MAT 1:1 Abraham ñayorʉ ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janami ñayijʉ Jesús. Jesús ñicʉsabatia wame mʉare gotigʉ ya yʉ. Ado bajiro wame cʉtiyoyijarã ĩna:
MAT 1:2 Abraham ñayorʉ macʉ ñayijʉ Isaac. Ito bero Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Jacob macʉ ñayijʉ Judá. Ito yicõri gãjerã ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã.
MAT 1:3 Judá rĩa ñayijarã Fares ito yicõri Zara wame cʉtirã. Ĩna jaco ñayijo Tamar. Ito bero Fares macʉ ñayijʉ Esrom. Esrom macʉ ñayijʉ Aram.
MAT 1:4 Aram macʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab macʉ ñayijʉ Naasón. Naasón macʉ ñayijʉ Salmón.
MAT 1:5 Salmón macʉ ñayijʉ Booz. Ĩ jaco ñayoyijo Rahab. Ito bero Booz macʉ ñayijʉ Obed. Ĩ jaco ñayoyijo Rut. Obed macʉ ñayijʉ Isaí.
MAT 1:6 Isaí macʉ ñayijʉ Ʉjʉ David wame cʉtigʉ. David macʉ ñayijʉ Salomón. Ĩ jaco ñayijo Urías ñayorʉ manojo godogo.
MAT 1:7 Ito bero Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Roboam macʉ ñayijʉ Abías.
MAT 1:8 Abías macʉ ñayijʉ Asa. Asa macʉ ñayijʉ Josafat. Josafat macʉ ñayijʉ Joram. Joram macʉ ñayijʉ Uzías.
MAT 1:9 Uzías macʉ ñayijʉ Jotam. Jotam macʉ ñayijʉ Acaz. Acaz macʉ ñayijʉ Ezequías.
MAT 1:10 Ezequías macʉ ñayijʉ Manasés. Manasés macʉ ñayijʉ Amón. Amón macʉ ñayijʉ Josías.
MAT 1:11 Josías macʉ ñayijʉ Jeconías. Ito yicõri ĩ ocabaji mesa cʉni ñayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñarijʉ Babilonia gãna Israel sita gãnare ñia ãmi wacõri ĩnare moari masa cʉtiyijarã ĩna ya cʉtojʉ.
MAT 1:12 Ito bero mʉcana Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel.
MAT 1:13 Zorobabel macʉ ñayijʉ Abiud. Abiud macʉ ñayijʉ Eliaquim. Eliaquim macʉ ñayijʉ Azor.
MAT 1:14 Azor macʉ ñayijʉ Sadoc. Sadoc macʉ ñayijʉ Aquim. Aquim macʉ ñayijʉ Eliud.
MAT 1:15 Eliud macʉ ñayijʉ Eleazar. Eleazar macʉ ñayijʉ Matán. Matán macʉ ñayijʉ Jacob.
MAT 1:16 Jacob macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñayijʉ María manʉjʉ. Iso ñayijo Dios ĩ cõarʉ Jesucristo jaco.
MAT 1:17 Abraham rĩa janerãbatia David ĩ ñayorajʉna catorce masa ñasʉoyijarã. Abraham macʉ ñayijʉ Isaac. Isaac macʉ ñayijʉ Jacob. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja David ĩ ñarajʉna catorce ñarã ñayijarã ĩna. Ito bero mʉcana David macʉ ñayijʉ Salomón. Salomón macʉ ñayijʉ Roboam. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja, Babiloniajʉ Israel sita gãnare ĩna ãmi warajʉna mʉcana catorce ñayijarã ĩna. Jeconías macʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel macʉ ñayijʉ Zorobabel. Ito bajiro mani cõĩa ruji waja Cristo ĩ rujearajʉna catorce ñayijarã mʉcana.
MAT 1:18 Jesús ĩ rujeare gaye ado bajiro bajiyijʉ: José manojo ñaroco ñayijo María. José rãca iso ñaroto riojʉajʉ Espíritu Santo ĩ masirisena ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñayijo iso.
MAT 1:19 José iso manʉjʉ ñarocʉ queno yigʉ ñayijʉ. Ito bajiri masa ĩna tiro riojo bojoro iso tõbʉjaroca yi ãmobisijʉ José. Ito bajiri masa ĩna masibeto, “Mʉre ãmobea yʉ”, yi ãmobojayijʉ José isore.
MAT 1:20 Ito bajiro ĩ tʉoĩa cani waroca, ĩ cãirojʉ Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ ĩre. Goacõri ado bajiro gotiyijʉ ángel ĩre: —Tʉoya José David ñayorʉ janami mʉ. Maríare manojo cʉti güibesa mʉ. Espíritu Santo ĩ masirise, ĩ queo sãjare macʉ sãñagõ ñamo iso.
MAT 1:21 Macʉ rʉcogo yigõji iso. Jesús wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ ĩre. Masare ĩna ñeñaro yirise waja yicõri masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri Jesús wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel Josére.
MAT 1:22 Diore goti ĩsiri masʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, ĩ yiado bajiroti rẽtayijʉ. Dios ĩ bʉsire gotigʉ ado bajiro yiyijʉ Diore goti ĩsiri masʉ:
MAT 1:23 Romio ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco macʉ sãñagõ ñagõ yigõji iso. Ito bajiri macʉ cʉtigo yigõji iso. Emanuel yirã yirãji masa ĩre, yiyijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. “Dios ñami mani rãca”, yireoni ña iti Emanuel yire.
MAT 1:24 Ito bajiri yujigʉti ángel ĩ gotiado bajiroti yiyijʉ ĩ. Maríare manojo cʉtiyijʉ ĩ ĩja.
MAT 1:25 Iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoroto riojʉa, manojo macʉ bajiro bajiyijʉ José maji. Iso rʉcoja bero Jesús wame yiyijarã ĩna ĩre.
MAT 2:1 Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeayijʉ Jesús. Iti rodori ĩ rujearoca iti sita ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Iti rodori Jerusalénjʉ ejayijarã ũmacañi joeja wadiro gãna ñocõare riasotiri masa.
MAT 2:2 Iti cʉto ejacõri seniĩayijarã ĩna: —¿No ñati judio masa ʉjʉ ñarocʉ, rujearʉ? Ũmacañi joeja wadiro ñocõare ticõri, “Rujeañi ĩ”, yi masimʉ gʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona wadia gʉa, yiyijarã ĩna.
MAT 2:3 Ito bajiro ĩna seniĩa ucuja tʉocõri, ito gagʉ ʉjʉ Herodes bʉto tʉoĩa güiyijʉ. Ĩre bajiro riti tʉoĩayijarã iti cʉto Jerusalén gãna cʉni.
MAT 2:4 Ito bajiro tʉoĩacõri paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masare cʉni ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nojʉ rujeagʉ yiguĩjida Cristo?” yiyijʉ ĩ ĩnare.
MAT 2:5 Ĩnajʉa ado bajiro yiyijarã ĩre: —Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ rujeagʉ yiguĩji, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ado bajiro bajia ĩ ucare:
MAT 2:6 “Judea sitajʉ Belén wame cʉtiri cʉto, jaibiti cʉto ñabojarocati ñasari cʉto ñaro yiroja iti cʉto. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ ñasagʉ rujeagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉ ñarã Israel sita gãna ʉjʉ. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Dios”, yi ucare ña adi, yiyijarã judio masa rotirise riasori masa.
MAT 2:7 Ĩna ito yija tʉocõri, mʉcana ñocõare riasotiri masare yeyoroacã ji ñucayijʉ Herodes. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro seniĩayijʉ ĩ: “¿Nocãta ñocõa goasʉocati?” yi seniĩayijʉ ĩ ĩnare.
MAT 2:8 Ito yija Belénjʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ: —Wasa ĩ macʉacãre ãmatẽña. Mʉa ĩre ti bʉjaja yʉre gotirã wadiba. Yʉ cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ warocʉ ya, yiyijʉ ĩnare rʉogʉ.
MAT 2:9 Ĩ ito bajiro rotija tʉocõri, ĩ yiro bajiroti wayijarã ĩna. Ũmacañi joeja wadirojʉ ñocõa ĩna tirʉ ĩna riojʉa wayijʉ mʉcana. Ĩ wajasaroti tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ macʉacã ĩ ñaro weca.
MAT 2:10 Ñocõagã wacõri ĩ tuja rʉ̃gʉ̃ja ticõri, bʉto wanʉyijarã ĩna, ñocõare riasotiri masa.
MAT 2:11 Ñocõagã ĩ ñaro roca ñari wi sãja wacõri ĩna tija ito ñayijʉ macʉacã ĩ jaco María rãca. Ĩre ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija bero ĩna rʉcori jedori janayijarã ĩna. Janacõri orore, ʉco queno sʉtirise, ito yicõri mirra wame cʉtirise iti ãmicõri ĩre ĩsiyijarã ĩna.
MAT 2:12 Ito yija bero ĩna cãirojʉ, “Herodes tʉ tʉdi wabesa. Ito ñaguĩji macʉacã”, ĩ yi masime yirona, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri iti masicõri Jerusalénjʉ rẽta wa ãmomena gaje majʉ tʉdi wayijarã ĩna.
MAT 2:13 Ñocõare riasotiri masa ĩna tʉdija bero ángel goayijʉ Josére ĩ cãirojʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: —Yujiya, macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ãmi rudi wasa mʉ. Itojʉ riti ñama maji yʉ mʉre gotirocõjʉti. Herodes macʉacãre sĩarocʉ ĩre ãmagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ángel Josére.
MAT 2:14 Ĩ ito yija bero yujiyijʉ José. Yujicõri macʉacãre, ĩ jacore cʉni Egiptojʉ ĩnare ãmi wayijʉ ĩ.
MAT 2:15 Ito ĩna ñaroca riti godacoayijʉ Herodes. “Egiptojʉ yʉ Macʉre ji ñucagʉ̃ yigʉja yʉ”, ĩre goti ĩsiri masʉna sʉoriti Dios ĩ yija, ĩ gotiado bajiroti bajiyijʉ.
MAT 2:16 Ñocõare riasotiri masa ĩre goti ãmomena gaje majʉ ĩna tʉdi waja tʉocõri, bʉto junisiniyijʉ Herodes. Ito bajiri junisinigʉ̃ Belén gãna rĩaca ʉ̃mʉare ito yicõri, iti cʉto tʉ gãna rĩacare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes ĩ ya moari masare. Jʉa rodo tʉjarãre ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes. “Jʉa rodo tʉja ñocõa ĩ rujeaja bero”, ñocõare riasotiri masa ĩna yija tʉocõri, jʉa rodo tʉjarãre ito yicõri ĩna bero rujeanare cʉni sĩa roti jeocõyijʉ Herodes.
MAT 2:17 Ito bajiro Herodes rĩacare ĩ sĩa rotija Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías wame cʉtigʉ ĩ ucado robo bajiroti rẽtayijʉ. Ado bajiro ucañi ĩ:
MAT 2:18 Ramá sita gago iso rĩare iso tʉoĩa otija ruyuyijʉ. Ito bajiro oti ñagõti ñayijo iso, Raquel rĩare otigo. Gãjerã ĩna sobojarocati yisi ãmobisijo Raquel iso rĩa godajare, yi ucayijʉ Jeremías.
MAT 2:19 Egiptojʉ José ĩ ñaroca godayijʉ Herodes. Ĩ godaja bero Egiptojʉ José ĩ ñaroca ĩ cãirojʉ sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩoyijʉ. Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre:
MAT 2:20 —Yujiya, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi tʉdi wasa. Macʉacãre sĩa ãmoana goda jedicoama ĩna, yiyijʉ ĩ Josére.
MAT 2:21 Ito yija yujicõri, macʉacãre ĩ jacore cʉni Israel sitajʉ ãmi wayijʉ José.
MAT 2:22 Ma wacʉjʉ tʉoyijʉ José, “Herodes ñajacʉ macʉ Arquelao wame cʉtigʉ ĩ jacʉre wasoagʉ Judea sitajʉ ñayijʉ”, yija tʉoyijʉ José. Iti tʉocõri wa ãmobisijʉ ĩ itojʉ. Mʉcana itojʉ cãiyijʉ ĩ. Ito bajiro cãicõri, “Galilea sitajʉ yʉ waja quena”, yiyijʉ ĩ.
MAT 2:23 Galilea sitajʉ ejacõri, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñagʉ̃ wayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masa, “Nazaret cʉto gagʉ ñagʉ̃ yiguĩji Jesús”, ĩna yi ucare ñajare ito bajiroti bajiyijʉ iti.
MAT 3:1 Iti rodori ito bajija bero Juan masare idé guri masʉ Judea sitajʉ yucʉ manojʉ wayijʉ.
MAT 3:2 Itojʉ ejacõri masare riasogʉ, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Nocõ mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãña mʉa, yiyijʉ Juan masare.
MAT 3:3 Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ ucañi Isaías Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ mʉare ado bajiro oca sẽoro gotigʉ yiguĩji: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãña mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni. Ñeñaro yirise jidicãcõri quenarisejʉa tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃, yi ucañi Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ.
MAT 3:4 Juan ĩ sãñaro yutabuju, camello joana suado ñayijʉ. Waibʉcʉ wiro ñayijʉ ĩ ya wecʉ wiro. Rujiro ñimia bayijʉ ĩ. Ito yicõri joa gaye beroa ide idiyijʉ ĩ.
MAT 3:5 Ĩre tʉorã masa jãjarã ejayijarã. Jerusalén gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa gãna cʉni ejayijarã ĩre tʉorã.
MAT 3:6 Ĩna ñeñaro yirise ĩna goti rẽtobuja, Jordán wame cʉtirisajʉ ĩnare idé guyijʉ Juan.
MAT 3:7 Jãjarã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Juan: —Mʉare yʉ idé gure ãmoboja mʉa. Ãña rima juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios waja ĩ seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
MAT 3:8 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Juan: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni.
MAT 3:9 Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa: “Abraham ñayorʉ janerãbatia gʉa ñare waja gʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
MAT 3:10 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi sĩgʉ̃. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti: “Masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise jidicãbeja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yiyijʉ Juan masare.
MAT 3:11 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan: —“Ãna ñama ĩna ñeñaro yirise jidicãrã”, yi ĩorocʉ idenati masare idé gua yʉ. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan masare.
MAT 3:12 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Yatirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama trigo ĩ seorojʉ seogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
MAT 3:13 Iti rʉmʉri Galilea sitana wacõri Jordán wame cʉtirisa ejayijʉ Jesús. Juan tʉjʉ ejacõri: “Yʉre idé guya mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAT 3:14 Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩre idé gu ãmobisijʉ Juan. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Meje, mʉáma yʉre mʉ idé guja quena. Yʉre idé gu rotibitirʉja mʉ. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉre idé gu masibea yʉ, yiyijʉ Juan Jesure.
MAT 3:15 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ idé gure ãmoa yʉ. Yʉre mʉ idé guja ñajediro Dios ĩ rotiro bajiro cʉdiana mani, yiyijʉ Jesús Juanre. —Baʉ ãmoa yʉ, yicõri Jesure idé guyijʉ Juan ĩja.
MAT 3:16 Jesús ĩ majaroca riti ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo.
MAT 3:17 Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Ãni yʉ Macʉ ñami, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
MAT 4:1 Jesús ĩ idé gu rotija bero yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo. Itojʉ Jesús ĩ ejaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
MAT 4:2 Jʉ̃arã masacõ rʉmʉri bare babicʉti ñayijʉ Jesús yucʉ manojʉ. Itocõ bero ñiocõyijʉ mʉcana.
MAT 4:3 Ĩ ito bajijare, ĩre rʉogʉ ejayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 4:4 Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibesa. Dios oca ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
MAT 4:5 Ĩ ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́.
MAT 4:6 Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: Ĩ ñaro gãna ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji ĩna, yi gotia Dios oca, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi tobʉayijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
MAT 4:7 Ĩ ito bajiro yibojarocati ado robojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca tuti. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
MAT 4:8 Ĩ ito yija tʉocõri, cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri adi sita gaye quenari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
MAT 4:9 Ito yicõri ado bajiro gotiyijʉ rʉ̃mʉ́: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ yʉ riojo rijomunigãna ñini rũjũja, adi sita ñarocõti ñarise mʉre ĩsicʉja yʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
MAT 4:10 Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ. Ado bajiro gotia Dios oca: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
MAT 4:11 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, wacoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito yija bero ángel mesa Jesure ejabʉarona ejayijarã ĩja.
MAT 4:12 “Tubiara wijʉ ñami Juan”, yire oca tʉocõri Galilea sitajʉ tʉdi wayijʉ Jesús.
MAT 4:13 Itojʉ ejacõri ĩ ñaro Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ tujabisijʉ Jesús. Galilea wame cʉtirita tʉnima tʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ñarocʉ wayijʉ Jesús. Sõjʉ meje ñayijʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita cʉni.
MAT 4:14 Iti cʉtojʉ Jesús ĩ ñaja Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucayore rẽtayijʉ ĩja. Jesure tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucayoñi Isaías:
MAT 4:15 Jordán jodejʉ Galilea wame cʉtirita ñacʉ. Itira tʉnima tʉ ñacʉ Zabulón sita ito yicõri Neftalí sita. Iti sitajʉ ñarã judio masa meje ñarãji ĩna.
MAT 4:16 Diore masibiticõri rãitĩaro bajiro ñarãji ĩna. Ito bajicõri sĩgʉ̃ queno busugʉre ti wanʉrã yirãji ĩna. Diore masimena ñari godanare bajiro bajirãji ĩna. Ito bajiri busugʉ ĩ ejaja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna. Ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri mama rʉmʉ bajiro ejaro yiroja ĩnare, yi ucayoñi Isaías. Ĩ ucare bajiroti iti sitajʉ ejayijʉ Jesús.
MAT 4:17 Iti sitajʉ ejacõri masare Dios oca riaso ucusʉoyijʉ Jesús. Ado bajiro gotiyijʉ: —Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri mama ʉsi wasoaya mʉa, yi masare riaso ucuyijʉ Jesús.
MAT 4:18 Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima wa ucugʉ wayijʉ Jesús. Ito wacʉjʉ tiyijʉ Jesús, Simón Pedro ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna.
MAT 4:19 Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya. Masare jirã yirãji mʉa, Diore ĩna masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 4:20 Ĩ ito yirocati yori yucʉri cũcõri, ĩ rãca sʉya wayijarã ĩna.
MAT 4:21 Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri tiyijʉ Jesús, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jacʉ rãca cumajʉ yori yucʉri sia queno ñayijarã ĩna. Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús.
MAT 4:22 Ĩ ito yija tʉocõri, cumajʉti ĩna jacʉre wagoyijarã ĩna. Ito bajiri Zebedeo rĩa Jesús rãca wacoayijarã ĩna ĩja.
MAT 4:23 Galilea sitajʉ riaso ucu jeoyijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto judio masa minijuara wi sãjacõri oca quenarise, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús masare. Ñajediro cõrãre ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ Jesús.
MAT 4:24 Ito bajiro cõrãre Jesús ĩ yisioja Siria sita gãna cʉni tʉo jediyijarã ĩna. Ito bajiri ñajediro cõrãre ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Jeyaro ñarise cʉtirãre ãmi ejayijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́ sãjagoana, ʉsi jedi quediana, ruduanare cʉni ãmi ejayijarã Jesús ĩ yisiotoni. Ĩna cõrise bajiroti ĩnare yisioyijʉ ĩ.
MAT 4:25 No Jesús ĩ waro jãjarã masa ĩre sʉya wayijarã. Tite. Galilea sita gãna, Decápolis cʉto gãna, Jerusalén cʉto gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jordán wame cʉtirisa sidʉja gãna cʉni Jesure sʉya wayijarã ĩna.
MAT 5:1 Jãjarã masare ticõri tʉria maja wayijʉ Jesús. Itojʉ maja wacõri rujiyijʉ Jesús. Ito yija ĩ rãca riasotirã ĩ tʉ minijuayijarã.
MAT 5:2 Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare riasoyijʉ Jesús:
MAT 5:3 —“Jaje rʉya Dios oca queno yʉ masi jeoroti”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
MAT 5:4 ’Adocãta tʉoĩa riorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ mʉa tʉoĩa riorise rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 5:5 ’“Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ goticãdo bajiroti queno bʉjarã yirãji mʉa.
MAT 5:6 ’Adocãta Diore cʉdi jeo ãmorã mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Dios, ĩre mʉa cʉdi jeo masitoni.
MAT 5:7 ’Gãjerãre ti maicõri mʉa queno yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Dios cʉni mʉare ti maicõri mʉare queno yigʉ yiguĩji ĩ.
MAT 5:8 ’Dios ĩ ãmoro bajiro riti quenarise mʉa tʉoĩaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Diore tirã yirãji mʉa.
MAT 5:9 ’Adocãta oca quenori masa mʉa ñaja, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ, “Yʉ rĩa ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios.
MAT 5:10 ’Diore mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, wanʉ quenarã yirãji mʉa. Ijajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rãca rotirã yirãji mʉa.
MAT 5:11 ’Yʉre mʉa cʉdire ticõri, gãjerã mʉare aja tudija, mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, ito yicõri mʉare ĩna bʉsitubojaja cʉni, wanʉ quenarã yirãji mʉa.
MAT 5:12 Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti ñeñaro yiyijarã masa jane mejejʉ cʉni. Itire masicõri queno wanʉ quenaña mʉa. Ijajʉ Dios tʉ ejacõri ñajediro ĩ seo ĩsirisere queno bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:13 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Moa ba ãmoama masa. Ito bajibojarocati iti ocabeja ñe waja ma moa. Jʉaji iti ocarise ejabeto yiroja. Iti ocarise jedija ticõri, itire cõacõrãji masa. Ito yicõri itire cʉdarã yirãji ĩna. Moa bajiro bajirã ña mani cʉni. Mani queno yija ticõri, mani bajiro queno yi ãmorãji gãjerã cʉni. Ito bajibojarocati mani queno yibeja, “Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa cʉni”, mani yi riasobojaja manire tʉo ãmomenaji gãjerã, yiyijʉ Jesús.
MAT 5:14 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Ñami bʉto rãitĩari ñami iti ñaja sõjʉ jea iti busuja queno ruyuroja. Tʉria joe mani cʉto menija masa jeyaro tirã yirãji jea iti busurise. Ito bajiroti mani queno yija masa jeyaro tirã yirãji ĩna.
MAT 5:15 Sĩabusuorise mani sĩaja sotʉ rocajʉ cũmenaji mani. Sĩabusuorise sĩacõri ũmacʉ̃jʉ cũrã yirãji mani ñajediro iti wi gãna ĩna titoni.
MAT 5:16 Ito bajiroti queno yiya mʉa “Queno yirã ñama Diore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro. Mʉa queno yirise ticõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre wanʉ rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:17 ’“Moisés ñayorʉ ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorisere cõarocʉ wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Itire cõarocʉ meje wadia yʉ. Ĩna riasorisere mʉa queno tʉoĩatoni wadibʉ yʉ.
MAT 5:18 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ rotirise ñajediro ñatĩñaro yiroja. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa co wame godo cʉtibeto yiroja. Ñajediro Dios ĩ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja.
MAT 5:19 No Dios rotirisere jabeto cʉdibicʉ, “No yibea mani cʉdi jeobeja cʉni”, yi riasogʉ quenabeami. Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ meje bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No Dios rotirise cʉdicõri, “Jeyaro ĩ rotirise mani cʉdi jeoja quena”, yi riasogʉ ĩ ñami quenagʉ̃. Ito bajiri Dios rotirojʉ ejacõri ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩama.
MAT 5:20 Riti mʉare gotia yʉ. Judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã ĩna queno yibojado rẽtoro mʉa queno yibeja Dios rotirojʉ ejamenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:21 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Gãjire sĩabesa. No gãjire sĩagʉ̃ti ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ.
MAT 5:22 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No gãjire junisini tigʉre waja senigʉ̃ yiguĩji oca quenori masʉ. No gãjire bʉsitugʉre waja senirã yirãji oca quenori masa. No, “Rocati mecʉri masʉ ña mʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉja mʉ”, yigʉti ĩjʉare waja senirocʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ, ya yʉ mʉare.
MAT 5:23 ’Itire masicõri, gaje ocare cʉni tʉoĩaña mʉa. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsira casabojʉ ejacõri, “Gãji rãca oca cʉtia yʉ”, mʉa yi tʉoĩa bʉjaja Diore rʉ̃cʉbʉorona ecarʉre sĩacõri soebeja maji.
MAT 5:24 Itire cũña maji. Itire cũcõri oca quenorona mʉa baba tʉ wasa. Ĩ rãca oca quenocõri Diore soe ĩsirona tʉdi waja quena, ya yʉ mʉare.
MAT 5:25 ’Gaje ado bajiro bajia. Gãji mʉare ĩ seti yija oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa ejaroto riojʉa oca quenoña mʉa. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca quenobeja ĩ mʉare poreciare ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
MAT 5:26 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yi jeobeto riojʉa budimena yirãji mʉa. Iti robo bajiroti bajia Dios waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca mʉa oca quenobeja, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:27 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia: “Gãji manojo rãca ajebesa”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ.
MAT 5:28 Yʉama ado bajiro mʉare goti remoa: No romiore ãmotigʉ ĩ tʉoĩarisena isore ajegʉ bajiro yami ĩocʉ̃, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús.
MAT 5:29 ’Mʉa ya riojocadʉja cajeana ticõri ñeñaro mʉa yi ãmoja iti cajeare ruacõña. Itire ruacõri cõatẽña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
MAT 5:30 Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija, itire jatacõña. Itire jatacõri cõatẽña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ito bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:31 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Gaje ado bajiro gotia jane mejejʉ yigore: “Ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõa ãmoja papera ucarʉja ĩre: Adio rãca manojo cʉtibojagʉti isore cõagʉ̃ ya yʉ. Yʉ manojo meje ñamo ĩja, yi ucarʉja ĩre”, yi gotia jane mejejʉ yigore.
MAT 5:32 Yʉama ado bajiro mʉare gotia: Sĩgʉ̃ ĩ manojo gãji rãca ajebitigoro ñabojarocati isore ĩ cõaja, isore bʉto ñeñaro yami ĩocʉ̃. Gãji rãca iso manʉjʉ cʉtibojaja ĩre ajego yigõji iso. Ito yicõri no iso rãca manojo cʉtija isore ajegʉ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:33 Mʉcana gaje gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, Diore mʉa gotija mʉa goticãdo bajiroti yiba, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ.
MAT 5:34 Yʉama ado bajiro mʉare gotia: “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yicõri, riojo yiba. “Yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ”, yirocʉ “Riti gotia yʉ Dios ĩ ñaro riojo”, yibesa itioni. Ĩ ñaro ña ĩ rotirojʉ. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Adi macãrʉcʉ̃ro riojo cʉni, riti gotia yʉ”, yibesa itioni.
MAT 5:35 Adi macãrʉcʉ̃ro ña Dios yaro. Ito bajiri, “Riojo gotia yʉ”, yibesa iti wame rãca. “Jerusalén wame cʉtiri cʉto riojo cʉni riti gotia yʉ”, yibesa itioni. Mani Ʉjʉ ñasagʉ cʉto ña Jerusalén. Ito bajiri iti cʉto wame rãca “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa.
MAT 5:36 “Yʉ ya rijoganati riojo gotia yʉ”, yibesa itioni. Ñirise, botirise mani ya rijoga joa godo weo masibea mani. Dios sĩgʉ̃ti ñami itioni godo weo masigʉ̃. Ito bajiri iti wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yibesa mʉa.
MAT 5:37 Mani riojo gotija quena. Mani cʉdibeja cʉni riojo gotija quena. “Riti gotia yʉ”, yirona gaje mani goti remoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ejabʉarisena goti remoa mani, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:38 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ gãna ĩna rotigore tʉogoana ña mʉa. Ado bajiro bajia iti: “Sĩgʉ̃ ĩ cajea jioja gãjire cʉni cajea jioja quena. Sĩgʉ̃ ĩ guji jabejasãja gãjire cʉni guji jabejasãja quena”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna.
MAT 5:39 Yʉama ado bajiro mʉare gotia. Sĩgʉ̃ ñeñaro mʉare ĩ yija ĩre gãmebeja. Ado bajirojʉa yiba. Sĩgʉ̃ rio mʉare ĩ jaja gaje dʉja cʉni rotiba.
MAT 5:40 Sĩgʉ̃ mʉ ya camisa ĩ ẽma ãmoja, rẽobeja ĩre. Ĩ ãmoro ãmicõto. Ito yicõri ĩre jai bʉsaro ĩsi remoña.
MAT 5:41 Sĩgʉ̃ ĩ ya gajeoni coji cõrecõ ĩ ũma rotija jʉaji cõrecõ ĩre ũma ĩsima. “Ado bajiro yʉre moa ĩsiña”, gãji mʉare ĩ rotija, ĩ rotiro rẽto bʉsaro ĩre moa ĩsija quena.
MAT 5:42 Noa mʉare gajeoni senirãreti ĩsicõaja quena. Sĩgʉ̃ mʉare wasoa ãmoja wasoaja quena. Ito yicõri “Mʉre ĩsicʉjʉ yʉ”, yija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 5:43 ’Jane mejejʉ gãna ĩna bʉsigore tʉogoana ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajia iti: “Mʉa babare queno ti maiña. Ito yicõri mʉa wajacʉre ti teya”, yiyijarã masa jane mejejʉ gãna.
MAT 5:44 Yʉama mʉare ado bajiro gotia: “Mʉa wajanare ti maiña. Ĩnare queno yiya. Mʉa tõbʉjaroca yirãre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, ya yʉ mʉare.
MAT 5:45 Ito bajiro mʉa yija mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yisotija. Masa ñajedirore queno ejabʉami Dios. Ĩre cʉdimenare cʉni ejabʉami ĩ. Ĩ ñami quenarã, ñeñarãre cʉni ũmacañi busuroca yigʉ. Ĩ ñami riojo cʉdirã, riojo cʉdimenare cʉni ide queo ĩsigʉ̃.
MAT 5:46 Mʉare ti mairãre riti mʉa ti maija ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare waja yibiquĩji Dios. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ĩnare mairãre riti ti mairãji ĩna cʉni. Ĩnare bajiro yibesa mʉa. Mʉare ti terãre cʉni maija quena.
MAT 5:47 Mʉa ñarãre riti mʉa seniĩaja, ñe waja ma. Diore masimena cʉni ito bajiroti yirãji ĩna cʉni.
MAT 5:48 Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, coji ñeñaro yiĩabicʉ ñami ĩ. Ĩre bajiroti yiya mʉa cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 6:1 ’Queno mʉa yija, “Queno yama ĩna”, yijaro gãjerã yirona meje, queno yiba mʉa. Masa tiro riojo riti, “Ãni ñami queno Diore cʉdigʉ”, mʉa yi ĩobojaja ñe waja bʉjamenaji mʉa, ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ Dios tʉjʉ mʉa ejaja.
MAT 6:2 Ito bajiri bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja masa jeyarore goti batobeja. Ito bajiro yama minijuara wijʉ, marijʉ cʉni, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena. Bojoro bʉjarãre ĩna ejabʉaja, “Queno yirã ñama”, masa ĩna yitoni yama ĩnaõna. Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
MAT 6:3 Mʉama bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉaja, masa ĩna masibeto ito yicõri mʉa baba ñasagʉ ĩ masibeto masare ejabʉaja quena.
MAT 6:4 Reco meje masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre ejabʉaba mʉa. Masa ĩna tibeto bojoro bʉjarãre mani queno yija, ti masiguĩji Dios manire. Ito bajiri waja yigʉ yiguĩji manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:5 ’Diore mʉa bʉsija, “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bajiro Diore bʉsibeja mʉa. Ĩnama minijuara wijʉ Diore ĩna bʉsija rʉ̃gõcõri bʉsirãji. Ito yicõri ma tʉnima masa ĩna titoni Diore bʉsirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yirisenati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
MAT 6:6 Mʉama Diore mʉa bʉsija, mʉa ya sõa sãjacõri soje biaya maji. Ito bajiro yicõri mani Jacʉ rãca riti bʉsiba mʉa. Ito bajiro masa mano mʉa yija ticõri, mani Jacʉ mʉare waja yigʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:7 ’Diore masimena ĩre ĩna bʉsija, coji gayeti bʉsimʉcʉtiama ĩna. “Bʉto mani bʉsimʉcʉtija Dios manire tʉogʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa bʉsibojarãji ĩna.
MAT 6:8 Ĩnare bajiro yibeja mʉama. Ñe manire rʉyarise mani seniroto riojʉajʉ masicãguĩji Dios.
MAT 6:9 Ito bajiri Diore mʉa bʉsija, ado bajiro bʉsiba: Gʉa Jacʉ, ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña mʉ. Mʉ wame masicõri masa ñajediro rʉ̃cʉbʉojaro ĩna.
MAT 6:10 Masa jeyaro Ʉjʉ mʉ ñaroti rʉmʉ ejare ãmoa gʉa. Ũmacʉ̃jʉga tuti cʉni mʉ ãmoro bajiroti ñayija. Ito bajiri adi tutijʉ cʉni mʉ ãmoro bajiro riti ñare ãmoa gʉa.
MAT 6:11 Co rʉmʉ rʉyabeto gʉa baroticõti gʉare naju ĩsiña.
MAT 6:12 Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Gʉa cʉni ito bajiroti gʉare ñeñaro yirãre ãcabojoa.
MAT 6:13 ¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna? yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Mʉ ña ʉjʉ ñatĩñarocʉ. Mʉ ña bʉto masitĩñare gaye rʉcotĩñarocʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ. Itocõ ña. Amén. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 6:14 ’Mʉare ñeñaro yirãre ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojoja, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirise ãcabojogʉ yiguĩji ĩ cʉni.
MAT 6:15 Gãjerã ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojobeja mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ cʉni mʉa ñeñaro yirisere ãcabojobicʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:16 ’Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre mʉa bʉsija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjabeja mʉa. “Yiro robo yirã ña gʉa”, yibojarãti yiro robo yimena bamena riti Diore ĩna senija, masa ĩna tiro riojo bojori bʉjacã ĩna. Masa ĩna ti masitoni bojori bʉjabojacã ĩna. Riti mʉare gotia yʉ. Itinati waja bʉjacãma ĩna. Ñe gaje bʉja remomenaji ĩna Dios tʉjʉ. Ĩnare masa rʉ̃cʉbʉobojarocati Dioama ĩnare rʉ̃cʉbʉobicʉ yiguĩji.
MAT 6:17 Bamena riti Diore mʉa bʉsija, joa cʉni queno siro, rio cʉni queno coe yiba mʉare masa ti masime yirona.
MAT 6:18 “Bamena riti Diore bʉsirã ñama ĩna”, masa yibe yirona wanʉ quenama. Mani Jacʉ mani rãca ñagʉ̃ ĩ sĩgʉ̃ti masitĩñagʉ̃ yiguĩji. Gãjerã masibeto ĩ sĩgʉ̃ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri manire waja yigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 6:19 ’Adi sitajʉ gajeoni jairo mio cũbesa. Adojʉ gajeoni mʉa mio cũbojarisere mʉtarãcã barã yirãji gajeoni bari masa. Gajeoni jogaro yiroja, ito yicõri riniri masa rinirã yirãji.
MAT 6:20 Yʉ tija ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise miojuja quena. Itojʉ gajeoni bari masa manaji. Gajeoni jogabetoja. Ito yicõri riniri masa cʉni ejamenaji. Ũmacʉ̃jʉ manire yiari queno yisotitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Manire ĩ queno yirise jedibetoja.
MAT 6:21 Gajeoni mani rʉcorojʉ mani tʉoĩarise ñaro yiroja manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ mani Jacʉ tʉjʉ quenarise mani miojuja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:22 ’Mani ya cajea queno iti ruyuja, mani tʉoĩarise queno sosaroja manire. Ticõri queno mani tʉoĩaja mani ya ʉsi cʉni quenaroja manire.
MAT 6:23 Ito bajibojarocati tibojarãti queno mani tʉoĩabeja, mani ya ʉsi cʉni quenabetoja manire. Rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi masibojarãti Diore mani cʉdibeja, ĩre masirã meje ña mani. Ito bajiri bʉto bʉsa rãitĩarojʉ mani rʉ̃gõro robo bajiro bajiroja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:24 ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:25 ’Gaje mʉare ado bajiro gotia yʉ: “¿Ñe bacõri catigʉti yʉ?” ito yicõri, “¿Ñe idicõri catigʉti yʉ?” yi tʉoĩabesa. “¿Ñejʉa sãñacõri ñagʉ̃ti yʉ?” yi tʉoĩabesa. Manire rujeorʉ ñacõri mani baroti, mani idiroti cʉni ĩsi masiguĩji Dios.
MAT 6:26 Minia ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre tʉoĩate mʉa. No õno otemenaji ĩna. Ito yicõri no õno bare miojumenaji ĩna. Ĩna baroti seomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajibojarocati mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩnare bare ecaguĩji. “Minoa rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija”, ¿yi masibeati mʉa? Minoare ĩ tirʉ̃nʉja bʉto bʉsa manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 6:27 “Yoa bʉsari cati ãmoa yʉ”, yi mʉa oca jaija, ¿yoa bʉsaro catirã yirãjida mʉa? Meje, yoa bʉsari catimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 6:28 ’“¿Ñe sãñagʉ̃ yigʉjada yʉa?” yi tʉoĩa oca jaibesa mʉa. Joa gaye gore tʉoĩate mʉa. Iti go moabetoja. Ito yicõri iti sãñaroti suabetoja iti.
MAT 6:29 Ito bajibojarocati gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Ʉjʉ Salomón ñayorʉ gajeoni jaigʉ ñabojagʉti go robo sãña jeobitiyoñi ĩ.
MAT 6:30 Gore seyorise iti ñaroca yami Dios. Goama seyorise ñabojaroti yoari mejeti siniaroja ũmacañi jeana. Iti siniaja ticõri, itire soerã yirãji masa. “Manire yutabuju ĩsiguĩji Dios”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa.
MAT 6:31 Ito bajiri, “¿Ñe barãti mani? ¿Ñe idirãti mani? ¿Ñe sãñarãti mani?” yi tʉoĩabitirʉja manire.
MAT 6:32 Diore masimena itire tʉoĩa oca jaicãbojama ĩna. Manireama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ñacãmi, “Iti rʉya ĩnare”, yiri masʉ.
MAT 6:33 “Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ĩ yagʉ ña yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Iti ña ñasarise. “Ĩre bajiro quenarise riti yi ãmoa yʉ”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani yija, iti jeyaro manire rʉyarise boca ãmirã yirãji mani.
MAT 6:34 “¿Jane busuri gaye ñe yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibesa. Co rʉmʉ rʉyabeto ricati riti bajiroja. Jane busuri oca ñaja mani rãca ñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “¿ñe yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibesa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 7:1 ’Gãjerãre seti yibesa, Dios mʉare ĩ seti yibe yirona.
MAT 7:2 Gãjerãre mʉa seti yiro bajiroti mʉare cʉni seti yigʉ yiguĩji Dios. “Itocõ seti ña ĩnare”, gãjerãre mʉa yiro bajiroti mʉare cʉni, “Itocõ ña seti”, yi masigʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 7:3 “Ãnire jabeto seti ña”, yibojarãti, “Gʉare jai bʉsaro seti ña”, yi masibea mʉa. Seti cʉtirã ña mʉa cʉni. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Tʉote. Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja ti masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja, ti masibea mʉa.
MAT 7:4 Mʉa ya cajeajʉ sita iti ñabojarocati mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã ãmicãto yiboja mʉa. Mʉamasireti bajirisereama ti masibea mʉa.
MAT 7:5 “Yiro robo yirã ña gʉa”, yirã ñaboja mʉa. Mʉa ya cajeajʉ sita sãñarisere ãmicãña maji cajero. Iti sita mʉa ãmicãja berojʉa queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sũjuri ñarisere ãmicã masirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa bajia. Bʉto ñeñaro yirise mʉa jidicãja berojʉa, “Mʉ ñeñaro yirise jidicãña mʉ”, yi masirã yirãji mʉa babare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:6 ’Bʉto quenarise ña Dios oca. Ĩre ti terãre riaso josabeja. Yaiare quenarise ĩsibea mani. Ĩnare mani ĩsibojaja, manire curutirã yirãji ĩna. Mʉa ya ñaque perla wame cʉtirisere yesea wato cõacũbeja. Mʉa cõacũja itire cʉda aborã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca quenarise ĩre ti terãre riaso josabeja ĩna tʉo ãmobeja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:7 ’Diore mani senija ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.
MAT 7:8 No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:9 ’“Naju ãmoa yʉ”, yi mʉa macʉ ĩ senija, ¿gʉ̃tagã ĩsirã yirãjida mʉa? Meje gʉ̃tagã ĩsimenaji mʉa.
MAT 7:10 “Wai ãmoa yʉ”, mʉa macʉ ĩ yija, ¿ãña ĩsirãjida mʉa? Meje ãña ĩsimenaji mʉa.
MAT 7:11 Mʉa ñeñaro yirã ñabojarãti mʉa rĩare queno yirãji mʉa. Ito bajiri itire masicõri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ quenarise mani senija, “Manire ĩsi masiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:12 ’Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja ĩnare cʉni queno yiya mʉa. Ito bajiroti rotiyijʉ Moisés ñayorʉ, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucayore cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 7:13 ’Dios tʉjʉ mani eja ãmoja suari soje bajiri soje sãjarãji mani. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wara ma jaja ma ñaroja, ito yicõri soje sãjarajʉ eyarijʉ ñaroja. Ito bajiri jãjarã warãji itijʉre.
MAT 7:14 Catitĩñarã wara ma eyabiti ma ñaroja. Ito yicõri iti soje sãjarajʉ jaibiti soje ñaroja. Ito bajiri coriarãti sãjarãji itojʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:15 ’“Dios oca goti ĩsiri masa ña gʉa”, yibojarãre masiña mʉa. Rʉori masa ñama coriarã. Mʉa tʉ ĩna ejaja, oveja guamenare bajiro ejarãji ĩna. Ito bajibojarãti bʉto yaia guarãre bajiro ñarãji ĩna.
MAT 7:16 Ĩna yirisejʉ ticõri masirã yirãji mʉa. Jota yucʉrijʉ rica manoja ʉyé. Jota marijʉ rica manoja higos wame cʉtirise.
MAT 7:17 Ito bajiroti yucʉ quenarise, quenarise rica cʉtiroja. Ito yicõri yucʉ quenabitigʉ quenabiti rica cʉtiroja.
MAT 7:18 Yucʉ quenabitigʉ quenarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉ quenaricʉ ñeñarise rica cʉtibetoja.
MAT 7:19 Yucʉgʉ queno rica manigʉ̃re itigʉre quẽacõri jeamejʉ soerã yirãji mani.
MAT 7:20 Ito bajiroti masare cʉni ĩna yirise ticõri ĩnare ti masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 7:21 ’Jãjarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti coriarãti ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna. Yʉ Jacʉ ĩ ãmoro robo bajiro yirã riti ejarã yirãji.
MAT 7:22 Iti rʉmʉ iti ejaroca jãjarã ado bajiro yibojarã yirãji: “Gʉa Ʉjʉ mʉ rotire rãca riti Dios oca bʉsisoticʉ gʉa. Mʉ rotire rãca rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõacʉ gʉa. Ito yicõri mʉ wame rãca jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yibojarã yirãji ĩna yʉre.
MAT 7:23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro ĩnare yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ. Yʉre wa camotadicoasa mʉa. Ñeñaro yiana ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 7:24 ’Yʉre tʉocõri yʉ rotiro bajiro yigʉ, ĩocʉ̃ ñami queno tʉoĩagʉ̃. Ĩ ñami sita bʉtirojʉ wi menirʉõcʉ̃ robo bajiro bajigʉ.
MAT 7:25 Sita bʉtirojʉ wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri bʉto mino wẽayijʉ. Ito bajibojarocati sita bʉtirojʉ ñacõri cadabisijʉ iti wi.
MAT 7:26 Yʉre tʉobojagʉti yʉ rotiro bajiro yibicʉ, tʉoĩa masibicʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ñami sita jujurojʉ wi menibojarʉ robo bajiro bajigʉ.
MAT 7:27 Iti wi ĩ menija bero ide quediyijʉ. Riari jue jaiyijʉ. Ito yicõri mino wẽayijʉ. Ito bajiri sita jujurojʉ ñacõri wi jujayijʉ, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 7:28 Ito bajiro Jesús masare ĩ bʉsija bero rujʉ ʉcayijarã ĩna.
MAT 7:29 Judio masa rotirise riasori masare bajiro meje queno bʉsa riasoyijʉ Jesús. Dios ĩ cũre rãca ñasarise ĩ riasojare rujʉ ʉcayijarã ĩna masa.
MAT 8:1 Jesús ĩ tʉria roja ejaroca jãjarã masa sʉyayijarã ĩre.
MAT 8:2 Ito ĩ waroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ Jesure canamʉoyijʉ. Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, yʉ ya cami mʉ ya ãmoja, yagʉja mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 8:3 Ĩ ito yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. —Ãmoa yʉ. Mʉ ya cami yacʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩ ya rujʉ cami jogagʉre: Ito bajiro Jesús ĩ yirocati ĩ ya cami yaticoayijʉ ĩre.
MAT 8:4 Ito yicõri ado bajiro rotiyijʉ Jesús ĩre: —Tʉoya, gãjerãre goti batobeja. Riojo wacõri paire ĩotẽña. Moisés ĩ rotiyoado bajiroti ecarʉre sĩacõri Diore yiari soe ĩsima. Ito mʉ yija ticõri, “Cami yaticoañi”, yirã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ ya rujʉ cami jogagogʉre.
MAT 8:5 Capernaum wame cʉtiri cʉto Jesús ĩ ejaroca sĩgʉ̃ surara ʉjʉ ĩ tʉjʉa wayijʉ. Romano masʉ ñayijʉ ĩ. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro ĩre josayijʉ:
MAT 8:6 —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Yʉ ya wijʉ yʉ ya moari masʉ cõ yosami. Bʉto juni wisi yosami, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 8:7 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Ĩre yisiogʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAT 8:8 Ito bajiro ĩ yiroca ado bajiro cʉdiyijʉ surara ʉjʉ, Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, ñasagʉ meje ña yʉ, yʉ ya wi mʉ sãjabojaja cʉni. Adojʉnati goti ñucaña mʉ. Ito yirocati yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji.
MAT 8:9 Gãjerã yʉ ʉjarã roca gagʉ ña yʉ. Ĩna rotirise cʉdigʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ roca gãna yʉ ya surara yʉ rotirã ñama yʉre cʉni. Sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija waguĩji ĩ. Gãjire, “Waya”, yʉ yija wadiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre ejabʉari masʉ ĩre yʉ rotija, ĩre yʉ rotiro bajiroti yiguĩji ĩ. Adojʉnati mʉ goti ñucaja yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 8:10 Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõami ãni”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Riti mʉare gotia yʉ. Israel sita gãna wato ĩre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ tiĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 8:11 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã ũmacañi ĩ quedi sãjaro gãna ĩ joejearo gãna cʉni ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejacõri ba rujirã yirãji ĩna. Abraham, Isaac, ito yicõri, Jacob ñayoana rãca ba rujirã yirãji.
MAT 8:12 Israel sita gãna Dios rotirojʉ ejaboanare rãitĩarojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Itojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 8:13 Ito yija surara ʉjʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉre moa ĩsiri masʉ caticoagʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yirijʉti surara ʉjʉ ya moari masʉ ĩ ya wijʉ caticoayijʉ ĩ ĩja.
MAT 8:14 Pedro ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wi ejacõri, Pedro mañicõre tiyijʉ Jesús. Cama joejʉ iso cõ jesaja tiyijʉ Jesús. Bʉto rujʉ yayijʉ isore.
MAT 8:15 Isore ticõri ãmo ĩ moaĩarocati rujʉ yarise jedicoayijʉ isore. Ito bajiri wʉmʉcõri masare eca bocasʉoyijo iso.
MAT 8:16 Iti rãioroca jãjarã rʉ̃mʉ́ sãñarãre Jesús tʉjʉ ãmi ejayijarã masa. Ito ĩna bajija ticõri, coji ĩ bʉsirisenati rʉ̃mʉ́are bucõacõyijʉ Jesús. Ito yicõri ñarise cʉtirãre yisioyijʉ Jesús.
MAT 8:17 Ito bajiro rẽtayijʉ Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti. Ado bajiro yiyijʉ Isaías ñayorʉ: “Manire rujʉ gajajuarise ito yicõri mani rujʉ ñarise cʉtirise yisiogʉ yiguĩji”, yiyijʉ Isaías ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús masare.
MAT 8:18 Jãjarã masa ĩ tʉjʉ ĩna gãni biaja ticõri, “Gaje dʉjajʉ jẽa wato mani”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAT 8:19 Ĩna waroto riojʉa sĩgʉ̃ Moisés rotirise riasori masʉ, Jesús tʉ ejayijʉ: —Riasori masʉ, no mʉ waroti mʉre sʉya ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 8:20 Ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairoare ĩna caniri goje ñacʉ. Wʉtirãre cʉni ĩna ya jibʉ ñacʉ. Ito bajibojarocati Masa Rĩjorʉreama no cũñarajʉ ma ĩreama. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAT 8:21 Ito yija gãji Jesús rãca riasotiri masʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Yʉ jacʉre codegʉ ña yʉ maji. Ĩ godaja bero mʉre sʉyacʉja yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 8:22 —Adocãtati yʉre sʉyaja quena. Godarãma godarãmasiti gãmeri yujejaro. Jeyaro mʉ tʉoĩa oca jairisere jidicãcõri yʉre sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãnare bajiro bajirã ñama. Ĩnamasiti godarãre yujerã yirãji.
MAT 8:23 Ĩ ito yija bero cumajʉ ĩ rãca riasotirã rãca sãjayijʉ Jesús.
MAT 8:24 Itajura gʉdareco ĩna tʉjaroca mino bʉto wẽayijʉ. Ito bajicõri cumajʉ jacũsãyijʉ. Ito iti bajibojarocati canigʉ̃ yiyijʉ Jesús.
MAT 8:25 Ito iti bajija ticõri, ĩ rãca riasotirã ĩre yujioyijarã. Ĩre yujiocõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre: —Gʉa Ʉjʉ rujarã ya mani. Ito bajiri gʉare masoña, yiyijarã ĩna Jesure.
MAT 8:26 —¿No yija bʉto güiati mʉa? Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yija wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ. Ito yicõri minore, “Wẽabesa”, ito yicõri jacũrise, “Jacũbesa”, yiyijʉ Jesús. Ĩ ito yija bero ñe godo manoti tujacoayijʉ ĩja.
MAT 8:27 Ĩ rãca riasotiri masa itire ticõri rujʉ ʉcayijarã: —¿Ñimʉõcʉ̃ masʉ ñatibe ãni? Mino wẽarise, ide jacũrise cʉni ĩ rotija tʉoa ĩre, yi tʉoĩayijarã ĩna.
MAT 8:28 Itajura gaje dʉjajʉ Gadara wame cʉtiri sita ejayijarã ĩna. Ito ĩna ejaroca jʉ̃arã ʉ̃mʉa masari cumajʉ budi wadiyijarã. Ito yicõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jʉ̃arãjʉti rʉ̃mʉ́a sãñarã ñayijarã ĩna. Bʉto guarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tʉ rẽta masia mañijʉ.
MAT 8:29 Jesure ticõri ado bajiro awasãyijarã ĩnare sãñarã rʉ̃mʉ́a: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉ. ¿No yija gʉa tʉ wadiati mʉ? ¿Adocãta jeame ʉ̃jʉrojʉ gʉare cõacõri gʉa tõbʉjaroca yigʉ wadiri mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
MAT 8:30 Ito sõjʉa nocõ mejeti jãjarã ecana yesea ãma ba ñayijarã.
MAT 8:31 Yeseare ticõri ado bajiro Jesure josayijarã rʉ̃mʉ́a: —Gʉare mʉ bucõaja, õa yeseare gʉare sãja rotiya, yiyijarã ĩna Jesure.
MAT 8:32 —Mʉare roticã yʉ. Wasa, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are. Ito ĩ yirocati ʉ̃mʉa jʉ̃arãjʉreti rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja. Ito yicõri yeseajʉare sãja wayijarã ĩna mʉcana. Yeseare ĩna sãjarocati tʉria ũmaquedi roja wacõri itajurajʉ quedi roacoayijarã ĩna. Ito bajiri ñarocõti ruja godacoayijarã ĩna ĩja.
MAT 8:33 Yeseare tirʉ̃nʉbojana ito iti bajija ticõri, güirã ũmaquedi wayijarã ĩna. Cʉtojʉ ejacõri, “Ado bajiro rẽtamʉ”, yirona goti jeoyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a sãñabojarãre ĩna rʉ̃mʉ́a budigore gaye goti jeoyijarã ĩna iti cʉto gãnare.
MAT 8:34 Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, Jesús tʉjʉare minijua wayijarã masa, iti cʉto gãna. Jesure güirã ĩ ware ãmorã ĩre josayijarã ĩna.
MAT 9:1 Ito yija mʉcana cumajʉ sãjayijʉ Jesús. Ito bajiri itajura gaje dʉja jẽa wacõri ĩ ya cʉtojʉ ejayijʉ.
MAT 9:2 Ito ĩ ejaroca rudurʉre cõrãre ĩna jeorona ĩre ãmi ejayijarã Jesús tʉ. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yi ti masicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús rudurʉre: —Oca sẽoña yʉ macʉ. Mʉ ñeñaro yirise ma mʉre ĩja, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAT 9:3 Ito ĩ yija tʉocõri, ito gãna coriarã judio masa rotirise riasori masa ado bajiro tʉoĩayijarã: “Ito bajiro ĩ bʉsija, Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ yami ĩ”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
MAT 9:4 Ito bajiro ĩna tʉoĩarise ti masicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —¿No yija ito bajiro ñeñaro tʉoĩati mʉa?
MAT 9:5 ¿Disejʉa ñati josasabiti mʉa tija? “Mʉ ñeñaro yirise coecoajʉ”, yʉ yija, ¿quena ñarojada mʉa tʉoĩaja? “Wʉmʉña, wasa”, yʉ yija, ¿quena ñarojada? ¿Disejʉa ñati josasabiti mʉa tija?
MAT 9:6 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Adi sitajʉ Dios ĩ cũre rãca ña yʉ. Ito bajiri masa ñeñaro ĩna yirisere ãcabojo masia yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ña mʉ”, yʉre mʉa yi ti masitoni ado bajiro ya yʉ rudurʉre: —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús.
MAT 9:7 Ito ĩ yirocati rudurʉ ñabojarʉ wʉmʉyijʉ. Ito yicõri ĩ ya wijʉ wacoayijʉ ĩ ĩja.
MAT 9:8 Ĩ ito bajiro bajija ticõri, güiyijarã masa. “Adi sita gagʉre ĩ masirise jidicãñi Dios”, yi tʉoĩacõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa.
MAT 9:9 Itona wacõri yʉ Mateo tʉre ejaquĩ Jesús. Cʉto ñari masare moa ĩsigʉ̃ ĩnare niyeru boca ãmirijʉ ñacʉ yʉ. Yʉre ti bʉjacõri ado bajiro yiquĩ Jesús yʉre: —Yʉ rãca waya, yiquĩ Jesús yʉre. Jesús yʉre ito bajiro yija tʉocõri, ĩre sʉya wacʉ yʉ ĩja.
MAT 9:10 Yʉ ya wijʉ ejacʉ gʉa. Ito ejacõri basʉocʉ gʉa. Niyeru boca ãmi ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa ñacã ĩna cʉni gʉa rãca barona. Jesús rãca riasotirã cʉni ñacã gʉa rãca barona.
MAT 9:11 Ito bajiro iti bajija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã gʉa rãca riasotirãre ado bajiro seniĩacã: —¿No yija mʉare riasori masʉ niyeru boca ãmi ĩsiri masa ito yicõri ñeñaro yiri masa rãca bati? yicã ĩna.
MAT 9:12 Ito bajiro ĩna yija tʉoquĩ Jesús: —Ñarise mana, cõmena cʉni ʉco masare ãmomenaji ĩna. Cõrã riti ʉco masare ãmarãji ĩna.
MAT 9:13 Dios oca tuti gaye ticõri tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotia iti. “Gãjerãre mʉa tʉo maire ãmoa yʉ. Gãjerãre tʉo maibitibojarãti ecarʉre sĩacõri yʉre mʉa soe ĩsibojaja ñe waja ma iti”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús ĩnare. Queno yirãre jirocʉ meje adi sita wadicʉ yʉ. Ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna yirise jidicãtoni gaje adi sitajʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 9:14 Ito ñana Juan idé guri masʉ rãca riasotirã Jesure seniĩarona ĩ tʉ ejacã ĩna: —Gʉa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã cʉni coji rʉyabeto Diore rʉ̃cʉbʉorã bamenati ĩre rʉ̃cʉbʉocʉ gʉa. ¿No yija mʉ rãca riasotirãma bare bamenati ĩre rʉ̃cʉbʉobeati ĩna? yicã ĩna Jesure.
MAT 9:15 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare goti masioquĩ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ rãca wanʉrona ĩ ji ñucana ĩ rãca ñabojarocati bojori bʉjarã yirãjida ĩna? Bojori bʉjamenaji. Yʉ baba mesa cʉni bojori bʉjamenaji ĩna rãca yʉ ñarocama. Co rʉmʉ yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Yʉre ĩna ñiaja ticõri, bamenati yʉre yiari Diore senirã yirãji yʉ baba mesa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 9:16 ’Saya bʉcʉro iti tadija, mamarona sere wõmenaji mani. Mamarona mani sere wõja tʉ̃atu wato bʉcʉro tadiroja. Ito bajicõri jaja goje bʉsa tadi waroja ĩja. Mame oca yʉ riasorise cʉni bʉcʉrã oca rãca tʉoĩa wisabesa.
MAT 9:17 Ʉyé mame ide wecʉ wiro bʉcʉ baju jiomenaji mani. Bʉcʉ baju mani jiojama wiro cuducoaroja. Ito yicõri idire wiro cʉni jʉajijʉ godaroja. Ito bajiro ʉyé mame ide wecʉ wiro mama bajuna jiore ñaroja. Ito yicõri ʉyé ide, wecʉ wiro cʉni corocõ ñaro yiroja, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 9:18 Ito bajiro Jesús ĩ gotiroca riti sĩgʉ̃ judio masa ʉjʉ ejaquĩ Jesús tʉ. Jesús riojo ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ ñini rũjũquĩ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure: —Janeti yʉ maco ʉsi jedicoamo. Iso tʉ ejacõri isore mʉ moaĩaja tʉdi caticoago yigõji iso, yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 9:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre sʉya waquĩ Jesús. Ito bajiri gʉa ĩ rãca riasotirã cʉni wacʉ.
MAT 9:20 Ito bajiro gʉa waroca sĩgõ romio cõgõ Jesús jʉdojʉa eja rʉ̃gʉ̃cõ. Iso ñacõ romia ñarise cõgõ. Itire jʉa gʉbojeno rodori cõ ñayijo iso. Jesús jʉdojʉa ejacõri ĩ ya yutabuju gaja moaĩacõ iso.
MAT 9:21 “Ĩ ya yutabuju gaja yʉ moaĩajati caticoago yigoja yʉ”, yi tʉoĩari seyocõ iso.
MAT 9:22 Ito bajiro iso yija tʉo masicõri, jʉda rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. Ito yicõri ado bajiro isore gotiquĩ: —Oca sẽoña yʉ maco. Yʉre tʉorʉ̃nʉgõ ñacõri caticoajʉ mʉ ĩja, yiquĩ Jesús isore. Ito bajiro ĩ yirocati tujacoacõ iso ĩja.
MAT 9:23 Ito yija bero yoa bʉsari wacõri ʉjʉ ya wijʉ ejacʉ gʉa. Yujerona basa ĩna menija ticʉ gʉa. Ito yicõri ruje masa ĩna oca cʉtirise ruyucʉ.
MAT 9:24 Jesús ado bajiro gotiquĩ ĩnare: —Adijʉre budigoya mʉa maji. Adio macoacã cõgõ meje yamo. Canigõ yamo, yiquĩ Jesús ĩnare. Ĩ ito yija tʉocõri, ĩre ajacã ĩna.
MAT 9:25 Masa ĩna budigoja bero macoacã tʉ sãja wacõri isore ãmo tʉ̃a ñiaquĩ Jesús. Ĩ ito yirocati jaja rũjũcõ iso.
MAT 9:26 Ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, iti sita ñarocõti oca batacʉ.
MAT 9:27 Itojʉ gʉa waroca cajea timena jʉ̃arã awasã sʉyacã Jesure: —Gʉare ti maiña David ñayorʉ janerãbatia janami mʉ, yicã ĩna Jesure.
MAT 9:28 Wijʉ gʉa sãja ejaroca ĩna jʉ̃arã cajea mana cʉni sãja ejacã. Ito bajiri ĩnare ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —“Gʉa ya cajea tiroca yigʉ yiguĩji Jesús”, ¿yi tʉoĩati mʉa? yiquĩ Jesús ĩnare. —Ito bajiroti tʉoĩa yʉ Ʉjʉ gʉa, yicã ĩna Jesure.
MAT 9:29 Ĩna ito yijare, ĩna ya cajeajʉ moa jeoquĩ Jesús: —Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa ya cajea tiroca ya yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 9:30 Ito ĩ yirocati ĩna ya cajeari ticoacã ĩna. Ito yicõri sẽoro ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Queno tʉoĩama. Gãjerãre goti batobeja, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 9:31 Ito bajiro ĩ yibojarocati yoari mejeti wacõri goti batoyijarã ĩna iti sita gãnare Jesús ĩ yigorere.
MAT 9:32 Itijʉna ĩna wasʉoroca coriarã ejacã masa bʉsibicʉre ãmi ejarã. Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñaquĩ ĩ.
MAT 9:33 Jesús rʉ̃mʉ́re ĩ bucõaja bero bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsisʉoquĩ ĩja. Itire ticõri rujʉ ʉcacã masa. Ito bajicõri ado bajiro yicã ĩna: —Israel sitajʉ ado bajirise tiĩabiticʉ gʉa maji, yicã ĩna.
MAT 9:34 Fariseo gaye tʉoĩarãma ado bajiro yicã: —Ãniõcʉ̃ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ãni, yicã ĩna.
MAT 9:35 Co cʉto rʉyabeto gʉa ejarocõ cʉri cʉtori, mʉtari cʉtori cʉni minijuara wijʉ masare riasoquĩ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye masare riasoquĩ Jesús. Masa jeyaro ĩna ñarise cʉtirisere yisioquĩ Jesús.
MAT 9:36 Masa ĩna cõja, ĩna bojori bʉjaja ticõri, ĩnare ti maiquĩ Jesús. Jesús ĩ tija oveja ʉjʉ mana robo bajiro bajirã ñacã ĩna.
MAT 9:37 Ito yija gʉare ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Jaje ote bʉcʉa. Ito bajibojarocati coriarãti ñama itire ãmiri masa.
MAT 9:38 Ito bajiri ote ʉjʉre seniña, moari masare ĩ cõatoni, yiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiro ĩ gotija ado bajiro yireoni yiri seyoquĩ Jesús: Jãjarã ñama maji coji Dios ocare tʉoĩa yimena. Ito bajibojarocati coriarãti ñama ĩnare ĩ oca gotirona. Ito bajiri Diore seniña jãjarã bʉsa gotiri masare ĩ cõatoni.
MAT 10:1 Ito yicõri gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre jimiojuquĩ Jesús. Ito bajiro gʉare jimiojucõri rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõa rotiquĩ ĩ. Ito yicõri masa jeyaro ĩna ñarise cõrisere gʉare yisio rotiquĩ ĩ. Ito bajiro yicõri cõrãre gʉa yisio masiroca yiquĩ Jesús.
MAT 10:2 Adocõ ña gʉa jʉa gʉbojeno ñarã Jesús oca riaso ucutoni ĩ cũana. Tite mʉa. Cajero Simón Pedro wame cʉtigʉ ito yicõri ĩ ocabaji Andrés, ito bero Santiago, ito bero ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñama ĩna.
MAT 10:3 Bero Felipe, bero Bartolomé, bero Tomás, ito bero yʉ Mateo ʉjarãre yiari waja seni ĩsibojacacʉ, ito bero Santiago, Alfeo macʉ ñami. Ito bero Tadeo.
MAT 10:4 Ito bero Simón, celote gaye tʉoĩagorʉ ñami ĩ, ito bero sʉsari Judas Iscariote. Ĩ ñami Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ.
MAT 10:5 Ado bajiro gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre riaso ucu rotiquĩ Jesús: —Judio masa meje ĩna ñari cʉtori riaso ucubeja mʉa. Samaria sita cʉtori cʉni wabeja mʉa.
MAT 10:6 Quenogoroama Israel sita gãna tʉ wasa. Ĩna ñama oveja wisana robo bajiro bajirã.
MAT 10:7 “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riaso ucuba mʉa.
MAT 10:8 Rujʉ jogarãre mʉa ti bʉjaja ĩnare yisioba mʉa. Gãjerã gaje ñarise cʉtirãre cʉni yisioba mʉa. Godanare cʉni ĩna catiroca yiba. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre cʉni ĩnare bucõama mʉa. Ito bajiro mʉa yi masitoni waja manoti mʉare jidicã yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ jidicãjare mʉa yirise waja, waja senibeja mʉa cʉni, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:9 ’Mʉa waja niyeru cujiri, oro cujiri, cobre cujiri ãmi wabeja mʉa.
MAT 10:10 Ito yicõri gajeoni sãra bajuri ãmi wabeja mʉa. Coro mʉa sãñaro riti ãmi waja. Gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Gajegʉ turigʉ ãmi wabeja. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ĩna ecaja quena, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:11 ’Jaja cʉto jaibiti cʉto cʉni mʉa ejaja, yiro bajiro tʉoĩagʉ̃re ãmama. Ĩocʉ̃ mʉa bʉjaja ĩ tʉ canima mʉa. Iti cʉto gãnare mʉa riasoja ĩ tʉ riti ñama maji, mʉa waroto riojʉa.
MAT 10:12 Wijʉ mʉa ejaja, ¿ñati mʉa? yi seniĩacõri, “Queno ñaña mʉa”, yiba.
MAT 10:13 Masa queno mʉare ĩna boca ãmija, ito bajiroti, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãma ĩnare. Mʉare ĩna queno boca ãmibeja, “Queno ñaña mʉa”, yi jidicãbeja ĩnare.
MAT 10:14 Mʉare ĩna boca ãmi ãmobeja, ito yicõri mʉare ĩna tʉo ãmobeja, iti wire ñabeja mʉa. Ito yicõri iti cʉtore ñabeja mʉa. Iti cʉtore jidicã warã mʉa ya gʉbori sũjuri wãrisere ja batecãma mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibea mani”, yi tʉoĩa masirã yirãji ĩna iti cʉto gãna.
MAT 10:15 Riti mʉare gotia yʉ. Sodoma ito yicõri Gomorra gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:16 ’Yʉ mʉare riaso ucu rotija, oveja robo bajiro yaia wato guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Queno ãñare bajiro ñacãña mʉa. Ito bajibojarocati bujare bajiro queno yirã ñama mʉa. Itojʉ mʉa waroto riojʉa, “Ado bajiro mani yija quena”, yirona queno tʉoĩama maji. Ito bajiri ito gãna mʉa ejaroca ñeñaro ĩna yibojarocati queno yiba mʉama ĩnare.
MAT 10:17 Queno tʉoĩama mʉa. Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo ãmi warã yirãji ĩna. Ito yicõri minijuara wi cʉni mʉare bajerã yirãji ĩna.
MAT 10:18 Yʉ ocare mʉa riasojare gobierno masa ito yicõri cʉto gãna ʉjarã riojo mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩna riojo yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa. Ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni gotirã yirãji mʉa.
MAT 10:19 Oca quenori masʉ riojo mʉare ĩna ãmi ejaja. “¿No bajiro tʉoĩa bʉsigʉtibe yʉ, yigʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa oca jaibeja mʉa. Mʉa bʉsirijʉ iti ejaja, mʉa bʉsiroti mʉare gotigʉ yiguĩji Dios.
MAT 10:20 Mʉa bʉsija mʉario meje bʉsirãji mʉa. Mani Jacʉ ĩ ya ʉsi mʉa rãca ñajare bʉsirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:21 ’Guijorise iti rẽtaja tirã yirãji mʉa. Masa ĩna ñarãreti gãjerã ĩna sĩatoni ñia rotirã yirãji ĩna. Ito yicõri jacʉ mesa gãjerã ĩna sĩatoni ĩna rĩare ñia rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna rĩajʉ ĩnare ti junisinicõri gãjerãre sĩa rotirã yirãji ĩna.
MAT 10:22 Yʉ ocare mʉa goti ucujare, masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji. Noa yʉre jidicãmenati jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna waborere ĩnare, masogʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 10:23 Cʉtojʉ mʉa tõbʉjaroca ĩna yija, gaje cʉtojʉ rudi waja. Riti mʉare gotia yʉ. Jeyaro Israel sita gãna cʉtori mʉa wa ucu jeoroto riojʉajʉ, yʉ Masa Rĩjorʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:24 ’Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉ rẽto bʉsaro masigʉ̃ mami. Ito yicõri sĩgʉ̃ moari masʉ ĩ ʉjʉ rẽtogʉ̃ mami.
MAT 10:25 Sĩgʉ̃ riasotiri masʉ ĩre riasorʉre bajiroti yija quena. Ito yicõri moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉre bajiroti yija quena. Yʉ mʉa ʉjʉre Beelzebú ĩna wame yi tudija, yʉ ñarã mʉa ñajare bʉto bʉsa mʉare bʉsiturã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:26 ’Ito bajiro ĩna bʉsitubojarocati ĩnare güibeja mʉa. Ñejʉa yeyo bʉsire ma Dios ĩ tiro riojo. Ñejʉa masa ĩna yeyo masirise ma. Jeyaro ti masiguĩji Dios.
MAT 10:27 Masa jeyaro tʉobeto yʉ mʉare gotirise jeyaro masa ĩna tʉotoni goti batoba mʉa. Mʉare yʉ yeyo gotirisere masare jimiojucõri ĩnare gotiba.
MAT 10:28 Mʉa ya rujʉre sĩarãre güibeja mʉa. Mʉa ya ʉsijʉre sĩa masimenaji ĩna. Diore mʉa güija quena. Ĩ ñami mʉa ya rujʉre sĩacõri mʉa ya ʉsire jeame ʉ̃jʉrojʉ cõa masigʉ̃. Ĩre mʉa güija quena, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:29 ’Minia jʉ̃arãcã waja niyeru cotiacã senirãji ĩna. Waja mana ĩna ñabojarocati ĩna quedi godaja ti masiguĩji mani Jacʉ.
MAT 10:30 Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya rijoga joa co joa rʉyabeto cõĩa masiguĩji Dios.
MAT 10:31 Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani Dios ĩ tija, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:32 ’Masa tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirãreama yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Ĩna ñama yʉ ñarã”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ.
MAT 10:33 Ito bajibojarocati masa tiro riojo, “Jesure masibea yʉ”, ĩna yija, yʉ cʉni yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre, “Yʉ ñarã meje ñama ĩna”, yi masigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:34 ’“Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri masa ĩna queno wanʉ quenatoni wadiñi Jesús”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñaro yi ãmorã yʉ oca tʉomenati junisinirã yirãji masa.
MAT 10:35 Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ĩ jacʉjʉa ĩre tudigʉ yiguĩji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso jacojʉa isore tudigo yigõji. Ito yicõri sĩgõ yʉre iso tʉorʉ̃nʉja iso mañicõ isore tudigo yigõji.
MAT 10:36 Ito bajiri sĩgʉ̃ yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare, ĩ ñarã ñabojarãti ĩre ti tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ñarã yirãji ĩ wajana, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:37 ’No ĩ jacore ĩ jacʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃. No ĩ macore ĩ macʉre yʉre rẽto bʉsaro maigʉ̃ yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
MAT 10:38 “Jesure yʉ sʉyaja yucʉtẽojʉ yʉre jaju sĩarã yirãji”, yi tʉoĩa güigʉ, yʉ yagʉ ñado mami ĩocʉ̃.
MAT 10:39 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 10:40 ’No mʉare boca ãmirãti yʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna. Ito yicõri no yʉre boca ãmirãti yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna.
MAT 10:41 No, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni. No, “Queno yigʉ ñami”, yi masicõri ĩre boca ãmirã, Dios tʉ ĩ bʉjado bajiroti waja bʉjarã yirãji ĩna cʉni.
MAT 10:42 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre sʉyarãre ñasarã meje ĩna ñabojarocati ĩnare boca ãmicõri ĩnare ĩna ide ioja, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna. “Jesure sʉyagʉ ñami”, yi masicõri ĩre ĩna boca ãmija, waja bʉjarã yirãji ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 11:1 Gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre ito bajiro riaso rotiquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ goti tĩoja bero iti sita cʉtori masare riaso ucurã wacʉ gʉa, Jesure sʉyarã.
MAT 11:2 Iti rʉmʉ masare idé guri masʉ Juan tubiara wijʉ ñañi. Itojʉ ĩ ñaroca Jesús ĩ masare riaso ucure, ito yicõri tiyamani ĩ ĩore gaye oca ejayijʉ ĩre. Ito bajiri Jesure ĩna seniĩatoni ĩ rãca riasotirã jʉ̃arãre cõañi Juan.
MAT 11:3 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna: —¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? Gãji mʉ ñajama, ¿gãjijʉare bocatirãtite gʉa? yi seniĩacã ĩna Jesure.
MAT 11:4 Ĩna ito yija tʉocõri: —Wasa, Juan tʉ tʉdi wasa. Ĩ tʉ ejacõri mʉa tigore, mʉa tʉogore cʉni gotiba ĩre.
MAT 11:5 Ado bajiro ĩre mʉa gotire ãmoa yʉ: “Timena cʉni ticoa. Wamena cʉni wacoa. Rujʉ cami jogarã cʉni cami yaticoa. Tʉomena cʉni tʉocoama. Godana cʉni tʉdi caticoama. Ito yicõri bojoro bʉjarã cʉni Dios oca quenarise gaye tʉo, baji ñañi ĩna Jesús ĩ masirise ĩ ĩojare”, yi gotiba, Juan tʉ mʉa ejaja.
MAT 11:6 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ jidicãbeja wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 11:7 Ĩna waja bero Juan idé guri masʉ gaye masare gotisʉoquĩ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa?
MAT 11:8 Ĩocʉ̃re mʉa tʉoĩa wabeja, ¿ñari masa ya yutabujuri sãñagʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? “Quenarise yutabujuri sãñarã ñacã ĩna ʉjarã tʉ ñarã”, yi masia mani.
MAT 11:9 ¿Ñimʉjʉare tʉoĩa wasacati mʉa? ¿Diore goti ĩsiri masʉre tʉoĩa wacatite mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñagʉ̃re tiyija mʉa.
MAT 11:10 Dios oca tutijʉ Juan idé guri masʉ gaye ado bajiro gotia: Mʉ riojʉa oca goti yuri masʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩti ñami mʉ ejaroto riojʉa queno yuri masʉ, yi gotia Dios oca tuti.
MAT 11:11 Riti mʉare gotia yʉ. Nijʉa gãji masʉ, masa jeyaro wato Juan idé guri masʉre bajiro ñasagʉ maquĩji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñasarã meje ñabojarocati ĩna ejaja Juan rẽto bʉsaro ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.
MAT 11:12 ’Cajero Juan ĩ riasosʉorocajʉ, ito yicõri adi rʉmʉrijʉ cʉni jãjarã ñama Dios ĩ rotirojʉ sãja ãmorã. Jãjarã ñabojama ĩna ñeñaro yirise jidicãmenati jore sãja ãmobojarã.
MAT 11:13 Juan ĩ ejaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã bʉsiñi Diore goti ĩsiri masa. Dios rotirise ucari masʉ Moisés ñayorʉ cʉni ito bajiroti bʉsiñi.
MAT 11:14 “Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji”, yi goti yuyijarã ĩna. “Juana sʉoriti goaĩoami ĩna tʉoĩa yurʉ”, mʉa yi tʉoĩaja quena.
MAT 11:15 “Gãmo goje cʉtirã tʉoya mʉa”, yiquĩ Jesús masare.
MAT 11:16 ’¿Ñena cõĩacõri no bajiro bajiatibe adi rʉmʉri gãna masa, yi cõĩagʉ̃tibe yʉ? Rĩaca cʉto gʉdareco ĩna baba rãca aje rujicõri bʉsi rujirãre bajiro bajiama ĩna.
MAT 11:17 “Seru jutia gʉa. Ito bajibojarocati borobea mʉa. Bojori bʉjare basa gʉa sẽabojaja otibea mʉa”, rĩaca yi ajerã robo bajiro bajirã ñama adi rʉmʉri gãna.
MAT 11:18 Ito bajiro ya mʉa cʉni. Mʉa ãmoro bajiro gãji ĩ yibeja, junisinia mʉa. Juan ĩ ejaja ticõri, jeyaro ĩ babeja, ʉyé ide ĩ idibeja ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãñarʉ ñami ãni”, yicʉ mʉa.
MAT 11:19 Ĩ bero ejacʉ yʉ, Masa Rĩjorʉ. Yʉ baja, yʉ idija ticõri, “Jairo bagʉ ñami ĩ. Ito yicõri idiri masʉ ñami. Ñeñaro yiri masa baba ñami ãni. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa baba ñami ĩ”, yicʉ mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yibojarocati Dios masirise mʉa tʉo masi ãmoja, ĩre masirãre ĩna yigore ticõri tʉo masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
MAT 11:20 Ito bajiro ĩ yija bero tiyamani ĩ ĩora cʉtori gãnare tʉoĩacõri ĩnare tudisʉoquĩ Jesús. Ñeñaro yirisere ĩna jidicãbejare ito bajiro ĩnare tudiquĩ Jesús:
MAT 11:21 —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Corazín gãna. Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa Betsaida gãna cʉni. Tiro cʉto gãna ito yicõri Sidón cʉto gãnare cʉni mʉare tiyamani yʉ ĩocato bajiro ĩnare yʉ ĩoja iti rʉmʉjʉ ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri jidicãboana ĩna. “Gʉa ñeñaro yirise jidicã gʉa”, yirona yutabuju bojori baju sãñaboana ĩna. Ito yicõri, “Bojori bʉja gʉa”, yirona ĩna ya rijogajʉ õja jeoboana ĩna.
MAT 11:22 Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirisere mʉa jidicãbeja, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sidón gãna, Tiro gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa.
MAT 11:23 Mʉa Capernaum gãna, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ejacoana mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ejamenaji mʉa. Jubejʉ godana tʉjʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ejarã yirãji mʉa. Sodoma gãnare tiyamani yʉ mʉare ĩocato robo bajiro yʉ ĩnare ĩoja, ĩna ñeñaro yirisere jidicãboana ĩna. Ito bajiri adi rʉmʉrijʉ cʉni ñaboadoja ĩna cʉto maji. Tiyamani yʉ mʉare ĩobojarocati ñeñaro mʉa yirise jidicã ãmobea mʉa.
MAT 11:24 Riti mʉare gotia yʉ, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Sodoma gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
MAT 11:25 Iti rʉmʉri Diore ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Cʉna, ũmacʉ̃jʉ gagʉ Ʉjʉ ña mʉ. Adi tuti gagʉ cʉni Ʉjʉ ña mʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Yʉ riasorise ñasari masa, bʉto tʉo masirãre cʉni ĩna masibitiroca ya mʉ. Ito yicõri yʉ riasorise bʉto ñasari masa meje, bʉto tʉo masimenare cʉni ĩna tʉo masiroca ya mʉ. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
MAT 11:26 Ito bajiro ya Cʉna mʉ, mʉ ãmoro robo bajiro yigʉ, yiquĩ Jesús Diore.
MAT 11:27 ’Jeyaro yʉ yirise, yʉ ĩogorise cʉni yʉ yi masiroca yami yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti yʉre masiami. Gãjerãma yʉre masibeama. Yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre ti masia. Gãjerãma ĩre ti masimenaji. Ĩre masitoni yʉ gotirã riti yʉ Jacʉre masirãji ĩna.
MAT 11:28 Moare bogarã, rʉ̃cʉrise ãmiboja bogarãre bajiro bajirã ña mʉa yʉ tija. Ito bajiri yʉre tʉorã waya. Mʉare tujacã rotigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ yigʉja yʉ.
MAT 11:29 Yʉ rotiro robo bajiro cʉdiya mʉa. Ito yicõri yʉ gaye riasoya. Masare ti maigʉ̃ ñari sẽoro mʉare rotibicʉja yʉ. Ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rotiro robo bajiro mʉa cʉdija ticõri, mʉa tujacãroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiro yiroja mʉare.
MAT 11:30 Yʉ mʉare rotirise josari meje ña. Ito bajiri yʉ gaye mʉa cʉdija bojori bʉjamenati queno wanʉ quenarã yirãji mʉa. Rʉ̃cʉbiti ũmarã bajiro wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
MAT 12:1 Iti rʉmʉri tujacãra rʉmʉ ñaroca ote wato wacʉ gʉa Jesús rãca. Gʉa ĩ rãca riasotirã ñiocõcʉ. Ito bajiri trigo ajeri beja ãmicõri bacʉ gʉa.
MAT 12:2 Iti gʉa baja ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro yicã Jesure: —Tite. Mʉ rãca riasotirã tujacãra rʉmʉ moare gaye mejeti moama ĩna, yicã ĩna Jesure.
MAT 12:3 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Co rʉmʉ David ñayorʉ ĩ rãca gãna ñiocõ wana ĩna yigore, ¿Dios oca tuti tiĩabiticati mʉa?
MAT 12:4 Ñiocõ wana ñari Dios ya wijʉ sãjacõri, ĩre rʉ̃cʉbʉorã gãjerã ĩna cũre naju bayijarã ĩna. Paia mesa riti ĩna baroti ñabojayijʉ iti. David mesa ĩna baroti meje ñabojayijʉ.
MAT 12:5 “Paia mesa tujacãra rʉmʉ Dios ya wijʉ ĩna tujacãbeja ñeñaro yirã meje yiana ĩna”, yi Moisés ñayorʉ ĩ ucare gaye, ¿tiĩabiticati mʉa?
MAT 12:6 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ya wi rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ.
MAT 12:7 Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masibea mʉa. Ado bajiro gotia iti: “Masa gãjerãre queno ti maija quena yʉre. No yibea ecarʉ sĩacõri yʉre ĩna soe ĩsija”, yi gotia Dios oca. Itire mʉa tʉoĩa masija, gãjerãre ti maicõri, “Ĩnare seti ña”, yibitiboana mʉa.
MAT 12:8 Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ gaye yʉ rotiroti cʉni cũquĩ Dios yʉre, yiquĩ Jesús masare.
MAT 12:9 Ito yija bero judio masa minijuari wijʉ wacõri sãjacʉ gʉa Jesús rãca.
MAT 12:10 Iti wijʉ ñaquĩ sĩgʉ̃ co dʉja ãmo digarʉ. “Jesure seti ña”, yirona fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro Jesure seniĩacã ĩna: —¿Moisés ñayorʉ rẽobisijari tujacãra rʉmʉ cõrãre yisiore gaye? yi seniĩacã ĩna Jesure.
MAT 12:11 Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ mʉa ya ecarʉ ĩ rujarajʉ ĩ quedi roaja ãmirã wamenajida mʉa? Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya ecarʉ ĩ quedi roaja ĩre ãmirã warãji mʉa.
MAT 12:12 Ecarʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñami masʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉre cʉni gãjire mani ejabʉaja quena, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:13 Ito yija ãmo digagʉre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉ ya ãmo ñujoya ĩja. Ĩ ñucõarocati jajacoacʉ ĩja, gaje dʉja ricare bajiroti.
MAT 12:14 Ito ĩ yija ticõri, budi wacã fariseo gaye tʉoĩarã. “¿No bajiro yicõri Jesure sĩarʉjati mani?” yi tʉoĩa bʉsiri seyocã ĩna.
MAT 12:15 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja, tʉo masicõri gajerojʉa waquĩ Jesús mʉcana. Gʉa cʉni ĩ rãca wacʉ. Jesús ĩ waja ticõri, jãjarã masa sʉya wacã gʉa rãca. Ito ĩ warojʉ ñajediro masa cõrãre yisioquĩ Jesús.
MAT 12:16 Ito yicõri, “Ãniti gʉare yisioquĩ”, yibeja mʉa, yiquĩ ĩ ĩnare.
MAT 12:17 Isaías ñayorʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ iti. Ado bajiro goti ucayoñi Isaías ñayorʉ:
MAT 12:18 Ãni ñami yʉre moa ĩsiri masʉ yʉre cʉdigʉ. Ĩre besecʉ yʉ. Ĩre maia yʉ, ito yicõri ĩre wanʉa yʉ. Yʉ ya ʉsi ĩre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare goti batogʉ yiguĩji ĩ.
MAT 12:19 Masare oca josabicʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri masare ma gʉdareco eja rʉ̃gʉ̃cõri awasã gotibicʉ yiguĩji ĩ.
MAT 12:20 Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare cʉni ĩnare cõabicʉ yiguĩji. Yʉre queno tʉorʉ̃nʉsamenare ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yʉre ĩna queno tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiro ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, masa jeyarore yʉ ti beseri rʉmʉ iti ejarocajʉ.
MAT 12:21 “Ĩti ñami masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ”, yi tʉoĩa wanʉ yurã yirãji masa jeyaro, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:22 Ito yija bero sĩgʉ̃re Jesús tʉ ãmi ejacã ĩna. Ĩ ñaquĩ tibicʉ, bʉsibicʉ cʉni. Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñari ito bajiro ñabojaquĩ ĩ. Ĩre yisioquĩ Jesús. Ito bajiri tibicʉ ñabojarʉ tiquĩ ĩja. Ito yicõri bʉsibicʉ ñabojarʉ bʉsicoaquĩ ĩja.
MAT 12:23 Itire ticõri masa jeyaro ʉcacã: —¿David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñati ãni? yi tʉoĩacã masa.
MAT 12:24 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ, yicã ĩna.
MAT 12:25 Ito bajiro ĩna yi tʉoĩarise ti masicõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Cʉtori gãna ʉjarã gãmeri ĩna junisinija queno cʉto ña rujeabetoja. Co cʉto gãna, co wi gãna cʉni ĩna gãmeri junisinija, queno ña masimenaji ĩna.
MAT 12:26 Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rʉ̃mʉ́are ĩ bucõaja queno ña masibiquĩji ĩ. Ito bajiro ĩ yija queno roti masibiquĩji ĩja.
MAT 12:27 “Beelzebú wame cʉtigʉ ĩ ejabʉarisena rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ”, yiboja mʉa yʉre. Ito bajiro mʉa yʉre yi tʉoĩabojaja, “Rʉ̃mʉ́ ĩ ejabʉarise rãca bucõama gʉa rãca gãna”, yirãre bajiro ya mʉa. “Tʉoĩa wisarã ya gʉa”, yi tʉoĩarʉja mʉare.
MAT 12:28 Rʉ̃mʉ́re yʉ bucõaja Espíritu Santona sʉoriti bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ eja wajʉ ĩja”, yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 12:29 ’Sĩgʉ̃ gãji sẽogʉ̃ ya wi sãjacõri ĩre siabicʉti gajeoni ẽma masibiquĩji ĩ. Ĩre ĩ siaja berojʉ gajeoni ẽma masiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:30 ’Yʉ robo bajiro tʉoĩamena yʉre tʉo terã ñama ĩnaõna. Yʉre ejabʉabicʉ yʉre ñeñaro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 12:31 ’Riti mʉare gotia yʉ. Masa ĩna ñeñaro yija, ito yicõri ñeñaro ĩna bʉsija cʉni, ĩnare ãcabojo masiguĩji Dios. Espíritu Santore ĩna bʉsituja, itireama ĩnare ãcabojo masibiquĩji Dios.
MAT 12:32 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. No yʉre ĩ bʉsituja, ĩocʉ̃re ãcabojo masiguĩji Dios. Ito bajibojarocati, no Espíritu Santore ĩ bʉsituja itireama ĩre ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios. Adi tutire ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ cʉni ãcabojo masibicʉ yiguĩji Dios, Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:33 ’Yucʉgʉ quenaricʉ iti ñaja, quenarise rica cʉtiro yiroja. Yucʉgʉ ñeñaricʉ iti ñaja, ñeñarise rica cʉtiroja. Ricajʉ ticõri, “Adigʉ ña quenarise rica cʉtiricʉ, adigʉ ña ñeñarise rica cʉtiricʉ”, yi ti masia mani.
MAT 12:34 Ñeñaro bʉsirã mʉa ñajare ãña juniro bajiro bajia mʉa ya rise. Ñeñaro riti yirã ñari quenarise bʉsi masimenaji mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti bʉsia mani.
MAT 12:35 Sĩgʉ̃ queno yigʉ quenarise bʉsigʉ yiguĩji, ĩ ya ʉsi iti tʉoĩaro bajiroti. Ito yicõri ñeñaro yigʉ, ĩ ya ʉsi ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñarise bʉsigʉ yiguĩji ĩ.
MAT 12:36 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ waja seniri rʉmʉ rocati mani bʉsiado bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji.
MAT 12:37 Mani bʉsi wado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Queno yirã mani ñaja, “Queno yirã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito yicõri ñeñaro yirãreama, “Seti cʉtirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:38 Ito ĩ yija bero, ado bajiro seniĩacã fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni: —Riasori masʉ, tiyamani mʉ ĩore ãmoa gʉa, yicã ĩna Jesure.
MAT 12:39 Ito yija ado bajiro ĩnare cʉdiquĩ Jesús: —Ñeñaro yirã ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉmena cʉni, tiyamani yʉ ĩore ãmoama ĩna. Ito ĩna yibojarocati ĩnare ĩoado ma yʉ. Jonás ñayorʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩre rẽtare gaye riti ĩnare goticʉja yʉ.
MAT 12:40 Ado bajiro rẽtayijʉ Jonásre: Ʉdia rʉmʉ, ʉdia ñami wai jaigʉ totijʉ ñabojayijʉ. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ ñami ʉdia ñami ʉ̃mʉa ʉdia rʉmʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ sita watojʉ.
MAT 12:41 Nínive cʉto ñayoana Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi catirã yirãji. Tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji adi rʉmʉri gãnare. Nínive cʉto gãna ñayoana Jonás ñayorʉ Dios oca ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirisere jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri mama ʉsi wasoayijarã ĩna. Jonás ñayorʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, tʉdi caticõri, “Mʉare seti ña”, yirã yirãji ĩna adi rʉmʉri gãnare. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Jonás ñayorʉ rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
MAT 12:42 Rocajʉ gago ʉjo ñayoro Dios ĩ waja seniri rʉmʉ mʉcana tʉdi caticoago yigõji iso. Mʉcana tʉdi caticõri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. “Salomón queno masigʉ̃ ñayijʉ”, yija tʉocõri, sõjʉ gago wadicõri ĩ tʉ ejayijo iso. Ito bajiri adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Yʉ ado mʉa rãca ñagʉ̃ Salomón rẽto bʉsaro ñasagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:43 ’Rʉ̃mʉ́ sĩgʉ̃re ĩ budija, ide manojʉ tuja ãmogʉ̃ ãma ucuguĩji. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji:
MAT 12:44 “Yʉ budigoadojʉ tʉdi warʉja yʉre”, yi tʉoĩaguĩji. Ĩ budigorʉre mʉcana tʉdi ĩ ejaja, queno wi ʉeri mani wi, queno carari wi robo bajiro ti ejagʉ yiguĩji.
MAT 12:45 Ito bajiro ĩre ti ejacõri jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ĩ rẽto bʉsaro ñeñaro yirãre ãmi ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna ñarocõti ʉ̃mʉgʉ̃re sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna sãjajare bʉto bʉsa ñeñaro yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ʉ̃mʉgʉ̃ ĩja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja adi rʉmʉri gãna ñeñaro yirãre cʉni, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 12:46 Jesús masare ĩ bʉsiroca riti ĩ jaco ĩ ocabaji mesa rãca macʉ̃jʉ eja rʉ̃gʉ̃cã ĩna. Jesure bʉsirona ĩre ji bucõabojacã ĩna.
MAT 12:47 Sĩgʉ̃ ĩre jigʉ ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure: —Mʉ jaco, mʉ ocabaji mesa rãca ado macʉ̃jʉ ñama. Mʉ rãca bʉsi ãmoama ĩna, yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 12:48 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —¿Ñimo ñati yʉ jaco, ito yicõri noa ñati yʉ ocabajirã? yiquĩ Jesús ĩre.
MAT 12:49 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirãre ticõri: —Ãna ñama yʉ ñarã, ito yicõri yʉ jacore bajiro bajirã.
MAT 12:50 Noa yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ rotiro bajiro yirã, ĩna ñama yʉ ocabajirãre bajiro bajirã, ito yicõri yʉ jacore bajiro bajirã, yiquĩ Jesús ĩre.
MAT 13:1 Iti rʉmʉti wire budi wacõri, itajura tʉnima rujicʉ gʉa Jesús rãca. Ito bajiro yicõri masare riasoquĩ Jesús.
MAT 13:2 Masa jãjarã bʉsa ĩna minijua wadija ticõri, cumajʉ sãjacõri rujiquĩ Jesús. Masa minijuacãna jajʉjʉ riti tujacã ĩna.
MAT 13:3 Ito yija goti masiore ocana masare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Sĩgʉ̃ wesecajʉ ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ.
MAT 13:4 Weseca ejacõri iti ajerire ĩ wẽjabateroca, gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri minia ejacõri itire ba batecõyijarã.
MAT 13:5 Ito yicõri gaje ajeri gʉ̃ta watojʉ quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ. Ito bajiri judiboja, yoari mejeti siniacoayijʉ iti ũmacañi jeana, sita jõrecõri. Ito yicõri ñemari iti manijare siniacoayijʉ iti.
MAT 13:7 Ito yicõri gaje ajeri jota watojʉ quediyijʉ. Ito bajiri jota mari itire dʉrea sĩacõyijʉ.
MAT 13:8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Iti judi mʉjacõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari setenta ñaricari, gaje sarari treinta ñaricari rica cʉtiyijʉ.
MAT 13:9 Mʉa gãmo goje cʉtija, yʉ bʉsirisere tʉo masiña mʉa, yiquĩ Jesús masare.
MAT 13:10 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, ado bajiro seniĩacʉ gʉa ĩ rãca riasotirã: —¿No yija goti masiore ocana masare riasoati mʉ? yicʉ gʉa ĩre.
MAT 13:11 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉoĩabitire mʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãreama ĩna masiroca yibeami Dios.
MAT 13:12 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re jai bʉsaro tʉo masire gaye jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri jai bʉsaro masigʉ̃ yiguĩji ĩ. No ĩre tʉorʉ̃nʉbicʉre jabetacã ĩ tʉoĩabojarisere ẽmacõgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri ñe tʉoĩare mano tujagʉ yiguĩji ĩ.
MAT 13:13 Ito bajiri masare tʉo masire ocana ĩnare riasoa yʉ. Tibojarãti timenare bajiro ñama ĩna. Ito yicõri tʉobojarãti tʉomenare bajiro ñama ĩna. Ito bajiri Dios ocare tʉobojarãti, “Ito bajiro yireoni ñaroja iti”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
MAT 13:14 Ito bajiro ĩna bajija Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ ĩ gotiado bajiroti rẽta. Dios oca gotigʉ ado bajiro ucayoñi Isaías ñayorʉ: Yʉre tʉobojarãti itire tʉo masimena yirãji mʉa. Tibojarãti, “Ito bajia”, yi masimena yirãji mʉa.
MAT 13:15 Adocãta gãna yʉ tʉoĩaro bajiro ĩna ya ʉsina yʉre tʉoĩa ãmobeama ĩna. Tʉobojarãti ñeñaro tʉo godo weorãji. Ito yicõri tibojarãti bibicãna bajiro bajiama ĩna. Yʉ ĩobojarise ti ãmobeama. Ĩna ya gãmo gojena tʉo ãmobeama ĩna. Ĩna ya ʉsina tʉo masi ãmobeama ĩna. Ito yicõri yʉre yisio rotirã ejamena yirãji ĩna, yi gotiami Dios, yi ucayoñi Isaías ñayorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:16 ’Queno wanʉrã ña mʉa. Yʉre ticõri ti masia mʉa. Ito yicõri yʉre tʉocõri tʉo masia mʉa.
MAT 13:17 Riti mʉare gotia yʉ. Jãjarã Diore goti ĩsiri masa ñayoana, queno yirã ñagoana cʉni mʉa tirisere ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarocati tibisijarã ĩna. Mʉa tʉorise cʉni tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarocati itire tʉobisijarã ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:18 ’“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ mʉare gotibʉ yʉ. Ito bajiri adocãta mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ, mʉa queno tʉo masitoni. Queno tʉoya mʉa.
MAT 13:19 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye oca tʉobojarãti, itire queno tʉo masimenaji gãjerã. Ĩna ñama ĩ otegʉ waroca majʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Dios oca tʉobojarocati ĩna ãcabojaroca yami rʉ̃mʉ́.
MAT 13:20 Coriarã Dios oca tʉocõri queno wanʉre rãca boca ãmibojarãti yoari mejeti jidicãrãji ĩnaõna. Ĩna ñama gʉ̃ta watojʉ sita jõreroacã quedira ajeri robo bajiro bajirã.
MAT 13:21 Queno Dios oca tʉo ñiabiticõri, yoari mejeti jidicãrã yirãji ĩna. “Dios ocare yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ tõbʉjaroca yama gãjerã. ¿No yija Dios ocare tʉorʉ̃nʉatibe yʉ?” yi tʉoĩa bojori bʉjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩ ocare jidicãrã yirãji ĩna.
MAT 13:22 Gãjerãma Dios oca tʉo ñiabojarãti bʉto adi sita gaye tʉoĩa ʉsirioama ĩnaõna. Ĩna ñama jota wato quedira ajeri robo bajiro bajirã. Bʉto gajeonire tʉoĩa ãmosacõri queno Dios ocare tʉo sʉyabeama ĩnaõna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi masimena yirãji ĩna, ito yicõri ĩre queno moa ĩsimenaji ĩna.
MAT 13:23 Gãjerãma Dios oca tʉocõri queno tʉo ñiarã yirãji. Ĩna ñama sita quenarisejʉ quedira ajeri robo bajiro bajirã. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ĩna ñarã yirãji cien rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã. Ito yicõri gãjerã sesenta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã, gãjerãma treinta rica cʉtiri sara robo bajiro bajirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:24 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare gotiquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉmenare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji”, yirocʉ goti masiore ocana masare gotiquĩ Jesús: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya wesecajʉ ĩ ya ote ajeri quenarise oteyijʉ.
MAT 13:25 Ĩ oteja bero ĩ caniroca ĩ ya weseca ejacõri ta widirise oteyijʉ ĩ wajacʉ. Ito yicõri wacoayijʉ ĩ.
MAT 13:26 Ito bajiri ote bʉcʉa mʉja wato ta widirise cʉni goayijʉ.
MAT 13:27 Ito bajija ticõri, ĩ ya moari masa ĩre gotirã wayijarã. Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: “¿Gʉa ʉjʉ ote quenarise riti otebojacati mʉ? ¿No yija ito bajibojarocati ta widirise wʉsari?” yiyijarã ĩna ʉjʉre.
MAT 13:28 Ito ĩna yijare: “Sĩgʉ̃ yʉ wajacʉ oterʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito ĩ yijare: “¿Adocãta ta widirise gʉa wãjagore ãmoati mʉ?” yi seniĩayijarã ĩna ʉjʉre.
MAT 13:29 “Wãjabeja. Mʉa wãjaja, ote rãcati wãjarã yirãji mʉa.
MAT 13:30 Adocãta ote rãca cocati bʉcʉacõjaro maji. Iti rica cʉtiroca mʉare wãja roticʉja yʉ maji. Ito yicõri itire soeja quenaroja. Ito bero rica ãmicõri rica cũadojʉ mʉare seo roticʉja yʉ”, yiyijʉ oteri masʉ ĩ ya moari masare, yi riasoquĩ Jesús masare.
MAT 13:31 Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro masare gotiquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ.
MAT 13:32 Gaje ote ajeri rẽtoro mʉtacã bʉsa ña iti mostaza ajeri. Ito bajiro mʉtacã ñabojaroti bʉcʉa wato gaje ote yucʉri rẽto bʉsaro jajocʉ ñaroja itigʉ. Jajocʉ itigʉ ñajare itigʉ rʉjʉrijʉ minia jibʉ menirãji ĩna. Itire bajiroti Dios mani Ʉjʉ ĩ ñaja, gãjerãre goti ãmorãji mani, jãjarã bʉsa ĩre masirã ĩna ñatoni, yi riasoquĩ Jesús masare.
MAT 13:33 Mʉcana gaje ado bajiro goti masiore ocana riasoquĩ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masare mani riasoja, ado bajiro bajia iti. Tʉote mʉa. Romio pan menigõ waco ʉdia coacõ pan menire gaye ãmiyijo iso. Ito yicõri wadarise ʉco wʉoyijo iso. Ito bajiri iso wʉoja jairo wadayijʉ iti. Itire bajiroti bajiro yiroja, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, masare mani yi riaso ucuja. Ito bajiri jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji ĩja, yi riasoquĩ Jesús masare.
MAT 13:34 Masare riasogʉ goti masiore ocana riti ĩnare riasoquĩ Jesús.
MAT 13:35 Ito bajiro masare ĩ riasoja Diore goti ĩsiri masʉ ĩ goticãdo bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotiyoñi ĩ: Goti masiore ocana riti masare gotigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro rujeoroto riojʉa gaye masa ĩna masibitire gotigʉ yiguĩji, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ yʉre tʉoĩa yugʉ, yiquĩ Jesús masare.
MAT 13:36 Ito bajiro masare yi goti tĩocõri, “Wajʉ”, yiquĩ Jesús. Ito bajiro yicõri wijʉ maja ejacõri sãja waquĩ Jesús. Wijʉ sãja ejacõri ado bajiro seniĩacʉ gʉa ĩ rãca riasotirã: —Ta widirise gaye mʉ goti quenore ãmoa gʉa, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 13:37 Ito bajiro gʉa yija, ado bajiro gʉare gotiquĩ Jesús: —Ote quenarise otegʉ yʉti ña Masa Rĩjorʉ.
MAT 13:38 Ĩ otero ĩ ya weseca bajiro bajia ado mani ñarojʉ. Ote quenarisere bajiro bajirã ñama masa Diore tʉorʉ̃nʉrã. Ta ñeñarisere bajiro bajirã ñama masa rʉ̃mʉ́ ñarã.
MAT 13:39 Ta widirise ote rudirʉ ĩti ñami rʉ̃mʉ́. Ote bʉcʉarijʉ ĩna ãmireoniti ña adi macãrʉcʉ̃ro iti jedirijʉ. Ote bʉcʉaroca miorãõnati ñama ángel mesa.
MAT 13:40 Ta widirise ãmicõri ĩna soeado bajiro bajia macãrʉcʉ̃ro iti jedirijʉ.
MAT 13:41 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ, ñajediro ñeñarisere ĩna besecõatoni. Ñeñaro yirãre cʉni besecõarã yirãji ĩna, Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejabe yirona.
MAT 13:42 Ĩnare besecõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõarã yirãji ĩna. Ito jeame ʉ̃jʉrojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji ĩna.
MAT 13:43 Dios ĩ rotiro bajiro yirã mani Jacʉ ĩ rotirojʉ ejacõri, ũmacañi busuro bajiro busu ñarã yirãji ĩna. Mʉa gãmo goje cʉtija, yʉ bʉsirisere tʉo masiña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:44 ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ gãji ye bʉto waja cʉtirise sita watojʉ ĩ yeyobojare bʉjayijʉ. Itire bʉjacõri mʉcana itijʉti tʉdi yeyocũ remoyijʉ ĩ. Ito bajiri itire wanʉgʉ̃, ĩ gajeoni cʉtirise ñarocõti gãjerãre ĩsi jeocõyijʉ ĩ niyeru bʉjarocʉ. Iti niyeru bʉjacõri iti sita ʉjʉre waja yirocʉ yiyijʉ ĩ. “Sita bʉjacõri sita wato yeyore cʉni bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti sita ʉjʉre waja yiyijʉ ĩ. Dios gaye quenarise mʉa bʉja ãmosaja, ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa, yi riasoquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:45 ’“Dios ĩ rotirojʉ mʉa eja ãmoja, ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa”, yirocʉ ado bajiro riasoquĩ Jesús gʉare: Sĩgʉ̃ ñaque bʉto waja cʉtirisere ãmagʉ̃ ñayijʉ. Iti ñaque perla wame cʉtirise ñayijʉ.
MAT 13:46 Iti ñaquere bʉto ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri, ĩ gajeoni cʉtirise ñarocõti ĩsi jeocõyijʉ ĩ, gãjerãre niyeru bʉjarocʉ. Ito yicõri iti ñaquere ãmosacõri waja yirocʉ yiyijʉ ĩ. Dios gaye quenarise mʉa bʉja ãmoja, ĩre riti tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena, yi riasoquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:47 ’“Ado bajiro bajia Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ gʉare riasoquĩ Jesús: Gãjerã wai wayari masa yorigʉ cõacõri wai jeyarore ãmiyijarã ĩna.
MAT 13:48 Jãjarã wai bʉjacõri jajʉjʉ ĩnare mocũyijarã ĩna. Jajʉjʉ ĩnare mocũcõri ĩnare beseyijarã ĩna. Quenarãre jibʉjʉ miosãyijarã ĩna. Gãjerã ñeñarãreama cõa roacõyijarã ĩna.
MAT 13:49 Ito bajiroti bajiro yiroja macãrʉcʉ̃ro iti jediri rʉmʉ. Ángel mesa quenarãre beserã yirãji ĩna.
MAT 13:50 Besecõri ñeñarãreama jeame ʉ̃jʉrojʉ cõarã yirãji ĩna. Ito jeame ʉ̃jʉrojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji. Ito bajiri bʉto tʉoĩa oticõri oca jairã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:51 Ito yija ado bajiro seniĩaquĩ Jesús gʉare: —¿Iti jeyaro mʉare yʉ gotirise tʉo masicʉati mʉa? yiquĩ Jesús. —Tʉo masia, yicʉ gʉa ĩre.
MAT 13:52 Gʉa ito bajiro yija, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ gʉare: —Mʉa coriarã iti rʉmʉjʉ maji, bʉcʉrã oca riasori masa ñayijarã. Adocãtama yʉ rãca riasotirã ña mʉa. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca yʉ rãca riasoticõri jʉaji masire gaye ña mʉare. Dios oca, bʉcʉ mʉa tʉogore cʉni ña mʉare. Bʉcʉ oca, Dios oca mame cʉni masia mʉa. Ito bajiri gajeoni seorajʉ bʉcʉ gaye mame gaye cʉni bese masirã bajiro bajirã ña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 13:53 Ito bajiro gʉare goti masiore ocana ĩ gotija bero Jesús rãca wacʉ gʉa mʉcana.
MAT 13:54 Wacõri ĩ ya sita ejacʉ gʉa. Minijuara wijʉ ejacõri masare riasoquĩ Jesús. Queno ĩ riasoja tʉocõri, ʉcacã masa. Ĩre tʉocõri ado bajiro yicã ĩna: —¿Iti ĩ riasorise nojʉ riasotiyijaribe ãni? ¿Ito yicõri no bajiro tiyamani gaye ĩoati?
MAT 13:55 Adi sita gagʉ cumu jãi moari masʉ macʉ ñami ãni. Ito yicõri María macʉti ñami ãni. Santiago, José, Simón, Judas rĩjorʉti ñami ãni.
MAT 13:56 Ito yicõri ĩ ñarã romia ado mani wato ñama ĩna. ¿No bajiro iti gaye masiati ãni? yicã ĩna ĩ ya cʉto gãna.
MAT 13:57 Ĩna ya sita gagʉti ĩ ñajare queno ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã ĩna. Ado bajiro ĩnare gotiquĩ Jesús: —Dios oca goti ĩsiri masʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ya sita gãna, ĩ ya wi gãna cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉomena yirãji, yiquĩ Jesús masare.
MAT 13:58 Ĩ ya sita gãna ĩre ĩna queno tʉorʉ̃nʉbejare, jaje tiyamani ĩo jeobitiquĩ iti cʉtore.
MAT 14:1 Iti rʉmʉriti Galilea gagʉ ʉjʉ, Herodes wame cʉtigʉ Jesús gaye oca tʉoyijʉ.
MAT 14:2 Ĩ rãca ñarãre ado bajiro yiyijʉ Herodes, Jesure tʉoĩa wacʉ: —Juan idé guri masʉti ñaguĩji mʉcana. Godabojagʉti tʉdi catiguĩji. Ito bajiri tiyamani gaye ĩoguĩji ĩ, yi tʉoĩabojayijʉ Herodes.
MAT 14:3 Ĩ Herodes ĩ ocabaji Felipe manojore ẽmayijʉ. Iso ñayijo Herodías wame cʉtigo. Ado bajiro yiyijʉ Juan Herodesre: —Isore manojo cʉtibitirʉja mʉre, yibojayijʉ Juan Herodesre. Ĩre tʉo ãmobisijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre tubia rotiyijʉ Herodes. Ito yicõri come misina ĩre sia rotiyijʉ ĩ.
MAT 14:5 Juanre sĩa ãmobojayijʉ Herodes. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami Juan”, masa ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, güiyijʉ ĩ. Ito bajiri Juanre sĩa rotibisijʉ Herodes.
MAT 14:6 Herodes ĩ joeara rodo gãni bia ejayijʉ. Ito bajiri masare oca cõayijʉ ĩ, ĩna basa titoni. Iti rʉmʉ rujarʉmʉ Herodías maco masa riojo basayijo. Iso basaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes.
MAT 14:7 Ito bajiri: “No ãmorise mʉ senija, yiro roboti mʉre jidicãcʉja yʉ”, yiyijʉ Herodes isore.
MAT 14:8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “¿No bajiro ãmoati cana mʉ?” yigo wayijo iso jacore. Jaco iso gotija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso Herodesre: —Juan idé guri masʉ ya rijoga jatacõri somotẽrojʉ jeocõri ĩsiña yʉre, yiyijo iso Herodesre.
MAT 14:9 Ito bajiro iso yija tʉocõri, bojori bʉjayijʉ Herodes. Masa ĩna tʉoro riojo, “Yiro bajiroti mʉre ĩsicʉja yʉ”, ĩ yire ñajare, ito bajiroti rotiyijʉ ĩ ya moari masare.
MAT 14:10 “Tubiara wijʉ Juanre rijoga jata ãmitẽña”, yiyijʉ Herodes ĩ ya moari masare.
MAT 14:11 Ĩ ya rijoga jata ãmicõri somotẽrojʉ jeocõri mamore ĩsiyijarã ĩna. Ito yicõri isojʉ jacore rẽto ĩsiyijo ĩja.
MAT 14:12 Iti oca tʉocõri Juan rãca riasotiana masa ejayijarã. Ito yicõri ĩ ya rujʉ ãmi wacõri yujeyijarã. Ito bajiro ĩna yija bero Jesure gotirã gʉa tʉ ejacã ĩna.
MAT 14:13 Juan idé guri masʉre ĩna sĩare tʉocõri bojori bʉjaquĩ Jesús. Ito bajiri cuma sãjacõri ricati waquĩ ĩ. Ito bajiro Jesús ĩ waja masicã masa. Gãjerã boejʉna Jesure sʉya wacã.
MAT 14:14 Majado ejacõri Jesús ĩ tija masa jãjarã ñayijarã. Ito bajiri ĩnare ti maiyijʉ ĩ. Cõrãre ĩna ãmi ejaro bajiroti ĩnare yisio ĩsiyijʉ Jesús.
MAT 14:15 Iti rãioja ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã ĩ tʉjʉa wacʉ. Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yicʉ gʉa: —Ñamijʉ ña ĩja. Queno masa mama adojʉ. “Wasa”, yiya masare cʉtorijʉ bare ĩna waja yi masitoni, yibojacʉ gʉa Jesure.
MAT 14:16 —Itojʉ ware ma ĩnare. Mʉati bare ecaya ĩnare, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 14:17 —Bare ma gʉare. Naju riti co dʉjamocõacã ña gʉare. Ito yicõri wai jʉ̃arãti ñama gʉare, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 14:18 —Adojʉa yʉre ãmi waya maji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 14:19 Itire boca ãmicõri ta quenarise joe masare ruji rotiquĩ Jesús. Ito yicõri naju co dʉjamocõ ñarisere ito yicõri wai jʉ̃arã ñarãre ãmi rʉcoquĩ Jesús. Itire rʉcocõri ũmacʉ̃jʉ ti mʉoquĩ Jesús. Ito ti mʉocõri, “Queno ya Cʉna mʉ”, yiquĩ ĩ. Itire igajea batocõri gʉare ĩsiquĩ Jesús. Ito ĩ yija bero gʉajʉ masare batocʉ ĩja.
MAT 14:20 Masa ñarocõti ba jedicã itire. Ito yicõri sĩgʉ̃ rʉyabeto yaji quenaro riti tujacã ĩna. Ĩna ba rʉarise jʉa gʉbojeno jibʉri dajacʉ gʉa.
MAT 14:21 Gʉa itire bagoana cinco mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa.
MAT 14:22 Cumajʉ gʉare sãja rotiquĩ Jesús ĩ riojʉa gʉa jẽa watoni. Gʉa waroca riti masare ware gotiñi Jesús.
MAT 14:23 Masare ware goti tĩogʉ̃ tʉriajʉ mʉja wañi Jesús. Itojʉ sĩgʉ̃ti mʉja ejacõri ĩ Jacʉre bʉsiñi ĩ. Rãio jedija bero itojʉ ĩ sĩgʉ̃ti ñañi Jesús maji.
MAT 14:24 Itajura gʉdareco tʉjacʉ gʉa. Ito gʉa tʉjaroca jacũtucʉ gʉare, mino bʉto iti wẽajare.
MAT 14:25 Busu mʉja wadiroca Jesús gʉa tʉ ejaquĩ ide joena wadicõri.
MAT 14:26 Ide joe ĩ wadija ʉcacʉ gʉa. Ito bajija ticõri: —Wʉjo cʉtiro ya, yi awasãcʉ gʉa.
MAT 14:27 —Oca sẽoña, güibesa yʉti ña, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 14:28 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa rãca gagʉ Pedro ado bajiro bʉsiquĩ ĩre: —Yʉ Ʉjʉ, mʉti mʉ ñajama, ide joe yʉ mʉ tʉ waroca yiya yʉre, yiquĩ Pedro Jesure.
MAT 14:29 Ĩ ito yijare: —Wadite mʉ, yiquĩ Jesús ĩre. Ito ĩ yija tʉo, wãgãcõri ide joe wasʉoquĩ Pedro Jesús tʉ ejagʉ wacʉ.
MAT 14:30 Bʉto mino iti wẽaja tʉocõri, itire güiquĩ Pedro. Ito bajiri jacũrisena ruja wasʉoquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ yʉre masoña mʉ, yi awasãquĩ Pedro.
MAT 14:31 Ito ĩ yirocati Pedro ya ãmojʉ ñiacõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Queno yʉre tʉorʉ̃nʉsabea mʉ. “Ide joe yʉ waroca yami Jesús”, ¿yi tʉoĩa jidicãri mʉ? yiquĩ Jesús Pedrore.
MAT 14:32 Cumajʉ Jesús rãca ĩna mʉja sãjarocati mino wẽata rojocoacʉ.
MAT 14:33 Gʉa cumajʉ ñacãnama Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ, ĩre rʉ̃cʉbʉorã: —Riti Dios Macʉ ña mʉ, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 14:34 Ito jẽa wacõri Genesaret wame cʉtiri sitajʉ ejacʉ gʉa.
MAT 14:35 Iti cʉto gãna Jesús ĩ ejaja tʉo masicõri, masa jeyarore oca batoñi. Ito bajiri masa ñarise cʉtirãre ãmi ejacã Jesús tʉ.
MAT 14:36 “Mʉ ya yutabuju tʉnima gʉare moaĩa rotiya”, yicã masa Jesure. No moaĩarãcõti cati quenarã tujacã mʉcana.
MAT 15:1 Ito ĩna yiroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ejacã Jesús tʉ. Jerusaléna wadiana ñacã ĩna. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩacã ĩna:
MAT 15:2 —¿No yija bʉcʉrã ĩna yisotire bajiro yiro robo cʉdibeati mʉ rãca riasotirã? Mʉ rãca riasotirã ĩna baroto riojʉa ãmo coebeama ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro yiro robo yibeama ĩna, yicã ĩna Jesure.
MAT 15:3 Ito bajiro ĩna yijare, ado bajiro ĩnare cʉdiquĩ Jesús: —Bʉcʉrã masa ĩna rotirejʉa cʉdirona Dios ĩ rotirisejʉare cʉdibea mʉa.
MAT 15:4 Ado bajiro rotia Dios oca: “Mʉ jacʉ, mʉ jacore cʉni queno rʉ̃cʉbʉoya mʉ. No ĩ jaco, ĩ jacʉre cʉni ñeñaro bʉsitugʉ godacoajaro”, yi rotia Dios oca.
MAT 15:5 Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “No, ‘Jeyaro gajeoni yʉ rʉcorise Diore yʉ ĩsiroti riti ña. Ito bajiri yʉ jacʉsabatiare ejabʉa masibea yʉ’, ĩ yija, ĩ jacʉsabatiare ejabʉabeja quena”, yi tʉoĩa rotiboja mʉa.
MAT 15:6 Ito bajiro mʉa yija, bʉcʉrã masa ĩna rotirisejʉa cʉdirona, Dios ĩ rotirisejʉare cʉdibea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Ñe waja ma Dios oca”, yirã bajiro ya mʉa. Ĩ ocare jidicãrã ña mʉa.
MAT 15:7 Mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa wacʉ queno ucañi ĩ. Ado bajiro ucañi ĩ:
MAT 15:8 Mʉa ya risena riti yʉre rʉ̃cʉbʉoboja mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya ʉsina sõjʉ bajiro tʉoĩa mʉa. Yʉre rʉ̃cʉbʉobea mʉa.
MAT 15:9 Minijuacõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉobojaja, bʉrãti ya mʉa. Mʉa riasorise masa ĩna tʉoĩa rujeore ña iti. Itireti, “Dios ĩ rotire ña”, yiboja mʉa. Dios ĩ gotirise tʉoĩa wacʉ ito bajiro ucañi Isaías ñayorʉ, yi gotiquĩ Jesús.
MAT 15:10 Ito ĩ yija bero masare jicõri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉre tʉocõri queno tʉo masiña mʉa.
MAT 15:11 Mani ba sãrise meje mani ñeñaro yiroca yiroja iti. Ñeñaro tʉoĩacõri mani bʉsirise, iti ña mani ñeñaro yiroca yirise, yiquĩ Jesús masare.
MAT 15:12 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirã ĩ tʉ minijuacõri ado bajiro yicʉ gʉa ĩre: —Ito bajiro masare mʉ gotija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo bʉjatomenaji ĩna, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 15:13 Ito bajiro gʉa yija, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Dise rocati judire ĩ otere meje iti ñaja, ñe rãcati wãjacõagʉ̃ yiguĩji iti ote wese ʉjʉ. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ cʉni. Gaje oca ñasarise mejeti ricati bajiro ĩna riasobojaja iti jedi waroca yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ.
MAT 15:14 Dios ocare riasomena ĩna ñajare, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja. Ĩna ñama cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã robo bajiro bajirã. Sĩgʉ̃ cajea macʉ gãji cajea macʉre ĩ tʉ̃a wabojaja, goje ñaro ĩna ejaja, jʉ̃arãjʉti quedi sãjacoarã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 15:15 Ĩ ito yija ado bajiro seniĩaquĩ Pedro Jesure: —Iti riasore oca gaye queno gʉare goti rẽtobuya, yiquĩ Pedro Jesure.
MAT 15:16 —¿Tʉo masibeati mʉa cʉni?
MAT 15:17 Mani ba sãrise jeragajʉ waro yiroja iti. Ito bero rẽta budiro yiroja iti. ¿Itire queno tʉo masibeati mʉa?
MAT 15:18 Mani ya ʉsina tʉoĩacõri risena bʉsia mani. Iti ña mani ñeñaro yiroca yirise.
MAT 15:19 Ĩna ya ʉsina tʉoĩacõri ñeñaro yama masa. Tite mʉa. Gãjerãre sĩama ĩna. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajeama. Jeyaro ĩna tʉoĩaro bajiroti romia rãca ñeñaro ajeama ĩna. Riniama ĩna. Socama ĩna. Rocati oca gotiama ĩna. Ito bajiro yama masa.
MAT 15:20 Ito bajiro ñeñarise tʉoĩacõri iti ña masa ĩna ñeñaro yiroca yirise. Mani baroto riojʉa mani ãmo coebeja, bʉcʉrã ĩna rotiro bajiro mani yibeja iti gaye meje ña mani ñeñaro yiroca yirise. Ñeñaro tʉoĩacõri ñeñaro ya mani. Iti ña mani ñeñaro yiroca yirise, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 15:21 Ito bajiro ĩ yija bero itijʉna, wacʉ gʉa Jesús rãca. Ito wacõri Tiro ito yicõri Sidón wame cʉtiri cʉtorijʉ ejacʉ gʉa.
MAT 15:22 Ito gʉa ejaja bero sĩgõ Canaán gago itijʉ ñaro Jesús tʉjʉa awasã wadicõ: —Yʉ Ʉjʉ David ñayorʉ janami ña mʉ. Yʉre ti maiña. Yʉ maco rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñamo. Ito bajiri bʉto ñeñaro tõbʉjamo iso, yi goticõ iso Jesure.
MAT 15:23 Ito bajiro iso yibojarocati isore cʉdibitiquĩ Jesús. Ito bajiri ĩ rãca riasotirã gʉa ado bajiro roticʉ Jesure: —Isore wa rotiya. Ʉsirioro gʉare awasã sʉyamo, yibojacʉ gʉa Jesure.
MAT 15:24 Ito bajiro gʉa yija ado bajiro yiquĩ gʉare: —Oveja wisanare bajiro bajirã ñama judio masa. Ito bajiri ĩnare yʉre cũquĩ Dios, yiquĩ Jesús.
MAT 15:25 Ito bajiro ĩ yiroca ĩ riojo wacõri rijomunigãna ñini rũjũcõ romio: —Yʉ Ʉjʉ yʉre ejabʉaya, yicõ iso Jesure.
MAT 15:26 Ito bajiro iso yibojarocati ado bajiro yiquĩ Jesús isore: —Judio masa riojʉajʉ gãjerãre yʉ ejabʉaja, no masia ma yʉre. Ito bajiro yʉ yija, rĩacare naju ẽmacõri yaiare ecado bajiro bajia, yiquĩ Jesús isore.
MAT 15:27 —Riti ya yʉ Ʉjʉ. Ĩna ʉjarã ba bate queorise bacã yaia. Yʉ gaje maso ñabojarocati mʉ ñarã bero yʉre jabeto mʉ ejabʉaja quena ñaro yiroja yʉre, yicõ iso Jesure.
MAT 15:28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús isore: —Mʉ romio queno yʉre tʉorʉ̃nʉgõ ña mʉ. Ito bajiri mʉ ãmoro bajiroti bajiro yiroja iti, yiquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati iso maco tujacoacõ.
MAT 15:29 Ito yija bero Galilea wame cʉtirita tʉnima wacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri tʉriajʉ mʉja wacʉ gʉa. Itojʉ gʉa joejearoca rujiquĩ Jesús.
MAT 15:30 Jãjarã masa ejacã Jesús ĩ rujirojʉ. Wa masimena, cajea mana, bʉsimena, ruduana, ito yicõri jãjarã cõrãre ãmi ejacã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩ tʉ ĩna ãmi ejaroca ĩnare yisioquĩ Jesús.
MAT 15:31 Bʉsimena bʉsicã. Ruduana wacã. Cajea mana ticã. Rujʉ ñeñarã quenari rujʉ, rujʉ cʉticã. Ito bajija ticõri, ti ʉcacã masa. Ito bajiri Diore wanʉ rʉ̃cʉbʉosʉocã ĩna. “Judio masa ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ Dios ĩ ñami quenagʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉocã masa.
MAT 15:32 Ito yija gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ ĩ: —Ado gãnare ti bʉjatobea yʉ. Ʉdia rʉmʉ tʉja ĩja, adocãta yʉ rãca ĩna ñaroca. Ito bajiri queno bare ma ĩnare. Ĩna babetoti ĩna ya wirijʉ wa roti ãmobea yʉ. Ĩnare yʉ wa rotija majʉ boga quedirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 15:33 Gʉajʉa ado bajiro yicʉ ĩre: —Ado masa manojʉ no bajiro masa tĩjaro bare bʉja masia ma, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 15:34 —¿Nocõ jaje naju rʉcoati mʉa? yiquĩ Jesús gʉare. —Jʉa ãmojeno naju ña gʉare, ito yicõri wai jabetacã ña, yicʉ gʉa ĩre.
MAT 15:35 Ito yija masare jacajʉ ruji rotiquĩ Jesús.
MAT 15:36 Ĩ ya ãmona naju jʉa ãmojeno ñarisere ito yicõri wai rãca ãmi rʉcocõri, “Queno ya Cʉna mʉ”, yiquĩ ĩ Diore. Ito ĩ yija bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ĩsiquĩ masare gʉa batotoni.
MAT 15:37 Masare batocʉ gʉa. Ĩna jeyaro bacã. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto yaji quenaro ñacã ĩna. Ĩna baja bero jʉa ãmojeno jibʉri gʉa ba rʉarise dajocʉ gʉa.
MAT 15:38 Gʉa itire bagoana cuatro mil ʉ̃mʉa ñacʉ gʉa. Romiare ito yicõri rĩacare cʉni cõĩabiticʉ gʉa.
MAT 15:39 Ito bero masare ware gotiquĩ Jesús. Ito bajiri cumana Magadán wame cʉtiri sitajʉ wacʉ gʉa.
MAT 16:1 Fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri saduceo gaye tʉoĩarã cʉni Jesure tirona ejacã ĩna. “ ‘Riti Dios ĩ cõarʉ ña mʉ’, gʉa yi masitoni ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani ĩoña gʉare”, yi ejabojacã ĩna.
MAT 16:2 Ito ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Rãiocũro ũmacʉ̃jʉ iti sũaja ticõri, “Quenari rʉmʉ ñari seyoa”, ya mʉa.
MAT 16:3 Busuri jĩjʉ iti sũaja mʉa tija, wajʉ bueri rãca iti ñaja. “Adi rʉmʉ quenado ma”, ya mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ticõri, “Ito bajiro rẽtaro ya adi rʉmʉ”, yi masia mʉa. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ rẽtarise gaye, “Ito bajiro bajiro wado ya”, yi masibea mʉa.
MAT 16:4 Ñeñaro yirã ña mʉa ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉmena. Tiyamani ĩore yʉre seniboja mʉa. Ito bajiro mʉa yibojarocati jʉaji tiyamani mʉare ĩobicʉja yʉ. Jonás ñayorʉre tiyamani rẽtare gaye riti mʉare goticʉja yʉ, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre. Ito bajiro Jesús ĩ yija bero ĩnare wagocʉ gʉa.
MAT 16:5 Itajura gaje dʉjajʉ jẽa ejacõri, “Mani baroti naju ãcabojacoayija mani”, yicʉ gʉa.
MAT 16:6 Ito yija Jesús ado bajiro gʉare gotiquĩ: —Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã ĩna ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:7 Jesús ito bajiro ĩ yija gʉamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsicʉ gʉa: —Mani naju ãcabojajare ito bajiro bʉsiami Jesús, yi tʉoĩabojacʉ gʉa.
MAT 16:8 Ito bajiro gʉa tʉoĩabojaja tʉo masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —¿No yija, “Naju ma manire”, yati mʉa? Queno yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
MAT 16:9 Queno tʉo masibea maji mʉa. Canʉ bʉsati co dʉjamocõ naju ñarisere co dʉjamocõ mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩnare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa. ¿Itire ãcabojati mʉa?
MAT 16:10 Ito bero canʉ bʉsati mʉcana jʉa ãmojeno naju ñarisere jʉaria mil masa ñarãre eca jeocʉ yʉ. Ĩna masare yʉ eca jeoja bero jaje jibʉri dajocʉ mʉa rʉyarise. ¿Itire ãcabojacoati mʉa?
MAT 16:11 ¿No yija queno tʉoĩa masibeati mʉa maji? Jĩjʉ, “Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã ĩna ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña”, yʉ yija, naju gayere meje bʉsibʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:12 Ito ĩ yijare tʉo masicʉ gʉa. “ ‘Fariseo gaye tʉoĩarã, saduceo gaye tʉoĩarã naju wadarise ʉco gayere tʉoĩarã ya mʉa’, gʉare ĩ yija, ‘Ĩna riasorisere queno tʉoĩa masiña mʉa’, yireonire gʉare gotiyijari Jesús”, yi tʉoĩacʉ gʉa ĩja.
MAT 16:13 Mʉcana ito sõjʉa wacõri, Cesarea Filipo wame cʉtiri cʉto tʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gʉare seniĩaquĩ Jesús: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. ¿Yʉre masa ĩna bʉsija, no bajiro yati ĩna? yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:14 Ado bajiro cʉdicʉ gʉa ĩre: —Coriarã ĩna bʉsija, “Juan idé guri masʉ ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Jeremías ñami”, yama ĩna. Gãjerãma, “Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji gajea”, yama ĩna mʉre, yicʉ gʉa Jesure.
MAT 16:15 —¿Mʉama ñimʉ ñami yati mʉa yʉre? yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:16 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Mʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ. Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
MAT 16:17 —Riti ya Simón, Jonás macʉ mʉ. Ito bajiro mʉ bʉsija wanʉ quenagʉ̃ ña mʉ. Itire mʉ bʉsija, masare tʉocõri meje bʉsia mʉ. Itire mʉ bʉsija, ũmacʉ̃jʉ gagʉ yʉ Jacʉre tʉocõri bʉsia mʉ.
MAT 16:18 Ado bajiro mʉre gotia yʉ. Iti mʉ wame ña Pedro, “gʉ̃tagã”, yireoni ña iti Pedro. Riti ña mʉ bʉsirise. Iti oca mʉ bʉsirise jedibetoja. Gʉ̃tagã bʉtirica robo bajiro bajirise ña iti mʉ bʉsirise. Iti oca tʉocõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉ bero gãna. Ito bajiri yʉ ñarã, ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉjare godana ʉjʉ ĩnare rẽtocũbicʉ yiguĩji. Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna.
MAT 16:19 Ado bajiro mʉre gotia Pedro yʉ. Soje janado rʉcogʉre bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉre cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Adi sitajʉ mʉ rẽorise, ũmacʉ̃jʉ itojʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Adi sitajʉ, “Ito bajiroti yiya”, mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ cʉni ito bajiroti yire ñaro yiroja, yiquĩ Jesús Pedrore.
MAT 16:20 Ito bajiro Pedrore ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: “Ĩti ñami Cristo Dios ĩ cõarʉ, yi masare goti batobesa mʉa”, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:21 Ito ĩ yija bero itijʉnati gʉare goti rẽtobuquĩ Jesús: —Jerusalénjʉ ware ña yʉre. Itojʉ yʉ ejaroca bʉcʉrã, paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni quenabeto yʉ tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Itojʉ yʉre sĩarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios mʉcana, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 16:22 Ĩ ito yija tʉocõri, ricati bʉsa camotadi rʉ̃gʉ̃cõri, oca sẽoro ĩre bʉsisʉobojaquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ ito bajiro mʉre rẽtare ãmobiquĩji Dios. Ito bajiro mʉre rẽtabeto yiroja, yiquĩ Pedro Jesure.
MAT 16:23 Ito ĩ yija tʉocõri, jʉda rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús Pedrore: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre moa ĩsia mʉ. Yʉre camotadiya mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro yʉ yija, yʉre camota codea mʉ. Dios bajiro meje tʉoĩa mʉ. Masa ĩna tʉoĩaro bajiro tʉoĩa mʉ cʉni, yiquĩ Jesús Pedrore.
MAT 16:24 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare ĩ rãca riasotirãre: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉre bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ.
MAT 16:25 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
MAT 16:26 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rojʉ gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojaja, ĩ ya ʉsi jeame ʉ̃jʉrojʉ iti waja, ĩ ya gajeoni ĩ bʉjabojare ñe waja ma. Ñe mani ya ʉsi rẽto bʉsaro waja cʉtirise manoja. Catirãjʉti Dios rãca mani oca quenobeja, mani godaja bero ĩ rãca oca queno masimenaji ĩja.
MAT 16:27 Yʉ Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ Jacʉ Dios ĩ busurisena tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩ tʉ gãna ángel mesa rãca ejagʉ yigʉja yʉ. Tʉdi ejacõri masa ĩna yigoado bajiroti waja senigʉ̃ yigʉja yʉ.
MAT 16:28 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa coriarã adijʉ ñarã mʉa godaroto riojʉa, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Masa Rĩjorʉ ĩ mioju ejaroca tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 17:1 Co ãmojeno ʉ̃mʉari bero Pedro, Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni ũmari tʉria joejʉ ĩnare ãmi waquĩ Jesús.
MAT 17:2 Itojʉ ĩna ejaroca ĩna riojo Jesús ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ. Ʉ̃mʉa gagʉ ũmacañire bajiro yoyijʉ ĩ ya rio. Ito yicõri ĩ ya yutabuju bʉto boticõri yoyijʉ.
MAT 17:3 Ĩna tiroca Moisés ñayorʉ, Elías ñayorʉ rãca Jesús tʉ goaĩoyijarã. Ito bajicõri Jesús rãca ĩna gãmeri bʉsija, tiyijarã ĩna.
MAT 17:4 Ito bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure: —Yʉ Ʉjʉ adojʉ mani ñaja quenasacõa. Mʉa ãmoja mʉare yiari wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Elíasre co wi, Moisésre co wi meni ĩsirʉja gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure.
MAT 17:5 Ito bajiro Pedro ĩ bʉsibojaroca riti ide bueri bʉto yorise ĩnare gũma rʉ̃gʉ̃yijʉ. Iti ide bueri watonati oca ruyuyijʉ: —Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yire oca ruyuyijʉ.
MAT 17:6 Iti oca tʉocõri bʉto güiyijarã ĩna. Ito bajiri bʉto güirã ĩna ya rio sitajʉ muqueayijarã ĩna.
MAT 17:7 Ito bajiro ĩna bajija ticõri, ĩna tʉ wacõri ĩnare moaĩayijʉ Jesús. Ĩnare moaĩacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wʉmʉña. Güibesa mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 17:8 Ito ĩna ti mʉoja, gãjerãre tibisijarã ĩna. Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaja tiyijarã ĩna ĩja.
MAT 17:9 Iti tʉria ĩna roja waroca ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Janeti mʉa tirise masare goti batobeja maji. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre sĩarã yirãji masa. Yʉre ĩna sĩabojarocati tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Yʉ mʉcana tʉdi catiroto riojʉa, jĩjʉ mʉa tigorise gãjerãre goti batobeja mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 17:10 Ito yija ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿No yija judio masa rotirise riasori masa, “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji”, yicati ĩna? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
MAT 17:11 Ito yija ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús: —Riti yiñi judio masa rotirise riasori masa. “Elíasjʉa ejasʉogʉ yiguĩji. Ejacõri jeyaro quenogʉ̃ yiguĩji ĩ”, ĩna yija riti gotiñi.
MAT 17:12 Ito bajiro ĩna gotibojarocati Elías ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Riti mʉare gotia yʉ. Elías ejacãñi. Ĩ ejaja ĩre ti masibisĩ masa. Ĩna ãmoro bajiroti yiñi masa ĩre. Ito bajiroti yʉ Masa Rĩjorʉre, tõbʉjaroca yirã yirãji masa yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 17:13 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Juan idé guri masʉre bʉsiami ãni”, yi tʉo masiyijarã ĩna Pedro mesa.
MAT 17:14 Roja wadicõri gʉa tʉ ejacã ĩna mʉcana. Jãjarã masa ñacã gʉa rãca. Jesús ĩ tʉdi ejaja ticõri, ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũquĩ sĩgʉ̃. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 17:15 —Yʉ Ʉjʉ yʉ macʉre ti maiña mʉ. Ñama cõre cõsotiami ĩ. Ito bajiri ruje tõbʉjasotiami ĩ. Biyaro ʉsi jedi quedisotiami yʉ macʉ. Coji rʉyabeto jeame ʉ̃jʉrojʉ ʉsi jedi quedisotiami ĩ. Ito yicõri riacajʉ cʉni ʉsi jedi quedisotiami.
MAT 17:16 Mʉ rãca riasotirã tʉjʉ ĩre ãmi ejabojabʉ yʉ. Ĩre yisio masibeama ĩna, yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 17:17 Ito ĩ yija ado bajiro yiquĩ Jesús masare: —Queno yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa maji. Masa ñeñaro yirãre bajiro bajia mʉa maji. ¿Nocõ yoari mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉjada yʉ maji? ¿Nocõ yoari yugʉ yigʉjada yʉ, mʉa masitoni? Adojʉa ãmi waya, ʉsi jedi quedisotigʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 17:18 Ʉsi jedi quedisotigʉ ĩ ejaja ticõri, rʉ̃mʉ́re budi rotiquĩ Jesús. Rʉ̃mʉ́ ĩ budirocati, cati quenagʉ̃ ñacõaquĩ macʉacã mʉcana.
MAT 17:19 Ito yija bero ricati Jesús rãca bʉsicʉ gʉa mʉcana: —¿No yija rʉ̃mʉ́re bucõa masibiti gʉa? yicʉ gʉa Jesure.
MAT 17:20 —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri rʉ̃mʉ́re bucõa masibea mʉa maji. Riti mʉare gotia yʉ. Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. I tʉriare, “Gajerojʉ cʉní rʉ̃gʉ̃ña”, mʉa yija, mʉa rotiro bajiroti bajiroja iti. Ñejʉa mʉa yi masibiti mano yiroja, queno yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja.
MAT 17:21 Ito bajiro masare ĩna rʉ̃mʉ́a sãñaja, bamena riti Diore mʉa senija, rʉ̃mʉ́are bucõa masirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 17:22 Galilea sitajʉ cojʉ gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Masa Rĩjorʉ ña yʉ. Yʉre ĩna ñiatoni gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃.
MAT 17:23 Yʉre ñiacõri sĩarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiri iti tʉocõri bʉto bojori bʉjacʉ gʉa.
MAT 17:24 Ito yija bero Capernaum wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ gʉa ñaroca minijuara wi coderã waja seniri masa Pedrore oca seniĩarona ejayijarã. Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿Mʉre riasogʉ Dios ya wi waja yibeati ĩ? yi seniĩayijarã ĩna Pedrore.
MAT 17:25 —Waja yigʉ yiguĩji, yi cʉdiyijʉ Pedro. Jesure bʉsirocʉ wijʉ ĩ sãjaroca, Jesujʉa ado bajiro ĩre bʉsigoquĩ: —¿No bajiro tʉoĩati Simón mʉ? ¿Adi sita gãna ʉjarã noare waja seniati? ¿Ĩna ñarãre seniatite? ¿Gãjerãjʉare seniatite? yi seniĩaquĩ Jesús Pedrore.
MAT 17:26 —Gãjerãre waja seniama ĩna, yi cʉdiquĩ Pedro. Ĩ ito yija, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti ya mʉ. Dios Macʉ yʉ ñajare yʉre waja seniado mama ĩna.
MAT 17:27 Ito bajibojarocati ñeñaro manire ĩna bʉsitube yirona waja yija quena. Itajurajʉ wasa. Itojʉ wai joba. Cajero basʉogʉti ĩre sĩacõri ĩ ya risejʉ niyeru cuji bʉjagʉ yigʉja mʉ. Iti niyeru cujina manire ĩna waja senija, ñarocõti tĩjacoaro yiroja iti. Iti cuji ãmicõri ĩnare waja yiya, yiquĩ Jesús Pedrore.
MAT 18:1 Iti rʉmʉriti, gʉa Jesús rãca riasotirã ĩre seniĩacʉ: —¿Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ñimʉ ñati ñasagʉ ñarocʉ? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
MAT 18:2 Ito bajiro gʉa yija tʉocõri, sĩgʉ̃ macʉacãre ãmicõri gʉa wato cũquĩ.
MAT 18:3 Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito yicõri bʉcʉrãre rĩaca ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji mʉa.
MAT 18:4 Ado bajiro bajigʉ yiguĩji ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ñasagʉ ñarocʉ. Ãni macʉacãre bajiro, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabicʉ yiguĩji ĩ.
MAT 18:5 Noa yʉre tʉorʉ̃nʉcõri ãni macʉacãre ĩna boca ãmiro bajiro yʉre cʉni boca ãmirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:6 Mʉcana ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —No macʉacã yʉre tʉorʉ̃nʉsʉogʉre ñeñaro yiroca gãji ĩ yija, ĩre bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Quenogoroama ito bajiro yigʉre ĩ ya ãmʉmajʉ gʉ̃tagã jajoca sia yocõri riaca ʉ̃carojʉ rucõaja quenaroja.
MAT 18:7 Bʉjato bʉjarã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yiri masa. Masare ñeñaro ĩna yiroca yirise ito bajiro riti bajitĩñaro yiroja. Ito bajibojarocati, gãjerã ĩna ñeñaro yiroca ĩnare yigʉre bʉjato bajia ĩre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:8 ’Mʉa ya ãmo, mʉa ya gʉbo, mʉa ñeñaro yiroca mʉare iti yija, itire jatacõri sõjʉ cõacõña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ manire Dios ĩ cõaja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
MAT 18:9 Mʉa ya cajea mʉa ñeñaro yiroca iti yija, ruacõri sõjʉ cõacõña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ manire Dios ĩ cõaja, rẽto bʉsaro quenabeto yiroja. Dios ĩ ñarojʉ mani ejaja, bʉto bʉsa wanʉ quenarã yirãji mani. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña”, yirocʉ ito bajiro yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:10 Mʉcana ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉtarã yʉre masisʉorãre sĩgʉ̃jʉare tibo yibesa. Ũmacʉ̃jʉ ángel mesa ñarãji ĩnare tirʉ̃nʉrã. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉ jacʉ tʉ ñacãma ĩna.
MAT 18:11 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Jeame Ʉ̃jʉrojʉ waboanare masorocʉ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:12 Gʉare riasorocʉ ado bajiro yiquĩ Jesús mʉcana: —Adocãta yʉ mʉare riasorisere queno tʉoĩaña mʉa. Sĩgʉ̃ ñayijʉ cien oveja rʉcogʉ. Co rʉmʉ gãjerãre wagocõri sĩgʉ̃ wisayijʉ oveja. ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? ¿Gãjerã rʉyarã, ta wesejʉ noventa y nueve ñarã wisarʉre ãmagʉ̃ waguĩjida ĩ?
MAT 18:13 Ĩre ãmagʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Wisarʉre ĩ bʉjaja, bʉto wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ. Riti ña. Gãjerã wisamena noventa y nueve ñarã rẽtoro wisarʉre ĩ bʉjaja wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ.
MAT 18:14 Mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ito bajiroti bajiami ĩ cʉni. Sĩgʉ̃ yʉre masisʉogʉ ĩ wisare ãmobiquĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:15 Mʉcana gʉare ado bajiro riasoquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ mʉa yagʉ mʉare ĩ ñeñaro ĩ yija, ĩ rioti oca quenoma, “Riti ya mʉa, mʉare ñeñaro yicʉ yʉ”, ĩ yi masitoni. “Riti ya mʉa”, ĩ yija oca quenocãna ña mʉa. Ito bajiri mʉa yagʉ rãca queno baba cʉtirã yirãji mʉa mʉcana.
MAT 18:16 “Bajibea bʉrãti ya mʉa”, ĩ yija, gãjerã jʉ̃arãre ji ñucama. Ito bajiri mʉa bʉsirise ĩna tʉoja. “Riti bajia iti”, yi masirã yirãji ĩna.
MAT 18:17 Ĩnare riojo ĩ tʉorʉ̃nʉbeja, jãjarã Diore masirã riojo gotiba mʉa. Ĩna jãjarãre ĩ tʉorʉ̃nʉ ãmobeja, Diore masibicʉ robo bajiro ĩre mʉa rʉcoja quena. Sĩgʉ̃ ñeñaro yigʉ, ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉre bajiro rʉcoja quena mʉa ĩre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:18 ’Riti mʉare gotia yʉ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ĩ cũana ña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa rẽoja, ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ cʉni rẽore ñaro yiroja. Gajere cʉni, “Ito bajiroti bajiya mʉ”, mʉa yiro bajiroti ũmacʉ̃jʉ cʉni bajiro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:19 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mʉa jʉ̃arã sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore mʉa seni ãmoja, mʉa ãmoro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ.
MAT 18:20 No jʉ̃arã ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuaja, ĩna rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 18:21 Ito ĩ yija bero Pedro ado bajiro seniĩaquĩ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ sĩgʉ̃ yʉ yagʉ yʉre ñeñaro ĩ yija, ¿nocõjiri ĩre yʉ ãcabojoja quenati? ¿Jʉa ãmojeno ĩre yʉ ãcabojoja quenati? yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 18:22 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre: —Jʉa ãmojeno rẽtoro, coji rʉyabeto mʉre ĩ senirocõ ĩre mʉ ãcabojoja quena, yiquĩ Jesús Pedrore.
MAT 18:23 Mʉcana Jesús gʉare ado bajiro riasoquĩ: —“¿Dios ũmacʉ̃jʉ rotigʉ no bajiro bajiati ĩ?” mʉa yi masi ãmoja, sĩgʉ̃ ʉjʉre tʉoĩate mʉa. Ado bajiro yiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masare ji ñucacõri, ĩre ĩna waja ruyuriorisere cõĩayijʉ.
MAT 18:24 Ĩ cõĩasʉoroca sĩgʉ̃ ĩre jairo niyeru waja ruyuriogʉre ĩre ãmi ejabojayijarã ĩna.
MAT 18:25 Ĩ ʉjʉre waja yi masibisijʉ ĩ. Ito bajiri, “Gãjerãre yʉre ĩsi ĩsitẽña”, yiyijʉ ʉjʉ. Ĩre, ĩ rĩare, ĩ manojore, ĩ ya gajeoni jeyaro gãjerãre yʉre ĩsi ĩsitẽña. Ĩna waja mʉa bʉjarise yʉre mʉa ĩsija, ĩ yʉre waja ruyuriorise tĩjaro yiroja, yiyijʉ ʉjʉ ĩre ãmi ejanare.
MAT 18:26 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre waja ruyuriogʉ ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ. Ito yicõri ĩre josayijʉ ĩ: “Yʉ ʉjʉ jabeto yuya maji. Mʉre yʉ waja ruyuriorise waja tĩogʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
MAT 18:27 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti maiyijʉ ĩ: “Baʉ, no yibeati”, yi ĩre jidicãyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉ.
MAT 18:28 ’Ito bajiro ĩ ʉjʉ yija tʉocõri, budi wayijʉ ĩ. Budi wacõri ĩ baba ĩre waja ruyuriogʉre ti bʉjayijʉ ĩ cʉni. Ito bajiri ĩ babare ĩ ya ãmʉma ñia rʉ̃gʉ̃cõri, “Yʉre mʉ waja ruyuriorise cojiti waja tĩoña mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
MAT 18:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ: “Jabeto yʉre yuya maji. Mʉre yʉ waja ruyuriorise mʉre waja tĩogʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yibojayijʉ ĩ.
MAT 18:30 Ito ĩ yibojarocati tʉobisijʉ ĩ. Ito bajiri tubiara wijʉ ãmi wacõri ĩre cũyijʉ ĩ. “Yʉre mʉ waja ruyuriorise mʉ tĩobeja, budibicʉ yigʉja mʉ”, yiyijʉ ĩ.
MAT 18:31 Gãjerã moari masa ito bajiro ĩ yija ticõri, bʉjatobisijarã ĩna. Ito bajiri ʉjʉ tʉ wacõri ñarocõti gotiyijarã ĩna.
MAT 18:32 Ito bajiri ĩre ĩna gotija tʉocõri, “Ĩre yʉre ji ĩsitẽña”, yiyijʉ ʉjʉ. Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro ĩre yiyijʉ ĩ: “Yʉre moa ĩsiri masʉ quenabisija mʉ. ‘Yʉre mʉ waja ruyuriorisere ito bajicõato mʉre’, yibojacʉ yʉ, yʉre mʉ josajare.
MAT 18:33 Mʉre yʉ ti maicato bajiroti gãji mʉ babare ti mairʉjaboyija mʉ”, yiyijʉ ʉjʉ ĩre moa ĩsiri masʉre.
MAT 18:34 Bʉto junisinicõri ĩre ĩ waja ruyuriorise ĩ waja tĩotoni ĩre tubia rotiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Yʉre ĩ waja ruyuriorise ĩ tĩobeja budibicʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ ʉjʉ, yi gotiquĩ Jesús gʉare, gʉa tʉo masitoni.
MAT 18:35 Bajiroti gaye gʉare riasoquĩ Jesús. Ado bajiro gʉare gotisʉsaquĩ Jesús: —Ito bajiro riti yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃ cʉni, gãjerã mʉa ñarãre ñeñaro ĩna yirisere mʉa ãcabojobeja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 19:1 Ito bajiro Jesús ĩ yija bero Galilea sitana wacõri, Judea sitajʉ ejacʉ gʉa. Jordán wame cʉtirisa tʉ ũmacañi ĩ joejea mʉja wadiri sitajʉa ñacʉ iti sita.
MAT 19:2 Jãjarã masa Jesure sʉya wacã. Cõrã ĩna ñaja ĩnare yisioquĩ Jesús.
MAT 19:3 Itojʉ gʉa ñaroca fariseo gaye tʉoĩarã ejacã Jesús tʉ. “Mani seniĩaja, queno cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ”, yirona seniĩabojacã ĩna Jesure: —¿Sĩgʉ̃ ĩ manojore ĩ cõaja, ĩ ãmoro bajiroti ĩ manojore ĩ cõaja quenati? yi seniĩacã ĩna.
MAT 19:4 —¿Dios oca tuti tiĩabiticati mʉa? Ĩ oca gotia, “Cajero rujeoñi ʉ̃mʉgʉ̃re ito yicõri romiore cʉni”, yi gotia ĩ oca.
MAT 19:5 Gaje ado bajiro gotia ĩ oca: “Ĩ manojo rãca ñarocʉ ĩ jacʉre ĩ jacore jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Manojo cʉticõri jʉ̃arã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiroti bajirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
MAT 19:6 Ito bajiroti bajia iti gaye. Jʉ̃arã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro ñarãji ĩna ĩja. Ito bajiri Dios ĩ babocãre ñajare manojore jidicã masia ma, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 19:7 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro seniĩacã ĩna: —Riti mʉ gotija, ¿no yija ricati rotiyijari Moisés ñayorʉ? Ado bajiro rotiyoñi ĩ: “Isore mʉ jidicã ãmoja, jidicãre papera isore ĩsiña”, yiyoñi Moisés ñayorʉ, yicã ĩna Jesure fariseo gaye tʉoĩarã.
MAT 19:8 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Diore ĩna cʉdi ãmobejare, manojore jidicãre gaye rẽobisĩ Moisés ñayorʉ. Ito bajibojarocati cajeroama ito bajiro meje bajiyija.
MAT 19:9 Riti mʉare ado bajiro gotia yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ manojore gãjire iso ajebitibojarocati ĩ jidicãja, ñeñaro yigʉ yami ĩocʉ̃. Isore jidicãcõri gajeore ĩ manojo cʉtija, ajegʉ yami ĩocʉ̃. Gãji cõaro rãca ĩ manojo cʉtija, ajegʉ yami ĩocʉ̃ cʉni, yiquĩ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 19:10 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa ĩ rãca riasotirã ado bajiro yicʉ ĩre: —Riti ito bajiro iti bajijama manojo cʉtire ma, yicʉ gʉa ĩre.
MAT 19:11 Ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Ñarocõgoroama tʉo masi jedi yimenaji adire. Ĩna tʉo masiroca Dios ĩ yiana riti tʉo masirã yirãji.
MAT 19:12 Coriarã ĩna manojo cʉti masibeja, ricati riti bajia ĩna ya rujʉri. Coriarã ito bajironati rujeana ĩna. Gãjerãma, gãjerã ʉ̃mʉa ĩnare ñeñoja bero manojo cʉti masimenaji ĩnaõna. Gãjerãma ũmacʉ̃jʉ gagʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉorona manojo manaji ĩnaõna. No itioni gaye cʉdi ãmogʉ̃ti cʉdiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 19:13 Ito yija bero gãjerã rĩacare Jesús tʉ ãmi ejacã. Ĩna joe ãmo jeocõri Diore ĩnare bʉsi ĩsitoni, ĩnare ãmi ejacã ĩna. Ĩna ãmi ejaja ticõri. “Ãmi wadibesa maji. Ʉsirioro ya mʉa”, yicʉ gʉa ĩnare.
MAT 19:14 Ito bajiro gʉa yibojarocati Jesuama ado bajiro yiquĩ: —Rĩacare rẽobesa, yʉ tʉ wadijaro ĩna. Rĩaca ñama yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã. Ĩna robo yʉre queno tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 19:15 Ito ĩ yija bero ĩnare yiari Diore bʉsi ĩsirocʉ ãmo moa jeoquĩ Jesús. Ito ĩ yija bero gajerojʉa wacʉ gʉa Jesús rãca mʉcana.
MAT 19:16 Co rʉmʉ sĩgʉ̃ mamʉ Jesure seniĩagʉ̃ ejaquĩ: —¿Queno riasogʉ catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja, no bajiro yigʉjada yʉ? ¿Ñe quenarise gaye yigʉ yigʉjada yʉ? yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 19:17 —¿No yija quenagʉ̃ yʉre yati mʉ? Sĩgʉ̃ ñami queno yigʉ. Ĩti ñami Dios. Catitĩñare gaye mʉ ãmoja, Dios ĩ rotirisere cʉdija quena, yiquĩ Jesús mamʉre.
MAT 19:18 —¿Ñe rotire gaye yigʉjada yʉ? yiquĩ ĩ Jesure. —Gãjire sĩabeja. Gãji manojore ajebeja. Romia cʉni gajeo manʉjʉre ajebeja. Rinibeja. Gãjerãre rʉo gotibeja.
MAT 19:19 Mʉ jacʉre, mʉ jacore cʉni rʉ̃cʉbʉoba. Ito yicõri mʉ ya rujʉre mʉ mairo bajiroti, mʉ ñarãre cʉni maima, yiquĩ Jesús mamʉre.
MAT 19:20 —Macʉacã ñagʉ̃jʉti itire ito bajiro yisʉocʉ yʉ. ¿Ñe gaje rʉyati yʉre queno yʉ yiroti? yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 19:21 Ito ĩ yija, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Ñarocõti mʉ cʉdi jeo ãmoja, ado bajiro yiya. Jeyaro mʉ rʉcorise gãjerãre ĩsi jeocõña. Ito yicõri iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima. Ito bajiro mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ queno bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉ yi jeoja bero yʉ rãca waya, yiquĩ Jesús ĩre.
MAT 19:22 Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉja tʉdi waquĩ ĩ, ĩ ya gajeonire maigʉ̃. Bʉto gajeoni jaigʉ ñayijʉ ĩ.
MAT 19:23 Ito yija bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare ado bajiro gotia yʉ. Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ Dios rotirojʉ ĩ eja ãmoja josari ña.
MAT 19:24 Mʉcana mʉare goti quenoa yʉ. Sĩgʉ̃ camello gawa jota susurijʉ ĩ rẽta budi ãmoja, josari ña. Ito bajiroti bʉto bʉsa josari ña Dios ĩ rotirojʉ niyeru jaigʉ ĩ eja ãmoja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 19:25 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto ʉcacʉ gʉa. Ito yicõri gʉamasiti gãmeri seniĩacʉ gʉa: —¿Ito yija noajʉa Dios ĩ ñarojʉ ejagʉ yiguĩjida? Sĩgʉ̃ ejabiquĩji gajea, yi gãmeri bʉsicʉ gʉa.
MAT 19:26 Gʉare ticõri ado bajiro yiquĩ Jesús: —Masamasiti yiado ma itire. Dios sĩgʉ̃ti jeyaro yi masiguĩji. Ñejʉa josarise manoja ĩre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 19:27 Ito ĩ yija tʉocõri, Pedro ado bajiro yiquĩ: —Yʉ Ʉjʉ jeyaro gʉa rʉcorisere jidicãcʉ gʉa. Iti jeyaro jidicãcõri mʉ rãca sʉya gʉa. ¿Ito gʉa yijama ñe bʉjarã yirãjida gʉa? yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 19:28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Co rʉmʉ mʉcana mame menigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ yʉ Masa Rĩjorʉ rotirojʉ yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni yʉre sʉyarã, jʉa gʉbojeno ñari cumurori rotirojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare rotirã yirãji mʉa.
MAT 19:29 Noa yʉre cʉdi ãmorã ĩna ya wiri, ĩna ñarã, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ĩna rĩa, ito yicõri ĩna ya wesecare cʉni ĩna cũ waja, ĩna rʉcobojarise rẽto bʉsaro queno bʉjarã yirãji ĩna mʉcana. Ito yicõri catitĩñare bʉjarã yirãji ĩna.
MAT 19:30 Jãjarã adojʉ ñasari masa ñarã, itojʉ ũmacʉ̃jʉ ñasarã meje ñarã yirãji. Ito bajicõri adojʉ ñasamena ñarã, itojʉ ũmacʉ̃jʉ ñasarã ñarã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 20:1 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, gʉa yi masitoni ado bajiro goti masioquĩ Jesús gʉare: —Sĩgʉ̃ ʉyé wese co wese rʉcogʉ ñayijʉ. Busuri jĩjʉ ĩre moa ĩsironare ãmagʉ̃ wayijʉ ĩ.
MAT 20:2 Ĩnare bʉjacõri ĩnare bʉsi quenoyijʉ ĩ. “Co rʉmʉ ʉ̃mʉasaro yʉre mʉa moa ĩsija, coji denario niyeru cuji mʉare waja yicʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ĩna cʉdija tʉocõri, “Yʉ ya sita moa ĩsitẽña yʉre”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
MAT 20:3 Ito bero yoa bʉsari nueve tʉjaroca, gãjerã moa ãmorã cʉto gʉdareco ĩna rʉ̃gõja ti bʉjayijʉ ĩ.
MAT 20:4 “Wasa, mʉa cʉni. Yʉ ya ote wese moa ĩsitẽña. Yiro robo queno mʉare waja yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito bajiri ĩna cʉni ĩre moa ĩsirã wayijarã.
MAT 20:5 Mʉcana ito bajiroti ʉ̃mʉa gʉdareco ñaroca, tres ñaroca cʉni moari masa bʉjayijʉ ĩ.
MAT 20:6 Mʉcana cinco ñaroca cʉto gʉdareco ejacõri gãjerã moa ãmorã ĩna rʉ̃gõja ti bʉjayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ ĩ: “¿No yija adi rʉmʉ moamenati ʉ̃mʉasaro rʉ̃gõ ucuati mʉa?” yiyijʉ ĩ ĩnare.
MAT 20:7 “Ñimʉjʉa gʉare, ‘Moa ĩsiña mʉa’, yibeama. Ito bajiri ñacõa gʉa”, yiyijarã ĩna ĩre. “Wasa mʉa cʉni. Yʉ ya ote wese moa ĩsitẽña. Yiro robo queno mʉare waja yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
MAT 20:8 Rãiocũro ñaroca ĩ ya moari masare coderi masʉre ji ñucayijʉ ĩ, ĩ ya moari masare ĩ waja yitoni. “Bero moare sãjacãnajʉare waja yisʉoya. Ito yicõri moare sãjasʉocãnajʉare waja yi gajanoaña”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masare coderi masʉre.
MAT 20:9 Ito yija bero moare sãjasʉsana ejasʉoyijarã. Ito bajiri ĩna jeyarore coji denario niyeru cuji ĩnare waja yiyijʉ ĩ.
MAT 20:10 Itocõacã ĩna bʉjaja ticõri, cajero moare sãjasʉoana: “Maniama jai bʉsaro bʉjarã yirãji”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna tʉoĩare ñabojarocati. Co cujiti niyeru cuji boca ãmiyijarã ĩna cʉni.
MAT 20:11 Ito bajiri itocõacã bʉjacõri ʉjʉre tudisʉoyijarã ĩna.
MAT 20:12 “Gʉa berojʉ moasʉorã coji cõreti moama ĩna. Ito bajibojarocati ĩnare mʉ waja yirocõacãti gʉare waja yia mʉ. Gʉama ũmacañi asiro bʉjaĩabojabʉ gʉa”, yi tudiyijarã ĩna ʉjʉre.
MAT 20:13 Ito bajiro ĩna yibojarocati sĩgʉ̃re ado bajiro cʉdiyijʉ ʉjʉ: “Yʉ baba mʉre rinibea yʉ. ‘Yicʉja’, yʉ yiado bajiroti ya yʉ. Jĩjʉ oca quenocãmʉ mani. ‘Co rʉmʉ moare waja co cuji niyeru cuji waja cʉtia’, yiari mʉre bʉsicãmʉ yʉ.
MAT 20:14 Mʉ moare waja ãmicõri wasa. Mʉre yʉ waja yiro bajiroti bero moasʉsagʉre cʉni itocõti ĩsi ãmoa yʉ.
MAT 20:15 Yʉ ya niyeru ña. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiroti ya yʉ itire. ¿Ĩnare queno yʉ waja yija, itire ti junisiniati mʉ?” yiyijʉ ĩ cajero moare sãjasʉorʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 20:16 Gaje ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Ito bajiroti adojʉ jãjarã ñasarã ñarã, itojʉ ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ñasamena ñarã yirãji ĩna. Gãjerã adojʉ ñasamena ñarã, itojʉ Dios ĩ ñarojʉ ñasarã ñarã yirãji. Masa jeyarore jibojagʉti coriarãreti bese ãmigʉ̃ yiguĩji Dios, yisʉsaquĩ Jesús gʉare.
MAT 20:17 Jerusalénjʉ gʉa wasʉoroca, gʉa jʉa gʉbojeno ñarãre bʉsirocʉ ricati ji ñucaquĩ Jesús:
MAT 20:18 —Jerusalénjʉ ejarã warã, mʉja wasʉoa mani. Jerusalénjʉ mani ejaroca Masa Rĩjorʉre ñiarã yirãji masa. Ito yicõri paia ʉjarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni ĩre ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnajʉ ĩre sĩa rotirã yirãji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ.
MAT 20:19 Ito yicõri gaje masa yʉre ĩna aja tuditoni, yʉre ĩna bajetoni, ito yicõri yucʉtẽojʉ yʉre ĩna jaju sĩatoni ĩnare yʉre ĩsirã yirãji ĩna. Yʉre sĩacõri godana wato yʉre yujebojarã yirãji ĩna. Ito ĩna yibojarocati ʉdia rʉmʉ bero yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 20:20 Ito yija bero Zebedeo rĩa jaco ejacõ Jesús rãca bʉsiroco. Iso rĩa Santiago, Juan rãca ejacõ. “Yʉre queno yiya mʉ”, yiroco Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcõ iso.
MAT 20:21 Ito bajiro iso yija ticõri: —¿No bajiro yʉ yire ãmoati mʉ? yiquĩ Jesús isore. Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdicõ iso: —Mʉ rotirojʉ mʉ ejaja, yʉ rĩare sĩgʉ̃ mʉ ya riojocadʉja, gãjire mʉ ya gãcodʉja rojoba ĩnare, yicõ iso Jesure.
MAT 20:22 Ito bajiri iso rĩare ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉa yʉre senibojarisere queno tʉo masibea mʉa. Quenabeto yʉ tʉoĩaroca yirã yirãji masa yʉre. ¿Yʉre bajiroti quenabeto tʉoĩa ñemecʉti masirã yirãjida mʉa cʉni? yiquĩ Jesús ĩnare. —Ñemecʉticõrãji gʉa, yicã ĩna Jesure.
MAT 20:23 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa cʉni yʉre bajiroti tõbʉjarã yirãji. Ito bajibojarocati yʉ ya riojocadʉja, yʉ ya gãcodʉja mʉare rojo masibea yʉ. “Ãna yʉ Macʉ tʉ rujirã yirãji”, yʉ Jacʉ ĩ yicãdo bajiroti, ĩnare rojogʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 20:24 Gʉa Jesús rãca riasotirã jʉa dʉjamocõ ñarã, “Ito bajiro ãmoa gʉa”, ĩna yija tʉocõri, tʉo junisinicʉ gʉa.
MAT 20:25 Ito bajiro gʉa bajija ti masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Sita ʉjarã ñasari masa ĩna roca gãnare rotirã yirãji. Ito yicõri mʉcana ĩnare moa ĩsiri masa, ĩna roca gãnare bʉto bʉsa sẽoro rotirã yirãji ĩna. “Ito bajiro yicã masa”, yi tʉo masia mʉa.
MAT 20:26 Mʉama ito bajiro bajimena yirãji. Gajero bajirojʉa bajia. No ñasagʉ ña ãmogʉ̃, gãjerãre ejabʉagʉ yiguĩji.
MAT 20:27 Ito yicõri cajero gagʉ ñasʉo ãmogʉ̃, gãjerãre moa ĩsigʉ̃ yiguĩji.
MAT 20:28 Yʉ cʉni ito bajiroti ya. Gãjerã yʉre moa ĩsijaro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnajʉare ejabʉagʉ wadicʉ yʉ. Jãjarãre masorocʉ wadicʉ yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ goda ĩsigʉ̃ wadicʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 20:29 Jericó wame cʉtiri cʉto gʉa budi waroca, jãjarã masa sʉyacã, Jesure ti ãmorã.
MAT 20:30 Itojʉ gʉa waroca jʉ̃arã cajea timena rujicã ma tʉjʉ. Jesús ĩ rẽtaja tʉocõri, ado bajiro ĩre ji awasãcã ĩna: —Gʉa ʉjʉ, David ñayorʉ janerãbatia janamiti ña mʉ. Gʉare ti maiña mʉ, yi awasãcã ĩna.
MAT 20:31 Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Awasãbesa maji”, yicã masa. Ito bajiro ĩna yibojaroca riti, bʉto bʉsa awasãcã ĩna mʉcana: —Gʉa ʉjʉ, David ñayorʉ janerãbatia janami ña mʉ. Gʉare ti maiña, yi awasãcã ĩna bʉto bʉsa.
MAT 20:32 Ito ĩna yija tʉocõri, tuja rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. Ito yicõri cajea manare ji ñucaquĩ ĩ: —¿No bajiro yʉ yire ãmoati mʉa? yiquĩ ĩ ĩnare.
MAT 20:33 —Gʉa Ʉjʉ, cajea ti ãmoa gʉa, yicã ĩna Jesure.
MAT 20:34 Ito ĩna yija tʉocõri, ĩnare ti maiquĩ Jesús. Ito yicõri ĩna ya cajeari moaĩaquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yirocati timena ñabojana ticoacã ĩna ĩja. Ito ĩ yija bero ĩna cʉni Jesure sʉyacã.
MAT 21:1 Jerusalén cõña warã Betfagé wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa. Jabeto cõñasʉocʉ Jerusalén ĩja. Olivos wame cʉtiri tʉria jʉdo ñacʉ iti cʉto. Jʉ̃arã gʉa rãca gãnare ĩ rãca riasotirãre,
MAT 21:2 ado bajiro rotiquĩ Jesús: —Mani waroto riojo ñari cʉtore wasa maji. Itojʉ ejacõri burro sia rʉ̃gõrʉre bʉjarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ macʉ cʉni ñagʉ̃ yiguĩji ĩ rãca. Ĩnare õjacõri ãmi wadi ĩsima yʉre.
MAT 21:3 Sĩgʉ̃ mʉare ĩ bʉsija. “Mani Ʉjʉ ĩnare ãmoami”, yiba. “Yoari mejeti mʉcana mʉre jʉdacõarã yirãji gʉa”, yiba. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, “Baʉ wasa”, yigʉ yiguĩji mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:4 Ito bajiro yiquĩ Jesús, sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ucado bajiroti yigʉ. Ado bajiro ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ:
MAT 21:5 Jerusalén gãnare ado bajiro yiba: “Tiya mʉa. Mʉa Ʉjʉ wadiami. ‘Ñasagʉ ña yʉ’, yirocʉ meje ejami ĩ. Burro gajeoni ũmari masʉ macʉ ĩ joe jesacõri wadiami ĩ”, yiba, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ.
MAT 21:6 Jesús ĩ rotija tʉocõri, ĩ rotiro bajiroti yicã ĩna.
MAT 21:7 Burro ĩ macʉ rãcati ãmi wadiñi ĩna. Ĩna ya yutabujurire ruacõri burro joere jeocã ĩna. Ito ĩna yija bero mʉja jeaquĩ Jesús ĩja.
MAT 21:8 Ito iti bajiroca masa jãjarã ñacã. Ĩna ya yutabujuri ruacõri mare eyocũ yucã ĩna. “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirona ito bajiro yiyijarã masa Jesure rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã yucʉgʉri jatacõri mare cũ yucã ĩna.
MAT 21:9 Ĩ riojʉa gãna, ĩ berojʉa gãna cʉni ĩre wanʉrã ado bajiro awasã wacã ĩna: —Mʉ ña David ñayorʉ janerãbatia janami. Mʉ ña gʉa Ʉjʉ. Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Queno yijaro Dios mʉre. Quenasacõa Dios ĩ ito bajiro ĩ cõaja, yi awasã wacã masa.
MAT 21:10 Ito bajiro Jesús masa rãca ĩ ejaja, tʉo batocõri tʉoĩa oca jaicã masa. Jãjarã ĩnamasi gãmeri seniĩacã ĩna: —¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ãni? yicã ĩna.
MAT 21:11 Gãjerã ado bajiro yicã: —Ĩti ñami Jesús Diore goti ĩsiri masʉ. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉto gagʉ ñami ĩ, yicã masa.
MAT 21:12 Ito ĩ yija bero Dios ya wi minijuara wijʉ sãja wacʉ gʉa Jesús rãca. Iti wijʉ waja gãme ñari masare ticõri ĩnare bucõaquĩ Jesús. Masare ĩna niyeru wasoa ñari casabore tujʉda queoquĩ Jesús. Ito yicõri bujare ĩna ĩsi rujiri cumurori tujʉda cõaquĩ.
MAT 21:13 Ado bajiro gotia Dios oca tuti yiquĩ Jesús: —Yʉ ya wiama yʉre rʉ̃cʉbʉorona ĩna minijuara wi ñaro yiroja. Ito bajibojarocati mʉama riniri masa ĩna rudiri wi robo bajiro meniyija mʉama, yi gotia Dios oca tuti, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:14 Iti wijʉ minijuara wijʉ gʉa ñaroca, cajea mana ito yicõri wa masimena ejacã Jesús tʉ. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare yisioquĩ Jesús.
MAT 21:15 Ito bajiro Jesús tiyamani ĩ ĩoja ticõri, paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni Jesure tʉo junisinicã ĩna. “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. David ʉjʉ ñayorʉ janerãbatia janamiti ña mʉ”, minijuara wijʉ rĩaca ĩna awasãja tʉocõri, Jesure tʉo junisinicã ĩna.
MAT 21:16 Ito bajiri Jesure ado bajiro yicã ĩna: —¿Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocʉati mʉ? yicã ĩna Jesure. —Tʉoa yʉ ĩnare. Dios oca tutijʉ ito bajiro iti gotija. ¿Tiĩabeati mʉa? Ado bajiro gotia iti: Rĩaca ito yicõri ũjurãcã cʉni mʉre ĩna wanʉ rʉ̃cʉbʉoroca ya mʉ, yi gotia Dios oca, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:17 Ito yija bero ĩnare wagocʉ gʉa. Ĩnare wagocõri Betania wame cʉtiri cʉtojʉ ejacʉ gʉa. Itojʉ canicʉ gʉa.
MAT 21:18 Mʉcana busuri Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ gʉa. Ma gʉdareco gʉa tʉjaroca, “Ñiocõa yʉ”, yiquĩ Jesús.
MAT 21:19 Ma tʉ higuera wame cʉtiricʉ ñacʉ. Itigʉ ricare ba ãmogʉ̃ ojabojaquĩ Jesús. Rica manicʉ itigʉjʉama. Jũgoti ñacʉ. Ito bajiri itigʉre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Jʉaji rica cʉtibitiatoja mʉgo, yiquĩ Jesús itigʉre. Ito bajiro ĩ yirocati sinia godacoacʉ itigʉ.
MAT 21:20 Ito bajiro iti rẽtaja ticõri, ʉcacʉ gʉa Jesús rãca riasotirã: —¿No bajijare yoari mejeti sinia godati itigʉ? yicʉ gʉa Jesure.
MAT 21:21 Ado bajiro gʉare cʉdiquĩ ĩ: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre ejabʉabiquĩji Jesús”, mʉa yi tʉoĩabeja, janeti higueragʉre yʉ yiro bajiro meje riti yi masirãji mʉa. Gaje sẽo bʉsarise yi masirãji mʉa. I tʉriare, “Cʉní rʉ̃gõcõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija, ito bajiroti rẽtaro yiroja.
MAT 21:22 Diore bʉsirã mʉa senija, ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉjama mʉa seniro bajiroti bajiro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 21:23 Ito rẽta wacõri Jerusalénjʉ ejacʉ gʉa mʉcana. Ito yicõri minijuara wijʉ sãjacʉ gʉa Jesús rãca. Ito gʉa ñaroca riti paia ʉjarã, ito yicõri judio masa bʉcʉrã ejacã Jesure seniĩarona: —¿Ñimʉ ĩ rotijare ito bajiro yati mʉ? ¿Ñimʉ mʉre, “Ito bajiro yiba”, yicati? yicã ĩna Jesure.
MAT 21:24 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri: —Yʉ cʉni mʉare ado bajiro seniĩagʉ̃ ya. Yʉre mʉa cʉdija berojʉa, “Ĩ rotirena ya yʉ”, mʉare yicʉja maji. ¿Ñimʉ cõayijari Juanre masare ĩ idé gutoni? ¿Dios cõayijarite? ¿Masajʉa cõayijarite? yi seniĩaquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsicã ĩna: “ ‘Dioti Juanre idé gu rotiñi’, mani yija, mʉcana manire seniĩagʉ̃ yiguĩji Jesús: ‘¿No yija ĩre tʉorʉ̃nʉbiticati mʉa?’ yi seniĩagʉ̃ yiguĩji Jesús manire.
MAT 21:26 ‘Masati Juanre idé gu rotiñi’, mani yijama, masa bʉto ti tudirã yirãji manire. ‘Diore goti ĩsiri masʉ ñami Juan’, yi tʉoĩarãji masa”, yi gãmeri tʉoĩa bʉsicã ĩna.
MAT 21:27 Ito bajiro tʉoĩacõri: —“Ĩti Juanre idé gu rotiñi”, yi masibea gʉa, yicã ĩna Jesure. Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩnare: —Ito bajijama ĩ rotirenati adi jeyaro tiyamani ya yʉ, yi masibea yʉ cʉni mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:28 Mʉcana judio masa bʉcʉrãre ado bajiro seniĩaquĩ Jesús: —Mʉare oca gotigʉ ya yʉ. ¿Itire no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa? Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ. Ĩ macʉ ñasʉogʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Macʉ jane yʉ ya ote ʉyére moagʉ̃ wacʉ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉre.
MAT 21:29 “Ãmobea yʉ, wabicʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre. Ito bero gaje tʉoĩa quenocõri moagʉ̃ wayijʉ ĩ ĩja.
MAT 21:30 Ito yija ĩ macʉ gãjire cʉni ito bajiroti moa rotiyijʉ. “Baʉ, moagʉ̃ wacʉja cʉna yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩja ĩ jacʉre. Ito yibojagʉti moagʉ̃ wabisijʉ ĩ.
MAT 21:31 Mʉa tʉoĩaja, ¿ñimʉjʉa ñayijari ĩ jacʉ ãmoro bajiro yigʉ? yi seniĩaquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Cajero ĩ moa rotisʉorʉ quenañi, yicã ĩna Jesure. Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ito yicõri wedi masa romia mʉa riojʉajʉ Dios ĩ rotirojʉ ejarã yirãji ĩna.
MAT 21:32 Juan idé guri masʉ, “Ado bajirojʉa mʉa ñaja quena”, yi mʉare ĩ riasobojaja, ĩre tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito bajibojarocati ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri wedi masa romia cʉni ĩre tʉorʉ̃nʉñi ĩna. Ĩna ito bajiro Juan idé guri masʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, tibojarãti mʉa ñeñaro yirise jidicã ãmobisija mʉa. Ito yicõri Juan idé guri masʉre tʉorʉ̃nʉbisija mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:33 ’Gaje goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ: Sĩgʉ̃ weseca cʉtigʉ ĩ ya wesejʉ ʉyé oteyijʉ. Iti wesere ote tĩocõri iti wesere camotayijʉ ĩ. Ito yicõri ʉyé ide bijerotijʉ cojʉ meniyijʉ ĩ. Iti wese ñacõri tirʉ̃nʉrocʉ ũmacʉ̃jʉ casabo meniyijʉ ĩ. Ito yija bero co rʉmʉ gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotiyijʉ. Ito yicõri gajerojʉ wacoayijʉ ĩ.
MAT 21:34 Ito bajiri co rʉmʉ ʉyé iti rica cʉtiroca, “Yʉ ye ñaroti jabeto ʉyé ãmitẽña”, yirocʉ ĩ ya moari masare cõayijʉ ĩ.
MAT 21:35 Iti wesejʉ ĩna ejaja ticõri, ito coderi masa ĩnare ñiayijarã. Sĩgʉ̃re jayijarã, ito yicõri gãjire sĩayijarã, ito yicõri gãjire gʉ̃tana reayijarã.
MAT 21:36 Iti oca tʉocõri jãjarã bʉsa ĩ ya moari masa cõayijʉ ĩ, ĩ ya wesecajʉ ĩ ye ñaroti ĩna ãmitoni. Iti wesejʉ ĩna ejaroca, iti wese code ñana ito riojʉa ejanare ĩna yiado bajiroti yiyijarã mʉcana.
MAT 21:37 ’Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Yʉ macʉjʉare rʉ̃cʉbʉorãji”, yi tʉoĩacõri ĩ macʉre wa rotiyijʉ ĩ.
MAT 21:38 Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna: “Adi sita ʉjʉ godagoja ãni macʉti ñami wasoarocʉ, ito bajiri ĩre mani sĩaja, mani ya sita ñaro yiroja ĩja”, yi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna.
MAT 21:39 Ĩna tʉoĩado bajiroti ĩre sõjʉ ñia ãmi wacõri sĩayijarã ĩna, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:40 Ito bero mʉcana ado bajiro ĩnare seniĩaquĩ Jesús: —¿Ĩ tʉdi ejaja no bajiro yigʉ yiguĩjida ĩnare, iti wese codeanare? yi seniĩaquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna Jesure: —Ĩnare ti maiari meje ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji ĩ iti sita ʉjʉ. Ito ĩ yija bero gãjerãre tirʉ̃nʉ wasoa rotigʉ yiguĩji ĩ. Ʉyé iti bʉcʉaroca iti wese ʉjʉre ĩsironare ĩnare wasoagʉ yiguĩji ĩ, yicã ĩna Jesure.
MAT 21:42 Jesujʉa ado bajiro yiquĩ ĩnare: —¿Dios oca tuti tiĩabeati mʉa? Ado bajiro gotia iti tuti: Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagãre cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ñayijʉ itiga ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, menire ma. Ito bajiro ãmoñi Dios mani Ʉjʉ. Ito bajiri itire masicõri bʉto tʉoĩa wanʉa mani, yi gotia Dios oca. Ito bajiro yiñi Dios, yʉre rẽtaroti tʉoĩa yugʉ.
MAT 21:43 Ito bajiri mʉare ado bajiro gotia yʉ: “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mʉare gãjerã gotibojarocati tʉorʉ̃nʉbisija mʉa. Ito mʉa yija ticõri, gãjerã masa ĩ oca ĩna masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩre ĩna queno cʉdija ticõri, ĩnareama miojugʉ yiguĩji Dios, ĩ rotirojʉ. Mʉa judio masare ĩ rotirojʉ mʉare cũ yubojañi Dios. Mʉare yubojacõri gãjerãre cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ. Ĩ ya weseca ejabʉa ãmorãre bajiro bajirã cũgʉ̃ yiguĩji Dios ĩ rotirojʉ.
MAT 21:44 Jĩjʉ gʉ̃ta gaye mʉare yʉ bʉsirise ado bajiro bajia: No gʉ̃tagã joe quedi jeagʉre ĩ ya gõari jearo yiroja ĩre. Ito yicõri itiga gʉ̃tagã sĩgʉ̃re iti quedi jeaja, mano abocõro yiroja. No yʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ, catitĩñabicʉ yiguĩji. Ito yicõri noa jeame ʉ̃jʉrojʉ cõa ãmorãre yʉ cõaja, ruyuriorocʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 21:45 Goti masiore oca Jesús ĩnare gotija tʉocõri, “Manireti bʉsiami”, yire masiri seyocã fariseo gaye tʉoĩarã, paia ʉjarã cʉni.
MAT 21:46 Ito bajiri Jesure ñia ãmori seyobojacã ĩna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti masare güirã Jesure ñiabiticã ĩna. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami Jesús”, masa ĩna yi tʉoĩajare, masare tʉo güicã ĩna.
MAT 22:1 Mʉcana masare goti masiore ocana gotisʉoquĩ Jesús:
MAT 22:2 —“Ado bajiro bajia, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ ado bajiro gotiquĩ Jesús: Sĩgʉ̃ ʉjʉ ĩ macʉ ãmo siare basa meniyijʉ.
MAT 22:3 “Ti ejabʉaronare jitẽña”, yirocʉ ĩ ya moari masare cõayijʉ ʉjʉ. Ito ĩ yija tʉocõri, jirã wabojayijarã ĩna. Ĩna jibojarocati wadi ãmobisijarã ĩna.
MAT 22:4 Ito bajija ticõri, gãjerã ĩ ya moari masare cõayijʉ ʉjʉ. “Gʉa ʉjʉ mʉare bocatimi. Ĩ ya wecʉa ri cʉtirãre sĩa rotimi ĩ. Mʉare bocati ñami ĩ. Ito bajiri ĩ macʉ ãmo siari rʉmʉ tirã waya mʉa cʉni, yiba ĩnare”, yi oca cõayijʉ ʉjʉ.
MAT 22:5 Ito yija tʉocõri, jirã wabojayijarã ĩna mʉcana. Ito bajibojarocati ĩre cʉdi ãmobisijarã ĩ oca cõana. Ito bajiri ĩna gotibojaroca riti, gãjiama ĩ ya wesecajʉ wayijʉ. Gãji ĩ gajeoni ĩ ĩsirojʉ wayijʉ.
MAT 22:6 Gãjerãma ʉjʉ ĩ cõanare boca ñiayijarã. Ito yicõri ĩnare jayijarã. Ito yirã riti ĩnare sĩacõyijarã ĩna.
MAT 22:7 Itire tʉocõri bʉto junisiniyijʉ ʉjʉ. Ito bajiri ĩ ya surarare ĩnare sĩa rotiyijʉ, ito yicõri ĩna ya wirire soe rotiyijʉ ĩ.
MAT 22:8 Ito yija bero gãjerã ĩre moa ĩsiri masare ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yʉ macʉ ĩ ãmo siaroti gaye ñajediro ñacã. Jĩjʉ yʉ oca cõabojanama wadire ma ĩnare.
MAT 22:9 Cʉto gʉdareco wasa. Itojʉ mari mʉa ti bʉjaro bajiroti baba cʉtiba”, yiyijʉ ʉjʉ ĩre moa ĩsiri masare.
MAT 22:10 Ĩ rotiro bajiroti masa miojuyijarã ĩna marijʉ. Quenarã, ñeñarã, ĩna bʉjaro bajiroti miojuyijarã ĩna. Ito bajiri ʉjʉ ya wi dajacoayijʉ.
MAT 22:11 ’Ito yija ĩ oca cõanare tigʉ sãjayijʉ ʉjʉ. Sĩgʉ̃ ĩ ãmo siara rʉmʉ sãñare gaye yutabuju ĩ sãñabeja tiyijʉ ĩ.
MAT 22:12 Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Yʉ baba, ¿no yija ãmo siare gaye yutabuju sãñabeati mʉ?” yiyijʉ ĩ ĩre. Ito ĩ yija cʉdibisijʉ yutabuju sãñabicʉ.
MAT 22:13 Ito yija bare jeori masare ado bajiro yiyijʉ ʉjʉ. “Ĩ ya gʉbori, ĩ ya ãmori rãca siaya ãnire. Ito yicõri rãitĩarojʉ cõaña ĩre. Itojʉ ejacõri ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito bajiri oticõri bʉto tʉoĩa oca jaigʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya bare jeori masare. Ito bajiroti bajiroja ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ cʉni.
MAT 22:14 Jãjarãre jibojami Dios, ĩ ñarojʉ ĩna ejatoni. Ito bajibojarocati coriarãti ĩ beseana goti ejarã yirãji ĩ ñarojʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:15 Ito ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã wacoacã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, “Josari oca ĩre mani seniĩaja, cʉdi masibicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ cʉdi masibeja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩari seyobojacã ĩna.
MAT 22:16 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna ñarãre ito yicõri Herodes ñarã rãca, “Ado bajiro Jesure seniĩatẽña mʉa”, yi ñucayijarã ĩna. Ĩna cõana Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩacã ĩna Jesure: —Tʉoya riasori masʉ mʉ. “Riojo gotigʉ ña mʉ”, yi masia gʉa. “Ado bajiro ãmoami Dios”, yi riasogʉ ñaro bajiroti masare riasoa mʉ. Masa bʉsirise tʉorʉ̃nʉbicʉti quenarise riasogʉ ña mʉ. Gãjerã ñasari masa gajero bajiro ĩna riasobojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉbicʉti, ñasarise riasoa mʉ.
MAT 22:17 Ito bajiro mʉ yija, no bajiro mʉ tʉoĩare gaye tʉo ãmoa gʉa. ¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉ gʉare ĩ waja senija, waja yirãjida gʉa, waja yibeatite gajerea? yi seniĩabojacã ĩna Jesure.
MAT 22:18 “Yʉ wisatoni ito bajiro yʉre seniĩama ĩna”, yi masiri seyoquĩ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiquĩ ĩ ĩnare: —“Queno yirã ña gʉama”, yirã ñabojarãti queno yirã meje ña mʉa. ¿No yija yʉ tʉo wisatoni ito bajiro seniĩati mʉa?
MAT 22:19 “Sita waja, waja yiroti cuji niyeru cuji yʉre ĩoña”, yiquĩ Jesús ĩnare. Ito yija niyeru cuji ĩre ĩocã ĩna.
MAT 22:20 Iti cuji niyeru cuji ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩaquĩ Jesús: —¿Ñimʉ ya rio ñati adi rio? ¿Ñimʉ wame, wame cʉtiati iti? yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:21 —Gobierno masa ʉjʉ César wame cʉtigʉ ya rio ña. Ito yicõri ĩ wameti ña iti, yicã ĩna Jesure. —Gobierno masare mani waja ruyurioja ñaro bajiroti waja yija quena. Ito bajiroti manire Dios ĩ rotija ñaro bajiroti ĩre cʉdija quena, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:22 Ĩ queno cʉdi masija tʉocõri, rujʉ ʉcacã ĩna. Ito bajiri mʉcana tʉdi seniĩa ʉyabiticã ĩna ĩja. Seniĩamenati wacoacã ĩja.
MAT 22:23 Iti rʉmʉti saduceo gaye tʉoĩarã Jesure tirã ejacã. “Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catire ma”, yirã ñama saduceo gaye tʉoĩarã. Ito bajiro tʉoĩarã ñari, Jesure seniĩarã ejacã ĩna:
MAT 22:24 —Tʉoya riasori masʉ mʉ. Moisés ñayorʉ ĩ yire gaye mʉre seniĩarã wadibʉ gʉa. Ado bajiro yiñi Moisés ñayorʉ: “Sĩgʉ̃ manojo cʉtigʉ rĩa macʉti ĩ godagoja, ĩ bero gagʉ ĩ rĩjorʉ manojo godore manojo cʉtija quena. Ito bajiri iso rãca ñacõri, rĩjorʉ ñajacʉre wasoagʉ rĩa cʉti wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
MAT 22:25 Gʉa wato sĩgʉ̃ rĩa jʉa ãmojeno ñabojañi. Sĩgõreti manojo cʉtibojañi ĩna. Ñasʉogʉ isore manojo cʉtisʉobojañi. Rĩa macʉti godañi ĩ. Ĩ godaja bero gãji ĩ ocabaji wasoabojañi. Rĩa macʉti godañi ĩ cʉni.
MAT 22:26 Ĩ bero gãna cʉni ito bajiroti manojo cʉtibojañi. Rĩa manati godañi ĩna cʉni. Ito bero sʉsagʉ cʉni ito bajiroti bajiyijʉ.
MAT 22:27 Iso manʉjʉsabatia ĩna goda jedija bero iso cʉni godacoañi ĩja.
MAT 22:28 Godabojarãti mʉcana tʉdi ĩna catija bero, ¿ñimʉjʉa ñaguĩjida iso manʉjʉ ñasarocʉ ĩna ñarocõti isore ĩna manojo cʉtija bero? yi seniĩacã ĩna Jesure.
MAT 22:29 Ito ĩna yija, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Dios oca tuti gaye queno tʉoĩa masimena ña mʉa. Dios ĩ masirise masirã meje ña mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa seniĩabojaja, queno tʉoĩacõri meje seniĩa mʉa.
MAT 22:30 Ado robojʉa bajia. Godana mʉcana tʉdi caticõri manojo cʉtire ma. Ito yicõri ĩna rĩa romiare manʉjʉ cʉti rotimenaji ĩna. Ũmacʉ̃jʉ ángel mesa robo bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna.
MAT 22:31 ¿Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catirã yirãjida ĩna mʉcana? yija, Dios oca tuti tiya. Dios oca tuti gaye ti jeorã meje ña mʉa. Ĩmasiti ado bajiro gotiami ĩ oca tutina:
MAT 22:32 “Abraham, Isaac, Jacob ñayoana Ʉjʉti ñasotia yʉ”, yi gotiami Dios ĩ ocana. Ito bajiri godana ʉjʉ meje ñami Dios, catirã Ʉjʉjʉa ñami, yi tʉoĩa mani, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:33 Ito bajiro Jesús ĩ riasore gaye ĩ gotija tʉocõri, ʉcacã masa.
MAT 22:34 Ito bajiro saduceo gaye tʉoĩarã Jesús ĩ oca taja tʉoyijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri iti tʉocõri minijuayijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
MAT 22:35 Sĩgʉ̃ ĩna wato judio masa rotirise riasori masʉ ñañi. “No bajiro Jesús yʉre ĩ cʉdija tʉocʉja”, yirocʉ ado bajiro Jesure seniĩagʉ̃ ejaquĩ ĩ.
MAT 22:36 —Riasogʉ, ¿dise ñati Dios ĩ rotirise ñasarise mʉ tija? yi seniĩaquĩ ĩ Jesure.
MAT 22:37 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Mani Ʉjʉ Diore bʉto maija quena. Mani tʉoĩarisena, ito yicõri mani ya ʉsina Diore mani maija quena. Ĩ sĩgʉ̃reti tʉorʉ̃nʉcõri, bʉto ĩre mani maija quena.
MAT 22:38 Iti ña ñasarise Dios ĩ rotire.
MAT 22:39 Iti bero rotire gaye itire bajiro bajiriseti ña. Ado bajiro bajia iti: “Mʉ ya rujʉre mʉ mairo bajiroti gãjerã mʉ ñarãre maija quena”, yi rotiami Dios.
MAT 22:40 Iti jʉajiti ña Dios ĩ rotirise ñasarise. Iti jʉaji gaye Dios ĩ rotire gaye mʉa cʉdija, Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye, Diore goti ĩsiri masa ĩna riasorise gaye cʉni yiro bajiro cʉdirã ñarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:41 Fariseo gaye tʉoĩarã gʉa tʉti ĩna minijuaroca maji,
MAT 22:42 ado bajiro seniĩaquĩ Jesús ĩnare: —¿Ñimʉ ñati Cristo, Dios ĩ cõarʉ mʉa tija? Ito yicõri, ¿ñimʉ janami ñati ĩ? yiquĩ Jesús ĩnare. —David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñami ĩ, yicã ĩna Jesure.
MAT 22:43 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉa tʉoĩaja, ¿no yija David ñayorʉ ĩre tʉoĩagʉ̃, “Yʉ Ʉjʉ”, yiyijari? Tite mʉa. Ado bajiro ucañi David ñayorʉ. Espíritu Santo ĩ rãca ĩ ñajare ado bajiro ucañi ĩ:
MAT 22:44 Yʉ Ʉjʉre ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rujiya, mʉ wajanare mʉ rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.
MAT 22:45 David ñayorʉ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David ñayorʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 22:46 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, sĩgʉ̃jʉa cʉdi masibiticã Jesús ĩ gotirisere. “Masi yucãguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri itocõti ĩre seniĩa jidicãcã ĩna ĩja.
MAT 23:1 Ito yija bero ado bajiro yiquĩ Jesús masare, gʉa ĩ rãca riasotirãre cʉni:
MAT 23:2 —“Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye tʉo masirã ñama fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni”, yama masa.
MAT 23:3 Ito bajiri ĩna rotiro bajiroti cʉdiba. Jeyaro ĩna rotiro bajiroti cʉdiba. Ito bajibojarocati ñeñaro ĩna yirisere yibeja itireama. “Ado bajiro ya gʉa”, yibojarãti ricati yama ĩna.
MAT 23:4 “Cʉdi masia mani”, masare rotiama ĩna. Ito bajibojarocati ito bajiro riti ĩnare roti ʉyama ĩna. “Ito bajiro yiya mʉa”, yibojarãti ĩnamasiti ito bajiro yibeama ĩna.
MAT 23:5 Jeyaro ĩna yirise, “Queno yirã ñama ĩna”, masa ĩna yi tijaro yirona ito bajiro yibojama ĩna. Masa ĩna tiro riojo ĩna ya rioweca, ĩna ya ricajʉdori cʉni Dios oca jũ wõbojama ĩna, “Gãjerã gʉare ti seyojaro”, yirona ito bajiro yibojama ĩna. Ito yicõri yutabujuri yoarise gãjerã rẽto bʉsaro rore gaye sãñabojama ĩna. “Gãjerã gʉare ti seyojaro”, yirona ito bajirise sãñabojama ĩna.
MAT 23:6 Ĩna ba ruji ãmoja, quenari cumuro ba ruji ãmoama ĩna. Minijuara wirijʉ ĩna ruji ãmoja, rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ruji ãmoama ĩna.
MAT 23:7 Marijʉ masare ĩna bocaja, queno rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmoama ĩna. Ito yicõri, “Yʉre riasogʉ”, masa ĩna yire ãmoama ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 23:8 ’Mʉama ricati yija quena. “Yʉre riasogʉ”, masa ĩna mʉare yiroca yibeja. Mani jeyaro sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã ña mani. Yʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ yʉ sĩgʉ̃ti ña mʉare riasori masʉ.
MAT 23:9 Sĩgʉ̃ti ñami mani Jacʉ. Ĩti ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Ito bajiri adi sita gãnare, gãjerã ʉ̃mʉare, “Cʉna”, yibeja mʉa.
MAT 23:10 “Yʉ ʉjʉ”, yi rotibeja gãjerãre. Yʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ sĩgʉ̃ti ña mʉa Ʉjʉ.
MAT 23:11 Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ.
MAT 23:12 No gãjerã riojʉa gagʉ ña ãmobojagʉti ñabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri berojʉa gagʉ tujagʉ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yibicʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 23:13 Fariseo gaye tʉoĩarãre, judio masa rotirise riasori masare cʉni bʉsigʉ ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro bajiro yirã meje ña mʉa. Dios ĩ rotirojʉ gãjerã ĩna sãjabititoni itire camota mʉa. Gãjerã ĩna sãja ãmobojarocati ĩnare camota mʉa. Ito bajiri mʉa cʉni sãjamena yirãji, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:14 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Manʉjʉ godagoana romiare rʉocõri jairoguti ĩnare waja senia mʉa. Ito bajiro yicõri ĩna rʉcobojarisere ñarocõti ẽma jeoa mʉa. Queno yimena ñabojarãti masa mʉare tʉo wanʉtoni yoari ĩna tiro riojo Diore bʉsitobʉaboja mʉa. Ito bajiri bʉto bʉsa mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã rẽtoro tõbʉjarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:15 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. “Mani robo gãji ĩ tʉoĩaja quena”, yi tʉoĩabojacõri jeyaro masare riaso ucua mʉa. Sĩgʉ̃ mʉare bajiro tʉoĩaroca mʉa yigʉre bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tʉoĩaroca ya mʉa. Ito bajiri mʉa rẽto bʉsaro ñeñaro yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warʉjami ĩ cʉni, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:16 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarãre bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro gãjerãre yiboja mʉa: “ ‘Dios ya wi wamenati ado bajiro yicʉja yʉ’, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni no yibea iti. ‘Dios ya wijʉ oro wamena ado bajiro yicʉja yʉ’, mʉa yija, yiro bajiroti yiba itireama”, yiboja mʉa gãjerãre.
MAT 23:17 Tʉo masimena, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. ¿Disejʉa ñati ñasarise mʉa tija? ¿Orojʉa ñasatite mʉa tija? ¿Dios ya wijʉ oro cuji ñarijʉ masa ĩna rʉ̃cʉbʉorijʉ ñatite ñasarijʉ? yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:18 Gaje ado bajiro masare yiboja mʉa: “ ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja yʉ’, yibojarãti mʉa yiro robo yibeja cʉni, no yibea iti. ‘Diore ĩna soe ĩsisotira casabojʉ ĩre ĩsiroti wame rãca ado bajiro yicʉja yʉ’, mʉa yija, mʉa yiro bajiroti mʉa yija quena itireama”, yiboja mʉa masare.
MAT 23:19 Tʉo masimena, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. ¿Mʉa tija disejʉa ñati ñasarise? ¿Diore ĩsiroti iti ñati ñasarise, gaje Diore ĩna soe ĩsisotira casabojʉ ĩre ĩsiroti ñarijʉjʉa ñasatite? yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:20 ’Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. No, “Diore ĩna soe ĩsisotira casabo wamena ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉ iti casabo wamena meje riti, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yiguĩji. Diore soe ĩsira casabojʉ jesarise rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉre bajiro bajiami ĩocʉ̃.
MAT 23:21 No, “Dios ya wi wame rãca, ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉ iti wi wame rãca riti meje yiguĩji. Dios iti wi ʉjʉ wame rãca, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yigʉre bajiro yiguĩji ĩocʉ̃.
MAT 23:22 “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro wame rãca ado bajiro yicʉja”, yigʉ Dios itojʉ rotigʉ wame rãcati yigʉre bajiro yami ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:23 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Jũ queno sʉtirise, anís, menta, comino waja rʉ̃cʉbiti gaye mʉa rʉcoja, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore jabeto ĩsia mʉa. Ito bajibojarocati rotire ñasarisere tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ado bajiro bajia ñasarise, queno yire, gãjerãre ti maire, Diore tʉorʉ̃nʉre, itocõti ña ñasarise. Iti gaye yitĩñama mʉa, Diore jabeto ĩsire gaye cʉni jidicãbeja mʉa.
MAT 23:24 Cajea mana gãjerã cajea manare tʉ̃a wabojarã bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro bajirã ña mʉa. Ide wato mʉtarãcã ñarãre ĩna idiroto riojʉa queno besecãbojacõri camello jaigʉ bʉcʉre idi yucõarã bajiro bajirã ña mʉa. Rotire ñasabiti gayeama queno tirʉ̃nʉa mʉa. Ito bajibojarocati ñasarisereama queno tirʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:25 ’Bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa mʉa cʉni. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉtia maji. Mʉa guaja, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa maji. Gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa.
MAT 23:26 Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã cajea manare bajiro bajirã ña mʉa. Somotẽro, idira tẽro cʉni totijʉa mʉ coesʉoja joejʉa cʉni ʉeri mano yiroja. Ito bajiroti ñeñaro mʉa tʉoĩarise cʉni mʉa jidicãja, jeyaro queno yirã ñarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:27 ’Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Masari cuma bajiro bajirã ña mʉa. Ado bajiro bajia masari cuma, joeti mani tija queno boti quena. Ito bajibojarocati jubejʉama gõarigoti ñaroja, ito yicõri jogare bʉorise ñaroja.
MAT 23:28 Ito bajiro bajirã ña mʉa. Masa ĩna tija, queno yirã bajiro bajia mʉa. Ito bajibojarãti jubejʉama ñeñaro tʉoĩarã ña mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti ñeñaro yirã ña mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:29 ’Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉjato bʉjarã wãna ya mʉa. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa yiro robo yirã meje ña mʉa. Diore goti ĩsiri masa ĩna godaja bero masari cuma menia mʉa. Queno yirãre masari cuma queno tirʉ̃nʉa mʉa, ito yicõri tija seyorise iti joere jeoa mʉa.
MAT 23:30 Ito yicõri ado bajiro ya mʉa: “Gʉa ñicʉsabatia ĩna catijama, Diore goti ĩsiri masare ĩna sĩaroca ĩnare ejabʉabitiboana gʉa”, yi tʉoĩa mʉa.
MAT 23:31 Ito bajiro mʉa yija, “Diore goti ĩsiri masare sĩayoana janerãbatia ña gʉa”, yi tʉoĩa mʉa.
MAT 23:32 Mʉa ñicʉsabatia ĩna yiyore bajiroti ya mʉa cʉni adi rʉmʉri gãna, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:33 ’Ãña bajiro bajicõri ĩ robo junirã ña mʉa. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa tõbʉjaroti rẽtare ma mʉare.
MAT 23:34 Queno tʉo masijaro ĩna yirocʉ, Diore goti ĩsiri masa, riasori masa gãjerã queno tʉoĩarãre cʉni cõabojagʉ yigʉja yʉ mʉa tʉ. Ĩnare cʉdi ãmomena ĩnare sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãreama yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji mʉa. Gãjerãre minijuara wijʉ ĩnare jarã yirãji mʉa. Ĩnare ñeñaro yirona co cʉto rʉyabeto ĩnare sʉyarã yirãji mʉa.
MAT 23:35 Abel queno yigʉ ñayorʉre sĩasʉoyijarã mʉa ñicʉsabatia ito yicõri Berequiás macʉ Zacaríasjʉre sĩasʉsayijarã. Dios ya wijʉ Diore ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ Zacaríasre sĩayija mʉa. Mʉa ñicʉsabatiare bajiroti ya mʉa cʉni. Ito bajiri queno yirãre ĩna sĩagore ñajare seti ña mʉare cʉni.
MAT 23:36 Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa adi rʉmʉ gãnare ititi seti ña ejaro yiroja mʉare, yiquĩ Jesús ĩnare.
MAT 23:37 ’Jerusalén gãna mʉare cõañi Dios ĩre goti ĩsiri masa, ito yicõri ĩ oca riasori masare. Ĩre goti ĩsiri masa, ĩ oca riasori masa cʉni mʉare gotirona cõañi Dios. Ito bajibojarocati ĩnare sĩayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro robo bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
MAT 23:38 Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 23:39 Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ: “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiquĩ Jesús masare.
MAT 24:1 Ito bajiro ĩ yija bero, Dios ya wi budi wasʉoquĩ Jesús. Ĩre sʉacõri ado bajiro yibojacʉ gʉa ĩre: “Adi wiri ti ucuto mani”, yibojacʉ gʉa ĩre.
MAT 24:2 Ito bajiro gʉa yibojarocati ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —¿Adi wirire tiati mʉa? Riti mʉare gotia yʉ. Adi wiri ñarocõti õjea bate quedicoaro yiroja. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja. Ñarocõti godacoaro yiroja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 24:3 Ito yija bero Olivos wame cʉtiri tʉria joejʉ wacʉ gʉa ĩja. Ito ejacõri Jesuama eja rũjũquĩ. Ito ĩ rujiroca gãjerã ĩna manija ticõri, ado bajiro ĩre seniĩacʉ gʉa: —“Iti rʉmʉ wi quediro yiroja”, mʉ yi gotire ãmoa gʉa. ¿No bajiro iti bajija ticõri, “Jesús ejagʉ wagʉ yami”, yi masirã yirãjida gʉa? ¿Ito yicõri no bajija ticõri, “Adi macãrʉcʉ̃ro jediro ya”, yi masirã yirãjida gʉa? yicʉ gʉa Jesure.
MAT 24:4 Ito bajiro gʉa yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare: —Queno masima mʉa gãjerã mʉare rʉobe yirona.
MAT 24:5 Jãjarã rʉori masa ejarã yirãji. “Yʉti ña Cristo, Dios ĩ cõarʉ”, yirã masa ejarã yirãji. Jãjarãre rʉorã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsirã ña gʉa”, ĩna yija jãjarã masa tʉobojarã yirãji ĩnare.
MAT 24:6 “Masa gãmeri sĩarã yiyijarã”, yire oca tʉorã yirãji mʉa. “Gaje cʉto gãna jane gãmeri sĩasʉoyijarã”, yire gaye guijorise oca tʉorã yirãji mʉa. Iti ocare mʉa tʉoja güibeja mʉa. Ito bajiroti bajiro yiroja bajirea. Ito bajibojarocati jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto.
MAT 24:7 Co masa gaje masa rãca gãmeri sĩarã yirãji. Ito yicõri co sita gãna gaje sita gãna rãca gãmeri sĩarã yirãji. Jaje cʉtori ñio ñaro yiroja. Ito yicõri jaje ñarise ñaro yiroja. Ito yicõri jaje cʉtorire sita ʉero yiroja.
MAT 24:8 Jeyaro iti rẽtaja bero bʉto bʉsa tõbʉjare gaye ñaro wado yiroja.
MAT 24:9 ’Mʉare ñiacõri gãjerã mʉare ja ajetoni mʉare ĩsirã yirãji ĩna. Aje tĩocõri mʉare sĩarã yirãji ĩna. Yʉ ñarã mʉa ñajare mʉare ti tudirã yirãji adi sita gãna jeyaro.
MAT 24:10 Iti rʉmʉ jãjarã yʉre tʉorʉ̃nʉbojana tʉoĩa jidicãrã yirãji ĩna. Gãmeri ti junisinirã yirãji ĩna. Gãmeri oca menicõri gãjerãre ñiaroca yirã yirãji ĩna.
MAT 24:11 Jãjarã rʉori masa ñarã yirãji. “Diore bʉsi ĩsirã ña gʉa”, ĩna yija jãjarã masa tʉobojarã yirãji.
MAT 24:12 Jeyaro ñeñarise yirã yirãji masa. Ito bajicõri gãmeri ĩna ti mairisere gãmeri jidicãrã yirãji ĩna.
MAT 24:13 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ jidicãbeja adi macãrʉcʉ̃ro jedi wari rʉmʉ ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios.
MAT 24:14 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca adi sita ñarocõreti ejaro yiroja. Ito bajiri masa jeyaro iti oca masirã yirãji. Ĩna masi jediroca adi macãrʉcʉ̃ro jediro yiroja.
MAT 24:15 ’Diore goti ĩsiri masʉ Daniel ñayorʉ ado bajiro ucañi: “Adi macãrʉcʉ̃ro jedi wari rʉmʉri sĩgʉ̃ masare ñeñaro ĩna yiroca yigʉ goagʉ yiguĩji. Ĩ ñami masare ruyuriogʉ wadirʉ. Dios ya wi rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ rʉ̃gõja tirã yirãji mʉa”, yi ucañi Daniel ñayorʉ. Mʉa adi papera ticõri, itire queno tʉoĩaña. “Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto”, yi masiña mʉa.
MAT 24:16 Ito bajiro bajiri rʉmʉ no Judea sitajʉ ñarã gʉ̃tagʉ̃jʉ rudi warʉjarãji ĩna.
MAT 24:17 No ĩ ya wi queno jesagʉ ĩ ya wi totijʉ gajeoni ñarisere rujicõri ãmibitirʉjaguĩji ĩ.
MAT 24:18 No ĩ ya wesecajʉ moagʉ̃ tʉdi wacõri ĩ ya yutabujuri ãmibitirʉjaguĩji ĩ.
MAT 24:19 Ito bajiro bajiri rʉmʉ romia macʉ sãñarã, gãjerã rʉcorã cʉni quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna.
MAT 24:20 Bʉto ʉsari rʉmʉ, tujacãra rʉmʉ cʉni iti ito bajija, rudi ãmomena Diore senima mʉa.
MAT 24:21 Ito bajiro bajiri rʉmʉri bʉto tõbʉjarã yirãji masa. Adi macãrʉcʉ̃ro ñasʉora rʉmʉri masa ĩna tõbʉjaĩabiti rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Iti ĩna tõbʉjaja bero mʉcana iti robo bajiro bajirise tõbʉjamena yirãji masa.
MAT 24:22 Yoari masa tõbʉjaroca Dios ĩ yiro bajija sĩgʉ̃ cati rʉyagʉ maniborʉ. Ĩ beseanare ti maicõri yoari mejeti iti jediroca yigʉ yiguĩji Dios.
MAT 24:23 ’Iti rʉmʉri, “Tiya ado ñami Cristo”, ito yicõri “Titẽña õ ñami Cristo”, sĩgʉ̃ mʉare ĩ yija, ĩre tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
MAT 24:24 Jãjarã rʉori masa, “Yʉ ña Cristo”, yi ejarã yirãji ĩna. “Diore bʉsi ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉo ejarã yirãji gãjerã. Tiyamani jaje ĩorã yirãji ĩna masare rʉorona. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
MAT 24:25 Tʉoya mʉa. Jeyaro iti rẽtaroto riojʉa mʉare goticã yʉ.
MAT 24:26 Ito bajiri, “Yucʉ manojʉ ñami Cristo”, mʉare ĩna yi rʉoja, tirã wamenaji mʉa. Ito yicõri, “Ruyubetojʉ ñami Cristo”, ĩna yi rʉoja ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
MAT 24:27 Bʉjo ĩ borea borea yirise ʉsitutujʉ ĩ borea yirise cojisiti iti sojejʉ quedituaja tia mani. Itire bajiroti ejagʉ yigʉja yʉ cʉni. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ.
MAT 24:28 No rujʉ jogarise ñaro itojʉ barã rujirã yirãji yuca. Itire bajiro masa ĩna bʉto ñeñaro yiroca waja senigʉ̃ ejagʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 24:29 ’Ito bajiro masa ĩna tõbʉjari rʉmʉ iti jedija bero ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ rãitĩacoagʉ yiguĩji. Ñami gagʉ cʉni busubicʉ yiguĩji. Ñocõa cʉni quedi jedicoarã yirãji. Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃ro cʉni ʉero yiroja.
MAT 24:30 Ito bajiro ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ iti bajija ticõri, “Masa Rĩjorʉ ejagʉ wagʉ yami”, yirã yirãji masa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉ ruji wadija ticõri, adi sita gãna otirã yirãji ĩna. Masirise rãca, yorise rãca, ide bueri rãca yʉ ruji wadija tirã yirãji ĩna.
MAT 24:31 Ũmacʉ̃jʉ trompeta jutiado bajiro oca sẽoro oca ruyuro yiroja. Yʉ beseanare minijuatoni ángel mesare mioju rotigʉ yigʉja yʉ. Jʉaria sojeri gãna yʉ beseana ñarocõreti miojurã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 24:32 ’Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Higuera wame cʉtiricʉre tʉoĩate mʉa. Higueragʉ iti ñasãtuja, ito yicõri iti jũ wasoaja, “Jabeto rʉya cʉma iti ejaroto”, yi masia mani.
MAT 24:33 Iti bajiroti mʉare yʉ gotire iti rẽtaja ticõri, “Jabeto rʉya ʉ̃mʉari iti jediroto”, yi masirã yirãji mʉa.
MAT 24:34 Riti mʉre gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉajʉ ito bajiro rẽtaro yiroja iti.
MAT 24:35 Adi macãrʉcʉ̃ro ñarocõti jediro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ya ocama yʉ yiro bajiroti rẽtaro yiroja.
MAT 24:36 ’“Iti rʉmʉ itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji Jesús”, yirã mama. Ángel mesa cʉni masimenaji ĩna. Dios Macʉ ñabojagʉti, “Itocõ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibea yʉ cʉni. Yʉ Jacʉ Dios ĩ sĩgʉ̃ti masiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 24:37 ’Noé ñayorʉ ĩ catiroca Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi masa. Ito bajiroti bajirã yirãji masa, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ.
MAT 24:38 Jane mejejʉ adi sita iti rujaroto riojʉa ñacõayijarã masa maji. Idi mecʉrãtibe, ba yajirãtibe, manojo cʉtirãtibe, ito yicõri ĩna rĩa romiare ĩsirãtibe yi ñayijarã masa. Ito bajiro ĩna baji ñabojaroca riti cuma bʉcʉajʉ sãjayijʉ Noé ñayorʉ.
MAT 24:39 “Ito bajiro wado ya”, yi masibisijarã masa. Ito bajiri ñajasaroti ĩnare rubatecãcõyijʉ. Iti bajiado robo bajiroti ejagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masa Rĩjorʉ ñari, “Itocõ ejagʉ yiguĩji”, masa ĩna yi masibeto tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ.
MAT 24:40 Yʉ ejari rʉmʉ jʉ̃arã ʉ̃mʉa ĩna ya wesecajʉ moa ñarã yirãji. Sĩgʉ̃ ãmi wa ecogʉ yiguĩji. Gãji ãmi wa ecobicʉ yiguĩji.
MAT 24:41 Romia jʉ̃arã quĩbo tuabo ñarã yirãji. Sĩgõ ãmi wa ecogo yigõji. Gajeo ãmi wa ecobeco yigõji.
MAT 24:42 ’Bocatiari ñacãña mʉa. Yʉ mʉa Ʉjʉ yʉ tʉdi ejaroti rʉmʉ masibea mʉa.
MAT 24:43 Sĩgʉ̃ wi ʉjʉ. “Adi ñami riniri masʉ ejagʉ yiguĩji”, ĩ yi masija, ña yucãgʉ̃ yiguĩji iti wi ʉjʉ. Riniri masʉ ĩ sãjare ãmobicʉ camotagʉ yiguĩji ĩ.
MAT 24:44 Ito bajiri yʉ ejaroto riojʉa ña yucãña mʉa. “Itocõ ejagʉ yiguĩji Masa Rĩjorʉ”, yi mʉa tʉoĩabeto ejagʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 24:45 ’Mʉa tʉoĩaja, ¿no bajiro bajiguĩjida queno cʉdicõri queno tʉoĩagʉ̃? Ado bajiro bajiguĩji ĩocʉ̃. Gãjerã ĩ ya moari masare tirʉ̃nʉtoni ito yicõri ĩnare ĩ ecatoni cũgʉ̃ yiguĩji ĩ ʉjʉ ĩre.
MAT 24:46 Sĩgʉ̃ ĩ rotiro bajiroti ĩ moa yuroca ĩ ʉjʉ ĩ tʉdi ejaja wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ.
MAT 24:47 Riti mʉare gotia yʉ. Ito bajiro yiro robo ĩ yigʉ ñaja ticõri, ĩ rʉcorise ñaroti ĩ ya masare cʉni tirʉ̃nʉ rotigʉ yiguĩji ĩre.
MAT 24:48 Ĩ ʉjʉ ĩre ĩ tirʉ̃nʉ rotija bero ricati ĩ tʉoĩaja, queno moa ĩsigʉ̃ meje ñaguĩji ĩocʉ̃. “Coji ejabiquĩji yʉ ʉjʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji.
MAT 24:49 Ito bajiro tʉoĩacõri, gãjerã moari masare ñeñaro yisʉogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mecʉri masa rãca baba cʉticõri ĩna rãca idigʉ yiguĩji ĩ cʉni.
MAT 24:50 Ito bajiro ĩ yi ñaroca ĩ masia mani ĩ ʉjʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji. “Janere ejabicʉ yiguĩji yʉ ʉjʉ”, yi ĩ tʉoĩari rʉmʉti ejagʉ yiguĩji.
MAT 24:51 Ito ĩ yija ticõri, bʉto bʉsa ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ. “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti ĩna tõbʉjaro bajiroti ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ ĩre. Ito bajiri ñeñaro tõbʉjacõri otigʉ yiguĩji. Ito yicõri bʉto tʉoĩa oca jaigʉ yiguĩji ĩ ĩja, yi oca gotiquĩ Jesús gʉare.
MAT 25:1 “Ado bajiro bajia, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Jʉa dʉjamocõ mamarã romia ñayijarã. Ãmo siare basare tirã wayijarã ĩna. Mame manojo cʉtirocʉre bocarã wayijarã ĩna. Ito bajiri ito warã ĩna ya sĩabusuore ãmi wayijarã.
MAT 25:2 Ĩna co dʉjamocõ ñarã ñayijarã queno tʉoĩarã. Gãjerã ĩna rãca gãna co dʉjamocõ ñarã queno tʉoĩamena ñayijarã.
MAT 25:3 Queno tʉoĩamena ĩna ya sĩabusuoragari ãmibojarãti jio wasoarona ʉ́ye ãmibisijarã.
MAT 25:4 Gãjerã queno tʉoĩarãma ĩna ya sĩabusuore jio wasoaroti ʉ́ye ãmi wayijarã.
MAT 25:5 Manojo cʉtirocʉ yoari ĩ sejaja, wʉjo jujayijarã ĩna. Ito bajiri canicoayijarã ĩja.
MAT 25:6 Ñami gʉdarecocõ oca ruyuyijʉ ĩja. “Manojo cʉtirocʉ wadicoami ĩja. Ĩre bocarã waya”, sẽoro oca ruyuyijʉ.
MAT 25:7 Ĩna jʉa dʉjamocõ romia ñarã yujicõri ĩna ya sĩabusuoragari sĩayijarã.
MAT 25:8 Co dʉjamocõ ñarã queno tʉoĩamena ado bajiro yiyijarã queno tʉoĩarãjʉare: “Gʉa ya sĩabusuoraga ʉ́ye jedicoajʉ gʉare. Ito bajiri mʉa ya ʉ́ye jabeto ĩsiña gʉare”, yibojayijarã ĩna.
MAT 25:9 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiyijarã queno tʉoĩarã: “Ĩsibea mʉare. Gʉa ĩsija ñejʉa tujabetoja gʉare cʉni. Mʉare cʉni, gʉare cʉni tĩjado ma iti. Mʉamasiti ʉ́ye ĩna ĩsirojʉ wacõri waja yitẽña mʉa”, yiyijarã queno tʉoĩarã romia queno tʉoĩamenajʉare.
MAT 25:10 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ʉ́ye waja yirã wayijarã queno tʉoĩamena. Ĩna wagoja bero manojo cʉtirocʉ ejayijʉ. Queno ña yucãna romiama ĩ ejarocati ĩ rãcati sãjacoayijarã ĩna. Ãmo siare basa tirã warã sãjayijarã ĩna. Ito yicõri soje biacõyijʉ manojo cʉtirocʉ.
MAT 25:11 Soje ĩ bia sãja waja berojʉ ejabojayijarã gãjerã romia. Manojo cʉtirocʉre ado bajiro yibojayijarã ĩna: “Gʉa ʉjʉ soje jãnaña maji”, yibojayijarã ĩna.
MAT 25:12 “Yʉ ñarã meje ña mʉa, ito bajiri mʉare masibea yʉ”, yiyijʉ manojo cʉtirocʉ ĩnare, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 25:13 ’Ito bajiri ña yucãña mʉa. “Jane busuri itocõ ñaroca ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi masibea mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 25:14 “Ado bajiro bajia, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ”, yirocʉ ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ ñayijʉ gaje sitajʉ warocʉ. Ito bajiri ĩ waroto riojʉa ĩ ya moari masare ji ñucayijʉ ĩ. “Yʉ ya niyeruna moacõri jai bʉsaro bʉjarã yirãji”, yi tʉoĩa wacʉ ĩ ya niyerure tirʉ̃nʉ rotiyijʉ ĩ ĩnare.
MAT 25:15 ’Sĩgʉ̃re co dʉjamocõ mil niyeru cujiri ĩsiyijʉ. Gãjire jʉaji mil ĩsiyijʉ. Gãjire mil ñari cujiriacã ĩsiyijʉ. “Ado bajiroti moari seyoama ĩna”, yi tʉoĩa wacʉ ito bajiro ĩnare batoyijʉ ĩ. Ito bajiro yicõri wacoayijʉ.
MAT 25:16 Co dʉjamocõ mil niyeru cujiri boca ãmirʉ mʉcana itina moacõri gaje co dʉjamocõ mil ñariseti bʉja remoyijʉ.
MAT 25:17 Gãji jʉaji mil boca ãmirʉ mʉcana itina moacõri jʉa mil bʉja remoyijʉ ĩ cʉni.
MAT 25:18 Coji mil boca ãmirʉama ĩ ʉjʉ ya niyeru gojejʉ yujecõyijʉ.
MAT 25:19 ’Yoari ĩna ʉjʉ tʉdi ejayijʉ mʉcana. “¿No bajiro yʉre moa ĩsiati ĩna?” yirocʉ ĩnare ji ñucayijʉ ĩ mʉcana.
MAT 25:20 Cajero co dʉjamocõ mil boca ãmirʉ ejasʉoyijʉ. Ejacõri ĩre co dʉjamocõ mil niyeru ĩ ĩsire jʉdacõayijʉ mʉcana, ito yicõri gaje itocõ ĩ bʉja remore rãcati ĩre ĩsiyijʉ. “Co dʉjamocõ mil yʉre ĩsicʉ mʉ. Ito bajiri itina moacõri mʉcana co dʉjamocõ milti mʉre bʉja remo ĩsimʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ʉjʉre.
MAT 25:21 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacã yʉ wasoarena mʉcana itocõti mʉ remore ñajare, jai bʉsaro mʉ moatoni jai bʉsaro mʉre cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masʉre.
MAT 25:22 Ito yija bero gãji jʉaji mil boca ãmirʉ ejayijʉ. “Yʉ ʉjʉ jʉaji mil yʉre ĩsicʉ mʉ. Itina moacõri mʉcana jʉaji milti mʉre bʉja remo ĩsimʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
MAT 25:23 “Yʉre queno moa ĩsiyija mʉ. Yiro robo yʉre cʉdigʉ ña mʉ. Jabetacãna moacõri mʉcana itocõti mʉ yʉre bʉja ĩsire ñajare jai bʉsaro mʉcana moaroti cũcʉja yʉ. Sãjaña, queno wanʉña yʉ rãca”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masʉre.
MAT 25:24 ’Ito yija bero gãji mil cujiri boca ãmirʉ ejayijʉ. Ĩ ʉjʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yʉ ʉjʉ sẽoro rotigʉ ñaquĩ ĩ. Ĩ otebeto cʉni, ĩ biabeto cʉni bare bʉja quena ñaquĩ ĩ, yi tʉoĩa wacʉ, güicʉ yʉ.
MAT 25:25 Ito bajiri mʉ ya niyerure yuje cũcʉ yʉ. Adi ña ñarocõti yʉre mʉ ĩsicati”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
MAT 25:26 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre: “Moa ĩsiri masʉ quenabicʉ, rojogʉ ña mʉ. Ĩ otebeto cʉni, ĩ biabeto cʉni bare bʉja quena ñaquĩ ĩ, yi masibojagʉti yʉre queno moa ĩsibisija mʉ.
MAT 25:27 Ĩna niyeru cũri wijʉ mʉ niyeru cũja, mʉcana jai bʉsaro bʉjaboyija mʉ”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre.
MAT 25:28 Ito yija gãjerãre ado bajiro rotiyijʉ ʉjʉ: “Coji mil ñarise niyeru tiri ĩre ẽmacõña, ito yicõri gãji jʉa dʉjamocõ mil rʉcogʉjʉare ĩsiña”, yiyijʉ ĩna ʉjʉ.
MAT 25:29 “No queno yʉre moa ĩsigʉ̃reama jai bʉsaro ĩre ĩsi remogʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ñejʉa rʉyabeto yiroja ĩre. No queno yʉre moa ĩsibicʉreama ĩ rʉcoriseacãti ñarocõti ẽma jeocõcʉja yʉ. Ĩre ẽmacõri gãji yʉre queno moa ĩsigʉ̃re ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ.
MAT 25:30 Ãni yʉre moa ĩsiri masʉ ñe waja macʉre rãitĩarojʉ cõaña mʉa. Itojʉ ñeñaro tõbʉjacõri bʉto otigʉ yiguĩji. Ito yicõri bʉto tʉoĩa oca jaigʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ ʉjʉ, yi oca gotiquĩ Jesús gʉare.
MAT 25:31 ’Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ʉjʉ yʉ ñari rʉmʉ, tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ mʉcana. Ũmacʉ̃jʉ gãna ángel mesa rãca gãni bia ejagʉ yigʉja yʉ. Ʉjʉ ĩ rotiri cumuro yori cumurojʉ rujigʉ yigʉja yʉ.
MAT 25:32 Jeyaro gãna masa yʉ riojʉa minijuarã yirãji ĩna. Ĩnare besecõri ricati cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Oveja coderi masʉ ovejare ricati, cabrare ricati ĩ cũado bajiro yigʉ yigʉja yʉ.
MAT 25:33 Queno yirãre yʉ ya riojocadʉja cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Queno yimenare yʉ ya gãcodʉja cũgʉ̃ yigʉja yʉ.
MAT 25:34 Ito bajiri yʉ riojocadʉja gãnare ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉ Jacʉ queno yirocʉ mʉare beseñi ĩ rotirojʉ mʉa ejatoni. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre tʉoĩa yugʉ ĩ rotirojʉ quenocãñi Dios adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉjʉti. Ito bajiri itojʉ ñarã yirãji mʉa ĩja.
MAT 25:35 Yʉ ñiocõja yʉre bare ecacʉ mʉa. Yʉ idi ãmoja yʉre iocʉ mʉa. Yʉ wa ucurojʉ canirajʉ bʉja ĩsicʉ mʉa.
MAT 25:36 Yʉre yutabuju manija yʉre ĩsicʉ mʉa. Yʉ cõja cʉni yʉre tirã ejasoticʉ mʉa. Tubiara wi yʉ ñaroca yʉre tirã ejasoticʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ Dios ĩ beseanare.
MAT 25:37 Ito bajiro yʉ yija tʉocõri, ado bajiro yʉre seniĩarã yirãji ĩna: “Gʉa Ʉjʉ, ¿nocãta mʉ ñiocõja ticõri, mʉre bare ecacati gʉa? ¿Nocãta mʉ idi ãmoroca mʉre iocati gʉa?
MAT 25:38 ¿Nocãta mʉ wa ucurojʉ canirajʉ mʉre bʉja ĩsicati gʉa? Ito yicõri, ¿nojʉ mʉ yutabuju maniroca mʉre yutabuju bʉja ĩsicati gʉa?
MAT 25:39 Ito yicõri, ¿nocãta mʉ tubia ecoroca, mʉ cõja cʉni, nocãta mʉre tirã ejacati gʉa?” yi yʉre seniĩarã yirãji ĩna.
MAT 25:40 Ado bajiro ĩnare cʉdigʉ yigʉja yʉ: “Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ñarã ñasamenare queno mʉa yija, yʉre queno yirãti yicʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ Dios ĩ beseanare.
MAT 25:41 ’Ito yicõri yʉ ya gãcodʉja ñarãre ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: “Yʉre camotadiya mʉa. Dios ĩ beseana meje ña mʉa. Jeame yatibitimejʉ wasa mʉa. Iti jeamere rʉ̃mʉ́re yiari rioñi Dios, ito yicõri ĩ ñarãre yiari cʉni.
MAT 25:42 Yʉ ñiocõja yʉre ecabiticʉ mʉa. Yʉ idi ãmoja iobiticʉ mʉa yʉre.
MAT 25:43 Yʉ wa ucurojʉ yʉre canirajʉ bʉja ĩsibiticʉ mʉa. Yʉre yutabuju manija yʉre ĩsibiticʉ mʉa. Yʉ cõroca cʉni, tubiara wi yʉ ñaroca cʉni yʉre tirã ejabiticʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ queno yimenare.
MAT 25:44 Ito yija ado bajiro yʉre seniĩarã yirãji ĩna: “¿Nocãta mʉ ñiocõroca mʉre ecabiticati gʉa? Ito yicõri, ¿nocãta mʉ idi ãmoja, mʉ cani ãmoja, mʉre yutabuju manija, mʉ cõja cʉni, tubiara wi mʉ ñaja cʉni, mʉre ejabʉabiticati gʉa?” yi yʉre seniĩarã yirãji ĩna.
MAT 25:45 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare cʉdigʉ yigʉja yʉ: “Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ñarã ñasamenare queno mʉa yibeja, yʉre cʉni ito bajiroti queno yibiticʉ mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare.
MAT 25:46 Ito bajiri tõbʉjare sʉsabetojʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseanama catitĩñadojʉ warã yirãji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:1 Ito bajiro ĩ goti jeoja bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús:
MAT 26:2 —Mʉa masia jʉa rʉmʉ beroti ñaro wado ya Pascua basa. Ito bajiro basa ĩna meniri rʉmʉ Masa Rĩjorʉre ñiatoni ĩ wajanare gotigʉ yiguĩji sĩgʉ̃. Ito bajiri ĩre ñiacõri yucʉtẽojʉ jaju sĩarã yirãji ĩna. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:3 Iti rʉmʉri paia mesa ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ya wijʉ minijuacõri tʉoĩa ñayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.
MAT 26:4 “¿No bajiro rʉocõri Jesure sĩarã yirãjida mani?” yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna.
MAT 26:5 Ado bajiro bʉsiyijarã ĩna: —Basa rujarʉmʉ Jesure sĩamenaji mani. Rujarʉmʉ mani sĩaja, bʉto manire masa oca jaicõri gãmeri oca menirã yirãji ĩna, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
MAT 26:6 Betaniajʉ Simón cami jogagorʉ ya wijʉ ñacʉ gʉa Jesús rãca.
MAT 26:7 Iti cʉto gʉa ñaroca sĩgõ gʉ̃tagã toti cʉtiricajʉ sʉtirise jiocõri ãmi ejacõ. Sʉtirise iso jioraga alabastro wame cʉticʉ. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ iti sʉtirise. Jesús ĩ ba rujiroca ĩ ya rijogajʉ sʉtirise jiojeocõ iso.
MAT 26:8 Ito bajiro iso yija ticõri, bʉjatobiticʉ gʉa ĩ rãca riasotirã. Ado bajiro gãmeri bʉsicʉ gʉa: —¿No yija rocati itire ruyurioati?
MAT 26:9 Iti sʉtirise ĩsicõri jairo niyeru bʉjacõri bojoro bʉjarãre ejabʉaroti ñabojayija iti, yi gãmeri tʉoĩa bʉsicʉ gʉa.
MAT 26:10 Ito bajiro gʉa tʉoĩa bʉsija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Adiore ʉsirio code yibesa mʉa. Iti yʉre iso jiojeoja, queno yʉre yigo yamo iso.
MAT 26:11 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena.
MAT 26:12 Adio yʉre iso sʉtirise jiojeoja yʉre ĩna yujeroto riojʉa jiojeo yugo yamo iso.
MAT 26:13 Riti mʉare gotia yʉ. Adiore ãcabojamena yirãji masa. Ito bajiro sʉtirise yʉre iso jiojeoja bero masa jeyaro tʉorã yirãji iti gaye. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca ĩna gotiroti iso oca cʉni tʉorã yirãji masa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:14 Ito yija bero gʉa Jesús rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã gʉa rãca gagʉ Judas Iscariote wame cʉtigʉ paia ʉjarãre bʉsigʉ waquĩ.
MAT 26:15 Ito bajiri ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare: —Jesure mʉa ñia masitoni mʉare yʉ gotija, ¿nocõ jairo yʉre waja yirãjida mʉa? yi bʉsiñi Judas ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri, sĩgʉ̃ masʉcõ gãji ye jʉa dʉjamocõ ñarise niyeru tiri ĩsiyijarã ĩna.
MAT 26:16 Iti niyeru boca ãmicõri: “¿No bajiro yicõri Jesure rʉorʉjatibe yʉ ĩre ĩna ñiatoni?” yi tʉoĩa ñayijʉ Judas iti rʉmʉre.
MAT 26:17 Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bara rʉmʉ cõña wacʉ gʉare. Gʉa Jesús rãca riasotirã ado bajiro ĩre seniĩacʉ: —Pascua basa ñaroca baroti gaye, ¿nojʉ menirʉjati mʉca? yi seniĩacʉ gʉa ĩre.
MAT 26:18 —Cʉtojʉ wasa mʉa. Ito mʉa ejaja sĩgʉ̃re bʉjarã yirãji mʉa. Ado bajiro ĩre yiba: “Ado bajiro roti ñucami gʉa ʉjʉ gʉare. Jabetoti rʉya yʉ wẽjoroto. Ĩ ya wijʉ Pascua basa meniana mani, yi ñucami gʉare riasogʉ”, yiba mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:19 “Ito bajiro yiba mʉa”, Jesús ĩ gʉare yicato bajiroti yicʉ gʉa. Ito bajiroti Pascua basa ĩre meni ĩsisʉocʉ gʉa.
MAT 26:20 Iti ñami gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarã ba rujicʉ ĩ rãca.
MAT 26:21 Gʉa baroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ yʉre ñiatoni gãjerãre gotigʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:22 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉjacʉ gʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto Jesure seniĩacʉ gʉa: —¿Yʉ Ʉjʉ yʉti ñabeati yʉ mʉre oca menirocʉ? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
MAT 26:23 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare: —Yʉ bari tẽro ba ijagʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji yʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ.
MAT 26:24 Dios oca iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre sĩarã yirãji masa. Bʉjato yiguĩji yʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ. Rujeabiticõ rʉjabojañi ĩama, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:25 Ito yija bero Judas Jesure ñiatoni gãjerãre gotirocʉ bʉsiquĩ. Ado bajiro yiquĩ ĩ: —Yʉre riasogʉ, ¿yʉti ñati mʉre ñiatoni gãjerãre gotirocʉ mʉ tija? yiquĩ ĩ Jesure: —Mʉti ña, yiquĩ Jesús ĩre.
MAT 26:26 Ito yija bero gʉa ba rujiroca ĩ ya ãmojʉ naju ãmi rʉcoquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri gʉa ĩ rãca riasotirãre batoquĩ. —Baya, iti ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:27 Iti gʉa ba tĩoroca rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya yʉ Dios mʉ”, yiquĩ Jesús. Ito yicõri gʉare io batoquĩ. —Mʉa jeyaro itire idiya.
MAT 26:28 Iti ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Jãjarã ĩna ñeñaro yirise ĩna waja yi ĩsitoni, yʉ ya rí budiro yiroja. Itire ticõri, “Oca mame Dios ĩ goticãdo bajiroti bajia”, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa.
MAT 26:29 Riti mʉare gotia yʉ. Adi sitajʉ mʉcana jʉaji mʉa rãca ʉyé ide idibicʉ yigʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Jacʉ ĩ rotirojʉ mʉcana tʉdi mʉa rãca idigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:30 Ito ĩ yija bero Diore basacʉ gʉa. Basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wacʉ gʉa.
MAT 26:31 Ito gʉa waroca ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Adi ñamiti yʉre jidicãcõri wagorã yirãji mʉa ñarocõti. Yʉre mʉa wagoja cʉni, Dios oca tutijʉ iti gotiado bajiroti rẽtaro yiroja. Ado bajiro gotia iti. Tʉote mʉa: “Oveja coderi masʉre sĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ya oveja rudi batecoarã yirãji”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
MAT 26:32 Yʉre ĩna ñiaja ticõri, rudi batecoarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati yʉre ĩna sĩaja bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Tʉdi caticõri mʉa riojʉa bʉsa Galilea sitajʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:33 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Pedro ĩre: —Ĩnama mʉre wagobojarocati yʉama wagobicʉ yigʉja yʉ, yiquĩ ĩ Jesure.
MAT 26:34 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti busurijʉa cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masigʉ̃ meje ña yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiquĩ ĩ Pedrore.
MAT 26:35 —Yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Pedro Jesure. Ito bajiro Pedro ĩ yija tʉocõri, gʉa Jesús rãca riasotirã ito bajiro riti yi jedicʉ gʉa cʉni ĩja.
MAT 26:36 Warãjʉ Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ ejacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ ejacõri ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Õ Diore bʉsigʉ yʉ waroca riti, ado rujiya maji, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:37 Pedrore, Zebedeo rĩa jʉ̃arãre ji waquĩ Jesús. Wacʉti bʉto tʉoĩa bojori bʉjaquĩ Jesús.
MAT 26:38 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca wacãnare: —Yʉ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩa bojori bʉja yʉ. Ito bajiro yʉ bojori bʉjaja, ʉsi jediri guijoro bajia yʉre. Ado yʉre yu ñaña maji. Canibeja. Yʉ rãcati tiba maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAT 26:39 Ito yicõri ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Sitajʉ ĩ ya rio cʉ̃oro muqueacõri Diore bʉsiyijʉ ĩ: —Cʉna ñejʉa mʉ yi masibiti manoja. Yʉ tõbʉjaroti gaye mʉ camota ãmoja, camota masigʉ̃ja mʉ. Ito bajibojarocati yʉ ãmoro bajiro meje yigʉja mʉ. Mʉ ãmoro bajiro mʉ yija quena, yi bʉsiyijʉ Jesús Diore. Itocõ ĩ bʉsi tʉjarocati canigocõcʉ gʉama ĩja.
MAT 26:40 Ito ĩ yija bero Pedro mesa tʉ tʉdi ejayijʉ ĩna caniroca. Ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús Pedro mesare: —¿Coji cõrecõ canimenati yʉ rãca ti sẽobeati mʉa?
MAT 26:41 Canibesa mʉa maji. Yʉ rãcati tiya. Rʉ̃mʉ́re cʉdibe yirona Diore seniña mʉa maji. Riti mʉare masia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩarã ñabojarãti mʉa ya rujʉna queno yi masibea mʉa. Yʉre queno cʉdi ãmobojarãti queno cʉdimenaji mʉa, yiyijʉ Jesús Pedro mesare.
MAT 26:42 Ito yicõri mʉcana tʉdi wacʉjʉ ado bajiro Diore bʉsiyijʉ Jesús: —Yʉ Jacʉ yʉ tõbʉjarotire mʉ camota ãmobeja quena ñaroja. Mʉ ãmoro bajiroti bajijaro, yiyijʉ Jesús Diore bʉsigʉ. Ito bajiro Jesús ĩ Diore bʉsiroca canicoayijarã Pedro mesa mʉcana.
MAT 26:43 Tʉdi wacʉ ĩna caniroca tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. Bʉto wʉjo ĩnare jeobʉaja caniyijarã ĩna.
MAT 26:44 Ito bajiro ĩnare bʉsicãriti mʉcana Diore bʉsigʉ wayijʉ Jesús. Ito yicõri Diore ĩ bʉsiado bajiroti tʉdi bʉsiyijʉ mʉcana.
MAT 26:45 Ito yija bero gʉa tʉ ejacõri gʉare yujioquĩ Jesús: —¿Tujacã canirã yati mʉa maji? Itocõti eja wajʉ Masa Rĩjorʉre ñiacõri ñeñaro yirãre ĩna ĩsirotijʉ eja wajʉ ĩja. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ.
MAT 26:46 Ito bajiri yujiya mʉa. Wato. Yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ wadicoami ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:47 Ito bajiro Jesús gʉare ĩ bʉsi ñaroca riti, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Judas ejaquĩ. Jãjarã ĩ rãca wadicã sarera jãiri rʉcorã, gãjerã yucʉ rʉcorã. Paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã ĩna cõajare wadiñi ĩna.
MAT 26:48 “Ado bajiro mʉare goticʉja yʉ”, yi ĩnare bʉsi wadicãri seyoñi Judas: —Recoti yʉ usugʉ ĩti ñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Ĩre ñiama mʉa, yi ĩnare bʉsi wadiri seyoñi ĩ.
MAT 26:49 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro yiquĩ Judas Jesure: —¿Ñati yʉre Riasogʉ mʉ? yi ejaquĩ ĩre. Ito yigʉti wayugajʉ muwãcõri Jesure usuquĩ ĩ.
MAT 26:50 —¿No yigʉ wadiri yʉ baba mʉ? yiquĩ Jesús ĩre. Ito ĩ yiroca ĩre ñiacã Judas rãca wadiana.
MAT 26:51 Ito bajiro Jesure ĩna ñiaja ticõri, sĩgʉ̃ gʉa rãca gagʉ ĩ ya sarera jãi ãmiquĩ, ito yicõri paia ʉjʉ ya moari masʉre gãmoro jataquĩ.
MAT 26:52 Ito ĩ yija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Mʉ ya sarera jãi mʉcana iti wirojʉ ñusacõña. Sarera jãina gãmeri jarã itinati godarã yirãji.
MAT 26:53 Adocãta yʉ Jacʉre yʉ seni ñucaja, ángel mesa jãjarãguti jʉa gʉbojeno masa buturi cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. ¿Itire masibeati mʉa?
MAT 26:54 Ito bajibojarocati ĩre senibicʉ yigʉja yʉ. Yʉre ĩna ñiajare ito bajiro gotia Dios oca. “Ito bajiroti rẽtaro yiroja”, Dios ĩ yicãre ñari, ito bajiroti bajiro ya yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
MAT 26:55 Ito yicõri ĩre ñiarã ejarãre ado bajiro yiquĩ Jesús: —¿Riniri masʉre ñiarona bajiro sarera jãiri rãca, yucʉ rãca yʉre ñiarã wadiri mʉa? Co rʉmʉ rʉyabeto mʉa wato riaso rujisotibojacʉ yʉ minijuara wijʉ. Ito bajibojarocati yʉre ñiabiticʉ mʉa maji.
MAT 26:56 Jeyaro yʉre rẽtaroti Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro ya, yiquĩ Jesús ĩre ñiacãnare. Jesure ĩna ñiaja ticõri, rudicoacʉ gʉa. Jesús sĩgʉ̃ti ĩna rãca tujaquĩ.
MAT 26:57 Jesure ñiacõri paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ tʉ ĩre ãmi wayijarã. Itojʉ minijua ñayijarã judio masa rotirise riasori masa ito yicõri ĩna masa bʉcʉrã cʉni minijua ñayijarã ĩna.
MAT 26:58 Jesure ĩna ãmi waroca sõbʉsa yeyo ti sʉya wayijʉ Pedro. Paia ʉjʉ ya wi soje riojo sãjacõri rujiyijʉ Pedro. Iti wi coderi masa rãca rujiyijʉ ĩ. “No bajiro Jesure ĩna yi gajanoaja ticʉja yʉ”, yirocʉ ito bocati rujiyijʉ Pedro.
MAT 26:59 Paia ʉjarã, ʉjarã ñasari masa cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yiquĩ Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna.
MAT 26:60 Jãjarã socari masa ĩna oca menibojarocati, “Riti bajia ĩna gotirise”, yi masibisijarã ĩna. Sʉsari jʉ̃arã rʉo gotiri masa ejayijarã ĩna.
MAT 26:61 Ado bajiro gotiyijarã: —“Dios ya wi minijuara wi iti wire yʉ ruyuriocõja, ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana iti wire jõrojocõgʉ̃ja yʉ”, yiquĩ ãni, yiyijarã ĩna.
MAT 26:62 Ito ĩna yija tʉocõri, paia ʉjʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro yiyijʉ Jesure: —¿Cʉdibicʉti yati mʉ? Ito bajiro mʉre ĩna bʉsituja, ¿no yireoni yirã yati ĩna? yibojayijʉ ĩ Jesure.
MAT 26:63 Ito ĩ yibojarocati Jesuama cʉdibisijʉ ĩre. Ĩ cʉdibeja ticõri, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure mʉcana: —Dios catigʉ ĩ tiro riojo riojo gotiya mʉ. ¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? ¿Ĩ macʉti ñati mʉ? Gʉare gotiya maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 26:64 —Mʉ seniĩaro bajiroti, ĩti ña yʉ. Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ: Dios jeyaro masigʉ̃ ya riojocadʉja Masa Rĩjorʉ ĩ rujija tirã yirãji mʉa. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ide buerina ĩ ruji wadija tirã yirãji mʉa. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús paia ʉjʉre.
MAT 26:65 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, bʉto junisinigʉ̃ ĩ ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijʉ: —Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ ñeñaro Diore bʉsituami. Gãjerã, “Ĩre seti ña”, yironare ãmare ma ĩja. Mʉa cʉni Diore ĩ bʉsituja tʉoa mʉa.
MAT 26:66 ¿No bajiati mʉaca? ¿No bajiro ĩre yirʉjati mani? yiyijʉ paia ʉjʉ masare. —Seti ñasacõa ĩre. Sĩarʉjami, yi cʉdiyijarã masa.
MAT 26:67 Ito yija Jesús ya riore go ide eobate guyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre jayijarã. Gãjerã ĩ ya riojʉ jayijarã.
MAT 26:68 Ĩ ya cajea moabiacõri, ĩre jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro ĩre seniĩa tudiyijarã: —Riti Cristo Dios Macʉ mʉ ñaja, “Ĩ yʉre jami”, yi masigʉ̃ja mʉ, yi tudiyijarã ĩna Jesure.
MAT 26:69 Wi totijʉ ito bajiro rẽtaroca, macʉ̃jʉ soje riojo rujicõayijʉ Pedro. Sĩgõ moa ĩsiri maso Pedro tʉ ejacõri ado bajiro yiyijo ĩre: —Jesús Galilea sita gagʉ rãca wa ucuyijʉ mʉ cʉni, yiyijo iso ĩre.
MAT 26:70 Ito bajiro iso yija tʉocõri, masa jeyaro ĩna tʉoro riojo ado bajiro yiyijʉ Pedro: —“Riti ya mʉ”, yi masibea yʉ mʉre, yi rʉoyijʉ Pedro isore.
MAT 26:71 Sãjasʉora soje tʉ Pedro ĩ ejagʉ wagʉ yiroca tiyijo gajeo mʉcana: —Jesús Nazaret cʉto gagʉ rãca wa ucuñi ĩ cʉni, yiyijo gãjerãre gotigo.
MAT 26:72 —“Dios ĩ tiro riojo ĩre masibea yʉ”, ya yʉ, yiyijʉ Pedro.
MAT 26:73 Ito bero yoa bʉsari Pedrore ado bajiro yiyijarã gãjerã: —Riti ña. Jesús rãca wa ucugʉti ña mʉ cʉni. Ĩnare bajiroti bʉsia mʉ cʉni, yiyijarã ĩna Pedrore.
MAT 26:74 —Ito bajiro mʉa bʉsigʉre tiĩabea yʉ. Rʉore oca yʉ gotija, Dios yʉre sĩajaro, yi oca sẽoro bʉsiyijʉ Pedro. Ito bajiro ĩ yiroca riti cara yujicoayijʉ ĩja.
MAT 26:75 Cara ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩre bʉsigorere tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ yire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Ito budi wacõri bʉto otiyijʉ ĩja.
MAT 27:1 Busuri gaje rʉmʉ paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã minijua ñayijarã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri, “Ado bajiro Jesure sĩarʉja mani”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna.
MAT 27:2 Ito bajiro ĩna yija bero Jesure ãmojʉ siacõri ãmi wayijarã ĩna. Ito yicõri ĩre ãmi wacõri Pilatore ĩsiyijarã ĩna. Romano masa ʉjʉ ñayijʉ Pilato.
MAT 27:3 Judas Jesure ĩna ñiatoni gotirʉ, “Jesure sĩarã go yirʉ ãna”, yi tʉoĩayijʉ Judas. Iti tʉoĩacõri, “Queno yibiticʉ yʉ”, yi tʉoĩa bojori bʉjayijʉ Judas. Ito bajiri paia ʉjarãre, judio masa bʉcʉrãre cʉni ĩna tʉ wacõri niyeru treinta tiri ĩ bʉjabojare jʉdacõayijʉ ĩnare.
MAT 27:4 Ado bajiro ĩnare yiyijʉ ĩ: —Queno yibiticʉ yʉ. Ñe seti macʉreti mʉare oca menibojacʉ yʉ, ĩre mʉa ñiatoni, yiyijʉ ĩ paia ʉjarãre. Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro ĩre cʉdiyijarã ĩna: —Ito bajiro mʉ gʉare yibojaja, no yibea gʉare. Mʉreti seti ñaroja, yiyijarã ĩna Judasre.
MAT 27:5 Ito ĩna yija tʉocõri, Dios ya wijʉ niyeru cujiri rea bateyijʉ Judas. Ito yi, budicoayijʉ. Budi wacõri yucʉgʉjʉ mʉjayijʉ. Mʉjacõri ĩmasiti ĩ ya ãmʉmajʉ jũgʉbo cano yicõri quedi yoja godayijʉ.
MAT 27:6 Dios ya wijʉ niyeru cujiri ĩ rea batere mioyijarã paia ʉjarã. Itire ãmicõri ado bajiro yiyijarã: —Adi niyeru mani sĩarocʉre ĩ goticati waja ñacãre ñacʉ adiama. Sĩare waja mani waja yire ña. Ito bajiri Diore yiari masa ĩna niyeru sãri jedojʉ sãdo ma, yiyijarã ĩna.
MAT 27:7 Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, “Riri goje ñari sitajʉ waja yiana mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. “Iti sita ñaro yiroja gaje masare mani yujeroti sita”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
MAT 27:8 Ito bajiri adi sita adi rʉmʉri cʉni, sĩare wajana ĩna waja yira sita wame cʉtia maji.
MAT 27:9 Ito bajiro ĩna yija jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ Jeremías ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro bajiadoja: “Treinta niyeru cujiri ñarise ãmicõri riri goje ñari sita waja yiyijarã ĩna, Dios ĩ ãmocãdo bajiroti. ‘Itocõti waja cʉtiami sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃’, yi tʉoĩayijarã Israel sita gãna”, yi ucañi Jeremías ñayorʉ. Ĩ ucado bajiroti rẽta adi.
MAT 27:11 Jesure ãmi wacõri Romano masa ʉjʉ Pilato wame cʉtigʉ tʉ ãmi ejayijarã ĩna. Ito bajiri ĩ riojo rʉ̃gõyijʉ Jesús. Ĩ Jesure ado bajiro seniĩayijʉ: —¿Mʉti ñati judio masa ʉjʉ? yiyijʉ ĩ Jesure. —Mʉ yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAT 27:12 Ito ĩ yija tʉocõri, paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã cʉni, “Ĩti ñami ñeñaro yigʉ. Queno yigʉ meje ñami ĩ”, ĩna yibojaja, ĩnare cʉdi ñuca yibisijʉ Jesús.
MAT 27:13 Ito bajiro Jesure ĩna bʉsituja tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Pilato Jesure: —Ito bajiro mʉre ĩna seti yija, ¿tʉobeati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
MAT 27:14 Ito ĩ yibojarocati cʉdibisijʉ Jesús ĩre. Ĩ cʉdibeja tʉocõri, tʉoĩa oca jai rʉ̃gõyijʉ Pilato. Ito bajicõri ñe tʉoĩare mañijʉ ĩre.
MAT 27:15 Pascua basa ñari rʉmʉre ado bajiro yisotiyijʉ romano masa ʉjʉ. Tubiara wijʉ ñarãre “Ĩre bure ãmoa gʉa”, ĩna yi besegʉre bucõasotiyijʉ ĩ, basa ñari rʉmʉ.
MAT 27:16 Iti rʉmʉri tubiara wijʉ ñayijʉ sĩgʉ̃, masa jeyaro ĩna masi jedigʉ Barrabás wame cʉtigʉ.
MAT 27:17 Masa ĩna minijua ñaroca ado bajiro seniĩayijʉ Pilato: —¿Ñimʉjʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa? ¿Barrabásre, Jesucristo mʉa yigʉre bucõagʉ̃tite? yi seniĩayijʉ Pilato.
MAT 27:18 “Jesure tʉo junisinicõri yʉre ĩsicã no cʉni”, yi tʉoĩa wacʉ ito bajiro yiyijʉ Pilato.
MAT 27:19 Gãjerã ʉjarã rãca Pilato ĩ rujiroca ĩ manojo ĩre oca cõayijo: “Ñeñaro yibesa ĩre. Ñe seti macʉ ñami. Guijoro cãimʉ yʉ ĩ gaye. Ito bajiri bʉto oca jaia yʉ”, yi oca cõayijo iso, iso manʉjʉre.
MAT 27:20 Paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrã cʉni, “Barrabásjʉare bucõa rotiya mʉa”, yiyijarã ĩna masare. “Ito yicõri Jesure sĩa rotiya mʉa”, yiyijarã ĩna masare. Ito bajiro ĩna yijare ito bajiroti tʉoĩayijarã masa cʉni.
MAT 27:21 Ito ĩna yija bero masare mʉcana ado bajiro seniĩayijʉ ʉjʉ Pilato: —¿Nijʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa? yi seniĩayijʉ Pilato ĩnare: —Barrabásjʉare mʉ bucõare ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pilatore.
MAT 27:22 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ: —¿No bajiro yigʉti yʉ Jesure, Cristo mʉa yigʉreama? yi seniĩayijʉ ĩ masare. Ito ĩ yija ĩna ñarocõti ado bajiro ĩre awasã cʉdiyijarã: —Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩacõña mʉ, yiyijarã ĩna.
MAT 27:23 Ito ĩna yija tʉocõri: —¿Ñeonire ñeñaro yicati ãni? yiyijʉ Pilato ĩnare. Ito ĩ yibojarocati mʉcana tʉdi awasãyijarã ĩna: —Yucʉtẽojʉ jaju sĩacõña ĩre, yiyijarã ĩna Pilatore.
MAT 27:24 Ito ĩna yija tʉocõri, “No robojʉa yi masibicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Pilato. “Ĩna ãmoro bajiro yʉ yibeja, ĩnamasiti gãmeri birarã yirãji”, yi tʉoĩayijʉ Pilato. Ito bajiro tʉoĩacõri ide ãmi rotiyijʉ ĩ. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo ãmo coecõri ado bajiro gotiyijʉ ĩ masare: —Ãni ñeñaro yibicʉre mʉa sĩaja, yʉre seti ma. Mʉareti seti ña, yiyijʉ ĩ masare.
MAT 27:25 Ito ĩ yija tʉocõri, masa ñajediro ado bajiro ĩre cʉdi jediyijarã: —Gʉa, gʉa rĩare cʉni seti ñaro yiroja ĩre gʉa sĩaja, yiyijarã ĩna Pilatore.
MAT 27:26 Ito yija bero Barrabásre bucõayijʉ Pilato. Ĩre bucõacõri ĩ ya surarare ĩsiyijʉ Pilato Jesure ĩna bajetoni, ito yicõri yucʉtẽojʉ ĩna jaju sĩatoni.
MAT 27:27 Jesure ãmi wacõri ʉjʉ ya wijʉ ãmi ejayijarã ĩna. Surara jeyaro Jesure gãni bia rʉ̃gʉ̃yijarã.
MAT 27:28 Ĩ sãñarise yutabuju ruacõri, ʉjʉ ĩ sãñarise sũari buju ĩre sãyijarã.
MAT 27:29 Ito yicõri jota bedo ĩna menira bedo Jesure rijogajʉ jeoyijarã ĩna. Ito yicõri riojocadʉja ãmo jota jãi ĩsiyijarã. Ʉjʉ ĩ rʉcori jãi bajiri jãi ĩre ĩsiyijarã ĩna. Iti ĩre ĩsi tĩocõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijarã ĩna. Gaje ado bajiro ĩre aja tudiyijarã: —Judio masa ʉjʉ yoari catiba mʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
MAT 27:30 Ito yicõri go ide ĩre eobate guyijarã ĩna. Ĩ rʉcori jãi ẽmacõri ĩ ya rijogajʉ jayijarã ĩna.
MAT 27:31 Ito bajiro ĩre ja tudi tĩocõri ĩ ya yutabuju sũaro ruayijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri ĩ yaro ñasʉoadojʉare sãyijarã. Yutabuju sã tĩocõri yucʉtẽojʉ jaju sĩarona ĩre ãmi wayijarã ĩna.
MAT 27:32 Cʉto sõjʉa ĩre ãmi warãjʉ sĩgʉ̃ Cirene gagʉ Simón wame cʉtigʉre bocayijarã ĩna. Ĩre bocacõri Jesús gajari tẽo gaja rotiyijarã ĩna ĩre.
MAT 27:33 Ito baji warãjʉ Gólgota wame cʉtirijʉ ejayijarã ĩna. “Rijoga gõa iti ñarijʉ”, yireoni ña Gólgota yire.
MAT 27:34 Ito ejacõri Jesure ʉyé ide jiarise wʉocõri ioyijarã ĩna. Itire idiĩacõri itocõ idi jidicãyijʉ Jesús.
MAT 27:35 Jesure yucʉtẽojʉ ĩna jaju tĩoja bero, “Ñimʉjʉa ĩ ya yutabuju bʉjaja tiana mani”, yirona gʉ̃ta ajerina rea ajeyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ ucado bajiroti rẽtayijʉ. Ado bajiro ucayoñi ĩ. Tʉote: “Yʉ ya yutabujure ĩnamasi gãmeri batorona gʉ̃ta ajerina gãmeri rea ajecã ĩna”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ.
MAT 27:36 Ito bajiro aje tĩocõri ĩre code rujiyijarã surara.
MAT 27:37 Jesús ya rijoga weca rujajãi uca wõyijarã ĩna. “Adi seti ña ĩre”, yira jãi uca wõyijarã ĩna. “Ãniti ñami Jesús judio masa ʉjʉ”, yi wãñayijʉ iti jãijʉ.
MAT 27:38 Jesús rãca jʉ̃arã riniri masa jaju ecoyijarã. Sĩgʉ̃re ĩ ya riojocadʉja, gãjire ĩ ya gãcodʉja jaju rʉ̃gõyijarã ĩna.
MAT 27:39 Masa ĩna rẽtaja, rijogari yureyure yi rẽtayijarã ĩna Jesure bʉsiturã.
MAT 27:40 Ado bajiro yi aja tudiyijarã ĩna Jesure: —“Dios ya wire jore batecãcõri mʉcana ʉdia rʉmʉ beroti menicõgʉ̃ yigʉja yʉ”, mʉ yigʉ ñaja mʉmasiti mʉ ya rujʉre masogʉ̃ yigʉja mʉ. “Riti Dios Macʉ ña yʉ”, mʉ yijama, mʉmasiti yucʉtẽore rujigogʉ yigʉja mʉ, yi aja tudiyijarã ĩna Jesure.
MAT 27:41 Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ĩna masa bʉcʉrã cʉni ito bajiroti Jesure aja tudi ñayijarã ĩna.
MAT 27:42 —Gãjerãreama masobojañi. Ĩ ito bajibojagʉti ĩ ya rujʉreama maso masibeami ĩ. Judio masa ʉjʉ mʉ ñaja yucʉtẽore rujigogʉ yigʉja mʉ. Ito bajiro mʉ yija ticõri, mʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gʉa.
MAT 27:43 “Dios Macʉ ña yʉ. Ĩre tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yicʉ mʉ. Ito bajiri mʉre ĩ maija ĩmasiti mʉre masogʉ̃ yiguĩji, yi aja tudiyijarã ĩna.
MAT 27:44 Jʉ̃arã ĩ rãca yucʉtẽojʉ jaju ecoana rãcati bʉsituyijarã Jesure.
MAT 27:45 Ito yija ũmacañi riojo ñabojarocati rãitĩacoayijʉ ĩja. Ʉdiaji cõrecõ rãitĩa ñayijʉ.
MAT 27:46 Ito yija ñamica tres ñaroca sẽoro ado bajiro awasãyijʉ Jesús: —Elí Elí, ¿lama sabactani? yiyijʉ Jesús. “Dios yʉ Jacʉ, ¿no yija yʉre jidicãti mʉ?” yireoni ñayijʉ iti ĩ awasãrise.
MAT 27:47 Coriarã itijʉ ñana ĩ awasãja tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Diore goti ĩsiri masʉ Elías ñayorʉre jigʉ yirʉ ĩ, yiyijarã ĩna.
MAT 27:48 Sĩgʉ̃ ĩre aja tudigʉ ũmaquedi wacõri ide udi ãmirisena ʉyé ide jiare weoyijʉ. Yucʉna sia wõcõri Jesús ya rise tʉ ñutubojayijʉ. Idibisijʉ Jesús.
MAT 27:49 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro yiyijarã gãjerã: —Yibesa mʉ ito bajicõato. Elías ñayorʉ ĩre masogʉ̃ ejaja tiana mani, yiyijarã ĩna.
MAT 27:50 Mʉcana sʉsari oca sẽoro awasãcõri ʉsi jediyijʉ Jesús.
MAT 27:51 Itijʉ Dios ya wi yobiado saya webʉtiro ũmacʉ̃jʉana ñigã ruji wadicõri jacajʉ ñigã ruji ejacoayijʉ. Ito yicõri sita ʉeyijʉ. Gʉ̃tagãri cʉni wadicoayijʉ.
MAT 27:52 Masari cumari cʉni janacoayijʉ. Ito bajicõri jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã tʉdi catiyijarã.
MAT 27:53 Ito bajiri masari cumajʉ ñana budiyijarã ĩna. Budicõri Jesús ĩ tudi catija bero Jerusalénjʉ Dios ĩ mairi cʉtojʉ wa ucuyijarã ĩna. Masa jãjarã tiyijarã ĩnare, ĩna wa ucuja.
MAT 27:54 Jesús yucʉtẽo ĩ yosaroca maji, surara ĩna ʉjʉ cʉni code ñayijarã maji. Sita iti ʉeja, ito yicõri gaje iti rẽtaja ticõri, bʉto güiyijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã: —Riti bajia, Dios Macʉti ñabojañi ãni, yiyijarã ĩna.
