tzajpomda'mbø eyati sø'ṉyajpa, nascøsta'mbø eyati sø'ṉyajpa.
1CO 15:41 Jama eyati sø'ṉba y poya eyati sø'ṉba; también matza eyati sø'ṉyajque'tpa; y it matza ji'n parejo sø'ṉyaje. Ityaj møja sø'ṉyajpapø, ityaj che' sø'ṉyajpapø.
1CO 15:42 Jetseti maṉba tujque'te cuando visa'yajpa ca'yajupø. Ndø nijpupø putzpa, pero visa'upø ji'nam pyutz nunca.
1CO 15:43 Ndø nijpupø, ni ti ji'n yoscuy; pero visa'upø, saṉ vøjco'nipø tiyete. Ndø nijpupø mochipøte; visa'u'jcam pømi'øpya.
1CO 15:44 Ndø nijpa nascøspø coṉña, visa'pa Espiritupø. It nascøspø coṉña; it espiritupø coṉña.
1CO 15:45 Y jetse it jachø'yupø: “Vinbø Adán tuc pøn quenbapø”. Ultimopø Adán espiritupøte y Jesusete syajpapø'is quenguy.
1CO 15:46 Pero vi'napø nascøspøna'ṉete, ji'ndyena'ṉ espiritupø. Y minba jøsi'jcam, espiritupøtimete.
1CO 15:47 Vinbø pøn naspø tujcu y nascøspø pøna'ṉete. Metza'ombø ndø Comite minupø tzajpomo.
1CO 15:48 Ijtusena'ṉ naspø pøn, jetseti tø ijtaṉque'tpa nasta'mbø. Ijtuse ndø Comi tzajpombø, jetseti tø øjtzi tø va'ṉjamdambapø'is ndø Comi tzajpomda'mbøse maṉba tø ijtanque'te.
1CO 15:49 Jujche quenbase naspø pøn, jetseti tø quendaṉgue'tpa yøti; pero jujche quenbase tzajpom minupø; jetseti maṉba tø quendaṉgue'te jøsi'cam.
1CO 15:50 Tøvø'ajcuy, mi ndzajmatyamba que sisøyupø'is y nø'pi'nøyupø'is ji'n mus pyøjcøchoṉ itcuy Diosis itcu'yomo. Ni yajpapø ji'n mus it ji'n yajemø ni tiyø.
1CO 15:51 Y yøti cøma'nøtyamø porque manba mi ndzajmatyame ji'na'ṉ mustøjipø vi'nacsye'ṉomo: Ji'n mumu ma tø ca'tame. Pero mumu maṉba tø cacpø'tandøji.
1CO 15:52 Joviseti chøtyøṉ orati como tø itzcotznepya, jetse jovisyeti maṉba tø cacpø'tandøji cuando mu'nømba yajnømba'camete. Porque maṉba mu'nømi, y ca'yajupø maṉba visa'yaje va'cø nunca jana cya'vøtzøcyajø, y tø øtzta'm maṉba tø cacpø'tandøji.
1CO 15:53 Porque como tø mescøyojpase, jetseti maṉba tø tuqui. Ndø tzacpa putzpapø y ndø pøcpa ji'n pyutzipø. Ndø cacpø'pa maṉbapøna'ṉ ca'e, ndø pøcpa ji'n cya'epø.
1CO 15:54 Entonces ndø tzactamu'cam putzpapø y ndø pøctamu'cam nuncø ji'nam pyutzipø; y cuando ndø ndzacpø'tamu'cam ndø coṉña ca'papø, y nø pøctamu'cam ji'nam cya'epø nunca; entonces maṉba tuqui jujche ijtuse jachø'yupø: “Ndø tondamu'camete, ji'nam ma tø ca'tame nunca.
1CO 15:55 Viyuṉsye ji'nam it ca'cu'is pyømi va'cø tø yacsutzøcø. Viyuṉse ndø tondamu'am, ji'nam tø tzø'tyam tzatøjcomo”.
1CO 15:56 Ndø coja'is chøquipit tø ca'pa; y porque it angui'mguy, por eso sunba ndø tzøc yatzi tzoco'yajcuy, y por eso tø yaj coja'ajtøjpa.
1CO 15:57 Pero vøco'nipøte Dios, porque je'is tø yac tonba porque ndø Comi Jesucristo'is tø cotzoṉba.
1CO 15:58 Por eso ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø mi sundambapø øjtzi, va'ṉjajmotyam mø'chøqui, nunca u mi jajmbøtam mi va'ṉjajmoṉguy. Mumu jamase tzøctam más vøti ndø Comi'is yoscuy, porque mi mustamba que ji'n comequec mi yosatyame ndø Comi.
1CO 16:1 Yøti ma'ṉbø mi ndzam tumin du'mguy va'ṉjajmocuy tøvøcøtoyata'm. Su'nbøjtzi va'cø mi ndzøctaṉgue'ta jujche aṉgui'myaj øjtzi Galacia nasom tu'myajpapø ndø Comi'ise ñe'ta'm.
1CO 16:2 Tumdum semana tzo'tzcuy jama, tumdum pøn ve'nbujtamø usy mi ndumin segun jujche'ṉom mi ṉganatzøctamu, y aṉne'ctamø. Y entonces cuando mi'nbøjtzi, listo ijtu'cam tumin tu'mupø, jana jicsye'ctøc mi ndu'mdamø.
1CO 16:3 Cuando nu'cpøjtzi, entonces øtz ma'ṉbø ṉgø'vejyaj pøn mitz ṉgøpiṉdamupø va'cø ñømaṉyaj Jerusale'nomo tumin mi va'ctzi'tamupø; y va'cø ñømaṉyaj carta mitz jandyamupø.
1CO 16:4 Y o'ca vøjø va'cø maṉgue't øjtzi, maṉyajpa øtzji'ṉ.
1CO 16:5 Cøjtu'cam øjtzi Macedonia nasomo, ma'ṉbø nu'c mitz ijtamumø, porque ma'ṉbø cøt Macedonia nasomo.
1CO 16:6 Tal vez ma'ṉbø ya'e mitzji'nda'm. Tal vez jiṉ ma'ṉbø ṉgøjtay pacac aṉsøṉ. Entonces muspa mi ndø cotzoṉdamø jut ma'ṉbø mave; va'cø mi ndø tzi'tam ti ma'ṉbø suni tuṉgøtoya.
1CO 16:7 Porque ji'nø sun va'cø saṉ pocyøtø, pero su'nbø ya'yø mitzji'ṉda'm, o'ca tzi'pa permiso ndø Comi'is.
1CO 16:8 Pero ma'ṉbø tzø'y Efeso cumgu'yomo hasta que nu'cpa Pentecostés jama.
1CO 16:9 Porque yø'qui øtz ndzi'pa cuenda que vøti muspø ndzøc ndø Comi'is yoscuy, y maṉba put vyø'om ø ⁿyoscuy; pero it vøti ya'inducjo'yajpapø'stzi.
1CO 16:10 O'ca nu'cpa Timoteo, cotzoṉdamø va'cø it contento mitzji'ṉda'm; porque jujche øtz ndzøcpa ndø Comi'is yoscuy, jetseti je'is chøjque'tpa.
1CO 16:11 Por eso u mi ṉgonoctam Timoteo. Cotzoṉdamø, tzi'tam tuṉgøtoya ti nø syunu, contento va'cø min tu'nø. Porque nø'mø jo'ṉgu mapø mini eyapø ndø tøvøji'ṉda'm.
1CO 16:12 Ndø tøvø Apolos jana tumnac ⁿnøjmajo'yøjtzi va'cø maṉ mi ndyu'ndamø eyapø ndø tøvøji'ṉda'm. Pero ni jujche ja syun myaṉ yøti. Maṉba mi ndyu'nistame cuando itpa lyugar.
1CO 16:13 Tzøctam cuenda mi ⁿvin va'ṉjajmotyamø mø'chøqui, tzambønse ijtamø, más tzi'tam mi mbømi va'cø mi ndondamø.
1CO 16:14 Mumu ti mi ndzøctamba, tzøctam mi sundamba aṉcø mi ndøvø.
1CO 16:15 Ø mi ndøvøta'm, mi mustamba que Acaya nasomo, vi'na o va'ṉjajmoyaje Estefanasis fyamilia, y je'is chi'ocuyajyaj vyin va'cø yosyaj va'ṉjajmocuy tøvøcøtoyata'm.
1CO 16:16 Jetcøtoya mi ndzajmatya'mbøjtzi va'cø mi ṉgøna'tzøtyam chi'ocuyajyaju'is vyin jetse, y va'cø mi ṉgøna'tzøtyam mumu yosyajpapø y cotzo'ṉoyajpapø jetji'ṉda'm.
1CO 16:17 Casøpyøjtzi porque miñaju'am Estéfanas, Fortunato y Acaico. Pues je'is chøcyaju mitz ja musøpø mi ndzøctamø, porque ja mi ijtamøna'ṉ yø'qui.
1CO 16:18 Ji'quista'm yac tzi'ṉbø'jayaj ø ndzocoy y mi ⁿyac tzi'ṉbø'jayajque't mi ndzocotya'm. Hay que va'cø mi ṉgøna'tzøtyam jetseta'mbø.
1CO 16:19 Mi ṉgyø'vejatyamba dyus mi va'ṉjamoṉguy tøvø'sta'm tu'myajpapø'is Asia nasomo. Y mi ṉgyø'vejatyaṉgue'tpa vøti dyus ndø Comi'is ñøyicøsi Aquila'is y Priscila'is y je'is tyøjcom tu'myajpapø'is.
1CO 16:20 Mi ṉgyø'vejatyamba dyus mumu mi va'ṉjajmonguy tøvø'sta'm; y na syuctandøjø masanbø su'cocuji'ṉ.
1CO 16:21 Øjchøṉø Pablo ø ne' ø ṉgø'ji'ṉ nø mi ⁿjajyandyamu ø ⁿyuschi'ocuy.
1CO 16:22 Ji'n syunipø'is ndø Comi Jesucristo, tiene que va'cø yachcøvejøyø Diosis va'cø tocoyø. ¡Mijchø ø mi Ṉgomita'm, minø!
1CO 16:23 O'nømbøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ndø Comi Jesucristo'is ñe' vyø'ajcupit.
1CO 16:24 Mi sunda'mbøjtzi mumu mitzta'm ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi. Amén.
2CO 1:1 Øjti chøṉø Pablo, Jesucristo'is chøṉ 'yapostoles porque jetse syun Diosis. Yøṉ carta mi jajyandya'møjtzi ndø va'ṉjamoṉguy tøvø Timoteoji'ṉ. Mi jajyandyamba mijtzi mi ndyu'mdambapø'is Diosis ñøyicøsi Corinto cumgu'yom mi ⁿijtamupø'is. Mi ⁿjajyandyaṉgue'tpøjtzi mumu Diosis mi 'yunenda'm Acaya nasomo mi ⁿijtumupø'is.
2CO 1:2 O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi yac ijtam contento.
2CO 1:3 Ndø vøcotzøcta Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata. Jetemete ndø Janda tø toya'ṉøpya'is, y je'is mumu jama tø yajapya ndø maya'cuy.
2CO 1:4 Cuando toya'ista'mbøjtzi, Diosis yajapya ø maya'ṉgutya'm. Entonces cuando eyapø pøn toya'isyajpa, øtz muspa ⁿyajayaj myaya'cuy como Diosis yajayuse ø maya'ṉguy.
2CO 1:5 Como vøti toya'ista'mbøjtzi Cristoji'ṉ, jetsetique't Cristoji'n yajpa vøti ø maya'ṉgutya'm va'cø casøtyam vøti.
2CO 1:6 Pero cuando øtz istamba toya, mitzcøtoyata'mete; va'cø yajandyam mi maya'cutya'm y va'cø mi ṉgyotzoctamø. Jetse muspa mi ndondam vøpøpit mi ndoya jujche øtz ndondambase toya. Y cuando Diosis yajatyamba ø maya'ṉgutya'm, es para va'ca yajque'tati mi maya'cutya'm, y va'cø mi ṉgyotzoctamø.
2CO 1:7 Por eso va'ṉjamda'mbøjtzi viyuṉsye que maṉba mi mbyujtam vyøjomo, porque musta'mbøjtzi que como mi ndyoya'istamba øtzji'ṉda'm ndø va'ṉjamdamba ancø Cristo, jetseti maṉba mi mbyujtam vyøjom øtzji'ṉda'm.
2CO 1:8 Ø mi va'ṉjamoṉguy tøvøta'm, su'nbøjtzi va'cø mi mustamø jujche yacsutzøctandøj øjtzi Asia nasomo. Vøti yacsutzøctandøj øjtzi hasta que ja itøna'ṉ ø mbømi va'cø ndondamø, hasta que ṉgomo'ndya'møjtzi que maṉbase ca'tame.
2CO 1:9 Ni'aṉjamda'møjtzi o'ca tzamdzi'tandøjøjtzi va'cø ca'tamø. Pero jetse tujcu va'cø ndzi'tam cuenta que solo Dios va'cø ndø va'ṉjamdamø, que je'is tø cotzoṉba, que ji'n mus ndø yaj cotzoc ndø vin ndø ne'ṉgø. Diosis muspa tø yaj cotzoca, porque hasta ca'yajupø yac visa'yajpa je'is.
2CO 1:10 Y je Diosis o yaj cotzoctame, ja cya'ta'møjtzi, y yøti yaj cotzoctaṉgue'tpati'tzi møja'ṉ na'tzcu'yomo. Y va'ṉjamda'mbøjtzi Dios que je'is matøc yaj cotzoctaṉgue'te.
2CO 1:11 O'ca mitz mi o'nøndyamba Dios øtzcøtoyata'm, jetse mi ndø cotzoṉdamba. Y cuando Diosis cotzoṉda'mbøjtzi porque vøti pø'nis jyajmutzøcyajpa Dios øtzcøtoya, entonces vøti pø'nis maṉba chi'yaj cuenta que Diosis chøc vøjpø tiyø øtzcøtoyata'm, y maṉba ñøjayaj Dios yøscøtoya.
2CO 1:12 Ijtu ticøtoya casøtya'mbøjtzi. Casøtya'mbøjtzi porque mismo ø ndzoco'is ñi'aṉjajmba o'ca oyuse ijtam yøṉ nascøsi, ndumøchocoyajta'mbøjtzi va'cø ndzøctam mumu tiyø para Dioscøtoya; y viyuṉse más jetse o ijtam mitzji'ṉda'm. Diosis cotzonda'møjtzi vyø'ajcupit va'cø ijtam nascøsi. Ja o ndzøctam pø'nis qui'psocuji'ṉ.
2CO 1:13 Mi ⁿjajyandya'mbøjtzi na's muspacsye'ṉomo mi ndu'ndamø y ṉgønøctøyøtyamø vøjø. Y ⁿjo'cpøjtzi que maṉba mi ṉgønøtøyøtyam muma'ṉgøyi
2CO 1:14 lo que yøti nø mi ṉgønøctøyøtyam vene'csye'ṉomo. Su'nbøjtzi va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø para va'cø tø casøtyam parejo jic jama'omo cuando maṉba mini ndø Comi Jesús; øtz va'cø mi ṉgøcasøtyamø, y mitz va'cø mi ndø cøcasøtyaṉgue'ta.
2CO 1:15 Como viyuṉsye ṉgomo'yøjtzi que jetse parejo maṉba nay tø cøcajsøtyandøji; por eso ṉgui'psøjtzi va'cø mi ndu'ndamø vi'na, y metzanajcøsi va'cø mi ndu'ndaṉgue'tati; y jetse menac va'cø mi ṉgotzoṉdamø.
2CO 1:16 Porque ṉgui'pspana'ṉtzi va'cø mi ndu'ningøjtamø cuando maṉbana'ṉ maṉ Macedonia nasomo. Y después va'cø mi vøngotu'ṉdaṉgue'ta cuando vitu'pana'ṉtzi oyu'ca'mtzi Macedonia nasomo. Entonces muspana'ṉ mi ndø cotzoṉdamø va'cø maṉ Judea nasomo va'cø mi ndø tzi'tam ti sunda'mbøjtzi ø nduṉgøtoya.
2CO 1:17 Puede ser mi ṉgui'pstamba que tu'maṉ metzaṉ it ø ngui'psocuy cuando jetse ṉgui'psøjtzi va'cø maṉ mi ndu'ndamø, (porque ja o mi ndu'ndamø). Puede ser tal vez mi ṉgui'pstamba que øtz ndzøcpa como cualquier pø'nise chøcpase, que tum hora nømba “jø'ø, maṉba mave”, y misma hora nømba “ji'nø mave”.
2CO 1:18 Pero como Dios viyuṉ dzambapøte, jetse øtz viyuṉ dza'mque'tpa. Ji'ṉ tu'maṉ metzaṉ ma ndzøc ø ngui'psocuy.
2CO 1:19 Porque Silasis y Timoteo'is y øjtzi ndzamgøpucstamba Diosis 'Yune Jesucristo mijtzomda'm. Y jic Jesucristo ji'n chamin chamave, sino tumdzambapøte.
2CO 1:20 Porque Cristo'is yac tucpa viyuṉsye mumu vøjpø tiyø Diosis chamu que maṉba tø tzi'tame. Y por eso ndø vøṉgotzøctamba Dios.
2CO 1:21 Y mitzji'ṉ mismo ñec Diosis tø tzi'tamba qui'psocuy mø'chøqui va'cø ndø va'ṉjamdam Cristo. Y mismo ñe'c Diosis tø cøpiṉdamu vyingøtoya.
2CO 1:22 Como carta sella'øtyøjpa va'cø cyeja i'is cyø'veju, jetse Diosis yaj quejpa que je'ise tø ñe'ta'm; y tø cojtatyam Espiritu Santo ndø ndzoco'yomda'm. Y como tø tzi'tzo'tztamu Espiritu Santo, por eso minba ndø tzi'tam cuenta que Diosis maṉba tø tzi'aṉøtyam mumu vøjpø tiyø.
2CO 1:23 Diosis cyomusapya ø ndzocoy. Je'is ispa que øjtzi viyuṉdzamba. Ja otøc maṉ va'c maṉ mi ndu'ndamø Corinto'omo porque mi ndoya'ṉøtya'møjtzi; porque o'ca øtz mana'n mave, mana'ṉ mi ojnandyame. Y ja syun mi ojnandyamø, por eso ja myavøtøc mi ndundamø.
2CO 1:24 Ji'ndyet øtz va'cø mi aṉgui'mdamø tiyø va'cø mi va'ṉjamdamø, porque mø'chøqui mi va'ṉjamotyamba'am yøti. Pero su'nbøjtzi va'cø mi ṉgotzoṉdamø va'cø más mi ṉgyasøtyam.
2CO 2:1 Por eso ṉgui'psøjtzi va'cø jana mi vøcotu'ndaṉgue'ta porque ja syun mi ojnandyamø; jetse jana mi ⁿyac maya'tamø'mtzi.
2CO 2:2 Porque o'ca mi ⁿyac maya'pøjtzi, entonces ni i ja it maṉba'is ø yac tzi'ṉbø'i øjtzi. Porque mijtzi ndø yac tzi'ṉbø'pa; pero o'ca mi ⁿyac maya'tambøjtzi, ji'n mus mi ndø yac tzi'ṉbø'tamø.
2CO 2:3 Por eso mi ⁿjajyandya'mø vi'na carta, va'cø jana maya'øjtzi cuando maṉba mi ndu'ndame; uytim tuqui que ndø yac maya'tamø. O'ca mi ndø yac tzi'ṉbø'tamba, masti vøjø. Viyuṉsye ni'aṉjambøjtzi que o'ca tzi'ṉbø'pøjtzi, maṉba mi ñchi'ṉbø'tam øtzji'ṉ.
2CO 2:4 Porque cuando mi ⁿjajyandya'møjtzi je carta, maya'pana'ṉtzi; y toya vini y vitøm nø'cø'mø mi ⁿjajyandyamu. Pero ji'na'ṉø sun mi ⁿyac maya'tamø, sino que sunbana'ṉ mi yac mustamø que maya'aṉse mi sunda'mbøjtzi.
2CO 2:5 Pero o'ca aunque i'is yac maya'øjtzi ji'ndyet na's øtz yac maya'u; mitzta'mete mi ⁿyac maya'taṉgue'tuti más vøti, y øtz usta'mdi yac maya'u. Ji'n ø sun mi ongomø'natyamø.
2CO 2:6 Porque vøtimete jujche'ṉom mi ṉgastigatzøctamu'am jic cojatzøjcupø pøn mi ndu'mdamba'c.
2CO 2:7 Así es que yøti muspa mi yaj cøtocojatyam cyoja y muspa mi ndzambasencia queca, va'ca jana cya'ø maya'cu'is.
2CO 2:8 Por eso mi nømgo'natya'mbøjtzi que va'cø mi ⁿyaj quejatamø que mi sundambatøc jic cojatzøjcupø pøn, y mi yac tzø'tyam jetse.
2CO 2:9 Mi ⁿjajyandya'møjtzi yøn asuntocøsi, va'cø mi ndzøjquistamø, y va'cø musø o'ca sunba mi ṉgøma'nøtyamø mi ndzajmatyambase øjtzi.
2CO 2:10 Entonces i mitz mi ⁿyaj cotocotyamba, øtz jetseti ⁿyaj cotococye'tpa mismo pøn mi ⁿyaj cotocotyamupø'am. Porque cuando øtz ⁿyaj cotocopya aunque iyø, en caso o'ca it cojatzøjcupø pøn, pues øtz ⁿyaj cotocopyøjtzi jic pøn mitzcøtoya Cristo'is vyi'naṉdøjqui.
2CO 2:11 Jetze ⁿyaj cotocopyøjtzi cojatzøjcupø va'cø jana tø aṉgøma'cøy Satanasis. Porque claro ndø comusapya myaña'ajcuy je yatzi'ajcu'is ñe.
2CO 2:12 Cuando nu'c øjtzi Troas cumgu'yomo, va'cø ndzamaṉvajcay Cristo'is vøjpø 'yote, cotzoṉ øjtzi ndø Comi'is va'cø omba yosa.
2CO 2:13 Pero ja omba tzocoyna'ṉ ijtøjtzi, porque ja pya't jeni ndø andzi Tito. Por eso ⁿo'nøyu ndzacyajøjtzi ma'ṉø Macedonia nasomo.
2CO 2:14 Nøjapyø Dios yøscøtoya'm, porque mumu jama ndø tonba Cristo Jesusji'n jana tø cojapa'jtamø. Y Diosis tø yac yospa va'cø ndø tzajmayaj mumu pøn aunque juti jujche chøcpa Cristo'is.
2CO 2:15 Como ndø aṉjamba aunque ya'i suñi viquicpapø, jetse aunque jut aṉjamdøjpa jujche chøcpa Cristo'is. Como viquic nu'cpa aunque juti cuando poṉdøjpa pomo Dioscøtoya, jetseti Cristo'is tø yac yospa va'cø ndø tzam Diosis 'yote ya'i, va'cø 'yaṉjamdøjø; va'cø myañaj nø cyotzocyajupø'is, y va'cø myañaj nø tyococyajupø'is.
2CO 2:16 Lo que øtz ndzamdambase es como tum viquijcø. Vene'aṉbønis 'yaṉjamyajpa viquijcø, y nømyajpa que møsyaṉ vøjpa. Jetse nø tyocoyajupø'is jetseti myañajpa øtz ndzamdambase, y nømyajpa que yatzipøte; y jet maṉba ca'yaje. Y vene'aṉbø'nis 'yaṉjamyajpa mismo viquijcø y nømyajpa que suñi viquicpa. Jetsetique't nø cyotzocyajupø'is myañajpa øtz ndzambase y nømyajpa que vøjpø tiyete; entonces jet maṉba queñaje. Pero ni i's ja ñø'it qui'psocuy va'cø cham jetsepø ote ñe'cø.
2CO 2:17 Otz ji'n mojtam Diosis 'yote sutziji'ṉ jujche chøcyajpase vøti eyata'mbø'is tumingøtoya, sino tumø tzocoy ndzamda'mbøjtzi como Diosis cø'vejtamuse. Ndzamdamba Diosis vyi'naṉdøjqui como Cristoji'ṉ yostambase.
2CO 3:1 Cuando jetse ndzamda'mbøjtzi, tal vez mi ṉgui'pstamba que øtz vøṉgotzøctamba ø ⁿvin. Pero ji'ndyet jicø. Ji'ndyet pena øtz va'cø mi ndzi'tam carta eyapø'is jyayupø chambapø'is que øtz vøjpø pøn chøṉø.
2CO 3:2 Porque aunque i'is myusyajpa que mitz vøj mi ijtamba desde que øtz mi ndzajmatyam vøjpø ote, y jet mas vøj que ji'n carta chambapø'is que øtz vøjpø pøn chøṉø. Mitzta'mete como si fuera tum carta jachø'yupø ø ndzococyøsta'm, y aunque i'is muspa tyu'nø.
2CO 3:3 Quejpati que ñe'c Cristo'is jyay yøṉ carta y cyø'veju øtzji'ṉ. Ni ji'ndyet tintaji'ṉ jyayu yøṉ carta, sino quenbapø Diosis 'Yespirituji'ṉ. Y ni ji'ndyet camambø tza'cøs ñojtøyupø, sino que pø'nis chococyøs jyayu.
2CO 3:4 Por eso jana na'tzcuy nømda'mbøjtzi jetse Diosis vyi'naṉdøjqui porque tø cotzoṉdamba Cristo'is.
2CO 3:5 Ni ti ji'n mus qui'pscøpo'tam ø ne'c ngui'psocuji'ṉ. Sino Diosis cotzoṉda'mbøjtzi va'cø mus ndza'maṉvactam vøjpø ote.
2CO 3:6 Porque je'is yac mijnatya'mbøjtzi qui'psocuy va'cø mus ndza'maṉvactam jomepø contrato. Y yøṉ contrato ji'ndyet o'ca jachø'yupø aṉgui'mguy va'cø ndø yaj coputø, na más que Espiritupøtite. Porque jachø'yupø aṉgui'mguy ji'n ndø yaj coputi, y tø ca'pa. Pero Espiritu'is tø yaj quenba.
2CO 3:7 Jicø ley jutipøcø'm tø ca'pa nojtøyu tablapø tza'cøsi'y pømipø sø'ṉgøji'ṉ tzi'tøju. Y Israel pø'nista'm ji'na'ṉ mus 'ya'mayaj Moisesis vyinaca porque vyinaca sø'ṉgo'nbana'ṉ. Pero jic sø'ṉgø usyta'm usyta'm mermatzøjcu.
2CO 3:8 Pues jic vi'napø contrato sø'ṉgøji'ṉ tzi'tøju, pero Espiritu'is cyontrato yospapø pø'nis choco'yomda'm, masti pømi sø'ṉba.
2CO 3:9 Es decir o'ca vøjpøte je contrato jutipøcø'mø tø yaj coja'ajtøjpa; entonces más vøjpø contrato tø tzi' Diosis vyøjom va'cø tø nøputø.
2CO 3:10 Jic vi'ṉapø contrato vøjpøte, pero naji'ndyet tyu'mbajcaje yøtipøji'ṉ. Porque yøtipø mástøc vøjø.
2CO 3:11 Porque o'ca jicø maṉbapøna'ṉ yaje vøjpøna'ṉete, entonces yøtipø que ji'n ma yaje más vøjpø.
2CO 3:12 Como ndø muspa que yøṉ jomepø contrato más vøjpø, jana na'tzcuy ndø tza'maṉvacpa.
2CO 3:13 Y ji'n ma ndø tzøqui Moisesis chøjcuse. Porque je'is vyindoc vyinaca veloji'ṉ va'ca jana isyaj Israel pø'nis 'yaṉje'c jic syø'ṉgø hasta que tu'yu.
2CO 3:14 Y jetsetique't asta como yøti como si fuera mojnayajuse Israel pø'nis qui'psocuy veloji'ṉ. Y por eso ji'n cyønøctøyøyaje cuando tyuñajpa pecapø contrato. Pero como velo ndø yac tzu'ṉbase va'cø ndø is vøjø, jetseti Cristo'is tø yac mijnapya qui'psocuy va'cø ndø cønøctøyøyø.
2CO 3:15 Pero hasta como yøti cuando Israel pø'nis tyu'ñajpa Moisesis jyachajcupø, ji'n cyønøctøyøyaje. Como si fuera velocøs ityajuse qui'psocuy.
2CO 3:16 Pero cuando ndø vitu'pa ndø Comicø'mø, ndø cønøctøyøpya. Como si fuera yac tzu'ṉatyøjpa velo ndø tzococøspø.
2CO 3:17 Porque jic Espiritu nø'ø ndzamupø, ndø Comitique't; y cuando ndø Comi'is 'Yespiritu øjtzomda'm ijtu, muspa ndø tzøcø ti sunba ndø tzøcø, porque it ndø ganas va'cø ndø tzøcø ndø Comi'is syunbase.
2CO 3:18 Como tum espejo o'ca ja cyøta'cøtyøjø veloji'ṉ sø'ṉvitu'pa; jetseti mumu tø øtzta'm como ja cyøta'cøtyøjø ø vinaṉga veloji'ṉ. Ndø Comi'is syø'ṉgø nu'cpa øtzcøsi y sø'ṉvitu'que'tpati. Y nømdi cyacpø' ndø qui'psocuy más va'cø tø it como Cristose y como sø'ṉgøse más va'cø ndø nø'ijtay je'is qui'psocuy. Ndø Comi'is 'Yespiritu'is jetse chøcpa.
2CO 4:1 Jetøcoya nunca ji'n yaj ø nganas va'cø yostamø, porque Diosis tzi'upø'is yøṉ yoscuy, y je'is tø cotzoctamba ñe' vyø'ajcupit.
2CO 4:2 Jajmbø'ta'møjtzi yatzitzoco'yajcuy, ji'n ø nu'm dza'ajcu chøctamø, ni ji'nø ndzøctam maña'ajcuy. Øtz ji'n aṉgøma'cøtyam ni iyø. Øtz viyuṉ dzamdamba Diosis 'yote, ji'n ø ndzamdam sutzcuy. Sino cøyin vøjpø tiyø ndzamdamba øjtzi. Jetse ndzøcta'mbøjtzi mumu tiyø mumu i'is vyi'naṉdøjqui, y Diosis vyi'naṉdøjqui, va'cø isyajø que vøjpø ti ndzøcta'mbøjtzi.
2CO 4:3 O'ca aunque i'is ji'n cyønøctøyøy yøṉ vøjpø ote øtz ndza'maṉvactambapø, ji'n cyønøctøyøyaje porque nøme toycoyaju.
2CO 4:4 Como ji'n vya'ṉjamyaj vøjpø Diosis 'yote, yatzipø espiritu lo que aṉgui'mba nascøsi como si fuera Dios, je'is yac jovi'ajyaj qui'psocuy va'cø jana cyønøctøyøjayajø Cristo'is 'yote vøjpø. Como tum pomipø sø'ṉgø, jetseti Cristo'is 'yote. Y Cristo'is ñø'ijtay mismo Diosis cyene y qui'psocuy; pero yatzipø espiritu'is ji'n yaj cønøctøyøjayaj Cristo'is 'yote o'ca ji'n vya'ṉjajmayaje.
2CO 4:5 Porque øtz ji'n ø vejpø'tam ø ⁿvin jujchepø pønda'm chøṉø, sino øtz vejpø'tamba Jesucristo que jej ndø Comite. Y øjchøṉ mi ndø coyospata'm Jesuscøtoya.
2CO 4:6 Diosis cyø'vej sø'ṉgø va'cø syø'ṉnømø cuando pi'tzøna'ṉ ijnømu'øc, y mismo jic Diosis tø yac sø'ṉapya ndø qui'psocuy. Como cuando sø'ṉnømba ndø ispa aunque tiyø, jetse Diosis tø yac mijnapya vøjpø qui'psocuy va'cø ndø cønøctøyøyø Diosis myøja'ṉo'majcuy. Diosis myøja'ṉo'majcuy sø'ṉba Cristo'is vyi'ngøsi.
2CO 4:7 Y Diosis myøja'ṉo'majcuy yospa tø øjtzomda'm aunque øtz mochita'mbø nascøsta'mbø tø pønda'mdiṉø. Como si fuera ndø nø'ijtu møjapø tumin naschica'omo, jetse Diosis myøja'ṉo'majcuy ijtu øjtzomda'm. Entonces cuando yosta'mbøjtzi, ji'ndyet ø ne' ø mbømiji'n, sino Diosis milagropø pyømiji'ṉ.
2CO 4:8 Aunque jujche yacsutzøctandøjpøjtzi, ji'n ca'tam øjtzi, pujta'mbøjtzi. Ji'n mus ti ndzøctamø, pero ji'nø i'nbøtam ø ⁿvin.
2CO 4:9 Macnøvityajpøjtzi, pero it cotzoṉdamba'is. Aunque ti tzøjcatyandøjpøjtzi, pero ji'n mus yaj ca'tandøji.
2CO 4:10 Aunque jut maṉda'mbøjtzi, sunba yaj ca'tandøjø jujche Jesús yaj ca'tøjuse; pero quendambatø'ctzi. Y jetse quejpa que Jesús ijtu ø ndzoco'yomo, porque si no, ca'tambana'ṉtzi.
2CO 4:11 Porque quendambacsye'ṉomo øjtzi, mumu jama ijtu peligro va'cø ca'tamø porque ndzøctamba aṉcø Jesusis yoscuy, pero quendambatø'ctzi. Y jetse quejpa que Jesús quenba ø sisomo, aunque ø sis maṉbapø ca'e.
2CO 4:12 Así es que øtz uspøcøsi ca'tambana'ṉtzi, pero por jetcøtoya mitz mi ijtamuti.
2CO 4:13 It oyu'is jyaye: “Øtz va'ṉjam øjtzi, y por eso ndza'møjtzi tiyete”. Jetse jyay ji'quis y jetsepø va'ṉjajmocuy nø'ijtaṉgue't øjtzi, también øtz jetcøtoya ndzamda'mbøjtzi porque va'ṉjamda'mbøjtzi.
2CO 4:14 Porque ndø mustamba que Diosis yac visa'u ndø Comi Jesús cuando ca'u'jcam. Y como yac visa' Jesús, jetseti Diosis maṉba tø yac visa'taṉgue'te porque tø øtz tø tumø tzøctam jetji'ṉ. Y tu'mbac mitzji'ṉ maṉba tø nøtøjcøtyam Diosis vyi'naṉdøjqui.
2CO 4:15 Y mumu jujche øtz tuctamuse, para mitzcøtoyata'm tuc jetse, va'cø vøj ityaj vøti pøn Diosis vyø'ajcupit. Entonces vøti pø'nis maṉba ñøjayajque't Dios yøscøtoya. Jetse vøti pø'nis maṉba vyøcotzøcyaj Dios.
2CO 4:16 Por eso ji'n ø i'nbø'tam ø vin, aunque usyta'm usyta'm yajpa ø mbømi y ø ṉguene, pero tumdum jama mas nø pyømi pøjcu ø espiritu.
2CO 4:17 Porque yøti tø toya'ispa usyta'm y chøtøṉ horacøtoya. Pero porque tø toya'ispa aṉcø yøti, jetcøtoya jøsi'cam suñ vyøjomo ma tø ijtame mumu jamacøtoya.
2CO 4:18 Así es que ji'n ndø qui'pstam mumu jama ndø ispapø tiyø jujchete, sino ji'n ndø isipø tiyø sunba ndø musocpacpø'i jujchete. Porque ndø ispapø tiyø, usyaṉ horati ma ityaje. Pero ji'n ndø isipø tiyø ji'n ma yajyaje nunca.
2CO 5:1 Porque tø itpa ndø coṉña'omo como tum nascøspø tøjcom tø itpase. Y ndø mustamba que o'ca yajpa ndø coṉña como tum ø ṉdzøjcutyøc yajpase, ijtu vøjpø ndø tøc Diosis maṉbapø tø tzi'tame. Jic tøc tzajpombøte, y nunca ji'n yaje, y ji'ndyet pø'nis cyø'ji'ṉ tzøctøji.
2CO 5:2 Viyuṉse tø toyapøcpa mientras yøṉ ndø coṉñaji'ṉ tø itpa'cse'ṉomo. Ndø sungo'nba va'cø ndø nøc ijtøtyam ndø coṉña maṉbapø tø tzi' Diosis tzajpomo, como si fuera jomepø tucu tø yac mespase;
2CO 5:3 va'cø tø itø como si fuera tucu ndø mespase, jetse va'cø jana tø itø como si fuera tucu tzajcupø.
2CO 5:4 Mientras tø nøc ijtøtyamba ndø coṉña como tøc tø nøc'ijtøtyambase, tø toyapøcpa y tø uqui'ajpa. Ji'ndyet porque sunba ndzactam ndø coṉña como tucu ndø tzactambase, va'cø tø tzø'y tucu tzajcupø, sino sunba ndø mestam jomepø; yøṉ pecapø lo que maṉbapø ca'e, va'cø ndø mescøpajcøy ji'n cya'epøji'ṉ.
2CO 5:5 Y jetcøtoya tø vøjøtzøctamu'am Diosis, y como je'is tø tzi'tamu'am Espiritu Santo yøti, jetse tø mustamba que maṉba tø yac jome vitu'pø'tame.
2CO 5:6 Por eso contento ndø aṉjamba ndø vin aunque ndø mustamba que mientras tø itpa como tøjcomse ndø coṉñaji'ṉ, ji'n tø it como mismo tøjcomse ndø Comiji'ṉ.
2CO 5:7 Pero aunque ndø Comi ji'n ndø isi, pero ndø va'ṉjambati, y jetse tø itpa nascøsi.
2CO 5:8 Y ji'n tø na'tze y más sunba ndø ndzacto'a yøṉ coṉña va'cø ndø nøndumø it ndø Comi, como si fuera tumbø tøjcomse.
2CO 5:9 Jetcøtoya ndø tzøcpa vøjpø tiyø ndø muspacsye'nomo sunbase Diosis; aunque sea yø'qui nascøsi tø ijtu, aunque sea ndø Comiji'n tø ijtu.
2CO 5:10 Porque mumu tiene que va'cø tø aṉdzo'ṉoya Cristo'is vyi'nomo. Je'is maṉba aṉgøva'c ti ndø tzøctam ndø coṉñaji'ṉ, y je'is maṉba tø tzi' ndø coyoja jujche ndø tzøjcuse, que sea que vøjpø, que sea que ji'n vyøjpø tiyø ndø tzøjcu.
2CO 5:11 Por eso como na'tztamba øjtzi ndø Comi, ndzøctamba diligencia va'cø ndzajmatyam aunque iyø ndø Comi'is 'yote a ver o'ca vya'ṉjamyajpa. Pero øtz comustamba'm vøjø Diosis, jetse su'nda'mbøjtzi mitz va'cø mi ndø comustaṉgue'ta mi ndzoco'yomda'm.
2CO 5:12 Pero ji'n ø vøṉgotzøctaṉgue't ø ⁿvinda'm mitzji'ṉda'm, sino øtz sunba ijtam vøjø va'cø mus mi ndø vøcotzøctamø mijtzi. Jetse muspa mi aṉdzoṉyajø pøn vøjpø pønse chøcyajpapø'is vyin, pero choco'yomo ji'ndyet vyøpø pønda'm.
2CO 5:13 It nøjayajpapø'stzi que øtz jovita'mbøte, pero ji'ndyet jicø, sino Dios yosatya'mbøjtzi. Y como itpa vøjpø ø ṉgui'psocutya'm, mitzcøtoyata'mete.
2CO 5:14 Porque Cristo'is tø sunba, por eso ndø penatzøcpa ndø vin va'cø ndø tzøc je'is syunbase. Pues nømda'mbøjtzi que como Cristo ca'u mumu icøtoya, entonces Diosis cyotpa cuenta que mumu tø ca'tamu'am ndø cojacøtoya.
2CO 5:15 Y entonces como mumu pøngøtoya ca' Cristo, entonces tø øtz tø quendambapø ndø tzøctamba mumu tiyø Cristocøtoya y ji'ndyet ndø vingøtoya, porque Cristo ca'u y visa'u tø øtzcøtoya.
2CO 5:16 Jetcøtoya desde yøticse'ṉomo ji'nam güentacøpøctam ni iyø jujchepø pønete va'cø ṉgøque'nøtyam jujche quenbase, aunque jetseti Cristo ṉgüentacøpøctaṉgue't øjtzi vi'na jujchepø pønete va'cø ṉgøque'nøtyam jujche quenbase. Pero yøti ji'nam jetse.
2CO 5:17 Por eso o'ca ndø va'njamba Cristo, tø jome vitu'pa, ji'nam tø it como vi'nase, viyuṉsye mumu tiyø jome vitu'pa.
2CO 5:18 Y mumu jetse tø yac jomevitu'pa Diosis. Y Jesucristoji'ṉ Diosis yajay ndø coja va'cø mus tø pøjcøchoṉdamø. Y Diosis cøpiṉda'møjtzi va'cø ndzajmayaj pøn que jutznømø ñe'c Diosis maṉba pyøjcøchoṉyaje.
2CO 5:19 Ndza'maṉvacta'mbøjtzi que Diosis cyø'vej Cristo va'cø yajay ñe'c qui'syca'cuy tø øtzcøtoya tø nascøsta'mbø pøn; jyajmbø'jatyam ndø coja. Diosis tzi'ta'møjtzi cargo va'cø ndzajmatyam aunque iyø jujche muspa tø ijtam vøjø Diosji'ṉ.
2CO 5:20 Jetcøtoya Diosis cø'vejta'møjtzi Cristo'is ñøyicøsi, como que Diosis cø'vejta'møjtzi mitzcømø va'cø mi o'nøndyam vøjø Diosis ñøyicø'mø. Mi ⁿnøjandya'mbøjtzi Cristo'is ñøyicøsi: Pøjcøcho'ṉdamø Dios vøj va'cø mi ijtam jetji'n.
2CO 5:21 Ja itø Cristo'is cyoja, pero ndø coja'is chøquipit Diosis cyastigatzøjcu Cristo como si fuera ijtutina'n cyoja; pero tø øtz va'cø jana tø castigatzøcø. Jetze tø øjtzi tzø'pya como que ja ijtam ndø coja, vyøjom va'cø tø put Diosis vyi'naṉdøjqui. Porque Cristo'is tø coca'atyam ndø coja.
2CO 6:1 Entonces como parejo yosta'mbøjtzi Diosji'ṉ, mi o'nøtyambøjtzi va'cø jana comequecti mi mbøjcøchoṉdamø lo que Diosis mi ñchi'tamba ñe'c vyø'ajcupit.
2CO 6:2 Porque Dios nømu: Vøjpø hora mi ṉgøma'nøyøjtzi. Jic jama'omo cuando muspa'ctøc mi ṉgyotzoca, jicsye'c øtz o mi ngotzove. Tzøjcay cuenda que yøtipø jama ijtutøc hora; tzøjcay cuenda que ijtutøc hora va'cø mi me'tz cotzojcuy.
2CO 6:3 Su'nbø ndzøctam vøjpø tiyø mumu jama. Ni i ji'n mus ñømø que øtz ji'n vyøj nø yostamu.
2CO 6:4 Pero mumu jama ndzøctamba øjtzi vøjpø tiyø va'cø istøjø que øtz Diosise ñu'cscutya'm. Jetse quejpa que øtz Diosise ñu'cscutya'm porque aguantatzøctamba cuando istamba toya, cuando ijtu'c pobre'ajcuy, cuando ni ti ji'n mus ndzøctamø.
2CO 6:5 Oyu nacstandøji, o somdandøji, o so'natejyaj øjtzøcø'mø, o yostame hasta que nitu'tamøjtzi, vøti tzu' tzu'quenda'møjtzi, vøtina'c osta'møjtzi.
2CO 6:6 Jetse istøjøjtzi que øtz Diosis chøṉ ñu'cscutya'm porque puro vøjpø ti ndzøctamba, porque ṉgønøctøyøtyamba viyuṉbø vøjpø tiyø, porque ndonda'mbøjtzi cuando ji'n ijtam vøjø, porque ṉgotzoṉda'mbø ø ndøvø, porque Espiritu Santo øtzji'ṉ ijtu, porque viyuṉsye sunda'mba ndø tøvø,
2CO 6:7 porque viyuṉbø tiyø ndza'maṉvacta'mbøjtzi, porque nø'ijtatyamba Diosis pyømi, porque ndzøctamba vøjpø tiyø, por eso muspa ṉgoqui'ptam ø ⁿvin; aunque tu'møn du'møn minba enemigo, muspa ndondamø.
2CO 6:8 A veces vøcotzøcyajpøjtzi, a veces ji'n chi'yaj cuenta que vøjpø ti nø ndzøjcu. A veces nømyajpa que øtz vøjpø ti ndzøctamu, a veces nømyajpa que øtz o ndzøctam yatzitzoco'yajcuy. Nømyajpa que øtz aṉgøma'cø'otyamba, pero øtz puro viyuṉbø tiyø ndzamdamba.
2CO 6:9 It ji'n ø comustamepø'stzi, pero comusta'mbøjtzi Diosis. Usypøcøs ca'tambana'ṉtzi pero quendambatø'ctzi; toya yac isyajpøjtzi, pero ji'n ø yaj ca'yaje.
2CO 6:10 Maya'ta'mbøjtzi, pero siempre alegre ijta'mbøjtzi; pobreta'mbø chøṉø, pero ⁿyac ricu'ajta'mbøjtzi vøti pøn; ni ti ja ñø'ijta'møjtzi, pero nø'ijta'mø mumu tiyø.
2CO 6:11 Corinto pønda'm, jujche øtz ṉgui'pstambase, jetse mi o'nøndya'mbøjtzi, ø ndumø tzocoy mi sunda'mbøjtzi.
2CO 6:12 Øtz ji'n ø mi su'naṉjejtame, mi sundamba ø ndumø tzocoy. Pero mitz mi ndø su'naṉjejtamba mi ne'ṉgø, ji'n mi ndø sundam mø'chøqui.
2CO 6:13 Nø mi o'nøndyamu como tum pø'nis 'yo'nøpyase ñe 'yune. Jujche øtz mi sundambase ø ndumø tzocoy, jetse va'cø mi ndø sundaṉgue'ta.
2CO 6:14 Uy tumø yostame parejo ji'n vya'ṉjajmoyajepøji'ṉ, chøcpapø'is yatzitzoco'yajcuy ji'n mus tumøyos vøjpø pønji'ṉ; como si fuera søṉgø'omse itpapø'is ji'n mus tyøvø'ajø pi'tzø'omse itpapø.
2CO 6:15 Cristo'is ji'n pyarejo qui'psocuy yatzi'ajcuji'ṉ. Vya'ṉjambapø'is Jesús ji'n mus ñøparejo'aj ji'ṉ vya'ṉjame'is Jesús.
2CO 6:16 Jetsetique't Diosis myasandøjcomo ji'n mus ndø va'ṉjam comi chøquita'm, porque tø øjtzi quenbapø Diosis tø myasandøcta'm. Yøcse nøm Dios: Ma'ṉba it je'is choco'yomda'm y ma'ṉbø vit jetji'ṉda'm. Øtz ji'quis chøṉ Dios, y jicø øjchøṉ mbønda'm.
2CO 6:17 Jetcøtoya nømgue'tu Dios: Ve'ndzactamø ji'n vya'ṉjajmoyajepø. Aparte ijtamø, u mi ndumøtzøctam yatzitzoco'yajcuy jetji'ṉ. Y ndø Comi Dios nømgue'tpa: Entonces ma'ṉbø mi mbøjcøcho'ṉdame:
2CO 6:18 Y mitz maṉba mi ndø Janda'ajtame, y øtz maṉba mi une'ajtame. Jetse nømba ndø Comi mumu ticøs Aṉqui'mbapø.
2CO 7:1 Entonces ø mi ndøvøta'm, como jetse tø tzajmatyandøju'am que maṉba tø une'ajtam Diosis, por eso hay que va'cø ndø jajmbø mumu møsyaṉbø tiyø ndø sisis syunbase y ndø qui'pspase. Y como ndø na'tztamba Dios, hay que va'cø ndø qui'psø que maṉba ndø tzøjcav mumu tiyø Diosis syunbase.
2CO 7:2 Tø pøjcøchoṉdamø mi ndzoco'yomo. Ni i ja ⁿyacsutzøcta'møjtzi, ja 'yaṉmandyam øtz ni iyø ji'n vyøjpø aṉma'yocupit, ni i ja 'yaṉgøma'cøtya'møjtzi.
2CO 7:3 Cuando mi nøjandyamba øtz jetse, ji'ntze va'cø mi ⁿojnandyamø. Porque como mi nøjandyamuse vi'na, mi sunda'mbøjtzi ø ndzoco'yomo, y sunda'mbøjtzi parejo va'cø tø quendamø, y parejo va'cø tø ca'tamø mitzji'ṉ.
2CO 7:4 Jana na'tzcuy mi o'nøndya'mbøjtzi, y mi vøṉgotzøcta'mbøjtzi vøti. Aunque vøti toya'ispa, jamgajpø'pa ø maya'ṉguy y casøcomø'nbøjtzi más que ni tiyø.
2CO 7:5 Pero vi'nate nu'cta'møjtzi Macedonia nasomo, ji'na'ṉ ijtam contento. Aunque jut cøjta'møjtzi, peñavini mus ndzøctam lo que sunbase ndzøctamø. Aunque jut nøquipyajpana'ṉtzi y na'tztambana'ṉtzi ø ndzoco'yomda'm.
2CO 7:6 Pero Diosis yaj casøyajpa maya'yajpapø, y je'is yaj casøtya'møjtzi cuando nu'c Tito.
2CO 7:7 Y ji'n solo porque jet nu'cu ancø casøtya'møjtzi, sino también como Tito casøyu porque mitz ndzøctamba ancø vøjø, por eso más casøtya'møjtzi. Porque je'is tzajmatya'møjtzi jujche sunba mitz mi ndø istamø, jujche mi ñømaya'ndamba mi ṉgoja, jujche listo mi ijtamba va'cø mi ndzøctam mi ndzajmatyamuse; jetcøtoya øtz más casøpya yøti.
2CO 7:8 Aunque cuando mi ṉgø'vejatya'mø carta mi nø maya'nda'møjtzi, pero ṉgui'pspøjtzi que vøjø ndzøjcøjtzi va'cø mi ṉgø'vejay jetsepø carta. Aunque viyuṉsye cuando cønøtøyø'yøjtzi que ji'c carta'is mi yac maya'ndamu usyaṉ horati, øtz maya'que'tuti'tzi.
2CO 7:9 Pero yøti casøpyøjtzi porque mi nømaya'ndam mi ṉgoja y por eso mi ṉgyi'psvitu'tamu. Jetse mi maya'ndamu jujche syunbase Diosis. Y mi jajyandyamu ancø carta, por eso ja mi ndyocotyam ni jujche.
2CO 7:10 Porque va'cø tø maya' syunbase Diosis, je'tis tø yaj qui'psvitu'tamba va'cø tø cotzoctamø; y entonces ji'n ndø nømaya' ndø cotzojcuy. Pero va'cø tø maya' como nascøspø pøn maya'yajpase, tø ca'pa.
2CO 7:11 Tzi'tam cuenta que jetse mi ndyuctamu; mi myaya'ndamu Diosis syunbase. De veras mi sunbana'ṉ ndzøctam viyuṉse; de veras mi ndzi'tam cuenta que ji'n vyøjpø nø mi ndzøctamupø, y yøti ji'name ndzøctam jetse. Y mismo ñe'c mi ṉgui'sca'tamu, y mi ña'tztamu, viyuṉsye sununa'ṉ mi ndø istamø, viyuṉsye sununa'ṉ mi ndzøctam mi ndzajmatyamuse. Mi ñchø'ytam dispuesto va'cø ngastigatzøctam chøjcupø'is yatzitzoco'yajcuy. Jetse mi yaj quejtamba que ja ijtam mi ṉgojata'm yøcsepø ticøsi.
2CO 7:12 Jetcotoya, mi jajyatyamu je carta ji'n na's yacsutzøcpapø'is tyøvø va'cø ṉgotzova, ni ji'n na's yacsutzøjcupø va'cø ṉgotzova, sino va'cø cyeja Diosis vyi'naṉdøjqui jujche mi ndø sundamba.
2CO 7:13 Jetse øtz contento'ajta'møjtzi porque mitz ñchø'tyam contento. También todavía más casøtya'møjtzi cuando musta'møjtzi jujche o casøy Tito. Porque Tito tzø'y contento cuando oyu mi ndyu'ndame.
2CO 7:14 Øtz o ⁿnøjay Tito que mitz ⁿvyøjta'mbøte. Y ji'n ø ṉgotza'aye; porque jujche ndzajmayuse Tito, jetse mi ndzøctamu vøjø como oyuse ndzame. Y como mumu ti mi ndzajmatyamuse, viyuṉbø tiyete, jetsetique't ndzajmatyamuse Tito que mitz ndzøctamba vøjø, viyuṉbø tiyete.
2CO 7:15 Y Tito'is más mi sundamba cuando jyajmutzøcpa jujche mitz ndzøctamu como øtz mi ndzajmatyamuse, y mi mbøjcøchondamu ñe'cø, y mi ndumø tzocoy sunbana'ṉ mi ndzøc je'is syunbase.
2CO 7:16 Por eso casøpyøjtzi porque ni'aṉja'mbøjtzi que maṉba mi ndzøctam aunque ti vøjpø.
2CO 8:1 Yøti, ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, sunba mi ndzajmatyamø jujche Diosis chi'yaj vøjpø qui'psocuy ñe'c syu'nocupit Macedonia nasombø va'ṉjajmocuy tyøvø.
2CO 8:2 Porque aunque isyaj toya ji'n ndø tone'csye'ṉomo, pero o casøyaje y o chi'yaj vøti tumin pobrecøtoya, aunque ñe'c pobrecomø'nita'mdina'n ñe'que't.
2CO 8:3 Pero viyuṉdza'mbøjtzi que muspacsye'ṉomo chi'yaju tumin, y chi'aṉøyaj más usynaque't ñe'c gyustopit.
2CO 8:4 Tyumø tzocoy nøjayaj øjtzi: “Mati ṉgojtam ø ṉgustopit ayudo pobreta'mbø va'ṉjajmocuy tøvøcøtoya, por favor pøjcøchoṉ yøṉ tumin”.
2CO 8:5 Y chi'yaj más que øtz ṉgui'pstamba'csye'ṉomo. Porque chi'ocuyajyaj vyin ndø Comicøsi vi'na, y jicsye'c chi'ocuyajyaj vyin øtzcøstique't. Jetse chøcyaju Diosis syunbase.
2CO 8:6 Como Tito'is o tyu'mdzo'tz ayudo mijtzomda'm, por eso ⁿnøjatya'møjtzi Tito va'cø yac tu'ma'ṉøyø hasta que ta'nba junche'ṉomo maṉba mi ndu'mdame. Como ji'quis tyu'myajuse gyustopit, jetse va'cø mi ndu'mdaṉgue't mijtzi.
2CO 8:7 Como mitz mø'chøqui mi va'ṉjamdamba ndø Comi, y de veras muspa mi ndza'maṉvactamø vøjpø tiyø, y viyuṉsye mi mustamba Diosis 'yote, y con gusto mi ndzøctamba aunque tiyø mi ⁿyoscuy, y mi ndø sundamba vøti; entonces jetsetique't toya'ṉøtyam pobre y más tzi'aṉøtyam ayudo.
2CO 8:8 Cuando mi nøjandyamba øtz jetse, ji'ndyet aṉgui'mguy; sino que va'cø mi mustamø jujche eyata'mbø'is ityaj gyusto va'cø chi'yaj ayudo a ver o'ca jetse mitz mi sundaṉgue'tpa ndø mbøndøvø viyuṉsye.
2CO 8:9 Porque mi mustamba'm ndø Comi Jesucristo'is vyø'ajcuy, jujche mi syundambase je'is. Porque ricona'ṉete tzajpomo, pero pyobretzøc vyin cuando min nascøsi yacsyu va' itø. Porque mi syundamba aṉcø mijtzi, pobre'aj jete va'cø mi ⁿyac ricu'ajtam mijtzi.
2CO 8:10 Nø mi ndzajmatyamu ṉgui'pspase øjtzi que vøjø mitzcøtoyata'm yøcse va'cø mi ndzøctamø. Ijtuna'ṉ mi ṉgustø va'cø mi ndzi'tzo'tztamø cotzo'ṉocuy cøjtu ame'omo.
2CO 8:11 Yøti tzi'aṉøtyamø hasta que tu'mba ayudo como ijtuna'ṉ mi ṉgusto va'cø mi ndzi'tzo'tztamø. Ijtu'is vøti muspa chi' vøti, ijtu'is usyi muspa chi' usyi.
2CO 8:12 Porque o'ca viyuṉse sunba ndø tzi'ø, jañche'ṉom pyøjcøchonba Diosis muspacsye'ṉom ndø tzi'ø. Porque jay ndø nø'indøpø, Diosis ji'n tø penatzøcø va'cø ndø tzi'ø.
2CO 8:13 Aunque su'nbøjtzi va'cø mi ndu'maytam tumin, ji'n ø sun va'cø mi yac ricu'ajyaj eyapø mientras mitz mbyobre'ajtamba. Su'nbøjtzi va'cø mi ijtam parejo.
2CO 8:14 Pero como mitz mi nø'ijtam tumin yøti, hay que va'cø mi ndzi'tam ja itø'is ñe. Entonces cuando mitz ja mi nø'indø, y je'is ñø'ijtu, muspa mi ṉgyotzoṉdam ñø'ijtu'is.
2CO 8:15 Como ijtuse jachø'yupø: “Oyu'is tyu'm vøti, ja itøna'ṉ sobra; y oyu'is tyu'm usyi, ja cyøyajø”.
2CO 8:16 Nøjandya'mbøjtzi Dios yøscøtoya porque je'is cyot Tito'is choco'yomo jetsepø qui'psocuy va'cø sun mi ṉgotzoṉdamø, jujche øtz sunbase mi ṉgotzoṉdamø.
2CO 8:17 Porque viyuṉse je'is pyøjcøchoṉu ndzajmayuse øjtzi, y como sunba mi ṉgotzoṉdamø, ñe' ṉgyustopit maṉba maṉ mitzcø'mda'm.
2CO 8:18 Y Titoji'ṉ ṉgøvejta'møjtzi jic eyapø va'ṉjajmocuy tøvø vøpøpøngotzøctøjpapø aunque jut tu'myajpamø ndø va'njajmocuy tøvø. Porque vøj yospa vøjpø oteji'ṉ.
2CO 8:19 Y ji'n na's jetse, sino también cyøpiṉyaj jicø vøti ndø va'ṉjajmocuy tyøvø'is va'cø vit øtzji'ṉda'm va'cø nømaṉdam yøṉ yajya'mocuy. Yøṉ tumin øtz nø ndu'mdamu para va'cø vøcotzøctøj ndø Comita'm. Y va'cø quejø que mitz sunba mi ṉgotzoṉdaṉgue't ndø tøvøta'm.
2CO 8:20 Ji'n ø suni va'cø mus cojatzi'tam ni i'is que øtz ja vyøj ndzoctam cuando ndø nømaṉdamu yøṉ vøti tumin.
2CO 8:21 Jajme'tzta'mbøjtzi va'cø ndzøctam mumu tiyø vøjpø pønse, ji'n solo ndø Comi'is vyi'naṉdøjqui, sino también pø'nis vyi'naṉdøjquita'm.
2CO 8:22 Y nø'mø ṉgø'vejtaṉgue't Titoji'n eyapø ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø va'cø maṉ pya'tyaj Tito, parejo va'cø myaṉyaj tu'caṉbøn. Sone nac y sone ticøsi ṉgøque'nøtya'møjtzi que vøjpø ti chøcpa yøṉ va'ṉjajmocuy tøvø'is, y yøti más cyotziṉi'ajpa va'cø yosa porque qui'pspa que mitz maṉba mi ndzøctam vøjpø tiyø.
2CO 8:23 O'ca aunque i'is 'yaṉgøva'cpa Tito iyete, nøjmayajø que øjche ⁿyospa tøvø que yospa øtzji'n va'cø mi ṉgotzoṉdam mitzta'm. Y o'ca aunque i'is 'yaṉgøva'cpa Tito'is ñøtuṉ ita'mete, nøjmayajø que jet cyø'vejyaju ndø va'ṉjajmocuy tøvø'is y que je'is yaj quejayajpa Cristo'is myøja'ṉo'majcuy.
2CO 8:24 Por eso yac istam jic ndø tøvø y mumu tu'myajpapø ndø Comi'is ñøyicøsi que mi su'notyamba. Yaj quejtamø que ji'n comequecti ⁿnøja'yøjtzi mitz vyøjmbø pønda'm.
2CO 9:1 Pero ji'ndyet pena va'cø mi ṉgø'vejatyam carta va'cø ndzajmatyamø va'cø mi ndu'mdam tumin ndø va'ṉjajmocuy tøvøcøtoya.
2CO 9:2 Porque musapyøjtzi que it mi ṉgusto va'cø mi ṉgotzoṉdamø. Por eso mi vømbøpøn gotzøcta'mbøjtzi Macedonia pø'nomo. Øtz nø nømu que mijtzi, Acaya nasomda'mbø mi mbyønda'mete, desde cøjtupø ame listona'n mi ijtamu va'cø mi ngotzondamø. Entonces cuando eyapø pø'nis isyajpa que mitz listo va'cø ṉgøyu'møtyam tuminji'ṉ, entonces chi'yajque'tpa vøti tumin sonetambø'is.
2CO 9:3 Pero como øtz nø'møjtzi que mitz listo va'cø mi ndu'mdam tumin, por eso nømø ṉgø'vejyaj ndø tøvø va'cø ndzajmatyamø va'cø mi nø'ijtam listo tumin jujche ⁿnøjayajøjtzi Macedonia pønda'm.
2CO 9:4 Entonces o'ca miñajpa øtzji'ṉ Macedonia pøn, uyti pya'tyaj ja mi ndu'mdamøpøtøc tumin. O'ca pya'tyajpa que ja it tumin, øtz maṉba ṉgotza'atyame porque øtz nømu'mtzi que viyuṉsye listo mi ijtamu; y mitz mati mi ṉgotza'atyaṉgue'te.
2CO 9:5 Por eso ṉgui'psøjtzi que vøjø va'cø ⁿnøjayaj yøṉ ndø tøvø va'cø vi'na maṉyaj mitzcø'mø va'cø vi'na mi yac tu'mdam tumin lo que mi ndzamdam vi'na que maṉba mi ndzi'tame. Jetse maṉba it listo mi ndumin. Entonces maṉba queje que mi ndzi'tamba tumin mi ṉgustopit, ja mi mbyenatzøctamø va'cø mi ndzi'tamø.
2CO 9:6 Pues yøcse ndza'mbøjtzi: Como ndø nijpase tømbu, jetse va' ndø tzi'tam tumin. Y como ñijpapø'is usyi, usyti pyøcpa; ñijpapø'is vøti, vøti pyøcpa; jetsetique chi'papø'is usyi, usyti chi'vitu'pa Diosis; y chi'papø'is vøti, vøti chi'vitu'pa.
2CO 9:7 Tumdum pø'nis muspa chi' jujche qui'pspase choco'yomo, pero va'cø jyana cømaya' tyumin ni va'cø jana chi' obligado; porque Diosis syunba sicsicnepya chi'papø'is.
2CO 9:8 Porque Diosis muspa mi nchi'tam vøti aunque ti vøjpø, va'cø mi nø'ijtam mumu jama mumu tiyø, jana mi chøjcatyam falta ni ti'is, va'cø mus mi ndzøctam vøti aunque jujchepø vøjpø tiyø.
2CO 9:9 Pues jachø'yupø yø'cse jujche chøc vøjpø pø'nis: Syajtzi'yaju; pobreta'mbø chi'yaj vøti; vøjpø ti chøjcupø ji'n ma yaj nunca.
2CO 9:10 Diosis chi'pa tømbu va'cø ndø nimba, y cu'tcuy va'cø tø cu'ta, y como tumbu vøti'ajpa maṉba, jetse Diosis maṉba yac vøti'aj vøjpø ti mi ndzøctamuse.
2CO 9:11 Jetse maṉba mi nø'ijtam aunque ti vøti va'cø mus mi ⁿva'ctzi aunque tiyø ja itøpø'is ñe. Y øtz maṉba mi ndø tzi'tamupø, y entonces vøti pøn maṉba nømyaj yøscøtoya Dios.
2CO 9:12 Porque cuando mi ndu'mdamba tumin va'cø mi ndzi'tam eyata'mbø, jetse mi ṉgyotzoṉdamba ndø va'ṉjajmocuy tøvø va'cø ñø'ityaj lo que ti nø syuñajupø. Y también vøti pøn maṉba nømyaj yøscøtoya Dios.
2CO 9:13 Pyøcyajpapø'is tumin mi ⁿva'ctzi'tamupø, je'ista'm maṉba vyøcotzøcyaj Dios. Porque como mi ñømdamba que mi va'ṉjamdamba Cristo, entonces cuando mi ndzi'tamba tumin, jetse mi ⁿyaj quejtamba o'ca viyuṉsye mi va'ṉjajmandyamba Cristo'is vøjpø 'yote. Maṉba vyøcotzøcyaj Dios porque mi ndumø tzocoy mitz ṉgotzoṉdamba jejtam y mi ṉgotzoṉdaṉgue'tpati mumu pøn.
2CO 9:14 Entonces je pobreta'mbø'is maṉba vya'cayaj Dioscøsi mitz va'cø mi ṉgyotzoṉdam Diosis. Porque vøti maṉba mi syundame. Maṉba mi syundame porque Diosis chøc vøco'nipø yoscuy mi ndzoco'yomda'm.
2CO 9:15 ¡Yøscøtoya Dios porque vøjpø chøcpa je'is tø øtzcøtoya que ni ji'n musi'cse'ṉom ndø tza'maṉvacø!
2CO 10:1 Øjchøn, Pablo, mi va'ṉgatyamba mi mbasencia'ajcuy va'cø mi ndø cøma'nøjatyam ti ma ndzame; como Cristo pasenciapøte y vøjpøte, jetse øtz jetsepø qui'psocuji'ṉ mi va'ṉgatyamba. It mijtzomda'm nømyajpapø que cuando øtz itpa mitzcø'mda'm, pasencia'ajpapø pønse ndzøcpa ø ⁿvin, per cuando emøc itpøjtzi, que øtz jana na'tzcuy mi 'o'nøndya'mbøjtzi. Jetse nømyajpa.
2CO 10:2 Pero cuando mi ndu'ndamba'ctzi, mi va'ṉgatyamba va'cø jana mi ndø cøtza'møtyamø que øtz ṉgui'pstamba como nascøspø pø'nis qui'psyajpase. Porque jetse cøtza'mø'opyapø øtz maṉbø mbena ojnayaje jana na'tzcuy. Ñe' cyoja'is chøqui'pi'jta'm maṉba ojnayaje. O'ca ji'n cøtza'møyaje, ji'n ma ⁿojnayaje.
2CO 10:3 Porque viyuṉete øtz nascøspø pøn chøṉø, pero cuando øtz nøṉguiptamba yatzi'ajcuy, ji'n ø nøṉguiptam como nascøspø pøn quipyajpase.
2CO 10:4 Porque como soldado'is ñø'ityaj 'yarma, jetse øtz nø'ijtanque't arma pero ji'ndyet nascøspø pø'nis ñe, sino Diosise ñe. Diosise 'yarma pømi'øyupø va'cø yaj 'yenemigo como tum no'tzetøc yajpase aṉgøvø'nupø'om 'yenemigo. Jetse Diosis 'yarmaji'n øtz yac mochi'ajtampa yatzi'ajcuy.
2CO 10:5 Mumu chøcpapø'is vyin como vøjpø pønse, tø ya'inducpapø'is va'cø jana ndø comus Dios, jetseta'mbø'is qui'psocuy ⁿocyajta'mbøjtzi Diosis pyømiji'ṉ, øtz yac mochi'ajtamba je'is yatzitzoco'yajcuy, y yaj qui'psvitu'yajpa va'cø chøcyajø Cristo'is syunbase.
2CO 10:6 Y cuando mi ndzøctamba viyuṉse Cristo'is syunbase, entonces o'ca ijtutøc mijtzomda'm ji'n syunipø'is Cristo'is syunbase, jet ma'ṉbø ṉgastigatzøcyaje.
2CO 10:7 U mi ṉgøme'tztam pøn jujchepøt qui'psocuy na's va'cø mi 'ya'mdam jujche quenbase. O'ca mi ṉgui'pspa que Cristo'ise mi ñu'cscuy, hay que va'cø mi nchi'tam cuenta que como mitz Cristo'is mi ñu'cscuy, jetsetique't øtzta'm Cristo'isti chøṉ ñu'cscutya'mgue't.
2CO 10:8 Aunque øtz usyaṉ møja'ṉgotzøctamba ø ⁿvin que más it ø aṉgui'mguy, pero ji'n ma tza'aje cuando quejpa o'ca viyuṉbø tiyø nø ndzamu. Porque ndø Comi'is ø tzi'tamu aṉgui'mguy va'cø mi ṉgotzoṉdamø, ji'ntze va'cø mi yajandyam mi va'ṉjajmoṉgutyam.
2CO 10:9 U mi ṉgomo'tyamu o'ca nø'mtzø mi ndzøcna'tztamu ø ṉgartaji'ṉ.
2CO 10:10 Porque it nømyajpapø: “Tø ojnapya y tø tzajmapya mø'chøqui cartacøsi, pero cuando ñe'c yø'c ijtu, yo'ca vejvejnepya, y ji'n mus on vøjø”.
2CO 10:11 Pero yac musyaj jetse chamyajpapø pø'nis que jujche mi ndzajmatyamuse ø ngartacøsi cuando ya'i ijtamu'ctzi, jetse maṉba ndzøctaṉgue'te cuando jendi ijtamu'ctzi mijtzicø'mda'm.
2CO 10:12 It jeni mijtzomda'm vyøpø pøn gotzøcyajpapø'is vyin, pero øtz na'tzta'mbøjtzi va'cø maṉ ndzøctam jetse, ni ji'n mus tu'mbajcajtamø jetsepø pønji'ṉ. Pero jetsepø pø'nis chøcyajpa jovi'ajcuy. Porque 'ya'myajpa tyøvø a ver o'ca ñe'c mas vøj chøcyajpa que ni ji'n tyøvø'is chøcyajpase. Pero ji'n vyøj jetse, va'cø nay ñøcuentacøpøcyajtøjø a ver jutipø más vøj yospa.
2CO 10:13 Øtz ji'nø møjaṉgotzøctam ø ⁿyoscuy más que vøjøcsye'ṉomo, porque cø'vejta'møjtzi Diosis jut vøjø va'cø yostamø, y je'is yac nu'cta'møjtzi hasta mitzcø'mda'm.
2CO 10:14 Por eso ji'nø tøjcøtyame eyapø'is yoscu'yomo. Y øtz vi'na nu'ctam mitzcømda'm va'cø ndza'maṉvactam Cristo'is vøjpø 'yote, y por eso ijtu ø aṉgui'mguy va'cø seguitzøctam jeni.
2CO 10:15 Ji'nam møja'ṉgotzøctam ø ⁿvin va'cø nømø que øtz ndzøctam yoscuy que ji'ndyet øtz ndzøctamepø. Pero ⁿjo'cta'mbøjtzi que cuando más itpa mi va'ṉjajmoṉguy, muspa mi ndø cotzoṉdamø va'cø ndzøjca'ṉøtyamø yoscuy tzamdzitandøjupø.
2CO 10:16 Sunba ndzamgøpucstam vøjpø ote más ya'i eyapø nasomo mitzcøtu'møṉ, ni i'istøc ja oyamø chamgøpucsi. Ji'n sun møjaṉgotzøctam ø ⁿvin que: “øtz ndzøctam yøṉ vøjpø yoscuy”, o'ca eyapøtite yoscho'tzu jeni, y øtz nøctøjcøjatyam je'is yoscuy.
2CO 10:17 I sunba møjaṉgotzøjcoya, uy myøja'ṉgotzøc vyin, ñe'c ndø Comi yac møja'ṉgotzøcø.
2CO 10:18 Porque ji'n vyø'om ma put pøn ñe vyin vyøpø pøn gotzøcpa'is, sino jutipø pøn Diosis vyøpø pøn gotzøcpa, jet ma put vyøjomo.
2CO 11:1 Su'nbøjtzi va'cø jana mi ndø qui'satyamø aunque usy jovi tzamø. U mi ndø qui'satyamø. Aunque jutzta'm jana jutzta'm tondamø.
2CO 11:2 Como jujche pø'nis syunba ñe' yomo vyingøtoya, jetse øtz mi sunda'mbøjtzi va'cø mi ndø ṉgøma'nøjatyam ø aṉma'yoṉguy y ji'ndyet eyapø'is ñe'. Jetse su'nbøjtzi Diosis ø tzi'use qui'psocuy. Pues como jujche cyomprometetzøcpa tum yomo'is tum pønji'ṉ, jetse mi ṉgomprometetzøc øjtzi Cristoji'ṉ. Y su'nba mi ndzi'ocuyajtam Cristocø'mø como tum papiñomo tumdi maṉba'is ñø'it jyaya.
2CO 11:3 Pero como tza'nis 'yaṉgøma'cøy Eva myañaji'ṉ, na'tzpøjtzi que jetse maṉba mi 'yaṉgøma'cøtyaṉdøjque'te y ji'n ma mi sundam Cristo mi ndumø tzocotya'm.
2CO 11:4 O'ca minba mitzcø'mø chamsajpapø'is eyapø Jesús ji'ndyet øtz ndzamgøpucsupø, mi vø'møndyamba. Y o'ca mi nchajmatyamba eyapø espiritu ja jic mi mbøjcøchoṉdamøpø, mi vø'møndyaṉgue'tpati. Y o'ca mi nchajmatyamba eyapø aṉma'yocuy ja jic mi ṉgøma'nøtyamøpø, mi vø'møndyamba jetse.
2CO 11:5 Pues o'ca jic apostoles myøja'ṉomda'mbøte, jetseti myøja'ṉomse øtz ṉgomo'cye'tpa ø ⁿvin.
2CO 11:6 Aunquena'ṉ como ji'n musoyepø pønse vejvejnepyøjtzi, pero ṉgønøctøyø'pyøjtzi vøjø mumu viyuṉsyepø tiyø. Y cuando mi istamba mumu jujche ndzøcta'mbøjtzi mumu jama, mi ndzi'tamba cuenta que it ø ṉgui'psocutya'm.
2CO 11:7 Cuando pobrese ndzøc ø ⁿvin va'cø mi myøja'ṉo'majtamø, ¿Será que ji'n vyøjpø ti ndzøjcøjtzi porque ndza'maṉvajcu aṉcø Diosis vøjpø 'yote jana coyoja?
2CO 11:8 Yac tzu'ṉayøjtzi emøpø va'ṉjamocuy tøvø'is tyumin, porque mbøjcøchøṉ je'is ø tzi'yajupø va'cø mus mbø'nøy ø ⁿvin mientras nø yosu'c mitzji'ṉda'm.
2CO 11:9 Cuando mitzcø'mna'ṉ ijtøjtzi y øtz cøyajøyø ø nduminji'ṉ, ja vya'ṉgø mitzcøsta'm ni tiyø. Pero cuando miñaj Macedonia nasombø va'ṉjajmocuy tovø, je'is tzi'yajøjtzi nø sunu. Jetse ja mbyøjcø mitzcøs ni tiyø porque ja syu'nøjtzi va'cø mbøcø. Y hasta como yøti ni ti ji'n sun mbøc mitzcøsi.
2CO 11:10 Como Cristo'is viyuṉbø tiyø ijtu ø ndzoco'yomo, ji'nø angøma'cøy ni iyø. Y o'ca øtz møja'ṉgotzøcpa ø ⁿvin, viyuṉbø ti ndza'mbøjtzi. Entonces como ji'n ø sujnatyam mi ndumin, por eso møja'n gotzøcpa ø ⁿvin, y ni i'is ji'n mus ya'induc øjtzi va'cø jana møja'ṉgotzøc ø ⁿvin mumu Acaya nasomo.
2CO 11:11 Aunque ji'n ø sun mi ndumin pero ji'ndyet ji'n mi sundame ancø. Diosis myuspa o'ca mi sunda'mbøjtzi.
2CO 11:12 Pero jetse øtz ma'ṉba seguitzøqui, ji'n pyena va'cø mi ndø tzi'tam coyoja. Entonces jic sunbapø nømyajø que nø chøcyaju jujche øtz ndzøcpase, ji'nam mus maṉ ñømyaj jetse; porque je'is syuñajpa coyoja.
2CO 11:13 Porque jicta'm suchajpapø apostolesta'mete aṉgøma'cø'oyajpapøte. Nømyajpa; “Øtz Cristo'is chøṉ 'yapostolesta'm”, pero ji'ndyet jicta'm.
2CO 11:14 Pero u mi ṉgui'psu que nunca ji'n tuc jetse, porque ñe'c Satanasis chøcpa vyin como sø'ṉbapø angelese.
2CO 11:15 Jetcøtoya ji'ndyet ni tiyø o'ca je'is ñucscu'is chøcyajpa vyin como vøjpø ti nø chøcyajuse. Pero jøsicam Diosis maṉba cyoyojyaje segun yosyajuse.
2CO 11:16 Nømvøjøtzøjque'tpøjtzi: uy mi ṉgui'pstamu o'ca øtz jovipø pøn. Pero o'ca jetse mi ṉgui'pstamba, tø pøjcøchoṉdamø jujche mi mbøjchøchoṉdambase jovipø pøn; mientras vøjpø pønse ndzøcpa ø ⁿvin usyøc.
2CO 11:17 Nø ndzamupø yøti ji'ndyet ndø Comi'is aṉgui'muse, sino como si fuera joviseti nø'ø mi ndzajmandyamu jana na'tzcuy ti ndzøjcøjtzi vøjpø.
2CO 11:18 Como ityaj sone myøja'ṉgotzøcyajpapø'is vyin nascøsta'mbø pønse, pues øjtzi jetseti maṉbati møja'ṉgotzøjque't ø ⁿvin.
2CO 11:19 Porque mitz ṉgui'psocu'yøtyamupøte, por eso mi nømaṉjandyamba pasencia jovita'mbø pøn.
2CO 11:20 Pues mi nømaṉjandyamba pasencia cuando mi yac yostamba. Mi ndondamba cuando mi ñchøjcatyandøjpa, cuando mi ñgyønu'mdandøjpa, cuando mi myenos chøctandøjpa, cuando mi ndyacscøvøtyandøjpa mi aṉgacøsi.
2CO 11:21 Aunque øtz ja mi ndzøjcatyam jetse, pero ji'ndyet ø moñchi'ajcu'is chøquipit. O'ca ø monchi'ajcu'is chøquipit, tza'ajpana'ṉtzi. Pero o'ca jicta'm ji'n na'chaje va'cø nømyajø que vøjpø pønda'mete, ni øtz ji'ndi na'tzque'te va'cø nømø que øtz vøjpø pøn chøṉø, aunque jovi pønse ndzamba.
2CO 11:22 O'ca jicta'm hebreo pønda'mete, pues øtz hebreo pøndichøṉgue't. O'ca jic Israel pønda'mete, pues øtz Israel pøndichøṉgue'ti; o'ca jic Abraha'mis 'yuneta'mete, pues jejti chøṉgue't.
2CO 11:23 O'ca Cristo'is ñu'cscutyam, øtz Cristo'isti ñu'cscuy chøṉgue't, más øtz yosapya Cristo que menos ji'quista'm. Jovipø pønse ndza'mbøjtzi yøcse, pero ma'ṉba seguitzøqui. Pues oti yosque't más que jicta'm; øtz nacstøju más que jicta'm, øtz más somdøju que menos jicta'm, y vøti vuelta maṉbana'ṉ yaj ca'tøji.
2CO 11:24 Mosay nivoya tapspø'pø'vøyajøjtzi ø Israel pøndøvø'is. Treinta y nueve veces tumdum gø lugajromo nacsyajøjtzi.
2CO 11:25 Tu'cay co lugar nacsyajøjtzi namguji'ṉ. Tumgo lugar pyu'ṉyajøjtzi tza'ji'ṉ. Tu'cay nivoya cuando nømna'ṉ vit øjtzi barco'omo, jøtpø'u barco majromo y mana'ṉø sucsca'e. Y tumnac tzu'ji'ṉ jyamaji'ṉ ijtø nø'cø'mø majromo.
2CO 11:26 Vøti viaje oy ø ndzøqui; jana tumnac ijtuna'ṉ na'tzcuy va'cø jac nø'cø'mø, ijtuna'ṉ na'tzcuy que maṉbana'ṉ cøpøctøji ø nduminji'ṉ; ijtuna'ṉ na'tzcuy va'cø yacsutzøcyaj Israel pøndøvø'is; ijtuna'ṉ na'tzcuy que maṉbana'ṉ yacsutzøcyaj emøcpø cumgupyø'nis; ijtuna'ṉ na'tzcuy que maṉbana'ṉ ø yacsutzøctøj cumgu'yomo; ijtuna'ṉ na'tzcuy que maṉbana'ṉø yacsutzøctøji ni i ja ityømø; ijtuna'ṉ na'tzcuy majromo; ijtuna'ṉ na'tzcuy va'cø yacsutzøcyajø pø'nis nømyajpapø'is que va'ṉjajmocuy tøvøte, pero ji'ndyet jicta'm.
2CO 11:27 Hay veces nitu'yøjtzi y toya'is øjtzi. Jana tumnac tzu'quenbana'ṉtzi, osøjtzi, yo'ctøjtzøjtzi. Jana tumnac jana cu'tina'ṉ itpøjtzi, pacacøyøjtzi, tucu cøyajø'yøjtzi.
2CO 11:28 Ji'n na's jetse ispøjtzi toya, sino también tumdum jama ṉgømaya'yajpøjtzi ø va'ṉjajmoncuy tøvø eyata'mbø cumgu'yomda'mbø o'ca ji'n myaṉyaj vøjø.
2CO 11:29 O'ca it mochipø, jetji'ṉ nødoyapøcpøjtzi; o'ca aunque i'is ñøcojapa'tpa tyøvø, ṉgoqui'syca'pøjtzi.
2CO 11:30 O'ca ijtu pyena va'cø møja'ṉgotzøc ø ⁿvin, maṉba mi ndzajmatyame jujche øtz mochipø chøṉø y ji'n mus ṉgoquip ø ⁿvin. Jetse maṉba vøjcotzøc ø ⁿvin.
2CO 11:31 Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata, jet vøj va'cø ndø vøcotzøc mumu jamacøtoya. Ji'quis ispa que mumu lo que mi ndzajmatyamuse yøti, ji'ndyet sutzcuy.
2CO 11:32 Cuando ijtuna'ṉ øjtzi Damasco cumgu'yomo, ijtuna'ṉ jiṉø tum aṉgui'mbapø Aretasis cyojtupø. Jic aṉgui'mbapø'is oyuna'ṉ cyot soldado cumcuy aṉdyuṉmaye va'cø nucø.
2CO 11:33 Porque ijtuna'ṉ no'tze vo'cøvitu'is cumguy, pero ijtuna'ṉ no'tze'is vyentana, y ventana'omo jø'mø'ndøjøjtzi møjapø vaca'omo, jetse po'yøjtzi va'cø jana nuctøjø.
2CO 12:1 Aunque ji'n vyøjø øtz va'cø vøjcotzøc ø ⁿvin, pero yøti pyenate va'cø vøṉgotzøc ø ⁿvin. Maṉba ndzame øtz ⁿisupø y ndø Comi'is yac isuse.
2CO 12:2 Ṉgomuspøjtzi tum pøn vya'ṉjambapø'is Cristo; ijtu'am catorce ame jøcøtongui'mdøj jic pøn hasta tu'ca'yombø tzajpomo. Ji'nø musi o'ca sisøyu o jana sispø, Diosis myuspa.
2CO 12:3 Ngomusøjtzi jetsepø pøn jøcøtongui'mdøjupø vøjpø itcu'yomo. Ji'n ø mus o'ca sisøyu o jana sispø, Diosis myuspa. Y jen myan ote ji'n musipø ndø tzamø, ja it aṉgui'mguy va'cø ndø tzamø.
2CO 12:5 Jetsepø pøn o'ca muspa maṉ tzajpomo, nø'mbøjtzi que vøjpø pønete, pero ø ne'c ji'n ø nømi o'ca viyuṉsye vøjpø pøn chøṉø, sino que øtz vøṉgotzøcpa ø ⁿvin porque mochipø chøṉø.
2CO 12:6 O'ca øtz sunbana'ṉ nømø que vøjpø pøn chøṉø, ji'na'ṉe jovi'ajcuy, porque viyuṉna'ṉtzø tzambapø. Pero ji'nø nømi jetse va'cø jana cyomo'y ni i'is que øtz más vøjpø pøn chøṉø que mi istamuse ndzøjcupø øjtzi y mi mandamuse ndzamupø øjtzi.
2CO 12:7 Pero como Diosis jetse yac is øjtzi más maya'cusyeta'mbø tiyø ji'n yac isyajepø eyapø pøn, (porque jic pøn jøcøtongui'mdøjupø øjchømønø), por eso mana'ṉ ø møja'ṉgotzøc ø ⁿvin más de la cuenta. Entonces va'cø jana más møja'ṉgøtzøc ø ⁿvin, Diosis cyojtayø toya como apitsepø ø sisomo como si fuera Satanasis ñu'cscuy'is tzaṉbase.
2CO 12:8 Por eso tu'cañac ⁿo'na'yøjtzi ndø Comi va'cø yac tzu'ṉay jic toya.
2CO 12:9 Pero nøja'yøjtzi: “O'ca øtz mi ngotzoṉba, aunque ti muspa mi ndzøcø; porque cuando mi myoñchi mijtzi, más muspa mi ndzi' ø mbømi”. Jetse nøja'yøjtzi ndø Comi'is. Por eso casøco'nbøjtzi porque ø mochi aṉcø va'cø tzi'ø pyømi Cristo'is.
2CO 12:10 Por eso casøpyøjtzi o'ca mochi'tzi, o'ca topa'o'nøtyøjpøjtzi, o'ca tzøjcapya falta aunque ti'is, o'ca yacsutzøctøjpøjtzi, o'ca ji'ṉø yac omba ityaje porque Cristocøtoya yospøjtzi. Porque cuando mochi'ctzi, entonces pømi'øyøjtzi Diosis pyømiji'ṉ.
2CO 12:11 Jovipønse nø'mbøjtzi que vøjpø pøn chøṉø. Pero mitz mi ndø pena tzøjcu jetse va'cø vøjcotzøc ø ⁿvin. Porque vøjna'ṉ mitz va'cø mi ñømdamø que øtz vøjpø pøn chøṉø, porque viyuṉsye øtz más chøṉ vøjpø apostoles que ji'n jic vøj chøcyajpa'is vyin mitzcø'm ityajupø, aunque øtz ni ti ji'nø ⁿyoscuy.
2CO 12:12 Porque cuando yos øjtzi mitzcø'mda'm, pasencia'ajcupit yosøjtzi, mi ⁿistam milagro'ajcuy y jetse queju que øtz viyuṉsyepø apostoles chøṉø. Porque Diosis pyømiji'ṉ ndzøjcøjtzi maya'cuy y ji'n ndø isyajepø tiyø y milagro'ajcuy.
2CO 12:13 Parejo ndzøjcøjtzi mitzcø'mda'm como ndzøjcøjtzi eyapø va'ṉjajmocuy tøvøcø'mda'm. Na's que ne'c mbø'nøy ø ⁿvin, ni ti ja ⁿvya'ṉgøjtzi mitzcøsta'm. ¡Tø yaj cøtocotyamø porque ja ⁿvya'ṉgø ni ti mitzcøsta'm!
2CO 12:14 Yøti nøm alistatzøjque'tu va'cø ndzøc tu'ca'yombø viaje va'cø man mi ndu'ndamø, y ni ti ji'n ma mi va'ṉgatyame. Porque ji'nø sujnay mi nø'ijtamupø mijtzi, sino mi ne'c sunda'mbøjtzi. Porque como jata'is it derecho va'cø pyø'nøy 'yune, y ji'ṉdyet une'is va'cø pyø'nøy jyata;
2CO 12:15 jetse øtz listo y casøpyøjtzi va'c ṉgastatzøc mumu ti nø'ijtupø øjtzi como mi ndø jandase. Øtz dispuesto va'cø ndzi'ocu'yaj ø ⁿvin va'cø mi ṉgyotzoctamø; aunque mientras más mi sunda'mbøjtzi, menos mi ndø sunda'mba.
2CO 12:16 Aunque øtz ja mbyøjcøchoṉ mitzcøs ni tiyø, it nømyajpapø que øtz mañapø chøṉø y o mi aṉgøma'cøtyame va'cø mi mbøjcatyam mi ndumin.
2CO 12:17 Pero cuando ṉgø'vejyajøjtzi ø nu'cscuy mitzcø'mda'm, ¿será que je'is mi mbyøjcatyam mi ndumin? Ja mi mbyøjcatyamø.
2CO 12:18 Øtz ⁿnøjay Tito va'cø maṉ mi ndu'ndamø y jetji'ṉ ṉgø'vejøjtzi eyapø va'ṉjajmocuy tøvø. ¿Será que mi 'yaṉgøma'cøtyam Tito'is va'cø mi mbyøjcatyam mi ndumin? Pero ja mi 'yaṉgøma'cøtyamø. ¿No será que mismo tumbø qui'psocuy ñø'it je'is como øtz nø'ijtuse, y que je'is chøjcu como øtz ndzøjque'tpasetique't?
2CO 12:19 Tal vez mi ṉgui'pstamba que va'cøti ngø'on ø ⁿvin jetse nø ndzamu; pero ji'ndyet jicø. Sino Diosis vyi'naṉdøjqui ndzamda'mbøjtzi Cristo'is ñøyicøsi y mumu tiyø ndzøcta'mbøjtzi va'cø mi ṉgotzoṉdamø; porque vøti mi sunda'mbøjtzi ø mi vaṉjajmocuy tøvøta'm.
2CO 12:20 Porque na'tzpøjtzi que cuando øtz nu'cpøjtzi mitzcø'mda'm, tal vez maṉba mba'te que mijtzi ji'n mi ndzøctam øtz sunbase. Y maṉba it pyena va'cø ndzøc øtz ji'n mi sundamese, porque maṉba it pyena va'cø mi ojnandyamø. Na'tzpøjtzi que maṉba mi mba'jtame nø mi ongui'ptamupø, nø mi aṉsujnatyamupø eyapø'is ñe, nø mi ṉgui'syca'tamupø, ne'ne nø mi ṉgui'pstamu'øc, nø mi ndyopo'ondamupø, nø mi nu'm gø'o'nøtyamupø mi mbøndøvø, nø mi vømbøpøn gotzøctamupø mi ⁿvin, nø mi syo'natejtamupø.
2CO 12:21 Na'tzpøjtzi que cuando nu'cpøjtzi mitzcø'mda'm, ø Janda Diosis maṉba yaj cotza'aje porque mitz ji'n mi ndzøctam vøjø. Y øtz ma'ṉbø ṉgøvo'yaje vøti pøn oyupø'am cojapa'tyaje, y ja qui'psvitu'yaja'am ji'n vyøjpø tiyø va'cø jana chøcyaj; o'ca ja qui'psvitu'yajø va'cø chacyaj møtzi yomo nø'itcuy y møsyaṉda'm tiyø nø chøcyajupø.
2CO 13:1 Yøti tu'cay ñajcøsi ma'ṉba mi ndu'ndame. Como it aṉgui'mguy o'ca cyotyajpa metzcuy tu'cay testigos, jetse viyu'ṉajpa cøva'cø'ocuy, jetse ma'ṉbø ndzøjque'te.
2CO 13:2 Como o'yø mi ndzajmatyam vi'na, jetse mi ndzajmatyaṉque'tpa yøti como si fuera mitzji'ṉ ijtu'ctzi menacse'ṉomo. Yøti mientras emøc ijtu'ctzi mi ndzajmapyøjtzi mumu mi ndzøctambapø'is mi ṉgoja y mumu eyata'mbø que cuando mi ndu'ndaṉgue'tpøjtzi, ji'n ma mi ndoya'ṉøtyame; maṉba mi ojnandyame.
