﻿San Lucas.
11.
Entonces jicsye'øc Jesusis nømna'ṉ 'yo'nøy Dios tum lugajromo, y cuando 'yo'nø'aṉjeju, tum ñøtuṉdøvø'is ñøjmayu: ―Øjtzø mi Ṉgomi, tø aṉmatyam va' o'nøtyam Dios, jujche Jua'nis 'yaṉmayuse ñe' ñøtuṉdøvø va'cø 'yo'nøyaj Dios. 
Entonces Jesusis ñøjmayaju: ―Cuando mi o'nøndyamba Dios, nømø: Øjtzø mi Janda tzajpom mi ⁿijtupø'is, Yaj cønatzøjatyøj mi nøyi. Minø y mi aṉgui'moya. Yac tzøctøj mi sunbase nascøsi, como tzøctøjpase tzajpomo. 
Tø tzi'tam ndøvø ø jamaṉgøtcuy tumdum jama. 
Y tø yaj cotocojatyam ø ṉgojata'm, porque øtz yaj cøtocojatyaṉque'tpati'tzi ti tzøjcatya'mbøjtzi aunque i'is. Uy tø yaj quectam cojapa'tcu'yomo cuando tzøjquistandøjpøjtzi, pero tø cotzoṉdamø va'cø jana ndzøctam lo que ji'n vyøjpø. 
Y Jesusis ñøjayajque'tuti: ―Supongamos it mi amigo, y mi ñu'cpa je'is tyøcmø cuc tzu'omo y nøjambya mijtzi: “Amigo, tø cactzi' ndøvø tu'cay pan. 
Porque nu'c ø ndøcmø tum amigo nø cyøjtupø, y ja it ni tiyø va' ø ndzi'ø”. 
Y tøjcom ijtupø'is 'yaṉdzoṉba y nømba: “Uy tø jorvatzøqui, porque aṉdyuṉ aṉgoju'am, y ø une'nda'm øṉyaju'am øtzji'ṉ. Ji'n ø mus te'ñchu'ṉ va' mi ndzi'ø”. 
Jicsye'c Jesús nømu: ―Pero mi nøjambyøjtzi; aunque por ser amigo ancø ji'ṉ te'nchu'ṉi va'cø mi nchi'ø; pero por tanto mi ⁿjorvatzocpa ancø, por eso maṉba ṉgyøte'nchuṉ tøjcom ijtupø pø'nis va'cø mi nchi' mumu lo que ti nø mi sunu. 
Por eso mi nøjandyaṉque'tpøjtzi: Va'ctamø; y mi nchi'tandøjpa. Me'tztamø, y mi mba'jtambati. Cocstamø; y mi 'yaṉdzoṉdandøjpa. 
Porque mumu vya'cpapø'is pyøjcøchoṉba ti nø vya'cu; y mye'tzpapø'is pya'tpa ti nø mye'tzu y cyocspapø'is andyuṉ, aṉdzoṉyajtøjpa. 
Seguro que ja it ni jutipø pøn mijtzomda'm chi'papø'is 'yune tza' o'ca vya'cpa pan. Ni i ja it chi'papø'is 'yune tzan o'ca vya'cpa coque. 
Y ni i ja it chi'papø'is 'yune cacve o'ca vya'cpa poca. 
Aunque mitzta'm mi yaṉdzita'mbøte, pero mi ndzi'tamba mi ⁿune vøjpø tiyø. Entonces más seguro tzajpombø ndø Janda'is maṉba mi ñchi'tam Masanbø Espiritu Santo o'ca mi ⁿva'ctamba ñe'jcøsi. 
Jesusis nømna'ṉ myacput yatzi'ajcuy yac uma'ajpa'is pøn. Cuando put yatzi'ajcuy, umapø pøn onu, y ñømaya'yaj pø'nis. 
Pero veneta'mbø nømyaju: ―Covi'najøpø yatzi'ajcuy ñøyipø'is Beelzebú, je'is cyotzoṉba Jesús va'cø myacput yatzi'ajcuy tøvø. 
Eyata'mbø'is sununa'ṉ yaj quecyaj Jesús 'yotecøsi, y por eso ñøjmayaju va'cø yaj quej cotza'mocuy tzajpombø. 
Pero Jesusis myusu jujche nø qui'psyaju y ñøjmayaju: ―O'ca aṉgui'mbapø'is pyøn quipyajpa ñe'comda'm, tocopya 'yaṉgui'mguy, y o'ca familia quiptocoyajpa ñe'comda'm, yajpa fyamilia'ajcuy. 
Jetseti o'ca Satanasis ñøquijpa vyin, maṉba yaj 'yaṉgui'mguy. Jetse mi nøjandya'mbøjtzi porque mitz ñømdamba que Beelzebu'is ñøyicøsi nø'mø nømbut yatzi'ajcuy. 
Pero o'ca øtz macputyajpa yatzi'ajcutya'm Beelzebuji'ṉ, ¿será que jetji'ṉ mi ndøvø'is myacputyajque'tpa? Por eso ji'n mus mi ndø queyaṉ ṉgøtza'møyø, porque mismo mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa. 