MAT 27:55 Jãjarã romia cʉni sõjʉ ti rʉ̃gõyijarã. Galilea sita Jesús ĩ ñaroca maji ĩre sʉyasʉoyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre ejabʉasotiyijarã.
MAT 27:56 Ĩna wato ñayijo María Magdalena, ito yicõri María Santiago, José jaco. Zebedeo rĩa jaco cʉni ñayijo.
MAT 27:57 Iti rãio wadiroca sĩgʉ̃ José wame cʉtigʉ Arimatea gagʉ ejayijʉ. Niyeru jaigʉ ñayijʉ ĩ, ito yicõri Jesús rãca riasotigorʉ ñayijʉ.
MAT 27:58 Jesure yujerocʉ Pilatore senigʉ̃ wayijʉ José. Pilato tʉ ĩ ejaja ĩ seni ejaro bajiroti rotiyijʉ ĩ.
MAT 27:59 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre rujiogʉ wayijʉ ĩ. Ĩre rujiocõri saya ʉeri manona ĩre gũmayijʉ.
MAT 27:60 Ito yicõri masari cuma mamajʉ gʉ̃ta toti ĩ menirajaʉjʉ ĩre cũyijʉ. Ito yicõri masari cuma soje gʉ̃tagã jajocana biacũ, wacoayijʉ.
MAT 27:61 Ito bajiro ĩ yiroca masari cuma riojo María Magdalena, ito yicõri gajeo María ruji codeyijarã ĩna.
MAT 27:62 Gaje rʉmʉti ñayijʉ tujacãra rʉmʉ. Iti rʉmʉti paia ʉjarã, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni Pilatore bʉsirã wayijarã.
MAT 27:63 Ado bajiro ĩre gotiyijarã ĩna: —Gʉa ʉjʉ tʉoya: Jesús socari masʉ ĩ yicati gaye masi bʉjabʉ gʉa. “Ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi caticʉja yʉ”, yiquĩ ĩ godaroto riojʉa.
MAT 27:64 Ito bajiri ĩ ya masari cuma soje tʉ surara code roticõaña ĩ rãca riasotigoana ñami ĩ ya rujʉ rinime yirocʉ. Ĩ ya rujʉre ĩna ãmija, “Godarʉ ñabojagʉti mʉcana tʉdi caticoami”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija cajero rʉocato rẽto bʉsaro socarã yirãji ĩna, yiyijarã ĩna Pilatore.
MAT 27:65 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pilato: —Mʉare cʉni coderi masa ñacãma. Ĩnareti tirʉ̃nʉ rotiba. Queno ĩna tirʉ̃nʉja quena ñaro yiroja, yiyijʉ Pilato fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAT 27:66 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ya masari cumare, coderi masare code roti cũyijarã ĩna. Ito yicõri, “Adi masari cumare jana yibesa mʉa”, yire gaye wame wõyijarã ĩna masari cumajʉ.
MAT 28:1 Tujacãra rʉmʉ iti jediroca mʉcana moasʉora rʉmʉ iti busu mʉja wadiroca María Magdalena ito yicõri gajeo María, Jesús ya masari cumajʉ tirã wayijarã ĩna.
MAT 28:2 Ito ĩna waroca ñajasaroti sita ʉeyijʉ. Sĩgʉ̃ ángel ruji ejayijʉ. Ruji ejacõri masari cuma gʉ̃ta ĩna biabojaragare janayijʉ ĩ, ito yicõri itiga joere rujiyijʉ.
MAT 28:3 Bʉjo ĩ borea yirisere bajiro yogʉ ñayijʉ ĩ, ito yicõri ĩ ya yutabuju cʉni bʉto botirise ñayijʉ.
MAT 28:4 Ĩre ticõri güirã ĩna ya rujʉri nʉrʉoyijarã coderi masa. Godacãna robo bajiro ñayijarã ĩna.
MAT 28:5 Ito yija ángel ado bajiro yiyijʉ romiare: —Güibesa mʉa Jesús yucʉtẽojʉ ĩna jaju sĩarʉre ãmarã ya mʉa, yʉ tija.
MAT 28:6 Mami ado. Ĩ goticãdo bajiroti tʉdi caticoañi. Ĩre cũgorajʉ tirã wadite mʉa.
MAT 28:7 Coji wasa ĩ rãca riasotigoanare gotitẽña. “Ĩ gotiado bajiroti mʉcana tʉdi caticoañi”, yiba. “Mani riojʉ bʉsa Galileajʉ warocʉ ñayijʉ ĩ. Itojʉ ĩre tirã yirãji mani”, yi gotiba mʉa Jesús rãca riasotigoanare, ya yʉ mʉare, yiyijʉ ángel.
MAT 28:8 Ito ĩ yija tʉocõri, masari cuma budicõri güi ũmaquedi wayijarã ĩna. Güibojarãti bʉto wanʉre rãca Jesús rãca riasotigoanare gotirã wayijarã romia.
MAT 28:9 Ĩna wabojaroca riti ĩnare seniĩa ejayijʉ Jesús. “¿Ñati mʉa?” ĩ yija tʉocõri, bʉto wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ĩ ya gʉbo wana cʉníyijarã ĩna.
MAT 28:10 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Güibesa mʉa. Yʉ rãca riasoticãnare oca gotitẽña. “Galileajʉ wajaro. Itojʉ ĩre tirã yirãji mani”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús romiare.
MAT 28:11 Romia ĩna wagoja bero masari cuma code ñana cʉtojʉ ejacõri paia ʉjarãre gotiyijarã iti rẽtado bajiroti.
MAT 28:12 Iti oca tʉocõri judio masa bʉcʉrã rãca bʉsirã wayijarã paia ʉjarã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri coderi masa rʉori oca ĩna gotitoni ĩnare jairo niyeru ĩsiyijarã ĩna.
MAT 28:13 Ado bajiro ĩnare rʉo rotiyijarã ĩna: —“Ñami gʉa canigoja bero Jesús rãca riasotigoana ĩ ya rujʉre ãmirã ejañi ĩna”, yi goti batoba mʉa masa jeyarore, yiyijarã paia ʉjarã ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.
MAT 28:14 Mʉa rʉo gotirise ʉjʉ ĩ tʉo masija gʉamasiti mʉare bʉsi queno ĩsirã warã yirãji, yiyijarã ĩna coderi masare.
MAT 28:15 Iti niyeru boca ãmi tĩocõri, ĩnare ĩna rotiro bajiroti rʉo goti ucurã wayijarã ĩna. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni, “Tʉdi catigʉ meje yiñi Jesús. Ĩ rãca riasotiri masa rinirã yiñi ĩna”, yire gaye bʉsiama judio masa adi rʉmʉri cʉni.
MAT 28:16 Jesús tʉdi catire, romia ĩna gotija tʉocõri, Galileajʉ wacʉ gʉa. “Ito gʉ̃tagʉ̃ joejʉ bocatiba mʉa”, gʉare ĩ yiadojʉ wacʉ gʉa.
MAT 28:17 Itojʉ ejacõri Jesure ticʉ gʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã wanʉcʉ gʉa. Coriarã, “Ĩ meje ñaguĩji”, yi tʉoĩacã ĩna.
MAT 28:18 Ito yija ado bajiro gʉare yiquĩ Jesús: —Ũmacʉ̃jʉ adi tutijʉ cʉni yʉ rotire gaye jeyaro jidicãmi yʉ Jacʉ Dios yʉre.
MAT 28:19 Masa jeyarore oca goti ucurã, oca goti ucutẽña mʉa. Yʉ ya oca tʉorʉ̃nʉroca yiba ĩnare. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ Jacʉ wame, Espíritu Santo wame, yʉ wame rãca ĩnare idé guba mʉa.
MAT 28:20 Jeyaro yʉ rotirise ñarocõti ĩna cʉditoni ĩnare riasoba. “Co rʉmʉ rʉyabeto mani rãca ñasotigʉ yiguĩji Jesús. Adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉajʉ mani rãca ñasotigʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩama mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. Itocõ ña.
MAR 1:1 Jesucristo oca mʉare gotigʉ ya yʉ. Ĩti ñami Dios Macʉ. Ito yicõri ado bajiro ñasʉoa ĩ oca quenarise gotire gaye.
MAR 1:2 Jane mejejʉ sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Isaías wame cʉtiyijʉ ĩ. Dios ĩ Macʉre ĩ bʉsigore ucañi Isaías ñayorʉ. Ado bajiro ucayoñi ĩ: Tʉoya yʉ Macʉ mʉ. Mʉ riojʉa gãjire cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Juan wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ, yʉ oca gotiri masʉ. Mʉ ejaroto riojʉa masare gotigʉ yiguĩji, mʉ ejaroti gaye ĩna bocatitoni, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre.
MAR 1:3 Yucʉ manojʉ masare jigʉ yiguĩji Juan. Ito yicõri sẽoro ado bajiro ĩnare gotigʉ yiguĩji: “Ña yucãña mʉa. Nocõ mejeti mani Ʉjʉ ejagʉ yiguĩji. Ñeñarise yimenati quenarise riti tʉoĩaña mʉa”, yigʉ yiguĩji Juan, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
MAR 1:4 Ado bajiroti rẽtayijʉ ĩ ucare. Yoari ĩ ucaja bero yucʉ manojʉ ñasotiyijʉ Juan. Ĩ sãñari buju camello joa ñayijʉ. Ito yicõri ĩ wẽñuri wiro wecʉ wiro ñayijʉ. Rujiro ñimia ñayijarã ĩ bana. Ito yicõri searã beroa ide ñayijʉ ĩ ya bare. Ĩre tʉorã wadiyijarã masa Judea sita gãna. Jerusalén wame cʉtiri cʉto gãna cʉni ĩre tʉorã wadiyijarã ĩna yucʉ manojʉre: “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri mʉcana tʉdi ʉyabesa. Tʉdi tʉoĩa ʉya yibesa. Mʉa ito yija ticõri, ñeñaro mʉa yirise ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito mʉa yija bero idé gu rotiba mʉa”, yiyijʉ Juan masare. Ito yija masa ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna gotija bero Jordán wame cʉtirisajʉ ĩnare idé guyijʉ Juan.
MAR 1:7 Ito yicõri ado bajiro masare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Yʉ bero gãji wadigʉ yiguĩji. Yʉ rẽto bʉsaro masigʉ̃ ñami ĩ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ña yʉama. Yʉ rẽtoro quenagʉ̃ ĩ ñajare ĩ rãca corocõ ñado ma yʉ. Ito bajiro quenagʉ̃ meje ñacõri ĩ ya gʉboco õja masibea yʉ.
MAR 1:8 Diore mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, idena mʉare gubʉ yʉ. Yʉ bero ejagʉ ĩama Dios ya ʉsi mʉare queo sãgʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Juan masare.
MAR 1:9 Iti rʉmʉriti Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtore wacoayijʉ Jesús. Wacõri Juan tʉ ejayijʉ Jesús. Ĩ ejaroca Jordán wame cʉtirisajʉ ĩre idé guyijʉ Juan.
MAR 1:10 Jesús riaca maja rʉ̃gʉ̃cõri ĩ ti mʉoja, macãrʉcʉ̃ro soje janayijʉ. Ũmacʉ̃jʉ ĩ ti mʉorocati bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri, Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo.
MAR 1:11 Ito bajija bero macãrʉcʉ̃rojʉ oca ruyuyijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti: —Yʉ Macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Bʉto wanʉa yʉ mʉre, yi ruyuyijʉ oca.
MAR 1:12 Itijʉti yucʉ manojʉ Jesure ãmi wayijʉ Espíritu Santo.
MAR 1:13 Itojʉ ñayijʉ Jesús jʉ̃arã masacõ rʉmʉri. Itojʉ Jesús ĩ ñaroca, “¿Diore riti cʉdigʉ yiguĩjida Jesús?” yirocʉ ĩre ʉsirio codegʉ ejayijʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ito ĩ yibojarocati Diore cʉdibiticõ yibisijʉ Jesús. Gãjerona jeyaro wato ñayijʉ Jesús. Ito yicõri Dios ñaro gãna ángel mesa ĩre codeyijarã.
MAR 1:14 Iti rʉmʉri Juanre ĩna tubiaja bero Galileajʉ wacoayijʉ Jesús. Galileajʉ ejacõri masare Dios oca quenarise riasoyijʉ Jesús.
MAR 1:15 Ado bajiro yiyijʉ Jesús masare: —Itocõ ña wajʉ ĩja. Jabeto rʉya ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuroto. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirisere tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Dios oca quenarisejʉa riti tʉorʉ̃nʉña mʉa, yi riasoyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 1:16 Itajura Galilea wame cʉtirita tʉnima rʉ̃ja wayijʉ Jesús. Ito rʉ̃ja wacʉjʉ Simón ito yicõri ĩ ocabaji Andrésre cʉni ti bʉjayijʉ Jesús. Wai jori masa ñayijarã ĩna. Yori yucʉrina wai waya ñayijarã ĩna.
MAR 1:17 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉ rãca waya. Masare jirã yirãji mʉa, Diore ĩna masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 1:18 Ito ĩ yirocati yori yucʉri cũcõri ĩ rãca sʉya wayijarã ĩna.
MAR 1:19 Ito yija ito sõjʉa bʉsa wa remoyijʉ Jesús. Jabeto wa remocõri Santiago, ĩ ocabaji Juanre cʉni ti bʉjayijʉ Jesús. Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Cumajʉ ĩna ya yori yucʉri sia queno sãñayijarã ĩna.
MAR 1:20 Ĩnare ticõri ĩnare jiyijʉ Jesús. Cumajʉti ĩna jacʉ Zebedeore cũ wayijarã ĩre ejabʉari masare cʉni. Ito bajiri Zebedeo rĩa Jesús rãca wacoayijarã ĩja.
MAR 1:21 Wacõri Capernaum cʉtojʉ ejayijarã ĩna. Co rʉmʉ judio masa ĩna tujacãri rʉmʉ minijuara wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasosʉoyijʉ Jesús.
MAR 1:22 Ʉjʉ ñasagʉ robo bajiro masare riasoyijʉ Jesús. Judio masa rotirise riasori masare bajiro meje riasoyijʉ Jesús. Ĩna rẽto bʉsaro queno riaso masiyijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús ĩ riasorise tʉocõri ʉcayijarã ĩna.
MAR 1:23 Minijuara wijʉ ʉ̃mʉgʉ̃ sĩgʉ̃ ñayijʉ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃. Ado bajiro awasãyijʉ ĩ:
MAR 1:24 —Mʉre ti masia gʉa. Jesús ña mʉ, Nazaret wame cʉtiri cʉto gagʉ ña mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ. ¿No yigʉ yigʉjada mʉ gʉare? ¿Gʉare bucõarocʉ ejari mʉ? Mʉre ti masia gʉa. Dios queno ĩ cõarʉ ña mʉ. Dios ĩ maigʉ̃ ña mʉ, yi awasãyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure.
MAR 1:25 Ito yija Jesús rʉ̃mʉ́re bʉsi rotibisijʉ: —Bʉsibesa mʉ, ito yicõri budigoya mʉ ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re, yi tudiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
MAR 1:26 Ʉ̃mʉgʉ̃re ʉsi jedi quedicõri ĩ tunuroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Ito yicõri rʉ̃mʉ́ bʉto awasãcõri masʉre budigoyijʉ ĩja.
MAR 1:27 Ito bajija ticõri, masa ñarocõti ʉcayijarã. Ito yicõri ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã: —¿Ñe ñatibeti? yiyijarã ĩna. ¿Ñe ñatibeti mame ĩ riasorise? Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ rʉ̃mʉ́are bucõare bʉto masiami. Ito bajiri yiro robo cʉdiama rʉ̃mʉ́a ĩre, yiyijarã masa.
MAR 1:28 Nocõ mejeti Jesús ito ĩ yija bero Galilea sita gãna ñarocõti masi jedicoayijarã.
MAR 1:29 Ito yija Jesús budi wayijʉ minijuara wijʉ. Santiago ĩ ocabaji Juan rãca cʉni wayijʉ Jesús. Minijuara wijʉ budi wacõri Simón ya wijʉ ejayijarã ĩna. Ĩ ocabaji Andrés rãca ĩna jʉ̃arã ya wi ñayijʉ iti wi.
MAR 1:30 Wijʉ ĩna sãja ejaroca Jesure gotiyijarã ĩna: “Simón mañicõ cõgõ yamo. Rujʉ yarise cõ yosamo iso”, yiyijarã ĩna.
MAR 1:31 Ito yija Jesús iso tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri ĩ ya ãmona tʉ̃a jõrojoyijʉ. Ito ĩ yirijʉti iso rujʉ yarise jedicoayijʉ. Ito bajiri iti jediroca masare eca bocasʉoyijo iso.
MAR 1:32 Iti ñamica rãiocũroti cõrãre, ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarãre cʉni Jesús tʉ ãmi ejayijarã ĩna.
MAR 1:33 Iti cʉto gãna ñarocõti soje tʉ minijuayijarã.
MAR 1:34 Jeyaro ñarise cõrãre yisioyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarãre rʉ̃mʉ́a bucõayijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́a ĩre ĩna ti masija ticõri, ĩnare bʉsi rotibisijʉ Jesús.
MAR 1:35 Busucũro iti rãitĩaroca riti masa manojʉa wayijʉ Jesús. Ĩ Jacʉ Dios rãca bʉsirocʉ wayijʉ ĩ.
MAR 1:36 Ito yija Simón ĩ baba mesa rãca Jesús manija ticõri, ĩre ãmarã wayijarã.
MAR 1:37 Ĩre ti bʉjacõri ĩre bʉsiyijarã ĩna: —Masa jeyaro mʉre ãmama, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 1:38 Ito ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Ita, gaje cʉtojʉ wato mani. Itojʉ Dios oca quenarise gotito mani. Itire yiari wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 1:39 Ito bajiri Galilea sitajʉa wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ejacõri Galilea sita ñari cʉtorijʉ minijuara wirijʉ riaso ucuyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãjanare rʉ̃mʉ́are bucõayijʉ Jesús.
MAR 1:40 Rujʉ cami jogagʉ ejayijʉ Jesús tʉjʉ. Ĩ tʉjʉ ejacõri ĩ ya rijomunigãna Jesús riojo ñini rũjũyijʉ. Ito bajiro rujicõri ado bajiro josayijʉ Jesure: —Mʉ yʉre yisio ãmojama, yʉre yisiogʉ ya mʉ, yiyijʉ rujʉ cami jogagʉ Jesure.
MAR 1:41 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti maiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩre moaĩacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Ãmoa yʉ. Ito bajiri mʉre yisiogʉ ya yʉ, yiyijʉ Jesús cami jogagʉre.
MAR 1:42 Ito ĩ yirocati ĩ ya rujʉ cami jogarise yati jedicoayijʉ ĩja. Quenari rujʉ, rujʉ cʉticoayijʉ ĩja.
MAR 1:43 Iti yatija ticõri, bʉto ĩre goticõri wa rotiyijʉ Jesús cami jogagʉre:
MAR 1:44 —Tʉoya mʉ. Yʉ mʉre yisiorisere goti batobesa gãjerãre. Coji wasa. Mʉ ya rujʉre ĩoña paire. Ĩo tĩocõri Moisés ñayorʉ rotiado bajiroti waja yiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, “Ĩ ya rujʉ cami jogarise yati jedicoajʉ”, yi masirã yirãji masa mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 1:45 Ito bajiro, “Goti batobeja”, ĩ yibojarocati jeyaro masare goti batoyijʉ ĩ: “Yʉ ya rujʉ cami jogarisere yisioquĩ Jesús”, yiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Jesús tʉ jãjarã masa minijuayijarã, ĩre ti ãmorã. Ito bajiri reco wa ucubisijʉ Jesús masa ĩna tiro riojo. Masa manojʉ ña ucuyijʉ Jesús ĩja. Ito ĩ yibojarocati jãjarã masa ejayijarã mʉcana ĩ tʉ, ĩre tʉo ãmorã.
MAR 2:1 Yoa bʉsarijʉ Capernaumjʉ tʉdi ejayijʉ Jesús mʉcana. “Wijʉ ñaguĩji Jesús”, masa ĩna yija tʉocõri, ĩ tʉ jãjarã masa minijuayijarã.
MAR 2:2 Ito bajiri wi daja rẽtacoayijʉ. Dijʉ rʉ̃gõrajaʉ mañijʉ. Soje cʉni daja rẽtacoayijʉ. Dios oca masare riasoyijʉ Jesús.
MAR 2:3 Ito bajiro masare ĩ riasoroca ʉ̃mʉa jʉariarã ejayijarã rudurʉre ãmi ejarã.
MAR 2:4 Masa jãjarã ñarojʉ rudurʉre ãmi ejabojayijarã ĩna Jesús tʉjʉ. Ito bajiri wi tutu joejʉ ĩre ãmi mʉja wayijarã ĩna. Ito yi, Jesús rʉ̃gõro weca soje cudayijarã ĩna. Ito yicõri rudurʉre ĩ ya camana jidi rujioyijarã ĩna Jesús tʉjʉ.
MAR 2:5 “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi ti masiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiri rudurʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Macʉ, mʉ ñeñaro yirise coecoajʉ mʉre, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
MAR 2:6 Ito ĩ yirocati, judio masa rotirise riasori masa tʉoĩa rujiyijarã. Ĩnamasijʉa ado bajiro tʉoĩayijarã:
MAR 2:7 “¿No yija ito bajiro bʉsiati ãni ʉ̃mʉgʉ̃? Diore ñeñaro bʉsiami. Gãjerã ñeñaro yirisere coe masimenaji. Dios sĩgʉ̃ti ñaguĩji itioni ñeñaro yirisere coe masigʉ̃”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
MAR 2:8 Ito ĩna tʉoĩaroca Jesumasiti ĩnare tʉoĩa masicõyijʉ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ: —¿No yirã ito bajiro mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩati mʉa?
MAR 2:9 ¿No bajiro rudurʉre yʉ yija quenati mʉare? “Mʉ ñeñaro yirise coecoajʉ”, ¿yʉ yija quena ñarojada mʉa tʉoĩaja? “Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmi wasa”, ¿yʉ yija quena ñarojada? ¿Disejʉa ñati josasabiti mʉa tija?
MAR 2:10 Masa Rĩjorʉ ña yʉ. Yʉ masirise mʉare ĩogʉ̃ ya yʉ. “Adi sitajʉ masa ĩna ñeñaro yirisere coe masigʉ̃ ñami Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masitoni, yʉ masirise mʉare ĩogʉ̃ ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri ado bajiro rudurʉre yiyijʉ Jesús:
MAR 2:11 —Wʉmʉña. Mʉ ya cama ãmiña. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yibʉ yʉ mʉre, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
MAR 2:12 Ito bajicõri rudurʉ wʉmʉyijʉ ĩ ya cama ãmigʉ̃. Masa jãjarã tiro riojo wʉmʉ rʉ̃gʉ̃, budi wayijʉ macʉ̃jʉ. Ito bajiri masa ñajediro tʉo ʉcayijarã ĩja. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsiyijarã masa: —Quenagʉ̃guti ñami Dios ĩja. Ado bajirisere tiĩabiticʉ mani, yiyijarã masa.
MAR 2:13 Mʉcana tʉdi wayijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Jãjarã masa minijuayijarã ĩ tʉ. Ĩna ejaja ticõri, Dios oca ĩnare riasoyijʉ Jesús.
MAR 2:14 Ito rẽta wacʉjʉ Leví wame cʉtigʉre ti bʉjayijʉ Jesús. Alfeo macʉ ñayijʉ ĩ. Romano masa ʉjarã ye niyeru senirijʉ rujiyijʉ Leví. Ĩnare yiari waja seni ĩsigʉ̃ yiyijʉ Leví. Ĩre ti bʉjacõri ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ rãca waya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Leví. Ito yicõri Jesure sʉya wayijʉ ĩ.
MAR 2:15 Barajʉ ejaroca Leví ya wijʉ bayijʉ Jesús. Gãjerã jãjarã Jesús rãca rujiyijarã. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ñeñaro yiri masa cʉni, ito yicõri Jesús rãca riasotirã jãjarã rujiyijarã ĩna.
MAR 2:16 Jesús gãjerã rãca ĩ ba rujiroca fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ĩnare tiyijarã. Judio masa ñayijarã ĩna. Ñeñaro yirã rãca Jesús ĩ ba rujija ticõri, Jesús rãca riasotirãre ado bajiro seniĩayijarã fariseo gaye tʉoĩarã: —¿No yija ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca, ñeñaro yirã rãca bati mʉare riasogʉ? yiyijarã ĩna ĩnare.
MAR 2:17 Ĩna ito bajiro bʉsija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno cati quenarãma ʉco masʉre ãmado ma. Cõri masajʉa ñama ʉco masʉre ãmorã. Queno ñari masare jigʉ meje wadibʉ yʉ. Ñeñaro yirãre jigʉ wadibʉ yʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAR 2:18 Co rʉmʉ Juan idé guri masʉ rãca riasotirã, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni Diore tʉoĩa ãmorã babisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna babeja ticõri, ado bajiro Jesure seniĩayijarã gãjerã: —Juan rãca sʉyarã Diore tʉoĩa ãmorã babeama ĩna. Fariseo gaye tʉoĩarã rãca sʉyarã cʉni babeama ĩna. ¿No yija mʉ rãca riasotirãma batĩñati ĩna? yiyijarã ĩna Jesure tudirã.
MAR 2:19 Ĩna ito yijare cʉdiyijʉ Jesús: —Queno tʉo masibea mʉa. Queno tʉo masiña mʉa itire. Ado bajiro bajia iti. Ãmo siare gaye tijaro yirona ĩna ji ñucana manojo cʉtirocʉ ĩ ñajare ĩ rãca barã yirãji maji.
MAR 2:20 Co rʉmʉ ejaro yiroja ĩre ĩna ñia wari rʉmʉ. Iti rʉmʉ ñaro yiroja ĩja ĩna babiti rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 2:21 ’Saya bʉcʉro iti tadija, mamarona sere wõmenaji mani. Mamarona mani sere wõja tʉ̃atu wato bʉcʉro tadiroja. Ito bajicõri jaja goje bʉsa tadi waroja ĩja. Mame oca yʉ riasorise cʉni bʉcʉrã oca rãca tʉoĩa wisabesa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 2:22 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Ʉyé mame ide wecʉ wiro baju bʉcʉ baju jiomenaji mani. Bʉcʉ baju mani jiojama wiro cuducoaro yiroja. Ito yicõri idire, wiro cʉni jʉajijʉ godaroja. Ito bajiro ʉyé mame ide wecʉ wiro mama bajuna jiore ñaroja. Ito yicõri ʉyé ide, wecʉ wiro cʉni corocõ ñaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 2:23 Judio masa ya tujacãra rʉmʉ wesecajʉ wayijʉ Jesús ĩre sʉyarã rãca. Ito ĩna waroca riti Jesús rãca sʉyarã weseca gaye ote beja ãmiyijarã. Itire wirori sĩguẽ batecõri bayijarã ĩna.
MAR 2:24 Ito ĩna yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro seniĩayijarã Jesure: —Tujacãra rʉmʉ moare ma. Tite mʉ. Mʉ rãca riasotirã weseca gaye ote ĩna beja baja, moado bajiro yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉbeama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
MAR 2:25 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Co rʉmʉ David ñayorʉ ĩ rãca gãna ñiocõ wana ĩna yigore, ¿Dios oca tuti tiĩabiticati mʉa? Ado bajiro bajiyijʉ iti oca:
MAR 2:26 David Dios ya wi wayijʉ, paia ʉjʉ Abiatar wame cʉtigʉ ĩ ñaroca. Ñiocõcõri Dios ya wi sãjacõri naju ñasarise bayijʉ David. Diore naju cũ ĩsire ñayijʉ iti. Ito yija Diore ĩsiado bajiro bajiyijʉ iti. Paia ʉjarã riti ĩna barise ñayijʉ iti naju. David itire bacõri ĩ rãca gãnare cʉni ecayijʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAR 2:27 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Dios cũyijʉ tujacãra rʉmʉ masa yeroti yiari. Masare ĩ rujeoroto riojʉa tujacãra rʉmʉ menibisijʉ Dios. Masa rujeoja berojʉare tujacãra rʉmʉ meniyijʉ Dios.
MAR 2:28 Ito bajiri yʉ ña tujacãra rʉmʉ roti masigʉ̃. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ito yicõri tujacãra rʉmʉ tirʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
MAR 3:1 Mʉcana minijuara wijʉ sãjayijʉ Jesús. Itojʉ ñayijʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ ya ãmo digarʉ.
MAR 3:2 Fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro Jesure ti tʉoĩayijarã ĩna: “Jane tujacãra rʉmʉ ñabojarocati, ¿ãni ãmo digarʉre yisiogʉ yiguĩjida Jesús?” yi tiyijarã ĩna. “Ito bajiro ĩ yija, ‘Seti ña ĩre. Ñeñaro yami’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩa rujiyijarã ĩna.
MAR 3:3 Ito bajiro ĩna tʉoĩa rujirocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ãmo digarʉre: —Wʉmʉña. Yʉ tʉ eja rʉ̃gʉ̃ña, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 3:4 Ito yicõri ito tʉ ñarãre ado bajiro seniĩayijʉ Jesús: —¿No bajiro manire cũyijari Dios tujacãra rʉmʉ mani yiroti? ¿Quenarise, ñeñarise ito yicõri cõrãre mani yisioroti, gaje mani yisiobeja, disejʉa quenati? yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija cʉdire meje tʉoyijarã ĩna.
MAR 3:5 Ito bajiri ãmo digarʉre ĩna ti maibeja ticõri, ĩnare junisini bʉjatobiti tiyijʉ Jesús. Ito yija ãmo digarʉre ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Mʉ ya ãmo ñu joya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya ãmo ñu joyijʉ ĩ. Ito yijare ĩ ya ãmo quenacoayijʉ mʉcana.
MAR 3:6 Ito yija fariseo gaye tʉoĩarã budi wayijarã Herodes ĩ ñarã rãca bʉsirona. “¿No bajiro Jesure sĩarʉjati?” yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
MAR 3:7 Ito yija bero Jesuama wacoayijʉ ĩ rãca riasotirã rãca itajura tʉnimajʉ. Galilea gãna masa jãjarã sʉya wayijarã ĩre.
MAR 3:8 “Tiyamani jaje ĩoami Jesús”, masa ĩna yija tʉocõri, jãjarã masa Jesús tʉ ejayijarã. Ĩna ñayijarã Judea gãna, Jerusalén gãna, Idumea gãna, Jordán sidʉja gãna, Tiro gãna ito yicõri Sidón gãna. Ĩre tirona ejayijarã ĩna.
MAR 3:9 Jãjarã cõrãre Jesús ĩ yisioja tʉocõri, masa jeyaro ĩre moaĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro rotiyijʉ Jesús: “Cuma rʉco yucãma mʉa. Masa jãjarã yʉre ĩna gãni biaja, cumajʉ sãjarocʉ ya yʉ”, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:11 Ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarã Jesure ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcõri awasãyijarã ĩna: —Mʉti ña Dios Macʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 3:12 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri: “Ito bajiro masare goti batobesa mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñarãre.
MAR 3:13 Ito bero tʉriajʉ maja wacõri, ĩ ãmorãre bese jiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ tʉ ejayijarã ĩna.
MAR 3:14 Jʉa gʉbojeno ñarãre riti jiyijʉ ĩ. Ĩ rãca ñaronare riti jiyijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: “Yʉ ya oca goti ucurã ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri masare riaso ucurã ñarã yirãji mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:15 “Yʉ masirise mʉare ĩsigʉ̃ ya yʉ, rʉ̃mʉ́a sãñanare rʉ̃mʉ́are mʉa bucõatoni”, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:16 Ãna ñama jʉa gʉbojeno ñarã Jesús ĩ beseana: Simón wame cʉtigʉre gaje wame wõyijʉ Jesús. Ito bajiri Simón Pedro wame cʉtiyijʉ ĩ.
MAR 3:17 Gãjerã ñayijarã Santiago, ĩ ocabaji Juan, Zebedeo rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna jʉ̃arãre Boanerges wame yiyijʉ Jesús. Ĩna ocana yijama, “Bʉjo Rĩa”, yireoni ñayijʉ.
MAR 3:18 Gãjerã ñayijarã: Andrés, Felipe, Bartolomé, Mateo, Tomás, Santiago, Alfeo macʉ ñayijʉ ĩ Santiago, ito yicõri ñayijarã Tadeo, Simón celote gaye tʉoĩagorʉ cʉni.
MAR 3:19 Ito yicõri gãji Judas Iscariote ñayijʉ. Gãjerã Jesure ĩna ñiatoni gotiri masʉ ñayijʉ ĩ. Itocõ ñayijarã ĩ oca goti ucujaro yirocʉ Jesús ĩ cũana.
MAR 3:20 Ĩnare bese tĩocõri, ĩ rãca riasotirã rãca wijʉ tʉdi wayijʉ Jesús. Mʉcana masa jãjarã minijuayijarã ĩna tʉ. Ito bajiri ba masia mano yiyijarã ĩna.
MAR 3:21 Ado bajiro yiyijarã masa Jesure: “Jesús queno tʉoĩabeami ĩja. Mecʉri masʉ ñami ĩja”, yiyijarã ĩna. Itire tʉocõri Jesús ñarã ĩre jirã ejayijarã.
MAR 3:22 Judio masa rotirise riasori masa Jerusalén gãna ado bajiro yiyijarã ĩna cʉni: —Ĩ ya ʉsijʉ Beelzebú rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãñagʉ̃ ñami ĩ. Ito bajiri Beelzebú ĩ masirisena rʉ̃mʉ́a sãñanare rʉ̃mʉ́are bucõami Jesús, yiyijarã ĩna.
MAR 3:23 Ito ĩna yija tʉocõri, ĩnare jiyijʉ Jesús. Goti masiore ocana ĩnare gotirocʉ jiyijʉ: —Gãji ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ĩ sãñaja, ¿no bajiro ĩmasiti ĩre budigoguĩjida? Budigobiquĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:24 ’Co cʉto gãna masa ĩna gãmeri jaja, yoari ñamenaji ĩna.
MAR 3:25 Masa co wi gãna, sĩgʉ̃re bajiro ĩna tʉoĩabeja, yoari ñamenaji ĩna.
MAR 3:26 Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ ricati ĩ gotija, ito yicõri ĩmasiti ricati ĩ tʉoĩaja ña masibiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:27 ’Ñimʉjʉa guamʉ ya wi sãjacõri ĩ ya gajeoni ẽmabiquĩji. Cajero ĩre siacõri, ito berojʉa ĩ ya gajeoni ẽmaroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:28 Gaje ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Masare ñeñaro ĩna yirise, ñeñarise ĩna bʉsija cʉni, ãcabojo masiami Dios.
MAR 3:29 Ito bajibojarocati Espíritu Santore masa ĩna bʉsituja, iti ñeñaro ĩna yirise ãcabojobiquĩji Dios. Iti seti sʉsabetoja ĩnare, yiyijʉ Jesús.
MAR 3:30 “Ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñami”, ĩre ĩna yijare, ito bajiro yiyijʉ Jesús.
MAR 3:31 Ito yija ejayijo Jesús jaco, ĩ ocabajirã rãca. Ejabojarãti macʉ̃jʉ tujayijarã ĩna. Macʉ̃jʉ ñacõri Jesure ji ñucayijarã ĩna.
MAR 3:32 Jesús tʉ ruji gãnirã ĩre gotiyijarã, “Mʉ jaco ejamo”, yirona: —Mʉ jaco, mʉ ocabajirã cʉni macʉ̃jʉ ñama ĩna. Mʉre ti ãmoama ĩna, yiyijarã ĩna.
MAR 3:33 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿Ñimo ñati yʉ jaco? ¿Noa ñati yʉ ocabajirã? yiyijʉ Jesús ĩ tʉ rujirãre.
MAR 3:34 Ĩ tʉ rujirãre ticõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Mʉati ña yʉ ocabajirã. Ito yicõri mʉati ña yʉ jaco, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 3:35 No Dios rotirise cʉdigʉti ĩ ñami yʉ ocabaji, yʉ ocabajio, ito yicõri yʉ jaco cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:1 Mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús itajura tʉnimajʉ. Masa jãjarã ejayijarã ĩna itojʉ Jesús tʉjʉre. Masa jãjarã ñajare cumajʉ sãjacõri itojʉ rujiyijʉ Jesús. Masama ñarocõti tujayijarã jajʉjʉ.
MAR 4:2 Ito yija goti masiore ocana ĩnare riasoyijʉ Jesús. Ĩnare riasogʉti ado bajiro gotiyijʉ Jesús:
MAR 4:3 —Tʉoya mʉa adire: Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ.
MAR 4:4 Wesecajʉ ejacõri iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito yija wadiyijarã minia. Wadicõri itire bacõyijarã ĩna.
MAR 4:5 Gaje ajeri gʉ̃ta wato quedi queayijʉ. Queno sita mañijʉ ito. Iti ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ, sita iti queno manijare.
MAR 4:6 Ũmacañi mʉja wadigʉti itire asi sĩacõyijʉ. Ñe mari manicõri siniacoayijʉ iti.
MAR 4:7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri jota mari itire dʉrea sĩacõyijʉ. Ito bajiri queno bʉcʉa masibisijʉ iti. Ito yicõri queno rica mañijʉ.
MAR 4:8 Gaje ajeriama sita quenaro quedi queayijʉ. Ito yicõri judiyijʉ iti. Queno wanʉyijʉ iti. Ito bajicõri queno rica cʉtiyijʉ. Coria sarari treinta ñari ajeri rica cʉtiyijʉ. Gaje sarari sesenta ñaricari, gaje sarari cien ñaricari rica cʉtiyijʉ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:9 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Itocõ ña. Gãmo goje cʉtirã mʉa ñaja, tʉoya, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:10 Ito bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaroca ĩ tʉ ñarã ĩ rãca riasotirã rãca minijuacõri ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: “¿No yireoni ñati? ‘Sĩgʉ̃ oteri masʉ ñayijʉ’, mʉ yirise”, yiyijarã ĩna ĩre.
MAR 4:11 Ito ĩna yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Jesús: —“Ado bajiro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna masibitire mʉajʉa masiroca yami ĩ. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena goti masiore oca tʉobojarãti tʉo masimenaji ĩna.
MAR 4:12 Ĩna tibojaja bero timenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna tʉobojaja cʉni tʉomenare bajiro bajirã yirãji ĩna. Ito bajiri tʉo masibiticõri Diore tʉorʉ̃nʉ sʉyamenaji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yirise Diore ĩna goti rẽtobubeja ñeñaro ĩna yirisere coebiquĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:13 Mʉcana tʉdi bʉsiyijʉ Jesús ĩnare: —“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ jĩjʉ mʉare yʉ gotija, ¿tʉo masibeati mʉa? Iti oca gotire mʉa tʉo masibeja, gaje yʉ gotiroti cʉni tʉo masimena yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:14 Gaje ado bajiro ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús: —Oteri masʉ Dios oca goti ucuri masʉ robo bajiro bajigʉ ñami.
MAR 4:15 Coriarã masa ñama, ma gʉdareco ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna tʉoja bero rʉ̃mʉ́ ejacõri ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji ĩnare. Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo ãmisãre ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́.
MAR 4:16 Gãjerã masa ñama, gʉ̃ta wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉocõri wanʉ quenaro boca ãmiyijarã ĩna.
MAR 4:17 Ito bajibojarocati Dios oca queno quedi sãjabea ĩnare, queno ñe mari manore bajiro. Ito bajiri ĩnare oca ñaja, gãjerã ĩna ti teja, nocõ mejeti Dios oca ĩna tʉobojare ãcabojarãji ĩna.
MAR 4:18 Gãjerã masa ñama jota wato ote ajeri quediana robo bajirã. Dios oca tʉorãji ĩna tʉorea.
MAR 4:19 Itire tʉocõri ruje tʉoĩarã yirãji ĩna. Adi sita gaye, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ruje gajeoni tʉoĩarãji ĩna. Ito bajicõri gajeoni jai bʉsaro ãmorã yirãji ĩna. Gajeonijʉare bʉto tʉoĩacõri Dios ocare ãcabojarã yirãji ĩna.
MAR 4:20 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, queno tʉo sʉyarãji ĩna. Ĩna ñama sita quenarijʉ quediana robo bajirã. Rica jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã ñama ĩna. Corocõ meje ñarãji ĩna. Coriarã Dios oca tʉocõri Dios ĩ ãmorise jabetoti yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise jai bʉsaro yirãji. Gãjerã Dios ĩ ãmorise bʉto tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri queno ĩre moa ĩsirã yirãji ĩna. Ĩnaõna ñarãji jairo rica cʉtiricʉ robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 4:21 Mʉcana gaje oca goti remoyijʉ Jesús ĩnare: —Mujura jãi mani sĩasuaja, sotʉ rocajʉ sĩasuamenaji mani. Ito yicõri canira casabo rocajʉare mujura jãi sĩasuamenaji mani. Mujura jãi mani sĩasuaja ũmacʉ̃jʉ sĩasuarã yirãji mani, jeyaro iti busutoni.
MAR 4:22 Yeyo cũre ñabojaroti, co rʉmʉ goaro yiroja. Ĩna yeyo gotibojarise cʉni yoari yeyomenaji ĩna. Co rʉmʉ masa tʉo bʉja jedirã yirãji ĩna.
MAR 4:23 Queno tʉoya mʉa gãmo goje cʉtirãma, yiyijʉ Jesús.
MAR 4:24 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re jai bʉsaro tʉo masire gaye jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri jai bʉsaro masigʉ̃ yiguĩji ĩ. No ĩre tʉorʉ̃nʉbicʉre jabetacã ĩ tʉoĩabojarisere ẽmacõgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri ñe tʉoĩare mano tujagʉ yiguĩji ĩ.
MAR 4:25 Tʉo masigʉ̃ bʉto bʉsa tʉo masigʉ̃ yiguĩji. Tʉo masibicʉama ãcabojagʉ yiguĩji ĩ tʉobojare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:26 Mʉcana gaje goti masiore ocana masare riasoyijʉ Jesús: —“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca ado bajiro bajia iti. Oteri masʉ ote ajeri ĩ oteado bajiroti bajia iti. Tʉote mʉa.
MAR 4:27 Co ñami rʉyabeto canigʉ̃ yiguĩji oteri masʉ. Ito yicõri co ʉ̃mʉa rʉyabeto yujiguĩji ĩ. Ito yicõri ote ajeri judiroja. Judicõri bʉcʉaroja. Iti bʉcʉa mʉjarisere, ¿no bajiro bʉcʉati iti? yi masibiquĩji oteri masʉ.
MAR 4:28 Sitareti judiroja iti ajeri. Cajero judiroja rujagʉ, jaibitigʉacã. Ito bero bʉcʉa mʉjacõri jũ cʉtiroja. Ito bajicõri rica cʉtiroja.
MAR 4:29 Iti ote botija ticõri, “Ãmirʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri itire ãmigʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja ito bajiroti bajia. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩacõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:30 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —¿No bajiro bajiati, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca? ¿Ñe gaje ocana itire cõĩarãjida mani?
MAR 4:31 Mostaza ajeri sitajʉ oteado bajiro bajia, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca. Rica jeyaro ajeri rʉja bʉsarise ña mostaza ajeri.
MAR 4:32 Ito bajibojarocati iti aje judi bʉcʉacõri gaje ote gaye rẽto bʉsaro ũmaricʉ ña. Rʉjʉri yoarise ña itigʉre. Ito bajicõri jesarãji minia ũmacañi ĩ asirise rudirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:33 Masare Dios oca riasogʉ, goti masiore ocana riasoyijʉ Jesús. “Queno tʉo masibeama”, yi masicõri itocõ goti tarojoyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:34 Goti masiore ocana riti masare riasoyijʉ Jesús. Ĩ sĩgʉ̃ti ĩ rãca riasotirã rãca ñagʉ̃, goti masiore oca gaye queno goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 4:35 Iti rʉmʉti rãiocũro ñaroca ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Sidʉja jẽa wato mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 4:36 Ito ĩ yija tʉocõri: “Wajʉ”, masare yicõri, Jesús ĩ sãñari cumajʉ eja sãjayijarã ĩna. Ito bajiri itiganati Jesure ãmi wayijarã ĩna. Gaje cumari gãna cʉni ĩnare baba cʉti wayijarã.
MAR 4:37 Ito ĩna jẽa waroca mino bʉto wẽayijʉ. Jacũrise cʉni bʉto jacũ sãjayijʉ cumajʉ. Ito bajiri ide dajacoayijʉ cuma ĩja.
MAR 4:38 Ito bajibojarocati Jesús ĩ ya rijoga jeoadona cani sãñayijʉ, cuma ʉsi tutujʉ. Ito bajiro ĩ canija ticõri, ĩre yujioyijarã ĩ rãca riasotirã: —Tʉoya gʉare Riasogʉ mʉ. Rujarã ya mani. ¿Gʉare mai codebeati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 4:39 Ito ĩna yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús ĩja. Yujicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wẽabesa, yiyijʉ Jesús minore. Jacũ jidicãña, yiyijʉ Jesús ide jacũrisere. Ito ĩ yirocati mino rẽtacoayijʉ ĩja. Ide cʉni jacũbiticoayijʉ ĩja. Quenaro tʉjacoayijʉ ĩja.
MAR 4:40 Ito bajirocati: —¿No yirã güiati mʉa? Güibesa. ¿Yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? ¿Yʉ masirisere tʉoĩabeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 4:41 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto tʉo ʉcayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñati ãniama? Minore rẽta rotiami. Mino cʉni, ide cʉni ĩre tʉoa, yiyijarã Jesús rãca riasotirã.
MAR 5:1 Jesús ĩre sʉyarã rãca sidʉja Gerasa sitajʉ jẽa ejayijarã ĩna.
MAR 5:2 Jesús eja ĩ maja waroca ĩre bocayijʉ gãji. Ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Masa yujeadojʉ ñacõri Jesús tʉ ejayijʉ ĩ.
MAR 5:3 Masa godana ĩna yujeadojʉ ñayijʉ ĩ ñaro. Ĩre sia sẽobisijarã gãjerã come mana.
MAR 5:4 Ĩ ya gʉbo tĩgã ĩ ya ãmore cʉni siabojayijarã ĩna. Ĩre ĩna siabojarocati coji meje tunu ruacõsotiyijʉ ĩ. Ĩre tua yi masibisijarã masa.
MAR 5:5 Ʉ̃mʉa, ñami cʉni wa ucuyijʉ ĩ. Tʉria joejʉ cʉni, masa yujeadojʉ cʉni wa ucuyijʉ ĩ. Ĩ wa ucurojʉ bʉto awasã ucuyijʉ ĩ. Ito yigʉ gʉ̃tana yijeyijʉ ĩmasiti.
MAR 5:6 Ito ĩ bajiroca Jesure ti ñucacõri ũmaquedi wayijʉ ĩ Jesús tʉjʉ. Jesús tʉ ejacõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ.
MAR 5:7 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Tʉoya rʉ̃mʉ́ mʉ. Ãnire ĩ ya ʉsijʉ ñagʉ̃ budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ito ĩ yijare: —Jesús, Dios Macʉ ña mʉáma. ¿Yʉre no bajiro yigʉ yigʉjada mʉ? Dios yʉre tiro riojo bʉsia yʉ. Yʉre juniro yibesa mʉ, yi josayijʉ ĩ Jesure.
MAR 5:9 Ito ĩ yiroca ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —¿Ñe wame cʉtiati mʉ? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija: —Jãjarã wame cʉtia yʉ, jãjarã rʉ̃mʉ́a gʉa ñajare.
MAR 5:10 “Adi sita sõjʉa wasa”, gʉare yibesa mʉ, yi josayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
MAR 5:11 Ito bajiroca tʉriajʉ jãjarã ba rʉ̃gõ ucuyijarã ecana yesea.
MAR 5:12 Ĩnare ticõri ado bajiro yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure: —“Ecana yesea ĩna ya ʉsijʉ sãjaña mʉa”, gʉare yiya mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure, yeseare sãja ãmorã.
MAR 5:13 Ito ĩna yija ticõri: “Itojʉ wasa mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija ʉ̃mʉgʉ̃re sãñabojana rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja, yesea ya ʉsijʉ sãja ãmorã. Ecana yesea dos milcõ ñayijarã ĩna. Ito ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecocõri bʉto ũmaquedi wayijarã yesea. Gʉ̃tagãri joejʉ mʉja wacõri quedi sãja wayijarã rujarajʉ. Ito bajiri ĩna ñarocõti ruja jedicoayijarã ĩna.
MAR 5:14 Ito bajiri yeseare codebojarã ũmaquedi wacoayijarã ĩna. Iti bajirisere gotiyijarã ĩna gãjerãre. Jaja cʉto cʉni, jaibiti cʉto cʉni masare itire gotiyijarã ĩna. Ito bajiri, “¿Ñe rẽtati?” yirona tirã wayijarã masa.
MAR 5:15 Jesús tʉ ejacõri, rʉ̃mʉ́a sãja ecobojarʉre tiyijarã ĩna. “Jãjarã rʉ̃mʉ́a sãñarʉ ñabojagʉti, ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉ ñami ĩja”, yi ti masiyijarã masa. Jesús tʉ rujigʉ yutabuju ĩ sãñarocajʉ tiyijarã ĩna. Rʉ̃mʉ́a ĩna sãñaja tʉo masigʉ̃ meje ñayijʉ maji. Quenari ʉsi, ʉsi cʉtigʉ ĩ tʉoĩarise queno tʉo masigʉ̃ ñayijʉ ĩja. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto güiyijarã masa.
MAR 5:16 Ito bajiro iti rẽtaja ticõri, rʉ̃mʉ́a budigorʉ ĩ bajirise, ecana yesea ĩna bajirise cʉni gãjerãre gotiyijarã ito gãna.
MAR 5:17 Ito bajiri Jesure güicõri ĩna cʉtore ĩ budigotoni ĩre josayijarã ĩna.
MAR 5:18 Ito Jesús cumajʉ ĩ sãñaroca rʉ̃mʉ́a budigorʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Mʉ rãca wa ãmoa yʉ cʉni”, yi josayijʉ ĩ Jesure, ĩ rãca warocʉ.
MAR 5:19 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ rãca wabesa. Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. “Yʉre ti maicõri, yʉre queno yimi Dios”, yi gotiba mʉ ñarãre, yiyijʉ Jesús ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉre.
MAR 5:20 Ito Jesús ĩ yiroca rʉ̃mʉ́a budigorʉ tʉdicoayijʉ. Jʉa dʉjamocõ cʉtorijʉ goti ucuyijʉ ĩ. Rʉ̃mʉ́a ĩ ya ʉsijʉ sãñanare Jesús ĩ bucõare gaye goti ucuyijʉ ĩ. Ito bajiri iti bajirisere tʉocõri ʉca jedicoayijarã masa.
MAR 5:21 Ito yija bero Jesús tʉdi jẽa wayijʉ cuma jajocana. Itajura tʉnima Jesús ĩ rʉ̃gõrojʉ jãjarã masa minijuayijarã ĩ tʉ.
MAR 5:22 Ito bajirocati minijuara wi ʉjʉ ejayijʉ Jesús tʉ. Jairo wame cʉtiyijʉ ĩ. Jesure ticõri ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Jairo.
MAR 5:23 Ito bajiro rujicõri ado bajiro Jesure josayijʉ ĩ: —Yʉ maco cõgõ yamo. Iso catire ãmoa yʉ. Ito bajiri isore moaĩagʉ̃ waya mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 5:24 Ito bajiro Jairo ĩ yija tʉocõri, ĩ rãca wayijʉ Jesús. Jãjarã masa ĩre sʉya wacõri bidiro ñayijarã ĩna.
MAR 5:25 Ĩna wato romio ñayijo. Iso ñayijo romia ñarise cõgõ. Jʉa gʉbojeno rodori tʉjayijʉ iso cõroca riti.
MAR 5:26 Jãjarã ʉco masa ʉco yibojayijarã isore. Ʉco waja niyeru iso rʉcorise ĩsi jeocõyijo ʉco masare. Ĩna ʉco yibojarocati bʉto bʉsa cõ wayijo iso ĩja.
MAR 5:27 Gãjerãre Jesús ĩ yisiore gaye tʉo bʉjayijo iso. Ito bajiri jãjarã masa rãca ñayijo iso Jesús jʉdojʉa.
MAR 5:28 “Jesús ya yutabujure yʉ moaĩajama catigoja yʉ”, yi tʉoĩayijo isomasijʉama. Ito bajiri ĩ ya yutabujure moaĩayijo iso.
MAR 5:29 Ĩ ya yutabujure iso moaĩarocati rí tadicoayijʉ isore ĩja. Iso rujʉ ñarise iti rẽtaja tʉoĩa masiyijo.
MAR 5:30 Jesure iso moaĩaja bero, “Yʉ masirisena yisicoajʉ isore”, yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito bajiri jʉda ticõri ado bajiro masare seniĩayijʉ ĩ: —¿Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 5:31 Ito ĩ yija ĩ rãca riasotirã ado bajiro yiyijarã: —Mʉ tʉjʉ jãjarã ñama mʉre moaĩarã. ¿No yigʉ seniĩati mʉ? “Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari”, ¿yi seniĩati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 5:32 Ito ĩna yibojarocati ĩre moaĩagõre ti ãmayijʉ Jesús.
MAR 5:33 “Yʉ ña ĩre moaĩagoro”, yiroco bʉto nʉrʉoyijo iso Jesure güigo. Güibojagoti rijomunigãna ñini rũjũyijo iso Jesús riojo. Ito bajicõri ñajediro bajirisere gotiyijo iso Jesure.
MAR 5:34 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Maco, tʉoya mʉ. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉjare mʉre yisiobʉ yʉ. “Jesure yʉ moaĩajama catigo yigoja yʉ”, mʉ yi tʉoĩajare mʉre yisiobʉ yʉ. Ito bajiri mʉre rí tadicoajʉ. Wanʉ quenagõ, cati quenagõ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
MAR 5:35 Ito bajiro isore ĩ yirocati minijuara wi ʉjʉ Jairo wame cʉtigʉ ya wi gãna ejayijarã. Ado bajiro Jairore gotiyijarã ĩna: —Mʉ maco godacoamo. “Yʉ macore yisiogʉ waya”, yi josabesa Riasori masʉre ĩja, yiyijarã ĩna Jairore.
MAR 5:36 Ito ĩna yibojarocati: —Güibesa. Itoti yʉ masirisere tʉoĩaña, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 5:37 Gãjerãre sʉya rotibisijʉ Jesús. Pedro, Santiago, Juan cʉni Santiago ocabaji, ĩna ʉdiarãreti sʉya rotiyijʉ Jesús.
MAR 5:38 Minijuara wi ʉjʉ, ya wi tʉ ejacõri, bʉto ĩna otija tʉoyijʉ Jesús.
MAR 5:39 Ito bajiri wi sãjacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —¿No yirã otiati mʉa? Macoacã cõgõ meje yamo iso. Canigõ yamo, yiyijʉ Jesús otirãre.
MAR 5:40 “Ʉsi jedicoañi iso”, yi masicõri Jesure ajayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, budi rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri macoacã ya sõa sãjayijʉ Jesús. Iso jacʉsabatia rãca, ĩre sʉyarã ʉdiarã rãca sãjayijʉ Jesús. Ĩna rãca sãjacõri macoacãre bʉsiyijʉ Jesús.
MAR 5:41 Iso ya ãmore ñia tʉ̃a wʉmʉocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Talita cumi, yiyijʉ Jesús isore. Masa oca yireoni bajiro: “ ‘Macoacã, wʉmʉña’, mʉre yibʉ yʉ”, yireoni ña iti.
MAR 5:42 Ito ĩ yirocati wʉmʉ wayijo iso. Jʉa gʉbojeno rodoricõ tʉjago ñayijo iso. Tʉdi iso catija ticõri, bʉto ʉcayijarã masa.
MAR 5:43 Ito bajiri ado bajiro ĩnare rotiyijʉ ĩ: “Gãjerãre iti bajirisere gotibesa. Isore ecaya mʉa”, yi rotiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 6:1 Iti cʉtore budi wayijʉ Jesús. Budi wacõri ĩ ya cʉto ñasarijʉ ejayijʉ Nazaret wame cʉtirojʉ. Ĩ rãca riasotirã cʉni wayijarã ĩ rãca.
MAR 6:2 Ito bajiri tujacãra rʉmʉ ñaroca masare riasosʉoyijʉ Jesús minijuara wijʉ. Ĩre tʉocõri, “Bʉto masigʉ̃ ñami ĩ”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yiyijarã masa Jesure tʉocõri: —¿No bajicõri bʉto tʉo masiati ãni? ¿Ñimʉ ĩre riasoyijari? ¿No bajicõri ĩ bʉto tʉo masirise ñati ĩre? Ĩmasiti guijoro bajiami. Cõrãre ĩ moaĩarocati ñarise rẽtacoajʉ, yiyijarã ĩna Jesús ya cʉto gãna.
MAR 6:3 Gaje ado bajiro yiyijarã ĩna: Ĩti ñami adojʉ yucʉ yijeri masʉ. María macʉ ñami ĩ. Ito yicõri Santiago, José, Judas, Simón mesa rĩjorʉ ñami ĩ. Ĩ ocabajirã romia cʉni ado gãna ñama ĩna, yiyijarã Jesús ya cʉto gãna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesure boca ãmibisijarã ĩna.
MAR 6:4 Ito ĩna yibojarocati ĩnare bʉsiyijʉ Jesús: —Diore goti ĩsiri masʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro. Ito bajibojarocati ĩ ya cʉto gãna, ĩ ñarã, ĩ ya wi gãna cʉni rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna. Ĩ ñarã ĩre tʉomenaji ĩna, yiyijʉ Jesús.
MAR 6:5 Ito bajiri Jesure ĩna tʉobejare tiyamani yi ĩoado mañijʉ Jesús. Ito bajibojarocati coriarãre ãmo moa jeocõri ĩna ñarise rẽtoyijʉ Jesús, jãjarãre meje.
MAR 6:6 Ĩ ñarã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, “Ayu, ¿no yirã tʉorʉ̃nʉbeati ĩna?” yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito yija gaje cʉtorijʉ wayijʉ Jesús masare riaso ucugʉ wacʉ.
MAR 6:7 Ĩ rãca riasotirãre ji wayijʉ Jesús. Jʉa gʉbojeno ʉ̃mʉa ñayijarã ĩna. Gãjerãre riasojaro yirocʉ, ĩnare cõayijʉ Jesús. Co cʉto rʉyabeto jʉ̃arã riti cõayijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri ĩ masirise jidicãyijʉ Jesús ĩnare, “Rʉ̃mʉ́are bucõama mʉa cʉni”, yirocʉ.
MAR 6:8 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro rotiyijʉ Jesús: “Mʉa goti ucurã waja mʉa ya gajeoni ãmi wa yibesa. Najuro, tura baju, niyerure cʉni ãmi wa yibesa. Tueragʉ riti ãmi wasa, mʉa bogaja itigʉna tue waja.
MAR 6:9 Gʉboco sãñacõri, yutabuju co bujuti sãña wasa. Mʉa sãñarise riti ãmi wasa”, yi rotiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 6:10 Gaje ado bajiro ĩnare rotiyijʉ Jesús: —Cʉtori mʉa goti ucurã waja, mʉa ejari wi co witi ñacõama. Gaje wi, gaje wi wabeja. Gaje cʉtojʉ warã riti warã yirãji mʉa.
MAR 6:11 Gaje cʉtori mʉa waja, masa mʉare cʉdibeja, Dios oca ĩna tʉo ãmobeja, itocõti ĩnare jidicãma. Ĩnare jidicãcõri ado bajiro yiba. Mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba ĩna ñarijʉre warã. Ito bajiro mʉa yija ticõri: “Bʉjato ya mani ĩnare. Queno yibea mani ĩnare”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 6:12 Jesús ĩ gotirere tʉocõri masare gotirona wayijarã ĩna: “Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña”, yiyijarã ĩna masare.
MAR 6:13 Masare ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñanare, rʉ̃mʉ́are bucõayijarã ĩna. Ñarise cõrã jãjarãre ʉ́ye jio guyijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩna ñarisere rẽtoyijarã ĩna.
MAR 6:14 Masa jeyaro bʉsiyijarã Jesús ĩ masiro robo ĩ yire gaye. Masa ĩna bʉsire tʉocõri iti cʉto gagʉ ʉjʉ Herodes cʉni, masiyijʉ Jesús ĩ masiro robo ĩ yire gaye. Itire oca tʉocõri ado bajiro bʉsiyijʉ Herodes: —Juan masare idé guri masʉ ñaguĩji mʉcana, yiyijʉ ĩ. Mʉcana tujacõri ĩ masiro robo ĩ yirisere yiguĩji, yiyijʉ Herodes.
MAR 6:15 Gãjerãma ado bajiro yiyijarã: —Diore goti ĩsiri masʉ Elías ñayorʉ ñaguĩji mʉcana, yiyijarã ĩna. Ito ĩna yibojarocati gãjerã ado bajiro yiyijarã mʉcana: —Diore goti ĩsiri masʉ jane mejejʉ ñayorʉ ñaguĩji gajea, yiyijarã ĩna.
MAR 6:16 Ito bajiro masa ĩna bʉsija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Herodes: —Juan ñaguĩji gajea. “Iti rʉmʉjʉ ĩ ya rijoga jatatẽña ĩre”, yicʉ yʉ. Iti rʉmʉ yʉ sĩa rotija bero mʉcana tʉdi tujacõaguĩji gajea, yiyijʉ Herodes.
MAR 6:17 Juan ĩ sĩa ecoroto riojʉa, ado bajiro Herodesre bʉsi tudiyijʉ ĩ: —Mʉ ocabaji Felipe manojore rʉcobesa mʉ. Ito bajiro yibitirʉja mʉ, yiyijʉ Juan Herodesre. Felipe manojo ñabojaro Herodías wame cʉtiyijo iso. Herodes bʉto ãmoyijʉ isore. Ito bajiri Juan ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩre ñia rotiyijʉ Herodes ĩ ya surarare, ĩre ĩna tubiatoni.
MAR 6:19 Ito bajiro Juan ĩ bʉsija tʉocõri, Herodías bʉto tʉo tudiyijo ĩre. Ĩre sĩa ãmobojayijo iso. No bajiro ĩre sĩa masia mañijʉ isore.
MAR 6:20 Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Juan. Ito yicõri queno ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ ĩ, Dios ĩ tija. Itire ticõri Juanre queno rʉ̃cʉbʉoyijʉ Herodes. Ito bajiri Juanre camotayijʉ ĩ, Herodías sĩame yirocʉ. Juan ĩ bʉsirisere tʉo oca jaibojagʉti ĩre bʉto tʉo wanʉyijʉ Herodes.
MAR 6:21 Co rʉmʉ ĩ ñara rodo gãni biajare basa meni rotiyijʉ Herodes. Ĩ ya moari masa ʉjarã rãca, ito yicõri surara ʉjarã rãca, Galilea ñari masa rãca cʉni ĩna rãca basa meniyijʉ Herodes. Ĩna basa wijari rʉmʉ Juanre sĩaroco tʉoĩacõyijo Herodías.
MAR 6:22 Iso maco ĩnare basa ĩoyijo ĩna wanʉtoni. “Quenoguti yʉre basa ĩoamo iso”, yi tʉoĩayijʉ Herodes. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ isore: —¿Ñe mʉre ĩsigʉ̃ti yʉ mʉ basare waja? Mʉ ãmorise yʉre seniña.
MAR 6:23 Mʉ senija yʉ gajeoni rʉcorise gʉdarecona mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi cʉto gagʉ ʉjʉ ñacõri, mʉ senija gʉdarecona ĩsicʉja yʉ. Bʉgʉ meje ya yʉ adire. Ri ya yʉ, yiyijʉ Herodes Herodías macore.
MAR 6:24 Ito ĩ yija tʉocõri, iso jacore seniĩagõ wayijo iso: —¿Ñe gajeoni ĩre senigõti yʉ, cana? yiyijo iso. Ito yija: —“Juan masare idé guri masʉ ya rijogare ãmoa yʉ”, yiba Herodesre, yiyijo Herodías iso macore.
MAR 6:25 Ito bajiro jaco gotija tʉocõri, ʉsirio wayijo iso ʉjʉ Herodes tʉjʉ. Ĩre ado bajiro gotiyijo iso: —Adocãtati Juan ya rijoga ãmoa yʉ. Somotẽrona jeocõri yʉre ĩsiña, yiyijo iso ĩre.
MAR 6:26 Ito yija Herodes bʉto bojori bʉjayijʉ itire tʉocõri. Juanre sĩa ãmobitibojayijʉ ĩ. Ito yicõri isore maño ãmobisijʉ ĩ. Masa ĩna tiro riojo, “Mʉ ãmoriseti mʉre ĩsicʉja”, ĩ yicãre ñajare, iso seniro bajiroti ĩsiyijʉ ĩ isore.
MAR 6:27 Ito bajiri Juanre sĩa ãmobitibojagʉti, ejori oca ĩ ya moari masʉre Juanre rijoga jata rotiyijʉ Herodes. Ito bajiro ĩ rotija tʉocõri, tubiara wi wayijʉ Juan ya rijoga jatagʉ wacʉ.
MAR 6:28 Ito ejacõri Juan ya rijoga jata, somotẽrojʉ jeocõri ãmi wayijʉ ĩ. Ãmi wacõri basari masore ĩsiyijʉ ĩ. Isojʉ ĩja iso jacore ĩsiyijo.
MAR 6:29 Juanre sĩare gaye tʉocõri, ĩ rãca riasotiana ĩ ya rujʉre ãmirã ejayijarã. Ito yicõri ĩre yujeyijarã ĩna ĩja.
MAR 6:30 Mʉcana tʉdi ejacõri Jesús rãca minijuayijarã ĩ oca goti ucurã ejana. Ito bajiri ĩna riaso ucure gotiyijarã ĩna Jesure. Ĩna tiado bajiroti ñarocõti goti jeoyijarã ĩna Jesure.
MAR 6:31 Jãjarã masa warãtibe, tʉdi warãtibe, yi ñayijarã masa. Ito bajiri Jesús ĩre sʉyarã cʉni ba ãmobojayijarã. Dijʉ barajaʉ mañijʉ ĩnare. Ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ cũanare: —Ita, wato. Õ, masa ĩna manojʉ tujacãto mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 6:32 Ito yija jajocana wayijʉ Jesús masa manojʉ. Ĩ cũana cʉni wayijarã ĩ rãca.
MAR 6:33 Masa jãjarã tiyijarã ĩna waja. Jesús, ĩ cũanare cʉni ti masiyijarã masa. Ito bajiri ĩna wagoja ticõri, boejʉ ũmaquedi wayijarã masa. Jesús ĩ cũana rãca ĩna ejaroto riojʉajʉ ejayijarã masa, bʉto wacõri.
MAR 6:34 Cumana ejacõri maja wacʉti jãjarã masare ti bʉjayijʉ Jesús. Oveja codegʉ mano bajiro bajiyijarã masa ĩ tija. Ito bajiri ĩnare ti maiyijʉ ĩ. Ito bajiri masare ti maicõri ĩnare riasosʉoyijʉ Jesús.
MAR 6:35 Ñamicajʉ ñaroca Jesure bʉsirona ĩ tʉ ejayijarã ĩ rãca riasotirã. Ado bajiro yiyijarã ĩna: —Ñamicajʉ ñacoajʉ ĩja. Queno masa mama adore.
MAR 6:36 Ito bajiri masa ĩna cʉtojʉ tʉdi wajaro. Õjʉ ĩna ñarojʉ bare gãme barã wajaro. Bare ma ado. Ito ñaroja, naju gãme barajʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 6:37 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Masare ecaya mʉa, yiyijʉ ĩ. Ito yija ĩja, ĩ rãca riasotirã ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿Gʉa bare gãmerã warãjida, jairo waja rʉ̃cʉrisere? Masa jaijare najuro waja tĩjabea, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 6:38 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿Nocõ naju rʉcoati mʉa? Titẽña maji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Itire ticõri ĩre gotiyijarã: —Co dʉjamocõ ña iti naju. Ito yicõri wai cʉni jʉ̃arã ñama, yiyijarã Jesure.
MAR 6:39 Ito yija ado bajiro masare yiyijʉ Jesús: “Rujaria buri ruji wasa ta quenarise joejʉ”, yiyijʉ Jesús masare.
MAR 6:40 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, rujaria buri ruji wayijarã masa. Co bure ñayijarã cincuenta ñarã, gãjerã cien ñarã rujisosa wayijarã masa.
MAR 6:41 Ito yija naju co dʉjamocõ ñarisere, wai jʉ̃arãre cʉni ãmi rʉcoyijʉ Jesús ĩ ya ãmona. Iti rʉcocõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉoyijʉ ĩ: “Queno ya Cʉna mʉ”, yiyijʉ Jesús Diore. Ito yicõri najuro wẽ jea batoyijʉ ĩja. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ Jesús. “Masare batoya”, yirocʉ ĩsiyijʉ Jesús. Wai jʉ̃arãre batoyijʉ Jesús masa ñarocõti ĩna batoni.
MAR 6:42 Ito bajiri masa jeyaro bayijarã. Yaji quenaro ñayijarã masa ĩja iti bacõri.
MAR 6:43 Ĩna yaji rẽtarisere jʉa gʉbojeno jiburijʉ miosã dajoyijarã ĩna ba rʉarisere.
MAR 6:44 Jãjarã ñayijarã masa, najuro waire cʉni barã. Cinco milcõ ñayijarã ĩna ʉ̃mʉa.
MAR 6:45 Ito yija ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Cuma sãjacõri sidʉja jẽa wasa. Itojʉ Betsaidajʉ yʉre yuba, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ĩna jẽa waroca masare ware goti ñayijʉ Jesús.
MAR 6:46 Ĩnare ware goticõri tʉriajʉ maja wayijʉ Jesús, Diore bʉsirocʉ.
MAR 6:47 Rãiocũro itajura gʉdarecoti tʉjayijʉ cuma maji. Ito bajiri Jesuama itajura tʉnima rʉ̃gõcõri ti ñucayijʉ ĩnare.
MAR 6:48 Jesús ĩ tija bʉto weabojayijarã ĩna. Mino bʉto iti wẽa tuojare josari wea wabojayijarã ĩna. Ito bajiri busucũro ide joena wacõri ĩna tʉ eja wayijʉ Jesús. Ito bajibojarocati ĩnare rẽta wacʉ bajiro eja wayijʉ ĩ.
MAR 6:49 Ide joe ĩ waja ticõri, bʉto awasãyijarã ĩna ʉcarã. “Masʉ wʉjo ñaguĩji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ĩna ʉcaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Oca sẽoña mʉa. Güibesa mʉa. Yʉti ña, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 6:51 Itocõti ĩna rãca cumajʉ sãja ejacoayijʉ Jesús ĩja. Ĩ sãjarocati mino rẽtacoayijʉ. Ito bajiri bʉto ti ʉcayijarã ĩna itire.
MAR 6:52 Bare jabetacãna jãjarã masare Jesús ĩ ecaja tibojarãti, “Dioti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna maji. “Tiyamani ĩo masigʉ̃ ñami Jesús”, yi ãmobisijarã ĩna. Queno tʉo masibisijarã maji.
MAR 6:53 Itajura jẽacõri Genesaret wame cʉtiri sitajʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ cumare sia cũyijarã ĩna.
MAR 6:54 Cuma ĩna sia majaroca Jesure ti masiyijarã masa itijʉ gãna.
MAR 6:55 Jesure ticõri ʉsirio wayijarã gãjerãre gotirona. Ito yija cõrãre ĩna ya camana ãmi wayijarã Jesús tʉjʉa.
MAR 6:56 No ĩ waro bajiroti jaibiti cʉto, jaja cʉtojʉ, wi manojʉ, majʉ cʉni cõrãre cũ yuyijarã ĩna, Jesús ĩ yisiotoni. Ĩ ya yutabuju gaja moaĩa ãmorã, ĩre josayijarã ĩna. Jesús ya yutabuju gaja moaĩanare riti ĩna ñarise cʉtirise rẽtacoayijʉ ĩja.
MAR 7:1 Ito yija fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa rãca Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Jerusaléna wadiana ñayijarã ĩna.
MAR 7:2 Jesús tʉ ejacõri ĩ rãca riasotirã coriarã ãmo coemenati ĩna baja tiyijarã ĩna. Ito bajiri bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro ĩna yibeja ticõri, ĩnare bʉsituyijarã ĩna.
MAR 7:3 Judio masa ñajediro, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni bʉcʉrã ocare queno tʉo sʉyayijarã ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiroti ruje ãmo coesotiyijarã ĩna baroto riojʉa.
MAR 7:4 Bare waja yiadojʉ bare gãme tʉdi ejacõri bʉcʉrã ĩna rotirise ĩna cʉdiroto riojʉa babisijarã ĩna. Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiroti idira coa, ide gõnaradʉ, ito yicõri come sotʉ cʉni coecõyijarã ĩna. Bʉcʉrã rotirise cʉdirona ĩna ya caniado cʉni queno coecõyijarã fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni.
MAR 7:5 Ito bajiri Jesús rãca riasotirã ĩna ãmo coemenati baja ticõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿No yija mʉ rãca riasotirã bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉbeati? yiyijarã ĩna. Tite. Coji rʉyabeto ãmo coemenati bama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
MAR 7:6 Ito ĩna yijare cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —“Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa. Jane mejejʉ mʉare tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ Isaías ñayorʉ: “Diore bʉto rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti mʉa ya ʉsijʉama queno ĩre rʉ̃cʉbʉobea mʉa.
MAR 7:7 Minijuacõri, “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirã ñabojarãti rocati ya mʉa. Ito yicõri rocati oca bʉsi ajea mʉa itire. Mʉa gotijama, “Bʉcʉrã oca, Dios oca bajiroti bajia”, yi gotiboja mʉa, yi ucañi Isaías ñayorʉ mʉare tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 7:8 Dios ĩ rotirisejʉa queno tʉorʉ̃nʉbiticõri, bʉcʉrã ocajʉare queno tʉorʉ̃nʉa mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 7:9 Mʉcana gaje ado bajiro ĩnare goti remoyijʉ Jesús: —Bʉcʉrã ocajʉare tʉo sʉyarona Dios ĩ rotirisereama cʉdibea mʉa.
MAR 7:10 Ado bajiro gotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Mʉ jacʉre, mʉ jacore cʉni rʉ̃cʉbʉoya”, yiyijʉ ĩ. “No ĩ jacʉre bʉsitugʉ, ĩ jacore cʉni bʉsitugʉ sĩacõrʉja ĩocʉ̃re”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
MAR 7:11 Mʉama ricati bajiro rotia. Ado bajirojʉa rotia mʉa: “Yʉ jacʉsabatiare ejabʉado ma yʉ. Ñarocõti yʉ gajeoni cʉtirise Dios ye riti ña. Ĩ sĩgʉ̃reti ejabʉacʉja yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yija, “Queno yami”, ya mʉa.
MAR 7:12 “Ito bajiro ĩ tʉoĩaja, no yibea ĩ jacʉsabatiare ĩ ejabʉabeja”, ya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 7:13 ’Ito bajiro mʉa bʉsija, bʉcʉrã ocajʉa tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios oca waja ma”, yi tʉoĩado bajiro ya mʉa. Iti oca mʉa tʉorʉ̃nʉrise gãjire, gãjire goti mʉja wajʉ mʉa. Gaje jaje ñaroja mʉa ito yirise. Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masare cʉni.
MAR 7:14 Ito bero masare jicõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Mʉa ñarocõti tʉoya yʉre. Ito yicõri tʉo masiña mʉa.
MAR 7:15 Mani ba sãrise meje ñaroja ñeñaro mani yiroca yirise. Mani ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro ya mani.
MAR 7:16 Mʉa gãmo goje cʉtijama tʉoya, yiyijʉ Jesús masare.
MAR 7:17 Ito yicõri masare ware goticõri wijʉ sãjayijʉ Jesús. Wijʉ ĩ sãjaroca ĩre seniĩayijarã ĩ rãca riasotirã: —Jĩjʉ mʉ masare riasorise gayere queno gotiya gʉare cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 7:18 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿Yʉ riasorise gaye queno tʉobiti mʉa cʉni? “Masa ĩna ba sãrise meje ñaroja ñeñaro ĩna yiroca yirise”, yʉ yija, ¿tʉo masibeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 7:19 Masa ĩna ba sãrise jeragajʉ riti waroja. Ĩna ya ʉsijʉ meje waroja iti. Ito yicõri ĩna ba sãrise rẽta budicoaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare. “Bare jeyaro quenarise riti ña”, yirocʉ yiyijʉ Jesús.
MAR 7:20 Mʉcana tʉdi goti quenoyijʉ Jesús ĩnare: —Masa ĩna ya ʉsijʉ iti ñeñaro tʉoĩajare itina sʉoriti ñeñaro yama ĩna.
MAR 7:21 Ĩna ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩacõri ado bajiro ñeñarise yama masa. Manʉjʉ macore rocati yama ĩna. Riniama. Sĩama.
MAR 7:22 Manojo cʉtirã ñabojarãti rocati yama ĩna. Gãjire gajeoni ʉoama. Ñeñarise ñajediro yama ĩna. Rʉoama. Dios ĩ rotirisere cʉdibeama ĩna. Gãjerãre ti tudiama. Gãjerãre bʉsituama ĩna. Ĩna gajeoni rãca, “No yiya mana ña gʉa”, yama ĩna. “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yama ĩna. Ito yicõri queno tʉoĩabiticõri rocati yama ĩnaõna.
MAR 7:23 Adi ñeñarise ñajediro yama ĩna, ĩna ya ʉsijʉ ñeñaro iti tʉoĩajare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 7:24 Itijʉna wacõri Tiro wame cʉtiri cʉto tʉ ejayijʉ Jesús. Ito ejacõri wi sãjayijʉ ĩ. Masa ĩna masibeto eja ãmoyijʉ Jesús. Ito bajibojarocati masicõyijarã ĩna.
MAR 7:25 Ito bajiri sĩgõ Jesús ĩ ejare gaye masiyijo. Iso ñayijo rʉ̃mʉ́ sãñagõ jaco. Ito bajiri Jesús tʉ wadicõri iso ya rijomunigãna ñini rũjũyijo iso, Jesús riojo.
MAR 7:26 Judio masagõ meje ñayijo iso. Sirofenicia gago ñayijo iso. Jesús tʉ ejacõri ĩre josayijo: “Yʉ maco iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñamo. Ito bajiri iso ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re bucõaña mʉ”, yiyijo iso Jesure.
MAR 7:27 Ito yija ado bajiro gotiyijʉ Jesús isore: —Cajero judio masare ejabʉasʉocʉja yʉ, yiyijʉ Jesús. Gʉa masa riojʉajʉ yʉ mʉre ejabʉaja, rĩacare najuro ẽmacõri yaire ecado bajiro bajia, yiyijʉ Jesús isore.
MAR 7:28 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso: —Ri ya, yʉ Ʉjʉ mʉ. Ito bajibojarocati yaia bare jeoado roca ñarã boca barã yirãji rĩaca ĩna queorisere, yiyijo iso.
MAR 7:29 Ito iso yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —Queno tʉoĩa mʉ. Ito bajiri mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Rʉ̃mʉ́ budigocõami mʉ macore ĩja, yiyijʉ Jesús isore.
MAR 7:30 Iso ya wi tʉdi ejacõri caniado joejʉ maso iso jesaroca tiyijo iso. Rʉ̃mʉ́ budigorojʉ ñayijo iso ĩja.
MAR 7:31 Tiro cʉtona wayijʉ Jesús. Ito wa rẽtayijʉ Sidón wame cʉtiri cʉto. Ito rẽta wacʉti Decápolis wame cʉtiri cʉtori cʉni rẽtayijʉ. Ito rẽta wacʉ ejayijʉ Galilea wame cʉtiritajʉ.
MAR 7:32 Ito ĩ ñaroca tʉobiti bʉsibiti yigʉre ãmi ejayijarã masa. Ĩre ãmi ejacõri Jesure seniyijarã ĩna, tʉobicʉre ĩ ya ãmo moa jeotoni.
MAR 7:33 Ito bajiri tʉobicʉre gajerojʉa ãmi wayijʉ Jesús. Ito yicõri tʉobicʉ ya gãmo gojerijʉ ãmo wãsoa sõcõayijʉ Jesús. Ito yicõri ãmona ĩ ya go ide ãmicõri ĩ ya ñemerojʉ moaĩayijʉ bʉsibicʉre.
MAR 7:34 Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri ʉsi ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Efata, yiyijʉ Jesús. “Gãmoro tʉoya ĩja”, yireoni ñayijʉ iti griego ocana.
MAR 7:35 Ito ĩ yirocati tʉobicʉ ñabojarʉti tʉocoayijʉ ĩja. Ito yicõri ĩ ya ñemero cʉni quenacoayijʉ ĩre ĩja. Ito bajiri bʉsicoayijʉ ĩ bʉsibicʉ ñabojarʉ.
MAR 7:36 Ito yija ado bajiro masare gotiyijʉ Jesús: “Gãjerãre goti bato yibesa mʉa”, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yibojarocati masa jãjarãre goti batoyijarã Jesús ĩ masiro robo ĩ yirisere. “Gotibesa”, ĩ yibojarocati bʉto bʉsa masare goti bato wayijarã ĩna.
MAR 7:37 Ito bajiro Jesús ĩ yija ti wanʉcõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Jeyaro ĩ yirise quenasacõa, yiyijarã masa. Tʉomenare cʉni ĩna tʉoroca, bʉsimenare cʉni ĩna bʉsiroca yami Jesús, yiyijarã masa.
MAR 8:1 Iti rʉmʉri mʉcana tʉdi jãjarã masa minijuayijarã Jesús tʉjʉ. Jesús tʉ ĩna ñaroca riti bare jedicoayijʉ ĩnare. Ito bajiri ĩ rãca riasotirãre jicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús:
MAR 8:2 —Ãna masare ti maia yʉ. Ʉdia rʉmʉ tʉja yʉ rãca ĩna ñaroca. Ito bajiri bare ma ĩnare.
MAR 8:3 “Bamenati wasa”, ĩnare yʉ yija, ma gʉdarecoti boga quedirãji ĩna. Coriarã sõjʉ wadiana ñarãji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 8:4 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩ rãca riasotirã: —Masa ñaro meje ñajare no bajiro masare bare eca masiado ma, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 8:5 Ito ĩna yija seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Nocõ jaje naju rʉcoati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. —Jʉa ãmojeno najurori ña, yiyijarã ĩna.
MAR 8:6 Ito yija jacajʉ masare ruji rotiyijʉ Jesús. Ito yicõri jʉa ãmojeno naju ñarisere ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Itire rʉcocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Jesús Diore. Ito yicõri naju igata batocõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ Jesús. Ĩnajʉa masa jeyarore batoyijarã ĩja.
MAR 8:7 Ito yicõri wai cʉni jabeto rʉcoyijarã ĩna. Waire rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ Jesús mʉcana. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre bato rotiyijʉ Jesús.
MAR 8:8 Masa ñarocõti ba jediyijarã. Sĩgʉ̃ rʉyabeto yaji quenaro ñayijarã ĩna. Ĩna ba rʉarise ãmicõri jʉa ãmojeno jibʉri dajoyijarã ĩna.
MAR 8:9 Itijʉ Jesús rãca bana cuatro milcõ ñayijarã masa. Ĩna ba tĩoja bero ĩnare ware gotiyijʉ Jesús.
MAR 8:10 Ito bero cumajʉ sãjayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca. Cuma sãjacõri Dalmanuta sitajʉ wayijarã ĩna.
MAR 8:11 Ito Jesús ĩ ejaja tʉocõri, ĩ rãca bʉsirona ĩ tʉ ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Ĩ wisajaro yirona ĩre seniĩayijarã ĩna. “ ‘Dios cõarʉ ñami ĩ’, gʉa yitoni, tiyamani mʉ ĩore ãmoa gʉa”, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 8:12 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto ʉsi ãmiyijʉ Jesús. “Teoro yama yʉre”, yirocʉ ito bajiro ʉsi ãmiyijʉ ĩ: —¿No yija ãna masa tiyamani yi ĩo rotiati ĩna yʉre? yiyijʉ Jesús. Riti mʉare gotia yʉ. Tiyamani yi ĩobicʉja yʉ masare, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 8:13 Ito yicõri masare cũ wayijʉ Jesús. Mʉcana tʉdi cumajʉ sãjacõri, itajura gaje dʉjajʉa jẽa wayijarã ĩna.
MAR 8:14 Jesús rãca riasotirã bare ãmi ware ãcabojayijarã. Ito bajiri ĩna ya cumajʉ naju jabetacã ñayijʉ.
MAR 8:15 Ito yija ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Fariseo gaye tʉoĩarã ya naju wadarise ʉco gaye queno tʉo masiña mʉa. Herodes ĩ gaye cʉni queno tʉo masiña, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 8:16 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, ĩnamasi gãmeri bʉsiyijarã: —Mani naju rʉcobejare ito bajiro bʉsiami Jesús, yiyijarã ĩna.
MAR 8:17 Ĩna bʉsirise masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —¿No yija, “Naju ma”, yati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. ¿Yʉre masibeati mʉa maji? ¿Mʉa ya ʉsijʉ tʉo masimena ña mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 8:18 Mʉare cajea ñabojarocati ti masibea mʉa. Ito yicõri gãmoro ñabojarocati tʉo masibea mʉa. ¿Yʉ masiro robo yʉ yirisere masibeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 8:19 ¿Co dʉjamocõ najurori cinco mil masa ñarãre yʉ bare ecaja bero rʉyarise nocõ jibʉri dajocati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Doce jibʉri dajocʉ gʉa, yiyijarã ĩna.
MAR 8:20 —Siete najurori cuatro mil masa ñarãre yʉ batoja, ĩna ba rʉare, ¿nocõ jibʉri dajocati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. —Siete jibʉri dajocʉ gʉa, yiyijarã ĩna.
MAR 8:21 Ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —¿Tʉo masibeati mʉa maji? yiyijʉ Jesús.
MAR 8:22 Ito bero Jesús ĩre sʉyarã rãca Betsaidajʉ ejayijʉ. Ito ĩna ejaroca cajea macʉre ãmi ejayijarã masa Jesús tʉ. Ĩre josayijarã ĩna cajea macʉre ĩ moaĩatoni.
MAR 8:23 Ito yija cajea macʉ ya ãmo ñiacõri ĩre tʉ̃a wayijʉ Jesús iti cʉto sõjʉa bʉsacã. Ito yicõri ĩ ya go idena cajea macʉre ĩ ya cajea moaĩayijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: “¿Ruyuati jabeto?” yiyijʉ Jesús cajea macʉre.
MAR 8:24 Ito bajiro ĩ yija cajea tibicʉ tisʉoyijʉ jabeto. Ito bajiri ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —Tia yʉ jabeto. Ito bajibojarocati masare yʉ tija, yucʉ wãrero bajiro bajia, yiyijʉ ĩ.
MAR 8:25 Ito yija Jesús mʉcana tʉdi moaĩa quenoyijʉ ĩ ya cajeare. Ito ĩ yija bero queno ticoayijʉ ĩja. Ñajediro queno ruyuyijʉ ĩre ĩja.
MAR 8:26 Ito yija Jesús ado bajiro gotiyijʉ ĩre: —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Cʉtojʉ cʉni sãja wa yibeja. Ito yicõri gãjerãre cʉni goti bato yibeja, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 8:27 Ito ĩ yija bero ĩ rãca riasotirã rãca wayijʉ Jesús, Cesarea Filipo wame cʉtiri cʉto tʉ. Ma ĩna warojʉ ĩ rãca riasotirãre ado bajiro seniĩayijʉ Jesús: —¿No bajiro yati masa yʉre ĩna tija? “¿Ñimʉ ñati ĩ?” ĩna seniĩaja, ¿no bajiro cʉdiati gãjerã? yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 8:28 Ito ĩ yija: —Ado bajiro yama masa mʉre: “Juan masare idé guri masʉ ñami”, yima. Gãjerã ĩna yijama, “Elías ñami”, yima ĩna. Gãjerã ĩna yijama, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yima ĩna, yiyijarã ĩna Jesure. Ito yija ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús:
MAR 8:29 —¿Mʉama, ñimʉ ñami, yati mʉa yʉre? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro ĩre: —Mʉti ña Cristo, Dios ĩ cõarʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 8:30 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —Gãjerãre goti batobesa mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 8:31 Ito yija Jesús ado bajiro ĩnare riasosʉoyijʉ: —Yʉti ña Masa Rĩjorʉ. Bʉjato tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri bʉcʉrã cʉni, “Dios Macʉ meje ña mʉ”, yirã yirãji ĩna yʉre. Ito yicõri yʉre sĩarã yirãji. Ĩna sĩaja, godacoagʉ yigʉja yʉ maji. Godabojagʉti ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 8:32 Ito bajiro ĩnare gotigʉ quenaro gotiyijʉ Jesús. Itire ĩ bʉsija tʉocõri, ricati ãmi wayijʉ Pedro Jesure. Ito yicõri, “Yibesa mʉ itire”, yi tudiyijʉ Pedro Jesure.
MAR 8:33 Ito ĩ yija tʉocõri, jʉda rʉ̃gʉ̃yijʉ Jesús. Ito bajiro yicõri ĩ rãca riasotirãre tiyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro oca sẽorise rãca gotiyijʉ Jesús Pedrore: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ bajiro bʉsia mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. Yʉ rãca ñabesa mʉ. Wasa mʉ. Dios ĩ tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa mʉ. Masa ĩna tʉoĩabojaro bajirojʉa tʉoĩa mʉ, yiyijʉ Jesús Pedrore.
MAR 8:34 Ito yija ĩ rãca riasotirã, gãjerãre cʉni jimioyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro gotiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉ gajagʉ robo bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ.
MAR 8:35 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
MAR 8:36 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rojʉ gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojaja, ĩ ya ʉsi jeame ʉ̃jʉrojʉ iti waja, ĩ ya gajeoni ĩ bʉjabojare ñe waja ma.
MAR 8:37 Ñe mani ya ʉsi rẽto bʉsaro waja cʉtirise manoja. Catirãti Dios rãca mani oca quenoja quena. Mani godaja bero ĩ rãca oca quenore manoja ĩja.
MAR 8:38 Adi rʉmʉri gãna ñeñaro yiri masa ñama. Ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩna. Ito bajiri, “Jesure rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa bojobesa ĩna tiro riojo. Ito yicõri ñe bojore mano yʉ oca gotija quena. No yʉre masigʉ̃ ñabojagʉti yʉre ĩ bojoja, ito yicõri yʉ oca masibojagʉti ĩ bojoja, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ ito bajiroti ĩre bojogʉ yigʉja yʉ cʉni. Yʉ Masa Rĩjorʉ ñacõri yʉ Jacʉ Dios ĩ busurisena tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩ ñaro gãna ángel mesa rãca ejagʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús.
MAR 9:1 Ito yija gaje goti remoyijʉ Jesús ĩnare: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja, ĩ masirisena miojugʉ yiguĩji. Riti mʉare gotia yʉ. Mʉa coriarã adijʉ ñarã mʉa godaroto riojʉa ito bajiro ĩ yisʉoja tirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:2 Co ãmojeno ʉ̃mʉari bero Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni ãmi wayijʉ Jesús ũmari tʉria joejʉ. Itojʉ ĩna ejaroca ĩna tiro riojo Jesús ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ.
MAR 9:3 Ĩ ya yutabuju bʉto bʉsa botiyijʉ. Ito yicõri yoyijʉ ĩ ya yutabuju. Ʉ̃mʉa bueri botiro bajiro botiyijʉ. Saya coere rẽto bʉsaro botiyijʉ ĩ ya yutabuju.
MAR 9:4 Ito ĩna tiroca Elías ñayorʉ, ito yicõri Moisés ñayorʉ cʉni goaĩoyijarã Jesús tʉ. Ito bajiri Jesús rãca ĩna bʉsija tiyijarã ĩna.
MAR 9:5 Itire ticõri bʉto güiyijarã Pedro mesa. Bʉto güicõri queno tʉoĩa masibisijʉ Pedro. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Tʉoya yʉ Ʉjʉ mʉ. Gʉa adojʉ ñaja quenasacõa. Mʉare wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Moisésre gaje wi, ito yicõri Elíasre gaje wi meni ĩsirʉja gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure, queno tʉoĩabiticõri.
MAR 9:7 Ito yija ide buere ruji ejacõri Jesús, Moisés ito yicõri Elíasre cʉni gũmayijʉ. Ito yicõri bueri watojʉ oca ruyuyijʉ: —Ãni, yʉ Macʉti ñami. Ĩre maisacõa yʉ. Ĩre queno tʉoya mʉa, yi ruyuyijʉ oca.
MAR 9:8 Ñajasaroti, ti batocõri Jesure riti tiyijarã ĩna. Gãjerãma ruyubisijarã ĩja. Jesús sĩgʉ̃ti ñayijʉ ĩna rãca.
MAR 9:9 Ito yija tʉria joe ñana roja wayijarã ĩna ʉdiarãti Jesús rãca. Ĩna roja waroca ado bajiro rotiyijʉ Jesús ĩnare: —Jĩjʉ mʉa tigore gãjerãre gotibeja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Godacõri mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Yʉ tʉdi catiroto riojʉa mʉa tigore gãjerãre gotibeja maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:10 Ĩre queno tʉocõri gãjerãre gotibisijarã ĩna. Ito bajibojarocati ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã: —¿Ñe yireoni ñati? “Godacõri mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ”, yire, yiyijarã ĩna.
MAR 9:11 Ito bajiri Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿No yija, “Cristo ejaroto riojʉa ejagʉ yiguĩji Elías”, yati judio masa rotirise riasori masa? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 9:12 Ito ĩna yija tʉocõri: —Riti ña. Elías ñayorʉ robo bajigʉ cajero ejasʉogʉ yiguĩji. Jeyaro quenorocʉ ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati yʉ Masa Rĩjorʉ ñagʉ̃ quenabeto junirise bʉjagʉ yigʉja. Ito yicõri masa yʉre rʉ̃cʉbʉomenaji. Dios oca tuti ucagore bajiroti yʉre rẽtaro yiroja.
MAR 9:13 Riti mʉare gotia yʉ. Elías ñayorʉ robo bajigʉ iti rʉmʉti ejacoaquĩ ĩja. Ito bajibojarocati masa ĩna ãmoro bajiroti ñeñarise yicã ĩna ĩre. Dios oca tutijʉ ucagore bajiroti rẽtacʉ Elías robo bajigʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:14 Ito yija gãjerã ĩ rãca riasotiri masa tʉ tʉdi ejayijʉ Jesús. Itojʉ ejacõri ĩ rãca riasotirã tʉ masa jãjarã ĩna ñaja tiyijʉ Jesús. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa ĩ rãca riasotiri masa rãca ĩna gãmeri bʉsija ti ejayijʉ Jesús.
MAR 9:15 Jesús ĩ ejaja ticõri, bʉto wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ tʉ ũmaquedi wayijarã senirã warã.
MAR 9:16 Ĩ tʉ ĩna ejarocati seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Ĩna rãca ñeonire gãmeri bʉsiri mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:17 Ito ĩ yija tʉocõri, masa watojʉ sĩgʉ̃ ado bajiro cʉdiyijʉ Jesure: —Tʉoya riasogʉ mʉ. Yʉ macʉ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñami ĩ. Ito yicõri bʉsibicʉ ñami ĩ yʉ macʉ. Ito bajiri ĩre mʉ tʉjʉ ãmi wadibʉ yʉ.
MAR 9:18 Yʉ macʉ ya ʉsijʉ sãjacõri ĩ quedi quearoca yami rʉ̃mʉ́. Ito yicõri yʉ macʉ ya risere somo jairo budia. Guji cʉni canamʉocõri rujʉ cʉni tutua jedicoami ĩ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́ ĩ ejajare ito bajiroti baji ñami yʉ macʉ. “Yʉ macʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re bucõaña”, yibojabʉ yʉ mʉ rãca riasotirãre. Rʉ̃mʉ́re bucõa masibeama ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 9:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Yʉre tʉorʉ̃nʉmena ña mʉa maji. Yoari mʉa rãca ñaboja yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉobea mʉa maji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Yʉ tʉ ãmi waya macʉacãre, yiyijʉ Jesús.
MAR 9:20 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús tʉjʉ ãmi wayijarã ĩre. Jesure ticõri macʉacã ĩ cõ quediroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Ito bajiri jacajʉ quedi queacõri tunu cũñayijʉ macʉacã. Ito yicõri ĩ ya rise somo budiyijʉ ĩre.
MAR 9:21 Ito yija Jesús seniĩayijʉ macʉacã jacʉre: —¿Nocõ rodori tʉjati mʉ macʉ ito ĩ bajiroca? yiyijʉ Jesús ĩre. Jesús ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —Jaibicʉacã ñagʉ̃jʉti ito bajisʉoquĩ yʉ macʉ.
MAR 9:22 Coji meje jeamejʉ ĩre queo tĩayijʉ rʉ̃mʉ́. Ito yicõri ide ñarijʉ cʉni ĩre queo roayijʉ rʉ̃mʉ́ yʉ macʉre sĩarocʉ. Mʉ gʉare ejabʉa ãmojama, gʉare ti maicõri gʉare ejabʉaya mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 9:23 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ yʉre tʉojama, ñejʉa bʉto josarise manoja, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 9:24 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —“Yʉ macʉre yisio masiguĩji Jesús”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri bʉto bʉsa yʉ tʉotoni, yʉre ejabʉaya mʉ, yi bʉsiyijʉ ĩ awasãre rãca Jesure.
MAR 9:25 Ĩ awasãja tʉocõri, jãjarã bʉsa minijuayijarã masa Jesús tʉjʉ. Ito bajija ticõri, ado bajiro rʉ̃mʉ́re oca sẽoro bʉsiyijʉ Jesús: —Tʉoya rʉ̃mʉ́ mʉ. Masa ĩna bʉsibitiroca, ĩna tʉobitiroca cʉni ya mʉ. Ito bajiri macʉacã ya ʉsire budigo rotia yʉ mʉare. Ito yicõri mʉcana tʉdi ĩre sãjabesa mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
MAR 9:26 Ito ĩ yiroca rʉ̃mʉ́ awasãcõri macʉacã ĩ cõ quediroca yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya ʉsijʉ sãñabojarʉ budigocoayijʉ ĩja. Ĩ budigorocati cõgʉ̃ bajiro bajicoayijʉ macʉacã. Ito bajija ticõri: “Cõcoami”, yiyijarã masa.
MAR 9:27 Ito ĩna yibojarocati Jesús macʉacã ya ãmona tʉ̃a wʉmʉoyijʉ ĩre. Ito ĩ yirocati rʉ̃gõcoayijʉ ĩja.
MAR 9:28 Ito yija bero wi sãjayijʉ Jesús. Ito ĩ sãja waroca ĩre seniĩayijarã ĩna ĩ rãca riasotiri masa: —¿No yija bucõa masibiti gʉa rʉ̃mʉ́re? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 9:29 Ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús: —Bamena riti Diore senicõri, ãni rʉ̃mʉ́ robo bajigʉre bucõa masirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:30 Itijʉna wayijarã ĩna Jesús ito yicõri ĩ rãca riasotirã cʉni. Galilea sita ĩna wa rẽtaroca ĩ rãca riasotirãre riasoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩnare ĩ riaso ñarijʉ masa ĩna masire ãmobisijʉ Jesús. —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre ñiacõri sĩarã yirãji masa. Godacoagʉ yigʉja yʉ. Ito bajibojagʉti ʉdia rʉmʉ bero tʉdi catigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:32 Ĩ gotirisere queno tʉo masibisijarã ĩna. Ito yicõri bʉto Jesure seniĩa güiyijarã ĩna.
MAR 9:33 Itijʉna wana Capernaumjʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri wi sãjayijarã ĩna. Iti wijʉ sãjacõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿Ma wadirã ñeonire gãmeri bʉsiri mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:34 Jesús ĩ seniĩaja tʉobojarãti cʉdibisijarã ĩna. “¿Ñimʉ ñaguĩjida ñasagʉ mani wato?” yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna majʉ wadirã. Ito bajiri Jesús ĩ seniĩaja cʉdibisijarã ĩna ĩja.
MAR 9:35 Ĩna cʉdibejare rujiyijʉ Jesús. Ito bajiro yicõri ĩ rãca riasotirãre jimio jeocõyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ñasagʉ ĩ ña ãmoja, “Ñasabicʉ ña yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri masa jeyarore moa ĩsigʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:36 Ito yija ĩna watojʉ macʉacãre cũyijʉ Jesús. Ito yicõri macʉacãre ãmi jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro yicõri ĩnare ado bajiro gotiyijʉ:
MAR 9:37 —No yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ ãni macʉacãre boca ãmigʉ̃ti, yʉre boca ãmigʉ̃re bajiro yami ĩ. No yʉre boca ãmigʉ̃ti yʉ sĩgʉ̃re meje boca ãmiguĩji. Yʉre cõarʉre cʉni boca ãmiami, yiyijʉ Jesús.
MAR 9:38 Ito yija ado bajiro gotiyijʉ Juan Jesure: —Gʉare riasogʉ, tʉoya mʉ. Mʉ wamena sʉoriti rʉ̃mʉ́re bucõagʉ̃re ticʉ gʉa. Ĩ mani rãca ñagʉ̃ meje ñajare, “Yibesa”, yicʉ gʉa ĩre, yiyijʉ Juan Jesure.
MAR 9:39 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Queno yami ĩ. Ito bajiri ĩre rẽobesa, yiyijʉ Jesús. Sĩgʉ̃ yʉre rʉ̃cʉbʉocõri tiyamani ĩ yi ĩoja bero ñeñarise bʉsitubiquĩji yʉre.
MAR 9:40 Ito bajiri manire tʉo tudibicʉ ĩ ñaguĩji mani baba.
MAR 9:41 Riti mʉare gotia yʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ña yʉ. Ito bajiri yʉ ñarã mʉa ñajare gãji mʉare ide ĩ ioja ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉare queno ĩ yijare ĩre waja yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:42 Ito yija ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —No macʉacã yʉre tʉorʉ̃nʉsʉogʉre ñeñaro yiroca gãji ĩ yija, ĩre bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Quenogorama ito bajiro yigʉre ĩ ya ãmʉmajʉ gʉ̃tagã jajoca sia yocõri riaca ʉ̃carojʉ rucõaja quenaroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:43 “Mʉa ñeñaro yirise jidicãña mʉa”, yirocʉ ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: Mʉa ya ãmona ñeñarise mʉa yija itire jatacõña. Manire co dʉja ãmo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa ãmo, ãmo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
MAR 9:44 Itojʉ jeame yatirime meje ñaro yiroja. Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto rujʉre barã yirãji becoa.
MAR 9:45 Mʉa ya gʉbona ñeñarise mʉa yija itire cʉni jatacõña. Manire co dʉja gʉbo manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa gʉbo, gʉbo cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja rẽto bʉsaro quenabeto yiroja.
MAR 9:46 Itojʉ jeame yatirime meje ñaro yiroja. Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto rujʉre barã yirãji becoa.
MAR 9:47 Mʉa ya cajeana ñeñarise mʉa yija itire ruacõña. Manire co dʉja cajea manija quenabetoja. Ito bajibojarocati jʉa cajea, cajea cʉtirã ñabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waja rẽto bʉsaro quenabeto yiroja manire.
MAR 9:48 Itojʉ jeame yatirime meje ñaro yiroja. Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto rujʉre barã yirãji becoa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 9:49 ’Mani jea ʉaja, iti juniro bajiro tõbʉjarã yirãji Diore tʉorʉ̃nʉmena.
MAR 9:50 Quenarise ña moa. Ito bajibojarocati moa ocarise iti jedija mʉcana tʉdi ocabetoja ĩja. Ito bajiri waja mano bajiroti ñaroja moa ĩja. Ito bajiri moa queno ocarise bajiro bajirã ñaña mʉa. Ñe oca manoti ñaña mʉa. Ito yicõri sĩgʉ̃ robo bajiro tʉoĩa ñaña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 10:1 Capernaumjʉ ñacõri Judea sitajʉ wayijʉ Jesús. Ito ejacõri Jordán wame cʉtirisa boejʉajʉ wayijʉ Jesús. Itojʉ masa jãjarã minijuayijarã mʉcana Jesús rãca. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare riasoyijʉ Jesús ĩ yisotiro bajiroti.
MAR 10:2 Jesús masare ĩ riaso ñaroca ĩ tʉ ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Jesús ĩ tʉo wisajaro yirona ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿Ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojore cõaja, ñeñarise ñati iti? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 10:3 Ito ĩna yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿No bajiro mʉare rotiyijari Moisés ñayorʉ? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:4 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Ado bajiro gotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Sĩgʉ̃ manojore ĩ cõa ãmoja papera ucarʉja. ‘Yʉ manojo te ñamo. Ito bajiri isore cõagʉ̃ ya yʉ’, yire papera uca tĩocõri, isore cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã Jesure.
MAR 10:5 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉa ya ʉsijʉ tʉo terã mʉa ñajare manojore cõare gaye rẽobisijʉ Moisés.
MAR 10:6 Jane mejejʉ cajero masare rujeosʉogʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ito yicõri romiore cʉni rujeoyijʉ Dios.
MAR 10:7 Ito bajiri manojo bʉjacõri ricati ñagʉ̃ yiguĩji ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojo rãca. Ito bajiri jacʉsabatia tʉ bʉtogoroama ñasabiquĩji ĩ ĩja.
MAR 10:8 Ito yicõri manojo rãca jʉ̃arã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiroti ñarãji ĩna. Ito bajiri jʉ̃arã meje ñarãji. Sĩgʉ̃ bajiroti ñacõrãji ĩna ĩja.
MAR 10:9 Manojore ãmo siaja bero sĩgʉ̃re bajiroti ñama ĩna, Dios ĩ tiro riojo. Ito bajiri manojore cõare ma ĩja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:10 Wijʉ sãja wacõri Jesure ĩ gotirisere seniĩayijarã ĩna ĩ rãca riasotiri masa.
MAR 10:11 Ito ĩna yijare ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —No manojore cõagʉ̃ quenabeami. Ito yicõri gajeo ĩ manojo cʉtija rocati yigʉ bajiro yami ĩ. Cajero ĩ manojo cʉtisʉogore ñeñaro yigʉ yami ĩocʉ̃.
MAR 10:12 Ito bajiroti romio cʉni, iso manʉjʉre cõagõ quenabeamo. Ito yicõri gãji iso manʉjʉ cʉtija rocati ajego bajiro yamo iso. Cajero iso manʉjʉ cʉtisʉogʉre ñeñaro yigo yamo iso, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:13 Rĩacare tʉ̃a wadiyijarã masa Jesús tʉjʉa. Rĩacare ĩ moaĩare ãmoyijarã masa. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ado bajiro yiyijarã Jesús rãca riasotiri masa: —Jesure ʉsirioro yibesa mʉa, yiyijarã ĩna masare.
MAR 10:14 Itire ticõri junisiniyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Rĩacare rẽobesa, yʉ tʉ wadijaro ĩna. Rĩaca ñama yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã. Ĩna robo yʉre queno tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios.
MAR 10:15 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdibicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 10:16 Ito yicõri rĩacare ãmi jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro yicõri ĩ ya ãmona ĩnare moa jeoyijʉ. Ito yicõri: “Queno yijaro Dios mʉare”, yiyijʉ Jesús rĩacare.
MAR 10:17 Itijʉna Jesús ĩ wasʉorocati ĩ tʉjʉ ũmaquedi ejayijʉ ʉ̃mʉgʉ̃. Jesús riojo ejacõri rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Quenagʉ̃ ña mʉ. Dios rãca catitĩña ãmoa yʉ. ¿No bajiro yigʉti yʉ Dios rãca catitĩñarocʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 10:18 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿No yija, “Quenagʉ̃ ña mʉ”, yati mʉ yʉre? Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃.
MAR 10:19 Dios ĩ rotirisere masia mʉ. Ado bajiro gotia iti: “Masare sĩabesa. Manojo cʉtigʉ gajeo rãca ajebesa. Rinibesa. Gãjire bʉsitubesa. Gãjerãre rʉobesa. Mʉ jacʉ, mʉ jacore cʉni queno rʉ̃cʉbʉoya”, yi gotia Dios oca. Itire masia mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 10:20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Dios ĩ rotirisere masicõri mamʉ ñagʉ̃jʉti queno cʉdicʉ yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 10:21 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti maiyijʉ Jesús: —Coji gaye mʉ yiroti rʉya maji. Mʉ ya gajeoni gãjerãre ĩsi jeocõña. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsiña. Mʉ ito yija ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jairo waja bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiri yʉ gotirisere cʉdiya. Ito yicõri yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 10:22 Ito bajiro Jesús bʉsija tʉocõri, bojori bʉjayijʉ ĩ. Gajeoni jaigʉ ñacõri itire bʉto maiyijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús bʉsire tʉocõri bojori bʉjagʉti wayijʉ ĩ.
MAR 10:23 Ito yija Jesús ĩ rãca riasotirãre ti batocõri ado bajiro bʉsiyijʉ: —Gajeoni jairãre josari ñaro yiroja Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejaroto, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:24 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri mʉcana ĩnare goti remoyijʉ Jesús: —Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Gajeonire riti tʉoĩarãre josari ñaroja ĩnare Dios ĩ rotirojʉ ĩna ejaroto.
MAR 10:25 Gawa jota gojere camello ĩ rẽta wa ãmobojaja josari ñaroja ĩre. Ito bajibojarocati gajeoni jaigʉ Dios ĩ rotirojʉ ĩ wa ãmobojaja josari bʉsa ñaroja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 10:26 Ito bajiro ĩ bʉsija tʉocõri, bʉto oca jaiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti gãmeri seniĩasʉoyijarã: —Riti ĩ yijama, sĩgʉ̃ Dios tʉ ejabiquĩji, yiyijarã ĩna.
MAR 10:27 Ito yija Jesús ĩnare ti maicõri, ado bajiro ĩnare gotiyijʉ: —Masa eja masiado manoja. Josari ñaroja ĩnare. Dios sĩgʉ̃ti jeyaro masigʉ̃ ñami. Ñejʉa josarise manoja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:28 Jesús ito yija tʉocõri, Pedro cʉdiyijʉ ĩre: —Queno tʉoya mʉ. Gʉa ya gajeonire jidicãcõri mʉre sʉya gʉa, yiyijʉ Pedro Jesure.
MAR 10:29 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Gãjerãre Dios oca gotirona yʉre sʉyacõri ĩna ñarãre cũ warã yirãji coriarã. Ĩna ocabajirã, ĩna jacʉ, ĩna jaco, ĩna rĩa ito yicõri ĩna ya wesecare cʉni cũ warã yirãji ĩna yʉre sʉyarona. Ito bajiro yirãji ĩna gãjerãre Dios oca goti ãmorã. No yʉre sʉya ãmocõri ĩ ñarãre cũ wacʉre, queno yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Jaje wiri, wesecari, ocabajirã, jacosaromia ito yicõri rĩa jãjarã ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajibojarocati yʉre sʉyacõri quenabeto tõbʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajicõri ija catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios ĩre.
MAR 10:31 Coriarã adocãta ñasari masa ñabojarãti, ija Dios tʉ ejacõri ñasari masa meje ñarã yirãji ĩna. Gãjerãma adocãta ñasarã meje ñabojarãti ija Dios tʉ ejacõri ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:32 Jerusalénjʉ wara mana wayijarã ĩna. Ĩ rãca riasotirã riojʉa wayijʉ Jesús. Ito ĩre ĩna sʉya waroca tʉoĩa oca jaiyijarã ĩna. “¿No yija Jerusalénjʉ ĩ waja güibeati Jesús?” yi tʉoĩayijarã ĩna. Ĩna bero sʉyarãma bʉto güiyijarã. Masa ĩna güija ticõri, ricati ĩ rãca riasotirãre goti remosʉsayijʉ Jesús ĩ godaroti gaye:
MAR 10:33 —Queno tʉoya mʉa. Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ Masa Rĩjorʉ yʉ ñajare yʉre ñiarã yirãji masa. Paia ʉjarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masare cʉni ĩsirona yʉre ñiarã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri sĩa rotirã yirãji ĩna. “Ĩmo ĩre sĩaña”, yirã yirãji ĩna gawa masare.
MAR 10:34 Ito yicõri yʉre aja tudirã yirãji ĩna. Yʉre go ide eobate gurã yirãji ĩna. Yʉre bajerã yirãji ĩna. Ito yicõri yʉre sĩarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ bero tʉdi catigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:35 Ito yija Zebedeo rĩa Juan, Santiago cʉni eja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna Jesús tʉ: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. “Ado bajiro gʉare queno yiya”, mʉre gʉa senija mʉ cʉdire ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 10:36 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿No bajiro yʉ yire ãmoati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:37 —Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca mʉ rãca gʉare ruji rotiba mʉ. Sĩgʉ̃re mʉ riojocadʉjajʉ ito yicõri gãjire mʉ gãcodʉjajʉ mʉ ruji rotire ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 10:38 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Mʉa yʉre senibojarisere queno tʉo masibea mʉa. Quenabeto yʉ tʉoĩaroca yirã yirãji masa yʉre. ¿Yʉre bajiroti quenabeto tʉoĩa ñemecʉti masirã yirãjida mʉa cʉni? yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:39 —Ñemecʉticõrãji gʉa, yiyijarã ĩna Jesure. Ito ĩna yija ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Quenabeto yʉ tʉoĩaro bajiroti quenabeto tʉoĩarã yirãji mʉa cʉni.
MAR 10:40 Ito bajibojarocati yʉ rãca mʉare ruji roti masibea yʉ. Yʉ riojocadʉja, gãcodʉja cʉni Dios sĩgʉ̃ti yʉ tʉ rujironare rotigʉ yiguĩji. Itojʉ rujiado ĩnare queno ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:41 Ito bajiro ĩna bʉsija, gãjerã Jesús rãca riasotirã jʉa dʉjamocõ ñarã tʉoyijarã. Ito bajiri ĩnare tʉocõri Juan, Santiagore cʉni junisini tiyijarã ĩna.
MAR 10:42 Ito bajija ticõri, ĩnare jimioyijʉ Jesús: —Wi ʉjʉ sĩgʉ̃ ĩ ñaja iti wi gãnare roti masiguĩji. Ito bajiroti masa ʉjʉ sĩgʉ̃ ĩ ñaja wi ʉjarãre roti masiguĩji ĩ.
MAR 10:43 Ĩnare bajiro bajibitirʉja mʉare. Ado robojʉa bajia. Mʉa wato no ʉjʉ ña ãmogʉ̃ti gãjerãre moa ĩsija quena.
MAR 10:44 No ñasagʉ ña ãmogʉ̃ti gãjerãre ejabʉaja quena. Ĩnare moa ĩsiri masʉ robo bajiroti ĩ moa ĩsija quena.
MAR 10:45 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Masa yʉre moa ĩsijaro yirocʉ meje wadicʉ yʉ adi sitajʉ. Masare ejabʉarocʉ wadicʉ yʉ. Masare goda ĩsirocʉ wadicʉ yʉ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 10:46 Mʉcana wacõri Jericó wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijʉ Jesús ĩre sʉyarã rãca. Iti cʉtojʉ Jesús ĩ budiroca ĩ rãca riasotirã rãca, masa gãjerã sʉyayijarã ĩre. Ĩna wari ma tʉ rujiyijʉ tibicʉ, Bartimeo wame cʉtigʉ. Timeo macʉ ñayijʉ ĩ. Gajeoni macʉ ñari gãjerã ĩre queno yitoni bʉto josayijʉ Bartimeo.
MAR 10:47 Jesús Nazaret gagʉ ĩ rẽta waja tʉocõri, bʉto awasãre rãca ĩre jiyijʉ tibicʉ: —Tʉoya Jesús mʉ. David ñayorʉ janerãbatia janami ña mʉ. Yʉre ti maiña mʉ, yiyijʉ tibicʉ Jesure.
MAR 10:48 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, jãjarã ĩre tudiyijarã tibicʉre: “Bʉsibesa mʉ”, yiyijarã masa ĩre. Ito bajiro ĩna yibojarocati bʉto bʉsa awasãyijʉ mʉcana: —Tʉoya David janami mʉ. Yʉre ti maiña mʉ, yiyijʉ tibicʉ Jesure.
MAR 10:49 Ito bajiro tibicʉ ĩ yija tʉocõri, tuja rʉ̃gʉ̃coayijʉ Jesús ĩja. —Ĩre jiya mʉa, yiyijʉ Jesús masare. Ito ĩ yija tibicʉre jiyijarã ĩna: —Wanʉ oca sẽoña. Ito yicõri wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ña. Jesús mʉre jiami, yiyijarã masa tibicʉre.
MAR 10:50 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesús tʉjʉ warocʉ yutabuju joegadore ruacõri bubu quedi rʉ̃gʉ̃ wayijʉ ĩ.
MAR 10:51 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —¿No bajiro yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre. —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Yʉ ya cajea ruyubea yʉre. Ti ãmoa yʉ, yiyijʉ tibicʉ Jesure.
MAR 10:52 Ito yija ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús: —Wasa mʉ. “Jesús yʉre yisiocõgʉ̃ yiguĩji”, mʉ yi tʉoĩajare mʉre yisioa yʉ, yiyijʉ Jesús tibicʉre. Ito bajiro Jesús ĩ yirocati ticoayijʉ tibitibojarʉ ĩja. Ito bajiri Jesure sʉya wayijʉ ĩ tibitija bero ticõri.
MAR 11:1 Jerusalén sõjʉa bʉsa Olivos wame cʉtiri tʉria tʉ ejayijarã. Itojʉ jʉa cʉto ñayijʉ. Betfagé, Betania wame cʉtiri cʉtori ñayijʉ iti tʉria tʉ. Ito tʉ bʉsa ejacõri ĩ rãca riasotiri masa jʉ̃arãre cõayijʉ Jesús.
MAR 11:2 Ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Mani riojo ñari cʉtojʉ wasa. Itojʉ burro macʉ sia rʉ̃gõrʉre bʉjarã yirãji mʉa. Noa masa mʉja jeaĩa yiya macʉ ñaguĩji maji. Ĩre õjama. Ito yicõri ĩre ãmi wadiba.
MAR 11:3 Gãjerã mʉare seniĩaja: “¿No yirã ĩre ãmi wati mʉa?” ĩna yija, ado bajiro cʉdiba mʉa: “Mani Ʉjʉ ãmoami ĩre. Ito bajiri ãmi wajʉ gʉa. Nocõ mejeti jʉda cõagʉ̃ yiguĩji mʉcana”, yi gotiba, yiyijʉ Jesús ĩna jʉ̃arãre.
MAR 11:4 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Ito ejacõri majʉ ĩna sia rʉ̃gõrʉre ti bʉjayijarã ĩna. Soje tʉti rʉ̃gõyijʉ ĩ. Ĩre bʉjacõri õjayijarã ĩna.
MAR 11:5 Itojʉ ñarã ĩnare ado bajiro seniĩayijarã: —¿No yirona yati mʉa? ¿No yija burro macʉre õjati mʉa? yiyijarã ĩna.
MAR 11:6 Ito ĩna yija tʉocõri, Jesús ĩ rotiado bajiroti cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri itijʉ gãna Jesús rãca riasotirãre wa rotiyijarã.
MAR 11:7 Ito yija burro macʉre ãmi wayijarã Jesús tʉjʉ. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri burro macʉ joejʉ jeoyijarã. Ĩ tʉ ĩna ãmi ejarocati burro joejʉ mʉja jeayijʉ Jesús.
MAR 11:8 Jãjarã masa ĩna ya yutabujuri ruacõri ĩ riojʉa yutabujuri eyocũ yuyijarã ĩna. “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirona ito bajiro yiyijarã masa Jesure rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã mimi caeri jatacõri jidicũ yuyijarã ĩ cʉdatoni.
MAR 11:9 Jesús riojʉa ũmatʉ̃arã cʉni ĩ berojʉa sʉyarã cʉni ruje awasãyijarã masa wanʉ quenarã: —Dios sĩgʉ̃ti ñami quena bʉsagʉ. Dios Macʉ ĩ cõarʉ Ʉjʉ quenagʉ̃ ñami ĩ.
MAR 11:10 Mani ñicʉ David ñayorʉ ĩ rotija quena ñayijʉ. Ito bajiroti quenari rodo ñaro yiroja mʉcana. Dios sĩgʉ̃ti ñami quena bʉsagʉ, yiyijarã ĩna wanʉ quenarã.
MAR 11:11 Ito bajiro ĩna yiroca riti Jerusalénjʉ ejayijʉ Jesús. Ito ejacõri Dios ya wi sãjayijʉ ĩ. Jeyaro ti batoyijʉ Jesús. Ito bero iti rãioja ticõri, Betaniajʉ tʉdi wayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca. Jʉa gʉbojeno ñayijarã ĩna, ĩ rãca riasotirã.
MAR 11:12 Gaje rʉmʉ Betaniana wayijarã ĩna. Ĩna waroca Jesús ñiocõyijʉ.
MAR 11:13 Sõjʉna higuera wame cʉtiricʉ tiyijʉ Jesús. Rãjagʉ̃ robo bajiricʉ ñacʉ higuera wame cʉtiricʉ. Queno jũ cʉtiyijʉ. Ito bajiri tigʉ wayijʉ Jesús higueragʉ ricare barocʉ. Ito bajibojarocati higueragʉ tʉ ejacõri jũ riti bʉjayijʉ Jesús. Rica mañijʉ cʉma meje ñajare.
MAR 11:14 Itigʉ rica manija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús itigʉre: —Mʉ ya ricare tʉdi bamenaji masa. Rica mano yiroja ĩja, yiyijʉ Jesús itigʉre. Ito bajiro ĩ bʉsija tʉoyijarã ĩ rãca riasotirã.
MAR 11:15 Jerusalén tʉdi ejacõri Dios ya wi sãjayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã cʉni. Ito sãja ejacõri ito waja gãme ñarãre bucõayijʉ Jesús. Niyeru wasoarãre ĩna ya niyeru jeoado tujʉda queoyijʉ Jesús. Ito yicõri buja waja gãmerã ye ĩna ya cumurori tujʉda cõayijʉ Jesús.
MAR 11:16 Ito bajiri Dios ya wijʉ gajeoni ãmi wa rotibisijʉ ĩnare.
MAR 11:17 Ito yicõri ado bajiro masare riasoyijʉ: —Ĩ oca tutina ado bajiro gotiami Dios: “Yʉre rʉ̃cʉbʉora wi ñaro yiroja yʉ ya wi. Masa jeyaro yʉre bʉsirã yirãji iti wijʉ sãjacõri”, yi gotia Dios oca. Ito bajiro mʉa yija riniri masa ĩna rudiri wi bajiro godo weoa mʉa Dios ya wire, yiyijʉ Jesús.
MAR 11:18 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, “¿No bajiro ĩre sĩarʉjati mani?” yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Masa jeyaro ĩre riti ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ito bajiro tʉoĩayijarã ĩna, Jesure güirã.
MAR 11:19 Rãiocũro ñaroca iti cʉtore wayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca.
MAR 11:20 Gaje rʉmʉ busuri jĩjʉ mʉcana mana warã higuera wame cʉtiricʉ tʉ ejayijarã ĩna. Ito ejacõri higueragʉ iti siniaja tiyijarã ĩna. Ñe mari cʉni siniacoayijʉ itigʉ ĩja.
MAR 11:21 Itocõti Jesús ĩ bʉsigore tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: —Tiya gʉare Riasogʉ mʉ. Itigʉre mʉ rojaja bero sinicoayija itigʉ ĩja, yiyijʉ Pedro Jesure.
MAR 11:22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Diore mʉa tʉorʉ̃nʉja quena. “Diore gʉa senija cʉdigʉ yiguĩji”, mʉa yi tʉoĩaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 11:23 Riti mʉare gotia yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, i tʉriare, “Cʉní rʉ̃gʉ̃cõri riaca jajosajʉ quedi roaya”, mʉa yija ito bajiroti rẽtaro yiroja. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdibiquĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Diore senicõri, “Yʉ senirise cʉdigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Mʉa ito yijati ito bajiroti rẽtaro yiroja.
MAR 11:24 Ito bajiri Diore senicõri: “Yʉre cʉdicãñi ĩ”, yi tʉoĩaña mʉa ya ʉsina. Mʉa ito yijati mʉare cʉdigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉa ãmorise mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ.
MAR 11:25 Diore bʉsirãti, gãjerã ñeñaro ĩna yirise ãcabojoja quena. Ito bajiro mʉa yijati, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji ĩ cʉni.
MAR 11:26 Ito bajibojarocati mʉare gãjerã ĩna ñeñaro yirisere mʉa ãcabojobeja, mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ mʉa ñeñaro yirise ãcabojobiquĩji ĩ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 11:27 Ito yija bero Jerusalénjʉ tʉdi wayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca. Itojʉ ejacõri Dios ya wi wayijʉ Jesús. Ito ĩ ña ucurocati ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa ito yicõri judio masa bʉcʉrã cʉni.
MAR 11:28 Ito ejacõri ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna: —¿Dios ya wijʉ masare mʉ bucõaja, ñimʉ roticati mʉre? ¿Ito yicõri ñimʉ ĩ rotirise rãca ito bajiro yicati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 11:29 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Yʉ cʉni coji gaye mʉare seniĩa ãmoa. Mʉa yʉre cʉdija tʉocõri, yʉre rotigʉ wame gotigʉ yigʉja yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare seniĩa yʉ:
MAR 11:30 ¿Juan masare idé gutoni, ñimʉ rotiyijari ĩre? ¿Dios rotiyijarite ĩre? ¿Masajʉa rotiyijarite? Yʉre cʉdiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 11:31 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã: —¿No bajiro ĩre cʉdirãti mani? “Juan masare idé gutoni cõayijʉ Dios”, mani yija, “¿No yija Juanre tʉobiticati mʉa?” manire yigʉ yiguĩji Jesús.
MAR 11:32 Ito bajibojarocati, “Masa rotiyijarã Juanre”, mani yija, manire junisinirã yirãji masa. “Juanre cõayijʉ Dios”, masa ĩna yi tʉoĩajama, ¿no bajiro Jesure cʉdirã yirãjida mani? yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã.
MAR 11:33 Ito bajiri: —Masibea gʉa, yiyijarã ĩna Jesure. Ito ĩna yijare: —Baʉ, yʉre rotirʉ wame gotibicʉja yʉ cʉni mʉare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:1 Goti masiore ocana ado bajiro masare riasoyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ʉyé wese oteyijʉ ĩ. Ito yicõri masa ĩna rinime yirocʉ camotayijʉ ĩ wesecare. Ito yicõri ʉyére wañiaroti goje meniyijʉ ʉyé idere ñurocʉ. Ito yicõri ũmari wi meniyijʉ ĩ ya wesecare, tirʉ̃nʉcʉja, yiroca. Ito yija bero gãjerãre ado bajiro gotiyijʉ ĩ: “Yʉ ya wesecare mʉa codeja mʉare waja yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yicõri wa ucugʉ wacoayijʉ ĩja.
MAR 12:2 Yoa bʉsarijʉ ʉyé rica bʉcʉaroca ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ʉyé ĩre ãmi ĩsitoni.
MAR 12:3 Ʉyé wesejʉ ĩ ejaroca ĩre ñiacõri jayijarã weseca coderi masa. Ĩre ʉyé ĩsimenati, “Wasa”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñe manoti tʉdi ejayijʉ ĩre roti ñucarʉ tʉ.
MAR 12:4 Ʉyé ĩ ãmibeja ticõri, gãji moari masʉre cõayijʉ weseca ʉjʉ, ʉyé ĩre ãmi ĩsitoni. Ʉyé wesejʉ ĩ ejaja ticõri, ĩre cʉni jayijarã ĩna. Ito bajiri ĩ ya rijogajʉ cami cʉtiyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩre yicõri ñeñaro bʉsiyijarã ĩna.
MAR 12:5 Ito bajiro ĩre ĩna yija ticõri, mʉcana gãjire cõayijʉ iti wese ʉjʉ. Ĩ ejaja ticõri, ĩre sĩayijarã weseca coderi masa. Ito bajiri jãjarã bʉsa cõayijʉ iti wese ʉjʉ ĩja. Ĩnare cʉni ito bajiroti yiyijarã weseca coderi masa. Coriarãre bʉto jayijarã. Gãjerãre sĩayijarã ĩna.
MAR 12:6 ’Sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijʉ iti wese ʉjʉ. Ĩre bʉto maiyijʉ ĩ. “Yʉ macʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩre tʉorã yirãji ĩna”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ macʉre cʉni cõasʉsayijʉ ĩ ĩja.
MAR 12:7 Ito bajiri weseca ʉjʉ macʉ ĩ ejaja ticõri, ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã weseca coderi masa: “Adi wese ʉjʉ macʉ ñami ãni. Ĩ jacʉ godaja bero adi wese ĩ ya wese ñaro yiroja. Ĩre sĩato mani adi wese ʉjarã ñarona. Ito bajiri mani ĩre sĩaja bero mani ya wese ñaro yiroja ĩja”, yiyijarã ĩna.
MAR 12:8 Ito bajiri ĩre ñiacõri sĩayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ ya rujʉre weseca tʉnimajʉ cõayijarã ĩna. Itocõti ña adi oca, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:9 Ito bajiro ĩnare goti tĩocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús masare: —¿No yigʉ yiguĩjida weseca ʉjʉ ĩnare? Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Weseca coderãre sĩagʉ̃ wacʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerãre weseca code rotigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:10 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —¿Dios oca tutire tiĩabeati mʉa? Tʉoya mʉa ado bajiro gotia: Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagã cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽto bʉsaro quenarica ñayijʉ ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, ñe menire manoja ĩja.
MAR 12:11 Ito bajiro ãmoñi Dios mani Ʉjʉ. Ito bajiri itire masicõri bʉto tʉoĩa wanʉa mani, yi gotia Dios oca. Ito bajiro yiñi Dios yʉre rẽtaroti tʉoĩa yugʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:12 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, ĩre ñia ãmobojayijarã iti cʉto ñari masa. “ ‘Ito bajirã ñama ĩna’, manire yirocʉ iti ocare gotimi Jesús”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã Jesure ñiabisijarã ĩna. Ito bajicõri itijʉna wacoayijarã ĩna ĩja.
MAR 12:13 Fariseo gaye tʉoĩarã, Herodes ĩ baba mesa cʉni ejayijarã ĩna Jesús tʉjʉ. Ĩna ʉjarã rotija tʉocõri, Jesús tʉ wayijarã ĩna. “Jesús ĩ cʉdi masibeja, ĩre oca meni masirã yirãji mani”, yi tʉoĩacõri ĩ tʉ ejayijarã ĩna.
MAR 12:14 Ĩ tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Riojo gotigʉ ña mʉ. Masa mʉre bʉsituja guijobea mʉre. “Masa jeyaro coro bajiroti ñama”, yi tʉoĩa mʉ. Dios ĩ gotirisere riojo riasogʉ ña mʉ. Riojo gotigʉ mʉ ñajare mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
MAR 12:15 Ĩna tʉoĩarise masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ ĩ: —¿No yija yʉre rʉo ãmoati mʉa? Niyeru cuji yʉre ãmi ĩsitẽña. Tirocʉ ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:16 Ito ĩ yija tʉocõri, niyeru cuji ĩre ãmi ĩsiyijarã ĩna. Iti cujire ticõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿Ñimʉ ya rio ñati mʉa tija? Ito yicõri, ¿ñimʉ wame ucare wãñati ado? yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yija ado bajiro Jesure cʉdiyijarã ĩna: —Ʉjʉ César ya rio bajiro bajia, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 12:17 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —César ye iti ñajama ĩre ĩsija quena. Ito yicõri Dios ye iti ñaja cʉni ĩre ĩsija quena, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉo ʉcayijarã ĩna.
MAR 12:18 Ito yija saduceo gaye tʉoĩarã coriarã Jesure tirona ejayijarã ĩna. “Masa ĩna godaja tʉdi catire ma”, yi tʉoĩarã ñayijarã saduceo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri Jesure seniĩarona ejayijarã ĩna ĩ tʉ:
MAR 12:19 —Tʉoya Riasogʉ mʉ. Ado bajiro manire ucañi Moisés ñayorʉ: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti ĩ manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 12:20 Ito bajiri mʉcana gaje oca goti remoyijarã ĩna Jesure: —Jane mejejʉ sĩgʉ̃ ñayijʉ. Co ãmojeno ñarã ocabajirã cʉtiyijʉ ĩ. Cajero manojo cʉtisʉoyijʉ ñasʉogʉ. Rĩa macʉti ĩ manojore godagocoayijʉ ĩ.
MAR 12:21 Ito bajiri manʉjʉ godagorore manojo cʉtiyijʉ ĩ bero gagʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ cʉni rĩa macʉti cõcoayijʉ. Ito bajiri ĩ bero gagʉ iso rãcati manojo cʉtiyijʉ mʉcana.
MAR 12:22 Ito bajiroti ñasʉogʉ ñajacʉ ĩ ocabaji mesa ĩna jeyaro isore manojo cʉtibojayijarã ĩna. Iso rãca rĩa cʉtimena riti goda jedicoayijarã ĩna. Ĩna goda jedija berojʉ godayijo ĩna manojo ñabojaro ĩja.
MAR 12:23 “Masa ĩna godaja mʉcana tʉdi catirã yirãji”, ya mʉ. Riti mʉ gotija, ¿ñimʉ rãca manʉjʉ cʉtigo yigõjida iso mʉcana tʉdi caticõri? Ĩna jeyaro manojo ñañi iso, yiyijarã saduceo gaye tʉoĩarã Jesure.
MAR 12:24 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Dios oca tutire masibea mʉa. Ĩ masirisere cʉni masibea mʉa. Ito bajiri masibiticõri, wisa mʉa.
MAR 12:25 Tʉdi catirã yirãji masa Dios tʉ cati ñarona. Itojʉ manojo cʉtimenaji masa. Ũmacʉ̃jʉ Dios ñaro gãna ángel mesa robo bajirã ñarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 12:26 Ito yija gaje goti remoyijʉ Jesús ĩnare: “Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji masa. ¿Moisés ñayorʉ ĩ ucare tiĩabeati mʉa? Yucʉ ʉ̃jʉricʉ watojʉ Dios ĩ bʉsire ruyuyijʉ Moisésre. Ado bajiro Moisésre bʉsiyijʉ Dios: ‘Abraham ñayorʉ yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yami. Isaac ñayorʉ ito yicõri Jacob ñayorʉ cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉorã yama ĩna’, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre.
MAR 12:27 ‘Ĩna ʉdiarã yʉre rʉ̃cʉbʉorã yama’, Dios ĩ yija, catiri seyoama ĩna. Dios tʉjʉ ñarãji ĩna. Godarã meje ñama ĩna. Bʉto tʉoĩa wisa mʉa”, yiyijʉ Jesús saduceo gaye tʉoĩarãre.
MAR 12:28 Judio masa rotirise riasori masʉ Jesús rãca ĩna bʉsiroca tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri, “Queno cʉdiami Jesús”, yi tʉo ñayijʉ ĩ. Ito bajiri Jesús tʉjʉa wayijʉ ĩ ĩja ĩre seniĩarocʉ: —¿Disejʉa ñati Dios rotirise ñasarise? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
MAR 12:29 Ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Dios ĩ rotirise ñasarise ado bajiro gotia: “Tʉoya Israel sita gãna mʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ.
MAR 12:30 Dios mani Ʉjʉre bʉto mani maija quena. Mani ya ʉsijʉna, mani tʉoĩarisena, ito yicõri mani sẽorisena cʉni Diore bʉto mani maija quena”, yi gotia Dios ĩ rotirise ñasarise.
MAR 12:31 Iti bero gaye ito bajiroti gotia: “Manimasiti mani mairo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena”. Disejʉa gaje Dios ĩ rotirise rẽtoro ñasarise manoja, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
MAR 12:32 Ito yija ado bajiro yiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ Jesure: —Queno ya riasogʉ mʉ. Ri ya mʉ. Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami. Ito mʉ yirise riti ña.
MAR 12:33 Mani Diore maija quena. Mani ya ʉsijʉna, mani tʉoĩarisena ito yicõri mani sẽorisena cʉni Diore maija quena. Manimasiti mani mairo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Diore mani maija, masare cʉni mani maija, iti ña ñasarise. Diore waibʉcʉrã soe ĩsiado rẽto bʉsaro quena ñaroja Diore ito yicõri masare cʉni mani maija, yiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ Jesure.
MAR 12:34 Ĩ queno cʉdija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Yʉ tija jabeto rʉya, “Yʉ Ʉjʉ ñami Dios”, mʉ yi tʉoĩaroto, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, sĩgʉ̃jʉa seniĩa remo yibisijarã ĩja. “Mani rẽtoro masigʉ̃ ñaguĩji Jesús”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre seniĩa remobisijarã ĩja.
MAR 12:35 Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñagʉ̃ ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —“David ñayorʉ janerãbatia janami ñaguĩji Cristo”, yicã Dios ĩ rotirise riasori masa. ¿No yija itire yicati ĩna?
MAR 12:36 Jane mejejʉ Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ado bajiro ucañi David ñayorʉ: Cristo, Dios cõarʉ yʉ Ʉjʉ ñami ĩ. Ĩ ñicʉjʉ yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ ñami Cristo, yi ucañi David ñayorʉ. Gaje uca remoñi David: Yʉ Ʉjʉ Cristore ado bajiro gotiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rujiya. Mʉ wajanare mʉ rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.
MAR 12:37 ¿No yija, “Yʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yiyijari David ñayorʉ? Cristo David janerãbatia janami ñacõri, ¿no bajiro David ʉjʉ bajiyijari Cristo? David ñayorʉ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David, yiyijʉ Jesús ĩnare. Jesús queno bʉsija tʉocõri, wanʉ quenayijarã masa.
MAR 12:38 Masare ado bajiro riasoyijʉ Jesús: —Judio masa rotirise riasori masa robo mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna.
MAR 12:39 Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro riti ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna.
MAR 12:40 Manʉjʉ godagoana romiare cʉni ĩna ya wiri ẽmarãji ĩna. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo yoari Diore bʉsirãji ĩna. “Queno yirã ñama ĩna”, masa yi tʉoĩajaro yirona yoari Diore bʉsirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabetoja. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirise waja, waja yirã bʉto bʉsa quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna. Ĩna robo mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa, yiyijʉ Jesús masare.
MAR 12:41 Co rʉmʉ Dios ya wi sãjacõri niyeru cũra jedo tʉ rujiyijʉ Jesús. Iti jedojʉ masa ĩna niyeru Diore cũ ĩsija tiyijʉ Jesús. Gajeoni jairã jaje niyeru Diore cũ ĩsiyijarã iti jedojʉ.
MAR 12:42 Ito yija bojoro bʉjago ejayijo. Manʉjʉ godagoro ñayijo iso. Jʉa cuji niyeru cujiri sãyijo iso. Cobre ñayijʉ iti cujiri. Jabetacã waja cʉtirise ñayijʉ iso sãrise.
MAR 12:43 Ito yija ĩ rãca riasotiri masare jimioyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Adio bojoro bʉjago ñabojagoti queno Diore ĩsimo iso. Gajeoni jairã rẽto bʉsaro ĩsimo iso.
MAR 12:44 Gajeoni jairãre jaje ña niyeru. Ĩna ĩsibojarocati jairo rʉya ĩnare maji. Isoama bojoro bʉjago ñabojagoti ĩsi jeomo iso. Iso bare waja yiroti Diore ĩsi jeocõmo iso, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 13:1 Dios ya wijʉ ñarʉ Jesús ĩ budirocati ado bajiro yiyijʉ ĩ rãca riasotigʉ: —Tiya Riasogʉ mʉ. Quenari wi ña iti wi. Gʉ̃ta quenarisena queno wi meniñi ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 13:2 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Iti wire queno tiya mʉ. Jana batecõrã yirãji masa iti wire. Ito yicõri ñajediro gʉ̃tagãrire rea baterã yirãji masa. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja. Ñarocõti godacoaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 13:3 Ito yija bero Olivos wame cʉtiri tʉria majacõri rujiyijʉ Jesús. Iti tʉria riojo sõjʉ bʉsa ñayijʉ Dios ya wi. Jesure ricati oca seniĩarona ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã Pedro, Santiago, Juan, ito yicõri Andrés cʉni:
MAR 13:4 —¿Nocãta rẽtaro yirojada mʉ yirise? ¿No bajiro ti masirã yirãjida gʉa? Mʉ yirise rẽtaroto riojʉa, ¿ñere tisʉorã yirãjida gʉa? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 13:5 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩaña gãjerã mʉare rʉobe yirona.
MAR 13:6 “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉorã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiroti masa jãjarãre rʉorã yirãji ĩna.
MAR 13:7 ’Masa gãmeri jarise ocare mʉa tʉoja, güibeja. Ito yicõri masa gãmeri sĩarise ocare mʉa tʉoja cʉni, güibeja. Ito bajiroti rẽtaro yiroja. Ito bajibojarocati sʉsari rʉmʉ meje ñaroja maji. Jaje ñeñarise rẽtaro yiroja sʉsari rʉmʉ ejaroto riojʉa.
MAR 13:8 Co butu gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje butu gãna rãca. Ito yicõri co sita gãna gãmeri sĩarã yirãji gaje sita gãna rãca. Co cʉto rʉyabeto sita ʉero yiroja. Ito yicõri bare jediro yiroja. Ito bajiri ñiocõrã yirãji masa. Quenabeto tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa rẽtaro yiroja maji.
MAR 13:9 ’Queno masima gãjerã mʉare ñiame yirona. Mʉare ñiacõri ñasari masa tʉ ãmi warã yirãji ĩna. Ito yicõri minijuara wijʉ mʉare bajerã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare ʉjarã riojo mʉare jidi rʉ̃gõrã yirãji. Ĩna tiro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yirã yirãji mʉa.
MAR 13:10 Sʉsari rʉmʉ riojʉa Dios oca quenarisere masa jeyaro masi jedirã yirãji ĩja.
MAR 13:11 Mʉare ñiacõri ʉjarã riojo mʉare ãmi cũrã yirãji ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati güibeja. Ʉjarãre mʉa cʉdiroti bʉto tʉoĩa oca jaibeja. Ĩnare mʉa queno cʉditoni gotigʉ yiguĩji Espíritu Santo. Mʉa meje bʉsirã yirãji. Espíritu Santo mʉare quedi sãjacõri bʉsigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 13:12 Mʉcana ĩnare gaje goti remoyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ rĩa ñabojarãti ĩna ñarãre sĩa rotirã yirãji. Ito yicõri ĩna jacʉ ĩ rĩare sĩa rotigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ rĩa cʉni ito bajiroti ĩna jacʉre sĩa rotirã yirãji.
MAR 13:13 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, bʉto junisirã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 13:14 ’Diore goti ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ ucagore ticõri queno tʉoĩaña mʉa: “Co rʉmʉ, rʉ̃mʉ́ bʉto bʉogʉ cũrã yirãji masa Dios ya wijʉ. Quenabetoja iti”, yi ucañi Diore goti ĩsiri masʉ. Ĩre mʉa tija ejori rudi waja. Judea sitajʉ mʉa ñajama, gʉ̃tagʉ̃jʉ rudi waja.
MAR 13:15 Mʉa ya wi rijogodojʉ mʉa ñaja, gajeoni ãmirã ruji wabeja. Mʉa ruji waborijʉ manoja mʉare.
MAR 13:16 Weseca moarã mʉa ñaja cʉni, yutabujure ãmirã wijʉ tʉdi wabeja. Mʉa tʉdi waborijʉ manoja mʉare.
MAR 13:17 Romia rĩa sãñarã ĩna ñaja bʉto guijoro yiroja sʉsari rʉmʉri. Ũjurã rʉcorãre cʉni ito bajiroti guijoro yiroja.
MAR 13:18 Sʉsari rʉmʉ juebʉcʉ ñaroca iti rẽtame yirona Diore seniña mʉa.
MAR 13:19 Sʉsari rʉmʉri riojʉa ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩna tõbʉjado rẽto bʉsaro tõbʉjarã yirãji masa ĩja. Ito bajiro mʉcana tʉdi rẽtabeto yiroja ĩja.
MAR 13:20 Yoari quenabiti rʉmʉri iti ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto goda jedirã yirãji masa. Ito bajibojarocati ĩ ñarã ĩ beseanare maicõri, yoari meje bʉsati cũgʉ̃ yiguĩji quenabiti rʉmʉri.
MAR 13:21 ’Sĩgʉ̃ ĩ mʉare gotija: “Tiya adojʉ ñami Cristo”, ĩ yija, tʉobeja ĩre. Gãji mʉare ĩ gotija, “Titẽña õjʉ ñami, Dios ĩ cõarʉ”, ĩ yija, cʉdibeja ĩre cʉni.
MAR 13:22 Rʉori masa jãjarã wadirã yirãji. “Yʉti ña Cristo”, “Yʉti ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri masare rʉo ãmorã ĩna masiro bajiro guijoro tiyamani ĩnare ĩorã yirãji ĩna. Dios ĩ beseanare cʉni rʉo ãmobojarã yirãji ĩna.
MAR 13:23 Queno tʉoĩa masiña mʉa. Iti rẽtaroto riojʉa mʉare goticã yʉ. Ito bajiri queno bajiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 13:24 ’Quenabeto masa ĩna tõbʉjari rʉmʉri bero ũmacañi ĩ busurise jediro yiroja. Ñami gagʉ ito bajiroti bajigʉ yiguĩji. Ito bajiri busumenaji ĩna ĩja.
MAR 13:25 Ñocõa cʉni nʉrʉorã yirãji. Ito yicõri quedirã yirãji ĩna.
MAR 13:26 Ito baji ñaroca yʉ Masa Rĩjorʉ ñajare yʉre tirã yirãji masa. Ide bueri watojʉ bʉto masirise rãca wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri busurise rʉcogʉ wadigʉ yigʉja yʉ.
MAR 13:27 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro gãna ángel mesare cõagʉ̃ yigʉja yʉ masare ĩna ãmitoni. Ito bajiri macãrʉcʉ̃ro ñarocõti bata warã yirãji ĩna, Dios ĩ beseanare miojurona.
MAR 13:28 ’Higuera wame cʉtiricʉ ocare tʉo masiña mʉare yʉ gotija. Ito bajiri itigʉ jũ buja ticõri, “Jabeto rʉya cʉma ejaroto”, yi masia mani.
MAR 13:29 Ito bajiroti yʉ gotiado bajiroti iti rẽtasʉoja ticõri, “Jabeto rʉya Masa Rĩjorʉ ĩ tʉdi wadiroto”, yi masirã yirãji mʉa. Sõjʉ meje ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
MAR 13:30 Riti mʉare gotia yʉ. Adi rʉmʉri gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja.
MAR 13:31 Adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni jedicoaro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ocama jedibetoja. Yʉ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja.
MAR 13:32 ’No yicõri yʉ tʉdi wadiri rʉmʉ masire ma masare. Ũmacʉ̃jʉ gãna ángel mesa cʉni masimenaji. Yʉ Dios Macʉ ñabojagʉti masibea yʉ cʉni. Mani Jacʉ Dios sĩgʉ̃ti masiami yʉ tʉdi wadiroti rʉmʉ.
MAR 13:33 ’Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma mʉa. Yʉ wadiri rʉmʉ mʉa masibeja queno tirʉ̃nʉma mʉa.
MAR 13:34 Mʉare oca gotia yʉ. Queno tʉoya. Wi ʉjʉ ñayijʉ sĩgʉ̃. Wa ucugʉ warocʉ ĩ ya moari masare wi code rotiyijʉ ĩ. Ĩ waroto riojʉajʉ ĩna moaroti gotiyijʉ ĩnare. Ito yicõri soje coderi masʉre tirʉ̃nʉ rotiyijʉ wi ʉjʉ.
MAR 13:35 Ĩ robo bajiro wacʉ yigʉja yʉ cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉña mʉa. Yʉ wadiroti masibea mʉa. Rãiocũro, ñami gʉdareco, cara yujirocati, busuri yʉ wadiroti masibea mʉa.
MAR 13:36 Itocõti yʉ ejaja canibeja. Masimena bajiro bajibeja.
MAR 13:37 Mʉare yʉ gotirise masa jeyarore goti jeocõa yʉ. Queno tirʉ̃nʉña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:1 Jʉa rʉmʉ rʉyayijʉ basa ĩna meniroto. Naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ñayijʉ. Iti wame ñayijʉ Pascua. Iti rʉmʉri Jesure sĩa ãmoyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Jesure ñia ãmorã, “¿No bajiro ĩre oca menirʉjati mani?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
MAR 14:2 Ado bajiro yiyijarã coriarã: —Pascua basa ñaroca Jesure mani ñiaja, masa junisinirã yirãji manire. Ito bajiri ĩre ñiabitirʉja mani Pascua basa iti ñaroca maji, yiyijarã ĩna.
MAR 14:3 Betaniajʉ Jesús ĩ ña ucurocati Simón rujʉ cami cʉtigorʉ ya wijʉ ñayijʉ ĩ. Ito ĩna ba rujirocati romio ejayijo ĩna tʉ. Gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga rʉcoyijo iso. Itigajʉ nardo ʉ́ye jiocõri ãmi ejayijo iso. Queno sʉti quenarise ñayijʉ iti. Godana rujʉre turoti ñayijʉ nardo ʉ́ye. Iti ñayijʉ bʉto waja rʉ̃cʉrise. Itiga ãmʉmare wẽjeacõri Jesús ya rijoga joejʉ ʉ́ye jio guyijo iso.
MAR 14:4 Ito bajiro iso yija ticõri, itijʉ ñarã coriarã junisiniyijarã: —¿No yija ʉ́yere rocati cõati iso?
MAR 14:5 Iti ʉ́ye trescientos waja cʉtibojabʉ. Iti waja niyeru bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsirʉjaboyija isore, yiyijarã coriarã ĩnamasiti tʉoĩa bʉsirã. Ito bajiro tʉoĩacõri isore tudiyijarã ĩna.
MAR 14:6 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Isore tudibesa mʉa. ¿No yija isore rʉ̃cʉbʉobeati mʉa? Iso yirise quenasacõa yʉre.
MAR 14:7 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena.
MAR 14:8 Adio iso tʉoĩaro bajiro queno yʉre yimo iso. Yʉ godaroto riojʉa yʉ ya rujʉre ʉ́ye queno sʉti quenarise tumo iso.
MAR 14:9 Riti mʉare gotia yʉ. Dijʉ Dios oca quenarise ĩna riasoja yʉre queno iso yigore gaye tʉorã yirãji masa. Ito bajiri iso queno yirise tʉoĩacõri, isore ãcabojamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:10 Ito yija paia ʉjarã rãca bʉsirocʉ wayijʉ Judas Iscariote. Jesús rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ ñayijʉ ĩ. Jesure ñiatoni paia ʉjarãre gotiyijʉ ĩ.
MAR 14:11 Ĩ gotija tʉocõri, wanʉyijarã ĩna: —Niyeru mʉre ĩsiana gʉa, yiyijarã ĩna Judasre. Ito bajiri, “Jesure ĩna ñia masitoni, ¿no bajiro ĩnare ĩorʉjati yʉ?” yi tʉoĩasʉoyijʉ Judas.
MAR 14:12 Naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ejayijʉ, Pascua basa ñasʉori rʉmʉ. Oveja macʉ Diore soe ĩsiri rʉmʉ ñayijʉ iti rʉmʉ. Iti rʉmʉti Jesús rãca riasotiri masa ado bajiro seniĩayijarã ĩre: —¿Nojʉ gʉa ware ãmoati mʉ, bare meni yurã Pascua basa baroti? yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 14:13 Ito yija jʉ̃arã ĩ rãca riasotirãre goti ñucayijʉ Jesús: —Cʉto wasa. Itojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ide gõnaradʉna ide gõnagʉ̃re ti bʉjarã yirãji mʉa. Ĩre Sʉya waja.
MAR 14:14 Sʉya sãjacõri wi ʉjʉre seniĩama: “Manire riasogʉ ado bajiro yimi: ‘¿Nojʉ ñati yʉ rãca riasotirã rãca Pascua basa menirã gʉa baroti sõa?’ yimi mani Ʉjʉ gʉare”, yiba mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:15 Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, co sãnimʉ weca ñari sõa jajo sõa mʉare gotigʉ yiguĩji. Ĩna quenocãra sõa ñaroja. Ito bajiri iti sõajʉ bare menima mani baroti, yiyijʉ Jesús ĩna jʉ̃arãre.
MAR 14:16 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩna jʉ̃arã wayijarã. Wacõri cʉtojʉ ejayijarã. Itojʉ Jesús ĩ gotiado bajiroti ti ejayijarã ĩna. Itojʉ Pascua bare meniyijarã ĩna ĩja.
MAR 14:17 Iti rãiosʉorijʉ ejayijʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca. Jʉa gʉbojeno ñayijarã ĩna.
MAR 14:18 Ĩna baroca ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Mani wato sĩgʉ̃ ñami yʉ rãca bagʉ. Yʉre ñiajaro yirocʉ gãjerãre gotigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bojori bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri ĩnacõti Jesure ado bajiro seniĩasʉoyijarã: —¿Yʉjʉa ñati? yi jedi wayijarã ĩna.
MAR 14:20 Ito yija Jesús cʉdiyijʉ ĩnare: —Jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ yʉ ya tẽroti yʉ rãca najuro weo bagʉ ñami ĩ.
MAR 14:21 Dios oca tuti iti gotiro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre ñiacõri sĩarã yirãji masa. Ãni, gãjerã yʉre ñiajaro yirocʉ gotigʉ, bʉjato bʉjagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rujeabeja quenaboyija ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:22 Ĩna baroca riti ĩ ya ãmojʉ najuro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ Jesús. Najuro igata batocõri ĩsiyijʉ ĩnare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Ĩmo baya. Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise.
MAR 14:23 Ito yija Jesús ĩ ya ãmona rujatẽro ãmiyijʉ. Iti tẽro rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito bajiro yicõri ĩnare ĩsi ñucayijʉ Jesús. Ito bajiri ĩna ñarocõti idi jediyijarã.
MAR 14:24 Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Adi ña yʉ ya rí robo bajiro bajirise. Yʉ ya rí iti budija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirisere coero yiroja. Yʉ ya rí yʉre iti budija ticõri, “Dios ĩ gotiado bajiroti yami ĩ”, yi masirã yirãji masa.
MAR 14:25 Riti mʉare gotia yʉ, jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ maji. Dios ĩ rotirojʉ ejacõri gajero bajirise idigʉ yigʉja yʉ mʉcana, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:26 Ito yija Diore basa tĩocõri Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wayijarã ĩna.
MAR 14:27 Ito ĩna waroca ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tʉoĩa jidicãrã yirãji mʉa. Ito bajiri yʉre jidicãcõri wagorã yirãji mʉa ñarocõti, yiyijʉ Jesús. Ito bajiroti gotia Dios oca tuti cʉni. Tite mʉa: “Oveja coderi masʉre sĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ya oveja rudi batecoarã yirãji”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
MAR 14:28 Yʉre ĩna ñiaja ticõri, rudi batecoarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati yʉre ĩna sĩaja bero mʉcana tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Tʉdi caticõri mʉa riojʉa bʉsa Galilea sitajʉ wacʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Ĩnama mʉre jidicãrã yirãji. Yʉama bajibicʉja, yiyijʉ Pedro Jesure.
MAR 14:30 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti cara jʉaji yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Pedrore.
MAR 14:31 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Meje, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉja yʉ. Yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, “Jesure masibea yʉ”, yibicʉja yʉ, yiyijʉ Pedro Jesure. Pedro ĩ yiro bajiro riti yi jediyijarã ĩna.
MAR 14:32 Ito yija Getsemaní wame cʉtiri wesejʉ wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Õ Diore bʉsigʉ yʉ waroca riti, ado rujiya maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:33 Ito bajiri ʉdiarãre ãmi wayijʉ Jesús. Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni ãmi wayijʉ ĩ. Ĩna waroca riti bʉto tʉoĩa bojori bʉjasʉoyijʉ ĩ.
MAR 14:34 Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩa bojori bʉja yʉ. Ito bajiri goda wacʉ ya yʉ yiado bajia yʉre yʉ ya ʉsijʉ. Ado tujaya mʉa maji. Canimenati yʉre bocati ñama mʉa, yiyijʉ Jesús ĩna ʉdiarãre.
MAR 14:35 Ito yicõri ĩna riojʉa sõjʉa bʉsacã wayijʉ Jesús. Ito wacõri ĩ ya rio sitajʉ muqueacõri Diore bʉsi ñayijʉ ĩ. Quenabeto junirise ĩre rẽtabititoni Diore seniyijʉ Jesús.
MAR 14:36 Diore bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Cʉna, ñejʉa mʉ yi masibiti manoja. Ito bajiri yʉ tõbʉjabe yirocʉ, mʉ yʉre ejabʉare ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ãmoro bajiro meje mʉ yija quena. Mʉ ãmoro bajirojʉa mʉ yija quena, yiyijʉ Jesús Diore.
MAR 14:37 Diore bʉsi tĩocõri tʉdi wayijʉ Jesús ĩna ʉdiarã tʉjʉ. Ĩna caniroca ejayijʉ Jesús. Ito ĩna bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús Pedrore: —Simón, ¿canigʉ̃ yati mʉ? Coji cõrecõ, ¿tirʉ̃nʉ sẽobeati mʉa?
MAR 14:38 Canibesa. Queno ti ñaña mʉa. Ito yicõri Diore seniña, mʉa ñeñaro yibe yirona. Mʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩarã ñabojarãti, mʉa ya rujʉna queno yi masibea mʉa, yiyijʉ Jesús Pedro mesare.
MAR 14:39 Ito yija Diore bʉsirocʉ wayijʉ Jesús mʉcana. Ĩ senisʉoado bajiroti gotiyijʉ Jesús Diore mʉcana.
MAR 14:40 Diore bʉsi tĩocõri tʉdi wayijʉ Jesús ĩna tʉjʉ mʉcana. Ĩnare wʉjo bʉto jeobʉajare canicoayijarã ĩna. Ito bajiri ĩna caniroca ti bʉjayijʉ Jesús ĩnare. Yujicõri bʉto Jesure bojo tiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre cʉdi masibisijarã ĩna.
MAR 14:41 Jʉaji Diore bʉsicõri mʉcana Diore bʉsigʉ wayijʉ Jesús. Ito yija bero tʉdi wayijʉ ĩna tʉ mʉcana: —¿Cani tujarã yati mʉa maji? Itocõ caniña mʉa. Yʉre ĩna ñiaroti rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ñeñara masa yʉre ñiajaro yirocʉ gotiri masʉ ejacoami ĩja.
MAR 14:42 Ita. Wʉmʉña. Wato. Gãjerã yʉre ñiatoni gotiri masʉ ejacoami, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
MAR 14:43 Jesús ĩ bʉsiroca riti ejayijʉ Judas. Jesús rãca riasotigʉ ñayijʉ Judas, jʉa gʉbojeno ñagʉ̃. Judas rãca masa jãjarã wadiyijarã. Sarera jãi rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri wadiyijarã ĩna. Ĩnare cõayijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri bʉcʉrã cʉni.
MAR 14:44 Judas Jesure ĩna ñiarotire gotiyijʉ ĩnare: —Ado bajiro Jesure ĩogʉ̃ yigʉja yʉ mʉare. Recoti yʉ usugʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji. Ĩre yʉ ĩoja bero queno ñiama mʉa, mʉare ĩ rudibe yirona, yiyijʉ Judas.
MAR 14:45 Ito ejacõri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ: —¿Ñati yʉre Riasogʉ mʉ? yi ejayijʉ Judas. Ito yicõri Jesure usuyijʉ ĩ.
MAR 14:46 Ito ĩ yija ticõri, ĩna ya ãmona Jesure ãmi wayijarã ĩna, ĩ rudibe yirona.
MAR 14:47 Ito tʉ rʉ̃gõgʉ̃ ĩ ya sarera jãi tʉ̃awea ãmiyijʉ. Ito yicõri paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉre ĩ ya gãmoro jatayijʉ ĩ.
MAR 14:48 Ito bajiro ĩ yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús masare: —¿Sarera jãi rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri yʉre ñiarã wadiri mʉa? ¿Yʉ riniri masʉ meje ñabojarocati, “Riniri masʉ ñaguĩji”, yirona yʉre ñiarã wadiri mʉa?
MAR 14:49 Co rʉmʉ rʉyabeto Dios ya wijʉ mʉa wato ñasotibʉ yʉ, mʉare riasogʉ. Ito yʉ ñabojarocati yʉre ñiabiticʉ mʉa maji. Mʉa yʉre ñiaja, Dios oca tuti gotiado bajiro rẽta yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:50 Ito yija Jesure ĩna ñiaja ticõri, ĩ rãca riasotiri masa ñarocõti rudi batecoayijarã ĩna ĩja.
MAR 14:51 Sĩgʉ̃ mamʉ ĩna Jesure ãmi warocati sʉya wayijʉ ĩnare. Saya jãina riti gũmayijʉ ĩ. Ito ĩ ñaroca ĩre ñiabojayijarã itijʉ ñarã.
MAR 14:52 Ito bajibojarocati saya jidi queocõri ñe macʉti ũmaquedi wayijʉ ĩ.
MAR 14:53 Ito yija paia ʉjʉ ñasagʉ ya wijʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri minijuayijarã paia ʉjarã ñarocõti. Judio masa rotirise riasori masa, bʉcʉrã cʉni minijuayijarã ĩna.
MAR 14:54 Pedro sõjʉ bʉsajʉ sʉyayijʉ ĩnare güigʉ. Paia ʉjʉ ñasagʉ ya wi ñari tũcũro ejayijʉ ĩ. Itojʉ ejacõri tujacoayijʉ Pedro ĩja Dios ya wi coderi masa rãca. Ito yicõri ĩna rãca jea sumayijʉ ĩ.
MAR 14:55 Ito bero paia ʉjarã ito yicõri ʉjarã ñasarã cʉni Jesure sĩa ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri, “Ado bajiro ñeñaro yami Jesús”, yi rʉo gotironare ãmabojayijarã ĩna. No yi bʉja masibisijarã ĩna.
MAR 14:56 “Adi seti ña Jesure”, jãjarã ĩna yi rʉobojarocati sĩgʉ̃ tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna.
MAR 14:57 Coriarã wʉmʉ rʉ̃gõcõri bʉsi tudiyijarã Jesure:
MAR 14:58 —Ĩ bʉsija tʉobʉ gʉa: “Dios ya wi masa menira wi jana batecõcʉja yʉ. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana iti wire jõrojocʉja yʉ, masa menire gaye meje”, yimi Jesús, yiyijarã ĩna.
MAR 14:59 Ito bajibojarãti sĩgʉ̃re bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.
MAR 14:60 Ito yija paia ʉjʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩna wato. Ito yicõri Jesure seniĩayijʉ ĩ: —¿Cʉdibeati mʉ? ¿Ñeonire mʉre bʉsituati ĩna? yiyijʉ paia ʉjʉ Jesure.
MAR 14:61 Ito bajiro ĩ yibojarocati itire cʉdibisijʉ Jesús. Cʉdibicʉti tujayijʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana tʉdi seniĩayijʉ paia ʉjʉ ĩre: —¿Mʉti ñati Cristo, Dios Macʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 14:62 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre cʉdiyijʉ Jesús ĩja: —Aʉ, ĩti ña yʉ, yiyijʉ Jesús. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ija Dios rãca ĩ ya riojocadʉja yʉ rujija tirã yirãji mʉa. Yʉ Jacʉ Dios rãca ũmacʉ̃jʉ ide bueri rãca gʉa ruji wadija tirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 14:63 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, ĩmasiti ĩ ya yutabuju ñigãyijʉ paia ʉjʉ. Ĩ junisinirisere ĩorocʉ ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Gãjerã Jesure tore tʉo ãmobea yʉ ĩja.
MAR 14:64 Mʉa cʉni tʉobʉ Diore Jesús ñeñaro ĩ yirise. Ito bajiri, ¿no bajiro ãmoati mʉa? yiyijʉ paia ʉjʉ masare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: “Ĩre sĩarʉja mani”, yi jediyijarã masa.
MAR 14:65 Ito yija coriarã Jesure go ide eobate guyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús ya cajea moabiacõri ĩre jayijarã ĩna. Ĩre jacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —¿Ñimʉ mʉre jari? Recoti mʉ tʉo masijama, “Ĩ yʉre jami”, yigʉ yigʉja mʉ, yi ajeyijarã ĩna Jesure. Dios ya wi coderi masa cʉni ĩ ya riojʉ jayijarã ĩna.
MAR 14:66 Ito ĩna yiroca iti wi tʉ ñari tũcũrojʉ ñayijʉ Pedro. Ito ĩ ñaroca paia ʉjʉre moa ĩsiri maso ejayijo ĩ tʉ.
MAR 14:67 Pedro jeame tʉ ĩ rujija ticõri, ĩre ti rʉ̃gõcoayijo iso. Ito bajiri ado bajiro yiyijo iso ĩre: —Mʉ cʉni Jesús Nazaret gagʉ rãca wa ucuyija mʉ, yiyijo iso Pedrore.
MAR 14:68 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —Jesús rãca wa ucubiticʉ yʉ. Ĩre masibea yʉ. Mʉ bʉsirisere tʉo masibea yʉ, yiyijʉ Pedro isore. Ito yicõri sãjasʉora soje tʉjʉa budi wayijʉ ĩ. Ito ĩ bajiroca riti cara yujiyijʉ.
MAR 14:69 Paia ʉjʉre moa ĩsiri maso mʉcana Pedrore ti bʉjacõri ado bajiro yiyijo itijʉ ñarãre: —Ãni ñami Jesús rãca riasotiri masʉ, yiyijʉ iso.
MAR 14:70 Iso ito yija tʉocõri: “Ĩre masibea yʉ”, yiyijʉ Pedro mʉcana. Ito yija itijʉ ñari masa ado bajiro yiyijarã Pedrore: —Mʉti ña ĩna rãca gagʉ. Mʉ ña Galilea gagʉ. Ĩna bajiroti bʉsia mʉ cʉni, yiyijarã ĩna ĩre.
MAR 14:71 Ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Jesure masibesacõa yʉ. Bʉgʉti yʉ yija yʉ ñeñaro tõbʉroca yijaro Dios, yiyijʉ ĩ. Ito mʉa bʉsigʉre masibea yʉ, yiyijʉ Pedro.
MAR 14:72 Ito ĩ yirocati mʉcana tʉdi yujiyijʉ cara. Ĩ yujija tʉocõri, Jesús ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro: “Cara jʉaji ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, ‘Jesure masibea yʉ’, yigʉ yigʉja mʉ”, Jesús ĩ gotire tʉoĩacõri bʉto otiyijʉ Pedro.
MAR 15:1 Iti bususʉoroca paia ʉjarã, bʉcʉrã cʉni minijuayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, ʉjarã ñasarã cʉni ñajediro minijuayijarã. Minijuacõri Jesure ãmo siacõri ĩre ãmi wayijarã Pilato tʉjʉ.
MAR 15:2 Ĩ tʉ Jesure ĩna ãmi ejaroca ado bajiro seniĩayijʉ Pilato ĩre: —¿Mʉti ñati judio masa ʉjʉ? yiyijʉ Pilato Jesure. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ yiro roboti ña, yiyijʉ Jesús ĩre.
MAR 15:3 Ito yija paia ʉjarã jaje oca meniyijarã Jesure.
MAR 15:4 Ito bajiri mʉcana tʉdi seniĩayijʉ Pilato Jesure: —¿Cʉdibesacõati mʉ? ¿Masibeati mʉ, jeyaro mʉre oca menirã yama ĩna? yiyijʉ Pilato ĩre.
MAR 15:5 Ĩ ito yibojarocati ĩre cʉdibisijʉ Jesús. Ĩ cʉdibeja ticõri, bʉto tʉoĩa ʉcayijʉ Pilato.
MAR 15:6 Masa ĩna basa ñaroca riti ado bajiro yisotiyijʉ Pilato. Sĩgʉ̃ tubiara wijʉ ñagʉ̃re masa ĩna bucõa rotija, ĩre bucõayijʉ Pilato.
MAR 15:7 Ito bajiro ĩna yi ñari rʉmʉ tubiara wijʉ sĩgʉ̃ ñayijʉ Barrabás wame cʉtigʉ. Masa sĩagoana rãca tubiara wijʉ ñayijʉ Barrabás. Oca riawʉsacõri masa sĩana ñayijarã Barrabás mesa.
MAR 15:8 Ito yija judio masa ejacõri Pilatore ado bajiro yiyijarã ĩna: —Mʉ yisotiro bajiro, sĩgʉ̃re mʉ bucõare ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna ĩre.
MAR 15:9 Ito yija Pilato cʉdiyijʉ ĩnare: —¿Ñimʉre yʉ bucõare ãmoati mʉa? ¿Judio masa ʉjʉre yʉ bucõare ãmoati mʉa? yiyijʉ Pilato.
MAR 15:10 Jesure riti masa jãjarã ĩna tʉo sʉyaja ticõri, bʉto junisiniyijarã paia ʉjarã. “Gʉajʉare riti ĩna tʉo sʉyaja quena”, yirona bʉto junisiniyijarã ĩna Jesure. Ito bajiri ĩre ti terã Pilatore ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉo masicõyijʉ Pilato.
MAR 15:11 Paia ʉjarã oca sẽoro masare bʉsiyijarã. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijarã: “Pilatore seniteña, Barrabásre ĩ bucõatoni”, yiyijarã ĩna.
MAR 15:12 Ito yija Pilato seniĩayijʉ masare: —¿Ñe yʉ yire ãmoati mʉa, “Judio masa ʉjʉ ñami”, mʉa yigʉre? yiyijʉ Pilato masare.
MAR 15:13 Ito ĩ yija tʉocõri, awasã cʉdiyijarã ĩna: —Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña, yiyijarã ĩna.
MAR 15:14 Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Ñe ñeñarise yicati ãni? yiyijʉ Pilato masare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, mʉcana tʉdi awasã cʉdiyijarã masa: —Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña, yiyijarã ĩna.
MAR 15:15 Ito yija masa rãca queno ña ãmogʉ̃ Barrabásre bucõacõyijʉ Pilato ĩja. Ito yicõri, “Jesure bajeya mʉa”, yi rotiyijʉ ĩ ya moari masare. Ĩna baje tĩoroca masare ĩsiyijʉ Pilato, Jesure ĩna jaju sĩatoni.
MAR 15:16 Ito bajiri surara ãmi wayijarã Jesure iti sita gagʉ ʉjʉ ya wi totijʉ. Ito yicõri surara ʉjarã ñarocõti minijuayijarã iti wijʉ.
MAR 15:17 Iti wi totijʉ ñacõri Jesure saya sũa ñiro sãyijarã ĩna, ʉjʉ ĩ sãñaro bajiro. Ito yicõri jota bedo seara bedo ĩre jeoyijarã ĩre.
MAR 15:18 Ito yicõri ado bajiro Jesure tudi ajeyijarã ĩna: —Judio masa ʉjʉ ña mʉ. Gʉa bero catiba, yiyijarã ĩna Jesure.
MAR 15:19 Ito yicõri ĩ ya rijogajʉ yucʉna ĩre jayijarã. Ito yicõri ĩre go ide eobate guyijarã. Ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcõri ado bajiro ĩre aja tudiyijarã ĩna: “Mʉ ña ʉjʉ ñasagʉ”, yi aja tudiyijarã ĩna Jesure.
MAR 15:20 Ĩre aja tudi tĩocõri ĩ ya yutabuju sũaro ruayijarã ĩna. Ruagocõri mʉcana ĩ sãñasʉoadoti tʉdi sãyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri Jesure yucʉtẽojʉ jajʉ sĩarona ĩre tʉ̃a wayijarã ĩna ĩja.
MAR 15:21 Jesure ĩna tʉ̃a waroca ĩna tʉ ejayijʉ Simón wame cʉtigʉ. Cirene cʉto gagʉ ñayijʉ ĩ. Alejandro, ito yicõri Rufo jacʉ ñayijʉ ĩ. Jesús tʉ Simón ĩ rẽta waroca ĩ ya yucʉtẽore gaja rotiyijarã surara ĩre.
MAR 15:22 Ito yija Jesure ãmi wayijarã Gólgota wame cʉtiri tʉriajʉ. “Rijoga gõa”, yireoni ña iti Gólgota yire.
MAR 15:23 Itojʉ ejacõri Jesure ʉyé ide, mirra ʉco wʉsaro ĩre iobojayijarã ĩna. Itire idibisijʉ Jesús.
MAR 15:24 Ito yija Jesure yucʉtẽojʉ jaju wõyijarã ĩna. Ĩ ya ãmo ito yicõri ĩ ya gʉbore cʉni jajuyijarã come wacana. Jesús ya yutabujure ãmorã ado bajiro yiyijarã ĩna: “Ñimʉjʉa Jesús ya yutabuju ĩ bʉjaja tiana mani”, yirona gʉ̃ta ajerina rea ajeyijarã surara. Ito bajiro yi ajecõri, ĩ ya yutabujuri gãmeri batoyijarã ĩna ĩja.
MAR 15:25 Busuri bʉsa nueve tujarocacõ Jesure jajuyijarã ĩna.
MAR 15:26 Jesús ya rijoga weca cumu jãi ucara jãi wõyijarã ĩna. “Ãni ñami judio masa ʉjʉ”, yi ucare ñayijʉ iti jãijʉ. “Iti waja seti ña ĩre”, yireoni ñayijʉ ito uca wõre.
MAR 15:27 Jesús rãca cocati jʉ̃arã riniri masare jajuyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ Jesús ya riojocadʉja ñayijʉ, gãji ĩ ya gãcodʉjajʉa.
MAR 15:28 Ito iti bajija Dios oca tuti iti gotiro bajiroti rẽtacoayijʉ: “Ñeñaro yirã rãca ñacõri, ĩ cʉni ñeñaro yigʉ ñaguĩji”, yirã yirãji masa, yi ucare ñayijʉ Dios oca tutijʉ.
MAR 15:29 Itijʉ gãna Jesús tʉ rẽta warãti ĩre aja tudiyijarã ĩna: —“Dios ya wire jana batecõcʉja yʉ. Ito yicõri ʉdia rʉmʉ bero mʉcana jõrojocʉja yʉ”, yibojacʉ mʉ, yiyijarã masa Jesure.
MAR 15:30 Mʉmasiti masoña. Ito yicõri yucʉtẽojʉ wãñagʉ̃ ruji waya mʉ, yiyijarã ĩna Jesure, ĩre aja tudirã.
MAR 15:31 Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ito bajiroti aja tudiyijarã ĩna Jesure: —Gãjerãre masobojagʉti ĩmasiti maso masibeami ĩ, yiyijarã ĩna.
MAR 15:32 Cristo, Israel sita gãna ʉjʉ mʉ ñaja, ruji masigʉ̃ yigʉja mʉ. Yucʉtẽojʉ mʉ rujija ti ãmoa gʉa. Mʉ rujija ticõri, “Cristo ña mʉ”, yiana gʉa, yiyijarã ĩna Jesure. Jesús rãca cocati yucʉtẽojʉ jaju ecoana cʉni aja tudiyijarã ĩre.
MAR 15:33 Ʉ̃mʉa gʉdareco ñaroca macãrʉcʉ̃ro ñarocõti rãitĩacoayijʉ ĩja. Yoari rãitĩayijʉ iti. Ñamicajʉa bʉsa tres ñaroca itocõ busuyijʉ mʉcana.
MAR 15:34 Itocõ tʉjarocati bʉto awasãyijʉ Jesús ĩ ocana: —Eloi, Eloi, ¿lama sabactani? yiyijʉ Jesús. “Dios yʉ Jacʉ, ¿no yija yʉre wagoati mʉ?” yireoni ñayijʉ iti ĩ ocana.
MAR 15:35 Coriarã ito ña coderã ĩ awasãja tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Tʉoya mʉa. Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉre jigʉ yirʉ ĩ, yiyijarã ĩna.
MAR 15:36 Ito yija sĩgʉ̃ ito ñagʉ̃ ũmaquedi wayijʉ Jesús tʉjʉa. Ito yicõri ide udi ãmirisena ʉyé ide jiare weoyijʉ. Ito yicõri ĩre itojʉ ñutubojayijʉ yucʉgʉna, Jesús ya rise tʉjʉ ĩ mimitoni. Idibisijʉ Jesús. Ito yija Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Yuya maji. Diore goti ĩsiri masʉ Elías mʉre ĩ rujioja tiana gʉa, yiyijʉ ĩ Jesure.
MAR 15:37 Ito ĩ yija bero oca sẽoro awasãyijʉ Jesús. Ito awasãcõri ʉsi jedicoayijʉ ĩ ĩja.
MAR 15:38 Ĩ ʉsi jedirocati Dios ya wi saya webʉtiro, wi gʉdareco yobiado ũmacʉ̃jʉana ñigã ruji wadicõri jacajʉ ñigã ruji ejacoayijʉ.
MAR 15:39 Co dʉjamocõ masacõ surara ʉjʉ Jesús riojo ñagʉ̃ ĩ ʉsi jedija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Dios Macʉguti ñabojañi ãni, yiyijʉ surara ʉjʉ.
MAR 15:40 Sõjʉ bʉsa ti ñayijarã romia cʉni, Jesús ĩ godaja. Ĩna wato ñayijarã María Magdalena, María Santiago mesa jaco, ito yicõri Salomé wame cʉtigo cʉni. Sõjʉ bʉsa ti ñayijarã ĩna.
MAR 15:41 Galilea wame cʉtiri cʉtojʉ Jesús ĩ ña ucuroca ĩre ejabʉagoana ñayijarã ĩna. Gãjerã romia Jerusalénjʉ Jesure sʉya ejagoana ĩ godaja ti ñayijarã ĩna cʉni.
MAR 15:42 Ito yija judio masa moasʉsari rʉmʉ rãiocoayijʉ. Iti rʉmʉ ñayijʉ tujacãra rʉmʉ riojʉa ĩna queno yuri rʉmʉ.
MAR 15:43 Ito yiroca ejayijʉ José Arimatea gagʉ. Ĩ José ñayijʉ ñasarã rãca ñagʉ̃. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroti rʉmʉ bocati ñayijʉ ĩ cʉni. Ito yija oca sẽoro sãja wacõri Pilatore Jesús ya rujʉre seniyijʉ ĩ.
MAR 15:44 Ito ĩ yija tʉocõri, “Agʉ, ¿no yija yoari mejeti ʉsi jediati ĩ?” yi tʉoĩayijʉ Pilato. Ito bajiri surara ʉjʉre jiyijʉ Pilato: “¿Riti bajiati?” yirocʉ.
MAR 15:45 “Riti ña”, surara ʉjʉ ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre ãmi rotiyijʉ ĩ Josére.
MAR 15:46 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre gũmarocʉ saya coro waja yiyijʉ José. Ito yicõri Jesús ya rujʉre rujiogʉ wayijʉ ĩja. Ĩre rujio tĩocõri ĩre gũmayijʉ José. Ito yicõri gʉ̃ta totijʉ masari cumajʉ Jesús ya rujʉre yujeyijʉ José. Ito yicõri gʉ̃ta jãi jaja jãina tubiayijʉ masari cuma sojere.
MAR 15:47 María Magdalena, María José jaco cʉni tiyijarã Jesure ĩna yujerajʉ.
MAR 16:1 Tujacãra rʉmʉ rãiocũro ñaroca María Magdalena, María Santiago jaco ito yicõri Salomé wame cʉtigo cʉni ĩna ʉdiarã sʉtirise queno sʉti quenarise waja gãmeyijarã ĩna Jesús ya rujʉre turona.
MAR 16:2 Tujacãra rʉmʉ busuri jĩjʉ wayijarã ĩna Jesús ya masari cumajʉ. Ũmacañi joejearijʉ ejayijarã ĩna.
MAR 16:3 Ito yicõri ĩnamasiti bʉsiyijarã: —Jesús ya masiri cuma gʉ̃tagã tubiado, ¿Ñimʉ manire ãmigo ĩsigʉ̃ yiguĩjida? yi bʉsi wayijarã ĩna.
MAR 16:4 Ito ejacõri ĩna tija gʉ̃tagã jajoca ĩna biabojaraga mañijʉ ĩja. Iti ñarajʉ meje ñayijʉ itiga ĩja.
MAR 16:5 Gʉ̃tagã manija ticõri, sãjayijarã ĩna. Ito sãja wacõri ĩna ti ñucaja riojocadʉja sĩgʉ̃ mamʉ yutabuju botiro sãñacõri rujiyijʉ. Ĩre ticõri ʉcayijarã ĩna romia.
MAR 16:6 Ĩna ʉcaja ticõri, ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: —Ʉcabesa mʉa. Jesús Nazaret gagʉ mʉa ãmagʉ̃ yucʉtẽojʉ ĩna jajurʉ mami. Ĩ godaja bero tʉdi caticoami. Ito bajiri mami ado. Tiya mʉa ado ĩre ĩna cũgorajʉ, yiyijʉ ĩ ĩnare.
MAR 16:7 Wasa. Ĩ rãca riasotigoanare gotitẽña. Pedrore cʉni gotiba, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro mʉa gotija quena: “Jesús mʉa riojʉajʉ Galileajʉ ejagʉ yiguĩji. Itojʉ ĩre tirã yirãji mʉa. Ĩ gotiado bajiroti itojʉ ĩre ti bʉjarã yirãji mʉa”, yi gotiba mʉa ĩnare, yiyijʉ ĩ.
MAR 16:8 Ito ĩ yija tʉocõri, rudi budi wayijarã romia. Queno budi yire mejeti, nʉrʉo budi wayijarã ĩna, ʉcarã. Ito bajija ticõri, güirã gãjerãre goti bato yibisijarã ĩna.
MAR 16:9 Semana gaye ñasʉori rʉmʉ busuri jĩjʉ mʉcana tʉdi caticõri María Magdalenare cajero goaĩoyijʉ Jesús. Jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a budigoro ñayijʉ iso.
MAR 16:10 Jesús ĩ tʉdi catija ticõri, ĩ rãca riasotigoanare gotigo wayijo iso, ĩna oti bojori bʉjabe yiroco.
MAR 16:11 Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijo iso: “Mʉcana catiami Jesús. Ĩre tibʉ yʉ”, yibojayijo iso ĩnare. Iso gotija tʉobojarãti, “Riti gotiamo”, yi tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna.
MAR 16:12 Ito yija bero weseca ĩna wa ucuroca ĩ rãca riasotigoana jʉ̃arãre goaĩoyijʉ Jesús. Gajero bajigʉ ñacõri, ĩnare goaĩoyijʉ Jesús. Ito bajiri cajero ĩre ti masibisijarã ĩna maji.
MAR 16:13 Yoa bʉsari, “Ĩti ñami Jesús”, yi ti masicõri, tʉdi wayijarã ĩna gãjerã Jesús rãca riasotigoanare gotirã warã. Ĩna gotibojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna cʉni.
MAR 16:14 Ito yija bero co rʉmʉ ĩ rãca riasotigoana once ñarã ĩna ba rujiroca ĩnare goaĩayijʉ Jesús: “¿No yija gãjerã yʉre tigoanare tʉobeati mʉa? Mʉa ya ʉsijʉ tʉo ãmobea mʉa”, yi tudiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 16:15 —Wasa, masa jeyarore Dios oca goti ucuba. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye riaso ucuba mʉa.
MAR 16:16 No Diore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu ecorʉti godabiquĩji. Catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ito bajibojarocati no yʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama ĩ ñeñaro yirise waja ñaro ya ĩre. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús.
MAR 16:17 Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ti masirã yirãji mʉa. Ado bajiro yirã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri yʉ masirisena sʉoriti rʉ̃mʉ́are bucõarã yirãji ĩna. Ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsirã yirãji ĩna.
MAR 16:18 Ãñare ĩna ñiabojaja, ito yicõri ide junirisere ĩna idibojaja cʉni ĩnare junibetoja. Diore bʉsicõri cõrãre ãmo moa jeorã yirãji. Ito ĩna yirocati tujarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
MAR 16:19 Iti ĩ bʉsija bero macãrʉcʉ̃rojʉ mani Ʉjʉ Jesure ãmi mʉja wayijʉ Dios. Ito bajiri Dios ĩ riojocadʉjajʉ rujiyijʉ Jesús.
MAR 16:20 Ito ĩ mʉjaja bero masa ñajedirore Dios oca goti ucurã wayijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna goti ucuja ticõri, Jesumasiti ĩnare ejabʉayijʉ ĩ. Masa ĩnare queno tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, ĩ rãca riasotigoanare ejabʉayijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena tiyamani masare ĩoyijarã ĩna cʉni. Itocõti ña.
LUK 1:1 Ñati mʉ yʉ baba Teófilo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Adi rʉmʉri Jesure rẽtagore oca ucari masa jãjarã ñama ĩna ĩja.
LUK 1:2 Mani robo bajiroti cajero Jesús rãca riasotigoana ĩna gotija, tʉogoanati ñama ĩna cʉni. Ito bajiri ĩna ucarise ticõri, “Jesús rãca riasotigoana ĩna gotiro bajiroti ucama ĩna cʉni”, yi tʉoĩa mani.
LUK 1:3 Ito bajiro yi masibojagʉti jeyaro Jesure rẽtare oca queno riasoticõri, “Yʉ baba Teófilore yiari, yʉmasiti itire ucacʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ.
LUK 1:4 Ito bajiro tʉoĩacõri, “Jeyaro yʉ tʉogore bajiroti bajiyija Jesure cʉni”, mʉ yi tʉo masitoni adi mʉre uca yʉ.
LUK 1:5 Herodes, Judea sita ʉjʉ ĩ ñaroca, sĩgʉ̃ ñayijʉ pai Zacarías wame cʉtigʉ. Pai Abías gãna rãca gagʉ ñayijʉ Zacarías. Ĩ manojo Elisabet wame cʉtigo ñayijo iso. Pai Aarón ñajacʉ janeño ñayijo iso.
LUK 1:6 Dios ĩ tija queno yirã ñayijarã ĩna jʉ̃arã, Zacarías ĩ manojo rãca. Ito yicõri Dios ĩ rotirise queno cʉdirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yi masibisijarã gãjerã.
LUK 1:7 Ito bajibojarocati rĩa mañijarã ĩna. No yicõri rĩa cʉti masibisijo Elisabet. Ĩna jʉ̃arã bʉcʉrã riti ñayijarã ĩja.
LUK 1:8 Co rʉmʉ Zacarías rãca gãnare pai ye moare ñayijʉ Dios ya wijʉ. Paia ĩna yisotire yicõri Zacaríasre bese masiyijarã gãjerã paia. “Mʉti ña Dios ya sõa sãjarocʉ, Diore queno sʉtirise soe ĩsirocʉ”, yi ti masiyijarã ĩna Zacaríasre.
LUK 1:10 Ito ĩna yija tʉocõri, Diore queno sʉti quenarise soe ĩsirocʉ, Dios ya sõa sãjayijʉ Zacarías. Ito ĩ soe ñaroca riti macʉ̃jʉa Diore bʉsi ñayijarã masa jeyaro.
LUK 1:11 Iti ĩ soeroca riti Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Zacaríasre. Diore soe ĩsirajʉ riojocadʉjajʉa goa rʉ̃gʉ̃yijʉ ĩ.
LUK 1:12 Ángelre ti bʉjacõri, no yi masibisijʉ Zacarías. Bʉto güiyijʉ ĩ.
LUK 1:13 Ito bajiro ĩ güija ticõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ángel: —Güibesa Zacarías mʉ. Mʉ bʉsirisere tʉoami Dios. Ito bajiri mʉ manojo Elisabet macʉ cʉtigo yigõji. Ito yicõri Juan ĩre wame wõgʉ̃ yigʉja mʉ.
LUK 1:14 Mʉ macʉ Dios ĩ tiro riojo queno yigʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri queno wanʉgʉ̃ yigʉja mʉ. Ito yicõri ĩ rujeaja tʉocõri, masa jãjarã wanʉrã yirãji ĩna. Mʉ macʉ ʉyé ide idibiquĩji, sibiore cʉni. Ito yicõri ĩ rujearoto riojʉa Espíritu Santo quedi sãjagʉ̃ yiguĩji ĩre.
LUK 1:16 Mʉ macʉ ĩ riasorise tʉocõri Israel sita gãna jãjarã mani Ʉjʉ Dios rãca tʉdi ʉsi cʉtirã yirãji ĩna.
LUK 1:17 Jane mejejʉ Elías wame cʉtigʉ, Diore goti ĩsiri masʉ ñayijʉ. Ĩre bajiro queno oca sẽoro masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Dios ĩ cõarʉ Cristo ĩ ejaroto riojʉa, Dios oca queno masare riasogʉ yiguĩji mʉ macʉ. Ito bajiri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena jacʉsabatia ĩna rĩa rãca corocõ ʉsi cʉtiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri Diore cʉdimena ĩna cʉdiroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ, Cristore masa ĩna boca ãmi ñacãroca yigʉ yiguĩji mʉ macʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
LUK 1:18 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijʉ Zacarías: —¿Mʉ yirise rẽtaro yiroja, no bajiro yi tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉjada yʉ? Bʉcʉgʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ manojo cʉni bʉco ñamo, yiyijʉ Zacarías.
LUK 1:19 Ito ĩ yija ĩre cʉdiyijʉ ángel: —Gabriel ña yʉ. Ito yicõri Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Mʉre iti oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cõami Dios.
LUK 1:20 Ito bajibojarocati yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbejare bʉsi masibiticõri, bʉsibicʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ito bajiri mʉ macʉ ĩ rujearoto riojʉa bʉsibicʉ riti ñagʉ̃ yigʉja mʉ maji. Ito bajiroti rẽtaro yiroja, Dios ĩ ãmori rʉmʉjʉ, yiyijʉ ángel Zacaríasre.
LUK 1:21 Ito ĩ yiroca macʉ̃jʉ ñarã ruje tʉoĩayijarã masa Zacaríasre yurã. ¿No yija Dios ya wijʉ yoari sejati Zacarías? yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 1:22 Ĩ budija bero no yi bʉsi masia mañijʉ Zacaríasre. Ĩ ito bajija ticõri, “Dios ya sõajʉ ñasarise tiñi ĩ”, yiyijarã masa. Ĩjʉa bʉsibicʉ ñacõri no bajiro yi bʉsi masibisijʉ ĩnare. Ito bajiri bʉsigʉõcʉ̃ti ĩ ya ãmona sõju quesoĩayijʉ ĩ.
LUK 1:23 Dios ya wijʉ ĩ moa tĩoja bero ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ Zacarías.
LUK 1:24 Ĩ ya wijʉ ĩ tʉdi ejaja bero ĩ manojo Elisabet macʉ sãñagõ ñayijo iso ĩja. Ito yicõri wijʉ ñagõ, budibisijo iso co dʉjamocõ ũmacañicõ.
LUK 1:25 Ado bajiro tʉoĩayijo iso. “Ito bajiro yʉ macʉ sãñaroca yiñi Dios yʉre. Gãjerã yʉre ĩna ti tudibe yigʉ, ito bajiro queno yiñi Dios yʉre”, yi tʉoĩayijo iso.
LUK 1:26 Co ãmojeno ũmacañi macʉ sãña tʉjago Elisabet iso ñaroca, Dios ñaro gagʉ ángel Gabriel wame cʉtigʉre cõayijʉ Dios, Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ. Galilea sitajʉ ñayijʉ iti cʉto.
LUK 1:27 Itojʉ sĩgõ María wame cʉtigore oca gotirocʉre cõayijʉ Dios Gabrielre. Manʉjʉ maco ʉ̃mʉgʉ̃ rãca ajeĩabeco ñayijo iso. Ito yicõri José manojo ñaroco ñayijo iso. Masa ʉjʉ ñayorʉ janami macʉ ñayijʉ José. Ĩ ñicʉjʉ David wame cʉtiyoyijʉ, jane mejejʉ masa ʉjʉ ñayorʉ.
LUK 1:28 María tʉjʉ ejacõri ado bajiro isore gotiyijʉ ángel: —¿Ñati mʉ? Mʉre oca gotigʉ wadibʉ yʉ. Dios ĩ tija, queno ʉsi cʉtigo ñayijʉ mʉ. Ito bajiri mʉ rãca ñami Dios. Gãjerã romia rẽto bʉsaro queno yiñi Dios mʉre, yiyijʉ ángel Maríare.
LUK 1:29 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa jaiyijo iso ĩja. “¿No yija ito bajiro yʉre seniĩati ĩ?” yi tʉoĩayijo iso.
LUK 1:30 Ito yija mʉcana isore bʉsiyijʉ ángel: —Güibesa María mʉ. Mʉre wanʉami Dios. Ito bajiri mʉre queno yiñi ĩ.
LUK 1:31 Macʉ sãñagõ ñasʉogo yigoja mʉ, ito yicõri macʉ cʉtigo yigoja mʉ. Ĩre macʉ cʉticõri, Jesús wame yigo yigoja mʉ, mʉ macʉre.
LUK 1:32 Masa rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ”, wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ Macʉ ñari ito bajiro wame cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ñicʉjʉ David ñayorʉ robo bajiro Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios.
LUK 1:33 Israel sita gãna jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ macʉ. Ito yicõri ĩ rotirise sʉsabeto yiroja ĩja, yiyijʉ ángel Maríare.
LUK 1:34 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijo María: —¿Ʉ̃mʉgʉ̃ rãca yʉ ñabitibojarocati yʉre macʉ rujeagʉ yiguĩjida? yiyijo iso ĩre.
LUK 1:35 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ ĩ: —Ĩ ya ʉsiti mʉre queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ masirise mʉ rãca ñaro yiroja. Ito bajiro Dios ĩ yija ĩ ya ʉsiti mʉ macʉ sãñarise bajiro yiroja mʉre. Ito bajiri macʉacã mʉ rʉcorocʉ Dios ĩ ãmorise riti yigʉ yiguĩji ĩ. “Dios Macʉ ñami ĩ”, yirã yirãji masa. Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ.
LUK 1:36 Mʉ gajego Elisabet bʉco ñabojagoti macʉ cʉtigo yigõji iso. “Rĩa cʉtiado mamo iso”, yibojacã masa. Ito ĩna yibojarocati co ãmojeno ũmacañi tʉja iso macʉ sãñaja bero.
LUK 1:37 “Diore disejʉa bʉto josarise manoja”, yiyijʉ ĩ Maríare.
LUK 1:38 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijo iso: —Dios ĩ rotirise moa ĩsiri maso ña yʉ. Ito bajiri mʉ yiro bajiroti yire ãmoa yʉ, yiyijo María. Iso ito yija tʉocõri, ũmacʉ̃jʉ tʉdi mʉjacoayijʉ ángel mʉcana.
LUK 1:39 Ito bajiro ĩ yira rʉmʉri bero ʉsirio wayijo María, Judea sitajʉ gʉ̃ta yucʉri ñari cʉtojʉ Elisabetre tigo waco.
LUK 1:40 Ito ejacõri Zacarías ya wijʉ sãjayijo iso. Ito sãja ejacõri, “¿Ñati mʉ?” yi seniĩayijo iso Elisabetre.
LUK 1:41 María iso seniĩaja tʉocõri, Elisabet jeraga totijʉ macʉ sãñagʉ̃ wãreyijʉ. Ito yicõri Espíritu Santo isore quedi sãjayijʉ.
LUK 1:42 Ito bajicõri oca sẽoro ado bajiro yi gotiyijo Elisabet Maríare: —Gãjerã romia rẽtoro queno yiñi Dios mʉre. Ito yicõri mʉ macʉ rʉcorocʉre cʉni queno yiñi Dios.
LUK 1:43 ¿Ñasari maso meje yʉ ñabojarocati yʉ Ʉjʉ jaco ñaroco yʉre tigo wadiri mʉ?
LUK 1:44 Yʉre mʉ seniĩaja tʉocõri, yʉ ya jeraga totijʉ sãñagʉ̃, yʉ macʉ wanʉgʉ̃ wãremi ĩ.
LUK 1:45 “Dios ĩ bʉsiado bajiroti itire yicõgʉ̃ yiguĩji”, yiroco bʉto wanʉa mʉ, yiyijo Elisabet Maríare.
LUK 1:46 Ito yija ado bajiro yiyijo María: Yʉ ya ʉsina mani Ʉjʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
LUK 1:47 Dios ñami yʉre masorʉ. Ito bajiri ĩre queno wanʉa yʉ.
LUK 1:48 Ĩre moa ĩsiri maso ñasago meje yʉ ñabojarocati yʉre ãcabojabiticõri queno yiquĩ Dios yʉre. Ito bajiri ĩre bʉto wanʉa yʉ. Ado bajiro bʉsirã yirãji yʉ bero gãna. “Isore queno yiñi Dios”, yirã yirãji ĩna.
LUK 1:49 Ito bajiro tʉoĩarã yirãji ĩna, rẽtoro masigʉ̃ Dios yʉre queno ĩ yija ticõri. Queno yigʉ ñami Dios. Ñeñarise yiĩabicʉ ñami ĩ.
LUK 1:50 Ĩre rʉ̃cʉbʉorãre ĩnare ti maitĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
LUK 1:51 Bʉto sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri jaje tiyamani ĩocãyijʉ ĩ. Ito yicõri, “Rẽtoro masirã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãre, rẽtocũyijʉ Dios.
LUK 1:52 Ʉjarã ñasabojarã ĩna ñasabitiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri, “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩamenare ĩna ñasarã ñaroca yiyijʉ Dios.
LUK 1:53 Ñio jogarãre quenarise ecayijʉ Dios. Ito yicõri gajeoni jairã ñabojarãre cʉni ñe manoti ĩnare bucõayijʉ Dios.
LUK 1:54 Mani ñicʉsabatia Abraham ñayorʉ mesare ado bajiro gotiyijʉ Dios. “Mʉare cʉni, mʉa janerãbatiare cʉni ti maicõri queno yi ñacʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Itire ãcabojabeami Dios. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti, mani Israel sita gãna ĩ rĩa mani ñajare, queno yi ñami Dios manire. Ito bajiri ĩ Macʉ yʉ rʉcoroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijo María Elisabetre.
LUK 1:56 Ito yi, Elisabet ya wijʉ ʉdiarã ũmacañi ñacõayijo María ĩja. Ito iso ñaja bero tʉdi wayijo mʉcana iso ya wijʉa ĩja.
LUK 1:57 Elisabet iso macʉ rʉcori rʉmʉ ejaroca macʉ rʉcoyijo iso ĩja.
LUK 1:58 Dios isore queno yija, tʉoyijarã iso ñarã ito yicõri iso tʉ ñarã cʉni. Ito bajiri isore wanʉrã ejayijarã ĩna, iso tʉjʉ.
LUK 1:59 Macʉacã ĩ joeaja bero ʉdia ãmojeno rʉmʉri tʉjaroca ejayijarã ĩna mʉcana. Macʉacãre ĩna yisotire bajiro ĩre wiro tarona ejayijarã ĩna. Ito yicõri ĩ jacʉ Zacarías wamere wõ ãmobojayijarã ĩna.
LUK 1:60 Ito yibojarocati ĩ jaco ãmobisijo: —Juan wame cʉtigʉ yiguĩji, yiyijo iso.
LUK 1:61 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijarã ĩna isore: —¿No yija ito bajiro ĩre wame wõ ãmoati mʉ? Mani ñarã sĩgʉ̃ ito bajiro wame cʉtirã mama, yiyijarã ĩna isore.
LUK 1:62 Ito yicõri macʉacã jacʉre seniĩarona ãmona ĩre sõju quesoĩayijarã ĩna, “¿Dise wame ãmoati mʉ?” yirona.
LUK 1:63 Ito bajiro ĩna yija ticõri, macʉacã wame uca wõrocʉ ucara jãi ĩnare seniyijʉ Zacarías. Ito yija, “Juan wame cʉtigʉ yiguĩji”, yi uca wõyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “¿Ito bajiro wame ãmoati ĩ?” yirã, ruje tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 1:64 Ito bajiro ĩna yiroca riti bʉsi masibitirʉ ñabojagʉti bʉsisʉoyijʉ Zacarías mʉcana. “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, yi bʉsisʉoyijʉ Zacarías Diore rʉ̃cʉbʉogʉ.
LUK 1:65 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ tʉjʉ ñarã ti ʉcayijarã ĩna. Ito Judea sitajʉ, gʉ̃ta yucʉrijʉ ñarã cʉni iti oca rẽtagore tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri iti oca goti batoyijarã ĩna.
LUK 1:66 Masa iti oca tʉocõri ruje tʉoĩayijarã ĩna. Ito yicõri gãmeri seniĩayijarã ĩna: “¿Ñimʉ ñasagʉ yiguĩjida ĩ bʉcʉaja? Mani Ʉjʉ Dios queno yiyijʉ ĩre”, yi masi jediyijarã ĩna ĩja.
LUK 1:67 Ito bajiro ĩna yi ñaroca Espíritu Santo quedi sãjayijʉ macʉacã jacʉ, Zacaríasre. Ĩre Espíritu Santo quedi sãjaja ticõri, ado bajiro Dios oca gotiyijʉ Zacarías:
LUK 1:68 Mani Israel gãna, mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Mani ñari tutijʉ ejacõri manire masorʉ ñami Dios.
LUK 1:69 Manire masorocʉ, sĩgʉ̃ rẽtoro masigʉ̃re cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Mani ñicʉ David ñayorʉ Diore queno cʉdigʉ janami ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
LUK 1:70 Jane mejejʉ ĩre goti ĩsiri masana sʉoriti ado bajiro goticãñi Dios manire:
LUK 1:71 “Mʉa wajanare rẽtocũcʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ti terãre cʉni camotacʉja yʉ.
LUK 1:72 Mʉare ti maicõri yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, yiñi Dios, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
LUK 1:73 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre ado bajiro goticãyijʉ Dios:
LUK 1:74 “Mʉare masocʉja yʉ, mʉa wajana ĩna mʉare ruyuriobe yirocʉ. Ito bajiro yicʉja yʉ, güimenati yʉre mʉa cʉditoni.
LUK 1:75 Mʉa catirocõ mʉa queno yi ñatoni, ito yicõri yiro robo yʉre mʉa cʉdi ñatoni, ito bajiro mʉare masocʉja yʉ”, yiñi Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre, yi gotiyijʉ Zacarías masare.
LUK 1:76 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Zacarías macʉacãre gotigʉ: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre masa ĩre boca ãmi ñacãtoni Dios oca ĩnare gotigʉ yigʉja mʉ. ‘Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãja bero, itire ãcabojocõri mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yi gotigʉ yigʉja mʉ masare. Ito bajiro mʉ gotija tʉocõri, ‘Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre goti ĩsiri masʉ ñami’, yirã yirãji masa mʉre”, yiyijʉ Zacarías, ĩ macʉacãre gotigʉ.
LUK 1:78 Manire ti maicõri sẽoro yibeami Dios. Ito bajiri manire masorocʉ, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios mani ñari sitajʉ.
LUK 1:79 Ado ejacõri Diore masimenare ĩ oca gotigʉ yiguĩji jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabe yirocʉ. Ito yicõri ĩ rãca mani queno ʉsi cʉtitoni, Cristore cõagʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Zacarías masare gotigʉ.
LUK 1:80 Bʉcʉa mʉja wacʉti bʉto Diore tʉorʉ̃nʉ mʉja wayijʉ Zacarías macʉ, Juan wame cʉtigʉ. Dios gayere queno tʉoĩacõri ĩre bajiro ʉsi cʉtigʉ ñayijʉ Juan. Jai tujacõri yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios oca ĩ goti ucuroto riojʉa, itojʉ riti ña ucuyijʉ Juan maji.
LUK 2:1 Iti rʉmʉriti masa ʉjʉ Augusto wame cʉtigʉ, “Adocõ ñama yʉ ya masa”, yirocʉ ĩna wame wõ jeo ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa jeyarore wadi rotiyijʉ ĩ.
LUK 2:2 Siria sitajʉ Cirenio ĩ ʉjʉ ñaroca ito bajiro bajiyijʉ iti cajero masare cõĩare gaye.
LUK 2:3 Ito bajicõri masa jeyaro ĩna rujeara cʉtojʉ wame ucarona wayijarã ĩna.
LUK 2:4 Ito bajiri iti oca tʉocõri wayijʉ José cʉni. Galilea sita Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ ñacõri Judea sita Belén wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ José ĩ wame wõrocʉ. Jane mejejʉ Belénjʉ rujeayijʉ David, masa ʉjʉ ñayorʉ. David ñayorʉ janerãbatia macʉ ñari Belénjʉ wayijʉ José.
LUK 2:5 Itojʉ wayijʉ José ĩ manojo ñaroco María rãca. Ĩ rãca ajebitibojagoti macʉ sãñagõ ñayijo iso.
LUK 2:6 Belénjʉ ĩna ejaja bero macʉ iso rʉcoroti rʉmʉ ejayijʉ isore.
LUK 2:7 Ito bajiri iso macʉ ñasʉogʉ rʉcoyijo iso ĩja. Ĩre saya werorina gũmacõri ecana ĩna baricorojʉ ĩre sãyijo iso. Canira wiri daja rẽtajare ecana wijʉ ñayijarã ĩna.
LUK 2:8 Belén tʉ bʉsa ñayijarã oveja coderi masa. Ta wesejʉ ñami rẽta wayijarã oveja coderã.
LUK 2:9 Ñajasaroti Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩnare. Ito yicõri Dios ĩ sĩatirise busuĩoyijʉ ĩna wato. Itire ticõri bʉto güiyijarã ĩna.
LUK 2:10 Ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Güibesa mʉa. Oca quenarise mʉare gotigʉ wadibʉ yʉ. Iti oca tʉocõri masa jeyaro wanʉrã yirãji ĩna.
LUK 2:11 Adi ñamiti David ñayorʉ ya cʉtojʉ rujeami mʉare masorocʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉ ñarocʉ Cristo, Dios ĩ cõarʉ.
LUK 2:12 Ĩre mʉa ti bʉjaja ado bajiro bajigʉ bʉjarã yirãji mʉa. Saya werorina gũmarʉre bʉjarã yirãji mʉa macʉacãre. Ito yicõri ecana ĩna baricorojʉ cani sãñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ ángel oveja coderi masare.
LUK 2:13 Ito bajiro ĩ yija beroti ĩre bajiro bajirã ángel mesa jãjarã goayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
LUK 2:14 Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉ. Adi sita gãna, Dios rãca queno ʉsi cʉtirã queno wanʉ quena ñajaro ĩna, yiyijarã ángel mesa.
LUK 2:15 Ito yicõri tʉdi mʉjacoayijarã ĩna. Ito ĩna mʉjagoja bero oveja coderi masa gãmeri bʉsiyijarã ĩja: —Ita, Belénjʉ wato mani. Iti rẽtagore tiĩato mani. Ito yicõri mani Ʉjʉ Dios ĩ gotirise tito mani, yiyijarã ĩna.
LUK 2:16 Ito yicõri ʉsirio wayijarã ĩna. Belénjʉ ejacõri María, Josére cʉni ti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri macʉacãre ecana ĩna baricorojʉ sãñagʉ̃re ti bʉjayijarã ĩja.
LUK 2:17 Ĩre ti bʉjacõri, “Ado bajiro bajigʉ macʉacãre ti bʉjarã yirãji mʉa”, yi ángel ĩ gotigorere goti jeoyijarã ĩna, itijʉ ñarãre.
LUK 2:18 Itire tʉo wanʉcõri, “¿No yireoni ñati iti?” yi tʉoĩa jediyijarã itijʉ ñarã.
LUK 2:19 Ito bajibojarocati Maríajʉama iti oca tʉocõri iso ya ʉsijʉ tʉoĩa wanʉ ñayijo iso.
LUK 2:20 Ito bajiro iso tʉoĩa ñaroca ĩna cʉtojʉ tʉdi wayijarã oveja coderi masa. Warãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna. Ángel ĩ gotigore ñaro bajiroti iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã wanʉ quenare oca bʉsiyijarã ĩna.
LUK 2:21 Ʉdia ãmojeno rʉmʉri Jesús ĩ tʉjaroca judio masa ĩna yisotiado robo bajiro ĩre wiro tayijarã ĩna. Macʉacãre wiro ĩna taja bero Jesús ĩre wame wõyijarã ĩna. “Ito bajiro wame wõma”, yiyijʉ ángel, María iso macʉ sãñaroto riojʉa.
LUK 2:22 Jane mejejʉ ado bajiro rotiyijʉ Moisés ñayorʉ: “Romio iso rʉcoja bero jʉ̃arã masacõ rʉmʉri bero iso ñarise cʉtirise coerona Diore oveja macʉ soe ĩsima. Oveja ĩ manija, buja robo bajirã jʉ̃arã ĩre soe ĩsima. Ito yicõri buja rĩa cʉni quena ñarãji”, yi rotiyijʉ Moisés ñayorʉ. Ito bajiri ĩ rotigore cʉdirona Dios ya wi Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia. Gaje ucare ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Macʉ ñasʉogʉ Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩre moa ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca. Ito bajiri, “Ãni macʉacã mʉre riti ĩ moa ĩsitoni mʉre ĩsia gʉa”, yi Diore bʉsirona Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijarã ĩ jacʉsabatia.
LUK 2:25 Iti rʉmʉri Simeón wame cʉtigʉ Jerusalénjʉ ñayijʉ. Queno Diore cʉdigʉ ñayijʉ ĩ. Israel sita gãnare masorocʉre bocati ñayijʉ Simeón. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãjacãrʉ ñayijʉ ĩ.
LUK 2:26 Espíritu Santo ado bajiro goticãyijʉ Simeónre: “Cristo, Dios ĩ cõarʉre tigʉ yigʉja mʉ, mʉ godaroto riojʉa”, yiyijʉ Espíritu Santo Simeónre.
LUK 2:27 José, María rãca ĩna wari rʉmʉti Simeónre cʉni Dios ya wijʉ wa rotiyijʉ Espíritu Santo. Judio masa ĩna yisotiado bajiro yirona Dios ya wijʉ Jesure ãmi sãja wayijarã ĩna. Ĩna iti wijʉ sãjaroca ĩna tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Simeón. “Dios Macʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩacõri Jesure ãmi gajayijʉ ĩ. Jesure ãmi gajacõri, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Simeón Diore wanʉgʉ̃. Ado bajiro yiyijʉ Simeón, Diore:
LUK 2:29 Yʉ Ʉjʉ mʉ goticato bajiroti yʉre iti rẽtaja tia yʉ. Cristore ti bʉja yʉ, mʉ cõarʉre. Ito bajiri wanʉ quenare rãca godagʉ yigʉja yʉ.
LUK 2:30 Yʉmasiti tia yʉ, masa ĩna ñeñaro yirise coerocʉre. Jesús gʉare cõayija mʉ masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise coerocʉre.
LUK 2:32 Mʉ cõarʉ ñami, Israel sita gãna mejere cʉni ĩna tʉo masiroca yirocʉ. Ito yicõri mʉ ñarã Israel sita gãnare rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro, yi wanʉyijʉ Simeón, Diore queno cʉdigʉ ñari.
LUK 2:33 Ĩna macʉ jaibecʉacãre ĩ ito bajiro bʉsija tʉo ʉcayijarã ĩna José, María cʉni.
LUK 2:34 Ito yija ĩnare yiari Diore bʉsiyijʉ Simeón ĩna queno ñatoni. Ado bajiro yi gotiyijʉ Simeón, ĩnare. “Quenaro ñarã yirãji mʉa”, yiyijʉ Simeón, Maríare, Josére cʉni. Ito yicõri Jesús jaco Maríare ado bajiro gotiyijʉ ĩ: —Ãni macʉacã Dios ĩ beserʉ ñami. Ĩ bʉcʉacõri Israel sita gãna jãjarã Dios oca cʉdimenare ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ĩre cʉdirãre ñeñaro ĩna yirisere ãcabojogʉ yiguĩji. “Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji”, yi masibojarãti jãjarã ĩre bʉsiturã yirãji.
LUK 2:35 Masa jeyaro ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉoĩabojarisere ti masicõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mʉ macʉre ĩna rʉ̃cʉbʉobeja ticõri, bojori bʉjago yigoja mʉ, mʉ ya ʉsijʉ, yiyijʉ Simeón macʉacã jaco Maríare.
LUK 2:36 Ito bajiro ĩna bʉsi ñaroca, sĩgõ Ana wame cʉtigo Dios ya wijʉ ñayijo iso cʉni. Iso ñayijo Diore goti ĩsiri maso. Ito yicõri Fanuel maco ñari, Aser masa butu gago ñayijo iso. Bʉco ñayijo iso ĩja wajeago. Ochenta y cuatro rodori tʉjayijʉ iso manʉjʉ ĩ godagoja bero. Ado bajiro bajiyijʉ. Ĩna ãmo siaja bero jʉa ãmojeno rodori ñabojayijʉ iso manʉjʉ maji. Ito bero godacoayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiri ĩ godagoja bero Dios ya wijʉ riti ñasotiyijo iso. Iti wijʉ ñagõ ʉ̃mʉa cʉni, ñami cʉni Diore moa ĩsisotiyijo iso. Gajereama ba yujibecoti Diore rʉ̃cʉbʉosago babeco riti ĩre bʉsiyijo iso.
LUK 2:38 Jesús jacʉsabatia rãca Simeón ĩ bʉsi rʉ̃gõroca, Ana cʉni Diore bʉsiroco eja rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito bajiro Simeón ĩ bʉsija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijo iso. Ito bajiro Diore, “Queno ya mʉ”, yi tĩocõri, ado bajiro yi gotiyijo iso Jerusalén gãnare: “Ãni ñami mani bocaticacʉ ñeñaro mani yirisere coerocʉ”, yiyijo iso masare.
LUK 2:39 José, María rãca Dios rotirise ñarocõti cʉdirã ejagoana, Galilea sitajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana, ĩna cʉto Nazaretjʉ warã.
LUK 2:40 Ito bajicõri ĩna cʉtojʉ macʉacã Jesús sẽoro bʉcʉa mʉjayijʉ. Queno tʉoĩare rãca bʉcʉayijʉ ĩ. Dios ĩ Jacʉ queno ejabʉayijʉ ĩre.
LUK 2:41 Co rodo rʉyabeto Jerusalénjʉ Pascua basa ĩna menija tirã wasotiyijarã ĩ jacʉsabatia.
LUK 2:42 Jesús jʉa gʉbojeno rodori ĩ tʉjaroca Jerusalénjʉ Pascua basa tirã wayijarã ĩna. Co rodo rʉyabeto basa rʉmʉ ĩna tisotiado bajiro iti Pascua basa tirã wayijarã ĩna mʉcana.
LUK 2:43 Ito ejacõri, iti basare tiyijarã ĩna. Ito bajiri iti jedija ticõri, tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna tʉdi waroca Jesuama tujacoayijʉ Dios ya wijʉ ĩja. Ĩ jacʉsabatia, “Tujacoaguĩji”, yi tʉoĩabisijarã ĩna.
LUK 2:44 “Ado mani rãca warã wato ñaguĩji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiro tʉoĩa warã riti, co rʉmʉ ʉ̃mʉasaro wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna wajasaroti ĩre ãmabojayijarã ĩna, ĩja. “Mani rãca warã wato ñaguĩji”, yirona ãmabojayijarã ĩna.
LUK 2:45 Ito bajibojarocati ĩre bʉjabisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre bʉjarona Jerusalénjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna mʉcana.
LUK 2:46 Ʉdia rʉmʉ bero Jesure bʉjayijarã ĩna, Dios ya wijʉ ĩ ñaroca. Judio masa rotirise riasori masa wato ĩre bʉjayijarã ĩna. Riasori masa ĩna bʉsirisere tʉocõri ĩnare seniĩayijʉ Jesús. Ĩnajʉa cʉni seniĩayijarã ĩre.
LUK 2:47 Queno masigʉ̃ ñari, queno ĩ cʉdi masija ticõri, tʉo ʉcayijarã ĩna jeyaro.
LUK 2:48 Ito bajiroca ĩ jacʉsabatia ĩre ti bʉjacõri, tʉo ʉcayijarã, ito ĩ yija tʉocõri. Ito bajiri ĩ jaco ado bajiro yiyijo ĩre: —¿No yija gʉa waroca gʉare gotibicʉti, tujacati macʉ mʉ? Mʉ manija ticõri, bʉto tʉoĩa oca jaicʉ yʉ, mʉ jacʉ cʉni, yiyijo ĩ jaco ĩre.
LUK 2:49 Iso ito bajiro yija tʉocõri, ado bajiro isore cʉdiyijʉ Jesús: —¿No yija yʉre ãmacati mʉa? “Ĩ Jacʉ ya wijʉ ñaguĩji”, ¿yi masibiticati mʉa? yi cʉdiyijʉ Jesús, ĩ jacʉsabatiare.
LUK 2:50 Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩ bʉsirisere queno tʉo masibisijarã ĩ jacʉsabatia.
LUK 2:51 Ito ĩna yija bero ĩna rãca tʉdicoayijʉ ĩ ĩja, Nazaretjʉ. Nazaretjʉ tʉdi ejacõri ĩ jacʉsabatia rotiro bajiroti cʉdisotiyijʉ ĩ. Ito yicõri iso macʉ Jerusalénjʉ ĩ yigorere tʉoĩa ñasotiyijo Jesús jaco.
LUK 2:52 Ĩ tʉoĩarise rãcati bʉcʉa mʉja wayijʉ Jesús. Dios cʉni, masa cʉni ĩre ti mai rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna ĩja.
LUK 3:1 Tiberio wame cʉtigʉ ʉjʉ ĩ sãjaja bero, quince rodori ĩ ña tujaroca Poncio Pilato wame cʉtigʉ Judea sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ. Gãji Galilea sita gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito yicõri ĩ ocabaji Felipe wame cʉtigʉ jʉa sita ʉjʉ ñayijʉ. Iti ĩ sita rʉcorise wame cʉtiyijʉ Iturea, ito yicõri Traconite. Ito bero gãji Lisanias wame cʉtigʉ Abilinia sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ.
LUK 3:2 Masa ito bajiro sita ĩna rʉco ñaroca Anás ito yicõri Caifás wame cʉtirã, ĩna ñayijarã paia ʉjarã. Ito bajiro ʉjarã ĩna ñaroca, Zacarías macʉ Juan wame cʉtigʉ yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ. Ito ĩ ñaroca oca goti rotiyijʉ Dios ĩre.
LUK 3:3 Ito bajiro Dios ĩ gotija tʉocõri, riaca Jordán wame cʉtirisa tʉjʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Juan. Ado bajiro yi goti ucuyijʉ ĩ: —Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri quenarise mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa wasoaya ĩja. Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉa ñeñaro yirise ãcabojagʉ yiguĩji Dios. Dios oca yʉ gotirise mʉa tʉorʉ̃nʉja, idé gu roti masirãji mʉa, yiyijʉ Juan masare gotigʉ.
LUK 3:4 Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ uca yuyijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ ado bajiro yi sẽria gotigʉ yiguĩji: “Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩa ñaña mʉa, mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni.
LUK 3:5 Mʉare ñeñaro tʉoĩare gaye ñaja itire jidicãña. Mʉa ñeñaro yirise iti rʉyaja, itire jidicãcõri, quenarisejʉare tʉoĩaña. Mʉa tʉoĩarise rocati iti wisaja quenarisejʉare tʉoĩa ñaña. Ito yicõri jeyaro mʉa ñeñaro tʉoĩarisere jidicãña.
LUK 3:6 Ito bajiro mʉa yija bero masare masorocʉ, Dios ĩ cõarʉre ti jedirã yirãji masa jeyaro”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ, yi ucayijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ.
LUK 3:7 Jãjarã masa Juanre ĩna idé gu rotirã ejaja, ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare: —Ãña rima iti juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios ĩ waja seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Mani ñeñaro yirã ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa, yiyijʉ Juan masare.
LUK 3:8 ’Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉama. Ito bajiri Dios ĩ beseana ña gʉa cʉni”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
LUK 3:9 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti. Masa ĩna ñeñaro yirise waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirisere jidicãbeja ticõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare, yiyijʉ Juan masare.
LUK 3:10 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, masajʉa ĩre ado bajiro seniĩayijarã: —¿No bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
LUK 3:11 Ĩna ito bajiro yija cʉdiyijʉ Juan: —No camisa jʉaro rʉcogʉ, gãji rʉcobicʉre coro ĩsija quena. Ito yicõri no bare rʉcogʉ, bojoro bʉjarãre ĩsija quena, yiyijʉ Juan ĩnare.
LUK 3:12 Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, Juanre idé gu rotirã ejayijarã. Ĩre ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ¿no bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
LUK 3:13 —Baʉ, ʉjarã mʉare niyeru ãmi rotirocõti ãmiña. Ito yicõri, ʉjarã ĩna rotiro rẽto bʉsaro ãmibesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
LUK 3:14 Surara cʉni ado bajiro ĩre seniĩayijarã: —¿No bajiro gʉa yire ãmoguĩjida Dios? yiyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija: —Baʉ, masare ĩna rʉcorise ẽmabesa. Ĩnare rʉocõri ĩna rʉcorisere jeyaro ẽmabesa. Ĩnare sẽoro yicõri ĩna rʉcorisere ẽmabesa. Ito yicõri, mʉa moare waja, ʉjarã mʉare ĩna waja yirocõti boca ãmiña. Mʉcana tʉdi ĩnare seni ʉyabesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
LUK 3:15 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩa ʉsirioyijarã ĩna: “Cristo, ¿Dios ĩ cõarʉti ñati ãni?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 3:16 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare: —Cristo meje ña yʉ. Idenati masare idé gua yʉama. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉjama Espíritu Santo mʉare queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare Espíritu Santo queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan ĩnare.
LUK 3:17 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo ajeri besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Jedirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama ĩ cũrojʉ seo cũgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo ajeri beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
LUK 3:18 Ito bajiro ĩ gotiro watoti Dios oca quenarise masare gotiyijʉ Juan, Diore ĩna cʉditoni.
LUK 3:19 Gajerea, Herodes ʉjʉre goti tudiyijʉ Juan. Ĩ ocabaji Felipe manojo Herodías wame cʉtigore Herodes ĩ manojo cʉtija, ito bajiro ĩre goti tudiyijʉ Juan. Gaje ĩ ñeñaro yirise masicõri ĩre goti tudiyijʉ Juan.
LUK 3:20 Ito bajiro ĩ bʉsija tʉobojagʉti ĩre tʉorʉ̃nʉbisijʉ Herodes. Ito yicõri bʉto bʉsa ñeñaro yi ʉyagʉ Juanre tubia rotiyijʉ ĩ.
LUK 3:21 Co rʉmʉ tubiara wijʉ ĩre ĩna tubiaroto riojʉa, jãjarã masare idé guyijʉ Juan. Ito yicõri Jesure cʉni idé guyijʉ Juan. Ĩ idé guja bero Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi rʉ̃gõroca ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ janayijʉ. Ito yicõri bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Yʉ macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Mʉre bʉto wanʉa yʉ, yi bʉsiyijʉ Dios, Jesure bʉsigʉ.
LUK 3:23 Sĩgʉ̃ masʉcõ gãji ye jʉa dʉjamocõ rodori tʉjagʉ, masare riasosʉoyijʉ Jesús. “José macʉ ñami Jesús”, yi tʉoĩayijarã masa. Iti riojʉa ado bajiro wame cʉtirã ñasʉoyijarã masa. José jacʉ ñayijʉ Elí.
LUK 3:24 Elí jacʉ ñayijʉ Matat. Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Jana. Jana jacʉ ñayijʉ José.
LUK 3:25 José jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Amós. Amós jacʉ ñayijʉ Nahúm. Nahúm jacʉ ñayijʉ Esli. Esli jacʉ ñayijʉ Nagai.
LUK 3:26 Nagai jacʉ ñayijʉ Maat. Maat jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Semei. Semei jacʉ ñayijʉ Josec. Josec jacʉ ñayijʉ Judá.
LUK 3:27 Judá jacʉ ñayijʉ Joanán. Joanán jacʉ ñayijʉ Resa. Resa jacʉ ñayijʉ Zorobabel. Zorobabel jacʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel jacʉ ñayijʉ Neri.
LUK 3:28 Neri jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Adi. Adi jacʉ ñayijʉ Cosam. Cosam jacʉ ñayijʉ Elmadam. Elmadam jacʉ ñayijʉ Er.
LUK 3:29 Er jacʉ ñayijʉ Josué. Josué jacʉ ñayijʉ Eliezer. Eliezer jacʉ ñayijʉ Jorim. Jorim jacʉ ñayijʉ Matat.
LUK 3:30 Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Simeón. Simeón jacʉ ñayijʉ Judá. Judá jacʉ ñayijʉ José. José jacʉ ñayijʉ Jonam. Jonam jacʉ ñayijʉ Eliaquim.
LUK 3:31 Eliaquim jacʉ ñayijʉ Melea. Melea jacʉ ñayijʉ Mena. Mena jacʉ ñayijʉ Matata. Matata jacʉ ñayijʉ Natán.
LUK 3:32 Natán jacʉ ñayijʉ David. David jacʉ ñayijʉ Isaí. Isaí jacʉ ñayijʉ Obed. Obed jacʉ ñayijʉ Booz. Booz jacʉ ñayijʉ Salmón. Salmón jacʉ ñayijʉ Naasón.
LUK 3:33 Naasón jacʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab jacʉ ñayijʉ Admin. Admin jacʉ ñayijʉ Arni. Arni jacʉ ñayijʉ Esrom. Esrom jacʉ ñayijʉ Fares. Fares jacʉ ñayijʉ Judá.
LUK 3:34 Judá jacʉ ñayijʉ Jacob. Jacob jacʉ ñayijʉ Isaac. Isaac jacʉ ñayijʉ Abraham. Abraham jacʉ ñayijʉ Taré. Taré jacʉ ñayijʉ Nacor.
LUK 3:35 Nacor jacʉ ñayijʉ Serug. Serug jacʉ ñayijʉ Ragau. Ragau jacʉ ñayijʉ Peleg. Peleg jacʉ ñayijʉ Heber. Heber jacʉ ñayijʉ Sala.
LUK 3:36 Sala jacʉ ñayijʉ Cainán. Cainán jacʉ ñayijʉ Arfaxad. Arfaxad jacʉ ñayijʉ Sem. Sem jacʉ ñayijʉ Noé. Noé jacʉ ñayijʉ Lamec.
LUK 3:37 Lamec jacʉ ñayijʉ Matusalén. Matusalén jacʉ ñayijʉ Enoc. Enoc jacʉ ñayijʉ Jared. Jared jacʉ ñayijʉ Mahalaleel. Mahalaleel jacʉ ñayijʉ Cainán.
LUK 3:38 Cainán jacʉ ñayijʉ Enós. Enós jacʉ ñayijʉ Set. Set jacʉ ñayijʉ Adán. Adánti ñayijʉ ĩja Dios rujeorʉ. Ito bajiri Dios macʉ ñayijʉ Adán.
LUK 4:1 Jesús ĩ idé gu ecoja bero Espíritu Santo ĩ rãca bʉto ñayijʉ. Ito yicõri riaca Jordán wame cʉtirisa tʉ ĩ ñaroca, yucʉ manojʉ ĩre ãmi wayijʉ Espíritu Santo.
LUK 4:2 Yucʉ manojʉ ejacõri jʉ̃arã masacõ rʉmʉri ñayijʉ Jesús itojʉ. Itojʉ ĩ ñari rʉmʉri cõti, bare babicʉti ñayijʉ Jesús. Itocõ bero ñiocõyijʉ mʉcana. Ĩ ito bajiro ñiocõ ñaroca, ñeñaro ĩ yitoni ʉsirioro yi codeyijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Jesure.
LUK 4:3 Ado bajiro rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre: —Riti Dios Macʉ mʉ ñaja, adi gʉ̃tanati naju godo weogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
LUK 4:4 Ito bajiro rʉ̃mʉ́ ĩre yibojarocati: —Yibea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Najuna riti meje catirã yirãji masa. Jeyaro Dios ocana sʉoriti queno wanʉ quena ñarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
LUK 4:5 Ito bero cogʉ gʉ̃tagʉ̃ ũmaricʉ joejʉ ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure. Itojʉ ãmi ejacõri yoari mejeti adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ñari cʉtorire ĩo jeocõyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
LUK 4:6 Ado bajiro goti rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ itigʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñacõri: —Yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yʉ riojo rijomunigãna mʉ ñini rũjũja adocõ mʉre ĩsicʉja yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarise, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarã masa ñarocõti mʉre ĩsicʉja yʉ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñajediro ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja mʉ, yʉre mʉ rʉ̃cʉbʉoja, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure rʉogʉ.
LUK 4:8 Ito bajiro ĩ gotibojarocati: —Wasa Satanás mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Mani Ʉjʉ Diore riti rʉ̃cʉbʉocõri cʉdija quena”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
LUK 4:9 Ĩ ito yibojaroca riti Jerusalénjʉ Jesure ãmi wayijʉ rʉ̃mʉ́ mʉcana. Ito ejacõri mʉcana Dios ya wi joejʉa ãmi mʉja wayijʉ rʉ̃mʉ́. Ito ĩre ãmi mʉja ejacõri ado bajiro yiyijʉ: —Tʉoya Jesús. Ado bajiro gotia Dios oca tuti: Ángel mesare mʉre code rotigʉ yiguĩji Dios. Mʉ quedi waja gʉ̃tagã joejʉ quedi jeacõri mʉ ya gʉbo jeabe yirona mʉre boca ãmirã yirãji, yi gotia Dios oca tuti. Riti Dios Macʉ mʉ ñaja adojʉna bubu quedi wacʉ yigʉja mʉ, yi rʉoyijʉ rʉ̃mʉ́ Jesure.
LUK 4:12 Ito bajiro ĩ yibojarocati ado bajirojʉa yiyijʉ Jesús ĩre: —Mʉ ito bajiro yirisere cʉdibicʉja yʉ. Gaje ado bajiro gotia Dios oca. Tite mʉ: “ ‘No bajiro Dios ĩ yija ticʉja yʉ’, yirocʉ ĩre ʉsirio codebesa”, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re.
LUK 4:13 Ito ĩ yija bero ʉsirioro yire oca bʉjabisijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri Jesure jabeto cʉnígoyijʉ rʉ̃mʉ́.
LUK 4:14 Galileajʉ tʉdi wayijʉ Jesús mʉcana, yucʉ manojʉ ña ucugorʉ. Ito yicõri Espíritu Santo Jesús rãca ĩ ñajare bʉto ĩ tʉoĩa masirise ñayijʉ Jesure ĩja. Galilea ĩ tʉdi ejaroca masa jeyaro ĩ rẽtagorere bʉsiyijarã ĩna.
LUK 4:15 Ito bajiro wa ucu ĩ tʉdi ejaja bero judio masa ĩna minijuari wirijʉre riaso ucuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ goti ucuja tʉocõri, “Queno gotiami ãni”, yi rʉ̃cʉbʉoyijarã masa jeyaro.
LUK 4:16 Ito yicõri ĩ bʉcʉara cʉto Nazaret wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús. Ito ejacõri judio masa ĩna tujacãri rʉmʉ ñaroca ĩna minijuari wirijʉ sãja ucuyijʉ Jesús, ĩ yisotiado bajiroti. Ito ĩ sãja ejaroca Isaías ĩ ucagora jũ ĩsiyijarã gãjerã ĩre, ĩ ti gotitoni. Iti jũ boca ãmicõri ĩ gotiroti ãmayijʉ Jesús. Ito bajiro ãmacõri bʉjayijʉ. Ado bajiro gotiyijʉ iti:
LUK 4:18 Espíritu Santo yʉ rãca ñami. Bojoro bʉjarãre oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjarãre ĩna wanʉ quenaroca yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ. Tubia ecoanare yʉ bucõatoni yʉre cũñi Espíritu Santo. Ñeñaro yirise jidicãjaro ĩna yirocʉ, yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito bajiri cajea timenare cʉni mʉcana ĩna tʉdi tiroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo. Ito yicõri gãjerã ñeñaro yi ecoana ĩna jidicãroca yirocʉre yʉre cũñi Espíritu Santo.
LUK 4:19 Ito yicõri, “No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re queno yirocʉ ñacãmi Dios”, yʉ yi gotitoni yʉre cũñi Espíritu Santo, yi gotia iti oca, yi gotiyijʉ Jesús ĩna minijuari wijʉ.
LUK 4:20 Ito bajiro goti tĩocõri papera tutire biayijʉ ĩ. Ito yicõri iti wi ejabʉari masʉre iti tutire jʉdacõayijʉ Jesús. Ito yicõri eja rũjũyijʉ. Ito bajiro ĩ yirise ticõri bʉto tiju wa rũjũcoayijarã ĩna.
LUK 4:21 Ito bajiro ĩna ti rujiroca mʉcana ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Jane mejejʉ Isaías ĩ yʉre uca yure, adi rʉmʉ mʉa tiro riojo rẽta yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 4:22 Ito bajiro Jesús oca quenarise ĩ gotija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri masa jeyaro quenarise oca ĩre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿José macʉ meje ñati ãni? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.
LUK 4:23 Ito bajiro ĩna yija tʉo masicõri ado bajiro yi cʉdiyijʉ Jesús: —Masa oca gotire robo bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “Sĩgʉ̃ ʉco masʉ ĩ ñaja, ĩmasiti yisio masiguĩji”, yirã yirãji mʉa yʉre. Ito yicõri gaje ado bajiro yʉre yirã yirãji mʉa: “ ‘Capernaumjʉ tiyamani ĩoyijʉ Jesús’, yire oca tʉocʉ gʉa. Ito bajiri ado mʉ cʉtojʉ cʉni ito bajiroti mʉ ĩore ti ãmoa gʉa”, yʉre yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 4:24 Ito bajiro yicõri ado bajirojʉa yiyijʉ mʉcana: —Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ cʉtoti ĩ gotija ĩ ñarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri adi cʉto gagʉ yʉ ñajare yʉre queno tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 4:25 Jane mejejʉ gãna Diore ĩna tʉorʉ̃nʉbitiado bajiroti queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa cʉni. Tite. Sĩgʉ̃ Elías wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ ide quedibisijʉ. Ito bajiri iti cʉtorijʉ bare mañijʉ. Ito bajicõri bʉto ñiojogayijarã masa. Ito bajiro iti baji ñaroca Israel sitajʉ manʉjʉ godagoana romia jãjarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare ejabʉatoni wa rotibisijʉ Dios Elíasre. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sidón wame cʉtiri cʉto tʉ Sarepta gago ĩre tʉorʉ̃nʉgõre ejabʉatoni wa rotiyijʉ Dios Elíasre, yiyijʉ Jesús.
LUK 4:27 Ito bero Eliseo wame cʉtigʉ Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca Israel sita gãna jãjarã cami jogarã ñayijarã. Ito bajibojarocati Diore masa ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, ĩnare yisio rotibisijʉ Dios Eliseore. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Sĩgʉ̃ Siria sita gagʉ Naamán wame cʉtigʉre, yisio rotiyijʉ Dios, Eliseore, yi gotiyijʉ Jesús iti wi minijua ñarãre.
LUK 4:28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, iti wi minijua ñarã bʉto junisiniyijarã ĩna.
LUK 4:29 Tʉria gʉdareco ñayijʉ iti cʉto. Ito bajiro ĩre junisinicõri tʉria joejʉ Jesure ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre tumicã queorona yibojayijarã ĩna.
LUK 4:30 Ito yibojaroca riti ĩna wato ñabojagʉti wa godacoayijʉ ĩ.
LUK 4:31 Ito bajiro ĩnare rudigocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús. Galilea sitajʉ ñayijʉ Capernaum wame cʉtiri cʉto. Itojʉ ejacõri tujacãra rʉmʉ ñaroca masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito sãjacõri masare riasoyijʉ ĩ.
LUK 4:32 Dios cũrʉ ñari, queno masare riaso masiyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩ bʉsija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã masa.
LUK 4:33 Ito bajiro ĩ bʉsi ñaroca, iti wijʉ sĩgʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñayijʉ. Ado bajiro Jesure sẽoro sẽria bʉsiyijʉ ĩ:
LUK 4:34 —Wasa, Jesús Nazaret gagʉ mʉ. ¿No yija gʉare ʉsirioro yati mʉ? Gʉare ruyuriorocʉ eja mʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ Jesure. Mʉre ti masia yʉ. Dios Macʉ quenagʉ̃guti ñacõa mʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 4:35 Ito ĩ yija ado bajiro yi tudiyijʉ Jesús ĩre: —Bʉsibesa ĩja, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri, Ãni ya ʉsijʉ sãñagʉ̃, budiya mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́re. Ito bajiro ĩ yirocati, masa jãjarã tiro riojo ĩre tumicãcũ, budicoayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩja. Ĩ ito bajiro budigoja bero queno cati quenagʉ̃ tujayijʉ masʉ ĩja.
LUK 4:36 Jesús ĩ ito bajiro rʉ̃mʉ́re ĩ budi rotija ticõri, mano ti ʉcayijarã ito ñarã. Iti ticõri ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna ĩja: —¿Ñe gaye ñarojada ĩ ito bajiro bʉsija? Bʉto ĩ tʉo masirisena rʉ̃mʉ́re budi rotiami ãni. Rʉ̃mʉ́are ĩ budi rotija cojisiti budicoama, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 4:37 Ito bajiro Jesús ĩ yirere tʉocõri iti cʉto tʉ ñarã ĩna ñarocõti itire gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 4:38 Jesús judio masa ĩna minijuari wijʉ ñarʉ budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Simón Pedro wame cʉtigʉ ya wijʉ wayijʉ. Ĩ ya wi sãja ejacõri Simón mañicõ rujʉ yarise iso cõja tiyijʉ Jesús. Iso ito bajija ticõri, ito gãna isore yisioroti ãmorã josayijarã Jesure.
LUK 4:39 Iso tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri rujʉ yarise rẽta rotiyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati rujʉ yarise rẽtacoayijʉ isore ĩja. Ito bajiro iti rẽtarocati masare eca bocasʉoyijo iso.
LUK 4:40 Ito bajiro ĩ rẽtaja tʉocõri, ũmacañi ĩ quedi sãgʉ̃ wagʉ yiroca cõrãre ãmi minijuayijarã ĩna Jesús tʉjʉ ĩnare ĩ yisiotoni. Ricati riti cõrã ñayijarã ĩna. Ĩna ito bajija ticõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati rẽtacoayijʉ.
LUK 4:41 Ito yicõri jãjarã rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yirocati budirãti awasãyijarã rʉ̃mʉ́a ĩja. —Dios Macʉguti ña mʉ, yi awasãyijarã rʉ̃mʉ́a, budi warã. “Cristo Dios ĩ cõarʉ ñami”, ĩna yija ti masicõri, “Bʉsibesa”, yi tudiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́are.
LUK 4:42 Gaje rʉmʉ busuri cʉto tʉnima sõjʉajʉ wayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ wagoja bero ĩre ãmayijarã masa ĩja. Ito bajiro ĩre ãmarã riti ĩ ñarojʉ ĩre bʉjacõyijarã ĩna. Ĩre bʉjacõri gaje cʉtojʉ ĩre wa rotibitibojayijarã ĩna.
LUK 4:43 Ito bajiro ĩna wa rotibitibojarocati ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Gaje cʉtori gãnare cʉni, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucurʉja yʉre. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 4:44 Ito ĩ yija bero Galilea sitajʉ judio masa ĩna minijuari wirijʉ Dios oca goti ucuyijʉ Jesús ĩja.
LUK 5:1 Co rʉmʉ Genesaret wame cʉtirita tʉnima Jesús ĩ ñaroca jãjarã masa ejayijarã. Dios oca ĩ gotija bʉto tʉo ãmocõri ĩ tʉjʉ ejayijarã ĩna. Jãjarã ñacõri bʉto bidiro ñayijarã. Ito bajiri rʉ̃gõrajʉ mañijʉ Jesure.
LUK 5:2 Ito bajiro ĩre rʉ̃gõrajʉ maniroca itajura tʉnima jʉaga cuma iti jayaja tiyijʉ Jesús. Iti cuma ʉjarã wai jori masa ñayijarã. Ito tʉ ĩna ya yori yucʉri coerã yiyijarã ĩna.
LUK 5:3 Iti cuma jayaja ticõri, itiga cumajʉ sãjayijʉ Jesús. Ito yicõri ñuro rotiyijʉ Jesús itiga cumare. Itiga cuma Simón yaga ñayijʉ. Iti cumajʉ rujicõri masare Dios oca riasoyijʉ Jesús.
LUK 5:4 Riaso tĩocõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús Simónre: —Ʉ̃carojʉ wija wato mani. Itojʉ mʉa ya yori yucʉrina wai ñuma mʉa, yiyijʉ Jesús Simónre.
LUK 5:5 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: —Gʉare riasogʉ, ñamiasaro wai jobojabʉ gʉa, sĩabijʉ. Ito bajibojarocati mʉ rotiro bajiroti, yorigʉ ñucʉja yʉ, yiyijʉ Simón Jesure.
LUK 5:6 Ito yicõri ĩna yorigʉ ñuroca, jãjarã wai sãjayijarã ĩja. Ito bajiri ĩna ya yorigʉ cudusʉoyijʉ ĩja.
LUK 5:7 Ito bajiro ĩna wai ñaja ticõri, gaje cuma ĩna baba mesa ñari cumare ãmo bʉye ñucayijarã, ĩna ejabʉatoni. Ito bajiro ĩna jija ticõri, ejayijarã ĩna. Ito ejacõri jãjarã wai bʉjayijarã ĩna. Iti cuma jʉa cumari cʉrisere dajocõyijarã. Jabeto rʉyabojayijʉ iti rujaroto.
LUK 5:8 Ito bajiro wai jãjarã bʉjacõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Simón Pedro. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ: —Yʉ Ʉjʉ bʉto ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ. Queno yigʉ ña mʉáma. Ito bajiri yʉ tʉ mʉ ñaja quenbetoja, yiyijʉ Simón Jesure.
LUK 5:9 Simón ito yicõri ĩ rãca gãna cʉni wai jãjarã ĩna ñaja ticõri, ti ʉcayijarã ĩna.
LUK 5:10 Gaje cuma ñarã cʉni ti ʉcacoayijarã ĩna. Ĩna ñayijarã Zebedeo rĩa. Santiago, Juan wame cʉtirã ñayijarã ĩna. Ĩna ti ʉcaja ticõri, Simónre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Güibesa. Wai joreti ña mʉa ya moare. Ito bajibojarocati jane gaje mʉare moare cũa yʉ. Masa Diore ĩna masitoni oca riaso ucuri masa mʉare cũa yʉ adocãta, yiyijʉ Jesús, Simón mesare.
LUK 5:11 Ito ĩ yija bero tʉnimajʉ jãja wayijarã mʉcana. Ito yicõri jeyaro ĩna moabojarisere jidicãcõri Jesús rãca wayijarã ĩna ĩja.
LUK 5:12 Co rʉmʉ Jesús gaje cʉto ĩ ña ucuroca sĩgʉ̃ ĩ ya rujʉ cami jogagʉ ñayijʉ. Jesure ti bʉjacõri ĩ riojo ñini rũjũcõri ĩre josayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ, yʉre mʉ yisio ãmoja, yisiogʉja mʉ, yiyijʉ cami jogagʉ Jesure.
LUK 5:13 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya ãmona moa jeoyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Ãmoa yʉ. Mʉre yisioa yʉ, yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati ĩ ya cami yaticoayijʉ ĩja.
LUK 5:14 Ito bajiro ĩre yisiocõri, gãjerãre goti bato rotibisijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Riojoti pai tʉjʉ wasa mʉ. Ĩ tʉjʉ ejacõri mʉ ya rujʉ cami yatirise gaye ĩoma. Ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti Diore waibʉcʉ soe ĩsi rotiba. Ito mʉ yija ticõri, “Ĩ ya cami yati jedicoajʉ ĩja”, yi masirã yirãji masa mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 5:15 Ito bajiro, “Goti batobeja”, ĩ yibojarocati cojisiti oca tĩjacoayijʉ cami jogagʉre Jesús ĩ yisiore gaye. Ito bajija tʉocõri, jãjarã Jesús tʉjʉ minijuayijarã, ĩ bʉsija tʉo ãmorã. Ito yicõri ĩna cõrisere yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna.
LUK 5:16 Masa jãjarã ĩna ñajare coji meje masa manojʉ ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ wayijʉ Jesús.
LUK 5:17 Co rʉmʉ Jesús ĩ riasoroca fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni tʉo rujiyijarã ĩna. Ado bajiro wame cʉtiri cʉtori wadiana ñayijarã ĩna. Galilea sita gãna, Judea sita gãna ito yicõri Jerusalén wame cʉtiri cʉto gãna wadiana ñayijarã ĩna. Masa tiro riojo cõrãre Jesús ĩ yisiotoni ĩ masirise jidicãyijʉ Dios.
LUK 5:18 Ito bajiro ĩ yi ñaroca jʉariarã ʉ̃mʉa rudurʉre ãmi ejayijarã ĩna, ĩ ya camana. Ito ejacõri Jesús tʉjʉ sãja wacõri ĩre cũ ãmobojayijarã ĩna.
LUK 5:19 Ito bajibojarocati masa jãjarã ĩna ñajare no bajiro sãja masia mañijʉ ĩnare. Ito bajija ticõri, wi tutu joejʉ rudurʉre ãmi mʉja wayijarã ĩna. Ãmi mʉja ejacõri Jesús rʉ̃gõro weca soje cudayijarã ĩna. Ito yicõri rudurʉre ĩ ya camana jidi rujioyijarã ĩna Jesús tʉ.
LUK 5:20 Ito bajiro ĩna yija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ Jesús: “Yʉre tʉorʉ̃nʉsacõama ĩna”, yi tʉoĩayijʉ Jesús. Ito bajiro tʉoĩacõri: —Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojocõa yʉ, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
LUK 5:21 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Ãni ito bajiro ĩ bʉsija, Diore ñeñaro yigʉ yami ĩ. Dios meje ñami ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ñami masa ĩna ñeñaro yirisere ãcaboja masigʉ̃”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 5:22 Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere ĩmasiti tʉoĩa masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —¿No yija ito bajiro tʉoĩati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 5:23 Mʉa tija, ¿No bajiro rudurʉre yʉ yija quenati? Ito yicõri, ¿disejʉa ñati josasabiti mʉa tija? “Mʉ ñeñaro yirisere coecoajʉ”, ¿yʉ yija quena ñarojada? “Wʉmʉña, wasa”, ¿yʉ yija quena ñarojada, mʉa tʉoĩaja? ¿Disejʉa ñati josasabiti, mʉa tija?
LUK 5:24 Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cõarʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Masa ĩna ñeñaro yirise coe masiami Jesús”, mʉa yi masitoni mʉa tiro riojo ãnire yisiogʉ ya yʉ, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito yicõri rudurʉjʉare ado bajiro yiyijʉ: —Wʉmʉña, ya yʉ mʉre. Mʉ ya cama ãmiña, ito yicõri mʉ ya wijʉ tʉdi wasa, yiyijʉ Jesús rudurʉre.
LUK 5:25 Ito bajiro ĩ yirocati masa jãjarã ĩna tiro riojo wʉmʉyijʉ rudurʉ. Ito yi, ĩ ya cama ãmi, budi wayijʉ ĩ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsi wayijʉ ĩ, ĩ ya wijʉ tʉdi wacʉ.
LUK 5:26 Ito ĩ yija ticõri, ti ʉcayijarã masa. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna. Güire rãca ado bajiro yiyijarã ĩna: —Adi rʉmʉ tiyamani tia mani, yiyijarã ĩna.
LUK 5:27 Ito bajiro masare ĩ yi ĩo ñaja bero budiyijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro budi wacõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉre tiyijʉ Jesús. Ĩ ñayijʉ Leví wame cʉtigʉ. Waja ĩ seni ñarijʉ rujiyijʉ ĩ. Ĩre ti bʉjacõri: —Yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 5:28 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ moabojarisere jidicãyijʉ Leví, Jesús rãca wa ãmogʉ̃.
LUK 5:29 Ito bero ĩ rãca wa, Leví ya wi ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure basa jeo bʉarocʉ basa meniyijʉ Leví. Ito bajiro ĩna basa meni ñaroca jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ñayijarã ĩna. Ito yicõri gãjerã cʉni, jãjarã ĩna rãca ba rujiyijarã ĩna.
LUK 5:30 Ito bajiro ĩna ba rujija ticõri, judio masa rotirise riasori masa ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã cʉni, Jesús rãca riasotirãre ado bajiro busituyijarã: —¿No yija ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca, ito yicõri ñeñaro yi jairã rãca baba cʉti bati mʉa? yi bʉsituyijarã ĩna Jesús rãca riasotirãre.
LUK 5:31 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Ado bajirojʉa bajia. Queno cati quenarã, cõmena ʉco yiri masʉre jimenaji. Ito yicõri bʉto cõrãjʉa ʉco yiri masʉre jirãji.
LUK 5:32 Queno yirãre yiari meje wadibʉ yʉ. Ñeñaro yi jairãjʉare yiari wadibʉ yʉ. Ito yicõri quenarise ĩna tʉoĩa wasoatoni wadibʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 5:33 Ito ĩ yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna Jesure: —Juan rãca riasotirã coji meje bamena riti Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩre senisotiama ĩna. Ito bajiroti bajiama fariseo gaye tʉoĩarã rãca riasotirã cʉni. Mʉ rãca riasotirãma ĩnare bajiro yibeama ĩna. Bʉcʉrã rotire queno cʉdibeama ĩna. Ito yicõri, “Diore bʉsiana”, yirona bare jidicãbeama ĩna, yi tudiyijarã ĩna Jesure.
LUK 5:34 Ĩna ito yija tʉocõri, ĩnare ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃, ĩ ãmo siari rʉmʉ ĩ baba mesa ĩ rãca ĩna wanʉ baroca, “Babesa”, yi masimenaji gãjerã.
LUK 5:35 Ito bajibojarocati co rʉmʉ gãjerã ĩre ñiagoja ticõri, bojori bʉjarã yirãji ĩ baba mesa. Ito bajiri ĩre tʉoĩarã bamenaji ĩna, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 5:36 Ito yicõri gaje ado bajiro goti masiore ocana ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Sĩgõ saya bʉcʉro sere wõroco mamarore tabecõji. Ito bajiro mamaro tagoja mamaro cʉni ñeñacoaroja. Ito yicõri bʉcʉrore mamaro iso sere wõbojaja bʉcʉro bajiro corocõ ejabetoja.
LUK 5:37 Ʉyé ide mani menija mama bajujʉ jiosãrã yirãji mani. Bʉcʉ baju mani jiosãjama, ñigãcoaro yiroja. Ito yicõri iti baju cʉni goda, ʉyé ide cʉni goda bajiro yiroja.
LUK 5:38 Ito bajiri ʉyé ide menicõri mama bajuri jiosãrã yirãji mani. Ito yicõri iti baju cʉni, ʉyé ide cʉni godabetoja.
LUK 5:39 Mani ʉyé ide bʉcʉ idiĩacõri mame idi ãmomenaji mani. “Bʉcʉjʉa queno sʉti quena”, yicõri mamere idi ãmomenaji mani. Ito bajiroti bajia mame oca yʉ riasoja cʉni. Bʉcʉrã oca tʉorʉ̃nʉrã ñacõri mame oca yʉ riasoja tʉo ãmobea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:1 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ ñaroca, ĩ rãca riasotirã rãca trigo wesejʉ eja wayijʉ Jesús. Itojʉ ejacõri itire beja ãmiyijarã ĩ rãca riasotirã. Ito yicõri wirorire sĩguẽ bategocõri bayijarã ĩna.
LUK 6:2 Ito bajiro ĩna baja tiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã coriarã. Ito bajiro ĩna baja ticõri, ĩnare seniĩayijarã fariseo gaye tʉoĩarã: —¿No yija tujacãra rʉmʉ ñabojarocati moati mʉa? Tujacãra rʉmʉ moare ma, yiyijarã ĩna.
LUK 6:3 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Co rʉmʉ David ñayorʉ ĩ baba mesa rãca ñiojogacõri ĩna yigore, ¿Dios oca tutijʉ tibiticati mʉa?
LUK 6:4 Ado bajiro yiyijʉ David ñayorʉ. Dios ya wijʉ sãjacõri, Diore paia naju ĩna cũ ĩsirere ãmicõri bayijʉ David. Ito yicõri ĩ baba mesare cʉni ecayijʉ ĩ. Paia riti ĩna baroti ñabojayijʉ iti naju. Ito bajibojarocati bʉto ñiojogacõri bayijʉ David ĩ baba mesa rãca. Itire ĩna baja tibojagʉti, “Ñeñaro yama ĩna”, yibisijʉ Dios ĩnare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:5 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Masa Rĩjorʉ, Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ gaye yʉ rotiroti cʉni cũquĩ Dios yʉre, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
LUK 6:6 Gaje tujacãra rʉmʉ ñaroca judio masa ĩna minijuari wijʉ sãjayijʉ Jesús. Ito yicõri ĩnare riasoyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca sĩgʉ̃ ĩ ya ãmo riojocadʉja digarʉ ñayijʉ.
LUK 6:7 Ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ti rujiyijarã ĩna. Jesure ticõri ado bajiro tʉoĩa rujiyijarã ĩna: “Jane tujacãra rʉmʉ ñabojarocati, ¿ãni ãmo digarʉre yisiogʉ yiguĩjida Jesús?” yi ti rujiyijarã ĩna. “Ito bajiro ĩ yija, ‘Seti ña ĩre. Ñeñaro yami’, yirã yirãji mani”, yi tʉoĩa rujiyijarã ĩna.
LUK 6:8 Ito bajiro ĩnamasi ĩna tʉoĩabojarocati tʉoĩa masicõyijʉ Jesús, ĩ masirisena. Ito yicõri ãmo digarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wʉmʉña, waya ado yʉ tʉjʉ, yiyijʉ Jesús ãmo digarʉre. Ĩ ito yija ãmo digarʉ Jesús tʉjʉ wacõri eja rʉ̃gʉ̃yijʉ.
LUK 6:9 Ito bajiro ĩ eja rʉ̃gʉ̃roca ado bajiro yiyijʉ Jesús, ito ñarãre: —Mʉare seniĩagʉ̃ ya yʉ. ¿No bajiro manire cũyijari Dios tujacãra rʉmʉ mani yiroti? ¿Quenarise, ñeñarise ito yicõri cõrãre mani yisioroti, gaje mani yisiobeja, disejʉa quenati? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:10 Ito bajiro bʉsi tĩogʉ̃ iti wi ñarãre ti jeocõyijʉ Jesús. Ito yicõri ãmo digarʉre ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Mʉ ya ãmo ñu joya, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito bajiro Jesús ĩ yirocati, ĩ ya ãmo ñu joyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yirocati ĩ ya ãmo quenacoayijʉ ĩja.
LUK 6:11 Ito bajiro ĩ yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni bʉto ti junisiniyijarã ĩna Jesure. Ito yicõri ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã: “¿No bajiro yirʉjati mani Jesure?” yiyijarã ĩna.
LUK 6:12 Iti rʉmʉriti tʉria joejʉ maja wayijʉ Jesús, Diore bʉsirocʉ. Itojʉ ñacõri ñamiasaro Diore bʉsisotiyijʉ Jesús.
LUK 6:13 Ito yicõri ũmacañi joejea mʉja wadiroca ĩ rãca riasotirãre jiyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ejaroca jʉa gʉbojeno ñarã ʉ̃mʉare beseyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩnare cũyijʉ Jesús.
LUK 6:14 Ado bajiro wame cʉtirã ñayijarã ĩna: Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉa wame, wame cʉtigʉ, Simón Pedro. Ĩ ocabaji ñayijʉ Andrés wame cʉtigʉ. Ito yicõri gãjerã ñayijarã Santiago, Juan, Felipe, Bartolomé,
LUK 6:15 Mateo, Tomás, Alfeo macʉ Santiago gãji ñayijʉ Simón celote gaye tʉoĩagorʉ.
LUK 6:16 Ito yicõri Santiago macʉ ñayijʉ Judas wame cʉtigʉ. Gãji Judas Iscariote wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩ ñayijʉ Jesure gãjerã ĩna ñiatoni gotirocʉ. Ito bajiro wame cʉtirã ñayijarã ĩna, Jesús ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩ cũana.
LUK 6:17 Ito bajiro ĩnare bese tĩocõri ĩna rãca roja wayijʉ Jesús. Roja wa, tʉria jʉdojʉ tujayijarã ĩna. Itojʉ jãjarã ñayijarã Judea sita gãna, Jerusalén gãna, ito yicõri itajura tʉ ñari cʉtori Tiro, Sidón wame cʉtiri cʉtori gãna cʉni ñayijarã. Iti cʉtori gãna ejayijarã Jesure tʉo ãmorã. Ito yicõri jãjarã cõrã yisio roti ãmorã ejayijarã ĩna.
LUK 6:18 Rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare cʉni rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús, ito bajiro ĩna ejaja ticõri.
LUK 6:19 Cõrãre cʉni ĩ masirisena rẽtoyijʉ Jesús. Ito bajiro masare ĩ rẽtoja ticõri, masa jeyaro ĩre moaĩa ãmoyijarã, ĩna cõrise rẽtatoni.
LUK 6:20 Ito ĩna yi ñaroca, ĩ rãca riasotirãre bʉsi ãmogʉ̃ ĩnare tiyijʉ Jesús: —Adocãta bojoro bʉjarã ña mʉa maji. Bojoro bʉjarã ñabojarãti, ija Dios ĩ rotirojʉ ejacõri, ĩ rʉcorise bʉjarã yirãji mʉa. Ito yicõri wanʉ quenarã yirãji mʉa.
LUK 6:21 ’Adocãta ñiojogarã ña mʉa maji. Ñiojogarã ñabojarãti ija queno yaji quenaro wanʉ ñarã yirãji mʉa. ’Adocãta bojori bʉja, oti ñarã ya mʉa. Ito bajibojarocati ija queno wanʉcõri aja quenarã ñarã yirãji mʉa.
LUK 6:22 ’Yʉ Masa Rĩjorʉre, mʉa queno cʉdija ticõri, gãjerã mʉare ti tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri mʉare cõa ãmorã yirãji ĩna. “Ñeñaro yirã ñama”, yirã yirãji mʉare bʉsiturã. Ito bajiro mʉare ĩna bʉsitubojarocati, ija wanʉ quenarã yirãji mʉa.
LUK 6:23 Jane mejejʉ cʉni ĩna ñicʉsabatiajʉ cʉni ito bajiroti Diore goti ĩsiri masare ñeñaro yiyijarã ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna ñeñaro yibojarocati queno wanʉ quenaña mʉa. Ija ũmacʉ̃jʉ ejacõri Dios tʉjʉ quenarise bʉjarã yirãji mʉa. Ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbitiana mʉa ñajare, ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios mʉare.
LUK 6:24 ’Mʉa gajeoni jairã, ado mʉa ñajama queno wanʉ quena ñaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bojoro bʉjarã yirãji mʉa.
LUK 6:25 ’Mʉa queno yaji quenarã, ñaja wanʉ quenare rãca ñaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija ñiojogarã yirãji mʉa. ’Mʉa ajare jairã, adocãta mʉa ajaja queno wanʉ quenaboja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bʉto tʉoĩa bojori bʉjacõri, otirã yirãji mʉa.
LUK 6:26 ’Adocãta “Queno yirã ña mʉa”, yi masa mʉare ĩna rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, queno wanʉ quenaboja mʉa. Ito bajiroti jane mejejʉ cʉni rʉore oca riasori masare queno rʉ̃cʉbʉo bʉsibojayijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari ija bʉto tʉoĩa bojori bʉjarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:27 Ito yicõri mʉcana ĩnare bʉsi remoyijʉ Jesús: —Mʉa yʉre tʉorʉ̃nʉrãreama, ado bajiro gotia yʉ: Mʉa wajanare queno ti maiña. Ito yicõri mʉare ti tudirãre queno yiya.
LUK 6:28 Mʉare bʉsiturãre cʉni, quenaro bʉsiya mʉa. Ito yicõri mʉare ñeñaro yirãre yiari Diore seni ĩsisotiya.
LUK 6:29 Sĩgʉ̃ riojocadʉja wayugajʉ ĩ jaja, mʉcana gaje dʉja ĩ ja ãmoja rẽobeja. Ito yicõri gãji camisa jʉaro mʉa sãñaroca, joegadore ĩ ruaja, ito roca gadore ĩ rua ãmoja, cʉni rẽobeja. Ĩ seniro rẽto bʉsaro ĩsija quena.
LUK 6:30 Ito yicõri no mʉa rʉcorise ĩna senija, ĩna seniro bajiroti ĩsima. Ito yicõri sĩgʉ̃ mʉa rʉcorise ĩ ẽmaja, “Itire jʉdacõaña”, yi josabeja.
LUK 6:31 Gãjerã mʉare queno yire mʉa ãmoja, ito bajiroti ĩnare queno yiba mʉa cʉni.
LUK 6:32 ’Manire mairãre riti mani maija, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiroti ĩnare mairãre mairãji. Manire maimena ñabojarocati maniama ĩnare maija quena.
LUK 6:33 Manire queno yirãre riti mani queno yija, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiroti ĩnare queno yirãre queno yirã yirãji. Manire queno yimena ñabojarocati maniama ĩnare queno yija quena.
LUK 6:34 Gãjire wasoagʉ, “Ija mʉcana jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩaja, mani rãca queno wanʉbiquĩji Dios. Ñeñaro yirã cʉni ito bajiro tʉoĩacõri wasoarã yirãji. Manire wasoamena ñabojarocati maniama ĩnare wasoaja quena.