2CO 13:3 Como sunba mi istam seña o'ca viyuṉse Cristoji'ṉ ndza'mbøjtzi, (maṉba ⁿojnayaje mumu cojapa'tyajupø y jetse maṉba mi isindzi'tame que viyuṉse Cristoji'ṉ ndza'mbøjtzi). Porque Cristo ji'ndyet mochipø cuando yospa mitzji'ṉda'm, sino que mi isindzitamba jujche muspase chøcø pyømiji'ṉ mijtzomda'm.
2CO 13:4 Aunque como mochipø pønse ma'møtyøj Cristo cruzcøsi, pero yøti quenba Diosis pyømiji'ṉ. Jetseti øtzta'mgue't mochita'mdi como Cristose cuando ma'mdøj cruzcøsi, pero también Cristoji'ṉ quenda'mbøjtzi Diosis pyømiji'ṉ va'cø mi aṉgui'mdamø.
2CO 13:5 Jajme'tz mi ⁿvin o'ca viyuṉse mi va'ṉjajmondyamba vøjø. O'ca mi mustambati que Cristo ijtu mijtzomda'm, entonces mi va'ṉjajmondyamba. Y o'ca Cristo ji'ndyet mijtzomda'm, que ji'ndyet mi va'ṉjajmondyam viyuṉsye.
2CO 13:6 Y muspøjtzi que maṉba mi ndzi'tam cuenta que øtz viyuṉsye va'ṉjajmotya'mbøjtzi.
2CO 13:7 ⁿO'nømbyøjtzi Dios va'cø mi ṉgotzoṉdamø va'cø jana mi ndzøctam yatzita'mbø tiyø. Jetse sunda'mbøjtzi, pero ji'ndyet va'cø istøjø que øtz viyuṉse Cristo'is chøn ñu'cscutya'm, sino que nada más va'cø mi ndzøctam vøjta'mbø tiyø. Ji'n cuenda'øyi o'ca øtz nøjatyandøjpøjtzi o'ca øtz ni ti ji'n ø ⁿyoscutya'm.
2CO 13:8 Porque ji'n jujche mus ya'inductam viyuṉsyepø tiyø, sino viyuṉsepø tiyø muspa ṉgoquiptamø.
2CO 13:9 Casøtya'mbøjtzi cuando mitz muspa mi ndzøctam aunque tiyø, aunque øtz ni ti ji'n mus ndzøctamø. Y o'nøndya'mbøjtzi Dios va'cø mi ṉgotzoṉdamø va'cø mus mi ndzøctam mumu ti vøjø.
2CO 13:10 Por eso mi jajyandyam yø'cse mientras emøc ijtu'ctzi va'cø jana it pena va'cø mi ojnandyamø cuando nu'cpa mitzcø'mø. Porque ndø Comi'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø mi ojnandyamø o'ca ijtam mi ṉgoja. Pero jetse tzi'u aṉgui'mguy va'cø mi ṉgotzondamø, ji'ndyet va'cø mi yajandyam mi va'ṉjajmoṉguy.
2CO 13:11 Y yøti va'ṉjajmocuy tøvøtam, mi yuschi'u tzacta'mbøjtzi. Tzi'tam pena va'cø mi ijtam Diosis syunbase. Contento ijtamø; tumbø qui'psocuy va'cø mi nø'ijtamø, parejo vøj ijtam aunque iji'ṉ; y mitzji'ṉ itpa Dios tø sunbapø'is y tø yac itpapø'is contento.
2CO 13:12 Na yuschi'tandøjø masanbø su'cocuji'ṉ.
2CO 13:13 Mumu ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø'is mi ṉgyø'vejatyamba dyus.
2CO 13:14 O'nømbyøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉdam ndø Comi Jesucristo'is ñe'c vyø'ajcupit, va'cø mi syundam Diosis, va'cø it mumu mijtzji'ṉda'm Masanbø Espiritu Santo. Amén.
GAL 1:1 Øjchøṉø Pablo, øjchøṉ apostoles. Pero ji'n chøṉ pø'nis cyøpiṉupø, ni ji'ndyet chøṉ pø'nis cø'vejupø; sino Jesucristo'is cø'vejøjtzi y ndø Janda Diosis. Jic ndø Janda Dios yac visa'upø'is Cristo cuando ca'ujacam.
GAL 1:2 Mi jajyandyamba mijtzi yø'qui jen mi ndu'mdambapø'is ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø Galacia nasom mi ijtamupø'is. Øtz ijtamuse yø'qui mi va'ṉjajmocuy tyøvø'is nø mi ṉgø'vejatyam yuschi'ocuy.
GAL 1:3 O'nømbyøjtzi ndø janda Dios y ndø Comi Jesucristo más vøti va'cø mi ṉgyotzoṉdamø y va'cø mi yac ijtam mas vøjø.
GAL 1:4 Yøṉ Cristo'is chi'ocuyaj vyin va'cø cyoca'ay ndø cojata'm y va'cø tø yaj cotzoctamø. Tø yaj cotzoctamu jana tø vijtam tu'mbac parejø yatzita'mbø pønji'ṉ yøti ijnømuse nascøsi. Jetse syunu ndø Janda Diosis va'cø jetse tyucø.
GAL 1:5 ¡Ndø vøṉgøtzøcta' Dios ijtuse pø'nis mumu jamacøtoya! Amén.
GAL 1:6 Nømaya'mbøjtzi porque prontoti nø mi ndzactam Dios. Aunque Diosis mi ⁿvyejandyamu va'cø mi ṉgyotzoctamø Cristo'is vyø'ajcupit, y nø mi ndzactamu. Y nø mi mbøjcøchoṉdamu eyapø va'ṉjajmocuy eyapø'is chambapø. Nømyajpa: Yøcse mi ṉgyotzoctamba. Pero ji'ndyet viyuṉbø.
GAL 1:7 Pero ja it más eyapø va'ṉjajmocuy va'cø jujche tø cotzoctamø. Pero it syunbapø'is mi nchøctocojatyam mi va'ṉjajmoṉguyta'm. Cristo'is vøjpø 'yote sunba cyacpøtocojayajø.
GAL 1:8 Pero o'ca aunque i'is mi ñchajmatyamba eyapø va'ṉjajmocuy jujche va'cø tø cotzoctamø ji'ndyet øtz mi ndzajmatyamuse, tiene que va'cø tyocoy Diosis vyi'naṉdøjqui. Aunque øtz tiene que va'cø tocotyamø, aunque tzajpombø angeles tiene que va'cø tyocoya, o'ca sunba cyacpøtocojay Cristo'is vøjpø 'yote.
GAL 1:9 Oyu'am mi ndzajmatyam vi'na, jetseti mi ndzajmatyaṉgue'tpa yøti: O'ca aunque i'is mi nchajmatyamba eyapø va'ṉjajmocuy jujche va'cø tø cotzoctamø, ji'ndyet mi mbøjcøchoṉdamuse; tiene que va'cø tyocoyaj Diosis vyi'naṉdøjqui.
GAL 1:10 Muspa mi nchi'tam cuenta que ji'nø ndzam jetse va'cø ñøjayaj pø'nis que vøjpø pøn chøṉø. Øtz su'nbøjtzi va'cø vøjpø pøn gotzøcø Diosis y ji'n pø'nis. O'ca sunbatøcna'ṉ øjtzi va'cø vøjpø pøn gotzøcyaj ø mbøndøvø'is, ji'na'ṉø Cristo'is ñu'cscuy.
GAL 1:11 Pero viyuṉsepø tiyø mi ndzajmatyamba øjtzi, ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø. Mi ndzajmatyamba que vøjpø ote øtz mi ndza'maṉvajcatyambapø, ji'ndyet pø'nis qui'pscøpo'u.
GAL 1:12 Porque ji'nche pø'nis ø tzajmayupø, ni ji'nche pø'nis aṉmayupø, sino que Jesucristo'is yac musøjtzi.
GAL 1:13 Porque mi mandamu'am jujche øjtzi oyuse iti cuando va'ṉjambana'ṉtzi Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy. Mi mustamba'm jujche øtz maya'aṉse ⁿyacsutzøcyajpana'ṉtzi tu'myajpapø Dioscø'mø. Maṉbana'ṉ ø ⁿocyajyaje.
GAL 1:14 Y más suñi ndzøjcapyana'ṉ øjtzi Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy que ji'n vøti ø ame ndøvø'is ø ngumguy tøvø'is chøjcayajese Porque øtz más suñina'ṉ ndzøjcapya øjtzi ø mbeca jata tzu'ṉgu'is cyostumbre.
GAL 1:15 Pero Diosis cyøpi'ṉøjtzi antes que pø'najøjtzi, y veja'yøjtzi porque ñe'c su'nøjtzi.
GAL 1:16 Por eso cuando ñe' Diosis syunu'cyse'ṉomo, entonces yaj quejay øjtzi ñe' 'Yune va'cø ṉgomusayø, va'cø ndzamgøpucsøjtzi aunque jutpø pø'nomo. Entonces jisye'c ja mye'ndzøjtzi pøn tza'maṉvajcapyapø'stzi ti vøj ndzøcø.
GAL 1:17 Y ni ja mya'ṉøjtzi Jerusalén gumgu'yomo ityajumøna'ṉ más vi'nata'mbø apostoles que ji'n øjtzi. Pero ma'ṉøjtzi Arabia nasomo y jiṉø vitu'que'tøjtzi Damasco cumgu'yomo.
GAL 1:18 Y entonces cøjtu'cam tujtay ame o'yøjtzi Jerusalén gumgu'yomo va'cø maṉ ndu'n Pedro, y yøjta jama jamacøjtøjtzi jic Pedroji'ṉ.
GAL 1:19 Pero ja ⁿisøjtzi eyata'mbø apostoles más que ⁿisu ñe'c ndø Comi'is myuqui Jacobo.
GAL 1:20 Yøcse nø mi jajyandamuse, Diosis ispa que ji'n nø sujtzu.
GAL 1:21 Jøsi'jcam ma'ṉøjtzi Siria nasomo y Cilicia nasomo.
GAL 1:22 Pero Judea nasombø tu'myajpapø Cristo'is ñøyicøsi, je'is ji'na'ṉø ispøcyaj øjtzi, porque ja isyajøtø'cna'ṉ.
GAL 1:23 Unico myañaju que tzamdøju: Je vi'na oyu'is yacsutzøcyaje yøti chamgøpucspa va'ṉjajmocuy vi'na sunbapøna'ṉ yajø.
GAL 1:24 Y vyøcotzøcyaj Dios porque jetse yaj qui'psvitu'øjtzi.
GAL 2:1 Entonces jøsi'cam cøjtu'cam catorce ame vøco maṉvøjøtzøjque't øjtzi Jerusalén gumgu'yomo Bernabéji'ṉ, y øtz nømaṉgue'tuti'tzi Tito.
GAL 2:2 Ma'ṉøjtzi porque yac musø Diosis que jetsena'ṉ sunba va'cø ndzøcø. Cuando ne'ti ijta'møjtzi ndø tøvøji'ṉ covi'najø cotzøcyajtøjupø, entonces ndza'maṉvajca'yøjtzi jic vøjpø ote øtz ndzamgøpucspase eyata'mbø pø'nomo lo que ji'ndyet Israel pønda'm. Jetse ndzøjcøjtzi va'cø jana yaj ø ⁿyosaṉ ndzøjcupø'tzi y mapøtø'c ndzøqui.
GAL 2:3 Pero ø nønduṉ Tito, aunque griego pønete, ja pyenatzøcyajø va'cø syeña'øtyøjø Israel pø'nis syeñaji'ṉ (aunque ijtuna'ṉ jiṉø sunupø'is yac seña'øyajtøjø).
GAL 2:4 Porque jiṉ ityajuna'ṉ nømyajpapøte que va'ṉjajmocuy tøvøta'mete pero ji'ndyet jicta'm. Nu'mnøtøjcøyajtøju va'cø cyøque'nøjayaj jujche libre tø ijtamba Cristo Jesusji'ṉ va'cø jana ndø tzøc jetsepø aṉgui'mguy. Sununa'ṉ penatzøcta'møjtzi va; cø ⁿyaj copujtam angui'mguy jetsepø.
GAL 2:5 Pero ni jujche ja nchøcta'møjtzi je'is syuñajpase ni chøtøn hora. Porque o'ca ndzøctambana'ṉ øjtzi je'is syunbase, ji'na'ṉ mus mi va'ṉjama'ṉøtyam viyuṉsyepø vøjpø ote.
GAL 2:6 Pero pø'nis cyomo'yajupø o'ca covi'najøta'mete, je'is ja chajmayajøjtzi ni ti jomepø. Pero aunque sea covi'najø'ajø, aunque ji'n cyovi'najø'aje, øtz nømba que ji'ndyet ni tiyø. Porque mumu pøn parejote Diosis vyi'naṉdøjqui.
GAL 2:7 Pero jic covi'najø'is ja chajmayajøjtzi ni tiyø jomepø, sino que chi'yaj cuenta que øtz tzamdzi'tøjøjtzi vøjpø ote va'cø ndzamgøpucs aunque jutipø pø'nomo, mientras Pedro tzamdzi'tøju vøjpø ote va'cø chamgøpucs Israel pø'nomo.
GAL 2:8 Porque cyotzoṉupø'is Pedro va'cø mus chamgøpucsoy vøjø Israel pø'nomo, mismo je'is cotzo'ṉøjtzi va'cø musø tzamgøpucsoy vøjø eyata'mbø pø'nomo.
GAL 2:9 Y como'yajtøjpana'ṉ Jacobo y Pedro y Juan o'ca más covi'najøta'mete. Cuando chi'yaj cuenta je'is que Diosis cotzo'ṉøjtzi jetse va'cø yosa, entonces nøcø'mitzta'møjtzi Bernabeji'ṉ va'cø myustøjø que vyø'møyaju øtz ndzøctambase. Vyø'møyaju que va'cø yosta'møjtzi aunque jujchepø pø'nomo, y ñe'c va'cø yosyajø Israel pø'nomo.
GAL 2:10 Único syuñaju va'cø jamda'møjtzi pobreta'mbø va'cø ṉgotzoṉdamø, y jetse øtz de por si na sunu ndzøjqueta.
GAL 2:11 Pero minu'c Pedro Antioquía cumgu'yomo, ⁿnøja'yøjtzi pø'nis vyi'naṉdøjqui que ji'na'ṉ vyøj nø chøjcuse.
GAL 2:12 Porque ja miñajø'ctøc Jerusalén cumgu'yombø pøn cyø'vejyajupø Jacobo'is, cu'tpana'ṉ Pedro ji'ndyet Israel pø'nomo. Pero cuando miñaju'cam jic pøn cyø'vejyajupø Jacobo'is, ca'ṉbø' Pedro, tzu'ṉ nø cyu'tupøji'ṉ. Jetse chøjcu porque ña'tzpana'ṉ cyoquipyajpapø'is costumbre va'cø syeña'øyaj vyin; porque nø cyu'tupøji'ṉ, ja syeña'øyajøpøte.
GAL 2:13 Entonces eyapø va'ṉjajmoyajpapø Israel pøn tzu'ṉyajque'tu, como Pedro'is chøjcuse, aunque myusyaju que muspana'ṉ cyu'tyaj nø cyu'tyajupøji'ṉ. Hasta Bernabé jetse tzu'ṉgue't jetji'ṉ ji'n vyøjpø qui'psocuyji'ṉ.
GAL 2:14 Pero cuando ⁿisøjtzi que ji'na'ṉ chøcyaj vøjpø ote viyuṉsye, entonces øtz ⁿnøja'yøjtzi Pedro mumu tu'myajupø'is vyi'naṉdøjqui: “Mitz mi Israel pønete, pero mi ndzøcpa como ji'ndyet Israel pø'nis chøcyajpase. Ji'n mi ⁿyaj coput Israel pø'nis cyostumbreta'm. Entonces ¿ti'ajcuy sunba mi mbenatzøcyaj aunque jutzpø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn va'cø yaj coputyaj Israel pø'nis cyostumbreta'm?”
GAL 2:15 Viyuṉse tø øtz Israel pønda'mete porque jetseti pø'najta'ṉgue'tu como Israel pønse. Tø øtz ja it ndø coja como aunque ipø pø'nis ñe'se.
GAL 2:16 Pero ndø mustamba que ji'n tø vyø'om puti Diosis vyi'naṉdøjqui ndø ne' ndø tzøquiji'ṉ aunque ndø yaj copujtajo'pa Moisesis 'yaṉgui'mguy; sino vø'om tø putpa o'ca ndø va'ṉjamba Jesucristo. Jetcøtoya ndø va'ṉjamdamba Jesucristo va'cø vyøjom tø pujtamø porque ndø va'ṉjamdamba aṉcø Cristo, y ji'ndyet porque ndø yaj copujtapya aṉcø Moisesis 'yaṉgui'mguy. Porque ni i ja it yaj copujtapya'is Moisesis 'yaṉgui'mguy va'cø jetse vyøjom putø Diosis vyi'naṉdøjqui.
GAL 2:17 Pero tø øtz o'ca sunba pujtam vyøjom Diosis vyi'naṉdøjqui Cristoji'ṉ, y quejpa que todavía øtz cojatzøqui tø pønda'metque't; ji'ndyet Cristo'is tø tzi'pa qui'psocuy va'cø tø cojapa'tø. Pues Cristo'is ni jujche ji'n jetsepø qui'psocuy tø tzi'tamø.
GAL 2:18 En cambio ndø ne'c ndø tzøcpa ndø coja o'ca ndø ndzacpa ji'n vyøjpø costumbre, y jøsi'cam minba ndø vøco pøjcøchoṉgue'te.
GAL 2:19 Como ja mus ndzøjcay Moisesis 'yaṉgui'mguy, entonces ja ṉgui'psøjtzi ø'ca maṉba cotzoc jetse, y por eso ca'use tzø'yø aṉgui'mgu'is ñøyicøsi; pero en cambio quenbati'tzi Diosis ñøyicøsi.
GAL 2:20 Como si fuera tumø ma'møtyøjøjtzi cruzcøs Cristoji'ṉ va'cø ca'ø, pero quenbati'tzi. Pero ji'ndyet øtz quene yøti, sino Cristo quenba ø ndzoco'yomo. Y yøti mientras nascøspø pønse ijtøjtzi, va'ṉjambøjtzi Diosis 'Yune va'cø cotzo'ṉø. Je'is sungo'nøjtzi y chi'ocuyaj vyin va'cø coca'øjtzi.
GAL 2:21 Ji'nø suni va'cø jana ndø tzi' cuenta ti chøc Diosis tø øtzcøtoya ñe'c vyø'ajcupit. Porque o'ca vyøjomna'ṉ tø putpa aṉgui'mguy va'cø ndø yaj coputø, comequectina'ṉ ca' Cristo.
GAL 3:1 Mi ⁿjyovinda'mbøte Galacia pønda'm. ¿I'is mi 'yaṉgøma'cøtyamu va'cø jana mi ṉgøma'nøtyam viyuṉbø tiyø? Mi vi'naṉdøjquita'm ndza'maṉvajcøjtzi suñi jujche ma'møtyøjuse Jesucristo cruzcøsi, va'cø mi mustam suñi si fuera mi ne'c mi istamuse.
GAL 3:2 Yøṉdite su'ṉbøjtzi va'cø mi ndø tzajmatyamø: ¿Será que mi mbøjcøchoṉdamu Espíritu Santo porque mi ⁿyaj copujtamu aṉcø aṉgui'mguy? Pero ji'ndyet jetse. Sino mi mbøjcøchoṉdamu Espiritu Santo porque mi ṉgøma'nøndyamu aṉcø vøjpø ote y mi va'ṉjamdamu.
GAL 3:3 Mi ⁿjyovinda'mbøte. Como Espiritu Santo'is mi ṉgyotzoṉdamu va'cø mi va'ṉjajmoncho'tztamø, entonces ¿jutznømø muspa mi yac ta'nbø' mi va'ṉjajmoṉguy mi ne'ṉgø nascøspø qui'psocuji'ṉ?
GAL 3:4 ¿Será que comequecti mi istam toya sone ticøsi? Ojalá ji'n comequec.
GAL 3:5 Diosis mi ñchi'tamba Espiritu Santo y chøcpa milagro'ajcuy mi ⁿvi'naṉdøjquita'm. Tzi'tam cuenta o'ca jetse chøcpa porque mi ⁿyaj copujtamba aṉcø aṉgui'mguy, o si no porque mi va'ṉjamdamba aṉcø vøjpø ote mi ṉgøma'nøtyambapø.
GAL 3:6 Jetsetina'ṉ Abrahamgue't; Abraha'mis vya'ṉjam Dios y por eso Dios nømu: “Abraham vøj pujtu ø vi'naṉdøjqui porque vaṉja'mbøjtzi”.
GAL 3:7 Jetcøtoya mustamø que Abraham va'ṉjajmoyajpapø pø'nis pyeca jata tzu'ṉguyete.
GAL 3:8 Y it Diosis 'yote jachø'yupø que vi'na o chamdøji que Diosis maṉba pyøjcøchoṉyaje aunque iyø aunque ji'ndyet Israel pøn o'ca vya'ṉjamyajpa Dios. Jetseti Diosis vi'na o chajmay vøjpø ote Abraham, nømu: “Porque mitz øtz ma'ṉbø ndzi' yajya'mocuy, y jetcøtoya mumu nascøsta'mbø pønis maṉba pyøjcøchoṉyaj yajya'mocuy”.
GAL 3:9 Jetse Abraha'mis vya'ṉjam Dios y Diosis jetseti chi'yajque'tpa yajya'mocuy mumu vya'ṉjamyajpapø'is ñe'cø.
GAL 3:10 Pero mumu pøn cyomo'pyapø'is que maṉba yaj copujtay 'yaṉgui'mguy, jet tocoyajupøte Diosis vyi'naṉdøjqui. Porque yøcse it Diosis 'yote jachø'yuse: “Tocoyupøte Diosis vyi'naṉdøjqui mumu ji'n yaj copujtayepø'is ijtuse jachø'yupø aṉgui'mguy libru'omo”.
GAL 3:11 Pero ndø mustamba que ni i ji'n ma pyøjcøchoṉ Diosis porque yaj coputpa aṉcø aṉgui'mguy, porque jachø'yupøte: “Pøn Diosis pyøjcøchoṉu maṉba quene porque vya'ṉjamba”.
GAL 3:12 Pero muspa ndø cøme'tza jujche muspa ndø yaj coput Moisesis 'yaṉgui'mguy aunque ji'n ndø va'ṉjamdam Dios. Porque aṉgui'mguy nømba: “Yaj copujtapyapø'is aṉgui'mguy maṉba quene porque chøcpa aṉcø ijtuse aṉgui'mguy”.
GAL 3:13 Entonces aunque ja ndø yaj coput aṉgui'mguy, Cristo'is tø yaj cotzojcu va'cø jana tø yaj coja'ajtøjø. Ñe'c Cristo yaj coja'ajtøju tø øtzcøtoya, ja tyoya'ṉøtyøjø. Como it jachø'yuse Diosis 'yote: “Yaj coja'ajtøjupøte aunque iyø yaj ca'tøju cucyøsi”.
GAL 3:14 Jesucristo cruzcøsi ma'mgatøju, va'cø mus chi' yajya'mocuy Diosis aunque iyø aunque ji'ndyet Israel pøn; mismo yajya'mocuy chi'use Abraham, jet va'cø chi'yajque't aunque iyø. Jetse tujcu va'cø mus ndø pøjcøchoṉdam Espiritu Santo Diosis opø chame maṉba tø tzi' ndø va'ṉjamdamu aṉcø.
GAL 3:15 Ø mi va'ṉjamocuy tøvøta'm, maṉba ndzam jujche ndø tzøctambase tø pø'nis. Cuando ndø tzøctamba contrato, aunque pø'nis chøcyaju, o'ca acuerdo tzø'yajpa, ni i ji'n mus nømø que ji'n ø ndzøqui, ni ji'ṉ mus cyojtaṉøyø ni ti más.
GAL 3:16 Ahora pues Diosis chajmay Abraham ti maṉba chøqui ñe'c Abrahamgøtoya y 'yunecøtoya. Jachø'yupø Diosis 'yote ji'n ñømi: “mi unenda'm”, como que ityajuna'ṉ sone 'yune, sino que nømba: “mi ⁿune”; como que tumdi chajmapyapø 'yune. Y jic Abraha'mis 'yune nø chamupø Diosis, Cristote.
GAL 3:17 Pues yø'cse nø ndzam øjtzi: Diosis chøc contrato Abrahamji'ṉ y Cristoji'ṉ yaj queju que viyuṉ dzamu. Y cøjtu'cam cuatrocientos treinta ame chøjcumø contrato, entonces tzamdøj Moisesis 'yaṉgui'mguy. Pero ji'n mus yaj contrato jic aṉgui'mgu'is va'cø jana tyuc Diosis chamuse.
GAL 3:18 Porque o'ca ndø pøjcøchoṉbana'ṉ Diosis tø tzi'papø tiyø porque aṉgui'mguy ndø yaj coputpa aṉcø, entonces ji'naṉ ndø pøjcøchove porque Diosis chøjcu aṉcø compromiso. Pero Diosis syun chi' Abraham vøjpø tiyø porque jetse chøc compromiso ñe'c Diosis.
GAL 3:19 Entonces ma'ṉbø mi ndzajmatyame ticøtoya yospa aṉgui'mguy. Angui'mguy jøsicam tøjcøyu va'cø tø isindzi ndø coja hasta que min “'Yune” jutipøji'ṉ chøc compromiso Diosis. Y aṉgui'mguy angelesji'ṉ cojtøju je'is va'cø chi'ocu'yajyajø Moisesis cyø'omo va'cø chamgøjtayaj sone pøn.
GAL 3:20 Pero o'ca Diosis ñe'c tø tzajmapya aunque tiyø, ji'ndyet pyena eyapø'is va'cø tø tzamgøjtayø. Y jetse Diosis chi' compromiso tyumgø'i, ni i'is ja yaj cøjtayø.
GAL 3:21 ¿Entonces será que Diosis cyompromiso ji'n yac valetzøqui aṉgui'mgu'is? Valetzøcpati; porque o'ca tzi'tøjuna'ṉ aṉgui'mguy muspapø'is tø tzi' quenguy, entonces muspana'ṉ tø put vyøjom Diosis vyi'naṉdøjqui o'ca jic aṉgui'mguy ndø yaj coputpana'ṉ.
GAL 3:22 Pero it jachø'yuse Diosis 'yote que it mumu pø'nis cyoja y ji'n jutz nøm ndø tzac ndø coja ndø ne'ṉgø. Pero va'cø ndø va'ṉjajmø que ndø coja tø coca'atyamu Jesucristo'is, entonces muspa ndø pyøjcøchon Diosis tzajmayupø que manba tø tzi'i.
GAL 3:23 Pero cuando ja minø'ctøc hora va'cø ndø va'ṉjam Jesucristo, entonces Diosis 'yaṉgui'mgu'is tø nø'ijtamu como somdøjuse. Ijtuna'ṉ ndø coja, ni tina'ṉ ji'n mus ndø tzøctamø hasta que minu Cristo, ñe'c va'cø ndø va'ṉjamdamø.
GAL 3:24 Jetse pues como cuendatzøcpapø'is ñømaṉba une escuela'omo, jetse Diosis tø coquendambana'ṉ aṉgui'mgu'is ñøyicøsi como unese, hasta que tø nønu'ctam Cristocø'mø. Entonces ndø va'ṉjamdamba que ñe'c Cristo'is vyøjom tø nøpujtamba Diosis vyi'naṉdøjqui.
GAL 3:25 Pero como yøti ndø va'ṉjamdamba Cristo, ji'nam jetse tø coquendandøji aṉgui'mgu'is ñøyicøsi.
GAL 3:26 Porque mumu tø øjtzi Diosis tø 'yuneta'm porque ndø va'ṉjamdamba Cristo Jesús.
GAL 3:27 Porque mumu tø øtzta'm o'ca tø ñø'yøtyamu'am como seña que tø tyumøtzøctam Cristoji'ṉ, y entonces como si fuera je'is tyucu ndø mesaytambase, jetse ndø pøjcøchoṉdamba je'is qui'psocuy.
GAL 3:28 Yøti ni ti ji'n chøqui aunque Israel pøn, aunque griego pøn; aunque o'ca obligado nø yosupø, aunque ñe'c gyustopit nø yosupø, aunque pøn, aunque yomo, porque parejo tumbø tzocoy mi nø ijtamba Cristo Jesusj'ṉ.
GAL 3:29 Y como Cristo'ise mi ñe'nda'm, entonces Abraha'mis mi 'yuneta'mete; y maṉba mi mbøjcøchoṉdame yajya'mocuy Diosis cyomprometetzøjcuse va'cø chi' Abraham.
GAL 4:1 Pero nø'mbøjtzi que tum une maṉbapø'is ñøtzø'yay jyata'is interés, mientras nømdøc myøja'aju'cse'ṉomo, como coyospa pønse aṉgui'mdøjpa, aunque aunque ticøsi jete vø'ne.
GAL 4:2 Y ijtu cuendatzøcyajpapø'is y ijtu 'yaṉgui'myajpapø'is hasta que ta'nba jutzø ame chajmayuse jyata'is.
GAL 4:3 Jetseti øtzta'mgue't, como che'pø une aṉmacho'chajpase nascøspø aṉma'yocuji'ṉ, jetse tø øtz tø ijtambana'ṉ aṉgui'mgu'yomo, tø aṉgui'mdzo'tztandøju.
GAL 4:4 Pero cuando nu'c 'yora, Diosis cyø'vej ñe' 'Yune, yac pø'naj yomocøsi, pø'naj va'cø chøc Israel pø'nis yaṉgui'mguy.
GAL 4:5 Minu va'cø tø yac libretzøctamø Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo tø ijtamupø, para va'cø tø pøjcøchoṉdam Diosis come ñe' 'yunese.
GAL 4:6 Entonces porque je'is mi 'yuneta'm, Diosis cyø'vej 'Yune'is 'Yespiritu mi ndzoco'yomoda'm y Espiritu'is mi yac onba. Mi ñømba: “¡Ay, øjtze mi Janda!”
GAL 4:7 Por eso ji'name mi ṉgyoyosepø, sino Diosise mi 'yune. Y como Diosis mi 'yune, entonces maṉba mi mbøjcøchoṉ Diosise ñe Cristoji'ṉ.
GAL 4:8 Pero vi'na cuando ji'ndøcna'ṉ mi ṉgomustam Dios, obligado mi va'ṉjamdamu comi chøquita'm lo que de por si na ji'ndyet Dios.
GAL 4:9 Pero yøti mi ṉgomustamba'am Dios, o más vøjø va'cø tø nømø que Diosis mi ṉgyomustamba mijtzi. Entonces ¿ti'ajcuy mi vindu'taṉgue'tpa jic mochipø va'ṉjajmocucyø'mø ji'n musipø'is tø yaj cotzoca? Jic va'ṉjajmocucyø'mø por obligadotimete mi ndzøctambana'ṉ costumbre.
GAL 4:10 Y yøti nømdøc mi ṉgo'aṉjamdamu jama, y poya, y aṉsøṉ, y ame.
GAL 4:11 Ṉgona'tzpøjtzi uytim suniti o ndzamgøpucs vøjpø ote mitzji'ṉda'm.
GAL 4:12 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø, mi va'ṉgatya'mbøjtzi mbasencia'ajcutya'm va'cø mi ndø tzøjcopujtøtyamø. Porque øtz ndzajcø ø ṉgostumbre va'cø mbøjcøchojṉay mi ne'nda'm. Ni ti ja mi ndø tzøjcatyamø.
GAL 4:13 Pero mi mustamba que porque ca'ena'ṉøjtzi, por eso nu'cø mitzcø'mda'm va'cø mi ndzamgøpucsatyam vøjpø ote.
GAL 4:14 Y tiene quena'ṉ va'cø ndona je ca'cuy øjtzi. Pero ja mi ndø menoschøctamø, ni ja mi ndø conoctamø, sino mi ndø pøjcøchoṉdamuti como si fuera Diosis 'yangeles mi mbøjcøchoṉdamuse, como Cristo Jesús mi mbøjcøchoṉdamuse.
GAL 4:15 Vøtina'ṉ mi ṉgyasøtyamu jicsye'c: ¿ti'ajcuy ji'n jetse mi ṉgyasøtyame yøti? Muspa ndzam que vøti mi ndø yac yamdamu, sunbana'ṉ mi ndø tzi'tam más vøjpø tiyø, como si fuera sununa'ṉ mi ndø tzi'tam mi vindøm o'ca muspana'ṉ mi nømbujtamø.
GAL 4:16 ¿Será que yøti nø mi ndø ṉgui'satyamu porque viyuṉsyepø tiyø nø mi ndzajmatyamu?
GAL 4:17 Jic eyapø pø'nis vøti mi syundamba, pero ji'ndyet vøjpø qui'psocuji'ṉ. Sino que ji'qui'is syuñajpa va'cø mi ndø tzacta'møjtzi y va'cø mi sundam jicta'm.
GAL 4:18 Viyuṉsye vøjø va'cø ndø suñaj ndø tovø, pero vøjpø qui'psocuji'ṉ. Jetse vøjø va'cø mi ndzøctamø mumu jama aunque ja itø'c øtz jeni mitzji'ṉda'm.
GAL 4:19 Ø mi unenda'm mijtzi, toya'ispase yomo cuando maṉba is une, jetse øtz vøcotoya'isque'tpøjtzi mitzcøtoya. Aunque øtz is toya, su'nbø mi yac nø'ijtay Cristo'is qui'psocuy.
GAL 4:20 Øtz sunbana'ṉ it mitzji'ṉda'm yøti, va'cø mus mi o'nøndyam eyati, porque ji'n ø mus ti muspa ndzøcø va'cø mi yac va'ṉjajmø ti ndza'mbøjtzi.
GAL 4:21 Mijtzi syunbapø mi ndzøctam Moisesis 'yaṉgui'mguy, a ver o'ca mi ṉgønøctøyøtyamba viyuṉse jujche nømbase aṉgui'mguy.
GAL 4:22 Porque jachø'yupøte que Abraha'mis oy metzcuy 'yune, tum oy cyoyomocøsi y tum oy co'tøc yomocøsi.
GAL 4:23 Cyoyomocøsi pø'najupø, como mumu jama pyø'najnømbase, jetseti pø'naju. Pero co'tøc yomo'is 'yune milagropø min pø'naje Diosis chajmayuse que maṉba it 'yune.
GAL 4:24 Jic historia aṉma'yocuyete. Como ijtu metzcuy yomo, itque'tuti metzcuy contrato. Je coyomo Agar es como je contrato tzi'tøju Sinaí cotzøjcøsi. Jic contratocø'mø ityajupø'is por obligadoti chøcyajpa aṉgui'mguy, ji'ndame por gusto chøcyajepø.
GAL 4:25 Pues como Agajris por obligadoti o yosay Abraham, jetseti Sinaí cotzøjcøsi Arabia nasomo tzitøj aṉgui'mguy, por obligadoti va'cø chøcyajque'ta. Y jetsetique't yøti Jerusalén gumgu'yomda'mbø'is por obligadoti chøcyajque'tpa aṉgui'mguy.
GAL 4:26 Pero møjipø Jerusale'nomda'mbø gyustopit yosyajpapø, ji'nam yosyaj por obligado, y øtz jic cumgu'istimete tø 'yuneta'm.
GAL 4:27 Porque jachø'yupøte Diosis 'yote: Casøyø mi yomo'is ji'n mi 'yune'øyimbø'is; alegre veja mijtzi mi yomo'is nunca ja mus mi yac pø'naj une. Porque aunque mi nchajcu mi ⁿjaya'is, y ni ipø pø'nis ja mi nø'indø, más vøti maṉba it mi ⁿune que ji'n ijtupø'is jyaya.
GAL 4:28 Jetse pues ø mi va'ṉjamoṉguy tøvøta'm, como pø'najuse Abraha'mis 'yune Isaac Diosis chajmayuse, jetseti tø øtz tø Diosis 'yuneta'mgue't como chamuse Diosis.
GAL 4:29 Pero como tujcuse jic tiempo, jetseti yøti tujque'tpa. Porque jicsye'c pøn pø'najupø mumu jama tø pø'najpase, je'is yacsutzøjcu pøn pø'najupø Diosis 'Yespiritu'is pyømiji'n; y hasta como yøti jetseti chøcyajque'tpa.
GAL 4:30 Pero yø'cse it jachø'yuse Diosis 'yote: “Macput cyoyomo 'yuneji'ṉ, porque ji'n ma pyøjcøchojṉay ni ti erejencha cyoyomo'is 'yune'is; sino co'tøc yomo'is 'yune'is maṉba pyøjcøchojṉay erejencha”.
GAL 4:31 Jetseti tø øjtzi ø mi ndøvøta'm, tø øtz ji'ndyet como si fuera coyomo'is tø 'yunese, sino tø øjtzi como si fuera co'tøc yomo'is tø 'yunese.
GAL 5:1 Entonces como Cristo'is tø yac tzø'ytam libre va'cø ndø tzøc ndø ṉgustopit Diosis syunbase; por eso jetse sequitzøctamø va'cø mi ijtam libre. U'yam mi vindu'tam como mi ijtamusena'ṉ vi'na cuando por obligado mi ndzøctambana'ṉ Moisesis 'yaṉgui'mguy.
GAL 5:2 Tø cøma'nøtyamø; øjchøṉ Pablo, yøcse nø mi ndzajmatyamu yøti: O'ca mi yac seña'øtyandøjpa mi ⁿvin Israel pø'nis syeñaji'ṉ, entonces Cristo'is chøjcuse mitzcøtoyata'm, ji'n mi yac valetzøctame ni jujche.
GAL 5:3 Mi ndzamvøjøtzøjcatya'mbøjtzi mi syeña'øtyandøju'is mumu mitzta'm que it pyena va'cø mi yaj coputpø'jatyamø ijtuse Moisesis 'yaṉgui'mguy mumu.
GAL 5:4 O'ca mi ṉgomo'pya o'ca maṉbase mi yaj copujtay Moisesis yaṉgui'mguy va'cø vyø'om mi mbyuti Diosis vyi'naṉdøjqui, entonces tzø'pya como ni ti ji'n yoscusye Cristo'is chøjcuse mitzcøtoya, y ji'n mus mi mbøjcøchon lo que chøjcuse Diosis mitzcotoya ñe vyø'ajcupit.
GAL 5:5 Pero tø øjtzi tø cotzoṉdamba Espiritu Santo'is va'cø ndø mustamø y va'cø ndø ⁿjo'ctamø que vyøjom maṉba tø pujtame porque tø nømba maṉba tø yaj cotzoc Jesucristo'is.
GAL 5:6 Porque o'ca Jesucristoji'ṉ tø ijtu, o'ca tø seña'øtyøju Israel pø'nis syeñaji'ṉ, ji'ndyet ni tiyø; y o'ca ja tø syeña'øtyøjø, también ji'ndyet ni tiyø. Pero it pyena va'cø ndø va'ṉjajmø que Cristo'is tø yaj cotzocpa. Y o'ca jetse ndø va'ṉjamdamba viyuṉsye, entonces nay tø sundandøjque'tpa.
GAL 5:7 Vøjco'niti nømna'ṉ mi ndyu'ṉajtamu Diosis tyu'ṉomo. ¿I'is mi ya'inductamu va'cø jana mi ṉgøma'nøtyam viyuṉbø tiyø?
GAL 5:8 Pues mi ya'inductambapø'is ji'ndyet mi ⁿvyejandyamupø'is chi'yajuse qui'psocuy.
GAL 5:9 Como usy levadura'is ñøpoṉoṉba vøti harina ma'tze, jetse tumbø pø'nis chøctocopyø'pa mumu pøn.
GAL 5:10 Pues øtz ni'aṉja'mbøjtzi ndø Comi'is tø cotzoṉdambase que ji'n ma mi ṉgui'pstam eya. Pero jic nø mi nchøctocotyambapø'is, maṉbati cyo'aṉgøyi; ji'n importatzøqui ipø pønete.
GAL 5:11 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, o'ca ndzamgøpucspatøcna'ṉtzi va'cø tø seña'øtyandøjø, entonces ji'na'ṉø yacsutzøc ni i'is. Pero øtz ndzamgøpucspa que ji'ndyet pyena va'cø tø seña'øtyøjø, porque Cristo ca' cruzcøsi øtzcøtoya y sobrat jetse; por eso qui'sayajpøjtzi.
GAL 5:12 Pero jic nø mi jyorvatzøctambapø'is eyapø va'ṉjajmocucøtoya como sunba vyøcyaj vyin va'cø syeña'øyajø, ¿ti'ajcuy ji'n vyøc jacpø'yaj vyin vøti?
GAL 5:13 Porque mijtzi ø mi ndøvøta'm, Diosis mi vyejandyamu va'cø mus mi ndzøctam mi sunbase, pero u mi ṉgui'psu o'ca muspa mi ndzøctam yatzipø tiyø mi sisis syunbase, sino va'cø mi na ṉgotzoṉdaṉdøjø porque mi na syundandøjpa.
GAL 5:14 Porque mumu ijtuse aṉgui'mguy mi ⁿyaj coputpa o'ca mi ndzøcpa chambase yøṉ aṉgui'mgu'is: “Jujche mi ⁿvin mi sunbase, jetse sun mi ndøvø”.
GAL 5:15 Pero o'ca mi ṉgui'pstamba como si fuera mi na ṉgø'standøjpase, tzøctam cuenta jana mi na ⁿvicpø'tandøjø.
GAL 5:16 Yøcse nø'mbøjtzi: tzøctamø syunbase Espiritu Santo'is y jetse ji'n ma mi ndzøc yatzipø tiyø mi sisis syunbase.
GAL 5:17 Porque ndø sisis syunbase, Espiritu Santo'is ji'n syuni; y Espiritu Santo'is syunbase, ji'n syun ndø sisis. Jetse metzcuy ndø nø'itpa qui'psocuy ndø tzoco'yomo; por eso yatzipø mi ṉgui'psocu'is mi ya'inducpa jana mi ndzøc vøjpø tiyø sunbase mi ndzøcø.
GAL 5:18 Pero o'ca Espiritu Santo'is mi isindzi'pa jujche va'cø mi ndzøcø, entonces ji'ndyet pena va'cø mi ndzøc pecapø jachø'upø aṉgui'mguy.
GAL 5:19 Ndø mustamba ti syunba chøc ndø sisis. Ndø sisis sunba va'cø tø cøtzøjcø'yoya, va'cø ndø møtzi nø'it yomo, møsyaṉda'mbø y tococutya'mbø tiyø va'cø ndø tzøcø,
GAL 5:20 va'cø ndø va'ṉjam comi chøqui, va'cø ndø tzøc brujo'ajcuy, va'co nay tø qui'satyandøjø, va'cø ndø ṉgøpo' qui'pcuy, va'cø ndø aṉsujnay ti ñø'it ndø tøvø'is, va'cø tø maṉba qui'syca'ø, na's vingøtoya va'cø ndø metz vøjpø tiyø, quipcupit va'cø tø ve'na, va'cø ndø aṉmay ji'n vyøjpø aṉma'yocuji'ṉ,
GAL 5:21 va'cø ndø qui'say ndø tøvø porque je'is ñø'ijtu aṉcø aunque tiyø, va'cø tø yaj ca'oya, va'cø tø no'ta, va'cø tø vejaṉgøtø nø tø no'tu'øc; va'cø ndø tzøc jetseta'mbø tiyø, jetemete yatzipø tiyø syunbase ndø sisis. Oyu'am mi ndzajmatyame y yøti nø mi ndzam vøjø tzøjcatyaṉgue'tu, que jetseta'mbø ti chøcyajpapø'is ji'n ma pyøjcøchoṉyaj ni tiyø Diosis itcu'yomo.
GAL 5:22 Pero Espiritu Santo'is tø tzi'pa qui'psocuy va'cø nay tø sundandøjø, va'ca tø casøyø, va'cø tø it contento, va'cø ndø nømaṉjay vøti hora pasencia ndø tøvø, va'cø ndø toya'ṉøy ndø tøvø; va'cø tø it como vøjpø pønse, suñi va'cø tø
GAL 5:23 humildepø pønse va'cø tø itø, va'cø ndø ya'induc ndø vin. Ja it ni ti aṉgui'mguy va'cø jana ndø tzøc jetseta'mbø tiyø.
GAL 5:24 Y tø øjtzi Cristo'is tø ñe'ta'm ndø nø'ijtamba qui'psocuy como si fuera ndø sis ca'u'am cruzcøsi, y como ca'upø'is ji'n syun ni tiyø, jetse ji'ndam ndø que'ñøyi ni ti yatzipø.
GAL 5:25 Pero como Espiritu Santo'is tø tzi'tamba quenguy; tiene que va'cø ndø tzøctamø Espiritu Santo'is tø tzi'tambase qui'psocuy.
GAL 5:26 Ji'n mus ndø møja'ṉgotzøc ndø vin, porque jetse nay tø tzojqui'syca'tandøjpa y nay tø aṉsujnatyandøjpa.
GAL 6:1 Ø mi ndøvøta'm, o'ca aunque iyø mijtzomda'm quecpa coja'omo y cojapa'tpa, entonces ñø'ijtu'is qui'psocuy Espiritu Santo'is chi'pase, je'is muspa cyotzoṉyaj quejcupø pøn va'cø qui'psvitu'que'ta; pero humildepø qui'psocuji'ṉ; pero va'cø cuendatzøc vyin jana cye'c ñe'cø.
GAL 6:2 Nay mi ṉgotzoṉdandøjø cuando ji'n vyøjpø qui'psocu'is mi myolestatzøcpa como si fuera ja vyø'ajuse tzømi; y jetse mi ⁿyaj copujtamba Cristo'is 'yaṉgui'mguy.
GAL 6:3 Porque o'ca i'is como ijta'ṉøyuse cyomo'pya vyin aunque ni ti ji'n yoscuy, entonce ñe'ctit 'yaṉgøma'cøpya vyin.
GAL 6:4 Pero tumdum pø'nis tiene que va'cø chi' cuenta o'ca vøj nø chøjcu. Entonces o'ca ni'aṉjamba o'ca vøj nø chøjcu, contento maṉba iti porque vøjti nø chøc ñe'cø, y va'cø jana cuentatzøc eyapø o'ca más vøj nø chøc ñe'cø que ji'n je'is nø chøjcuse.
GAL 6:5 Porque tumdum pøn tiene que va'cø 'yaṉdzo'ṉoyajø ñe'c chøcyajuse.
GAL 6:6 O'ca pøn nø 'yaṉmatyøju Diosis 'yoteji'ṉ; entonces tiene que va'cø vye'ndzi aṉma'yopyapø vene'c ñø'ijtupø.
GAL 6:7 U mi yac aṉgøma'cøtyandøj mi ⁿvin. Dios ji'n mus ndø aṉgøma'cøyø. Lo que ti ñijpa pø'nis, jet maṉba cyosechatzøjque'te.
GAL 6:8 Como ndø cosechatzøcpase ndø nijpupø, jetse chøcpapø'is ji'n vyøjpø tiyø syisis syunbase, ñe' chøquipit maṉba pyøjchøchoṉ ji'n vyøjpø tiyø como si fuera cosechase. Mientras chøcpapø'is Espiritu Santo'is syunbase, je'is maṉba pyøjcøchoṉ Espiritu Santocøsi ji'n yajepø quenguy como cosechase.
GAL 6:9 Por eso uy ndø nindu'yaye va'cø ndø tzøc vøjpø, porque o'ca ji'n ndø nindu'yaye, cuando nu'cpa hora, maṉba ndø pøjcøchoṉdam vøjpø tiyø como cosechase.
GAL 6:10 Jetse pues cuando ndø nø'ijtu'c tiji'ṉ va'cø ndø cotzoṉ aunque iyø, muspa ndø cotzova; y más vøjø va'cø ndø cotzoṉ ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø.
GAL 6:11 Istamø jujche møjata'mbø letra nø ndzøjcu ø ne' ṉgø'ji'ṉ va'cø mi ⁿjajyandyamø.
GAL 6:12 Jic syuñajpapø'is va'cø mi syeña'øtyandøjø, jetse syuñajpa ñe'c va'cø chø'yaj vøjø pønji'ṉ. Ji'n syun va'cø yacsutzøcyajtøjø nø 'yaṉmayaju ancø que Cristo'is tø coca'tam cruzcøsi y sobrat na's jetse va'cø ndø va'ṉjajmø. Porque o'ca anmayajpana'ṉ que Cristo'is tø coca'tam cruzcøsi, maṉbana'ṉ qui'sayajtøji.
GAL 6:13 Pero jejta'm comequecti seña'øyajpa vyin; porque na ji'ndyet yaj coputyaj ijtuse aṉgui'mguy. Pero syunyajpa va'cø mi yac seña'øtyamø va'cø mus møja'ṉgotzøcyaj vyin porque mitz mi yac va'ṉjamyaj ñe'c 'yaṉma'yocuy.
GAL 6:14 Pero øtz nunca ji'n møja'ṉomgotzøc ø ⁿvin ni ticøsi. Na's porque ndø Comi Jesucristo'is yac ya'møjtzi hasta coca'ay ø ṉgoja cruzcøsi, jetcøs øtz møja'ṉgotzøcpa ø ⁿvin. Y por Cristopit ca'upø tise ṉgomo'pyøjtzi nascøstambø tiyø va'cø jana aṉsunø; y nascøsta'mbø'is como'yajpøjtzi como ca'upø pønse, ji'n ø suñaje.
GAL 6:15 Porque o'ca tø yaj cotzoctamu Jesucristo'is, entonces o'ca tø seña'øtyandøju, o'ca ja tyø seña'øtyandøjø, ni ti ji'n chøqui; sino va'cø tø jyome vitu'ø, jet más syunba.
GAL 6:16 Pues mumu mi ndzøctambapø'is yøṉ aṉma'yocuy, mitzta'm viyuṉsyepø mi Israel pønda'm Diosise mi ñe'tam, su'nbøjtzi va'cø mi yac ijtam contento Diosis y va'cø mi ndyoya'ṉøtyamø.
GAL 6:17 Desde yøti u mi ndø molestatzøctamø, porque ø ṉgoṉñacøsi ityajupø ø sas, jet señate que øtz ndø Comi Jesucristo'is choṉ cyoyospa.
GAL 6:18 Ø mi ndøvøta'm, o'nømbyøjtzi Dios mas vøti va'cø mi ngyotzondam mi ndzoco'yomo ndø Comi Jesucristo'is. Amén.
EPH 1:1 Øjchøṉ Pablo, Jesucristo'is 'yapostoles porque jetse syun Diosis va'cø yac apostolesajøjtzi. Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, nø mi ⁿjajyandyam carta Diosise mi 'yuneta'm, Efeso cumgu'yom mi ijtamu'is, mi va'ṉjamdambapø'is Cristo Jesús, y mumu jamase mi ṉgøma'nøtyambapø'is.
EPH 1:2 O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ñe'c vyø'ajcupit y va'cø mi ñø'ijtam contento.
EPH 1:3 Ndø vøcotzøcta'i Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata. Porque tumø qui'psocuy tø nø'ijtam Cristoji'ṉ, por eso ndø Janda Diosis tø tzi'tamba mumu tiyø vøjta'mbø Espiritu Santo'is señe como si fuera tzajpom tø ijtamuse.
EPH 1:4 Porque cuando ja jyomecøctøc nasacopac, Diosis tø cøpiṉdamu va'cø tø cotzoctam Cristopit va'cø tø ijtam Diosis vyi'naṉdøjqui cømasa'nøyupø y jana cojapø, porque Diosis tø sundamba ancø.
EPH 1:5 Porque vi'na cyoqui'psu va'cø tø cøpindamø como ñe' 'yuneta'm, por eso cyoqui'psu va'cø cyø'vej Jesucristo va'cø tø coca'tamø va'cø mus tø 'yune'ajtamø. Diosis syun chøc jetse, por eso jetse chøjcu.
EPH 1:6 Por eso muspa ndø vøṉgotzøctam Dios mumu jamase porque vøti tø sundamba. Porque ñe vyø'ajcupit tø sundamba y tø tzi'tamba aunque ti vøjpø porque ñe syunbapø 'Yune'is chøjcu aṉcø vøjø tø øtzcøtoyata'm.
EPH 1:7 Porque Diosis 'Yune'is tø coca'tamu y tø jyupyujtam ñe' ñø'pinji'ṉ. Jetse Diosis tø yaj cotocojatyamba ndø coja porque mø'chøqui tø yac yamdamba.
EPH 1:8 Y vøti qui'psocuji'n tø yac yamdamba porque ñe'c myuspa ti más vøjø mumu pøngøtoya.
EPH 1:9 Y porque tø yac yamba, tø yac mustamba jujche syunbase ñe'cø; aunque vi'na ni i ja o yac musøpø. Ñe'c Diosis cyoqui'psu jujche va'cø tø yac ijtam vøjø porque jetse syunba ñe'cø.
EPH 1:10 Y vi'na oyuse cyoqui'psi, jetse maṉba chøcta'ne cuando nu'cpa jic hora. Jisye'c maṉba yac tumøtzøcpø'i mumu tiyø Cristoji'n; sea tzajpomda'mbø tiyø, sea nascøsta'mpø tiyø, mumu maṉba tumøtzøcpø' Cristoji'ṉ.
EPH 1:11 Y Cristoji'ṉ ndø pøjcøchøṉdamu erejencha. Porque Diosis tø cøpiṉdamu vi'nati. Porque jetse syunu y jetse cyoqui'psu. Porque Diosis chøcpa mumu tiyø ne'c syunbase y qui'pspase que vøjø.
EPH 1:12 Mumu jetse chøc Diosis øtzcøtoya, øtz o vi'na va'ṉjamdam Cristo. Jetse chøjcu va'cø vyøcotzøctøj Diosis myøja'ṉo'majcuy cuando istøjpa ti chøc Diosis øtzcøtoyata'm.
EPH 1:13 Y jetse chøjque't Diosis mitzcøtoyata'm. Cuando mi mandamu viyuṉsyepø ote jujche tø yaj cotzocpa Diosis, entonces mi va'ṉjamdamu Cristo. Cuando mi va'ṉjamdam Cristo, Diosis mi nchi'tam Masanbø Espiritu Santo como vi'na chamuse, va'cø queja que Diosise mi ñe'nda'm.
EPH 1:14 Porque Espiritu Santo tø vi'na tzi'tzo'tzpa Diosis va'cø tø mustamø que maṉba ndø pøjcøchoṉdam ndø erejencha. Porque maṉba tø yaj cotzococtuctame tø jupyujtamuse Diosis. Jicsye'c maṉba ndø pøjcøchoṉbø'i. Jetse maṉba chøc Diosis ñe pyøngøtoyata'm va'cø ndø vøṉgotzøjcay myøja'ṉo'majcuy.
EPH 1:15 Por eso cuando ma'nøjtzi que mijtzi mi va'ṉjamdamba ndø Comi Jesús y que vøti mi sundamba mi mbøndøvø vya'ṉjamyajpa'is Dios,
EPH 1:16 por eso mumu jama o'nøjambøjtzi Dios mitzcøtoyata'm, nøjapyøjtzi Dios: “Yøscøtoya mi ndzi'u ø va'ṉjajmocuy tøvøta'm vøjpø tiyø”.
EPH 1:17 Y Dios ndø Comi Jesucristo'is señe, jete ndø Janda myøja'ṉombøte. Mi va'ṉgapyøjtzi Dioscøsi va'cø mi nchi'tam Espiritu; y Espiritu'is va'cø mi ñø'ijtay mi ṉgui'psocutya'm va'cø mi ṉgønøctøyøtyam jujchepøte Dios.
EPH 1:18 Mi va'ṉgacye'tpøjtzi Dioscøsi va'cø mi yac sø'ṉatyam mi ṉgui'psocuy va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø vøjø ticøtoya tø vejatyam Diosis, porque Diosis tø vejatyamu va'cø ndø jo'ctam tø tzamdzi'tamupø tiyø. Mi va'ṉgatyaṉgue'tpøjtzi Dioscøsi va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø que mi erejencha Diosis mi ñchi'tambapø, vøjpøte y myøja'ṉombøte; y mumu va'ṉjajmocuy tøvø'is tyumø'om maṉba ñø'ityaje.
EPH 1:19 Mi va'ṉgatyaṉge'tpøjtzi Dioscøsi va'cø mi ṉgønøctøyøtyaṉgue'te jujchepø milagropø pyømji'ṉ yospa Dios tø øtzcøtoya o'ca ndø va'ṉjamba Dios.
EPH 1:20 Mismo milagropø pyømiji'ṉ yac visa' Cristo Diosis, y yac po'cs chø'na'ṉgø'mø va'cø ñø'it más myøja'ṉombø aṉgui'mguy jiṉ tzajpomo.
EPH 1:21 Diosis yac møja'ṉomaj Cristo va'cø ñø'it aṉgui'mguy mumu ticøsi, mumu aṉgui'mbacøsi, mumu gobiernocøsi, mumu myøja'ṉombø pøngøsi, mumu covi'najøcøsi. Así es que Cristo yac aṉgui'mba Diosis aunque jutipø pøngøsi, sea yøti ijtuse nascøsi, sea minbapø tiempo'omo.
EPH 1:22 Jetse Diosis cyot Cristo va'cø 'yaṉgui'm aunque ticøsi y cyot Cristo va'cø cyovi'najø'ajø mumu va'ṉjajmocuy tøvøcøtoya.
EPH 1:23 Y como ndø copajquis 'yaṉgui'mba ndø coṉña, jetse Cristo'is 'yangui'mba mumu va'ṉjajmocuy tøvø como si fuera cyoṉñase. Ni ti ja it ta'nemø jana Cristo, cuando Cristo'is ñø'itpø'pa mumu va'ṉjamocuy tøvø como vyinse, entonce maṉba it ta'nemø je'is qui'pscøpo'use.
EPH 2:1 Y mitz ṉgya'usena'ṉ mi ijtamu vi'na mi ṉgoja'is chøquipit, y mi yandzitzoco'yajcu'is chøquipit.
EPH 2:2 Jetse mi ndzøctambana'ṉ yatzitzoco'yajcuy como aunque jutipø nascøspø pønse, como sava'ombø yatzipø aṉgui'mba'is mi nøndzøctambasena'ṉ. Jic yach espiritu yospa yøti ji'n cyøma'nø'yoyajepø pønis qui'psocu'yomo.
EPH 2:3 Y mumu tø øtzta'm cøyindina'ṉ tø ndzøctamba yatzitzoco'yajcuy jetse cøjtupø tiempo'omo. Ndø tzøctambana'ṉ yatzipø tiyø ndø sisis syunbase y ndø tzoco'is syunbase. Aunque ti ndø qui'pscøpo'tambana'ṉ, na jetsetina'ṉ ndø tzøctamba. Por eso qui'syca'pana'ṉ Dios, maṉbana'ṉ tø castigatzøctame parejo eyata'mbø pønji'ṉ.
EPH 2:4 Pero como Diosis vøti tø toya'ṉøtyamba y mø'chøqui tø sundamba, por eso jay tø tzactam jetse.
EPH 2:5 Aunque ca'upøse tø ijtambana'ṉ ndø coja'is chøquipit, pero tø tzi'tam quenguy parejo Cristoji'ṉ. Jetse Diosis vyø'ajcupit tø cotzoctamba.
EPH 2:6 Y tumø'omo Cristo Jesusji'ṉ tø yac visa' Diosis, y tø yac po'csapactamu parejo jetji'ṉ tzajpombø itcu'yomo.
EPH 2:7 Jetse chøjcu Diosis va'cø isindzi aunque iyø minbapø hora'omo que de veras vøti tø sundamba y tø toya'ṉøtyamba mø'chøqui porque Jesucristo'is tø nø'ijtamba.
EPH 2:8 Porque Diosis vyø'ajcupit mi ṉgyotzoctamu porque mi va'ṉjamdamu aṉcø que je'is mi yaj cotzoctamu. Ji'n mi ne'c mi ndzøquipit mi ṉgyotzoctamepø, sino Diosis mi ⁿvya'ctzi'tamu mi ṉgotzojcuy.
EPH 2:9 Ja mi ṉgyotzoctam mi ndzøjcu aṉcø vøjpø tzøqui; por eso ni i'is ji'n mus vyøcotzøc vyin.
EPH 2:10 Porque Diosise tø yosaṉda'm. Je'is tø jomectamu Cristo Jesusji'ṉ va'cø tø tzøctam vøjpø tiyø como Diosis vi'na cyoqui'psuse que jetse vøj va'cø ndø tzøctamø.
EPH 2:11 Por eso jajmutzøctamø jujchena'ṉ mi ijtam vi'napø hora'omo mitz ji'ndyet mi Israel pønda'm mi mbyø'najtamuse. Nøjayajtøju seña'øyajupø syiscøsi Israel pø'nis syeñaji'ṉ pø'nis cyø'pit, jic seña'øyajupø'is mi nøjandyambana'ṉ mijtzi que ji'ndyet mi ⁿvyøjta'mbø, porque ja mi syeña'øtyandøjøpøte.
EPH 2:12 Jajmutzøctamø que jic hora'omo ji'ndyet Cristocø'mna'ṉ mi ijtamu, como emøcpø pønse mi ijtambana'ṉ. Ji'ndena'ṉ mi Israel pønda'm. Y contrato Diosis chamdzi'upø Israel pøn, ji'ndyet mitzcøtoyata'm. Ja itøna'ṉ ni ti vøj va'cø mi ⁿ'yaṉjo'ctamø, y ji'ndyena'ṉ mi Diosji'ṉbø yø'c nascøsi.
EPH 2:13 Pero yøti ji'nam mi jyendzeta'm. Aunque ya'yina'ṉ mi istamba Dios, pero yøti tumø'omo Cristo Jesusji'ṉ tome Dioscø'mø mi nømindandøju Cristo'is ñø'pinji'ṉ.
EPH 2:14 Y Cristo'is tø yac mijnatyamba ndø qui'psocuy va'cø nay tø sundandøjø. Øjtzi Israel pønda'm y mijtzi ji'ndyet mi Israel pønda'm, Cristo'is tø yac ijtamu como tøvøseti'am. Como si fuera no'tze'is tø ijtaṉgøtujcøtyamuse, jetsena'ṉ tø ijtamba. Pero je'is tø yajatyamu lo que tø ne'tzøctambapøna'ṉ.
EPH 2:15 Tø na qui'satyandøjpana'ṉ, porque øtz nø'ijtutina'ṉ aṉgui'mocuy ti vøj ndzøctamø, ti jana vøj ndzøctamø. Y mitz ja mi nø'ijtamøna'ṉ jetsepø aṉgui'mocuy. Pero Cristo'is chi'ocuyaj vyin va'cø yajø jetsepø aṉgui'mguy. Y tø metz ve'ndamupøna'ṉete, y yøti tø tumøtzøctamu'am ñe'cji'ṉ va'cø tø ijtamø'am como tumbø jomepø pønseta'mdi'am. Jetse tø tzø'tyam vøjø, nay tø sundandøjpa.
EPH 2:16 Porque tø ne'ne'ta'mbøna'ṉete, pero ca' Cristo cruzcøsi, parejo va'cø nay tø sundandøjø Diosji'ṉ, aunque ni ji'ndyet Israel pønji'ṉ; como si fuera tumbø sistim ndø nø'ijtamuse. Porque Cristo ca'u cruzcøsi va'cø tø yac jambø'tam ndø qui'sca'cutya'm y ji'nam na tø qui'satyandøji; que sea Israel pøn, que sea ji'ndyet Israel pøn, parejo va'cø nay tø sundandøjø Diosji'ṉ.
EPH 2:17 Y minu Cristo va'cø tø tzajmatyam vøjpø ote parejo va'cø tø ijtam vøṉneyupø; mijtzi ya'ay mi istamupø'isna'ṉ Dios va'cø mi ijtam vøjø y øtz tome istamba'is Dios va'cø ijtaṉgue'tati vøjø.
EPH 2:18 Jetse sea Israel pøn, sea ji'ndyet Israel pøn, tø mechcø'y tø nøtøjcøtyamba ndø Janda Diosis vi'naṉdøjqui Cristo'is tumbø Espirituji'ṉ.
EPH 2:19 Por eso yøti ji'ndyet mi vyindiseta'mbø. Yøti va'ṉjajmoyajpapø pønji'ṉ mi ṉgumgutyøvø'ajtamu y Diosistimete mi itcu'yomda'mbø.
EPH 2:20 Jujche tøc tzøcpapø'is cyotpa vøjta'mbø tza' tøjcatzu'ṉgu'yomo, jetse Diosis cyot ñe 'yapostoles y tza'maṉvajcoyajpapø va'cø yosyaj como tøjcatzu'ṉgusye. Y como tøc tzøcpapø'is ñecsyajpa tza' no'tzu'ṉupøcøsi, jetse Diosis tumø'om mi yac ijtamba apostolesji'ṉ como tum no'tze tøcse. Y Jesucristo cyot Diosis como tøc aṉgui'nomo tza' covi'ṉajøse.
EPH 2:21 Y como tza' covi'najøcøsi necsco'ṉbati maṉba tza' va'cø tyu'ṉaj vøjø tøc hasta que tucpa suñi, jetseti øtz tø ijtaṉque'tpa como vøjpø masandøcse ndø Comiji'ṉ.
EPH 2:22 Como vøti necsyajpa tza' va'cø tyuc tum no'tzetøc, jetse tø øtz vøtita'mbø, pero tumø'om tø ijtamu como tum tøcse. Y como tøc ndø nøc ijtøtyambase, jetse Diosis tø nøc ijtøtyamba como tøcse 'Yespiritu Santoji'ṉ.
EPH 3:1 Jetcøtoya øjchøṉ Pablo o'nømbyøjtzi Dios mitzcøtoyata'm. Porque mi ndzajmatyamba a'ṉcøjtzi vøjpø ote mijtzi ji'ndyet mi Israel pøn, por eso somdøjøjtzi. Jetse somdøjøjtzi Jesucristocøtoya.
EPH 3:2 Ṉgomo'pøjtzi o'ca mi mandamu'am jujche Diosis tzamdzi'øjtzi myøja'ṉombø yoscuy va'cø mi ndzajmatyam vøjpø ote. Tzamdzi'øjtzi jetsepø myøja'ṉombø yoscuy porque ñe'c Diosis syunu va'cø jetse yac yosa mitzcøtoyata'm.
EPH 3:3 Por eso jetcøtoya Diosis yac musøjtzi ni i'is ja myusøpø vi'na. Jetse o mi ⁿjajyandyam vi'na usyta'm.
EPH 3:4 Cuando mi ndu'ndamba jete, muspa mi ṉgønøctøyøtyamø que øtz muspøjtzi vøjø jujche tø yaj cotzocpa Cristo'is, lo que vi'na ja yac mustøjøpø.
EPH 3:5 Vi'napø hora'omo jetsepø qui'psocuy ja yac mus Diosis aunque ipø pøn; pero yøti yac musu'am masanbø apostoles y tza'maṉvajcoyajpapø. Yac musyaju'am jetsepø qui'psocuy Espiritu Santoji'ṉ.
EPH 3:6 Tø yac musu que aunque i'is muspa pyøjcøchoṉ erejencha ñe'c Diosis tø tzi'papø, ji'ndyet saṉ Israel pø'nis maṉba pyøjcøchoṉyaje. Tumø'om parejo tø ijtamba como Cristo'is cyoṉñase, y ndø pøjcøchoṉdamba vi'na chamupø Diosis que maṉba tø tzi'i, y jet Cristo'is yac tujcu, y jetse tø yac mustamu vøjpø 'yoteji'ṉ.
EPH 3:7 Pues cojtøjtzi Diosis va'cø ndza'maṉvac jetsepø vøjpø ote. Ñe'c vyø'ajcupit Diosis sunchi' øjtzi qui'psocuy va'cø ndza'maṉvac jetsepø vøjpø ote. Je'is tzi'øjtzi ñe pyømi'ajcuy va'cø mus yos vøjø.
EPH 3:8 Øtz tzi'øjtzi jetsepø yoscuy aunque øjtzi más cømaṉbø que más cømaṉda'mbø va'ṉajajmocuy tøvøse. Pero Diosis tzi'ø qui'psocuy y pømi'ajcuy va'cø mus ndza'maṉva'cayaj øjtzi lo que ji'ndyet Israel pøn jujche Cristo'is tø tzi'pa vøpø tiyø más de la cuenta, ji'n ndø cønøctyøyi'cse'ṉomo.
EPH 3:9 Diosis nobratzøc øjtzi va'cø yac musyaj mumu pøn vi'na ja yaj quejøpø tiyø jujche Diosis maṉba chøcta'nbø'i lo que qui'psuse vi'na. Desde que cho'tz nasacopac, Diosis myusu ti maṉba chøqui, pero ni i'isna'ṉ ji'n myusi ji'caṉgø'mø, na's ñe'cti myusu; Dios jyomejcupø'is mumu tiyø Jesucristoji'ṉ.
EPH 3:10 Diosis chøc jetse va'cø ityaj va'ṉjajmoyajpapø pøn. Y entonces tzajpombø aṉgui'myajpa'is y pømi'øyaju'is, cuando isyajpa jujche ityaj va'ṉjajmoyapapø pøn, maṉba chi'yaj cuenta que vøti cuenta it Diosis qui'psocuy.
EPH 3:11 Como vi'na cyoqui'psuse Diosis va'cø chøcø mumu jamacøtoya, jetse yøti min chøcta'nbø'i ndø Comi Jesucristoji'ṉ.
EPH 3:12 Y Jesucristoji'ṉ ji'n tø na'tze va'cø tø tøjcøy Diosis vyi'naṉdøjqui. Porque ndø muspa que viyuṉsye Diosis maṉba tø pøjcøchove porque ndø va'ṉjamba aṉcø Jesucristo.
EPH 3:13 Por eso su'nbøjtzi va'cø jana mi myaya'ndamø cuando mi ndzi'tamba cuenta jujche øtz toya'ispøjtzi mitzcøtoya. Porque øtz toya'ispøjtzi mitzcøtoya y por eso ma mi vyøṉgotzøctandøji.
EPH 3:14 Como jetse chøc Diosis, por eso ṉgujnejapyøjtzi Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata.
EPH 3:15 Je'is ñøyi ñø'ijtayaju mumu familia'is ijtuse nascøspø'is, ijtuse tzajpombø'is.
EPH 3:16 ⁿVa'cpøjtzi Dioscøsi va'cø mi nchi'tam pømi jojmo mi ndzoco'yomda'm ñe' Espiritu Santoji'ṉ. Como it vøti je'is myøja'ṉo'majcuy, jetse va'cø mi nchi'tam vøti pømi'ajcuy.
EPH 3:17 ⁿVa'cpøjtzi Dioscøsi va'cø ñøc ijtøtyam mi ndzoco'yomo Cristo'is porque mi va'ṉjamdamba aṉcø. Y como cuy vøjpø'is vyatzi ji'n 'yenepø; y no'tzetøc vøj no'jtzu'ṉupø ji'n 'yengue'te, jetse ⁿva'cpøjtzi Dioscøsi mitz viyuṉsye va'cø mi su'ṉotyamø, va'cø jana mi ṉgyectaṉgue'te.
EPH 3:18 ⁿVa'cpøjtzi Dioscøsi va'cø mus mi ṉgønøctøyøtyamø mumu va'ṉjajmoyajpapø pønji'ṉ que Cristo'is más vøti tø sundamba mumu jamacøtoya y maya'aṉse, nunca ji'n tø jana suni.
EPH 3:19 Su'ṉbøjtzi va'cø mi mustamø vøjø jujche tø sundamba Cristo'is. Porque je'is tø sundamba vøti; ji'n mus ndø cønøctøyøpyø'i jujche tø sundamba. Entonces maṉba mi nøc ijtøjatyam mi ndzocoy ñe'c Diosis va'cø mi nø'ijtam mumu ti vøjpø Diosis ñe'.
EPH 3:20 Hay que parejo va'cø ndø vøṉgotzøcta' Dios, muspapø'is chøc vøti vøjco'nipø tiyø que ji'n ndø va'ṉguese, más muspa chøcø je'is. Que ji'n ndø qui'psise, je'is más muspa chøcø. Jujche yospase pyømiji'ṉ ndø tzoco'yomda'm, jetse muspa chøc aunque ti Diosis.
EPH 3:21 Tumø'om mumu ndø va'ṉjajmonguy tøvøji'ṉ, hay que parejo va'cø ndø møja'ṉ vøṉgotzoctam Dios. Porque Cristo Jesusis chøjcu aṉcø vøjpø tiyø, por eso muspa ndø vøṉgotzøcta Dios mumu jamacøtoya, nunca jana ndø jajmbø'ø. Amén.
EPH 4:1 Por eso como somdøjøjtzi Cristocøtoya, jetse mi va'ṉgatyamba mi mbasencia'ajcuy va'cø mi ijtam vøjø. Como Diosis mi ⁿvyejandyamu va'cø mi mbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø mi ndzajmatyamuse, jetseti parejo vøj va'cø mi ijtamø.
EPH 4:2 Hay que va'cø mi ijtam humilde y manso, va'cø mi nømaṉjandyam pasencia, jana mi ṉgui'say mi mbøndøvø, sino va'cø mi na sundandøjø.
EPH 4:3 Tzi'tam pena va'cø mi nø'ijtam tumbø qui'psocuy Espiritu Santo'is tø tzi'tambase, vøj va'cø mi nay nø'ijtandøjø.
EPH 4:4 Tumdi tø nø'ijtamba Cristo'is mumu tø va'ṉjajmotyambapø'is como vyinse, y tumdi it Espiritu Santo, jetseti mi ⁿvyejandyam Dios mismo tumbø titi va'cø mi ⁿjo'ctamø parejo.
EPH 4:5 Tumdi ij ndø Comi, tumdi ndø va'ṉjajmocutya'm, tumdi ndø nø'yø'oṉgutya'm.
EPH 4:6 Tumdi ndø Janda Dios aunque i'is señe. Jet aṉgui'mba mumu ticøsi, aunque juti yospa y mumu ndø tzoco'yomda'm ijtu.
EPH 4:7 Pero tumdum pøn tø suñchi'pa qui'psocuy eyata'm eyata'm va'cø tø yosa, jujche syunbase tø tzi' Cristo'is.
EPH 4:8 Por eso it Diosis 'yote jachø'yupø nømba: Cuando Cristo qui'm tzajpomo, ñømaṉyaj preso mumu qui'sayajpapø'is, y syaj chi'tøjcuy pø'nomo.
EPH 4:9 Como nømba que “qui'mu”, pero antes que va'cø qui'mø, tiene que va'cø vi'na mø'n hasta más cø'yipø lugajromo nascøsi y jicsye'ti vitu'gue'tu, qui'm møji.
EPH 4:10 Y oyupø mø'ni, mismo jicø más møji qui'ma'ṉøcye'tu más møjipø tzajpomo, y jetse vyinji'ṉ mumu jut va'cø itø.
EPH 4:11 Jetse vene'aṉbøn yac apostolesaju. Vene'aṉbøn chi'yaj qui'psocuy va'cø cha'maṉvajcoyajø. Vene'aṉbøn chi'yaj qui'psocuy va'cø chambucsyaj vøjpø ote, vene'aṉbøn va'cø cuendatzøcyaj va'ṉjamocuy tøvø, vene'anbøn va'cø 'yaṉma'yoyajø.
EPH 4:12 Jetse tzi'yajtøju qui'psocuy va'cø mus cyotzoṉyaj va'ṉjajmoyajpa va'cø ityaj ta'nemø; va'cø mus chøjcayaj Diosis yoscuy; va'cø mø'chøqui va'ṉjajmoyajø y va'cø yosyaj vøjø mumu Cristo'is ñe'ta'm, como tumbø coṉñase va'cø yosyajø.
EPH 4:13 Tø tzi'tandøj jetsepø qui'psocuy va'cø na tø cotzoṉdandøjø hasta que mumu parejo tø va'ṉjajmotyamba, hasta que mumu parejo ndø comusatyamba Diosis 'Yune, hasta que mumu tø va'ṉjajmotyamba ta'nemø como syunbase. Como une ye'ṉba hasta que cyopa'tpa jyata, jetse va'cø ndø copa'jtam Cristo jujche ijtuse,
EPH 4:14 va'cø jana une'is qui'psocuy ndø nø'ijtayø, jana ndø nø'it qui'psocuy queyaṉ ve'ñaṉ; tumbø qui'psocuy va'cø ndø nø'ijtamø, jana ndø pøjcøchoṉ vi'na eyapø aṉma'yocuy lo que eyata'mbø pø'nis tø tzajmayajpa va'cø tø aṉgøma'cøtyamø. Porque it pøn mañata'mbø tø aṉgøma'cøtyambapø'is, como si fuera tø cøco'stamba va'cø tø aṉgøma'cøtyamø.
EPH 4:15 Pero viyuṉbø tiyø ay que va'cø ndø tzajmay ndø tøvø porque ndø sunba ndø tøvø, va'cø más ijta'ṉøy ndø qui'psocuy como tzambø'ñis ñe'se, jetse mumu ti va'cø ndø qui'psa como Cristo'is qui'pspase. Porque como ndø copacji'ṉ ndø aṉgui'mba ndø vin, jetse Cristo'is 'yaṉgui'mba va'ṉjajmoṉguy tøvø como vyinse.
EPH 4:16 Jetse como ndø conña coyin to'mete, y it vøti ndø to'me, jetse tø øtz tø va'njajmondyambapø, tø vøtita'm. Pero tumø'om tø yostamba como si fuera tø to'mdamupø como tumbø coṉnase, y Cristo ndø copacta'm. Cuando tø yostamba vøjø tumø'omo, mientras tumdum pøn eya yospa como Cristo'is chi'pase qui'psocuy, entonces más muspa tø yostamø. Como ndø coṉña møja'ajpase y más muspa tø yosa, jetse cuando ndø va'ṉjajmondyamba mas suñi, entonces más suñi muspa tø yostamø; hasta que ndø nu'ṉøtyamba Cristo'is yoscuy y más vøj tø ijtamba porque nay tø na sundandøjpa.
EPH 4:17 Entonces ndø Comi'is ñøyicøsi mi ndzajmacomø'nda'mbøjtzi va'cø jana mi ijtam como ityajpase lo que ji'ndyet Israel pøn ji'n cyomusyaje'is Dios, porque je'is qui'psocuy ni ticøtoya ji'n maṉ yose.
EPH 4:18 Y pi'tzø'ajcu'yomse tzø'yajpa porque ji'n cyønøctøyøyaje. Ni jujche ja ñø'ijtayaj Diosis cyenguy, porque ji'n chi'yaj cuenta ti vøjø. Porque ja ñø'ityaj vøjpø qui'psocuy y por eso ji'n syun cyønøctøyøyajø.
EPH 4:19 Porque ji'n cyotza'ayaje o'ca ti chøcyajpa, por eso ji'n ya'inducyaj vyiṉ. Mye'chajpa aunque tiyø tococuy porque jetse syuñajpa syisis. Mumu ti yatzipø chøcyajpa, porque más jetse syuñajpa.
EPH 4:20 Pero mitzta'm mi mbøjcøchoṉdamu'c Cristo, mi nchajmatyandøju'am jana mi ndzøctam jetse.
EPH 4:21 Porque viyuṉete mi ṉgøma'nøjatyam Cristo'is 'yote. Porque je'is 'yote mi aṉmajyandyamu, y viyuṉbø tiyøte Jesusis 'yote.
EPH 4:22 Por eso como pecapø tucu ndø tzacpase, jetse tzactam je yatzipø qui'psocuy mi nø'ijtamupøna'ṉ, jet jamgajpø'tamø. Porque jetsepø qui'psocu'is mi aṉgøma'cøtyamba va'cø mi ndzøctam tococuy ndø sisis syunbase.
EPH 4:23 En cambio hay que va'cø mi jomeṉgotzøctam mi ṉgui'psocuy mi ndzoco'yomo.
EPH 4:24 Entonces como jomepø tucu ndø mespase, jetse hay que va'cø mi jomeṉgotzøc mi ⁿvin como Diosis syunbase, porque Diosis tø jomecotzøcpa va'cø tø it como ñe'c Diosis syunbase viyuṉsepø masa'najcu'yomo.
EPH 4:25 Por eso u mi syutztamu, puro viyuṉbø tiyø tzajmay mi ndøvø. Porque mumu tø øjtzi tumø'om yostamba como si fuera tumda'mbø ndø coṉñata'mdite.
EPH 4:26 O'ca mi ṉgui'syca'tamba, u mi ṉgojapa'jtamu. U mi ṉgui'syca'tam cøti jama, prontoti jamgajpø'tam coraje.
EPH 4:27 U mi lugar tzi'tam yatzi'ajcuy va'cø mi yaj cojapa'tø.
EPH 4:28 Lo que nu'mbapøna'ṉ, hay que va'cø jana ñu'mø'am; sino hay que va'cø chøc vøjpø ti yoscuy cyø'ji'ṉ va'cø mus cyotzova ja itø'is ñe'.
EPH 4:29 U mi onjovi'ajtamø, segun ti vøj va'cø mi ndzamø, jetse tzamdamø va'cø más vøjpø qui'psocuy ñø'ityaj cyøma'nøyaju'is, va'cø más vøj ityajø.
EPH 4:30 U mi yac maya'tamu Diosis Masanbø 'Yespiritu Santo porque como carta seña'øtyøjpase va'cø cyeja i'is se ñe', jetse Espiritu Santo'is tø seña'øpya va'cø cyeja que Diosise tø 'yune, va'cø tø mustamø que minbapø hora'omo Diosis maṉba tø yaj cotzojcoctuctame.
EPH 4:31 U mi nø'it tacapyø qui'psocuy, u mi jamjamvøtyamu ni ti qui'syca'cuy ni coraje. U mi ⁿvyejaṉgøjtamu, u mi ndyopa'ondamu. Jamgajpø'tamø mumu yatzitzoco'yajcuy.
EPH 4:32 En cambio nay nø cotzoṉdandøjø, nay nø toya'ṉøtyandøjø mi ne'ṉgomda'm, nay nø yaj cotocotyandøjø. Como Diosis tø yaj cøtocopya porque Cristo'is tø coca'tamu, jetse hay que va'cø nay tø nø yaj cøtocotyandøjø.
EPH 5:1 Como mitz Diosise mi 'yuneta'm y vøti mi syundamba Diosis, por eso quengøpøctam jujche itpa ñe'cø.
EPH 5:2 Hay que va'cø nay tø nø sundandøj parejø, como Cristo'is tø sunbase, y chi'ocu'yaj vyin va'cø tø coca'tamø, y jetse vyø'møy Diosis como si fuera 'yaṉjajmu que suñi nø vyiquijcu.
EPH 5:3 Como mitz Diosise mi ñe'nda'm u mi møtzi nø'it yomo, ni u mi aṉsujnayu mi ndøvø'is ñe' ni tiyø, ni u mi ndzøc eyapø tiyø møsyaṉda'mbø. U mi jamdam jetsepø tiyø va'cø jana mi ndzamdam ni tumnac. Como tø va'ṉjajmombya'is ji'n vyøj va'cø ndø tzøc jetse.
EPH 5:4 U mi ndzam tza'ajcupø tzøqui, u mi syø'ṉdzamatzamu. U mi ndzam ji'n vøjpø tiyø va'cø syicnømø. Va'ṉjajmoyajpapø pø'nis ji'n mus chøcyaj jetse. En cambio hay que va'cø mi nøjandyam Dios yøscøtoya.
EPH 5:5 Porque mi mustamba que ji'n ma pyøjcøchoṉ ni tiyø aṉgui'mbamø Dios Cristoji'ṉ møtzi ñø'ijtu'is yomo, ni chøcpapø'is musya'ṉda'mbø tiyø, ni 'yaṉsunba'is aunque tiyø. Va'cø ndø aṉsun aunque tiyø ndø tøvø'is ñe', es igual que va'cø ndø va'ṉjam comi chøqui.
EPH 5:6 Tzøctam cuenda u mi yac aṉgøma'cøtyam mi ⁿvin ji'n yosepø oteji'ṉ. Porque chøcyajpa jetsepø yatzita'mbø tiyø, por eso qui'syca'pa Dios, cyastigatzøcyajpa mumu jamacøtoya ji'n cyøma'nøjayajepø'is 'yote.
EPH 5:7 Jetcøtoya u mi ndyumøvijtam jetji'ṉ.
EPH 5:8 Mitz vi'na pi'tzø'ajcu'yomna'ṉ mi ijtam ṉgui'psocuy, pero yøti sø'ṉgø'omo mi ijtamu porque ndø Comiji'ṉ mi ijtamu. Por jetcøtoya jetse ijtamø vøjø como sø'ṉgø'omse.
EPH 5:9 Porque o'ca sø'ṉgø'om mi ⁿijtu, maṉba mi ndzøc vøjpø tiyø, como Diosis syunbase, y viyuṉsepø ti maṉba mi ndzame.
EPH 5:10 Hay que va'cø mi jajme'tz ti syunba ndø Comi'is.
EPH 5:11 Uy chøctame como chøcyajpase pi'tzø'om ityajupø'is, porque ji'n vyø'aj jetsepø tzøqui. Más vøj va'cø mi ⁿyaj queja que ji'n vyøj nø chøcyaju je'is.
EPH 5:12 Porque tza'apya ndø tzamø je'is ñumdzøcyajpapø tiyø.
EPH 5:13 Pero o'ca ndø yaj quejtamba sø'ṉgøpit que jetseta'mbø tzøqui ji'n vyøjta'm, chøcyajpa'is jetse maṉba myusyaje que ji'n vyøj nø chøcyajuse. Porque sø'ṉgø'om aunque titi ndø ispa o'ca vøjø o'ca ji'n vyøjø.
EPH 5:14 Por eso nømyajpa: Que'naṉvacø porque øṉuseti mi ⁿijtu. Te'nchu'ṉø ca'use mi ⁿijtu'is; y Cristo'is maṉba yac sø'ṉay mi ndzocoy.
EPH 5:15 Mi ⁿvin tzøjcaytam cuenda jujche mi ijtamba va'cø jana ijtam jovi, sino qui'psocu'yøyupø pønse ijtamø.
EPH 5:16 Aunque jujchøc tzøctam vøjø mientras que it hora porque yøtipø hora'omo aunque i'is chøcyajpa yatzita'mbø tiyø.
EPH 5:17 Por eso u mi ⁿjyovi'ajtamø, sino cønøctøyøtyamø jujche syunba ndø Comi'is.
EPH 5:18 U mi ndzøctam no'tcuy, porque no'tcuy tococuyete; sino que más vøjø viyuṉsye va'cø mi ñø'ijtam Espiritu Santo'is mi ndyaspa'csye'ṉomo.
EPH 5:19 Y nay nø vandandøj mi ne'ṉgomda'm salmoji'ṉ e himnoji'ṉ, y eyata'mbø vaneji'ṉ Espiritu Santo'is mi 'yaṉmandyamuse. Mi ndumø chocoy vajnatyamø y vøcotzøctam ndø Comi.
EPH 5:20 Y mumu jama mumu ticøsi nøjatyam Dios ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi: “Jatay, yøscøtoya mi ndzøcpa”.
EPH 5:21 Hay que va'cø mi nay gyøma'nøjatyandøjø mi ne'ṉgomda'm porque Dios nø mi ṉgøna'tzøtyamu.
EPH 5:22 Co'tøc yomo, como mi ṉgøma'nøjatyamba ndø Comi'is 'yote, jetse cøma'nøjacye't mi ⁿjaya'is 'yote.
EPH 5:23 Porque como va'ṉjajmoyajpapø'is cyovi'najø Cristo, jetse yomo'is jyaya cyovi'najøtitque't. Y Cristo'is yaj cotzocyajpa va'ṉjajmoyajpapø; y va'ṉjajmoyajpapø Cristo'ise cyoṉña.
EPH 5:24 Y como va'ṉjajmoyajpapø pø'nis cyøma'nøjayajpa Cristo'is 'yote, jetse mijtzi mi ṉgyo'tøc yomo'is hay que va'cø mi ṉgøma'nøjay mi ⁿjaya'is 'yote mumuticøsi.
EPH 5:25 Jaya'sta'm, sun mi ne' mi yomo jujche Cristo'is syunuse ñe' pyøn va'njajmoyajpapø, y chi'ocuyaj vyin va'cø cyoca'yajø,
EPH 5:26 va'cø cyømasa'nøyajø y va'cø yaj cøvacyajø. Cuando nø'yøyajpa nø'ji'ṉ y vya'ṉjajmayajpa 'yote; jetse cyømasa'nøyajpa y yaj cøvacyajpa.
EPH 5:27 Jetse chøjcu Cristo'is va'cø yaj quejyaj ñe' vyi'nandøjqui ñe' pyøn va'ṉjajmoyajpapø. Maṉba quejyaj saṉ vøjø y suñitim queñajpapø, como tum tucu ni ti mancha ja ñø'itøpø ni ja vyovitu'øpø, ni ti jetsepø ji'n quejepø. Maṉba quejyaj Cristo'is vyi'naṉdøjqui cyømasa'nøyajupø y jana cojata'mbø.
EPH 5:28 Jetseti pues jaya'is hay que va'cø syuṉque'ta ñe' yomo como syunbase ñe' cyoṉña. Porque syunba'is ñe yomo es como vyindit nø syunu.
EPH 5:29 Ni i'is nuncatøc ja qui'say ñe' syis; sino aunque i'is pyø'nøpya y cuidatzøcpa vyin; jetseti ndø Comi'is syuñajque'tpa ñe' pyøn va'ṉjajmoyajpapø como ñe' syise.
EPH 5:30 Porque mumu tø øtzta'm como si fuera Cristo'is cyoṉña y syis y pyac.
EPH 5:31 “Por jetcøtoya pø'nis chacpa jyata y myama va'cø tyumø'ityaj yomoji'ṉ, y mye'chcø'i maṉba ityaje como tumbø sise”.
EPH 5:32 Jetsepø aṉma'yocuy myøja'ṉombøte ji'na'ṉ ndø musi, pero yøti tza'maṉvactøju'am. Øtz nø ndzamu que Cristo tumø'ajyaju'am ñe' pyønji'ṉ.
EPH 5:33 Pero de toda manera pø'nis hay que va'cø syun ñe' yomo como syunbase ñe' vyin, y yomo'is hay que va'cø cyøna'tzøy jyaya.
EPH 6:1 Mi 'yune'stam, cøma'nøjatyam mi janda'is 'yote y mi mama'is 'yote. Jetse vøj va'cø mi ndzøctamø porque ndø Comi'ise mi ñe'ta'm.
EPH 6:2 It Diosis 'yaṉgui'mocuy, nømba: “Cøna'tzøy mi janda y mi mama”. Jic aṉgui'mocuy myøja'ṉombøte. Chamu Diosis jet va'cø ndø co'aṉjajmø, maṉba tø tzi' vøjpø tiyø.
EPH 6:3 Nømu que jet va'cø mi ṉgo'aṉjajmø, maṉba mi it vøjø y maṉba mi nø'it pøjipø quenguy nascøsi.
EPH 6:4 Y mi jyanda'sta'm, u comequecti tzøjqui'sca'tam mi une; va'cø jana ñø'it qui'syca'cuy mumu jama. Sino que yac tzocyajø vøjpø aṉgui'mocu'yomo y 'yaṉgui'myaj ndø Comi'is tyu'ṉomo.
EPH 6:5 Mi ṉgyoyospapø'is, cøna'tzøtyam mi ṉgomi nascøspø; na'tzpa na'tzpa yosatamø mi ndumø tzocoy como si fuera Cristo nø mi ⁿnøyostamu.
EPH 6:6 Yostam vøjø ji'n solo nø mi a'mdandøju aṉcø, va'cø mi nchø'y vøjø pønji'ṉ, sino que mi ndumø tzocoy tzøctam Diosis syunbase como mi ṉgyoyospate Cristocø'mø.
EPH 6:7 Con gusto va'cø mi yostamø como si fuera ndø Comi nø mi ⁿnøyostamu y ji'ndyet napøndit nø mi ⁿnøyostamu.
EPH 6:8 Porque mi mustamba'am que aunqueti vøj ndø tzøctamba, jetcøtoya maṉba ndø pojcøchoṉdam ndø Comicøsi ndø coyoja, sea yospa obligado, sea libre va'cø yos jut suṉbamø yosa.
EPH 6:9 Mi ṉgyomi'is ijtu'is mi ṉgoyospa, jetseti tzøctaṉgue'ta pøngøtoya nø yosyajupø mijtzøcø'mø. Uy chøcna'chaje, porque mi mustamba'am que it ndø Comi tzajpomo, y je'is 'yaṉgui'mba mi ṉgoyospa y mismo je'is mi 'yaṉgui'mba mijtzi. Y aunque iyø cyøme'tzpa vøjø ijtuse cyoja, que sea coyospa, que sea cyomi.