Pero o'ca Diosis cyø'ji'ṉ nømbutyajpa øtz yatzi'ajcuy, entonces viyuṉsye Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy. 
”Cuando pømi'øyupø y tø'ṉgu'yøyupø pø'nis cuidatzøcpa tyøc, vøj ñø'itpa ti ñø'ijtu. 
Pero cuando minba más pømi'øyupø pøn que ji'n ñe'cø, minbapø'is cyønu'capya vø'tøc y yac tzu'ṉapya mumu tø'ṉguy maṉbapøpi'jna'ṉ cyoquip vyin, y vye'nbø'japya ti pya'tay tyøjcomo. 
”Aunque jujchepø pøn o'ca ji'ndyet øtzji'ṉbø, qui'sapyøjtzi. Y ji'n yosepø øtzji'ṉ va'cø yac tu'myaj pøn øtzcø'mø, je'is yø'qui jeni yac potyocoyajpa. 
”Cuando yatzi'ajcuy putpa pø'nomo, vitpa tøtzø nasomo, mye'tzpa jut ma sapøqui, y o'ca ji'n pya'te, nømba: “Maṉba vitu' mismo pø'nomo ju'tø pujtumø como si fuera ø ndøjcomo”. 
Cuando nu'cpa, pya'tpa tøc cøpejtupø y vøjøtzøjcupø. 
Jicsye'jcam yatzi'ajcuy maṉba y mye'tzpa eyapø cu'yay yatzi'ajcuy más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø y ityajpa mismo je pø'nomdique't; y jetse je pøn más peor tucpa que ji'n vi'nase. 
Cuando Jesusis nømna'ṉ cham yøcseta'mbø tiyø, vej tum yomo vøti pø'nomo, nømu: ―¡Contento mi ⁿyac pø'najupø'is y mi ñchi'upø'is tzu'tzi! 
Pero Jesusis ñøjmayu: ―¡Viyuṉete, pero más contento myañajpapø'is Diosis 'yote y cyøjamyajpapø'is ti nø chamu! 
Y tu'mgomø'ñaj vøti pøn, y Jesusis ñømdzo'tzayaju: ―Yøti ityajupø pøn yatzico'nita'm; vya'cyajpa seña va'cø isyajø. Pero ji'n ma yac isyajtøji ni jutipø seña, sino lo que jujche tza'maṉvajcopyapø Jonás tujcuse, jet señamete. 
Como jujche Jonás oyuse tyuqui, jet señamete Nínive cumguy pøngøtoyata'm. Jetsetique't øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, otz ma'ṉbø sena'aje yøti ityajupø pøngøtoya. 
Jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojapit, jic aṉgui'mbapø yomo minupø sujromo va'cø tyu'n ya'møcpø aṉgui'mba Salomón, je yomo maṉba te'ñaj yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui, y je yomo'is maṉba yaj queje que más ityaj cyoja yøti ityajupø pø'nis ñe' que menos je'is ñe'. Porque je yomo más ya'ipø nasom tzu'ṉu y minu va'cø cyøma'nøjay Salomo'nis qui'psocuy; y yø'c it øjtzi más qui'psocu'yøyupø que menos Salomón, y ji'n ø cøma'nøyajøjtzi. 
Y jetsetique't jic cøme'tzocuy jama'omo, Nínive cumgu'yomda'mbø pøn maṉba te'ñaj yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui. Y Nínive cumgu'yomda'mbø'is maṉba yaj quejyaje que más ityaj yøti ityajupø pø'nis cyoja que menos je Nínive cumgu'yomda'mbø'is ñe'. Porque Nínive cumgupyø'nis qui'psvitu'yaju cuando Jonasis cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote, y yø'c it øjtzi más myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø chøṉø que ji'n Jonás; y yøti ityajupø pø'nis ji'nø cøma'nøyajøjtzi. 
”Nø'a va'cø ndø ja'mbøyi, ji'n ndø cøvø'ni, ni jin ndø cømucsøy tzicapit; sino ndø cotpa candedero'omo va'cø syø'ṉø, va'cø isyaj sø'ngø tøjcøyajpapø'is. 
Ndø vindøm por cuenta ndø coṉña'is ño'a. Cuando mi vindøm sø'ṉba vøjø, muspa mi vindø, pero cuando ji'n syø'ṉ mi vindøm, también mi ṉgoṉña pi'tzø'om ijtu. 
Tzøjcay cuenda mi ⁿvin mi ndzocoy va'c mi nø'it vøjpø qui'psocuy jujchem sø'ṉgø'om tø ijtuse, que va' jyana mi it pi'tzø'ajcu'yomse. 
Y jetsemete o'ca mumu mi ṉgoṉña sø'ṉgø'omo ijtu, ji'n it pi'tzø'ajcu'yomo, mumu sø'ṉba jujche tum no'ase suñi mi syø'ṉapya. 
Cuando Jesús o'naṉjeju, tum fariseo pø'nis ñøjay Jesús va' cyu't jetji'ṉ. Y Jesús tøjcøy tyøjcomo y po'cs myesyacø'mø. 