LUK 6:35 Ito bajibojarocati mʉama, mʉa wajanare mairʉja. Ito yicõri ĩnare queno yiya. Ito yicõri gãjire wasoagʉ, “Ija jai bʉsaro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabicʉti wasoaja quena. Ito bajiro mʉa queno yija, Dios tʉjʉ mʉa ejaroca mʉare queno waja yigʉ yiguĩji. Ito bajiro mʉa queno yirã ñaja, Dios rĩa ña mʉa. Dios cʉni masa jeyarore queno yigʉ ñami. “Queno ya mʉ”, yimenare cʉni, ñeñaro yi jairãre cʉni queno yigʉ ñami Dios.
LUK 6:36 Mani Jacʉ masare ĩ ti mairo bajiroti mʉa cʉni masare ti maija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 6:37 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Gãjerãre, “Ĩna ñama ñeñarise yi jairã”, mʉa yibeja mʉare cʉni, “Ĩna ñama ñeñarise yi jairã”, yibiquĩji Dios mʉare. Ito yicõri gãjerãre, “Ĩnare seti ña. Ito bajiri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, mʉa yibeja mʉare cʉni, “Ĩnare seti ña. Ĩnare ruyuriocʉja yʉ”, yibiquĩji Dios mʉare. Gãjerã ñeñaro yirise mʉa ãcabojoja, mʉa ñeñaro yirisere cʉni ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
LUK 6:38 Gãjerãre mʉa ĩsija, mʉare cʉni queno ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjerãre mʉa ĩsiro bajiroti, mʉare cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gãjerãre mʉa ĩsiro bajiroti rẽto bʉsaro mʉa boca ãmi masirocõ ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:39 Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús: —¿Sĩgʉ̃ cajea macʉre ito yicõri gãji cajea macʉ mʉcana, cajea macʉre tʉ̃a wa masiguĩjida? Meje, ito bajirojʉa meje bajia. Cajea tibicʉ ñari ĩre tʉ̃a wabojagʉ rãcati gojejʉ quedi sãjacõarãji ĩna. Dios oca riojo ñasarisere mani tʉo sʉyabeja cajea mana robo bajiro bajirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:40 ’Ĩnare riasori masʉ rẽto bʉsaro masirã meje ñama ĩ riasorã. Ito bajibojarocati ĩna queno riasoti jeocõja, ĩnare riasori masʉ bajiroti masirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús.
LUK 6:41 Iti oca goti tĩocõri mʉcana ado bajiro gaje oca gotiyijʉ Jesús: —Mʉa babare cajeajʉ sũjuriacã iti ñaja, ti bʉja masia mʉa. Ito bajibojarocati mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãña biaja ti bʉja masibea mʉa.
LUK 6:42 Ado bajiro mʉa babare yiboja mʉa: “Yʉ baba mʉ ya cajeajʉ sita aje ña. Yʉ iti ajere ãmicãcʉja yʉ”, yibojarãti mʉa ya cajeajʉ sita jaje iti sãñajama, ãmicã masibea mʉa. “Queno yirã ña gʉama”, yirã ñabojarãti, ñeñaro yirã ña mʉa cʉni. Mʉa ya cajeajʉ sãñarisere ãmicãña. Itire ãmicãcõri queno ti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri mʉa babare cajeajʉ sita ajere ãmicã masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús. ’Iti yireoni ña, mani baba ĩ ñeñaro yija ti masibojarãti, manimasiti ñeñaro yirisereama ti masibea mani, yiyijʉ Jesús.
LUK 6:43 Ito yicõri mʉcana ĩnare goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús: —Yucʉgʉ queno wanʉricʉ, ñeñarise rica cʉtibetoja. Ito yicõri yucʉgʉ ñeñaricʉ, quenarise rica cʉtibetoja.
LUK 6:44 Iti yucʉ ricare ticõri, “Itigʉ rica ña adi”, yi ti masia mani. Jotagʉjʉ higos rica mani ãmaja bʉjamenaji mani. Ito yicõri yusigʉre ʉyé mani ãmabojaja, bʉjamenaji mani.
LUK 6:45 Ito bajiro queno ʉsi cʉtigʉ, gãjerãre cʉni queno yiguĩji ĩ. Ito yicõri ñeñaro ʉsi cʉtigʉ, gãjerãre cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩaro bajiroti bʉsibua mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 6:46 Gaje ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —“Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yibojarãti, yʉ rotirisere cʉdibea mʉa.
LUK 6:47 No yʉ tʉjʉ ejarã yʉ rotirisere ĩna cʉdija, sĩgʉ̃ queno bʉtirojʉ wi menigʉ̃ bajiro bajirã ñama ĩna. Tite. Sĩgʉ̃ bʉtirojʉ jubejʉ ĩ botari juja, jue iti bʉto sẽoro ejaja jujabetoja iti wi. Ito bajiro bajirã ñama yʉre queno cʉdirã. Gãjerã ĩnare ñeñaro yi josabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji ĩna.
LUK 6:49 Ito bajibojarocati, no yʉ rotirise queno cʉdimena, ĩnare bajiro bajibeama ĩna. Sĩgʉ̃ sita jidirojʉ wi menigʉ̃ bajiro bajirã ñama ĩnama. Tite. Sĩgʉ̃ sita jidirojʉ ĩ botari juja, jue iti bʉto sẽoro ejaja iti wi jujacoaro yiroja. Ito bajiri tʉdi ruyubetoja ĩ ya wi ĩja. Ito bajiro bajirã ñama yʉre queno cʉdimena. Gãjerã ĩnare ñeñaro yija ticõri, yʉre jidicãrã yirãji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 7:1 Masare ĩ riaso ãmorise riaso tĩocõri Capernaumjʉ wayijʉ Jesús.
LUK 7:2 Iti cʉto ñayijʉ surara ʉjʉ. Ĩre moa ĩsiri masʉ bʉto cõyijʉ. Ito bajiri ʉsi jedi warʉti ñayijʉ ĩ. Ito ĩ bajija ticõri, bʉto ĩre ti maiyijʉ surara ʉjʉ.
LUK 7:3 Ito bajiri Jesús cõrãre ĩ yisiore gaye tʉocõri, judio masa bʉcʉrãre, Jesure ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ya moari masʉre Jesús ĩ yisiore ãmoyijʉ ĩ.
LUK 7:4 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure jirã wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre seniĩa josayijarã: —“Ĩre jitẽña”, gʉare yi ñucagʉ̃, queno yigʉ ñami ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ.
LUK 7:5 Romano masʉ ñabojagʉti mani ñarãre queno rʉ̃cʉbʉoami ĩ. Ito yicõri minijuara wi gʉa meni masitoni gʉare niyeru ĩsiquĩ ĩ. Ito bajiri ĩre ejabʉarʉja mʉ, yi josayijarã ĩna Jesure.
LUK 7:6 Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca sʉya wayijʉ Jesús. Ito wi ejarã wana ĩna yiroca surara ʉjʉ ĩ baba mesare Jesure oca goti boca rotiyijʉ. “Ado bajiro Jesure gotiba”, yi roticõayijʉ ĩ: —Yʉ Ʉjʉ mʉre ʉsirioro yi remo ãmobea yʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Yʉjʉa quenagʉ̃ meje ña. Ito bajiri, yʉ ñeñaro yirisere bojogʉ, “Yʉ ya wijʉ sãja waya, yi masibea yʉ mʉre”, yi gotiba ĩre, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.
LUK 7:7 Gaje ado bajiro yi roticõayijʉ ĩ: —Ñeñaro yigʉ ñari, mʉ tʉjʉ wa masibea yʉ. Mʉ masirisena mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ caticoagʉ yiguĩji mʉcana.
LUK 7:8 Gãji ʉjʉ bero gagʉ ña yʉ. Ito yicõri yʉ berojʉa ñama gãjerã surara. Ĩnare roti masia yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re, “Wasa”, yʉ yija, wami. Ito yicõri gãjire, “Waya”, yʉ yija, wadiami. Ito yicõri yʉre moa ĩsiri masʉre yʉ moa rotija, moami. Ito bajiri rẽtoro queno roti masigʉ̃ mʉ ñajare, “Mʉ yisio ñucaja, yʉ ya moari masʉ tujacoagʉ yiguĩji mʉcana”, yi tʉoĩa yʉ, yi gotiba Jesure, yi roticõayijʉ surara ʉjʉ.
LUK 7:9 Ito ĩ yi ñucare tʉocõri, tʉo ʉcayijʉ Jesús. Ito yicõri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri ĩre sʉyarãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Ĩ surara ʉjʉ yʉre queno tʉorʉ̃nʉñi. Mani masa wato ĩre bajiro tʉorʉ̃nʉrã mama, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 7:10 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wasʉoyijarã oca goti bocari masa. Tʉdi ejacõri ĩna tija ñarise cõbojarʉ tujarʉ ñayijʉ ĩ ĩja.
LUK 7:11 Ito bajiro ĩ yija bero Naín wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Jesús, ĩ rãca riasotirã rãca. Ito yicõri masa jãjarã wayijarã ĩ rãca.
LUK 7:12 Iti cʉtojʉ ĩna ejaroca sĩgʉ̃ godarʉre ĩna yujerã waja tiyijʉ Jesús. Wajeago macʉ ñayijʉ ĩ, ĩna yujerocʉ. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñabojayijʉ iso macʉ. Jãjarã iti cʉto gãna ĩre yujerona wayijarã ĩna.
LUK 7:13 Wajeago iso bojori bʉjaja ticõri, bʉto ti maiyijʉ Jesús isore. Ito bajiro ti maicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Otibesa, yiyijʉ ĩ.
LUK 7:14 Ito bajiro ĩ yija bero ĩ ya masari cumajʉ moaĩayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩre yujerã wabojarã tuja rʉ̃gʉ̃coayijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna tuja rʉ̃gʉ̃roca godarʉre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wʉmʉña mamʉ mʉ, yiyijʉ Jesús godarʉre.
LUK 7:15 Ito bajiro ĩ yirocati, jãja rũjũyijʉ godarʉ ñabojagʉti. Ito bajiro bajirʉ ñabojagʉti bʉsiyijʉ mʉcana. Ito ĩ bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ jacore: “Ĩmo, ãni ñami mʉ macʉ”, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 7:16 Ito bajiro ĩ yi masoja ticõri, ti güiyijarã ĩna, ito ñarã. Ito yicõri ado bajiro Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijarã ĩna: —Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ mani tʉjʉ ejami ĩja, yiyijarã ĩna. Gaje ado bajiro bʉsiyijarã ĩna: —Dios ñarã mani ñajare manire ejabʉarocʉ ejami adojʉ, yi wanʉrã rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna Diore.
LUK 7:17 Ito yicõri Jesús godarʉre ĩ masore gaye tʉo jedicoayijarã Judea sita gãna. Ito yicõri iti sita tʉ gãna cʉni tʉo jedicoayijarã ĩna.
LUK 7:18 Juan rãca riasotiri masa, Jesús ĩ yigore ticõri goti jeocõyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija tʉocõri, jʉ̃arãre jiyijʉ Juan.
LUK 7:19 Ito bajiri ĩna jʉ̃arãre, “Ado bajiro Jesure seniĩama mʉa”, yi ñucayijʉ Juan ĩnare: “¿Riti Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiba”, yi roti ñucayijʉ Juan ĩna jʉ̃arãre.
LUK 7:20 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro ĩre yi gotiyijarã ĩna: —Juan, masare idé guri masʉ, gʉare seniĩa roti ñucami mʉre. ¿Riti, Dios ĩ cõarʉ, Cristo ñati mʉ? Ĩ meje mʉ ñajama, ¿gãjire bocatirã yirãjida gʉa maji? yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 7:21 Ito bajiro ĩna seniĩa ñaroca, jãjarã masa cõrãre yisioyijʉ Jesús. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoana, cajea mana, ito yicõri gãjerã jeyaro ñarise cõrãre cʉni masoyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ yija Juan oca ĩ seniĩa roti ñucana cʉni tiyijarã ĩna.
LUK 7:22 Ito yicõri ado bajiro Juan ĩ cõanare gotiyijʉ Jesús: —Wasa. Mʉa tirise ito yicõri mʉa tʉogorise cʉni Juanre gotiba. Cajea mana ĩna tiroca yʉ yirise, ruduana ĩna waroca yʉ yirise, wiro joganare yʉ yisiorise gaye, gãmo goje tʉomena ĩna tʉoroca yʉ yirise, godana ñabojarocati ĩna catiroca yʉ yirise, ito yicõri bojoro bʉjarãre Dios ĩ masoroti oca yʉ goti masiorisere cʉni, gotiba Juanre.
LUK 7:23 Ito yicõri, no yʉre tʉorʉ̃nʉsotigʉti, queno wanʉgʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús, Juan ĩ oca seniĩa roti ñucanare.
LUK 7:24 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉdi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna tʉdi waja bero, Juan ĩ bajigore gaye masare gotiyijʉ Jesús: —¿Yucʉ manojʉ warã, ñimʉre tʉoĩa wacati mʉa? ¿Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ mino iti waja, ʉe rʉ̃gõgʉ̃re tʉoĩa wacatite mʉa? yi seniĩayijʉ Jesús masare. Yucʉgʉ cogʉ mino wẽaja wãrericʉ bajiro meje ñami Juan. Queno tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ.
LUK 7:25 ¿Ĩre mʉa ti bʉjaja yutabuju quenarise sãñagʉ̃ ñacati ĩ? Yutabuju quenarise sãñarã bajiro bajigʉ meje ñami ĩ. Yutabuju quenarise sãñarã ʉjarã ya wijʉ ñarãona ñarãji ĩna. Ĩna robo bajigʉ meje ñaguĩji Juan.
LUK 7:26 Yucʉ manojʉ warã, ¿Diore goti ĩsiri masʉre tirã wasotiri mʉa? Itojʉ ejacõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ñami”, yi masiyija mʉa. Riti ña, gãjerã Diore goti ĩsiri masa rẽtoro ñasagʉ ñami Juan.
LUK 7:27 Jane mejejʉ Juanre ado bajiro yi goti yucãyijʉ Dios oca: Mʉ waroto riojʉa sĩgʉ̃ masʉ cõa yʉ. Masa mʉre bocati ñaroca, yirocʉre cõa yʉ, yi gotia Dios oca tuti, yiyijʉ Jesús.
LUK 7:28 ’Sĩgʉ̃ adi tutijʉ, Juan masare idé guri masʉ rẽtoro ñasagʉ mami. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirojʉ ñarã Juan ĩ ñasado bajiro rẽto bʉsaro ñasarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 7:29 Juan Dios oca ĩ gotija tʉogoana, “Riti, Dios rotirise quenarise ña. Itire cʉdi ãmoa gʉa”, yicõri, Juanre idé gu rotiyijarã ĩna. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, ito bajiroti yiyijarã ĩna.
LUK 7:30 Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩarãma ito yicõri judio masa rotirise riasori masama, Dios rotirisere te ñayijarã. Ito bajiri Juanre idé gu rotibisijarã ĩna.
LUK 7:31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Adi rʉmʉri gãna Juanre teama, ito yicõri yʉre cʉni teama ĩna. Rĩaca minijuacõri ĩna awasã aje cũñaro bajiro bajirã ñama ĩnaõna. Tite. Ado bajiro awasã ajeama rĩaca: “Gʉa seru juti ajeroca, mʉama juti ãmobijʉ. Ito yicõri masa godaroca ĩna otirise gʉa oti queso aje ãmoja, mʉama gʉa rãca oti queso aje ãmobijʉ”, yi awasã ajeama rĩaca. Ito bajiro bajiama Juanre terã ito yicõri yʉre terã cʉni. Tite.
LUK 7:33 Babicʉti Diore rʉ̃cʉbʉogʉ seniquĩ Juan. Ito yicõri ʉyé ide idibitiquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ ñami”, yicʉ mʉa ĩre.
LUK 7:34 Ĩ bero yʉ, Masa Rĩjorʉ, ejacʉ. Ba, idi yigʉ ña yʉama. Yʉ ito bajiro yija ticõri, ado bajiro ya mʉa yʉre: “Jairo bagʉ ña mʉ. Idire cʉgʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jairã rãca baba cʉtigʉ ña mʉ. Ito yicõri ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa rãca baba cʉtigʉ ña mʉ”, ya mʉa yʉre.
LUK 7:35 Sĩgʉ̃ Dios robo bajiro queno tʉoĩare cʉtigʉ ĩ ñaja, jeyaro ĩ yirisere ticõri, “Ĩ ñami Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri yʉ yirise ticõri, “Dios robo bajiro tʉoĩare cʉtigʉ ñami”, yi masi ñarã yirãji mʉa yʉre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 7:36 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jiyijʉ ĩ ya wijʉ, bagʉ watoni. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ wayijʉ Jesús. Iti wijʉ sãjacõri bara mesa tʉjʉ eja rũjũyijʉ Jesús.
LUK 7:37 Ito bajiro ĩ bagʉ waja tʉocõri, iti cʉto gago sĩgõ wedi maso ĩ tʉjʉ wayijo iso. Itojʉ waco queno sʉtirise ʉ́ye, coga dajaro ãmi wayijo iso. Itiga ñayijʉ gʉ̃ta alabastro wame cʉtirisena ĩna meniraga.
LUK 7:38 Ito Jesús tʉjʉ sãja ejacõri ĩ ya gʉbo tʉjʉ eja rũjũyijo iso. Ito yicõri iso ya yago idena Jesús ya gʉbore coesʉoyijo iso. Ĩ ya gʉbore coe tĩocõri iso ya joanati Jesús ya gʉbore weja caroyijo iso. Ito yicõri ĩre wanʉgõ ĩ ya gʉbore usuyijo iso. Gajanoa ito bero ʉ́ye queno sʉtirise ĩ ya gʉbojʉ tuyijo iso.
LUK 7:39 Iso ito yija ticõri, Jesure jigorʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ado bajiro tʉoĩayijʉ: “Riti Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ñajama, adio ĩ ya gʉbo coegore ti masiborʉ. Ito yicõri, ‘Wedi maso ñamo’, yi masiborʉ ĩ”, yi tʉoĩayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ Jesure jirʉ.
LUK 7:40 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ĩ tʉoĩarisere tʉo masicõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Simón, mʉre jabeto goti ãmoa yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre. —Baʉ, gotiya yʉre riasogʉ mʉ, yiyijʉ Simón Jesure.
LUK 7:41 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩre: —Jʉ̃arã ʉ̃mʉa ñayijarã, niyeru wasoari masʉre waja ruyuriorã. Sĩgʉ̃ quinientos niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ. Ito yicõri gãji cincuenta niyeru cujiri waja ruyurioyijʉ.
LUK 7:42 Ito bajibojarocati ĩna waja ruyuriogʉre waja yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waja ruyuriobojarocati ĩnare niyeru wasoagorʉ tʉdi seni ʉyabisijʉ ĩja, yi gotiyijʉ Jesús Simónre. Gaje ado bajiro Simónre seniĩayijʉ Jesús: —¿Nijʉa bʉto bʉsa ĩnare niyeru wasoagorʉre mairãjida ĩna? yi seniĩayijʉ Jesús Simónre.
LUK 7:43 Ito bajiro ĩ seniĩaja, tʉocõri: —Yʉ tija, jai bʉsaro waja ruyuriogʉjʉa ĩre bʉto maiguĩji, yiyijʉ Simón. Ito ĩ yija tʉocõri: —Riti ya mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 7:44 Ito yicõri ĩre gʉbo coegojʉare ticõri, bʉsiyijʉ Jesús Simónre: —Adiore tiya. Mʉ ya wijʉ yʉ sãjaroca yʉre ide ĩsibijʉ mʉ, yʉ ya gʉbo coeroti. Ito bajibojarocati adiojʉama iso ya yago idenati yʉ ya gʉbore coemo iso. Ito yicõri iso ya joanati yʉre weja caromo iso.
LUK 7:45 Yʉre wanʉgʉ̃, yʉre usubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama, yʉre wanʉgõ queno gʉbojʉ usumo iso.
LUK 7:46 Ito yicõri yʉ ya rijogajʉ ʉ́ye tubijʉ mʉ. Ito bajibojarocati adioama ʉ́ye queno sʉtirise yʉ ya gʉbojʉ tumo iso.
LUK 7:47 Ito bajiri ado bajiro mʉre gotia Simón yʉ: Ñeñaro yi jaigo ñabojarocati, yʉre bʉto iso maija ticõri, iso ñeñaro yirisere ãcabojoa yʉ. Sĩgʉ̃ jabetacã bʉsa ñeñaro yigʉre, ĩre yʉ ãcabojaja, jabetacã bʉsa yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bʉto ñeñaro yigʉre yʉ ĩ ñeñaro yirisere ãcabojaja bʉto bʉsa yʉre ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti tʉo masiña, yiyijʉ Jesús Simónre.
LUK 7:48 Ito yicõri romiore ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojacõa yʉ, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 7:49 Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerã iti wijʉ ĩna rãca bari masa, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñati ãni, masa ĩna ñeñaro yirisere ãcabojagʉ? yi gãmeri seniĩayijarã ĩna.
LUK 7:50 Ito bajiro ĩna yiroca, romiore ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Yʉre queno tʉorʉ̃nʉa mʉ. Ito bajiri mʉre masorocʉ mʉ ñeñaro yirisere ãcabojocõa yʉ. Ʉsirioro yibecoti wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 8:1 Ito yija bero gaje cʉtorijʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Jesús. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye goti ucugʉ wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarã rãca wayijʉ ĩ.
LUK 8:2 Romia cʉni ĩna rãca wayijarã. Ĩna ñayijarã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare Jesús ĩ bucõagoana. Ito yicõri ñarise cõana ĩ masogoana cʉni wayijarã ĩna rãca. Sĩgõ María Magdalena wame cʉtigo ĩna rãca wayijo. Iso ñayijo jʉa ãmojeno rʉ̃mʉ́a ñarãre Jesús ĩ bucõagoro.
LUK 8:3 Ito yicõri gajeo Juana wame cʉtigo ñayijo. Iso ñayijo Cuza manojo. Herodes ya moari masa ʉjʉ ñayijʉ Cuza. Ito yicõri gajeo Susana wame cʉtigo ñayijo. Ito yicõri gãjerã cʉni jãjarã Jesús rãca romia wayijarã ĩna. Ĩna ejabʉa masiro bajiro ejabʉayijarã ĩna.
LUK 8:4 Ito bajiro Jesús ĩ wa ucuroca co cʉto gãna meje ĩ tʉ minijuayijarã, ĩre ti ãmorã. Ito bajiro ĩna ejaja ticõri, goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
LUK 8:5 —Sĩgʉ̃ weseca ĩ ya ote ajeri otegʉ wayijʉ ĩ. Wesecajʉ ejacõri, iti ajerire ĩ wẽjabateroca gaje ajeri majʉ quedi queayijʉ. Ito bajiro quedi quearisere gãjerã itire cʉdabia rojocõyijarã. Ito yicõri minia cʉni bayijarã, iti ajerire.
LUK 8:6 Gaje ajeri gʉ̃ta watojʉ quedi queayijʉ. Iti gʉ̃ta wato quedi queara ajeri nocõ mejeti judibojayijʉ. Ito bajibojarocati yoari mejeti siniacoayijʉ sita iti ide manijare.
LUK 8:7 Gaje ajeri jota watojʉ quedi sãja wayijʉ. Ito quedi sãjacõri, iti judi mʉja waroca jota mari dʉrea sĩacõyijʉ itire.
LUK 8:8 Ito yicõri gaje ajeri sita quenarise joejʉ quedi queayijʉ. Ito bajiri iti ajeri judi bʉcʉacõri quenarise rica cʉtiyijʉ. Ito yicõri coria sarari cien ñari ajeri rica cʉtiyijʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro iti goti tĩocõri mʉcana ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —No gãmo goje cʉtirã tʉoya, yiyijʉ Jesús oca sẽoro ĩnare.
LUK 8:9 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩ rãca riasotiri masa: —¿Ñe yireoni ñati iti goti masiore oca? yiyijarã ĩna.
LUK 8:10 Ĩna ito yija: —“No ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gãjerã ĩna tʉo masibiti gaye mʉa tʉo masiroca yami Dios mʉareama. Gãjerãma iti oca tʉobojarãti queno tʉo masimenaji ĩna. Ito bajiroti yi gotiyijarã Diore goti ĩsiri masa. Tite mʉa. “Tʉobojarãti, tʉo masimenaji ĩna. Ito yicõri tibojarãti, ti masimenaji ĩna”, yi goticãyijarã jane mejejʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 8:11 Ito yicõri mʉcana tʉdi riasoyijʉ Jesús ĩnare: —“Oteri masʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bajiyijʉ”, yirocʉ mʉare gotibʉ yʉ. Ito bajiri adocãta mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ, mʉa queno tʉo masitoni. Oteri masʉ, Dios oca goti ucuri masʉ robo bajigʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ oteri ajerioniti ña Dios oca mani tʉorise. Tite mʉa. Ado bajirojʉa bajia iti oca.
LUK 8:12 Coriarã masa Dios ocare tʉorãji tʉorea. Ito bajibojarocati ĩna ãcabojaroca yigʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare masobiquĩji Dios. Dios ocare ĩna ãcabojaja, majʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna.
LUK 8:13 Gãjerãma Dios ocare tʉocõri queno wanʉ quenare rãca boca ãmirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩnare oca ñaja, ito yicõri gãjerã ĩnare ti teja, Diore tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ito yicõri nocõ mejeti ĩ oca ĩna tʉobojarere jidicãrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija, gʉ̃ta wato quedi queara ajeri bajiro queno ñe mari mana robo bajirã yirãji ĩnaõna.
LUK 8:14 Gãjerãma Dios ocare tʉobojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gayere bʉto tʉoĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise gajeonire cʉni jidicã ãmomenaji ĩna. Ito bajiro ĩna jidicã ãmobeja jota mari wato ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsimena.
LUK 8:15 Gãjerãma Dios oca tʉocõri, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija sita quenarise joejʉ ote ajeri quedi queado bajiro bajirã yirãji ĩnaõna. Ĩna ñama Diore queno moa ĩsirã, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 8:16 Mʉcana tʉdi goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús: —Mujura jãi sĩacõri riri sotʉ rocajʉ mucũmenaji mani. Ito yicõri gaje mujura jãi sĩacõri canira casabo rocajʉare sĩa cũmenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Mujura jãi sĩasuara tutujʉ sĩasuarã yirãji mani. Ito bajiro mani sĩasuaja, masa sãja wadirã ti masirã yirãji ĩna.
LUK 8:17 Ado bajirojʉa bajia iti yireoni. Masa ĩna tʉo masibitire ija tʉo masicoarã yirãji ĩna. Ito yicõri yeyoro masa ĩna tʉoĩabojarisere masa jeyaro masicõrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús.
LUK 8:18 ’Queno tʉoya mʉa, yʉ gotirisere. Sĩgʉ̃ Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉto bʉsa Dios oca ĩ tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati gãjiama Diore queno tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩ ñajare Dios oca ĩ masibojarisere ĩ ãcabojaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 8:19 Ito ĩ yija bero ĩ jaco, ĩ ocabajirã ĩre ti ãmorã ejabojayijarã ĩna. Jãjarã masa ĩna ñajare ĩ tʉjʉ eja masia mañijʉ ĩnare.
LUK 8:20 Ito bajiro ĩna bajija ticõri, sĩgʉ̃ ado bajiro Jesure gotiyijʉ: —Mʉ jaco, mʉ ocabajirã mʉre tirã wadiana macʉ̃jʉ ñama, yi gotiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 8:21 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús: —No Dios oca tʉorãti, ito yicõri itire cʉdirãti, ĩna ñama yʉ jaco robo, yʉ ocabajirã robo bajiro bajirã, yiyijʉ Jesús.
LUK 8:22 Co rʉmʉ Jesús ĩ rãca riasotirã rãca cumajʉ sãjayijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ: —Ita, sidʉjajʉ wea jẽa wato, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Ito ĩ yija tʉocõri, gaje dʉjajʉ jẽa wayijarã ĩna.
LUK 8:23 Ito bajiro jẽa wacʉjʉ, canicoayijʉ Jesús. Ĩ canigoja bero bʉto mino wẽayijʉ. Ito yicõri itira itajura bʉto jacũyijʉ. Iti jacũrise cumajʉ jairo ruja sãjayijʉ. Ito bajiri jabeto rʉyabojayijʉ cuma iti rujaroto.
LUK 8:24 Ito bajija ticõri, bʉto güiyijarã ĩ rãca riasotiri masa. Ito bajiri Jesure yujioyijarã ĩna. Ado bajiro yi yujioyijarã ĩna Jesure: —Jesús, gʉare riasogʉ, yujiya mʉ. Canibesa. Rujarã ya mani, yiyijarã ĩna Jesure. Ĩna ito yija tʉocõri, yujiyijʉ Jesús. Ito yicõri jacũrisere ado bajiro yiyijʉ Jesús: “Itocõti jacũña. Mino cʉni itocõti wẽaña”, ĩ yirocati, rẽtacoayijʉ ĩja.
LUK 8:25 Mino iti rẽtaja bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ ĩja: —¿Ñe rẽtati, yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro iti rẽtaja, mano ti ʉcayijarã ĩna, ĩ rãca riasotiri masa. Ito yicõri ĩnamasiti ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã ĩna: —¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ãni? Ĩ bʉsirocati mino cʉni rẽtacoajʉ. Jacũrise cʉni tʉjacoajʉ, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 8:26 Gaje dʉja Galilea wame cʉtiri dʉjajʉ ñana jẽa wa, Gerasa wame cʉtiri sitajʉ ejayijarã ĩna.
LUK 8:27 Cumana jẽa warʉ jẽa ejacõri maja wayijʉ Jesús. Ito bajiro waroca sĩgʉ̃ iti cʉto gagʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ bocayijʉ Jesure. Ĩ ʉ̃mʉgʉ̃ yoari yutabuju sãñare mejeti ña ucuyijʉ ĩ. Ito yicõri wijʉ ña masibisijʉ ĩ. Ito bajiri gʉ̃ta gojerijʉ ñayijʉ ĩ ñaro. Iti gʉ̃ta gojeri ñayijʉ masa ĩna yujerise. Itojʉ ñasotiyijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ, ĩ ñaro. Ito ĩ ñaroca coji meje rʉ̃mʉ́a sãjayijarã ĩre. Ito yicõri gãjerã ito gãna coji meje ĩ ya ãmori ĩ ya gʉbori cʉni come mana ĩre siasotibojayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna siabojarocati, bʉto tunu ruacõsotiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya ʉsijʉ ñarã rʉ̃mʉ́a yucʉ manojʉ wa rotiyijarã ĩre. Ito bajiro yucʉ manojʉ waca yigʉjʉ Jesure bocayijʉ ĩ. Ĩre bocacõri Jesús riojo ñini rũjũyijʉ rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ. Ito yicõri bʉto awasãyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, ĩ ya ʉsijʉ ñarã rʉ̃mʉ́are budi rotiyijʉ Jesús. Ĩ budi rotija tʉocõri, ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna rʉ̃mʉ́a: —¿Mʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios Macʉ, gʉare no bajiro yigʉ yigʉjada mʉ? Bʉto ñeñaro gʉa tõbʉjaroca yibesa, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure.
LUK 8:30 Ĩna ito bajiro josaja tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Ñimʉ wame cʉtiati mʉ? yiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ seniĩaja tʉocõri: —Legión wame cʉtigʉ ña yʉ, yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Jãjarã yireoni ña Legión. Ito bajiri ito bajiro wame cʉtiyijʉ ĩ rʉ̃mʉ́. Jãjarã rʉ̃mʉ́a ñayijarã ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re.
LUK 8:31 Ĩna rʉ̃mʉ́a Jesure ado bajiro yi seniyijarã: —“Sõjʉ wasa”, yibesa gʉare, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure.
LUK 8:32 Ito yiroca tʉria joejʉ jãjarã ecana yesea ba rʉ̃gõ ucuyijarã. Ito bajiro bajija ticõri, Jesure bʉto seni josayijarã ĩna: —Yeseare gʉa sãjatoni gʉare sãja rotiya mʉ, yiyijarã rʉ̃mʉ́a Jesure. Ĩna ito yija tʉocõri: —Baʉ, yeseare sãjaña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 8:33 Ito ĩ yija tʉocõri, masʉ ya ʉsijʉ sãñabojana budi jedicoayijarã, yeseare sãjarona. Ito yicõri yesea rʉ̃mʉ́a sãja ecocõri bʉto sẽoro ũmaquedi wayijarã ĩna. Ito bajiro bʉto ũmaquedi jati wacõri, tʉria joejʉna bubu jati waca yirãjʉ, itajurajʉ quedi roa goda jedicoayijarã yesea.
LUK 8:34 Iti ito bajiro rẽtaja ticõri, yeseare coderi masa ũmaquedi wayijarã cʉtorijʉ goti ucurona. Iti ito bajiro rẽtagorere jaibiti cʉto cʉni, jaja cʉto cʉni goti ucuyijarã ĩna.
LUK 8:35 Ito bajiro ĩna gotija tʉocõri, “Ita mani cʉni. Tito”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri Jesús tʉjʉ ejacõri rʉ̃mʉ́a sãja ecogorʉre ti bʉjayijarã ĩna. Queno ʉsi cʉtigʉ rujiyijʉ ĩ ĩja, Jesús tʉjʉ. Ito yicõri yutabuju sãñarʉ ñayijʉ ĩ ĩja. Ito bajiro ĩ bajija ticõri, ti ʉcacoayijarã ĩna.
LUK 8:36 Ĩ ito bajija ticõri: —Rʉ̃mʉ́a sãja ecorʉ ñabojarʉ rʉ̃mʉ́are budi rotiñi Jesús, yiyijarã ĩna.
LUK 8:37 Itire tʉocõri Gerasa gãna, ito yicõri ito tʉ gãna cʉni bʉto güicõri Jesure wa rotiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri, cumajʉ sãjayijʉ Jesús.
LUK 8:38 Ito bajiro cumajʉ ĩ sãjaroca rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉ, ado bajiro seni josayijʉ Jesure: —Yʉ cʉni mʉ rãca wa ãmoa yʉ, yi seniyijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri:
LUK 8:39 —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Ito yicõri ado bajiro yi gotiba, “Jesús yʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñabojanare bucõacõquĩ”, yi gotiba mʉ, yiyijʉ Jesús rʉ̃mʉ́a ĩ bucõagorʉre. Ito ĩ yija tʉocõri, cʉtorijʉ wayijʉ rʉ̃mʉ́a budigorʉ. Ito yicõri jeyaro ĩre rẽtagorere goti ucuyijʉ, Jesús ĩ rotiado bajiroti.
LUK 8:40 Ito bajiro ĩ yi ucuja bero, tʉdi jẽa wayijʉ Jesús mʉcana. Ito bajiro ĩ jẽa ejaroca wanʉ quenare rãca ĩre boca ãmiyijarã masa.
LUK 8:41 Ito bajiro ĩ jẽa ejaroca, ĩna masa jãjarã wato sĩgʉ̃ judio masa ĩna minijuari wi ʉjʉ Jairo wame cʉtigʉ wadiyijʉ. Wadicõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ Ĩ. Ĩ maco jʉa gʉbojeno rodori tʉjago ñayijo iso. Sĩgõti ñayijo ĩ maco, ito yicõri bʉto cõyijo iso. Goda waroti ñayijo iso. Ito bajija ticõri, Jesure ĩ ya wijʉ ĩ watoni ĩre jigʉ ejayijʉ Jairo. Ito bajiro ĩ senija tʉocõri, Jairo ya wijʉ wayijʉ Jesús. Ito Jairo ya wi ĩ waroca masa jãjarã ñayijarã. Ito bajiri masa jãjarã gãni bia wayijarã ĩre.
LUK 8:43 Ito yicõri ĩna masa rãca sĩgõ romia ñarise cõgõ ñayijo. Jʉa gʉbojeno rodori cõ tʉjayijo iso. Ito yicõri isore ʉco yigoanare iso rʉcorise ñarocõti waja yi jeocõyijo iso. Ĩna ito bajiro ʉco yibojarocati rẽta masibisijʉ isore.
LUK 8:44 Ito bajiro masa jãjarã wato Jesús ya yutabuju gaja moaĩayijo iso. Iso ito bajiro ĩ ya yutabujure moaĩarocati iso ñarise cʉtibojarise rẽtacoayijʉ isore ĩja.
LUK 8:45 Ito bajiro ĩ ya yutabujure iso moaĩaja tʉo masicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús: —¿Noa yʉ ya yutabujure moaĩari? yi seniĩayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ seniĩaja tʉocõri: “Moaĩabijʉ gʉa cʉni”, yiyijarã ĩna ñarocõti Jesure. Ito bajiro ĩnare ĩ seniĩaja bero, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Gʉare riasogʉ, mʉ tʉjʉ masa jãjarã ñama. Jãjarã mʉre gãni bia wama. Ito yicõri jãjarã mʉ ya yutabujure cʉ̃oama. No yigʉ ito yiri mʉ, “¿Ñimo yʉ ya yutabujure moaĩari?” yibʉ mʉ, yiyijʉ Pedro Jesure.
LUK 8:46 Ito yija Jesús ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Sĩgõ yʉre moaĩamo. Ito bajiro iso moaĩaja, yʉ masirise rãca isore ñarise rẽtomʉ yʉ, yiyijʉ Jesús.
LUK 8:47 Ĩre yutabuju moaĩare ĩ masija tʉocõri, bʉto güiyijo iso. Ito yicõri iso ya rujʉ nʉrʉogõti Jesús riojo iso ya rijomunigãna ñini rũjũyijo iso. Ito yicõri masa jãjarã ĩna tʉoroca Jesure iso moaĩagorere gotiyijo iso: “ ‘Ĩ ya yutabujure yʉ moaĩajama, yʉ cõrise rẽtacoaro yiroja’, yi tʉoĩacõri, mʉ ya yutabujure moaĩamʉ yʉ. Ito yicõri yʉ moaĩarocati yʉ rujʉ ñarise rẽtacoajʉ ĩja”, yi gotiyijo iso, masa ĩna tʉoro riojo.
LUK 8:48 Iso ito yija tʉocõri: —Maco, tʉoya mʉ. Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉrise mʉre yisiocõa. Ito bajiri wanʉ quenagõ, cati quenagõ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 8:49 Ito bajiro isore ĩ goti ñaroca Jairo ya wi ñarã ejayijarã Jairore gotirã: —Mʉ maco godacoamo. Ito bajiri mʉcana tʉdi ʉsirioro yibesa ãni riasogʉre, yiyijarã ĩna Jairore.
LUK 8:50 Ĩna ito yija tʉocõri, Jairore ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Güibesa. Diore mʉ rʉ̃cʉbʉoja, mʉ maco mʉcana tujacoago yigõji iso, yiyijʉ Jesús ĩre. Ito yicõri Jairo ya wijʉ wayijarã ĩna.
LUK 8:51 Ĩ ya wijʉ ejacõri Pedro, Santiago ito yicõri Juanre cʉni sãja rotiyijʉ Jesús. Ito yicõri cõgõ jacʉsabatiare cʉni sãja rotiyijʉ ĩ. Gãjerãre sãja rotibisijʉ Jesús.
LUK 8:52 Iti wi ñarã masa, macoacã iso godaja ticõri, bʉto otiyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro otija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Otibesa, Adio macoacã cõgõ meje yamo iso. Canigõ yamo, yiyijʉ Jesús.
LUK 8:53 Ito ĩ yija, ito oti ñarã bʉto ĩre aja tudiyijarã ĩna. “Godasacoamo iso”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 8:54 Ito bajiro ĩna yibojarocati godaro iso ñari sãnimʉjʉ sãjacõri iso ya ãmore ñiayijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Macoacã, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ña, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 8:55 Ito ĩ yirocati cojisiti tujacoayijo iso, godaro ñabojagoti. Ito yicõri godaro ñabojagoti wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijo iso. Ito iso bajija ticõri, “Bare ecaya isore”, yiyijʉ Jesús.
LUK 8:56 Ito bajiro iso tujaja ticõri, ti ʉcacoayijarã iso jacʉsabatia. Ito bajibojarocati iso jacʉsabatiare oca goti bato rotibisijʉ Jesús, iso tujarise gayere.
LUK 9:1 Co rʉmʉ ĩ rãca riasotirã, jʉa gʉbojeno ñarãre miojuyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩna minijuaja ticõri, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare, rʉ̃mʉ́a sãja ecoanare rʉ̃mʉ́are ĩna bucõa masitoni. Ito yicõri cõrãre cʉni ĩna maso masitoni, ĩ masirise ĩsiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:2 Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucu rotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, “Cõrãre cʉni yisiorã yirãji mʉa”, yi roti ñucayijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:3 Gaje ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Iti mʉa oca goti ucurã waja gajeoni ãmimenati waja. Ito yicõri mʉa ya turigʉ cʉni ãmi wabeja. Ito yicõri tura baju, naju, niyeru cʉni ãmi wabeja. Ito yicõri yutabuju mʉa sãñarise rãca riti waja. Wasoa sãñado ãmimenati waja, yiyijʉ Jesús.
LUK 9:4 Ito yicõri cʉto mʉa ejaja mʉa sãja ejari witi ñacõama. Iti wi ñarãti mʉcana gaje cʉtojʉ warã yirãji mʉa.
LUK 9:5 Gaje cʉtojʉ mʉa ejaroca iti cʉto gãna mʉare ĩna boca ãmibeja riojoti rẽtacoaja. Ito yicõri iti cʉto rẽta warãti mʉa ya gʉbojʉ sita wãrisere ja bateba. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ĩnare queno boca ãmibijʉ mani”, yi tʉoĩarã yirãji iti cʉto gãna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:6 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, jeyaro cʉtorijʉ Dios oca goti ucurã wayijarã ĩna. Ito yicõri cõrãre cʉni maso ucurã wayijarã ĩna.
LUK 9:7 Ito bajiro ĩna yi ucuroca, Herodes Galilea sita ʉjʉ, jeyaro Jesús ĩ yigore tʉoyijʉ ĩ. Gãjerã Herodesre ado bajiro yi gotiyijarã ĩna: “Godarʉ ñabojagʉti mʉcana catiami Juan”, yiyijarã gãjerã ĩre. Ĩna ito yija tʉocõri, no bajiro yi tʉoĩa masibisijʉ Herodes.
LUK 9:8 Gãjerãma, Herodesre ado bajiro yiyijarã ĩna: “Elías goaĩorʉ”, yiyijarã gãjerã. Ito yicõri gãjerãma, “Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ godacõri mʉcana catirʉ”, yiyijarã ĩna.
LUK 9:9 Ĩna ito bajiro gotirise tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Herodes: —Yʉmasiti Juanre ĩna rijoga jatatoni roti ñucacʉ yʉ. ¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ito bajiro jaje oca ruyugʉ? yiyijʉ Herodes. Ito bajiro iti bʉto oca ruyuja tʉocõri, bʉto ti ãmoyijʉ Herodes Jesure.
LUK 9:10 Jesús ĩ oca ĩna goti ucutoni ĩ cũana tʉdi ejarã ĩnare rẽtagore Jesure goti jeocõyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna gotija bero ricati bʉsa Betsaida wame cʉtiri cʉto tʉjʉ ĩnare ãmi wayijʉ Jesús.
LUK 9:11 Ito bajibojarocati “Ito warãji ĩna”, yi masicõri ĩnare sʉya wayijarã masa jãjarã. Ito bajiro ĩna sʉya ejaja ticõri, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca gotiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri cõrãre cʉni masoyijʉ ĩ.
LUK 9:12 Rãiocũro ña wadiroca ĩ oca goti ucutoni ĩ cũana ĩ tʉjʉ minijuacõri ado bajiro yiyijarã ĩna ĩre: —Bʉto cʉto meje ña ado. Ito bajiri queno bare bʉja masiña ma ado. Ito bajiri masare cʉtojʉ wa rotiya, bare ĩna bʉja masitoni, ito yicõri ĩna cani masitoni, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 9:13 Ito ĩna bajiro yibojarocati: —Mʉati ĩnare bare ecaya, yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna Jesure: —Najuro co dʉjamocõ, ito yicõri wai jʉ̃arãti ñama gʉare. ¿Ĩna ñarocõti masa ĩna barotire gʉa waja yirã ware ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 9:14 Cinco milcõ ñayijarã ĩna ʉ̃mʉa. Romia ito yicõri rĩaca cʉni ñayijarã ĩna wato. Ito bajiro jãjarã ĩna ñaja ticõri, ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Rujariaburi ruji rotiya masare. Cobu rujirãre jʉ̃arã masacõ gãji ye jʉa dʉjamocõ ruji rotiya, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 9:15 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ito bajiro masare ruji rotiyijarã ĩna.
LUK 9:16 Ito bajiro ĩna rujija ticõri, co dʉjamocõ naju ñarisere, wai jʉ̃arãre cʉni ãmi rʉcoyijʉ ĩ ya ãmona. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri Diore, “Queno ya mʉ”, yiyijʉ Jesús. Ito yicõri iti najurore igata batoyijʉ, waire cʉni. Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ĩsiyijʉ, masare ĩna batotoni.
LUK 9:17 Ito bajiro ĩna batoja boca ãmicõri masa ñarocõti jediyijarã ĩna. Ito yicõri yaji quenaro ñayijarã ĩna. Ito bero ĩna yaji rẽtagore jʉa gʉbojeno jibʉri miosã dajoyijarã ĩna.
LUK 9:18 Co rʉmʉ Diore bʉsirocʉ gajejʉ bʉsa wayijʉ Jesús. Ito ĩ Jacʉre bʉsi ñaroca, ĩ rãca riasotirã ejayijarã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿No bajiro yi bʉsiri masa yʉre? yiyijʉ Jesús.
LUK 9:19 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Gãjerãma mʉre, “Masare idé guri masʉ, Juanti ñami”, yama ĩna mʉre. Gãjerãma, “Elías ñami”, yama ĩna mʉre. Ito yicõri gãjerãma, “Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ godacõri mʉcana catirʉ ñami”, yama ĩna mʉre, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 9:20 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús: —Mʉama, “Ñimʉ ñaguĩji”, ¿yi tʉoĩati yʉre? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Cristo Dios ĩ cõarʉ ña mʉ, ya yʉ mʉre, yiyijʉ Pedro Jesure.
LUK 9:21 Ito ĩ yija tʉocõri, gãjerãre goti bato yibesa, yiyijʉ Jesús Pedrore.
LUK 9:22 Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ Masa Rĩjorʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni yʉre ti tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre sĩarã yirãji masa. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati yʉ godaja bero, ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:23 Ito bero ĩna ñajedirore ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ yʉre ĩ sʉya ãmoja, ĩ ye ñaroti tʉoĩabiticõri yʉjʉare tʉo mai sʉyagʉ yiguĩji. Yucʉtẽo gajagʉ robo bajiro tõbʉjabojagʉti yʉre riti sʉyagʉ yiguĩji ĩ.
LUK 9:24 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
LUK 9:25 Sĩgʉ̃ adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jeyaro ĩ bʉjabojarocati ĩ godari rʉmʉ, catitĩñare ĩ bʉjabeja, ito yicõri Dios ĩre ruyurioja ñejʉa waja mano yiroja ĩre.
LUK 9:26 Yʉ Masa Rĩjorʉ ʉjʉ ñacõri tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ mʉcana. Rẽtoro ñasarise yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsijare ito yicõri ángel mesa ĩna ñasaro bajiro yʉre ĩ jidicãjare, co rʉmʉ ñasari masʉ ʉjʉ tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. No yʉre masigʉ̃ ñabojagʉti, yʉre ĩ bojoja ito yicõri yʉ oca masibojagʉti ĩ bojoja yʉ tʉdi ejari rʉmʉ ito bajiroti ĩre bojogʉ yigʉja yʉ cʉni.
LUK 9:27 Riti ya yʉ mʉare. Mʉa wato coriarã, ado ñarã ĩna godaroto riojʉa, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojusʉogʉ yami Dios”, yi ti masirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:28 Ito bajiro ĩ yija bero, ʉdia ãmojeno rʉmʉri berocõ, gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ Jesús ĩ Jacʉ Diore bʉsirocʉ. Ito yicõri Pedro, Santiago, Juanre cʉni ãmi wayijʉ ĩ.
LUK 9:29 Gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ejacõri Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro Diore ĩ bʉsiroca ĩ ya rio gajero bajiro godo wediyijʉ. Ito yicõri ĩ ya yutabuju cʉni bʉto boticõri yoro ñayijʉ.
LUK 9:30 Ito ĩ yi ñaroca, ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩ rãca bʉsirã goaĩoyijarã. Ĩna jʉ̃arã ñayijarã Elías, Moisés ñayoana.
LUK 9:31 Ito bajicõri Dios ĩ yorise watojʉ ñayijarã ĩna. Ito bajiro Jesure bʉsirã, Jerusalénjʉ ñeñaro tõbʉjacõri ĩ godaroti gayere ĩre bʉsiyijarã ĩna.
LUK 9:32 Ito bajiro ĩna yiroca, Pedro mesa bʉto canibojarãti, ito bajijare yujiyijarã. Yujicõri Jesús ĩ yorise, ito yicõri ĩ rãca ñarã yorisere tiyijarã ĩna.
LUK 9:33 Ĩna jʉ̃arã Jesús rãca bʉsiana, ĩna ĩre wagoja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Gʉare riasogʉ, iti rẽtaroca gʉa ti ñaja quena ña gʉare. Mʉare yiari ʉdia wi meni ĩsirʉja gʉa. Mʉre co wi, Moisésre gaje wi, ito yicõri Elíasre gaje wi, yiyijʉ Pedro Jesure. Ito bajiro bʉsibojagʉti, ĩ bʉsirisere tʉo masibisijʉ Pedro.
LUK 9:34 Ito bajiro ĩ bʉsiroca, ide bueri ruji wadiyijʉ. Ide bueri ĩnare quedi jea biajare güiyijarã ĩna.
LUK 9:35 Ito yicõri ide bueri wato ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩnare: —Ãni ñami yʉ Macʉ yʉ maigʉ̃. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉña mʉa, yi ruyuyijʉ oca ĩnare.
LUK 9:36 Ito bajiro oca ĩna tʉoja bero Jesús sĩgʉ̃ti ĩ ñaja tiyijarã ĩna. Iti rẽtaja ticõri, ito bajia yibisijarã ĩna. Ito yicõri gãjerãre cʉni goti bato yibisijarã.
LUK 9:37 Ito bajiri gaje rʉmʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ñana ruji wayijarã ĩna. Ĩna ruji ejaja ticõri, masa jãjarã Jesure bocatiyijarã.
LUK 9:38 Masa jãjarã wato sĩgʉ̃ oca seoro Jesure bʉsiyijʉ: —Yʉre riasogʉ mʉre josa yʉ, yʉ macʉre mʉ ti maitoni. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami yʉ macʉ.
LUK 9:39 Biyaro rʉ̃mʉ́ ĩre sãjacõri, ĩ ʉsi jediroca yami. Ĩ awasãroca ito yicõri ĩ ya rise somo budiroca yami. Ito bajiro ñeñaro ĩre yicõri ĩre budigo ãmobeami rʉ̃mʉ́.
LUK 9:40 Mʉ rãca riasotirãre rʉ̃mʉ́ bucõa rotibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati, rʉ̃mʉ́re bucõa masibiticã ĩna, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 9:41 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ: —Ba, ya yʉa. Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa. Ito yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã meje ña mʉa. Yoari mʉare yʉ riasobojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa maji, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yi tĩocõri rʉ̃mʉ́ sãja ecorʉ jacʉre: —Adojʉa mʉ macʉre ãmi wadite maji mʉ, yiyijʉ ĩ.
LUK 9:42 Ito bajiro macʉacãre ĩ ãmi waroca mʉcana tʉdi rʉ̃mʉ́ quedi sãjayijʉ ĩre. Ito yicõri jacajʉ ĩ quedi quearoca yicõri ĩ ʉsi jediroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩre. Ito bajiro ĩ yija ticõri, rʉ̃mʉ́re budi rotiyijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́re Jesús ĩ bucõaja bero queno cati quenayijʉ macʉacã mʉcana. Ito yicõri macʉacãre ĩ jacʉre jʉdacõayijʉ Jesús mʉcana.
LUK 9:43 Dios ĩ masirisena ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, ito ñana ti ʉcayijarã masa. Ito bajiro ĩ yirise masa ĩna ti wanʉroca, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre:
LUK 9:44 —Ado yʉ gotirise queno tʉoya mʉa. Ito yicõri ãcabojabeja. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ Dios ĩ cõarʉ. Yʉre ñiacõri gãjerãre ĩsirã yirãji ĩna, yʉre ĩna sĩatoni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 9:45 Ito bajiro ĩ yibojarocati, ĩnare tʉo masi rotibisijʉ Dios maji. Ito bajiro ĩ yijare Jesús ĩ gotirisere tʉo masibisijarã ĩna. “Mʉ gotirisere mʉcana gʉare goti quenoña”, yi güi ñayijarã ĩna.
LUK 9:46 Ito bajiro ĩna baji ñaroca: —¿Ñimʉjʉa ñagʉ̃ yiguĩjida ñasagʉ? yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna Jesús rãca riasotiri masa.
LUK 9:47 Ito bajiro ĩna gãmeri bʉsirisere, tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito yicõri sĩgʉ̃ macʉacãre ĩ tʉ tʉ̃ami rʉ̃gõyijʉ Jesús.
LUK 9:48 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —No yʉre rʉ̃cʉbʉocõri ãni macʉacãre boca ãmiro bajiro, yʉre cʉni boca ãmigʉ̃ ñami ĩocʉ̃. Ito yicõri yʉre boca ãmigʉ̃, yʉre cõarʉre boca ãmigʉ̃ ñami ĩ. No mʉa rãca gagʉ, “Gãjerã rẽto bʉsaro tʉoĩagʉ̃ ña yʉ”, yibicʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:49 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Juan ĩre: —Gʉare riasogʉ, sĩgʉ̃ mʉ wamena rʉ̃mʉ́are bucõagʉ̃ ticʉ gʉa. Gʉa rãca gagʉ meje ĩ ñajare rẽocʉ gʉa ĩre, yiyijʉ Juan Jesure.
LUK 9:50 Ito ĩ yija tʉocõri: —Rẽobeja mʉa. No manire tʉo tudibicʉ ĩ ñaguĩji mani baba, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 9:51 Ũmacʉ̃jʉ Jesús ĩ waroto iti cõñajare, “Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati Jerusalénjʉa wasagʉ yigʉja yʉ”, yi oca sẽoyijʉ Jesús.
LUK 9:52 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ riojʉa queno yuronare cõayijʉ Jesús. Samaria sita cʉtojʉ canirajʉri ãmarã wayijarã ĩna.
LUK 9:53 Jerusalénjʉ warã yama yi ti masicõri, boca ãmi ãmobisijarã Samaria sita gãna ĩnare.
LUK 9:54 Ito bajiro ĩna yija ticõri, Jesús rãca riasotirã Santiago, Juan ado bajiro yiyijarã Jesure: —¿Gʉa ĩnare ruyuriorona Diore jea queo rotire ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 9:55 Ĩna ito yija tʉocõri, oca sẽoro ĩnare ticõri ado bajiro ĩnare tudiyijʉ Jesús: —Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, rʉ̃mʉ́ bajiro tʉoĩarã ña mʉa.
LUK 9:56 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Masare ruyuriorocʉ meje wadicʉ yʉ. Ĩnare masorocʉ wadicʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ĩ ito yija bero gaje cʉtojʉ wayijarã ĩna mʉcana.
LUK 9:57 Ito ma ĩna waroca sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, no mʉ waroti mʉ rãca wa ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 9:58 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩre: —Buyairo mesa totijʉ canicã ĩna. Ito yicõri minia ĩna ya jibʉrijʉ canicã ĩna. Ito bajibojarocati yʉ Masa Rĩjorʉ, dijʉ yʉ canirijʉ ma yʉre. Ito bajiri yʉre mʉ sʉyaja josari ñaroja mʉre, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 9:59 Ito yicõri gãjire ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yijare: —Yʉ Ʉjʉ, yʉ jacʉ rãca ñagʉ̃ ya maji. Ĩ godaja bero mʉ rãca wacʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 9:60 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Yʉre masimena moajaro itirea. Mʉáma, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca goti ucuya mʉáma, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 9:61 Ito yija ado bajiro yiyijʉ gãji Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, mʉ rãcati wa ãmoa yʉ. Cajero maji yʉ ya wi gãnare ware gotigʉ wacʉ ya yʉ maji, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 9:62 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ yʉ rãca wasʉogʉ, iti rʉmʉjʉ ĩ yigore mʉcana tʉdi ĩ tʉoĩaja, Dios masa jeyaro ʉjʉre queno moa ĩsi masibeami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 10:1 Ito ĩ yija bero setenta y dos ñarã beseyijʉ mʉcana. Ito yicõri ĩ waroti cʉtoricõti jʉ̃arã, jʉ̃arã, jʉ̃arã ĩ riojʉa wa yu rotiyijʉ.
LUK 10:2 Ĩnare wa yu rotigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Riti ya yʉ. Ote jaje iti bʉcʉabojarocati moari masajʉa jaibeama. Ito bajiri ote ʉjʉre ĩ ya moari masare ote ãmi rotija quena. Riti ya yʉ. Jãjarã ñama yʉ oca masimena. Ito bajibojarocati coriarã ñama yʉ oca ĩnare goti ucurona. Ito bajiri Diore seniña ĩ oca goti ucuronare ĩ cõatoni.
LUK 10:3 Wasa mʉa. Guijorojʉ mʉare cõa yʉ. Ito bajiri queno tʉoĩaña. Oveja yaia tʉ ĩna ejarã waro bajiro mʉare cõa yʉ.
LUK 10:4 Gajeoni sãra buju ãmi wabeja. Niyeru sãra buju cʉni ãmibesa. Ito yicõri gaje gʉboco mʉa wasoaroti ãmi wabeja. Ma masa mʉa bocaja yoari bʉsi rʉ̃gõ yibeja mʉa.
LUK 10:5 Cʉto ejacõri co wi mʉa sãjaja, iti wi gãnare ado bajiro yiba: “Dios queno yijaro mʉare ito yicõri queno ñaña mʉa”, yiba mʉa.
LUK 10:6 Ĩna mʉare queno ĩna cʉdija, quena ñaro yiroja ĩnare. Ito bajibojarocati queno mʉare ĩna cʉdibeja quenabeto yiroja ĩnare.
LUK 10:7 Ĩna cʉdija ticõri, iti wi tujacõri, ĩna ecaro bajiroti baba mʉa. Diore moa ĩsirã mʉa ñajare mʉa riasorãjʉa mʉare bare ecarã yirãji ĩna. Gaje wi, gaje wi, sãja ucu yibeja mʉa.
LUK 10:8 Cʉto mʉa ejaja ĩna mʉare boca ãmija ĩna ecaro bajiroti baba.
LUK 10:9 Ito gãna cõrã ĩna ñaja, ĩnare yisioba. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiba: “Yoari mejeti ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi gotiba.
LUK 10:10 Gaje cʉto mʉare ĩna boca ãmibeja, majʉ wija rʉ̃gʉ̃cõri ado bajiro ĩnare gotiba:
LUK 10:11 “Mʉ ya cʉto gaye sita gʉa ya gʉboco wãrisere jacãcõa gʉa mʉa gʉare boca ãmibejare. Masiña mʉa. ‘Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉare gotirona ejaboja gʉa”, yiba ĩnare, yiyijʉ Jesús.
LUK 10:12 ’Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Iti cʉto gãna mʉare boca ãmimena, Sodoma cʉto gãna rẽto bʉsaro ñeñaro tõbʉjarã, yirãji ĩna, Dios ĩ waja seniri rʉmʉ, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 10:13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Bʉjato bajia ĩnare. Bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji Corazín gãna, ito yicõri Betsaida gãna cʉni. Ito bajiroti tõbʉjarã yirãji. Jaje tiyamani ĩnare ĩobojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmobiticã ĩna. Ĩnare yʉ ĩocato bajiroti Sidón, ito yicõri Tiro gãna yʉ ĩoja, ĩna ñeñaro yirise iti rʉmʉjʉ jidicãboana. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjarã, saya wanʉre gaye meje sãñaboana ĩna. Ito yicõri “Bʉto bojori bʉja gʉa”, yirona õja tuboana ĩna ya riojʉ.
LUK 10:14 Dios ĩ waja seniri rʉmʉ Tiro, Sidón gãna rẽtoro ñeñaro tõbʉjarã yirãji Betsaida gãna, Corazín gãna cʉni.
LUK 10:15 Ito yicõri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojarãji Capernaum gãna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 10:16 ’No mʉare tʉogʉti, yʉre cʉni tʉogʉ ñami. No mʉare ãmobea yirã, yʉre cʉni ãmorã meje ñama ĩna. No yʉre ãmobea yigʉ, yʉre cõarʉre cʉni ãmogʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 10:17 Mʉcana ĩ tʉ tʉdi ejarã bʉto wanʉ tʉdi ejayijarã Jesús ĩ cũana setenta y dos ñarã. Ito yicõri Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna: —Gʉa Ʉjʉ, rʉ̃mʉ́a sãja ecoana rʉ̃mʉ́are gʉa budi rotija, ñaro bajiroti gʉare cʉdicã ĩna, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 10:18 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ũmacʉ̃jʉ bʉjo ĩ jarise robo bajiro Satanás ĩ quedi wadija ticʉ yʉ.
LUK 10:19 Cotiwãja, ãñare cʉni cʉdabojarãti mʉa cuni ecobe yirocʉ, yʉ masirise mʉare jidicãcʉ yʉ. Ito yicõri mʉa wajacʉre rẽtocũma yirocʉ, cũcʉ yʉ mʉare. Yʉ masirise mʉare yʉ jidicãjare ñejʉa mʉare junibetoja.
LUK 10:20 “Rʉ̃mʉ́re gʉa budi rotija ñaro bajiroti cʉdiquĩ gʉare”, yi masibojarãti bʉto wanʉ quenasaroti meje ña itiama. “Ũmacʉ̃jʉ yʉ warotojʉ yʉ wame wõre ñacãroja”, mʉa yi masija, iti ña bʉto wanʉ quenare gaye, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 10:21 Ito ĩ yirocati Jesús ĩ wanʉ quenaroca yiyijʉ Espíritu Santo. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore: —Cʉna mʉre bʉto rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉ ña adi tuti gagʉ Ʉjʉ, macãrʉcʉ̃ro jeyaro Ʉjʉ. Ado gãna bʉto riasotiana, ito yicõri bʉto masirã, mʉ oca ĩna tʉo masibitire oca, ñasari masa mejejʉare mʉ oca ĩna tʉo masiroca yicʉ mʉ. Mʉ ãmoro bajiroti bajicʉ. Iti ya yʉ Cʉna mʉre, yiyijʉ Jesús Diore.
LUK 10:22 ’Jeyaro ʉjʉ yʉ ñatoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ. Yʉ Jacʉ sĩgʉ̃ti queno yʉre masiguĩji. Ito yicõri yʉ sĩgʉ̃ti yʉ Jacʉre queno masia. Gãjerã cʉni yʉ Jacʉre masiroca, yʉ yi ãmoja, yʉ jacʉre masirã yirãji ĩna cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 10:23 Ito yicõri ĩ rãca riasotirãre riti ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ ĩorise ticõri bʉto wanʉ quenare ña mʉare.
LUK 10:24 Ado bajiro mʉare ya yʉ. Jane meje gãna Dios oca goti ĩsiri masa, ito yicõri ʉjarã masa cʉni adocãta mʉa tirise bʉto ti ãmobojayijarã ĩna. Ito bajibojarãti itire ti bʉjabisijarã ĩna. Ito yicõri adocãta mʉa tʉorise bʉto tʉo ãmobojayijarã. Ito bajibojarãti itire tʉobisijarã ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 10:25 Ito bajiro yi ñaroca sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ, wadiyijʉ Jesús rãca bʉsirocʉ: “Riti masiati Jesús”, yi tʉoĩacõri seniĩagʉ̃ ejayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: —¿Yʉ Ʉjʉ, catitĩñare gaye yʉ bʉja ãmoja no bajiro yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 10:26 Ito ĩ yija tʉocõri: —¿No bajiro wãñati ucare, Dios ĩ rotire gaye? Ito yicõri, ¿itire mʉ tija no bajiro tʉoĩati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 10:27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ judio masa rotirise riasori masʉ: —“Mani Ʉjʉ Diore bʉto maija quena. Mani tʉoĩa oca sẽorisena, ito yicõri mani ya ʉsina cʉni bʉto Diore mani maija quena. Ito yicõri manimasi mani mairo bajiroti mani ñarãre cʉni mani maija quena”, yi gotia Dios oca, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 10:28 Ito ĩ yija tʉocõri: —Ñaro bajiroti cʉdia mʉ. Ito bajiroti ya Dios oca. Ito bajiro mʉ yija, catitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
LUK 10:29 —“Yʉ ñarãre queno yigʉ meje ña yʉ”, yi tʉo masicõri, “¿Noajʉa ñati yʉ ñarã?” yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
LUK 10:30 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩre: —Sĩgʉ̃ Jerusalénjʉ ñagʉ̃ Jericójʉ roja wayijʉ. Ma ĩ waroca riniri masa ĩre ñiacõri jeyaro ĩ gajeoni cʉtirise ĩre ẽmayijarã. Ĩ ya yutabujuri cʉni ĩre ẽma jeocõyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉto janugã cũcõri, ĩre wagoyijarã ĩna.
LUK 10:31 Ito ĩ baji cũñaroca pai cʉni iti mati wayijʉ. Ĩre ti bʉjabojagʉti riojoti rẽtacoayijʉ ĩ.
LUK 10:32 Ĩ bero gãji Levita masʉ ejayijʉ ĩ tʉ. Ĩre ti bʉja wacʉti riojo rẽtacoayijʉ ĩ cʉni.
LUK 10:33 Ito bajiro ĩre ĩna ti rẽtaja bero sĩgʉ̃ Samaria sita gagʉ iti ma wacʉjʉ ti bʉjayijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre ti maiyijʉ.
LUK 10:34 Ito bajiri ĩ tʉ ejacõri ĩre cami ʉco yiyijʉ ĩ. Iti cami ʉco yigʉ ʉ́yena ito yicõri ʉyé idena ʉco yiyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩ ya camire wõbiayijʉ. Ito bajiro ĩre yicõri ĩ ya burro joejʉ ĩre mʉojeoyijʉ. Ito yi tĩogʉ̃, canira wijʉ ĩre ãmi wacõri ñamiasaro ĩre tirʉ̃nʉyijʉ.
LUK 10:35 Samaria sita gagʉ busuri wacʉ canira wi ʉjʉre jʉati niyeruti ĩsiyijʉ. Iti ĩsi wacʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩre: “Ãni cõgʉ̃re tirʉ̃nʉña. Jairo waja mʉre iti godaja, tʉdi ejagʉ mʉre wa yicʉja yʉ mʉcana”, yiyijʉ ĩ canira wi ʉjʉre, yi oca gotiyijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre. Iti oca goti tĩogʉ̃ ado bajiro ĩre seniĩayijʉ mʉcana Jesús:
LUK 10:36 “¿Ĩna ʉdiarã wato ñimʉjʉa ñarʉda riniri masa ĩna jasĩa cũrʉre, ti mairʉ?” Yi seniĩayijʉ Jesús judio masa rotirise riasori masʉre.
LUK 10:37 Ito ĩ yija tʉocõri: —Samaria sita gagʉ ĩre ti mairʉ. Ĩ ñarʉ ĩ yagʉ, yiyijʉ ĩ Jesure. Ito bajiro ĩ yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Wasa, ĩ yiado bajiroti yiba mʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 10:38 Ito ma wacʉjʉ cʉto ejayijʉ Jesús. Iti cʉto ejacõri Marta wame cʉtigo, ya wi wayijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, queno boca ãmiyijo iso ĩre.
LUK 10:39 Iso ocabajio María wame cʉtigo ñayijo. Iso Jesús ya gʉbo tʉ rujicõri, ĩ gotirisere tʉo rujiyijo.
LUK 10:40 Martama iso moarise gaye tʉoĩagõ ʉsirioro tõbʉjayijo. Ito bajiri Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro bʉsiyijo iso: —¿Yʉ Ʉjʉ, no yibeati mʉre yʉ ocabajio yʉre ejabʉabecoti mʉ tʉ iso rujija? “Mʉ rĩjorore ejabʉaya maji”, yiya isore, yiyijo Marta Jesure.
LUK 10:41 Ito bajiro Marta iso yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —Marta mʉ moare cʉtirise ʉsirioro bajia mʉre. Ito bajiri ʉsirioro tõbʉja mʉ.
LUK 10:42 Bʉto ñasarise gaye cojiti ña. Yʉ bʉsirise tʉocõri, mʉ ocabajio María, ñasarisere bʉjamo. Nijʉa iso tʉo ãmisãrise isore ãmicãbiquĩji yiyijʉ Jesús Martare.
LUK 11:1 Co rʉmʉ Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ĩ bʉsi tĩoroca ĩ rãca riasotigʉ sĩgʉ̃ ado bajiro bʉsiyijʉ: —Yʉ Ʉjʉ, Juan rãca riasotiana ĩ riasoado bajiro gʉare cʉni riasoya, Diore gʉa bʉsi masitoni, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 11:2 Ito ĩ yija tʉocõri: —Diore mʉ bʉsija ado bajiro yiba: Gʉa Jacʉ, ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña mʉ. Mʉ wame masicõri masa jeyaro rʉ̃cʉbʉojaro ĩna. Masa jeyaro Ʉjʉ mʉ ñaroti rʉmʉ ejare ãmoa gʉa. Ũmacʉ̃jʉga tuti cʉni mʉ ãmoro bajiroti ñayija. Ito bajiri adi sitajʉ cʉni mʉ ãmoro bajiro riti ñare ãmoa gʉa.
LUK 11:3 Co rʉmʉ rʉyabeto gʉa baroticõti gʉare naju ĩsiña.
LUK 11:4 Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Gʉa cʉni gʉare ñeñaro yirãre ãcabojoa. “¿No bajiro yʉre cʉdirã yirãjida ĩna?” yi tʉoĩabesa gʉare. Gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉaya. Itocõ ña. Amén, yiba. Ito bajiro Diore mʉa bʉsija quena, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 11:5 Gaje ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ mʉa baba ñami gʉdareco mʉa ya wi ejacõri ado bajiro ĩ yija, “Yʉ baba, gãji yʉ baba wa ucuri masʉ yʉ ya wijʉ ejami. Ñe ecare ma yʉre. Ito bajiri yʉre naju wasoaya mʉ”, ĩ yija, mʉa wi toti ado bajiro cʉdirã yirãji mʉa: “Ʉsirioro yibesa yʉre. Soje cʉni biado ña. Ito yicõri yʉ rĩa rãca canigʉ̃ ya yʉ. Ito bajiri ñejʉa ĩsirocʉ wagãdo ma yʉ”, yi cʉdirã yirãji mʉa.
LUK 11:8 Ito bajiro mʉa babare mʉa ĩsi ãmobitibojaja cʉni, ĩre ĩsirã yirãji mʉa, mʉcana ĩ ʉsirioro seni ʉyabe yirona. Ito yicõri ĩ ãmorocõ ĩsirã yirãji mʉa, ya yʉ mʉare.
LUK 11:9 Ado bajiroti yire ña Diore mani senija. Mani Diore senija manire ĩsigʉ̃ yiguĩji. Ĩre mani ãmaja bʉjarã yirãji mani. “Mʉre bʉsi ãmoa yʉ”, mani yija, bʉsi rotigʉ yiguĩji manire.
LUK 11:10 No senigʉ̃ti boca ãmiguĩji. No ãmagʉ̃ti bʉjagʉ yiguĩji. “Bʉsi ãmoa yʉ”, yigʉreti bʉsi rotigʉ yiguĩji Dios.
LUK 11:11 ’Adocãta mʉa rĩa ĩna naju senija, ¿Gʉ̃tagã ĩsire ñarojada mʉaca? Ito yicõri wai ĩna senija, ¿Ãña ĩsire ñarojada mʉaca?
LUK 11:12 Ito yicõri cara ria ĩna senija, ¿cotiwãja ĩsire ñarojada mʉaca? Ĩsimenaji mʉa, yi tʉoĩa yʉ.
LUK 11:13 Ñeñaro yirã ñabojarãti, mʉa rĩa ĩna senija quenarise yirã yirãji mʉa. Mani rĩare quenarise riti mani ĩsija, Dioama mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ, ĩre mani senija, yiro bajiroti Espíritu Santo manire queo sãguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 11:14 Sĩgʉ̃re rʉ̃mʉ́ quedi sãjacõri, ĩ bʉsibeto yiyijʉ. Ito ĩ baji ñaroca rʉ̃mʉ́re bucõayijʉ Jesús. Rʉ̃mʉ́re ĩ bucõaja beroti bʉsicoayijʉ ĩ bʉsibicʉ ñabojarʉ. Ito bajiro iti rẽtaja ticõri, ʉcayijarã masa.
LUK 11:15 Ito bajibojarocati coriarã ado bajiro tʉoĩayijarã: —Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ rʉ̃mʉ́are ĩ bucõarise, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú wame cʉtigʉ masirisenati bucõami, yi tʉoĩayijarã coriarã.
LUK 11:16 Gãjerãma, “Dios cõarʉ ñami ĩ”, gʉa yi tʉoĩatoni, ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani gʉare ĩogʉ̃ yiguĩji ĩ, yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 11:17 Ito bajiro ĩna tʉoĩarisere masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare: —Co sita gãna ñabojarãti ricati riti ĩna tʉoĩaja, ito yicõri ĩna gãmeri jaja, queno ña masimenaji ĩna. Co wi gãna ñabojarãti ricati riti ĩna tʉoĩaja queno corocõ ña masimenaji ĩna.
LUK 11:18 Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás, ĩ ñarãre ricati riti tʉoĩaroca ĩ yija, ĩna ʉjʉ queno ña masibiquĩji. Ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Beelzebú ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõami”, yiboja mʉa yʉre.
LUK 11:19 Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ masirisena yʉ rʉ̃mʉ́are bucõaja, ¿mʉa rãca gãnama ñimʉ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõati ĩna? “Gʉa rãca gãnama rʉ̃mʉ́ masirise gayena meje rʉ̃mʉ́are bucõama ĩna”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiri itire ti masicõri, “Rʉ̃mʉ́ masirisena meje rʉ̃mʉ́are bucõami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa masia mʉa yʉre cʉni.
LUK 11:20 Ado robojʉa bajia. Dios ĩ masirisena rʉ̃mʉ́are bucõa yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, “Mani wato ñacãguĩji Dios. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojusʉogʉ yami Dios”, yi masirʉja mʉare.
LUK 11:21 ’Ʉ̃mʉgʉ̃ sẽogʉ̃, ito yicõri queno bisu cʉtigʉ, ĩ ya wijʉ ĩ tirʉ̃nʉja, iti wijʉ gaye quenoti ñacõaroja.
LUK 11:22 Ito yibojarocati gãji ĩ rẽto bʉsaro sẽocõri rẽtocũgʉ̃ yiguĩji ĩre. “Adi yʉ bisu cʉtija ñimʉjʉa yʉre rẽtocũbiquĩji”, yi ĩ tʉoĩabojarocati ĩre rẽtocũgʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ gajeoni cʉtibojarise ĩre ẽmagʉ̃ yiguĩji. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are bucõa masia yʉ, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:23 ’No yʉ rãcajʉa ñabicʉ, yʉ rãca gagʉ meje ñami ĩocʉ̃. No yʉre ejabʉabicʉ, gãjerãre Diore masiroca yʉ yi ãmobojarocati yʉre ñeñaro yi codegʉ ñami ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:24 ’Sĩgʉ̃ masʉre rʉ̃mʉ́ ĩ budigoja, yucʉ manojʉ wa ucuguĩji tujarajʉ ãma ucugʉ. Ĩ bʉjabeja ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ: “Yʉ budigorʉre mʉcana tʉdi sãjacʉja yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ.
LUK 11:25 Mʉcana tʉdi ejagʉ ĩ budigorʉre quenora wi, ʉeri mani wi robo bajiro, ti ejagʉ yiguĩji ĩ.
LUK 11:26 Ito bajiro ti ejacõri gãjerã rʉ̃mʉ́a jʉa ãmojeno ñarã ĩ rẽtoro ñeña bʉsarã jigʉ yiguĩji ĩ, ĩ rãca ñatoni. Ito yicõri ĩna ñarocõti ĩ ʉ̃mʉgʉ̃re sãjarã yirãji. Ito bajicõri ĩ ʉ̃mʉgʉ̃, cajero ĩ bajiado rẽto bʉsaro bajigʉ yiguĩji. Ito bajiri, rʉ̃mʉ́ mʉcana tʉdi sãjame yirocʉ, Diore ĩ tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:27 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsiro toto ĩre tʉorã wato sĩgõ oca sẽoro ado bajiro bʉsiyijo: —Mʉ jaco mʉre rʉcocõri, mʉre ũjugõ bʉto wanʉyijo iso, yiyijo iso Jesure.
LUK 11:28 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Yʉ jaco rẽtoro wanʉrã yirãji, Dios rotirise tʉocõri ĩna cʉdija, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 11:29 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsiroca jãjarã bʉsa masa ĩ tʉ minijua wayijarã. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: —Adi rʉmʉri gãna ñeñaro yi jairã ña mʉa. Ado bajiro ya mʉa yʉre: “Tiyamani mʉ ĩoja ticõri, ‘Dios ĩ cõarʉti ñami ãni’, yiana gʉa”, ya mʉa yʉre. Ito mʉa yibojarocati tʉdi mʉare ĩobicʉja yʉ. Diore goti ĩsiri masʉ, Jonás ñayorʉ, ĩre rẽtagore riti mʉare goticʉja yʉ.
LUK 11:30 Jonásre rẽtare ticõri, “Ãniti ñami Dios ĩ cõarʉ”, yiyijarã Nínive cʉto gãna. Yʉre cʉni ito bajiroti yirã yirãji mʉa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉre rẽtare masicõri, “Ĩ ñami Dios ĩ cõarʉ”, yirã yirãji mʉa cʉni yʉre.
LUK 11:31 Dios masare ñeñaro ĩna yirise waja ĩ waja seniri rʉmʉ ado bajiro rẽtaro yiroja. Sheba cʉto gago ʉjo ñayoro, mʉa adi rʉmʉri gãnare, “Mʉare seti ña”, yigo yigõji iso. Jane mejejʉ sõjʉ wayoyijo iso, queno tʉoĩagʉ̃ rãca Salomón wame cʉtigʉ rãca riasotiroco. Adocãta sĩgʉ̃ mʉa rãca ñami Salomón ñajacʉ rẽtoro tʉo masigʉ̃. Ito ĩ bajibojarocati queno ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
LUK 11:32 Nínive cʉto gãna cʉni ado bajiro yirã yirãji mʉare Dios ĩ waja seniri rʉmʉ: “Jaje seti ña mʉare”, yirã yirãji ĩna. Jane mejejʉ Nínive cʉto gãnare Dios oca gotiyoyijʉ Jonás ñayorʉ. Jonás ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirise jidicãñi ĩna. Ito bajiri quenarise riti tʉoĩañi ĩna. Adocãta sĩgʉ̃ ñami mʉa rãca Jonás ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ. Ito ĩ bajibojarocati queno ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:33 ’Noajʉa sĩabusuoraga sĩayocõri ruyubetojʉ, jacajʉ cʉni cũmenaji mani. Ito yicõri rujajedo totijʉ cʉni cũmenaji mani. Ruyubeto cũrãonati gʉje tutujʉ jeobusuorãji mani, ejari masa queno tijaro yirona.
LUK 11:34 Rãitĩarise iti godaroca ya busurica. Mani ya cajea cʉni busurica robo bajiro bajia. Ito bajiri cajeana sʉoriti mani ya ʉsi queno tʉo masiro yiroja. Tite mʉa. Quenarise mani tija queno tʉoĩarã yirãji mani, mani ya ʉsijʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise mani tija ñeñaro tʉoĩarã yirãji mani, mani ya ʉsijʉ. Ito bajiro mani yija busurojʉ meje ñarã yirãji mani. Rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarã yirãji mani ñeñarise mani tʉoĩa ʉyaja.
LUK 11:35 Ito bajiri quenarise riti tʉoĩarʉja manire, ñeñarise riti mani tʉoĩa ʉyabe yirona.
LUK 11:36 Mare sĩaticõri, “Adi majʉa ña quenari ma. Adi majʉa ña ñeñari ma”, yi ti masia mani. Ito bajiroti bajia mani ya ʉsijʉ cʉni. Mani ya ʉsijʉ quenarise riti mani tʉoĩa ñaja, “Iti ña quenarise. Iti ña ñeñarise”, yi ti masia mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 11:37 Jesús ĩ bʉsi tĩoroca sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃, “Yʉ ya wijʉ bato mani”, yirocʉ Jesure baba cʉtiyijʉ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya wijʉ sãja wacõri badojʉ eja rũjũyijʉ Jesús.
LUK 11:38 Ĩna baroto riojʉa judio masa ĩna ãmo coesotiro bajiro Jesús ĩ ãmo coebeja ticõri, ti ʉcayijʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃.
LUK 11:39 Ĩ ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ mani Ʉjʉ Jesús ĩre: —Mʉa fariseo gaye tʉoĩarã, joeti coeboja mʉa. Somotẽro idira tẽrori cʉni joejʉa riti coea mʉa. Totijʉama ñarocõti ʉeri cʉticõa. Mʉa guaja cʉni, joe rujʉ riti coea mʉa. Jubejʉama ñeñaro tʉoĩa mʉa maji. Ito bajiri gãjerã ĩna rʉcorise ti ʉorã ĩnare rʉoa mʉa.
LUK 11:40 Queno tʉoĩarã meje ña mʉa. Dios mʉa ya rujʉ rujeorʉ, mʉa ya ʉsi cʉni meniñi. ¿Itire masibeati mʉa?
LUK 11:41 Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩacõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno ʉsi cʉti ñarã yirãji mʉa.
LUK 11:42 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa, fariseo gaye tʉoĩarã. Dios ĩ rotiado bajiroti jeyaro mʉa bʉjarise ĩre jabeto jʉdacõa mʉa. Ito bajiro mʉa yiriseama quena ña. Ito bajiro queno yirã ñabojarãti gãjerãre queno yibea mʉa. Ito yicõri Diore maibea. Ito bajiro yibitirʉja mʉare.
LUK 11:43 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa, fariseo gaye tʉoĩarã. Minijuara wijʉ sãja wacõri rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ruji ãmoboja mʉa. Ma warã cʉni gãjire mʉa bocaja, rʉ̃cʉbʉore rãca ĩ seniĩare ãmoa mʉa. Mʉa ñaroti gaye riti tʉoĩa mʉa.
LUK 11:44 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa. Gãjerã ĩna tiro riojo queno yirã ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tibetojʉ ñeñaro yirã ña. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yibojama gãjerã. Ito bajiro ĩna tʉoĩabojarocati queno yirã meje ña mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:45 Ito bajiro ĩ bʉsija tʉocõri, sĩgʉ̃ judio masa rotirise riasori masʉ ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre: —Yʉre riasogʉ, ito bajiro mʉ bʉsija queno ejabea gʉare, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 11:46 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa judio masa rotirise riasori masa cʉni. Gãjerãre jaje ũma rotia mʉa. Ñimʉjʉa mʉo yiado ma itire. Ito bajiro yicõri ĩnare ũma ejabʉa ãmobea mʉa. Jaje rotia mʉa. Jaje mʉa rotibojaja ñimʉjʉa mʉare cʉdi masibiquĩji. Ito bajiro rotirã ñabojarãti mʉa rotiro bajiroti yibea mʉa cʉni.
LUK 11:47 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa. Mʉa ñicʉsabatia Diore goti ĩsiri masare sĩañi. Ĩnare bajiroti bajia mʉa cʉni.
LUK 11:48 Ito bajiro mʉa bajija ti masicõri, “Ĩna ñicʉsabatia robo bajiro tʉoĩarã ñama ĩna cʉni”, yi tʉoĩama masa mʉare.
LUK 11:49 ’Ito bajiro ĩna yiroto riojʉa masi yucãyijʉ Dios. Jane mejejʉ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ado bajiro yiyijʉ Dios mʉare tʉoĩa yugʉ: “Yʉre goti ĩsiri masa, ito yicõri yʉ oca goti ucuri masare cʉni, ĩna tʉ yʉ cõaja, coriarãre sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna”, yi gotiyijʉ Dios jane mejejʉ.
LUK 11:50 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoja bero ĩre goti ĩsiri masare sĩasʉoñi mʉa ñicʉsabatia. Tite mʉa. Abel ñayorʉre sĩañi ĩna. Ĩ bero gãnare cʉni jãjarãre sĩañi ĩna. Ito yicõri Zacarías wame cʉtigʉre Dios ya wi gʉdareco rʉ̃gõgʉ̃re ĩre sĩasʉsañi mʉa ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩna sĩare waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉare adi rʉmʉri gãnare cʉni, yiyijʉ Jesús.
LUK 11:52 ’Bʉjato bʉjarã yirãji mʉa judio masa rotirise riasori masa. Dios oca riasotirã ñabojarãti, ĩ ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito yicõri Dios ocare gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉ ãmobojarocati rẽoa mʉa ĩnare, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 11:53 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsi waja tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarã bʉto junisiniyijarã ĩna Jesure. Ito bajiro junisinicõri ʉsirioro ĩre jeyaro seniĩayijarã ĩna.
LUK 11:54 Ito bajiro ʉsirioro seniĩa codeyijarã ĩna, ĩ queno cʉdi masibeja ticõri, “Ĩre seti ña”, yirona.
LUK 12:1 Ito baji ñaroca jãjarã bʉsa masa minijuarã, bidi warã gãmeri cʉdayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩ rãca riasotirãre ado bajiro gotisʉoyijʉ Jesús: —Fariseo gaye tʉoĩarãre queno tʉoĩa masima. Mʉa tiro riojo queno yirãji ĩna. Ito bajibojarãti mʉa tibetojʉ ñeñaro yirãji ĩna. “Queno yirã ña gʉa”, yirã ñabojarãti ñeñaro yama ĩna.
LUK 12:2 Jeyaro mani yeyo bʉsibojarise gayere masi jeorã yirãji masa. Ito yicõri no mani yeyobojarise cʉni bʉjacõrã yirãji ĩna.
LUK 12:3 Mʉa yeyo bʉsibojarisere masa jeyaro tʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri sojere biatucõri mʉa yeyo bʉsibojarisere cʉni masa jeyaro ĩna tʉo jeditoni ũmacʉ̃jʉ oca ruyuro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 12:4 Mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Yʉ baba mesa ado bajiro mʉare gotia yʉ. Rujʉre sĩarãre güibitirʉja manire. Ĩna sĩaja bero ñejʉa gaje ñeñaro manire yi masimenaji ĩna ĩja.
LUK 12:5 “¿Ñimʉjʉare mani güija quenati?” yirocʉ mʉare gotigʉ ya yʉ. Diore mani güija quena. Dios ĩ sĩaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ mani ya ʉsire ĩ cõa ãmoja, cõagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩjʉare mani güija quena.
LUK 12:6 ’Co dʉjamocõ minia mani ĩsija niyeru jʉatiacã senirã yirãji mani. Queno waja mama ĩnaõna. Queno waja mana ĩna ñabojarocati sĩgʉ̃ ĩnare ãcaboja yibiquĩji Dios. Ĩnare queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
LUK 12:7 Manire cʉni queno tirʉ̃nʉami Dios. Mani ya joare cʉni, “Itocõ joa cʉtiami ĩ”, yi masiami manire. Ito bajiri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire. Minia rẽtoro ñasarã ña mani, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:8 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ: No masa riojo, “Jesure masia yʉ, ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yigʉre, yʉ Masa Rĩjorʉ cʉni, “Masia yʉ ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa ĩna tiro riojo.
LUK 12:9 No “Jesure masibea yʉ”, ĩ yija, “Masibea yʉ cʉni ĩre”, yigʉ yigʉja yʉ ángel mesa tiro riojo.
LUK 12:10 ’No yʉ Masa Rĩjorʉre, bʉsitugʉ ñabojagʉti, “Ñeñaro yʉ yirise yʉre ãcabojoya”, ĩ yija tʉocõri, ĩre ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati no Espíritu Santore bʉsitugʉreama ĩ ñeñaro yirisere ãcabojo masibiquĩji Dios.
LUK 12:11 ’Minijuara wijʉ mʉare ãmi warã yirãji, ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Ado bajiro cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ʉsirio yibeja.
LUK 12:12 Mʉa bʉsiroti iti eja waja, Espíritu Santo mʉare ejabʉagʉ yiguĩji mʉa queno bʉsi masitoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:13 Ito bajiro ĩna baji ñaroca masa wato gagʉ sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Jesure: —Yʉre riasogʉ, gʉa jacʉ ĩ rʉcogore gʉdarecona jidicãjaro yʉ rĩjorʉ yʉre, ĩre gotiya yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 12:14 Ito bajiro ĩ yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ ĩre: —Ito bajiro yirocʉre meje ado yʉre cũñi yʉ jacʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 12:15 Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩaña mʉa gãjerã ya gajeoni ʉobe yirona. Gajeoni jairo mani rʉcoja, jabetacã mani rʉcoja cʉni no yibea. Bʉto ñasarise meje ña gajeoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:16 Ito bajiro ĩnare goticõri ado bajiro ĩnare oca goti masioyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ gajeoni jaigʉ ñayijʉ. Ĩ ñari sita gaye ote queno rica cʉtiyijʉ.
LUK 12:17 Ito bajiro ĩ ya ote rica cʉtija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “¿Yʉ ya ote jaje bʉcʉarisere no bajiro cũgʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩayijʉ ĩ.
LUK 12:18 Gajereama ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ: “Mʉtari wiri seora wiri jana batecʉja yʉ. Ito yicõri cʉri wiri menicʉja. Ito bajiro cʉri wiri menicõri yʉ ya ote seocʉja yʉ, ito yicõri yʉ gajeoni cʉtirise cʉni.
LUK 12:19 Iti gajeoni yʉ seorise jaje rodori ñagʉ̃ yigʉja yʉ itina. Ito yicõri queno ñacõagʉ̃ yigʉja yʉ ĩja. Yʉmasiti queno bacʉja yʉ. Idicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
LUK 12:20 Ito bajiro yi ĩ tʉoĩabojarocati, ado bajiro yiyijʉ Dios ĩre: “Queno tʉoĩabicʉ ña mʉ. Adi ñamiti godagʉ ya mʉ. Ito bajiri jeyaro mʉ seobojarise gãji ye ñaro yiroja”, yiyijʉ Dios ĩre, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 12:21 Ito bajiro rẽtaro yiroja sĩgʉ̃ ĩ gajeoni cʉtirise ĩ seomʉcʉtija. Ito bajiro ĩ yija Dios tʉjʉ ñe bʉjabiquĩji ĩocʉ̃. Dios ĩ tija waja mami, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:22 Mʉcana tʉdi ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —“¿Mani catirã baroti, no bajiro bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsirio yibesa. Ito yicõri, “¿No mani sãñaroti bʉjarãti mani?” yi tʉoĩa ʉsiriobesa.
LUK 12:23 Bare rẽto bʉsaro ñasarise ña mani catirise. Ito yicõri yutabujuri rẽto bʉsaro ñasarise ña mani ya rujʉ. Ito bajiri manire rujeorʉ ñari mani ña masitoni bare, yutabujuri cʉni ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
LUK 12:24 Ãiriare tʉoĩate mʉa. Weseca menicõri ote otecõri babiticã ĩna. Ito yicõri ote rica bʉjacõri ĩna seoroto manoja ĩnare. Ito bajibojarocati Dioama queno ecaguĩji ĩnare. Dios ĩ tija wʉtirã rẽto bʉsaro ñasarã ña mani.
LUK 12:25 “Yoari cati ãmoa yʉ”, yi mani tʉoĩabojaja cʉni, “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, yi masibea mani.
LUK 12:26 “Itocõ catigʉ yigʉja yʉ”, mani yi masibeja gaje gaye cʉni tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:27 ’Gaje, go iti judi mʉjarise tʉoĩate mʉa. Judi mʉjacõri moabetoja iti. Ito yicõri iti sãñaroti cʉni ãmabetoja. Ito bajibojarocati ʉjʉ Salomón ñayorʉ seyorise ĩ sãñare rẽtoro seyorise ña go.
LUK 12:28 Nocõ mejeti ñacʉ go. Gaje rʉmʉti ũmacañi ĩ asirisenati siniacoacʉ. Ito bajibojarocati seyorise cũñi Dios itire. Go rẽtoro ñasarã ña mani. Ito bajiri ĩre queno tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarocati queno tirʉ̃nʉgʉ̃ ñari mʉa sãñarotire mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios.
LUK 12:29 Ito bajiri, “¿Gʉa sãñaroti, gʉa baroti no bajiro bʉjarʉjati?” yi tʉoĩa ʉsiriobiticõrʉja mʉare.
LUK 12:30 Ito bajiro tʉoĩa ʉsirio ñama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Manireama mani jacʉ sĩgʉ̃ti ñami. “Adi ma ĩnare. Adire ãmoama ĩna”, yi masiguĩji ĩ.
LUK 12:31 “Dios masa jeyaro Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro yicʉja yʉ”, mani yija, iti ña ñasarise gaye. Ito bajiro mani yija mani ãmorise ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
LUK 12:32 ’Güibesa yʉ coderã mʉa. Coriarãti ña mʉa. Ito bajibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa ejare bʉto ãmoami ĩ mani Jacʉ.
LUK 12:33 Mʉa rʉcorise gãjerãre ĩsima. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsima mʉa. Ito bajiro mʉa yija jai bʉsaro Dios tʉ bʉjarã yirãji mʉa. Itojʉ mʉa bʉjaroti jogarise meje ñaroja. Ito yicõri itojʉ mʉa bʉjarise ñimʉjʉa rinibiquĩji. Ito yicõri mʉa bʉjarisere butua bamenaji.
LUK 12:34 No mani gajeoni cʉtirojʉ iti tʉ ñarona bʉto tʉoĩarã yirãji mani, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:35 ’Quenaro ña yucãña mʉa, jeyaro mʉa rẽtaroti gaye yiari.
LUK 12:36 Ĩna ʉjʉ ãmo siare basa ti tĩo, budi wadicõri ĩna bocati ñado robo bajiro ña yucaña mʉa. Soje tʉ ĩ ejaroca jana yucãdo bajiro ñacãña mʉa.
LUK 12:37 Queno ña yucõri ĩna ʉjʉ ĩ ejaja ticõri, queno wanʉrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Rujiya mʉare ecagʉ ya yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ, ĩnare wanʉgʉ̃.
LUK 12:38 Ñami gʉdareco, busurijʉa cʉni, ĩ ejaroto riojʉa ĩna ña yucãja wanʉrã yirãji ĩna.
LUK 12:39 Adi yʉ gotirisere ãcabojabeja mʉa. Sĩgʉ̃ wi gagʉ, “Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji riniri masʉ”, ĩ yi masija, ña yucãborʉ ĩocʉ̃, riniri masʉ sãjacõri rinime yirocʉ.
LUK 12:40 Itioni bajiroti queno ña yucaña mʉa cʉni. “Adocõ ejagʉ yiguĩji Masa Rĩjorʉ”, mʉa yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji. Ĩti ña yʉ Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:41 Ito ĩ yija tʉocõri, Pedro ado bajiro ĩre seniĩayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ, ¿ito bajiro oca mʉ goti masiorise, gʉa ye riti ñati? ¿Masa jeyaro ye ñatite? yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 12:42 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani ʉjʉ ĩre: —¿No bajigʉ ñati tʉo masicõri ĩ ʉjʉre queno moa ĩsigʉ̃? Tite mʉ. Ado bajirojʉa bajiami ĩocʉ̃. Ĩ ʉjʉ ĩre wijʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ codetoni, ito yicõri gãjerã ĩre moa ĩsiri masare bare ĩ ecatoni. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ, ĩ rotiado bajiroti ĩ moagore ti ejacõri wanʉgʉ̃ yiguĩji Ʉjʉ ĩre. Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩ moaja ticõri, jeyaro tirʉ̃nʉri masʉ cũgʉ̃ yiguĩji ĩ ito bero.
LUK 12:45 Ito bajibojarocati, “Coji ejabiquĩji yʉ ʉjʉ maji”, yi tʉoĩacõri ĩre queno moa ĩsibiquĩji. Ado bajiro yigʉ yiguĩji. Gãjerã ĩ rãca moari masare sẽoro ĩnare rotigʉ yiguĩji. Ʉ̃mʉare romiare cʉni, ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri bare ba, idi mecʉ yigʉ yiguĩji.
LUK 12:46 Ito bajiri, “Jane ejagʉ yiguĩji yʉ ʉjʉ”, ĩ yibiti rʉmʉ ĩre ejabiagʉ yiguĩji ĩ ʉjʉ. Ĩ ito yire waja bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito yicõri queno cʉdimenare ĩ moa rotiado bajiro ĩre cʉni moa rotigʉ yiguĩji ĩ.
LUK 12:47 ’Ĩ ʉjʉ rotirise yiro robo yi masibojagʉti ĩ ña yucãbeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja ĩ ʉjʉ bʉto bajegʉ yiguĩji ĩre.
LUK 12:48 “Ado bajiro ãmoami yʉ ʉjʉ”, yi masibicʉ ñari, ĩ ʉjʉre queno ĩ cʉdi masibeja, ito yicõri yiro robo ĩ yibeja bʉto bajebiquĩji ĩ ʉjʉ ĩre. No Diore ĩ cʉdiroca yigʉ bʉto bʉsa ĩ cʉdire ãmogʉ̃ yiguĩji Dios. No ĩre tʉorʉ̃nʉroca ĩ yigʉ bʉto bʉsa ĩ tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 12:49 ’Masa yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ ña yʉ. Coriarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena ñarã yirãji ĩna. Yʉre rẽtaroti ñabojarocati iti rẽtaja quena yʉre.
LUK 12:50 Jaje quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rẽtaroto riojʉa bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ.
LUK 12:51 “Masa jeyaro, sĩgʉ̃ rʉyabeto oca mano ĩna ñatoni wadirʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa yʉre. Bajibea. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa.
LUK 12:52 Jane adi rʉmʉna ado bajirojʉa ñarã yirãji masa. Co dʉjamocõ ñarã ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Gãjerã tʉorʉ̃nʉmena yirãji. Yibeja, ʉdiarã yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jʉ̃arã yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea.
LUK 12:53 Jacʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, macʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Macʉ ĩ tʉorʉ̃nʉja, jacʉ tʉorʉ̃nʉbicʉ yiguĩji. Jaco iso tʉorʉ̃nʉja, maco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Maco iso tʉorʉ̃nʉja jaco tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Mañicõ iso tʉorʉ̃nʉja, jẽjo tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Jẽjo iso tʉorʉ̃nʉja, mañicõ tʉorʉ̃nʉbeco yigõji. Yʉ oca tʉocõri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩamena yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 12:54 Gaje ado bajiro goti remoyijʉ Jesús masare: —Ũmacañi ruji waro ide bueri iti mʉja wadija ticõri, “Ide quediro wadia”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti quedia iti.
LUK 12:55 Wesicajʉare mino iti wẽa mʉocõaja ticõri, “Asiro wado ya”, yi masia mʉa. Mʉa yiro bajiroti bajia iti.
LUK 12:56 Macãrʉcʉ̃ro gaye ticõri, “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, yi masia mʉa. ¿No yija ito bajiro ti masirã ñabojarãti, “Gʉa ñeñaro yirise gʉa jidicãbeja quenabeto tõbʉjarã yirãji gʉa”, yi masibeati mʉa? “Queno yirã ña gʉa”, yibojarãti mʉa tʉoĩaro bajiro yibea mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 12:57 ’“Ado bajiro yija quena manire”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajibojarocati “Quenarise riti yirʉja mani”, yibea mʉa.
LUK 12:58 Gãji mʉare ĩ seti yija, oca quenori masʉ tʉjʉ mʉa waroto riojʉa oca quenoña. Oca quenori masʉ tʉ ejamenati mʉa oca queno masibeja porecia tʉ mʉare ãmi wacʉ yiguĩji. Ĩna poreciajʉ mʉare tubiarã yirãji.
LUK 12:59 Ñeñaro mʉa yigore mʉa waja yibeja, budimena yirãji mʉa. Ito bajiroti bajia. Ito bajiri Dios ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroto riojʉa ĩ rãca oca quenoña. Mʉa quenobeja ĩ waja seniri rʉmʉ mʉare jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi budire ma, ya yʉ mʉare, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 13:1 Iti rʉmʉriti ado bajiro Jesure gotirã ejayijarã masa: —Galilea gãna Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrã sĩacã ĩna. Ito bajiro waibʉcʉrãre ĩna sĩaja bero Pilatojʉama ĩnareti sĩa rotiquĩ ĩ ĩja. Ito bajiro yicõri waibʉcʉrã ya rí rãca ĩna ya ríre wʉoquĩ ĩ ija, yi goti ejayijarã ĩna Jesure.
LUK 13:2 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —¿No bajiro tʉoĩati mʉa? “Gãjerã Galilea gãna rẽtoro ñeñaro yirã ñacã ĩna. Ito bajiri goda jediyijarã ĩna”, ¿yire masiati mʉa?
LUK 13:3 Meje ito bajiro meje bajia. Ado bajiro ya yʉ mʉare: Mʉare cʉni mʉa ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiroti godarã yirãji mʉa cʉni.
LUK 13:4 “Jerusalénjʉ ũmari wi Siloé wame cʉtiri wi dieciocho ñarã ĩna juja quedi godaja, gãjerã Jerusalén gãna rẽtoro seti ñadoja ĩnare”, ¿yi tʉoĩati mʉa?
LUK 13:5 Meje, ito bajiro meje ya yʉ. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja, ito bajiro rẽtaro yiroja mʉare cʉni, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 13:6 Ito bero masare goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ higuera wame cʉtiricʉ ĩ oteragʉ tigʉ wayijʉ, “¿Rica cʉticʉati?” yirocʉ. Rica manigʉ̃ti ti ejayijʉ ĩ itigʉre.
LUK 13:7 Ito bajija ticõri, ĩ ya wese coderi masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Tite. Ʉdia rodojʉ coji rʉyabeto rica ãmigʉ̃ ejasotiboja yʉ. Rica ma itigʉ. Quẽacãcõña. Rica cʉtia yiro meje ña ajea itigʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya wese coderi masʉre.
LUK 13:8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ, ito ñacõato maji. Sita seacũgʉ̃ ya maji. Ito yicõri quenarise itigʉre tucʉja yʉ.
LUK 13:9 Ito yija rica cʉtiro yiroja gajea. Iti rica manija, quẽacõre ñaro yiroja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre. Ito bajiroti bajia. Sĩgʉ̃, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãbeja ticõri, ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 13:10 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ riaso ñayijʉ Jesús.
LUK 13:11 Ito ĩ yiroca sĩgõ ñayijo dieciocho rodori cõ tʉjago. Ito bajiri isore ruja mutĩgʉ̃ ñaroca yiyijʉ rʉ̃mʉ́. Ito bajicõri riojo rʉ̃gõ masibisijo iso.
LUK 13:12 Isore ticõri isore bʉsirocʉ ji ñucayijʉ Jesús: —Romio mʉre quenoa yʉ. Mʉ ñarise cʉtirise ma mʉre ĩja, yiyijʉ Jesús isore.
LUK 13:13 Ito yicõri isore ãmo moa jeoyijʉ Jesús. Ito ĩ yirocati riojo rʉ̃gʉ̃coayijo iso ĩja. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉogo wanʉre ocana ĩre bʉsisʉoyijo iso.
LUK 13:14 Tujacãra rʉmʉ Jesús isore yisioja ticõri, iti wi minijuara wi ʉjʉ Jesure junisiniyijʉ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ masare: —Co ãmojeno rʉmʉri ña moaroti rʉmʉri. Mʉa yisio roti ãmoja iti rʉmʉri wadija quena, tujacãra rʉmʉ meje, yiyijʉ ĩ masare.
LUK 13:15 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ mani Ʉjʉ ĩre: —“Tujacãra rʉmʉ moare ma”, yi bojarãti moarãji mʉa. Tite. Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati mʉa ya wecʉ mʉa ya burro ide iditoni õja mʉa.
LUK 13:16 Adio ñamo mani ñicʉ Abraham janerãbatia janeño. Dieciocho rodori iso cõ ñaroca yiñi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. ¿Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati isore yʉ yisioja quenabetojada? yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 13:17 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ wajana ĩre bojo tiyijarã ĩna. Masama jeyaro tiyamani Jesús ĩ ĩoja ticõri, bʉto wanʉ quenayijarã ĩna.
LUK 13:18 Ito yija mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Jesús masare: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuja, ¿no bajirojada? ¿Ñe goti masiore ocana mʉare goti rẽtobugʉjada yʉ? Baʉ, ado bajirojʉa mʉare goticʉja yʉ.
LUK 13:19 Mostaza ajerire tʉoĩate mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ya weseca mostaza ajeri oteyijʉ. Gaje ote ajeri rẽtoro mʉtacã bʉsa ña iti mostaza ajeri. Ito bajiro mʉtacã ñabojaroti bʉcʉa wato gaje ote yucʉri rẽto bʉsaro jajocʉ ñaroja itigʉ. Jajocʉ itigʉ ñajare itigʉ rʉjʉrijʉ minia jibʉ menirãji ĩna. Itire bajiroti Dios mani Ʉjʉ ĩ ñaja, gãjerãre goti ãmorãji mani, jãjarã bʉsa ĩre masirã ĩna ñatoni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 13:20 Gajereama ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuja, ¿no bajirojada? Ado bajiro goti masiorena mʉare gotia yʉ.
LUK 13:21 Romio pan menigõ waco ʉdia coacõ pan menire gaye ãmiyijo iso. Ito yicõri wadarise ʉco wʉoyijo iso. Ito bajiri iso wʉoja jairo wadayijʉ iti. Itire bajiroti bajiro yiroja, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, masare mani yi riaso ucuja. Ito bajiri jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji ĩja, yi riasoyijʉ Jesús masare.
LUK 13:22 Ito yija Jesús Jerusalénjʉ wasʉoyijʉ mʉcana mana. Wacʉ riti cʉtori ĩ ejaja masare riaso rẽta wayijʉ ĩ.
LUK 13:23 Ito bajiro ĩ riaso rẽta waroca sĩgʉ̃ ĩre seniĩayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ, ¿coriarãreti, masogʉ̃ yiguĩjida Dios? yiyijʉ ĩ Jesure. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús:
LUK 13:24 —Masa jeyaro meje Dios ĩ ñarojʉ sãjarã yirãji ĩna. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña mʉa, “Dios ñarojʉ sãjana gʉa”, yirona. Jãjarã sãja ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati coriarãti sãjarã yirãji.
LUK 13:25 Ado robojʉa bajia. Dios ĩ ñarojʉ ĩ biaja, macʉ̃jʉjʉ mʉa ñaja, sãja masimena yirãji mʉa. “Gʉa Ʉjʉ, gʉare soje jana ĩsiña”, yibojarã yirãji mʉa. “Meje yʉ ñarã meje ña mʉa. Mʉare masibea yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
LUK 13:26 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdibojarã yirãji mʉa: “Mʉ rãca bacʉ gʉa. Mʉ rãca ñacʉ gʉa. Ito yicõri gʉa ya cʉtorijʉ masare riaso ucucʉ mʉ”, yibojarã yirãji mʉa.
LUK 13:27 Ito bajiro mʉa yibojarocati ado bajiro mʉare cʉdigʉ yiguĩji ĩ: “Mʉare masibea yʉ. Yʉ tʉ ñabesa mʉa. Ñeñaro yi jairã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ, ya yʉ mʉare.
LUK 13:28 Dios ĩ rotirojʉ sãja masimena yirãji mʉa. Abraham, Isaac, Jacob, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ñayoana ĩ tʉ ĩna ñaja tibojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati ĩna tʉjʉ eja masimena yirãji mʉa. Mʉare cõacõgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri sãja masibiticõri ruje otirã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto tõbʉjarã ñari mʉa ya guji cuni canamʉorã yirãji.
LUK 13:29 Co sita gãna rʉyabeto Dios ĩ rotirojʉ ejacõri minijua barã yirãji. Ĩna rãca sãja masibiticõri ti bʉjatomena yirãji mʉa.
LUK 13:30 Adojʉ coriarã ñasari masa ñarã, itojʉ ñasari masa meje ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri adojʉ coriarã ñasari masa meje ñarã itojʉ ñasari masa ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 13:31 Iti rʉmʉti Jesure oca gotirã ejayijarã fariseo gaye tʉoĩarã: —Rudi wasa adijʉre. Herodes mʉre sĩa ãmoami, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 13:32 Ĩna ito bajiro yija tʉocõri: —Ĩ ñeñaro yi jaigʉre ado bajiro gotitẽña mʉa: “Tʉoya jane, jane busuri cʉni cõrãre yisiocʉja yʉ. Rʉ̃mʉ́ sãñarãre cʉni rʉ̃mʉ́are bucõacʉja yʉ. Ito yicõri, ija sõjʉa moa tĩogʉ̃ yigʉja yʉ, yimi”, yi gotitẽña mʉa Herodesre, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
LUK 13:33 Jane, jane busuri, gaje rʉmʉ cʉni Jerusalénjʉ ware ña yʉre. Jerusalénjʉ godagʉ yigʉja, jãjarã Diore goti ĩsiri masa ĩna godado bajiroti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 13:34 Jerusalén gãnare tʉoĩagʉ̃, ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús: —Diore goti ĩsiri masare sĩayija mʉa. Mʉare oca gotitoni Dios ĩ cõanare cʉni gʉ̃ta reayija mʉa. Coji meje mʉare mioju ãmobojacʉ yʉ. Cara iso rĩare caero rocajʉ iso miojuro bajiro, mʉare yi ãmobojacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yi ãmobojarocati ãmobiticʉ mʉa.
LUK 13:35 Queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa wiri wagora wiri bajiro tujaro yiroja. Ito yicõri mʉare jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. “Gʉare yiari Dios ĩ cõarʉ ña mʉ. Mʉre queno yiñi Dios”, mʉa yiroto riojʉa mʉcana jʉaji yʉre timena yirãji mʉa, ya yʉ mʉare, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 14:1 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ fariseo gaye tʉoĩarã ʉjʉ tʉ bagʉ wayijʉ Jesús. Gãjerã fariseo gaye tʉoĩarã, “¿No bajiro yigʉ yiguĩjida Jesús?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 14:2 Ito bajiro Jesús ĩ baji ñaroca, sĩgʉ̃ rujʉri mijigʉ̃ ejayijʉ ĩ tʉ.
LUK 14:3 Ĩ ejaja ticõri, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarãre ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Cõgʉ̃re tujacãra rʉmʉ ñaroca mani yisioja quenati? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 14:4 Ĩnama cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, cõgʉ̃re moaĩacõri ĩre yisioyijʉ. Ito yicõri, “Wasa mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 14:5 Ito yicõri fariseo gaye tʉoĩarãre, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —“Tujacãra rʉmʉ moare ma”, yibojarãti moarãji mʉa. Tite. Sĩgʉ̃ mʉa macʉ, ito yicõri ecarʉ wecʉ ide gojejʉ ĩ quedi sãjaja, yoari mejeti ãmimorãji mʉa ĩre, tujacãra rʉmʉ ñabojarocati, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 14:6 Ito ĩ yija tʉocõri, no bajiro cʉdi masibisijarã ĩna.
LUK 14:7 Barã ejari masa cumurori rʉ̃cʉbʉorajʉ riti ĩna ruji ãmoja ticõri, ado bajiro goti masioyijʉ Jesús ĩnare:
LUK 14:8 —Sĩgʉ̃ ãmo siare basa titoni ĩ jija, bʉto rʉ̃cʉbʉorajʉ meje rujiba mʉa. Bʉto rʉ̃cʉorajʉ mʉa rujija, gãji mʉa bero ñasari masʉ ĩ ejaja ticõri, mʉare oca cõari masʉ, ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Baʉ wʉmʉña, ãnijʉa ñami ñasari masʉ, ĩjʉa mʉa godo rujijaro”, yigʉ yiguĩji. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, masa tiro riojo bojo bʉjarã yirãji mʉa, ĩ ito yija. Ito yicõri sʉsari cumurojʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ meje masa tʉ rujirã yirãji mʉa.
LUK 14:10 Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Gãji mʉare oca cõaja bʉto rʉ̃cʉbʉorajʉ meje rujiba. Ito bajiro mʉa yija mʉare oca cõari masʉ, ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Yʉ baba rʉ̃cʉbʉorajʉ bʉsa rujiya mʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ mʉare. Ito bajiro mʉare ĩ yija, mʉa rãca gãna ti rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna mʉare.
LUK 14:11 “Masa rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yigʉ, ñasari masʉ meje ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Gãjiama, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉa”, yibicʉ, Ĩ ñasari masʉ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Ito bajiri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 14:12 Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre oca cõarʉre: —Gãjerãre mʉ ba roti ãmoja, mʉ baba mesa, mʉ ocabajirã, mʉ tʉ gãna, ito yicõri gajeoni jairãre, “Barã waya”, yibeja. Ĩnare riti mʉ jija, “Yʉre cʉni bare eca gãmejaro ĩna”, yigʉ bajiro ya mʉ.
LUK 14:13 Ito bajiri ito bajiro tʉoĩabesa itire. Ado bajirojʉa mʉ yija quena. Gãjerãre, “Barã waya mʉa”, mʉ yi ãmoja bojoro bʉjarãjʉare mʉ jija quena. Ruduana, queno wa masimena, ito yicõri cajea timenare cʉni mʉ jija quena.
LUK 14:14 Ito bajiro ĩnare yicõri queno wanʉ quenagʉ̃ yigʉja mʉ, “Yʉre waja yiado mama ĩna”, yirocʉ. “Diojʉa yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩre tʉorʉ̃nʉrã tʉdi catiroca ĩ yiri rʉmʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉgʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 14:15 Iti tʉocõri sĩgʉ̃ Jesús rãca ba rujigʉ, ado bajiro yiyijʉ: —No Dios rotirojʉ ba ejagʉ, wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 14:16 Mʉcana gaje goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Co rʉmʉ sĩgʉ̃ basa bʉcʉ menigʉ̃ jãjarã masare, ji ñucayijʉ.
LUK 14:17 Basa ñasʉoroca ĩre moa ĩsiri masʉre, “Masare jitẽña. Itocõ ña wajʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ, ĩ ya moari masʉre.
LUK 14:18 Ĩnare ĩ gotibojarocati, “Bʉjato bajia no masia ma gʉare. Wado ma gʉare, moare jaje ña”, yiyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ado bajiro yiyijʉ: “Canʉti sita cojʉ waja yibʉ yʉ. Ito bajiri itire tigʉ wacʉ ya yʉ”, yiyijʉ sĩgʉ̃ ĩre.
LUK 14:19 Gãji ado bajiro yiyijʉ: “Co dʉjamocõ babari wecʉa waja yibʉ yʉ. Ito bajiri ĩnana moaĩasʉogʉ wacʉ ya yʉ. Ito bajiri josabesa yʉre. Wado ma yʉ”, yiyijʉ ĩ.
LUK 14:20 Gãjiama ado bajiro yiyijʉ: “Canʉti manojo bʉjabʉ yʉ. Ito bajiri wa masia ma yʉre”, yiyijʉ ĩ, ĩnare jigʉ ejabojarʉre.
LUK 14:21 Ito bajiro ĩna yija tʉo tʉdi wacõri, ĩ ʉjʉre ñarocõti gotiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ʉjʉ junisiniyijʉ. Ito bajiri gãjerãjʉare ji roti ñucayijʉ ĩ mʉcana ĩre. “Coji wasa cʉtojʉ, cʉri mari mʉtari mari cʉni warã mʉ ti bʉjaro bajiroti ãmi wadiba. Bojoro bʉjarã, ruduana, cajea mana, wa masimenare cʉni ãmi wadiba mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre moa ĩsiri masʉre.
LUK 14:22 Ĩ ʉjʉ rotiro bajiroti yiyijʉ ĩ. Ito yi, ĩnare ãmi tʉdi ejacõri ĩ ʉjʉre gotiyijʉ: “Yʉ ʉjʉ mʉ rotiado bajiroti ya yʉ. Ito bajibojarocati mʉ ya wi masa dajabea maji”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
LUK 14:23 Ito yija ĩ ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “Cʉto tʉnima gãnare, masa mʉ bocaja bʉto adojʉ wadi rotiba, yʉ ya wi iti dajatoni.
LUK 14:24 Cajero yʉ oca cõabojana, yʉ ya wi sãjacõri bamena yirãji ĩna, ya yʉ mʉre”, yiyijʉ ĩ ya moari masʉre. Ito bajiri Dios ñarojʉ mʉa eja ãmoja, mʉa ñaroti gaye riti tʉoĩabiticõri Diore riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena, yi oca goti masioyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 14:25 Co rʉmʉ jãjarã masa Jesure sʉa wayijarã. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩnare jʉda ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
LUK 14:26 —Sĩgʉ̃ yʉ rãca ĩ riasoti ãmoja, ĩ jacʉsabatia, ĩ manojo, ĩ ria, ĩ ñarã rẽto bʉsaro maigʉ̃ yiguĩji yʉre. Ĩ queno catija, ĩ cõja cʉni yʉre maigʉ̃ yiguĩji ĩ.
LUK 14:27 Ñeñaro tõbʉjagʉ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉbeja yʉ rãca riasotigʉ ñabiquĩji ĩ.
LUK 14:28 Ado bajirojʉa bajia. Ũmari wi mʉa meni ãmoja, mʉa meniroto riojʉa, “¿Waja tĩjacʉri seyoati?” yirona cõĩarã yirãji mʉa.
LUK 14:29 Ito bajiro mʉa yibeja menisʉobojarãti mʉa tĩobeja, gãjerã mʉare ticõri ajarã yirãji.
LUK 14:30 Ado bajiro yi ajarã yirãji ĩna mʉare: “Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ ũmari wi menisʉobojagʉti tĩo masibeami”, yi ajarã yirãji ĩna mʉare.
LUK 14:31 Sĩgʉ̃ sita ʉjʉ, gaje sita gagʉ rãca ĩ gãmeri sĩa ãmoja, ĩna gãmeri cana mʉoroto riojʉa, ado bajiro tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ: “¿Yʉ ya surara diez mil ñarã, ĩ ñarã veinte mil ñarãre rẽtocũrã yirãjida ĩna?” yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji.
LUK 14:32 “Ĩnare rẽtocũado ma yʉ”, ĩ yija, gaje sita gagʉ sõjʉ ĩ tʉjaroca oca quenori masa cõagʉ̃ yiguĩji ĩ.
LUK 14:33 Iti bajiroti, mʉa rʉcorise maicõri mʉa jidicã ãmobeja yʉ rãca riasoti masimenaji mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa sʉyaroto riojʉa mʉa queno tʉoĩaja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 14:34 ’Moa iti ocaja quenarise ña. Iti ocabeja ñe waja manoja iti.
LUK 14:35 Ocabitireama ñe yiya manoja. Ito bajiri itire cõacõrã yirãji masa, iti ocabejare. Ñe waja manoja itioni. Mʉa gãmo goje cʉtirã tʉo masiña. Yʉ sĩgʉ̃re mʉa tʉorʉ̃nʉbeja moa ocabiti waja mani robo bajiro ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa sʉya ãmoja yʉre riti tʉorʉ̃nʉja quena, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 15:1 Jãjarã ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa, ito yicõri ñeñaro yi jairã cʉni, Jesús tʉ minijua wayijarã ĩ bʉsija tʉorona.
LUK 15:2 Ĩna rãca Jesús ĩ baba cʉtija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni Jesure bʉsituyijarã ĩna: —Ãni Jesús ñeñaro yirãre boca ãmiami. Ito yicõri ĩna rãca bami ĩ, yi bʉsituyijarã ĩna ĩre.
LUK 15:3 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús:
LUK 15:4 —Mʉa wato sĩgʉ̃ cien oveja rʉcogʉ, sĩgʉ̃ ĩ wisaja, gãjerã noventa y nueve ñarãre wago cũgʉ̃ yiguĩji ĩ, gãji wisarʉre ãmagʉ̃ wacʉ. Ĩre ãma bʉjacõrijʉ sʉsagʉ yiguĩji ĩ.
LUK 15:5 Ĩre bʉjacõri wanʉgʉ̃, gãcojoejʉ gajagʉ yiguĩji ĩre.
LUK 15:6 Ĩre bʉja tʉdi ejacõri ĩ baba mesare jicõri, ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare: “Yʉ rãca wanʉña mʉa. Oveja godarʉre bʉjacõmʉ yʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare.
LUK 15:7 Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ángel mesa. Jãjarã queno yirãre wanʉrã ñabojarãti sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, bʉto bʉsa wanʉrã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 15:8 Gaje ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús: —Sĩgõ jʉa dʉjamocõ niyeru tiri rʉcocõri coti iso ruyurioja, sĩabusuoragʉ sĩagõ yigõji. Roariti iso ya wi tucãgõ yigõji. Iti cuji bʉjacõrijʉ ãmasʉsago yigõji iso.
LUK 15:9 Iti cuji bʉjacõri iso baba mesare jigo yigõji iso. Ito yicõri ado bajiro yigo yigõji: “Yʉ rãca wanʉña. Niyeruti godarati bʉjacõmʉ yʉ”, yigo yigõji iso ĩnare.
LUK 15:10 Ito bajiroti ángel mesa cʉni bʉto wanʉrã yirãji, sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja ticõri, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 15:11 Mʉcana ado bajiro ĩnare goti masioyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ñayijʉ jʉ̃arã rĩa cʉtigʉ.
LUK 15:12 Ĩ macʉ, bero gagʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ jacʉre: “Cʉna ija yʉ rʉcoroti gaye adocãtati ĩsiña yʉre”, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ rĩare, ĩna rʉcorotire ĩnare batoyijʉ ĩ.
LUK 15:13 Ĩ batoja bero co rʉmʉ ĩ macʉ, bero gagʉ ĩ ya gajeoni miojuyijʉ. Ito yicõri sõjʉ gaje sitajʉ wayijʉ. Itojʉ ejacõri ñeñaro yicõri ĩ ya niyerure jeoyijʉ ĩ.
LUK 15:14 Ito ĩ baji ñaroca iti sitajʉ bare queno mañijʉ. Ito bajijare ruje ñiocõsotiyijʉ ĩ.
LUK 15:15 Ito bajiri sĩgʉ̃ iti sita gagʉ tʉ moare ãmagʉ̃ wayijʉ. Moare ĩ bʉjaja bero, iti sita gagʉ ĩ ya yeseare code rotiyijʉ.
LUK 15:16 Ñiocõ wacʉ ĩna cõareti yesea ĩna bariseti ba ãmobojayijʉ. Ito ĩ bajibojarocati sĩgʉ̃jʉama ecabisijarã ĩre.
LUK 15:17 Ito baji ñagʉ̃jʉ tʉoĩayijʉ ĩ ĩja: “Yʉ jacʉ ya moari masa jãjarã ñabojarocati ĩna ba rʉarise rʉyaroja ĩnare. Ito ĩna bajiroca yʉjʉama adojʉ ñiojoga godagʉ ya yʉ.
LUK 15:18 Yʉ jacʉ tʉjʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre yicʉja yʉ: ‘Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ.
LUK 15:19 Ito bajiri, “yʉ macʉ”, mʉ yigʉõcʉ̃ meje ña yʉ. Mʉre moa ĩsiri masʉ bajiroti ñacʉja yʉ’, yigʉ yigʉja yʉ, yʉ jacʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
LUK 15:20 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ jacʉ tʉ tʉdi wasʉoyijʉ ĩ. ’Sõjʉ ĩ tʉjaroca ĩ jacʉ ĩre ti bʉjacõri ĩre ti maiyijʉ. Ito bajiri ũmaquedi wacõri ĩre jababayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩre wanʉgʉ̃ usuyijʉ.
LUK 15:21 Ĩ ito yijare ĩ macʉ ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Cʉna ñeñaro mʉre yicʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ tiro riojo cʉni ñeñaro yicʉ yʉ. Mʉ macʉ bajiro meje bajia yʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre.
LUK 15:22 Ito ĩ yibojarocati ĩre moa ĩsiri masare ji ñucacõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Yutabuju quenarise ãmi wadicõri, sãña mʉa ĩre. Ito yicõri ãmo sãñara bedo, sãña. Ito yicõri gʉboco cʉni ĩre sãña.
LUK 15:23 Wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩaña mʉa. Ĩre bacõri basa meni, wanʉ quena yiana mani.
LUK 15:24 Ãni yʉ macʉre ‘Godacoaguĩji’, yibojacʉ yʉ. Catiñi maji. ‘Wisa godacoañi’, yibojacʉ mani. Ĩre bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ ĩre moa ĩsiri masare. Ito bajiro ĩ rotija tʉo wanʉcõri, basa gaye menisʉoyijarã ĩna.
LUK 15:25 ’Ito bajiro iti baji ñaroca wesecajʉ moagʉ̃ yiyijʉ ĩ macʉ ñasʉogʉ. Tʉdi wacʉ wi tʉ ĩna basaja tʉoyijʉ ĩ.
LUK 15:26 Ito bajiro ĩna basa ñaja tʉocõri, sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉre ji ñucayijʉ, “¿No bajiati?” yirocʉ.
LUK 15:27 Ĩ seniĩajare ado bajiro gotiyijʉ ĩ: “Mʉ ocabaji tʉdi ejacoami queno cati quenagʉ̃. Ĩ tʉdi ejajare wecʉ macʉ ri jaigʉre sĩa rotimi mʉ jacʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 15:28 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, junisiniyijʉ ĩ. Ĩ sãja ãmobeja ticõri, “Sãjaña mʉ”, yirocʉ ĩre jigʉ budi wayijʉ jacʉ.
LUK 15:29 Ito bajiro jacʉ ĩ josaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre: “Mʉ masia co rodo meje queno cʉdicõri moa ĩsibojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati sĩgʉ̃ cabra macʉ yʉre ĩsibiticʉ mʉ, yʉ baba mesa rãca basa yʉ menitoni.
LUK 15:30 Ãni mʉ macʉ romia rãca niyeru aje baterʉreama ĩ ejaja ticõri, wecʉ macʉ jaigʉ sĩayija mʉa”, yiyijʉ ĩ, ĩ jacʉre.
LUK 15:31 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ jacʉ ado bajiro yiyijʉ: “Yʉ macʉ, yʉ rãca riti ñacʉ mʉ. Ito bajiri yʉ rʉcorise jeyaro mʉ ye riti ña.
LUK 15:32 Adi rʉmʉri mʉ ocabaji ĩ tʉdi ejaja ticõri, basa menirʉja manire. Ito yicõri wanʉrʉja manire. ‘Godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati catiñi ĩ. Ito yicõri, ‘Wisa godacoañi’, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito mani yibojarʉreti bʉjacõa mani”, yiyijʉ ĩ, ĩ macʉ ñasʉorʉre. Ito bajiroti manire cʉni boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Sĩgʉ̃ ĩ ñeñaro yirise jidicãja ticõri, bʉto wanʉre rãca ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 16:1 Mʉcana ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ñayijʉ niyeru jaigʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃re ĩ ya niyeru, ito yicõri ĩ ya moari masare cʉni tirʉ̃nʉ rotiyijʉ. Co rʉmʉ, “Mʉ ya niyeru mʉ tirʉ̃nʉ rotibojarʉ mʉ ya niyeru aje bategʉ yami”, yire gaye oca ejayijʉ ĩ ʉjʉre.
LUK 16:2 Ito bajiri, “¿Riti bajiati iti oca?” yirocʉ, ji ñucayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre. Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ ĩre: “Mʉ moagore, ‘Ado bajiro moacʉ yʉ’, yiari gotiya mʉ yʉre. Ito bero yʉ rãca moabicʉ yigʉja mʉ ĩja. Ito bajiri yʉ rʉcorisere tirʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ ĩja”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre.
LUK 16:3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ, ĩre roti ĩsiri masʉ: “Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ¿no yicʉja yʉa? Weseri moare queno sẽobea yʉ. Gãjerãre bare yʉ seni ruji ucurotire bojo ña yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
LUK 16:4 “Yʉ ʉjʉ yʉre ĩ bucõaja, ado bajiro yʉ yijare ãmirã yirãji gãjerã yʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
LUK 16:5 Ito bajiro tʉoĩacõri ĩ ʉjʉre waja ruyuriorãre jiyijʉ ĩ. Ĩna ejaja ticõri, ĩnare seniĩayijʉ: “¿Nocõ yʉ ʉjʉre waja ruyurioati mʉa?” yiyijʉ ĩ.
LUK 16:6 “Cien ʉ́yegari roa bare gaye waja ruyurioa yʉ ĩre”, yi cʉdiyijʉ sĩgʉ̃. Ito ĩ yija tʉocõri, ĩna ʉjʉre roti ĩsiri masʉre ado bajiro yiyijʉ: “Adocãta yoari mejeti cincuenta ʉ́yegari mʉre waja yigʉ ya yʉ”, yi wõña mʉ, yi rotiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 16:7 Gãji ĩ ʉjʉre waja ruyuriogʉre, “¿Nocõ waja ruyurioati mʉ?” yi seniĩayijʉ. “Cien jibʉri trigo ajeri ĩre waja ruyurioa yʉ”, yiyijʉ ĩ. “Yoari mejeti ochenta jibʉri mʉre waja yicʉja yʉ”, yi wõña, yi rotiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 16:8 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Queno yigʉ meje ñabojagʉti tʉoĩa masigʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ ʉjʉ ĩre, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre. Ito bajiro tʉoĩama adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩarã, masare rʉocõri waja bʉja masiama ĩnaõna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma ito bajiro yibeama ĩna. “Waja bʉja masiana mani”, yi tʉoĩacõri bʉto rʉo masirã ñama adi macãrʉcʉ̃ro gaye tʉoĩarã, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 16:9 ’Ado bajirojʉa mʉa yija quena yʉ tija. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye mʉa rʉcorisena gãjerãre ejabʉaya, queno mʉare ĩna baba cʉtitoni. Ito bajiro ĩnare mʉa yija, ũmacʉ̃jʉ catitĩñadojʉ mʉa ejaroca mʉare boca ãmirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 16:10 ’No jabetacã rʉcogʉ yiro robo ĩ yija, jairo ĩ rʉcobojaja cʉni ito bajiroti queno yigʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. No jabetacã rʉcogʉ yiro robo yibicʉ, ĩ jairo rʉcobojaja cʉni, yiro robo yigʉ meje ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃ama.
LUK 16:11 Adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeoni jaje rʉcobojarãti yiro robo mʉa yibeja, ũmacʉ̃jʉ gaye quenarise Dios ĩ cõarise cʉni boca ãmimena yirãji mʉa.
LUK 16:12 Gãjerã ye gajeoni queno mʉa tirʉ̃nʉbeja mʉa ye ñarotire cʉni queno tirʉ̃nʉmena yirãji mʉa. Ito bajiri queno mʉare ĩsibicʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 16:13 ’Cocati mani ʉjarã jʉ̃arãre cʉdi masibea mani. Jʉ̃arã ĩna ñaja sĩgʉ̃re queno ti maicõri, gãjire ti tudirã yirãji mani. Sĩgʉ̃re queno cʉdirã yirãji mani. Gãjire queno cʉdimena yirãji mani. Iti robo bajiroti Diore mani cʉdija, niyerujʉare bʉto tʉoĩamenaji mani. Niyerure riti mani bʉto tʉoĩaja Diore queno cʉdisabea mani, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 16:14 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija, fariseo gaye tʉoĩarã tʉo rujiyijarã. Ĩna ñayijarã niyerure bʉto mairã. Ito bajiri Jesure aja tudiyijarã ĩna.
LUK 16:15 Ito bajiro ĩna aja tudi rujija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Masa ĩna tiro riojo riti, “Queno yirã ña gʉa”, yiboja mʉa. Ito bajiro mʉa tʉoĩabojarise masicõguĩji Diojʉama. “Ñasarise ña”, masa ĩna yi tʉoĩabojarise, ñasarise meje ña, Dios ĩ tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 16:16 ’Juan masare ĩ riasoroto riojʉa, Dios ĩ rotirise, ito yicõri ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye riti ñayijʉ maji masa ĩna tʉoroti. Ito bero adi rʉmʉriama, “No ĩre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi riasore gaye ña ĩja. Jãjarã ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa: “Yʉrioti ado bajiro yʉ yija Dios ĩ rotirojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarã jãjarã ñama, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 16:17 ’Adi tuti adi macãrʉcʉ̃ro cʉni coji jedibetoja. Ito yicõri Dios ĩ rotirise cʉni jedibeto yiroja. Ñatĩñaroti ña Dios ĩ rotirise, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 16:18 ’Sĩgʉ̃ ĩ manojo ñasʉogo rãca isore jidicãcõri gajeo rãca ĩ manojo cʉtibojaja isore ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri ĩ cõarore gãji ĩ manojo cʉtija, iso rãca ajegʉ yiguĩji ĩocʉ̃ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 16:19 Mʉcana gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ quenarise yutabujuri sãñagʉ̃ ñayijʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ ãmoro bajiro ĩ ya niyerure aje batesotiyijʉ ĩ.
LUK 16:20 Ito ĩ baji ñaroca sĩgʉ̃ Lázaro wame cʉtigʉ ñayijʉ bojoro bʉjagʉ. Bʉto rujʉri cami cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajicõri niyeru jaigʉ ya, soje tʉ macʉ̃jʉ rujiyijʉ.
LUK 16:21 Niyeru jaigʉ ĩ bagorise barocʉ, ito rujibojayijʉ Lázaro. Ito ĩ rujiroca yaia ejacõri, ĩ ya camire weroyijarã.
LUK 16:22 Co rʉmʉ bojoro bʉjagʉ godayijʉ. Ĩ godarocati, ángel mesa ãmi wayijarã ĩre Abraham tʉ Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarojʉ. Ito bero niyeru jaigʉ cʉni godacoayijʉ ĩja. Ito bajiri ĩre yujeyijarã masa.
LUK 16:23 Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ñeñaro yigoana ĩna ñarojʉ ejacõri bʉto tõbʉjayijʉ niyeru jaigʉ ñabojarʉ. Ito bajiro tõbʉja ñagʉ̃ sõjʉ Abraham ñayorʉre ti bʉjayijʉ ĩ. Ito bajiri Lázaro ĩ rãcajʉ ĩ ñaja ti bʉjayijʉ.
LUK 16:24 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro bʉsibojayijʉ ĩ: “Ñicʉ Abraham yʉre ti maiña mʉ. Adojʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ ñeñaro tõbʉja yʉ. Ito bajiri Lázarore cõaña, ĩ ya ãmo wãsoa ide yicõri yʉ ya ñemero ide weogʉ wadijaro. Ito yija jabeto tujari seyoa yʉ”, yibojayijʉ ĩ Abrahamre.
LUK 16:25 Ito ĩ yibojarocati ado bajiro cʉdiyijʉ Abraham ĩre: “Tʉoya yʉ janami mʉ. Catigʉ queno ñacãcʉ mʉáma. Lázaroreama ĩ catibojaja queno ejabiticʉ. Ito bajiri adojʉ queno ñagʉ̃ yami ĩ. Mʉáma ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ itojʉ.
LUK 16:26 Mani watojoe ũmari goje eyari goje ña. Ito bajiri no yi masia ma manire”, yiyijʉ ĩ, niyeru jaigʉ ñabojarʉre.
LUK 16:27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ: “Tʉoya yʉ ñicʉ mʉ. Lázaro ado ĩ eja masibeja, cʉna tʉjʉ wajaro.
LUK 16:28 Itojʉ ñarãji yʉ ñarã, yʉ ocabaji mesa. Co dʉjamocõ ñarãji ĩna. Ĩnare gotigʉ wajaro ĩ, ado ñeñaro tõbʉjarajʉjʉ ĩna ejabe yirocʉ”, yiyijʉ ĩ Abrahamre.
LUK 16:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Abraham: “Moisés ñayorʉ ĩ ucayore, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ñacã ĩnare. Itijʉa tʉorʉ̃nʉrʉja ĩnare”, yiyijʉ Abraham ĩre.
LUK 16:30 “Meje ñicʉ, sĩgʉ̃ godana wato gagʉ wacõri ĩ gotija tʉocõri, ñeñaro ĩna yirise jidicãrã yirãji ĩna”, yiyijʉ ĩ.
LUK 16:31 Ito ĩ yija tʉocõri: “Moisés ñayorʉ ĩ gotire gaye ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, godarã wato ñagʉ̃ mʉcana caticõri ĩ gotibojaja, tʉorʉ̃nʉmena yirãji ĩna ĩre cʉni”, yiyijʉ Abraham niyeru jaigʉ ñabojarʉre. Ito bajiri Dios ñaro mʉa eja ãmoja catirãti ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉña, yi gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 17:1 Mʉcana tʉdi bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Co rʉmʉ rʉyabeto mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́. Mani ñeñaro yitoni ʉsirioro yigʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji.
LUK 17:2 Jane yʉre tʉorʉ̃nʉsʉorã ñeñaro ĩna yiroca yigʉ, ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩ ya ãmʉmajʉ gʉ̃tagã rʉ̃cʉricã sia yocõri riaca jajosajʉ rucõaja quena ĩre.
LUK 17:3 Itire queno tʉoĩa masiña mʉa. ’Sĩgʉ̃ mʉa yagʉ ñeñaro ĩ yija, “Dios tiro riojo queno yibea mʉ”, yiba ĩre. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãja, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre.
LUK 17:4 Co rʉmʉre jʉa ãmojenocõ mʉare ñeñaro sĩgʉ̃ ĩ yija, “Mʉare ñeñaro yibʉ yʉ”, ĩ yija tʉocõri, “Mʉ ñeñaro yirisere ãcabojoa gʉa”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús.
LUK 17:5 Co rʉmʉ ado bajiro yiyijarã Jesús rãca riasotirã ĩre: —Mʉre tʉorʉ̃nʉa gʉa. Ito bajibojarocati bʉto bʉsa gʉa mʉre tʉorʉ̃nʉroca yiya, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 17:6 Ĩna ito yija: —Jabetacã yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, jaibiti aje mostaza aje robo bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa rotiro bajiroti bajiroja. Ito bajiri, yucʉgʉ Sicómoro wame cʉtiricʉre ado bajiro roti masirãji mʉa: “Mʉmasiti rudu wacõri itajura gʉdarecojʉ rʉ̃gõña”, yi rotirãji mʉa. Ito bajiro mʉa rotiro bajiroti yiroja itigʉ yucʉgʉ, yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 17:7 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Sĩgʉ̃ mʉare moa ĩsiri masʉ ovejare tirʉ̃nʉcõri ĩ tʉdi ejaja, mʉa riojʉajʉa basʉobiquĩji. Ado bajiro ĩre rotirã yirãji mʉa: “Bare meni ĩsiña gʉare. Ito yicõri gʉa ba rujiroca gʉare codeya mʉ. Gʉa ba tĩoja berojʉa mʉ baja quena”, yi rotirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉ ya moare”, yi tʉoĩacõri mʉa rotiro bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati biyaro goroama, “Queno ya mʉ”, yimena yirãji mʉa ĩre.
LUK 17:10 Ito bajiroti mʉa cʉni Dios ĩ rotirisere cʉdibojarãti, “Ñasarã meje ña mani. Mani ʉjʉ ĩ ñaja cʉdirʉja manire. Ititi ña, mani ya moare”, yirʉja mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 17:11 Jerusalénjʉ wacʉ Galilea sita rẽtacõri, Samaria sitajʉ ejayijʉ Jesús.
LUK 17:12 Iti sita, cʉto ĩ ejaroca jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉa wadicõri sõ bʉsajʉ tujayijarã. Rujʉ cami jogarã ñayijarã ĩna.
LUK 17:13 Ado bajiro yi awasãyijarã ĩna Jesure: —Jesús gʉa Ʉjʉ, gʉare ti maiña, yi awasãyijarã ĩna.
LUK 17:14 Ĩnare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wasa paiare, mʉa ya rujʉri ĩotẽña, yiyijʉ ĩ ĩnare. Ito ĩ yijare wayijarã ĩna. Ĩna wasʉorocati ĩna ya cami yaticoayijʉ.
LUK 17:15 Sĩgʉ̃ ĩna rãca gagʉ ĩ ya cami yatija ticõri: “Yʉre queno yami Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉdi wayijʉ ĩ Jesús tʉjʉare.
LUK 17:16 Jesús tʉ ejacõri rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya rio sitajʉ muquea ruji wayijʉ, “Queno ya mʉ”, yirocʉ. Judio masʉ meje ñayijʉ ĩ. Samaria sita gagʉjʉa ñayijʉ.
LUK 17:17 Ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Jʉa dʉjamocõ cami cʉtirãre yisiobʉ yʉ. ¿Nojʉ ñati gãjerã mʉ rãca gãna?
LUK 17:18 ¿Mʉ Samaria sita gagʉ sĩgʉ̃ti, “Queno yami Dios”, yirocʉ gotigʉ wadiri mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 17:19 Ito yicõri gaje ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Wʉmʉña, wasa. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, yi mʉ tʉoĩajare, mʉ ya cami yaticoajʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 17:20 Co rʉmʉ fariseo gaye tʉoĩarã, ado bajiro yi seniĩayijarã Jesure: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ Dios ĩ miojuri rʉmʉ, ¿nocãta ejaro yirojada? yi seniĩayijarã ĩna Jesure. Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuja, masa jeyaro recoti mani tiriseoni meje ñaroja.
LUK 17:21 Diore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, mʉa ya ʉsijʉ ñacãguĩji ĩja. Ito bajiri, “Recoti ado ña. Õjʉ ña ĩ rotiro”, yi masiña ma, mani ya ʉsijʉ ĩ ñajare, yiyijʉ Jesús fariseo gaye tʉoĩarãre.
LUK 17:22 Ĩnare ĩ bʉsija bero ĩ rãca riasotirãre, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Yʉ ña Dios Macʉ, Masa Rĩjorʉ. Co rʉmʉ yʉre ti ãmobojarã yirãji mʉa. Ito bajibojarãti yʉre ti bʉjamena yirãji mʉa.
LUK 17:23 “Ado ñami Jesús”, ĩna yija, “Õ ñaguĩji gajea Jesús”, yibojarã yirãji masa mʉare. Ito bajiro ĩna yija ĩna rãca sʉya wabeja. Macʉ yigʉja yʉ itojʉ.
LUK 17:24 Ũmacʉ̃jʉ gaye bʉjo borea yirise iti busu bataja masa jeyaro tirã yirãji. Ito bajiroti bajiro yiroja Masa Rĩjorʉ ñacõri, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ. Masa jeyaro tirã yirãji ĩna, yʉ ito bajija.
LUK 17:25 Iti riojʉa adojʉ ñagʉ̃, bʉto ñeñaro tõbʉjagʉ yigʉja yʉ. Iti rʉmʉri masa tirã yirãji yʉre.
LUK 17:26 Noé ñayorʉ ĩ catiroca masa Diore rʉ̃cʉbʉobitiyoñi. Ito bajiro bajirã yirãji masa, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ tʉdi ejari rʉmʉ.
LUK 17:27 Noé ñayorʉ ĩ ñaroca masa idirãtibe, barãtibe, manojo cʉtirãtibe ito yicõri ĩna rĩa romiare manʉjʉ bosarãtibe yi ñayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñabojaroca riti, cumajʉ sãjayijʉ Noé ñayorʉ. Cumajʉ ĩ sãjaja bero rujayijʉ. Ito bajiri ñarocõti goda jedicoayijarã ĩna.
LUK 17:28 Ito bajiroti rẽtayijʉ Lot ñayorʉ ĩ ñaroca cʉni. Ĩ ñajacʉ ĩ ñaroca ado bajiro bajiyijarã ĩna. Barã, idirã, waja gãmerã, gãjerãre ĩsirã, ito yicõri wiri meni ñacõayijarã ĩna. “Manire ruyuriobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa ñayijarã ĩna.
LUK 17:29 Ito bajiro ĩna baji ñaroca ĩna ñari cʉto Sodoma wame cʉtiri cʉtore budigoyijʉ Lot. Lot iti cʉto ĩ budigoja bero ũmacʉ̃jʉ gaye jea azufre wame cʉtirise queoyijʉ Dios. Ito yicõri gʉ̃ta ʉ̃jʉrise cʉni queoyijʉ. Ito bajiri ñarocõti ʉa jedicoayijarã ĩna ĩja.
LUK 17:30 Ito bajiroti bajiro yiroja, yʉ Masa Rĩjorʉ yʉ goaĩori rʉmʉ cʉni. Ito bajiro yʉ goaĩori rʉmʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ñarã yirãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 17:31 ’Yʉ tʉdi ejari rʉmʉ sĩgʉ̃ wi rijogodo ĩ bʉa ñaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ ruji wabitirʉjaguĩji ĩ. Ito yicõri sĩgʉ̃ ĩ ya weseca ĩ moaroca yʉ tʉdi ejaja, ĩ ya gajeoni ãmigʉ̃ wacʉ tʉdi wabitirʉjaguĩji ĩ cʉni.
LUK 17:32 Lot manojo ñayorore bajire gaye tʉoĩaña mʉa. Iso ya gajeonire tʉoĩa jidicã ãmobisijo iso. Ito bajiri godayijo iso.
LUK 17:33 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ oca ĩ gotija tʉo junisinicõri, ĩna sĩagʉ̃ama catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji.
LUK 17:34 ’Co rʉmʉ yʉ ejari rʉmʉ jʉ̃arã ĩna caniroca ejagʉ yigʉja yʉ. Jʉ̃arã ĩna canibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji.
LUK 17:35 Romia jʉ̃arã coro tʉ oe rujirã yirãji. Ĩna ito bajibojarocati sĩgõre ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri gajeore rʉacõgʉ̃ yiguĩji.
LUK 17:36 Jʉ̃arã ʉ̃mʉa wesecajʉ moa ñarã yirãji. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃re ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjire rʉacõgʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 17:37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿Nojʉ rẽtaro yirojada iti? yi seniĩayijarã ĩna mani Ʉjʉre. Ado bajiro goti masiore ocana cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Rujʉ jogarise iti ñaro itojʉ minijuarã yirãji yuca. No masa ĩna ñeñaro yirojʉ, ito bajiro rẽtaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:1 Diore bʉsi jidicãmenati bʉto bʉsa oca sẽojaro yirocʉ, ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare:
LUK 18:2 —Cʉtojʉ ñayijʉ sĩgʉ̃ oca quenori masʉ. Diore güibisijʉ, ito yicõri masare cʉni rʉ̃cʉbʉobisijʉ ĩ.
LUK 18:3 Iti cʉtojʉ sĩgõ ñayijo manʉjʉ godagoro. Coji meje oca quenori masʉ tʉ ejasotibojayijo iso, “Mʉ rãca oca cʉtigʉjʉare seti ña”, ĩ yitoni.
LUK 18:4 Biyaro iso ejasotibojarocati, isore boca ãmibisijʉ oca quenori masʉ. Biyaro iso ejaja ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ isore tirʉ̃nʉbeja biyaro ejasotigo yigõji iso. Ito yicõri bogagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Diore güibitibojagʉti, masare cʉni rʉ̃cʉbʉobitibojagʉti isore ejabʉacʉja yʉ, yʉre iso ʉsirioro yi rẽtocũme yirocʉ”, yi tʉoĩayijʉ oca quenori masʉ, yi oca gotiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 18:6 Ito yicõri mʉcana mani Ʉjʉ ado bajiro gotiyijʉ: —Ñeñaro yigʉ ñabojagʉti isore bogagʉ ejabʉayijʉ oca quenori masʉ.
LUK 18:7 ¿Dios ñarãre ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩna josaja, ĩnare tirʉ̃nʉbiquĩjida? ¿Ito yicõri yoari ĩnare ejabʉabiquĩjida?
LUK 18:8 Ado bajirojʉa mʉare ya yʉ. Yoari mejeti ĩnare ejabʉagʉ yiguĩji. Yʉ Masa Rĩjorʉ adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yigʉja mʉcana. ¿Adojʉ yʉ tʉdi ejaroca yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñarã yirãjida maji? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:9 “Gãjerã rẽtoro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri, gãjerãre ti tudirãre ado bajiro oca goti masioyijʉ Jesús ĩnare:
LUK 18:10 —Co rʉmʉ ʉ̃mʉa jʉ̃arã Dios ya wijʉ Diore bʉsirã wayijarã. Sĩgʉ̃ ĩ rãca gagʉ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Gãji ʉjarãre yiari waja seni ĩsisotiri masʉ ñayijʉ.
LUK 18:11 Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ rʉ̃gõcõri, ado bajiro Diore bʉsiyijʉ: “Gãjerã bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Riniri masʉ meje ña yʉ. Ñeñaro yiri masʉ meje ña yʉ. Gãji manojo rãca ajegʉ meje ña yʉ. Ito yicõri ãni bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Ĩ ñami ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ñacõri, ‘Queno ya Dios mʉ’, ya yʉ.
LUK 18:12 Co semana rʉyabeto jʉa rʉmʉ mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ babicʉ riti bʉsisotia yʉ mʉre. Ito yicõri jeyaro yʉ bʉjarise jabeto mʉre ĩsisotia yʉ”, yi bʉsiyijʉ ĩ Diore.
LUK 18:13 Ito bajiro ĩ yiroca ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉama bojori bʉjagʉ jacajʉa riti ti wa rʉ̃gʉ̃coayijʉ. Bʉto bojori bʉjacõri soje tʉjʉ tujayijʉ ĩ. Diore ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: “Dios yʉre ti maiña. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, yiyijʉ ĩ, yi gotiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:14 ’Ado bajiro mʉare gotia yʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masʉ, ito bajiro Diore ĩ bʉsija, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojoyijʉ Dios. Ito bajibojarocati fariseo gaye tʉoĩagʉ̃reama ĩ ñeñaro yirise ãcabojobisijʉ Dios. No, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãre ĩna ñasamena ñaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Ñasarã meje ña gʉa”, yirãreama, ñasarã ĩna ñaroca yigʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:15 Ĩna rĩare Jesús ĩ moaĩatoni ãmi ejayijarã masa ĩ tʉjʉ. Ito bajiro rĩacare ĩna ãmi ejaja ticõri, “Ãmi wadibesa”, yiyijarã Jesús rãca riasotirã.
LUK 18:16 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Rĩacare rẽobesa, yʉ tʉ wadijaro ĩna. Rĩaca ñama yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã. Ĩna robo yʉre queno tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios.
LUK 18:17 Riti mʉare gotia yʉ. Rĩaca queno cʉdi ãmoama Dios ĩ rotirisere. No rĩaca ĩna cʉdiro bajiro cʉdi ãmobicʉti Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:18 Sĩgʉ̃ judio masa ʉjʉ Jesure ado bajiro seniĩayijʉ: —Yʉ Ʉjʉ queno yigʉ, ¿no bajiro yicõri catitĩñare gayere bʉjagʉ yigʉjada yʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 18:19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿No yija queno yigʉ yati mʉ yʉre? Sĩgʉ̃ ñami queno yigʉ. Ĩti ñami Dios.
LUK 18:20 Dios ĩ rotirise masigʉ̃ ña mʉ: “Gãji manojo rãca ajebitirʉja mʉ. Gãjire sĩabitirʉja mʉ, rinibitirʉja, gãjerãre rʉo gotibitirʉja, ito yicõri mʉ jacʉsabatiare rʉ̃cʉbʉorʉja mʉ”, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 18:21 Ito bajiro ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ Jesure: —Ñarocõti itire macʉacã ñagʉ̃jʉ cʉdisʉocʉ yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 18:22 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Jabeto rʉya maji queno Diore mʉ cʉdi jeoroti. Ñarocõti mʉ cʉdi jeo ãmoja, ado bajiro yiya. Jeyaro mʉ rʉcorise gãjerãre ĩsi jeocõña. Ito yicõri iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ĩsiña. Ito bajiro mʉ yija, ũmacʉ̃jʉ queno bʉjagʉ yigʉja mʉ. Ito bajiri yʉ gotirise cʉdiya. Ito yicõri yʉ rãca waya, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 18:23 Ito bajiro Jesús bʉsija tʉocõri, bʉto bojori bʉjayijʉ ĩ. Gajeoni jaigʉ ñacõri itire bʉto maiyijʉ. Ito bajiri Jesús bʉsire tʉocõri bojori bʉjagʉti wayijʉ ĩ.
LUK 18:24 Ĩ bojori bʉjaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Niyeru jairã Dios ĩ rotirojʉ josari bero ejarã yirãji ĩna.
LUK 18:25 Gawa jotaga yuta jiosõrajʉre, camello queno sãja masibiquĩji. Iti robo bajiroti Dios ĩ rotirojʉ queno eja masisabiquĩji niyeru jaigʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:26 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —¿Ito yija noajʉa Dios ĩ ñarojʉ ejarã yirãjida? Riti mʉ yijama sĩgʉ̃ ejabiquĩji gajea, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 18:27 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús mʉcana: —Masamasiti yiado ma itire. Dios sĩgʉ̃ti jeyaro yi masiguĩji. Ñejʉa josarise manoja ĩre, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 18:28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro Jesure: —Gʉa Ʉjʉ, mʉ rãca warona jeyaro gʉa rʉcorisere jidicãcʉ gʉa, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 18:29 Ito yija Jesujʉama ado bajiro cʉdiyijʉ: —Riti ya yʉ mʉare. “Dios ñami mani Ʉjʉ”, yi goti ucurona, ĩna ya wi, ĩna jacʉsabatia, ĩna manojosãromia, ito yicõri ĩna rĩare cʉni ĩna cũ waja, queno waja bʉjarã yirãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ catitĩñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 18:31 Ito ĩ yija bero jʉa gʉbojeno ñarã, ĩ rãca riasotirãre ricati bʉsa ji wayijʉ Jesús ĩnare bʉsirocʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adocãta Jerusalénjʉ warã ya mani. Itojʉ mani ejaroca jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtaro yiroja Masa Rĩjorʉre.
LUK 18:32 Gaje masa ĩre ĩna ñiatoni, mani masati ĩre oca menirã yirãji. Ĩre ñiacõri aja tudirã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre tiborã yirãji ĩna. Ĩre go ide eobate gurã yirãji ĩna.
LUK 18:33 Ĩre jarã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩre sĩarã yirãji. Ĩre ĩna sĩabojarocati ʉdia rʉmʉ bero godana wato ñabojagʉti mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Jesús ĩnare, ĩre rẽtaroti gaye tʉoĩa yugʉ.
LUK 18:34 Ito bajiro ĩ gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. “Iti gayere bʉsiguĩji”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩ bʉsirise queno tʉo masibisijarã ĩna.
LUK 18:35 Jericó ejagʉ wagʉ ĩ yiroca ma tʉ sĩgʉ̃ cajea macʉ rujiyijʉ. Ito ma tʉ rujicõri masa ĩre ti maitoni masare josayijʉ.
LUK 18:36 Jãjarã masa ĩna rẽtaja tʉocõri, “¿No bajiati?” yirocʉ seniĩayijʉ ĩ.
LUK 18:37 Ito ĩ yija: —Jesús Nazaret gagʉ rẽtagʉ̃ wagʉ yami, yiyijarã ĩna.
LUK 18:38 Ĩna ito yija tʉocõri, awasãyijʉ ĩ: —Jesús, David ñayorʉ janerãbatia janami, yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ.
LUK 18:39 Ĩre rẽtasʉorã, “Awasãbesa mʉ”, yibojayijarã ĩna ĩre. Ito yibojarocati bʉto bʉsa awasãyijʉ ĩ: —David ñayorʉ janerãbatia janami yʉre ti maiña mʉ, yi awasãyijʉ ĩ.
LUK 18:40 Iti tʉocõri tuja rʉ̃gʉ̃yijʉ Jesús. Ito yicõri, “Cajea tibicʉre ãmitẽña”, yi ñucayijʉ. Ĩ tʉ ĩ ejagʉ wagʉ yiroca, ado bajiro seniĩayijʉ Jesús cajea macʉre.
LUK 18:41 —¿No bajiro mʉre yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ ĩ ĩre. —Yʉ Ʉjʉ mʉcana tʉdi cajea ti ãmoa yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 18:42 Ito ĩ yija tʉocõri: —Mʉcana tiya mʉ. “Jesús yʉre yisiogʉ yiguĩji”, mʉ yi tʉoĩajare, tʉdi mʉ cajea tiroca ya yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 18:43 Ito ĩ yirocati cajea macʉ ñabojarʉ ticoayijʉ ĩja. Ito yicõri Jesús rãca wacʉ, “Bʉto rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijʉ ĩ. Jãjarã masa ito bajiro iti rẽtaja ticõri, “Queno yigʉ ñami Dios”, yi wanʉ quena wayijarã ĩna cʉni.
LUK 19:1 Ito yija bero Jericójʉ ejayijʉ Jesús ĩja. Ito yicõri iti cʉtojʉ wa ucuyijʉ Jesús.
LUK 19:2 Iti cʉto gagʉ sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ ñayijʉ, Zaqueo wame cʉtigʉ. Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa ʉjʉ ñayijʉ ĩ.
LUK 19:3 Ĩ Zaqueo Jesure bʉto ti ãmoyijʉ. Ito bajibojarocati ũmabicʉ ñari, masa ĩna jãjarã ñajare Jesure ti bʉjabisijʉ ĩ.
LUK 19:4 Ito bajiri masa riojʉa ũmaquedi wacõri, ma tʉ rʉ̃gõricʉre Sicómoro wame cʉtiricʉre mʉja jeayijʉ Zaqueo Jesús ĩ rẽtaja tirocʉ.
LUK 19:5 Ito rẽta wacʉ ti mʉocõri ado bajiro yiyijʉ Jesús Zaqueore: —Zaqueo coji ruji waya mʉ. Jane mʉ ya wi tuja ãmoa yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 19:6 Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ejoriti ruji wayijʉ ĩ. Ito yicõri wanʉre rãca Jesure boca ãmicõri, ĩ ya wijʉ ãmi wayijʉ.
LUK 19:7 Zaqueo rãca Jesús ĩ waja ticõri, ĩre bʉsituyijarã masa. “Ñeñaro yi jaigʉ ya wi tujagʉ wami”, yirona bʉsiyijarã ĩna.
LUK 19:8 Ĩ ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca, ado bajiro yiyijʉ Zaqueo Jesure: —Yʉ Ʉjʉ, tite mʉ. Bojoro bʉjarãre gʉdarecona yʉ rʉcorisere ĩnare ĩsi batogʉ yigʉja yʉ. Yʉ rʉo ãmigoanare jʉariajiricõ ĩnare jʉdacõagʉ̃ yigʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 19:9 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Mʉ ñeñaro yirise mʉ jidicãja ticõri, mʉ ñarãre, mʉre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios, ya yʉ mʉre. Ñeñaro yigʉ ñari mʉ ñicʉ Abraham ñayorʉ Diore ĩ rʉ̃cʉbʉoado bajiro yibiticʉ mʉ maji.
LUK 19:10 Mʉre bajiro jeame ʉ̃jʉrojʉ waboanare masori masʉ wadia yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 19:11 Ito bajiro Jesús ĩ yi ñaroca ĩ bʉsirise tʉo ñayijarã masa. “Yoari mejeti Jerusalénjʉ mani ejaja beroti, ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojusʉogʉ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉoĩabojarisere masicõyijʉ Jesús.
LUK 19:12 Ito bajiri goti masiore ocana ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Sĩgʉ̃ ñasari masa rãca gagʉ ñayijʉ. Sõjʉ gaje sitajʉ wayijʉ ĩ, “Mʉ ya sita ʉjʉ ñama mʉ”, gãji ĩre yitoni.
LUK 19:13 Ĩ waroto riojʉa jʉa dʉjamocõ ĩre moa ĩsiri masare jiyijʉ ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩnare niyeru tiri bʉto waja cʉtirise ĩsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro rotiyijʉ ĩ ĩnare: “Ito yʉ waroca riti adi niyeruna moacõri jai bʉsaro niyeru bʉja ĩsiña mʉa yʉre”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
LUK 19:14 Ĩ ya sita gãna ti teyijarã ĩre. Ito bajiri ĩ beroti masa cõayijarã ĩna. “Ãni gʉa ʉjʉ ñare ãmobea gʉa”, ĩna yi gotitoni ĩnare cõayijarã ĩna.
LUK 19:15 Ito bajiro ĩna yibojarocati gaje sita gagʉ ʉjʉ ĩre wame yiyijʉ. “Mʉ ya sita ʉjʉ ñama”, ĩ yija bero, ĩ ya sitajʉ tʉdi wayijʉ ĩ mʉcana. Itojʉ tʉdi ejacõri, ĩ ya moari masare jiyijʉ ĩ. “¿Yʉ niyeru cũ warena, nocõ jairo niyeru bʉja remoyijari ĩna?” yirocʉ, ĩnare jiyijʉ ĩ.
LUK 19:16 Ĩna ejaja ticõri, cajero gagʉre seniĩasʉoyijʉ ĩ: “¿Nocõ jairo niyeru bʉja remori mʉ?” yiyijʉ ĩ ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri: “Yʉ ʉjʉ mʉ ya niyeruna jʉa dʉjamocõti mʉcana tʉdi bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ.
LUK 19:17 Ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre: “Queno yiyija mʉ. Queno yʉre moa ĩsigʉ̃ ña mʉ. Jabetacã yʉ mʉre rotija, ñaro bajiroti yʉre cʉdiyija mʉ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉrocʉre cũa yʉ mʉre”, yiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 19:18 Ĩ bero gãji ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉre: “Yʉ ʉjʉ, mʉ ya niyeruna co dʉjamocõti bʉja remomʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 19:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Mʉ yʉre queno cʉdire waja co dʉjamocõ cʉtori tirʉ̃nʉgʉ̃ ya mʉ”, yiyijʉ ĩ ĩre.
LUK 19:20 Ĩ bero gãji mʉcana ĩ tʉ ejayijʉ. “Yʉ ʉjʉ, ado ña mʉ ya niyeru. Resurona gũmacõri seocʉ yʉ itire.
LUK 19:21 Mʉre tʉo güicʉ yʉ. Oca sẽogʉ̃ ña mʉ. Gãjerã ĩna otebojareti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ĩna bʉjaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito bajiri mʉre masicõri mʉre tʉo güicʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
LUK 19:22 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ ʉjʉ: “Yʉre queno moa ĩsigʉ̃ meje ña mʉ. Janeti yʉre mʉ bʉsigorisenati, mʉre sẽoro yigʉ ya yʉ. ‘Sẽoro yigʉ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ya otere ẽmagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri gãjerã ye ñaboreti ẽmagʉ̃ ña mʉ’, yiyija mʉgo yʉre.
LUK 19:23 Ito bajiro yi masibojagʉti, ¿no yija yʉ ya niyerure jai bʉsaro bʉja remora wijʉ cũbiticati mʉ? Mʉcana yʉ ya wijʉ tʉdi ejacõri jai bʉsaro niyeru ti tʉdi eja ãmobojacʉ yʉ”, yiyijʉ ĩ ʉjʉ ĩre.
LUK 19:24 Ito yicõri gãjerã itijʉ ñanare ado bajiro rotiyijʉ ĩ: “Ĩ rʉcoriti niyerutire ẽmaña mʉa. Ito yicõri jʉa dʉjamocõ rʉcogʉre ĩsiña mʉa”, yiyijʉ ĩ ĩnare.
LUK 19:25 Ĩ ito yija tʉocõri: “Tite gʉa ʉjʉ. Jʉa dʉjamocõ niyeru ñacã ĩre”, yiyijarã ĩna ĩre.
LUK 19:26 Ito yija ĩna ʉjʉ ado bajiro cʉdiyijʉ: “Tite. Ado bajiro mʉare gotia yʉ. No yʉre queno moa ĩsigʉ̃re jai bʉsaro ĩre ĩsi remogʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajibojarocati no queno yʉre moa ĩsibicʉreama ĩ rʉcoriseacãti ẽma jeocõcʉja yʉ. Ĩre ẽmacõri gãji yʉre queno moa ĩsigʉ̃re ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ.
LUK 19:27 Ito yicõri ʉjʉ yʉ ñare ãmobitianare, adojʉa ãmi waya ĩnare. Ito yicõri, yʉ tiro riojo ĩnare sĩaña”, yiyijʉ ʉjʉ ĩ ya moari masare. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore mani queno moa ĩsija quena, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare.
LUK 19:28 Ito ĩ yija bero, Jerusalénjʉ wayijʉ Jesús mʉcana.
LUK 19:29 Ĩ waro riojo Olivos wame cʉtiri tʉria ñayijʉ. Iti tʉria jʉdo jʉa cʉto ñayijʉ. Betfagé, ito yicõri Betania wame cʉtiri cʉtori ñayijʉ iti. Ĩ ejaroto riojʉa jʉ̃arã ĩ rãca riasotirãre cõayijʉ ĩ.
LUK 19:30 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —I cʉtojʉ wasa. Ito ejacõri burro, ĩna sia rʉ̃gõgʉ̃re bʉjarã yirãji mʉa. Sĩgʉ̃ masʉ mʉja jeaĩaña macʉ ñaguĩji maji. Ĩre õjacõri ãmi wadiba.
LUK 19:31 Sĩgʉ̃ mʉare ĩ seniĩaja: “¿No yirã ĩre õjati mʉa?” ĩ yija, ado bajiro gotiba ĩre: “Mani Ʉjʉ ĩre ãmoami”, yiba ĩre, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 19:32 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Ito ejacõri Jesús ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna ĩja.
LUK 19:33 Burrore ti bʉjacõri õjayijarã ĩna. Ĩre ĩna õjaroca ado bajiro seniĩayijarã ĩ ʉjarã: —¿No yija ĩre õjati mʉa? yiyijarã ĩna.
LUK 19:34 Ĩna ito yija tʉocõri: —Mani Ʉjʉ ĩre ãmoami. Ito bajiri ĩre õja gʉa, yiyijarã ĩna.
LUK 19:35 Ito yicõri Jesús tʉjʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna ĩja. Jesús tʉ ejacõri ĩna ya yutabuju ruacõri burro joe jidi jeoyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús ĩ mʉja jeatoni ĩre ejabʉayijarã ĩna.
LUK 19:36 Ĩ joe jesa wayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ĩ jesa waroca jãjarã ĩna ya yutabujuri ruacõri ĩ waro riojo eyocũ yuyijarã ĩna. “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirona ito bajiro yiyijarã masa, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
LUK 19:37 Ito bajiro wacʉjʉ tʉria jʉdo ejayijʉ, Jerusalén roja wara majʉ. Ito ĩ ejaroca ĩre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yi awasã wanʉyijarã masa: “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Jaje tiyamani manire ĩoami”, yi awasã wanʉyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã:
LUK 19:38 —Quenarise ñajaro mani Ʉjʉre. Ĩ ñami Dios ĩ cũrʉ. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni wanʉ quenare rãca ñajaro ĩna. Masa jeyaro Diore queno rʉ̃cʉbʉojaro, yiyijarã ĩna Jesure wanʉrã.
LUK 19:39 Jesure sʉyarã ĩna rãca ñabojayijarã fariseo gaye tʉoĩarã cʉni. Masa ĩna ito bajiro wanʉ bʉsija tʉocõri, Jesure ado bajiro yiyijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ito bajiro mʉre bʉsi sʉyarãre, “Bʉsibesa mʉa”, yiya, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã Jesure.
LUK 19:40 Ito bajiro ĩna yibojarocati: —Riti ado bajiro mʉare gotia yʉ. Yʉre ĩna awasã wanʉbeja, masa ĩna awasã wanʉro bajiro gʉ̃ta cʉni awasã wanʉro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 19:41 Ito bajiro wacʉti Jerusalénjʉ ticõyijʉ ĩ. Iti cʉto gãnare tʉoĩacõri otiyijʉ Jesús.
LUK 19:42 Tʉoĩa oticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Wanʉ quenatĩñare bʉja masibojarãti ãmobisijarã ĩna. Ito bajiri adocãta bʉja masiña ma ĩnare.
LUK 19:43 Quenabiti rʉmʉri ejaro yiroja ĩnare. Ito bajiri ĩna wajana rujabedo ĩnare camotarã yirãji. Ito yicõri cojʉ rʉyabeto camotarã yirãji ĩnare sĩarona.
LUK 19:44 Ito bajiro yicõri ĩnare ruyurio jeorã yirãji. Ito yicõri ĩnare sĩarã yirãji. Ĩnare sĩacõri ĩna cʉto Jerusalénre dara baterã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna camotabojare gʉ̃ta ñarocõti quedicoaro yiroja. Ito bajiro rẽtaro yiroja, ĩnare Dios boca ãmi ãmobojarocati ĩna ãmobitire waja, yiyijʉ Jesús.
LUK 19:45 Ito bajiro Jerusalénjʉ ejacõayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiro ejacõri Dios ya wijʉ sãjayijʉ ĩ. Ito sãjacõri waja gãmeri masare ti bʉjayijʉ Jesús. Ĩnare ti bʉjacõri ĩnare bucõayijʉ ĩ.
LUK 19:46 Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Yʉre rʉ̃cʉbʉorona yʉ ya wi sãjarã yirãji masa”, yi gotia Dios oca tuti. Mʉa ito bajiro niyeru gãmeri waja yija, riniri masa ĩna rudirijʉ robo bajiro ya mʉa, yi tudiyijʉ Jesús waja gãmeri masare.
LUK 19:47 Jerusalén ñagʉ̃ co rʉmʉ rʉyabeto Dios ya wijʉ masare riasosotiyijʉ Jesús. Ito bajibojarocati paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa, ito yicõri cʉto ʉjarã cʉni ti tujabisijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yi tʉoĩayijarã ĩna: “ ‘Ĩre seti ña’, mani yija, ĩre sĩarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 19:48 Ito bajibojarocati masama Jesure wanʉcõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩnama. Ito bajiri, “Seti ña ĩre”, yi masibisijarã ʉjarã mesa.
LUK 20:1 Co rʉmʉ Dios ya wijʉ masare riaso ñayijʉ Jesús. Masare Dios ĩ masore gayere ĩnare riaso ñayijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ riaso ñaroca paia ʉjarã ejayijarã. Ito yicõri judio masa rotirise riasori masa, judio masa bʉcʉrã cʉni ejayijarã.
LUK 20:2 Jesús tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —¿Waja gãmeri masare mʉ bucõaja ñimʉ rotirisena ĩnare bucõati mʉ? Ito yicõri, ¿ñimʉ mʉre cũcati ito bajiro mʉ yitoni? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
LUK 20:3 Ĩna ito yija tʉocõri: —Yʉ cʉni mʉare ado bajiro seniĩa yʉ. Cʉdiya mʉa cʉni yʉre.
LUK 20:4 ¿Ñimʉ masare Juan ĩ idé gutoni cõayijari? ¿Dios ĩre cõayijarite? ¿Masa ĩre cõayijarite? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare.
LUK 20:5 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna: —¿No bajiro ĩre cʉdirʉjati mani? “Dios cõayijʉ ĩre”, mani yija, “¿No yija ito bajibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbiticati mʉa?” yigʉ yiguĩji ĩ manire, yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 20:6 “ ‘Masa cõarʉ ñami Juan’, mani yija, masa manire junisinicõri gʉ̃tagãna manire rea sĩarã yirãji. ‘Diore yiari bʉsiñi Juan’, yi tʉoĩacõri gʉ̃tagãna rea sĩarã yirãji ĩna manire”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 20:7 Ito bajiro tʉoĩacõri ado bajiro cʉdiyijarã ĩna Jesure: —“Ĩ ñañi masare idé gutoni cõarʉ”, yi masibea gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 20:8 Ĩna ito yija tʉocõri: —“Ĩ rotirisena ya yʉ”, yi gotibicʉja yʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 20:9 Ito yicõri masare bʉsisʉoyijʉ Jesús mʉcana. Ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Sĩgʉ̃ ñayijʉ ʉyé wese, rʉcogʉ. Gaje sita yoari warocʉ ĩ ya ʉyé wesere gãjerã moari masare wasoayijʉ ĩ. Ito yicõri yoari gaje sitajʉ ñayijʉ ĩ.
LUK 20:10 Ʉyé iti rica cʉtiroca sĩgʉ̃ ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ĩ, ĩ ya ote ãmitoni. Iti ote coderi masa ĩ wadija ticõri, ĩre jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ñe macʉti tʉdi wayijʉ ĩ.
LUK 20:11 Ito bajiro ñe macʉti ĩ ejaja ticõri, gãji ĩre moa ĩsiri masʉre cõayijʉ ĩ. Iti ote coderi masa ĩ ejaja ticõri, ĩre tiboyijarã ĩna. Ito yicõri jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ cʉni ñe macʉti tʉdi wayijʉ.
LUK 20:12 Ĩ ito bajija ticõri, gãjire cõayijʉ mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, ito bajiroti ĩre cʉni jaĩosãcõyijarã ĩna mʉcana.
LUK 20:13 ’Iti jeyaro bajija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ iti sita ʉjʉ: “¿No bajiro yirʉjati yʉ? Ado bajiro yicʉja yʉ. Yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃re cõagʉ̃ ya yʉ. Ĩre ĩna tija rʉ̃cʉbʉorã yirãji gajea”, yi tʉoĩabojayijʉ ĩ.
LUK 20:14 Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna, ote coderi masa: “Ãni ñami adi sita ʉjʉ ĩ godaja bero boca ãmirocʉ. Ĩre sĩacãcõrʉja, manijʉa bʉjana yirona”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 20:15 Ito bajiri ĩre tucõa wacõri sĩayijarã ĩna, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —Ĩna ito bajiro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida iti sita ʉjʉ?
LUK 20:16 Ado bajirojʉa yigʉ yiguĩji. Ote coderi masa tʉ ejacõri ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya sita gãjerãre wasoagʉ yiguĩji. Dios cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. No ĩ cõarʉre boca ãmimenareti ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Iti ito bajiro rẽtame yirocʉ camotajaro Dios, yiyijarã ĩna.
LUK 20:17 Ĩnajʉare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —¿Ñe yireoni ñati adi Dios oca tuti gaye mʉa tʉoĩaja? Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagã cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽto bʉsaro quenarica ñayijʉ itiga ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, ñe menire manoja ĩja, yi gotia Dios oca tuti.
LUK 20:18 No gʉ̃tagã joe quedi jeagʉre ĩ ya gõari jearo yiroja. Ito yicõri itiga gʉ̃tagã sĩgʉ̃re iti quedi jeaja mano abocõro yiroja. Ado bajiro bajia iti oca. No Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ catitĩñabicʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõa ãmorãre ruyuriorocʉ cõagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús masare.
LUK 20:19 Ito bajiro Jesús ĩ oca goti masioja tʉocõri, “Manireti bʉsiami”, yi tʉo masiyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Ito bajiri Jesure ñia ãmoyijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã ñia masibisijarã ĩna maji.
LUK 20:20 Ĩre ñia masibiticõri coriarã Jesús rãca baba cʉti rʉoronare cõayijarã ĩna: “Titẽña. Sita ʉjarãre ĩ bʉsituja tʉoba. Ĩ bʉsituja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani. Ito yicõri adi sita ʉjʉ tʉjʉ ĩre ãmi warã yirãji mani”, yiyijarã ĩna.
LUK 20:21 Jesús rãca baba cʉti rʉoana ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre gotiyijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, jeyaro mʉ riasorise, mʉ bʉsirise riti ñasarise ña, yi tʉoĩa gʉa. Masa ñasari masa, ñasamenare cʉni corocõti ti maia mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro masa ĩna yitoni, queno riasoa mʉ.
LUK 20:22 Ito bajiri ado bajiro mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
LUK 20:23 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna ñeñaro tʉoĩarisere tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
LUK 20:24 —Adi sita gaye niyeru cuji ĩsiña yʉre, yiyijʉ Jesús. Iti cuji niyeru cuji boca ãmicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Ñimʉ ya rio ito yicõri ñimʉ wame wãñati adi cujijʉ? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Adi sita ʉjʉ rioti ña, ito yicõri ĩ wame cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 20:25 Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Sita ʉjʉ gaye iti ñajama ĩreti ĩsija quena. Ito yicõri Dios ye iti ñaja Diore ĩsija quena, yiyijʉ ĩ ĩnare.
LUK 20:26 Ito bajiro queno Jesús ĩ cʉdija tʉocõri, masa tʉoro riojo oca meni masibisijarã ĩna. Ĩ queno cʉdi masija ticõri, mano ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre oca meni ãmobojarãti bʉsibisijarã ĩna ĩja.
LUK 20:27 Ito ĩ baji ñaroca coriarã saduceo gaye tʉoĩarã, Jesure ti ãmorã ejayijarã. Saduceo gaye tʉoĩarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catire manoja”, yi tʉoĩarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna:
LUK 20:28 —Gʉare riasogʉ, Moisés ñayorʉ ado bajiro ucayoñi: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 20:29 Gaje ado bajiro gotiyijarã ĩna Jesure: —Mʉre oca gotia gʉa. Sĩgʉ̃ rĩa ado bajiro rẽtayijarã. Jʉa ãmojeno ñayijarã ĩna. Ñasʉogʉ manojo cʉtibojagʉti rĩa macʉti godagoyijʉ.
LUK 20:30 Ĩ bero gagʉ manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godagoyijʉ.
LUK 20:31 Ito yicõri ĩna bero gagʉ cʉni manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godacoayijʉ. Ĩ bero gãna cʉni isore manojo cʉticõri, rĩa manati goda jediyijarã ĩna.
LUK 20:32 Ĩna goda jedija berojʉ goda sʉyayijo ĩna manojo ñabojaro cʉni.
LUK 20:33 ¿Ũmacʉ̃jʉ mʉcana tʉdi ĩna catija ñimʉ manojojʉa ñasagõjida ĩna jeyaro manojo iso ñaja bero? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
LUK 20:34 Ito yija Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Adi tutijʉ masa ĩna ñaja, manojo cʉti, manʉjʉ cʉti yama ĩna.
LUK 20:35 Adi tutijʉ ito bajiro ĩna yi ñabojarocati mʉcana tʉdi caticõri, Dios tʉjʉ ĩna ejaja manojo cʉtire manoja itojʉama. Ito yicõri ĩna rĩa romiare manojo cʉti rotimenaji ĩna.
LUK 20:36 Dios rĩa ñari mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. Ito yicõri jʉaji godamenaji ĩna. Ángel mesa robo bajiro bajirã yirãji ĩna ĩja.
LUK 20:37 Gaje Moisés ñayorʉ ĩ ucare ticõri, “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Yucʉ tutu ʉ̃jʉrise wato Dios oca ruyurisere ucayoyijʉ Moisés. Ado bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre: “Yʉ ña Abraham ʉjʉ, Isaac ʉjʉ, ito yicõri Jacob ʉjʉ cʉni”, yiquĩ Dios yʉre, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.
LUK 20:38 Iti oca tʉocõri, “Godana Ʉjʉ meje ñami Dios. Catirã Ʉjʉjʉa ñami”, yi tʉoĩa mani. Godana ñabojarãti Dios ĩ tija catirã riti ñarãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 20:39 Ito ĩ yija tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Queno ñaro bajiroti tʉo masia, gʉa Ʉjʉ mʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 20:40 Ito yicõri queno masigʉ̃ ĩ ñajare ñejʉa gaje seniĩa ʉya masibisijarã ĩna.
LUK 20:41 Ito bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿No yija, “David ñayorʉ janerãbatia janami ñami Cristo”, yati masa?
LUK 20:42 David ñayorʉ ĩmasiti, Salmos wame cʉtiri tutijʉ ucagʉ ado bajiro yiñi: Yʉ Ʉjʉre ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ, rujiya mʉ.
LUK 20:43 Mʉ wajanare mʉ rẽtocũroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios yʉ Ʉjʉre, yi ucayoñi David.
LUK 20:44 ¿No yija, “Yʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yiyijari David ñayorʉ? Cristo David janerãbatia janami ñacõri, ¿no bajiro David ʉjʉ bajiyijari Cristo? Ĩ janerãbatia janami ĩ ñaja, “Yʉ Ʉjʉ”, yibitiborʉ David ñayorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 20:45 Ĩ rãca riasotirãre, Jesús ĩ bʉsi ñaroca jãjarã masa tʉo ñayijarã. Ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare:
LUK 20:46 —Judio masa rotirise riasori masa bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa. Tite. Ado bajiro yama ĩna. Yutabujuri quenarise yoarise sãñacõri masa ĩna tiro riojo wa ucu ãmorãji ĩna. Ito yicõri cʉto gʉdareco gãjire ĩna canamʉoja, rʉ̃cʉbʉore rãca seniĩare ãmorãji ĩna. Minijuara wijʉ sãjacõri rʉ̃cʉbʉora cumuro ruji ãmorãji ĩna. Ito yicõri basari rʉmʉ cʉni ñasari masa tʉ riti ba ruji ãmorãji ĩna.
LUK 20:47 Manʉjʉ godagoana romiare cʉni ĩna ya wiri ẽmarãji ĩna. Ito yicõri masa ĩna tiro riojo yoari Diore bʉsirãji ĩna. “Queno yirã ñama ĩna”, masa yi tʉoĩajaro yirona yoari Diore bʉsirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabetoja. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirise waja, waja yirã bʉto bʉsa quenabeto tõbʉjarã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirona queno tʉoĩaña mʉa, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 21:1 Dios ya wijʉ Jesús ĩ ñaroca masa Diore yiari niyeru ĩna sãri jedore ĩna niyeru sãja ti codeyijʉ ĩ. Ito bajiri niyeru jairãre cʉni ĩna sãja tiyijʉ ĩ.
LUK 21:2 Ito yicõri manʉjʉ godagoro bojoro bʉjago ñabojagoti jʉati niyeruti waja mani iso sãja tiyijʉ Jesús. Cobre ñayijʉ iso sãrise.
LUK 21:3 Ito bajiro iso yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Niyeru jairã rẽto bʉsaro ĩsiamo adio bojoro bʉjago.
LUK 21:4 Ĩna niyeru jairã jaje rʉcocõri rẽtarisere ĩsiama ĩna. Iso bojoro bʉjagoama ñarocõti, iso rʉcobojariseti ĩsiamo, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:5 Ado bajiro bʉsiyijarã coriarã, Dios ya wire ti tʉoĩacõri: —Queno seyo quenari wi ña adi wi. Adi wi gʉ̃ta quenarisena ĩna menira wi ña. Ito yicõri jãjarã Diore yiari iti wire rʉ̃cʉbʉorã, iti wi ñarotire ĩsiñi ĩna, yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús:
LUK 21:6 —Co rʉmʉ ado jeyaro mʉa ti ñabojarise gãjerã ruyuriorã yirãji. Ito bajiri adi wi gaye gʉ̃tagã gajega joe jesabeto yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:7 Ito ĩ yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre: —Gʉare riasogʉ, ¿nocãta rẽtaro yirojada iti gʉare mʉ bʉsirise? ¿no bajiro ti masicõri, “Ito bajiro rẽtaro ya”, yi masirã yirãjida gʉa? yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 21:8 Ito bajiri Jesús ado bajiro yiyijʉ: —Queno tʉoĩaña mʉa, gãjerã ĩna mʉare rʉobe yirona. Jãjarã mʉare rʉorona ejarã yirãji ĩna. “Yʉti ña Cristo”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Adi rʉmʉriti ña, sʉsari rʉmʉri”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa.
LUK 21:9 Masa ĩna gãmeri sĩarise gaye mʉa tʉoja, ito yicõri ʉjarãre, masa ĩna queno tʉo ãmobeja, ĩna oca meni ãmoja cʉni güibeja mʉa. Ito bajiro rẽtaro yiroja cajero sʉsari rʉmʉ iti ejaroto riojʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:10 Ito yicõri mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ: —Co masa ñabojarãti gãmeri sĩarã yirãji ĩna. Ito yicõri co sita gãna gaje sita gãna rãca gãmeri sĩarã yirãji.
LUK 21:11 Co cʉto meje sita bʉto ʉero yiroja. Ñiocõrã yirãji masa. Ñarise ñaro yiroja. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gaye guijorise tiyamani goaĩoro yiroja.
LUK 21:12 ’Iti jeyaro rẽtaroto riojʉa, yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare mʉare ñiarã yirãji. Ito yicõri mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Minijuara wijʉ ʉjarã riojo, “Ãnare seti ña”, yirona mʉare ãmi warã yirãji ĩna. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare tubiara wijʉ mʉare cũrã yirãji ĩna. Masa ʉjarã, sita ʉjarã riojo cʉni, “Ĩnare seti ña”, yirona ãmi warã yirãji ĩna mʉare.
LUK 21:13 Ito bajiro mʉare ĩna yija, “Jesure rʉ̃cʉbʉorã ña gʉa”, yi gotirã yirãji mʉa.
LUK 21:14 “Mʉare seti ña”, ĩna yija, “Ado bajiro cʉdiana mani”, yi tʉoĩa ʉsiriobeja.
LUK 21:15 Mʉa queno cʉdi masitoni tʉo masire gaye mʉare jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri queno mʉa bʉsi masijare, mʉa wajana sĩgʉ̃jʉa mʉare bʉsi rẽtocũ yimena yirãji.
LUK 21:16 Mʉa jacʉsabatia, mʉa baba mesa, mʉa ñarã, ito yicõri mʉa co masi, mʉare gãjerã ñiatoni gotirã yirãji. Ito yicõri mʉa coriarãre sĩarã yirãji ĩna.
LUK 21:17 Ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare masa jeyaro mʉare ti tudirã yirãji.
LUK 21:18 Queno mʉare tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri cora joara godabeto yiroja mʉare.
LUK 21:19 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉrise mʉa jidicãbeja catitĩñarã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:20 Mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ Jesús: —Jerusalénjʉ surara ĩna gãni biaja tʉocõri, “Nocõ mejeti adi cʉtore ruyuriorã wana yama”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
LUK 21:21 Ito bajiri Judea sita gãna, gʉ̃ta yucʉrijʉ rudirʉjarãji ĩna. Ito yicõri Jerusalén cʉtojʉ ñarã, iti cʉtore budigorʉjarãji ĩna. Ito yicõri joajʉ ñarã cʉtojʉare wija wadibitirʉjarãji ĩna.
LUK 21:22 Iti rʉmʉri bʉto ñeñaro tõbʉjarã yirãji masa. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti, rẽtaro yiroja.
LUK 21:23 Bʉjato bʉjarã yirãji iti rʉmʉri macʉ sãñarã ñarã. Ito yicõri macʉacãre ũjurã cʉni bʉjato bʉjarã yirãji. Iti rʉmʉri iti sitare ñarise jaje ñaro yiroja. Ito yicõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna.
LUK 21:24 Masa jãjarã godarã yirãji ĩna gãmeri sĩaroca. Ito yicõri gãjerãre ñiacõri jaje cʉtorijʉ tubiarã yirãji ĩna. Ito yicõri gaje sita gãna gãjerã ñabojarãti Jerusalén cʉtojʉ ejacõri ñarã yirãji ĩna. Dios ĩ ãmorocõti iti sitare ñarã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
LUK 21:25 Mʉcana ado bajiro goti remoyijʉ Jesús: —Sʉsari rʉmʉri ejaroto riojʉa ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ, ñami gagʉ, ito yicõri ñocõare cʉni, tiyamani jaje goaro yiroja. Ito yicõri adi tutijʉ ñarã, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri ña masimena yirãji ĩna. Ide jacũrise bʉto iti ruyuja tʉocõri, bʉto tʉoĩa oca jairã yirãji ĩna.
LUK 21:26 Adi macãrʉcʉ̃ro gaye rẽtaroti tʉoĩa güirã, ʉsi jedirã yirãji masa. Ñocõa cʉni quedicoarã yirãji.
LUK 21:27 Ito yicõri yʉ Masa Rĩjorʉre tirã yirãji masa. Ide buerina wadigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ rotirisena queno ruyugʉ yigʉja yʉ, masa ĩna tija.
LUK 21:28 Iti ito bajiro rẽtaro wado yiroca wanʉ oca sẽocõri ti mʉorã yirãji mʉa. Yoari mejeti masogʉ̃ yiguĩji Dios mʉare, yiyijʉ Jesús masare.
LUK 21:29 Gaje goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Higueragʉre tʉoĩate mʉa.
LUK 21:30 Itigʉ jũ buja ticõri, “Jabeto rʉya cʉma ejaroto”, yi ti masia mʉa.
LUK 21:31 Iti bajiroti, jĩjʉ yʉ gotirise bajiro iti rẽtaja ticõri, “Jabeto rʉya ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ĩ miojuroto”, yi masirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:32 ’Riti mʉare gotia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna goda jediroto riojʉa, yʉ bʉsiro bajiroti rẽtaro yiroja.
LUK 21:33 Adi sita macãrʉcʉ̃ro cʉni jedicoaro yiroja. Ito bajibojarocati yʉ ya ocama jedibeto yiroja. Yʉ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:34 ’Queno tʉoĩaña mʉa. Basa gaye riti tʉoĩa rẽtocũ yibeja. Ito yicõri mecʉbeja. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩabeja. Iti gaye riti mʉa tʉoĩaja, yʉ tʉdi ejari rʉmʉ mano ʉcarã yirãji mʉa. Ñacãmena yirãji mʉa.
LUK 21:35 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna jeyaro yʉ tʉdi ejari rʉmʉ mano ʉcarã yirãji. Yʉ tʉdi ejari rʉmʉ yʉre bocati ñamena yirãji ĩna. Ito bajiri mano ʉcarã yirãji ĩna.
LUK 21:36 Ĩnare bajiro bajibeja mʉama. Queno ña yucãña mʉa, yʉ ejaroto riojʉa. Ija iti rẽtaroti gayere mʉare rẽtame yirona Diore bʉsitĩñasotiba mʉa. Ito yicõri yʉ Masa Rĩjorʉ riojo mʉa ña masitoni Diore bʉsitĩñasotiba mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 21:37 Co rʉmʉ rʉyabeto minijuara wijʉ masare Dios oca gotisotiyijʉ Jesús. Ito yicõri ñamijʉa Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ canigʉ̃ wasotiyijʉ ĩ.
LUK 21:38 Co rʉmʉ rʉyabeto busuri jĩjʉ ejasotiyijarã masa ĩ bʉsirisere tʉorona.
LUK 22:1 Iti rʉmʉriti cõña wayijʉ naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa. Gaje Pascua wame cʉtiyijʉ iti basa.
LUK 22:2 Jesure siarona, ¿no bajiro yicõri sĩarʉjati mani? yi tʉoĩayijarã paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa. Ĩre sĩa ãmobojarãti masajʉare tʉo güiyijarã ĩna.
LUK 22:3 Iti rʉmʉriti Judas Iscariotere rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ quedi sãjayijʉ. Judas ñayijʉ jʉa gʉbojeno ñagʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ.
LUK 22:4 Paia ʉjarã ito yicõri minijuara wi ʉjarãre cʉni bʉsigʉ wayijʉ ĩ. ¿No bajiro mʉare Jesure gotigʉti yʉ? yirocʉ, ĩnare bʉsigʉ wayijʉ ĩ.
LUK 22:5 Ito ĩ yija tʉocõri, wanʉyijarã ĩna. Ito bajiri, “Mʉre niyeru ĩsiana gʉa”, yiyijarã ĩna Judasre.
LUK 22:6 Ĩna ito yija tʉocõri, ñaro bajiroti cʉdiyijʉ ĩ. “¿Nocãta masa mano ĩnare ĩogʉ̃ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩa ñayijʉ ĩ.
LUK 22:7 Ito yija naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ejayijʉ. Iti rʉmʉ Pascua ñaroca Diore rʉ̃cʉbʉorã oveja macʉ sĩacõri ĩna soera rʉmʉ ñayijʉ.
LUK 22:8 Ito bajiri Pedro, Juanre ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Mani Pascua basa mani baroti quenotẽña, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:9 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿Nojʉ gʉa quenore ãmoati mʉ? yiyijarã ĩna.
LUK 22:10 Ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ Jesús: —Cʉtojʉ mʉa ejaja ide gõna wacʉre ti bʉjarã yirãji mʉa. Ito bajiri ĩre sʉya warã yirãji mʉa. Ĩ bero wacõri ĩ sãjari wijʉ ejaba mʉa.
LUK 22:11 Iti wi ʉjʉre ado bajiro gotiba mʉa. “¿Di sõa ñati yʉ riasorã rãca Pascua basa baroti sõa?” yimi mani Ʉjʉ, yi gotiba ĩre.
LUK 22:12 Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, co tuti weca ñari sõa, jaja sõa, quenocãra sõa mʉare gotigʉ yiguĩji. Mʉare ĩ gotija bero iti sõajʉ bare menima mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:13 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩ gotiado bajiroti bʉjayijarã ĩna. Ito yicõri bare meniyijarã Pascua basa ñaroca ĩna baroti.
LUK 22:14 Bare tĩjaroca Jesús ĩ rãca riasotirã rãca bare jeoado tʉ rujiyijarã ĩna.
LUK 22:15 Ito yija ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Jesús: —Yʉre ĩna sĩaroto riojʉa adi Pascua basa mʉa rãca basʉsarocʉ ruje tʉoĩacʉ yʉ.
LUK 22:16 Itire mʉcana tʉdi mʉa rãca babicʉ yigʉja yʉ, Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:17 Ĩ ito yija bero rujatẽro ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Ĩmo adi mʉamasiti bato idiya.
LUK 22:18 Dios rotirojʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ miojuroto riojʉa, mʉa rãca jʉaji ʉyé ide idibicʉja yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:19 Ito bero ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ. Ito bero igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri iti bacõri yʉre tʉoĩama mʉa, yiyijʉ ĩ ĩnare.
LUK 22:20 Ĩna baja bero ito bajiroti yiyijʉ ʉyé ide tẽrona. Ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Yʉ ya rí mʉare yiari iti budija ticõri, “Riti ña Dios ĩ gotire. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca wasoañi Dios”, yirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:21 Mʉcana bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Gãjerã yʉre ĩna ñiatoni gotirocʉ ado mani rãca ñaguĩji.
LUK 22:22 Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Dios ĩ ãmoro bajiroti rẽtaro yiroja yʉre. Ito bajibojarocati masa yʉre ñiatoni gotirocʉ bʉjato bʉjagʉ yiguĩji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:23 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñaguĩjida ñiatoni gotirocʉ? yiyijarã ĩna.
LUK 22:24 Ito yija ado bajiro gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna: —¿Ñimʉ ñaguĩjida mani wato rẽtoro ñasagʉ ñarocʉ? yi tʉoĩayijarã ĩna.
LUK 22:25 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ʉjarã ñasarã ĩna ya moari masare rotirãji. Ito bajiri ĩna moa ĩsiri masajʉa ñe gaje yire manijare, riojoti “Baʉ, quena ña”, yicõrãji ĩna.
LUK 22:26 Mʉama ito bajiro meje bajirʉja. Ñasari masa mʉa ña ãmoja, “Ñasarã meje ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa. Ito yicõri no rotiri masʉ ña ãmogʉ̃, mʉare ĩ moa ĩsija quena.
LUK 22:27 Mʉa tija ¿ñimʉjʉa ñati ñasari masʉ ba rujigʉjʉa, ecari masʉjʉa? Yʉ tʉoĩaja, ba rujigʉjʉa ñami ñasagʉ. Ito bajiri mʉa Ʉjʉ ñabojagʉti, mʉare moa ĩsiri masʉ robo bajiro ado mʉa watojʉ ña yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:28 ’Coji rʉyabeto yʉ tõbʉjaja yʉ rãca ñatĩñacʉ mʉa. Gãjerã yʉre ti tudibojarocati mʉama yʉre jidicãbiticʉ.
LUK 22:29 Yʉ rotirotojʉ yʉre cũgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa cʉni yʉ rotirojʉ yʉ rãca ñarã yirãji mʉa.
LUK 22:30 Yʉ rãca barã yirãji mʉa. Itojʉ yʉ rãca ñarã ʉjarã ĩna rujiri cumurojʉ rujirã yirãji mʉa cʉni. Ito yicõri Israel sita gãna jʉa gʉbojeno masa buturi gãnare yʉ rãca beserã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:31 Gaje ado bajiro gotiyijʉ mani Ʉjʉ: —Simón tʉoya mʉ. Trigo ajeri ĩna sĩguẽ bateado bajiro mʉare yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mʉre rʉcocõri mʉ ʉjʉ ña ãmoguĩji Satanás wame cʉtigʉ.
LUK 22:32 Ito ĩ yi ãmobojarocati mʉre yiari Diore bʉsisotia yʉ, Diore mʉ tʉoĩa jidicãbititoni. Mʉcana yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉ quenoja mʉ ñarã yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽotoni ĩnare ejabʉaba, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
LUK 22:33 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Simón Pedro: —Yʉ Ʉjʉ mʉre ĩna tubiaja, mʉre ĩna sĩaja cʉni mʉ rãca warocʉ ñacã yʉ. Mʉre jidicãbicʉja yʉ, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 22:34 Jesujʉa ado bajiro yiyijʉ Pedrore: —Riti mʉre gotia yʉ. Adi ñamiti busurijʉa cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús Simón Pedrore.
LUK 22:35 Ito ĩ yija bero ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre: —Yʉ oca goti ucurona cõacʉ yʉ mʉare. “Niyeru sãra buju, gʉboco cʉni ãmima”, yibiticʉ yʉ mʉare. Ito bajiro yʉ yibojarocati disejʉa mʉare rʉyabiticʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare: —Ri ya mʉ, rʉyabitibojacʉ gʉare, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 22:36 Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Adocãtamʉri ĩja mʉare rotia yʉ. No niyeru rʉcogʉ, niyeru sãra buju rʉcogʉ cʉni ãmi waja quena. Sarera jãi rʉcobicʉ ĩ ya camisa ĩsicõri wasoa ãmija quena.
LUK 22:37 “Ñeñaro yirãre ĩna sĩado bajiro sĩarã yirãji ĩre”, yi gotia Dios oca yʉre rẽtaroti gaye. Ito bajiroti rẽtaro yiroja iti, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:38 Ito ĩ yija tʉocõri: —Gʉa Ʉjʉ ado ña jʉa jãi sarera jãiri, yiyijarã ĩre. —Itocõ ñajaro maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:39 Ito ĩ yija bero ĩ yisotiro bajiro yigʉ Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ wayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ rãca riasotirã ĩre sʉya wayijarã.
LUK 22:40 Diore ĩ bʉsisotirojʉ ejacõri ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Diore seniña mʉa ñeñaro yibe yirona, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:41 Ito yicõri ĩnare cũcõri gʉ̃tagã rea ñucaja quedirocõ wayijʉ Jesús. Ito yicõri ñini rũjũcõri Diore bʉsiyijʉ Jesús.
LUK 22:42 Ado bajiro yiyijʉ ĩ Diore: —Cʉna mʉ ãmoja ija yʉ tõbʉjaroti gaye camotaya. Ito bajibojarocati yʉ ãmoro bajiro meje mʉ yija quena. Mʉ ãmoro bajirojʉa mʉ yija quena, yiyijʉ Jesús Diore.
LUK 22:43 Ito ĩ yija bero sĩgʉ̃ ángel ĩre goaĩocõri ĩ oca sẽoroca yiyijʉ.
LUK 22:44 Bʉto tʉoĩa oca jaicõri tõbʉjayijʉ ĩ. Ito yicõri bʉto oca sẽocõri Diore bʉsiyijʉ. Bʉto oca sẽocõri ĩ bʉsiroca riti asi budirise bajiro rí budiyijʉ ĩre.
LUK 22:45 Diore bʉsi tĩogʉ̃ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri mʉcana ĩ rãca riasotirã tʉ wayijʉ ĩ. Ĩna tʉ ejacõri tiyijʉ ĩ. Bʉto tʉoĩa oca jaicõri caniana ñayijarã ĩna.
LUK 22:46 Ito yija ado bajiro yiyijʉ ĩ: —¿No yija caniati mʉa? Diore seniña mʉa ñeñaro yibe yirona, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:47 Jesús ĩ bʉsiroca riti, masa jãjarã ejayijarã. Ĩnare ũmatã wacʉ Jesús tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijʉ Judas wame cʉtigʉ. Ĩ ñayijʉ Jesús rãca riasotigorʉ jʉa gʉbojeno ñarã rãca ñagorʉ. Jesús tʉ ejacõri wayugajʉ muwãcõri usuyijʉ ĩre.
LUK 22:48 Ĩ ito yija ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩre: —Judas, yʉ ña Masa Rĩjorʉ. ¿Gãjerã yʉre ñiatoni yʉre usu ĩoati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 22:49 Ito gãna Jesús rãca ñarã, iti ito bajija ticõri, ado bajiro seniĩayijarã Jesure: —¿Gʉa Ʉjʉ sarera jãina ĩnare gãmeri jarʉjabeati mani? yiyijarã ĩna.
LUK 22:50 Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉre riojocadʉja gãmoro jatayijʉ.
LUK 22:51 Ito bajiro ĩ yija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Ito mʉa yirise itocõ jidicãña, yiyijʉ Jesús. Ito bajiri gãmoro moaĩacõri ĩre yisioyijʉ Jesús.
LUK 22:52 Ito yicõri ĩre ãmi warona paia ʉjarã, minijuara wi ʉjarã ito yicõri judio masa bʉcʉrãre cʉni, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Riniri masʉ meje ña yʉ. ¿No yirã yʉre ãmirona sarera jãiri rʉcocõri, yucʉ rʉcocõri ejati mʉa?
LUK 22:53 Co rʉmʉ rʉyabeto minijuara wijʉ yʉ ñaja yʉre ñiabiticʉ mʉa. Adocãta rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro, bajiro yiroja. Ito bajiri ĩre cʉdirã mʉa ãmoro bajiro ya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:54 Ito ĩ yija bero paia ʉjʉ ya wijʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Pedro sõ bʉsajʉ sʉyayijʉ.
LUK 22:55 Paia ʉjʉ ya wi soje riojo jea riocõri sũma rujiyijarã ito gãna. Pedro ĩna tʉ ejacõri ĩna wato jea sũma rujiyijʉ ĩ cʉni.
LUK 22:56 Sĩgõ iti wi moari maso ĩ sũma rujija ticõri, ĩre riti tiyijo. Ito yicõri ado bajiro yiyijo iso: —Ãni cʉni Jesús rãca gagʉ ñami, yiyijo iso.
LUK 22:57 Ito bajiro iso yija tʉocõri, goti ãmobisijʉ Pedro. —Ĩre masibea yʉ, yiyijʉ ĩ isore.
LUK 22:58 Ito bero yoa bʉsari gãji ĩre ticõri ado bajiro yiyijʉ: —Jesús rãca gagʉti ña mʉ cʉni yiyijʉ ĩ Pedrore. Ito ĩ yija tʉocõri: —Bʉgʉti ya mʉ. Meje ña yʉama, yiyijʉ Pedro.
LUK 22:59 Coji cõre berocõ gãji, ado bajiro ĩre yisayijʉ: —Riti ya yʉ, Jesús rãca gagʉti ñami ãni. Galilea gagʉti ñami ĩ. Ito bajiroti bʉsiami, yiyijʉ ĩ gãjerãre.
LUK 22:60 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Mʉ bʉsirisere masibea yʉ, yiyijʉ Pedro. Ito bajiro ĩ bʉsiroca riti cara yujicoayijʉ ĩja.
LUK 22:61 Ito ĩ bajiroca riti mani Ʉjʉ jʉda tiyijʉ Pedrore. Ito ĩ yija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ gotire tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro. Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, Jesús ĩ yire gaye tʉoĩa bʉjayijʉ Pedro.
LUK 22:62 Ito bajiri gajero bʉsa wacõri bʉto tʉoĩa otiyijʉ Pedro.
LUK 22:63 Jesure ñiacõri ĩre coderi masa aja tudiyijarã. Ito yicõri ĩre jayijarã.
LUK 22:64 Ĩ ya cajea moabiacõri ĩ ya riojʉ jayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre. —Queno tʉoĩagʉ̃ mʉ ñaja, “Ĩ yʉre jami”, yi masigʉ̃ja mʉ, yiyijarã ĩna ĩre.
LUK 22:65 Gaje jaje ĩre aja tudiyijarã ĩna.
LUK 22:66 Gaje rʉmʉ busuri, judio masa bʉcʉrã, paia ʉjarã, ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni, minijuayijarã. Minijuacõri Jesure ʉjarã ñasarã riojo ãmi wayijarã ĩna. Ito ejacõri ĩre seniĩayijarã ĩna:
LUK 22:67 —¿Mʉti ñati Cristo Dios ĩ cõarʉ? yiyijarã ĩna Jesure. —“Ĩti ña yʉ”, yʉ yibojaja cʉni tʉomena yirãji mʉa yʉre.
LUK 22:68 Mʉare yʉ seniĩabojaja cʉni cʉdimena yirãji mʉa. Ito yicõri yʉre jidicãmena yirãji mʉa.
LUK 22:69 Jane adi rʉmʉna rẽtoro masigʉ̃ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:70 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro seniĩa jediyijarã ĩna: —¿Dios Macʉ mʉ ñarise riti ñati? yiyijarã. —Ĩti ña yʉ. Mʉa yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 22:71 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —“Ĩti ñami ñeñaro bʉsigʉ”, gãjerã ĩna yire ãmobea ĩja. Manimasiti ĩ bʉsija tʉoa mani, yiyijarã ĩna.
LUK 23:1 Ito yija Pilato riojo Jesure ãmi wa jediyijarã ĩna.
LUK 23:2 Ʉjʉ riojo ãmi ejacõri, “Ãni ñami seti cʉtigʉ”, yirona bʉsisʉoyijarã ĩna: —Ãni ñami gʉa masa ricati riti tʉoĩaroca yigʉ. Ito bajiri ado bajiro yiquĩ ĩ gʉa masare. “Roma gagʉ ʉjʉre ĩ rotiro bajiro niyeru ĩsibitirʉja mʉare”, yiquĩ ãni. Ito yicõri, “Yʉti ña Cristo Dios ĩ cõarʉ mʉa ʉjʉ”, yiquĩ ĩ, yiyijarã ĩna Pilatore gotirã.
LUK 23:3 Ĩna ito yijare ado bajiro seniĩayijʉ Pilato Jesure: —¿Judio masa ʉjʉ ñati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure. —Aʉ ĩti ña yʉ. Mʉ yiro bajiroti bajia, yiyijʉ Jesús.
LUK 23:4 Ito ĩ yija tʉocõri, paia ʉjarã, masare cʉni ado bajiro yiyijʉ Pilato. —Yʉ tija ñejʉa seti ma ãnire, yiyijʉ Pilato ĩnare.
LUK 23:5 Ito ĩ yibojarocati ĩre seti ñasameti, yi bʉsiyijarã ĩna: —Ĩ riasorise tʉocõri, sĩgʉ̃ bajiro meje tʉoĩama Judea sita gãna ĩja. Galileajʉ cajero riasosʉoñi ĩ. Ito bajiro riaso wadicõri adojʉ ejami ĩ, yiyijarã ĩna.
LUK 23:6 Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Galilea gagʉ ñati ãni? yi seniĩayijʉ Pilato ĩnare.
LUK 23:7 —Galilea gagʉti ñami ĩ, yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Adi rʉmʉriti ejami Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito bajiri ĩ tʉ ãmi wasa mʉa, yiyijʉ Pilato ĩnare.
LUK 23:8 Jesús rãca ĩna ejaja ticõri, bʉto wanʉyijʉ Herodes. Yoari ĩ oca tʉocõri ruje ĩre ti ãmoyijʉ Herodes. Tiyamani Jesús ĩ yija ti ãmoyijʉ Herodes.
LUK 23:9 Jesure ticõri jaje ĩre seniĩabojayijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús coji cʉdibisijʉ ĩre.
LUK 23:10 Paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni ito ñayijarã. “Seti ñasacõa ĩre”, yiyijarã ĩna.
LUK 23:11 Ito yija bero, Herodes ĩ ya surara rãca Jesure aja tudiyijarã ĩna. Ĩre tudisarã ñarã ʉjarã mesa ĩna sãñarise ĩre sãyijarã ĩna, ĩre aja tudirã. Ito bajiro ĩna yija bero mʉcana tʉdi Jesure Pilato tʉjʉ cõayijʉ Herodes.
LUK 23:12 Ito bajiro ĩna yira rʉmʉti Herodes Pilato rãca queno gãmeri baba cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna bajiroto riojʉa bʉto gãmeri ti tudirã ñayijarã ĩna maji.
LUK 23:13 Mʉcana Jesure ĩna ãmi ejaja ticõri, paia ʉjarã ñasarã ʉjarã, ito yicõri masare cʉni miojuyijʉ Pilato.
LUK 23:14 Ado bajiro yiyijʉ ĩ: —“Gʉa masare sĩgʉ̃re bajiro gʉa tʉoĩaroca yibeami ãni”, yirona yʉre ãmi ejacʉ mʉa. Ãnire, “¿Riti mʉre seti ñati?” yirocʉ seniĩabojacʉ yʉ, mʉa tiro riojo. Ito bajibojarocati, “Ĩre seti ña”, mʉa yibojarocati disejʉa seti ma ĩre yʉ tija.
LUK 23:15 Ito yicõri, Herodes cʉni, “Iti seti ña ĩre”, yi masibisĩ ĩ cʉni. Ito bajiri, “Iti seti ña ĩre”, yi masibiti wacʉ gʉajʉare jʉdacõañi ĩ. “Ito bajiro seti cʉtiami ãni”, yi masibea mani. Ito bajiri ĩre sĩado ma mani.
LUK 23:16 Ĩre baje rotigʉ ya yʉ. Ito yicõri ĩre bucõacʉja yʉ, yiyijʉ Pilato.
LUK 23:17 Pascua basa ñaroca, “Ãnire mʉ bucõare ãmoa gʉa”, masa ĩna yigʉreti bucõasotiyijʉ Pilato. Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ:
LUK 23:18 “¿Ñimʉjʉare yʉ bucõare ãmoati mʉa?” ĩ yiroca masajʉa ado bajiro awasã bʉsiyijarã: —Sĩacõña ãni ʉ̃mʉgʉ̃re. Ito yicõri, Barrabás wame cʉtigʉre jidicãña, yi awasãyijarã ĩna.
LUK 23:19 Cʉto gãnare oca menicõri sĩari masʉ ĩ ñajare ĩna tubiarʉ ñayijʉ Barrabás.
LUK 23:20 Jesujʉare jidicã ãmobojayijʉ Pilato. Ito bajiri mʉcana masare bʉsibojayijʉ.
LUK 23:21 Ito bajiro ĩ bʉsibojarocati bʉto bʉsa awasãyijarã ĩna: —Sĩacõrʉja ĩre. Sĩacõrʉja ĩre, yiyijarã ĩna.
LUK 23:22 Mʉcana tʉdi ʉdiaji bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Pilato ĩnare: —¿Ñeoni ñeñaro yicati ãni? Yʉ tija, “Itina godarʉjami ĩ”, yi masibea yʉ ĩre. Ito bajiri ĩre bajecõri jidicãcʉja yʉ, yibojayijʉ ĩ masare.
LUK 23:23 Bʉto awasã bʉsirã, “Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña”, yiyijarã ĩna. Bʉto masa ĩna awasãja, paia ʉjarã ĩna awasãja tʉocõri, “Ĩna ãmoro bajiroti yijaro no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato.
LUK 23:24 Ito bajiri, “Ĩna ãmoro bajiroti yicʉja no cʉni”, yi tʉoĩayijʉ Pilato ĩja.
LUK 23:25 Ito bajiro tʉoĩacõri, masare oca menicõri sĩari masʉre bucõayijʉ Pilato. Ito yicõri Jesure ĩnare ĩsiyijʉ Pilato, ĩna ãmoro bajiro ĩna yitoni.
LUK 23:26 Ito bajiri Jesure yucʉtẽojʉ jaju sĩarona ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna waroca Cirene gagʉ Simón wame cʉtigʉ joajʉ wadicõri ejayijʉ. Ĩre ti bʉjacõri yucʉtẽo ĩre gaja rotiyijarã surara. Ito bajiri Jesús bero yucʉtẽo gaja sʉyayijʉ ĩ.
LUK 23:27 Masa jãjarã ĩ bero sʉya wayijarã. Ito yicõri romia jãjarã awasã otiyijarã ĩre tʉo mairã.
LUK 23:28 Ito bajiro ĩna otiroca ĩnare jʉda ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Jerusalén gãna romia yʉre otibesa mʉa. Mʉamasiti, ito yicõri mʉa rĩare rẽtarotire tʉoĩa otiya mʉa.
LUK 23:29 Ado bajiro yirã yirãji masa bʉto ĩna tõbʉjari rʉmʉ: “Romia rĩa mana queno wanʉ quenama ĩna. Ito yicõri rĩa rʉcomena, ũjumena cʉni wanʉama ĩna”, yirã yirãji masa.
LUK 23:30 Gʉare Dios tibe yirona ado bajiro yirã yirãji masa: “Gʉa joe juja biaya”, yirã yirãji gʉ̃ta yucʉrire. Ito yicõri, “Gʉare õjea biaya”, yirã yirãji tʉriare.
LUK 23:31 Yʉjʉare tõbʉjaroca ĩna yija, yʉ rẽto bʉsaro mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna, yiyijʉ Jesús romiare jʉda ticõri.
LUK 23:32 Ñeñaro yi jairã jʉ̃arãre ãmi wayijarã Jesús rãcati ĩnare jaju sĩarona.
LUK 23:33 Calavera wame cʉtirijʉ ejacõri Jesure jajuyijarã ĩna. Ito yicõri ĩ rãca gãna jʉ̃arãre cʉni, sĩgʉ̃ Jesús ya riojocadʉja, ito yicõri gãji ĩ ya gãcodʉjare jajuyijarã ĩna cõtoni.
LUK 23:34 Ĩre ĩna jajuroca ado bajiro yiyijʉ Jesús Diore: —Cʉna, yʉre ĩna ñeñaro yirisere ĩnare ãcabojoya, “Bʉto ñeñaro ya mani”, yi masibeama surara, yiyijʉ Jesús Diore. “¿Jesús ĩ sãñagorere ñimʉjʉa bʉjagʉ yiguĩjida?” yirona gʉ̃ta ajeri rea ajeyijarã surara.
LUK 23:35 Ito bajiro yi ajecõri ĩ ya yutabujuri gãmeri batoyijarã ĩna ĩja. Ĩ godaroca jãjarã masa ti ñayijarã ĩre. Ito ñarã ʉjarã Jesure aja tudiyijarã. Ado bajiro aja tudiyijarã ĩna: —Gãjerãreama masoñi ĩ. Riti Cristo Dios cõarʉ ĩ ñaja ĩmasiti masogʉ̃ yiguĩji, yi aja tudiyijarã ĩna.
LUK 23:36 Surara cʉni ito ñarã, ito bajiroti ĩre aja tudiyijarã. Ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri ʉyé ide sʉ̃erise ĩre iobojayijarã ĩna.
LUK 23:37 Ito yicõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Riti judio masa ʉjʉ mʉ ñaja, mʉmasiti masogʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijarã ĩna.
LUK 23:38 Jesús ya rijoga weca ʉdiaji gaye oca ucare wãñayijʉ. Griego, Latín, Hebreo ocana cʉni ucare ado bajiro ñayijʉ: “Ãni ñami judio masa ʉjʉ”, yi bʉsiyijʉ iti ĩna ucare.
LUK 23:39 Sĩgʉ̃ ñeñaro yi jaigʉ ĩ rãca godarocʉ ado bajiro yiyijʉ: —Riti Cristo mʉ ñaja mʉmasiti masoña. Ito yicõri gʉare cʉni masoña mʉ, yi aja tudiyijʉ ĩre.
LUK 23:40 Gãji gaje dʉja gagʉ Jesús rãca godarocʉ, ado bajiro yiyijʉ Jesure aja tudigʉjʉare: —¿Diore güire mati mʉre? Mani ñeñaro yirise waja godarã ya mani.
LUK 23:41 Ñeñaro yicʉ mani. Ito bajiri iti waja quenabeto tõbʉjarã ya mani. Mani ñeñaro yiado bajiroti itire waja yirã ya mani. Ito bajibojarocati ãniama ñeñaro yibicʉ ñabojagʉti mani rãca godagʉ yiguĩji, yiyijʉ ĩ Jesure aja tudigʉre.
LUK 23:42 Ito yija Jesure ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Mʉ rotirojʉ ejacõri mʉre tʉorʉ̃nʉrãre mʉ miojusʉoja yʉre ãcabojabeja, yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 23:43 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —Jane adi rʉmʉti ñe ñeñarise manojʉ yʉ rãca ñagʉ̃ yigʉja mʉ, ado yʉ yirise riti mʉre gotia yʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
LUK 23:44 Ito bajiro iti baji ñaroca ʉ̃mʉa gʉdarecocõ tʉjayijʉ. Ito yija bero macãrʉcʉ̃ro ñarocõti rãiocoayijʉ. Yucʉ weca ũmacañi tʉjarocacõ rãitĩayijʉ.
LUK 23:45 Ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ cʉni busubisijʉ. Ito yicõri minijuara wi yobiado saya webʉtiro gʉdarecona ñigãyijʉ.
LUK 23:46 Ito bajiroca Jesús ado bajiro awasãyijʉ: —Cʉna, yʉ ya Ʉsi ãmiña mʉ ĩja, yiyijʉ Jesús Diore. Ito yi tĩogʉ̃ti ʉsi jedicoayijʉ.
LUK 23:47 Surara ʉjʉ Roma gagʉ ito bajiro iti rẽtaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉo bʉsiyijʉ: —Riti seti manibojañi ãni, yiyijʉ surara ʉjʉ.
LUK 23:48 Masa ito ti ñana ito bajiro iti rẽtaja ticõri, bojori bʉjarã ĩna ya ʉsi riojo jatu wayijarã.
LUK 23:49 Jesús rãca baba cʉtigoana Galilea gãna romia ĩre sʉya wana cʉni sõ bʉsajʉ ti rʉ̃gõyijarã ĩna, ito iti bajijare.
LUK 23:50 Sĩgʉ̃ ñayijʉ ĩ yiro bajiroti queno yigʉ. José wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Judea sitajʉ Arimatea wame cʉtiri cʉtojʉ gagʉ ñayijʉ ĩ. Judio masa ʉjarã ñasari masa rãca gagʉ ñayijʉ ĩ.
LUK 23:51 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yugʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajiri ʉjarã ñasarã ĩna yirisere queno ĩna robo tʉoĩabisijʉ ĩ.
LUK 23:52 Ito bajiri Pilatore bʉsirocʉ wayijʉ ĩ. Itojʉ ejacõri Jesús ya rujʉre seniyijʉ ĩ.
LUK 23:53 “Baʉ”, ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre yucʉtẽojʉ ñagʉ̃re rujiogʉ wayijʉ ĩ. Ĩre rujiocõri saya botirona ĩre gũmayijʉ. Ito yicõri gʉ̃ta tʉriajʉ ĩna goje meniadojʉ Jesús ya rujʉre cũyijʉ ĩ. Yujeĩaña mani goje ñayijʉ iti goje.
LUK 23:54 Tujacãra rʉmʉ riojʉa ĩna queno yuri rʉmʉ ñayijʉ José Jesure ĩ yujera rʉmʉ. Ito bajiri jabetoti rʉyayijʉ tujacãra rʉmʉ iti busuroto.
LUK 23:55 Cajero Galilea gãna romia Jesure sʉya wadiana gʉ̃ta gojejʉ ĩre ĩna cũja, “¿Ado bajiro cũati ĩna?” yi tiyijarã ĩna.
LUK 23:56 Ĩna cũja bero wijʉ tʉdi wayijarã ĩna. Wijʉ tʉdi ejacõri queno sʉtirise, ito yicõri rujʉ ture gaye quenoyijarã ĩna. Ito yija judio masa ĩna rotiado bajiroti tujacãra rʉmʉ ñacõayijarã ĩna.
LUK 24:1 Tujacãra rʉmʉ bero busuri jĩjʉ tʉdi tirã wayijarã ĩna. Sʉtirise rujʉ ĩna turotire ĩna moa quenorere ãmi wayijarã ĩna. Gãjerã romia cʉni ĩna rãca wayijarã.
LUK 24:2 Itojʉ ejacõri ĩna tija gʉ̃ta goje biado gajerojʉ iti cũ ñaja tiyijarã ĩna.
LUK 24:3 Ito bajija ticõri, sãjayijarã ĩna. Sãjacõri mani Ʉjʉ ya rujʉre ti bʉjabisijarã ĩna.
LUK 24:4 Ito bajija ticõri, ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri, “Ito yirʉja manire”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiro ĩna baji ñaroca ʉ̃mʉa jʉ̃arã ĩna tʉ rʉ̃gõja tiyijarã. Saya yorise sãñarã ñayijarã ĩna.
LUK 24:5 Ĩnare güirã jacajʉ muqueayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna güija ticõri, ado bajiro yiyijarã ĩna ʉ̃mʉa: —¿No yija ĩ catibojaroti godanare ĩna yujerojʉ ãmati mʉa?
LUK 24:6 Mami ĩ adojʉ. Catigʉ ñami ĩ. Mʉcana tʉdi catirʉ ñami ĩ. Galilea ñagʉ̃ mʉare ĩ bʉsire tʉoĩate mʉa. Ado bajiro mʉare gotiñi ĩ:
LUK 24:7 “Yʉ Masa Rĩjorʉre ñeñaro yirã yʉre ñiacõri yʉ tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Ito yicõri yʉre yucʉtẽojʉ sĩarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati mʉcana ʉdia rʉmʉ bero catigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiñi Jesús mʉare, yiyijarã ĩna romiare.
LUK 24:8 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Jesús ĩ bʉsire gaye tʉoĩa bʉjayijarã ĩna.
LUK 24:9 Ito yija bero iti tʉo tʉdi wacõri Jesús rãca riasotigoana coga gʉbojeno ñarã, ito yicõri ito ñarãre cʉni jeyaro ĩna tigorere gotiyijarã ĩna.
LUK 24:10 Ĩna romia Jesús rãca riasotigoanare oca ãmi wana ñayijarã María Magdalena, Juana, María Santiago jaco cʉni. Ito yicõri gãjerã romia cʉni ñayijarã iti oca gotiana.
LUK 24:11 Ito bajiro romia gotija tʉocõri, “Bʉrãti yama”, yi tʉoĩayijarã Jesús rãca riasotigoana. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna.
LUK 24:12 Ito bajibojarocati Pedroama ũmaquedi wacõri masari cuma tigʉ wayijʉ. Ito totijʉ ĩ tija gũmado riti gajerojʉ iti cũ ñaja tiyijʉ ĩ. Ito bajija ti ʉcacõri ĩ ya wijʉ tʉdi wayijʉ ĩ.
LUK 24:13 Iti rʉmʉ riti jʉ̃arã Jesús rãca riasotigoana Emaús wame cʉtiri cʉtojʉ wasʉoyijarã. Jerusalén sõjʉa once kilómetrocõ ñayijʉ Emaús cʉto.
LUK 24:14 Jeyaro ĩna tigore gaye warãti bʉsi wayijarã ĩna.
LUK 24:15 Ito bajiro ĩna tʉoĩa bʉsi waroca Jesuti mʉcana ĩna tʉ ejacõri ĩna rãca wayijʉ.
LUK 24:16 Ĩre tigoana ñabojarãti “Jesuti ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna.
LUK 24:17 Ito bajiro ĩna waroca Jesús ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ: —¿Ma warã ñe gaye tʉoĩa bʉsiati mʉa? Ito yicõri, ¿no yija bojori bʉjati mʉa? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:18 Ito ĩ yija tʉocõri, Cleofas wame cʉtigʉ, ado bajiro cʉdiyijʉ: —Masa jeyaro Jerusalénjʉ rẽtare gayere masiama ĩna. ¿No yija Jerusalénjʉ ñarʉ ñabojagʉti itire masibeati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
LUK 24:19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿Ñe rẽtacati? yiyijʉ Jesús. Ito ĩ yija ado bajiro yiyijarã ĩna Jesure: —¿Jesús Nazaret gagʉre rẽtare masibeati mʉ? Ado bajiro bajia iti. Diore goti ĩsiri masʉ ñaquĩ ĩ. Jaje tiyamani yiquĩ ĩ. Ito yicõri Dios ĩ masirisena masare riasoquĩ ĩ. Dios cʉni ĩre rʉ̃cʉbʉoñi.
LUK 24:20 Paia ʉjarã, gʉa ʉjarã cʉni ĩre sĩa rotirã gãjerãre ĩsicã ĩna. Ito yicõri yucʉtẽojʉ ĩre sĩa roticã ĩna.
LUK 24:21 “Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji gʉa masa Israel gãna ʉjʉ. Gʉare masorocʉ ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩabojacʉ gʉa. Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ tʉja ĩre ĩna sĩaja bero.
LUK 24:22 Jĩjʉ gʉa rãca gãna romia masari cuma tirã wabojana. Ñe manoti ti ejayijarã ĩna. Ito bajiri gʉare ĩna goti tʉdi ejajare ʉcabʉ gʉa.
LUK 24:23 Gʉa tʉ ejacõri ado bajiro goticã ĩna: “Dios ñaro gãna ángel mesare jʉ̃arã tibʉ gʉa. ‘Mami Jesús. Catigʉ ñami’, yi gotima ĩna gʉare”, yi goti tʉdi ejacã gʉare romia.
LUK 24:24 Gʉa rãca gãna coriarã wacõri masari cuma tirã ejañi. Ito bajiri romia ĩna gotiado bajiroti ti ejayijarã ĩna. Itojʉ Jesure ti bʉjabisijarã ĩna cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
LUK 24:25 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Queno tʉoĩa masimena ña mʉa maji. Ito bajicõri, Diore goti ĩsiri masa ĩna gotija tʉorã ñabojarãti ĩ ocare tʉorʉ̃nʉ jeobea mʉa maji.
LUK 24:26 Yʉre tʉoĩa yurã ado bajiro yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ ñarojʉ ĩ ejaroto riojʉa tõbʉjagʉ yiguĩji Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:27 Ito ĩ yija bero Dios oca tuti ĩ oca gaye iti bʉsija ĩnare goti rẽtobuyijʉ Jesús. Cajero Moisés ĩ ucara tuti gaye ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni goti rẽtobuyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:28 Ĩna wara cʉtojʉ ejacõri gaje majʉ riojoti rẽta wacʉ bajiro yiyijʉ Jesús.
LUK 24:29 Ĩ rẽta wabe yirona ado bajiro yiyijarã ĩna: —Ado gʉa rãca tujaya mʉ. Ũmacañi quedi sãjacoami. Rãio wato ya ĩja, yiyijarã ĩna Jesure. Ĩna ito yija tʉocõri, ĩna rãca wijʉ sãjayijʉ Jesús ito canirocʉ.
LUK 24:30 Bara casabo tʉ ĩna rujiroca naju ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija bero igata batocõri ĩnare ĩsiyijʉ ĩ.
LUK 24:31 Ito bajiro ĩ yirocati ĩna ya cajeari titãcãdo robo bajiro ejayijʉ ĩnare. Ito bajiri Jesure ti masiyijarã ĩna ĩja. “Jesuti ñami ãni”, ĩna yirijʉti godacoayijʉ Jesús mʉcana.
LUK 24:32 Ĩna jʉ̃arã ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã ĩna: —Ma manire ĩ bʉsi wadija queno ʉsi quedi sãjamʉ manire. Ito yicõri Dios oca tuti gaye manire ĩ goti rẽtobuja queno ʉsi quedi sãjamʉ manire, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
LUK 24:33 Ito bajija bero yumenati riojoti Jerusalénjʉ tʉdicoayijarã ĩna ĩja. Jerusalénjʉ ĩna ejaroca coga gʉbojeno Jesús rãca riasotigoana, ito yicõri ĩna rãca gãna cʉni minijua ñayijarã ĩna.
LUK 24:34 Ĩna jʉ̃arã tʉdi ejaja ticõri, ado bajiro goti bocayijarã ĩna. —Riti mʉcana mani Ʉjʉ caticoañi. Simón ĩmasiti ĩre tiñi, yi goti bocayijarã ĩna.
LUK 24:35 Ito yija ĩnajʉa cʉni ĩna ma waroca ĩnare bajire gayere gotiyijarã ĩnajʉa cʉni mʉcana: “Ma gʉa waroca sĩgʉ̃ sʉaquĩ gʉare. Wijʉ ejacõri naju ĩ bato ĩsija ticõri, ‘Jesuti ñami ãni’, yi ti masicʉ gʉa cʉni”, yi gotiyijarã ĩna, ito minijua ñanare.
LUK 24:36 Ito bajiro ĩna bʉsi ñarocati ĩna wato goaĩoyijʉ Jesús mʉcana. —Ñati mʉa. Ñe mano queno ñaña mʉa, yi ejayijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:37 Ito bajija ti ʉcacõri güiyijarã ĩna, “Wʉjo ñaroja”, yirona.
LUK 24:38 Ĩna güijare ado bajiro yiyijʉ Jesús: —¿No yija ti ʉcati mʉa? ¿No yija, “Jesuti ñami. Jesuti ñaguĩji gajea”, yi tʉoĩati mʉa?
LUK 24:39 Yʉ ya ãmo tiya mʉa. Ito yicõri yʉ ya gʉbori cʉni tiya mʉa. Yʉti ña yʉ. Yʉre queno ticõri moaĩaña mʉa. Wʉjo ñajama yʉ robo bajiro gõa cʉti, ri cʉti yibetoja, mʉa tija, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:40 Ito yicõri ĩ ya ãmori ĩ ya gʉbori cʉni ĩnare ĩoyijʉ ĩ.
LUK 24:41 Wanʉbojarãti, “Ĩ meje ñaguĩji”, yirona ʉcayijarã ĩna. Ito bajija ticõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —¿Bareoni jabeto ñacʉati mʉare? yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:42 Ito yija wai jʉ̃ora cuji co cuji ĩre ĩsiyijarã ĩna.
LUK 24:43 Itire boca ãmicõri ĩna tiro riojo bayijʉ ĩ.
LUK 24:44 Iti bacõri ado bajiro yiyijʉ Jesús ĩnare: —Canʉti yʉre rẽtacati gayere mʉa rãca ñagʉ̃jʉ, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi goticãcʉ yʉ mʉare. Ado bajiro mʉare yicʉ yʉ: Moisés ĩ ucare, Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare, David ñayorʉ ĩ ucarena cʉni, “Ado bajiro rẽtaro yiroja Dios ĩ cõarʉre”, yi ucañi ĩna. “Ĩna ucado bajiroti yʉre rẽtaro yiroja”, yi mʉare goticãcʉ yʉ, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:45 Ito ĩ yija bero Dios oca tuti gaye ĩna tʉo masitoni ĩnare goti rẽtobuyijʉ ĩ.
LUK 24:46 Ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Cristo Dios ĩ cõarʉ quenabeto tõbʉjacõri godagʉ yiguĩji. Ito yicõri mʉcana godana wato ñabojacõri tʉdi catigʉ yiguĩji mʉcana.
LUK 24:47 Iti oca masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉña ñeñaro mʉa yirise Dios ĩ ãcabojotoni”, yi goti ucure ñaro wado yiroja. Jerusalén gãnare goti tĩocõri masa jeyarore goti ucure ñaro wado yiroja, yi gotia Dios oca.
LUK 24:48 Ito bajiro iti rẽtaja tigoana ña mʉa.
LUK 24:49 Yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ masirise mʉare ĩ queo sãroto riojʉa ado Jerusalénjʉti ñacõaña maji, yiyijʉ Jesús ĩnare.
LUK 24:50 Ito bajiro ĩ yija bero Betaniajʉ ĩnare ãmi wayijʉ. Ĩ ya ãmori ñu mʉocõri, “Mʉare queno yijaro Dios”, yiyijʉ ĩ.
LUK 24:51 Ito bajiro ĩnare ĩ yija bero ũmacʉ̃jʉ ãmi wayijʉ Dios ĩre.
LUK 24:52 Bʉto ĩre rʉ̃cʉbʉo wanʉ quenacõri Jerusalénjʉ tʉdi wayijarã ĩna.
LUK 24:53 Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto rʉ̃cʉbʉorã Dios ya wijʉ minijuasotiyijarã ĩna. Itocõ ña.
JOH 1:1 Cajero ñe manirajʉti Cristo, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Ĩ Dios rãcati ñayijʉ. Ito yicõri ĩti ñayijʉ Dios.
JOH 1:2 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ Dios rãca ñacãyijʉ Cristo.
JOH 1:3 Ĩ́na sʉoriti macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro rujeoyijʉ Dios. Ñejʉa gaje Cristo manoti rujeobisijʉ Dios.
JOH 1:4 Ĩti ñami catitĩñare rʉcogʉ. Ito yicõri ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ito bajigʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami ĩ.
JOH 1:5 Rãitĩarojʉ masa ĩna ñeñaro yibojaja cʉni busu masiguĩji Cristo. “Ñeñaro yirã ña mani”, ĩna yi masiroca, yigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩre rẽtocũ masibicʉ yiguĩji rãitĩaro ñagʉ̃ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
JOH 1:6 Sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ñaquĩ gʉa masare ĩ riasotoni Dios ĩ cũrʉ. Ĩ wame cʉtiquĩ Juan idé guri masʉ.
JOH 1:7 “Cristo ñami busurise rʉcogʉ”, masare yi riasorocʉ wadiñi Juan idé guri masʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni Dios ocare gotigʉ wadiñi Juan idé guri masʉ.
JOH 1:8 Ĩ meje ñañi busurise rʉcogʉ. Cristo, busurise rʉcogʉre bʉsi ĩsigʉ̃ wadirʉ ñañi Juan.
JOH 1:9 Busurise rʉcosagʉ ĩ ñaquĩ Cristo. Jeyaro masa ĩna tʉo masitoni wadirʉ ñaquĩ Cristo. Ito bajigʉ ñari ñajediro masa ĩna tʉo masitoni wadiñi ĩ.
JOH 1:10 Adi macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñacãyijʉ ĩ Dios oca gotiri masʉ. Ĩ́na sʉoriti adi macãrʉcʉ̃rojʉ Dios ĩ menire ñabojarocati adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa ĩre ti masibisijarã maji.
JOH 1:11 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeore ñabojarocati ĩ ñarãjʉa ĩre boca ãmibisijarã.
JOH 1:12 Gãjerã coriarãma ĩre queno boca ãmiyijarã. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ito bajiri ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare Dios rĩa ĩna ñaroca yiyijʉ Cristo. “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yi tʉorʉ̃nʉrãre Dios rĩa ĩna ñaroca yiyijʉ Cristo.
JOH 1:13 Ito bajiri Dios rĩati ñama ĩna ĩja. Ĩre boca ãmicõri ĩ rĩa ñama ĩja. Masa ĩna rĩa cʉtirona ĩna yiro bajiro meje ña. Dios rĩati ĩna ñaroca Cristo ĩ yiana ñama ĩna. Ito bajiri Dios rĩati ñama ĩna ĩja. Ito yicõri Dioti ñami ĩna Jacʉ.
JOH 1:14 Dios oca gotiri masʉ manire bajiroti rujʉ cʉticõri, mani wato ña ucuquĩ. Ĩti ñami masare ti maigʉ̃, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ, Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re ticõri, “Ĩti ñami busurise rʉcogʉ. Ĩ Jacʉre bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ cʉni”, yi tʉoĩa mani.
JOH 1:15 Juan idé guri masʉ, Cristore bʉsi ĩsigʉ̃ ado bajiro masare gotiquĩ ĩ ejaroca: —Ãni gaye gotisʉogʉ, ado bajiro mʉare goticʉ yʉ. “Yʉ berojʉa sĩgʉ̃ ejagʉ yiguĩji. Yʉ berojʉa ejagʉ ñabojagʉti, yʉ rẽtoro ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ riojʉajʉ ñacãñi ĩ”, yi goticʉ yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ, masare gotigʉ.
JOH 1:16 Mani jeyaro queno ĩ yirise boca ãmisotia mani. Manire ĩ queno yiado bajiroti manire queno yitĩñami maji.
JOH 1:17 Moisés ñayorʉna sʉoriti bʉcʉrã ĩna rotire gaye manire ejayija. Dios manire ĩ ti mairise gayeama, ĩ oca riojo ñasarise cʉni, Cristona sʉoriti manire ejayija.
JOH 1:18 Sĩgʉ̃jʉa Diore tigʉ maquĩji. Ĩ Macʉ sĩgʉ̃ti ĩre tiguĩji. Ĩ ñaguĩji ĩ Jacʉ robo bajiroti corocõ tʉoĩagʉ̃. “Ito bajiro bajigʉ ñami Dios”, mani yi masitoni, manire riasogʉ ñami Cristo.
JOH 1:19 Paia mesare ito yicõri levita masare cʉni cõañi judio masa Jerusalén gãna. “¿Ñimʉ ñati mʉ?” Juan idé guri masʉre ĩna yi seniĩatoni ĩnare cõañi ĩna.
JOH 1:20 Ito bajiro ĩre ĩna seniĩaja tʉocõri, riojo ĩnare cʉdiquĩ Juan idé guri masʉ: —Yʉ, Cristo Dios ĩ cõarʉ meje ña yʉ, yiquĩ Juan ĩnare.
JOH 1:21 Mʉcana tʉdi ĩre seniĩa quenocã ĩna: —¿Ito yijama ñimʉjʉa ñasati mʉ? ¿Elías, Diore goti ĩsiri masʉjʉa ñatite mʉ? yi seniĩacã ĩna ĩre. —Ĩ meje ña yʉ, yiquĩ ĩ ĩnare. Ito yija mʉcana tʉdi ĩre seniĩacã ĩna: —¿Mʉti ñati Diore goti ĩsiri masʉ, “Ejagʉ yiguĩji”, ĩna yicacʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre. —Ĩ meje ña yʉ, yiquĩ ĩ.
JOH 1:22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã ĩna: —¿Ñimʉjʉa ñasati mʉ? yicã ĩna. Gʉare roticõarãre oca ãmi tʉdi wa ãmoa gʉa. Mʉmasiti mʉ gaye, ¿no bajiro gʉare gotiati mʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre.
JOH 1:23 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ ĩnare: —Yʉti ña, yucʉ manojʉ masare oca sẽoro goti ucugʉ: “Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri ĩre ña yucãña”, yi goti yuri masʉ ña yʉ. Isaías ñayorʉ, Diore goti ĩsiri masʉ, ĩ yiado bajiroti yi gotia yʉ cʉni, yiquĩ Juan idé guri masʉ ĩre oca seniĩacãnare.
JOH 1:24 Juan idé guri masʉ tʉ oca seniĩarã ejacãna, ĩna ñañi fariseo gaye tʉoĩarã ĩna cõana.
JOH 1:25 Mʉcana tʉdi ĩre seniĩacã ĩna: —Ito yija, Cristo meje ñabojagʉti, Elías meje ñabojagʉti, Diore goti ĩsiri masʉ meje ñabojagʉti, ¿no yija masare idé guati mʉ? yi seniĩacã ĩna Juan idé guri masʉre.
JOH 1:26 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ ĩ: —Yʉ masare idé guja, idenagoti idé gua yʉ. Sĩgʉ̃ ñami ado mani wato mʉa masibicʉ.
JOH 1:27 Yʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Yʉ bero ejarʉ ñabojagʉti, yʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ĩre bajiro bajigʉ meje ña yʉama. Yʉ rẽtoro quenagʉ̃ ĩ ñajare ĩ rãca corocõ ñado ma yʉ. Ito bajiro quenagʉ̃ meje ñacõri ĩ ya gʉboco õja masibea yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ ĩre seniĩacãnare.
JOH 1:28 Jordán wame cʉtirisa tʉjʉ masare Juan idé guroca ito bajiro rẽtacʉ. Betania wame cʉtirijʉ ñacʉ itijʉ, Jordán tʉnima.
JOH 1:29 Ito bero gaje rʉmʉ, Jesús gʉa tʉjʉ ĩ wadija tiquĩ Juan idé guri masʉ. Ito bajiri masare ado bajiro gotiquĩ ĩ: —Tiya mʉa, ãniti ñami Dios yagʉ, Oveja Macʉ robo bajigʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja yi ĩsirocʉ ñari Oveja Macʉ robo bajiro bajigʉ ñami ĩ. Ĩti ñami adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsiri masʉ.
JOH 1:30 Ĩ gaye gotisʉogʉ, ado bajiro mʉare goticʉ yʉ: “Yʉ berojʉa sĩgʉ̃ ejagʉ yiguĩji. Yʉ berojʉa ejagʉ ñabojagʉti yʉ rẽtoro ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ riojʉajʉ ñacãñi ĩ”, yi goticʉ yʉ mʉare.
JOH 1:31 Yʉ cʉni, “Ĩ ñaguĩji”, yi masibiticʉ maji. Ado ña yʉ masare idé gugʉ. “Ãni ñami Dios ĩ cõarʉ”, mani ñarã cʉni ĩna yi masitoni, yi gotia yʉ, yiquĩ Juan idé guri masʉ Israel sita gãnare.
JOH 1:32 Gaje ado bajiro masare gotiquĩ ĩ: —Espíritu Santo bujare bajigʉ ruji wadicõri, ĩ joejʉre ĩ quedi jeaja ticʉ yʉ.
JOH 1:33 Ĩre tibojagʉti, “Ĩti ñaguĩji Cristo”, yi masibiticʉ yʉ maji. Yʉre masare idé gu roticacʉ, yʉre ĩ gotigore tʉoĩa bʉjacõri, “Ãniti ñami Cristo”, yi masicʉ yʉ ĩja. Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ yʉre idé gu roticacʉ: “Sĩgʉ̃re Espíritu Santo ĩ quedi jeaja, mʉ tija, Ĩti ñami masare Espíritu Santo queo sãgʉ̃”, yiquĩ yʉre idé gu roticacʉ.
JOH 1:34 Ĩre tigorʉ ña yʉ. Ito bajiri, “Dios Macʉ ñami ĩ”, yi masia yʉ, yi gotiquĩ Juan idé guri masʉ, masare gotigʉ.
JOH 1:35 Ito bero gaje rʉmʉ ito ñacʉ gʉa mʉcana. Jʉ̃arã ñacʉ gʉa Juan idé guri masʉ rãca riasotirã.
JOH 1:36 Jesús ĩ rẽta waja ticõri, ado bajiro gʉare gotiquĩ Juan idé guri masʉ: —Tiya, ãniti ñami Dios yagʉ Oveja Macʉ robo bajiro bajigʉ, mani ñeñaro yirise waja yi ĩsiri masʉ, yiquĩ Juan gʉare.
JOH 1:37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Jesure sʉya wacʉ gʉa ĩja.
JOH 1:38 Ito bajiro gʉa ĩre sʉya waja jʉda ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —¿Ñere ãmarã yati mʉa? yiquĩ Jesús gʉare. —Riasori masʉ, ¿nojʉ ñati mʉ ñaro? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
JOH 1:39 —Adojʉ tirã waya maji, yi cʉdiquĩ Jesús gʉare. Ito ĩ yijare ĩre sʉya wacõri, ĩ ñarojʉ ticʉ gʉa ĩja. Ito bajiri iti rʉmʉ ĩ rãcati ñarã rãiocoacʉ gʉa. Yucʉ wecacõ tʉjaquĩ ũmacañi.
JOH 1:40 Juan idé guri masʉre tʉocõri, yʉ rãca Jesure sʉya wacʉ ñaquĩ Andrés. Ĩ ñaquĩ Simón Pedro ocabaji.
JOH 1:41 Jesure ti masicõri, ĩ rĩjorʉ Simónre gotirocʉ ãmagʉ̃ waquĩ ĩ. Ĩ rĩjorʉ tʉ ejacõri, ado bajiro gotiyijʉ Andrés: —Dios ĩ cõarʉ Cristore bʉjacõa yʉ, yi ejayijʉ ĩ.
JOH 1:42 Ito yija, Simónre gʉa tʉjʉ ãmi wadiquĩ Andrés. Simónre ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Mʉ ña Simón, Jonás macʉ. Ito bajibojarocati Pedro wame cʉtigʉ yigʉja mʉ ĩja. Gʉ̃tagã yireoni ña iti, yiquĩ Jesús Simónre.
JOH 1:43 Ito bero gaje rʉmʉ, Galilea wame cʉtirita tʉjʉ waquĩ Jesús. Itojʉ ejacõri, Felipe wame cʉtigʉre bʉjaquĩ. Ito yicõri ado bajiro ĩre yiquĩ Jesús: —Yʉ rãca waya, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 1:44 Betsaida wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ Felipe. Pedro ocabaji Andrés cʉni ĩna ñaro ñacʉ ito.
JOH 1:45 Jesure tʉocõri, Natanaelre ãmagʉ̃ waquĩ Felipe. Ĩre bʉjacõri, ado bajiro ĩre gotiyijʉ ĩ: —Moisés ñayorʉ Dios ĩ rotire ucagʉ, ĩ uca gotirʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Diore goti ĩsiri masa ĩna ucarʉre bʉjacõmʉ yʉ ĩja. Ĩ ñami Jesús, Nazaret gagʉ, José wame cʉtigʉ ĩ masorʉ, yiyijʉ ĩ Natanaelre gotigʉ.
JOH 1:46 Ĩ ito yija tʉocõri, ado bajiro seniĩayijʉ Natanael: —¿Nazaret gagʉ ĩ ñaja quenagʉ̃ ñaguĩjida mʉca? yi seniĩayijʉ ĩ Felipere. —Waya tito, yiyijʉ Felipe Natanaelre. Ito bajiro yicõri gʉa tʉjʉ ejacã ĩna ĩja.
JOH 1:47 Natanael ĩ ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ Israel sita gagʉgoro ejaquĩ ado. Ĩre rʉore ma, yiquĩ Jesús, Natanaelre ticõri.
JOH 1:48 Ito ĩ yijare: —¿No bajiro yʉre ti masiati mʉ? yi seniĩaquĩ ĩ Jesure. —Felipe mʉre ĩ jiroto riojʉa, higuera wame cʉtiricʉ roca mʉ rʉ̃gõroca tibʉ yʉ mʉre, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 1:49 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉre Riasogʉ, mʉti ña Dios Macʉ, ito yicõri gʉa Israel sita gãna Ʉjʉ ña mʉ, yiquĩ Natanael Jesure.
JOH 1:50 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩre: —Higuera wame cʉtiricʉ roca mʉ rʉ̃gõroca mʉre tibʉ yʉ, ¿mʉre yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉati mʉ? Gaje iti rẽto bʉsaro bajirise tigʉ yigʉja mʉ, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 1:51 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Riti mʉare gotia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro soje iti janaroca, Yʉ Masa Rĩjorʉ tʉjʉ, ángel mesa yʉ tʉjʉ ĩna rujija, ĩna mʉjaja cʉni tirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 2:1 Jʉa rʉmʉ bero Galilea sita Caná wame cʉtiri cʉtojʉ ãmo siare ñaro wado yicʉ. Jesús jaco cʉni ñacõ itojʉ.
JOH 2:2 Gʉa Jesús rãca riasotirãre cʉni basa gʉare goticã ĩna. Ito bajiri gʉa cʉni Jesús rãca ñacʉ itojʉ.
JOH 2:3 Ito bajiro gʉa idi ñaroca, ʉyé ide jedicoacʉ. Ito bajija ticõri, Jesús jaco ado bajiro yicõ ĩre: —Ʉyé ide jedicoajʉ ĩja, yicõ iso Jesure.
JOH 2:4 Iso ito yija tʉocõri: —¿Cana, no yija yʉre iti gotiati mʉ? Tiyamani yʉ ĩoroti ejabea maji, yiquĩ Jesús isore.
JOH 2:5 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, iori masare ado bajiro yicõ iso: —Jeyaro ĩ rotiro bajiroti cʉdiya, yicõ iso ĩnare.
JOH 2:6 Itojʉ ñacʉ ide gõnaradʉri, gʉ̃tana ĩna menira sotʉri. Coga ãmojeno sotʉri ñacʉ. Ide gõnacõri bʉcʉrã ĩna rotiado robo bajiro ĩna coesotiri sotʉri ñacʉ iti sotʉri. Cincuenta, setenta cʉni ide coari dajarise ñacʉ iti sotʉri.
JOH 2:7 Iori masare ado bajiro rotiquĩ Jesús: —Adi sotʉrire ide jio dajoya, yiquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri, iti sotʉri ñarocõti jio dajocã ĩna.
JOH 2:8 Ĩna cʉdija ticõri, ado bajiro rotiquĩ Jesús ĩnare: —Jabeto gõnacõri, basa ʉjʉre ĩsitẽña mʉa, yiquĩ ĩ ĩnare. Ĩ rotiro bajiroti yicã ĩna. Basa ʉjʉre ide iocã ĩna.
JOH 2:9 Iti ide ĩ boca idija, ʉyé ideti ñacoacʉ iti ĩja. “Ito gaye ñaroja”, yi masibitiquĩ ĩ. Iori masa riti masicã ĩna ãmiadore. Iti idicõri, mame manojo cʉtigʉre ji ñucaquĩ basa ʉjʉ.
JOH 2:10 Ĩ ejaroca ado bajiro ĩre yiquĩ ĩ: —Gãjerãma, basa ĩna menisʉoja, quenarise iosʉocã. Jairo masa ĩna idija bero quenasabiti ide iocã ĩna. Mʉáma gaje idire rẽtoro quenarise seoyija mʉ. Adocãta mʉ iorise quenarise ña, yiquĩ basa ʉjʉ mame manojo cʉtigʉre.
JOH 2:11 Iti ñacʉ tiyamani Jesús ĩ ĩosʉore Galilea sita, Caná wame cʉtiri cʉtojʉ. Iti ticõri, rẽtoro ĩ masirise ĩ ĩoja, ticʉ gʉa, ĩ rãca riasotirã. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcʉ gʉa ĩja.
JOH 2:12 Iti basa rẽtaja bero Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ gʉa Jesús rãca. Ĩ jaco, gʉa ĩ rãca riasotirã, ĩ ñarã cʉni ĩ rãca wacʉ gʉa. Itojʉ yoa bʉsari ña ucucʉ gʉa.
JOH 2:13 Judio masa pascua basa ĩna meniroti rʉmʉ riojʉaca rʉmʉ Jerusalénjʉ wacʉ gʉa Jesús rãca.
JOH 2:14 Itojʉ Dios ya wi ejacõri, ta wecʉa, oveja, buja ĩsiri masare ti bʉjaquĩ Jesús. Ito yicõri niyeru wasoari masa ĩna rujiadojʉ, ĩna rujija ti bʉjaquĩ ĩ.
JOH 2:15 Ito bajiro ĩna yi ñaja ticõri, bajera ma meniquĩ Jesús. Ito bajiro yicõri, ĩna ya wecʉa rãca, ĩna ya oveja rãca Dios ya wi ñarãre bucõaquĩ Jesús. Niyeru wasoari masa ya niyeru cujirire ware batecõquĩ ĩ. Ĩna ya casabori gaye tujʉda queoquĩ Jesús.
JOH 2:16 Ito yicõri, buja ĩsiri masare ado bajiro yiquĩ Jesús: —Ãna mʉa ĩsironare ãmi budi wasa mʉa. Yʉ Jacʉ ya wire gajeoni ĩsira wi godo weobesa mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 2:17 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Dios oca tuti gotire tʉoĩa bʉjacʉ gʉa ĩ rãca riasotirã: “Bʉto mʉ ya wire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yi Dios oca tuti gotire gaye tʉoĩa bʉjacʉ gʉa.
JOH 2:18 Ito yija ito ñarã judio masa Jesure seniĩacã: —¿No bajiro ĩogʉ̃ yigʉjada mʉ, “Dios ĩ rotirena waibʉcʉrã ĩsiri masare bucõa mʉ”, gʉa yitoni? yi seniĩacã ĩna Jesure.
JOH 2:19 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩnare: —Adi Dios ya wire mʉa ruyurioja, ʉdia rʉmʉ beroti mʉcana tʉdi iti wire jõrojogʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 2:20 Ito ĩ yija tʉocõri: —Cuarenta y seis rodori sejayijarã ĩna adi wi menirã. Mʉáma, “Ʉdia rʉmʉ beroti jõrojogʉja”, ¿yire masiati mʉ? yicã ĩna Jesure.
JOH 2:21 Ito bajiro Dios ya wire Jesús ĩ tʉoĩa bʉsija, ĩ ya rujʉ gayere bʉsigʉ yiñi Jesús.
JOH 2:22 Iti Jesús ĩ bʉsigore mʉcana tʉdi Jesús ĩ catirocajʉ, ĩ bʉsigore tʉoĩa bʉjacʉ gʉa, ĩ rãca riasotigoana. Ito bajiri Dios oca ĩ bʉsigore cʉni tʉorʉ̃nʉcʉ gʉa ĩja.
JOH 2:23 Jerusalén ñacõri, pascua basa ĩna meniroca jaje tiyamani masare ĩoquĩ Jesús. Ito bajiro ĩ yijare, jãjarã masa ĩre tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja.
JOH 2:24 “Masa jeyaro ñeñaro yirã ñama”, yi ti masicõri, ĩnare queno tʉorʉ̃nʉsabitiquĩ Jesús.
JOH 2:25 Masa jeyaro ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉoĩarise ti masigʉ̃ ñaquĩ Jesús. “Ito bajiro bajirã ñama masa”, yi tʉoĩa masicãñi Jesús.
JOH 3:1 Sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃, Nicodemo wame cʉtigʉ ñayijʉ. Judio masa rãca ñasagʉ ñayijʉ ĩ.
JOH 3:2 Ĩ Nicodemo, ñamijʉ Jesure tigʉ ejayijʉ. Ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro yiyijʉ ĩ Jesure: —Riasori masʉ, “Gʉare riasotoni mʉre cõañi Dios”, yi tʉoĩa gʉa mʉre. Mʉ rãca Dios ĩ ñajare tiyamani ĩo masia mʉ. Ñimʉjʉa gãji tiyamani mʉ ĩoro bajiro yibiquĩji, Dios ĩ rãca ñabeja, yiyijʉ ĩ Jesure.
JOH 3:3 —Riti mʉre ado bajiro gotia yʉ. No mʉcana tʉdi rujea quenobicʉ Dios ĩ rotirojʉ tibiquĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
JOH 3:4 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro Jesure seniĩayijʉ Nicodemo: —¿No bajiro ʉ̃mʉgʉ̃ jaigʉ ñacãbojagʉti mʉcana tʉdi rujea quenoguĩjida? ¿Jacore sãjacõri, mʉcana tʉdi rujea quenoguĩjida? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
JOH 3:5 —Riti mʉre gotia yʉ. Masa jeyaro jacona rujearãji. Ito bajibojarocati Espíritu Santona rujeabicʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabiquĩji.
JOH 3:6 Masana rujeana, masati ñarãji. Espíritu Santona rujeana ĩ ya ʉsina catitĩñarã yirãji ĩna.
JOH 3:7 “No Dios tʉjʉ eja ãmoja, mʉcana tʉdi rujea quenoja quena”, ya yʉ mʉre. Ito bajiro yʉ yija, tʉo ʉcabesa mʉ.
JOH 3:8 Mino iti ãmoro bajiroti wẽa ñucaro yiroja. Mino iti udija tʉoa mani. Ito bajibojarocati, “Ito gaye wadiroja, ito waroja”, yi masibea mani. Ito bajiroti bajigʉ ñami Espíritu Santo cʉni. “Ñimʉjʉare itocõ rujea quenogʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo”, yi masibea mani, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
JOH 3:9 Ito yija mʉcana tʉdi seniĩa quenoyijʉ Nicodemo: —¿No bajiro bajirojada iti? yi seniĩayijʉ ĩ Jesure.
JOH 3:10 Ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Jesús: —Israel sita gãnare riasori masʉ ñasagʉ ña mʉ. ¿Ito bajibojagʉti adi gayeama masibeati mʉ?
JOH 3:11 Riti mʉre gotia yʉ. Yʉ masirisere bʉsia yʉ. Ito yicõri yʉ tigore mʉre gotia yʉ. Ito bajibojarocati yʉ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉ.
JOH 3:12 Adi sitajʉ gaye yʉ bʉsirise mʉ tʉorʉ̃nʉbeja, Dios ĩ ñarojʉ gaye yʉ bʉsija cʉni, tʉorʉ̃nʉbicʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Jesús ĩre.
JOH 3:13 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Jesús: —Sĩgʉ̃ ũmacʉ̃jʉ mʉjagorʉ maquĩji. Yʉ sĩgʉ̃ti ña ũmacʉ̃jʉna ruji wadicõri mʉcana tʉdi itojʉ mʉja warocʉ. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yʉti ña itojʉ mʉja warocʉ.
JOH 3:14 Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ yucʉ manojʉ ĩna ña ucuroca yucʉ joe ãñare jeoyijʉ, masa ĩna ti mʉotoni. Ãñare ti mʉocõri ãña cuni ecoana ñabojarãti godabisijarã ĩna. Ito bajiroti yʉ cʉni Masa Rĩjorʉ, yucʉna mʉo ecogʉ yigʉja.
JOH 3:15 No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabicʉ yiguĩji catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Jesús Nicodemore gotigʉ.
JOH 3:16 ’Ñajediro masare bʉto maiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõayijʉ, masare ĩ goda ĩsitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti godabiquĩji, catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
JOH 3:17 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩ ruyuriotoni meje ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ado robojʉa bajiyijʉ. Masare masojaro yirocʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios.
JOH 3:18 ’No ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re waja senibicʉ yiguĩji Dios. No Dios Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉbicʉ, ĩ tʉorʉ̃nʉbitire waja ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
JOH 3:19 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉmenare ĩnare ruyuriogʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios. Ado bajiro bajia: Busurise rʉcogʉ ñari masa ĩna tʉo masiroca yi masiami Jesús. Ito bajiri adi tuti ejacõri, “Ñeñaro yirã ña mani”, masa ĩna yi masiroca yiñi Jesús. Bʉto ñeñaro yi jairã ñari busurise rẽtoro rãitĩarisere ãmoyijarã ĩna. Quenarise yi ãmobiticõri ñeñarisejʉare riti bʉto yi ãmoyijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
JOH 3:20 Ñeñaro yirã ñarocõti busurise ti teama ĩna. Ito bajiri busurise rʉcogʉ yʉ ñajare, yʉre boca ãmimenaji ĩna. Ĩna ñeñaro yirise goabe yirona yʉre boca ãmimenaji ĩna.
JOH 3:21 Oca riojo gotire cʉdirãma, yʉ busurise rʉcogʉre boca ãmirã yirãji ĩnama. Ito bajiri ĩna queno cʉdija ticõri, “Ĩna queno yiroca yami Dios”, yi ti masirã yirãji gãjerã, yiyijʉ Jesús Nicodemore.
JOH 3:22 Ito yija bero, gʉa Jesús rãca riasotirã ĩ rãca Judea sitajʉ wacʉ. Itojʉ yoa bʉsari ĩ rãca masare idé gu ñacʉ gʉa.
JOH 3:23 Juan idé guri masʉ cʉni Salim cʉto sõjʉa Enón wame cʉtiri cʉtojʉ masare idé gu ñayijʉ ĩ cʉni. Itojʉ ide jairo iti ñajare, masa jãjarã idé gu rotirã ejayijarã. Ito bajiri ĩnare idé guyijʉ Juan.
JOH 3:24 Ito bajiro rẽtayijʉ, Juan idé guri masʉre ĩna tubiaroto riojʉa.
JOH 3:25 Ito baji ñaroca coriarã Juan idé guri masʉ rãca riasotirã, sĩgʉ̃ judio masʉ rãca gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna. “Bʉcʉrã ĩna rotiado bajiro mani cʉdija ticõri, mani ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji Dios”, yi gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna.
JOH 3:26 Ĩna gãmeri bʉsija bero Juan tʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ¿Jordán wame cʉtirisa sidʉja mʉ tigorʉre masiati mʉ? Ĩ gayere gʉare bʉsibʉ mʉ. Adi rʉmʉri bʉto masare idé guguĩji. Ito bajiri masa ĩre riti sʉyarãji ĩna, yi gotiyijarã ĩna Juan idé guri masʉre.
JOH 3:27 Ĩna ito yija tʉocõri: —Ñe manoti ñarãji masa, Dios ĩ ĩsibeja. Dioti ñami masa ĩna moaroti cũri masʉ.
JOH 3:28 “Yʉ meje ña Cristo. Ĩ ejaroto riojʉa Dios ĩ cõa yurʉ ña yʉ”, yiari mʉare goticãcʉ yʉ. “Ito bajiro gotiquĩ Juan gʉare”, yi masirã ña mʉa, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre.
JOH 3:29 Goti masiore ocana ado bajiro gotiyijʉ Juan: “Ãmo siari rʉmʉ isore ñiagʉ̃, iso manʉjʉ ñarocʉ ñaguĩji ĩ. Ĩ, ãmo siagʉ baba, ĩ ãmo siare gaye ĩ tʉoja bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. ‘Masare idé gugʉ yiguĩji’, mʉa yija tʉocõri, itire bajiroti wanʉ quena yʉ cʉni.
JOH 3:30 Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñare ãmoa yʉ. Yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoro rẽto bʉsaro masa ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Juan ĩ rãca riasotirãre.
JOH 3:31 Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ, ĩ ñami ñasagʉ. Ñimʉ gãji ĩ rẽtoro ñasagʉ maquĩji. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ rujearʉ ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro gagʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉsiami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉama ĩ ñami ñasagʉ.
JOH 3:32 Ĩ tigore, ĩ tʉogore cʉni bʉsiami ĩocʉ̃. Ito bajibojarocati, noajʉa queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩ bʉsirisere.
JOH 3:33 No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Queno riojo yigʉ ñami Dios”, yi masiguĩji ĩocʉ̃.
JOH 3:34 Dios ĩ cõarʉama Dios ocareti gotiguĩji. Jabetacã meje ĩ ya ʉsi queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios ĩre.
JOH 3:35 Ĩ Macʉre maigʉ̃, “Jeyaro rotijaro ĩ”, yirocʉ Cristore cũñi mani Jacʉ Dios.