EPH 6:10 Y yøti, ø mi va'ṉjajmocuy tøvøta'm, mø'chøqui va'ṉjajmotyamø ndø Comi'is mi ṉgyotzoṉdambase. Porque ndø Comi pømi'øyupø, muspa mi mbyømitzi'tamø.
EPH 6:11 Como soldado'is ñø'it tiji'ṉ va'cø cyoquip vyin, ni ti jana chøjcay ni i'is; jetseti hay que va'cø mi mbøjcøchoṉdam lo que Diosis tø tzi'tambapø va'cø mus mi ṉgoquiptam mi ⁿvin. Entonces cuando yatzi'ajcu'is syunba mi 'yaṉgøma'cøtyo'a, ni ti ji'n ma mi ñøndzøqui.
EPH 6:12 Porque ji'ndyet sispø nø'pinbø pøn nø tø nøquiptamu'is, sino yatzipø espiritu'is nø tø nøqui'ptamu. Je yatzipø espiritu møji ityaju, ityaj aṉgui'myajpapø, pømi'øyajupø, y covi'najøta'mbø lo que aṉgui'myajpa nascøspø qui'sayajpapø'is Dios como si fuera pi'tzø'ajcu'yom ityajuse.
EPH 6:13 Como jetseta'mbø'is mi ñøṉgui'ptamu, por jetcøtoya pøjcøchoṉdam Diosis mi ñchi'tambapø tiyø como soldado'is ñø'ityajuse 'yarma, va'cø mus mi ṉgoqui'ptam mi ⁿvin aunque ti jama cuando sunba mi yacsutzøctam yatzita'mbø'is. Entonces cuando mi ṉguiptamu'cam mi muspa'csye'ṉom, entonces maṉbatøc mi vya'ṉjajmotyaṉgue'te mø'chøqui.
EPH 6:14 Jetse soldadose ijtam paqui chocoy. Como soldado'is ñø'it tzec vatcuy cuando maṉba quipcu'yomo, jetse mitz nø'ijtamø Diosis viyuṉsyepø 'yote cuando mi ñøṉquiptamba yatzi'ajcu'is. Y como soldado'is ñø'ijtu tø'ṉgupyø tucu pajquinducpapøcøsi lo que tiji'ṉ maṉba vyojtze 'yenemigo'is, jetse mijtzi o'ca vyøjom mi mbyujtu Diosis vyi'naṉdøjqui, ni ti ji'n mus mi ñchøjcay yatzipø'is.
EPH 6:15 Como soldado'is myespase botas listo va'cø maṉ aunque juti, jetse mitz listo ijtamø va'cø mi ndzamsajtam Diosis vøjpø 'yote. Jet va'cø ndø va'ṉjamø, vøj tø itpa Diosji'ṉ.
EPH 6:16 Y como soldado'is cho'ṉba cyø'omo pe'tzipø tø'ṉguy jana tyøpjac tøptøjquis, jetse más que ni tiyø syunba va'cø it mi va'ṉjajmocutya'm. Entonces como ja'pøyupø tøptøjquis ji'n tyøpjac tø'ṉguy cho'ṉupø soldado'is, jetse o'ca mi vya'ṉjajmopya, ni ti ji'n mus mi ñchøjcay yatzipø'is; cuando ti syunba mi nchøjcay como si fuera ja'pøyupø tøptøcji'ṉ.
EPH 6:17 Y también como soldado'is myesque'tpa co'pola syombrenu tø'ṉgupyø va'cø cyotzoca, jetse syunba va'cø mi ni'aṉjamdamø que maṉba mi ṉgyotzoctaṉgue'te. Y como espadase yac yosatyam Diosis 'yote lo que Espiritu Santo'is tø tzi'tambapø.
EPH 6:18 Y va'cø mi ndzøctam yøcseta'mbø tiyø, hay que va'cø mi o'nøndyam Dios mumu jama mumu ticøsi. Mumu jama va'ctam Dioscøsi ti nø mi sundamu Espiritu Santo'is mi ṉgyotzoṉdambase. Jajmecøs ijtamø, nunca u mi jajmbø'tamø va'cø mi o'nøtyam Dios. Mumu jama tzajmatyam Dios mumu va'ṉjajmoyajpapø pøngøtoya.
EPH 6:19 Y jetseti øtzcøtoya tzajmacye't Dios, va'cø mus ndzam jana na'tzcuy, va'cø mus ndza'maṉvac øjtzi vøjpø ote ja yaj quejtøjøpø vi'na.
EPH 6:20 Y Diosis cø'vej øjtzi ñe' ñøyicøsi va'cø ndzamgøpucsay je'is 'yote, y por va'cø ndzamgøpucs Diosis 'yote, jetcøtoya cojtøj øjtzi preso'omo. Por eso va'ctam Dioscøsi øtzcøtoya va'cø jana na'tzcuy ndzamgøpucs vøjpø ote, porque jetse syunba va' ndzøcø.
EPH 6:21 Pero va'cø mi mustambø jujche ijtøjtzi, ndø va'ṉjajmocuy tøvø Tiquico'is maṉba mi nchajmatyame mumu jujche ijtøjtzi y tiyø nø ndzøjcøjtzi. Jic Tíquico øtz sungo'nbøjtzi, je'is vøj yosapya ndø Comi mumu jama.
EPH 6:22 Por eso jetcøtoya mi ṉgøvejatya'mbøjtzi jic Tíquico va'cø mi nchajmatyam jujche ijta'møjtzi y va'cø yajandyam mi maya'ṉguy va'cø mi ñchø'tyam contento.
EPH 6:23 Ø mi va'ṉjajmocuy tøvøta'm, o'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi yac ijtam contento y va'cø mi ñchi'tam su'nocuy va'ṉjamocuji'ṉ.
EPH 6:24 O'nømbyøjtzi Dios va'cø mi yac yamdamø mumu mitzta'm mi sundambapø'is ndø Comi Jesucristo mumu jamase. Amén.
PHI 1:1 Øtzta'm chøṉø Pablo y Timoteo, Jesucristo'is chøṉ chøsita'm. Nø'mø mi jajyandyam mitzta'm Diosis mi ñe'nda'm, Jesucristoji'ṉ mi ⁿijtamupø'is, Felipos cumgu'yom mi ⁿijtamupø'is. Nø'mø mi jajyandyaṉgue'tu mi 'yaṉgui'mdambapø'is va'ṉjajmoṉguy tøvø y mi ṉgyotzo'ṉotyambapø'is. Nø'mø mi jajyandyam mumu jiṉda'mbø va'ṉjamocuy tøvøji'ṉ.
PHI 1:2 O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi yac yamdamø y va'cø mi nchi'tam vøjpø itcuy.
PHI 1:3 Jujchøcti mi jajmundzøcta'mbøjtzi, ø mi va'ṉjamoṉguy tøvø Felipos cumgu'yom mi ijtamupø'is, ⁿnøjapyøjtzi Dios: “Jatay, yøscøtoya mi ndzøjcu mi ṉgotzoṉyaju va'ṉjamoṉguy tøvø”.
PHI 1:4 Mumu jama cuando o'nøpyøjtzi Dios, casøpya mi va'ṉgatya'mbøjtzi vøjpø tiyø mumu mitzcøtoyata'm.
PHI 1:5 Porque desde vi'nacse'ṉomo mi ndø cotzoṉdamu hasta como yøtise, tumbø yoscuy ndø tzøctamu va'cø ndø tzamgøpucstam vøjpø ote.
PHI 1:6 Muspøjtzi sebro que Diosis mi ndzi'tzo'tztam vøjpø qui'psocuy, y ñe'c Diosis más maṉba mi nchi'aṉøtyam qui'psocuy tumdum jama más vøj va'cø mi va'ṉjajmondyamø hasta que minba Jesucristo.
PHI 1:7 Vøco'niti jetse va'cø ø ṉgui'ps mitzcøtoyata'm, porque mi suṉgo'nda'mbøjtzi ø ndumø tzocoy. Y mitz mi ndø cotzoṉdamu somdøjumøjtzi, y cuando nø'mø ndzamgopucsu vøjpø ote, cuando nø'mø ṉgoquijpu vøjpø ote, mumu mitzta'm nø mi ndø cotzoṉdamu. Diosis tø cotzoṉdambase, jetse nø tø yostam parejo.
PHI 1:8 Diosis myuspa jujche mi sunda'mbøjtzi mumu mitzta'm ø ndumø tzocoy. Como Jesucristo'is vøti tø sundambase, jetseti øtz mi sundaṉgue'tpa Jesucristo'is syu'nocuji'ṉ.
PHI 1:9 Dioscøs mi ⁿva'ṉgatya'mbøjtzi va'cø mi nchi'tam qui'psocuy más vøti va'cø mi syu'notyamø qui'psocuji'ṉ, va'cø mus ṉgøpiṉdam más vøj va'cø mi ndzøctamø;
PHI 1:10 va'cø mus ñchi'tam cuenta tiyø mas vøjpø que ni tiyø. Jetse maṉba mus mi ijtam cøvajcøyupø mi ndzoco'yomda'm, va'cø jana mus mi nchøjcay mi ṉgoja ni i'is hasta que minba Cristo.
PHI 1:11 Por eso su'ṉbøjtzi va'cø mi ndzøctam vøti vøjpø tiyø Jesucristo'is mi ṉgyotzoṉdambase. Jetse maṉba queje Diosis myøja'ṉo'majcuy y maṉba vøcotzøctøji.
PHI 1:12 Øjtzi mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, su'ṉbøjtzi va'cø mi mustamø que toya øtz oyupø nøṉgøti, cuando jetse tujcu, viyuṉsye más tzamgøpucstøj vøjpø ote.
PHI 1:13 Porque jetse mumu aṉgui'mgutyøc cyoquenbapø'is y mumu eyata'mbø'is myusyajpa que øtz somdøjøjtzi porque ndzamgøpucspøjtzi Cristo.
PHI 1:14 Cuando ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø'sta'm myusyaju que øtz preso'om ijtu, vøtita'mbø más pømipøcyaju va'cø más chamgøpucsyaj Diosis 'yote jana na'tzcuy. Ndø Comi'is jetse pyømitzi'yaju.
PHI 1:15 Viyuṉse veneta'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo porque ñe'c sunba cyovi'najø'ajyajø, y qui'sayajpøjtzi; pero eyata'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo vøjpø tzocoji'ṉ.
PHI 1:16 Vene'aṉbø'nis chamgøpucsyajpa Cristo porque syuñajpa algo vyingøtoyata'm; ja ñø'ityaj vøjpø qui'psocuy. Syuñajpa mas va'cø is øtz toya preso'omo.
PHI 1:17 Pero eyata'mbø'is chamgøpucsyajpa Cristo porque suñajpøjtzi; y porque myusyajpa que øtz yø'c ijtøjtzi va'cø ṉgøquijpay vøjpø Diosis 'yote.
PHI 1:18 Pero øtz ni ti maya'cuy ji'n mba'te, porque aunque jujche chamgøpucsyajpa Cristo, o vøjpø qui'psocuji'ṉ, o ji'n vyøjpø qui'psocuji'ṉ. Y por eso casøpyøjtzi y mástøc ma'nbø casøyi.
PHI 1:19 Porque muspøjtzi que aunque jujche chøcyajpase, øtz ma'ṉbø cotzoque, ma'ṉbø put preso'omo. Ma'ṉbø cotzoque porque mitz nø mi o'nøndyam Dios va'cø cotzo'ṉøjtzi; y Jesucristo'is 'Yespiritu'is cotzo'ṉgue'tpati'tzi.
PHI 1:20 Así es que ø ndumø tzocoy øtz ji'n sun ndzøc ni ti tza'ajcupø tiyø, sino que jana na'tzcuy va'cø mus ndzamø Diosis 'yote yøti como siempre. Su'ṉbø ⁿyaj quejay jujchepøt Cristo'is myøja'ṉo'majcuy mientras ijtutø'ctzi. Y o'ca ca'pøjtzi, jetse va'cø ⁿyaj quejque't Cristo jujche myøja'ṉombøte. Jetse casøpyøjtzi porque aunque jujche ma'ṉbø put vyøjomo.
PHI 1:21 Porque øtz nømba que o'ca itpatø'ctzi, Cristoji'ṉ itpøjtzi; y o'ca ca'pøjtzi, más vyø'om putpøjtzi.
PHI 1:22 Mientras que quenbatø'ctzi nascøsi, muspatøc ndzøc vøjpø yoscuy va'cø it ø ⁿyosaṉ vøti. Entonces ji'nø mus o'ca más vøjø va'cø quena, o más vøj va'cø ca'ø.
PHI 1:23 Así es que metzaṉdzoco'yajpøjtzi. Tumø hora'omo su'ṉbø ca'ø va'cø maṉ it tyumø'omo Cristoji'ṉ, jetse mastina'ṉ vøj øtzcøtoya.
PHI 1:24 Pero tumø hora'omo más vøj mitzcøtoyata'm va'cø itøtø'ctzi ø ṉgoṉñaji'ṉ.
PHI 1:25 Y como sebrotø'ctzi que más vøj mitzcøtoyata'm, muspøjtzi que matøc tzø'y nascøsi mitzji'ṉda'm. Matøc tzø'y mitzji'nda'm va'cø mi ṉgotzoṉdamø más va'cø mi va'ṉjajmondyamø, y más va'cø mi ṉgyasøtyamø.
PHI 1:26 Entonces cuando mingue'tpøjtzi ijtamumø mitzta'm, øtzji'ṉ más vøti maṉba mi ṉgyasøtyamø y maṉba mi vøṉgotzøctam Cristo Jesús.
PHI 1:27 Pero de todos modos hay que con ganas va'cø mi ndu'ṉajtamø como jujche ijtuse Cristo'is vøjpø 'yote. Jetse o sea minba mi ndu'nistame, o sea ya'yi ijtu'ctzi, øtz su'ṉbø musø que nømdi mi seguitzøctam vøjpø tiyø tumbø qui'psocuji'ṉ. Su'nbø musø que parejo mi ndumø chocopit nø mi ṉgøquiptam vøjpø øte ndø va'ṉjamdambapø.
PHI 1:28 Y u mi na'tztam mi ṉgui'satyambapø'is, porque o'ca ji'n mi na'tztame, jetse cotzamyajtøju que je mi ṉgui'satyambapø'is maṉba tocoyaje. Pero mitz maṉba mi ṉgyotzoctame, y Diosis jetse chøcpa.
PHI 1:29 Diosis ñe' yajya'mocupit mi syunchi'tamba qui'psocuy va'cø mi va'ṉjamdam Cristo, y también mi nchi'ocuyajtamba va'cø mi ⁿyacsutzøctandøj Cristocøtoya. Pero aunque tø yacsutzøctandøjø, ndø qui'pstamba que vøjpø tiyete porque Cristøcøtoyate.
PHI 1:30 Pero jetse nø mi nøṉguiptam mismo tumbø enemigo parejo øtzji'ṉ. Mi istam vi'na jujche øtz o nøṉguipi, y yøti mi mandamu que jetsetøc nø'ø nøṉguijpu.
PHI 2:1 Como Cristo'is mi yaj contento'ajtamba mi ndzoco'yomo, ijtam mi ṉganas va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø porque Cristo'is mi syundamba, y Espiritu Santo it mitzji'ṉda'm, y mi na syundandøjpa, y mi na ndyoya'ṉøtyandøjpa;
PHI 2:2 por eso casøpøjtzi. Pero su'nbøjtzi más va'cø mi ndø yaj cajsøtyamø tumbø qui'psocuy va'cø mi nø'ijtamø; parejo va'cø mi na syundandøjø; mismo tumbø titi va'cø mi sundamø; tumbø tiyø va'cø mi ṉgui'pstamø.
PHI 2:3 Ni ti u mi ndzøcta'm saṉ mi ⁿvingøtoyata'm, u mi ñømdamø: “Øtz vøjpø pøn chøṉø”. Qui'pstamø como ni ti aṉgui'mguy ja mi nø'ijtamøse. Y jetse tumdum pøn mijtzi más vøjcotzøctam mi ndøvø que menos mi ⁿvin.
PHI 2:4 U mi ṉgøme'tztam vøjpø itcuy para saṉ mi vingøtoyata'm. Sino también ṉgøme'tztam vøjpø itcuy para mi ndøvøcøtoyata'm.
PHI 2:5 Qui'pstaṉgue't mi ndzoco'yomda'm mitzta'm jujche Cristo Jesús ijtuse qui'psocuy.
PHI 2:6 Porque jujche Dios, jetsepøtitque't Cristo Jesús. Pero Jesusis ja cyoqui'psø o'ca vøjø va'cø chi' pyømi va'cø chø'y Diosse.
PHI 2:7 Pero chac myøja'ṉo'majcuy; o it como tzøsise; y pø'naju como nascøspø pønse.
PHI 2:8 Y cuando pønse istøju, chøc vyin como ji'n 'yaṉgui'mi pønse, y cyøna'tzøy Dios aunque ticøsi hasta que yaj ca'tøju; (cocha'ajaṉ) cruzcøsi yaj ca'tøju (como yatzipø pønse).
PHI 2:9 Por eso Diosis yac møja'ṉo'maj más que ni iyø. Y chi' más myøja'ṉombø ñøyi que ni jutipø nøyi, ja it jetsepø.
PHI 2:10 Chi' más myøja'ṉombø nøyi Jesusis ñøyicøsi va'cø cyujnejayaj aunque i'is; sea tzajpomda'mbø'is; sea nasomda'mbø'is, sea nasacøtøjcø'mda'mbø'is.
PHI 2:11 Yac møja'ṉo'maju va'cø cyotzamyaj mumu pø'nis que Jesucristo ndø Comite; y jetse va'cø myøja'ṉom vøcotzøctøj ndø Janda Dios.
PHI 2:12 Entonces ø mi ndøvøta'm mi sunda'mbøjtzi; Dios mi ṉgøna'tzøtyamu vina, y hasta como yøti mi ṉgøna'tzøtyambati; por eso como jujche mi ṉgyotzoctamuse, jetse yostamø va'cø mi ijtam como cotzocyaju pønse. Pero ji'n na más cuando øtz ijtu'c mitzji'ṉda'm, sino más yøti cuando emøc ijtu'ctzi, yostamø va'cø mi ijtam como cotzocyaju pønse. Y na'tztam uyti mi ndzøctam ji'n syunise Diosis.
PHI 2:13 Porque yospa Dios mi ndzoco'yomda'm va'cø mi nchi'tam qui'psocuy va'cø mi sundam vøjpø tiyø; y Diosis mi ṉgyotzoṉdamba va'cø mus mi ndzøctam syunbase ñe'cø.
PHI 2:14 Tzøctam mi ṉgustopit ti vøj va'cø mi ndzøcta'mø, pero u mi ñømdamu: “Ji'n ø ndzøqui”, ni u mi onguiptamu.
PHI 2:15 Tzøctam jetse va'cø jana mus mi ñchøjcatyam mi ṉgoja ni i'is, cøvajcøyupø va' ijtam mi ndzocoy. Jetse Diosis 'yunese ijtamø jana cojapø, aunque yatzita'mbø y tocoyajupø pø'nomo mi ijtamu. Je'tom como si fuera mi syø'ṉdamba, como sø'ṉgøse va'cø mi isindzi'tamø tiyø vøjpø yøṉ nascøsi.
PHI 2:16 Porque mi ndzajmatyamba vøjpø ote tø tzi'papø'is quenguy. Entonces o'ca jetse mi ijtamba, cuando minba Cristo, øtz ma'ṉbø casøy mitzji'ṉdam. Porque como cuando po'is qui'psisyajpa, tumdum pø'nis chi'pa pyømi va'cø vi'na ñu'ca, jetsetique't øtz ndzi'que'tpa pømi va'cø yosa. Entonces cuando minba Cristo, maṉba queje que ja suniti yosøjtzi.
PHI 2:17 También mitz mi ⁿva'ṉjamdamba Dios, y por eso como borrego chi'ocuyajyajpase va'cø yaj ca'tøjø Dioscøtoya, jetse mi ndzi'ocuyajtam mi ⁿvin ñe'c Dioscøsi como tzi'ocuy. Y que tal si o'ca yaj ca'yajpøjtzi, ø ṉgustopit ma'ṉba ndzi'ocuyaj ø ⁿvin Dioscøsi va'cø ca'ø. Porque jetse ma'ṉbø ndzøcta'ne mi ndzi'ocutya'm. Jetcøtoya tzi'ṉbø'pøjtzi y casøpyøjtzi mitzji'ṉda'm.
PHI 2:18 Jetse mitzta'm ṉgyasøtya'ṉgue'tpa y nchi'ṉbø'taṉgue'tpa øtzji'ṉ.
PHI 2:19 O'ca ndø Comi Jesus'is syunba, pronto øtz ma'ṉbø ṉgø'vej Timoteo mitz ijtamumø, y cuando vitu'pa øtzcø'mø, je'is ma'ṉba tzajmaye jujche mi ijtamu. Jetse øtz ma'ṉbø it contento.
PHI 2:20 Porque yø'qui øtzji'ṉ ja it eyapø viyunsye mi syundambapø'is como Timoteo'is mi syundambase. Porque viyuṉse je'is sunba mi ṉgyotzoṉdamø.
PHI 2:21 Eyata'mbø'is na más que vyingøtoya mye'chajpa aunque tiyø; ji'n sun chøcyaje como syunbase ndø Comi Jesucristo'is.
PHI 2:22 Pero mitz mi mustamu'am que comustøjupømete que vøj yospa Timoteo. Como jujche une yospa jyataji'ṉ, jetse yospa Timoteo øtzji'ṉ va'cø ndza'maṉvactam vøjpø ote.
PHI 2:23 Pues jetse øtz su'nbø ṉgø'vej pronto Timoteo mitz ijtamumø, cuando muspøjtzi jujche maṉba tzø'y ø va'ṉgocuy.
PHI 2:24 Pero øtz ṉgui'pspøjtzi que ndø Comi'is ma'ṉba mi yac tu'nistam pronto ø ne'ṉgø.
PHI 2:25 Ngui'pspøjtzi que vøjø va'cø mi ṉgøvejatya'mø ndø va'ṉjajmocuy tøvøta'm Epafrodito yøti. Jet tumø'om yospapø øtzji'ṉ, y cyoquijapø'is vøjpø ote øtzji'ṉ. Yøṉ Epafrodito mi ṉgø'vejtamupø øtzcø'mø vi'na va'cø ø cotzova o'ca ti nø'ø sunu.
PHI 2:26 Y Epafrodito uqui'ajpana'ṉ va'cø maṉ mi ndu'nda'mø. Nømna'ṉ myaya'u porque mi mustamu que ca'ena'ṉ ñe' Epafrodito.
PHI 2:27 Viyuṉse oy ca'e'aje, hasta ca'cuvini oyu, pero Diosis tyoya'ṉøyu y toya'ṉøcye'tø øjtzi va'cø jana más maya'comø'nø.
PHI 2:28 Por eso øtz más con ganas ṉgø'vejpøjtzi Epafrodito va'cø chi'ṉbø'tam mi ndzocoy cuando mi istaṉgue'tpa. Jetse o'ca mitz nchi'ṉbø'tamba, øtz ji'ṉ ma maya'que'te.
PHI 2:29 Casøpya pøjcøchondamø Epafrodito ndø Comi'is ñøyicøsi, y møja'ṉomgotzøctamø jetseta'mbø pøn.
PHI 2:30 Porque Cristona'ṉ nø yosayu aṉcø, por eso o ca'e'aje. Y parece mana'ṉ ca'e. Pero ja tyoya'ṉøy vyin. Como mitzta'm ja mus mi ndø cotzonda'mø, je'is cotzo'ṉøjtzi mi ṉgüentacøsta'm.
PHI 3:1 Pues yøti ø mi ndøvøta'm, casøtyamø porque ndø Comi mitzji'nda'mbøte. Ji'ndyet ni tiyø aunque mi ⁿjavyøjøtzøjcayta'mø jana tumnac lo que oyupøm ø mi ⁿjajyandyame; porque mitzcøtoyata'm, vøjpø tiyete.
PHI 3:2 Tzøctam cuenda jana mi aṉgøma'cøtyam pø'nis tuyise chøcyajpapø'is yatzitzoco'yajcuy. Cuendatzøctamø mi ⁿvin jana mi aṉgøma'cøtyam yatzita'mbø pø'nis lo que nømyajpapø que Dios yosayajpa, pero ji'ndyet jicø. Cuendatzøctaṉgue't mi ⁿvin jana mi 'yaṉgøma'cøtyaṉgue't sunbapø'is mi ⁿyaj cøvøctam mi ⁿvin va'cø mi syeña'øtyamø.
PHI 3:3 Porque tø øtzta'm viyuṉse ndø tzoco'yom tø seña'øtyamu, ji'ndyet ndø siscøsi. Porque ndø cøna'tzøtyamba Dios Espiritu Santo'is tø cotzoṉdambase, y tø casøtyamba porque tø ijtamba Cristo Jesúsji'ṉ, y øtz musta'mbøjtzi que ni ticøtoya ji'ṉ yose ndø tzøctambase ndø ne'ṉgø va'cø vyøjom tø pujtam Diosis vyi'naṉdøjqui.
PHI 3:4 O'ca eyapø pø'nis cyomo'yajpana'ṉ que maṉba vyøjom putyaje porque chøcyajpa aṉcø vøjø, pero jetse øtz masna'ṉ vyøjom maṉba puti porque øtz más vøjpø pøn chøṉø que ji'n jicta'm.
PHI 3:5 Porque øtz seña'øtyøjøjtzi tucutujtay jama ijtu'c pø'najumø'tzi; øtz de por si Israel pøn chøṉø, Benjamín øjtzø janda tzu'ṉgutya'm. Øtz viyuṉsepø Israel pøn chøṉø. Israel pø'nis 'yaṉgui'mguy ṉgo'aṉjajmapyana'ṉtzi como fariseo pønse.
PHI 3:6 Vøtina'ṉ su'nba ṉgo'aṉjam ø va'ṉjajmoṉguy y por eso ⁿyacsutzøcpana'ṉtzi vya'ṉjamyajpapø'is Cristo porque eyati vya'ṉjajmocuy. Ijtusena'ṉ aṉgui'mguy, ni i'isna'ṉ ji'nø pa'tay ø ṉgoja.
PHI 3:7 Ṉgomopyana'ṉtzi que Diosis vyi'naṉdøjqui ṉganatzøcpase jetse va'cø itø, jetse va'cø ndzøcø. Pero yøti øtz ndzøjcapya cuenda que ji'n vyøjom tø put jetse; ni ticøtoya ji'n yose jetse va'cø tø itø. Más vøj Cristo'is cuenta'ṉomo va'cø tøjcøyø.
PHI 3:8 Viyuṉse ṉgui'pspøjtzi que ni tiyø ja it vyaletzøcpapø, na valetzøcpa Cristo Jesús ø Ngomi. Jet va'cø ndø comusø más valetzøcpapø. Ñe'jcøtoya mumu tiyø tocoyupø tise ndzajcøjtzi. Como putzi ndø patzpø'pase, jetse mbatzcajpø'u tzajcu mumu tiyø va'cø ṉganatzøc Cristo,
PHI 3:9 va'cø tyumøtzøctøj ø ⁿvin ñe'cji'ṉ. Ji'ndyet porque ndzøjcu aṉcø aṉgui'mguy vyø'om ma puti; sino que va'ṉjajmba aṉcø Cristo ma'ṉbø puti vyø'omo, como Diosis vyø'om tø yac putpa cuando ndø va'ṉjajmba.
PHI 3:10 Así es que más su'ṉbøjtzi ṉgomus Cristo que ni jutipø tiyø; y va'cø nø'it mismo pømi como jujche Cristo'is ñø'ijtuse pyømi porque visa'u. Y jujche toya'isuse jete, jetse va'cø toya'isque't øjtzi hasta va'cø ca'ø ñe'c ca'use;
PHI 3:11 a ver si o'ca øtz muspa visa'que't øjtzi cuando ca'u'ca'mtzi.
PHI 3:12 Øtz muspøjtzi que ja ṉgopa'tøtø'ctzi mumu yøcseta'mbø tiyø, y muspøjtzi que ji'ndøc ndzøc vøjpø ta'nemø. Como Cristo'is pøjcøcho'ṉøjtzi va'cø ñe'ajø, por eso ndzøcpøjtzi ø mbømi a ver o'ca ṉgønu'capyøjtzi va'cø ndzøc vøjø je'is yoscuy; porque Cristo'is pøjcøcho'ṉøjtzi va'cø ø nøyosa.
PHI 3:13 Ø mi ndøvøtya'm, øtz ji'nø ṉgomo'ye o'ca ṉgopa'tu'mtzi yøcseta'mbø tiyø. Pero cøjtupø'am jajmbø'pøjtzi, ji'nam jajme ti ndzøjcu; y ndzi'pa ø mbømi va'cø ṉgopa't lo que mapøtøc ø mbøjcøchove; na's jejti su'nbø ndzøcø. Ni ti más ji'n sun ndzøc eyapø.
PHI 3:14 Como tum pøn cuando po'is qui'psispase jujche chi'pase pyømi va'cø vi'na nu'ca maṉbamø chø'y, jetse øtz ndzøcpa ø mbømi va'cø ngønu'cay ø ṉgoyoja. Como Diosis tø vejatyambase más vøjpø itcucøtoya Cristo Jesúsji'ṉ, jetemete ø ṉgoyoja.
PHI 3:15 Tø øtzta'm o'ca ijtam ta'nemø ndø qui'psocutya'm, hay que va'cø ndø qui'pstam jetse jujche oyuse ndzame. Y o'ca mitz eya mi ṉgui'psocuy, Diosis maṉba mi yac musque't que eya mi ṉgui'psocuy.
PHI 3:16 De todos modos lo que ndø copa'jtamu'csye'ṉomo, jetse hay que va'cø tø ijtamø, jetse hay que va'cø ndø qui'pstamø.
PHI 3:17 Ø mi ndøvøta'm, isingøpøctamø jujche ndzøjcuse øjtzi y tzi'tam cuenta ityajpapø jujche øtz itpase.
PHI 3:18 Porque ityaj vøti ji'n jetse ityaje. Itcomø'ñaju qui'sayajpapø'is Cristo, ji'n vya'ṉjamyaje o'ca je'is tø coca'tam cruzcøsi. Jetse mi ndzajmatyamu'am jana tumnac, y yøti vitøm nø'cø'mø nø mi ndzajmatyaṉgue'tu.
PHI 3:19 Jetseta'mbø maṉba tocoyaje. Yatzipø tiyø syisis syunbase, jet más syuñajpa que ji'n Dios. Vyøcotzøcyajpa vyin cuando chøcyajpa cocha'ajaṉse, qui'psyajpa puro nascøsta'mø tiyø.
PHI 3:20 Pero tø øtzta'm tzajpomda'mbøṉ ndø itcutya'm. Y ndø ⁿjo'ctamba tø Yajcotzoctambapø'is jiṉ tzajpom ma tzu'ṉi nascøs ma mini. Jetete ndø Comi Jesucristo.
PHI 3:21 Je'tis maṉba tø cacpø'jatyam ndø ṉgoṉna ji'n vyaletzøquipø. Como ñe' vøjpø cyoṉña popo sø'nbapø, jetsepø maṉba tø tzi'tame. Jetse maṉba chøc pyømiji'ṉ porque itque't pyømi va'cø 'yaṉgui'm aunque ticøsi.
PHI 4:1 Jetcøtoya ø mi ndøvøta'm, vøti mi sunda'mbøjtzi y por eso jetse pyømi'ṉom va'ṉjamdam ndø Comi. Porque su'nbø mi istaṉgue'ta. Mitzpi'jta'm casøpyøjtzi porque quejpa que ja cyomequec yosøjtzi mijtzomda'm, y vøti mi sunda'mbøjtzi.
PHI 4:2 Ndzajmacomø'nbøjtzi jic metzcuy yomota'mbø ndø tøvø Evodia y Síntique que tumbø qui'psocuy va'cø mi nø'itamø ndø Comi'is yoscu'yomo.
PHI 4:3 Mi ndzajmaque'tpa mijtzi, viyuṉsyepø ø mi ⁿyospa tyøvø, va'cø mi ṉgotzoṉyajø yøṉ yomota'm. Yøṉ yomota'm o yosyaj øtzji'ṉ va'cø ndza'maṉvactam vøjpø ote. Jetseti yosyajque't Clemente y eyata'mbø ndø yospa tøvø. Ji'quista'm ñøyi jachø'yaju'am Diosis libru'omo que ñø'ityaju'am ji'n yajepø quenguy.
PHI 4:4 Cøcasøtyamø mumu jama ndø Comi porque jetji'n mi ijtamu. ¡Y mi ndzamvøjøtzøjcatyaṉgue'tpøjtzi va'cø mi ṉgyasøtyamø!
PHI 4:5 Toya'ṉøtyamø y cotzoṉdamø mumu pøn. Ndø Comi tome'am va'cø minø.
PHI 4:6 Niticøsi u mi myaya'ndamu, sino aunque tipit Dioscøs vactamø ti mi sundamba. Va'ctam ti mi sundamba, y nøjatyam Dios: “Yøscøtoya mi ndzøcpa vøjpø tiyø”.
PHI 4:7 Entonces Diosis maṉba mi yac ijtam vøjø, contento, más que muspacse'ṉomo ndø cønøctøyøyø. Y cuando jetse mi ijtamba contento, Diosis maṉba ṉgüendatzøjcay mi ndzocoy y mi ṉgui'psocuy, porque Cristo Jesusji'ṉ mi ijtamba.
PHI 4:8 Ø mi ndøvøta'm, ijtutøc usyna va'cø ø mi ndzajmatyamø. Qui'pstamø mumu viyuṉsyepø tiyø, mumu ti muspapø ndø cøna'tzøyø, mumu vøjta'mpø tiyø, mumu cøvajcøyajupø tiyø, mumu suñita'mbø tiyø, mumu ti ndø vøcotzøcyajpapø. O'ca it sa'sa'ajcuy, o'ca it vø'ajcuy, qui'pstam jetsepø tiyø.
PHI 4:9 Tzøctamø jujche mi aṉmandyamuse, mi mbøjcøchoṉdamuse øtzcøsi, mi mandamu que øtz ndzøjcuse, y mi ndø istamuse nø'ø ndzøjcupø. Jetseti tzøctaṉgue'ta y Dios mi yac ijtambapø'is vøjø, jet maṉba it mitzji'nda'm.
PHI 4:10 Casøcyo'nbøjtzi ndø Comipit porque yøti último mi ndø cotzoṉvøjøtzøctaṉgue'tu tuminji'ṉ. De por sina'ṉ nø sun mi ndø cotzoṉdando'a, pero ji'na'ṉ jutznøm mi ndø cotzoṉdame.
PHI 4:11 O'ca nø'ø ndzamu jetse, ji'ndyet porque nøtzøjcay falta aunque ti'is. Porque øtz nu'ṉøyu'mtzi va'cø it contento itø jana itø lo que ti su'nbøjtzi.
PHI 4:12 Øtz muspa it pobre'ajcu'yomo, y øtz muspa it cuando ijtu'c ti'yomo. Øtz ṉgønu'ṉayu'mtzi va'cø it aunque jujche: que sea tasupø, aunque nø 'yosupø. O'ca it vøti, o'ca ja it ni tiyø, muspa it aunque jujche.
PHI 4:13 Øtz mumuti muspa ndzøcø Cristo'is pyømiji'ṉ.
PHI 4:14 Pero vøjpø ti mi ndzøctamu que mi ndø cotzoṉdamu ø ndoya'iscu'yomo.
PHI 4:15 Mitzta'm mi Filipos cumgu'yomda'mbø'is mi mustamba jujche tujcu cuando vi'na øtz ndzamgøpucscho'tz vøjpø ote mi ṉgumgu'yomda'm. Jicsye'øc cuando tzu'ṉøjtzi Macedonia nasomo, na's mitz mi ndø cø'vejatyam yajya'mocuy y øtz mbøjcøchø'ṉøjtzi. Ni jutipø eyata'mbø ø ⁿva'ṉjamoṉguy tøvø'is ja cyø'vejayaj ni tiyø.
PHI 4:16 Porque cuando ijtu'ctzi Tesalónica cumgu'yomo, ji'n tumnac mi ndø cø'vejatyam yajya'mocuy cuando toyana'ṉ nø'isu'ctzi.
PHI 4:17 Aunque nø ndzam jetse, ji'ndyet porque nø sunu ancø va'cø mi ndø tzi'tam yajya'mocuy, sino que su'nbøjtzi va'cø vøti'ajtam mi ṉgüendata'm Diosis vyi'aṉdøjqui.
PHI 4:18 Pero yøti mbøjcøcho'ṉumtzi mumu lo que mi ndø cø'vejatyamupø y nø'ijtu'm vøti. Epafrodito'is tzi'øjtzi mi yajya'moṉgutya'm y yøti nø'it øjtzi mumu tiyø lo que ø su'nbapø. Lo que mi ndø cø'vejatyamupø, pyøjcøchoṉgue'tuti Diosis como viquicpapø tzi'ocusye yac tzocopyacpapø'is Dios.
PHI 4:19 Pero como ijtuse vøti Diosis myøja'ṉombø riquesa'ajcuy, jetseti Cristo Jesusji'n ø Janda Diosis maṉba mi nchi'taṉgue'te mumu mi nchøjcatyambapø'is falta, va'cø jujche mi jamaṉgøjtamø.
PHI 4:20 ¡Ndø møja'ṉomgotzøcta ndø Janda Dios mumu jamacøtoya! Amén.
PHI 4:21 Yuschi'ta'mø mumu ndø va'ṉjajmocuy tøvø Cristo Jesúsji'ṉ ityajpapø. Nø mi ṉgyø'vejatyam dyus ndø tøvø'ista'm øtzji'ṉ ityajupø'is.
PHI 4:22 Mumu va'ṉjajmocuy tyøvø'is yø'c ityajupø'is nø mi ⁿyuschi'tam mijta'm. Y møja'ṉ aṉgui'mbapø'is tyøjcom ityajupø'is, je'is más syunba mi ⁿyuschi'tamø.
PHI 4:23 O'nøpyøjtzi ndø Comi Jesucristo va'cø mi yac yamdamø mumu mitzta'm tumdum jama. Amén.
COL 1:1 Øjchøṉø Pablo. Jesucristo'is tzamdzi' øjtzi va'cø 'yapostolesajø porque jetse syun Diosis. Yø'c itque't ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø Timoteo.
COL 1:2 Øtz Timoteoji'ṉ mi jajyandya'mbøjtzi Diosis mi ñe'nda'm Colosas cumgu'yom mi ijtamupø'sta'm. Mijchøṉ va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm porque Cristo mi va'ṉjamdambapø'is. O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi yac yamdamø y va'cø mi yac ijtam contento.
COL 1:3 O'nøtya'mbøjtzi Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata mitzcøtoyata'm. Mumu jama nøjandya'mbøjtzi Dios yøscøtoya.
COL 1:4 Porque manda'mbøjtzi que mi va'ṉjamdamba Cristo Jesús y mi sundamba mumu Diosis ñe'ta'm.
COL 1:5 Ijtu'am mi va'ṉjajmoṉguy y mi su'nocuy porque mi mustamba aṉcø que maṉba mi nbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø aṉne'cupø mitzcøtoyata'm tzajpomo. Jetse mi mandamu vi'na cuando mi ñchajmatyandøju ote vøjpø y viyuṉsyepø.
COL 1:6 Vøjpø ote oy nu'c mitz ijtamumø como nu'cuse aunque juti. Cuando mandøjpa ote, vya'ṉjamyajpapø'is chøcyajpa aunque ti vøjta'mbø. Jetseti mi ndzøctanque'tpa desde que mi mandzo'tztamu jujche Diosis tø toya'ṉøpyase, y min mi ṉgøñøctøyøtyame jujche viyuṉsye Diosis tø sundamba.
COL 1:7 Ndø sundamupø ndø yoscuy tøvø Epafrasis mi ncha'maṉvajcatyam Diosis 'yote. Epafras yospa vøjø Cristo'is ñøyicøsi para mitzcøtoyata'm.
COL 1:8 Je'is tzajmatya'møjtzi jujche mitz mi na syundandøjpa porque Espiritu Santo ijtu ancø mi ndzoco'yomda'm.
COL 1:9 Jetcøtoya desde que mandam øjtzi jujche mi ijtambase, ji'nø nindu'yatyame va'cø jajmunchøctam Dios mitzcøtoyata'm. Va'ṉgatya'mbøjtzi Dios va'cø mi yaj cønøctyøyøtyam mø'chøqui ti syunba ñe'cø, mumu Espiritu'is qui'psocuji'ṉ y myusocuji'ṉ va'cø mi yaj cønøctyøyøtyamø.
COL 1:10 Jetse va'cø mi ndyu'ṉajtamø jujche ndø Comi'is syunbase va'cø mi ndzøctam mumu ti ndø Comi'is syunbase, va'cø mi ndzøctam mumu vøjpø tiyø, más vøjø va'cø mi ṉgomustam Dios tumdum jama.
COL 1:11 Mi va'ṉgatyaṉgue'tpøjtzi Dioscøsi vøti va'cø mi mbyømitzi'tam mi ndzoco'yomo ñe myøja'ṉombø 'yaṉgui'mocuji'ṉ, va'cø mi ndondam mumu tiyø, va'cø mi mbyasencia'ajtamø, va'cø mi ṉgyasøtyamø.
COL 1:12 Hay que va'cø mi nøjañdyam ndø Janda: “Yøscøtoya mi ndzøjcu”; porque ndø Janda'is tø vøjøtzøctamu va'cø mus ndø pøjcøchoṉdam ndø erejenchia sø'ṉgø'omo.
COL 1:13 Ndø Janda'is tø yaj cotzoctamu va'cø jana tø it yatzipø'is 'yaṉgui'mgu'yomo pi'tzø'ajcu'yomo. Y tø cacpø'jatyam ndø itcuy va'cø tø tøjcøtyam syunbapø 'Yune Jesusis 'yaṉgui'mgu'yomo.
COL 1:14 Je 'Yune'is tø jupyujtamu ñe ñø'pinji'ṉ; tø yaj cøtocojatyamba ndø coja.
COL 1:15 Como jujchepøte ji'n ndø isipø Dios, jetsepøtitque't Cristoque't. Antes cuando ja tyucø'ctøc ni tiyø, Cristo vi'na ijtu.
COL 1:16 Ñe'cji'ṉ tuc mumu tiyø, que sea tzajpombø tiyø, que sea nascøspø tiyø, que sea ndø ispapø tiyø, que sea ji'n ndø isipø tiyø, que sea aṉgui'myajpapø, que sea covi'najøta'mbø, sea møja'ṉomda'mbø, sea pømi'øyajupø, Cristo'is yac tuc mumu tiyø vyingøtoya.
COL 1:17 Vi'na ijtu Cristo cuando ja tyucø'ctøc ni tiyø. Y yøti je'is yac itpa mumu tiyø jana yajø hasta que syunba'csye'ṉom ñe'cø.
COL 1:18 Como ndø coṉña 'yangui'mba ndø copajquis, jetse 'yangui'mba Cristo'is va'ṉjajmocuy tøvø como tumbø cyoṉñase. Je'is yac tzo'tz mumu tiyø y jet ñøcøtzo'tz visa'cuy porque jet vi'na visa'u despues que ca'u, va'cø ñe'c covi'najø'ajø mumu ticøsi.
COL 1:19 Diosis syunu Cristo va'cø myusoy ta'nemø como vyinse.
COL 1:20 Diosis cyø'vej Cristo va'cø jyø't ñø'pin cruzcøsi va'cø vøj ityaj Diosji'ṉ aunque tiyø aunque qui'sayaju'is vi'na, sea nascøsta'mbø tiyø, sea tzajpomda'mbø tiyø.
COL 1:21 Y mitz vi'na ya'ina'ṉ mi ijtamu Diosis vi'naṉdøjqui. Y mi ṉgui'satyambana'ṉ Dios mi ṉgui'psocu'yomo, y jetseti mi ndzøctaṉgue'tpana'ṉ yatzitzoco'yajcuy. Pero yøti Cristo'is mi ñøtøjcøtyamu Diosis vi'naṉdøjqui va'cø myaṉdam vøjø Diosji'ṉ.
COL 1:22 Porque Jesús sispøtite ca'u tø øtzcøtoya. Jesús ca'u va'cø mi yac ijtam masanbø y cøvajcøyupø mi ṉgojaji'ṉ jana mus mi nchøjcay mi ngoja ni i'is Diosis vi'naṉdøjqui.
COL 1:23 Pero tiene que va'cø mi va'ṉjamdam vøjø y jana mi ndzactamø mi va'ṉjajmocuy, va'cø jana mi jajmbø'tam lo que ti ndø ⁿjo'ctambapø. Mi nchajmatyandøjupø lo que ti ndø ⁿjo'ctambapø vi'na cuando mi nchajmatyandøju vøjpø ote. Yøṉø vøjpø ote tzamdøju mumu pøngøtoya mumu nasvindumø. Y øjchøṉ Pablo, Diosis cø'vejøjtzi va'cø ndza'maṉvac yøn vøjpø ote.
COL 1:24 Yøti øtz nø is toya mitzcøtoyata'm, pero cajsøpyøjtzi porque mi sunda'mbøjtzi. Porque jetse ø sisomo ma'ṉbø yac ta'n toya'iscuy lo que faltatøc va'cø toya'is Cristo vya'ṉjajmocuy tøvøcøtoyata'm. Va'ṉjajmocuy tøvø como si fuera Cristo'is cyoṉña.
COL 1:25 Y Diosis tzamdzi'øjtzi va'cø ṉgotzoṉyaj va'ṉjajmocuy tøvøta'm, porque tzamdzi'ø yoscuy va'cø mi ndza'maṉvajcatyam mumu Diosis 'yote.
COL 1:26 Yøṉ musocuy ja yaj quejapø Diosis vi'na ya'møcpø hora'omo; pecata'mbø pøn ja yaj quejayajø; pero yøti yaj queju'am tø va'ṉjajmotyambapø.
COL 1:27 Diosis syunba tø yac mustam que it vøjco'nita'mbø tiyø y myøja'ṉombø tiyø mitzcøtoyata'm ji'ndyet mi Israel pøngøtoyata'm. Yac mustøju'am que it Cristo mi ndzoco'yomda'm, y ñe'cji'n mi ⁿjo'ctamba møja'ṉomda'mbø tiyø.
COL 1:28 Entonces tumdum pøn ndza'maṉvajcatya'mbøjtzi jujche Cristo'is chøjcuse y chamuse. Ndzajmayajpøjtzi y aṉmayajpa øjtzi tumdum pøn vøjpø qui'psocuji'ṉ, porque su'nbø ndzi'ocuyaj tumdum pøn Diosis vi'naṉdøjqui vøjpø pønete jujche syunbase Diosis, porque Cristo Jesusji'ṉ ijtu aṉcø.
COL 1:29 Por eso yøspøjtzi pømi, ndzi'pa pena Cristo'is pyømiji'ṉ porque Cristo'is maya'ṉ pømitzi'pøjtzi va'cø jetse yosa.
COL 2:1 Su'nbø mi mustamø jujche mi nømaya'nda'mbø mijtzi y yospøjtzi muspacse'ṉomo mi ṉgotzoṉdame mijtzi, y va'cø ṉgotzoṉyajque't Laodicea cumgu'yomda'mbø; y va'cø ṉgotzoṉyajque't mumu ja isyajøpø'støc øjtzi.
COL 2:2 Jetse su'nbøjtzi va'cø mi ṉgyasøtyam mi ndzoco'yomda'm, tyumø'omo va'cø mi nasyundandøjø. Su'nbøjtzi va'cø yac po'csepacø mi ṉgui'psocuy va'cø mi mustam vøjø mi ndumø tzocoy ti ndø yac mustambase Diosis lo que ja myustøjøpø vi'na; y lo que tø yac muspa Diosis, Cristote.
COL 2:3 Como vøti coyojata'mbø tiyø aṉnectøjpase, jetse Cristo'is ñø'it vøti vøjpø qui'psocuy y cønøctøyø'ocuy.
COL 2:4 Jetse mi ndzajmatyamba va'cø jana mi aṉgøma'cøtyamø ni i'is. Porque hay veces vøjse ndø ṉgomo'pya lo que tø tzajmatyøjpapø, pero va'cø ti tø aṉgøma'cøyø.
COL 2:5 Aunque ja itø'c øtz mitzji'ṉda'm, pero ø ṉgui'psocu'yomo es como si fuera mitzji'ṉ ijtøjtzi. Y casøpyøjtzi cuando ispøjtzi jujche vøjpø ti mi ndzøctamba parejo, y mumu jamase mi va'ṉjamdamba Cristo.
COL 2:6 Por eso como mi mbøjcøchoṉdamuse ndø Comi Jesucristo, jetse seguitzøctam jetji'ṉ va'cø mi ndyu'ṉajtamø.
COL 2:7 Tzi'tam cuenta tum cuy o'ca vøj vatzinujcu, ji'n 'yenepø; y tum no'tzetøc o'ca vøj tzu'ṉu, ji'n jyu'mbø'ipø. Jetse ijtam Cristoji'ṉ, va'cø jana mi ṉgyectamø. Va'ṉjamdam mumu jamasye mi 'yaṉmandyamuse. Y nøjay Dios: “Yøscøtoya mi ndzøc vøjpø tiyø”.
COL 2:8 Tzøctam cuenda u mi 'yaṉgøma'cøtyam ni i'is nascøspø musocuji'ṉ, ni ticøtoya ji'n yosepø musocuji'ṉ. Ji'ndyet o'ca Cristo'is 'yaṉma'yocuy ñø'ijtayaju; pø'nistit cyostumbre 'yaṉmayajpapø jujche nascøspø pø'nis qui'psyajpase.
COL 2:9 Porque mumu ijtuse Diosajcuy ñø'itpø'u Cristo'is vyi'nomo.
COL 2:10 Y por eso Cristoji'ṉ mi nø'ijtam mumu ti jana nchøjcay falta mumu ti'is. Cristo más aṉgui'mba que ni jutipø covi'najø, que ni jutipø aṉgui'mbapø.
COL 2:11 Cristoji'ṉ o mi seña'øtyame; pero ji'ndyet pø'nis syeña'øyajpase. Sino Cristo'is mi yac tzu'ṉatyamu yatzitzoco'yajcuy mi syisis syunbapø, jetse Cristo'is tø seña'øtyamba.
COL 2:12 Mijtzi como si fuera mi niptamu'am Cristoji'ṉ cuando mi ñø'yøñdyamu, y mi ⁿvisa'taṉgue'tu Cristoji'ṉ porque mi va'ṉjamdamu que myøja'ṉombø pyømiji'ṉ Diosis yac visa' Cristo cuando o ca'e.
COL 2:13 Jetse mijtzi ca'upøsena'ṉ mi ijtamu mi ṉgojaji'ṉ, y ja mi syeña'øtyamøna'ṉ mi siscøsi; mi ndzøctambana'ṉ yatzitzoco'yajcuy mi sisis syunbase. Pero Diosis mi ⁿyaj cøtocojatyam mumu mi ṉgoja y mi ⁿyaj quendambati Cristoji'ṉ.
COL 2:14 Como tum ja'tze tø jacya'atyøjpase, jetse Diosis tø jacya'ayu ndø coja. Porque ndø cojacøsi tø tocotyambana'ṉ porque jay ndø yaj copujtay aṉgui'mguy. Jetse aṉgui'mgu'is tø yaj coja'ajtambana'ṉ. Pero cuando ca'u Cristo cruscøsi, Diosis por cuenta mya'møytzajcu aṉgui'mguy cruzcøsi Cristoji'n, y jetse tzø'yu, cøjtupømete. Y yøti ji'nam jic aṉgui'mgu'yom tø ijtamepø.
COL 2:15 Cuando Cristo ca'u cruzcøsi, Diosis yac mochi'ajyaj angui'myajpapø y pømi'øyajupø yach espirituta'm. Yaj queju va'cø is aunque i'is que ñe'c más pømi'øyu.
COL 2:16 Jetcøtoya u mi ndzøjcaytam cuenda o'ca aunque i'is mi ñøjatyamba: “U mi ṉgu'jtam jete, u mi ⁿuctam jete”. O si no o'ca mi ñøjatyamba: “Tiene que va'cø mi ṉgo'aṉjamdam søṉ, tiene que va'cø mi ṉgo'aṉjamdam poya minguy, tiene que va'cø mi ṉgo'aṉjamdam sapøjcuy jama”; pero u mi ndzøjcatyam cuenda.
COL 2:17 Jetsepø costumbre como si fuera minbapø'sna'ṉ cyømøṉ. Pero cuando minu Cristo, entonces yaj jetsepø costumbre; ji'name cyømøṉ yøti, ñe'quete.
COL 2:18 It chøcyajpapø'is vyin que más pasenciata'm, y cyøna'tzøyajpa angeles y nømyajpa jetse va'cø mi ndzøctaṉgue'te mijta'm. Pero u jetse mi ndzøctamu, porque mi ndocojatyamba mi ṉgoyoja lo que maṉbapø mi mbøjcøchoṉdame. Jetseta'mbø'is cyøme'chajpa isyajupø tiyø. Chøcyajpa vyin como que ñe'c más musopyapøse, pero ni ti ji'n vyaletzøquipø. Jujche pø'nis qui'psyajpase, jetseti qui'psyajque'tpa.
COL 2:19 Jetseta'mbø ji'n ityaj Cristoji'ṉ. Cristo como si fuera va'ṉjajmocuy tøvø'is cyopacta'm. Ijtu ndø co'ma y ndø tzay, y tø to'mupøte ndø tumø coṉna, y ndø tumø coṉña'ajpa ndø cu'tcuy; pero ndø copajquis 'yaṉgui'mba ndø coṉña. Jetsetique't Cristo'is 'yaṉgui'myajpa vya'ṉjamocuy tyøvø como si fuera ñe' cyoṉña, va'cø ye'ṉa como Diosis syunbase.
COL 2:20 Por cuenta mi ṉgya'tamu'am Cristoji'ṉ, y yøti ji'n mi ṉgui'pstam pø'nis qui'psyajpase aunque ticøsi. Entonces ¿ti'ajcuy mi ijtamba como nascøspø pøn ityajpase? ¿Ti'ajcuy mi mbøjcøchoṉjatyamba je'is 'yaṉma'yocuy?
COL 2:21 Por ejemplo nømyajpa: “U mi mbøc yøṉø, u mi vi'c jicø; u mi mbi'qui'su”.
COL 2:22 Pero mumu lo que mi nøjandyamba va'cø jana mi mbi'cø, yajpa; porque mapø ndø cu'ti. Jetsepø aṉgui'mocuy y aṉma'yocyuy pø'nistit ñe.
COL 2:23 Cuando ya'inducyajpa cu'tcuy y eyata'mbø tiyø 'yaṉgui'myajpa, ndø como'tyamba que vøjpøt jetse va'cø ndø tzøcø. Tzi'yajpa pena va'cø conocsayaj ñe'c qui'psyajpase, y chøcyajpa vyin como ja itøse aṉgui'mguy, y yacsutzøcyajpa vyin. Pero jetse va'cø chøcyajø, ji'n ya'inducyaj yatzipø syisis qui'psocuy.
COL 3:1 Entonces como por cuenta mi visa'tamu'am Cristo'ji'n, tzi'tam pena va'cø mi mbøjcøchoṉdam møji ityajupø tiyø, porque jiṉø Cristo nø pyo'cs Diosis chø'na'ṉomo como møja'ṉ aṉgui'mbapøse.
COL 3:2 Jajmutzøctam møji ityajupø tiyø, u mi jajmundzøctam nascøsta'mbø tiyø.
COL 3:3 Por cuenta mi ṉgya'tamu'am Cristoji'ṉ y mi ṉguendamba como si fuera mi 'yaṉgøvø'ndamupø Diosis choco'yomo.
COL 3:4 Pero cuando quejpa Cristo mi nchi'tambapø'is quenguy; entonces mitz maṉba mi ṉgyejtaṉgue'te Cristoji'n myøja'ṉo'majcu'yomo.
COL 3:5 Entonces, jajmbø'tam nascøspø yatzipø mi ṉgui'psocutya'm, va'cø jana mi møndzi nø'it yomo, va'cø jana mi ṉgui'ps yatzipø tiyø, va'cø jana mi sunø lo que ji'n vyøjpø, va'cø jana mi aṉsun eya yomo, y va'cø jana mi aṉsun aunque tiyø. Porque va'cø ndø aṉsun aunque tiyø, ji'n vyøjø; como va'cø ndø va'ṉjam comi chøqui, ji'n vyøjø.
COL 3:6 Porque jetse va'cø ndø tzøcø, qui'syca'pa Dios, y maṉba cyastigatzøcyaj ji'n cyøna'tzøyajepø'is.
COL 3:7 Y mitz mi jyendzeta'mna'ṉ vi'na cuando mi ndzøctambana'ṉ jetseta'mbø tiyø.
COL 3:8 Pero yøti tiene que va'cø mi ndzactam mumu jetseta'mbø tzøqui: va'cø jana mi ṉgui'sca'tamø, va' jana mi maṉba qui'syca'tamø, jana mi ṉgui'satyam mi ndøvø, va'cø jana mi ndopa'o'nøndyam mi ndøvø, jana mi yach ondamø.
COL 3:9 Nunca u maṉ mi nø aṉgøma'cøtyandøjø, porque como peca tucu ndø tzacpase, jetse pecapø yach qui'psocuy mi ndzactamu'am va'cø jana mi ndzøctam jetse.
COL 3:10 Y mi nø'ijtamu'am jomepø qui'psocuy. Jetse Diosis mi yac jome'ajatyamba mi ṉgui'psocutya'm como ñe'c Diosis ijtuse qui'psocuy, va'cø mi ṉgomustam Dios. Como jomepø tucu ndø mespase, jetse jomepø qui'psocuy mi mbøctamu'am. Diosis mi yac jomevitu'tamba va'cø mi ṉgomuspø'tam Dios, va'cø mi nø'ijtam vøjpø qui'psocuy como ñø'ijtuse tø jomectamupø'is.
COL 3:11 Cuando tø jome vitu'tamu'am, aunque it Israel pøn, it ji'ndyet Israel pøn; it seña'øyupø, it ja seña'øyøpø; it ne'co cumgupyøn, it itpapø ni ti más ja itømø, it tzøsi, it librepø pøn; pero aunque iyø parejo tø sunba Cristo'is. Sólo Cristo valetzøcpa y jet mumu ndø tzoco'yom ijtu.
COL 3:12 Entonces como Diosis mi syundamba y mi ṉgyøpiṉdamu je'is va'cø mi ñe'ajtamø, por eso hay que va'cø mi ndoya'ṉøtyam mi ndøvø, va'cø mi naṉgyotzoṉdandøjø, va'cø jana mi myøja'ṉgotzøctam mi ⁿvin, va'cø mi nø'ijtam vøjø mi ndøvø, va'cø mi nømaṉjandyam pasencia vøti hora.
COL 3:13 Hay que va'cø mi nay ñø'ijtatyandøj pasencia'ajcuy. O'ca mi nchøjcapya mi va'ṉjajmonguy tøvø'is ji'n mi vø'møyimbø tiyø, yac tzø'y jetse, u mi ṉgui'sca'u. Como ndø Comi'is yac yajapya mi ngoja, jetse va'cø mi yac yajay mi ndøvø'is cyoja mitzcøsi.
COL 3:14 Mumu ticøsi hay que va'cø mi na syungomø'ndandøjø, porque jetse tø ijtamba parejo vøjø como tumbø pønse, y ni ti ja it más ndø sunbapø.
COL 3:15 Cuando mi ṉgoqui'pspa ti maṉba mi ndzøqui, o'ca maṉba mi nchø'y Diosji'ṉ vøjø mi ndzoco'yomo, entonces jetse va'cø mi ndzøcø. Porque jetcøtoya mi ⁿvyejandyam Diosis va'cø mi ijtam vøjø como tumbø pønse. Y nømdamø: “Yøscøtoya chøcpa Diosis”.
COL 3:16 Hay que va'cø mi jajmundzøjcatyam vøti Cristo'is 'yote mi ndzoco'yomda'm, y va' nay mi 'yaṉmañdyandøjø, y va' nay mi ñchajmatyandøjø mumu ijtuse musocuy. Vajnatyam Dios salmoji'n, y Diosis vyaneji'n, y eyapø vaneji'ṉ Espiritu Santo'is mi nchi'tamuse qui'psocuy. Y mi ndzoco'yomda'm nøjatyam Dios: “Yøscøtoya mi ndzøjcu”.
COL 3:17 Aunque ti mi ndzøctamba y mi ndzamdamba, tzøctamø mumu ndø Comi Jesusis ñøyicøsi. Y nøjatyam Dios ndø Janda yøscøtoya ndø Comi Jesusis mi ngyotzoṉdambase.
COL 3:18 Mitz ṉgyo'tøc yomo'ista'm, cøna'tzøtyam mi ⁿjaya como vøj va'cø chøc vya'ṉjambapø'is ndø Comi.
COL 3:19 Mi jyaya'sta'm, yac yamdamø mi ⁿyomonda'm; u mi ṉgui'satyamø.
COL 3:20 Mi 'yune'sta'm, cøna'tzøtyam mi jandata'm y mi mamanda'm mumu ticøsi, porque jetse syunba ndø Comi'is.
COL 3:21 Mi jyanda'sta'm, u mi comequecti ndzøjqui'syca'tam mi unenda'm, va'cø jana myaya'yajø.
COL 3:22 Mi ṉgyoyospa'is, cøna'tzøtyam mi ṉgomi nascøspø mumuticøsi. O'ca maṉba aṉcøti mi 'ya'me maṉba mi ⁿyose, jetse ji'n vyøjø; sino aunque jana maṉ mi 'ya'mø, tzøcø mi ñchajmayuse. Jetse tzøctam mi ndumø tzocoy aṉgui'mbase nascøspø mi ṉgomi'is porque mi ṉgøna'tzøpya aṉcø Dios, aunque pø'nis jana mi isø.
COL 3:23 Entonces cotziṉi'ajtamø va'cø mi ndzøctam mumu tiyø como si fuera ndø Comi nø mi ⁿyosayu, ji'ndyet pøn nø mi ⁿyosayu.
COL 3:24 Porque mi mustamba que ndø Comi'is maṉba mi ñchi'tam erejencha como mi ṉgoyoja cuenta, porque ndø Comi Cristo'is mi ⁿyac yostamba.
COL 3:25 Pero chøjcupø'is yatzitzoco'yajcuy, Diosis maṉba chi'que't cyoyoja segun jujche oyse iti. Porque Diosis chi'pa cyoyoja aunque iyø segun jujche oyse iti.
COL 4:1 Mi ṉgyomi'sta'm, chi'yaj mi ṉgoyospata'm lo que syunbapø y nømaṉdam vøjø, jajmøtzøctamø que itque'tuti mi Ṉgomita'm tzajpomo.
COL 4:2 O'nøtyam Dios mumu jama, u mi jajmbø'tamu. U mi 'yøṉdamu cuando mi o'ṉøndyamba Dios, y jajmutzøc Dios ti mi ñchi'u, y nøjmayø yøscøtoya.
COL 4:3 Y mientras jetse mi ndzøctamba, o'nøtyam Dios øtzcøtoyata'm va'cø cotzo'ṉdam Diosis øjtzi va'cø más mus ndzamdam vøjpø ote; va'cø musø ndzajmaṉvactam ja myusyajøpø tiyø vi'na, pero yøti tzamdøju'am ti chøcpa Cristo'is tø øtzcøtoyata'm. Por eso øtz preso'om ijtøjtzi, porque ndzamu ancø øjtzi vøjpø ote.
COL 4:4 Entonces va'catyam øjtzi Dioscøsi myusocuy va'cø mus ndza'maṉvac vøjø ti chøc Cristo'is tø øtzcøtoya; va'cø ndza'maṉva'c øjtzi como syunbase.
COL 4:5 Vøjpø qui'psocuji'ṉ tu'ṉajtamø ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis vi'naṉdøjqui. Mientras it mi lugar, tzøctamø como mi muspacsye'ṉomo mi ndzøctamø.
COL 4:6 Pasenciapit hay que va'cø mi vejvejnetyamø vøjpø qui'psocuji'ṉ mumu jama, va'cø mus mi aṉdzoṉdamø o'ca aunque i'is 'yaṉgøva'cpa ti mi va'ṉjajmoṉguy.
COL 4:7 Tiquico'is maṉba mi ṉgyøyin dzajmatyame ⁿjujche ijtøjtzi. Tíquico ndø sundambapø va'ṉjajmocuy tyøvø. Je'is vøj cotzo'ṉbøjtzi y øtzji'n yospa ndø Comi'is yoscu'yomo.
COL 4:8 Por eso ṉgø'veju øjtzi Tíquico va'cø mi ndzajmatyam jujche ijta'møjtzi va'cø mi ijtam contento.
COL 4:9 Y jetji'ṉ gø'vejpøjtzi Onésimo. Onésimo mitz ṉgumguy tøvøte y ndø va'ṉjajmocuy tøvø ndø sundambapøte. Je Onesimo'is yaj coputpa tzamdzi'tøjupø. Jic metzpøn nø ṉgø'vejyajupø, je'is maṉba mi nchajmatyame mumu ti nø tyujcuse yø'qui.
COL 4:10 Aristarco yø'c it preso'omo øtzji'ṉ; je'is mi ⁿyuschi'tamba. Bernabe'is jyamu'une Marcosis nømdi mi ⁿyuschi'taṉgue'tu. O mi ñchajmatyandøji ti va'cø mi ndzøctam Marcosji'ṉ. O'ca nu'cpa jicø mitzcø'mda'm, pøjcøchoṉdamø.
COL 4:11 Mi yuschi'taṉgue'tpati Jesusis, ñøyipø'is Justo. Yøṉ tu'caṉbøn Israel pønda'mete, y unico jejtite Israel pøn yosyajpapø øtzji'ṉ yø'qui Diosis 'yaṉgui'mgu'yomo, y je'is yac tzø'yajøjtzi contento.
COL 4:12 Mi ⁿyuschi'taṉgue'tpati Epafrasis, Jesucristo'ise ñucscuy, mijtit ṉgumguy tøvøque't. Epafrasis tumø tzocoy jyajmuchøcpa Dios para mitzcøtoyata'm. Je'is vya'cpa Dioscøsi va'cø mi ngyotzoṉdamø va'cø mi va'ṉjamdam mø'chøqui, y va'cø mi mustam de seguro mumu tiyø syunbase Diosis; va'cø jana mi ndzac nunca.
COL 4:13 Ø ne'c muspa ndzam que Epafras vøti syunba mi ṉgyotzoṉdamø mitzta'm, y sunbati cyotzoṉyajque't Laodicea cumgupyøn e Hierápolis cumgupyøn.
COL 4:14 Mi yuschi'taṉgue'tpati Lucasis tzo'yø'opyapøte ndø sundambapøte, y Demasis nø mi yuschi'taṉgue'tpati.
COL 4:15 Tø yuschi'atyamø ndø va'ṉjajmocuy tøvø Laodicea cumgu'yomda'mbø; y tø yuschi'atyaṉgue'tati ndø tøvø Ninfas y ndø va'ṉjajmocuy tøvø tu'myajpapø je'is tyøjcomo.
COL 4:16 Y mi ndu'ndamu'cam yøṉ carta mijtzomda'm, entonces yac tu'nayajque'ta va'ṉjajmocuy tøvø tu'myajpamø Laodicea cumgu'yomo. Y jic carta øtz ṉgø'vejupø'tzi Laodicea cumgu'yomo, tu'ndaṉgue'ta mijta'm.
COL 4:17 Y nøjatyam Arquipo: “Tzi' cuenta va'cø mi ndzøcta'nbø ⁿyoscuy mi nchamdzi'tøjupø ndø Comi'is ñøyicøsi”.
COL 4:18 Yøti øjchøṉ Pablo nø'mø mi yuschi'tamu; nø'ø ⁿja'yøyu yøṉø yuschi'ocuy ø ne' ø ṉgø'ji'ṉ. Jajmutzøctamø jujche øtz preso'om ijtøjtzi. O'nømbøjtzi Dios va'cø mi ngyotzoṉdamø ñe'c vyø'ajcupit. Amén.
1TH 1:1 Mi ⁿyuschi'ta'mbø mijtzi mi ndyu'mdambapø'is va'cø va'ṉjamdam Dios Tesalónica cumgu'yom mi ijtamupø'is. Øjchøṉø Pablo y Silas y Timoteo. Mi yuschi'ta'mbøjtzi ndø Janda Diosis y ndø Comi Jesucristo'is mi ṉgyø'omda'mbø'is. O'nøpyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdam ñe'c vø'ajcupit y va'c mi yac vøṉnetyamø.
1TH 1:2 Siempre øtz nøjandyamba Dios yøscøtoya para mumu mitzcøtoyata'm. Mi jajmundzøctamba cuando o'nøndya'mbøjtzi Dios.
1TH 1:3 Mumu jama mi jamda'mbøjtzi ndø Janda Diosis vyi'naṉdøjqui jujche oy mi ndzøctame cuando mi va'ṉjajmondyamu. Y mi jamdaṉque'tpa jujche oy mi yostam porque mi ndyoya'ṉø'otyamu. Mi sundamba Dios y mi sundamba mumu pøn, y nø mi ⁿjo'ctam ndø Comi Jesucristo.
1TH 1:4 Mijtzi ø mi ndøvøta'm, Diosis mi syundamba, y øtz musta'mbøjtzi que Diosis mi ṉgyøpiṉdamu.
1TH 1:5 Porque cuando mi ndzajmatyamu vøjpø ø onde, mi va'ṉjamdamu, ja suniti mi mandamø. Masanbø Espiritu Santo'is pyømiji'ṉ mi ndzajmatya'møjtzi vøjpø ote y va'ṉjamda'mbøjtzi mø'chøqui que viyuṉbø otete. Mitz mustamba jujche o'yø ijtame como vøjpø pønse va'cø mus mi ṉgotzoṉdamø.
1TH 1:6 Y mijtzi mi ndø ndzøjcøpujtøtya'møjtzi y ndø Comi cuando mi mbøjcøchoṉjatyam Diosis 'yote. Oy mi istam vøti toya, pero mi ⁿyaj casøtyamu Espiritu Santo'is.
1TH 1:7 Mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús Macedonia nasomo ityajupø'is y Acaya nasomo ityajupø'is, mi istamba mijtzi mi Tesalonica'omda'mbø que vøj mi ijtamba; y chi'yajpa cuenta que vøjø va' tø itø como mitz mi ijtambase.
1TH 1:8 Porque mitz mi va'ṉjamdamu, por eso aunque jut tzamustøju ndø Comi'is 'yote. Ji'n sólo Macedonia nasomo y Acaya nasomo, sino también aunque jutipø cumgu'yomo tzamdøju jujche mi va'ṉjamdamba Dios. Jetse ji'ndyet pena øtz va'cø ndzambotyam jujche mi va'ṉjajmocutya'm.
1TH 1:9 Porque mismo jiṉda'mbø pø'nis tza'mindzi'ta'mbøjtzi jujche oyse tuqui cuando øtz o'yø nu'ctam mitzji'ṉda'm. Je'is tza'mindzi'ta'mbøjtzi jujche vi'na mi va'ṉjamdam comi tzøquita'm. Pero mi ndzactam jetsepø va'ṉjajmocuy va'cø mi va'ṉjamdamø y va'cø mi yosatyam quenbapø Dios lo que de veras que Diosete.
1TH 1:10 Chamyajque'tpati jujche mi ⁿaṉjo'ctamba Diosis 'Yune Jesús tzajpom maṉba tzu'ṉi va'cø min nascøsi. Diosis yac visa' Jesús cuando ca'upøna'ṉ. Jesusis tø yaj cotzoctamba va'cø jana tø yaj co'aṉgøtyam Diosis, cuando Diosis maṉba yaj co'aṉgøyaj mumu ityaju'is cyoja.
1TH 2:1 Mitz mi mustamba, ø mi ndøvøta'm, que ji'ndyet suniti øtz nu'cta'mø mitzcø'mda'm.
1TH 2:2 Mitz mi mustamba que o'yø istam toya y o'yø qui'chcu'yajtandøji vi'na Filipos cumgu'yomo. Pero cuando nu'cta'møjtzi mitzji'ṉda'm, ndø ne'c Diosis pømitzi'ta'møjtzi va'cø mi ndzajmatyamø Diosis vøjpø 'yote aunque sone ityaj qui'sayajpapø'is.
1TH 2:3 Cuando o'yø mi ndzajmatyam vøjpø ote, ji'ndyetz va'cø jovi tzamdamø, ni ji'nna'ṉ nømaṉdam yatzipø qui'psocuy, ni ji'ndyetz va'cø mi aṉgøma'cøytyamø.
1TH 2:4 Diosis nø isu que vøjø nø ndzøctamu, y por eso yac tzø'tya'møjtzi encargado va'cø ndzamsajta'møjtzi vøjpø 'yote. Jetse tzambojyatya'mbøjtzi 'yote, ji'ndyet va'cø ⁿyac tzø'yaj contento pønda'm, sino Dios tø cøque'nøjapyapø'is ndø tzocoy, jet va'cø ⁿyac tzø'tyam contento.
1TH 2:5 Øtz nunca ji'nø mi ⁿvøcotzøctamø ni ji'nø ndzamdam suñipø tiyø va'cø mbøctam lo que sunda'mbøjtzi ø vingøtoya. Diosis muspa chamø jujche ø ṉgui'psocutya'm.
1TH 2:6 Øtz ji'nø me'tztame va'cø nøjmatyøjø que øtz vøjpø pøn chøṉø; ni ji'nø me'tztame va'cø mi nøjmatyam mijtzi que øtz vøjta'mbø pøn chøṉø; aunque muspana'ṉ mi ⁿva'ctamø va'cø mi ndø ṉgøna'tzøtyamø como Cristo'is ø cø'vejtamu.
1TH 2:7 Pero como tum yomo'is tyoya'ṉøpya ñe' 'yune, jetse mi ndoya'ṉøtya'møjtzi como ø mi unenda'm.
1TH 2:8 Jetse como øtz vøti mi sunda'møjtzi, sunbana'ṉø mi ndzi'tam vøjpø Diosis 'yote, y también sunbana'ṉ ndzi'ocuyajtam ø ⁿvin mitzcøtoyata'm. Porque vøti mi ndoya'ṉøtya'mbøjtzi.
1TH 2:9 Øjtzø mi ndøvøta'm, mitz mi jamda'mbøjtzi jujche oyse yostame pømi. Toya'ista'møjtzi porque yosta'møjtzi chu'ji'ṉ jyamaji'ṉ va'cø it ø ndumin va'cø ⁿjutya'møjtzi ø ṉgu'tcuy. Porque jetse ji'ndyet pyena va'c mi ndø tzi'tam ni tiyø, porque ø ne'ṉgø ⁿyosøtyambana'ṉø ø ṉgu'tcuy. Jetse ndzamsajta'møjtzi vøjpø Diosis 'yote mijtzomda'm.
1TH 2:10 Mitz mi istamu y Diosis isque'tuti jujche oyuse ijtam øjtzi mitzji'ṉda'm. Ijtamuna'ṉ cøvajcøyupø ø ndzoco'yomo y o'yø ndzøctam como sunbase, y ni i'is ji'na'ṉ musø tzøjcatyam ø ṉgoja.
1TH 2:11 Mitz mi mustamba jujche o'yø mi ndzi'tam qui'psocuy y mi ndzajmatya'møjtzi va'cø jana mi myaya'ndamø. Y mi janda cuenta ne' ne' o'yø mi aṉgui'mdame tumdum pøn jujche 'yune 'yaṉgui'mbase ñe' jyata'is.
1TH 2:12 O'yø mi ndzajmatyame mø'chøqui va'cø mi ndyu'ṉajtamø jujche syunbase Diosis. Diosis oyu mi ⁿvyejandyame va'c maṉ mi ijtamø ñe'c 'yaṉgui'mgucyøsi y myøja'ṉajcu'yomo.
1TH 2:13 Por eso hora hora mumu jama nøjandya'mbøjtzi Dios yøscøtoya porque cuando øtz mi ndza'maṉvajcatyamu Diosis 'yote, oy mi mbøjcøchoṉdame como Diosise 'yote. Porque viyuṉsye Diosise 'yote, ji'ndyet pø'nis ñe. Y jetse Dios nø yosu vøjø mi ndzoco'yomda'm porque mi va'ṉjajmandyam Diosis 'yote.
1TH 2:14 Porque jujche ityajpase tu'myajpapø Jesusis ñøyicøsi Judea nasomda'mbø, jetseti mi ijtaṉgue'tpa mijta'm, øjchø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm. Porque jiṉda'mbø toya'isyaju porque Israel pø'nista'm yacsutzøcyaju. Jetse mitz mi istaṉgue't toya porque mismo mi ne'cta'm mi ṉgumgutyøvø'sta'm mi yacsutzøctaṉgue'tuti.
1TH 2:15 Israel pø'nis yaj ca'yaju ndø Comi Jesús igual como yaj ca'yaj mismo ñe' ya'møcta'mbø tza'maṉvajcoyajpapø, y yac toya'istaṉgue't øjtzi. Chøcyajpa jujche Diosis ji'n syunise, y qui'sayajpa mumu pyøndøvø.
1TH 2:16 Ya'inducyaj øjtzi va' jana ndzajmayaj øjtzi eyata'mbø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm vøjpø ote porque ji'n sunyaje va'cø cyotzocyajø. Jetse más chøjcaṉøyajpa cyoja vøti. Por jetpit vøti qui'syca'pa Dios y maṉba yac nøco'aṉgøyaje.
1TH 2:17 Mijtzi ø mi va'ṉjamoṉguy tøvø, yac tzu'ṉdøjøjtzi va'cø maṉ emø va'c jana it mitzji'ṉda'm usy jamacøtoya. Pero ndumṉguipspøjtzi va'c it mitzji'ṉda'm tyumø'omo. Vøti me'tzpøjtzi velta va'c vitu'u mitzji'ṉda'm va' nay tø istandøjque'ta, porque vøti su'nbøjtzi va'c it mitzji'ṉda'm.
1TH 2:18 Por eso øjchøṉ Pablo mana'ṉø mi ndu'ni ji'n tumnac, pero Satanasis yajcaṉgøtujcøtya'møjtzi, y ni ja mus ø yac maṉdamø.
1TH 2:19 Porque mi mustamba icøtoya maṉba mbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø y icøtoya ijtamba contento, y icøtoya maṉba casøtyame y maṉba vøcotzøctam ø ⁿvinda'm. Pues viyuṉete mitzcøtoya maṉba mbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø y mitzcøtoya ijtamba contento, y mitzcøtoya maṉba casøtyame y maṉba vøcotzøctam ø ⁿvinda'm ndø Comi Jesucristo'is vyi'naṉdøjqui cuando minbajcam.
1TH 2:20 Porque mitzji'ṉdam maṉba ndø vøcotzøctam ndø vinda'm y maṉba tø casøtyame.
1TH 3:1 Jetcøtoya como vøti su'nbø mustamø o'ca nømdi mi seguitzøctamu, ṉgui'psta'møjtzi vøjø va'cø tzø'yø ø ndumgø'yi Atenas cumgu'yomo.
1TH 3:2 Y ṉgø'vejøjtzi Timoteo va'cø mi mbyømitzi'tamø y va'cø mi ndzajmatyamø va'cø mi va'ṉjamdamø mø'chøqui Dios. Timoteo ndøtze va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm, Dios yosapyapø'is, y yospapø øtzji'ṉda'm Cristo'is vøjpø 'yote va'cø cha'maṉvajcayø.
1TH 3:3 Ngø'vejøjtzi Timoteo va'cø mi ṉgotzoṉdamø jana mi myochquectamø mi ⁿyacsutzøctandøju aṉcø. Porque mi ne'c mi mustamba que tiene que va' tø toya'istamø.
1TH 3:4 Porque viyuṉsye cuando jiṉdøcna'ṉø ijtamu'øc mitzji'ṉdam mi ndzajmatya'møjtzi que maṉba tø toya'istame. Y jetse tujcu jujche mi ndzajmatyamuse øjtzi, y mitz mustambase.
1TH 3:5 Por jicpit como vøti sunbana'ṉø musø o'ca nømdi mi seguitzøctamu, o'yø ṉgø'vej Timoteo va'cø maṉ mi ndyu'nistamø va'cø myusø o'ca nømdi mi va'ṉjajmondyamu. U'tyim nø mi 'yaṉgøma'cøtyamu yatzi'ajcu'is; que tal mi ndyocotyambana'ṉ y suniti maṉbana'n tø yostocotyame.
1TH 3:6 Pero yøti Timoteo tzu'ṉu mitzji'ṉdam y vitu'que't øtzcø'mø y tzajma'yøjtzi que nømdi mi vya'ṉjajmoñdyamu y nømdi mi ndø sundaṉque'tu. Y mi ndø jamdamba casøpya mumu jama y vøti sunba mi ndø istamø, como øtz sunbati mi istaṉque't mitzta'm.
1TH 3:7 Por eso mitzta'm ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, jetse porque nømdi mi va'ṉjajmondyamu, por eso contento'ajta'mbøjtzi aunque yø'c toya'ispøjtzi, y ji'n mus omba ijtamø.
1TH 3:8 Porque øtz muspa ijtamø o'ca mitz mi ijtamu mø'chøqui ndø Comiji'ṉ.
1TH 3:9 Vøti syunba va'cø nøjatyam Dios yøscøtoya para mitzcøtoyata'm, porque mitz jujche nø mi ijtamuse, por jicpit casøtya'mbøjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui.
1TH 3:10 Chu'ji'ṉ jyamaji'ṉ con ganas nø'mø o'nøtyam Dios va'cø mus mi istamø y va'cø mi ṉgotzøṉdamø va'cø mi yac va'ṉjajmondyam ta'nemø.
1TH 3:11 Y yøti o'nøndya'mbøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesus va'cø tuṉdzi'ta'møjtzi va'cø mus maṉ mi ndu'nistamø.
1TH 3:12 Y sunda'mbøjtzi va'cø mi nchi'aṉøtyam qui'psocuy ndø Comi'is parejo mumu mijta'm va'cø mø'chøqui mi na syundandøjø, y jujche øtz mi sundamba mitzta'm, jetse va'cø mi sundaṉgue't mumu pøn.
1TH 3:13 Jetse sunda'mbøjtzi va'cø mi ñchi'tam vøjpø qui'psocuy ndø Comi'is va'cø jana mus mi ṉgyojatzi'tam ni i'is, va'cø mi ijtam como Diosis mi ñe'nda'm ndø Janda Diosis vi'naṉdøjqui cuando minba ndø Comi Jesucristo mumu ñe'cji'ṉda'm.
1TH 4:1 Y yøti mi va'ṉgatya'mbøjtzi y mi ndzajmatya'mbøjtzi ndø Comi Jesus'is ñøyicøsi va'cø más mi ndzøjca'ṉøtyamø jujche mi ndzajmatyamuse øjtzi. Oy mi ndzajmatyame jujche vøjø va'cø ndu'ṉajtamø y va'c mi yac tzø'tyam Dios contento.
1TH 4:2 Mitz mi ṉgomustamba jujche mi aṉgui'mdamuse øjtzi ndø Comi Jesusis ñøyicøsi.
1TH 4:3 Porque Diosis syunba ne'ti va'cø mi ijtamø para vyingøtoya, y va'cø jana mi møndzi nø'it eyata'mbø yomo;
1TH 4:4 tumdum pøn va'cø mus ñø'it ñe' yomo, va'cø vøj ityajø, va'cø nømyaj mumu pøn que vøjti ityajpa;
1TH 4:5 va'cø jana mi aṉsundam lo que sisis syunbase, va'cø jana mi yachqui'pstamø jujche qui'psyajpase eyapø pønda'm ji'n cyomusyaje'is Dios;
1TH 4:6 va'cø jana cyøtzøjcøyø ni va'cø jana 'yaṉgøma'cøy pyøndøvø ni i'is yøcsepø ticøsi. Porque Diosis maṉba cyastigatzøqui mumu chøcpapø'is jetsepø yatzitzoco'yajcuy. Jetse o'yø mi ndzajmatyame mø'chøqui vi'na.
1TH 4:7 Porque Diosis tø vejatyamu va'cø tø it como Diosise ñe'ta'm, ji'ndyet va'cø ndø nø'it yatzita'mbø qui'psocuy.
1TH 4:8 O'ca mi menoschøcpa yøcsepø aṉma'yocuy, como si fuera Dios maṉba mi menos chøqui y ji'ndyet pøn; Dios tø tzi'papø'is mismo ñe Masanbø 'Yespiritu Santo.
1TH 4:9 Ji'ndyet pyena va'cø mi jajyañdyamø va'cø mi nay ñø sundandøjø. Porque mismo Diosis mi nchi'tamba qui'psocuy va'c mi nay ñø sundandøjø mi ne'ṉgomda'm.
1TH 4:10 Y viyuṉsye jetseti mi sundaṉgue'tpa mumu va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm lo que ityajupø Macedonia nasomo. Pero mi va'ṉgatya'mbøjtzi, øjtzø mi ndøvøta'm, que más vøti va'cø mi na syundandøjø mi ne'ṉgomda'm.
1TH 4:11 Tzøcme'tzamø va'cø mi ijtam vøṉneyupø, mi ne' mi ⁿyoscuy va'cø mi ndzøctamø. Jujche mi ndzajmatyamuse øjtzi, jetse yostam mi ne'c mi ṉgø'ji'ṉda'm.
1TH 4:12 Jetse yostamø va'cø mi istam eyata'mbø'is que nø mi ijtamu como vøjta'mbø pønse, y va'cø jana niti mi ⁿyu'ajtamø.
1TH 4:13 Ø mi ndøvøta'm, su'nbøjtzi va'cø mi mustamø jujche maṉba tucyaje ca'yajupø, va'cø jana mi myaya'ndamø jujche myaya'yajpase eyata'mbø lo que ji'n jyo'cyajepø'is ni ti vøjpø.
1TH 4:14 Porque como ndø va'ṉjamdamba que Jesús ca'u y visa'u, jetsetique't ndø va'ṉjamdamba que Diosis maṉba ñømiñajque't Jesusji'ṉ lo que vya'ṉjamyajpapø'is Jesús lo que oyupø ca'yaj vi'na.
1TH 4:15 Porque ndø Comi'is tzajmayuse, jetseti mi ndzajmatyaṉgue'tpøjtzi. Tø øjta'm, o'ca tø ijtamutøc, tø quendambatøc minba'csye'ṉomo ndø Comi, ji'n maṉ ndø vi'najatyame ca'yajupø.
1TH 4:16 Porque mismo ñe'cø ndø Comi maṉba mø'n tzajpomo, pømi ma veje, y angeles covi'najø maṉbati vejque'te; y Diosis myu'cuy maṉba ñømu'aye. Y vya'ṉjamyaju'is Cristo lo que oyupø ca'yaje vi'na maṉba visa'yaje.
1TH 4:17 Y jicsye'jcam tø øjta'm lo que tø quendambapøtøc lo que tø tzø'tyamupø, tu'mbac jetji'ṉ maṉba tø nøqui'mdandøj møji o'na'omo jen va'cø ndø tzoṉdam ndø Comi sava'omo. Y jetse maṉba tø ijtam tyumø'omo ndø Comiji'ṉ mumu jamacøtoya.
1TH 4:18 Por eso nay nø nøtzø'tyandøjø contento yøcsepø oteji'n.
1TH 5:1 Ø mi ndøvøta'm, ji'ndyet pyena va'cø mi ⁿjajyandyamø tiyø jamacøs o tiyø horacøs jetse maṉba tucnømi.
1TH 5:2 Porque vøjti mi mustamba que como nu'mbapø'is ji'n chame ti hora tzu'cø'mø ma mini, jetsetique't ndø Comi'is ji'n ma cha'maṉvajcaye ni iyø tiyø jamacøs maṉba mini.
1TH 5:3 Porque cuando maṉba nømnømi: “Vøj tø ijtamu y ni ti na'tzcuy ja ityø”; entonces joviti maṉba yajnømi. Maṉba toya'isyaje jujche ca'e yomo toya'ispase cuando pø'najpa 'yune; y ji'nam jutznøm maṉ cyotzocyaje.
1TH 5:4 Pero mijta'm, ø mi ndøvøta'm, ji'n mi jyendzeta'm como pi'tzø'omse: ji'n jetse ma tuc mitzcøsi como maṉbase tucnøm jic jama cuando jovise jetse maṉba tucnømi como jujche minbase nu'mbapø.
1TH 5:5 Porque mumu mijta'm como si fuera sø'ṉgø'omse mi ijtamu y jama'omse mi ijtamu. Porque mitz mustamba jujche maṉba tucnømi. Øtz ji'nchøṉ como tzu'omse, ni ji'nchøṉ como pi'tzø'omse tø ijtame.
1TH 5:6 Por eso uy tø øṉda'i jujche eyata'mbø øṉyajpase. Ay que va'cø tø ijtam quenbapø y va'cø ndø nø maṉdam cuenta.
1TH 5:7 Porque øṉyajpapø, tzu'cø'mø øṉyajpa, y no'ndye tzu'cø'mø no'tyajpa.
1TH 5:8 Pero tø øjta'm como tø jama'omse tø ijtamu, hay que va' jajmecøs tø ijtamø. Hay que va'cø ndø va'ṉjam Dios, y va'cø ndø sunø ndø pøndøvø; y jetse ndø coquijpa ndø vin jujche soldado'is myespa latapø tucu va'cø cyoquip vyin. O'ca ndø muspa o'ca maṉba tø cotzoctame, jetse ndø coquijpa ndø vin jujche soldado'is cyoquijpa vyin va'cø myes co'polapø sombrero.
1TH 5:9 Porque Diosis jay tø tzamdzi'tamø va'cø tø yac nøco'aṉgøy ndø coja. Je'tis syunba va'cø tø yaj cotzoctamø porque ndø Comi Jesucristo'is chøc vøjpø tiyø tø øtzcøtoyata'm.
1TH 5:10 Jesús ca'u para tø øtzcøtoyata'm, y por eso o sea tø quenba'ctøc, o sea tø ca'ujcam cuando minba, maṉba tø ijtam tu'mbac ne'c ndø Comiji'ṉ.
1TH 5:11 Por eso hay que va'cø mi na mbyømitzi'tandøjø va'cø mi na ṉgyotzoṉdandøjø mismo mi ndøvø'omda'm. Jetse tzøctamø lo que jujche mi ndzøctambase.
1TH 5:12 Y mi ndzajmatyamba mijtzi va'cø mi ṉgøna'tzøtyamø yosyajpapø mijtzomda'm, y mi 'yaṉgui'myajpapø'is ndø Comi'is sunbase, y mi ñcha'maṉvajcapapø'is.
1TH 5:13 Vøjø va'cø mi ṉgøna'tzøtyamø mø'chøqui yosyajpapø mijtzomda'm, y va'cø mi suñajø, porque vøjpø yoscuy chøcyajpa. Y vøj ijtamø; uy ma quiptam mi ne'ṉgomda'm.
1TH 5:14 También mi ndzajmatyamba, ø mi ndøvøta'm, va'cø mi aṉgui'myaj jarganda'mbø va'cø yosyajø. Y también hay que va'cø mi mbømitzi'tam usyaṉ vya'ṉjamyajpapø'is, va'cø mi ṉgotzoṉdamø lo que ja ityajø'is pyømi, y va'cø mi nø'ijtam pasencia mumu mi mbøndøvøji'ṉda'm.
1TH 5:15 Cuidatzøctam mi ⁿvin u mi nø ndu'mbajcajtamu lo que mi ñchøjcatyamba'is yatzitzoco'yajcuy. Pero siempre nøcpømi'øtyamø va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø mi ndøvøji'n, y también mumu pøngøtoya.
1TH 5:16 Casøtyamø mumu jama.
1TH 5:17 O'nøtyam Dios mumu jama. Uy mi o'nø'aṉjeju.
1TH 5:18 O'ca vøjø o'ca ji'n vyøjø ijnømu, pero mumu jama sunba va' mi nøjatyam yøscøtoya Dios. Porque jetse syunba Diosis va'cø mi ndzøctamø lo que jujche vya'ṉjamyajpapø'is Cristo Jesús.
