﻿San Marcos.
11.
Nu'cyaj tome Jerusalén gumgu'yomo, ityajumø Betfagé y Betania cumguy, tome Olivo lomacø'mø. Jeni cyø'vejyaj Jesusis metzcuy ñøtuṉdøvø va'cø chøcyaj nu'csocuy. 
Ñøjayaju: ―Maṉdam che'pø cumgu'yomo tome'cam ijtumø. Cuando mi ñu'ctamba jeni, maṉba mi mba'jtam tum burro jø'mdøjupø nunca ji'n pyo'cstøjipø. Pu'pø'tamø y nømindamø yø'qui. 
Y o'ca aunque i'is mi 'yaṉgøva'ctamba ticøtoya nø mi nømaṉdam burro, nøjayø: “Porque sunba ndø Comi'is, maṉba ñu'csi. Prontoti minba yac tzac vitu'tøjque'te”. 
Maṉyaju y pya'tyaj burro jø'mdøjupø tome tum aṉdyuṉgø'mø calle'omo y pyu'pø'yaju. 
Y jiṉdambø pø'nis ñøjayaju: ―¿Ti mi ndzøctamba? ¿Ti'cøtoya nø mi mbucstamu burro? 
Y 'yaṉdzoṉyaju jujche Jesusis ñøjayajuse, y jiṉ ityajupø'is chacyaju va'cø ñømaṉyaj burro. 
Y ñømiñaju Jesuscø'mø, y tyo'cøyaj tyucu burrocøsi y Jesusis pyo'csu. 
Y sone pø'nis tyo'cyaj tyucu tu'ṉomo cyøtpamø Jesús, y eyapø pø'nis quitpøcyaj cu'yu' aṉmaṉ cyotyaj tu'ṉomo. 
Nø vyi'najyajupø y nø minajupø jyøsaṉgø'mø vejtzo'chaju: ―¡Yøscøtoya Dios! Vøjø va'cø ndø vøpøpøngotzøctamø nø minupø Diosis ñøyicøsi. 
Vøjø va'cø ndø vøcotzøctam jic maṉbapø mini va'cø 'yaṉgui'mø jujche oyuse 'yaṉgui'm ndø peca jatata'm David. Vøco'nipøte møjipø Dios. 
Así que Jesús tøjcøy Jerusalén gumgu'yomo y tøjcøyque't masandøjcomo. Jen quenvijtu y 'ya'mu mumu tiyø. Y como tza'imna'ṉ, tzu'ṉu; maṉ Betania cumgu'yomo macvøstøjcay ñøtuṉdøvøji'ṉ. 
Jyo'pit cuando tzu'ṉyaj Betania cumgu'yomo, Jesús nømna'ṉ 'yosu. 
Is ya'i higo cuy a'yøyu. Maṉu cyen me'tzay tyøm, pero ni ti ja itø, saṉ 'yaytite porque ji'ndyet higo'is 'yaṉsø'ṉomo va'cø tyø'majø. 
Entonces jicsye'c Jesusis ñøjay higo cuy: ―Uyam ni i'is mi ngyu'tay mi ndøm nunca, porque ji'n ma mi ndyø'maje. Y ñøtuṉdøvø'is myañaju. 
Jicse'c nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo. Jesús maṉ masandøjcomo myacputputvøyaju ma'ayajpapø y ju'yoyajpapø masandøjcomo. Chi'potvitu'yaj myejsyata'm ñø ityajupø cyacpøyajpapø'is tyumin, y pyatzvitu'jayaj po'cscutya'm ñø'ityajupø mya'ajyajpapø'is paloma. 
Y ya'inducyaju va'cø jana ñøcøtyaj ni tiyø masandøjcomo. 
Y 'yaṉmayaju: ―Viyuṉbø tiyø lo que jachø'yupøse masanbø ote'omo que it jachø'yupø: “Ø ndøc maṉba nøjayaje tøc juti 'yo'nøyajpamø Dios aunque jujta'mbø pø'nis”. Pero mijtzi nøc'ijtøtyamu masandøc como si fuera aṉgøvø'ñajpamø nu'myajpapø. 