JOH 3:36 No Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Ĩ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉama catitĩñare bʉjabicʉ yiguĩji. Ĩocʉ̃reama bʉto ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
JOH 4:1 “Juan rẽto bʉsaro masare idé guami Jesús, ito yicõri ĩre jãjarã bʉsa sʉyama ĩna”, yire gaye masiñi fariseo gaye tʉoĩarã.
JOH 4:2 Quenogoroama Jesús meje masare idé guquĩ. Gʉa Jesús rãca riasotirãjʉ masare idé gucʉ gʉa.
JOH 4:3 Fariseo gaye tʉoĩarã ĩna masija tʉocõri, Judea sitare wacoacʉ gʉa Jesús rãca. Ito yicõri Galilea sitajʉ wacʉ gʉa mʉcana.
JOH 4:4 Ito warã riti Samaria sitajʉ ejacʉ gʉa.
JOH 4:5 Ito rẽta wacõri, Sicar wame cʉtiri cʉtojʉ ejacʉ gʉa. Iti cʉto Jacob ñayorʉ ĩ macʉ Josére ĩsira sita tʉ ñacʉ iti cʉto.
JOH 4:6 Itojʉ ñacʉ Jacob ñayorʉ ya ide goje. Boga wadirʉ ñari iti goje tʉ eja rũjũquĩ Jesús. Ʉ̃mʉa gʉdareco ejarecõro ñacʉ.
JOH 4:7 Gʉama ĩ rãca riasotirã cʉtojʉ wacʉ bare waja yirã warã. Itojʉ Jesús ĩ rujiroca, sĩgõ Samaria sita gago ide gõnagõ ejayijo. Iso ejaja ticõri, isore ado bajiro ide seniyijʉ Jesús: —Ide ioya yʉre, yiyijʉ ĩ isore.
JOH 4:9 Ide ĩ senija tʉocõri, ado bajiro yiyijo Samaria sita gago: —¿Mʉ no yija judio masʉ ñabojagʉti, yʉ Samaria sita gagore ide seniati mʉ? yiyijo iso Jesure. Samaria sita gãna rãca judio masa rãca queno baba cʉtibiticõri, ito bajiro yiyijo iso.
JOH 4:10 Iso ito bajiro yija tʉocõri: —Dios ĩ ĩsiroti mʉ masija, ito yicõri, “Ĩ ñami yʉre ide senigʉ̃”, mʉ yi masija, yʉjʉare ide seniboroja mʉ. Ito bajiro mʉ yija, ide catitĩñare gaye mʉre ĩsiborʉja yʉ, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:11 Ito ĩ yijare: —Ñena ide gõnare ma mʉre. Jubejʉ ña ide goje. ¿Nojʉ gaye yʉre ide catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉjada mʉ?
JOH 4:12 Mani riojʉa gagʉ Jacob ñayorʉ adi goje ide gojere cũñi ĩ. Ĩ cʉni idiñi iti goje gaye. Ĩ rĩa cʉni idiñi. Ĩ ya ecana cʉni idiñi. ¿Ĩ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñati mʉ? yiyijo iso Jesure.
JOH 4:13 Ito bajiro iso yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús isore: —No adi goje gaye ide idibojarãti, mʉcana tʉdi idi ãmocoarã yirãji.
JOH 4:14 No ide catitĩñare gaye yʉ ioana, mʉcana tʉdi idi ãmomena yirãji. Yʉ ĩnare ide iorise ide ũmaburi goje robo bajiro ũmabato ñaro yiroja, ĩna catitĩñatoni, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:15 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉ Ʉjʉ, iti gaye ide ãmoa yʉ cʉni, mʉcana tʉdi ide yʉ idibe yiroco. Ito yicõri mʉcana tʉdi adi goje gõnagõ wadibe yiroco, yiyijo iso Jesure.
JOH 4:16 Ito yija, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —Wasa, mʉ manʉjʉre jitẽña, ito yicõri adojʉ waya, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:17 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijo iso: —Manʉjʉ maco ña yʉ, yi cʉdiyijo iso. —“Manʉjʉ maco ña yʉ”, mʉ yirise riti ya mʉ.
JOH 4:18 Co dʉjamocõ ʉ̃mʉa rãca ñagoro ña mʉ. Ito bajicõri adocãta mʉ rãca ñagʉ̃, mʉ manʉjʉ meje ñami ĩ. Ito bajiri, “Manʉjʉ maco ña yʉ”, mʉ yiriseama riti ya mʉ, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso ĩre: —Yʉ Ʉjʉ, jeyaro masigʉ̃ocʉ̃ ña mʉ. “Diore goti ĩsiri masʉ ñami ãni”, ya yʉ mʉre.
JOH 4:20 Gʉa Samaria sita gãna ñicʉsabatia, adi burojʉ Diore rʉ̃cʉbʉoñi. Mʉa judio masama, “Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉoja quena”, ya mʉáma, yiyijo iso Jesure.
JOH 4:21 Iso ito yijare: —Yʉre tʉorʉ̃nʉña romio mʉ. Co rʉmʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoroti rʉmʉ ejaro yiroja. Adi buro meje, ito yicõri Jerusalénjʉ wamenati Diore rʉ̃cʉbʉo ñarã yirãji mʉa.
JOH 4:22 Mʉa Samaria sita gãna, mʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masibea mʉa maji. Gʉama, gʉa rʉ̃cʉbʉorocʉre queno masia. Gʉa judio masana sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
JOH 4:23 Ija ñaro yiroja, ito yicõri adocãta cʉni ña, riojo Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉo ãmosaja, ĩna ya ʉsijʉ ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoami mani Jacʉ.
JOH 4:24 Rujʉ meje ñami Dios. Ʉsiti ñami ĩ. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro riti Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore mani rʉ̃cʉbʉoja quena, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso: —Dios ĩ cõarʉ, Mesías ejagʉ yiguĩji, yi tʉoĩa yʉ. Ĩ ñaguĩji Cristo ĩna yigʉ. Ĩ ejagʉjʉ, gʉare queno goti rẽtobugʉ yiguĩji, yiyijo iso Jesure.
JOH 4:26 Iso ito yija: —Yʉ adocãta mʉre bʉsigʉ, ĩti ña, yiyijʉ Jesús isore.
JOH 4:27 Ito bajiro ĩ yi ñaroca, tʉdi ejacʉ gʉa ĩ rãca riasotirã. Romio rãca ĩ bʉsija ticõri, jabeto ti ʉcacʉ gʉa. Ito bajibojarocati, “¿Ñe gaye ĩre ãmoati mʉ? ¿Ñe gaye isore seniĩati mʉ?” yi seniĩabiticʉ gʉa.
JOH 4:28 Ito yirocati ide gõnaradʉ jidi rojocõri cʉtojʉ wacõ iso. Cʉtojʉ ejacõri, masare ado bajiro gotiyijo iso:
JOH 4:29 —Jeyaro yʉ yigore, “Ado bajiro yicʉ mʉ”, yi gotigʉre tirã waya mʉa cʉni. ¿Cristo meje ñaguĩjida mʉaca? yiyijo iso masare.
JOH 4:30 Ito bajiro iso yija tʉocõri, Jesure ti ãmorã gʉa tʉ ejacã iti cʉto gãna.
JOH 4:31 Ito bajiroca riti: —Gʉare riasogʉ, jabeto baya maji, yi josa ñacʉ gʉa.
JOH 4:32 Ito gʉa yibojarocati, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Mʉa masibiti, yʉ baroti ñacã yʉre, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 4:33 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —¿Sĩgʉ̃ ĩre bare cũgʉ̃ ejarʉda? yi gãmeri seniĩasʉocʉ gʉamasiti.
JOH 4:34 Ito bajiro gʉa gãmeri bʉsija tʉo masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yʉ yija, ito yicõri iti moare yʉ gajanoaja, iti ña yʉ ya bare bajiro bajirise. Masama bare ba wanʉsotiama. Yʉama yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yicõri wanʉa yʉ.
JOH 4:35 “Jʉariarã ũmacañi rʉya maji, ote iti bʉcʉaroto”, ote wese ʉjʉ ĩ yiado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Masare Dios oca mani riasorijʉ ejabea maji”, yi tʉoĩabesa mʉa. Yʉama ado bajiro ya: Ote bʉcʉacoajʉ ĩja, adocãta ãmija quena. Tiya, masa jãjarã yʉre tʉorʉ̃nʉrona ñacãma ĩja. Adocãta ĩnare riasoja quena.
JOH 4:36 No ote miojugʉti, waja boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Itire bajiroti, no yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yigʉre ĩre queno waja yigʉ yigʉja yʉ. Ĩ ñami catitĩñare gaye masa ĩna bʉja masiroca yigʉ. Ito bajiri yʉ oca masare riasogʉ cʉni, yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yigʉ cʉni corocõti wanʉrã yirãji ĩna.
JOH 4:37 Riti bajia bʉcʉrã ĩna bʉsigore: “Sĩgʉ̃ ñaguĩji otegʉ. Gãji ñaguĩji itire miojugʉ”, yiyijarã bʉcʉrã. Riti bajia iti. Tʉote. Coriarã ñama yʉ oca masare riasorã. Gãjerã ñama yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yirã.
JOH 4:38 Ote wese ʉjʉ ricare mioju rotigʉ yiguĩji ĩ ya moari masare, otegoana meje ĩna ñabojarocati. Yʉ cʉni ito bajiroti mʉare cõa, yʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca mʉa yi masitoni. Yʉ oca ĩnare riasosʉoana meje ñabojarocati mʉare cõa yʉ. Mʉa riojʉa gãjerã ĩnare riasosʉoñi. Ito bajiri josari mejeti yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉroca yi masirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 4:39 “Jeyaro yʉ yigore yʉre gotiquĩ ĩ”, romio iso yi gotija tʉocõri, jãjarã iti cʉto gãna Samaria sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja.
JOH 4:40 Ito bajiri iti cʉto gãna Jesure ti wanʉcõri gʉare tuja roticã ĩna. Ito bajiri ĩna rãca jʉa rʉmʉ ñacʉ gʉa.
JOH 4:41 Jesumasiti ĩ riasoja tʉocõri, jãjarã bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉcã ĩna.
JOH 4:42 Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, ado bajiro bʉsicã ĩna romiore: —Mʉre gʉa tʉogore gaye riti meje, ĩre tʉorʉ̃nʉa gʉa. Adocãta gʉamasiti ĩre tʉocõri, tʉorʉ̃nʉa gʉa ĩja. “Ĩti ñami Cristo, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare masorocʉ”, yi ti masia gʉa ĩja, yicã iti cʉto gãna romiore.
JOH 4:43 Ito yija bero, jʉa rʉmʉ beroti Samaria sitana ñacõri, Galilea sitajʉ wasʉocʉ gʉa mʉcana Jesús rãca.
JOH 4:44 Riti bajia Jesús ĩ bʉsigore: “Diore goti ĩsiri masʉre ĩ ya sita gãna ĩre queno rʉ̃cʉbʉomenaji”, yi gotiquĩ Jesús gʉare.
JOH 4:45 Galilea sitajʉ Jesús rãca gʉa ejaroca, queno boca ãmicã ito gãna. Ĩna cʉni Jerusalénjʉ pascua basa ti tʉdi ejana ñañi. Ito yicõri iti basa rʉmʉri jeyaro Jesús ĩ yigore tiana ñari seyoñi ĩna cʉni.
JOH 4:46 Ito yija bero, Galilea sitajʉ Caná wame cʉtiri cʉtojʉ tʉdi wacʉ gʉa Jesús rãca. Ito ñacʉ idena ʉyé ide ĩ godo weogorajʉ. Itojʉ ñaquĩ sĩgʉ̃ ʉjʉre moa ĩsiri masʉ ñasagʉ. Ĩ macʉ Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ cõ ñañi.
JOH 4:47 “Judea sitana wacõri, Galilea sitajʉ ejayijʉ Jesús”, yija tʉocõri, ĩre tigʉ ejaquĩ ʉjʉ ya moari masʉ ñasagʉ. Jesús tʉ ejacõri ado bajiro josaquĩ ĩ ĩre: —Yʉ ya wijʉ waya. Yʉ macʉ cõ wacʉ yiguĩji. Yʉ macʉre yisiogʉ waya, yiquĩ ĩ Jesure.
JOH 4:48 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Tiyamani mʉa tibeja, yʉre queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 4:49 Ito bajiro ĩ yibojarocati: —Yʉ Ʉjʉ coji waya, yʉ macʉ ĩ godare ãmobea yʉ, yiquĩ moa ĩsiri masʉ ñasagʉ Jesure.
JOH 4:50 Ito ĩ yija tʉocõri: —Mʉ ya wijʉ tʉdi wasa. Mʉ macʉ catiguĩji, yiquĩ Jesús ĩre. Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, “Riti gotiami Jesús”, yi tʉorʉ̃nʉquĩ ĩ. Ito bajiri ĩ ya wijʉ tʉdi wasʉoquĩ ĩ ĩja.
JOH 4:51 Ĩ ya wijʉ ejagʉ wagʉ ĩ yiroca ĩre ejabʉari masa ado bajiro ĩre goti bocayijarã ĩna: —Mʉ macʉ caticoami ĩja, yiyijarã ĩna.
JOH 4:52 Ĩna ito yija tʉocõri: —¿Nocãta catisʉori yʉ macʉ? yi seniĩayijʉ ĩ ĩnare. —Ñamica, ũmacañi ĩ juja rʉ̃gʉ̃rijʉ, ĩre ñiotarojobʉ, yiyijarã ĩna, ĩna ʉjʉre.
JOH 4:53 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, tʉoĩa bʉjayijʉ ĩ. “Itocõ ũmacañi ĩ juja rʉ̃gʉ̃rijʉti, ‘Mʉ macʉ catiguĩji’, yi gotimida Jesús yʉre”, yi tʉoĩa bʉjayijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ, ĩ ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja.
JOH 4:54 Iti ñacʉ bero gaye tiyamani Jesús ĩ ĩore, Judea sitana, Galileajʉ tʉdi ejacõri, ĩ ĩore gaye.
JOH 5:1 Ito bajija bero mʉcana tʉdi basa menicã judio masa. Ito bajiri itire tigʉ waquĩ Jesús mʉcana Jerusalénjʉ. Ĩ rãca wacʉ gʉa cʉni.
JOH 5:2 Iti cʉto Oveja wame cʉtiri soje tʉ ñacʉ masa ĩna guarita. Hebreo ocana Betzata wame cʉticʉ itira. Itira tʉ co dʉjamocõ jʉri ñacʉ ide ñura jʉri.
JOH 5:3 Iti roca cõrã jãjarã jacajʉ cũñacã. Cajea mana, queno wa masimena cʉni, ito yicõri ruduana cʉni ñacã itojʉ. “¿Nocãta iti jacũja tiana?” yirona bocati cũñacã ĩna.
JOH 5:4 Co rʉmʉrea ángel ruji ejacõri, ide jacũroca yiñi. Ito ĩ yija bero, no itira cajero quedi roasʉogʉreti ĩ ñarise cʉtirise rẽtacoayijʉ ĩja.
JOH 5:5 Itojʉ cõrã wato sĩgʉ̃ ñaquĩ treinta y ocho rodori cõ ñarʉ.
JOH 5:6 Ĩ cũñaja ticõri, “Yoariguti cõri seyoñi ãni”, yi tiquĩ Jesús ĩre. Ito bajiri ado bajiro ĩre seniĩaquĩ Jesús: —¿Mʉcana tʉdi cati quenagʉ̃ ña ãmoati mʉ? yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 5:7 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —Yʉ Ʉjʉ, sĩgʉ̃jʉa yʉre idejʉ queo roagʉ mami, iti jacũroca. Coji rʉyabeto yʉ ide cʉ̃o ãmobojarocati, gãjerã riti yʉ riojʉa ide cʉ̃osotiama, yiquĩ ĩ Jesure.
JOH 5:8 Ito ĩ yija: —Wʉmʉña, mʉ ya cama ãmi wasa, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 5:9 Ito ĩ yirocariti, queno cati quenagʉ̃ ñacõaquĩ ĩ mʉcana. Ĩ ya cama ãmicõri, wasʉoquĩ ĩ. Iti rʉmʉti gʉa judio masa ya tujacãra rʉmʉ ñacʉ.
JOH 5:10 Ito bajiri ĩ ya camare ĩ gajaja ticõri, ado bajiro yicã judio masa ĩre: —Jane tujacãra rʉmʉ ña. Ito bajiri mʉ ya camare gajare ma mʉre, yicã judio masa.
JOH 5:11 Ado bajiro cʉdiquĩ ĩ cõgorʉ: —Mʉcana tʉdi cati quenaroca yʉre yigʉ, ado bajiro yimi yʉre: “Mʉ ya camare ãmi wasa”, yimi ĩ yʉre, yiquĩ ĩ judio masare.
JOH 5:12 Ito ĩ yija tʉocõri: —¿Ñimʉ ñari, “Mʉ ya camare ãmi wasa”, mʉre yigʉ? yi seniĩacã ĩna ĩre.
JOH 5:13 Ito bajiro ĩna seniĩabojarocati, “Ĩ ñami”, yi masibitiquĩ ĩ. Itojʉ masa jãjarã ñacã. Ito bajicõri Jesuama masa jãjarã watojʉ wa godacoaquĩ ĩ.
JOH 5:14 Mʉcana ito bero Dios ya wijʉ gʉa ñaroca, ti bʉjaquĩ Jesús mʉcana ĩ yisiorʉre. Ĩre ti bʉjacõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Tʉoya, queno tʉdi mʉcana catia mʉ. Mʉcana tʉdi ñeñaro yibeja, bʉto bʉsa mʉ tõbʉjabe, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 5:15 Ito ĩ yibojarocati mʉcana tʉdi judio masa tʉ wacõri, “Jesuti ñami, mʉcana tʉdi yʉ cati quenaroca yigʉ”, yi judio masare gotiñi ĩ.
JOH 5:16 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Jesure sĩa ãmorã ʉsirio codecã ĩna. Tujacãra rʉmʉ ñabojarocati cõgʉ̃re ĩ yisioja ticõri, ĩre sĩa ãmocã ĩna.
JOH 5:17 Gʉa tʉjʉ ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Moatĩñagʉ̃ ñami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ cʉni moatĩña, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 5:18 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bʉsa ĩre sĩa ãmocã ĩna. Tujacãra rʉmʉ ñaroca cõgʉ̃re ĩ yisiorena sʉori meje, ĩre junisinicã ĩna. “Dios ñami yʉ Jacʉ”, Jesús ĩ yija tʉocõri, “Dios robo bajiro ñasagʉ ña yʉ”, yirocʉ yami ĩ, yi tʉoĩacã ĩna. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre sĩa ãmocã ĩna ĩja.
JOH 5:19 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ti masicõri, ado bajiro yiquĩ Jesús, ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ, Dios Macʉ, yʉ ãmoro bajiro riti meje ya yʉ. Yʉ Jacʉ ĩ yirise ticõri, ito bajiro ya yʉ. Jeyaro yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiroti yʉ ĩ Macʉ cʉni ito bajiroti ya.
JOH 5:20 Yʉ Jacʉ yʉre maicõri, jeyaro ĩ yirise yʉre ĩoami ĩ. Ito yicõri bʉto bʉsa ñasarise yʉre ĩogʉ̃ yiguĩji maji. Ito bajiro yʉre ĩ ĩoja ticõri, ti ʉcarã yirãji mʉa.
JOH 5:21 Godarãre mʉcana ĩna tʉdi catiroca yami yʉ Jacʉ. Ito bajiri yʉ, ĩ Macʉ cʉni ĩna catiroca yʉ yi ãmoja, ĩna catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
JOH 5:22 Masa ĩna ñeñaro yirise cõĩagʉ̃ meje ñami yʉ Jacʉ. Yʉjʉare cũñi ĩ, masa ĩna ñeñaro yirise yʉ cõĩatoni.
JOH 5:23 Ito bajiro yiñi yʉ Jacʉ, ĩre ĩna rʉ̃cʉbʉoro bajiroti yʉre cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉotoni. Yʉre rʉ̃cʉbʉobicʉ, yʉ Jacʉ, yʉre cõarʉre cʉni rʉ̃cʉbʉobiquĩji, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 5:24 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirisere tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩocʉ̃re ruyuriobicʉ yiguĩji Dios. Godabojagʉti catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ ĩja.
JOH 5:25 Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉmena godacãna robo bajiro bajirã ñama ĩna. Ija ñaro yiroja, adocãta cʉni ña, yʉ Dios Macʉ bʉsirisere tʉorã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji.
JOH 5:26 Catitĩñare gaye rʉcogʉ ñami yʉ Jacʉ. Ito bajiri masa ĩna catiroca yi masiami ĩ. Masa ĩna catitĩñaroca yʉ yitoni, yʉre cũquĩ Cʉna.
JOH 5:27 Masa Rĩjorʉ, yʉ ñajare masare ĩna ñeñaro yirise yʉ waja senitoni, yʉre cũquĩ Cʉna, ya yʉ mʉare.
JOH 5:28 Ito bajiro yʉ yija tʉocõri, tʉo ʉcabesa mʉa. Ija yʉ bʉsirise godana jeyaro tʉo jedirã yirãji.
JOH 5:29 Yʉ oca tʉocõri, masari cuma ñana budirã yirãji ĩna. Queno yigoana, tʉdi caticõri, Dios rãca catitĩñarã yirãji ĩna. Ñeñaro yigoanama, tʉdi ĩna catiroca ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 5:30 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉ ãmoro bajiro riti yirocʉ meje wadicʉ yʉ. Masare ĩna ñeñaro yirise waja yʉ senija, Dios ĩ rotiro bajiroti ya yʉ. Masare ĩna ñeñaro yirise yʉ waja senija, ñeñaro ĩna yiadocõti senia yʉ. Yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajirojʉa ya yʉ.
JOH 5:31 “Yʉti ña Dios ĩ cõarʉ”, yʉ yibojaja, “Ĩti ñami”, yi masimenaji gãjerã.
JOH 5:32 “Ĩti ñami Dios ĩ cõarʉ”, yʉre yi ĩsigʉ̃ ñami gãji. Yʉre ĩ bʉsi ĩsirise, oca riojo ñasarise ña. Ito bajiri ĩre tʉorã yirãji masa.
JOH 5:33 “¿Ĩti ñati Dios ĩ cõarʉ?” yi Juan idé guri masʉre seniĩa rotiyija mʉa. Mʉare ĩ cʉdire, riti ña.
JOH 5:34 “Riti, Dios ĩ cõarʉ ñami Jesús”, Juan idé guri masʉ yʉre ĩ bʉsi ĩsija, ĩ bʉsi ĩsibeja cʉni no yibea, Dios ĩ cõarʉti ña yʉ. Juan idé guri masʉ gaye mʉare gotia yʉ, Dios ĩ masoana mʉa ñatoni.
JOH 5:35 Mʉa tʉo masijaro yirocʉ, busurica yocõri yigʉre bajiro yiñi Juan. Ito bajiri ĩre tʉocõri, wanʉyija mʉa.
JOH 5:36 Juan yʉre ĩ bʉsi ĩsigore rẽto bʉsaro ñasarise ña yʉre. Tiyamani yʉ ĩorise, iti ña yʉ Jacʉ ĩ rotire. Itire ticõri, “Riti Dios ĩ cõarʉ ñami”, yi masirãji mʉa yʉre.
JOH 5:37 Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ cʉni, “Riti ãni ñami yʉ cõarʉ”, yi yʉre bʉsi ĩsiquĩ. Ĩreama tʉogoana meje, tigoana meje ña mʉa.
JOH 5:38 Ĩ ocare tʉo ãmorã meje ña mʉa. Yʉre ĩ cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri mʉa ya ʉsijʉ ĩ ocare queno tʉo masibea mʉa.
JOH 5:39 Dios oca tutire queno ticõri rẽoariti riasotia mʉa. Catitĩñare gaye bʉja ãmorã, itire riasotia mʉa. Yʉ gayereti gotia Dios oca.
JOH 5:40 Ito bajibojarocati yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Yʉre mʉa boca ãmija, catitĩñare gaye bʉjarã yirãji mʉa.
JOH 5:41 ’Masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉotoni meje wadicʉ yʉ.
JOH 5:42 Mʉare ti masia yʉ. Ito bajiri, “Diore mairã meje ña mʉa”, yi ti masia yʉ mʉare.
JOH 5:43 Yʉ Jacʉ ĩ rotirisena wadirʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre boca ãmibea mʉa. Sĩgʉ̃ ĩ ãmoro bajiro ĩ wadija, ĩreama boca ãmirã yirãji mʉa.
JOH 5:44 Mʉamasi gãmeri rʉ̃cʉbʉorejʉa ãmoboja mʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajibojarocati ĩre cʉdibiticõri mʉare ĩ wanʉroca yibea mʉa. Ito bajiro bajirã ñari yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
JOH 5:45 Yʉ Jacʉ riojo, “Ĩnare seti ña”, yibicʉja yʉ mʉare. Moisés ñayorʉti ñaguĩji, “Mʉare seti ña”, yigʉ. Moisés ñayorʉ ĩ rotirisena sʉoriti, “Dios tʉ ejarã ya mani”, yi tʉoĩaboja mʉa.
JOH 5:46 Yʉ gaye ucayoñi Moisés ñayorʉ. Ĩ ucarisere mʉa tʉorʉ̃nʉja, yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉboana mʉa.
JOH 5:47 Ĩ ucagore gaye mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉmena yirãji mʉa, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 6:1 Ito bajiro ĩ yija bero, itajura Galilea wame cʉtirita sidʉja jẽa wacʉ gʉa Jesús rãca. Tiberias wame cʉticʉ gaje itira wame.
JOH 6:2 Cõrãre Jesús ĩ yisioja ticõri, ito yicõri tiyamani ĩ ĩoja ticõri, jãjarã masa sʉyacã gʉare.
JOH 6:3 Gaje dʉjajʉ ejacõri, gaje buro maja wacʉ gʉa Jesús rãca. Itojʉ Jesús rãca rujicʉ gʉa ĩ rãca riasotirã.
JOH 6:4 Pascua basa judio masa ĩna meniroti nocõ mejeti rʉyacʉ.
JOH 6:5 Jãjarã masa Jesure ĩna sʉyaja ticõri, ado bajiro yiquĩ ĩ Felipere: —Ãna masa jeyarore yiari, ¿no bare waja yirã yirãjida mani? yiquĩ Jesús Felipere.
JOH 6:6 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi masibojagʉti, “No bajiro Felipe ĩ cʉdija, tʉocʉja”, yirocʉ seniĩari seyoquĩ Jesús.
JOH 6:7 Ito yijare Felipe ado bajiro cʉdiquĩ: —Doscientos niyeru cujirina naju yʉ waja yibojaja cʉni, masa jeyarore tĩjabetoja, yiquĩ ĩ Jesure.
JOH 6:8 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ gʉa rãca gagʉ, Andrés wame cʉdigʉ. Ĩ cʉni Jesús rãca riasotigʉti ñaquĩ. Ĩti ñaquĩ Simón Pedro ocabaji. Ado bajiro yiquĩ ĩ:
JOH 6:9 —Ado ñami sĩgʉ̃ macʉacã, co dʉjamocõ cebada wame cʉtirise naju rʉcogʉ ito yicõri wai jʉ̃arã rʉcogʉ. Masa jãjarã ĩna ñajare tĩjado ma adi, yiquĩ Andrés.
JOH 6:10 Ito ĩ yija: —Masa jeyarore ruji rotiya, yiquĩ Jesús. Ta quenarise jaje ñacʉ itojʉ. Ito bajiri cinco milcõ ʉ̃mʉa rujicã ĩna.
JOH 6:11 Ĩna rujija ticõri, ĩ ya ãmona naju ãmiquĩ Jesús. “Queno ya Dios mʉ”, yicõri, gʉa ĩ rãca riasotirãre ĩsiquĩ ĩ. Gʉajʉa ito rujirãre batocʉ ĩja. Waire cʉni ito bajiroti batocʉ gʉa. Masa ĩna ãmorocõti ĩsicʉ gʉa.
JOH 6:12 Masa ĩna yajija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Rʉyarise miojuya, iti godabe yirona, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 6:13 Cebada wame cʉtirise naju rʉyarise jʉa gʉbojeno jibʉri dajacʉ, gʉa bato rʉarise.
JOH 6:14 Ito bajiro tiyamani Jesús ĩ ĩoja ticõri, ado bajiro yicã masa: —Riti, Diore bʉsi ĩsiri masʉ ñami ãni, adi macãrʉcʉ̃rojʉre mani bocatirʉ, yicã masa.
JOH 6:15 “Yʉ ãmobitibojarocati yʉre ãmi wacõri, cʉto ʉjʉ yʉre cũ ãmoama ãna”, yi tʉoĩacõri, sĩgʉ̃ti tʉria joejʉ maja waquĩ Jesús.
JOH 6:16 Iti rãioja ticõri, gʉa Jesús rãca riasotirã itajurajʉ roja wacʉ.
JOH 6:17 Iti rãitĩaja tibojagʉti gʉa tʉ tʉdi ejabitiquĩ Jesús maji. Ito bajiri cumajʉ sãjacõri jẽa wasʉocʉ gʉa, Capernaum wame cʉtiri cʉtojʉ ejarã warã.
JOH 6:18 Ito bajiro gʉa jẽa waroca bʉto mino wẽasʉocʉ. Ito yicõri jacũrise bʉcʉ, cʉrise jacũcʉ.
JOH 6:19 Cinco, seis kilómetrocõ gʉa wa tʉjaroca, ide joe cʉda wadicõri cuma tʉjʉ Jesús ĩ wadija ticʉ gʉa. Ito bajijare ti ʉcacʉ gʉa ĩja.
JOH 6:20 Gʉa ti ʉcaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉti ña. Güibesa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 6:21 Ito ĩ yija tʉocõri, wanʉre rãca boca ãmicʉ gʉa ĩre ĩja. Ito yija bero yoari mejeti gaje dʉja jẽa ejacʉ gʉa, gʉa tʉoĩa warojʉ.
JOH 6:22 Ito bero gaje rʉmʉ itajura gaje dʉja tujana, “Ñari cumanati wañi ĩna. Ito bajibojarocati Jesuama wabisĩ ĩna rãca”, yicã ĩna.
JOH 6:23 Ito bajiro ĩna baji ñaroca Tiberias cʉto gãna gaje cumarina ejayijarã ĩna tʉ. “Queno ya Dios mʉ”, yi Jesús ĩ gotirajʉ tʉ, ito yicõri masa ĩna bagorajʉ tʉ ejayijarã ĩna.
JOH 6:24 Itijʉ Jesús ĩ manija ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã gʉa manija ticõri, iti cumarina Capernaumjʉ ĩre ãmarã wayijarã ĩna.
JOH 6:25 Itajura sidʉjajʉ ejacõri gʉare ti bʉjacã ĩna ĩja. Jesure ti bʉjacõri ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ¿nocãta ado ejari mʉ? yi seniĩacã ĩna Jesure.
JOH 6:26 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri: —Riti mʉare gotia yʉ. Yaji quenaro babʉ mʉa, ito bajiri yʉre ãma mʉa. Tiyamani yʉ ĩorise gaye ti masicõri meje yʉre ãma mʉa.
JOH 6:27 Bare jedirise gaye bʉjarona meje moaña mʉa. Bare jogarise gaye meje, catitĩñare gaye bʉjarona moaña mʉa. Yʉ ña Masa Rĩjorʉ, bare jogabiti gaye mʉare ĩsirocʉ. “Ito bajiro ĩ yitoni ĩre cũñi Dios”, yʉre mʉa yi masiroca yami Dios, yiquĩ Jesús masare.
JOH 6:28 Ito ĩ yija ĩre seniĩacã ĩna: —¿No bajiro Dios ĩ ãmoro bajiro yirãjida gʉa? yicã ĩna Jesure.
JOH 6:29 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Dios ĩ cõarʉre mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoami Dios, yiquĩ Jesús masare.
JOH 6:30 Ito ĩ yijare: —¿Ñe tiyamani gʉare ĩogʉ̃ yigʉjada mʉ, itire ticõri mʉre gʉa tʉorʉ̃nʉtoni? ¿Ñe gaye gʉare ĩogʉ̃ yigʉjada mʉ?
JOH 6:31 Mani ñicʉsabatia ñayoana yucʉ manojʉ ña ucurã, maná wame cʉtirise bayijarã ĩna maji. Itire gotia Dios oca cʉni. Tʉote: “Ũmacʉ̃jʉ gaye naju ĩnare ecarocʉ queoñi Dios”, yi gotia Dios oca, yicã masa Jesure.
JOH 6:32 Ĩna ito yija tʉocõri, cʉdiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. Moisés ñayorʉ meje ũmacʉ̃jʉ gaye naju ĩnare ecañi. Yʉ Jacʉti ñañi ũmacʉ̃jʉ gaye naju ñasarise ĩnare ecarʉ.
JOH 6:33 Naju ũmacʉ̃jʉ gaye ñasarise rʉcogʉ ñaguĩji Dios ĩ cõarʉ. Naju ñasarise rʉcocõri, masare catitĩñare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 6:34 Ito ĩ yija: —Gʉa Ʉjʉ, iti naju catitĩñare gaye riti gʉare ecasotiya, yicã ĩna Jesure.
JOH 6:35 Ito ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉti ña naju ñasarise rʉcogʉ, ito yicõri catitĩñare ĩsigʉ̃. No yʉre boca ãmigʉ̃ti jʉaji ñiocõbicʉ yiguĩji ĩ. Najuro babojarãti mʉcana tʉdi ñiocõrã yirãji mʉa. Ide idibojarãti mʉcana tʉdi idi ãmorã yirãji mʉa. No yʉre boca ãmigʉ̃ti ñe gaje ãmobicʉ yiguĩji. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ñe gaje ãmobiticõri queno wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji.
JOH 6:36 “Yʉre tibojarãti, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa”, yiari mʉare goticʉ yʉ.
JOH 6:37 No yʉre boca ãmirãti, ĩna ñama yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsiana. No yʉre boca ãmi ãmogʉ̃re, ĩre rẽobicʉja yʉ. “Yʉre boca ãmibesa mʉ”, yibicʉja yʉ.
JOH 6:38 Ũmacʉ̃jʉna wadicõri, yʉ ãmoro bajiro yigʉ meje wadicʉ yʉ. Yʉre cõarʉ ĩ ãmoro bajiro yirocʉ wadicʉ yʉ.
JOH 6:39 Ado bajiro ãmoami yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ. Yʉre ĩ ĩsiana, sĩgʉ̃ ĩ godare ãmobeami ĩ. Sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yʉ yire ãmoami ĩ.
JOH 6:40 No yʉre boca ãmicõri, yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ catitĩñare ãmoami yʉ Jacʉ Dios. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ sʉsari rʉmʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 6:41 Ito ĩ yija bero, ĩre bʉsitusʉocã judio masa. “Yʉ ña naju ñasarise rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna wadirʉ”, Jesús ĩ yija tʉocõri, ĩre bʉsitusʉocã ĩna.
JOH 6:42 Ito yicõri, ado bajiro gãmeri bʉsicã ĩna: —¿Ãni Jesús, José macʉ meje ñati? Ĩ jacʉre, ĩ jacore cʉni ticʉ mani. ¿No yija ito bajibojagʉti, “Ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ña yʉ”, yati ĩ? yicã ĩna.
JOH 6:43 Ito bajiro ĩna yija masicõri: —Itocõ bʉsitu jidicãña mʉa.
JOH 6:44 Noa yʉre boca ãmimenaji, Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ yʉre ĩna boca ãmiroca ĩ yibeja. No yʉre boca ãmirãre sʉsari rʉmʉ ĩna tʉdi catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
JOH 6:45 Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare ado bajiro gotia: “Masa jeyarore riasogʉ yiguĩji Dios”, yi gotia iti. Ito bajiri no yʉ Jacʉ riasorise gaye tʉorʉ̃nʉrã, yʉre cʉni boca ãmirã yirãji, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 6:46 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús: —No yʉ Jacʉre tigʉ maquĩji. Yʉ sĩgʉ̃ti ĩ tʉ wadirʉ ñari, ĩre tigorʉ ña yʉ.
JOH 6:47 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
JOH 6:48 Yʉ ña naju ñasarise rʉcogʉ, ito yicõri catitĩñare gaye rʉcogʉ.
JOH 6:49 Mani ñicʉsabatia yucʉ manojʉ maná wame cʉtirise naju babojarãti goda jediñi ĩna.
JOH 6:50 Mʉare yʉ bʉsiriseama, naju ũmacʉ̃jʉ gaye ruji wadirise gaye, mʉare bʉsia yʉ. Yʉ rʉcorise najure bacõri, godamena yirãji.
JOH 6:51 Yʉti ña, naju catitĩñare gaye rʉcocõri, ũmacʉ̃jʉna ruji wadirʉ. No iti gaye naju bagʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Mʉare yʉ naju ĩsirise, yʉ ya rujʉti ña. Masa jeyarore yiari yʉ ya rujʉ ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 6:52 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri bʉsisʉocã judio masa: —¿No bajiro ĩ ya rujʉre manire ecagʉ yiguĩjida ĩ? yicã ĩna.
JOH 6:53 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ Masa Rĩjorʉre yʉ ya rujʉ mʉa babeja, ito yicõri yʉ ya rí mʉa idibeja, catimena yirãji mʉa.
JOH 6:54 No yʉ ya rujʉre bacõri, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Sʉsari rʉmʉ tʉdi ĩ catiroca yigʉ yigʉja yʉ.
JOH 6:55 Yʉ ya rujʉ iti ña bare ñasarise. Ito yicõri yʉ ya rí iti ña idire ñasarise.
JOH 6:56 Yʉ ya rujʉre bagʉ, ito yicõri yʉ ya ríre idigʉ, ĩ ya ʉsijʉre ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ yiguĩji ĩ.
JOH 6:57 Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ, catire rʉcogʉ ñami ĩ. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti catia yʉ. Ito bajiroti, no yʉre boca ãmigʉ̃, yʉna sʉoriti catigʉ yiguĩji ĩ.
JOH 6:58 Ũmacʉ̃jʉ gaye naju wadire gaye bʉsia yʉ. Iti gaye naju maná wame cʉtirise robo bajirise meje ña. Mani ñicʉsabatia maná wame cʉtirisere babojarãti goda jediñi ĩna. No naju ñasarisere bagʉama catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 6:59 Capernaum wame cʉtiri cʉto minijuara wijʉ ito bajiro riasoquĩ Jesús masare.
JOH 6:60 Ito bajiro riasore gaye Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, jãjarã ĩre sʉyarã ado bajiro gãmeri bʉsicã ĩna: —Ito bajiro ĩ riasorise josari ña. Itire queno tʉo masibea mani. Sĩgʉ̃jʉa itire boca ãmigʉ̃ mami, yicã ĩna.
JOH 6:61 “Yʉ riasorise tʉocõri, tʉoĩa bʉjatobeama ĩna”, yi masiri seyoquĩ Jesús. Ito bajiri ado bajiro ĩnare yiquĩ ĩ: —¿Ito bajiro mʉare yʉ riasorise tʉoĩa bʉjatobeati mʉa? yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 6:62 Yʉ Masa Rĩjorʉ, ũmacʉ̃jʉ yʉ ñagoado mʉcana yʉ tʉdi mʉja waja, ¿no bajiro tʉoĩarã yirãjida mʉa?
JOH 6:63 Espíritu Santo ñami masa ĩna catitĩñaroca yigʉ. Masama gãjerã ĩna catitĩñaroca yi masimenaji ĩna. Jĩjʉ mʉare yʉ gotirise Espíritu Santo riojo ĩ goticãrise ña. Itire mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
JOH 6:64 Mʉa coriarã, yʉre tʉorʉ̃nʉmena ñarãji maji, yiquĩ Jesús ĩnare. Cajerojʉti, “Ĩna ñarã yirãji yʉre tʉorʉ̃nʉmena. Ito yicõri ĩ ñagʉ̃ yiguĩji, yʉ wajanare yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ”, yi masi yucãri seyoñi Jesús cajerojʉti.
JOH 6:65 Ado bajiro masare goti quenoquĩ Jesús: —Espíritu Santo ñami masa ĩna catitĩñaroca yigʉ. Itire masicõri jĩjʉ ado bajiro mʉare gotibʉ yʉ: Noa yʉre boca ãmimenaji, yʉ Jacʉ yʉre ĩna boca ãmiroca ĩ yibeja, yibʉ yʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 6:66 Ito ĩ yija tʉocõri, jãjarã ĩre sʉyabojarã ĩre jidicãcã ĩna. Ito bajiri gʉa rãca wa ucubiticã ĩna ĩja.
JOH 6:67 Ito bajiro ĩna bajija ticõri, gʉa ĩ rãca riasotirã jʉa gʉbojeno ñarãre seniĩaquĩ Jesús: —¿Mʉa cʉni yʉre jidicã ãmoati? yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 6:68 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Simón Pedro: —Gʉa Ʉjʉ, mʉre gʉa jidicãja, ¿ñimʉ tʉ warã yirãjida gʉa? Mʉ ya oca ña catitĩñare oca.
JOH 6:69 Mʉre tʉorʉ̃nʉcãcʉ gʉa. “Mʉ ña Cristo, Dios catitĩñagʉ̃ Macʉ”, yi masia gʉa mʉre, yiquĩ Simón Pedro Jesure.
JOH 6:70 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Mʉa jʉa gʉbojeno ñarãre besecãcʉ yʉ. Ito bajibojarocati mʉa wato sĩgʉ̃ ñami rʉ̃mʉ́ yagʉ, yiquĩ Jesús, gʉare.
JOH 6:71 Ito bajiro ĩ bʉsija, Judas Iscariote Simón macʉre, yi tʉoĩa bʉsiquĩ Jesús. Jesús rãca riasotigʉ ñabojagʉti Judas ñaquĩ Jesús wajana ĩre ñiatoni gotiri masʉ. Gʉa jʉa gʉbojeno ñarã rãca gagʉ ñabojaquĩ Judas.
JOH 7:1 Ito yija bero mʉcana Galilea sitajʉ wa ucucʉ gʉa Jesús rãca. Judea sitajʉ ña ãmobitiquĩ Jesús, iti sita gãna judio masa ĩre ĩna sĩa ãmojare.
JOH 7:2 Chozas basa, judio masa ĩna meniroti jabeto rʉyacʉ.
JOH 7:3 Ito bajiri Jesús ocabaji mesa ado bajiro yicã ĩre: —Judea sitajʉ mʉre sʉyarã jãjarã bʉsa ñarãji. Ito bajiri ado tujabesa. Itojʉ wasa. Itojʉ tiyamani gaye mʉ ĩoja, tirã yirãji ĩna cʉni.
JOH 7:4 No masa ĩre ti masire ĩ ãmoja, yeyorojʉ tiyamani yi ĩobiquĩji ĩ. Masa tiro riojo ĩogʉ̃ yiguĩji ĩ. Tiyamani gaye mʉ yiado bajiroti masa jeyaro tiro riojo ĩoja quena, yicã Jesús ocabaji mesa ĩre.
JOH 7:5 Ĩ ocabaji mesa cʉni queno ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã ĩna.
JOH 7:6 Ito bajiri ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Judea sitajʉ yʉ waroto ejabea yʉre maji. Adocãta cʉni mʉa waja quenacõa mʉareama.
JOH 7:7 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ti tudimenaji. Yʉreama ti tudirã yirãji. “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yʉ yijare, yʉre ti terã yirãji ĩna.
JOH 7:8 Basa titẽña mʉama. Yʉreama yʉ waroto ejabea maji, yiquĩ Jesús ĩ ocabajirãre.
JOH 7:9 Ito bajiro Jesús ĩ yija bero Galilea sitajʉ jabeto tujacʉ gʉa ĩ rãca maji.
JOH 7:10 Ĩ ocabajirã waja bero Jesús cʉni basa tigʉ waquĩ. Ĩre baba cʉti wacʉ gʉa cʉni. Bʉto masa ĩna tiro riojo meje ña ucuquĩ Jesús, basa tigʉ.
JOH 7:11 Basa rʉmʉ ñaroca Jesure ãmabojacã judio masa. Ado bajiro yicã ĩna: —¿Nojʉ ñaguĩjida ĩ? yi bʉsicã ĩna.
JOH 7:12 Basa rʉmʉ ñaroca, jãjarã masa Jesús gaye bʉsicã ĩna. Coriarã ado bajiro yicã: “Queno yigʉ ñaguĩji ĩ”, yicã coriarã. Gãjerãma ado bajiro yicã: “Queno yigʉ meje ñaguĩji ĩ. Masare rʉogʉ ñaguĩji ĩ”, yicã gãjerã.
JOH 7:13 Judio masa ʉjarãre güirã, recoti ĩ gaye bʉsi joeobiticã ĩna.
JOH 7:14 Basa gʉdareco iti tʉjaroca Dios ya wi sãjacʉ gʉa Jesús rãca. Iti wijʉ sãjacõri, masare riasosʉoquĩ Jesús.
JOH 7:15 Ĩ riasoja tʉo ʉcacõri, ado bajiro yicã judio masa ʉjarã: —Riasotibitigorʉ ñabojagʉti, ¿no yija queno masiati ãni? yicã ĩna.
JOH 7:16 Ito bajiro ĩna tʉoĩaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉ riasorise yʉ ye meje ña. Yʉre cõarʉ gaye ña iti.
JOH 7:17 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, “Dios gaye riasoami ĩ, ĩ gayeti riasoami ĩ”, yi masirã yirãji mʉa yʉre.
JOH 7:18 No ĩ gayeti ĩ bʉsija, masa ĩna ĩre rʉ̃cʉbʉore ãmoguĩji. No ĩre cõarʉ gaye ĩ bʉsija, ĩre cõarʉjʉare masa ĩna rʉ̃cʉbʉore ãmoguĩji ĩ. Ĩ bʉsirise riti ñaroja. Ñejʉa rʉore oca manoja ĩre, yiquĩ Jesús masare.
JOH 7:19 “Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉare cũñi. Ito bajibojarocati mʉa sĩgʉ̃jʉa iti rotire gaye cʉdi jeobea mʉa. ¿No yija yʉre sĩa ãmoati mʉa?” yiquĩ Jesús masare.
JOH 7:20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã masa ĩre: —Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ña mʉ. Ñimʉjʉa mʉre sĩa ãmogʉ̃ maquĩji, yicã ĩna Jesure.
JOH 7:21 Ĩna ito yijare: —Tujacãra rʉmʉ ñaroca sĩgʉ̃ cõgʉ̃re yʉ yisioja ticõri, itire ti ʉcabʉ mʉa.
JOH 7:22 Moisés ñayorʉ rĩacare wiro tare gaye mʉare rotiñi ĩ. Ĩ́na sʉori meje iti rotire ñasʉoyija. Ĩ riojʉa gãna cʉni ito bajiroti yiyijarã ĩna. Iti rotire mʉare ñajare, tujacãra rʉmʉ ñabojarocati rĩacare wiro ta mʉa.
JOH 7:23 Moisés ñayorʉ ĩ rotirise cʉdirona tujacãra rʉmʉ ñabojarocati rĩacare wiro ta mʉa. Ito bajiri tujacãra rʉmʉ ñabojarocati sĩgʉ̃ cõgʉ̃re yʉ yisioja, ¿no yija yʉre junisiniati mʉa?
JOH 7:24 Rocati queno tʉoĩa jeobitibojarãti, “Ĩre seti ña”, yibesa mʉa. “Ĩre seti ña”, mʉa yi ãmoja, cajero queno tʉoĩa jeocõri, “Ĩre seti ña”, yija quena, yiquĩ Jesús masare.
JOH 7:25 Ito ĩ yija tʉocõri, Jerusalén gãna ĩnamasiti gãmeri seniĩasʉocã: —¿Ãni meje ñati sĩarona ĩna ãmagʉ̃?
JOH 7:26 Ado mani jeyaro tiro riojo bʉsi ñami ĩ. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ĩre rẽogʉ̃ mami. Ado gãna ʉjarã mesa, “Cristo Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji ãni”, ¿yi tʉoĩarãjida ĩna?
JOH 7:27 “Iti cʉto gagʉ wadiñi ĩ”, yi masia mani. Cristoreama, ĩ ejaja, “Ito gagʉ wadiñi ĩ”, yi masimena yirãji mani.
JOH 7:28 Ĩna ito yija tʉocõri, Dios ya wijʉ riaso ñabojarʉ, oca sẽoro ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —¿Yʉre ti masiati mʉa? “Ito gagʉ wadirʉ ñami ĩ”, ¿yʉre yi masiati mʉa? Yʉmasi meje wadicʉ. Dios yʉre ĩ cõajare wadicʉ yʉ. Riojo gotigʉ ñami yʉre cõarʉ. Ĩre ti masirã meje ña mʉa maji.
JOH 7:29 Yʉama, ĩre masia. Ĩ cõarʉ ña yʉ. Ito yicõri, ĩ tʉ wadirʉ ña yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 7:30 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre bʉto ñia ãmocã judio masa ʉjarã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ĩre ñiagʉ̃ maniquĩ. Dios ĩ ñiarotirajʉ ejabiticʉ maji. Ito bajiri ñia masibiticã ĩna maji.
JOH 7:31 Gãjerãma jãjarã ĩre tʉorʉ̃nʉcã ĩna. Ito bajiri ado bajiro yicã ĩna: —Cristo Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji ãni. Ĩ rẽtoro tiyamani yigʉ maquĩji, yicã ĩna ĩre tʉorʉ̃nʉrã.
JOH 7:32 Jesús gaye masa ĩna bʉsija, tʉoñi fariseo gaye tʉoĩarã. Ito bajiri porecia masare, Jesure ñia rotiñi fariseo gaye tʉoĩarã, ito yicõri paia ʉjarã cʉni.
JOH 7:33 Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉre cõarʉ tʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri yoari mejeti masa tʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji.
JOH 7:34 Yʉre ãmabojarãti tʉdi yʉre bʉjamena yirãji mʉa. Yʉ ñarojʉ wa masimena yirãji mʉa, yiquĩ Jesús masare.
JOH 7:35 Jesús ito ĩ yija tʉocõri, judio masa ĩnamasiti gãmeri seniĩacã ĩna: —¿Nojʉ wacʉ yiguĩjida ãni, ĩre mani ti bʉjabetojʉ? Mani masa sõjʉ wacõri griego masa rãca wʉsarã tʉ, wacʉ yiguĩji gajea. Ito yicõri, ĩnare riasogʉ wacʉ yiguĩji gajea.
JOH 7:36 “Yʉre ãmabojarãti yʉre bʉjamena yirãji mʉa. Ito yicõri yʉ ñarojʉ wa masimena yirãji mʉa”, ito bajiro ĩ yija, ¿no yireoni ñati iti? yi gãmeri bʉsicã ĩna.
JOH 7:37 Basa ñasʉsari rʉmʉ, iti rʉmʉ ñacʉ ñasari rʉmʉ. Iti rʉmʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri, oca sẽoro bʉsiquĩ Jesús: —Sĩgʉ̃ ĩ idi ãmoja, ide senigʉ̃ yiguĩji. Iti bajiroti, no catitĩñare gaye ĩ bʉja ãmoja, yʉ tʉ wadicõri seni ejagʉ yiguĩji.
JOH 7:38 Ado bajiro gotia Dios oca. Tʉote mʉa: “Sĩgʉ̃ yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja, ĩ ya ʉsijʉ ide catitĩñare gaye ide goje robo bajiro ĩ ya ʉsijʉ ũmabato ñaro yiroja”, yi gotia Dios oca, yi gotiquĩ Jesús masare.
JOH 7:39 Iti gaye Jesús ĩ bʉsija, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna ya ʉsijʉ, Espíritu Santo quedi sãjagʉ̃ yiguĩji ĩnare”, yigʉ yiquĩ Jesús, ito bajiro ĩ bʉsija. Jesús ũmacʉ̃jʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ tʉdi ejabeja, Espíritu Santore adi sitajʉ cõabisĩ Dios maji.
JOH 7:40 Jesús ĩ bʉsija tʉocõri, ado bajiro yicã coriarã: —Riti Diore goti ĩsiri masʉ wadirʉ ñami ãni, yicã coriarã.
JOH 7:41 Gãjerãma ado bajiro yicã ĩna: —Cristo Dios ĩ cõarʉ ñami ãni, yicã ĩna. Gãjerãma ado bajiro yicã: —¿Galilea gagʉ Cristo no bajiro ñaguĩjida?
JOH 7:42 Dios oca iti gotija, “David ʉjʉ ñayorʉ, janerãbatia janami, ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito yicõri David ñayorʉ robo bajiro Belén gagʉti ñagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni”, yi gotia Dios oca, yicã ĩna.
JOH 7:43 Ito bajiro Jesús gaye ĩna bʉsija tʉocõri, ricati riti tʉoĩacã masa.
JOH 7:44 Coriarã ĩre ñia ãmobojacã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ĩre ñiagʉ̃ maniquĩ.
JOH 7:45 Jesure ñia masibiticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ito yicõri paia ʉjarã tʉ cʉni tʉdi wacã porecia. Ñe manati ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijarã ĩna: —¿No yija ĩre ãmi wadibiti mʉa? yiyijarã ĩna.
JOH 7:46 Ado bajiro cʉdiyijarã porecia: —Sĩgʉ̃jʉa ĩ robo bajiro bʉsirã masa manicã, yiyijarã ĩna.
JOH 7:47 Ito yijare, fariseo gaye tʉoĩarã ado bajiro yiyijarã: —¿Ĩ rʉorisere ĩre tʉori mʉa?
JOH 7:48 Mʉa ʉjarã ña gʉa. Gʉama sĩgʉ̃ ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ma.
JOH 7:49 Ado gãna masa Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye masibiticõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãji ĩnaõna. Ito bajiro ĩna bajijare ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
JOH 7:50 Nicodemo ñamijʉ Jesure tigʉ ejarʉ, fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ ĩ cʉni. Ĩ baba mesare ado bajiro yiyijʉ ĩ:
JOH 7:51 —Ado bajiro bajia mani rotirise: Cajero seti cʉtigʉre mani seniĩa tʉobeja, “Ĩre seti ña”, yi masibea mani, yi gotia mani rotirise, yiyijʉ Nicodemo ĩ baba mesare.
JOH 7:52 Ito ĩ yijare: —¿Galilea sita gagʉ ñati mʉ cʉni? Dios oca tutire riasotiĩate mʉ. Itire mʉ riasotija bero, “Diore goti ĩsiri masʉ Galilea wadirʉ macʉ yiguĩji”, yire gaye masigʉ̃ yigʉja mʉ cʉni, yiyijarã ĩna, Nicodemore tudirã.
JOH 7:53 Ito yija bero batacõri ĩna ya wirijʉ wasosayijarã ĩna.
JOH 8:1 Cʉtojʉ gʉa tujaroca Jesuama Olivos wame cʉtiri burojʉ maja waquĩ.
JOH 8:2 Gaje rʉmʉ busuri, Dios ya wijʉ gʉa ñaroca tʉdi ejaquĩ Jesús mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, jãjarã masa ĩ tʉ minijuacã. Ĩna minijuaja ticõri, eja rũjũquĩ ĩ ĩnare riasorocʉ.
JOH 8:3 Ito bajiro ĩ yiroca fariseo gaye tʉoĩarã, bʉcʉrã rotirise riasori masa cʉni ejacã. Sĩgõ romio gajeo manʉjʉ rãca ajegorore ĩna bʉjarore ãmi ejacã ĩna. Isore ãmi ejacõri, gʉa riojo isore rojocã ĩna.
JOH 8:4 Ito yicõri, ado bajiro Jesure yicã ĩna: —Riasogʉ, adio romiore gajeo manʉjʉ rãca iso ajeroca ti bʉjabʉ gʉa.
JOH 8:5 Moisés ñayorʉ ĩ rotire, ado bajiro rotia: Ito bajiro yigore gʉ̃tana rea sĩaña, ya iti. ¿Mʉáma no bajiro tʉoĩati? yicã ĩna Jesure.
JOH 8:6 “No bajiro manire ĩ cʉdija tʉona” yirona ito bajiro seniĩari seyocã ĩna. “Manire ĩ cʉdi masibeja, ĩre seti ña”, yi masirã yirãji mani, yi tʉoĩari seyocã ĩna. Ĩna ito yija masicõri, jacajʉ ñini rũjũcõri, ĩ ya ãmo wãsoana ucasʉoquĩ Jesús.
JOH 8:7 Ĩre ĩna seniĩa ʉyamʉcʉtija tʉocõri, wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús ĩja. Ito yicõri ado bajiro ĩnare yiquĩ: —Mʉa sĩgʉ̃ ñeñaro yiĩamena ñajama, isore cajero gʉ̃tana reaja quena, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:8 Ito bajiro yi tĩogʉ̃ ñini rũjũquĩ Jesús mʉcana. Ito yicõri, mʉcana jacajʉ ucaquĩ ĩ.
JOH 8:9 Ito ĩ yija tʉocõri, “Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñeñaro yirã riti ña mani”, yi tʉoĩa masicã ĩna. Ito bajiri bʉcʉrã budi wasʉocã ĩna. Ito yicõri, ĩna ñarocõti budi jedicoacã ĩna ĩja. Ĩna budi jedija bero, romio riti ito tujacõ Jesús tʉ.
JOH 8:10 Ito yija Jesús wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ mʉcana. Romio sĩgõreti ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús isore: —Nomi, ¿nojʉ ñati, “Isore seti ña”, mʉre yirã? ¿Sĩgʉ̃jʉa, “Mʉre seti ña”, yigʉ mati? yiquĩ ĩ isore.
JOH 8:11 Ito ĩ yija bero cʉdicõ iso: —Yʉ Ʉjʉ, sĩgʉ̃ mami, “Mʉre seti ña”, yʉre yigʉ, yicõ iso Jesure. Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉ cʉni, “Mʉre seti ña”, yibea. Wasa, mʉcana tʉdi ñeñaro yibeja ĩja, yiquĩ Jesús isore.
JOH 8:12 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃rore busugʉ. Busurise rʉcogʉ ñari adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉo masiroca ya yʉ. No yʉre sʉyagʉti rãitĩarojʉ wa ucubicʉ yiguĩji. Ĩre sĩatitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, ĩ queno tʉo masitoni. Ito bajiri yʉre boca ãmicõri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús.
JOH 8:13 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã fariseo gaye tʉoĩarã: —“Riti gotia yʉ”, ya mʉ, masa mʉre ĩna rʉ̃cʉbʉotoni. Ito bajiro mʉ yibojaja, ñe waja ma iti. Rʉogʉ ya mʉ, yicã ĩna Jesure.
JOH 8:14 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉmasiti yʉ gotirise ñabojarocati, riti ña yʉ gotirise. Iti ña oca riojo ñasarise. Yʉ masia yʉ wadigoadojʉ. Ito yicõri yʉ warotojʉ masia yʉ. Mʉama yʉ wadigoadojʉ masibea. Ito yicõri, yʉ warotojʉ cʉni masibea mʉa.
JOH 8:15 “Mʉre seti ña”, yʉre mʉa yija, adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩado robo bajiro ya mʉa. Yʉama, “Mʉare seti ña”, yibea yʉ.
JOH 8:16 “Mʉare seti ña”, yʉ yija, riojo mʉare gotibogʉja yʉ. Masare ĩna ñeñaro yirise yʉ waja senija, yʉ sĩgʉ̃ meje senia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre seni rotigʉ, yʉ rãcati senigʉ̃ yiguĩji ĩ.
JOH 8:17 Mʉa bʉcʉrã rotirise ado bajiro ucare ña: “Ĩre seti ña”, jʉ̃arã ĩna yija, ĩnare tʉorʉ̃nʉja quena, ya mʉa bʉcʉrã rotirise.
JOH 8:18 “Riti gotia yʉ”, ya yʉ yʉmasi cʉni. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ cʉni, “Riti gotiami ãni”, yi goti ejabʉami ĩ yʉre yiari, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna: —¿Nojʉ ñati mʉ Jacʉ? yicã ĩna Jesure. Ito yijare cʉdiquĩ Jesús: —Yʉre ti masibea mʉa. Ito yicõri yʉ Jacʉre cʉni ti masibea mʉa. Yʉre mʉa ti masija, yʉ Jacʉre cʉni ti masiboana mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:20 Dios ya wijʉ ñacõri ito bajiro masare riasoquĩ Jesús. Masa ĩna niyeru sãra jedori tʉjʉ rʉ̃gõcõri ito bajiro masare riasoquĩ Jesús. Ĩre ĩna ñiarotijʉ ejabiticʉ maji, ito bajiri sĩgʉ̃jʉa ĩre ñiagʉ̃ maniquĩ.
JOH 8:21 Mʉcana masare gotigʉ, ado bajiro bʉsiquĩ Jesús: —Wacʉ ya yʉ. Yʉre ãmabojarã yirãji mʉa. Mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉama. Ito bajiri yʉ warojʉ wa masimena yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã judio masa: —¿Ĩmasiti sĩa godagʉ yati ãni? Ito bajiri, “Yʉ warotojʉ wamena yirãji mʉa”, yami ĩ, yi gãmeri seniĩari seyocã ĩna.
JOH 8:23 Ĩna ito yija tʉocõri: —Mʉa ado jaca gãna ña. Yʉama ũmacʉ̃jʉ gagʉ ña. Adi sita gãna ña mʉa. Yʉama adi sita gagʉ meje ña.
JOH 8:24 Ito bajiri, “Mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa”, yibʉ yʉ mʉare. “Ĩti ña yʉ”, yʉ yiro bajiro yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉa ñeñaro yirise jidicãmenati godarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã ĩna: —Ito yijama, ¿ñimʉjʉa ñasati mʉ? yicã ĩna Jesure. Ĩna ito yija: —“Ĩti ña yʉ”, yiari mʉare goticãbojabʉ yʉ.
JOH 8:26 Jaje mʉare gotiroti ñaboja yʉre. Ito yicõri, “Mʉare seti ña”, yʉ yi ãmoja, jaje gotiroti ñaboja yʉre. Yʉre cõarʉ ĩti ñami riojo gotigʉ. Adi sita gãna masare yʉ gotirise, ĩre tʉocõri gotia yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:27 Ito bajiro ĩnare ĩ bʉsibojarocati, “Mani Jacʉ Dios gaye bʉsiami ĩ”, yi masibiticã ĩna.
JOH 8:28 Ito bajiri ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Yucʉtẽona yʉre mʉa mʉoja, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yiado bajiroti yʉre ti masirã yirãji mʉa. “Ĩmasirio tʉoĩacõri meje bʉsiñi. Ĩ Jacʉ ĩ riasoado bajiro riti bʉsiñi”, yi masirã yirãji mʉa yʉre.
JOH 8:29 Yʉre cõarʉ yʉ rãcati ñami. Yʉ Jacʉ ĩ wanʉrise gaye riti ya yʉ. Ito bajiri yʉre wagobitisotiami ĩ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 8:30 Ito bajiro Jesús ĩ yija tʉocõri, jãjarã masa ĩre tʉorʉ̃nʉcã.
JOH 8:31 Ito bajiri, ado bajiro gotiquĩ Jesús, judio masare ĩre tʉorʉ̃nʉrãre: —Yʉ bʉsirise mʉa jidicãbeja, riti yʉ rãca riasotirã ñarã yirãji mʉa.
JOH 8:32 Ito bajiro yicõri, oca riojo ñasarise masirã yirãji mʉa. Oca riojo ñasarise tʉocõri, mʉa ñeñaro yirisere jidicãrã yirãji mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa ĩja, yiquĩ Jesús.
JOH 8:33 Ito ĩ yija tʉocõri: —Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉa. Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa ñabiti wadicʉ gʉa. ¿No yija, “Rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa”, yati mʉ gʉare? yicã ĩna Jesure.
JOH 8:34 Ĩna ito yija tʉocõri: —Riti mʉare gotia yʉ. No ñeñaro yirã rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñama ĩnaõna.
JOH 8:35 Sĩgʉ̃ macʉacã ĩ jacʉsabatia rãca ñaguĩji. Sĩgʉ̃ ĩre moa ĩsiri masʉama, ĩ rĩa rãca ñagʉ̃ meje ñaguĩji. Sĩgʉ̃ macʉ ĩ jacʉ robo bajiro roti masigʉ̃ yiguĩji.
JOH 8:36 Dios Macʉ ñari roti masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre moa ĩsiri masa ñabitiroca mʉare yʉ yija, riti ĩre moa ĩsiri masa meje ñarã yirãji mʉa.
JOH 8:37 “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa”, yi masia yʉ mʉare. Ĩ janerãbatia ñabojarãti yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉbiticõri, yʉre sĩa ãmoa mʉa.
JOH 8:38 Cʉna yʉre ĩ ĩogore mʉare bʉsia yʉ. Mʉa jacʉ ĩ rotiado bajiro riti ya mʉama, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:39 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicã ĩna: —Gʉa ñicʉsabatia ñicʉ ñayoñi Abraham, yicã ĩna, Jesure. Ĩna ito yija: —Riti Abraham janerãbatia mʉa ñajama, ĩ yiado bajiro yiboana mʉa.
JOH 8:40 Oca riojo ñasarise, Dios yʉre ĩ riasoado bajiroti mʉare yʉ riasobojarocati, yʉre sĩa ãmoa mʉa. Abraham ñayorʉama ito bajiro yibitiyoñi.
JOH 8:41 Yʉre mʉa sĩa ãmoja, mʉa jacʉ ĩ rotiado bajiroti ya mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Jacʉ manoti gʉa jacosaromia bʉjana meje ña gʉa. Sĩgʉ̃ ñami gʉa jacʉ. Ĩ ñami Dios, yicã ĩna Jesure.
JOH 8:42 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Dios tʉ wadicõri ado ña yʉ. Riti mʉa jacʉ Dios ĩ ñaja, yʉre maiboana mʉa. Yʉmasi meje wadicʉ yʉ. Dios yʉre ĩ cõajare wadicʉ yʉ.
JOH 8:43 ¿No yija yʉ bʉsirise tʉo masibeati mʉa? Yʉ bʉsirise tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri itire tʉo masibea mʉa.
JOH 8:44 Mʉa jacʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñami ĩ. Ito yicõri ĩ rĩa ña mʉa. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiroti yi ãmoa mʉa. Cajerojʉti masare sĩari masʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Oca riojo gotire wanʉgʉ̃ meje ñami ĩ. Ito yicõri, cojirea riojo gotigʉ meje ñami ĩ. Rʉore oca ĩ gotija socagʉ ñari, ito bajiroti rʉo gotiguĩji ĩ. Ĩ ñami rʉore jaigʉ, ito yicõri rʉore jacʉ.
JOH 8:45 Mʉa jacʉ ĩ ñajare, oca riojo ñasarise yʉ mʉare gotibojaja, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa.
JOH 8:46 “Ado bajiro ñeñaro yicʉ mʉ”, yʉre yigʉ sĩgʉ̃ mami mʉa rãca. Oca riojo ñasarise mʉare yʉ gotibojaja, ¿no yija yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa?
JOH 8:47 Dios ñarã mʉa ñaja, recoti Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa. Dios ñarã meje ñari, yʉre tʉo ãmobea mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:48 Ito yija ado bajiro cʉdicã judio masa: —“Samaria sita gagʉ, rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ña mʉ”, mʉre gʉa yija, riti ya gʉa, yicã judio masa Jesure.
JOH 8:49 Ĩna ito yija tʉocõri: —Ñejʉa rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ meje ña yʉ. Yʉ Jacʉ Diore rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Mʉama yʉre rʉ̃cʉbʉobea.
JOH 8:50 Masa ĩna yʉre rʉ̃cʉbʉotoni wadirʉ meje ña yʉ. Sĩgʉ̃ ñami masa ĩna yʉre rʉ̃cʉbʉore ãmogʉ̃. Ĩ ñami yʉre rʉ̃cʉbʉomenare ti masigʉ̃, ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃.
JOH 8:51 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ godabicʉ yiguĩji. Dios rãca catitĩñagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús.
JOH 8:52 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã judio masa: —Iti mʉre gʉa tʉoja, “Riti rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ñami”, yi masia gʉa, mʉre ĩja. Abraham ñayorʉ, Diore goti ĩsiri masa ñayoana cʉni goda jediñi ĩna. “Yʉre tʉorʉ̃nʉrã godamenaji”, yiboja mʉ.
JOH 8:53 ¿Gʉa ñicʉsabatia ñicʉ, Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñati mʉ? Ĩ cʉni, Diore goti ĩsiri masa cʉni goda jedicoañi ĩna. ¿Ñimʉ ña yʉ yati mʉáma? yicã ĩna Jesure.
JOH 8:54 Ĩna ito yija tʉocõri: —Yʉmasiti, “Masa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yʉ yibojaja, ñe waja ma iti. Yʉ Jacʉ ñami yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ, “Ĩti ñami gʉa yagʉ Dios”, mʉa yibojagʉ.
JOH 8:55 Ĩre queno masibea mʉa. Yʉama ĩre queno masia. “Ĩre masibea yʉ”, yʉ yibojaja, mʉa robo bajiroti socagʉ ñaborʉja yʉ cʉni. Yʉama, queno masisacõa ĩre. Ĩ yiro bajiroti cʉdia yʉ.
JOH 8:56 Mʉa ñicʉsabatia ñicʉ Abraham ñayorʉ, “Co rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Cristo”, yirocʉ wanʉ yuñi. Adi sitajʉ yʉ ejaja ticõri, wanʉsacõquĩ ĩ, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 8:57 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicã ĩna Jesure: —Bʉcʉgʉ meje ña mʉ maji. Cincuenta rodori tʉjabea mʉ maji. Ito bajibojarocati, ¿no yija, “Abraham ñayorʉre ticʉ yʉ”, yati mʉ? yicã ĩna.
JOH 8:58 Ĩna ito yijare: —Riti mʉare gotia yʉ. Abraham ñayorʉ ĩ ñaroto riojʉajʉ, ñacãcʉ yʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 8:59 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉ̃ta ãmicã ĩre rearona. Ĩna ito yijare, “Ito bajia”, yi masia manoti ĩna watoti budicoaquĩ Jesús, Dios ya wire budigo wacʉ.
JOH 9:1 Ito yija bero bʉsa Jesús rãca gʉa rʉ̃gõ ucuroca sĩgʉ̃ cajea macʉ rujearʉre ti bʉjaquĩ Jesús.
JOH 9:2 Gʉa Jesús rãca riasotirã ado bajiro seniĩacʉ Jesure: —Gʉare riasogʉ, ¿no yija cajea macʉ rujeayijari ãni? ¿Ĩ jacʉsabatia ĩna ñeñaro yire waja ito bajiro rujeayijari ĩ? ¿Ĩmasi ñeñaro yire wajati bajiyijarite? yicʉ gʉa Jesure.
JOH 9:3 Ito bajiro gʉa yijare: —Ĩmasi ñeñaro yire waja meje, ito yicõri ĩ jacʉsabatia ĩna ñeñaro yire waja meje ito bajiro rujeañi ãni. Dios ĩ masirise masa ĩna titoni, ito bajiro rujeañi ãni.
JOH 9:4 Ʉ̃mʉa ña maji. Ito bajiri yʉre cõarʉ ĩ rotiado bajiroti moagʉ̃ ya yʉ. Yoari mejeti rãioro yiroja. Noajʉa moa masimena yirãji itocõ.
JOH 9:5 Busurise rʉcogʉ ña yʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro yʉ ñaroca, masa ĩna tʉo masiroca ya yʉ maji, yiquĩ Jesús.
JOH 9:6 Ito bajiro yi tĩocõri, jacajʉ go eocũquĩ ĩ. Sitare jabeto ide yiquĩ ĩ itina. Ito yicõri, cajea macʉre itina tuquĩ ĩ, ĩ ya cajeare.
JOH 9:7 Ito bajiro yi tĩocõri, ado bajiro rotiquĩ cajea macʉre: —Siloé wame cʉtirita masa ĩna guaritajʉ wasa. Itojʉ ejacõri, mʉ ya cajeare gõna coeba, yiquĩ Jesús cajea macʉre. “Cõarʉ”, yireoni ña Siloé wame. Jesús ĩ gotija tʉocõri, ĩ gotiro bajiroti coegʉ waquĩ cajea macʉ. Ĩ coe tĩoja bero tʉdi ejagʉ ticoaquĩ ĩ ĩja.
JOH 9:8 Ĩ ñarã, ĩre tigoana cʉni ado bajiro yicã ĩna: —“Yʉre ti maicõri, yʉre jabeto ĩsiña”, ¿yi rujicacʉ meje ñati ãni? yicã ĩna.
JOH 9:9 —Ĩti ñami, yicã coriarã. —Ĩ meje ñami. Ĩ robo bajigʉti ñami ñarea, yicã gãjerã. Ĩna ito yija tʉocõri, ĩmasiti ado bajiro yiquĩ: —Ĩti ña yʉ, yiquĩ ĩ.
JOH 9:10 Ito ĩ yijare, ado bajiro ĩre seniĩacã masa: —¿No bajiro yicõri, cajea tiati mʉ? yicã ĩna ĩre.
JOH 9:11 Ĩna ito yijare: —Sĩgʉ̃ Jesús wame cʉtigʉ ĩ ya go idena sita ide yicõri, yʉre cajea tumi ĩ. Iti tucõri, ado bajiro rotimi yʉre: “Siloé wame cʉtirita wacõri, coeba”, yimi yʉre. Itira ejacõri yʉ ya cajea gõna coebʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yirocati ruyucoajʉ yʉre, yiquĩ ĩ.
JOH 9:12 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre seniĩacã masa: —¿Nojʉ ñaguĩjida mʉre ito bajiro yirʉ? yicã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Ba, masibea yʉ, yiquĩ cajea macʉ ñagorʉ.
JOH 9:13 Ito ĩ yija tʉocõri, fariseo gaye tʉoĩarã tʉre cajea macʉ ñabojarʉre ãmi wacã ĩna.
JOH 9:14 Ĩ ya go idena cajea macʉre Jesús ĩ yisiora rʉmʉ, tujacãra rʉmʉ ñacʉ.
JOH 9:15 Cajea macʉ ñabojarʉre ĩna ãmi ejaja ticõri, ado bajiro ĩre seniĩayijarã fariseo gaye tʉoĩarã: —¿No yicõri cajea tiati mʉ mʉcana? yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã. Ito bajiro ĩna seniĩaja tʉocõri: —Go idena sitare ide yicõri, yʉ ya cajeare tuquĩ ĩ. Iti yʉ coeja bero tia yʉ ĩja, yiyijʉ ĩ.
JOH 9:16 Ito ĩ yija: —Mʉre ito bajiro yirʉ, Dios yagʉ meje ñañi. Tujacãra rʉmʉre rʉ̃cʉbʉobisĩ ĩ, yiyijarã ĩna. Gãjerãma ado bajiro yiyijarã: —Ñeñaro yigʉ ĩ ñaja, tiyamani yibitiborʉ ĩ, yiyijarã gãjerã. Ito bajiri ricati riti tʉoĩayijarã ĩna fariseo gaye tʉoĩarã.
JOH 9:17 Ito yijare mʉcana tʉdi seniĩayijarã ĩna, cajea macʉ ñagorʉre: —¿Mʉáma no bajiro tʉoĩati, mʉ cajea tiroca yirʉre? yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Diore goti ĩsiri masʉ ñaguĩji, ya yʉama, yiyijʉ ĩ.
JOH 9:18 “Cajea macʉ rujearʉ mʉcana tʉdi cajea tirʉ ñami”, yi ãmobisijarã ĩna judio masa ʉjarã. Ito bajiri cajea macʉ jacʉsabatiare ji ñucayijarã ĩna.
JOH 9:19 Ĩna ejaja ticõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijarã ĩna: —¿Mʉ macʉti ñati ãni, cajea macʉ rujearʉ? ¿No yija cajea macʉ ñabojarʉti adocãta tiati? yiyijarã ĩna, ĩ jacʉsabatiare.
JOH 9:20 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Gʉa macʉ, cajea macʉ rujearʉti ñami ãni.
JOH 9:21 Ito bajiro ĩ tija, ito yicõri ĩre cajea tiroca yirʉre masibea gʉa. Ĩre seniĩaite mʉa. Bʉcʉgʉ ñami ĩja, ĩmasiti gotigʉõcʉ̃ ñami, yiyijarã ĩ jacʉsabatia.
JOH 9:22 Judio masa ʉjarãre güirã, ito bajiro yiyijarã ĩ jacʉsabatia. “Jesús ñami Cristo, Dios ĩ cõarʉ”, yirãre rẽorã ya mani mʉcana minijuara wijʉ ĩna sãjame yirona, yi tʉoĩa yucãyijarã judio masa.
JOH 9:23 Ito bajiri ĩnare güirã, “Bʉcʉgʉ ñami, mʉamasiti ĩre seniĩaña”, yiyijarã cajea macʉ ñabojarʉ jacʉsabatia.
JOH 9:24 Ĩna ito yija tʉocõri, cajea macʉ ñabojarʉre ji ñucayijarã judio masa ʉjarã mʉcana: —Dios ĩ tiro riojo, riojo gʉare gotiya. “Mʉre yisiorʉ, ñeñaro yi jaigʉ ñañi”, yi masia gʉa, yiyijarã ĩna.
JOH 9:25 Ĩna ito yija tʉocõri: —“Ñeñaro yigʉ, ñeñaro yigʉ meje ñaguĩji”, yi masibea yʉ. Adi riti masia yʉ, cajea macʉ ñacʉ yʉ maji. Adocãtama yʉ cajea tia ĩja, yiyijʉ ĩ.
JOH 9:26 Ito ĩ yija tʉobojarãti mʉcana tʉdi seniĩayijarã ĩna: —¿No bajiro mʉre yicati ĩ, mʉ titoni? yiyijarã ĩna ĩre.
JOH 9:27 Ĩna ito yijare: —Mʉare goticãbojabʉ yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. ¿No yija mʉcana tʉdi gotire ãmoati mʉa? ¿Mʉa cʉni ĩre oca tʉo sʉya ãmoati? yiyijʉ ĩ judio masa ʉjarãre.
JOH 9:28 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ĩre bʉsi tudiyijarã ĩna: —Ĩre oca sʉyagʉ ya mʉ. Moisés ñayorʉ ocare sʉya gʉama.
JOH 9:29 “Moisés ñayorʉre bʉsiñi Dios”, yi tʉoĩa gʉa. Mʉre yisiorʉreama masibea gʉa. “Ito gagʉ ñaguĩji ĩ”, yi masibea gʉa ĩreama, yiyijarã ĩna.
JOH 9:30 Ĩna ito yija tʉocõri, cʉdiyijʉ ĩ: —Yʉ ya cajea ĩ yisiore ñabojarocati, “Ito wadirʉ ñaguĩji ĩ”, yi masibea mʉa. Mʉa ĩre ti masibeja bʉjatobea yʉ. ¿No yija ĩre ti masibeati mʉa? Mʉa ĩre ti masibeja queno tʉo masire ma yʉre.
JOH 9:31 “Ñeñaro yirãre tʉobiquĩji Dios. Ĩre rʉ̃cʉbʉocõri, ĩ ãmoro bajiro yirãre riti tʉogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
JOH 9:32 “Cajea macʉ rujearʉre ĩ tiroca yiñi sĩgʉ̃”, yire gaye tʉoya manicʉ.
JOH 9:33 Ãni yʉre yisiorʉ, Dios tʉ wadirʉ meje ĩ ñaja, yʉre no yibitiborʉ, yiyijʉ ĩ.
JOH 9:34 Ito ĩ yijare: —Ñeñaro yi jaigʉ rujearʉ ña mʉ. “Ĩnare riasocʉja yʉ”, ¿yi tʉoĩati mʉ, gʉare? yiyijarã ĩna cajea macʉ ñabojarʉre. Ito yicõri, ĩre bucõayijarã ĩna, ĩna minijuari wijʉ ñagʉ̃re.
JOH 9:35 Cajea macʉ ñabojarʉre ĩna bucõare gaye tʉo bʉjacʉ gʉa Jesús rãca. Ito bajiri ĩre ti bʉjacõri, ado bajiro ĩre yiquĩ Jesús: —¿Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉati mʉ? yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 9:36 Ito ĩ yija: —Yʉ Ʉjʉ, yʉre gotiya. “Ĩ ñami”, yiya yʉre, ĩre tʉorʉ̃nʉrocʉ ya, yiquĩ ĩ Jesure.
JOH 9:37 Ito ĩ yija, ado bajiro ĩre cʉdiquĩ Jesús: —Ĩre ticãcʉ mʉ. Adocãta mʉ rãca bʉsigʉ, ĩti ña yʉ, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 9:38 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũquĩ ĩ, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ. Ito bajiro yicõri: —Mʉre tʉorʉ̃nʉa yʉ Ʉjʉ yʉ, yiquĩ ĩ.
JOH 9:39 Ito yija bero, ado bajiro yiquĩ Jesús masare: —“Ãna ñama yʉre cʉdirã. Ãna ñama yʉre cʉdimena”, yi bʉsirocʉ wadirʉ ña yʉ. Cajea mana robo bajirã ñama Dios oca tʉo masimena. Ito bajiri ĩnare ĩna tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãreama, ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 9:40 Ito ĩ yija tʉocõri, ito ñarã coriarã fariseo gaye tʉoĩarã seniĩacã ĩna Jesure: —“Tʉo masibiticõri, cajea manare bajiro bajirã ña mʉa”, ¿yati mʉ gʉare? yicã ĩna Jesure.
JOH 9:41 Ĩna ito yija: —Tʉo masimena mʉa ñaja, seti cʉtirã meje ñaboana mʉa. “Queno masirã ña gʉa”, mʉa yire waja, seti cʉtirã ña mʉa, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 10:1 Mʉcana masare riasosʉogʉ ado bajiro yiquĩ Jesús: —Riti mʉare gotia yʉ. No oveja ĩna ñari sãnimʉ ĩna ya soje sãjabicʉ, gaje dʉja jore sãjagʉ̃ rʉocõri rinigʉ̃ ñami ĩocʉ̃.
JOH 10:2 Ĩna ya soje sãjagʉ̃ama, ĩnare tirʉ̃nʉcõri codegʉ ñami.
JOH 10:3 Ovejare tirʉ̃nʉri masʉ ĩ sãjatoni ĩre soje jana ĩsigʉ̃ yiguĩji soje coderi masʉ. Ĩ sãjaroca ĩ ya ocare tʉo masirã yirãji ĩ ya oveja. Ĩ ya ovejajʉare ti masicõri, wamena ĩnare ji bucõagʉ̃ yiguĩji ĩ.
JOH 10:4 Ĩnare bucõa jeocõri, ĩna riojʉa ĩnare tʉ̃a ũmatãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩ ya ocare tʉo masicõri, ĩre sʉyarã yirãji ĩna.
JOH 10:5 Ĩ oca ĩna tʉo godo weobejama ĩre sʉyamena yirãji ĩna. Ĩ ya ocare tʉo masibiticõri, ĩre rudirã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús masare.
JOH 10:6 Riasore oca ĩnare goti masioquĩ Jesús. Ito bajibojarocati itire tʉo masibiticã ĩna.
JOH 10:7 Ito yija mʉcana tʉdi gotiquĩ Jesús ĩnare: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ ña soje, oveja ĩna sãjari soje bajiro bajigʉ.
JOH 10:8 Yʉ riojʉa wadiana ñarocõti, rʉori masa ito yicõri riniri masa cʉni ñañi ĩna. Ito bajiri yʉ ya oveja mesare tʉorʉ̃nʉbisijarã.
JOH 10:9 Yʉ ña soje bajiro bajigʉ. No yʉna sʉoriti sãjagʉ̃, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado bajiro bajigʉ yiguĩji ĩocʉ̃: Oveja ĩna ñari sãnimʉjʉ sãjacõri, mʉcana tʉdi, budi, yi ñagʉ̃, ñagʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Queno wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, quenari wese ĩ baroti bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajirã ñarã yirãji yʉre boca ãmirã. Ĩnare tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
JOH 10:10 ’Riniri masʉ ĩ ejaja, rinicõri sĩagʉ̃ti ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, ruyuriogʉti ejagʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Yʉama masa ĩna catitĩñaroca yigʉ wadirʉ ña yʉ. Ito yicõri, ñe rʉyabeto queno ĩna ñaroca yigʉ wadirʉ ña yʉ.
JOH 10:11 Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrãma yʉ ya oveja bajiro bajirã ñarã yirãji. Yʉ ya oveja bajiro bajirãre goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
JOH 10:12 Sĩgʉ̃ waja bʉjarocʉ ĩ moaja, queno oveja coderi masʉ meje ñaguĩji ĩocʉ̃. Buyairo ĩ ejaja ticõri, ovejare wagogʉ yiguĩji ĩ. Ĩ ya oveja meje ĩna ñajare, ĩnare wagogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri buyairo ejacõri, ovejare ñiagʉ̃ yiguĩji, ito yicõri ĩnare ĩo bategʉ yiguĩji ĩ.
JOH 10:13 Waja bʉjarocʉ riti sĩgʉ̃ ĩ moaja, ovejare wagogʉ yiguĩji ĩ, ĩ ñarã meje ĩna ñajare. Ĩnare maigʉ̃ meje ñari ĩnare ĩ wagoja no yimenaji ĩre, yi riasoquĩ Jesús masare.
JOH 10:14 ’Yʉ ña ovejare queno coderi masʉ. Yʉ Jacʉ yʉre ĩ masiro bajiroti, yʉ cʉni ito bajiroti ĩre masia. Ito bajiroti yʉ ya ovejare ti masia yʉ. Ĩnajʉa cʉni ito bajiroti yʉre ti masiama ĩna. Yʉ ya ovejare goda ĩsirocʉ ñacã yʉ.
JOH 10:16 Adi sãnimʉ gãna meje ñama gãjerã yʉ ya oveja. Ĩna ñama gãjerã masa. Ĩnare cʉni ãmigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna cʉni yʉre cʉdirã ñama ĩna. Co rʉmʉ co sãnimʉti ñarã yirãji ĩna. Ito yicõri, yʉ sĩgʉ̃ti ñagʉ̃ yigʉja ĩnare coderi masʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 10:17 ’Godagʉ yigʉja yʉ, mʉcana tʉdi catirocʉ. Ito bajiro yʉ yijare yʉ ñarã catitĩñarã yirãji Dios rãca. Ito bajiri yʉ Jacʉ bʉto yʉre maiami.
JOH 10:18 Masama yʉre sĩamena yirãji. Yʉmasiti yʉ ãmoro bajiroti masare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Masare yiari yʉ goda ĩsi ãmoja, iti ña yʉ ãmoro bajiro yʉ yiroti. Ito yicõri, mʉcana tʉdi yʉ cati ãmoja cati masigʉ̃ ña yʉ. Ito bajiro yʉ yi masitoni yʉre cũquĩ yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 10:19 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, judio masa ʉjarã ricati riti tʉoĩacã ĩna ĩja.
JOH 10:20 Coriarã jãjarã ado bajiro yicã: —Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃, mecʉri masʉ ĩ ñabojarocati, ¿no yija masa ĩre tʉorʉ̃nʉati? yicã ĩna.
JOH 10:21 Gãjerãma ado bajiro yicã ĩna: —Rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ĩ ñaja, ito bajiro bʉsibitiborʉ ĩ. Ito yicõri, rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ĩ ñaja, cajea mana ĩna tiroca yibitiborʉ, yicã ĩna.
JOH 10:22 Iti rʉmʉri juebʉcʉ ñacʉ. Jerusalénjʉ Dios ya wi cajero ĩna cʉdabiare basa, mʉcana tʉdi tʉoĩarã basa menicã ĩna.
JOH 10:23 Ide ñurajʉ roca, Salomón wame cʉtiri dʉjajʉare Dios ya wijʉ sãja wacʉ gʉa Jesús rãca.
JOH 10:24 Ito bajiro gʉa baji ñaroca Jesure gãni biacõri, ĩre seniĩacã judio masa: —¿Nocãta, “Ĩ meje ñami ĩ. Ĩti ñami”, mʉre yi masirã yirãjida gʉa? Cristo Dios ĩ cõarʉ mʉ ñaja, adocãtati riojo gʉare gotiya, yicã ĩna Jesure.
JOH 10:25 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Mʉare goticãbojacʉ yʉ. Ito bajibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉbiticʉ mʉa. Yʉ Jacʉ ĩ rotirisena jaje mʉare ĩobojacʉ yʉ. Itire ticõri, “Ĩti ñami”, yi masirʉjabojacʉ mʉare.
JOH 10:26 Yʉ ya oveja meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Canʉ mʉare yʉ goticato bajiroti bajia. Yʉ ñarã meje ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉbea mʉa, ya yʉ mʉare.
JOH 10:27 Oveja ĩna ʉjʉ ocare ĩna tʉo masiro robo bajiro, yʉ ñarã yʉre tʉo masiama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare ti masia. Ito yicõri yʉre sʉyarã yirãji ĩna.
JOH 10:28 Ĩna catitĩñaroca ya yʉ. Ito bajiri coji godacoa yimenaji ĩna. Sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽmabicʉ yiguĩji.
JOH 10:29 Ĩnare yʉ rʉcotoni yʉre cũquĩ Cʉna. Nijʉa ĩ rẽtoro sẽogʉ̃ maquĩji. Ito bajiri sĩgʉ̃jʉa yʉ rʉcorãre ẽma masigʉ̃ maquĩji ĩja.
JOH 10:30 Yʉ, ito yicõri yʉ Jacʉ rãca riti ña gʉa, yiquĩ Jesús judio masare.
JOH 10:31 Ito yija mʉcana ĩre rearona gʉ̃ta ãmicã ĩna.
JOH 10:32 Ĩna ito yija ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉ Jacʉ ĩ masirisena sʉoriti jaje mʉa tiro riojo quenarise yibojacʉ yʉ. ¿Disejʉa queno yʉ yire waja yʉre gʉ̃ta rearã yirãjida mʉa? yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 10:33 Ĩ ito yijare ado bajiro cʉdicã judio masa: —Mʉ queno yire wajare meje mʉre gʉ̃ta rearã yirãji gʉa. Mʉ ya ocana Diore mʉ bʉsiture waja mʉre rearã yirãji gʉa. Gʉa robo ʉ̃mʉgʉ̃ ñabojagʉti, “Dios ña yʉ”, yiboja mʉ, yicã ĩna Jesure.
JOH 10:34 Ĩna ito yijare Jesús ado bajiro yiquĩ: —“Yʉ bajiroti bajirã ña mʉa cʉni”, yiñi Dios, yi ucare ña mʉa ñicʉsabatia ĩna rotire.
JOH 10:35 “Dios oca riojo ñasarise ña”, yi tʉoĩa mani. Ĩ oca tʉorʉ̃nʉanare, “Yʉ bajiroti bajirã ña mʉa cʉni”, yiñi Dios ĩ oca tutina.
JOH 10:36 Yʉre besecõri adi sitajʉ yʉre cõaquĩ Dios. Ito bajiri, “Dios Macʉ ña yʉ”, yʉ yijare, ¿no yija, “Diore bʉsitua mʉ”, yati mʉa yʉre?
JOH 10:37 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yibeja, yʉre tʉobesa.
JOH 10:38 Yʉ Jacʉ ĩ yiro bajiro yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉbitibojarãti, yʉ yigore ticõri, “Riti gotiami”, yi tʉoĩarʉja mʉare. Ito bajiri, “Yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ ñami yʉ Jacʉ. Yʉ cʉni ĩre bajiroti ʉsi cʉtia”, yʉ yija, “Riti gotiami”, yi masirʉja mʉare coji bʉsati, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 10:39 Ito ĩ yija tʉocõri, mʉcana ĩre ñia ãmobojacã ĩna. Jesujʉama rudicoaquĩ.
JOH 10:40 Rudi wacõri, Jordán wame cʉtirisa sidʉja waquĩ Jesús mʉcana. Ĩre baba cʉti wacʉ gʉa cʉni. Itojʉ ejacõri, Juan ĩ idé gu ñacatijʉ tujaquĩ Jesús.
JOH 10:41 Jãjarã masa ĩre tirã ejacã. Ĩre ticõri, ado bajiro yicã ĩna: —Tiyamani ĩobitibojagʉti, ãni gaye ĩ gotire gaye, riti gotiñi Juan, yicã masa.
JOH 10:42 Itojʉ Jesús ñaroca jãjarã ĩre tʉorʉ̃nʉcã masa.
JOH 11:1 Sĩgʉ̃ ñañi ñarise cõgʉ̃. Ĩ wame cʉtiquĩ Lázaro. Ĩ ñarã romia ñacã María, gajeo Marta. Ĩna ñacã Betania gãna.
JOH 11:2 Iso María ñacõ Jesús ya gʉbore queno sʉti quenarise jio gugoro. Jiocõri iso ya joana weja carogoro ñacõ iso, Lázaro ocabajio.
JOH 11:3 Lázaro ĩ cõja ticõri, ĩ ñarã romia Jesure oca cõañi ĩna: —Gʉa Ʉjʉ, mʉ baba Lázaro cõ ñami, yi oca cõañi ĩna Jesure.
JOH 11:4 Iti oca tʉocõri ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Adi ñarise ĩre ruyuriobetoja. Godarocʉ meje cõ ñaguĩji ĩ. Ado robojʉa bajia. “Rẽtoro ñasagʉ ñami Dios, ito bajiroti rẽtoro ñasagʉ ñami Dios Macʉ cʉni”, masa ĩna yi rʉ̃cʉbʉotoni, cõ ñaguĩji Lázaro, yiquĩ Jesús.
JOH 11:5 Lázaro, ĩ ocabajirã romia María, Martare cʉni tʉo maiñi Jesús.
JOH 11:6 “Cõ ñami Lázaro”, yire oca tʉobojagʉti wabitiquĩ Jesús maji. Gʉa ñarijʉ jʉa rʉmʉ ñacõacʉ gʉa Jesús rãca maji.
JOH 11:7 Jʉa rʉmʉ bero gʉa ĩ rãca riasotirãre ado bajiro yiquĩ Jesús: —Ita mʉcana Judea sitajʉ. Lázaro ĩ ñarojʉ wato mani, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 11:8 Ito ĩ yija tʉocõri: —Canʉ bʉsati itojʉ gãna judio masa mʉre gʉ̃tana rea sĩa ãmobojañi ĩna. ¿Itojʉ tʉdi ware tʉoĩati, gʉare riasogʉ mʉ? yi seniĩacʉ gʉa Jesure.
JOH 11:9 “Yʉre ĩna sĩarotijʉ ejabea maji”, yirocʉ ado bajiro cʉdiquĩ Jesús gʉare: —Ʉ̃mʉa co ʉ̃mʉa doce hora busurise ña. Ito bajiri sĩgʉ̃ ĩ wa ucuja jʉatabiquĩji iti busujare. Macãrʉcʉ̃ro busurise iti ñajare ti masigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri jʉatabiquĩji ĩ ʉ̃mʉa ñajare.
JOH 11:10 Ñami ĩ wa ucuja jʉatagʉ yiguĩji, busurise iti manijare, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 11:11 Itire goticõri mʉcana gaje gotiquĩ Jesús gʉare: —Mani baba Lázaro canicoaguĩji. Ito bajiri ĩre yujiogʉ wajʉ yʉ, yiquĩ Jesús.
JOH 11:12 Ito ĩ yija tʉocõri: —Gʉa Ʉjʉ, ĩ canija quena ña ĩre. Tujacoagʉ yiguĩji ĩ, yicʉ gʉa Jesure.
JOH 11:13 “Canigʉ̃ yiguĩji”, Jesús ĩ yija, “Wʉjore, yiguĩji Jesús”, yire masicʉ gʉa. Ito bajiro gʉa tʉoĩabojarocati, Jesuama, “Godacoami”, yireoni yigʉ yiñi ĩ.
JOH 11:14 “Yʉre queno tʉo masibeama ĩna”, yi tʉoĩacõri, riojo gʉare gotiquĩ Jesús ĩja: —Lázaro godacoami ĩja.
JOH 11:15 Queno yigʉti ĩ tʉjʉ ñabisija yʉ. Ito bajicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa. “Riti Dios Macʉ ña mʉ”, yʉre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa. Ĩ tʉ ita ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 11:16 Sĩgʉ̃ Jesús rãca riasotigʉ, gʉa rãca gagʉ Tomás wame cʉtiquĩ. “Sʉ̃rʉ̃arʉ”, yicʉ gʉa ĩre. Ado bajiro yiquĩ ĩ, gʉajʉare: —Ita mani cʉni. Jesús rãcati godana mani cʉni, yiquĩ Tomás gʉa ĩ baba mesare.
JOH 11:17 Betaniajʉ gʉa ejaroca, “Jʉaria rʉmʉri tʉja Lázarore ĩna yujeja bero”, yicã masa, gʉare gotirã.
JOH 11:18 Jerusalén rocajʉa bʉsa ñacʉ Betania. Coji cõre gʉdarecocõ ñacʉ Betania.
JOH 11:19 Ito bajiri jãjarã Jerusalén gãna judio masa ejacã Lázaro ĩ godaja otirã. “Bʉjato bajia, mʉa rĩjorʉ ĩ godaja”, yi María, Martare cʉni guañagõ otirã ejacã ĩna.
JOH 11:20 “Wadiami Jesús”, yire oca tʉocõri, ĩre bocago ejacõ Marta. Maríama ejabiticõ. Wijʉ ñacõañi iso.
JOH 11:21 Jesús tʉjʉ ejacõri ado bajiro yicõ Marta: —Yʉ Ʉjʉ, mʉ iti rʉmʉ bʉsa ado mʉ ñajama, bai godabitiborʉ ĩ.
JOH 11:22 “Ĩ godaja bero ñabojarocati, no Diore mʉ senija, ito bajiroti mʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ, yicõ Marta Jesure.
JOH 11:23 Iso ito yija tʉocõri: —Mʉ rĩjorʉ tʉdi catigʉ yiguĩji, yiquĩ Jesús isore.
JOH 11:24 Ito ĩ yija: —Riti gotia mʉ. Sʉsari rʉmʉ masare tʉdi ĩna catiroca Dios ĩ yiri rʉmʉ, tʉdi catigʉ yiguĩji bai, yi tʉoĩa yʉ, yicõ Marta Jesure.
JOH 11:25 Iso ito yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉ ña tʉdi masa ĩna catiroca yigʉ. Ito yicõri yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti catitĩñagʉ̃ yiguĩji. Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji ĩocʉ̃ ĩja, yiquĩ Jesús isore.
JOH 11:26 Mʉcana tʉdi yʉ ejari rʉmʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉ ña yucãrã catitĩñarã yirãji ĩna. Godamenaji ĩna. ¿Itire tʉorʉ̃nʉati mʉ cʉni? yi seniĩaquĩ Jesús Martare.
JOH 11:27 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉ Ʉjʉ, mʉ yiro bajiroti bajia. Mʉti ña Cristo, Dios ĩ cõarʉ. Mʉti ña Dios Macʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadirʉ. Itire tʉorʉ̃nʉa yʉ, yicõ iso Jesure.
JOH 11:28 Iso ito yija bero iso rĩjoro Maríare jigo wacõ Marta. Iso tʉ ejacõri, ado bajiro Maríare goti rudiyijo iso: —Manire riasori masʉ ito ñami. “Wadijaro”, yimi mʉre, yiyijo Marta iso rĩjorore.
JOH 11:29 Iso ito yiroca riti wʉmʉcõri, Jesure tigo wadiñi María.
JOH 11:30 Cʉtojʉ ejabiticʉ gʉa Jesús rãca maji. Marta iso bocacatojʉti ñacʉ gʉa maji.
JOH 11:31 María rãca ñañi judio masa, iso yagʉ godajare otirã. Ejori iso wʉmʉ waja ticõri, isore sʉya wadiñi ĩna cʉni. “Masari cumajʉ otigo wagõji”, yi tʉoĩari seyoñi ĩna.
JOH 11:32 Gʉa tʉ ejacõri Jesús riojo rijomunigãna ñini rũjũcõ María. Ito yicõri ado bajiro ĩre bʉsicõ iso: —Yʉ Ʉjʉ, mʉ iti rʉmʉ bʉsa mʉ ado ñajama, bai godabitiborʉ, yicõ iso Jesure.
JOH 11:33 María iso otija ticõri, iso rãca wadiana judio masa ĩna otija ticõri, bojori bʉjaquĩ Jesús cʉni. Ito bajiri ĩ ya ʉsijʉ bʉto bojori bʉja ñaquĩ Jesús.
JOH 11:34 Ado bajiro ĩnare seniĩaquĩ Jesús: —¿Nojʉ ĩre yujeri mʉa? yi seniĩaquĩ Jesús. Ito ĩ yija tʉocõri: —Adojʉa tigʉ waya mʉ, yicã ĩna Jesure.
JOH 11:35 Ĩna ito yija tʉocõri, otiquĩ Jesús ĩja.
JOH 11:36 Jesús ĩ otija ticõri, ado bajiro yicã judio masa: —Tite mʉa. Lázarore bʉto tʉo mairi seyoami ĩ, yicã ĩna.
JOH 11:37 Gãjerã coriarãma ado bajiro yicã ĩna: —Cajea tibicʉre yisiogʉ ñabojagʉti, ¿no yija Lázaro ĩ godabitiroca yibisijari ĩ? yicã ĩna coriarã.
JOH 11:38 Mʉcana Jesús bojori bʉjagʉti eja rʉ̃gʉ̃quĩ, masari cuma tʉjʉ. Gʉ̃ta toti ñacʉ godarʉre ĩna cũrajʉ. Iti soje gʉ̃tana biare cʉticʉ.
JOH 11:39 Ito yija ado bajiro rotiquĩ Jesús: —Itiga gʉ̃tagã ãmigoya, yiquĩ Jesús. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicõ Marta, godarʉ ocabajio: —Jʉaria rʉmʉri tʉja ĩ godaja bero. Bʉoro ʉ̃niguĩji ĩja, yicõ iso Jesure.
JOH 11:40 Iso ito yibojarocati: —Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro ñasarise Dios gaye tigo yigoja mʉ, mʉre gotibʉ yʉ, yiquĩ Jesús isore.
JOH 11:41 “Gʉ̃tagã ãmicãña”, Jesús ĩ yija tʉocõri, gʉ̃tagãre ãmigocã masa. Ito yija macãrʉcʉ̃rojʉare ti mʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Cʉna, queno ya mʉ. Yʉre tʉoa mʉ.
JOH 11:42 Yʉ masia, coji rʉyabeto yʉre tʉosotia mʉ. Ito bajibojarocati adi sita gãna mʉre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ĩna tiro riojo mʉ rãca bʉsia yʉ. “Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, ĩna yitoni, mʉ rãca bʉsia yʉ, yiquĩ Jesús, Diore bʉsigʉ.
JOH 11:43 Iti goti tĩogʉ̃ti awasãquĩ Jesús ĩja: —Lázaro, budi waya adojʉa, yiquĩ Jesús.
JOH 11:44 Ĩna yujebojarʉti budiquĩ Lázaro ĩja. Ĩ ya ricari, ito yicõri ĩ ya rujʉre cʉni sayana dʉrea biarʉ ñaquĩ ĩ. Gʉbori cʉni, ĩ ya rijoga cʉni saya werona biarʉ ñaquĩ. Ruyubicʉ ñaquĩ ĩ. Ito bajiri ado bajiro masare rotiquĩ Jesús: —Ĩre õjaña, ĩ watoni, yiquĩ Jesús.
JOH 11:45 Ito bajiro Jesús ĩ yija ticõri, jãjarã judio masa Maríare baba cʉtiana Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja. “Riti Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, yi tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja.
JOH 11:46 Gãjerãma fariseo gaye tʉoĩarãre tirã wacã ĩna. Ĩna tʉjʉ ejacõri, Jesús ĩ ĩogore ĩnare gotiyijarã ĩna.
JOH 11:47 Ĩna ito yijare, fariseo gaye tʉoĩarã, paia ʉjarã rãca, ʉjarã ñasarã rãca minijuayijarã. Ito yicõri ado bajiro bʉsiyijarã ĩna: —¿No bajiro yirʉjati mani? Jaje tiyamani ĩogʉ̃ ñami ãni.
JOH 11:48 Ĩre mani camotabeja, masa jeyaro ĩre tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ĩna ito yija ticõri, mani ya minijuara wire ruyuriorã wadirã yirãji romano masa. Ito yicõri manire cʉni ruyuriorã wadirã yirãji ĩna, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
JOH 11:49 Iti rodore paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ ñaquĩ. Ĩnare ado bajiro gotiyijʉ ĩ: —Masirã meje ña mʉa.
JOH 11:50 Sĩgʉ̃ mani jeyarore yiari ĩ goda ĩsija quena. Mani jeyarore ĩna ruyurioja quenabetoja, yiyijʉ Caifás.
JOH 11:51 Paia ʉjʉ ñari, ĩmasirio tʉoĩacõri meje yiyijʉ Caifás. Ĩ masia mani ito bajiro ĩ bʉsiroca yiyijʉ Dios ĩre. Ito bajiro ĩ bʉsija, ijajʉ bajiroti gaye bʉsiyijʉ ĩ. “Judio masa ñajedirore goda ĩsigʉ̃ yiguĩji Jesús.
JOH 11:52 Ĩnare riti meje goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios ĩ beseana di sita gãna rʉyabeto manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani ñatoni manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji Jesús”, yigʉ bajiro yiyijʉ ĩ Caifás.
JOH 11:53 Iti rʉmʉrinati, “¿No bajiro Jesure sĩarʉjati mani?” yi bʉsi ñayijarã judio masa ʉjarã.
JOH 11:54 Ito bajiri masa ĩna tiro riojo wa ucubitiquĩ Jesús ĩja. Judea sita Jesús ĩ wagoja, ĩre sʉya wacʉ gʉa cʉni. Efraín wame cʉtiri cʉto wacʉ gʉa. Yucʉ mano tʉjʉ ñacʉ iti cʉto. Itojʉ tujacʉ gʉa Jesús rãca.
JOH 11:55 Yʉ ñarã judio masa pascua basa ĩna meniroto jabeto rʉyayijʉ. Ito bajiri masa jãjarã wayijarã Jerusalénjʉ. Pascua basa riojʉa ĩna ñeñaro yirise coe rotirã ejayijarã ĩna.
JOH 11:56 Itojʉ ejacõri, Jesure ãmabojayijarã ĩna. Dios ya wijʉ ejacõri ado bajiro gãmeri seniĩayijarã ĩna: —¿No bajiro tʉoĩati mʉa? ¿Basa tigʉ ejagʉ yiguĩjida mʉaca? Ejabicʉ yiguĩji gajea, yi gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
JOH 11:57 Fariseo gaye tʉoĩarã, paia ʉjarã cʉni, “Jesure mʉa ti bʉjaja, gʉare gotiba. Ĩre ñiarona ya gʉa”, yi gotiyijarã ĩna masare.
JOH 12:1 Coga ãmojeno rʉmʉri pascua basa ĩna meniroto riojʉa Betania wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ gʉa Jesús rãca. Iti cʉto ñacʉ Lázaro ĩ ñaro. Ito ñacʉ Lázarore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yirajʉ.
JOH 12:2 Jesús ĩ ejaja ticõri, ĩre rʉ̃cʉbʉorã ĩre bare meni ĩsicã Lázaro ĩ ocabajirã romia. Marta ñacõ gʉare bare jeogo. Lázaro cʉni gʉa rãca ba rujiquĩ ĩ.
JOH 12:3 Gʉa baroca ʉ́ye queno sʉti quenarise nardo wame cʉtirise ãmi ejacõ María. Co coacõ ñacʉ iti. Bʉto waja cʉtirise ñacʉ. Itina Jesús ya gʉbore jio gucõ iso. Ito yicõri iso ya joana weja carocõ iso. Wi dajaroti sʉti dajacoacʉ iti sʉtirise.
JOH 12:4 Itojʉ ñaquĩ Judas Iscariote. Ĩ cʉni gʉare bajiroti Jesús rãca riasotigʉ ñabojaquĩ. Ĩ ñaquĩ Jesús wajana ĩre ñiatoni gotiri masʉ. Jesús ya gʉbore iso jio guja ticõri, ado bajiro yiquĩ Judas:
JOH 12:5 —Iti ʉ́ye queno sʉti quenarise ĩsicõri, trescientos niyeru cujiri ãmirʉjaboyija mʉ. Iti waja bʉjacõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉjaboyija mʉ, yiquĩ Judas.
JOH 12:6 Bojoro bʉjarãre tʉo maigʉ̃ meje yiquĩ ĩ, ito ĩ yirise. Riniri masʉ ñari ito bajiro yiquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ gʉa ya niyeru awiruca seori masʉ. Iti awiruca gʉa sãrisere ãmisotiñi ĩ.
JOH 12:7 Ito yija ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Ʉsirio codebesa isore. Yʉre ĩna yujerotire tʉoĩa yugo ito bajiro yamo iso.
JOH 12:8 Mʉa rãca riti ñatĩñarã yirãji bojoro bʉjarã. Ito bajiri ĩnare ejabʉatĩñarã yirãji mʉa. Yʉama mʉa rãca ñatĩñabicʉ yigʉja. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca maji yʉjʉare ejabʉaja quena, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 12:9 “Betaniajʉ ñaguĩji Jesús”, yire oca, jãjarã tʉoñi judio masa. Jesure riti tirã meje ejacã ĩna. Lázarore tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yirʉre tirã rãcati wadiñi ĩna.
JOH 12:10 Ito bajiro masa ĩna yija ticõri, Lázarore cʉni sĩare cʉnícã paia ʉjarã.
JOH 12:11 Lázaro ĩ tʉdi catija ticõri, paia ʉjarãre jidicã wacã masa. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉcã ĩna ĩja. Ito bajijare Lázarore cʉni sĩa ãmoñi paia ʉjarã.
JOH 12:12 Ito bero gaje rʉmʉ, “Ado ejagʉ yiguĩji Jesús”, yire oca tʉo jedicã masa. Ĩna ñacã Jerusalénjʉ pascua basa tirã ejana.
JOH 12:13 Ito bajiri Jesure boca ãmirona rujaño caeri ãmicã ĩna. Ito yicõri ado bajiro awasãcã ĩna, ĩre wanʉrã: —Rẽtoro ñasagʉ ñami Dios. Ĩ cõarʉre queno yijaro Dios. Gʉa Israel gãna Ʉjʉ ñarocʉre queno yijaro Dios, yi awasãcã ĩna, ĩre wanʉrã.
JOH 12:14 Burro wame cʉtigʉre bʉjacõri, mʉja jeaquĩ Jesús. Ito bajiroti yi gotia Dios oca cʉni. Tʉote mʉa:
JOH 12:15 Mʉa Sión cʉto gãna, güibesa. Mʉa Ʉjʉ ñarocʉ burro joe jesa wadiami, yi gotia Dios oca.
JOH 12:16 Cajero queno tʉo masibiticʉ gʉa Jesús rãca riasotirã maji. Ũmacʉ̃jʉ Jesure rʉ̃cʉbʉorajʉ ĩ mʉjaja bero, “Riti gotia Dios oca. Jeyaro iti gotiado bajiroti rẽtacʉ”, yi masicʉ gʉa ĩja.
JOH 12:17 Masa jãjarã ticã masari cumajʉ ñagʉ̃ Lázarore tʉdi ĩ catiroca Jesús ĩ yija. Ĩ catija tigoana ñari masa jeyarore goti batoñi ĩna.
JOH 12:18 Ito bajiri, “Tiyamani gaye, ĩoami Jesús”, yire oca tʉocõri, Jesure tirã masa jãjarã ejacã.
JOH 12:19 Ito bajiro masa ĩna yija ticõri, fariseo gaye tʉoĩarã ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã: —Tiya, masa jeyaro ĩ ocare tʉo sʉya wama ĩja. No yiado ma manire, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩarã.
JOH 12:20 Basa ñaroca Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉorã wana rãca wʉsayijarã coriarã griego masa.
JOH 12:21 Felipere oca seniĩarã wayijarã ĩna. Galilea sita Betsaida wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ Felipe. Ado bajiro Felipere yiyijarã ĩna: —Jesure ti ãmosacõa gʉa, yi josayijarã ĩna Felipere.
JOH 12:22 Ĩna ito yija tʉocõri, Andrésre gotigʉ wayijʉ Felipe. Ito bajiri ĩna jʉ̃arã Jesure gotirã ejacã gʉa tʉjʉ.
JOH 12:23 Ĩna oca gotija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩnare: —Yʉ ña Masa Rĩjorʉ. Ũmacʉ̃jʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ yʉ tʉdi mʉjarotijʉ ejacoajʉ ĩja. Yʉre ĩna sĩarotijʉ ejacoajʉ ĩja.
JOH 12:24 Riti mʉare gotia yʉ. Trigo aje queno carabetoti jacajʉ iti quedija, judibetoja. Queno caracõri iti quedija, jaje judiro yiroja mʉcana. Godacõri mʉcana tʉdi catiado bajiro bajia iti.
JOH 12:25 No ĩ catirise maibojagʉti godagʉ yiguĩji. Ito yicõri Dios tʉ ejabiquĩji ĩ. No adi macãrʉcʉ̃rojʉ ĩ ñarise maibicʉama godabicʉ yiguĩji. Catitĩñare gaye bʉjagʉ yiguĩji ĩocʉ̃ama.
JOH 12:26 No yʉre moa ĩsi ãmogʉ̃, yʉre sʉyaja quena. No yʉ ñaroti, ito ñagʉ̃ yiguĩji yʉre moa ĩsigʉ̃ cʉni. No yʉre moa ĩsigʉ̃re rʉ̃cʉbʉogʉ yiguĩji yʉ Jacʉ, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 12:27 Ĩ Jacʉre bʉsigʉ ado bajiro yiquĩ Jesús: —Bʉto tʉoĩa oca jaia yʉ. “Cʉna adocãta yʉre rẽtaroti gaye, iti yʉre rẽtame yirocʉ yʉre masoña”, ¿yirʉjati yʉ? Meje ito bajiro yibicʉja yʉ. Itire tõbʉjarocʉ wadirʉ ña yʉ.
JOH 12:28 Cʉna, mʉ ãmoro bajiroti rẽtajaro, masa mʉre ĩna rʉ̃cʉbʉotoni, yiquĩ Jesús, Diore bʉsigʉ. Ito ĩ yirocati, ũmacʉ̃jʉ oca ruyucʉ: —Masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yicãcʉ yʉ. Mʉcana tʉdi ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yigʉ ya yʉ, yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ.
JOH 12:29 Gʉa iti oca tʉocõri: —Bʉjo ñarʉ, yicʉ gʉa coriarã. Gãjerãma: —Ángel bʉsirʉ, yicã ĩna.
JOH 12:30 Ito bajiro masa ĩna yija tʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Yʉre yiari meje oca ruyubʉ. Mʉare yiari, mʉa tʉotoni oca ruyubʉ.
JOH 12:31 Adocãta adi macãrʉcʉ̃ro gãnare Dios ĩ beserotijʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre, ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji Dios.
JOH 12:32 Masa yucʉtẽojʉ yʉre ĩna mʉo rʉ̃gõja, jãjarã yʉre ĩna boca ãmiroca yigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 12:33 “Ito bajiro godagʉ yiguĩji”, masa ĩna yi tʉo masitoni, ito bajiro gotiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 12:34 Ito ĩ yijare, ado bajiro cʉdicã masa: —Gʉa masa bʉcʉrã papera tuti iti gotija, “Catitĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo”, yi gotia iti. ¿No yija, “Masa Rĩjorʉre mʉorã yirãji ĩna”, yati mʉ? ¿Ñimʉ ñati Masa Rĩjorʉ? yicã ĩna Jesure.
JOH 12:35 Ĩna ito yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña busurise rʉcogʉ, mʉa tʉo masiroca, mʉa ti masiroca cʉni yigʉ. Yoari mejeti mʉare wagogʉ yigʉja yʉ. Yʉ waroto riojʉa mʉare riasogʉ ya yʉ maji. Ito bajiri mʉa rãca yʉ ñaroca riti queno riasotiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija queno tʉo masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ñeñaro yimenaji mʉa. No rãitĩarojʉ wacʉ, “Ito wagʉja yʉ”, yi masibicʉ yiguĩji. Ito bajiro yibojama ñeñaro yirã.
JOH 12:36 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉña mʉa, mʉa rãca yʉ ñaroca riti maji. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, queno tʉo masirã yirãji. Ito yicõri yʉ ñarã ñatĩñarã yirãji, yiquĩ Jesús masare. Ito bajiro masare ĩ gotija bero, gʉa masibetojʉ wa godacoaquĩ Jesús ĩja.
JOH 12:37 Jaje tiyamani masa ĩna tiro riojo ĩ ĩobojarocati, ĩre tʉorʉ̃nʉbiticã masa.
JOH 12:38 Ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉbeja, Isaías ñayorʉ ĩ ucado bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro ucayoñi ĩ: Gʉa Ʉjʉ, gʉa gotirise sĩgʉ̃ tʉorʉ̃nʉgʉ̃ mami. Ito yicõri, mʉ ĩorisere sĩgʉ̃ tʉorʉ̃nʉgʉ̃ mami, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
JOH 12:39 “Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉmena yirãji masa”, yirocʉ ado bajiro ucañi Isaías ñayorʉ:
JOH 12:40 Ĩna tibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo masibitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna ya cajeana ti masimena yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsina queno tʉo masimena yirãji ĩna. Ito yicõri, Dios ĩ cõarʉre tʉdi yisio rotimena yirãji ĩna, yi ucañi Isaías ñayorʉ.
JOH 12:41 Isaías ĩ cãirojʉ, bʉto Cristo ĩ ñasarise tiyijʉ ĩ. Ito bajiri iti gaye ucayoñi ĩ.
JOH 12:42 “Ito bajiro bajirã yirãji”, Isaías ĩ yire ñabojarocati jãjarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉcã. Ĩna ʉjarã cʉni coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉcã. Masa ĩna tʉoro riojo, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ cʉni”, yibiticã ĩna. “Fariseo gaye tʉoĩarã manire bucõarã yirãji ĩna”, yirona gotibiticã ĩna.
JOH 12:43 Dios gaye rẽto bʉsaro, masa gaye rʉ̃cʉbʉore ãmocã ĩna.
JOH 12:44 Gʉa tʉ tʉdi ejacõri, ado bajiro masare oca sẽoro bʉsiquĩ Jesús: —Yʉre tʉorʉ̃nʉrã, yʉre riti meje tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉre cʉni tʉorʉ̃nʉrã yirãji.
JOH 12:45 Yʉre mʉa tija, yʉre cõarʉre cʉni tia mʉa.
JOH 12:46 Yʉ ña busurise rʉcogʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã rãitĩarojʉ ĩna ñame yirocʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉre wadicʉ yʉ.
JOH 12:47 Yʉ ocare tʉobojagʉti, yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉbeja, yʉ meje ña ĩre ruyuriorocʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ruyuriorocʉ meje wadicʉ yʉ. Masare masorocʉjʉa wadicʉ yʉ.
JOH 12:48 Yʉre rʉ̃cʉbʉobiticõri, yʉ ocare tʉorʉ̃nʉbicʉre, ruyuriorocʉ sĩgʉ̃ ñacãguĩji. Yʉ ocare ĩ tʉorʉ̃nʉbiti waja sʉsari rʉmʉ ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
JOH 12:49 Yʉmasirio meje bʉsia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉre cõarʉ, yʉ bʉsiroti, yʉ riasoroti cʉni yʉre cũcãquĩ ĩ.
JOH 12:50 “Yʉ Jacʉ ĩ rotirise gaye ĩna tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ bʉsija, yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti bʉsia yʉ, yiquĩ Jesús masare.
JOH 13:1 Pascua basa ñaroto riojʉa, “Yʉ adi macãrʉcʉ̃rore wagocõri yʉ Jacʉ tʉ yʉ waroto ejacoajʉ ĩja”, yi tʉoĩari seyoñi Jesús. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩ ñarãre maisotiquĩ Jesús. “Riti mʉare bʉto maisacõa yʉ”, yi ĩorocʉ, goda ĩsirocʉ ñacãñi Jesús.
JOH 13:2 Gʉa basʉsaroca Judas Iscariote Simón macʉre ĩ ya ʉsijʉ ñacãri seyoñi rʉ̃mʉ́. Judas ya ʉsijʉ ñacõri, “Jesús wajana ĩre ĩna ñiatoni gotiba”, yi ñari seyoñi rʉ̃mʉ́ Judasre.
JOH 13:3 Ado bajiro yi tʉoĩari seyoñi Jesús, “Dios yagʉ wadirʉ ña yʉ, ito yicõri ĩ tʉ tʉdi wacʉ yigʉja yʉ. Yʉ roti masitoni yʉ Jacʉ ĩ cũrʉ ña yʉ”, yi tʉoĩari seyoñi Jesús.
JOH 13:4 Gʉa basʉsa ñaroca bare jeoado tʉ rujigʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. Joegado ĩ sãñaro ruacõri, toallana ĩ ya jeragajʉ wẽo taquĩ.
JOH 13:5 Ito yicõri rujatẽrojʉ ide jioquĩ. Ito yicõri gʉa ya gʉbori coesʉoquĩ Jesús. Coe tĩocõri toalla ĩ wẽo tarona gʉa ya gʉbori caroquĩ ĩ.
JOH 13:6 Simón Pedrore gʉbo ĩ coegʉ wagʉ yiroca ado bajiro yiquĩ Simón Pedro ĩre: —¿Yʉ Ʉjʉ, yʉ ya gʉbore coegʉ yati mʉ? yiquĩ Pedro.
JOH 13:7 Ito ĩ yijare cʉdiquĩ Jesús: —Adocãta mʉa ya gʉbori yʉ coerise queno tʉo masibea mʉa maji. Ija co rʉmʉ masirã yirãji mʉa itire, yiquĩ Jesús.
JOH 13:8 Ito ĩ yibojarocati: —Yʉ ya gʉbore coebicʉ yigʉja mʉ, yiquĩ Pedro Jesure. Ito ĩ yijare: —Mʉ ya gʉbori yʉ coebeja yʉ rãca gagʉ meje ñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 13:9 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiquĩ Pedro: —Mʉ ito yija, yʉ ya gʉbori riti meje coeya. Yʉ ya ãmo cʉni, yʉ ya rijoga cʉni coeya, yiquĩ Pedro Jesure.
JOH 13:10 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Gua tĩocãrʉre jeyaro rujʉri coere ma. Gʉbori riti coeja quena. Ʉeri mana bajiro bajirã ña mʉa. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ñami mʉa rãca gagʉ ʉeri jaigʉ bajiro bajigʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 13:11 “Ĩ ñami yʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ”, yi masicõri, “Mʉa jeyaro meje ʉeri mana ña mʉa”, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 13:12 Gʉa ya gʉbori coe tĩogʉ̃ joe ĩ sãñaro sãñaquĩ Jesús mʉcana. Bare jeoado tʉ rujicõri ado bajiro yiquĩ ĩ mʉcana gʉare: —¿Mʉare gʉbori yʉ coerise tʉo masiati mʉa?
JOH 13:13 “Gʉare riasogʉ, gʉa Ʉjʉ”, ya mʉa yʉre. Ĩti ña yʉ. Ito bajiro yʉre mʉa yija quena ña. Riojo ya mʉa.
JOH 13:14 Yʉ mʉa Ʉjʉ, mʉare riasogʉ ñabojagʉti mʉa ya gʉbori yʉ coeja, mʉamasi cʉni gãmeri gʉbori coeja quena.
JOH 13:15 Yʉ yiro bajiro mʉa yitoni mʉare ĩocãmʉ yʉ.
JOH 13:16 Riti mʉare gotia yʉ. Sĩgʉ̃ moa ĩsiri masʉ ĩ ʉjʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ. Sĩgʉ̃ gãji cõarʉ ĩ ñaja ĩre cõarʉ rẽtoro ñasabiquĩji ĩ.
JOH 13:17 Iti yʉ bʉsirise tʉocõri, ito yicõri itire mʉa queno cʉdija, wanʉ quenarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús, gʉare.
JOH 13:18 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉa jeyarore tʉoĩagʉ̃ meje bʉsia yʉ. “Ĩna ñama yʉ beseana”, yi masia yʉ. Dios ĩ bʉsigore rẽtaro ya. Ado bajiro gotia iti ĩ oca tutina: “Yʉ rãca bagʉ ñabojagʉti yʉre jidicãgʉ̃ yiguĩji”, yi gotia Dios oca.
JOH 13:19 Iti rẽtaroto riojʉa mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti rẽtaja ticõri, “Dios cõarʉ ña yʉ”, yʉ yiro bajiroti yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa.
JOH 13:20 Riti mʉare gotia yʉ, Yʉ cõanare boca ãmirã yʉre cʉni boca ãmirã yirãji. Noa yʉre boca ãmirã yʉre cõarʉre cʉni boca ãmirã ñama ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 13:21 Ito bajiro ĩ yija bero, ĩ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩa bojori bʉjaquĩ Jesús. Queno riojo gʉare gotigʉ ado bajiro yiquĩ ĩ: —Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre ĩna ñiatoni yʉ wajanare gotigʉ yiguĩji mʉa rãca gagʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 13:22 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa ĩ rãca riasotirã gʉamasiti gãmeri ticʉ. “Ĩre bʉsiguĩji”, yi masibiticʉ gʉa.
JOH 13:23 Yʉ ĩ rãca riasotigʉre bʉto maiquĩ Jesús. Ito bajiri gʉa basʉsacati rʉmʉ ĩ tʉ ba rujicʉ yʉ.
JOH 13:24 ¿Ñimʉre tʉoĩagʉ̃ bʉsiati mʉ? yi Jesure yʉ seniĩatoni yʉre ti ñucaquĩ Simón Pedro.
JOH 13:25 Ito ĩ yija ticõri, Jesús tʉ bʉsa eja rũjũcõri, ĩre seniĩacʉ yʉ: —Yʉ Ʉjʉ, ¿ñimʉjʉa ñati mʉre oca menirocʉ? yicʉ yʉ Jesure.
JOH 13:26 Ado bajiro cʉdiquĩ Jesús yʉre: —Najuro yosecõri, yʉ ĩsigʉ̃, ĩ ñagʉ̃ yiguĩji, yiquĩ Jesús yʉre. Ito bajiro ĩ yija bero, Judas Iscariote Simón macʉre ĩsiquĩ ĩ.
JOH 13:27 Iti naju ĩ boca ãmirocati rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás sãjacoari seyoquĩ Judas ya ʉsijʉ. Ito bajijare ado bajiro yiquĩ Jesús ĩre: —Yʉre mʉ oca meni ãmorise cojisiti wacõri oca meniña, yiquĩ Jesús Judasre.
JOH 13:28 Ĩ rãca ba rujicãna gʉa sĩgʉ̃jʉa ito bajiro ĩ bʉsirisere tʉo masibiticʉ gʉa.
JOH 13:29 Gʉa ya niyeru awirucare tirʉ̃nʉgʉ̃ ñaquĩ Judas. Ito bajiri, “Basa rʉmʉ ñaroca mani baroti waja yitẽña”, yiguĩji Jesús, yire masicʉ gʉa. “Bojoro bʉjarãre niyeru ĩsitẽña”, yiguĩji gajea, yire masicʉ gʉa.
JOH 13:30 Naju Jesús ĩ ĩsirise boca bacõri, wacoaquĩ ĩ ĩja. Ito bajiro ĩ yiroca ñamijʉ ñacoacʉ ĩja.
JOH 13:31 Judas ĩ wagoja bero ado bajiro yiquĩ Jesús gʉare: —Ũmacʉ̃jʉ, yʉ Masa Rĩjorʉ, yʉre rʉ̃cʉbʉorojʉ ware ejacoajʉ ĩja. Yʉre rẽtaroti gaye ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
JOH 13:32 Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yʉ yija, yʉre cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yigʉ yiguĩji Dios. Yoari mejeti ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios.
JOH 13:33 Yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉa rãca yoari ñabicʉja yʉ ĩja. Yʉre ãmabojarã yirãji mʉa. Canʉ gãjerã judio masare yʉ goticato bajiroti adocãta mʉare cʉni gotia yʉ. “Yʉ waroto wa masimenaji mʉa”, ya yʉ mʉare cʉni.
JOH 13:34 Adocãta mame rotire gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Ado bajiro bajia iti. Gãmeri ti maima mʉa. Mʉare yʉ ti mairo bajiroti mʉa cʉni gãmeri ti maija quena.
JOH 13:35 Mʉa gãmeri ti maija ticõri, “Jesús rãca riasotirã ñama ĩna”, yirã yirãji masa jeyaro.
JOH 13:36 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesure seniĩaquĩ Simón Pedro: —Yʉ Ʉjʉ, ¿nojʉ wacʉ yati mʉ? yiquĩ Pedro ĩre. Ito bajiro ĩ yijare: —Adocãta yʉ warotojʉ wa masibicʉja mʉáma maji. Ija yʉre sʉyagʉ yigʉja mʉcana, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 13:37 Ito ĩ yija tʉocõri: —Yʉ Ʉjʉ, ¿no yija adocãta mʉ rãca wa masibicʉjada yʉ? Gãjerã yʉre ĩna sĩabojarocati mʉre jidicãbicʉja yʉ. Mʉre goda ĩsirocʉ ñacã yʉ, yiquĩ Pedro Jesure.
JOH 13:38 Ito ĩ yijare cʉdiquĩ Jesús: —¿Riti yʉre goda ĩsirocʉ ñacãti mʉ? Riti mʉre gotia yʉ. Cara ĩ yujiroto riojʉa ʉdiaji, “Jesure masibea yʉ”, yigʉ yigʉja mʉ, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 14:1 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Bʉto tʉoĩa ʉsirio yibeja mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, yʉre cʉni tʉorʉ̃nʉña.
JOH 14:2 Cʉna ya wi mʉa ñarotijʉri jaje ñaroja. Ito bajiro iti bajibeja mʉare gotibitiboa yʉ. Itojʉ mʉa ñarotijʉ queno yugʉ wajʉ yʉ.
JOH 14:3 Ito wacõri mʉa ñarotijʉri queno tĩogʉ̃ mʉcana tʉdi wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ ñarojʉ mʉa ñatoni mʉare ãmigʉ̃ ejagʉ yigʉja yʉ.
JOH 14:4 Yʉ warotijʉ masia mʉa. Ito yicõri itojʉ wara mare masia mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 14:5 Ito ĩ yibojarocati ado bajiro yiquĩ Tomás: —Gʉa Ʉjʉ, mʉ warotore masibea gʉa. ¿No bajiro ito wara mare masirã yirãjida gʉa? yiquĩ Tomás Jesure.
JOH 14:6 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Yʉ ña ito wara ma bajiro bajigʉ. Yʉti ña riojo gotigʉ. Yʉti ña catitĩñare rʉcogʉ. Yʉ sĩgʉ̃na sʉoriti yʉ Jacʉ tʉ ejare ñaro yiroja.
JOH 14:7 Yʉre mʉa ti masija yʉ Jacʉre cʉni ti masirã yirãji mʉa. Yʉre ticõri ĩre ticã mʉa. Ito bajiri ĩre ti masirã ña mʉa ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 14:8 Ito ĩ yijare ado bajiro yiquĩ Felipe ĩre: —Gʉa Ʉjʉ, mʉ Jacʉre gʉa tiroca yiya. Ito bajiro mʉ yija quena ñaroja gʉare. “Riti gotia mʉ”, yi masirã yirãji gʉa ĩja, yiquĩ Felipe Jesure.
JOH 14:9 Ito ĩ yijare: —Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñasʉocʉ Felipe yʉ. ¿No yija ito bajibojarocati yʉre ti masibeati mʉ maji? Noa yʉre tigoana yʉ Jacʉre cʉni tirã ñama. Ito bajiri, ¿no yija ĩre tigoana ñabojarãti, “Mʉ Jacʉre gʉa tiroca yiya”, yati mʉa yʉre?
JOH 14:10 “Yʉ Jacʉ rãca ña yʉ. Ĩ cʉni yʉ rãca ñami”, yʉ yija, ¿yʉre tʉorʉ̃nʉbeati mʉa? Yʉ mʉare bʉsirise yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje bʉsia yʉ. Yʉ Jacʉ yʉ rãca ñagʉ̃, yʉna sʉoriti ĩ moarise yami ĩ.
JOH 14:11 “Yʉ Jacʉ rãca ña yʉ. Ĩ cʉni yʉ rãca ñami”, yʉ yija yʉre tʉorʉ̃nʉña. Yʉ bʉsirise mʉa tʉorʉ̃nʉ ãmobeja, tiyamani yʉ ĩorise ticõri, yʉre tʉorʉ̃nʉña.
JOH 14:12 Riti mʉare gotia yʉ. No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃, yʉ yiro bajiroti yigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ. Dios tʉ yʉ tʉdi wajare, tiyamani yʉ ĩogore rẽto bʉsaro tiyamani ĩorãji mʉa cʉni.
JOH 14:13 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, no mʉa seniro bajiroti mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yijare, yʉ Jacʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
JOH 14:14 Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, no mʉa seniro bajiroti cʉdigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 14:15 ’Yʉre mʉa maija yʉ rotirisere cʉdirã yirãji mʉa.
JOH 14:16 Ito bajiro mʉa yija yʉ Jacʉre senigʉ̃ yigʉja yʉ, yʉre wasoarocʉ ĩ cõatoni. Ĩ cõarocʉ ĩ ñagʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo riojo gotigʉ. Mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji mʉare ejabʉarocʉ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji.
JOH 14:17 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩre ti masibeama ĩna. Ito bajiri ĩre boca ãmi masimenaji ĩna. Mʉa rãca ĩ ñajare, ĩre masirã ña mʉama. Mʉa ya ʉsijʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
JOH 14:18 Mʉare jidicãbicʉ yigʉja yʉ. Mʉcana mʉa rãca ñarocʉ ejagʉ yigʉja yʉ.
JOH 14:19 Yoari mejeti wacʉ ya yʉ ĩja. Ito bajiri yʉre tʉorʉ̃nʉmenama yʉre timenaji ĩja. Mʉama tʉdi yʉre tirã yirãji. Tʉdi catigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa cʉni catirã yirãji.
JOH 14:20 “Yʉ Jacʉ rãca ña yʉ. Ito yicõri mʉa rãca ña yʉ, mʉajʉa cʉni yʉ rãca ña”, yʉ yicato bajiro, tʉdi yʉ catiri rʉmʉ, “Riti gotiñi Jesús”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
JOH 14:21 Yʉ rotirise masicõri cʉdigʉ ĩocʉ̃ti ñami yʉre maigʉ̃. Yʉre maigʉ̃re maigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ cʉni. Yʉ cʉni ĩre maigʉ̃ yigʉja. Ito yicõri yʉre ĩ ti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 14:22 Ito ĩ yija tʉocõri, Judas Iscariote meje, gãji Judas wame cʉtigʉ ado bajiro ĩre cʉdiquĩ: —Gʉa Ʉjʉ, ¿no yija adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ĩobicʉti, gʉare riti goaĩogʉ̃ yigʉjada mʉ? yi seniĩaquĩ ĩ Jesure.
JOH 14:23 Ito ĩ yijare: —No yʉre mairã, yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ito bajiri yʉ Jacʉ ĩnare maigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri yʉ cʉni yʉ Jacʉ rãca ĩna tʉ ñarã wadirã yirãji gʉa.
JOH 14:24 No yʉre ti maibicʉ yʉ bʉsirise tʉorʉ̃nʉbiquĩji. Yʉ bʉsija mʉa tʉorise yʉmasi tʉoĩa rujeocõri bʉsire meje ña.
JOH 14:25 ’Mʉa rãca yʉ ñarijʉgoti itire mʉare gotia yʉ.
JOH 14:26 Yʉre wasoarocʉre Espíritu Santo cõagʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare riasogʉ yiguĩji ĩ. Jeyaro mʉare yʉ gotirise mʉa tʉoĩa bʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 14:27 Gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Mʉare ware gotigʉ, “Ñe oca mano queno ñama mʉa”, ya yʉ mʉare. Mʉa queno ñaroca ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama queno mʉa ñaroca yi masimenaji. Yʉ ña mʉa tʉoĩa ʉsiriobeto ñaroca yigʉ. Ito bajiri tʉoĩa ʉsirio yibesa. Ito yicõri güibesa.
JOH 14:28 “Wacʉ ya yʉ, ito bajibojarocati mʉa rãca ñagʉ̃ ejagʉ yigʉja mʉcana”, yʉ yija tʉobʉ mʉa. Riti yʉre mʉa maija, “Yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ”, yʉ yija, queno wanʉ quenaboa mʉa. Ĩ ñami yʉ rẽto bʉsaro ñagʉ̃.
JOH 14:29 Jeyaro iti rẽtaroto riojʉa iti mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti rẽtaja ticõri, yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa.
JOH 14:30 ’Yoari mejeti mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ wadicõaguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Yʉre roti masigʉ̃ meje ñami ĩ.
JOH 14:31 Yʉ Jacʉ ĩ rotiado bajiroti ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, “Ĩ Jacʉre maigʉ̃ ñami ĩ”, yi yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna, yiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiro ĩ yija bero: —Ita, adijʉre wagoto mani, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 15:1 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Ʉyégʉ ñasaricʉ robo bajigʉ ña yʉ. Ʉyégʉre tirʉ̃nʉgʉ̃ robo bajiro bajigʉ ñami yʉ Jacʉ.
JOH 15:2 Yʉ ya rʉjʉri iti rica manija jatagʉ yiguĩji ĩ. Yʉ ya rʉjʉri iti rica cʉtija, queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji, jai bʉsaro iti rica cʉtitoni. Yʉ ya rʉjʉri gaja iti siniaja itire bejagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri gajeoni iti judija itire ãmicãgʉ̃ yiguĩji, jai bʉsaro iti rica cʉtitoni.
JOH 15:3 Yʉ riasorise tʉorʉ̃nʉcõri queno ña mʉa. Ʉeri mana bajiro bajia mʉa.
JOH 15:4 Yʉre bajiroti ʉsi cʉtisotiya mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yucʉ rʉjʉ rujagʉre iti wãñabeja rica mano yiroja. Iti bajiroti yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉbeja yʉre queno moa ĩsimenaji mʉa. Yʉre moa ĩsibiticõri, ʉyégʉ rica manigʉ̃ bajiro bajirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 15:5 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ ĩ: —Yʉ ña rujagʉ robo bajigʉ. Yʉ ya rʉjʉri robo bajirã ña mʉa. No yʉre bajiro ʉsi cʉtirã ĩna rãca yʉ ñajare, yʉre queno moa ĩsirã yirãji ĩna. Ito yicõri rica cʉtirã bajiro bajirã yirãji ĩna. Yʉ manija no yi masimenaji ĩna.
JOH 15:6 No yʉ rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtibicʉre ĩre cõagʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ. Siniara rʉjʉrire ãmicõri, jeamejʉ soeado bajiro yigʉ yiguĩji yʉ Jacʉ ĩocʉ̃re.
JOH 15:7 ’Yʉre bajiro ʉsi cʉtisoticõri yʉ riasorise ãcabojabiticõri mʉa ãmoro bajiro mʉa senija, mʉa ãmoro bajiroti cʉdigʉ yigʉja yʉ.
JOH 15:8 Yʉre mʉa queno moa ĩsija ticõri, yʉ Jacʉre queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa. Ito yicõri, “Riti Jesús rãca queno riasotiana ñama ãna”, yi masirã yirãji masa mʉare.
JOH 15:9 Yʉ Jacʉ yʉre ĩ mairo bajiroti mʉare maia yʉ. Yʉ mairã ña mʉa. Ito bajiri ito bajiroti ñaña mʉa.
JOH 15:10 Yʉ rotirise mʉa cʉdi ñasotija, yʉ mairã ñatĩñarã yirãji mʉa. Ito bajiroti yʉ Jacʉ ĩ rotirise cʉdisotia yʉ cʉni. Ito bajiri yʉre maisotiami Cʉna.
JOH 15:11 ’Yʉ rãca mʉa wanʉ quenatoni itire mʉare gotia yʉ. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenatoni, itire mʉare gotia yʉ.
JOH 15:12 Ado bajiro bajia yʉ rotirise: Yʉ mʉare mairo bajiroti, mʉa gãmeri ti maija quena.
JOH 15:13 Sĩgʉ̃ ĩ baba mesare maigʉ̃, ĩnare ĩ goda ĩsija iti ña bʉto maire gaye.
JOH 15:14 Yʉ rotiro bajiroti mʉa cʉdija, yʉ baba mesa ñarã yirãji mʉa.
JOH 15:15 Ito bajiri, “Yʉre moa ĩsirã ña mʉa”, yibea yʉ ĩja mʉare. Moa ĩsiri masama ĩna ʉjʉ yirisere masimenaji ĩna. “Yʉ baba mesa ña mʉa”, ya yʉ mʉare adocãta. Jeyaro yʉ Jacʉ yʉre ĩ gotire mʉa masiroca yicãcʉ yʉ. Ito bajiri yʉ baba mesa ña mʉa.
JOH 15:16 Mʉa meje ña yʉre beseana. Yʉjʉa mʉare besecʉ. Mʉare cũa yʉ, yʉ ocare gãjerãre mʉa riasotoni. Ito bajiro mʉa yija coriarã queno yʉre tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji ĩna. Iti ña rica jogabiti robo bajirise. Ito bajiro masare mʉa riasoja ticõri, yʉre mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Jacʉ.
JOH 15:17 Ado robojʉa ña mʉare yʉ rotirise: “Gãmeri ti maiña mʉa”, yi rotia yʉ mʉare, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 15:18 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ Jesús: —Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ĩna ti tudija, “Manire ĩna ti tudiroto riojʉa Jesure ti tudisʉoñi ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
JOH 15:19 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna ñarãre mairãji. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩaro bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉare cʉni maiboana ĩna. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato ñarãre mʉare besecʉ yʉ. Adocãta ĩna bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. Ito bajiri mʉare ti tudiama ĩna.
JOH 15:20 Yʉ bʉsirise tʉote mʉa: “Moa ĩsiri masa ĩna ʉjʉ rẽto bʉsaro ñasarã meje ñama ĩna”, yiari mʉare gotibʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna yʉre ʉsirio codeama. Ito bajiri mʉare cʉni ʉsirio coderã yirãji ĩna. Yʉ riasorisere cʉdibiticã ĩna. Ito bajiri mʉare cʉni cʉdimena yirãji ĩna.
JOH 15:21 Yʉre cõarʉre masibeama adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ito bajiri yʉ ñarã mʉa ñajare, mʉare ʉsirio coderã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 15:22 Gaje gʉare ado bajiro riasoquĩ Jesús: —Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare bʉsirocʉ yʉ wadibeja ĩnare seti maniboadoja. Yʉ ĩnare gotija bero ñajare, “Gʉare seti ma”, yi masibeama ĩna ĩja.
JOH 15:23 No yʉre ti tudirã yʉ Jacʉre cʉni ti tudirã ñama ĩna.
JOH 15:24 Ĩna tiro riojo tiyamani yʉ ĩobeja seti maniboadoja ĩnare. Tiyamani yʉ ĩoja tigoana ñama ĩna. Tigoana ñabojarãti yʉre ti tudiama ĩna. Ito yicõri yʉ Jacʉre cʉni ti tudiama ĩna.
JOH 15:25 Ĩna ya papera tuti ucare gaye iti gotiado bajiroti rẽta adocãta. Ado bajiro gotia iti: “Ñe manoti yʉre ti tudiama ĩna”, yi gotia iti oca.
JOH 15:26 ’Espíritu Santo riojo gotigʉre mʉa tʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtigʉ yiguĩji. Yʉ Jacʉ tʉ wadirʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Yʉ gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
JOH 15:27 Cajerojʉti yʉ riasosʉorocajʉti yʉ rãca ñasʉocʉ mʉa. Ito bajiri masare mʉa riasoja mʉa cʉni yʉ gaye bʉsirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 16:1 Gaje gʉare ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Adi oca mʉare gotia yʉ, ija iti rẽtaroca yʉre mʉa jidicãme yirocʉ.
JOH 16:2 Ija ĩna ya minijuara wijʉ mʉa ñaroca mʉare bucõarã yirãji ĩna. Ito yicõri mʉare ĩna sĩaja, “Diore cʉdirã sĩa mani”, yi tʉoĩabojarã yirãji ĩna.
JOH 16:3 Ito bajiro yirã yirãji ĩna, yʉre cʉni yʉ Jacʉre cʉni masimena ñari.
JOH 16:4 Iti oca mʉare gotia yʉ. Ija ito bajiro iti rẽtaroca, “Ito bajirogo yiquĩda Jesús”, yi mʉa tʉoĩa bʉjatoni, mʉare gotia yʉ. ’Cajero mʉare riasogʉ iti oca gotibiticʉ yʉ maji. “Ĩna rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yi tʉoĩagʉ̃ iti oca mʉare gotibiticʉ yʉ maji.
JOH 16:5 Yʉre cõarʉ tʉ ñagʉ̃ wacʉ ya yʉ adocãta. Ito bajibojarocati, “¿No wati mʉ?” yi seniĩabea mʉa yʉre.
JOH 16:6 Iti oca mʉare yʉ gotijare mʉa ya ʉsijʉ bojori bʉja mʉa.
JOH 16:7 Riti mʉare gotia yʉ. Yʉ waja quena ñaro yiroja mʉare. Yʉ wabeja, mʉare ejabʉarocʉ, mʉa bojori bʉjaja mʉare baba cʉtirocʉ mʉa rãca ñagʉ̃ wadibiquĩji Espíritu Santo. Yʉ wajama ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ.
JOH 16:8 Ĩ wadija, “Ñeñaro yirã ña mani”, adi macãrʉcʉ̃ro gãna yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ. “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. “Diore mani cʉdibeja manire waja senigʉ̃ yiguĩji”, ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
JOH 16:9 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna yʉre tʉorʉ̃nʉbitiana ñari seti cʉtirã ñama ĩna ĩja.
JOH 16:10 Yʉ Jacʉ ĩ ñarojʉ yʉ wajare, “Quenarise mani yija, Diore cʉdirãji mani”, yi masirã yirãji masa. Yʉ Jacʉ tʉ yʉ wajare, yʉre timena yirãji mʉa.
JOH 16:11 Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉ Satanásre ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Diore mani tʉorʉ̃nʉja ĩ yiro bajiroti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios, manire”, masa ĩna yi masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
JOH 16:12 ’Jaje gotiroti ñaboja yʉre maji. Ito bajibojarocati adocãta yʉ goti jeoja itire tʉo masimenaji mʉa maji.
JOH 16:13 Espíritu Santo riojo gotigʉ ĩ ejaroca riojo oca ñasarise mʉare riasogʉ yiguĩji ĩ. Ĩmasirio meje bʉsigʉ yiguĩji. Ĩ tʉogore mʉare gotigʉ yiguĩji. Ija rẽtaroti gaye mʉa masiroca yigʉ yiguĩji ĩ.
JOH 16:14 Yʉ riasorise gaye boca ãmicõri mʉa masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiro yicõri masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
JOH 16:15 Ñarocõti yʉ Jacʉ ĩ gotiro bajiroti gotia yʉ cʉni. Ito bajiri, “Yʉ riasorise boca ãmicõri, mʉa masiroca yigʉ yiguĩji Espíritu Santo”, yibʉ yʉ mʉare, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 16:16 Gaje gʉare ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ. Ito bajiri nocõ mejeti yʉre timena wana ya mʉa. Ito bajibojarocati mʉcana yoari mejeti tʉdi yʉre tirã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
JOH 16:17 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa coriarã ado bajiro gãmeri seniĩacʉ gʉa: —¿No yireoni ñati iti? yicʉ gʉa. “Yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ, ito bajiri yʉre timena wana ya mʉa. Ito bajibojarocati mʉcana yoari mejeti yʉre tirã wana ya mʉa”, yami manire. ¿No yireoni ñati iti? yicʉ gʉa.
JOH 16:18 “Yoari mejeti”, manire ĩ yija, ¿no yireoni ñarojada? “Iti gaye bʉsiguĩji, yi masibea mani”, yi gãmeri bʉsicʉ gʉa Jesús rãca riasotirã.
JOH 16:19 “Yʉre seniĩa ãmoama ãna”, yi tʉoĩari seyoquĩ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiquĩ ĩ gʉare: —Yoari mejeti yʉre timena wana ya mʉa. Ito bajibojarocati mʉcana nocõ mejeti yʉre tirã wana ya mʉa, yibʉ yʉ mʉare. Ito bajiro yʉ yirise, ¿mʉamasiti gãmeri seniĩati mʉa?
JOH 16:20 Riti mʉare gotia yʉ. Oticõri, bʉto bojori bʉjarã yirãji mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama wanʉrã yirãji ĩna. Bojori bʉjarã ñabojarãti yoari mejeti mʉcana tʉdi wanʉrã yirãji mʉa.
JOH 16:21 Ado bajiro bajia: Sĩgõ romio macʉ rʉcogo wago iso yija, tʉoĩa oca jaigo yigõji, “Yʉre juniro yiroja”, yiroco. Iso macʉ rʉcoja bero junirise gaye tʉdi tʉoĩabeco yigõji iso. Adi macãrʉcʉ̃rojʉre macʉacã ĩ rujeajare bʉto wanʉ quenagõ yigõji iso.
JOH 16:22 Ito bajiroti mʉa cʉni adocãta tʉoĩa oca jaia. Mʉcana mʉare tigʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Yʉre mʉa tija mʉa ya ʉsijʉ bʉto wanʉrã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa wanʉja, ñimʉjʉa mʉare camota masibiquĩji.
JOH 16:23 ’Iti rʉmʉ iti ejaja ñejʉa yʉre senimena yirãji mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, yʉ wamena yʉ Jacʉre mʉa senija, mʉa seniro bajiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ.
JOH 16:24 Adi riojʉa yʉ wamena senibiticʉ mʉa maji. Adi rʉmʉna yʉ wamena senisʉorã ya mʉa. Ito bajiri queno mʉa wanʉ quenatoni mʉa boca ãmiroca yigʉ yiguĩji Dios, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 16:25 Gaje gʉare ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Iti mʉare yʉ gotirise goti masiore ocana gotibʉ yʉ. Ija ñaro yiroja goti masiore ocana meje mʉare yʉ bʉsiri rʉmʉ. Recoti mʉa tʉoro riojo yʉ Jacʉ gaye mʉare bʉsigʉ yigʉja yʉ.
JOH 16:26 Iti rʉmʉri yʉ wamena yʉ Jacʉre senirã yirãji mʉa. Ito bajiri mʉare yiari yʉ Jacʉre bʉsi ĩsire mano yiroja. Mʉamasiti bʉsirã yirãji ĩja.
JOH 16:27 Mʉare yiari yʉ Jacʉre bʉsi ĩsibicʉja yʉ ĩja. Yʉ Jacʉmasiti mʉare maicãmi. Yʉre mʉa maijare yʉ Jacʉ mʉare maicãmi. “Dios yagʉ wadirʉ ñami Jesús”, mʉa yijare mʉare maicãmi ĩ.
JOH 16:28 Yʉ Jacʉ tʉ wadicõri, adi macãrʉcʉ̃rojʉ ejacʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare wagocõri, yʉ Jacʉ tʉ wacʉ ya yʉ mʉcana, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
JOH 16:29 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdicʉ gʉa: —Goti masiore ocana meje, queno riojo gotia mʉ adocãta.
JOH 16:30 “Jeyaro masigʉ̃ ña mʉ”, yi ti masia gʉa ĩja. “¿Riti gotiati mʉ?” yi seniĩare ma ĩja. “Dios tʉ wadirʉ ña mʉ”, yi tʉorʉ̃nʉa gʉa mʉre ĩja, yicʉ gʉa Jesure.
JOH 16:31 Gʉa ito yijare, ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —¿Riti adocãta yʉre tʉorʉ̃nʉati mʉa?
JOH 16:32 Batacõri, yʉre mʉa wagoroto ejacoajʉ. Riti gotia yʉ. Yʉre mʉa wagoroto ejacoajʉ ĩja. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ meje ña yʉ. Yʉ Jacʉ yʉ rãcati ñami.
JOH 16:33 Iti jeyaro mʉare gotia yʉ, yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ya ʉsijʉ ʉsiriore mano mʉa ñatoni. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ mʉa ñaja, jeyaro tõbʉjarã yirãji mʉa. Oca sẽoña mʉa, adi macãrʉcʉ̃ro gãnare ñeñaro yi rotigʉre rẽtocũcʉ yʉ, yiquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirãre.
JOH 17:1 Ito bajiro ĩ yija bero macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉocõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Cʉna mʉ tʉ yʉ tʉdi ejaroti ejacoajʉ ĩja. Yʉ ña mʉ Macʉ. Masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yiya. Ito bajiroti yʉ cʉni mʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yigʉ yigʉja.
JOH 17:2 Yʉ ña mʉ Macʉ. Masare yʉ roti masitoni yʉre cũyija mʉ. Yʉre mʉ ĩsiana ĩna catitĩñaroca yʉ yi masitoni yʉre cũyija mʉ.
JOH 17:3 Ado bajiro bajia catitĩñare gaye: Mʉ sĩgʉ̃ti riojo oca ñasarise gotigʉre masicõri, ito yicõri yʉ Jesucristo mʉ cõarʉre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñarã yirãji masa. Ito bajiro bajia catitĩñare gaye.
JOH 17:4 ’Adi macãrʉcʉ̃ro yʉ ñaja mʉre masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yicʉ yʉ. Yʉre mʉ roti ñucacato bajiroti itire gajanoa yʉ.
JOH 17:5 Adi macãrʉcʉ̃ro iti ñaroto riojʉajʉ mʉ rãca rʉ̃cʉbʉogʉ ñacʉ yʉ. Cʉna, ito bajiroti adocãta mʉ tiro riojo masa yʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yiya.
JOH 17:6 ’Yʉ rãca riasotirã adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato mʉ beseana ñama. Ĩnare besecõri, yʉre ĩsiyija mʉ. Mʉre ĩna masiroca yicʉ yʉ. Mʉ ñarã ñañi ĩna. Ĩnare yʉre ĩsiyija mʉ. Mʉ ocare cʉdisotirã ñama ĩna.
JOH 17:7 No yʉre mʉ ĩsirise, “Dios ye wadire ña”, yi tʉo masiama ĩna.
JOH 17:8 Mʉ ocare yʉre mʉ goticato bajiroti ĩnare goticʉ yʉ. Iti ocare tʉocõri, boca ãmicã ĩna. “Dios tʉ wadirʉ ñami ãni”, yi masiama ĩna, yʉre ĩja. “Dios ĩ cõarʉ ñami ãni”, yi yʉre tʉorʉ̃nʉama ĩna ĩja.
JOH 17:9 ’Ĩnare yiari mʉre bʉsia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnare yiari meje mʉre bʉsia yʉ. Yʉre mʉ ĩsiana, mʉ ñarã ĩna ñajare, ĩnare yiari bʉsia yʉ.
JOH 17:10 Yʉ ñarã jeyaro mʉ ñarãti ñama ĩna. Ito yicõri mʉ ñarã yʉ ñarãti ñama ĩna. Yʉ rãca riasotirã mʉ ñarã ñama. Ĩna queno yirise ticõri, yʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
JOH 17:11 ’Mʉ rãca ñagʉ̃ wacʉ ya yʉ. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃rore wagogʉ ya yʉ ĩja. Yʉ rãca riasotirãma adi macãrʉcʉ̃rojʉ tujarã yama. Cʉna, ñeñarise yiĩabicʉ ña mʉ. Ãna yʉre mʉ ĩsianare mʉ masirisena ĩnare tirʉ̃nʉma. Mani sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ña. Manire bajiroti ĩna cʉni sĩgʉ̃re bajiro ĩna tʉoĩatoni ĩnare tirʉ̃nʉña.
JOH 17:12 Adi macãrʉcʉ̃rojʉ yʉre mʉ ĩsiana rãca yʉ ñaroca mʉ masirisena queno ĩnare tirʉ̃nʉcʉ yʉ. Sĩgʉ̃ yʉre godagobe yirocʉ queno ĩnare tirʉ̃nʉcʉ yʉ. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ñaquĩ yʉre godagocacʉ. Ĩ ñaquĩ jeame ʉ̃jʉrojʉ warocʉ. Mʉ oca iti gotiro bajiroti iti rẽtatoni yʉre godagoquĩ ĩ.
JOH 17:13 ’Adocãta mʉ tʉ wacʉ ya yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃ maji adi oca ĩnare gotia yʉ. Yʉ wanʉro bajiroti ĩna cʉni wanʉ quena jeditoni iti oca ĩnare gotia yʉ.
JOH 17:14 Mʉ ocare ĩnare goticʉ yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro meje tʉoĩa yʉ. Yʉ rãca riasotirã cʉni adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩnare ti tudiama.
JOH 17:15 Adi macãrʉcʉ̃rojʉre ĩnare mʉre ãmigo rotibea yʉ. Ado bajirojʉa mʉre senia yʉ: “Ĩnare camotaya rʉ̃mʉ́ ʉsirioro ĩnare yibe yirocʉ”, ya yʉ mʉre.
JOH 17:16 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ rãca riasotirã cʉni adi macãrʉcʉ̃ro gãna bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna.
JOH 17:17 Mʉ oca ña oca riojo ñasarise. Mʉ ñarã queno yirã riti ĩna ñatĩñatoni mʉ oca ñasarisere ĩna masiroca yiya.
JOH 17:18 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato yʉre cõayija mʉ. Yʉ cʉni ito bajiroti adi macãrʉcʉ̃ro gãna wato yʉ rãca riasotirãre cõa yʉ.
JOH 17:19 Ĩnare yiari, mʉre riti cʉdigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ yagʉ riti ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, mʉ oca riojo ñasarise cʉdicõri, mʉ ñarã riti ñarã yirãji ĩna cʉni, yiquĩ Jesús Diore bʉsigʉ.
JOH 17:20 Gaje Diore ado bajiro gotiquĩ Jesús: —Ĩnare riti yiari meje mʉre bʉsia yʉ. Ĩna riasorise tʉocõri, yʉre tʉorʉ̃nʉrã yirãji gãjerã. Ĩnare yiari cʉni mʉre bʉsia yʉ.
JOH 17:21 Ĩna jeyaro sĩgʉ̃re bajiro ĩna ʉsi cʉtitoni mʉre bʉsia yʉ. Manire bajiroti ĩna ʉsi cʉtire ãmoa yʉ. Cʉna yʉre bajiroti ʉsi cʉtigʉ ña mʉ. Yʉ cʉni mʉre bajiro ʉsi cʉtia. Ito bajiro manire bajiro sĩgʉ̃ bajiro riti ĩna ʉsi cʉtire ãmoa yʉ. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Riti Dios ĩ cõarʉ ñañi Jesús”, yirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna.
JOH 17:22 Yʉre masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca mʉ yiado bajiroti ĩnare masa rʉ̃cʉbʉoroca yicʉ yʉ cʉni. Sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ĩna ñatoni ito bajiro ĩnare yicʉ yʉ. Mani cʉni ito bajiroti sĩgʉ̃re bajiro bajia mani.
JOH 17:23 Yʉ bajiroti ʉsi cʉtirã ñama ĩna. Yʉ cʉni mʉ bajiroti ʉsi cʉtigʉ ña yʉ. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa jedirã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Dios ĩ cõarʉti ñañi Jesús”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. “Ĩ Macʉre ĩ mairo bajiroti ĩnare cʉni maiami Dios”, yi masirã yirãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna.
JOH 17:24 ’Cʉna, yʉ rãca riasotirã yʉre mʉ ĩsiana ñama ĩna. No yʉ ñarojʉ yʉ rãca ĩna ñare ãmoa yʉ. Ito bajicõri, masa ĩna yʉre rʉ̃cʉbʉoroca mʉ yire ti masirã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Adi macãrʉcʉ̃ro iti ñaroto riojʉajʉ Jesure maiñi Dios”, ĩna yi masire ãmoa yʉ.
JOH 17:25 Cʉna ñeñarise macʉ ña mʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉre ti masibeama ĩna. Yʉama mʉre ti masia. Ãna yʉ rãca riasotirã, “Dios ĩ cõarʉ ña mʉ”, yi masiama ĩna, yʉre.
JOH 17:26 Mʉre ĩna ti masiroca yicʉ yʉ. Ito bajicõri, mʉre ĩna masitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiro yigʉ yigʉja yʉ, yʉre mʉ mairo bajiro ĩna gãmeri maitoni. Ito yicõri ĩna rãca ñatĩñagʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Jesús Diore bʉsigʉ.
JOH 18:1 Ito bajiro Jesús ĩ bʉsija bero Cedrón wame cʉtiri jaribʉ sidʉjajʉ wacʉ gʉa ĩ rãca. Ito wacõri ote wese wijacʉ gʉa, Jesús rãca.
JOH 18:2 Coji meje iti ote wesejʉ minijuasoticʉ gʉa. Ito bajiri Judas, Jesure oca menirocʉ cʉni tisotiquĩ iti wesere.
JOH 18:3 Ito bajiri iti wesere masicõri, surarare, porecia masare cʉni ãmi ejaquĩ Judas. Paia ʉjarã, fariseo gaye tʉoĩarã cʉni ĩna cõana ñañi ĩna. Sarera jãirina bisu cʉticã ĩna. Sĩabusuoragari, ito yicõri mujura jãiri cʉni rʉcocã ĩna.
JOH 18:4 “Ado bajiro yʉre rẽtaro yiroja”, yigʉ ĩnare boca ãmigʉ̃ waquĩ Jesús. Ĩnare boca ãmicõri, ado bajiro ĩnare seniĩaquĩ ĩ: —¿Ñimʉre ãmati mʉa? yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 18:5 Ito ĩ yijare: —Jesús Nazaret gagʉre ãma gʉa, yicã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Ĩti ña yʉ, yi cʉdiquĩ Jesús. Ĩna rãca ñaquĩ Judas, Jesure oca menirʉ cʉni.
JOH 18:6 “Ĩti ña yʉ”, Jesús ĩ yirocati jʉdojʉana juja quedicoacã ĩna.
JOH 18:7 Ito yi mʉcana tʉdi ĩnare seniĩaquĩ Jesús: —¿Ñimʉre ãmasati mʉa? yiquĩ ĩ ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Jesús Nazaret gagʉre ãma gʉa, yicã ĩna.
JOH 18:8 Ĩna ito yija tʉocõri: —“Ĩti ña yʉ”, yicãmʉ yʉ, mʉare. Yʉre riti mʉa ãmajama, yʉ rãca gãnama wacoajaro, yiquĩ Jesús ĩnare.
JOH 18:9 Ito bajiro yiquĩ Jesús, iti rʉmʉjʉ ĩ gotigoado bajiro iti rẽtatoni. Iti rʉmʉjʉ ado bajiro gotiquĩ ĩ: “Yʉ Jacʉ yʉre ĩ ĩsicãna sĩgʉ̃jʉa yʉre godabiticã”, yiquĩ Jesús iti rʉmʉjʉ.
JOH 18:10 Ito bajiro Jesure ĩna ñia ãmoja ticõri, ĩ ya sarera jãi ãmiquĩ Simón Pedro. Iti jãina paia ʉjʉre moa ĩsiri masʉ, Malco wame cʉtigʉre ĩ ya gãmoro riojocadʉjare jataquĩ Pedro.
JOH 18:11 Ito ĩ yijare: —Mʉ ya sarera jãire seoya mʉcana. Yʉ tõbʉjaroti Dios ĩ ãmoja, camotabicʉja yʉ. “Itire camotagʉ yiguĩji”, ¿yire masiati mʉ? yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 18:12 Ito yija surara ĩna ʉjʉ rãca, judio masa porecia cʉni Jesure ñiacã ĩna. Ĩre ñiacõri, ĩ ya ãmori siacã ĩna.
JOH 18:13 Ito yicõri Anás ya wijʉ ãmicoacã ĩna, ĩre ĩja. Caifás mañicʉ ñayijʉ Anás. Iti rodori paia ʉjʉ ñayijʉ Caifás.
JOH 18:14 Ĩ Caifás ñayijʉ, “Mani ñarocõti godaja quenabetoja. Manire yiari sĩgʉ̃ ĩ goda ĩsija quena”, yi ĩ ñarã judio masare gotigorʉ ñayijʉ ĩ.
JOH 18:15 Simón Pedro, gãji gʉa rãca gagʉ, Jesure ĩna ãmi waja sʉya wacã ĩna. Simón Pedro rãca wacacʉ paia ʉjʉre baba cʉtigʉ ñasotiyijʉ ĩ. Ito bajiri josari mejeti paia ʉjʉ ya wi sabiara cʉní rẽta sãjacoayijʉ ĩ.
JOH 18:16 Pedroama sabiara cʉní jʉdojʉa sãjabicʉti tujacoayijʉ. Ito bajiri gãji Jesús rãca riasotirʉ paia ʉjʉ baba sabiara cʉní coderi maso rãca bʉsigʉ wayijʉ. Ito yicõri Pedrore jisõyijʉ ĩ baba.
JOH 18:17 Iti cʉní coderi maso ado bajiro seniĩayijo Pedrore: —¿Jesús rãca riasotigorʉ meje ñati mʉ cʉni? yiyijo iso Pedrore. Iso ito yijare: —Meje ña yʉ, yiyijʉ Pedro.
JOH 18:18 Iti ʉsajare moa ĩsiri masa, porecia masa cʉni jea riocõri, suma ñayijarã ĩna. Pedro cʉni ĩna rãca suma ñayijʉ.
JOH 18:19 Jesure ĩna ãmi ejaja ticõri, paia ʉjʉ Anás wame cʉtigʉ Jesure ado bajiro seniĩasʉoyijʉ: —¿Noa ñati mʉ rãca riasotiana? Ito yicõri, ¿ñe gaye ĩnare riasocati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
JOH 18:20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Masa jeyaro tiro riojo bʉsisoticʉ yʉ. Dios ya wijʉ, mani masa judio masa minijuara wijʉ cʉni masare riasocʉ yʉ. Ito bajiri yʉ goti rudire ma.
JOH 18:21 ¿No yija yʉre itire seniĩati mʉ? Yʉre tʉogoanare seniĩate mʉ. Yʉ bʉsigore gaye mʉre gotirã yirãji ĩna. Yʉ bʉsigore masirãji ĩna, yiquĩ Jesús paia ʉjʉre.
JOH 18:22 Jesús ito bajiro ĩ yija tʉocõri, sĩgʉ̃ porecia masʉ, Jesús ya riojʉ jayijʉ. —¿Paia ʉjʉre, no yija ito bajiro cʉdiati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure.
JOH 18:23 Ito ĩ yija cʉdiyijʉ Jesús: —Riojo meje yʉ gotija, “Ado bajiro rʉo gotia mʉ”, yiya yʉre. Yʉ gotirise riojo gotia yʉ. Ito yibojarocati, ¿no yija yʉre jati mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre.
JOH 18:24 Ito ĩ yija bero paia ʉjʉ Caifás wame cʉtigʉ tʉ Jesure siarʉreti cõayijʉ Anás maji.
JOH 18:25 Ito baji ñaroca jea suma ñayijʉ Pedro maji. Ĩ rãca jea suma ñarã ado bajiro ĩre seniĩayijarã: —¿Ĩ rãca riasotigorʉ meje ñati mʉ cʉni? yiyijarã ĩna Pedrore. Ĩna ito yijare: —Meje, ĩ rãca riasotigorʉ meje ña yʉ, yiyijʉ Pedro.
JOH 18:26 Ito ĩ yija, sĩgʉ̃ paia ʉjʉ moa ĩsiri masʉ ado bajiro seniĩayijʉ Pedrore: —Ote wese ĩ rãca mʉ ñaroca, ¿tibiticati yʉ mʉre? yiyijʉ ĩ Pedrore. Pedro gãmoro ĩ jatarʉ oca bʉsigʉ ñayijʉ ĩ.
JOH 18:27 Ito bajiro ĩ seniĩaja tʉocõri: “Jesure masibea yʉ”, yiyijʉ Pedro mʉcana. Ito bajiro ĩ yirocati, cara yujicoayijʉ ĩja.
JOH 18:28 Ito yija bero Caifás ya wina romano masa ʉjʉ ya wijʉ Jesure ãmi wayijarã ĩre ñiana. Ito ĩna yiroca riti busu mʉja wadicoayijʉ ĩja. Ĩna judio masa romano masa ʉjʉ ya wijʉ sãjabisijarã ĩna. “Gaje masa ya wi mani sãjaja pascua basa bare bamenaji mani”, yi tʉoĩarã sãjabisijarã ĩna.
JOH 18:29 Ito bajiri Pilato ĩmasiti ĩnare bʉsirocʉ budi wayijʉ: —¿Ñe seti cʉtiati ãni, mʉa tija? yiyijʉ Pilato judio masare.
JOH 18:30 Ito ĩ yijare cʉdiyijarã ĩna: —Ĩ seti macʉ ñaja, mʉ tʉ ĩre ãmi ejabitiboana gʉa, yiyijarã ĩna Pilatore.
JOH 18:31 Ĩna ito yijare: —Ĩre ãmi wasa mʉa. Mʉa masa bʉcʉrã rotirena, “Ado bajiro seti cʉtia mʉ”, yiba mʉa ĩre, yiyijʉ Pilato judio masare. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Ĩre sĩa ãmoboja gʉa. Ito bajibojarocati gʉa judio masa bʉcʉrã rotirena ĩre sĩa masibea gʉa, yiyijarã ĩna Pilatore.
JOH 18:32 “Yucʉtẽojʉ yʉre jaju sĩarã yirãji masa”, Jesús ĩ yicãdo bajiroti rẽtayijʉ ito bajiro ĩna yija.
JOH 18:33 Mʉcana ĩ ya wi tʉdi sãjacõri, ado bajiro Jesure seniĩayijʉ Pilato: —¿Judio masa ʉjʉ ñati mʉ? yiyijʉ Pilato Jesure.
JOH 18:34 Ito ĩ yijare, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —¿Mʉmasi tʉoĩacõri, ito bajiro yi seniĩati mʉ? ¿Gãjerã mʉre ĩna gotijare ito bajiro yʉre seniĩati mʉ? yiyijʉ Jesús Pilatore.
JOH 18:35 Ito ĩ yijare: —¿Judio masʉ ñati yʉ, mʉ tija? Mʉ ñarãti, paia ʉjarã cʉni yʉ tʉ ãmi ejama ĩna mʉre. ¿No bajiro yicati mʉ? yiyijʉ Pilato Jesure.
JOH 18:36 Ito ĩ yija cʉdiyijʉ Jesús: —Adi macãrʉcʉ̃ro ʉjʉ meje ña yʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro ʉjʉ yʉ ñaja yʉre sʉyari masa gãmeri jaboana judio masa yʉre ñiame yirona. Adi macãrʉcʉ̃ro ʉjʉ meje ña yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ meje ña yʉ rotiroto, yiyijʉ Jesús Pilatore.
JOH 18:37 Ito ĩ yijare: —¿Ito yicõri, ʉjʉ ñati mʉ? yiyijʉ Pilato. Ito ĩ yija cʉdiyijʉ Jesús: —Mʉ yiro bajiroti ʉjʉ ña yʉ cʉni. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadicõri, rujeacʉ yʉ, riojo oca ñasarise gotirocʉ. Riojo oca ñasarise cʉdirã ĩna ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã, yiyijʉ Jesús Pilatore.
JOH 18:38 Ito ĩ yija: —¿Ñe ñati oca riojo ñasarise? yiyijʉ Pilato Jesure. Ito bajiro Jesure seniĩacõri, ĩ ya wi budi wacõri, judio masare bʉsigʉ wayijʉ Pilato mʉcana: —Yʉ tija ñe seti macʉ ñami ãni.
JOH 18:39 Co rodo rʉyabeto pascua basa mʉa menija sĩgʉ̃ tubiarʉre bucõasotia yʉ mʉare yiari. ¿Mʉa judio masa ʉjʉre yʉ bucõare ãmoati mʉa? yiyijʉ Pilato judio masare.
JOH 18:40 Ito ĩ yijare, ado bajiro awasã cʉdiyijarã ĩna: —Ĩre meje bucõaña mʉ. Barrabásjʉare bucõaña, yiyijarã ĩna Pilatore. Riniri masʉ ñayijʉ Barrabás.
JOH 19:1 Ĩna ito yija tʉocõri, Jesure baje rotiyijʉ Pilato ĩja.
JOH 19:2 Jesús ya rijoga joe jota bedo seara bedo jeoyijarã surara. Ito yicõri ʉjarã ĩna sãñaro bajiro sũaro sãyijarã ĩna Jesure.
JOH 19:3 Ito yija bero ĩ tʉ bʉsa eja rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Judio masa ʉjʉ catijaro, yi aja tudiyijarã ĩna Jesure. Ito yicõri riojʉ ĩre jayijarã ĩna.
JOH 19:4 Mʉcana budi wacõri, judio masare gotigʉ ejayijʉ Pilato: —Tiya mʉa. Ĩ seti manijare ĩre bucõagʉ̃ ya yʉ, yiyijʉ Pilato judio masare.
JOH 19:5 Ito ĩ yija, jota bedo jesarʉ, sũaro sãñarʉ budiyijʉ Jesús. Ito yija ado bajiro yiyijʉ Pilato masare: —Tiya, ãni ñami ʉ̃mʉgʉ̃, yiyijʉ Pilato.
JOH 19:6 Jesús ĩ budija ticõri, ado bajiro awasãsʉoyijarã paia ʉjarã, porecia cʉni: —Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña, ĩre sĩaña, yi awasãyijarã ĩna. Ĩna ito yija tʉocõri: —Mʉamasi ĩre ãmi wacõri, yucʉtẽojʉ jaju sĩatẽña mʉa. Yʉ tijama, ñe seti ma ĩre, yiyijʉ Pilato judio masare.
JOH 19:7 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdiyijarã judio masa: —Gʉa bʉcʉrã masa ĩna rotirena ĩ godaja quena. “Dios Macʉ ña yʉ”, ĩ yire waja ĩ godaja quena, yiyijarã ĩna Pilatore.
JOH 19:8 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto bʉsa güiyijʉ Pilato.
JOH 19:9 Tʉdi wi toti Jesure ãmi sãcõri, ado bajiro seniĩayijʉ Pilato ĩre: —¿Nojʉ gagʉ ñati mʉ? yiyijʉ Pilato ĩre. Ito bajiro ĩ yibojarocati ĩre cʉdibisijʉ Jesús.
JOH 19:10 Mʉcana tʉdi ĩre seniĩayijʉ Pilato: —¿Yʉre cʉdibeati mʉ? Gãjerã mʉre yucʉtẽojʉ yʉ jaju roti ãmoja jaju roti masia yʉ. Mʉre yʉ bucõa ãmoja, bucõa masia yʉ. ¿Itire masibeati mʉ? yiyijʉ Pilato Jesure.
JOH 19:11 Ito ĩ yijare: —Mʉ rotiroca Dios ĩ mʉre yibeja, yʉre roti masibitiboa mʉ. Mʉ rẽto bʉsaro seti cʉtigʉ ñami yʉre ĩna ñiatoni gotirʉ, yiyijʉ Jesús Pilatore.
JOH 19:12 Ito ĩ yija tʉocõri, “¿No bajiro yicõri Jesure bucõarʉjati yʉ?” yi tʉoĩayijʉ Pilato. Ito bajiro ĩ tʉoĩabojarocati judio masa ado bajiro awasãyijarã: —Ĩre mʉ bucõaja mʉa romano masa ʉjʉ ñasagʉ baba meje ñagʉ̃ yigʉja mʉ. No, “Ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yigʉ, ĩ ñami masa ʉjʉ wajacʉ, yiyijarã ĩna Pilatore.
JOH 19:13 Ĩna ito yija tʉocõri, Jesure ãmi rotiyijʉ Pilato ĩja. Ito yicõri ʉjarã ĩna rujirijʉ rujiyijʉ Pilato ĩja. Itijʉ Gabata wame cʉtiyijʉ hebreo ocana. “Gʉ̃tana bʉorajʉ”, yireoni ñayijʉ itijʉ.
JOH 19:14 Pascua basa riojʉa ʉ̃mʉa gʉdareco ñayijʉ iti rʉmʉ. Ito yija Pilato ado bajiro yiyijʉ judio masare: —Ãni ñami mʉa ʉjʉ, yiyijʉ Pilato.
JOH 19:15 Ito bajiro ĩ yibojarocati bʉto awasãyijarã ĩna: —Sĩacõrʉja ĩre. Sĩacõrʉja ĩre. Yucʉtẽojʉ ĩre jaju sĩaña, yiyijarã ĩna Pilatore. Ĩna ito yijare: —¿Mʉa ʉjʉre jaju sĩagʉ̃ yigʉjada yʉ? yiyijʉ Pilato ĩnare. Ito ĩ yijare, ado bajiro cʉdiyijarã paia ʉjarã: —Romano masa ʉjʉ riti ñami gʉa ʉjʉ. Ñimʉjʉa gãji mami, yiyijarã ĩna Pilatore.
JOH 19:16 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yucʉtẽojʉ Jesure ĩna jaju sĩatoni ĩnare ĩsiyijʉ Pilato. Ito bajiri Jesure ãmicoayijarã ĩna ĩja.
JOH 19:17 Ĩre ĩna ãmi waja, sʉya wacʉ gʉa cʉni. Ĩre ãmi wacõri, yucʉtẽo ĩre gaja roticã ĩna. Hebreo ocana Gólgota wame cʉtiri burojʉ ĩre ãmi wacã ĩna. “Rijoga gõari ñaro”, yireoni ñacʉ itijʉ.
JOH 19:18 Itojʉ ãmi ejacõri, Jesure yucʉtẽojʉ jajucã ĩna. Gãjerã jʉ̃arã jʉa dʉja gãna yucʉtẽojʉ yosacã ĩna. Ĩna gʉdareco ñaquĩ Jesús.
JOH 19:19 Jesús ĩ wãñaritẽojʉ ĩ ya rijoga weca wame wõ rotiquĩ Pilato. Ado bajiro goticʉ iti: “Jesús Nazaret gagʉ, judio masa ʉjʉ”, yi wãñacʉ iti.
JOH 19:20 Judio masa jãjarã ticã iti ucarere. Jesure yucʉtẽojʉ ĩna jajucati cʉto tʉti ñacʉ. Ĩ ya rijoga weca wame wãñarise griego oca, hebreo oca, latín oca cʉni ñacʉ iti.
JOH 19:21 Ito bajiri judio masa paia ʉjarã ado bajiro yicã Pilatore: —“Judio masa ʉjʉ ñami”, yi ucabesa. “Judio masa ʉjʉ ña yʉ”, yibojarʉ, yi ucaja quena, yicã ĩna Pilatore.
JOH 19:22 Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro cʉdiquĩ Pilato: —Yʉ ucare ito bajiroti tujaro ya, yiquĩ Pilato ĩnare.
JOH 19:23 Surara yucʉtẽojʉ Jesure jaju tĩorã ĩ ya yutabujurire ãmicã ĩna. Itire ãmicõri, jʉariarori batocã ĩna. Ito yicõri ĩnacõti gãji coro, gãji coro ãmicã ĩna. Jesús ĩ sãñado joegadoama jioya mano ñacʉ. Riojoti sua mʉja, gajanoado ñacʉ.
JOH 19:24 Ito bajiri ado bajiro yicã surara: —Itore ñigãmena mani. Ñimʉjʉa itore ĩ bʉjaja tiana yirona, gʉ̃tana rea ajecã ĩna. Ito bajiro ĩna yija Dios oca tuti iti gotiado bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro gotia ĩ oca: “Yʉ ya yutabujurire batocã ĩna. Ñimʉjʉa adore ĩ bʉjaja tiana yirona, gʉ̃ta ajerã yirãji”, yi gotia Dios oca. Ito bajiroti yicã surara.
JOH 19:25 Jesús ĩ yucʉtẽojʉ wãñaro roca adocõ jãjarã ñacʉ gʉa. Ĩ jaco, Cleofas manojo María, María Magdalena, ito yicõri yʉ cʉni ñacʉ ĩna rãca.
JOH 19:26 Jesús ĩ jacore, ito yicõri yʉ ĩ maigʉ̃re ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús ĩ jacore: —Cana ĩ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ macʉ, yiquĩ Jesús ĩ jacore.
JOH 19:27 Ito yicõri yʉjʉare ado bajiro yiquĩ: —Iso ñagõ yigõji mʉ jaco, yiquĩ Jesús yʉre. Ito ĩ yija bero isore boca ãmicõri, yʉ ya wijʉ isore codecʉ yʉ ĩja.
JOH 19:28 Ito ĩ yija bero, “Dios ĩ ãmoro bajiroti yʉre rẽta jedicoajʉ ĩja”, yi tʉoĩaquĩ Jesús. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti iti rẽtatoni: —Idi ãmoa yʉ, yiquĩ Jesús.
JOH 19:29 Ito ñacʉ ʉyé ide jiaradʉ. Ide udi ãmirisena itire udi ãmicã ĩna surara. Ito yicõri hisopo wame cʉtiricʉ rʉjʉ gaja siacã ĩna itire. Ito yicõri Jesús ya rise tʉ ñutucã ĩna.
JOH 19:30 Ʉyé ide jiare weroĩacõri, ado bajiro yiquĩ Jesús: —Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽta jedicoajʉ ĩja. Itocõ ña, yiquĩ Jesús. Ito yija ĩ ya rijoga queo yocõri, ʉsi jedicoaquĩ Jesús ĩja.
JOH 19:31 Iti rʉmʉ pascua basa riojʉa ñacʉ. Busuri gʉa judio masa ya tujacãra rʉmʉ ñaro yicʉ. Ito bajiri yucʉtẽojʉ godana ya rujʉ wãñare ãmobiticã ĩna tujacãri rʉmʉ ñajare. Tujacãra rʉmʉ guijori rʉmʉ ñacʉ gʉa judio masare. Ito bajiri Pilatore ado bajiro senicã ĩna: “Yucʉtẽojʉ wãñarãre sagaro gõare jajea rotiya. Ito yicõri ĩna ya rujʉri rujio rotiya”, yicã ĩna Pilatore.
JOH 19:32 Pilato ĩ rotija tʉocõri, ĩ ya surara wacõri, yucʉtẽojʉ wãñarãre ĩna ya sagaro gõarire jajeacã ĩna. Jesús tʉ jʉ̃arã yucʉtẽojʉ wãñarãre ĩna ya gõarire jajeacã ĩna.
JOH 19:33 Jesús tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, “Ʉsi jedicoañi ãni”, yi ti masicã ĩna. Ito bajiri ĩ ya sagaro gõare jajeabiticã ĩna.
JOH 19:34 Ito bajibojarocati Jesús ya warubʉ sare cudaquĩ sĩgʉ̃ surara masʉ. Ito ĩ yirocati rí ide wʉsarise budicʉ.
JOH 19:35 Yʉ itire gotigʉ, itire tigorʉ ña yʉ. “Riti gotia yʉ itire”, ya yʉ. Mʉa cʉni itire tʉorʉ̃nʉtoni, riojo itire gotia yʉ.
JOH 19:36 Iti jeyaro rẽtacʉ Dios oca tuti iti goticato bajiroti. Tʉote. Ado bajiro gotia Dios oca: “Ĩre co gõa jajeamena yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
JOH 19:37 Gajejʉ Dios oca iti gotija ado bajiro gotia: “Sare cuda ecorʉre tirã yirãji masa”, yi gotia Dios oca.
JOH 19:38 Ito bajija bero José Arimatea gagʉ Jesús ya rujʉre ãmirocʉ Pilatore seniyijʉ ĩ. Jesús ocare tʉo sʉyagorʉ ñayijʉ ĩ, ito bajibojagʉti gãjerãre goti batobisijʉ ĩ, judio masare güigʉ. “Ãmiña”, Pilato ĩ yija tʉocõri, Jesús ya rujʉre rujiogʉ wayijʉ José.
JOH 19:39 Nicodemo ñamijʉ Jesús rãca bʉsigʉ ejagorʉ cʉni ejayijʉ. Treinta kilos rʉ̃cʉrisecõ queno sʉti quenarise ãmi ejayijʉ ĩ. Mirra wame cʉtirise, áloes wame cʉtirise wʉore ñayijʉ iti sʉtirise.
JOH 19:40 Ito bajiri José, Nicodemo rãca Jesús ya rujʉ ãmicõri saya botirona sʉtirise tucõri, ĩre gũmayijarã ĩna. Judio masa, masa yujerã ĩna yisotirise ñayijʉ iti.
JOH 19:41 Jesure yucʉtẽojʉ ĩna jaju sĩarajʉ ote wese tʉ ñayijʉ. Iti wesejʉ masari cuma mama goje ñayijʉ. Gãjerãre yujeĩaña mani goje ñayijʉ iti goje.
JOH 19:42 Jabeto rʉyayijʉ tujacãra rʉmʉ iti busuroto. Ito bajiri iti gojejʉ Jesús ya rujʉre sãyijarã ĩna, sõjʉ meje iti goje ñajare.
JOH 20:1 Gʉa masa ya moasʉora rʉmʉ busuri jĩjʉ rãitĩa bʉsaroca wayijo María Magdalena. Jesús ya masari cuma tʉ ejacõri, iso tija gʉ̃ta biaraga mañijʉ.
JOH 20:2 Ito iti bajija ticõri, ũmaquedi wacõri, gʉa tʉ ejacõ iso. Simón Pedro, ito yicõri yʉ Juan Jesús ĩ bʉto maicana ñacʉ gʉa. Gʉa tʉ ejacõri, ado bajiro yicõ iso: —Mani Ʉjʉ ya rujʉre ãmicoañi ĩna. “Itojʉ ĩ ya rujʉre cũana ĩna”, yi masibea yʉ, yicõ iso gʉare.
JOH 20:3 Iso ito yija tʉocõri, yʉ Pedro rãca masari cumajʉ tirã wacʉ gʉa.
JOH 20:4 Gʉa jʉ̃arã cocati ũmaquedi wacʉ. Pedro rẽto bʉsaro ũmaquedicʉ yʉ. Ito bajiri yʉjʉa cajero masari cuma ejasʉocʉ.
JOH 20:5 Muqueacõri, ito tisõcʉ yʉ. Ĩre ĩna gũmagore riti ticʉ yʉ. Itojʉ sãjabiticʉ yʉ maji.
JOH 20:6 Yʉ bero ejaquĩ Simón Pedro. Ĩama masari cumajʉ sãjacoaquĩ ĩja. Ĩ cʉni Jesure ĩna gũmagore riti tiquĩ.
JOH 20:7 Jesús ya rijoga gũmado gajerojʉ iti jesaja tiquĩ. Dʉreare rujajucu gajerojʉ iti jesaja tiquĩ ĩ.
JOH 20:8 Ito yija yʉ cajero ejacacʉ cʉni sãjacoacʉ. Iti rẽtare ticõri, “Tʉdi caticoañi Jesús”, yi tʉoĩacʉ yʉ ĩja.
JOH 20:9 Iti riojʉa, “Godabojagʉti tʉdi catigʉ yiguĩji Jesús”, Dios oca iti yire gaye tʉo masibiticʉ gʉa maji.
JOH 20:10 Ito yija bero gʉa ya wijʉ tʉdi wacʉ gʉa.
JOH 20:11 María Magdalenama masari cuma tʉ oti tujacõ. Otigoti masari cumajʉ tisõyijo iso.
JOH 20:12 Ito iso tisõja jʉ̃arã ángel mesa botirise sãñarã rujiyijarã. Sĩgʉ̃ Jesús ya rijoga ñagoadojʉa rujiyijʉ. Gãji ĩ ya gʉbori ñagoadojʉa rujiyijʉ.
JOH 20:13 Ito yija ado bajiro seniĩayijarã ĩna María Magdalenare: —¿No yija otiati mʉ? yiyijarã ángel mesa isore. Ĩna ito yija: —Yʉ Ʉjʉ ya rujʉre ãmicoañi ĩna. “Itojʉ ĩ ya rujʉre cũana ĩna”, yi masibea yʉ, yiyijo iso ángel mesare.
JOH 20:14 Ito bajiro yigoti, Jesure jʉda ti bʉjayijo iso. Ito bajibojarocati, “Jesuti ñami ãni”, yi masibisijo iso.
JOH 20:15 Ito yija ado bajiro seniĩayijʉ ĩjʉa isore: —¿No yija otiati romio mʉ? ¿Ñimʉre ãmati mʉ? yiyijʉ Jesús isore. “Adi wese coderi masʉ ñaguĩji”, yire masiyijo iso. Ito bajiri ado bajiro ĩre yiyijo iso: —Ĩ ya rujʉre mʉ cũja, “Ito cũmʉ yʉ”, yiya yʉre. Ãmigõ waroco ya yʉ, yiyijo ĩre.
JOH 20:16 Iso ito bajiro yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús isore: —María, yiyijʉ Jesús isore. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijo iso hebreo ocana: —Rabuni, yiyijo iso. “Yʉre riasogʉ”, yireoni ñayijʉ iti.
JOH 20:17 Ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús: —Yʉre moaĩabesa maji. Yʉ Jacʉ tʉ mʉjabea yʉ maji. Wasa yʉ ñarãre ado bajiro gotitẽña: “Dios sĩgʉ̃ti ñami mani Jacʉ. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ĩ ñarojʉ wacʉ wagʉ ya yʉ”, yi gotitẽña, yimi Jesús yʉre, yi rotiyijʉ Jesús María Magdalenare.
JOH 20:18 Ito yija gʉare gotigo ejacõ iso. “Mani Ʉjʉre tibʉ yʉ”, yicõ iso. Ito yicõri Jesús ĩ gotiado bajiro gʉare goticõ iso.
JOH 20:19 Gʉa masa ya moasʉora rʉmʉ ñacʉ iti rʉmʉ. Iti ñami gʉa Jesús rãca riasotigoana wijʉ minijua ñacʉ. Gʉa ñarã judio masare güirã soje biacõri, ñacʉ gʉa. Ñajasaroti gʉa wato goa rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. —Ñati mʉa, ñe oca mano queno ñaña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 20:20 Ito ĩ yija bero ĩ ya ãmori, ito yicõri ĩ ya warubʉ ĩoquĩ gʉare. Gʉa ĩ rãca riasotigoana gʉa Ʉjʉre ticõri, bʉto wanʉcʉ gʉa.
JOH 20:21 Mʉcana tʉdi ado bajiro gotiquĩ Jesús gʉare: —Ñe oca manoti queno ñaña mʉa. Yʉ Jacʉ yʉre ĩ cõado bajiroti yʉ cʉni mʉare cõa yʉ ĩja, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 20:22 Ito yija gʉare juti jeocõri, ado bajiro yiquĩ ĩ: —Mʉa ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca ya yʉ.
JOH 20:23 Ĩre boca ãmicõri, gãjerã ĩna ñeñaro yirise mʉa ãcabojaja, ĩnare seti mano yiroja. Ĩna ñeñaro yirise mʉa ãcabojabeja, seti cʉtirãti ñarã yirãji ĩnaõna, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 20:24 Ito bajiro gʉare Jesús ĩ goaĩoroca Tomás gʉa rãca gagʉ maniquĩ. Ĩ ñaquĩ “Sʉ̃rʉ̃arʉ”, gʉa yicacʉ.
JOH 20:25 Tomásre ti bʉjacõri: —Mani Ʉjʉre tibʉ gʉa, yibojacʉ gʉa ĩre. Ito bajiro gʉa yibojarocati Tomás ado bajiro yiquĩ: —Ĩ ya ãmo ĩna ja cudarajʉ yʉ tibeja, ito yicõri ĩre ĩna ja cudarajʉ yʉ ya ãmo wãsoana yʉ ñusõĩabeja, ito yicõri ĩ ya warubʉ ĩre ĩna sare cudadojʉ yʉ ya ãmona yʉ moaĩabeja, “Ĩti ñami”, yi masibicʉja yʉ, yiquĩ Tomás gʉare.
JOH 20:26 Ʉdia ãmojeno rʉmʉri bero mʉcana tʉdi minijuacʉ gʉa. Iti rʉmʉ gʉa minijuacati rʉmʉ Tomás cʉni ñaquĩ ĩja. Soje biado ñabojarocati gʉa wato goa rʉ̃gʉ̃quĩ Jesús. —Ñati mʉa, ñe oca mano queno ñaña mʉa, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 20:27 Ito yicõri Tomásre ado bajiro yiquĩ ĩ: —Yʉ ya ãmore ticõri, mʉ ya ãmo wãsoana yʉre ñusõĩaña. Mʉ ya ãmona yʉ ya warubʉ susuro yʉre moaĩaña. “Ĩ meje ñaguĩji”, yibeja ĩja. “Ĩti ñami”, yi masiña mʉ ĩja, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 20:28 Ito ĩ yijare: —Yʉ Ʉjʉ, Dioti ña mʉ, yiquĩ Tomás Jesure.
JOH 20:29 Ito ĩ yijare Jesús cʉdiquĩ: —Tomás yʉre ticõri, yʉre tʉorʉ̃nʉa mʉ. Gãjerãma yʉre tibitibojarãti yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, queno wanʉ quenarã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús Tomásre.
JOH 20:30 Gaje jaje tiyamani ĩoquĩ Jesús gʉa ĩ rãca riasotirã tiro riojo. Iti ñarocõti ña jedibea adi papera tutijʉ.
JOH 20:31 Adi yʉ ucarise, “Jesuti ñañi Cristo, ito yicõri Dios Macʉ ñañi”, yi mʉa tʉorʉ̃nʉtoni uca yʉ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, catitĩñare mʉa bʉjatoni itire uca yʉ.
JOH 21:1 Ito bajija bero mʉcana tʉdi goaĩoquĩ Jesús, gʉare ĩ rãca riasotigoanare. Tiberias wame cʉtirita tʉnimajʉ gʉare goaĩoquĩ Jesús. Ado bajiro bajicʉ ĩ goaĩoja.
JOH 21:2 Adocõ jãjarã ñacʉ gʉa minijuacana, Simón Pedro, Tomás “Sʉ̃rʉ̃arʉ”, gʉa yigʉ, Natanael Galilea sita Caná wame cʉtiri cʉto gagʉ, gʉa Zebedeo rĩa, ito yicõri gãjerã jʉ̃arã Jesús rãca riasotigoana ñacʉ gʉa.
JOH 21:3 Gʉa ito baji ñaroca ado bajiro yiquĩ Simón Pedro: —Wai jogʉ wacʉ ya yʉ, yiquĩ Pedro. Ito ĩ yijare: —Gʉa cʉni mʉ rãca wajʉ, yicʉ gʉa. Ito yicõri wacʉ ĩja. Cumajʉ sãjacõri, ñamiasaro wai jobojacʉ gʉa.
JOH 21:4 Iti busu mʉja wadiroca itajura tʉnima gʉare goaĩoquĩ Jesús. Ito bajibojarocati, “Ĩti ñaguĩji”, yi masibiticʉ gʉa.
JOH 21:5 Ado bajiro gʉare yi ruyuquĩ ĩ: —¿Wai sĩabeati mʉa? yiquĩ Jesús gʉare. Ito ĩ yijare: —Sĩabea, joboja gʉa, yicʉ gʉa ĩre.
JOH 21:6 Gʉa ito yijare: —Cuma riojocadʉjare yorigʉ cõa roaya mʉa. Ito bajiro mʉa yija wai sĩarã yirãji mʉa, yiquĩ Jesús gʉare. Ĩ roticato bajiroti yicʉ gʉa. Wai jãjarã ĩna ñajare, yorigʉre mosã masibiticʉ gʉa, wai jãjarã ĩna ñajare.
JOH 21:7 Ito baji ñaroca, yʉ Jesús ĩ maigʉ̃ ado bajiro yicʉ yʉ Pedrore: —Mani Ʉjʉti ñami ĩ, yicʉ yʉ Pedrore. “Mani Ʉjʉ ñami”, yʉ yija tʉocõri, wasoro yosagʉ ñari joegado sãñaquĩ ĩ. Ito yicõri itajurajʉ quedi roacoaquĩ ĩ. Ito yicõri Jesús tʉjʉ bati waquĩ.
JOH 21:8 Cien metrocõ tʉnima sõjʉa jayacʉ gʉa. Ito warãti jajʉ tʉnima ejacʉ gʉa. Wai yorigʉ rãca weja jãjã ejacʉ gʉa.
JOH 21:9 Cuma majacõri, jeame weca wai jʉ̃oana ti ejacʉ gʉa. Ito yicõri naju cʉni iti ñaja ti ejacʉ gʉa.
JOH 21:10 Gʉa ejaja ticõri, ado bajiro yiquĩ Jesús, gʉare: —Wai jane mʉa sĩana ʉdiarãcõ ãmi waya, yiquĩ Jesús gʉare.
JOH 21:11 Ito ĩ yija tʉocõri, cumajʉ mʉja sãjaquĩ Simón Pedro, ito yicõri wai cʉrã yorigʉjʉ ñarã jajʉjʉ waire weja mocũquĩ ĩ. Ciento cincuenta y tres ñarã ñacã wai jeyaro. Jãjarã ĩna ñabojarocati cudubiticʉ yorigʉ.
JOH 21:12 Ito yija Jesús ado bajiro yiquĩ gʉare: —Ba yujirã waya maji, yiquĩ Jesús gʉare. “¿Ñimʉ ñati mʉ?” yi seniĩabiticʉ gʉa, “Mani Ʉjʉti ñami”, yi masicõri.
JOH 21:13 Ito yicõri gʉa tʉjʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, naju gʉare batoquĩ ĩ. Waire cʉni ito bajiroti yiquĩ.
JOH 21:14 Itina ʉdiaji goaĩoquĩ Jesús gʉare, godacõri tʉdi ĩ catija bero.
JOH 21:15 Gʉa ba yuji tĩoja bero ado bajiro seniĩaquĩ Jesús Simón Pedrore: —¿Mʉ rãca gãna rẽtoro yʉre maiati Simón, Jonás macʉ mʉ? yiquĩ Jesús Simón Pedrore. Ito ĩ yijare: —Mʉre maia yʉ Ʉjʉ yʉ. “Yʉre maiami”, yi masia mʉ, yiquĩ Pedro Jesure. Ito ĩ yijare: —Oveja rĩare ĩna ecasotiado bajiro yʉre yiari yʉ ñarãre riaso ĩsima mʉ, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 21:16 Mʉcana tʉdi jʉaji seniĩaquĩ Jesús Simón Pedrore: —¿Yʉre maiati Simón, Jonás macʉ mʉ? yiquĩ Jesús Pedrore. —Mʉre maia yʉ Ʉjʉ yʉ. “Yʉre maiami”, yi masia mʉ yiquĩ Pedro Jesure. Ito ĩ yijare: —Ovejare ĩna codeado bajiro yʉre yiari yʉ ñarãre code ĩsima mʉ, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 21:17 Ito yija mʉcana tʉdi ʉdiaji seniĩa quenoquĩ Jesús ĩre: —¿Yʉre maiati Simón, Jonás macʉ mʉ? yiquĩ Jesús Pedrore. Ʉdiajijʉ, “¿Yʉre maiati mʉ?” Jesús ĩ yija tʉocõri, bojori bʉjaquĩ Pedro. Ito bajiri ado bajiro yiquĩ ĩ Jesure: —Jeyaro masigʉ̃ ña, yʉ Ʉjʉ mʉ. Yʉ mʉre mairise masia mʉ, yiquĩ Pedro Jesure. Ito ĩ yijare: —Ovejare ĩna ecasotiado bajiro yʉre yiari yʉ ñarãre riaso ĩsima mʉ.
JOH 21:18 Riti mʉre gotia yʉ. Iti rʉmʉjʉ mamʉ mʉ ñaja yutabuju sãñacõri, mʉ ãmoro bajiroti wa ucusotiyija mʉ maji. Mʉ bʉcʉgʉ ñaja mʉ ya ãmo siacõri, mʉ wa ãmobetojʉ mʉre ãmi warã yirãji ĩna, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 21:19 “Ito bajiro mʉ godaja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Jesús Pedrore. Ito ĩ yija bero: —Waya yʉ rãca. Yʉ oca tʉo sʉyagʉ waya, yiquĩ Jesús ĩre.
JOH 21:20 Jʉda ticõri, ĩnare yʉ sʉyaja tiquĩ Pedro. Yʉ ña Jesús rãca riasotigorʉ bʉto ĩ maicacʉ. Yʉ ña Jesús rãca basʉsacati rʉmʉ ĩ tʉ rujicacʉ. Yʉ ña Jesure seniĩacacʉ, “¿Ñimʉ ñati mʉre ĩna ñiatoni gotiri masʉ?” yi seniĩacacʉ ña yʉ.
JOH 21:21 Yʉre ticõri, ado bajiro Jesure seniĩaquĩ Pedro: —Yʉ Ʉjʉ, ¿ãniama no bajiro godagʉ yiguĩjida? yiquĩ Pedro Jesure.
JOH 21:22 Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiquĩ Jesús: —Mʉcana tʉdi yʉ ejarijʉjʉ ĩ catire yʉ ãmoja, catigʉ yiguĩji maji. Iti mʉ masibeja, no yibea mʉre. Mʉáma yʉre sʉyaba, yiquĩ Jesús Pedrore.
JOH 21:23 Ito ĩ yija tʉocõri: “Juan godabicʉ yiguĩji”, yire masicã ĩna. Jesuama, “Godabicʉ yiguĩji”, yibitiquĩ. Ado bajirojʉa yiquĩ ĩ: “Yʉ tʉdi ejarijʉjʉ ĩ catire yʉ ãmoja, catigʉ yiguĩji maji. Iti mʉ masibeja, no yibea mʉre”, yigʉ yiquĩ Jesús. Iti oca queno tʉo masibiticõri, “Godabicʉ yiguĩji Juan”, yire oca batobojañi ĩna.
JOH 21:24 Yʉ ña Juan, Jesús rãca riasotigorʉ. Yʉti ña adi paperare ucarʉ. “Riojo gotiami”, yi masia mʉa yʉre.
JOH 21:25 Gaje jaje ña Jesús ĩ yigore. Jeyaro Jesús ĩ yigore mani uca jeobojaja cʉni, adi macãrʉcʉ̃rore daja rẽtacoabodoja papera tutiri. Itocõ ña.
ACT 1:1 Yʉ baba Teófilo, ñati mʉ. Iti rʉmʉjʉ mʉre papera yʉ cõasʉocati Jesús ĩ yigore, ito yicõri ĩ riasore gaye mʉre papera cõacʉ yʉ.
ACT 1:2 Ñajediro ĩ yigore mʉre gotigʉ macãrʉcʉ̃ro ĩ mʉja warajʉna ucasʉsacʉ yʉ. Ũmacʉ̃jʉ ĩ mʉjaroto riojʉa ĩ oca goti ucuronare beseyijʉ Jesús. Apóstoles wame cʉtiyijarã ĩna. Espíritu Santore tʉocõri, “Adi ña mʉa moaroti”, yiyijʉ Jesús ĩnare.
ACT 1:3 Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi caticõri ĩ oca goti ucutoni ĩ cũanare goaĩoyijʉ Jesús. Jʉ̃arã masacõ rʉmʉri goa ñayijʉ Jesús, coji meje. Ĩ tʉdi catire gaye queno ĩna masisatoni biyaro goaĩoyijʉ Jesús, ĩ cũanare. Ĩnare goaĩocõri, “No ĩre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca riasoyijʉ Jesús ĩnare.
ACT 1:4 Ĩna rãca ñagʉ̃jʉ, ado bajiro gotiyijʉ Jesús ĩnare maji: —Ado Jerusalénre wagobeja mʉa. Mani Jacʉ Dios ĩ gotiado bajiroti Espíritu Santo ĩ ejarotire bocatiya mʉa, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito yicõri, coji meje mʉare goticʉ yʉ itire, yiyijʉ Jesús ĩnare.
ACT 1:5 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro mʉa yirise jidicãja bero mʉare idé guñi Juan. Ito bajiri nocõ mejeti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare, yiyijʉ Jesús ĩ cũanare.
ACT 1:6 Jesús rãca minijuacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna ĩre: —Jane mejejʉ romano masa gʉa ya sita ẽmacõri gʉare moa rotiyoñi ĩna. ¿Adocãta ĩnare bucõagʉ̃ yigʉjada mʉ? Ito yicõri, ¿ado gʉa rotigorajʉ mʉcana gʉare jʉdacõa rotigʉ yigʉjada mʉ? yiyijarã ĩna Jesure.
ACT 1:7 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —No yicõri masire ma mʉare. Mani Jacʉ Dios, ĩ masirisena ĩ yirotire, ĩ sĩgʉ̃ti masiami itire. Masibea mʉa. Di rʉmʉ, di rodo, di ʉ̃mʉa, yi masibea mʉa. Dios sĩgʉ̃ti masiami ĩ yirotire.
ACT 1:8 Adijʉa ña mʉa masiriseoni. Espíritu Santo ĩ wadiroca, oca sẽorise ejaro yiroja mʉare. Ito yicõri gãjerã cʉtorijʉ wacõri, ĩnare yʉre bʉsirã yirãji mʉa. Jerusalénjʉ, Judea sitajʉ cʉni, Samaria sitajʉ cʉni, macãrʉcʉ̃ro ñarocõjʉti, yʉre bʉsirã yirãji mʉa, yiyijʉ Jesús apóstol mesare.
ACT 1:9 Iti ĩnare goti tĩocõri, ĩre ĩna tibojaroca riti ũmacʉ̃jʉ mʉja wasʉoyijʉ Jesús. Ito bero ide bueri iti ejarocati, ruyubiticoayijʉ Jesús ĩja. Ito bajiri tʉdi tibisijarã ĩna Jesure.
ACT 1:10 Ĩ mʉjagorajʉ macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉo ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna ti mʉo ñaroca ñajasaroti Dios ñaro gãna jʉ̃arã ángel mesa goa rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna tʉ. Yutabuju bʉto yorise sãñarã ñayijarã ĩna.
ACT 1:11 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: —Mʉa Galilea gãna, macãrʉcʉ̃rojʉ ti mʉo rʉ̃gõbesa. Ãni Jesuti, macãrʉcʉ̃rojʉ mʉja wacʉ, mʉcana ĩ mʉja waja, mʉa tiado bajiroti mʉcana tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩja, yiyijarã ángel mesa Jesús ĩ cũanare.
ACT 1:12 Olivos wame cʉtiri tʉriajʉ ñayijarã Jesús ĩ cũana. Ito bero Jerusalénjʉ tʉdicoayijarã ĩna ĩja. Sõjʉ meje ñayijʉ iti cʉto. Coji cõrecõ ñayijʉ iti cʉto.
ACT 1:13 Cʉtojʉ ejacõri ĩna ñari wijʉ mʉja wacõri, co sãnimʉ weca sãjayijarã ĩna. Ĩna ñayijarã ado bajiro wame cʉtirã: Pedro, Juan, Santiago, Andrés, Felipe, Tomás, Bartolomé, Mateo, ito yicõri Alfeo macʉ Santiago. Ito bero gãjerã ñayijarã Simón celote gaye tʉoĩagorʉ, ito yicõri Santiago macʉ Judas. Itocõ ñayijarã ĩna.
ACT 1:14 Sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri minijuasotiyijarã ĩna Diore bʉsirona. Jesús ocabajirã, ito yicõri Jesús jaco María, gãjerã romia cʉni cojʉti minijuacõri Diore bʉsiyijarã ĩna.
ACT 1:15 Iti rʉmʉriti Jesure masirã minijuayijarã. Co ãmojeno masa ñayijarã ĩna. Ĩna wato wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri, ado bajiro gotiyijʉ Pedro ĩnare:
ACT 1:16 —Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Jane mejejʉ mani ñicʉ David ñayorʉ, Espíritu Santo ĩ rotija ucayoñi, Judas ĩ ñarotire. “Jesure ĩna ñiatoni gotigʉ yiguĩji Judas wame cʉtigʉ”, yi tʉoĩa yugʉ ito bajiro ucañi David ñayorʉ. Iti ĩ ucayore bajiroti rẽtacʉ. Ado bajiro rujeayijʉ Dios ĩ bʉsire. Tʉote mʉa, yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 1:17 ’Judas cʉni mani rãca cocati Jesús rãca riasotiquĩ. Ito yicõri mani rãca moaquĩ.
ACT 1:18 Mani rãca moacacʉ ñabojagʉti Jesure ĩna ñiatoni oca meniñi ĩ. Ito bajiro ñeñaro ĩ yija bero yucʉgʉ ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri ĩ ya ãmʉmajʉ jũgʉbo siayijʉ. Ito bajiro yicõri bubu quedi yojayijʉ. Ito bajicõri godacoayijʉ ĩja. Ito bero ũmacʉ̃jʉ wada yojacõri ĩ ya jeraga joto watojʉ ĩ ya gʉdamisi budi yojayijʉ. Ĩ ñajacʉ ñeñaro yire wajana sʉori ĩ ñajacʉ ya niyeru ãmicõri cojʉ sita waja yiyijarã gãjerã.
ACT 1:19 Jerusalén gãna itire tʉobʉjacõri, “Acéldama”, wame yiyijarã iti sitare. Ĩna ocanama, “Sĩare waja ĩna waja yira sita ña”, yireoni ñayijʉ.
ACT 1:20 Jane mejejʉ David ñayorʉ ado bajiro ucañi: Wagoado ñaro yiroja ĩ ya wi. Masa ñamenaji ĩ ya wire. Ito yicõri gãji moa wasoagʉ yiguĩji ĩ ya moare, yi ucañi David ñayorʉ, yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 1:21 ’Ito bajiri Judasre wasoato mani. “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi catiami”, yi masigʉ̃re mani beseja quena. Ito yicõri Juan Jesure ĩ idé guroca tirʉ, ito yicõri Jesús ĩ mʉjaja tigorʉre mani beseja quena. Gãjire beserʉja manire, mani rãca ñacacʉre. Ito yicõri Jesús ĩ wa ucuroca wa ucurʉre beserʉjarãji mani. Ito bajigʉre ãmarʉjarãji mani, yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 1:23 Pedro ĩ bʉsija bero, ito ñarã jʉ̃arã ʉ̃mʉare beseyijarã ĩna. “José Justo Barsabás wame cʉtigʉ quenami”, yiyijarã ĩna. “Matías ĩ cʉni quenami”, yiyijarã ĩna.
ACT 1:24 Ito bajiro yicõri, Diore ado bajiro seniyijarã ĩna: —Dios gʉa Ʉjʉ, mʉ masia masa jeyaro ĩna tʉoĩarise gaye. Ito bajiri gʉare ĩoña mʉ beserʉre.
ACT 1:25 Judasre wasoarocʉ ito yicõri gʉa rãca riasotirocʉre ĩoña gʉare. Judas gʉare wagoquĩ ñeñaro yi ãmogʉ̃. Ito bajiri adocãta ñeñaro yirise waja, waja yiadojʉ ñaguĩji ĩ, yiyijarã ĩna Diore senirã.
ACT 1:26 Ito yija José Justo wame gʉ̃tagãjʉ uca wõyijarã ĩna, ito yicõri Matías wame gajegajʉ. Itigari gʉ̃tagãri queocõri, “Tito maji, ñimʉ ñati Dios ĩ beserʉ”, yiyijarã ĩna. Gʉ̃tagã iti quedija ticõri, “Matías ñami Dios ĩ beserʉ”, yi masiyijarã ĩna. Ito bajiro bajicõri ĩna rãca ñasʉoyijʉ Matías coga gʉbojeno ñarã tʉ. Jʉa gʉbojeno ñarocʉ ñayijʉ ĩ.
ACT 2:1 Pentecostés ñari rʉmʉ ejaroca Diore masirã ñarocõti cojʉti minijua ñayijarã.
ACT 2:2 Ñajasaroti oca sẽoro ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ. Bʉto mino iti wẽaro bajiro bajiyijʉ. Ĩna ñari wijʉ sãjacõri bʉto bʉsiyijʉ iti.
ACT 2:3 Ito yicõri jea ʉ̃jʉ mʉjarise bajirise goayijʉ. Ito yicõri sĩgʉ̃ rʉyabeto quedi jeayijʉ iti.
ACT 2:4 Ito yija, Diore riti tʉorʉ̃nʉjaro ĩna yirocʉ, Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare. Itijʉnati ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsisʉoyijarã ĩna, Espíritu Santo ĩ rotiro bajiroti.
ACT 2:5 Iti rʉmʉriti Jerusalénjʉ judio masa gaje cʉtori gãna wadiana ñayijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorona wadiana ñayijarã ĩna.
ACT 2:6 Ĩna bʉsirise iti ruyuja tʉocõri, minijuayijarã masa. Sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩnarioti ĩna oca tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri, no yi masia mañijʉ ĩnare.
ACT 2:7 Ito bajicõri mano ʉcayijarã ĩna. Ito yicõri ado bajiro ĩnamasiti gãmeri bʉsiyijarã ĩna: —¿Galilea sita gãna meje ñati, mʉa tija?
ACT 2:8 Jeyaro ricati ĩna bʉsija, ¿no yija mʉa oca, yʉ oca cʉni jeyaro oca ĩna bʉsija tʉoati mani? Gaje cʉtori gãna ña mani.
ACT 2:9 Jeyaro gãna ña mani. Tite mʉa. Ado ñama Partia gãna, Media gãna, Elam gãna, Mesopotamia gãna, Judea gãna, Capadocia gãna, Ponto gãna, Asia gãna,
ACT 2:10 Frigia gãna, Panfilia gãna, Egipto gãna, ito yicõri Cirene cʉto sõjʉa Africa gãna, ito yicõri adijʉ gãna Roma gãna. Adijʉ rujeanati ñama judio masa coriarã. Gãjerãma judio masa ĩna tʉoĩare gayere boca ãmigoana ñama ĩna.
ACT 2:11 Ito yicõri Creta gãna, ito yicõri Arabia gãna, adocõ jãjarã ña mani. ¿No yija mani jeyaro gãna ñabojarãti, Dios ĩ queno yirise ĩna bʉsija tʉoati mani? yiyijarã ĩna.
ACT 2:12 Mano ĩna rujʉ ʉcaja, no yi masia mañijʉ ĩnare. Ĩnamasiti gãmeri seniĩayijarã: —¿No yireoni ñati adi? yiyijarã ĩna.
ACT 2:13 Coriarã ado bajiro bʉsiyijarã: —Mecʉrã yama, yi aja tudiyijarã ĩna, Espíritu Santo sãjagoanare.
ACT 2:14 Ĩna aja tudija tʉocõri, ĩ baba mesa apóstol mesa rãca wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pedro. Ĩna ito yija ticõri, oca sẽoro bʉsiyijʉ Pedro, minijua ñarã jeyaro ĩna tʉotoni: —Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa, yʉ bʉsirise. Adijʉ Jerusalén gãna mʉa, queno tʉoya mʉa cʉni.
ACT 2:15 “Mecʉrã ya mʉa”, yibojarãji mʉa gʉare. Mecʉrã meje ya gʉa. Busuri jĩjʉ ña maji. Mecʉrajʉ meje ña maji.
ACT 2:16 Ado robojʉa bajia. Gʉare mʉa tirise, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Joel wame cʉtigʉ. Jane mejejʉ ado bajiro ucayoñi Joel, Diore yiari:
ACT 2:17 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo masa jãjarãre queo sãgʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ yerioti bʉsirã yirãji mʉa rĩa masa. Yʉ ye gaye tireti goaro yiroja mamarãre cʉni. Bʉcʉrãreama cãirijʉ ĩnare bʉsicʉja yʉ.
ACT 2:18 Sʉsari rʉmʉri Espíritu Santo sãcʉja yʉ, yʉre ejabʉari masare. Ito bajiri yʉ yerio bʉsirã yirãji ĩna.
ACT 2:19 Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ tiyamani mʉare ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa ñari tuti, adi sita cʉni, tiyamani ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Rí ñaro yiroja, ito yicõri jea ʉ̃jʉrise, ito yicõri bueri bue dajaro yiroja.
ACT 2:20 Ũmacañi cʉni yaticoagʉ yiguĩji. Ũmacañi ñami gagʉ cʉni, rí robo bajiro sũagʉ̃ yiguĩji. Iti jeyaro baji jediroca, Jesús ñeñaro yiri masare waja seniri rʉmʉ ejaro yiroja. Ñasari rʉmʉ ñaro yiroja Jesús ĩ ito bajiro ĩ ĩori rʉmʉ. Guijori rʉmʉ ñaro yiroja.
ACT 2:21 “Yʉ Ʉjʉ, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya mʉ”, yʉre yirãreama jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios, Joelre gotigʉ, yiyijʉ Pedro masare.
ACT 2:22 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ ĩ: —Tʉoya yʉ ñarã ado yʉ gotiroti. Nazaret gagʉ Jesús ĩ masiro robo yicõri mʉare ĩoñi. “Dios ĩ rotiro bajiroti yiñi Jesús”, yi masiarãji mʉa itire tigoana ñari.
ACT 2:23 Ito bajibojarocati, Jesure ñiacõri, masa quenamenare ĩsiyija mʉa yucʉtẽojʉ ĩna jajutoni. Iti mʉa yiroto riojʉajʉ masi yucãrʉ Dios. Ito bajibojarocati mʉare camotabitirʉ Dios. Jesure sĩatoni gãjerãre mʉa ĩsire waja mʉareti seti ña.
ACT 2:24 Dioama Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõñi. Ito bajiri godagoana ʉjʉ Satanás, Jesure ñiacũ masibisijʉ. Ito bajiri mʉcana tʉdi caticoañi ĩ.
ACT 2:25 Jane mejejʉ mani ñicʉ David ñayorʉ Jesús ĩ Jacʉre ĩ bʉsigore ucañi. Tite mʉa. Ado bajiro bʉsiyijʉ Jesús Diore: Cʉna yʉ rãcati ña mʉ. Ito bajiri ñejʉa güire ma yʉre.
ACT 2:26 Yʉ tʉoĩaja queno sosa yʉre. Ito bajiri bʉto wanʉcõri mʉre bʉsia yʉ. Ito bajiri yʉ ya rujʉ godaja bʉjatobiti yibicʉja yʉ.
ACT 2:27 Cʉna yʉ masia godarã watojʉ yʉre wagobicʉja mʉ. Mʉ Macʉ ña yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri yʉ ya rujʉ jogaroca yibicʉja mʉ.
ACT 2:28 Ito bajiri mʉcana tʉdi yʉ catiroca yigʉ yigʉja mʉ. Bʉto wanʉ quenagʉ̃ yigʉja yʉ, mʉ rãca yʉ ñaja mʉcana, yiyijʉ Jesús Diore, yi ucañi David ñayorʉ, yiyijʉ Pedro masare.
ACT 2:29 ’Ito yicõri gaje ña. Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉ David ñayorʉ ĩ cõja adoti yuje ecoñi. “Ado ña ĩre yujeado”, ya mani. Ito bajiri ĩ tʉoĩarise gaye meje bʉsiyorʉ ĩ.
ACT 2:30 David catigʉjʉ, ija bajirotire goti yuri masʉ ñayoyijʉ. “Ija yʉ janerãbatia Dios ĩ cõarʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃ yiguĩji. Yʉ robo Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩayijʉ David, Dios ĩ gotija tʉocõri. Tite mʉa.
ACT 2:31 Ado bajiro ucañi David: “Cristo mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya rujʉ godana watojʉ jogabeto yiroja”, yiñi David. Ito ĩ yirisere, ija bajirotire gotigʉ yiñi ĩ, yiyijʉ Pedro.
ACT 2:32 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro: —Jesús ĩ godaja bero, mʉcana tʉdi ticʉ gʉa. Ito bajiri, “Ĩre tʉdi catioñi Dios”, ya gʉa.
ACT 2:33 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri Jesure jiyijʉ. Dios tʉ ejacõri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ, rujiguĩji Jesús. Dios ĩ goticãdo bajiroti Jesure cũñi, Espíritu Santore gʉare ĩ queo sãtoni. Jĩjʉ mʉa tirise, ito yicõri mʉa tʉorise, Espíritu Santo ĩ ejaja ito bajiro rẽtamʉ. Ititi ña ĩ wadire gaye.
ACT 2:34 David ñayorʉ ĩmasire rẽtaroti meje ucayoñi ĩ. Jesús ĩ mʉjado bajirogoroama, ĩ ya rujʉ rãca ñarocõti ũmacʉ̃jʉ mʉjabitiyoyijʉ David. Ito bajiri ado bajiro ucayoñi David: Mani Ʉjʉ Cristore ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ tʉ riojocadʉja rujiya, rʉ̃cʉbʉorajʉ.
ACT 2:35 Mʉ wajana queno mʉre ĩna cʉdiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios mani Ʉjʉre. Ito bajiro ucayoñi David, yiyijʉ Pedro.
ACT 2:36 ’Yʉ ñarã, ito bajiri ĩja, “Riti ña”, yi masitoni mʉare bʉsia yʉ. Cristore, yucʉtẽojʉ mʉa sĩarʉreti, mani Ʉjʉ ñarocʉre, manire masorocʉre cũñi Dios. Ĩti ñami mʉcana, yiyijʉ Pedro masare.
ACT 2:37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto tʉoĩa ʉsi bata bʉjatobisijarã ĩna. Ito bajiri Pedro mesare seniĩayijarã ĩna: —¿No yirʉjati gʉa ĩja? yiyijarã ĩna.
ACT 2:38 Ĩna ito yija tʉocõri, Pedro ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojotoni. Ito yicõri, “Jesucristore masirã ñama”, gãjerã ĩna yi masitoni, idé gu rotiya mʉa. Ito yija Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios mʉare.
ACT 2:39 Dios, Espíritu Santo sã ãmoguĩji mʉare, ito yicõri mʉa rĩare, mʉa janerãbatiare, ito yicõri sõjʉ gãnare cʉni. Ĩ beserã ñajedirore Espíritu Santo sã ãmoguĩji Dios, yiyijʉ Pedro.
ACT 2:40 Iti riti bʉsigʉ meje yiyijʉ Pedro. Ito yicõri masare riaso bʉsiyijʉ ĩ. Gaje ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ Pedro: —Masa ñeñarã rãca wʉsabesa mʉa. Camotadiya mʉa, ĩna rãca jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa wabe yirona, yiyijʉ Pedro.
ACT 2:41 Ito bajiro Pedro ĩ gotija tʉo wanʉcõri, ʉdiaji mil masa ñarã Jesure boca ãmiyijarã. Ito yicõri yoari mejeti idé gu rotiyijarã ĩna.
ACT 2:42 Ito bajiro yicõri apóstol mesa rãca ĩna riasorise tʉorona ĩna tʉ minijuasotiyijarã. Ĩna riasorisere tʉo ñiacõri itire tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtiyijarã ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri ĩna rʉcorisere maimenati bojoro bʉjarãre ĩsiyijarã ĩna. Coji rʉyabeto minijuacõri Diore bʉsiyijarã ĩna. Ito yicõri, “Iti ña Jesús ya rujʉ robo bajirise”, yi tʉoĩacõri naju bato bayijarã ĩna. Manire yiari Jesús ĩ goda ĩsire tʉoĩarã ĩ rotiro bajiro najure bato bayijarã.
ACT 2:43 Apóstol mesa jaje tiyamani ĩoyijarã, Dios ĩna rãca ĩ ñajare. Itire ticõri mano ʉcayijarã masa ito gãna.
ACT 2:44 Sĩgʉ̃ rʉyabeto Jesure masirãma sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtiyijarã ĩna. Gãjerã bojoro bʉjaja ticõri, ĩna ya gajeoni ĩsicõri waja ãmiyijarã ĩna, bojoro bʉjarãre niyeru ĩsirona.
ACT 2:46 Co rʉmʉ rʉyabeto, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñari, Dios ya wijʉ minijuasotiyijarã ĩna Diore bʉsirona. “Ñasagʉ ña Dios mʉ”, yi bʉsiyijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Ito yi tʉdi wacõri ĩna ya wirijʉ naju bato bayijarã ĩna. Bʉto wanʉ quenayijarã ĩna, ĩna baba mesa rãca bare bato barona. “Gãjerã rẽtoro tʉoĩa masirã ña mani”, yi tʉoĩabisijarã ĩna. Queno ĩna yirise ti masicõri, “Queno yirã ñama”, yiyijarã cʉto gãna. Co rʉmʉ rʉyabeto iti cʉto gãna coriarã Jesure boca ãmiyijarã. Jesure boca ãmicõri Jesure masirã tʉ minijuayijarã ĩna. Ito bajiri jãjarã bʉsa Jesure masirã bʉjʉ wayijarã ĩna.
ACT 3:1 Co rʉmʉ rʉyabeto tres ñaroca riti Diore bʉsisotiyijarã ĩna. Ito bajiri itocõ tʉjaroca Dios ya wijʉ mʉja wayijarã ĩna, Pedro, Juan rãca jʉ̃arã, Diore bʉsirona.
ACT 3:2 Soje tʉ sĩgʉ̃ masʉ rujiyijʉ. Cajerojʉti wa masibicʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ. Ito bajiri wa masibisijʉ ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ baba mesa ĩre ãmi wasotiyijarã. Ito yicõri soje tʉ ĩre jidi rojosotiyijarã ĩna. Iti soje ado bajiro wame cʉtiyijʉ. Seyori soje ñayijʉ iti soje. Iti soje tʉ rujicõri ito ejarãre, “Yʉre ti maiñame, jabeto niyeru yʉre ĩsiña mʉa”, yi rujiyijʉ ĩ.
ACT 3:3 Pedro mesare sãjarã wana yiroca: —Yʉre jabeto ti maiñame mʉa, yiyijʉ rudurʉ.
ACT 3:4 Ito ĩ yija tʉocõri, queno tisayijarã ĩna ĩre. Ado bajiro yiyijʉ Pedro ĩre: —Adojʉa tiya mʉ, yiyijʉ ĩre.
ACT 3:5 “Yʉre jabeto ĩsirã yirãji”, yirocʉ queno tʉoĩabojayijʉ ĩ.
ACT 3:6 Ito yija Pedro ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Niyeru ma yʉre, manirea. Gaje ñasarisejʉa mʉre ejabʉacʉja yʉ. Jesucristo Nazaret gagʉre tʉorʉ̃nʉcõri, “Wʉmʉña mʉ, wasa”, ya yʉ mʉre yiyijʉ Pedro rudurʉre.
ACT 3:7 Ito bajiro yicõri ĩ ya riojocadʉja ñiacõri tʉ̃a wʉmʉo rʉ̃gõyijʉ Pedro. Ito ĩ yirocati, ĩ ya ñicʉri sẽocoayijʉ ĩre, rudurʉ ñabojarʉre.
ACT 3:8 Ito bajiri bubu quedi rʉ̃gʉ̃cõri, wasʉoyijʉ ĩ. Pedro mesa rãca sãja wayijʉ rudurʉ ĩja, Dios ya wijʉre. “Dios queno yami yʉre. Yʉ ñarise cʉtirise yʉre yisioami ĩ”, yi wanʉ quena wayijʉ ĩ.
ACT 3:9 Iti wijʉ Dios ya wijʉ ñarã ĩ waja tiyijarã ĩna. “Queno yami Dios yʉre”, ĩ yi bʉsija tʉoyijarã ĩna.
ACT 3:10 Ito bajiri ĩre ti masicõri ʉcayijarã ĩna. “Soje tʉ rujigʉ, rudurʉ, niyeru seni rujigʉ, ¿meje ñati ĩ?” yiyijarã ĩna ʉcare rãca.
ACT 3:11 Rudurʉ ñabojarʉ, Pedro mesa watoje ñayijʉ ĩ. Ĩnare jidicãbisijʉ ĩ. Dios ya wi tʉ, Pórtico de Salomón wame cʉtirijʉ rʉ̃gõyijarã ĩna Pedro mesa. Iti ito bajiro rẽtaja ti ʉcacõri, masa jãjarã ũma minijuayijarã ĩna.
ACT 3:12 Masa ĩna minijuaja ticõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩnare: —¿No yija ti ʉcati, yʉ ñarã mʉa? Sõco bʉsa tiya gʉare. Ãni rudurʉre gʉamasiti yisiobijʉ. Gʉa masiro robo yija meje, Diore queno gʉa cʉdija meje wami ãni rudurʉ.
ACT 3:13 Ado robojʉa bajia. Jesús ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩre yisioñi. Mani ñicʉsabatia Abraham, Isaac, ito yicõri Jacob cʉni Diore riti rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Dios ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ mʉcana ĩti ñami ĩja. Godarʉre tʉdi catiocõri, masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gayere jidicãyijʉ Dios ĩ Macʉ Jesure. Ĩ Jesureti ñiacõri ĩsiyija mʉa, ñari masa ʉjarãre, ĩre ĩna sĩatoni. Ʉjʉ Pilato, Jesure ĩ bucõa ãmobojarocati, mʉajʉa bucõare ãmobisija.
ACT 3:14 Pilatore, Jesús quenagʉ̃re bucõa rotiado õno yirã, sĩari masʉre bucõa rotiyija mʉa Pilatore.
ACT 3:15 Ito yirã riti masare catire gaye ĩsigʉ̃re sĩa rotiyija mʉa. Ito bajibojarocati, Dioama godarʉre tʉdi catiocõñi. Ĩre ticõri, “Mʉcana tʉdi catiami”, yi masia gʉa, yiyijʉ Pedro.
ACT 3:16 Ito yicõri mʉcana ado bajiro bʉsi remoyijʉ Pedro: —Ãni rudurʉ ñabojacacʉre ti masia mʉa. “Jesús yʉre yisio masiami”, ĩ yi tʉoĩajare, yoari mejeti ĩ ya ñicʉri sẽocoayijʉ ĩre. Ñaro bajiroti ĩre yisioñi Jesús. Itire ti masia mani, yiyijʉ Pedro.
ACT 3:17 ’Masia yʉ ñarã yʉ ĩja. Mani ʉjarã rãca Jesure sĩa rotiyija mʉa. “Bʉto ñeñaro ya gʉa”, yi tʉoĩa masibitibojarãti ito bajiro yiyijari yʉ ñarã, ya yʉ mʉare.
ACT 3:18 Jesure mʉa sĩacatijʉ, “Ito bajiro yiroja”, Dios ĩ yire ñaro bajiroti bajicʉ iti. Dios ĩ oca gotiri masa ĩre yiari ado bajiro gotiyijarã jane mejejʉ: “Cristo quenabeto tõbʉjacõri, godagʉ yiguĩji”, yiyijarã Dios oca gotiri masa.
ACT 3:19 Ito bajiri iti oca tʉocõri ñeñaro mʉa yirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiro tʉoĩaña mʉa, ñeñaro mʉa yirise ĩ ãcabojotoni. Ito yija Dios mʉa ya ʉsijʉ ʉsirioya mani mʉare jidicãguĩji.
ACT 3:20 Ito yija mʉcana tʉdi cõagʉ̃ yiguĩji Dios, Cristore. Jane mejejʉ besecãñi Dios, Cristore mani Ʉjʉ ñarocʉre.
ACT 3:21 Adocãta ũmacʉ̃jʉ ñaguĩji Cristo. Co rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉcana quenogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti. Dios ĩ queno tĩori rʉmʉ bocatigʉ yiguĩji Jesucristo. Adi ña Dios oca goti ĩsiri masa, Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna ucare.
ACT 3:22 Sĩgʉ̃ Dios oca goti ĩsiri masʉ, Moisés wame cʉtigʉ, ado bajiro gotiyoñi mani ñicʉsabatiare: “Dios mani Ʉjʉ yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉ cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji.
ACT 3:23 Jeyaro ĩ yirise yiro bajiroti cʉdiba mʉa. Yiro robo cʉdimenare, mani Israel gãnare gajerojʉ ãmicõa ruyuriocõgʉ̃ yiguĩji”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ. Adi ña mani ñicʉsabatiare, ĩ gotire, yiyijʉ Pedro masare.
ACT 3:24 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Pedro: —Samuel bero gãna cʉni Dios oca goti ĩsiri masa, adi rʉmʉri bajiroti gayere, ñaro bajiroti gotiyoyijarã ĩna cʉni.
ACT 3:25 Jane mejejʉ, mani ñicʉsabatiajʉare Dios ĩ goticãrere gotiyijarã ĩna Dios oca gotiri masa. Dios mani ñicʉsabatiajʉare, ĩ goticãre ñajare quenarise ejaro yiroja manire. Ado bajiro mani ñicʉ Abraham ñayorʉre goticãyijʉ Dios: “Queno masa jeyaro wanʉ quenare gaye ejaro yiroja, mʉ rĩa janerãbatiana sʉoriti ĩ rujeajare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre gotigʉ.
ACT 3:26 Ĩ Macʉre tʉdi catiocõri, cajero mani rãca ñarocʉre ĩre cõañi Dios, mani queno wanʉ quenatoni. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere jidicãtoni, ĩ Macʉre cõañi Dios, yiyijʉ Pedro masare gotigʉ.
ACT 4:1 Pedro, Juan rãca jʉ̃arã masare ĩna riaso ñaroca paia ejayijarã, saduceo gaye tʉoĩarã, ito yicõri Dios ya wi coderi masa ʉjʉ cʉni.
ACT 4:2 Pedro ito bajiro masare ĩ riasoja tʉocõri, bʉto junisini ejayijarã ĩna. Ado bajiro riasoyijʉ Pedro ĩnare: “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi catiñi. Ito bajiri mani cʉni tʉdi catirã yirãji, yi tʉoĩa mani”, yiyijarã Pedro mesa masare.
ACT 4:3 Coriarã jãjarã Jesús oca tʉo ãmisãcõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna. Ito bajirã riti jãjarã ʉ̃mʉa co dʉjamocõ mil masacõ ñarã, bʉjʉ wayijarã ĩna, Jesure masirã. Ito bajiri paia, saduceo gaye tʉoĩarã, Dios ya wi coderi masa ʉjʉ cʉni bʉto junisiniyijarã iti tʉocõri. Ito bajiri Pedro mesare ãmi wacõri tubiayijarã ĩna, ñamicajʉ iti ñajare.
ACT 4:5 Busuri itijʉ, Jerusalénti, mʉcana minijuayijarã judio masa ʉjarã, gãjerã bʉcʉrã, ito yicõri bʉcʉrã rotirise riasori masa cʉni minijuayijarã ĩna.
ACT 4:6 Paia ʉjʉ Anás wame cʉtigʉ cʉni ito ñayijʉ. Ito yicõri Caifás, Juan, Alejandro, gãjerã paia ʉjarã ñajediro minijua ñayijarã itojʉ.
ACT 4:7 Ito bero Pedro mesa tubiara wijʉ ñarãre, ãmi wadi rotiyijʉ Anás. Pedro mesa ĩ tʉ ĩna ejaroca, ado bajiro seniĩayijʉ Anás: —¿Ñimʉ mʉare masare riaso roticati? Ito yicõri, ¿ñimʉ ĩ rotija rudurʉre yisiocati mʉa? yiyijʉ Anás Pedro mesare.
ACT 4:8 Ĩ seniĩaja tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro, Espíritu Santo ĩ masirisena:
ACT 4:9 —Tʉoya mʉa. Rudurʉre gʉa queno yire, ito yicõri ĩre gʉa yisiore, ¿itire gʉare tʉo tudiati mʉa? yiyijʉ Pedro, masa ʉjarãre ito yicõri bʉcʉrãre cʉni.
ACT 4:10 Mʉa queno masitoni, ito yicõri Israel sita gãna ñarocõti ĩna masitoni, mʉare ñasarise gotia yʉ. Ãni rudurʉ ñabojarʉ mʉa riojo rʉ̃gõgʉ̃re yisioñi Jesús Nazaret gagʉ. Jesús, yucʉtẽojʉ mʉa sĩarʉti, Dios tʉdi catiorʉti, ĩti rudurʉre yisioñi.
ACT 4:11 Jane mejejʉ David ñayorʉ ado bajiro ucayoñi: “Mʉa wi meniri masa gʉ̃tagãre cõabojayija mʉa. Ito bajibojarocati mʉa cõaraga ñasarica ñaroja gʉ̃tagã”, yi ucañi David ñayorʉ, Jesure tʉoĩa yugʉ. Ado bajiro bajia yireoni ña adi. Mʉa judio masa ʉjarã, Jesure ãmomena yirãji. Ito bajibojarocati ñasagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
ACT 4:12 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami adi macãrʉcʉ̃rojʉ masare masorocʉ Dios ĩ cõarʉ. Jesús sĩgʉ̃ti manire maso masiguĩji. Ñimʉjʉa gãji ĩ robo bajigʉ maquĩji, yiyijʉ Pedro ʉjarãre.
ACT 4:13 Pedro, Juan rãca ĩna oca sẽoro bʉsija tʉocõri, bʉto tʉoĩa oca jaiyijarã ʉjarã. “Bʉto papera riasotibitiana ñabojarãti queno bʉsiama ĩna. Jesús rãca ñagoanati ñari seyoama ãna. Ito bajiri ĩre bajiroti riasoama”, yi tʉoĩayijarã ʉjarã.
ACT 4:14 Rudurʉ ñabojarʉ, Pedro mesa rãca ĩ ñajare, “Rudurʉre yisiobisija mʉa”, yi masibisijarã ʉjarã ĩnare.
ACT 4:15 Ito bajiri macʉ̃jʉ budi wa rotiyijarã ʉjarã, Pedro mesare. Ito yicõri ĩnamasiti gãmeri bʉsi ñayijarã ĩna ĩja:
ACT 4:16 —¿No yiana mania Pedrore, Juanre cʉni? Jerusalén gãna ñarocõti masiama rudurʉre ĩna yisiore. Ito bajiri, “Bʉrãti yama ĩna”, yi masia ma.
ACT 4:17 Ado bajiro ĩnare gotirʉja mani: “Jesús gaye tʉdi mʉa bʉsi remoja, quenabeto tõbʉjarã wana ya mʉa. Ito bajiro mani ĩnare gotija, gãjerãre Jesús oca gotimena yirãji ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
ACT 4:18 Ito yija mʉcana tʉdi jisõyijarã ĩna Pedro mesare. Ĩna sãja ejaroca, “Masare riasobesa mʉa, ito yicõri Jesús gayere bʉsi ʉyabesa mʉa”, yibojayijarã ʉjarã Pedro mesare.
ACT 4:19 Ito bajiro ʉjarã ĩna bʉsija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã Pedro mesa: —Mʉare gʉa cʉdijama, Diore cʉdimena robo bajiro bajia gʉa. Diore cʉdiado õno yirã, ¿mʉare cʉdirʉjati gʉa? yiyijarã ĩna. Dios ĩ tiro riojo, ¿no bajiro quenaroja, yire masiati mʉa? Diore cʉdirã yirãji, ya gʉa mʉare.
ACT 4:20 Jesure gʉa tʉogore, gʉa tigore cʉni, itire bʉsi jidicãdo ma gʉa, yiyijarã Pedro mesa.
ACT 4:21 Itire tʉocõri: —Tʉdi bʉsi ʉyabesa Jesús gayere. Jesús gayere mʉa riasoja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mʉa, yiyijarã ʉjarã mʉcana. Rudurʉ ñabojarʉ ĩ waja ticõri, Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Quenoguti yigʉ ñami Dios”, yiyijarã masa. Ito ĩna yija masicõri, masare bʉto güiyijarã ʉjarã. Ito bajiri Pedro mesare quenabeto tõbʉjaroca yibisijarã ĩna. Ito bajiri riojoti bucõacõyijarã ʉjarã Pedro mesare.
ACT 4:22 Rudurʉ ñabojarʉ, ĩna yisiorʉ, jʉ̃arã masacõ rẽto bʉsaro rodori tʉjagʉ ñayijʉ ĩ.
ACT 4:23 Budi warãjʉama ĩna baba mesa tʉjʉ wacoayijarã Pedro mesa. Ĩna baba mesa tʉ ejacõri jeyaro ʉjarã ĩna bʉsigore gotiyijarã ĩna.
ACT 4:24 Itire tʉocõri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉtirã ñari Diore bʉsiyijarã ĩna: —Dios gʉa Jacʉ, mʉ sĩgʉ̃ti ña bʉto masigʉ̃. Macãrʉcʉ̃rore meniyija mʉ, sita cʉni, ito yicõri riari. Macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro meniyija mʉ. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarotire rujeoyija mʉ.
ACT 4:25 Jane mejejʉ, Espíritu Santore cõayija mʉ gʉa ñicʉ David ñayorʉ, mʉ oca ĩ bʉsitoni. Ado bajiro ucayoñi David, mʉre queno moa ĩsigʉ̃ ñari: ¿No yija Cristore junisiniati judio masa meje ñarã cʉni? ¿No yija judio masa rocati ñasarise meje tʉoĩati?
ACT 4:26 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ʉjarã minijuacõri ña yucãma, mʉre ñeñaro yirona, ito yicõri Cristore cʉni ñeñaro yirona, yi ucañi David ñayorʉ.
ACT 4:27 ’Riti yiñi David. Ĩ gotiado bajiroti bajicʉ gʉa ya cʉto. Ʉjʉ Herodes, ito yicõri Poncio Pilato, judio masa meje cʉni, ito yicõri Israel sita gãna cʉni cojʉti minijua ñañi ĩna. Mʉ Macʉ, ñeñarise yibicʉre ñeñaro yirona minijuañi ĩna, masare masotoni mʉ cõarʉre.
ACT 4:28 Mʉ Macʉre sĩañi ĩna. Jane mejejʉ, ado bajiro rẽtaro yiroja, yiyija mʉ, mʉ masirisena.
ACT 4:29 Dios gʉa Jacʉ, gʉare tʉoya. “Quenabeto tõbʉjarã yirãji mʉa”, gʉare ĩna yirise ãcabojabesa mʉ. Gʉare ejabʉaya mʉ. Ñaro bajiroti mʉre cʉdi ãmoa gʉa. Ñe guijobeto, Jesús oca quenarise gʉa bʉsitoni gʉare ejabʉaya mʉ.
ACT 4:30 Mʉ masirisena masa cõrãre masoña mʉ. Ito yicõri tiyamani cʉni yiya mʉ, “Jesuna sʉoriti bajia adi”, masa ĩna yitoni, yiyijarã ĩna Diore bʉsirã.
ACT 4:31 Diore ĩna bʉsi tĩoroca, ĩna minijua ñarijʉ sita ʉeyijʉ. Sita ʉerijʉ tototi, Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare. Espíritu Santore queno cʉdicõri, ñe güire mejeti Dios oca masare gotisʉoyijarã ĩna.
ACT 4:32 Jesure masirã sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna rʉcorise, “Yʉ sĩgʉ̃ ye ña”, yibisijarã ĩna. Ĩna baba mesare sĩgʉ̃ rʉyabeto batoyijarã ĩna.
ACT 4:33 Sita rʉcorã, ito yicõri wiri rʉcorã, gãjerãre ĩsiyijarã ĩna. Iti ĩsicõri niyeru bʉjayijarã ĩna. Niyeru bʉjacõri apóstol mesare ĩsiyijarã ĩna, bojoro bʉjarãre ĩna ĩsitoni. Ito bajiri ĩna rãca gãna sĩgʉ̃jʉa bojoro bʉjarã mañijarã ĩja. Jesús oca quenarise riaso jidicãbisijarã apóstol mesa. “Jesús ĩ godaja bero, mʉcana tʉdi caticõri, ñami mʉcana”, yi queno sẽo quenaro gotiyijarã ĩna masare. Ito bajiroca Jesure masirã ñarocõreti queno ĩna wanʉ quenatoni, ĩnare ejabʉayijʉ Dios.
ACT 4:36 Jesure masirã wato ñayijʉ sĩgʉ̃ levita masʉ. José wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Chipre wame cʉtiri yogajʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ. Apóstol mesa, Josére gaje wame wõyijarã, Bernabé. Griego ocama, “Wanʉ quenare gaye riasogʉ”, yireoni ñayijʉ iti wame.
ACT 4:37 Josére sita ñayijʉ. Itire gãjire ĩsiyijʉ ĩ. Iti waja niyeru bʉjacõri apóstol mesare ĩsiyijʉ, bojoro bʉjarãre ĩna batotoni. Queno yigʉ ñayijʉ José.
ACT 5:1 Gãjijʉama, Ananías wame cʉtigʉ ĩ manojo Safira rãca, queno yirã meje ñayijarã ĩna. Ananías ĩ manojo rãca ĩna ya weseca gãjerãre ĩsiyijarã. Ito yicõri niyeru bʉjayijarã ĩna.
ACT 5:2 Ananías ĩ manojo rãca coro bajiro tʉoĩayijarã ĩna. Ito bajiri niyeru jabeto yeyoyijarã ĩna. Ito yicõri apóstol mesare ĩsigʉ̃ wayijʉ rʉyarise. Ĩnare ĩsi wacʉ, “Adi riti bʉjabʉ yʉ”, yiyijʉ Ananías ĩnare.
ACT 5:3 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro bʉsiyijʉ Pedro ĩre: —Ananías, ¿no yija rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdiati mʉ? Mʉ ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ sãjañi mʉre. “Adi riti bʉjabʉ yʉ”, mʉ yija, Espíritu Santore rʉo ãmogʉ̃ ya mʉ.
ACT 5:4 Weseca mʉ ya weseti ñabojadoja, mʉ ĩsi ãmoja, mʉ ĩsi ãmobeja cʉni. Mʉ ãmoro bajiro yirʉjaboyija mʉre. Weseca waja mʉ bʉjarise cʉni mʉ yeti ñabojadoja. Mʉ ĩsirotocõti, “Adocõti ĩsicʉja yʉ”, yirʉjabojayija mʉre. ¿No yija ñeñaro tʉoĩacõri rʉori mʉ? Mʉ rʉobojaja cʉni, gʉare riti meje rʉogʉ ya mʉ. Diore cʉni rʉogʉ ya mʉ, yiyijʉ Pedro Ananíasre.
ACT 5:5 Ito bajiro ĩ yiroca cojisiti cõ quedicoayijʉ Ananías. Ito bajija tʉocõri, ito gãna ruje güiyijarã.
ACT 5:6 Ito yija coriarã mamarã Ananías ya rujʉre gũmacõri ĩre yujerã wayijarã ĩna.
ACT 5:7 Ito bero ʉdiaji cõrecõ ejayijo Ananías ñabojarʉ manojo. “Ito bajiroja”, yibisijo iso.
ACT 5:8 —¿Adi ñarocõti ñati weseca waja, mʉa bʉjare? yiyijʉ Pedro isore. —Ñarocõti ña, yi rʉoyija iso.
ACT 5:9 Ito iso yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pedro isore: —¿No yija mʉ manʉjʉ rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, Espíritu Santore rʉo ãmori mʉa? Macʉ̃jʉ tʉjama mʉ manʉjʉre yujerã ejana. Mʉcana mʉre ãmi warã yirãji, mʉre yujerona, yiyijʉ Pedro isore.
ACT 5:10 Ito ĩ yirijʉti, cojisiti cõ quedicoayijo iso cʉni. Sãja wacõri cõrore ti bʉjayijarã mamarã. Ito bajiri isore ãmi budi wacõri manʉjʉ ñabojarʉ tʉjʉ yujeyijarã ĩna mʉcana.
ACT 5:11 Jesure masirã ñarocõti, ito yicõri masa jeyaro, “Ito bajiyijʉ”, yija tʉocõri, bʉto güiyijarã ĩna.
ACT 5:12 Iti rʉmʉri Jesure masirã sĩgʉ̃ rʉyabeto sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉticõri, Dios ya wi tʉ, Pórtico de Salomón wame cʉtirijʉ minijuasotiyijarã ĩna. Jerusalén gãna ĩna tiro riojo Dios ĩ masiro bajiro ĩ ejabʉarisena jaje tiyamani ĩoyijarã apóstol mesa.
ACT 5:13 Jesure masirãre queno rʉ̃cʉbʉoyijarã Jerusalén gãna. Ito bajibojarocati Jesure masirã tʉ ware güiyijarã ĩna.
ACT 5:14 Coriarã bʉto güiyijarã, ito bajibojarocati jãjarã Jesús oca tʉo ãmisãyijarã. Romia cʉni, ʉ̃mʉa cʉni Jesús oca tʉo ãmisãyijarã ĩna. Ito bajiri jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã Jesure masirã.
ACT 5:15 Tiyamani Pedro ĩ ĩogore tʉocõri, cõrãre ma tʉ ĩna cani jesari cumuro rãcati cũyijarã masa. Pedro ĩ rẽtaja tiana yirona, bocatiyijarã cõrã. Manire moaĩajaro yirona, bocatiyijarã ĩna ĩre. Manire ĩ moaĩabeja cʉni, ĩ rʉ̃mʉ́goti mani joe rẽtajaro yirona, bocatiyijarã. Tʉdi cati ãmorã ĩre bocatiyijarã ĩna.
ACT 5:16 Jãjarã masa, Jerusalén tʉ gãna wija wayijarã Jerusalénjʉ cõrãre ãmi warã. Ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñarãre cʉni ãmi wayijarã. Cõbojana ñajediro tuja jedicoayijarã ĩna. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a sãñabojana cʉni rʉ̃mʉ́a budicoayijarã ĩja.
ACT 5:17 Iti tʉocõri paia ʉjʉ ito yicõri ĩ baba mesa saduceo gaye tʉoĩarã bʉto ti tudiyijarã apóstol mesare.
ACT 5:18 Ito bajiri ñia roticõri Jerusalén ga wijʉ, tubiara wijʉ tubia rotiyijarã ĩna, apóstol mesare.
ACT 5:19 Tubia ecoana ĩna ñabojarocati iti ñamiti iti wijʉ ángel goayijʉ ĩnare. Ito bajiri sojeri janacõri ĩnare tʉ̃a ãmi wayijʉ ĩ:
ACT 5:20 —Dios ya wijʉ wasa mʉa. Ito ejacõri masare gotiba, ĩna cʉni catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni, yiyijʉ ángel ĩnare.
ACT 5:21 Ito bajiri busuri jĩjʉ, Dios ya wi sãjacõri masare riasoyijarã ĩja. Ito bajiro ĩna riasoroca ricati paia ʉjʉ ĩ baba mesa rãca Israel sita gãna ʉjarãre jiyijarã, minijuatoni. Ito yicõri, “Tubiara wijʉ ñarãji”, yirona apóstol mesare ĩna ãmitoni surarare cõayijarã ĩna.
ACT 5:22 Tubiara wijʉ ĩna ejaja, mañijarã ĩna. Ito tiboja, tʉdi wacõri, ʉjarãre gotirã wayijarã surara:
ACT 5:23 —Tubiara wi queno soje biara wi ñaroca ejabojabʉ gʉa. Coderi masa cʉni itoti ñabojama. Ito bajibojarocati soje janacõri, gʉa tija, apóstol mesa mama, yiyijarã ĩna.
ACT 5:24 Iti oca tʉocõri, paia ʉjʉ ito yicõri Dios ya wi coderi masa ʉjʉ, no yimena bʉjayijarã ĩna. Iti tʉocõri, “¿No bajiro yirojada ĩja?” yiyijarã ĩna.
ACT 5:25 Ĩna bʉjatobiti ñaroca sĩgʉ̃ ejayijʉ ĩna tʉ. Ado bajiro gotiyijʉ ĩ ĩnare: —Tubiara wijʉ mʉa bia cũbojana, Dios ya wijʉ masare riasorã yama ĩna, yiyijʉ ĩ ĩnare.
ACT 5:26 Ito yija Dios ya wi coderi masa ʉjʉ, ito yicõri ĩ ya moari masa rãca apóstol mesare ãmirã wayijarã ĩna. Bʉto sẽoro yimenati ãmi wayijarã ĩnare. “Masa jãjarã gʉ̃ta reaborãji manire, mani sẽoro yija”, yi tʉo güirã sẽoro yibisijarã ĩna.
ACT 5:27 Ĩnare ãmi wacõri, ʉjarã riojo ĩnare jidi rʉ̃gõyijarã ĩna. Ito yija paia ʉjʉ ĩnare ticõri ado bajiro yiyijʉ ĩnare:
ACT 5:28 —Jesús gayere mʉa riasorisere, mʉare rẽobojacʉ gʉa. Ito yibojarocati Jerusalén gãna ñarocõreti masare riaso ucuyija mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ rʉyabeto masiama mʉa riaso ucurisere. “Jesús ĩ godare gaye ĩnare seti ña”, yiyija mʉa gʉare, yiyijʉ paia ʉjʉ apóstol mesare.
ACT 5:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijarã apóstol mesa. —Diojʉare cʉdisʉorʉja mani, masare mani cʉdiroto riojʉa. Dios rotirisejʉa ñasa masa rotirise rẽtoro, yiyijʉ Pedro ĩ baba mesa rãca.
ACT 5:30 Jesús yucʉtẽojʉ mʉa sĩa rotirʉreti, Dios mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi. Ĩ Dioti ñami, jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉogorʉ.
ACT 5:31 Dios ũmacʉ̃jʉna ñacõri, Jesure jiñi. Ito bajiri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji Jesús adocãta. Jesús mani Ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri ñeñaro mani yirise waja yi ĩsirocʉre cũñi Dios. Mani Israel gãna ñeñaro mani yirise jidicãtoni, ito yicõri, “Jesús ñeñaro yʉ yirise itire ãcabojoya”, mani yi senitoni cũñi Dios Jesure.
ACT 5:32 Espíritu Santo sãñagoana gʉa ñajare, ĩ́na sʉoriti Dios ĩ jeyaro yigorere gotia gʉa. No Dios ĩ yiro bajiro cʉdigʉ, Espíritu Santo ĩre sãgʉ̃ yiguĩji Dios, yiyijʉ Pedro ʉjarãre.
ACT 5:33 Pedro ito ĩ yija tʉocõri, bʉto junisiniyijarã ĩna. Ito yicõri Pedro mesare sĩa ãmoyijarã ĩna.
ACT 5:34 Ʉjarã rãca sĩgʉ̃ fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ ĩ. Gamaliel wame cʉtigʉ, judio masa ĩna rotirise riasori masʉ ñayijʉ ĩ. Masa ruje rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩre. Gãjerã ʉjarã rãca bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri, Pedro mesare bucõa rotiyijʉ Gamaliel.
ACT 5:35 Ito yija ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ baba mesa ʉjarãre: —Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ãna masare mʉa yi ãmorisere, queno tʉoĩaña mʉa.
ACT 5:36 ¿Teudas ĩ yigorere ãcabojati mʉa? Nocõ rodori mejeti rẽta, “Ñasagʉ ña yʉ”, ĩ yija bero. Iti oca tʉocõri, “Riti bajiroja”, yirona cuatro cientocõ ʉ̃mʉa sʉyabojayijarã Teudas ñabojarʉre. Ito bero yoa bʉsari gãjerã ĩre sĩacõyijarã. Ito bajiri ĩre sʉyabojana ĩna ãmoroti batacoayijarã. Ĩ riasobojare cʉni jedicoayijʉ.
ACT 5:37 Ito bero mʉcana masare ĩna cõĩari rʉmʉri Galilea gagʉ, Judas wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩre cʉni ĩ bʉsirise tʉocõri masa jãjarã sʉyabojayijarã. Ito bero ĩre sĩacõyijarã gãjerã. Ito yija ĩre sʉyabojana ĩna ãmoroti batacoayijarã ĩna.
ACT 5:38 Ito bajiri mʉare gotia yʉ. Ʉsirioro yibesa ãnare. Ĩna ãmoro wacõato. Ĩna riasorise gaye masa ye iti ñaja jedicoaro yiroja.
ACT 5:39 Dios ye ĩna riasojama, no yicõri camota masimenaji mʉa. Queno tʉoĩaña mʉa Dios rãca mʉa ñeñame yirona, yiyijʉ Gamaliel, ĩ baba mesa ʉjarãre. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, “Ri ya mʉ”, yiyijarã ĩna.
ACT 5:40 Ito yija Pedro mesare jisõyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri ĩnare baje rotiyijarã ĩna. Ito yicõri Jesús gaye bʉsirere ĩnare rẽoyijarã ĩna. Ito yija ĩnare jidicãyijarã.
ACT 5:41 Godoti wanʉ budiyijarã Pedro mesa ʉjarã tʉ ñabojana. “Jesús oca gotitoni Dios ĩ manire cũja quenasacõa, quenabeto mani tõbʉjabojarocati”, yiyijarã Pedro mesa.
ACT 5:42 Ʉjarã ĩna Jesús gaye ĩna rẽobojarocati masare riaso jidicãbisijarã ĩna Pedro mesa. Dios ya wijʉ Jesucristo gaye masare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri masa ya wirijʉ cʉni riasoyijarã ĩna.
ACT 6:1 Iti rodoriti Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Griego oca bʉsirãjʉa, Hebreo oca bʉsirãre bʉsitusʉoyijarã. Griego oca bʉsirãjʉa, ado bajiro bʉsituyijarã Hebreo oca bʉsirãre: “Co rʉmʉ rʉyabeto mʉa bare batobojaja, corocõ batobea mʉa. Mʉa rãca gãna wajeagoana romiare riti jairo ĩsia mʉa. Gʉa rãca gãna wajeagoanareama queno ĩsibea mʉa”, yiyijarã ĩna.
ACT 6:2 Ito bajiro ĩna gãmeri bʉsituja tʉocõri, Jesure masirã ñarocõreti miojuyijarã apóstol mesa: —Dios oca gʉa riasorise jidicã masibea gʉa. Gʉareama gʉa riasorisejʉa ña, naju batore gaye rẽtoro ñasarise.
ACT 6:3 Ito bajiri jʉa ãmojeno masa cũrʉjarãji mʉa gʉare ejabʉarona. Ado bajirãre ʉ̃mʉare beserʉjarãji mʉa. Queno tʉoĩarã, queno rʉ̃cʉbʉoana, ito yicõri Espíritu Santore queno cʉdirã, mʉa beseja quena. Ito bajirãre gʉare ejabʉarona cũrʉjarãji mʉa.
ACT 6:4 Gʉama ado bajiro yisotirã yirãji. Diore riti bʉsisotirã yirãji, ito yicõri masare riasorã yirãji gʉama, yiyijarã apóstol mesa ito ñarãre.
ACT 6:5 Ito bajiro apóstol mesa ĩna bʉsija tʉocõri, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa jediyijarã ĩna, Jesure masirã. Ito yicõri sĩgʉ̃re beseyijarã ĩna. “Esteban ĩ ñami Jesure queno tʉorʉ̃nʉcõri Espíritu Santore queno cʉdigʉ”, yi tʉoĩacõri ĩre beseyijarã ĩna. Ito yicõri Esteban bajiro tʉoĩarãre cʉni beseyijarã ĩna. Adocõ ñayijarã ĩna Esteban baba mesa: Felipe, Prócoro, Nicanor, Timón, Parmenas, ito yicõri Antioquía gagʉ Nicolás. Judio masʉ meje ñabojagʉti ĩna queti ocare rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ ĩ. Itocõ ñayijarã bare batotoni ĩna cũana.
ACT 6:6 Ito bajiro ĩnare bese tĩocõri, “Ãna ñama iti masa, gʉa cũrona”, yiyijarã Jesure masirã, apóstol mesare. Ito yicõri ĩna joe ãmo moa jeocõri Diore bʉsiyijarã apóstol mesa, quenaro Dios ĩnare ejabʉatoni.
ACT 6:7 Masa jãjarã bʉsa tʉo wayijarã Dios ocare. Ito yiroca riti Jerusalénjʉ Jesure masirã jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã. Ito yija Paia masa cʉni jãjarã Jesús ocare queno tʉorʉ̃nʉyijarã.
ACT 6:8 Estebanre queno yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirisere Estebanre jidicãyijʉ. Ito bajiri Esteban tiyamani ruje ĩoyijʉ masa tiro riojo.
ACT 6:9 Ito yija co rʉmʉ Esteban rãca gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã coriarã. Minijuara wijʉ wasotirã ñayijarã ĩna. Moa ĩsiri masa ñagoana ya wi wame cʉtiyijʉ iti wi. Moa ĩsiri masa ñagoana co cʉto gãna meje ñayijarã ĩna. Cirene gãna, Alejandría gãna, ito yicõri Cilicia sita gãna, ito yicõri Asia sita gãna ñayijarã ĩna. Ĩna ruje tʉoĩa bʉsiyijarã Esteban rãca.
ACT 6:10 Ito bajibojarocati Estebanjʉama queno bʉsi masiyijʉ, Espíritu Santo queno ĩre ĩ ejabʉajare. Ito bajiri bʉsi rẽtocũ masibisijarã ĩna, ĩre bʉsibojana.
ACT 6:11 Ito bajiri bʉsi masibiticõri, gãjerãre niyeru ĩsiyijarã ĩna, Estebanre ĩna oca menitoni. “Diore cʉni, Moisésre cʉni quenabeto bʉsituami Esteban”, yi rʉo gotiyijarã ĩna gãjerãre, niyeru boca ãmianajʉa.
ACT 6:12 Ĩna rʉore ocare tʉorʉ̃nʉcõri, cʉto gãna Estebanre ruje junisiniyijarã. Iti tʉo junisinicõri bʉcʉrã ito yicõri judio masa rotirise riasori masa cʉni Estebanre ñiayijarã, ʉjʉ tʉ ãmi warona.
ACT 6:13 Estebanre ʉjʉ tʉ ĩna ãmi ejaroca niyeru boca ãmigoana ado bajiro rʉo gotiyijarã: —Coji meje Esteban Dios ya wire ĩ bʉsituja, ito yicõri Moisés ĩ rotirisere ĩ bʉsituja tʉocʉ gʉa, yiyijarã ĩna.
ACT 6:14 Ito yicõri Esteban ado bajiro ĩ bʉsija tʉocʉ gʉa. “Jesús Nazaret gagʉ Dios ya wire jana batecõgʉ̃ yiguĩji, ito yicõri Moisés ĩ rotire mani ʉsi cʉtibojarise, itire cʉni cõacõgʉ̃ yiguĩji”, ito bajiro Esteban ĩ yija tʉocʉ gʉa, yi rʉo gotiyijarã ĩna.
ACT 6:15 Ito yija ʉjarã tisayijarã Estebanre. Ĩre ĩna tija, rio yori rio ñayijʉ. Dios ñaro gagʉ ángel rio robo bajiro bajiyijʉ.
ACT 7:1 Ito yija paia ʉjʉ ado bajiro seniĩayijʉ Estebanre: —¿Riti ñati mʉ ito yire? yiyijʉ Estebanre.