1TH 5:19 Uy ya'inductam Espiritu Santo.
1TH 5:20 U mi menos chøjcatyam Diosis 'yote cuando mi ñcha'maṉvajcatyandøjpa.
1TH 5:21 Mumu tiyø mi mandamba, qui'psmindamø o'ca viyuṉ o'ca ji'ndyet viyuṉbø tiyø. O'ca viyuṉbø tiyø, jamchø'tyam mø'chøqui.
1TH 5:22 Uy mi ndzøctam ni jujchepø yatzitzoco'yajcuy.
1TH 5:23 Y o'nømbyøjtzi Dios, tø tzi'tambapø'is qui'psocuy va'cø tø ijtam vøjø, va'cø mi yac masa'najtamø suñi; y va'cø mi yac ijtam jana cojapø mumu mi espiritu y mi jajme y mi ṉgoṉña hasta que minba ndø Comi Jesucristo.
1TH 5:24 Diosis mi vyejandyamupø'is chøcpa lo que jujche chambase que maṉba chøqui, y maṉbati mi yac ijtaṉque'ta jujche chamuse.
1TH 5:25 Ø mi ndøvøta'm, o'nøtyam Dios para øtzcøtoyata'm.
1TH 5:26 Yuschi'tam mumu ndø tøvøta'm masanbø su'cocuji'ṉ.
1TH 5:27 Mi aṉgui'mda'mbøjtzi ndø Comi'is 'yaṉgui'mgupit va'cø mi ndu'naṉvactamø yøṉ carta para mumu ndø tøvøcøtoyata'm lo que Diosise ñe'ta'm.
1TH 5:28 O'nømbyøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉdam ndø Comi Jesucristo'is ñe'c vyø'ajcupit. Amén.
2TH 1:1 Øtzta'm chøṉø Pablo y Silvano y Timoteo. Mi jajyandya'mba mijtzi mi ndyu'mdambapø'is va'cø va'ṉjamdam Dios Tesalønica cumgu'yomo mi ijtamupø'is; ndø Janda Diosis y ndø Comi Jesucristo'is mi ṉgyø'omda'mbø'is.
2TH 1:2 O'nøpyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdamø ñe'c vyø'ajcupit y va'cø mi ⁿyac vøṉnetyamø.
2TH 1:3 Ø mi ndøvøta'm, tiene que va' nøjmatya'møjtzi Dios yøscøtoya para mitzcøtoyata'm mumu jama. Jetse vøjø va'cø ndzøctamø porque más mø'chøqui mi ⁿvya'ṉjajmondyamba y más vøj mumu mitz nø mi na syungo'ndandøju.
2TH 1:4 Jetcøtoya mi vøṉgotzøcta'mbøjtzi cuando o'nøtya'mbøjtzi ø va'ṉjamoṉguy tøvøta'm tu'myajupø emø va'cø vya'ṉjamyaj Dios. Por que cuando mi yacsutzøctandøjpa y mi yac toya'istandøjpa, mi nømaṉjandyamba pasencia y mi ⁿvya'ṉjajmondyamba.
2TH 1:5 Jetse Diosis tø isindzi'pa que viyuṉsepøte ñe'c Dios cyøme'tzopya y maṉba chame que vøjø va'cø mus mi myaṉdam ñe'c Diosis cuenta'ṉomo. Porque para mismo Dioscøtoya nø mi istam toya.
2TH 1:6 Vøjø va'c yac toya'isyaj Diosis lo que mi ⁿyac toya'istamupø'is.
2TH 1:7 Mitzta'm mi ndyoya'istambapø'is, Diosis maṉba mi yac isaṉjejtamø toya como øtz maṉba yac isaṉjejtam toya cuando quejpa ndø Comi Jesús tzajpomo nø minupø pømi'øyupø 'yangelesji'ṉ.
2TH 1:8 Nembapø juctyøcji'ṉ maṉba mini va'cø cyastigatzøcyaj ji'n cyomusyaje'is Dios y ji'n chøcyajepø'is ndø Comi Jesucristo'is vøjpø 'yote.
2TH 1:9 Jejta'm maṉba cyastigatzøcyaj Diosis y maṉba tocoyaje tyumø najcøtoyata'm, y maṉba yac tzu'ṉyajtøji ndø Comi'is vyi'naṉdøjquita'm, y ji'n ma isayaje nunca je'is myøja'ṉombø pyømita'm.
2TH 1:10 Jetseti maṉba isyaj toya jic jamacøsi cuando ndø Comi maṉba mini y cuenta'ṉomda'mbø'is maṉba vyøcotzøcyaj ndø Comi. Y maṉba ñømaya'comø'ñaje mumu vya'ṉjamyajpapø'is. Mijtzi también maṉba nømaya'yaje porque mitz mi vya'ṉjamdamu lo que øtz mi ndzajmatyamupø.
2TH 1:11 Yø'csepøpit ndø o'nøndyamba Dios para mitzcøtoyata'm mumu jamacøtoya. O'nøtya'mbøjtzi ndø Janda Dios va'cø mi ngyotzoṉdamø pyømiji'ṉ va'cø mus mi ndzøctam vøjpø tiyø jujche Diosis syunbase va'cø mi ndzøctamø; va'cø mus mi ndzøctam vøjø pømiji'ṉ porque mi vya'ṉjajmondyamba aṉcø.
2TH 1:12 Jetse aunque i'is maṉba vyøcotzøc ndø Comi Jesucristo cuando isyajpa jujche mi ndzøctamba vøjø. Y mitz maṉba vøcotzøctandøji porque ndø Comi Jesusis nchøjcatyamu vøjpø tiyø. Yø'cse maṉba tyuqui ndø Janda Diosis y ndø Comi Jesucristo'is vyø'ajcupit.
2TH 2:1 Ø mi ndøvøta'm, ndø Comi Jesucristo maṉba mini y maṉba tø yac tu'mbø'tame tyumø'omo; pero mi ndzajmatya'mbøjtzi
2TH 2:2 va' mi jana jujchese ndyuctamø mi ṉgui'psocu'omo. Y o'ca mi ñøjandyandøjpa que ndø Comi'is jyama nu'cu'am, u maṉ mi ña'tztamu. Aunque minba aunque iyø mi ñcha'maṉvajcatyame que minu'am ndø Comi, uy maṉ mi va'ṉjamdamu. O eyapø'is ñøminba ote, o o'ca eyapø'is mi ṉgyø'vejatyamba carta como si fuera øtz nø ṉgø'vejuse, u maṉ mi va'ṉjamdamu.
2TH 2:3 Ni jutznøm u mi yac aṉgøma'cøtyandøj mi ⁿvinda'm. Antes que minba Jesús, vøti pø'nis maṉba ya'inducyaje Diosis 'yaṉgui'mguy, y maṉba queje jic pøn yatzi tzocopyø viyu'ṉajcusye, viyu'ṉajcusye tocoyupø pønete.
2TH 2:4 Je'tis maṉba más myøja'ṉdzøc vyin, y maṉba qui'sayaj mumu lo que ndø nøjandyambapø Diosete, y mumu lo que cyøna'tzøyajpapø maṉba qui'sayaje. Jic pøn maṉba po'cs Diosis tyøjcomo como si fuera Diosete. Maṉba nømi: “Øtz Dios chøṉø”.
2TH 2:5 Jamdamø que jetse mi ndzajmatyamuse øjtzi cuando jiṉdøcna'ṉ ijtu'ctzi mitzji'ṉdam.
2TH 2:6 Y yøti mitz mi mustamba ti'is ya'inducpa jic pøn va'cø jana minø hasta que nu'cpa 'yora.
2TH 2:7 Porque yøti nu'mdi nø yosu jic saṉ yatzipø pøn, único it ya'inducpapø'is jic yatzipø pøn. Pero ya'inducpapø'is maṉba yac tzu'ṉdøji.
2TH 2:8 Jicsye'cti como ja it ya'inducpapø'is, jic saṉ yatzipø pøn maṉba queje. Pero ndø Comi Jesusis maṉba yaj ca'e 'yaṉna'com putpapø syavaji'ṉ, y maṉba yaje ndø Comi'is syø'ṉgø'is cuando minba ndø Comi.
2TH 2:9 Satanasis maṉba ñøtzøc jic yatzipø pøn cuando maṉba mini. Jic yatzipø pø'nis maṉba chøc myusocuy, maṉba yaj quej pyømi'ajcuy, maṉba yac maya'yaj mumu pønda'm va'cø 'yaṉgøma'cøyajø.
2TH 2:10 Aunque jujche maṉba aṉgøma'cøyajtøji yatzi'ajcuvinbit je pøn lo que maṉba tocoyaje. Porque ja syun pyøjcøchoṉyajø viyuṉsyepø tiyø va'cø cyotzocyajø.
2TH 2:11 Por jicpøpit mismo Diosis maṉba cyø'vejyaj maya'aṉbø aṉgøma'cø'ocuy va'cø vya'ṉjamyaj puro sutzcuy;
2TH 2:12 y por eso maṉba tocoyaj Diosis vyi'naṉdøjqui mumu jic ji'n vya'ṉjamyajepø'is lo que viyuṉbø ote, sino yac tzi'ṉyajpa va'cø chøcyaj yatzitzoco'yajcuy.
2TH 2:13 Pero mijtzi ø mi ndøvøta'm, Diosis mi syundampapø'is, tiene que va'c nøjmatya'møjtzi yøscøtoya Dios mumu jama mitzcøtoyata'm; porque cho'tzcu'yomo Diosis mi ṉgyøpiṉdamu va'cø mi ṉgyotzoctamø. Espiritu Santo'is mi yac ijtamu ne'ti como si fuera Diosis mi ñe'nda'm y viyuṉbø ote mi va'ṉjamdamu y jetse mi ṉgyotzoctamu.
2TH 2:14 Jetcøtoya Diosis mi ⁿvyejandyamu cuando mi ndza'maṉvajcatyam øjtzi vøjpø ote øtz ndza'maṉvactambapø. Mi ⁿvyejandyamu va'cø maṉ mi nø'ijtam mi ṉguenta ndø Comi Jesucristo'is myøja'ṉajcu'yomo.
2TH 2:15 Así que ø mi ndøvøta'm, pømitzi'tam mi ⁿvin, y u mi jajmbø'tamu va'ṉjajmocuy opø mi aṉmañchi'tame, que sea ø aṉnacaji'ṉ que sea ø ṉgartaji'ṉ.
2TH 2:16 Bueno pues, mismo ñe ndø Comi Jesucristo'is y ndø Janda Diosis tø sundamba y ñe yajya'mocupit tø yac ijtamba contento para mumu jamacøtoya, y tø tzajmatyamba que maṉba tø ijtam vøjø.
2TH 2:17 Va'cpøjtzi Dioscøsi va'cø mi yac ijtam contento mi ndzoco'yomda'm, y va'cø mi mbyømitzi'tamø va'cø mi ndzamdam puro vøjpø ote, y va'cø mi ndzøctam puro vøjpø tiyø.
2TH 3:1 Ø mi ndøvøta'm, o'nøtyam Dios para øtzcøtoyata'm va'c mus ndzambojyatyamø ndø Comi'is 'yote aunque juti, y va'cø pyøjcøchoṉjatyøj Diosis 'yote como vøjpø tiyete, jujche mitz mi mbøjcøchoṉdamuse vi'na.
2TH 3:2 O'nøndyam Dios va'cø jana ni ti tzøjcatyam øjtzi yatzita'mbø pø'nis ja ñø'ityajø'is vøjpø qui'psocuy, porque ji'n mumu pøn vya'ṉjajmoyaje.
2TH 3:3 Pero ndø Comi'is tø jajmba mumu jama, y je'is maṉba más mi mbyømitzi'tame y maṉba mi ṉgyoquendame va'cø jana ni ti mi ñchøjcatyam yatzipø'is.
2TH 3:4 Øtz va'ṉjamda'mbøjtzi ndø Comi que je'is nø mi ṉgyotzoṉdamu y por eso mitz nø mi ndzøctamu lo que øtz nø mi aṉgui'mdamuse, y más maṉba mi seguitzøctame va'cø mi ndzøctamø jetse.
2TH 3:5 O'nømbyøjtzi ndø Comi va'cø mi yac mustam mi ndzoco'yomo jujche mi syundambase Diosis y va'cø mi yac ijtam contento Cristo'is aunque mi istamba toya.
2TH 3:6 Ø mi ndøvøta'm, mi aṉgui'mdamba mijtzi ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi va'c jyana mi vijtu'mdam jarganbø mi va'ṉjajmocuy tøvøji'ṉ, lo que ji'n syuni yosyajø cyu'tcucøtoya, lo que ji'n chøcyaje'is lo que mi aṉgui'mdamuse øjtzi.
2TH 3:7 Porque mi ne'c mitz mi mustamba que vøjø va'cø mi ndzøctamø jujche øtz nø ndzøctamuse. Porque øtzta'm ji'nø jargan oy ijtam mitzji'ṉda'm.
2TH 3:8 Y ni ja oy ṉgø'satyam ni i'is cyu'tcuy sin que ni øtz va'c jyana ṉgoyojatyamø. Yosta'møjtzi chu'ji'ṉ jyamaji'ṉ hasta jujche muspana'ṉ yostamø va'cø jundyam ø ne'c ø ṉgu'tcuy va'cø jana mi ndø pø'nøtyamø.
2TH 3:9 Aunque ijtuna'ṉ licencia va'cø ⁿva'ctam ø ṉgu'tcuy, pero øjtzi yosta'møjtzi va'cø mi isindzi'tamø jujche vøjø va'cø mi yostaṉgue'ta mijta'm.
2TH 3:10 Porque cuando øtz mitzji'ṉdam ijtamu'ctø'ctzi, mi aṉgui'mda'møjtzi ⁿnøja'yøjtzi o'ca pøn ji'n sun yosa, ni i'is u'y yac pø'nøyi.
2TH 3:11 Pues manda'mbøjtzi que mijtzomda'm ityaj jargan vityajpapø, ji'n sun yosyajø, sunba myusyaj ti nø chøcyaj aunque i'is, pero ñe'c ni ti ji'n chøcyaje.
2TH 3:12 Jetsepø pøn aṉgui'myajpøjtzi ndø Comi Jesucristo'is 'yaṉgui'mgucyøsi va'cø contento yosyajø ñe'c va'cø pyø'nøyaj vyin.
2TH 3:13 Pero mijta'm ø mi ndøvøta'm, u mi ñindu'tamu va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø.
2TH 3:14 O'ca eyata'mbø'is ji'n cyøna'tzøyaje lo que mi jajyandya'mbøjtzi cartacøsi, tzøjcatyam cuenta iyete, uy maṉ mi ⁿvijtam jetji'ṉ, va'cø cha'ajminø.
2TH 3:15 Pero u mi nømaṉdam como tum enemigo, sino jujche tum ndø tøvøse, jetse tzi'tam qui'psocuy.
2TH 3:16 Mismo ñe'c Diosis tø yac ijtamba contento y o'nømbyøjtzi Dios va'cø mi yac ijtam contento mumu jama y mumu jujche. O'nømbyøjtzi ndø Comi va'cø itø mumu mitzji'ṉda'm.
2TH 3:17 Øtz Pablo chøṉø. Øtz mi ṉgø'vejatyamba dyus. Ø ne'c ø ṉgø'ji'ṉ nø mi ⁿjajya'yøjtzi yønø yuschi'ocuy. Jetse firmatzøcpøjtzi mumu ø ṉgarta. Jetse mi mustamba que viyuṉsye øjtze nø ṉgø'vejupø'is.
2TH 3:18 O'nømbyøjtzi ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdam mumu mijta'm ñe' vyø'ajcupit. Amén.
1TI 1:1 Øjchøṉ Pablo Jesucristo'is 'yapostoles. Diosis tø yaj cotzocpapø'is y ndø Comi Jesucristo'is 'yaṉgui'myajøjtzi va'cø 'yapostolesajø. Ndø mustamba que Jesucristoji'n maṉba tø pujtame vyø'omo.
1TI 1:2 Øtz mi ⁿjajya'mbøjtzi Timoteo. Viyuṉsyepø øjtzø mi une porque mi va'ṉjajmu Jesucristo cuando øtz mi ndzajmayu vøjpø ote. O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios ndø Comi Jesucristoji'ṉ va'cø mi ṉgyotzoṉ ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi ndyoya'ṉøyø, y va'cø mi yac it contento.
1TI 1:3 Mi va'ṉgapya va'cø mi ndzøcø øtz mi ⁿnøjayuse cuando øtz ma'ṉøjtzi Macedonia nasomo. Mi va'ṉga'yøjtzi va'c mi ñchø'y Efeso cumgu'yomo va'c mi aṉgui'myaj veneta'mbø va'cø jana 'yaṉmachi'yajø eyata'mbø 'yaṉma'yocupit lo que ji'ndyet viyuṉbø tiyø.
1TI 1:4 'Yaṉgui'myajø va'cø jana chøjcayaj cuenda cuento, ni va'cø jana chøjcayaj cuenda pyeca jata tzu'ṉgu'is ñøyita'm jachø'yajupø totocøsi. Jetse suniti onguipyajpa; pero jetsepø onguipcuy ji'n tø cotzove va'cø ndø va'ṉjajmø y va'cø ndø tzøc Diosis chamupø tiyø.
1TI 1:5 Diosis chi'u aṉgui'mguy va'cø ndø sundam Dios y ndø tøvøta'm cøvajcøyupø ndø tzocopi'jta'm, y vøjpø ndø qui'psocupi'jta'm, y viyuṉsepø ndø vaṉjajmocupi'jta'm.
1TI 1:6 Veneta'mbø'is ji'n ñømaṉyaj cuenta yøcseta'mbø tiyø. Suniti chamyajpa aunque tiyø.
1TI 1:7 Sunba aṉmasyajyaj aṉgui'mgutya'm, pero ji'n cyønøctyøyøyaje lo que ti nø chamyajupø. Nømyajpa que viyuṉbø tiyete pero ji'n cyønøctøyøyaje.
1TI 1:8 Pero ndø mustamba que Diosis 'yaṉgui'mocuy vøjpø tiyete o'ca ndø yac yospa jujche syunbase.
1TI 1:9 Tø mustamba que aṉgui'mocu'is ji'n ya'inducyaj vøjta'mbø pøn. Pero o'ca it ji'n vyaṉjamyaje'is ni ti angui'mocuy, it ji'n cyøna'tzøyaje'is ni iyø, it ji'n vya'ṉjajmyaje'is Dios, it cojapa'tyajupø pøn, it ji'n suñajepø'is lo que Diosis ñe, it tyopa'o'nøyajpapø'is aunque ti vøjpø, it yaj ca'yajupø'is jyata, o myama, it yaj ca'oyajpapø,
1TI 1:10 it myøtzi ñø'ityajpa'is yomo, it pøn ñø'ityaju'is jyayaṉdøvø como si fuera yomo, it nu'myajpapø'is pyøndøvø, it suchajpapø, itque'tuti aṉgøma'cø'yoyajpapø; y o'ca it eyapø tiyø chøctocoyajpa'is vøjpø aṉma'yocuy, jetsepø tiyø ya'inducpa aṉgui'mocu'is.
1TI 1:11 Y jetseti chamgue'tpa Diosis myøja'ṉombø vøjpø 'yote'is; vøj itpapø Diosis 'yote'is. Diosis ø tzi'u yoscuy va'cø ndzamsaj vøjpø 'yote.
1TI 1:12 Nøjapyøjtzi yøscøtoya Jesucristo ndø Comi. Je'is cotzoṉ øjtzi va'cø mus ndzamsaj 'yote, je'is ni'aṉjam øjtzi que muspø ⁿyosayø, jetcøtoya cojtøjtzi ñe yoscu'yomo.
1TI 1:13 Øtz vi'na ṉgø'o'nøpyana'ṉø Dios, y ⁿyacsutzøcyaj øjtzi vøjta'mbø pøn, y jayatzambana'ṉtzi. Pero Diosis toya'ṉø'yøjtzi porque øtz ji'na'ṉ musi lo que tina'ṉ ndzøcpøjtzi; y ji'na'ṉ va'ṉjajme Jesús.
1TI 1:14 Ndø Comi'is vøti cotzo'ṉøjtzi y toya'ṉø'yøjtzi. Tzi'u qui'psocuy va'cø va'ṉjam Dios, y va'cø sun Dios, y va'cø suñaj ø mbøndøvø. Porque Cristo Jesusis tø tzi'pa jetsepø qui'psocuy.
1TI 1:15 Maṉba mi ndzajmatyam viyuṉsyepø ote y sunba va' mi va'njamdamø yøti: que Cristo Jesús minu nascøsi va'cø yaj cotzocyaj cojapa'tyajupø pøn. Y øtz más cojapa'tupø pøn chøṉø que ji'n eyata'mbø pønda'm.
1TI 1:16 Pero vøti toya'ṉø'yøjtzi Jesucristo'is y yaj cotzojcøjtzi vi'na, y jetse isindzi'yaj mumu pøn jujche it vøti pyasencia, y jetsetique't eyata'mbø'is muspa vya'njamyajque't Jesús va'cø cyeñaj mumu jamacøtoya.
1TI 1:17 Mumu jama ndø cøna'tzøtya'i y ndø møja'ṉ vøcotzøcta'i møja'ṉ Aṉgui'mba tumønajcøtoya ijtupø, nunca ji'n maṉ cya'epø, ji'n ndø isipø porque ji'n cyeje, único Dios tumbøtite y mumu ti myuspapø'is. Amén.
1TI 1:18 Ø mi une Timoteo, Diosis chi'yaj qui'psocuy veneta'mbø ø ndøvø va'cø mus chamyajø jujche maṉba ndyuc mijtzi. Por eso como jujche cha'maṉvacyajuse, jetse øtz mi aṉgui'mbøjtzi va'cø mi ṉgoquip ndø Comi'is 'yote como vøjpø soldadose.
1TI 1:19 Va'ṉjajmø mø'chøqui y tzøc Diosis sunbase va'cø mi ni'aṉjam mi ⁿvin contento porque vøjpø ti mi ndzøjcu. Porque veneta'mbø'is ji'n chøcyaje lo que myusyajpa que vøj va'cø chøcyajø, por eso tocoyaju vya'ṉjajmocucyøsta'm.
1TI 1:20 Jetse tucyajque't Himeneo y Alejandro, lo que jutipø ndzi'ocuyajøjtzi Satanasis cyø'omo va'cø 'yaṉmayajø que ji'n vøj va'cø maṉ cyø'o'nøyaj Dios.
1TI 2:1 Øtz mi ndzajmatya'mbøjtzi vi'na va'cø mi o'yøndyam Dios, va'cø mi va'ctam Dioscøsi va'cø yaj quec bendición para mumu pøngøtoyata'm, va'cø mi ⁿnøjatyam Dios yøscøtoya para mumu pøngøtoyata'm.
1TI 2:2 Sunba va'cø ndø o'nøtyam Dios para gobiernocøtoyata'm, y para mumu aṉgui'mbacøtoyata'm va'c mus 'yaṉgui'myaj vøjø, va'cø mus tø ijtam vøjø, y va'cø tø vøṉnetyamø, va'cø ndø cøna'ndzøtyam Dios, y va'cø tø nømaṉdam vøjpø qui'psocuy.
1TI 2:3 Porque vøj va' ndø o'nøtyam Dios jetse, porque jetseti sunque'tpa Diosis tø Yajcotzocpapø'is.
1TI 2:4 Je'is syunba va'cø cyotzocyaj mumu pøn, y va'cø maṉ cyomusyaj lo que viyuṉsyepø tiyete.
1TI 2:5 Porque tumdi it Dios y solo it tumø tø o'nøjapapø'is Dios para mumu pøngøtoyata'm, Jesucristo pøndique't. Je'is tø o'nøjapya Dios va'cø tø pøjcøchoṉ Diosis.
1TI 2:6 Mumu pø'nis cyoja it Diosmø como si fuera ja'tze, y Jesusis chi'ocuyaj vyin va'cø cyoyojay mumu pø'nis cyoja Diosmø va'cø libre'ajyajø. Jetse tzamsajtøju cuando nu'c 'yora.
1TI 2:7 Jetcøtoya øtz oy cojtøji va'cø ndza'maṉsajø jetsepø ote; va'cø øtz apostolesajø va'cø 'yaṉmayajø lo que ji'ndyet Israel pønda'm va'cø vya'ṉjamyaj Dios, y va'cø vya'ṉja'myaj viyuṉbø tiyø. Øtz viyuṉsye ndza'mbøjtzi como Cristo va'ṉjambøjtzi, ji'nø aṉgøma'cøy ni iyø.
1TI 2:8 Jescøtoya su'nbøjtzi va'cø 'yo'nøyaj Dios pø'nista'm aunque juti, va'cø chøcøte'ñaj cyø' tumø tzocotya'm, va'cø jana qui'syca'yajø ni va' jyana onguipyajø.
1TI 2:9 Jetseti yomo'ista'm hay que va'cø myesyaj tyucu vøjpø qui'psocuji'ṉ, va'cø jana myesyaj tza'ajcutya'mbø tucu; va'cø jana sun a'mdøjø. Ji'n mus maṉ myocsitzøcyajø, y va'cø jana cyotyaj ni ti adorno sø'ṉbapø caro coyojata'mbø, ni va'c jana myesyaj caro coyojata'mbø tucu.
1TI 2:10 Hay que va'cø chøcyaj vøjpø tiyø yomo'sta'm jujche vøjø va'cø chøcyaj yomo'is o'ca nømyajpa que vya'ṉjajmyajpa Dios.
1TI 2:11 Yomo'sta'm hay que va' cyøma'nøyaj aṉgui'mocuy vøṉneyu'øc, listo va'cø chøcyajø jujche syunbase Diosis.
1TI 2:12 Yomo ji'nø ndzi' permiso va'cø 'yaṉmayaj pøn, ni va'cø jana 'yaṉgui'myaj pøn, sino va'cø vyøṉneyø.
1TI 2:13 Porque Diosis vyi'natzøc Adán y jøsi'cam Eva chøjque'tu.
1TI 2:14 Y Adán ja oy aṉgøma'cøtyøji, sino yomo oy angøma'cøtyøji, y oy cojapa'te.
1TI 2:15 Pero yomo maṉba cotzoque cuando yac pø'najpa 'yune o'ca va'ṉjajmopya y o'ca tyoya'ṉø'opya y o'ca vøjpø ti chøcpa para Dioscøtoya o'ca ñø'it vøjpø qui'psocuy.
1TI 3:1 Viyuṉbø tiyø maṉba mi ndza'maṉvajcatyame. O'ca pønis sunba cyovi'najø'ajø vya'ṉjajmocuy tøvø'omo, vøjpø yoscuy sunba chøcø.
1TI 3:2 Entonces covi'najø tiene que va' it vøjø va'cø jana mus chøjcay cyoja ni i'is; tumdi va'cø ñø'it yomo, tiene que va'cø yos vøjø. Y tiene que sa'sa va'cø itø; tiene que va'cø chøc mumu ti vøjpø; va' pyøjcøchoṉyaj minbapø'is tyu'ñaje, y vøjpøte aṉma'yopya,
1TI 3:3 va' jyana no'ta, va'cø jyana quipcumye'tza, va'cø jana aṉsun tumin, va'c ñømaṉjay vøti pasencia, va'cø jana onguipø, va'cø jana 'yaṉsun aunque tiyø.
1TI 3:4 Covi'najø tiene que va'cø 'yaṉgui'm vøjø ñe'c tyøjcomda'mbøcøsi, va'cø mus yac tzøcyaj vøjpø tiyø 'yune vøjpø qui'psocuji'ṉ.
1TI 3:5 Porque o'ca tum pø'nis ji'n mus 'yaṉgui'myaj ñe' fyamilia, entonces ji'n mus ma cyoqueñajque't lo que tu'myajpapø Dios vya'ṉjamyajpapø'is.
1TI 3:6 Usya'ṉomo tøjcøyupø va'ṉjajmocu'yomo ji'n ma mus covi'najø'ajø, no sea que cyomo'pya vyin que ñe'cø más myøja'ṉombø, y jetse maṉba pyøjcøchoṉ castigo jujche yatzipø'is pyøjcøchoṉgue'tpa castigo.
1TI 3:7 Tiene que va'cø mi ṉgøpiṉ vøjpø pøn va'cø cyovi'najø'ajø mi ne'ṉgomda'm. Entonces eyata'mbø pøn lo que ji'n va'ṉjajmocuy tyøvø maṉba nømyaje que vøjpø pøn mi ṉgøpiṉdamu va'cø cyovi'najø'ajø. Ø'ca ji'n vøjpø pøn mi ṉgøpiṉdamu, entonces jic pøn maṉba queque como que Satanasis tyøṉguecpase.
1TI 3:8 Jetseti cotzo'ṉopyapø'is tiene que va' ñø'ityaj respeto, y va'cø jana myejtzaṉdzamyajø. Hay que va'cø jana tzotyo'ṉyaj vøti; va'cø jana syuñajø algo tumin.
1TI 3:9 Tiene que va'cø cyomus mø'chøqui va'ṉjajmocuy lo que vi'na ni i'is ji'na'ṉ myusyaje, pero yøti Diosis tø tzi'pa musocuy va'cø ndø mustamø. Tiene que va'cø vøj ni'aṉjamyaj vyin porque nø vya'ṉjamyaju viyuṉse.
1TI 3:10 Vi'na tiene que va' mi a'mistamø jujche maṉba yosyaje. O'ca vøj yosyajpa, y ni i'is ji'n mus chøjcayaj cyoja, entonces muspa yosyaj como cotzo'ṉoyajpapøse.
1TI 3:11 Jetseti cotzo'ṉoyajpapø'is yomo'is tiene que va'cø ñø'ityajque't respeto va'cø jana undzamyajø, va'cø jana cyu'tcocøtyajø, va'cø chøcyaj vøjø mumu aunque jujchepø yoscuy.
1TI 3:12 Cotzo'ṉopyapø pø'nis tumdi muspa ñø'it yomo. Tiene que va'cø 'yaṉgui'm vøjø 'yune y mumu tyøjcom ityajupø.
1TI 3:13 Porque cotzo'ṉoyajpapø o'ca vøj yosyajpa, gyanatzøcyajpa vøjpø tiyø va'cø vyøcotzøcyajtøjø, y jana na'tzcuy muspa cha'maṉvacyajø lo que jujche vya'ṉjamyaj Cristo Jesús.
1TI 3:14 Su'nbøjtzi más pronto va'cø maṉ mi ndu'nistamø, pero yø'csepø tiyø mi ⁿjajya'yøjtzi.
1TI 3:15 Que tal será que øtz ya'pyøjtzi sone jama yø'qui, por eso nø mi ⁿjajyøyu va'cø mi mus jujche vøjø va'cø mi indø Diosis 'yune'omda'm lo que tu'myajpapø quenbapø Dioscøtoyata'm. Jetseta'mbø tu'myajpapø'is 'yaṉmayajpa y cyoquipyajpa viyuṉbø ote.
1TI 3:16 Viyuṉsye más myøja'ṉomda'mbøte tiyete lo que Diosis tø yac mustambapø, lo que ti vøjø va'cø ndø va'ṉjamdamø. Yøcse tujcu: Jet istøju que sispø pønete, Espiritu Santo nømu que vøjpø pønete. Angelesis isyaj jic pøn; tzambotyøju mumu cumgu'yomo jujche oyu iti. Va'ṉjamdøju mumu nasvindumø; ñømaṉdøj møji tzajpomo.
1TI 4:1 Espiritu Santo'is viyuṉsye chamba que jøsi'cam minbapø jama'omo vene'aṉbø'nomo maṉba chacyaj va'ṉjajmocuy, maṉba vya'ṉjamyaj aṉgøma'cø'yoyajpapø espiritu, y maṉba vya'ṉjamyaj yatzi'ajcu'is chamyajpapø.
1TI 4:2 Comecpapø pø'nis chamyajpa jetsepø aṉma'yocuy va'cø 'yaṉgøma'cø'yoya. Aunque chøcyajpa yatzipø tiyø, ni jujche ji'n ni'aṉjamyaje o'ca ti nø chøcyaju. Como cuando tø poṉba sone nac nutzpapø tø'ṉgui'is ji'nam tø to'yøyi, jetse cuando chøcyajpa sone nac yatzitzoco'yajcuy, ji'nam chi'yaj cuenta o'ca yatzipø tiyø nø chøcyaju.
1TI 4:3 Yøṉø pø'nis maṉba ya'inducyaje co'tøjcajcuy, y vene cu'tcuy maṉba ya'inducyaje. Pero Diosis cyot jetsepø cu'tcuy va'cø cyu'tyajø vya'ṉjamyajpapø'is y cyomusyajpapø'is viyuṉsyepø tiyø, y va'cø nøjayaj Dios yøscøtoya.
1TI 4:4 Porque aunque tiyø lo que Diosis cyojtupø, vøjpø tiyete. Y ji'n mus tø ya'inducø o'ca ndø nøjatyam Dios yøscøtoya. Muspa ndø pøjcøchoṉdamø.
1TI 4:5 Porque o'ca Diosis chamba que vøjpø tiyete, y o'ca ndø o'nøtyam Dios, aunque ti cømasa'nøyajupøte.
1TI 4:6 O'ca mi yac musyajpa ndø tøvøta'm mi ndzajmayuse øjtzi, vøj mi yospapø Jesucristocøtoya. Más maṉba mi mbyømipøqui Diosis 'yotepit va'cø mi vya'ṉjajmoya, y más maṉba mi mbyømipøjque'te vøjpø aṉma'yocuyji'ṉ porque je'tomo mi myaṉgue'tpa.
1TI 4:7 U mi ṉgøma'nøtyamu jovita'mbø undzame chuve'is chamyajpase, pero tzi' mi mbømi va'cø mi it jujche Diosis syunbase.
1TI 4:8 Va'cø ndø pømitzøcø ndø coṉñaji'ṉ, vøjø para usycøtoya, pero va'cø ndø tzøc lo que Diosis sunbase, vøj para mumu ticøtoya. Tø cotzoṉba para yøtipø itcucøtoya, y también para itcucøtoya lo que maṉbapø ndø pøjcøchoṉdam más jøsi'cam.
1TI 4:9 Nø mi ndza'maṉvajcatyam viyuṉbø tiyø, y tiene que mumu aṉbø'nis va'cø vya'ṉjamyajø.
1TI 4:10 Por eso tø yostamba y toya'istamba cuando nømyajpa que øtz yatzita'mbø pøn chøṉø. Porque ndø va'ṉjamdamba quenbapø Diosis maṉba tø cotzoṉdame. Je'is yaj cotzocpa mumu pøn, más sevro yaj cotzocyajpa vya'njamyajpapø'is ñe'cø.
1TI 4:11 Jetse sunba va'cø mi aṉgui'myajø y aṉmayajø.
1TI 4:12 Ni i'is ji'n mus mi myenoschøcø aunque mi 'yune'ajø, pero sunba va'cø mi ndzøc vøjø, va'cø mus mi isingøpøcyaj eyapø vya'ṉjamyajpapø'is. Sunba vøj va'cø mi ndzam aunque tiyø, vøj va'cø mi indø, va'cø mi suñaj mumu pøn, va'cø mi nø'it vøjpø qui'psocuy va' mi vya'ṉjajmoy mø'chøqui, va'cø mi nø'it cøvajcøyupø mi ndzocoy.
1TI 4:13 Hasta que mi'nbøjtzi, vejpø'jayajø totojaye tyu'myajumø, pømitzi'yajø y aṉmachi'yajø. U mi jajmbø' va'cø mi ndzøc jetse.
1TI 4:14 U mi jajmbø' lo que muspapø mi ndzøcø Diosis mi ñchi'use qui'psocuy. Cuando mi ṉgyojtay cyø' mi ṉgopajcøsi mbi'quisyaju'øc tzambønda'mbø'is va'cø mi mbøjcøchoṉ bendición, entonces tzambø'nista'm ñcha'maṉvajcayaju jujche maṉba mi ⁿyose, Diosis chi'yaj qui'psocuy va'cø ñcha'maṉvajcayaj jetse.
1TI 4:15 Tzi' mi mbømi va'cø mi ndzøc yø'cseta'mbø tiyø, na's jetse tzøcø mumu mi mbømiji'ṉ, va'cø isyaj mumu pø'nis jujche qui'mba mi musocyuy.
1TI 4:16 Tzøjcay cuenda mi ⁿvin, tzøjcay cuenda mi aṉma'yoṉguy, seguitzøcø va'cø mi ndzøjcaṉøyø jujche mi ndzajmayuse øjtzi. Porque jetse va'cø mi ndzøcø, maṉba mi ṉgyotzoque, y mi ṉgyøma'nøyajpapø'is maṉba cotzocyajque'te.
1TI 5:1 U mi ojnayø tzambøn, sino vøpøpit o'nøyø jujche mi janda mi o'nømba vøpøpit. O'nøy soca jujche o'nømbase mi ndøvø mi ndøjcombø.
1TI 5:2 Jujche mi nøvejvejnepyase mi mama, jetse nøvejvejneyajø tzamyomo; y uneyomo nøvejvejneyajø mi ndøvøse vøjpø mi ṉgui'psocuji'ṉ.
1TI 5:3 Cotzoṉyaj yaṉbac yomota'm o'ca viyuṉbø yaṉbacta'mete.
1TI 5:4 Pero o'ca it yaṉbajquis 'yune o 'yoco'une, o viñoja, jejta'm tiene que va'cø mi aṉmayajø vi'na va'cø tyoya'ṉøyaj mismo tyøjcomda'mbø y jetse chi'vitu'pa jujche yac tzocyajuse mochi'øc. Jetse vøjø y jetse Diosis vyø'møpya.
1TI 5:5 Pero yaṉbac o'ca viyuṉsyepø yaṉbac, y ni i ja itø, jetse vya'ṉjamba que Diosis maṉba cyotzove y vya'cpa mumu ti Dioscøsi y 'yo'nøpya Dios chu'ji'ṉ jyamaji'n.
1TI 5:6 Pero o'ca yaṉbajquis chøcpa gyusto aunque ticøsi, aunque quenba'ctøc, maṉba it como ca'use.
1TI 5:7 Jetse aṉgui'myajø, y entonces ni i'is ji'n mus maṉ cyøtza'møyajø.
1TI 5:8 Pero o'ca aunque i'is ji'n pyø'nøy ñe tyøvø ni ñe'c tyøjcom ijtupø, entonces syunva'ṉjamba. Más peojrete que menos ji'n vyaṉjajmepø'is Dios.
1TI 5:9 Yaṉbac va'c it jachø'yupø ñøyi listacø'mø tiene que va'cø it más de sesenta año, tumøpø pøn oyu'is ñø'iti.
1TI 5:10 Y o'ca mumu chamyajpa que vøjpø tiyø oy chøqui, o'ca sa'sa yac tzocyajuti 'yune, o'ca pyøjcøchoṉu tyu'ñajpapø'is, o'ca cyøtze'ay eyapø vya'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm cyoso, o'ca cyotzoṉu toya'isyajupø, o'ca oyuti chøc vøjta'mbø tiyø lo que muspa'csye'ṉomo; entonces muspa cyot ñøyi listacøsi va'cø aunque i'is cyotzoṉa.
1TI 5:11 Pero mastøc uneta'mbø u maṉ jachø'yaj listacøs ñøyi. Porque cuando ñe'c gyusto más sunba chøcyajø que menos va'cø jana chøcyaj Cristo'is syunbase, maṉba jaya'øyajque'te.
1TI 5:12 Y maṉba chøcyaj cyoja porque ja cumplitzøcyaj lo que jujche chamyajuse vi'na.
1TI 5:13 Jetse nu'ṉøyajpa yanbacpø uneyomo va'cø jana chøcyaj ñe yoscuy y vityajpa tøcmaye, jarganvitu'yajpa. Ji'n solo jarga'najyajpa, sino también undzame tzøcyajpa, sunba myusyaj aunque tiyø, y chamyajpa lo que ji'n vyøjta'mbø tiyete.
1TI 5:14 Por eso su'nbøjtzi que va'c cyo'tøjcajyaj yaṉbac yomo uneta'mbøtøc va'cø ityaj 'yune, va'cø cuendatzøcyaj tyøc, va'cø jana mus nøm 'yenemigo que ja chøcyajø.
1TI 5:15 Veneta'mbø yaṉbac yomo'ista'm chacyaju'am vøjpø va'ṉjajmocuy y maṉu pya'tyaj Satanás.
1TI 5:16 O'ca vya'ṉjambapø'is Jesús ñø'ityaj tyøjcomo yomopø tyøvø 'yaṉbacpø, hay que ne'cø va'cø pyø'nøyaju. Jetse ji'ndyet pyena eyapø va'ṉjajmocuy tyøvø'is va'cø pyø'nøyajø. Entonces va'njajmocuy tøvø'is muspa pyø'nøyaj viyuṉsyepø yaṉbac yomo.
1TI 5:17 Tzamupø vøj aṉgui'moyajpapø tu'mgu'yomo hay que va'cø ndø ndoya'ṉøyajø. Vøjpø ote cha'maṉva'cyajpapø'is y 'yaṉmayajpapø'is hay que va' ndø cotzoṉdamø más.
1TI 5:18 Tø tzajmapya jetse Diosis 'yote jachø'yupø cuando nømba: “U mi ṉguingøsi'nu vacas va'cø jana mus cyu'tay puj cuando maṉba maṉgo'tze trigo va'cø pyut pyuj”. También nømgue'tpa: “Yospapø hay que va'cø ndø coyoja”.
1TI 5:19 O'ca tumbø'is cyøtza'møpya tzambøn, u maṉ mi va'ṉjajmu. Unico o'ca isyaj metzcuy tu'capyø'is lo que ti nø chøjcupø, entonces muspa mi va'ṉjajmø.
1TI 5:20 O'ca nø chøc cyoja, hay que va'cø mi ojnayø vøti pø'nis vyi'nomda'm, va'cø isyaj eyata'mbø'is que nø 'yojnatyøju, y jetse va'cø ña'chajø.
1TI 5:21 Diosis ispa lo que jujche nø mi aṉgui'mu y ndø Comi Jesucristo'is nømdi isque'tu, y cøpiṉupø angelesis nømdi isyajque'tu. Nø mi aṉgui'mu va'cø parejo 'yojnayajø ijtu'is cyoja, ni i va'cø jyana mi na'tzø.
1TI 5:22 U mi nombratzøc pronto ni iyø va'cø cyovi'najø'ajø tu'mgucyøsi. Hay que mi a'm vi'na jujchepø pønete. Ø'ca mi nombratzøcpa yatzipø pøn, maṉba mi ṉgojapa't parejo. Cuidatzøc mi ⁿvin va'cø mi yac it cøvajcøyu mi ndzocoy.
1TI 5:23 Como mi ñchejca'e'ajpa tantos, uy saṉ nø' mi ndo'nu. To'nay usyøc vinu, porque algo mi ngya'cuñapa.
1TI 5:24 Eyata'mbø'is cyoja ndø isapya viyuṉsye antes que cøme'chajtøjpa cyojapit, pero eyata'mbø'is cyoja ji'n quejyaje yøti, pero jøsi'jcam maṉba istøj cyoja.
1TI 5:25 Jetsetique't vøjpø tiyø lo que chøcyajpa eyata'mbø'is ispøctøjpa vi'na; y aunque ji'n queje vi'na, naji'ndyet chø'y como cyøvø'nupø, na'ispøctøjpati jøsi'jcam.
1TI 6:1 Lo que ijtupø'is cyomi nascøspø, hay que va'cø cyøna'tzøy ñe cyomi mumu ticøsi; entonces jetse ni i'is ji'n mus cyø'o'nøy Dios, ni ji'n mus cyø'o'nøy ndø aṉma'yocutya'm.
1TI 6:2 O'ca coyospa'is it cyomi y parejo vya'ṉjamyajpa Jesús cyomiji'ṉ, coyospa'is ji'n mus myenos chøc cyomi porque va'ṉjajmocuy tyøvøtitque't, hay que va'cø yosque'tati masti vøjø porque yosapya vya'ṉjajmocuy tøvø lo que syunbapøte. Yø'cse aṉma'yoya y yø'cse tza'maṉvacø.
1TI 6:3 Pero o'ca aunque iyø eyati aṉma'yopapø y ji'n vyø'møy vøjpø aṉma'yocuy lo que ndø Comi Jesucristo'is señe, y ji'n vø'møy aṉma'yocuy jujche vøjø va'cø ndø cøna'tzøy Dios; entonces tzactam jetsepø pøn.
1TI 6:4 Porque jetsepø pø'nis cyomo'pa vyin como si fuera ñe'c más aṉgui'mba, pero ni ti ji'n myusi. Sino yatzipø qui'psocupit sunba onguip aunque ticøsi. Por jetcøtoya qui'sapya vøjpø pøn, y ñøquijpa, ñø'onba, yach'onba choco'yomo tyøvøcøsi.
1TI 6:5 Onguipyajpa pøn nø'ityajupø'is yach qui'psocuy, y ji'n myusyajepø'is lo que viyuṉsyepø tiyø. Como'yajpa que va' ndø cøna'tzøy Dios tø rico'ajpa. Pero tzacyaj jetseta'mbø pøn.
1TI 6:6 Va'cø ndø cøna'tzøy Dios, y va'cø tø it contento, tø itpa como si fuera ndø nø'it vøti ricu'ajcuy.
1TI 6:7 Yøṉ nascøsi jay ndyø nømindam ni tiyø, y viyuṉete cuando tø ca'pa ji'n mus ndø nømaṉdam ni tiyø.
1TI 6:8 O'ca ndø nø'ijtam ndø cu'tcuy y ndø nø'ijtam ndø tucu, jetse hay que va' tø ijtam contento.
1TI 6:9 Pero o'ca sunbapø ricu'ajyajø, ji'n gyanatzøcyaje cuando tzøjquisyajtøjpa y yatzi'ajcu'is ñucpa como si fuera trampa'omse. Y ji'n vøjpø qui'psocuji'ṉ sunba chøcyaje lo que yac tzi'ṉyajpapø aunque tiyø, y al fin toya'isyajpa y tocoyajpa Diosis vyi'naṉdøjquita'm.
1TI 6:10 Va'cø ndø sun tumin, aunque jujchepø yatzitzoco'yajcuy minba ndø qui'psocu'yomo. Veneta'mbø'is syuñaju ricu'ajcuy y jetse tyocoyaj vya'ṉjajmocuy y ji'nam vya'ṉjajmoyaje, y mismo ñe'c yac toya'isyaj vyin como si fuera che'tz vyin machinji'ṉ.
1TI 6:11 Pero mitz Diosise yoscuy ndzøjcapyapø'is, pojyayø yø'csepø tiyø va'c maṉ mi ndzøc vøjpø tiyø, Dios va'cø mi ngøna'tzøyø, va'cø mi vya'ṉjajmoya, va'cø mi sun Dios y aunque iyø, va'cø mi nømaṉ pasencia y u mi maṉ møja'ṉdzøc mi ⁿvin.
1TI 6:12 Coquipø vøjø viyuṉsepø mi va'ṉjajmoṉguy. Pømitzi'ø va'cø mus mi ṉgyen mumu jamacøtoya. Por jetcøtoya mi ⁿvyejay Diosis, y vøti pø'nis vyi'nomda'm mi ndzamsaju'am vøjø jujche mi va'ṉjajmoṉguy.
1TI 6:13 Diosis yac itpa mumu tiyø. Jesusis vøj cha'maṉvajcu Poncio Pilato'is vi'naṉdøjqui que jujchet vya'ṉjajmocuy. Diosis y Cristo Jesusis isyajpa jujche nø mi aṉgui'muse øjtzi.
1TI 6:14 Mi aṉgui'mbøjtzi va'cø mi ndzøcø jujche ndø Comi'is tø 'yaṉgui'mbase sin que va'cø jana mi metzaṉdzøcø, va'cø jana mus nøm ni iyø que ja mi ndzøc vøjø, hasta que minba ndø Comi Jesucristo.
1TI 6:15 Cuando nu'cpa 'yora, Diosis maṉba yaj queje Jesucristo. Dios más møja'ṉ aṉgui'mbapøte y tumdi aṉgui'mbapø que vøj itpapø. Mumu aṉgui'myajpapø'is Cyovi'najøta'mete y mumu covi'najø'is Cyomite.
1TI 6:16 Jete único ji'ndi ma cya'e, y jut ijtumø, itpa møja'ṉ sø'ṉgø, ni i ji'n mus maṉ ñu'c tome. Ni i'is ja isøtøc y ni i'is ji'n mus maṉ isø. Jete hay que va'cø ndø vøcotzøctamø y jet más pømi'øyupø para mumu jamacøtoya. Amén.
1TI 6:17 Aṉgui'myajø ñø'ityajupø'is nascøspø riquesa'ajcuy va'cø jana myøja'ṉdzøcyaj vyin, ni va'cø jana qui'psyajø que tuminji'n más ityajpa vøj, porque tumin yajpa; sino va'cø qui'psyajø que quenbapø Dios va'cø ndø va'ṉjajmø, más tø itpa vøjø. Je'is tø tzi'pa mumu tiyø mø'chøqui va'cø tø it contento.
1TI 6:18 Aṉgui'myajø va'cø mø'chøqui chøcyaj vøjø, va'cø ityaj listo va'cø chi'yajø aunque ti pobreta'm, y va'cø vye'ñajø lo que nø'ityajupø.
1TI 6:19 Jetse 'yaṉnecyajpa riquesa'ajcutya'm eya jamacøtoya va'cø vyø'om putyajø, y jetse pyøjcøchoṉyajpa tumønajcøtoya quenguy.
1TI 6:20 Timoteo, cuidatzøc mi ⁿvin va'cø mi ndzøcø lo que jujche Diosis mi 'yaṉgui'muse. Uy mi ṉgøma'nøyu ote lo que nø syuni tzamdzamneyajupø lo que jujche chamyajpase ji'n cyomusyaje'is Dios. Onguipyajpa nømyajpa que ityaj myusocyuy, pero ji'ndyet jicø.
1TI 6:21 Veneta'mbø'is vya'ṉjamyaju jetseta'mbø y tocoyaju vøjpø va'ṉjajmocuy. Pero o'nømbyøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzove ñe'c vyø'ajcupit. Amén.
2TI 1:1 Øjchøṉ Pablo Jesucristo'is 'yapostoles, Diosis cø'vej øjtzi jujche ñe'c syunuse. Diosis cø'vej øjtzi va'cø ndza'maṉvac jujche muspa tø itø Cristo Jesusji'ṉ mumu jamacøtoya como chamuse Diosis.
2TI 1:2 Timoteo, mi ⁿjajya'yøjtzi. Viyuṉse mi su'nbøjtzi como si fuera ø mi ⁿune. O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ngyotzoṉ ñe'c vyø'ajcupit y va'cø ndyoya'ṉøyø y va'cø mi it contento.
2TI 1:3 Nøjmambyøjtzi yøscøtoya Dios y mi jajmundzøcpa mijtzi chu'ji'ṉ jamaji'ṉ tumdum jama cuando o'nømbøjtzi Dios. Nø'mø ndzøc Diosis yoscuy ø ndumø tzocoy jujche oyuse chøcyaje ndø jandatzu'ṉgu'ista'm.
2TI 1:4 Su'nbø mi isco'ndo'a, va'cø casøcomø'nøjtzi porque mi jamundzøcpøjtzi jujche mi ndø cøvo'u.
2TI 1:5 Mi jajmamba viyuṉsepø mi va'ṉjajmocuy jujche va'ṉjajmoyajque'tpana'ṉ mi oṉgo mama Loida y mi mama Eunice. Y viyuṉse muspøjtzi que jetseti mitz mi va'ṉjajmoṉgue'tpati.
2TI 1:6 Cuando øtz ṉgojtø ø ṉgø' mitzcøsi y o'nø'yøjtzi Dios, entonces Diosis mi ñchi'u qui'psocuy va'cø mus mi ndzøc Diosis yoscuy. Por eso mi jameminba va'cø mi ⁿyosa mi ndumø tzocoy jujche Diosis mi ñchi'use qui'psocuy.
2TI 1:7 Diosis tø tzi'tam qui'psocuy va'cø tø jana na'tztamø, sino va'cø más tø pømipøctamø, va'cø ndø sundam Dios y ndø pøndøvøta'm, y va'cø ndø aṉgui'm ndø vin Diosis syunbase.
2TI 1:8 U mi ṉgotza'aju va'cø mi ndzajmayaj eyata'mbø ndø Comi'is 'yote, y u mi ndø cotza'aj ndøvø porque øtz somdøjupø chøṉø para ndø Comicøtoya. Hay que va'cø mi yac pacø aunque øtzji'n mi ndoya'ispa Diosis vøjpø 'yotecøtoya, porque Diosis más maṉba mi mbyømitzi'i.
2TI 1:9 Diosis tø yaj cotzojcu ndø cojapit. Y Diosis tø vejayu va'cø tø it masanbø. Tø yaj cotzojcu porque ñe'c Diosis jetse syunba chøcø y tø toya'ṉøyu, ji'ndyet porque nø ndø tzøjcu aṉcø vøjpø tiyø. Antes que chøc nasacopac, ijtuna'ṉ Diosis qui'psocuy va'cø cyø'vej Cristo Jesús, porque ne'c Diosis tø toya'ṉøyu.
2TI 1:10 Y yøti como minu Jesucristo tø Yajcotzocpapø'is, quejpa que tø toya'ṉøpya Diosis. Por lo que chøjcuse Jesusis, ji'n maṉ tø ca'e. Y yøti porque ndø ṉgøma'nøjatyamu'am Diosis vøjpø 'yote, ndø mustamba que muspa tø quena mumu jamacøtoya.
2TI 1:11 Diosis tzamdzi' øjtzi va'cø ndzambojyay jic vøjpø 'yote, y tzamdzi' øjtzi va'cø apostolesajø y va'cø 'yaṉmayaj pøn aunque jutita'mbø lo que ji'ndyet Israel pønda'm.
2TI 1:12 Por jetcøtoya nø'mø toya'isu yø'cse. Pero ni modo, ji'nø maṉ tza'aje, porque muspøjtzi i'che va'ṉjambapø, y øtz muspøjtzi viyuṉse que je'is muspa cuidatzøc øjtzi va'cø jana tocoy ø ⁿyoscuy, porque ⁿnøja'yøjtzi ndø Comi va'cø cuidatzøc øjtzi hasta jic jama cuando minba ñe'cø.
2TI 1:13 Jamgøchø'y mø'chøqui vøjpø aṉma'yocuy lo que øtz mi aṉmayuse øjtzi. Va'ṉjajmoya mø'chøqui y su'noya porque Cristo Jesusji'ṉ mi ⁿijtu.
2TI 1:14 Cuidatzøcø lo que Masanbø Espiritu Santo'is mi ñchi'use qui'psocuy va'cø mus mi ndzøcø, Espiritu Santo'is mi ṉgyotzoṉbase, y Espiritu Santo itpa øjtzomda'm.
2TI 1:15 Mitz mi muspa que mumu lo que ityajupø'is Asia nasomo tzacpø'yaj øjtzi. Entre ñe'comda'm Figelo'is y Hermogenesis tzacyajøjtzi.
2TI 1:16 Que va'cø tyoya'ṉøyajø ndø Comi'is lo que ityajupø Onesiforo'is tyøjcomo. Porque je'is ja cha'ajøjtzi aunqueti somdøj øjtzi. Vøtinac o'yø to'ya'ṉøy preso'omo.
2TI 1:17 Porque cuando Onesíforo nu'c Roma cumgu'yomo, o me'tz øjtzi hasta que pa'tøjtzi.
2TI 1:18 O'nømbyøjtzi ndø Comi va'cø tyoya'ṉøy Onesíforo jic jamacøsi. Mitz mi muspa mø'chøqui jujche Onesiforo'is cotzo'ṉøjtzi Efeso cumgu'yomo.
2TI 2:1 Entonces mijtzi, øjtzøṉ mi une, pømipøcø tø cotzoṉbase Cristo Jesusis cuando jetji'ṉ tø ijtamu.
2TI 2:2 Øtz mi ndzajmayuse, y vøti pø'nis myañaju; jetse tzajmayajque't vøjta'mbø pøn cyumplitzøcyajpapø'is jujche aṉgui'myajtøjuse. Entonces je'tis muspa chamusyajque'tati eyata'mbø.
2TI 2:3 Mijtzi pues hay que va'cø mi ndona aunque mi ndoya'isø jujche soldado'is tyonbase. Porque mijtzi como si fuera vøjpøt mi syoldado Jesucristocø'mø.
2TI 2:4 Cuando soldado quipnømumø ijtu, ji'n mus maṉ va'cø cyoyos emø va'cø mye'tz jamacøtcuy. Sunba va'cø chøc syunbase opø'is cyøpivi va'cø syoldado'ajø. Jetseti mitzque't yosø va'cø mi yac tzø'y contento Dios oyupø'is mi ngyøpivi.
2TI 2:5 Cuando po'is quipsisyajpa, o'ca ji'n maṉ chøqui como aṉgui'myajuse, ji'n mus ganatzøc ni ti premio.
2TI 2:6 Pømi yospapø'is tza'momo tiene que va'cø pyøc cosecha vi'na antes que eyata'mbø'is pyøcyajpa.
2TI 2:7 Qui'psø lo que mi nøjambyøjtzi, y ndø Comi'is maṉba mi ñchi' qui'psocuy va'cø mi ṉgønøctøyøy aunque tiyø.
2TI 2:8 Jajmø que Jesucristo ca'yajupø'omo ijtuna'ṉ y visa'u. Y David Jesucristo'is pyeca jata tzu'ṉguy. Jetsepø ote ndza'maṉvajcapyøjtzi.
2TI 2:9 Por va'cø ndza'maṉvacø vøjpø ote, nø'mø isu toya hasta somdøjøjtzi como yatzitzocopyapø pøn somdøjpase. Pero Diosis 'yote ji'n mus maṉ ya'indujcaye, muspa chambotyøjø aunque juti.
2TI 2:10 Por eso ndo'nbøjtzi mumu toya'iscuy va'cø mus ṉgotzoṉyajø pøn lo que Diosis cyøpiṉyajupø. Su'nbøjtzi va'cø cyotzocyajø. Cristo Jesusis tø yaj cotzocpa va'cø tø it vøjø mumu jamacøtoya myøja'ṉo'majcu'yomo.
2TI 2:11 Yøṉø viyuṉsepø otete: O'ca tø ca'tamba Cristoji'ṉ, maṉba tø ijtaṉgue't jetji'ṉ.
2TI 2:12 O'ca tø toya'istamba, maṉba tø aṉgui'mdaṉgue't jetji'ṉ. O'ca maṉba tø nømi: “Ji'nø ispøc Jesús”; entonces Jesús maṉba nømque't: “Ji'nø ispøc jicø”.
2TI 2:13 Aunque øtz ji'n chø va'ṉjajmoye, Cristo'is chøcpa lo que ti chamba que maṉba chøqui; porque Cristo'is ji'n mus maṉ jyana va'ṉjam vyin.
2TI 2:14 Tzajmayajø va'cø jamyajø yøcsepø tiyø lo que mi ndzajmayuse. Aṉgui'myajø ndø Comi'is vi'naṉdøjqui va'cø jyana cyoquipyaj ni ticøtoya ji'n yosepø ote suniti. Porque myañajupø'is jetsepø ote maṉba tocoyaj algo.
2TI 2:15 Pømi tzi' mi ⁿvin va'cø mi it Diosis syunbase, como yospapø pønse lo que chøcpa'is vøjpø yoscuy, y jetse ji'n maṉ cha'ajcu'yaje, tza'maṉvac vøjø viyunsyepø ote.
2TI 2:16 U mi ndzam ote nascøspø, ni ticøtoya ji'n ndø yac yosepø. Porque más yachvitu'yajpa jetse chamyajpapø'is.
2TI 2:17 Jujchem yach putzi ndø siscøsi møja'ajpase, jetse maṉba møja'ṉ'ajque't jetsepø aṉma'yocuy. Himeneo'is y Fileto'is jetse cha'maṉvacyajpa lo que ji'n vyøjta'mbø ote.
2TI 2:18 Lo que je'is 'yaṉmayajpapø ji'ndyet viyuṉbø ote. Nømyajpa que visa'yaju'am ca'yajupø. Jetse yac tocojayajpa veneta'mbø'is vya'ṉjajmocuy.
2TI 2:19 Como tumø no'tze vøjpø tza'ji'ṉ no'tz tzu'nupø ji'n yaje, jetse Diosis 'yote ji'n ma yaje. Como si fuera tza'cøsi it jachø'yupø: “Ndø Comi'is ispøcpa iyø ñe'ta'm”. Y jachø'cye'tu: “Lo que nømyajpapø: Øtz Cristo'is chøṉ ñe', o'ca jetse nømba, tiene que va'cø chac mumu yatzitzoco'yajcuy”.
2TI 2:20 Tum møjapø tøjcomo it aunque jujchepø cojtocuy. Ji'n solo it orota'mbø, y platata'mbø, pero itque'tuti cutya'mbø, nasta'mbø. Más vøjpø cojtocu'yomo ndø cotpa vøjpø tiyø, y más aunque jujchepø'omo ndø cotpa aunque tiyø.
2TI 2:21 O'ca ji'n mi vø'møyi yø'cse yatzipø va'ṉjajmocuy, entonces maṉba mi it como tum vøjpø cøvajcupø cojtocusye. Como vø'ne'is yac yospa vøjpø cojtocuy vøjpø ticøtoya, jetse ndø Comi'is muspa mi ⁿyac yosque'ta va'cø mi ndzøc vøjpø yoscuy. Manba mi it listo va'cø mi ndzøc mumu vøjta'mbø yoscuy.
2TI 2:22 Uy ma mi 'yaṉsun yatzipø tiyø como uñbø'nis 'yaṉsuñajpase. Pero qui'psme'tza va'cø mi ndzøc vøjpø tiyø, y va'cø mi vya'ṉjajmoya, va'cø mi sun ndø Comi, y vøj mi nømaṉyaj mi ndøvø, y va'cø jana mi ṉguipø. Y vya'cpapø'is ndø Comicøsi ti syuñajpa, cøvajcøyajupø'is chocoy, jetji'nda'm vøjø va'cø mi vindø.
2TI 2:23 Uy mi 'yonguijpu jovita'mbø pønse, ji'n musoyajepø pønse. Porque mi muspa que va'cø onguipyajø, vøti'ajpa quipcuy.
2TI 2:24 Ndø Comi'is chøsi ji'n mus maṉ 'yonguip ni jutipøji'ṉ. Hay que vøj va'cø ñømaṉyajø mumu pønda'm. Hay que va'cø it listo vøj va'cø 'yaṉma'yoya, y va'cø ñømaṉ pasencia.
2TI 2:25 O'ca pø'nis ji'n vyø'møyaje vøjpø tiyø, hay que mi ndza'mindzi'yaje jujche va'cø maṉ ityajø; como que ji'n aṉgui'mipø pønse va'cø mi ndza'mindzi'yajø. Pueda ser Diosis maṉba chi'yaj qui'psocuy va'cø qui'psvitu'yajø, y va'cø vyø'møyajø viyuṉsyepø tiyø,
2TI 2:26 va'cø qui'psmiñaj vøjø, va'cø cyotzocyajø yatzipø'is cyø'om ityajupø. Porque yatzipø'is 'yaṉgøma'cøyaju va'cø chøcyajø jujche je'is syunbase.
2TI 3:1 Eyapø ti maṉba mi ndzajmaye. Ultimopø jama maṉba it møja'ṉ na'tzcuy, ji'n mus maṉ tø ijtam vøjø.
2TI 3:2 Porque pø'nis maṉba syuñaj ñe' vyin. Maṉba syuñaj tumin, maṉba ñøjayatzøcyaj vyin, maṉba cyomo'yaj vyin que ñe'c más pønda'm. Maṉba myenoschøcyaj Dios, ji'n ma cyøna'tzøyaj ñe' jyatata'm y myamata'm. Ji'n ma chøjcayaj cuenda que vøjpø tiyø nø chi'yajtøju, ji'n ma va'ṉjamyaj ni tiyø.
2TI 3:3 Ji'n maṉ na syuñajtøji, ji'n ma tyoya'ṉøyaj ni iyø. Maṉba cyøsujtzøyaj eyata'mbø pøn, ji'n mus maṉ ya'inducyaj vyin. Maṉba qui'sca'yaje, maṉba qui'sayaj vøjpø tiyø.
2TI 3:4 Mismo amigo maṉba aṉgøma'cøyaje, ji'n ma chøcyaj cuenda ti nø chøcyajupø. Maṉba qui'psyaje que ñe' más vøjta'm. Maṉba syuñaj ñe' yac tzi'ṉyajpapø tiyø más que menos Dios.
2TI 3:5 Maṉba chøcyaj vyin como si fuera vya'ṉjamyajpa Dios, pero ji'n ma ñø'ijtayaje je'is pyømi. U maṉ mi mba'tyaj jetseta'mbø pøn.
2TI 3:6 Jetseta'mbø pøn nu'cyajpa eyapø'is tyøjcomo y 'yaṉgøma'cøyajpa vø'tøc va'cø mus yac tøjcøyajø. Amigo pøcyajpa yomo ja ityajø'is qui'psocutya'm y sunba chøcyaj aunque jujchepø yatzitzoco'yajcuy.
2TI 3:7 Tumdum jama aṉmayajpa, pero nunca ji'n mus cyønøctøyøyajø viyuṉbø tiyø.
2TI 3:8 Como ityajuna'ṉ brujota'mbø pøn ñøyita'mbø'is Janes y Jambres, y je'is ja vyø'møyajø Moisesis chøjcuse, y eyapø myusocuy chøcyaju; jetseti jic aṉgøma'cø'yoyajpapø pø'nis ji'n vya'ṉjamyaje viyuṉbø tiyø. Y yatzita'mbøte qui'psocuy y ji'n vyøjta'm vya'ṉjajmocuy.
2TI 3:9 Pero jetseta'mbø yatzita'mbø pø'nis ji'n mus maṉ chøjcaṉøyaje ti nø chøcyajuse. Porque mumu pø'nis maṉba chi'yaj cuenta que ja ityaj qui'psocuy, igual como jujche musyajtøju que Janesis y Jambresis qui'psocuy ji'ndeyet vyøjta'mbø.
2TI 3:10 Pero mitz mi musu'am vøjø lo que øtz aṉma'yopase øjtzi, y jujche øtz itpase, para ticøtoya øtz yospøjtzi. Y mi musu'am ø va'ṉjajmoṉguy, y que øtz pasencia'tzi, y como øtz suñajpøjtzi mumu pønda'm, y jujche øtz ndonba vøti toya.
2TI 3:11 Y mi musu'am jujche øtz oy yacsutzøctøji, y nø ṉgøjtø vøti toya. Mitz mi muspa jujche o'yø tuqui Antioquía cumgu'yomo e Iconio cumgu'yomo, y Listra cumgu'yomo, jujche oyuse yacsutzøctøji. Pero mumu toya'iscu'yomo ndø Comi'is yaj cotzojcøjtzi.
2TI 3:12 Y viyuṉse mumu pøn o'ca sunba ityaj Diosis sunbase Jesucristoji'n, maṉbati yac toya'isyajtøjque'te.
2TI 3:13 Pero yatzita'mbø pøn y aṉgøma'cø'yoyajpapø más maṉba yachvitu'yaje. Maṉba 'yaṉgøma'cø'yaje eyata'mbø, y mismo ñe'c maṉba 'yaṉgøma'cøyaj vyin.
2TI 3:14 Pero mijtzi tzøjca'ṉøyø lo que jujche mi aṉmayuse y lo que mi va'ṉjambapø viyuṉse. Mijtzi mi muspati i'sta'm mi ñchajmayaju.
2TI 3:15 Jajme minø que desde que mi ñche'øctøc, mi 'yaṉmayaju jachø'yupø Diosis 'yoteji'ṉ. O'ca jet más mi aṉmamba, jetse más maṉba mi ṉgui'psocumini va'cø mi ṉgyotzoca, o'ca Jesucristo mi va'ṉjajmba.
2TI 3:16 Porque mumu jachø'yupø Diosis 'yote pø'nis jyayaju Diosis chi'yajuse qui'psocuy. Jachø'yupø Diosis 'yote va'cø ndø tu'nø, muspa ndø aṉmatyamø viyuṉbø tiyø, tø ya'inducpa o'ca ji'n vyøjpø ti ndø qui'pspa o ndø tzøcpa. Y tø aṉmatyamba lo que Diosis syunbase.
2TI 3:17 Jetse Diosis pyøn maṉba it cota'ñajupø'is qui'psocuy y jetse cuentacøs maṉba iti va'cø chøc mumu vøjpø tiyø.
2TI 4:1 Jujche mi aṉgui'mbøjtzi, ispa Diosis, isque'tpa ndø Comi Jesucristo'is. Ndø Comi Jesucristo'is maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉ. Maṉba cyøme'chaj queñajpapø; maṉba cyøme'chaj ca'yajupø. Maṉba cyøme'chaje cuando minba va'cø 'yaṉgui'm mumu ticøsta'm.
2TI 4:2 Por eso mi aṉgui'mbøjtzi va'cø mi ndzambojyay 'yote, o'ca sunba cyøma'nøyajø, o'ca ji'n syun cyøma'nøyajø; mitz tzambojyayø. O'ca ijtu'øc mi lugar, aunque ja itø'c mi lugar, vøjpø aṉma'yocuji'ṉ y pasencia'ajcuji'ṉ tzamnøctøyøyajø, o'ninducyajø, pømitzi'yajø.
2TI 4:3 Porque maṉba nu'c tiempo cuando ji'n ma cyøma'nøyaj vøjpø aṉma'yocuy. Maṉba sun chøcyaje ñe' syuñajpase y por eso maṉba mye'chaj eyapø aṉma'yoyajpapø lo que chajmayajpapø'is que muspa chøcø lo que ti sunba chøcyajø; porque jetsepø aṉma'yocuy sunbati cyøma'nøyajque'ta.
2TI 4:4 Ji'n ma cyøma'nøyaj viyuṉsyepø tiyø, pero maṉba cyøma'nøyaj suñchame.
2TI 4:5 Pero mitz tzøjcay cuenda mi ⁿvin aunque ticøsi. O'ca mi ndyoya'ispa, tiene que va'cø mi ndonø. Yosa como vøjpø ote cha'maṉvacpapø'is. Tzøc vøjø mumu lo que syunbase va'cø mi ndzøcø.
2TI 4:6 Ya mero maṉba ta'n 'yora cuando øtz maṉba ndzi'ocuyaj ø ⁿvin Dioscøsi. Pronto øtz maṉba jajmbø' nascøspø itcuy.
2TI 4:7 Mumu ø mbømiji'ṉ øtz ṉgoquijpa'yøjtzi ndø Comi'is 'yote. Ṉgumplitzøjcøjtzi ø ⁿyoscuy. Ja ñchajcøjtzi va'ṉjajmocuy.
2TI 4:8 Como ganatzøcpapø pøn tzi'tøjpa corona, jetse jiṉ ijtu aṉne'cupø tum corona øtzcøtoya. Je corona ndø Comi'is ma'ṉbø tzi'i jic jama porque øtz ndzøjcu Diosis syunbase. Ndø Comi vøj aṉgui'mbapø y je'is myuspa i'is chøc vøjø. Y ji'n solo øtz maṉba tzi' corona, pero maṉba chi'yajque'te mumu lo que suñajpapø'is va'cø min ndø Comi.
2TI 4:9 Tzøcme'tza va'cø min mi ndø tu'n pronto.
2TI 4:10 Porque Demas tzu'ṉu'am øtzcø'mø maṉ emøc; porque je'is más gyustatzøcpa nascøspø itcuy. Maṉ Tesalónica cumgu'yomo. Crecente maṉ Galacia nasomo. Tito maṉ Dalmacia nasomo.
2TI 4:11 Tumdi'am tzø'y Lucas øtzji'ṉ. Pøjquingøtque'tati Marcos y nømin yø'qui cuando maṉba mi mini, porque je'is muspa cotzoṉ øjtzi ø ⁿyoscu'yomo.
2TI 4:12 Tíquico ṉgø'vejøjtzi Efeso cumgu'yomo.
2TI 4:13 Cuando mi minba, nømin ø mbacac tucu ndzajcupø øjtzi Carpo'is tyøjcomo Troas cumgu'yomo, y nømijnaque'tati libruta'm; y más nø sunu va'cø mi nømijnay naca lo que ijtupøcøsi jachø'yupø.
2TI 4:14 Chøcpapø'is tø'ṉgutya'mbø yostøc Alejandro'is, je's o'yø tzøjcaye vøti toya. Ndø Comi'is maṉba chi' castigo por lo que chøjcupø.
2TI 4:15 Tzøj cuenda uytim jetseti maṉba mi ñchøjcacye't Alejandro'is. Porque je'is viyu'ṉajcusye chajmayajpa mumu pøn va'cø jana va'ṉjamyaj ndø aṉma'yocuy.
2TI 4:16 Cuando vi'na o'yøjtzi ṉgoquip ø ⁿvin aṉgui'mba'is vyi'nomo, ni i'is ja cyø'o'nøjtzi; mumu pø'nis tzacpø'yajøjtzi. O'nøpyøjtzi Dios va'cø jyana coja'ajyajø tzacyajupø'stzi.
2TI 4:17 Pero ndø Comi øtzji'ṉna'ṉ ijtu y más pømitzi'øjtzi va'cø mus ndza'maṉvajcay 'yote aunque iyø, y va'cø myajnayaj 'yote mumu pø'nista'm, que sea ji'ndyet Israel pønda'm. Y ndø Comi'is yaj cotzojcøjtzi va'cø jana yaj ca'øjtzi møja ca'ṉis.
2TI 4:18 Y ndø Comi'is maṉba coque'nøjtzi va'cø jana tzøjcay ni i'is ni tiyø. Y maṉba cuidatzøc ndø Comi'is va'cø tøjcøy tzajpombø itcu'yomo. Hay que va'cø ndø vøcotzøctam ndø Comi mumu jamacøtoya. Amén.
2TI 4:19 Yuschi'yajø Prisca y Aquila, y mumu lo que ityajupø Onesiforo'is tyøjcomda'm.
2TI 4:20 Erasto tzø'yu Corinto cumgu'yomo. Pero Trófimo ndzacpø'øjtzi Melito cumgu'yomo ca'epø.
2TI 4:21 Tzøjquisø va'cø mi minø antes que minba pacac aṉsøn. Mi ⁿyuschi'yajpa Eubulo'is y Pudente'is y Lino'is, y Claudia'is y mumu ø va'ṉjajmoṉguy tøvø'sta'm.
2TI 4:22 O'nømbyøjtzi Dios va'cø it mi ndzoco'yomo ndø Comi Jesucristo, y va'cø mi ṉgyotzoṉ ñe' vyø'ajcupit. Amén.
TIT 1:1 Øjchøṉø Pablo, Diosis chøṉ chøsi. Jesucristo'is chø 'yapostoles. Diosis cyøpiṉyaj pøn va'cø ñe'ajyajø o'ca vya'ṉjamyajpa; y cø'vej øjtzi va'cø ndzajmayaj pøn va'cø vya'njamyaj Dios. Cø'vej øjtzi va'cø ndzajmayaj viyuṉbø ote, va'cø myusyaj jujche vøjø va'cø vya'ṉjamyaj Dios;
TIT 1:2 va'cø qui'psmiñajø que maṉba queñaj para mumu jamacøtoya. Dios ji'n mus maṉ syutzø, y antes que cho'tz nasacopac, je'is cha'maṉvajcayu que maṉba it mumu jamapø itcuy.
TIT 1:3 Y cuando nu'c jama, Diosis yac mustøju jujche muspa tø quen mumu jamacøtoya; y øjtzi tzamdzi' Diosis tø Yajcotzocpapø'is va'cø ndza'maṉvac jujche muspa tø quen mumu jamacøtoya.
TIT 1:4 Øtz mi ⁿjajyayø mijtzi Tito. Øjtzø mi une viyuṉsye, porque øtz mi ⁿnøja'yøjtzi va'cø mi va'ṉjam ndø Comi. Mismo va'ṉjajmocuy parejo tø nø'ijtamu. O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo tø Yajcotzopapø'is va'cø mi ṉgyotzova, y va'cø mi ndyoya'ṉøyø, y va'cø mi ⁿyac it contento.
TIT 1:5 Oy mi ndzaque Creta cucnasomo va'cø mi yac tucø lo que øtz ja musøpø ndzøcø, y va'cø mi nombratzøc tzambønda'mbø tumdumbø cumgu'yomo va'cø maṉ 'ya'myaj yoscuy. Jetse oyuse mi ndzajmaye antes que tzu'ṉøjtzi.
TIT 1:6 Hay que va'cø mi nombratzøc pøn vøj itpapø va'cø jana mus chøjcay cyoja ni i'is, tumdi ijtu'is yomo, y 'yuneji'ṉ vya'ṉjamyajpapø'is ndø Comi; y 'yune ji'n musipø cyøtza'møyajø o'ca mye'chajpa quipcuy, y cyøna'tzøyajpapø'is mumu aṉgui'myajpapø.
TIT 1:7 Porque mapø aṉgui'mi, tiene que va'cø it vøjø jana mus chøjcay cyoja ni i'is; porque maṉba cuidatzøjcoya como si fuera Diosis chajcuse ñucsocuy; ji'n chøquipø'is ñe'c syunbase, ji'n mavepø qui'sca'e, ji'n tyo'ṉipø'is tzoy, ji'n mye'tze'is ni ti quipcuy, y ji'n sunipø'is algo tumin.
TIT 1:8 Yac aṉgui'm vøj pyøjcøchoṉyajpapø'is opø'is tyu'ñaje, syunbapø'is mumu vøjpø tiyø, vøjpø qui'psocuy ñø'ijtupø'is, vyøjøtzøcpapø'is cøva'cocuy como vøjpø pønse, itpapø como si fuera Diosis ñucscuy, ya'inducpapø'is ñe'c vyin.
TIT 1:9 Hay que va'cø tyumø tzocoy vya'ṉjajmø viyuṉbø ote jujche oyuse 'yaṉmaye; y viyuṉbø 'yaṉma'yocuy maṉba'is cha'maṉvaque, y jetse va'cø pyømitzi'yaj eyata'mbø; y muspa yac vø'møyajø eyapø qui'psocuy ñø'ijtupø'is.
TIT 1:10 It sone ji'n cyøna'tzøyaje'is ni ti aṉgui'mguy. Suniti chamyajpa va'cø 'yaṉgøma'cø'oyajque'tati, y it nømyajpapø tiene que va'cø ndø cojamdamø Israel pø'nis aṉgui'mocutya'm. Peor jet más yatzita'm.
TIT 1:11 Jetsepø tiene que va'cø mi yac vøṉgøne'cyajø. Porque entero familiata'm je'is sunba yac tzacyaj vøjpø aṉma'yocuy. 'Yaṉmayajpa lo que ji'n vyøjpø ote va'cø ñøpuj tumin, pero ja gyanatzøcøpø vøjø.
TIT 1:12 Tum mismo Creta cucnasombø pøn tza'maṉvacpapø'is eyapø tza'maṉvajcocuy nømu: “Creta cucnasomda'mbø suchajpa mumu jama. Como si fuera tza'mø copønse ityajpa, cu'tjetjetneyajpa, ji'ndi sun yosyajque'ta”.
TIT 1:13 Viyuṉbø tiyø oy cham je'is. Por eso hay que va'cø mi ⁿojnayajø mø'chøqui je aṉgøma'cø'yoyajpapø va'cø vya'ṉjajmoyaj de veras,
TIT 1:14 va'cø jyana tzøjcayaj cuenda Israel pø'nista'm 'yundzame, y va'cø jyana tzøjcayaj cuenda 'yaṉmayajpapø pø'nis lo que jyajmbø'yajupø'is viyuṉbø aṉma'yocuy.
TIT 1:15 O'ca pø'nis chocoy cøvajcupø, entonces para jic pøngøtoya aunque ti cøvajcupøte; y o'ca yachqui'pspa y ji'n vya'ṉjajmoye, entonces ni ti ja it cøvajcupø jic pøngøtoya. Hasta qui'psocuy yatzi'aju y ji'n qui'psmin vøjø.
TIT 1:16 Nømyajpa que cyomusyajpati Dios; pero cuando ndø ispa lo que chøcyajpase, ndø tzi'pa cuenta que ji'n cyomusyaj Dios. Ityajpa como ji'n ndø vø'møyise y ji'n cyøna'tzøyaj ni iyø, y ni ti ji'n mus chøcyaj vøjø.
TIT 2:1 Pero mijtzi hay que va'cø mi ndza'maṉvac vøjpø aṉma'yocuy.
TIT 2:2 Tzajmayaj achpøta'mbø va'cø qui'psyaj tyumø chocoy y vøjø, y va'cø cyoqueñaj cuenta mumu ticøsi, y va'cø vya'ṉjamyaj más vøjpø tiyø, vøjpø pønse va'cø syuñaj tyøvø, y va'cø nømaṉyaj aunque icøs pasencia.
TIT 2:3 Jetsetique't tzajmayaj tzamyomota'mbø va'cø ityaj vøjø como si fuera Diosisame ñe'ta'm, va'cø jyana cøsujtzøyaj eyata'mbø; ni va'cø jyana no'tyajø, y va'cø 'yaṉmayaj cøyin vøjta'mbø ote;
TIT 2:4 va'cø chajmayajque'tati une yomo va'cø cyoqueñaj cuenta, va'cø syuñaj jyaya, y va'cø syuñajque'tati 'yune;
TIT 2:5 va'cø mus cyøpiṉyaj vøjpø tiyø; va'cø ñø'it tumøpø qui'psocuy tumbø jyayacøsi, va'cø cuendatzøc tyøc, mumu jamase va'cø ityaj vøjø, va'cø cyøna'tzøyaj ñe' jyaya. Jetse ni i ji'n mus ñømø que Diosis 'yote ji'ndi vyøjpø.
TIT 2:6 Jetseti tzajmayque't uñbøn que va'cø cuendatzøcyaj vyin va'cø jana qui'psyaj yatzipø tiyø.
TIT 2:7 Mitz mumu hay que va'cø mi ndzøc vøjpø tiyø, va'cø isyaj eyata'mbø'is que vøj jetse va'cø ityajque'ta. Aṉmayø mi ndumø chocoy. Quipsmin vøjø lo que tiyø nø mi aṉmayumbø.
TIT 2:8 Hay que va'cø mi vejvejney vøjø, vøjpø mi ṉguipsocuji'n. Jetse ji'n mus maṉ nømyajø que ji'n vøjpø qui'psocuji'n nø mi aṉmayu. Jetse maṉba cyotza'ajyaje ngui'sayajpapø'is, porque ji'n mus maṉ nømyajø que yatzipø ti nø mi ndzøjcupø.
TIT 2:9 Tzajmayaj coyosyajpapø va'cø cyøna'tzøyaj ñe'c cyomi y va'cø chøcyajø mumu tiyø lo que suñajpase cyomi'is; va'cø jyana aṉdzoṉyajø,
TIT 2:10 va'cø jyana nu'myajø. Hay que va'cø isindzi' cyomi que chøcpa lo que chajmayuse. Hay que va'cø chøc vøjø aunque ti yoscuy va'cø istøjø que vøjpøte Diosis 'yaṉma'yocuy. Diosis tø yaj cotzocpa.
TIT 2:11 Porque yøti quejpa mumu pøngøtoya jujche Diosis tø cotzoṉba ñe' vyø'ajcupit, va'cø tø cotzoctamø.
TIT 2:12 Tø tza'mindzi'tamba va'cø ndø tzactam lo que ji'n syunise Diosis, y va'cø jana ndø aṉsundamø tzi'ṉyajpapø tiyø nascøspø. En cambio vøjpø qui'psocupit va'cø tø ijtamø; va'cø tø ijtam vøjø Diosis syunbase, mientras yø'c tø ijtam nascøsi.
TIT 2:13 Porque it vøjpø tiyø maṉbapø tuqui. Tø sundamba va'cø minø sø'ṉbapø Jesucristo tø Yajcotzocpapø'is, y ñe'cø myøja'ṉombø Dios.
TIT 2:14 Je'is chi'ocuyaj vyin va'cø cya' para tø øtzcøtoyata'm va'cø tø yac libre'ajtamø, y va'cø tø yaj cotzoctamø va'cø tø jana ndzøjcaṉøtyamø más yatzitzoco'yajcuy. Y tø cøvajcøtyamu ndø cojaji'ṉ va'cø tø ijtam como si fuera ñe'c Jesucristo'is pyønse, va'cø ijtam ø ṉganas va'cø ndzøctam más vøjpø tiyø.
TIT 2:15 Jetse vøjø va'cø mi aṉmayajø, y va'cø mi ndza'mindzi'yajø, y va'cø mi ojnayajø va'cø jana chøcyaj yatzipø tiyø. Jetse tza'mindzi'yajø ijtuse mi aṉgui'mguy. Uy mi myenoschøc ni i'is.
TIT 3:1 Yac jajmutzøcyajø que tiene que va'cø cyøna'tzøyaj gobierno y mumu aṉgui'myajpapø, va'cø chøcyaj lo que jujche 'yaṉgui'myajpase y va'cø ityaj listo va'cø chøcyaj mumu vøjta'mbø tiyø,
TIT 3:2 va'cø jana yachcø'o'nøyaj ni iyø, ni va'cø jyana quipyajø, pero va'cø cyotzoṉyaj mumu pøn, va'cø vøj nømaṉyaj mumu pøn.
TIT 3:3 Porque jetsetique't tø øtz ijtamuna'ntzi como jovipø ponse, ji'na'n ndø ṉgøna'tzøtyam ni iyø, pø'nis tø aṉgøma'cøyajpana'ṉ. Ne'c ndø ṉgusto sunbana'ṉ ndø tzøctamø, y sunbana'ṉ ndø tzøctam tø yac tzi'ṉdambapø aunque tiyø, y ja mus ndzactamø. Y sunbana'ṉ yacsutzøctam ndø tøvø, ji'na'ṉ sundame va'cø ijtam vøjø. Ndø qui'satyambana'ṉ eyata'mbø, y je'ista'm tø qui'satyaṉgue'tpatina'ṉ.
TIT 3:4 Entonces Diosis tø Yajcotzocpapø'is, je'is tø isindzi'u que ñe'c tø toya'ṉøpya y tø sunba mumu pøn.
TIT 3:5 Y je'is tø yaj cotzoctamu tø to'ya'ṉøtyamu aṉcø. Porque ji'n tø cotzoctame aunque ndø tzøjcu aṉcø vøjpø tiyø. Sino je'is tø yac tzu'ṉapya ndø coja va'cø tø it como si fuera pø'najuse como jomepø pøn. Masanbø Espiritu Santo'is tø yac jomevitu'pa.
TIT 3:6 Diosis algo yac min øtzcøs Espiritu Santo Jesucristoji'ṉ tø Yajcotzoctambapø'is.
TIT 3:7 Jetse Diosis tø pøjcøchoṉba ñe'c vyø'ajcupit. Como tum erejencha maṉbase tø pøjcøchoṉdame, jetse maṉba tø pøjcøchoṉdam mumu jamapø itcuy ndø jo'ctambapø.
TIT 3:8 Viyuṉete muspa tø nømø que oyupø'is vya'ṉjam Dios tiene que va'cø cuenda tzøc vyin va'cø chøc vøjpø tiyø, y jetse su'nbøjtzi va'cø mi ndzamsaj mumu jama. Jetsepø tza'maṉvajcocuy vøjø mumu pøngøtoyata'm. Y jetse va'cø ndø tzøcø masti vøj maṉba tø ijtame.
TIT 3:9 Uy maṉ mi onguip jovi onbapøji'n. U mi nøjvindzamdzamneyu ni jutipøji'ṉ. Y uy mi ṉguipcuy chøcø ita'mna'ṉ mi janda tzu'ṉguy. Uy mi onguip Moisesis 'yaṉgui'mgucyøsi. Porque jetsepø quipcuy ni ticøtoya ji'n yose, suniti maṉba mi 'yonguiptame.
TIT 3:10 O'ca tum pø'nis vye'nbutyajpa vene pøn va'cø ñø'ityaj eyapø qui'psocuy, tzajmayø menac que ji'ndyet vøjpø ti nø chøjcupø. O'ca ji'n myane, yac maṉ emøc.
TIT 3:11 Porque jetsepø pø'nis qui'psocuy ji'ndyet vøjpø y nø cyojapa'tu. Y mismo ñe'c myuspa que ji'ndyet vøjpø ti nø chøjcupø.
TIT 3:12 Cuando øtz maṉba ṉgø'vej Artemas o Tíquico mitzcø'mø, cuando jet nu'cyajpa mitz ijtumø, coje'csø va'cø mi myaṉ Nicópolis cumgu'yomo, jiṉø va'cø tø pa'tø. Porque ṉguipsmi'nøjtzi que jiṉø maṉba ṉgøjtay pacac aṉsøṉ.
TIT 3:13 Cotzoṉa mø'chøqui aṉgui'mocuji'n co'o'nopyapø Zenas y cotzoṉgue'tati Apolos va'cø mus myaṉyajø, va'cø jyana tzøjcayaj ni ti'is falta para tyuṉgøtoya.
TIT 3:14 Ndø tøvøta'm hay que va'cø 'yaṉmayajø va'cø chøcyaj aunque ti vøjø va'cø cyotzoṉyaj nø tyoya'isyajupø. Jetse ji'n maṉ ityaj suniti, porque cotzo'ṉoyajpa.
TIT 3:15 Mumu yø'c ityajupø'is øtzji'ṉ mi ṉgyø'vejayajpa dyus. Yuschi'yajø mumu tø sundambapø'is ndø va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm. O'nømbyøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉdam mumu mitzta'm ñe' vyø'ajcupit. Amén.
PHM 1:1 Øjchøṉ Pablo, somdøjøjtzi Jesucristo'is 'yote ndzamba'ancø'tzi. Øjtzi y ndø va'ṉjamocuy tøvø Timoteoji'ṉ nø mi ⁿjajyaytam carta mijtzi Filemón, vøti mi sundamba øjtzi mijtzi ndø yoscutyøvøta'm.
PHM 1:2 Y jic yomopø ndø va'ṉjajmocuy tøvø Apia jajyandyaṉgue'tpati øjtzi y jetseti jajyandyaṉgue'tapati Arquipo. Arquipo'is tø cotzoṉdamu va'cø tø coquijpatyam ndø Comi'is 'yote. Y jajyaṉgue'tpøjtzi tu'myajpapø mi ndøjcomda'm va'cø vya'ṉjamyaj Dios.
PHM 1:3 O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉdam ñe'c vyø'ajcupi'jtam y va'cø mi yac ijtam contento.
PHM 1:4 Nøjapyøjtzi yøscøtoya Dios mumu jama cuando o'nømba Dios. Va'ṉgapyøjtzi va'cø mi ngyotzoṉ jetis.
PHM 1:5 Porque ma'nøjtzi nø chamdøjupø jujche mi sunba y mi va'ṉjamba ndø Comi Jesucristo, y mi suñajpa mumu Diosise ñe'ta'm.
PHM 1:6 Va'ṉgapyøjtzi va'cø mi ṉgyotzoṉdam Diosis va'cø mus mi ndza'mindziyaj eyata'mbø pøn mi va'ṉjajmoṉgutya'm, y por eso va'cø cyønøctyøyøyajø que Jesucristo'is cyojtayu mumu vøjpø qui'pscuy lo que ijtupø mi ndzoco'yomo.
PHM 1:7 Atzi, casøpyøjtzi vøti, tzi'ṉbø'pøjtzi porque mi suñajpa ndø tøvøta'm, y por eso mi ṉgotzoṉyajpa, y por jicpit casøyajpa choco'yomo vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
PHM 1:8 Por eso aunque øtz Cristo'is ø cøveju, y it ø derecho va'cø mi 'yaṉgui'mø lo que ti vøjø va'cø mi ndzøcø,
PHM 1:9 pero ji'n ø mi 'yaṉgui'mi. Sino mi ⁿva'cpøjtzi va'cø mi mbøjcøchoṉ Onésimo mi ⁿvø'ajcupit porque mi ndø sunba aṉcø. Como øjchøṉ Pablo øtz tzambønam chøṉø, y yøti somdøjøjtzi Jesucristo'is 'yote ndzamba ancøjtzi, por eso jetcøtoya mi
PHM 1:10 ⁿva'cpøjtzi va'cø mi mbøjcøchoṉ ø ⁿune Onésimo. Øjtze ⁿune porque je'is vya'ṉjajmay ø onde lo que øtz ndzajmayupø cuando preso'om ijtu'ctzi.