Y fariseo'is ñømaya'yaju va' is que Jesús ja cyø'che' va'ṉjamocuycøtoya antes que va'cø ma cyu'tø. 
Entonces ndø Comi'is ñøjayu: ―Mitzta'm fariseo'is mitz mi ngøtze'tamba mi mbaso y mi mblato vingøsi, pero jojmo mi ndzoco'yomo tas nu'mguy, tas yatzitzoco'yajcuy. 
¡Mi ⁿjyovinda'mbøte! Tzøctam cuenda que chøjcupø'is vingøspø, mismo je'is chøc jojmopø. 
Pero sajtzi'tam pobre vene mi nø'ijtu'cse'ṉomo, y jetse mumu tiyø maṉba it cøvajcupø mitzcøtoya. 
”Pero lástima mijtzi fariseo'ista'm; maṉba mi ndyoya'istame. Porque o'ca mi nø'ijtam majcay mi'tzi yerba buena, tum mi'tzi mi ndzi'tamba pane por cuenda como si fuera Dios nø mi ndzi'upø. Jetseti mi ndzi'tamba vene mi nø'ijtupø ruta y mumu ta'nø. Aunque mi ndzøctamba jetse, ji'n mi ndzøctam cuenda lo que mi ndzøcpa o'ca vøjø, ji'n vyøjø; y ji'n mi sundam Dios. Vøjø va'cø mi ndzi'tam pane vene vene mi nø'ijtupø, pero va'cø jana jajmbø' eyata'mbø tiyø va'cø mi ndzøctamø. 
”¡Lástima mijta'm fariseo'ista'm; maṉba mi istam toya! Porque sundamba mijtzi va'cø mi mbyo'cstam covi'najø po'cscu'yomo conocscuy tøjcomo, y va'cø mi ñchi'tandøj dyus plaza'omo. 
”¡Lástima mijta'm mi 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mgupit, y fariseo'is, mi aṉgøma'cøtyambapø'is; maṉba mi istam toya! Porque como tum nijpoñømbamø ji'n quejepø, y jen vijnømba vingøsi, y ji'n myusyaje o'ca ñijpoñøm jojmo; jetseti mijta'm ji'n quejtaṉgue'te o'ca yandzita'm mi ndzoco'yomda'm. 
Entonces 'yaṉdzoṉ tum aṉma'yopapø'is aṉgui'mgupit ñøjmay Jesús: ―Maestro, cuando mi ñømba jetse, mi ndø qui'satyaṉque'tpa øjtzi. 
Y Jesusis ñøjmayu: ―¡Lástima mijta'm 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mgupit; maṉba mi istaṉgue't toya! Jujche pø'nis o'ca cyotyajpa pyøndøvøcøsi tzømi ji'n tø jø'nipø y ñe' ji'n sunipø cyøpi'cøyajø, jetse mitz ngojtamba vøti aṉgui'mguy eyapøcøsi, pero ni mitz ji'n mi ⁿyaj copujtam lo que jujche mi aṉgui'mdambase. 
”¡Lástima mijta'm; manba mi istam toya! Mi ṉgøyostamba oyumø nipyajtøji tza'maṉvajcoyajpapø pøn, oyupø yaj ca'yaj mi janda tzu'ṉgu'ista'm. 
Viyuṉsye jetse mi yaj quejtamba que mi vø'møndyamba ti chøcyaju mi janda tzuṉgu'is, porque je'is yaj ca'yaju tza'maṉvajcoyajpapø, y mitz mi ṉgøyostamba oyumø nipyajtøji. 
”Ne'camete nøm Dios qui'psocupit: “Ngø'vejyajpøjtzi tza'maṉvajcopyapø y apostoles. Vene maṉba yaj ca'yaje y vene maṉba yacsutzøcyaje”. 
Por eso yøti ityajupø pøn maṉba toya'isyaje yaj ca'yaju aṉcø mumu tza'maṉvajcoyajpapø yaj ca'yajtøjupø desde que tzo'tz nasacopac. 
Vi'na yaj ca'tøj Abel, y último yaj ca'tøj Zacarías masandøc aṉdyuṉgø'mø tome altarcø'mø, y vøti eyata'mbø yaj ca'yajtøju. Jetcøtoya Diosis maṉba yaj coja'ajyaj yøti ityajupø pøn porque jø'tu desde ya'møcsye'ṉomo je'is ñø'pin. 
”¡Lástima mijta'm mi 'yaṉma'yoñdyambapø'is aṉgui'mguji'ṉ! Maṉba mi istam toya. Porque muspana'ṉ mi aṉmandyam vøjpø aṉma'yocuy, pero ni mi ne'c ji'n mi aṉmandyame, ni ji'n mi yac aṉmandyam sunbapø aṉmayajø. 
Cuando tzu'ṉ Jesús jicø tøjcomo, 'yaṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mguji'ṉ y fariseo'sta'm pømina'ṉ ñø'onguiptzo'chaj Jesús, y nømna'ṉ 'yocva'cyaju va' cham mumu tiyø. 
Velta mye'chajpana'ṉ a ver jujche muspa yac ondocoyajø 'yoteji'ṉ va'cø mus cyøtza'møyajø. 