ACT 7:2 Ito ĩ yija tʉocõri, cʉdiyijʉ Esteban: —Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jane mejejʉ Dios oca goayijʉ mani ñicʉ Abraham ñayorʉre. Mesopotamia ĩ ñarocajʉ rẽtoro masigʉ̃ Dios oca ruyuyijʉ, Haránjʉ ĩ waroto riojʉajʉ.
ACT 7:3 Ado bajiro ruyuyijʉ Dios oca: “Mʉ ya sitare wagoya, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni wagoya, gaje sitajʉ yʉ mʉre cũrotojʉ”, yiyijʉ Dios mani ñicʉ ñayorʉre.
ACT 7:4 Ito yija, Dios ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Caldea sitare wagoyijʉ ĩ. Ito yicõri Haránjʉ ñagʉ̃ wayijʉ. Itojʉ Haránjʉ ĩna ñaroca mani ñicʉ jacʉ ñayorʉ itojʉ godagoyijʉ ĩre. Ito bero adojʉ mani ya sitajʉ Abraham ĩ ñatoni ĩre cõañi Dios.
ACT 7:5 “Adi sitajʉ ñaña”, yibojagʉti, “Jabeto adi ña mʉ ya sita”, yibisĩ Dios ĩre. Ito bajiri, “Adi ña yʉ ya sita”, yi masibisijʉ Abraham. Cojisiti ado robo, bajiro yiroja yiari goticãñi Dios Abrahamre. “Iti sita mʉre ĩsicʉja yʉ. Mʉ godagoja bero mʉ janerãbatia ya sita ñaro yiroja iti”, yiyijʉ Dios Abrahamre, rĩa macʉ ĩ ñarocajʉ maji.
ACT 7:6 Iti wato gaje gotiyijʉ Dios Abrahamre. “Ija co rʉmʉ adi sitare wagorã yirãji mʉ janerãbatia. Ito bajiri adi sitare wagocõri gãjerã ya sitajʉ ñabojarã yirãji mʉ janerãbatia. Gãjerãre moa ĩsiri masa ñarã yirãji ĩna. Gãjerã quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirã yirãji. Yoari sĩgʉ̃ masʉcõ masacõ rodori itire tʉoĩarã yirãji ĩna.
ACT 7:7 Ito bajibojarocati mʉ janerãbatiare ñeñaro yirãre quenabeto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yigʉja yʉ cʉni. Iti cʉtore wagocõri adi sitajʉ tʉdi ejarã yirãji mʉcana. Adojʉ ñacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji”, yiyijʉ Dios, mani ñicʉ Abraham ñayorʉre.
ACT 7:8 Ado bajiro rotiyijʉ Dios Abrahamre: “Yʉ mʉre gotire mʉ tʉo masija, ‘Dios yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ãni’, yirocʉ mʉ macʉ ñarocʉre pĩ gaja wiro tagʉ yigʉja mʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Ito bajiri ĩ macʉ Isaac ĩ rujearoca ʉdia ãmojeno rʉmʉri bero ĩre wiro tayijʉ. Ito bajiri Isaac, Jacobre ĩ macʉ cʉtija wiro tayijʉ. Jacob cʉni ito bajiroti yiyijʉ ĩ rĩare mani ñicʉsabatia ñayoanare. Jʉa dʉjamocõ jʉa gʉbojeno ñarã ñayijarã ĩna. Ado bajiro yiñi mani ñicʉsabatia ñayoana, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
ACT 7:9 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Jacob rĩa rãca José wame cʉtigʉ ñayijʉ. Josére ruje ti tudiyijarã ĩ rĩjorʉ mesa. Ito bajiri ĩna ocabaji ñabojarʉreti gãjerã masare ĩsicõri waja seniyijarã ĩna. Ito bero ĩre bʉjacõri, Egiptojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Ito ĩna yibojarocati Dios queno tirʉ̃nʉyijʉ ĩre.
ACT 7:10 José quenabeto ĩ tõbʉjabojarocati Dios queno ejabʉayijʉ ĩre. Egipto gagʉ ʉjʉ, Faraón wame cʉtigʉ Josére jiyijʉ. Ʉjʉ Faraón ĩ tiro riojo queno tʉoĩare gaye jidicãyijʉ Dios Josére. Faraón Josére ĩ baba bʉjatoni queno ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Faraón ado bajiro gotiyijʉ Josére: “Yʉre ejabʉari masʉ ñasagʉ ñagʉ̃ ya mʉ. Egipto gãna ñarocõreti mʉ rotire ãmoa yʉ. Ito yicõri yʉ ya wi gãnare cʉni mʉ rotire ãmoa yʉ”, yiyijʉ Faraón Josére.
ACT 7:11 ’Iti rodoriti Egipto sitajʉ bare jedicoayijʉ. Ito yicõri Canaán sita cʉni jedicoayijʉ. Masa ruje ñio jogayijarã. Ito yicõri quenabeto tõbʉjayijarã ĩna. Mani ñicʉsabatia no õno bare bʉja masibisĩ ĩna.
ACT 7:12 Ito bajiri mani ñicʉ ñayorʉ Jacob, “Egiptojʉ bare seore ñayijʉ”, yija tʉocõri, ĩ rĩare cõayijʉ ĩna bare waja yirã watoni.
ACT 7:13 Egiptojʉ bare ãmirã ejayijarã ĩna maji. Bare iti jedija itojʉti mʉcana ãmirã wayijarã ĩna. Mʉcana tʉdi ĩna ejaroca ado bajiro gotiyijʉ José ĩnare: “Yʉre ti masibea mʉa. Mʉa ocabajiti ña yʉ”, yiyijʉ José ĩnare. Ito bajiro José ĩ yija tʉocõri, gãjerã ĩ ñarã ñare gayere tʉo bʉjayijʉ Faraón.
ACT 7:14 Ito yija José ĩ ñarã ñarocõreti ito yicõri ĩ jacʉre cʉni ji rotiyijʉ Egiptojʉ ĩna ñatoni. Ʉdiarã masacõ gãji ye co dʉja gʉbocõ ñarã ñayijarã ĩna, ĩ ñarã.
ACT 7:15 Ito bajiro bajijare Egiptojʉ ñagʉ̃ wayijʉ Jacob. Egiptojʉ yoari ñacõri itojʉ godacoayijʉ Jacob. Ito yicõri ĩ rĩa ñana, mani ñicʉsabatia ñayoana godañi itojʉti.
ACT 7:16 Egiptojʉ ĩna cõbojarocati ito gãna Siquemjʉ yujerã wayijarã. Siquemjʉ ãmi ejacõri, mani ñicʉ Abraham ñayorʉ, Hamor rĩare masari cuma goje ĩ gãmecarajʉre yujeyijarã ĩna.
ACT 7:17 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Egipto sitajʉ jãjarã masa bʉjʉri cʉti ñayijarã. Ito ĩna baji ñaroca riti jabeto rʉyayijʉ ĩnare Dios Canaán wame cʉtiri sita ĩsiroto, “Mʉ janerãbatiare sita ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãdo bajiroti.
ACT 7:18 Iti rodoriti gãji ʉjʉ Egiptojʉ rotisʉoyijʉ. José mesa mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉ̃cʉbʉogʉ meje ñayijʉ ĩ.
ACT 7:19 Ĩ ʉjʉti mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉoñi. Ito yicõri quenabeto yiyijʉ. Mame joearã rĩacare cõa rotiyijʉ ĩ.
ACT 7:20 Iti rodoti rujeayijʉ Moisés cʉni. Dios ĩ tija quenagʉ̃ ñayijʉ ĩ macʉacã. Iti sita ʉjʉ ĩ rotire masibojagoti Moisés jaco ʉdiarã ũmacañicõti rʉco ñayijo ĩre.
ACT 7:21 Macʉacãre yeyo masibiti wacoti, iso macʉre maibojagoti, ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩre cõabojayijo iso. Ito iso yija bero ʉjʉ Egipto gagʉ maco ĩre ti bʉjacõri, ĩre masoyijo iso macʉ robo bajiro.
ACT 7:22 Ito bajiri ʉjʉ maco rãca ñagʉ̃ riti Egipto gãna ĩna masirisere queno riasotiyijʉ ĩ, Moisés. Ĩ bʉsija, tʉo masire rãca bʉsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ñasarisere moa quenoyijʉ.
ACT 7:23 ’Moisés jʉ̃arã masacõ rodori tʉjagʉ, “Ado bajiro bajicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ ñarãre tigʉ wacʉja yʉ, no bajiro ĩna ñaja”, yi tʉoĩayijʉ.
ACT 7:24 Ĩna tʉ ĩ ejaroca, mani yagʉre, Egipto gagʉ ĩ bajeja tiyijʉ, Moisés ñayorʉ. Ito bajija ticõri, ĩre gãme ĩsiyijʉ. Ito yicõri ĩre sĩa ruyuriocõyijʉ Moisésjʉa.
ACT 7:25 “Egipto sitajʉ gʉare bucõa ejabʉarocʉ cũyijari Dios, yʉre yi masirãji yʉ ñarã”, yi tʉoĩabojayijʉ Moisés. Ito bajiro ĩ tʉoĩabojarocati, ĩre bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.
ACT 7:26 Gaje rʉmʉ mʉcana mani ñarãre ti quenogʉ̃ wayijʉ Moisés. Ito ejacõri ĩna comasiti ĩna gãmeri jaroca ejayijʉ ĩ. Ĩnare oca queno ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare bʉsibojayijʉ ĩ maji: “Adojʉa tʉoya. ¿No yija comasi ñabojarãti gãmeri jati mʉa?” yiyijʉ Moisés ĩnare.
ACT 7:27 Sĩgʉ̃ ĩ babare jagʉ, ito bajiro Moisés ĩ bʉsija tʉocõri, junisinigʉ̃ Moisésre tucõayijʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?
ACT 7:28 ¿Ñamica mʉ Egipto gagʉre mʉ sĩado bajiro yʉre sĩarocʉ yati mʉ?” yiyijʉ ĩ Moisésre.
ACT 7:29 Iti tʉo ʉcacõri, güigʉ rudi wayijʉ Moisés. “Yʉ sĩare gaye Egipto gãnare gotirã yirãji”, yi tʉoĩayijʉ Moisés. Ito bajiri Madián wame cʉtiri sitajʉ rudi wayijʉ ĩ, gaje masa ya sitajʉ. Itojʉ manojo bʉjacõri jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ ĩ.
ACT 7:30 ’Jʉ̃arã masacõ rodori bero, co rʉmʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ, yucʉ manojʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Ito yija ĩ tʉ rujatutu jea ʉ̃jʉ rʉ̃gõri tutu robo bajiro wato Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩre.
ACT 7:31 Itire ticõri ʉcayijʉ Moisés. Queno tisarocʉ ito tʉ ĩ waroca Dios oca ruyuyijʉ:
ACT 7:32 “Yʉ ña Dios. Mʉ ñicʉsabatia Abraham, Isaac, Jacob cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉocã”, yiyijʉ Dios Moisésre. Iti oca tʉocõri güigʉ nʉrʉoyijʉ Moisés. Ito bajiri iti tuture ti queotu ãmobisijʉ ĩ.
ACT 7:33 Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Dios: “Ado jacajʉti ña yʉ. Mʉ tʉti ña yʉ. Ito bajiri mʉ ya gʉboco ruacõña mʉ. Ito bajiro yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ.
ACT 7:34 Yʉ ya masa Egiptojʉ quenabeto ĩna tõbʉjaja ticʉ yʉ. Ito yicõri ĩna awasãja tʉocʉ yʉ. Ito bajiri Egipto gãnare ĩna camotaditoni ĩnare ejabʉagʉ wadibʉ yʉ. Wasa Egiptojʉ, yʉ mʉre tʉdi wa rotia yʉ”, yiñi Dios Moisésre gotigʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
ACT 7:35 ’Ĩ Moisésti ñami, mani ñicʉsabatia ĩna tʉo ãmobitirʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?” yiyijarã mani ñicʉsabatia Moisésre. Ito bajibojarocati Dioti ĩre jʉdacõañi ĩna masa tʉjʉ ĩna ʉjʉ robo bajiro ñarocʉre. Mani ñicʉsabatia Egiptojʉre ĩna budigotoni ejabʉarocʉre cũñi Dios Moisésre. Ángelna sʉoriti ito bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre, rujatutujʉna ĩre goaĩocõri.
ACT 7:36 Moisésti mani ñicʉsabatia ñayoanare Egipto sitajʉ ĩnare ũmatã wayijʉ ĩ. Egiptojʉ tiyamani yi ĩoyijʉ Moisés, ito yicõri riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa tʉnimajʉ cʉni ĩoyijʉ ĩ. Ito bajiri yucʉ manojʉ ñagʉ̃ cʉni, jʉ̃arã masacõ rodori ñagʉ̃ tiyamani ĩoyijʉ Moisés.
ACT 7:37 Moisésti ñami mani ñicʉsabatia ñayoanare gotirʉ: “Mani Jacʉ Dios yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉre cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji. Yiro bajiroti cʉdiba mʉa ĩre”, yiyijʉ Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare.
ACT 7:38 Ĩ Moisésti mani ñarã rãca gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ Sinaí wame cʉtiricʉ jʉdojʉ minijuañi yucʉ manojʉ. Ito yija ĩ sĩgʉ̃ti gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ. Itojʉ ĩ mʉja ejaroca Dios ñaro gagʉ, ángel ĩre bʉsiyijʉ. Ito yicõri Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare oca jedibitirotire gotiyijʉ. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti ejayija manire cʉni.
ACT 7:39 ’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Moisésre ñaro bajiroti cʉdibitiyoñi. Ĩre tujamena Egiptojʉ tʉdi wa ãmoyijarã ĩna.
ACT 7:40 Ito yicõri Moisés gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ĩ ñaroca riti, ĩ rĩjorʉ Aarón wame cʉtigʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna: “¿Nojʉ ñati mʉ ocabaji? Egipto sitajʉ gʉa ñaroca gʉare bubojacacʉre mʉ ocabajire masibea gʉa ĩja. Ito bajiri gʉare gʉa ʉjʉ ñaroti, gʉa rʉ̃cʉbʉoroti gʉare meni ĩsiña. Iti gʉa rʉcoja, gʉa wa ãmoro riojo ĩo waroja iti”, yiyijarã ĩna Aarón ñayorʉre.
ACT 7:41 Ito yija wecʉ macʉacã robo bajigʉ meni rujeoyijarã ĩna. Ito yicõri waibʉcʉrã sĩa ĩsiyijarã ĩna, ĩna meni rujeorʉre yiari. Ito yicõri basa meni jeobʉayijarã ĩna, ĩna menirʉ wecʉ macʉ bajigʉre rʉ̃cʉbʉorã.
ACT 7:42 Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare jidicãcõyijʉ Dios. Ĩna ãmoro robo ĩna yi ãmojare ĩnare camotabisijʉ Dios. Ito bajiri ñocõa, ũmacañi, ñami gagʉre cʉni rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Diore goti ĩsiri masʉ Amós ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro gotia: Israel sita gãna tʉoya mʉa. Mʉa waibʉcʉrã, mʉa sĩare yʉre rʉ̃cʉbʉorã meje sĩacʉ mʉa, jʉ̃arã masacõ rodori yucʉ manojʉ mʉa ñare.
ACT 7:43 Yʉre rʉ̃cʉbʉomenati mʉa ya ãmonati mʉa meni rujeorʉreti rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. Jaibiti wiacã menicõri, iti wi totijʉ Moloc wame cʉtigʉ sãcõri gajasoticʉ mʉa. Ito yicõri ñocõa robo bajigʉ mʉa meni rujeorʉre, Refán wame cʉtigʉre rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. “Ãna ñama mani rʉ̃cʉbʉorã ito yicõri mani ʉjarã”, yibojacʉ mʉa. “Ito bajiri Babilonia sõjʉajʉ mʉare cõagʉ̃ ya yʉ”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ado bajiro bajiatoja iti, Dios ĩ yirere ucañi Amós ñayorʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.
ACT 7:44 Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Esteban ʉjarãre: —Mani ñicʉsabatia yucʉ manojʉ ĩna waja Dios ya wire menirotire saya webʉtirise ãmi wayijarã ĩna. Iti wijʉ Dios ĩ rotirise ucaraga gʉ̃tagãri seoyijarã ĩna. Moisésna sʉoriti wiri rujeayijʉ iti. Moisés ĩ cãirojʉ Dios ĩ gotiado bajiroti, iti wire moa rujeoyijarã ĩna. No ĩna warojʉ iti wire ãmi wayijarã ĩna.
ACT 7:45 Moisés ĩ godaja bero Josué wame cʉtigʉ ĩre wasoayijʉ. Iti wire ãmicõri Canaán wame cʉtiri sitajʉ wayijarã ĩna. Canaán wame cʉtiri sitajʉ gaje masa ñayijarã. Ito bajiri Dios ejabʉayijʉ mani ñicʉsabatiare. Iti cʉto ñanare bucõa jeocõyijʉ Dios. Mani ñicʉ ñayorʉ David, ĩ catija ñayijʉ iti wi maji, saya webʉtirisena ĩna menira wi.
ACT 7:46 Queno yiyijʉ Dios, mani ñicʉsabatia ʉjʉ David ñayorʉre. Ĩre bʉto wanʉyijʉ Dios. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ David ñayorʉ Diore: “Yʉ ñicʉ Jacob ñayorʉ queno mʉre rʉ̃cʉbʉoñi. Yʉ cʉni queno mʉre rʉ̃cʉbʉoa. Ito bajiri wi queno bʉti quenari wi meni ĩsi ãmoa yʉ. Yʉre meni rotiya mʉ”, yiyijʉ David, Diore bʉsigʉ. Ito ĩ yibojarocati wi meni rotibisijʉ Dios ĩre.
ACT 7:47 “David ĩ macʉ Salomónjʉa Diore wi meni ĩsiyijʉ ĩja”, yiyijʉ Esteban, ʉjarãre gotigʉ.
ACT 7:48 Ito bajibojarocati rẽtoro ñasagʉ Dios, masa ĩna menira wi meje ñaguĩji Dios. Jane mejejʉ sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ, Dios oca tʉocõri ado bajiro ucañi:
ACT 7:49 Ũmacʉ̃jʉ ñabojagʉti macãrʉcʉ̃ro jeyaro ʉjʉ ña yʉ. Wi mʉa meni ĩsibojaja ña masibicʉja yʉ. Wi ñagʉ̃ meje ña yʉ.
ACT 7:50 Yʉti ña jeyaro rujeocacʉ. Ito bajiro gotiñi Dios, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.
ACT 7:51 ’Dios oca queno cʉdibea mʉa. Dios oca tʉo ãmobea mʉa. Jesure masimena robo bajiro ʉsi cʉtia mʉa. Mani ñicʉsabatia bajiroti Espíritu Santore cʉdi ãmobea mʉa cʉni.
ACT 7:52 Mani ñicʉsabatia ñayoana queno yibisĩ Diore goti ĩsiri masare. Ito yicõri Cristo ñeñaro yibicʉ, ĩ ejaroti gayere gotirãre sĩayoñi mani ñicʉsabatia. Ito yija canʉ bʉsati ĩ ejaroca ĩre ĩna sĩatoni gãjerãre ĩsiyija mʉa.
ACT 7:53 Dios ĩ rotirise queno cʉdibea mʉa, ángel mesa queno cʉdire gaye mʉare ĩna jidicãbojarocati, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
ACT 7:54 Iti tʉocõri, yaire bajiro guji ĩoyijarã ĩna, Estebanre bʉto junisinirã ñari.
ACT 7:55 Ito bajiro ĩna yibojarocati Espíritu Santo ñayijʉ Esteban rãca. Esteban ĩ ti mʉoja Dios ĩ yorise ruyuyijʉ. Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ, Jesús ĩ rʉ̃gõja tiyijʉ Esteban.
ACT 7:56 Ito yija ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban ʉjarãre: —Tite mʉa cʉni. Macãrʉcʉ̃ro soje janacoajʉ. Masa Rĩjorʉ, Dios ya riojocadʉja ñami, yiyijʉ Esteban.
ACT 7:57 Mʉcana tʉdi ĩ bʉsija, tʉo ãmomena ĩna ya gãmo gojeri biayijarã ĩna. Ĩna ñarocõti bʉto awasãcõri ĩre quedi wãyijarã ĩna.
ACT 7:58 Ito yicõri cʉto sõjʉajʉ ãmi wacõri, ĩre gʉ̃ta reasʉoyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri ruacũcõri, Saulo wame cʉtigʉ ĩ tirʉ̃nʉroca riti, Estebanre reayijarã ĩna.
ACT 7:59 Ĩna gʉ̃ta rearotototi, Jesure ado bajiro bʉsiyijʉ Esteban: —Jesús, yʉ Ʉjʉ yʉ ya ʉsire boca ãmiña mʉ, yiyijʉ Esteban.
ACT 7:60 Ito bero rijomunigãna ñini rũjũcõri, bʉto awasãyijʉ Esteban: —Yʉre ĩna ñeñaro yirisere waja senibesa ĩnare, yiyijʉ Esteban Jesure. Ito bajiro bʉsi tĩocõri ʉsi jedicoayijʉ Esteban ĩja.
ACT 8:1 Saulo ĩna ya yutabujuri coderʉ, “queno Estebanre sĩajaro”, yi tʉoĩayijʉ ĩ cʉni. Coriarã judio masa Diore queno rʉ̃cʉbʉorã Estebanre yujeyijarã ĩna. Ito yicõri ruje otiyijarã ĩna Estebanre. Iti rʉmʉriti Jesure masirãre Jerusalénjʉ ñeñaro yisʉoyijarã iti cʉto gãna. Gãjerã rẽto bʉsaro ñeñaro yiyijʉ Saulo, Jesure masirãre. Co wi rʉyabeto ĩnare ãma wayijʉ ĩ. Ĩ bʉjaro bajiroti ʉ̃mʉa, romiare cʉni ĩnare ñia ãmi budi wacõri tubiayijʉ ĩ. Ito bajiri ñarocõti Jesure masirã apóstol mesa rãca ñabojarã rudi wayijarã Judea sitajʉ, ito yicõri Samaria sitajʉ cʉni. Apóstol mesama Jerusalénti ñacõayijarã ĩna.
ACT 8:4 Jerusalén gãna rudi wana ñabojarãti gajerojʉ ejacõri Jesús oca quenarise gaye riasoyijarã ĩna.
ACT 8:5 Sĩgʉ̃ Jerusalén gagʉ rudi warʉ Felipe wame cʉtiyijʉ. Ĩ Samaria sita cʉtojʉ wayijʉ. Ito ejacõri: “Jesús ñami Cristo Dios ĩ cõarʉ”, yiyijʉ Felipe masare.
ACT 8:6 Masa jãjarã minijuayijarã Felipe tʉjʉ ĩre tʉorona. Ito yicõri, tiyamani ĩ ĩoja tiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ bʉsirisere queno tʉoyijarã ĩna.
ACT 8:7 Jãjarãre ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõayijʉ Felipe. Ĩ ito yija masa ʉsijʉ rʉ̃mʉ́a sãñabojarã awasã budiyijarã ĩna. Jãjarã ruduanare yisioyijʉ ĩ. Ito yicõri rujayuriri warãre cʉni quenoyijʉ ĩ.
ACT 8:8 Ito bajiri iti cʉto gãna masa queno wanʉ quena ñayijarã ĩna.
ACT 8:9 Iti cʉtojʉ sĩgʉ̃ Simón wame cʉtigʉ ñayijʉ. Co rodo meje ĩ masirise ĩoyijʉ ĩ cumu ñari. Tiyamani ĩ ĩojare ti ʉcayijarã iti cʉto gãna. “Yʉ ña ʉ̃mʉgʉ̃ ñasagʉ”, yiyijʉ ĩ ĩnare. Masa sĩgʉ̃ rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã. Bʉcʉrã, rĩaca cʉni queno tʉorʉ̃nʉyijarã ĩre: —Dios robo bajiroti masiami ãni. Dios ĩ cõarʉ ñaguĩji ãni, yiyijarã masa.
ACT 8:12 Ito ĩna yibojarocati Felipeama Jesucristo oca quenarise gaye masare gotiyijʉ. “Masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios”, yire oca masare gotiyijʉ Felipe. Ito bajiro ĩ gotija tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyijarã ʉ̃mʉa, romia cʉni.
ACT 8:13 Simón cʉni, cumu ñabojagʉti, Jesús oca quenarise gayere tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito yicõri idé gu rotiyijʉ ĩ cʉni. Ito yija Felipe rãca baba cʉtisʉoyijʉ ĩ. Ito yicõri Felipe ĩ tiyamani ĩ ĩojare ti ʉcayijʉ Simón.
ACT 8:14 Apóstol mesa Jerusalénjʉ ñacõri, “Samaria sita gãna jãjarã Dios oca tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna”, yire gaye tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri Samariajʉ jʉ̃arã cõayijarã ĩna, Pedro ito yicõri Juanre.
ACT 8:15 Samariajʉ ejacõri Diore bʉsiyijarã ĩna, mame Jesure boca ãmirãre Espíritu Santo ĩ quedi sãjatoni.
ACT 8:16 Idé guana ñabojarocati ĩna ya ʉsijʉ Espíritu Santo mañijʉ maji. Ito bajiri, ĩnare Espíritu Santo queo sãjaro yirona, Diore bʉsiyijarã ĩna.
ACT 8:17 Ito yicõri mame Jesure masirãre Pedro mesa ĩna ya ãmona moa jeoyijarã Diore bʉsirã. Ĩna ito yirocajʉti Espíritu Santo quedi sãjayijʉ ĩnare.
ACT 8:18 Pedro mesa Jesure masirãre ĩna ya ãmo moa jeorocati Espíritu Santo quedi sãjaja tiyijʉ Simón, cumu ñagorʉ. Ito bajiri iti ticõri ĩnare niyeru ĩsi ãmogʉ̃,
ACT 8:19 ado bajiro yiyijʉ Simón: —Ĩmo. Gãjerãre yʉ moa jeoroca Espíritu Santo sãjare ãmoa yʉ cʉni, yiyijʉ Simón, Pedro mesare.
ACT 8:20 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro ĩre: —Dios ĩ waja mano ĩsirisere, waja gãmere ñaroja, ¿yire masiati mʉ? Ito bajiro mʉ tʉoĩare waja, mʉ ya niyeru rãca godacoagʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pedro Simónre.
ACT 8:21 Dios ĩ tiro riojo queno tʉoĩagʉ̃ meje ña mʉ. Ito bajiri gʉa rãca mʉ moariseoni meje ña iti.
ACT 8:22 Mʉ tʉoĩarisere ti masia yʉ. Bʉto ʉoa mʉ, yʉ tija. Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉ ñeñaro yirisere jidicã masibea mʉ. Ñeñaro mʉ tʉoĩarisere, itocõ jidicãña mʉ. Ito yicõri mani Ʉjʉre seniña mʉ ñeñaro tʉoĩarisere ĩ ãcabojotoni, yiyijʉ Pedro Simónre.
ACT 8:24 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Simón: —Mani Ʉjʉre bʉsiya mʉa yʉre yiari. “Ito bajiro bajigʉ yigʉja mʉ”, mʉ yirise yʉre rẽtare ãmobea yʉ, yiyijʉ Simón, Pedro mesare.
ACT 8:25 Ito yija bero Pedro mesa Jesure ĩna tigore gaye iti cʉto gãnare gotiyijarã. Ito yicõri Jesús oca quenarise riasoyijarã ĩna. Masare riaso tĩocõri, “Jerusalénjʉ tʉdi wana mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Tʉdi warã, Samaria sita cʉtori gãnare Jesús oca quenarise riaso rẽta wayijarã ĩna.
ACT 8:26 Felipereama ado bajiro gotiyijʉ Dios ñaro gagʉ ángel: —Jerusalénjʉ wasa. Ito ejacõri Gaza wame cʉtiri cʉto ña wari ma roja waja mʉ. Yucʉ mano rẽtari ma ña iti ma, yiyijʉ Felipere.
ACT 8:27 Ito bajiri Felipe josari mejeti wacoayijʉ, ángel ĩ gotiado bajiroti. Ma wacʉjʉ Etiopía gago ʉjore ejabʉari masʉ ñasagʉre ti bʉjayijʉ Felipe. Ĩ ʉjo ya niyeru coderi masʉ ñayijʉ ĩ, Etiopía gagʉ. Iti ñayijʉ ĩ moarise. Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉo tĩocõri tʉdi wacʉ ito tʉjayijʉ ĩ, Etiopía gagʉ.
ACT 8:28 Cabaru ĩ tʉ̃a waroca ĩ ya tunuricorojʉ Dios ocare ti sãñayijʉ ĩ. Diore goti ĩsiri masʉ, Isaías ñayorʉ ĩ ucara tutire ti sãñayijʉ ĩ.
ACT 8:29 Ito yija ĩre ti bʉjaroca ado bajiro gotiyijʉ Espíritu Santo Felipere: —Ĩre sʉacõri, mʉa corocõ wasa mʉa, yiyijʉ Espíritu Santo Felipere.
ACT 8:30 Ito bajiri Felipe ũmaquedi wacõri Etiopía gagʉre sʉayijʉ. Sʉacõri, Isaías Diore goti ĩsiri masʉ ĩ ucare ĩ ti bʉsija, tʉoyijʉ Felipe: —¿Ito mʉ ti bʉsirisere tʉo masiati mʉ? yiyijʉ Felipe Etiopía gagʉre.
ACT 8:31 —Sĩgʉ̃ yʉre gotigʉ manija, ¿no bajiro tʉo masigʉ̃jada yʉ? yiyijʉ ĩ Felipere. Ito yija, yʉ tʉ mʉja wadicõri, ado rujigʉ waya mʉ, yiyijʉ Etiopía gagʉ.
ACT 8:32 Dios oca ĩ tirijʉ ado bajiro bajiyijʉ: Ovejare sĩarona ĩna ãmi waro bajiro ãmi warãji ĩna sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃re. Ovejare joa suaroca ĩ oca mano robo bajiro oca maquĩji ĩ cʉni ĩre ĩna ja ajebojarocati.
ACT 8:33 Masa jãjarã riojo quenabeto bojorise tõbʉjaguĩji ĩ. Ñeñaro ĩ yibitibojarocati ĩre yiari bʉsi ĩsirocʉ maquĩji. Ĩ ñarã ĩnamasiti ĩre ĩna sĩaja, “Ĩna ñama ĩ janerãbatia”, yi masia manoja, yi wãñayijʉ Etiopía gagʉ ĩ tira tuti.
ACT 8:34 Ito yija ĩ tʉ mʉja sãjacõri rujiyijʉ Felipe. —Isaías ĩ ucare gaye yʉre ti gotiya mʉ. ¿Ĩmasi gayeti ucayijari ĩ? ¿Gãji gayere tʉoĩagʉ̃ ito bajiro ucayijarite ĩ? yiyijʉ Etiopía gagʉ Felipere.
ACT 8:35 Ito yija iti tuti Isaías ĩ ucare gayere ĩre ti gotiyijʉ Felipe. “Jesús oca quenarise ña”, yirocʉ Jesús ocare goti jeoyijʉ Felipe Etiopía gagʉre.
ACT 8:36 Warã riti ma tʉ itajura ñarojʉ ejayijarã ĩna: —Tite, ado ña ide. ¿Adocãta yʉ mʉre idé gu rotija quena ñati? yiyijʉ Etiopía gagʉ Felipere.
ACT 8:37 —Dios Macʉ ñami Jesús, mʉ yi tʉoĩaja mʉre idé gucʉja yʉ, yiyijʉ Felipe ĩre. —Dios Macʉti ñami Jesucristo, ya yʉ, yiyijʉ Etiopía gagʉ.
ACT 8:38 Ito yija tunuricoro tuja quea roticõri, itajurajʉ roja rʉ̃gʉ̃yijarã ĩna. Ito yicõri idé guyijʉ Felipe Etiopía gagʉre.
ACT 8:39 Itajurajʉ ĩna maja rʉ̃gʉ̃ waroca, ñajasaroti Espíritu Santo ãmicoayijʉ Felipere. Ito bajiri jʉaji tibisijʉ Etiopía gagʉ ĩre. Ito bajibojarocati queno wanʉ quena wayijʉ Etiopía gagʉ ĩ warojʉ.
ACT 8:40 Felipere ãmicõri Azoto wame cʉtiri cʉtojʉ ĩ goaroca yiyijʉ Espíritu Santo. “¿Azotojʉ ñati yʉ?” yi tʉoĩayijʉ Felipe. Azotojʉ ñacõri wayijʉ ĩ. Co cʉto rʉyabeto Jesús oca quenarise masare riaso ucuyijʉ ĩ. Sʉsari ĩja Cesarea wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijʉ Felipe.
ACT 9:1 Jesure masirãre sĩa ãmogʉ̃jʉ ĩnare bʉto junisini tiyijʉ Saulo. Ito bajiri paia ʉjʉre bʉsigʉ wayijʉ ĩ.
ACT 9:2 Damasco cʉtojʉ minijuara wirijʉ Jesure masirãre ãmagʉ̃ sãjarocʉ papera seniyijʉ Saulo paia ʉjʉre: “Ĩnare yʉ ti bʉjaro bajiroti ʉ̃mʉa, romiare cʉni ĩnare Jerusalénjʉ tubiarocʉ ãmi wacʉja yʉ”, yiyijʉ Saulo, ʉjʉre.
ACT 9:3 Ma ĩ waroca riti Damasco cʉtojʉ ĩ ejagʉ wagʉ yiroca, ñajasaroti macãrʉcʉ̃ro gaye busurise sĩatiyijʉ ĩre.
ACT 9:4 Ĩre ito bajiro sĩatirocati jacajʉ quedi queacoayijʉ Saulo. Ito yicõri ado bajiro oca ruyuyijʉ ĩre: —Saulo, Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ? yi oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ.
ACT 9:5 Iti oca tʉocõri ado bajiro seniĩayijʉ Saulo: —¿Nojʉ gagʉ yʉre bʉsiati mʉ? yiyijʉ Saulo. —Yʉti ña Jesús, yʉre ñeñaro yirocʉ mʉ sʉyagʉti. Ito mʉ yirise mʉmasi ñeña bajigʉti ya mʉ. Adocãta mʉmasiti jota mʉ jajuja, juniroja mʉre. Iti gaye bajiro ya mʉ yʉre ñeñaro mʉ yi ãmoja, yiyijʉ Jesús ĩre.
ACT 9:6 Ito yija Saulo ĩ ya rujʉ nʉrʉogʉ̃ti: —¿Ñe yʉ yire ãmoati mʉ? yiyijʉ ĩ Jesure. —Wasa Damascojʉ. Ito mʉ ejaroca sĩgʉ̃ mʉre: “Adi ña mʉ moaroti”, yigʉ yiguĩji mʉre, yiyijʉ Jesús Saulore.
ACT 9:7 Saulo rãca wana oca iti ruyubojarocati rujʉre tibiticõri mano ʉcayijarã ĩna.
ACT 9:8 Ito bero yoa bʉsari wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri tirocʉ yibojayijʉ Saulo. Itocõti cajea macʉ ñacoayijʉ ĩ. Ito bajigʉre ĩ baba mesa Damascojʉ ĩre tʉ̃a wayijarã ĩna.
ACT 9:9 Damascojʉ ejacõri ʉdia rʉmʉcõ ñayijʉ Saulo cajea tire meje, bare meje, ito yicõri idire mejeti.
ACT 9:10 Damasco wame cʉtiri cʉtojʉ Jesure masigʉ̃ sĩgʉ̃ ñayijʉ, Ananías wame cʉtigʉ. Ĩ cãirojʉ ejacõri: —¿Ñati Ananías mʉ? yiyijʉ Jesús ĩre. —Ado ña yʉ, yiyijʉ Ananías.
ACT 9:11 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ mani Ʉjʉ: —Coji wasa riojo wame cʉtiri majʉ. Itojʉ Judas wame cʉtigʉ ya wi ejagʉ yigʉja mʉ. ¿Ado ñati Saulo, Tarso gagʉ? yiba mʉ ĩre. Adocãta yʉre bʉsigʉ yami ĩ.
ACT 9:12 Ĩ cãirojʉ mʉ ya rio ĩomʉ yʉ ĩre. Ito bajiri ĩ tʉ sãja ejacõri ĩre moaĩagʉ̃ yigʉja mʉ, mʉcana tʉdi ĩ cajea titoni. Ito bajirotire ĩ cãirojʉ ĩomʉ yʉ Saulore. Ito bajiri coji ĩ tʉ wasa mʉ, yiyijʉ Jesús Ananíasre ĩ cãirojʉ.
ACT 9:13 Iti tʉocõri ado bajiro yiyijʉ Ananías, Jesure bʉsigʉ: —Jaje oca tʉoa yʉ ĩ ye. Mʉre masiarãre, Jerusalénjʉ ñeñaro ĩ yigore, jaje oca ña ĩre.
ACT 9:14 Ito yicõri paia ʉjarã ĩna roti ñucaja ado ejañi Saulo. Ito bajiri mʉre rʉ̃cʉbʉorã gʉa ñajare, gʉare tubiarocʉ ado ejañi Saulo, yiyijʉ Ananías Jesure.
ACT 9:15 Ito yija Jesujʉa ado bajiro gotiyijʉ Ananíasre: —Yʉ oca masare riasorocʉre ĩre cũmʉ yʉ. Ʉjarã, judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni riasogʉ yiguĩji Saulo.
ACT 9:16 Yʉre cʉdigʉ ñari jaje ĩ tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. Ĩ tʉ coji wasa mʉ, yiyijʉ Jesús Ananíasre.
ACT 9:17 Ito ĩ yija tʉocõri, wayijʉ ĩ ĩja, Saulo tʉ wacʉ. Wijʉ sãja ejacõri ĩ ya ãmona moaĩayijʉ Ananías Saulore: —Yʉre tʉoya yʉ ocabaji mʉ. Mʉ wadiroca mʉre goaĩorʉti yʉre cõami. Jesús mani Ʉjʉ, ĩti cõami yʉre, mʉcana tʉdi mʉ cajea titoni, ito yicõri Espíritu Santo mʉ ya ʉsijʉ ĩ sãjatoni, yiyijʉ Ananías Saulore.
ACT 9:18 Ito ĩ yirocati, wai rʉ̃tʉ̃ robo bajirise ĩ ya cajeajʉ codo quediyijʉ Saulore. Ito bajijare mʉcana tʉdi tiyijʉ Saulo. Ito bajija ticõri, “Yʉre idé guya mʉ”, yiyijʉ Saulo Ananíasre.
ACT 9:19 Ito yija berojʉ bayijʉ Saulo mʉcana. Ito bajicõrijʉ sẽoyijʉ ĩ mʉcana. Ito bajiri Damascojʉ yoa bʉsari ñayijʉ Saulo, Jesure masirã rãca.
ACT 9:20 Judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri, Jesús oca ĩnare riasoyijʉ Saulo. “Dios Macʉ ñami Jesús”, yiyijʉ Saulo.
ACT 9:21 Ito ĩ yija tʉocõri, tʉo ʉcayijarã masa: —¿Ãni Saulo Jerusalénjʉ, Jesure masirãre sĩari masʉ meje ñati ãni? Ito yicõri, ¿Jesure masirãre ñiarocʉ meje adojʉ wadiyijari ĩ? ¿Ĩnare ñiacõri paia ʉjarãre ĩsibiquĩjida ĩ? yiyijarã masa.
ACT 9:22 Ito bajiro ĩna tʉoĩabojarocati bʉto oca sẽocõri, Dios oca gotiyijʉ Saulo. “Riti ya yʉ, Cristo ĩti ñami Dios ĩ cõarʉ”, yiyijʉ Saulo. Queno tʉo masire rãca ĩ gotija, no bajiro cʉdi masibisijarã ĩna, judio masa Damasco gãna.
ACT 9:23 Damascojʉ, Saulo ĩ ñaroca riti, “Ĩre sĩarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã judio masa.
ACT 9:24 Ito bajiro ĩna sĩa ãmorã ĩna cʉníja, itire masicõyijʉ Saulo. Ñamiri cʉni, ʉ̃mʉari cʉni codeyijarã ĩna cʉto sojeri budirajʉri. Judio masa sojeri codeyijarã Saulore sĩarona.
ACT 9:25 Ito bajiri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩre ejabʉayijarã ĩna, ĩ rudi watoni. Cʉto camotara cʉní rijogodona jaja jibʉna ĩre sãcõri iti cʉní gaje dʉjajʉ ĩre rujiocõayijarã ĩna. Ñami ito bajiro ĩna yi sẽoja rudiyijʉ ĩ ĩja.
ACT 9:26 Ito bajijare Jerusalénjʉ rudi wayijʉ ĩ. Jerusalénjʉ ejacõri, Jesure masirã rãca minijua ãmobojayijʉ ĩ. “Jesure masigʉ̃ meje ñaguĩji Saulo”, yi tʉoĩarã ĩre güiyijarã ĩna.
ACT 9:27 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃ Bernabé wame cʉtigʉ, Saulore ejabʉayijʉ. “Waya, apóstol mesare bʉsito mani”, yiyijʉ Bernabé Saulore. Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro bʉsiyijʉ Bernabé: “Ãni Saulore ĩ ma waroca Jesús goaĩoyijʉ ĩre. Ito yicõri ĩre bʉsiyijʉ Jesús. Damascojʉ masare güiari meje Jesús oca riasoñi Saulo”, yiyijʉ Bernabé apóstol mesare.
ACT 9:28 Ito ĩ yija tʉocõri, Saulore boca ãmiyijarã ĩna. Ito yija Jerusalénjʉ tujacõri ĩna rãca wa ucuyijʉ Saulo. Güiari mejeti Jerusalén gãnare Jesús oca gotiyijʉ ĩ.
ACT 9:29 Judio masa ñabojarãti griego oca bʉsirãre ĩna rãca tʉoĩa bʉsiyijʉ Saulo. Ito ĩ yibojarocati Saulore ruje sĩare cʉníyijarã ĩna.
ACT 9:30 Iti oca tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrã Cesareajʉ Saulore ãmi wayijarã. Itijʉna, “Mʉ cʉtojʉ Tarsojʉ tʉdi wasa mʉ”, mʉre ĩna sĩame yirocʉ, yiyijarã ĩna Saulore.
ACT 9:31 Iti rodoriti Judea sitajʉ, Samaria sitajʉ, ito yicõri Galilea sitajʉ cʉni ñeñarise tõbʉjabisijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ñeñaro yibisijarã gãjerã. Ito bajiri Jesús oca riasocõri bʉto bʉsa oca sẽoyijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre rʉ̃cʉbʉorã Diore queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri Espíritu Santo ĩnare ejabʉaja jãjarã bʉsa bʉjʉ wayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
ACT 9:32 Sĩgʉ̃ Pedro wame cʉtigʉ, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre co cʉto rʉyabeto ti ucuyijʉ. Co rʉmʉ Lida wame cʉtiri cʉtojʉ, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti ucugʉ wayijʉ Pedro.
ACT 9:33 Itojʉ ejacõri sĩgʉ̃ rudurʉ Eneas wame cʉtigʉre ti bʉjayijʉ ĩ. Rudurʉ ñari ʉdia ãmojeno rodori ĩ ya camajʉ jesasotiyijʉ Eneas.
ACT 9:34 Ĩre ticõri ado bajiro yiyijʉ Pedro: —Tʉoya Eneas mʉ. Mʉre quenocõami Jesucristo. Ito bajiri wʉmʉña. Ito yicõri mʉ ya cama ãmi wasa mʉ, yiyijʉ Pedro ĩre. Ito bajiro ĩ bʉsirocati, rudurʉ ñabojarʉ wʉmʉyijʉ Eneas ĩja.
ACT 9:35 Ĩ waja tiyijarã Lida gãna, Sarón gãna cʉni. Itire ticõri bʉcʉrã oca ĩna tʉoĩarise jidicãcõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
ACT 9:36 Sĩgõ Jope wame cʉtiri cʉto gago, Tabita wame cʉtigo Jesure tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo iso. Griego ocanama, Dorcas wame cʉtigo ñayijo iso. Queno yigo ñayijo iso. Ito yicõri bojoro bʉjarãre queno ejabʉasotiyijo iso.
ACT 9:37 Lidajʉ Pedro ĩ ñaroca riti, Jope cʉto gago cõcoayijo iso. Iso ñarã iso cõja ticõri, godarãre ĩna yisotiado bajiro iso ya rujʉre coeyijarã ĩna. Ito yicõri co tuti weca, co sãnimʉ ricati isore cũyijarã ĩna.
ACT 9:38 Lida cʉto tʉti ñayijʉ Jope cʉto. Ito bajiri Lida cʉtojʉ Pedro ĩ ñaja tʉocõri, jʉ̃arãre Pedrore ĩna jirã watoni cõayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Pedro tʉ ejacõri: —Gʉa rãca coji waya, yiyijarã Jope gãna.
ACT 9:39 Ito ĩna yija tʉocõri, ĩna rãca wayijʉ Pedro Jopejʉ. Itojʉ ejacõri Dorcas ñajaco ya rujʉ ñarojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Jãjarã manʉjʉ godagoana romia oti ñayijarã iso tʉ. Pedro ĩ ejaja ticõri, ĩ tʉ gãni bia rʉ̃gʉ̃yijarã manʉjʉ godagoana romia, ĩre bʉsirona. “Tite mʉ. Dorcas ñajaco iso godaroto riojʉa saya jaje jio ĩsicõ gʉare”, yiyijarã ĩna romia Pedrore.
ACT 9:40 Ito bajijare, “Macʉ̃jʉ budi wasa maji”, yiyijʉ Pedro ĩna romiare. Ito yicõri rijomunigãna ñini rũjũcõri Diore bʉsiyijʉ Pedro. Diore bʉsi tĩogʉ̃, cõrore jʉda tiyijʉ: —Tabita wʉmʉña mʉ, yiyijʉ Pedro isore. Ito ĩ yirocati, cajea titãcãyijo iso. Pedrore ticõri jãja rũjũyijo iso.
ACT 9:41 Ito yija iso ya ãmo ñiacõri tʉ̃a wʉmʉoyijʉ Pedro. Ito yicõri macʉ̃jʉ ñarãre jisõyijʉ Pedro. “Mʉcana tʉdi iso catija tirã waya mʉa”, yiyijʉ Pedro, wajearã romiare, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉni.
ACT 9:42 Mʉcana tʉdi iso catire tʉoyijarã Jope gãna. Ito bajiri jãjarã Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
ACT 9:43 Yoari Jopejʉ ña ucuyijʉ Pedro. Itojʉ waibʉcʉrã wirori quenori masʉ, Simón wame cʉtigʉ tʉ yoari ñayijʉ Pedro.
ACT 10:1 Cesarea wame cʉtiri cʉtojʉ, sĩgʉ̃ Cornelio wame cʉtigʉ ñayijʉ. Italia gãna, co dʉjamocõ masacõ surara ʉjʉ ñayijʉ Cornelio. Judio masʉ meje ñayijʉ ĩ.
ACT 10:2 Judio masʉ meje ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩ ya wi gãna cʉni Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã. Judio masa bojoro bʉjarãre ejabʉarocʉ jaje niyeru ĩsiyijʉ Cornelio. Ito yicõri co rʉmʉ rʉyabeto Diore bʉsisotiyijʉ ĩ.
ACT 10:3 Co rʉmʉ ñamicajʉ, tres iti tʉjaroca, Dios ñaro gagʉ ángel goaĩoyijʉ Corneliore. Queno tisacõyijʉ Cornelio ĩre. Cornelio tʉ sãja ejacõri ado bajiro yiyijʉ ángel: —Cornelio, ¿ñati mʉ? yiyijʉ ángel ĩre.
ACT 10:4 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre ti ʉcayijʉ Cornelio: —¿Ñe ãmoati mʉ? yiyijʉ Cornelio ĩre. Ito ĩ yija tʉocõri: —Diore mʉ bʉsija tʉoami. Ito yicõri bojoro bʉjarãre mʉ ejabʉaja tiami. Ito bajiri mʉre tʉoĩa ti ñami Dios, yiyijʉ ángel Corneliore.
ACT 10:5 Jope cʉtojʉ sĩgʉ̃ ñaguĩji Simón Pedro wame cʉtigʉ. Ĩre jirona ʉ̃mʉa jʉ̃arã cõaña mʉ.
ACT 10:6 Gãji Simón waibʉcʉrã wi quenori masʉ ĩ ya wijʉ ñaguĩji, riaca jajosa tʉ. Iti wijʉ Simón Pedrore bʉjarã yirãji mʉ cõana, yiyijʉ ángel Corneliore.
ACT 10:7 Ito bajiro yi tĩocõri wacoayijʉ ángel. Ito bajija bero ĩ ya moari masa jʉ̃arã jiyijʉ Cornelio. Ito yicõri surara masʉ sĩgʉ̃ ĩre ejabʉari masʉ jiyijʉ ĩ. Ĩ surara masʉ bʉto Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ.
ACT 10:8 Ĩna ejaja ticõri, ángel ĩ bʉsigore gotiyijʉ Cornelio. Ito yicõri Jope cʉtojʉ ĩnare wa rotiyijʉ ĩ.
ACT 10:9 Ito ĩ yija tʉocõri, wacoayijarã ĩna. Gaje rʉmʉ, busuri ũmacañi riojo ñaroca Jope cʉto tʉjʉ ñayijarã ĩna. Ĩna ejaroto riojʉa wi rijogodo mʉja wacõri Diore bʉsi ñayijʉ Pedro. Rujatutu ñayijʉ iti wi.
ACT 10:10 Bʉto ñiocõcõri ba ãmoyijʉ Pedro. Gãjerã ĩre bare meni ĩsiroca ado bajiro goayijʉ Pedrore.
ACT 10:11 Ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ soje janayijʉ. Saya jajoto bʉcʉro jʉa dʉja gaja ñiacõri queoyoado bajiro ruji wadicõri ĩ tʉ ejayijʉ.
ACT 10:12 Ito totijʉ waibʉcʉrã jeyaro sãñayijarã. Jenirã, wʉtirã, ito yicõri ãña cʉni sãñayijarã.
ACT 10:13 Ito ũmacʉ̃jʉ oca ruyuyijʉ Pedrore. Ado bajiro gotiyijʉ iti ĩre: —Pedro wʉmʉña mʉ. Ĩnare sĩa baya mʉ, yiyijʉ oca Pedrore.
ACT 10:14 Iti oca tʉocõri ado bajiro cʉdiyijʉ Pedro: —Meje babicʉja yʉ. Rẽore gaye baĩabiticʉ yʉ, yiyijʉ Pedro.
ACT 10:15 Ito yija mʉcana oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Rẽore ña, yibesa, “Baya”, yʉ yiriseama, quenarise ña, yi ruyuyijʉ oca ũmacʉ̃jʉ gaye.
ACT 10:16 Ʉdiajijʉ oca ruyuyijʉ Pedrore. Ʉdiaji ĩ bʉsija bero saya totijʉ wadiana waibʉcʉrã, wʉtirã jeyaro tʉdi ãmi mʉocõyijʉ Dios mʉcana.
ACT 10:17 Itire ticõri ruje tʉoĩayijʉ Pedro. “¿No yireoni yʉre bajiatibeti?” yi tʉoĩayijʉ Pedro. Ito ĩ yirocati, Cornelio ĩ cõana ejayijarã Pedro ĩ ñari wi soje tʉ.
ACT 10:18 Itojʉ ejacõri ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —¿Adi wijʉ Simón Pedro wame cʉtigʉ ñati? yiyijarã ĩna, Cornelio ĩ cõana.
ACT 10:19 Ĩ tigore ĩ tʉoĩaroca riti Espíritu Santo bʉsiyijʉ Pedrore: —Tʉote. Ʉdiarã ʉ̃mʉa mʉre ãmarã ejama.
ACT 10:20 Coji ĩna rãca wasa mʉ. Ñe ʉsiriobicʉti wacoasa, yʉ cõarã ĩna ñajare, yiyijʉ Espíritu Santo Pedrore.
ACT 10:21 Ito ĩ yija tʉocõri, Cornelio ĩ cõana tʉ ʉdiarã tʉ ruji wayijʉ Pedro: —Yʉti ña mʉa ãmagʉ̃. ¿No yirã wadiri mʉa? yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 10:22 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Gʉa ʉjʉ Cornelio cõami gʉare. Queno yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Cornelio. Judio masa jeyaro rʉ̃cʉbʉocã Corneliore. Ado bajiro gʉa ʉjʉre bʉsiñi Dios ñaro gagʉ ángel: “Cornelio tʉoya mʉ. Simón Pedrore jitẽña mʉ. Ito yicõri ĩ bʉsirisere queno tʉoba mʉ”, yiñi ángel gʉa ʉjʉre, yiyijarã Cornelio ĩ cõana Simón Pedrore.
ACT 10:23 —Ado sãja waya maji, ʉ̃mʉa jedicoajʉ. Yʉ tʉ caniña maji, yiyijʉ Pedro ĩnare. Gaje rʉmʉ ĩna rãca wayijʉ Pedro ĩja. Coriarã Jope gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, Pedro mesa rãca baba cʉti wayijarã ĩna.
ACT 10:24 Busuri gaje rʉmʉjʉ, Cesareajʉ ejayijarã ĩna. Ĩna ejaroto riojʉajʉ, ĩ ñarãre ĩ baba mesa rãca minijua ñayijʉ Cornelio. Ito bajiri ĩna ñarocõti minijua ñacõri Pedro mesare bocati ñayijarã ĩna.
ACT 10:25 Wi tʉ ĩna ejaroca Pedrore boca ãmirocʉ budi wayijʉ Cornelio. Ito yicõri rijomunigãna ñini rũjũcõri Pedrore rʉ̃cʉbʉoyijʉ Cornelio.
ACT 10:26 Ito ĩ yibojarocati: —Wʉmʉña. Mʉ roboti masʉ ña yʉ cʉni. Dios meje ña yʉ, yiyijʉ Pedro Corneliore.
ACT 10:27 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, wʉmʉcoayijʉ Cornelio ĩja. Ito bajiri gãmeri bʉsirã riti wijʉ sãjacoayijarã ĩna ĩja. Ito sãja wacõri masa jãjarã minijuanare tiyijʉ Pedro.
ACT 10:28 Ito yija ticõri, ado bajiro ĩnare gotiyijʉ Pedro: —Gʉa judio masa gãjerã masa rãca gʉa wʉsaja, ito yicõri gãjerã masa ya wi sãjaja, rẽore gaye ña gʉare. Itire tʉo masia mʉa. Ito bajibojarocati Dioama ado bajiro gotiquĩ yʉre: “Quena ña, yʉ yiriseama quenarise ña. Rẽore ña, yibesa mʉ”, yiquĩ Dios yʉre. Ito bajiri, “Yʉ judio masʉ ñabojagʉti gãjerã masa rãca yʉ wʉsaja rẽore meje ña”, yi masia yʉ.
ACT 10:29 Ito bajiri mʉ ya oca tʉocõri ñe ʉsiriobicʉti wadibʉ yʉ. Ito bajiri, “¿No yirocʉ yʉre oca cõacati mʉ?” yiyijʉ Pedro Corneliore.
ACT 10:30 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro ĩre cʉdiyijʉ Cornelio: —Jʉaria rʉmʉri tʉja yucʉ weca ũmacañi ĩ tʉjaroca, babicʉ riti Diore yʉ bʉsija bero. Ado Diore yʉ bʉsirocati sĩgʉ̃ ángel yutabujuri yorise sãñagʉ̃ yʉre goaĩoquĩ.
ACT 10:31 Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: “Diore mʉ bʉsire tʉoami ĩ. Ito yicõri bojoro bʉjarãre mʉ ejabʉare gaye itire cʉni masiami Dios.
ACT 10:32 Ito bajiri Jope cʉtojʉ Simón Pedro wame cʉtigʉre jitẽña. Gãji Simón waibʉcʉrã wi quenori masʉ ya wi ñaguĩji Pedro. Riaca jajosa tʉnima ñaroja iti wi ĩ ñaro”, yiquĩ ángel yʉre.
ACT 10:33 Ito bajiro yʉre ĩ gotija tʉocõri, ejori mʉre oca cõacʉ yʉ, yiyijʉ Cornelio Pedrore. Queno wadiyija mʉ. Ado mʉ ejaja quena gʉare. Adojʉ Dios ĩ tiro riojo minijuabʉ gʉa ĩ oca tʉorona. Ñarocõti Dios ĩ gotire gayere tʉo ãmoa gʉa, yiyijʉ Cornelio Pedrore.
ACT 10:34 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉsisʉoyijʉ Pedro ĩja: —Tʉo masia yʉ ĩja. “Judio masare riti maia yʉ”, yibeami Dios. Mani jeyarore corocõ ti maiami Dios.
ACT 10:35 Gʉa masare, ito yicõri mʉa masare cʉni corocõti ti maiami Dios. Diore mani rʉ̃cʉbʉoja, ito yicõri ñeñarise mani yibeja, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
ACT 10:36 Jane mejejʉ oca quenarise Israel sita gãnare Dios ĩ goticãre gaye masirã ña mʉa: “Yʉ cõarʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja, yʉ rãca queno ʉsi cʉtirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios Israel sita gãnare. Dios ĩ cõarʉ Jesucristo mani jeyaro Ʉjʉ ñami ĩja. Itire masia mʉa.
ACT 10:37 Israel sitajʉ Jesús quenarise ĩ yigorere masia mʉa. Ito yicõri Galilieajʉ Jesure Juan ĩ idé gurajʉ bero ñasarise yisʉoñi Jesús.
ACT 10:38 Jesús Nazaret gagʉre Espíritu Santo ĩ quedi sãjaroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios Jesure. No ĩ waro bajiro masare queno yiñi Jesús. Rʉ̃mʉ́a sãñarãre ĩ ti bʉjaja, rʉ̃mʉ́are bucõañi Jesús. “Ito bajiro yiñi Jesús, Dios ĩ rãca ñaja”, yi tʉoĩa mʉa.
ACT 10:39 Gʉa apóstol mesa, judio masa sitajʉ jeyaro Jesús ĩ yicatire ticʉ gʉa. Ito yicõri Jerusalénjʉ yucʉtẽojʉ ĩre ĩna sĩaja, ticʉ gʉa.
ACT 10:40 Ʉdia rʉmʉ bero, Dioama Jesure ĩ catiroca yiñi. Jesús gʉare goaĩaroca yiñi Dios.
ACT 10:41 Masa jeyarore meje goaĩoñi Jesús. Dios gʉare cajerojʉti Jesús oca gotirona ĩ cũcãna ñajare, gʉare riti goaĩoquĩ Jesús. “Mʉcana tʉdi catiami Jesús”, gʉa yi masitoni, gʉare ĩ goaĩaroca yiñi Dios. Mʉcana Jesús ĩ catija bero ĩ rãca bacʉ gʉa.
ACT 10:42 Gʉare ĩ oca masare goti rotiquĩ Jesús. Catirãre ito yicõri godanare cʉni, ĩna ñeñaro yirise waja senitoni cũñi Dios Jesure. Itire gʉare goti rotiquĩ Jesús.
ACT 10:43 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti ucañi Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto, yiyijʉ Pedro masare.
ACT 10:44 Ito ĩ yirocati Espíritu Santo quedi sãjayijʉ Pedro ĩ bʉsirãre.
ACT 10:45 Ito bajiri ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsisʉoyijarã ĩna. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Itire ticõri ruje tʉoĩayijarã Pedro rãca ejana judio masa. “Aba, judio masa meje ñabojarãre cʉni Espíritu Santo quedi sãjacoami”, yiyijarã ĩna Jesure masirã, Pedro rãca gãna.
ACT 10:47 Ito yicõri ĩ rãca gãnare bʉsiyijʉ Pedro mʉcana: —Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Manire bajiroti Espíritu Santo quedi sãjami ĩnare cʉni. Sĩgʉ̃, “Ĩnare idé gubitirʉja mani”, yirã wʉsati mani, yiyijʉ Pedro ĩnare. “Ĩnare idé gubesa”, yigʉ mañijʉ.
ACT 10:48 Ito bajiri, “ ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa cʉni’, mʉa yi masija, ĩ wamena idé gu rotija quena”, yiyijʉ Pedro ĩnare. Ĩna idé gu ecoja bero ado bajiro yiyijarã ĩna Pedrore: —Wabesa maji. Ado gʉa rãca jabeto ñaña maji, yiyijarã ĩna Pedrore.
ACT 11:1 Nocõ mejeti oca tʉoyijarã apóstol mesa, Judea gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni. “Judio masa meje ñabojarãti, Jesure boca ãmiyijarã”, yire gaye oca tʉocõri junisiniyijarã coriarã.
ACT 11:2 Ito bajiri Pedro Jerusalénjʉ ĩ mʉja ejaroca, judio masa Jesure boca ãmisʉoana Pedrore bʉsituyijarã ĩna.
ACT 11:3 Ado bajiro ĩre seniĩayijarã ĩna: —¿No yija judio masa ya wi meje ñabojarocati, sãjari mʉ? Ito yicõri, ¿no yija ĩna rãca bari mʉ? yiyijarã ĩna Pedrore.
ACT 11:4 Ito yija Pedro gotiyijʉ ĩnare, “Ado bajiro rẽtacʉ”, yirocʉ gotiyijʉ ĩ ĩnare:
ACT 11:5 —Jope cʉtojʉ ñacõri, Diore bʉsicʉ yʉ. Diore yʉ bʉsiroca, ado bajiro goacʉ yʉre. Ũmacʉ̃jʉ saya jajoto bʉcʉro jʉa dʉja gaja ñiacõri, ñiado bajiro ruji wadicõri, yʉ tʉ ejacʉ.
ACT 11:6 “¿Ñe ñati totijʉ?” yirocʉ, queno ticʉ yʉ. Itojʉ waibʉcʉrã jeyaro ĩna sãñaja ticʉ yʉ. Gãjerona, jenirã ito yicõri wʉtirãre cʉni ticʉ yʉ.
ACT 11:7 Ito bero ado bajiro oca goti ruyucʉ yʉre: “Pedro, wʉmʉña mʉ. Ĩnare sĩa baya mʉ”, yi ruyucʉ yʉre.
ACT 11:8 “Meje, babicʉja yʉ. Rẽore gaye baĩabiticʉ yʉ”, yicʉ yʉ.
ACT 11:9 Mʉcana ũmacʉ̃jʉ gaye oca ruyucʉ yʉre. Ado bajiro ruyucʉ: “ ‘Baya’, yʉ yiriseama, ‘Rẽore ña’, yibesa. Quenarise ña”, yi ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ gaye Dios oca.
ACT 11:10 Ʉdiajijʉ ito bajiro ruyucʉ Dios oca. Ʉdiaji ĩ bʉsija bero, saya totijʉ wadiana, waibʉcʉrã rãcati jeyaro tʉdi ãmi mʉocõquĩ Dios mʉcana.
ACT 11:11 Ito yiroca riti ʉ̃mʉa ʉdiarã ejacã yʉ ñari wijʉ. Cesarea gagʉ Cornelio wame cʉtigʉ ĩnare cõañi, yʉre ĩna ãmatoni.
ACT 11:12 “Ñe ʉsiriobicʉti wasa mʉ”, Espíritu Santo ĩ yijare wacʉ yʉ. Ito yicõri coga ãmojeno Jesure masirã yʉre baba cʉti wacã ĩna. Yʉ rãca wacana ñarocõti Cornelio ya wijʉ sãjacʉ gʉa.
ACT 11:13 Ĩ tʉ gʉa sãja ejaroca, ado bajiro gʉare bʉsiquĩ Cornelio: —Dios ñaro gagʉ ángel yʉ ya wi ĩ rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ĩ ado bajiro bʉsiquĩ yʉre: “Jope cʉtojʉ ʉ̃mʉa cõaña mʉ, Simón Pedrore jirona.
ACT 11:14 Simón Pedro mʉ tʉ ejacõri, ‘Jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉ wabore ñaroca ado bajiro mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios’, yire gaye mʉre gotigʉ yiguĩji. Mʉ ya wi gãnare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji Pedro”, yiquĩ Cornelio gʉare, ángel ĩ bʉsire gʉare gotigʉ.
ACT 11:15 Cornelio ĩ bʉsi tĩoroca, ito gãnare bʉsicʉ yʉ. Ĩnare yʉ bʉsisʉorocati, Espíritu Santo sãjaquĩ ĩnare, manire ĩ sãjacato bajiroti.
ACT 11:16 Ito bajiro iti bajija ticõri, mani Ʉjʉ ĩ goticatire, tʉoĩa bʉjacʉ yʉ. Ado bajiro bajia ĩ goticati: “Idena mʉare idé guquĩ Juan. Dioama mʉare Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji, ‘Dios ñarã ñama ĩna’, gãjerã ĩna yitoni”. Ito bajiro cajerojʉ gotiquĩ Jesús manire.
ACT 11:17 Dios, Espíritu Santo sãjaroca yiquĩ ĩnare, judio masa meje ĩna ñabojarocati, mani Jesure boca ãmiroca ĩ quedi sãjacato bajiroti. Ito bajiri Diore rẽo masiado manicʉ yʉ, yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 11:18 Iti tʉocõri Pedrore bʉsitu jidicãyijarã ĩna: —Queno yigʉ ñami Dios. Judio masa meje ĩna ñabojarocati, ñeñaro ĩna yirisere jidicãja, catitĩñare gaye ĩna bʉjatoni ĩnare cũñi Dios, yiyijarã judio masa Jesure boca ãmigoana.
ACT 11:19 Iti rʉmʉri riojʉa bʉsa Estebanre sĩayijarã Diore masimena. Ĩre sĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codesʉoyijarã ĩna. Ito bajiri coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Feniciajʉ, Chiprejʉ, ito yicõri Antioquíajʉ cʉni rudi wayijarã ĩna. Iti cʉtorijʉ ejacõri, judio masare riti Dios oca gotiyijarã ĩna.
ACT 11:20 Gãjerãma, Chipre gãna, Cirene gãna wacõri Antioquíajʉ ejayijarã. Itojʉ ejacõri judio masa meje ñarãre cʉni Jesús oca quenarise gotiyijarã ĩna.
ACT 11:21 Queno ĩna bʉsitoni ĩnare ejabʉayijʉ Dios. Ito bajiri Dios oca tʉocõri jãjarã masa, bʉcʉrã ʉsi ĩna tʉoĩarise jidicãyijarã ĩna. Ito yicõri Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
ACT 11:22 Jerusalén gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Antioquíajʉ jãjarã Jesure boca ãmiyijarã”, yija tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri “Titẽña, riti bajiati”, yirona Bernabére cõayijarã ĩna.
ACT 11:23 Ito ejacõri, Dios ĩ queno yirere ti ejayijʉ Bernabé. Ito bajiri bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ. Ado bajiro ĩnare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Sĩgʉ̃ rʉyabeto, Jesure queno tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri ĩre jidicãbeja, yiyijʉ Bernabé ĩnare.
ACT 11:24 Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Bernabé. Espíritu Santo ĩ sãñajare, Diore riti tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiri masa jãjarã ĩ bʉsija tʉocõri, Jesure boca ãmiyijarã ĩna.
ACT 11:25 Ito bero Tarso wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé, Saulore ãmagʉ̃.
ACT 11:26 Ĩre bʉjacõri, “Antioquíajʉ wato mani”, yiyijʉ ĩre. Ito bajiri ĩna jʉ̃arãti wayijarã Antioquíajʉ. Itojʉ co rodo ñayijarã ĩna, Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Jãjarã masare Dios oca riasoyijarã ĩna. Iti cʉtojʉ cajero, “Cristiano masa ñama ĩna”, yire gayere yisʉoyijarã ĩna Jesucristore masirãre. “Cristore masirã ñama”, yireoni ñayijʉ iti.
ACT 11:27 Iti rʉmʉriti Jerusalén gãna, Diore goti ĩsiri masa ejayijarã itojʉ Antioquíajʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijua ñaroca, ejayijarã ĩna.
ACT 11:28 Sĩgʉ̃ Agabo wame cʉtigʉ ĩna wato ejacõri wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ. Espíritu Santore tʉocõri ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: “Judea sita ñarocõti, ñiojuniro yiroja. Bare jedicoaro yiroja iti sita”, yiyijʉ Agabo. Ito ĩ yija tʉocõri: “Judea gãnare ñiojogarã yirãji ĩna. Ĩnare niyeru cõana mani”, yi tʉoĩa bʉsiyijarã Antioquía gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ito bajiri no ĩna rʉcorocõ ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yicõri Bernabé, Saulo ĩna jʉ̃arãre niyeru Judeajʉ cũ rotiyijarã ĩna. “Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masare ĩsitẽña”, yi rotiyijarã ĩna. Jane mejejʉ Claudio ʉjʉ ĩ ñarajʉ ito bajiro rẽtayijʉ.
ACT 12:1 Iti rʉmʉriti ʉjʉ Herodes, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉnísʉoyijʉ.
ACT 12:2 Ito yicõri, Juan ocabaji Santiagore sĩa rotiyijʉ ĩ sarera jãina.
ACT 12:3 Itire bʉto wanʉyijarã judio masa. Ĩna wanʉja ticõri, Pedrore cʉni ñiacõri tubia rotiyijʉ ĩ. Ito bajiro rẽtacʉ, naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa ĩna menicati rʉmʉri.
ACT 12:4 Pedro rudibe yirocʉ, code wasoaronare surara cũyijʉ Herodes. Co gʉbocõ coga gʉbojeno ñayijarã ĩna jeyaro. “Pascua basa busuaqueari rʉmʉ, masa riojo Pedrore sĩa roticʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Herodes.
ACT 12:5 Ito bajiri Pedro quenoguti code ecocõyijʉ. Ito bajija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrã ruje Diore bʉsiyijarã Pedrore yiari.
ACT 12:6 Tubiara wijʉ surara jʉ̃arã watoje cani cũñayijʉ Pedro. Busuriti ñabojayijʉ Herodes ĩre sĩa rotira rʉmʉ. Jʉa ma come mana Pedro ya ãmori siayijarã ĩna. Gãjerã surara soje tʉ code rʉ̃gõyijarã ĩna.
ACT 12:7 Ñajasaroti, ángel goayijʉ. Ito yicõri tubiara wi busu dajacoayijʉ. Ito yija ángel Pedrore moaĩayijʉ ĩ yujitoni. Pedro ĩ yujiroca, ado bajiro gotiyijʉ ángel: —Coji wʉmʉña mʉ, yiyijʉ Pedrore. Ito yirocati Pedrore siabojara mari, come mari quedicoayijʉ.
ACT 12:8 —Mʉ ya yutabuju sãñaña mʉ, ito yicõri mʉ ya gʉboco sãñaña, yiyijʉ ángel Pedrore. Ĩ gʉboco sãñaroca riti: —Mʉ ya cubija gũmaña. Waya, yʉre sʉya waya mʉ, yiyijʉ ángel Pedrore.
ACT 12:9 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ bero sʉya wayijʉ Pedro. Ito bajia, yi masia mañijʉ Pedrore. “Riti bajiati iti. Bʉroti bajiroja gajea”, yi tʉoĩayijʉ Pedro.
ACT 12:10 Warã riti jʉa soje surara ĩna coderi sojeri rẽtayijarã ĩna. Sʉsari soje come soje ñayijʉ. Iti soje tʉ ĩna ejaroca itimasiti janayijʉ iti soje. Ito bajiri budi wacõri ma ĩna warocati ito bajia yi masia manoti godacoayijʉ ángel. Ito bajiri Pedro sĩgʉ̃ti tujayijʉ ĩja.
ACT 12:11 Ito bajija ticõri, “Riti bajia. Herodes yʉre sĩame yirocʉ, ¿Ángel yʉre ĩ bucõatoni, cõayijari Dios?” yi tʉoĩayijʉ Pedro. “Ito bajiri judio masa yʉre ĩna ñeñaro, ĩna yi ãmorise rẽtabetoja ĩja”, yi tʉoĩayijʉ Pedro.
ACT 12:12 Iti tʉoĩagʉ̃ riti, Juan Marcos jaco, María ya wijʉ ejayijʉ ĩ. Iti wijʉ minijuacõri masa jãjarã ñayijarã, Diore bʉsirã.
ACT 12:13 Soje tʉ ejacõri, “¿Ñati mʉa?” yiyijʉ Pedro. Ito ĩ yija tʉocõri, sĩgõ ejabʉari maso, Rode wame cʉtigo, soje tʉ eja rʉ̃gʉ̃cõri, tʉo rʉ̃gõyijo, “¿Ñimʉ ñati?” yiroco.
ACT 12:14 Ito yicõri iso janaroto riojʉa, Pedro oca tʉo masiyijo iso. Ĩ oca tʉo masicõri bʉto wanʉ quenacõri soje janabecoti wijʉ ñarãre gotigo wayijo iso: —Macʉ̃jʉ ñarʉ Pedro, yiyijo iso ĩnare.
ACT 12:15 Ito bajiro iso yija tʉocõri: —Mecʉgõ ya mʉ, yiyijarã ĩna. Ĩna ito yijare: —Ri ya yʉ, yiyijo iso. Iso ito yijare: —Dios ñaro gagʉ ángel ñaguĩji. Pedrore sĩacõana ĩna, yiyijarã ĩna isore.
ACT 12:16 Ito ĩna yiroca riti, “¿Ñati mʉa, ñati mʉa?” yi rʉ̃gõyijʉ Pedro, macʉ̃jʉ. Soje janacõri, Pedrore ti ʉcayijarã ĩna.
ACT 12:17 Ĩna ʉcaja ticõri, ĩnare oca tayijʉ Pedro, “Yʉti ña”, yirocʉ: —Ado bajiro bucõami mani Ʉjʉ yʉre, tubiara wijʉ yʉ ñaroca, yi gotiyijʉ ĩnare. Santiagore gotiya adi. Ito yicõri mani ñarãre cʉni gotiya mʉa, yiyijʉ Pedro ĩnare. Ito yi budi wacõri gajerojʉ wayijʉ Pedro.
ACT 12:18 Iti busuja bero tubiara wi codebojana surara, Pedro ĩ manija ticõri, ruje bʉjatobisijarã ĩna. “¿No bajiyijari Pedro? ¿No wayijari?” yiyijarã ĩna.
ACT 12:19 Ĩ manija ticõri, Pedrore ãma rotibojayijʉ Herodes. Ĩre bʉjabisijarã ĩna. Surarare tubiara wijʉ codebojanare seniĩayijʉ Herodes. No bajiro cʉdi masia mañijʉ ĩnare. Ito bajiri ito codebojanareti, sĩa rotiyijʉ Herodes ĩja. Ito bero Judeajʉ ñabojarʉ wacoayijʉ Herodes, Cesareajʉ ñagʉ̃ wacʉ.
ACT 12:20 Tiro gãna ito yicõri Sidón gãnare cʉni ruje junisiniyijʉ Herodes. Sidón gãna, Tiro gãna cʉni canamʉocõri, Herodesre oca quenorã wayijarã ĩna. Ĩ rãca ruje oca queno ãmoyijarã ĩna. Herodes ĩ ñari sita riti bare bʉjasoticõri, “Ĩ junisinija manire bare ecabitiboguĩji”, yirona Herodes ʉjʉ tʉjʉ oca quenorã wayijarã ĩna. Herodesre ĩna bʉsiroto riojʉa, ĩre ejabʉari masʉ ñasagʉ, Blasto wame cʉtigʉre bʉsiyijarã ĩna. Ĩnare jabeto ti maicõri ĩnare bʉsi ĩsiyijʉ Blasto. Ĩ bʉsija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Herodes: —Co rʉmʉ ĩnare bʉsicʉja yʉ, yiyijʉ Herodes.
ACT 12:21 Ĩnare ĩ bʉsiroti rʉmʉ ejaroca, ʉjʉ ñagʉ̃ ĩ sãñarise yutabujuri quenarise sãñayijʉ Herodes. Ito yicõri ʉjʉ ya cumuro ñasari cumuro eja rũjũcõri, masare oca gotiyijʉ ĩ.
ACT 12:22 Herodes ĩ bʉsija tʉocõri: —Masʉ meje ñami ãni. Dioti ñami ãni, yiyijarã masa ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
ACT 12:23 Ito bajiro ĩna bʉsiroca riti, Dios ñaro gagʉ, ángel Herodes ĩ cõroca yiyijʉ. Ito bero yoa bʉsari becoati ba sĩayijarã ĩ ñajacʉre. “Bʉsibesa mʉa. Jidicãña mʉa. Dios meje ña yʉ. Diore riti rʉ̃cʉbʉoya mʉa”, ĩ yibitire waja, ito bajiro bajiyijʉ ĩ ñajacʉre.
ACT 12:24 Iti rodoti masa jãjarã tʉoyijarã Dios ocare. Ito yicõri jãjarã Jesure boca ãmiyijarã.
ACT 12:25 Bernabé, Saulo rãca Jerusalén gãnare ĩna ãmi ejarise niyeru ĩsicõri, Antioquíajʉ tʉdi wayijarã ĩna. Juan Marcos wame cʉtigʉ ĩna rãca wayijʉ.
ACT 13:1 Antioquíajʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñayijarã Diore goti ĩsiri masa ito yicõri ĩ oca riasori masa cʉni. Ĩna ado bajiro wame cʉtiyijarã: Bernabé, Simón Ñigʉ̃, Lucio Cirene gagʉ, Manaén Galilea gagʉ ʉjʉ Herodes rãca bʉcʉarʉ, ito yicõri Saulo. Itocõ ñayijarã ĩna.
ACT 13:2 Mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorona minijuara wijʉ minijua ñayijarã ĩna. Ito bajiri Diore tʉoĩa ãmorã bamena riti ĩre bʉsi ñayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bajiroca Espíritu Santo ado bajiro ĩnare gotiyijʉ: —Bernabé, Saulore cʉni ñasarise yʉre ĩna moa ĩsitoni besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare wa rotiba gãjerãre yʉ oca ĩna riasotoni, yiyijʉ Espíritu Santo.
ACT 13:3 Iti oca tʉocõri bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna maji. Ito yi, Diore bʉsirãjʉ Bernabé, Saulore cʉni ãmo jidi jeoyijarã ĩna, ĩnare Dios ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro yicõri ĩnare wa rotiyijarã ĩna. “Wasa, quenajaro”, yiyijarã ĩna.
ACT 13:4 Ito bajiri Espíritu Santo ĩ wa rotiado bajiroti Seleuciajʉ wayijʉ Saulo, Bernabé rãca. Ito ejacõri cumajʉ sãjayijarã ĩna, Chipre wame cʉtiri yogajʉ warona.
ACT 13:5 Ito majado Salamina wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito ñacõri judio masa ĩna minijuasotiri wirijʉ Dios oca riasoyijarã ĩna. Juan Marcos wame cʉtigʉ ĩna rãca jʉdayijʉ. Ĩnare ejabʉari masʉ ñayijʉ ĩ.
ACT 13:6 Iti yoga ñari cʉtori jeyaro riaso ucurã wayijarã ĩna. Ito bajirã riti Pafos wame cʉtiri cʉto ejayijarã ĩna. Ito sĩgʉ̃ judio masʉ Barjesús wame cʉtigʉre ti bʉjayijarã ĩna. Cumu ñayijʉ ĩ. “Diore yiari bʉsigʉ ña yʉ”, yi rʉoyijʉ ĩ masare.
ACT 13:7 Ĩ cumu iti yoga ʉjʉ Sergio Pablo wame cʉtigʉ rãca baba cʉtiyijʉ ĩ. Queno tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ Sergio Pabloama. Ito bajiri Dios oca tʉo ãmogʉ̃ Bernabé, Saulore cʉni ji rotiyijʉ ĩ.
ACT 13:8 Cumuama Bernabé, Saulo ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩayijʉ. Ĩ cumu griego ocana Elimas wame cʉtigʉ ñayijʉ ĩ. Ito gagʉ ʉjʉ ĩna bʉsirise tʉore ãmobisijʉ cumu. Ito bajiri, “Ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbesa mʉ”, yiyijʉ cumu iti cʉto gagʉ ʉjʉre.
ACT 13:9 Ito yija Espíritu Santo ejabʉarena cumure oca sẽoro tijuyijʉ Saulo. Sĩgʉ̃ ñabojagʉti jʉaji wame cʉtiyijʉ Saulo. Gaje ĩ wame Pablo ñayijʉ.
ACT 13:10 Cumure riti ticõri ado bajiro bʉsiyijʉ ĩ: —Rʉori masʉ ña mʉ. Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Rʉ̃mʉ́ macʉ ña mʉ. Ito yicõri jeyaro quenarisere tegʉ ña mʉ. Mani Ʉjʉ Diore tegʉ ña mʉ. “Ñasarise ña”, Dios ĩ yija, “Ñasarise meje ña”, ya mʉ, yiyijʉ Pablo cumure.
ACT 13:11 Adocãta iti waja ñeñaro mʉ tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji Dios mʉre. Cajea tibicʉ ñagʉ̃ ya mʉ. Ito yicõri yoa bʉsari ũmacañi ĩ asirise tibicʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pablo cumure. Ito ĩ yirocati ĩ ya cajea rãitĩa godacoayijʉ cumure. Ito bajiri cajea tibicʉ ñari, ĩre tʉ̃a watoni gãjire ãmabojayijʉ ĩ.
ACT 13:12 Ito ĩ bajija ti ʉcacõri Jesure tʉorʉ̃nʉsʉoyijʉ iti yoga gagʉ ʉjʉ. “Riti ña ĩna gotirise”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉoyijʉ ĩ.
ACT 13:13 Iti rʉmʉriti Pablo ĩ baba mesa rãca Pafos roja ejacõri cumana Panfilia sita, Perge wame cʉtiri cʉto wayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri ĩnare cũ tʉdiyijʉ Juan, Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ mʉcana.
ACT 13:14 Ito bajibojarocati Pablo, Bernabé cʉni Perge ñacõri Antioquía cʉtojʉ wayijarã, Pisidia sita tʉ ñari cʉtojʉ. Itona ñacõri tujacãra rʉmʉ iti ñaroca, judio masa ĩna minijuari wijʉ sãja wacõri rujiyijarã ĩna.
ACT 13:15 Itona rujicõri Dios ĩ rotirise ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare bʉsi gotija tʉoyijarã ĩna. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsi gotija bero, minijuara wi gãna ʉjarã Bernabé, Pablore ado bajiro yiyijarã: —Yʉ ñarã, oca gotire gaye mʉare ñaja, gotiya adocãta, yiyijarã ʉjarã ĩnare.
ACT 13:16 Ito ĩna yija tʉocõri, bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pablo. “Bʉsimenati tʉoya mʉa”, yirocʉ ĩ ya ãmo wʉamocõri “bʉsibesa mʉa”, yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Yʉ ñarã Israel sita gãna, queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni.
ACT 13:17 Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, mani Israel sita gãna ñicʉsabatiare beseñi. Ĩnare besecõri queno ĩnare yiñi Dios. Egipto sita gãnare moa ĩsirã ĩna ñabojarocati jãjarã ĩna bʉjʉroca yiñi Dios. Ĩ masirisena Egipto sita gãnare ĩna rudi masitoni ĩnare ĩna ñaroca yiñi Dios.
ACT 13:18 Yucʉ manojʉ jʉ̃arã masacõ rodori ñayijarã ĩna. Itona ñacõri ñeñaro ĩna yibojarocati, ti ʉsirio yibisijʉ Dios. Quenoti ñacõayijʉ.
ACT 13:19 Canaán wame cʉtiri sita gãna jʉa ãmojeno butu gãnare ruyurioyijʉ Dios, mani ñicʉsabatia ĩna ya sita ñabojare ĩna rʉcotoni.
ACT 13:20 Ito bajiri mani ñicʉsabatia cuatrocientos cincuenta rodori ñayijarã itojʉ, yiyijʉ Pablo masare. ’Samuel, Dios oca goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroto riojʉa ĩna tirʉ̃nʉronare cũyijʉ Dios.
ACT 13:21 Samuel Dios oca goti ĩsiri masʉ ĩ ñaroca: “Sĩgʉ̃ gʉa ʉjʉ ãmoa gʉa”, yiyijarã mani ñicʉsabatia Diore. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, Saúl, Cis macʉre ĩna ʉjʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios jʉ̃arã masacõ rodoricõ. Benjamín ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Saúl.
ACT 13:22 Jʉ̃arã masacõ rodori bero mʉcana ʉjʉ wasoayijʉ Dios. Ito bajiri Saúlre bucõacõri Davidjʉare ʉjʉ cũyijʉ Dios mʉcana. Davidre tʉoĩa bʉsigʉ, ado bajiro bʉsiyijʉ Dios: “Yʉ tija David, Isaí macʉ, yʉ robo bajiro ʉsi cʉtigʉ ñami ĩ. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Davidre tʉoĩa bʉsigʉ.
ACT 13:23 Ĩ David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñañi Jesús. Jane mejejʉ Dios ĩ gotiado bajiroti mani Israel sita gãnare masotoni cõañi Dios Jesure.
ACT 13:24 Jesús riojʉa ĩ yagʉ Juan mani ñarã Israel sita gãnare Dios oca riasoyijʉ ĩ. Ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩna jeyarore: “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri idé gu rotiana ñarʉja mʉare”, yiyijʉ Juan mani ñarã Israel sita gãnare.
ACT 13:25 Ito yicõri ĩ godaroto riojʉa bʉsa bajiroti ado bajiro yiyijʉ Juan: “Ĩti ñaguĩji Dios ĩ cõarʉ, ¿yire masiati mʉa yʉre? Meje ña yʉama. Nocõ mejeti ejagʉ yiguĩji mani yagʉ. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasagʉ. Yʉama meje ña. Mʉa robo bajigʉti ña yʉama. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji ñasari masʉ”, yiyijʉ Juan mani ñarãre, yiyijʉ Pablo, masare gotigʉ.
ACT 13:26 ’Yʉ ñarã, Abraham janerãbatia ña mani. Queno tʉoya mʉa. Gaje masa ñabojarãti Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari queno tʉoya mʉa cʉni. “No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca manire cõañi Dios.
ACT 13:27 Ito bajibojarocati Jerusalén gãna ito yicõri ĩna ʉjarã cʉni, “Ĩ ñami Dios Macʉ manire masorʉ”, yi masibisijarã ĩna. Ito yicõri co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ rʉyabeto Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucare gãjerã ĩna ti gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesús ĩ ejaja, “Dios ĩ cõarʉ ñami ĩ”, yi masibisijarã ĩna. Ito bajiri Jesure ĩna sĩa rotija, Dios oca goti ĩsiri masa ĩna ucado bajiroti rẽtayijʉ ĩja.
ACT 13:28 “Seti ña ĩre”, yi masimena ñabojarãti, “Sĩa rotiya ĩre”, yirona Pilatore josayijarã ĩna.
ACT 13:29 Jesure ĩna sĩaja, Diore goti ĩsiri masa ĩna tʉoĩa uca yuado bajiroti rẽtayijʉ. Jesure ĩna sĩaja bero yucʉtẽojʉ ñagʉ̃re rujioyijarã gãjerã. Ito yicõri gʉ̃ta gojejʉ ĩre yujeyijarã.
ACT 13:30 Ito bajibojarocati Dioama mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi.
ACT 13:31 Galileana wacõri Jerusalénjʉ ĩre baba cʉtigoanare co rʉmʉ meje goaĩoyijʉ Jesús. Ito bajiri ĩnati ñama adocãta, “Riti bajia. Tʉdi caticoami Jesús”, yi masare gotirã.
ACT 13:32 ’Ito bajiri yʉ, Bernabé rãca oca quenarise mʉare goti eja gʉa. “Masare queno yicʉja yʉ”, yi mani ñicʉsabatiare Dios ĩ gotiado bajiroti gotia gʉa mʉare.
ACT 13:33 Mani ñicʉsabatiare ĩ gotiado bajiroti manire queno yiñi Dios. Ito bajiri mʉcana tʉdi Jesús ĩ catiroca yiñi ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucañi David ñayorʉ, Dios oca gotigʉ: “Mʉ ña yʉ Macʉ. Adi rʉmʉ godarʉ mʉ ñabojarocati mʉ catiroca ya yʉ”, yiyijʉ Dios, yi ucañi David, Salmos wame cʉtiri tuti ucasʉogʉ.
ACT 13:34 “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri tʉdi godabiquĩji”, Dios ĩ yire gaye ado bajiro gotia ĩ oca tutijʉ: “Davidre yʉ goticãdo bajiroti, queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ ĩja”, yiyijʉ Dios yi ucare ña papera tutijʉ.
ACT 13:35 Gaje tutijʉ cʉni ito bajiroti gotia. Tʉote: “Queno yigʉ ñami mʉ Macʉ. Ito bajiri ĩ ya rujʉ jogabe yirocʉ, mʉcana tʉdi catiroca yigʉ yigʉja mʉ”, yi ucañi David ñayorʉ.
ACT 13:36 Ĩmasi gaye tʉoĩagʉ̃ meje ito bajiro ucañi David. Catigʉjʉ Dios ĩ ãmoro bajiro riti yiyijʉ David. Ito yicõri ĩ ñarãre queno ejabʉayijʉ. Ito bero co rodo meje ñacõri godañi David. Ito bajiri ĩ ñicʉsabatia tʉ ĩre yujeyijarã ĩna. Itojʉ ĩ ya rujʉ jogadoja.
ACT 13:37 Jesús ya rujʉama jogabisija, mʉcana Dios ĩ catiroca yijare.
ACT 13:38 Yʉ ñarã tʉoya mʉa. Jesuna sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojore ña. Iti gayere mʉare gotia gʉa.
ACT 13:39 No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirise ãcabojoguĩji Dios. Moisés ĩ rotirise riti mani tʉorʉ̃nʉjama, mani ñeñaro yirise ãcabojobiquĩji Dios.
ACT 13:40 Queno tʉoĩaña mʉa, jane mejejʉ Dios oca goti ĩsiri masa, ĩna gotiado bajiroti mʉare rẽtame. Ado bajiro ucañi ĩna Dios oca gotirã:
ACT 13:41 Queno tʉoya yʉre aja tudirã mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉbiticõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mʉa. Yʉ ña Dios. Mʉa tiroca tiyamani ĩogʉ̃ yigʉja yʉ. Gãjerã mʉare ĩna goti rẽtobubojarocati tʉo masimena yirãji mʉa. Ito bajiri mʉa tʉorʉ̃nʉbitirena sʉori, godarã yirãji mʉa, yiyijʉ Dios, yi ucañi ĩre goti ĩsiri masʉ, yi riasoyijʉ Pablo Antioquía gãna masare.
ACT 13:42 Ito bajiro bʉsi tĩocõri budi wayijarã Pablo mesa, judio masa ĩna minijuari wire. Ĩna budi waroca iti wi minijua ñarã: —Gaje tujacãre mʉcana tʉo remo ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna.
ACT 13:43 Ĩna minijua jidicãja bero jãjarã judio masa Pablo, Bernabére cʉni sʉyayijarã. Ito yicõri jãjarã judio masa ĩna yire tʉoĩa rʉ̃cʉbʉobojana cʉni Pablo mesare sʉyayijarã ĩna. Ito yija ado bajiro gotiyijarã Pablo mesa ĩnare: —Dios queno ĩ yirisere rʉ̃cʉbʉo jidicãbesa mʉa. Ito yicõri Dios bajiro sĩgʉ̃ robo ʉsi cʉtiya mʉa, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
ACT 13:44 Ito bero gaye tujacãre, iti cʉto gãna jãjarã bʉsa minijuayijarã Dios oca tʉorona.
ACT 13:45 Ito bajiro jãjarã masa Dios oca tʉo ãmorã ĩna ejaja ti teyijarã judio masa. Ito yicõri Pablo ĩ gotibojaja, gajero bajiro riti cʉdiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre aja tudiyijarã ĩna.
ACT 13:46 Ito ĩna yija ticõri, bʉto oca sẽorena bʉsiyijarã Pablo mesa: —Dios ĩ rotiro bajiro cajero ĩ oca mʉare riasosʉobʉ yʉ. Ito bajibojarocati iti ocare queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios rãca catitĩña ãmobea gʉa”, yiado bajiro bajicʉ. Ito bajiri adi rʉmʉri judio masa meje ñarãre Dios oca gotia gʉa.
ACT 13:47 Ito bajiro rotiñi Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro gotia iti: Judio masa meje ñarãre mʉare cũcʉ yʉ, yʉ oca mʉa gotitoni. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masa ñajedirore mʉa goti batotoni mʉare cũcʉ yʉ, yi gotia Dios oca. Ito bajiro cũñi Dios gʉare, yiyijʉ Pablo, masare gotigʉ.
ACT 13:48 Iti tʉocõri judio masa meje ñarã bʉto wanʉ quenayijarã. “Dios oca quenariseguti ña”, yiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩ rãca catitĩñarona ĩ beseana ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
ACT 13:49 Ito bajiri Dios oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩ oca quenarise masa jeyarore goti batoyijarã ĩna.
ACT 13:50 Ito bajibojarocati judio masama Pablo, Bernabé rãca ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩa codeyijarã. Ito bajiri oca meni ãmorã, iti cʉto gãna ñasarãre ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã romia ñasarãre cʉni gotiyijarã. Bernabé Pablore masa ĩna ʉsirio coderoca yiyijarã judio masa. Ito bajiri judio masare tʉorʉ̃nʉcõri Pablo mesare bucõayijarã iti cʉto gãna.
ACT 13:51 Iti cʉtore budi warã ĩna ya gʉbojʉ sita wãrisere ja batecãyijarã ĩna. “Mʉa adi cʉto gãna ñeñaro yirã ña, ito yicõri seti ña mʉare”, yireoni ñayijʉ iti. Ito bajiro yicõri, Iconio wame cʉtiri cʉtojʉ wacoayijarã ĩna.
ACT 13:52 Ito ĩna budigoadojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã queno ʉsi cʉti quenaro ñayijarã ĩna. Ito yicõri Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñayijarã ĩna.
ACT 14:1 Iconiojʉ ejacõri judio masa ĩna minijuasotiri wijʉ sãja wayijarã Pablo mesa. Ito bajicõri Jesús ocare gotiyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
ACT 14:2 Ito bajibojarocati coriarã judio masa ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉmena, judio masa meje ñarãre Pablo mesare ĩna junisinitoni oca meni codeyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mesare, “Queno yirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
ACT 14:3 Ito bajiro ĩna yi codebojarocati Iconiojʉ yoari ña ucuyijarã Pablo mesa. Itojʉ ña ucurã bʉto oca sẽocõri, “Masare ti maicõri queno yiñi Cristo”, yire oca goti ucuyijarã ĩna. “Riti ña iti oca. Riojo Jesús oca gotiama ĩna”, masa ĩna yitoni, tiyamani Pablo mesa ĩna ĩoroca yiyijʉ Dios.
ACT 14:4 Iti cʉto gãna ricati riti tʉoĩayijarã. Coriarã judio masa robo bajiro tʉoĩayijarã. Gãjerã Pablo mesa robo bajiro tʉoĩarã ñayijarã.
ACT 14:5 Ito yicõri judio masa, judio masa meje cʉni, ʉjarã robo bajiro tʉoĩacõri Pablo mesare oca menicõri, “Ĩnare gʉ̃tana rea sĩarʉja mani”, yiyijarã ĩna.
ACT 14:6 Ito bajiro ĩnare bʉsija tʉo masicõri, Licaonia sitajʉ rudi wayijarã Pablo mesa. Iti sitajʉ ejacõri Dios oca quenarise goti ucuyijarã ĩna. Listra wame cʉtiri cʉto ito yicõri Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ cʉni goti ucuyijarã ĩna. Ito yicõri iti cʉtori tʉ gãnare cʉni Dios oca goti ucuyijarã Pablo mesa.
ACT 14:8 Listrajʉ sĩgʉ̃ rudurʉ ñayijʉ. Ito bajiro wabicʉ rujearʉ ñayijʉ ĩ.
ACT 14:9 Ito Pablo masare ĩ bʉsija tʉo rujiyijʉ rudurʉ. Rudurʉre tijucõri, “Yʉre yisioguĩji Dios”, yi tʉoĩa masigʉ̃ ñami, yi tʉoĩayijʉ Pablo.
ACT 14:10 Ito bajiri ado bajiro oca sẽoro gotiyijʉ ĩ rudurʉre: —Wʉmʉña. Riojo rʉ̃gõña mʉ, yiyijʉ Pablo rudurʉre. Ito ĩ yirocati wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ wayijʉ rudurʉ ñabojarʉ.
ACT 14:11 Ito bajiro bajija ticõri, ito gãna ĩna ocana: —Aba, mani rʉ̃cʉbʉorã masa rujʉ robo bajiro rujʉ cʉticõri ejama mani tʉ, yi awasã bʉsiyijarã ĩna.
ACT 14:12 Bernabére Zeus wame yiyijarã ĩna. “Mʉ ña gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, jeyaro masigʉ̃”, yireoni ñayijʉ, “Zeus”, yire. Ito yicõri Pablo queno goti masigʉ̃ ñajare Hermes wame yiyijarã ĩna. “Gʉa rʉ̃cʉbʉogʉ, rẽtoro queno goti masigʉ̃ ña mʉ”, yireoni ñayijʉ, “Hermes”, yire.
ACT 14:13 Iti cʉto tʉnimajʉ Zeusre rʉ̃cʉbʉora wi ñayijʉ. Iti wi gãna ĩnare riasori masʉ rãca Bernabé, Pablore rʉ̃cʉbʉo ãmoyijarã ĩna. Ta wecʉare go bedori jeocõri ĩnare tʉ̃a wayijarã. Cʉto sãjara soje tʉ ejacõri wecʉare sĩa ãmobojayijarã, Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona.
ACT 14:14 Ito bajiro ĩna yi ãmoja ti masicõri, ĩna ya yutabuju tʉ̃a ñigãyijarã Pablo mesa. “Ñeñaro yi ãmoa mʉa”, yirona ito bajiro yiyijarã ĩna. Ito bajiro yi ĩocõri, masa wato oca sẽoro ũmajʉdayijarã ĩna bʉsirona:
ACT 14:15 —¿No yija ito bajiro yi ãmoati mʉa? Mʉa robo bajirã, masati ña gʉa cʉni. Dios robo bajirã meje ña gʉa. Mʉare Dios oca quenarise gotirã wadibʉ gʉa. Mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã yiboja mʉa. Ito bajiri itire jidicãcõri, Dios catigʉjʉare tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ĩ ñami adi sita, macãrʉcʉ̃ro, ʉ̃mʉari, riari cʉni menirʉ. Ito yicõri mani tirise, mani tibiti cʉni jeyaro rujeorʉ ñami.
ACT 14:16 Jane mejejʉ gãna bʉcʉrã ĩna yisotiado bajiroti ĩna yi ãmoja, ĩnare ti tujabitibojagʉti, jidicã rotibisijʉ Dios.
ACT 14:17 Diore ĩna rʉ̃cʉbʉobitibojarocati ĩnare queno yiyijʉ Dios, “Ito bajiro queno yigʉ ñami Dios”, ĩna yi masitoni. “Ñaguĩji Dios”, mani yi masitoni manire ĩ queno yirise ĩoami Dios. Tite mʉa. Ide queoami. Queno rica mani bʉjaroca yami. Mani yaji quenaroca yami. Ito yicõri mani ya ʉsijʉ queno mani wanʉ quenaroca yami Dios, yiyijarã Pablo mesa ĩnare.
ACT 14:18 Ito bajiro ĩna yibojaroca riti, wecʉare sĩa ãmobojayijarã masa Pablo mesare rʉ̃cʉbʉorona. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Gʉare rʉ̃cʉbʉorona wecʉare sĩabesa mʉa”, josari yi camotayijʉ Pablo masare.
ACT 14:19 Iti rʉmʉri judio masa Antioquía gãna ito yicõri Iconio gãna ejayijarã. Ito ejacõri iti cʉto gãna Pablore ti junisinijaro yirona, ĩnare oca meni ejayijarã ĩna. Ito bajiri Pablore gʉ̃ta reayijarã masa ĩre sĩa ãmorã. “Ʉsi jedicoami ĩja”, yi tʉoĩacõri cʉto sõjʉajʉ ĩre weja wayijarã ĩna.
ACT 14:20 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ tʉ Jesure masirã ĩna minijuaroca tujacoayijʉ Pablo. Tujacõri ĩna rãca cʉtojʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Gaje rʉmʉ Derbe wame cʉtiri cʉtojʉ wayijʉ Bernabé rãca.
ACT 14:21 Ito ejacõri Dios oca quenarise masare riasoyijarã ĩna. Ĩna ito bajiro gotija tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yija bero Listrajʉ, Antioquíajʉ, Iconiojʉ tʉdi wayijarã ĩna.
ACT 14:22 Iti cʉtori ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa Jesure tʉoĩa oca sẽoyijarã ĩna iti cʉtori gãna: “Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ũmacʉ̃jʉ ĩ rotirojʉ mani ejaroto riojʉa jaje tõbʉja bʉjatobitirã yirãji mani. Ĩ rotirojʉ mani eja ãmoja, ito bajiro rẽtare ñaroja manire”, yi goti ucuyijarã ĩna.
ACT 14:23 Cojʉ minijuara wi rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bese cũyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã bamena riti Diore bʉsiyijarã ĩna. “Ado gãna ñama mʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ĩnare ejabʉa masia mʉ”, yiyijarã Pablo mesa Diore.
ACT 14:24 Ito bajiro ĩna yija bero Pisidia wame cʉtiri sita rẽta wacõri Panfilia sitajʉ ejayijarã ĩna.
ACT 14:25 Perge wame cʉtiri cʉto Dios oca goti tĩocõri, Atalia wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Riaca jajosa tʉnima ñayijʉ iti cʉto.
ACT 14:26 Ito cumana jẽa wacõri Siria sitajʉ Antioquía wame cʉtiri cʉtojʉ wayijarã ĩna. Antioquía ñayijʉ cajero ĩna wasʉoado. Itijʉti Dios oca ĩna goti ucuroto riojʉa, “Mʉ ĩnare moare cũado bajiro riti ĩna moa masitoni ĩnare ejabʉaya”, yiyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã Diore. Ito bajiri ĩna rotiado bajiroti moa ucu tĩorã Antioquíajʉ tʉdi ejayijarã ĩna mʉcana Pablo mesa.
ACT 14:27 Itojʉ Antioquíajʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna mʉcana. Ito yicõri jeyaro Dios ĩ ejabʉare gaye gotiyijarã ĩna: —Queno ejabʉaquĩ Dios gʉare. Ito bajiri judio masa meje ñarã cʉni Dios oca quenarise tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna, yi gotiyijarã ĩna.
ACT 14:28 Itojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca yoari ñayijarã Pablo mesa.
ACT 15:1 Iti rodoriti Antioquíajʉ ejayijarã Judea sita gãna. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre judio masa ĩna yisotirere riasoyijarã ĩna: —Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiro wiro mʉa tabeja, mʉare masobiquĩji Dios, yiyijarã ĩna.
ACT 15:2 Ĩna ito yija tʉo tujabiticõri ruje gãmeri bʉsi tʉoĩayijarã Pablo mesa ĩna rãca. Ito bajiri, “¿Riti ñati?” yirona Pablo mesare Jerusalénjʉ cõayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã: —Itojʉ ejacõri Jesús ĩ cũana rãca ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã rãca cʉni bʉsiba mʉa. Riti iti ñaja, tʉoba. Wasa. Quenajaro, yiyijarã itijʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
ACT 15:3 Ito ĩna yija tʉocõri, Jerusalénjʉ wasʉoyijarã Pablo mesa. Jerusalénjʉ warã Fenicia sita, Samaria sita cʉni Dios oca riaso rẽta wayijarã ĩna, iti cʉtori gãna. “Gʉa riasoja, judio masa meje ñarã, ñeñaro ĩna yirise jidicãcõri Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna. Manire bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉcã ĩna cʉni”, yiyijarã Pablo mesa ĩnare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, bʉto wanʉ quenayijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
ACT 15:4 Jerusalénjʉ ĩna ejaroca queno wanʉ quenare rãca ĩnare boca ãmiyijarã Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti. Masa ĩna seniĩaja bero, “Judio masa, judio masa meje ñarãre cʉni gʉa riasoja, gʉare queno ejabʉañi Dios”, yi gotiyijarã Pablo mesa.
ACT 15:5 Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, coriarã fariseo gaye tʉoĩagoana Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉsirona wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijarã: —Mani masa meje ñarã Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja, mani yisotiro bajiro ĩna yire ãmoa gʉa. Moisés ĩ rotire gaye cʉdirʉjama ĩna, ito yicõri wiro tarʉjama ĩna, yiyijarã fariseo gaye tʉoĩagoana ito gãnare.
ACT 15:6 Ito yija Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã cʉni minijuayijarã iti oca bajirisere tʉoĩa bʉsirona.
ACT 15:7 Yoari ĩna gãmeri bʉsija bero bʉsirocʉ wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijʉ Pedro: —Yʉ ñarã queno tʉoya mʉa. Mʉa rãca ñagʉ̃re yʉre beseñi Dios, judio masa mejere cʉni ĩ masore oca yʉ gotitoni. Ito bajiro beseñi Dios yʉre, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. Iti gayere queno masia mʉa.
ACT 15:8 Dios ñami masa ĩna tʉoĩarisere masigʉ̃. Judio masa meje ñarã ĩna ñama yʉ ñarã, yirocʉ ĩnare Espíritu Santo queo sãñi Dios, manire ĩ queo sãdo bajiroti.
ACT 15:9 Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩnare cʉni ti maiami Dios. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩna ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios ĩnare, manire ĩ ãcabojoado bajiroti.
ACT 15:10 Dios ĩ gotirisere queno tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri Moisés ñayorʉ ĩ rotirisejʉare cʉdijaro ĩna yirona, Jesure masisʉorãre bʉto josa mʉa. Moisés ĩ rotirisere ñarocõti yiro robo bajiro cʉdi jeobisĩ mani ñicʉsabatia cʉni. Ito bajiri mani cʉni jeyaro ĩ rotigore cʉdi jeoado ma. “Mani ñicʉsabatia bajiro gãjerã ĩna cʉdibeja, Jesure masirã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩaboja mʉa.
ACT 15:11 Ado bajirojʉa bajia: Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Ito bajiroti Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri judio masa meje ñarãre cʉni masoñi Dios, yiyijʉ Pedro ĩnare.
ACT 15:12 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉsimenati Pablo, Bernabé ĩna bʉsija queno tʉoyijarã ĩna ĩja: “Dios ĩ ejabʉarisena judio masa meje ñarãre jaje tiyamani ĩocʉ gʉa”, yiyijarã Pablo mesa.
ACT 15:13 Ĩna bʉsi tĩoja bero Santiago wame cʉtigʉ ado bajiro yiyijʉ: —Yʉ bʉsirisere queno tʉoya yʉ ñarã mʉa.
ACT 15:14 Jĩjʉ ado bajiro gotimi Simón Pedro manire: “Judio masa meje ñarãre cʉni queno yiñi Dios. Ito bajiri ĩnare besecõri ĩ ñarã ñaroca yiñi Dios”, yi gotimi Pedro manire.
ACT 15:15 Ito bajiroti yi ucayijarã Diore goti ĩsiri masa jane mejejʉ. Iti oca ado bajiro gotia:
ACT 15:16 Jane mejejʉ David ñayorʉ bero gãna masa ʉjarã ĩna ñarise sʉsayijʉ. Ito bajiri ija Davidre yʉ goticãdo bajiroti yicʉja yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ janerãbatia macʉre ʉjʉ ñarocʉ cũgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ cũja bero judio masa meje ñarã cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Yʉ ñarã ñaroca yigʉ yigʉja yʉ ĩnare, yi gotiami mani Ʉjʉ Dios, yi ucañi Diore goti ĩsiri masa, yi gotiyijʉ Santiago ĩnare.
ACT 15:19 ’Ito bajiri ado bajiro tʉoĩa yʉ, yiyijʉ ĩ mʉcana: Mani masa meje ñarã Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro ĩnare yi codebitirʉja mani. Ito yicõri jaje rotire gaye rotibitirʉja manire.
ACT 15:20 Ado bajiro paperana mani goti ucaja quena ĩnare: “Ĩna meni rujeorʉ rujʉ robo bajiro meni rujeocõri ĩna ecabojarisere babitirʉja mʉa. Mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri rí idibeja quena”, yi mani goti ucaja quena.
ACT 15:21 Ito bajiro riti coji tujacãre rʉyabeto Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye riasore ña, mani masa minijuari wijʉ. Ito bajiro riasotiyijarã ĩna jane mejejʉ co cʉto rʉyabeto, yiyijʉ Santiago.
ACT 15:22 Ito ĩ yija tʉocõri, Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeyaro ado bajiro yiyijarã: “Santiago ĩ yiro bajiroti yiana mani. Ito bajiri coriarã mani rãca gãna beserʉja mani, Pablo mesa rãca adi papera ĩna ãmi watoni”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri Judas Barsabás wame cʉtigʉ ito yicõri Silas wame cʉtigʉre beseyijarã ĩna Antioquíajʉ Pablo mesare baba cʉti warona. “Ĩna ñama rʉ̃cʉbʉoana”, yi tʉoĩacõri ĩnare beseyijarã ĩna.
ACT 15:23 Ito bajiro besecõri Antioquíajʉ ãmi warotire ĩnare papera ĩsiyijarã ĩna. Ado bajiro yi gotiyijʉ iti papera: “Gʉa Jesús ĩ cũana, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeyaro adi papera cõa gʉa. ¿Ñati mʉa Antioquía gãna, Siria sita gãna ito yicõri Cilicia sita gãna ñati mʉa cʉni? Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare, judio masa meje mʉa ñabojarocati, sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã ña mani.
ACT 15:24 Ado bajiro oca tʉocʉ gʉa. Coriarã ado gãna mʉa tʉ ejacõri ʉsirioro yiñi ĩna. Ĩnare cõabiticʉ gʉa. Riojo gotimenati mʉa tʉoĩarise wisaroca yiñi ĩna. ‘Ʉ̃mʉgʉ̃re mʉa wiro tabeja, ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdi jeobeja, Jesure tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa’, yi rʉoñi ĩna mʉare. Ito bajiro ĩna gotibojarocati, ‘Itire gotitẽña mʉa’, yi cõabiticʉ gʉa mʉa tʉjʉ ĩnare.
ACT 15:25 Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri bʉsironare besecõri cõamʉ gʉa mʉa tʉ. Gʉa mairã Pablo, Bernabé rãca baba cʉti wa rotibʉ gʉa ĩnare.
ACT 15:26 Mani Ʉjʉ Jesure cʉdirona ĩ ocare goti ucuyijarã ĩna. Gãjerã ĩna sĩa ãmobojarocati Jesús ocare goti tarojobisijarã ĩna.
ACT 15:27 Ito bajiri mʉare gotironare Judas, Silasre cʉni mʉare cõa gʉa. Ĩnamasiti gʉa ucarisere goti jeorã yirãji ĩna mʉare.
ACT 15:28 Espíritu Santo bajiro tʉoĩacõri jaje roti masibea gʉa mʉare. Ito bajiri adi gʉa ucaro bajiro riti mʉare rotia gʉa.
ACT 15:29 Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecabojarisere babesa mʉa. Ríre cʉni idibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Gʉa rotiro robo mʉa cʉdija, ñaro bajiro cʉdirã yirãji mʉa. Itocõ oca goti uca gʉa mʉare. Queno ñaña mʉa”, yi ucañi ĩna.
ACT 15:30 Ito yi ucaja bero iti papera ãmi wa rotiyijarã ĩna. Ãmi wacõri Antioquíajʉ ejacõri Jesure masirãre miojuyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna minijuaja bero papera ĩnare ĩsiyijarã ĩna.
ACT 15:31 Iti papera ticõri bʉto wanʉ quenayijarã ĩna ito gãna. Oca riojo gotire gaye iti ñaja wanʉ quenayijarã ĩna.
ACT 15:32 Ito yija Judas, Silas cʉni Dios oca goti ĩsiri masa ñari ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jaje Dios oca goti masioyijarã ĩna. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Diore tʉo oca sẽoyijarã ĩna.
ACT 15:33 Ʉdia rʉmʉ berocõti Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ñacõri ware tʉoĩayijarã ĩna. “Gʉare cõacãna tʉjʉ tʉdi warã ya gʉa mʉcana”, yiyijarã ĩna. “Queno waja mʉa. Quenajaro mʉare cõana”, yiyijarã ĩna ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
ACT 15:34 Ito ĩna yibojarocati, “Ado tujacʉja yʉama”, yi tʉoĩayijʉ Silas.
ACT 15:35 Pablo mesa cʉni, Antioquíajʉ tujayijarã. Ito gãnare riasoyijarã ĩna, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca. Dios oca goti tarojobisijarã ĩna.
ACT 15:36 Ito yija co rʉmʉ ado bajiro yiyijʉ Pablo Bernabére: —Dios oca mani goti ucura cʉtorijʉ mʉcana tʉdi ti ucurʉja mani. Jesure tʉorʉ̃nʉrã no bajiro ĩna bajija tito mani, yiyijʉ Pablo Bernabére.
ACT 15:37 Ĩna rãca warocʉ Juan Marcosre ji ãmobojayijʉ Bernabé.
ACT 15:38 Ito bajiro ĩ yibojarocati, Pablojʉama ãmobisijʉ. Panfiliajʉ ĩna ñaroca Dios oca goti tarojoyijʉ Juan Marcos. Ito yicõri Jerusalénjʉ tʉdi wayijʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana ĩre ji ãmobisijʉ Pablo.
ACT 15:39 Yoari itire tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa masibisijarã ĩna. Ito bajiri batacõri ricati riti wayijarã ĩna. Ito bajiri Juan Marcosre ãmi wayijʉ Bernabé. Cuma sãjacõri, Chipre wame cʉtiri yogajʉ jẽa wayijarã ĩna.
ACT 15:40 Pablojʉama Silasre baba cʉtiyijʉ ĩ rãca warocʉ. Itojʉ ĩna waroto riojʉa Dios ĩna rãca ñatoni Diore seniyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã itojʉ gãna. Ito yija bero ware goticõri wasʉoyijarã Pablo mesa.
ACT 15:41 Ito warãjʉ Siria sita, Cilicia sitajʉ cʉni Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna. Ito bajiri Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca bʉsicõri bʉto bʉsa Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã Pablo mesa.
ACT 16:1 Itona wacõri Pablo mesa Derbe, Listra wame cʉtiri cʉtorijʉ ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re bʉjayijarã ĩna. Timoteo wame cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ jaco judio maso ñayijo Jesure tʉorʉ̃nʉgõ. Ito yicõri ĩ jacʉ griego masʉ ñayijʉ.
ACT 16:2 Listra gãna, ito yicõri Iconio gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã queno tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna Timoteore.
ACT 16:3 Iti masicõri Timoteo ĩna rãca ware ãmoyijʉ Pablo. Ito bajiri Timoteore wiro tayijʉ Pablo. Ĩ wiro tabeja judio masare tegʉ robo bajiro bajiguĩji yirocʉ, tayijʉ Pablo Timoteore. “Griego masʉ ñami ĩ. Ito bajiri wiro taya macʉ ñami ĩ”, yi masiyijarã judio masa Timoteore. “Manire tegʉ wiro taya macʉ ñami”, judio masa ĩna yibe yirocʉ, Timoteore wiro tayijʉ Pablo.
ACT 16:4 Listrajʉ ĩna ñaja bero gaje cʉtorijʉ wayijarã ĩna. Ito yicõri Timoteo ĩna rãca baba cʉti wayijʉ. Iti cʉtorijʉ Dios oca goti rẽta wayijarã ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna cʉditoni. Jerusalén gãna apóstol mesa ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã, “Gotiba”, ĩna yiado bajiroti co cʉto rʉyabeto riaso rẽta wayijarã ĩna.
ACT 16:5 Ĩna ito yija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoyijarã, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. Ito beroca rʉmʉri Jesure masirã jãjarã bʉsa ña wayijarã ĩna.
ACT 16:6 “Asiajʉ mani goti ucure ãmobeami Espíritu Santo”, yi masicõri itojʉ wabisijarã ĩna. Ito bajiri Frigia, Galacia sitajʉ rẽta wayijarã Pablo mesa.
ACT 16:7 Ito rẽta wacõri Misia sita sʉsarijʉ ejayijarã ĩna. Itijʉna Bitinia sitajʉ ware tʉoĩabojayijarã ĩna. Ito bajibojarocati Espíritu Santo itojʉ cõabisijʉ ĩnare.
ACT 16:8 Misia sita rẽta wacõri Troas wame cʉtiri cʉtore roja ejayijarã ĩna.
ACT 16:9 Iti cʉto ejacõri iti ñami cãitiyijʉ Pablo. Ado bajiro cãitiyijʉ ĩ: Sĩgʉ̃ Macedonia gagʉ ĩ tʉ rʉ̃gõja tiyijʉ ĩ. “Adojʉ Macedoniajʉ waya. Gʉare ejabʉagʉ waya”, yiyijʉ ĩ Macedonia gagʉ Pablore.
ACT 16:10 “Ito bajiro cãitibʉ yʉ”, Pablo ĩ yija tʉocõri, “Macedoniajʉ ĩ oca riasore ãmoami Dios”, yicʉ gʉa. Ito bajiri warona gʉa ye seocʉ gʉa. Yʉ adi papera tuti ucari masʉ, wacʉ ĩna rãca.
ACT 16:11 Troasna cumana wacʉ gʉa. Riojoti Samotracia wame cʉtiri yogajʉ wacʉ gʉa. Gaje rʉmʉ Neápolis ejacʉ gʉa.
ACT 16:12 Itijʉna Filiposjʉ wacʉ gʉa. Romano masa meni rujeocõri ĩna ñari cʉto ñayijʉ iti cʉto. Macedonia sitajʉ ñasari cʉto ñayijʉ iti cʉto. Yoari ñacʉ gʉa jabeto iti cʉtore.
ACT 16:13 Co rʉmʉ tujacãra rʉmʉ ñaroca cʉto sõjʉa riacajʉ ejacʉ gʉa. “Iti cʉto gãna Diore ĩna bʉsisotirijʉ ñaroja”, yire masicʉ gʉa. Ito ejacõri rujicʉ gʉa. Ito rujicõri romia ito minijua ñarãre Jesús oca goticʉ gʉa.
ACT 16:14 Sĩgõ ĩna rãca gago Lidia wame cʉtigo ñacõ. Tiatira wame cʉtiri cʉto gago ñacõ iso. Iso ñacõ saya quenarise sũa ñirise ĩsiri maso. Iso romio Diore maigõ tʉo rujicõ Pablo ĩ bʉsija. Pablo ĩ bʉsirisere iso queno tʉo masitoni isore ejabʉañi Dios. Ito bajiri Pablo ĩ bʉsirise queno tʉo ñiacõ iso.
ACT 16:15 Jesure iso tʉorʉ̃nʉja ticõri, isore idé gucʉ gʉa ito yicõri iso ñarãre cʉni. Ito yija bero ado bajiro gʉare bʉsicõ iso: —“Riti Jesure tʉorʉ̃nʉgõ ñamo”, mʉa yija, yʉ ya wijʉ waya, yicõ iso gʉare. Iso ito bajiro yija, iso ya wijʉ tujarã wacʉ gʉa.
ACT 16:16 Co rʉmʉ Diore masa ĩna bʉsisotirijʉ wacʉ gʉa. Itojʉ warã mamore ti bʉjacʉ gʉa. Rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñañi iso. Ito bajiro rʉ̃mʉ́ sãñagõ ñari ijarijʉ bajirotire goti masiyijo iso. Ito bajiri iso ʉjarã niyeru jairo bʉjayijarã, ija gaye bajirotire iso goti masigõ iso ñajare.
ACT 16:17 Iso romio gʉare ũma sʉyacõri ado bajiro awasãcõ iso: —Ãna ʉ̃mʉa Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre cʉdirã ñama. Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉja, masoana ñarã yirãji, yi gotiama ĩna mʉare, yi awasãcõ iso masa jeyarore.
ACT 16:18 Co rʉmʉ meje gʉare awasã sʉyacõ iso. Ito bajiro ʉsirioro iso yija tʉocõri, quenabisijʉ Pablore. Ito bajiri jʉda rʉ̃gʉ̃cõri isore rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃re ado bajiro yiquĩ Pablo: —Jesucristo masirisena isore mʉre budigo rotia yʉ, yiquĩ Pablo rʉ̃mʉ́re. Ito ĩ yirocati rʉ̃mʉ́ budigocoaquĩ isore.
ACT 16:19 Isore rʉ̃mʉ́ budigoja bero, ijarijʉ bajirotire goti masibiticõ iso ĩja. Iso ito bajija ticõri, “Jʉaji niyeru bʉjado ma mani”, yi tʉoĩacã iso ʉjarã. Ito bajiri Pablo, Silasre junisinicã ĩna. Ito bajiri ĩnare ñiacõri cʉto gʉdareco ñasarijʉ ʉjarã riojo ãmi wacã ĩna.
ACT 16:20 Ʉjarã riojo ãmi ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Ãna judio masa mani cʉto gãnare oca riawʉso ucurã yama ĩna.
ACT 16:21 Ĩna riasorise mani romano masa mani yisotirise bajiro meje bajia ĩnare. Ito bajiri ĩna riasorise ĩna yiro bajiro yibitirʉja mani, yicã ĩna, ĩna ʉjarãre.
ACT 16:22 Ito ĩna yija tʉocõri, Pablo mesare bʉto junisinicã masa cʉni. Ito bajiri ĩnare yutabujuri ruacã roticã iti cʉto ʉjarã. Ito yicõri ĩnare baje roticã.
ACT 16:23 Ito bero bʉto ĩnare bajecõri, tubiara wijʉ cũ roticã ĩna. Ito yicõri tubiara wi coderi masʉre cõacã ĩna. “Queno ĩnare tirʉ̃nʉña”, yicã.
ACT 16:24 Ito bajiro ʉjarã ĩna yija tʉocõri, ĩna tubiasotirijʉ sõjʉa bʉsa ñari sõa budi masia manijʉ ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ya gʉbori yucʉ jãina siatu cũyijʉ ĩ.
ACT 16:25 Ito ĩ yibojarocati Pablo, Silas rãca Diore bʉsicõri ñami gʉdareco basayijarã. Gãjerã ito tubiara wijʉ ñarã ĩna basaja tʉo ñayijarã.
ACT 16:26 Ñajasaroti sita ʉerise ejayijʉ. Ito yicõri tubiara wi cadayijʉ. Iti ito bajiroca riti sojeri jana jedicoayijʉ. Ito bajicõri tubiara wijʉ ñarãre come mari õjo jedicoayijʉ.
ACT 16:27 Ito bajijare tubiara wi coderi masʉ yujiyijʉ. Iti sojeri susu jedija ticõri, “Tubiara wi ñarã wa jedicoana”, yire masiyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ ya sarera jãi ruayijʉ ĩmasi sĩa godarocʉ yibojayijʉ ĩ.
ACT 16:28 Ito bajiro ĩ yirocati Pablo ado bajiro yiyijʉ ĩre: —Mʉmasiti sĩa godabesa. Ado ñajedicõa gʉa, yiyijʉ Pablo ĩre.
ACT 16:29 Ito yija busurise seniyijʉ tubiara wi coderi masʉ. Ito yicõri Pablo mesa tʉ ũmaquedi sãja wayijʉ ĩ. Bʉto nʉrʉoyijʉ ĩ güigʉ. Ito yicõri ĩna riojo rijomunigãna ñini rũjũyijʉ ĩ.
ACT 16:30 Ito yija bero ĩnare wiocoacõri, ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ: —¿No bajiro yirʉjati yʉ, Dios yʉre ĩ masotoni? yiyijʉ ĩ Pablo mesare.
ACT 16:31 Ito bajiro ĩ yija, ado bajiro cʉdiyijarã ĩnajʉa: —Mani Ʉjʉ Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios, ito yicõri mʉ ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji ĩ, yiyijarã ĩna tubiara wi coderi masʉre.
ACT 16:32 Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo oca bʉsiyijarã ĩna ĩre. Ĩ ya wi gãnare cʉni goti jeoyijarã ĩna.
ACT 16:33 Iti ñami ñaroca riti maji, ĩna bajere camire coeyijʉ tubiara wi coderi masʉ Pablo mesare. Ĩnare ito bajiro ĩ yija bero ĩmasi ito yicõri ĩ ñarãre idé gu rotiyijʉ ĩ Pablo mesare. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare idé guyijarã Pablo mesa ĩja.
ACT 16:34 Ito yija bero ĩ ya wijʉ Pablo mesare ãmi wayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩnare bare ecayijʉ ĩ. “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ ĩja”, yi masicõri ĩ ñarã rãca bʉto wanʉ quenayijʉ ĩ.
ACT 16:35 Busuri iti cʉto gãna ʉjarã, poreciare cõayijarã, tubiara wi coderi masʉre, “Ĩnare bucõaña mʉ”, yirona.
ACT 16:36 Ito yija tubiara wi coderi masʉ ado bajiro yiyijʉ Pablore: —Ʉjarã ĩna rotiro bajiroti mʉare bucõare ña yʉre. Ito bajiri ñe godo manoti budi wasa mʉa.
ACT 16:37 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, Pablo ado bajiro gotiyijʉ porecia mesare: —Ñe gʉare seti manibojarocati adi cʉto gãna ʉjarã mesa riojo gʉare bajecã ĩna. Ito yicõri adi wi tubiara wi gʉare cũcã ĩna. Roma gãna gʉa ñabojarocati gʉare tubiacã ĩna. Ito bajiri adocãta masa ĩna masibetoti gʉare bucõa ãmobojama ĩna. Ito bajiro meje bajiro yiroja. Ĩnamasiti gʉare bucõarã wadijaro, yiyijʉ Pablo porecia mesare.
ACT 16:38 Ito ĩ yija tʉocõri, ʉjarãre gotirã wayijarã porecia mesa. Ito bajiro porecia ĩna gotija tʉocõri, roma gãnati Pablo mesa ĩna ñaja, tʉo masicõri tʉo güiyijarã ʉjarã.
ACT 16:39 Ito bajiri Pablo mesa tʉjʉ oca quenorã wayijarã ʉjarã. Ĩna ito yija bero, ĩnare ãmi bucõayijarã ĩna. Gaje cʉtojʉ ĩna watoni ĩnare gotiyijarã ĩna.
ACT 16:40 Tubiara wire budigocõri Lidia ya wijʉ wayijarã ĩna Pablo mesa. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre miojuyijarã ĩna, Jesús oca gotirona. Iti oca tʉocõri bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca yiyijarã ĩna. Ĩna ito yija bero gaje cʉto wayijarã ĩna ĩja.
ACT 17:1 Filiposjʉre budi wagocõri, Anfípolis ito yicõri Apolonia rẽta wayijarã ĩna Pablo mesa. Ito bero Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ ejayijarã ĩna. Iti cʉtojʉ judio masa ĩna minijuari wi ñayijʉ.
ACT 17:2 Pablo ĩ yisotiro bajiro yigʉ ĩna minijuara wijʉ wayijʉ. Ito yicõri ʉdiaji tujacãre ĩnare Dios oca gotiyijʉ ito minijua ñarãre. Diore goti ĩsiri masa ado bajiro yi ucañi ĩna, yi gotiyijʉ Pablo masare:
ACT 17:3 —Cristo Dios ĩ cõarʉ ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito yicõri godagʉ yiguĩji. Godabojagʉti mʉcana tʉdi catigʉ yiguĩji ĩ, yi ucañi Diore goti ĩsiri masa. Ĩna tʉoĩa ucarʉ, ĩti ñami Jesucristo Dios ĩ cõarʉ, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 17:4 Ito ĩ yija tʉocõri, coriarã judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩja. Ito bajiri Pablo, Silas bajiroti sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩayijarã ĩna ĩja. Jãjarã griego masa Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ gotija tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna ĩja. Iti cʉto gãna romia ñasari masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna cʉni.
ACT 17:5 Pablo mesare jãjarã masa ĩna cʉdija ti masicõri, judio masa Jesure tʉorʉ̃nʉmena Pablo mesare ti teyijarã. Ito bajiri iti cʉto gãna rojorã, ñeñaro yirãre cʉni miojuyijarã ĩna. “Adi cʉto gãnare oca meniña mʉa, Pablo mesare ĩna junisinitoni”, yiyijarã judio masa ĩnare. Ito bajiro yicõri Jasón ya wijʉ Pablo mesare ãmarã wayijarã ĩna. Ĩnare bucõacõri masare ĩsi ãmobojayijarã ĩna.
ACT 17:6 Ĩnare bʉjabiti warã iti wi gagʉ Jasónre ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉjarã tʉjʉ ãmi wayijarã ĩna. Ado bajiro ʉjarãre awasã gotiyijarã ĩna: —Ãna ʉ̃mʉa gaje cʉtorijʉ oca riawʉso ucuana ñama. Mʉcana mani ya cʉtore oca riawʉsorona ejama ĩna.
ACT 17:7 Ãni Jasón ĩ ya wijʉ ĩnare boca ãmiñi. Mani ʉjʉ César, ĩ rotirise cʉdirã meje ñama ĩna. Sĩgʉ̃ Jesús wame cʉtigʉre, “Ĩ ñami Ʉjʉ ñasagʉ”, yama ãna, yiyijarã rojorã ñeñaro yiri masa ʉjarãre.
ACT 17:8 Iti oca tʉocõri iti cʉto gãna ʉjarã ito yicõri iti cʉto ñari masa jeyaro junisini awasãyijarã.
ACT 17:9 “Gʉa mʉare bucõare ãmoja, gʉare waja yiya mʉ”, yiyijarã ĩna Jasón mesare. Ito bajiri Jasón mesa ʉjarãre waja yiyijarã budirona.
ACT 17:10 Iti rãiorocati ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã Pablo mesare Berea wame cʉtiri cʉtojʉ wa rotiyijarã ĩna. Ito ejacõri judio masa ĩna minijuari wijʉ wayijarã Pablo mesa.
ACT 17:11 Ito Berea gãna Tesalónica gãna masa rẽto bʉsaro Pablo mesare queno yiyijarã. Pablo Dios oca ĩ gotija queno wanʉ quenaro tʉoyijarã ĩna. Ito bajiri, “¿Dios oca riti gotiati Pablo?” yirona Dios oca tisotiyijarã ĩna.
ACT 17:12 “Riti gotiami”, yi masicõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Jãjarã griego masa Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ĩna rãca gãna romia ñasarã cʉni queno Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
ACT 17:13 “Bereajʉ Dios oca gotigʉ yiguĩji Pablo”, yire oca tʉoyijarã Tesalónica gãna judio masa. Itire tʉocõri junisiniyijarã ĩna. Ito bajiri itojʉ wacõri masare oca riawʉsoyijarã ĩna.
ACT 17:14 Ĩna ito yija ticõri, Pablore baba cʉti warona rãca, “Wasa”, yiyijarã ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. “Coji riaca jajosa roja ejadojʉ wasa mʉa”, yiyijarã. Silas, Timoteo rãca tujayijarã. Ĩna rãca ito wabisijarã.
ACT 17:15 Riaca jajosa roja ejacõri cumana ãmi wayijarã ĩna Pablore. Atenas wame cʉtiri cʉtojʉ ĩre ãmi wayijarã ĩna. Itojʉ ĩre cũ tĩocõri Bereajʉ tʉdi wayijarã ĩna mʉcana. Ĩnanati oca cõayijʉ Pablo, “Silas, Timoteo ejori bʉsati wadijaro”, yirocʉ.
ACT 17:16 Atenasjʉ Silas, Timoteore yu ñagʉ̃jʉ iti cʉtore ti ucugʉ wayijʉ ĩ. Iti cʉtori gãna meni rujeocõri ĩna rʉ̃cʉbʉorisere jaje ticõri bʉjatobisijʉ Pablo.
ACT 17:17 Ito bajiri minijuara wijʉ judio masare bʉsiyijʉ Pablo, ito yicõri judio masa robo bajiro tʉoĩarãre cʉni bʉsiyijʉ ĩ. Ito bajiri co rʉmʉ rʉyabeto cʉto gʉdareco wa ucurãre Dios oca gotiyijʉ Pablo.
ACT 17:18 Ito gãna epicúreos oca riasotiri masa ito yicõri estoicos oca riasotiri masa cʉni ruje Pablo rãca bʉsiyijarã. Ĩnare Jesús oca gotiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesús godabojagʉti mʉcana tʉdi ĩ catire gayere cʉni gotiyijʉ. Ito bajiri coriarã ado bajiro yiyijarã: —¿Ñe gaye gotirocʉ ito bajiro bʉsimʉcʉtiati ãni? yiyijarã ĩna. Gãjerãma: —Gaje cʉto gãna ĩna rʉ̃cʉbʉorisere bʉsiguĩji gajea, yiyijarã ĩna.
ACT 17:19 Ito yija, “Areópago wame cʉtirijʉ ita bʉsito”, yi wayijarã ĩna Pablore. Itijʉ minijua ñarã ʉjarã ado bajiro yiyijarã ĩna: —Oca mame mʉ gotire tʉo ãmoa gʉa, yiyijarã Pablore.
ACT 17:20 Gʉa tʉoĩabiti oca riasoa mʉ. Ito bajiri mʉ gotire tʉo ãmoa gʉa. ¿No bajiro yireoni riasoati mʉ? Gotiya maji gʉare, yiyijarã ĩna ĩre.
ACT 17:21 Atenas gãna ito yicõri iti cʉto ña ijari masa oca gaje mame riti tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri Pablo mame oca ĩ gotija tʉo ãmoyijarã ĩna.
ACT 17:22 Ito bajiri ĩna wato wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri Areópago wame cʉtirijʉ ado bajiro gotiyijʉ Pablo ĩnare: —Tʉoya Atenas gãna ñari masa mʉa. Meni rujeocõri mʉa rʉ̃cʉbʉorisere queno mʉa rʉ̃cʉbʉoja tia yʉ.
ACT 17:23 Rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijuasotirijʉri ito ti ucugʉjʉ ado bajiro ucare cojʉ ti bʉjacʉ yʉ, “Ado ña Dios tiya macʉre rʉ̃cʉbʉorãjʉ”, yicʉ itijʉ. Ãni Dios masibitibojarãti mʉa rʉ̃cʉbʉogʉre ĩti ñami Dios mʉare yʉ bʉsigʉ, yi gotiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 17:24 ’Dios adi sita, adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ñarotire rujeorʉ, ĩti ñami adi sita, adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro rʉcogʉ. Ito bajiri rʉ̃cʉbʉorona masa ĩna menirʉ meje ñami ĩ.
ACT 17:25 Ñejʉa rʉyabea ĩre. Mani ĩre meni ĩsi ãmobojarise ñacãroja ĩre. Ñe rʉyabetoja. Ĩ ñami mani catirise jeyaro ĩsigʉ̃.
ACT 17:26 ’Cajerojʉ ʉ̃mʉgʉ̃ sĩgʉ̃reti menisʉoyijʉ Dios. Ĩ́na sʉoriti jãjarã masa buturi gãna meniñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩna ña batatoni jeyaro batoyijʉ Dios. Ĩ ñami, “Itocõ rujearã yirãji, adi sita gãna ñarã yirãji, ito yicõri itocõ catirã yirãji ĩna”, yiri masʉ.
ACT 17:27 Jeyaro meniñi Dios, itire ticõri mani ĩre rʉ̃cʉbʉotoni. Riojo gotisajama, sõjʉ mejeti ñami Dios. Mani rãcati ñami.
ACT 17:28 Mʉa ñarã papera menirã ado bajiro yi ucañi: “Diona sʉoriti catirã moa masia mani. Ĩ manija ñamenaji mani cʉni. Ĩ rĩa ña mani”, yi ucañi mʉa ñarã.
ACT 17:29 “Ĩti ñami Dios”, yi tʉoĩarã, gʉ̃tana, orona, plata wame cʉtirisena cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉorocʉre meni rujeorã yirãji masa. Maniama Dios rĩa ñacõri, “Ito bajiro bajigʉti ñami Dios”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
ACT 17:30 “Ado bajiro ãmoami Dios”, masa ĩna yi masiroto riojʉajʉ ĩnare waja senibisijʉ Dios maji. Bajibea adi rʉmʉri. Ito bajiri adocãta jeyaro ñeñaro mani yirise jidicã rotiami Dios manire.
ACT 17:31 Ija masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ senirotire masicãmi Dios. Queno yigʉ ñari ĩna yigorecõti waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, ĩ beserʉna sʉoriti masare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. “Cristo ñami Dios ĩ beserʉ”, mani yitoni ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 17:32 Mʉcana tʉdi catire gaye tʉocõri coriarã Pablore aja tudiyijarã. Ito bajibojarocati gãjerãjʉama ado bajiro yiyijarã: —Mʉcana tʉdi mʉ itire bʉsija, tʉo ãmoa gʉa, yiyijarã ĩna Pablore.
ACT 17:33 Ito yicõri ĩna minijua ñarijʉ budigoyijʉ Pablo.
ACT 17:34 Coriarã ĩre bajiro tʉoĩacõri Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃ Dionisio wame cʉtigʉ ñayijʉ. Ĩ Areópagojʉ minijuasotirã rãca gagʉ ñayijʉ. Sĩgõ Dámaris wame cʉtigo cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijo. Ito yicõri gãjerã cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã.
ACT 18:1 Ito ĩ bajija bero Atenas wame cʉtiri cʉtore wacoayijʉ Pablo ĩja, Corinto wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ.
ACT 18:2 Ito ejacõri sĩgʉ̃ judio masʉre Aquila, Ponto gagʉre ti bʉjayijʉ Pablo. Aquila ĩ manojo Priscila rãca Italia sitana wacõri Pablo riojʉa Corintojʉ ejayijarã ĩna. Roma gagʉ ʉjʉ Claudio wame cʉtigʉ Italia sitajʉ judio masa ĩna ñare ãmobicʉ, ĩnare bucõayijʉ. Ito bajiri Corintojʉ ñarã wayijarã ĩna Aquila ĩ manojo rãca. Ito ĩna ñaroca riti Pablo ejayijʉ ĩnare tigʉ.
ACT 18:3 Pablo bajiroti saya webʉtirise gayere wiri meniyijʉ Aquila ĩ manojo rãca. Ito bajiri ĩna rãca cojʉti moarocʉ tujayijʉ Pablo.
ACT 18:4 Coji tujacãre rʉyabeto minijuara wijʉ Dios oca gotigʉ wasotiyijʉ Pablo. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni Dios oca ĩna tʉore ãmogʉ̃ ĩnare gotiyijʉ Pablo.
ACT 18:5 Ito yija, ito bero Macedoniajʉ wadiana Silas Timoteo, Corintojʉ Pablo tʉjʉ ejayijarã. Ĩna ejaroca ĩ moare cʉtirise jidicãcõri Dios oca riti goti ñayijʉ Pablo. Ado bajiro judio masare riaso bʉsiyijʉ ĩ: —Dios ĩ cõarʉ Cristo mani bocatigʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 18:6 Ito bajiro ĩ gotibojarocati gãjerã ricati tʉoĩacõri ĩre ʉsirioro yi codeyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉsituyijarã ĩna. Ĩna ito yija ticõri, ĩ ya yutabuju jacãyijʉ. “Yʉre queno boca ãmibea mʉa”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ: —Dios yʉre ĩ rotiado bajiroti ĩ oca mʉre gotibojabʉ yʉ. Ito bajiri mʉa godari rʉmʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa waja yʉre seti mano yiroja. Ĩ oca mʉa tʉorʉ̃nʉbitijare mʉareama seti ñaro yiroja. Ito bajiri mʉa tʉo ãmobeja ticõri, adi rʉmʉna judio masa meje ñarãre Dios oca gotisʉogʉ ya yʉ, yiyijʉ Pablo.
ACT 18:7 Itona budi wacõri Ticio Justo ya wijʉ wayijʉ Pablo. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ Ticio Justo. Ĩ ya wi tʉ ñayijʉ minijuara wi.
ACT 18:8 Crispo wame cʉtigʉ ñayijʉ minijuara wi ʉjʉ. Crispo ito yicõri ĩ ñarã queno Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã ĩna. Ito Corinto cʉto gãna Dios oca tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yicõri idé gu rotiyijarã ĩna.
ACT 18:9 Co ñami ĩ cãirojʉ Jesús ĩ bʉsija tʉoyijʉ Pablo: —Mʉ rãcati ña yʉ. Ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñama adi cʉtore. Ito bajiri güibesa. Gãjerã ñeñaro mʉre yi masimenaji. Oca sẽocõri yʉ oca masare gotitĩñaña. Ito yicõri itire goti jidicãbesa, yiyijʉ Jesús Pablore ĩ cãirojʉ.
ACT 18:11 Ito bajiri Corintojʉ co rodo gaje rodo gʉdareco masare Dios oca goti ñayijʉ ĩ.
ACT 18:12 Ito bero Galión wame cʉtigʉ Acaya sitajʉ ʉjʉ sãjayijʉ. Ito bajiro ʉjʉ ĩ ñaroca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri Pablore ñiayijarã judio masa. Ito yicõri ʉjarã riojo ĩre ãmi wayijarã ĩna.
ACT 18:13 Ito yicõri ʉjʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna: —Gʉa masa ĩna rotiado bajiro meje, Diore rʉ̃cʉbʉotoni rotiami ãni, yiyijarã judio masa Galiónre.
ACT 18:14 Pablo bʉsigʉ wagʉ yirocati Galión ado bajiro yiyijʉ judio masare: —Ñeñaro yigʉ ĩ ñajama, ito yicõri gʉa rotirise ĩ cʉdibitija beroti bajijama, mʉa gotirisere tʉobogʉja yʉ.
ACT 18:15 Mʉa masa ocati oca rotire iti ñaja, mʉamasiti oca quenoña. Yʉama iti oca quenori masʉ meje ña ãmoa yʉ, yiyijʉ Galión judio masare.
ACT 18:16 Ito yicõri judio masare bucõayijʉ Galión, iti sõajʉ.
ACT 18:17 Ito yija minijuara wi ʉjʉ Sóstenesre ñiayijarã. Ito yicõri ʉjʉ Galión riojo ĩre jayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “¿No yija ĩre jati mʉa?” yibisijʉ Galión. “No yibeati”, yi tʉoĩacõyijʉ ĩ.
ACT 18:18 Corintojʉ yoa bʉsari ñayijʉ Pablo maji. Ito bero ito ñabojacõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ware gotiyijʉ ĩ. Ito yicõri Aquila ĩ manojo Priscila rãca Siria sitajʉ warona Cencrea cʉtojʉ roja wayijarã ĩna. Cencrea cʉto ñana ĩna waroto riojʉa, “Mʉ tiro riojo ado bajiro yicʉja yʉ”, yiyijʉ Pablo Diore. “Yʉ gotiado bajiroti yicʉja”, yirocʉ joa sua batecã rotiyijʉ ĩ.
ACT 18:19 Itona cumana wacõri Efeso cʉto jetaca ejayijarã ĩna. Ito ejacõri Aquila ĩ manojo Priscila rãca ito ĩna ñaroca riti maja wacõri minijuara wijʉ judio masa rãca bʉsigʉ wayijʉ Pablo.
ACT 18:20 Yoa bʉsari ĩna rãca ĩ tujare ãmobojayijarã judio masa. Ito yibojarocati Pabloama ãmobisijʉ.
ACT 18:21 Ito bajiri ado bajiro ĩnare ware gotiyijʉ ĩ: —Jerusalénjʉ Diore basa ĩna meni ĩsija, ĩna rãca ña ãmoa yʉ. Ito bajiri co rʉmʉ Dios ĩ ãmoja, mʉcana mʉare tigʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Pablo judio masare. Ito yicõri Efesona cumana wayijarã ĩna.
ACT 18:22 Cesarea jetaca ejacõri Jerusalén gãnare Jesure tʉorʉ̃nʉrãre maja tigʉ ejayijʉ Pablo. Ĩnare ti rẽta wacõri Antioquíajʉ wayijʉ Pablo mʉcana.
ACT 18:23 Itijʉ yoari ñacõri mʉcana tʉdi wasʉoyijʉ. Ito wacʉjʉ Galacia sita, Frigia sita cʉni rẽta wayijʉ ĩ. Iti sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre Dios oca goti ucuyijʉ Pablo. Ito bajiro Dios oca ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽo jediyijarã ĩna.
ACT 18:24 Iti rodori sĩgʉ̃ judio masʉ Apolos wame cʉtigʉ Efesojʉ ejayijʉ. Alejandría cʉto gagʉ ñayijʉ ĩ. Masa tiro riojo queno bʉsi masigʉ̃ ñayijʉ ĩ. Ito yicõri Dios oca tuti queno ti masiyijʉ ĩ.
ACT 18:25 Gãjerã Jesús oca ĩna riasoja, queno tʉogorʉ ñayijʉ ĩ. Juan masare ĩ idé gure gaye masiyijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús gayere jeyaro rẽtare gaye masi jeobisijʉ ĩ maji. Queno oca sẽo wanʉ quenaro masare bʉsiyijʉ ĩ. Jeyaro Jesús ocare masibitibojagʉti queno Jesús ocare riasoyijʉ ĩ.
ACT 18:26 Co rʉmʉ minijuara wijʉ, ñe tʉo güibicʉti queno masare bʉsiyijʉ ĩ. Aquila ĩ manojo Priscila rãca ĩ bʉsija tʉo ñayijarã ĩna. Ĩ bʉsija bero ricati ĩre bʉsirona ĩre gajero bʉsa ãmi wayijarã ĩna. Dios gaye ĩ queno tʉoĩabitire queno ĩre goti rẽtobuyijarã ĩna.
ACT 18:27 Ito yija bero yoari Acayajʉ Dios oca gotigʉ wa ãmoyijʉ ĩ. “Quena ña. Wasa mʉ”, yiyijarã Efeso gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ito bajiri, “Apolosre queno boca ãmiña mʉa”, yirona papera meniyijarã Acaya gãnare yiari. Acayajʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉroca Dios ĩ yianare queno ejabʉayijʉ Apolos.
ACT 18:28 Ĩ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, judio masa ĩna bʉsibojarisere, “Ado robojʉa bajia”, yiyijʉ ĩ masa tiro riojo. “Ado bajiro bajia”, yirocʉ Dios oca ti gotiyijʉ ĩ. “Dios ĩ beserʉ mani bocatigʉ, ĩti ñami Jesucristo”, yi riasoyijʉ ĩ. Queno riasogʉ ñajare, “Ito bajiro meje bajia”, yi masibisijarã judio masa.
ACT 19:1 Apolos Corintojʉ ĩ ñaroca riti Pablojʉama gʉ̃ta yucʉri jʉdo ñari cʉtori rẽta wacõri Efesojʉ ejayijʉ. Ito ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre coriarã ti bʉjayijʉ ĩ.
ACT 19:2 Ito bajiri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ ĩ: —¿Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉri rʉmʉti Espíritu Santo quedi sãjacati mʉare? yiyijʉ Pablo ĩnare. Ito ĩ yija ado bajiro cʉdiyijarã ĩna: —Espíritu Santo ĩ ñare gayere masibiticʉ gʉa, yiyijarã ĩna.
ACT 19:3 Ito yija Pablo ĩnare seniĩayijʉ: —¿No bajiro bajirisere idé gu ecocati mʉa? yiyijʉ Pablo ĩnare. —Juan ĩ riasoado bajiroti idé gu ecocʉ gʉa, yiyijarã ĩna Pablore.
ACT 19:4 Ĩna ito yija ado bajiro yiyijʉ Pablo ĩnare: —Masa ĩna ñeñaro yirisere jidicãnare idé guñi Juan. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiñi Juan: “Yʉ bero ejarocʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja quena”, yi riasoñi Juan. Ito bajiro ĩ bʉsirʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo.
ACT 19:5 Ito bajiro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ti masicõri Jesús wamena ĩnare idé guyijʉ Pablo.
ACT 19:6 Ito yicõri Pablo ĩnare ãmo moa jeoroca, Espíritu Santo ĩnare quedi sãjayijʉ. Ito bajijare ricati riti ĩna masibiti oca ñabojareti bʉsiyijarã ĩna. Diore tʉocõri ĩ gotiro bajiroti gotiyijarã ĩna.
ACT 19:7 Jʉa gʉbojeno ʉ̃mʉa ñayijarã ĩna.
ACT 19:8 Disejʉa ĩ tʉo güirise mañijʉ Pablore. Ito bajiri ʉdiarã ũmacañicõ minijuara wijʉ masare Dios oca goti ñayijʉ ĩ. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yi gotiyijʉ ĩ masa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
ACT 19:9 Ito bajibojarocati coriarã Pablo ĩ bʉsirisere tʉo batecãcõyijarã Diore tʉorʉ̃nʉ ãmomena. Masa riojo Jesús ocare ñeñaro bʉsiyijarã ĩna. Ito bajiri ĩnare camotadiyijʉ Pablo. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rãca ãmi wayijʉ ĩ, Tirano wame cʉtigʉ ya riasora wijʉ ĩna rãca bʉsirocʉ. Iti wijʉ co rʉmʉ rʉyabeto ĩna rãca bʉsisotiyijʉ.
ACT 19:10 Itijʉ jʉa rodo riaso ñayijʉ ĩ. Ito bajiri iti sita Asia wame cʉtiri sita gãna, judio masa, judio masa meje ñarã cʉni mani Ʉjʉ Jesús oca tʉo jediyijarã ĩna.
ACT 19:11 Pablona sʉoriti jaje tiyamani ĩoyijʉ Dios.
ACT 19:12 Ito bajiri Pablo ĩ moaĩagore resurori, yutabujuri ĩ moaĩagore cʉni masa cõrã tʉjʉ ĩna ãmi waja ĩnare ñarise rẽtayijʉ. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a sãñarãre rʉ̃mʉ́a budigoyijarã.
ACT 19:13 Iti rodori judio masa jʉa ãmojeno ñarã masa rʉ̃mʉ́a sãñarãre bucõa ucuyijarã ĩna cʉtorire. Paia ʉjʉ Esceva wame cʉtigʉ rĩa ñayijarã ĩna. Ĩna Efesojʉ ejayijarã. Jesús masirisena Pablo rʉ̃mʉ́a sãñarã ĩ bucõado bajiro yi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajiri rʉ̃mʉ́are ado bajiro yiyijarã ĩna: —Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa. Pablo ĩ bʉsi ucugʉ Jesús wamena mʉare budi rotia gʉa, yibojayijarã ĩna.
ACT 19:15 Ito bajiro ĩna yibojarocati, ado bajiro ĩnare cʉdiyijʉ rʉ̃mʉ́: —Jesure masia yʉ, ito yicõri Pablore cʉni masia yʉ. Mʉareama ti masibea yʉ. ¿Ñimarãona ñati mʉama? yiyijʉ rʉ̃mʉ́ ĩnare.
ACT 19:16 Ito yicõri rʉ̃mʉ́ sãñagʉ̃ ĩnare bubu quedi jeayijʉ. Bʉto sẽorisena ĩnare ñeñaro yi rẽtocũyijʉ ĩ. Sẽoro ĩ yi rẽtocũjare yutabuju manati cami cʉtirã ũmaquedi rudi wayijarã ĩna.
ACT 19:17 Efeso ñarã judio masa ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni ito bajiro iti bajire gayere tʉo jediyijarã. Iti oca tʉo ʉcacõri, jãjarã bʉsa, “Sẽogʉ̃guti ñami Jesús”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉoyijarã masa ĩja.
ACT 19:18 Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñeñaro yirisere goti rẽtobuyijarã. “Rʉ̃mʉ́ ĩ masirisena masare quenacʉ gʉa ito yicõri ĩnare rojacʉ gʉa”, yiyijarã ĩna.
ACT 19:19 Ito yicõri ado bajiro yiyijarã cumua queti oca quesoĩari masa. Ĩna ya papera tutiri queti oca gotiri tutiri ãmi wacõri masa riojo soeyijarã. Iti papera tutiri ĩna soe ruyuriore cincuenta mil niyeru cujiri waja cʉtirisecõ godayijʉ.
ACT 19:20 Iti ito bajiro rẽtaja bero mani Ʉjʉ Jesús oca cojʉ rʉyabeto bataja tʉore ñacʉ ĩja. Iti oca tʉocõri jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã ĩja.
ACT 19:21 Ito bajiro iti rẽtaja bero Jerusalénjʉ tʉdi ware tʉoĩayijʉ Pablo. “Macedonia sita, ito yicõri Acaya sita rẽta wacʉ ya yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Pablo. “Jerusalénjʉ yʉ ejaja bero Romajʉ ware ña yʉre”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
ACT 19:22 Ito bajiro yi tʉoĩacõri Timoteo ito yicõri Erasto rãca ĩre ejabʉari masare ĩ riojʉa cõayijʉ ĩ, Macedoniajʉ ĩna wayutoni. Ĩjʉama Asia sitajʉ Efeso wame cʉtiri cʉtojʉ tujayijʉ maji.
ACT 19:23 Iti rʉmʉri Pablo Efeso ĩ ñaroca, “Jesús sĩgʉ̃ti ñami masare maso masigʉ̃”, yi masa ĩna tʉoĩa masi jedibeja bʉto oca ñeñasʉoyijʉ iti cʉtojʉ.
ACT 19:24 Demetrio wame cʉtigʉ ñayijʉ iti oca ñeñosʉori masʉ. Masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroti plata wame cʉtirisena meni rujeori masʉ ñayijʉ ĩ. Ĩre moa ejabʉari masa cʉni ñayijarã. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉogo Artemisa wame cʉtigo isore rʉ̃cʉbʉorã ĩna minijuari wi robo bajiro mʉtãri wiri platana meniyijarã ĩna. Iti mʉtãri wiriacã menicõri gãjerãre ĩna ĩsija jaje niyeru bʉjayijarã ĩna.
ACT 19:25 Ito yija ĩre ejabʉari masare miojuyijʉ ĩ, ito yicõri ĩna bajiro moarãre cʉni. Ito yicõri ado bajiro ĩnare yiyijʉ ĩ: —Mani adi moare cʉtirã queno ñe rʉyabeto ña mani.
ACT 19:26 ¿Masare Pablo ĩ gotirise tʉoĩabeati mʉa? Menicõri mani rʉ̃cʉbʉorisere, “Rʉ̃cʉbʉoreoni meje ña”, yami Pablo. Ĩ bʉsirisere tʉocõri masa jãjarã tʉorʉ̃nʉama ĩre. Ado mani ñari cʉto Efeso gãna riti meje ĩre tʉorʉ̃nʉama. Adi sita ñajediro Asia sita gãna tʉorʉ̃nʉama ĩre.
ACT 19:27 Bʉjato bajiro yiroja manire. Mani meni rujeorisere ãmimena yirãji masa. Ito bajiri waja bʉja masimena yirãji mani. Mani rʉ̃cʉbʉogo Artemisa isore rʉ̃cʉbʉora wire rʉ̃cʉbʉomena yirãji masa. Pablore ĩna tʉorʉ̃nʉja, mani rʉ̃cʉbʉogore adi sita ĩna yi ñaro bajiro yimena yirãji ĩna, yiyijʉ Demetrio ĩre bajiro moare cʉtirãre.
ACT 19:28 Ito ĩ yija tʉocõri, bʉto junisiniyijarã ĩna. Ito yicõri awasãyijarã ĩna: —Mani rʉ̃cʉbʉogo Artemisa quenagõ ñamo. Ñatĩñarʉjamo, yiyijarã ĩna.
ACT 19:29 Iti cʉto gãna jeyaro iti oca gãmeri bʉsicõri jaje oca bʉsi riawʉsoyijarã ĩna. Ito bajijare Gayo, Aristarcore Pablo rãca baba cʉtianare ñiayijarã. Macedonia gãna ñayijarã ĩna. Ĩnare ñiacõri bʉto oca sẽoro, “Ita, ita”, yi wayijarã ĩna. Bʉsirona masa ĩna minijuasotirojʉ ĩnare ãmi wayijarã ĩna.
ACT 19:30 Ĩ baba mesare bʉsi ejabʉarocʉ sãja ãmobojayijʉ Pablo. Ĩ sãja ãmoja ticõri “Sãjabesa”, yiyijarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩre.
ACT 19:31 Ito gãna ñari masa cʉni Pablo baba mesa ñacõri, ĩre oca cõayijarã. “Ĩna rãca coca yibesa”, yirona ĩre oca cõayijarã ĩna.
ACT 19:32 Itijʉ minijuarajʉjʉ gãjerã ado bajiro awasãyijarã. Gãjerã ricati awasãyijarã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabiticõri oca riawʉsa ñayijarã ĩna. “Ñasarijʉ ñe bʉsirona minijuayijaribe gʉa”, yi masibisijarã ĩna.
ACT 19:33 Judio masa ĩna rãca gagʉ Alejandro wame cʉtigʉre iti oca ĩre goti rẽtobuyijarã ĩna. Ito yicõri “Manire yiari bʉsi ĩsiña mʉ”, yirona masa riojo ĩre bʉsi rotiyijarã. Itijʉ minijua ñarãre bʉsirocʉ oca tabojayijʉ Alejandro. “Ñe seti ma gʉare”, yirocʉ yibojayijʉ ĩ.
ACT 19:34 Ito ĩ yija tʉo masicõri “Judio masʉ ñami”, yirona bʉto bʉsa ĩre awasã rẽtocũyijarã ĩna: —Gʉa rʉ̃cʉbʉogo Artemisa quenagõ ñamo. Ñatĩñarʉjamo iso, yi awasãyijarã ĩna. Jʉaji cõrecõ ito bajiro awasã ñayijarã ĩna.
ACT 19:35 Sĩgʉ̃ ito gagʉ ʉjʉ masare oca tayijʉ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare: —Adi cʉto Efeso gãna tʉoya mʉa. Mani adi cʉto gãna ña mani rʉ̃cʉbʉogo Artemisa ya wi coderi masa. Ito yicõri maniti ña iso ya rujʉ ũmacʉ̃jʉ quedi wadire gaye tirʉ̃nʉrã cʉni. “Ito bajiro bajiama”, yi masiama masa jeyaro manire.
ACT 19:36 Noajʉa masa maño masibeama itire. Ito bajiri itocõ jidicãña mʉa itire. Queno tʉoĩabitibojarãti ñeñaro yibesa mʉa.
ACT 19:37 Ãna ʉ̃mʉa mʉa ãmi wadiana mani rʉ̃cʉbʉogo Artemisa ya wi gayere rinibeama ĩna. Ito yicõri isore ñeñaro bʉsibeama ĩna.
ACT 19:38 Demetrio ĩ rãca moarã rãca gãjerãre oca ñaja, ĩna ʉjarã tʉjʉ oca quenorona ãmi waja quena. Ĩnare oca ñaja ʉjarãre gotirʉjama ĩna. Ĩna ʉjarã ñama iti oca quenori masa.
ACT 19:39 Mʉa gaje oca goti ãmoja ʉjarã riojo ito yicõri adi cʉto gãna jeyaro minijuaroca gotija quena.
ACT 19:40 ¿No bajiro tʉoĩarã yirãjida Romano masa ʉjarã ito bajiro masa ĩna oca cʉtirisere? Ado bajiro tʉoĩarã yirãji gajea: “Manire junisinicõri cʉdi ãmobeama ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. Ñe oca manoti ado itire oca cʉti ña mani. Ito bajiri, “¿Ñe oca bajijare ito bajiro oca cʉti ñati mʉa?” Romano masa ĩna yija, no bajiro cʉdi masia ma manire, yiyijʉ sĩgʉ̃ iti cʉto gagʉ.
ACT 19:41 Ito yi tĩocõri, “Itocõ ñajaro”, yiyijʉ ĩ.
ACT 20:1 Iti oca rẽtaja bero Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jiyijʉ Pablo, ĩ waroto riojʉa ĩnare oca gotirocʉ. Iti oca goti tĩocõri ĩnare ware gotigʉ jababayijʉ. Ito yicõri Macedoniajʉ wasʉoyijʉ ĩ.
ACT 20:2 Macedoniajʉ wacʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti rẽta wayijʉ ĩ. Ĩnare bʉsicõri bʉto Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽoroca ĩnare yiyijʉ ĩ. Ito bero Greciajʉ ejayijʉ ĩ.
ACT 20:3 Itojʉ ʉdiarã ũmacañi ñayijʉ ĩ cumana wasarʉ tʉjayijʉ ĩ, Judio masa sĩa ãmorã ĩna cʉníja tʉo masicõri. Ito bajiri, “Macedonia sita yʉ wadicatoti tʉdi wacʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Pablo.
ACT 20:4 Ĩ rãca baba cʉti wana adocõ ñacʉ gʉa, Sópater Berea gagʉ Pirro macʉ, Segundo, Aristarco, Tesalónica gãna, Gayo Derbe gagʉ, Timoteo ito yicõri Tíquico, Trófimo Asia sita gãna, ito yicõri yʉ Lucas. Itocõ Pablo rãca baba cʉti wacʉ gʉa.
ACT 20:5 Coriarã gʉa rãca gãna wayuñi Troasjʉ gʉare yurona.
ACT 20:6 Gʉa naju wadarise ʉco wʉoya mani bare basa bero Filiposna cumana wacʉ gʉa. Co dʉjamocõ rʉmʉri bero Troasjʉ ejacʉ gʉa. Gʉare wayuana itojʉ gʉa baba mesare sʉacʉ gʉa. Ito jʉa ãmojeno rʉmʉri ñacʉ gʉa.
ACT 20:7 Co semana ñasʉori rʉmʉ minijuacʉ gʉa Jesure masirã rãca. Manire yiari Jesús ĩ goda ĩsire tʉoĩarã ĩ rotiro bajiroti najure bato barona minijuacʉ gʉa. Gʉa baroto riojʉa Dios oca gotiquĩ Pablo gʉare. Gaje rʉmʉ ĩ waroti ñajare yoari bʉsiquĩ ĩ. Ĩ bʉsiroca riti ñami gʉdareco ejacoacʉ.
ACT 20:8 Co wi ʉdia tuti ñari wijʉ co sõa minijua ñacʉ gʉa. Iti sõajʉ jaje sĩabusuore busu ñacʉ.
ACT 20:9 Sĩgʉ̃ mamʉ Eutico wame cʉtigʉ iti sõa ũmacʉ̃jʉ ñari soje joe rujiquĩ. Yoari Pablo ĩ bʉsimʉcʉtija wʉjo jujaquĩ ĩ mamʉ. Bʉto cani rẽtocũ wacʉ quedicoaquĩ ĩ mamʉ. Ruji wacõri ĩre tʉ̃a wʉmʉobojacʉ gʉa. Cõcoañi ĩ.
ACT 20:10 Ito yija Pablo ruji wacõri ĩ joe jesacõri ĩre wana cʉníquĩ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ gʉare: —Ʉcabesa mʉa. Cõgʉ̃ meje yami ãni. Catiami, yiquĩ Pablo gʉare.
ACT 20:11 Ito yija bero Pablo rãca mʉcana mʉja wacʉ gʉa. Iti sõa mʉja ejacõri naju batoquĩ ĩ. Iti gʉa baja bero bʉsigʉ riti busuacoaquĩ Pablo. Ito bero Aso wame cʉtiri cʉtojʉ mana waquĩ ĩ.
ACT 20:12 Mamʉ ado bajiro bajiquĩ. Queno cati quenacõri ĩ ya wijʉ tʉdi waquĩ. Ito yicõri gãjerã cʉni ĩna ya wijʉ tʉdi wacã. Ito ĩ bajija ticõri, queno wanʉ quenaro tujacʉ gʉa.
ACT 20:13 Pablo ĩ roticato bajiroti cumana Aso wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ gʉa. Itona ĩre cumana sã bocarona ĩre bocaticʉ gʉa, mana ĩ wacati ñajare.
ACT 20:14 Asojʉ ĩ ejaroca ĩre cumana sãcʉ gʉa. Ĩre sãcõri Mitilene wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ gʉa ĩja.
ACT 20:15 Itona wacõri gaje rʉmʉ Quío wame cʉtiri yoga rẽtacʉ gʉa. Gaje rʉmʉ Samos wame cʉtiri yoga ejacʉ gʉa. Itona wacõri gaje rʉmʉ Mileto cʉtojʉ ejacʉ gʉa.
ACT 20:16 “Asia sitajʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrã tʉ yʉ waja yoari sejabogʉja yʉ”, Pablo ĩ yija tʉocõri, Efeso cʉtore riojo rẽta wacʉ gʉa. “Jerusalén cʉtojʉ Pentecostés basa tiana mani”, yi tʉoĩacõri, “Ejori wana mani”, yi ʉsirio waquĩ Pablo.
ACT 20:17 Mileto ñacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre oca cõaquĩ Pablo: “Mʉajʉa ado waya. Efesojʉ wado ma”, yʉ yiquĩ Pablo ĩnare oca cõagʉ̃.
ACT 20:18 Ito bajiri gʉa tʉ ĩna ejaroca ado bajiro yiquĩ Pablo: —Cajero Asia sita ejagʉ queno yʉ yicato bajiroti, adocãta yʉ yirise cʉni masia mʉa.
ACT 20:19 Mʉa rãca ñagʉ̃ mani Ʉjʉre moa ĩsicõri, “Mʉa rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yibiticʉ yʉ. Masa ĩna Jesure tʉorʉ̃nʉbeja ticõri ruje oticʉ yʉ. Ito yicõri judio masa yʉre ĩna ñeñaro yi ãmoja, quenabeto tõbʉjacʉ yʉ.
ACT 20:20 Ito bajiro judio masa yʉre ĩna cʉníbojarocati Jesús oca mʉare goti tarojobiticʉ yʉ. “Dios oca tʉocõri queno ñarã yirãji”, yirocʉ iti oca mʉare goticʉ yʉ. Ito bajiri jeyaro mʉare gotisoticʉ yʉ. Mʉa minijua ñarojʉ ito yicõri mʉa ya wirijʉ cʉni mʉare gotisoticʉ yʉ.
ACT 20:21 “Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri itire jidicãña mʉa. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa”, yiari gotisoticʉ yʉ mʉare. Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni ito bajiroti gotisoticʉ yʉ.
ACT 20:22 Espíritu Santo yʉre ĩ rotiado bajiroti adocãta Jerusalénjʉ wacʉ ya yʉ. Itojʉ yʉ ñaroca yʉre rẽtaroti gayere masibea yʉ.
ACT 20:23 Adi riti mʉare goti masia yʉ. Espíritu Santo yʉre ĩ gotija, “Jeyaro cʉtori mʉ riaso ucurojʉ mʉre tubiarã yirãji ĩna. Ito yicõri quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja mʉ”, yami yʉre.
ACT 20:24 Ito bajiro yʉre ĩna yi ãmobojarocati bʉto itire tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. Yʉ catiriseama ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ yʉre moare ĩ cũre queno wanʉ quenacõri ñaro bajiroti itire cʉdi jeo ãmoa yʉ. Ĩ oca quenarise gotitoni yʉre cũñi Jesús. “Masare ti maicõri ĩ Macʉre goda ĩsi rotiyijʉ Dios”, yʉ yi gotitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Jesús, yiquĩ Pablo.
ACT 20:25 ’“Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Dios”, yire oca mʉa ñajedirore goticʉ yʉ. “Jʉaji yʉre tibabo yimenaji” yi masia yʉ.
ACT 20:26 Jeyaro Dios ĩ yʉre goti rotiado bajiroti ñajediro mʉare goticʉ yʉ. Jabeto Dios oca goti rʉabitisoticʉ yʉ. Ñarocõti mʉare gotisoticʉ yʉ. Ito bajiri mʉare adi gotia yʉ. Sĩgʉ̃jʉama Dios tʉjʉ mʉa ejabeja, yʉre seti mano yiroja. Dios tʉjʉ mʉa ejabeja mʉareti seti ñaro yiroja.
ACT 20:28 Ito bajiri mʉamasiti queno tʉo masiña. Ito Efesojʉ tʉdi ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre queno tirʉ̃nʉma. Espíritu Santo ĩ cũado bajiroti yiba mʉa. Mani Ʉjʉ Jesús manire yiari ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti, Dios ñarã ña mani. Ito bajiroti bajirãji ĩna cʉni. Ito bajiri queno tirʉ̃nʉma ĩnare, oveja coderi masʉ ĩ tirʉ̃nʉro bajiro.
ACT 20:29 Yʉ masia, yʉ wagoja bero gãjerã rʉori oca riasori masa ejarã yirãji. Yaia ĩna ovejare ba ruyurioro bajiro Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ruyurio ãmorã rʉori oca riasorã yirãji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãjaro ĩna yirona, rʉori oca riasorã yirãji ĩna.
ACT 20:30 Mʉa rãca gãna coriarã rʉori oca riasorã yirãji. Gʉa robo bajiro tʉoĩajaro ĩna cʉni yirona, riasorã yirãji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉrã jidicãjaro ĩna yirona, ito bajiro riasorã yirãji ĩna.
ACT 20:31 Ito bajiri queno tʉoĩaña rʉore oca mʉa tʉorʉ̃nʉme yirona. Ʉdia rodo ñami ʉ̃mʉa cʉni yʉ mʉare riasocati ãcabojabeja mʉa. Coji meje mʉare tʉoĩacõri oticʉ yʉ.
ACT 20:32 ’Yʉ ñarã, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ya yʉ, mʉare ĩ tirʉ̃nʉtoni. “Manire ti maicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi mʉa tʉoĩaja, bʉto bʉsa ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉ beseanare queno yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti queno mʉare yigʉ yiguĩji Dios.
ACT 20:33 Gãjerã ye niyeru ĩna ya yutabujuri cʉni ʉobiticʉ yʉ itire.
ACT 20:34 Ado robojʉa bajia. Yʉmasiti moacõri bare bʉjacʉ, yutabujuri bʉjacʉ. Ito yicõri yʉ rãca gãnare cʉni bʉja ĩsicʉ yʉ. Itire masia mʉa.
ACT 20:35 Ito bajiri coji rʉyabeto mʉare moare riasocʉ yʉ. Ito yicõri bojoro bʉjarãre ejabʉare gaye cʉni mʉare gotisoticʉ yʉ. Mani Ʉjʉ Jesús ĩ goticatire ãcabojabeja mʉa. “Boca ãmigʉ̃ rẽto bʉsaro wanʉ quenami ĩsigʉ̃jʉa”, yiyijʉ Jesús, yiquĩ Pablo Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre.
ACT 20:36 Ito ĩ yija bero rijomunigãna ñini rũjũcʉ gʉa. Ito bajiro gʉa baji ñaroca Diore bʉsiquĩ Pablo.
ACT 20:37 Diore ĩ bʉsi tĩoja bero yago rãcati ĩre jababacõri ware goticã ĩna.
ACT 20:38 “Jʉaji yʉre timenaji mʉa”, Pablo ĩ yija bero ñajare, bʉto bojori bʉjacã ĩna. Ito yija bero jetacajʉ gʉare cũ tʉdicã ĩna.
ACT 21:1 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ware goticõri cumajʉ sãjacʉ gʉa. Ito yicõri riojoti Cos wame cʉtiri yogajʉ wacʉ gʉa. Gaje rʉmʉ Rodas wame cʉtiri yogajʉ wacʉ gʉa. Itijʉna Pátara majado ejacʉ gʉa.
ACT 21:2 Ito bajiri majado gʉa ñaroca, “Feniciajʉ waro ya adiga cuma”, ĩna yija, itigana wacʉ gʉa.
ACT 21:3 Warãjʉ Chipre wame cʉtiri yoga ti rẽta wacʉ gʉa. Gãcodʉjajʉare ñacʉ iti yoga. Siria sita riojore wacʉ gʉa. Tiro jetaca cuma bʉcʉa gajeoni iti cũroti ñajare ito ñucũcʉ gʉa.
ACT 21:4 Itojʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti bʉjacʉ gʉa. Ito bajiri ĩna rãca jʉa ãmojeno rʉmʉri tujacʉ gʉa. Espíritu Santo ĩnare ĩ gotire masicõri, Jerusalénjʉ Pablore wa rotibiticã ĩna.
ACT 21:5 Ito bajiro ĩna yibojarocati jʉa ãmojeno jediri rʉmʉ wasʉocʉ gʉa mʉcana. Ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna manojosãromia ĩna rĩa cʉni gʉa rãca cʉto sõjʉajʉ baba cʉti wacõri jetacajʉ ejacã ĩna gʉa rãca. Ito jajʉjʉ ejacõri rijomunigãna ñini rũjũcõri cojʉti ĩna rãca Diore bʉsicʉ gʉa.
ACT 21:6 Ito yija bero ĩnare ware goticʉ gʉa. Ito yi tĩocõri cumajʉ sãjacʉ gʉa. Ĩnama tʉdicoacã.
ACT 21:7 Tirona wacõri Tolemaida jetaca ejacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre senicʉ gʉa. Ito yicõri co rʉmʉ tujacʉ gʉa ĩna rãca.
ACT 21:8 Gaje rʉmʉ itona wacõri Cesarea wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa. Ito ejacõri Dios oca goti ucuri masʉ Felipe ya wi wacʉ gʉa. Ĩ ñayijʉ Jerusalénjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre apóstol mesare eja bʉarocʉ ĩna cũrʉ. Ĩ ya wi tujacʉ gʉa.
ACT 21:9 Jʉariarã rĩa romia cʉtiquĩ Felipe. Manʉjʉ mana ñacã ĩna. Dios oca tʉocõri gãjerãre goti rẽtori masa ñacã ĩna.
ACT 21:10 Ito co rʉmʉ meje gʉa ñaroca Judea sita gagʉ Dios oca gotiri masʉ Agabo wame cʉtigʉ ejaquĩ.
ACT 21:11 Gʉa tʉ ejacõri Pablo ya wecʉ wiro ruaquĩ ĩ. Ito yicõri ĩmasiti gʉbori, ãmori siatuquĩ. Ito yicõri ado bajiro gotiquĩ ĩ: —Espíritu Santo yʉre ĩ gotija, Jerusalénjʉ judio masa ado bajiro siaturã yirãji adi wiro wecʉ wiro ʉjʉre. Ĩre siatucõri judio masa meje ñarãre ĩsirã yirãji, yiari gotiami Espíritu Santo yʉre, yiquĩ Agabo.
ACT 21:12 Ito ĩ yija tʉocõri, gʉa ito yicõri Cesarea gãna cʉni, “Wabesa mʉ Jerusalénjʉ”, yiari goticʉ gʉa Pablore.
ACT 21:13 Ito bajiro gʉa yibojarocati Pablojʉama ado bajiro cʉdiquĩ: —Otibesa mʉa. Mʉa otija ticõri, bojori bʉja yʉ. Ito bajibojagʉti yʉ tʉoĩarise ñaro bajiroti bajiro yiroja. Yʉre ĩna sia ãmoja, “Siabesa mʉa”, yibicʉja yʉ. Mani Ʉjʉ Jesure yʉ tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñajare Jerusalénjʉ yʉre ĩna sĩa ãmoja cʉni, wanʉ quenaro godabogʉja yʉ, yiquĩ Pablo gʉare.
ACT 21:14 Gʉa gotiro bajiro ĩ cʉdibeja, itocõ jidicãcʉ gʉa. Ito yicõri ado bajiro ĩre yicʉ gʉa. —Mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiroti bajijaro, yicʉ gʉa ĩre.
ACT 21:15 Ito yija bero seo tĩorãti Jerusalénjʉ wacʉ gʉa.
ACT 21:16 Cesarea gãna coriarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã gʉare baba cʉti wacã. Sĩgʉ̃ Mnasón wame cʉtigʉ ya wijʉ gʉare ãmi wacã ĩna. Chipre gagʉ ñagorʉ ñayijʉ ĩ. Co rodo meje Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñagʉ̃ ñayijʉ ĩ. Ĩ ya wi tujacãrã ejacʉ gʉa.
ACT 21:17 Jerusalénjʉ gʉa ejaroca queno wanʉ quenacõri gʉare boca ãmicã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
ACT 21:18 Gʉa eja busuari rʉmʉ Santiagore gʉa tirã waja, gʉa rãca waquĩ Pablo. Jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã ñacã Santiago tʉ.
ACT 21:19 “¿Ñati mʉa?” yi tĩogʉ̃, “Judio masa meje ñarãre Dios oca yʉ gotija, jaje quenarise yiñi Dios”, yirocʉ jeyaro rẽtare gaye gotiquĩ Pablo ĩnare.
ACT 21:20 Iti tʉocõri queno wanʉ quenacõri, “Queno yigʉ ñami Dios”, yicã ĩna. Ito yicõri Pablore ado bajiro yicã ĩna: —Mani masa jãjarã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti Moisés ĩ rotiado bajiro riti manire rotiama ĩna maji. ¿Itire masibeati mʉ?
ACT 21:21 Gãjerãjʉama ado gãnare ado bajiro ĩnare gotiama: “Mani masa gãjerã cʉtorijʉ ñarãre queno riasobisĩ Pablo. Ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere jidicã rotiñi ĩ. Ĩna rĩa ʉ̃mʉare wiro ta rotibisĩ ĩ. Ito yicõri mani masa yisotire gayere jidicã rotiñi Pablo”, yisotiama coriarã mʉre bʉsirã, yicã Pablore.
ACT 21:22 Mʉ ejaja tʉocõri, minijuarã yirãji masa. ¿Ĩna ito bajiro yija, no bajiro yigʉjada mʉ?
ACT 21:23 Ado bajiro mʉ yija quenaroja. Ado mani rãca ʉ̃mʉa jʉariarã ñama, “Mʉ tiro riojo ado bajiro yiana gʉa”, Diore yiana ñama ĩna. “Gʉa yiana yiado bajiroti”, yiana yirona, Dios ya wijʉ joa sua rotirã warã yama ĩna.
ACT 21:24 Ĩna rãca wasa mʉ cʉni. Ĩna ñeñaro yirise coe ãmorã ovejare gãme ĩsirã yirãji ĩna. Ito bajiro yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ovejare sĩacõri soerã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro yiba mʉ cʉni. Ito yicõri paiare mʉa jeyaro joa sua roti masitoni mʉ sĩgʉ̃ti ovejare waja yiba. Ito bajiro mʉ yija ticõri, “ ‘Moisés ĩ rotirise cʉdigʉ meje ñami Pablo’, gãjerã ĩna yiriseama, bʉroti bajia. Ñaro bajiroti cʉdiami Pablo”, yirã yirãji mani masa, yicã ĩna Pablore.
ACT 21:25 Judio masa meje ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre papera cõacʉ gʉa. Ado bajiro ĩnare goti ucacʉ gʉa: “Gʉa judio masa bajiro gʉa yisotirise robo bajiro mʉa yibeja cʉni no yibea mʉarea. Adi riti mʉare goti ñuca gʉa. Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecarise babesa mʉa. Ríre cʉni idibesa. Ãmʉma wãñiatanare babesa. Baroto riojʉa rí cõaja quena. Ito yicõri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa”, yi ucacʉ gʉa, yicã ĩna Pablore.
ACT 21:26 Ito yija gaje rʉmʉ Dios ya wijʉ ĩna ʉ̃mʉa jʉariarãre ãmi wayijʉ Pablo. Ĩna ñeñaro yirisere coe ãmorã Dios ya wi sãja wacõri paia mesare ado bajiro gotiyijʉ Pablo: “Adocõ ʉ̃mʉari rʉya maji gʉa ñeñaro yirise coe roti rʉmʉri. Sʉsari rʉmʉ ejaroca Diore gʉare yiari oveja mʉa soe ĩsire ãmoa gʉa”, yiyijʉ Pablo paia mesare.
ACT 21:27 Sʉsari rʉmʉ ejaroca judio masa Asia sita gãna Dios ya wijʉ Pablo ĩ ñaja tiyijarã. Ĩre ticõri, Pablore junisinijaro adi cʉto gãna yirona, masare oca riawʉsoyijarã ĩna. Ito yi Pablore ñiacõri ado bajiro masare bʉsiyijarã ĩna:
ACT 21:28 —Gʉare ejabʉaya gʉa ñarã mʉa. Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ti ñami manire ñeñaro bʉsi ucuri masʉ. “Moisés ĩ rotirise gayere quenarise meje ña”, yi masare goti batoami ĩ. Ito yicõri adi wi Dios ya wire ñeñaro bʉsitugʉ ñami ĩ. Judio masa meje ñarãre adi wi Dios ya wi ãmi ejañi ĩ. Ito bajiro ĩ yija adi wi Dios ya wire ñeñogʉ̃ yami ĩ, yiyijarã ĩna gãjerãre gotirã.
ACT 21:29 Cʉto gʉdareco Trófimo wame cʉtigʉ rãca Pablo ĩ ñaja ticõri, ito bajiro gotiyijarã ĩna. Judio masʉ meje ñayijʉ Trófimo. Efeso cʉto gagʉ ñayijʉ ĩ. Ito ĩnare ti bʉjacõri, “Judio masʉ meje ñagʉ̃re Dios ya wijʉ ãmi warʉ ĩ”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Iti tʉoĩa warã, iti cʉto gãnare ito bajiro gotiyijarã ĩna.
ACT 21:30 Ĩna ito yija tʉocõri, iti cʉto gãna gãmeri oca riawʉsayijarã. Ito bajiri ũmaquedi wacõri Dios ya wijʉ sãjayijarã ĩna. Pablore ñiacõri weja budi wayijarã ĩna. Ito bajiri ĩ budigorijʉti sojeri bia jeocõyijarã, mʉcana tʉdi ĩ sãjame yirona.
ACT 21:31 Ĩre sĩaboyijarã ĩna. Ito ĩna yirã wãna yirocati, masa iti cʉto gãna oca riawʉsarise oca ejayijʉ Romano masa surara ʉjʉre.
ACT 21:32 Iti oca tʉocõri ĩ ya surara, ito yicõri ĩ roca gãna ʉjarãre cʉni miojuyijʉ ĩ. Ito bajiri ũmaquedi wacõri, masa ĩna oca riawʉsa ñarojʉ ejayijarã ĩna. Surara ʉjʉ ĩ ya surara rãca ejaja ticõri, Pablore ja jidicãyijarã ĩna.
ACT 21:33 Ito yija surara ʉjʉ ĩ ya surarare Pablore ñia rotiyijʉ ĩ. Ñia roticõri jʉa ma come mana sia rotiyijʉ. Ito yicõri masare seniĩayijʉ ĩ: —¿Ñimʉõcʉ̃ ñati ãni? ¿Ñeoni seti ñati ĩre? yiyijʉ ĩ masare.
ACT 21:34 Ricati riti tʉoĩa awasã bʉsiyijarã ĩna. Ĩna awasãmʉcʉtija tʉo masibiticõri, “Iti seti ña”, yi masibisijʉ ĩ. Ito yija Pablore ĩna surara wijʉ ãmi wa rotiyijʉ surara ʉjʉ.
ACT 21:35 Surara wijʉ ĩna ãmi waja ticõri masa jãjarã sʉya wayijarã. “Ĩre sĩacõña”, yi awasã sʉyayijarã ĩna. Surara ya wi mʉjado ĩna ejaroca, bʉto bʉsa junisini oca sẽoyijarã ĩna. Ito bajiri Pablore masa sĩame yirona surara ãmi mʉja wayijarã ĩre.
ACT 21:37 Surara wijʉ ĩna ãmi sãjarã wãna yiroca, ado bajiro surara ʉjʉre bʉsiyijʉ Pablo griego ocana: —Mʉ rãca bʉsi ãmoa yʉ, yiyijʉ. Iti tʉocõri: —¿Griego oca masiati mʉ? yiyijʉ surara ʉjʉ Pablore.
ACT 21:38 Griego oca mʉ bʉsijama, Egipto gagʉ meje ña mʉ. ¿Masare oca riawʉsacõri ʉjarãre rẽtocũ ãmorã cuatro mil ñarãre baba cʉti wacõri yucʉ manojʉ wa ucurʉ meje ñati mʉ? yi seniĩayijʉ ĩ Pablore.
ACT 21:39 Ito yija ado yiyijʉ Pablo ĩre: —Ĩ meje ña yʉ. Judio masʉ ña yʉama. Cilicia sita, Tarso wame cʉtiri cʉto ñasari cʉto gagʉ ña yʉ. Masare yʉre bʉsi roticʉati mʉ, yiyijʉ Pablo surara ʉjʉre.
ACT 21:40 Ito ĩ yijare, “Bʉsiya mʉ”, yiyijʉ Pablore. Ito bajiri mʉjado rʉ̃gõcõri masare oca tagʉ ãmo wʉamoyijʉ ĩ. Masa ĩna oca tadiroca hebreo ocana bʉsiyijʉ Pablo:
ACT 22:1 —Yʉ ñarã tʉoya maji. “Ñe seti mami”, mʉa yitoni mʉare oca gotigʉ ya maji, yiyijʉ Pablo.
ACT 22:2 Ĩna oca ĩ bʉsija tʉocõri, bʉto bʉsa oca tadiyijarã ĩna. Ado bajiro gotiyijʉ Pablo ĩnare:
ACT 22:3 —Yʉ cʉni judio masʉti ña. Cilicia sita, Tarso wame cʉtiri cʉto rujearʉ ña yʉ. Ito yicõri ado Jerusalénjʉ bʉcʉarʉ ña yʉ. Gamaliel wame cʉtigʉna sʉoriti papera riasoticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rotiyore gayere queno riasoticʉ yʉ. Adi rʉmʉri mʉa Diore cʉdisotiro bajiroti Diore cʉdi ãmosoticʉ yʉ cʉni.
ACT 22:4 “Diore queno cʉdigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Sĩacõcʉ gajerea. Ʉ̃mʉa, romiare cʉni ñia wacõri tubiasoticʉ yʉ.
ACT 22:5 Paia ʉjʉ ito yicõri mani ñicʉsabatia ñasari masa, “Ito bajiroti yiquĩ ĩ”, yi masiama ĩna yʉre. Ĩnati papera meni ĩsicã yʉre, mani ñarã Damasco gãnare yʉ ĩotoni. Iti papera ãmicõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ãmacʉ yʉ. Ito bajiri Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre waja ĩnare ãmi wadicõri ado Jerusalénjʉ ĩnare tubiarocʉ yibojacʉ yʉ.
ACT 22:6 ’Ma yʉ waroca, Damascojʉ yʉ cõñaroca, ñajasaroti ʉ̃mʉa gʉdareco ũmacʉ̃jʉ gaye bʉto yobusurise yʉre sĩaticʉ.
ACT 22:7 Ito bajijare quedicoacʉ yʉ. Ito bajicõri ado bajiro yʉre sĩgʉ̃ ĩ bʉsija tʉocʉ yʉ: “Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ?”
ACT 22:8 Iti tʉocõri ado bajiro cʉdicʉ yʉ: “¿Yʉ Ʉjʉ ñimʉ ñati mʉ?” yicʉ yʉ. Ito yija ĩjʉa ado bajiro cʉdiquĩ: “Yʉti ña Jesús Nazaret gagʉ. Yʉti ña mʉ ñeñaro yi ãmogʉ̃”, yiquĩ ĩ yʉre.
ACT 22:9 Iti busurise ticõri yʉ rãca wacana ʉcacã. Busurisere tibojarãti yʉre bʉsicacʉ oca tʉobiticã ĩna.
ACT 22:10 Ito bajiro yʉre bʉsija tʉocõri, ĩre seniĩacʉ yʉ. “¿No bajiro yʉ yire ãmoati yʉ Ʉjʉ mʉ?” yicʉ yʉ. Yʉ ito yija yʉre ado bajiro cʉdiquĩ ĩ: “Wʉmʉña Damascojʉ wasa. Itojʉ sĩgʉ̃ mʉre gotigʉ yiguĩji jeyaro moare yʉ mʉre cũre”, yiquĩ ĩ yʉre.
ACT 22:11 Iti busurise yʉ tija cajea godacoacʉ yʉre. Ito bajiri yʉ rãca gãna Damascojʉ yʉre tʉ̃a ejacã ĩna.
ACT 22:12 ’Itojʉ sĩgʉ̃ Ananías wame cʉtigʉ ñaquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ rotirise gaye ñaro bajiroti cʉdigʉ ñaquĩ ĩ. Ito ñarã judio masa, “Queno yigʉ ñami ĩ”, yi bʉsicã ĩna ĩre.
ACT 22:13 Iti cʉto yʉ ejaja bero yʉre tigʉ ejaquĩ Ananías. Yʉ tʉ ejacõri ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: “Yʉ yagʉ Saulo, cajea ruyurise boca ãmiña mʉcana”, yiquĩ yʉre. Ito ĩ yirocati cajea ticoacʉ yʉ mʉcana. Ito bajiri ĩre ticʉ yʉ.
ACT 22:14 Ito yija ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: “Dios mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ beserʉ ña mʉ. Ĩ ãmorise mʉ masitoni, ĩ macʉ ñeñaro yiĩabicʉre mʉ titoni, ito yicõri ĩ bʉsirisere mʉ tʉotoni mʉre cũñi Dios.
ACT 22:15 Jesús ocare goti ucugʉ yigʉja mʉ. Mʉ tigore, mʉ tʉogore cʉni masa cʉtori jeyaro goti ucugʉ yigʉja mʉ.
ACT 22:16 Sejabesa ĩja. Cojiti Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, mʉ ñeñaro yirise ĩ coetoni seniña. Ito yicõri idé gu rotiya”, yiquĩ Ananías yʉre.
ACT 22:17 ’Ito ĩ yija tʉocõri, ñaro bajiroti yʉ cʉdija bero Jerusalénjʉ tʉdi wacʉ yʉ. Ito ejacõri Dios ya wijʉ Diore bʉsigʉ ejacʉ yʉ. Diore bʉsigʉjʉ mani Ʉjʉ Jesure cãiticʉ yʉ.
ACT 22:18 Ĩ ado bajiro yiquĩ yʉre: “Cojiti adi cʉto Jerusalénre wagoya. Ado gãna masa yʉ ocare ĩnare mʉ gotibojaja, tʉomena yirãji ĩna”, yiquĩ ĩ yʉre.
ACT 22:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdicʉ yʉ: “Ado gãna jeyaro yʉ yigorere masiama ĩna. Mʉre tʉorʉ̃nʉrã minijuara wijʉ ñarãre ãmi wacõri tubiacʉ yʉ. Ito yicõri ĩnare jasoticʉ yʉ.
ACT 22:20 Mʉ oca gotiri masʉ Estebanre ĩna sĩaja ito ti rʉ̃gõcʉ yʉ. Ĩre sĩarã ĩna yutabuju ruacũrise coderi masʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri ĩre sĩaja ticõri, ‘Ito bajiroti ʉja’, yi tʉoĩacʉ yʉ cʉni. ‘Ito bajiroti yiquĩ Pablo’, yi masiama masa ado gãna”, yicʉ yʉ mani Ʉjʉre.
ACT 22:21 Ito bajiri, ĩjʉa yʉre ado bajiro gotiquĩ: “Wasa sõjʉ judio masa meje ñarãre mʉ riasotoni. Mʉre sõjʉ cõa yʉ”, yiquĩ mani Ʉjʉ Jesús, yiari gotiyijʉ Pablo masare.
ACT 22:22 Ito bajiro ĩ yirocati ĩre tʉosʉsayijarã masa. Mʉcana junisinicõri awasã tudiyijarã ĩna: —Godacoarʉjami. Catibitirʉjami, yiyijarã ĩna.
ACT 22:23 Tujare mejeti awasãyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna ya yutabujuri ruacõri ũmacʉ̃jʉ cõamʉoyijarã. Ito yicõri sita rũnacõri reamʉayijarã ĩna, ĩna junisinirise ĩorã.
ACT 22:24 Ito ĩna yija tʉocõri, surara ʉjʉ ĩ ya surarare, Pablore ĩna ya wijʉ ãmi sãja wa rotiyijʉ: “¿Ñe seti tudiati masa mʉre?” yirocʉ, “Pablore bajeya”, yiyijʉ surara ʉjʉ ĩ ya surarare.
ACT 22:25 Ĩre bajerona ĩna sia rʉ̃gõ tĩorocati ado bajiro bʉsiyijʉ Pablo ito gagʉ ʉjʉre: —¿Sĩgʉ̃ romano masʉre mʉa bajeja quena ñarojada? “Itocõ seti ña ĩre”, ʉjarã ĩna yibitibojarocati, ¿yʉre bajerã yati mʉa? yiyijʉ Pablo ito ñagʉ̃ ʉjʉre.
ACT 22:26 Ito ĩ yija tʉocõri, ʉjʉ tʉ wacõri ado bajiro ĩre gotiyijʉ ĩ: —Queno tʉoĩaña mʉ yiroto riojʉa. Ãni ʉ̃mʉgʉ̃ mʉ baje rotigʉ romano masʉ ñami, yiyijʉ ĩ surara ʉjʉre.
ACT 22:27 Ito ĩ yija tʉocõri, Pablore seniĩayijʉ surara ʉjʉ: —¿Riti ñati romano masʉ mʉ ñarise? —Ĩti ña yʉ, yiyijʉ Pablo.
ACT 22:28 Ito ĩ yija, ado bajiro yiyijʉ surara ʉjʉ ĩre. —Jairoguti niyeru waja yicʉ yʉ romano masʉ ñarocʉ. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri: —Romano masʉ rujearʉti ña yʉ, yiyijʉ Pablo.
ACT 22:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩre baje ãmobojarã güirã bata rʉ̃gʉ̃yijarã. “Romano masʉ ñami”, yi tʉo masicõri, “Bʉjato romano masʉre baje rotiyija yʉ”, yi tʉo güiyijʉ ĩ, surara ʉjʉ cʉni.
ACT 22:30 Gaje rʉmʉ, “¿Ñe setina Pablore tudiyijari masa?” yirocʉ, paia ʉjarã, judio masa ʉjarã ñasarãre cʉni miojuyijʉ surara ʉjʉ. Ito yicõri Pablore come mari õjacõri, ĩna riojo ãmi wacõri jidi rʉ̃gõyijʉ.
ACT 23:1 Judio masa ʉjarãre tijucõri ado bajiro yiyijʉ Pablo: —Yʉ ñarã yʉ catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yisoticʉ yʉ. Ito bajiri ĩ riojo ñe ʉsiriobeto ña yʉ, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 23:2 Iti tʉocõri paia ʉjʉ Ananías wame cʉtigʉ Pablo tʉ rʉ̃gõrãre: “Ĩre rise jabiatẽña”, yiyijʉ.
ACT 23:3 Ito bajiro ĩ yijare ado bajiro yiyijʉ Pablo ĩre: —“Queno yigʉ ña yʉ”, yigʉ ñabojagʉti, ñeñaro yigʉ ña mʉ. Ito bajiri iti waja ñeñaro mʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios mʉre. Dios ĩ rotirisena sʉoriti, “Cʉdigʉ ña mʉ. Cʉdigʉ meje ña mʉ”, yi mʉ yʉre bese ãmoja, ¿no yija ĩ rotirise cʉdibiticõri yʉre ja rotiati mʉ? yiyijʉ Pablo paia ʉjʉre.
ACT 23:4 Ito ĩ yija tʉocõri, ito ñarã ado bajiro yiyijarã Pablore: —Dios ĩ beserʉ paia ʉjʉ ñasagʉre ñeñaro bʉsia mʉ, yiyijarã ĩna, ito tʉ ñarã.
ACT 23:5 Ĩna ito yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pablo: —“Paia ʉjʉ ñasagʉ ñaguĩji”, yibijʉ yʉ ñarã yʉ. Dios oca iti gotija, “Mʉa ʉjarãre bʉsitubesa”, ya ĩ oca. “Ʉjʉ ñasari masʉ ñami ĩ”, yʉ yi masija, ĩre bʉsibitiborʉja yʉ, yiyijʉ Pablo.
ACT 23:6 Judio masa ʉjarã ricati riti tʉoĩarã ñayijarã. Gãjerã saduceo gaye tʉoĩayijarã. Gãjerã fariseo gaye tʉoĩayijarã. Iti masicõri oca sẽo bʉsaro bʉsiyijʉ Pablo: —Fariseo gaye tʉoĩagʉ̃ ña yʉ cʉni. Yʉ ñarã cʉni ito bajiro tʉoĩarã ñama. “Masa ĩna godaja bero mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩagʉ̃ ña yʉ. Ito bajiro yʉ tʉoĩagʉ̃ ñajare, “Ĩre seti ña”, yi ãmoa mʉa, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 23:7 Ito ĩ yija tʉocõri, saduceo gayere tʉoĩarã, fariseo gayere tʉoĩarã ĩnamasi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ñabojarãti gãmeri bata rʉ̃gʉ̃coayijarã ĩna.
ACT 23:8 Saduceo gaye tʉoĩarã ado bajiro yi tʉoĩama ĩna: “Masa ĩna godaja mʉcana tʉdi catimenaji, Dios ñaro gãna ángel mesa manaji, ito yicõri rʉ̃mʉ́a cʉni manaji”, yi tʉoĩarã ñama saduceo gaye tʉoĩarãma. Fariseo gaye tʉoĩarãma ado bajiro tʉoĩama ĩna: “Masa ĩna godaja mʉcana tʉdi catirã yirãji, Dios ñaro gãna ángel mesa ñarãji, rʉ̃mʉ́a cʉni ñarãji”, yi tʉoĩarã ñama fariseo gaye tʉoĩarã.
ACT 23:9 Ito bajiri ricati riti tʉoĩarã ñari, ruje awasãyijarã ĩna maji. Ito yija judio masa rotirise riasori masa bʉsirona wʉmʉ rʉ̃gʉ̃yijarã. Ĩna cʉni fariseo gaye tʉoĩarã ñayijarã: —Ñejʉa ñeñarise yigʉ meje ñami ãni. Damascojʉ ĩ waroca ángel ĩre bʉsirʉ gajea. “Ito bajiro meje bajiyija”, yibitirʉja manire, Diore mani cʉdibitibe maji, yiyijarã ĩna.
ACT 23:10 Bʉto ĩna gãmeri tʉoĩa bʉsija tʉocõri, “Pablore sĩa baterã yirãji ĩna”, yi tʉoĩayijʉ surara ʉjʉ. Ito bajiri ĩ ya surarare jiyijʉ ĩ. Ĩnare jicõri ado bajiro rotiyijʉ: “Pablore ĩna watojʉ ãmi wacõri mʉcana mʉa ya wijʉ cũña”, yiyijʉ surara ʉjʉ ĩnare.
ACT 23:11 Iti ñami mani Ʉjʉ Jesús Pablore goaĩoyijʉ. Ĩre goaĩocõri, ado bajiro yiyijʉ Jesús: —Oca sẽoña Pablo mʉ. Adijʉ Jerusalén ñagʉ̃ yʉ gayere mʉ bʉsiro bajiroti Romajʉ cʉni bʉsigʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Pablore.
ACT 23:12 Gaje rʉmʉ coriarã judio masa minijuacõri, “Pablore sĩarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã. “Ĩre mani sĩaroto riojʉa, bamenaji mani, ito yicõri idimenaji maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna. “Ĩre mani sĩabeja, manijʉare Dios ĩ sĩaja quena”, yiyijarã ĩna.
ACT 23:13 Sĩgʉ̃ robo bajiro ito bajiro yi gãmeri bʉsi ñarã jʉ̃arã masacõ rẽto bʉsaro ñayijarã ĩna.
ACT 23:14 Ito bero paia ʉjarã, judio masa bʉcʉrãre cʉni bʉsirã wayijarã ĩna. Ĩna tʉ ejacõri ado bajiro yiyijarã ĩna: —Gʉa sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, “Pablore mani sĩaroto riojʉa, babiti, idibiti yiana mani. Ĩre mani sĩabeja, manijʉare Dios ĩ sĩaja quena”, yibʉ gʉa.
ACT 23:15 Mʉa, judio masa ʉjarã cʉni ado bajiro mʉa yija quena. Adocãta surara ʉjʉre oca cõaña, jane busuri Pablore mʉa tʉ ãmi wadijaro. “Riti ĩre seti ñaja masi ãmoa gʉa. Ado ãmi waya Pablore”, yi rʉo oca cõama surara ʉjʉre. Mʉa ito yija ado Pablo ĩ ejabeto riti ĩre boca sĩana gʉa, yiyijarã ĩna. Ito bajiri ʉjarã cʉni, “Baʉ, ito ʉjaroja maji”, yiyijarã.
ACT 23:16 Pablo romio macʉ iti oca bajirisere masiyijʉ. Ito bajiri Pablore iti oca, gotirocʉ surara wijʉ wayijʉ ĩ.
ACT 23:17 Itojʉ ejacõri Pablore gotiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, ito gagʉ surara masʉre jiyijʉ Pablo: —Ãni mamʉre mʉ ʉjʉ tʉjʉ ãmi wasa. Oca gotirocʉ yiri seyoami ĩ, yiyijʉ Pablo surara masʉre.
ACT 23:18 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ʉjʉ tʉjʉ ãmi wayijʉ ĩ. Ĩ ʉjʉre ado bajiro gotiyijʉ ĩ: —Gʉa tirʉ̃nʉgʉ̃ Pablo yʉre ji ñucacõri, “Ãni mamʉre mʉ ʉjʉ tʉjʉ ãmi wasa”, ĩ yijare ãmi wadibʉ yʉ. Mʉre oca gotirocʉ yiri seyomi ĩ, yiyijʉ ĩ, ĩ ʉjʉre.
ACT 23:19 Ito ĩ yija tʉocõri, gajero bʉsa ĩre tʉ̃a wacõri seniĩayijʉ: —¿Ñe yʉre gotirocʉ yiri mʉ? yiyijʉ surara ʉjʉ.
ACT 23:20 Ito yija Pablo romio macʉ ado bajiro gotiyijʉ: —Judio masa sĩgʉ̃ robo tʉoĩacõri ĩna ʉjarã riojo Pablore mʉ ãmi watoni oca cõarã yirãji. “Riti ĩre seti ñaja masi ãmoa gʉa”, yi rʉorã yirãji ĩna.
ACT 23:21 Ĩna ito bajiro mʉre yija tʉobeja mʉ. Ĩna rãca gãna jʉ̃arã masacõ rẽto bʉsaro ma gʉdareco Pablore sĩarona bocati ñarãji ĩna. “Pablore mani sĩaroto riojʉa babiti, idibiti yiana mani. Ĩre mani sĩabeja, ito bajiroti quenabeto tõbʉjacõana mani”, yi tʉoĩa ñarãji ĩna. Mʉ gotiroti gayere bocaticãma ĩna, yiyijʉ Pablo romio macʉ ʉjʉre.
ACT 23:22 —Yʉre mʉ gotirise gãjerãre goti bato yibeja, yi tĩogʉ̃, “Wasa”, yiyijʉ surara ʉjʉ ĩre.
ACT 23:23 Ito yija surara ʉjʉ, ĩ bero ñarã ʉjarãre jiyijʉ jʉ̃arãre. Ito bero ado bajiro ĩnare rotiyijʉ ĩ: —Adi ñami nueve tʉjaroca Cesareajʉ Pablore ãmi warã yirãji mʉa. Adocõ jãjarã ñarã yirãji mʉa rãca warã: Doscientos ñarã yirãji gʉbona warã. Ito yicõri setenta ñarã yirãji cabaru joena warã. Ito yicõri doscientos ñarã ñarã yirãji rearebisu yucʉri rʉcorã.
ACT 23:24 Ito yicõri Pablo ĩ jesa warocʉ cabarure bʉja yucãña mʉa. Ʉjʉ Félix wame cʉtigʉ tʉ catigʉti Pablo ĩ ejare ãmoa yʉ, yiyijʉ surara ʉjʉ ĩ bero gãna ʉjarãre.
ACT 23:25 Ado bajiro ĩna rãca Félixre papera cõayijʉ surara ʉjʉ:
ACT 23:26 “Yʉ Claudio Lisias adi papera cõa. ¿Ñati ʉjʉ ñasagʉ Félix mʉ?
ACT 23:27 Judio masa ãni Pablore ñiacõri sĩa ãmoñi ĩna. ‘Romano masʉ ñami ãni’, ĩna yija tʉo masicõri, ĩre siame yirona yʉ ya surara rãca camotacʉ gʉa.
ACT 23:28 ‘Iti seti ña ĩre’, ĩna yija tʉorocʉ, judio masa ʉjarã tʉ ãmi ejacʉ yʉ Pablore.
ACT 23:29 ‘Gʉa ñicʉsabatia ĩna rotire gayere cʉdibicʉ ñami ãni’, yirã ĩre junisinicã ĩna. Ĩre ĩna sĩa ãmoja, ĩre ĩna tubia ãmoja, ñejʉa bʉto seti manicʉ ĩre.
ACT 23:30 Judio masa Pablore sĩarona ĩna cʉníre gaye masicõri, mʉ tʉ ĩre cõa yʉ. Ĩre oca meniri masare cʉni cõa yʉ, ‘Ado bajiro seti ña ĩre’, mʉre ĩna yitoni. Itocõ ña”, yi ucayijʉ surara ʉjʉ Félixre papera cõagʉ̃.
ACT 23:31 Ito bajiri surara ʉjʉ ĩ rotiro bajiroti Pablore ñami wacõri Antípatris ejayijarã ĩna.
ACT 23:32 Busuri surara gʉbona wana ĩna ya wijʉ tʉdicoayijarã mʉcana. Cabaru joe wana riti Pablo rãca wayijarã.
ACT 23:33 Cesarea ejacõri ʉjʉ Félixre papera ĩsiyijarã ĩna. Ito yicõri Pablore ĩ tʉ cũyijarã ĩna.
ACT 23:34 Iti papera boca ãmi ti tĩocõri ado bajiro Pablore seniĩayijʉ ĩ: —¿Nojʉ gagʉ ñati mʉ? yiyijʉ ʉjʉ ĩre. Ito ĩ yija: —Cilicia sita gagʉ ña yʉ, yiyijʉ Pablojʉa. “Cilicia sita gagʉ ña yʉ”, ĩ yija tʉocõri,
ACT 23:35 ado bajiro yiyijʉ Félix ĩre: —“Mʉre seti ña”, yirã ĩna ejaroca ĩnare mʉ bʉsija tʉocʉja yʉ maji, yiyijʉ Félix. Ito yija ĩ ya surarare tirʉ̃nʉ rotiyijʉ ĩ Herodes ñajacʉ ya wi jaja wijʉ.
ACT 24:1 Co dʉjamocõ rʉmʉri bero paia ʉjʉ Ananías wame cʉtigʉ, ito yicõri judio masa bʉcʉrã rãca Cesareajʉ ejayijarã. Ĩnare bʉsi ĩsigʉ̃ Tértulo wame cʉtigʉ ĩna rãca ejayijʉ. Cesareajʉ ejacõri ʉjʉ tʉjʉ wayijarã ĩna, “Pablore seti ña”, yirã warã.
ACT 24:2 Ito yija ʉjʉ Félix Pablore jiwio rotiyijʉ. “Pablore seti ña”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Tértulo Félixre: —Queno ya yʉ ʉjʉ mʉ. Mʉ masirisena sʉoriti, oca ma manire. Ito bajiri ñejʉa tʉo güire ma manire. Ito bajiri jeyaro quena ña adi sita. Adi sita gãna masare queno ejabʉa mʉ.
ACT 24:3 Ito bajiro mʉ yisotirise masicõri masa jeyaro mʉre wanʉama. Yʉ ʉjʉ bʉto yʉ rʉ̃cʉbʉogʉ, queno ya mʉ, ya gʉa.
ACT 24:4 Yoari yʉ bʉsija, mʉ moaroti mʉre ruyuriobogʉja mʉcana yʉ. Ito bajiri yʉre queno yicõri yoari mejeti yʉ bʉsija tʉoya maji.
ACT 24:5 Ãni ñami masare ʉsirioro yi jaigʉ. Co cʉto rʉyabeto wa ucucõri judio masare oca riawʉso ucuami ĩ. Jesús Nazaret gagʉre tʉorʉ̃nʉrã ʉjʉ ñami ãni.
ACT 24:6 Dios ya wi ñeño ãmogʉ̃ ito õno sãjarãona meje rãca sãjañi ãni. Ito bajiri ĩre ñiacʉ gʉa. Gʉa ñicʉsabatia ĩna rotiado bajiro, “Ĩre seti ña”, yi ãmobojacʉ gʉa.
ACT 24:7 Ito bajiro gʉa yi ãmobojarocati surara ʉjʉ Lisias gʉa tʉ ejacõri sẽoro yicõri gʉare, Pablore ẽmagoquĩ.
ACT 24:8 Ado bajiro gʉare yiquĩ ĩ: “ ‘Pablore seti ña’, mʉa yi ãmoja, adi sita gagʉ ʉjʉ Félix tʉ wasa”, yiquĩ ĩ gʉare. Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yicʉ gʉa: “Mʉmasiti, ¿ñe seti ñati mʉre? yi seniĩaite mʉ. Ito bajiro mʉ seniĩaja bero gʉa gotirise, ‘Riti ña’, yigʉ yigʉja mʉ”, yicʉ gʉa Lisiasre, yiyijʉ Tértulo Félixre.
ACT 24:9 Ito ñarã ĩ rãca gãna judio masa cʉni, “Riti ña”, yiyijarã ĩna.
ACT 24:10 Ito yija Félix Pablore ãmo bʉyeyijʉ, “Bʉsiya”, yirocʉ. Ito ĩ yija ticõri, bʉsisʉoyijʉ Pablo: —Yʉ masia, adi sita gagʉ ʉjʉ iti rʉmʉjʉ ñasʉorʉ ña mʉ. Ito bajiri mʉ riojo wanʉ quenacõri, “Ñe seti ma yʉre”, yirocʉ bʉsigʉ ya yʉ.
ACT 24:11 Jʉa gʉbojeno rʉmʉriti tʉja maji Jerusalénjʉ Diore rʉ̃cʉbʉogʉ yʉ ejaja bero. “¿Riti ñati?” mʉ yija, gãjerãre seniĩaña mʉ.
ACT 24:12 Nocãta Dios ya wijʉ minijuacõri jãjarã rãca yʉ bʉsi tʉoĩaja, tibiticã ĩna. Ito yicõri minijuara wirijʉ masare yʉ riawʉsoja, ito yicõri cʉtojʉ yʉ riawʉsoja, nocãta yʉre tibiticã ĩna.
ACT 24:13 Yʉre tigoana roboti, “Seti ña ĩre”, yi goti masimenaji ãna.
ACT 24:14 Adi ñasarise mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Yʉ ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti, Jesure tʉorʉ̃nʉcõri Diore rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ãna, “Ĩre seti ña”, yʉre yirã, Jesús oca bajirisere, “Bʉroti bajia rʉore gaye ña”, yama ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñari Moisés ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare gaye cʉni rʉ̃cʉbʉoa yʉ.
ACT 24:15 “Ñeñaro yirã godarã, queno yirã godarãre cʉni tʉdi ĩna catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare bajiroti tʉoĩa.
ACT 24:16 Ito bajiri quenarise riti ya yʉ, Dios riojo, masa riojo cʉni, “Seti ma yʉre”, yʉ yija quenaroti, yiyijʉ Pablo.
ACT 24:17 ’Co rodo meje gaje cʉtorijʉ wa ucucõri, Jerusalénjʉ tʉdi ejacʉ yʉ. Jerusalénjʉ tʉdi ejacõri bojoro bʉjarãre niyeru batocʉ yʉ. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ĩre yiari waibʉcʉrã soe ĩsicʉ yʉ itojʉ.
ACT 24:18 Dios ya wijʉ ito bajiro yʉ yi ñaroca judio masa Asia sita gãna rãca yʉre ti bʉjacã. Gʉa masa yisotire gaye ñeñaro yirise yʉ coe tĩoroca, yʉre ti bʉjacã ĩna. Dios ya wi totijʉ jãjarã masa manicã yʉ rãca. Ito yicõri riawʉsarã manicã.
ACT 24:19 Asia sita gãna Dios ya wijʉ yʉ ñaroca yʉre tigoana, “Ĩre seti ña”, yirã, gotirã wadirʉjama.
ACT 24:20 Ĩna gotirã wadibeja, ãna ado ñarã, gʉa judio masa ʉjarã riojo, “Ado bajiro seti ñacʉ ĩre”, ĩna yi gotija quena.
ACT 24:21 Coji ĩna riojo oca sẽo bʉsaro ado bajiro bʉsicʉ yʉ: “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yicati bero ñajare, “Ĩre seti ña”, yirãji mʉa yicʉ yʉ ĩnare, yiyijʉ Pablo Félixre.
ACT 24:22 Ito ĩ yija bero, “Queno yirã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã”, yi tʉoĩacõri, ado bajiro yiyijʉ Félix judio masare: —Itocõti tʉocʉja maji yʉ. Surara ʉjʉ Lisias ĩ ejaroca, “Seti ña ĩre, seti ma ĩre”, yi besecʉja yʉ, yiyijʉ Félix judio masare.
ACT 24:23 Ito bajiri Félix tubiara wijʉ Pablo ĩ tujatoni ĩ ya surarare tirʉ̃nʉ rotiyijʉ. “Tubiara wi tʉ jabeto ĩ ti ãmoja rẽobeja. Ĩ baba mesa ĩna ejaja, ticõama. Rẽobeja. Gãjerã ĩ baba mesa ĩre ejabʉa ãmoja, ejabʉaja quena”, yiyijʉ Félix. Ito ĩ yija bero wacoayijʉ ĩ.
ACT 24:24 Ito bero yoa bʉsari ejayijʉ Félix mʉcana ĩ manojo Drusila rãca. Judio maso ñayijo iso. Ito ejacõri Pablore ji rotiyijʉ ĩ. Ĩ ejaja ticõri, “Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉrise gaye gotiya gʉare”, yiyijʉ Félix.
ACT 24:25 Pablo ado bajiro gotiyijʉ ĩre: “ ‘Queno corocõ ñaña’, yire gaye gotiami Dios manire. Manire ñeñaro yiroto ãmobojacati ñeñaro yibitirʉja manire. Co rʉmʉ mani ñeñaro yigorere waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yiyijʉ Pablo. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ʉcayijʉ Félix. —Wasa. Yʉ no yibitijʉ mʉcana mʉre ji ñucacʉja gaje tʉo remorocʉ, yiyijʉ Félix Pablore.
ACT 24:26 “Ĩ yʉre niyeru ĩsija, ĩre bucõacʉja yʉ”, yi tʉoĩa wacʉ, biyaro Pablore ji ñucayijʉ ĩ, ĩ rãca bʉsirocʉ. Ito bajibojarocati ĩ ãmoro bajiro meje yiyijʉ Pablo.
ACT 24:27 Ito ĩ yiroca riti jʉa rodo rẽtayijʉ. Iti jʉa rodo bero Félix ʉjʉ ĩ ñarise budiyijʉ. Ito yicõri Pórcio Festo wame cʉtigʉ ĩre ʉjʉ wasoayijʉ. Félix ʉjʉ ĩ ñarise ĩ budiroto riojʉa judio masa rãca queno ñarocʉ, Pablore bucõabisijʉ ĩ maji.
ACT 25:1 Festo ʉdia rʉmʉti ĩ ʉjʉ sãjaja bero Cesareana ñacõri Jerusalénjʉ wa ucugʉ wayijʉ.
ACT 25:2 Ito ĩ ejaroca paia ʉjarã ito yicõri, judio masa ʉjarã ñasarã, “Pablore seti ña”, yirona ĩre gotirã ejayijarã:
ACT 25:3 —Gʉare queno yiya mʉ. Pablo ado Jerusalénjʉ ĩ ejatoni ji ñucaña mʉ, yi josayijarã ĩna Festore. Ĩnarioti ado bajiro bʉsicãyijarã itiriojʉa: “Pablore ĩ ji ñucaja ma gʉdareco ĩre sĩacõana mani”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna.
ACT 25:4 Ĩna ito yija Festojʉa ado bajiro yiyijʉ ĩnare: —Itojʉ Cesareajʉ tubiara wijʉ ñacãmi Pablo. Ito bajiri, “Yoari mejeti itojʉ yʉmasiti wacʉja”, yi tʉoĩa yʉ.
ACT 25:5 Mʉa rãca gãna coriarã ʉjarã ñarã yʉ rãca warʉjama. Seti ĩre ñajama, yʉ rãca wacõri, “Seti ña ĩre”, yirã warʉjama ĩna, yiyijʉ Festo ĩnare.
ACT 25:6 Jʉa dʉjamocõ rʉmʉricõ Jerusalénjʉ ñacõri, Cesareajʉ tʉdi wayijʉ Festo mʉcana. Ĩ eja busuari rʉmʉ ĩna oca gãmeri seniĩari wijʉ wayijʉ Festo. Itojʉ ejacõri Pablore ji ñucayijʉ ĩ.
ACT 25:7 Pablo ĩ sãja ejaroca judio masa Jerusalén wadiana ĩ tʉ eja rʉ̃gʉ̃yijarã. “Seti jaje ña ĩre”, yibojarãti, “Iti ña seti ĩre ñasarise”, yi goti rẽtobu masibisijarã ĩna.
ACT 25:8 Ito ĩna yija tʉocõri, “Yʉre seti ma”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Pablo: —Gʉa judio masa rotirise cʉdibicʉ meje ña yʉ. Dios ya wi ñeñogʉ̃ sãjabiticʉ yʉ. Ito yicõri Roma gagʉ ʉjʉre cʉdibiticõ yibiticʉ yʉ, yiyijʉ Pablo ito tʉo rujirãre.
ACT 25:9 Judio masa rãca queno ñarocʉ, Festojʉa ado bajiro seniĩayijʉ Pablore: —¿Jerusalénjʉ wa ãmoati mʉ? Jerusalénjʉ masa tiro riojo, “¿Seti ñati mʉre?” yi yʉ seniĩare, ¿ãmoati mʉ? yiyijʉ Festo Pablore.
ACT 25:10 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pablo: —Meje. Adojʉ ña yʉ, “Mʉre seti ña, mʉre seti ma”, ʉjarã ĩna riojo gotirojʉ ña yʉ. Adojʉ Roma gagʉ ʉjʉ ĩre ejabʉari masa, “Mʉre seti ña, mʉre seti ma”, yirã tʉjʉ ña yʉ maji. Adojʉ ñarʉja yʉre. “Judio masare ñeñaro yibitiquĩ ĩ”, yi masia mʉa.
ACT 25:11 “Ĩre bʉto seti ña”, yicõri yʉre mʉa sĩa ãmoja, no yicõri mañobicʉja yʉ. “Ĩre bʉto seti ña”, yi masibitibojarãti judio masa tʉjʉ sĩgʉ̃jʉa yʉre cũ masibea mʉa. Roma gagʉ ʉjʉmasiti, “Seti ña mʉre, seti ma mʉre”, ĩ yire ãmoa yʉ quenogoroa, yiyijʉ Pablo Festore.
ACT 25:12 Pablo ito ĩ yija tʉocõri, ĩre bʉsi ejabʉari masa rãca bʉsiyijʉ Festo. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ Pablore: —“Roma gagʉmasiti, ‘Ito bajia’, ĩ yire ãmoa yʉ”, mʉ yija tʉocõri, mʉre ʉjʉ tʉjʉ cũna gʉa, yiyijʉ Festo Pablore.
ACT 25:13 Ito bajija bero yoa bʉsari ʉjʉ ñasagʉ Agripa wame cʉtigʉ ĩ rĩjoro Berenice wame cʉtigo rãca, Cesareajʉ ejayijarã ĩna. Festo mamʉ ʉjʉ ĩ wasoare ñajare, “Queno bajia mʉ”, yirona wayijarã ĩna.
ACT 25:14 Yoa bʉsari ĩ ñaja bero Pablo gayere bʉsiyijʉ Festo, ʉjʉ Agripare. —Yʉ ʉjʉ wasoaroca Félix budi wacʉ sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ tubiarʉ ñami ado.
ACT 25:15 Jerusalénjʉ yʉ ñaroca paia ʉjarã ito yicõri judio masa bʉcʉrã, “Ĩre seti ña. Ito bajiri ĩre sĩaja quena”, yicã ĩna yʉre.
ACT 25:16 Ado bajiro ĩnare cʉdicʉ yʉ: “Gʉa romano masa gʉa yisotirise ado bajiro bajia. ‘Ĩre seti ña’, yirã riojo, ‘Ado bajirojʉa bajia, yʉre seti ma’, ĩ yiroto riojʉa sĩare ma gʉare, yicʉ yʉ”, yiyijʉ Festo Agripare.
ACT 25:17 Ito bajiri judio masa ĩna ejaroca, ʉjʉ yʉ sãjaja bero, “Ĩre seti ma, ĩre seti ña”, ʉjarã ĩna yirojʉ yoari mejeti wacʉ yʉ. Iti wijʉ ejacõri Pablore ãmi roticʉ yʉ.
ACT 25:18 Yʉ tʉoĩaja, ado ejarã judio masa, “Ĩre bʉto ñeñarise seti ña”, yirã yirãji, yibojacʉ yʉ. Ito yibojarocati, “Itocõ jaje seti ña”, yi masibiticã ĩna.
ACT 25:19 “Gʉa rʉ̃cʉbʉosotirisere rʉ̃cʉbʉobeami ĩ. ‘Godabojagʉti mʉcana tʉdi catiami Jesús’, yi rʉomi Pablo. Ĩre seti ña”, yirona iti riti goticã ĩna.
ACT 25:20 Iti oca bajirisere queno masibiticõri, Pablore ado bajiro seniĩacʉ yʉ: “Jerusalénjʉ, ‘Ĩre seti ma, ĩre seti ña’, ĩna yi beserojʉ, ¿wa ãmoati mʉ?” yibojacʉ yʉ Pablore.
ACT 25:21 “Meje, Roma gagʉ ʉjʉ Augusto wame cʉtigʉ, ‘Ĩre seti ña, ito yicõri ĩre seti ma’, Ĩ yire ãmoa yʉ”, yiquĩ Pablo. Ito ĩ yija tʉocõri, “No yʉ cõa ãmori rʉmʉ Roma gagʉ ʉjʉ tʉjʉ mʉre cõacʉja. Adocãta tubiara wijʉ ñatĩñagʉ̃ ya mʉ maji. No yʉ cõa ãmori rʉmʉ gajero mʉre cõacʉja yʉ”, yicʉ yʉ Pablore, yiyijʉ Festo Agripare.
ACT 25:22 Ito yija Agripa ado bajiro yiyijʉ Festore: —Yʉ cʉni Pablo ĩ bʉsirere tʉo ãmoa yʉ, yiyijʉ Agripa, Festore: —Baʉ, jane busuriti Pablo ĩ bʉsirere tʉogʉ yigʉja mʉ, yiyijʉ Festo Agripare.
ACT 25:23 Ito bajiri, busuriti Agripa ĩ rĩjoro Berenice, Pablo ĩ bʉsija tʉorã ejayijarã ĩna. Itojʉ ejacõri sõbajiro ñasagʉ ña yʉ, yi tʉoĩa minijuara wijʉ sãjayijarã ĩna. Surara ʉjarã rãca, ito yicõri iti cʉto ʉjarã ñasarã rãca sãjayijarã ĩna. Ĩna sãjaja ticõri, Pablore ji rotiyijʉ Festo.
ACT 25:24 Pablo ĩ ejaja ticõri, itojʉ minijua ñarãre ado bajiro yiyijʉ Festo: —Yʉ ʉjʉ Agripa, ito yicõri gʉa rãca minijua ñarã, tiya ãni ñami Pablo. Jãjarã judio masa “Ĩre seti ña”, yi bʉsiama ĩna yʉre, Jerusalénjʉ ito yicõri adojʉ Cesareajʉ cʉni. “Ĩ godacoarʉjami”, yire gayere bʉsi tarojobeama ĩna.
ACT 25:25 Yʉ tʉoĩaja, seti ñasarise ma ĩre. Ito bajiri, “Godarʉjami ĩ”, yi masibea yʉ. “Roma gagʉ ʉjʉ riojo, ‘Iti mʉre seti ma, iti mʉre seti ña’, ĩ yicato bajiroti ʉjʉ tʉ cõacʉja”, yi tʉoĩa yʉ.
ACT 25:26 “Iti ña oca ñasarise Pablore”, yi yʉ ʉjʉre papera uca masibea yʉ. Ito bajiri Pablore ji ñucamʉ yʉ, mʉa riojo, quenogorama yʉ ʉjʉ Agripa mʉ seniĩatoni. Ito bajiro mʉ seniĩaja bero iti oca tʉocõri ucagʉ yigʉja yʉ Augustore.
ACT 25:27 Rocati, “Iti seti ña ĩre”, yi masibitibojagʉti, yʉ Pablore cõaja, rocati mecʉri masʉre bajiro yigʉja yʉ, yiyijʉ Festo Agripare.
ACT 26:1 Ito ĩ yija tʉocõri, Pablore bʉsi rotiyijʉ Agripa: —Mʉmasiti, “Iti seti ma yʉre”, yi gotiya, yiyijʉ ĩ. Ito ĩ yija tʉocõri, “Bʉsigʉ wagʉ ya yʉ”, yirocʉ ĩ ya ãmo ñumʉoyijʉ Pablo. Ito yicõri bʉsisʉoyijʉ ĩja:
ACT 26:2 —Yʉ ʉjʉ Agripa, mʉ tʉoro riojo bʉsigʉ wagʉ queno wanʉ quenacõri bʉsigʉ wagʉ ya yʉ. Gʉa judio masa gʉa yisotirisere queno masia mʉ. Gʉa tʉoĩa bʉsisotirise cʉni queno masia mʉ. Ito bajiri judio masa, “Ĩre seti ña”, ĩna yibojarisere mʉ tiro riojo itire gotigʉ ya yʉ. Queno yʉ gotirisere ʉsiriobicʉti tʉo jeoya, yiyijʉ Pablo Agripare.
ACT 26:4 ’Yʉ ñarã judio masa jeyaro yʉ ñagorere masiama ĩna. Yʉ ya cʉto jaibicʉacã yʉ ñagore ito yicõri Jerusalénjʉ yʉ ñagore cʉni queno masiama ĩna. “Jaibicʉ ñagʉ̃jʉ, mani masa yisotirise gayere cʉdiquĩ ĩ. Ito yicõri iti gayere riasotiquĩ ĩ”, yi masirãji ĩna yʉre.
ACT 26:5 Gʉa masa fariseo gaye tʉoĩarã, ĩna ñama bʉto Moisés ñayorʉ ĩ rotirise gaye rʉ̃cʉbʉorã. Macʉacã yʉ ñacatijʉjʉti fariseo gaye ĩna tʉoĩarise tʉoĩasoticʉ yʉ. “Ito bajiro bajiquĩ ĩ”, ĩna yi ãmoja, riti yirãji ĩna.
ACT 26:6 “Godanare mʉcana tʉdi ĩna catiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi goti yucãñi Dios gʉa ñicʉsabatiare. Ito bajiro yʉ tʉoĩajare, “Ĩre seti ña”, yicõri yʉre ãmi wadiama ĩna.
ACT 26:7 Dios ĩ yicato bajiroti yirotire bocatirã yama gʉa masa jʉa gʉbojeno buturi ñarã. Ito bajiri ñamiri, ʉ̃mʉari Diore rʉ̃cʉbʉo ñama ĩna. Ito yicõri Diore cʉdi ñama ĩna. Yʉ cʉni ĩnare bajiroti rʉ̃cʉbʉoa itire. Iti gaye yʉ tʉoĩajare, “Ĩre seti ña”, yama ĩna.
ACT 26:8 ¿No yija, “Godanare mʉcana tʉdi catiroca yibiquĩji Dios”, yi tʉoĩati mʉa? yiyijʉ Pablo ʉjʉ Agripare.
ACT 26:9 Gaje ado bajiro bʉsi remoyijʉ Pablo: —“Jesús Nazaret gagʉre tʉorʉ̃nʉrãjʉare ñeñaro yisarʉja yʉre”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji cajero.
ACT 26:10 Ito yʉ tʉoĩacato bajiroti yicʉ yʉ Jerusalénjʉ. Paia ʉjarã ĩna rotirisena, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre tubiara wijʉ cũcʉ yʉ. Jesure masirãre ĩna sĩaja, “Ito bajiroti ʉja”, yi tʉoĩacʉ yʉ cʉni.
ACT 26:11 Coji meje Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Judio masa minijuari wijʉ ĩnare ãmi sãjacõri ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Ito yicõri, “Jesure masibea gʉa”, ĩna yijaro yirocʉ, ĩnare ʉsirioro yi codecʉ yʉ. Ĩnare bʉto junisinicõri ĩnare sʉyacʉ yʉ, gaje cʉtojʉ sʉacõri, ñeñaro tõbʉjaroca ĩnare yirocʉ.
ACT 26:12 ’Ito bajiro yirocʉ Damasco cʉtojʉ wacʉ yʉ. Paia ʉjarã ĩna rotija tʉocõri, itojʉ wacʉ yʉ.
ACT 26:13 Yʉ ʉjʉ, ma wacʉ, bʉto ũmacañi rẽtoro busurise ticʉ yʉ ʉ̃mʉa gʉdareco tʉjaroca. Iti busurise yʉre sĩaticʉ ito yicõri yʉ rãca wacanare cʉni.
ACT 26:14 Ito bajijare ñarocõti quedicoacʉ gʉa. Ito yija, hebreo ocana ado bajiro yʉre bʉsija tʉocʉ yʉ: “Saulo Saulo, ¿no yija yʉre ñeñaro yi ãmoati mʉ?” yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ. “Ito bajiro mʉ yija mʉmasiti ñeñaro tõbʉjagʉ ya mʉ. Adocãta mʉ ya rujʉ jota mʉ jajuja, juniroja mʉre cʉni. Itioni yigʉ bajiro ya mʉ”, yi ruyucʉ oca yʉre ũmacʉ̃jʉ gaye.
ACT 26:15 Ito yijare, “¿Nojʉ gagʉ yʉre bʉsiati mʉ?” yicʉ yʉ. Ito yija mani Ʉjʉ ado bajiro yiquĩ yʉre: “Yʉ ña Jesús ñeñaro yi ãmogʉ̃ mʉ josagʉti.
ACT 26:16 Wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ña. Yʉre moa ĩsijaro ĩ yirocʉ, mʉre goaĩoa yʉ. Ito bajiri yʉ oca masare goti batogʉ yigʉja mʉ. Adocãta mʉ tirise, gotigʉ yigʉja mʉ. Ija mʉre yʉ ĩoroti gaye cʉni goti batogʉ yigʉja mʉ.
ACT 26:17 Judio masa, ito yicõri judio masa meje ñarã cʉni mʉre ĩna sĩa ãmoja mʉ rãca ñacʉja yʉ. Masa jeyarore yʉ oca gotijaro Pablo, yirocʉ ĩna tʉ mʉre cõa yʉ.
ACT 26:18 Ĩna tʉ mʉre cõacʉja yʉ, yʉ oca ĩna tʉo masitoni. Yʉ oca mʉ gotija ñeñaro yi ñabojana, quenarise yi ñarã yirãji ĩja. Rãitĩarojʉ ñabojana busurojʉ ñarã yirãji mʉcana. Yʉ ñagʉ̃ yigʉja ĩna ʉjʉ. Rʉ̃mʉ́ ĩ rotirise cʉdirã meje ñarã yirãji ĩna. Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro ĩna yirisere ãcabojocʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ besecãna rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yi ruyucʉ oca yʉre, yiyijʉ Pablo Agripare.
ACT 26:19 ’Ito bajiro ũmacʉ̃jʉ ruyuja tʉocõri, yiro bajiroti cʉdicʉ yʉ Jesure. Yʉ ʉjʉ Agripa, Jesús ĩ roticatire cʉdibiticõ yibiticʉ yʉ.
ACT 26:20 Ĩ “Yiba”, yicato bajiroti Damasco gãnare Jesús oca gotisʉocʉ yʉ. Ito bero Jerusalén gãna Judea sita gãna ñajediro, ito yicõri judio masa mejere cʉni, ĩ ocare goti ucucʉ yʉ. “Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri, Dios robo bajiro tʉoĩaña mʉa. Ito yicõri quenarise yiba, gãjerã, ‘Diore masirã ñama’, ĩna yi ti masitoni”, yicʉ yʉ ĩnare.
ACT 26:21 Ito bajiro yʉ gotija tʉocõri, judio masa yʉre ñiacã Dios ya wijʉ. Ito yicõri yʉre sĩa ãmocã ĩna.
ACT 26:22 Ĩna ito bajiro yi ãmobojarocati, Dios ejabʉaquĩ yʉre. Adocãta cʉni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri Dios oca gotia yʉ ñasari masa ʉjarãre ito yicõri ñari masa mejere cʉni. “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, Moisés ñayorʉ ĩ goticãdo bajiroti, ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna goticãdo bajiroti iti gayere mʉare gotia yʉ.
ACT 26:23 Ado bajiro yiñi Moisés ito yicõri Diore goti ĩsiri masa: “Dios ĩ cõagʉ̃ quenabeto tõbʉjagʉ yiguĩji. Ito bero godagʉ yiguĩji. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji godabojagʉti cajero catisʉogʉ. Mʉcana caticõri masa ĩna tʉo masiroca yigʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji. Judio masa, judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi ĩna, yiyijʉ Pablo.
ACT 26:24 Ito bajiro ĩmasiti Pablo ĩ gotija tʉocõri, Festo oca sẽoro bʉsiyijʉ: —Tʉo masibea Pablo mʉ. Bʉto mʉ papera riasotija mʉ tʉoĩarise wisacoayija mʉre, yiyijʉ Festo Pablore.
ACT 26:25 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Pablo: —Meje yʉ ʉjʉ mecʉbesame yʉ. Ado robojʉa bajia. Yʉ bʉsirise queno tʉoĩacõri bʉsia yʉ, ito yicõri riti ña, yiyijʉ Pablo Festore.
ACT 26:26 Ito yija bʉsi remogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Pablo ʉjʉ Agripare: “Yʉ bʉsirisere queno tʉo masia mʉ. Ito bajiri tʉo güibicʉti mʉ tʉoro riojo bʉsia yʉ. Iti jeyaro yʉ bʉsirisere queno masia mʉ. Adi Jesús oca yeyo gotire meje ña. Masa ĩna tiro riojo rẽtare ña.
ACT 26:27 Yʉ ʉjʉ Agripa, ¿Diore goti ĩsiri masa ĩna gotigore tʉorʉ̃nʉati mʉ? Tʉorʉ̃nʉa mʉ, yʉ tija”, yiyijʉ Pablo Agripare.
ACT 26:28 —¿Iti jabetacã yʉre bʉsicõri, “Jesure rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ”, yati mʉ yʉre? yiyijʉ Agripa Pablore.
ACT 26:29 Ito ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijʉ Pablo ĩre: —Oca jairo yʉ bʉsija jabetacã yʉ bʉsija cʉni, mʉre yiari Diore senigʉ̃ ya yʉ. Ito yicõri ado yʉ bʉsija tʉorã jeyarore yiari Diore senigʉ̃ ya yʉ, Jesure yʉ tʉorʉ̃nʉro bajiro mʉa tʉorʉ̃nʉtoni. Yʉ Jesure tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati yʉ robo bajiro tubiara wijʉ ñacõri meje mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ, yiyijʉ Pablo ĩnare.
ACT 26:30 Ito bajiro Pablo ĩ yija bero Agripa, Festo, Berenice itijʉ minijua ñana cʉni ricati wacõri oca bajirisere itire bʉsirã wayijarã ĩna. Ito bajiri Ĩnamasiti ado bajiro gãmeri bʉsiyijarã ĩna. —Ñe seti ma ãnire. Ito bajiri sĩabitirʉja ĩre. Ito yicõri tubiara wijʉ ñabitirʉja ĩre, yiyijarã ĩna.
ACT 26:32 Ito yija Agripa ado bajiro yiyijʉ Festore: —Roma gagʉ ʉjʉ, ĩ oca quenore ãmoa yʉ, ĩ yibeto bajija, adocãta jidicã ecocõboñi ĩ ĩja, yiyijʉ Agripa Festore.
ACT 27:1 Ito yija, “Pablo ito yicõri ĩ rãca tubiara wijʉ ñarãre cʉni Italia sitajʉ cõarʉja mani”, yiri seyoñi ʉjarã. Ito bajiro yicõri sĩgʉ̃ Julio wame cʉtigʉre gʉare Italiajʉ ãmi wa roticã ĩna. Roma gagʉ ʉjʉ ĩ ya surara coderi masʉ ñaquĩ Julio.
ACT 27:2 Ito bajiri Adramitio wame cʉtiri cʉto gaga cumana wasʉocʉ gʉa mʉcana. Asia sita cʉtori majadori ti ucuro warica ñacʉ itiga cuma. Sĩgʉ̃ Aristarco wame cʉtigʉ waquĩ gʉa rãca. Macedonia sita Tesalónica wame cʉtiri cʉto gagʉ ñaquĩ ĩ.
ACT 27:3 Cesareana wasʉocʉ gʉa. Ito bajiri gaje rʉmʉ Sidónjʉ ejacʉ gʉa. Itojʉ ejacõri Pablore queno ti maicõri ĩre queno yiquĩ Julio. Iti cʉto gãnare ĩ baba mesare ĩ ti ucu ãmoja ĩre rẽobitiquĩ Julio. Ito yicõri ĩ baba mesa ĩre bare eca ãmoja, ĩre ĩna ejabʉa ãmoja cʉni rẽobitiquĩ Julio.
ACT 27:4 Ito Sidónre wacoacʉ gʉa. Ito gʉa waroca bʉto mino wẽatucʉ gʉare. Ito bajiri riojo wa masibiticʉ gʉa. Chipre wame cʉtiri yoga gaje dʉjare wacʉ gʉa. Ito bajiri gãcodʉjajʉare ñacʉ iti yoga. Itojʉa mino bʉto wasabiticʉ.
ACT 27:5 Cilicia sita, Panfilia sita, riojo rẽtacʉ gʉa. Ito rẽtacõri Licia sita Mira wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa.
ACT 27:6 Ito ejacõri surara ʉjʉ Julio Italiajʉ warica coga cuma ti bʉjañi ĩ. Itiga cuma Alejandría gaga ñayijʉ. Itiga ĩ bʉjaja bero warona itigajʉ sãjacʉ gʉa mʉcana.
ACT 27:7 Mino bʉto iti wẽajare, co rʉmʉ meje ñacõri, josari Gnido wame cʉtiri cʉto ejacʉ gʉa. Riojo rẽtacʉ gʉa itore. Gʉa waro riojo bʉto mino iti wẽajare, riojo wa masibiticʉ gʉa. Jẽa wacõri Salomón wame cʉtiri cʉto rẽtacʉ gʉa. Ito yicõri Creta wame cʉtiri yoga rʉ̃ja wacʉ gʉa.
ACT 27:8 Ito gãni rʉ̃ja wacõri, josari Lasea wame cʉtiri cʉto tʉ, “Quenari Jetacari”, wame cʉtiro ejacʉ gʉa.
ACT 27:9 Gʉa waroca jaje rʉmʉri godacʉ gʉare. Juebʉcʉ iti cõñajare waroto guijo ñacʉ riaca jajosa ĩja. Ito bajiri: “Ado bajiro mʉa yija quena”, yiquĩ Pablo ĩnare.
ACT 27:10 —Yʉ ñarã yʉ tija adi mani warise, guijoro rẽtaro yiroja manire. Mani ya cuma rujacoaro yiroja. Ito yicõri gajeoni cʉni rujacoaro yiroja. Mani cʉni godacoarã yirãji gajea. Yʉ tʉoĩaja adoti tujarʉja mani maji, yibojaquĩ Pablo ĩnare.
ACT 27:11 Ito bajiro ĩ yibojarocati Pablore tʉorʉ̃nʉbitiquĩ surara ʉjʉ. Iti cuma ʉjʉ, ito yicõri iti cuma weatugʉre ĩnare riti queno tʉorʉ̃nʉquĩ surara ʉjʉ.
ACT 27:12 “Guijoro ñaroja”, yi masicõri, iti jetacajʉ juebʉcʉ rẽta ãmobiticã gãjerã, gʉa rãca warã. Ito bajiri ado bajiro tʉoĩacã ĩna: “Iti yoga rʉ̃ja wacõri Fenice cʉtojʉ juebʉcʉ rẽtorʉja manire. Rujasõa bʉsa ñajare bʉto mino wãbetoja itojʉ”, yi tʉoĩacã ĩna.
ACT 27:13 Iti bʉto mino wẽabeja ticõri, “Fenicejʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩacã ĩna. Ito bajiro tʉoĩacõri wasʉorãti iti yoga tʉ rʉ̃ja wacʉ gʉa mʉcana.
ACT 27:14 Ito bero nocõ mejeti cumajʉ bʉto mino wãcʉ. Ũmacañi ĩ joejea wadiro gaje dʉjare gãcodʉjare wadicʉ iti mino.
ACT 27:15 Iti cumare bʉto wẽacoacʉ mino. Ito bajiri riojo wa masibiticʉ gʉa. Ito bajiri mino iti ãmi waroti ticõacʉ gʉa ĩja.
ACT 27:16 Ruja yoga jaibiti yoga Cauda wame cʉtiri yoga totojʉ wẽasabitijʉjʉ wacʉ gʉa. Ito bajiri josari cuma mʉtacã gʉa sia yocatire ãmicʉ gʉa.
ACT 27:17 Gʉa mʉojeoja bero jajoca cuma gʉa wacatigare, jũgʉbona siari cũcã moari masa, mino iti wẽaja wadirujabe yirona. Ito bero, “Sirte wame cʉtirijʉ jajʉ mino iti wẽacoaja queditua rujaboroja”, yi tʉoĩarã, mino iti wẽaturise saya rujiocã ĩna ĩja. Ito bajiri mino iti wẽacoaro bajiroti wacʉ gʉa ĩja.
ACT 27:18 Ito bajiri gaje rʉmʉ bʉto iti mino wẽa rẽtocũjare, cuma bʉcʉa gaye gajeoni cõaroasʉocã ĩna.
ACT 27:19 Mʉcana gaje rʉmʉ ĩnamasiti cuma bʉcʉa ñarise gajeoni cõaroacã ĩna.
ACT 27:20 Co rʉmʉ meje ide bueri iti bue rẽtocũjare ñocõa cʉni ruyubiti, ũmacañi cʉni ruyubiti bajicã. Ito yicõri bʉto mino wãcʉ gʉare. Ito bajiri ito bajijare, “Catiado ma mani, catire ma manire”, yi tʉoĩacʉ gʉa.
ACT 27:21 Yoari co rʉmʉ meje babiticʉ gʉa. Ito bajiri iti ticõri wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri bʉsiquĩ Pablo: —Creta yogajʉ yʉ bʉsiroca mʉa tʉojama, quenoti ejaboyija, yiquĩ Pablo. Itojʉna mani wadibeto bajijama, cuma bʉcʉa cʉni ñeñabitiboadoja. Ito yicõri gajeoni cʉni godabitiboadoja.
ACT 27:22 Adocãta tʉoĩa oca quedi yibesa. Adi cuma, cuma iti godabojarocati, sĩgʉ̃jʉa goda yimenaji mani.
ACT 27:23 Dios ñami yʉ Ʉjʉ. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Jĩjʉ ñami Dios ñaro gagʉ ángel ĩ cõarʉ, yʉre goami.
ACT 27:24 Ĩ ángel ado bajiro gotimi yʉre: “Güibesa. Roma gagʉ ʉjʉre, ‘Seti ma yʉre’, yigʉ yigʉja mʉ. Diore mʉ senija tʉoñi Dios mʉre. Ito bajiri mʉ rãca gãna cuma wãrã ñarocõti cati jedicõrã yirãji”, yimi ángel yʉre.
ACT 27:25 Ito bajiri oca sẽoña yʉ ñarã mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉa yʉ. Ito bajiri, “Ángel ĩ gotiro bajiroti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yʉ.
ACT 27:26 Gʉdareco yogajʉ queditua rujabojarãti godamenaji mani, yiquĩ Pablo gʉare.
ACT 27:27 Ito bero jʉaji semana bero Adiático wame cʉtirita itajurajʉ ñacʉ gʉa, mino gʉare iti wẽacõajare. Ñami gʉdareco iti cuma moari masa, “Sitajʉ ejarã ya mani”, yicã ĩna.
ACT 27:28 Ito yicõri gʉ̃tagã yutamana cano yicõri ide ʉcãrisere cõĩacã ĩna. Treinta y seis metros ʉcãro ñacʉ ito. Yoa bʉsari mʉcana ĩna cõĩaja veintisiete metros ʉcãro ñacʉ.
ACT 27:29 Gʉ̃ta quedituare güirã, jʉariagari come guji cʉtirise come mana cano yicõri cõaroacã ĩna, cuma iti waja tʉ̃atujaro yirona. Cuma ʉsitutujʉre ito bajiro yicã ĩna. Ito bajiri ejori iti busure ãmorã Diore senicã ĩna.
ACT 27:30 Ito bajiroca riti rudire tʉoĩacã iti cuma moari masa. Ito bajiri cuma ĩguẽajʉa, cuma bʉcʉa ñiarotire come cõaroarã yama yiado bajiro cuma jaibitigacã rujiocã ĩna.
ACT 27:31 Ito bajija ti masicõri, surarare ito yicõri ĩna ʉjʉre ado bajiro gotiquĩ Pablo: —Ĩna adi cuma moari masa ĩna rudija, mani adi cuma tujarã godacoarã yirãji, yiquĩ Pablo surarare.
ACT 27:32 Ito ĩ yija tʉocõri, cuma jaibitiga siara mare yije tacõcã ĩna, “Iti ãmoroti wajaro”, yirona.
ACT 27:33 Busuri jĩjʉ jabeto ba rotiquĩ Pablo gʉare: —Jʉaji semana rẽta, canimenati, bamenati mʉa ñaroca.
ACT 27:34 Mʉa jabeto bare ãmoa yʉ. “Catiba”, yirocʉ mʉare ba rotia yʉ. Ñejʉa rẽtabetoja mʉare. Catirã yirãji mʉa ñarocõti, yiquĩ Pablo gʉare.
ACT 27:35 Ito yi tĩocõri ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcocõri, “Queno ya mʉ”, yiquĩ Diore gʉa tiro riojo. Ito yicõri jabetacã igata ãmicõri baquĩ ĩ.
ACT 27:36 Ito ĩ yija ti wanʉcõri, oca sẽocʉ gʉa. Ito bajiri gʉa ñarocõti bacʉ itire.
ACT 27:37 Doscientos setenta y seis masa ñarã ñacʉ gʉa iti cuma warã.
ACT 27:38 No gʉa ba ãmorocõ bacʉ gʉa. Ba tĩocõri trigo bujuri cõaroacʉ gʉa, cuma bʉcʉa bʉto bʉsa jayajaro yirona.
ACT 27:39 Iti busuroca iti cuma moari masa ruja yogajʉ jajʉ iti ruyuja ticã ĩna. “Ito bajiro wame cʉtia”, yi masibisĩ ĩna iti yogare. Iti sita wame masibitibojarãti, “Cuma majado iti quenaja tito maji”, yicã ĩna.
ACT 27:40 Ito bajiri come gujiro ñiaroti ĩna siarere yije tacã ĩna. Ito bajiri ide watojʉti tujacoari seyocʉ iti. Ito bajiri cuma bʉcʉa weatura jãire sã rʉ̃gõcã ĩna mʉcana. Ito yicõri mino tuaroto ũmatʉ̃adojʉ saya wero mʉocã ĩna. Ito bajiri jajʉ tʉjʉare jãja wacʉ cuma ĩja.
ACT 27:41 Ito wasʉoroti ũma gãnioro jajʉjʉ sʉa queacʉ cuma bʉcʉa. Ĩguẽajʉa jajʉjʉ jua rũjũcoacʉ. No yicõri wa masia mano cuma ʉsitutujʉa bʉto iti jacũjare wadisʉocʉ.
ACT 27:42 Ito bajija ticõri, surara tubiarona ĩna ãmi wanare, “Sĩacõrʉja mani, ĩna bati rudi wabe yirona”, yi tʉoĩacã ĩna.
ACT 27:43 Ito bajiro ĩna yibojarocati surara ʉjʉama Pablo ĩ catire ãmoquĩ. Ito bajiri ĩ ya surarare sĩa rotibitiquĩ ĩ: “Mʉa bati masirã cojiti bati jãjã wasa jajʉjʉ ejasʉoba”, yiquĩ surara ʉjʉ.
ACT 27:44 Ito yicõri gãjerãre bati masimenare, “Cumu jãiri cuma ñagorena wasa mʉa”, yiquĩ. Ito bajiri sĩgʉ̃ godabeto ñarocõti jãja ejacʉ gʉa jajʉjʉ.
ACT 28:1 Ito maja rʉ̃gʉ̃cõri, “Malta wame cʉtiri yoga ña adi yoga”, yi masicʉ gʉa ĩja.
ACT 28:2 Iti sita gãna queno yicã gʉare. Ide jairo quedija iti ʉsajare jeame jajame riocã ĩna. Ito bajiro yicõri, “Sumarã waya mʉa cʉni”, yicã gʉare.
ACT 28:3 Ito yija Pablo jea cararise jabeto mioquĩ. Iti ĩ jea tĩaroca asijua budi wadigʉjʉ Pablo ya ãmojʉ ãña cuni ñia yojaquĩ.
ACT 28:4 Iti sita gãna Pablore ãña cuni ñia yojaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri bʉsicã ĩna: —Wajacʉ seyoami ãni. Riaca jajosajʉ godabiticõri ĩ ñeñaro yire waja godagʉ yiguĩji ĩja, yicã ĩna.
ACT 28:5 Ito ĩna yibojarocati Pabloama jeamejʉ ãñare wẽjata tĩacoquĩ. Ito bajicõri ĩre ñejʉa rẽtabiticʉ.
ACT 28:6 Iti sita gãna masa ñarocõti “Mijiro yiroja”, yibojacã ĩna. “Yoari mejeti ʉsi jedi quedigʉ yiguĩji”, yibojacã ĩna. Ito bero yoari yubojari ĩ godabeja ticõri, ĩna tʉoĩarisere gajero bajirojʉa tʉoĩacã ĩna mʉcana: “Mani rʉ̃cʉbʉogʉ masʉ rujʉ, rujʉ cʉticõri ejami ãni”, yicã ĩna.
ACT 28:7 Ito tʉ iti yoga ʉjʉ ñari masʉ ya sita ñacʉ. Públio wame cʉtigʉ ñaquĩ ĩ. Gʉare boca ãmicõri ʉdia rʉmʉ gʉa ñacati rʉmʉricõ queno yiquĩ ĩ gʉare.
ACT 28:8 Ito gʉa ñaroca Públio jacʉ, jacũari, ñiori cõ yosaquĩ. Ĩ tʉ tirã wacʉ gʉa Pablo rãca. Ĩ tʉ ejacõri Diore seniquĩ Pablo. Ito yicõri cõgʉ̃re ĩ ya ãmo ĩ moa jeorocati ĩ ñarise cʉtirise iti rẽtaroca yiquĩ ĩ.
ACT 28:9 Ito ĩti bajija tʉocõri, iti yoga gãna gãjerã cõrã ĩ tʉ ejacã. Ito bajiri ĩna ñarise cʉtirise rẽtacʉ ĩnare cʉni.
ACT 28:10 Gʉare rʉ̃cʉbʉorã ñari gʉare queno yicã ĩna. Gʉa waroto riojʉa gʉa ba waroti jeyaro ñe rʉyabeto gʉare ĩsicã ĩna.
ACT 28:11 Ʉdiarã ũmacañi iti yoga gʉa ñaja bero mʉcana warona cumajʉ sãjacʉ gʉa. Itiga juebʉcʉ rẽtagoraga ñacʉ. Alejandría wame cʉtiri cʉto wadiraga ñacʉ itiga. Cuma bʉcʉa ũmatʉ̃adojʉare, masa rijogari bajiro ĩna menire ñacʉ iti cuma ʉjarã ĩna rʉ̃cʉbʉorise. Iti wame cʉticʉ, Cástor, ito yicõri Pólux.
ACT 28:12 Iti cumana wacõri Siracusa wame cʉtirijʉ jetaca ejacʉ gʉa. Itojʉ ʉdia rʉmʉ tujacʉ gʉa.
ACT 28:13 Ito tʉnima bʉsa warã riti Regio cʉto ejacʉ gʉa. Gãcõa sojejʉa wẽarise mino queno ejabʉacʉ gʉare. Ito bajiri gaje rʉmʉti Puteolijʉ ejacʉ gʉa. Ito majacʉ gʉa.
ACT 28:14 Iti cʉto gãjerã Jesure masirãre ti bʉjacʉ gʉa. “Gʉa rãca coji semana tujaya”, yicã ĩna gʉare. Iti semana bero mʉcana wasʉocʉ gʉa, Romajʉ warã.
ACT 28:15 Roma gãna Jesure masirã gʉa ware gaye masi yucãri seyoñi. Ito bajiri majʉ gʉare bocarã ejacã ĩna. Coriarã, Foro de Apio wame cʉtiri cʉtojʉ gʉare bocacã. Ito yicõri gãjerã Tres Tabernas wame cʉtiri cʉtojʉ gʉare bocacã. Ito ĩnare ti bʉjacõri, “Queno ya mʉ”, yiquĩ Pablo Diore. Ito bajiri queno wanʉ quena oca sẽoquĩ ĩ.
ACT 28:16 Romajʉ gʉa ejaja bero tubiarona ãmi wacãnare surara ʉjʉ gotiquĩ, tubiara wi coderi masʉ ʉjʉre. Pabloreama ricati sĩgʉ̃ surara codegʉ cʉtiro ĩre cũcã.
ACT 28:17 Gʉa ejaja bero ʉdia rʉmʉ tʉjaroca, judio masa ñasari masare ji rotiquĩ Pablo. Ĩna minijua jediroca ado bajiro ĩnare gotiquĩ ĩ: —Yʉ ñarã, disejʉa mani ñarãre ñeñarise yibiticʉ yʉ. Mani ñicʉsabatia ĩna rʉ̃cʉbʉore cʉni ñeñaro yibiticʉ yʉ. Ito yʉ yibitibojarocati Jerusalénjʉ mani masa yʉre ñiacõri Romano masare ĩsicã ĩna yʉre.
ACT 28:18 Yʉre boca ãmicõri yʉre jidicã ãmobojacã ĩna. “Ñe setina godado ma mʉ”, yirona yʉre jidicã ãmobojacã ĩna.
ACT 28:19 Ito bajibojarocati mani masa jidicã ãmobiticã yʉre. Ito bajiri, “Yʉ ʉjʉ Roma gagʉ, seti ña mʉre, seti ma mʉre”, ĩ yi besere ãmocʉ yʉ. Mani ñarãre junisinicõri meje ito bajiro yicʉ yʉ.
ACT 28:20 Ito bajiri iti mʉare bʉsirocʉ, mʉare ji ñucamʉ yʉ. Mani judio masa mani bocatigʉ ejacoami ĩja. Ĩti ñami Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ yʉ ñajare, come mana yʉre siari seyoama ĩna, yiquĩ Pablo.
ACT 28:21 Ito yija ado bajiro yicã ĩna ĩre: —Mʉ oca iti bajirisere Judea sita ĩna papera cõarere boca ãmibiticʉ gʉa. Mani ñarã ito wadiana cʉni ñejʉa ñeñarise mʉ gayere bʉsi ejabiticã ĩna.
ACT 28:22 “Masa Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja quenarise meje ña”, yire gaye riti tʉoa gʉa. Ito bajiri adi mame tʉoĩare gaye mʉáma, ¿no bajiro tʉoĩati? Iti gayere tʉo ãmoa gʉa, yicã ĩna Pablore.
ACT 28:23 “Ito yija iti rʉmʉ minijuana mani”, yicã ĩna. Ito yija bero batacã ĩna. Ĩna wara rʉmʉ ejaroca jãjarã masa ejacã Pablo ĩ ñarojʉ. Ĩna minijuaja ticõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gayere gotiquĩ Pablo. Busuri jĩjʉ ĩ goticoaja, rãiocũro goti tarojoquĩ. Moisés ñayorʉ ĩ ucarere gotiquĩ Pablo. Ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni gotiquĩ ĩ. “Jesure tʉorʉ̃nʉjaro ĩna”, yirocʉ ito bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare.
ACT 28:24 Coriarã Pablo ĩ bʉsirisere queno tʉocã. Gãjerãma tʉorʉ̃nʉbiticã.
ACT 28:25 Gãjerãma sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabiticõri wagocoacã. Ito bajijare ado bajiro gotiquĩ Pablo ĩnare: —Isaíasna sʉoriti queno gotiñi Espíritu Santo mani ñicʉsabatiare. “Ado bajiro yami Dios”, yi gotiñi Espíritu Santo Isaíasre.
ACT 28:26 Wasa, yʉre yiari judio masare ado bajiro gotiya: Mʉa ñeñaro yirisere jidicãbiticõri, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Yʉ gotirise queno tʉo masi ãmobea mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi ãmobea mʉa. Ñeñaro mʉa yirisere jidicã ãmobea mʉa. Mʉare yʉ masotoni, yʉre boca ãmi ãmobea mʉa. Ito bajiri yʉ bʉsirise tʉobojarãti tʉo masimena yirãji mʉa. Yʉ yigore tibojarãti, “Iti ña Dios ĩ yigore”, yi masimena yirãji mʉa, yami Dios ĩ oca tutina, yiquĩ Pablo.
ACT 28:28 Ito bajiri bʉsi tĩogʉ̃ ado bajiro gotiquĩ Pablo: —Ado yʉ bʉsirisere mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Jane adi rʉmʉna Dios ĩ ñarãre ĩ masore gaye oca, judio masa meje ñarãre gotire ñaro wado yiroja. Iti oca tʉocõri wanʉ quenarã yirãji ĩnama, yiquĩ Pablo ĩnare.
ACT 28:29 Pablo ito ĩ yija tʉocõri, ĩnamasiti gãmeri bʉsi wacã judio masa.
ACT 28:30 Ĩna wasoara wire jʉa rodo queno ñañi Pablo itojʉre. Ĩre tirã ejarãrecõti ĩnare boca ãmiyijʉ Pablo.
ACT 28:31 Güibicʉti oca sẽocõri, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, yire gaye gotiyijʉ Pablo. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo gaye cʉni riasoyijʉ ĩ. Ito bajiro Pablo ĩ goti ñaroca sĩgʉ̃jʉa ʉsirioro yibisijarã ĩre. Itocõ ña.
ROM 1:1 Ñati Roma gãna mʉa. Yʉ ña Pablo, adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Yʉre besecõri Cristo oca masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
ROM 1:2 Jane mejejʉ, “Ado bajiro masare queno ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ iti oca goti yucãyijʉ Dios. Ĩ gotiado bajiroti ĩ ocare uca rotiyijʉ ĩre goti ĩsiri masare. Ito bajiri iti oca quenarise uca warã ĩ oca tuti ucayijarã ĩna.
ROM 1:3 Iti oca Jesucristo gaye manire riasoa. Ĩti ñami Dios Macʉ, mani Ʉjʉ. Adi sitajʉ masʉ rujʉna rujeayijʉ ĩ. Ito yicõri David ñayorʉ janerãbatia janamiti ñayijʉ Jesucristo.
ROM 1:4 Ito bajibojagʉti Dios Macʉti ñayijʉ Jesucristo. Ĩ godaja bero Espíritu Santo ĩ masirisena, ĩre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ. Itire masicõri, “Dios Macʉti ñami Jesucristo”, yi tʉoĩa mani ĩja.
ROM 1:5 Jesucristona sʉoriti queno yiñi Dios yʉre. Masa jeyaro Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ito yicõri yiro robo ĩna cʉditoni, yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa.
ROM 1:6 Mʉare cʉni beseñi Dios. Jesucristo ñarã mʉa ñatoni, mʉare beseñi ĩ.
ROM 1:7 Mʉa Roma gãna ñarocõreti adi papera cõa yʉ. Bʉto maiami Dios mʉare. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi Dios. Mani Jacʉ Dios ito yicõri Jesucristo mani Ʉjʉ mʉare queno yijaro. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna.
ROM 1:8 Ado bajiro mʉare gotisʉoa yʉ. Co cʉto rʉyabeto mʉa Jesure tʉorʉ̃nʉre gayere mʉare bʉsisotiama masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ. Ito bajiro Diore bʉsia yʉ, Jesús yʉre ĩ ejabʉarisena.
ROM 1:9 Coji rʉyabeto Diore yʉ bʉsija, mʉare yiari bʉsisotia yʉ. Bʉto yʉ tʉoĩarise ñarocõnati ĩ yiro robo Diore cʉdia yʉ. Ĩre yiro robo cʉdigʉ, ĩ Macʉ Jesús oca masare goti ucua yʉ. “Roma gãnare yiari yʉre senisotiami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre.
ROM 1:10 Diore yʉ bʉsija ito bajiro senisotia yʉ. Ĩ ãmoja mʉa tʉjʉ co rʉmʉ ejabogʉja yʉ, yirocʉ ito bajiro senisotia yʉ. Yoari mʉa tʉ warocʉ tʉoĩasotiboja yʉ.
ROM 1:11 Dios gayere mʉare riaso ãmoa yʉ, yʉre ĩ ejabʉado bajiro mʉare cʉni ĩ ejabʉatoni. Ito bajiro mʉare ĩ ejabʉaja, ĩ ocare masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiri bʉto mʉare ti ãmoa yʉ.
ROM 1:12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa rãca baba cʉti ãmoa yʉ. “Queno Jesure tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi mʉare ti masicõri tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni ito bajiroti yʉ rãca gãmeri bʉsicõri tʉoĩa oca sẽorã yirãji.
ROM 1:13 Mʉa tʉo masitoni adi mʉare gotia, yʉ mairã yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉjʉ wa ãmosotiboja yʉ. Yoari mʉa tʉjʉ wa ãmobojagʉti, iti rʉmʉjʉ mʉa tʉjʉ eja masibiticʉ yʉ maji. Gaje cʉto gãnare yʉ riasoroca Jesure boca ãmiñi ĩna. Mʉa bajiroti judio masa meje ñarã ñacã ĩna cʉni. Mʉa tʉ ñarã cʉni Jesure ĩna masitoni ejabʉagʉ wa ãmosotia yʉ mʉa tʉjʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉjʉ ejabiticʉ yʉ maji.
ROM 1:14 Masa jeyarore riasore ña yʉre, Dios oca quenarise gayere. Yʉ ya moare ña, yʉ oca bʉsirãre riosore, ito yicõri yʉ oca bʉsimenare cʉni riasore gaye. Masirãre cʉni riasogʉ yigʉja yʉ, ito yicõri masimenare cʉni.