PHM 1:11 Vi'napø tiempo Onésimo ja yos vøjø para mitzcøtoya, pero yøti yospa'am vøjø para øtzcøtoya, y para mitzcøtoya manba yosque't vøjø.
PHM 1:12 Øtz nø ṉgø'veju Onésimo mitzcø'mø. ⁿVa'cpa øjtzi favor va'cø mi mbøjcøchova Onésimo como mi mbøjcøchoṉbase øtz sunbapø.
PHM 1:13 Sunjo'pyana'ṉtzi va'cøna'ṉ chø'y øtzji'ṉ Onésimo va'cøna'ṉ cotzo'ṉøjtzi como si fuera mitz ndø cotzoṉuse mientras øtz preso'omo ijtøjtzi Diosis vøjpø 'yotecøtoya.
PHM 1:14 Pero ji'nø sun yac tzø'y hasta que mitz mi ndzamba o'ca mi vø'mø'mbyati. Porque su'nbøjtzi va'cø mi ndø cotzovø mi ṉgustopit, y ji'ndyet obligado; que tal øtz yac tzø'pyøjtzi y ji'n mi vyø'møyi.
PHM 1:15 Onésimo oyocsyo tzu'ṉ mitzcø'mø para usyaṉ oracøtoya va'cø mi mbøjcøchoṉgue'tati para mumu jamacøtoya.
PHM 1:16 Pero yøti ji'ndyet como nø mi ⁿñøyosuse, sino como si fuera mijtze muṉgui mi sunbapøse. Y jetse masti vøjø porque øtz vøti su'nbøjtzi Onésimo; y mitz más vøti maṉba mi sunque'te. Ji'n solo como nø mi ⁿñøyosuse maṉba mi suni, sino como mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøtique't porque je'is vya'ṉjamgue'tpati ndø Comi.
PHM 1:17 O'ca de veras que mitz mi ndø va'ṉjajmocuy tøvø, entonces pøjcøchoṉ Onésimo como si fuera øtz mi ndø mbøjcøchoṉuse.
PHM 1:18 O'ca algo ti mi ñchøjcayu, o'ca mi jya'ndzapya algo tumin, jachø'y ø ṉguenta'ṉomo va'cø øtz yac vitu'ø.
PHM 1:19 Øjchønø Pablo, øtz nø'mø ⁿjajyayu ø ṉgø'pit que øtz maṉba yac vitu'i, aunque muspana'ṉ mi nøjayø que øtz mi ndzajmay ote va'cø mi ṉgyotzoca y por eso como si fuera hasta mi ⁿvindit mi ndø ja'ndzapya.
PHM 1:20 Jø'ø, atzi, tzøc como mi ⁿva'cpase porque mi va'ṉjamba ancø ndø Comi, y jetse ma mi ndø yaj casøyi. Y jetse maṉba mi ndø yac it contento ø ndzoco'yomo jujche mi ndø tøvø, porque parejo ndø va'ṉjamdamba Jesucristo.
PHM 1:21 Nø mi ⁿjajyayu porque muspøjtzi que viyuṉsye maṉba mi mbøjcøchoṉ Onésimo lo que jujche øtz sunbase øjtzi, y maṉba mi ndzøjcaṉøy más que mi ndzajmayuse.
PHM 1:22 También tø vøjøtzøjcay ø ⁿjejcuy, porque mitz mi o'nøndyamba Dios va'cø mus maṉ mitzcø'mø; y por eso nø mususe que Diosis ma'ṉbø yac maṉ mitzcø'mø.
PHM 1:23 Yø'cti itque'tuti preso'omo ø va'ṉjajmoṉguy tyøvø Epafras. Preso'omo itque'tuti Jesucristo'is 'yote nø chajmayu ancø. Je'is mi ṉgyø'vejapya dyus.
PHM 1:24 Mi ṉgyø'vejayajque'tpa dyus Marcosis y Aristarco'is, y Demasis y Lucasis; parejo yosyajpapø øtzji'n.
PHM 1:25 O'nømbyøjtzi ndø comi Jesucristo va'cø mi ngyotzondam mi ndzoco'yomda'm ne'c vyø'ajcupit. Amén.
HEB 1:1 Ya'møcpø tiempo'omo Diosis chi'yaj tza'maṉvajcoyajpapø pøn qui'psocuy va'cø 'yo'nøyaj ndø peca jata tzu'ṉgutya'm. Ji'n tum nac 'yo'nøyaju y eyaseta'm 'yo'nøjaju.
HEB 1:2 Pero jøsi'cam yøṉ ultimota'mbø jama'omo Diosis cyø'vej ñe 'Yune va'cø tø o'nøtyamø. Je 'Yuneji'ṉ Diosis jyomejcu mumu ti aunque jut ijtupø, y ndø Janda Diosis chamdzi' aunque tiyø 'Yune.
HEB 1:3 Diosis 'Yune sø'ṉba Diosis myøja'ṉo'majcupit; y ndø Janda Dios jujchete, igual jetseti 'Yuneque't. Diosis 'Yune'is aunque ti chøcpa pyømiji'ṉ va'cø itø; yac itpa auṉque tiyø pømi'øyupø 'yoteji'ṉ. Oyu'cam ndø yac tzu'ṉatyam ndø coja, entonces po'cs aṉgui'mguy po'cscu'yomo tzajpomo, Diosis chø'na'ṉomo, va'cø myøja'ṉ aṉgui'mø.
HEB 1:4 Más yac møja'ṉo'maj Diosis yøṉ 'Yune que ni ji'n angelesta'm; y chamdzi'u como erejencha cuenta más møja'ṉombø ñøyi que ji'n angelesta'm.
HEB 1:5 Porque ni jutipø angeles ja ñøjay nunca Diosis: Øjchøṉ mi Une. Yøti yaj quejpøjtzi que øjchøṉ mi ndø Janda. Cuando ndø Janda Dios nømu: “Øjchøṉ je'is Jyata”; ja ñømø o'ca angelesis jyatata'm. Y cuando nømu: “Øjchøṉ Une jicø”; ji'ndyet angeles o chame que 'yuneta'm.
HEB 1:6 Pero cuando Diosis cyø'vej vi'napø y myøja'ṉombø 'Yune nascøsi nømu: Tiene que va'cø cyøna'tzøjayaj ø ⁿUne mumu angelesista'm.
HEB 1:7 Diosis chamque'tu jujcheta'm chøcyaj angeles, nømu: Ndzøcyajpøjtzi angeles como savasepø; y angeles yosayajpapø'stzi ndzøcyajpa øjtzi como juctyøc nemase.
HEB 1:8 Pero cuando ndø Janda Diosis chamu jujchete 'Yune, ñøjayu: Mijtzømete Dios; mitz maṉba mi 'yaṉgui'mi mumu jamacøtoya. Maṉba mi 'yaṉgui'm vøjø, maṉba mi ndzøc vøjpø aṉgui'mguy.
HEB 1:9 Vøjpø aṉgui'mguy mi sunba aṉcø, y yatzitzoco'yajcuy ji'n mi suni; jetcøtoya mijchøṉ mi ndø Dios øjtzi. Øtz mi ⁿyaj casø'yøjtzi más que menos eyata'mbø pøn casøyajpase.
HEB 1:10 Y ndø Janda Diosis ñøjmacye'tu 'Yune: Mitz mi Ngyomite, chu'ṉgu'yomo mi ndzøctzo'tz myøjase nas, y mi ṉgø'ji'n mi ndzøc tzap.
HEB 1:11 Tzap y nas maṉba yajyaje, pero mitz mumu jama maṉba mi indi. Como tucu peca'ajpase, jetse mumu ijtuse tzap y mumu ijtuse nas maṉba peca'ajyajque'te.
HEB 1:12 Como tucu ndø pacsaṉne'cpase, y ndø tzacpa cuando peca'ajpa, jetse maṉba mi ṉgacpø'yaj tzap y nas. Pero mitz mumu jamase maṉba mi indi, nunca ji'n ma yaj mi nguenguy.
HEB 1:13 Diosis nunca ja ñøjay ni jutipø angeles: Po'cs ø ndzø'na'ṉomo va'cø mi 'yaṉgui'mø, hasta que øtz yac mochquecyajpøjtzi mi ṉgui'sayajpapø'is como si fuera mi ṉgøte'nøyajuse.
HEB 1:14 Nunca ja ñøjay ni jutipø angeles jetse, porque mumu angeles espirituta'mete yosyajpapø. Diosis cyø'vejyajpa angeles va'cø cyotzoṉyaj pøn maṉbapø cotzocyaje.
HEB 2:1 Por eso más syunba va'cø ndø jajmundzøctam ndø tumø tzocoy lo que ndø mandamuse, jana ndø ndocojaye.
HEB 2:2 Porque Diosis 'yote angelesis chajmayajuse, viyuṉbø tiyete. Y oyuse tuc vi'na, o'ca aunque i'is chøc yatzitzoco'yajcuy y ja cyøma'nøjayajø angelesis chajmayajuse, entonces Diosis yaj coja'aju ijtuse cyoja.
HEB 2:3 Entonces más peor yøti øtz ji'n ma tø cotzoque o'ca ji'n ndø cøma'nøy mismo ndø Comi'is chamuse. Porque mismo ndø Comi'is chamu maya'aṉbø cotzojcocuy; ji'n na's angelesisti chajmayaju. Ndø Comi'is chamdzo'tz vi'na, y myañajupø'is tø tzajmayajque'tpati jujche cham ndø Comi'is.
HEB 2:4 Y mismo Diosis yaj queju que viyuṉdzamyaju; porque tza'maṉvajcoyajpapø'is chøcyaju seña, y myøja'ṉomda'mbø tiyø, y milagro'ajcuy Diosis pyømiji'ṉ. Jetse yaj queju que viyuṉbø ti nø chajmayaju. Y Masanbø Espiritu Santo chi'yajque't Diosis tumdum pøn como jujche syunbase ñe'c Diosis.
HEB 2:5 Porque Diosis ja chamdzi'yaj angeles va'cø 'yaṉgui'myaj nascøsi cuando maṉba cyot jomepø aṉgui'mguy lo que ndø tzamdamupø.
HEB 2:6 Porque Diosis 'yote jachø'yuse it jachø'yupø que tum pø'nis ñøjay Dios: ¿Quién sabe ticøtoya mi jajmundzøcyajpa pønda'm, como pøn ji'n ti yoscuy? ¿Quién sabe ticøtoya mi ṉgüendatzøcyajpa pøn, como ti jana tita'mdite?
HEB 2:7 Usyta'm menospø mi ndzøcyaj pøn que angelesta'm. Pero jøsi'cam mi ndzi'yaj pøn myøja'ṉo'majcuy y mi yac vøcotzøcyajtøju. Y mi ⁿyac aṉgui'myaj mi ndzøjcupø ticøsi.
HEB 2:8 Mitz mi ndzajmayu que pøn maṉba covi'najø'aje mumu ticøsi. Así es que como Diosis yac aṉgui'myaj pøn mumuticøsi, ni ti ja it que ji'n 'yaṉgui'myajepøcøsi pønda'm. Pero ndø tzi'pa cuenta que ji'ndøc nø 'yaṉgui'myaj pøn mumu ticøsi yøti.
HEB 2:9 Pero ndø tzi'que'tpa cuenta que Diosis cyot Jesús usyta'm menospø que angeles. Pero porque oyu ancø is toya, y oyu ancø ca'e, por eso yøti yac møja'ṉo'maju y yac vøcotzøctøju. Jetse chøc Jesusis va'cø toyavini tø coca'tam mumu pøn Diosis vyø'ajcupit.
HEB 2:10 Aunque Diosis jyomejcu mumu tiyø y vyingøtoyati ijtu aunque tiyø, pero vøjpø ti chøjcu va'cø chac 'Yune va'cø toya'isø. Porque jetse ta'nemø chøjcu Jesusis ijtusena'ṉ pyena va'cø chøcø va'cø mus yaj cotzocyaj vøti pøn va'cø 'yune'ajyajø. Porque Jesús cotzocyajupø pø'nis vyindu'ṉajpapø va'cø ñømaṉyaj tzajpomo.
HEB 2:11 Porque cømasa'nø'yopapø y cyømasa'nøyajupø tumbøtit Jyata, por eso ndø Comi'is ji'n cyotza'aye va'cø myuqui'ajyaj cyømasa'nøyajupø.
HEB 2:12 Porque jachøyuse Diosis 'yote nømba: Øjtze mi Dios; ma'ṉbø ndzajmay ø ndøvø jujche mi ndzøcpa. Ma'ṉbø mi ⁿvajnay mi møja'ṉo'majcuy tu'myajpamø va'ṉjajmocuy tøvø.
HEB 2:13 También nømba: Muspøjtzi que Diosis maṉba cotzove. Y nømque'tpa: Yø'c ijtø øjtzi ø uneji'ṉ lo que Diosis ø tzi'yajupø.
HEB 2:14 Como tø øjta'm tø Diosis 'yuneta'm, tø sispø pønda'møṉø y tø nø'pinøtyamu; por eso jetseti Jesús sispø pø'naju y nø'pinøyupø pø'naju. Entonces ca'u va'cø yaj muspapø'is tø yaj ca'ø. Porque muspapø'is tø yaj ca' yatzi'ajcuyete.
HEB 2:15 Jetse mumu jama ndø na'tztambana'ṉ porque maṉba tø ca'tame y ji'na'ṉ tø ijtam vøjø. Pero Jesús ca'u va'cø tø yaj cotzoctamø va'cø jana ndø na'tztam ndø ca'cuy.
HEB 2:16 Porque viyuṉse Jesús ja minø va'cø cyotzoṉyaj angeles, sinø minu va'cø øtz tø cotzoṉdamø como Abraha'mis tø 'yuneta'm.
HEB 2:17 Por eso ijtuna'ṉ pyena va'cø pyø'naj como pyøndøvøse, como nascøspø ndø tøvøse va'cø itø mumu ticøsi, va'cø tø toya'ṉøtyamø, y va'cø chøc vøjø øtzcøtoya myøja'ṉombø pane'ajcuy Diosis vyi'naṉdøjqui: va'cø yac tzu'ṉay ndø coja va'cø tø pøjcøchoṉ Diosis.
HEB 2:18 Porque Jesús toya'isu cuando chøjquispana'ṉ yatzi'ajcu'is a ver o'ca muspa yaj cojapa'tø. Por eso cuando tø tzøjquisque'tpa yatzipø'is tø øjtzi, Jesusis muspa tø cotzoṉdamø porque chøjquisque'tpana'ṉ ñe'cø yatzipø'is.
HEB 3:1 Entonces ø mi va'ṉjajmocuy tøvøta'm, Diosis mi ṉgyøpiṉdamupø ñe'cøtoya, y mi ⁿvyejandyamupø va'cø maṉ mi ijtam ñe'cji'ṉ tzajpomo. Como jetse chøc Diosis, por eso tzi'tam cuenta mø'chøqui Jesús. Porque jic Jesús Diosis cyø'vejupø, y como jujche ndø va'ṉjajmoṉguy, Jesús pane covi'najøte.
HEB 3:2 Porque je'is chøjcu como cyø'veju'is syunbase; igual como ya'møcpø pøn Moisesis chøjcu vøjpø yoscuy mumu Diosis cyumgu'yomo.
HEB 3:3 Porque como chøjcupø'is tøc más vøjcotzøctøju que menos ji'n tøc, jetse Jesús más myøja'ṉombø que menos Moisés.
HEB 3:4 Porque aunque jujchepø tøc, pø'nis chøcpa; pero chøjcupø'is mumu tiyø, Diosisete.
HEB 3:5 Viyuṉse Moisés vøj o yose Diosis nascøspø cyumgu'yomo como ñu'cscuy, chamdzo'tzu lo que más claro tza'maṉvactøju jøsi'cam.
HEB 3:6 Pero como Jesús ji'ndyet ñu'cscuy, Diosis 'yunete, aṉgui'mba vøjø Diosis cyumgu'yomo. Y Diosis cyumguy tø øjta'mønø o'ca ndø tumø tzocoy ndø va'ṉjajmdamba y tø casøtyamba mientras ndø jo'ctamba vøjpø tiyø hasta que ndø pøjcøchoṉdamba.
HEB 3:7 Por eso u mi ndzac mi va'ṉjajmoṉguy. Porque Masanbø Espiritu Santo nømba: Yøti o'ca mi majnambya Diosis 'yote;
HEB 3:8 u jana mi ṉgøma'nøyø, como ya'møc chøcyajuse ja ijnømømø ya'møcpø pø'nista'm. Porque ja syun chøcyaj como øtz sunbase y tzøjquisyaj øjtzi a ver o'ca qui'syca'pøjtzi.
HEB 3:9 Porque jetse mi mbeca jata tzu'ṉgu'is tzøjquisyajøjtzi. Porque cuarenta ame isyaju jujche ndzøjcøjtzi, pero ja syun va'ṉjamyajøjtzi.
HEB 3:10 Por eso yaj qui'syca'yaj øjtzi jic pø'nis, y nø'møjtzi: “Puro tococuy qui'psyajpa choco'yomda'm, nunca ja o qui'psyaj vøjø, nunca ja syun cyønøctøyøyajø øtz sunbase”.
HEB 3:11 Por eso qui'syca øjtzi y viyuṉdza'møjtzi ø nøyiṉgøsi: “Nunca ji'n maṉ tøjcøyaje maṉbamøna'ṉø ndzi'yaj sapøjcuy”.
HEB 3:12 Entonces como jetse nøm Espiritu Santo, por eso øjtzø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvø, tzøctam cuenda u mi nø'ijtam jetsepø qui'psocuy yatzipø; u mi jana va'ṉjamda Dios. O'ca ji'n mi va'ṉjamdame, maṉba mi jajmbø'tam quenbapø Dios.
HEB 3:13 Sino mientras ijtutøc hora, nay ña tzajmatyandøjø tumdum jama va'cø jana mi 'yaṉgøma'cøtyandøjø yatzipø tiji'ṉ. Porque o'ca mi aṉgøma'cøtyandøjpa yatzipø ti ji'ṉ, ji'nam ma mi sundam vøjpø tiyø.
HEB 3:14 Porque maṉba tø ijtam vøjø Cristoji'ṉ o'ca ndø va'ṉjamdzo'tzuse, jetse ndø tumøtzocoy ndø seguitzøcøpa hasta junche'ṉomo.
HEB 3:15 Pero yøti hora'am; porque it Diosis 'yote jachø'yuse: Yøti o'ca mi manba je'is 'yote; u mi jana ṉgøma'nøyø, como ya'møcpø hora'omo qui'sayajøjtzi cuando ja ijnømømøna'ṉ vityaju.
HEB 3:16 Porque mumu pøn Moisesis nøtzu'ṉyajupø Egipto nasomo, je'is o qui'sayaj Dios, porque ja cyøma'nøjayaju ti chajmayajupø.
HEB 3:17 Y cojapa'tyaju, yaj qui'syca'yaj Dios cuarenta ame; y jiṉ ca'yaju ni i ja ityømø.
HEB 3:18 Y mumu lo que ja vya'ṉjamyajøpø'is; jet ñøjmayaju Diosis ñe'c ñøyicøsi: “Nunca ji'n ma mi ndyøjcøtyam maṉbamøna'ṉ mi ndzi'tam sa'pøjcuy”.
HEB 3:19 Entonces ndø tzi'tamba cuenta que ja mus tøjcøyajø porque ja vya'ṉjamyaj Dios.
HEB 4:1 Así es que como Diosis chamu que muspatøc tø sapøctam ñe'cji'ṉ, por eso tiene que va'cø ndø na'ndzø uytim it tø øjtzomda'm tumda'm ja it cuenta o'ca maṉba sapøcyaj Diosji'ṉ.
HEB 4:2 Porque igual como jic ya'møcta'mbø pønda'm tzajmayajtøj vøjpø ote, jetseti øtz tø tzajmatyandøjque'tu. Pues jicta'm tzajmayajtøju, pero ja ñøvø'ayajø porque ja vya'ṉjamyajø.
HEB 4:3 Pero tø øjtzi tø va'ṉjamdambapø'is muspa tø sapøctam Diosji'ṉ. Porque Dios nømu: Jetcøtoya qui'syca'øjtzi, ndza'møjtzi ø nøyiṉgøsi, nø'møjtzi que ni jujche ji'n ma sapøcyaj øtzji'ṉ. Jetse nøm Dios aunque cuando chøc yøṉ nas, jicsye'c tucpø' yoscuy.
HEB 4:4 Porque it jachø'yupø jujche chøc Diosis cu'yapya jama'omo, nømba: Cu'yapya jama'omo Dios sapøjcu, tujcumna'ṉ yoscuy.
HEB 4:5 Y itque'tuti Diosis 'yote jyaychø'yuse que nøm Dios: Ji'n maṉ syapøcyaj øtzji'ṉ.
HEB 4:6 De toda manera tiene que va'cø syapøcyaj vene'aṉbøn, porque oyupø tzajmayajtøj vi'na ja syapøcyajø porque ja cyøma'nøyajø.
HEB 4:7 Pero Diosis chamu eyapø jama; y yøtipø jamamete. Porque cøjtu'came je jama cuando ja syapøcyajø, jøsicam Diosis chajmayaj Israel pøn jujche maṉba tucnøm más jøsi'cam, porque Diosis chi' David qui'psocuy va'cø ñømø: Yøti o'ca mi manba Diosis 'yote, u mi jana ṉgøma'nøyø; cøma'nøyøti.
HEB 4:8 Porque o'ca Josue'is chi'yajuna'ṉ jic ya'møcpø Israel pønda'm sapøjcuy, entonces Diosis ja chamøna'ṉ eyaco jama va'cø tø sapøctamø.
HEB 4:9 Pero como jetse chamu, jetcøtoya manbatøc it masanbø sapøjcuy va'cø syapøcyaj vya'ṉjamyajpapø'is Dios.
HEB 4:10 Porque cuando tø sapøctamba, maṉba ndø tzactaṉgue't ndø yoscuy como Diosis chajcuse yoscuy.
HEB 4:11 Por eso hay que va'cø ndø penatzøc ndø vin va'cø mus tø sapøc Diosji'ṉ, va'cø jana tø tzø'y a'ṉgomo ji'n ndø cøma'nøyi aṉcø, como chøcyajuse ya'møcpø pø'nis.
HEB 4:12 Porque Diosis 'yote quenbapøte y pømi'øyupøte. Como metz vinbø espada tøjcøpyase jojmo ndø sismo, jetse cuando ndø manba Diosis 'yote, más jojmo tøjcøpya ndø tzoco'yomo ijtumø ndø espiritu y ndø qui'psocuy, suñi va'cø tø yac musø jujchepø pønda'møṉø. Tø yac muspa jujchepøte ndø qui'psocuy y tø yac muspa o'ca vøjø ji'n vyøjø ndø ngui'pscøpo'papø.
HEB 4:13 Diosis cyomuspa aunque ti ñe'c chøjcuse, ja it ni ti ji'n cyomusipø je'is. Je'is ispa y cyomuspa aunque tiyø, y je'is vyi'naṉdøjqui tiene que va'cø ndø andzo'ṉoya ijtu ancø ndø coja.
HEB 4:14 Entonces it myøja'ṉombø ndø pane covi'najø, Diosis 'Yune Jesús, y jet tøjcøy tzajpomo Diosis vyi'naṉdøjqui. Por eso hay que va'cø mumu jama más ndø va'ṉjamø jana ndø jajmbø' nunca.
HEB 4:15 Yøṉ ndø møja'ṉombø pane covi'najø'is tø toya'ṉøtyamba porque tø mochita'mbøte. Y como tø tzøjquistøjpa va'cø jujche tø yac tocoya, ñe'c jetseti tzøjquistøjque't aunque ticøsi igual como tø øtzta'm, pero jet ja cyojapa'tø.
HEB 4:16 Por eso hay que jana na'tzcuy va'cø ndø o'nøtyam myøja'ṉ aṉgui'mbapø Dios porque je'is tø sundamba. Muspa ndø o'nøtyamø va'cø tø toya'ṉøtyamø y va'cø tø cotzoṉdamø ñe'c vyø'ajcupit cuando nømøme ndø sundamu'øc.
HEB 5:1 Porque mumu myøṉa'nombø pane cøpiṉyajtøjpa pø'nomo, y cyotyajtøjpa va'cø cyø'oñaj pyøndøvø Diosis vyi'naṉdøjqui, va'cø pyøjcøchoṉyaj Diosis ñøyicøsi pø'nis syunchi'yajpapø tiyø, y va'cø yaj ca'yaj pø'nøcuy pø'nis cyojacøtoya. Y como je pane mochipø pønda'mdique't, de repente quecyajpa coja'omo.
HEB 5:2 Por eso muspa ñømaṉjay pasencia pyøndøvø ji'n myusyajepø'is ni tiyø y ityajupø'is cyoja.
HEB 5:3 Y como itque'tuti ñe cyoja, tiene que va'cø yaj ca' pø'nøcuy ñe cyojacøtoya, igual como para pyøndøvø'is cyojacøtoyata'm.
HEB 5:4 Ni i ji'n mus myøja'ṉo'maj ñe'cø va'cø yac pane'aj vyin, sino Diosis ñombratzøcpa pøn va'cø pyane'ajø, como ya'møc ñombratzøjcuse Aarón.
HEB 5:5 Jetsetique't Cristo'is ja myøja'ṉomse chøc vyin ñe'cø va'cø myøja'ṉombø pyane'ajø, sino Diosis yac pane'aju. Porque ñøjayu: Mitz øjchøṉ mi une. Yøti yaj quejpøjtzi que øjchøṉ mi ndø Janda.
HEB 5:6 Chamque'tpati emøc jachø'yuse Diosis 'yote: Mitz mi nchø'pya como panese mumu jamacøtoya, como jujche pyane'ajuse Melquisedec.
HEB 5:7 Y cuando Cristo yø'cna'ṉ it nascøsi, tumø chocoy 'yo'nøy Dios, muspapø'is yaj cotzoca va'cø jyana ca'ø. Pømi y vitøm nø'cø'mø cha'maṉgueju ti syunbase. Y Diosis cyøma'nøyu ti nø vya'cu, porque Cristo'is cyøna'tzøy Dios.
HEB 5:8 Aunque Diosis 'Yune, pero toya'isu y jetse 'yaṉmayu va'cø cyøma'nøyø.
HEB 5:9 Y yøti como ji'n chøjcay falta ni ti'is, por eso muspa tø yaj cotzoctam mumu jamacøtoya mumu ndø cøma'nøtyamba'is.
HEB 5:10 Porque Diosis cyojtu Cristo va'cø chø'y como myøja'ṉombø pane igual como Melquisedec myøja'ṉombø panete.
HEB 5:11 Pues ijtutøc vøti jetsepø aṉma'yocuy va'cø mi ndza'maṉvajcatyamø; pero ji'n mus omba ndza'maṉvactamø, porque ji'n mi omba ṉgøñøctøyøtyame.
HEB 5:12 Como vøti jamam mi aṉmajo'tyamu, sununa'ṉ va'cø mi isindzi'tam mi mbøndøvø; pero ji'ndøc mi mustam mi ne'ṉgø. Porque ijtutøc pyena va'cø mi 'yaṉmandyam mi ne'ṉgø más vi'napø Diosis 'yaṉmacho'tzcuy. Como ya'une'is 'yucpase leche y ji'ndøc mus cyu'tø camamda'mbø cu'tcuy, jetse mitz ji'ndøc mus mi ṉgønøctøyøy myøja'ṉombø musocuy.
HEB 5:13 Como 'yucpa'is leche ya'unese, aṉmacho'tzupø ji'n mus ti vøjø, ti ji'n vyøjø.
HEB 5:14 Pero como jujche pønbujtupø'sam cyu'tpa camambø cu'tcuy, jetsetique't yac yosu'sam qui'psocuy y 'yaṉmayupø'sam ti vøjø, ti ji'n vyøjø va'cø ndø tzøcø.
HEB 6:1 Por eso hay que va'cø tzøjcaṉøyø hasta que ndø tzøcpa ta'nemø mumu Cristo'is 'yaṉma'yocuy, ji'ndye't va'cø ndø na's vøjø aṉmaycho'tza. Cuando ndø aṉmachøtzpa, ndø aṉmandyamba que vøjø va'cø tø qui'psvitu'tamø va'cø jana ndø tzøctocotyam ndø vin, sino va'cø ndø va'ṉjamdam Dios.
HEB 6:2 Ndø aṉmandyamba nø'yø'ocuy, y ndø aṉmandyamba ticøtoya ndø cotpa ndø cø' ndø va'ṉjajmocuy tøvø'is cyopajcosi mientras Dios nøm ndø o'nøyu, y jujche maṉba visa'yaje ca'yajupø, y como jujche Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojapit, y maṉba chamdzi'yaj itcuy mumu jamacøtoya. Como ndø mustambapø'am mumu jetseta'mbø tiyø, ji'ndyet pyena va'cø ndø aṉmandyam ji'n tumnac.
HEB 6:3 Sino que hay que va'cø ndø aṉmandyam lo que ji'ndøc ndø musipø va'cø tø aṉmatya'ndøjø. O'ca Diosis tø cotzoṉba, muspa tø aṉmatya'ndøjø.
HEB 6:4 Pero vamos a suponer que it pøn Diosis cyøsyø'ṉøjayu'am qui'psocuy, y je pøn tzi'tøju tzajpombø tiyø, y pyøjcøchoṉu'am Masanbø Espiritu Santo.
HEB 6:5 Y je pø'nis chi'u'am cuenta que vøco'nipøte Diosis 'yote, y 'yaṉjamu'am choco'yomo pømi'ajcuy maṉbapø ndø istame minbapø hora'omo.
HEB 6:6 Pues jetsepø pøn, o'ca chacpa vya'ṉjajmocuy, ni i'is ji'n mus yaj qui'psvitu'vøjøtzøcø, porque chajcu vya'ṉjajmocuy ñe'c choco'yomo. Es como que ñe'c nø yaj ca'vøjøtzøjcacye't cruzcøsi Diosis 'Yune y Diosis 'Yune yac tzøpya como cocha'ajaṉ vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui.
HEB 6:7 Porque cuando vøti vuelta quecpa tuj y nasnuṉba tujis, entonces tzocpa ti ndø nijpa; y oyupø yose, je'is cyu'tpa lo que oyupø yosaye. Y Diosis cyømasa'nøpya jetsepø nas. Jetse Diosis cyømasa'ṉøpya pøn o'ca vya'ṉjamba mumu jamase.
HEB 6:8 Pero o'ca puro yach ta'nø puro apit itpa, ji'n ndø suni jetsepø nas, y jetsetique't Diosis ji'n pyøjcøchoṉ pøn o'ca chajcupø'is vya'ṉjajmocuy, y maṉba tocoye Diosis vyi'naṉdøjqui, y último pyoṉgajpø' tzacpa.
HEB 6:9 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm mi sundambapø chøṉø, aunque jetse mi ndzajmatya'mbøjtzi, ni'aṉjamda'mbøjtzi que ji'n mi jyendzeta'm. Para mitzcøtoya it más vøjta'mbø tiyø, lo que ndø pøjcøchoṉba tø yaj cotzoctamu'camete.
HEB 6:10 Diosis aunque ti chøcpa vøjpø. Ji'n jyajmbø'i jujche mi ⁿyosaytamu porque mi sundamba ancø ñe'cø. Ji'n jyajmbø'i jujche mi ṉgotzoṉdamu mi va'ṉjajmonguy tøvø porque Diosis señe aṉcø, y nømdøc mi ṉgotzoṉdamu hasta como yøti.
HEB 6:11 Pero sunda'mbøjtzi tumdum pøn jajmecøs va'cø mi ijtamø, jajmundzøctam mø'chøqui vøjpø tiyø ñø mi ⁿjo'ctamupø hasta que mi mbøjcøchoṉdamba.
HEB 6:12 U mi ndzi' lugar mi ⁿvin va'cø mi jarga'najtamø. Sunda'mbøjtzi va'cø mi nø'ijtam qui'psocuy como pasencia'øyajupø y va'ṉjajmoyajpapø pø'nis ñø'tyajpase qui'psocuy. Porque jetseta'mbø pøn Diosis maṉba chi' vøjpø tiyø lo que chamuse.
HEB 6:13 Porque cuando Diosis chajmay Abraham ti maṉba chi', como ja itam ni i más myøja'ṉombø que ñe'cø va'cø chø'y como testigos, por eso ñe'cti testigosajque'tu.
HEB 6:14 Y ñøjayu: “Vøti maṉba mi ndzi' vøjpø itcuy, y maṉba mi yac sone'ajayaj mi ⁿune”.
HEB 6:15 Pues entonces con pasencia'ajcupit jyo'cu lo que chajmayuse Diosis hasta que chi'u.
HEB 6:16 Cuando pø'nis sunba va'cø yac va'ṉjamdøj vyin, chambøjcapya más myøja'ṉombø'is ñøyi. O'ca chambøjcapya más myøja'ṉombø'is ñøyi; yajpa onguipcuy, va'ṉjamdøjpa.
HEB 6:17 Je pøn maṉbapø chi'yaj vøjpø tiyø, Diosis nømna'ṉ syun yac musyaj viyuṉse que ji'n cyacpø 'yote, que maṉba chøqui chamuse. Por eso chambøc ñe' vyin que maṉba chi'yaje.
HEB 6:18 Jetse m'as seguro porque it metzcupyø tiyø Diosis ji'n cyacpø'ipø. Ji'n cyacpø' 'yote, y ji'n cyacpø' ñøyi. Cuando Dioscø'm ndø me'tzpa ndø cotzojcuy, jetcøs va'cø ndø pøjcøchoṉ vøjpø tiyø tø tzajmayuse; entonces como sevro ndø muspa que maṉba ndø pøjcøchoṉdam vøjpø tiyø; entonces contento tø itpa.
HEB 6:19 Como tum aja jø'mdzø'yupø, jetse tø øtz tø itque'tpa, nunca ji'n ndø jajmbø'i ndø va'ṉjajmoṉguy o'ca ndø cøcasøpya vøjpø tiyø maṉbapø tø tzi' Diosis. Entonces tø itpa como si fuera jø'mdzø'yupø tzajpombø Dioscøsi masanbø lugajromo.
HEB 6:20 Jen vindøjcøyu'am øtzcøtoya Jesús, myøja'ṉombø pane cuenta, y nunca ji'n yaj pyane'ajcuy. Como Melquisedecse, jetse Jesusis pyane'ajcuy.
HEB 7:1 Yøṉ Melquisedec Salem gumgu'yombø aṉgui'mbate; más myøja'ṉombø Diosis pyane. Je'is oy choṉ Abraham cuando Abraham nømna'ṉ vyitu'u oyumø quipcuy, cuando Abraha'mis o yaj ca'yaj nø ñøquipyajupø'is aṉgui'mba. Y Melquisedejquis cyømasa'nøyu Abraham.
HEB 7:2 Y Abraha'mis vye'ndzi'u Melquisedec usyti pyøjcupø quipcu'yomo. Y je ñøyi Melquisedec ndø nøjandyamba ndø onde'omo, vøjpø aṉgui'mbate. Y como cyumgu'is ñøyi Salem, je palabra Salem ndø nøjandyamba ndø onde'omo, vøj ijnømba. Por eso muspa tø nømø que jete aṉgui'mba je'is vøjø yac ijnømbapø.
HEB 7:3 Ja it Melquisedejquis jyata ni myama, ni jyatatzu'ṉguy, ni ji'ndyet pø'najupø y nunca ji'n cya'e; como Diosis 'Yunese, jetse minu; por eso nunca ji'n yaj je'is pyane'ajcuy.
HEB 7:4 Pues entonces tzøjcay cuenda jujche myøja'ṉombø yøṉ pøn. Hasta ndø janda tzu'ṉguy Abraha'mis usyti vye'ndzi'u tiyø pyøjcupø.
HEB 7:5 Y yøti Abraha'mis 'yune pane'ajyajpa, y ijtu aṉgui'mguy aunque i'is va'cø ñøve'n pane usta'm ñø'ityajupø. Mismo tyøvø'is ñøve'ñajpa pane lo que ñø'ityajupø; porque pane Abraha'mis 'yune y vye'ndzi'yaju'is Abraha'mis 'yuneta'mgue't.
HEB 7:6 Pero Melquisedec eyapøtite, ji'ndyet Levi'is 'yune. Melchisedejquis pyojcøchøṉ lo que Abraha'mis vye'ndzi'upø, y entonces 'yo'nøy Dios va'cø cyotzoṉ Abraham Diosis. Y je Abraham chajmayupø Diosis que maṉbapø chi' vøjpø tiyø.
HEB 7:7 Y ndø mustamba que más myøja'ṉombø'is cyømasa'nøpya menos myøja'ṉombø. Ni i ji'n nømi que ji'n jetse.
HEB 7:8 Entonces yøti Levi'is 'yune'is pyøjcøchoṉyajpa vye'ndzi'yajupø y Levi'is 'yune ca'yajpapø pønda'mete. Pero it Diosis 'yote jachøyupø que quenbati jicø Melchisedec pyøjcøchoṉupø'is lo que Abraha'mis vye'ndzi'upø.
HEB 7:9 Pues muspa tø nømø que yøti Levi'is 'yune'is pyøjcøchoṉyajpa ñøve'nupø, pero cuando Abraha'mis ñøve'nu Melquisedec, Levi'is por cuenta ñøve'ngue'tuti.
HEB 7:10 Porque Leví Abraha'mis 'yune y aunque ja itøtø'cna'ṉ Abraha'mis 'yune Leví, sino mapøtøc pø'naje, pero Abraha'mis vye'ndzi'ay Melchisedec 'yune Levi'is cuenda cuando Melquisedejquis choṉu.
HEB 7:11 Porque Levi'is 'yune pane'ajyaju y je'is chi'yaj aṉgui'mguy Israel pønda'm, pero ja vyøjom putyaj jetse. O'ca vyø'om putyajuna'ṉ Israel pøn je panecø'mø, ji'namna'ṉ pyena va'cø it eyapø pane como Melquisedecse, y ni ji'ndyet como Levi'is 'yune Aarón pane'ajuse.
HEB 7:12 Pero como cacpø'u pane'ajcuy, pyenate va'cø cyacpø'que't aṉgui'mguy.
HEB 7:13 Porque jicø pane nø chamupø, ndø Comite, y ndø Comi eyapø peca jata tzu'ṉgucyøspø, ji'ndyet Levicøspø. Y ndø Comi'is pyeca jata tzu'ṉgucøspø ni i más ja it yospa altarcø'mø como pane.
HEB 7:14 Porque aunque i'is myuspa que Judá ndø Comi'is ya'møcpø jata tzu'ṉguy. Pero Moisesis nunca ja chajmayø o'ca Judacøs maṉba tzu'ṉ pane.
HEB 7:15 Yøti claro ndø tzi'pa cuenta que minu ndø Comi pane cuenta, pero eyapøtite; ji'ndyet Levicøspø, siño Melquisedecsepø.
HEB 7:16 Ndø Comi ja pyane'aj oyuse aṉgui'm Moisés, que cuando ca'pa pane, 'yune pane'ajque'tpa, y chøcpa nascøspø pane'ajcuy. Sino ndø Comi pane'aju porque it pyømi va'cø cyen mumu jamacøtoya.
HEB 7:17 Porque it Diosis 'yote jachø'yupø que ndø Janda Diosis ñøjay Jesús: Igual como Melquisedec pane'ajuse, jetse mitz mbyane mumu jamacøtoya.
HEB 7:18 Porque viyuṉsye jic vi'napø aṉgui'mguy jachajcupø, yac tzu'ṉdøju porque mochi y ja yac yosyaj vøjø.
HEB 7:19 Porque Diosis vyi'naṉdøjqui jic aṉgui'mguy ja yos ndø sunbase. Pero en cambio yøti Diosis chøc más vøjpø tiyø tø øtzcøtoya, y jet va'cø ndø va'ṉjamø, vyøjom tø putpa, muspa tø vø'aj Diosji'n.
HEB 7:20 Y cuando Dios nømu que Jesús ma pane'aje, ñe'c ndø Janda'is chambøc vyin como testigos que jetse maṉba chøc viyuṉse.
HEB 7:21 Pero cuando pane'ajyaj eyata'mbø pøn, ja chamyajø Diosis ñøyicøs ni i'is o'ca maṉba pane'ajyaje. Pero Jesús pane'aju porque ñe'c Diosis chambøc vyin como testigos que jetse ma yac tuc ñe'cø, porque ndø Comi Jesús nøjatyøju: Ñe'c ndø Comi Diosis chambøc vyin como testigos, ji'n ma cyacpø' qui'psocuy; ñøjayu: “Igual como Melquisedec pane'ajuse, jetse mitz mbyane mumu jamacøtoya”.
HEB 7:22 Como ñe'c Diosis cham jetse, por eso Jesús tzø'y come encargado va'cø 'ya'm jujchøc tucpa jomepø contrato más vøjpø Diosis chøjcupø.
HEB 7:23 Y viyuṉse vi'na o yosyaj vøti pane. Porque como ca'yaju, ja mus chøcyaj yoscuy vøti ame.
HEB 7:24 Pero como yøṉ Jesús mumu jama ijtu, nunca ji'n cyacpø' pyane'ajcuy.
HEB 7:25 Por eso Jesusis muspa tø yaj cotzoc mumu jamacøtoya porque tø yac vø'ajpa Diosji'ṉ o'ca ndø sunba jetse. Porque jet quenba mumu jamacøtoya va'cø tø cø'ondamø Diosis vyi'nomo.
HEB 7:26 Entonces jetsepø myøja'ṉombø pane ndø sundamba, porque masanbøte, ja it ni yatzitzoco'yajcuy, ni ja it ni cyoja, ja myotapø coja'øyupø pønji'ṉda'm, ñømaṉdøju más møjipø tzajpomo.
HEB 7:27 Pero je eyata'mbø myøjaṉombø pane'is jyo'pit jyo'pit yaj ca'yajpana'ṉ pø'nøcuy para ñe cyojacøtoyata'm y jøsicam jetseti chøcyajque't eyata'mbø pø'nis cyojacøtoya. Pero ji'n pyena Jesusis va'cø chøc jetse. Porque Jesusis tumnactite chi'ocuyaj vyin va'cø cya'ø, ja cya'ø jana tumnac.
HEB 7:28 Porque aṉgui'mgu'yomo møja'ṉom pane'ajyajpana'ṉ pøn mochita'mbø. Pero más jøsi'cam Diosis chambøc vyin como testigos que ñe' 'Yune maṉba yac pane'aje, y je Diosis 'Yune sun vøjpø pane mumu jamacøtoya.
HEB 8:1 Pues yøti más preciso va'cø mi mustamø mi ndzajmatyamupø; jet ma'ṉbø mi ndzajmatyam yøti. Pues más syunbapø va'cø mi mustamø o'ca it jetsepø myøja'ṉombø ndø paneta'm como mi ndzajmatyamuse øjtzi. Jic pane nimequepø myøja'ṉajcu'yomo nø pyo'csu tzajpomo Diosis chø'na'ṉomo.
HEB 8:2 Jic pane yøti tzajpomopø masandøjcomo yospa. Jiquete viyuṉsepø masandøc ñe'c ndø Comi'is chøjcupø, ji'ndyet pø'nis chøcyajepø.
HEB 8:3 Porque tumdum myøja'ṉombø pane cojtøju va'cø chi'ocuyaj Dioscøsi lo que nø ñu'cyajupø pø'nis, y va'cø yaj ca'ay pø'nøcuy Dioscøtoya. Por eso ijtu pyena Jesusis va'cø chi'ocuyajque't Dioscøsi ti jana tiyø.
HEB 8:4 Porque o'ca nascøsna'ṉ ijtu yøti, ji'na'ṉ pyane; porque ityajuti eyata'mbø nascøstambø pane chi'ocuyajpapø'is ti jana tiyø ñø'ijtuse aṉgui'mguy.
HEB 8:5 Pero jicø nascøsta'mbø pane'is na's chøjcaṉgøpujtøyajpa tzajpombø pane'ajcuy, pero ji'ndyet mero jicø. Y nascøspø masandøc tzajpombø'is cyene. Porque Diosis ñøjay Moisés cuando maṉbatøcna'ṉ chøc masandøc: “Tzøjcay cuenda mi isindzi'use Sinaí cotzøjcøsi, jetse va'cø mi ndzøjcøpujtøpyø'ø”.
HEB 8:6 Pero viyuṉete más vøjø y suñi yosapya Dios Jesusis que ji'n nascøspø pane'is yosapyase. Porque Jesusis tø cø'onba Diosis vyi'nomo más vøjpø contrato ijtuse, como chamuse Diosis que maṉba chøc más vøjpø tiyø tø øtzcøtoyata'm.
HEB 8:7 Entonces o'ca vø'ajuna'ṉ vi'napø contrato, ji'na'ṉ pyena va'cø chøcvøjøtzøc eyapø.
HEB 8:8 Pero Diosis isu que ja yaj coputyajø vi'napø contrato, y nømu que ji'n vyøjpø nø chøcyaj pø'nista'm. Jetse o tuqui como ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote: Ndø Comi nømu: Eyaco jama ma'ṉbø ndzi' Israel pønda'm y Judá pønda'm jomepø contrato.
HEB 8:9 Ji'nam vi'nase como oyuse ndzi'yaj je'is pyeca jatata'm cuando øtz oy jindi nøputyaje Egipto nasomo. Porque øtz ndzi'use contrato ja chøcyajø; y jetse ⁿjajmbø'u tzacyajøjtzi jic pønda'm.
HEB 8:10 Por eso eyapø contrato ma'ṉbø ndzi'yaj Israel pøn cøjtu'cam jic jama; yøṉømete. Ma'ṉbø yac mijnayaj qui'psocuy va'cø jyajmutzøcyaj ø aṉgui'mguy; chococøs maṉba ityaj jachø'yupø. Entonces jic pø'nis maṉba va'ṉjamyajøjtzi y øtz maṉba ⁿune'ajyaje.
HEB 8:11 Y ni i'is ji'n maṉ 'yaṉmayaj tyøvø; ni i'is ji'n maṉ chajmayaj tyøvø va'cø cyomus ndø Comi. Porque jicsye'c aunque che'pø'is, møjapø'is, mumu maṉba comusyaj øjtzi y por eso ji'ndyet pyena va'cø chamusyajtøjø.
HEB 8:12 Porque ma'ṉbø ndoya'ṉøjayaj ji'n vyøjta'mbø chøqui, y ma'ṉbø ⁿjajmbø'jayaj cyoja y yatzitzoco'yajcuy. Jetse nøm ndø Comi.
HEB 8:13 Pues entonces como chamu que nø chi' jomepø contrato, entonces vi'napø ji'nam yose.
HEB 9:1 Entonces como vi'na ijtusena'ṉ aṉgui'mguy, ijtuna'ṉ aṉgui'mguy jujche va'cø cyøna'tzøyaj Dios, y ijtuna'ṉ nascøspø masandøc nacapø.
HEB 9:2 Y ijtuna'ṉ metzcuy cuarto. Y vinbatcuy cuarto'omo ijtuna'ṉ no'a po'cscuy, ijtuna'ṉ mesa, y mesacøs ijtuna'ṉ cyømasa'nøyupø pan. Jic cuarto ñøjayajpana'ṉ masanbø cuarto.
HEB 9:3 Y más jojmo tucu vo'tecøtu'maṉ ijtuna'ṉ eyapø cuarto ñøjayajpana'ṉ más masanbø cuarto.
HEB 9:4 Y je'tom ijtuna'ṉ masanbø mesa oropø yac jo'cøyajpapøcøs pomo, ijtuna'ṉ caja puro oro cønecsøyupø; je'tom cyotyajpana'ṉ Diosis cyontrato. Y caja'omo itque'tutina'ṉ oro tzica 'yaṉnecpapø'om maná cu'tcuy. Itque'tutina'ṉ caja'om Aaro'nis cyutacus oyupø cøvo'me, y itque'tutina'ṉ tza'ta'mbø tabla y jetcøs jachø'yuna'ṉ aṉgui'mguy.
HEB 9:5 Y cajacøs ityajuna'ṉ sø'ṉyajpapø angeles chøqui como seña que myøja'ṉombø Dios jen itpa, y cyømøṉdzøjcayajpana'ṉ syaji'ṉ caja'is 'yaṉmucsø yajpamøna'ṉe cyoja. Pero jetseta'mbø tiyø ji'n mus ndø cøyin ndzam yøti.
HEB 9:6 Entonces cuando vøjøtzøcyajtøjumna'ṉ jetse, tøjcøyajpana'ṉ pane tumdum jama vinbatcuy masanbø cuarto'omo va'cø chøcyaj cøna'tzø'yocuy.
HEB 9:7 Pero más masanbø cuarto'omo tøjcøpyana'ṉ más myøja'ṉombø pane tyumgø'y tumdum amepit. Ñøtøjcøpyana'ṉ copøn nø'pin va'cø cyoyojay ñe cyoja y eyata'mbø pø'nis cyojata'm.
HEB 9:8 Jetse tø yac mustamba Masanbø Espiritu Santo'is que ji'na'n mus tøjcøyaj aunque iyø más masanbø cuarto'omo mientras que ijtutøc vinbø masandøc nacapø.
HEB 9:9 Pues jetse jic masandøjcomo chøcyajuse señatite como jujche Cristo'is chøjcuse, y jetse it yøti. Chi'ocuyajpa chi'ocuy y yaj ca'ayajpa pø'nøcuy Dioscøtoya, pero ji'n ndø qui'psi seguro o'ca yaj ndø coja aunque ndø tzøc jetsepø cøna'tzø'ocuy.
HEB 9:10 Porque aṉgui'myajtøjuse, puro na's ndø siscøtoyapøtite. Aṉgui'myajtøju ti va'cø cyu'tyajø, 'yucyajø, jujche va'cø cyøtze'yaj vyin. Pero na's jetsena'ṉ aṉgui'myajtøjuse va'cø chøcyajø hasta que Diosis cyacpø'u jetspø aṉgui'mguy.
HEB 9:11 Pero yøti minu'am Cristo myøja'ṉombø panete y más vøjpø ti chøcpa tø øtzcøtoya; y jetse yøti it más vøjpø aṉgui'mguy. Porque Cristo yospa más myøja'ṉombø y más vøjpø masandøjcomo, ji'ndyet pø'nis chøjcupø'omo; porque ji'ndyet nascøspø.
HEB 9:12 Ni ji'ndyet chivu'is ñøpin ñøtøjcøjayu, ni ji'ndyet vacas une'is ñø'pin ñøtøjcøjayu; sino ñe' ñø'pin ñøtøjcøjay tumnac más masanbø cuarto'omo; jetse tø jupyujtamu mumu jamacøtoya.
HEB 9:13 Porque cyøyøjøyajpana'ṉ toro ñø'pinji'ṉ y chivu nø'pinji'ṉ pøn cøyu'cøyajupø ca'upøji'ṉ. Y poṉbø'yaj vacas une hasta que jamdi ma chø'y. Y je'is jyam ñuṉyaj nø'cømø y jetji'ṉ va'cø cyømasa'nøyajø cyøyøjøyajque'tpana'ṉ pøn va'cø cyøvajcøyajø, pero vingøstite.
HEB 9:14 Pero Cristo'is chi'ocuyaj vyin Dioscøsi jana cojapø; ji'n yajepø Espiritu'is cyotzoṉu. Ñe ñø'pinji'ṉ je'is tø yaj cøvajcøjapya ndø qui'psocuy va'cø ndø musø que ja it ndø coja. Entonces o'ca copø'nis ñø'pinis tø cøvacpa vingøsi, entonces más vøjpø tiyøte que Cristo'is ñø'pi'nis tø yaj cøvajcøjapya ndø tzocoy va'cø jana ndø tzøc tocoy ndø vin, sino va'cø ndø cøna'tzøy quenbapø Dios.
HEB 9:15 Y por jetcøtoya yøti Cristoji'ṉ tujcu jomepø contrato, porque Cristo o ca'e va'cø cyoyojayaj pø'nista'm cyoja chøcyajupø cuando ijtu'cna'ṉ vi'napø contrato. Por eso Cristo o ca'e va'cø mus pyøjcøchoṉyaj erejencha mumu jamacøtoya mumu pø'nis lo que Diosis vyejayajupø. Je erejencha Diosis chamdzi'upøte ya'møc.
HEB 9:16 Y o'ca aunque i'is chamdzi'u tzacpa i'is maṉba ñøtzø'y lo que ñø'ijtupø cuando ca'pa; entonces je'is ji'n pyøjcøchove hasta que ca'pa cyomi, jicsye'tøc pyøcpa.
HEB 9:17 Jetse lo que chamdzi'u tzajcupø, eyapø'is pyøjcapya solamete después que ca'pa'c vø'ne. Mientras que ijtutøc vø'ne, ji'n pyøqui.
HEB 9:18 Por eso también je vi'ṉapø contrato que Diosis chamdzi'upø, ja yosa hasta que jø'tu nø'pin. Entonces yospana'ṉ.
HEB 9:19 Porque cuando Moisesis chajmayaju mumu pøn aṉgui'mguy jujche va'cø chøcyajø; entonces myojtu vacas une'is ñø'pin, y chivu'is ñø'pinji'ṉ y nø'ji'ṉ y pyøjcu tzapas cøṉupø borrego'is pyøc y hisopo ta'nø; y jetji'ṉ cyøyøjøyaj mumu pøn. Y cyøyøjøcye'tuti aṉgui'mguy libru.
HEB 9:20 Y Moisés nømu: “Yøṉ nø'pin señate que nøm yosu contrato Diosis tø tzi'tamupø”.
HEB 9:21 Y jetseti cyøyøjøcye't nø'pinji'ṉ masandøc y mumu tiyø yosyajpapø cøna'tzø'yocu'yomo.
HEB 9:22 Y aṉgui'mocu'is chamba que casi mumu tiyø cøvajcøpya nø'pinji'ṉ, y o'ca ji'n jyøt nø'pin, ji'n tø cøtocoye.
HEB 9:23 Entonces nascøspø ti'is tzajpombø'is cyene ñø'ijtayu y je nascøspø tiene quena'ṉ va'cø yaj cøvajcøyø copøn nø'pinji'ṉ; pero mero tzajpombø'is syunba más vøjpø'is ñø'pin.
HEB 9:24 Cristo ja tyøjcøy pø'nis chøjcupø masandøjcomo, porque je masandøc chøcyaju na's va'cø chøjcaṉgøpujtøyajø mero vøjpø masandøc. Sino Cristo tøjcøy mero tzajpomo, y yøti jiṉdi ijtu Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø 'yo'nøy Dios tø øtzcøtoyata'm.
HEB 9:25 Y ji'n chi'ocuyaj vyin vøti velta, na's tumnactite. Ji'n chøqui como chøcyajpase myøja'ṉombø pane'is. Porque myøja'ṉombø pane tumdum amepit tøjcøpya más masanbø cuarto'omo nø'pinji'ṉ lo que ji'ndyet je'is ñe.
HEB 9:26 Pero o'ca Cristo tumdum amepi'jna'ṉ tøjcopya tzajpomo ñe' nøpinji'ṉ, entonces vøtinacna'ṉ toya' isu desde que Diosis chøctzo'tz nasacopac. Pero ja chøc jetse, sino yøti cuando nøm tya'ṉbø'u'cam jyama, Cristo tumnacti chi'ocuyaj vyin ndø coja va'cø tø coca'ayø.
HEB 9:27 Y como tumdum pøn tumnacti tø ca'pa, pero jøsi'jcam maṉba tø cøme'tz Diosis ndø cojapit,
HEB 9:28 jetse tum nacti yaj ca'tøj Cristo va'cø yac tzu'ṉay vøti pø'nis cyojata'm. Pero maṉba vøcø mingue'te menajcøsi, pero ji'ndyet va'cø yac tzu'ṉay pø'nis cyojata'm, sino va'cø tø yaj cotzojcoctuctamø nø ndø ⁿjo'ctamu'is.
HEB 10:1 Porque cuando yaj ca'yajpana'ṉ copøn como aṉgui'mdøjuse Moisés, jetse chøjcaṉgøpujtøyaju vøjpø tiyø maṉbapø tuc jøsijcam. Chøcyajpasena'ṉ vi'na, ji'ndyet mero vøjpø. Porque 'yamepit 'yamepit yaj ca'yajpana'ṉ pø'nøcuy cyojacøtoya porque Diosji'ṉna'ṉ sunba ityajø, pero nunca ja mus chi'yaj cuenta seguro o'ca ja itam cyoja.
HEB 10:2 Porque o'ca chi'yajøna'ṉ cuenta que ja itam cyoja, entonces ji'naṉ syeguitzøcyaje va'cø yaj ca'yaj copøn jetse cyøna'tzøyajupø'is Dios.
HEB 10:3 Cuando chøcyajpana'ṉ jetse, jyajmutzøcyajpana'ṉ cyoja 'yamepit 'yamepit.
HEB 10:4 Porque toro nø'pi'nis ni chivu nø'pi'nis nunca ji'n mus yac jøcøjay ndø coja.
HEB 10:5 Por eso cuando minu'c Cristo nascøsi, ñøjmay Jyata Dios: Copøn nø'pin y aunque ti tzi'ocuy ja mi sunø, sino mi ndø yac min como nascøsta'mbø pønse.
HEB 10:6 Cuando yaj ca'yajpa copøn y pyoṉbø'yajpa cyojacøtoya, entonces ja mi ñchø'y contento jetsepø tzi'tøjcu'is.
HEB 10:7 Jicsye'c nø'møjtzi: “Jatay Dios, yø'cø ijtøjtzi: jujche mi sunbase mijtzi, øtz listo'tzi va'cø ndzøcø; como ijtuse jacho'yupø libru'omo va'cø jujche ndzøc øjtzi”.
HEB 10:8 Entonces jetse nømu vi'na: “Ja mi sunø copøn nø'pin, ni tzi'ocuy, ni poṉbø'yajupø copøn va'cø mi yac tzu'ṉayaj cyoja. Ja mi ñchø'y contento jetse aunque ijtu aṉgui'mguy va'cø jetse chøcyajø”.
HEB 10:9 Jicsye'c nømgue'tu: “Jatay Dios, yø'cø ijtøjtzi; jujche mi sunbase mijtzi, øtz listo'tzi va'cø ndzøcø”. Jetse nømu va'cø yac jøcø vi'napø aṉgui'mguy y tzø'y jomepø.
HEB 10:10 Y jomepø'omo Jesucristo'is chøc Diosis syunbase, tø yac tzø'tyamu masanbø, porque tumnacti mumu jamacøtoya chi'ocuyaj vyin va'cø tø coca'atyam ndø coja.
HEB 10:11 Pero tumdum Israel pane te'ṉba y tumdum jama chøcpa pyane'ajcuy y vøti yaj ca'yajpa copøn vøti pø'nis cyojacøtoya. Pero jetse nunca ji'n cyøvajcøyaj cyojaji'ṉ.
HEB 10:12 Pero Cristo'is tumnacti chi'ocuyaj vyin va'cø tø coca'atyam ndø coja mumu jamacøtoya y después po'csu Diosis chø'na'ṉomo.
HEB 10:13 Y jeni nø jyo'cu hasta que yac mochi'ajyajtøjpa 'yenemigo y ni tim ji'nam musi'csye'ṉom chøcyajø como si fuera cyøte'nøyuse.
HEB 10:14 Porque tumnacti o chi'ocuyaj vyin va'cø tø yac masa'najtamø va'cø tø yac pujtam vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui mumu jamacøtoya.
HEB 10:15 Porque jetseti tø tzajmacye'tpa Masanbø Espiritu Santo'is porque vi'na nømu: Yøcse nøm ndø Comi Dios:
HEB 10:16 Cuando cøjtu'cam jic jama, yø'csepø contrato ma'ṉbø ndzøc pønji'ṉ: Ma'ṉbø yac musyaj choco'yomo ø aṉgui'mguy y ma'ṉbø yac jajmutzøcyajø como si fuera jachø'yuse.
HEB 10:17 Y después Masanbø Espiritu Santo nømgue'tu: Øtz nunca ji'n maṉ ⁿjajmundzøjcayaje cyoja ni yatzitzoco'yajcuy.
HEB 10:18 Y yøti como ndø coja cøtocoyu'am, ji'nam pyena va'cø yaj ca'ayaj copøn ndø cojacøtoya como vi'nase.
HEB 10:19 Jetcøtoya ø mi ndøvøta'm, como jø'tu Jesusis ñø'pin øtzcøtoya, yøti jana na'tzcuy muspa tø tøjcøtyam Diosis vyi'naṉdøjqui como si fuera tø tøjcøpya más masanbø lugajromo.
HEB 10:20 Muspa tø tøjcøtyam jeni porque quenbapø'is tø aṉvajcatyamu jomepø tøjcøcuy. Ijtupøna'ṉ tucu vo'te va'cø jana tø tøjcøy más masanbø lugajromo y jet aṉvactøju'am cuando ca' Jesús.
HEB 10:21 Y yøti Jesús myøja'ṉombø ndø panete tø coquenbapø'is Diosis tø 'yuneta'm.
HEB 10:22 Por eso tø jajmundzøcta'i Dios vøjpø tzocoji'ṉ y jana na'tzcuy porque ndø va'ṉjamba viyuṉsye como si fuera tø to'møyuse; cøvajcøyupø ndø tzocoji'ṉ va'cø ndø musø que ja it ndø coja, como si fuera cøtze'upø ndø coṉñø vøjpø nø'ji'ṉ.
HEB 10:23 Ndø va'ṉjamda'i viyuṉsye y ndø tzamda'i que ndø mustamba que Diosis maṉba tø tzi'tam vøjpø itcuy, jana tø metzaṉgui'pstama'am. Porque Diosis chamu ti maṉba tø tzi'; y Diosis siempre chøcpa lo que chambase.
HEB 10:24 Hay que va'cø ndø qui'pstamø jujche muspa nay tø cotzoṉdandøjø y va'cø nay tø sundandøjø y va'cø ndø tzøctam vøjpø tiyø.
HEB 10:25 Como siempre va'cø tø tu'mdamø va'cø jana ndø jajmbø'tamø tu'mguy, como veneta'mbø'is jyajmbø'yajpase, ji'nam tu'myaje. En cambio hay que va'cø nay tø tzajmatyandøjø va'cø ndø tzøc vøjpø tiyø, y jet pyenate yøti porque nøm ñu'c jama va'cø min ndø Comi.
HEB 10:26 Porque o'ca ndø musu'am viyuṉsyepø tiyø y todavía ndø ngustopit ndø tzøjca'ṉøpya ndø coja ndø ne'ṉgø, entonces ja itam eyapa maṉba'is tø coca'ay ndø coja.
HEB 10:27 Ni ti más ja itø sino que va'cø tø na'ndzø cuando maṉba min jic jama cuando Diosis maṉba tø cøme'tztam ndø cojaji'ṉ, y qui'sca'pa maṉba poṉbø'yaj 'yenemigo juctyøjcomo.
HEB 10:28 O'ca pø'nis ja yaj copujtay Moisesis 'yaṉgui'mguy, y metzcuy tu'cay pø'nis isyaj que ja yaj coputø, y cyøtza'møyaj aṉgui'mbacøsi, entonces yaj ca'yaju jic pøn, ja tyoya'ṉøyajø.
HEB 10:29 Pero o'ca ja tyoya'ṉøyaj jete, entonces qui'pstam mi ne'ṉgø jujchepø más vøti castigø manba tzi'tøje tum pøn o'ca syaṉgonojcapya Diosis 'Yune, y cyomo'pya aunque tise Jesusis ñø'pin. Jet møja'ṉgojate porque Jesusis ñø'pinji'ṉ chøc Diosis contrato va'cø tø yac masa'najtamø, y jic pøn yac masa'najupøte jic nø'pinji'ṉ. Y también chøquipit cyonocpa jic pø'nis Espiritu Santo tø tzi'papø'is vøjpø tiyø ñe vyø'ajcupit. Por eso tiene que va'cø cyastigatzøctøj más vøti, que menos maṉba cyastigatzøcyaj ja yaj copujtapyapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy.
HEB 10:30 Porque ndø mustamba que ndø Comi nømu: “Ø ne'c ma'ṉbø ṉgastigatzøcyaje; ma'ṉbø ndzi'yaj cyoyoja”. Y emøc nømgue'tpa que ndø Comi'is manba cyøme'chaj ñe 'yune cyojaji'ṉ.
HEB 10:31 Por eso tø na'tzpa va'cø tø quec quenbapø Diosis cyø'omo.
HEB 10:32 Pero jajmutzøctamø como jujche tujcuse cøjtupø jama cuando jometøc nu'cu'øc sø'ṉgø mi ndzoco'yomda'm. Jicsye'c vøti mi ndzi' pømi va'cø mi ndondamø cuando mi istam toya mi ⁿyacsutzøctandøjumø.
HEB 10:33 Hay veces mi syijcayaju y mi ndyopo'o'nøyaju aunque i'is vyi'naṉdøjqui. Y mi ⁿyacsutzøcyaju y hay veces oyu mi mba'jtam mi ndøvø cuando jetse nø yacsutzøcyajtøjupø.
HEB 10:34 Porque mi ndoya'ṉøtyamu somyajtøjupø, y cuando mi ṉgyøpøctandøju mumu tiji'ṉ mi nø'ijtamupøji'ṉna'ṉ, mi ṉgyasøtyamu. Porque mi mustamba mi ne'ngø que mi nø'ijtam tzajpomo más vøjta'mbø tiyø ji'n yajepø nunca.
HEB 10:35 U mi i'nbø'tam mi ⁿvin, jajmutzøcta Dios. Y jetse maṉba mi mbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø mø'chøqui como que mi ṉgoyoja.
HEB 10:36 Pero tiene que va'cø mi ndondam aunque tiyø pasencia'ajcupit, y va'cø mi ndzøctam como Diosis syunbase. Entonces maṉba mi mbøjcøchondam lo que Diosis mi nchamdzi'tamuse.
HEB 10:37 Porque it Diosis 'yote jachø'yopø, nømba: Jø'nøti maṉba mini maṉbapø mini, que ji'n maṉ ya'e.
HEB 10:38 Pues chøcpapø'is ø aṉgui'mguy maṉba quen vya'ṉjajmocupit, pero o'ca chacpa vya'ṉjajmocuy, øtz ji'n maṉ sun jetsepø.
HEB 10:39 Pero tø øtzta'm ji'n tø jetseta'm, uy ndø ndzactam ndø va'ṉjajmoṉguy, porque chacyajpapø'is maṉba tocoyaje. Pero ndø va'ṉjamdamba ndø Comi va'cø tø cotzoctamø va'cø tø quendam mumu jamacøtoya.
HEB 11:1 Va'cø ndø va'ṉjamdamø, entonces ndø tumøtzocoy ndø ni'aṉjamdamba que maṉba ndø pøjcøchoṉdame nø ndø ⁿjo'ctamupø tiyø. Y ndø mustamba sevro que it ji'n ndø istamepø tiyø, pero ijtuti.
HEB 11:2 Ya'møcta'mbø pø'nis vya'ṉjamyaju y por eso vyø'møyaj Diosis.
HEB 11:3 Y tø øtz ndø va'ṉjamdaṉque'tpa Dios y jetcøtoya ndø mustamba que Diosis jyomec mumu tiyø ñe 'yotepit y jetse ji'n ndø isipø tiyø yac yosu va'cø jyomeca ndø istambapø tiyø.
HEB 11:4 Abejlis vya'ṉjam Dios y jetcøtoya chi'ocu'yaj Dios más vøjpø tiyø que ji'n Cai'nis chi'ocu'yajuse, y por eso Dios nømu que vøjpø pønete, y ñe'c Diosis pyøjcøchoṉu Abejlis chi'ocu'yajupø. Por eso aunque ca'u Abel, como si fuera nømdøc tø o'nøtyamu hasta como yøti porque vya'ṉjam Dios.
HEB 11:5 Y Dios vya'ṉjam Enojquis y jetcøtoya nømaṉdøj tzajpomo va'cø jana cya'ø, y ni jut ja cyeja, porque Diosis ñømaṉu tzajpomo. Y Diosis 'yote jachø'yupø nømba que antes que va'cø nømaṉdøjø, que Enojquis chøjcu Diosis syunuse y por eso Dios contento'aju.
HEB 11:6 Pero ni jutz nøm ji'n contento'aj Dios o'ca ji'n ndø va'ṉjajme. Porque o'ca maṉba ndø o'nøy Dios va'cø ndø va'c ti ndø sunba, tiene que va'cø ndø va'ṉjajmø que Dios ijtu y tø tzi'pa ndø sunbase o'ca ndø tumø tzocoy ndø jajmundzøcpa.
HEB 11:7 Dios vya'ṉjam Noe'is, y jetcøtoya cyøna'tzøyu y chøc møjapø barco va'cø cyotzocyaj yomoji'ṉ y 'yuneji'ṉda'm cuando jø'tpø'nømu. Porque Diosis chajmayu que maṉba toyapa'jnømi aunque ji'ndøc quejepø o'ca jetse maṉba tucnømi. Y jetse queju que ityaj cyoja vøti pø'nis porque ja vya'ṉjamyajø como Noe'is vya'ṉjamuse. Y porque vya'ṉjajmu ti chajmayu, por eso Diosis pyøjcøchoṉu como tø pøjcøchoṉbase o'ca ndø va'ṉjajmba.
HEB 11:8 Dios vya'ṉjam Abraha'mis y por eso cuando Diosis ñøjayu va'cø chu'ṉ cyumgu'yomo, entonces cyøma'nøyu y tzu'ṉu. Porque Diosis ñøjayu va'cø maṉ eyapø lugajromo chamdzi'yajupø ñe'c Diosis como erejencha. Abraha'mis cyøma'nøyu y tzu'ṉu aunque ji'na'ṉ myusi jujna'ṉ nø myaṉu.
HEB 11:9 Porque Abraha'mis vya'ṉjam Dios, o viti jic lugajromo Diosis chajmayupø que maṉba ñøtzø'y como ñe'se. Como ya'ipø pønse, jetse o viti, y copøn naca tøctzøqui'omo o ityaj 'yune Isaacji'n y vyiñoja Jacobji'ṉ. Je'is ñøtzø'yajque't mismo lugar chamudzi'use Diosis Abraham.
HEB 11:10 Porque Abraha'mis nømna'ṉ jyo'cu va'cø ñøc'ijtøyø vøj chøjcupø cumguy Diosis qui'pscøpo'upø y chøjcupø.
HEB 11:11 Jetsetique't Abraha'mis yomo Sara'is vya'ṉjam Dios y por eso Diosis chi' poder va'cø 'yunepa'tø cuando cøjtumna'ṉ 'yora va'cø is une, y jøsiti o is familia cuando tzamyomojcam. Porque vya'ṉjajmu que oyu'is chajmaye, maṉba chøqui chajmayuse.
HEB 11:12 Por eso cuando achpømna'ṉ y maṉbapøme ca'e, oy Abraha'mis 'yune. Y como ijtuse sone tzapcøspø matza, jetse oy sone'ajyaj 'yune josi'cam; y como majraṉvini vøti ityaj namcha', jetse o sone'ajyaj 'yune.
HEB 11:13 Mumu ji'quis vya'ṉjamyaju hasta ca'yaju'csye'ṉomo aunque ja pyøjcøchoṉyajø'ctøc Diosis chamdzi'yajupø tiyø. Pero ni'aṉjamyaju que ya'møtyøc maṉba pyøjcøchoṉyaje y vya'ṉjamyaju y cajsøyaju que maṉba pyøjcøchoṉyaje. Y nømyaju que eyaco cumguyomda'mbøte, na's nømdi vityaju yøc nascøsi.
HEB 11:14 Por que va'cø nømyaj jetse, suñi tø yac musyajpa que nø mye'chaj eyaco itcuy muspamø ityajø.
HEB 11:15 Y viyuṉsye o'cana'ṉ syunbana'ṉ jic itcuy chu'ṉyajumø va'cø vitu'yajø, muspatina'ṉ vitu'yaj jic itcu'yomo.
HEB 11:16 Pero ja syuñajøpømete. Pero más vøjpø syuñaju va'cø mye'chajø, tzajpombø itcuy nømna'ṉ syuñaju. Y como vyøjøtzøjcayaju'am cumguy, por eso Diosis ji'n cyotza'aje cuando mye'chajpa je cumguy, porque ja syuniti vya'ṉjamyajø.
HEB 11:17 Entonces Abraha'mis vya'ṉjam Dios, y por eso cuando chøjquisu Diosis o'ca chi'ocuyajpana'ṉ 'yune Isaac va'cø cya'ø, pues aunque tyøcstumø 'yune, chi'ocuyajuti.
HEB 11:18 Aunque Abraham tzajmatyøju que Isaacji'n maṉba vøti'ajyaj 'yune jøsijcam, chi'ocuyaju va'cø cya'; aunque o'ca jet ca'pa, ji'n jujche ma vøti'ajyaj 'yune.
HEB 11:19 Pero Abraha'mis ni'aṉjajmu que muspa yac visa Diosis ca'yajupø, y por cuenta Isaac ca'upømete y visa'u, porque cuando Abraha'mis chi'ocuyaju, qui'psu que maṉbana'ṉ ca'e, pero quenbapøte pyøjcøchoṉque'tu.
HEB 11:20 Isaajquis vya'ṉjamgue't Dios y jetcøtoya chajmayaj 'yune Jacob y Esaú que jøsi'cam maṉba pya'tyaj vøjpø tiyø.
HEB 11:21 Jacojbis vya'ṉjam Dios y por eso cuando ya mero nø cya'u'c, chamu que vøjpø tiyø maṉba pyøjcøchoṉyaj 'yune Jose'is metzcuy 'yune'is; cyøna'tzøy Dios tacuscøsi a'tzcøne'cu.
HEB 11:22 Jose'is vya'ṉjamque't Dios y por jetcøtoya cuando maṉbajcam ca'e, chajmayaju Israel pøn døvø que maṉba tzu'ṉyaj Egipto nasomo, y cuando tzu'ṉyajpa va'cø ñømajṉayaj ñe Jose'is pyac cuando ca'ujcam.
HEB 11:23 Y vya'ṉjamyajque't Dios Moisesis jyata'is, y por eso jetcøtoya cuando pø'naj Moisés, 'yaṉgøvø'ñaju tu'cay poya, porque chi'yaj cuenta que suñipø unete y ja ñachaj møja'ṉ aṉqui'mba, y por eso ja cyøma'nøjayaj je'is 'yaṉgui'mguy.
HEB 11:24 Y Moisesis vya'ṉjamgue'tuti Dios, y jetcøtoya cuando møja'aju, ja syunø va'cø ñøjatyøjø que aṉgui'mba Farao'nis 'yoco'une.
HEB 11:25 Más syunu va'cø is toya Diosis pyønji'ṉda'm que ji'n va'cø ñøtzi'ṉbø' cojapa'tcuy usyaṉ hora.
HEB 11:26 Ni'aṉjajmu que más vøjø aunque aṉgøsyijcøtyøjø y cø'o'nøtyøjø Cristocøtoya que ji'n va'cø ñø'it mumu Egipto nasombø ricu'ajcuy. Porque nømna'ṉ jyo'cu va'cø pyøjcøchoṉ más vøjpø cyoyoja jøsi'cam. Chøjcay cuenda que tzajpombø más vøjpø.
HEB 11:27 Como Moisesis vya'ṉjam Dios, jetcøtoya tzu'ṉu Egipto nasomo, ja ña'tzø aunque qui'syca' aṉgui'mba. Syeguitzøjcaṉøyu, ja vyitu'ø, como si fuera isu ji'n ndø isipø Dios.
HEB 11:28 Como vya'ṉjam Dios, Moisesis ñøcøtzø'tz pascua søṉ. Jicsye'øc yaj ca'yaj borrego y cyøyøjøyaj aṉdyuṉ sayamaye nø'pinji'ṉ va'cø jana yaj ca'yaj Israel pø'nis vyin jaya uneta'm yaj ca'opyapø angelesis.
HEB 11:29 Vya'ṉjamyajque't Dios Israel pø'nis, y jetcøtoya mar cujqui cøtyaju nascøsi; mar ñøjayajpapø Tzapas Mar. Y cuando chøjquisjo'yajque'tu Egipto soldado'is va'cø jyacyajø, sucsca'pø'yaj majromo.
HEB 11:30 Israel pø'nis vya'ṉjamyaj Dios y jetcøtoya ju'mbø'u Jericó cumgu'is ño'tze vyocøvitu'is cumguy, cuando cu'ya'y jama vitcøvitu'yaju'cam.
HEB 11:31 Y je møtzi yomo Rahajbis vya'ṉjam Dios y por eso ja cya'ø ji'n cyøma'nø'oyajepøji'ṉ, porque Rahajbis vøj pyøjcøchoṉyaju Israel pøn minu'is tyu'nisyaj nas.
HEB 11:32 Pero ji'n jujche mus mi ndza'maṉvacpø'jatyamø ti chøcyaj vya'ṉjamyajpapø'is, porque ji'nam tzi' tiempo va'cø ndzam ti chøc Gedeo'nis, ti chøc Barajquis, ti chøc Sanso'nis, ti chøc Jefte'is, ti chøjque't Davijdis, ti chøjque't Samuejlis, y tza'maṉvajcoyajpapø'is ti chøcyaj je'is.
HEB 11:33 Mumu je'is vya'ṉjamyaj Dios, y por eso jetcøtoya veneta'mbø'is møja cumguy oy ñøquipyaje y tyoñaju; veneta'mbø aṉgui'myaj vøpøpit. Veneta'mbø'is vya'ṉjamyaj Dios y por eso Diosis cyotzonyaju como oyuse vyinbøjayaje que maṉba cyotzoṉyaje. Veneta'mbø ni ti ja ñøtzøcyaj møjaca'ṉis.
HEB 11:34 Veneta'mbø ni ti ja ñøtzøcyaj pømi nembapø juctyøjquis, venetambø ni jutipø'is ja mus yaj ca'yajø espadaji'ṉ. Cuando vya'ṉjamyaj Dios mochita'mbø'is, entonces pømi'øyaju quipcu'yomo, ja ña'tze quipyajø; myacnøpoyaj emøta'mbø soldado.
HEB 11:35 Ityajuna'ṉ yomo oyupø'is ca'yaj tyøvø y visa'yajque'tuti, y vyøco pøjcøchoṉyajque'tuti. Ityajuna'ṉ eyapø vøtina'ṉ yac toya'isyajtøju, hasta que ca'yaju. Muspana'ṉ yaj cotzocyajø, pero ja syunaj ñe'cø; porque ni'aṉjamyaju que vale más va'cø cya'yajø y va'cø visa'yaj más vøjpø itcu'yomo.
HEB 11:36 Eyata'mbø cyøsijcøyajtøju y nacscøtzictzicvøyajtøju; y eyata'mbø vatyajtøju tø'ṉguji'ṉ y somyajtøju.
HEB 11:37 Eyata'mbø puṉga'yajtøj tza'ji'ṉ; eyapø vyøcjacyajtøju sierraji'ṉ, eyapø tzøcna'chajtøju va'cø jana vya'ṉjam Dios pero ja ña'chajø. Eyapø yaj ca'yajtøju espadaji'ṉ. Eyapø vitmaṉvitmaṉyaju vitca'møyajupø borrego nacaji'ṉ y chivu nacaji'ṉ, pobreta'mbøte, ja ityajøna'ṉ ni tiyø, yac toya'isyajtøjupø, yacsutzøcyajtøjupø;
HEB 11:38 aunque jicta'm vøti más vøjco'nita'm que ji'n eyata'mbø nascøspø pønseta'm. Yømøc teymøc vityaju ja ijnømømø tøtzønasomo y cotzøjcomse'ṉomo; o ityaj cotzøc aṉdyu'ṉomda'm, y nasacø'mbø tzatøjcomda'm.
HEB 11:39 Mumu jicø vøcotzøcyajtøju porque vya'ṉjamyaj Dios, pero ja pyøjcøchoṉyajøtøc lo que ti chajmayajupø Diosis ya'møcta'mbø pøn.
HEB 11:40 Porque Diosis cyoqui'psu va'cø tø tzi'tam más vøjpø tiyø tø øjtzi, parejo vyøjom va'cø tø pujtamø jicji'ṉda'm.
HEB 12:1 Y yøti tø øjtzi como si fuera tø vo'cøvitu'yajpa sone pø'nis tø isindzi'yajupø'is jujche va'cø tø va'ṉjajmoya; por eso como va'cø ndø tzac aunque tiyø tzømi, jetse hay que va'cø ndø tzac aunque tiyø ji'n tø yac tzøquipø'is vøjpø tiyø. Y tiene va'cø ndø tzactamø mumu yatzitzoco'yajcuy yøticøtoya tø yaj quecpapø'is. Como si fuera tø po'is qui'psispase, jetse con pasencia va'cø ndø tzøc como Diosis syunbase, jana ndø nindu'yaye.
HEB 12:2 Y ndø tzøcta'i cuenda mø'chøqui Jesús porque je'is ñøcøtzo'tzu ndø va'ṉjajmoṉguy; y je'is tø yac vø'ajoctujcapya ndø va'ṉjajmoṉguy. Jesusis tyon toya cruzcøsi, pero ja chøjcay cuenda aunque cyotza'ayajpapøna'ṉete jetse va'cø cya' yatzita'mbø pøn yaj ca'yajpase. Jesusis tyonu porque myusu que jøsi'cam maṉba casøyi, y yøti Diosis chø'naṉgø'mø po'csu aṉgui'mguy pocsucu'yomo.
HEB 12:3 Qui'pstamø jujche ñømaṉ pasencia ndø Comi'is cuando yac isyaj toya cojatzøquita'mbø pø'nis. Como je'is ñøman pasencia, muspa mi nømaṉdaṉgue't pasencia mijtzi va'cø jana mi i'nbø'tamø ni jana mi myaya'ndamø.
HEB 12:4 Nø mi ṉgoquiptam mi ⁿvin ndø tøvø'ajcuji'nda'm va'cø jana mi ṉgojapa'jtamø. Pero ni jutipø mijtzomda'm ja otøc yaj ca'tøji cuando mi yacsutzøctandøju ji'n mi ṉgyojapa'te ancø.
HEB 12:5 Parece que mi ⁿjajmbø'tamu'am mi nchajmatyamupø Diosis como 'yunese; nømu: Ø mi une, tzøjcay cuenda cuando ndø Comi'is mi ṉgyastigatzøcpa ticøtoya nø mi ṉgyastigatzøjcu. Y cuando mi ⁿ'yojnapya, u mi ⁿmyaya'u.
HEB 12:6 Porque o'ca tø sunba ndø Comi'is, tø castigatzøcpa; y o'ca tø pøjcøchoṉba 'yunese, como si fuera tø nacspa.
HEB 12:7 Entonces tiene que va'cø mi ndondamø cuando mi ṉgyastigatzøctamba ndø Comi'is. Porque cualquierapø jata'is tiene que va'cø ñacs 'yune o'ca ji'n cyøma'nøy 'yote.
HEB 12:8 Pero o'ca Diosis ji'n mi ṉgyastigatzøctame como si fuera une ndø nacspase, cuando ji'n mi 'yondemandame, entonces ji'ndyet mi mero je'is 'yune, eyapø'sti mi 'yune.
HEB 12:9 Como jujche ndø cøna'tzøtyam ndø janda nascøspø cuando tø nacstamu, jetseti más vøjø va'cø ndø cøna'tzøy ndø Janda tzajpombø va'cø tø quena.
HEB 12:10 Porque nascøspø ndø janda'is tø nacsyajpana'ṉ usa'n horati como ñe qui'psyajpase que vøjø, pero Diosis como si fuera tø nacspa va'cø tø it más vøjø, masanbø va'cø tø tzø'tyamø como ñe'c masanbøte.
HEB 12:11 Pues cuando nø tø castigatzøctøju'øc, misma hora ji'n tø it vøjø, tø maya'pa. Pero jøsicam cuando cøjtu'cam castigo, ndø tzøcpa más vøjpø tiyø y contento tø itpa.
HEB 12:12 Como cuando mochi'ajyajpa ndø cø' y ndø coso tiene que va'cø tø pømipøctamø, jetsetique't o'ca mochi mi va'ṉjajmoṉgutya'm tiene que va'cø mi mbyømipøctangue'ta.
HEB 12:13 Y seguitzøctamø viyuṉbø tu'ṉomo va'cø jana quecyaj ti jana va'ṉjajmoyajpapø, jetse cotzoṉdam maya'yajpapø va'cø pyømipøcyajø.
HEB 12:14 Qui'psta'm møchøqui va'cø mi ijtam vøjø mumu pønji'ṉ, y ijtam masanbø. Porque ni i'is ji'n ma is Dios o'ca ji'n it masanbø.
HEB 12:15 Tzøjcaytam cuenda mumu mijta'm va'cø mi nbøjcøchoṉdam Diosis mi nchi'tambapø tiyø ñe'c vyø'ajcupit, va'cø jana it ni ti qui'syca'cuy. Como cuando tumbø tacapya ta'nø'is ñøctøjcøpya vi'jcuy y yac taca'yajpø'pase mumu vi'jcuy, jetse tucpa pøn. O'ca tumbø pø'nis ñø'itpa yatzipø qui'psocuy y entonces mumu pøn jetseti tucpa, yatzi'ayajque'tpa qui'psocuy, pero u mi ndzøctam jetse.
HEB 12:16 Tzøctam cuenda ni i'is jana myøtzi nø'it yomo, y ni i'is jana cyonoc aunque tiyø Diosis ñe' como Esau'is cyonojcayuse. Porque Esau'is nøjay myuqui que jet muspa aṉgui'm ñe'c 'yatzi'is pyartecøsi na's tum nacti va'cø chi' vi'jcuy myuqui'is.
HEB 12:17 Y mi mustamba como jøsi'cam Esau'is syunjo'yu va'cø cyømasa'nøy jyata'is, pero jyata'is ja cyømasa'nøyø. Aunque cyøvo'uti'am, y mye'tzjo'yu jujche va'cø pyøcvitu'ø atzipø'is cuenda pero ja musam pyøcvitu'ø.
HEB 12:18 Porque mitz ja mi nu'ctam mismo cotzøjcø'mø nu'cumø Moisés. Jic cotzøc nascøspø cotzøctite. Pero nømna'ṉ ñemu jic cotzøc, yøjcajpø'nømu y pi'tzø'ajnømu y poy pømipø sava.
HEB 12:19 Y mu'nømu y myañaj møjipø ote; pero myañaju'is je ote vya'cayaju va'cø jyana o'nøyaja'm.
HEB 12:20 Porque ña'chaj ote y tzu'ṉyaju jiṉø, porque aṉgui'mdøju va'cø jana pi'quis cotzøc ni pø'nis ni copø'nis. Aunque i'is pi'quispa, aunque sea pø'nis, sea copø'nis, tiene que va'cø pyu'ṉga'tøjø tza'ji'ṉ, o si no, va'cø vyotztøjø votztøcji'ṉ.
HEB 12:21 Y como na'tzcupø ti nø tyujcu, nøm Moisés: “Vøti nø'ø na'tzcomø'nu hasta nø'ø søtøjtu”.
HEB 12:22 Pero yøti mitz ja mi nu'ctama'm jic cotzøjcø'mø, sino Sión gotzøjcø'mdi mi ñu'ctamu, ijtumø quenbapø Diosis cyumguy; tzajpombø Jerusalén gumguyete. Y jiṉ ityaj vøti angeles ji'n musi'csye'ṉom ndø maṉgopa'tø tu'myajupø va'cø cyøna'tzøyaj Dios.
HEB 12:23 Jiṉ ityajque'tu tu'myajupø Diosis 'yune ityajupø'is ñøyi jachø'yupø lista'om tzajpomo. Y jendi itque't Dios aunque i cyøme'tzpapø'is cyojaji'n. Jendi ityajque't vyø'om putyajupø pø'nis 'yespiritu vøjøtzøcyajupø.
HEB 12:24 Y jendi itque't Jesús tø cø'ondamupø'is va'cø tø tzøjcay jomepø contrato va'cø tø tzi'tam vøjpø tiyø. Jendi itque't Jesusis ñø'pin yøjpø'upø. Y je'is ñø'pin jyøtpø'u va'cø chøc vøjpø tiyø tø øtzcøtoyata'm. Abejlis ñø'pin jyøtpø'que'tu, pero ji'n tø yaj cotzoc je'is.
HEB 12:25 Tzøj cuenda va'cø mi ṉgøma'nøtyam nø mi ⁿ'yo'nøndyam Diosis. Porque o'ca jicø ja cyotzocyajø porque ja cyøma'nøyajø cuando nascøspø pø'nis 'yo'nøyaju; entonces cuando tzajpombø'is tø o'nøtyamba y ji'n ndø cøma'nøtyame, más peor ji'n ma tø cotzoctame.
HEB 12:26 Ya'møc cuando Dios vejvejneyu Sinaí cotzøjcøsi, mics nas. Pero yøti chamu'am que mati micsque't ijtuse nas y tzap. Nømu Dios: “Tum nactøc ma'ṉbø yac mics ijtuse nasacopac, pero ji'n na's san nasti ma micsi, mati micsque't tzap”.
HEB 12:27 Cuando nømu: “Tumnactøc”, jetse ndø cønøctøyøpa que mumu yajpapø tiyø lo que jyomejcupø Diosis maṉba yac jøcø'i, y maṉba tzø'y na's ji'n yajepø nuṉca.
HEB 12:28 Como Diosis tø tzi'tamba itcuy ñe'c aṉgui'mbamø que ni i'is ji'n musipø yajø, por eso hay que va'cø tø tzi' cuenta que Diosis chøcpa vøjø tø øtzcøtoya. Por eso muspa ndø yosay Dios como syunbase ñe'cø y va'cø ndø cøna'tzøy Dios y va'cø ndø na'ndzø.
HEB 12:29 Porque Dios ndø va'ṉjambapø juctyøcsepøte, pyoṉbø'papø'is aunque tiyø.
HEB 13:1 Nay syundandøjø como mi ndøvøse y jetse syeguitzøctamø.
HEB 13:2 De repente nu'cpa i'is ñu'cspa jejcuy muspa mi ndzi'tamø aunque ji'n ndø co'ispøquipø. Porque jetse jandumnac o tucnøm vi'na, øyu'is nu'cschi'yaj jejcuy ji'na'ṉ myusyaje iyete, y angelesna'ṉete.
HEB 13:3 Jamdamø va'cø mi ndoya'ṉøtyamø preso'omo somyajtøjupø como si fuera mi ne'c jen mi ijtaṉgue'tu tumø somdøjuse. Jamdamø va'cø mi ndoya'ṉøtyamø nø toya isyajupø, va'cø mi jajmø jujche nø tyoya'is jete como si fuera mi ne'c nø mi ndyoya'isuse.
HEB 13:4 Vøjpø tiyøte co'tøjcajcuy, y vøjø va'cø ñø'it yomo pø'nis, y va'cø ñø'it jyaya yomo'is. Pero Diosis maṉba cyastigatzøcyaj møtzi nø'ityajpa'is yomo y cøtzøjcø'yoyajpapø.
HEB 13:5 U mi aṉsundam tumin. Mi nø'ijtu'csye'ṉomo, jetji'ṉ sobrate va'cø mi it contento. Porque nøm Dios: “Nunca ji'n ma mi jajmbø'i, ni nunca ji'n ma mi ndzaque”.
HEB 13:6 Por eso jetcøtoya jana na'tzcuy muspa tø nømø: Cotzo'ṉbø ndø Comi'is; por eso ni jujchepø pøn ji'n ma na'ndzøjtzi o'ca ti sunba tzøjcayø.
HEB 13:7 Jajmutzøctam oyupø'is mi 'yaṉgui'mdame y oyupø'is mi ñchajmatyame Diosis 'yote. Jajmundzøtamø jujche o ityaj vøjø y tzøjcøpujtøtyamø jujche oyuse va'ṉjajmoyaj jicø.
HEB 13:8 Jesucristo'is mumu jamaseti chøcpa. Chøjcuse vi'na cøjtupø jama'omo, jetseti chøcpa yøti, y jetseti mumu jamacøtoya maṉba chøqui.
HEB 13:9 U mi mbøjcøchoṉdam eyata'mbø aṉma'yocuy nunca ji'n ndø mandamepø. Porque ji'ndyet cu'tcuji'n tø va'ṉjajmoy mø'chøqui ndø tzoco'yomo, sino Diosis vyø'ajcupit tø va'ṉjajmopya. Porque cyo'aṉjamyaju'is cu'tcuy nunca ji'n ityaj más vøjø jetse.