Entonces pane covi'najø'is y aṉgui'mguyji'ṉ 'yaṉma'yoyajpapø'is myañaj tzame jujche oyuse chøqui Jesusis y chøcme'tzjo'yaju velta jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús. Pero ña'chaju vøti pøn, porque mumu pø'nis jovise a'myaju Jesús nø 'yaṉma'yoyuse, y syuñaj Jesús. 
Pero cuando tza'i'ajnømu, Jesús tzu'ṉu cumgu'yomo. 
Jyo'pit namdzu cøtyaju y isyaju higo cuy que tøjtzumna'ṉ hasta vyatzi'omsye'ṉomo. 
Entonces Pedro'is jyajmu chøjcu ñøjay Jesús: ―Maestro, a'mø higo cuy mitz mi ndzamdzi'u ca'u'am. 
Jesusis ñøjayaju: ―Va'ṉjamdam Dios. 
Viyuṉse mi nøjmandyamba: o'ca aunque i'is ñøjapya yøṉ cotzøc: “Tzu'ṉ jeni y tøjcøy majromo”, jetse ma tyuqui o'ca ji'n ni ti qui'psi choco'yomo. Tiene que va'cø vya'ṉjam de veras lo que chamuse maṉba tyuqui. 
Por eso mi nøjandyamba øjtzi; cuando mi o'nøndyamba Dios, o'ca mi va'ṉjamdamba que mi mbøjcøchoṉdamu'am lo que mi ⁿva'ctamupø, entonces Diosis maṉba mi ñchi'tame. 
Y cuando mi ndye'ndamba y mi o'nøndyamba Dios, yaj cøtocoyajø mi ndøvø'is aunque ti mi ñchøjcatyamu, va'cø jetsetique't yaj cøtocojay mi ṉgojata'm tzajpomo ijtupø mi Janda'is. 
Pero o'ca ji'n mi yaj cøtocojay mi ndøvø'is cyoja, entonces ji'n ma yaj cøtocojay mi ṉgojata'm tzajpomo ijtupø mi Janda'is. 
Entonces nu'cvøjøtzøcyajque't Jerusalén gumgu'yomo. Y cuando Jesús nømna'ṉ vyit masandøjcomo, cyømiñaju pane covi'najø'sta'm y aṉgui'mguyji'ṉ aṉma'yoyajpapø'is y tzambø'nista'm. 
'Yaṉgøva'cyaj Jesús ñøjayaju: ―¿Jujchepø aṉgui'mguyji'ṉ mi ndzøcpa lo que mi ndzøcpase, y i'is mi nchi'u aṉgui'mguy va'cø mi ndzøc jetse? 
Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju; ñøjayaju: ―Øtz ma'ṉbø mi ⁿocva'ctaṉque'te a ver ti mi ndzamdamba. O'ca mi ndø aṉdzoṉdamba, entonces øtz ma'ṉba mi ndzajmatyame i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcsepø tiyø. 
¿A ver i'is chi' Juan aṉgui'mguy va'cø nø'yø'yoya? Tø tzajmatyam ndøvø o'ca Diosis chi'u o pø'nis. 
Jicse'c nay ñø'aṉgøva'ctzo'chajtøju ñe'comda'm, nømyaju: ―O'ca tø nømdamba que Diosis chi' Juan aṉgui'mguy, je'is maṉba tø nøjatyame: “Entonces, ¿ti'ajcuy ja mi vya'ṉjamdam Juan?” 
En cambio ji'n mus ndø aṉdzoṉdamø que pø'nisti chi'aṉgui'mguy. Porque ña'chajque't sone pønda'm, porque myusyaju que sone pø'nis vya'ṉjamyaju que Juanete viyuṉse tza'maṉvajcopapø Diosis cyø'vejupø. 
Por eso ñøjayaju covi'najø'is Jesús: ―Ji'n ø mustame i'is chi' Juan aṉgui'mguy. Y Jesusis ñøjayaju: ―Pues øjtzi jetsetique't ji'nø mi ndzajmatyam i'is tzi'ø aṉgui'mguy va'cø ndzøc yøcsepø tiyø. 