ROM 1:15 Ito bajicõri Romajʉ ejacõri, mʉa tʉ gãnare cʉni Jesús gaye oca quenarise riaso ãmosacõa yʉ.
ROM 1:16 Iti oca masa ĩna tʉorʉ̃nʉja, jeamejʉ ĩna ʉabore ñaroca, ĩnare masoguĩji Dios. Iti oca judio masare riti ejasʉoyija maji. Ito bajibojarocati adocãtama no itire tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Ito bajiri itire masicõri, Jesús gayere bojobicʉti gotia yʉ.
ROM 1:17 Ado bajiro ña iti oca: “Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmicõri, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yiguĩji Dios. Ado bajiro ucare ñayija jane mejejʉ gaye: No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. ‘Ñe seti ma ĩre’, yi tigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re. Ito bajiri catitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 1:18 Ado bajiro ña. Dios macãrʉcʉ̃rojʉ ñagʉ̃, masa ĩna ñeñaro yirise, ĩna riojo cʉdibitire cʉni, itire bʉto ti teguĩji Dios. Ito bajiro ĩna ñeñaro yija, Dios oca quenarisere gãjerã ĩna tʉobitiroca yirãji ĩna. Itire junisinicõri bʉto teguĩji Dios.
ROM 1:19 “Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa. Ĩmasiti ito bajiro ĩna masiroca yiñi Dios. “Ñeñaro yʉ yire waja quenabeto yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi masi jedirãji masa.
ROM 1:20 Diore tibitibojarãti, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios mani masiroca yami, ito bajigʉ ñari. Macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeorajʉjʉ, jeyaro ĩ rujeore gaye ticõri, “Ito bajigʉ ñami Dios. Iti ña ĩ rujeogore”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiri, “¿No bajigʉ ñati Dios? Ĩre ti bʉjabea yʉ. Ito bajiri yʉre seti ma”, yi masia ma masare.
ROM 1:21 “Ito bajigʉ ñami Dios”, yi masibojarãti, Diore queno rʉ̃cʉbʉobisijarã masa. Ito yicõri, “Queno ya mʉ”, yire gaye yibisijarã ĩre. Ado bajirojʉa yiyijarã ĩna. Rocati bajiro, tʉoĩabojayijarã masa. Ñeñarise riti ĩna tʉoĩa rẽtocũja, quenarise ĩna tʉoĩabojare gayere ãcabojayija ĩnare. Ito bajiro bajirã ñari rãitĩari ʉsi bajiro ʉsi cʉtiyijarã ĩna.
ROM 1:22 “Bʉto masirã ña gʉa”, yibojayijarã ĩna. Ito yibojarãti masimena ñayijarã ĩna.
ROM 1:23 Ito bajiro tʉoĩabojarãti, Dios catitĩñagʉ̃re queno rʉ̃cʉbʉobisijarã ĩna. Gajero bajirojʉa yiyijarã ĩna. Masʉ jogaroti rujʉ robo bajiro meni rujeocõri rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna. Wʉtirãre, jinoare, ito yicõri waibʉcʉ bajirãre cʉni rʉ̃cʉbʉobojayijarã ĩna.
ROM 1:24 Itire ñeñarise gayere ĩna rʉ̃cʉbʉoja, “Yibesa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ ĩja. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩnamasiti gãmeri ñeñaro yiyijarã ĩna.
ROM 1:25 Dios oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri, rʉore ocajʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉoado õno yirã, Dios ĩ menire gayejʉare rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. “Dise rʉyabeto rujeorʉ ña Dios mʉ. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñaja quena.
ROM 1:26 “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama”, yi masicõri masare ticõayijʉ Dios ĩja. Romiajʉa cʉni, ʉ̃mʉa rãca ĩna yibojarere jidicãcõri, ĩna romia comasiti yiyijarã ĩna ĩja.
ROM 1:27 Ito bajiroti ʉ̃mʉa cʉni, romia rãca ĩna yibojarere wasoayijarã ĩna. Ito bajiri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti, ruje josayijarã ĩna ĩja. Ito bajiri ĩna ʉ̃mʉa comasiti ñeñarise yiyijarã ĩna. Ito bajiri ñeñaro ĩna yirisere ĩna ya rujʉmasiti quenabisijʉ ĩnare.
ROM 1:28 Diore ĩna tʉo ãmobitiado bajiroti, ñeñarise ĩna yijare, “Yibesa mʉa”, yibisijʉ Dios. Riojoti ticõayijʉ. “Ĩna ãmoro bajicõato”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna yi ãmoriseti ñeñaro yiyijarã ĩna ĩja.
ROM 1:29 Jeyaro ñeñarise, yi ʉyarã ñama masa. Jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Ado bajiro bajia. Tʉote mʉa. Dios rotirisere tʉo tecõri bʉto ñeñarise yirãji ĩna. Gãji ya gajeoni ãmotirã yirãji ĩna. Gãjire ñeñaro yirona tʉoĩarã yirãji ĩna. Gãji jai bʉsaro ĩ rʉcoja, ĩre ʉorãji ĩna. Sĩarãji ĩna. Gãmeri oca josarãji ĩna. Ito yicõri rocati socarãji ĩna. Ti tudirã yirãji ĩna. Gãjerãre oca menirã yirãji ĩna.
ROM 1:30 Bʉsiturãji ĩna. Diore ti terãji ĩna. Junisiorise cʉdirã yirãji ĩna. “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna. “Bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yi bʉsirãji ĩna. Ñeñarisere yirã, bʉto tʉoĩa rujeorã yirãji ĩna. Ĩna jacʉsabatiare yiro robo cʉdimenaji ĩna.
ROM 1:31 Tʉo masimena ñarã yirãji ĩna. Ĩna bʉsisʉoado bajiro yimenaji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti maimenaji ĩna. Gãjerã ñeñaro ĩna yirisere, ãcabojomenaji ĩna.
ROM 1:32 “Ito bajiro ñeñaro yirãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõacʉja yʉ”, yicãñi Dios, yi tʉoĩabojarãti ñeñaro ĩna yirisere jidicã ãmomenaji ĩna. Iti ñeñarise yi ʉyacõrã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yija ticõri, bʉto wanʉrã yirãji. “Quena ña iti”, yi tirã yirãji ĩna.
ROM 2:1 Gãjerãre ti masicõri, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, yibesa. Ĩna robo bajiroti ñeñarise ya mʉa cʉni. Ito bajiri, “Seti ma gʉare”, yi masia ma mʉare. “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, “Yʉre cʉni seti ña”, yiado bajiro ya mʉa. Ĩna yiro bajiroti ya mʉa cʉni.
ROM 2:2 Ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩna ñama ñeñaro yirã”, mʉa yija, mʉare cʉni waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja, Dios ĩ senija, yiro robo yigʉ ñami Dios. “Riti bajia iti”, yi masi jedia mani.
ROM 2:3 Ĩna robo ñeñaro yirã ñabojarãti, “Ĩnare seti ña”, mʉa yija, ĩna robo bajiro ñeñaro yirãti ya mʉa cʉni. “Dios mani ñeñaro yirise waja, manire waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro yi tʉoĩabojarocati mʉa ñeñaro yirise waja mʉare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 2:4 Mʉa ñeñaro yibojarocati, mʉa ñeñaro yirise waja senirocʉ ʉsiriobiquĩji Dios. ¿Ito bajiri, “Yʉre waja senibiquĩji”, yi tʉoĩabojati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ ʉsirio yibiquĩji Dios. Ñeñaro yirise mani jidicãre ãmoami ĩ. Itire mani jidicãtoni yugʉ yami Dios.
ROM 2:5 Diore tʉo ãmobea mʉa. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirisere tʉoĩa bojori bʉjabiticõri itire jidicãbea mʉa maji. Bʉto bʉsa ñeñarise mʉa yi rẽtocũja, bʉto ñeñarise mʉa tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro.
ROM 2:6 Masa jeyarore ñeñaro ĩna yirise waja ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri quenaro yigoanare, queno yigʉ yiguĩji ĩ.
ROM 2:7 “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉcõri queno yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉ rãca catitĩñarã yirãji mʉa”, Dios ĩ yire tʉo ãmorã, quenarise riti yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 2:8 Gãjerãma ito bajirã meje ñarãji. Gãjerãre tʉo maibiticõri ĩna rʉcorisere bʉto mairãji ĩna. Ito yicõri Dios oca quenarise tʉorʉ̃nʉmena, ñeñarise yi ʉyarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija bʉto ti junisinicõri, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 2:9 Ñeñaro yirã jeyaro bʉto tʉoĩa bʉjatobiticõri ñeñaro tõbʉjarã yirãji ĩna. Cajero judio masa ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjasʉorã yirãji ĩna. Judio masa meje cʉni ito bajiroti ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
ROM 2:10 Gãjerã quenaro yigoanareama, “Quenaro yirã ñañi”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩnareama gãjerã rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito yicõri ñe ʉsiriobeto ñarã yirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarã yirãji ĩna. Ito bajiro, bajiro yiroja judio masare, ito yicõri judio masa mejere cʉni, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti ĩna yijama.
ROM 2:11 Mani yi ñasotigore ticõri, manire bese masigʉ̃ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa mejere cʉni coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
ROM 2:12 Masa jeyaro ñeñaro yirãji ĩna. Coriarã Dios ĩ rotirisere masimenati ñeñaro yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yija, ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ rotirisere masimena ñabojarocati. Gãjerãma Dios ĩ rotirisere masirã ñabojarãti, ñeñarise yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna cʉdibitire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 2:13 Ĩ rotirise tʉobojarãti ĩna cʉdibeja, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. “Quenarã ñama ĩna”, yiguĩji Dios, ĩ rotirise yiro robo cʉdirãreama.
ROM 2:14 Judio masa meje cʉni, Dios ĩ rotirisere masibitibojarãti, coriajʉri quenarise yisotirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yisotija, Dios rotirise ucara tuti manibojarocati, ĩna masirisena Dios rotirise ña ĩnare.
ROM 2:15 Ĩna rʉ̃cʉbʉogore ticõri, “Ĩna masirisena Dios ĩ rotirise ña ĩnare”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro ĩna yija, yoari meje, “Ñeñaro ya yʉ”, yirãji ĩna, ĩna masirisena. “¿No yija ñeñaro yati yʉ?” yi tʉoĩarãji ĩna. Quenarise ĩna yija, “Quenarise yibʉ yʉ”, yi masirãji ĩna.
ROM 2:16 Mani tʉoĩarisere masicãguĩji Jesucristo. Ito yicõri yeyorojʉ mani yibojarisere masicõguĩji ĩ. Ito bajiri Dios, Jesure waja senitoni ĩ cõari rʉmʉ, masa quenarãre bese masigʉ̃ yiguĩji Jesús. Ĩ oca quenarise mʉare yʉ riasoja, ito bajiroti iti oca mʉare riasoa yʉ.
ROM 2:17 Ado bajiro tʉoĩabojarãji judio masa mʉa: “Judio masa ñari Moisés ñayorʉre Dios ĩ rotirise ĩ cũre rʉ̃cʉbʉoa gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
ROM 2:18 Dios ĩ yiro robo yire gayere masirãji mʉa. “Dios ĩ rotirise masicõri, quenarisere yi masia gʉa”, yirãji mʉa.
ROM 2:19 Mʉa itire tʉoĩarã, “Dios gaye masimenare riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Ñeñaro yirãre quenarise gaye riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa.
ROM 2:20 “Tʉo masimenare, ito yicõri rĩaca bajiro tʉoĩarãre cʉni riaso masia gʉa”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Dios rotirise masicõri, jeyaro ñasarise masia gʉa”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
ROM 2:21 Gãjerãre queno riasobojarãti, ¿no yija ĩnare mʉa riasoado bajiroti yibeati mʉa? “Rinire, quenarise gaye meje ña”, yi riasobojarãti, ¿no yija mʉamasiti riniati mʉa?
ROM 2:22 “Manojo cʉtibojarãti, gãjerãre yire meje ñaroja”, yibojarãti, ¿no yija mʉamasiti itire yati mʉa? Masa ĩna meni rujeorʉre ti tebojarãti, ¿no yija iti wi gaye gajeoni riniati mʉa?
ROM 2:23 “Dios ĩ rotirisere masia gʉa”, yibojarãti, ĩre cʉdibea mʉa. Diore cʉdimena ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ña mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, gãjerã cʉni Diore rʉ̃cʉbʉomena yirãji ĩna.
ROM 2:24 Dios oca gotirise bajiro bajia mʉare. Ado bajiro goti iti: “Judio masa ñabojarãti, Dios rotirise gayere cʉdibea mʉa. Mʉa ito bajija ti masicõri, judio masa meje cʉni Diore ñeñaro bʉsituama ĩna. Ito bajiri mʉare seti ña”, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 2:25 “Dios ñarã ña gʉa”, yi tʉoĩacõri pĩ gaja wiro tasotirãji judio masa. “Diore mʉa cʉdija ĩ ñarã ñarãji mʉa”, ya yʉ. Ito bajibojarocati, wiro tagoana ñabojarãti Diore mʉa cʉdibeja ĩ ñarã meje ña mʉa.
ROM 2:26 No Dios rotirisere cʉdigʉti, wiro taya macʉ ñabojagʉti, “Yʉ yagʉ ñami ĩ”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 2:27 Mʉa judio masa Dios rotirise ucara tutire rʉcorã ñabojarãti, ito yicõri wiro tagoana ñabojarãti Diore cʉdibea mʉa. Coriarã judio masa meje ñarã, wiro tamena ñabojarãti Dios ĩ rotirisere cʉdirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, “Dios ĩ tiro riojo ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
ROM 2:28 Judio masʉ goro ĩ ñarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Sĩgʉ̃ wiro tarʉ ñabojagʉti Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ, judio masʉ goro meje ñami ĩocʉ̃.
ROM 2:29 No Dios bajiro ʉsi cʉtigʉ, ito yicõri Dios ĩ rotirise yiro robo cʉdigʉ judio masʉ goro ñaguĩji ĩocʉ̃. Judio masa bajiro wiro tacõacõri, ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajigʉ ñaguĩji Dios rotirisere yiro robo cʉdigʉ. Ito bajiro bajigʉre, “Quenagʉ̃ ñami. Ñe seti ma ĩre”, yiguĩji Dios. Masa ĩna, “Quenagʉ̃ ñami”, ĩna yibitibojarocati, “Quenagʉ̃ ñami”, yiguĩji Dioama.
ROM 3:1 Itire tʉocõri, ¿no bajiro tʉoĩati mʉa? Judio masʉ ñaja, ¿ñasagʉ ñare ñati? wiro tare gaye, ¿ĩna yiado bajiro yija quenati? “Judio masʉ ña yʉ”, ¿sĩgʉ̃ ĩ yija quenati? ¿No yibeati?
ROM 3:2 “Judio masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja quena ña. Jaje gotirena sʉoriti judio masʉ ñasagʉ ñare ña. Cajero goroama judio masare ĩ oca cõañi Dios.
ROM 3:3 Ĩ oca rʉ̃cʉbʉobojarãti judio masa coriarã Diore yiro robo ĩna cʉdibeja, ¿no bajirojada? Yiro robo Dios rotirise ĩna yibitibojarocati Dioama yiro robo yigʉ ñami. “Ĩ yiro robo yibiquĩji Dios”, ĩna yi tʉoĩaja, ¿ĩ yiro robo yibiquĩjida Dios?
ROM 3:4 Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi: Dios mʉ ña coji rʉyabeto yiro robo yigʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mʉ yiro bajiroti ya mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare, “Diore seti ña”, yi masimenaji masa. “Socagʉ meje ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ.
ROM 3:5 Coriarã ado bajiro tʉoĩabojarãji: “Bʉto ñeñarise yʉ yi rẽtocũja ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Ñeñaro yʉ yirise waja, waja Dios ĩ senija, ñeñaro yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojarãji coriarã.
ROM 3:6 Ito bajiro meje ña. Masa ĩna ñeñaro ĩna yirise waja Dios ĩ senija, ñeñaro yigʉ meje yami Dios. Ñeñarise ma Diore. Ito bajiri masa jeyarore, ñeñaro ĩna yirise waja seni masiguĩji Dios.
ROM 3:7 Gajero bajirojʉa tʉoĩabojarãji masa: “Yʉ rʉoja ticõri, ‘Rʉogʉ meje ñami Dios’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri, ¿no yija yʉ rʉojati yʉre waja seniati Dios?” yi tʉoĩabojarãji coriarã.
ROM 3:8 “Ñeñaro mani yija ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami queno yigʉ’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri ñeñaro yito mani”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Gʉare masa tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ito bajiroti rʉore gaye riasoama Pablo mesa cʉni”, yi rʉoama gãjerã gʉare. Ito ĩna yire waja, quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirʉjami Dios.
ROM 3:9 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
ROM 3:10 Dios oca tuti ado bajiro gotia: Sĩgʉ̃ quena bʉsagʉ maquĩji.
ROM 3:11 Ñimʉjʉa tʉoĩa masigʉ̃ maquĩji, ito yicõri Dios robo bajiro ʉsi cʉti ãmogʉ̃ maquĩji.
ROM 3:12 Masa jeyaro Dios oca quenarisere jidicãñi, ito yicõri ñeñarise riti yirãji. Nijʉa sĩgʉ̃ quenarise yigʉ maquĩji.
ROM 3:13 Ĩna ya riseri, masari cuma janado bajiro bajiroja. Ĩna bʉsija masari cuma ʉ̃niro bajiro bajiroja, rʉore oca riti ĩna bʉsija. Ĩna bʉsija, ãña rima robo bajiro junirise budiroja, ĩna ya oca.
ROM 3:14 Gãjerãre bʉsiturã, oca junisiorise bʉsiturã ñarãji ĩna. Ito bajiro yicõri gãjerãre rojarã yirãji ĩna.
ROM 3:15 Rocati tʉoĩamenati, gãjire sĩarãji ĩna.
ROM 3:16 Ĩna warojʉ ñeñarise yirãji ĩna. Ñeñaro yicõri, gãjerã bʉjato mano ĩna tõbʉjaroca yirãji ĩna.
ROM 3:17 Gãjerã rãca queno ñare gaye ña masimenaji ĩna.
ROM 3:18 “Sẽogʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩabojarãti, ĩre rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 3:19 Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
ROM 3:20 Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja.
ROM 3:21 “Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni.
ROM 3:22 “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
ROM 3:23 Mani jeyaro ñeñarise yiana riti ña mani. Ñimʉjʉa maquĩji, Dios ĩ ãmorise yigʉ.
ROM 3:24 Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 3:25 Dios cõayijʉ Jesucristore, manire ĩ goda ĩsitoni. Mani rʉ̃cʉbʉore rãca, “Ñeñaro yʉ yirisere waja yi ĩsiñi Jesús ĩ ya rína”, mani yija, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Iti masicõri, “Yiro bajiroti yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Jane mejejʉ masa ĩna ñeñaro yirisere waja seni ʉsirio yibisijʉ Dios. “Ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Macʉ”, yire gaye masi yucãyijʉ Dios.
ROM 3:26 Ito bajiro rẽtayija, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, mani yitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti, “Queno yigʉ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios, ñeñaro mani yirise Jesús ĩ waja yija bero ñajare.
ROM 3:27 “Queno yigʉ ña yʉ”, Dios ĩ tiro riojo yi masibea mani. Adocãta Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Queno yigʉ ña yʉ”, ¿yi masiati mani? Meje itioni yi masimenaji mani. Itire mani yi masibitibojarocati Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama”, yi tiguĩji Dios manire.
ROM 3:28 Dios rotirise mani cʉdi ãmorã josabojarocati, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati, “Yʉ ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi Jesús”, mani yi tʉoĩaja, “Ĩna ñama quenarã”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 3:29 Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios.
ROM 3:30 Ito bajiri sĩgʉ̃ ñabojagʉti masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri sĩgʉ̃ judio masʉ, Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Quenagʉ̃ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri judio masʉ meje cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Wiro mani tabeja, wiro mani taja cʉni ñasarise meje ña Dios ĩ tija.
ROM 3:31 Itire tʉoĩacõri, ¿Dios ĩ rotirise jidicãrʉjati mani? No yicõri jidicãmenaji mani. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Dios ĩ rotirisere cʉdirã yirãji mani.
ROM 4:1 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉre tʉoĩacõri, ¿no bajiro yi tʉoĩati mani? Ito yicõri, ¿no bajiro ĩ yija ticõri, ĩre boca ãmiyijari Dios?
ROM 4:2 Queno ĩ yirise ticõri, ¿ĩre boca ãmiyijari Dios? Ito bajiro meje ña. Ito bajiro bajijama, “Queno yigʉ ña yʉ”, yiborʉ Abraham. Dios ĩ tiro riojo, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ Abraham.
ROM 4:3 Dios oca ado bajirojʉa gotia: “Abraham Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito bajiri, ‘Queno yigʉ ñami’, yi boca ãmiyijʉ Dios Abrahamre”, yi gotia Dios oca.
ROM 4:4 Ado bajiro mʉare goti masiogʉ̃ ya yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ moaja, ĩre moare rotigʉ rocati meje waja yiguĩji ĩ. Ĩ moare ticõri waja yiguĩji ĩ.
ROM 4:5 Diore tʉorʉ̃nʉre gayeama, ito bajiro meje bajia. Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre queno boca ãmiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩna queno yire waja, waja yirocʉ meje ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉjare, ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 4:6 Itire tʉoĩagʉ̃ David ñayorʉ cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Jeyaro ĩna yigore tʉoĩabicʉti, ‘Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre tʉorʉ̃nʉrãre. Ito bajiro Dios ĩnare ĩ boca ãmija, wanʉ quenarã yirãji ĩna”, yiyijʉ David ñayorʉ. “Wanʉ quenarã yirãji”, yirocʉ,
ROM 4:7 ado bajiro yiyijʉ David: Ñeñaro ĩna yirisere Dios ĩ ãcabojoja, ito yicõri iti ñeñarisere ĩ ruyurioja bero queno wanʉ quenarã yirãji ĩna.
ROM 4:8 No ñeñaro ĩ yirisere waja Dios ĩ senibeja, queno wanʉ quenagʉ̃ ñaguĩji, yiyijʉ David ñayorʉ.
ROM 4:9 Iti wanʉ quenare, judio masa wiro tagoana gaye riti meje ñaroja iti. Judio masa meje ñarã cʉni wiro tabitibojarãti Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja wanʉ quenarã yirãji. Abraham ñayorʉre mʉcana tʉdi tʉoĩate mʉa. “Yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham”, yi ticõri, “Queno yigʉ ñami ĩ. Ñe seti ma ĩre”, yiyijʉ Dios.
ROM 4:10 Dios ito bajiro ĩ yija, ¿Abraham ĩ wiro taja bero ñayijari? Ito bajirojʉa meje bajiyija. Abraham ĩ wiro taroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios.
ROM 4:11 Abraham ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yigʉ ñami”, yi ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Ĩre ĩ boca ãmija berojʉa ĩre wiro ta rotiyijʉ Dios. “Riti Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩacõri, Dios ĩ rotiado bajiro yigʉ wiro tayijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Abrahamre ĩ wiro ta rotiroto riojʉa, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios, yi tʉoĩa masia mani. No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, judio masʉ meje ñabojagʉti, wiro ta ecorʉ meje ñabojagʉti, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩ boca ãmiana, Abraham janerãbatia robo bajiro bajirã ñarãji ĩna ĩja.
ROM 4:12 Wiro tagoana ñicʉ cʉni ñaguĩji Abraham. Wiro ĩ taroto riojʉa Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Wiro ĩna tarajʉna sʉori meje ĩna ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ĩ robo bajiro, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉjare, judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Judio masa ñicʉ ñaguĩji ĩ. Judio masa ĩna ñare waja meje, Diore ĩna tʉorʉ̃nʉre waja judio masa ñicʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã, ĩ janerãbatia robo bajirã ñarãji ĩna.
ROM 4:13 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abrahamre: “Macãrʉcʉ̃ro sita ñarocõti mʉre, mʉ janerãbatiare cʉni ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotiyijʉ Dios Abrahamre ĩ rotirisere yiro robo ĩ cʉdija ticõri meje. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri, queno yigʉ ñami Abraham”, yi tʉoĩacõri ito bajiro cũyijʉ Dios Abrahamre.
ROM 4:14 “Dios ĩ rotirisere gʉa cʉdire waja, ‘Ado bajiro masare ĩsicʉja yʉ’, ĩ yiro bajiroti gʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ĩre tʉorʉ̃nʉmenareti ĩ rotirise ĩna cʉdire waja Dios ĩ ĩsija ĩre tʉorʉ̃nʉbojarã ya mani. Ito yicõri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro ĩsicʉja yʉ”, yi Dios ĩ goticãre bʉroti bajiro bajia iti cʉni.
ROM 4:15 Ito bajiro meje ña. “Ĩ rotirisere masibojarãti ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare junisinigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Dios ĩ rotirise manija, “Dios ĩ rotirisere cʉdibeama masa”, yi masibitiboana mani.
ROM 4:16 Abrahamre ti maicõri, “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, rocati waja mano mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abrahamre. Mani Diore tʉorʉ̃nʉja, mani ñicʉ bajiro bajigʉ ñaguĩji Abraham. Ito bajiri Dios rotirise cʉdirã riti meje, Abrahamre Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna. No Abraham robo bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ goticãre boca ãmirã yirãji ĩna.
ROM 4:17 Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti, ucare ñayijʉ jane mejejʉti. Ado bajiro bajiyijʉ: “Jaje sitari gãna ñicʉ ñarocʉ mʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ito bajiro Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ gotiro bajiroti rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham. Ito bajiri mani ñicʉ ñarocʉ cũyijʉ Dios Abrahamre. Sẽogʉ̃ ñami Dios. Ĩti ñami godanare catiroca yigʉ, ito yicõri jeyaro rujeorʉ.
ROM 4:18 “Mʉ janerãbatia jãjarã ñarã yirãji”, Abrahamre Dios ĩ yiroca, rĩa macʉ ñayijʉ Abraham maji. “Dios ĩ gotire, rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa ñayijʉ Abraham, rĩa manibojagʉti.
ROM 4:19 Abraham cien rodoricõ tʉjabojagʉti, ito yicõri ĩ manojo Sara, bʉco ñabojarocati, “Rĩa macʉja yʉ”, yibisijʉ Abraham. Bʉcʉgʉ rĩa cʉtiado macʉ ñabojagʉti, “Ija rĩa cʉtibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ ĩ. “Dios ĩ gotirise riti ña”, yi tʉoĩa jidicãbisijʉ Abraham.
ROM 4:20 “Dios ĩ gotirise ñaro bajiroti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩayijʉ Abraham. “Ĩ gotiado bajiro yibicʉ yiguĩji Dios”, yire gaye tʉoĩabisijʉ Abraham. Ito bajiri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽocõri, “Ĩ rotiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃.
ROM 4:21 “Dios bʉto masigʉ̃ ĩ ñajare, ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩasotiyijʉ Abraham.
ROM 4:22 Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Abraham, ito yicõri queno yigʉ ñami ĩ”, yiyijʉ Dios. Ito bajiro gotia Dios oca tuti.
ROM 4:23 Abraham ĩ sĩgʉ̃re yiari meje ucare ñayija iti.
ROM 4:24 Manire yiari cʉni ucare ñayija iti. Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire boca ãmicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ Dioti ñami, mani Ʉjʉ Jesure, ĩ godaroca mʉcana tʉdi ĩ catiroca yirʉ.
ROM 4:25 Mani ñeñaro yirise ñarocõti waja yi jeorocʉ godañi Jesús. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi catiñi, “Ñe waja ruyuriobeama ĩna. Queno yirã ñama ĩna”, Dios ĩ yitoni.
ROM 5:1 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, yigʉ boca ãmiguĩji Dios manire. Ñarocõreti quenoyijʉ Jesús. Ito bajiri Dios rãca queno ñare gaye ña manire.
ROM 5:2 Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, manire ti maicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno wanʉrãji mani. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios. Ĩ quenaro yirise manire yiari jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi wanʉ quenarãji mani.
ROM 5:3 Iti gaye riti meje wanʉ quenarãji mani. Mani ñeñaro tõbʉjabojarijʉ cʉni wanʉcõrãji mani. “Ñeñaro yʉ tõbʉjabojaja cʉni Jesure masicõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
ROM 5:4 Ito bajiro mani bajija ticõri, “Queno yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Dios ĩ yija, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa yucãrãji mani.
ROM 5:5 Ito bajiro tʉoĩa yucõri, bojori bʉjare gayere bʉjamenaji mani. “Dios manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩacõa mani. Manire bʉto maiami Dios. Ito bajiri manire Espíritu Santore queo sãñi Dios. Espíritu Santo mani rãca ĩ ñatĩñajare, “Yʉre maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
ROM 5:6 Ñeñaro mani yirise mani jidicã masibeto, ito yicõri, “No yi masia ma yʉre”, mani yi tʉoĩaroca, itocõ Dios ãmoro bajiro ejayija, Cristo manire ĩ goda ĩsirijʉ.
ROM 5:7 Sĩgʉ̃ queno yigʉ ñabojarocati, ĩre goda ĩsigʉ̃ queno maquĩji. Sĩgʉ̃ queno yigʉ ĩre goda ĩsigʉ̃ ñaguĩji gajea.
ROM 5:8 Cristoama mani ñeñaro yirã ñabojarocati, manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
ROM 5:9 Jesús mani ñeñaro yirise waja, ĩ ya rína waja yi godañi. Ito bajiri itire ticõri, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yiguĩji Dios manire. “Yʉre yiari bʉsigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, yʉre junisinibicʉ, ñeñaro yʉ tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
ROM 5:10 Diore mani wajacʉ cʉtibojarocati maji, manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro yiñi ĩ, Dios rãca mani queno ñatoni. Dios rãca queno mani ñaroca, adocãta Jesús mʉcana caticõri queno bʉsa manire yigʉ yiguĩji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca, manire masogʉ̃ yiguĩji Jesús.
ROM 5:11 “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wabore gaye manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirona bʉto wanʉrãji mani. Ito yicõri, “Yʉ ñarã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yiguĩji Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo manire ĩ goda ĩsire ñajare.
ROM 5:12 Dios ĩ cajero rujeosʉorʉ ĩ ñayijʉ Adán wame cʉtigʉ. Ĩ cajero ñeñarise yisʉoyijʉ. Ĩ ñeñaro yisʉorajʉna, jeyaro macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yisʉoyijarã. Ito yicõri godasʉoyijarã ĩna. Mani ñeñarise yirã ñari, goda jedirã yirãji mani jeyaro.
ROM 5:13 Dios ĩ rotirise, Moisésre ĩ jidicãroto riojʉa, masa ñeñarise yicãnajʉ ñayijarã ĩja. Ñeñaro ĩna yibojarocati, Dios ĩ rotirise manijare maji, “Yʉ rotirisere tʉorʉ̃nʉbeama ĩna”, yibisijʉ Dios maji.
ROM 5:14 Dios ĩ rotirise manijare, ñeñaro yiyijarã masa. Adán ĩ ñaratʉ̃ajʉ, ito yicõri Moisés ĩ ñarajʉjʉ cʉni, ito bajiroti bajicõyijʉ. Ito bajiri goda jedicoayijarã ĩna ñarocõti. Ĩna ñeñaro yire, Adán ĩ Diore cʉdibitire gaye bajiro meje yiyijarã ĩna. Adánti ñayijʉ cajero ñeñarise yire gayere mʉocõari masʉ. Mani ĩ bero gãna jeyaro ñeñaro yirã riti ña. Manire ticõri, “Ñeñaro yirã riti ñama”, yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Adán ĩ ñaja bero yoari sĩgʉ̃ ĩ robo bajiro bajigʉ meje quenarise riti yigʉ ñayijʉ. Ĩ ñayijʉ Jesucristo. Ĩ ñayijʉ cajero Dios rotirise cʉdi jeogʉ. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsirena sʉoriti, “Yʉre waja ruyuriobeama. Ñe seti ma ĩnare ĩja”, yi tisʉoyijʉ Dios manire.
ROM 5:15 Adán ñeñaro ĩ yigore, ito yicõri Dios manire queno ĩ yigore rãca babo masia ma. Masare Dios ĩ ti mairise, iti ña bʉto bʉsa quenarise. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti ñeñaro ĩ yirajʉna sʉoriti masa jãjarã godayijarã. Dioama manire ti maicõri, Jesucristore cõañi manire ĩ goda ĩsitoni. Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti jãjarãre jeamejʉ ʉaboanare masoyijʉ ĩ. Ito yicõri Jesús ĩ sĩgʉ̃ti manire ti maicõri, waja senibicʉ yiguĩji ĩ. Ĩama mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji.
ROM 5:16 Dios manire ĩ queno yigore ito yicõri Adán ĩ ñeñaro yigore rãca babo masia ma. Adán sĩgʉ̃ ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yisʉore ticõri, “Masa jeyaro ñeñaro ĩna yirise waja tõbʉjarã yirãji ĩna”, yiyijʉ Dios. Ito bajibojarocati, masare ti maicõri, Jesure cõañi Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñeñaro mani yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ñeñaro yirã mani ñabojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 5:17 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ĩ ñeñaro yijare, masa jeyaro godarã yirãji. Ito bajibojarocati Jesús manire ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire ti maicõri, “Quenarã ñama ĩna. Ũmacʉ̃jʉ yʉ Macʉ Jesucristo rãca catitĩñarã yirãji ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 5:18 Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ñeñaro ĩ yijare masa jeyaro ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati Jesús sĩgʉ̃ ñabojagʉti queno ĩ yijare, “Ñeñaro yʉ yirisere itire ãcabojoya Dios mʉ”, yi masirãji masa jeyaro. Ito bajiro ĩna yi rʉ̃cʉbʉoja tʉocõri, “Quena ñama. Catitĩñarã yirãji”, yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 5:19 Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibisijʉ Adán. Adán sĩgʉ̃ ñabojagʉti, ito bajiro ĩ yija, jãjarã masa ñeñaro yisʉoyijarã ĩja. Ito bajibojarocati, Jesuama ñaro bajiroti cʉdiyijʉ Diore. Ito bajiro ĩ yija jãjarã masa ñeñaro ĩna yirise Dios ĩ cõa ĩsigoana ñama ĩja. Ito bajiri, “Queno yirã ñama”, yicõri ĩnare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 5:20 Dios ĩ rotirise jidicãñi Moisésre, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩa jeditoni. Ñeñaro mani yibojarocati, “Dioama bʉto bʉsa manire ti maiguĩji”, yi tʉoĩa mani ĩja.
ROM 5:21 Mani ñarocõreti ñeñaro mani yirise waja seti ña. Ito bajiri ñarocõti godarã yirãji mani ĩja. Ito bajibojarocati Dioama manire ti maiguĩji. Dios manire ti maicõri, Jesucristo mani Ʉjʉre cõañi, ñeñarise jeyaro ĩ quenotoni. Ito bajiri Dios manire ti maicõri, “Queno yirã ñama ĩna”, yicõri, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani ĩja.
ROM 6:1 Itire masicõri, ¿ñere yirʉja, yi tʉoĩati mʉa adocãta? ¿Ñeñaro yirejʉare yitĩñarʉjati manire, Dios ĩ mairise bʉto bʉsa manire ĩ ĩotoni?
ROM 6:2 Ñena sʉori yimenaji mani. Ñeñarisere jidicãgoana ña mani. Ito bajiri mani Cristo ñarã ñabojarãti, ¿ñeñarise yi ʉyarãjida mani? Meje ñeñarise yi ʉyamenaji mani.
ROM 6:3 ¿Idé gure gayere tʉo masiati mʉa? Idé gu roticʉ mani, “Cristo ñarã ñama”, gãjerã ĩna yi ti masitoni. Riti ĩ ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri Cristo ĩ godacãre ñajare, ĩ robo bajiroti godacãna ña mani cʉni.
ROM 6:4 Mani idé gucatijʉ, Cristo rãca yuje cũado bajiro bajicʉ mani. Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ mani Jacʉ Dios ĩ masirisena. Mani ñeñaro yirise jidicãtoni ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito yicõri quenarise mani yitoni, ĩ masirisena manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
ROM 6:5 Cristo ñarã mani ñaja, ĩ godarajʉ ĩ robo bajiro godana ña mani cʉni. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñaja, mʉcana tʉdi ĩ catiado bajiroti, mani cʉni tʉdi caticõri ĩ rãca catitĩñarã yirãji.
ROM 6:6 Cristo yucʉtẽojʉ ĩ godado bajiroti, mani ñeñaro yi ãmorise godayija. Ito bajiri ñeñaro yi ãmorã meje ña mani ĩja. Ñeñaro mani yi ãmorisere jidicã masia mani. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyamenaji mani ĩja.
ROM 6:7 Masa godarã, ñeñaro ĩna yibeto bajiro mani cʉni ñeñaro yi ʉyamenaji.
ROM 6:8 Ñeñarise jidicãgoana mani ñaja, Cristo rãca godacãna robo bajiro bajia mani. Ito bajiri, “Ĩ tʉdi catiado bajiroti, mani cʉni tʉdi catirã yirãji”, ya mani.
ROM 6:9 “Godabojagʉti mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ Dios Cristore. Mʉcana tʉdi jʉaji godabiquĩji Cristo”, yi tʉoĩa mani. Mʉcana tʉdi jʉaji godare manoja ĩre.
ROM 6:10 Cristo cojiti godañi, mani ñeñaro yirisere cõagʉ̃. Mʉcana tʉdi caticõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yi ñagʉ̃ ñami ĩ ĩja.
ROM 6:11 Ito bajiro tʉoĩarʉja manire cʉni. “Yʉ ñeñaro yirisere jidicãcõri tʉdi itire yi ʉyabicʉja yʉ mʉcana. Cristo yagʉ ñacõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yi ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yirʉja manire.
ROM 6:12 Ñatĩñaroti meje ña mani ya rujʉ. Ito bajiri mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyabesa. Bʉto ñeñarise yiroto ãmobojarocati ñemecʉtirʉja manire.
ROM 6:13 Mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja mʉare. Mʉa ña, jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa wabore ñaroca Jesús ĩ masogoana. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiro riti mʉa ya rujʉna quenarise riti mʉa yitĩñaja quena.
ROM 6:14 Ĩre cʉdirã mani ñaja, ñeñarise yire gaye ãmobeto yiroja manire. “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. “Jesure yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre ti maicõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa wanʉrã ña mani.
ROM 6:15 “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güicõri, ñeñarise yibitirʉja manire. “Yʉre ti maicõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñari, Dios ĩ ãmoro bajiro riti cʉdirʉja manire.
ROM 6:16 Gãjire mʉa tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñaguĩji mʉa ʉjʉ. Ito yicõri ĩre moa ĩsiri masa ñarãji mʉa. Ito bajiro ñeñarise riti mʉa yi ʉyaja, mʉa ʉjʉ robo bajiro tujaroja ñeñarise ĩja. Ito bajiro ñeñarise mʉa yija, ñeñarisere jidicã masimenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mʉa. Ito bajibojarocati, Diore mʉa tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Itire masirãji mʉa.
ROM 6:17 Iti rʉmʉjʉ, ñeñarise mʉa yija, mʉa ʉjʉ robo bajiro bajiyija ñeñarise. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyayija mʉa maji. Adocãtama Dios ocare riasoticõri itire cʉdia mʉa. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mʉa ĩja. Iti masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
ROM 6:18 Ñeñaro yire gaye cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Diore cʉdirã ñari quenarise riti yi ãmorã ña mʉa ĩja.
ROM 6:19 Queno cõĩa gotire rãca mʉare goticʉ yʉ, queno mʉa tʉo masitoni. Iti rʉmʉjʉ bʉto ñeñarise yirã ñayija mʉa maji. Adocãtama quenarise riti mʉa yi ñaja quena. Quenarise riti mʉa yija, Dios ĩ ãmorise yirã yirãji mʉa.
ROM 6:20 Iti rʉmʉjʉ ñeñarise riti yirã ñari quenarisere yibisija mʉa maji. Dios ĩ ãmoro bajiro yirã meje ñayija mʉa maji.
ROM 6:21 Itijʉjʉ, ñeñarise mʉa yirajʉjʉ, ¿ñeoni quenarise bʉjacati mʉa? Bʉjabisija mʉa. Adocãta, iti rʉmʉjʉ ñeñarise mʉa yigore, mʉa tʉoĩaja, bojoriseti bajia ĩja. No ñeñarise riti yirã, ĩna godaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna.
ROM 6:22 Mʉa adocãta ñeñarisere cʉdirã meje ña mʉa ĩja. Ñeñarise jidicãcõri Diore cʉdirã ña mʉa ĩja. Dios ĩ ãmoro bajiro riti ĩre cʉdirã ñari, bʉto bʉsa ĩre cʉdi ãmorã yirãji mʉa. Ito bajiro mani yija, ĩ rãca riti ñatĩñarã yirãji mani.
ROM 6:23 Mani ñeñaro yirise waja, waja yirã bajiro godarã yirãji mani. Ito bajiri seti cʉtirã ñari Dios tʉ queno eja masimenaji mani. Jesucristo mani Ʉjʉre mani tʉorʉ̃nʉjama, ñe waja manoti catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios manire.
ROM 7:1 Yʉ ñarã, mʉa ña rotire gaye masirã. Mani catirocõ rotire gaye cʉdirãona ña mani. Mani godaja berojʉama, no yicõri itire cʉdi masia manoja manire.
ROM 7:2 Rotire gaye ado robojʉa gotia manire: Romio manʉjʉ cʉtigo, iso manʉjʉ rãca riti ñaja quena, ĩ catirocõ. Iso manʉjʉ godaja bero, rotire gaye cʉdibeco meje yamo iso, gãjire iso manʉjʉ cʉtija.
ROM 7:3 Iso manʉjʉ ĩ catibojarocati, gãji rãca iso ñaja, manʉjʉ cʉtibojagoti ajeri maso ñamo isoõcõ. Ito bajibojarocati iso manʉjʉ godaja bero gãji rãca iso manʉjʉ cʉtija, Dios rotirise cʉdibeco meje yamo iso. Ito bajiro yigo manʉjʉ godagoro ñari ajegoõcõ meje ñamo iso.
ROM 7:4 Ito bajiroti yʉ ñarã Cristo ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ Cristo ĩ godaroto riojʉa mani ʉjʉ robo bajirise ñayijʉ rotire gaye maji. Adocãtama Jesucristo manire ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti mani ʉjʉ robo bajirise meje ña ĩja. Cristo ĩjʉa ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito yicõri ĩ ñarã ña mani. Cristo ĩ godaja bero ĩ tʉdi catiroca yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios ĩre mani queno moa ĩsi masitoni.
ROM 7:5 Jesure mani masiroto riojʉajʉ, mani ãmoriseti yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirise masibojarãti itire cʉdi ãmobiticʉ mani. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, bʉto bʉsa ñeñarise yicʉ mani. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñacʉ mani maji.
ROM 7:6 Adocãtama, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdibeja, jeamejʉ yʉre cõagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani. Cristore bʉto tʉorʉ̃nʉa mani adocãta. “Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ñagʉ̃, ñeñarise yire jidicãroca yami. Ito yicõri, quenarisejʉa wasoaroca yami ĩ.
ROM 7:7 Dios ĩ rotirise, ¿no bajiro yirã yati mani? “Ĩ rotirise ñeñarise ña”, ¿yirʉjati mani? Meje yibitirʉja manire. Dios ĩ rotirise manire gotia, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, mani yi masitoni. Dios rotirise iti manija, “Iti ña ñeñaro yire gaye”, yi masibitiboana mani. Adi gaye tʉoĩate mʉa: “Gãji ya gajeonireti ʉobesa”, yi gotia Dios rotirise. Ito bajiro ĩ yibeja, “Gãji ya gajeoni ãmotire ñeñarise ñaroja”, yi masibitiborʉja yʉ.
ROM 7:8 Ito bajiri iti rotirise masicõri, ñeñaro yigʉ ñari bʉto bʉsa gãji ya gajeoni ãmoticʉ yʉ. Iti rotire masibiticõri bʉto gãji ya gajeoni ãmotibiticʉ yʉ maji.
ROM 7:9 Dios ĩ rotirise yʉ masiroto riojʉa maji, “Bʉto queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Dios ĩ rotirisere masigʉ̃ ñabojagʉti, bʉto bʉsa ñeñarise yi ãmocʉ yʉ maji. “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ, yi masirea. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.
ROM 7:10 Ĩ rotirise cũñi Dios, masa ĩna queno ñatoni. Yʉama Dios ĩ rotirise masicõri, bʉto bojori bʉja ñacʉ. Ñeñarise yicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ.
ROM 7:11 Yʉ ñeñaro yirise tʉoĩacõri, bʉto ñeñaro yi ãmocʉ yʉ. Yʉ ñeñaro tʉoĩarise yʉre rʉoyija. Dios ĩ rotirisere cʉdi ãmobiticʉ yʉ. Iti rotirise masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi masibojacʉ yʉ. Ito bajiri bʉto bojori bʉja ñacʉ yʉ.
ROM 7:12 Iti rʉmʉ maji ito bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ. Adi rʉmʉri ado bajiro ya yʉ ĩja. Jeyaro Dios ĩ gotirise quenarise ña. Ito bajiri Dios ĩ rotirise riojo gotirise ñaroja, ito yicõri quenarise.
ROM 7:13 Adi rotirise quenarise ñabojaroti, ¿mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yirojada? Meje ito bajiro meje bajia. Mani ñeñaro yire, mani jeame ʉ̃jʉrojʉ waroca yiroja. Dios ĩ rotirise mani masija bero, ñeñaro mani yirise, “Ñeñaro ya yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro yire masicõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ, ñeñaro yigʉ ñari”, yi tʉoĩa masia mani. Ito yija Dios rotirise masibojarãti, itire mani cʉdibeja, iti ña bʉto bʉsa ñeñarise.
ROM 7:14 Mani masia, Espíritu Santona sʉoriti ĩ rotirise cũñi Dios Moisés ñayorʉre. Manire Espíritu Santo ĩ ejabʉabeja, Dios ĩ rotirisere cʉdi masimenaji mani. Yʉ masia, ñeñaro yigʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñaro yitĩña yʉ.
ROM 7:15 ¿No yija, ito bajiro yigʉja yayʉa yʉ? Masibea yʉ itire. Queno yʉ yi ãmobojarise gaye yibea yʉ. Ñeñaro yʉ yi ãmobitibojarejʉare itijʉare ya yʉ. Masibea yʉ. ¿No yija itire yigʉja yayʉa yʉ?
ROM 7:16 Ito yija ñeñaro yi ãmobitibojagʉti, ñeñaro ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija, “Dios ĩ rotirise quenarise ña”, yi tʉoĩa yʉ.
ROM 7:17 Ito bajiri adocãta, ñeñaro yʉ yirise yʉmasi meje ya. Ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise.
ROM 7:18 Yʉ masia, yʉ tʉoĩarise quenarise ma yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojarocati, quenarise yire ma yʉre.
ROM 7:19 Quenaro yʉ yi ãmorisere, itire yibea yʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise riti ya yʉ, yʉ ãmobitire.
ROM 7:20 Ito yija ñeñaro yʉ yi ãmobitire yʉ yija, yʉmasi meje ya. Ñeñaro yire gaye yʉre ñacõri iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise.
ROM 7:21 Ito bajiro riti bajisotia yʉre. Quenarise yʉ yi ãmobojaja, no masia ma yʉre, ñeñarise yʉrejʉ ñacõri.
ROM 7:22 Yʉ ya ʉsinama rujeguti Diore cʉdi ãmoboja yʉ.
ROM 7:23 “Queno yʉ yi ãmoja, ñeñarise yʉre ñacõri, queno canamʉobea iti”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ ya ʉsinama Diore cʉdi ãmoboja yʉ. Ito bajibojarocati yʉ ya rujʉti ñeñaro ya yʉre. Ito bajiri ñeñarise jidicã masibea yʉ.
ROM 7:24 Bʉjatoguti bajicõa yʉ. Yʉ ya rujʉna ñeñaro yʉ yirise waja jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yigʉja yʉ. ¿Ñimʉjʉa yʉre masogʉ̃ yiguĩjida?
ROM 7:25 Ado robojʉa bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre masocãñi. Yʉre yiari Jesucristore cõañi Dios. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre. Yʉ ya ʉsi ñarocõnati ruje Diore cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajibojarocati ñeñaro tʉoĩare yʉre ñacõri, iti ña ñeñaro yiroca yʉre yirise. Queno yiñi Dios. Ñeñaro yʉ yibititoni Jesucristore cõañi ĩ.
ROM 8:1 Cristo ñarã mani ñaja, ito yicõri ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtija, manire waja senibicʉ yiguĩji Dios. Cristo ñarã ñari mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ãmomenaji. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ rotiro bajirojʉa yisotirãji mani.
ROM 8:2 Mani ñeñaro yirise ñaroja mani godaroca yirise. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Espíritu Santo mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji. Cristo yagʉ yʉ ñajare, Espíritu Santo yʉre ejabʉagʉ yiguĩji, ñeñaro yʉ yibititoni. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masocãñi.
ROM 8:3 Dios rotirise ñarocõti cʉdi jeo masia ma manire. Ito bajiri, “Dios ĩ rotirisere yʉ cʉdire waja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masibea mani. Ado bajirojʉa bajia. Dios ĩ Macʉgorore adi macãrʉcʉ̃rojʉ cõañi. Mani ñeñaro yiri rujʉ bajiro rujʉ cʉtiñi. Mani robo rujʉ cʉtibojagʉti ñeñarise yibisĩ ĩ. Ĩ ya rujʉna ñeñaro yiĩabicʉ ñari, mani ñeñaro yirisere ñarocõti waja yi jeoñi ĩ. Ito bajiri, “Ĩ ejabʉarisena, ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi masirãji mani.
ROM 8:4 Ito bajiro manire goda ĩsiñi ĩ, Dios rotirise bajiro quenarise mani yitoni. Adocãta ñeñaro mani tʉoĩarise rãca ñamenaji mani. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãji mani.
ROM 8:5 Ñeñaro tʉoĩacõri ĩna ñeñaro yirotire tʉoĩasotirã yirãji ĩna. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yirãma, ĩ ãmoro bajiro riti yirona tʉoĩasotirã yirãji ĩna.
ROM 8:6 Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti tʉoĩasotirã, ĩna godaja bero jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩnaõna. Ito bajibojarocati, “Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yirã, catitĩñarã yirãji. Ito yicõri ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarise rãca ñarã yirãji ĩna.
ROM 8:7 Ñeñaro yire tʉoĩarã, Diore tʉo terãji ĩna. Dios rotirise cʉdi ãmomenaji ĩna. Ito yicõri, no masia manoja ĩnare.
ROM 8:8 Ito bajiri, “Yʉ ñeñaro yirise riti yi wanʉ ñacʉja yʉ”, yirã, Dios ĩ ãmoro bajiro yi masimenaji ĩnaõna.
ROM 8:9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñaja, ĩ ãmoro bajiroti yirã yirãji mani. Ito yicõri mani ñeñaro tʉoĩarise bajiro meje yirãji mani. Espíritu Santo ĩ ya ʉsijʉ ñabeja Cristo yagʉ meje ñami ĩocʉ̃.
ROM 8:10 Riti ña, mani ñeñaro yiri rujʉ godaro yiroja. Ito bajibojarocati Cristo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñarã yirãji mani. “Quena ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani.
ROM 8:11 Espíritu Santona sʉoriti Cristo godarʉre mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mʉcana ĩti ñami mani ya rujʉ godarotire mʉcana tʉdi catiroca yirocʉ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ manire. Espíritu Santo mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ manire.
ROM 8:12 Ito bajiri yʉ ñarã, jʉaji ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire, iti rʉmʉ mani yicato bajiro. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajirojʉa yirãji mani.
ROM 8:13 Ñeñaro mani tʉoĩarise mani yija, godarã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani. Ito bajibojarocati Espíritu Santona sʉoriti mani ñeñaro yirise mani jidicãja, catitĩñarã yirãji mani.
ROM 8:14 No Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro yirã, Dios rĩa ñama ĩna.
ROM 8:15 Ado robojʉa bajia. Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Ito bajiri moari masa ĩna ʉjʉre güirã bajiro meje ña mani. Adocãta Dios rĩa ĩre queno cʉdirã ña mani. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ, Cʉna”, ya mani Diore.
ROM 8:16 Espíritu Santo mani masiroca yami, “Dios rĩa ña mani”, mani yitoni.
ROM 8:17 Ĩ rĩati ñacõri, quenarise ĩ goticãre boca ãmirã yirãji mani. Cristo rãca boca ãmirã yirãji mani, Dios ĩ goticãre gaye. Cristo robo mani tõbʉjaja, ĩ rãcati mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
ROM 8:18 Adi rʉmʉri ñeñaro mani tõbʉjaja, “¿No yicõri bʉjato tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩare ma. “Ñeñaro mani tõbʉjagore rẽtoro ñasarise ña ija ũmacʉ̃jʉ mani wanʉ quenaroti gaye”, yi tʉoĩa yʉ.
ROM 8:19 Co rʉmʉ Dios ado bajiro yigʉ yiguĩji: “Ãna ñama yʉ rĩa yʉre queno cʉdirã”, yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ rujeore ñarocõti bʉto bocatia, ĩ ito bajiro yirotire.
ROM 8:20 Dios cajero gaye, ĩ rujeore gaye bajiro meje bajia adi rʉmʉri. Adi rʉmʉri jeyaro jogarise riti ña. Ito bajiro rẽtarotire cũsʉoyijʉ Dios, Adán ĩ ñeñaro yirajʉna sʉori. Ito bajiro riti bajitĩña yibetoja.
ROM 8:21 Co rʉmʉ Dios ĩ rujeore ñarocõti quenogʉ̃ yiguĩji ĩ mʉcana. Ito bajiri ĩ rĩa ñari mʉcana tʉdi jʉaji ñeñaro yimenaji mani. Adi rʉmʉri jeyaro jogarise riti ña. Ija ĩ wasoari rʉmʉ mʉcana tʉdi jʉaji jogabetoja iti.
ROM 8:22 Mani masia, adocãta Dios ĩ rujeore ñarocõti ñeñaro tõbʉja iti. Romio iso macʉ cʉtiro robo bajiro ñeñaro tõbʉja iti jeyaro.
ROM 8:23 Mani cʉni Jesure masirã, ñeñarise tõbʉja. Ito bajiri Espíritu Santo Dios manire queo sãre ñajare, “Ito bero jʉaji ñeñarise tõbʉja yibicʉja ĩja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios mama rujʉ manire ĩ ĩsiroti rujʉre, yurã yirãji mani. Iti rujʉ jogabeto yiroja, ito yicõri ñeñarise tõbʉjabeto yiroja. Ito bajiro ĩ yiri rʉmʉ, “Ãna ñama yʉ rĩa”, yigʉ yiguĩji.
ROM 8:24 Cristore mani tʉorʉ̃nʉrajʉna sʉoriti, manire masoñi Dios. Mani tʉoĩa yurise rẽtagore meje ña. Rẽtare gaye tʉoĩa yu masimenaji mani. Rẽtabiti gayereama tʉoĩa yurã yirãji mani.
ROM 8:25 Rẽtabiti gayere tʉoĩa yurã, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, ñe ʉsirioari meje, bocatirãji mani. Ito yicõri, ñe ʉsirioro meje mani bocatiroca ya iti.
ROM 8:26 Ito bajiroti Espíritu Santo manire ejabʉami, mani queno masimena ñajare. Diore queno seni rʉ̃cʉbʉo masibea mani. Ito bajiri Espíritu Santo manire yiari josa ĩsiguĩji Diore. “Diore yʉ seni ãmobojarise queno goti masibea yʉ”, yi mani tʉoĩarise masicõri, manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ Diore.
ROM 8:27 Mani tʉoĩarise tʉo masi jeogʉ ñari, Espíritu Santo gotirisere tʉo masi jeogʉ yiguĩji Dios. Dios ãmoro bajiroti seni masicõri manire yiari Diore senigʉ̃ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri Dios sĩgʉ̃ tʉo masire gaye bʉsi masigʉ̃ ñari manire yiari queno Diore bʉsigʉ yiguĩji Espíritu Santo.
ROM 8:28 Riti Diore mani maija, “Ĩ ãmoro bajiro yʉ yisotitoni yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa masia mani. “Jeyaro yʉre rẽtarise quenarise ña. Quenarise riti yʉre rẽtaroca yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
ROM 8:29 Cajerojʉti mani ĩre tʉorʉ̃nʉronare masiñi Dios. Manire beseñi ĩ, ĩ Macʉ Jesucristo robo mani bajitoni. Ito bajiroti Dios rĩa ñarã, mani rĩjorʉ ñami Jesús.
ROM 8:30 Cajerojʉti ĩ rĩa ñaronare manire beseñi Dios. Manire besecõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi boca ãmiñi Dios. Manire boca ãmicõri, ĩ Macʉre ĩ yiado bajiro ñasarã mani ñaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
ROM 8:31 Iti oca quenarisere tʉocõri, ¿no bajiro yirãti mani? Ado bajiro yirʉja manire: “Dios manire ejabʉagʉ yiguĩji, ito yicõri manire jidicãbicʉ yiguĩji. Ito bajiri no yibea gãjerã manire ĩna ti teja”, yirʉja manire.
ROM 8:32 Ĩ Macʉre maibojagʉti, manire yiari goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri, “Riti ña. Ñe rʉyabeto, jeyaro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani.
ROM 8:33 Dios manire boca ãmi wacʉ, “Quenarã ñama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, noajʉa gãjerã, “Seti ña ĩnare”, yi masimenaji.
ROM 8:34 Nijʉa mami, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja ruyurioama ĩna”, yigʉ. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeoñi Jesús. Ito bajiri, “Ĩnare seti ña”, yibiquĩji Jesús. Mʉcana caticõri, Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ. Ito yicõri manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ.
ROM 8:35 Manire bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ñimʉjʉa manire ĩ mairise jidicãroca yi masibiquĩji. Mani yija, ñeñaro tõbʉjarã yirãji gajea. Mani yija, güirã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire ʉsirioro yi coderã yirãji gajea. Mani yija, ñiojogarã yirãji gajea. Iti yija, sãñare rʉyaro yiroja gajea, manire. Mani yija, guijorojʉ warã yirãji gajea. Ĩna yija, gãjerã manire sĩarã yirãji gajea. Iti jeyaro manire rẽtabojarocati manire jidicãbicʉ yiguĩji Jesús. Manire mai jidicãbicʉ yiguĩji.
ROM 8:36 Ado bajiro gotiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ, ĩ oca tuti uca wacʉ: Mʉ ñarã gʉa ñajare, co rʉmʉ rʉyabeto gʉare gãjerã sĩa ãmoama. Ovejare ĩna sĩarocʉ bajiro gʉare yama, yiyijʉ Dios oca goti ĩsiri masʉ.
ROM 8:37 Ñeñaro gʉa tõbʉjabojarocati, gʉare rẽtocũmena yirãji gãjerã. Cristo manire maigʉ̃ ĩ ejabʉaja, jeyaro manire rẽtarise ñemecʉti sẽorã yirãji mani. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri bʉto bʉsa tʉoĩa oca sẽorã yirãji mani.
ROM 8:38 Disejʉa Dios manire ĩ mairise jidicãroca yibetoja. “Riti ñaroja iti”, yi tʉoĩa yʉ itire. Disejʉa mani catibojaja, mani godabojaja cʉni, Dios ĩ mairise manire camotabetoja. Dios ñaro gãna cʉni, rʉ̃mʉ́a cʉni, ʉ̃mʉa ñasari masa cʉni, Dios manire ĩ mairise jidicãroca yi masimenaji. Adocãta rẽtarise, ija rẽtaroti cʉni, Dios ĩ mairise camotaroca yibetoja manire.
ROM 8:39 Mani jubejʉ ñabojaja cʉni, ũmacʉ̃jʉ mani ñabojaja cʉni, no mani ñaroti Dios ĩ manire mairise jidicãroca yibetoja. Disejʉa Dios ĩ rujeore manire ĩ mairise camota masibetoja. “Cristo mani Ʉjʉ manire ĩ yi ĩsirajʉna sʉoriti bʉto maiami Dios manire”, yi tʉoĩa mani.
ROM 9:1 Yʉ gotirise riti ña. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ yagʉ ña yʉ. Ito bajiri socabea yʉ. “Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena riojo oca gotia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
ROM 9:2 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉ ãmobeama yʉ ñarã”, yi tʉoĩacõri bʉto bojori bʉja yʉ.
ROM 9:3 Ĩnare maigʉ̃, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna ware ãmobea yʉ. Ĩnare jeame ʉ̃jʉrojʉ Dios ĩ cõame yirocʉ, yʉjʉare ĩ cõa ãmojama camotabitibogʉja yʉ.
ROM 9:4 Ĩna ñama yʉ ñarã, Israel ñayorʉ janerãbatia. Jane mejejʉ ĩnare besebojayijʉ Dios ñarã ĩna ñatoni. Ĩ masirise, ĩoyijʉ Dios ĩnare. Ito yicõri ĩ rotirise cʉni ĩnare gotibojayijʉ ĩ. “Ado bajiro yicõri yʉre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ”, yiyijʉ Dios yʉ ñarã ñasʉoanare. “Queno mʉare yigʉ yigʉja yʉ”, yiari goti yucãyijʉ Dios yʉ ñarãre.
ROM 9:5 Yʉ ñarã bʉcʉrã ñasʉoana janerãbatia ñama ĩna. Cristo cʉni yʉ ya butu gagʉti rujeañi. Cristoti ñami Dios, masa ñarocõreti rotigʉ. Coji rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
ROM 9:6 Yʉ ñarã, judio masare, Dios oca quenarise ĩ gotibojarocati coriarãti ñama ĩre bajiro tʉoĩarã. “Judio masare Dios ĩ goticãdo bajiroti yibeami”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Judio masa rujeabojarãti jeyaro Dios ñarã meje ñarãji ĩna.
ROM 9:7 Abraham janerãbatia, ĩna ñarocõti, ĩ janerãbatia goro meje ñama, Dios ĩ tija. Ado bajiro Abrahamre gotiñi Dios: “Mʉ macʉ Isaac ĩ rĩa ĩna ñarã yirãji mʉ janerãbatia goro”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
ROM 9:8 Iti oca tʉocõri, “Abraham janerãbatia riti rujearã, Dios rĩa ñama ĩna, yireoni meje ña iti”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia: Dios ĩ goti cũrise tʉorʉ̃nʉrã, ĩna ñama mʉcana tʉdi rujeana, ito yicõri Dios rĩa. Ito bajicõri Abraham janerãbatia goro bajiro bajiama ĩna ĩja.
ROM 9:9 Ado bajiro goti yucãyijʉ Dios Abrahamre: “Ijaca rodo adocõ tʉjarocati wadigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉ manojo Sara wame cʉtigo macʉ rʉcogo yigõji iso”, yiyijʉ Dios Abrahamre.
ROM 9:10 Adiacã riti meje ña. Ado bajiro bajia gaje. Ĩna macʉ Isaac jai tujacõri, Rebeca rãca manojo cʉtiyijʉ ĩ. Rĩa sʉ̃rʉ̃ayijo iso. Ito bajibojarocati jacʉama sĩgʉ̃ti ñayijʉ.
ROM 9:11 Iso rʉcoroto riojʉa, ado bajiro gotiyijʉ Dios isore: “Mʉ macʉ ñasʉogʉ ĩ ocabajire moa ĩsiri masʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yiyijʉ Dios, Rebecare gotigʉ. Jane mejejʉ ito bajiroti gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ado bajiro bajiyijʉ: “Esaú rẽto bʉsaro maia yʉ Jacobre”, yiyijʉ Dios ĩ ocana ĩna jʉ̃arã rujearoto riojʉa. Quenarise, ñeñarise cʉni ĩna yibetojʉ, gotiyijʉ Dios itire maji. Ito bajiri, “Dios ĩ tʉoĩaro bajiro beseami masare. Ĩna yigorena sʉori meje beseguĩji Dios. Ĩ ãmoro bajiroti beseguĩji”, yi tʉoĩa mani.
ROM 9:14 “Gãjerãre bese, gãjerãre besebiti ĩ yija, ñeñaro yami Dios”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajirojʉa meje bajia.
ROM 9:15 Dios sĩgʉ̃ti bese masiguĩji ĩ. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ Dios, Moisés ñayorʉre: “Yʉ ãmorãrecõti ĩnare ti maigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre.
ROM 9:16 Dios queno yami masare. Ĩ ti mairo roboti yami. Masa ĩna queno yire ãmoja meje, ito yicõri bʉto ĩna moaja meje, ĩ ti mairo bajiro queno yami Dios masare.
ROM 9:17 Ucara tutina ado bajiro yiyijʉ Dios Egipto gagʉ ʉjʉre: “Ʉjʉ mʉre cũcʉ yʉ, mʉna sʉoriti yʉ masirise masare ĩorocʉ. Ito bajiro yicʉ yʉ masa jeyaro yʉ gayere ĩna tʉo jeditoni”, yiyijʉ Dios, Egipto gagʉ ʉjʉre.
ROM 9:18 Iti tʉocõri, “Ĩ ti mairãre riti ti maiguĩji Dios. Ito yicõri, ‘Yʉre cʉdibicʉre ĩre cʉdibitiroca yigʉ yigʉja yʉ’, yicõri, ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
ROM 9:19 Ito bajiro bajija tʉocõri, “¿No yija, ‘Mʉare seti ña’, yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yirãji mʉa coriarã. “ ‘Dios ĩ ãmoro bajiro yibicʉja yʉ’, yi masigʉ̃ mami”, yirãji mʉa. Ito bajiro yʉre mʉa bʉsija, ado bajiro mʉare cʉdicʉja yʉ:
ROM 9:20 Ito bajiro bʉsibitirʉja mʉare. “Dios ĩ yire quenabea”, yiado ma mʉare. Riri sotʉ, “¿No yija yʉre ito bajiro yʉre meniri mʉ?” yibetoja iti sotʉ menirore.
ROM 9:21 Riri sotʉ meniri maso iso ãmoro bajiroti menigõji. Iti ririnati quenari sotʉ iso meni ãmoja, menigõji. Itinati ejori iso meni ãmoja rocati bʉsa bajiro menigõji iso ãmoro bajiroti.
ROM 9:22 Iso yiado bajiroti ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji Dios cʉni. Ĩ masirise ĩo ãmobojagʉti ito yicõri masa ĩna tõbʉjaroca yi ãmobojagʉti, itire yibisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. “Ĩnare ruyuriorʉja yʉre”, yibojagʉti, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi ʉsiriobisijʉ Dios.
ROM 9:23 Ito bajiro yiñi Dios, mani ĩ ti mairãre, “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃”, mani yi tʉoĩatoni. Cajerojʉti manire ti maicõri beseñi Dios, ĩ masirise manire ĩsirocʉ.
ROM 9:24 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉtoni, manire beseñi Dios. Mani coriarã judio masa ña. Gãjerã judio masa meje ñama. Ito bajibojarocati mani ñarocõreti beseñi Dios.
ROM 9:25 Ado bajiro bajia Dios ĩ yire, Oseas ñayorʉ ĩ ucare jane mejejʉ gaye: Yʉ ñarã mejere cʉni, “Yʉ ñarã ña mʉa”, yigʉ yigʉja yʉ. “Cajero mʉare ti maibiticʉ yʉ. Adocãta mʉare ti maia yʉ”, yigʉ yigʉja yʉ.
ROM 9:26 “Yʉ rĩa meje ñama”, Dios ĩ yiadojʉ, ĩnati Dios rĩa ñarã yirãji. Dios catitĩñagʉ̃ rĩa ñarã yirãji. Ito bajiro ucayoñi Oseas jane mejejʉ.
ROM 9:27 Isaíasjʉa, ado bajiro bʉsiyoyijʉ, Israel sita gãnare tʉoĩa yugʉ: “Israel gãna jãjarã bʉsa bʉjʉama. Jai rẽtocũcõri, ja sitacõ jãjarã ñama ĩna. Jãjarã ĩna ñabojarocati coriarãreti masogʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 9:28 Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji. Jãjarã adi macãrʉcʉ̃ro gãna masa, ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri cojisiti ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji”, yi ucañi Isaías.
ROM 9:29 Ito yicõri, ucagʉti ado bajiro yiyijʉ Isaías: Dios masa jeyaro ʉjʉ ñagʉ̃, mani rĩa sĩgʉ̃re ĩ masobeto bajija, mani judio masa jeyaro maniboana mani. Dios Sodoma, Gomorra gãnare ĩ ruyurioado bajiro, manire yiborʉ, manire sĩgʉ̃ ĩ masobeto bajija. Ito bajiro yiari ucañi Isaías.
ROM 9:30 Riti ña. Itire tʉocõri ado bajiro yi tʉoĩa masia mani: “¿No bajiro yirʉjati gʉare, Dios riojo, ‘Quena ña mʉa’, ĩ yitoni?” yi tʉoĩabisijarã judio masa meje ñarã. Ito bajibojarocati, “Queno yirã ñama. Ñe seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, yi tʉoĩa masia mani.
ROM 9:31 Yʉ ñarã, judio masama ado bajiro yi tʉoĩabojayijarã: “Queno gʉa yija, ‘Queno yirã ñama’, yigʉ yiguĩji Dios gʉare”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Dios ĩ rotirise ñarocõti, ĩna cʉdibejare, “Queno yirã ñama ĩna”, yi masibisijʉ Dios.
ROM 9:32 Ado bajiro bajia. Judio masa Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñayijarã. “Quenaro gʉa yirise ticõri, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojayijarã ĩna. Cristore boca ãmimena ñari, masa ĩna camota cũado bajiro Dios tʉ eja masibisijarã ĩna. Cristore ĩna boca ãmi ãmobeja, gʉ̃tagã camotado bajiro bajiami ĩ.
ROM 9:33 Itire ĩ oca tutina ado bajiro bʉsiami Dios: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ Cristore cũa yʉ. Gʉ̃tagã camotado bajiro bajigʉ Cristore cũa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbeja camotagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri yʉ tʉ eja masimena yirãji ĩna. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabicʉ yiguĩji. Wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti gotiyijʉ ĩ oca tutina, jane mejejʉti.
ROM 10:1 Tʉoya, Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa. Gãjerã yʉ ñarã, Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõabore, ĩ masoja, bʉto itire wanʉ quenagʉ̃ja yʉ. Iti ña Diore yʉ seni tʉoĩarise.
ROM 10:2 Yʉ ñarã, Israel gãna, Dios ĩ ãmorise ĩna tʉoĩarisena bʉto yi ãmobojama ĩna. Ito bajibojarocati, “Iti ña ĩ ãmorise”, yi tʉoĩa masibeama ĩna.
ROM 10:3 “Cristo mani ñeñaro yirise waja yicãñi. Ito bajiri Dios ĩ tija, seti ma manire”, yi tʉoĩabeama ĩna. “Ĩ rotirise gʉa cʉdija, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojama ĩna. Ito bajibojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yibeama ĩna. Ito yicõri Diore queno tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Ito bajiri, “Queno yirã ñama ĩna”, yibiquĩji Dios.
ROM 10:4 Cristo ĩ ejaja bero, ĩ́na sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Adi rʉmʉri, no Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, “Ĩ ñami queno yigʉ. Seti macʉ ñami”, yiguĩji Dios. Cristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti manire masoguĩji Dios. Ito bajiri, “Dios rotirise mani cʉdirajʉna sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire ma ĩja.
ROM 10:5 Moisés ñayorʉ jane mejejʉ ado bajiro bʉsiyijʉ: “No Dios rotirise ñarocõti cʉdigʉ catitĩñare bʉjagʉ yiguĩji”, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.
ROM 10:6 Ito bajibojarocati, sĩgʉ̃jʉa mami Dios rotirisere ñarocõti cʉdigʉ. Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Dios. Iti ocare ado bajiro gotia manire, Dios oca: “¿Ñimʉ ũmacʉ̃jʉ tigʉ ejayijari? ‘Itojʉ gagʉ wadirʉ ñami Cristo’, yi masiana”, yirona. Ito bajiro tʉoĩabitirʉja mʉare.
ROM 10:7 “¿Ñimʉ godana tʉjʉ ejarʉda Cristo ĩ tujaja tirocʉ?” yi tʉoĩabiticõrʉja mʉare.
ROM 10:8 Dios oca ado bajiro gotia: “Dios riasore gaye ñacã mʉare. Ito bajiri iti riasore gaye masicã mʉa. Ĩ riasore gayere bʉsiyija mʉa”, yi gotia Dios oca. “Cristore masa tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji Dios”, yire gaye ña iti oca. Ito bajiro masare riasoa gʉa iti oca.
ROM 10:9 “Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios”, mani yi tʉoĩaja, ito yicõri “Jesús ñami yʉ Ʉjʉ”, mani yija, jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoguĩji Dios.
ROM 10:10 Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ñama ĩna. Ĩnare seti ma”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yi gãjerãre mani goti rẽtobuja, riti Dios ĩ masoana ñarã yirãji mani ĩja.
ROM 10:11 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “No ĩre tʉorʉ̃nʉrã, ‘Bʉjato bajia yʉre’, yirã mama”, yi gotia Dios oca.
ROM 10:12 Dios ĩ tija judio masa, judio masa mejere cʉni, coro bajiroti tiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro Ʉjʉ. No ĩre senigʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 10:13 Dios oca tuti ado bajiro gotia: “No Jesure, ‘Yʉ Ʉjʉ ña mʉ. Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya. Jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉ wabore ñaroca yʉre masoña’, yirã masoana ñarã yirãji”, yi gotia Dios oca.
ROM 10:14 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩre seni masimenaji ĩna. Ito yicõri Cristo gayere ĩna tʉobeja, ĩre tʉorʉ̃nʉ masimenaji ĩna. Sĩgʉ̃ ĩnare Cristo oca riasobeja, masimena yirãji ĩna.
ROM 10:15 Ĩ oca gotirona mani cõabeja, ĩ oca riasorã manaji. Ado bajiro gotia Dios oca: “Dios oca quenarise riasorã, no ĩna gotirojʉ masa ĩna tʉoja, wanʉ quenarã yirãji ĩna”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti.
ROM 10:16 Masa jãjarã oca quenarise tʉobojarãti itire tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Jane mejejʉ Isaías ĩ ucado bajiroti bajia: “Yʉ Ʉjʉ, coriarãti ñama mʉ ocare tʉorʉ̃nʉrã”, yiyijʉ Isaías Diore gotigʉ.
ROM 10:17 Cristo oca quenarise ĩna tʉobeja, itire tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Cristo ocajʉare tʉosʉorʉja, ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa.
ROM 10:18 Adire mʉare seniĩagʉ̃ ya yʉ: ¿Israel sita gãna Dios oca tʉobitianada? Tʉobojana tʉorea. Dios oca tuti ado bajiro gotia: Dios oca gotiri masa, masa jeyarore goti jeoñi. Ito yicõri ĩna oca cojʉ rʉyabeto, tʉore ña.
ROM 10:19 Mʉcana mʉare jabeto seniĩa tʉogʉ ya yʉ. ¿Dios oca tʉobojarãti, queno tʉo masibisijari Israel sita gãna? Tʉo masibisijarã ĩna. Moisés ñayorʉ ĩti ñami cajero iti oca gayere ucasʉorʉ. Dios ĩ gotiro bajiroti ucayijʉ ĩ. Israel sita gãnare Dios ĩ tʉoĩare gaye gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Moisés ñayorʉ: “ ‘Tʉo rẽtobubeama ĩna’, mʉa yirãre, ‘Yʉ ñarã ña mʉa’, yigʉ yigʉja yʉ ĩnare. Ito bajiro yʉ yija, bʉto rorã yirãji mʉa. Ito yicõri bʉto junisinirã yirãji mʉa”, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.
ROM 10:20 Moisés ĩ ucaja bero bʉto oca sẽocõri, ucayijʉ Isaías. Dios ĩ yiro bajiroti ucayijʉ ĩ cʉni: “Yʉre ãmabitibojanajʉa yʉre bʉjama. Ito yicõri yʉre masi ãmomenajʉare, yʉre ĩna masiroca yicʉ yʉ”, yiyijʉ Dios judio masa meje ñarãre cʉni tʉoĩagʉ̃, yi ucayijʉ Isaías ñayorʉ.
ROM 10:21 Israel sita gãna ĩna bajirisejʉa, Dios ĩ gotirisere ucayijʉ Isaías: “Co rʉmʉ rʉyabeto ĩnare jisotiboja yʉ, ĩna ñeñaro yirisere ĩna jidicãtoni. Ito bajibojarocati yiro robo cʉdirã meje ñama ĩna. Ito yicõri yʉre ti terã, tudiama ĩna”, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Isaías ñayorʉ.
ROM 11:1 “Dios ñarã Israel sita gãna ĩnare jidicãcõrʉ”, yire ¿tʉoĩati mʉa? Meje ĩnare jidicãbeami. Israel sita gagʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ ñicʉ ñasʉorʉti ñami Abraham ñayorʉ. Ito yicõri Benjamín ya butu gagʉti ña yʉ. Ito yicõri Benjamín janerãbatia janamiti ña yʉ.
ROM 11:2 Jane mejejʉ gʉa Israel gãnare beseñi Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ito yicõri gʉare jidicãbeami ĩ. Dios oca tutijʉ Elías ñayorʉ ĩ oca gayere tiyija mʉa. Dios rãca bʉsigʉ, “Israel gãnare seti ña”, yire gaye yiyijʉ Elías ñayorʉ. Tite. Ado bajiro yiyijʉ ĩ, Diore bʉsigʉ:
ROM 11:3 “Yʉ Ʉjʉ, mʉre goti ĩsiri masare sĩayijarã Israel sita gãna. Mʉre rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo cʉni ruyurioñi ĩna. Ito yirã ñari, yʉre cʉni sĩa ãmocã ĩna. Yʉ sĩgʉ̃ti mʉ oca gotiri masʉ catia maji”, yiyijʉ Elías Diore.
ROM 11:4 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro cʉdiyijʉ Dios: “Mʉ sĩgʉ̃ meje ña. Siete mil ñarã masa ñama maji yʉre rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerã ĩna meni rujeorʉ Baal wame cʉtigʉre ñini rũjũ rʉ̃cʉbʉo yibiticã ĩna”, yiyijʉ Dios Elías ñayorʉre.
ROM 11:5 Elías ĩ ñaratʉ̃a, Dios ĩ beseado bajiroti adocãta cʉni Israel gãna coriarãre beseguĩji Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni. Ĩnare ti maicõri ĩnare beseñi Dios.
ROM 11:6 Ĩna queno yirena sʉori meje beseñi Dios. Ĩnare ti maicõri beseñi ĩ. Ĩna queno yirena sʉori ĩ besero bajija, ĩnare waja yirocʉ robo beseborʉ ĩ. Quenarise ĩna yibitibojarocati, ĩnare ti maicõri beseñi Dios.
ROM 11:7 Ado robojʉa bajia. Israel sita gãna, “Queno yirã ñama ĩna”, ĩ yire ĩna ãmobojarocati, “Queno yirã ñama ĩna”, yibisijʉ Dios. Coriarãti Dios ĩ beseana, “Ĩna ñama queno yirã”, yiyijʉ Dios. Gãjerãma Dios oca tʉo ãmomena ñayijarã ĩna.
ROM 11:8 Ĩna gayere bʉsia Dios oca tuti. Ado bajiro gotia: “Ĩre ãmomenare ĩ oca ĩna tʉo masibitiroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri gãjerã ĩ ocare ĩna gotibojarocati tʉo masibisijarã ĩna. Ito bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni”, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 11:9 Ado bajiro yiñi David ñayorʉ Diore: Israel gãna wanʉ quenarã, basa ĩna menirise bojori bʉjaroca yiya. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yiya. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, ĩnare waja seniña.
ROM 11:10 Ĩna tʉo masibitiroca yiya. Sĩgʉ̃ rʉ̃cʉrise ãmi wacʉ robo bajiro, ĩna ñeñaro yirise tãniroca yiya mʉ, yiyijʉ David ñayorʉ Diore.
ROM 11:11 ¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Dios judio masare, ĩre ĩna ãmobejare, ¿ĩnare jidicã ruyuriogʉ yiguĩjida? Meje ĩnare jidicã ruyuriobiquĩji Dios. Judio masa Diore ĩna ãmobeja, judio masa mejereama masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro gãjerãre ĩ masoja ti masicõri, ãmotirã yirãji judio masa cʉni.
ROM 11:12 Judio masa Diore ĩna cʉdibejare, jaje quenarise gaye masa jãjarãre ejayijʉ. Judio masa Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare judio masa mejere cʉni jaje quenarise gaye ejayijʉ. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoyijarã ĩna cʉni ĩja. Judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja, bʉto bʉsa masa jeyarore quenarise ejaro yiroja.
ROM 11:13 Mʉa judio masa mejere cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare Dios oca gotire ña yʉre. Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. “Iti ña moare ñasarise”, yi tʉoĩa yʉ.
ROM 11:14 Yʉ ñarã judio masa, mʉare bajiro ĩna bajire ãmogʉ̃, itire gotia yʉ. Dios mʉare masoja masicõri, ãmotirã yirãji ĩna cʉni. Ito yija Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji gajea. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios.
ROM 11:15 Judio masare Dios ĩ jabeto jidicãrajʉ, masa jeyarore oca quenarise cũyijʉ Dios, ĩ rãca ĩna queno ñatoni. Ito bajiro ĩ oca cũyijʉ Dios judio masa mejere cʉni. Ito bajiri Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ñarãji ĩna cʉni. Bʉto bʉsa quenaroja, judio masa cʉni Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri godabojarãti mʉcana tʉdi catirã robo bajirã yirãji ĩna.
ROM 11:16 Ado bajiro bajia. Jabeto cʉjabʉra gaye, boca ãmicõri, Dios ĩ quenoja, ñarocõti cʉjabʉra quena jedicoaro yiroja. Yucʉgʉ ñe, jeyaro iti quenaja, jeyaro rʉjʉri cʉni quena jediroja. Ito bajiro bajiyijʉ Abraham ñayorʉ. Queno yigʉ ñari, Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩ janerãbatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉja, queno yirã ñarã yirãji ĩna cʉni.
ROM 11:17 Cogʉ yucʉgʉ, olivo wame cʉtiricʉ, rʉjʉ jatacõacõri, rocati judiragʉ rʉjʉ ãmicõri wõja, cogʉ gaye bajiroti bajiroja. Ito bajiroti Dios cʉni judio masare cõacõri, judio masa mejere cʉni, mʉare ĩ ñarã ñatoni cũñi ĩ. Ito bajiri Dios ye quenarise bʉjacõri gʉa judio masa rãca sĩgʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa.
ROM 11:18 Ito bajiro Dios ĩ yija, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña gʉa”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. “Judio masare mani riojʉajʉ beseñi Dios”, yire gayere tʉoĩaña mʉa. Cristo judio masʉ ĩ rujearena sʉoriti mʉare masoñi Dios. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yiado ma mʉare.
ROM 11:19 Mʉa judio masa meje ñarã, ado bajiro yiborãji gajea: “Judio masare jidicãyijʉ Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ñasari masa ña mani”, yi tʉoĩabojarãji gajea mʉa.
ROM 11:20 Riti ña, judio masare Dios ĩ jidicãre. Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbejare, ito bajiro yiñi ĩ, ĩnare. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ. Ito bajiri, “Judio masa rẽto bʉsaro ñari masa ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasarã meje ña mani”, yi tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
ROM 11:21 Dios judio masare, cajero ĩ beseanare ĩ cõaja, mʉare cʉni cõa masiguĩji ĩ.
ROM 11:22 “Jaje quenarise gaye yami Dios masare. Ito yicõri masare bʉto ĩna tõbʉjaroca cʉni yami Dios”, yi tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro bajia. Ĩre rʉ̃cʉbʉomenare bʉto ĩna tõbʉjaroca yibojagʉti mʉare queno yami. Ito bajibojarocati mʉa ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñabeja, mʉare cʉni cõacõborʉ ĩ.
ROM 11:23 Judio masa ĩ cõana, Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩ ñarã ñaroca yigʉ yiguĩji ĩ mʉcana. Ĩ masirisena, ĩ ñarã ñaroca yi masiguĩji mʉcana.
ROM 11:24 Judio masa meje mʉa ñabojarocati ĩ ñarã bajiro mʉare cũñi Dios. Judio masa ñama cajero Dios ĩ beseana. Cajero ĩ beseana meje mʉa ñabojarocati josari ĩ ñarã mʉa ñaroca yiñi Dios. Judio masa cajero ĩ beseana mʉcana ĩ ñarã ñaroca ĩ yija, josari mejeti ñaroja.
ROM 11:25 Yʉ ñarã, masa ĩna masibiticati gayere, mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ĩ beseana ña mani. “Jeyaro masirã ña mani”, mʉa yi tʉoĩabititoni, iti gaye ocare mʉare gotia yʉ. Adocãta judio masa jãjarã ñama Diore tʉo ãmomena. Ito bajiro bajitĩñamenaji ĩna. Judio masa meje ñarã, Dios ĩ besecãna, Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, judio masa cʉni Diore ãmorã yirãji ĩna.
ROM 11:26 Ito bajiro judio masa Diore ĩna ãmoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ucare ña Dios oca tutijʉ: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ ejagʉ yiguĩji masare masori masʉ. Jacob janerãbatiare ĩna ñeñaro yirisere coegʉ yiguĩji ĩ.
ROM 11:27 Ito bajicõri, ñeñaro ĩna yirise yʉ ãcabojoja, jane mejejʉ yʉ goticãdo bajiroti yigʉ yigʉja yʉ, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 11:28 Adocãta judio masa jãjarã Cristo oca quenarise rʉ̃cʉbʉomena jaicoama. Ito bajiri Dios wajana ñama ĩna. Ito bajiro ĩna bajijare, mʉa judio masa mejejʉa tʉorʉ̃nʉsʉoa mʉa. Judio masa ĩna Diore ãmobitibojarocati, ĩjʉama ĩnare ti maiguĩji maji. Ĩna ñicʉsabatiare cʉni ti maiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri gãna judio masare cʉni ti maiami ĩ maji.
ROM 11:29 “Ĩnare besecʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩ goticãdo bajiroti jidicãbicʉ yiguĩji Dios.
ROM 11:30 Cajero Diore cʉdibisija mʉa. Judio masa Diore ĩna cʉdibeja ticõri, mʉajʉare maicõri, mʉare masoñi ĩ.
ROM 11:31 Adocãta judio masa Diore cʉdirã meje ñama. Ito bajiro ĩna bajibojarocati, mʉare ĩ ti mairo bajiroti, ija ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ.
ROM 11:32 Mani jeyaro Diore cʉdimena riti ñacʉ mani maji. Ñeñaro mani yi ãmoja manire camotabisĩ Dios. Ito bajiro yiñi, ñeñaro mani yija bero, “Bʉto yʉre maisacõguĩji Dios. Ĩre yʉ ñeñaro yirise yʉ goti rẽtobuja, yʉre ãcabojogʉ yiguĩji”, mani yi tʉoĩa masitoni.
ROM 11:33 Quenasacõa. Quenoguti yigʉ ñami mani Jacʉ Dios. Jeyaro masigʉ̃ ñami ĩ, ito yicõri jeyaro tʉo masigʉ̃. Ĩ tʉoĩarisere masibea mani. Ito yicõri ĩ yirisere ti masibea mani.
ROM 11:34 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ñimʉjʉa Dios ĩ tʉoĩarise tʉoĩagʉ̃ mami. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ mami.
ROM 11:35 Ñimʉjʉa mami, ‘Diore ĩsicʉ yʉ. Ito bajiri yʉre waja ruyurioami ĩ’, yigʉ”. Ito bajiro ucare ñayija jane mejejʉti.
ROM 11:36 Adi sita ñarotire jeyaro rujeoñi Dios. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ito yicõri ĩ ye riti ña. Ito bajiro ĩ bajijare ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñacõrʉja manire. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
ROM 12:1 Dios manire ti maicõri jaje mani yerotire yiñi. Ito bajiri yʉ ñarã Dios ĩ ãmorise riti yirã ñaña mʉa. Quenarise riti yiya, ñeñarise yimenati. Mʉa ito bajiro yija, Dios wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji mʉa rãca. Diore mani rʉ̃cʉbʉorise ĩre ĩorona ito bajiro yirʉja mani. Ito bajiro mʉa yitoni, oca sẽoro mʉare rotia yʉ.
ROM 12:2 Diore masimena ĩna yiro bajiro yibesa. Mame tʉoĩare gaye wasoacõri, quenarise riti tʉoĩaña mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Dios ĩ ãmorise masirã yirãji mʉa. “Diore quena ña”, yire gaye masirã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉroti gaye cʉni masirã yirãji mʉa. “Iti ña yʉre ñasarise”, Dios ye yire gaye masirã yirãji mʉa.
ROM 12:3 Yʉre ti maicõri ĩ oca mʉare gotirocʉre yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Mani ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire moare cũñi ĩ. “Ĩre yʉ moa ĩsi masitoni yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉoĩaroca yami Dios. Ito bajiri, “Yʉmasi queno Diore moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani tʉoĩaja quena. “Dios ĩ ejabʉarisena riti queno moa masia yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire.
ROM 12:4 Mani ya rujʉ jaje ña. Tite mʉa. Ãmo, cajea, gãmoro, gʉbo jaje ña mani ya rujʉ. Co rujʉ gaye ricati riti moare cʉtia mani ya rujʉ. Tite mʉa. Cajeana ti, gãmorona tʉo, ãmona ãmi, gʉbona wa ya mani.
ROM 12:5 Ito bajiroti bajia mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri gãmeri ejabʉa mani. Ito yicõri mani yagʉ sĩgʉ̃ ĩ manija gãmeri godo cʉtia mani.
ROM 12:6 Ĩ ãmoro bajiro mani jeyarore, ricati riti mani moa masirotire jidicãñi Dios. Dios manire jidicãre mani moa masirisena ĩre queno moa ĩsirʉja manire. Dios ĩ oca gotiroti gayere mʉare ĩ jidicãja, Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrocõ gotija quena.
ROM 12:7 Gãjerãre ejabʉare gaye manire Dios ĩ jidicãja, gãjerãre queno ejabʉaja quena. Ito yicõri, no riasore gaye boca ãmigʉ̃ gãjerãre queno riasoja quena.
ROM 12:8 Gãjerã oca sẽoroca yi masigʉ̃, queno yija quena. No gãjerãre ĩ ĩsi ãmoja, queno wanʉ quenaro jairo ĩsija quena. No rotigʉ quenoti rotija quena. No bojori bʉjarãre ejabʉagʉ, wanʉ quenare rãca ejabʉaja quena.
ROM 12:9 Bʉgʉti gãjerãre mai rʉobesa. Gãjerãre maisagʉti maija quena. Ñeñaro yirere ti tecõri jidicãña. Quenarise riti yi ãmoña.
ROM 12:10 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari sĩgʉ̃ rĩa robo bajiro gãmeri queno ti maiña. Ito bajiro yicõri queno gãmeri rʉ̃cʉbʉoya mʉa.
ROM 12:11 Dios moare gaye mʉare ĩ cũre tʉoĩa wanʉcõri moaja quena. Diore wanʉrã ĩ ãmoro bajiroti ĩre queno moa ĩsiña mʉa.
ROM 12:12 “Gʉare queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yurã ñari, queno wanʉ quenaro ñaña mʉa. Mʉa tõbʉjaja, ñemecʉtiya. Mʉare oca ñaja, ʉsiriobeja. Ito yicõri Diore bʉsi jidicãbeja mʉa. Ĩre mʉa bʉsisotija quena.
ROM 12:13 Cristore masirã ĩna bojoro bʉjaja, ĩnare ĩsima. Mʉa ya wi ejarãre queno boca ãmima.
ROM 12:14 Jesure masirã mʉa ñajare gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yija, ñeñaro ĩnare bʉsitubeja. Dios ĩnare queno yitoni, Diore senima mʉa.
ROM 12:15 Gãjerã queno ĩna wanʉ quenaja, queno corocõ ĩna rãca wanʉma mʉa cʉni. Gãjerã ĩna bojori bʉjaja, cocati bojori bʉjaba mʉa cʉni.
ROM 12:16 Gãjerã jeyarore queno ti mai ñaña mʉa. “Ĩna rẽto bʉsaro queno yirã ña mani”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ñasamena ñama ĩna”, gãjerã yianare cʉni baba cʉticõri, queno wanʉ quena ña mʉa. “Gãjerã rẽto bʉsaro masia yʉ”, yi tʉoĩabesa.
ROM 12:17 Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yija, ĩnare gãmebeja mʉa. Quenarise riti yiya mʉa, gãjerã, “Ñeñaro yirã ñama”, ĩna yibititoni.
ROM 12:18 Gãjerã rãca gãmeri ti tudibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Queno mʉa yi masirise yiya, masa jeyaro rãca queno mʉa ñatoni.
ROM 12:19 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare ñeñaro yibeja mʉa. Mʉare ñeñaro yirãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yi masiami Dios, ĩnaõnare. Ĩ oca tutina ado bajiro gotiami Dios: “Yʉ ña, masa ĩna ñeñaro yire waja, ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yiri masʉ. Ĩna ñeñaro yire waja, ĩnare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ”, yiari gotiami mani Ʉjʉ ĩ oca tutina.
ROM 12:20 Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Mʉa wajacʉ ĩ ñiocõja, ĩre bare ecaya. Ĩ idi ãmoja, ĩre ioya. Ito bajiro mʉa yija, mʉa wajacʉ ñeñaro yi ãmogʉ̃, mʉare bojobʉja tigʉ yiguĩji”, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 12:21 Gãjerã ñeñaro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare ñeñaro yibeja mʉama. Ĩnare quenarise riti yiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã yirãji gajea.
ROM 13:1 Dioti ñami mani ʉjarãre cũri masʉ. Dios ĩ cũana ñajare, mani ʉjarãre yiro robo cʉdirʉja manire.
ROM 13:2 Ʉjarãre ti tujabicʉ, ĩna rotitoni Dios ĩ cũanare cʉdigʉõcʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiro cʉdimenare, ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
ROM 13:3 Queno yiri masare güiri masa meje ñama rotiri masa. Ñeñaro yiri masajʉare güiri masa ñama rotiri masa. Ito bajiri quenarise riti yiya mʉa. Quenarise riti mʉa yija ticõri, mʉare ti wanʉrã yirãji mʉa ʉjarã.
ROM 13:4 Mani queno ñatoni rotiri masare cũñi Dios. Mani ñeñaro yija, güirã yirãji mani. “Yʉ ñeñaro tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩacõri güirã yirãji mani. Ñeñaro yirãre ĩna tõbʉjaroca yironare rotiri masare cũñi Dios.
ROM 13:5 Ito bajiri jʉaji tʉoĩare gaye tʉoĩacõri rotiri masare ĩna yiro bajiroti cʉdirona ña mani. “Yʉ cʉdibeja ticõri, yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã cʉdija quena. Ito yicõri, “Yʉ cʉdija iti ña queno yire gaye”, yi tʉoĩacõri, ĩna yiro bajiroti cʉdirʉja manire.
ROM 13:6 Rotiri masa ĩna moarise yiro robo ĩna moaja, Diore yiari moa ĩsirã yama ĩna. Ito bajiro ĩna yitoni ĩnare cũñi Dios. Ito bajiri rotiri masa ĩna waja senija, ĩnare waja yija quena.
ROM 13:7 Mʉa waja ruyuriorãre cʉni waja yiya. Ʉjarã ye niyeru seni ĩsiri masare waja yiya. Gaje ʉjarã ĩna waja yirotija, ĩna rotiro bajiroti waja yiya. Ito yicõri ĩna yiro bajiroti yiya mʉa. Mʉa ʉjarã ñarocõreti rʉ̃cʉbʉoya.
ROM 13:8 Gãjerãre waja ruyuriobesa. Sĩgʉ̃re rʉyabeto gãmeri ti maisotiya. Ito bajiro gãmeri mʉa ti mairise jidicãbeja mʉa. No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, Dios ĩ rotirise cʉdigʉti ñami ĩocʉ̃ ĩja.
ROM 13:9 Dios ĩ rotirise ado bajiro gotia: “Gãji manojore ajebesa. Gãjerãre sĩabesa. Rinibesa. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobesa”, yi gotia Dios ĩ rotire. Dios ĩ rotirise ñarocõti ado bajiro riti gotia: Gãjerãre mʉa ti maija, ĩnare ñeñaro yimenaji mʉa. Ito yicõri ĩnare mʉa ti maija, Dios ĩ rotirisere cʉdi jeorã ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri mʉamasiti mʉa mairo bajiroti, mʉa tʉ gãnare cʉni ti maiña.
ROM 13:10 No ĩ tʉ gãnare ti maigʉ̃, ĩnare ñeñaro yibicʉ yiguĩji. Ito bajiri mani tʉ gãnare mani ti maija, ñarocõti Dios ĩ rotirise cʉdirã ñarã yirãji mani.
ROM 13:11 Dios ĩ rotiro bajiro riti yirʉja manire. Ñamicajʉ ña ĩja. Nocõ mejeti mani Ʉjʉ ejagʉ yiguĩji manire ãmi warocʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Cajero ĩ oca mani tʉorʉ̃nʉja, “Co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi tʉoĩacʉ mani. Ito bajibojarocati adi rʉmʉ, “Nocõ mejeti rʉya manire ĩ masogʉ̃ ejaroto”, yi tʉoĩa masia mani ĩja.
ROM 13:12 Adocãta ñami bajiro bajia, masa ñeñaro ĩna yija. Ñami rẽta wajʉ, nocõ mejeti mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ ejaro yiroja. Itocõti ejagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro mani yire gayere jidicãrʉja manire. Gãjerã rãitĩarojʉ ñeñaro ĩna yiro bajiro yibitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja, busuro ñarã queno ĩna yiro bajiro.
ROM 13:13 Quenarise riti yirʉja manire, masa ĩna tiro riojo queno mani yiro bajiro. Basa ĩna menirojʉ wabitirʉja manire. Ñeñaro ĩna ajerojʉ mecʉbitirʉja manire. Gãji manojore ajebitirʉja manire. Mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibitirʉja manire. Gãjerãre tudibitirʉja manire. Gãjerã mani rẽtoro ĩna masija ticõri, ĩnare ti junisinibitirʉja manire.
ROM 13:14 Ado bajirojʉa mani yija quena. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩti ñami manire ejabʉagʉ, mani ñeñaro yibititoni. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yi ʉyabitirʉja manire.
ROM 14:1 Queno Jesure tʉorʉ̃nʉsabicʉ ñabojagʉti sĩgʉ̃ mʉa rãca ĩ ña ãmoja, ĩre boca queno ãmiña mʉa. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi ti masicõri ĩ rãca gãmeri bʉsi tʉoĩabeja ñasabitire.
ROM 14:2 Ado robojʉa bajia ñasabiti gaye. Coriarã Jesure masirã, “Jeyaro mani baja cʉni quena ña”, yi tʉoĩama ĩna. Gãjerã queno Jesure masisamenama, “Waibʉcʉ ri ba jidicãrʉja. Ote gaye riti mani baja quena”, yi tʉoĩama ĩna.
ROM 14:3 Ñarocõti jeyaro barã, gãjerã ba jidicãrãre bʉsitubiticõrʉja ĩnare. Ito bajiroti ba jidicãrãjʉa cʉni, jeyaro barãre bʉsitubiticõrʉja. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ñarã ñama ĩna ĩja. Ito bajiri ĩnare bʉsiture ma.
ROM 14:4 Jesure tʉorʉ̃nʉrã, Diore moa ĩsiri masa ñama ĩnaõna. Ĩna ʉjarã meje ña mʉa. Dios ñami ĩna ʉjʉ. Ito bajiri Dios ĩna ʉjʉ ñari, “Queno ya mʉa yʉre”, ito yicõri, “Queno yibea mʉa yʉre”, yiguĩji ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ĩre moa ĩsiri masare ĩna queno yitoni yi masiami.
ROM 14:5 Coriarã Jesure masirã ado bajiro tʉoĩama: “Adi rʉmʉ Diore rʉ̃cʉbʉora rʉmʉ ñasari rʉmʉ ña gaje rʉmʉ rẽtoro”, yi tʉoĩama ĩna. Gãjerãma ado bajiro tʉoĩama: “Co rʉmʉ rʉyabeto corocõ Diore rʉ̃cʉbʉorʉja mani”, yi tʉoĩama ĩna. Mani jeyaro sĩgʉ̃ rʉyabeto, “Yʉ yisotire, ñeñarise meje ña”, yi masirʉja manire.
ROM 14:6 Sĩgʉ̃, “Adi rʉmʉ ña ñasari rʉmʉ”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yami mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãji, “Co rʉmʉ rʉyabeto corocõti ña”, yi tʉoĩagʉ̃, ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉore gayeti ito bajiro yami. Gãji jeyaro bagʉ, Diore rʉ̃cʉbʉorocʉti bami ĩocʉ̃ cʉni. Ĩ baja, “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ. Gãji waibʉcʉ ri ĩ ba jidicãja, ito bajiro yami ĩ cʉni Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. “Queno ya Dios mʉ”, yiguĩji ĩ cʉni.
ROM 14:7 Mani Cristore masirã, mani tʉoĩarise riti yi ãmorã meje ña mani. Ito bajiri, “Yʉ ãmori rʉmʉ godacʉja yʉ”, yimenaji mani.
ROM 14:8 Mani catirocõ, mani Ʉjʉ Cristo ĩ ãmoro bajiro yirona ña mani. Ito yicõri ĩ ãmorocõ godarãji mani, ĩ rãca ñarona. Ito bajiri mani catija cʉni, mani godaja cʉni Cristo ñarã ña mani.
ROM 14:9 Ado robojʉa bajia. Cristo godacõri mʉcana tudi catiñi godarã ʉjʉ ñarocʉ, ito yicõri catirã ʉjʉ ñarocʉ cʉni.
ROM 14:10 ¿No yija gãjerã Jesure masirãre seti yiati mʉa? ¿No yija gãjerã Jesure masirãre ñeñaro tʉoĩa bʉsiati mʉa? Mani ñarocõti Cristo riojo ñarã yirãji mani, mani queno yigore, mani ñeñaro yigore cʉni, ĩ cõĩatoni. Iti masicõri mani ñarãre, “Ĩnare seti ña”, yibitirʉja manire.
ROM 14:11 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: Catia yʉ. Ito bajiri yʉ gotirise riti ña. Masa jeyaro yʉ riojo, rijomunigãna ñini rũjũrã yirãji, yʉre rʉ̃cʉbʉorona. Sĩgʉ̃ rʉyabeto, “Dios ña mʉ”, yirã yirãji, yi gotia Dios oca tuti.
ROM 14:12 Iti tʉocõri, “Mani jeyaro sĩgʉ̃ rʉyabeto, jeyaro mani yigorore Diore goti rẽtorã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani.
ROM 14:13 Ito bajiri gãmeri bʉsitubiticõrʉja manire. Ado bajirojʉa quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri mani rãca gãna Cristore masirã, ĩna ñeñaro yiroca yimenaji mani.
ROM 14:14 Yʉama Cristore masigʉ̃ ñari, “Jeyaro yʉ baja quena ña”, yi tʉoĩa yʉ. “Iti yʉ baja, ñeñarise ña”, yi tʉoĩabojagʉti ĩ baja, ñeñaro yigʉ yami ĩocʉ̃.
ROM 14:15 Sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃, “Rẽore gaye ña”, ĩ yi tʉoĩarise mani baja ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ĩ bojori bʉjaroca mani yija, ĩre ti mairã meje ña mani. Ĩnaõnare yiari cʉni goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiri sĩgʉ̃ Cristore masigʉ̃ mani baja ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, babiticõrʉja itire.
ROM 14:16 “Gʉa yirise quena ña”, yi mʉa tʉoĩabojarocati, “Ñeñaro yama ĩna”, yi gãjerã mʉare ĩna bʉsituja, yibeja itire.
ROM 14:17 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani barise cʉni, mani idirise cʉni ñasarise meje ña. Mani Ʉjʉ ĩ rotiro bajiro mani cʉdija, iti ña ñasarise. Ito yicõri gãjerã rãca queno mani ñaja, iti ña ñasarise. Espíritu Santo mani wanʉ quenaroca ĩ yija, iti cʉni ñasarise ña.
ROM 14:18 Cristo ĩ ãmoro bajiroti mani yija, “Queno yirã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri masa cʉni ito bajiroti yirã yirãji.
ROM 14:19 Ito bajiro yirʉja mani, gãjerã rãca ñe oca manoti queno mani ñatoni. Ito yicõri gãmeri ejabʉato mani, Cristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉana yirona.
ROM 14:20 Sĩgʉ̃, “Rẽore gaye bama ĩna”, yi wacʉ Diore ĩ jidicã ãmoja, babitirʉja mani. Bare jeyaro mani baja quenarise ñaroja. Ito bajibojarocati gãji, “Rẽore ña iti”, yi wacʉ, mani baja ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, babitirʉja mani itire.
ROM 14:21 Gãji Cristore masigʉ̃, rẽore gaye mani baja ticõri, ito yicõri ʉyé ide mani idija ticõri, Cristore jidicãgʉ̃ yiguĩji gajea. Ito bajiri Cristore ĩ jidicãbititoni, jeyaro rẽore gaye babitirʉja manire. Ito yicõri idire idibitirʉja manire. Mani yirise ticõri, Cristore ĩ jidicã ãmoja, yibitirʉja mani itire.
ROM 14:22 “Jeyaro yʉ baja quenaroja”, mani yi tʉoĩaja, Diore riti gotija quena. No, “Yʉ yisotirise quena ña Dios ĩ tiro riojo”, yi masigʉ̃, wanʉ quenagʉ̃ ñami ĩocʉ̃.
ROM 14:23 No, “Yʉ baja quenabetoja iti”, yi masibojagʉti, ĩ baja, seti ñaroja ĩre. “Yʉ baja quenabetoja gajea”, yibojagʉti, ĩ bajare seti ñaroja ĩre. “Yʉ yija quenabetoja gajea”, yibojarãti, mani yija, seti ñaroja manire.
ROM 15:1 Mani Diore queno tʉorʉ̃nʉrã, gãjerã queno Diore tʉorʉ̃nʉsamenare ejabʉarʉja manire, ñeñaro ĩna yibititoni. “Rẽore ña”, ĩna yi tʉoĩare gaye yibiticõrʉja mani. Ito yicõri mani wanʉroti gaye riti yibitirʉja manire.
ROM 15:2 Ado bajirojʉa yirʉja manire. Mani tʉ ñarãre ĩna wanʉ quenaroca yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare queno yirʉja mani, Diore bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
ROM 15:3 Cristo cʉni ĩ rioti ĩ wanʉroti gayere yibisĩ ĩ. Ado robojʉa bajiyija. Dios oca tuti ucare bajiroti rẽtayija. Ado bajiro yiyijʉ Cristo, ĩ Jacʉre: “Jeyaro ñeñarise mʉre ĩna bʉsigoreti, yʉre rẽtacʉ ĩja”, yi ucare ñayija jane mejejʉti.
ROM 15:4 Jane mejejʉ Dios ĩ bʉsigore ucare ñayija. Quenarisejʉa mani yi riasotitoni bajiyija iti. Ito bajiri itire mani riasotija, ñeñaro tõbʉjabojarãti ʉsiriomenati ñemecʉticõrãji mani. Ito yicõri queno wanʉ quenarã yirãji mani. “Dios ĩ goticãdo bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yucõri, queno wanʉ quenarã yirãji mani.
ROM 15:5 Dios ñami mani ñemecʉtiroca yigʉ, ito yicõri mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩa wanʉroca yijaro ĩ, Cristo ĩ ãmoro bajiro.
ROM 15:6 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Diore mʉa rʉ̃cʉbʉotoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare. Ito yicõri sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, mʉa yi tʉoĩatoni, ito bajiro yijaro Dios mʉare.
ROM 15:7 Cristo manire ĩ boca ãmiado bajiroti, gãjerãre boca ãmiña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija, masa mʉare tirã riti, “Queno yigʉ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna.
ROM 15:8 “Adi macãrʉcʉ̃rojʉre judio masare ejabʉagʉ wadiñi Cristo”, ya yʉ mʉare. Ito bajiro yiñi Cristo, “Jane mejejʉ gãnare Dios ĩ goticãdo bajiroti yiñi”, mani yi masitoni.
ROM 15:9 Gaje ado bajiro wadiñi Cristo. “Masare ti maigʉ̃ ñari rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, judio masa meje cʉni ĩna yi masitoni, ado wadiñi Cristo. Dios oca tuti iti gotiado bajiroti ado bajiro gotiñi Cristo Diore: Judio masa meje tʉoro riojo, “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja yʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉogʉ mʉ wame basa sẽacʉja yʉ, yiyijʉ Cristo Diore. Ito bajiro yi ucare ñayija jane mejejʉti.
ROM 15:10 Ito yicõri gaje ado bajiro ucare ña: Mʉa judio masa meje cʉni, Dios ñarã judio masa rãca wanʉ quena ña mʉa, yiari ucare ñayija.
ROM 15:11 Ito yicõri ado bajiro ucare ñayija gaje: Judio masa meje, ito yicõri masa jeyaro, “Rẽtoro queno masigʉ̃ ñami Dios, ito yicõri rẽtoro queno yigʉ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉojaro ĩna, yi ucare ñayija.
ROM 15:12 Isaías ñayorʉ ado bajiro ucañi: Isaí ñayorʉ janerãbatia janami sĩgʉ̃ rujeagʉ yiguĩji. Judio masa meje ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji”, yirã yirãji ĩna, yi ucare ñayija.
ROM 15:13 “Dioti ñami manire masorocʉ”, yi tʉoĩa mani. Ĩre senia yʉ, mʉa ĩre tʉorʉ̃nʉcõri queno corocõ mʉa wanʉ quenatoni, ito yicõri queno corocõ mʉa ñatoni. Gaje ĩre senia yʉ. “Espíritu Santona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi mʉa tʉoĩa wanʉtoni Diore senia yʉ.
ROM 15:14 Yʉ ñarã, queno yirã ña mʉa, ito yicõri Cristo gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri gãmeri riaso masia mʉa. Yi tʉoĩasacõa yʉ itire.
ROM 15:15 Ito bajibojarocati adi paperana mʉare oca sẽo bʉsaro gotia yʉ. Ito bajiro mʉare ya yʉ, mʉa tʉogore mʉa tʉo bʉjatoni, ito yicõri mʉa ãcabojabititoni. Sẽoro mʉare papera cõa yʉ, Dios yʉre ti maicõri ito bajiro ĩ cũjare.
ROM 15:16 Mʉa judio masa mejere cʉni Cristo oca quenarise riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari Espíritu Santona sʉoriti Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ito bajiri queno wanʉ quenacõri mʉare boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Itire tʉoĩagʉ̃ mʉare riasoa yʉ.
ROM 15:17 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajiri wanʉ quenacõri, “Jesucristo ĩ ejabʉarisena Diore queno moa ĩsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
ROM 15:18 Iti riti mʉare gotia yʉ. Yʉre ejabʉañi Cristo, mʉa judio masa mejere cʉni ĩre mʉa cʉdiroca yʉ yitoni. Yʉ riasore gaye tʉocõri, queno yʉ yire gaye ticõri, ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti tiyamani yʉ yija ticõri, Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa ĩja. Ñaro bajiroti Cristo oca quenarise riasocʉ yʉ. Jerusalénjʉna yʉ goti wadija, gaje cʉtori jeyaro goticõri, Iliriajʉ goti ejacʉ yʉ itire.
ROM 15:20 Cristo gaye ĩna tʉoĩamena ñarojʉ, Cristo masare ĩ masore gaye ĩnare riasogʉ wasoticʉ yʉ. Gãjerã ĩna riasocãdojʉre, riasogʉ wa ãmobiticʉ yʉ.
ROM 15:21 Ito bajiro yʉ yija, Dios oca tuti iti ucado bajiroti bajicʉ. Ado bajiro gotia: Ĩ oca tʉobitiana tʉorã yirãji. Ito yicõri tʉo rẽtoburã yirãji, yi ucare ñayija.
ROM 15:22 Jaje cʉtori yʉ riaso ucure ñajare mʉa tʉ wa ãmobojagʉti wa masibiticʉ yʉ maji.
ROM 15:23 Adi sitajʉre moare tĩocoa yʉ ĩja. Canʉ meje mʉa tʉ wa ãmobojagʉti, wa masibiticʉ yʉ maji. Ito bajiri adocãta mʉa tʉ wacʉ ya yʉ ĩja.
ROM 15:24 Españajʉ wacʉ, mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ. Mʉa rãca yʉ wanʉ quenaja bero yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ, España yʉ eja masitoni.
ROM 15:25 Ito bajibojarocati cajero Jerusalénjʉ wacʉ ya yʉ maji, Cristore tʉorʉ̃nʉri masare niyeru ãmi wacʉ.
ROM 15:26 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna cʉni, ado bajiro tʉoĩayijarã ĩna: “Jerusalén gãna Jesure masirã, bojoro bʉjarã yirãji coriarã. Ito bajiri niyeruna ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Niyeru miojucõri yʉre ĩsicã ĩna. Ito bajiri iti niyeru Jerusalén gãnare ĩsigʉ̃ wacʉ ya yʉ.
ROM 15:27 Macedonia sita gãna, ito yicõri Acaya sita gãna, judio masa meje ñabojarãti, “Jerusalén gãna judio masare, ĩnare ejabʉarʉja mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna. Cajero maji judio masa mejere cʉni Dios masare ĩ masore gaye riasoyijarã judio masa maji. Ito bajiri adocãta judio masa meje ñarã judio masa bojoro bʉjarãre, ejabʉaja quena.
ROM 15:28 Jerusalén gãna Jesure masirãre iti niyeru yʉ ĩsija bero, Españajʉ wacʉ mʉare ti rẽta wacʉ yigʉja yʉ.
ROM 15:29 Mʉa tʉ ejacõri Cristo gayere yʉ riasoja, mʉa wanʉroca yigʉ yiguĩji Cristo.
ROM 15:30 Yʉ ñarã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maia mʉa. Ito bajiri yʉre yiari Diore mʉa senitoni mʉare ʉsirio codea yʉ.
ROM 15:31 Judea gãna Jesure masimena yʉre ñeñaro ĩna yibititoni, Diore bʉsi ĩsiña mʉa, yʉre yiari. Ito yicõri gaje ado bajiro Diore seniña, Jerusalén gãna Cristore masirã, bʉto wanʉ quenacõri, yʉ niyeru ãmi warise ĩna boca ãmitoni.
ROM 15:32 Ito bajiro yʉre yiari mʉa bʉsi ĩsija, Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉa tʉ wanʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri queno ʉsi cʉticõri gãmeri ejabʉarã yirãji mani.
ROM 15:33 Mani sajari oca cʉtiroca yigʉ ñami Dios. Mʉa rãca ñatĩñajaro Dios, ya yʉ. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
ROM 16:1 Mani yago Febe wame cʉtigo mʉ tʉ ejago yigõji. Queno yigo ñamo iso. Cencrea wame cʉtiri cʉto gãna Jesure masirã rãca Diore yiari moa ĩsiri maso ñamo iso.
ROM 16:2 Jãjarãre ejabʉañi iso. Ito yicõri yʉre cʉni ejabʉacõ iso. Mani Ʉjʉre tʉo mairã ñari, isore queno boca ãmima mʉa. Mani Cristore masirã ñari, gãjerã Cristore masirãre mani gãmeri boca ãmija quena. Ito bajiri isore boca ãmicõri, jeyaro mʉa ejabʉarocõ isore ejabʉaba.
ROM 16:3 Quenajaro Aquila, ito yicõri ĩ manojo Priscila cʉni. Jesucristo gaye yʉ riasotoni, queno yʉre ejabʉacã ĩna.
ROM 16:4 Yʉre gãjerã sĩa ãmorã ĩna josaja, yʉre ejabʉabojari godacobocã ĩna. Ito bajiri, “Quenoguti yicã ĩna”, ya yʉ ĩnare. Yʉ sĩgʉ̃ meje, “Queno yicã”, ya yʉ. Judio masa meje cʉni Cristore masirã, ito bajiroti yama ĩna cʉni.
ROM 16:5 Quenajaro, Diore rʉ̃cʉbʉorona Aquila ya wi minijuarã. Quenajaro yʉ rãca gagʉ yʉ baba, Epeneto cʉni. Ĩ ñami cajero Asia sita gagʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉorʉ.
ROM 16:6 Quenajaro mani yago María cʉni. Yoari mʉa rãca moañi iso.
ROM 16:7 Gʉa comasi ñarã cʉni, Andrónico, ito yicõri Junias cʉni, Quenajaro. Ĩna rãca tubiara wijʉ ñacʉ gʉa. Ito yicõri yʉ riojʉa bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoñi ĩna. “Queno yirã ñama Andrónico, ito yicõri Junias cʉni”, yama Cristo ĩ cũana.
ROM 16:8 Quenajaro yʉ baba Ampliato cʉni. Mani Ʉjʉ yagʉ ĩ ñajare bʉto ĩre maia yʉ.
ROM 16:9 Quenajaro Urbano cʉni. Mani rãca Cristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ. Quenajaro yʉ baba yʉ maigʉ̃ Estaquis cʉni.
ROM 16:10 Quenajaro Apeles cʉni. Jeyaro ĩ moagore ticõri, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami ĩ”, yi tʉoĩa mani. Quenajaro Aristóbulo cʉni, ĩ ya wi gãna ñarocõti.
ROM 16:11 Quenajaro gʉa comasi, Herodión cʉni. Quenajaro Narciso cʉni, ĩ ya wi gãna ñarocõ Cristore masirã cʉni.
ROM 16:12 Quenajaro Trifena, ito yicõri Trifosa cʉni. Ĩna romia jʉ̃arã ruje moacã mani Ʉjʉ Jesure yiari. Quenajaro mani yago Pérsida cʉni. Iso cʉni ruje mani Ʉjʉre yiari moacõ.
ROM 16:13 Quenajaro Rufo cʉni. Masa jeyaro, “Bʉto Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami ĩ”, yama ĩna. Quenajaro ĩ jaco. Yʉ jacoõcõti ñamo iso cʉni yʉre.
ROM 16:14 Quenajaro Asíncrito, Flegonte cʉni, Hermas cʉni, Patrobas cʉni, Hermes cʉni. Ito yicõri ĩna rãca Cristore tʉorʉ̃nʉrã ĩnacõti quenajaro.
ROM 16:15 Quenajaro Filólogo, Julia cʉni, Nereo cʉni, ito yicõri ĩ ocabajio cʉni, Olimpas cʉni. Ito yicõri ĩna rãca Cristore tʉorʉ̃nʉrã ĩnacõti quenajaro.
ROM 16:16 Mani comasi Cristore masirãre queno wanʉcõri gãmeri boca ãmima mʉa. Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti, “Quenajaro”, yama mʉare.
ROM 16:17 Yʉ ñarã ado bajiro gaje mʉare gotigʉ ya yʉ. Coriarã ñama masa batatoni oca menirã. Ito yicõri Jesús gayere ĩna riasoja, mʉa tʉogore bajiro meje riasoama ĩna. Ĩnare mʉa tʉoja, “Roya”, yirocʉ mʉare gotia yʉ. Ĩnare camotadiya mʉa.
ROM 16:18 Mani Ʉjʉ Cristore yiari meje moama ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Ĩna bʉsija, bʉroti quenarise bajiro ruyua. Quenarise meje ña iti. Ito bajiri queno tʉo masimena ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉbojama ĩna.
ROM 16:19 “Dios oca queno cʉdirã ñama ĩna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri mʉare wanʉa yʉ. Quenarise gaye riti mʉa yire ãmoa yʉ. Ito yicõri cojirea ñeñarise mʉa yimena ñare ãmoa yʉ.
ROM 16:20 Dioti ñami mani queno corocõ ñaroca yigʉ. Nocõ mejeti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mʉa rẽtocũroca yigʉ yiguĩji Dios mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristo queno mʉare yijaro.
ROM 16:21 Yʉ rãca moagʉ̃ Timoteo, “Quenajaro”, yami mʉare. Ito yicõri gʉa comasi Lucio, Jasón cʉni ito yicõri Sosípater, “Quenajaro”, yama ĩna mʉare.
ROM 16:22 Yʉ Tercio, Pablo ĩ rotiro bajiro adi papera menia. Yʉ Jesure masigʉ̃ ñari, mʉa Jesure masirãre, “Quenajaro”, ya yʉ.
ROM 16:23 Gayo cʉni, “Quenajaro”, yami mʉare. Ĩ rãca ĩ ya wijʉ ña yʉ. Ado ĩ ya wijʉ Jesure masirã minijuasotiama ĩna. Ĩna cʉni, “Quenajaro”, yama mʉare. Ito yicõri Erasto, adi cʉto gagʉ niyeru seori masʉ, “Quenajaro”, yami mʉare. Ito yicõri mani rãca gagʉ Cristore masigʉ̃ Cuarto wame cʉtigʉ “Quenajaro”, yami mʉare.
ROM 16:24 Mani Ʉjʉ Jesucristo, mʉa ñarocõ jeyarore queno mʉa ñaroca yijaro. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
ROM 16:25 Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ĩ ocare queno mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉa tʉoĩa oca sẽoroca yi masiguĩji Dios. Iti oca ña, Cristo masare ĩ masore gaye, yʉ riasorise. Cajerojʉti jane mejejʉ masare riasore meje ñayija iti.
ROM 16:26 Ito bajibojarocati adocãta masirãji masa itire, Dios oca gotiri masa itire ĩna ucajare. Masa jeyaro iti oca tʉorʉ̃nʉcõri ĩna cʉditoni, Dios catitĩñagʉ̃, iti oca riasore gaye cõañi.
ROM 16:27 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Bʉto masigʉ̃ ñami Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami jeyaro masigʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Itocõ ña.
1CO 1:1 Ñati Corinto cʉto gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Sóstenes mani yagʉ rãca, “Quenajaro”, ya gʉa. Dios ĩ ãmoro bajiroti Jesucristo ocare yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
1CO 1:2 Mʉa Corinto cʉto gãna cʉni Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi papera cõa yʉ mʉare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa. Dios mʉare beseñi ñeñarise yimenati mʉa ñatoni. No mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãti ito bajiroti ĩna ñare ãmoguĩji Dios. Mani Ʉjʉ ñami Jesucristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩna Ʉjʉ ñami Jesucristo.
1CO 1:3 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsia yʉ mʉare yiari. Mʉare ĩna queno yijaro yirocʉ ĩnare senia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenatoni mʉare yiari ĩnare senia yʉ.
1CO 1:4 Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti queno yami Dios mʉare. Ito bajiro ĩ yijare, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
1CO 1:5 Cristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare queno mʉare ejabʉami Dios. Ĩ gayere queno mʉa tʉo rẽtobutoni ito bajiro yami Dios. Ito bajiri mʉa bʉsirise, mʉa masirise cʉni queno mʉa masi rẽta budiroca yami ĩ.
1CO 1:6 “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mama ʉsi mʉare wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yʉ yiado bajiroti bajia mʉare.
1CO 1:7 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ ejari rʉmʉ mani bocatiroca queno yi ñagʉ̃ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro manire queno ĩ yijare ñejʉa rʉyabeto yiroja manire, ĩre mani moa ĩsi masitoni.
1CO 1:8 Macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yi masimena yirãji ĩna manire.
1CO 1:9 “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji Dios. Dios ĩti ñami manire beserʉ. Ĩ Macʉ Jesucristo mani Ʉjʉ rãca sĩgʉ̃re bajiro mani queno ñatoni manire beseñi Dios.
1CO 1:10 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ gotitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩaja quena. Ricati riti tʉoĩabesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri oca manoti queno mʉa ñaja quena.
1CO 1:11 “Ricati riti tʉoĩama ĩna”, Cloé mesa ĩna yija tʉocõri, iti mʉare bʉsia, yʉ ñarã yʉ.
1CO 1:12 Ado bajiro yʉre goticã Cloé mesa: “Ricati riti tʉoĩama Corinto cʉto gãna. Tite mʉ. ‘Pablore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Apolosre tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Pedrore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã. ‘Cristore tʉo sʉyarã ña gʉama’, yama gãjerã”, yi goticã Cloé mesa yʉre.
1CO 1:13 Ricati riti masa ĩna tʉoĩaroca yigʉ meje ñami Cristo. Mʉare yiari yucʉtẽojʉ goda ĩsibiticʉ yʉ. Yʉre tʉorʉ̃nʉcõri meje idé gu rotiyija mʉa. Cristojʉare tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa.
1CO 1:14 Mʉa wato gãnare jãjarã meje idé gucʉ yʉ. Crispore ito yicõri Gayore ĩna jʉ̃arãreti idé gucʉ yʉ. Ito bajiri, “Pablore tʉorʉ̃nʉcõri idé gu roticʉ gʉa”, yi tʉoĩamenaji mʉa. Mʉa jãjarãre idé gubitigorʉ ñari, “Queno ya Dios mʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
1CO 1:16 Baʉ, gãjerã Estéfanas ñarãre idé gucʉ yʉ. “Iti cʉto gãna gãjerãre idé gucʉ yʉ”, yi masibea yʉ.
1CO 1:17 Masare yʉ idé gutoni meje yʉre cũñi Cristo. “Masare masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire oca yʉ gotitoni yʉre cũñi ĩ. Bʉto masirena masa ĩna tʉo seyotoni bʉsibea yʉ. Bʉto tʉo seyore oca yʉ bʉsija, yʉjʉare tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉbitiboana masa. “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yi yʉ masare gotija, iti ña ñasarise.
1CO 1:18 Adi oca iti gotija, “Manire masorocʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, ya iti oca. “Bʉroti bajia iti, mecʉre oca ña iti”, yama jeame ʉ̃jʉrojʉ warona. Mani Dios ĩ masoanareama oca wanʉ quenare gaye ña. Sẽorise ña Dios oca. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉcõri, “Cristo ĩ godarena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani.
1CO 1:19 Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Adi sita gãna ĩna masirise bʉto masire gaye meje ña”, masa ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ. “Queno masirã ña gʉa”, yibojarãre, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã ĩna yi ti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
1CO 1:20 “Queno masirã ña gʉa”, yama coriarã adi sita gãna. “Queno riaso masia gʉa”, yama gãjerã. “Adi macãrʉcʉ̃ro gayere queno tʉoĩa bʉsi masia gʉa”, yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Queno masirã meje ñama ĩna”, gãjerã masa ĩna yi ti masiroca yigʉ ñami Dios.
1CO 1:21 Jeyaro ñejʉa rʉyabeto tʉo masi jeogʉ ñami Dios. Adi sita gãna ĩna tʉo masirena meje ĩre masire ãmoñi Dios. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti ĩre masire ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉrãre riti masoami Dios. “Ito bajiro masare masoami Dios”, yire oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yama Diore masimena.
1CO 1:22 Tiyamani Dios ĩ ĩore ti ãmoama judio masa. Masa ĩna masirisejʉare tʉo sʉya ãmoama griego masa.
1CO 1:23 “Masare yiari yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca gotia maniama. Iti gayere mani gotija tʉo ãmobiticõri, junisiniama judio masa. Judio masa meje cʉni iti oca tʉocõri, “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña iti”, yama ĩna cʉni.
1CO 1:24 Maniama Dios ĩ beseana ñari Cristore tʉorʉ̃nʉa mani. Mani judio masa, ito yicõri judio masa meje cʉni Cristore mani tʉorʉ̃nʉja Dios ĩ beseana ña mani. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios ito yicõri jeyaro masigʉ̃”, yi tʉoĩa mani. Ito bajigʉ ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca Cristona sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
1CO 1:25 “Masare yiari goda ĩsi rotiñi Dios Cristore”, yire oca tʉocõri, “Queno masigʉ̃ meje ñami Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati Dios ĩ masirise masa ĩna masirise rẽto bʉsaro ñasarise ña. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo”, yire oca tʉocõri, “Queno sẽogʉ̃ meje ñañi Dios”, yi tʉoĩama ĩre masimena. Ito bajibojarocati masa ĩna sẽorise rẽto bʉsaro sẽogʉ̃ ñami Dios.
1CO 1:26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto masirã meje ñabojarãti Dios ĩ beseana ña mani. Diore masimena ĩna tija bʉto masirã meje ña mani. Mani wato coriarãti ñama gãjerãre rotiri masa. Mani wato coriarãti ñama ñasari masa rĩa. Bʉto ñasarã meje mani ñabojarocati manire beseñi Dios.
1CO 1:27 “Bʉto masirã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, masimenare ĩ beseja ticõri, “Masirã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni. “Queno sẽorã meje ñama”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, sẽomenare ĩ beseja ticõri, “Sẽorã ña gʉa”, yirã ĩna bojo bʉjatoni.
1CO 1:28 “Ñasarã meje ñama ĩna”, Diore masimena ĩna yianare beseñi Dios. Ĩre masimena ĩna ti tudianare beseñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, “Ñasarã ña gʉa”, yirã, “Ñasarã meje ña gʉa”, ĩna yi tʉoĩa masitoni.
1CO 1:29 Ito bajiro Dios ĩ yijare, ĩ tiro riojo, “Ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ mami.
1CO 1:30 Cristore mani tʉorʉ̃nʉre ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩre bajiro mani tʉoĩaroca yiñi Dios manire. Jesucristona sʉoriti ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Jesucristona sʉoriti manire boca ãmicõri mani queno yiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere Cristo ĩ waja yi ĩsicãjare, ñe seti mana ña mani Dios ĩ tija. Ĩ ñarã ña mani ĩja. Cristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1CO 1:31 Ito bajiri ĩ oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “ ‘Ñasarã ña gʉa’, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja: ‘Manire queno yiñi Cristo. Ĩjʉa ñami ñasagʉ’, yi wanʉ quenarʉja manire”, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 2:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Dios gaye mʉare goti ãmogʉ̃, tʉo seyore oca rãca meje mʉare bʉsi ucucʉ yʉ. Ito yicõri bʉto masire ocana meje Dios oca mʉare goticʉ yʉ.
1CO 2:2 Mʉa tʉ yʉ ejacati coji gaye ñasarise mʉare goti ãmocʉ yʉ. “Yucʉtẽojʉ godañi Cristo masare yiari”, yire gaye riti mʉare goti ãmocʉ yʉ.
1CO 2:3 Ñasagʉ meje bajiro mʉa tʉ ejacʉ yʉ. Mʉa tiro riojo güigʉ nʉrʉo bʉsicʉ yʉ.
1CO 2:4 Mʉare yʉ bʉsija, yʉ masirisena meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Ito yicõri Dios oca mʉare yʉ riasoja, yʉ masirisena meje mʉare riasocʉ yʉ. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃, masa ĩna masirisena meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Ado robojʉa bajicʉ: Ĩ oca mʉare yʉ riasoroca ĩ masirisena mʉa tʉorʉ̃nʉroca yiñi Espíritu Santo.
1CO 2:5 Ito bajiri masa ĩna masirise tʉo seyocõri meje Jesure tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ ocare mʉa tʉo masiroca yiñi Dios. Ito bajiri ĩ masirisena sʉoriti Jesucristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa.
1CO 2:6 Jesucristore rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩre tʉo rẽtoburãre yʉ bʉsija queno masire ocana ĩnare bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, adi sita gãna ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã ĩna masirisena meje bʉsia yʉ. Adi sita gãna ʉjarã ñabojana ĩna masibojare rãcati godarã yirãji ĩna.
1CO 2:7 Yʉ bʉsija, Dios ĩ masirisena bʉsia yʉ. Ito bajiro yʉ bʉsija, masa ĩna tʉo masiroti gaye ña iti. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Ado bajiro masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masicãñi Dios. Iti oca masa ĩna masibitire Dios ĩ masirisena masare riasoa yʉ.
1CO 2:8 Sĩgʉ̃jʉa adi sita gãna ʉjarã itire tʉo masirã mama. “Cristona sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ĩna tʉo masija, mani Ʉjʉ ñasagʉre yucʉtẽojʉ sĩabitiboana ĩna.
1CO 2:9 Dios oca tuti iti gotiado bajiroti bajia. Tʉote mʉa: Ĩre tʉo mairãre yiari quenarise queno yucãñi Dios. Masa ĩna tiĩabiti, ĩna tʉobiti, ĩna tʉoĩabiti cʉni quenarise queno yucãñi Dios, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 2:10 Espíritu Santo manire queo sãcõri, “Quenarise queno yicãñi Dios”, yi mani tʉo masiroca yami Dios. Dise rʉyabeto masiami Espíritu Santo. Dios ĩ tʉoĩarise masi jeoami Espíritu Santo.
1CO 2:11 Mani masamasiti, “Ĩ ito bajiro tʉoĩami”, gãmeri yi masibea mani. Ĩmasiti, “Ito bajiro tʉoĩa yʉ”, yi masiguĩji ĩ. Ito bajiroti Espíritu Santo sĩgʉ̃ti Dios ĩ masirisere masiguĩji.
1CO 2:12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita gãna ĩna masirise boca ãmiana meje ña mani. Espíritu Santo Dios ĩ cõarʉreama boca ãmiana ña mani. Dios queno manire ĩ yire gaye mani tʉo masitoni Espíritu Santore cõañi Dios manire yiari.
1CO 2:13 Ito bajiri mani bʉsija, mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santo manire ĩ riasorise bʉsia mani. Mani tʉoĩa rujeorisena meje bʉsia mani. Espíritu Santore boca ãmigoana ñari, gãjerã ĩre boca ãmigoanare ĩ gayere goti rẽtobu masia mani.
1CO 2:14 Adi sita gãna Espíritu Santore boca ãmimena Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. “Bʉroti bajia, mecʉre oca ña”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri itire tʉo ãmomenaji ĩna. Espíritu Santore boca ãmimena ñari Dios gayere tʉo masimenaji ĩna. Ĩna tʉo masiroca Espíritu Santo ĩ yibeja tʉo masimenaji ĩna.
1CO 2:15 Espíritu Santore boca ãmianama Dios gayere tʉo masirãji ĩna. Ito bajiri, “Dios gayere tʉo masirã meje ñama ĩna”, sĩgʉ̃jʉa yigʉ maquĩji ĩnare.
1CO 2:16 Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Mani Ʉjʉ ĩ tʉoĩarise masigʉ̃ maquĩji. Ñimʉjʉa Diore riasogʉ maquĩji”, yi gotia Dios oca tuti. Ito bajibojarocati Espíritu Santo quedi sãja ecoana mani ñajare, Cristo tʉoĩarise mani tʉo masitoni manire ejabʉami ĩ.
1CO 3:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Espíritu Santore queno tʉorʉ̃nʉsamena mʉa ñajare, josari gaye mʉare bʉsibiticʉ yʉ maji. Adi sita gãna Espíritu Santore boca ãmimena bajiro josarise gaye meje mʉare bʉsicʉ yʉ. Iti rʉmʉjʉ Cristore boca ãmiana ñabojarãti ĩre mʉa queno tʉo sʉyabejare, rĩacare bʉsigʉ bajiro mʉare bʉsicʉ yʉ. Queno mʉa tʉo masibejare rĩaca robo bajiro mʉare bʉsicʉ yʉ.
1CO 3:2 Josabitire mʉare riasocʉ yʉ. Macʉacã ũjugʉ̃, õjegõa riti ũjuguĩji. Bare bʉtirise ĩre ecamenaji. Iti robo bajiroti Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉsamena ñajare, josarise gaye mʉare bʉsibiticʉ yʉ maji. Adocãta cʉni josarise gaye mʉare riaso masibea yʉ maji.
1CO 3:3 Adi sita gãna Jesure boca ãmibitiana bajiro mʉa ñajare, josarise gaye mʉare riasobea yʉ maji. Gãjerãre ti ʉorã ña mʉa maji. Gãmeri bʉsitua mʉa. Ricati riti tʉoĩa mʉa. Diore masimenare bajiro tʉoĩacõri ĩna yiado bajiroti ya mʉa maji.
1CO 3:4 Mʉa coriarã ado bajiro ya: “Pablore tʉo sʉyagʉ ña yʉama. Ito yicõri Apolosre tʉo sʉyagʉ ña yʉama”, ya mʉa. Ito bajiro mʉa yija, adi sita gãna Diore masimena ĩna yiado bajiroti ya mʉa maji.
1CO 3:5 Yʉ Pablo ñasagʉ meje ña. Apolos cʉni ñasagʉ meje ñami. Diore moa ĩsirã ña gʉa. Gʉa riasorisere tʉorʉ̃nʉcõri Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Gʉa Apolos rãca mani Ʉjʉ ĩ moare cũado bajiroti moa gʉa.
1CO 3:6 Yʉ mʉare cajero riasosʉocʉ. Ito bajiri aje otesʉogʉ robo bajiro bajia yʉ. Yʉ bero Apolos jai bʉsaro mʉare riaso remoñi. Ĩ ñami aje juditoni ide jio gugʉ bajiro yigʉ. Dios ñami Cristore mʉa masiroca yigʉ. Ito bajiri gʉa otere judiroca yigʉ bajiro yigʉ ñami Dios.
1CO 3:7 Aje otesʉogʉ, aje ide jio gugʉ cʉni ñasarã meje ñama ĩna. Dios ñami ñasagʉ. Ĩ ñami iti judi mʉjaroca yigʉ. Ito bajiroti ĩ oca riasorã, ito bero gãjerã goti quenorã cʉni ñasarã meje ñama ĩna. Dios ñami ñasagʉ. Ĩ ñami Cristore mani masiroca yigʉ.
1CO 3:8 Aje oterã, otere ide jio gurã cʉni corocõ moama ĩna. Ito bajiroti Dios oca riasorã, ito bero gãjerã goti quenorã corocõti moama ĩna. Ĩna moado bajiroti ĩnare waja yigʉ yiguĩji Dios.
1CO 3:9 Gʉa Apolos rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Diore moa ĩsirã ña gʉa. Mʉa ña sita Dios ĩ coderijʉ robo bajirã. Gaje Dios ĩ wi menisʉori wi robo bajirã ña mʉa, ĩre cʉdisʉorã mʉa ñajare.
1CO 3:10 Dios oca mʉare riasosʉogʉ ñari, wi menirotijʉ wi godo gosʉogʉ robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉre ti maicõri mʉare ĩ oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Gãjerã yʉ bero riasorã wi godo yʉ gorajʉ wi menisʉorã robo bajirã ñama ĩna. Wi queno riojo ñari wi menirã bajiro Dios ocare queno riojo ĩna riasoja quena.
1CO 3:11 Wi meniri masa cajero botari ĩna ãmi cũbeja menimenaji. Ito bajiroti Dios oca gotiri masa cajero Cristo gaye ĩna goti rẽtobubeja tʉo masimenaji. “Mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ godañi Cristo”, yi mʉare riasocãcʉ yʉ. Iti ña ñasarise. “Ado bajiro Dios ñarã ñarã yirãji masa”, yire gaye oca riojʉa gaye ñe gaje oca ñasarise gotisʉore manoja.
1CO 3:12 Wi menirotijʉ gorajʉre quenari wi menirona gʉ̃ta queno bʉtirisena, orona, plata wame cʉtirisena menirãji ĩna. Gãjerã bʉto bʉtiri wi meje ĩna menija, yucʉ jidirisena, muji yoari meje jogarisena, ito yicõri ñicojãi jidirisena menibojarãji ĩna. Queno Dios oca riojo riasorã ĩna ñama bʉtiri wi bajiro menirã. Riojo ñasarise queno riasomena ĩna ñama jidiri wiacã bajiro menirã.
1CO 3:13 Masa tiro riojo Dios ĩ beseri rʉmʉ mani moagoado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Iti rʉmʉ jea ʉ̃jʉrise ejaro yiroja. Mani moagore quesoĩaro ejaro yiroja iti. Mani moagore quenarise iti ñaja, ʉabeto yiroja. Ñeñarise iti ñaja, ʉa jedicoaro yiroja.
1CO 3:14 Dios oca queno riojo riasoanare ĩna moagore jedibeto yiroja. Gʉ̃ta wi ʉabeto bajiro, ĩna moagore jedibeto yiroja. Ito bajiri ĩnare waja yigʉ yiguĩji Dios.
1CO 3:15 Dios oca queno riasobitianare ĩna moabojare jediro yiroja. Yucʉ wi iti ʉa godaro bajiroti jediro yiroja. Ĩna ya wi ʉaja budigoana robo bajirã yirãji ĩna. Jeyaro ĩna moabojare ʉa godacoaro yiroja. Ito bajibojarocati jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja.
1CO 3:16 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Dios ya wi robo bajirã ña mani. ¿Iti gayere masibeati mʉa?
1CO 3:17 Dios ya wi robo bajirã ñari ĩ ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃ manire ĩ ñeñoja manire ĩ ñeñore waja ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
1CO 3:18 Mʉamasiti mʉa rujʉrire rʉobesa. “Adi sita gãna ĩna masirise masi jeocõri bʉto masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. “Bʉto ñasagʉ meje, bʉto masigʉ̃ meje ña yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija queno masirã ñarã yirãji mʉa.
1CO 3:19 “Queno masirã ña gʉa”, adi sita gãna ĩna yibojarocati ñe ma Dios ĩ tija. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Queno masirã ña mani. Ado bajiro yirã yirãji mani”, ĩna yi tʉoĩabojarocati ĩnare camotagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 3:20 Gaje iti gotija ado bajiro gotia: Adi sita gãna queno masirã ĩna masirisere masi jeocõami Dios. “Queno masibeama ĩna”, yami Dios, yi gotia ĩ oca tuti.
1CO 3:21 Ito bajiri, “Yʉ tʉo sʉyagʉjʉa ñami bʉto masigʉ̃”, yi tʉoĩa wanʉre ma mʉare. Dios oca mʉare riasorãre ĩna oca mʉa tʉo masitoni ĩnare cũñi Dios.
1CO 3:22 Gʉa, yʉ, Apolos, Pedrore cʉni ĩ oca mʉare riasotoni gʉare cũñi Dios. Adi sitajʉ mani catiroti, mani godaroti cʉni cũñi Dios. Jane gaye, ija rẽtaroti gaye cʉni manire cũ ĩsiñi Dios manire ejabʉaroti gaye.
1CO 3:23 Cristo ñarã ña mani. Ĩ Cristo Dios yagʉ ñami. Ito bajiri mani cʉni Dios ñarã ña ĩja.
1CO 4:1 Ado bajirojʉa gʉare mʉa tʉoĩaja quena: “Cristore moa ĩsira ñama ĩna”, gʉare mʉa yi tʉoĩaja quena. Gʉare cũñi Dios ĩ oca masa ĩna masibitire gʉa riasotoni.
1CO 4:2 Moare cũ ecoana mani ñaja, queno mani moaja quena. Ito bajiro mani queno yija ticõri, manire tʉorʉ̃nʉrã yirãji gãjerã.
1CO 4:3 “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, mʉa yija, mʉa yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “Cristore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, masa ʉjarã ĩna yija, ĩna yibeja cʉni, tʉoĩa ʉsirio yibea yʉ. “¿Cristore queno moa ĩsicati yʉ? Queno moa ĩsibitirʉja gajea yʉ”, yi masibea yʉ. Cristo sĩgʉ̃ti “Ĩ ñami queno yʉre moa ĩsigorʉ”, yi masiguĩji.
1CO 4:4 Yʉ tʉoĩaja Cristore queno moa ĩsicʉ yʉ. Ito bajibojarocati, “Seti macʉ ñami ĩ”, yireoni meje ña iti. Mani Ʉjʉ Cristo riti ñaguĩji, “Queno moa ĩsiquĩ Pablo yʉre”, yigʉ.
1CO 4:5 Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, gãjerã ĩna yirise ticõri, “Ñeñaro yirã ña mʉa”, yibitirʉja manire. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, yeyorojʉa masa ĩna yibojare gãjerã masa ĩna tiro riojo itire gotigʉ yiguĩji ĩ. “Ado bajiro yi ãmoa yʉ”, yi masa ĩna tʉoĩa ñarise cʉni recoti ĩogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre queno moa ĩsigoana mani ñaja, “Queno yʉre yicʉ mʉa”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
1CO 4:6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno mʉa ñatoni iti gaye mʉare bʉsia yʉ. Yʉ gaye, Apolos gaye cʉni mʉare gotia yʉ. “Ado bajiro yami Pablo, Apolos cʉni”, mʉa yi masitoni iti gaye mʉare gotia yʉ. Itire masicõri adi tuti iti rotiro bajiro ricati yibitirʉja mʉare. Ito yicõri, “Gʉajʉare riasori masa, mʉare riasori masa rẽto bʉsaro masirã ñama ĩna”, gãmeri yibitirʉja mʉare.
1CO 4:7 “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yire ma mʉare. Jeyaro mʉa masirise Dios ĩ mʉare jidicãre ña. Mʉa masirise mʉamasiti mʉa bʉjare meje ña. Dios ĩ jidicãre ña. “Dios oca riasoticõri, gʉamasiti queno tʉo rẽtobua gʉa”, yire ma mʉare. “Dios ĩ ejabʉarisena queno tʉo rẽtobua gʉa”, mʉa yija quena.
1CO 4:8 “Dios oca queno masia gʉa. Dise rʉyabeto jeyaro masi jeoa gʉa”, yi tʉoĩa mʉa, yʉ tija. “Ʉjarã robo bajiro bajicã gʉa ĩja”, yi tʉoĩabojacõri gʉare jidicã mʉa ĩja. Ito bajiro mʉa yija, “Queno tʉoĩarã meje ñama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Riti ʉjarã mʉa ñaja, quena ñaboadoja. Ʉjarã mʉa ñaja mʉa rãcati rotiboana gʉa cʉni.
1CO 4:9 Ado bajiro tʉoĩa yʉama. Gʉa Jesucristo ocare riaso ucurã, “Bero gãna manire cũñi Dios”, yiado bajiro tʉoĩa gʉa. “Ĩnare sĩacõrã yirãji mani”, ĩna yiana bajiro tʉoĩa gʉa. “No bajiro ĩnare rẽtaja tiana mani”, yi tiama masa gʉare. Adi sita gãna, ũmacʉ̃jʉ ángel mesa cʉni gʉare rẽtarotire ti ñarãji ĩna.
1CO 4:10 Jesucristo oca gʉa riasojare, “Mecʉri masa ñama ĩna”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Queno masirã ña gʉama”, yi tʉoĩa mʉa. “Dios oca queno goti masirã meje ñama”, yi tʉoĩama masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yiroca, “Dios ocare queno goti masia gʉa”, ya mʉama. Gʉareama masa ti te ñama. “Masa ĩna ti rʉ̃cʉbʉoana ña mani”, ya mʉama.
1CO 4:11 Iti rʉmʉjʉ gʉa ñiocõcato bajiroti ñiocõa gʉa adocãta cʉni. Ide ma gʉare. Yutabujuri cʉni ma gʉare. Masa ñeñaro yama gʉare. Wi ma gʉare.
1CO 4:12 Ruje moacõri boga gʉa. Masa ĩna ñeñaro gʉare ĩna bʉsitubojarocati, “Dios queno yijaro mʉare”, yire gaye rãca ĩnare cʉdia gʉa. Gʉare ĩna ʉsirioro ĩna yi codebojarocati ĩnare gãmebea gʉa.
1CO 4:13 Gʉare ñeñaro ĩna bʉsitubojarocati, ʉsiriomenati ĩnajʉare oca goti quenoa gʉa. Gʉare ti wanʉbeama ĩna. Adi sita gãna ĩna ãmobitire, ĩna cõado robo bajiro gʉare tiama ĩna. Iti rʉmʉjʉ cʉni, adocãta cʉni ñaro bajiroti gʉare ti teama ĩna.
1CO 4:14 Mʉa bojo bʉjatoni meje ito bajiro mʉare uca yʉ. Yʉ rĩa yʉ mairã robo bajiro mʉare tʉoĩa yʉ. Ito bajiri mʉare goti riasogʉ adi mʉare uca yʉ.
1CO 4:15 Diez mil ñarã Jesús oca riasori masa ñabojarocati sĩgʉ̃ ñami mʉare Jesús oca riasosʉorʉ. Yʉ ña mʉare cajero riasosʉocacʉ. Ito bajiri mʉa jacʉ robo bajigʉ ña yʉ. “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yija tʉocõri, ĩre tʉorʉ̃nʉsʉocʉ mʉa.
1CO 4:16 Yʉ yiado bajiroti mʉa yitoni mʉare josa yʉ.
1CO 4:17 Ito bajiro mʉa yire ãmoa yʉ. Ito bajiri Timoteore mʉa tʉ cõa yʉ. Ĩ ñami mani Ʉjʉre queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃. Ito bajiri yʉ macʉre bajiro ĩre tʉo maia yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ado bajiro ñasotiami Pablo”, mʉa yi masitoni mʉare gotigʉ yiguĩji Timoteo. Jesucristore masirãre jeyaro yʉ riaso ucure gaye mʉare goti rẽtobugʉ yiguĩji ĩ.
1CO 4:18 “Mani tʉ ejabicʉ yiguĩji Pablo. Ito bajiri mani ãmoro bajiroti yiana”, yi tʉoĩa wanʉboja mʉa coriarã.
1CO 4:19 “Dios ĩ ãmoja, yoari mejeti mʉare tigʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Mʉa tʉ yʉ ejaja, ito bajiro tʉoĩa wanʉbojarãre tigʉ yigʉja yʉ. Mʉa tʉ ejacõri, no bajiro ĩna yija tigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri, riti Dios ĩ masirisena ĩna moaja ti ejagʉ yigʉja yʉ.
1CO 4:20 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ rotirojʉ miojugʉ yiguĩji Dios”, mani yi masija, oca riti meje bʉsirãji mani. Ĩ ejabʉarisena queno ĩre moa ĩsirã yirãji mani.
1CO 4:21 ¿No bajiro ãmoati mʉa? Ñeñaro mʉa yisotire mʉa jidicãbeja, “Quenabea mʉa”, ¿yʉ yi tʉdi ejare ãmoatite mʉa? Ñeñaro mʉa yirise mʉa jidicãja, ¿mʉa tʉ ejacõri yʉ wanʉrejʉare ãmoatite mʉa?
1CO 5:1 Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ado bajiro oca ruyuami: “Ĩ jacʉ manojo rãca quenabeto aje ñayijʉ”, yire oca ruyua. Iti ña bʉto ñeñaro yire. Gãjerãma Diore masimena ñabojarãti itioniregorama yimenaji.
1CO 5:2 Iti ñeñarise mʉa wato ĩ yi ñabojarocati, “Queno yirã ña gʉa”, ¿yi tʉoĩa wanʉbojati mʉa? Masa ĩna godaja bojori bʉjaro bajiro bojori bʉja ñarʉja mʉare. Ñeñaro yigʉre ĩre mʉa bucõaja quena.
1CO 5:3 Reco mʉa rãca ñabitibojagʉti, yʉ tʉoĩarisena mʉa tʉjʉ ña yʉ. Mʉa rãca ñabitibojagʉti, “Ado bajiro yiroja ĩ ñeñaro yirise waja”, yi masicã yʉ.
1CO 5:4 “Ado bajiro ãmoami mani Ʉjʉ Cristo”, yirona mʉa minijuare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa minijua ñaroca yʉ tʉoĩarisena mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni ĩ masirisena mʉa rãca ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, “Ado bajiro gʉa yija quena”, mʉa yi tʉoĩatoni.
1CO 5:5 Minijuacõri ñeñaro yigʉre bucõaña mʉa, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ ãmoro bajiro ĩre ĩ yitoni. Ito bajiro mʉa yija, ĩ ãmoro bajiroti ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Satanás ĩre. Ito bajiro mʉa yija ĩ ñeñaro yirisere jidicãgʉ̃ yiguĩji gajea. Ito bajiro ñeñaro ĩ yirise ĩ jidicãja, mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre masogʉ̃ yiguĩji.
1CO 5:6 Ito bajiro ñeñarise mʉa wato ĩ yi ñaja, “Queno yirã ña gʉa”, yire ma mʉare. Wadarise ʉco jabeto mani wʉoja, ñarocõti wʉsa jediroja. Ito bajiroti ñeñaro yigʉ mʉa wato ĩ wʉsaja ñeñaro yirã riti ñarã yirãji mʉa. ¿Iti gayere masibeati mʉa?
1CO 5:7 Ito bajiri mʉa wato ñeñaro yigʉre bucõaña, gãjerã cʉni ñeñaro ĩna yibe yirona. Ĩre bajiro ñeñaro yibeama gãjerã maji. Ito bajiri ñeñaro yisʉogʉre bucõaja quena. Mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Pascua basa menirã oveja macʉre sĩasotiama ĩna. Ĩ robo bajiroti manire goda ĩsirʉ ñari, oveja macʉ robo bajiro bajigʉ ñami Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise Cristo ĩ waja yicãre ñajare, mani wato ñeñaro yirãre bucõaja quena.
1CO 5:8 Ñeñarisere camotadigorʉja manire. Ito bajiro mani bajija naju wadarise ʉco wʉoya mana robo bajirãji mani. Gãjerãre ti tudibitirʉja manire. Ito yicõri jeyaro ñeñaro yirise jidicãcõri quenarise rioti yisotirʉja manire.
1CO 5:9 Iti rʉmʉjʉ mʉare yʉ papera cõasʉocati ado bajiro mʉare goticʉ yʉ: “Rocati romia ajerã rãca baba cʉtibeja mʉa”, yi mʉare goti ñucacʉ yʉ iti rʉmʉjʉ.
1CO 5:10 Ito bajiro yʉ yicati, “Adi sita gãna Jesure masimenare camotadiya mʉa”, yirocʉ meje yicʉ yʉ. Ĩna Jesure masimena rocati romiare ajerã ñama ĩna. Jai bʉsaro niyeru bʉja ãmorã rʉorã ñama ĩna. Riniri masa ñama ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoama ĩna. “Adi sita gãnare camotadiya”, yʉ yija, adi sitare wagoboana mʉa. “Ito bajiro yiba”, yirocʉ meje yicʉ yʉ.
1CO 5:11 “Ado bajirojʉa yiba mʉa”, yirocʉ mʉare goticʉ yʉ. “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti, rocati romiare ajegʉ rãca baba cʉtibeja. Jai bʉsaro bʉjarocʉ rʉogʉre baba cʉtibeja. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorãre baba cʉtibeja. Rocati rʉocõri oca menigʉ̃ rãca baba cʉtibeja. Mecʉ jaigʉ rãca baba cʉtibeja. Ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti rinire jaigʉre baba cʉtibeja, yirocʉ mʉare gotisʉocʉ yʉ iti rʉmʉjʉ. Ito bajiro ñeñaro yirã rãca baba cʉtibeja.
1CO 5:12 Dios riti ñami Jesure tʉorʉ̃nʉmenare ĩna ñeñaro yirise waja, waja seni masigʉ̃. Maniama ĩna ñeñaro yirise waja, waja seniri masa meje ña mani. Ito bajibojarocati mani robo bajiro Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ñeñaro yirise ĩna jidicã ãmobeja mani bucõaja quena. Dios oca tuti iti gotija ado bajiro gotia: “Mʉa rãca gagʉ ñeñaro yigʉre bucõaña”, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 6:1 Gãji Jesucristore masigʉ̃ rãca mʉa oca josaja, iti oca quenorona Jesure masimena oca quenori masa tʉ wabeja. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Jesure masirã oca quenori masa tʉjʉa mʉa waja quena.
1CO 6:2 Mani Dios ñarã ĩ rãcati adi sita gãnare beserã yirãji. ¿Itire masibeati mʉa? Riti ĩ rãca beserã yirãji mani. Ito bajiri Dios rãca adi sita gãnare mani bese masija, oca jabeto iti ñaja queno masirʉja manire.
1CO 6:3 “Ũmacʉ̃jʉ ángel mesare Dios rãca beserã yirãji mani”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩnare mani bese masija, adocãta mani wato oca jabeto ñarisere queno masirʉja manire.
1CO 6:4 Ito bajiri mʉa wato oca ñaja, Jesure masimena oca quenori masa tʉ wabeja. Ĩnaõna tʉ mʉa waja quenabea.
1CO 6:5 Mʉa bojo bʉjatoni itire mʉare gotia yʉ. ¿Mʉa wato queno tʉo masigʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ oca quenori masʉ ñabiquĩjida? Ñaguĩji gajea.
1CO 6:6 Ito bajibojarocati gãji Jesure masigʉ̃ rãca mʉa oca josaja, Jesure masimena oca quenori masa tʉ warãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija quenabea.
1CO 6:7 Jesure masirã ñabojarãti mʉa gãmeri tudija, “Jesure queno cʉdirã meje ñama ĩna maji”, yi tʉoĩagʉ̃ja yʉ mʉare. Gãjire mʉa seti yija quenabea. Sĩgʉ̃ mʉare ñeñaro ĩ yibojarocati, mʉa gãmebeja, itijʉa ña bʉto bʉsa quenarise. Gãji mʉare ĩ rinija, riojoti tibojaja quena. Ĩre gãmebeja.
1CO 6:8 Ito bajiro yibesa mʉa. Mʉamasiti ñeñaro yicõri mʉa ñarãre rinia mʉa.
1CO 6:9 “Dios ĩ rotirojʉ ejamena yirãji ñeñaro yiri masa”, yi masicãrã ñaboja mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩaboja mʉa. Ado bajiro ñeñaro yirã Dios tʉ wamenaji. Tʉote mʉa. Rocati romiare ajerã Dios tʉ wamenaji. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã cʉni wamena yirãji. Manojo cʉtirã ñabojarãti gãjerã romiare ajerã, ĩna comasiti yirã cʉni, riniri masa cʉni, jai bʉsaro bʉjarona rʉorã cʉni, mecʉ jairã cʉni, rocati socacõri rʉo gotirã cʉni, rini ucurã cʉni Dios tʉ wamenaji. “Ĩna robo bajiro ñeñaro mani yibojarocati Dios tʉ ejarã yirãji mani”, yi tʉoĩabojabesa mʉa.
1CO 6:11 Iti rʉmʉjʉ ĩna robo bajirã ñayija mʉa maji. Mʉa ñeñaro yirisere waja yi ecoana ña mʉa ĩja. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa ĩja. Espíritu Santona sʉoriti Dios ĩ boca ãmiana ña mani. “Ĩna ñama quenarã. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna”, Dios ĩ yi tʉoĩarã ña mani.
1CO 6:12 Ado bajiro yama coriarã: “Rẽore ma gʉare. Gʉa ãmoro bajiroti yi masia gʉa ĩja”, yama coriarã. Riti ña, ito bajibojarocati jeyaro mani yi ãmorise quenarise meje ña. Mani yi ãmorise gãjerãre iti ejabʉabeja, yibitirʉja manire. Mani ãmoro bajiro yi masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyabojarisere yibe yirona, mani ya rujʉre rẽoja quena.
1CO 6:13 Gãjerã ado bajiro yama: “Jeraga mani sãroti ña bare. Bare sãñarijʉ ña jeraga. Ito bajiro manire meniñi Dios”, yama gãjerã. Ito bajibojarocati, mani ya jeraga, bare cʉni ñatĩñaroti meje ña. Mani babojarise, mani ya jeraga cʉni jediroca yigʉ yiguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Gãjerã ado bajiro yibojama ĩna: “Romia rãca mani ajetoni rujʉ manire ĩsiñi Dios”, yibojama ĩna. Ado robojʉa bajia: Mani Ʉjʉre mani moa ĩsitoni rujʉ ña manire. Ĩ ñami mani ya rujʉre tirʉ̃nʉgʉ̃.
1CO 6:14 Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉdi catiroca Dios ĩ yiado bajiroti mani tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ masirisena manire ãmi mʉjagʉ̃ yiguĩji Dios.
1CO 6:15 Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani ya rujʉjʉ ñaguĩji Cristo. “Ito bajiro bajiguĩji”, ¿yi masibeati mʉa? ¿Mani ya ʉsijʉ ĩ ñabojarocati wedi maso rãca mani waja quenati? Meje, quenabetoja. Ito bajiri itire yibitirʉja manire.
1CO 6:16 Sĩgʉ̃ wedi maso rãca ĩ ajeja co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñama ĩna. “Ito bajiro bajiroja”, ¿yi masibeati mʉa itire? Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Manojo cʉtigʉ co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 6:17 Sĩgʉ̃ Cristore boca ãmigʉ̃ ĩ ya ʉsijʉ ĩ quedi sãjaroca sĩgʉ̃ robo bajiro bajiama ĩna jʉ̃arã.
1CO 6:18 Ito bajiri mʉamasiti mʉa ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yibesa. Gaje ñeñaro mani yirise mani ya rujʉna meje ya mani. No ĩmasiti ĩ ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro ĩ yija, ĩ ya rujʉre ñeñogʉ̃ yami ĩ.
1CO 6:19 Manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri Espíritu Santo mani rãca ñami ĩja. Manire ĩ quedi sãjaja bero mani ya rujʉti ñaroja ĩ ya wi ĩja. Mani ya rujʉ Dios yeti ña. ¿Itire masibeati mʉa? Ĩ ñami mani Ʉjʉ.
1CO 6:20 Ito bajiroti bajia. Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉro manire waja yi ãmiñi ĩ. Mani ya rujʉ, mani tʉoĩarise cʉni Dios yeti ña. Mani ya rujʉna, mani ya ʉsina cʉni Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire.
1CO 7:1 Paperana yʉre mʉa seniĩa ñucare adocãta itire cʉdigʉ ya yʉ. ¿Sĩgʉ̃ manojo macʉ ĩ ña ãmoja quena ñati? yʉre mʉa yi seniĩa ñucare, “Quena ña”, ya yʉ itire.
1CO 7:2 Ito bajibojarocati, “Ĩna manojo cʉtibeja rocati ajerã yirãji gajea”, yi masicõri, “Ĩna manojo cʉtija quena”, ya yʉ. Romia cʉni ĩna manʉjʉ cʉtibeja rocati ajerã yirãji gajea. Ito bajiri ĩna manʉjʉ cʉtija quena.
1CO 7:3 Manojo cʉticõri iso ãmoro bajiro cʉdija quena. Isojʉa cʉni ito bajiroti manʉjʉ ĩ ãmoro bajiro cʉdija quena.
1CO 7:4 Manʉjʉ cʉticõri, “Yʉ ãmoro bajiro yicoja yʉ”, yire ma romiore. Iso manʉjʉ yago ñamo iso ĩja. Manojo cʉticõri, “Yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yire ma ʉ̃mʉgʉ̃re cʉni. Ĩ manojo yagʉ ñami ĩ ĩja.
1CO 7:5 Ito bajiri manʉjʉ cʉtirã, manʉjʉ ĩ yi ãmoja, “Yibesa”, yire ma romiore. Ʉ̃mʉgʉ̃re ito bajiroti, manojo iso yi ãmoja, “Yibesa”, yire ma ʉ̃mʉgʉ̃re. Diore rʉ̃cʉbʉorona, “Yibitirʉja mani maji”, yi ĩna jʉ̃arãjʉ ĩna tʉoĩaja, quena ña. Diore rʉ̃cʉbʉo tĩorã ĩna yisotiado bajiroti ĩna yija quena ña mʉcana. “Yoari ĩna yibeja ñemecʉti masimenaji”, yi tʉoĩagʉ̃ ñami Satanás. Ito bajiri yoari ĩna yibeja, gãjerã rãca ĩna aje ãmoroca yi codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
1CO 7:6 Itire mʉare rotirocʉ meje ya yʉ. Yʉ gotiro bajiroti mʉa yija, “Quena ña”, yirocʉ mʉare ya yʉ itire.
1CO 7:7 Yʉmasiti yʉ tʉoĩaja, yʉ bajiro riti mʉa bajija quena. Manojo macʉ ña yʉama. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ robo bajirã meje ña mani. Gãjerãre ĩna manojo cʉtiroca yami Dios. Gãjerãre manojo mana ñabojarãti ĩna wanʉroca yami Dios.
1CO 7:8 Mʉa manojo manare, manojo godagoanare cʉni ado bajiro ya yʉ mʉare: Yʉ robo bajiro manojo mana mʉa ñacõaja quena ña.
1CO 7:9 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ ĩ ñemecʉti masibeja, manojo cʉtija quena. Sĩgʉ̃ romiare bʉto ĩ tʉoĩaja, ĩ manojo cʉtija quena ĩocʉ̃re. Romio cʉni ʉ̃mʉgʉ̃re bʉto iso tʉoĩaja, iso manʉjʉ cʉtija quena isore.
1CO 7:10 Ado bajiro rotia yʉ mʉare. Mʉa manʉjʉ cʉticãna gãmeri jidicãre ma. Iti ña mani Ʉjʉ ĩ rotire. Yʉmasiti yʉ tʉoĩa rujeore meje ña iti.
1CO 7:11 Sĩgõ manʉjʉ jidicãro iso ñaja, gãji manʉjʉ cʉtire ma isore. Iso manʉjʉ ñacãrʉ rãca oca quenoja quena mʉcana. Ito bajiroti ʉ̃mʉgʉ̃ cʉni ĩ manojo cʉtija, jidicãre ma.
1CO 7:12 Adocãta yʉ tʉoĩarisere mʉare gotigʉ ya yʉ. Mani Ʉjʉ ĩ gotigore meje ña iti. Ĩ cũrʉ ñari ado bajiro gotia yʉ: Mʉa coriarã Jesure masimena rãca manojo cʉtirã ñarãji mʉa. Mʉa manojosãromia mʉa rãca ĩna ña jidicã ãmobeja, jidicãre ma mʉare.
1CO 7:13 Mʉa coriarã Jesure masimena rãca manʉjʉ cʉtirãji mʉa. Mʉa manʉjʉsabatia mʉa rãca ĩna ña jidicã ãmobeja, jidicãre ma mʉare.
1CO 7:14 Mʉa manʉjʉsabatia Jesure masimena ñabojarãti mʉare ĩna manojo cʉtija, ĩnare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Dios mʉare ĩ queno yiado bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiroti mʉa manojosãromiare Jesucristore masimena ñabojarãti ĩnare ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Mʉa rĩare cʉni ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Jesure tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉa rĩare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios. “Yʉre tʉorʉ̃nʉmena rĩa meje ñama”, yi tʉoĩacõri mʉa rĩare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios.
1CO 7:15 Sĩgʉ̃ Jesure masigʉ̃ ĩ manojo Jesure tʉorʉ̃nʉbeco ñari iso jidicã ãmogõ iso josaja, jidicãja quena. Sĩgʉ̃ mʉa manʉjʉ Jesure masibicʉ ñari ĩ jidicã ãmogʉ̃ ĩ josaja, jidicãja quena. Ñe oca manoti queno mani ñare ãmoguĩji Dios. Ito bajiri jidicã ãmorã ĩna josaja, ĩnare mai cũbeja quena.
1CO 7:16 “Jesure masigõ yʉ ñajare yʉ rãca ĩ ñaja, Jesure boca ãmigʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩa masibea mʉa. “Jesure masigʉ̃ yʉ ñajare yʉ rãca iso ñaja, Jesure boca ãmigõ yigõji iso cʉni”, yi tʉoĩa masibea mʉa.
1CO 7:17 Mani ñaroto bajiroti manire cũñi Dios. Jesure boca ãmicõri mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena. No Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuaja, ito bajiro gotisotia yʉ ĩnare.
1CO 7:18 Sĩgʉ̃ wiro tagorʉ Cristore ĩ boca ãmija, “Bʉjato bajia wiro tagorʉ ña yʉ”, yire ma. Sĩgʉ̃ wiro taya macʉ Jesure ĩ boca ãmija, ĩ ñado bajiroti ĩ ñaja quena.
1CO 7:19 Wiro tana mani ñaja, taya mana mani ñaja cʉni, no yibea. Ñasarise meje ña. Ado robojʉa bajia ñasarise: Dios ĩ ãmoro bajiro mani yija, iti ña ñasarise.
1CO 7:20 Cristore boca ãmicõri mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena.
1CO 7:21 Gãjerãre moa ĩsi ñarã Jesure mʉa boca ãmija, “Bʉjato bajia ĩna josʉ ña yʉ”, yire ma mʉare. Ito bajibojarocati mʉajʉare ĩna bucõa ãmoja budija quena.
1CO 7:22 Gãjerãre moa ĩsi ñarã Jesure mʉa boca ãmija, mʉa ʉjʉ josa meje ña mʉa adocãta. Cristo ñami mʉa ʉjʉ adocãta, ito yicõri ĩre moa ĩsirã ña mʉa ĩja. Gãjerãre moa ĩsirã meje mʉa ñaja, Cristore boca ãmicõri, adocãta Cristore moa ĩsirã ña mʉa ĩja.
1CO 7:23 Ĩ ñarã mani ñatoni waja rʉ̃cʉrisena manire waja yi ĩsiñi Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ. Ito bajiri adocãta ĩre moa ĩsia mani. Ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yire mani yitoni gãjerã ĩna yi codebojaja ĩnare cʉdibitirʉja manire.
1CO 7:24 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Cristore boca ãmicõri, mani ñasʉoado bajiroti mani ñaja quena. Ito yicõri Diore mani tʉorʉ̃nʉsotija quena.
1CO 7:25 “Manʉjʉ mana, manojo manare cʉni, ado bajiro rotiami mani Ʉjʉ”, yire ma yʉre. Ito bajibojarocati yʉ tʉoĩarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Yʉre ti maicõri ĩ cũrʉ ñari bʉsia yʉ. Ito bajiri yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja quena.
1CO 7:26 Ado bajiro tʉoĩa yʉ: “Adi rʉmʉri ñare gaye josari ña. Ito bajiri mʉa manojo mana mʉa ñado bajiroti ñaja quena”, yi tʉoĩa yʉ.
1CO 7:27 “Mʉa manojo cʉticãrã jidicãre ma ĩja. Mʉa manojo mana ñarã ãmabeja quena”, ya yʉ mʉare.
1CO 7:28 Ito bajiro yʉ yibojarocati, sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ĩ manojo cʉti ãmoja, ito yicõri romio cʉni iso manʉjʉ cʉti ãmoja, ĩna manʉjʉ cʉtija ñeñaro yirã meje yama ĩna. Manojo cʉtirã bʉto oca ña codero bajiro ʉsirioro bʉjarã yirãji. Iti mʉare bajibe yirocʉ iti mʉare goti camota yʉ. Adi rʉmʉri josari ña manire. Ito bajiri manojo cʉticõri, manʉjʉ cʉticõri bʉto bʉsa josari ñaro yiroja mʉare.
1CO 7:29 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Nocõ mejeti rʉya manire”, yirocʉ iti mʉare gotia yʉ. Mʉa manojo cʉtirã, manojo mana bajiro Diore moa ĩsiña.
1CO 7:30 Mʉa godago ecoana, godago ecobitiana bajiro ĩre moa ĩsiña. Mʉa basa ñarã, basamena bajiro Diore moa ĩsiña. Mʉa gajeoni bʉjarã, “Iti ña yʉ ye”, yimenati Diore moa ĩsiña.
1CO 7:31 Mʉa adi sitajʉre queno bʉjarã, queno bʉjamena bajiro Diore moa ĩsiña. Adi sita gaye mani tirise jedi wajʉ.
1CO 7:32 Tʉoĩa ʉsiriomenati mʉa ñare ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ manojo macʉ mani Ʉjʉ ye moarocʉ, tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Mani Ʉjʉ ĩ wanʉtoni tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ.
1CO 7:33 Manojo cʉtigʉ ĩ manojo queno ñatoni adi sita gayere tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ manojo wanʉtoni tʉoĩa ʉsiriogʉ yiguĩji.
1CO 7:34 Diore moa ĩsire, manojore moa ĩsire jʉaji tʉoĩare gaye ñaroja ĩre. Manʉjʉ cʉtigo, manʉjʉ maco cʉni ito bajiroti bajirãji ĩna cʉni. Manʉjʉ maco ito bajiroti mani Ʉjʉre moa ĩsiroco tʉoĩa ʉsiriogo yigõji. “Yʉ ya rujʉna, yʉ ya ʉsina cʉni Diore moa ĩsigõ yigoja yʉ”, yi tʉoĩagõ yigõji iso. Manʉjʉ cʉtigoama iso manʉjʉ queno ñatoni adi ʉ̃mʉari gayere tʉoĩa ʉsiriogo yigõji. Ito yicõri iso manʉjʉ wanʉtoni tʉoĩa ʉsiriogo yigõji.
1CO 7:35 Mʉare rẽorocʉ meje iti gotia yʉ. Mʉa queno ñatoni itire gotia yʉ. Mʉa queno yi ñare ãmoa yʉ. “Mani Ʉjʉ Jesucristore riti moa ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ.
1CO 7:36 “Yʉ manojo ñaroco bʉcʉacoamo ĩja. Bʉtoguti isore ãmocõa yʉ. Ito bajiri ñemecʉti masibea yʉ”, yi tʉoĩacõri sĩgʉ̃ ĩ manojo cʉtija quena. Ito bajiro ĩ ãmogõre ĩ manojo cʉtija, ñeñaro yigʉ meje yami ĩ.
1CO 7:37 Gãjiama, “Manojo macʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri ĩ tʉoĩaro bajiro ĩ manojo cʉtibeja quena. “Manojo macʉ ñabojagʉti ñemecʉti masia yʉ”, ĩ ya ʉsijʉ ĩ yi tʉoĩa masija, manojo macʉ ĩ ñaja quenaña ĩocʉ̃re.
1CO 7:38 Sĩgʉ̃ ito bajiro bʉto ĩ ãmogõre ĩ manojo cʉtija queno yami. Ito bajibojarocati gãjiama ĩ manojo cʉtibeja queno bʉsa yami ĩ.
1CO 7:39 Sĩgõ manʉjʉ cʉticãro, manʉjʉ ĩ catiroca riti gãji rãca manʉjʉ cʉtire ma isore. Iso manʉjʉ godagoja, gãji iso ãmogʉ̃ rãca iso manʉjʉ cʉtija quena ña. Gãji Jesure masigʉ̃ rãca iso manʉjʉ cʉtija quena.
1CO 7:40 Ito bajibojarocati mʉcana tʉdi iso manʉjʉ cʉti ãmobeja, “Bʉto bʉsa wanʉgõ yigõji iso”, yi tʉoĩa yʉ. “Espíritu Santo yʉre ĩ ejabʉajare, ito bajiro bʉsia yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
1CO 8:1 Ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã waibʉcʉrã sĩacõri ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. “Itire mani baja, quena ña. Ñeñaro yibea mani”, yi masi jedirãji mʉa. Ito bajibojarocati, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, mʉa yibojaja, masirã meje ña mʉa. Gãmeri mani ti maija itijʉa ña ñasarise. Gãmeri mani ti maija, gãmeri tʉoĩa oca sẽoroca yirãji mani.
1CO 8:2 “Queno masigʉ̃ ña yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yibojaja, queno masigʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Ĩ masiriseonijʉare masibeami ĩ.
1CO 8:3 No Diore ti maigʉ̃re, ĩre ti masicõri ĩre maigʉ̃ yiguĩji Dios.
1CO 8:4 Ĩna meni rujeoanare waibʉcʉ sĩacõri ĩna ecare gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Masa ĩna meni rujeoana ñasarã meje ñama”, yi tʉoĩa mani. “Dios sĩgʉ̃ti ñami ñasagʉ”, yi tʉoĩa mani.
1CO 8:5 Adi sita gãna Diore masimena ĩna gotija, “Ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni mani rʉ̃cʉbʉorona ñama ĩna. Jãjarã ñarãji mani rʉ̃cʉbʉorona, mani ʉjarã”, yi tʉoĩabojama Diore masimena.
1CO 8:6 Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati, jãjarã meje ñama mani rʉ̃cʉbʉorona. Dios mani Jacʉ sĩgʉ̃ti ñami mani rʉ̃cʉbʉosarocʉ. Ĩti ñami jeyarore rujeorʉ. Ĩre moa ĩsirona ña mani. Sĩgʉ̃ ñami mani Ʉjʉ. Ĩ ñami Jesucristo. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. “Mani cʉni ĩ́na sʉoriti ña”, yi tʉoĩa mani.
1CO 8:7 Ito bajiro mani yi tʉoĩabojarocati gãjerã Jesure masirã ñabojarãti masimenaji iti gayere. Jesure ĩna masiroto riojʉa ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã ñayijarã ĩna maji. Ito bajiri, “Masa ĩna meni rujeorʉre bare ĩna ecare mani baja, quenabetoja manire, ñeñaro ya mani”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiro tʉoĩabojarãti ĩna baja, tʉoĩa oca sẽomena yirãji ĩna. Ito yicõri queno Diore cʉdimenaji ĩna.
1CO 8:8 Mani baja, mani babeja cʉni ñasarise meje ña iti Dios ĩ tija. “Itire mani babeja, manire ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yire ma. Ito yicõri, “Itire mani baja, manire ti wanʉbicʉ yiguĩji Dios”, yire cʉni ma.
1CO 8:9 “Mani baja, mani babeja cʉni no yibea”, yi masibojarãti mani baroto riojʉa queno tʉoĩaja quena. Itire mani baja ticõri, “Diore masibojarãti queno cʉdibeama ĩna”, yi tʉoĩagʉ̃ yiguĩji Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ gajea. Ito bajiro tʉoĩa wisacõri Jesure tʉoĩa jidicãgʉ̃ yiguĩji.
1CO 8:10 Ado bajiro rẽtaroja gajea. Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩna meni rujeorʉre ĩna ecare mani baja tigʉ yiguĩji gajea. Itire mani baja, “Quena ña. No yibea”, yi tʉoĩa mani. Ito bajibojarocati ĩjʉama masibiquĩji itire. Mani baja ticõri, “Yʉ baja quenabetoja”, yi tʉoĩabojagʉti bagʉ yiguĩji ĩ cʉni.
1CO 8:11 “Rẽore ma”, yi masibojarãti mani baja, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉoĩa jidicãroca yirã yirãji gajea mani. Ĩre yiari cʉni goda ĩsiñi Cristo. Mani baja ticõri, Jesucristore jidicãgʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri, “Rẽore ma”, yi masibojarãti babitirʉja manire.
1CO 8:12 Itire mani baja ticõri, sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉre ĩ tʉoĩa wisaroca yirãji mani. Ito bajiro mani yija ĩre riti meje ñeñaro ya mani. Cristore cʉni ñeñaro yirã ya mani.
1CO 8:13 Ito bajiri waibʉcʉ yʉ baja ticõri sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉoĩa wisaroca yʉ yija, waibʉcʉ ri babitirʉja yʉre. Jesure ĩ tʉoĩa jidicãroca yibe yirocʉ itire babitirʉja yʉre.
1CO 9:1 Yʉ ãmoro bajiro yi masibojagʉti Jesucristo ãmoro bajiro cʉdirocʉ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ĩre moa ĩsigʉ̃ mʉare riasocʉ yʉ. “Pablo ĩ riasorisere tʉocõri, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉocʉ mani”, yi tʉoĩarãji mʉa.
1CO 9:2 “Jesús ĩ cũrʉ meje ñami Pablo”, yirã yirãji gajea gãjerã. Yʉ riasorisere tʉocõri Jesure tʉorʉ̃nʉcʉ mʉa. Ito bajiri itina, “Jesús ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
1CO 9:3 “Jesús ĩ cũrʉ meje ñami Pablo”, ĩna yija, ado bajiro cʉdia yʉ:
1CO 9:4 Jesús ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri yʉ riasore waja yʉre ĩna ecaja, yʉre ĩna ioja cʉni boca ãmire ña yʉre.
1CO 9:5 Gãjerã Jesús ĩ cũana masare riaso ucurã ĩna waja, ĩna manojosãromia rãca wa ucuama. Ito bajiroti ĩna manojosãromia rãca riaso ucurã wama Jesús ocabaji mesa, ito yicõri Pedro cʉni. Ĩna manojo cʉtiado bajiroti sĩgõ Jesure tʉorʉ̃nʉgõ rãca yʉ manojo cʉti ãmoja, manojo cʉti masia yʉ cʉni.
1CO 9:6 Jesucristo oca goti ucuri masa ĩna ña masitoni jeyaro ejabʉa mʉa ĩnareama. “Bernabé, Pablo rãca Jesucristo oca goti ucurã ĩna ña masitoni ĩna moaja quena”, ¿yi tʉoĩati mʉa gʉareama?
1CO 9:7 Gãjerãre moa ĩsirã ñari waja bʉjarã yirãji surara. Rocati ñamena yirãji. Ʉyé otegʉ iti ricare bagʉ yiguĩji. Oveja coderi masʉ cʉni ĩna ya õjegõa bijecõri idigʉ yiguĩji ĩ.
1CO 9:8 Iti yʉ gotirise, “Ĩ tʉoĩarise bʉsiami Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa yʉre? Bajibea. Ito bajiroti gotia Moisés ñayorʉ ĩ rotire cʉni.
1CO 9:9 Dios rotirise ucagʉ ado bajiro ucañi Moisés ñayorʉ: “Ta wecʉ trigo ajere ĩ wi cʉda codaja, ‘Bajaro ĩ cʉni jabeto’, yirona ĩ ya rise sia biabesa”, yi gotia Dios oca tuti. Ta wecʉ ĩ batoni tʉoĩa ʉsiriogʉ meje itire yiñi Dios.
1CO 9:10 Gʉa ĩ oca riaso ucurãre tʉoĩacõri ito bajiro gotiñi Dios. Gʉare masa ejabʉatoni itire gotiñi ĩ. Weseca moagʉ̃, trigo ajeri codagʉ cʉni, “Ito bajiro bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa wanʉcõri moama ĩna.
1CO 9:11 Dios oca mʉare riasosʉorã, wesecajʉ oterã bajiro moacʉ gʉa. ¿Weseca oteri masa ĩna bʉjado bajiro mʉare gʉa bʉjaja, no bajirojada? ¿Gʉa riasore waja gʉare mʉa ejabʉaja, no bajirojada?
1CO 9:12 Gãjerã Dios oca mʉare riasoanare ĩna ñatoni ĩna ãmorise ĩsiyija mʉa. Ĩnare mʉa ĩsija, gʉa mʉare riasosʉoanajʉare queno bʉsa mʉa ĩsija quena. “Mʉare riasocʉ gʉa. Ito bajiri gʉa ñatoni gʉa bojoro bʉjarise ĩsiña”, yi tʉoĩabojarãti mʉare senibiticʉ gʉa. Ado robojʉa bajicʉ gʉa. Gʉare bare manija, yutabujuri manija, riojoti ñemecʉticʉ gʉa. “Cristo oca mani riasoroca ĩnare mani senija, ĩ ocare boca ãmimenaji ĩna”, yi tʉoĩacõri mʉare senibiticʉ gʉa. Riojoti ñemecʉticʉ gʉa.
1CO 9:13 Judio masa ĩna minijuara wi ĩna moaja iti wi gayeti bocatirãji. Ado bajiro bajia iti. Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩna menira casabo waibʉcʉrã sĩacõri ĩna soeriseti bama itijʉ moari masa. Itire masia mʉa.
1CO 9:14 Ito bajiroti bajia Cristo oca riasorãre cʉni. Ĩna riasore waja ĩna riasoana ĩnare ejabʉaja quena. Ito bajiro rotiñi mani Ʉjʉ Cristo.
1CO 9:15 Mʉare seni masibojagʉti coji mʉare senibiticʉ yʉ. Adi yʉ mʉare ucarise cʉni yʉre mʉa ĩsitoni meje uca yʉ. Ñiocõ goda wabojagʉti mʉare senibicʉ yigʉja yʉ. “Senibicʉti masare riasocʉ yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ.
1CO 9:16 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yʉ yi masare riasoja, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabea yʉ. Ito bajiro yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masare ĩ oca yʉ riasobeja, quenabeto rẽtaroja yʉre. Iti yʉ riasobeja, wanʉbicʉ yigʉja yʉ.
1CO 9:17 Waja bʉjarocʉ yʉ riasoja, “Waja bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yibogʉja yʉ. Ito bajiro meje bajia. Yʉ tʉoĩarise meje riasoa yʉ. Dios ĩ yʉre cũado bajiroti riasoa yʉ.
1CO 9:18 Ado robojʉa bajia yʉ waja bʉjarise. Masare waja senibicʉti, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi riasoa yʉ. Waja bʉjarocʉ meje ĩ ocare riasoa yʉ. Itire masicõri wanʉa yʉ. Iti ña yʉ bʉjarise. “Mʉare yʉ riasore waja yʉre mʉa ĩsija quena”, yi masibojagʉti mʉare senibiticʉ yʉ.
1CO 9:19 Gãjire moa ĩsiri masʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati mʉa jeyarore moa ĩsigʉ̃ bajiro ña yʉ. Jãjarã bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro, yirocʉ ito bajiro moa yʉ.
1CO 9:20 Judio masa rãca yʉ ñaja, ĩnare bajiroti ña yʉ cʉni. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ito bajiro ya yʉ. Moisés ñayorʉ rotire cʉdirã rãca yʉ ñaja, ĩna robo bajiroti ña yʉ. Itire cʉdibitirocʉ ñabojagʉti Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna bajiroti ña yʉ.
1CO 9:21 Gãjerã Moisés ñayorʉ rotire cʉdimena rãca yʉ ñaja, ĩna bajiroti ña yʉ. Ito bajibojarocati, “Dios ĩ rotire cʉdigʉ meje ña yʉ”, yibea yʉ ĩnare. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ito bajiroti ya yʉ. Cristore cʉdigʉ ñari Dios ĩ rotire ña yʉ cʉdiroti.
1CO 9:22 Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉorã rãca yʉ ñaja, ĩna bajiroti ña yʉ. Ito bajiro ya yʉ bʉto bʉsa Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni. No masa rãca yʉ ñaja, ĩna rãca gagʉ bajiro ya yʉ. Ito bajiro ya yʉ, “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yi yʉ riasore tʉocõri Cristore ĩna boca ãmitoni.
1CO 9:23 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye masa ĩna tʉo jeditoni iti gayere moa yʉ. Jesucristore boca ãmicõri masa ĩna wanʉre ti ãmogʉ̃ itire moa yʉ.
1CO 9:24 Masa ĩna ũmaquedija, sĩgʉ̃ rʉyabeto ũmaquedicã. Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ti ñaquĩ ejasʉogʉ. Ĩ ñaquĩ ejasʉore waja, waja bʉjagʉ. Itire masia mʉa. Cajero ejasʉorocʉ ĩ ũmaquedisʉoado bajiro Diore queno moa ĩsiña mʉa. Dios tʉ bʉjarona ĩre queno moa ĩsiña mʉa.
1CO 9:25 No cajero ũmaquedi rẽtocũ ãmorã dise ĩna ya rujʉri ñeñorise gayere rẽoama ĩna. Ito bajiro josari moama ĩna jũ suara bedo nocõ mejeti jogari bedore bʉjarona. Maniama jogabiti gayere bʉjarona bʉto Diore moa ĩsia.
1CO 9:26 “Ado bajiro yʉ yire ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa masicõri, Diore moa ĩsia yʉ. Sĩgʉ̃ rocati ĩ roca wʉebojaro bajiro meje ya yʉ. “Ado bajiro ãmoguĩji Dios”, yi masibiticõri meje ĩre moa ĩsia yʉ.
1CO 9:27 Ado robojʉa bajia. Diore moa ĩsi ãmogʉ̃ ñari, yʉ ãmorise meje ya yʉ. Yʉ ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩabojarocati ito bajiro yibea yʉ. Yʉ ya rujʉre rẽocõri Diore riti moa ĩsia yʉ. Ito bajiro yʉ ya rujʉre yʉ rẽobeja, masare Dios oca riasorʉ yʉ ñabojarocati, “Queno yicʉ mʉ”, yi boca ãmibiquĩji Dios yʉre.
1CO 10:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani ñicʉsabatiare ĩna wa masi jeditoni ide buerina ĩnare ĩoyijʉ Dios. Riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽa masi jediroca yiyijʉ Dios. Itire tʉoĩa ãcabojabesa mʉa.
1CO 10:2 Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ide buerire sʉya wayijarã ĩna. Ito yicõri riaca jajosa jẽayijarã ĩna. Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉcõri ĩre sʉya jediyijarã ĩna.
1CO 10:3 Ũmacʉ̃jʉ gaye maná wame cʉtirise Dios ĩ queore ba jediyijarã ĩna.
1CO 10:4 Ĩna idi catitoni gʉ̃tagã ide budiroca yiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tana sʉoriti meje catiyijarã ĩna. Cristo ĩnare tirʉ̃nʉjare catiyijarã ĩna. No ĩna waroti ĩnare tirʉ̃nʉsotiyijʉ Cristo.
1CO 10:5 Ito bajibojarocati ĩna jãjarã Diore cʉdibisijarã. Ĩna cʉdibeja ticõri, ĩnare wanʉbisijʉ Dios. Ito bajiri Diore ĩna cʉdibitire waja yucʉ manojʉ goda jediyijarã ĩna.
1CO 10:6 “ ‘Ito bajiro rẽtayijʉ ĩnare’, yi masibojarãti mani ñeñaro yi ãmoja, ito bajiroti rẽtaroja manire cʉni”, mani yi tʉo güija quena.
1CO 10:7 Ito bajiri ĩna meni rujeoana ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiro rʉ̃cʉbʉobesa mʉa. Jeyaro ĩnare bajigore gaye Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Ba rujiyijarã. Ito yicõri jiarise idiyijarã ĩna. Ito yicõri ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorona basayijarã ĩna”, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 10:8 Rocati romiare ĩna ajeado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri veintitrés mil ñarã co rʉmʉti goda jediyijarã ĩna.
1CO 10:9 “Mani ñeñaro yibojarocati manire waja senibiquĩji Dios”, yi mani ñicʉsabatia ĩna yibojado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro yicõri ãña ocana jãjarã godayijarã ĩna.
1CO 10:10 Diore ĩna bʉsitu ñado bajiro yibitirʉja manire. Ito bajiro ĩna yijare, sĩgʉ̃ ángel jãjarãre ĩ sĩa batetoni cõayijʉ Dios.
1CO 10:11 Jeyaro mani ñicʉsabatiare rẽtagore oca ña jedia Dios oca tutijʉ. Mani Jesús ĩ ejarotire tʉoĩa yurã, mani tiroti ña iti oca. Ĩnare bajiro ñeñaro mani yibititoni, Dios oca tutijʉ ña iti oca. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni.
1CO 10:12 No “Ñeñaro yibicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojagʉti, ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Ito bajiri ñeñaro yibe yirocʉ queno ĩ tʉoĩaja quena.
1CO 10:13 Manire riti mani ñeñaro yitoni meje ʉsirioro yi codeami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Mani riojʉa gãnare cʉni, masa jeyarore cʉni ʉsirioro yi codeami ĩ. Manire ĩ ʉsirioro yi codebojarocati, mani ñeñaro yibititoni Diore mani tʉorʉ̃nʉja, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. “Mʉa ñeñaro yibititoni mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás bʉto ʉsirioro manire ñeñaro ĩ yi rotibojarocati, Diore mani tʉorʉ̃nʉja, itire mani ñemecʉtiroca yigʉ yiguĩji Dios manire. Mani ñeñaro yi ãmorise mani yibititoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
1CO 10:14 Ito bajiri yʉ ñarã mʉa, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉobesa mʉa.
1CO 10:15 Yʉ bʉsirisere tʉo masirã ña mʉa. “Riti gotiami Pablo”, yi tʉoĩarã ña mʉa.
1CO 10:16 “Queno ya Dios mʉ. Gʉa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉre mʉ Macʉ Cristore cõayija mʉ”, yicõri ʉyé ide bato idia mani. Itire tʉoĩarã, “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedia mani. Cristo ya rujʉre tʉoĩarã, najure bato ba mani. “Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yi tʉoĩa jedicõri bato ba mani.
1CO 10:17 Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Jesure tʉoĩarã najuro corona bato ba mani. Ito bajiro yicõri Cristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã ña mani. Ito bajiri jãjarã ñabojarãti co rujʉ robo bajiro bajirã ña mani.
1CO 10:18 Israel sita gãnare tʉoĩate mʉa. Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona waibʉcʉ ri soerãji ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã. Sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri ĩna soe ĩsirere barãji ĩna.
1CO 10:19 “Masa ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire. Ito yicõri, “Ĩna meni rujeorʉre waibʉcʉ ri ĩsire gaje waibʉcʉ ri rẽtoro ñasarise ña”, yirocʉ meje ya yʉ itire.
1CO 10:20 Ado bajirojʉa mʉare yirocʉ ya yʉ: Diore masimena ĩna meni rujeorʉre ĩna ecaja, Diore ecarã meje yama ĩna. Rʉ̃mʉ́are ecarã yama ĩna. Ito bajiri ĩna rãca baba cʉticõri mʉa baja rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉorã bajiro yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yire ãmobea yʉ.
1CO 10:21 Rʉ̃mʉ́are mani cʉdija, Jesús mani Ʉjʉre cʉdirã meje ña mani. Ito bajiro mani yija, Jesure tʉoĩarã idisʉsare gaye ʉyé ide idibitirʉja manire. Ito yicõri Jesure tʉoĩarã basʉsare gaye babitirʉja manire.
1CO 10:22 “Yʉ ñarã ñabojarãti rʉ̃mʉ́re cʉdiama ĩna”, Jesús ĩ yi junisiniroca yibitirʉja manire. Ĩ rẽtoro masirã meje ña mani.
1CO 10:23 “Dios ĩ rẽobeja mani ãmoro bajiro mani yija quena”, yi tʉoĩama gãjerã. Ito bajiro ĩna yi tʉoĩabojarocati ado bajirojʉa ya yʉama. Jeyaro mani yi ãmoro bajiro mani yibojarocati queno ejabʉabetoja manire. Mani ãmoro bajiro mani yija, Jesure tʉorʉ̃nʉsʉogʉ ĩ tʉorʉ̃nʉ jidicãroca yirã yirãji gajea mani.
1CO 10:24 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerã ĩna queno ñatoni, ĩnare ejabʉarona tʉoĩarʉja manire. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbitijaro ĩna, yirona tʉoĩarʉja manire.
1CO 10:25 Waibʉcʉ ri ĩna ĩsirijʉ waja yicõri mʉa baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ecagore meje ñati adi?” yi seniĩabesa. Riojoti waja yicõri mʉa baja quena.
1CO 10:26 Adi sita gaye jeyaro Dios ĩ rujeore ña. Ito bajiri disejʉa rʉyabeto ĩ ye riti ña. Ĩ rujeore iti ñajare, mani baja quena.
1CO 10:27 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ meje ñagʉ̃, “Yʉ tʉ barã waya”, ĩ yija, ĩ ecaro bajiroti baja quena. “¿Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore meje ñati?” yi seniĩamenati baja quena.
1CO 10:28 Gãji itire ba güigʉ, “Ĩna meni rujeorʉre ĩna ecagore ña adi”, ĩ yi goti masioja, babeja itire. Itire mʉa baja ticõri, ĩ tʉoĩarisejʉ tʉoĩa bʉjatobicʉ yiguĩji ĩ. “Ñeñaro yama ĩna”, yi tʉoĩacõri bʉjatobicʉ yuguĩji. Ito bajiri Jesure ĩ jidicãme yirona, babeja itire.
1CO 10:29 “Jeyaro waibʉcʉ ri mani baja quena ña”, yi tʉoĩabojarãti, “Iti gaye mani baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩarisere babitirʉja manire. Mʉa coriarã ado bajiro yirã yirãji gajea: “Itire baja quenabea”, gãjerã ĩna yi tʉoĩabojarocati, ¿itire ba jidicãgʉ̃ yigʉjada yʉ? yi tʉoĩarãji mʉa coriarã.
1CO 10:30 Gaje ado bajiro yirãji mʉa: Yʉ baroto riojʉa, “Queno ya Dios mʉ”, yʉ yibojarocati gãjerã, “Babitirʉja mʉare”, yi codebitirʉja ĩnare, yirãji mʉa.
1CO 10:31 Ado robojʉa bajia: No mani bariseti, mani idirise, mani moarise cʉni Diore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoroca yirʉja manire.
1CO 10:32 Gãjerã ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibe yirona, quenarise riti yirʉja manire. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrãre cʉni ĩna ñeñaro yi ãmoroca yibitirʉja manire.
1CO 10:33 Yʉama ado bajiro tʉoĩa yʉ: Jeyaro yʉ yirise masa ĩna ti wanʉ jedire ãmoa yʉ. Sĩgʉ̃ti queno yʉ ñaroti gayere tʉoĩabea yʉ. Jesure ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩna queno ñaroti gayejʉare tʉoĩa yʉ. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca ĩnare Dios masore ãmoa yʉ.
1CO 11:1 Cristo ĩ yiado bajiroti ya yʉ cʉni. Ito bajiri yʉ yiro bajiroti yiya mʉa cʉni.
1CO 11:2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare yʉ riasocatire yiro robo yirã ña mʉa. Ito bajiri yʉre mʉa ãcabojabejare mʉare queno wanʉa yʉ.
1CO 11:3 Gaje mʉa tʉo masire ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti. Manojo cʉtigʉ ĩ manojo rijoga ñami ʉ̃mʉgʉ̃. Mani ʉ̃mʉa rijoga ñami Cristo. Ito bajiroti Cristo rijoga ñami Dios.
1CO 11:4 Sĩgʉ̃ minijuara wijʉ ĩ ya rijoga bʉagʉ Diore ĩ senija, Dios oca ĩ bʉsija cʉni, Diore rʉ̃cʉbʉobicʉ bajiro yami ĩocʉ̃.
1CO 11:5 Minijuara wijʉ sĩgõ rijoga bʉabeco Diore iso senija, Dios oca iso riasoja cʉni, iso manʉjʉre rʉ̃cʉbʉobeco bajiro yamo iso. Rijoga iso bʉabeja, joa suagoro bajiro bajigõji iso.
1CO 11:6 Sĩgõ iso rijoga bʉa ãmobeja, cojisiti joa sua jeocõja quena isoõcõreama. “Rijoga joa suagoja bojo ña yʉ”, yi iso tʉoĩaja, rijoga iso bʉaja quena.
1CO 11:7 Mani ʉ̃mʉare minijuara wijʉ rijoga bʉare ma manire. Ĩ robo bajigʉ manire rujeoñi Dios. Manimasi gãmeri ticõri, “Queno masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri ĩre wanʉcõri ĩre rʉ̃cʉbʉoa mani. Romiama mani ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉorã ñama. Ito bajiri, “Ʉ̃mʉare rʉ̃cʉbʉoa gʉa”, yirona rijoga ĩna bʉaja quena.
1CO 11:8 Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃re rujeogʉ romio ya gõana meje rujeoyijʉ Dios. Romiare rujeogʉ ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana rujeoyijʉ.
1CO 11:9 Romiore ejabʉarocʉre meje ʉ̃mʉgʉ̃re rujeoñi Dios. Ʉ̃mʉgʉ̃jʉare ejabʉarocore romiore rujeoñi Dios.
1CO 11:10 Ito bajiri, “Yʉre ũmatã ñagʉ̃ ñari yʉ ya rijoga bajiro bajigʉ ñami yʉ manʉjʉ”, yiroco iso ya rijoga bʉaja quena romiore. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare ti wanʉrã yirãji ángel mesa.
1CO 11:11 Ʉ̃mʉa cʉni, romia cʉni ĩna ñare ãmoñi Dios. Romia ĩna manija, queno ña masimenaji ʉ̃mʉa. Romia ito bajiroti ʉ̃mʉa ĩna manija, queno ña masimenaji romia. Ito bajiri mani Jesús ñarã, “Ñe waja mama ʉ̃mʉa, ñe waja mama romia”, yire ma manire.
1CO 11:12 Ado robojʉa bajia: Ʉ̃mʉgʉ̃ ya gõana romiore rujeoñi Dios. Ito bajibojarocati romiana rujeana ñama ʉ̃mʉa. Mani ʉ̃mʉa, romia cʉni Dios ĩ rujeoana riti ña mani.
1CO 11:13 Adi mʉare yʉ gotirise queno tʉoĩaña mʉa. Minijuara wijʉ rijoga bʉabecoti, ¿Diore iso senija quenati? Quenabea.
1CO 11:14 “Ʉ̃mʉa joa yoarise ĩna ũmaja, bojorise ña”, yi tʉoĩa jedia mani.
1CO 11:15 Romiareama joa yoarise ĩna ũmaja, queno ti wanʉa mani. Joa yoarise iso ũmaja, iso ya rijoga bʉago bajiro yamo iso.
1CO 11:16 Sĩgʉ̃ adi yʉ gotirisere ĩ tʉoĩa bʉsi ãmoja, ado bajiro ĩre gotija quena: “Gʉa, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni, ito bajiro riti yisotia gʉa”, yi gotija quena ĩre.
1CO 11:17 Adocãta mʉare yʉ ucarise, mʉare wanʉgʉ̃ meje uca yʉ. Jesús basʉsare gaye minijua barona queno yibea mʉa. Mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gayere ñeñoa mʉa.
1CO 11:18 “Ĩna minijuaja, ricati riti tʉoĩama”, yire gaye tʉoa yʉ mʉare. “Riti bajiroja”, yi tʉoĩa yʉ itire.
1CO 11:19 “Mani tʉoĩa bʉsija, ‘Ĩnati ñama Jesure tʉorʉ̃nʉsarã’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã manire”, yi tʉoĩa bʉsiboja mʉa.
1CO 11:20 Ricati riti tʉoĩa bʉsicõri, Jesús basʉsare gaye mʉa minijua baja, mani Ʉjʉre rʉ̃cʉbʉorã meje yirãji mʉa.
1CO 11:21 Barajʉ iti ejaroca mʉa ãmoro bajiroti ba ãmorãji mʉa yajirona. Cocati bare bato bamenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, gãjerã ñiocõrãji. Gãjerãma idi mecʉrãji ĩna.
1CO 11:22 Wiri cʉtirã ña mʉa. Mʉa ya wirijʉ mʉa ba, idi, yija quena. Ito bajiro queno mʉa yibeja, Jesús basʉsare gaye barã gãjerã queno ba bʉjamena, bʉjato ĩna bʉjaroca ya mʉa. Ito bajiro mʉa yija gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti tudirã bajiro ya mʉa. “Queno ya mʉa”, ¿yigʉti yʉ mʉare? Meje yi ãmobea yʉ. Mʉare wanʉbea yʉ.
1CO 11:23 Adi mʉare yʉ riasorise mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye mʉare yʉ riaso masitoni yʉ masiroca yiñi ĩ. Ado bajiro bajia: Mani Ʉjʉre ĩ wajana ñiatoni Judas ĩ gotira ñami, ĩ ya ãmona naju ãmi rʉcoyijʉ Jesús.
1CO 11:24 Ãmi rʉcocõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiyijʉ ĩ. Igata batocõri ado bajiro yiyijʉ ĩ, ĩ rãca riasotirãre: “Ĩmo baya. Adi ña yʉ ya rujʉ robo bajiro bajirise. Mʉare yiari goda ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua basotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
1CO 11:25 Ĩna baja bero ʉyé ide tẽro ãmi rʉcoyijʉ Jesús. Ito yicõri ado bajiro ĩnare gotiyijʉ ĩ: “Ĩmo idiya. Mʉare yiari yʉ ya rí budiro yiroja yʉre. Yʉ ya rína sʉoriti, ‘Ado bajiro masare queno yigʉ yigʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti ñasʉoro yiroja ĩja. Yʉ godaja bero yʉ mʉare ĩogore tʉoĩacõri, yʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiroti minijua idisotiba”, yiyijʉ Jesús ĩ rãca riasotirãre.
1CO 11:26 Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti mani baja, mani idija cʉni, “Manire yiari goda ĩsiñi Cristo”, yirona ito bajiro basotia mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarocajʉ ito bajiro yisʉsarã yirãji mani.
1CO 11:27 Ado robojʉa bajia: No Diore rʉ̃cʉbʉobicʉti rocati mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ĩ baja, ĩ idija cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija, “Ñe waja ma Jesús ya rujʉ, ĩ ya rí cʉni”, yigʉre bajiro yami ĩocʉ̃. No ito bajiro yigʉ seti cʉtigʉ yiguĩji.
1CO 11:28 Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ basʉsare gaye ba ãmorã, mani baroto riojʉa, mani idiroto riojʉa cʉni ado bajiro mani yija quena: Mani ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri Diore mani goti rẽtobuja quena. Ito bajiro mani yija bero mani Ʉjʉ godare tʉoĩacõri mani baja quena.
1CO 11:29 “Yʉ ñeñaro yirisere yʉre waja yi ĩsirocʉ godañi Cristo”, yi mani tʉoĩaja quena. Jesure tʉoĩamenati rocati mani baja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
1CO 11:30 Ito bajiro rocati bacõri jãjarã ñarise cʉtia mʉa. Gãjerã wisia mʉa. Ito bajicõri gãjerã godañi ĩna.
1CO 11:31 Mani baroto riojʉa queno mani tʉoĩaja, mani tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios.
1CO 11:32 Mani ñeñaro yirise waja mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, mani queno yitoni ito bajiro yami ĩ. Ĩre masimena jeame ʉ̃jʉrojʉ wana rãca mani ware ãmobeami Dios. Ito bajiri ñeñaro mani yirisere jidicãtoni mani tõbʉjaroca yami ĩ.
1CO 11:33 Ito bajiri Jesús ĩ basʉsare gaye barã wana mʉa minijuaja, sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ barona ejori mejeti baya yʉ ñarã mʉa.
1CO 11:34 Mʉa ñiocõja, mʉa minijuaroto riojʉa mʉa ya wijʉ baja quena. Ito bajiri minijuara wijʉ mʉa baja, jairo ba yajirona meje barã yirãji mʉa. “Ito bajiro mʉa yijare mʉa tõbʉjaroca yibicʉ yiguĩji Dios”, yi gotia yʉ mʉare. Gaje oca ñarisere mʉa tʉ ejacõri quenogʉ̃ yigʉja yʉ.
1CO 12:1 Queno tʉoĩaña yʉ ñarã mʉa. Ricati riti mani moa masi sosatoni Espíritu Santo ĩ cũre gaye mʉa masire ãmoa yʉ.
1CO 12:2 “Jesure mani masiroto riojʉa mani meni rujeoana bʉsimenare rʉ̃cʉbʉocʉ mani”, yi tʉoĩarãji mʉa. Gajero bajiro tʉoĩacõri jãjarã mʉa meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa maji.
1CO 12:3 Ito bajiri, “Ĩna ñama Espíritu Santo rotirise meje bʉsirã. Ĩ ñami Espíritu Santo rotirise bʉsigʉ”, mʉa yi tʉoĩare ãmoa yʉ. No Jesure bʉsitugʉ, Espíritu Santo ĩ rotirise meje bʉsiami ĩocʉ̃. No, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesús yʉ Ʉjʉ”, yi bʉsigʉ, Espíritu Santo rotirise bʉsiami ĩocʉ̃.
1CO 12:4 Diore mani moa ĩsitoni, ricati riti mani moa masiroca yami Espíritu Santo. Ricati riti mani moa masiroca yibojagʉti sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo.
1CO 12:5 Ricati riti mani Ʉjʉre moa ĩsia mani. Ricati riti moabojarãti ĩ sĩgʉ̃reti moa ĩsia mani.
1CO 12:6 Ricati riti moare cũñi Dios manire. Ito yicõri ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani moa masiroca yigʉ.
1CO 12:7 Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, Diore mani moa ĩsi masiroca yami ĩ. Ito bajiri, “Espíritu Santo quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãmeri mani ejabʉatoni ricati riti moare cũñi Espíritu Santo manire.
1CO 12:8 Coriarã Espíritu Santona sʉoriti queno tʉoĩacõri goti masiama ĩna. Gãjerã cʉni Dios oca josarise gaye riasoticõri goti masiama ĩna, Espíritu Santo ejabʉarisena.
1CO 12:9 “Yʉ seniro bajiroti cʉdigʉ yiguĩji Dios”, gãjerã ĩna queno tʉorʉ̃nʉroca yami Espíritu Santo. Cõrãre ĩna yisio masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre.
1CO 12:10 Tiyamani ĩna ĩo masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Gãjerãre Dios oca ĩna goti masiroca yami Espíritu Santo. “Ĩ ñami Espíritu Santo rotirise bʉsigʉ. Ĩna ñama Espíritu Santo rotirise meje bʉsirã”, ĩna yi masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti ĩna bʉsi masiroca yami Espíritu Santo gãjerãre. Iti gaye oca ĩna bʉsigore ĩna rogoti masiroca yami Espíritu Santo gãjerãreama.
1CO 12:11 Ricati gaye riti manire moare cũrʉ sĩgʉ̃ti ñami Espíritu Santo. Ĩ ãmoro bajiro riti ricati mani moa masiroca yami Espíritu Santo.
1CO 12:12 Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati co rujʉti ña. Tite mʉa. Ãmo, cajea, gãmoro, gʉbo jaje ña mani ya rujʉ. Ito bajiro bajirã ña mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Jãjarã ñabojarãti Cristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari co rujʉ bajiro bajirã ña mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉrã ñari gãmeri ejabʉa mani.
1CO 12:13 Jeyaro ña mani. Tʉote mʉa. Judio masa, judio masa meje cʉni, gãjerãre moa ĩsirã, gãjerãre moa ĩsimena cʉni ña mani. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri idé gu roticʉ mani. Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto Espíritu Santo quedi sãja ecoana riti ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtia mani.
1CO 12:14 Co rujʉ ñabojaroti jeyaro ña mani ya rujʉ. Cojʉ gaye meje ña mani ya rujʉ. Jeyaro ña.
1CO 12:15 Gʉbo iti bʉsija, “Ãmo meje ña yʉa, ito bajiri rujʉ gaye meje ña”, yibojarocati rujʉ gayeti ña.
1CO 12:16 Gãmoro iti bʉsija, “Cajea meje ña yʉ, ito bajiri rujʉ gaye meje ña”, yibojarocati rujʉ gayeti ña iti.
1CO 12:17 Mani ya rujʉ cajea bʉcʉagoti iti ñaja, ¿ñena tʉoboanada mani? Mani ya rujʉ gãmoro bʉcʉrogoti iti ñaja, ¿ñena wĩjiboanada mani?
1CO 12:18 Meje ado robojʉa bajia. Mani ya rujʉ iti ñaroto bajiroti ĩ ãmoro bajiro rujeoñi Dios manire.
1CO 12:19 Mani ya rujʉ cojʉ gaye iti ñaja, jeyaro ñabitiboadoja.
1CO 12:20 Ado robojʉa bajia: Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati co rujʉti ña. Ito bajiro bajirã ña mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Jãjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacõri gãmeri ejabʉa mani.
1CO 12:21 Mani ya cajea iti bʉsija, “Ñe waja ma ãmo”, yi masibitiboadoja. Mani ya rijoga iti bʉsija, “Ñe waja ma gʉbori”, yi masibitiboadoja iti.
1CO 12:22 Ado robojʉa bajia: Mani ya rujʉ gaye, “Adi gaye queno waja ma yʉre”, mani yi tʉoĩabojarocati ñasarise ña iti cʉni.
1CO 12:23 Mani ya rujʉ gaye, “Adi gaye queno waja ma yʉre”, mani yibojarise cʉni queno tirʉ̃nʉa mani. Gaje mani ya rujʉ gaye masa jeyarore mani ĩobiti yutabujuna sãña bia mani.
1CO 12:24 Gajejʉri mani ya rujʉri bojobea mani. Ito bajiri itire bʉabea mani. Mani ya rujʉre ĩ ãmoro bajiroti quenoñi Dios. Mani ya rujʉ gaye, “Ñasarise meje ña”, mani yirise itijʉa ña bʉto bʉsa ñasarise.
1CO 12:25 Mani ya rujʉ jeyaro ñabojarocati corocõti ñasarise ña. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ito bajiro bajirãti ña. Jãjarã ñabojarãti ñasarã riti ña mani. Ito bajiri wanʉre rãca gãmeri ejabʉa mani.
1CO 12:26 Mani ya rujʉ cojʉ iti junija, rujʉ ñarocõti juni wisia. Mani ya rujʉ cojʉ masa ĩna ti wanʉja, mani ya rujʉ ñarocõreti wanʉjeacoa mani. Iti gaye robo bajiroti bajia mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Mani wato sĩgʉ̃ ĩ bojori bʉjaja, mani ñarocõti ĩ rãca bojori bʉjarãji mani. Ito yicõri sĩgʉ̃ mani wato ĩ wanʉ quenaja, mani ñarocõti wanʉ quenarãji mani.
1CO 12:27 Ado robojʉa bajia: Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñasarã ña mani. Mani rãca gagʉ sĩgʉ̃ ĩ manija, ĩre godo cʉtia mani cocati Jesure moa ĩsirã ñari.
1CO 12:28 Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñaja sĩgʉ̃ rʉyabeto moare cũñi Dios manire. Cajero mani coriarãre Jesús oca goti ucuronare cũñi ĩ. Ito bero gãjerã ĩre goti ĩsironare cũñi. Gãjerã ĩ oca riasoronare cũñi. Gãjerãre tiyamani ĩna ĩorotire cũñi. Gãjerã cõrãre yisioronare cũñi. Gãjerã ejabʉaronare cũñi. Gãjerã tirʉ̃nʉronare cũñi. Ito bero gãjerã ĩna bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masironare cũñi Dios.
1CO 12:29 Corocõti ĩre moa ĩsirona meje cũñi Dios manire. Mani jeyaro Jesucristo oca gotirona ĩ cũana meje ña mani. Mani jeyaro Diore goti ĩsiri masa meje ña mani. Mani jeyaro ĩ oca riasori masa meje ña mani. Mani jeyaro tiyamani ĩori masa meje ña mani.
1CO 12:30 Mani jeyaro cõri masare yisiori masa meje ña mani. Mani jeyaro mani bʉsi masibiti oca ñabojareti bʉsi masirona meje ña mani. Mani jeyaro ĩna bʉsija tʉocõri, “Ado bajiro bʉsirʉ ĩna”, yi masirã meje ña mani. Mani jeyaro ĩna bʉsirisere rogoti masirã meje ña mani.
1CO 12:31 “Ñasarise yʉ yiroca, Dios ĩ yire ãmoa yʉ”, yirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yijama quena ña. Ito bajiro mʉa yibojarocati adocãta bʉto ñasarisejʉare mʉare riasogʉ ya yʉ.
1CO 13:1 Co oca rʉyabeto mani bʉsi masibojarocati, ito yicõri ángel mesa oca mani bʉsi masibojarocati, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Gãjerãre mani ti maibeja, jeyaro bʉsirã ñabojarãti, rocati yucʉ toti iti bʉsiro bajiroti, ito yicõri cometiro iti bʉsiro bajiro, rocati oca godacoajʉ. Gãjerãre ti maimenati mani bʉsibojaja manire tʉomenaji ĩna.
1CO 13:2 Diore goti ĩsiri masa ñabojarãti, ito yicõri goti rudire jeyaro masibojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani. Jeyaro tʉo masirã ñabojarãti, ito yicõri “ ‘Gʉ̃ta yucʉrire cʉ̃o rʉ̃gõña Dios mʉ’, yʉ yija, ñaro bajiroti cʉdiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa masirã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja, ñe waja mana ña mani.
1CO 13:3 Mani rʉcorise ñarocõti batorã ñabojarãti, gãjerãre mani ti maibeja ñe waja bʉjamenaji mani. “Yʉre ĩna soe ãmobojarocati Dios oca goti jidicãbicʉja yʉ”, yi tʉoĩarã ñabojarãti gãjerãre mani ti maibeja ñe waja bʉjamenaji mani.
1CO 13:4 Gãjerãre mani ti maija, ado robojʉa bajirã yirãji mani: Gãjerãre ʉsirioro yimenaji mani. Gãjerãre queno yirã yirãji mani. Gãjerãre ti ʉomena yirãji mani. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yimenaji mani.
1CO 13:5 Mani queno ñaroti gaye riti tʉoĩamena yirãji mani. Gãjerãjʉare ĩna queno ñaroti gaye tʉoĩarã yirãji mani. Gãjerãre ti junisinimena yirãji mani. Gãji manire ñeñaro ĩ yibojarocati yoari junisinimenaji mani. Itire ãcabojorã yirãji mani.
1CO 13:6 Gãji ĩ ñeñaro yija, ti wanʉmenaji mani. Gãji ĩ queno yijajʉa ĩre ti wanʉrã yirãji mani.
1CO 13:7 Gãjerãre mani ti maibojarocati ñeñaro manire ĩna yija, ĩnare ti mai jidicãmenaji mani. Ito yicõri ĩnare bʉsitumenaji mani. Ĩnare mani ti maija, ĩnare tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. Gãjerãre mani ti maibojarocati, manire ĩna ñeñaro yija, ĩnare ʉsiriomenaji mani. Ito yicõri ĩnare ti mai jidicãmenaji mani.
1CO 13:8 Gãjerãre mani ti maija, ĩnare ti mai jidicãre ma manire. Ĩnare ti maisotirã yirãji mani. Gãjerãre mani ti mairise jedirise meje ña. Co rʉmʉ Dios ĩ manire moare cũre jediro yiroja. Iti rʉmʉ iti ejaja Diore queno masirã yirãji mani. Ito bajiri ĩre goti ĩsire mano yiroja ĩja. Ito yicõri mani masibiti oca jeyaro mani bʉsiroca yibicʉ yiguĩji Dios. Gaje ĩ oca josarisere mani goti masiroca yibicʉ yiguĩji ĩ ĩja.
1CO 13:9 Ado robojʉa bajia: Adocãta jeyaro Dios ye masi jeobea mani. Dios ocare goti jeo masibea mani.
1CO 13:10 Ija co rʉmʉ Dios gayere masi jeocõrã yirãji mani maji. Ito bajiri iti rʉmʉ ejaroca ĩ oca manire goti rẽtoburi masa mana yirãji ĩja. Manimasiti tʉo masi jeocõrã yirãji.
1CO 13:11 Ado bajiro bajia. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã oca bʉsicʉ yʉ. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã robo riti tʉoĩacʉ yʉ. Macʉacã yʉ ñaja, macʉacã bajiro riti tʉoĩa besecʉ yʉ. Bʉcʉa wacʉ macʉacã yʉ ñagore gaye jidicãcʉ yʉ.
1CO 13:12 Adocãta jeyaro Dios gayere tʉo masi jeobea mani. Ẽoro queno ruyubeto bajiro Dios oca queno tʉo masi jeobea mani. Ito bajibojarocati co rʉmʉ Dios tʉ ejacõri ĩ gayere tʉo masi jeorã yirãji mani. Adocãta coriajʉriti ĩ oca masia mani. Ija co rʉmʉ Dios ĩ manire ti masi jeoado bajiroti ĩ gaye tʉo masi jeorã yirãji mani cʉni.
1CO 13:13 Ʉdiaji gaye ña mani yisotiroti: Diore tʉorʉ̃nʉsotirʉja manire. “Dios ĩ yiro bajiroti yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩasotirʉja manire. Ito yicõri gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ʉdiaji gaye gãjerãre mani ti mairise iti ña ñasarise.
1CO 14:1 Gãjerãre ti maisotirʉja manire. Iti ña mani cʉdiroti ñasarise. Ĩre mani moa ĩsitoni Dios ĩ cũre gayere ãmoana mani. “Yʉre goti ĩsiri masa ñama mʉa”, manire ĩ yire gaye, ãmoana mani. Iti cʉni ñasarise ña.
1CO 14:2 No gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsija, Diore rʉ̃cʉbʉogʉti yami, ito bajiro ĩ yija. Ito bajiro ĩ bʉsija, masa tʉomenaji ĩre. Ito bajiri ĩnare meje bʉsiguĩji ĩ. Diojʉare bʉsiguĩji. Ito bajiro ĩ bʉsija Espíritu Santo ejabʉarisena bʉsiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerã ĩna tʉoroti meje bʉsiguĩji ĩ.
1CO 14:3 Gãjiama Diore goti ĩsigʉ̃ ĩ bʉsija, masareti bʉsiguĩji. Bʉto bʉsa Diore ĩna tʉorʉ̃nʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ. Ĩna tʉoĩa oca sẽotoni ito yicõri ĩna wanʉtoni ito bajiro bʉsiguĩji ĩ.
1CO 14:4 No gãjerã oca ĩ masibiti Diore ĩ bʉsija, bʉto bʉsa ĩmasiti Diore masi waguĩji. Ito bajiro tʉoyamani ĩ bʉsija, tʉobiticõri bʉto bʉsa Diore masimenaji ĩna ĩja. Gãjiama Dios oca gotigʉ ĩna tʉorisena ĩ gotija tʉocõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yami ĩ.
1CO 14:5 Sĩgʉ̃ rʉyabeto gãjerã oca mʉa masibiti oca ñabojareti mʉa bʉsija, quena ñaboroja yʉre. Ito bajibojarocati ĩ masibiti oca ñabojareti bʉsigʉ rẽto bʉsaro ñasarise moami Dios oca gotiri masʉ. Ĩ masibiti oca ñabojare bʉsigʉ ĩ bʉsirise masa ĩna tʉo masitoni ĩ rogotija, ñasarise moami ĩ cʉni. Ito bajiro ĩ yija Jesure masirã bʉto bʉsa ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca yami ĩ. Bʉsi tĩocõri ĩ rogotibejama tʉo masimenaji ĩna.
1CO 14:6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉa tʉ ejacõri mʉa tʉobiti yʉ bʉsija, ñe waja ma. Ñejʉa ejabʉabetoja mʉare. Yʉ masiroca Dios ĩ yirise mʉare yʉ bʉsija, mʉare ejabʉaroja itiama. Dios oca riojo ñasarise mʉare yʉ riasoja, iti cʉni mʉare ejabʉaroja.
1CO 14:7 Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ: Sĩgʉ̃ tẽrora ĩ juti masibeja, “Iti basa menigʉ̃ yami”, yi masimenaji mani. Arpa wame cʉtirisena queno ĩ basa meni masibeja, “Iti gaye basa menigʉ̃ yami”, yi masimenaji mani.
1CO 14:8 Surarare jigʉ trompeta wame cʉtirica queno ĩ juti masibeja, gãjerã rãca gãmeri sĩarona ña yucãmenaji ĩna. “Wadirʉ ĩna”, yi masibiticõri ña yucãmenaji ĩna.
1CO 14:9 Iti bajiroti bajia, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsibojaja. Mʉa masibiti mʉa bʉsija tʉo masibiticõri, “Ito bajiro yireoni ña”, yi masimena yirãji gãjerã. Ito bajiro mʉa bʉsibojaja, mino bajiroti godacoaro yiroja.
1CO 14:10 Riti ña, adi macãrʉcʉ̃rore jaje oca bʉsia mani. Mani bʉsirisere tʉorã yirãji gãjerã.
1CO 14:11 Ito bajibojarocati sĩgʉ̃ yʉ tʉobiti yʉre ĩ bʉsibojaja jʉa dʉja gãmeri tʉomenaji gʉa. Ĩre tʉo masibiticõri, “Gaje masʉ ñaguĩji”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉre tʉo masibiticõri ito bajiroti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni.
1CO 14:12 Diore moa ĩsiroca Espíritu Santo ĩ yire ãmorã ña mʉa. Ito bajiro ãmorã ñari, “Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre gʉa ejabʉaroca yiya”, yirona Espíritu Santore seniña.
1CO 14:13 Ito bajiri sĩgʉ̃ gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsija, ĩ rogoti masitoni Diore ĩ senija quena.
1CO 14:14 Diore rʉ̃cʉbʉogʉ gaje oca yʉ masibiti yʉ bʉsija, Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena ito bajiro bʉsigʉja yʉ. Ito bajibojarocati, “Iti gayere bʉsia yʉ”, yi masibicʉja yʉ. Ito bajiri gãjerã ĩna tʉo masiroca yi masibicʉ yigʉja yʉ.
1CO 14:15 Ado bajiro jʉaji gayena Diore yʉ bʉsija quena. Espíritu Santona sʉoriti yʉ masibiti oca ñabojareti Diore yʉ bʉsija quena. Ito yicõri gãjerã ĩna tʉotoni ĩna tʉorisena Diore yʉ bʉsija quena. Jʉaji gayena Diore yʉ basaja quena. Espíritu Santona sʉoriti yʉ masibiti oca ñabojareti Diore yʉ basaja quena, ito yicõri gãjerã ĩna tʉorisena Diore yʉ basaja quena.
1CO 14:16 Diore rʉ̃cʉbʉorã Espíritu Santona sʉoriti gãjerã ĩna tʉobiti riti mani bʉsibojaja, “Iti gaye bʉsirãji ĩna”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉobeja, mani rãca cocati Diore rʉ̃cʉbʉo masimenaji ĩna.
1CO 14:17 Manire tʉobiticõri mani rãca cocati, “Queno ya Dios mʉ”, yi masimena yirãji ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã, “Queno ya Dios mʉ”, mani queno yibojarocati, manire tʉobiticõri bʉto bʉsa Diore masibiti warã yirãji ĩna.
1CO 14:18 Mʉa rẽtoro gãjerã oca yʉ masibiti bʉsia yʉ. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ. Yʉ masibiti oca ñabojareti yʉ bʉsiroca ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
1CO 14:19 Ito bajibojarocati Dios ya wi minijuacõri jaje mʉa tʉobiti yʉ gotibojaja, ñe waja ma iti. Yʉ gotirisere tʉomenaji mʉa. Mʉa ocana mʉa tʉorise jabetacã yʉ gotibojarocati mʉa tʉoja, iti ña yʉre bʉto bʉsa quenarise.
1CO 14:20 Rĩaca bajiro tʉoĩabesa yʉ ñarã mʉa. Ito bajibojarocati mʉtarãcã ñeñaro yibitiana bajiro mʉa ñaja quena. Bʉcʉrã bajiro queno mʉa tʉoĩaja quena. Bʉcʉrã mʉa ñajare, ito bajiro tʉoĩaja quena.
1CO 14:21 Dios oca tuti iti gotija, ado bajiro gotia: “Yʉ ñarãre gaje ocana ĩnare bʉsigʉ yigʉja yʉ. Gaje masa yʉ ñarãre gaje ocana bʉsironare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉmena yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca tuti.
1CO 14:22 Diore ĩna tʉo ãmobeto bajiroti tʉo ãmomenaji Jesure tʉorʉ̃nʉmena cʉni. Sĩgʉ̃ gãjerã oca ĩ masibiti ĩ bʉsiroca Dios ĩ yija, “Masigʉ̃ ñari manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna yitoni ito bajiro ĩoguĩji Dios. Gãjiama ĩ oca goti masiroca Dios ĩ yija, “Masigʉ̃ ñari manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna yitoni ito bajiro ĩoguĩji Dios.
1CO 14:23 Ado robojʉa bajia: Diore rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarajʉ, gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ñaroca Dios ocare riasotimena, ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉmena cʉni ĩna ejaja, “Mecʉri masaguti ñacõyijari ãna”, yirã yirãji ĩna mʉare.
1CO 14:24 Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa minijua ñarijʉ gãjerã Diore masimena ĩna ejaja, Dios oca mʉa gotijama tʉo masirã yirãji. Ito bajiri queno tʉo masicõri, “Ñeñaro yigʉgo ñada yʉ cʉni”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna.
1CO 14:25 “Yʉ tʉoĩa rudibojarisere masicõami Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorona rijomunigãna ñini rũjũrã yirãji ĩna. “Ãna rãca ñasacõami Dios”, yirã yirãji ĩna mʉare.
1CO 14:26 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro bajia: Mʉa coriarã minijuacõri basa ãmoa mʉa. Gãjerã riaso ãmoa mʉa. Gãjerã mʉa masiroca Dios ĩ yirere goti ãmoa mʉa. Mʉa coriarã gãjerã oca mʉa masibitire bʉsi ãmoa mʉa. Gãjerãre rogoti ãmoa mʉa. Quena ña ito bajiro mʉa yija. Dise rʉyabeto mʉa yisotija, Diore tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa ĩna tʉorʉ̃nʉ waroca mʉa yija quena.
1CO 14:27 Gãjerã oca mʉa masibiti mʉa bʉsi ãmoja, jʉ̃arãona ʉdiarãonati mʉa bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji mʉa bʉsija quenaroja. Mʉa bʉsija bero gãji ĩ rogotija quena, gãjerã ĩna tʉotoni.
1CO 14:28 Sĩgʉ̃ rogotigʉ ĩ manija, minijuacõri gãjerã oca mʉa masibiti bʉsibitirʉja mʉare. Sĩgʉ̃ rogotigʉ ĩ manija, masa ĩna tiro riojo meje mʉa bʉsija quena. Mʉa tʉoĩarisena Diore mʉa bʉsija quena.
1CO 14:29 Mʉa masiroca Dios ĩ yire mʉa goti ãmoja, jʉ̃arãona, ʉdiarãonati bʉsija quena. Sĩgʉ̃ ĩ bʉsija bero, ito bero gãji, ito bero gãji bʉsija quena. Gãjerã mʉare tʉo rujirã, “Riti Dios ocare bʉsiama ĩna”, yi tʉoĩa bese rujirã yirãji ĩna.
1CO 14:30 Sĩgʉ̃ ĩ bʉsiroca gãji tʉo rujigʉre ĩ bʉsiroti gaye tʉoĩa bʉjaroca Dios ĩ yija, bʉsisʉogʉ bʉsi jidicãja quena, gãji ĩ bʉsitoni.
1CO 14:31 Queno gãji bero, gãji bero mʉa bʉsija, mʉa Diore goti ĩsiri masa sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, sĩgʉ̃ rʉyabeto bʉsi masirã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, bʉto bʉsa Dios ocare masicõri tʉoĩa oca sẽo wanʉ jedirã yirãji mʉa.
1CO 14:32 Mʉa Dios oca goti ĩsiri masa ĩ oca mʉa gotija, rocati meje gotirã yirãji mʉa. “Ado bajiro goticʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri mʉa gotija quena. Gãjerã ĩna bʉsiroca bʉsibitirʉja mʉare. Mʉa yuja quena.
1CO 14:33 Ñe oca manoti mani minijuaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mani bʉsi riawʉsaja ticõri, wanʉbicʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna minijuado bajiro, ñe oca mano bʉsi riawʉsare mano mʉa minijuasotija quena.
1CO 14:34 Dios ya wi mʉa minijuaroca bʉsire ma romiare. Ĩna ñama ĩna manʉjʉsabatiare cʉdirona. Ʉ̃mʉa ñama ĩnare ũmatãrã. Ito bajiroti gotia Dios oca tuti.
1CO 14:35 Ĩna seniĩa ãmoja, ĩna ya wijʉ tʉdi ejacõri ĩna manʉjʉsabatiare seniĩaja quena. Mʉa minijuari wijʉ romio sĩgõ iso bʉsija, queno ejasabea.
1CO 14:36 “ ‘Ado bajiro gotia Dios oca’, yi goti rẽtobu masirã ña gʉa”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajirojʉa meje bajia. Mʉa riti meje ña Dios oca boca ãmisʉoana.
1CO 14:37 “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, sĩgʉ̃ ĩ yija, “Mani Ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti gotiami Pablo”, yi masigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji gãji cʉni, “Espíritu Santo rotirise bʉsia yʉ”, ĩ yi masija.
1CO 14:38 “Dios oca gotigʉ meje ñami Pablo”, sĩgʉ̃ ĩ yija, ĩre cʉni tʉorʉ̃nʉbeja quena.
1CO 14:39 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena: “Dios oca yʉ goti masiroca ĩ yire ãmoa yʉ”, mʉa yija quena. No gãjerã oca ĩna tʉobiti ĩna bʉsija, rẽore ma.
1CO 14:40 Ito bajibojarocati mʉa minijua ñari wijʉ gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri sĩgʉ̃ ĩ bʉsiroca gãjerã bʉsire ma. No mʉa yisotirise dise rʉyabeto queno tʉoĩacõri mʉa bʉsija quena.
1CO 15:1 “Masare masorocʉ goda ĩsiñi Cristo”, yi mʉare yʉ riasocatire itire tʉdi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti ocare iti rʉmʉjʉ boca ãmicãcʉ mʉa. Iti ocare boca ãmicõri Cristore tʉorʉ̃nʉa mʉa.
1CO 15:2 Mʉare yʉ riasocatire mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja, Dios ĩ masoana ña mʉa ĩja. “Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti iti ocare queno tʉorʉ̃nʉsamena mʉa ñaja, Dios ĩ masoana meje ña mʉa.
1CO 15:3 Oca bʉto ñasarise yʉ masiroca Dios ĩ yirere mʉare riasocʉ yʉ. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti, “Mani ñeñaro yirise waja goda ĩsiñi Cristo”, yi mʉare riasocʉ yʉ.
1CO 15:4 “Ĩre ĩna yujebojarocati ʉdia rʉmʉ bero mʉcana tʉdi catiñi Cristo”, yi mʉare riasocʉ yʉ. Dios oca tuti iti gotiro bajiroti mʉare riasocʉ yʉ.
1CO 15:5 Tʉdi caticõri Pedrore goaĩoyijʉ Jesús. Ito bero ĩ cũana jʉa gʉbojeno ñarãre goaĩoyijʉ.
1CO 15:6 Ito bero gãjerã quinientos ñarã rẽto bʉsaro ĩre tʉorʉ̃nʉrãre goaĩoyijʉ Jesús. Ĩ goaĩoana jãjarã catiama maji. Gãjerãma godacoañi.
1CO 15:7 Ito bero Santiagore goaĩoyijʉ. Ito bero ĩ oca goti ucutoni ĩ cũanare ñarocõreti goaĩoyijʉ.
1CO 15:8 Ĩnare ĩ goaĩoja bero yʉre cʉni sʉsari goaĩoquĩ. Ĩna bajiro ñasagʉ meje ña yʉ. Ñasagʉ meje yʉ ñajare ĩna bero yʉre cʉni goaĩosʉsaquĩ ĩ.
1CO 15:9 Ĩ oca goti ucurona ĩ cũana rãca corocõ ñasagʉ meje ña yʉ. Iti rʉmʉ Cristore tʉorʉ̃nʉrãre queno yibiticʉ yʉ maji. Ĩ ñarãre yʉ ʉsirioro yi codejama ĩ oca yʉ goti ucuroca yibitiborʉ Dios. “Queno yʉ yigʉ ñajare yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩabea yʉ.
1CO 15:10 Yʉre ti maicõri yʉre beseñi Dios, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Quenoguti Dios ĩ yʉre yijare ĩre queno moa ĩsia yʉ. Ito bajiri, “Bʉjato bajia. Ĩre besebojacʉ yʉ”, yibeami Dios yʉre. Gãjerã Jesús ĩ cũana rẽto bʉsaro Diore moa ĩsia yʉ. Ito bajibojarocati yʉmasi meje Diore moa ĩsia yʉ. Yʉre ti maicõri ĩre yʉ moa ĩsi masiroca yami Dios yʉre.
1CO 15:11 “Gãjerã rẽto bʉsaro Dios oca mʉare riasocʉ yʉ”, yʉ yija no yibea iti. Ado robojʉa ña ñasarise. Dios ocare tʉocõri Jesure tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itijʉa ña ñasarise.
1CO 15:12 Gʉa Jesús ĩ cũana sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ gotia gʉa. “Godabojagʉti mʉcana tʉdi catiñi Cristo”, yi gotia gʉa. Mʉare ito bajiro gʉa yibojarocati, ¿no yija mʉa coriarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catiya ma”, yati mʉa?
1CO 15:13 Godabojarãti tʉdi catire iti manija, Cristo cʉni tʉdi catibitiborʉ.
1CO 15:14 Tʉdi ĩ catibeja, ĩ oca gʉa riasobojarise ñe waja manoja. Ĩ tʉdi catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉbojarãti ya mʉa. Ĩ manija ĩ manibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉboana mʉa.
1CO 15:15 Ĩ tʉdi catibeja, bʉrãti Dios oca riasoboyija gʉa. “Tʉdi Cristo ĩ catiroca yiñi Dios”, yicãcʉ gʉa. Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, Jesure cʉni tʉdi ĩ catiroca yibitiborʉ Dios.
1CO 15:16 Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, ito bajiroti Cristo cʉni tʉdi catibitiborʉ.
1CO 15:17 Cristo tʉdi ĩ catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉbojarãti ya mʉa. Ĩ manija ĩ manibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉboana mʉa. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ godacõri ĩ tʉdi catibeja, seti cʉtirã ñaboana mani maji.
1CO 15:18 Ito bajiro iti bajija, Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri godana jeame ʉ̃jʉrojʉ waboana ĩna.
1CO 15:19 Cristore tʉorʉ̃nʉbojarãti tʉdi mani catibeja, ĩre tʉorʉ̃nʉmena rẽtoro bojori bʉjarã ñaboana mani.
1CO 15:20 Ado robojʉa bajia: Cristo ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩja. Ito bajiri ĩ ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catisʉorʉ. Ĩ́na sʉoriti godana ñarocõti mʉcana tʉdi cati jedirã yirãji.
1CO 15:21 Adán ñayorʉ ĩ ñeñaro yirajʉna sʉoriti godasʉoñi adi sita gãna. Ito bajibojarocati Cristo tʉdi ĩ catirajʉna sʉoriti godabojarãti tʉdi catirãji mani cʉni.
1CO 15:22 Adán ñayorʉ janerãbatia ñari goda jedirã yirãji mani. Ito bajibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩ́na sʉoriti mʉcana mani catiroca yigʉ yiguĩji Dios.
1CO 15:23 Dios ĩ ãmoro bajiroti mʉcana tʉdi catirã yirãji masa. Cristo ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catisʉorʉ. Ija Cristo ĩ tʉdi ejaroca ĩre tʉorʉ̃nʉgoana mʉcana tʉdi catirã yirãji.
1CO 15:24 Ito baji ñaroca adi ʉ̃mʉari jediro yiroja. Ĩ wajana ñarocõreti rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Adi sita gãna ʉjarã, ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarãre cʉni rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojugʉ yiguĩji Cristo. “Ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ñatĩñama mʉ”, yirocʉ ĩ Jacʉ Diojʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo ĩre tʉorʉ̃nʉgoanare.
1CO 15:25 Ĩ wajanare ĩ rẽtocũroto riojʉa Ʉjʉ ĩ ñaroca yigʉ yiguĩji Dios Cristore. Ito bajiro ĩ baji ñare ãmoguĩji Dios.
1CO 15:26 Ĩ wajana ñarocõreti rẽtocũcõri masa ĩna godarise gaye itocõti gajanoagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri mʉcana tʉdi godare mano yiroja.
1CO 15:27 Dios oca tuti iti gotiro bajiroti jeyaro Ʉjʉ ñarocʉre cũñi Dios Cristore. “Ĩ Jacʉ Ʉjʉ ñami Cristo”, yireoni meje ña iti. Ĩ Jacʉjʉa jeyaro Ʉjʉ ñarocʉre cũñi.
1CO 15:28 Co rʉmʉ ĩ wajana jeyarore, ito yicõri ʉjarã jeyarore cʉni ĩnare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jeyarore rotigʉ ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Iti rʉmʉti ĩ roti masitoni Dios ĩ jidicãrere tʉdi ĩsigʉ̃ yiguĩji Diore. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩre cũrʉ jeyaro, dise rʉyabeto Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji.
1CO 15:29 “Godana mʉcana tʉdi catimenaji”, gãjerã ĩna yibojarise gaye mʉare goti masio ãmoa yʉ. ¿No yija, “Godana mʉcana tʉdi catimenaji”, yi tʉoĩabojarãti idé guya mana godanare yiari idé gu ĩsirã yati gãjerã? Godana mʉcana tʉdi ĩna catibejama, rocati bajiro ĩnare idé gu ĩsibojarãji ĩna.
1CO 15:30 Dios oca yʉ riasoja, bʉto guijosotia yʉre, jãjarã yʉre sĩa ãmorã ĩna cʉníjare. “Riti godana tʉdi catirã yirãji ĩja”, yi tʉoĩacõri Dios oca riaso jidicãbea yʉ.
1CO 15:31 Riti mʉare gotia yʉ ñarã yʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉre sĩa ãmorã cʉnísotiama ĩna. Riti bajia iti. Gaje riojo gotia yʉ mʉare. “Yʉ riasocatire tʉocõri Cristore tʉorʉ̃nʉñi Corinto cʉto gãna”, yi mʉare tʉoĩacõri wanʉa yʉ.
1CO 15:32 Efeso cʉto gãna yaiare bajiro guacõri yʉ tõbʉjaroca yicã ĩna. Godabojarãti mʉcana tʉdi mani catibeja, rocati Diore moa ĩsibocʉ yʉ. Ito yicõri tõbʉjabojagʉti, ñe bʉjabitibogʉja yʉ. Godana mʉcana tʉdi ĩna catibeja, Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna tʉoĩado bajiro mani cʉni tʉoĩaja quenaboa. Ado bajiro yi tʉoĩama ĩna: “Yoari mejeti godarã yirãji mani. Ito bajiri mani ãmoro bajiroti wanʉrʉja mani, barʉja mani, idirʉja mani”, yi tʉoĩabojama ĩna.
1CO 15:33 Ito bajiro rʉo gotirãre tʉorʉ̃nʉbesa. Ado bajirojʉa ya yʉ mʉare: “Ñeñaro yirã rãca mʉa baba cʉtija, queno yirã ñabojarãti ĩna bajiroti ñeñaro yirã yirãji mʉa cʉni”, ya yʉ mʉare.
1CO 15:34 Tʉdi queno tʉoĩa quenocõri quenarise riti yiya mʉa. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña. Mʉa coriarã Diore masirã meje ña mʉa. Mʉa bojo bʉjatoni ito bajiro ya yʉ.
1CO 15:35 Ado bajiro yʉre seniĩarã yirãji gajea coriarã: “Godana ñabojarãti, ¿no bajiro tʉdi catirã yirãjida? Ito yicõri, ¿no bajiro rujʉ cʉtirã yirãjida ĩna?” yi yʉre seniĩarã yirãji gajea coriarã.
1CO 15:36 Ito bajiro yʉre seniĩarã queno tʉoĩamena ñama ĩna. Ado robojʉa bajia: Aje mani oteja, joe gayeti jogaro yiroja. Ito bajibojarocati gʉdajubero gaye judi mʉjaroja.
1CO 15:37 Trigo ajeri, gaje ote ajeri mani oteja, rujagʉ meje otea mani. Mani oteja bero rujagʉ iti ñatoni Dios ĩ ãmoro bajiroti menigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ote ajeri iti ñaro bajiroti iti judiroca yigʉ yiguĩji Dios. Maniama ajerigoti otea mani. Dios ñami iti judiroca yigʉ.
1CO 15:39 Mani catirã jeyaro ricati riti rujʉ cʉtia mani. Tite mʉa. Wai, waibʉcʉrã, wʉtirã, mani masa cʉni ricati riti rujʉ cʉtia.
1CO 15:40 Ito bajiroti ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni ricati rujʉ cʉtirãji. Mani adi sita gãna ricati rujʉ cʉtia mani. Mani adi sita ñarã quenari rujʉ, rujʉ cʉtia mani. Ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni manire bajiro rujʉ cʉtibitibojarãti quenari rujʉ, rujʉ cʉtirãji ĩna cʉni.
1CO 15:41 Ʉ̃mʉa gagʉ ĩ busurise bajirise meje busuami ñami gagʉ cʉni. Ricati busuami. Ito bajiroti ñocõa cʉni ricati busuama. Ĩna ñocõa comasi cʉni ricati riti busuama.
1CO 15:42 Ito bajiroti bajirã yirãji mani. Godabojarãti mʉcana tʉdi caticõri ricati rujʉ cʉtirã yirãji mani. Sĩgʉ̃ godarʉre mani yujeja, ĩ ya rujʉ jogacoaro yiroja. Tʉdi catiroca Dios ĩ yija, tʉdi godare mano yiroja ĩre.
1CO 15:43 Sĩgʉ̃ godarʉre mani yujeja, jogari rujʉre yujea mani. Ĩ tʉdi catiroca Dios ĩ yija, seyori rujʉ, rujʉ cʉtigʉ yiguĩji. Queno rujʉ sẽogʉ̃re meje yujea mani. Rujʉ sẽobiti rujʉ yujea mani. Ito bajibojarocati tʉdi catiroca Dios ĩ yija, sẽori rujʉ, rujʉ cʉtigʉ yiguĩji ĩ.
1CO 15:44 Adi sita ñarã mani rujʉ cʉtirisere ĩna yujeja, jogari rujʉre yujerã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati mani tʉdi catiroca Dios ĩ yija, jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani. Adi sita ñarã jogari rujʉ, rujʉ cʉtia mani. Mani godabojarocati mani ya ʉsiama godabetoja. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ, rujʉ cʉtirã yirãji mani.
1CO 15:45 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Cajero ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉ, Adán ñayorʉ Dios ĩ rujeorʉ ñayijʉ. Ĩ catiroca yiyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti. Adán bero gagʉ ñabojagʉti ĩ rẽtoro ñasagʉ ñami Cristo. Ĩ ñami mani catitĩñaroca yigʉ.
1CO 15:46 Adocãta mani rujʉ cʉtirise jogari rujʉ ña. Ito bajibojarocati ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ejacõri jogabiti rujʉ bʉjarã yirãji mani.
1CO 15:47 Ʉ̃mʉgʉ̃ ñasʉorʉre sitana rujeoyijʉ Dios. Ito bajiri adi sita gagʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ bero gagʉ Cristoama ũmacʉ̃jʉ gagʉ wadirʉ ñayijʉ.
1CO 15:48 Adi sita ñarã cajero ñasʉorʉ sitana rujearʉ robo bajiro rujʉ cʉtia mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ mani waja ito gagʉ wadirʉ Cristo robo bajiro rujʉ cʉtirã yirãji mani.
1CO 15:49 Adi rʉmʉri Adán ñayorʉ bajiro rujʉ cʉtia mani. Ito bajibojarocati Dios tʉ ejacõri Cristo bajiroti rujʉ cʉtirã ñarã yirãji mani ĩja.
1CO 15:50 Ado bajiro goti ãmoa yʉ ñarã yʉ mʉare: Adocãta mani ya rujʉ wiro, rí cʉni ña manire. Ito bajiri rujʉ ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ña masibetoja. Adocãta mani rujʉ cʉtiri rujʉ yoari ñabetoja. Ito bajiri Dios rãca catitĩñarona rujʉ jogabiti rujʉ mani rujʉ cʉtija quena.
1CO 15:51 Gãjerã ĩna masibitire mʉare gotigʉ ya yʉ. Jeyaro meje godarã yirãji. Ito bajibojarocati mani sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ wasoarã yirãji mani.
1CO 15:52 Cajea mani yabi yiro bajiro ejaroti rujʉre wasoagʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro bajiro yiroja sʉsari rʉmʉ. Trompeta wame cʉtirica jutiraga oca ruyuro yiroja. Iti oca ruyuroca godana tʉdi catirã yirãji. Ito yicõri tʉdi godare mano yiroja ĩnare. Iti rʉmʉri cati rʉyarãre ĩna ya rujʉrire wasoagʉ yiguĩji Dios.
1CO 15:53 Mani rujʉ cʉtirise jogarise ña. Ito bajiri Dios rãca mani catitĩñatoni manire rujʉ wasoagʉ yiguĩji Dios. Adocãta mani rujʉ cʉtirise godacoaro yiroja. Ito bajiri tʉdi mani godabititoni mani ya rujʉre wasoagʉ yiguĩji Dios.
1CO 15:54 Adocãta mani rujʉ cʉtiri rujʉ godacoaro yiroja. Mʉcana tʉdi godabiti rujʉ Dios ĩ manire wasoaja, Dios oca tuti iti gotiado bajiroti rẽtaro yiroja. Ado bajiro gotia iti: Mani godarise jediroca yami Dios ĩja. Ito bajiri mʉcana tʉdi godamenaji mani. “Tõbʉjacõri goda wacʉ ya yʉ”, yi tʉoĩa güire ma ĩja.
1CO 15:56 Ñeñaro yisotirã ñari godarã yirãji mani. Dios ĩ rotirisere cʉdimena ñari, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, yi tʉoĩa mani. Ñeñaro mani yirisere mani coe rotibeja godacõri, bʉto tõbʉjarã yirãji mani.
1CO 15:57 Ito bajibojarocati mani Ʉjʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ godarena sʉoriti jeame ʉ̃jʉrojʉ mani waborere rẽtogʉ̃ yiguĩji Dios. Godabojarãti caticoarã yirãji mani. Itire tʉoĩa wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya mani.
1CO 15:58 Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbitirʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri ĩre moa ĩsi jidicãbitirʉja manire. “Ĩre mani moa ĩsija queno manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri mani Ʉjʉre mani moa ĩsija rocati meje moarã yirãji mani.
1CO 16:1 Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉarona niyeru mʉa miojuroti gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ adocãta. Jesure rʉ̃cʉbʉorona ĩna minijua ñaroca, Galacia sita gãnare niyeru yʉ mioju rotiado bajiroti mʉare cʉni niyeru mioju rotia yʉ.
1CO 16:2 Ado bajiro mʉare mioju rotia yʉ: Coji tujacãra rʉmʉ rʉyabeto mʉa bʉja sosaro bajiroti jabetacã ĩsija quena. Itire miojucõri cojʉti seoba. Ito bajiro mʉa yija, yʉ ejari rʉmʉ ñacãro yiroja.
1CO 16:3 Mʉa tʉ ejacõri niyeru ãmi warona mʉa beseanare, “Jerusalén gãnare niyeru ĩsitẽña”, yirocʉ ĩnare wa rotigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa miojure gaye ãmi wacõri ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã bojoro bʉjarãre ĩsirã yirãji ĩna. “Ãna ñama queno yirã. Ĩnare boca ãmiña mʉa”, yi papera uca ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ Jerusalén gãnare ĩna ĩo ejatoni.
1CO 16:4 “Ĩna rãca warʉja yʉre”, yʉ yi tʉoĩaja, ĩnare ũmatã wacʉ yigʉja yʉ.
1CO 16:5 Adona wacõri Macedonia sitajʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Itona wacõri mʉa cʉto Corintojʉ ejagʉ yigʉja yʉ.
1CO 16:6 Yoari mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja gajea yʉ. Juebʉcʉ ñarocõti mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja gajea yʉ. Ito bero gaje cʉto yʉ wa masitoni yʉre mani gaye yʉre mʉa ĩsi ejabʉaja quena ñaroja yʉre.
1CO 16:7 Ejori oca mʉa tʉ ti rẽta ãmobea yʉ. Mani Ʉjʉ ĩ ãmoja, yoari mʉa tʉ ña ãmoa yʉ.
1CO 16:8 Ito bajibojagʉti coji wabea yʉ maji. Adi cʉto Efeso, iti Pentecostés basa iti rẽtaja bero wacʉ yigʉja yʉ.
1CO 16:9 Ado ñacõa ãmoa yʉ maji. Jãjarã yʉre ti tudirã ñabojarãti, Dios oca yʉ riasoja jãjarã ñama queno tʉo ãmorã.
1CO 16:10 Timoteo mʉa tʉ ĩ ejaja, queno boca ãmima ĩre. Mʉa rãca ĩ wanʉtoni, ĩ tʉoĩa oca jaibe yirona, queno ĩre boca ãmima. Mani Ʉjʉre moa ĩsigʉ̃ti ñami ĩ cʉni, yʉ robo bajiroti.
1CO 16:11 Ito bajiri ĩre mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. Ĩre bocatia yʉ, ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩ rãca gãnare cʉni. Ito bajiri mʉa tʉ ĩ ejaja, ĩre ejabʉaya, yʉre rẽta tigʉ ĩ ejatoni.
1CO 16:12 Mani yagʉ Apolosre gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã rãca ĩre josabojacʉ yʉ, mʉa tʉ ĩ tigʉ watoni. Ito bajiro yʉ yibojarocati “Adocãta yʉ ware ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩabeami maji. Ito bajiri, “Yʉ ware quena”, ĩ yi tʉoĩari rʉmʉ mʉa tʉ tigʉ wacʉ yiguĩji ĩ.
1CO 16:13 Queno tʉoĩacõri ña yucãña mʉa. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa. Ʉ̃mʉa seyoro queno mʉa ʉsi cʉti ñaja quena. Ito yicõri tʉoĩa oca sẽoña mʉa.
1CO 16:14 Dise rʉyabeto Diore mʉa moa ĩsisotirise gãjerãre ti maicõri ĩre moa ĩsija quena.
1CO 16:15 Acaya sita gagʉ Estéfanas ĩ ñarã rãca cajero Dios oca yʉ riasocatire boca ãmisʉoquĩ ĩ. “Ito bajiroti bajicʉ”, yi tʉoĩarãji mʉa. Adi rʉmʉri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉarona Diore moa ĩsirã yama ĩna.
1CO 16:16 Ĩnare mʉa rʉ̃cʉbʉo cʉdire ãmoa yʉ. Ito yicõri no ĩna bajiro Diore moa ĩsicõri mʉa rãca moarãre mʉa rʉ̃cʉbʉo cʉdire ãmoa yʉ.
1CO 16:17 Mʉa ñarã Estéfanas, Fortunato ito yicõri Acaico ĩna ejaja bʉto wanʉa yʉ. Sõjʉ ñacõri yʉre ejabʉa masibea mʉa. Ito bajiri mʉare yiari yʉ tʉ ejacõri yʉre ejabʉama ĩna.
1CO 16:18 Mʉa oca sẽoroca ĩna yiado bajiroti yʉ tʉ ejacõri yʉ oca sẽoroca yama ĩna. Ito bajiro yirãre mani rʉ̃cʉbʉoja quena.
1CO 16:19 Asia sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Aquila ĩ manojo Priscila ĩna ya wi minijuarã cʉni mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Quenajaro”, yi ñucama ĩna mʉare.
1CO 16:20 Ado gãna manire bajiro Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Diore rʉ̃cʉbʉorã ñari, “¿Ñati mʉa?” yicõri gãmeri mʉa jababare ãmoa yʉ.
1CO 16:21 Yʉmasiti, “Quenajaro”, yi uca ñuca yʉ mʉare.
1CO 16:22 No mani Ʉjʉ Jesucristore maimena jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejare ãmosacõa yʉ.
1CO 16:23 Mani Ʉjʉ Jesure senia yʉ mʉare queno ĩ yitoni.
1CO 16:24 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñajare, mʉare bʉto tʉo maia yʉ”, yi ñuca yʉ mʉare. Itocõ ña.
2CO 1:1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ robo bajiroti Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristo ocare yʉ goti ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Dios ĩ ãmojare ito bajiro yʉre cũquĩ Jesucristo. Mʉa Corinto cʉto gãna Diore rʉ̃cʉbʉorã minijuasotia mʉa. Adi papera cõa yʉ mʉare. Mʉa Acaya sita gãnare cʉni Diore rʉ̃cʉbʉorã mʉa ñajare adi papera cõa yʉ. Mani yagʉ Timoteo rãca adi papera mʉare cõa yʉ.
2CO 1:2 Mʉare yiari mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsia yʉ. Mʉare ĩna queno yitoni ĩnare senia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenatoni mʉare yiari ĩnare seni ĩsia yʉ.
2CO 1:3 Mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani Jacʉ ñari manire ti maigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mani tʉoĩa bʉjatobitibe yirocʉ mani rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare ĩre rʉ̃cʉbʉoa mani.
2CO 1:4 Disejʉa rʉyabeto mani bʉjatobitija ĩ tʉoĩarisena mani rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiroti manire yigʉ yiguĩji Dios, “Gãjerã ĩna tʉoĩa bʉjatobitija ĩnare ejabʉajaro”, yirocʉ. Mani tʉoĩa bʉjatobitija manire Dios ĩ ejabʉaro robo bajiro gãjerãre mani ejabʉaja quena.
2CO 1:5 Mani ye waja bʉto tʉoĩa bʉjatobisijʉ Cristo. Manire cʉni tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji masa. Ito bajibojarocati Cristo ĩ goda ĩsiana mani ñajare mani tʉoĩa bʉjatobitija, ĩ tʉoĩarisena mani rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
2CO 1:6 “Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, mʉare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare yʉ riasojare bʉto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati masare yʉ riaso jidicãbititoni yʉre ejabʉami Dios. Ito bajiri tʉoĩa bʉjatobitigorʉ ñari mʉa tʉoĩa bʉjatobitija mʉare ejabʉa masigʉ̃ja yʉ. “Yʉ ñemecʉtiroca Dios ĩ yʉre yiado bajiroti mʉa ñemecʉtiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 1:7 “Diore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama Corinto cʉto gãna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitiado bajiroti tʉoĩa bʉjatomena yirãji mʉa cʉni. Ito bajibojarocati, “Yʉre ĩ ejabʉado bajiroti mʉare cʉni ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. “Diore jidicãmena yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
2CO 1:8 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Asia sitajʉ ñagʉ̃ jaje oca josarise gaye rẽtañi Pablo”, mʉa yi tʉoĩare ãmoa yʉ. Ado bajiro bajicʉ. Itojʉ bʉto tʉoĩa bʉjatobiticʉ yʉ. “Ñemecʉtiado ma yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. “Catigʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩare manicʉ yʉre.
2CO 1:9 “Pablore sĩana mani”, ĩna yire masicãcʉ yʉ. “Yʉre ĩna sĩaroti yʉmasiti camota masibea yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. Ito bajiro rẽtacʉ yʉre, Diore riti yʉ tʉorʉ̃nʉtoni. “Dios ñami godarãre mʉcana tʉdi catiroca yigʉ. Ito bajiri ĩ sĩgʉ̃ti ñami yʉre maso masigʉ̃”, yʉ yi masitoni, ito bajiro rẽtacʉ yʉre.
2CO 1:10 Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati yʉre queno ejabʉaquĩ Dios. Ito bajiri yʉre sĩa masibiticã ĩna. “Ito bajiro riti yʉre ejabʉasotigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉ tʉoĩarise Diore riti ña yʉre. “Yʉre ejabʉasotigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 1:11 Yʉre yiari Diore seni ĩsiña. Ito bajiro yʉre mʉa ejabʉare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa yija queno yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Mʉa jãjarã yʉre seni ĩsirena sʉoriti yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios. “Pablore queno ejabʉami Dios”, yi ti masicõri jãjarã masa, “Queno ya Dios mʉ”, yirã yirãji ĩna ĩre.
2CO 1:12 Gaje gaye tʉoĩacõri wanʉa yʉ. Ado bajiro bajia iti yʉ wanʉrise. “Dios ĩ ãmoro bajiro masare queno yicʉ yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ. “Masare rʉogʉ meje ña yʉ. Corinto cʉto gãna rãca ñagʉ̃ ĩnare queno Dios oca riasocʉ yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Yʉre queno yicõri, gãjerãre yʉ queno yi masiroca yiñi Dios. Yʉ masirisena meje ito bajiro yicʉ yʉ. Dios ĩ masirisena ito bajiro yicʉ yʉ.
2CO 1:13 Adi papera yʉ ucarise riojo gotia yʉ. Rʉore ocana meje mʉare uca yʉ. Mʉa tʉo masirotire uca yʉ. Ito bajiri queno mʉa tʉo masi jeore ãmoa yʉ.
2CO 1:14 Ado yʉ yirisere queno tʉo masi jeobea mʉa maji. “Ado bajiro bajigʉ ñami Pablo”, queno yi masi jeobea mʉa maji. Yʉre mʉa queno masija, mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Gʉare queno riasoquĩ Pablo”, yi tʉoĩa wanʉrã yirã yirãji mʉa. Mʉare ito bajiroti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni. “Queno cʉdirã ñama ĩna”, mʉare yi tʉoĩacõri queno wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
2CO 1:15 “Yʉre wanʉrã yirãji”, yi tʉoĩacõri, “Jʉaji ĩna tʉ tigʉ warʉja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiri jʉaji yʉre ti wanʉrã yirãji mʉa.
2CO 1:16 Ado bajiro tʉoĩacʉ yʉ: “Macedonia sitajʉ wacʉ, ĩnare ti rẽta wacʉja yʉ. Mʉcana tʉdi wadigʉ ĩnare ti rẽta wadicʉja yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ. “Ĩna tʉ ejacõri, Judea wame cʉtiri sita yʉ ejatoni yʉre ejabʉarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩacʉ yʉ mʉare. Ito bajiro tʉoĩabojagʉti mʉa tʉ eja masibiticʉ yʉ.
2CO 1:17 Mʉa tʉ yʉ eja masibejare, “Bʉgʉti yami Pablo”, yʉre mʉa yire tʉoa yʉ. Diore masimena ĩna rʉoro bajiro yibea yʉ. “Ito bajiro yigʉ ya yʉ”, yibojagʉti gajero bajiro yigʉ meje ña yʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yʉ yija ñaro bajiroti yigʉja yʉ itire.
2CO 1:18 Mani Jacʉ Dios riojo gotigʉ ñami. Yʉ cʉni riojo gotigʉ ña. “Ado bajiro yicʉja”, yʉ yija, gajero bajiro yibea yʉ. “Ito bajiro bajigʉ ñami”, yi tʉoĩaguĩji Dios yʉre.
2CO 1:19 Jesucristo Dios Macʉre cʉdigʉ ñari ito bajiro ya yʉ. Yʉ Pablo, Silvano cʉni, Timoteo cʉni, Jesucristo gayere mʉare goticʉ gʉa. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Cristo ĩ yija, ito bajiroti yiyijʉ. Riojo gotisotiyijʉ ĩ.
2CO 1:20 “Ado bajiro queno masare yicʉja yʉ”, Dios ĩ yire, ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti rẽtayijʉ iti. Itire masicõri, “Ĩ yiro bajiroti yisotigʉ yiguĩji Dios”, yi wanʉa mani. Ito bajiro mani tʉoĩaja, Diore rʉ̃cʉbʉorã ya mani.
2CO 1:21 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeto yigʉ ñami Dios. Ĩ ñarã mani ñaroca yami Dios. Jesucristo oca mani gãjerãre gotitoni manire cũñi Dios.