HEB 13:10 Pero para ndø cojacøtoya yaj ca'tøjupø eyapøtite, y pecapø masandøjcomo yosyajpapø jin mus tyumø'om cyøna'tzøyaj tø øtzji'ṉ.
HEB 13:11 Porque pecapø masandøjcomo yaj ca'yajpa copøn, y más myøja'ṉombø pane'is ñøtøjcøpya ñø'pin más masanbø lugajromo pø'nis cyojacøtoya, pero ca'upø copø'nis syis pyoṉbøjayajupø cumgu'acapoya.
HEB 13:12 Jetsetique't Jesús toya'isu y ca'u cumgu'acapoya; va'cø tø cømasa'nøtyamø ñe'c ñø'pinji'ṉ.
HEB 13:13 Por eso como Jesús nømaṉdøj cumgu'yacapoya, jetse tø øtz ndø tzacta'i pecapø cøna'tzø'ocuy, jetji'ṉ va'cø tø conoctandøjø como Jesús conoctøjuse.
HEB 13:14 Porque yøc nascøsi ja it ø ṉgumgutya'm ji'n yajepø, sino que ndø me'tztamba cumguy maṉbapøtøc iti.
HEB 13:15 Jetcøtoya como Jesusis tø cotzoṉbase, hay que va'cø ndø vøṉgøtzøctam Dios tumdum jama. Porque vale mas Dios va'cø ndø vøṉgotzøcø que menos pø'nøcuy va'cø ndø yaj ca'aye como cøna'tzø'ocuy. Hay que va'cø ndø nøjay Dios: “Yøscøtoya mi ndzøjcu mumu ti vøjø”.
HEB 13:16 Pero u mi jajmbø'tamø va'cø mi ndzøctam vøjpø tiyø, y mi nø'ijtamupø va'cø mi nøve'ndamø ja itø'is ñe. Porque jetse más syunba Diosis que menos pø'nøcuy va'cø ndø yaj ca'ayø como cøna'tzø'ocuy.
HEB 13:17 Cøma'nøtyam mi 'yaṉgui'mdambapø'is y tzøctamø je'is chamyajpapø tiyø. Porque jic aṉgui'myajpa pø'nis nø mi ṉgyoquendamu va'cø vyø'om mi mbyutjam Diosis cuentacøsi. Y jic aṉgui'myajpapø pø'nis tiene que va'cø ñøtzamyaj Diosis vyi'naṉdøjqui jujche mitz ndyu'ṉajtamu. Pero más vøjø o'ca mus cyøcasøyaj mitz ndzøctamu, porque o'ca tiene que va'cø ñømaya'yajø porque mitz ja mi ndzøctam vøjø, jetse ji'n vyøj mitzcøtoya.
HEB 13:18 O'nøtyam Dios va'cø cotzoṉda'møjtzi, porque øtz contento ijta'mbøjtzi porque ṉgui'psta'mbøjtzi que ndzøcta'mbøjtzi vøjø mustambacse'ṉo'mtzi. Porque siempre sun'bø ndzøctam más vøjpø tiyø tumdum jama.
HEB 13:19 Y más su'nbøjtzi va'cø mi ndø o'nøjay Dios øtzcøtoya va'cø cotzoṉdam Diosis va'cø pronto musø maṉ mi ndu'ndamø.
HEB 13:20 Diosis tø yac itpa vøjø y je'is yac visa ndø Comi Jesucristo cuando ca'ujcam. Jiquete myøja'ṉombø cyoquenbapø'is tø øjtzi como borregose, porque je'is ñø'pinji'ṉ tujcu jomepø contrato ji'n yajepø nunca. Y como contratatzøjcuse, jetse yac visa' Cristo Diosis.
HEB 13:21 O'nøpyøjtzi Dios va'cø mi nchi'tam ta'nemøpø musocuy va'cø mus mi ndzøctam mumu vøjpø tiyø syunbase ñe'c Diosis; y va'cø yos Dios mi ndzoco'yomda'm va'ṉjamdamba ancø Jesucristo, va'cø mi ijtam como ñe'c syunbase. Hay que va'cø ndø vøṉgotzøctam Jesucristo mumu jamacøtoya. Amén.
HEB 13:22 Pero, ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, mi va'ṉgatyamba mi mbasencia'ajcuy va'cø mi ṉgøma'nøtyam yøṉ aṉgui'mocuy, porque mi ndzøjcatyamu'am yøṉ che'pø carta.
HEB 13:23 Y nø mi ndzajmatyamu que ndø va'ṉjajmocuy tøvø Timoteo sombø'tøju'am. Y o'ca minba jø'nø, jetji'ṉ ma'ṉbø mi ndu'ndame.
HEB 13:24 Tø yuschi'atyamø mumu mi 'yaṉgui'mdambapø'is mumu ndø va'ṉjajmocuy tøvøji'ṉ. Italia nasomda'mbø'is mi ṉgyø'vejatyaṉgue'tpati dyus.
HEB 13:25 O'nømbøjtzi Dios va'cø mi syunchi'tam vøjpø tiyø ñe' vyø'ajcupit. Amén.
JAM 1:1 Øjchøṉø Santiago. Øjtzi coyospøjtzi Dioscømø y ndø Comi Jesucristocø'mø. Nø'mø mi ṉgø'vejatyam yøṉ carta va'cø mi yuschi'tamø mitzta'm Israejlis macvøstøjcapyø 'yune'is chacyajupø 'yuneta'm mi ijtamupø'is yø'qui jeni mumu nascøsi.
JAM 1:2 Ø mi ndøvøta'm, vøj va'cø mi ṉgyasøtyamø cuando ji'n mi ijtam vøjø, y aunque jujche mi nchøjquistandøjpa.
JAM 1:3 Pues mi mustamba'am que mi ñchøjquistandøjpa a ver jujche mi va'ṉjajmoṉgutya'm, va'cø mus mi ndondamø aunque jujchepø maya'cuy.
JAM 1:4 Jetse tondam aunque jujchepø maya'cuy pasencia'ajcuji'ṉ va'cø mi ijtam cota'nupø pønda'm sin que ni ti'is jana mi ñchøjcay falta.
JAM 1:5 O'ca ji'n mi musi ti vøjø va'cø ndzøcø, va'c Dioscøsi qui'psocuy va'cø mi musø; y Diosis mi nchi'pa qui'psocuy. Pues aunque i chi'pa Diosis ti vya'cpa. Tø tzi'pa vøti y ji'n tø qui'sayø ti'ajcuy ndø va'c vøti.
JAM 1:6 Pero cuando mi ⁿva'cpa, tiene que va'cø mi va'ṉjajmø que Diosis maṉba mi ñchi' ti mi ⁿva'cpa, y u mi ñømu que ji'n nø chi'u. Porque o'ca mi myetzaṉdzoco'yajpa, entonces como sava'is syuj maṉ sujmaṉba nø', jetse mi ṉgyi'pspa; porque ji'n tumø cuenta mi ṉgyi'psi.
JAM 1:7 O'ca jetse mi myetzaṉgui'pspa, ji'n mus mi ñømø o'ca ti maṉba mi nchi' ndø Comi'is.
JAM 1:8 Porque o'ca mi myetzaṉdzoco'yajpa, ni ti ji'n mi ndzøc vøjpø. Jetse mi syøṉdzømatzø'pya.
JAM 1:9 Tum ndø tøvø, o'ca pobrepø pønete, o'ca Diosis yac møja'ṉo'majpa, muspa cyasøyø.
JAM 1:10 Pero ricupø muspa cyasøyø o'ca Diosis yac pobre'ajpa. Porque como ta'nø jøyø ji'n it vøti jama, jetseti ricu ji'n itque't vøti jama.
JAM 1:11 Cuando jama qui'mba y nutzquecnømba, ta'na yu'pya y yojpa jyøyø y yajpa suñipø cyene. Jetsetique't ricu maṉba tocoye nømdøc chøjcu'c ñegocio.
JAM 1:12 Contento itpa pøn cuando jana vøj itø pero tyonba pasencia'ajcupit, porque cuando tyonba, maṉba gyanatzøc quenguy como si fuera premio. Porque jetse Diosis opø chajmaye que más maṉba vya'ctzi'aṉøyi tumø chocoy syunbapø'is ñe'cø.
JAM 1:13 Cuando aunque i'is syunba chøc yatzitzoco'yajcuy, ji'n mus ñømø que Diosis jetsepø qui'psocuy chi'u. Porque ni i'is ji'n mus cyota yatzitzoco'yajcuy Diosis choco'yomo, ni Diosis ni i ji'n cyojtay yatzitzoco'yajcuy choco'yomo.
JAM 1:14 Pero cuando pønis sunba chøcto' yatzitzoco'yajcuy y cyomo'pya que jetse más vøj va'cø chøcø, jetse tzøjquistøjpa o'ca chøcpa o ji'n chøc yatzitzoco'yajcuy.
JAM 1:15 Entonces o'ca chi'ocuyajpa vyin va'cø chøc yatzitzoco'yajcuy, chøcpa cyoja, y cuando más chøcvøti'ajpa cyoja, ca'pa cyøja'is.
JAM 1:16 Ø mi ndøvøta'm mi sunda'mbøjtzi, uy mi yac aṉgøma'cøtyandøjø mi ⁿvin.
JAM 1:17 Aunque ti tø tzi'pa, Diosisete. Mumu vøco'nipø tiyø møjipø Diosis tø tzi'pa. Je'isete chøjcupø'is tzajpombø sø'ṉgø. Y sø'ṉgø'is chøcpa cømøṉ y cømøṉ cacpø'pa. Pero Dios siempre mismo ñe'quete, ji'n como cømøṉse cyacpø' vyin.
JAM 1:18 Porque ñe'c Diosis jetse syunu, por eso tø yac pø'najvøjøtzøctamu ndø va'ṉjajmatyamu ancø viyuṉsyepø 'yote. Jetse chøjcu va'cø tø pøjcøchøṉdamø como ñe' vyin unese.
JAM 1:19 Ø mi ndøvøta'm mi sunda'mbøjtzi, tumdum mitzta'm hay que listo va'cø mi ijtam va'cø mi ṉgøma'nø'otya'mø; pero va'cø jana mi ndzam jø'nø ti mi ṉgui'psu, y va'cø jana mi myaṉba qui'syca'tamø.
JAM 1:20 Porque pøn qui'sca'papø'is ji'n chøc Diosis syunbase.
JAM 1:21 Vøti itcomø'nu yatzipø tiyø y møsyaṉda'mbø tiyø va'cø ndø tzøcø, pero tzactam mumu jetseta'mbø tiyø. Yac it mi jajme va'cø mi ndzøc mi aṉgui'mdøjuse. Y jetse pøjcøchoṉdamø Diosis 'yote chamdzajcupø como si fuera nijpuse mi ndzoco'yomo, porque it Diosis pyømi va'cø tø yaj cotzoc ñe'c 'yoteji'ṉ.
JAM 1:22 Pero tzøcø como chambase. O'ca ndø manba y ji'n ndø ndzøqui, entonces ndø aṉgøma'cøpya ndø vin.
JAM 1:23 O'ca ndø manba ote y ji'n ndø ndzøqui, es como tumø pøn o'ca tyu'nba vyin espejo'omo.
JAM 1:24 Ispa jujche quenbase, pero cuando tzu'ṉba, jyajmbø'pa jujche quenbase.
JAM 1:25 Pero o'ca je pø'nis myanba más vøjpø aṉgui'mocuy como si fuera tyu'nbase vyin espejo'omo y chøcpa como myanuse, jetse suñi maṉba iti choco'yomo mientras nø chøjcu'øc myanuse. Porque ji'n jyajmbø' ote, sino chøcpa jujche myanu. Porque jetsepø aṉgui'mocuy va'cø ndø tzøcø, jetse contento maṉba iti porque chøc como myanuse.
JAM 1:26 O'ca auṉque i mijtzomda'm cyomo'pya que ñe'c mas cyøna'tzøpya Dios, pero vøti ondocopya; entonces ñe'c 'yaṉgøma'cøpya vyin. Jetsepø cøna'tzø'ocuy ni ticøtoya ji'n yose.
JAM 1:27 Pero yaṉbacpø une y yaṉbacpø yomo va'cø ndø ndoya'ṉøyø cuando toya nø isu'øc, entonces vøjpøte y masanbøte ndø cøna'tzø'ocuy Diosis vyi'naṉdøjqui; y va'cø jana ndø tzøc ndø cøja como chøcyajpase ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis.
JAM 2:1 Øjtzø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, como mi va'ṉjajmdamba myøja'ṉombø ndø Comi Jesucristo, hay que parejo va'cø mi suñaj mumu pøn.
JAM 2:2 Por ejemplo supongamos que tøjcøpya nø mi ndyu'mdamumø tum pøn oropø cøcumø myesupø'is y vøjpø tucu myesupø'is, y mismo tiempo tøjcøpya pobrepø pøn pu'tzpø'upø tucu myesupø'is.
JAM 2:3 Y mitz ṉgøna'tzøtyamba vøjpø tucu myesupø'is y mi nøjaṉdyamba: “Po'cs yø'qui vyøjmø”. Pero pobrepø pøn mi nøjandyamba: “Jen muspa mi ndye'na, o po'cs yø'qui nasomo”.
JAM 2:4 O'ca jetse mi ndzøctamba, entonces tum mi sundamba y tum ji'n mi sundame. Jetse ji'ndyet vøjpø mi ṉgui'psocuy. Porque mi ñømdamba que tum vøjpø, tum ji'n vyøjpø.
JAM 2:5 Øjtzi mi ndøvøta'm øtz mi sunda'mbøjtzi, cøma'nøtyamø. Diosis cyøpiṉyaj nascøsta'mbø pobreta'mbø va'cø ñø'ityaj va'ṉjajmocuy como si fuera riquesa'ajcuy, y maṉba pyøjcøchoṉyaj erejencha Diosis itcu'yomo, porque Diosis chamba que maṉba chi' vøjpø itcuy syuñajpapø'is ñe'cø.
JAM 2:6 Pero mitz pobre mi ṉgonoctamu. Pero viyuṉate mi ⁿyacsutzøctamba ricu'is y mi jindi nømaṉdamba aṉgui'mbapø'is vyi'naṉdøjqui va'cø mi ṉgyojatzi'tamø.
JAM 2:7 Y ricu'is cyø'o'nøyajpa Cristo'is vøjpø ñøyi mi nø'ijtatyamupø.
JAM 2:8 O'ca viyuṉse mi ndzøctamba más myøja'ṉombø aṉgui'mocuy como ijtuse Diosis 'yote jachø'yuse, mi ndzøctamba vøjø. Más myøja'ṉombø aṉgui'mocuy nømba: “Sun mi ndøvø como mi sunbase mi vin”.
JAM 2:9 Pero o'ca más mi sundamba eyapø pøn y eyapø ji'n mi sundame, mi ndzøctamba mi ṉgoja. Porque it aṉgui'mocuy y ja mi ndzoctam mi aṉgui'mdandøjuse, y jetse quejpa que it mi ṉgojata'm.
JAM 2:10 O'ca tum pø'nis yaj coputpa mumu ijtuse aṉgui'mguy, pero usyna ja yaj coputpø'ø, entonces ijtuti cyoja como si fuera ni ti ja chøcøse.
JAM 2:11 Porque Dios nømu: “U mi ṉgyøtzøjcø'yoyu”. Y mismo Dios nømgue'tu: “U mi yaj ca'oyu”. Así es que aunque ji'n mi ṉgyøtzøjcø'yoye, pero mi ⁿyaj ca'opya, entonces ja mi ndzøcø mi 'yaṉgui'mdøjuse, y it mi ṉgoja.
JAM 2:12 O'ca ndø sunba ndø tøvø como tø aṉgui'mdamuse Diosis, entonces muspa ndø tzøcø sunbase ndø tzøcø ndø ne'ṉgø, pero maṉba tø cøme'tztandøji o'ca ndø ndzøctamuti tø aṉgui'mdandøjuse. Por eso muspa mi vejvejnetyamø y muspa mi ndzøctamø como tø aṉgui'mdamuse Diosis.
JAM 2:13 Cuando cyøme'tzpa cyojaji'ṉ, Diosis ji'n ma tyoya'ṉøy ji'n tyoya'ṉøyipø'is tyøvø. Pero tyoya'ṉøyupø'is tyøvø maṉba put vyøjomo cuando cøme'tztøjpa.
JAM 2:14 Øjtzø mi ndøvøta'm, ¿viyuṉate suniti nømba øtz va'ṉjamba Dios, y ni ti ji'n chøc vøjø? ¿Sera que mi ṉgyotzocpa jetsepø va'ṉjajmocupit? Pues ji'n mi ṉgyotzoque o'ca ji'n mi ndzøqui mi vya'ṉjajombyase.
JAM 2:15 Supongamos que it mi va'ṉjajmocuy tøvø, pøn o yomo, ja itø'is tyucu, ja itø'is cyu'tcuy.
JAM 2:16 Y mi nøjmambya: “Jenøm maṉ Diosji'ṉ, nu's mi vin y jenøm cu'jtasø”. Y ni ti ji'n mi va'ctzi', ni cu'tcuy ni tucu. Entonces ni ticøtoya ji'n mi ⁿyos jetse.
JAM 2:17 Jetsetique't ndø va'ṉjajmoṉguy niticøtoya ji'n yose o'ca ji'n ndø tzøc nunca vøjpø tiyø. Como ca'upø ni ti ji'n yoscu'yaje, jetse ni ti ji'n yoscu'yaje ndø va'ṉjajmoṉguy o'ca ni ti ji'n ndø tzøqui.
JAM 2:18 Pero tal vez it iyø jutipø nømba: “Mitz va'ṉjajmombya, y øtz ndzøcpa vøjpø. Pero ji'n mus mi yac is ni iyø que it mi va'ṉjajmoṉguy o'ca ji'n mi ndzøc vøjø. Por eso øtz muspa mi yac is ø va'ṉjajmoṉguy porque øtz ndzøcpa ancø vøjpø tiyø”.
JAM 2:19 Mitz mi va'ṉjamba que Dios tumbøtite y vøj jetse. Pero vya'ṉjamyajque'tpati yatzi'ajcu'is que Dios tumbøtite, y syøtøjtayajpa na'tze'is.
JAM 2:20 ⁿJyovi mijtzi, øtz su'nbø mi ⁿyac musø o'ca tø va'ṉjajmopya y ji'n ndø tzøc vøjø, ni ticøtoya ji'n tø yose.
JAM 2:21 Viyuṉete Diosis pyøjcøchoṉ ndø peca jata tzuṉgutya'm Abraham porque chøjcu ancø vøjpø tiyø cuando chi'ocu'yaj Dioscøsi 'yune Isaac masanbø mesacøsi.
JAM 2:22 Jen mi nchi'pa cuenta que Abraha'mis ji'n na's vya'ṉjam Dios, sino también chøc vøjpø tiyø. Y cyota'nbø'u vya'ṉjajmocuy cuando chøc Diosis chajmayuse.
JAM 2:23 Y jetse tujcu Diosis 'yote jachø'yuse ñømuse: “Abraha'mis vya'ṉjam Dios, y porque vya'ṉjajmu ancø, pyøjcøchoṉ Diosis”. Y Dios nømu: “Abraham øjtze amigo”.
JAM 2:24 Jen mi ñchi'pa cuenta que Diosis cuentacøsi vyøjom tø putpa porque vøjpø ti ndø tzøcpa, ji'n na's ndø vøjø va'ṉjajmendi.
JAM 2:25 Jetseti tujque'tu je møtzi yomo Rahab. Vyøjomdi putque'tu Diosis cuentacøsi porque cyøvø'ñaj tyøjcomo cyø'vejyajupø pøn va'cø maṉ tu'nisyaj cumguy, y yac poyaju eyapø tu'ṉomo va'cø cyotzocyajø.
JAM 2:26 Pues como ndø sis ca'pa o'ca ji'n it espiritu, jetsetique't o'ca tø va'ṉjajmopya y ji'n ndø tzøqui vøjpø tiyø, jetseti itque'tpa como ca'upøse ndø va'ṉjajmoṉguy.
JAM 3:1 Ø mi ndøvøta'm, ji'n vyøjø va'cø it sone aṉma'yoyajpapø tø øjtzomda'm, porque o'ca tø aṉma'yopya, más suñi maṉba tø cøme'tzam Diosis o'ca ti ndø tzøjcu.
JAM 3:2 Mumu tø cojapa'tpa sone ticøsi. Pero o'ca ji'n tø ondocoye ndø tzamdzamnecu'yomo, tø cota'nupø tø pønda'mete, y muspa ndø aṉgui'm ndø vin mumu ticøsi.
JAM 3:3 Tzøjcay cuenda caballo jujche ndø cotpa 'yaṉna'como freno va'cø chøc ndø sunbase, y ndø juṉvindu'pa jut sunbamø ndø nøma'ṉøyø.
JAM 3:4 Tzøjcacye't cuenda barcota'm; møjata'mbøte y pømipø sava'is syujnøpoyajpa, pero chøtøpø palaji'ṉ pø'nis ñøpovitu'pa jut sunbamø ñøma'ṉøyø.
JAM 3:5 Jetsetique't ndø totz chøtøpø tiyø, pero jetji'ṉ muspa más møja ndø tzøc ndø vin. Tzøjcay cuenda jujche chøtøpø juctyøjquis jya'pø'pa cu'yutøc y vøti pyoṉbø'pa.
JAM 3:6 Jetseti ndø tojtzis como juctyøcseti vøti yac tzøcpa ndø coja. Ndø totzji'ṉ ndø tzøcpa aunque jujchepø yatzipø tiyø. Ndø totz chøtøpøtite, ji'ndyet o'ca ndø tumø coṉñapø, pero ndø tojtzis tø yaj cojapa'tpa ndø tumø coṉña. Como juctyøjquis chøcpa coja, jetse ndø tojtzis tø yaj cojapa'tpa mientras tø quendamba'csye'ṉomo. Y mismo yatzi'ajcu'yombø juctyøcse, jetse yatzipø'is ñøtzøcpa ndø totz.
JAM 3:7 Pø'nis muspa dyominatzøcyajø aunque jujchepø copøn, y paloma, y tzan, y mumu majrom ityajupø tiyø. Mumu dyominatzøcyaju'am pø'nis.
JAM 3:8 Pero ni jutipø pø'nis jin mus dyominatzøc tyotz. Saṉ yatzipøte; ji'n mus ndø aṉgui'm ndø vin ti sunba ndø tzam ndø totzji'ṉ. Ndø totz venenosepøte va'cø tø yaj ca'ø.
JAM 3:9 Mismo ndø totzji'ṉ ndø vøcotzøcpa ndø Janda Dios, y ndø yatzicotzøcpa ndø pøn døvø, aunque Diosis chøc pøn vyinsepø.
JAM 3:10 Mismo ndø aṉnacaji'ṉ jen tø vøjcotzøjcopya y jen tø topa'onba. Øjche mi ndøvøta'm, jetse ji'n vyøjø.
JAM 3:11 Vyombamø nø', tumnajcøsi ji'n mus pyutø pa'acpø y tacapyø.
JAM 3:12 Øjtzø mi ndøvøta'm, aceituna'is tyøm ji'n mus it higo cucyøsi, ni ji'n mus it higo'is tyøm uva tza'cyøsi. Pues jetseti que vombamø cananø' ji'n mus ndø nømbutø ji'n cyana pa'acpø nø'. Jetse puro vøjpø ote va'cø ndø tzamø, jana ndø tzam yatzipø.
JAM 3:13 O'ca it mijtzomda'm qui'psocu'yøyupø y cyønøctøyøpya'is aunque tiyø, tiene que va'cø it vøj tyøvøji'ṉ pasencia'ajcuji'ṉ y jana tzøc vyin møja'ṉombø pønse porque ijtu aṉcø qui'psocuy, jetse va'cø isindzi aunque iyø o'ca nø chøc vøjø.
JAM 3:14 O'ca mi ṉgui'sapya mi ndøvø porque myøja'ṉombø ancø, y mi ne'c mi sunba aunque ti mi vingøtoya, entonces u mi ñømu: “Vøjpø pøn chøṉø”. Porque o'ca mi vøṉgotzocpa mi ⁿvin, mi syutzpapøtite, y viyuṉbø tiyø ji'n mi suni.
JAM 3:15 Porque jetsepø qui'psocuy ji'ndyet tzajpombø: nascøspøtite; qui'pspa ti ndø sunba ndø vingøtoya. Jetsepø qui'psocuy yatzipø'is señe.
JAM 3:16 Porque o'ca tyumgø'yti sunba mi myøja'ṉo'majø, y ji'n mi suni va'cø yac vøcotzøc mi ndøvø; entonces puro qui'pcuyti mi ndzøctamba mi ndøvøji'ṉ, y mumu yatzitzoco'yajcuy mi ndzøctamba.
JAM 3:17 Pero ñø'itupø'is tzajpomo tzu'ṉbapø qui'psocuy, vøjpøte. Jetsepø qui'psocuy ñø'ijtupø'is ji'n quipi, ijtu cyariño, vøj tø aṉdzoṉba, tø toya'ṉøpya y chøcpa vøjpø; ji'n myejtzaṉgui'psi. Jujche qui'pspase, jetse chamba.
JAM 3:18 O'ca tumø tzocoy sunba tø it vøjpø pønse, entonces tiene que va'cø tø it vøjø ndø tøvøji'ṉ va'cø it vøjpø itcuy.
JAM 4:1 Ma'ṉbø mi ndzajmatyam ti'is nøcøtzo'tzpa qui'pcuy y qui'sca'cuy mijtzomda'm. Sunba mi ndzøc yatzitzoco'yajcuy y al mismo tiempo ji'n sun mi ndzøc yatzipø, jetse como si fuera quipcuy mi nø'itpa mi ṉgui'psocu'yomo.
JAM 4:2 Mi aṉsuṉdamba aunque tiyø y ji'n mus mi ṉgøpøctamø. Por eso mi ṉgui'satyamba mi ndøvø como si fuera maṉbana'ṉ mi yaj ca'tame. Mi aṉsundamba aunque tiyø y ji'n mus mi ṉgøpøctamø, por eso mi nøṉguiptamba. Pero ji'n mi mba'jtam mi sundambapø tiyø porque ji'n mi ⁿva'ctam Dioscøsi.
JAM 4:3 Pero aunque mi ⁿva'ctamba Dioscøsi, ji'n mi nchi'tam Diosis; porque ji'n vyøjpø ticøtoya mi sundame. Yatzipø ticøtoya sunba mi yac yostame ti mi ⁿva'ctamba Dioscøsi.
JAM 4:4 Como yomo'is chacpase jyaya, eyapø pøn va'co pyøcø, jetse mitz ndzactamba Dios va'cø mi va'ṉjamdam eyapø. Mi mustambati que va'cø ndø sundamø nascøsta'mbø ji'n vya'ṉjamoyajepø pø'nis syuñajpase, jetse ndø qui'satyamba Dios. Por eso o'ca sunba tø ijtamø como nascøsta'mbø ji'n vya'ṉjajmoyajepø ityajpase, jetse ndø qui'satyamba Dios.
JAM 4:5 Lo que jachø'yupø mi mustamba que ji'ndyet suniti jachø'yupø. Jachø'yupøte que Diosis tø tzi'u Espiritu Santo va'cø it ndø ndzoco'yomo, y je'is vøti tø su'ngomø'nba.
JAM 4:6 Por eso Diosis tø cotzoṉba más porque vøti tø sunba. Porque jachø'yupø: “Diosis ya'inducpa pøn o'ca pø'nis myøja'ṉgotzøcpa vyin; pero o'ca pø'nis myenos chøcpa vyin, Diosis cyotzoṉba”.
JAM 4:7 Por eso tzi'ocu'yajtam mi ⁿvin Dioscøsi, ya'induc yatzi'ajcuy, y mi nchacpa je'is y popya.
JAM 4:8 To'møtyam Dios y Diosis mi ndyo'møtyaṉgue'tpa. Mitz ṉgyojapa'jtamupø, yaj cøvajcøtyam mi ⁿvin. Metzcuy mi nø'ijtu'is qui'psocuy, yaj cøvajcøtamø mi ndzocoy.
JAM 4:9 Maya'tamø, toyapøctamø y vo'tamø. Uy mi syictamu, más vøj va'cø mi ⁿvyo'tamø. Uy mi ṉgyasøtyamø. Hay que va'cø mi maya'tamø mi ṉgojacøtoyata'm.
JAM 4:10 Yaj cø'mø'ndamø mi ⁿvin ndø Comi'is vyi'na'ṉdøjqui y je'is maṉba mi ⁿyac møja'ṉo'majtame.
JAM 4:11 Ø mi ndøvøta'm, u mi nanchajmatyandøjø ti nø chøc mi ndøvø'is o'ca yatzipø nø chøjcu. Porque o'ca ndø tzajmapya ti nø chøc ndø tøvø'is o'ca yatzipø nø chøjcu, y o'ca ndø cøme'tzpa ndø tøvø cyojapit, entonces es igual como va'cø tø nømø que angui'mocuy ji'ndyet vøjpø, y jetse ndø cø'o'nøpya aṉgui'mocuy. Pero va'cø jetse mi ṉgø'o'nøy aṉgui'mocuy, jetse ji'n mi ndzøc aṉgui'mocuy, sino mi ndzøcpa mi ⁿvin como más ne'c mi aṉgui'mba.
JAM 4:12 Tumbøtite cyojtupø'is aṉgui'mguy y tumbøtite tø cøme'tzpapø'is ndø cojapit. Sólo je'is muspa tø yaj cotzoca, muspa tø yac tocoya. Entonces mitz ji'n musi mi ndzam o'ca vøjø ji'n vyøjø lo que nø chøjcupø mi ndøvø'is.
JAM 4:13 Cøma'nøtyamø, mitz mi ñømdambapø'is: “Yøti o jomi ma'ṉbø mandame eyapø cumgu'yomo. Tum ame maṉba ya'tame. Jiṉø maṉba ju'yotyame y ma'ṉbø ma'ajvindu'tame tumø ame. Jetse ma'ṉbø ndzøjcaṉva'ctam ø ndumin”.
JAM 4:14 Jetse mi ñømdamba; pero ji'n mi mustame ti maṉba mi ndzøctam jomi. Ji'n mi mus o'ca maṉba mi ṉgyene, maṉba mi ṉgya'e. Porque jujche namdzu it nasjoco, usyomo quejpa y chøtøṉ horacøs yajpa; jetse mijtzi mi ijtaṉgue'tpa usyaṉ hora.
JAM 4:15 Por eso más vøj va'cø mi ñømdamø: “O'ca ndø Comi'is syunba, ma'ṉbø quendame y ma'ṉbø ndzøctam ṉqui'pstambase”.
JAM 4:16 Pero ji'n jetse mi ñømdame, sino mi jyayandzamdamba y myøja'ṉ bønse mi ṉgomo'tyamba mi ⁿvin. Ji'n vyøjø va'cø tø jayatzamø jetse.
JAM 4:17 Entonces o'ca ndø muspa jujche vøj va'cø ndø tzøcø y ji'n ndø tzøqui, tø cojapa'tpa.
JAM 5:1 Mijtzi ricuta'mbø'is, cøma'nøtyamø ti ma'ṉbø mi ndzajmatyame. Vo'tamø y vejtamø porque maṉba mi mba'jtam toya.
JAM 5:2 Como si fuera putzpø'u'am mi riṉguesa'ajcuy y yø'tpø'u'am mi nducu,
JAM 5:3 y tønbø'u'am mi oropø y platapø tumin, jetse mi ijtamba. Pero yøṉ yajpapø tumi'nis maṉba yaj quejay mi ṉgojata'm porque nu'mitite. Maṉba poṉbø' mi sis mi ndumingøtoya. Mi ndu'mu algo tumin pero ultimopø jama ni ti ji'n ma yoscu'yaje.
JAM 5:4 Ja mi ṉgoyojyajø yosyajupø mi yoscu'yomo, mi nu'mayaju jyama. Y yøti yosyajupø'is mi yoscu'yomo nø mi ṉgyøva'cøtyamu. Toya pøjcayajpa Dios porque isyajpa toya. Y myøja'ṉombø Diosis 'yaṉgui'myajpapø'is sone angeles, je'is myanu'am jujche nø chajmayaju.
JAM 5:5 Mi ndzøctamba mi ṉgusto y mi omba ijtamba nascøsi. Como vacas tzaṉga'ajpase va'cø yaj ca'tøjø, jetse mitz nø mi nchaṉga'ajtamu pero maṉba mi ṉgya'tame.
JAM 5:6 Mi ṉgyøva'cøyaju pøn ja ityajø'is cyoja, va'ca yaj ca'yajtøj jana coja, y je'is ja mi ñøndu'mbajcajtamø.
JAM 5:7 Entonces mi ndøvøta'm, hay que vø'cø mi nømaṉjandyam pasencia hasta que minba ndø Comi. Tzi'tam cuenta yosapyapø'is nas jujche ñømaṉjapya pasencia va'ca jyo'ca hasta que itpa'csye'ṉomo yosaṉ coyoja'øyupø. Nømaṉjapya pasencia mientras jyo'cpa jujche'øc quectzo'tzpa tuj y quecpa hasta itpa'csye'ṉom cama.
JAM 5:8 Y mijtzi jetsetique't tiene que va'cø mi nømaṉdam pasencia. Uy mi myaya'ndamø, porque pronto maṉba min ndø Comi.
JAM 5:9 Ø mi ndøvøta'm, uy mi naṉgøtza'møtyandøjø uytim mi yaj coja'ajtam Diosis. Porque pronto ma nu'c tø cøme'tzpapø'is ndø cojapit.
JAM 5:10 Ø mi ndøvøta'm, jamdamø tza'maṉvajcoyajpapø oyupø tza'maṉvajcoyaje ndø Ngomi'is cuentacøsi. Tzi'tam cuenta jujche yacsutzøcyajtøju, pero tyoñaj toya. Jetse muspa mi ndondaṉgue'ta.
JAM 5:11 Tø nømdamba que o'ca tonyajpa, casøyajpa. Mi mustamu'am jujche Jojbis tyon toya, y mi mustamba jujche Diosis chi' vøjpø itcuy jøsi'cam. Porque ndø Comi'is tø yac yamba y tø toya'ṉøpya vøti.
JAM 5:12 Øjtzø mi ndøvøta'm, ma'ṉbø mi ndzajmatyam lo que más sunba va'cø mi ndzøctamø. U mi ndzambøc ni iyø testigos cuenta o'ca viyuṉ nø mi nchamu; ni tzajpom ijtupø, ni nascøs ijtupø. Nømø “Jø'ø” o'ca viyuṉbø tiyø. O'ca ji'n viyuṉbø, nømø “Ji'nda”; na más nømø “Jø'ø”, o “Ji'nda”. U mi ndzambøc ni iyø, va'cø jana mi yaj coja'aj Diosis.
JAM 5:13 O'ca it mijtzomda'm nø tyoya'isupø, yac 'o'nøy Dios. O'ca it nø cyasøyupø, yac vajnay Dios.
JAM 5:14 O'ca ijtu ca'epø mijtzomda'm, yac vejayaj covi'najøpø va'ṉjajmocuy tyøvø va'cø 'yo'nøyaj Dios ca'epøcøtoya y va'cø cojtayaj aceite ca'epø ndø Comi'is ñøyicøsi.
JAM 5:15 O'ca vya'ṉjamyajpa Dios nø 'yo'nøyaju'øc, entonces maṉba tzoque, y ndø Comi'is maṉba yac te'nchu'ṉi. Y o'ca chøc cyoja, Diosis yaj cotocojapya.
JAM 5:16 Por eso jetcøtoya tumdum pøn muspa mi ndzajmatyam mi ndøvø mi ṉgoja. O'nøtyam Dios mi ndøvøcøtoyata'm va'cø chocyaj ca'eta'mbø. O'ca vøjpø pø'nis 'yo'nøpya Dios tyumø tzocoy, vøti chøcpa Diosis je pøngøtoya.
JAM 5:17 Tza'maṉvajcopyapø Elías tø øjchepø pønditque't, y tumø tzocoy vya'cu Dioscøsi va'cø jana yaj quec tuj nascøsi tu'cay ame medio.
JAM 5:18 Entonces 'yo'nøcye't Dios va'cø yaj quec tuj, y yaj quejcu, y minu tzocyaj cama.
JAM 5:19 Ø mi ndøvøta'm, o'ca mijtzomota'm ijtu tumø pøn chajcupø'is viyuṉbø tiyø, y tumø ndø tyøvø'is 'yaṉgui'mba va'cø pyøjcøchoṉvøjøtzøcø vøjpø ote; vøj jetse.
JAM 5:20 Porque hay que va'cø mi mustamø que o'ca ndø aṉgui'mba tum cojapa'tupø pøn va'cø chacø ji'n vyøjpø tuṉ, y chacpa; entonces cotzocpa 'yespiritu va'cø jana tocoya, y sone cuentapø cyøja yajapya Diosis.
1PE 1:1 Øjchøṉø Pedro, Jesucristo'is 'yapostoles. Nø'mø mi jajyandam yø'qui jeni mi ijtamu'is mi myacpøtandøju mi ṉgumgu'yomo, puṉney yøcna mi ijtamu'is eyapø nasomoda'm ñøyita'mbø'is Ponto, Galacia, Capadocia, Asia, y Bitinia.
1PE 1:2 Ndø Janda Diosis myusu ya'møjcam que maṉba mi ṉgyøpiṉdame, y Espiritu Santo'is mi yac masa'najtamu va'cø mi ṉgøma'nøjatyam Jesucristo'is 'yote, y va'cø mi ṉgyøvajcøtyamø je'is ñø'pinji'ṉ. Su'nbøjtzi vøti va'cø mi ijtam vøjø y más contento va'cø mi ijtam tumdum jama.
1PE 1:3 Tø vøcotzøcta'i Dios ndø Comi Jesucristo'is Jyata porque vøti tø toya'ṉøtyamu. Y toya'ṉøtyamu aṉcø tø yac vøco pø'naj vøjøtzøctamu, porque Jesucristo visa'u aṉcø cuando ca'ujcam. Tø yac vøco pø'najque'tu Diosis fyamilia'omo va'cø ndø ni'aṉjajmø que viyuṉse maṉba tø ijtam vøjø.
1PE 1:4 Como 'yunete, Diosis maṉba tø tzi'tam erejencha ji'n pyeca'ajepø, ni ti ja ñø'it ji'n vyøjpø, nunca ji'n cyeneca'epø. Je erejencha tzajpomo 'yaṉne'cupø Diosis mitzcøtoyata'm.
1PE 1:5 Y Diosis nø mi ṉgyoquendamu pyømiji'ṉ porque mi va'ṉjamdamba aṉcø. Mi ṉgyoquendamba va'cø mi ṉgyotzococtuctamø ultimopø tiempo'omo, y jicsye'c maṉba queje jujche tø yaj cotzococtucpa.
1PE 1:6 Jetcøtoya nø mi ñchi'ṉbø'tamu aunque nø mi nøṉgøjtam toya usyaṉ hora yøti, o'ca ijtu pyena va'cø mi nchøjquistandøjø eya cuentapø toyapøjcu'yomo, va'cø cyeja o'ca mi va'ṉjamdamba Dios.
1PE 1:7 Mi ndyoya'istamba para va'cø chøjquisatyøj mi va'ṉjajmoṉguy. Como oro chøjquisyajpa juctyøjcomo, jetze nø mi nchøjquisatyøjque't mi va'ṉjajmoṉguyta'm. Pero mi va'ṉjajmoṉguy vøti valetzøcpa más que ni ji'n oro, porque oro yajpapøtite. Y o'ca tonba mi va'ṉjajmoṉguy cuando mi nchøjquisatyøjpa como juctyøjcomse, entonces vøjø va'cø vøcotzøctøj mi va'ṉjajmoṉguy, y vøjø va'cø yac møja'ṉomajtøjø. Y maṉba queje aunque i'is vyi'naṉdøjqui que vøj mi va'ṉjajmondyamba. Jetse maṉba queje que vøj mi va'ṉjajmombya cuando quejpa Jesucristo.
1PE 1:8 Aunque ja mi istam Jesucristo nunca, pero vøti mi sundamba ñe'cø. Aunque ji'n mi istam yøti, pero mi va'ṉjamdamba. Jetcøtoya na'nchaṉ nø mi syuñgasøtyamu mø'chøqui más que ni ji'n musi'csye'ṉom ndø tzamø, como tzajpom tø casøtyambase.
1PE 1:9 Porque va'cø ndø va'ṉjam Cristo, tø cotzocpa; y por eso mi ṉgyasøtyamba porque mi va'ṉjamdamu'am, y por eso mi mbøjcøchoṉdamu'am mi ṉgotzojcuy.
1PE 1:10 Je cotzojcuy con ganas mye'chajpana'ṉ ya'møcpø tza'maṉvajcoyajpapø'is. Cyø'aṉgøva'c mye'chajpana'ṉ va'cø cyønøctøyøyajø. Aunque ja cyønøctøyøyajøna'ṉ, pero cha'maṉvacyajpana'ṉ jujchepø vøjpø itcuy mi mbøjcøchoṉdamu'am mijtzi.
1PE 1:11 Porque Cristo'is 'Yespiritu qui'psocu'yomna'ṉ ijtu y je'is yac musyaju que maṉba toya'is Cristo y ñe' Cristo vyøjomo maṉba puti. Por eso chøjquisjo'yajpana'ṉ va'cø cyønøctøyøyajø tiyø jama jetse ma tuqui, y jujche ma tuqui.
1PE 1:12 Pero jøsi'cam je tza'maṉvajcoyajpapø yac musyajtøju que ji'ndyet ji'quis jyama'omo maṉba tuqui jetseta'mbø tiyø, sino maṉba tuqui más jøsiti'am ndø jama'omda'm; y yøti Diosis nø cyø'vejyaj pøn va'cø mi nchajmatyamø jetsepø vøjta'mbø tiyø. Je pø'nis nø mi ncha'maṉvajcatyamu vøjpø ote tzajpom tzu'ṉupø Masanbø Espiritu Santo'is cyotzoṉyajpase. Tzajpom tzu'ṉ Espiritu Santo, porque cø'vejtøju; y hasta tzajpomda'mbø angelesis sunba myusyajø y cyønøctøyøyajø mumu tiyø chøjcupø Cristo'is.
1PE 1:13 Jetcøtoya jajmecøs ijtam mi ṉgui'psocu'yomo. Porque maṉba quej Jesucristo, u mi ndzøctam mi ṉgusto; u mi jajmbø'tam nunca que vyøjomo maṉba tø pujtame cuando quejpa ñe'cø Jesucristo.
1PE 1:14 Jujche une'is cyøma'nøjapya jyata'is 'yote, jetse mitz cøma'nøjatyam Diosis 'yote. Uyam mi ndzøctam yatzipø mi qui'psocuy, como mi ndzøctambasena'ṉ vi'na cuando ji'ndøcna'ṉ mi ṉgomustam Dios.
1PE 1:15 Sino como Dios mi ⁿvyejandyamupø'is masanbøte, jetse mijtzi masanse ijtaṉgue'tati, qui'psocuji'ṉ tzøctam mumu tiyø.
1PE 1:16 Porque it Diosis 'yote jachø'yuse: “Masanse ijtamø, porque øtz masanbø chøṉ øjtzi”.
1PE 1:17 Cuando mi o'nøndyamba Dios, mi nøjandyamba: “Øjchøṉ mi Janda”. Y Diosis parejo maṉba tø cøme'tztam mumu pøn ti ndø tzøjcu, pero ji'n queyaṉ ve'ñaṉ maṉba cøme'tze. Por eso mientras que mi ⁿijtamu'øc nascøsi como vitise, hay que va'cø mi na'tztamø jana mi ndzøctam je'is ji'n syunise.
1PE 1:18 Porque mi mustamba que ja mi ⁿjyumbujtandøjø yajpapø tiji'ṉ como oro o plata, sino que mi ⁿjyumbujtandøju Cristo'is vøti valetzøcpapø ñø'pinji'ṉ; como tum borrego sa'sapø ja yu'cøyøpø, je'is ñø'pinse. Mi ⁿjyumbujtandøju va'cø jana mi ndzøjca'ṉøtyamø ni ticøtoya ji'n yosyajepø costumbre mi janda'ista'm mi isindzi'tamupø.
1PE 1:20 Porque Cristo tzamdzi'tøju antes que tuc nasacopac va'cø min jyø't ñø'pin mitzcøtoyata'm. Pero yøṉ ultimopø jama yaj quejtøju.
1PE 1:21 Y yøti porque jet minu ancø, mi va'ṉjamdamba Dios, oyu'is yac visa Cristo cuando ca'u'øc, y después yac aṉgui'm myøja'ṉomo. Jetse chøjcu va'cø mi va'ṉjamdam Dios y va'cø mi ijtam contento porque mi mustamba que Diosis maṉba mi ñchitam vøjpø tiyø.
1PE 1:22 Y yøti mi ṉgyotzoṉdamu Masanbø Espiritu Santo'is va'cø mi yaj cøvajcøtyam mi ndzocoy mi ṉgøma'nøjatyamu ancø viyuṉsyepø tiyø va'cø mi sundam mi ndøvø viyuṉse. Por eso hay que va'cø nay nø sundandøjø mi ndumø tzocoy.
1PE 1:23 Porque mi ⁿjyome pø'najvøjøtzøctamu Diosis 'yoteji'ṉ. Tø vi'na pø'najpa ndø janda ndø mamacøsi, y jet ca'yajpa; pero Diosis 'yote nunca ji'n cya'e, nunca ji'n yaje, mumu jama itpa.
1PE 1:24 Viyuṉse chamba Diosis libru'is: Como ta'nøse, jetseti mumu pøn. Y como ta'nø'is jyøyø yajpase, jetseti nascøspø pø'nis myøja'ṉo'majcuy yajque'tpa. Porque tøtzca'yajpa ta'nø y yojpa jyøyø.
1PE 1:25 Pero ndø Comi'is 'yote mumu jamacøtoya itpa, nunca ji'n yaje. Yøṉete Diosis vøjpø 'yote mi nchajmatyandøjupø.
1PE 2:1 Por eso tzactam mumu yatzitzoco'yajcuy; u mi aṉgøma'cø'otyamu, u mi vingøvøjti tzøctam mi ⁿvin cuando mi ndzocoy ji'n vyøjø, u mi aṉsujnatyam mi ndovø'is ni tiyø, uy mi ndopa'o'nøtyam ni iyø.
1PE 2:2 Como ya'une'is syunbase leche va'cø choca, jetse mitz hay que va'cø mi sundaṉque't Diosis 'yote. Pero viyuṉbø; como vøjpø lechese; va'cø más mi mbømipøctam mi va'ṉjajmongu'yomo, hasta mi ṉgyotzococtuctamba.
1PE 2:3 Y jetse tzøctamø porque mi mbøjcøchoṉdzo'tzu'am lo que ndø Comi'is tø tzi'papø y mi nchi'tamu'am cuenta que ndø Comi vøjpøte.
1PE 2:4 Entonces mindam ndø Comicø'mø, porque ndø Comi como quenbapø tza'se. Porque tzøctam cuenda cyøpiṉyajpa tza' cuando maṉba chøcyaj no'tze tøc, jutipø ma cyojtay no'tze'omo; y pyatzpø'yajpa vene. Jetse ndø Comi pyatzpø'u tzacyaju pø'nis ji'n vyøjpø tza'se, pero Diosis cyøpiṉu va'cø yac yosa ñe'cø como más valetzøcpapø tza'se.
1PE 2:5 Jetseti mitzta'mque't como queñajpapø tza'se mi ijtamba como si fuera no'tze'ajtøju tza'se va'cø tyuc Diosis tyøc. Y también mitz masanda'mbø mi mbyaneta'mete va'cø mi ndzøctam pane'ajcuy como syunbase Diosis. Pero ji'ndyet nascøspø pane'ajcuy, sino mi ndumø tzocoy va'cø mi ndzi'ocuyajtam mi ⁿvin Dioscøsi, y Diosis mi mbyøjcochoṉdamba porque Jesucristo'is mi ṉgyoca'tamu ancø.
1PE 2:6 Itque'tuti Diosis 'yote jachø'yajupø: Como albañijlis cyotpa aṉguindzotzcu'yomo más vøjpø tza', jetse øtz ṉgotpa Sión gumgu'yomo más vøjpø pøn; como tum tza' cyøpiṉupø, valetzøcpapø, y vya'ṉjambapø'is jete nunca ji'n ma nømi que ji'quis ja chøcø ti chamu.
1PE 2:7 Pues mitzcøtoya Jesucristo valetzøcpapøte, porque mitz mi va'ṉjamdamba. Pero ji'n vya'ṉjamyajepø'is, para jijcøtoya maṉba viyu'ṉaje jachø'yuse: It tza' pø'nis pyatpø'tzacyaju; y eyapø'is piṉu mismo je tza' va'cø cyot tøc aṉguindzo'tzcu'yomo. Jetse pø'nis ja syuñaj Cristo; pero Diosis cyøpiṉu va'cø yac angui'm myøja'ṉomo.
1PE 2:8 También viyuṉajpa chambase: Yøṉ tza'cøsi maṉba nejpinducyaje, y je tza'is maṉba quecyaje. Pues como tø quecpase cuando tø nejpinducpa, jetse maṉba cojapa'tyaje porque ja cyøma'nøjayaj je'is 'yote. Porque Diosis chamdzi'yaju jetse va'cø quecyajø.
1PE 2:9 Pero mijtzi ji'n mi jyendzeta'm, porque Diosis mi ṉgyøpiṉdamu: y mitz aṉgui'mbapø mbyaneta'mete, masanbø ṉgyumgupyønda'mete, y Diosis mi mbyønda'mete, ji'ndyet eyapø'is mi ñe'. Diosis mi ñe'ajtamu va'cø mi ndzamgøpucstam jujche vøjco'nipø Dios. Porque Dios mi ⁿvyejandyamupø'is va'cø mi ndzactam pi'tzø'ajcu'yombø itcuy, va'cø mi ijtam como si fuera maya'aṉbø syø'ṉgø'omo, porque Dios mitzji'ṉda'mbøte.
1PE 2:10 Porque mitzta'm cøtyajupø hora'omo, aunque jutzpø mbyønda'mna'ṉete, pero yøti Diosisame mi mbyønda'm. Jic tiempo'omo ja mi ndyoya'ṉøtyamøna'ṉ Diosis, pero yøti mi ndyoya'ṉøtyamu'am Diosis.
1PE 2:11 Øjchø mi va'ṉjajmocuy tøvø, vøti mi sunda'mbøjtzi. Y como usyaṉ horati mi ṉgyendamba, nascøs mi ijtamu como vitise, y como emøcpø cumgu'yombøse; porque mero ndø cumguy tzajpomete. Jetse mi ndzajmatyamba va'cø jana mi ndzøc yatzipø tiyø mi sisis syunbase, porque jetse va'cø mi ndzøcø, es como si fuera mi ⁿvin nø mi nøṉguijpu. Y jetse tø tocopya.
1PE 2:12 Sino aunque ji'n cyomusyajepø'is Dios, vøj va'cø mi ndzøctam je'is vyi'naṉdøjqui. Entonces aunque mi yandzicotzøctøjpa como yatzipø pønse, ji'ndyet ni tiyø. Porque cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojapit, jicsye'c maṉba isyaje que vøj mi ndzøjcu, y por eso maṉba vyøcotzøcyaj Dios.
1PE 2:13 Cøma'nøjatyamø mumu nascøspø aṉgui'mba'is 'yangui'mguy, porque jetse syunba ndø Comi'is. Cøma'nøjatyamø o'ca más myøja'ṉombø angui'mbapø,
1PE 2:14 o'ca gobierno; porque gobierno chi'yajpa aṉgui'mguy más myøja'ṉom aṉgui'mbapø'is va'cø cyastigatzøcyaj chøcyajpapø'is yatzitzoco'yajcuy, y va'cø vyøcotzøcyaj chøcyajpapø'is vøjta'mbø tiyø.
1PE 2:15 Porque Diosis syunba va'cø mi ijtam vøjø, jetse vøṉgøpiti va'cø mi yac tzø'yaj ji'n cyønøctøyøyajepø'is, va'cø jana jyovi tzamyajø.
1PE 2:16 Diosis mi yac libre'ajtamu, pero ji'ndyet va'cø mi ñømø: “Øtz librepø chøṉø, muspø ndzøc yatzitzoco'yajcuy”. Sino Diosis my yac libre'ajtamu va'cø mi nchøsi'ajtamø ndø Comicø'mø.
1PE 2:17 Tzøc vøjpø tiyø aunque icøtoya, suñajø ndø va'ṉjajmoṉguy tøvø, cøna'tzøtyam Dios, tzøc vøjpø tiyø møja'ṉ aṉgui'mbapøcøtoya.
1PE 2:18 O'ca mi ṉgyoyospa, cøna'tzøy mi ṉgomi nascøspø y cøma'nøjay pyalabra. Ji'n na's vøjpøti y tø toya'ṉøpyapø'is, sino también yatzitzocopyø; parejo cøna'tzøjay 'yote o'ca jetecø'm mi ṉgyoyospa.
1PE 2:19 Porque o'ca mi ⁿyacsutzøctøjpa y ja it mi ṉgoja, y mi ndonba porque mi muspa que ispa Diosis, entonces tzø'pya Dios conforme porque mi ndonu.
1PE 2:20 Pero o'ca mi ñacstøjpa porque mi ndzøjcu ancø mi ṉgoja, aunque mi ndondo'u, ji'n mus mi vyøṉgotzøctøjø. Pero o'ca mi ndzøcpa vøjpø, y vøjpø ticøs mi ndyoya'ispa, y mi ndonba, entonces viyuṉse tzø'pya conforme mitzcøs Dios.
1PE 2:21 Porque jetcøtoya mi ⁿvyejandyam Diosis, va'cø mi ndyoya'istamø. Porque Cristo también toya isu tø øtzcøtoyata'm, y tø isindzi' jujchepø qui'psocuy vøj va'cø ndø nø'indø cuando tø toya'ispa.
1PE 2:22 Y je'is ja chøc ni jujche cyoja; y nunca ja 'yaṉgøma'cøy ni iyø.
1PE 2:23 Cuando topa'o'nøtyøju ja 'yaṉdzoṉ toyupø oteji'ṉdique't. Cuando yacsutzøctøju; ja 'yandzova, ja ñømø: “Ma ti mi ndzi'que'te”. Sino ñøjay Dios: “Mitz nø mi isu ti nø tzøjcayu”; porque Diosis chøcpa vøjpa justicia.
1PE 2:24 Y mismo Cristo'is tø pyøjcaytam ndø coja ñe' syisomo y tø ñøca'atyam ndø coja cruzcøsi; entonces como ca'upø pønse ji'n ndø tzøc yatzitzoco'yajcuy, sino tø quenba va'cø ndø tzøc vøjpø. Y porque Jesús nacstochøctøju ancø, tø øtz tø tzø'ytamba tzojcupø.
1PE 2:25 Como tocoyupø borregose mi ijtamuna'ṉ, pero yøti como borrego que vitu'u'cam ijtumø cyoquenbapø'is, jetseti mitz mi vindu'taṉgue'tu'am ndø Ṉgomicø'mø; y je'is mi ṉgyoquendamba jana mi ndyocotyamø.
1PE 3:1 Jetsetique't mijtzi mi ṉgyo'tøc yomo'is, cøna'tzøtyam mi ne' ⁿjaya, y vøj ijtamø je'is vyi'naṉdøjqui. Y entonces vene pøn ji'n cyøma'nøjayaje'is Diosis 'yote, maṉba vya'ṉjajmoyaje cuando isyajpa que vøj mi itpa, aunque ni ti ji'n mi ndzajmaye.
1PE 3:2 Maṉba va'ṉjajmoyaje cuando isyajpa que mitz mi ṉgyøna'tzø'yotyamba, y mumu ti mi ndzøcpa vøjpø qui'psocuji'ṉ.
1PE 3:3 Por eso mi yomo'ista'm, u mi tzi'ṉdzi'ṉba yaj quen mi ⁿvin vingøspø tiji'ṉ como suñi vyøjtzupø vayji'ṉ, ni ji'ndet oropø mescøyojcuyji'ṉ, ni ji'ndyet suñipø tucuji'ṉ.
1PE 3:4 Sino suñi yaj quen mi ⁿvin ji'n ndø isipø tiji'ṉ lo que ijtupø ndø tzoco'yomo, y nunca ji'n yajepø tiji'ṉ. Hay que va'cø mi ñø'it qui'psocuy va'cø humilde mi itø y va'cø yo'ca mi ⁿvyejvejneyø; porque jetsepø qui'psocuy vøti yac valetzøcpa Diosis.
1PE 3:5 Porque jetsena'ṉ ya'møc suñina'ṉ yaj quenyajpa vyin cømasa'nøyajupø yomo'is vya'ṉjamyajupø'is Dios; cyøna'tzøyajpana'ṉ jyaya.
1PE 3:6 Jetseti Saraque't, je'is cyøna'tzøy jyaya Abraham, y ñøjayu “øjchø mi ngomi”. Y mijtzi o'ca jetse mi ndzøcpa vøjø, mi ⁿyune'ajtamba Sara'is; o'ca ji'n mi ña'tzpø' ni tiyø.
1PE 3:7 Jetsetique't mi ⁿjyayambø'nista'm, vøj ijtam mi yomoji'ṉ, vøjpø qui'psocuji'ṉ. Cotzoṉdamø porque yomo más mochi, ja ñø'it pømi como pønse. Pero parejo maṉba mi mbøjcøchoṉdam quenguy Diosis vyø'ajcupit, tanto yomo tanto pøn. Y o'ca jetse vøj mi ijtamba mi yomoji'ṉ, Diosis maṉba mi nchi'tam ti mi ⁿva'ctamba.
1PE 3:8 Y ultimoti'am mi ndzajmatyamba parejo mumu va'cø mi ijtam tumbø qui'psocu'yomo, va'cø nay mi nø toya'ṉøtyandøjø; va'cø nay mi nø sundandøjø como tumbø jatacøs mi nchu'ṉdamuse. Cojtatyam lástima aunque iyø, humildepø pønse ijtamø. U mi jayaṉgotzoctam mi ⁿvin.
1PE 3:9 U mi ndzøcvitu'jay mi ndøvø'is ti mi nchøjcayu; u mi nømbarejo'aju cuando mi ndyopa'o'nøpya ji'quis, sino nøjayø: “Diosis mi ⁿyaj cotocopya”. Porque mi mustamba que Diosis mi ⁿvyejandyamu va'cø mi mbøjcøchoṉdam vøjpø itcuy.
1PE 3:10 O'ca syunba mi ṉgøjtay vøjpø quenguy, o'ca syunba mi jyamaṉgøjtam contento, hay que va'cø mi ya'induc mi ndotz jana mi ndzam yatzita'mbø tiyø, y cuidatzøc mi aṉnaca jana mi undzamø.
1PE 3:11 Hay que va'cø mi jamgajpø'ø yatzitzoco'yajcuy y va'cø mi ndzøc vøjø, va'cø mi ṉgui'psme'tz jujche va'cø mi it vøjø mi ndøvøji'ṉ, ni ti qui'pcuy jana mi nø'indø.
1PE 3:12 Porque ndø Comi Diosis cyøque'nøpya vøjpø pøn, y cyøma'nøjapya ti vya'cpa. Pero no'ti cyøque'nøpya Diosis yatzitzoco'yajcuy chøcpapø'is.
1PE 3:13 Pero o'ca siempre mi ndzøc me'tztamba jujche va'cø mi ndzøctam vøjø, ni i'is ji'n mus ni ti mi nchøjcayø.
1PE 3:14 Pero o'ca al caso aunque mi ndzøctamba vøjø y por eso mi ⁿyacsutzøctamba mi mbyøndøvø'is, entonces vyøjomo maṉba mi mbyujtame. U mi na'tztam ni iyø, u mi 'yuṉgui'ajtamu,
1PE 3:15 sino cøna'tzøtyam Cristo ndø Comi mi ndzoco'yomda'm. Y tiene que va'cø mi ijtam listo mumu jama va'cø mi 'yaṉdzoṉdamø o'ca aunque i'is mi 'yaṉgøva'ctamba jutz nøm mi mustamba que vyøjom maṉba mi mbyujtame. Pero con pasencia vøjpø qui'psocuji'ṉ vøj aṉdzoṉdamø, y cøna'tzøtyam Dios.
1PE 3:16 Entonces vøj ijtamø va'cø mi mustamø que ja ijtam mi ṉgoja. Entonces aunque mi yandzicotzocyajø, como yatzita'mbø pønse, cuando isyajpa jujche vøj mi ijtamba Cristoji'ṉ, jic mi ṉgyøsujtzøyajpapø'is tza'ajcucøs maṉba tzø'yaje.
1PE 3:17 Pero másti vøjø va'cø tø toya'isø porque ndø tzøjcu aṉcø vøjpø tiyø, o'ca jetse syunba Diosis. O'ca yatzipøcøtoya ma tø toya'isi, ji'n vyøj jetse.
1PE 3:18 Porque Cristo también toya'isu cuando tumnacti o ca'e ndø cojacøtoyata'm. Vøjpø pøn o ca'e para yatzita'mbø pøngøtoya, va'cø tø yac tøjcøtyam Diosis vyi'naṉdøjqui. Yaj ca'atyøj Cristo'is syis y yac visa'aytøju 'yespiritu.
1PE 3:19 Y 'yespirituji'ṉ maṉu y cha'maṉvajcayaju Diosis 'yote somyajtøjupø espiritu.
1PE 3:20 Porque ya'møc jic espiritu'is ja cyøna'tzøyaj Dios, mientras Noe'is nømna'ṉ chøc barco. Diosis nømna'ṉ jyocjo'yaju pasencia'ajcupit va'cø qui'psvitu'yajø, pero ja syuñajø. Pero usyti pøn cotzocyaju, tucutujtaytite cotzocyaju, ja syucsca'yaj nø'cø'mø.
1PE 3:21 Y jetsepø cotzojcuy yospa como aṉma'yocusye para tø øtzcøtoyata'm. Como jet cotzocyaj nø'cø'mø, jetse yøti øtz cotzoctamba cuando tø nø'yøpya porque Jesucristo visa'u aṉcø. Pero ni ji'ndyet nas va'cø ndø yac tzu'ṉø ndø cøtze'u aṉcø ndø vin; sino libre va'cø ndø aṉjam ndø tzocoy Diosis vyi'naṉdøjqui. Porque jetse ndø ⁿva'cpa Dioscøsi cøvajcøyu va'cø ndø aṉjam ndø tzocoy.
1PE 3:22 Y Jesucristo maṉu'am tzajpomo, y jiṉø ijtu Diosis chø'na'ṉomo va'cø myøja'ṉom aṉgui'mø. Jetecø'mø tzø'yajpa angeles y aṉgui'myajpapø y pømi'øyajupø.
1PE 4:1 Por eso como Cristo'is is toya ñe' syisomo para tø øtzcøtoya, jetse mijtzi hay que va'cø mi ñø'ijtam mismo qui'psocuy va'cø mi ijtam dispuesto va'cø mi istaṉgue'tati toya. Porque cuando ndø cøjtayu'am møja'ṉ doya ndø sisomo, entonces ndø jajmbø'u'am cojapa'tcuy.
1PE 4:2 Y mientras ndø sisji'ṉ tø ijtutøc, ji'n ndø tzøc yatzipø tiyø ndø sisis syunbase, sino ndø tzøcpa Diosis syunbase.
1PE 4:3 Porque cøjtupø tiempo'omo mi ndzøjcocøjtambana'ṉ yatzipø tiyø lo que ji'n vya'ṉjamyaje'is Dios syuñajpase. Jic jama'omo mi ndzøctambana'ṉ tococuy, mi myøndzi nø'ijtambana'ṉ yomo, mi ndzoctambana'ṉ ji'n vyøjpø sø'ṉajcuy, mi ndo'ṉgocøjtambana'ṉ tzoy, mi ṉgyu'tcomø'ndambana'ṉ, y ndzøctambana'ṉ tza'ajcupø tzøqui cuando mi va'ṉjamdambana'ṉ mi ṉgomi chøquita'm.
1PE 4:4 Yøti chøcyajpa'is jetse mi nøjandyamba: “¿Ti'ajcuy ji'n mi ndzøctam alegre'ajcuy øtzji'ṉ como ndø tzøctamuna'ṉ vi'na?” Y mi ndyopa'o'nøtyamba porque ji'n mi ndzøctam tza'acutya'mbø tzøqui jicji'ṉ.
1PE 4:5 Pero it cøme'tzopapø listo va'cø cyøme'chaj cyojapit queñajpapø y ca'yajupø. Y mi ndyopa'o'nøtyambapø'is tiene que va'cø 'yaṉdzoṉyajø je'is vyi'naṉdøjqui.
1PE 4:6 Por eso también ca'yajupø o tzajmayajtøj vøjpø ote, va'cø mus itø je'is 'yespiritu como Dios ijtuse, aunque cya'ø syis como pøn ca'yajpase porque cyøme'chajtøju cyojaji'ṉ.
1PE 4:7 Pero ya mero maṉba yajnømi. Por eso aṉqui'mdam mi ⁿvin vøjpø qui'psocuji'ṉ, vøjpø jajmeji'ṉ o'nøtyam Dios.
1PE 4:8 Pero más que ni tiyø syunba va'cø nay mi nasundandøjø mi ndumø tzocoy; porque o'ca ndø sunba ndø tøvø, maṉba ndø yaj cøtocojay je'is cyoja aunque vøti ijtu.
1PE 4:9 Nay mi nø pøjcøchoṉdandøjø mi ndøjcomda'm con gusto minbapø'is mi ndu'ni, jana tø nømø: “¿Ti'ajcuy nø min jicø?”
1PE 4:10 Como Diosis mi nchi'tamuse tumdum pøn tipit muspa mi ṉgotzoṉ mi ndøvø, jetse muspa mi nay nø ṉgyotzoṉdandøjque'ta. Jetse muspa mi yac yostam sone cuenta musocuy mi nchi'tambase Diosis ñe' vyø'ajcupit.
1PE 4:11 O'ca mi ndzamba ote, tzam como si fuera Diosis 'yote nø mi ndza'maṉvajcayuse. O'ca mi ṉgyotzo'ṉopya, yosa como Diosis mi nchi'pase pømi; mumuticøsi va'cø vyøcotzøctøj Dios. Jesucristo'is vyø'ajcupit Dios vøcotzøctøjpa, Dios møja'ṉ aṉgui'mba mumu jamacøtoya. Amén.
1PE 4:12 Ø mi sundambapø, u mi ṉgoqui'pstam o'ca ji'n ma mi istam toya. De repente maṉba mi istam toya como juctyøjcomse va'cø mi nchøjquistandøjø. Pero u mi ṉgui'pstamu que ja it ni i más ispa'is toya jetse.
1PE 4:13 Sino Jesusis tyoya nø mi nø'ijtatyamu'csye'ṉomo, jenche'ṉomo va'cø mi ṉgyasøtyamø. Entonces cuando maṉba queje Jesusis myøja'ṉo'majcuy, maṉba mi ṉgyasøco'ndam más de la cuenta.
1PE 4:14 O'ca mi ndyopa'o'nøtyamba porque mi va'ṉjamdamba Cristo, entonces muspa mi ṉgyasøtyamø porque Diosis myøja'ṉombø Espiritu'is mi ñøndzø'pya. Eyapø'is yatzicotzøcyajpa Cristo, pero mitz vøṉgotzøctamba Cristo.
1PE 4:15 Øtz ji'n ø suni va'cø mi is toya porque mi ndzøjcu ancø yatzitzocoyajcuy, y por eso ji'n ø suni ni jutipø mitzta'm va'cø jana mi yaj ca'oya, ni va'cø jana mi nu'mø, ni va'cø jana mi ndzøc yatzipø tiyø, ni aunque iyø va'cø jana mumu jama mi ocva'c aunque tiyø. Porque o'ca jetse maṉba mi ndzøqui, maṉba mi is toya, pero ji'n vyøj jetse.
1PE 4:16 Pero o'ca Cristocøtoya mi ispa toya, entonces ji'n mus maṉ mi ñcha'ajø, sino muspa mi vøṉgocotzøc Dios porque Cristo'is ñøyi mi ñø'ijtayu.
1PE 4:17 Porque nu'cu'am jama va'cø cho'tz cøme'tzocuy Diosis 'yune'omo. Y o'ca tzo'tzpa øjtzomo, ¿jut maṉba tzø'yaj ji'n cyøma'nøyaje'is Diosis vøjpø 'yote?
1PE 4:18 O'ca peña vini cotzocyajpa vøjpø pøn, entonces ji'n vya'ṉjajmoyajepø y cojapatyajupø, ¿jut ma maṉyaje? Pues jet ji'n ma cotzocyaje.
1PE 4:19 Jetcøtoya o'ca mi ispa toya Diosis syunbase, tzøjcaṉøy vøjpø tiyø y tzi'ocuyaj mi ⁿvin je'is cyø'omo, je'is va'cø mi ṉgyoquena. Porque je'is tø jomejcu y siempre chøcpa como jujche chambase.
1PE 5:1 Yøti ijtu ti va'cø ndzajmayajø tzambøn va'ṉjajmoyajpapø; porque øjtzi tzambøndichøṉque't, y øtz ⁿijsøjtzi Cristo nø toya'isupø, y øtz maṉba møja'ṉo'maj Cristoji'ṉ cuando jet minba myøja'ṉajcu'yomo.
1PE 5:2 Como cyoquenbapø'is borrego pyø'nøyajpa, jetse mitz mi nchambø'nista'm coquendamø Diosis 'yune mitzji'ṉdam ityajupø como cyoquengusye, porque jetøme mi ⁿyoscuy. Coquendamø con gustoji'ṉ, ji'ndyet por obligado; ji'ndyet tumingøtoya, sino que sunbase mi ndzøcø.
1PE 5:3 Ni ji'ndyet va'cø mi aṉgui'm pømi los que mi ṉguidatzøcyajpapø. Sino que tzøctam vøjø va'cø mus chøjcaṉgøpujtøyaj je'is mitz ndzøctambase.
1PE 5:4 O'ca mi ndzøctamba jetse, entonces cuando maṉba mini más covi'najøpø Coque'nopyapø, maṉba mi mbøjcøchoṉdam nunca ji'n yajepø tzi'tøjcuy Diosis myøja'ṉo'majcu'yomo.
1PE 5:5 Jetsetique't más 'yunenda'mbø'is, cøna'tzøtyam más tzambønda'mbø. Viyuṉsye syunba mumu parejo va'cø mi nay ṉgøna'tzøtyandøjø y ni'aṉjamdamø que mi ndøvø más myøja'ṉombøte que ji'n mijtzi, porque: Diosis ya'inducpa myøjacotzøcpa'is vyin. Pero nø che'cotzøjcu'is vyin, jet cyotzoṉba Diosis.
1PE 5:6 Por eso menos chøctam mi ⁿvin pømi'øyupø Diosis cyø'omo, y cuando nu'cpa hora, je'is manba mi yac møja'ṉo'majø.
1PE 5:7 Y mumu ti mi ṉgømaya'pa, tzajmay Dios, va'cø 'ya'm je'is; porque je'is syunba mi ṉgyotzova.
1PE 5:8 Cuendatzøctam mi ⁿvin; ijtam jajmecøsi porque ndø enemigo diablo vejaṉjaṉnepya vitpa yø'qui jeni como caṉse, mye'tzpa i muspa yac tzac vya'ṉjajmocuy, va'cø pyøcø je pøn ñe'c diablo'is.
1PE 5:9 Pero coquiptam mi ⁿvin, mi ndumø tzocoy va'ṉjam ndø Comi cuando diablo'is mi ñuctando'pa. Jajmutzøctamø que jetseti nø toya'isyajque't mi va'ṉjajmocuy tøvø mumu nasindumø ityaju.
1PE 5:10 Pero después que mi ndyoya'istamu'cam usyaṉ hora, ñe'c Diosis maṉba mi yac ijtatyam vøjpø qui'psocuy mi ndzoco'yomo, va'cø jana mi ndzactam nunca ndø Comi, y va'cø it mi mbømi mi ndzoco'yomda'm viyuṉse va'cø mi va'ṉjamdam ndø Comi. Porque Diosis aunque ti tø tzi'pa ñe' vyø'ajcupit, y je'is mi ⁿvyejandyamu va'cø mi mbyujtamø ñe' myøja'ṉajcu'yomo mi va'ṉjamdamba ancø Jesucristo.
1PE 5:11 Porque Dios myøja'ṉombøte y pømi'øyupøte mumu jamacøtoya. Amén.
1PE 5:12 Yøṉ che'pø carta mi ndzøjcatya'møjtzi y ndø va'ṉjajmoṉguy tyøvø Silvano'is maṉba mi nchi'tame. Otz muspøjtzi que Silvano'is chøcpa Cristo'is syunbase. Mi ndzajmatyamba yøṉ carta'omo jujche va'cø mi ndzøctamø. Mi ndzajmatyamba que viyuṉsye yø'cse mi ṉgotzoṉdamba Diosis ñe'c vyø'ajcupit va'cø mi nchi'tam mi mbømi jana mi jajmbø'tam Dios.
1PE 5:13 Ndø va'ṉjajmocuy tøvø'is yø'c yøṉ yatzipø Babilonia cumgu'yomo mi ṉgyø'vejatyamba dyus. Ndø vaṉjajmocuy tøvø yø'qui Diosis cyøpiṉyaju como mitz mi ṉgyøpiṉdamuse. Mi ṉgyø'vejatyaṉge'tpa dyus Marcosis lo que como ø unese nø'ijtøjtzi.
1PE 5:14 Na yuschi'tandøjø su'cocuji'ṉ porque nay mi sundandøjpa. O'nøpyøjtzi Dios va'cø mi yac ijtam contento mumu mitzta'm Jesuscristo'ise mi ñe'nda'm. Amén.
2PE 1:1 Øjchøṉø Simón Pedro, Jesucristo'is chøṉ chøsi y je'is chøṉ 'yapostoles. Mi ⁿjajyandyamba mijtzi mi va'ṉjajmondyambapø øjtze. Como nø ndø va'ṉjajmotyamu, másti vøjø que menos riquesa'ajcuy nascøspø va'cø ndø ṉganatzøcø. Diosis y ndø Comi Jesucristo'is tø yaj cotzoctambapø'is jetsepø va'ṉjamocuy tø tzi'yajpa. Y je'is viyuṉsepø aṉgui'mguy chøcpa, y por eso tø tzi'u'am va'ṉjajmocuy.
2PE 1:2 O'nøpyøjtzi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉ ñe'c vyø'ajcupit y va'cø mi yac ijtam contentoco'ni mi ṉgomustamba aṉcø ñe'cø y ndø Comi Jesucristo.
2PE 1:3 Muspa tø it jetse vøjø porque Diosis tø tzi'tam ñe' pyømi'ajcuji'ṉ mumu tiyø jana tø tzøjcay falta ni ti'is va'cø mus tø quendam mumu jamacøtoyase, y va'cø tø ijtam como Diosis syunbase yøti. O'ca ndø comuspa oyu'is tø vejatyame va'cø tø myøja'ṉo'majø y va'cø tø it vøjø, como ñe'c myøja'ṉombøte y vøjpøte, entonces jetse tø quendamba y tø ijtamba Diosis syunbase.
2PE 1:4 Jetse ndø pøjcøchoṉba lo que ti chamu Diosis ti mapø tø tzi'i. Y lo que tø tzi'papø, vøco'nipø tiyøte y vøti valetzøcpapø. Cuando ndø pøjcøchoṉba lo que Diosis tø tzi'papø, muspa ndø nø'it qui'psocuy como Diosis ñø'ijtuse, va'cø jana tocoy ndø ṉgui'psocuy yatzipø ndø su'nocuy'is chøquipit como ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis chøcyajpase.
2PE 1:5 Por eso pena tzøctam mi ⁿvin va'cø mi va'ṉjajmotyamø; pero también mi ndumø tzocoy va'cø mi ijtam vøjø. Y ji'n solo jetse, sino también va'cø ṉgønøctøyøtyamø.
2PE 1:6 Y también va'cø mi aṉgui'mdam mi ⁿvin; y entonces va'cø mi ndøndam aunque jujchepø toya. Je'taṉgø'mø syunba va'cø mi yaj quejtamø o'ca mi sundamba Dios,
2PE 1:7 y mi mbøndovø va'cø mi sundaṉgue'tati, y viyuṉsye va'cø mi nasyundandøjø.
2PE 1:8 Y o'ca mi nø'ijtam jetsepø qui'psocuy y vøti mi ndzøctamba jetse, entonces ji'n suniti mi ṉgomustamba ndø Comi Jesucristo, sino que maṉba mi ndzøctam vøjpø tiyø vøti.
2PE 1:9 Pero ji'n chøqui'is jetse, como si fuera to'tise itpa, como si fuera ji'n is ya'i, y ji'n cyønøctøyøy ti syunba Diosis, y jyajmbø'u'am que cyøvajcøyu'am pecapø cyøjaji'ṉ.
2PE 1:10 Pero mijtzi ø mi va'ṉjajmocuy tøvøta'm, más vøjø va'cø mi ṉgyi'psme'tztamø vøjø jujche muspa mi mustam viyuṉsye o'ca Diosis mi ⁿvyejatyamu y mi ṉgyøpiṉdamu. Porque o'ca mi ndzøctamba mumu jetseta'mbø tiyø, nunca ji'n ma mi jajmbø'tam Dios.
2PE 1:11 Sino maṉba mi omba tøjcøytyam Yajcotzojcopyapø ndø Comi Jesucristo'is ji'n yajepø itcu'yomo, porque je'is maṉba mi yac tøjcøtyame.
2PE 1:12 Por eso øtz ma'ṉba seguitzøqui va'cø mi ndzajmatyamø yøcseta'mbø tiyø mumu jama va'cø jana mi jajmbø'tamø. Maṉba mi ndzajmatyame aunque mi mustamba'am y mi va'ṉjamdamba'am mø'chøqui viyuṉsepø ote nø mi ndzajmatyamuse.
2PE 1:13 Viyuṉse ṉgui'pspøjtzi mientras yø'c nascøs ijtøjtzi ø sisomo como si fuera tøjcom tø itpase, que vøjø va'cø mi ndzajmatyamø va'cø mi jamdamø yøṉ aṉma'yocuy, jana mi jajmbø'tamø.
2PE 1:14 Porque ndø Comi Jesucristo'is yac musøjtzi que jø'nø ma'ṉbø put ø espiritu yøṉ ø sisomo como tøc maṉbase ndø tzaque.
2PE 1:15 Por eso su'nbøjtzi va'cø mi yac jamchø'tyam mø'chøqui yøṉ aṉma'yocuy va'cø jana mi jajmbø'tamø ca'ujcam øjtzi.
2PE 1:16 Cuando mi ndzajmatyamu que ndø Comi Jesucristo maṉba mini pømi'øyupø, øtz ja mi nchajmatyam cuento pø'nis qui'pscøpo'yajupø. Porque ø ne' vindømji'ṉ isatyam øjtzi Cristo'is myøja'ṉo'majcuy cuando yac sø'n vyin.
2PE 1:17 Porque ndø Janda Diosis myøja'ṉomgotzøjcu Jesús. Porque o onmø'nøm ote nascøsi más myøja'ṉom sø'ṉbapø itcu'yom tzu'ṉupø; Jesús o chame, nømu: “Yøṉ øjchøṉ ⁿUne, vøti chøn sunbapø ø ⁿUne. Øtz contento tzø'pya jetji'ṉ”.
2PE 1:18 Y jic ote manda'møjtzi tzajpom tzu'ṉupø cuando jiṉna'ṉ ijta'møjtzi masanbø cotzøjcopajcøsi.
2PE 1:19 Y también mastøc seguro para øtzcøtoyata'm lo que chamyajuse tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis. Por eso hay que va'cø mi ṉchi'tam cuenta ti chamyaju. Como pi'tzø ijnømumø ndø ja'pø'pya no'a y sø'ṉba, jetse sø'ṉba Diosis 'yote lo que chamyajupø je pø'nis. Como ndø ja'pø'pya no'a hasta que sø'ṉbø'nømba y qui'mba møja matza, jetse je cha'maṉvajcocuy'is tø yac sø'ṉapya ndø tzocoy hasta que minba ñe' Jesucristo como møja matzase va'cø ndø yac sø'ṉay ndø tzocoy.
2PE 1:20 Vøj va'cø mi mustam viyuṉsye que ijtuse jachø'yuse Diosis cha'maṉvajcocuy, ni jutipø ja cha'maṉvactøjø ñe'c pø'nis qui'psocupit.
2PE 1:21 Porque ja cha'maṉvactøjø ya'møc pø'nis syunuse; sino Masanbø Espiritu Santo'is chi'yajuse qui'psocuy, jetse chamyaju masanda'mbø pø'nis Diosji'ṉ yosyajpapø pø'nis.
2PE 2:1 Pero ityajque'tuna'ṉ ya'møc Israel pø'nomo suchajpapø tza'maṉvajcoyajpapø, y jetse maṉba ityajque't mijtzomda'm maṉba'is 'yaṉmayaj sutzcuyji'ṉ. Maṉba ñønu'mdøjcøyaje ji'n vyøjpø aṉma'yocuy va'cø mi ñøndocotyamø, y hasta mismo ndø Comi oyu'is yaj cotzocyaje, jet maṉba nømyaje que ji'ndyet ndø Comi. Jetse joviti maṉba ñøtocoyaje ñe' cyoja'is.
2PE 2:2 Y vøti pø'nis maṉba cyomo'yaje que vøjø va'cø ndø tzøcø yatzitzoco'yajcuy como je'is 'yaṉmayajpase, y jetcøtoya je'is chøquipit eyata'mbø pø'nis maṉba yatzicotzøcyaj Cristo'is viyunbø 'yaṉma'yocuy.
2PE 2:3 Y como syuñajpa tumin, maṉba mi 'yaṉgø'ma'cøtyame 'yaṉma'yocuji'ṉda'm va'cø mi ṉgyøpøctam mi nduminji'ṉ. Pero desde ya'møc listona'ṉ it Dios va'cø yaj coja'ajyajø, y ji'ndyet nø 'yøṉu maṉba'is cyastigatzøcyaje.
2PE 2:4 Porque Diosis ja tyoya'ṉøyaj ni angeles cuando cojapa'tyaju, sino que pyatztonmø'ñaju hasta infierno'omo; y jendi ityaju mocsyajtøju cadenapit pi'tzø'ajcu'yomo hasta que jujchøc maṉba cøme'chajtøji cyojaji'ṉ.
2PE 2:5 Y jetsetique't ja tyoya'ṉøyaj Diosis ya'møc ityaju cojapatyajupø pøn, sino que yac jøtpø'nømu, yac sucsca'pø'yaj jic ji'n ña'chajepø'is Dios. Na Noesti yaj cotzocyaju tucutujtaṉbøn tyøvøji'ṉ, porque Noe'is chamgopucsu va'cø tø it como Diosis syunbase.
2PE 2:6 Y jøsmøti'am Diosis o yaj coja'ajyaje Sodoma cumguy y Gomorra cumguy, o pyoṉbø'yaje, jamdim o tzø'y. Jetse chøc Diosis va'cø chi'yaj cuenta pø'nis que jetseti ma tocoyajque'te o'ca chøcyajpa yatzitzoco'yajcuy.
2PE 2:7 Pero Diosis yaj cotzojcu tum vøjpø pøn ñøyipø'is Lot, porque Lojtis nømna'ṉ ñømaya'u yatzipø tiyø nø chøcyajupø jic yatzita'mbø pø'nis.
2PE 2:8 Porque jic vøjpø pøn Lot tumø'om ijtuna'ṉ mismo lugajromo yatzita'mbø pønji'ṉ. Y toyapøc vøjpø choco'yomo cuando isu y myanu tumdum jama jujchena'ṉ chøcyajpa yatzita'mbø tiyø Diosis ya'inducpapø.
2PE 2:9 Pero ndø Comi Diosis muspa yaj cotzocyajø cyøna'tzøyajpapø'is ñe'cø. Porque cuando isyajpa toya o cuando yatzipø'is ñøtoco'isyajpa, Diosis muspa yaj cotzocyajø. Pero yatzita'mbø pøn Diosis muspa yac tzø'yaj castigocø'mø hasta jic jama cyøme'chajtøjpa'c cyojaji'ṉ.
2PE 2:10 Pero más maṉba castigatzøcyajtøji chøcyajpa'is møsyaṉda'mbø tiyø syisis syuñajpase, y cyonocyajpa'is nascøspø aṉgui'myajpapø. Ji'n ña'chaj ni iyø, chøcyajpa na's ñe'c syuñajpase, jaya tzamyajpa. Ji'n ña'chaje va'cø cyø'o'nøyaj tzajpomda'mbø angeles.
2PE 2:11 Porque angeles más pømi'øyajupø y más ityaj aṉgui'mguy que ji'n jic aṉgøma'cø'oyajpapø pønse. Pero ni angelesis ji'n cyø'o'nøyaje, ji'n cyøtz'møyaj 'yangeles tøvø ndø Comi Diosis vyi'naṉdøjqui.
2PE 2:12 Pero jic 'yaṉmayajpapø'is sutzcuy, como tza'ma copønse, ja it mya'nocuy va'cø cyønøctøyøyajø. Como copøn pø'najpa va'cø ñuctøjø y va'cø yaj ca'tøjø, jetseti jic pøn maṉba tocoyaje. Yatzicotzøcyajpa lo que ji'n cyønøctøyøyajepø tiyø. Pero maṉba tocoyaj completamente ñec tyococu'yomo.
2PE 2:13 Y maṉba pyøjcøchoṉyaj cyoyoja yatzitzoco'yajcucyøtoya. Porque ityaj gyusto va'cø chøcyaj yatzipø sø'ṉajcuy jama'omo. Chøcyajpa tza'ajcuypø tiyø. Vejvityajpa mientras mitzji'ṉ tyumø'om vi'cyajpa, mi 'yaṉgøma'cøyajpa y cyøcasøyajpa yatzitzoco'yajcuy.
2PE 2:14 Tyu'nø vityajpa yomo va'cø 'yaṉsuñajø; aunque vøti chøcyajpa cyoja, ji'n chocopacyaje. Ja itø'is qui'psocuy seguro va'cø jana chøc yatzitzoco'yajcuy, jet 'yaṉgøma'cøyajpa, ñu'ṉøyu'am choco'is va'cø 'yaṉsun aunque tiyø, jetseta'mbø pøn yachcøvejyajtøjupømete. Ji'name Diosis cuenta'ṉombø.
2PE 2:15 Chacyaju'am vøjpø tuṉ y emøc ma'ṉøyaju, tuṉdocoyaju'am. Chøcyajpa como chøjcuse ya'møc jic pø'nis ñøyipø'is Balaam, Beojris 'yune. Balaa'mis 'yaṉsun tumin y por eso chøc yatzipø tiyø tumingøtoya.
2PE 2:16 Pero yatzitzocoyajcucyøtoya ojnatyøju porque mismo ñe' byurro'is 'yojnayu. Como pøn vejvejnepyase, jetse vejvejneyu burro. Jetse byurro'is 'ya'induc tza'maṉvajcopyapø va'cø jana chøc jovi'ajcuy.
2PE 2:17 Jic aṉgøma'cø'oyajpapø pøn nø'ø ndzamupø, ji'n ni ti yoscuy, como tum nø'chatøc tøjtzuse, jetse tujcu; y como onase sava'is syuj vituvituvøyajpapøse y ji'n quec tuj, jetse jic pø'nis ni tim ji'n yoscuy. Pero ñø'ijtatyøj ne'ti lugar jiṉ maṉyajpa saṉ pi'tzø'ajcu'yomo mumu jamacøtoya.
2PE 2:18 Jic pø'nis chøcyajpa como møjapø ote nø chamyajuse, pero ni ticøtoya ji'n yosepø. Y cuando ityaj viyuṉse chacyajupø'is yøcsepø tococuy, entonces malconsejatzøcyajpa que más omba itø va'cø ndø tzøcø ndø ngusto como ndø sisis syunbase.
2PE 2:19 Nømyajpa que libre maṉba iti va'cø chøc gyusto, pero ñe'cø na ji'ndyet libreta'm, porque cøcyajpa tococuy y ji'n mus chacyajø. Porque o'ca ndø yandzitzocoyajcu'is tø dominatzøcpa, naji'ndyet tø libre, ji'n mus ndø tzacø yatzipø ti ndø tzøcpase.
2PE 2:20 Porque o'ca pø'nis minba cyomusi ndø Comi Jesuscristo tø Yajcotzocpapø'is, y je'is chøquipit tzø'pya libre va'cø jana chøjca'ṉøy cyoja y tococuy ji'n vya'ṉjajmoyajepø pø'nis chøcyajpase, jetse vøjø. Pero o'ca ji'n tyone y vøco quecvøjøtzøcpatøc mismo je'tomdique't, jetse más peor ma tuqui jøsi'cam que vi'nase.
2PE 2:21 Mastina'ṉ vøjø o'ca jic pø'nis ja cyomusayøna'ṉ Diosis tyuṉ que ji'n va'cø cyomusayø y después va'ca jyajmbøjayø masanbø aṉgui'mguy lo que tzi'yajtøjupø.
2PE 2:22 Así es que o'ca tum pøn tøjcøvøjøtzøcpa yatzipø'omo, entonces tucpa lo que nømnømbase: “Tuyi ø'tzpa y después minba vøco cu'tvøjøtzøjque't 'yø'tzi; y suñi cøtze'tøjupø yoya mama limpiopø nø'ji'ṉ, maṉba tziṉvøjøtzøjque't mote'omo”.
2PE 3:1 Ø mi ndøvøta'm øtz mi sundambapø, yøṉete metza'ombø carta nø mi ⁿjajyandyamu. Tanto vi'napø'omo, tanto metza'ombø'omo su'ṉbø mi ndzi'tam vøjpø qui'psocuy va'cø mi jajmundzøctam ti mi nchajmatandøjupø.
2PE 3:2 Su'nbøjtzi va'cø mi yac jajmutzøctamø chamyajuse vi'na masanbø tza'maṉvajcoyajpapø'is; y su'ṉbøjtzi va'cø mi jajmundzøctaṉgue'tati lo que mi 'yaṉgui'mdamuse ndø Comi'is tø yaj cotzøcpapø'is, como apostolesista'm mi 'yaṉmandyamuse.
2PE 3:3 Más interesante va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø que ultimopø jama'omo maṉba miñaje 'yaṉgøsijcayajpapø'is Diosis 'yote, chøcyajpa'is yatzita'mbø tiyø ñe'c syuñajpase.
2PE 3:4 Maṉba nømyaje: “Nømu maṉba mini, pero nunca ji'n mini; ji'nø va'ṉjajme. Porque desde que ca'yaju vi'nata'mbø ndø janda tzu'ṉguy, mumu tiyø ijtuseti, jetseti ijnøṉgue'tu yøticsye'ṉomo. Desde que tuc nas y lo que ityajupø nascøsi aunque tiyø, jetseti ityaju; ni ti ja it cacpø'upø”.
2PE 3:5 Ñe'c jetse nømyajpa, pero ñe'c ji'n syun chi'yaj cuenta que ya'møc tuc tzap Diosis 'yotepit y nas put nø'cø'mø, chac je nas nø'is y nas nø'ji'ṉ ijtu.
2PE 3:6 Pero jøsi'cam nø'is o yaje mumu ijnømuse nascøsi; o ca'pø'nømi møja'ṉ jø'tø'is.
2PE 3:7 Pero mismo Diosis 'yoteji'ṉ yøti ijtupø tzap y nas listo ijtu y nø jyo'cyaju va'cø pyoṉbø'yajtøjø. Porque maṉba nu'c jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj yatzita'mbø pøn cyojaji'ṉ maṉba tocoyaje.
2PE 3:8 Pero mi sundambapø chøṉø, tiene que va'cø mi jyajmundzøctamø una cosa; que tumbø jama Diosis yac valetzøcpa igual como mil ame, y mil ame Diosis yac valetzøcpa igual como tum jama.
2PE 3:9 Así es que ndø Comi ji'n ma ya'e va'cø minø, maṉba mini como chamuse, aunque vene aṉbøn qui'psyajpa que nø ya'co'nu. Es que ja minøtøc porque tø nømaṉjapya pasencia mumu pøn porque ji'n syuni va'cø tyocoy ni iyø, sino que syunba va'cø tø qui'psvitu'tamø muma'ṉgø'i, y va'cø ndø jajmbø'tam ndø coja.