2CO 1:22 “Dios ñarã ñama ĩna”, gãjerã ĩna manire yi ti masiroca ĩnare yigʉ ñami Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, “Ĩ ñarã ña mani”, yi tʉoĩa mani ĩja. “ ‘Masare queno yicʉja yʉ’, ĩ yiado bajiroti manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
2CO 1:23 “Yʉ tiro riojo ĩna bojobe yirocʉ ĩna tʉ wabitirʉja yʉre”, yi tʉoĩacõri mʉa tʉ wabiticʉ yʉ maji. “Diore queno cʉdibea mʉa”, yi ãmobiticʉ yʉ. Ito bajiri mʉare tigʉ wabiticʉ yʉ maji. Riojo mʉare yʉ gotibeja cʉni, “Tʉoĩa bʉjatobitijaro ĩ”, Dios ĩ yija cʉni quena ñaboroja yʉre.
2CO 1:24 “Ado bajiro Diore rʉ̃cʉbʉore ña iti”, mʉare yi roti ãmobea yʉ. “Diore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Mʉa bojori bʉjaroca yi ãmobea yʉ. Bʉto bʉsa wanʉ quenajaro ĩna, yirocʉ mʉare riasoa yʉ.
2CO 2:1 Itire tʉoĩagʉ̃, “Ĩna bojori bʉjabe yirocʉ ĩna tʉ tigʉ wabea yʉ”, yi tʉoĩacʉ yʉ.
2CO 2:2 Mʉa bojori bʉjaroca yʉ yija, mʉa sĩgʉ̃jʉama yʉ wanʉroca yigʉ maniboguĩji. Mʉa ña yʉ queno wanʉ quenaroca yirã. Ito bajiri mʉa bojori bʉjaroca yi ãmobea yʉ.
2CO 2:3 Mʉa bojori bʉjabe yirocʉ mʉa tʉ wabiticʉ yʉ. Papera riti mʉare cõacʉ yʉ maji. Mʉa tʉ yʉ ejaroto riojʉa oca queno ãmogʉ̃, “Ado bajiro mʉa yire ãmoa yʉ”, yi papera cõacʉ yʉ mʉare. Mʉa tʉ ejacõri mʉa bojori bʉjare ti ãmobea yʉ. Mʉa tʉ ejacõri mʉa wanʉre ti ãmoa yʉ. “Yʉ wanʉja ticõri, wanʉrã yirãji ĩna cʉni”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri mʉa tʉ yʉ waroto riojʉa oca quenogʉ̃ mʉare papera cõacʉ yʉ.
2CO 2:4 Iti rʉmʉ iti mʉare papera cõagʉ̃ bʉto tʉoĩacʉ yʉ. Yʉ ya ʉsijʉ bojori bʉjacõri, bʉto oticʉ yʉ. Mʉa bojori bʉjajaro, yirocʉ meje iti mʉare papera cõacʉ yʉ. “Manire ti mai ñañi Pablo”, mʉa yi masitoni mʉare papera cõacʉ yʉ iti rʉmʉ.
2CO 2:5 Mʉa wato gagʉ ñeñaro ĩ yire tʉoĩacõri bojori bʉjacʉ yʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje bojori bʉjacʉ. Ĩ ñeñaro yire ticõri bojori bʉjana mʉa cʉni. Bʉto bʉsa ĩ bʉjatobitiroca mʉa yire ãmobea yʉ.
2CO 2:6 Minijuacõri ĩ ñeñaro yire waja ĩ tʉo bʉjatobitiroca yiyija mʉa. Ito bajiro yicõri ĩre bucõayija mʉa. Itocõti ĩ bʉjatobitiroca mʉa yire ãmoa yʉ.
2CO 2:7 Ito bajiri adocãta ĩ ñeñaro yirisere mʉa ãcabojore ãmoa yʉ. “Mʉ ñeñaro yirise mʉre ãcabojoa gʉa. Mʉcana gʉa rãca mʉ ñare ãmoa gʉa ĩja”, ĩre yi mʉa baba cʉtire ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa yibeja, yoari bojori bʉjacõri Cristore sʉya jidicãgʉ̃ yiguĩji gajea.
2CO 2:8 Ito bajiri mʉcana ĩre mʉa ti maire ãmoa yʉ. “Gʉa rãca mʉ ñare ãmoa gʉa”, yi ĩre mʉa baba cʉtire ãmoa yʉ ĩja.
2CO 2:9 Iti rʉmʉjʉ iti gaye mʉare papera cõacʉ yʉ. “Yʉ rotirise ĩna cʉdi jeoja ticʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri papera cõacʉ yʉ mʉare.
2CO 2:10 Ĩ ñeñaro yirise mʉa ãcabojoja, yʉ cʉni ĩre ito bajiroti ãcabojogʉ yigʉja yʉ. Iti rʉmʉ ĩ yʉre ñeñaro yibojarocati, ito bajiro yicʉja yʉ, sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩa wanʉtoni. Ito bajiro ya yʉ Cristo ĩ tiro riojo.
2CO 2:11 “Sĩgʉ̃re bajiro mani tʉoĩabitiroca yi ãmoami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás manire”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri mani gãmeri ãcabojoja quena. Ito bajiro mani yija, manire rẽtocũ masibiquĩji Satanás.
2CO 2:12 Gaje gaye mʉare goti ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti. Troas wame cʉtiri cʉto ejacõri queno Cristo oca masare riasocʉ yʉ. “Gʉare gotibesa”, yibiticã masa. Queno yʉre boca ãmicã ĩna. Ito bajiri Jesucristo ĩ ejabʉarisena sʉoriti masare queno riaso masicʉ yʉ.
2CO 2:13 Masare queno riasobojagʉti yʉ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩacʉ yʉ. Mani yagʉ Titore ti bʉjabiticõri yʉ ya ʉsijʉ bʉto tʉoĩacʉ yʉ. Ito bajiri Titore ãmarocʉ ĩnare ware goticõri Macedonia sitajʉ wacʉ yʉ.
2CO 2:14 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri yʉ ñeñaro yirisere rẽtocũ masia yʉ. Ito bajiro yʉ baji ñaroca Jesucristo rãca yʉ baba cʉti wanʉroca yiñi Dios. Ito bajiro Dios ĩ yijare, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre. Adi rʉmʉri no yʉ riaso ucurijʉti, Jesure masa ĩna tʉorʉ̃nʉroca yami Dios. Sʉti quenarise iti sʉti bataro bajiro cojʉ rʉyabeto Dios oca bata ejaro ya.
2CO 2:15 “Masa ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yami yʉ Macʉ”, yi ticõri wanʉyijʉ Dios. Jesucristo oca masare mani riasoja ticõri, manire wanʉagʉ̃ yiguĩji Dios. Coji rʉyabeto masare mani Dios oca riasoja, masa jeyaro ĩ oca masirã yirãji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ warona cʉni, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca Dios ĩ masoana cʉni ĩ oca masirã yirãji ĩja. Masare Dios oca mani riasoja queno sʉtiro bajiro bajia ĩre. Ito bajiro masare mani gotija ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
2CO 2:16 Jeame ʉ̃jʉrojʉ waronare Dios oca yʉ riasoja, ʉ̃nirise queno sʉti quenabiti robo bajia ĩnare. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna wabore ñaroca Dios ĩ masoana ĩ oca yʉ riasoja, ĩnareama queno sʉti quenaro robo bajiro bajia. “Dios ocare yʉ tʉorʉ̃nʉja catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩama ĩnama. Yʉre Dios ĩ ejabʉabejama ĩ oca gotiado ma yʉ.
2CO 2:17 Niyeru bʉjarona riti masare Dios oca riasorã jãjarã ñama ĩna. Dios oca ñasarise meje riasoama ĩnaõna. Riojo meje riasoama ĩna. Ĩna ãmoro bajiroti riasobojama. Ĩnare bajiro meje riasoa yʉama. Dios ĩ tiro riojo queno tʉoĩacõri masare riasoa yʉ. Cristo oca yʉ riasotoni Dios ĩ cũrʉ ña yʉ. Ĩ oca queno masare riasoa yʉ. “Queno masare riasoami Pablo”, yi tiguĩji Dios yʉre.
2CO 3:1 Yʉre queno bʉsijaro, yirocʉ meje iti gotia yʉ mʉare. “Ãni ñami queno Dios oca riaso masigʉ̃”, yi gãji ĩ papera ucaja, “Gʉare ĩogʉ̃ yiguĩji Pablo”, ¿yire masiati mʉa? Yʉre masicã mʉa. Ito bajiri mʉare ĩoado ma yʉ. Gãjerã ĩre boca ãmitoni, “ ‘Ãni ñami queno Dios oca riaso masigʉ̃’, manire yi uca rotigʉ yiguĩji Pablo”, ¿yire masiati mʉa? “Queno Dios oca riaso masiami”, yi masicãrãji masa yʉre.
2CO 3:2 Ado bajiro bajia: Mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri gaje mʉa wasoaja ticõri, “Dios oca ĩnare queno riasoñi Pablo”, yi tʉoĩarã yirãji masa jeyaro. “Pablo ĩ riasore tʉorʉ̃nʉcõri gaje wasoañi ĩna”, yi ti masirã yirãji masa mʉare.
2CO 3:3 Mʉa tʉ gãna masa, “Ito bajiro bajirã ñama ĩna”, yi ti masirã yirãji ĩna mʉare. “Pablo ĩ riasore tʉorʉ̃nʉcõri gaje tʉoĩare wasoañi ĩna”, yi masa ĩna tire ãmoguĩji Cristo. Ito bajiro ĩna yi masitoni papera cõabisĩ Cristo ĩnare. Gʉ̃ta jãina ucacõri cʉni ĩnare cõabisĩ ĩ. Ado bajirojʉa bajia: Mʉa ya ʉsijʉ Espíritu Santo queo sãñi Dios catitĩñagʉ̃. Ito yicõri gaje tʉoĩare wasoañi Dios mʉare. Ito bajiro yiñi Dios, “Cristo ñarã ñama ĩna”, yi masa ĩna mʉare ti masitoni.
2CO 3:4 Masare Dios oca yʉ riasoja, Jesucristo ĩ ejabʉarisena ito bajiro riasoa yʉ. Ito bajiri, “Masare queno riasoa yʉ”, yi tʉoĩa yʉ Dios ĩ tiro riojo.
2CO 3:5 Ito bajiro yibojagʉti, “Yʉrio yʉ masirise masare riasocʉ yʉ”, yibea yʉ. Ado robojʉa bajia: Dios ĩ ejabʉarisena riti masare queno riaso masicʉ yʉ.
2CO 3:6 Dios ñami ĩ ye yʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri Dios oca ĩ mame wasoare goti rẽtobu masia yʉ. “No yʉ rotirisere cʉdi jeobicʉti ĩ godaja jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji”, yi gotia bʉcʉ oca. Mame oca ĩ wasoare bʉcʉ oca ucare bajiro meje bajia. Mame oca ĩ wasoareama ado bajiro bajia: “No Espíritu Santore boca ãmirã yʉre cʉdi masirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca mame ĩ wasoare. “Espíritu Santona sʉoriti catitĩñarã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
2CO 3:7 Jane mejejʉ ĩ rotirise jidicãyijʉ Dios Moisés ñayorʉre. Ĩ rotirise gʉ̃ta jãirijʉ ucare ñayijʉ. Iti ĩ ĩsiri rʉmʉ bʉto guijorise rãca ejayijʉ. Ado bajiro bajiyijʉ iti: Dios rotirise boca ãmicõri Moisés ya rio bʉto yoyijʉ. Bʉto ĩ ya rio iti yojare ĩ ya rio ti masia mano bajiyijʉ Israel sita gãnare. Ĩ ya rio bʉto yobojagʉti yoari mejeti mʉcana yo jidicãsʉoyijʉ. Dios rotirisere cʉdi jeo masibiticõri bojori bʉjayijarã ĩna. “Goda warã ya mani”, yire masiyijarã ĩna.
2CO 3:8 Espíritu Santo quedi sãja ecoana mani ñajare ñeñaro mani yirisere ãcabojorʉ Dios. Ito bajiri, “Bʉcʉ oca rẽto bʉsaro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare”, yi tʉoĩa mani.
2CO 3:9 Bʉto guijorise rãca bʉcʉ oca iti ejabojarocati iti oca queno cʉdi jeo masibisijarã masa. Itire cʉdi jeo masibiticõri, “Godarã ya mani”, yiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca rẽto bʉsaro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare. Mame oca ĩ wasoarena ado bajiro gotiami Dios: “No Espíritu Santo quedi sãja ecogʉ ñe seti macʉ ñami ĩ”, yi gotiami Dios ĩ ocana.
2CO 3:10 Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ rotirise bʉto rʉ̃cʉbʉoyijarã masa. Bʉto iti rʉ̃cʉbʉore ñabojarocati, rẽtoro rʉ̃cʉbʉore ña mame oca Dios ĩ wasoare. Moisés ñayorʉ ĩ rotigore jedi wayijʉ ĩja. Ito bajiri mame oca Dios ĩ wasoare ña bʉto mani rʉ̃cʉbʉoroti.
2CO 3:11 Moisés ñayorʉ ĩ rotirise bʉto rʉ̃cʉbʉore ñabojaroti yoari sejabisijʉ. Mame oca Dios ĩ wasoareama jedibeto yiroja. Ñatĩñaro yiroja. Mame oca Dios ĩ wasoare mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani. Ito bajiri bʉcʉ oca rẽtoro ñasarise ña mame oca Dios ĩ wasoare.
2CO 3:12 “Bʉto ñasarise ña Dios oca”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri güigʉ meje Dios oca masare bʉto riasoa yʉ.
2CO 3:13 Moisés ñayorʉ bajiro meje bajia yʉ. Dios rãca ĩ bʉsija bero ĩ ya rio sayana camotayijʉ Moisés ñayorʉ. Ĩ ya rio yorise iti jedi waja tibe yirocʉ camotayijʉ Moisés ñayorʉ.
2CO 3:14 Jane mejejʉ cʉni Dios oca tʉorʉ̃nʉ ãmobisijarã judio masa. Ito bajiri ĩ oca tibojarãti tʉo masibisijarã. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiroti bajicõama ĩna. Moisés ñayorʉ ĩ ucare ĩna tibojaja cʉni tʉo masibeama ĩna. Cristore tʉorʉ̃nʉrã riti Dios oca ticõri ti masiama ĩna.
2CO 3:15 Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉbiticõri Dios ocare tʉo masibeama judio masa. Ito yicõri Moisés ñayorʉ ĩ ucare riasotibojarãti itire tʉo masibeama ĩna maji.
2CO 3:16 No mani Ʉjʉ Jesucristore boca ãmigʉ̃ti, Dios ocare tʉo masigʉ̃ yiguĩji.
2CO 3:17 Jesucristo mani Ʉjʉ, ito yicõri Espíritu Santo cʉni coro bajiroti bajirã ñama ĩna. Ito bajiri Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari, “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji”, yi tʉoĩa mani. “Moisés ñayorʉ ĩ rotirise yʉ cʉdija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani.
2CO 3:18 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, “Ĩti ñami rẽtoro quenagʉ̃”, yi tʉo masia mani. Itire tʉo masicõri ĩre riti tʉoĩa mani. Ito bajiro ĩre tʉoĩasoticõri co rʉmʉ rʉyabeto bʉto bʉsa ĩre bajiro baji wajʉ mani. Espíritu Santo quedi sãja ecoana ñari Jesucristo bajiro mani baji waroca yami.
2CO 4:1 Yʉre ti maicõri ĩ oca masare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiro yʉre ĩ yija, oca sẽoa yʉ. Ito bajiri ĩ oca riaso jidicãbea yʉ.
2CO 4:2 “Rʉore ocana meje masare Dios oca ñasarise riasocʉja yʉ”, yicãcʉ yʉ. Yʉmasi yʉ tʉoĩa rujeore meje riasoa yʉ. Dios oca iti riasoro bajiroti riasoa yʉ masare. Dios ĩ tiro riojo ñasarise riti riasoa yʉ masare. Ito bajiri, “Riojo ñasarise masare riasoami Pablo”, yi masi jedirãji masa yʉre.
2CO 4:3 Jãjarã ñama Cristo oca yʉ riasoja, tʉo masimena. Ĩ oca ĩna tʉo ãmobejare, ĩna tʉo masiroca yibeami ĩ. Ito bajiri ĩ oca tʉorʉ̃nʉbiticõri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñama ĩna.
2CO 4:4 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉbeja, ĩna tʉoĩa wisaroca yami Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro yirã ʉjʉ. Cristo rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ oca quenarisere ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Dioti ñami Cristo. Ito bajiri ĩ ocare ĩna tʉo masime yirocʉ ĩna tʉoĩa wisaroca yiñi Satanás.
2CO 4:5 Masare yʉ riasoja, yʉmasi gaye meje riasoa yʉ. “Jesucristo ñami mani Ʉjʉ”, yire oca riasoa yʉ masare. Cristore tʉo maicõri ĩre moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩre cʉdicõri ĩ oca mʉare riasoa yʉ, quenarise mʉare ejatoni.
2CO 4:6 Adi macãrʉcʉ̃ro rujeo wacʉ, “Rãitĩarojʉ busuya”, yigorʉ ñami Dios. Ĩti ñami ĩ ocare mani ya ʉsijʉ tʉo masiroca yigʉ. Ito bajiri, “Rʉ̃cʉbʉorʉ ñami Cristo”, yi tʉoĩa mani. Cristore ti masicõri, “Ĩ robo bajiro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani.
2CO 4:7 Gʉa ĩ cũana ñasarã meje ña. Ĩ ocajʉa ña rẽtoro ñasarise. Yʉ masirisena meje masare ĩ oca riasoa yʉ. Bʉto tʉoĩa masigʉ̃ meje ña yʉ. Ito bajiri yʉ riasoja tʉocõri, “Dios ĩ masirisena queno riasoami Pablo”, yi ti masiama masa yʉre.
2CO 4:8 Masare Dios oca yʉ riasoja, coji meje tʉoĩa bʉjatobiticʉ yʉ. Ito bajiro tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Dios ocare riaso jidicãbea yʉ. “¿Disejʉa yisagʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩare jaia yʉ cojirea. Ito bajibojagʉti bojori bʉjabea yʉ.
2CO 4:9 Jãjarã yʉre ti tudirã ñabojarocati Dioama yʉre jidicãbeami. Coji meje yʉre ñeñaro yicã masa. Ito yicõri yʉre jacajʉ tumecãcõacã masa. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati mʉcana tʉdi wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cõri masare Dios oca riaso ucucʉ yʉ.
2CO 4:10 No yʉ wa ucurojʉ ñama masa coriarã yʉre sĩa ãmorã. Jesure ĩna sĩado bajiroti yʉre cʉni sĩa ãmoama masa. Yʉre ĩna sĩame yirocʉ tirʉ̃nʉsotiami Jesús yʉre. Yʉre ĩ tirʉ̃nʉja ticõri, “Catigʉ ñami Jesús. Ĩ ñarãre queno tirʉ̃nʉami”, yi tʉoĩama masa.
2CO 4:11 Jesús oca yʉ riasojare, coriarã masa sĩa ãmosotiama yʉre. Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati Jesuama yʉre tirʉ̃nʉami. “Catigʉ ñami Jesús. Ito bajiri ĩ ñarãre tirʉ̃nʉami ĩ”, yi mʉare yʉ riasojare, yʉre sĩarona cʉníama masa. Ito bajiro ĩna yibojarocati Dios oca riaso jidicãbea yʉ. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa catitĩñare ãmogʉ̃ mʉare riasoa yʉ.
2CO 4:13 Dios oca tutijʉ ado bajiro gotiami sĩgʉ̃: “Diore tʉorʉ̃nʉa yʉ. Ito bajiri ĩ oca masare gotia yʉ”, yi gotiami sĩgʉ̃ Dios oca tutijʉ. Ito bajiro tʉoĩa yʉ cʉni. Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ oca riaso jidicãbea yʉ.
2CO 4:14 Yʉre masa ĩna sĩa ãmoja güibea yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiri Jesús yagʉ ñari, “Yʉ tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. “Mʉa rãca cocati ĩ ñarojʉ ũmacʉ̃jʉ manire ãmi wacʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 4:15 Quenarise gaye mʉa boca ãmitoni ito bajiro jeyaro rẽtacʉ yʉre. Jãjarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro, yirocʉ ĩ oca riasoa yʉ. “Manire ti maicõri manire queno yami Dios”, yi warã yirãji masa jãjarã bʉsa. “Mʉ ña rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ”, yi rʉ̃cʉbʉo warã yirãji masa jãjarã bʉsa Diore.
2CO 4:16 Itire masicõri oca sẽoa yʉ. Jesús oca riaso jidicãbea yʉ. Yʉ ya rujʉ bʉcʉa jedi wabojarocati yʉ ya ʉsijʉama oca sẽo ña yʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto yʉ oca sẽoroca yami Dios.
2CO 4:17 Adi sita ñagʉ̃ yʉ bʉjatobitire ñabojarocati yoari mejeti tʉoĩa wanʉ quenagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitire ñaja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ rãca yʉ catitĩñaroca yʉre queno yisotigʉ yiguĩji Dios. Masare riasogʉ yʉ tʉoĩa bʉjatobitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios.
2CO 4:18 Ito bajiri yʉ tʉoĩa bʉjatobitire itire bʉto tʉoĩa yibea yʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios queno ĩ yirotijʉare bʉto tʉoĩa yʉ. Mani ya rujʉ ñatĩñaroti meje ña. Ito bajibojarocati mani ya ʉsijʉama ñatĩñaroti ña. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ Dios queno ĩ yirotijʉare bʉto tʉoĩa yʉ.
2CO 5:1 “Ado mani reco ñari rujʉ godaroca gaje mama rujʉ wasoagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Ĩ masirisena mama rujʉ wasoagʉ yiguĩji manire. Mama rujʉ manire ĩ wasoaja, tʉdi godabiti rujʉ ñaro yiroja iti rujʉ. Ito bajiri catitĩñarã yirãji mani, manire ĩ queno yurajʉjʉ.
2CO 5:2 Adi sita ñarã bʉto Dios tʉ ware tʉoĩa mani. “Mama rujʉ Dios ĩ wasoara rujʉna ña ãmoa yʉ”, yi tʉoĩa yua mani adi sita ñarã.
2CO 5:3 Co rʉmʉ Dios tʉ ejacõri mama rujʉna ñarã yirãji mani. Ito bajiri, “Yʉ ya ʉsi mama rujʉ ña yʉre”, yirã yirãji mani Dios tʉ ejacõri.
2CO 5:4 Adi sita rujʉ cʉti ñarã tʉoĩa oca jaia mani. Ito yicõri tʉoĩa bʉjatobea mani. Goda ãmobitibojarãti ũmacʉ̃jʉ ñari rujʉre ãmoa mani. Dios ĩ ñaro godaya manojʉ ña ãmoa mani.
2CO 5:5 Queno tʉoĩacõri manire queno rujeoñi Dios. Gaje rujʉ wasoarã mani ñatoni manire rujeoñi ĩ. Espíritu Santo queo sãñi Dios mani ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Jeyaro Dios ĩ gotire ito bajiro riti rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa mani.
2CO 5:6 Itire masicõri oca sẽosotia yʉ. Adi sita rujʉ, rujʉ cʉtigʉ ñari mani Ʉjʉ Jesucristo tʉ wa masibea yʉ maji. Ito bajiri ija rẽtaroti gayere tʉoĩa yugʉ wanʉa yʉ.
2CO 5:7 Ija rẽtaroti gaye tibitibojagʉti, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 5:8 Ito bajiro tʉoĩagʉ̃ ñari oca sẽoa yʉ. Yʉ godarotire güibea yʉ. Yʉ godaroti gaye tʉoĩagʉ̃ wanʉa yʉ. Mani Ʉjʉ Jesucristo tʉjʉa ñagʉ̃ wa ãmoa.
2CO 5:9 Adi sita yʉ ñaja cʉni, ũmacʉ̃jʉ yʉ ñaja cʉni Dios ĩ ti wanʉrise riti yi ãmoa yʉ. Disejʉa gaje ñasarise ma yʉreama. Dios ĩ ti wanʉrise riti yi ãmoa yʉ.
2CO 5:10 Ado bajirojʉa bajia: Co rʉmʉ rotira cumuro Cristo ĩ rujiro riojo masa jeyaro rʉ̃gõrã yirãji ĩ riojo. Iti rʉmʉ mani ñeñaro yigore, mani quenaro yigore cʉni manire waja yigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri manire besegʉ yiguĩji Cristo.
2CO 5:11 Itire masicõri ĩre güi rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Ito bajiri Cristore masa ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmogʉ̃ ĩnare gotisotia yʉ. “Yʉre rʉ̃cʉbʉocõri queno masare riasoami Pablo”, yi masiguĩji Dios yʉre. Mʉa cʉni ito bajiro mʉa yi masire ãmoa yʉ.
2CO 5:12 Iti mʉare yʉ gotija, yʉre ti wanʉre ãmogʉ̃ meje ya yʉ itire. Ado bajirojʉa bajia: Yʉre bʉsiturãre mʉa cʉdi masitoni, yʉ yigore mʉare queno goti rẽtobua yʉ. Yʉre oca menirã ĩna ñama, “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yibojarãti quenarise tʉoĩamena. “Ñasarise masare oca riasoñi Pablo”, yʉre mʉa yire ãmoa yʉ.
2CO 5:13 “Queno tʉo masibicʉ ñami Pablo”, masa ĩna yʉre yibojaja cʉni, no yibea yʉre. Diore rʉ̃cʉbʉojaro ĩna, yirocʉ masare riasoa yʉ. “Bʉto masigʉ̃ ñami Pablo”, masa ĩna yʉre yibojaja cʉni, no yibea yʉre. Mʉa queno ñatoni mʉare Dios oca riasoa yʉ.
2CO 5:14 “Yʉre maiami Cristo”, yicõri ĩre cʉdi ãmoa mani. Manire bʉto ti maiami Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ godañi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo. Ito bajiri mani ãmorise yirãona Cristo ĩ ãmorisejʉare yirʉja manire.
2CO 5:15 Yʉre cʉdijaro ĩna, yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni Cristo ĩ ãmoro bajiroti yi ñasotia mani. Ĩti ñami godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ. Manire yiari ito bajiro yiñi ĩ.
2CO 5:16 Gãjire tibojarãti, “Ito bajiro tʉoĩami ĩ ya ʉsijʉ”, yi masibea mani. Ito bajiri Diore masimena gãjerã ñeñaro ĩna tʉoĩaro bajiro tʉoĩabea maniama. Cristore yʉ masiroto riojʉa, “Yʉ roboti adi sita gagʉ ñaguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ. Ĩre masicõri gajero bajiro tʉoĩa yʉ ĩja Cristore.
2CO 5:17 No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoagʉ yiguĩji. Ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri mʉcana itire yi ãmobiquĩji ĩ. Gaje ĩ tʉoĩarise wasoacõri quenarise riti yi ãmoguĩji ĩja.
2CO 5:18 Dios ñami mani tʉoĩarise wasoagʉ. Iti rʉmʉjʉ ĩ wajana ñabojarocati Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Dios. “Dios rãca oca quenocõri ĩ rãca baba cʉtiya mʉa”, masare mani yitoni manire cũñi Dios.
2CO 5:19 Ado bajiro bajia: Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ye waja oca quenoñi Dios. Ĩ ñarã mani ñaroca yiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise ãcabojacõri, “Ñe seti mana ñama ĩna ĩja”, yiyijʉ Dios. “Oca quenoñi Dios”, yʉ yitoni yʉre cũñi ĩ.
2CO 5:20 Mʉare yʉ goti rẽtoburisena sʉoriti mʉare bʉsiami Dios. Cristo oca goti ĩsiri masʉti ña yʉ. Cristore goti ĩsiri masʉ ñari, ado bajiro mʉare josa yʉ: “Dios rãca oca quenoña mʉa”, yi josa yʉ mʉare.
2CO 5:21 Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñami Cristo. Cojireama ñeñaro yiĩabicʉ ñari ĩ sĩgʉ̃ti mani ñeñaro yirise waja, waja yi masigʉ̃ ñami. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñajare manire goda ĩsi rotiñi Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti mama ĩna”, yi tiami Dios manire.
2CO 6:1 Diore moa ĩsigʉ̃ ñari ado bajiro goti josa yʉ: Mʉare ti maicõri mʉare maso ãmoami Dios. Mʉare ĩ maso ãmoja rẽobesa. “Yʉre masoña”, mʉa yijaro yirocʉ ito bajiro mʉare goti josa yʉ.
2CO 6:2 Ĩ oca tutijʉ ado bajiro gotiami Dios: Mʉare yʉ maso ãmori rʉmʉ yʉre mʉa senija, cʉdicʉja yʉ. Ito bajiri yʉre mʉa senija, mʉare masocʉja yʉ. Ito yicõri mʉare ejabʉacʉja, yi gotiami Dios ĩ oca tutijʉ. Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adocãta ña mʉare Dios ĩ maso ãmori rʉmʉ. Ito bajiri mʉa ĩre senija, mʉare masogʉ̃ yiguĩji ĩ.
2CO 6:3 Quenarise riti yiĩasotia yʉ. Dios oca riasogʉ ñabojagʉti ñeñarise yʉ yija, yʉre tʉorʉ̃nʉmena yirãji masa. Ito bajiri ñeñarisere yi ãmobiticõri quenarise riti yiĩasotia yʉ.
2CO 6:4 Ado bajirojʉa ya yʉ. “Diore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, yʉre masa yijaro yirocʉ quenarise riti yiĩasotia yʉ. Ito bajiri tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti ñemecʉtia yʉ. Yʉre masa ĩna ñeñaro yi codebojarocati ñemecʉtia yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ocare jidicãbea yʉ.
2CO 6:5 Coji meje yʉre bajecã ĩna. Coji meje yʉre tubia, yʉre tudi yicã ĩna. Bogabojagʉti ito bajiroti moa ñacõa yʉ maji. Cojireama ñami canibicʉti, busuasoticʉ yʉ. Ito yicõri coji meje ñiocõsoticʉ yʉ.
2CO 6:6 Yʉ queno yirise ticõri, “Diore queno moa ĩsigʉ̃ ñami Pablo”, yirãji masa yʉre. Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñari ñeñaro yibea yʉ. Dios ocare riasoticõri ñasarisere masia yʉ. Masa ĩna yʉre ñeñaro yibojarocati tudibea yʉ ĩnare. Masare ʉsirioro yigʉ meje ña yʉ. Gãjerãre ejabʉa yʉ. Espíritu Santo quedi sãjacõri yʉre ejabʉami ĩ, Diore yʉ cʉdi masitoni. Gãjerãre bʉto maia yʉ.
2CO 6:7 Oca ñasarise riasogʉ ña yʉ. Quenarise yʉ yija, Dios ĩ ejabʉarisena ya yʉ itire. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti yiĩasotia yʉ. Yʉ ñeñaro yijaro yirocʉ rʉ̃mʉ́ ĩ yibojarocati yʉ ñeñaro yiroca yi masibeami ĩ.
2CO 6:8 Coriarã ñama yʉre rʉ̃cʉbʉorã. Gãjerãma rʉ̃cʉbʉobeama. Yʉre queno bʉsirã ñama coriarã. Gãjerãma yʉre bʉsiturã ñama. “Socari masʉ ñami Pablo”, masa ĩna yʉre yitubojarocati, oca ñasarise riti riasoa yʉ.
2CO 6:9 “¿Ñimʉ ñaguĩjida Pablo? Ĩre masibea gʉa”, yama coriarã. “Ñasagʉ ñami Pablo. Ĩre masia gʉa”, yirã ñama gãjerã. Coji meje yʉre masa ĩna sĩaboroca, catia yʉ maji. Jãjarã yʉre ñeñaro ĩna yi codebojarocati, Dios yʉre ĩ ejabʉarisena catia yʉ maji.
2CO 6:10 Cojireama bʉto bojori bʉja yʉ. Ito bajibojarocati Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉjama wanʉsotia yʉ. Bojoro bʉjagʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati masare Dios oca yʉ riasoja, ĩna queno ñaroca ya yʉ. “Ñe macʉti ñami Pablo”, yama gãjerã yʉre. Ito bajibojarocati yʉ wanʉ quenaroca yami Dios yʉre. Ititi ña yʉ ãmorise. Ito bajiri disejʉa gaje yʉ ãmorise rʉyabea yʉre.
2CO 6:11 Corinto cʉto gãna tʉoya yʉ ñarã mʉa. Yʉ ya ʉsijʉ yʉ tʉoĩarise goti jeoa yʉ mʉare. Mʉare bʉto tʉo maia yʉ.
2CO 6:12 Mʉare yʉ bʉto tʉo maibojarocati mʉajʉama yʉre tʉo maimenaji. Sĩgʉ̃ robo bajiro mani baba cʉtibeja yʉre seti ma. Mʉajʉa yʉre tʉo maimenaji. Yʉama bʉto mʉa baba ña ãmoboja.
2CO 6:13 Jacʉ ĩ rĩare maigʉ̃ bʉsiado bajiro mʉare bʉsia yʉ. Mʉare yʉ tʉo mairo bajiroti yʉre tʉo maiña mʉa cʉni.
2CO 6:14 Cristore tʉorʉ̃nʉmena rãca baba cʉtibesa mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉrã bajiro meje tʉoĩama Diore masimena. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Quenaro yirã, ñeñaro yirã ĩna tʉoĩaro bajiro meje tʉoĩama ĩna. Busurise robo bajirise meje ña rãitĩarise. Iti bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉrã cʉni Diore tʉorʉ̃nʉmena bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna.
2CO 6:15 Cristo, Satanás rãca coro bajiro tʉoĩarã meje ñama. Ito bajiro bajiama Cristore tʉorʉ̃nʉrã. Ĩre tʉorʉ̃nʉmena rãca coro bajiro tʉoĩabeama ĩna. Ito bajiri coro bajiro tʉoĩabiticõri gãmeri baba cʉti masimenaji ĩna.
2CO 6:16 Dios catitĩñagʉ̃ ya wi ejacõri ĩre riti rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ito bajiri masa ĩna meni rujeoanare mani rʉ̃cʉbʉoja quenabetoja. Masa ĩna meni rujeoanare Dios ya wijʉ mani ãmi sãjaja bʉto quenabetoja. Ito bajiroti Diore tʉorʉ̃nʉmena rãca mani baba cʉtija quenabetoja. Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñajare ĩ ya wi bajiro bajia mani. Ito bajiroti gotiami Dios ĩ oca tutijʉ. Ado bajiro gotia iti: Yʉ ñarã ya ʉsijʉ ñasotigʉ yigʉja yʉ. No ĩna ñarijʉ ĩna ñaja, ĩna rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ ñarã ñarã yirãji ĩna, yi gotiami Dios ĩ oca tutijʉ.
2CO 6:17 Gaje ado bajiro gotiami mani Ʉjʉ: Ñeñaro yirãre baba cʉtibesa. Ĩna tʉ ñabojarãti sõ bʉsa ñacõaña. Ĩna ñeñaro yiro robo yibesa mʉa. Yʉ yiro bajiro mʉa yija, mʉare boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ, yi gotiami mani Ʉjʉ.
2CO 6:18 Mʉa Jacʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉ rĩa ñarã yirãji mʉa, yi gotiami rẽtoro masigʉ̃ mani Ʉjʉ, ĩ oca tutina.
2CO 7:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare yʉ gotirise Dios ĩ gotire ña. Ĩ yiro bajiro riti yisotiami Dios. Ito bajiri ñeñarise jeyaro jidicãrʉja manire. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yibitirʉja manire. Mani ya ʉsijʉ mani ñeñaro tʉoĩarise cʉni jidicãrʉja manire. Diore rʉ̃cʉbʉocõri ĩ ãmorise riti yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire.
2CO 7:2 Gaje ado bajiro mʉare gotia yʉ. Yʉre ti tebesa. Tʉo maiña yʉre. Ñimʉjʉare ñeñaro yibiticʉ yʉ. Ñimʉjʉare ñeñarise yi rotibiticʉ yʉ. Yʉmasirio bʉjarocʉ rʉobiticʉ yʉ masare. Ito bajiri yʉre tʉo maiña.
2CO 7:3 Adi mʉare yʉ gotija, mʉare bʉsiturocʉ meje ya yʉ. Mʉare bʉto tʉo maia yʉ. Mani catija, mani godaja cʉni Jesucristo ñarã ñari sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani. Mʉare yʉ gotiado bajiroti tʉo mai jidicãbicʉja yʉ.
2CO 7:4 “Yʉ gotiro bajiroti cʉdirã yirãji”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiri mʉare bʉto wanʉa yʉ. “Queno yirã ñama Corinto cʉto gãna”, mʉare yi tʉoĩacõri bʉto wanʉa yʉ. “Ito bajiro bajirã ñama Corinto cʉto gãna”, mʉare yi tʉoĩacõri oca sẽoa yʉ. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti mʉa queno yirisere tʉoĩacõri wanʉa yʉ ĩja.
2CO 7:5 Ado Macedonia sita yʉ ejaja tujacãre manicʉ yʉre. Oca jaje ñacʉ ado. Jãjarã ñacã yʉre ti tudirã. Adi cʉto gãna sĩgʉ̃ robo bajiro ĩna tʉoĩabeja, jaje gãmeri tudire ñacʉ. “Dios ocare queno cʉdibeama ĩna”, yi tʉoĩacõri yʉ ya ʉsijʉ bojori bʉjacʉ yʉ.
2CO 7:6 Oca sẽomenare oca sẽoroca yigʉ ñami Dios. Ito bajiri yʉ bojori bʉjabojarocati yʉ oca sẽoroca yiquĩ ĩ. Tito ĩ ejaja ticõri, yʉ oca sẽoroca yiquĩ Dios.
2CO 7:7 Tito ĩ ejare gayena riti meje wanʉa yʉ. Mʉa gaye ĩ gotija tʉocõri, wanʉa yʉ itire cʉni. “Yʉre tʉorʉ̃nʉcã Corinto cʉto gãna, ito yicõri yʉ oca sẽoroca yicã”, ĩ yija tʉocõri wanʉa yʉ. Gaje ado bajiro gotiquĩ Tito yʉre: “Mʉre bʉto ti ãmoama Corinto cʉto gãna. Ĩna ñeñaro yirisere tʉoĩacõri bʉto bojori bʉjama ĩna. Mʉre rʉ̃cʉbʉocõri bʉto tʉo maiama ĩna”, yi goti ejaquĩ Tito yʉre. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, bʉto bʉsa mʉare wanʉcʉ yʉ.
2CO 7:8 Iti rʉmʉ mʉare papera cõagʉ̃, “Iti papera ticõri jabeto bojori bʉjarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩacõri bojori bʉjacʉ yʉ. “Ñeñaro yirã ña mani”, mʉa yijaro yirocʉ, iti papera mʉare cõacʉ yʉ. Ito bajiri, “Iti papera cõabitirʉjabojayija yʉre”, yi tʉoĩabea yʉ.
2CO 7:9 Iti papera mʉare yʉ cõacati tʉoĩacõri wanʉa yʉ ĩja. Iti papera ticõri mʉa bojori bʉjare gaye meje wanʉa yʉ. Ado robojʉa bajia: “Ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri gaje tʉoĩare wasoama ĩna ĩja”, yʉre ĩ yija tʉocõri, wanʉcʉ yʉ mʉare. Iti papera yʉ cõare ticõri bojori bʉjayija mʉa. Ĩna ñeñaro yirisere jidicãjaro yirocʉ, mʉa bojori bʉjaroca yiñi Dios. Ito bajiri iti rʉmʉ mʉare yʉ papera cõacati quenarise gaye ñacʉ iti.
2CO 7:10 Mani ñeñaro yirise mani tʉoĩaja, mani bojori bʉjaroca yami Dios. Gaje tʉoĩare mani wasoaja ticõri, manire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji. “Yʉ ñeñaro yirisere tʉoĩacõri yʉ bojori bʉjaroca yibitirʉjabojañi Dios”, yibea mani. “Ito bajiro yi masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩacõri, bʉto wanʉa mani. Ĩna ñeñaro yirise tʉo bojori bʉjabojarãti itire jidicã ãmobeama gãjerãma. Ito bajiri goda warã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji ĩna.
2CO 7:11 Mʉa bojori bʉjaroca Dios ĩ yija, mʉare queno yigʉ yiñi ĩ. Tʉoĩate mʉa: Ito bajiro mʉare Dios ĩ yija, rʉ̃cʉbʉo quenaro tʉoĩasʉoyija mʉa ĩja. “Oca ña mani wato. Itire quenorʉja manire”, yi tʉoĩana mʉa. “Iti mani oca quenobeja mani tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güiana mʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri, ñeñaro yigʉ ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yiana mʉa, itire jidicãjaro yirona. Ito bajiro yicõri oca quenoyija mʉa. Ito bajiri, “Queno yama ĩna. Ñe seti ma ĩnare”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
2CO 7:12 Iti rʉmʉ mʉare papera yʉ cõacati, “Ĩna wato ñeñaro yigʉ ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yijaro”, yirocʉ meje papera cõacʉ yʉ. Ito yicõri, “Ĩ ñeñaro yirʉre ejabʉaya mʉa”, yirocʉ meje papera cõacʉ yʉ mʉare. Ado bajirojʉa yicʉ yʉ. Pablore tʉo mairã ña mani. Ito bajiro Dios ĩ tiro riojo Pablore cʉdirʉja manire yijaro ĩna, yirocʉ iti papera cõacʉ yʉ mʉare.
2CO 7:13 Ito bajiri queno mʉa yire tʉoĩacõri oca sẽoa yʉ. “Queno yama ĩna”, Tito ĩ yija tʉocõri, bʉto bʉsa wanʉa yʉ mʉare. Ado bajiro yʉre yiquĩ ĩ: “Corinto cʉto gãna queno ĩna yija ticõri, oca sẽocʉ yʉ”, yi goti ejaquĩ Tito yʉre. Ito bajiro ĩ wanʉja ticõri, yʉ cʉni mʉare bʉto wanʉa.
2CO 7:14 Mʉa tʉ Titore yʉ cõaroto riojʉa ado bajiro yicʉ yʉ ĩre: “Ĩnare yʉ oca cõaja, queno cʉdirã yirãji Corinto cʉto gãna”, yicʉ yʉ Titore. Ĩre yʉ yicato bajiroti queno cʉdiyija mʉa. Ito bajiri Tito tʉdi ejacõri ĩ tiro riojo bojobea yʉ. “Cʉdirã yirãji ĩna”, yʉ yiado bajiroti cʉdiyija mʉa. Coji rʉyabeto ñasarise mʉare bʉsicʉ yʉ.
2CO 7:15 Ĩre mʉa cʉdigore tʉoĩa bʉjacõri bʉto bʉsa tʉo maiami Tito mʉare. “Yʉre tʉocõri rʉ̃cʉbʉore rãca cʉdicã ĩna”, yi masicõri mʉare bʉto wanʉami Tito.
2CO 7:16 “Yʉ gotirise jeyaro cʉdi jeorã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiri mʉa rãca bʉto wanʉa yʉ.
2CO 8:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado Macedonia sita gãna Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã Dios ĩ queno yire gaye mʉare goti ãmoa yʉ. Ĩnare ti maicõri queno yiñi Dios.
2CO 8:2 Jaje oca tʉoĩa bʉjatobitibojarãti wanʉama ĩna. Bojoro bʉjarã ñabojarãti gãjerãre ejabʉarona jaje niyeru miojuama ĩna.
2CO 8:3 Ĩna miojuja ticõri, “Maibiticõri queno wanʉre rãca ĩsiama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Ĩna rʉcorocõ ĩsibojarãti bojoro bʉjarãre tʉo maicõri, jai bʉsaro ĩsiama ĩna mʉcana. Yʉ senibitibojarocati queno ĩsiama ĩna.
2CO 8:4 “Jerusalén gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã bojoro bʉjarãre ejabʉa ãmoa gʉa. Ito bajiri adi niyeru ãmi wa ĩsiña ĩnare”, yi josama ĩna yʉre.
2CO 8:5 “Adocõ queno yirã yirãji ĩna”, yi yʉ tʉoĩa yuado rẽtoro queno yama ĩna. “Dios ĩ ãmoro bajiro riti yi ãmoa gʉa”, yama ĩna. “Diore cʉdicõri mʉre cʉni cʉdi ãmoa gʉa”, yama ĩna yʉre. “Niyeru miojucõri Jerusalén gãna bojoro bʉjarãre ejabʉa ãmoa gʉa”, yama ĩna yʉre.
2CO 8:6 Ĩna ito yija ticõri, “Corinto cʉto gãna tʉjʉ tʉdi wasa mʉ”, ya yʉ Titore. “Mʉ ña bojoro bʉjarãre yiari niyeru mioju rotirʉ. Itojʉ tʉdi wacõri ito bajiroti niyeru mioju ñama mʉ”, ya yʉ Titore.
2CO 8:7 Gãjerã rẽtoro masirã ña mʉa. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Queno masirã ñari Dios oca goti rẽtobu masia mʉa. Gãjerãre bʉto ejabʉa ãmorã ña mʉa. Yʉre bʉto ti mairã ña mʉa. Ito bajiri bojoro bʉjarãre ejabʉarona gãjerã rẽtoro niyeru mʉa miojuja quena. Ito yicõri wanʉ quenaro mʉa miojuja quena.
2CO 8:8 Ito bajiro mʉare yʉ yija, rotigʉ meje ya yʉ. Queno wanʉ quenaro bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru ĩsiama coriarã. “¿Riti gãjerãre tʉo maiati ĩna?” yirocʉ ya yʉ mʉare. Bojoro bʉjarãre mʉa tʉo maija, ĩnare ejabʉarona niyeru miojurã yirãji mʉa.
2CO 8:9 “Manire ti maicõri manire goda ĩsiñi mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Dise rʉyabeto rʉcogʉ ñabojagʉti manire ti maicõri ĩ rʉcorise jidicãyijʉ. Adi sita ejagʉ bojoro bʉjagʉ robo bajiro ñayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ bajijare catitĩñarã yirãji mani. Manire ĩ queno yirajʉna sʉoriti ñejʉa rʉyabetoja manire.
2CO 8:10 Mʉa queno ñare ãmogʉ̃ yʉ tʉoĩarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Iti rʉmʉca rodo mʉa yisʉore mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti rʉmʉca rodo bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru miojusʉoyija mʉa. Mʉa miojusʉore mʉa tĩore ãmoa yʉ. “Bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru miojuto mani”, yirã, wanʉre rãca niyeru miojusʉoyija mʉa.
2CO 8:11 Adocãta cʉni ito bajiroti niyeru miojutĩñacõña mʉa. Mioju tĩocõri mʉa cõaja quena. Iti rʉmʉ wanʉ quenaro mʉa miojuado bajiroti yija quena adocãta cʉni. Maimenati mʉa ĩsija quena.
2CO 8:12 Ado robojʉa bajia: Jairo mʉa rʉcoja jairo ĩsija quena. Jabeto mʉa rʉcoja jabetoti ĩsija quena. Maimenati wanʉre rãca mʉa ĩsi ãmoja mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
2CO 8:13 “Bojoro bʉjarãre ejabʉaya”, yʉ yija, “Ĩsi jeocõña”, yigʉ meje ya yʉ mʉare. “Bojoro bʉjarãre niyeru ĩsi jeocõri, bojoro bʉjaya mʉa”, yigʉ meje ya yʉ mʉare.
2CO 8:14 Coro bajiro ñarejʉa mʉa ñaja quena. Mʉa ña jaje rʉcorã. Ito bajiri, “Bojoro bʉjarã ñama ĩna”, yi ti masicõri ĩnare mʉa ĩsija quena. Mʉa ãmorise iti manija, mʉare ĩsirã yirãji ĩna cʉni. Ito bajiri ñejʉa rʉyabetoja ĩnare, mʉare cʉni. Ito yija corocõ ñarã yirãji mʉa.
2CO 8:15 Dios oca tuti ado bajiro gotia: “Jairo mioju ãmorã ñabojarãti ĩna ãmoro rẽtoro bʉjabisijarã ĩna. Gãjerãma jabetacã miorã ñabojarãti ĩna ãmorocõ bʉjayijarã ĩnama”, yi gotia Dios oca tuti.
2CO 8:16 Mʉare yʉ tʉo mairo bajiroti mʉare tʉo maiami Tito cʉni. Mʉare ejabʉa ãmoami ĩ cʉni. Mʉare ĩ tʉo mairoca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yija, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ ĩre.
2CO 8:17 “Corinto cʉto gãnare ejabʉatẽña”, yʉ yi gotija, queno wanʉ quenaro cʉdiquĩ Tito. “Baʉ, wacʉja yʉ”, yi cʉdiquĩ ĩ. Mʉare bʉto tʉo maigʉ̃ ñari ĩmasiti, “Ĩna tʉ wacʉja yʉ”, yi tʉoĩaquĩ ĩ.
2CO 8:18 Titore baba cʉti warocʉ mani bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re mʉa tʉ cõa yʉ. Masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñami ĩ. “Dios ocare queno goti rẽtobu masigʉ̃ ñami ĩ”, yi gotiama jeyaro Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
2CO 8:19 Ĩnare niyeru mioju ejabʉajaro yirona, ĩre besecã Jesure tʉorʉ̃nʉrã. “Bojoro bʉjarãre niyeru ĩsi ejabʉatẽña”, yicã ĩna ĩre. Bojoro bʉjarãre ĩsirona niyeru ĩna miojure gʉa ĩsi bateja ticõri, “Bojoro bʉjarãre queno ejabʉama Jesure tʉorʉ̃nʉrã”, yi tʉoĩarã yirãji masa jeyaro. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
2CO 8:20 “Adi gayeti niyeru ãmi rʉoguĩji Pablo”, yi masa ĩna yʉre bʉsiture ãmobea yʉ. Ito bajiro ĩna tʉoĩame yirocʉ queno tʉoĩacõri niyeru ĩsi ñuca yʉ.
2CO 8:21 “Niyerure ãmi rʉobiquĩji Pablo. Ñarocõti bojoro bʉjarãre ĩsi ñucacõgʉ̃ yiguĩji”, yi tiguĩji Dios yʉre. “Niyeru ñarocõti ĩsi ñucacõñi Pablo”, masa ĩna yijaro yirocʉ, masa ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ Titore baba cʉti ware ãmoa yʉ.
2CO 8:22 Ito yicõri ĩna rãca ado gãna ĩna beserʉ, gãji mʉa tʉ cõagʉ̃ ya yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari mani yagʉ ñami ĩ cʉni. Ĩre ti masigʉ̃ ñari, “Queno yigʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩa yʉ ĩre. Coji rʉyabeto ejabʉa ãmosotiami ĩ. “Corinto cʉto gãna queno cʉdiama ĩna”, yʉ yija tʉocõri, mʉare ejabʉa ãmoami ĩ.
2CO 8:23 Mʉa tʉ gãna, “¿Ñimʉ ñaguĩjida Tito?” ĩna yi seniĩaja, ado bajiro mʉa cʉdija quena: “Pablo baba ñami ĩ. Pablo robo bajiro manire Dios oca goti rẽtobugʉ ñaguĩji ĩ cʉni”, mʉa yija quena. Gãjerã jʉ̃arã Titore baba cʉti warã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna cʉni. Ito bajiri mani ñarã ñama ĩna. Ĩna queno yire ticõri, “Queno yirã ñama Jesucristo ñarã”, yi tʉo masiama ado gãna ĩnare. Ado gãna Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã mʉa tʉ ĩna watoni ĩnare besecã.
2CO 8:24 Mʉa tʉ ĩna ejaja, rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare boca ãmiña. “Queno yirã ñama Corinto cʉto gãna. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉorã ñama ĩna”, ya yʉ masa jeyarore. “Riti yami Pablo”, gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ĩna yi masitoni, yʉ gotiro bajiroti rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare boca ãmiña mʉa.
2CO 9:1 “Mani ñarã bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru miojuja quena”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Ito bajiri, “Masicãrãji ĩna”, yibojagʉti uca yʉ mʉare.
2CO 9:2 “Bojoro bʉjarãre ejabʉa ãmoama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ado Macedonia sita yʉ wa ucuja, “Iti rʉmʉca rodo bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru miojusʉoñi Corinto cʉto gãna”, ya yʉ masare. Mʉare wanʉgʉ̃ ito bajiro masare ya yʉ. Ito bajiro yʉ yija tʉo oca sẽocõri, “Mani cʉni ito bajiroti bojoro bʉjarãre yiari niyeru miojuto mani”, yama adi cʉto gãna cʉni.
2CO 9:3 Yʉ waroto riojʉa Tito mesare cõa yʉ. “Yʉ ejari rʉmʉ niyeru rãca minijua yucãrã yirãji ĩna”, yirocʉ cõa yʉ ĩnare. “Niyeru mioju yucãrãji ĩna”, ya yʉ ado gãnare. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri, “Niyeru mioju tĩobeama ĩna maji”, ĩna yire tʉo ãmobea yʉ. “Niyeru mioju yucãrã yirãji”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
2CO 9:4 Ado gãna Macedonia sita gãna yʉre ĩna baba cʉti waja, niyeru manoti mʉare ĩna ti bʉjare ãmobea. “Corinto cʉto gãna bojoro bʉjarãre ejabʉarona niyeru mioju tĩocãrã yirãji ĩna”, ya yʉ ado gãnare. Ito bajiri mʉa rʉco yubeja, bojori bʉjagʉ yigʉja yʉ. Mʉa cʉni bojori bʉjarã yirãji mioju tĩobiticõri.
2CO 9:5 Ito bajiri mani ñarã Tito mesa yʉ waroto riojʉa mʉa tʉ ĩna waja quena yʉre. “Adocõ ĩsiana gʉa”, mʉa yire mioju tĩo masitoni mʉare ejabʉarã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉ ejaroca tĩjacãre ñaro yiroja iti mʉa miojure. Ito bajiri yʉ ejaroto riojʉa sĩgʉ̃ rʉyabeto mʉa ĩsi ãmorocõ ĩsirã yirãji mʉa. Ito bajiri, “Pablo ĩnare ĩ josajare ĩsiñi ĩna”, yi tʉoĩamenaji gãjerã.
2CO 9:6 Ado yʉ bʉsirise tʉoya mʉa. No jabeto otegʉ ĩ oterocõti bʉjagʉ yiguĩji. Jairo otegʉama jairo bʉjagʉ yiguĩji. No jabeto ĩsigʉ̃ itocõti boca ãmigʉ̃ yiguĩji. Jairo ĩsigʉ̃ jairo bʉjagʉ yiguĩji.
2CO 9:7 “Adocõ ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, mʉa ya ʉsijʉ yi mʉa tʉoĩadocõ mʉa ĩsija quena. Maibojarãti mʉa ĩsija quenabea. Ĩsi ãmobitibojarãti gãji ĩ josaja tʉocõri, mʉa ĩsija quenabea. Mʉamasiti ĩsi ãmorã mʉa ĩsija quena. Wanʉ quenaro ĩsirãre ti wanʉami Dios.
2CO 9:8 Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare queno yigʉ yiguĩji Dios. Mʉa ãmoro rẽto bʉsaro ĩsi remogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ñejʉa rʉyabetoja mʉare. Ito bajiro mʉare yigʉ yami Dios, bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉatoni.
2CO 9:9 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: Maibicʉti bojoro bʉjarãre ĩsigʉ̃ yiguĩji Diore rʉ̃cʉbʉogʉ. Ito bajiri ĩ queno yigore ãcabojobicʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca tuti.
2CO 9:10 Dios ñami, otejaro yirocʉ, aje ĩsigʉ̃. Ĩti ñami, bajaro yirocʉ, bare ĩsigʉ̃. Mʉa ãmorise ñarocõti mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Gãjerãre mʉa ejabʉatoni mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
2CO 9:11 Jairo mʉare ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios, bojoro bʉjarãre mʉa ejabʉatoni. Ito bajiro mʉa yijare, “Queno ya Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa ĩre. Jerusalén gãna Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre mʉa miojure yʉ ãmi ejaja ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna ĩre.
2CO 9:12 Mani ñarã bojoro bʉjarãre adi mʉa ĩsija, queno ejabʉaro ya ĩnare ĩna queno ñatoni. Ito bajiro mʉa yija, “Queno ya Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
2CO 9:13 Ĩnare mʉa ĩsijare, “Cristo ocare queno cʉdiama Corinto cʉto gãna”, yirã yirãji ĩna mʉare. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. “Manire ejabʉacõri gãjerãre cʉni bʉto ejabʉama ĩna”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
2CO 9:14 “Manire ĩna queno ejabʉaroca yiñi Dios”, yirã yirãji mʉare tʉo wanʉcõri. Ito mʉa yire tʉoĩacõri mʉare yiari bʉto Diore seni ĩsirã yirãji ĩna.
2CO 9:15 “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire. Rẽtoro quenarise manire ĩsiñi Dios. Ĩna ñeñaro yirise waja yi ĩsijaro yirocʉ, ĩ Macʉre cõañi Dios. Iti ña rẽtoro ñasarise. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire.
2CO 10:1 Yʉ ña Pablo. Yʉre jabeto ña mʉare yʉ gotiroti. Ado bajiro bajia iti: Masare bʉsigʉ ĩnare ti maicõri quenoti bʉsiyijʉ Cristo. Ĩre bajiro mʉare goti ãmoa yʉ cʉni. Ito gãna coriarã yʉre bʉsituyijarã. “Mani rãca ĩ ñajama quenoti manire bʉsiami Pablo. Sõjʉ ĩ ñajama manire oca sẽoro bʉsiami”, yiyijarã mʉa coriarã yʉre bʉsiturã.
2CO 10:2 Ñeñaro yirãre goti queno masia yʉ. Ito bajibojarocati mʉa tʉ yʉ ejaja, sẽoro bʉsi ãmobea yʉ. Ito bajiri ñeñaro mʉa yirise jidicãña, mʉa tʉ ejacõri yʉ oca sẽoro bʉsibe yirona. “Adi sita ñeñaro yirã robo yigʉ ñami Pablo”, yi yʉre bʉsiturãreama oca sẽoro bʉsicʉja yʉ.
2CO 10:3 Ito bajiroti bajia. Mʉare bajiroti masʉ ña yʉ cʉni. Ito bajibojarocati Dios oca yʉ riasoja ĩ masirisena riasoa yʉ.
2CO 10:4 Yʉmasi tʉoĩarisena yʉ riasojama, queno riasobitibogʉja yʉ. Dios ĩ masirisena riasoa yʉ. Ito bajiro bajigʉ ñari ñeñaro yirãre rẽtocũ masia yʉ.
2CO 10:5 Jesure gãjerã tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ñasarise riasobea mʉ”, yʉre ĩna yija, Dios ĩ ejabʉarisena ĩnare bʉsi rẽtocũa yʉ. Cristo oca yʉ riasorise gãjerã ĩna riasobojarise rẽto bʉsaro ñasarise ña. Ito bajiri Cristo oca yʉ riasoja tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre cʉdi ãmorãji ĩna ĩja. Dios ĩ masirisena ito bajiro ya yʉ.
2CO 10:6 Ito bajigʉ ñari mʉa wato yʉ riasorisere cʉdimenare goti queno masia yʉ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto mʉa cʉdija, gãjerã cʉdimenare riasogʉ yigʉja yʉ.
2CO 10:7 Yʉre tibojarãti yʉ tʉoĩarise masibea mʉa. Ito bajiri queno tʉoĩaña mʉa, “Riti Cristo ñarã ña gʉa”, mʉa yijama, “Riti Cristo yagʉ ñami Pablo”, yi ti masiborãji mʉa yʉre.
2CO 10:8 Mʉare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Mʉare biyaro yʉ gotija cʉni, bojobea yʉ. “Mani Ʉjʉ, ‘Yʉ oca riasojaro ĩnare’, yirocʉ yʉre cũñi ĩ”, yi tʉoĩa yʉ. Bojori bʉjajaro ĩna, yirocʉ meje yʉre cũñi Dios. Ado bajirojʉa bajia: Oca sẽoro mʉa ñatoni yʉre cũñi Dios.
2CO 10:9 “Manire papera ĩ cõaja, ‘Sẽoro bʉsiami Pablo mani güijaro’, yirocʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa tʉoĩare ãmobea yʉ.
2CO 10:10 Mʉa coriarã yʉre bʉsiturã, ado bajiro ya mʉa: “Papera jũjʉna oca sẽoro bʉsibojagʉti mani tʉ ĩ ejajama oca sẽoro bʉsibiquĩji ĩ. Oca sẽogʉ̃ meje ñami ĩ. Rojogʉ ñami. Ñe waja ma ĩ bʉsirise”, yi yʉre bʉsiturãji mʉa coriarã.
2CO 10:11 Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati ito bajiro bajigʉ meje ña yʉ. Papera jũjʉna oca sẽoro yʉ bʉsiro bajiroti bʉsigʉ yigʉja yʉ, yʉre bʉsiturã tʉ ejagʉ cʉni. “Iti masi yuya mʉa”, ya yʉ mʉare.
2CO 10:12 Ado bajiro yirãji mʉa rãca gãna coriarã: “¿Ñimʉ ñati mani wato bʉto bʉsa tʉoĩagʉ̃? Yʉ ña bʉto bʉsa tʉoĩagʉ̃”, yi gãmeri bʉsirãji ĩna. “Gãjerã rẽtoro masirã ña mani”, yi tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija, tʉoĩa wisarã yirãji ĩna. Ĩna robo bajiro tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉ.
2CO 10:13 “Masigʉ̃ ña yʉ”, yibea yʉ. Ado bajirojʉa ya yʉ: Mʉa Corinto cʉto gãnare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiri, “Ĩ masirisena mʉare riasoa yʉ”, yʉ yija, riti mʉare gotia yʉ.
2CO 10:14 Gãjerã riojʉa Cristo oca quenarise mʉare riasocʉ yʉ. Iti oca yʉ mʉare riasotoni yʉre cũñi Dios. Yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje mʉare riasocʉ yʉ.
2CO 10:15 Gãjerã riasoanare, “Yʉ riasoana ñama ĩna”, yibea yʉ. Yʉmasi yʉ moagore riti mʉare bʉsia yʉ. Ado bajiro bajia: Bʉto bʉsa Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ito bajiri jai bʉsaro mʉare riaso ãmoa yʉ. Riasojaro yirocʉ, Dios yʉre ĩ cũre riti riaso ãmoa yʉ.
2CO 10:16 Ito bajiro yicõri mʉa sõjʉa ñarãre riasogʉ wa ãmoa yʉ mʉcana. Ĩna tʉ ejacõri Jesucristo oca quenarise ĩnare riaso ãmoa yʉ. Gãjerã ĩna riasogobitianare riaso ãmoa yʉ. Ito bajiro yʉ yija, gãjerã riasogoana ñabojarocati, “Yʉ riasoana ñama ãna”, yi goti wanʉ ãmobea yʉ.
2CO 10:17 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Diore rʉ̃cʉbʉojaro masa yirocʉ, ‘Dios ĩ masirisena yicʉ yʉ’ ”, mani yija quena. “Yʉmasi tʉoĩarisena yicʉ yʉ”, yibitirʉja manire, yi gotia Dios oca tuti.
2CO 10:18 Sĩgʉ̃ ĩmasiti “Queno yigʉ ña yʉ”, ĩ yibojaja, waja ma iti. Dios ĩ boca ãmirocʉ meje ñami ĩ. “Ãni ñami queno yigʉ”, Dios ĩ yijama, ĩ ñami ĩ boca ãmirocʉ.
2CO 11:1 Tʉo masibicʉre bajiro yʉ bʉsibojarocati yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Adi yʉ bʉsirise tʉoya mʉa.
2CO 11:2 Romio gãji rãca ajebeco iso manʉjʉ ñarocʉre riti tʉoĩagõ yigõji. Isore bajiro Cristore riti mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Yʉ ña cajero mʉare riasosʉocacʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare riasocʉ yʉ. Ito bajiri bʉto mʉare Dios ĩ tʉoĩaro bajiroti tʉoĩa yʉ cʉni. Cristore tʉoĩa jidicãme ĩna, yirocʉ mʉare bʉto tʉoĩa yʉ.
2CO 11:3 Jane mejejʉ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ jinona quedi sãjacõri Eva ñayorore rʉoyijʉ ĩ. “Ito bajiroti ĩnare rʉogʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Bʉto Cristore masirã ñabojarãti rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise tʉorʉ̃nʉcõri Cristo oca jidicãrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri bʉto tʉoĩa yʉ mʉare.
2CO 11:4 Ado bajirojʉa bajia: Gãjerã ricati riasorã ĩna ejaja, wanʉre rãca ĩnare boca ãmirãji mʉa. Jesús oca yʉ riasoado bajiro meje ĩna riasobojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉrãji mʉa. “Ado bajiro bajiami Espíritu Santo”, yʉ yiado bajiro meje ĩna riasobojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉrãji mʉa. “Ado bajiro masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yiado bajiro meje ĩna riasobojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉrãji mʉa. Ito bajiro ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja quenabea.
2CO 11:5 “Dios ĩ cũana ña gʉa. Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yirãji ĩna. “Dios ĩ cũrʉ ña yʉama. Ĩna rʉja bʉsaro meje ñagʉ̃ja yʉ ñarea”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 11:6 Queno bʉsi masibitibojagʉti Dios ocare queno masia yʉ. Ito bajiri ĩ ocare queno mʉare goti rẽtobucʉ yʉ. Coji meje yʉre tʉogoana ñari, “Queno Dios ocare masiami Pablo”, yi tʉoĩarãji mʉa yʉre.
2CO 11:7 Dios oca quenarise yʉ mʉare riasoja, waja senibiticʉ yʉ. Bojoro bʉjagʉ ñabojagʉti, Dios ocare riti tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ mʉare waja senibiticʉ yʉ. ¿Quenabisijari ito bajiro yʉ yija? Meje, queno yicʉ yʉ.
2CO 11:8 Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã yʉre niyeru ĩsi ñucañi. Ĩna ejabʉarise boca ãmicõri mʉa tʉ riaso ñacʉ yʉ. Yʉre mʉa ĩsi ãmobejare ĩnajʉa yʉre ĩsi ñucañi.
2CO 11:9 Mʉa tʉ ñagʉ̃ bojoro bʉjacʉ yʉ. Ito bajiro bajibojagʉti mʉa tʉ yʉ ña masitoni, “Yʉre ejabʉaya mʉa”, yibiticʉ yʉ. Macedonia sita gãna ejacõri mʉa tʉ yʉ ña masitoni yʉ bojoro bʉjarise yʉre ĩsicã ĩna. Mʉa tʉ ñagʉ̃, “Yʉre ejabʉaya”, yibiticʉ yʉ. Coji mʉare niyeru senibiticʉ yʉ. Ija cʉni senibicʉja yʉ.
2CO 11:10 Cristo oca yʉ riojo gotiado bajiro mʉare riojo gotigʉ yigʉja yʉ. “Yʉ ña masitoni yʉre niyeru ĩsiña mʉa”, yibicʉja yʉ. “Gʉare niyeru seniĩabeami Pablo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa Acaya sita gãna jeyaro.
2CO 11:11 Ado bajiro yʉ bʉsija, ¿mʉare maigʉ̃ meje yati yʉ? Bajibea. Mʉare bʉto maia yʉ. “Ĩnare bʉto maiami Pablo”, yi tʉoĩaguĩji Dios yʉre.
2CO 11:12 Mʉare waja senibicʉti riasosotigʉ yigʉja yʉ. “Pablore bajiro Dios ĩ cũana ña gʉa cʉni”, yirã mʉare ĩna riasoja, waja senirã yirãji ĩna. “Pablore bajiro waja senia gʉa”, ĩna yibe yirocʉ, mʉare waja senibicʉja yʉ.
2CO 11:13 Diore moa ĩsirã meje ñama ĩnaõna. “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yibojama ĩna. Rʉo jairã ñama ĩna. “Cristo oca riasotoni ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉoama ĩna.
2CO 11:14 Ito bajiro ĩna yija tʉo ʉcabea yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás cʉni cojireama ángel queno yigʉre bajiro godo wediguĩji.
2CO 11:15 Satanásre cʉdirã ĩna ñama ĩ ñarã. “Mʉare ejabʉa ãmoa gʉa”, yi rʉoama ĩna. Ĩna ʉjʉ Satanás masare rʉorocʉ queno yigʉre bajiro ĩ godo wedi rʉoado robo bajiro yirãji ĩna cʉni. Ĩna ñeñaro yire waja yirãonati co rʉmʉ tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna.
2CO 11:16 Ito bajiro yʉ yibojarocati, “Queno tʉo masibicʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩabesa mʉa yʉre. “Mecʉri masʉ bajiro bʉsiami Pablo”, yʉre yibojarãti, “Bʉsijaro maji”, yiya yʉre, yʉmasi gaye yʉ bʉsitoni.
2CO 11:17 Adocãta yʉ mʉare gotiroti mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ goti rotire meje ña. Yʉ gaye riti bʉsigʉ yigʉja yʉ. Mecʉri masa ñama ĩna ye riti bʉsirã.
2CO 11:18 Mʉa wato gãna coriarã ĩnamasiti, “Queno yirã ña gʉa”, yirãji ĩna. Ĩnare bajiro yigʉ yigʉja yʉ jabeto.
2CO 11:19 “Queno masirã ña gʉa”, yirãji mʉa. Ito yibojarãti mecʉri masa ĩna bʉsirisere tʉorʉ̃nʉrãji mʉa. Ĩna ñarãji, “Dios ĩ cũana ña gʉa”, yi rʉorã.
2CO 11:20 Ĩna josare bajiro mʉare ĩna yibojarocati ĩnare boca ãmirã yirãji mʉa. Mʉa ye rʉcorona mʉare rʉorãji ĩna. Manire moa ĩsijaro ĩna yirona, mʉare rʉorãji. Mʉa ya riojʉ jarãji. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna yirisere tʉorʉ̃nʉrã yirãji mʉa.
2CO 11:21 Mʉare ñeñaro ĩna yiado bajiro yi masibea yʉ. ¿Ito bajiro mʉare yʉ yibeja quenabeati? Meje, mʉare queno ya yʉ. Mʉcana queno tʉo masibicʉre bajiro bʉsigʉ ya yʉ. Yʉmasi gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. “Jaje quenarise yicʉ gʉa”, ĩna yi masija, “Ito bajiro jaje quenarise yicʉ yʉ cʉni”, yi tʉo masia yʉ.
2CO 11:22 “Hebreo oca bʉsirã ñari gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yama ĩna. Hebreo oca bʉsigʉti ña yʉ cʉni. “Israel sita gãna ñari gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yama ĩna. Yʉ cʉni Israel sita gagʉti ña. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ñari gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yama ĩna. Abraham ñayorʉ janerãbatia janamiti ña yʉ cʉni.
2CO 11:23 “Cristore moa ĩsirã ñari gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa”, yama ĩna. Ĩna rẽto bʉsaro Cristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Yʉmasi gaye bʉsigʉ queno tʉo masibicʉre bajiro bʉsia yʉ. Ito bajibojarocati yʉ gaye yʉ gotija quena. Ĩna rẽto bʉsaro moasotia yʉ. Coji meje yʉre tubiacã masa, Dios oca yʉ riasoja ticõri. Coji meje yʉre bajecã. Coji meje yʉre sĩabocã ĩna.
2CO 11:24 Co rʉmʉ treinta y nueve jiri yʉre bajecã ĩna. Mʉcana yʉre ñiacõri jʉaria rʉmʉri ito bajiro bajecã ĩna.
2CO 11:25 Ʉdiaji yucʉ jãina yʉre jacã ĩna. Yʉre sĩarona coji gʉ̃tana reacã ĩna. Yʉ wabojacati cuma, cuma bʉcʉa ʉdiaji rujacʉ. Coji rujagʉ ʉ̃mʉasaro, ñamiasaro baticʉ yʉ riaca jajosajʉ.
2CO 11:26 Dios oca riasogʉ sõjʉ wa ucucʉ yʉ. Ito bajiro wa ucugʉ guijorise ticʉ yʉ. Riaca guijoro wa ucucʉ yʉ. Riniri masa ĩna guijoro, yʉ ñarã ñabojarãti guijoro, ito yicõri gãjerã masa guijoro wa ucucʉ yʉ. Cʉto jaja cʉto guijori cʉto, cʉto meje cʉni guijoro riaca jajosa cʉni, ito yicõri “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti guijorã wato wa ucucʉ yʉ.
2CO 11:27 Josari moacõri tʉoĩa bʉjatobiticʉ yʉ. Coji meje canibicʉti busuasoticʉ yʉ. Coji meje bare, ide cʉni manicʉ yʉre. Ito yicõri coji meje ñiocõcʉ yʉ. Coji meje ʉsarise tʉoĩa bʉjatobiticʉ yʉ, yutabujuri yʉre iti manijare.
2CO 11:28 Iti riti meje tʉoĩa bʉjatobiticʉ yʉ. “¿No bajiro ñarãjida gaje cʉto gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã?” yi tʉoĩacõri ruje tʉoĩasotia yʉ.
2CO 11:29 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ñeñaro yicõri bojori bʉjarãre yʉ ti bʉjaja, ĩna rãca bojori bʉja yʉ cʉni. Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃re gãjerã ĩ ñeñaro yiroca ĩna yija, bojori bʉja yʉ. Ito bajiro ĩna ĩre yija, ĩna rãca junisinia yʉ.
2CO 11:30 Yʉ gaye masijaro yirocʉ, mʉare bʉsia yʉ. “Bʉto sẽogʉ̃ meje ñami Pablo”, mʉa yi tʉoĩatoni yʉ gaye mʉare bʉsia yʉ.
2CO 11:31 Adi yʉ mʉare gotirise, “Riojo gotiami Pablo”, yi masiami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ Dios yʉre. Ĩti ñami mani rʉ̃cʉbʉotĩñarocʉ.
2CO 11:32 Damasco wame cʉtiri cʉto yʉ ñaroca, “Pablore ñiacõri tubiajaro”, yirocʉ iti cʉto tʉnima ñari sojerijʉ surara cũquĩ, iti cʉto ʉjʉ. Iti sita ʉjʉ Aretas wame cʉtigʉ roca gagʉ ñaquĩ ĩ iti cʉto ʉjʉ.
2CO 11:33 Yʉre tubia ãmobojagʉti yʉre ñia masibitiquĩ ĩ. Ito cʉto tʉnima ñari cʉníjʉ ñari sojena jibʉjʉ sãcõri yʉre rujiocã ĩna. Ito bajiro yʉre ĩna ejabʉajare rudicʉ yʉ.
2CO 12:1 Yʉmasi gaye yʉ bʉsijama, “Quenabea iti. Rocati bʉsiboja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajibojarocati mani Ʉjʉ yʉre ĩ ĩogore bʉsicʉja yʉ. Ito yicõri yʉ cãirojʉ ĩ gotire cʉni mʉare goticʉja yʉ.
2CO 12:2 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ yʉ. Ũmacʉ̃jʉ sʉsari tutijʉ Dios ñarojʉ yʉre ĩ ãmi ejaja bero catorce rodori tʉja adocãta ĩja. Yʉre ito ĩ ãmi ejaja, “Ito bajiro ãmi ejarʉ”, yibea yʉ. Yʉ ya rujʉti, yʉ ya ʉsigoti ãmi ejarʉ gajea. Dios sĩgʉ̃ti masiami itire.
2CO 12:3 Riti, “Quenari cʉtojʉ Dios ĩ ñaro yʉre ãmi ejañi”, ya yʉ mʉcana. Ito bajibojarocati, “Ito bajiro ejacʉ yʉ”, yi masibea yʉ. Yʉ ya ʉsigoti, yʉ ya rujʉ cʉni ãmi mʉjari seyoñi Dios gajea. Ĩ sĩgʉ̃ti masiami itire.
2CO 12:4 Ito ejacõri masare Dios ĩ gotibitire tʉocʉ yʉ. Ito yʉ tʉogore goti rotibeami Dios yʉre.
2CO 12:5 Iti gaye yʉre Dios ĩ gotija, “Ñasagʉ ña yʉ”, yibogʉja yʉ. Ito bajibojarocati itire yibicʉja. Yʉmasi gaye yʉ bʉsija, “Bʉto sẽogʉ̃ meje ña yʉ. Yʉ cʉni tʉoĩa bʉjatobea yʉ”, yicʉja yʉ.
2CO 12:6 “Queno yigʉ ña yʉ”, yʉ yi ãmoja, yi masia yʉ itire. Riojo yʉ gotigʉ ñajare, “Bʉgʉti yami Pablo”, yi masimenaji gãjerã. Ito bajibojarocati, “Queno yigʉ ña yʉ”, yi ãmobea yʉ. Yʉ yigore tibojarãti, ito yicõri yʉ bʉsigore tʉobojarã cʉni, “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yi masibeja, “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yire ãmobitiborʉja yʉ.
2CO 12:7 Yʉ cãirojʉ Dios yʉre ĩ ĩocati quenarise ñacʉ. Ito bajiro ĩobojagʉti, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yʉ yire ãmobeami Dios. Ito bajiri yʉ ya rujʉ, yʉ ñarise cʉtiroca yiñi Dios. Jota iti juniro bajiro bajia iti yʉre. Yʉre iti ñaja ticõri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ meje ña mʉ”, yami Satanás yʉre.
2CO 12:8 Yʉ ñarise cʉtirise yisijaro yirocʉ, ʉdiaji Diore senibojacʉ yʉ.
2CO 12:9 Ito bajiro ĩre yʉ senibojarocati ado bajiro yʉre cʉdiquĩ ĩ: “ ‘Yʉre ti maiami Dios’, mʉ yi masija, ñe rʉyabea mʉre. Rojo bʉsagʉ mʉ ñaja ticõri, ‘Dios ĩ masirisena, riasoguĩji Pablo’, yi tʉoĩarã yirãji masa”, yiquĩ mani Ʉjʉ yʉre. Ito bajiri ñarise cʉticõri wanʉa yʉ. Ito bajigʉ yʉ ñaja ticõri, “Cristo masirisena riasoñi Pablo”, yʉre yi tʉoĩarã yirãji masa.
2CO 12:10 Ito bajiri yʉ ñarise cʉtija, wanʉa yʉ. Coji meje yʉre bʉsitucã masa. Coji meje yʉ ãmorise rʉyasoticʉ yʉre. Coji meje ʉsirioro yi codecã masa yʉre. Cristo oca yʉ riasojare coji meje yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yicã masa yʉre. Ito bajibojarocati wanʉa yʉ. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitija, Cristore riti tʉoĩa yʉ. Ito bajiri, “Ĩ masirisena ña yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
2CO 12:11 Yʉmasi gaye gotigʉ, queno tʉo masibicʉre bajiro bʉsia yʉ. “Queno yigʉ ñami Pablo”, mʉa yibejare, yʉmasiti ito bajiro ya yʉ. Ito bajibojarocati, “Queno yigʉ ñami Pablo”, yirʉjaboja mʉare. Mʉa tʉ gãna, “Dios ĩ cũana ñasarã ña gʉa”, yirã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ. No yigʉ meje ñabojagʉti ĩna rẽtoro ñasagʉ ña yʉ.
2CO 12:12 Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo, yijaro ĩna yirocʉ, tiyamani jaje yi ĩocʉ yʉ mʉare mʉa tʉ ñagʉ̃. Mʉa yʉre ñeñaro yibojarocati ʉsiriobicʉti Dios oca mʉare goti rẽtobucʉ yʉ. Jaje tiyamani mʉare ĩocʉ yʉ. “Riti Dios ĩ cũrʉ ñami Pablo”, yi tʉoĩarʉja mʉa yʉre.
2CO 12:13 “Gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãreama bʉto rʉ̃cʉbʉoami Pablo. Manireama rʉ̃cʉbʉobeami”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Corocõti mʉare rʉ̃cʉbʉoa yʉ. Gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre, “Yʉre ejabʉaya mʉa, yʉ ña masitoni”, ĩnare yʉ yiado bajiro yibiticʉ yʉ mʉare. Ito bajiro mʉare yibiticõri, “Yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoya”, ¿yigʉ yigʉjada yʉ mʉare? Yibicʉja. Ñeñaro yibiticʉ yʉ mʉare.
2CO 12:14 Jʉaji mʉa tʉ ejasʉocʉ yʉ. Ito bajiri ʉdiaji mʉa tʉ ejagʉ warocʉ jane quenosʉoa yʉ mʉcana. Mʉa tʉ yʉ ñaja, mʉare josabicʉ yigʉja yʉ. Mʉa yʉre ti maire ãmoa yʉ. Mʉa ya niyeru ãmogʉ̃ meje mʉa tʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ado bajirojʉa bajia: Ĩna rĩare ejabʉarona niyerure ãmoama ĩna jacʉsabatia. Rĩa meje ñama ĩna jacʉsabatiare ejabʉarona niyeru ãmarã. Yʉ rĩare bajiro bajia mʉa. Ito bajiri mʉare josabicʉ yigʉja yʉ.
2CO 12:15 Mʉare ti maicõri mʉare ejabʉa ãmoa yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro ĩna, yirocʉ yʉ rʉcorise ñarocõti wanʉre rãca jidicãcʉja yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro Corinto cʉto gãna, yirocʉ bʉcʉa wabojagʉti mʉare ejabʉasoticʉja yʉ. Mʉare yʉ bʉto ti maibojarocati yʉ tʉoĩaja yʉre queno ti maibea mʉa.
2CO 12:16 “Mani rãca ñagʉ̃ manire josabitiquĩ Pablo”, yi tʉoĩarãji mʉa yʉre. Ito bajibojarocati, “Queno tʉoĩagʉ̃ ñari manire rʉoñi Pablo”, yirãji mʉa coriarã.
2CO 12:17 “Manire ĩ oca cõana rãca manire rʉoñi Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Rʉobiticʉ yʉ mʉare.
2CO 12:18 “Ĩnare titẽña”, yirocʉ iti rʉmʉ Titore cõacʉ yʉ mʉa tʉ. Gãji ĩ rãca Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ cõacʉ yʉ. “Manire rʉoñi Tito”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Rʉobitirʉ ĩ. “Queno yiquĩ Tito”, yi tʉoĩarãji mʉa. Yʉre bajiro Espíritu Santo quedi sãja ecogʉ ñari, mʉare ejabʉa ãmogʉ̃ Dios oca queno riasoñi ĩ. Mʉare niyeru josabisĩ ĩ.
2CO 12:19 “Ĩre wanʉjaro ĩna, yirocʉ iti manire gotiami Pablo”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajiro meje bajia. Ado bajirojʉa bajia: Mʉare yʉ bʉsija, Cristo ĩ ãmoro bajiro mʉare bʉsia yʉ, Dios ĩ tiro riojo. Tʉoya yʉ mairã yʉ ñarã mʉa. Jeyaro yʉ mʉare gotirise, “Cristore tʉorʉ̃nʉ wajaro ĩna”, yirocʉ mʉare ya yʉ.
2CO 12:20 “Mʉa tʉ ejacõri, Cristore cʉdibiticõri ñeñarise riti mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Mʉa tʉ ejacõri mʉa oca josa ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea. Gãjerã ya gajeoni mʉa ʉoroca, mʉa junisini ñaroca ito yicõri gãmeri queno mʉa baba cʉti ñabitiroca, oca menirã cʉni, bʉsiturã, gãmeri tãrã, ito bajiro yibojarãti, ‘Gãjerã rẽtoro tʉoĩarã ña gʉa’, mʉa yi ñaroca ti ejagʉ yigʉja yʉ gajea”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Ito bajiro mʉa yi ñaroca yʉ ti ejaja, mʉa ãmoro bajiro mʉare wanʉ ejabicʉja yʉ. Ito bajiro mʉa ñeñaro yirise ticõri mʉare junisini tigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉ junisinija ticõri, wanʉmenaji mʉa.
2CO 12:21 “Mʉa tʉ ejagʉ mʉa ñeñaro yire ticõri yʉ bojo bʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güia yʉ. Iti rʉmʉ mʉa ñeñaro yiado bajiroti mʉa yija ticõri, mʉa tiro riojo otigʉ yigʉja yʉ. Itire ãmobea yʉ. Mʉa tʉ ejacõri, “Ĩna ñeñaro yirisere jidicã ãmobeama ĩna. Rocati romiare ĩna ajerise jidicã ãmobeama ĩna. Ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarãji maji”, yi yʉ ti ejaja, otigʉ yigʉja yʉ. Itire ãmobea yʉ.
2CO 13:1 Adi yʉ warisena ʉdiaji mʉare tigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ejaroti bocati yucãña mʉa. Ado bajiro gotia Dios oca tuti: Gãjire sĩgʉ̃ ĩ seti yi ãmoja, ĩre bʉsi ejabʉarã, “Riti yami. Ticʉ gʉa cʉni. Ito bajiroti bajicʉ”, yirã jʉ̃arã, ʉdiarã ñaja cʉni quena, yi gotia Dios oca tuti.
2CO 13:2 Iti rʉmʉ mʉa tʉ ñagʉ̃ ñeñaro yirãre goti quenocʉ yʉ, ĩna ñeñaro yirise jidicãjaro yirocʉ. Mʉa tʉ ñabitibojagʉti gãjerã ñeñaro yirãre cʉni goti quenoa yʉ, jidicãjaro yirocʉ. Ñeñaro yirã ĩna ñaja ti ejacõri, bʉto ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yigʉja yʉ.
2CO 13:3 Ĩnare ito bajiro yʉ yija ticõri, “Cristo ĩ ãmoro bajiro gotiami Pablo”, yi tʉoĩarãji mʉa. Ĩna ñeñaro yirise jidicãjaro yirocʉ, oca sẽoro yigʉ yiguĩji Cristo. Ito yicõri ĩ masirise mʉare ĩogʉ̃ yiguĩji.
2CO 13:4 Manire bajiro rujʉ cʉticõri yucʉtẽojʉ ĩna jajuja godañi Cristo. Ito bajiro ĩna yibojarocati adocãta Dios ĩ masirisena ñami ĩ ĩja. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Rojogʉ ñami Pablo”, yama masa yʉre. Ito bajiro ĩna yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ yʉ ñajare, yʉ oca sẽoroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri, ĩna ñeñaro yirisere jidicãjaro yirocʉ, oca sẽoro mʉare goti quenocʉja yʉ.
2CO 13:5 “¿Riti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “¿Riti Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ñati yʉ?” yi tʉoĩaña mʉa. “Cristo yʉ ya ʉsijʉ quedi sãja ecorʉ ña yʉ”, mʉa yi tʉoĩabeja, Cristore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mʉa.
2CO 13:6 “ ‘Riti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Pablo’, yʉre yirãji mʉa”, ya yʉ.
2CO 13:7 Mʉa ñeñaro yibititoni mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. “Ĩnare queno Dios oca riasoñi Pablo”, yʉre ĩna masa yi wanʉjaro yirocʉ meje Diore senia yʉ. Quenarise riti mʉa yire ãmoa yʉ. Ito bajiri mʉa queno yitoni Diore seni ĩsia yʉ. “Ĩnare queno riasobisĩ Pablo”, masa ĩna yibojaja cʉni, no yibea yʉre.
2CO 13:8 Oca ñasarise tʉorʉ̃nʉjaro ĩna yirocʉ, Dios oca riasoa yʉ. Oca ñasarise ĩna tʉorʉ̃nʉ jidicãroca yi ãmobea yʉ.
2CO 13:9 Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri, “Queno Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yi yʉ ti masija, sẽoro mʉare bʉsibicʉja yʉ. Ito bajiro iti bajija, ticõri bʉto wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ãmoro bajiro riti yijaro ĩna, yirocʉ mʉare Diore seni ĩsia yʉ.
2CO 13:10 Mʉa tʉ ejacõri sẽoro mʉare bʉsi ãmobea yʉ. Ito bajiri yʉ waroto riojʉa adi papera mʉare cõa yʉ. Mʉa oca sẽoroca yʉ yitoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ. Oca sẽobitijaro ĩna, yirocʉ meje yʉre cũñi ĩ. Ito bajiri mʉa tʉ ejacõri mʉa oca sẽoroca yi ãmoa yʉ.
2CO 13:11 Itocõ uca yʉ ñarã yʉ mʉare. Queno ñaña mʉa. Cristo ĩ ãmoro bajiro riti yiya mʉa. Yʉ mʉare gotirise tʉorʉ̃nʉña. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ñaña mʉa. Oca ñaja itire quenoña. Ito bajiro mʉa yija, mʉare ti maicõri mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
2CO 13:12 Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari queno wanʉre rãca gãmeri seniĩa ñasotiya mʉa.
2CO 13:13 Ado gãna Cristore tʉorʉ̃nʉrã, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare.
2CO 13:14 “Ĩnare queno yiya Cristo mʉ”, yirocʉ mʉare yiari mani Ʉjʉ Jesucristore senia yʉ. “Ĩnare maiña Dios mʉ, ito yicõri ĩna rãca ñaña Espíritu Santo mʉ”, yi seni ĩsisotia yʉ ñarã yʉ, mʉa jeyarore yiari. Itocõ ña.
GAL 1:1 Ñati Galacia gãna mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉ sʉyarã ñari, ĩ ocare riasotirona minijuasotirã yirãji mʉa. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Jesucristo. Masa ĩna cũrʉ meje ña yʉ. Dios oca yʉ goti ucutoni yʉre cũbiticã masa. Dios, Jesucristo Jacʉjʉa yʉre cũñi. Ĩti ñami Jesús ĩ tʉdi catiroca yirʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje adi papera mʉare cõa yʉ. Yʉ rãca gãna, adojʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama ĩna mʉare.
GAL 1:3 Queno mʉare yijaro mani Jacʉ Dios. Mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno mʉare yijaro ĩ. Ito yicõri mʉa ya ʉsi queno wanʉ quenaroca yijaro ĩna. Ito bajiro mʉare yijaro yirocʉ Diore seni ĩsia yʉ.
GAL 1:4 Mani Jacʉ Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ ñari, mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Jesucristo. Ito bajiri adi rʉmʉri cʉni ñeñaro yirã robo bajiro mani bajibe yirocʉ, manire ejabʉa masiguĩji Jesús.
GAL 1:5 “Ito bajiro yami ĩ”, yi masicõri, Diore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiroti tʉoĩatĩñarʉja manire.
GAL 1:6 Manire ti maicõri manire beseñi Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiro manire ĩ yire ñabojarocati, yoari mejeti ĩre jidicã ãmoa mʉa. Ito yicõri gaje ocajʉare tʉorʉ̃nʉa mʉa. “Ito bajiro bajicã Galacia gãna”, masa ĩna yija tʉocõri, ʉcacʉ yʉ jabeto.
GAL 1:7 Dios oca riti ña riojo gotire gaye. Ñe gaje oca bʉto bʉsa quenasarise manoja. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrena sʉoriti manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ñejʉana gaje manire maso masibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati mʉa tʉ gãna ricati mʉare oca riasorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna robo bajiro mʉa tʉoĩajaro yirona, mʉare ʉsirio coderã yirãji ĩna.
GAL 1:8 Mʉa tʉjʉ yʉ ñaja, quenarise Dios ocare, ñaro bajiroti mʉare riasocʉ yʉ. Ricati rʉore oca mʉare yʉ riasoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ yʉre cõa masiguĩji Dios. No adi tuti gagʉ, ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios ñaro gagʉ cʉni ricati rʉore oca ĩna riasoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõaguĩji Dios.
GAL 1:9 Yʉ gotisʉoro bajiroti mʉcana jʉaji goti quenogʉ̃ ya yʉ. No Dios oca quenarisere jidicãcõri gaje oca ĩna riasoja, jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõa masiguĩji Dios.
GAL 1:10 Ito bajiro yʉ riasoja, masa yʉre ĩna wanʉtoni meje riasoa yʉ. Yʉre Dios wanʉjaro yirocʉ, ito bajiro riasoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ masa yʉre ĩna wanʉtoni gaje oca riasocʉ yʉ maji. Iti rʉmʉjʉ masa ĩna wanʉtoni yʉ goticato bajiro yʉ gotibojaja, Cristo ĩ ãmoro bajiro meje yigʉ ñabogʉja yʉ. Ito yicõri ĩre moa ĩsiri masʉ meje ñabogʉja yʉ.
GAL 1:11 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Jesucristo oca yʉ riasorise masa ĩna tʉoĩa rujeore meje ña.
GAL 1:12 Iti oca quenarise yʉ masiroca yibiticã masa. Ito yicõri iti oca yʉre riasobiticã masa. Jesucristoama ĩmasiti yʉ masiroca yiquĩ ĩ.
GAL 1:13 Iti rʉmʉjʉ gʉa judio masa tʉoĩare gaye riti rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ maji. Ito yʉ bajigore tʉogoana ña mʉa. Iti rʉmʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ñeñaro ĩna tõbʉjaroca yicʉ yʉ. Ito bajiri ĩnare ti maicõri meje, ĩnare sʉyacʉ yʉ. Ito yicõri ĩnare ruyurio ãmogʉ̃ yibojacʉ yʉ.
GAL 1:14 Yʉ mamʉ ñagʉ̃, gʉa judio masa tʉoĩare gaye queno rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ. Gʉa masa bʉcʉrã ĩna rotire gayere yʉ rãca corocõ tʉjarã rẽto bʉsaro queno cʉdicʉ yʉ.
GAL 1:15 Ito bajiro yʉ bajibojarocati, yʉre ãmogʉ̃ beseñi Dios. Iti rʉmʉjʉ yʉ rujearoto riojʉajʉ yʉre beseñi Dios. Yʉre ti maicõri, “Ãni Pablo ĩ bʉcʉaja, yʉ yagʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri yʉre beseñi Dios.
GAL 1:16 Ito bajiroti Dios ĩ ãmori rʉmʉ, ĩ Macʉ Cristore yʉ masiroca yiñi ĩ ĩja. Ito bajiri adocãta, “Dios Macʉti ñami Cristo”, yi tʉoĩa masia yʉ ĩja. Ito bajiro yʉ masiroca yiñi Dios, judio masa mejere cʉni ĩ oca yʉ goti ucutoni. Iti tʉo masicõri, “¿No bajiro yigʉ yigʉjada yʉ?” yi seniĩabiticʉ yʉ gãjerãre.
GAL 1:17 Ito yicõri yʉ riojʉa Jesucristo ĩ cũanare cʉni seniĩarocʉ, Jerusalénjʉ wabiticʉ yʉ. Ado bajirojʉa yicʉ yʉ. Yoari mejeti Arabia wame cʉtiri sitajʉ masa manojʉ tʉoĩarocʉ wacʉ yʉ. Ito bero Damasco cʉtojʉ tʉdi ejacʉ yʉ.
GAL 1:18 Itojʉ ʉdia rodo ñacõri, Pedro rãca bʉsirocʉ Jerusalénjʉ wacʉ yʉ ĩja. Itojʉ ejacõri quince rʉmʉri ĩ rãca ñacʉ yʉ.
GAL 1:19 Itojʉ ñagʉ̃ gãjerã Jesús ĩ cũanare tibiticʉ yʉ. Pedro, mani Ʉjʉ ocabaji Santiagore cʉni, ĩna jʉ̃arãti ticʉ yʉ.
GAL 1:20 Dios ĩ tiro riojo adire uca yʉ. Rʉobea yʉ mʉare. Ado yʉ ucarise riti ña.
GAL 1:21 Jerusalénjʉ yʉ ñaja bero Siria wame cʉtiri sitajʉ wa ucucʉ yʉ. Ito yicõri Cilicia wame cʉtiri sitajʉ cʉni wa ucucʉ yʉ.
GAL 1:22 Yoari mejeti Judea sitajʉ yʉ ñajare, yʉre queno masi jedibiticã ito gãna maji. Ito bajiri ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã, yʉre queno masibiticã ĩna maji.
GAL 1:23 Gãjerã ĩna bʉsire riti tʉori seyoñi ĩna. “Manire ñeñaro ĩ yi ãmorise jidicãcõri gaje mame tʉoĩare ña ĩre ĩja. Iti rʉmʉjʉ Jesure mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire sĩa ãmoñi ĩ maji. Adi rʉmʉriama manire bajiroti Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni”, masa ĩna yija, tʉori seyoñi Judea sita gãna.
GAL 1:24 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Pablo ĩja”, masa ĩna yija tʉocõri, Diore queno rʉ̃cʉbʉore ocana bʉsiñi ĩna.
GAL 2:1 Catorce rodori bero mʉcana Jerusalénjʉ wacʉ yʉ, Bernabé rãca. Ito yicõri Tito wame cʉtigʉ cʉni baba cʉti waquĩ gʉa rãca.
GAL 2:2 Dios yʉre ito bajiro ĩ wa rotijare Jerusalénjʉ wacʉ yʉ. Itojʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã rãca riti bʉsirocʉ, ĩna rãca minijuacʉ yʉ. Ado bajiro ĩnare goticʉ yʉ: “Masa ñajedirore maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri judio masa mejere cʉni ĩ oca quenarise goti ucua yʉ”, yicʉ yʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre. Ito bajiro goticʉ yʉ ĩnare, yʉ tʉoĩaro bajiro tʉoĩacõri, “Riti oca quenarise goti ucuami Pablo”, yʉre ĩna yitoni.
GAL 2:3 Ito bajiro yʉ gotija bero sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, yʉ rãca gagʉ Titore wiro ta rotibiticã ĩna ĩja. Judio masʉ meje Tito ĩ ñabojarocati, “Gʉa judio masa yisotiro bajiro wiro tarʉja mʉre”, yibiticã ĩna ĩre.
GAL 2:4 Gãjerãma, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yi rʉorã Titore wiro ta rotibojacã ĩna. “¿No bajiro yati, Jesure tʉorʉ̃nʉrã? Ito yicõri, ¿bʉcʉrã masa rotire cʉdiati ĩna?” yi seniĩarona, gʉare rʉorã gʉa rãca minijuacã ĩna. Gʉa rãca minijuacõri, “Bʉcʉrã masa ĩna yisotiro bajiro yirʉja manire”, yibojacã ĩna gʉare.
GAL 2:5 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩnare cʉdibiticʉ gʉa. Ito yicõri ĩna rotibojarisere cʉni cʉdibiticʉ gʉa. Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. “Bʉcʉrã rotirisere mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, mʉa yi tʉoĩabititoni, gʉare ĩna rotibojarocati cʉdibiticʉ gʉa.
GAL 2:6 “Ito bajiro riasoami Pablo”, yicõri, “Gaje ado bajiro mʉ riasoja quena”, yʉre yibiticã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masa. “Ʉjarã ñasarã ñarãji ĩna”, yi tʉoĩa güibiticʉ yʉ. Ĩnare ĩ beseado bajiroti yʉre cʉni beseñi Dios. Coro bajiroti manire ti maiami Dios.
GAL 2:7 Ʉjarã ado bajiro yicã yʉre: “Dios ĩ cũrʉ ña mʉ cʉni. Judio masa mejere cʉni Jesús oca quenarise mʉ goti ucutoni mʉre cũri seyoñi Dios”, ya gʉa. “Iti rʉmʉjʉ Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ gotitoni. Ito bajiroti mʉre cʉni cũri seyoñi Dios, judio masa mejere cʉni mʉ goti ucutoni”, yi tʉoĩa gʉa, yicã ʉjarã yʉre.
GAL 2:8 Riti ña. Pedrore cũñi Dios, judio masare oca quenarise ĩ goti ucutoni. Ito bajiroti cũñi Dios yʉre cʉni, judio masa mejere yʉ riaso ucutoni.
GAL 2:9 Ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ʉjarã Santiago, Pedro, Juan cʉni ado bajiro yicã ĩna yʉre: “Dios ĩmasiti mʉre queno yirocʉ cũri seyoñi, ĩ oca judio masa mejere cʉni mʉ riaso ucutoni. Ito bajiri ĩnare riaso ucurʉja mʉ. Gʉareama judio masare ĩ oca riasotoni gʉare cũñi Dios. Ito bajiri ĩnare riasorãona ña gʉa. Ito yicõri coro bajiroti Diore moa ĩsirʉja mani”, yicã ĩna yʉre. Ĩna ito yija tʉocõri, sĩgʉ̃re bajiro riti tʉoĩacʉ gʉa ĩja. Ito bajiri yʉre, yʉ rãca gagʉ Bernabére cʉni ãmo ñia wanʉcã ĩna.
GAL 2:10 “Bojoro bʉjarãre queno ejabʉaya mʉa”, yicã ĩna gʉare. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉre rãca cʉdicʉ gʉa ĩja. Iti riti roticã ĩna gʉare.
GAL 2:11 Antioquíajʉ yʉ ñaroca Pedro cʉni ejaquĩ. Itojʉ ejacõri queno yibitiquĩ ĩ. Ito bajiri “Iti seti ña mʉre”, yirocʉ masa tiro riojo ĩre goticʉ yʉ.
GAL 2:12 Ado bajiro bajicʉ ĩre seti. Cajero Antioquíajʉ ejacõri queno yiquĩ Pedro maji. Judio masa meje ñarã rãca baba cʉticõri, ĩna rãca baquĩ Pedro. Ito bajiro ĩ yi ñaroca Jerusalén gãna Santiago ĩ cõana ti ucurã ejacã ĩna cʉni. “Judio masa meje ñarã rãca babitirʉja mani. Ito yicõri Diore mani cʉdi ãmoja, wiro tarʉjarãji mani”, yi tʉoĩarã ñacã ĩna. Ĩna ejaja ticõri, güiquĩ Pedro. “Yʉre tudirã yirãji”, yirocʉ judio masa meje ñarã rãca tʉdi babitiquĩ Pedro ĩja.
GAL 2:13 Gãjerã judio masa ñarã, Pedro ĩ güija ticõri, ĩre bajiroti judio masa meje ñarã rãca jʉaji babiticã ĩna cʉni. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, “Ĩnare bajiroti yirʉja yʉre cʉni”, yi tʉoĩaquĩ Bernabé.
GAL 2:14 “Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masibojarãti, bʉcʉrã rotirisejʉare rʉ̃cʉbʉorã bajiro yicã ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna tiro riojo Pedrore tudicʉ yʉ. Ado bajiro ĩre tudicʉ yʉ: “Judio masʉ ñabojagʉti, Jesure mʉ tʉorʉ̃nʉja bero, mani bʉcʉrã ĩna yisotirere jidicãyija mʉ. Ito bajiro mʉ yijama queno tʉoĩayija mʉ maji. Ito bajibojarocati mʉcana adocãta bʉcʉrã ĩna yisotire gayere rʉ̃cʉbʉogʉ bajiro ya mʉ. Ito yicõri judio masa mejere cʉni rotiboja mʉ. ‘Bʉcʉrã masa yisotire bajiro yiya mʉa cʉni’, yirocʉ ito bajiro ĩnare rotiboja mʉ. Ito bajiro yibitirʉja mʉre”, yi goticʉ yʉ Pedrore. Gaje ado bajiro ĩre goticʉ yʉ:
GAL 2:15 “Mani jʉ̃arã judio masa rujeana ña mani. Gãjerã masa, mani bʉcʉrã rotire gayere ñeñaro aja tudiama ĩna. Ĩna robo ñeñaro yirã meje ña maniama.
GAL 2:16 Ito bajibojarocati, Moisés ñayorʉ rotire ñarocõti mani cʉdija cʉni, ‘Queno yirã ñama. Seti ma ĩnare’, yibiquĩji Dios manire. Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉjama, ‘Queno yirã ñama ĩna’, yigʉ yiguĩji Dios manire. Itire masicõri Dios manire ĩ boca ãmitoni Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉa mani. ‘Jeyaro bʉcʉrã rotirise mani cʉdi ñabojarocati, Jesure mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire boca ãmibiquĩji Dios’, yi tʉoĩa mani. No bʉcʉrã rotire riti cʉdigʉre, ‘Queno yigʉ ñami ĩ’, yibiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre boca ãmibiquĩji Dios”, yi goticʉ yʉ Pedrore.
GAL 2:17 “Mani Jesure riti tʉorʉ̃nʉja, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, mani yija tʉocõri, “Ñeñaro ya mʉa”, yirã yirãji mani masa. “Mani bʉcʉrã rotire gayere mʉa cʉdibeja, gaje masa ñeñaro ĩna yiro bajiro ya mʉa cʉni”, yirã yirãji mani masa. Ado bajiro mʉre seniĩa ãmoa yʉ. ¿Mani ñeñaro yiroca, yigʉ yiguĩjida Cristo? “Yibiquĩji”, yi tʉoĩa yʉama. Ĩre riti mani tʉorʉ̃nʉja, Dios rotirisere mani cʉdiroca yigʉ yiguĩji Jesucristo.
GAL 2:18 Ado robojʉa bajia. “Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajibojarocati, iti ocare jidicãcõri, “Mani bʉcʉrã ĩna rotire gayere mani rʉ̃cʉbʉoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ yi gotija, ñeñaro yiborʉja yʉ.
GAL 2:19 Iti rʉmʉjʉ ado bajiro tʉoĩabojacʉ yʉ maji. “Mani bʉcʉrã ĩna rotirisere ñarocõti mani cʉdija, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Ito bajiro tʉoĩabojagʉti, ñarocõti cʉdi jeo masibiticʉ yʉ. Adocãta, “Jesure riti yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yʉ ĩja.
GAL 2:20 Adi rʉmʉriama Jesucristo, ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja. Ito bajiri ĩ ãmorise yʉ yi ñatoni yʉre gotiami ĩ. Adocãta yʉ ãmoro bajiro meje ya yʉ. Jesucristo, Dios Macʉ yʉre ti maicõri, yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ yʉre goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotia yʉ ĩja.
GAL 2:21 “Rocati masare yiari ĩ Macʉre cõabojañi Dios”, yi tʉoĩagʉ̃ meje ña yʉama. “Rẽtoro ñasarise ña iti”, yi tʉoĩagʉ̃ ña yʉ. Bʉcʉrã ĩna rotirise mani cʉdire waja Dios ĩ masoja, Cristo goda ĩsibitiborʉ manire.
GAL 3:1 Tʉoya Galacia gãna mʉa. Jesucristore jidicãcõri gaje ocajʉa tʉorʉ̃nʉrã ñari queno tʉoĩamena ña mʉa ĩja. ¿Ñimʉ rʉore oca goticati mʉare? Yʉ goroama mʉare gotibiticʉ yʉ. Iti rʉmʉjʉ mʉa rãca ñagʉ̃, yucʉtẽojʉ Jesucristo godare gaye oca mʉare queno goticʉ yʉ. Iti oca tʉocõri queno rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa maji. Ito bajibojarocati rʉore oca riasori masare tʉorʉ̃nʉcõri, Jesucristore jidicã ãmoa mʉa. Ito bajiro mʉa yija, queno tʉoĩamena ña mʉa.
GAL 3:2 Coji gaye mʉare seniĩa ãmoa yʉ: ¿Moisés ñayorʉ ĩ rotire gaye mʉa cʉdija ticõri, Espíritu Santo quedi sãjacati mʉare? Ito bajirojʉa meje bajia. Jesucristo oca tʉocõri, ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja bero, mʉare quedi sãjañi Espíritu Santo.
GAL 3:3 ¿No bajiati, mʉa tʉoĩarise jedicoati mʉare? Iti rʉmʉjʉ Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa ya ʉsijʉ quedi sãjañi Espíritu Santo. Ito bajibojarocati, “Bʉcʉrã rotire gaye mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩaboja mʉa adi rʉmʉri. Itire tʉoĩabesa mʉa.
GAL 3:4 ¿Mʉare rẽtagore ñajediroti ãcabojocoati mʉa? Ito yicõri, ¿Mʉa tõbʉjare gaye cʉni ãcabojocati mʉa? “Itire ãcabojamenaji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Itire tʉdi tʉoĩacõri queno tʉoĩarã yirãji mʉa mʉcana.
GAL 3:5 Espíritu Santo queo sãñi Dios mʉare. Ito yicõri jaje tiyamani, mʉa tiro riojo ĩoñi Dios. Judio masa bʉcʉrã ĩna rotire gaye mʉa tʉorʉ̃nʉjare ¿ito bajiro yicati Dios? Ito bajiro meje bajia. Jesucristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉjare, ito bajiro yiñi Dios.
GAL 3:6 Abraham ñayorʉre tʉoĩate mʉa. Ĩama Dios bʉsirisere tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios.
GAL 3:7 Iti ocare tʉocõri, ado bajiro yi tʉoĩa mani: “Mani Abraham ñayorʉ bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩ janerãbatia robo bajirã ña mani ĩja”, yi tʉoĩa mani.
GAL 3:8 Jane mejejʉ iti gaye gotisʉoyijʉ Dios ĩ oca tutina. Ito yicõri judio masa meje ñarã Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoroti gaye gotisʉoyijʉ Dios. “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ ado bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre: “No gãji mʉ robo bajiro yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre.
GAL 3:9 Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Ito bajiri ĩre queno yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri cʉni, no Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re queno yigʉ yiguĩji Dios.
GAL 3:10 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirisere yʉ cʉdi jeoja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre masobiquĩji Dios. Ito yicõri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi papera tuti rotirisere cʉdi jeobicʉre, seti ña ĩre maji. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
GAL 3:11 Iti oca tʉocõri, “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, ‘Queno cʉdi jeorã ña mʉa’, yibiquĩji Dios manire. Sĩgʉ̃ ñarocõti cʉdi jeogʉ maquĩji”, yi tʉoĩa masia mani. Ado bajiro yi gotia Dios oca tuti: “No Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios ĩre. Ito yicõri ĩ catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi gotia Dios oca tuti.
GAL 3:12 Ito bajibojarocati, “Bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeoja, yʉre seti manoja”, yirã, Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩnaõna. Diore tʉorʉ̃nʉre meje ña bʉcʉrã rotire gaye mani tʉorʉ̃nʉja. Ado bajiro yi ucañi Moisés ñayorʉ: “No adi tuti rotirise cʉdi jeogʉti, seti manicõri Dios rãca queno ñagʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi ucañi Moisés ñayorʉ.
GAL 3:13 Ito bajibojarocati ñarocõti bʉcʉrã rotire gaye cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri seti jaje ña manire. Ito yicõri jairo ñeñaro yirise waja, waja ruyurioa mani. Itire masicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Ado bajiro yi gotia Dios oca: “Yucʉgʉjʉ sĩgʉ̃re ĩna sĩa yoja, seti cʉtigʉ ñaguĩji ĩocʉ̃”, yi gotia Dios oca tuti. Mani ñeñaro yirise waja, manire waja yi ĩsirocʉ yucʉtẽojʉ goda ĩsiñi Cristo.
GAL 3:14 Jane mejejʉ ado bajiro goticãyijʉ Dios Abraham ñayorʉre: “No mʉre bajiro yʉre tʉorʉ̃nʉrãre, queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Judio masa mani ñaja, judio masa meje mani ñaja cʉni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ goticato bajiroti Espíritu Santo queo sãgʉ̃ yiguĩji Dios manire.
GAL 3:15 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. “Ĩ yiro robo yibisĩ ĩ”, gãjerã yibe yirona, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, yi ucasotia mani. Ito bajiro mani yi ucajare, “Meje ĩ yiro bajiro yibisĩ ĩ”, yi masimenaji gãjerã. Mani ucacãre ñajare, bʉsi remo masimenaji ĩna ĩja.
GAL 3:16 Jane mejejʉ cʉni, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, Abrahamre Dios ĩ yija, ucare ña iti cʉni. Ado bajiro Abraham ñayorʉre goticãñi Dios: “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yiñi Dios Abraham ñayorʉre. “Mʉ janerãbatiana sʉoriti masa jeyarore queno yigʉ yigʉja yʉ”, yibisĩ Dios. “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti”, ĩ yija, “Jesucristona sʉoriti”, yireoni ña iti.
GAL 3:17 Mʉa queno tʉo masitoni mʉare goti rẽtobugʉ ya yʉ. Ado bajiro goticãñi Dios Abrahamre. “No mʉ robo yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃re, ĩre masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi goticãñi Dios ĩre. Ito yija cuatrocientos treinta rodori bero ĩ rotirise Moisésna cũyijʉ Dios, judio masa ĩna cʉdijaro yirocʉ. Ito bajiro yigʉ, “Jane mejejʉ Abrahamre yʉ gotiyocatire jidicãcõri gaje wasoagʉ ya yʉ”, yirocʉ meje yiyijʉ Dios itire. Ito bajiri, “Abrahamre ĩ gotiyorere jidicãcõñi Dios”, yi tʉoĩabea mani.
GAL 3:18 Moisés rotirise mani cʉdi jeore waja meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ñarocõti Moisés rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ĩ rotirise mani cʉdire wajana sʉoriti manire Dios ĩ masoja, Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãre rocati bajiro ñaboroja iti. “Yʉre mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre queno yicʉja yʉ”, yicãñi Dios Abrahamre. Ito bajiri Abraham ñayorʉ robo bajiro Diore mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ.
GAL 3:19 Ito bajicõri, ¿no yija ĩ rotirisere cũyijari Dios manire? Ado robojʉa bajia. “Dios rotirisere cʉdi jeo masibea yʉ. Ñeñaro yi jaigʉ ña yʉ”, mani yitoni ĩ rotirisere cũñi Dios manire. Ito bajiri, “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, Abrahamre yirʉ ĩ ejaroto riojʉa ĩ rotire ñacãyijʉ manire. Dios ĩmasiti, Moisésre gotibisijʉ ĩ rotirise. Ĩ ñaro gãna ángel mesare Moisésre goti rotiyijʉ Dios. Ĩna gotija tʉocõri, judio masajʉare gotiyijʉ Moisés mʉcana.
GAL 3:20 “Sĩgʉ̃ mʉ janamina sʉoriti masare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija, ĩmasiti Abrahamre gotiyijʉ. Iti gayereama ángel mesare goti rotibisijʉ Dios. Ĩmasiti Abraham ñayorʉre gotiyijʉ Dios.
GAL 3:21 ¿Moisésre ĩ rotire gaye ĩ cũroca Abrahamre ĩ goticãrere jidicãyijari Dios? Meje ĩ goticãrere jidicãbisijʉ Dios. Ado robojʉa bajia. Catitĩñare gaye mani bʉjatoni meje ĩ rotirise cũyijʉ Dios. Ĩ rotirisere cʉdi jeo masibea mani. Ito bajiri, “Cʉdi jeorã ña mʉa. Queno yirã ña mʉa”, yibiquĩji Dios manire. Ĩ rotirise mani cʉdi jeoja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yiboguĩji gajea.
GAL 3:22 Ito bajibojarocati cʉdi jeo masibea mani. Dios oca tuti gotiado bajiroti bajia iti. “Masa jeyaro ñeñaro yama ĩna. Sĩgʉ̃ rʉyabeto seti cʉtirã ñama ĩna”, yi gotia Dios oca. Ĩ rotirise cʉdi jeo masibea mani. Ito bajibojarocati jane mejejʉ Abrahamre Dios ĩ goticãrena sʉoriti manire maso masiguĩji Dios. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
GAL 3:23 Iti rʉmʉ, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibiticʉ mani maji. Itire mani masiroto riojʉa, “Dios ĩ rotirise riti ña mani cʉdiroti”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajibojarocati Dios ĩ rotirise cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibiticʉ mani.
GAL 3:24 Jesucristo ejaroto riojʉa Dios ĩ rotirisere riasoticʉ mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ. No bajiro ñeñaro yʉ yirise jidicã masibea yʉ”, yi tʉoĩacʉ mani maji. Ito bajiro tʉoĩacʉ mani maji Jesucristo ĩ ejaroto riojʉa. Adi rʉmʉriama, “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca queno wanʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
GAL 3:25 Adi rʉmʉriama Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito bajiri, “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeoja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabitirʉja manire ĩja.
GAL 3:26 Tʉoya mʉa. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñacõri adocãta Dios rĩa ña mʉa cʉni ĩja.
GAL 3:27 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, idé gu rotiyija mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Jesucristo queno ĩ yi ñado bajiro mʉa queno yi ñaroca yami Dios mʉare.
GAL 3:28 Sĩgʉ̃ robo bajiro ti maiguĩji Dios manire. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiro mani yija ticõri, itina sʉoriti manire masoñi Dios. Co masa bajiroti masoñi Dios manire. Tite mʉa, jeyaro ña mani. Judio masa, judio masa meje cʉni ña mani. Moa ĩsiri masa, moa ĩsiri masa meje cʉni ña mani. Romia, ʉ̃mʉa cʉni ña mani. Jeyaro mani masa wʉsabojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, co masa bajiroti masoñi Dios manire.
GAL 3:29 Ito yicõri, judio masa meje ñabojarãti, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉja Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri ĩ ñarã mʉa ñaja, yʉ bajiroti, Abraham ñayorʉ janerãbatia ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri, “Mʉ janerãbatiare queno yigʉ yigʉja yʉ”, Dios Abrahamre ĩ goticãdo bajiroti mʉare cʉni queno yigʉ yiguĩji Dios ĩja.
GAL 4:1 Mʉcana gaje mʉare goti remoa yʉ. Coriarã ado bajiro yama ĩna macʉ ñasʉogʉre: “Macʉ, mʉ jai tujaroca jeyaro yʉ rʉcorise mʉ yeti ñaro yiroja”, yama coriarã, ĩna macʉ ñasʉogʉre. Macʉacã ñagʉ̃, jai tujabicʉ ĩ jacʉ ye gajeonire rʉco masibiquĩji maji. Ito bajiri ija rʉcorocʉ ñabojagʉti, ĩ rʉcoroto riojʉa ĩ jacʉre moa ĩsiri masʉ bajiro bajiami ĩ maji.
GAL 4:2 Macʉacã ĩ ñaroca ĩ jacʉre moa ĩsiri masa ĩre coderã yirãji. Ito yicõri ija ĩ rʉcorotire cʉni coderã yirãji ĩna. “Yʉ macʉ ĩ jai tujaroca jeyaro yʉ rʉcorise ĩre ĩsima”, jacʉ ĩ yiri rʉmʉ ejaroca ĩre ĩsirã yirãji ĩna. Ito bajiri moa ĩsiri masʉ bajiro meje bajigʉ yiguĩji ĩ ĩja.
GAL 4:3 Mani cʉni Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉroto riojʉajʉ ito bajiroti bajibojacʉ maji. “Bʉcʉrã rotire yʉ cʉdi jeobeja quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojacʉ mani. Ito bajiri Cristore masibiticõri rʉ̃mʉ́are moa ĩsirã bajiro bajirã ñacʉ mani maji.
GAL 4:4 Ito bajiro mani bajibojarocati, “Masare yiari yʉ Macʉre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiri rʉmʉ ejayija ĩja. Ito bajiri Dios Macʉ ñabojagʉti, romiona rujeañi Jesucristo. Ito yicõri judio masʉ rujeañi ĩ.
GAL 4:5 “Bʉcʉrã masa ĩna rotire gaye yʉ cʉdibeja, quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi gʉa masa tʉoĩabojarocati, manire yiari ĩ Macʉre cõañi Dios. Ĩ rĩa mani ñatoni manire masorocʉ ĩ Macʉre cõañi Dios.
GAL 4:6 Ito bajiri Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Dios rĩa ña mani ĩja. Ĩ rĩa mani ñajare ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti, manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri, “Cʉna, yʉ Jacʉ”, ya mani Diore.
GAL 4:7 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, “Bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdibeja, quenabeto tõbʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabea mani ĩja. Dios rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, Abraham ñayorʉre, Dios ĩ gotiado bajiroti manire masocõri, manire queno yigʉ yiguĩji Dios.
GAL 4:8 Tʉoya mʉa. Iti rʉmʉjʉ Diore masibisija mʉa maji. Diore masibiticõri, bʉcʉrã masare rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Dios meje ĩna ñabojarocati bʉcʉrã ñayoanare rʉ̃cʉbʉobojayija mʉa. “Ĩna rotirise mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩa güiyija mʉa maji.
GAL 4:9 Adi rʉmʉriama Diore masirã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajijare Dios ĩmasiti mʉare ti masiami ĩja. Diore tʉorʉ̃nʉcõri bʉcʉrã rotire gaye jidicãcʉ mʉa. Ito bajibojarocati yʉ tʉoja, bʉcʉrã ĩna rotire gaye rʉ̃cʉbʉoyija mʉa mʉcana. “Bʉcʉrã rotire gaye mani cʉdibeja, quenabeto tõbʉjarã yirãji mani”, ¿yi tʉoĩa güi ãmoati mʉa mʉcana?
GAL 4:10 Ado bajiro tʉoĩabojarãji mʉa mʉcana: “Judio masa ĩna rotirere mani rʉ̃cʉbʉoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ito bajiro tʉoĩabojacõri, “Adi rʉmʉ rʉ̃cʉbʉora rʉmʉ ña, adocõ ñami gagʉ ĩ tʉjaroca adocõ jue iti tʉjaroca, ito yicõri adocõ cʉma iti tʉjaroca rʉ̃cʉbʉoroti ña”, yi tʉoĩabojarãji mʉa.
GAL 4:11 “Mʉare riasobojacʉ yʉ”, yiadoti bajia yʉre ĩja. Ito bajiro mʉa bajija tʉocõri, bojori bʉja yʉ.
GAL 4:12 Yʉ mairã, mʉare queno gotia ãmoa yʉ. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, gʉa judio masa bʉcʉrã tʉoĩare gaye jidicãcʉ yʉ. Yʉ robo yiya mʉa cʉni. Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri bʉcʉrã tʉoĩare gaye jidicãña mʉa. Iti rʉmʉjʉ ito bajiro mʉare yʉ riasoja, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa maji.
GAL 4:13 Mʉa masia, cajero Jesucristo oca mʉare yʉ riasoja cõ ñacʉ yʉ.
GAL 4:14 Cõgʉ̃, yʉ ñabojarocati, yʉre ti tebiticʉ mʉa. “Cõgʉ̃ wadiami”, yibojarãti, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa. Ado bajiro yicʉ mʉa. Dios ñaro gagʉ ángelre boca ãmirã robo bajiro, queno yʉre boca ãmicʉ mʉa. Ito yicõri Jesucristore boca ãmirã robo bajiro queno yʉre boca ãmicʉ mʉa.
GAL 4:15 Mʉa tʉjʉ yʉ ñaroca queno wanʉ quenacʉ mani maji. “Queno wanʉmenaji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Iti rʉmʉjʉ yʉre ti maicõri, queno yʉre ejabʉa ãmocʉ mʉa maji. “Mʉa ya cajea mʉa rua masija, yʉre ĩsibocʉ mʉa”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
GAL 4:16 Oca quenarise riti riojo mʉare goticʉ yʉ. Iti yʉ gotijare ¿yʉre ti teati mʉa ĩja?
GAL 4:17 Judio masa rotire gaye oca mʉare riasoana, mʉare queno yi ãmorã meje ñarã yirãji ĩna. Mʉare queno yirona meje baba cʉtirãji ĩna. Ito bajiro mʉare rʉorãji ĩna, yʉre mʉa jidicãtoni. Ito yicõri ĩnare riti mʉa tʉorʉ̃nʉre ãmorãji ĩna.
GAL 4:18 Riti, mʉare queno yi ãmorã ĩna ñajama, mʉare baba cʉtirona wanʉre oca rãca ĩna bʉsija, quena ñaroja. Ito bajirojʉa yirʉja ĩnare. Mʉa tʉjʉ yʉ ñaja, mʉa tʉjʉ meje yʉ ñaja cʉni, ito bajiro riti yirʉja ĩnare.
GAL 4:19 Yʉ mairã, yʉ rĩa robo bajirã ña mʉa. Mʉare bʉto tʉoĩa ña yʉ. Romia ĩna rʉcoroto riojʉa bʉto tʉoĩa bʉjatomenaji ĩna. Ito bajiroti mʉare tʉoĩacõri, bʉjato bajia yʉ cʉni. Gaje mʉa tʉoĩasʉore jidicãcõri, Jesucristore riti mʉa tʉorʉ̃nʉroto riojʉa, mʉare tʉoĩa ñagʉ̃ yigʉja yʉ.
GAL 4:20 Mʉa tʉjʉ oca quenorocʉ mʉa rãca ña ãmoboja yʉ. Mʉare bʉto tʉoĩa ʉsirioa yʉ. Ito bajibojarocati sõjʉ ñacõri ñe gaje mʉare goti ejabʉa masibea yʉ ĩja.
GAL 4:21 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Moisés ñayorʉ ĩ rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojarãji mʉa. Ĩ rotiyorere queno tʉo masibea mʉa.
GAL 4:22 Ado bajiro yi ucare ña: “Ʉ̃mʉa jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ manojore moa ĩsiri maso, Agar wame cʉtigo, sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso. Ĩ manojo ñasago cʉni sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso”, yi ucare ña iti gaye.
GAL 4:23 Romia gãjerã ĩna macʉ rʉcoro bajiroti macʉ cʉtiyijo Agar cʉni. Sara bʉcojʉama, Dios ĩ gotiado bajiroti, rĩa mani waro ñabojagoti, sĩgʉ̃ macʉ cʉtiyijo iso cʉni ĩja.
GAL 4:24 Iti oca mʉare goticõri, iti oca gayere queno mʉare goti masio ãmoa yʉ. Ado bajiro bajia iti oca. Ĩna romia jʉ̃arãre rẽtare gaye tʉoĩacõri, jʉaji Dios ĩ goticãre gaye cʉni tʉoĩarã yirãji mani. Arabia sitajʉ, Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ joejʉ Moisés ĩ rotirotire ĩsiyijʉ Dios. Iti gʉ̃tagʉ̃ jʉdo gago ñayijo Agar ñayoro. Gãjerãre moa ĩsiri maso ñayijo iso. Iso janerãbatia cʉni gãjerãre moa ĩsiri masa riti ñayijarã ĩna. Noa, “Moisés ĩ rotirere mani cʉdi jeoja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ĩna ñama Agar janerãbatia ñayoana robo bajiro tʉoĩarã. Rʉ̃mʉ́are moa ĩsiri masa bajiro bajiama ĩna. Ito bajiro bajibojama yʉ ñarã judio masa. Moisés rotirisere cʉdi ãmobojarãti, cʉdi jeo masibeama ĩna. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉmena ñari, Agar janerãbatia ñayoana robo bajirã ñama, yʉ ñarã Jerusalén gãna.
GAL 4:26 Maniama Sara janerãbatia ñayoana robo bajirã ña mani. Gãjerãre moa ĩsiri maso meje ñayoyijo Sara. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, rʉ̃mʉ́are moa ĩsirã meje ñarãji mani ĩja. “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja. “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa wanʉrã ña maniama ĩja.
GAL 4:27 Sarare tʉoĩa yugʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ: Rĩa mani waro tʉoya mʉ. Rĩa maco ñabojagoti, queno wanʉ quenaña mʉ. Junirise tʉoĩabiticõri, wanʉ quenaña mʉ. Jãjarã mʉ janerãbatia cʉtiroca yigʉ yigʉja yʉ. Mʉre moa ĩsiri maso rẽtaro janerãbatia cʉtigo yigoja mʉ, yiyijʉ Dios ĩ oca tutina.
GAL 4:28 Yʉ ñarã, Dios ĩ gotiado bajiroti macʉ cʉtiyijo Sara, Abraham manojo. Isaac wame cʉtigʉ ñayijʉ iso macʉ. Mani cʉni Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios rĩa ña mani ĩja. Abrahamre Dios ĩ gotiado bajiroti ĩ rĩa ña mani cʉni ĩja.
GAL 4:29 “Espíritu Santona sʉoriti macʉ cʉtigo yigõji Sara”, Dios ĩ gotiado bajiroti Isaac wame cʉtigʉ macʉ cʉtiyijo iso. Isore moa ĩsiri maso macʉ bʉto ti tudiyijʉ Isaacre. Adi rʉmʉri ito bajiroti bajia manire cʉni. Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire ti tudirã yirãji Moisés rotiyore rʉ̃cʉbʉorã.
GAL 4:30 Abrahamre Dios ĩ bʉsiyore gotia Dios oca tuti. Abrahamre ado bajiro yiyijʉ Dios: “Mʉ manojore moa ĩsiri masona mʉ macʉ cʉtirʉ mʉ ya gajeonire rʉcobicʉ yiguĩji ĩ. Mʉ manojona mʉ macʉ cʉtirʉjʉa ĩ ñagʉ̃ yiguĩji mʉ ya gajeoni rʉcorocʉ. Ito bajiri mʉ manojore moa ĩsiri maso, iso macʉre cʉni bucõaña mʉ”, yi gotiyijʉ Dios Abrahamre.
GAL 4:31 Yʉ ñarã, moa ĩsiri maso janerãbatia meje ña mani. “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja. “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirã ña mani ĩja. Ito bajiri Sara ñayoro janerãbatia robo bajirã ña mani cʉni.
GAL 5:1 Iti rʉmʉjʉ rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masare bajiro mani bajibojarocati, manire masoñi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi ĩ. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “Bʉcʉrã ĩna rotire gaye yʉ cʉdi jeobeja, yʉre masobiquĩji Dios”, yi tʉoĩa güibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, mʉcana rʉ̃mʉ́re moa ĩsiri masa bajiro bajirã ñarã yirãji mani.
GAL 5:2 Tʉoya mʉa. Mʉare ado bajiro gotisagʉ ya yʉ: “Bʉcʉrã rotiro bajiro, wiro yʉ ta rotija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, ¿yi tʉoĩati mʉa? Ito bajiro mʉa tʉoĩabojaja mʉare maso masibiquĩji Cristo.
GAL 5:3 Mʉcana mʉare goti quenogʉ̃ ya yʉ. No, “Bʉcʉrã rotiro bajiro wiro yʉ ta rotija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩagʉ̃, ñarocõti rotirise gaye cʉdi jeorʉjami ĩocʉ. Ito bajibojarocati ñimʉjʉa cʉdi jeogʉ maquĩji.
GAL 5:4 “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ judio masa bʉcʉrã rotire gaye cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Ito bajiro tʉoĩarã, Jesucristore jidicãcõri ĩre tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩnaõna. Ito yicõri Dios ĩnare masorocʉ, ĩ queno yi ãmobojarisere boca ãmimenaji ĩna.
GAL 5:5 Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Jesucristore tʉorʉ̃nʉa maniama. Ito bajiro Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Queno yirã ña mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire. Ito bajiro ĩ yija, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
GAL 5:6 Wiro mani taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri gãjerãre mani ti maija, iti ña ñasarise. Ito bajiro mani yija ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
GAL 5:7 Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocõri, ĩ ãmoro bajiroti queno cʉdiyija mʉa maji. Adi rʉmʉriama ĩja, ĩ oca ñasarisere queno cʉdibea mʉa. ¿Ñimʉ Jesucristo ocare mʉa jidicãroca yicati mʉare?
GAL 5:8 “Dios meje ĩ ocare ĩna jidicãroca yiñi”, ya yʉ mʉare. Dioti ñami manire besecõri Jesucristo ocare mani tʉorʉ̃nʉroca yirʉ.
GAL 5:9 Naju wadarise ʉco gayere tʉoĩate mʉa. Naju cʉjare jabeto ʉco mani wʉoja, queno wʉsa quenaroja. Ito bajiroti bajia rʉore oca cʉni. Rʉore ocare tʉorʉ̃nʉcõri, jãjarã itire tʉorʉ̃nʉrã yirãji. Ito bajiri rʉore ocare tʉorʉ̃nʉcõri jãjarã bʉsa cʉdi warã yirãji masa.
GAL 5:10 “Gãjerã mʉare rʉore oca ĩna gotija, ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉme yirocʉ, mʉare ejabʉagʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ oca mʉare yʉ riasorisere jidicãmenaji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “No mʉare rʉore oca gotirãre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare”, yi tʉoĩa yʉ.
GAL 5:11 Ado bajiro rʉorãji ĩna mʉare: “Dios rãca queno mani ña ãmoja, judio masa ĩna rotiado bajiro wiro tarʉja mani”, yami Pablo manire, yi goti rʉorãji ĩna mʉare. Ito bajiro masare riasobea yʉ. Ito bajiro yʉ riasoja, yʉre ti tudibitiboana judio masa. Yʉama ado bajirojʉa riasoa: “Mani ñeñaro yirise waja, waja yigʉ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi riasoa yʉama. Ito bajiro yʉ riasoja ticõri, yʉre ti tudiama judio masa.
GAL 5:12 Mʉare rʉore oca gotirã, bʉoro ʉsirioro mʉare wiro ta rotirãji ĩna. Yʉ tʉoĩaja, ĩnamasiti rʉtaja quenaboyija yʉreama. Ito yicõri, “Gajerojʉ ĩna waja, quena ñaboroja”, yi tʉoĩa yʉ.
GAL 5:13 Yʉ ñarã, mʉare beseñi Dios, ĩ ñarã mʉa ñatoni. Judio masa bʉcʉrã rotire gaye mʉare cʉdi rotibisijʉ Dios. Ĩ rotibitibojarocati, “Yʉ ya rujʉ iti tʉoĩaro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mʉare. Ado bajirojʉa mʉa yi ñaja quena. Gãjerãre ti maicõri ĩnare ejabʉaya mʉa.
GAL 5:14 Jaje rotire gaye ñabojarocati coji gayeti ña bʉto bʉsa ñasarise. Ado bajiro bajia iti. “Mʉ ya rujʉre mʉ ti mairo bajiroti mʉ ñarãre cʉni ti maiña”, yi gotia iti. Disejʉa gaje Dios ĩ rotirise rẽtocũrise manoja.
GAL 5:15 Mʉa ñarãre mʉa ti tudija, ito yicõri ĩnare mʉa oca menija, queno ĩna rãca ña masimenaji mʉa. Ito bajiri rʉore oca riasorãre tʉorʉ̃nʉbesa. Mʉa ñarã rãca queno mʉa ña masitoni queno tʉoĩaña.
GAL 5:16 Ado bajiro gotia yʉ mʉare. Manire Espíritu Santo ĩ rotiro bajiroti mani cʉdija quena. Ito bajiro mani yija, manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yimenaji mani.
GAL 5:17 Mani ya rujʉna ñeñaro mani yi ãmorise ito yicõri Espíritu Santo ĩ tʉoĩarise rãca corocõ meje ñaroja iti. Mani ya rujʉna bʉto ñeñaro yi ãmoa mani. Ito bajibojarocati mani queno yire ãmoguĩji Espíritu Santo. Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, mani ya rujʉ ñeñaro yire gaye yimenaji mani ĩja. Ito bajiri mani queno yijaro yirocʉ, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ.
GAL 5:18 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yi ñaja, “Judio masa bʉcʉrã rotire gaye mani cʉdija manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩamenaji mani.
GAL 5:19 “Ito bajiro ñeñaro yama ĩna ñeñaro tʉoĩaro bajiro yirã”, yi ti masirã yirãji mani. Ado bajiro yirãji ĩna. Tite. Manojo cʉtirã ñabojarãti, gãji manojore ajerãji ĩna. Romia cʉni ito bajiroti yirãji. Manʉjʉ cʉtirã ñabojarãti, gajeo manʉjʉre ajarãji ĩna. Jaje ñeñarise tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri jeyaro ñeñaro ĩna yi ãmorise yisotirãji ĩna.
GAL 5:20 Ito bajicõri ĩna meni rujeoanareama rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Gãjerãre rojarãji ĩna. Gãjerãre terãji ĩna. Gãmeri tudirãji ĩna. Ito yicõri gãjerãre ti tudirãji ĩna. Junisinirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiro riti yirãji ĩna. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩa ãmomenaji ĩna. Rocati oca rujeocõri, gãjerã ĩna ña masibeto yirãji ĩna.
GAL 5:21 Gãjerã ya gajeonire ti ʉorãji ĩna. Gãjerãre sĩarãji ĩna. Idire idicõri mecʉrãji ĩna. Mecʉcõri rocati yirãji ĩna. Ito yicõri jeyaro ñeñarise yirãji ĩna. Iti rʉmʉjʉ mʉare yʉ goticato bajiro mʉare gotisagʉ ya yʉ. No ito bajiro ñeñaro yi ʉyagʉ, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ ejabicʉ yiguĩji ĩ.
GAL 5:22 Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, ñeñarise yi ʉyamenaji mani. Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti mairãji mani. Diore tʉoĩacõri queno wanʉ quenarãji mani. Ito yicõri mani ya ʉsi queno ñaroja manire. Gãjerã manire ñeñaro ĩna yibojarocati ĩnare tudimenaji mani. Ĩnare queno yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti yirãji mani. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yicãre ñajare ito bajiroti yirãji mani ĩja.
GAL 5:23 “Gãjerã rẽtoro queno yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩamenaji mani. Ito yicõri mani ya rujʉ ñeñaro yi ãmorisere yimenaji mani. Ito bajiro yirãji mani, Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani tʉoĩaja. Ito bajiro mani yija ticõri, “Rotirisere cʉdirã meje ña mʉa”, yimenaji gãjerã manire.
GAL 5:24 Jesucristo ñarã ñari ado bajiro yi tʉoĩarãji mani. “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yigʉ godañi Cristo. Ito bajiri yʉ ya rujʉ ñeñaro yi ãmorisere jidicãcʉja yʉ. Ito bajiri ĩ ejabʉajare, mʉcana ñeñarisere yi ʉyabicʉja yʉ”, yi tʉoĩarãji mani.
GAL 5:25 Catitĩñare mani bʉjatoni, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Espíritu Santo. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire.
GAL 5:26 “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yibitirʉja manire. Ito bajiro mani yibeja, manire ti tudimenaji gãjerã. Ito yicõri mani rãca junisinimenaji ĩna.
GAL 6:1 Yʉ ñarã, Espíritu Santo ĩ quedi sãjana ña mʉa. Ito bajiri sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ĩ ñeñaro yija, ĩre ejabʉaya, ĩ ñeñaro yirise ĩ jidicãtoni. Ĩre ti maicõri, ĩre ejabʉarʉja mʉare. Ito yicõri queno tʉoĩaña mʉa, ĩre bajiro mʉa ñeñaro yibe yirona.
GAL 6:2 Mʉa rãca gãnare oca iti ñaja, ĩnare ejabʉaya mʉa. Ito bajiro mʉa yija, Jesucristo ĩ rotiro bajiroti cʉdirã yirãji mʉa.
GAL 6:3 Sĩgʉ̃ “Ñeñaro yigʉ meje ña yʉama. Ñasari masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja, ĩmasiti rʉoami ĩocʉ̃.
GAL 6:4 Ado bajiro mani tʉoĩaja quena: “¿Yʉ yirise quena ñarojada? Quenabetojada gajea”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Yʉ yirise quena ñaroja, Dios ĩ tija”, mani yi masija, wanʉrã yirãji mani. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña queno yigʉ. Ĩnama queno yirã meje ñama”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
GAL 6:5 Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ñeñaro mani yija iti waja manimasiti quenabeto tõbʉjarã yirãji mani.
GAL 6:6 No Jesucristo oca mʉare riasogʉre ĩre ejabʉarʉja mʉare. Ito yicõri mʉa rʉcorise ĩre cʉni jabeto ĩsiña.
GAL 6:7 Queno tʉoĩaña mʉa. Jeyaro mani yirise masiguĩji Dios. “Ñeñaro yʉ yija, masibiquĩji Dios”, mani yi tʉoĩabojarocati, masi jeocõguĩji Dios. Ñe ĩ masibiti manoja. Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Bia aje mani oteja, bia judiro yiroja. Mani otero bajiroti judiro yiroja.
GAL 6:8 Ito bajiroti bajia mani yirise cʉni. Mani ya rujʉ ñeñaro yi ãmorise mani yija, itire waja yirãonati jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani. Gajereama, Espíritu Santo ĩ ãmoro bajiro mani yija, mani wanʉroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri Dios rãca catitĩñarã yirãji mani ĩja.
GAL 6:9 Ito bajiri quenarise yi jidicãmenati itire yitĩñarʉja manire. Quenarise mani yi jidicãbeja, Dios ĩ ãmori rʉmʉ ĩ goticato bajiroti manire queno yigʉ yiguĩji ĩ.
GAL 6:10 Ito bajiri mani queno yi masirocõ, masa jeyarore queno ejabʉarʉja manire. Ito yicõri manire bajiro Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre cʉni bʉto bʉsa mani ejabʉaja quena.
GAL 6:11 Adi yʉ gotisʉsarise, yʉmasiti uca yʉ. Tiya, wame cʉrisena uca yʉ.
GAL 6:12 Wiro mʉare ta rotirã, gãjerã judio masa rãca queno ñarona, mʉare rotirãji ĩna. “Jesucristona sʉoriti masare masogʉ̃ yiguĩji Dios, yi gʉa riasoja, gʉare ti tudirã yirãji gãjerã judio masa. Ito bajiri gʉa tõbʉjaroca yirãji ĩna”, yi tʉoĩa güirã ñama, mʉare wiro ta rotirã. Itire güirã ito bajiro mʉare wiro ta rotirãji ĩna.
GAL 6:13 Wiro tagoana ñabojarãti, judio masa bʉcʉrã ĩna rotire gaye queno cʉdi jeomenaji ĩna. Cʉdi jeomena ñabojarãti mʉare wiro ta rotirãji ĩna. “Galacia gãnare wiro gʉa ta rotija tʉocõri, gʉare wanʉrã yirãji masa”, yi tʉoĩacõri, ito bajiro mʉare rotibojarãji ĩna.
GAL 6:14 Ĩna robo riasobea yʉama. Yucʉtẽojʉ Jesucristo ĩ godare oca yʉ riasoja, iti gayere riti wanʉa yʉ. Yʉre ĩ ejabʉarisena sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye gajeonire bʉto tʉoĩabea yʉ ĩja. Ito yicõri, ĩre masicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise yi ãmobea yʉ.
GAL 6:15 Mani wiro taja, mani tabeja cʉni ñasarise meje ña iti. Itina sʉori meje manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri mani ñeñaro yirise mani jidicãja, mame tʉoĩare gaye ñaroja manire. Iti ña ñasarise.
GAL 6:16 Ñeñaro mani yirise jidicãcõri, Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, Dios ñarã ñarãji mani ĩja. No ito bajiro tʉoĩagʉ̃re yiari Diore bʉsi ĩsia yʉ. Ĩna ya ʉsijʉ queno wanʉ quenajaro, yirocʉ mʉare yiari Diore senisotia yʉ. Ito yicõri mʉare ĩ ti maitoni, mʉare yiari ĩre bʉsia yʉ.
GAL 6:17 Jesucristo oca yʉ goti ucujare yʉre ñeñaro yicã masa. Ito bajiro yʉre ĩna yigore jaje camigodo ña yʉre. Ito bajiri itire ticõri, “Jesucristo oca goti ucuri masʉ meje ñami Pablo”, yibeja mʉa ĩja.
GAL 6:18 Yʉ ñarã bajiroti mʉare maia yʉ. Mʉa ya ʉsijʉ ñacõri mʉare queno yijaro mani Ʉjʉ Jesucristo, yisʉsa yʉ. Itocõ ña.
EPH 1:1 Ñati Efeso gãna mʉa. Yʉ ña Pablo adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre jidicãrã meje ña mʉa. Jesucristo oca yʉ goti ucure ãmoñi Dios. Ito bajiri masare yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
EPH 1:2 Mʉare yiari mani Jacʉ Diore, ito yicõri Jesucristore cʉni senia yʉ. Mʉare ti maicõri queno yijaro Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaro ñajaro, yirocʉ Diore senia yʉ mʉare yiari.
EPH 1:3 “Rẽtoro queno yigʉ ña Dios mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Cristo ñarã mani ñajare, quenoguti yiñi Dios manire. Ito bajiro yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ gaye mani tʉoĩa wanʉroca yami Dios, mani ya ʉsijʉ queno mani ñatoni.
EPH 1:4 Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masicõri, manire beseñi Dios. Ito bajiri manire ti maicõri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉ ãmoro bajiro queno yirã ñama ĩna”, yi tiguĩji Dios manire.
EPH 1:5 Jane mejejʉ manire ti maicõri, manire beseñi Dios. “Yʉ ñarã ĩna ñatoni, yʉ Macʉ Jesucristore cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ĩ rĩa mani ñaroca yiñi Dios manire.
EPH 1:6 Ito bajiro manire ĩ queno yijare, ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Gʉare quenoguti ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesure bʉto maibojagʉti gʉa ñeñaro yirise waja, ĩ waja yi ĩsitoni ĩre cõayija mʉ. Ito bajiro yicõri gʉare masoyija mʉ. Rẽtoro queno yigʉ ña mʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
EPH 1:7 Manire ti maicõri ado bajiro quenoñi Dios. “Mʉ ya rínati masa ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃ yigʉja mʉ”, yigʉ ĩ Macʉre cõayijʉ Dios. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios. Ito yicõri manire masoñi ĩ.
EPH 1:8 Manire ti maicõri bʉto queno yiñi Dios manire. Ĩ gaye queno mani tʉo masiroca yiñi. Ito bajiri ĩ ejabʉarisena ĩ ocare queno tʉo masirã yirãji mani.
EPH 1:9 Jane mejejʉ, “Ado bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Adi rʉmʉriama Jesucristo ñarã mani ñajare, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios”, mani yi tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ado bajiro yigʉ yiguĩji ĩ.
EPH 1:10 Dios ĩ ãmori rʉmʉ, manire miojugʉ yiguĩji ĩ. No mani ñaroti, manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna, jaca gãna jeyaro adi sita gaye cʉni Jesús sĩgʉ̃ti ĩ rotiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, Jesús sĩgʉ̃ti Ʉjʉ ĩ ñatĩñatoni.
EPH 1:11 Dios ĩ tʉoĩaro bajiroti jeyaro rẽtaro yiroja. Cristo ñarã mani ñatoni, jane mejejʉ ĩ ãmoro bajiroti manire beseñi Dios. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri, ito bajiro yiyijʉ Dios. Ito bajiri Cristo ñarã mani ñaja ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios ĩja.
EPH 1:12 Gʉa judio masama, mʉa riojʉajʉ Cristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Gʉare besecõri, Jesucristore gʉa rʉ̃cʉbʉoroca yiñi Dios. “Rẽtoro queno yigʉ ñami Dios. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, gʉa yi rʉ̃cʉbʉotoni gʉare cũñi Dios.
EPH 1:13 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa cʉni. Ĩ oca quenarise tʉocõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti, Espíritu Santo queo sãyijʉ Dios mʉa ya ʉsijʉ. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios ñarã ña mani”, yi tʉoĩa masia mʉa cʉni ĩja.
EPH 1:14 Mani ya ʉsijʉ ĩ ñaja, ado bajiro ya mani: “Yʉ ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsicãñi Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri jeyaro ũmacʉ̃jʉ ĩ goticãdo bajiroti bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri, “Rẽtoro queno yiñi Dios”, yi rʉ̃cʉbʉoariti ñarʉja manire.
EPH 1:15 “Mani Ʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉcõri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre tʉo mairã ñama Efeso gãna”, mʉare masa ĩna yija tʉocʉ yʉ. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉa yʉ.
EPH 1:16 Mʉare wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ Diore. Ito bajiri mʉare tʉoĩacõri mʉare yiari Diore seni jidicãbea yʉ.
EPH 1:17 Rẽtoro ñasagʉ ñami mani Jacʉ Dios. Ĩti ñami mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉ. Ĩre senisotia yʉ, mʉare yiari. Ĩ gaye queno mʉa tʉo masitoni, mʉare yiari Diore bʉsi ĩsisotia yʉ. Ito yicõri ĩre mʉa queno masitoni ĩre senisotia yʉ.
EPH 1:18 Manire besecõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios. Ito yicõri ĩ ñarã mani ñatoni, manire cũñi Dios. Ĩ ñarã ñacõri, ũmacʉ̃jʉ catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. Iti ña oca rẽtoro quenarise. Itire queno mʉa tʉo masitoni, Diore bʉsisotia yʉ.
EPH 1:19 Ado bajiro manire ĩ masirise ĩoñi Dios. Ĩ masirise ĩogʉ̃, Jesús ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiro yicõri ĩ ya riojocadʉja, rʉ̃cʉbʉorajʉ, Jesús ĩ rujiroca yiyijʉ Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ. Ito bajiri queno manire ejabʉaguĩji, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. Itire mʉa tʉo masitoni mʉare yiari Diore bʉsisotia yʉ.
EPH 1:21 Ito bajiro rʉ̃cʉbʉorajʉ Cristore ruji rotiyijʉ Dios adi macãrʉcʉ̃ro rotiri masʉ ĩ ñatĩñatoni. Ito bajiri Ʉjʉ ñasagʉ ñami ĩ. Gãjerã rotiri masa rẽtoro roti masigʉ̃ ñami Jesús. Ñimʉ gãji ĩ robo roti masigʉ̃ maquĩji. Ĩ ñami ñari masa rẽtoro mani rʉ̃cʉbʉorocʉ. Ito bajiro cũyijʉ Dios Jesucristore Ʉjʉ ñasagʉ ĩ ñatĩñatoni. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro iti jedija bero Ʉjʉ ñasagʉ ñatĩñacõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti ñatĩñacõgʉ̃ yiguĩji Cristo.
EPH 1:22 Adi macãrʉcʉ̃ro jeyaro ĩ rotirotire cũyijʉ Dios Jesucristore. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩti ñami mani Ʉjʉ. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari mani rijoga ñami ĩ.
EPH 1:23 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti ʉsi cʉti ñarã ña mani ĩja. Mani ya ʉsijʉ ñaguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani cʉni ĩja. No mani ñarijʉti mani rãca ñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Cristo ĩ manija ñe gaje manoja. Ito bajiri mani rãca ĩ ñajare ñe rʉyabea manire.
EPH 2:1 Iti rʉmʉjʉ Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri, ñeñaro yirã ñacʉ mani maji. Ito bajirã ñari jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani. Ito bajiri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji, Diore masibiticõri.
EPH 2:2 Iti rʉmʉ adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñeñaro yirã bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdibojacʉ mani maji. Ĩti ñami Diore cʉdimena ʉjʉ, Satanás wame cʉtigʉ. Ĩ ñami ñeñaro ĩna yiroca yigʉ.
EPH 2:3 Iti rʉmʉ Diore cʉdibitiana ñeñaro ĩna yiado bajiro yibojacʉ mani cʉni maji. Mani tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yicʉ mani maji, Diore masibiticõri. Manimasiti mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro ñeñaro yibojacʉ mani maji. Diore cʉdirã meje ñacʉ mani. Mani ñeñaro yirise waja Diore waja ruyuriocʉ mani maji. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warona ñabojacʉ mani maji.
EPH 2:4 Ito bajibojarocati manire bʉto ti maicõri, manire ãmosacõyijʉ Dios. Ito bajiri manire yiari queno yiñi ĩ.
EPH 2:5 Ñeñaro yirã mani ñaja, Dios ĩ tija, godacãna bajiro bajirã ñacʉ mani. Ito bajibojarocati Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore mʉcana tʉdi ĩ catiroca Dios ĩ yiado bajiroti, tʉdi mani catiroca yiyijʉ Dios. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Manire ti maicõri, “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yicõri manire masoñi Dios.
EPH 2:6 Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiyijʉ Dios. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ĩre ãmi mʉja wacõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉorajʉ Cristore ruji rotiyijʉ Dios. Ito bajiri Cristo ñarã ñacõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdirã meje ña mani ĩja. Ũmacʉ̃jʉ Cristo rãca rujirã bajiro tiguĩji Dios manire.
EPH 2:7 Ito bajiro yiyijʉ Dios, queno ĩ yirise manire ĩorocʉ. “Jesucristo ñarã mani ñajare, manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios”, mani yi tʉoĩatĩñatoni, manire ĩ queno yirise ĩoñi Dios.
EPH 2:8 Manire ti maicõri quenoguti yiñi Dios. Ĩ Macʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masoñi Dios. Mani queno yigorise waja yirocʉ meje manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri rocati waja senibicʉti manire masoñi Dios.
EPH 2:9 Mani queno yigorise ticõri meje manire masoñi Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yigorise ticõri, yʉre masoñi Dios”, yi masibea mani ĩja.
EPH 2:10 Dios ĩ rujeoana ña mani. Jane mejejʉ ĩ tʉoĩa yucãdo bajiroti meniñi Dios manire. Ĩ Macʉ Jesucristo ñarã mani ñatoni manire rujeoñi Dios. “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩ ejabʉarisena quenarise riti yirãji ĩna”, yi tʉoĩacõri, manire rujeoñi Dios.
EPH 2:11 Iti rʉmʉ Diore masirã meje ñayija mʉa maji. Ito bajiri mʉare ti tudicʉ gʉa masa. “Judio masa meje ñama ĩna. Ito bajiri Diore cʉdibiticõri, gʉa yisotiado bajiro wiro tabeama ĩna”, yicʉ gʉa masa mʉare. “Diore cʉdirã ñari wiro tagoana ña gʉama”, yi ti tudicʉ gʉa mʉare. “Ito bajiro yi tʉoĩayijarã judio masa gʉare”, yi ãcabojabesa mʉa.
EPH 2:12 Iti rʉmʉjʉ Jesucristore masirã meje ñayija mʉa maji. Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩabisija mʉa maji. Ito bajiri, “Ĩ ñami mani wajacʉ”, yiado bajiro tʉoĩayija mʉa maji, ĩre masibiticõri. “Dios ñarã mani ñajare ĩ yiado bajiroti manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa yurã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabisija mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yire tʉoĩa wanʉcõri, Diore masirã meje ñayija mʉa maji. “Ito bajirã ñabojacʉ gʉa maji”, yi tʉoĩaña mʉa.
EPH 2:13 Adi rʉmʉriama Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mʉa ĩja. Manire goda ĩsicõri, Dios ñarã mani ñaroca yiyijʉ Cristo. Ito bajiri ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja.
EPH 2:14 Cristo ñami oca quenori masʉ. Iti rʉmʉjʉ sĩgʉ̃re bajiro meje tʉoĩacʉ mani maji. Iti rʉmʉjʉ gʉa judio masa rãca oca ñacʉ maji. Ito bajibojarocati mani jeyarore goda ĩsicõri oca quenoñi Cristo. Ito bajiri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. Cristo oca ĩ quenoja bero wajana robo bajirã meje ña mani ĩja.
EPH 2:15 Manire Cristo goda ĩsijare, “No Moisés ñayorʉ rotirisere cʉdi jeobicʉti jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji”, yire ma ĩja. Manire goda ĩsicõri mani gãmeri ti tudirise jediroca yiñi Cristo. Jʉa butu mani ñabojarocati, co masa bajiroti mani ñaroca yiñi Cristo. Ito bajiri gãmeri mani ti tudirise ma ĩja. Oca quenoñi Cristo ĩja.
EPH 2:16 Yucʉtẽojʉ manire goda ĩsicõri, Dios rãca mani queno ñaroca yiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñe seti ma ĩnare. Yʉre waja ruyuriobeama ĩna ĩja”, yi tiguĩji Dios manire. Manire goda ĩsicõri, mani gãmeri ti tudirise jediroca yiñi Cristo. Ito bajiri jʉa butu gãna mani ñabojarocati, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, co masa bajiroti ña mani ĩja.
EPH 2:17 Oca quenarise gotirocʉ adi macãrʉcʉ̃rojʉ wadiyijʉ Cristo. Dios ñarã meje mʉa ñabojarocati Dios rãca mʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo. Gʉa judio masa, Dios ñarã ñabojarãti ĩ rãca oca cʉticʉ gʉa cʉni. Ito bajiri Dios rãca gʉa oca cʉtirise quenorocʉ adi sitajʉ wadiyijʉ Cristo.
EPH 2:18 Mani ñajedirore goda ĩsiyijʉ Cristo. Ito bajiri judio masa mani ñaja, mani ñabeja cʉni, Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsi masia mani ĩja.
EPH 2:19 Ito bajiri judio masa meje mʉa ñabojarocati, “Yʉ ñarã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios mʉare. “Yʉ Macʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri yʉ ñarã ñama ĩna ĩja”, yi tiguĩji Dios mʉare. Ito bajiri Cristore tʉorʉ̃nʉcõri co masa ña mani ĩja. Dios ñarã riti ñacõri cojʉti ñatĩñarona warã ya mani.
EPH 2:20 Gʉ̃ta wi masa ĩna meni ãmoja, sita bʉtirise ãmarã yirãji ĩna, wi iti jujabe yirona. Sita quenarise bʉjacõri, gʉ̃ta ajeri quenarise ãmarã yirãji ĩna, yoari iti wi ñatoni. Jesucristo ĩ cũana ito yicõri Diore goti ĩsiri masa, sita queno bʉti quenarise robo bajirã ñama ĩna. Ĩna riasorisere tʉocõri, Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja. Gʉ̃ta wi meniroti bajiro bajirã ña mani. Ito yicõri gʉ̃tagã ñasarica ĩna cõĩaraga robo bajigʉ ñami Jesucristo. Ĩ ñami manire ũmatã ñagʉ̃. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani.
EPH 2:21 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, sĩgʉ̃ robo bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani. Ito bajiri Dios ñarã ñari queno ĩre moa ĩsirã yirãji mani. Ito bajiro mani yija ticõri, gãjerã cʉni Diore rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ rãca Diore wi meni ĩsirona bajiro bajirã yirãji mani. Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñaja, ĩ ya wi robo bajiro yiroja mani ya rujʉ. Ito bajiri Jesure riti mani tʉorʉ̃nʉja, quenari wi Diore meni ĩsiado bajiro bajirã ñarã yirãji mani.
EPH 2:22 Gʉa masa meje ñabojarãti Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa cʉni ĩja. Ito bajiri cocati ĩre moa ĩsicõri, ĩ ñarã riti ña mani. Ĩ ya Ʉsi manire ĩ queo sãjare, ĩ ya wi robo bajirã ña mani ĩja.
EPH 3:1 Yʉ ña Pablo, Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Mʉa judio masa meje ñarãre Jesucristo oca yʉ riasoja ticõri, ado tubiara wijʉ yʉre cũama ĩna. Adocãta Dios ñarã mʉa ñajare mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
EPH 3:2 “Judio masa meje mʉa ñabojarocati, mʉare ti maicõri, mʉare queno yiñi Dios”, yi riasoa yʉ mʉare. Yʉre queno yijaro yirocʉ, ito bajiro mʉare riasorocʉ yʉre cũñi Dios. “Itire masirãji ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
EPH 3:3 “Judio masa meje ñarãre cʉni ti maicõri, ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi yʉ tʉoĩa masiroca yiñi Dios yʉre. Iti rʉmʉjʉ iti ocare masibisijarã masa. Ito bajiri iti paperana jabeto mʉare gotisʉoa yʉ itire
EPH 3:4 Yʉ ucare ticõri, “Gʉare cʉni goda ĩsiñi Cristo. Iti oca gãjerã ĩna masibitire, queno masiami Pablo”, yirãji mʉa yʉ ucare ticõri.
EPH 3:5 Bʉcʉrã ñayoana iti ocare masibisijarã ĩna. Adi rʉmʉriama gʉa Jesús ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masare cʉni, ĩ ya Ʉsi ĩnare queo sãcõri iti ocare ĩna masiroca yiyijʉ Dios.
EPH 3:6 Ado bajiro bajia iti oca: Judio masa, judio masa mejere cʉni, Cristo oca quenarisere mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ ñarã ñacõri, co masa bajiroti ñarã yirãji mani. Ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩ ĩsirotire boca ãmirã yirãji mani.
EPH 3:7 Yʉre ti maicõri, iti oca quenarise masare yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ito yicõri ĩ oca queno yʉ goti masitoni yʉre ejabʉami Dios ĩ masirisena.
EPH 3:8 “Queno yigʉ meje yʉ ñabojarocati yʉre beseñi Dios”, yi tʉoĩa yʉ. Gãjerã Cristore masirã berojʉa gagʉ ña yʉ. Yʉ tija ñasagʉ meje ña yʉ. Ito bajibojarocati yʉre ti maicõri, yʉre beseñi Dios. Yʉre besecõri, judio masa meje ñarãre cʉni Cristo oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja, rẽtoro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yʉ yi goti ucutoni yʉre cũñi Dios.
EPH 3:9 “Judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yʉ gotire ãmoguĩji Dios, ñajediro masa ĩna masitoni. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa, “Yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, judio masa meje ñarãre cʉni masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajibojarocati iti oca masa ĩna masiroca yibisijʉ Dios maji.
EPH 3:10 Judio masa meje ñarãre cʉni masocõri, ĩ masirise ĩoyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja ángel mesa, ũmacʉ̃jʉ rotiri masa cʉni ado bajiro yirã yirãji ĩna: “Jeyaro masigʉ̃ ñami Dios. Quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñami ĩ. Judio masa, judio masa mejere cʉni ĩ masoja bero, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñama ĩna ĩja”, yirã yirãji ũmacʉ̃jʉ gãna.
EPH 3:11 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujearoto riojʉa, “No yʉ Macʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã yʉ ñarã riti ñarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩasotiyijʉ Dios. Ĩ tʉoĩasotiro bajiroti rẽta adi rʉmʉri ĩja. No mani Ʉjʉ Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti Dios yagʉ ñaguĩji.
EPH 3:12 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja. Ito bajiri ĩre masicõri güimenati Diore bʉsia mani.
EPH 3:13 Mʉa judio masa meje ñarãre Cristo oca yʉ riasoja ticõri, tubiara wijʉ yʉ ñeñaro tõbʉjaroca yama ĩna. Itire masicõri, “Bʉjato bajia”, yi tʉoĩa bojori bʉjabesa mʉa. “Pablo gotija tʉocõri, Jesucristore tʉorʉ̃nʉsʉocʉ gʉa. Ito bajiri Dios ñarã ña gʉa ĩja”, yi wanʉrʉja mʉare.
EPH 3:14 Rẽtoro queno tʉoĩagʉ̃ ñari judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri itire tʉoĩacõri, rijomunigãna ñini rũjũa yʉ, Mani Jacʉ Diore rʉ̃cʉbʉorocʉ.
EPH 3:15 Jeyaro Dios ñarã, ũmacʉ̃jʉ cʉni, adi sitajʉ cʉni ĩ rujeoana riti ña mani. Ito bajiri ĩti ñami mani Jacʉ ñasagʉ.
EPH 3:16 Rẽtoro masigʉ̃ ñari, manire queno ejabʉa masiguĩji Dios. Ito bajiri mʉare yiari ado bajiro Diore senia yʉ, “Mʉ ya ʉsi ĩnare queo sãcõri queno ĩna tʉoĩa oca sẽoroca yiya”, yi senia yʉ Diore mʉare yiari.
EPH 3:17 “Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñajare ĩre riti ĩna cʉdiroca yiya”, ya yʉ Diore mʉare yiari. Manire ĩ maiado bajiroti gãjerãre mʉa maire ãmoa yʉ.
EPH 3:18 No mani ñaroti manire tʉo maigʉ̃ yiguĩji Cristo. Ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Wesicajʉ, rocajʉ cʉni no mani ñaroti manire maigʉ̃ yiguĩji Cristo. “Manire maisaguĩji Cristo”, yi tʉoĩarã rãca sĩgʉ̃re bajiro mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa tʉoĩatoni mʉare yiari Diore senia yʉ.
EPH 3:19 Manire maisacõami Cristo. “Adocõ manire maiguĩji”, yi mani tʉoĩaro rẽto bʉsaro manire maiguĩji Cristo. “Riti bajia iti”, mʉa yitoni, Diore senia yʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉ rẽtocũcõri ĩ ãmoro bajiro riti mʉa yire ãmoa yʉ.
EPH 3:20 Mani ya ʉsijʉ Dios ĩ ñajare, ĩ masirisena manire queno ejabʉa masiguĩji Dios. Ĩre mani seniro rẽto bʉsaro ejabʉaguĩji Dios manire. Ito yicõri mani tʉoĩaro rẽto bʉsaro ejabʉa masiguĩji ĩ manire. Itire tʉocõri, “Rẽtoro queno yigʉ ña Dios mʉ”, yi ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire.
EPH 3:21 Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. “Rẽtoro masigʉ̃ ña Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja mani ĩre. Ito bajiro riti bajitĩñajaro.
EPH 4:1 Mani Ʉjʉ Jesucristo oca masare yʉ riasoja ticõri, adojʉ tubiara wi yʉre tubiacã ĩna. Mʉare yʉ riasogore tʉoĩacõri ado bajiro mʉare riasoa yʉ mʉcana. “Quenarise riti mani yi ñatoni manire beseñi Dios”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Ito bajiri, “Ĩ ãmoro bajiro riti cʉdisotiya mʉa”, yi josa yʉ mʉare.
EPH 4:2 “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Quenoti gãjerãre mʉa rotija quena. Ito yicõri gãjerãre ʉsirioro yi codebesa. Gãjerã ĩna mʉare ñeñaro yija, ĩnare ti tudibesa. Ĩnare ti maicõri, ĩnare ejabʉaya mʉa.
EPH 4:3 Gãmeri ejabʉacõri oca mano ñaña mʉa. Sĩgʉ̃ bajiro riti mani tʉoĩaroca yigʉ ñami Espíritu Santo. Ito bajiri wanʉre rãca ĩre cʉdisotiya mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, sĩgʉ̃re bajiroti mʉa tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
EPH 4:4 Sĩgʉ̃ ñabojagʉti mani jeyarore quedi sãjañi Espíritu Santo. Ito bajiri Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja. Ito yicõri co masa bajiro ña mani ĩja. Dios ĩ beseana ñari, “Dios rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
EPH 4:5 Sĩgʉ̃ti ñami Jesucristo mani Ʉjʉ. Ito bajiri ĩ sĩgʉ̃reti tʉorʉ̃nʉa mani. “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñaguĩji ĩ cʉni”, yi gãjerã ĩna ti masitoni idé gu rotia mani.
EPH 4:6 Mani Jacʉ Dios sĩgʉ̃reti rʉ̃cʉbʉoa mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani jeyarore roti masigʉ̃. Mani ya ʉsijʉ ñacõri, manire ejabʉaguĩji Dios. Ito bajiri ĩre mani moa ĩsi masitoni mani jeyarore ejabʉagʉ yiguĩji ĩ.
EPH 4:7 Ĩre mani moa ĩsisosatoni mani masiroca yigʉ ñami Cristo. Manire ti maicõri, ĩ ãmoro bajiro mani moa ĩsisosaroca yami Cristo.
EPH 4:8 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca tuti: Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa ĩ wajanare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiro yicõri jaje quenarise ĩ ñarãre ĩsigʉ̃ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca tuti.
EPH 4:9 Tite mʉa: “Ũmacʉ̃jʉ tʉdi wacʉ yiguĩji ĩ”, yi gotia Dios oca. “Ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉdi waroto riojʉa, cajero jacajʉ adi sitajʉ ruji ejañi ĩ”, yi tʉoĩa mani.
EPH 4:10 Adi sita rocajʉga tuti ejarʉ ĩti ñami mʉcana ũmacʉ̃jʉga weca tuti mʉja warʉ. “Cojʉ rʉyabeto roticʉja yʉ”, yirocʉ ito bajiro yiyijʉ Jesucristo ĩ masirisena. Ito bajiri jeyaro roti masiguĩji Cristo.
EPH 4:11 Ĩti ñami queno mani moa masiroca yigʉ. Tite mʉa. Mani coriarãre ĩ oca mani goti ucutoni cũñi. Gãjerã Diore goti ĩsiri masa mani ñatoni cũñi Cristo. Gãjerã ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉtoni, ejabʉa masiama ĩna. Gãjerã queno Jesucristore masirãre ũmatã ña masiama ĩna. Ito yicõri gãjerã queno masare ĩna riaso masiroca yiñi Cristo.
EPH 4:12 Ito bajiro mani masiroca yiñi Cristo, Diore yiari queno mani moa ĩsitoni. Ito yicõri mani oca sẽotoni, cocati mani gãmeri ejabʉa masiroca yiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare ĩ ñarã ñari, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ña mani ĩja.
EPH 4:13 Ito bajiri sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri coro bajiroti Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. Ito bajiro yicõri, Dios Macʉre queno masirã yirãji mani. Mani ya ʉsijʉ ĩ ñajare, ĩre bajiroti tʉoĩarã yirãji mani cʉni. Yoari ĩre masicõri, queno cʉdirã yirãji mani.
EPH 4:14 Rĩaca bajiro mani tʉoĩare ãmobiquĩji Cristo. Biyaro mani tʉoĩarise wasoare ãmobiquĩji Cristo. Ĩ sĩgʉ̃reti mani tʉorʉ̃nʉre ãmoguĩji ĩ. Ito bajiri gãjerã ricati tʉoĩarã, queno oca ĩna gotibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani.
EPH 4:15 Ado bajirojʉa yirãji mani. Gãjerãre ti maicõri, riojo oca gotirã yirãji mani. Ito yicõri, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ ãmoro bajiro riti cʉdirã yirãji mani. Ĩti ñami mani Ʉjʉ. Ito yicõri, ĩ ñarã ña mani.
EPH 4:16 Jãjarã mani ñabojarocati sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri ĩre mani moa ĩsiroca yami Cristo. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari, mani rijoga ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Riojo ĩre mani cʉdija, cocati queno moarã yirãji mani. Gãmeri ti maicõri, gãmeri queno ejabʉarã yirãji mani. Ito yicõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani.
EPH 4:17 Mani Ʉjʉ Cristo ĩ yʉre rotijare, ado bajiro bʉsia yʉ mʉare: Diore masimena ĩna yiro bajiro mʉcana tʉdi ñeñaro yibesa mʉa. Ĩna tʉoĩaro bajiroti yibojama ĩna. Ĩnare bajiro yibesa mʉama.
EPH 4:18 Dios ocare tʉo ãmobiticõri, “Ado bajiro yʉ yi ñare ãmoguĩji Dios”, yi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ñarã meje ñari ĩ rãca sĩgʉ̃ bajiro tʉoĩamenaji ĩna. Ito bajiro bajirã ñari Dios ocare tʉo masimena yirãji ĩna ĩja. Ĩ ocare tʉo masibiticõri, rãitĩarojʉ ñarã bajiro bajirãji ĩna.
EPH 4:19 “Iti ña ñeñarise”, yi masibojarãti ñeñaro yi ʉyacõrãji ĩna. Ito yicõri ñeñaro ĩna yija bero ñabojarocati, “No yibea”, yirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiroti romia rãca, ʉ̃mʉa rãca cʉni jeyaro ñeñaro ĩna yirise yirãji ĩna. Ĩna tʉoĩaro bajiroti bʉto ñeñarise yi ʉyarã yirãji ĩna.
EPH 4:20 Jesucristo ocare masibojarãti, “Ĩre masimena bajiro ñeñaro gʉa yire, ãmobiquĩji Cristo”, ¿yi masibeati mʉa?
EPH 4:21 Jesucristo oca quenarise ĩ riasore gaye tʉogoana ña mʉa. Ĩ ocare tʉorʉ̃nʉrã mʉa ñaja, “Ĩ oca ñasarise ña”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa.
EPH 4:22 Iti rʉmʉ Jesucristore mʉa masiroto riojʉa, ñeñarise yi ñayija mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri, bʉto bʉsa ñeñaro yi ñayija mʉa maji. Ito bajiri ñeñaro tʉoĩarisere mʉcana itire tʉdi tʉoĩabesa mʉa. Itire jidicãña mʉa ĩja.
EPH 4:23 Ñeñaro tʉoĩarise jidicãcõri, Dios ĩ tʉoĩaro bajirojʉa mame tʉoĩare wasoaya mʉa.
EPH 4:24 Mame tʉoĩare wasoacõri, Dios ĩ ãmoro bajiro yiya mʉa. Ĩre bajiro quenarise riti mani yitoni mame tʉoĩare gaye manire wasoacõañi Dios. Ito bajiro ĩ yijare ñeñarise tʉoĩamenati quenarise riti mani yija quena.
EPH 4:25 Ito bajiri mʉa socare oca cʉni jidicãña. Ñasarise riti gãmeri oca gotiya mʉa. Cristo ñarã ñari, co masa robo bajirã ña mani ĩja.
EPH 4:26 Gãjire junisinibojarãti, ĩre ñeñaro yibesa mʉa. Ito yicõri ũmacañi ĩ quedi sãjaroto riojʉa oca quenocõri, mʉa junisinirise jidicãma.
EPH 4:27 Mʉa junisinirise mʉa jidicãbeja, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdirã yirãji mʉa. Ito bajiri itire yibesa mʉa.
EPH 4:28 Rinigoana mʉa ñaja, tʉdi mʉcana rinibesa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Waja bʉjarona queno moaña. Waja bʉjacõri, bojoro bʉjarãre ejabʉaya.
EPH 4:29 Oca ñeñarise bʉsibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Gãjerãre ejabʉarona oca quenarise riti bʉsiya. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna.
EPH 4:30 Ñeñaro mani yija ticõri, bojori bʉjagʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ito bajiri itire yibitirʉja manire. Ĩ ñami mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ. Manire ĩ quedi sãjaja bero, “Dios yagʉ ña yʉ. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa mani.
EPH 4:31 Gãjire ñeñaro mʉa tʉoĩaja, jidicãña itire. Gãjire mʉa ti tudija, jidicãña. Gãjerãre mʉa junisinirise jidicãña. Gãjerãre ñeñaro bʉsitubesa. Gãjire oca menibesa. Gãmeri tudirisere jidicãña mʉa. Ito yicõri gãjerãre ti tudibesa mʉa.
EPH 4:32 Ado bajirojʉa mani yija quena. Gãjerãre ti maicõri, ĩnare queno yirʉja manire. Manire ñeñaro ĩna yibojarocati, ĩnare mani ãcabojoja quena. Dios cʉni mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi ĩ, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã mani ñajare. Ito bajiri gãjerã ñeñaro manire ĩna yibojarocati itire mani ãcabojoja quena.
EPH 5:1 Dios rĩa, ĩ mairã ñari, queno ĩ yiado bajiroti queno yiĩana mani cʉni.
EPH 5:2 Manire Cristo ĩ mairo bajiro gãjerãre cʉni mairʉja manire. Manire ti maicõri, mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Cristo. Manire Cristo ĩ queno yigore ticõri, bʉto wanʉyijʉ Dios.
EPH 5:3 Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri mani ʉ̃mʉa romiare ajebitirʉja manire. Ʉ̃mʉare ajebesa romia mʉa cʉni. Ñeñarise ñarocõti yibitirʉja manire. Ito yicõri gãji ya gajeonire ti ʉobitirʉja manire. Ñeñaro yibitirʉja manire, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, gãjerã ĩna yibe yirona.
EPH 5:4 Oca ñeñarise bʉsibitirʉja manire. Tʉoĩamenati bʉsibitirʉja manire. Ito yicõri romia rãca ajere gaye bʉsibitirʉja manire. Quenarise meje ña iti. Ado bajirojʉa bʉsirʉja manire. “Manire queno yami Dios”, yi gãmeri bʉsi wanʉrʉja manire.
EPH 5:5 Tʉoya mʉa. Riti mʉare gotia yʉ. Ñeñaro yirã Cristo ñarã meje ñama ĩna. Ito bajiri Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji ĩna. No rocati romiare ajegʉ, Dios tʉjʉ ejabiquĩji ĩ. Coriarã Diore mairo rẽto bʉsaro gajeonire mairãji ĩna. Dios ĩ tija ĩre rʉ̃cʉbʉorã meje ñarãji ĩna. Ito bajiri ĩnaõna Dios ĩ rotirojʉ ejamenaji.
EPH 5:6 “Ñeñarise meje ña iti”, yi rʉorãre tʉobesa mʉa. Ñeñaro yirãre ti tudiguĩji Dios. Ĩna cʉdibitire waja tõbʉjarã yirãji ĩna.
EPH 5:7 Ito bajiri ĩnare bajiro yibe yirona, ĩna rãca baba cʉtibesa mʉa.
EPH 5:8 Iti rʉmʉ ñeñaro yisoticõri, rãitĩarojʉ ñarã robo bajiro ñayija mani maji. Adi rʉmʉriama Jesucristore masicõri, busurojʉ ñarã robo bajiro ña mani ĩja. “Iti ña ñeñarise. Iti ña quenarise”, mani yi masiroca yami mani Ʉjʉ Jesucristo. Ito bajiri ĩ ñarã ñari queno yi ñarʉja manire.
EPH 5:9 Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo ĩ ñajare, busurojʉ ñarã bajiro ña mani ĩja. Ito bajiri quenarise riti yirʉja manire. Ñeñarise yimenati, Dios ĩ ãmoro bajiro riti yirʉja manire. Mani bʉsija ñasarise gotirʉja manire.
EPH 5:10 “Ado bajiro yʉ yija, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masirona, quenarise riti yiĩarʉja manire.
EPH 5:11 Diore masimena, rãitĩarojʉ ñarã bajiro ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisere ti wanʉbiquĩji Dios. Ĩ tʉ waja bʉjamenaji ĩna. Ito bajiri ĩna rãca ñeñaro yibesa mʉa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Ñeñaro yirãre Dios oca ĩnare goti masioña, “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” ĩna yi tʉo masitoni.
EPH 5:12 Masa gãjerã ĩna tibeto bʉto ñeñarise yirã ñarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yigore mani bʉsija, bʉto bojorise ña. Ito bajiri itire bʉsibitirʉja manire.
EPH 5:13 Ado robojʉa mani yija quena. Dios oca ĩnare mani goti masioja, busuro queno ruyurojʉ ñarã bajiro ñacõri, ĩna ñeñaro yirisere ti masirã yirãji ĩna. “¿Ñeñaro yirã ñayijari gʉa?” yi tʉo masirã yirãji ĩna ĩja. Ito bajiro tʉoĩacõri, coriarã Jesucristore boca ãmirã yirãji gajea.
EPH 5:14 Ito bajiri ado bajiro gotia Dios oca: Caniana, godacãna bajiro bajirã ña mʉa. Ñeñaro yibojarãti, “Ñeñaro yirã ña gʉa”, yibea mʉa. Ito bajiri yujiya, Cristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Busurojʉ ñarã bajiro mʉa ñaroca yigʉ yiguĩji Cristo, yi gotia Dios oca.
EPH 5:15 Diore masirã ñari, queno tʉoĩaña, Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ña masitoni. Diore masimena bajiro yi ñabesa mʉa. Diore masirã ñari ĩ ãmoro bajiro riti yi ñaña mʉa.
EPH 5:16 Adi rʉmʉri bʉto ñeñarise yama masa. Ito bajiro ĩna yibojarocati quenarise yi ñaña mʉama. “Tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩacõri, Diore moa ĩsiña mʉa.
EPH 5:17 Rocati queno tʉoĩamena bajiro bajibesa mʉa. Dios ocare queno tʉo masiña, ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masitoni.
EPH 5:18 “Idire queacõri, wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ito bajiro mʉa queaja, ñeñaro yirã yirãji mʉa. Ado bajirojʉa yiya. Espíritu Santo mʉa ya ʉsijʉ ĩ ñajare, ĩ robo tʉoĩacõri ĩ ãmoro bajiroti yiya.
EPH 5:19 Espíritu Santo rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, mani Ʉjʉ Jesucristo ocare gãmeri bʉsi wanʉña mʉa. Ito bajiro bʉsi wanʉcõri, ĩ ocare basa sẽaña. Ito yicõri ĩre wanʉrã, mʉa ya ʉsina ĩre basa rʉ̃cʉbʉoya mʉa.
EPH 5:20 Cristo ñarã mani ñajare, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire mani Jacʉre. “Queno ya Dios mʉ. Dise rʉyabeto mʉ yisotirise quenarise riti ña”, mani yija, mani Ʉjʉ Jesucristo wamenati yisotirʉja manire.
EPH 5:21 Cristore rʉ̃cʉbʉorã ñari, gãjerã ĩre masirãre cʉni rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri rʉ̃cʉbʉore rãca gãmeri cʉdiya mʉa.
EPH 5:22 Tʉoya romia mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mani Ʉjʉ Cristore mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdija quena.
EPH 5:23 Mʉa manʉjʉ cʉtija bero, ĩti ñami mʉa ʉjʉ. Ito bajiroti Cristo ñarã mani ñaja, ĩti ñami mani Ʉjʉ. Manire ũmatã ñagʉ̃ ñari mani rijoga bajiro bajigʉ ñami Cristo. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi ĩ.
EPH 5:24 Ito bajiri mani Cristo ñarã, ĩre mani cʉdiro bajiroti mʉa manʉjʉsabatiare cʉni cʉdisotiya mʉa.
EPH 5:25 Tʉoya ʉ̃mʉa mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa manojosãromiare bʉto maiña mʉa. Manire cʉni bʉto maiguĩji Cristo. Ito bajiri ĩ ñarã mani ñatoni, manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Manire ĩ mairo bajiroti mʉa manojosãromiare maiña mʉa cʉni.
EPH 5:26 Manire goda ĩsiñi Cristo mani ñeñaro yirise coerocʉ. Ito yicõri manire beseñi ĩ ñarã riti mani ñatoni. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo. Mani ñeñaro yirise jidicãcõri, idé gu roticʉ mani. Ito bajiro ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñeñaro yirise coeñi Cristo.
EPH 5:27 Ito bajiro manire coeñi Cristo, ĩ riojo seti mana mani ejatoni. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, ĩ riojo ñeñaro yimena bajiroti ejarã yirãji mani. Ito yicõri seti mana bajiro ejarã yirãji mani, ĩ riojo. “Queno yirã ña mʉa”, yi manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji ĩ.
EPH 5:28 Mʉa manojo cʉtirã ito bajiroti mʉa manojosãromiare queno tʉoĩaja quena. Mʉa ya rujʉri mʉa mairo bajiroti mʉa manojosãromiare cʉni maiña. Mʉa manojo cʉtija bero, jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ña mʉa. Ito bajiri mʉa manojosãromiare mʉa maija, mʉa ya rujʉri mairo bajiroti maia mʉa.
EPH 5:29 Mani ya rujʉre ti tebea mani. Mani ya rujʉre maicõri, itire queno tirʉ̃nʉrã yirãji mani. Ito bajiroti Cristo cʉni queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ ñarãre. Ĩ ñarã ñari, ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ito bajiri manire queno tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo.
EPH 5:31 Ado bajiro gotia Dios oca: “Sĩgʉ̃ manojo cʉticõri jʉ̃arã ñabojarãti, co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã ñarãji ĩna. Ĩ manojo cʉtija, ĩ jacʉ ĩ jaco rãca cʉni ñabiquĩji ĩja. Ito yicõri jʉ̃arã ñabojarãti co rujʉ bajiroti rujʉ cʉtirã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
EPH 5:32 Iti ocare mani tʉo masi ãmoja, josari ña. Ito bajibojarocati iti oca queno manire goti masioa. “Cristo ñarã ĩ ya rujʉ robo bajirã ñama”, yi riasoa iti oca.
EPH 5:33 Manojo cʉtire gaye cʉni queno riasoa iti oca. Ito bajiri mʉcana mʉare gotia yʉ. Mʉa manojosãromiare queno maiña. Mʉa ya rujʉre mʉa mairo bajiroti queno mʉa manojosãromiare maiña. Romia mʉa cʉni, queno rʉ̃cʉbʉocõri, mʉa manʉjʉsabatiare cʉdiya.
EPH 6:1 Rĩaca tʉoya mʉa cʉni, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa jacʉsabatiare yiro robo cʉdiya. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã ñari, mʉa jacʉsabatiare queno cʉdirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yija Cristo ãmoro bajiro queno yirã yirãji mʉa.
EPH 6:2 “Yʉre mʉa cʉdija ado bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa wacʉ ado bajiro rotisʉoyijʉ Dios. “Mʉa jacʉ, mʉa jacore cʉni rʉ̃cʉbʉoya”, yi gotiyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ rotija bero, gaje ado bajiro goticãyijʉ Dios: “Mʉa jacʉsabatiare mʉa queno rʉ̃cʉbʉoja, adi sita ñarã yoari wanʉ quena cati ñarã yirãji mʉa”, yi goticãyijʉ Dios.
EPH 6:4 Rĩa cʉtirã tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Biyaro mʉa rĩa junisiniroca yibesa. Ado bajirojʉa mʉa yija quena. Mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro ĩnare ti maicõri, queno ĩnare masoña. Ñeñaro ĩna yija, ĩnare gotiya ĩna tʉo masitoni. Ito yicõri queno ĩnare riasoya mʉa, Cristore queno ĩna tʉorʉ̃nʉtoni.
EPH 6:5 Gãjerãre moa ĩsiri masa tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Wanʉre rãca mʉa ʉjarãre queno cʉdiya mʉa. Ito yicõri ĩnare güi rʉ̃cʉbʉoya. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩre queno cʉdia mʉa. Ito bajiroti mʉa ʉjarãre cʉni queno cʉdija quena.
EPH 6:6 “Yʉ ʉjarã yʉre ĩna wanʉtoni ĩna tiroca riti queno moagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ĩna tiroca, ĩna tibeja cʉni queno ĩnare moa ĩsija quena. Cristore mʉa moa ĩsiro bajiroti queno mʉa ʉjarãre cʉni moa ĩsija quena. Mʉa ya ʉsina Diore maicõri, ĩ ãmoro bajiro queno moa ĩsiña mʉa ʉjarãre.
EPH 6:7 Wanʉre rãca queno mʉa ʉjarãre moa ĩsiña mʉa. “Ĩnare yʉ queno cʉdija, Cristore cʉni queno cʉdia yʉ”, yi tʉoĩacõri, mʉa ʉjarãre cʉni queno moa ĩsiña.
EPH 6:8 “Mani yiro bajiroti, manire waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Moa ĩsiri masa mani ñaja, moa ĩsiri masa meje mani ñaja cʉni, mani queno yiro bajiroti manire waja yigʉ yiguĩji Dios.
EPH 6:9 Moari masa ʉjarã tʉoya mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉare moa ĩsiri masare queno yiya mʉa. Ĩnare cʉni queno mʉare cʉdi rotibʉ yʉ. Mʉare moa ĩsiri masare ʉsirioro yicõri, ĩna güiroca yibesa. Sĩgʉ̃ ñami ũmacʉ̃jʉ gagʉ mani Ʉjʉ. Mʉare moa ĩsiri masa Ʉjʉ cʉni ñaguĩji ĩ. “Mani yigore ti cõĩacõri, ito bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masiña mʉa.
EPH 6:10 Yʉ ñarã sʉsari mʉare ado bajiro gotisʉsa yʉ. Mani Ʉjʉ rãca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri, ĩ masirisena bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro yicõri bʉto oca sẽoña mʉa.
EPH 6:11 Surarare tʉoĩate mʉa. Ĩna ya rujʉre camotarona ĩna sãñarise gaye sãñarã yirãji ĩna. Mʉa cʉni ito bajiroti Dios ocare queno tʉorʉ̃nʉcõri, tʉoĩa oca sẽoña, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare rʉobe yirona. Ito bajiro mʉa yija, mʉare rʉo masibiquĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
EPH 6:12 Mani bajiro rujʉ cʉtirã rãca meje gãmeri tãrã ya mani. Rʉ̃mʉ́a tiyamana rãca gãmeri tãrã ya mani. Ĩnati ñama adi macãrʉcʉ̃ro rãitĩarojʉ ñeñaro yirã ʉjarã. Ĩna ñama ñeñaro mani yitoni manire ʉsirioro yi coderã.
EPH 6:13 Ija bʉto ñeñari rʉmʉri ejaro yiroja. Mani ñeñaro yitoni, ruje manire ʉsiriogʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Manire ĩ ʉsirio codebojarocati, mani oca sẽotoni ado bajiro yirʉja manire. Ñeñari rʉmʉ iti ejaroto riojʉa, Dios ocare queno riasotirʉja manire iti ejaroca oca sẽorona. Ito bajiri oca sẽocõri, Jesure jidicãmenaji mani. Ito bajiro mani yija, surara ĩna ya rujʉri ĩna camotado bajiro bajirã yirãji mani ĩja.
EPH 6:14 Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri, oca sẽoña. Ito yicõri ñasarise riti bʉsisotiba. Ito bajiro mʉa yija, sĩgʉ̃ surara masʉ wecʉ wiro wẽñucõri, ĩ ñacãdo bajiroti ñacãrã yirãji mʉa cʉni. Quenarise riti yisotiba. Ito bajiro mʉa yija, surara masʉ ʉsi riojo camotaro bajiro bajirã yirãji mʉa.
EPH 6:15 “Dios rãca mani oca cʉtirise quenoñi Cristo. Iti ña oca quenarise”, yi masare gotirona masi yucãña. Ito bajiro mʉa yija, surara masʉ ĩ ya gʉboco sãñacõri, ĩ ñacãro bajiro ñarã yirãji mʉa.
EPH 6:16 Queno Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Iti ña ñasarise. Ito bajiro mʉa yija, camotare gaye rʉcorã bajiro ñarã yirãji mʉa. Mani tʉoĩa oca sẽome yirocʉ, yirugʉ ʉ̃jʉricʉ manire jatucõagʉ̃ bajiro yami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. Ito bajiro manire ĩ yi codebojarocati Cristore mani tʉorʉ̃nʉja manire rẽtocũ masibiquĩji rʉ̃mʉ́.
EPH 6:17 “Jesucristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉre masoñi Dios”, yi tʉoĩacõri, oca sẽoña mʉa. Ito bajiro mʉa oca sẽoja, surara masʉ ĩ jesari coro jesarã bajiro ñarãji mʉa cʉni. Dios oca Espíritu Santo mani masiroca ĩ yirisere queno tʉo masiña mʉa. Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, sĩgʉ̃ sarera jãi rʉcogʉ bajiro ñarã yirãji mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare ĩ ʉsirioro yi codebojarocati Dios ocare masicãcõri ĩjʉare rẽtocũrã yirãji mʉa.
EPH 6:18 Ito bajiro yirona Diore bʉsisotiya mʉa. Coji rʉyabeto Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena, Diore bʉsisotiya mʉa. Ĩ ãmoro bajiro yirona queno oca sẽoro ña yucãña. Ito yicõri ĩre bʉsi jidicãbesa. Ito bajiro yicõri ĩ ñarãre yiari, Diore senisotiya mʉa.
EPH 6:19 Yʉre yiari cʉni Diore senisotiya. Dios oca yʉ gotiroca, Diore bʉsiya mʉa, ĩ oca queno yʉ goti masitoni. “Masa jeyarore maso ãmoguĩji Dios”, yi masibisijarã masa maji. Güibicʉti iti oca masare yʉ gotitoni yʉre yiari Diore bʉsiya mʉa.
EPH 6:20 Iti oca yʉ gotitoni yʉre cũñi Dios. Iti oca masare yʉ gotija ticõri, ado tubiara wijʉ yʉre tubiacã ĩna. Dios ĩ ãmoro bajiro güibicʉti iti oca yʉ gotitoni, yʉre yiari Diore seniña mʉa.
EPH 6:21 Tíquico, mani yagʉ, mʉa tʉ wacʉ yami. Ĩ ñami mani Ʉjʉ gaye yʉ moaroca queno ejabʉagʉ. Mʉa tʉ ejacõri, yʉ gaye, yʉre rẽtagore, mʉare goti jeogʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ado yʉ moarise gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
EPH 6:22 Ito bajiri ĩre cõa yʉ, yʉ gaye mʉare ĩ gotitoni. “Queno ñaguĩji Pablo”, yi tʉo masicõri mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽorã yirãji mʉa. Ito bajiro mʉa oca sẽotoni mʉa tʉjʉ ĩre cõa yʉ.
EPH 6:23 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni queno tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa. Ito bajiri mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yijaro ĩna. Ito yicõri mʉa gãmeri ti mairoca yijaro ĩna.
EPH 6:24 Mani Ʉjʉ Jesucristore mai jidicãmenare queno yijaro Dios mʉare. Itocõ ña.
PHI 1:1 Ñati Filipos gãna mʉa. Yʉ Pablo Timoteo rãca adi papera uca gʉa. Jesucristore moa ĩsiri masa ña gʉa. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri Dios ñarã ña mʉa cʉni. “Queno ñaña mʉa”, yi ñuca gʉa mʉare. Dios oca riasori masa ito yicõri ĩnare ejabʉari masare cʉni, “Quenajaro”, yi ñuca gʉa.
PHI 1:2 Mʉare queno yijaro mani Jacʉ Dios. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiroca yijaro ĩ. Ito bajiro mʉare yijaro yirocʉ, Diore ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni mʉare yiari seni ĩsisotia yʉ.
PHI 1:3 Mʉare tʉoĩa wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ.
PHI 1:4 Mʉare yiari Diore yʉ bʉsisotija, yʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenasotia yʉre.
PHI 1:5 Cajero Cristo ocare boca ãmisʉorãti yʉre ejabʉasʉocʉ mʉa. Adocãta cʉni yʉre ejabʉacõa mʉa maji. Ito bajiri mʉare yiari Diore yʉ senisotija yʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenasotia yʉre.
PHI 1:6 Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉsʉorajʉti queno mʉa yi ñaroca yisʉoñi Dios. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉjʉti, “Queno yi masijaro ĩna”, yirocʉ manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ĩ ñarã mani ñatĩñatoni ito bajiro manire yigʉ yiguĩji ĩ. “Riti bajia iti”, yi masia yʉ.
PHI 1:7 Yʉre ti maicõri ĩ oca gãjerãre yʉ goti ucutoni yʉre cũñi Dios. Ĩ ocare yʉ riaso ucuroca queno yʉre ejabʉasoticʉ mʉa. Jesucristo oca masare yʉ riasoja ticõri, yʉre tubiacã ĩna. Ito bajiro yʉre ĩna yibojarocati, “Ĩna cʉni Cristore tʉorʉ̃nʉjaro”, yirocʉ, “Ñasarise ña Cristo oca”, yi jidicãbea yʉ. Tubia ecorʉ yʉ ñabojarocati queno yʉre ejabʉasotia mʉa. Ito bajiri yʉ ya ʉsijʉ mʉare tʉo maia yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ tʉoĩaja quena ña yʉre.
PHI 1:8 Jesucristo mʉare ĩ tʉo mairo bajiroti bʉto mʉare tʉo maia yʉ cʉni. “Ĩnare bʉto ti ãmoami Pablo”, yi masiami Dios yʉre.
PHI 1:9 Gãjerãre bʉto bʉsa ti maijaro ĩna, yirocʉ Diore seni ĩsisotia yʉ mʉare yiari. Queno tʉoĩare gaye Dios mʉare jidicãjaro, yirocʉ ĩre senisotia yʉ. Ito yicõri ĩ ãmorise mʉa tʉo masi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
PHI 1:10 Ñasarise riti mʉa tʉoĩa besere ãmoa yʉ. Ito bajiro mʉa yija, queno yirã ñari Cristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana ñarã yirãji mʉa.
PHI 1:11 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami quenarise riti mani yi masiroca yigʉ. Quenarise riti yisotijaro ĩna, yirocʉ mʉare yiari ĩre seni ĩsisotia yʉ. Ito bajiro queno mʉa yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã cʉni.
PHI 1:12 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Quenabiti jaje Pablore rẽtabojarocati jãjarã bʉsa Jesucristo oca tʉorʉ̃nʉ wama masa”, mʉa yire ãmoa yʉ.
PHI 1:13 “Cristore ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩre tubiayijarã ĩna”, yi masiama adi cʉto gagʉ ʉjʉ ya wi coderi masa. Ito bajiro riti yi masi jediama ado gãna yʉre.
PHI 1:14 “Tubia ecorʉ ñabojagʉti Cristore jidicãbeami Pablo”, yi tʉoĩacõri ado gãna mani ñarã jãjarã, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ wama. Ito bajiri oca sẽocõri güimenati Dios ocare riasoama ĩna.
PHI 1:15 Cristo ocare queno yʉ riaso masijare, yʉre ti ʉoama coriarã. “Pablo rẽto bʉsaro queno riasorãji gʉama”, yicõri riasobojama ĩna. Gãjerãma Dios oca tʉorʉ̃nʉrã ñari, wanʉre rãca riasoama.
PHI 1:16 Yʉre tʉo maicõri Cristo oca masare riasoama ĩna. “Tubia ecoanare cʉni Cristo oca ñasarise gotijaro Pablo, yirocʉ Pablore tubiaroca yiñi Dios”, yi masiama ĩna yʉre. Ito bajiri yʉre tʉoĩacõri Cristo oca masare riasoama ĩna.
PHI 1:17 Yʉ riasorise ti ʉocõri, “Manire cʉni ti wanʉjaro masa”, yirona riasobojama yʉre ti tudiri masa. Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã meje ñabojarãti ĩ oca masare riasoama ĩna. “ ‘Ĩnajʉare tʉorʉ̃nʉ wama masa’, yire oca Pablo ĩ tʉoja, bʉto bʉsa bojori bʉjagʉ yiguĩji ĩ tubiara wi ñagʉ̃”, yi tʉoĩabojarãji ĩna yʉre.
PHI 1:18 Ito bajiro ĩna yibojaja cʉni no yibea yʉre. Cristo oca masare ĩna riasoja iti ña yʉre quenarise. Yʉre ĩna ti maija, ĩna ti maibeja cʉni Cristo oca masare ĩna riasoja iti ña yʉ ya ʉsijʉ yʉ wanʉroca yirise. Ito bajiri bʉto bʉsa wanʉ wacʉ yigʉja yʉ.
PHI 1:19 “Yʉre yiari Diore senirã yama ĩna”, yi tʉoĩa yʉ mʉare. “Yʉre ejabʉarocʉ Espíritu Santore cõañi Jesucristo”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri tubia ecorʉ yʉ ñabojarocati, “Quenarise rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa yʉ.
PHI 1:20 Jesucristo ĩ cũrʉ ñari, ija ĩ tiro riojo bojo ãmobea yʉ. Yʉ tʉoĩa yurise, yʉ ãmorise cʉni yʉ tʉoĩa yuja, ado bajiro bajia. Oca sẽocõri Cristo ocare riti riasosoti ãmoa yʉ. Tubia ecorʉ yʉ ñaja, tubia ecorʉ meje yʉ ñaja cʉni, yʉre ticõri Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉore ãmoa yʉ. Yʉre ĩna bucõaja cʉni yʉre ĩna sĩaja cʉni no yibea yʉre. Cristore masa ĩna rʉ̃cʉbʉoja iti ña yʉre ñasarise.
PHI 1:21 Cristore riti moa ĩsirocʉ ña ãmoa yʉ. Iti ña yʉre ñasarise. Yʉ godaja, bʉto bʉsa quenarise bʉjagʉ yigʉja yʉ.
PHI 1:22 Adi sita ñagʉ̃, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro masa, yirocʉ ĩnare riasoa yʉ. Catigʉ yʉ ñaja, quena ña yʉre. Yʉ godaja cʉni quena ña. Ito bajiri, “Godarejʉa ãmoa yʉ, catirejʉa ãmoa yʉ”, yi bese masibea yʉ. Jʉaji gayejʉti quenacõa yʉre.
PHI 1:23 Ito bajiri josari ña yʉre iti jʉaji gaye yʉ beseja. Cristo rãca ña ãmogʉ̃, godare ãmoa yʉ. Ĩ tʉ yʉ waja, bʉto bʉsa wanʉ quenaro ñagʉ̃ yigʉja.
PHI 1:24 Ito bajibojarocati adi sita yʉ ñaja bʉto bʉsa mʉare riasogʉ yigʉja yʉ. Mʉare yʉ riasoja iti ña bʉto bʉsa ñasarise.
PHI 1:25 “Riti bajia iti”, yi tʉoĩa yʉ. Ito bajiri, bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ wajaro ĩna, yirocʉ, “Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji”, yi tʉoĩa yʉ. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri bʉto bʉsa wanʉjaro ĩna, yirocʉ mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji.
PHI 1:26 Ito bajiri mʉcana yʉre mʉa tija, wanʉrã yirãji mʉa. Cristo yʉre ĩ codeja ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa.
PHI 1:27 Cristo oca iti gotiro bajiroti mʉa cʉdija iti ña ñasarise. Mʉa tʉjʉ yʉ waja, yʉ wabeja cʉni yʉ yiro bajiroti mʉa yire ãmoa yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã ñama ĩna. Ito yicõri, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro gãjerã cʉni yirona, ĩ oca riti riasoama ĩna”, masa ĩna mʉare yire, tʉo ãmoa yʉ.
PHI 1:28 Mʉa wajana Dios oca ti terã ĩna ñaja, güibesa ĩnare. Oca sẽoña. Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios manire”, yi masirã yirãji ĩna. Gaje gaye cʉni ado bajiro mʉare tʉoĩarã yirãji ĩna. “Ĩnare ejabʉami Dios. Ito bajiri ĩnare masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna, mʉa queno yirise ticõri.
PHI 1:29 Manire ti maicõri Cristore mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Dios. Iti ña mani wanʉrise. Ito bajibojarocati Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, quenabeto mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã. Ito bajiro cũñi Dios manire. Ito bajiri mani wanʉroti ña iti cʉni.
PHI 1:30 Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri, Cristore tʉorʉ̃nʉjaro masa yirona, josari moa mani. Iti rʉmʉ Cristo oca yʉ riasoja ticõri, quenabeto yʉ tõbʉjaroca yʉre masa ĩna yija ticʉ mʉa. “Adocãta cʉni ñeñaro tõbʉjagʉ yiguĩji”, yire oca tʉorãji mʉa.
PHI 2:1 Cristoti ñami mani tʉoĩa oca sẽoroca yigʉ. Manire ti maigʉ̃ ñari mani bojori bʉjaja, “Bojori bʉjabesa mʉa”, yigʉ yiguĩji ĩ. Espíritu Santo rãca mani baba cʉtiroca yami ĩ. Gãjerãre mani ti mairoca ito yicõri ĩnare queno mani yiroca yami Cristo.
PHI 2:2 Ito bajiri, “Queno wanʉ quenaro ñajaro ĩ”, yirona sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩaña mʉa. Sĩgʉ̃re bajiro gãmeri ti maiña. Sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri Cristore moa ĩsiña mʉa.
PHI 2:3 “Yʉmasi bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi oca jaimenati mʉa moaja quena. “Yʉre ti seyojaro gãjerã”, yi tʉoĩamenati moaja quena. “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabesa. “Ĩnama yʉ rẽtoro ñasarã ñama”, mʉa yi tʉoĩaja quena.
PHI 2:4 Mʉa ñaroti riti meje tʉoĩaña. Gãjerã ĩna queno ñaroti gaye cʉni tʉoĩaja quena.
PHI 2:5 Jesucristo ĩ tʉoĩado bajiroti mʉa tʉoĩaja quena.
PHI 2:6 Ũmacʉ̃jʉ ñagʉ̃, Diocõ masigʉ̃ ñabojagʉti adi sitajʉ wadigʉ ĩ masirise jidicãyijʉ Cristo maji.
PHI 2:7 Dios ñabojagʉti ĩ masirise jidicãcõri manire bajiroti rujeayijʉ Cristo. Ito bajiro rujeacõri bʉcʉa wacʉ masare moa ejabʉagʉ ñasotiyijʉ ĩ.
PHI 2:8 Adi sita wadicõri, “Gãjerã rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩabisijʉ ĩ. Ĩ Jacʉ Diore cʉdigʉ yucʉtẽojʉ masa ĩre jaju sĩabojarocati ĩnare camotabisijʉ ĩ. Ñeñaro yiri masʉre ĩna sĩaro bajiro ĩna sĩabojarocati camotabisijʉ ĩ.
PHI 2:9 Ito bajiri ĩ tʉdi catiroca yicõri bʉto rʉ̃cʉbʉorʉ ĩ ñaroca yiñi Dios. Ñimʉ gãji ĩ robo rʉ̃cʉbʉorʉ maquĩji. Ito bajiri wame ñasarise ĩre wõñi Dios.
PHI 2:10 Jesús wame tʉocõri ĩre rʉ̃cʉbʉorã, rijomunigãna ñini rũjũ jedijaro masa, yirocʉ wame ñasarise ĩre wõñi Dios. Ito bajiri ĩ wame tʉocõri ũmacʉ̃jʉ gãna, adi sita gãna, ito yicõri adi sita rocajʉ gãna cʉni rijomunigãna ñini rũjũ jedirã yirãji.
PHI 2:11 “Jesucristo ñami Ʉjʉ ñasagʉ”, yi jedirã yirãji masa. Ito bajiro ĩna yija, mani Jacʉ Diore cʉni rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
PHI 2:12 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Yʉ mʉa rãca ñaroca yʉre cʉdisoticʉ mʉa. Mʉa tʉ yʉ ñabitibojarocati bʉto bʉsa mʉa yʉre tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. “Dios ĩ masoana ña mani”, yi masicõri ĩre bʉto rʉ̃cʉbʉoya mʉa. “Ĩre yʉ cʉdibeja, yʉre ti wanʉbicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã ĩre riti cʉdiya.
PHI 2:13 Quenarise mani yi ãmoroca yigʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro mʉa yi masi jeotoni mʉare ejabʉaguĩji Dios.
PHI 2:14 Dise rʉyabeto mʉa moaja wanʉre rãca riti moaja quena. Ito yicõri gãmeri oca josamenati moaña.
PHI 2:15 Ito bajiro mʉa yija ticõri, “Ñeñaro yirã ñama ĩna. Seti cʉtirã ñama”, ñimʉjʉa mʉare yi masibiquĩji ĩja. Dios ñarã ña mʉa. Ito bajiri adi sita gãna Diore ti tecõri ñeñaro yirã ĩna tiro riojo, quenarise riti mʉa yija quena. Diore mʉa cʉdija ticõri, “Ñeñaro yirã ña gʉama”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna.
PHI 2:16 Catitĩñare gaye Dios tʉjʉ ĩna bʉja masitoni Jesucristo oca ĩnare gotiya. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Cristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bʉto mʉare wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. “Ĩnare riasobojabisija yʉ. Yʉ ĩnare riasocato bajiroti yama ĩna”, yi tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ mʉare. Ito bajiro wanʉre rãca yigʉ yigʉja yʉ.
PHI 2:17 Cristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, mʉare riasocʉ yʉ. Ito bajiro mʉare yʉ riasoja ticõri, yʉre sĩarã yirãji gajea. Ito bajiro yʉre ĩna sĩabojarocati wanʉ quenaro ñagʉ̃ yigʉja yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉcõri wanʉrã yirãji yʉ riasogoana”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ cʉni.
PHI 2:18 Ito bajiroti mʉa cʉni itire wanʉja quena. “Quenabeto tõbʉjabojagʉti wanʉami Pablo”, yi tʉoĩa wanʉña mʉa cʉni.
PHI 2:19 Mani Ʉjʉ Jesús ĩ ãmoja yoari mejeti mʉa tʉ Timoteore cõare tʉoĩa yʉ. Mʉa tʉ ejarʉ ĩ tʉdi ejaroca mʉa oca tʉocõri wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
PHI 2:20 Ĩ sĩgʉ̃ti ñami yʉ tʉoĩaro bajiro tʉoĩagʉ̃. Yʉre bajiroti mʉa queno ñaroti gaye tʉoĩa ʉsirioami Timoteo cʉni.
PHI 2:21 Gãjerãma ĩna queno ñaroti riti tʉoĩama. “¿No bajiro Jesucristore yʉ moa ĩsija quenati?” yi tʉoĩabeama ĩnaõna.
PHI 2:22 “Queno yigʉ ñami Timoteo”, yi masia mʉa ĩre. Ito yicõri, “Pablo rãca queno Jesucristo oca riasoami Timoteo”, yi tʉoĩa masia mʉa. Riti bajia. Yʉ macʉ bajiroti queno yʉre ejabʉami ĩ.
PHI 2:23 Ito bajiri, “Ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yʉ yi masija, mʉa tʉ ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ.
PHI 2:24 Mani Ʉjʉre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ. Ito bajiri, “Ĩ ãmoja yoari mejeti mʉare tigʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yʉ.
PHI 2:25 “Mani bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ Epafroditore mʉcana cõagʉ̃ yigʉja mʉa tʉ”, yi tʉoĩa ña yʉ. Yʉre ĩ ejabʉatoni, ĩre cõayija mʉa. Ado ejacõri yʉ rãca moami ĩ. Quenabeto tõbʉjabojarãti Jesucristo oca riaso jidicãbea gʉa.
PHI 2:26 Mʉa ñajedirore bʉto ti ãmoami ĩ. “Epafrodito cõgʉ̃ ñami”, mʉa yija tʉo masicõri, tʉoĩa oca jaiquĩ ĩ.
PHI 2:27 Riti bajiquĩ, bʉto cõquĩ ĩ. Goda warʉ ñaquĩ. Ĩre ti maiñi Dios. Ito bajiri godabitiquĩ. Tʉoĩa bʉjatobicʉ ñari, ĩ godaja bʉto bʉsa bojori bʉjaborʉja yʉ. Ito bajiri yʉre ti maicõri ĩre yisioñi Dios, yʉ bʉto bojori bʉjare ãmobicʉ.
PHI 2:28 Epafrodito sẽo quenagʉ̃ ĩ ñaja ticõri, wanʉrã yirãji mʉa. Ito bajiri, wanʉjaro ĩna, yirocʉ mʉa tʉ bʉto ĩre cõa ãmoa yʉ. “Wanʉrã yirãji ĩna”, mʉare yi tʉoĩacõri wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni.
PHI 2:29 Ĩre bajiro mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩ ejaja wanʉre rãca boca ãmiña ĩre. Ĩre bajiro bajirãre rʉ̃cʉbʉoya mʉa.
PHI 2:30 Yʉre ejabʉa ñagʉ̃ Cristore moa ĩsiquĩ ĩ. Yʉre ejabʉagʉti bʉjato tõbʉjaquĩ ĩ cʉni. Ito yicõri godaboquĩ. Sõjʉ ñacõri yʉre mʉa ejabʉa masibitire yʉre ejabʉaquĩ ĩ.
PHI 3:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro gotisʉsa yʉ mʉare. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari wanʉña mʉa. Iti rʉmʉ yʉ gotigore mʉcana yʉ mʉare gotija, quena ña yʉre. Mʉcana tʉdi itire mʉa tʉoja, quena ñaro yiroja mʉare.
PHI 3:2 Ecarʉ yai cunigʉ̃re güi ña mani. Ito bajiroti ricati riasorãre cʉni mani güija quena. Ĩna ñama ñeñaro yirã. “Dios rĩa mani ña ãmoja, wiro tarã yirãji mani”, yi riaso rʉorãre cʉni mani cʉdibeja quena.
PHI 3:3 Diore mani tʉorʉ̃nʉjare mani ya ʉsijʉ Espíritu Santo queo sãñi Dios. Ito bajiri manire ticõri, “Dios ñarã ñama ĩnama”, yi masirã yirãji gãjerã. “Wiro mani taja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉrã meje ña mani. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ quenarãji mani.
PHI 3:4 “Ñasarã ña mani. Mani queno yigore ticõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, gãjerã ĩna yi masija, ĩna rẽto bʉsaro yiborʉja yʉ. “Ñasagʉ ñami Pablo”, yire gaye ĩna rẽto bʉsaro bʉto bʉsa ña yʉre. Tite mʉa:
PHI 3:5 Ʉdia ãmojeno rʉmʉri yʉ rujeaja bero yʉre wiro tañi ĩna. Judio masʉ ña yʉ. Benjamín ñayorʉ janerãbatia janami ña yʉ. Judio masʉ rujearʉ hebreo oca bʉsigʉ ña yʉ. Fariseo gaye tʉoĩagorʉ ñari, ĩna robo bʉto judio masa rotirise rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ cʉni maji.
PHI 3:6 Judio masa rotirise bʉto cʉdi ãmogʉ̃, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yi codecʉ yʉ. “Bʉcʉrã rotire cʉdibeami ĩ. Seti cʉtigʉ ñami ĩ”, yʉre yirã manicã.
PHI 3:7 “Iti gaye ña ñasarise”, yirocʉ itire bʉto rʉ̃cʉbʉocʉ yʉ maji. “Ñe waja ma iti”, yi tʉoĩa yʉ ĩja adocãta. Jesucristore riti rʉ̃cʉbʉoa yʉ adi rʉmʉri ĩja.
PHI 3:8 “Bʉcʉrã rotire ñasarise ñaroja”, yigobojarʉ ñari, mani Ʉjʉ Jesucristore yʉ masija bero, “Ñasarise ña iti”, yi tʉoĩabea yʉ adocãta ĩja. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ñejʉa gaje ñasarise ma. Iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicã jeocõcʉ yʉ. “Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉcʉja yʉ ĩja”, yirocʉ iti rʉmʉ yʉ tʉorʉ̃nʉbojare jidicãcʉ yʉ.
PHI 3:9 Ĩ yagʉ ña ãmogʉ̃ ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja. “Judio masa rotirise yʉ cʉdija ticõri, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojacʉ yʉ maji. Cristore yʉ tʉorʉ̃nʉja ticõri, yʉ ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩ tiro riojo ñe seti macʉ ña yʉ ĩja. Ado bajiro bajia iti. No Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ ĩja.
PHI 3:10 Bʉto bʉsa Cristore masi ãmoa yʉ. Iti ña yʉre ñasarise. Ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yicõri, ĩ masirise ĩoñi Dios. Yʉ ĩre cʉdi masitoni, ĩ masirisena yʉre ĩ ejabʉare ãmoa yʉ. Diore cʉdi ãmogʉ̃, ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati, ĩnare camotabisijʉ Jesucristo. Ĩre ĩna sĩabojarocati, camotabisijʉ. Diore riti cʉdi ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri masa yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati, ĩre bajiro Diore riti cʉdi ãmoa yʉ cʉni.
PHI 3:11 Ito bajiro ya yʉ, “Godanare mʉcana tʉdi catiroca Dios ĩ yiri rʉmʉ, yʉre cʉni yʉ catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ.
PHI 3:12 “Jeyaro masigʉ̃ ña yʉ. Quenarise riti yigʉ ña yʉ”, yi masibea yʉ. Yʉ masibiti jaje rʉya maji. Ito bajibojarocati Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yicãñi ĩ. Ito bajiri yʉ moaroti ĩ cũre, itire jeorocʉ ĩre moa ĩsisotia yʉ.
PHI 3:13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Cristo ĩ ãmoro bajiro quenarise riti yigʉ ña yʉ”, yibea yʉ. Ado bajirojʉa bajia yʉ yirise. Iti rʉmʉjʉ rẽtagore gaye bʉto tʉoĩabea yʉ. Yʉ moaroti Cristo ĩ cũcãja bero ñajare, “Itire yicʉja yʉ”, yirocʉ josa yʉ ĩja.
PHI 3:14 Cristore tʉorʉ̃nʉrã mani ñajare, ũmacʉ̃jʉ manire ãmi wacõri waja yigʉ yiguĩji Dios. Mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri moare ĩ cũre ñajare, itire jeo ãmoa yʉ maji.
PHI 3:15 Mani Cristore tʉorʉ̃nʉsʉoana itire sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩa mani. “Mani moaroti Dios ĩ cũrere jeoana mani”, yi tʉoĩarã ña mani. Ito bajibojarocati coriarã mʉa yʉ bajiro tʉoĩabeja, mʉa tʉo masibitire mʉa tʉo masiroca yigʉ yiguĩji Dios.
PHI 3:16 Dios oca ñarocõ tʉo masi jeobitibojarãti mani tʉo masiriseti mani cʉdi ñaja quena.
PHI 3:17 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Ado bajiro ñami Pablo”, yi tʉoĩacõri, yʉ yiado bajiroti yiya mʉa cʉni. Yʉ yiado bajiro yirãre tʉorʉ̃nʉña mʉa.
PHI 3:18 Adocãta yʉ mʉare gotirise coji meje mʉare goticʉ yʉ. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti, “Yucʉtẽojʉ ĩ godaja, ñe waja ma”, yirã jãjarã ñama maji. “Ito bajiro yama ĩna”, yi tʉoĩacõri oti ãmoa yʉ. Ito bajiro tʉoĩarã Cristo wajana ñama ĩnaõna.
PHI 3:19 Ito bajiro yirã jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji. Ĩna ya ʉsijʉ maquĩji Dios. Adi sita gaye riti tʉoĩarãji ĩna. Ĩna ñeñaro yi ãmoriseti tʉoĩa wanʉama ĩna. Ĩna ñeñaro yija, bojo bʉjaro õno yirã itire wanʉama ĩna.
PHI 3:20 Maniama ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ warona ña. Dios ĩ ñarojʉ ña mani ñatĩñaro. “Manire masorocʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesucristo”, yi tʉoĩacõri ĩre bocatia mani.
PHI 3:21 Mani ya rujʉ godari rujʉre gaje rujʉ godabiti rujʉna manire wasoagʉ yiguĩji Cristo. Ĩ ya rujʉ ñasari rujʉ bajiri rujʉna manire wasoagʉ yiguĩji ĩ. Bʉto masigʉ̃ ñari, ñejʉa ĩ roti masibiti ma ĩre. “Ĩ masirisena mani ya rujʉre wasoagʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
PHI 4:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉare bʉto tʉo maia yʉ. Mʉare tʉoĩagʉ̃, bʉto ti ãmoa yʉ mʉare. Mʉare tʉoĩacõri bʉto wanʉa yʉ. “Yʉ riasorise tʉocõri Diore cʉdiama ĩna”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ mʉare. Ito bajiri mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ito bajiroti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa mʉa.
PHI 4:2 Evodia ito yicõri Síntiquere cʉni bʉsi ãmoa yʉ adocãta. Mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, sĩgʉ̃ rĩa robo bajiro bajia mʉa. Ito bajiri, “Sĩgõ robo bajiroti mʉa tʉoĩaja quena”, yi goti queno ãmoa yʉ mʉare.
PHI 4:3 Ito gagʉ queno yʉ rãca moare baba cʉtigorʉre bʉsigʉ ya yʉ adocãta. Ĩna romia jʉ̃arãre ĩna ya oca queno ejabʉaya. Ito yʉ ñaroca queno ejabʉacã ĩna Cristo oca yʉ riasoroca. Clemente wame cʉtigʉre cʉni ejabʉacã ĩna. Gãjerã yʉ rãca cocati Jesucristo oca riasorãre cʉni ejabʉacã ĩna. Yʉ rãca moagoanare, “Adocõ ñama yʉ rãca catitĩñarona”, yirocʉ ĩ ya papera tutijʉ ĩna wame wõcãyijʉ Dios.
PHI 4:4 Mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, wanʉ quenatĩñaña mʉa cʉni. “Wanʉ quenaña mʉa”, ya yʉ mʉcana.
PHI 4:5 “Ĩna ñama rʉ̃cʉbʉorã”, gãjerã mʉare ĩna yijaro yirona, quenarise riti gãjerãre yisotiya mʉa. Mani Ʉjʉ yoari mejeti tʉdi ejagʉ yiguĩji. Itire ãcabojabesa mʉa.
PHI 4:6 Ñejʉare tʉoĩa ʉsirio yibesa. Mʉare oca iti ñaja, Diore gotiba. Gaje mʉare iti rʉyaja, Diore gotija quena. Ñajediro Diore mʉa gotija, quenaro yiroja. Ito bajiri ĩ cʉdija ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbesa mʉa.
PHI 4:7 Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios. Mani queno wanʉ quenaroca ĩ yija, iti ña rẽtoro quenarise. “Ito bajiro mani queno wanʉ quenaroca yami Dios”, yi tʉoĩa masibea mani. Jesucristo ñarã mani ñaja ticõri, mani ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca yami Dios. Ito yicõri mani tʉoĩa güibitiroca yami ĩ.
PHI 4:8 Ado bajiro gotisʉsa, yʉ ñarã yʉ mʉare. Quenarise gaye riti mani tʉoĩaja quena. Rʉ̃cʉbʉore gaye, riojo ñasarise, queno yire gaye, seyorise gaye, ito yicõri gãjerã queno ĩna yigore cʉni mani tʉoĩaja quena. Quenarise riti mani tʉoĩaja quena. Ito yicõri, “Iti ña quenarise”, Dios ĩ yirise, mani yi tʉoĩaja quena.
PHI 4:9 Mʉare yʉ riasocato bajiroti yisotiba mʉa. Yʉre mʉa tʉogore, mʉa tigore cʉni ito bajiro mʉa yija quena. Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉa rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Dios mani queno wanʉ quenaroca yigʉ.
PHI 4:10 Yʉre tʉdi tʉoĩacõri yʉ ãmorise yʉre cõayija mʉa. Ito bajiri mʉare wanʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ mani Ʉjʉre. Ñejʉa yoari mʉa yʉre cõabitibojarocati, “Yʉre jidicãbeama ĩna maji”, yi masicʉ yʉ. “Ñejʉa yʉre ĩna cõabeja, cõa ãmobojarãti cõa masimenaji ĩna”, yi tʉoĩacʉ yʉ.
PHI 4:11 “Jai bʉsaro ãmoa yʉ”, yigʉ meje ya yʉ. No yʉ ñaro bajiroti yʉ ñaja quena. Yʉ rʉcoja, yʉ rʉcobeja cʉni, “Quena ña”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ.
PHI 4:12 Cojireama bojoro bʉjagʉ ñacʉ yʉ. Cojireama jaje rʉcocʉ yʉ. No yʉ ñaro bajiroti yʉ rʉcoja, yʉ rʉcobeja cʉni, “Quena ña”, yi tʉoĩa wanʉa yʉ. Yʉ yajija, yʉ yajibeja cʉni wanʉsotia yʉ. Jaje yʉ rʉcoja, ñe yʉ rʉcobeja cʉni, “Quena ña”, yi tʉoĩacõri wanʉa yʉ.
PHI 4:13 Yʉ sẽoroca Cristo ĩ yijare no ñarijʉti moare yʉre Dios ĩ cũja, moagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉre rẽtaroti gaye cʉni güibea yʉ.
PHI 4:14 Ito bajibojarocati yʉ bojoro bʉjaroca mʉa yʉre ejabʉaja queno yiyija mʉa.
PHI 4:15 Macedonia sita ñacõri Cristo oca yʉ riaso ucugʉ waroca, mʉa Filipos cʉto gãna riti niyeru miojucõri, yʉre ĩsi ñucayija mʉa. Mʉare yʉ riasogore ñajare yʉre wanʉrã, niyeru ĩsi ñucayija mʉa. Gãjerãma Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti, yʉre ĩsi ñucabisĩ ĩna. “Riti bajia”, yirãji mʉa.
PHI 4:16 Tesalónica cʉto yʉ ñaroca maji, “Pablo ĩ ãmorise bʉjajaro”, yirona coji meje niyeru miojucõri, yʉre ĩsi ñucayija mʉa.
PHI 4:17 Yʉ ãmorise mʉa ĩsi ñucare riti meje mʉare wanʉa yʉ. Ado robojʉa bajia: “Mʉa queno yirise ticõri, bʉto bʉsa queno mʉare waja yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, wanʉa yʉ mʉare.
PHI 4:18 Epafrodito rãca mʉa yʉre cõare ñarocõti boca ãmicʉ yʉ. Yʉre queno ĩsiyija mʉa. Ito bajiri yʉ ãmorise rẽto bʉsaro rʉcoa yʉ. Yʉre mʉa ĩsi ñucare quenarise ña. Diore rʉ̃cʉbʉorã queno sʉtirise masa ĩna soe mʉore bajiro bajia, ito bajiro mʉa yʉre yija. Yʉre mʉa queno yirise ticõri, mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
PHI 4:19 Mʉa ãmorise ñajediro ĩsigʉ̃ yiguĩji mani Ʉjʉ Dios. Jeyaro rʉcogʉ ñari, Jesucristo ñarã mani ñaja ticõri, manire queno yisotigʉ yiguĩji Dios.
PHI 4:20 “Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃”, yi mani Jacʉ Diore rʉ̃cʉbʉosotirʉja manire. Ijarijʉ cʉni ito bajiroti ñatĩñajaro, yi gotia yʉ mʉare. Itocõ ña.
PHI 4:21 “Quenajaro Dios ñarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã”, yi ñuca yʉ. Ado gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã yʉ rãca gãna, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare.
PHI 4:22 Ado gãna Dios ñarã ñajediro “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Jesure tʉorʉ̃nʉrã, “Bʉto quenajaro”, yi ñucama Roma cʉto gagʉ ʉjʉre moa ĩsiri masa.
PHI 4:23 Queno yijaro ĩna ñajedirore, yirocʉ mani Ʉjʉ Jesucristore mʉare yiari seni ĩsia yʉ. Itocõ ña.
COL 1:1 Ñati Colosas cʉto gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Adi papera mʉare cõa yʉ. Jesucristo ocare yʉ riaso ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiro yʉre ĩ cũre ãmoñi Dios. Adojʉ mani yagʉ Timoteo rãca tubia ecoana ña gʉa. “Quenajaro”, yami ĩ cʉni. “Dios rĩa ña mʉa, ito yicõri Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ña mʉa”, yi masia gʉa mʉare. Mʉare queno ĩ yitoni, mani Jacʉ Diore seni ĩsisotia gʉa. Mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca Dios ĩ yire ãmoa gʉa.
COL 1:3 “Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna, ito yicõri Dios ñarãre queno ti mairã ñama ĩna”, mʉare masa ĩna yija tʉocʉ gʉa. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore gʉa senija, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre bʉsirã.
COL 1:5 “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ejacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ yurã ña mʉa cʉni. Ito bajiro tʉoĩasʉoyija mʉa cajero Cristo oca mʉa tʉorʉ̃nʉsʉora rʉmʉ. Cristo oca iti ña oca riojo ñasarise.
COL 1:6 Cristo oca tʉo masisʉocõri, “Iti ña oca riojo ñasarise”, yiyija mʉa. “Ñeñaro yirã ñabojarãti manire ti maicõri manire queno yiñi Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ĩ oca quenarise mʉa tʉogore masa jeyaro tʉorã yirãji adi rʉmʉri ĩja. Ito yicõri mʉa yiado bajiroti ĩna ñeñaro yirise jidicãcõri mama ʉsi wasoarã yirãji ĩna cʉni.
COL 1:7 Mani yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, ĩ ñami mani maigʉ̃. Mʉare Dios oca riasoñi ĩ. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñari queno adojʉ gʉare ejabʉami ĩ.
COL 1:8 “Espíritu Santona sʉoriti gãmeri ti maiama ĩna Colosas cʉto gãna”, yi goti ejaquĩ Epafras gʉare.
COL 1:9 Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsisʉocʉ gʉa. Ñaro bajiroti mʉare yiari Diore senisʉsabea gʉa. Ĩ ocare queno mʉa tʉo masi jeotoni, ĩre senia gʉa. Ito yicõri ĩ masirise mʉare jidicãtoni Diore senia gʉa. “Ado bajiro mani yire ãmoguĩji Dios”, mʉa yi masitoni, ĩre seni ĩsisotia gʉa.
COL 1:10 Ito bajiro mʉa yi masija, mani Ʉjʉ ĩ ãmoro bajiro yi ñarã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩ wanʉtoni ĩre cʉdisotirã yirãji mʉa. Ĩre moa ĩsirã gãjerãre queno ejabʉarã yirãji mʉa, ĩna Diore masitoni. Ito bajiro yirã Dios gaye masi remocõri bʉto bʉsa ĩre tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mʉa.
COL 1:11 Rẽtoro masigʉ̃ Dios ĩ ñajare, ĩre senia gʉa ĩ masirise mʉare ĩ jidicãtoni. Ito bajiro mʉare ĩ yirise ñajare, ñeñaro mʉa tõbʉjabojaja cʉni ñemecʉti masirã yirãji mʉa. Ito yicõri tʉoĩa ʉsirio yimenati wanʉ quenarã yirãji mʉa.
COL 1:12 Mani Jacʉ Diore wanʉcõri ado bajiro ĩre bʉsisotirã yirãji mani ĩja. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ñarã gʉa ñatoni gʉare masoyija mʉ. Ito bajiri mʉ ñaro queno busurojʉ ejacõri, gãjerã mʉ ñarã rãca mʉ ĩsiroti bʉjarã yirãji gʉa cʉni”, yi wanʉrã yirãji mani, Diore bʉsirã.
COL 1:13 Ñeñaro yirã ʉjʉ ĩ ñarã mani ñame yirocʉ manire masoñi Dios. Manire masocõri ĩ Macʉ ĩ maigʉ̃ ñarã mani ñatoni manire cũñi Dios.
COL 1:14 Manire yiari ĩ Macʉ godarena sʉoriti manire masoñi Dios. Ito bajiro yicõri mani ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios.
COL 1:15 Ñimʉjʉa Diore tigorʉ maquĩji. Ruyugʉ meje ñami Dios. Ito bajibojarocati Cristore mani masija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios”, yi masirãji mani. Ñatĩñagʉ̃ ñami Cristo. Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ñacãyijʉ Cristo.
COL 1:16 Ĩ́na sʉoriti dise rʉyabeto ũmacʉ̃jʉ gaye cʉni, adi sita gaye cʉni rujeoyijʉ Dios. Ruyubiti cʉni, ruyurise cʉni ĩ Macʉ rãcati rujeoyijʉ Dios. Ruyumenare, ĩna ʉjarãre cʉni rujeoyijʉ Dios, ĩ Macʉ rãcati. Ito bajiri ĩnare rujeorʉ ñari, ĩna ʉjʉ ñami Dios Macʉ. Ito bajiro yicõri ĩna Ʉjʉ ñasagʉ ĩ Macʉre cũyijʉ Dios.
COL 1:17 Adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉa ĩ Macʉ ñacãyijʉ. Ĩ́na sʉoriti jeyaro ña. Ĩ manijama disejʉa maniboadoja.
COL 1:18 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñari masʉ. Ĩ ñarã mani ñajare ĩ ñami mani rijoga. Ĩ godarena sʉoriti ĩ ñarã mani ñasʉoroca yiyijʉ Dios. Ĩ ñami cajero godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ. Ito bajigʉ ñari, manire cʉni tʉdi catiroca yi masiguĩji ĩ. Ĩti ñami masa jeyaro Ʉjʉ ñasagʉ.
COL 1:19 Ĩ Jacʉ Dios robo bajiro bajigʉti ñami Jesucristo cʉni. Ito bajiro ĩ bajijare ãmoyijʉ Dios.
COL 1:20 Masa jeyaro adi sita gãna, ũmacʉ̃jʉ gãna cʉni ñeñaro yirã ñayijarã. Ito bajiri masa ĩna oca cʉtirise oca queno ãmogʉ̃ ĩ Macʉre waja yi ĩsi rotiyijʉ Dios. Yucʉtẽojʉ ĩ Macʉ ya rí budirena sʉoriti masa rãca oca quenoyijʉ Dios.
COL 1:21 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro tʉoĩarã ñabojacʉ mani maji. Ñeñarise yisoticʉ mani maji. Diore ti tudirã ñari, mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩacʉ mani maji.
COL 1:22 Adi rʉmʉriama mani wajacʉre bajiro ĩre tʉoĩabea mani ĩja. Ĩjʉa oca quenoñi. Ñeñaro mani yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani ĩja. Ñeñaro yiĩamena robo bajirã ña mani ĩja, Dios ĩ tija. “Ĩna ñama yʉ waja yi ĩsiana, ito bajiri seti ma ĩnare”, yigʉ yiguĩji Cristo, Diore gotigʉ.
COL 1:23 Ito bajiro manire yiari Diore bʉsi ejabʉagʉ yiguĩji Cristo, Dios oca mani tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja. Ĩ oca mani tʉosʉocatire tʉorʉ̃nʉsotirã yirãji mani. Gaje oca manire gãjerã ĩna gotibojaja cʉni, ĩnare tʉorʉ̃nʉmenaji mani. “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja, manire masogʉ̃ yiguĩji”, yire oca jidicãmenaji mani. Iti ña oca quenarise. Adi rʉmʉri co sita gãna rʉyabeto iti ocare tʉorãji. Yʉ Pablo Diore moa ĩsigʉ̃ ñari iti oca riaso ucuri masʉ ña yʉ.
COL 1:24 Dios oca riaso ucuri masʉ ñari, bʉto wanʉa yʉ. Ito bajibojarocati ĩ oca yʉ mʉare riasoja, yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti wanʉa yʉ. Manire yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni. Ito bajiri Dios oca Cristore tʉorʉ̃nʉrãre riasogʉti yʉ tʉoĩa bʉjatobitibojaja, no yibea yʉre. Tʉoĩa oca jaibea yʉ. Wanʉa yʉ. Mani ĩ ñarãre yiari tʉoĩa bʉjatobisĩ Cristo cʉni.
COL 1:25 Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ĩ oca riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Mʉa oca sẽotoni yʉre cũñi Dios. Co masa rʉyabeto ĩ oca ĩna tʉobitire riaso ucutoni yʉre cũñi Dios.
COL 1:26 “Judio masa mejere cʉni masogʉ̃ yiguĩji Cristo”, yire gaye gotibisijʉ Dios maji jane mejejʉ. Ito bajiri mani riojʉa gãna iti ocare masibisijarã maji. Adi rʉmʉriama ĩ ñarã ñarocõti ĩ oca quenarise mani tʉo jedire ãmoguĩji ĩ. Ado bajiro bajia iti oca wanʉ quenarise. Tite. Mani ya ʉsijʉ quedi sãjacõri mani rãcati ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito bajiri, “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ Cristo rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
COL 1:28 No yʉ wa ucurijʉcõ masa jeyarore Cristo oca yʉ masiadocõ riaso ucua yʉ. “Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉbeja mʉare masobicʉ yiguĩji ĩ”, yi goti quenoa yʉ masare. Ito bajiro masare riasoa yʉ, Dios ĩ tiro riojo, Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ñe seti mana ĩna ñatoni.
COL 1:29 Jesucristore queno masa masitoni josari moa yʉ. Yʉmasirio meje moasotia yʉ. Cristo yʉre ĩ ejabʉarisena moasotia yʉ.
COL 2:1 Mʉare yiari ruje Diore seni ĩsisotia yʉ. Laodicea cʉto gãna, yʉre tiĩamenare yiari ito bajiroti Diore seni ĩsia yʉ. “Manire yiari ruje Diore seni ĩsisotiami Pablo”, mʉa yi tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
COL 2:2 Mʉare yiari ito bajiro Diore seni ĩsisotia yʉ, mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa oca sẽotoni. Sĩgʉ̃ ʉsi bajiro riti tʉoĩacõri mʉa gãmeri maitoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Ĩ ocare queno tʉo masicõri, “Riti ña iti. Jesucristo masoana ña gʉa”, yi mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ. Iti rʉmʉjʉ Jesucristo gaye ñarocõti goti jeobisijʉ Dios maji. Adi rʉmʉri ĩja ĩ goti jeobitire gotigʉ yami Dios manire. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro tʉo masire rʉcogʉ. Dise rʉyabeto tʉo masigʉ̃ ñami ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉja queno tʉo masirã ñarã yirãji mani cʉni.
COL 2:4 Queno goti rʉorãre mʉa tʉorʉ̃nʉme yirocʉ, adi mʉare gotia yʉ.
COL 2:5 Mʉa tʉ ñabitibojagʉti mʉare tʉo maicõri mʉa tʉ ñagʉ̃ bajiro bajia yʉ. “Sĩgʉ̃re bajiro riti ʉsi cʉticõri, queno Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñama Colosas cʉto gãna”, mʉare masa ĩna yija tʉocõri, bʉto wanʉa yʉ.
COL 2:6 Cristore boca ãmicõri, “Ĩti ñami yʉ Ʉjʉ ĩja”, yigoana ña mʉa. Ito bajiro yiana ñari, ĩ ãmoro bajiro riti yi ñasotiya mʉa.
COL 2:7 Bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warona Dios ocare riasotiya mʉa. Ĩre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre cʉdisotiya mʉa. Mʉare riasogoana yiado bajiroti bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito yicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi wanʉsotiba mʉa.
COL 2:8 “Oca ñasarise riasoa gʉa”, Jesure masimena ĩna yibojaja, ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa mʉa. Jesucristo oca meje ña ĩna riasorise. Ĩna riojʉa gãna ĩnamasi tʉoĩa rujeore gaye riasoama ĩna. “Ado bajiro bajia adi macãrʉcʉ̃ro”, ĩna yi tʉoĩa rujeore gaye riasoama ĩna. Cristo oca meje ña ĩna riasorise.
COL 2:9 Riojo mʉare oca gotia yʉ. Cristo sĩgʉ̃ti ñami jeyaro Dios gaye rʉcogʉ. Dios ĩ masirise, ĩ sẽorise, ĩ ñasarise Dios gaye disejʉa rʉyabeto rʉcogʉ ñami Cristo. Manire bajiro rujʉ cʉtibojagʉti Dioti ñami Cristo.
COL 2:10 Ito bajiri Cristore boca ãmigoana ñari queno ʉsi cʉtia mani ĩja. Ĩre boca ãmicõri Diore cʉni boca ãmigoana ña mani ĩja. Cristoti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Ñimʉjʉa ĩre roti masigʉ̃ maquĩji. Ĩti ñami ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarãre, adi sita gãna ʉjarãre cʉni roti masigʉ̃.
COL 2:11 Dios ñarã ñarona judio masa wiro tabojare bajiro yibisija mʉa. Dios ñarã ñarona Cristore tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ito bajiri mʉa ñeñaro yi ʉyarisere mʉa jidicãtoni, mʉare ejabʉañi Cristo.
COL 2:12 “Riti bajia. Cristo ĩ godabojarocati tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito bajiroti yʉre cʉni tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Ito bajiro yi tʉorʉ̃nʉcõri idé gu rotiyija mʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari gʉa ñeñaro yirisere jidicã ãmoa gʉa. Mama ʉsi wasoa ãmoa gʉa”, yi tʉoĩacõri idé gu rotiyija mʉa.
COL 2:13 Iti rʉmʉjʉ ñeñaro yirã ñari, ito yicõri ñeñaro yirise jidicã ãmomena ñari, godana robo bajirã ñabojacʉ mani maji. Diore masirã meje ñacʉ mani. Cristore mani tʉorʉ̃nʉjare manire masoñi Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yirise ãcabojo jeoñi ĩ.
COL 2:14 Dios ĩ rotirise cʉdibiticõri seti cʉtirã ñacʉ mani maji. Yucʉtẽojʉ masare yiari Cristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirise ãcabojo jeoñi Dios. Ito yicõri mame oca gotirocʉ cajero ĩ rotisʉore jidicãcõri gaje wasoayijʉ Dios ĩja.
COL 2:15 Ito bajiro Dios ĩ yijare, “Seti cʉtirã ñama ĩna”, yi masibeami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩja. Yucʉtẽojʉ manire yiari goda ĩsicõri, rʉ̃mʉ́are ruyumena ñarocõreti rẽtocũyijʉ Cristo. Ito bajiro ĩ yijare, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Cristo. Ĩ masirise ĩorocʉ, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ĩ ñarãre cʉni rẽtocũyijʉ Cristo”, yi tʉoĩa mani.
COL 2:16 Ito bajiri, “Rẽore ña, babesa, idibesa”, yire ma ĩja. “Bʉcʉrã rotire cʉdibea mʉa”, mʉare ĩna yibojaja, bojori bʉjare ma mʉare. “Gʉa ya basa rʉmʉ, gʉa ya tujacãra rʉmʉ cʉni rʉ̃cʉbʉobea mʉa. Mamʉ ũmacañi ĩ joeari rʉmʉ rʉ̃cʉbʉobea mʉa”, mʉare ĩna yibojaja bojori bʉjare ma mʉare.
COL 2:17 Cristo ĩ godaroto riojʉa jaje rotire gaye ñayijʉ maji. “Cristo ĩ ejaja queno manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ”, judio masa ĩna yitoni jaje rotire gaye cũyijʉ Dios maji. Manire Cristo ĩ goda ĩsija bero bʉcʉrã ĩna yisotire mani yiroti meje ña ĩja. Adi rʉmʉri Cristo ĩ rotiro bajiro riti cʉdi warã yirãji mani ĩja.
COL 2:18 Coriarã ado bajiro goti rʉoama mʉare: “Gʉa cãirojʉ ticõri queno Dios ĩ rotirise goti masia gʉa. Manimasiti mani ya rujʉre cami menija quena”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. “Ángel mesare gʉa rʉ̃cʉbʉoado bajiro mʉa rʉ̃cʉbʉobeja, mʉare masobiquĩji Dios”, yi goti rʉoama ĩna mʉare. Ĩnamasiti tʉoĩa rujeocõri, ito bajiro goti rʉoama ĩna. “Gʉa robo bajiro mʉa yibeja, mʉare masobicʉ yiguĩji Dios”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro mʉare ĩna yibojarocati, ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja.
COL 2:19 Mani Ʉjʉ Cristo bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩnaõna. Mani Ʉjʉ ñari, Cristo sĩgʉ̃ti ñami mani rijoga bajiro bajigʉ. Ĩre boca ãmigoana ñari ĩ ya rujʉ robo bajirã ña mani. Ĩre riti mani tʉorʉ̃nʉja, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiroti bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉ warã yirãji mani ĩja.
COL 2:20 Manire goda ĩsicõri bʉcʉrã rotire jidicãcõri mame oca wasoayijʉ Cristo. Ito bajiri adi sita gãna ĩna tʉoĩa rujeore mani cʉdiroti meje ña. “Bʉcʉrã masa ĩna rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, ĩna yibojaja, mani cʉdiroti meje ña. ¿No yija ito bajibojarocati adi sita gãna ĩna tʉoĩa rujeorise cʉdiati mʉa maji?
COL 2:21 Ado bajiro rotiama ĩna. Tite: “Itire bare meje ña. Babesa, moaĩabesa”, yama ĩna.
COL 2:22 Ito bajiro ĩna riasoja, adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩa rujeorise ña. Bare jedirise ña, ito yicõri mani ba jeoroti ña iti.
COL 2:23 Ĩna tʉo seyorise ĩna riasoja tʉocõri, “Queno tʉoĩarã ñama”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajibojarocati queno tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ado bajiro riasobojama ĩna. Tite: “Gʉa rʉ̃cʉbʉoanare rʉ̃cʉbʉoja quena. ‘Masigʉ̃ meje ña yʉ’, mani yija quena. Mani tʉoĩa bʉjatobeja quena. Manimasiti mani ya rujʉre cami menija quena. Ito bajiro mani yija, mani ñeñaro yirise jidicã masirã yirãji mani”, yi tʉoĩabojama. Ito bajiro meje bajia.
COL 3:1 Cristore ĩna sĩabojarocati tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ĩre mʉcana tʉdi catiroca yicõri ũmacʉ̃jʉ ĩ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ruji rotiyijʉ Dios. Cristore mani tʉorʉ̃nʉroto riojʉa Diore masibiticõri godacãna robo bajirã ñacʉ mani maji. Ito bajiri ñeñaro yirise jidicãcõri Cristore mani tʉorʉ̃nʉsʉocati rʉmʉ tʉdi catirã robo bajiro mani bajiroca yiyijʉ Dios manire. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca catitĩñarã yirãji mani. Ito bajiri ĩre wanʉrã ũmacʉ̃jʉ ĩ gaye mani tʉoĩaja quena.
COL 3:2 Adi sita gayere tʉoĩa wanʉsabitirʉja manire. Ũmacʉ̃jʉ Cristo gaye bʉto bʉsa mani tʉoĩa wanʉja quena.
COL 3:3 Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti mani ñeñaro yirise ãcabojoñi Dios. Ito bajiri mʉcana tʉdi ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Mʉcana tʉdi mani ñeñaro yi ʉyabe yirocʉ, manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca mani catitĩñatoni manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Cristo.
COL 3:4 Mani ya ʉsijʉ Cristo ĩ quedi sãjagoana ñari ĩ́na sʉoriti catia mani. Ĩti ñami catitĩñare ñasarise rʉcogʉ. Tʉdi ĩ goaĩori rʉmʉ masa jeyaro ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Ĩ ñarã ñari, ũmacʉ̃jʉ ĩ rãcati wanʉrã yirãji mani cʉni.
COL 3:5 Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro ñeñaro mani yirise jidicãgorʉja manire. Rocati romiare yibitirʉja manire. “Isore ãmoa yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Mani ya rujʉna ñeñaro mani yirise jidicãrʉja manire. Gãji ya gajeonire ʉobitirʉja manire. Gajeonire mani tʉoĩa wanʉja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani.
COL 3:6 Ito bajiro ñeñaro yirãre junisinicõri, ĩna cʉdibitire waja, ĩnare bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
COL 3:7 Iti rʉmʉjʉ adi sita gãna bajiro tʉoĩacõri ĩnare bajiroti ñeñaro yicʉ mani cʉni maji.
COL 3:8 Adi rʉmʉri jeyaro mani ñeñaro yirise jidicãja quena. Junisinibitirʉja manire. Ti tebitirʉja manire. Ti tudibitirʉja manire. Gãjerãre bʉsitubitirʉja manire. Mani ya risena oca ñeñarise bʉsibitirʉja manire.
COL 3:9 Ñeñaro mani yi ʉyarise jidicãcõri mama ʉsi wasoana ña mani ĩja. Ito bajiri mʉcana tʉdi gãjerãre socabitirʉja manire. Dios manire rujeorʉ ejabʉasotiami manire ĩ ãmoro bajiro mani yitoni. Bʉto bʉsa ĩre mani masiroca yami Dios, Cristo ĩ queno yiado bajiro mani yitoni.
COL 3:11 Cristo ĩ quedi sãjana ñari sĩgʉ̃ rĩa ña mani ĩja. Ito bajiri, “Judio masa ña gʉa. Judio masa meje ña mʉama”, yire ma ĩja. “Wiro tagoana ña gʉa. Wiro tagoana meje ña mʉama. Riasotigoana ña gʉa. Riasotigoana meje ña mʉama. Gãjerãre moa ĩsirãona meje ña gʉa. Gãjerãre moa ĩsirãona ña mʉama”, yire ma ĩja. Sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ, ĩ ñami Cristo. Ito bajiri Dios ĩ tija sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani.
COL 3:12 Dios ñarã ña mani ĩja. Manire ti maicõri, manire beseñi Dios, ĩ ñarã mani ñatoni. Ito bajiri mani cʉni gãjerãre mani ti maija quena. Ito yicõri ĩnare mani ejabʉaja quena. “Gãjerã rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Gãjerãre sẽoro rotibitirʉja manire. Manire gãjerã ʉsirioro ĩna yibojarocati junisinibitirʉja manire.
COL 3:13 Mani gãmeri ejabʉaja quena. Manire gãjerã ĩna ñeñaro yibojarocati ĩnare junisinibitirʉja manire. Itire mani ãcabojoja quena. Mani ñeñaro yirise Jesucristo ĩ ãcabojado bajiroti gãjerãre cʉni mani ãcabojoja quena.
COL 3:14 Gãmeri mani ti maija, iti ña rẽtoro ñasarise. Dise gaje rotire rẽtoro ñasarise manoja. Mani gãmeri ti maija, sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩarã yirãji mani, Dios ĩ ãmoro bajiroti.
COL 3:15 Cristo ĩ ãmoro bajiro riti mani yija, ñe oca manoti mani ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarã ñarã yirãji mani. “Ĩre cʉdia yʉ”, yi masicõri, mani ya ʉsijʉ queno wanʉ quenarise rãca ñarã yirãji mani. Ito bajiro mani ñatoni ĩ ñarã sĩgʉ̃re bajiro mani tʉoĩaroca yicãñi Dios. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ”, yitĩñarʉja manire, Diore rʉ̃cʉbʉorã.
COL 3:16 Mani ya ʉsina Cristo ocare tʉorʉ̃nʉcõri wanʉre rãca ĩre cʉdi ñasotirʉja manire. Ĩ ocare queno masicõri gãmeri mani riasoja quena. Ito yicõri mani goti rẽtobuja quena. Diore wanʉrã, ĩre basa sẽato mani. Ĩ oca tutire ticõri sẽato mani. “Queno ya Dios mʉ”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉo sẽato mani.
COL 3:17 Dise rʉyabeto mani bʉsija cʉni, mani moaja cʉni, “Jesucristo ñami yʉ Ʉjʉ”, yi tʉoĩacõri, ito bajiro yirʉja manire. Cristore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ejabʉarisena, “Queno ya Dios mʉ”, mani Jacʉ Diore yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
COL 3:18 Tʉoya romia mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa manʉjʉsabatia yiro bajiroti cʉdiya. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ito bajiroti mʉa yija quena.
COL 3:19 Tʉoya ʉ̃mʉa mʉa, mʉare cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa manojosãromiare queno ti maiña. Ito yicõri sẽorise rãca rotibesa mʉa. Quenoti ĩnare rotija quena.
COL 3:20 Tʉoya rĩaca mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa jacʉsabatia yiro bajiroti cʉdisotiba mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
COL 3:21 Tʉoya rĩa cʉtirã mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa rĩare ʉsirioro tudibesa mʉa. Biyaro ĩnare mʉa tudija tʉocõri, tʉo oca sẽomenaji ĩna. Ito bajiri mʉare cʉdi ãmomenaji ĩna.
COL 3:22 Tʉoya gãjerãre moa ĩsirã mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ʉjarãre queno cʉdiya mʉa. Ĩna tiroca cʉni, ĩna tibeto cʉni ĩnare queno cʉdisotiba mʉa. Mʉa ʉjarã ĩna tiroca riti mʉa moaja, “Gʉare ti wanʉjaro ĩ”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiro mʉa yija queno moa ĩsirã meje ña mʉa. Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, mʉa ʉjarãre queno moa ĩsija quena.
COL 3:23 Dise rʉyabeto mʉa ʉjarã ĩna rotirise wanʉre rãca moa ĩsija quena. Temenati moaja quena. “Yʉ moarise tiami Cristo”, yi tʉoĩacõri, ĩre moa ĩsirã robo bajiro mʉa ʉjarãre cʉni queno moa ĩsiña mʉa.
COL 3:24 Cristo sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ĩre moa ĩsirã ya mani. Itire ãcabojabesa. Manire queno waja yigʉ yiguĩji. Mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Cristo.
COL 3:25 No ñeñaro yigʉreti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Queno ti bese masigʉ̃ ñari, masa ĩna ñeñaro yigoadocõti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
COL 4:1 Tʉoya moa ĩsiri masa cʉtirã mʉa, mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ya moari masare quenoti rotiya. Ito yicõri ĩna moaro bajiroti ĩnare queno yiya. Ado bajiro mʉa tʉoĩaja quena, “Ũmacʉ̃jʉ ñami yʉ Ʉjʉ, yʉre queno yigʉ. Ito bajiri yʉ ya moari masare queno yicʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩaja quena.
COL 4:2 Diore bʉsi jidicãbeja. Ĩre mʉa bʉsisotija quena. Ĩ cʉdija ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi ñaña mʉa.
COL 4:3 Diore mʉa bʉsija gʉare yiari seni ĩsisotiya mʉa. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, gʉare queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios, gaje masare Cristo oca gʉa riaso ucu masitoni. Cristo oca masa ĩna masibitire yʉ riasojare ado tubia ecorʉ ña yʉ.
COL 4:4 Yʉre yiari Diore seni ĩsiña, masare yʉ riasoja queno ĩna tʉo masitoni. Ito bajiro ĩna queno tʉo masiroca ĩnare riasorʉja yʉre.
COL 4:5 Jesucristore tʉorʉ̃nʉmena tʉ mʉa waja, rocati ñacõabesa. Ĩ ocare ĩna tʉo ãmoja ĩnare gotiba. “Queno yirã meje ña mʉa”, mʉare ĩna yibe yirona, queno tʉoĩacõri ĩnare ĩ oca goti rẽtobuja quena.
COL 4:6 Queno tʉoĩacõri ĩnare Cristo oca gotirʉja mʉare. Queno wanʉ quenacõri mʉa bʉsija quena, Cristo ocare ĩna boca ãmitoni. Dios ocare queno riasotiya, gãjerã mʉare ĩna seniĩaja, riojo mʉa cʉditoni.
COL 4:7 Adojʉ yʉ rãca mani Ʉjʉre moa ĩsigʉ̃ ñami Tíquico wame cʉtigʉ. Manire bajiroti Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami ĩ cʉni. Ito bajiri mani rãca gagʉ mani maigʉ̃ ñami ĩ. Mʉa tʉ ejacõri yʉre rẽtare gaye mʉare gotigʉ yiguĩji ĩ.
COL 4:8 Mʉa tʉjʉ ĩre wa rotigʉ, ado bajiro ĩre gotia yʉ: “Ĩna ya ʉsijʉ ĩna tʉo oca sẽotoni, ‘Queno ñama Pablo mesa’, yi gotitẽña”, yi gotia yʉ Tíquicore.
COL 4:9 “Tíquicore baba cʉti wasa”, yi gotia yʉ Onésimore. Manire bajiroti Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Onésimo cʉni. Ĩ ñami mani rãca gagʉ, mani maigʉ̃. Mʉa rãca ñagorʉ ñami Onésimo. Mʉa tʉ ejacõri gʉare rẽtare gaye gotirã yirãji ĩna jʉ̃arã.
COL 4:10 Adojʉ yʉ rãca tubia ecorʉ ñami Aristarco wame cʉtigʉ. “Quenajaro”, yami mʉare. “Quenajaro”, yami Marcos cʉni. Ĩ ñami Bernabé teñʉ. “Mʉa tʉ Marcos ĩ ejaja, wanʉre rãca ĩre boca ãmiña”, mʉare oca goti ñucacãcʉ yʉ.
COL 4:11 Jesús Justo wame cʉtigʉ cʉni, “Quenajaro”, yami. Ĩna ʉdiarãti ñama judio masa yʉ rãca Diore moa ĩsirã. Jesucristore boca ãmicõri Diore moa ĩsirã ñama ĩna cʉni. Ĩna yʉre ejabʉajare, queno wanʉ quenacõri oca sẽoa yʉ ĩja.
COL 4:12 Mʉa yagʉ Epafras wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ñami ĩ cʉni. Co rʉmʉ rʉyabeto mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Queno Diore tʉorʉ̃nʉrã ĩre mʉa cʉdi ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa cʉdi jeotoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotiami ĩ.
COL 4:13 “Riti mʉare yiari Diore senisotiami Epafras”, ya yʉ, ĩre tisotigʉ ñari. Laodicea cʉto gãnare, Hierápolis cʉto gãnare yiari cʉni Diore senisotiami ĩ.
COL 4:14 Lucas ʉco yiri masʉ mani maigʉ̃, “Quenajaro”, yami. Demas wame cʉtigʉ, “Quenajaro”, yami ĩ cʉni.
COL 4:15 “Quenajaro Laodicea cʉto gãna”, ya yʉ. “Quenajaro Ninfa. Quenajaro Cristore tʉorʉ̃nʉcõri iso ya wijʉ minijuasotirã cʉni”, ya yʉ.
COL 4:16 Adi papera mʉare yʉ cõare mʉa ti jeoja bero Laodicea cʉto gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre wasoaba, ĩna titoni. Ito yicõri ĩnare yʉ papera cõacatijʉare wasoacõri tiba mʉa cʉni.
COL 4:17 Ado bajiro Arquipore mʉa gotire ãmoa yʉ: “Mani Ʉjʉ Jesucristo mʉre ĩ rotiado bajiroti queno gajanoaña”, yiya Arquipore.
COL 4:18 “Quenajaro”, yi uca yʉ, yʉmasiti. Adojʉ tubia ecorʉ ña yʉ. Yʉre ãcabojabesa. Yʉre yiari Diore seni ĩsisotiya mʉa. Mʉare yiari Dios ĩ queno yitoni ĩre seni ĩsisotia yʉ cʉni. Itocõ ña.
1TH 1:1 Ñati Tesalónica gãna mʉa. Yʉ ña Pablo. Mani ñarã Silvano, Timoteo mesa rãca adi papera uca gʉa. Mani Jacʉ Dios ñarã ña mani. Mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã cʉni ña mani. Ĩnare tʉorʉ̃nʉrã ñari minijuasotia mani, ĩnare rʉ̃cʉbʉorona. Mani Jacʉ Dios queno yijaro mʉare ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca yijaro ĩ.
1TH 1:2 Mʉare tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa. Mʉare yiari coji rʉyabeto Diore bʉsisotia gʉa.
1TH 1:3 Mani Jacʉ Diore gʉa bʉsija, “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari queno ĩre moa ĩsiama Tesalónica gãna”, yi tʉoĩa gʉa. “Gãmeri ti mairã ñari queno gãmeri ejabʉama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. “Mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉsarã ñari, ‘Riti mʉcana tʉdi ejagʉ yiguĩji’, yi tʉoĩarã ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare.
1TH 1:4 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Dios ĩ ti mairã ña mʉa. “Dios ĩ beseana ñama ĩna”, ya gʉa mʉare.
1TH 1:5 Jesucristo oca gʉa mʉare riasosʉoja, rocati goti ajere gaye meje mʉare riasocʉ gʉa. Dios ĩ rotirise rãca mʉare riasocʉ gʉa. “Riti bajia iti oca”, mʉa yi masiroca yiñi Espíritu Santo. Mʉa tʉ gʉa ñacatijʉ, “Ito bajiro ñacã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Ito bajiro gʉa ñacatire ticõri, “Mani queno ñatoni mani tʉ ejañi ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare.
1TH 1:6 Gʉare ticõri, gʉa ñado bajiroti ñacʉ mʉa cʉni. Jesucristo ocare boca ãmicõri, ĩ queno yigoado bajiroti queno yi ãmocʉ mʉa cʉni. Mʉare tʉoĩa bʉjatobitiroca gãjerã ĩna yibojarocati, wanʉre rãca Jesucristo ocare boca ãmicʉ mʉa. Espíritu Santoti ñañi mʉa tʉoĩa wanʉ quenaroca yigʉ.
1TH 1:7 Ito bajiro mʉare ĩ yijare Macedonia sita gãna ito yicõri Acaya sita gãnare ĩna tiro riojo queno ĩoyija mʉa. Ito bajiro queno mʉa yi ĩoja ticõri, “Ĩna robo bajiro queno yirʉja manire cʉni”, yi tʉoĩa jedirã yirãji ito gãna Cristore tʉorʉ̃nʉrã.
1TH 1:8 Jesucristo ocare boca ãmicõri Macedonia sita gãna, Acaya sita gãnare riti meje goti batoyija mʉa. Masa jeyarore Cristo ocare goti batoyija mʉa. Queno mʉa yigore tʉocõri, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama Tesalónica cʉto gãna”, yama masa jeyaro mʉare. Ito bajiri gʉa wa ucuja mʉa gayere masare gotibea gʉa. Mʉare masicãma ĩna.
1TH 1:9 “Oca mʉa riasorise gayere queno boca ãmiyijarã Tesalónica gãna”, yire gaye tʉoa gʉa, yama ĩna gʉajʉare. “Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩnamasi meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉo jidicãma ĩna”, yama ĩna gʉare. “Dios ñasagʉ catitĩñagʉ̃re moa ĩsirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare mʉare tʉoĩarã.
1TH 1:10 Gaje mʉa gaye ado bajiro gotiama ĩna gʉare: “Dios Macʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉ ĩ tʉdi ejare bocatirã yama Tesalónica gãna”, yama ĩna gʉare. Jesuti ñami Dios Macʉ. Masa ĩre ĩna sĩabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teami Dios. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja yigʉ, manire goda ĩsiñi Jesucristo. Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ Jesucristo ñami manire masorocʉ.
1TH 2:1 “Riasobojarã meje yicã Pablo mesa. Mani tʉ ĩna ñaja jãjarã Jesucristo ocare boca ãmicã”, yi tʉorãji mʉa gʉare.
1TH 2:2 Filipos cʉto gʉa ñaroca ĩna gʉare bʉsiture, gʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca gʉare ĩna yire, masirãji mʉa. Mʉa ya cʉto gʉa ejaja ito bajiroti yicã masa gʉare. Ito bajiro gʉare ĩna yibojarocati ĩ oca gʉa goti güibititoni gʉa oca sẽoroca yiñi Dios.
1TH 2:3 Mʉare gʉa riasocati wisare oca meje mʉare riasocʉ gʉa. Queno ñajaro ĩna yirona, mʉare riasocʉ gʉa. Mʉare rʉorona meje mʉare riasocʉ gʉa. Mʉare gʉa riasocati ñasarise queno riojo mʉare riasocʉ gʉa.
1TH 2:4 Jesucristo oca riasorona yiari gʉare cũñi Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarise riti ĩ ãmoro bajiro riasoa gʉa. Masa gʉare ti seyojaro yirona meje Dios ocare riasoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ĩ gʉare wanʉre ãmoa gʉa. Dios sĩgʉ̃ti ñami gʉa tʉoĩarisere ti masigʉ̃.
1TH 2:5 Tʉo seyore bajiro bajijaro yirã meje mʉare goticʉ gʉa. “Riti bajia iti”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Niyeru bʉjarona meje yʉ ocare riasoama ĩna”, yiguĩji Dios gʉare.
1TH 2:6 Gʉa mʉare riasogoanare bʉto rʉ̃cʉbʉojaro yirona meje riasocʉ gʉa. Diore rʉ̃cʉbʉojaro yirona mʉare goticʉ gʉa. Gãjerãre cʉni gʉare ĩna rʉ̃cʉbʉotoni meje ĩnare riasocʉ gʉa. Ito bajibojarocati Cristo ĩ cũana ñari, “Gʉare rʉ̃cʉbʉoya”, gʉa yi ãmoja yiboana gʉa.
1TH 2:7 Ado bajirojʉa yicʉ gʉa. Sĩgõ jaco iso rĩare tirʉ̃nʉ masoado bajiro yicʉ gʉa, mʉare ti maicõri.
1TH 2:8 Mʉare bʉto tʉo maia gʉa. Mʉare ti mairã ñari Dios oca mʉare riaso ãmocʉ gʉa. Mʉare ti maicõri queno mʉa ñare ãmocʉ gʉa. Ito bajiri mʉare yiari godarona ñacãcʉ gʉa. Mʉare masicõri bʉto mʉare ti maia gʉa.
1TH 2:9 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉa tʉ ñarã gʉa bʉto moagorere ãcabojabeja mʉa. Dios oca mʉare riasorã ñami, ʉ̃mʉa cʉni moasoticʉ gʉa. Sĩgʉ̃jʉa mʉa gʉare yiari mʉa waja yi ĩsire ãmobiticʉ gʉa. Ito bajiri queno ña masirona gʉamasiti moacʉ gʉa.
1TH 2:10 Mani Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari mʉa rãca gʉa ñaja ñeñaro yiĩabiticʉ gʉa mʉare. Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisoticʉ gʉa. Ito bajiro gʉa bajija ticõri, “Ñe seti mana ñama ĩna”, yi tʉoĩacʉ mʉa gʉare. Dios cʉni ito bajiroti masiguĩji gʉare.
1TH 2:11 “Manire goti quenocã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. “Mani bojori bʉjaja mani oca sẽoroca yicã ĩna”, yi masirãji mʉa gʉare. Sĩgʉ̃ ĩ rĩare maigʉ̃ ĩ goti quenoado robo bajiro mʉare goti quenocʉ gʉa.