2PE 3:10 Pero como jujche minbase nu'mbapø tzu'i, jetse maṉba min ndø Comi cuando ji'n ndø ni'aṉjajmu'øc. Y jic jama tzap maṉba yaje na'nchaṉbø a'ṉøcøji'ṉ, y lo que tiji'n tujcu maṉba yaje. Aunque tiyø maṉba yeve' pømipø nutzcø'is; y entonces también maṉba poṉbø'que't nas y que seati yosaṉ ijtupø nascøsi hasta nasindumø.
2PE 3:11 Como mumu yøcseta'mbø tiyø maṉba yaje, hay que va'cø tø qui'pstam vøjø jujche va'cø tø ijtamø. Hay que va'cø ndø cøna'tzøtyam Dios ndø tumø tzocoy y va'cø tø it vøjpø pønse,
2PE 3:12 mientras ndø sunba va'cø ñu'cø jic jama Diosis ñe', y ndø tzøcpa lo que muspa'csye'ṉomo va'cø yac min más pronto. Jicse'c maṉba pøṉgajpø' tzap, y lo que tiji'ṉ tuc aunque tiyø maṉba yeve'e pømipø nutzcø'is.
2PE 3:13 Pero øtz nø ndø jo'ctamu jomepø tzap y jomepø nas como Diosis tø tzamdzi'tamuse, jiṉ puro vøjpøta'mbø tiyø maṉba chocyaje jiṉda'mbø'is.
2PE 3:14 Por eso mi sundambapø chøṉø, como jetseta'mbø tiyø mi ⁿjo'ctamba, chøcme'tztamø vøjø va'cø mi ijtam Diosji'ṉ, va'ca mi ijtam cøvajcøyupø y jana cojapø cuando minba ndø Comi.
2PE 3:15 Nømaṉdam cuenta que tø nømaṉjatyamba pasencia ndø Comi'is va'cø tø tzi'tam tiempo va'cø tø cotzoctamø. Jetseti mi ⁿjyajyatyaṉque'tu ndø sundambapø ndø andzi Pablo'is cyarta'omo. Como Diosis chi'use qui'psocuy, jetse mi ⁿjyajyandyamu.
2PE 3:16 Jetseti jyacyetpati mumu cyarta'omo cuando cha'maṉvacpa yøcseta'mbø tiyø. Pero cyarta'omo it veneta'mbø tiyø ji'n ndø maṉba nøctøyøyipø. Y entonces ja 'yaṉmayajøpø'is y metzaṉgui'pspapø'is y mochipø'is qui'psocuy, jetsepø'is eyati cha'maṉvacyajpa yach qui'psocupit. Y jetsetique't mumu Diosis libru'omo jachø'yupø eyati cha'maṉvacyajque'tpa y jetse mye'chajpa ñe' tyococutya'm.
2PE 3:17 Por eso mi sundambapø chøṉø, como mi mustamba'am que it jetsepø tø aṉgøma'cøpa'is, tzøctam cuenda jana mi aṉgøma'cøtyaṉgue't yatzipø pø'nis syutzcuji'ṉ, jana mi jajmbø' vøjpø mi va'ṉjajmoṉguy.
2PE 3:18 Y nø'ijta'ṉøtyamø mi ndzoco'yomo vøjpø qui'psocuy Diosis tø tzi'tambase vyø'ajcupit, y comusa'ṉøtyam ndø Comi Jesucristo tø yaj cotzocpapø'is. Ndø Comi hay que va'cø ndø møja'ṉgotzøctamø yøti y mumu jamacøtoya. Amén.
1JO 1:1 Nø mi jajyaṉdyamu va'cø mi yac mustam ote tø yaj quendambapø'is. Je ote de por si na ijtutina'ṉ cuando ijtzo'tz aunque tiyø. Mi ndzajmatya'mbøjtzi ti manda'møjtzi, ti ista'møjtzi ø vindømji'ṉ; ti ṉgøque'nøtya'møjtzi, ti mbi'quista'møjtzi ø ṉgø'ji'ṉ. Chambapø'is ote, jetemete mandamupø y istamupø y ṉgøque'nøtyamupø y pi'quistamupø.
1JO 1:2 Y yøṉ tø tzi'pa'is quenguy tø yac isu Diosis y ista'møjtzi. Lo que tiyø istamupø, jet mi ndzajmatya'mbøjtzi. Mi ndzajmatyamba jujchepøte tø yaj quenbapø'is mumu jamacøtoya. Tø tzi'papø'is quenguy ndø Jandaji'na'ṉ ijtu, y pero min tø yaj quejatyam vyin.
1JO 1:3 Mi ndzajmatya'mbøjtzi lo que ti istamupø y mandamupø, parejo va'cø tø ijtam como tumbø tøvøse, tumbø qui'psocuyji'ṉ va'cø tø ijtamø. Viyuṉse jetseti tø øtz tø ijtaṉque'tpa ndø Janda Diosji'ṉda'm y 'Yune Jesucristoji'ṉ como tumbø tøvøse y tumbø qui'psocuji'ṉ.
1JO 1:4 Así es que yøcsepø tiyø mi jajyandya'mbøjtzi va'cø mi ṉgyasøtyam de veras.
1JO 1:5 Jesucristo'is tø aṉmatyamuse que Diosis tø yac sø'ṉatyamba ndø tzocoy. Porque como sø'ṉgø'om ndø ispa mumu tiyø, jetse Diosis tø yac muspa mumu tiyø, y je'is ji'n chøc ni tiyø yatzipø como si fuera pi'tzø'omse.
1JO 1:6 Va'cø tø nømø que Diosji'ṉ tø ijtu como tumbø tøvøse, y al mismo tiempo tø vijtamba tococu'yomo como si fuera pi'tzø'ajcu'yomse, entonces tø sutzpa; y ji'n ndø ndzøc vi'yuṉsepø tiyø.
1JO 1:7 Pero o'ca tø itpa sø'ṉgø'omse como Diosis chøcpa aunque tiyø sø'ṉgø'omse vøjø, entonces tumbø qui'psocuji'ṉ nay tø nø'ijtandøjpa vøjø como tumbø tøvøse, y Diosis 'yune Jesucristo'is ñe' ñø'pi'nji'ṉ tø yaj cøvajcøpya mumu ndø cojaji'ṉ.
1JO 1:8 O'ca tø nømba que ja it ndø coja ndø ne', ndø aṉgøma'cøpya ndø vin, y ja it viyuṉsepø tiyø ndø tzocoyomo.
1JO 1:9 Pero o'ca ndø va'ṉjamba ndø coja Dioscøsi; como Diosis cyumplitzøcpa lo que chambase y vøjpø aṉgui'mba, je'is tø yaj cotocojapya ndø coja; y tø yaj cøvajcøpya mumu ndø yatzitzoco'yajcupit.
1JO 1:10 O'ca tø nømba que ja nchøjcø ø ṉgoja, sutzpa pønse ndø tzøcpa Dios; ja it Diosis 'yote ndø tzoco'yomo.
1JO 2:1 Øjtzø mi une, øtz mi jajyandyamba yøcsepø tiyø va'cø jana mi ṉgyojapa'jtamø. Pero o'ca tø cojapa'tpa, ijtu tø cø'onbapø'is ndø Janda Diosis vyi'nomo; Jesucristo'isete. Pues je'is cyumplitzøcpa mumu lo que Diosis syunbase.
1JO 2:2 Je'is chi'ocuyaj vyin va'cø cya'ø va'cø tø yac tzu'ṉatyam ndø coja, ji'n sola ndø ne' ndø cojata'm va'cø tø yajatyamø, sino mumu pø'nis cyoja va'cø yajayajø.
1JO 2:3 O'ca ndø cøna'tzøjapya 'yaṉgui'mguy, jetse viyuṉse ndø comustamba Dios.
1JO 2:4 O'ca tø nømba: “Øtz ṉgomuspøjtzi Dios”, pero ji'n ndø yaj copujtay Diosis 'yaṉgui'mguy, entonces tø sutzpa, y ja it viyuṉbø ndø qui'psocuy.
1JO 2:5 Pero o'ca ndø tzøjcapya Diosis 'yote, entonces ndø sunba Dios viyuṉse como ñe'c Diosis syunbase, y jetse ndø mustamba que viyuṉsye Diosji'ṉ tø ijtamu.
1JO 2:6 Por eso nømbapø que tumø'omo ijtu Cristoji'ṉ, hay que va'cø itø como Jesucristo ijtuse.
1JO 2:7 Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm, ji'nø mi jajyandyamu jomepø aṉgui'mguy. Nø mi jajyandyam mismo aṉgui'mguy mi nø ijtamupø desde que mi mandzo'tztamu'csye'ṉomo. Yøṉ aṉgui'mguy antiguopø mismo aṉgui'mguy oyupø mi mandame desde vi'na.
1JO 2:8 Pero nø mi jajyandyamu como si fuera jomepø aṉgui'mguy. Porque Jesusis chøcpa como chambase aṉgui'mgu'is, y jetseti mitz mi ndzøctaṉgue'tpa. Porque pi'tzø'ajcuy nø cyøjtu y como si fuera nø syø'ṉu ndø tzocoy viyuṉse.
1JO 2:9 O'ca tø nømba: “Sø'ṉgø'omchø ijtu”, pero ndø qui'sapya ndø tyøvø, entonces na pi'tzø'ajcu'yomdi tø ijtu hasta como yøticse'ṉomo.
1JO 2:10 O'ca ndø sunba ndø tyøvø, sø'ṉgø'omo tø ijtu y ji'n tø yaj queque ni ti'is; porque ja it yatzitzoco'yajcuy ndø tzoco'yomo.
1JO 2:11 Pero o'ca ndø qui'sapya ndø tøvø, tø itpa y tø vitpa tococu'yomo como si fuera pi'tzø'ajcu'yomose, porque ja itø Diosis syø'ṉgø ndø tzoco'yomo, y ji'n ndø musi juj tø ma'ṉøpya. Porque tococu'yom va'cø tø itø, es como si fuera pi'tzø'ajcu'is tø yac itpa como to'tise.
1JO 2:12 Ø mi unenda'm, nø mi ⁿjajyandyamu mijtzi porque Diosis mi ⁿyaj cotocojatyamu'am mi ṉgojata'm por Jesucristo'is ñøyicøsi.
1JO 2:13 Jyanda'sta'm, nø mi ⁿjajyandyamu porque mi ṉgomustamba Cristo na ijtupøtimna'ṉ cuando ji'ndøcna'ṉ jyomectøj ni tiyø. 'Yuñbø'nista'm, nø mi jajyandyaṉgue'tu porque mi ṉgønu'catyamu'am yatzipø. Ø mi unenda'm, o mi jajyandyame porque mi ṉgomustamu'am ndø Janda Dios.
1JO 2:14 Oyu mi jajyandyam mitzta'm mi janda'sta'm porque mi ṉgomustamu'am Cristo na' ijtupøtimna'ṉ cuando ji'ndøcna'ṉ jyomec ni tiyø. 'Yuñbø'nista'm, øtz oyu mi jajyandyaṉgue'te, porque mi va'ṉjamdamba vøjø y nø mi ⁿjajmundzøjcatyam Diosis 'yote mi ndzoco'yomda'm, y oyu mi ṉgønu'catyam yatzipø.
1JO 2:15 U mi aṉsundamø yatzipø itcuy nascøspø, u mi aṉsundamu ni ti nascøspø yach espiritu'is ñe'. O'ca ndø aṉsunba yatzipø itcuy nascøspø, entonces ji'nam ndø suni ndø Janda Dios.
1JO 2:16 Porque mumu yatzipø aṉsu'nocuy lo que ijtu nascøsi; por ejemplo yatzipø tiyø ndø sisis 'yaṉsunbapø; yatzipø tiyø ndø vitø'mis 'yaṉsunbapø, y ndø vin más myøja'ṉom va'cø ndø tzøcø; mumu jetseta'mbø aṉsu'nocuy nascøspø yach espiritu'is tø yac mijnapya, y ji'ndyet ndø Janda'is tø yac mijnaye jetsepø aṉsu'nocuy.
1JO 2:17 Lo que nascøspø yach espiritu'is ñe' maṉba yaje. Y mumu yatzipø tiyø 'yansuñajpapø pø'nis, maṉba yajyaje; pero chøcpa'is Diosis sunbase, itpa para mumu jamacøtoya.
1JO 2:18 Øjtze mi unenda'm, ya mero maṉba yajnømi. Mitz mi mandamu'am que nø minu qui'sapapø'is Cristo. Pues como yøti nø cyejco'ñaju vøti qui'sayajpapø'is Cristo, por eso ndø tzi'pa cuenta que ya mero maṉba yajnømi.
1JO 2:19 Jicta'm putyaju tø øjtzomda'm. Pero ji'na'ṉe vya'ṉjajmoyaje jujche tø øtzta'm. O'cana'ṉ parejo tø va'ṉjajmotyamba, entonces tzø'yajuna'ṉ tø øjtzji'ṉda'm. Pero putyaju va'cø cyeja que ji'n parejo vya'ṉjajmoyaje como tø øtz tø va'ṉjajmotyambase.
1JO 2:20 Pero como cyøtijtøyajpa pane aceiteji'ṉ como seña que Diosise pyane, jetse mitz ñchi'tandøj Espiritu Santo va'cø cyeja que Diosise mi ñe'nda'm, y mi mustamba mumu tiyø.
1JO 2:21 Nø mi ⁿjajyandyamu porque mi ṉgomustamba aṉcø viyuṉsepø tiyø, y ji'ndyet porque ji'n mi ṉgomustame aṉcø. Mitzta'm mi mustamba que ni jutipø sutzcuy ji'n chame viyuṉbø chambapø'is.
1JO 2:22 Ma'ṉbø mi ndzajmatyame iyete undzambapø. Nømbapø que Jesús ji'ndyet Diosis cyø'vejupø, jetete undzambapø, jetete qui'sapapø'is Cristo; pues ji'n vya'ṉjam ni ndø Janda, ni 'Yune ji'n vya'ṉjajmaye.
1JO 2:23 Mumu ji'n vya'ṉjajmaye'is 'Yune, ji'ndi vya'ṉjamgue't ndø Janda. Pero o'ca ndø cotzamba que ndø va'ṉjajmapya Diosis 'Yune, jetze ndø cotzamba que ndø va'ṉjamba ñe'c ndø Janda.
1JO 2:24 Por eso nø'ijtam mi ndzoco'yomda'm lo que mi ñchajmatyandøju desde que mi mandzo'tzatyamu Diosis 'yote. O'ca lo que mi ñchajmatyandøju vi'na tzø'pa mi ndzoco'yomda'm, mitzta'm ijtamba Diosis choco'yomo y 'Yune'is choco'yomo.
1JO 2:25 Y Jesucristo'is tø tzajmapya que maṉbapø tø tzi', nunca ji'n yajepø quenguyete.
1JO 2:26 Yøcse nø mi ⁿjajyandyamu va'cø mi yac musta'mø sunbapø'is mi 'yaṉgøma'cøtyamø.
1JO 2:27 Pero como cyøtijtøyajpa pane aceiteji'ṉ como seña que Diosis pyane, jetse mitzta'm mi nø'ijtam Espiritu Santo Jesucristo'is mi ñchi'tamupø y jetse quejpa que Diosise mi ñe'nda'm; y jetse ji'ndyet pyena va'cø mi 'yaṉmañdyam eyapø'is. Porque mismo Espiritu'is mi 'yaṉmandyamba mumu ticøsi, y je'is 'yaṉma'yocuy viyuṉsepøte; ji'ndyet sutzcuy. Jetseti ijtam mumu jama parejo Cristoji'ṉ; como mi 'yaṉmandyambase Espiritu'is.
1JO 2:28 Yøti pues ø mi unenda'm, ijtam Cristoji'ṉ va'cø jana na'tzcuy mi ijtamø cuando quejpa, va'cø jana mi ncha'atyamø cuando minba.
1JO 2:29 Mitz mi mustamba que Cristo'is chøjcapya mumu Diosis 'yote y por eso mi mustamba que mumu chøjcapyapø'is Diosis 'yote, Diosise 'yuneta'm.
1JO 3:1 Tzi'tam cuenta jujche tø sunbase ndø Janda Diosis va'cø tø nøjatyamø “Øjchø mi unenda'm”. Y de veras tø jicta'mete, por eso nascøsta'mbø qui'psocuy ñø'ityajupø'is ji'n tø comustame; porque ji'n cyomusyaj Dios.
1JO 3:2 Øjchøṉ mi ndøvøta'm mi sunda'mbapø øjtzi, yøti Diosisam tø 'yuneta'm. Y ji'ndøc cyeje jujche maṉba tø tuctame, pero ndø mustamba que cuando quejpa Jesucristo, como ñe'cse maṉba tø tuctame. Porque ma ndø istame mero jujchepøte.
1JO 3:3 Aunque i'is o'ca myuspa que maṉba tuc como Cristose, auṉque ji'ndøc jetse, entonces mismo ñe'c yaj cøvacpa vyin como jujche Jesucristo cøvajcuse.
1JO 3:4 Pero mumu chøcpapø'is coja, ji'n chøc Diosis 'yaṉgui'mguy, porque va'cø ndø tzøc coja, ji'ndye Diosis 'yaṉgui'mguy ndø tzøjcaye.
1JO 3:5 Y mitzta'm mi mustamba que Jesucristo minu nascøsi va'cø tø yac tzu'ṉay ndø coja. Y ji'quis ni ti cyoja ja itø.
1JO 3:6 Entonces jetji'ṉ ityajpapø mumu jama, ji'n cyojapa'ta'ṉøyaje. Cojapa'tyajpapø'is ja isyajøtøc Jesucristo, ni ja cyomusyajøtøc.
1JO 3:7 Øjchøṉ mi unenda'm, tzøctam cuenda jana mi 'yaṉgøma'cøtyandøjø. Chøcpapø'is Diosis syunbase, vøj putpa Diosis vyi'naṉdøjqui como Jesucristo vøj pujtu Diosis vyi'naṉdøjqui.
1JO 3:8 Cojapa'tpapø, yatzi'ajcu'ise ñe. Porque yatzi'ajcuy cojapa'tu desde vinbøcøsi. Pero minu Diosis 'Yune va'cø yajay yatzi'ajcu'is yosaṉ.
1JO 3:9 Ni jutipø Diosis 'yune'is ji'nam chøc cyoja, porque Diosis cyojtayu'am choco'yomo ñe' qui'psocuy; ji'n mus más cyojapa'tø porque Diosise 'yunete.
1JO 3:10 Ndø comuspa ita'mete Diosis 'yune y ita'mete yatzi'ajcu'is 'yune. Porque ji'n chøqui'is vøjpø tiyø, ji'n syunipø'is tyøvø, ji'ndyet Diosis 'yune.
1JO 3:11 Desde que mi mandzo'tztam Diosis 'yote, oyupø mi mandame va'cø nay tø sundandøjø.
1JO 3:12 Ji'n vyøj ndø tzøc como Cai'nis chøjcuse. Porque Caín yatzi'ajcu'isna'ṉ cuenta'ṉombø y yaj ca'u myuqui. ¿Y ticøtoya yaj ca'u? Yaj ca'u porque ñe'c chøcpapø tiyø, yatzipøna'ṉete, y myuqui'is chøcpapøna'ṉ, vøjpø tina'ṉete.
1JO 3:13 Ø mi ndøvø'sta'm, u mi ñømu que ji'n maṉ mi ṉgui'satyame nascøspø yach qui'psocuy ñø'ityajpapø'is, porque maṉba mi ṉgui'satyame.
1JO 3:14 Ca'use tø ijtambana'ṉ vi'na, pero yøti ndø pa'jtamu'am quenguy y ndø mustamba'm que tø quendamba porque ndø sundamba ndø tøvøta'm. Y ji'n suñi'is tyøvø, mumu jama itpa ca'upøse.
1JO 3:15 Mumu qui'sapapø'is tyøvø, putpa Diosis vyi'naṉdøjqui como si fuera yaj ca'oyuse. Y mitz mi mustamba que mi jutipø yaj ca'opyapø ji'n it choco'yomo ji'n yajepø quenguy va'cø it mumu jama.
1JO 3:16 Jesucristo'is tø isindzi'tamu jujche va'cø tø su'notyamø porque ñe'c chi'ocuyaj vyin para tø øtzcøtoyata'm, y jetseti hay que va'cø ndø tzi'ocuyajtam ndø vin ndø va'ṉjajmoṉguy tøvøcøtoyata'm.
1JO 3:17 Pero o'ca it ñø'ijtu'is vøti nascøspø tiyø va'cø it vøjø, y 'ya'mba tyøvø ja ñø'itø'is ni cu'tcuy ni tucu ni tiyø, y ji'n tyoya'ṉøyi; entonces ¿jujche muspa ñømø que syunba Dios choco'yomo? Porque ji'n syun Dios.
1JO 3:18 Øjchøn mi uneta'm, uy na's ndø aṉnacaji'ṉdi ndø sundamu ndø tøvø. Hay que va'cø ndø tzi' ndø tøvø ti nø syunu, jetse va'cø cyeja que viyuṉsye na tø sundandøjpa.
1JO 3:19 O'ca jetse ndø cotzoṉba ndø tøvø, maṉba ndø cønøctøyøyi que viyuṉbø tiyø ndø va'ṉjamba, y contento maṉba ndø ni'aṉjam ndø vin Diosis vi'naṉdøjqui.
1JO 3:20 Pues o'ca ndø tzoco'is tø cotzamba que jay ndø tzøc vøjø, pues Dios más myøja'ṉombø que ndø tzocoy y je'is myuspa mumu tiyø.
1JO 3:21 Jetse na, tøvøyta'm nay tø sundandøjpapø'is, o'ca ndø tzoco'is tø cotzamba que jay ndø tzøc yatzitzoco'yajcuy, entonces ji'n ndø coquendam na'tzcuy Diosis vyi'naṉdøjqui.
1JO 3:22 Y je'is tø tzi'tamba mumu tiyø ndø va'ctambapø, porque ndø ṉgojajmatyamba 'yaṉgui'mguy y ndø ndzøctamba lo que sunbase.
1JO 3:23 Diosis tø aṉgui'mba va'cø ndø va'ṉjajmatyam ñe' 'Yune Jesucristo que jujchepøte, y que va'cø nay tyø sundandøj como je'is tø aṉgui'mdamuse.
1JO 3:24 Lo que cyøna'tzøpapø'is 'yaṉgui'mguy, itpa Diosis choco'yomo y Dios itpa je pø'nis choco'yomo. Ndø mustamba que Dios itpa ndø tzoco'yomda'm porque tø tzi'tamu'am Espiritu Santo, y Espiritu'is tø yac mustamba.
1JO 4:1 Tøvøyta'm nay tø sundandøjpapø'is, u mi va'ṉjamdamu mumu pøn nømbapø que: “Øtz Diosis 'Yespiritupit 'yaṉma'yopøjtzi”; sino que tzøjquistamø a ver o'ca Diosis 'Yespiritu ñø'ijtayu. Porque aunque juti vityajpa sone sutzcuy cha'maṉvacyajpapø'is.
1JO 4:2 Muspa mi ndzi' cuenta o'ca Diosis 'Yespiritu ñø'ijtu porque mumu chambapø'is que Jesucristo pø'naju sispø pønse, jetse chamba Diosis 'Yespirituji'ṉ.
1JO 4:3 Pero chambapø'is que Jesús ja pyø'najø sispø pønse, ji'n cham Diosis 'Yespirituji'ṉ. Sino jetsepø'is ñø'it eyapø espiritu qui'sapyapø'is Cristo. Mitzta'm oyu mi mandame que jetsepø espiritu maṉba mini. Pues yøti nascøsam ijtu.
1JO 4:4 Ø mi unenda'm, mitzta'm Diosise mi ñe'nda'm. Y oyu'am mi ṉgønu'catyame jic suchajpapø. Porque Dios lo que ijtupø mitzji'nda'm más pømi'øyupø que ji'n yatzi'ajcuy ijtupø nascøsta'mbøji'ṉ.
1JO 4:5 Jic suchajpapø nascøspø, yatzita'mbø'is ñe'ta'm; y por eso chamyajpa nascøspø yatzita'mbø tiyø y nascøsta'mbø yatzitzocotya'mbø pø'nis cyøma'nøyajpa.
1JO 4:6 Pero tø øtzta'm Diosise tø ñe'ta'm. Cyomuspapø'is Dios tø cøma'nøtyamba. Pero pøn lo que ji'n Diosis ñe', je'tis ji'n tø cøma'nøtyame. Jetse na ndø comustamba i'is ñø'it viyuṉsepø Espiritu y i'is ñø'it sutzpapø espiritu.
1JO 4:7 Tøvøyta'm nay tø na sundandøjpapø'is, vøj va'cø nay tø na sundandøjø, porque Diosis tø tzi'pa qui'psocuy va'cø ndø sundam ndø tøvø. Mumu syuñajpapø'is tyøvø, Diosise 'yuneta'm, y cyomusyajpa Dios.
1JO 4:8 Ji'n syu'noyepø'is, ji'n cyomus Dios, porque Dios su'nopyapøte.
1JO 4:9 Diosis yaj queju jujche tø sundambase, porque cyø'veju unico tumbø 'yune nascøsi va'cø ndø nø'ijtam quenguy jetji'ṉ.
1JO 4:10 Tzi'tam cuenta jujche viyuṉsye tø sundambase Diosis. Aunque tø øtzta'm ji'na'ṉ ndø sundam Dios; pero ñe'c Diosis más tø sundam tø øtzta'm. Y cyø'veju 'Yune va'cø min cya'ø cruzcøsi va'cø yac tzu'ṉay ndø coja.
1JO 4:11 Tøvø mi sunda'mbøjtzi, o'ca Diosis oy tø sundam jetze, tø øtzta'm sunba va'cø nay tø na sundandøjque'ta tø ne'cta'm.
1JO 4:12 Dios nunca ja is ni i'is, pero o'ca nay tø na sundandøjpa eyata'mbøji'ṉ, Dios itpa ndø tzoco'yomda'm. Entonces ta'nemøse tø su'notyamba como Diosis tø tzi'tambase su'nocuy.
1JO 4:13 Diosis tø tzi'tam 'Yespiritu Santo y por eso ndø mustamba que tø ijtamba Diosis choco'yomo y Dios itpa ndø tzoco'yomda'm.
1JO 4:14 Øtzta'm om istame Diosis 'Yune, y tza'maṉvacta'mbøjtzi que ndø Janda Diosis cyø'veju 'Yune Jesús va'cø min yaj cotzocyaj nascøsta'mbø pøn.
1JO 4:15 Cyotzambapø'is que Jesús Diosise 'yune, itpa Diosis choco'yomo; y Dios itpa je'is choco'yomo.
1JO 4:16 Jetse øtz ndø nøctøyøtyamu'am y ndø va'ṉjamdamu'am que Diosis tø sundamba. Diosis tø sundamba mumu pøn, y sunbapø'is Dios y sunbapø'is aunque iyø; Diosis choco'yom itpa, y Dios itpa je'is choco'yomo.
1JO 4:17 Jetse Diosis tø tzi'pa qui'psocuy ta'nemø va'cø ndø sunø aunque iyø; va'cø jana cona'tzcuy tø ijtamø je jama'om cuando Diosis maṉba tø cøme'tztam ndø cojapit. Porque jujche ijtuse Jesucristo nascøsi, jetseti tø ijtaṉgue'tu.
1JO 4:18 Va'cø tø su'noya, ji'n tø na'tze; porque va'cø tø su'noya viyuṉsye, yajpa ndø na'tzcuy. Porque va'cø tø na'tzø, castigote. Por eso na'tzpapø'is ja otøc sun ta'nemø Dios y mumu pøn.
1JO 4:19 Tø su'notyamba porque Diosis tø sundamu vi'na.
1JO 4:20 O'ca aunque iyø nømba: “Øtz su'nbø Dios”, y mismo tiempo qui'sapya pyøndøvø, sutzpapøtite. Porque mientras ji'n syun pyøndøvø aunque ispapø, como Dios ji'n ndø isipø, menos jic ji'n maṉ syuni.
1JO 4:21 Yøcse tø aṉgui'mu Diosis: “Sunba'is øjtzi tiene que va'cø syungue't pyøndøvø”.
1JO 5:1 O'ca ndø va'ṉjamdamba que Jesús Cristote Diosis cyø'vejupø, jetse Diosis tø 'yune'ajtaṉgue'tpa. Y va'cø ndø sunø ndø Janda Dios, jetse ndø sujnayajque'tpa je'is 'yune.
1JO 5:2 Cuando ndø sundamba Dios y ndø tzøctamba jujche aṉgui'mbase, ndø muspa que ndø suñajque'tpati Diosis 'yuneta'm.
1JO 5:3 O'ca ndø sunba Dios, ndø tzøcpa jujche aṉgui'mbase, y va'cø ndø tzøcø Diosis 'yaṉgui'mguy, ji'ndyet toyupø yoscuy.
1JO 5:4 Porque mumu Diosis 'yune'is cyønu'cayajpa nascøspø yatzitzoco'yajcuy.
1JO 5:5 Maṉbø mi ndzajmatyame i'is cyønu'capya nascøspø yatzitzoco'yajcuy, pues vya'ṉjambapø'is que Jesús Diosise 'Yune, je'is cyønu'capya nascøspø yatzitzoco'yajcuy.
1JO 5:6 Diosis 'Yune Jesucristo minupø nø'ji'ṉ cuando nø'yøyu y min nø'pinji'ṉ porque nø'pi'nøyu cruzcøsi. Ja minø na más nø'ji'ṉ sino que minu nø'ji'ṉ y nø'pinji'ṉ, y Espiritu testigosete que jetse minu; y Espiritu'is viyuṉsepø ti chamba.
1JO 5:7 It tu'cay cyotzambapø'is que Cristote:
1JO 5:8 Espiritu, nø', y nø'pin; y tu'catyambøte, pero parejo cyotzamyajpa Diosis 'Yune.
1JO 5:9 O'ca ndø va'ṉjajmatyamba ti nø chamyaj pø'nis, entonces lo que Diosis chamupø, jet más vøj va' ndø va'ṉjajmatyamø porque Diosise chamuse. Y Diosis cyotzamba que Jesús 'Yunete.
1JO 5:10 Vya'ṉjambapø'is Diosis 'Yune, myuspa choco'yomo que Jesús Diosis 'Yunete. Ji'n vya'ṉjajme'is Dios, chøjcapya cuenda que Dios sutzpapøte. Porque ji'n vya'ṉjajme jujche Diosis oy cyotzam 'Yune.
1JO 5:11 Y Diosis yøcse chamba que ñe'c tø tzi'pa quenguy para mumu jamacøtoya. Y yø'csepø quenguy tø tzi'pa 'Yuneji'ṉ.
1JO 5:12 Ñø'ijtu'is Diosis 'Yune, nø'itque'tu'am quenguy. Ja ñø'itø'is Diosis 'Yune, ja ñø'it quenguy.
1JO 5:13 Yøṉ mi jajyandya'møjtzi mi va'ṉjamdambapø'is Diosis 'Yune, va'cø mi mustamø que mi nø'ijtam quenguy para mumu jamacøtoya, y va'cø mi va'ṉjajmatyam Diosis 'Yune mi ndumø tzocoy.
1JO 5:14 Jana na'tzcuy ndø o'nøndyamba Dios porque ndø mustamba que je'is myanba cuando ndø o'nøtyamba, Diosis tø manba o'ca ndø va'cpa lo que ñe' Diosis sunbapø tø tzi'ø.
1JO 5:15 O'ca ndø mustamba que Diosis myanba ti ndø tzamba, entonces aunque ti ndø sundamba y ndø va'ctamba, Diosis tø tzi'tamu'am.
1JO 5:16 O'ca aunque i'is ispa tyøvø nø cyojapa'tupø, pero nø chøjcuse cyoja ji'ndøc tyocoyoctuqui; entonces hay que va'cø 'yo'nøy Dios tyøvøcøtoya, y Diosis maṉba chi'ay quenguy tyøvø, o'ca nø chøjcuse cyoja ji'ndøc tyocoyoctuqui. It coja va'cø ndø tzøc jetse, tø tocoyoctucpa, y ji'nø nømi va'cø 'yonøy Dios para jetsepø cojacøtoya.
1JO 5:17 Mumu yatzitzoco'yajcuy cojate, pero ijtu coja va'cø ndø tzøc jetsepø, ji'n tø tocoyoctuqui.
1JO 5:18 Ndø mustamba que o'ca Dios mi Jandata'mete, ji'n mi ndzøjca'ṉøyi mi ṉgoja mumu jama. Porque Diosis 'Yune'is mi ṉgyoquendamba y yatzi'ajcu'is ji'n mus mi ⁿvyøyø.
1JO 5:19 Ndø mustamba que Diosis tø ñe'ta'm y todo lo que ti ityajuse eyata'mbø nascøsita'mbø pøn, yatzi'ajcu'is ñøyosyajpa.
1JO 5:20 Ndø mustaṉgue'tpa que Diosis 'Yune oy mini y tø tzi'tamu qui'psocuy va'cø ndø ṉgomustam viyuṉsepø Dios. Tø ijtamba viyuṉsepøcø'mø, iyete Diosis 'Yune Jesucristo. Yøṉete viyuṉsepø Dios y je'is tø tzi'pa quenguy mumu jamacøtoya.
1JO 5:21 Ø mi unenda'm, coquendam mi ⁿvin u mi ṉgøna'tzøtyamu comi chøquita'm. Amén.
2JO 1:1 Øjchøṉ tzambøn govi'najø, nø'mø mi ⁿjajyayu mi ñchamyomo'is Diosis mi ṉgyøpiṉupø, nø'mø mi jajyandyam carta mijtzi y mi uneji'ṉda'm; øtz viyunse mi sunda'mbøjtzi. Ji'n na's øtz mi sundame, sino mumu cyomusyajpapø'is viyuṉbø tiyø mi syuñajque'tpati.
2JO 1:2 Øtz mi sunda'mbøjtzi porque viyuṉsyepø tiyø ndø nø'ijtamu ndø tzoco'yomda'm, y viyuṉsepø tiyø maṉba ndø nø'ijtame mumu jamacøtoya.
2JO 1:3 Øtz o'nømbya ndø Janda Dios y ndø Janda Diosis 'Yune ndø Comi Jesucristo viyuṉsye va'cø mi ṉgyotzoṉdam ñe' vyø'ajcupit, va'cø mi ndyoya'ṉøtyamø, va'cø mi yac ijtam contento, va'cø mi mustam viyuṉbø tiyø, y va'cø mi na syundandøjø.
2JO 1:4 Casøco'nøjtzi cuando musøjtzi que vene mi unenda'm ityajpa viyuṉbø aṉmacusye, ityajpa jujche ndø Janda Diosis tø 'yaṉgui'mdamuse.
2JO 1:5 Yøti mi nchamyomo'is, mi nøja'mbøjtzi va'cø na tyø nasundandøj ndø ne'comda'm. Yøṉ nø mi jajyayumbø ji'ndyet jomepø aṉgui'mocuy, sino que mismo jejtite tø nø'ijtamupø desde nø'ijtzo'tzu'øc aṉgui'mocuy.
2JO 1:6 Va'cø nay tø nø sundandøjø, entonces tø ijtamba jujche tø aṉgui'mdamuse Diosis. Como mi mandzo'tztamuse jujche Diosis 'yaṉgui'mguy ijtuse, jetse vøj va'cø mi seguitzøctamø.
2JO 1:7 Porque vijtzo'chaju'am sone aṉgøma'cø'yoyajpapø nascøsi. Nømyajpa que Jesucristo ja pyø'naj como sispø pønse; jetsepø aṉgøma'cø'yoyajpapøte y jetete qui'sayajpapø'is Cristo.
2JO 1:8 Ijtam mitzta'm cuentacøsi va'cø jana mi yac tocotyamø mi yosaṉda'm mi ndzøjcatyamuse ndø Comi'is yoscuy, sino que va'cø mi mbøjcøchoṉdamø ta'nemø mi ṉgoyoja.
2JO 1:9 O'ca aunque i aṉma'yocomø'nba pero ji'ṉ chø'y Cristo'is 'yaṉma'yocu'yomo, entonces ji'n vya'ṉjam Dios. Pero tzø'pyapø Cristo'is 'yaṉmacu'yomo, je'is vya'ṉjamba ndø Janda Dios y 'Yune vya'ṉjajmacye'tpati.
2JO 1:10 O'ca minba mi 'yaṉmandyame y ji'n ñømaṉ yøṉ aṉma'yocuy, u mi mbøjcøchoṉdam mi ndøjcomo, ni u mi yuschi'tamu.
2JO 1:11 Porque o'ca mi ⁿnøjapya: “Maṉ Diosji'ṉ”, entonces como si fuera mi nøtu'mbajcajpa chøcpapø'is yatzitzoco'yajcuy.
2JO 1:12 Nø'itco'nø sone tiyø va'cø mi ndzajmatya'mø, pero ji'n sun mi jajyandyamø ni tintaji'ṉ totocøsi. Pero nø'mø ṉgui'psu va'cø maṉ mi ndu'nistamø, va'cø maṉ mi vi'nøjque'nøtyamø, va'cø mi o'nøndyam ø ne'ṉgø, va'cø jetse tø casøtyam viyuṉse.
2JO 1:13 Cyøpiṉupø Diosis yomopø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø, je'is 'yune'is mi ṉgyø'vejayajpa dyus. Amén.
3JO 1:1 Øjchøṉ tzambøn govi'najø, øtz mi jajya'mbøjtzi ø mi amigo Gayo. Øtz mi sunbapø chøṉø viyuṉse.
3JO 1:2 Tøvøy mi sunbapø chøṉø, øtz mi va'ṉgapya Dioscøsi vøj va'cø mi myaṉø, aunque ticøsi sa'sa va'cø mi indø, jujche Diosji'ṉ vøj it mi ndzocoy.
3JO 1:3 Tzi'co'n ø ṉgusto cuando miñaju iyø jutipø ndø va'ṉjajmocuy tøvø y tzajmayajøjtzi jujche mi ṉgomuspa viyuṉbø tiyø y viyuṉbø tiyø mi ndzøcpa.
3JO 1:4 Ja it ni ti tzi'papø'istzi más gusta que va'cø tzajmatyøjø que ø une'is chøcyajpa viyuṉbø aṉma'yocuy.
3JO 1:5 Tøvøy mi sunbapø chøṉø, vøj mi ndzøcpa aunque jujche va'cø mi ṉgotzoṉyajø ndø tøvøta'm ji'ṉa'ṉ mi ispøcyajepø.
3JO 1:6 Cuando tu'myajpa yø'qui ndø tøvøta'm, ya'i tzu'ṉyajupø'is mi ñchamyajpa jujche mitz sunyajpa aunque iyø. Tzi'tamø jic vityajpapø ndø tøvø lo que ti syuñajpa para tuṉgøtoya. Jetse syunba Diosis, y vøj jetse va'cø mi ndzøcø.
3JO 1:7 Porque ji'quista'm ñøcøtzo'chaju va'cø vityajø porque sunba chøjcayaj Jesucristo'is yoscuy. Pero ji'n vya'ṉjajmoyajepø'is 'yayuda ja syuñajø.
3JO 1:8 Por eso ø sunba va'cø ndø cotzoṉdamø jetse vityajpapø; jetse ndø cotzoṉdamba va'cø chamboyajø viyuṉbø aṉma'yocuy.
3JO 1:9 ⁿJajyayajøjtzi carta ndø va'ṉjajmocuy tøvøta'm, pero Diotrefesis ji'n pyøjcøchoṉ aṉgui'mguy, porque ñe'c syunba más myøja'ṉom 'yaṉguim je'tomda'm.
3JO 1:10 Por eso o'ca ma'ṉbøjtzi mitzcø'mda'm, ma'ṉbø mi yac jajmuchøctame o'ca ti chøcpa Diotrefesis. Je'is cøsujtzøtya'mbøjtzi y tze'mda'mbøjtzi. Ni ji'n contento'aj jetse nø chøjcuse, sino que ni ji'n pyøjcøchoṉyaj ndø tøvø nu'cyajpapø. Y o'ca eyapø'is sunba pyøjcøchoṉyajø, je'is ya'inducyajpa, y ji'n yac tøjcøyaj tu'mnømbamø. Sunba'is pyojcøchoṉyaje, jetji'nducu myacputyajpa.
3JO 1:11 Ø mi sunbapø chøṉø tøvøy, uy chøqui como chøcyajpase yatzita'mbø pø'nis, sino tzøcø chøcyajpase vøjta'mbø pø'nis. Chøcpapø'is vøjpø tiyø, Diosise ñe. Pero chøcpapø'is yatzita'mbø tiyø, ji'n cyomus Dios.
3JO 1:12 Mumu nømyajpa que Demetrio vøjpø pønete. Jujche ijtuse viyuṉbø aṉma'yocuy, tø tzi'pa cuenta jetseti itque't Demetrio. Y øtzta'm jetseti ṉgotzamdaṉque'tpa Demetrio que vøjpø pønete, y mitz mi muspa que øtz ndzamdamba viyuṉbø tiyø.
3JO 1:13 Sone tiyø sunba mi ndzajmayø, pero ji'n sun ndzøjca'ṉøy carta más vøti tintaji'ṉ y plumaji'ṉ.
3JO 1:14 Porque su'nba mi isto' pronto. Entonces maṉba nay tø o'nøtyandøji ndø ne'cta'm.
3JO 1:15 O'nømbyøjtzi Dios va'cø mi it vøjø. Yø'cta'mbø amigo'is mi ngyø'vejayajpa dyus. Yuschi'yaj ndø amigo tumdumø ñøyicøs nøyicøsta'm.
JUD 1:1 Øjchøṉ Judas Jesucristo'is cyoyospa, Jacobo'is myuqui. Nø mi ⁿjajyandyam mijtzi mi ṉgyømasa'nøtyamupø ndø Janda Diosis, y mi vyejandyamupø, y mi ndyumø'ijtamupøte Jesucristoji'ṉ; por eso ji'n mi ṉgyectame yatzipø'is cyø'omo.
JUD 1:2 Mi o'nøjandya'mbøjtzi Dios vøti va'cø mi ndyoya'ṉøtyamø y va'cø mi yac ijtam contento y va'cø mi su'notyamø.
JUD 1:3 Ø mi sundambapø, ijtuna'ṉ vøti ø nganas va'cø mi jajyandyamø va'cø mi ndza'maṉvajcatyamø jujchepø cotzojcuy tø nø'ijtam parejo. Pero entonces ṉgui'psøjtzi que pyenate va'cø mi ndzajmatyamø va'cø mi ṉgoquiptamø mi ndumø chocoy Cristocøspø va'ṉjajmocuy. Je aṉma'yocuy Diosis tum nacti chi'yaj ñe' pyøn mumu jama jetse va'cø vya'ṉjamdøjø.
JUD 1:4 Porque it pøn mijtzomda'm que ñønu'mdøjcøyajpa eyapø aṉma'yocuy va'cø mi 'yaṉgøma'cøtyamø. Jic pø'nis ji'n cyøna'tzøyaj Dios. Cyacpøyajpa Diosis 'yaṉma'yocuy, nømyajpa que como Diosis tø sunba, muspa ndø tzøc yatzitzoco'yajcuy ndø sisis syunbase. Pero jetse ñegatzøcyajpa tumbø Dios aṉgui'mbapø y ndø Comi Jesucristo. Jetsepø pøn myayaju Diosis desde vi'na va'cø tyocoyajø.
JUD 1:5 Y su'ṉbø mi ndzamvøjøtzøjcatyaṉgue'ta mi mustamuse vi'na que jetseti o tucyajque't Israel pøn ya'møc. Jetse o tyocoyajque'te porque ndø Comi'is yaj cotzocyaj vøti Israel pøn cuando ñøputyaju'øc Egipto nasomo; pero jøsi'cam mismo ñe'c ndø Comi'is yaj ca'yaju ji'n vya'ṉjajmoyajepø.
JUD 1:6 Y ityajque't angeles que ja syunøm ityaj ose ityaje vi'na, sino gyustopit chacyaj vøjpø itcuy. Por eso Diosis syomyaju vatyajtøju ji'n yajepø cadenaji'ṉ pi'tzø'ajcu'yomo. Jiṉ ityaju hasta que nu'cpa myøja'ṉombø jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj cyojapit.
JUD 1:7 Y jetseti tocoyajque't Sodoma y Gomorra cumgu'yomda'mbø y aṉdome ityajupø cumgu'yomda'mbø. Porque chøcyaj puro comaletzøjcuy y pø'nis ñø'ityajpana'ṉ pyøndøvø, y Diosis cyastigatzøcyaju; pyoṉbø'yaju ji'n yajepø juctyøcji'ṉ va'cø tø isindzi jujche tocopya jetse chøcpapø'is.
JUD 1:8 Jetseti jic aṉgøma'cø'opyapø pø'nis napasi'øyajpa va'cø chøcyaj yatzipø tiyø vyinji'ṉ. Ji'n cyøna'tzøyaj aṉgui'myajpapø, y cyø'o'nøyajpa myøja'ṉomda'mbø angeles.
JUD 1:9 Pero ni angel covi'najø Miguejlis ja chøc jetse; sino cuando onguipyaj yatzipøji'ṉ i'is maṉba pyøjcay Moisesis cyoṉña, Miguejlis qui'psu que ji'n vyøj ñe'c va'cø chamne'ṉbøjay yatzipø topo ote, sino que ñøjayu: “Maṉba mi 'yojnay ñe'c ndø Comi'is”.
JUD 1:10 Pero jic aṉgøma'cø'yoyajpapø pø'nis yatzicotzøcyajpa ji'n cyønøctøyøyajepø tiyø, y como tza'ma copø'nis chøcyajpase porque copøne jete, jetseti chøcyajque'tpa jic pø'nis va'cø pya'tyaj tyococuy.
JUD 1:11 Pero maṉba toya'isyaje, porque yatzitzoco'yajcuy chøcyajpa como Cai'nis chøjcuse ya'møc. Y porque 'yaṉsuñajpa tumin, por eso chøcyajpa tococuy como Baala'mis chøjcuse ya'møc. Y maṉba ca'yaje como je pøn ñøyipø'is Coré ca'use ya'møc porque ja syun cyøma'nøy aṉguimpapø Moisés.
JUD 1:12 Cuando mi ṉgu'jtu'mdamba porque mi na syundandøjpa, jic pøn nu'mdøjcøyajpa va'cø min cyu'tyaj mitzji'ṉda'm, pero minba chøcyaje yatzita'mbø tiyø. Cu'tyajpa ucyajpa, pero ja ñø'ityaj ni ti respeto, na's vyindit cyoqueñajpa. Como o'nase que syujvituvituvøyajpapø yø'qui jeni sava'is, pero ji'ndyet tuj o'na; suni o'natite, jetse jic pøn ni ti ji'n yoscuy; como cuy ji'n itipø'is tyøm nu'cu'am jyama va'cø tyø'majø. Y como si fuera ca'yajupø cuyse vispøtøjupø vyatziji'ṉ y tøtzpø'upø, jetse jic pøn ji'n ni ti yoscuy.
JUD 1:13 Como jovise tapspa mar y pømise y upu'tzøcpa, jetse jic pø'nis jovise chøcyajpa tza'ajcupyø tiyø, y ñec cyoja chøcyajpa, como matza vityajpase yø'qui jeni. Pero Diosis ñø'it listo lugar jic pøngøtoya pi'tzø'ajcu'yomo mumu jamacøtoya. Pero pi'tzø'ajcuy de veras.
JUD 1:14 Enojquis achpø jata'is achpø jata Ada'nis vyiñoja'is 'yune. Jic Enoc tza'maṉvajcoy ya'møc; chamgue'tu jujche maṉba castigatzøcyajtøji jic aṉgøma'cø'yoyajpapø pøn, nømu: “Coma'nøtyamø, maṉba min ndø Comi diez milpø masanda'mbø angelesji'n.
JUD 1:15 Mumu pøn maṉba cyøme'chaj cyojaji'ṉ, maṉba yaj coja'ajyaj mumu coja'øyajupø pøn ji'n syuñaje'is Dios; porque chøcyaj vøti yatzita'mbø tiyø Diosis ji'n syunise. Y cyø'o'nøyajpa Dios vøti oteji'ṉ. Por eso maṉba yaj coja'ajyaje”. Jetse nøm Enoc.
JUD 1:16 Aunque i'is chøcpase, nunca ji'n vyø'møyaje, nømyajpa que ji'n nø chøc vøjø. Chøcyajpa yatzipø tiyø ñe'c syuñajpase. Myøja'ṉ bønse chøcyajpa vyin. Pømipø oteji'ṉ vyøcotzøcyajpa pyøndøvø pero na más va'cø 'yaṉgøma'cøyajø va'cø pyøc tiyøm ijtu para vyingøtoya.
JUD 1:17 Pero øtz mi sundambapø chøṉø, jajmutzøctamø mi nchajmatyamupø vi'na ndø Comi Jesucristo'is 'yapostolesis. Mi nchajmatyamu jujche maṉba tucnøm jøsi'cam.
JUD 1:18 Jajmutzøctamø que je'is mi nchajmatyamu que último tiempo'omo maṉba ityaj maṉba'is cyøsijcøjayaj Diosis ñe', y maṉba chøcyaj puro yatzipø tiyø como ijtuse gyusto.
JUD 1:19 Je'is vye'ñajpa va'ṉjajmocuy tøvø, gyusto chøcyajpa ji'n vyøjpø, ja ñø'ityaj Espiritu Santo.
JUD 1:20 Pero mijtzi tøvøy mi sundambapø chønø, Dios va'ṉjajmø mi dumø tzocoy va'cø tumdum jama qui'mbati maṉ mi va'ṉjajmoṉguy. O'nøndyam Dios mi ṉgyotzoṉdambase Masanbø Espiritu Santo'is.
JUD 1:21 Como Diosis mi syundamba, jetse coquendam mi ⁿvin va'cø mus mi mbøjcøchondam je'is yajya'mocuy. Con pasencia jo'ctamø va'cø mi ndyoya'ṉøtyamø ndø Comi Jesucristo'is va'cø mi nchi'tam ji'n yajepø quenguy.
JUD 1:22 Y nø myetzatzoco'yajyajupø, toya'ṉøyajø va'cø mi ṉgotzoṉyajø.
JUD 1:23 Y eyata'mbø yaj cotzocyajø como si fuera juctyøjcom ityajuse va'cø nømbutø, y toya'ṉøyajø eyata'mbø na'tzna'tznepya jana pøjcayaj cyoja. Como ji'n sun ndø cøpi'cøy nasøyupø tucu, jetse jana mi sujnay yatzipø tiyø chøcyajpapø je'is como syisis syunbase.
JUD 1:24 Tzøjcaytam cuenda it muspapø'is mi ṉgyotzoṉdamø jana mi ṉgyectamø, y je'is muspa mi yac tøjcøtyamø ñe' vyi'naṉdøjqui myøja'ṉajcu'yomo jana cojapø va'cø mi nchi'ṉbø'comø'ndamø.
JUD 1:25 Jiquete Dios único vøjpø qui'psocuy ñø'ijtupø'is, jiquete to Yajcotzocpapø'is. Jet myøja'ṉombøte, pømi'øyupøte, møja'ṉ aṉgui'mbapøte, y jete ndø cøna'tzøpya, jet hay que va'cø ndø vøṉgotzøctamø Jesucristoji'ṉ, jetse vi'na, jetse yøti, y jetse mumu jamacøtoya. Amén.
REV 1:1 Lo que ti maṉba tuc pronto, Diosis yac is Jesucristo, y Jesucristo'is va'cø yac isindzi'yajque't ñu'cscuy maṉbase tucnømi pronto. Y Cristo'is cyø'vej angeles va'cø cha'maṉvajca'yøjtzi jujche maṉbase tucnømi. Øjchøṉ Juan Jesucristo'is ñu'cscuy.
REV 1:2 Øtz ndza'mbøjtzi viyuṉsye ø ⁿisupø y ø manumbø, porque ma'nøjtzi Diosis 'yote y ma'nøjtzi Jesucristo'is chamuse y jetse ṉgotestigosajpøjtzi.
REV 1:3 Viyuṉsye contento tzø'yajpa tyu'ñajpapø'is yøṉ tza'maṉvajcocuy y viyuṉsye contento tzø'yajque'tpa myañajpapø'is y vya'ṉjamyajpapø'is ti ijtu jachø'yuse yøṉ totocøsi. Porque nøm tyome'aj maṉbapø tyuqui.
REV 1:4 Øjchøn Juan nø'mø ⁿjajyayaj vya'ṉjamyajpa'is Jesús cu'yay nivoya tu'myajpamø Asia nasis cyo'jajmba'csye'ṉomo. O'nømbyøjtzi ndø Comi Dios va'cø mi ṉgyotzoṉdamø y va'cø mi yac ijtam contento je'is y je'is cu'yapyø Espiritu'is y Jesucristo'is. Ndø Comi Dios ijtu yøti, y vi'napø hora'omo o iti, y maṉba mini. Diosis cu'yapyø Espiritu, mismo ñe'c Diosis 'yaṉgui'mguy pyo'cscucyø'mø ityaju.
REV 1:5 Y Jesucristo'is viyuṉ dzamba ti nø myusu, y jet más covi'najøpø que ji'n mumu visa'yajupø. Y nascøsta'mbø aṉgui'myajpa'is cyovi'najøta'm Jesucristo'is tø sundamu y tø yac yajatyam ndø coja ñe' ñø'pinji'ṉ.
REV 1:6 Y tø yac aṉgui'mdamu y tø yac pane'ajtamu va'cø ndø tzøctam pane'ajcuy Jyata Dioscø'mø. Por eso hay que va'cø ndø vøcotzøctam Jesucristo y je'is vøjø va'cø ñø'it aṉgui'mguy mumu jamacøtoya. Amén.
REV 1:7 Tzøctam cuenda que Cristo maṉba mini o'na'omo, y mumu pø'nis maṉba isyaje. Hasta vyojchajupø'is maṉba isyaje. Y ijnømuse nascøs mumu pø'nis maṉba vyo'ayaje. Jø'ø, jetse vøj va'cø tyucø. Amén.
REV 1:8 “Como vi'ṉapø letra Ase, jetse øtz vi'na o iti, y como zetaji'ṉ tucpa mumu letra, jetse øtz ma'ṉbø yac tucpø' auṉque tiyø”. Jetse ndø Comi Diosis chamba. Ndø Comi Dios it yøti, o it vi'na, y maṉba minque'te; y mumu tiyø muspa chøcø.
REV 1:9 Øjchøṉ Juan mijchøṉ ndø andzita'm. Parejo ndø istamba toya, porque ndø va'ṉjamdamba Jesucristo y jetse parejo tø ijtamba Jesucristo'is 'yaṉgui'mgu'yomo, y jetsetique't parejo ndø nømaṉdamba pasencia Jesusji'ṉ. Pues øtz ijtuna'ṉ mar cucnasomo. Cucnasis ñøyi Patmos. Porque øtz ndza'maṉvacpa aṉcø Diosis 'yote y øtz ṉgotzamba ancø Jesucristo, por eso cotyajøjtzi jic cucnasomo como preso'omse.
REV 1:10 Domingo jama'omo, ndø Comi'is jyama'omo, je'is 'Yespiritu'is yac isøjtzi milagrovini ti sunba yac isø. Y ma'nøjtzi ø ⁿjøsaṉgø'mø pømipø ote, como mu'cuy 'ya'ṉøpyase, jetse a'ṉøyu.
REV 1:11 Nømna'ṉ ñømu: ―Como vinbø letra A, y cøyajcøyombø letra Z, jetse øtz vi'na o iti y øtz último maṉba iti. Jayø libro'omo nø mi ⁿisuse. Y mitz cø'vej libro cu'yay nivoya tu'myajpamø vya'ṉjamyajpapø'is Jesús Asia nasis cyojajmba'csye'ṉomo. Cø'veja tu'myajpamø cu'yaco cumgu'yom ñøyi'ajyajupø'is Efeso, Esmirna, Pérgamo, Tiatira, Sardis, Filadelfia y Laodicea.
REV 1:12 Cuando jetse ma'nø nø o'nøtyøju, quenvitu'øjtzi va'cø ⁿis i'is nø o'nøyu. Y cuando quenvitu'øjtzi, ⁿisøjtzi cu'yay no'a po'cscuy orota'mbø.
REV 1:13 Y cu'yapyø no'a po'cscuy cucmø ⁿisøjtzi tum pøn, mumu Pø'nis Tyøvøse quenbapø. Pøji tucu myejsu hasta cyosocø'mse'ṉombø. Y oropø cinturoṉji'ṉ vajtupø cyucpajcøsi.
REV 1:14 Y cyopajcombø vyay popo como borrego pøcse, como nievese. Y vyitøm como juctyøc sø'ṉbase.
REV 1:15 Y cyoso tzapas sø'ṉbana'ṉ como cøpoṉupø tø'ngusye, como tø'ṉguy nømdøc ñøpujtøjupø juctyøjcomo. Y 'yote vøti pømi nø'se a'ṉøpya.
REV 1:16 Chø'naṉgø'omo cho'ṉajpana'ṉ cu'yay matza. Y 'yaṉna'como nømna'ṉ pyujtu metzaṉ vinbø espada. Y vyinaca quivaṉ sø'ṉbana'ṉ como paṉguc jamase.
REV 1:17 Cuando ⁿisøjtzi, quejcu øjtzi cyosocø'mø y ca'use tzø'yøjtzi. Je'is cyot chø'naṉgø øtzcøsi, y nøja'yøjtzi: ―U ña'tze, øjchøṉ vin ijtupø, y último ijtupø.
REV 1:18 Øtz quenbatøc, aunque tumnac o ca'e, y yøti quenbati'tzi para mumu jamacøtoya. Øtz nø'ijtø aṉgui'mguy ca'yajupø ityajpamø i putpa, i tøjcøpya.
REV 1:19 Entonces jachø'yø ose mi ⁿisi, y jachø'cye'ta nø mi ⁿisuse yøti, y maṉbapøtøc mi ⁿisi, jet jachø'cye'tati.
REV 1:20 Ma'ṉba ndza'maṉvac tiyø jicø cu'yapyø matza ndzo'ṉbøjtzi ø ndzø'na'ṉ ṉgø'ji'ṉ y tiyete jicø cu'yapyø no'a po'cscuy orota'mbø; como it cu'yaj matza, jetse it cuyay cha'maṉvacyajpapø'is ote va'ṉjajmocuy tøvø cu'yay nivoya tu'myajpamø. Y como it cu'yay no'a po'cscuy, jetse itque't cu'yay nivoya tu'myajpapø vya'ṉjamyajpa ancø Dios.
REV 2:1 ”Jajyay Efeso cumgu'yomo nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø yøcse jayø: “Jic pøn nø cho'ṉajupø'is chø'naṉgø'omo cu'yay matza y vitpapø cu'yay oropø no'a po'cscuy cucmø, yøcse mi ñøjandyamba ji'quis:
REV 2:2 Lo que mumu mi ndzøctambase, muspøjtzi. Øtz muspøjtzi que pømi mi ⁿyostamba, y mi mbyasenciata'mbøte, y yatzipø pøn ji'n mi yac it mijtzomda'm, y mi ndzøjquistamu'am a prueba pøn nømyajpapø, øtz apostoles chøṉø, y ji'ndyet jicø, y mi ndzi'tamu'am cuenta que suchajpapøtite.
REV 2:3 Mi mbyasencia'ajcuji'ṉda'm mi ndondamu'am toya, y vøti mi yostam øtzcøtoya, y ja mi myoñchi'ajtamø.
REV 2:4 Jetse vø'mømbyøjtzi ti mi ndzøctambase, pero ji'nø vø'møyi o'ca ji'nam mi syu'notyame como mi syu'notyamuse vi'na.
REV 2:5 Por eso jajmutzøctam jujche mi ndzøctamuse vi'na; quipsvitu'tamø y tzøctam mi ndzøctamuse vi'na. O'ca ji'n mi ṉguipsvitu'tame, ma'ṉbø mi ngømindame jø'nø y maṉba mi yajandyam mi ndu'mgutya'm o'ca ji'n mi nqui'psvitu'tame.
REV 2:6 Pero vene'ṉomo mi ndzøctamba vøjø, porque ji'n mi sun mi istando'a yatzita'mbø tiyø chøcyajpase nicolaíta pø'nista'm. Jetseta'mbø tiyø ni øtz ji'ndi sun ⁿisque'ta.
REV 2:7 It mi ṉgojita'm; cøma'nøtyam Espiritu Santo'is ti mi nchajmatyamba mi vya'ṉjajmondyambapø'is. Ø'ca mi ndondamba va'cø mi nøṉguiptam yatzi'ajcuy, ma'ṉbø mi ṉgu'jtam tøm va'cø mi ngyendamø, porque it cuy jetse tø'majpapø Diosis vøjpø itcu'yomo”.
REV 2:8 ”Jajyay Esmirna cumgu'yombø nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø, yøcse jayø: “Øjchø vin ijtu y øtz yac tucpø'pa aunque tiyø. Øtz o ca'e, pero yøti quenbati'tzi. Yø'cse mi ndzajmapyøjtzi:
REV 2:9 Øtz muspøjtzi jujche mi ndzøctambase. Muspøjtzi jujche mi ndyoya'istambase y jujche mi mbyobreta'm. Pero mi ringuta'mbøtite porque mi va'ṉjamdamba Dios. Y muspøjtzi jujche mi ṉgyø'o'nøtyamba nømyajpapø'is que Israel pønda'mete, pero ji'ndyet jicta'm, sino que tu'myajpa va'cø chøjcayaj Satanasis syunbase.
REV 2:10 U ña'tztam je toya maṉbapø mi istame. Pues viyuṉse vene'aṉbøn mijtzomda'mbø maṉba yac somyajtøji yatzi'ajcu'is va'cø mi nchøjquistandøjø. Y maṉba mi ndyoya'istam majcay jama. Pero va'ṉjamdam vøjø aunque mi yaj ca'tandøjø, y øtz ma'ṉba mi ndzi'tam quenguy como tyonbapø'is møtzi yac mesyajpa corona tzøqui.
REV 2:11 It mi ṉgoji, cøma'nøtyamyø Espiritu Santo'is ti mi nchajmatyamba mi vya'ṉjajmondyambapø'is. O'ca mi ndondamba, ji'n ma mi ṉgya'tame myena'como”.
REV 2:12 (Entonces Cristo'is nøjacye't øjtzi:) ―Jajyay Pérgamo cumgu'yombø nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø, yøcse jayø: “Øjchø nø'ijtupø espada mejtzaṉ vinbø. Yøcse mi ndzajmapyøjtzi:
REV 2:13 Muspøjtzi mumu mi ndzøctambase, y muspøjtzi que Satanás angui'mbamø mi ⁿijtamu. Pero mi ndø va'ṉjamdamba va'cø mi yostam øtzji'ṉ. Y ja mi ñømø que ji'n mi ndø comusi jic jama'omo aunque yaj ca'tøj Antipas. Antipasis viyuṉdzamu que va'ṉjamba øjtzi, por jetcøtoya yaj ca'tøju mijtzomda'm jiṉø ijtumø Satanás.
REV 2:14 Pero vene'csye'ṉomo ji'nø vø'møyi mi ndzøctambase, porque ijtu mijtzomda'm vya'ṉjajmayajpapø'is Balaa'mis 'yaṉma'yocuy. Ya'møc je Balaa'mis yach aṉgui'm Balac va'cø yaj cojapa'tyaj Israel pønda'm. Yac vi'cyaj sis yaj ca'yajupø comi chøquicøtoya, y yach aṉgui'myaju va'cø myøtzi nø'ityaj yomo.
REV 2:15 Jetsetique't it mijtzomda'm vya'ṉjajmayajpapø'is nicolaíta pø'nis 'yaṉma'yocuy, y jetsepø aṉma'yocuy ji'n ø vø'mø'i.
REV 2:16 Jetcøtoya qui'psvitu'tamø. Oca ji'n mi ṉguipsvitu'tame, ma'ṉba mi ṉgømindam pronto y jetseta'mbø ma'ṉba nøṉguipyaje ø aṉna'ṉgom putpapø espadaji'ṉ.
REV 2:17 It mi ṉgoji, cøma'nøtyam Espiritu Santo'is ti mi nchajmatyamba mi vya'ṉjajmondyambapø'is. O'ca mi ndondamba, ma'ṉbø mi ṉgu'jtzi'tam Diosis cyøvø'nupø cu'tcuy mi espiritucøtoya, y ma'ṉbø mi ndzi'tam popo tza', y tza'cøs maṉba it jachø'yupø jomepø nøyi. Ni i'is ji'n ma mus ti nøyi tza'cøs ijtu, na's pyøjcupø'is je tza', je'isti maṉba musi ti nøyi ijtu”.
REV 2:18 (Entonces Cristo'is nøjacye't øjtzi:) ―Jajyacye't Tiatira cumgu'yombø nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø yøcse jayø: “Øjchø Diosis 'Yune; øtz it ø vindøm como juctyøc sø'ṉgøse y it ø ngoso sø'ṉsø'ṉnepyapø como cømejupø tø'ṉgusye. Yøcse mi ndzajmapyøjtzi:
REV 2:19 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase, muspøjtzi jujche mi syu'notyamba, jujche mi ndzøctamba nu'csocuy, jujche mi vya'ṉjajmondyamba, jujche ijtuse mi mbasencia'ajcuyta'm. Y muspøjtzi que yøti mas nø mi ⁿyostamu que vi'nase.
REV 2:20 Pero it mi ndzøctambase que ji'n ø vø'møy jetse. Porque mi ndzi'tam lugar je yomo Jezabel va'cø 'yaṉma'yoya y va'cø 'yaṉgøma'cøjayaj ø nu'cscuy. Ñøjayajpa va'cø vya'ṉjamyaj lo que ji'ndyet Dios como si fuera tum pø'nis ñø'ityaj møtzi yomo lo que ji'ndyet ñe' yomo, y va'cø vyi'cyaj comi chøquicøtoya yaj ca'tøjupø'is syis. Y ñe'c nømba que tza'maṉvajcopyapø yomote.
REV 2:21 Øtz ⁿjo'cpana'ṉtzi va'cø qui'psvitu je yomo'is, va'cø jana chøc jetsepø yatzitzoco'yajcuy. Pero ja syun qui'psvitu'ø.
REV 2:22 Por eso øtz ma'ṉbø yaj ca'e'ajø va'cø ṉgot øngu'yomo y jetji'ṉ chøcyajpapø'is yatzitzoco'yajcuy vøti ma'ṉbø yac toya'isyajque'te o'ca ji'n qui'psvitu'yaje y o'ca ji'n chacyaj jetsepø tzøqui.
REV 2:23 Øtz ma'ṉbø yaj ca'yaje vya'ṉjajmayajpapø'is je yomo'is 'yaṉma'yocuy como 'yunese. Entonces mumu va'ṉjajmocuy tøvø'is maṉba myusyaje que øtz ngomusapyøjtzi mumu pø'nis chocoy y qui'psocuy. Y mitzta'm tumdum pøn jujche mi ndzøctamuse nascøsi, jetse ma'ṉbø mi ndzi'tame mi ṉgoyoja.
REV 2:24 Pero mi eyanda'mbø'is Tiatira cumgu'yom mi ⁿijtamupø'is ja mi mbøjcøchoṉdamø je yach aṉma'yocuy, ja mi aṉmandyamø lo que eyata'mbø'is ñøjayajpapø Satanasis myøja'ṉombø musocuy. Nø mi nøjandyamu que ji'n ma mi ndzajmatyame eyapø tiyø va'cø mi ndzøctamø.
REV 2:25 Na más mi nchajmatyandøjuse vi'na: seguitzøctamø va'cø mi ndzøctam mø'chøqui hasta que mi'nbøjtzi.
REV 2:26 O'ca mi ndondamba, o'ca mi ndzøctamba øtz sunbase hasta que yajnømba'csye'ṉomo, entonces øtz ma'ṉba mi yac aṉgui'mdame aunque jutpø pø'nomo.
REV 2:27 Maṉba mi aṉgui'mdam aunque jutpø cumgu'yomo møja'ṉombø aṉgui'mguji'ṉ. Jujche ndø nacs vende'ṉbase nas tzica tø'ṉgupyø nacsocuji'ṉ, y nas chica'is ni ti ji'n mus chøcø; jetse ni i'is ji'n mus ma mi ya'induc mi aṉgui'mguy. Jetsepø aṉgui'mguy tzi'que't øjtzi ndø Janda'is.
REV 2:28 Y ma'ṉba mi yac ijtam Cristoji'ṉ. Como namdzu qui'mbapø møjapø matzase, jetse Cristoque't.
REV 2:29 It mi ṉgoji, cøma'nøtyamø ti mi nchajmatyamba Espiritu Santo'is mitz mi vya'ṉjajmondyambapø'is”.
REV 3:1 (Entonces nøjacye't øjtzi Cristo'is:) ―Jajyacye'ta Sardis cumgu'yombø nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø; yøcse jajyayø: “Øjchøṉ nø ijtupø'is cu'yapyø Espiritu Diosis ñe y cu'yapyø matza. Yøcse mi ndzajmatya'mbøjtzi: Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Øtz muspøjtzi que mi ñchamdandøjpa que mi ngyendambati, pero ø mbartecøsi mi ṉgya'tamu'am.
REV 3:2 Coquendam cuenta mumuticøsi, porque ijtutøc veneta'mbø ø aṉma'yoṉguy mi ndzøctambatøc pero que tal de repente maṉba mi ndzactame, y hay que va'cø mi syeguitzøctam vøjø jetseta'mbø aṉma'yocuy. Porque o'ca ji'n mi ndzøctam jetse, maṉba yajoctuqui vøjpø tiyø. Porque ⁿisøjtzi que Diosis vyi'naṉdøjqui ji'n mi ndzøctam ta'nupø Diosis syunbase.
REV 3:3 Jajmutzøctamø ti mi ñchajmatandøjuse y mi mandamuse, y seguitzøctamø y qui'psvitu'tamø. O'ca ji'n mi ṉgoquendame, øtz ma'ṉbø nu'c mitzcø'mda'm nu'mbase, y ji'n ma mi mustame ti hora mi'nbøjtzi.
REV 3:4 Pero ijtu mijtzomda'm metzcuy tu'caṉbøn ja itø'is cyoja. Como tum tucu ja yu'cøyøpø, jetsepø pøn ja 'yu'cøyajøpø cyojapit. Jetsepø pøn maṉba vityaj øtzji'ṉ popo tucu mesupø, muspa vityaj øtzj'ṉ porque vøjta'mbø pønete.
REV 3:5 O'ca mi ndondamba, maṉba mi mestam popo tucu. Y øtz ji'nø ma mi jaṉga'aytam mi nøyi libro'omo lo que jutipø'omo it jachø'yajupø ñøyicøsi i maṉba queñaje, y øtz ma'ṉba ndzam ndø Janda'is vyi'naṉdøjqui y je'is 'yangelesis vyi'naṉdøjquita'm que mitzta'm ø mi ne'nda'm.
REV 3:6 It mi ṉgoji, cøma'nøytyam ti mi nchajmatyamba Espiritu Santo'is mitz mi va'ṉjajmondyambapø'is”.
REV 3:7 (Entonces øtz nøjacye't ndø Comi'is:) ―Jajyacye'ta Filadelfia cumgu'yombø nø cyoquenupø'is va'ṉjajmocuy tøvø. Yø'cse jajyayø: “Øjchøṉ viyuṉsyepø Diosis cyømasa'nøyupø pøn. Øtz nø'ijtay como si fuera Davijdis llave. Øtz muspa yac tøjcøy i su'nbø yac tøjcøyi. Cuando øtz aṉvacpa aṉdyuṉ, ni i'is ji'n mus 'yaṉga'mø. Y cuando øtz aṉga'mbøjtzi, ni i'is ji'n mus 'yaṉvacø. Øtz ma mi ndzajmatyam yø'cse:
REV 3:8 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Tzøctam cuenda que øtz mi aṉvajcatyam aṉdyuṉ, y ni i'is ji'n mus mi 'yaṉga'matyamø. Pues aunque usti it mi mbømita'm, pero mi ndø va'ṉjajmatyamu ø onde, ja mi ñømø que ji'n mi ndø va'ṉjajme.
REV 3:9 Pues yøti it tu'myajpapø va'cø chøcyaj Satanasis syunbase. Nømyajpa que Israel pøndamete, pero ji'ndyet jicø, suchajpapøtite. Jejta'm øtz ma'ṉbø ⁿvejayaje va'cø min cyujneyajø mi vi'na'ṉdøjquita'm va'cø myusyajø que øtz mi sundamba vøti.
REV 3:10 Porque mi ndondamu toyapøjcu'yomo como mi aṉgui'mdamuse øjtzi, jetcøtoya øtz ma'ṉbø mi ṉgotzoṉdame cuando nu'cpa hora va'cø chøjquisyajtøj toyapit mumu nascøsta'mbø pøn.
REV 3:11 Yøti jø'nøti øtz ma mini, jujche mi ijtamuse mi aṉgui'mdamuse øjtzi, jetse seguitzøctamø, ni i'is va'cø jana mi mbyøjcatyamø vøjpø ti manbapø mi ñchi'tandøji. Como tyonbapø'is møtzi tzi'tøjpase corona, jetse maṉba mi nchi'tandøj vøjpø tiyø.
REV 3:12 O'ca mi ndondamba, ma'ṉbø mi yac tzø'ytam como no'tze comse tzajpombø Diosis myasandøjcomo. Nunca ji'n ma mi mbyujtame. Y mitzcøsi ma'ṉba ⁿja'yøjaye ndø Janda Diosis ñøyi, y Diosis cyumgu'is ñøyi. Diosis cyumgu'is ñøyi, jomepø Jerusalén. Je jomepø Jerusalén gumguy Diosis maṉba yac mø'ni. Tzajpomo maṉba tzu'ṉi maṉba mø'ni nascøsi. Y ma'ṉbø ja'yøjacye't jomepø ø nøyi mitzcøsta'm.
REV 3:13 It mi ṉgoji, cøma'nøtyamø Espiritu Santo'is ti nø ñchajmatyam mijtzi mi va'ṉjajmoṉguy tøvø'is”.
REV 3:14 (Ndø Comi'is nøjacye't øjtzi:) ―Jajyacye'ta Laodicea cumgu'yombø nø cuendatzøjcupø'is va'ṉjajmocuy tøvø. Yø'cse jajyayø: “Øtz viyuṉdzambapø chøṉø. Øtz ṉgotestigosajpøjtzi. Øtz viyuṉbø tiyø ngøyindza'mbøjtzi. Øtz aṉgui'mbøjtzi Diosis chøjcupø ticøsi. Yø'cse mi ndzajmatya'mbøjtzi:
REV 3:15 Øtz muspøjtzi mi ndzøctambase. Como yo'c nø'se que ji'n ñutzi ni ji'n myame, jetse mitz ni ji'n mi jajmbø'tame mi va'ṉjajmoṉguy, pero ni ji'n mi va'jajmondyame vøjø. Jetse mi medio va'ṉjamdambati. Øtz sun'bøjtzi va'cø mi it o como mamba nø'se, o como nutzpa nø'se.
REV 3:16 Pero como yo'c nø' ndø mu'mbø'pase, jetse ya mero maṉba mi macpø'tame, porque mi ndø medio va'ṉjamdambati. Aunque ji'n mi jajmbø' mi va'ṉjajmonguy, pero ni ji'n mi ndumøtzocoy mi ndø va'ṉjajmdame.
REV 3:17 Pues yøcse mitz ñømdamba: Øtz ricupø chønø, øtz nø'ijtamu mumu tiyø. Ji'n ø tzøjcatam falta ni ti'is porque it ø ndumin. Jetse mi ñømdamba, pero ji'n mi mustame o'ca yacsyu mi ijtamu, ja mi nø'ijtam ni tiyø como øtz sunbase, mi mbyobreta'mete, y mi ñdyo'tita'mbøte, y como ja ijtamøse mi nducu mi ñcha'ajcuy chøctamba.
REV 3:18 Por eso mi ṉgonsejatzøcta'mbøjtzi va'cø mi jundyam øtzcøs viyuṉsyepø oro poṉvøjøtzøctøjupø va'cø mi riṉgu'ajtamø ø ne'ji'ṉ, y va'cø mi jundyam øtzcøs tucu popopø va'cø mi mestamø, y maṉba mi isindzi'tam jujche va'cø mi ijtamø va'cø jana mi ndza'ajcu tzi'tam mi ⁿvin como ja itøse mi nducu. Cøma'nøjatyam ø onde va'cø mi musotamø como si fuera mi ndzo'yøtyamuse mi vindøm vitøm dzoji'ṉ va'cø syø'ṉdam mi vindøm.
REV 3:19 Ø une sunbapø'tzi, como jyata'is ñacspase 'yune cuando ji'n 'yotemane, jetze mi ojnambyøjtzi y mi yac toya'ispøjtzi. Por eso cotziṉi'ajtamø va'cø mi ndzøctam øtz sunbase y qui'psvitutamø.
REV 3:20 Tzøjcatyam cuenta que como si fuera aṉdyuṉgø'm te'nøjtzi y nø ṉgocs aṉdyuṉ. O'ca mi ndø majnatyamba ø onde y mi ndø aṉvajcatyamba aṉdyuṉ, ma'ṉbø tøjcøy va'cø it mitzji'ṉda'm, y parejo maṉba tø cu'taṉbactame, jetse su'nbø tøjcøy mi ndzoco'yomda'm.
REV 3:21 O'ca mi ndondamba, maṉba mi yac po'cstam tumø'om øtzji'ṉ, parejo maṉba tø møja'ṉ aṉgui'mdame, igual como øtz ndo'nøjtzi y øtz po'cspa ndø Jandaji'ṉ y parejo aṉgui'da'mbøjtzi jetji'ṉ.
REV 3:22 Mitz it mi ṉgoji, cøma'nøtyamø Espiritu Santo'is ti mi ñchajmatyamba mijtzi mi va'ṉjamdambapø'is Cristo”.
REV 4:1 Jøsi'cam o ⁿa'me y ⁿisø tzajpombø aṉdyuṉ aṉvajcupø. Y mismo je øte manumbø'tzi vi'na como mu'cusye, jet mangue'tuti'tzi. O'nøtyøjøjtzi nøjma'yøjtzi: ―Min yø'c møji, ma'ṉbø mi isindzi jujche pyenate va'cø tucnøm jetse jøsi'cam.
REV 4:2 Y misma hora nu'c øtzcøsi Espiritu Santo myusocuji'n y isa'yøjtzi aṉgui'mba'is pyo'cscuy tzajpomo, y aṉgui'mba'is pyo'cscu'yom po'cs pønse quenbapø.
REV 4:3 Como caro coyojapø namcha'se quenbapø y sø'ṉbapø, jetsena'n quenba pøn pø'csupø aṉgui'mba'is pyo'cscu'yomo. Sø'ṉba como namcha'se ñøyipø'is jaspe y cornalina. Y juṉgøvijtzis itcøvitu' pø'cscuy, y juṉgøvitz como tzujtzi sø'ṉbapø namcha'se jetse quenba.
REV 4:4 Y aṉgui'mba'is pyo'cscuy itcøvitu'yaj veinticuatro po'cscu'is, y po'cscu'yomo po'csyaj veinticuatro tzambøn, cøyin popo tucu myesyaju, y myesyaj orota'mbø corona cyopajcøsta'm.
REV 4:5 Y aṉgui'mba'is pyo'cscu'yomo rayu ne'mase pujtu y jetse a'ṉøyu y jetse pømi onu. Y cu'yay it antorcha nø ñemupø po'cscucyø'mø, y jetømete Diosis Espiritu cu'yapyø.
REV 4:6 Y aṉgui'mba'is pyo'cscu'is vyi'nomo ijtuna'ṉ como marsepø suñi popo como møja vigruse quenbapø. Y cujcomo 'yaṉde'ñaj po'cscuy macsycupø copø'nis, vitøm vitømbø vyingøsi y 'yuca'omo.
REV 4:7 Y tum copøn caṉse quenbapø, y metza'ombø vacas unese quenbapø, tu'ca'yombø'is pøn vinaca ñø'ijtu. Y masycu'yombø nø syitijtupø møja tajpise quenbapø.
REV 4:8 Y tumdum copø'nis ijtuna'ṉ tujtay syaj, y syajcøs vøti it vyitøm vingøsi y jojmo, y chuji'ṉ jamaji'ṉ vejyajpa, nunca ji'n vøṉneyaje. Nømyajpa: Maya'aṉsye masanbøte y vøjpøte ndø Comi Dios, Muspapø'is chøc mumu tiyø. Vi'na ijtupø, yøti ijtupø y maṉbapø mini.
REV 4:9 Y jej copø'nis myøja'ṉgotzøcyajpa Dios y cyøna'tzøyajpa y ñøjayajpa: “Yøscøtoya Dios aṉgui'mba'is pyo'cscuyom po'csupø, mumu jamacøtoya quenbapø”.
REV 4:10 Y cada vez que jetse chøcyajpa, entonces veinticuatro tzambøn japquecyajpa aṉgui'mba'is pyocscu'yom po'csupø'is vyi'naṉdøjqui; y cyøna'tzøyajpa mumu jamacøtoya quenbapø Dios. Y po'cscu vyi'naṉdøjqui cyojtayajpa cyorona, y nømyajpa:
REV 4:11 Mitz ⁿvyøjco'nipøte y por eso vøjø va'cø mi ⁿvyøṉgotzøctøjø, va'cø mi ṉgyøna'tzøtyøjø, y va'cø mi myøja'ṉ aṉgui'mø; porque mitz mi ⁿjomec mumu tiyø. Mumu tiyø mi ⁿjomejcu, y por eso mumu ti ijtu mi su'nocupit.
REV 5:1 Entonces po'cscu'yom po'csupø'is chø'naṉ gø'omo ⁿisø quete'upø toto tu'maṉ du'maṉ cøja'yøyupø y cu'yay ñø'it sello toto'is.
REV 5:2 Y ⁿisø tum pømi'øyupø angeles y pømi nømna'ṉ vyejpø'u je angeles nø ñømu: ―¿Jut ndø pa'tpa más vøjpø muspa'is chitzpø' sello va'cø 'yaṉvac libro?
REV 5:3 Pero ni ja itøna'ṉ tzapcøsi, ni nascøsi, ni nascøcø'yi vøjpø pøn muspa'is 'yaṉvac libro, ni ja itøna'ṉ muspapø'is tyu'nø.
REV 5:4 Y øtz vo'i'nøjtzi porque ja pya'tøj ni jutipø vøjpø pøn muspapø'is 'yaṉvac libro, muspa'is tyu'nø, ni ja pya'tøj muspa'is 'ya'mø.
REV 5:5 Entonces nøja'yøjtzi tum tzambø'nis: ―U vyo'e, cøque'nøyø. Yø'c it Jesús, más pømi'øyupø que menos møjacaṉ, ya'møcpø pøn Juda'is chacyajupø 'yune'om pø'najupø, y ya'møcpø aṉgui'mba Davijdis chacyajupø 'yune'ombøte. Je'is tyonu y por eso muspa 'yaṉvac libro y muspa chijchaj cu'yapyø sello librocøsi.
REV 5:6 Entonces aṉgui'mba'is pyocscucyø'mo ⁿisø Borrego te'nupø, y tye'ṉgøvitu'yaj Borrego macsycupyø copø'nis y vienticuatro tzambø'nis, y je Borrego yaj ca'tøjuse quenba y cu'yay it vyaja y cu'yay it vyitøm. Y vyitøm cu'yapyø Espiritute Diosis ñe cø'vejyajtøjupø mumu nasindumø.
REV 5:7 Min je Borrego, pyøc libro chø'naṉgø'ji'ṉ cho'ṉajupø po'csupø'is aṉgui'mba'is pyo'cscucyøsi.
REV 5:8 Cuando je'is cho'ṉu'c libro, entonces macsycupø copøn y veinticuatro tzambønji'ṉ cutcøne'cyaju Borrego'is vyi'naṉdøjqui. Tumdumbø'is ñø'it tza'yøyu música ñøyipø'is arpa, y orota'mbø pomo chica tasyajupø pomoji'ṉ, y je pomo como si fuera va'ṉjajmoyajpapø pønis 'yoracionete.
REV 5:9 Y nømna'ṉ vyañaj jomepø vane nømbapø: Como mitz vøjpø mi mbyønete, muspa mi ndzo'ṉaj libro y muspa mi ndzijchaj syello. Porque mitz o mi ⁿyaj ca'tøji, y mi nø'mbinji'ṉ mi ⁿjyuyaj pøn para Dios. Mi ⁿjyuyaj mijtzi aunque jujta'mbø pøn eyata'm eyata'm oñajpapø, ne'ne'co cumgutya'mbø, y eyata'mbø aṉgui'mbacø'mø.
REV 5:10 Mi ndø yac aṉgui'mdamu y mi ndø yac pane'ajtamu ndø Janda Dioscøtoya, y ma'ṉbø aṉgui'mdam nascøsi.
REV 5:11 Entonces o ⁿa'me y sone angelesis 'yote ⁿmajna'yøjtzi. Sone angelesis tye'ngøvitu'yaju po'cscuy y copønda'm y tzambønda'm. Y vøti ijtuna'ṉ angeles por millones, ji'ṉdø maṉgotejtame va'cø ndø mayndamø.
REV 5:12 Y pømi vejyaju vøti angeles, nømyaju: Vøjco'nipøte je Borrego oyupø yaj ca'tøji. Vøj va'cø ndø møja'ṉomgotzøctamø y it vøti ricu'ajcuy, vøti it qui'psocuy, vøti it pyømi'ajcuy, y vøj jetse. Vøj va'cø ndø cøna'tzøyø, vøj va'cø ndø møja'ṉo'mgotzøcø, vøj va'cø ndø vøṉgotzøcø.
REV 5:13 Y también ma'nøjtzi nø vyejupø mumu Diosis chøjcupø yosaṉ, mumu jutipø, que sea tzapcøsta'mbø, que sea nascøsta'mbø, que sea nasacø'mda'mbø, que sea majromda'mbø, mumu jutpø Diosis chøjcupø ma'nøjtzi nø ñømupø: Aṉgui'mba po'cscu'yom po'cspapø parejo Borregoji'ṉ hay que va'cø ndø vøṉgotzøctamø, va'cø ndø cøna'tzøtyamø, va'cø ndø møja'ṉomgotzøctamø, va'cø ndø mbømicotzøctamø mumu jamacøtoya.
REV 5:14 Y macscupø copøn nømyaju: ―¡Vøjti jetse va'cø ndø vøṉgotzøctam jicø! Y veinticuatro tzambøn japquecyaju y cyøna'tzø'oyaju.
REV 6:1 Y ⁿisøjtzi cuando Borrego'is chitzcajpø' vinbø sello y macscuy it je copøn ma'nøjtzi tum jet veju como rayu a'ṉøpyase, nømu: ―¡Minø, cøque'nøyø!
REV 6:2 Y cøque'nøyøjtzi y ⁿisø tum popo caballo, y po'csupø'is cho'ṉajuna'ṉ tøpcuy, y tzi'tøj corona como tzi'tøjpase tyonba'is møtzi. Y maṉu va'cø quipø y va'cø tyon quipcuy.
REV 6:3 Entonces Borrego'is chitzcajpø'que'tu metza'ombø sello, y ma'nøjtzi que metza'ombø copøn nømu: ―¡Minø, cøque'nøyø!
REV 6:4 Y pujtu eyapø caballo tzapaspø. Y pyo'csupø pønis ñø'it aṉgui'mguy va'cø ñøtzo'tz quipcuy nascøsi va'cø jana ijnøm vøjø, va'cø na yaj ca'yajtøjø, y tzi'tøju møjapø espada.
REV 6:5 Y entonces chitzcajpø'que't Borrego'is tu'ca'yombø sello y ma'nøjtzi tu'ca'yombø copøn nø ñømu: ―¡Minø, cøque'nøyø! Ṉgøque'nøyøjtzi y ⁿisø yøcpø caballo y caballo po'csupø'is chø'ṉaju libra tzima.
REV 6:6 Y ma'nø ote macsycupø copø'nis cyucmø nø ñømupø: ―Tum kilopø trigo tum jama coyosa'omo, y tu'cay kilopø cu'jtøjpapø cebada tum jama coyosa'omo. Y ni u mi ⁿyac tocoy ni aceite ni vino.
REV 6:7 Cuando Borrego'is chitzcajpø'que't macsycu'yombø sello, ma'nøjtzi macsycu'yombø copøn nø ñømupø: ―¡Minø, cøque'nøyø!
REV 6:8 Y ṉgøque'nøyøjtzi y ⁿisø pu'chøpø caballo. Y caballocøsi po'csupø ñøjayajpapøte yaj ca'opyapø, y je'is jyøsmø min aṉgui'mbapø ityajumø ca'yajupø. Y tzi'tøj jet aṉgui'mguy cucve'ne co cucve'nepø cumgu'yomo, jiṉ va'cø yaj ca'oya espadaji'ṉ; maṉba yu'ca'yaje, maṉba osca'yaje, y nascøspø yaj ca'oyajpapø copø'nis maṉba yaj ca'yaje.
REV 6:9 Entonces cuando Borrego'is chitzcajpø'que't mosapyø sello, ⁿisøjtzi tzajpombø altar, y altarcø'mø ⁿisø yaj ca'yajtøjupø'is 'yespiritu, lo que yaj ca'yajtøju porque cha'maṉvacyajpa aṉcø Diosis 'yote, que jet vya'ṉjamyajpa, jetcøtoya yaj ca'yajtøju.
REV 6:10 Pømi vejyaj je'is 'yespiritu: ―Ø mi Ṉgomi Dios, mitz ⁿmyasanbøte. Viyuṉbø ti mi ndzamba y mi ndzøcpa ti mi ndzamba. ¿A ver hasta jujchøc mi ndø ndzøjcapya justicia'ajcuy va'cø mi ṉgastigatzøjcay nascøs ityajupø yac jø'tayajupø'is ø nø'mbin?
REV 6:11 Y tzi'yajtøj popo tucu y nøjayajtøju va'cø jyo'cyajøtøc usyaṉ orana. Porque maṉbatøc yaj ca'yajtøjque'te eyata'mbø va'ṉjajmocuy tøvø yosyajpapø Cristocø'mø, como ne'c yaj ca'yajtøjuse. Y cuando yaj ca'pø'yajtøju'cam, jicsye'c maṉba tzøjcayajtøj justicia'ajcuy.
REV 6:12 Y ⁿisøjtzi cuando Borrego'is chitzcajpø'que't tujta'yombø sello. Y entonces jicsye'c cøt pømipø nasamicscø y jama yøcvitu'u como yøc tucu mestøjpase cuando ca'nømba, y nø'pindzapasaj poya.
REV 6:13 Y yojyaj matza, tzipotmø'nmø'neyaju nascøsi. Como cøṉgocøjtupø higo cu'is tyøm quecpase nasomo cuando pømipø sava'is yac micspa cuy, jetse matza quecyaju.
REV 6:14 Y tzu'ṉu tzap, como toto quete'tøjpase, jetse tyujcu, y mumu cotzøc y mumu cucnas cotmaṉdøj emøc.
REV 6:15 Y mumu nascøsta'mbø aṉgui'myajpapø'is mye'chaj cotzøc aṉdyuṉ, mye'chaj møjapø tza' cotzøjcomo, jen 'yaṉgøvø'ñaj vyin. Jetseti chøcyaj myøja'ṉomda'mbø pø'nis, y ricuta'mbø pø'nis, y soldado covi'najø'ista'm y aṉgui'myajpapø'is y mumu tzøsi'ista'm y mumu libreta'mbø'is muspapø yosyaj jut ñe'c sunba yosyajø, mumu jetseta'mbø 'yaṉgøvø'ñajque't vyin cotzøc andyu'ṉomo, y møjapø tza'cø'mø.
REV 6:16 Y ñøjayaj cotzøc y møjapø tza': ―Tø ju'mgøpajcøtyamø, y tø aṉgøvø'ndamø va'cø jana istamø jic po'csupø'is aṉguimba'is pyo'cscucøsi, y va'cø jana castigatzøctam Borrego'is.
REV 6:17 Porque nu'cu'am møja'ṉombø jama va'cø cyastigatzøc ijtu'is cyoja Diosis y Byorrego'is, y ni i ji'n mus ma te'napac Diosis vyi'naṉdøjqui.
REV 7:1 Jøsi'cam ⁿisque't øjtzi macscuy angeles te'ñajupø macsyaṉguin nascøsi. Je'is ya'inducyaj aunque jut tzu'ṉbapø sava yøqui jeni popyapø nasvindumø va'cø jana poy ni ti sava; ni nascøsi, y ni majromo, y ni cuy va'cø jana yac micsø.
REV 7:2 Y ⁿisøjtzi eyapø angeles jama qui'mgucøsi minu. Je'is ñømin quenbapø Diosis syello va'cø syeña'øyaj Diosis cyumgupyøn. Je angeles pømi vyejayaj macsupyø angeles aṉgui'mgu'yøyupø va'cø yacsutzøcyaj nas y mar, ñøjayaju:
REV 7:3 ―Uy yacsutzøctam ni nas ni mar ni cuy mientras que ja syeña'øtya'møjtzi vinbactza'cøsi mumu pøn yosayajpapø'is ndø Janda Dios.
REV 7:4 Y ma'nøjtzi jujche mayajtøj pøn seña'øyajupø'am, ciento cuarenta y cuatro mil ñø'ijtayajupø'is Diosis syeña entre doce Israejlis 'yune'is 'yune vøti'ajyajupø.
REV 7:5 Syeña'øyajtøju doce mil Juda'is 'yune, doce mil Rube'nis 'yune, doce mil Gajdis 'yune,
REV 7:6 doce mil Asejris 'yune, doce mil Neftali'is 'yune, doce mil Manasesis 'yune,
REV 7:7 doce mil Simeo'nis 'yune, doce mil Levi'is 'yune, doce mil Isacajris 'yune,
REV 7:8 doce mil Zabulo'nis 'yune, doce mil Jose'is 'yune, doce mil Benjami'nis 'yuneta'm.
REV 7:9 Y jøsi'cam ⁿisøjtzi jen tu'myaj vøtipøn, maya'cuse tu'myajupø como yu'tzise mumu nasvindumøta'mbø, mumu jutpø angui'mbacø'mø tzu'ṉyajupø, mumu jujchepø tømbu'omda'mbø, aunque jutpø cumgu'yomda'mbø, mumu jutipø ote'omo oñajpapø, aunque jut tzu'ṉyajupø. Mumu nømna'ṉ te'ñaj aṉgui'mguy pocscu'is vyi'naṉdøjqui y Borrego Jesucristo'is vyi'naṉdøjqui. Cøyin popo tucu myesyajupø, y palma'ay cho'ṉajyajupø.
REV 7:10 Ityajuse pøn pømi vejaṉgøtyaju, nømyaju: Ndø Janda Dios aṉgui'mgu po'cscu'yom po'csupø y Borrego, je'is tø yaj cotzocyajpa.
REV 7:11 Y mumu angelesis tye'ngøvitu'yaju aṉgui'mba po'cscuy, y tzambønda'm, y macsycuy copøn. Y japquecyaj nasomo aṉgui'mba po'cscu'is vyi'naṉdøjqui y cyøna'tzøyaj Dios.
REV 7:12 Nømyaju: ¡Amén! Ndø vajnatya'i, ndø møja'ṉgotzøcta'i ndø Ṉgomi Dios, porque qui'psocu'yøyupøte. Ndø nøjandya'i yøscøtoya, ndø vøṉgotzøcta'i, porque vøti it myusocuy y vøti it pyømi. Jetse ndø vøngotzøcta'i ndø Comi Dios mumu jamacøtoya. Amén.
REV 7:13 Entonces tum tzambø'nis aṉgøva'cøjtzi: ―¿Ita'mete je popo tucu myesyajupø'is y jujta'mbø pønete?
REV 7:14 Y ⁿnøjma'yøjtzi: ―Señor, saber que jujta'mbø pønete, pero mitz mi muspati. Y je'is nøjma'yøjtzi: ―Jetømete oyu'is isyaj je møja'ṉ doya'iscuy. Che'yaj tyucu y suñi yaj cøvajcøyaju, yac popo'ajyaju Borrego'is ñø'pi'nis.
REV 7:15 Por eso ityaj yøti Diosis 'yaṉgui'mguy po'cscu'is vyi'naṉdøjqui, Diosis myasandøjcomo chu'ji'ṉ jamaji'ṉ yosayajpa. Y po'cscu'yom po'scupø ndø Comi Dios maṉba it je'tomda'm va'cø cuendatzøcyajø.
REV 7:16 Ni ji'n ma toya'isyaj ni ose'is, ni yo'ctøtzø'is, ni ji'n ma pyoṉyaj jama'is, ni ji'n ma myolestatzøcyaj niṉgø'is.
REV 7:17 Porque po'cscu'yom ijtupø Borrego'is maṉba cyoqueñaje y maṉba ñømaṉyaje vyombamø nø'. Je nø' va'cø ndø to'ṉa, tø quenba mumu jamacøtoya. Y Diosis maṉba myocpø'jayaj mumu vyitøm nø'.
REV 8:1 Entonces cuando chitzcajpø'jacye't cu'yapyø sello Borrego'is, vøṉgøne'cnømu tzajpomo como media orase'ṉomo.
REV 8:2 Y ⁿisøjtzi mismo cu'yay angeles Diosis vyi'naṉdøjqui te'ñajupø como ⁿisuse vi'na, y tzi'yajtøj cu'yay mu'cuy.
REV 8:3 Y min eyapø angeles, min te'n altarcø'mø y ñø'ijtuna'ṉ cyø'omo oropø pomo jo'cøcuy y tzi'tøj vøti pomo va'cø cyøjo'cøy Dios, va'cø yaj qui'm jocoji'ṉ mumu va'ṉjajmoyajpapø pø'nis 'yoracion, va'cø jyo'cøy oropø altarcøsi aṉgui'mba pocscucø'mø ijtupø.
REV 8:4 Y angelesis cyø'om ijtu pomo chica, y je'tom jyo'cøy pomo, y tumø qui'm joco va'ṉjajmopyapø pø'nis oracionji'ṉ nu'c Diosmø.
REV 8:5 Entonces angelesis chøcøte'n pomo chica y jyojøytasu altarcøs ijtupø ju'yiji'ṉ y nasom pyatzmø'nu y jicsye'c cøtyaj a'ṉøcø, jititcø, ne'mgø, y micscø.
REV 8:6 Y cu'yatya'mbø angeles ñø'ityajupø'is tumdum mu'cuy cyomeque'ajyaj va'cø maṉ myu'yajø.
REV 8:7 Y vinbø angeles mu'u y jicsye'cti patzmø'ndøj nasomo tzatuj y juctyøc mojtupø nø'pinji'ṉ y tome cucve'ne nas poṉbø'u y cuy jetsetique't tome cucve'ne poṉbø'que'tuti, y mumu tzuch mu'c jetseti poṉbøque'tuti.
REV 8:8 Entonces metzcu'yombø angeles mu'u, y patzmø'ndøj majromo como møja cotzøcsepø nø ñemupø y tome cucve'ne mar nø'pinvitu'u.
REV 8:9 Lo que ityajupø majromo casi cucve'ne ca'yaju, y casi cucve'ne barco yajyaju.
REV 8:10 Entonces tu'ca'yombø angeles mu'u y quec møja matza tzajpom tzu'ṉu nø ñemupø como puchtucu no'ase, y quejcu casi cucve'ne møjanø'omo y vyombamø nø'.
REV 8:11 Y matza'is ñøyi taca'yajcuy, y casi cucve'ne nø' taca'yaju. Y vøti pø'nis tyo'ṉyaj tacañø' y ca'yaju.
REV 8:12 Y macsycu'yombø angeles mu'u, y jama tome cucve'ne yacsutzøctøju, ja syø'ṉø, y poya jetsetique't tome cucve'ne yacsutzøctøju, y jetsetique't matza tome cucve'ne yacsutzøcyajtøju, por eso casi cucve'ne ja syø'ṉyajø. Jetse jama'om ja syø'ṉnømø casi tome cucjama, jetseti tzu'i ja syø'ṉnøṉgue'tati tome cuctzu'omsye'ṉomgue't.
REV 8:13 Entonces ṉgøque'nøyøjtzi y ma'nø møja tajpi nø syitijtu tzapcøtøjcø'mø, y vej pømi, nømu: ―¡Ay! ¡Lastima! ¡Nascøs ityajupø'is maṉba isyaj toya cuando mu'yajpa tu'cay aṉgeles maṉbapøtøc mu'yaje!
REV 9:1 Entonces mosa'yombø angeles mu'u y ⁿisø tum matza tzajpom tzu'ṉupø y quec nasomo. Je matza yatzipø angeleseti y je angeles tzi'tøj llave va'cø 'yaṉvac møja tzatøc na'nchaṉ jøṉupø.
REV 9:2 Y cuando 'yaṉvac jøṉupø tzatøc, put joco como vøti juctyøc jo'cøpyase. Y pi'tzø'ajṉømu, jama ji'nam omba sø'ṉi tzatøjcom pujtupø joco'is.
REV 9:3 Y joco'omo putyaj aju quecyaj nasom. Y ijtuna'ṉ aṉgui'mguy va'cø chøcyajø como cacve'is chøcyajpase.
REV 9:4 Y aṉgui'myajtøju va'cø jana yacsutzøcyaj nascøspø mu'c, ni ti jana yacsutzøc tzujtzita'mbø, ni cuy. Solamente va'cø yacsutzøcyaj pøn ja ityajø'is Diosis syeña vinbactza'cøsi.
REV 9:5 Jet na más va'cø yac toya'isyajø mosay poya, va'cø jana yaj ca'yajø. Yac toya'isyaju como cacve'is tø cø'spase.
REV 9:6 Y je mosay poya'omo, pø'nis maṉba syuñaje va'cø cya'yajø, pero ni jujche ji'n mus maṉ cya'yajø. Aunque sunba cya' ñe'cø, pero ni jujche cuenta ji'n maṉ cya'yaje.
REV 9:7 Y jujche quenbase quipcu caballo ca'møyajtøjupø quipcucøtoya, jetse queñajpapø aju. Y myesyajupø cyopajcøsi, oropø coronase quenba y vyinaca como pøn vinacase queñajpa.
REV 9:8 Vyay como yomo vasye queñajpa y tyøtz ca'ṉatøtzeta'mbø.
REV 9:9 Y tø'ṉguy myesyajuse queñajpa cyucpajcøsi y a'ṉøyaj syaj como cuando vøti carreta nø jyøcø'yajuse nø pyoyajupø caballo'is quipcu'yomo.
REV 9:10 Y tu'tzøyaju como cacvese, tyu'tzji'ṉ va'cø cyø'syaj pøn va'cø yac toya'isyaj mosay poya.
REV 9:11 Y ijtu aju'is 'yaṉqui'mbata'm; jøṉupø tzatøjcombø angeles je'is cyovi'najøta'm, y covi'najø'is ñøyi Israel pø'nis 'yote'omo, Abadón; y griego ote'omo, Apolión, y ndø onde'omo putpa; yajpapø'is aunque tiyø.
REV 9:12 Jetse vi'napø toya'iscuy cøjtu'am. Pero matøc itque't menacna eyapø toya'iscuy.
REV 9:13 Entonces tujta'yombø angeles mu'u. Y ma'nø ote pujtupø oropø altajris myacs aṉgui'nis cyucmø Diosis vyi'naṉdøjqui ijtupø altajromo.
REV 9:14 Y ote'is chajmayu tujta'yombø angeles ñø'ijtu'is mu'cuy y ñøjayu: ―Pucspø'yaj macsycupø angeles mocsyajupø møjapø nø'aṉvini ñøyipø'is Eufrates.
REV 9:15 Y jetse pucspø'yajtøj macsycupø angeles. Je angeles listona'ṉ ityaju nømna'ṉ 'yaṉjo'cyaj tiyø ora'omo, tiyø jama'omo, tiyø poya'omo, tiyø ame'omo maṉba pucspø'yajtøji, tome cucve'ne va'cø yaj ca'yaj pøn.
REV 9:16 Y ma'nøjtzi jujche it soldado caballo po'csyajpapø, y ma'nøjtzi que docientos millonespøte.
REV 9:17 Y ⁿisøjtzi jujche queñajpa caballo y jujche queñajpa cyomi, porque jetse yac isø Diosis. Caballo po'csyajpapø'is myesyajpana'ṉ tø'ṉguy cyucpajcøsi juctyøcse tzapas queñajpapø y tzuchnamchase tzujtzita'mbø y azufrese pu'tzøta'mpø. Y caballo'is cyopac ca'ṉacopacse queñajpapø. Y put 'yaṉna'comda'm juctyøc, joco, y azufre.
REV 9:18 Y pyoṉga'yaj cucvene'ṉomdome pøn caballo'is 'yaṉna'com putpapø juctyøjquis y joco'is y azufre'is.
REV 9:19 Porque caballo'is 'yaṉna'como y tyu'tzomo putyajpa tiji'ṉ va'cø yaj ca'oyajø. Porque caballo'is tyu'tz tzanse queñajpa, y tumdumbø tyu'tzis ityajpa cyopac y jetpit chøcyajpa toya.
REV 9:20 Pero eyata'mbø pøn lo que jetsepø møja'ṉ doya'is ja cya'yajøpø, ja syun qui'psvitu'yajø je pø'nis. Ja syun chacyaj yatzipø tiyø como nø chøcyajuse. Ja syun chacyaj yach espiritu va'cø jyana cøna'tzøyajø, ni ja syun chacyaj comi chøjqui orota'mbø, platata'mbø, tzapas tø'ṉgutya'mbø, tza'ta'mbø, cutya'mbø. Jet seguitzøcyaju va'cø cyøna'tzøyajø; aunque jetsepø comi chøqui ji'n isoyaje ni ji'n mya'noyaje ni ji'n vyityaje.
REV 9:21 Ni ja qui'psvitu'yajø va'cø chacyaj yaj ca'ocuy, ja syun chacyaj brujo'ajcuy, y ja syuñ chacyaj møtzi yomo nø'itcuy, ja syun chacyaj nu'mguy, seguitzøcyaju va'cø jetse chøcyajø.
REV 10:1 Y ⁿisøjtzi eyapø angeles pømi'øyu nø myø'nupø tzajpomo, y myonupø o'na'is y juṉgøvitz chøqui itque'tuti cyopajcomo, y sø'nba vyinaca como jama sø'ṉbase y cyoso como møjapø comse quenba y nø ñemuse quenba.
REV 10:2 Y cho'ṉaj aṉvajcupø libro une cyø'omo. Y chø'naṉ gosoji'ṉ te'n marcøsi y 'yaṉña cosoji'ṉ te'n nascøsi.
REV 10:3 Y vej pømi como vej sa'mapø'pase caṉ. Y cuando veju'cam angeles, como cu'yay rayu a'ṉøpyase jetse andzoṉdøju.
REV 10:4 Y cuando cu'yapyø a'ṉøcø vyejindzoṉyaju, maṉbana'ṉø ⁿja'yøyi ti nø chamupø. Pero ma'nøjtzi ote tzajpom tzu'ṉupø nøjayupø'stzi: ―U yac mustøj ti chamyaj cu'yapyø a'ṉøcyø'is, u jyachø'yi.
REV 10:5 Y jicsye'c angeles lo que ⁿisøjtzi te'nupø marcøsi y nascøsi, je'is chøcøte'n chø'naṉgø' tzajpomo.
REV 10:6 Y Dios mumu jamacøtoya quenbapø, chøjcupø'is tzap y nas y mar y mumu ti je'tom ityajupø, je Dios chambøjcu como testigos y nømu: ―Jø'nøti maṉba tuqui maṉbase tucnømi, ji'n ma ya'e.
REV 10:7 Porque it ja myustøjøpøtøc Diosis ñe, pero maṉba mustøji. Pero cuando mu'tzo'tzpa cu'yapyø angeles, entonces jetse maṉba tucpø' mumu chajmayajuse ñe Diosis tza'maṉvajcoyajpapø pøn chøjcayajpapø'is ñu'csocuy.
REV 10:8 Y je ote lo que ma'nøjtzi tzajpom tzu'ṉupø, mismo ote'is o'nøvøjøtzøjque't øjtzi nøja'yøjtzi: ―Jen it angeles tu'maṉ goso te'n marcøsi, y tu'maṉ goso te'n nascøsi. Ma pøc jic aṉvajcupø libro une nø cho'ṉajupø angelesis.
REV 10:9 Entonces tzu'ṉøjtzi ṉgøma'ṉøjtzi angeles y ⁿnøja'yøjtzi va'cø tzi' libro une. Y je'is nøja'yøjtzi: ―Pøcø y cø'sø yøṉ libro une, mi aṉna'ṉgomo maṉba mi aṉjajme pa'ac como tzinuse, pero mi ndzococyøsi tacay maṉba mi aṉjajme.
REV 10:10 Jicsye'øc mbøjcøjtzi libro une angelesis cyø'ombø, y ngø's øjtzi; y ø aṉnaṉgomo pa'ac aṉja'møjtzi como tzinuse, pero tacay aṉja'møjtzi ø ndzoco'cyøsi.
REV 10:11 Y angelesis nøja'yøjtzi: ―Tiene que va'cø mi ndza'maṉvacvøjøtzøcø sone pø'nomda'm, sone cumgu'yomoda'm, y vøti cuentapø ote'om oñajpapø'omo, y vøti aṉgui'mba'is vyi'nomda'm ti maṉba tuqui.
REV 11:1 Y tzi'tøjøjtzi sojcuy como metro y nøjma'yøjtzi: ―Te'nchu'ṉø ma mujcay Diosis myasandøc y altarji'ṉ y may je pøn je'tomo cøna'tzø'yoyajpapø.
REV 11:2 Pero a'ṉgomo u mi myujcay syolar, tzac jetse. Porque masandøjquis syolar tzø'yu para eyaco cumgutya'mbøcøtoya ji'n vya'ṉjajmoyajepøcøtoya. Porque jetseta'mbø'is maṉba cyøte'nde'nvøyaje masanbø cumguy Jerusalén cuarenta y dos meses.
REV 11:3 Y ma'ṉbø ṉgø'vej metzcuy ø ndestigos, y maṉba cha'maṉvacyaj ø onde mil docientos sesenta jama, y maṉba myesyaj costalsepø tucu como myesyajpase maya'yajpapø'is.
REV 11:4 Y jujche ijtuna'ṉ metzcuy olivo cuy y metzcuy no'a te'ñajupø nasacopajquis cyomi'is vyi'naṉdøjqui, jetse metzcuy testigos como si fuera olivo cutitque't y no'atitque't.
REV 11:5 Y o'ca aunque i'is syunba yacsutzøcyajø metzcuypø testigos, testigosis 'yaṉnaca'omo putpa juctyøc y pyoṉbø'yajpa 'yenemigo. Así es que o'ca aunque i'is syunba yacsutzøcyajø, jetse maṉba poṉga'tøji.
REV 11:6 Yøn testigosis ityaj 'yaṉgui'mguy va'cø ya'inducyaj tuj va'cø jana quec tuj mientras nøm cha'maṉvacyaju. También ityaj 'yaṉgui'mguy va'cø yac nø'pinvitu nø', y muspa cyø'veja aunque juchepø castigo nascøsi jutzønac ñe'c syuñajpa.
REV 11:7 Y cuando cha'maṉvacpø'u'cam mumu, entonces jøṉupø tzatøjcom tzu'ṉupø na'nchaṉbø copø'nis maṉba ñøquipyaje. Copønis maṉba tyone, maṉba yaj ca'yaje metzcuy testigos.
REV 11:8 Y yaj ca'yajtøjupø, maṉba tzø'yaj calle'omo je møjapø cumgu'yomo jut oyumø yaj ca'yaj ndø Comi cruzcøsi. Je cumguy ñøjayajpa Sodoma y Egipto, aunque ji'ndyet jicø, pero yatzi como jic yatzise.
REV 11:9 Y aunque i'is maṉba isyaj ca'yajupø tu'cay jama cøcuc. Jetse maṉba isyaj aunque jutipø cumgu'yomda'mbø'is, aunque jutipø raza'omda'mbø'is, aunque jutipø ote'om oñajpapø'is, aunque jutipø gobiernocø'mda'mbø pø'nis. Y ji'n ma chi'yaj licencia va'cø yac nipyajtøjø.
REV 11:10 Y nascøsta'mbø pø'nis maṉba cyøcasøyaje porque ca'yaj je metzcuy testigos, maṉba søṉdzøcyaje, maṉba na chi'yajtøj regalo. Porque jic tza'maṉvajcoyajpapø'sna'ṉ yac toya'isyaju nascøsta'mbø pøn.
REV 11:11 Y cøjtu'cam tu'cay jama medio ityajupø ca'yajupø, Diosis yac tøjcøy je'tomo Espiritu tø tzi'papø'is quenguy y yac visa'yaju y te'nchu'ṉyaju, y isyajupø'is na'tzcomø'ñaju.
REV 11:12 Y metzcuy testigosis myañaj pømipø ote tzajpom minupø nøjmayajtøju: ―Mindam yø'c møji. Y qui'myaj o'na'om tzapcøsi mientras nømdina'ṉ 'ya'myaju'c 'yenemigo'is.
REV 11:13 Y misma hora cøt pømipø nasamicscø y vene cumgu'yombø tøc ju'mbøyaju y pøn cu'yay mil yaj ca'yaj nasamicscø'is. Y tzø'yajupø pøn na'tzcomø'ñaju y myøja'ṉomgotzøcyaju tzajpombø Dios.
REV 11:14 Jetse menajcam cøt toya. Pronto maṉba cøtque't tu'ca'yo'majcuy.
REV 11:15 Entonces cu'ya'yajcuy angeles mu'u y pømi vejvejneñøm tzajpomo, nømyaju: Nascøspø 'yaṉgui'myajpapø'is 'yaṉgui'mgutya'm pyøjcayaju'am yøti ndø Comi Diosis y je'is 'Yune Cristo'is. Y jet maṉba aṉgui'myaje mumu jamacøtoya.
REV 11:16 Y entonces veinticuatro tzambøn po'csyajupø aṉgui'mba po'cscu'yomo Diosis vyi'naṉdøjqui, mucscøne'cyaju hasta nascøsi y cyøna'tzøyaj Dios.
REV 11:17 Nømyaju: Øjtzø mi Ngomi, mi nøjandya'mbøjtzi yøscøtoya'm. Mijtzete Dios, mumu ti muspa mi ndzøcø. Mitz na ijtuti vi'nacsye'ṉomo, y hasta como yøticsye'ṉomo mi ⁿijtuti, y maṉba mi mingue'te. Porque yøti mi mbøjcøchoṉu'am møja'ṉombø aṉgui'mguy. Y mi aṉgui'mdzo'tzu'am.
REV 11:18 Y qui'syca'yaju'am nascøstambø pøn. Pero nu'cu'am hora va'cø mi ṉgui'syca'que't mijtzi. Y nu'cu'am hora va'cø mi ṉgome'chaj ca'yajupø ti o chøcyaje. Y va'cø mi ṉgoyojyaj mi ndza'maṉvajcoyajpapø mi ⁿyosayajpapø'is. Y va'cø mi ṉgoyojyaj va'ṉjajmoyajpapø, y mi ṉgøna'tzøjayajpapø'is mi nøyi, sea møjapø y che'ta'mbø. Nu'cu'am hora va'cø mi yaj ca'yaj pøn yacsutzøcyajpapø'is aunque ti nascøsi.
REV 11:19 Y entonces 'yaṉvactøju Diosis myasandøc tzajpombø, y masandøjcomo quej casya aṉne'cupø'omo Diosis cyontrato. Jicsye'cti ne'mnømu, a'ṉøñømu y jititnømu, y mics nas, y quec pømi tzatuj.
REV 12:1 Entonces quej maya'aṉbø seña tzajpomo. Ijtu tum yomo jamase sø'ṉba myes tucu y cyosocø'm it poya. Y doce myes matza como corona cuenta.
REV 12:2 Yøṉ yomo ji'ndyet tyumbø, y veju porque nø tyoya'isu porque maṉba pø'naj 'yune.
REV 12:3 Entonces quej eyapø seña tzajpomo. Tum møjapø serpiente como juctyøcse tzapaspø, ṉgu'yacopac y majcay vyaja, y cu'yapyø cyopajcøsi cu'yay corona myesu.
REV 12:4 Y tyu'tzji'ṉ jyøcøpøc casi cucve'ne tzajpombø matza y pyatzmø'ñaj nascøsi. Entonces serpiente'is 'yaṉde'ṉ yomo maṉbapø'is is une. Y tiyø hora pø'najpa 'yune maṉbana'ṉ vyi'jca'mbø'jaye.
REV 12:5 Entonces yomo'is is jaya'une maṉba'is 'yaṉgui'myaj aunque jutpø cumguy na'nchaṉbø y pømi'øyupø aṉgui'mguji'ṉ. Pero une jascøtøjcøtyøju y nøqui'mdøj Diosmø ijtumø aṉgui'mba po'cscuy.
REV 12:6 Y yomo poye maṉu ni i ja itømø, ijtumø itcuy Diosis vyojøtzøjcayupø, jen va'cø pyø'nøtyøj mil docientos sesenta jama.
REV 12:7 Y después quiptzo'tznøm tzajpom. Ñøquiptzo'tz serpiente Miguejlis 'yangelesji'ṉ y serpiente'is ñøtøjcøyajque't ñe 'yangeles.
REV 12:8 Pero serpiente 'yangelesji'ṉ mochquecyaju y yac tzu'ṉayajtøj lyugar tzajpomo va'cø jana yac tzø'yajtøj jeni.
REV 12:9 Así que jetse tzajpom myacpø'tøju va'cø myø'n nascøsi je na'nchaṉbø serpiente, je ya'møcpø tzan ñøjayajpapø yatzi'ajcuy y Satanás, 'yaṉgøma'cøyajpapø'is mumu nascøsta'mbø pon. Pues patzmø'ñajtøj nascø'mø ñe'cø y 'yangelesji'ṉ.
REV 12:10 Y ma'nøjtzi pømipø ote tzajpombø. Nømu: ―Yøti jø'ø, tø yaj cotzoctamu'am Diosis, yaj queju'am pyømi, y yaj queju'am 'yaṉgui'mguy y yaj quejque'tu'am 'Yune Cristo'is 'yaṉgui'mguy. Porque pyatzmø'ndøju'am Satanás, cyøtza'møyajpa'sna'ṉ ndø tøvø. Chuji'ṉ jamaji'ṉ cyøtza'møyajpana'ṉ ndø tøvø Diosis vyi'naṉdøjqui.
REV 12:11 Pero ndø tøvø'is tyoñaju, porque Borrego'is ñø'pin jø'tu, jetcøtoya tyoñaj quipcuy ndø tøvø'is, ni ti ja mus chøjcayajø Satanasis. Porque cyotestigosajyaj Jesús, y ja tyoya'ṉøyaj vyin, ni ja ña'chajø aunque cya'yajø. Por eso tyoñaju.
REV 12:12 Por eso casøtyam mijtzi ñchajpomda'mbø'is. Pero lastima mijta'm nascø'm mi ⁿijtamupø'is y majrom mi ⁿijtamupø'is. Maṉba mi istam møja'ṉdoya, porque yatzi'ajcu'is mi ṉgyømø'ndamu'am, y nø qui'syca'comø'nu porque myuspa que usaṉ orati maṉbatøc it va'cø yosa.
REV 12:13 Y cuando isu serpiente'is que pyatzmø'ndøj nascøsi, myacjo'yu yomo oyu'is yac pø'naj jaya'une.
REV 12:14 Y tzi'tøj yomo metzcuy saj møja tajpi'is syajsepø va'cø mus syititmaṉ ja ijnømømø ijtumø lugar vyøjøtzøjcupø, jen va'cø pyø'nøtyøjø tu'cay ame medio, va'cø jana chøjcay ni tiyø serpiente'is.
REV 12:15 Pero serpiente'is yac put nø' vøti 'yaṉna'como como møjanø'se va'cø pyoya'ṉøy yomo va'cø yac jøtpø'ø.
REV 12:16 Pero nasis cyotzoṉ yomo, porque nas cacsaṉvajcu y jetse vøṉ je møja nø' serpiente'is 'yaṉna'com pujtupø.
REV 12:17 Entonces serpiente'is vøti qui'say yomo y maṉ ñøquipay yomo'is 'yuneta'm los que cyøma'nøjayajpapø'is Diosis 'yaṉgui'mguy y cyotestigosajyajpapø'is Jesucristo.
REV 13:1 Entonces te'nøjtzi majraṉvini po'yo'omo. Y ⁿisøjtzi nø pyujtupø majromo copøn cu'yay copacpøte y majcay vajapø. Y tumdumbø vyajacøsi ñø'it corona, y tumdumbø cyopajcøsi it nøyi yachcø'o'nøpyapø'is Dios.
REV 13:2 Y je copøn lo que ⁿisupø'tzi, møja canse quenba, y cyoso oso'is ñe'se quenba, y 'yaṉnaca tzapas ca'ṉis 'yaṉnacase quenba. Y serpiente'is chi' je copøn ñe' pyømi y yac po'cs ñe' yaṉgui'mgu pyo'cscu'yomo va'cø myøja'ṉ aṉgui'mø.
REV 13:3 Y ⁿisøjtzi que copø'nis cyopac vøti yaj tumø maṉbase ca' quenba; pero ja cya'ø, tzojcu. Y mumu nascøsta'mbø pø'nis ñømaya'comø'ñaju y maṉ pya'tyaj je copøn.
REV 13:4 Y cyøna'tzøyaj serpiente chi'upø'is pømi je copøn y cyøna'tzøyajque't je copøn. Y nømyaju: ―Ni i ja it pømi'øyu como yøn copønse. Ni i'is ji'n cyønu'caye va'cø ñøquipø.
REV 13:5 Y copøn tzitøj licencia va'cø cham maya'cusyeta'mbø tiyø y va'cø yachcø'o'nøy Dios, y va'cø 'yaṉgui'm cuarenta y dos meses.
REV 13:6 Entonces jetse cyø'o'nøyaj Dios y cyø'o'nøyaj Diosis ñøyi y Diosis itcuy, y cyø'o'nøyajque't tzajpom ityajupø.
REV 13:7 Y tzi'tøjque't licencia copøn va'cø ñøquipyaj va'ṉjajmoyajpapø, y copø'nis tyon quipcuy. Jetseti tzi'tøj aṉgui'mguy va'cø 'yaṉgui'm aunque jutpø pø'nomo, mumu jutpø tømbu'omo, aunque jutipø ote'om vejvejnepapø pø'nomo, aunque jutpø cumgu'yomo.
REV 13:8 Y mumu nascøs ityajupø pø'nis ja ityajø'is ñøyi jachø'yupø Borrego'is libro'omo, mumu je'is maṉba cyujnejayaj copøn. Borrego'is libro'omo it jachø'yupø i maṉba quen mumu jama. Diosis cyoqui'psu antes que jomectøj nasacopac que je Borrego maṉba yaj ca'tøji.
REV 13:9 Como it mi ṉgoji, cøma'nøyø.
REV 13:10 Yac syombapø'is tyøvø, jetseti ñe'c maṉba yac somdøjque'te. Y yaj ca'pa'is tyøvø espadaji'ṉ, tiene que jetji'ṉ va'cø yaj ca'tøj ñe'cø. Por eso va'ṉjajmopapø pø'nis tiene que va'cø cyoqueñaj pasencia'ajcuy y va'cø va'ṉjajmoyaj vøjø.
REV 13:11 Entonces jøsicam ⁿisøjtizi eyapø na'nchaṉbø copøn nasacø'm nø pyujtupø. It metzcuy vyaja borrego'is vyajasepø, pero serpientese vejvejnepya.
REV 13:12 Y vi'napø copø'nis vyi'naṉdøjqui yosu mumu je vi'napø copø'nis 'yaṉqui'mguji'ṉ y mumu pøn nascøs ityajupø 'yobligatzøcyaju va'cø cyøna'tzøyaj vinbø copøn, oyupø yaj vøti cyopajcøsi maṉbasena'ṉ ca'e, pero tzojcu y quenba, ja cya'ø.
REV 13:13 También chøcpa møja'ṉ milagro'ajcuy. Yac tzu'ṉba juctyøc tzajpomo, nascøs yaj quecpa mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui.
REV 13:14 Y vi'napø copø'nis vyi'naṉdøjqui yac tzøctøjpa milagro'ajcuy va'cø 'yaṉgøma'cøyaj nascøs ityajupø pøn. Nøjmayajpa va'cø chøjcaṉgøpujtøyaj copø'nis cyene oyupø chetzjo'yaj espadaji'ṉ y ja cya'øpø.
REV 13:15 Y metzcupyø copøn o tzi'tøj musocuy va'cø mus yaj quena je copøn chøqui va'cø mus yac vejvejneya, y va'cø mus chi' aṉgui'mguy va'cø yaj ca'yaj ji'ṉ cyøna'tzøyajepø'is ñe'cø.
REV 13:16 Además 'yaṉgui'mu va'cø myarcatzøcyajtøj chø'naṉgø'cøsi o vinbactza'cøsi mumu pøn, que sea myøja'ṉombø, aunque ji'n myøja'ṉombø, que sea rico y pobre, que sea librepø pøn, que sea yospa obligado, mumu va'cø myarcatzøcyajtøjø.
REV 13:17 Y aṉgi'mgue'tu ni i va'cø jana mus jyu'yoya y ni va' jana mus mya'ajø o'ca ja myarcatzøcøpø copø'nis ñøyiji'ṉ o ñumeroji'ṉ.
REV 13:18 Syunba va'cø it qui'psocuy tyu'nbapø'is yøṉ libro jayuse. O'ca mi ṉgønøctøyøpya, may'isay copø'nis ñúmero. Porque it pøn ñø'ijtayupø'is je'is ñúmero, y copø'nis ñúmero seiscientos sesenta y seisete.
REV 14:1 Después ṉgøque'nø'yøjtzi y ⁿisø Borrego te'nupø Sión cotzøjcøsi, y jetji'ṉ ityajque'tu ciento cuarenta y cuatro mil pøn ñø'ijtayajupø'is Borrego'is ñøyi y Borrego'is Jyata'is ñøyi jachø'yajupø vyinbactza'cøsi.
REV 14:2 Jicsye'c ma'nøjtzi a'ṉøcø tzajpom tzu'ṉupø. A'ṉøyu como vøti møjanø'se y como rayo a'ṉøpyase pømi. A'ṉøyu como vøti mosiquero nø yac vañaju tza'yøyupø música nøyi'ajupø'is arpa.
REV 14:3 Y nømna'ṉ vyañaj jomepø vane aṉgui'mguy pocscu'is vyi'naṉdøjqui, y macsycuy copø'nis vyi'naṉdøjqui, y tzambø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Y ni i'is ji'naṉ mus 'yaṉmay je vane, sino que je ciento cuarenta y cuatro mil Diosis jyuputyajupø mumu nascøsta'mbø pø'nomo, je'isti muspa 'yaṉmayaj vane.
REV 14:4 Yønda'mbø ja cyojapa'tyajøpø yomoji'ṉ porque nunca ja yomo o'nøyajø. Yønda'mbø'is maṉba pya'tyaj Borrego jut maṉba. Yønda'm Diosis jyuputyaju vøti pønomo, jet más vøjta'mbø pøn cøpiṉyajtøjupø Dioscøtoya y Borregocøtoya;
REV 14:5 ni jujche ja chøcøpø'is sutzcuy. Yøṉdambø ñø'ityajpa Diosis 'yaṉgui'mba po'cscu'is vyi'naṉdøjqui como cøvajcøyajupø pøn cyojaji'ṉ.
REV 14:6 Y entonces ⁿisøjtzi eyapø angeles tzapcø'mø nø syititvijtu. Je'is ñø'it vøjpø ote ji'n yajepø va'cø cha'maṉvac mumu nascøsta'mbø pø'nomo, mumu gobierno'is cyo'aṉjamyajpa maye, aunque jutpø raza'omda'mbø va'cø chajmayajø, aunque jutipø ote'om vejvejneyajpyapø, aunque jutpø cumgu'yomda'mbø, va'cø chajmayaj mumu.
REV 14:7 Y angeles pømi veju, nømu: ―Cøna'tzøtyam Dios y møja'ṉ vøcøtzøctamø, porque nu'cu'am hora va'cø cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉda'm. Cøna'tzøtyam chøjcupø'is tzap y nasacopac y mar y yac vombapø'is nø'.
REV 14:8 Y mingue't eyapø angeles vi'napø angelesis jyøsmø y nømu: ―Yøti jø'ø; yaju'am Babilonia cumguy. Yøti jø'ø; je møja'ṉombø cumguy Babilonia yaju'am. Como vinuji'ṉ tø yac no'tpa y tø yac tocopya, jetse Babilonia cumgu'yomdambø'is yac tocoyaj mumu jutpø pøn; 'yaṉgøma'cøyaju va'cø møtzi ñø'ityaj yomo.
REV 14:9 Y entonces minque't tu'ca'yombø angeles. Y pømi veju, nømu: ―O'ca aunque i'is cyøna'tzøpya na'nchaṉbø copøn, jet tiene que va'cø cyastigatzøc Diosis, o o'ca aunque i'is cyøna'tzøpa copø'nis chøqui, o'ca aunque i'is pyøjcøcho'ṉapya copø'nis myarca vyinbactza'cøsi o cyø'cøsi,
REV 14:10 jet tiene que va'cø cyastigatzøjque't vøti Diosis. Porque Dios maṉba qui'syca'e y maṉba yaj co'aṉgøyaje mø'chøqui, como si fuera vino tacacø'nipø tø yac to'ṉbase; y maṉba pyoṉyaje juctyøcji'ṉ mojtupø azufreji'ṉ. Jetse maṉba yac toya'isyaje masanda'mbø angelesis vyi'naṉdøjqui y Borrego'is vyi'naṉdøjqui.
REV 14:11 Y maṉba qui'm mumu jamacøtoya juctyøc joco mientras que juctyøjcomo nø tyoya'isyaju, y nunca ji'n ma sapøcyaje tzu'ji'ṉ jamaji'ṉ cyøna'tzøyajpapø'is na'nchaṉbø copøn y cyøna'tzøyajpapø'is copø'nis chøqui, o marcatzøcyajupø copø'nis ñøyiji'ṉ.
REV 14:12 Por eso tiene que va'cø cyoqueñaj pasencia'ajcuy va'ṉjajmoyajpapø pø'nis; los que cyøma'nøjayajpapø'is Diosis 'yote y vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
REV 14:13 Entonces ma'nøjtzi tzajpombø ote, nøja'yøjtzi: ―Yø'cse ja'yøyø: “Contentoco'ni ityajpa maṉbapøtøc ca'yaj ndø Comi'is ñøyicøsi”. Y 'yaṉdzoṉ Espiritu Santo'is: “Jø'ø pues, maṉba sapøcyaje porque maṉba chacyaj pømipø yoscuy. Pero chøcyajuseti nascøsi, Diosis ji'n jyajmbø'jayaje”.
REV 14:14 Entonces ṉgøque'nøyøjtzi y jen it popo o'na. Y o'na'om po'cs tum pøn, mumu Pø'nis Tyøvøse quenbapø. Ijtu cyopajcøsi oropø corona, y cho'ṉaj vi'napø lu'c.
REV 14:15 Entonces putque't eyapø angeles Diosis myasandøjcomo y pømi vyejay eyapø angeles o'na'om po'csupø ñøjayu: ―Yac yos yøti mi lu'c va'cø mi ṉgosechatzøc tøm, porque nu'cu'am hora va'cø mi ṉgyosechatzøcø, porque cøṉu'am nascøspø cosecha.
REV 14:16 Entonces o'na'om po'csupø angelesis yac yosu lu'c nascøsi. Y piṉum nascøspø cosecha.
REV 14:17 Y entonces eyapø angeles put tzajpombø masandøjcomo, je'is ñø'itque'tuti vi'napø lu'c.
REV 14:18 Y putque't altajromo eyapø angeles muspapø'is jya'pøy juctyøc. Je'is vyejay cho'ṉaju'is vi'napø lu'c. Ñøjayu: ―Yac yos vi'napø mi lu'c va'cø mi nduc uva møqui lo que ijtu nascøsi, porque cøṉyaju'am.
REV 14:19 Y je angelesis yac yos lu'c nascøsi y piṉ nascøsta'mbø uva y pyatztøjcøyaj møja lugajromo maṉgo'tztøjpamø uva va'cø pyut ñø'. Como maṉgo'tztøjpase uva, jetse Diosis maṉba cyastigatzøcyaj pøn, porque maṉba qui'syca'e.
REV 14:20 Jetse myaṉgo'tzco'tzvøyaj uva cumguy acapoya y myaṉgo'tzumø put nø'pinsepø, ye'ṉupø hasta que nu'cpa'cse'ṉomo caballo'is frenucømø, y jø'tu nø'pin como ochenta leguase'ṉomo.
REV 15:1 Entonces ⁿisøjtzi eyapø seña tzajpomo, møja'ṉombø y maya'cusyepø. ⁿIsø cu'yay angeles ñømiñaju'is último cu'yay cuenta castigo. Je'nche'ṉom yajpa Diosis cyoraje.
REV 15:2 Y ⁿisque't øjtzi mar vidriose quenbapø mojtupø juctyøcji'ṉ. Y isque'tøjtzi toñajupø'is cuando o ñøquipyaj na'chcupø copøn copøn chøquiji'ṉ y ja pyøjcøcho'ṉayajø'is ñúmero chajmayajpapø'is copø'nis ñøyi. Jej tyoñajupø'is te'ñaju vidriosepø marcøsi, y ñø'ityaju tza'yøyu música Diosis chi'yajupø.
REV 15:3 Nømna'ṉ vyañaj Diosis chøsi Moisesis vyane y Borrego'is vyane, nømyaju: Mijtzete ndø Comi Dios; myøja'ṉombøte y myaya'aṉbøte, y maya'aṉbøte mumu ti mi ndzøjcuse. Muspa mi ndzøc mumu tiyø. Vøjpø ti mi ndzøcpa y viyuṉbø ti mi ndzamba mijtzi mumu cumgu'is 'Yaṉgui'mba.
REV 15:4 Ø Ṉgomi, solamente mitz myasanbøte; jetcøtoya ni i ja it ji'n mi ña'ndzepø'is, ni i ja it ji'n ma's mi ⁿvyøngotzøqui. Aunque jutpø cumgu'yombø pø'nis maṉba mi ṉgyømiñaje, maṉba mi ṉgyøna'tzøyaje, porque isyaju'am jujche mi ndzøcpase vøjpø aṉgui'mguy.
REV 15:5 Después o ⁿa'me y ⁿisø aṉvajcupø más masanbø cuarto Diosis myasandøjcomo tzajpomo.
REV 15:6 Y putyaj masandøjcomo cu'yay angeles ñømiñaju'is cu'yay cuenta castigo. Myesyajpana'ṉ sø'ṉbapø tucu suñi sujpopopø serapø, y cyucpajcøsi vatyajupøna'ṉ oropø vajtocuji'ṉ.
REV 15:7 Entonces jendi ityaj macsycuy copøn y tumbø'is chi'yaj cu'yapyø angeles cu'yay taza orota'mbø tasyajupø tiji'ṉ maṉba cyastigatzøc Diosis pøn, cuando qui'syca'pa ñe'c Dios mumu jamacøtoya itpapø.
REV 15:8 Y joco tas masandøjcomo porque Dios jendi ijtu, y Dios myøja'ṉombøte y pømi'øyupøte. Y ni i ja mus tøjcøy masandøjcomo hasta que cøtyaj cu'yay cuenta castigo cu'yapyø angelesis ñømiñajupø.
REV 16:1 Entonces ma'nøjtzi pømipø ote masandøjcomo onbujtupø. Ñøjayaju cu'yapyø angeles: ―Maṉdamø y octectam nascøsi mi ndasa, lo que tiji'ṉ maṉba cyastigatzøcyaj Diosis pøn.
REV 16:2 Y vinbø angeles maṉu y 'yoctec tyaza nascøsi. Y jicsye'c yach putzi'is cyøna'yøyaj pøn. Putzi topya y møsycuy quenba. Jetsepø putzi'is cyøna'yøy mumu pøn ñø'ijtu'is nachcupø copø'nis myarca, y cyøna'tzøyajupø'is copøn dzøqui jic copønse quenbapø.
REV 16:3 Entonces metzcu'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza majromo. Y nø' nø'pin vitu'u, como ca'upø'is ñø'pinse tujcu, y mumu ti ijtuse quenbapø majromo ca'pø'yaju.
REV 16:4 Entonces tu'ca'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza aunque jutipø nø'cø'mø, møjapø nø'cø'mø y vyombamø nø'. Y nø'pinvitu'que'tupøtite je nø'.
REV 16:5 Jicsye'øc ma'nøjtzi nø'is 'yangeles nømu: ―Øjtzi mi Ṉgomi, vøjpø justicia'ajcuy mi ndzøcpa. Mitz mi ⁿijtu yøti y de por si na mi ⁿijtuti y maṉba mi ⁿiti; mitz myasanbøte. Vøjpø justicia'ajcuy mi ndzøcpa nø' va'cø mi yac nø'pin vitu'a, jetsepø va'cø yac to'ṉyajø.
REV 16:6 Porque jic pø'nis yac jø'tayaju aṉcø vøjpø pø'nis ñø'pin y tza'maṉvajcoyajpapø'is ñø'pin; por eso vøj va'cø mi ndzi'yaj nø'pin va'cø tyo'ṉyajø. Pues jetse syunba va'cø chøctøjø.
REV 16:7 También ma'nøjtzi nø ñømupø altarcø'mø: ―Ø Ṉgomi Dios, mumu ti muspa mi ndzøcø, viyuṉsye viyuṉbø justicia'ajcuy mi ndzøcpa.
REV 16:8 Entonces macsycu'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza møji jamacøsi y más pømi yac sø'ṉu va'cø pyoṉyaj pøn.
REV 16:9 Y pøn pyoṉbø'yaj pømipø nutzcø'is, y cyø'o'nøyaj Dios porque Diosis cyojtayaj jetse castigo eya cuentata'mbø. Pero ja qui'psvitu'yajø. Ja chacyaj yatzitzoco'yajcuy nø chøcyajuse, ja vyøcotzøcyaj Dios.
REV 16:10 Entonces mosa'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza møsyaṉbø copø'nis 'yangui'mba po'cscucyøsi. Y cyo'aṉjajme'omo pi'tzø'ajnømu y pø'nis cyø'syaj tyotz toyapit porque ñø'ityajuna'ṉ vøti toya.
REV 16:11 Y cyø'o'nøyaj tzajpomopø Dios porque ñø'ityajuna'ṉ toya, ñø'ityajuna'ṉ putzi. Y ja qui'psvitu'yajø, ja chacyaj yatzitzoco'yajcuy nø chøcyajuse.
REV 16:12 Entonces tujta'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza møjapø nø'cø'mø ñøyipø'is Eufrates. Y jicsye'c tøtz je nø', jiṉ va' mus cyøtyajø aṉgui'mba jama putcucyøsi tzu'ṉyajupø.
REV 16:13 Y entonces ⁿisøjtzi tu'cay yatzi'ajcuy nacse queñajpapø. Tum nømna'ṉ pyujtu serpiente'is 'yaṉnaca'omo, tum nømna'ṉ pyujtu na'ṉchaṉbø copø'nis 'yaṉnaca'omo, y tum nømna'ṉ pyujtu sutzpapø tza'maṉvajcopyapø'is 'yaṉnaca'omo.
REV 16:14 Porque je nac yatzi'ajcu'ise 'yespirituta'm y chøcyajpa milagro'ajcuy. Putyajpa maṉyajpa aunque jutpø aṉgui'mba ityajumø mumu nascøsi va'cø yac tu'myajø va'cø ñøquipyaj Dios jic møja'ṉombø jama'omo, cuando Diosis mumu ti muspapø'is chøcø, je'is maṉba isindzi jujche maṉba ñøquipi.
REV 16:15 Y mandøj nø ñømupø: “Tzøjcay cuenda øtz joviseti maṉbø mini como minbase nu'mbapø. Contento tzø'yajpa cuando mi'nbøjtzi o'ca ji'n 'yøṉgusyuñaje, y o'ca tyoya'nøyajpa tyucu, jana vyityaj jana tucu, va'cø jana cyøtza'ajyaj vyin”.
REV 16:16 Y yac tu'myaj aṉgui'myajpa je lugaromo ñøyi'ajupø'is hebreo ote'omo Armagedón.
REV 16:17 Entonces cu'ya'yajcuy angelesis 'yoctec tyaza sava'omo. Y put maya'aṉbø ote tzajpompø masandøjcomo ijtumø Diosis 'yaṉgui'mguy po'cscuy. Nømu: ―Tujcu'am.
REV 16:18 Entonces ne'mnømu, pømi a'ṉøñømu y rayu a'ṉøyu; y cøt pømipø nasa micscø. Desde ijtzotznøm nascøsi, nunca ja o cøt jetse pømipø nasamicscø. Yøti más pømi cøjtu.
REV 16:19 Y tu'cay ve'nu je møja cumguy. Y mumu nascøsta'mbø cumguy ju'mbø'yaju, y Diosis jyajmutzøjcu myøja'ṉombø Babilonia cumguy va'cø cyastigatzøcø, va'cø yac toya'is vøti porque vøti qui'syca'pana'ṉ Dios.
REV 16:20 Mumu cucnas cøvøṉbø'yaju, ja cyejyajø'am, jetseti cotzøc ja cyejyajque'ta'm.
REV 16:21 Y pøngøs quec møjapø tzatuj tzajpom tzu'ṉupø tum guintalsye'ṉom jemetzta'mbø, y pø'nis cyø'o'nøyaj Dios porque jetseti yac toya'isyaj tzatuji'ṉ, porque vøti toya'isyaju.
REV 17:1 Jendi ityaj cu'yay angeles ñø'ityaju'is cu'yay taza, y tum min øtzcø'mø y o'nø'yøjtzi nøjma'yøjtzi: ―Yø'c minø, y maṉba mi isindzi ti maṉba cyo'aṉgøy je møja'ṉombø møtzi yomo'is, je yomo 'yaṉbo'csupø'is soneta'mbø nø'.
REV 17:2 Yøṉ yomo oy møtzi ñø'ityaj nascøsta'mbø aṉqui'mba'is y nascøsta'mbø pøn no'tyaju porque tyo'ṉayaj je'is vyinu. Y je'is vyino como si fuera yatzi'ajcuyete va'cø cyøna'tzøyaj lo que ji'ndyet Dios. Y va'cø cyøna'tzøyaj lo que ji'ndyet Dios, jet Diosis vyinaṉdøjqui como si fuera va'cø ñø'it eyata'mbø pøn yomo'is.
REV 17:3 Y ni i ja ityømø nøma'ṉøjtzi angelesis, pero ø ṉguene'omdite, por espirituti yac isu. Jen ⁿisøjtzi yomo pyo'csupø'is tzapaspø copøn, cu'yay copacpø y majcay vajapø. Y copøngøs jachø'yupø vøti nøyi, pero puro topa ote cyø'o'nøyajpapø'is Dios, hasta jayoctasupø.
REV 17:4 Y je yomo'is tzapas y tzapas jo'mapø tucu myejsu. Y myes orota'mbø tiyø y suñi queñajpapø namcha' y perlas. Y cho'ṉaju oropø vaso, pero ji'ndyet vøjpø tiji'ṉ jojøyu, puro møsycuyta'mbø tiji'ṉ jojøyupø porque chøc yatzitzoco'yajcuy je yomo'is.
REV 17:5 Y ñø'it jachø'yupø vinbactza'cøs ñøyi, ji'ndøc ndø musi ticøtoya jetse ñøyi. Yø'cse jachø'yupø ñøyi: “Møja'ṉombø Babiloniate; yø'ṉis ñøcøtzo'tzu yatzitzoco'yajcuy va'cø møtzi ñø'ityaj pøn y ñøcøtzo'tz mumu yatzita'mbø tzøqui nascøsi”.
REV 17:6 Y ⁿisøjtzi que je yomo'is yaj ca'yaju va'ṉjajmoyajpapø pøn y Jesús cyotestigosajupø'is; y alegre'aju como pøn alegre'ajpase cuando tyo'ṉyajpa tzoy, como si fuera tyo'ṉuse nø'pin y no'tu. Y cuando ⁿijsøjtzi jetsepø yomo, nømaya' øjtzi. Ṉgomo'yøjtzi que tiye jicø.
REV 17:7 Y angelesis nøja'yøjtzi: ―¿Ti'ajcuy mi ṉgomo'pya que tiye jicø? Ma'ṉba mi ndza'maṉvajcaye tiye yomote y tiye coponete nø ñøvijtupø cu'yay copacpø y majcay vajapø, porque eyati ndø conøctøyøpya.
REV 17:8 Je copøn mi ⁿisupø vi'na ijtupøna'ṉ y yøti ja ita'am. Pero maṉbatøc put jøṉupø tzatøjcomo y jøsi'cam maṉba tococu'yomo. Y cuando minba isyajque't copøn, maṉba ñømaya'yaje vene nascøsta'mbø'is. Ja jyachø'yajupø'is ñøyi je libru'omo ijtupø'om jachupø desde que tzo'tzu'cse'ṉom nasacopac i maṉba quen mumu jamacøtoya, je'is maṉba ñømaya'yaj je copøn vina ijtupøna'ṉ y yøti ja itø pero maṉbatøc iti.
REV 17:9 ”Va'cø mi ngønøctøyøy yøṉø, tiene que va'cø mi nø'it qui'psocuy vøjpø. Copø'nis cu'yapyø cyopac, cu'yapyø cotzøctite, y jetcøs nø pyo'cs je yomo.
REV 17:10 También cuyapyø copac, cu'yapyø aṉgui'mbate. Pero mosapø aṉgui'mba'is 'yaṉgui'mguy yaju'am, y tum nømdi aṉgui'm yøti y tum maṉbatøc mini. Pero cuando minba, usaṉ orati maṉba tzø'y 'yangui'mgu'yomo.
REV 17:11 Je copøn lo que ijtupøna'ṉ y ja it yøti, tucutujta'yajcupø aṉgui'mbate, pero jøsi'cam maṉba tococu'yomo. Cu'yayajcuña'n je aṉgui'mba, pero mismo jejti matyøjque'tu tucutujta'yajcuy.
REV 17:12 ”Y mi ⁿisuse je majcay vaja, jetete majcaṉbøn aṉgui'myajpapøte; ja pyøjcøchoṉyajøpø'støc 'yaṉqui'mguy, pero maṉbapø'støc pyøjcøchoṉyaje tum horatim va'cø 'yaṉgui'myaj copønji'ṉ.
REV 17:13 Yøṉ majcapyø aṉgui'mba'is tyumø'ajyaj qui'psocuy va'cø cyotzoṉyaj copøn va'cø 'yaṉgui'm myøja'ṉomo.
REV 17:14 Je'is maṉba ñøquipyaj Jesucristo nøjatyøjupø Borrego y Borrego'is maṉba tyone, porque jetemete aunque jutipø comi'is Cyovi'najøpø, y je'tis ñø'it aṉgui'mguy aunque jutipø aṉgui'mbacøsi. Y Borregoji'ṉ ityajupø vejayajtøju y cøpiṉyajtøju y chøcyajpa mumuti syunbase Borrego'is.
REV 17:15 Entonces angelesis nøjacye'tøjtzi: ―Je mi ⁿisupø nø' ñøcpo'csøyupø møtzi yomo'is, pønda'mete; aunque jutzpø cumgu'yomdambø, aunque jutzpø gobierno ijtyajumø, y aunque jutzpø ote'om oñajpapø.
REV 17:16 Y je majcapø vaja mi istamupø copøngøsi, aṉgui'mbata'mete, y copønji'ṉ je majcapyø aṉgui'mba'is maṉba qui'sayaj møtzi yomo y maṉba pyatzpø'u tzacyaje jana tucupø, y maṉba vyi'cayaj syis, y maṉba pyoṉbø'yaj juctyøjcomo.
REV 17:17 Porque Diosis cyojtu yøn aṉgui'myajpa'is qui'psocu'yomo va'cø chøcyaj ñe'c Diosis qui'psuse y syunuse. Porque Diosis yac mijnay jic majcay aṉgui'myajpa qui'psocuy va'cø tumø'ajyaj qui'psocuy va'cø cyøtzajcøyaj na'nchaṉbø copøn ñe' 'yaṉgui'mguji'nda'm, va'cø más myøja'ṉ aṉgui'm na'nchaṉbø copøn. Jet maṉba 'yaṉgui'mi hasta que viyuṉajpa chamuse Diosis.
REV 17:18 Je yomo mi ⁿisupø myøja'ṉombø cumguytite. Je cumguy aṉgui'mba covi'najøte, je'is 'yaṉgui'myajpa mumu nascøsta'mbø aṉgui'myajpapø.
REV 18:1 Jøsi'cam ⁿisøjtzi eyapø angeles nø myø'nupø tzajpomo jamase nø syø'ṉocpajcupø nasvindumø, y ijtuna'ṉ myøja'ṉombø angui'mguy.
REV 18:2 Y pømi veju, nømu: ―Yøti jø'ø, yaju'am myøja'ṉombø Babilonia cumguy, porque tocoyu'am. Y demonio manba ityaj jic yajupø cumgu'yomo, y mumu yatzita'mbø espiritu jen sunba maṉ ityajø, y jen maṉba no'sa tzøcyaje mumu paloma møsyaṉ queñajpapø ji'n sunipø ndø isyajto'a.
REV 18:3 Porque como vinu syajyajpase, jetse yøṉ cumgu'is syajyaj yatzitzoco'yajcuy como si fuera cyomøjtzøyajpase, y jetse chøcyajque't je cumguji'ṉ yatzitzoco'yajcuy nascøsta'mbø aṉgui'mba'is como møtzi yomo ñø'ityajpase. Y nascøs ma'ajyajpapø rico'ajyaju, porque vøtina'ṉ ityaju tzi'ṉyajpapø tiyø va'cø mya'ajvitu'yajø jicø cumgu'yomo.
REV 18:4 Entonces ma'nøjtzi eyapø ote vejaṉquec tzajpomo, nømu: ―Øjtzi mi ne'nda'm, pujtamø je cumgu'yomo va'cø jana parejo mi ṉgyojapa'jtamø jetji'ṉ, va'cø jana parejo mi ndyoya'istam jetji'ṉ.
REV 18:5 Hasta Diosis vyi'naṉdøjqui ye'ṉnu'cu'am cyoja, y Diosis chi'u'am cuenta que vøti chøc yatzitzoco'yajcuy.
REV 18:6 Como jujche mi ⁿyac toya'istamu je cumgu'is, jetseti yac toya isque't je cumguy. Castigatzøcyaj menac cyojacøtoya. Como jujche yac toya'isyaj eyata'mbø, jetseti yac toya'isque't menac je cumguy.
REV 18:7 Como jujche o myøjatzøc vyin ñe'cø, como jujche nascøspø ricu'ajcuy o yac tzi'ṉi, jenche'ṉomo yac toya'isque't ñe'cø, y yac vo'a. Porque nømba choco'yomo: “Yø'c po'cs øjtzi como aṉgui'mba'is yomose; øtz ji'nchøṉ yaṉbac; øtz nunca ji'n ma toyapøqui”. Jetse nømba Babilonia cumguy.
REV 18:8 Pero tumnajcøsi maṉba it je cumgu'yom maya'aṉbø toya'iscuy. Maṉba ca'nømi, maṉba vo'nømi, maṉba yu'ajnømi, y juctyøjquis maṉba pyoṉbø' je cumguy, porque ndø Comi Dios maṉbapø'is yac nøco'aṉgøyi, pømi'øyupøte.
REV 18:9 Y nascøsta'mbø aṉqui'mba'is, cuando isyajpa nø qui'mu joco nømøme pyoṉbø' cumguy, maṉba cyøvo'yaj cyøvejyaj cumguy porque jetji'ṉ o chøcyaj yatzitzoco'yajcuy como si fuera va'cø møtzi nø ityaj yomo, y o ityaj vøjø como ricuse.
REV 18:10 Ya'iti ma te'ñaje porque maṉba na'chaje utyi ma toya'isyaj jetji'ṉ. Maṉba nømyaje: ―¡Ay! ¡Lástima mijtzi Babilonia møja'ṉombø mi ṉgyumguyete! Mi 'yaṉgui'mgu'yøyupøte, pero joviseti nu'c hora va'cø mi ṉgyastigatzøctandøjø.
REV 18:11 Y nascøspø mya'ajyajpapø'is maṉba cyøvo'yaj cumguy y triste maṉba tzø'yaje, porque ni i'sam ji'n ma chø'y va'cø jyujyayaj mya'aj.
REV 18:12 Porque mya'ayajpana'ṉ oro y plata, y suñi sø'ṉbapø namcha, y perlas, y finopø lino tucu, y serata'mbø, y yøc tzapasta'mbø, y suñi tzapasta'mbø, y eya cuenta cuy suñi viquicyajpapø, y copøn døtzji'ṉe chøcyajupø, aunque ti chøcyajupø finopø cuji'ṉ, cobreji'ṉ, tø'nguji'ṉ, y suñita'mbø tza'ji'ṉ.
REV 18:13 Mya'ayajpana'ṉ canela, y suñi yac omba'is cu'tcuy, y pomo, y suñi viquicyajpapø perfume, y vino, y aceite, y harina finopø, y trigo; mya'ayajque'tpana'ṉ copøn, borrego, caballo, carro, y tzøsi, y hasta pø'nis cyenguy.
REV 18:14 Maṉba ñøjayaj cumguy: ―Mumu je vøjta'mbø tiyø mi aṉsuñajpana'ṉ, mi yac tzi'ṉyajpapøna'ṉ, ja itø'am. Mumu mi ricu'ajcuy y vøjta'mbø tiyø yajyaju'am, jetseta'mbø tiyø ji'n ma mi nø'it nuncacøtoya.
REV 18:15 Oyupø ricu'ajyaj jicø cumgu'yomo, oyu'is mya'ayaj jetseta'mbø tiyø, maṉba te'ñaj ya'i, manba na'chaje utim maṉ toya'isyaj jetji'ṉ. Maṉba cyøvo'yaj cumguy. Maṉba cyøvejyaje.
REV 18:16 Maṉba nømyaje: ―¡Ay! ¡Lástima jic myøja'ṉombø cumguy! Myesyajpana'ṉ finota'mbø tucu linopø. Ca'møyajpana'ṉ yøc tzapaspø tucuji'n y tzapaspø tucuji'ṉ y oroji'ṉ y sø'ṉsø'ṉnepyapø namcha'ji'ṉ y namchase queñajpapøji'ṉ.
REV 18:17 ¡Pero tumø hora yaj mumu jetsepø ricu'ajcuy! Y mumu barco covi'najø ñøvityaju'is barco y mumu barco'omo nø myaṉyajupø y mumu majrom yosyajpapø barcoji'ṉ va'cø negocio chøcyajø, y mumu nø'cøm vityajpapø ya'i te'ñaju.
REV 18:18 Cuando isyaju nø jyo'cøyu nø pyoṉbø'u, vejyaju, nømyaju: ―¡Nunca ja ndø istam cumguy myøja'ṉom ricupø como yøn cumgusye!
REV 18:19 Y cyotyaj to'na cyopajcomo maya'cupit y vo'yaju y vejyaju; nømyaju: ―¡Ay! ¡Lastima jic myøja'ṉombø cumguy! Jic cumgu'yomo ricu'ajyaj mumu barco comi porque ricupø cumguyete. ¡Pero tumø hora yaju!
REV 18:20 Y mijtzi tzajpom mi ⁿijtamupø'is, casøtyamø porque yaj yøṉ cumguy. Y mitz mi 'yambostolesista'm, y mi ncha'maṉvajcoyajpapø'is, y Diosis mi ñe'nda'm; casøtyamø, porque Diosis yac nøco'aṉgøyu jic cumguy oyu'is mi ⁿyacsutzøctame.
REV 18:21 Entonces pømi'øyupø angelesis cho'ṉdonde'n vacucha'sepø møja tza' y pyatztondøjcøy majromo y nømu: ―Jetsetique't myøja'ṉombø Babilonia cumguy maṉba yajyajtøj pømiji'ṉ y ji'nam ma quej nunca.
REV 18:22 Y mijtzi Babilonia cumguy nunca ji'n maṉ syøṉdzøcnøm más mijtzomda'm tza'yøyu musicaji'ṉ, ni flautaji'ṉ, ni mu'cuji'ṉ. Y ni jujchepø yostayu ji'n ma iti mijtzomda'm; ni ji'n ma vyañømi mijtzomda'm. Jetse ma vøṉneynøm como ja ijnømøse.
REV 18:23 Ni no'a ni ti ji'n ma syø'ṉ mijtzomda'm, ni ji'n maṉ co'tøjcajnømi mijtzomda'm y ji'n ma vejvejneyaj alegre como vejvejneyajpase cuando co'tøjcajyajpa. Porque mijtzomda'mbø ma'avitu'yajpa'is aunque tiyø, más myøja'ṉ ricuta'mbø que ni i nascøsi. Y mitz mi ndzøc brujo'ajcuy va'cø mi aṉgøma'cøyaj mumu nascøstambø pøn.
REV 18:24 Babilonia cumgu'is it cyoja, porque yac jø'tayaj mumu tza'maṉvajcoyajpapø'is ñø'pin y mumu masanda'mbø pø'nis ñø'pin lo que yaj ca'yajtøju nascøsi.
REV 19:1 Y jøsi'cam ma'nøjtzi vøti tzajpomda'mbø ote pømi nø vyejyajupø nømyaju: Ndø vøṉgotzocta'i ndø Comi Dios porque je'is tø yaj cotzocpa. Ndø møja'ṉ vøṉgotzocta'i porque jet más myøja'nomo que ni iyø.
REV 19:2 Je'is myuspa viyuṉsye ti chøc aunque i'is y chøcpa vøjpø aṉgui'mguy. Je'is yaj coja'aju yatzipø cumguy lo que yatzi como myøja'ṉombø møtzi yomose. Porque como møtzi yomose, jetse ñøtocoyaj nascøsta'mbø pøn. Pero Diosis pyarejo tzøjcu, porque je cumgu'is yac jø'tayaj ñe'c Diosis ñu'cscu'is ñø'pinda'm.
REV 19:3 Y vøtipøn vejyajque'tu, nømyaju: ―¡Ndø vøṉgotzøctai Dios! Yøti nø pyoṉbø' Babilonia cumguy y jyoco nø qui'mu mumu jamacøtoya.
REV 19:4 Y je veinticuatro tzambøn, y je macsycuy copøn japcøne'cyaj nascøssye'ṉomo y jetse cyøna'tzøyaj Dios ñøcpo'csøjayu'is aṉgui'mguy po'cscuy. Nømyaju: ―¡Amén! ¡Ndø vøjcotzøcta'i Dios!
REV 19:5 Y onbujnømu aṉgui'mguy po'cscu'yomo, nømu: Mumu mi ⁿyosatyambapø'is y mi ṉgøna'tzøtyambapø'is vøjcotzøctam Dios, aunque cømaṉda'mbø'is, aunque myøja'ṉomda'mbø'is.
REV 19:6 Y mangue'tuti'tzi como vøti pøn nø 'yonuse, y vøti nø'is 'ya'ṉøcøse, y como rayu na'nchaṉ a'ṉøpyase; jetse ma'nøjtzi. Nømyaju: ¡Ndø vøṉgotzøcta'i Dios! Porque nø 'yaṉgui'm ndø Comi Dios muspa'is chøc mumu tiyø.
REV 19:7 Tø casøtya'i, tø ijta alegre, y ndø vøjcotzøcta'i Dios. Porque nu'cu'am hora va' it Borrego Jesucristo'is cyo'tøjcajcuy, va' pyøcøchova'm yomo. Y mumu va'ṉjajmoyajpapø, jetømete Jesucristo'is yomo, y listom ityaju.
REV 19:8 Y chi' licencia Diosis va'cø myes finopø lino tucu popota'mbø suñi cøvajcupø. Y yøṉ finopø lino tucu, señamete que vyøjom putyaju masanda'mbø pøn.
REV 19:9 Y nøja'yøjtzi angelesis: ―Yøcse jayø: “Contento maṉba ityaje vejyajtøjupø va'cø 'ya'myaj Borrego Jesucristo'is cyo'tøjcajcuy cuando sø'ṉajnømba”. Y nøjmacye't øjtzi: ―Yøṉø Diosis viyuṉ tzambapø 'yote.
REV 19:10 Y japcøne'c øjtzi angelesis cyosocø'mø va'cø ṉgøna'tzøyø, pero je'is nøjma'yøjtzi: ―Uy japney ø vi'naṉdøjqui. Porque øtz Diosisti chøn ñu'cscucye't como jujche mijtzi Diosis mi ñu'cscuy y como mi va'ṉjajmoṉguy tøvø'is cyotestigosayajpa'is Jesús Diosisti ñu'cscutya'mgue't; Dios cøna'tzøyø. Porque va'cø ndø cotestigosaj Jesús, mismo qui'psocuy ndø nø'ijtamba como ñø'ityajuse cha'maṉvajcayajpa'is Diosis 'yote.
REV 19:11 Entonces ⁿisøjtzi aṉvajcupø tzap. Jen ⁿisøjtzi popo caballo. Y pyo'csupø'is ñøyi'ajupø chøcpapø'is como chambase y viyuṉdzambapø. Porque chøcpa vøjpø aṉgui'mguy, y vøj cyoquipyajpa pøn.
REV 19:12 Y juctyøc nemase vyitøm quenba y myes vøti corona cyopajcøsi. Ñø'ijtuna'ṉ ñøyi vyingøs jachø'yupø y ni i'is ji'n myusi tiyø ñøyi, na's ñe'c myuspa.
REV 19:13 Y myesuna'ṉ tyucu nuṉupø nø'pi'nomo je popo caballo pyo'cspø'is y ñøyi'aju Diosis 'Yote.
REV 19:14 Y vøtita'mbø tzajpomda'mbø soldado'is nømna'ṉ pya'tyaju, y cøyin popo caballo pyo'csyaju, y myesyajuna'ṉ finopø lino tucu popota'mbø suñi cøvajcupø.
REV 19:15 Y vi'najupø'is 'yaṉna'com pujtu vi'napø espada y cuando ñøquijpa aunque jutpø cumguy, jetji'ṉ maṉba tyon quipcuy. Y como tø'ṉgupyø cuji'ṉ muspa ndø nacsvenvenvøya aunque tiyø, jetse maṉba 'yaṉgui'myaj aunque jutipø cumguy pømi'øyupø y na'nchaṉbø aṉgui'mguji'ṉ. Y como myaṉgo'tzco'tzvøyajpase uva va'cø pyut ñø', jetse na'ṉchan je'is maṉba cyastigatzøcyaj aunque jutipø cumguy. Maṉba cyastigatzøcyaje cuando vøti maṉba qui'syca pømi'øyupø Dios muspa'is chøc aunque tiyø.
REV 19:16 Y tyucucøsi y tyajacøsi it jachø'yupø ñøyi. Yøcse ñøyi: mumu aṉqui'mba'is Cyovi'najøta'm y mumu covi'najø'is Cyovi'najøta'm.
REV 19:17 Entonces ⁿisøjtzi angeles jama'om te'nupø, y pømi vyejayaju paloma sititvityajpapø sava'omo, ñøjayaju: ―Mindamø, tu'mdamø Diosis myøja'ṉombø cyu'taṉbajcu'yomo.
REV 19:18 Mindamø va'cø mi vi'ṉgatyam aṉgui'mba'is syista'm y soldado covi'najø'is syista'm y myøja'ṉombø pø'nis syista'm y caballo'is syista'm y caballo po'cspa pø'nis syista'm, y mumu pønis syista'm; aunque sea libreta'mbø'is ñe'ta'm, aunque tzøsi'aju'is ñe'ta'm, aunque cømaṉbø pø'nis ñe'ta'm aunque myøja'ṉombø pø'nis ñe'ta'm.
REV 19:19 Entonces ⁿisøjtzi na'nchaṉbø copøn y nascøs aṉqui'myajpa syoldadoji'ṉda'm tu'myajupø va'cø ñøquipyaj caballocøs po'csupø y syoldadoji'ṉda'm.
REV 19:20 Y je nanchaṉbø copøn nuctøju, y sutzcuy cha'maṉvacpapø'is, jet nuctøjque't copønji'ṉ; jic sutzcuy cha'maṉvacpapø'is oyu'is chøqui milagro'ajcuy copø'nis vyi'naṉdøjqui, y oyu'is 'yaṉgøma'cøyaj pøn pyøjcøchoṉyaju'is copø'nis myarca, y oyu'is cyøna'tzøyaj copø'nis chøqui. Jic aṉgøma'cø'opyapø nuctøj na'nchaṉbø copønji'ṉ, y mye'chcø'i parejo patztøjcøyajtøju quenbavini meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø.
REV 19:21 Y caballocøs po'csu pø'nis 'yaṉna'com pujtupø espadapit yaj ca'yajtøju na'nchaṉbø copø'nis syoldadota'm y je'is syisji'ṉ vi'ctasyaju mumu paloma.
REV 20:1 Entonces ⁿisøjtzi nø myø'nupø angeles tzajpomo, ñø'ijtupø'is llave va'cø vi'taṉvac jøṉupø tzatøc, y cho'ṉ møjapø cadena cyø'omo.
REV 20:2 Y ñujcu serpiente, je ya'møcpø tzan. Y jiquete diablo ñøjayajpapø Satanás, y myocs mil amecøtoya.
REV 20:3 Entonces pyatztøjcøy jøṉupø tzatøjcomo y cyøpajcøyu tzajcu, y syellatzøjcu 'yaṉgømucsøy va' jana mus pyutø, va' jana aṉgøma'cøyaj aunque jutpø cumgupyønda'm hasta que ta'nba mil ame. Jicsye'c tiene que pucspø'tøji usyaṉ oracøtoya.
REV 20:4 Y isyaj øjtzi aṉgui'myajpapø'is pyo'cscuy; y ityaj po'csyajupø y tzi'yajtøj aṉgui'mguy va'cø cyøme'chaj pøn cyojaji'ṉ. También isayajøjtzi ca'yajupø'is 'yespiritu cyo'cøtøcsyajtøju porque cyotestigosajyaju aṉcø Jesús y chajmayaju aṉcø Diosis 'yote, y ja opø'is cyøna'tzøyaj ni copøn ni copø'nis chøqui; ni copø'nis myarca vinbactza'cøspø ja pyøjcøcho'ṉayajø, ni cyø'cøspø. ⁿIsøjtzi que yøṉ visa'yaju y aṉgui'myaj Cristoji'ṉ mil ame.
REV 20:5 Yøṉømete vi'napø visa'cuy. Pero eyata'mbø ca'yajupø ja vyisa'yajø hasta que cøt mil ame.
REV 20:6 O'ca visayajpa vi'napø visa'cu'yomo, vyø'om putyajpa y masa'nøyajtøjupømete. Ji'na mus cya'vøjøtzøcyaj mena'como, sino que maṉba pyane'ajyaj Diosis y Cristo'is, y maṉba aṉgui'myaj Cristoji'ṉ mil ame.
REV 20:7 Y cuando cøjtu'cam mil ame, entonces maṉba sombø'tøj Satanás.
REV 20:8 Cuando pujtu'cam, maṉba 'yaṉgøma'cøyaj mumu cumgupyøn nasvindumø ityajupø. Maṉba 'yaṉgøma'cøyaj Gog y Magog. Maṉba vyejtu'mbø'yaj quipcucyøtoya. Vøti maṉba tu'mbø'yaje como yu'tzise maṉba queñaje.
REV 20:9 Jetse qui'myaj yøn nascøspø møja cøjø'ṉomo y vyo'cøvitu'yaj Diosis pyøn tu'myajumø y Diosis más syunbapø cumguy. Pero jicsye'c Diosis pyatzmø'nayaj juctyøc tzajpomo y poṉbø'yaju.
REV 20:10 Entonces como yatzi'ajcu'is 'yaṉgøma'cøyaj nascøsta'mbø pøn, je yatzi'ajcuy maṉba pyajtzøtyøji meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø mismo jut ityajumø copøn y chambapø'is sutzcuy. Jen toyapøcyajpa tzu'ji'ṉ, jamaji'ṉ mumu jamacøtoya.
REV 20:11 Y ⁿisøjtzi møjapø aṉgui'mba po'cscuy y popopø, y je'tom po'csupø. Y je'is vyi'naṉdøjqui tzu'ṉyaj nas y tzap, y ni ti ja chø'y ni juti.
REV 20:12 Y ⁿisøjtzi ca'yajupø'am te'ñajupø Diosis vyi'naṉdøjqui. Jendi ityaj mumu, cømøṉda'mbø y møja'ṉda'mbø. Y quete'aṉvacyaj libru, y entonces eyapø libru quete'aṉvacyajque'tu. Maṉbapø queñaje, je'is ñøyi je libru'omo it jachø'yajupø. Y como jujche ijtuse jachø'yupø libru'omda'm ti o chøcyaj pø'nis, jetse cyøme'chaju oyupø ca'yaje, o'ca ti oy chøcyaje.
REV 20:13 Majrom ca'yajupø y jen tzø'yaju, jet tzu'ṉyaju. Mumu ca'yajupø y ca'yajupø'is lyugajromo ityajupø, jet tzu'ṉyaju y cøme'chajtøju tumdum pøn jujche oyse chøqui.
REV 20:14 Y desde jicsye'c na's meyasepø juctyøjcomo ca'nømba y ca'yajupø'is lyugar patztøjcøyajque'tu meyasepø juctyøjcomo. Y jetse menac ca'yajpa.
REV 20:15 Y aunque iyø ja jyachø'yajtøju'is ñøyi libru'omo, jachø'yajtøjumø i maṉba quene, jejta'm maṉba pajtzøyajtøji meyasepø juctyøjcomo.
REV 21:1 Entonces ⁿisøjtzi jomepø tzap y jomepø nas, porque cøjtu'am vi'napø tzap y vi'napø nas, y mar ja ita'am.
REV 21:2 Y øjtzi Juan ⁿisøjtzi masanbø cumguy jomepø Jerusalén Diosis chajpom nø myø'nupø. Y je cumguy tzi'ṉga'møyupø como yomo maṉbasepø co'tøjcaje tzi'ṉga'møpyase jyayacøtoya.
REV 21:3 Y tzajpom ma'nøjtzi pømipø ote nø ñømupø: ―Cøque'nøyø; como ndø tøjcom tø itpase, jetse Dios yøti ijtu pønji'ṉda'm. Maṉba tumø ityaj jetji'ṉ porque maṉba 'yune'ajyaje, y ñe'c Diosis maṉba cyoqueñaje.
REV 21:4 Y maṉba myocpø'jay mumu vyitømnø' Diosis. Y ni i ji'ṉ maṉ cya'e, ji'n ma it maya'cuy, y ni i ji'n maṉ vyo'e, ni ji'n maṉ it ni ti toya; porque ijtusena'ṉ, cøjtupømete.
REV 21:5 Y aṉgui'mguy po'cscu'yom po'csupø nømu: ―Cøque'nøyø, øtz jomeṉgotzøcpa mumu tiyø. Y nøjayøjtzi: ―Jayø; porque nø mi ndzajmayupø tiyø viyuṉbøte y jetse maṉba tuqui.
REV 21:6 Y nøjma'yøjtzi: ―Tujcu'am. Como vi'na letra A y ultimopø letra Z, jetse øtz vi'na ijtu, y øtz último ijtu. Nø yo'ctøtzco'nupø øtz maṉba yac nø' to'ṉe vyombamø nø' tø yaj quenbapø'is; y ji'n ma ṉgobratzøqui.
REV 21:7 I'is tyonba, je'is maṉba pyøjcochoṉ mumu tiyø como erejenchasepø. Je'is maṉba va'ṉjam øjtzi como Diose y øtz ma'ṉbø ṉgø'une'aje.
REV 21:8 Ji'n mavepø tyoya'isyaje Cristocøtoya porque ña'chajpa, y ji'n vya'ṉjamyaje'is Dios, y chøcyajpa'is más de la cuenta yatzi'ajcuy, ji'nam suni va'cø is Diosis, y yaj ca'oyajpapø, y møtzi ñø'ityaju'is eya yomo, y møtzi ñø'ityaju'is pyøndøvø, y yomo møtzi ñø'ityaju'is yomondøvø, y chøcyajpapø'is brujo'ajcuy, y vya'ṉjajmapyapø'is aunque ti tzøctøjupø, y mumu suchajpapø; mumu jet maṉba patztøjcøyajtøji meyasepø juctyøjcomo azufre nø ñemumø. Y jeni menajcom ca'yajpa.
REV 21:9 Entonces cu'yay angelesomo tzu'ṉ tumø y cømi'nøjtzi. Jicø cu'yapyø angelesis ñø'ityajuna'ṉ cu'yay taza jojøyajupø ultimopø cu'yapyø møja'ṉ toya'iscupit. Y angelesis nøja'yøjtzi: ―¡Yøc minø! Maṉba mi isindzi Borrego Jesucristo'is yomo merotøc nø cyo'tøjcajyaju.
REV 21:10 Y jicsye'c Espiritu'is ñøma'ṉøjtzi ye'ṉupø møjapø cotzojcøsi. Y jen ⁿisøjtzi myøja'ṉombø y masanbø cumguy Jerusalén Diosis chajpom tzu'ṉu y nømna'n myø'nu.
REV 21:11 Y Diosis yac sø'ṉu; como caro coyojapø namcha'se, jetsena'ṉ nø syø'ṉ je cumguy, como caro coyojapø tzapas namcha'se, ndø quengøtpase suñi como vidriose.
REV 21:12 Ijtuna'ṉ pe'tzipø no'tze y ye'ṉupø vyocøvitu'u'is cumguy, y doce it 'yaṉdyuṉ y aṉdyuṉmaye it angeles, y andyuṉmaye it tumdumø Israel'is 'yune'is ñøyita'm jachø'yajupø.
REV 21:13 Tu'cay aṉdyuṉ quenba jama qui'mgucyøsi, y tuyay quenbana'ṉ aṉdyuṉ nortecøsi, y tu'cay quenbana'ṉ anduṉ minbamø jamsava, y tu'cay quenque'tpana'ṉ aṉdyuṉ jama tø'pcucyøsi.
REV 21:14 Y docepø tza'cøs te'ṉchu'ṉupø. Y como ijtyajuna'ṉ doce Borrego Jesucristo'is 'yapostoles, jetse tumdumbø tza'cøs it jachø'yupø tumdum apostolesis ñøyi.
REV 21:15 Y øtzji'n nø vyejvejneyupø angelesis ñø'ijtuna'ṉ tum oropø metro va'cø myuc cumguy, y va'cø myujquisay aṉdyuṉ y ño'tze.
REV 21:16 Y cumguy macsy aṉguinbøte, y parejo pe'tzi. Y angelesis myujquis cumguy quinientos legua, jetse pyøji'ajcuy y jetse pye'tzi'ajcuy y jetse ye'ṉgue'tu.
REV 21:17 Jicsye'c myujquis no'tze setenta y cuatro metro je'ṉe'ajcuy. Jujche myucyajpase pø'nis, jetseti myujque't angelesis.
REV 21:18 Cumgu'is ño'tze, suñi sø'ṉbapø tzapas namchaji'ṉ tujcu. Pero mero cumguy vøjpø oroji'n tujcu, como suñi popo espejose vidriose.
REV 21:19 Ijtuna'ṉ suñita'mbø namcha no'jtzuṉdøjupø tza'cøsi va'cø suñi quena no'tze vyo'cøvitu'u'is cumguy. Vinbø tza' no'jtzu'ṉdøjupøcøsi, jaspetza'ete. Y metza'ombø zafiro, tu'ca'yombø ágata, macsycu'yombø esmeralda,
REV 21:20 mosa'yombø ónice, tujta'yombø cornalina; cu'ya'yombø crisólito; tucutujta'yombø berilo, macstujta'yombø topacio, majca'yombø crisopraso, oncepø jacinto, docepø amatista.
REV 21:21 Y doce aṉdyuṉ, doce perlaspøte, y tumdumbø aṉdyuṉ tumdumbø perlasete. Y cumgu'is cyalle puro orote, como suñi popopø espejose.
REV 21:22 Pero jiṉ ja ⁿisø masandøc, porque ndø Comi Dios muspapø'is chøc aunque tiyø, y Borrego, jejta'mamete masandøc.
REV 21:23 Y je cumgu'yomo ji'ndyet pyena va'cø syø'ṉ jama ni poya, porque ñøc sø'ṉøpya cumguy Diosis y Borrego'is.
REV 21:24 Aunque jutpø cumgu'yom cotzocyajupø maṉba vityaj Jerusalén gumgu'is syø'ṉgø'omo y mumu nascøsta'mbø aṉgui'myajpa'is maṉba ñømiñaj tiji'ṉ va'cø cyøcasøyajø y cyøna'tzøyajø.
REV 21:25 'Yaṉdyuṉ ji'n ma 'yaṉga'myaje jama'omo y jiṉ ji'n ma it pi'tzø'ajcuy.
REV 21:26 Y aunque jutpø cumgu'is maṉba myøja'ṉ vøcotzøcyaje, y manba ñømaṉyaj cyøna'tzø'yocuy jiṉø.
REV 21:27 Ni jujche ji'n ma tøjcøy ni tiyø yu'cøyupø; ni chøcyajpapø'is møsyaṉda'mbø tiyø, jetseti ji'n tøjcøyi; ni suchajpapø ji'n tøjcøyi. Solamente jachø'yupø'is ñøyi Borrego'is libru'omo que manba queñaje, jet maṉba tøjcøyaje.
REV 22:1 Entonces isindzi'ø øjtzi angelesis suñi popo møja nø', suñi quenba como espejose, y je nø'is tø yaj quenba mumu jamacøtoya. Y nømna'ṉ vyomu Diosis y Borrego'is 'yaṉgui'mguy po'cscucyø'mø.
REV 22:2 Y cumgu'is cyalle cujcomo nømna'ṉ cyøt je møja nø'. Y syayamaye ijtuna'ṉ cuy tø yaj quenbapø'is, y tumdum poya tø'majpa tumdumø, y jetse tum ame'omo doce it tyøm. Y yøṉ cu'is 'yay yospa remediocøtoya va'cø cho'yøyaj aunque jutpø cumgupyøn.
REV 22:3 Como chamuse ya'møc Diosis que ji'n ma ijnøm vøjø, jiṉø yaju'am jetsepø ji'n vøjpø itcuy, puro vøjpø itcuy ijtu. Y Diosis y Borrego'is maṉba ñøc po'csøyaje aṉgui'mguy po'cscuy, y yosayajpapø'is maṉba cyøna'tzøyaje.
REV 22:4 Y maṉba na vi'nøjque'nøyajtøji Diosji'ṉ, y vyinbactza'cøsi maṉba it Diosis ñøyi jachø'yupø.
REV 22:5 Y jiṉ ji'n ma pi'tzø'ajnømi, y ji'ndyet pyena va'cø syø'ṉ no'a, ni ji'ndyet pyena va'cø syø'ṉ jama, porque ndø Comi Diosis ñe'c ñøc sø'ṉøyajpa, y møja'ṉ maṉba yaṉguimyaje mumu jamacøtoya.
REV 22:6 Y nøjacye'tu øjtzi angelesis: ―Nø mi ndzamuse, viyuṉbø tiyete; jetse tiene que va'cø tyucø. Ndø Comi Dios 'yaṉqui'mbapø'is tza'maṉvajcoyajpapø'is 'yespiritu, je'is cyø'vej 'yangeles va'cø isindzi'yaj yosayajpapø'is pronto maṉbase tyuqui.
REV 22:7 ―Øjchøṉ Jesús, tzøcta cuenda que pronto ma'ṉbø mini. ¡Contento manba iti cyo'aṉjajmbapø'is tza'maṉvajcocuy jachø'yupø yøṉ libru'omo!
REV 22:8 Øjchøṉ Juan, øtz ⁿisøjtzi y ma'nøjtzi yøcsepø tiyø. Y después que ma'nu'ca'mtzi y ⁿisu'ca'mtzi, ṉgujneja'yøjtzi angeles isindzi'upø'stzi yøcseta'mbø tiyø; va'cø ṉgøna'tzøy angeles.
REV 22:9 Pero je'is nøja'yøjtzi: ―U mi ndø cujnejay ndøvø. Øtz ⁿyosacye'tpati Dios como mi ⁿyosapyase, y como yosayajpase mi va'ṉjajmoṉguy tøvø'is tza'maṉvajcoyajpapø'is; y como yosayajpase Dios cyo'aṉjamyajpapø'is chambase yøṉ libro'is. Dios cøna'tzøyø y cujneyjayø.
REV 22:10 Y nøjacye'tøjtzi: ―U 'yaṉgøvø'ni yøṉ ote cha'maṉvacpase yøṉ libro'is; porque pronto maṉba tuc jya'yøyuse.
REV 22:11 Yatzipø, yac tzøca'm yatzitzoco'yajcuy; yatzitzocopyø, yac tzø'y jetse. Vøjpø pøn, yac seguitzøc vøjpø tiyø; masanbø pøn, yac seguitzøc myasa'najcuy.
REV 22:12 ―Tzøjcay cuenda que ma'ṉbø min pronto øjtzi, øtz minba ṉgoyoje aunque iyø jujche oyse it nascøsi.
REV 22:13 Como vinbø letra A y ultimopø letra Z, jetse øtz vi'na ijtu y øtz último ijtu. Øtz nøṉgøtzo'tzu øjtzi aunque tiyø y øtz ⁿyajpa aunque tiyø.
REV 22:14 Contento ityaj cøtze'yajupø Borrego'is ñø'pi'nis, porque jejta'm maṉba tzi'yajtøj licencia va'cø cyu'tay tø tzi'papø'is quenguy cu'is tyøm; y maṉba chi'yajtøj licencia va'cø tøjcøyaj cumguy aṉdyu'ṉomo va'cø pyaschøcyaj cumgu'yomo.
REV 22:15 Pero ji'n ma tøjcøyaj jeni ji'n vya'ṉjajmoyajepø; ni ji'n ma tøjcøyaj yosyajpapø yatzipø espirituji'ṉ; ni ñø'ityaju'is møtzi yomo, ni yaj ca'oyajpapø, ni cyøna'tzøyajpapø'is comi chøqui, ni syunba'is aṉgøma'cø'ocuy va'cø ñøyosa; ni jutipø jetseta'mbø ji'n ma tøjcøyaj je cumgu'yomo.
REV 22:16 ―Øjchøṉ Jesús, øtz ṉgø'vejø ø angeles va'cø mi ncha'maṉvajcatyam yøcsepø tiyø tu'myajpamø va'ṉjajmocuy tøvø. Øtz tzu'ṉ Davidcøsi y øjchøṉ Davijdis 'yune. Øjchøṉ sø'ṉbapø møjapø namdzu matza.
REV 22:17 Y Espiritu Santo'is y Borrego'is yomo'is nø ñøjayaj tumdum pøn: ―Minø. O'ca mi manba nøm tø vejatyøju; nøjay mi ndøvø: ―Ma'i. Y o'ca mi ⁿyo'ctøtzpa, cømin Jesús. O'ca aunque i'is syunba, muspa tyo'ṉ nø' tø tzi'pa'is quenguy; y ji'n ma cyobratzøqui ni tum cinco.
REV 22:18 Porque cyøma'nøjapa'is lo que cha'maṉvacpase yøṉ libro'is, entonces ndzajmapyøjtzi: O'ca aunque i'is más nøc cha'maṉøpya lo que ja it jachø'yupø libro'omo, entonces Diosis más maṉba yac toya'isi como ijtuse libro'omo.
REV 22:19 Y o'ca aunque i'is 'yaṉjecpa yøṉ libro'is cha'maṉvacpase, jetsepø pøn Diosis ji'n ma yaj cu'ti quengucyøtoya yospapø cu'is tyøm. Ni ji'n maṉ yac tøjcøy masanbø cumgu'yomo como jachø'yuse yøṉ libro'omo.
REV 22:20 ―Øjchøṉ Jesús: øtz ṉgotestigosajpøjtzi yøcseta'mbø tiyø. Øtz nøndzamu que pronto ma'ṉbø mini. ―Øjchøṉ Juan øtz 'yaṉdzoṉbøjtzi: Amén. Jetse tzøcø. Minø ø Ṉgomi Jesús.
REV 22:21 Y mumu mijtzi ø va'ṉjamocuy tyøvø, o'nømbyøjtzi ndø Comi Jesucristo va'cø mi ṉgyotzoṉ ñe vyø'ajcupit. Amén.