1TH 2:12 Mʉa oca sẽojaro yirona ado bajiro mʉare goticʉ gʉa. “Dios ĩ ãmoro bajiro riti yisotiya, Dios mʉare ĩ wanʉtoni”, yi goti quenocʉ gʉa mʉare. Mʉare beseñi Dios ĩ rotirojʉ ĩ rãca mʉa ñatĩñatoni.
1TH 2:13 Dios oca mʉare gʉa goti rẽtobuja, “Ĩna tʉoĩa rujeoreti gotiama ĩna”, yi tʉoĩabiticʉ mʉa. “Riti Dios ocare riasoama ĩna”, yi tʉoĩacõri itire boca ãmicʉ mʉa. Dios ocare mʉa tʉorʉ̃nʉjare mʉa ñeñaro yirisere mʉa jidicãroca yiñi Dios mʉare. Ĩre mʉa cʉditĩñaroca yami Dios. Ito bajiri iti gaye tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre.
1TH 2:14 Mʉa ya cʉto gãna mʉare ʉsirioro yi codejare tʉoĩa bʉjatobisija mʉa. Judea sita gãnare cʉni ito bajiroti rẽtayijʉ. Ĩna comasiti ʉsirioro ĩnare yi codeyijarã. Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiado bajiroti tʉoĩa bʉjatobisija mʉa cʉni.
1TH 2:15 Judio masati ñama mani Ʉjʉ Jesucristore sĩana. Diore goti ĩsiri masare cʉni ito bajiroti sĩayijarã ĩna. Ĩnati ñama gʉare bucõana. Ito bajiro ĩna yijare ĩnare ti wanʉbeami Dios. Ĩna ñama masa jeyarore ti terã.
1TH 2:16 “Mʉare cʉni maso ãmoami Cristo”, judio masa mejere cʉni gʉa goti ãmobojarocati gʉare camotacã judio masa. Ito bajiro ĩna yija bʉto bʉsa seti cʉtirã ñama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ti junisinicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirã tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna”, yi tʉoĩacãguĩji Dios.
1TH 2:17 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉare gʉa wagoja bero nocõ mejeti mʉare tʉoĩa riocʉ gʉa mʉcana. Mʉa tʉ ñabitibojarãti gʉa tʉoĩarisejʉ mʉa tʉjʉ ñacʉ gʉa. Mʉare tʉdi ti ãmorã ruje josabojacʉ gʉa.
1TH 2:18 Bʉto mʉare ti ãmosabojacʉ gʉa. Yʉ Pablo coji meje mʉare tigʉ wa ãmobojacʉ yʉ. Coji rʉyabeto mʉa tʉ yʉ tigʉ wa ãmoja, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás camotasotiñi yʉre.
1TH 2:19 Gãjerã rẽtoro mʉare tʉoĩa wanʉa gʉa. “Tesalónica cʉto gãna mʉ oca gʉa riasoja, queno boca ãmicã ĩna”, wanʉ quenare rãca gotirã yirãji gʉa mani Ʉjʉ Jesucristore ĩ ejaroca.
1TH 2:20 “Ĩna ñama mani riasogoana”, yi tʉoĩarã, mʉare wanʉ ñuca gʉa. Riti ña iti gaye.
1TH 3:1 Mʉare bʉto ti ãmorã ñemecʉti masibiticʉ gʉa. Ito bajiri mani yagʉ Timoteore mʉare ĩ titoni cõacʉ gʉa. Gʉama Atenas wame cʉtiri cʉtojʉ tujacʉ. Gʉare bajiro Diore moa ĩsigʉ̃ ñari Jesucristo oca masare goti rẽtobuami ĩ cʉni. Mʉa oca sẽoroca ĩ yitoni ĩre mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. Ito yicõri Jesucristo ocare mʉa tʉorʉ̃nʉ waroca ĩ yitoni ĩre mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa.
1TH 3:3 Tʉoĩa bʉjatomena mʉa ñajare Cristo ocare mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobiticʉ gʉa. Ito bajiri mʉa oca sẽotoni Timoteore mʉa tʉjʉ cõacʉ gʉa. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare gãjerãma mani tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji. Ito bajiro manire rẽtare ãmoguĩji Dios bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉtoni”, yi tʉoĩa jedia mani.
1TH 3:4 Mʉa rãca ñarãjʉ maji mʉare goti cũcãcʉ gʉa. “Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã”, yi goti cũcãcʉ gʉa mʉare. Mʉare gʉa gotiado bajiroti rẽtayija.
1TH 3:5 Ito bajiri mʉare bʉto ti ãmorã ñemecʉti masibiticʉ gʉa. Ito bajiri Timoteore cõacʉ gʉa, “¿Jesucristore tʉorʉ̃nʉcʉati ĩna maji?” yirona. “Ñeñaro ĩna yitoni ĩnare ʉsirioro yi rẽtocũguĩji gajea rʉ̃mʉ́a ʉjʉ”, yi tʉoĩacʉ gʉa. “Ĩnare ĩ rẽtocũja mani moagorere ñeñogʉ̃ yiguĩji gajea”, yi tʉoĩacʉ gʉa. Ito bajiro tʉoĩacõri Timoteore ti roti ñucacʉ gʉa.
1TH 3:6 Mʉa tʉ ejarʉ adojʉ tʉdi ejacoami Timoteo mʉcana. Adojʉ ejacõri mʉa gayere oca quenarisere goti tʉdi ejami ĩ. “Cristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna, ito yicõri gãmeri ti mairã ñama ĩna”, yi goti ejami ĩ. “Mʉare queno tʉoĩa gʉa”, yima ĩna, yi goti ejami gʉare. “Gʉare mʉa ti ãmoro bajiroti mʉare cʉni ti ãmoboja gʉa”, yima ĩna, yi goti ejami ĩ.
1TH 3:7 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa bʉjatobitibojarãti gʉa ya ʉsijʉama queno tʉoĩa oca sẽoa gʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeama ĩna”, ĩ yija tʉocõri, queno mʉare wanʉ ñuca gʉa ñarã gʉa.
1TH 3:8 “Cristore tʉorʉ̃nʉ warã yama ĩna”, ĩ yija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽoa gʉa, ito yicõri mama ʉsi bʉja gʉa.
1TH 3:9 Mʉare tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicã masibea gʉa. Diore gʉa bʉsija, “Cristore queno tʉorʉ̃nʉama ĩna”, yi tʉoĩa masicõri bʉto wanʉa gʉa.
1TH 3:10 Ñami, ʉ̃mʉa cʉni Diore senisotia gʉa, mʉa tʉjʉ gʉa ejaroca ĩ yitoni. Bʉto bʉsa Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉtoni mʉa masibitire mʉare riaso ãmoa gʉa maji.
1TH 3:11 Mʉa tʉ gʉa tirã watoni mani Jacʉ Dios, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo gʉare ejabʉajaro.
1TH 3:12 Mʉare bʉto ti mai wajʉ gʉa. Mʉare gʉa ti mairo bajiroti bʉto bʉsa mʉa gãmeri ti mairoca yijaro mani Ʉjʉ mʉare. Ito yicõri bʉto bʉsa masa jeyarore mʉa ti mairoca yijaro ĩ.
1TH 3:13 Mʉa ya ʉsijʉ mʉa oca sẽo waroca yijaro mani Ʉjʉ. Ñeñarisere jidicãcõri quenarisejʉa riti mʉa yiroca yijaro ĩ. Ito bajiro mʉare ĩ yija bero mani Ʉjʉ ĩ ñarã rãca ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani Jacʉ Dios ĩ tiro riojo ñe seti mana ñarã yirãji mʉa.
1TH 4:1 Gʉa ñarã gaje mʉare goti ãmoa gʉa. “Ado bajiro mʉa ñaja mʉare ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi mʉare riasocʉ gʉa. “Ito bajiro ñama ĩna”, yi tʉoĩa gʉa mʉare. Dios mʉare ti wanʉjaro yirona, ĩ ãmorise riti bʉto bʉsa mʉa yire ãmoa gʉa. Ito bajiro josa gʉa, mʉare riasotoni mani Ʉjʉ cũana ñari.
1TH 4:2 “Cristo ĩ riaso rotiado bajiroti gʉare riasocã ĩna” yi masirãji mʉa gʉare.
1TH 4:3 Ado bajiro bajia mʉa yiroti Dios ĩ ãmorise. Dios ñarã mʉa ñajare quenarise riti mʉa yire ãmoami ĩ. Mʉa manojo mana gãjerã romia rãca ajere ãmobeami ĩ.
1TH 4:4 Mʉa manojo bʉjaroto riojʉa romiare ajeĩamena mʉa ñare ãmoami Dios. Ito bajiri isore bʉjacõri Dios ĩ ãmoro bajiro isore mʉa rʉ̃cʉbʉoja quena. Mʉa manojosãromiare riti ti maicõri gãjerã romiare ajebeja quena.
1TH 4:5 Isore ti seyocõri isore ajerocʉ meje manojo cʉtija quena. Gãjerã Dios gayere masimena ñari ito bajiro yi ãmorãji ĩnaõna. Ĩna robo bajiro yibitirʉja manire.
1TH 4:6 Gãji manojo rãca ajebeja. Gãji manojore ti ʉobeja mʉa. “Ito bajiro yirãre bʉto ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios”, sẽoro mʉare goti cũcãcʉ gʉa.
1TH 4:7 Quenarise mani yitoni manire beseñi Dios. Ñeñaro mani yitoni meje manire beseñi ĩ.
1TH 4:8 Adi gʉa riasorisere ti terã gʉare riti meje ti terã yama ĩna. Diore cʉni ti terã yama ĩna. Ñeñaro mani yirisere jidicãtoni Espíritu Santo manire queo sãgʉ̃ ñami Dios.
1TH 4:9 Tʉoya, gãmeri ti maire gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. “Gãmeri ti mairʉja manire”, mʉa yi masiroca yicãñi Dios mʉare. Ito bajiri gʉama, “Gãmeri ti maiña mʉa”, yi ucabea gʉa mʉare.
1TH 4:10 Riti queno yirã ña mʉa. Macedonia sita gãna Cristore masirãre ti maisotirã ña mʉa. “Ĩnare ti maicõri bʉto bʉsa ĩnare ti mairʉja mʉa”, sẽoro mʉare gotia gʉa.
1TH 4:11 Ado bajiro mʉa yi josaja quena. Ñe oca manoti queno ñaña mʉa. Gãjerã ĩna bʉsirise tʉocõri coca oca cʉtibeja. Mʉa ña masitoni mʉamasiti moaña. Gʉa rotiado bajiroti yisotiba mʉa.
1TH 4:12 Ito bajiro queno mʉa moaja, ñejʉa rʉyabeto yiroja mʉare. Ito bajiri gãjerãre josamena yirãji mʉa. Ito bajiro queno mʉa moaja ticõri, Jesure tʉorʉ̃nʉmena cʉni queno mʉare rʉ̃cʉbʉorã yirãji.
1TH 4:13 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Jesure tʉorʉ̃nʉrã godana ĩna bajire gaye mʉare goti ãmoa gʉa. Ĩna bajire gaye mʉare goti rẽtobu ãmoa gʉa, mʉa bojori bʉjabe yirona. “Godabojana mʉcana tʉdi caticoarã yirãji”, yi tʉoĩa yurã meje ñama Diore tʉorʉ̃nʉmena. Ĩnare bajiro tʉoĩarã meje ña mʉa. “Godabojana caticoarã yirãji”, yi tʉoĩarã ña mani.
1TH 4:14 “Godacoabojañi Cristo. Ito bajibojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios”, yi tʉoĩa masirã ña mani. Iti masicõri gaje ado bajiro yi tʉorʉ̃nʉa mani: “Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre tʉorʉ̃nʉgoana ĩ rãcati baba cʉti ejaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩnare”, yi tʉoĩa mani.
1TH 4:15 Iti mʉare gʉa gotirise mani Ʉjʉ gʉare masiroca ĩ yirise gayere mʉare gotia gʉa. Mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ godanajʉa mʉjasʉorã yirãji. Ĩna riojʉa mʉjamena yirãji adi sita gãna cati ñarã.
1TH 4:16 Ado bajiro rẽtaro yiroja. Dios ĩ rotirisena sẽoro bʉsi ruji wadigʉ yiguĩji ũmacʉ̃jʉana. Dios ñaro gãna ángel mesa ʉjʉ ĩ bʉsirise cʉni sẽoro ruyuro yiroja. Dios yaga jutiraga cʉni sẽoro ruyuro yiroja. Ito yija Jesure tʉorʉ̃nʉgoana tʉdi caticõri mʉja ejasʉorã yirãji.
1TH 4:17 Ito bajiro iti ruyuroca riti Jesure tʉorʉ̃nʉ ñarãre miojugʉ yiguĩji Dios. Ĩnare miojucõri tʉdi catisʉoana rãca ide buerina ĩna mʉja waroca yigʉ yiguĩji Dios. Mʉja wacõri mani Ʉjʉre canamʉorã yirãji mani. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani ĩja. Ito bajiroti bajiro yiroja.
1TH 4:18 Iti gaye gãmeri bʉsicõri oca sẽoña mʉa.
1TH 5:1 “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji mani Ʉjʉ. Itocõ tʉjaroca ejagʉ yiguĩji”, yi ucabea gʉa mʉare.
1TH 5:2 “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi masibea mani, yi tʉoĩa masirãji mʉa cʉni. “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji”, masa ĩna yi masibiti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji ĩ. Riniri masʉ ñami ĩ ejaja cʉni, “Itocõ ejagʉ yiguĩji”, yi masibea mani. Ito bajiroti, “Iti rʉmʉ ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi masimena yirãji mani.
1TH 5:3 “Ñe oca mano queno ñacã mani”, yi masa ĩna tʉoĩari rʉmʉ ñajasaroti guijorise ejaro yiroja ĩnare. Iti guijorisere sĩgʉ̃jʉa rudi masimena yirãji masa. Cojʉ rudirajʉ mano yiroja ĩnare. Romio macʉ rʉcoroco ñajasaroti iso cõro robo bajiro bajiro yiroja iti.
1TH 5:4 Iti ocare tʉo masimena meje ña gʉa ñarã mʉa. Ito bajiri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti ʉcamena yirãji mani. Riniri masʉ ĩ ejaja masa ĩna ʉcaro bajiro ʉcamena yirãji mani. Mani Ʉjʉ ĩ ejarotire bocaticãrã yirãji mani.
1TH 5:5 Mani ña Dios ñarã. Ito bajiri tʉo masirã ñari quenarise yi ãmoa mani. Mani ñeñaro yirisere jidicãna ñari rãitĩarise ʉjʉ ñarã meje ña mani.
1TH 5:6 Ito bajiri queno tʉoĩacõri mani Ʉjʉ ĩ ejaroti gaye bocaticãrʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ canicãna robo bajiro bajibitirʉja manire.
1TH 5:7 Ñamire canicã masa. Ñamijʉati idire idi mecʉcã ĩna.
1TH 5:8 Queno tʉoĩacõri mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejarotire bocaticãrʉja manire. Cristo ñarã mani ñajare mani tʉo masiroca yami ĩ. Ito bajiri ñeñaro yi ãmomena quenaro tʉoĩarʉja manire. Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ito yicõri gãmeri mani ti maija rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ejabe yirocʉ, manire camotagʉ yiguĩji ĩ. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa yucãrʉja manire.
1TH 5:9 “Ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yigʉja yʉ”, yirocʉ meje manire beseñi Dios. Ito bajiro meje bajia. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ godarisena sʉoriti manire masorocʉ manire beseñi Dios.
1TH 5:10 Manire yiari godañi ĩ, ĩ rãca mani ñatĩñatoni. Ito bajiri tʉdi ĩ ejaja mani catija cʉni, mani godaja bero cʉni manire ãmi wacʉ yiguĩji ĩ, ĩ rãca mani ñatĩñatoni.
1TH 5:11 Itire gãmeri bʉsicõri wanʉ oca sẽoña mʉa. “Ito bajiro yirã yirãji ĩna”, yi tʉoĩa masi ña gʉa mʉare.
1TH 5:12 Tʉoya gʉa ñarã mʉa. Mʉa wato gãna Diore moa ĩsirãre queno mʉa rʉ̃cʉbʉore ãmoa gʉa. Mʉare riasorona ito yicõri mʉare goti quenoronare cʉni cũñi Dios. Ito bajiri ĩnare rʉ̃cʉbʉoya mʉa.
1TH 5:13 Queno ĩna mʉare ejabʉaja ticõri, queno rʉ̃cʉbʉoya mʉa ĩnare. Mʉa ya ʉsina ĩnare tʉo maiña mʉa. Ñe oca mano gãmeri baba cʉtiya mʉa.
1TH 5:14 Gʉa ñarã gaje ado bajiro mʉare rotia gʉa. Mʉa tʉ gãna moamenare queno ĩnare gotiya. Mʉa tʉ gãna tʉoĩa oca sẽomenare ĩna oca sẽoroca yiya mʉa. Cristore queno tʉorʉ̃nʉsamenare queno ejabʉaya mʉa. Ĩna jeyarore ʉsirioro yimenati ñacõaña mʉa.
1TH 5:15 Queno tʉoĩaña mʉa. Gãjerã ĩna mʉare ñeñaro yibojarocati ĩnare gãmebeja mʉa. Ado bajirojʉa yiba. Coji rʉyabeto queno gãmeri yisotiba mʉa. Masa jeyarore ito bajiro riti yiba.
1TH 5:16 Diore tʉoĩacõri wanʉsotiba mʉa.
1TH 5:17 Diore bʉsi jidicãbeja. Ĩre bʉsitĩñasotiba.
1TH 5:18 Quenarise, quenabiti cʉni mʉare rẽtaja, “Queno ya Dios mʉ”, yisotiba mʉa. Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉrã ñajare ñajediro mʉare rẽtarise, “Queno ya Dios mʉ”, yire ãmoami ĩ.
1TH 5:19 Diore mani cʉdi masitoni manire ejabʉa ãmoami Espíritu Santo. Ito bajiri ĩre tʉo tebesa mʉa.
1TH 5:20 Dios gaye bʉsirã ĩna bʉsija ĩnare tʉo tebesa.
1TH 5:21 “¿Dios gayere bʉsirã ñati ĩna? Ĩnamasi tʉoĩa rujeocõri bʉsirãji gajea”, yirona queno tʉoya maji. Dios gayere ĩna bʉsija itire boca ãmicõri tʉorʉ̃nʉma mʉa.
1TH 5:22 Jeyaro ñeñarisere tʉoĩa jidicãña mʉa.
1TH 5:23 Dioti ñami ñe oca mano mani ñaroca yigʉ. “Mʉre riti rʉ̃cʉbʉorã mʉ ñarã ĩna ñaroca yiya mʉ”, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. “Quenarise riti tʉoĩajaro, Cristore riti tʉorʉ̃nʉjaro, quenarise riti yijaro”, yirona Diore senia gʉa, mʉare yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ñe seti mana mʉa ñare ãmoa gʉa. Ito bajiri mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa.
1TH 5:24 Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Jidicãre mano manire tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire ejabʉagʉ yiguĩji.
1TH 5:25 Gʉare yiari Diore seni ĩsiña gʉa ñarã mʉa cʉni.
1TH 5:26 Gʉare yiari gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jababa ĩsiña mʉa.
1TH 5:27 Mani Ʉjʉ ĩ cũana ñari ado bajiro mʉare rotia gʉa. Ito gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñarocõti minijuacõri adi paperare tiya gʉa ñarã mʉa.
1TH 5:28 Mani Ʉjʉ Jesucristo queno yijaro mʉare. Itocõ ña.
2TH 1:1 Ñati Tesalónica cʉto gãna mʉa. Yʉ Pablo mani ñarã Silvano, Timoteo mesa rãca adi papera mʉare uca yʉ. Mani Jacʉ Dios ñarã ña mani, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ñarã cʉni ña mani. Ĩnare tʉorʉ̃nʉrã ñari minijuasotia mʉa cʉni, ĩnare rʉ̃cʉbʉorona.
2TH 1:2 Mʉare queno ĩ yitoni Mani Jacʉ Diore senisotia gʉa. Ito yicõri ñe oca manoti mʉa ya ʉsijʉ queno mʉa wanʉ quenaroca ĩ yitoni ĩre senisotia gʉa. Mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni ito bajiroti seni ĩsisotia gʉa mʉare yiari.
2TH 1:3 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Coji rʉyabeto gʉa mʉare tʉoĩasotija, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre. Queno bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉ warã ya mʉa, ito yicõri bʉto bʉsa gãmeri ti mai warã ya mʉa. Itire tʉoĩacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia gʉa ĩre.
2TH 1:4 Ito bajiro bajirã mʉa ñajare gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre mʉa gaye gʉa bʉsija, wanʉre rãca bʉsia gʉa. Ado bajiro wanʉre rãca bʉsia gʉa ĩnare: “Tesalónica cʉto gãna Diore queno tʉorʉ̃nʉcõri, tʉo jidicãbeama ĩna. Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti ñemecʉtiama ĩna. Gãjerã ĩnare ʉsirioro yi codebojarocati ñemecʉtiama ĩna”, yi gotia gʉa gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre.
2TH 1:5 Mʉa Dios ocare cʉdija ticõri, mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩ rotirojʉ mʉa eja masiroca quenarise mʉa yi masitoni mʉare yigʉ yiguĩji. Itire masicõri, “Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji Dios. Quenarise riti yigʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩa masia mani.
2TH 1:6 Mʉa tʉoĩa bʉjatobitiroca yirãre ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro ĩnare ĩ yija, ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yigʉ yiguĩji. Ĩ ito bajiro yija quena.
2TH 1:7 Adocãta tʉoĩa bʉjatobitibojarãti itire ito bajiro bajitĩñamenaji mani. Co rʉmʉ mʉa tujacãroca yigʉ yiguĩji Dios. Gʉare cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ĩ goaĩori rʉmʉ. Ũmacʉ̃jʉ goaĩocõri jãjarã ángel mesa rãca wadigʉ yiguĩji ĩ. Jea ʉ̃jʉro yorise bajiro bʉto busurise wato wadirã yirãji ĩna.
2TH 1:8 Diore tʉorʉ̃nʉbitigoanare mani Ʉjʉ Jesucristo gaye oca cʉdimenare waja senigʉ̃ wadigʉ yiguĩji ĩ.
2TH 1:9 Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, jeame ʉ̃jʉrojʉ tʉoĩa bʉjatobiti ñasotirã yirãji. Ito yicõri wisa godana bajiro ñatĩñarã yirãji ĩna. Mani Ʉjʉ ñaro camotado ñatĩñaro yiroja ĩnare. Ĩ masirise ĩ ĩorijʉ timena yirãji ĩna.
2TH 1:10 Iti rʉmʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ ñarã ĩre tʉorʉ̃nʉrã ĩre ti wanʉrã yirãji ĩna. Ito yicõri, “Ĩ ñami rẽtoro masigʉ̃”, ĩre yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Mʉare gʉa riasorise tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩna rãca ĩre ti wanʉrã yirãji mʉa cʉni.
2TH 1:11 Itire tʉoĩarã, mʉare yiari Diore seni ĩsisotia gʉa. Ĩ ñarã mʉa ñatoni mʉare beseñi mani Ʉjʉ Dios. Ito bajiri, Tesalónica cʉto gãna mʉ ãmorise yi masijaro yirona, Diore senisotia gʉa. Gaje mʉare yiari ado bajiro Diore seni ĩsisotia gʉa: “Quenarise ĩna yi ãmorise ĩna yi masitoni mʉ masirisena ĩnare ejabʉaya”, yi seni ĩsisotia gʉa. “Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ñajediro moare ĩ cũre gayere ito bajiroti yijaro ĩna”, yirona Diore senia gʉa mʉare yiari.
2TH 1:12 Ito bajiri queno mʉa yirise ticõri, mani Ʉjʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã yirãji masa jeyaro. Ĩ ñarã mʉa ñajare mʉare cʉni rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna. Manire ti maicõri Jesucristore Dios ĩ goda ĩsi rotijare, ito bajiro rẽtaro yiroja.
2TH 2:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mʉcana mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi wadiroti rʉmʉ gaye mʉare bʉsi ãmoa yʉ. Manire miojucõri ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmi wadigʉ yiguĩji ĩ.
2TH 2:2 “Ejacãñi Jesús”, gãjerã ĩna yibojaja, güibesa mʉa. Ĩnare tʉocõri, tʉoĩa wisabesa. “Riti ña, yʉ cãirojʉ ito bajiro gotiquĩ Dios yʉre”, ĩna yibojaja cʉni ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa. “Ejacãñi Jesús, yi gotiami Pablo yʉre paperana”, ĩna yibojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa.
2TH 2:3 Jãjarã ĩna mʉare rʉobojaja cʉni tʉorʉ̃nʉbesa. Jesús ĩ tʉdi wadiroto riojʉa, jʉaji gaye rẽtaro yiroja. Ĩ wadiroto riojʉa Diore bʉto ti tecõri cʉdimenaji masa. Ito bajiro ĩna baji ñaroca rẽtoro ñeñaro yigʉ goaĩogʉ̃ yiguĩji. “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩre cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yicãrʉ ñami ĩ.
2TH 2:4 Jeyaro masa ĩna rʉ̃cʉbʉorise ti tegʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ. Dios gayere ti tegʉ ñari ĩ wajacʉ ñami ĩ. “Yʉ sĩgʉ̃ti ña masa jeyaro ʉjʉ”, yigʉ yiguĩji ĩ. Diore rʉ̃cʉbʉorã masa ĩna minijuari wijʉ rujigʉ yiguĩji ĩ. Dios robo bajiro ña rʉogʉ yiguĩji. “Dios ña yʉ”, yi rʉogʉ yiguĩji ĩ.
2TH 2:5 Iti rʉmʉ mʉa rãca ñagʉ̃ iti goti jeocʉ yʉ mʉare. ¿Itire masibeati mʉa?
2TH 2:6 “Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩome yirocʉ, ĩre camotami Dios maji”, yi tʉoĩarã ña mani. Dios ĩ rotibetoti goaĩobiquĩji ĩ.
2TH 2:7 Jeyaro ñeñaro ĩ yiroti masibitibojarãti, “Masa ĩna ñeñaro yiroca yicãmi ĩ”, yi tʉoĩarã ña mani. Dios ĩre camotagʉ ĩ rotibetoti goaĩobicʉ yiguĩji ĩ.
2TH 2:8 Dios ĩ camotabeja goaĩogʉ̃ yiguĩji rẽtoro ñeñaro yigʉ. Ito bajibojarocati Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩ jutirisenati sĩacõgʉ̃ yiguĩji ñeñaro yigʉre. Rẽtoro masigʉ̃ ñari josari mejeti ĩre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ. Ito bajiro ĩ yija ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesús”, yi masirã yirãji masa jeyaro.
2TH 2:9 Rẽtoro ñeñaro yigʉ ĩ goaĩoja rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ masirise jidicãgʉ̃ yiguĩji ĩre. Ito bajiri bʉto ĩ masirisena ejagʉ yiguĩji ĩ. Tiyamani ĩocõri masare rʉogʉ yiguĩji ĩ.
2TH 2:10 Wisa godasotianare rʉorocʉ dise rʉyabeto ñeñaro yigʉ yiguĩji ĩ. Ĩnare Dios ĩ maso ãmobojarocati ĩ oca ñasarise boca ãmimenaji ĩna. Ito bajiri wisa godana ñatĩñarã yirãji ĩna.
2TH 2:11 Ĩ oca riojo ñasarise ĩna boca ãmibitire waja ĩna tʉoĩa wisaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri rʉore gaye oca tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna.
2TH 2:12 Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉbiticõri ñeñarise yi wanʉrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩna watoni.
2TH 2:13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Mani Ʉjʉ bʉto manire tʉo maiami. Jane mejejʉ mʉare masorocʉ mʉare beseñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani, mani ñeñaro yirise jidicãrʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa masiroca yiñi Dios Espíritu Santona sʉoriti. Ito bajiro ĩ yija, ĩ oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉyija mʉa. Itire tʉoĩacõri “Queno ya Dios mʉ”, yi jidicãbitirʉja gʉare.
2TH 2:14 Ĩ ñarã mʉa ñatoni ĩ oca ñasarise gʉa mʉare goti rẽtobujaro yirocʉ, gʉare cũñi Dios. Ĩ ocare mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, Cristore ĩ tʉdi catiroca ĩ yiado bajiroti mʉa tʉdi catiroca yigʉ yiguĩji mʉare cʉni.
2TH 2:15 Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa yʉ ñarã mʉa. Mʉare oca riojo ñasarise gʉa riasogocatire itire jidicãbesa. Iti oca mʉa tiro riojo goticʉ gʉa. Paperana cʉni mʉare goticʉ.
2TH 2:16 Manire ti maicõri queno yiñi Dios manire. Mani tʉo wanʉjaro yirocʉ, manire baba cʉtitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa wanʉ yuroca yigʉ ñami ĩ. Mani Jacʉ Dios, mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni queno yitĩñajaro mʉare. Mʉa ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro Dios. Quenarise riti mʉa bʉsitoni, ito yicõri quenarise riti mʉa moatoni mʉare ejabʉajaro Dios.
2TH 3:1 Sʉsari coji gaye mʉare goti ãmoa yʉ ñarã yʉ maji. Gʉare yiari Diore seniña. Cojʉ rʉyabeto mani Ʉjʉ oca iti bata watoni Diore seniña. Ĩ oca tʉo wanʉcõri mʉa boca ãmiado bajiro jãjarã ĩna boca ãmitoni Diore seniña.
2TH 3:2 Gʉare ñeñaro yi ãmorãre ĩnare camotajaro Dios yirona, ĩre seniña. Gʉa riasorise ocare tʉorʉ̃nʉ ãmomena jãjarã ñama.
2TH 3:3 Ito bajibojarocati gʉare jidicãbicʉ yiguĩji Dios, mʉare cʉni ito bajiroti. Mʉa oca sẽoroca yicõri queno bʉsa Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji ĩ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ mʉare ñeñaro yibe yirocʉ, mʉare camotagʉ yiguĩji Dios.
2TH 3:4 Cristore tʉorʉ̃nʉcõri, “Tesalónica cʉto gãnare ĩna queno yi masitoni ejabʉagʉ yiguĩji ĩ”, yi tʉoĩa gʉa. Ito bajiri, “Gʉa rotirise cʉdirã yirãji ĩna. Ito yicõri ñaro bajiroti yisotirã yirãji”, yi tʉoĩa gʉa mʉare.
2TH 3:5 “Queno manire ti maiami Dios”, mʉa yi masijaro yirona, Diore senia gʉa. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti ñemecʉtiñi Cristo. Ĩ ñemecʉtiado bajiroti mʉare cʉni ñemecʉti masiroca yijaro Dios.
2TH 3:6 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi mʉare rotijaro yirocʉ, gʉare cũñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñabojagʉti ĩ moa ãmobeja, ito gʉa riasoado bajiro ĩ yi ãmobeja ĩ rãca baba cʉtibeja.
2TH 3:7 Mʉa tʉ gʉa ñaja rocati ñacõabiticʉ gʉa, moacʉ. Gʉare tigoana ñari, “Ĩnare bajiro mani yija quena”, yirʉja mʉare.
2TH 3:8 Mʉa tʉ gʉa ñaja waja yimenati mʉa ya najure babiticʉ gʉa. Ado robojʉa yicʉ gʉa. Ʉ̃mʉari ñami cʉni josari moacʉ gʉa. Ito bajiro yicʉ gʉa bare waja yirona. Mʉare ʉsirioro yibe yirona, mʉa gʉare waja yi ĩsire ãmobiticʉ gʉa.
2TH 3:9 Mʉare riasori masa ñari, “Gʉare ejabʉaya mʉa”, gʉa yija quena ñaboadoja. Ito bajibojarocati mʉare josabiticʉ gʉa. Ado robojʉa yicʉ. Moacʉ gʉa, “Ĩna robo bajiro yirʉja manire cʉni”, mʉa yi masitoni.
2TH 3:10 Mʉa rãca ñarã ado bajiro roticʉ gʉa: “No moa ãmobicʉ babitijaro”, yicʉ gʉa mʉare.
2TH 3:11 “Ĩna wato coriarã moamenati ñama”, yire oca tʉoa gʉa mʉare. “Coriarã moamena ĩna wato gãjerã ye oca tʉocõri rocati bʉsi batorã yirãji”, yire oca tʉoa gʉa mʉare.
2TH 3:12 Mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ cũana ñari, ado bajiro rocati moamena ñarãre rotisotia gʉa: “Moaña, queno ñana yirona. Ito yicõri gãjerã ye oca tʉocõri bʉsi batobesa”, yi rotisotia gʉa.
2TH 3:13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Queno yirã ñari queno mʉa yirise jidicãbesa.
2TH 3:14 Sĩgʉ̃ adi papera gʉa ucarise tʉorʉ̃nʉbicʉre ti masicõri ĩre baba cʉtibesa. Ito bajiro mʉa yija ĩ ñeñaro yirise tʉoĩabojogʉ yiguĩji ĩ.
2TH 3:15 Ñeñaro ĩ yibojarocati ĩre ti tebesa. Mani yagʉ ĩ ñajare ĩre goti quenoña mʉa.
2TH 3:16 Mani Ʉjʉ ĩ ñami ñe oca manoti mani ñaroca yigʉ. Ñe oca manoti mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca yitĩñajaro Dios. Dise rʉyabeto mʉare iti rẽtabojarocati ñe oca manoti mʉa ñaroca yijaro Dios. Mʉa ñarocõ rãca ñatĩñajaro mani Ʉjʉ.
2TH 3:17 “ ‘Quenajaro’, yami Pablo”, yi uca yʉ, yʉmasiti. Ito bajiro riti gajanoa papera yʉ ucarise. Ito bajiro ya yʉ, “Riti ucañi Pablo”, mʉa yi masitoni.
2TH 3:18 Mani ñajediroreti queno yitĩñajaro mani Ʉjʉ Jesucristo. Itocõ ña.
1TI 1:1 Ñati yʉ baba Timoteo mʉ. “Quenajaro”, ya yʉ mʉre. Yʉ ña Pablo adi papera mʉre uca ñucagʉ̃. “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo”, yi mani tʉoĩa yugʉ, ĩ cũrʉ ña yʉ. Dios yʉre ĩ rotijare Jesucristo ocare goti ucuri masʉ ña yʉ. Tʉoya Timoteo mʉ. Jesucristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, mʉre riasocʉ yʉ. Ito bajiri yʉ macʉ robo bajiro bajia mʉ. Mani Jacʉ Diore mʉre yiari senia yʉ. “Ĩ queno ñaroca yiya. Ĩre ti maiña. Ito yicõri ñe oca manoti ĩ ñaroca yiya”, yi Diore seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari. Mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni ito bajiroti seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari.
1TI 1:3 Macedonia sita wacʉ, “Ado Efeso cʉto tujaya mʉ”, yicʉ yʉ mʉre. Ito gãnare oca riojo riasomenare, “ ‘Jidicãña mʉa’, yiya”, yirocʉ ito mʉ tujare ãmoa yʉ. Ĩna ñama, “Dios oca ñasarise riasorã ña gʉa”, yibojarãti ĩ oca riojo riasomena.
1TI 1:4 “Bʉcʉrã oca riaso jidicãña mʉa”, yiya mʉ ĩnare. Ito yicõri, “ ‘Ado bajiro yiyijarã mani ñicʉsabatia’, mʉa yi gotirisere jidicãña mʉa”, yi gotiya mʉ ĩnare. Iti oca ĩna gotija jaje ñacõri jedirise meje ña. Ito bajiri iti oca masare ĩna riasoja ricati riti ĩna tʉoĩaroca yirãji ĩna. “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masare mani riasore ãmoami Dios.
1TI 1:5 Ito gãna gãmeri ĩna ti maire ãmogʉ̃ ito bajiro rotia yʉ. Mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo sĩgʉ̃reti mani bʉto tʉorʉ̃nʉja, “Ñe seti ma yʉre”, yi masirãji mani. Ito bajiro mani yi masija gãmeri ti mairã yirãji mani.
1TI 1:6 Dios oca ñasarisere jidicãrã ñari, ñe waja mani gayejʉare tʉoĩa bʉsiama ĩna. Ito bajiro yicõri tʉoĩa wisama.
1TI 1:7 Moisés ñayorʉ rotirise riasori masa ña ãmoama ĩna. Ito bajibojarãti ĩnamasi ĩna tʉoĩa bʉsirise, ĩna oca riasorise cʉni tʉo masibeama. “Queno riasorã ña gʉa”, yibojarãti ĩnamasi ĩna riasorisere tʉo masibeama ĩna.
1TI 1:8 “Moisés ñayorʉ ĩ rotirise quenarise ña”, yi tʉoĩa mani. Ĩ rotirisere masicõri, “Queno Diore cʉdibea yʉ”, yirãji mani.
1TI 1:9 Queno yisotirãre meje ĩ rotirise cũñi Dios. Ñeñaro yirãjʉare ĩ rotirise cũñi. Cʉdimenare, Diore ti terã, ñeñaro yirã, ñeñaro bʉsirã, jacʉsabatiare sĩarã, ito yicõri sĩari masare cʉni ĩ rotirise cũñi Dios. “Ñeñaro yirã ña mani”, ĩna yi masijaro yirocʉ, ĩ rotirise cũñi Dios.
1TI 1:10 Romiare ajerãre, ʉ̃mʉa comasiti ñeñaro yirã, gãjerãre ñiacõri ãmi warãre cʉni, ito yicõri rʉori masa, “Dios ĩ tiro riojo riojo gotia gʉa”, yi rʉorã, ito yicõri oca ñasarise cʉdi ãmomenare cʉni ĩ rotirise cũñi Dios, “Ñeñaro yirã ña mani”, ĩna yi masitoni.
1TI 1:11 Jesucristo oca quenarise iti ña ñasarise. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi mani Ʉjʉ Dios. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ.
1TI 1:12 Ĩ oca yʉ riasotoni yʉ oca sẽoroca yami mani Ʉjʉ Jesucristo. “Yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Pablo”, yicõri “Yʉre moa ĩsijaro”, yirocʉ yʉre cũñi Cristo. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya yʉ ĩre.
1TI 1:13 Iti rʉmʉjʉ yʉ ñeñaro ĩre bʉsibojarocati yʉre beseñi ĩ, ĩre yʉ moa ĩsitoni. Iti rʉmʉjʉ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ʉsirioro yisoticʉ yʉ maji, ito yicõri Jesure bʉsitusoticʉ. Ito bajiro ĩre yʉ yibojarocati yʉre ti maiñi Dios. “Yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ ñari ĩre ĩ ñeñaro yirisere masibeami Pablo maji”, yi masiñi Dios yʉre. Ito bajiro yi masicõri yʉre ti maiñi Dios.
1TI 1:14 Yʉre ti maicõri jaje queno yiñi mani Ʉjʉ yʉre. Ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉroca yiñi ĩ. Gãjerãre yʉ ti mairoca yiñi. Riti yʉre queno yiñi ĩ.
1TI 1:15 Ado yʉ mʉare gotiroti riti bajia. Ito bajiri mʉa tʉorʉ̃nʉja quena. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yirãre masorocʉ adi sita wadiñi Cristo. Yʉ ñacʉ gãjerã ñeñaro yirã rẽtoro ñeñaro yicacʉ.
1TI 1:16 Ito bajiro yʉ bajibojarocati yʉre ti maicõri yʉre masoñi Dios. Ito bajiro yʉre yiñi Dios. “Gãjerã rẽtoro ñeñaro yigʉ Pablo ĩ ñabojarocati ĩre ti mai jidicãbisijʉ Cristo. Ĩre ti maicõri ĩre masoñi ĩ”, masa jeyaro ĩna yi masitoni yʉre masoñi ĩ. Ito bajiro ĩ yijare, “No Cristore tʉorʉ̃nʉrãreti ĩna ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ĩnare masocõri ĩna catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
1TI 1:17 Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ado bajiro ĩre yi rʉ̃cʉbʉorʉja manire: “Mʉti ña gʉa Ʉjʉ catitĩñagʉ̃. Godarocʉ meje ña mʉ. Sĩgʉ̃ mʉre tigorʉ maquĩji. Ñimʉ mʉ robo bajigʉ maquĩji. Mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masigʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja mani Diore. “Ito bajiro bajitĩñajaro”, ya yʉ.
1TI 1:18 Tʉoya yʉ maigʉ̃ Timoteo mʉ. Yʉ macʉ robo bajiro tʉoĩa yʉ mʉre. Ado bajiro rotia yʉ mʉre: Ñarocõti Dios ĩ mʉre cũre ito bajiroti yiya mʉ itire. “Diore queno cʉdigʉ yiguĩji”, yiyijarã Diore goti ĩsiri masa mʉre tʉoĩa yurã. Ĩna goti yuado bajiroti rʉ̃mʉ́re cʉdibe yirocʉ, Diore queno moa ĩsiña.
1TI 1:19 Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Mʉ tʉoĩarise quenarise mʉre iti gotija, tʉorʉ̃nʉña mʉ itire. Coriarã ñama ĩna tʉoĩarise iti gotibojarocati tʉorʉ̃nʉmena. Ito bajiro yicõri Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãma ĩna.
1TI 1:20 Ito bajiro yicã Himeneo ito yicõri Alejandro cʉni. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri ñeñaro bʉsicã ĩna ĩre. Ito bajiri, Diore ñeñaro ĩna bʉsirise jidicãjaro yirocʉ, rʉ̃mʉ́ ĩnare ʉsirioro ĩ yi codeja camotabiticʉ yʉ.
1TI 2:1 Cajero ado bajiro mʉre rotia yʉ. Masa jeyarore yiari Diore seni ĩsiña. “Masare ti maiña”, yirocʉ Diore seniña. Ĩ masare queno yija ticõri, “Queno ya Dios mʉ”, yiya.
1TI 2:2 Gobierno masare yiari Diore seni ĩsirʉja manire. Ito yicõri ʉjarã jeyarore Diore seni ĩsirʉja manire. Ito bajiro mani yija queno ñe oca mano ñarã yirãji mani. Ito yicõri Diore cʉdi ãmorã ñari quenarise riti yirã yirãji mani.
1TI 2:3 Masa jeyarore yiari Diore senirʉja manire. Iti ña quenarise. Ito bajiro mani yija, manire ti wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios, manire masorʉ.
1TI 2:4 Masa jeyarore maso ãmogʉ̃ ĩna ñeñaro yirisere jidicãre ãmoami Dios. “Riojo ñasarise ña Dios oca”, masa jeyaro ĩna yire ãmoami Dios.
1TI 2:5 Sĩgʉ̃ti ñami Dios. Ñimʉ gãji ĩ robo bajigʉ mami. Sĩgʉ̃ti ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩti ñami Jesucristo. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami Dios ñarã mani ñaroca yi masigʉ̃.
1TI 2:6 Jesús godañi mani ñeñaro yirise waja yi ĩsirocʉ, mani jeyaroreti. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore maso ãmoami Dios”, yi tʉoĩa masirã ña mani.
1TI 2:7 Iti oca yʉ masare riaso ucutoni yʉre cũñi Dios. Iti Cristo oca ñasarise judio masa mejere cʉni yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉjaro yirocʉ, ĩnare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios. Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari riojo gotia yʉ. Socabea yʉ.
1TI 2:8 Cojʉ rʉyabeto masa Diore ĩna bʉsire ãmoa yʉ. Diore rʉ̃cʉbʉorã ãmo ĩna ñumʉoja, ĩna ya ʉsijʉ Diore tʉoĩa rʉ̃cʉbʉocõri ĩna yija quena. Ĩna ya ʉsijʉ gãjerãre tʉoĩa junisinicõri meje yija quena.
1TI 2:9 Queno tʉoĩacõri romia ĩna saya sãñare ãmoa yʉ. “¿No bajirojʉa yʉ sãñaja yʉre ti seyorã yirãjida ʉ̃mʉa?” yirã mejeti ĩna sãñaja quena. Jaje ti seyore gaye bʉsabitirʉja ĩnare. “¿No bajirojʉa yʉ joa quenoja ti seyorã yirãjida ʉ̃mʉa?” yimenati ĩna joa quenoja quena. Yʉre ti seyojaro yirona, perla wame cʉtirise, oro wame cʉtirise cʉni bʉsabitirʉja ĩnare. Yʉre ti seyojaro yirona meje, saya bʉto waja cʉtirise ĩna sãñaja quena.
1TI 2:10 No romia quenarise yirã riti gãjerã ĩna tiro riojo seyorã ñarã yirãji ĩna. Romia Diore tʉorʉ̃nʉrã quenarise riti yirã ñari seyorã ñarã yirãji ĩna.
1TI 2:11 Dios oca tʉorona mʉa minijuaja romia bʉsimenati ĩna tʉo rujija quena. Riasori masʉre ĩna rʉ̃cʉbʉoja quena.
1TI 2:12 Mʉa minijuari wi ʉ̃mʉare romia ĩna riasore ãmobea yʉ. Mʉa minijuaja romia bʉsimenati ĩna ñaja quena. Romia ʉ̃mʉare rotimenati rʉ̃cʉbʉoja quena.
1TI 2:13 Ado bajiro bajia. Cajero Adán ñayorʉre rujeosʉoyijʉ Dios. Ito bero ĩ manojo Evare rujeoyijʉ.
1TI 2:14 Adán meje ñayijʉ rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorisere tʉorʉ̃nʉsʉorʉ. Ĩ manojojʉa ñayijo rʉ̃mʉ́re tʉorʉ̃nʉsʉoro. Rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise tʉorʉ̃nʉcõri ñeñaro yiyijo iso.
1TI 2:15 Ito bajiri romia ĩna macʉ cʉtija ĩna tʉoĩa bʉjatobitiroca yami Dios. Ito bajibojarocati sĩgõ Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeco gãjerãre iso ti maija, Dios ãmoro bajiro iso yija, ito yicõri ñeñarise iso ñemecʉtija isore masogʉ̃ yiguĩji Dios.
1TI 3:1 Ado yʉ mʉare gotiroti, riti ña. No Dios oca riaso ãmorã ito bajiro ĩna yija quena ña.
1TI 3:2 Sĩgʉ̃ Dios oca riasori masʉ ĩ ña ãmoja ñe seti macʉ ĩ ñaja quena. Sĩgõti ĩ manojo cʉti, ñeñaro yire ñemecʉti, queno tʉoĩagʉ̃ ĩ ñaja quena. Ejarãre boca ãmi tebicʉ ĩ ñaja quena. Ito yicõri queno riaso masigʉ̃ ĩ ñaja quena.
1TI 3:3 Idire queagʉ meje, gãjerã rãca gãmeri tã ãmogʉ̃ meje, ito yicõri niyerure tʉorʉ̃nʉgʉ̃ meje ĩ ñaja quena. Ado robojʉa ĩ bajija quena: Gãjerãre queno yigʉ, oca queno masigʉ̃, ito yicõri niyerure tʉo maibicʉ ĩ ñaja quena.
1TI 3:4 Ĩ ñarãre queno goti masigʉ̃, ĩ rĩa queno cʉdiroca ĩ yi masigʉ̃ ñaja, ito yicõri ĩ rĩa gãjerãre ĩna rʉ̃cʉbʉoroca ĩ yija quena.
1TI 3:5 Sĩgʉ̃ ĩ ñarãre ĩ tirʉ̃nʉ masibeja, Diore rʉ̃cʉbʉorã minijuarãre cʉni tirʉ̃nʉ masibicʉ yiguĩji ĩ.
1TI 3:6 Gãjerãre Dios oca riaso ñarocʉ mame Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉ meje ĩ ñaja quena. Cristore tʉorʉ̃nʉsʉogʉreti mani cũjama, “Yʉ sĩgʉ̃ti ña gãjerã rẽtoro masigʉ̃”, yi tʉoĩaguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro ĩ yija ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiro Satanás ĩ tʉoĩa bʉjatobitiroca yiyijʉ Dios, “Dios rẽtoro ñasagʉ ña yʉ”, yi ĩ tʉoĩare waja.
1TI 3:7 Dios oca riasori masʉre masa ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmobeami Satanás. Ito bajiri gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉmena cʉni ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ĩ ñaja quena. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñaja gãjerã bʉsitu masimenaji ĩre.
1TI 3:8 Dios oca riasori masʉre ejabʉarã cʉni ito bajiroti gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaja quena. “Ado robojʉa yiana mani”, ĩna yiro bajiroti ĩna yirã ñaja quena. Idire quearã meje, niyerure tʉo mairã meje ñaja quena.
1TI 3:9 Iti rʉmʉjʉ Cristo oca masa ĩna masibitire queno ĩna tʉorʉ̃nʉja quena. Ito bajiro tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios ãmoro bajiro mani yijare ĩ tiro riojo ñe seti mana ña mani”, ĩna yija quena. Ito bajiro bajirã ñacõri Dios oca riasori masʉre ejabʉarã ĩna ñaja quena.
1TI 3:10 Ĩnare mʉ beseroto riojʉa, “Ãna ñama queno yirã. Ñe seti ma ĩnare”, mʉ yi ti masija quena. Queno ĩna yija ticõri, ĩnare besegʉ yigʉja mʉ ĩja.
1TI 3:11 Romia cʉni Dios oca riasori masʉre ejabʉarã gãjerã rʉ̃cʉbʉorã ĩna ñaja quena. Ñeñarise ñemecʉtirã oca menimena, idire queamena ĩna ñaja quena. Ito yicõri, “Ado bajirojʉa yiana mani”, ĩna yiro bajiroti ĩna yirã ñaja quena.
1TI 3:12 Dios oca riasori masʉre ejabʉarã sĩgõreti ĩna manojo cʉtija quena. Ĩna rĩa queno cʉdiroca ĩna yija quena. Ito yicõri ĩna ñarãre cʉni queno ĩna goti masirã ĩna ñaja quena.
1TI 3:13 Ĩna moarise queno ĩna yija gãjerã rʉ̃cʉbʉorã yirãji. “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña mani”, yirã ñari oca sẽorã yirãji ĩna. Ito bajiri Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre gaye, güimenati gãjerãre gotirã yirãji ĩna.
1TI 3:14 “Yoari mejeti mʉ tʉ wacʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri adi papera mʉre cõa yʉ.
1TI 3:15 Ito bajibojarocati coji mʉ tʉ yʉ ejabeja, Dios ñarãre ado bajiro mʉ yi goti masitoni adi papera mʉre cõa yʉ. Mani minijuaja Dios catitĩñagʉ̃re rʉ̃cʉbʉorona minijua mani. Dios oca ñasarisere rʉ̃cʉbʉorã ñari, “Riojo gotia Dios oca”, yirã ña mani.
1TI 3:16 Ñasarise ña Dios oca gãjerã ĩna tʉorʉ̃nʉbitibojarocati mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Ĩ oca mani tʉo masiroca yiñi Dios. Ado bajiro bajia: Manire bajiro rujʉ cʉticõri adi sitajʉ wadiñi Cristo. Espíritu Santo ĩ rotiro bajiro riti yisotiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ñeñaro ĩ yire ma ĩre”, masa ĩna yiroca yiñi Espíritu Santo. Ángel mesa cʉni ĩre ti rʉ̃cʉbʉoyijarã. Co sita rʉyabeto ĩ ocare riasoyijarã ĩna. Ito yicõri co sita rʉyabeto ĩre tʉorʉ̃nʉyijarã coriarã. Ito bajiro bajija bero ũmacʉ̃jʉ ĩre boca ãmiyijʉ Dios. Itire mani tʉo masiroca yiñi Dios.
1TI 4:1 “Adi macãrʉcʉ̃ro iti jedi wari rʉmʉri coriarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã yirãji”, recoti manire gotiami Espíritu Santo. Ado bajiro ñaro yiroja: Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri rʉ̃mʉ́ ĩ rʉorise riasorãre tʉo sʉyarã yirãji ĩna.
1TI 4:2 Ĩnare riasori masa ado bajiro bajirã ñarã yirãji ĩna. “Rʉorã ya mani”, yi masibojarãti ĩnare rʉorã yirãji ĩna. “Ñeñaro yirã ña mani”, yi masibojarãti itire tʉoĩacõri bojori bʉjamenaji ĩna.
1TI 4:3 Manojo cʉtire gaye rẽorã yirãji ĩna. Coji gaye bare rẽorã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati Jesure tʉorʉ̃nʉrã mani baroti bare cũñi Dios. Dios oca ñasarise tʉorʉ̃nʉcõri, “Queno ya Dios mʉ”, mani yijaro yirocʉ barere cũñi Dios.
1TI 4:4 Ado robojʉa bajia: Ñarocõti Dios ĩ rujeore quenarise ña. Ito bajiri, “Adijʉa ña bare. Adi ña bare meje”, yi rẽobitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena: Bare bʉjacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire.
1TI 4:5 “Bare dise rʉyabeto ña mani baroti”, yi gotia Dios oca tuti manire. Ito bajiri, mani baroto riojʉa “Queno ya Dios mʉ”, mani ĩre yija, “Baya quenarise ña”, yigʉ yiguĩji Dios.
1TI 4:6 Iti oca gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãre mʉ gotija, queno ĩre moa ĩsigʉ̃ ñagʉ̃ yigʉja mʉ. Dios oca ñasarise mani tʉorʉ̃nʉrisere mʉ riasoti jidicãbeja bʉto bʉsa Jesucristore tʉorʉ̃nʉ wacʉ yigʉja mʉ.
1TI 4:7 Bʉcʉrã oca ĩna tʉoĩa rujeorere tʉorʉ̃nʉbesa. Dios ĩ cũre meje ña iti. Ito bajiri waja ma. Diore queno cʉdi ãmogʉ̃ ĩ gayere riasotiya.
1TI 4:8 Mani moaja mani ya rujʉ sẽoroca ya mani. Ito bajibojarocati Dios gaye mani riasotija rẽto bʉsaro quena iti. Ĩ gaye riasoticõri mani ĩre cʉdija adi sita mani ñaroca, ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ĩ tʉ mani ñaroca cʉni manire queno yigʉ yiguĩji Dios.
1TI 4:9 Adi mʉre yʉ gotirise riti ña. Ito bajiri masa jeyaro ĩna tʉorʉ̃nʉroti ña adi.
1TI 4:10 “Catitĩñagʉ̃ ñami Dios”, yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉa mani. Masa jeyarore maso masigʉ̃ ñami Cristo. No ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri gãjerã ĩna manire ʉsirioro yi codebojarocati mani moaroti Dios ĩ cũre moarʉja manire.
1TI 4:11 Adi oca yʉ bʉsirise masare riasocõri ĩnare cʉdi rotiya.
1TI 4:12 Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna queno yitoni ĩna tiro riojo quenarise riti yiya. Quenarise riti bʉsiya. Gãjerãre ti maiña. Cristore queno tʉorʉ̃nʉña. Queno tʉoĩacõri quenarise riti yiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, mamʉ mʉ ñabojarocati mʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji ĩna.
1TI 4:13 Yʉ ejaroto riojʉa masa ĩna tʉoro riojo Dios oca tuti ti gotiya ĩnare. Ito yicõri ĩna oca sẽoroca yirocʉ Dios oca riasoya masare.
1TI 4:14 Mʉ queno yi masiroca Dios ĩ mʉre yire itire jidicãbesa mʉ. Ito yʉ ñaroca ĩna ya ãmo moa jeocõri, “Adi ña mʉ moaroti Dios ĩ cũre”, yicã Jesure tʉorʉ̃nʉsʉoana. Ito bajiri mʉ masiroca Dios ĩ mʉre yire gaye yiya mʉ.
1TI 4:15 Adi oca yʉ mʉre gotirise cʉdirocʉ tʉorʉ̃nʉña. Ito bajiro mʉ yija ticõri, “Dios ocare bʉto bʉsa cʉdi masi wacʉ yami ĩ”, yirã yirãji ĩna mʉre.
1TI 4:16 Dise rʉyabeto mʉ yiroto riojʉa queno tʉoĩacõri mʉ yisotija quena. Queno riasorocʉ queno tʉoĩaña. Dios ocare jidicãbesa mʉ. Ito bajiro mʉ yija mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri mʉ riasorise tʉorʉ̃nʉrãre cʉni masogʉ̃ yiguĩji Dios.
1TI 5:1 Sĩgʉ̃ bʉcʉgʉ ñeñaro ĩ yibojarocati bʉto sẽoro yicõri goti quenobesa. Ado bajirojʉa mʉ yija quena: Rʉ̃cʉbʉore rãca ĩre goti quenoma. Mʉ jacʉre bajiro ĩre rʉ̃cʉbʉoba. Mamarãre mʉ ocabaji mesa bajiroti tʉoĩama.
1TI 5:2 Romia bʉcʉrãre mʉ jacore bajiro rʉ̃cʉbʉoba. Ito yicõri mamarã romiare cʉni mʉ ocabajio mesa bajiroti tʉoĩama. Quenarise riti tʉoĩacõri ĩnare rʉ̃cʉbʉoba.
1TI 5:3 Manʉjʉ godagoanare rʉ̃cʉbʉoba. Ĩna bojoro bʉjaja gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩnare ejabʉaja quena.
1TI 5:4 Ito bajibojarocati sĩgõ manʉjʉ godagoro iso rĩa ñaja, ito yicõri janerãbatia ñaja cʉni ĩna isore ejabʉaja quenaro yiroja. Ito bajiro rotiyijʉ Dios. Mani jacʉsabatia manire ti maicõri ĩna masore waja ĩnare mani ejabʉaja quena. Iti ña quenarise, ito yicõri Dios ĩ ti wanʉrise.
1TI 5:5 Manʉjʉ godagoro sĩgõti iso ñaja ito yicõri isore ejabʉarã manija gãjerã Cristore tʉorʉ̃nʉrã ejabʉaja quena. Diore riti tʉorʉ̃nʉcõri ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩre senigõ yigõji iso. Ito bajiri gãjerã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã isore ejabʉaja quena.
1TI 5:6 Manʉjʉ godagoro iso tʉoĩa wanʉ quenarise riti yigo ñajama, ejabʉare ma isoõcõre. Catigo ñabojagoti godacãro bajiro bajiamo iso ñeñaro yigo ñari.
1TI 5:7 Adi yʉ mʉre rotirise mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre gotiya. Ĩna cʉdija ticõri, “Ñeñaro yama ĩna”, yi bʉsitu masimenaji gãjerã.
1TI 5:8 Sĩgʉ̃ ĩ ñarãre, ĩ jacʉsabatiare cʉni ĩ ejabʉabeja, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojagʉti ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãrʉ ñami ĩocʉ̃. Gãjerãma Diore tʉorʉ̃nʉmena ñabojarãti ĩna ñarãre ejabʉarãji.
1TI 5:9 Sĩgõ manʉjʉ godagoro Dios oca riasori masʉre gãjerã romia rãca iso ejabʉa ãmoja sesenta rodori rẽto bʉsaro iso tʉjago ñaja quena. Sĩgʉ̃ti manʉjʉ cʉtigoro iso ñaja quena.
1TI 5:10 “Queno yigoro ñamo iso”, masa jeyaro ĩna yigo ñaja quena. Iso rĩare queno masogoro ñaja quena. Iso ya wi ejarãre queno boca ãmigoro iso ñaja quena. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre wanʉre rãca iso ejabʉagoro ñaja, bojoro bʉjarãre cʉni ejabʉa, ito yicõri quenarise riti iso yigo ñaja quena.
1TI 5:11 Dios oca riasori masʉre ejabʉarona mamarã bʉsa manʉjʉ godagoanare cũbesa. Mamarã bʉsa mʉ cũja mʉcana tʉdi bʉto manʉjʉ cʉti ãmobojacõri ĩna moaroti Cristo ĩ cũrere jidicã ãmorã yirãji gajea.
1TI 5:12 Ito bajiro ĩna yija, “Dios oca riasori masʉre ejabʉa ãmosotia gʉa”, ĩna yiro bajiro yi tĩomenaji ĩna.
1TI 5:13 Gaje mʉre gotia yʉ. Jãjarã masa tʉ ña ucucõri teri jairã ñarã yirãji ĩna. Iti riti meje yirã ñarãji ĩnaõna. Oca socari masa cʉni ñarã yirãji. Gãjerã ĩna bʉsija tʉocõri, rocati bʉsi bato ãmorã yirãji ĩna. Ĩna bʉsirotioni meje bʉsirã yirãji.
1TI 5:14 Ito bajiri mamarã bʉsa manʉjʉ godagoana mʉcana ĩna tʉdi manʉjʉ cʉtire ãmoa yʉ. Rĩa cʉti, ĩna ya wi tirʉ̃nʉ, ĩna yi ñare ãmoa yʉ. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, gãjerã manire bʉsitu ãmorã, “Ñeñaro yirã ñama Cristore tʉorʉ̃nʉrã”, yi masimenaji ĩna manire.
1TI 5:15 Coriarã manʉjʉ godagoana Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãcõri Satanásjʉare tʉorʉ̃nʉ sʉyama ĩna.
1TI 5:16 Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñarã wato manʉjʉ godagoro iso ñaja ĩna isore ejabʉaja quena. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã ejabʉamenaji isore iso ñarã ĩna ejabʉacãjare. Manʉjʉ godagoana bojoro bʉjarãre ito yicõri ñimʉjʉa ĩnare ejabʉagʉ manija ticõri, ĩnare ejabʉarã yirãji gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrã.
1TI 5:17 Ito mʉ tʉ ñarã bʉcʉrã queno Jesure masirãre bʉto rʉ̃cʉbʉoja quena. Ito yicõri gãjerã Jesure masirãre ĩna queno ũmatã ñaja ticõri, ĩnare rʉ̃cʉbʉocõri waja yija quena.
1TI 5:18 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Ta wecʉ trigo ajere ĩ wi cʉda codaja, ‘Bajaro ĩ cʉni jabeto’, yirona ĩ ya rise sia biabesa”, yi gotia Dios oca tuti. Gaje ado bajiro gotia: “No moarãti waja bʉjarã yirãji”, yi gotia Dios oca tuti.
1TI 5:19 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re gãji ĩ oca menija, gãjerã ĩ baba mesa ĩ robo yirã manija cʉdibeja quena.
1TI 5:20 No ñeñaro yisotirãreama gãjerã ĩna tiro riojo oca sẽoro yicõri jidicã rotiya. Ito bajiro mʉ yija ti güicõri ñeñaro yimenaji ĩna cʉni.
1TI 5:21 Ado bajiro mʉre rotia yʉ Dios ĩ tiro riojo, Jesucristo, ito yicõri ángel mesa cʉni ĩ beseana rãca: Sĩgʉ̃ mʉ baba ĩ ñabojarocati ñeñaro ĩ yija oca sẽoro yicõri ĩre jidicã rotiya. Masa jeyarore coro bajiro mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena.
1TI 5:22 Dios oca riaso ñarocʉ mʉ cũ ãmoja ʉsiriobicʉti mʉ beseja quena. Queno yigʉ ĩ ñaja tirocʉ ʉsiriobesa mʉ maji. Ñeñaro yigʉre mʉ cũjama, “Ñeñaro ĩ yigʉ ñabojarocati ĩre cũami Timoteo”, yirã yirãji masa mʉre. Ñeñaro yibe yirocʉ, ñeñaro yirã rãca baba catibesa mʉ. Gãjerã ñeñaro ĩna yibojarocati coca ĩna rãca ñeñaro yibeja mʉ.
1TI 5:23 Tʉoya Timoteo mʉ. “Coji meje jeraga juni cõsotigʉ mʉ ñajama ide goti idibesa. Ʉyé ide cʉni jabeto idiya”, ya yʉ mʉre.
1TI 5:24 Coriarã ñeñaro ĩna yirise recoti tia mani. “Masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãreama ñeñaro yirã ĩna ñabojarocati recoti ĩna ñeñaro yija tibea mani. Ito bajibojarocati masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ, “Ñeñaro yirã ñama ĩna”, yi ti masirã yirãji masa jeyaro.
1TI 5:25 Coriarã queno ĩna yirise recoti tia mani. Gãjerãma queno ĩna yibojarocati recoti tibea mani. Ito bajibojarocati masare Dios ĩ waja yiri rʉmʉ “Queno yirã ñama ĩna”, yi masirã yirãji masa jeyaro.
1TI 6:1 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã gãjerãre moa ĩsirã ñari ĩna ʉjarãre ĩna rʉ̃cʉbʉoja quena. Ĩna ʉjarãre rʉ̃cʉbʉobeja ticõri, “Ñeñaro yirã ñama Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ñe waja ma ĩna riasorise”, yirã yirãji gãjerã.
1TI 6:2 Cristore tʉorʉ̃nʉrãre moa ĩsiri masa ñari ĩna ʉjarãre ĩna rʉ̃cʉbʉoja quena. “Mani robo bajirãti ñama ĩna. Ĩnare rʉ̃cʉbʉomena mani”, yibitirʉja ĩnare. Ado bajirojʉa ĩna yija quena. Ĩna ʉjʉ Jesucristore ĩ tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñajare bʉto bʉsa ĩna moa ĩsija quena. Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare ĩ ñarã bajiroti ĩna ĩre ti maija quena. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩna ĩre moa ĩsija quena. Adi ito mʉ tʉ ñarãre mʉ riasore ãmoa yʉ. Ado bajiro ĩnare mʉ cʉdi rotire ãmoa yʉ:
1TI 6:3 Mani Ʉjʉ Jesucristo oca ñasarise iti ña mani tʉorʉ̃nʉsotirise. Mʉ tʉ gãna coriarã manire bajiro tʉoĩarã meje ñama ĩna. Ricati tʉoĩama. Ito bajiro tʉoĩacõri rʉore gaye oca riasoama.
1TI 6:4 Ito bajiro riasorã ñama, “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yirã. Ito bajibojarocati masirã meje ñama ĩna. Cristo gaye gãmeri bʉsi tobʉa ãmosotiama. Gãmeri oca josama ĩna. Ito bajiro ĩna yija, masa ricati tʉoĩaroca yama. Masa ĩna gãmeri ti tudiroca yama. Masa ĩna gãmeri bʉsituroca yama. Ito yicõri masa ĩna gãmeri tʉo rʉ̃cʉbʉobitiroca yama.
1TI 6:5 Ñeñarise tʉoĩarã ñari masa rãca oca josasotiama ĩnaõna. Oca riojo ñasarisere masirã meje ñama ĩna. “Dios oca masare mani riasoja niyeru jairo bʉjarã yirãji mani”, yi tʉoĩama ĩna. Ito bajiro yirã rãca baba cʉtibesa.
1TI 6:6 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrise bʉto ñasarise ña. Jairo rʉcomena ñabojarãti Cristore tʉorʉ̃nʉcõri mani wanʉja gajeoni jairã robo bajiro bajia mani.
1TI 6:7 Adi sita mani rujeaja ñe rʉcomenati rujeayija mani. Ito bajiroti mani godaja cʉni ñe ãmi wamenaji mani.
1TI 6:8 Mani bare cʉti, yutabuju cʉti, mani yijama, “Ñejʉa rʉyabea”, yi tʉoĩacõa mani. Ito bajiri wanʉ quena mani.
1TI 6:9 Gãjerãma niyeru jairo bʉjarona ñeñarisere ñemecʉti masibeama ĩna. “Ado bajiro ñeñaro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitibojarãti ñeñaro yisʉoama ĩna. Ito bajiri ñeñaro yisʉocõri rocati quenabiti yi ʉya ãmorãji ĩna. Ñeñaro yi ʉyacõri itire jidicã masimenaji ĩna. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji.
1TI 6:10 Niyerure riti tʉo mairã ñeñaro yirã yirãji itire bʉjarona. Niyerure mani tʉo maija dise rʉyabeto ñeñarise yisʉorã yirãji mani. Coriarã ñama bʉto niyerure bʉja ãmocõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãrã. Ito bajiro yicõri ĩna ya ʉsijʉ bojori bʉjama ĩna.
1TI 6:11 Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna robo yibesa mʉáma. Dios yagʉ ñari quenarise riti bʉto yiya mʉ. Diore riti rʉ̃cʉbʉoya. Ito yicõri ĩre riti tʉorʉ̃nʉña. Gãjerãre tʉo maiña. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri ĩnare quenoti yiya.
1TI 6:12 Ñeñaro yijaro yirocʉ, rʉ̃mʉ́ ĩ mʉre ʉsirioro yibojarocati Jesucristore tʉorʉ̃nʉcõri quenarise riti yiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, mʉre waja yigʉ mʉ catitĩñaroca yigʉ yiguĩji Dios. Dios oca riasori masʉ mʉre ĩ cũri rʉmʉ gʉa jãjarã tʉoro riojo, “Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari quenarise riti yi ãmoa yʉ”, yicʉ mʉ.
1TI 6:13 Dios dise rʉyabeto iti ñasotiroca yigʉ mʉre yʉ rotirise tʉoguĩji ĩ. Jesucristo mani Ʉjʉ cʉni yʉ mʉre rotirise tʉoguĩji ĩ. Ĩ ñami güibicʉti Poncio Pilato wame cʉtigʉ ĩ tiro riojo, “Dios ĩ cõarʉ ña yʉ”, yigʉ. Ado bajiro mʉre rotia yʉ:
1TI 6:14 Yʉ mʉre rotirise ñarocõti cʉdiya. “Ñeñaro yami ĩ”, gãjerã mʉre yi bʉsitube yirocʉ, yʉ rotirise ñarocõti cʉdiya. Ito bajiro yisotiba mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ ejarocõjʉti.
1TI 6:15 Dios ĩ ãmori rʉmʉti tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo. Rẽtoro rʉ̃cʉbʉogʉ ñami Dios. Rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ. Ñimʉ gãji ĩ robo bajigʉ ʉjʉ mami. Ñimʉ gãji ĩ robo rʉ̃cʉbʉorʉ mami.
1TI 6:16 Ĩ sĩgʉ̃ti ñami godabicʉ. Bʉto busurojʉ masa ĩna ejabetojʉ ñasotiami ĩ. Sĩgʉ̃ ĩre tigorʉ maquĩji. Ito yicõri sĩgʉ̃ ĩre tibicʉ yiguĩji. Ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ñimʉ gãji ĩ robo rẽtoro masigʉ̃ mami. Ito bajiro riti bajitĩñajaro ijarijʉ cʉni.
1TI 6:17 Adi sita gaye gajeoni jairo rʉcorãre, “ ‘Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa’, yibesa”, yiya ĩnare. “ ‘Jaje niyeru rʉcoa yʉ. Ito bajiri ñe rẽtabetoja yʉre’, yi tʉoĩabesa mʉa”, yiya ĩnare. Yoari mejeti jedirise ña niyeru. Dios catitĩñagʉ̃re tʉorʉ̃nʉcõri, “Ĩti ñami manire tirʉ̃nʉgʉ̃”, yirʉja ĩnare. Mani queno wanʉ quena ñatoni manire queno yigʉ yiguĩji Dios.
1TI 6:18 Gajeoni jairãre, “Quenarisejʉa yiya mʉa”, yi rotiya ĩnare. Gajeoni bʉja ãmore rẽto bʉsaro quenarise ña queno yire. Ĩna ya niyerure tʉo maimenati gãjerãre ejabʉarona ĩna ĩsija quena.
1TI 6:19 Ito bajiro ĩna yija ticõri, masare Dios ĩ waja yiri rʉmʉ ĩnare queno waja yigʉ yiguĩji ĩ. Jogabiti gaye ĩnare ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri ĩna catitĩñaroca yigʉ yiguĩji.
1TI 6:20 Tʉoya Timoteo mʉ. Ĩ oca riasojaro yirocʉ, mʉre cũñi Dios. Ito bajiri ĩ mʉre cũrʉ ñari queno riasoya. Rocati masa ĩna tʉoĩa rujeorere tʉorʉ̃nʉbesa. Ñe waja ma iti. Ito bajiro bʉsirã rãca gãmeri tʉoĩa bʉsibesa. “Bʉto masire gaye riasorã ya gʉa”, yirãre tʉorʉ̃nʉbesa. Ito bajiro yibojarãti oca ñasarise meje riasoama ĩna.
1TI 6:21 “Bʉto masire gaye riasoa gʉa”, yirãre tʉo sʉyama coriarã. Ito bajiri ĩnajʉare tʉo sʉyacõri Diore tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Dios queno yisotijaro mʉre. Itocõ ña.
2TI 1:1 Ñati yʉ baba Timoteo mʉ. “Quenajaro”, ya yʉ mʉre. Yʉ ña Pablo. Adi papera mʉre cõa yʉ. Jesucristo ĩ cũrʉ ña yʉ. Jane mejejʉ ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉ Macʉre tʉorʉ̃nʉrãreti ĩna catitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãyijʉ Dios. Iti oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi Dios, ĩ ãmoro bajiroti. Tʉoya Timoteo mʉ. Mʉre bʉto tʉo maicõri yʉ macʉre bajiro mʉre tʉoĩa yʉ. Mani Jacʉ Diore mʉre yiari seni ĩsisotia yʉ. “Ĩ queno ñaroca yiya. Ĩre ti maiña ito yicõri ñe oca manoti ĩ ñaroca yiya”, yi Diore seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari. Ito bajiroti mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsisotia yʉ mʉre yiari.
2TI 1:3 Yʉ ñicʉsabatia Diore ĩna rʉ̃cʉbʉoado bajiroti rʉ̃cʉbʉoa yʉ cʉni. “Yʉ ñeñaro yirisere coe jeoñi Dios”, yi tʉoĩacõri ĩ tiro riojo queno ĩre moa ĩsia yʉ. Ʉ̃mʉa ñami cʉni mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Mʉre tʉoĩa bʉjacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
2TI 1:4 Yʉ wacati rʉmʉ mʉ oticati masia yʉ. Mʉcana mʉre bʉto ti ãmoa yʉ queno wanʉ quenarocʉ.
2TI 1:5 “Cristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Timoteo”, yi tʉoĩa yʉ mʉre. Mʉ ñico Loida, mʉ jaco Eunice cʉni mʉ riojʉajʉ ito bajiro Cristore tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna. “Mʉ cʉni ito bajiroti Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñagʉ̃ja mʉ”, yi tʉoĩa yʉ mʉre.
2TI 1:6 Ito bajiri yʉ ãmo mʉre moa jeocati rʉmʉ mʉcana mʉ tʉdi tʉoĩare ãmoa yʉ. Ito bajiro yʉ yicati rʉmʉ Diore mʉ moa ĩsi masiroca yiñi ĩ. Itire ãcabojabesa. Wanʉcõri queno bʉsa ĩre mʉ moa ĩsire ãmoa yʉ.
2TI 1:7 Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩa güi ñatoni meje yiñi Dios. Ado bajirojʉa yiñi. Mani tʉoĩa oca sẽoroca yiñi ĩ. Espíritu Santo manire queo sãcõri queno mani ĩre moa ĩsiroca yiñi. Gãjerãre mani ti mairoca yiñi. Ito yicõri ñeñarise mani ñemecʉti masiroca yiñi Dios.
2TI 1:8 Mani Ʉjʉ Jesucristore bʉsi ejabʉagʉ, “Masare masogʉ̃ ñami ĩ. Ĩre riti tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yibojobesa. Masare Jesucristo oca yʉ riasore waja ado tubia ecorʉ ña yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati, “Pablo ñami yʉ baba”, yibojobesa. “Pablo ĩ tʉoĩa bʉjatobitiro bajiro bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩa güibesa. Jesucristo oca quenarise mʉ masare riasobojarocati co rʉmʉ mʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca yirã yirãji gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati mʉ ñemecʉti masitoni mʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
2TI 1:9 Manire masoñi Dios. Ĩ ñarã queno yirã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Mani queno yirise ticõri meje manire masoñi Dios. Ñeñaro yirã mani ñabojarocati manire masoñi ĩ. Manire ti maicõri ĩ ãmoro bajiroti manire masoñi Dios. Adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa manire masi yucõri manire ti maiyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ Jesucristo ĩ godarotina sʉoriti ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa yucãyijʉ Dios.
2TI 1:10 Adi sitajʉ wadicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ manire goda ĩsirena sʉoriti, “Manire ti maiami Dios”, yi tʉoĩa masia mani, adi rʉmʉri ĩja. Godabojagʉti tʉdi Jesucristo catijare, ija mani godarotire güibea mani. “Cristo oca quenarise mani tʉorʉ̃nʉja mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji”, mani yi masiroca yami ĩ.
2TI 1:11 Iti oca yʉ masare goti rẽtobutoni yʉre cũñi Dios. Judio masare meje Cristo oca yʉ riaso ucutoni yʉre cũñi ĩ.
2TI 1:12 Iti oca yʉ riasore waja ado tʉoĩa bʉjatobiti ña yʉ. Yʉ tʉorʉ̃nʉgʉ̃re ĩre queno masia yʉ. Ito bajiri ado tubia ecobojagʉti bojori bʉjabea yʉ. Yʉre tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Masa ñeñaro yirise waja ĩ seniri rʉmʉ yʉre masogʉ̃ yiguĩji”, yi masia yʉ.
2TI 1:13 Oca ñasarise mʉare riasocʉ yʉ. Iti oca yʉ mʉare riasocati riaso jidicãbesa masare. Jesucristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. Jesucristo ñarã ñacõri ĩre tʉo mairʉja manire. Ito bajiroti gãjerã ĩre tʉorʉ̃nʉrãre cʉni mani maija quena.
2TI 1:14 Ĩ oca masare mʉ riasotoni mʉre cũñi Dios. Mani ya ʉsijʉ quedi sãjarʉ Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena masare riasoya.
2TI 1:15 “Asia sita gãna Pablore jidicãñi ĩna”, yi masigʉ̃ja mʉ. Ĩna wato ñama yʉre jidicãrã Figelo ito yicõri Hermógenes.
2TI 1:16 Yʉre ĩna jidicãbojarocati Onesíforo wame cʉtigʉama yʉre ejabʉaquĩ. Ito yicõri yʉ oca sẽoroca yiquĩ ĩ. Tubiara wi yʉ ñabojarocati “Ĩre ti ãmobea yʉ”, yibitiquĩ yʉre. Ito bajiri ĩre mani Ʉjʉ Dios queno ĩ yire ãmoa yʉ. Ĩ ñarãre cʉni ito bajiroti Dios ĩ yire ãmoa yʉ.
2TI 1:17 Ado Roma wame cʉtiri cʉto ejacõri yʉre bʉjarocʉ ãma jidicãbisĩ ĩ.
2TI 1:18 “Ado Efesojʉ Pablo ĩ ñaroca queno ejabʉaquĩ Onesíforo”, yi masigʉ̃ja mʉ. Yʉre ĩ queno yire waja ĩre queno yijaro mani Ʉjʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ seniri rʉmʉ ĩre ti maijaro Dios.
2TI 2:1 Tʉoya yʉ macʉ Timoteo mʉ. Manire ti maicõri ĩ ñarã mani ñaroca yiñi Jesucristo. Ito bajiri itire tʉoĩacõri oca sẽoña mʉ.
2TI 2:2 Jãjarã masare oca yʉ riasoroca tʉogocacʉ ñacʉ mʉ. Ito bajiri yʉ mʉre riasogocati Jesure masirãre riasoya, gãjerãre ĩna riaso masitoni. Ito bajiro mʉ yija gãjerãre Cristo oca ñasarise riasorã yirãji ĩna cʉni.
2TI 2:3 Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña mʉ. Ito bajiri tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti surara masʉ bajiro ñemecʉtiya mʉ.
2TI 2:4 Ĩna ʉjʉ rotirise riti tʉorʉ̃nʉrãji surara. Gãjerã ĩna yisotiriseama tʉorʉ̃nʉmenaji ĩna. Ĩna ʉjʉ rotirise riti cʉdi ãmorãji ĩna.
2TI 2:5 Ito bajiroti no ajere gaye rẽtocũ ãmogʉ̃, ajere ʉjarã ĩna rotiro bajiro ĩ cʉdija quena. Itire ĩ cʉdibeja ĩ ajere waja bʉjabiquĩji ĩ.
2TI 2:6 Ito bajiroti no weseca moagʉ̃ ĩ moare waja cajero iti wese rica bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Gãjerã riojʉa bʉjasʉogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti bajija quena.
2TI 2:7 Iti oca mʉre yʉ gotirise queno tʉoĩaña. Itire mʉ queno tʉoĩaja mʉ tʉoĩa masiroca yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ.
2TI 2:8 Jesucristo ĩ ñare gaye tʉoĩate mʉ. Ʉjʉ ñayorʉ David wame cʉtigʉ janerãbatia janami ñayijʉ ĩ. Ĩre ĩna sĩabojarocati ĩ tʉdi catiroca yiyijʉ Dios. Iti ña oca quenarise. Ito yicõri iti ña masare yʉ oca goti rẽtobure.
2TI 2:9 Iti oca masare yʉ riasore waja ado tubiara wijʉ tʉoĩa bʉjatobiti ña yʉ. Ñeñaro yigʉre bajiro come mana yʉre siacã ĩna. Come mana yʉre ĩna siabojarocati Dios ocareama camota masimenaji ĩna.
2TI 2:10 Ito bajiri ado robojʉa bajia. Dise rʉyabeto yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca ĩna yibojarocati ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ. Dios ĩ beseana Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ĩnare masogʉ̃ yiguĩji. Ito bajiri ĩ rãca ũmacʉ̃jʉ catitĩñarã yirãji ĩna. Itire tʉoĩacõri yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yibojarocati itire ñemecʉtigʉ yigʉja yʉ.
2TI 2:11 Oca riojo ñasarise ado bajiro gotia: Cristore tʉorʉ̃nʉrã ñari mani godaja ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
2TI 2:12 Tʉoĩa bʉjatobitibojarãti mani ñemecʉtija, co rʉmʉ ĩ rãca rotirã yirãji mani cʉni. “Masibea yʉ Jesure”, mani yija co rʉmʉ, “Masibea yʉ mʉre”, yigʉ yiguĩji ĩ cʉni manire.
2TI 2:13 “Ado bajiro yiana mani”, mani yiro robo yi jeobitibojarocati ĩjʉama, “Ado robo yicʉja yʉ”, ĩ yiado bajiroti yi jeogʉ yiguĩji. Riojo gotisotigʉ ñari rʉore oca goti masibeami ĩ.
2TI 2:14 Mʉre yʉ gotirise ito gãna mʉcana tʉdi ĩna tʉoĩaroca yiya. Ado bajiro ĩnare mʉ gotire ãmoa yʉ: “Biyaro mʉa oca josarise jidicãtoni yʉre cũñi Dios. Ito bajiri ñasabitire mʉa tʉoĩa jidicãja quena. Ñasabiti mʉa tʉoĩa bʉsija, ñe waja ma iti. Ito bajiro mʉa bʉsija tʉocõri, tʉo wisarã yirãji mʉare tʉo coderã cʉni”, yiya ito gãnare.
2TI 2:15 Dios ĩ mʉre ti wanʉtoni yiro robo queno ĩre moa ĩsiña Timoteo mʉ. Ito bajiro mʉ yija ticõri, queno mʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩ ocare queno riasotiya, masare queno mʉ goti rẽtobu masitoni. “Diore queno moa ĩsia yʉ”, mʉ yi masija ĩ tiro riojo bojobicʉ yigʉja mʉ.
2TI 2:16 Adi sita gaye riti tʉoĩacõri rʉore oca riasorã rãca tʉoĩa bʉsibesa. Ito bajiro masare riasocõri bʉto bʉsa ĩna ñeñaro yi waroca yirã yirãji ĩna.
2TI 2:17 Rʉore oca riasorã ĩna rʉorise cami jogare robo bajiro bajia. Ĩna rʉorise cami joga waro bajiro baji wajʉ iti. Gãjerãre ĩna tʉoĩa wisaroca ya iti. Jʉ̃arã rʉore oca riasorã ado bajiro wame cʉtirã ñama, Himeneo, ito yicõri Fileto.
2TI 2:18 Oca riojo ñasarisejʉa jidicãcõri rʉore ocajʉa riasoama ĩna. “Godarãre mʉcana tʉdi catiroca Dios ĩ yiri rʉmʉ rẽtacoajʉ”, yi riasoama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, coriarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã tʉoĩa wisama ĩna.
2TI 2:19 Ito bajiro ĩna riasobojarocati Dios ocama ñeñabetoja iti. Ĩ oca ito bajiro ñatĩñaro yiroja. Ĩ oca ado bajiro gotia: “Ĩ ñarãre ti masiami mani Ʉjʉ”, yi gotia Dios oca. Gaje ado bajiro gotia iti: “No, ‘Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, yirã, ĩna ñeñaro yirisere jidicãja quena”, yi gotia Dios oca.
2TI 2:20 Queno tʉoya, goti masiore ocana mʉre gotigʉ ya yʉ. Wi jajo wijʉ somotẽrori jaje ñaro yiroja. Quenari tẽrori ñaro yiroja. Oro wame cʉtirisena ito yicõri plata wame cʉtirisena ĩna menire ñaro yiroja iti somotẽrori. Somotẽrori gaje bʉto quenarise meje ñaro yiroja. Yucʉna, ririna ĩna menire ñaroja gaje. Iti wi ʉjʉ ñasari masa ĩna ejaja ticõri, somotẽrori quenarisena bare jeogʉ yiguĩji ĩnare. Iti tẽrorire wanʉgʉ̃ queno codegʉ yiguĩji ĩ. Gaje somotẽrorireama quenasabitire co rʉmʉ rʉyabeto bare jeo bagʉ yiguĩji.
2TI 2:21 No ñasarise Diore moa ĩsi ãmogʉ̃ ñarocõti ñeñaro ĩ yirise jidicãja quena. Ñeñarise jidicãcõri Diore riti ĩ rʉ̃cʉbʉoja quena. No ito bajiro yigʉti quenarise Diore moa ĩsigʉ̃ ña yucãgʉ̃ yiguĩji.
2TI 2:22 Mamʉ ñabojagʉti gãjerã mamarã ĩna ñeñaro yi ʉyarisere ti cũbesa mʉáma. Quenarisejʉa riti yisotiya mʉ. Diore riti tʉorʉ̃nʉ ñasotiya. Gãjerãre ti maicõri queno ñe oca manoti, ñaña mʉ. Ĩna ñeñaro yirise jidicãnajʉa Cristore riti tʉorʉ̃nʉrã rãcajʉa baba cʉtiya.
2TI 2:23 Ñeñaro tʉoĩa bʉsirã rãca baba cʉtibesa. Ĩna tʉoĩa bʉsirise rocati gaye ñacõri ñe waja ma. “Masa ĩna oca josaroca yama ĩna”, yi masigʉ̃ja mʉ ĩnare. Mʉre ĩna seniĩa josabojarocati ĩnare tʉorʉ̃nʉbesa.
2TI 2:24 No mani Ʉjʉre moa ĩsi ãmogʉ̃ti oca josagʉ meje ĩ ñaja quena. Ado robojʉa ĩ bajija quena: Masa jeyarore queno yigʉ ñaja quena. Queno riasogʉ ñaja quena. Ĩre bajiro ĩna tʉoĩabitibojarocati ʉsirioro ĩnare yi codebicʉ ĩ ñaja quena.
2TI 2:25 Dios oca ti tudirãre quenoti ĩ goti quenoja quena. Ito bajiro ĩnare ĩ gotija ĩna ñeñaro yirise jidicãroca yigʉ yiguĩji Dios gajea. Ito bajiri Dios oca ñasarise tʉorã yirãji gajea.
2TI 2:26 Oca ñasarisere tʉorʉ̃nʉcõri quenarisere tʉoĩarã yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yirisejʉare jidicãcõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã yirãji ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉre cʉdigoana ñabojarãti ĩre rẽtocũrã yirãji.
2TI 3:1 “Adi macãrʉcʉ̃ro iti jedi warijʉ bʉto josari rʉmʉri ñaro yiroja”, mʉ yi masire ãmoa yʉ.
2TI 3:2 Ado bajiro bajiro yiroja. Ĩna ya rujʉre maicõri ĩna ya gajeonire cʉni tʉo mairã ñarã yirãji adi sita gãna. Ito bajiroti ĩna ya niyerure cʉni tʉo mairã yirãji. “Gãjerã rẽtoro ñasarã ña gʉa. Ñejʉa rʉyabea gʉare”, yi tʉoĩarã yirãji masa. Gãjerãre bʉsiturã yirãji. Ĩna jacʉsabatiare cʉdimena yirãji. Ĩnare queno gãjerã yibojarocati, “Queno ya mʉa”, yimenaji ĩna. Ñeñaro yirã ñari Dios ocare cʉni rʉ̃cʉbʉomena yirãji ĩna.
2TI 3:3 Gãjerãre ti maibiticõri ĩnare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Gãmeri ti tudirã yirãji. Oca rʉo gotiri masa ñarã yirãji ĩna. Ĩna ñeñaro yi ãmorise ñemecʉtimenaji. Gãjerãre ñeñaro yi coderã yirãji. Queno yirãre ti tudirã yirãji.
2TI 3:4 “Mʉ babaguti ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi rʉocõri, oca menirã yirãji ĩna. Ĩna ãmoro bajiroti ñeñaro yirã yirãji ĩna. “Gãjerã rẽtoro ñasarãguti ña gʉa”, yirã yirãji ĩna. Dios ĩ ãmorisejʉa yiro õno yirã ĩna yi ãmorisejʉa yirã yirãji ĩna.
2TI 3:5 “Dios ocare rʉ̃cʉbʉorã ña gʉa”, yirã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati, “Dios sĩgʉ̃ti ñami rẽtoro masigʉ̃”, yi rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna. Ito bajiro yirã rãca baba cʉtibesa.
2TI 3:6 Romia queno tʉoĩamenare, “Dios oca mʉare goti rẽtobuana gʉa”, yama ĩna coriarã. “Bʉjato bajia ñeñaro yirã romia ña gʉa”, yibojarãti ñeñaro ĩna yirise jidicã masimena romiare ãmarã yirãji rʉori masa. Ito bajiro bajirã romiare rʉorona ãmarã yirãji ĩna.
2TI 3:7 Dise rʉyabeto gãjerã ĩna riasobojarisere tʉorʉ̃nʉ ãmoama romia ĩnaõna. Ito bajiro yicõri Dios oca ñasarisere tʉo masibeama ĩna.
2TI 3:8 Jane mejejʉ Janes wame cʉtigʉ ito yicõri Jambres wame cʉtigʉ cʉni Moisés ñayorʉre ti tudicõri ĩre cʉdi ãmobisijarã ĩna. Ito bajiro bajirã ñama rʉori masa. Dios oca riojo ñasarisere ti tudiama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩama ĩna. “Diore tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, yibojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉrã meje ñama ĩna.
2TI 3:9 Ito bajiro ĩna bajijare, “Rocati rʉore oca riasoama ĩna”, yi masirãji masa jeyaro. Jane mejejʉ Janes ito yicõri Jambres cʉni ĩna rʉore ti masiado bajiroti adi rʉmʉri rʉorãre cʉni ti masirã yirãji masa.
2TI 3:10 Ĩna robo bajigʉ meje ña Timoteo mʉáma. Masare yʉ riasorise gaye queno masia mʉ. “Ito bajiro ñasotigʉ ñami Pablo”, yʉre yi masia mʉ. “Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari ĩ ãmorise riti yi ãmoami Pablo”, yi masigʉ̃ja mʉ yʉre. “Masare ʉsirioro yigʉ meje, ĩnare ti maigʉ̃ ñami Pablo”, yʉre yigʉja mʉ. “Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti Dios oca masare riaso jidicãbisĩ Pablo”, yʉre yi masigʉ̃ja mʉ.
2TI 3:11 Cristo oca yʉ riasojare masa ĩna yʉre ʉsirioro yi codeja ticʉ mʉ. Yʉ tʉoĩa bʉjatobitija ticʉ mʉ. Antioquía, Iconio ito yicõri Listra wame cʉtiri cʉtojʉ cʉni yʉre rẽtare ñarocõti masigʉ̃ja mʉ. Iti cʉtorijʉ yʉ tʉoĩa bʉjatobitiroca masa ĩna yʉre yire masigʉ̃ja mʉ. Ito bajiro ĩna yibojarocati mani Ʉjʉ yʉre codeñi ĩ.
2TI 3:12 No Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã queno yi ãmorãre ʉsirioro yi coderã yirãji gãjerã.
2TI 3:13 Ñeñaro yirã ito yicõri rʉo jairã cʉni bʉto bʉsa ñeñaro yi warã yirãji. Rʉore oca gotisotirã yirãji. Gãjerã cʉni ito bajiroti rʉorã yirãji ĩna rʉorã ñajare.
2TI 3:14 Ĩna bajiro yibesa mʉáma. Dios oca mʉ riasotire tʉorʉ̃nʉ jidicãbesa. “Yʉre riasogoana oca riojo ñasarise riasocã ĩna”, yi masigʉ̃ja mʉ.
2TI 3:15 Dios oca tutire macʉacã ñagʉ̃jʉ riasotisʉoyija mʉ. Dios oca riasotigʉ ñari, “No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti, ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masigʉ̃ja mʉ.
2TI 3:16 Dios oca tuti ucagoana ĩna tʉoĩa rujeore meje ucayijarã ĩna. Ĩna tʉoĩarisejʉ Dios ĩ gotire riti ucayijarã. Ĩ oca tuti ña mani riasotiroti. Itire riasoticõri oca riojo ñasarise masia mani. Itire riasoticõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ cʉni”, yi masia mani. “Yʉ ñeñaro yirise jidicãcõri, queno ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi masia mani. Ĩ ocare riasoticõri Dios ĩ ãmorise quenarise moa masia mani.
2TI 3:17 “Ado bajiro Diore mani moa ĩsija quena”, mani yi masire ãmoami Dios. Gãjerãre quenarise yirona mani ña yucãre ãmoami Dios. Ito bajiri ĩ ãmorise mani yi masitoni ĩ oca tuti manire cũñi ĩ.
2TI 4:1 Tʉoya Timoteo mʉ. Yʉ mʉre rotirise tʉoami Dios. Cristo masa jeyarore ti beserocʉ cʉni yʉ mʉre rotirise tʉoami. Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ catirãre, godanare cʉni ti besegʉ yiguĩji. Ñeñaro yigoana tʉoĩa bʉjatomena yirãji ĩna. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrãma ĩ rotirojʉ ĩ rãca ñatĩñarã yirãji mani. Itire masigʉ̃ja mʉ. Ito bajiri ado bajiro mʉre rotia yʉ.
2TI 4:2 Dios oca masare riaso ñasotiya. Masa ĩna tʉo ãmoja, ĩna tʉo ãmobeja cʉni oca ñasarise riaso jidicãbesa. “Ñeñaro yirã ña gʉa”, masa ĩna yi masitoni ĩnare riasoya. Ĩna ñeñaro yirise jidicã ãmomenare goti quenoña. Dios oca masare riasocõri ĩna oca sẽoroca yiya. Coji Dios ocare ĩna tʉo masibitibojarocati ĩnare junisinibesa mʉ. Ʉsiriobicʉti ĩnare Dios oca riasosotiya.
2TI 4:3 Oca riojo ñasarisere ti tecõri itire masa ĩna tʉo ãmobiti rʉmʉ ejaro yiroja co rʉmʉ. Ĩna ñeñaro yi ãmorise riti yirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩna tʉo ãmorise riasorãre riti ãmarã yirãji ĩna. Oca riojo ñasarise riasorãjʉare tʉo ãmomenaji ĩna.
2TI 4:4 Oca riojo ñasarisere jidicãrã yirãji ĩna. Masa ĩna rʉo gotirisereama tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna.
2TI 4:5 Mʉáma ĩna bajiro yibeja mʉ. Queno tʉoĩarise jidicãbesa mʉ. Tʉoĩa bʉjatobitibojagʉti ñemecʉtiya mʉ. Cristo oca tʉoĩamenare riaso ucuya mʉ. Mʉ moaroti Dios ĩ cũre ñaro bajiroti yiya.
2TI 4:6 Yʉre ĩna sĩaroti rʉmʉ jabeto rʉya. Jesucristo oca masare yʉ riasojare yʉre sĩarã yirãji ĩna. Ito bajiri yoari mejeti Dios tʉ wacʉ yigʉja yʉ.
2TI 4:7 “Ĩna ñeñaro yirise jidicãjaro”, yirocʉ Cristo oca masare riaso josacʉ yʉ. Jeyaro moare yʉre Dios ĩ cũre ito bajiroti jeoa yʉ. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbiticʉ yʉ.
2TI 4:8 Ito bajiri ĩre yʉ tʉorʉ̃nʉ jidicãbitire waja yʉre queno yigʉ yiguĩji Dios. Queno yigoana ĩna jesari bedo bʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni. Masare ĩ ti beseri rʉmʉ yʉre waja yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna yigoado bajiroti ĩnare ti besegʉ yiguĩji ĩ. Yʉre riti meje waja yigʉ yiguĩji ĩ. No Jesucristore tʉo maicõri ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocatirãre cʉni queno waja yigʉ yiguĩji ĩ.
2TI 4:9 Tʉoya Timoteo mʉ. Yoari mejeti yʉre tigʉ waya. Sejabesa mʉ.
2TI 4:10 Yʉ rãca ñabojagʉ yʉre jidicãquĩ Demas wame cʉtigʉ. Dios gaye rẽtoro adi sita gayejʉare ãmoquĩ ĩ. Ito bajiri yʉre jidicãcõri Tesalónica wame cʉtiri cʉtojʉ waquĩ ĩ. Galacia sita gãnare Dios oca riasogʉ waquĩ Crescenteama. Ito yicõri Dalmacia sita gãnare riasogʉ waquĩ Tito cʉni.
2TI 4:11 Lucas sĩgʉ̃ti ñami yʉ rãca. Ito bajiri Marcosre ãmacõri ĩre ãmi waya. Yʉ moarise yʉre ejabʉa masiguĩji ĩ.
2TI 4:12 Tíquico wame cʉtigʉre Efeso cʉtojʉ cõacʉ yʉ.
2TI 4:13 Wadigʉ joe sãñado yʉ yaro ãmi wadiba. Troas gagʉ Carpo wame cʉtigʉ ya wijʉ cũcʉ yʉ. Ãmi wadi ĩsiña yʉre. Papera tutiri cʉni ãmi wadiba. Yʉ ya papera tunare mʉ ãmi wadisacõre ãmoa yʉ.
2TI 4:14 Alejandro come moari masʉ jaje ñeñaro yiquĩ yʉre. Yʉre ĩ ñeñaro yiadocõti ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji mani Ʉjʉ.
2TI 4:15 Roya ĩre, mʉre cʉni ñeñaro yigʉ yiguĩji gajea. Oca ñasarise mani riasorisere bʉto ti teami ĩ.
2TI 4:16 Oca quenori masa tiro riojo, “Ñe seti ma yʉre”, yʉ yi ejasʉocati rʉmʉ sĩgʉ̃ yʉre bʉsi ejabʉagʉ maniquĩ. Yʉ rãca ñabojarã yʉre jidicãcã. Ito bajiro yʉre ĩna ñeñaro yibojarocati, “Ĩnare waja senibitijaro Dios”, yi tʉoĩa yʉ.
2TI 4:17 Yʉ baba mesama ĩna yʉre jidicãbojarocati mani Ʉjʉama yʉre jidicãbisĩ. Yʉ oca sẽoroca yiñi. Ito bajiro yʉre ĩ yijare judio masa meje ñarãre oca riojo ñasarise goti rẽtobu jeocʉ yʉ. Yʉre ĩna sĩa ãmobojarocati camotañi Dios.
2TI 4:18 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ rotirojʉ yʉ ejare ãmoami ĩ. Ito bajiri ñeñarise yʉ yibe yirocʉ yʉre ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri yʉre masa ñeñaro yi ãmobojarocati yʉre codegʉ yiguĩji ĩ. Ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami”, yirã. Ito bajiro riti ñatĩñajaro.
2TI 4:19 Quenajaro Aquila ĩ manojo Priscila cʉni. Quenajaro Onesíforo ñarã cʉni.
2TI 4:20 Mani yagʉ Erasto Corinto cʉtojʉ tujacoami. Mileto wame cʉtiri cʉtojʉ mani yagʉ Trófimore cũcʉ yʉ, ĩ cõja ticõri.
2TI 4:21 “Juebʉcʉ riojʉa bʉsa ĩ tʉ ejacʉja”, yirocʉ ejori bʉsa waya. Eubulo, Pudente, Lino ito yicõri Claudia cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama mʉre. Ado gãna mani ñarã Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama.
2TI 4:22 Mʉ rãca ñatĩñajaro Jesucristo. Mʉ ya ʉsijʉ oca sẽoroca yijaro ĩ. Mʉ rãca ñarã ñarocõreti queno yijaro Dios. Itocõ ña.
TIT 1:1 Ñati Tito mʉ. Yʉ ña Pablo. Adi mʉre papera cõa yʉ. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito yicõri Jesucristo oca riaso ucutoni ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri Dios ñarã ĩ beseanare riasogʉ ya yʉ, Jesure bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ wajaro, yirocʉ. “Iti ña oca riojo ñasarise”, mani yi tʉo rʉ̃cʉbʉorise masare yʉ riasotoni yʉre cũñi Dios.
TIT 1:2 Ito bajiri “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, catitĩñarã yirãji mani”, masa ĩna yi tʉoĩa wanʉ yutoni ĩnare Dios oca riasoa yʉ. Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉa ado bajiro yicãyijʉ Dios: “No yʉre tʉorʉ̃nʉrãti catitĩñarã yirãji”, yicãyijʉ Dios, socabicʉ ñari.
TIT 1:3 Adi rʉmʉri ĩja ĩ oca masare ĩna masiroca yi ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca masare riaso ucu rotiñi Dios yʉre. Ĩti ñami jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ.
TIT 1:4 Tʉoya Tito mʉ. “Yʉ macʉ robo bajigʉ ñami”, yi tʉoĩa yʉ mʉre. “Yʉ riasocatina sʉoriti Jesure tʉorʉ̃nʉami Tito”, yi ticʉ yʉ mʉre. Ito bajiri, “macʉ”, ya yʉ mʉre, adi papera cõagʉ̃. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩarã ña mani ĩja. Mani Jacʉ Diore, ito yicõri Jesucristo manire masorʉre cʉni senia yʉ, mʉre ĩna queno yitoni. Ñe oca manoti mʉ ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaroca ĩna yire ãmoa yʉ. Ito bajiroti ĩnare senisotia yʉ mʉre yiari.
TIT 1:5 Iti rʉmʉjʉ Creta wame cʉtiri yogajʉ mʉre cũcʉ yʉ. “Adojʉ yʉ riasobore Jesure tʉorʉ̃nʉrãre yʉre riaso ĩsima”, yicõri ware goticʉ yʉ mʉre. Yʉ waroto riojʉa ado bajiro gaje mʉre roticʉ yʉ: “Co cʉto rʉyabeto Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarona bʉcʉrãre beseya mʉ”, yi roticʉ yʉ mʉre.
TIT 1:6 Ito bajiri, “Ãni ñagʉ̃ yiguĩji ĩnare ũmatã ñagʉ̃”, mʉ yi bese masitoni adi mʉre gotia yʉ. Sĩgʉ̃ mʉ besegʉre ado bajiro ĩ ñaja quena: Ñe seti macʉ ĩ ñaja quena. Manojo cʉticõri gãjerã romiare ajebicʉ ĩ ñaja quena. Ĩ rĩa cʉni Jesure tʉorʉ̃nʉrã ĩna ñaja quena. Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari, ñeñaro yimenati, ĩna jacʉsabatiare queno cʉdirã yirãji ĩ rĩa. Ito bajiro bajigʉ ĩ ñaja quena, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarocʉ mʉ besegʉ.
TIT 1:7 Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃ Diore moa ĩsigʉ̃, ñe seti macʉ ĩ ñaja quena. “Gãjerã rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃ meje ĩ ñaja quena. Gãjerãre ejori tʉo junisinigʉ̃ meje ĩ ñaja quena. Idire cʉni queagʉ meje ĩ ñaja quena. Gãjerã rãca ĩ gãmeri jagʉ meje ĩ ñaja quena. Niyerure tʉoĩa ãmosabicʉ ĩ ñaja quena.
TIT 1:8 Ado bajirojʉa bajigʉ ñaguĩji mʉ besegʉ: Wa ucurã ejarãre wanʉ quenaro ĩ boca ãmija quena. Quenarise tʉoĩagʉ̃ ñari, quenarise riti ĩ yi ñaja quena. Queno tʉoĩagʉ̃ ñari, ñeñaro yire ñemecʉtigʉ ĩ ñaja quena. Gãjerãre queno yigʉ ĩ ñaja quena. Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñaja quena. Ñeñarise yi ãmobicʉ ñari, ñeñaro yire ñemecʉtigʉ yiguĩji ĩ.
TIT 1:9 Dios oca riojo ñasarise yʉ riasocatire tʉorʉ̃nʉ jidicãbicʉ ĩ ñaja quena. Ito bajigʉ ñari gãjerãre riasocõri ĩna oca sẽoroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri gãjerã Dios oca tʉo terã ñabojarãti ĩ queno gotija tʉocõri, “Wisa mani. Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi tʉoĩarã yirãji ĩna cʉni.
TIT 1:10 “Jãjarã ñarãji mʉa tʉ ricati riti tʉoĩacõri mʉre cʉdi ãmomena”, yi tʉoĩa yʉ. Rocati bʉsicõri gãjerãre rʉorãji ĩna. “Judio masa bʉcʉrã rotire mani cʉdija, manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩarã ñama bʉto bʉsa masare rʉorã.
TIT 1:11 Ito bajiro rʉore oca riasocõri, jãjarã co wi gãna ñabojarãti ĩna gãmeri tudiroca yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenabea. “Waja bʉjarãji mani”, yi tʉoĩacõri masare riasorãji ĩna. Rʉore oca riasorãji ĩna. Ito bajiri ĩna bʉsirisere mʉ bʉsi camotare ãmoa yʉ.
TIT 1:12 “Ñeñaro yama ĩna”, yʉ yiado bajiroti, yi gotiyijʉ Creta wame cʉtiri yoga gagʉ cʉni. Ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ ĩ. Ĩ ñarãre bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Mani Creta gãna jãjarã ña soca jairã, ito yicõri rocati ñeñaro yirã. Mani wato jãjarã ñama moamenati rocati jairo barã”, yi gotiyijʉ Creta wame cʉtiri yoga gagʉ, ĩ ñarãre.
TIT 1:13 Riti gotiñi ĩ itire. Ito bajiri mʉ tʉ gãna ricati riti tʉoĩarãre oca sẽoro goti quenoña, itire ĩna jidicãtoni. Ito bajiro mʉ yija tʉocõri, queno Dios ocare tʉorʉ̃nʉrã yirãji ĩna.
TIT 1:14 Judio masa ĩna tʉoĩa rujeoyorere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro goti quenoña mʉ. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉmena ĩna rotirisere mʉ tʉ gãna ĩna tʉorʉ̃nʉbititoni, ĩnare oca sẽoro bʉsiya mʉ.
TIT 1:15 Mʉ tʉ yʉ ñaja, ricati riti tʉoĩarãre ado bajiro gotiborʉja yʉ: No quenarise riti yigʉ quenarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. No Diore tʉorʉ̃nʉbicʉ ñeñarise riti yigʉama quenarise ĩ tibojaja cʉni ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ. Ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃, ito bajiro riti ñeñarise tʉoĩagʉ̃ yiguĩji ĩ.
TIT 1:16 “Diore masirã ña gʉa”, yibojarãti, gãjerãre ti terãji ĩna. Diore cʉdimenaji ĩna. Ito bajirã ñari disejʉa quenarise yimenaji ĩna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, “Diore masirã meje ñama ĩna”, yi ti masia mani.
TIT 2:1 Tʉoya Tito mʉ. Dios yere queno riasoticõri riojo ĩnare riasoya mʉ, queno yijaro ĩna yirocʉ.
TIT 2:2 Ado bajiro ʉ̃mʉa bʉcʉrãre mʉ gotire ãmoa yʉ: Idire idi mecʉbesa mʉa. Gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉorã ñaña mʉa. Queno tʉoĩacõri ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Dios oca riti tʉorʉ̃nʉrã ñaña mʉa. Gãjerãre ti maicõri ejabʉarã ñaña mʉa. Dios ocare riasoticõri itire jidicãmena ñaña mʉa, yi mʉ gotire ãmoa yʉ ʉ̃mʉa bʉcʉrãre.
TIT 2:3 Romia bʉcʉrãre cʉni ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, queno yirã ñaña mʉa. Gãjerãre bʉsitubesa. Idire rĩarise idi mecʉbesa. Quenarise gãjerãre riasoya.
TIT 2:4 Ito bajiro yirã riti ado bajiro mame manʉjʉ cʉtirã romiare mʉa riasoja quena: Mʉa manʉjʉsabatiare queno maiña mʉa, mʉa rĩare ito bajiroti.
TIT 2:5 Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa. Quenarise riti tʉoĩacõri, ʉ̃mʉa rãca ajebesa. Mʉa rãca gãnare queno tirʉ̃nʉña. Masa jeyarore queno yiya. Mʉa manʉjʉsabatiare tʉo rʉ̃cʉbʉoya. Ito bajiro yiba mʉa, Dios ocare gãjerã ñeñaro bʉsibe yirona. Ito bajiroti mʉa rĩa romiare riasoya mʉa, mʉ yi gotire ãmoa yʉ romia bʉcʉrãre.
TIT 2:6 Mamarã ʉ̃mʉare cʉni ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtiya mʉa, yi gotiya mʉ ĩnare cʉni.
TIT 2:7 Mʉreama ado bajiro gotia yʉ: Quenarise riti yisotiya. Ito bajiro mʉ yija ticõri, “Ĩre bajiro yirʉja mani cʉni”, yirã yirãji mʉ tʉ gãna. Gaje tʉoĩa wanʉbicʉti Dios oca riojo gotiya mʉ. Rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare mʉ riasoja quena.
TIT 2:8 Yʉ mʉre riasocato bajiroti ĩnare gotiya. Ito bajiro riojo Dios oca mʉ gotija tʉocõri, bojorã yirãji mʉ wajana. Ito bajiri, “Socagʉ ñami”, yi masimenaji ĩna mʉre. Ito yicõri mʉre bʉsitu masimena yirãji ĩna.
TIT 2:9 Jesure tʉorʉ̃nʉrã gãjerãre moa ĩsirãre ado bajiro mʉ gotire ãmoa yʉ: Mʉa ʉjarãre queno cʉdisotiya. “Dise rʉyabeto mani moa ĩsirise ticõri wanʉ quenajaro”, yi tʉoĩarã moa ĩsija quena. Mʉa ʉjarãre tudibesa.
TIT 2:10 Mʉa ʉjarã yere ãmi rudibesa. Ito bajiro mʉa yija mʉare queno tʉoĩa wanʉrã yirãji ĩna. Mʉa ʉjarãre rʉ̃cʉbʉocõri queno ĩnare cʉdisotiya mʉa. Mʉare queno masicõri, “Dios oca queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yirã yirãji ĩna mʉare. Ito bajiri Dios jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masorʉ ĩ gayere queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji mʉa ʉjarã cʉni, yi gotiya mʉ tʉ gãna gãjerãre moa ĩsiri masare.
TIT 2:11 Jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabe yirocʉ ĩ oca mani masiroca yiñi Dios. Ito bajiro ĩ yijare, “Masa jeyarore ti maigʉ̃ ñari manire maso ãmoguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
TIT 2:12 Itire masicõri ado bajiro yirʉja manire: Ñeñarisere ñarocõti mani jidicãja quena. Adi sita gãna ñeñaro ĩna yiado bajiro yibitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena: Queno tʉoĩacõri, ñeñarisere ñemecʉtirʉja manire. Gãjerãre queno yirʉja manire. Ito yicõri Dios ñarã ñari ĩ yiro bajiroti cʉdirã yirãji mani.
TIT 2:13 Co rʉmʉ mani Ʉjʉ Jesucristo tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ĩ goticato bajiroti tʉdi ejagʉ yiguĩji. Ito bajiri ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ tʉoĩa wanʉ yurã, quenarise riti yi ñarʉja manire. Ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ, “Ĩti ñami Dios mani rʉ̃cʉbʉogʉ, ito yicõri manire masorʉ”, yi wanʉrã yirãji mani.
TIT 2:14 Manire yiari goda ĩsiñi Jesucristo. Ñeñarisere mani ñemecʉti masitoni, ito yicõri quenarise mani yi masitoni, manire yiari ito bajiro godañi ĩ. Ito bajiro yicõri mani ñeñaro yirisere coe jeoñi ĩ. Ĩ ñarã mani ñatoni, ito yicõri quenarisejʉa mani yi ãmotoni, manire yiari ito bajiro godañi Cristo.
TIT 2:15 Ito bajiro mʉre yʉ gotirisere queno masare riasosotiya mʉ. Dios ocare queno cʉdijaro ĩna yirocʉ, oca sẽoro gotisotiya. “Dios ĩ cũrʉ ña yʉ”, yicõri, “Ado bajiro ñeñaro ya mʉa”, yi goti quenoña ĩnare. Ito bajiro gotiya ĩnare, “Ĩ riasobojarise ñasarise meje ña”, mʉre ĩna yi tʉoĩame yirocʉ.
TIT 3:1 Mʉ tʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro tʉdi mʉcana goti quenoña, ĩna ãcabojabititoni: Mʉa ʉjarã ñarocõreti, gobierno masare cʉni queno ĩnare tʉo rʉ̃cʉbʉoya. Ĩna rotirise masicõri queno cʉdiya mʉa. “Disejʉa rʉyabeto quenarise yiana mani”, yirona ña yucãña mʉa.
TIT 3:2 Gãjerãre ñeñaro bʉsitubesa. Gãjerãre tʉo junisinibesa, mʉa oca josabe yirona. “Gãmeri tudi ãmobea gʉa”, yirã, ado bajirojʉa mʉa yija quena: Gãjerãre corocõ ti maicõri queno yiya. Mʉare ñeñaro ĩna yibojaja cʉni mʉajʉama queno ĩnare yiba, yi gotiya Tito mʉ, mʉ tʉ gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre.
TIT 3:3 Jesure mani masiroto riojʉa, ñeñaro yirã bajiroti ñabojacʉ mani cʉni maji. Tite. Tʉoĩa masimena ñabojacʉ mani maji. Diore cʉdimena ñabojacʉ mani. Ito bajiro bajirã ñari socarãre tʉorʉ̃nʉbojacʉ mani. Ñeñarise riti yi ãmosotibojacʉ mani maji. Ito bajiro yirã riti, “¿Ñe ñeñarise yirãti mani?” yi tʉoĩacʉ mani. Gãjerã ĩna rʉcorise ticõri ʉocʉ mani. Gãjerãre ti tecʉ mani. Ito yicõri manimasi cʉni gãmeri ti terã ñabojacʉ mani maji.
TIT 3:4 Ito bajirã mani ñabojarocati Dioama quenarise manire yi ĩsiñi, manire ti maicõri. Ito bajiro quenarise manire yi ĩsigʉ̃ ñari, mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉjare jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi Dios. Quenarise mani yirã meje ñabojarocati manire masoñi ĩ. Ĩjʉama masare ti maigʉ̃ ñari, Jesure mani tʉorʉ̃nʉjare manire masoñi ĩ. Manire queno yigʉ, Espíritu Santo manire queo sãñi Dios. Jesuna sʉoriti ito bajiro Espíritu Santo manire queo sãñi Dios.
TIT 3:7 Ito bajiroti manire ti maicõri mani Jesure tʉorʉ̃nʉrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ mani wabore ñaroca manire masoñi ĩ. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, manire ticõri, “Ñe seti mana ñama ĩna”, yi tigʉ yiguĩji ĩ manire. Ito bajiro manire ĩ yicãre ñajare, mani godaja bero wanʉ quena ñarã yirãji mani. “Ĩ robo catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa wanʉ yua mani.
TIT 3:8 Iti mʉre yʉ gotirise riojo gotia Tito yʉ mʉre. Ito bajiri ito gãna Diore tʉorʉ̃nʉrã adi ocare ĩnare mʉ cʉdi rotire ãmoa yʉ. Quenarise ña adi oca. Itire tʉorʉ̃nʉcõri, quenarise yi ãmorã yirãji ĩna. Iti oca mʉa cʉdija, quena ñaro yiroja mʉare. Ejabʉatĩñarise ña iti oca.
TIT 3:9 Rocati masa ĩna tʉoĩa bʉsirisere coca tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro wame cʉtiyijarã bʉcʉrã masa, ito yicõri ado bajiro yisotiyijarã ĩna”, yi tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. “Ado bajiro rotiyoyijʉ Moisés ñayorʉ”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsibitirʉja manire. Ito bajiro mani tʉoĩa bʉsibojaja, oca ñasarise meje ña iti. Itioni mani tʉoĩa bʉsibojaja, quenabetoja manire.
TIT 3:10 Sĩgʉ̃ Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ricati ĩna tʉoĩa batoroca yigʉre oca sẽoro, “Yibesa”, yiya ĩre. Jʉaji mʉ gotibojaja bero, ĩ cʉdibeja, ĩre bucõama.
TIT 3:11 Ito bajiro mʉ gotiroca cʉdibicʉre, “Ñeñaro yigʉ ñami”, yi masigʉ̃ yigʉja mʉ ĩre. Ito yicõri ĩmasiti, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa masigʉ̃ yiguĩji ĩ cʉni. Ito bajiri ĩre waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
TIT 3:12 Nicópolis wame cʉtiri cʉtojʉ juebʉcʉ rẽtare tʉoĩa yʉ. Sĩgʉ̃ mʉre ãmirocʉ Artemasre cõagʉ̃ yigʉja, yʉ yija, Tíquicojʉare cõagʉ̃ yigʉja gajea. Mʉ tʉ ĩ ejaja cojiti ĩ rãca wadiba. Nicópolisjʉ canamʉorã yirãji mani.
TIT 3:13 Apolosre ito yicõri masare oca quenori masʉ Zenasre mʉ masirocõ ĩnare ejabʉaba. Ĩna rẽta wa masitoni ĩnare rʉyarise ejabʉaba.
TIT 3:14 Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉrã gãjerãre ĩna ejabʉare ãmoa yʉ. Ito yicõri gãjerã ĩna bojoro bʉjaja ticõri, ĩnare ejabʉaja quena. Gãjerãre mani ejabʉaja, iti ña queno ñare gaye.
TIT 3:15 Yʉ rãca gãna ñarocõti, “Quenajaro”, yi ñucama mʉre. Mʉ tʉ ñarã Jesure tʉorʉ̃nʉcõri gʉare tʉo mairãre, “Quenajaro”, ya yʉ. Mʉacõreti Dios ĩ queno yitoni mʉare yiari seni ĩsisotia yʉ. Itocõ ña.
PHM 1:1 Ñati gʉa baba Filemón mʉ. Mʉ ña gʉa queno maigʉ̃, ito yicõri mʉ ña gʉa robo bajiro Diore moa ĩsigʉ̃. Yʉ Pablo, mani yagʉ Timoteo rãca adi papera mʉre cõa gʉa. Manire bajiro Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari mani yagʉ ñami Timoteo. Masare Jesucristo oca yʉ riasojare ado tubiara wijʉ ña yʉ.
PHM 1:2 “Cristore rʉ̃cʉbʉorona mʉ ya wi minijua ñarã, quenajaro”, ya yʉ. “Mani yago Apia, quenajaro. Arquipo cʉni quenajaro”, ya yʉ. Mani bajiroti Diore queno moa ĩsisotigʉ ñami ĩ cʉni.
PHM 1:3 Mʉre yiari mani Jacʉ Diore, mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni seni ĩsisotia yʉ. “Filemónre queno yiya, ito yicõri ĩ ya ʉsijʉ ñe oca mano ĩ ñaroca yiya”, ya yʉ Diore. Ito bajiroti ya yʉ Jesucristore cʉni, mʉre yiari.
PHM 1:4 Yʉ baba Filemón mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Co rʉmʉ rʉyabeto Diore bʉsisotia yʉ. Ĩre bʉsigʉjʉ, “Filemónre queno yiñi Dios”, yi tʉoĩa bʉjacõri, “Queno ya Dios mʉ”, yisotia yʉ ĩre.
PHM 1:5 “Mani Ʉjʉ Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami Filemón. Dios ñarãre bʉto tʉo maigʉ̃ ñami ĩ”, yama masa mʉre. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, wanʉa yʉ. Ito bajiri, “Queno ya Dios mʉ”, ya yʉ.
PHM 1:6 “Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉja quena”, yi masare mʉ riaso masitoni, mʉre yiari Diore senisotia yʉ. Ito yicõri, “Cristore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñarãre ĩ queno yiado bajiroti manire cʉni queno yigʉ yiguĩji”, mʉ riasoana ĩna yi masitoni Diore senia yʉ.
PHM 1:7 Dios ñarãre bʉto ti maigʉ̃ mʉ ñajare, yʉ ya ʉsijʉ oca sẽocõri wanʉsacoa yʉ. Dios ñarã jeyaro mʉ queno yirise tʉoĩacõri ĩna ya ʉsijʉ oca sẽoama ĩna cʉni. Itire tʉocõri bʉto wanʉa yʉ mʉre.
PHM 1:8 Ito bajigʉ mʉ ñajare yʉre mʉ queno yitoni mʉre senigʉ̃ ya yʉ. Cristo ĩ cũrʉ ña yʉ. Ito bajiri mʉre yʉ roti ãmoja mʉre roti masia yʉ. Mʉre roti masigʉ̃ ñabojagʉti bʉto mʉre roti ãmobea yʉ.
PHM 1:9 Mʉre tʉo maicõri mʉre senia yʉ, yʉre mʉ queno yitoni. Bʉcʉgʉ ña yʉ ĩja. Ito yicõri masare Jesucristo oca yʉ riasojare ado tubiara wijʉ ña yʉ.
PHM 1:10 Ado bajiro mʉre senia yʉ. Queno tʉoya Filemón mʉ. Onésimo mʉ moa ĩsiri masʉ ñabojarʉre tʉdi mʉ ãmire ãmoa yʉ mʉcana. Adojʉ tubiara wi ñagʉ̃re Dios oca goticʉ yʉ ĩre. Dios oca tʉorʉ̃nʉcõri Jesucristore boca ãmiquĩ ĩ ya ʉsijʉ. Ito bajiri yʉ macʉ bajiro bajigʉ ñami ĩ ĩja.
PHM 1:11 Iti rʉmʉjʉ mʉre moa ĩsiri masʉ ñabojagʉti mʉre queno moa ĩsibisĩ ĩ. Adi rʉmʉriama mani jʉ̃arãre queno ejabʉagʉ yiguĩji ĩ.
PHM 1:12 Mʉ tʉ ĩre tʉdi wa rotia yʉ. Ĩ ñami bʉto yʉ maigʉ̃. Mʉ tʉ ĩ waja bero, ĩre tʉoĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Yʉre mʉ boca ãmiro bajiroti ĩre boca ãmiña mʉ.
PHM 1:13 Masare Dios oca riasocõri tubiara wijʉ tʉoĩa bʉjatobea yʉ. Yʉre Onésimo ĩ ejabʉatoni ado yʉ tʉ ĩ tujare ãmoboja yʉ. Mʉ tʉ ĩre yʉ cõabeja adojʉ yʉre ejabʉaboguĩji. Sõjʉ ñacõri yʉre ejabʉa masibea mʉ. Onésimore mʉ tʉ yʉ cõabeja ĩjʉa yʉre ejabʉaboguĩji.
PHM 1:14 Ito bajibojarocati, “Quena ña. Mʉ tʉ ĩ tujare ãmoa yʉ cʉni”, mʉ yiroto riojʉa, “Adojʉ tujaya Onésimo mʉ”, yi masibea yʉ. Ito bajiri ĩre ãmogʉ̃ ñabojagʉti, mʉ tʉ ĩre tʉdi wa rotia yʉ. Mʉ tʉ ĩ tʉdi ejaroca, “Pablore ejabʉatẽña”, mʉ yi tʉoĩaja, quena ñaro yiroja yʉre.
PHM 1:15 Iti rʉmʉjʉ Onésimo mʉre ĩ rudire ñabojarocati, quenarise rẽtacʉ. Tite mʉ. Ado bajiro bajia: Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari tʉdi mʉre rudibiquĩji. Mʉre ejabʉatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
PHM 1:16 “Yʉre moa ĩsigorʉ ñami ĩ”, yi tʉoĩabesa mʉ Onésimore ĩja. “Yʉ ocabaji robo bajiro bajiami ĩ”, mʉ yi tʉoĩaja quena. Ĩre bʉto maia yʉ. Mʉre moa ĩsigorʉ ñabojagʉti Jesucristore ĩ tʉorʉ̃nʉjare sĩgʉ̃ rĩa robo bajirã ña mʉa ĩja. Ito bajiri bʉto bʉsa ĩre mʉ maija quena.
PHM 1:17 Ĩre mʉ tʉdi boca ãmire ãmoa yʉ. “Yʉ baba ñami Pablo”, mʉ yi tʉoĩaja, yʉre mʉ boca ãmiro bajiroti ĩre boca ãmiña.
PHM 1:18 Iti rʉmʉ mʉre ñeñaro ĩ yija, ito yicõri mʉre ĩ waja ruyurioja cʉni, yʉjʉare waja seniña.
PHM 1:19 Yʉmasiti adi uca yʉ. “Yʉ Pablo, mʉre waja yicʉja yʉ”, ya yʉ. Yʉ ña, “Jesucristore mʉ tʉorʉ̃nʉja, mʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, mʉre yi gotigorʉ. Mʉre Dios oca riasorʉ ñari, yʉre cʉni waja ruyurioa mʉ. “Itire ãcabojabesa mʉ”, yi josabea yʉ mʉre.
PHM 1:20 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari sĩgʉ̃ rĩa robo bajirã ña mani. Ĩre mʉ tʉorʉ̃nʉjare yʉ ocabaji robo bajigʉ ña mʉ. Mʉ cʉni Cristore cʉdi ãmogʉ̃ ñari yʉre queno yiya mʉ. Wanʉre rãca Onésimore boca ãmiña. Ito bajiro mʉ yija tʉocõri, yʉ ya ʉsijʉ oca sẽo wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ.
PHM 1:21 “Yʉ seniro bajiroti cʉdigʉ yiguĩji Filemón”, yi tʉoĩacõri adi papera mʉre cõa yʉ. “Yʉ seniro rẽto bʉsaro yʉre queno yigʉ yiguĩji Filemón”, yi tʉoĩa masia yʉ mʉre.
PHM 1:22 Mʉ tʉ warocʉ tʉoĩasotia yʉ. Yʉre yiari Diore mʉ senija mʉ tʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri yʉ caniroti sõa queno yuya.
PHM 1:23 Mani yagʉ Epafras cʉni ado tubiara wijʉ ñami. Masare Jesucristo oca ĩ riasore waja tubia ecorʉ ñami ĩ cʉni. “Quenajaro”, yami mʉre.
PHM 1:24 Yʉ rãca masare riasorã adocõ jãjarã ñama, Marcos, Aristarco, Demas, ito yicõri Lucas. “Quenajaro”, yama ĩna cʉni.
PHM 1:25 Mʉre yiari mani Ʉjʉ Jesucristore seni ĩsisotia yʉ, mʉre ĩ queno yitoni. Itocõ ña.
HEB 1:1 Jane mejejʉ mani jacʉsabatiare ĩ oca goti ĩsiri masana sʉoriti coji meje oca cõayijʉ Dios. Jeyaro ĩ ãmoro bajiro ĩ oca goti ĩsiri masana sʉoriti ĩ oca cõayijʉ Dios masare.
HEB 1:2 Ito bero canʉ bʉsati ĩ Macʉna sʉoriti ĩ oca manire cõayijʉ Dios. Ũmacʉ̃jʉga tuti, jacajʉga tuti cʉni meniyijʉ Dios. Ito yicõri ĩ Macʉna sʉoriti jeyaro adi sita gaye rujeoyijʉ Dios. Jeyaro dise rʉyabeto ĩ rʉcotoni cũyijʉ Dios ĩ Macʉre.
HEB 1:3 Ũmacañi ĩ busuja ticõri, “Ito bajigʉ ñaguĩji ũmacañi”, yirãji mani. Iti bajiroti, Dios Macʉ ñasagʉre mani tija, “Ito bajigʉti ñaguĩji Dios cʉni”, yirãji mani. Ĩ Jacʉ robo bajigʉti ñami Jesús. Ĩ oca bʉto masire gaye ña. Ito bajiri ĩ ocana sʉoriti adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ña jedia ĩja. Ĩti mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiyijʉ. Ito bajiro ĩ yija bero, ũmacʉ̃jʉ mʉja wacõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ.
HEB 1:4 Dios rãca rotigʉ ñari, ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñami Dios Macʉ. Ángel mesa rẽto bʉsaro ĩ ñatoni ĩ Macʉre cũyijʉ Dios. Ito yicõri ĩna wame rẽto bʉsaro wame ñasarise ĩ Macʉre wõyijʉ Dios.
HEB 1:5 Ito bajiri ĩ Macʉre riti ado bajiro gotiyijʉ Dios: Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa Ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre. Ángel mesareama, “Ito bajiro bajirã yirãji mʉa”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉre riti tʉoĩagʉ̃ mʉcana ado bajiro gotiyijʉ Dios: Ĩ Jacʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ Macʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Dios, ĩ Macʉre tʉoĩagʉ̃. Ángel mesareama ito bajiro yibisijʉ Dios.
HEB 1:6 Ĩ Macʉ ñasagʉre ĩ cõara rʉmʉ ado bajiro bʉsiyijʉ Dios mʉcana: Ángel mesa ñarocõti mʉre rʉ̃cʉbʉo jedicoajaro, yi gotiyijʉ Dios.
HEB 1:7 Ángel mesare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro bʉsiyijʉ Dios: Ángel mesare yʉ rotija, ejori mino iti wẽaro bajiro ejori yʉre cʉdirã yirãji. Jea queno ʉ̃jʉrise bajiro sẽo quenaro yʉre moa ĩsirã yirãji ĩna, yi gotiyijʉ Dios, ángel mesare tʉoĩagʉ̃.
HEB 1:8 Ĩ Macʉre bʉsigʉ ado bajiro yiyijʉ Dios: Dios ña mʉ. Masare rotitĩñagʉ̃ yigʉja mʉ. Ĩnare mʉ rotija queno yigʉ ñari riojo rotigʉ yigʉja mʉ.
HEB 1:9 Queno yire gayere riti queno wanʉa mʉ. Ñeñarisereama tʉo te ña mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare Ʉjʉ ñasagʉ mʉre cũa yʉ. Mʉ baba mesa rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ mʉ ñaroca ya yʉ. Ito yicõri bʉto mʉ wanʉroca ya yʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre.
HEB 1:10 Gaje ado bajiro bʉsiyijʉ Dios ĩ Macʉre: Yʉre bajiroti Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ cʉni. Cajerojʉti adi sita ñarocõti rujeocʉ mʉ. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna jeyarore rujeocʉ.
HEB 1:11 Iti mʉ rujeore ñarocõti jedicoaro yiroja. Yutabuju iti bʉcʉaro bajiro, bajiro yiroja iti ñarocõti. Ito bajibojarocati mʉáma ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja.
HEB 1:12 Yutabuju ruacũcõri gaje ĩna wasoaro bajiro iti jeyarore wasoagʉ yigʉja mʉ. Mʉáma ñaro bajigʉti ñagʉ̃ yigʉja. Mʉreama godare gaye mano yiroja. Ito bajiri ñatĩñacõgʉ̃ yigʉja mʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre.
HEB 1:13 Ĩ Macʉre riti ado bajiro gotiyijʉ Dios: Ado yʉ ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorojʉ rujiya. Mʉ wajanare mʉ roti masiroca yigʉ yigʉja yʉ, yi gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre. Ángel mesareama ito bajiro yibisijʉ Dios.
HEB 1:14 Ĩ Macʉ bajiro roti masirã meje ñama ĩna. Ʉsire bajiro ruyumena ñama ángel mesa. Diore moa ĩsiri masa ñama ĩna. Ĩ masoana mani ñajare jaje quenarise manire yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ĩna ejabʉatoni ángel mesare cõayijʉ Dios.
HEB 2:1 Ito bajiri ángel mesa rẽtoro ñasagʉ Dios Macʉ ĩ ñaja, ĩ gotirise bʉto bʉsa mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre mani queno tʉobeja, ãcabojarã yirãji mani. Ito yicõri Dios ĩ rotiro bajiro cʉdibiticõri ĩre jidicãrã yirãji mani.
HEB 2:2 Jane mejejʉ Dios ĩ rotirise Moisés ñayorʉre gotiyijarã ángel mesa. Mani ñicʉsabatia ĩna cʉdiroti ñayijʉ Dios rotirise. Ĩ ocare cʉdibiticõri ñeñaro yirãreama ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios, ĩ goticãdo bajiroti.
HEB 2:3 Manire ti maicõri bʉto manire maso ãmoguĩji Dios. Ito bajiri ĩ oca ñasarisere mani tʉorʉ̃nʉbeja, mani tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca cajerojʉti goticãñi mani Ʉjʉ Jesucristo. Ĩre tʉogoana, “Riti bajia iti oca”, yirona manire goticã ĩna. Ito bajiri, “Riti bajia iti oca”, yi tʉoĩa mani cʉni.
HEB 2:4 “Riti bajia iti oca”, mani yitoni, jaje tiyamani ĩoyijʉ Dios manire. Espíritu Santona sʉoriti jaje quenarise mani yi masiroca yami Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati riti ĩre mani moa ĩsi masiroca yami Dios.
HEB 2:5 Ijarijʉ bajiroti gaye mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Ijarijʉ gayere ángel mesare rotibisijʉ Dios. Ado bajirojʉa yiyijʉ Dios. Ijarijʉ masa ĩna rotirotire cũñi Dios.
HEB 2:6 Tite mʉa. Dios oca tutijʉ ado bajiro ucañi sĩgʉ̃: ¿Dios, no yija gʉa ñasamena ñabojarocati, gʉare ãcabojabeati mʉ? Ito yicõri, ¿no yija ñasamena gʉa ñabojarocati, gʉare tirʉ̃nʉati mʉ? Ñasamena gʉa ñabojarocati gʉare bʉto tʉoĩa mʉ.
HEB 2:7 Adi sita gʉa ñaroca ángel mesa bero gãnajʉare cũyija mʉ maji. Ito bajibojarocati ija rʉ̃cʉbʉore gaye ʉjarãre bajiro gʉare cũgʉ̃ yigʉja mʉ.
HEB 2:8 Jeyaro mʉ rujeore gaye, jeyaro mʉ rujeoanare cʉni gʉa roti masiroca yigʉ yigʉja mʉ, yi ucañi sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ. Ito bajiri, “Yʉ rujeore masa ĩna rotiroca yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, “Dise rʉyabeto gʉa rotiroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. Ito bajibojarocati jeyaro goroama manire cʉdi jedibea maji.
HEB 2:9 Jesure masia mani. “Ito bajiro bajiñi Jesús”, yi tʉoĩa mani. Adi sita Jesús ĩ ñaroca maji ángel mesa berojʉa ĩre cũñi Dios. Manire ti maicõri ĩ Macʉre goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Manire yiari tõbʉjacõri ĩ goda ĩsire ñajare, Ʉjʉ ñasagʉ ĩre cũñi Dios. Ito yicõri masa jeyaro ĩre rʉ̃cʉbʉotoni ĩ Macʉre cũñi Dios.
HEB 2:10 Ito bajiro Dios ĩ yija queno yiñi. Ĩ ãmoro bajiroti yiñi ĩ. Jeyaro Dios ĩ menire ña. Jeyaro ĩ wanʉtoni ña iti ĩ rujeore. Mani Dios ñarã ĩ rãca mani roti ñare ãmoñi Dios. Ito bajiri ĩ tʉ mani eja masitoni ĩ Macʉ Jesucristore goda ĩsi rotiyijʉ Dios. Jesucristo ñami manire masori masʉ. Ñimʉ gãji manire maso masigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti ũmacʉ̃jʉ ejarã yirãji mani.
HEB 2:11 Dios Macʉ ñami mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiri masʉ. Dios ñarã mani ñaroca yigʉ ñami Jesús. Ito bajiri Jesús rãca sĩgʉ̃ rĩa ña mani. Dios rĩa mani ñajare, “yʉ ocabajirã”, yi bojobeami Jesucristo.
HEB 2:12 Ito bajiro yiñi Jesús Dios oca tutina. Ado bajiro bajia iti. Tʉoĩate mʉa: Mʉ ñarise gayere yʉ ocabajirãre gotigʉ yigʉja yʉ. Ĩna minijuaroca mʉre wanʉgʉ̃, mʉre basa sẽa ñucagʉ̃ yigʉja yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina
HEB 2:13 Gaje ado bajiro yiñi Jesús: Yʉ cʉni Diore riti bʉto tʉorʉ̃nʉcʉja yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina. Gaje ado bajiro yiñi Jesús: Ĩ rĩare yʉre ĩsiquĩ Dios. Ito bajiri ado ĩna rãca ña yʉ, yiñi Jesús, Dios oca tutina.
HEB 2:14 Dios ñarã ñari, sĩgʉ̃ rʉyabeto rujʉ cʉtirã ña mani. Mani rãca ña ãmogʉ̃, manire bajiroti rujʉ cʉtiñi Jesús cʉni. Ito bajigʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ manire ruyurioborʉre ruyuriogʉ yiguĩji Jesús.
HEB 2:15 Ito bajiro Jesús ĩ yijare, mani godaroti güire ma manire. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉ ñeñaro yirise waja yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa güirã meje ña mani ĩja.
HEB 2:16 Riti bajia. Adi sita Jesús ĩ wadija, ángel mesare ejabʉarocʉ meje wadiñi ĩ. Mani Abraham ñayorʉ bajiro Diore tʉorʉ̃nʉrãre ejabʉagʉ wadiñi ĩ.
HEB 2:17 Ito bajiri mani ĩ ocabajirãre ejabʉarocʉ Dios ĩ rotiro bajiroti yiñi Jesús. Manire bajiro rujʉ rujeacõri, manire goda ĩsiñi Jesús. Ito bajiri manire ti maicõri manire yiari Diore bʉsi ĩsisotiguĩji ĩ. Masare yiari paia mesa ĩna bʉsirise rẽtoro manire yiari bʉsi ejabʉasotigʉ yiguĩji Jesús. Mani ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojatoni, manire yiari bʉsi ĩsisotiguĩji Jesús.
HEB 2:18 Mani robo rujʉ cʉticõri tõbʉjañi Jesús. Ĩre cʉni, ñeñaro ĩ yitoni ĩre rotiĩabojañi rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás. Ito bajiro ĩ yibojarocati ñeñaro yibisijʉ Jesús. Ito bajiri mani tõbʉjaja manire ejabʉaguĩji Jesús. Ito yicõri mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ manire ĩ roti ãmoja manire ejabʉaguĩji Jesús.
HEB 3:1 Yʉ ñarã, Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Ito bajiri Jesucristore riti mani tʉorʉ̃nʉja quena. Dios oca goti ucurona ĩ cõarã rẽtoro ñasagʉ ñami Jesucristo. Ito yicõri paia ʉjarã masare yiari Diore ĩna bʉsi ĩsire rẽtoro manire bʉsi ĩsigʉ̃ ñami Jesucristo. Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrʉja manire.
HEB 3:2 Dios ĩ beserʉ ñari ĩ rotiado bajiroti yi ñañi Jesús. Dios ñarãre queno ejabʉañi ĩ. Moisés ñayorʉ cʉni Dios ĩ rotiado bajiroti yiyijʉ. Dios ñarãre queno ejabʉayijʉ ĩ.
HEB 3:3 Ito bajibojarocati Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesure mani rʉ̃cʉbʉoja quena. Ado bajiro bajia. Sĩgʉ̃ ĩ wi menija, ĩ menira wi rẽtoro ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. Ito bajiri Moisés ñayorʉre rẽto bʉsaro Jesús manire rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoja quena.
HEB 3:4 Wigoti iti ñaja, sĩgʉ̃ iti wire menirʉ ñaguĩji. Dios sĩgʉ̃ti ñaguĩji jeyarore rujeori masʉ.
HEB 3:5 Diore queno cʉdigʉ ñayijʉ Moisés ñayorʉ. Diore moa ĩsigʉ̃, Dios ñarãre queno ejabʉayijʉ Moisés ñayorʉ. Moisés ñayorʉre tʉocõri, “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. Diore moa ĩsiri masʉ ñayijʉ Moisés ñayorʉ.
HEB 3:6 Cristoama Diore moa ĩsiri masʉre bajiro meje bajiñi ĩ. Ĩ ñami Dios Macʉ, queno ĩre cʉdigʉ. Ito bajicõri Dios ñarã Ʉjʉ ñami Jesucristo. “Tʉdi ejagʉ yiguĩji Cristo”, yi mani tʉoĩa wanʉja, ĩre tʉorʉ̃nʉcõri mani ĩre jidicãbeja, Dios ñarã, ñarã yirãji mani ĩja.
HEB 3:7 Ito bajiri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ado bajiro gotiami ĩ, Dios oca tutina: Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena.
HEB 3:8 Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja. Yucʉ manojʉ ñarã, “Mani ñeñaro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yi tʉoĩa ñayijarã ĩna.
HEB 3:9 Mʉa ñicʉsabatiare jʉ̃arã masacõ rodori jaje quenarise yicʉ yʉ. Ito yʉ yibojarocati, “Mani ñeñaro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida Dios manire?” yi tʉoĩañi ĩna.
HEB 3:10 Ito bajiri ĩnare junisinicʉ yʉ. Ado bajiro yicʉ yʉ ĩnare. “Mʉa ya ʉsijʉ yʉre bajiro tʉoĩabitisotia mʉa. Ito yicõri yʉ rotiro bajiro cʉdi ãmobea mʉa”, yicʉ yʉ ĩnare.
HEB 3:11 Ito bajiri ĩnare junisinigʉ̃ ado bajiro yicʉ yʉ: “Quenari cʉtojʉ yʉ mʉare ĩsi ãmobojacatojʉ jʉaji ejare ma mʉare. Yʉ rãca tujacãre mano yiroja mʉare”, yiari goticʉ yʉ ĩnare, yʉre ĩna tʉobejare, yi gotiami Espíritu Santo, Dios oca tutina.
HEB 3:12 Queno tʉoĩaña yʉ ñarã mʉa. Ĩna bajiro ñeñaro mʉa yibe yirona, queno tʉoĩaña. Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩaña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñeñaro tʉoĩaja, Dios ñatĩñagʉ̃re jidicãrã yirãji mʉa. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mʉa.
HEB 3:13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Dios oca mani gãmeri gotija, corocõ oca sẽorãji mani ĩja. Co rʉmʉ rʉyabeto ito bajiro riti yitĩñarʉja manire. Dios gayere mani bʉsija, mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ rotibojaja, ĩre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito yicõri, “Yʉ ãmoro yicʉja yʉ. Diore cʉdibicʉja yʉ”, yimenaji mani. Dios oca mani gãmeri bʉsija, oca sẽocõri corocõ wanʉrã yirãji mani.
HEB 3:14 Cajerojʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉcato bajiroti, mani godaroto riojʉa ĩre tʉorʉ̃nʉtĩñarʉja manire. Ito bajiro mani yija ũmacʉ̃jʉ Cristo rãca wanʉ quenarã yirãji mani.
HEB 3:15 Tite mʉa. Ado bajiro gotia Dios oca: Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena. Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja, yi gotia Dios oca.
HEB 3:16 Mʉa tija, ¿noa ñayijari Dios oca tʉoana ñabojarãti ĩna ãmoro bajiro yi ãmorã Diore cʉdibitiana? Ĩna ñayijarã Egipto sitajʉ ñarãre Moisés ĩ tʉ̃a wana.
HEB 3:17 Diore cʉdi ãmobiticõri ñeñarise riti yiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yijare jʉ̃arã masacõ rodori ĩnare junisiniyijʉ Dios. Ito bajiri yucʉ manojʉ ĩna ña ucuroca yiyijʉ Dios. Itojʉ ña ucurã riti goda jedicoayijarã ĩna.
HEB 3:18 Ĩre ĩna cʉdibejare, ado bajiro yiyijʉ Dios. “Quenari cʉtojʉ mʉare yʉ ĩsi ãmobojacatojʉ jʉaji ejare ma mʉare. Yʉ rãca tujacãre mano yiroja mʉare”, yiyijʉ Dios mani ñicʉsabatiare.
HEB 3:19 Itire tʉocõri, “Diore ĩna tʉorʉ̃nʉbitire waja, quenari cʉto ĩnare ĩ cũ ãmobojara cʉto ejabisĩ ĩna”, yi tʉoĩa mani.
HEB 4:1 “Mʉa tujacãroto mʉare meni ĩsicʉ yʉ”, mani ñicʉsabatiare Dios ĩ yiado bajiroti yami Dios adi rʉmʉri cʉni. Adi rʉmʉri manire cʉni tujacãre ñaroja. Ito bajiri itojʉ mani ejaroto riojʉa queno tʉoĩarʉja manire, mani eja jeditoni. Mʉa coriarã ĩre queno tʉorʉ̃nʉbiticõri queno ejamenaji.
HEB 4:2 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉogoana ña mani. Mani tujaroto mani eja ãmoja, ĩre queno tʉorʉ̃nʉrãji mani. Itire tʉogoana ñayijarã mani ñicʉsabatia cʉni. Itire tʉogoana ñabojarãti queno tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ tuja rotiadojʉ ejabisijarã ĩna.
HEB 4:3 Ĩre tʉorʉ̃nʉrã riti, Dios ĩ tujacã rotiadojʉ ejarã yirãji mani. Ado bajiro gotiñi Dios mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ: Yʉre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare ĩnare junisinicʉ yʉ. “Ĩnare yʉ tujacãrotirajaʉ ejamena yirãji ĩna”, yi goticã yʉ, yiñi Dios, mani ñicʉsabatiare tʉoĩa yugʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro meni wacʉ, cojʉ tujacãrajʉ meniñi Dios. Ito ĩ yija bero mʉcana tʉdi gaje rujeobisijʉ Dios ĩja. Tujacãrajʉ ĩ menicãre ñabojarocati, ĩnare sãja rotibisijʉ ĩ, ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉbejare.
HEB 4:4 Dios oca ado bajiro gotia, jʉa ãmojeno ñari rʉmʉ gaye: Co ãmojeno ñari rʉmʉri moacõri, jʉa ãmojeno ñari rʉmʉna tujacãyijʉ Dios, yi gotia Dios oca.
HEB 4:5 Mʉcana gaje ado bajiro gotia Dios oca: Yʉ rãca tujacãdojʉ tujacãmenaji ĩna, yiñi Dios, mani ñicʉsabatiare tʉoĩagʉ̃.
HEB 4:6 “Ĩre tʉorʉ̃nʉrãre riti masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca tʉosʉogoana ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉbiticõri tujacãdojʉ ejabisijarã mani ñicʉsabatia. Diore tʉorʉ̃nʉrã riti ejarã yirãji. Tujacãdojʉ ejarona eja jedibeama maji.
HEB 4:7 Ito bajiri adocãta ĩre tʉorʉ̃nʉrãre ãmagʉ̃ yiguĩji Dios maji. Adocãta mani ĩre tʉorʉ̃nʉja, iti ña ñasarise. Yoari mani ñicʉsabatia ĩna cʉdibitija bero, Diore tʉocõri ucañi David ñayorʉ. Jĩjʉ yʉ mʉare gotigoriseti, David ñayorʉ ĩ ucare mʉcana mʉare gotia yʉ: Adocãta mʉare Dios ĩ bʉsija, ĩ yiro bajiroti cʉdija quena. Mʉa ñicʉsabatia ĩna ya ʉsijʉ Diore junisinicõri, ĩna cʉdibitiado bajiro bajibeja, yi ucañi David ñayorʉ.
HEB 4:8 Mani ñicʉsabatia rĩa masa ñayoanare tujacãrajʉ tʉ̃a wayijʉ Josué ñayorʉ. Ito bajiri tujacãre gaye Dios ĩ bʉsija, Josué ñayorʉ mani ñicʉsabatia rĩare ĩ tujacãre ãmi ejare gaye meje bʉsiguĩji ĩ. Ito bajiro iti bajijama, “Jane adi rʉmʉ yʉ tʉjʉ tujacãrã ejarã ya mʉa”, yibitiborʉ Dios.
HEB 4:9 Ito bajiri Diore mani tʉorʉ̃nʉja, ĩ ñarã ñacõri, ĩ tʉjʉ ñaroja mani tujacãrotijʉ.
HEB 4:10 No Diore tʉorʉ̃nʉrãti adi macãrʉcʉ̃rore meni tĩo wacʉ ĩ tujacãdo bajiroti ĩ rãca tujacãrã yirãji ĩna cʉni.
HEB 4:11 Ito bajiri bʉto bʉsa oca sẽocõri Diore tʉorʉ̃nʉrʉja manire, tujacãdo mani eja masitoni. Mani ñicʉsabatiare bajiro Diore cʉdimena robo bajiro bajimenaji mani.
HEB 4:12 Sẽorise ña Dios oca. Ito yicõri adi rʉmʉri mani tʉoroti ña Dios oca. Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi robo bajiro bajia Dios oca. Ito bajicõri, “Mani ya ʉsijʉ quedi sãjaroja Dios oca mani tʉorʉ̃nʉja. Jeyaro mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩarisere masiguĩji Dios. Mani yeyoro mani tʉoĩarisere cʉni masiguĩji Dios. ‘Ija ito bajiro yicʉja yʉ’, mani yirise cʉni masi jeoguĩji Dios. Dios ocare mani tʉorʉ̃nʉja, ‘Ito bajiro bajia yʉ’ ”, yi tʉoĩa mani.
HEB 4:13 Disejʉa Dios ĩ rujeore yeyo masiña ma. Dise ĩ ti masibiti rʉyabetoja Diore. Ñe mani yigore ĩ masibiti ma. Ito yicõri ñe mani tʉoĩagore ĩ masibiti ma. Ito bajiri jeyaro masiguĩji ĩ. Dios ĩ tiro riojo, “Adocõ jaje ñeñarise yicʉ yʉ”, yi goti rẽtobu jedirã yirãji mani.
HEB 4:14 Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami Jesús, Dios Macʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ñaguĩji ĩ, manire yiari ĩre bʉsi ĩsisotigʉ. Ito bajiri, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, mani yija, bʉto bʉsa ĩre mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩre jidicãbitirʉja manire.
HEB 4:15 Ĩ ñami paia ʉjʉ rẽtoro manire ejabʉa masigʉ̃. Mani tõbʉjaja, manire ti maiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yija, “Yʉre queno masibeama. Ito bajiri ñeñaro yama maji”, yi tʉoĩacõri, manire ti maiguĩji Jesús. Mani ñeñaro yitoni, rʉ̃mʉ́ ʉsirioro ĩ yi codero bajiro, Jesucristore cʉni ito bajiroti yibojayijʉ. Ito bajibojarocati ñeñarise yibisijʉ Cristo. Ito bajiri manire rʉ̃mʉ́ ʉsirioro yija, manire ejabʉa masiguĩji Cristo.
HEB 4:16 Ito bajiri Diore mani bʉsija, güire mano bʉsirãji mani. Manire bʉto ti maiguĩji Dios. Ito bajiri mani ĩre bʉsija, manire ti maiguĩji ĩ. No mani ejabʉare ãmorijʉ manire queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
HEB 5:1 Masare yiari paia ʉjʉ Diore ĩ bʉsi ĩsiado bajiro manire bʉsi ejabʉarocʉ Cristore cũñi Dios. “Riti bajia iti”, mʉa yi tʉoĩatoni adi mʉare gotia yʉ. Mani ñicʉsabatia ñayoana ĩna rãca gagʉ sĩgʉ̃re besecõri, “Mʉ ñagʉ̃ yigʉja pai gʉare bʉsi ĩsiri masʉ”, yi cũñi ĩna ĩre. Ĩ ya moare ado bajiro bajiyijʉ. Masa Diore ĩna ĩsiroti boca ãmicõri, itire Diore soe ĩsiyijʉ ĩ, masa ĩna ñeñaro yire waja, waja yi ĩsirocʉ.
HEB 5:2 Pai mani robo bajigʉ ñari, Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeo masibiquĩji ĩ cʉni. Ito bajiri queno tʉoĩamenati ñeñaro masa ĩna yija, ĩnare junisinibiquĩji ĩ. Quenoti ĩnare goti quenogʉ̃ yiguĩji ĩ.
HEB 5:3 Ito bajiri Diore masa ĩna ĩsiroti soe ĩsi wacʉ, “Masa ĩna ñeñaro yirise ĩnare ãcabojaya”, yiguĩji ĩ Diore. Ito bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ cʉni, ñeñaro ĩ yirise waja.
HEB 5:4 No paia ʉjʉ ña ãmobojagʉ ĩmasiti ña masibiquĩji ĩ. Dios sĩgʉ̃ti ñami, sĩgʉ̃re ti besecõri, “Mʉ ñama paia ʉjʉ”, ĩre yigʉ. Ito bajiroti Aarón ñayorʉre cũñi Dios.
HEB 5:5 Ito bajiroti bajiyijʉ Cristore cʉni. Ĩmasiti, “Paia ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñacʉja yʉ”, yibisijʉ ĩ. Dioti ĩre cũyijʉ, ito bajigʉ ĩ ñatoni. Ado bajiro ĩre gotiyijʉ Dios: Yʉ Macʉ ña mʉ. Adi rʉmʉ masa ĩna tʉoro riojo, “Ãni yʉ Macʉ mʉa ʉjʉ ñami”, yigʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉ Cristore.
HEB 5:6 Ĩ oca tutina gaje ado bajiro gotiñi Dios ĩ Macʉre: Masare yiari mʉ bʉsi ĩsitoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñayorʉre bajiro ñasagʉ mʉre cũa yʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre.
HEB 5:7 Adi macãrʉcʉ̃ro Jesús ĩ ñaroca ĩre ĩna sĩaroti ñami riojʉa Diore bʉsigʉ josayijʉ. Yago rãca oca sẽoro bʉsiyijʉ ĩ Jacʉre. “Cʉna, goda wacʉ ya yʉ. Yʉ catire mʉ ãmoja, camota masigʉ̃ja mʉ. Ito bajibojarocati mʉ ãmoro bajiro bajiatoja”, yiyijʉ Jesús ĩ Jacʉre. “Mʉre cʉdi ãmoa yʉ”, Jesucristo ĩ yijare tʉoyijʉ Dios.
HEB 5:8 Dios Macʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo. Tõbʉja wacʉ jeyaro Dios ĩ rotiado bajiroti yiyijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno cʉdigʉ ñari, manire yiari tõbʉja ĩsiyijʉ Cristo.
HEB 5:9 Ĩ Jacʉ ĩre rotiado bajiroti manire yiari goda ĩsiyijʉ Cristo. Ñimʉ gãji manire goda ĩsigʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
HEB 5:10 Paia ʉjʉ ñasagʉ Melquisedec ñayorʉ ĩ ñado bajiro ĩ Macʉ Jesucristore cũyijʉ Dios. Ito bajiri manire maso masiguĩji Cristo.
HEB 5:11 Iti oca gotiroti jaje rʉya maji. Ito bajibojarocati iti ocare tʉo masi ãmobea mʉa. Ito bajiri josari ña iti mʉare gʉa goti rẽto ãmobojaja.
HEB 5:12 Yoari Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉja bero ĩ oca riasori masa ñaboyija mʉa. Ito bajibojarocati Dios oca josari meje bʉsa gayere mʉcana tʉdi mʉare goti rẽtoburʉja gʉa. Waibʉcʉ ri ba masi wana ñabojarãti, mʉcana tʉdi ũjurãre bajiro bajirã ña mʉa. Macʉacã ũjugʉ̃re bajiro waibʉcʉ ri ĩ ba masibeto bajiro Dios oca josari ñarisere tʉo rẽtobu masibea mʉa.
HEB 5:13 Õjegõa idirã, macʉacã ũjugʉ̃re bajiro bajirã ña mʉa. Dios ocare queno masirã meje ña mʉa. Ĩ oca masibiticõri Dios ĩ ãmoro bajiro queno yire gayere masibea mʉa.
HEB 5:14 Bare jeyaro bʉti quenarise ña bʉcʉrã bare. Ĩna ñama queno sẽo quenarã. Ito bajiroti bajiama Dios oca queno tʉo masirã cʉni. Dios oca queno masicõri, “Iti ña ñeñarise, iti ña quenarise”, yi ti beserã yirãji ĩna.
HEB 6:1 Bʉcʉrãre bajiro Cristore mani queno masi ãmoja, ĩ oca josari ñarisere mani riasotija quena. Josabiti gayere riasoticãcʉ mani. “Ñeñarise jidicãcõri, quenarise tʉoĩarʉja manire”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Queno yibojarãti Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani.
HEB 6:2 Idé gure gaye cʉni riasoticãcʉ mani. Gãjerã Diore masirãre yiari Diore bʉsirã wana ĩnare ãmo moa jeore gaye riasoticãcʉ mani. “Godabojarãti mʉcana tʉdi catirã yirãji mani”, yire gaye riasoticãcʉ mani. “Ñeñaro yirã ĩna ñeñaro yirise waja, tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna”, yire gayere riasoticãcʉ mani.
HEB 6:3 Dios ĩ ejabʉarisena, josari gayere riasoti ũmatʉ̃arã yirãji mani.
HEB 6:4 Dios oca tʉogoana ña mani, ito yicõri Jesucristo ũmacʉ̃jʉ wadirʉre boca ãmiana ña mani. Espíritu Santo ĩ queo sãna ña mani ĩja. Ito bajiri Dios oca mani riasoti ũmatʉ̃abeja ãcabojarã yirãji mani. Ĩ ocare ãcabojacõri tʉdi ñeñaro yirãji mani. Ito bajiri mʉcana tʉdi ĩre tʉorʉ̃nʉ ãmomenaji mani.
HEB 6:5 Dios oca quenarise tʉogoana ña mani. Tiyamani Dios gayere tigoana ña mani. “Adi sita tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús”, yi tʉoĩarã ña mani.
HEB 6:6 Iti jeyarore masi jedirã ñabojarãti, Jesucristore mani jidicãja, tʉdi mani ñeñaro yirisere jidicã masimenaji mani. Dios Macʉre tʉorʉ̃nʉbojarãti mani jidicãja mʉcana tʉdi yucʉtẽojʉ ĩre jajurãre bajiro ya mani. Ito yicõri masa tiro riojo ĩre aja tudirãre bajiro ya mani.
HEB 6:7 Ado bajiro bajira sitare tʉoĩate mʉa. Sita joe ide iti quedija, sitajʉare ide sãjaroja. Iti sita ote queno judi, iti rica cʉtija ticõri, “Quenari sita ña adi sita”, yirã yirãji ĩna iti sita moari masa. “Queno yiñi Dios iti sitare”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti Diore jidicãmenare cʉni queno yigʉ yiguĩji ĩ ĩnare.
HEB 6:8 Iti sita jota, ito yicõri ta widirise jeyaro iti judija, ñe waja ma iti wese. Ito bajiri sita iti ʉjarã itire soecõrã yirãji ĩna. “Adi sitare queno yibisĩ Dios”, yirã yirãji ĩna. Ito bajiroti ĩre jidicãrãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 6:9 Yʉ mairã, “Mʉa ña Jesucristore jidicãrã”, yirocʉ meje mʉare itire bʉsia yʉ. “Mʉa ña Jesucristo ĩ masoana”, ya yʉ mʉare. Mʉa ña Dios ĩ ãmoro bajiro yirã. Ito bajiri, “Queno yami Dios mʉare”, yi tʉoĩa yʉ.
HEB 6:10 Riojo yigʉ ñami Dios, ito bajiri mʉa queno yigorere ãcabojabicʉ yiguĩji ĩ. Gãjerã Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ti maicõri, ĩnare mʉa ejabʉagorisere ãcabojabicʉ yiguĩji ĩ. Ñaro bajiroti gãjerãre ejabʉarãji mʉa maji. Ito bajiro mʉa yirisere ãcabojabicʉ yiguĩji Dios.
HEB 6:11 Mʉa sĩgʉ̃ rʉyabeto wanʉ oca sẽocõri Diore mʉa cʉditĩñare ãmoa gʉa. Mʉa catirocõ mʉa ito bajiro yi ñaja, mʉa bocatirisere ñarocõti boca ãmirã yirãji mʉa.
HEB 6:12 Jesure mʉa tʉorʉ̃nʉ jidicãre ãmobea gʉa. Ito yicõri Dios oca tutire mʉa jidicãre ãmobea gʉa. Yoari Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti bocaticõri, ĩre jidicãbisĩ coriarã. Ito bajiri ĩnare bajiro mʉa bajire ãmoa gʉa. Ĩnare bajiro mʉa yija, Dios ĩ goticãdo bajiro ñarocõti boca ãmirãji mʉa.
HEB 6:13 Abraham ñayorʉre tʉoĩate mʉa. Ado bajiro ĩre goti yucãyijʉ Dios: “Riti queno mʉre yisacõgʉ̃ yigʉja yʉ. Jãjarã mʉ janerãbatia cʉtiroca yigʉ yigʉja yʉ. ‘Ito bajiroti yicʉja yʉ’, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios Abraham ñayorʉre. Ĩ wamenati yiyijʉ Dios. Gãji wamena meje ito bajiro yiyijʉ Dios Abrahamre. Ñimʉjʉa gãji Diore rẽtocũgʉ̃ maquĩji. Ito bajiri ĩ wamenati yiyijʉ Dios.
HEB 6:15 “Ĩ yiro robo bajiro yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ ʉsirioro meje yuyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Dios ĩ goticãdo bajiroti rẽtayijʉ Abrahamre.
HEB 6:16 “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩna yija, Dios wamena yama coriarã masa. Ĩ wamena yama ĩna, masa rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare. “Riti mʉare Dios wamena gotia yʉ”, ĩna yija, nojʉa gãjerã, “Bʉrãti yama”, yi masimenaji.
HEB 6:17 Ito bajiroti mani ñicʉsabatiare, “Ito bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yire ñajare, yisacõyijʉ Dios. “Riti manire ĩ goticãdo bajiro ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩ goticãdo bajiroti gajero bajiro wasoabicʉ yiguĩji ĩ”, ĩna yi masitoni, ĩnare yisacõyijʉ Dios. “Mʉare socabea yʉ. Riojo yʉ wamena mʉare gotia yʉ”, yiyijʉ Dios mani ñicʉsabatiare.
HEB 6:18 “Riti mʉare queno yisagʉ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios. Gaje ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ito bajiroti yicʉja yʉ, yirocʉ yʉ wamena ya yʉ”, yiyijʉ Dios. Jʉaji Dios ĩ yijare, gajero bajirojʉa wasoabicʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri, “Ado bajiro yicʉja yʉ”, ĩ yicãre ñajare manire masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito yicõri, “Ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani”, yi tʉoĩa mani. Ĩ goticãre mani tʉorʉ̃nʉja wanʉ oca sẽorã yirãji mani.
HEB 6:19 Dios ĩ goticãre ñarocõti tʉorʉ̃nʉrʉja manire. “Mʉare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yiñi Dios manire. “Ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi mani tʉo masija, mani ya ʉsi güibeto yiroja manire. Ito yicõri oca sẽorã yirãji mani. Jane mejejʉ masare yiari Diore senirona Dios ñari wi yobiado wajajʉa Dios ñari sõa wasotiyijarã paia mesa.
HEB 6:20 Ito bajiro yiñi Jesús cʉni. Ũmacʉ̃jʉ mʉjacõri manire yiari Diore bʉsiñi ĩ. Ito bajiri, “Manire masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñayorʉ ĩ ñasado bajiro ñasagʉ ñatĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni cũñi Dios ĩre.
HEB 7:1 Ĩ Melquisedec, Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ. Ito yicõri Dios ũmacʉ̃jʉ gagʉre moa ĩsiri masʉ ñayijʉ ĩ pai. Abraham ñayorʉ gaje cʉtori gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, tʉdi wayijʉ ĩ ya cʉtojʉare. Ito bajiri ĩ tʉdi waroca ĩre boca wayijʉ Melquisedec. Ĩre bocacõri ĩre yiari Diore bʉsigʉ, “Dios queno yijaro mʉre”, yiyijʉ Melquisedec Abrahamre.
HEB 7:2 Gãjerã ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjare gayere cõĩacõri Dios ĩ rotiado bajiroti Melquisedecre jabeto ĩsiyijʉ Abraham. “Ʉjʉ queno yigʉ”, yireoni ña iti Melquisedec yire. Salem cʉto gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec. Ñe oca mani cʉto, yireoni ñayijʉ Salem yireoni. Ñe oca mana ʉjʉ ñayijʉ Melquisedec.
HEB 7:3 Melquisedec jacʉsabatia wame, ĩ ñarã wame cʉni ucare ma Dios oca tutijʉ. Ito yicõri ĩ rujeare, ĩ godare cʉni ucare goabea. “Ĩ godaja bero masare yiari Diore bʉsi jidicãyijʉ”, yire ma. Melquisedecre mani tʉoĩaja, “Masare yiari Diore ĩ bʉsi ĩsiado bajiro masare yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji Cristo cʉni”, yi tʉoĩa mani.
HEB 7:4 Mani ñicʉ Abraham ñayorʉ rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec. Tʉoĩate mʉa. Gaje cʉto gãna ʉjarãre rẽtocũcõri, ĩ bʉjarere cõĩacõri jabeto ĩsiyijʉ Abraham Melquisedecre.
HEB 7:5 Ito bajiroti Abraham janerãbatia judio masa jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ĩsiyijarã paiare. Leví wame cʉtigʉ janerãbatia ñayijarã ĩna paia mesa. Ĩna ñarã judio masare jeyaro ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotiado bajiroti. Ĩna ñarã ñabojarocati ito bajiro yiyijarã ĩna, Moisés ĩ rotijare.
HEB 7:6 Leví janami meje ñabojagʉti, Abraham bʉjarere jabeto seniyijʉ ĩ Melquisedec. Itire boca ãmicõri ĩre yiari Diore bʉsiyijʉ Melquisedec. Abraham ñayijʉ, “Queno mʉre yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirʉ. Ñasagʉ ñayijʉ Abraham ñayorʉ.
HEB 7:7 “Dios mʉre queno yijaro”, yi ecorʉ rẽtoro ñami, “Dios mʉre queno yijaro”, yirʉ. Melquisedec ĩ, “Queno Dios mʉre yijaro”, yi ecorʉ ñayijʉ Abraham. Ito bajiri, “Abraham rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ Melquisedec”, yi tʉoĩa mani.
HEB 7:8 Mani wato ñarã paia gãjerã rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmirã, manire bajiroti godarãji ĩna cʉni. Melquisedecreama Dios oca tuti iti gotija, “Itocõ godañi Melquisedec”, yire oca ma. Ito bajiri godabicʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ.
HEB 7:9 Melquisedecre jabeto ĩsiroca ĩ janerãbatia ñarona ĩna rujeabitibojarocati ĩ ya rujʉjʉ ñayijarã ĩna maji Abrahamre. Abraham janami Leví wame cʉtigʉ janerãbatia ñayijarã, masa ĩna rʉcorisere cõĩacõri jabeto ãmirã. Abraham ya rujʉjʉ ñacõri Melquisedecre Abraham ĩ waja yija, ĩna cʉni waja yirãre bajiro yiyijarã, Abraham ya rujʉ ñacõri. Ito bajiri, “Ĩna ñarocõ rẽto bʉsaro ñasagʉ ñañi Melquisedec”, yi tʉoĩa mani.
HEB 7:11 Leví janerãbatiana sʉoriti ĩ rotirise cũyijʉ Dios, judio masare. Leví janerãbatiare paia ĩna ñaroca yiñi Dios. Sĩgʉ̃ Leví janami ñayijʉ pai ñasagʉ, Aarón wame cʉtigʉ. Aarón ĩ janerãbatia rãca masa ĩna Diore ĩsiroti boca ãmiyijarã ĩna. Boca ãmicõri Diore soe ĩsiyijarã ĩna, masa ĩna ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Seti ma mʉare. Queno yirã ña mʉa”, yibisijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri Melquisedec ñasagʉre bajiro bajigʉre cõayijʉ Dios, masare ĩ goda ĩsitoni. Aarón mesa waibʉcʉrãre soe ĩsicõri, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi jeocõajama gãji masare bʉsi ĩsirocʉ cõabitiborʉ Dios.
HEB 7:12 Masare bʉsi ĩsirocʉ Jesure Dios ĩ cõaja bero mʉcana tʉdi paia mesare masare yiari bʉsi ĩsi rotibisijʉ Dios. Ito yicõri bʉcʉ oca jidicãcõri ĩ oca mame wasoa rotiyijʉ Dios paia mesare.
HEB 7:13 Mani Ʉjʉ Jesucristore cũñi Dios, paia ʉjʉ ñasagʉ ĩ ñatoni. Ito bajiri ĩ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Leví janerãbatia janami meje ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia janami ñayijʉ Cristo. Judá janerãbatia Cristo riojʉa sĩgʉ̃ pai mañijʉ.
HEB 7:14 Mani Ʉjʉ Jesucristo, Judá janerãbatia janami ñayijʉ ĩ. Leví janerãbatiare paia cũ wacʉ Judá janerãbatiareama ito bajiro yibisijʉ Moisés ñayorʉ. Itire queno tʉo masia mani.
HEB 7:15 Itire tʉocõri, “Bʉcʉ oca jidicãcõri oca mame wasoacõñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃re cũñi Dios.
HEB 7:16 Leví janerãbatiare riti, “Paia ñarã yirãji ĩna”, yi rotiyijʉ Moisés. Ito bajiri Moisés ĩ rotirena meje paia ʉjʉ Cristo ĩ ñaroca yiñi Dios. Tʉdi ĩ catija ticõri, ĩ Macʉre cũñi Dios manire yiari ĩ bʉsi ĩsitoni. Bʉto masigʉ̃ ñari jʉaji godabicʉ yiguĩji Cristo.
HEB 7:17 Ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ Macʉre: Masare mʉ bʉsi ĩsitĩñatoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ, yiyijʉ Dios ĩ Macʉre.
HEB 7:18 Bʉcʉ oca iti rotiro bajiro queno cʉdi jeo masibisijarã mani ñicʉsabatia. Ito bajiri ĩnare seti ñayijʉ maji. Ito bajija ticõri, “Bʉcʉ oca quenabea. Ñe waja ma iti”, yi tʉoĩa wacʉ itire jidicãyijʉ Dios.
HEB 7:19 Bʉcʉ oca ĩna cʉdi jeoja ticõri, “Ĩnare seti ña maji”, yiyijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ oca jidicãcõri, mame oca cũyijʉ Dios ĩja. Ado bajiro yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉ Cristore cõayijʉ, mani ñeñaro yirisere ĩ waja yi ĩsitoni. Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ñe seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios ĩ tʉ mani ejari rʉmʉ. Iti mame oca tʉocõri, “Bʉcʉ oca ñasʉore rẽtoro quena mame oca”, yi tʉoĩa mani.
HEB 7:20 “Yʉ Macʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitĩñatoni. Riti ya yʉ”, yi goticãyijʉ Dios.
HEB 7:21 Cristore Dios ĩ cũroto riojʉa, gãjerã paiare ĩ cũja, “Ñasagʉ ãnire cũa yʉ”, yibisijʉ Dios. Ĩ Macʉreama paia ʉjʉ cũ wacʉ, “Riti, ãni ñasagʉre cũa yʉ”, yiyijʉ Dios. Ĩ Macʉre ado bajiro gotiyijʉ Dios ĩ oca tutina: Yʉ ña Dios mʉ Ʉjʉ. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, yicõri yʉ tʉoĩarise tʉo riawʉsobicʉja yʉ. Masare yiari mʉ bʉsi ĩsitĩñatoni mʉre cũa yʉ. Paia ʉjʉ Melquisedec ñasagʉ ĩ ñado bajiro ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ cʉni, yiñi Dios ĩ Macʉre, yi gotia Dios oca tutijʉ.
HEB 7:22 Iti mani tʉoja, “Riti manire masogʉ̃ yiguĩji Jesucristo. Bʉcʉ oca rẽtoro quenarise ña iti mame oca”, yi tʉoĩa mani.
HEB 7:23 Bʉcʉ oca iti ñaroca jãjarã paia ñayijarã. Ĩna godaja gãjerã ĩnare wasoarona ñayijarã.
HEB 7:24 Ito bajiro ĩna godabojarocati, Jesuama godagʉ meje ñami. Ñimʉjʉa gãji Jesure wasoarocʉ maquĩji.
HEB 7:25 Catitĩñagʉ̃ ñari manire yiari Diore bʉsi ĩsitĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ. “Mʉ Macʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito bajiri ĩ́na sʉoriti mʉ yagʉ ña ãmoa yʉ”, Diore mani yija, manire masogʉ̃ yiguĩji Cristo. Manire ĩ masoja bero ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
HEB 7:26 Jesucristo rʉyabojañi maji, manire bʉsi ĩsirocʉ. Manire yiari Diore ĩ bʉsi ĩsibeja, Dios tʉ ejamenaji mani. Dios ĩ ñajare, ñeñarise ma ĩre. Ñeñaro yigʉ meje ñayijʉ ĩ. Ñe seti macʉ ñayijʉ ĩ. Masa ñeñaro yirãre bajiro meje bajigʉ ñami ĩ. Ũmacʉ̃jʉ gãna rẽtoro ñasagʉ ĩ ñaroca yiyijʉ Dios Jesure.
HEB 7:27 Gãjerã paia ʉjʉre bajiro bajigʉ meje ñaguĩji ĩ. Co rʉmʉ rʉyabeto waibʉcʉrãre sĩayijarã ĩna, Diore soe ĩsirona. Ito bajiro yicõri, “Gʉa ñeñaro yirisere ãcabojoya. Ito yicõri masa ĩna ñeñaro yirisere cʉni ãcabojoya”, yiyijarã ĩna. Coji meje ito bajiro yiyijarã ĩna. Jesuama cojiti godañi, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsigʉ̃. Mʉcana tʉdi waja yibicʉ yiguĩji ĩ, ĩ ya rína ĩ waja yi tĩocãre ñajare.
HEB 7:28 Moisés ñayorʉ ĩ rotirena sʉoriti manire bajirãreti paia ʉjarã ña rotiyijarã ĩna. Bʉcʉ oca jidicãcõri mame oca cũyijʉ Dios. “Riti ado bajiro yicʉja yʉ”, yirocʉ mame oca cũyijʉ Dios. “Yʉ Macʉ ñeñaro yibicʉre cũa yʉ, masare yiari ĩ bʉsi ĩsitoni”, yiyijʉ Dios ĩ oca tutina.
HEB 8:1 Yʉ gotisʉorise ado bajiro bajia ñasarise. Sĩgʉ̃ ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami ñasagʉ. Ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ.
HEB 8:2 Dios ya wi ñasari wi ñacõri manire yiari bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Masa ĩna menira wi meje ñaroja iti wi. Dios ĩ menira wi ñaroja iti wi.
HEB 8:3 Masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yirona Diore waibʉcʉrã soe ĩsiri masa ñama paia ʉjarã. Ito bajiro ĩna yitoni ĩnare cũrã yirãji masa. Manire yiari ito bajiro yiñi mani Ʉjʉ Jesucristo cʉni. Mani ñeñaro yirise waja, waja yirocʉ manire goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiro yicõri Diore bʉsi wacʉ ĩ ya rujʉ ĩsigʉ̃re bajiro yiñi ĩ.
HEB 8:4 Adi tuti ñarã paia, Moisés ñayorʉ ĩ rotiado bajiroti soe ĩsiama maji. Ito bajiri Cristo adi sita ĩ ñajama ĩnare bajiro yibitiboguĩji. Adocãta manire yiari ũmacʉ̃jʉ Diore bʉsi ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ.
HEB 8:5 Adojʉ paia ĩna moari wi ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ya wi robo bajiro bajia. Moisés ñayorʉ Dios ya wi ĩ menigʉ̃ wagʉ yiroca, ado bajiro rotiyijʉ Dios ĩre: “Gʉ̃tagʉ̃ joejʉ yʉ mʉre goticato bajiroti tʉoĩacõri, ito bajiro menima”, yiyijʉ Dios Moisés ñayorʉre. Adi sita gãna paia ĩna moaja ũmacʉ̃jʉ gagʉ Dios ya wi robo bajiro quesoĩarã yirãji ĩna.
HEB 8:6 Cristo manire bʉsi ĩsiri masʉre moare ñasarise cũñi Dios. Paia ñayoana bʉcʉrã rotirere cʉdigoana ĩna yiado rẽtoro yigʉ ñami Cristo. “Masa yʉ Macʉre ĩna tʉorʉ̃nʉja, ĩnare queno yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩnare masogʉ̃ yigʉja yʉ”, yami Dios ĩ oca tutina.
HEB 8:7 Bʉcʉ oca rẽtoro ñasarise ña mame oca. Bʉcʉ oca tʉo sʉyacõri Dios ñaro mani ejajama gaje mame oca cũbitiborʉ ĩ.
HEB 8:8 Bʉcʉ ocare masa ĩna cʉdi jeo masibeja tiyijʉ Dios. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ: Israel sita gãna rãca, Judá gãna rãca ija mame oca quenogʉ̃ yigʉja yʉ maji.
HEB 8:9 Ĩna ñicʉsabatiare yʉ goticato bajiro meje bajiro yiroja. Egiptojʉ ĩna ñaroca gajerojʉ ĩnare cũ wacʉ ĩnare gotibojacʉ yʉ. Yʉ goticato bajiro cʉdibiticã ĩna. Ito bajiri ĩnare tʉorʉ̃nʉbiticʉ yʉ.
HEB 8:10 Ija Israel sita gãnare yʉ oca quenoja, ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ: Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna. Ito yicõri ĩna ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ñarã yirãji yʉ ñarã.
HEB 8:11 Yʉ ñarã ñari ñarocõti yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre masirã riti ĩna ñajare ĩna baba mesare cʉni yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna. Ĩna jeyaro yʉre ti masirã yirãji ĩna. Mʉtarã cʉni, bʉcʉrã cʉni yʉre ti masirã yirãji ĩna. Ito bajiri yʉre ĩna ti masitoni riasomena yirãji ĩna.
HEB 8:12 Ĩnare ti maicõri ĩna ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri jʉaji ĩna ñeñaro yirisere tʉobicʉ yigʉja yʉ ĩja, yami mani Ʉjʉ Dios ĩ oca tutina.
HEB 8:13 Mame oca Dios manire ĩ bʉsija, “Bʉcʉ ocare jidicãcõgʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. Bʉcʉa warise jedi wato ya. Ito bajiroti manire mame oca ĩ gotija, “Iti rʉmʉ gaye bʉcʉ oca jedi waro ya”, yi tʉoĩa masia mani.
HEB 9:1 Cajero Dios Moisés rotirotire cũgʉ̃ masa ĩre rʉ̃cʉbʉoroti gayere ĩre cũyijʉ Dios. “Adi sitajʉ yʉre rʉ̃cʉbʉorona mʉa minijuaroti wi menire ãmoa yʉ”, yi rotiyijʉ Dios Moisésre.
HEB 9:2 Ito bajiri ĩ rotiado bajiroti wi jʉa sõa, sõa cʉtiri wi meni ĩsiyijarã ĩna. Wi gʉdareco saya webʉtirona yobiara wi ñayijʉ iti wi. Cajero ejasʉorajʉ Diore rʉ̃cʉbʉora sõa ñayijʉ iti sõa. Iti sõajʉ jeobusuora tutu ñayijʉ. Ito yicõri casabo ñayijʉ, naju Diore ĩsiroti jesari casabo.
HEB 9:3 Yobiado gaje dʉja ñari sõa, Dios ĩ ñasari sõa wame cʉtiyijʉ iti sõa.
HEB 9:4 Itojʉ orona ĩna menira casabo ñayijʉ. Iti ñayijʉ Diore yiari queno sʉti quenarise ĩna soe ĩsisotira casabo. Ito yicõri orona ĩna menira jedo ñayijʉ. Dios ĩ bʉsigore ñari jedo ñayijʉ iti jedo. Iti jedo totijʉ adocõ jaje ñayijʉ. Iti jedojʉ oro sotʉ sãñayijʉ. Iti sotʉjʉ bare maná wame cʉtirise sãñayijʉ. Ito yicõri iti jedojʉ Aarón ñayorʉ ya turigʉ ñasãturagʉ sãñayijʉ. Ito yicõri iti jedojʉ gʉ̃ta jãiri Dios ĩ rotirise ucare ñayijʉ.
HEB 9:5 Iti jedo joe ángel mesa bajirã ĩna meni rujeoana jesayijarã. Ĩna ñayijarã masa ĩna ñeñaro yirise waja soe ĩsirajʉ weca caero ñujeorã. Ĩnare ticõri, “Adi sõa ña Dios ĩ ñasari sõa”, yi tʉoĩayijarã paia. Adocãta iti gaye ñarocõti goti masia ma maji.
HEB 9:6 Ito bajiro bajiyijʉ mani ñicʉsabatia Diore ĩna rʉ̃cʉbʉore gaye. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩna moasotire ñajare, Diore rʉ̃cʉbʉorajʉ ñasʉori sõa ejasotiyijarã ĩna.
HEB 9:7 Ito bajibojarocati Dios ĩ ñasari sõareama paia ʉjʉ co rodo rʉyabeto cojiti sãjayijʉ ĩ co rodore. Itojʉ ĩ sãja waja, waibʉcʉrã rí rãca ãmi sãja wayijʉ ĩ. Iti ñayijʉ ĩ ñeñaro yirise waja, waja yiroti, ito yicõri masa ñeñaro yirise waja, waja yiroti.
HEB 9:8 “Mani ñicʉsabatia cajero Dios ĩ rotisʉore ĩna rʉ̃cʉbʉosʉoroca paia ʉjʉ sĩgʉ̃ti Dios ĩ ñasari sõa sãjasotiyijʉ. Masama ejasʉora sõa riti sãjasotiyijarã ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ñarojʉ eja masibisijarã masa maji”, mani yi masiroca yami Espíritu Santo.
HEB 9:9 “Ricati bajia adi rʉmʉri”, mani yi tʉoĩaroca yami Espíritu Santo. Mani ñicʉsabatia Diore rʉ̃cʉbʉorona waibʉcʉrãre soe ĩsiyijarã ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna tʉoĩarise, “Seti cʉti ña yʉ maji”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
HEB 9:10 Bʉcʉrã rotire gaye ado bajiro bajiyija: “Adi ña bare, adi ña bare meje. Adi ña idiroti, adi ña idire meje. Ado bajiro guaja quena. Ado bajiro coeja quena. Ito yicõri ado bajiro rujʉre tirʉ̃nʉja quena”, yire gaye ñayijʉ bʉcʉrã ĩna rotire. Mani ñicʉsabatia itire cʉdi ãmorã ñabojarãti, ñarocõti cʉdi jeo masibisijarã ĩna. Mame oca Dios ĩ wasoaroto riojʉa bʉcʉ oca ñasarise ñayijʉ maji.
HEB 9:11 Ĩjama Cristo ejacoami. Ĩti ñami manire yiari Diore bʉsi ĩsigʉ̃ ñasagʉ. Ĩti ñami manire quenarise rẽtaroca yigʉ. Manire ĩ goda ĩsija bero ũmacʉ̃jʉ Dios ya wijʉ mʉja wayijʉ ĩ. Itojʉ Dios ya wi ñacõri manire yiari bʉsi ĩsisotiguĩji ĩ. Ʉ̃mʉa ĩna menira wi rẽtoro quenari wi ñaroja Dios ya wi. Adi sitaga wi meje ñaroja Dios ya wi.
HEB 9:12 Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ ñaguĩji Cristo adocãta. Itojʉ sãjacõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rína Diore ĩsirocʉ meje sãjarʉ ĩ. Ĩ ya rínati Diore ĩsirocʉ sãjarʉ ĩ. Manire goda ĩsicõri mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩorʉ ĩ. Ito bajiri mʉcana jʉaji ĩ ya ríre Diore ĩsibiquĩji ĩ. Ĩ rãca mani ñatĩñatoni ñarocõti waja yiñi ĩ.
HEB 9:13 Ado bajiro bajiyijʉ Dios ĩ rotisʉore: Sĩgʉ̃ godarʉre ĩ moaĩaja ito yicõri rẽore gayere ĩ moaĩaja, ĩ ya rujʉ ʉeri jaigʉre bajiro bajiyijʉ ĩ. Ito bajiri itire coerona ta wecʉ rí, cabra macʉ rí cʉni, ito yicõri ta wecʉ macʉ rí ĩna soe abore rĩti ĩna ya rujʉre paiare wẽjabate gu rotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija joe ʉeri coero bajiro bajiyijʉ iti.
HEB 9:14 Waibʉcʉrã rí rẽto bʉsaro ñasarise ña Cristo ya rí. Waibʉcʉrã ríama joe gayeti coeroja. Jesús ya ríama mani ñeñaro yirisere coe jeocõroja. Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ñari manire goda ĩsiñi ĩ, mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ. Ito bajiro yiñi Cristo manire, Espíritu Santo ñatĩñagʉ̃re tʉocõri. Jesús ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Yʉ queno yirise ticõri yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabea mani. “Jesús ya ríre ticõri yʉ ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios catitĩñagʉ̃re wanʉrã ĩre moa ĩsitĩñarã yirãji mani.
HEB 9:15 Ito bajiri iti oca tʉocõri, “Jesucristo ĩti ñami mame oca manire gotitoni Dios ĩ cõarʉ”, ya mani. Cajero Dios ĩ rotisʉore gaye cʉdi jeo masibisija mani. Ito bajiri Dios ĩ rotisʉore mani cʉdi jeo masibejare, itire waja yi ĩsirocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro Cristo ĩ yija ticõri, Dios ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, ĩ rãca mani ñatĩñatoni manire ãmigʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 9:16 Ado robojʉa bajia. Tite. Sĩgʉ̃ ĩ godaroto riojʉa, “Yʉ ya gajeoni rʉco wasoarã yirãji yʉ ñarã”, yi menigʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ yija bero, “Riti ña. Adi papera ĩ ucaja bero godacoañi”, oca quenori masʉ ĩ yiroto riojʉa, godarʉ ya gajeonire boca ãmi masimenaji ĩ ñarã.
HEB 9:17 Iti papera ucarʉ ĩ catija maji, ĩ ñarã ĩ ya gajeonire boca ãmi masimenaji maji. Ĩ godaja bero riti, ĩ uca gotiado bajiro boca ãmirã yirãji ĩna.
HEB 9:18 Ito bajiroti cajero ĩ rotire gotigʉ, Moisés ñayorʉre waibʉcʉ rí wẽjabate rotiyijʉ Dios. “Iti ríre ticõri, ‘Ija sĩgʉ̃ manire goda ĩsigʉ̃ yiguĩji’, yi tʉoĩarã yirãji masa”, yiñi Dios Moisésre.
HEB 9:19 Ito bajiro ĩ gotija tʉocõri, ñarocõti Dios ĩ rotire gaye masare goti jeoyijʉ Moisés ñayorʉ. Itire goti tĩocõri cabra macʉ rí, ta wecʉ macʉ rí idena jabeto wʉoyijʉ. Ito yicõri oveja joa sũarise ãmicõri hisopo wame cʉtiricʉ rʉjʉre siayijʉ. Iti gocore ríjʉ yosecõri, Dios ĩ rotira tutire ito yicõri masare cʉni rína wẽjabate guyijʉ Moisés ñayorʉ.
HEB 9:20 Ito yicõri masare ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Adi ríre ticõri, ‘Ito bajiro yicʉja yʉ’, Dios ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji, yi tʉoĩa mani”, yiyijʉ Moisés masare.
HEB 9:21 Ĩna minijuara wijʉ cʉni rína wẽjabate guyijʉ Moisés ñayorʉ. Ito yicõri itijʉ minijuara wi ñarise ñarocõreti rína wẽjabate guyijʉ ĩ.
HEB 9:22 Ado bajiro gotia bʉcʉ oca: “Ʉeri cʉtirise jeyaro, rína coeja quenaroja. Sĩgʉ̃ ĩ rí budibeja mani ñeñaro yirise coeya maniboadoja”, yi gotia bʉcʉ oca.
HEB 9:23 Ito bajiri mani ñicʉsabatia Dios ya wijʉ ĩna sãjaroto riojʉa, ĩna ya rujʉre ĩna ya gajeonire cʉni rí wẽjabate guyijarã ĩna. Rí wẽjabatecõri, “Ʉeri ma manire. Sãjarʉja manire”, yiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yija, ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñaro bajiro quesoĩayijarã ĩna. Ĩna yisotiado bajiro waibʉcʉrã rẽtoro ñasagʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Ĩ ya rína sʉoriti Dios ya wijʉ ejarã yirãji mani.
HEB 9:24 Mani ñicʉsabatia ĩna menira wijʉ sãjabisijʉ Cristo. “Ado bajiro bajiroja Dios ya wi”, yiariti ĩna menira wi ñayijʉ iti wi. Cristoama ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ sãjañi. Ito bajiri adocãta itona ñacõri, manire yiari Diore bʉsi ĩsiguĩji ĩ.
HEB 9:25 Judio masa paia ʉjʉ co rodo rʉyabeto cojiti sãjayijʉ ĩ co rodore. Itojʉ sãjacõri, Diore yiari waibʉcʉ rí wẽjabateyijʉ ĩ. Cristoama cojiti ĩ ya rí ĩsiyijʉ Diore, masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ.
HEB 9:26 Co rodo rʉyabeto Cristo godare Dios ĩ ãmoja, biyaro godaborʉ, adi macãrʉcʉ̃ro iti rujearocajʉti. Ado bajirojʉa bajia. Adocãta macãrʉcʉ̃ro iti jediroto riojʉa, manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Mani ñeñaro yirisere goda ĩsiñi ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, manire ĩ yi ĩsigore ticõri, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
HEB 9:27 Sĩgʉ̃ rʉyabeto cojiti godarã yirãji mani. Ito yicõri mani queno yire, mani ñeñarise yire cʉni cõĩagʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 9:28 Cristo cʉni masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ cojiti godañi. Mʉcana tʉdi ĩ goaja, masa ĩna ñeñaro yirisere waja yi ĩsirocʉ meje ejagʉ yiguĩji. Ĩre bocatirãre masorocʉ ejagʉ yiguĩji ĩ.
HEB 10:1 Bʉcʉ ocana sʉoriti quenaro ĩnare Cristo ĩ yiroti gayere masisʉoyijarã masa. Ñarocõti ĩ queno yiroti masi jeobisijarã ĩna maji. Bʉcʉ oca cʉdirã co rodo rʉyabeto waibʉcʉrã sĩacõri Diore soe ĩsisotiyijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “Yʉ tija, seti ma ĩnare”, yibisijʉ Dios. Ito bajiri bʉcʉ ocare mani tʉo sʉyabojaja Dios tʉ ejamena yirãji mani.
HEB 10:2 Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija bero ĩna ñeñaro yirisere ĩ coe jeoja, mʉcana waibʉcʉrã soe ĩsibitiboana ĩna. “Waja yi tĩomʉ yʉ. Yʉre seti ma ĩja”, yiboana.
HEB 10:3 Ito bajiro meje bajiyija. Co rodo rʉyabeto Diore waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa bʉjayijarã ĩna.
HEB 10:4 Ta wecʉ rí, cabra rí, masa ĩna ñeñaro yirisere coeroti meje ñaroja.
HEB 10:5 Ito bajiri adi sitajʉ wadigʉ, ado bajiro yiyijʉ Cristo Diore: Masa ĩna waibʉcʉrã soe ĩsire ãmobea mʉ. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise yʉ waja yi ĩsitoni, ĩna tʉ yʉ rujʉ cʉtiroca ya mʉ.
HEB 10:6 Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona waibʉcʉrã ĩna soe ĩsija queno wanʉbea mʉ, ya yʉ.
HEB 10:7 Gaje ado bajiro mʉre gotia yʉ: Dios mʉ ãmoro bajiro yirocʉ masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ. “Dios ĩ rotiro bajiro yigʉ yiguĩji ĩ”, mʉ oca tuti iti gotiroto bajiroti, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ, yiyijʉ Cristo Diore.
HEB 10:8 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Masa ĩna ñeñaro yirise waja yirona Diore yiari waibʉcʉrã ĩna soe ĩsi ãmobojaja, queno wanʉbeami. Moisés ñayorʉ ĩ rotire ñabojarocati, queno wanʉbeami Dios”, yi gotiyijʉ Cristo.
HEB 10:9 Gaje ado bajiro gotiyijʉ Cristo: “Dios, mʉ ãmoro bajiro yirocʉ, masa tʉjʉ wacʉ ya yʉ”, yiyijʉ Cristo Diore. Ĩ ito yija tʉocõri, “Bʉcʉrã waibʉcʉrã soe ĩsire jidicãcõri, ĩmasiti manire goda ĩsiñi”, yi tʉoĩa mani.
HEB 10:10 Dios ĩ ãmoro bajiro yiñi Jesucristo. Cojiti manire yiari goda ĩsiñi ĩ, ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yirocʉ. Ito bajiro ĩ yire ñajare, mani ñeñaro yirisere ãcabojocõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
HEB 10:11 Judio masa paia co rʉmʉ rʉyabeto ĩna ya moare ñajare, biyaro Diore waibʉcʉrã soe ĩsisotiama ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati masa ĩna ñeñaro yirisere coebetoja.
HEB 10:12 Cristoama cojiti mani ñeñaro yirisere waja yi tĩorocʉ manire yiari goda ĩsiñi ĩ. Mani ñeñaro yirise waja yi tĩocõri ũmacʉ̃jʉ Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiguĩji ĩ ĩja.
HEB 10:13 Itojʉ ñacõri ĩ wajanare rẽtocũroca Dios ĩ yitoni bocatigʉ yiguĩji maji.
HEB 10:14 Manire yiari cojiti goda ĩsiñi Cristo. Ito bajiro ĩ yijare manire ticõri, “Seti ma mʉare”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
HEB 10:15 “Riti bajia iti oca”, mani yi masitoni, ado bajiro gotiñi Espíritu Santo:
HEB 10:16 Masa rãca mame oca quenogʉ̃ yigʉja yʉ. Ado robojʉa bajiro yiroja: Yʉ rotirise ĩna tʉoĩaroca yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩna ya ʉsijʉ yʉ rotirisere cʉdi ãmorã yirãji ĩna.
HEB 10:17 Cristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩna ñeñaro yirise, ĩna seti cʉtirise jʉaji tʉdi tʉoĩabicʉja yʉ, yi gotiñi Espíritu Santo Dios oca tutina.
HEB 10:18 Ito bajiri mani ñeñaro yirisere Dios ĩ ãcabojoja bero, jʉaji mani ñeñaro yirisere waja yi masia ma.
HEB 10:19 Ito bajiri yʉ mairã, ado robojʉa bajia mame oca, adi rʉmʉri. Mani ñeñaro yirise waja, waja yi tĩoñi Cristo, ĩ ya rína. Godarʉ ñabojagʉti mʉcana caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ ñaguĩji manire yiari. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ güimenati sãjarã yirãji mani. Mani ñicʉsabatia Dios ĩ ñasari sõa yobiadore rẽta masibisijarã ĩna. Ito bajiro meje bajia adocãta.
HEB 10:21 Jesucristo sĩgʉ̃ti ñami paia ʉjʉ ñasagʉ. Manire yiari Diore bʉsi ĩsisotigʉ yiguĩji. Ito bajiro yisotiguĩji Cristo, Dios ya wina ñacõri.
HEB 10:22 Ito bajiri güimenati Diore rʉ̃cʉbʉorona ĩ tʉ warʉja manire. Ito yicõri, “Yʉre boca ãmigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Mani ñeñaro yirisere coeñi Dios, Jesucristo ya rína. Ado bajiro bajia iti. Ide quenarisena mani guaja bero mani ya rujʉ ʉeri manoja ĩja. Iti bajiroti Jesucristo ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirise Dios ĩ coeja bero, ʉeri mana bajiro ñarãji mani ĩja. Ito bajiri, “Ñeñaro ya yʉ. Seti ña yʉre”, yi tʉoĩabea mani.
HEB 10:23 Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ”, yirã ñari, ĩre tʉorʉ̃nʉ sʉyarʉja manire. Gajero bajiro tʉoĩabitirʉja manire. Dios manire ĩ goticãdo bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ.
HEB 10:24 Gãjerãre mani queno yitoni, ito yicõri ĩnare mani ti maitoni, gãmeri ejabʉarʉja manire.
HEB 10:25 Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijuatĩñarʉja manire. Coriarã minijua jidicãñi ĩna. Ĩnare bajiro yibitirʉja manireama. Jesucristore mani jidicãbititoni, bʉto bʉsa gãmeri oca sẽo rotirʉja manire. Ito bajiri adi rʉmʉri bʉto bʉsa oca sẽorʉja manire, yoari mejeti mani Ʉjʉ ĩ ejaroti ñajare.
HEB 10:26 Dios ocare masirã ñabojarãti, ñeñaro mani yi ʉyaja ñe waja yi remore manoja. Waja yicãñi Cristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, tʉdi waja yibiquĩji ĩ ĩja.
HEB 10:27 Ito bajiri Cristore mani tʉorʉ̃nʉbeja ticõri, guijorise riti manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ wajanare ruyuriorijʉjʉ manire cõagʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 10:28 Moisés ñayorʉ ĩ rotire gayere sĩgʉ̃ ĩ cʉdibeja ado bajiro bajiyijʉ. Jʉ̃arã, ʉdiarã, “Riti cʉdibeami ĩ”, ĩre yi coderã ñaja, jabeto ĩre ti mairã mejeti ĩre sĩacõyijarã ĩna.
HEB 10:29 Iti gayere mani tʉoĩaja, “Sĩgʉ̃ Dios Macʉre ti tecõri ĩ rʉ̃cʉbʉobeja, bʉto bʉsa ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩre”, yi tʉoĩa mani. Masa jeyaro yiari Jesucristo ya rí budiyijʉ. Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoguĩji Dios. Iti ña oca mame Dios ĩ cũre. Ito bajiri, “Masare yiari ĩ goda ĩsibore ñe waja ma ĩ ya rí”, yigʉre bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire ti maigʉ̃ ñari queno manire ejabʉami Espíritu Santo. Ito bajiri no Espíritu Santore bʉsitugʉreti bʉto ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios.
HEB 10:30 Ado bajiro yiñi Dios: “Yʉ ña masa ĩna ñeñaro yirisere waja senirocʉ. Ito yicõri yʉti ña ĩna tõbʉjaroca yirocʉ”, yiñi Dios. Itire masia mani. Gaje ado bajiro gotia Dios oca: “Dios ñami ĩ ñarãre ĩna ñeñaro yirise waja, waja senirocʉ”, yi gotia Dios oca.
HEB 10:31 Ñeñaro yirãre ñiacõri Dios catitĩñagʉ̃ ĩ waja senija, bʉto guijorise ñaroja.
HEB 10:32 Ito bajiri, “Ĩre jidicãgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabesa mʉa. Jesucristo oca tʉocõri ĩre mʉa boca ãmicato bajiroti ĩre riti mʉa tʉorʉ̃nʉ sʉyaja quena. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉare tudiñi gãjerã. Mʉa tõbʉjaroca ĩna mʉare yibojarocati Cristore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisija mʉa.
HEB 10:33 Mʉa coriarãre masa bʉsi tudiñi. Ito yicõri mʉa coriarãre masa ĩna tiro riojo ñeñaro yiñi ĩna. Mʉa baba mesare ñeñaro ĩna yija ticõri, ĩna rãca tõbʉjayija mʉa cʉni.
HEB 10:34 Mʉa baba mesare ĩna tubiaja ĩnare tʉo maiyija mʉa. Mʉa ya gajeonire ĩna ẽmabojaja cʉni bʉto bojori bʉjabisija mʉa. “Ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ jogabitire boca ãmirã yirãji mani. Ĩna manire ẽmarise rẽtoro quenarise bʉjarã yirãji mani”, yi wanʉre rãca tʉoĩayija mʉa.
HEB 10:35 Ito bajiro ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Oca sẽoro wanʉre rãca bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, iti waja queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare.
HEB 10:36 Dios ĩ ãmoro bajiro mʉa yi ãmoja, ʉsiriobeja mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, ĩ gotiado bajiroti mʉare ĩ ĩsiroti ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 10:37 Yoari goroama bocati yimenaji mʉa. Ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: Yoari mejeti yʉ cũrʉ ejagʉ yiguĩji. Yoari goroama godabetoja ĩ ejaroti.
HEB 10:38 No ĩ ñeñaro yirisere jidicãcõri Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri ĩ catitĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉre jidicãrãreama ĩna rãca wanʉbicʉ yigʉja yʉ, yiñi Dios ĩ ocana.
HEB 10:39 Diore jidicãrã meje ña mani. Ito yicõri ĩ ruyuriorona meje ña mani. Diore tʉorʉ̃nʉrã ña mani. Ito bajiri ĩ masoana ñari ĩ rãca catitĩñarã yirãji mani.
HEB 11:1 Diore mani tʉorʉ̃nʉja ado bajiro tʉoĩarã yirãji mani. “Dios ĩ yiro bajiroti yʉre masogʉ̃ yiguĩji ĩ. Ija yʉre ĩ ĩsiroti itire tibitibojagʉti boca ãmigʉ̃ yigʉja yʉ”, ya mani Diore mani tʉorʉ̃nʉja.
HEB 11:2 Jane mejejʉ ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, mani ñicʉsabatiare wanʉyijʉ Dios.
HEB 11:3 “Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja. “Rocati mani tigorena meje adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios. Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃rore rujeoñi Dios”, ya mani, ĩre mani tʉorʉ̃nʉja.
HEB 11:4 Mani ñicʉsabatia Diore ĩna tʉorʉ̃nʉgore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Abel ñayorʉ Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ rĩjorʉ Caín, Diore ĩ ĩsiroti rẽtoro quenarise ĩsiyijʉ Abel ñayorʉ. Ito bajiri, “Yʉ rotiro bajiroti yami”, yicõri ĩ ĩsiro bajiroti boca ãmiyijʉ Dios. Jane mejejʉ Abel ñayorʉ ĩ godabojarocati Diore ĩ tʉorʉ̃nʉre mani tʉoĩaja, bʉto bʉsa Dios gayere tʉo masirã yirãji mani.
HEB 11:5 Enoc ñayorʉ Diore ĩ tʉorʉ̃nʉjare ĩre wanʉyijʉ Dios. Ĩre ti wanʉcõri, catigʉreti ĩre ãmicoayijʉ Dios. Ito bajiri ĩre ãmabojarãti bʉjabisijarã masa, Dios ĩre ãmire ñajare. Dios oca tuti iti gotija, “Enoc ñayorʉ ĩ ãmi ecoroto riojʉa, ĩre queno wanʉyijʉ Dios”, yi gotia Dios oca tuti.
HEB 11:6 Diore mani tʉorʉ̃nʉbeja, manire wanʉbiguĩji ĩ. Dios rãca mani baba cʉti ãmoja, ado bajiro tʉoĩarʉja manire: “Riti bajia, ñasacõguĩji Dios. No Diore masi ãmogʉ̃ ĩ ãmaja, ĩre boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios”, yirʉja manire, Dios rãca mani baba cʉti ãmoja.
HEB 11:7 Noé ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. “Mʉ tiĩabiti rẽtaro yiroja mʉre”, Dios ĩ yija tʉocõri, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Noé ñayorʉ. Ito bajiri cuma bʉcʉa jajoca meniyijʉ Noé ñayorʉ, ĩ ñarã rãca rujabe yirocʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gãna Diore tʉorʉ̃nʉbitianare bajiro meje yiyijʉ ĩ. Ito bajiro Noé ĩ yija ticõri, “Manire waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijarã masa. “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉjare seti ma Noére”, yi wacʉ ĩre masoyijʉ Dios.
HEB 11:8 Abraham ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Dios ĩ bʉsija tʉocõri, ĩ yiro bajiro cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. “Gaje sita mʉre ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yija tʉocõri, ĩ ya sitare wagoyijʉ Abraham. “Itojʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi masibicʉti wayijʉ Abraham cajero wasʉogʉ.
HEB 11:9 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩre ĩsiroti sita ñagʉ̃ wayijʉ Abraham, gãjerã ya sita ñabojarocati. Wijãi menicõri, ito yicõri waibʉcʉ wirorina wi menicõri ñayijʉ ĩ. “Yoari mejeti ñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yirocʉ itina meniyijʉ ĩ. Ito bajiro yiyijʉ ĩ macʉ Isaac cʉni, ito yicõri ĩ janami Jacob cʉni. “Adi sita manire ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirã ñayijarã ĩna cʉni.
HEB 11:10 Diore tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ñasari cʉtore tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Iti cʉto Dios ĩ menicãra cʉto ñaroja. Ito bajiri iti cʉto gajanoabeto yiroja.
HEB 11:11 Abraham manojo Sara ñayoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo. Bʉco rĩa mani waro ñabojarocati iso macʉ cʉtiroca yiyijʉ Dios isore. Ito bajiri, “Dios ĩ yiro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi waco macʉ cʉtiyijo iso.
HEB 11:12 Ito bajiroti Abraham ñayorʉ cʉni ĩ godaroto riojʉati macʉ cʉtiyijʉ ĩ. Ĩ ñayijʉ jãjarã janerãbatia cʉtirocʉ. Jãjarã ñocõa, jaje ja sitacõ janerãbatia cʉtirocʉ ñayijʉ ĩ, cõĩado mana.
HEB 11:13 Ãna mʉare yʉ gotirã ĩna godaroto riojʉa, “Adi sita mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yira sitare boca ãmibisijarã ĩna maji. “Ito bajiro yigʉ yiguĩji Dios manire”, yi jidicãbisijarã ĩna. “Adi macãrʉcʉ̃ro ñatĩñarona meje ña mani. Adojʉ ña ucurãre bajiro bajirã ña mani. Ũmacʉ̃jʉ ñaroja mani ñatĩñaroti cʉto”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
HEB 11:14 Iti gayere mani tʉoja, “Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ĩna catitĩñaroti cʉtojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna”, yi tʉoĩa mani.
HEB 11:15 Ĩna ya sita ĩna wagorajʉ ĩna tʉoĩaja, iti sitajʉ mʉcana tʉdi waboana ĩna.
HEB 11:16 Ĩna wagora sita rẽtoro quenarise sita ũmacʉ̃jʉ Dios ĩ ñarojʉ tʉoĩa ñayijarã ĩna. Ĩna ñaroti cʉto meni yucãñi Dios. Ito bajiri ĩnare cʉto queno ĩsicõri, bojobicʉti, “Yʉ ñarã ñama ĩna. Ĩna Ʉjʉ ña yʉ”, yi wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 11:17 “Yʉre ĩ tʉorʉ̃nʉja ticʉja yʉ”, Dios ĩ yiro bajiroti cʉdiyijʉ Abraham ñayorʉ. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ macʉ Isaacre Diore soe ĩsirocʉ ãmi wayijʉ. Ĩ macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re sĩagʉ̃ti yibojayijʉ Abraham.
HEB 11:18 “Isaacna sʉoriti jãjarã janerãbatia cʉtigʉ yigʉja mʉ”, Dios ĩ yicãre ñabojarocati, ĩre sĩaboyijʉ Abraham, Diore tʉorʉ̃nʉcõri.
HEB 11:19 “Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masiguĩji Dios”, yi tʉoĩayijʉ Abraham ñayorʉ. Ĩ macʉre ĩ sĩabore ñabojarocati, mʉcana ĩ macʉre jʉdacõayijʉ Dios. Ito bajiri, “Mʉ macʉre sĩabesa”, yicõri ĩ macʉre jʉdacõagʉ̃ robo bajiro yiñi Dios Abrahamre. “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉami ĩ”, yi tʉoĩacõri Abrahamre ti wanʉyijʉ Dios.
HEB 11:20 Isaac ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Diore tʉorʉ̃nʉcõri, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ Isaac, ĩ rĩare Jacob, Esaúre cʉni.
HEB 11:21 Jacob ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉare”, yiyijʉ ĩ, ĩ janerãbatia José rĩare. Bʉcʉgʉ ñari ĩ ya turigʉna tue wacʉti Diore rʉ̃cʉbʉoyijʉ maji.
HEB 11:22 José ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Ĩ godaroto riojʉa, Israel sita gãnare ado bajiro gotiyijʉ José: “Ija adi sita Egipto sitare wagorã yirãji mʉa. Ito mʉa waja, yʉ ya gõarire ãmi warã yirãji mʉa”, yiyijʉ ĩ.
HEB 11:23 Moisés ñayorʉ jacʉsabatia Diore tʉorʉ̃nʉcõri, ĩ rujeaja bero ʉdiarã ũmacañi ĩre yeyoyijarã. “Quenagʉ̃ ñami mani macʉacã”, yiyijarã ĩna. Ito bajiri iti sita gagʉ ʉjʉ ĩ sĩa rotibojarocati, ĩre güibiticõri cʉdibisijarã ĩna. Diojʉare tʉorʉ̃nʉyijarã ĩna.
HEB 11:24 Moisés ñayorʉ cʉni Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñayijʉ. Egipto gagʉ ʉjʉ maco iso masorʉ ñabojagʉti bʉcʉa wacʉ, “Iso macʉ ñami”, masa ĩna yire ãmobisijʉ ĩ.
HEB 11:25 “Egipto gãna rãca ñeñaro yʉ yija, wanʉtĩñabicʉja yʉ. Ito bajiri Dios ñarã rãca baba cʉtigʉ yigʉja yʉ, Egipto gãna ñeñaro yʉre ĩna yibojarocati”, yiyijʉ Moisés ñayorʉ, Diore tʉorʉ̃nʉcõri.
HEB 11:26 “Egipto sitajʉ gajeoni jeyaro yʉ rʉcoja, ñasarise meje ña. Dios cõarocʉ ĩ tõbʉjaroto bajiro yʉ tõbʉjaja, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩayijʉ Moisés ñayorʉ. “Yʉ tõbʉjabojarocati, ija queno yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩacõri Diore tʉorʉ̃nʉyijʉ ĩ.
HEB 11:27 Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñari Egipto gagʉ ʉjʉre güibiticõri, gaje sita wacʉ ĩ ñarãre ji wayijʉ Moisés ñayorʉ. Diore tibitibojagʉti, “Yʉ rãca ñaguĩji ĩ”, yi tʉoĩacõri Diore cʉdiyijʉ Moisés.
HEB 11:28 Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩ ñarã Israel sita gãnare pascua basa meni rotiyijʉ Moisés. Ado bajiro masare gotiyijʉ ĩ: “Sĩgʉ̃ ángel cõagʉ̃ yiguĩji Dios, co wi rʉyabeto macʉ ñasʉogʉre ĩ sĩatoni. Dios ĩ rotiro bajiro soje weca mani rí tuja, ángel rẽtagʉ̃ yiguĩji”, yi rotiyijʉ Moisés Israel sita gãnare. Ito bajiro Moisés ĩ rotire ñajare Israel sita gãnare sĩgʉ̃ macʉre sĩabisijʉ ángel.
HEB 11:29 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna Ide Sũarise wame cʉtirisa ĩna jẽatoni ide jʉa dʉja bata rʉ̃gʉ̃yijʉ. Ito bajiri sita bʉtirise cʉdado bajiroti cʉda jẽacoayijarã ĩna ĩja. Egipto gãna ĩnare sʉyarã ĩnare bajiroti jẽa ãmorã, yibojayijarã ĩna. No bajiro jẽa masibiticõri ruja godacoayijarã ĩna.
HEB 11:30 Diore tʉorʉ̃nʉcõri Israel sita gãna jʉa ãmojeno rʉmʉri gãni biayijarã Jericó wame cʉtiri cʉtore. Jʉa ãmojeno rʉmʉri ĩna rʉ̃ja gãni biaja bero, iti cʉtore ĩna camotara cʉní juja quediyijʉ.
HEB 11:31 Rahab wedi maso ñagoro Diore tʉorʉ̃nʉgõ ñayijo iso cʉni. Israel gãna jʉ̃arã gãnitirã ejarãre queno boca ãmiyijo iso. Ito bajiri Israel sita gãna iso ya cʉto gãna Diore cʉdimenare ĩna sĩaja, isore sĩarʉayijarã ĩna.
HEB 11:32 Jaje mʉare goti ãmoboja yʉ. Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel ito yicõri Diore goti ĩsiri masa ĩna jeyaro gayere goti jeo masibea yʉ adocãta.
HEB 11:33 Diore tʉorʉ̃nʉcõri coriarã gaje sita gãnare rẽtocũyijarã ĩna. Gãjerã queno masare roti masiyijarã. Dios ĩ gotiado bajiroti ĩ ĩsire boca ãmiyijarã ĩna. Gãjerã yaia riserire biayijarã.
HEB 11:34 Gãjerã jeame bʉto ʉ̃jʉrojʉ cõa tĩabojaja ʉabisijarã ĩna. Gãjerã ĩna wajana sarera jãina sĩa ãmoja, rudi masiyijarã. Gãjerãre ĩna bogaja mʉcana tʉdi ĩna sẽoroca yiyijʉ Dios ĩnare. Ito bajiri ĩna wajanare surarare rẽtocũ masiyijarã ĩna.
HEB 11:35 Coriarã romia cʉni Diore tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩna ñarã godabojanare tʉdi ĩna catija tiyijarã ĩna. Gãjerã Diore tʉorʉ̃nʉrã ado bajiro bajiñi. Coriarã ñeñaro tõbʉjacõri godayijarã ĩna. “Diore mani jidicãja manire bucõarã yirãji ĩna. Ito yicõri manire sĩamenaji”, yi tʉoĩabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbisijarã ĩna. “Mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ bʉto bʉsa queno ñarã yirãji mani”, yi tʉoĩayijarã ĩna.
HEB 11:36 Gãjerãma ĩnare aja tudicõri baje ecoyijarã. Gãjerã ĩna ya ãmori come misina siacõri tubia ecoyijarã.
HEB 11:37 Gãjerã gʉ̃tana rea sĩa ecoyijarã. Gãjerãma ĩna ya rujʉ gʉdareco yijeta ecoyijarã. Gãjerã ñeñaro yi ecoyijarã. Gãjerã sarera jãina sĩa ecoyijarã. Gãjerã queno cʉto bʉjamenati wa ucuyijarã. Waibʉcʉ wirona riti wasoyoyijarã ĩna. Bojoro bʉjarã ñayijarã ĩna. Gãjerã ʉsirio code ecoyijarã. Ĩnare queno yibisijarã gãjerã.
HEB 11:38 Ĩna ñaro queno bʉja masimenati yucʉ manojʉ, ito yicõri gʉ̃ta yucʉri watojʉ gãni sãjayijarã ĩna. Gʉ̃ta gojerijʉ, sita gojerijʉ cʉni caniyijarã ĩna. Diore tʉorʉ̃nʉmena rẽtoro queno yirã ñayijarã ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro rẽtoro quenari cʉto ĩna ñatĩñarotijʉ meniyijʉ Dios ĩnare yiari.
HEB 11:39 Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, ĩnare ti wanʉyijʉ Dios. Adi sita ĩna ñaroca, “Ado bajiro mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yirere boca ãmibisijarã ĩna maji.
HEB 11:40 Bʉto bʉsa quenarise ĩsirocʉ ĩna yure ãmoyijʉ Dios. Dios quenarise ĩ quenocãre mani rãca boca ãmirã yirãji ĩna cʉni.
HEB 12:1 Itire mani tʉoja, “Mani riojʉa gãna jãjarã Diore tʉorʉ̃nʉrã ñañi”, ya mani. Josari ñabojarocati Dios ĩ ãmoro bajiro yiyijarã ĩna. Ĩnare tʉoĩarã, Dios ĩ ãmoro bajiro yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉ ãmoroca gaje mani ʉsirioro iti camotaja itire jidicãrʉja manire. Mani ñeñaro yiroca tʉoĩa wisarisere cʉni jidicãrʉja manire. Josare ñabojarocati ʉsiriomenati Dios ãmoro bajiro yirʉja manire. Ado robojʉa bajia. Sĩgʉ̃ ũmaquediri masʉ gãjerãre ĩ rẽtocũ ãmoja, rʉ̃cʉrisere cũcõgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiroti yirʉja manire cʉni. Diore mani tʉorʉ̃nʉroca gaje ʉsirioro ñeñaro manire iti camotaja, itire jidicãrʉja manire.
HEB 12:2 Jesure bʉto tʉoĩarʉja manire. Manire goda ĩsicõri, ĩti ñami mani tʉorʉ̃nʉroca yigʉ. Ĩ godare gaye bojobiticõri, yucʉtẽojʉ tõbʉjayijʉ Jesús. “Yʉ tõbʉjaja bero bʉto bʉsa wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yicõri ñeñaro yirã ĩna godado bajiro godagʉ bojobisijʉ ĩ. Mʉcana tʉdi caticõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ rujiyijʉ ĩ. Adocãta cʉni itoti rujitĩñaguĩji ĩ.
HEB 12:3 Mani bogaja mani oca sẽobeja, manire Jesús ĩ goda ĩsire gayere tʉoĩarʉja manire. Ñeñaro yirã Jesure ĩna ti tudibojarocati ĩ tõbʉjaroca ĩna yibojarocati ñemecʉtiyijʉ ĩ. Ito bajiri ĩre mani tʉoĩaja, ñemecʉti masirã yirãji mani cʉni.
HEB 12:4 Cristo ĩ tõbʉjado bajiro goroama tõbʉjabea mani. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña”, masare mani yibojarocati manire sĩabiticã ĩna.
HEB 12:5 ¿Ĩ rĩa bajiro ñarãre, mʉare ĩ goti quenore ãcabojati mʉa? Ado bajiro gotiñi Dios ĩ oca tutina: Yʉ macʉ, mʉ masitoni yʉ mʉre gotirisere ti tebesa. Yʉ mʉre goti quenojare oca sẽo jidicãbeja mʉ.
HEB 12:6 Yʉ mairãre ĩnare oca quenocʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩa ñarãre ĩna tõbʉjaroca yigʉja yʉ, ĩna masitoni, yi gotiñi Dios ĩ oca tutina.
HEB 12:7 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiba. Ĩ rĩa mani ñajare ito bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Sĩgʉ̃ rʉyabeto jacʉsabatia ĩna rĩare goti quenorãji ĩna masitoni.
HEB 12:8 Dios cʉni ĩ ñarã ñarocõreti goti quenoguĩji, ĩna queno yitoni. Mʉare Dios ĩ goti quenobeja ĩ rĩa meje ñarãji mʉa. Ĩ rĩa meje mʉa ñaja, gãji rĩa ñarãji mʉa.
HEB 12:9 Mani rĩaca ñaroca mani jacʉsabatia manire goti quenoñi. Ito bajiro ĩna yijare ĩnare rʉ̃cʉbʉoyija mani. Ito bajiri mani Jacʉ ũmacʉ̃jʉ gagʉre bʉto bʉsa rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Ito bajiro mani yija catitĩñarã yirãji mani.
HEB 12:10 Yoari mejeti ĩna ãmorocõ manire riasoñi mani jacʉsabatia. Dioama manire queno yirocʉ sẽoro riasogʉ yiguĩji. Ĩre bajiro mani queno yi ñatoni, ito bajiro yami ĩ.
HEB 12:11 Mani tõbʉjaroca Dios ĩ yija, queno wanʉmenaji mani. Manire juniro yiroja iti. Mani tõbʉjarisena sʉoriti mani riasotija, queno yirãji mani. Ito yicõri oca mano queno ñarã yirãji mani.
HEB 12:12 Ito bajiri tõbʉjabojarãti oca sẽoma mʉa. Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa.
HEB 12:13 Dios ĩ ãmoro bajiro yirona queno tʉoĩama mʉa. Mʉa baba mesare Diore masisʉorãre queno ejabʉaya. Ĩnare mʉa ejabʉaja bʉto bʉsa Diore tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji ĩna.
HEB 12:14 Gãjerã rãca queno oca mano corocõ ñama mʉa. Mani Ʉjʉ queno ĩ yiado bajiroti queno yi ñama mʉa cʉni. Mani Ʉjʉ Dios ĩ queno yi ñado bajiro yirã riti ĩ tʉ ejarã yirãji mani.
HEB 12:15 Mʉare Dios ĩ ĩsirotire boca ãmirona sĩgʉ̃ rʉyabeto gãmeri mʉa ejabʉaja quena. Sĩgʉ̃ mʉa rãca gagʉ ñeñaro ĩ yija, gãjerãre ñeñogʉ̃ yiguĩji ĩocʉ̃. Ote quenarise wato widirise iti judija, biaro yiroja iti. Ito yicõri sĩaro yiroja. Ito bajiro bajigʉ ñami ĩocʉ̃, gãjerãre ñeñogʉ̃.
HEB 12:16 Mʉa manojo cʉtiroto riojʉa cʉni romiare ajebeja. Ito yicõri Dios jeyaro ĩ yire gayere ti tebesa. Esaú ñayorʉ ñañi itire ti tudirʉ. Esaú ba ãmogʉ̃ ado bajiro yiyijʉ ĩ ocabajire: “Yʉre mʉ ecaja, mʉ ñagʉ̃ yigʉja, ‘Yʉ macʉ ñasʉogʉ yʉ maigʉ̃’, cʉni ĩ yirʉ”, yiyijʉ Esaú ĩ ocabajire.
HEB 12:17 Ito bajiri ĩ jacʉ ĩ godaroto riojʉa, “Ado bajiro queno yigʉ yiguĩji Dios mʉre”, jacʉ ĩ yire gaye tʉo ãmobojarocati gotibisijʉ jacʉ Esaúre. Ĩ ocabajijʉare ito bajiro queno gotiyijʉ ĩna jacʉ. “Queno yibiticʉ yʉ”, yi tʉoĩa otiyijʉ Esaú ñayorʉ. Ito bajibojarocati jacʉ ĩ gotigoja bero ñajare, no robojʉa ĩ gotigore wasoa masibisijʉ Esaú ñayorʉ.
HEB 12:18 Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja, Israel sita gãna ñayoanare bajiro meje ya mʉa adocãta. Gʉ̃tagʉ̃ Moisésre Dios ĩ rotire ĩ ĩsiragʉ jʉdojʉ ejayijarã ĩna, Diore rʉ̃cʉbʉorona. Itojʉ ejacõri guijorise tiyijarã ĩna. Iti gʉ̃tagʉ̃ bʉto ʉ̃jʉyijʉ. Ide bueri bʉto iti ñajare, bʉto rãitĩayijʉ. Ito yicõri mino bʉto wẽayijʉ.
HEB 12:19 Ito yicõri trompeta iti ruyuja tʉoyijarã ĩna. Ito yicõri Dios ĩnare ĩ bʉsirise ruyuyijʉ. Guijorise oca iti ruyuja tʉocõri, ĩ bʉsi jidicãre ãmoyijarã ĩna.
HEB 12:20 Güirã ñemecʉti masibisijarã ĩna. Ado bajiro ĩ rotirise ruyuyijʉ: “Sĩgʉ̃ masʉ, waibʉcʉ cʉni gʉ̃tagʉ̃re ĩ cʉ̃oja, gʉ̃tagãrina rea sĩacõrʉja ĩocʉ̃re”, yire oca ruyuyijʉ.
HEB 12:21 Bʉto guijorise iti ñajare, Moisés cʉni ado bajiro yiyijʉ: “Iti guijojare nʉrʉoa yʉ”, yiyijʉ Moisés.
HEB 12:22 Gajero bajirojʉa bajia adocãta Diore mʉa rʉ̃cʉbʉoja. Mani ñicʉsabatia ñayoanare bajiro guijoro tõbʉjabea mʉa adi rʉmʉri gãnama. Dios catitĩñagʉ̃ tʉjʉ ejacõri bʉsirã bajiro Diore bʉsia mʉa adi rʉmʉri. Ĩ cʉtojʉ ũmacʉ̃jʉ Jerusalén wame cʉtiri cʉto ña. Itojʉ Sión wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ ñaroja. Itojʉ ejacõri bʉsirã bajiro bʉsia mʉa, Diore mʉa bʉsija. Diore rʉ̃cʉbʉorona jãjarã ĩ ñarã minijua ñarãji.
HEB 12:23 Ito yicõri ĩ ñarã ĩre rʉ̃cʉbʉorona minijua ñarãji itojʉ. Itojʉ ĩ ñarã wame wõñi Dios. Itojʉ ĩna rãca minijua ñarãre bajiro Diore bʉsia mʉa adocãta. Masa jeyarore bese masigʉ̃re bʉsirã ña mʉa adocãta. Itojʉ ñarãji queno yigoana. Ito bajiri, “Mʉa ñama seti mana”, yiguĩji Dios ĩnare. Ĩna rãca ñacõri Diore bʉsirã bajiro bʉsia mʉa.
HEB 12:24 Mʉa ña Jesure masirã. Ĩ ñami mame oca quenorʉ. Mʉa ña, “Yʉ ñeñaro yirisere mʉ ya rína yʉre coeya”, yiana. Abel ñayorʉ ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ rĩjorʉ ĩre sĩayijʉ”, yi tʉoĩa mani. Jesús ya ríre mani tʉoĩaja, “Ĩ ya rína sʉoriti mani ñeñaro yirisere ãcabojoñi Dios”, yi tʉoĩa mani.
HEB 12:25 Ito bajiri Dios manire ĩ bʉsija, queno tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩ gotiro bajiro cʉdija quena manire. Moisés ñayorʉ adi sita gagʉ Dios ĩ rotirise masare ĩ goti ãmobojaja, ĩre cʉdibisijarã ĩna. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yiyijʉ Dios ĩnare. Jesuama ũmacʉ̃jʉ wadicõri manire oca quenarise ãmi wadiñi. Ĩre mani tʉorʉ̃nʉbeja, Moisés ñayorʉre tʉorʉ̃nʉbitiana rẽtoro tõbʉjarã yirãji mani.
HEB 12:26 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatiare ĩ bʉsija sita ʉeroca yiyijʉ Dios. Mʉcana ado bajiro gotiami Dios ĩ oca tutina: “Mʉcana tʉdi iti ʉeroca yʉ yija, sita riti ʉeroca yibicʉja yʉ. Ũmacʉ̃jʉ cʉni ʉeroca yigʉ yigʉja yʉ”, yi gotiami Dios ĩ oca tutina.
HEB 12:27 “Ito bajiro, bajiro yiroja”, Dios ĩ yija, “Ija bajiroti gayere bʉsiami Dios”, yi tʉoĩa mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyaro ĩ rujeore ruyuriogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajibojarocati mani ya ʉsi, mani tʉoĩarise, ito yicõri mani catitĩñarotijʉre ruyuriobicʉ yiguĩji Dios.
HEB 12:28 Dios ĩ rotirojʉ mani catitĩñarotijʉ jediroto meje ñaroja. Itire masicõri, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja manire. Ito yicõri ĩre tʉo güirã ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire. Yiro bajiro cʉdirʉja manire ĩ wanʉtoni. Jeame iti ʉ̃jʉ ruyurioro bajiro guijoro ruyuriogʉ yiguĩji Dios, ĩre cʉdimenare. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro cʉdicõri ĩre rʉ̃cʉbʉorʉja manire.
HEB 13:1 Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari, sĩgʉ̃ rĩare bajiro mʉa gãmeri ti mairisere jidicãbeja mʉa.
HEB 13:2 Mʉa tʉ gãjerã Jesure masirã ĩna ejaja, wanʉre rãca ĩnare boca ãmiña. “Ángel mesa ñarãji ĩna”, yi tʉoĩabitibojarãti ĩnare boca ãmiñi gãjerã. Mʉa masibiti rʉmʉ mʉa tʉ cʉni ángel mesa ejarã yirãji gajea. Ito bajiri mʉa tʉ ejarãre wanʉre rãca boca ãmija quena.
HEB 13:3 Gãjerã Jesure masirã tubiara wijʉ ñarãre ãcabojabesa. Ĩna rãca tubiara wijʉ ñarã bajiro, ĩnare tʉo maiña mʉa. Gãjerã ñeñaro tõbʉjarãre mʉa tʉoĩaja, ĩna rãca ñeñaro tõbʉjarã bajiro, ĩnare tʉo maiña mʉa. Mʉare cʉni rujʉ ña. Ito bajiri ñeñaro tõbʉjarãona ña mʉa cʉni.
HEB 13:4 Manojo cʉtirã gãmeri rʉ̃cʉbʉoya. Manojo cʉtirã gãjerã rãca ajebesa. Manojo mana gãjerãre ĩna ajeja, ito yicõri manojo cʉtirã cʉni ĩna ajeja, ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩnare.
HEB 13:5 Niyerure bʉto tʉo maibesa mʉa. Mʉa rʉcorocõacãti wanʉña mʉa. Dios ĩ gotigore tʉoĩaña mʉa. Ado bajiro gotiñi ĩ: “Mʉare jidicãbicʉja yʉ. Ito yicõri mʉare wagobicʉja yʉ”, yi gotiñi Dios ĩ oca tutina.
HEB 13:6 Itire tʉocõri, wanʉre rãca ado bajiro ya mani: Dios yʉ Ʉjʉ, ĩti ñami yʉre ejabʉagʉ. Ito bajiri gãjerã ñeñaro yʉre ĩna yi ãmobojaja cʉni, ñe guijobea yʉre, ya mani, Diore tʉorʉ̃nʉcõri.
HEB 13:7 Cajero Dios oca mʉare riasoanare ãcabojabesa. Diore tʉorʉ̃nʉrã ñari, ĩna queno yigore gaye tʉoĩaña mʉa. Diore queno ĩna tʉorʉ̃nʉro bajiroti mʉa cʉni queno Diore tʉorʉ̃nʉña.
HEB 13:8 Jesucristo ñami tʉoĩa wasoabicʉ. Cojire bajiro queno yitĩñagʉ̃ ñami ĩ. Iti rʉmʉ ĩ ñado bajiroti adi rʉmʉ cʉni, ija cʉni ito bajiro riti ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
HEB 13:9 Gãjerã mʉare ricati ĩna riasoja, ito yicõri rʉore oca ĩna riasoja, queno ĩnare tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Ĩnare mʉa tʉorʉ̃nʉja, Jesús ocare jidicãrã yirãji mʉa. Ado bajiro gotibojama coriarã: “Rẽore gayere mʉa babeja, mʉa ya ʉsina queno tʉoĩarã yirãji mʉa”, yibojama coriarã. Iti ocare tʉorʉ̃nʉbojarãre queno ejabisija ĩna tʉoĩabojarise. Ito bajiri iti gaye ĩna riasobojaja, tʉorʉ̃nʉbeja mʉa. Dios ĩ queno yire gaye mani tʉoĩaja, mani ya ʉsina queno ʉsi cʉtirã yirãji mani. Manire ti maicõri mani ya ʉsijʉ mani oca sẽoroca yami Dios.
HEB 13:10 Manire masorocʉ manire yiari goda ĩsiñi Cristo. No bʉcʉ oca cʉdi ãmogʉ̃, “Waibʉcʉ ri Diore yʉ soe ĩsija, yʉre masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabojagʉre masobiquĩji Dios. Ito bajiro tʉoĩañi paia bʉcʉrã iti rʉmʉ gãna.
HEB 13:11 Bʉcʉ oca cʉdirocʉ, ado bajiro yiyijʉ paia ʉjʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja yigʉ Dios ĩ ñasari sõajʉ sãjacõri waibʉcʉ rí wẽjabateyijʉ ĩ. Waibʉcʉ rujʉreama cʉto sõjʉa soeyijarã ĩna.
HEB 13:12 Ito bajiroti Jerusalén wame cʉtiri cʉto sõjʉa Cristore sĩayijarã ĩna. Mani ñeñaro yirisere waja yigʉ, ĩ ya rína waja yi ĩsiyijʉ ĩ.
HEB 13:13 Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩna tʉoĩarise bajiro tʉoĩamenati mani Jesure sʉyarãma ricati bajiro tʉoĩarã yirãji mani. Jesucristore ĩna aja tudiado bajiroti manire ĩna aja tudibojarocati Jesucristore rʉ̃cʉbʉoana mani.
HEB 13:14 Adi sita mani ñaja queno cʉto mana bajiro bajirã ña mani. Cʉto manare bajiro ña ucurã ya mani. Adi tuti gaye cʉtori ñabojarise jediro yiroja. Ija Jesús ĩ ñarojʉ catitĩñarã yirãji mani.
HEB 13:15 Mani ñeñaro yirise waja Jesucristo ĩ waja yire ñajare, wanʉre rãca Diore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Dios ĩ wanʉtoni waibʉcʉrã soe ĩsimena yirãji mani. Manire wanʉjaro yirona, mani ya risena ĩre rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani. “Mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro quenagʉ̃. Mʉ sĩgʉ̃ti ña gʉa Ʉjʉ”, Diore yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji mani.
HEB 13:16 Gãjerãre queno yire gayere jidicãbeja mʉa. Ito yicõri mʉa rʉcorise gãjerãre batoba. Ito bajiro mani yija ticõri, itire wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
HEB 13:17 Mʉare Jesucristo oca riasoanare rʉ̃cʉbʉoba. Ito yicõri ĩna rotiro bajiroti cʉdiba mʉa. Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉtĩñatoni mʉare tirʉ̃nʉronare ĩnare cũñi Dios. “¿No bajiro tirʉ̃nʉri mʉa, yʉ ñarãre?” yi seniĩagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩna yiro bajiroti cʉdiba mʉa. Ito bajiro mʉa yija ti wanʉcõri, bojori bʉjamenati mʉare tirʉ̃nʉrã yirãji ĩna. Ĩnare mʉa cʉdibeja, Dios tiro riojo bojori bʉjarã yirãji mʉa.
HEB 13:18 Ñeñaro yʉ yibejare, yʉ tʉoĩarise quena ña yʉre. Ito bajiri ñeñaro yi ãmobea yʉ. Quenarise yʉ yitoni, yʉre yiari Diore seni ĩsiña mʉa.
HEB 13:19 Yʉre yiari bʉto Diore mʉa bʉsire ãmoa yʉ. Yoari mejeti mʉcana mʉa tʉ yʉ tʉdi ejaroca Dios ĩ yitoni, ĩre bʉsiya mʉa.
HEB 13:20 Sĩgʉ̃ ovejare tirʉ̃nʉgʉ̃re bajiro, manire queno tirʉ̃nʉami mani Ʉjʉ Jesucristo. Manire yiari oca quenocãñi Jesucristo, Dios rãca. Ĩ ya rína mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Jesús. Ĩ godabojarocati mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios ĩre.
HEB 13:21 Dios mani oca mano queno ñaroca yigʉre, mʉare yiari ĩre bʉsia yʉ. Quenarise riti mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mʉa yitoni, ĩre senia yʉ. “Jesucristona sʉoriti mʉa jeyaro queno ya yʉre”, Dios ĩ yi wanʉtoni, ĩre senia yʉ. “Ĩti ñami rẽtoro ñasagʉ”, yi wanʉcõri, Jesucristore rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire.
HEB 13:22 Jabetoti mʉare papera uca yʉ. Ito bajiri yʉ mʉare goti quenorise ʉsiriomenati tiba yʉ ñarã mʉa.
HEB 13:23 “Mani yagʉ Timoteo tubiara wi meje ñami ĩja”, yire oca tʉocõri gotia yʉ. Yoari mejeti ĩ ejaja, ĩre ãmi wacʉ yigʉja yʉ, mʉa tʉ wacʉ.
HEB 13:24 Mʉare riasori masa, “Quenajaro”, ito yicõri Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni. Ado Italia gãna, “Quenajaro”, yama mʉare.
HEB 13:25 Mʉa jeyarore queno yijaro Dios. Itocõ ña.
JAM 1:1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Santiago adi papera mʉare cõagʉ̃. Diore moa ĩsiri masʉ ña yʉ. Ito bajiroti mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni moa ĩsia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña bate jedicoajʉ mani. Co masa ñabojanati, jãjarã masa bʉjʉcõri jʉa gʉbojeno masa buturi ña mani ĩja.
JAM 1:2 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Bʉto quenabeto mani tõbʉjaja cʉni wanʉ quenarʉja manire.
JAM 1:3 Quenabiti manire ejabojarocati Diore mani tʉorʉ̃nʉjama queno ña masicõri ʉsirio yimenaji mani.
JAM 1:4 Quenabeto mʉa tõbʉjaja cʉni bʉto ʉsiriobeja. Mani ʉsiriobeja bʉto bʉsa Diore masi warã yirãji mani. Ito bajiro ĩre masicõri, “Dise rʉyabea manire”, yi tʉoĩacõri queno wanʉ quenarã yirãji mani ĩja.
JAM 1:5 Mʉa masibiti iti rʉyaja Diore seniña. Ito mʉa yija tʉocõri, ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ. Rẽobicʉti masa jeyarore ĩsigʉ̃ yiguĩji Dios.
JAM 1:6 Ito bajibojarocati Diore mʉa senija, “Gʉareama ĩsibiquĩji”, yi tʉoĩabesa mʉa. “Ĩsibiquĩji”, mʉa yi tʉoĩa wʉoja jeyaro tʉoĩarise wisaroja mʉare. Ide jacũrisere bajiro bajiroja mʉa tʉoĩarise.
JAM 1:7 Sĩgʉ̃ ito bajiro tʉoĩa wʉogʉ, coji gaye riojo tʉoĩagʉ̃ meje ñami ĩocʉ̃. Jeyaro ĩ tʉoĩarise rocati wisaroja ĩocʉ̃re. Ito bajiri, “Dios yʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji”, ĩ yibojaja, ñe boca ãmibiquĩji ĩocʉ̃.
JAM 1:9 Gajeoni mana ñabojarãti Jesure mani tʉorʉ̃nʉja queno ʉsi wanʉ quena ñarʉja manire. Dios ĩ tija ñasarã bajiro ñarãji mani.
JAM 1:10 Gajeoni jaigʉ cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ĩ ya ʉsi wanʉ quenaroja ĩre cʉni. Diore masicõri, “Ñasarise meje ña gajeoni”, yi tʉoĩaguĩji ĩja. Gajeoni jairã go siniari go bajiro bajirã yirãji. Gajeoni jairã ñatĩñamenaji ĩna.
JAM 1:11 Ũmacañi joejea wadiroca ĩ bʉto asiroca ta cʉni siniacoacʉ. Go cʉni sinia quedicoacʉ. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubiticʉ ĩja. Ito bajiroti bajiguĩji gajeoni jaigʉ ñabojarʉ cʉni. Iti gajeoni niyeru wasoa ãmibojagʉ riti godacoagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
JAM 1:12 Quenabeto tõbʉjabojarãti, Diore mani tʉorʉ̃nʉtĩñaja queno wanʉ quenarã yirãji mani. Quenabeto tõbʉjagoana ñabojarãti catitĩñare gaye boca ãmirã yirãji mani. “Yʉre mairãre catitĩñare gaye ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yicãñi Dios.
JAM 1:13 Ñeñaro yʉ yi ãmoroca, “Ʉsirioro yami Dios yʉre”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ñeñarisere tʉorʉ̃nʉbiquĩji Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere tʉoĩa ʉsirio yibiquĩji Dios manire.
JAM 1:14 Ado bajirojʉa bajia. Mani ñeñaro yirise mani ñeñaro tʉoĩarise iti tʉoĩa rẽtocũ warã, ñeñaro ya mani.
JAM 1:15 Iti ñeñarisejʉare mani tʉo sʉyaja, ñeñarise yirãji mani. Ñeñarise riti mani yi ʉyaja, jeame ʉ̃jʉrojʉ warã yirãji mani.
JAM 1:16 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Ñeñaro yʉ tʉoĩatoni ʉsirioro yami Dios yʉre”, yi tʉoĩa wʉobesa mʉa.
JAM 1:17 Riojo tʉoĩare gaye quenarise ñarocõti Dios manire ĩ cũre ña. Ĩti ñami ũmacʉ̃jʉ gaye busurise rujeorʉ. Busuriseama ʉ̃mʉa ña, ñami ña, gaje rʉmʉama ide rãitĩari rʉmʉ ña, bajicʉ. Itire bajiro wasoabiquĩji Dios. Ĩ tʉoĩarise gaje tʉoĩa wʉo yibiquĩji Dios. Quenarise riti tʉoĩaguĩji.
JAM 1:18 Ĩ oca quenarise mani tʉorʉ̃nʉsʉocati rʉmʉ catitĩñare gaye ĩsiñi Dios manire. Ito bajiri Dios rĩa ñasʉorãre bajiro bajirã ña mani ĩja. Ito bajiroti manire ãmoñi Dios.
JAM 1:19 Adi Dios ocare ãcabojabesa yʉ ñarã mʉa. Jesure masicõri queno Dios ocare tʉo sʉyarã ñaña mʉa. Queno tʉoĩamenati rocati bʉsire ma. Ito yicõri yoari mejeti junisinire ma.
JAM 1:20 Mani junisinija, Dios ĩ tʉo wanʉro bajiro yirã meje ya mani.
JAM 1:21 Ito bajiri ñeñaro mʉa yi ʉyarisere jidicãña mʉa. Ito yicõri ñeñaro mʉa tʉoĩarise cʉni jidicãja quena. Itire jidicãcõri Dios oca mani ya ʉsijʉ ĩ cũcãrere tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩ ocare mani tʉorʉ̃nʉja, mani ya ʉsire masogʉ̃ yiguĩji Dios.
JAM 1:22 Dios ocare tʉocõri ñaro bajiroti cʉdirʉja manire. Dios oca tʉobojarãti mani cʉdibejama manimasiti rʉoa mani.
JAM 1:23 Dios oca riojo tʉobojarãti mani ãcabojaja, sĩgʉ̃ ẽorojʉ ĩ rʉ̃mʉ́ ticõri ĩ jidi jeoja bero ãcabojaguĩji. Ĩre bajiroti bajirãji mani cʉni Dios oca tʉobojarãti mani ãcabojaja.
JAM 1:25 Mani ya ʉsire masorocʉ, quenarise mani tʉoĩatoni ĩ rotirise cũñi Dios manire. Dios ĩ rotirisere mani ãcabojabeja, ito yicõri mani cʉdija, queno mani wanʉ quenaroca yigʉ yiguĩji Dios manire.
JAM 1:26 “Diore queno rʉ̃cʉbʉoa yʉ”, yibojarãti mani rocati bʉsi bateja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiro mani yibojaja, ñe waja manoja manire. Ito bajiro mani yija, “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yi masimenaji mani.
JAM 1:27 Jacʉ godagoana, manʉjʉ godagoanare cʉni mani ejabʉaja, ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarise mani yibeja, Dios ĩ tija queno ĩre rʉ̃cʉbʉorã ña mani.
JAM 2:1 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Jesucristo bʉto masigʉ̃re tʉorʉ̃nʉrã ña mani ĩja. Ito bajiri gajeoni cʉtirã, gajeoni manare cʉni corocõti ti mairʉja manire.
JAM 2:2 Mʉa minijua ñaroca sĩgʉ̃ niyeru jaigʉ quenarise yutabuju sãñacõri, ito yicõri ãmo sãñara bedo sãñacõri ĩ ejaja ticõri, ¿no bajiro ĩre tirãjida mʉa? Gãji bojoro bʉjagʉ yutabuju bʉcʉro sãñacõri ĩ ejaja, ¿no bajiro ĩre tirã yirãjida mʉa?
JAM 2:3 Gajeoni jaigʉre ti rʉ̃cʉbʉorã, “Ado ña cumuro quenaro”, ¿yirãjida mʉa ĩre? Bojoro bʉjagʉ ĩ sãja ejaja, “Itoti rʉ̃gõcõña, jacati rujiya mʉ”, ¿yirãjida mʉa ĩre?
JAM 2:4 Ito bajiro mʉa yija queno corocõ masare ti maimenaji mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Ĩ ñami quenagʉ̃. Ĩ ñami quenabicʉ”, yi beseado bajiro yirãji mʉa. Ñeñaro tʉoĩacõri corocõ masare rʉ̃cʉbʉomenaji mʉa.
JAM 2:5 Queno tʉoya yʉ mairã mʉa. Gajeoni mana Diore queno tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñarãji. Ito bajiri ĩnare beseñi Dios ĩ rotirojʉ, quenarise bʉjajaro ĩna yirocʉ. Dios ĩ goticãdo bajiroti ĩre mairã catitĩñare rʉcorã yirãji.
JAM 2:6 Bojoro bʉjarãre queno maiguĩji Dios. Mʉama ĩnare queno ti rʉ̃cʉbʉobea. “Gajeoni jairãti quenabeto mani tõbʉjaroca yama ĩna”, ¿yi masibeati mʉa? Ĩna ñarãji ʉjarã tʉ manire ãmi wacõri seti yirona.
JAM 2:7 Jesure tʉo sʉyarã ñacõri, “Ĩ ñarã ña mani”, yi tʉoĩa mani ĩja. Ito bajiri ĩ wame tʉocõri queno wanʉ quenarãji mani. Niyeru jairãma Jesús wamere tʉo terãji.
JAM 2:8 Dios mani Ʉjʉ ado bajiro rotiñi: “Mʉ ya rujʉre mʉ mairo bajiroti gãjerãre cʉni maiña”, yi gotiñi Dios ĩ oca tutina. Dios rotirise mani cʉdija, queno yirã ñarãji mani.
JAM 2:9 Ito bajibojarocati ñasari masare riti mani ti rʉ̃cʉbʉoja ñeñaro yirã ya mani. Ito bajiri, “Yʉ rotirise riojo cʉdirã meje ña mʉa. Ñeñaro ya mʉa”, yigʉ yiguĩji Dios manire.
JAM 2:10 Dios rotirise cʉdi jeobojarãti, coji gaye mani cʉdibeja, Dios ĩ rotiro bajiro cʉdirã meje ñarãji mani.
JAM 2:11 Jane mejejʉ ado bajiro gotiñi Dios: “Manojo cʉtigʉ ito yicõri manojo macʉ cʉni gãjerãre ĩ ajeja quenabetoja. Ito yicõri gãjerãre sĩaja quenarise meje ña”, yiñi Dios manire. Manojo cʉtibojagʉti mani gãjerãre ajebitibojaja cʉni, gãjire mani sĩaja, Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeorã meje ña mani.
JAM 2:12 Manire maso ãmogʉ̃ ĩ rotirise cũñi Dios manire. Dios rotirise yiro robo mani cʉdibeja, mani ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Iti masicõri mani bʉsirotire queno tʉoĩaja quena, ito yicõri mani ñaroti gaye cʉni queno tʉoĩa masija quena.
JAM 2:13 Gãjerãre mani ti maija ticõri, ñeñaro masa ĩna yirise waja Dios ĩ waja seniri rʉmʉ manire ti maigʉ̃ yiguĩji ĩ. Gãjerãre mani ti maibeja, Dios cʉni manire ti maibicʉ yiguĩji. Ito yicõri ñeñaro yire wajare bʉto senigʉ̃ yiguĩji ĩ manire.
JAM 2:14 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yibojarãti, gãjerãre mani ejabʉabeja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani. Ito bajiro mani yija mani ya ʉsi masobiquĩji Dios.
JAM 2:15 Tʉoĩate mʉa. Ado bajiro bajiroja. Sĩgʉ̃ mani yagʉ ĩ ñiocõja, ito yicõri yutabujuri bojoro ĩ bʉjaja ticõri, ĩre mani ejabʉaja quena.
JAM 2:16 “Queno waja, bare queno bʉjaba, ito yicõri yutabujuri bʉjaba”, yibojarãti bojoro bʉjagʉre mani ejabʉabeja, ñe waja manoja mani bʉsirise.
JAM 2:17 “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ña yʉ”, yibojarãti gãjerãre mani ejabʉabeja, Diore rʉ̃cʉbʉorã meje ña mani. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉobiticõri godacãna robo bajirã ñarãji mani ĩja.
JAM 2:18 Yʉ bʉsirisere mʉa aja tudija, ado bajiro mʉare cʉdicʉja yʉ: “Jeyaro queno mʉa yirise yʉre mʉa ĩobeja, ‘Queno Diore rʉ̃cʉbʉorã ñama’ ”, yi masibicʉja yʉ. Yʉama, jeyaro queno yʉ yirise mʉare ĩocʉja. Iti ticõri, “Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñami”, yi masirã yirãji mʉa.
JAM 2:19 “Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami”, yi tʉoĩarã ña mʉa. Ito mʉa yija quena ña itiama. “Dios sĩgʉ̃ti ñami. Nijʉa gãji mami”, yirãji rʉ̃mʉ́a cʉni. Ito yicõri Diore güirã ruje nʉrʉoarãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩre cʉdirã meje ñama rʉ̃mʉ́a.
JAM 2:20 Queno tʉoĩabea mʉa. Rocati tʉoĩa mʉa. Ado bajirojʉa bajia. “Diore queno tʉorʉ̃nʉa yʉ”, yibojarãti gãjerãre mani ejabʉabeja, Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mani. Ito bajiri Diore tʉorʉ̃nʉbiticõri godacãna robo bajirã ñarãji mani.
JAM 2:21 Mani ñicʉ ñayorʉ, Abraham gayere mʉare gotigʉ ya yʉ. Diore queno tʉorʉ̃nʉñi Abraham. Diore yiari ĩ macʉre sĩaboyijʉ Abraham. Dios ĩ rotirise cʉdicõri Diore yiari ĩ macʉre soe ĩsiboyijʉ Abraham. Ito ĩ yija ticõri, “Queno yigʉ ñami Abraham”, yiyijʉ Dios.
JAM 2:22 Queno tʉo masiña mʉa. Dios ĩ rotirise queno tʉorʉ̃nʉcõri quenarise yiyijʉ Abraham. Quenarise jeyaro ĩ yigore Diore queno ĩ cʉdire ito yicõri ĩ yire tʉocõri, “Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñañi”, yi tʉoĩa mani. “Diore queno tʉorʉ̃nʉre gaye, ito yicõri jeyaro quenarise yire gaye, jʉaji ñasarise ña iti”, yi tʉoĩa mani iti tʉocõri.
JAM 2:23 Jane mejejʉ Dios oca tuti ucagʉ ado bajiro ucañi Diore goti ĩsiri masʉ: “Diore queno tʉorʉ̃nʉyijʉ Abraham. Ito bajiri, ‘Queno yigʉ ñami’, yi tiyijʉ Dios ĩre. ‘Dios baba ñami Abraham’, yiyijarã gãjerã”, yi ucare ña. Ito bajiri iti tʉocõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ĩ gotire rẽtacoajʉ”, yi tʉoĩa mani.
JAM 2:24 Ito bajiri adi gayere masirãji mʉa: “Diore mani tʉorʉ̃nʉja, ito yicõri quenarise mani yija, manire boca ãmigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩre tʉorʉ̃nʉbojarãti quenarise mani yibeja, manire boca ãmibicʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masirãji mʉa.
JAM 2:25 Rahab ñayoro gayere mʉare gotigʉ ya yʉ. Rahab ñayoro wedi maso ñayijo iso. Judio masa ʉjʉ ĩ cõana, ĩna ejaja ticõri, ĩnare queno ejabʉayijo iso. Ĩnare boca ãmiyijo iso. “Mʉa wajana mʉare sĩame, yʉ ya wijʉ sãja rudiya mʉa. Ito yicõri rudi wara ma mʉare goticoja yʉ”, yiyijo iso. Ito iso yija ticõri, “Queno yigo ñamo”, yiyijʉ Dios.
JAM 2:26 Rujʉ ʉsi manija cõrã rujʉ ñaroja. Waja manoja. Ito yicõri, “Diore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ña yʉ”, yibojarãti quenarise mani yibeja, Diore tʉorʉ̃nʉrã meje ña mani. Ito bajiro mani yija, godacãna bajiro bajirãji mani.
JAM 3:1 Yʉ ñarã mʉa, sĩgʉ̃ rʉyabeto Dios oca riasori masa ña ãmobojarãji mʉa. Ito bajibojarocati coriarãti ĩ ocare riaso ñaja quenaroja. “Mani ñarocõreti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yire gaye ¿masibeati mʉa? Dios oca riasori masa gʉa ñajare ĩ yiro robo gʉa cʉdibeja, bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji gʉareama.
JAM 3:2 Mani sĩgʉ̃ rʉyabeto ñeñarise yirã riti ña mani. No queno tʉoĩacõri bʉsigʉti, queno yigʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ya rujʉ jeyaro ĩ yi ãmorise cʉni ñemecʉti masiguĩji ĩocʉ̃.
JAM 3:3 Cabarure tʉoĩate mʉa. Jaigʉ ĩ ñabojarocati ĩ ya risejʉ come ma mani sãja, weatu masirãji mani. Ito bajiroti mani ya ñemero jaibiti ñemeroacã ñabojarocati jaje ñeñarise ya mani, mani ya ñemerona.
JAM 3:4 Cuma jajocare cʉni tʉoĩate mʉa. Mino iti bʉto wẽaja, cuma jajoca ñabojarocati weara jãi jaibiti jãiacãna weatu masirãji mani. Ito yicõri no mani wa ãmoroti iti cumare weatu wa masirãji mani.
JAM 3:5 Weara jãi jaibiti jãire bajiro bajiri jãi ña mani ya ñemero. Jaibiti jãire bajiro bajiri jãi ñabojarocati mani ya ñemerona jaje ñeñarise ya mani. Jeare tʉoĩate mʉa. Jea sĩara waca co wacanati, jajo wesere soecõroja.
JAM 3:6 Mani ya ñemero jea robo bajiro bajirise ña. Jaje ñeñarise ya mani, mani ya ñemerona. Mani ya rujʉ gaye, mani ñeñaro yirise rẽto bʉsaro ya ñemero. Mani ya ñemerona sʉoriti jeyaro ñeñaro yirise mani ya rujʉre quedi sãjaroja. Mani ya ñemerona ñeñaro bʉsicõri jeame ʉjʉre cʉdi sʉyarã yirãji mani.
JAM 3:7 Gãjerona jeyaro, ãña, wʉtirã, riaca gãna, waibʉcʉrã jeyaro tirʉ̃nʉ masia mani.
JAM 3:8 Ito bajibojarocati mani ya ñemeroreama tirʉ̃nʉ masibea mani. Mani ya ñemero ñeñaro iti yija ñemecʉti masibea mani. Mani ya ñemerona ãña rima iti juniro bajiro gãjerãre bʉto ñeñaro ya mani.
JAM 3:9 Jane mejejʉ masare rujeoyijʉ Dios. Ĩre bajiro bajirã ña mani. Mani Jacʉ Diore oca quenarise bʉsia mani, mani ya ñemerona. Ito bajibojarocati Dios ĩ rujeoanareti bʉsitua mani, mani ya ñemerona.
JAM 3:10 Mʉcana iti ñemeronati Diore rʉ̃cʉbʉoa mani. Ito yicõri iti risenati gãjerãre ñeñarise bʉsitua mani. Yʉ ñarã ito bajiro mani yija, quenasabetoja manire.
JAM 3:11 Ide ũmaburi goje ide sʉ̃erise, ide quenarise rãca budi wʉobetoja.
JAM 3:12 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Higuera wame cʉtiricʉ iti rica cʉtija, irimarã rãca rica cʉti wʉobetoja. Ito yicõri ʉyégʉ iti rica cʉtija, higuera rica rãca rica cʉti wʉobetoja. Ito yicõri ide ũmaburi goje ide ocarise iti budija, ocabiti rãca budi wʉobetoja. Mani oca quenarise bʉsija bero ñeñarise rãca bʉsi wʉobitirʉja manire.
JAM 3:13 Riti queno tʉo masirã mʉa ñaja, ado bajiro queno yirãji mʉa. Quenarise riti mʉa yija quenaroja. Ito yicõri gãjerãre mʉa ejabʉaja quenaroja. “Gãjerã rẽtoro queno seyogʉ ña yʉ”, yibitirʉja mʉare. Ito bajiro mʉa yibeja ticõri, “Masirã ñama ĩna”, yirã yirãji gãjerã mʉare.
JAM 3:14 Mʉa ya ʉsijʉ, gãjerãre mʉa tʉo tudija, ito yicõri mʉa queno ñaroti riti mʉa tʉoĩaja, masirã meje ña mʉa. Ito bajiri, “Queno yirã ña gʉa”, mʉa yibojaja, riojo gotibiticõri rʉore ocajʉare gotirã yirãji mʉa.
JAM 3:15 Ito bajiro mani tʉoĩabojaja, Dios gaye wadire meje ñaroja iti. Ado robojʉa bajia, adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñaroja. Ñeñaro mani tʉoĩarise gaye cʉni ñaroja iti. Ito yicõri rʉ̃mʉ́ gaye wadire ñaroja ñeñaro mani tʉoĩarise.
JAM 3:16 Gãjerãre mani ti tudija, ito yicõri, “Ĩna rẽto bʉsaro masirã ña gʉa”, mani yi tʉoĩaja, gãmeri tʉo wisarã yirãji mani. Ito yicõri jeyaro ñeñarisere yirã yirãji mani.
JAM 3:17 Mani tʉoĩarise Dios gaye wadire iti ñaja, quenarise riti tʉoĩarã yirãji mani. Gãmeri ja ãmomena, oca quenori masa ñarã yirãji mani. Gãjerãre ejabʉarã yirãji mani. Sĩgʉ̃ rʉyabeto corocõ riti ti mairã yirãji mani. Ito yicõri rocati rʉomenaji mani.
JAM 3:18 Manire ĩna ti tudibojarocati ĩnare mani oca quenoja bero queno ʉsi cʉti ñarã yirãji mani ĩja. Ito bajiro mani yija “Queno yijaro ĩna cʉni”, yirã bajiro yirãji mani.
JAM 4:1 ¿No gaye wadiati mani ti terise, ito yicõri mani gãmeri tãrise? Mani ñeñaro tʉoĩarise gaye wadia iti. Quenarise yi ãmobojarãti ñeñarise ya mani.
JAM 4:2 Gajeoni ãmobojarãti mʉa bʉja masibiti waja riojoti sĩa mʉa. Gãji ĩ rʉcorise ticõri ĩre ʉoa mʉa. Itire bʉja masibiticõri, gãmeri ja mʉa. Diore senibiticõri mʉa ãmorise bʉjabea mʉa.
JAM 4:3 Ñeñaro mʉa tʉoĩaja ticõri, mʉa senibojarocati ĩsibeami Dios mʉare. Dios ĩ ãmoro bajiro meje senia mʉa. Diore mʉa senija, mʉamasi ye riti seniboja mʉa.
JAM 4:4 Sĩgõ romio manʉjʉ rãca queno ñabecore bajiro bajirã ña mʉa. Dios rĩa ñabojarãti, adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩa mʉa. Diore bajiro tʉoĩamena, ito yicõri Diore tʉo maimena robo bajiro bajia mʉa. No adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto tʉoĩagʉ̃ Diore tʉoĩabeami.
JAM 4:5 Rocati meje ña Dios oca. Ado bajiro gotia: “Manire Espíritu Santo queo sãñi Dios. Bʉto manire tʉo maiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre riti mani tʉoĩare ãmoguĩji. Mani ñeñaro yirisere bʉto ti teguĩji Dios”, yi gotia ĩ oca tuti.
JAM 4:6 Mani ñeñaro yirisere jidicãtoni manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Mani ñeñaro yi ãmorise itire mani yi ʉyabititoni, manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ado bajiro gotia Dios oca: “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉa”, yimenare queno ejabʉami Dios. “Gãjerã rẽtoro masirã ña gʉama”, yirãre queno ejabʉa ãmobiquĩji Dios.
JAM 4:7 Ito bajiri Dios ĩ yiro bajiro cʉdirʉja manire. Rʉ̃mʉ́re cʉdibitirʉja manire. Ĩre mani cʉdibeja ticõri, rudicoagʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́ ĩja.
JAM 4:8 Diore mani tʉoĩaja ĩ cʉni manire tʉoĩagʉ̃ yiguĩji. Mʉa ñeñaro yirisere jidicãña mʉa. Diore tʉo maibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro gaye bʉto mʉa tʉoĩaja quenabetoja. Ito bajiri Diore riti tʉoĩaña mʉa.
JAM 4:9 Mʉa ñeñaro yirise tʉoĩa bojori bʉjacõri otiya mʉa. Ñeñaro mʉa yirisere tʉo wanʉrã ña mʉa. Ito bajibojarocati masa godagoana bajiro tʉoĩa bojori bʉjaya mʉa.
JAM 4:10 Mʉcana mani Ʉjʉre tʉdi mʉa tʉoĩaja quenaroja. “Dios ĩ tiro riojo ñe waja managuti ña gʉa”, mʉa yija quena. Ito bajiro mʉa yija ticõri, bʉto mʉare tʉoĩagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri mʉare ĩ tija bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji ĩja.
JAM 4:11 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Gãjerãre bʉsitubesa. Gãjerã Jesure masirãre mʉa bʉsituja, ito yicõri mʉa rʉ̃cʉbʉobeja, “Dios ĩ rotirisere queno cʉdibea yʉ, ito yicõri queno rʉ̃cʉbʉobea yʉ”, yi tʉoĩarãji mʉa. “Dios rotirise quenabea”, mʉa yija, ĩ rotirise cʉdirãona meje ña mʉa. Ito bajiro mʉa yija, “Dios ĩ rotirise quenabea, cʉdibea yʉ”, yirãre bajiro ya mʉa.
JAM 4:12 Dios ñami ĩ rotirise manire cũrʉ. Ito bajiri ĩ sĩgʉ̃ti ñaguĩji mani ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃. Ĩ sĩgʉ̃ti mani ya ʉsi godabore maso masiguĩji. Ĩ sĩgʉ̃ti mani ya ʉsire ruyurio masiguĩji. Gãjire, “Ĩ ñami ñeñaro yiri masʉ”, yi masirã meje ña mani. Dios sĩgʉ̃ti ñami, itionire masigʉ̃.
JAM 4:13 Noa, “Jane busuri, gaje rʉmʉ gaje cʉtojʉ wacõri, co rodo moa ñacõri niyeru bʉjacʉja yʉ”, yi tʉoĩarã, yʉre tʉoya mʉa.
JAM 4:14 Ito bajiro tʉoĩa bʉsibitirʉja manire. Jane, jane busuri, gaje rʉmʉ manire rẽtaroti masibea mani. Wajʉ bueri robo bajiro bajirã ña mani. Yoari mejeti goaboja, godacoacʉ iti cʉni.
JAM 4:15 Ado bajiro mani tʉoĩa ñaja quenaroja manire. “Dios ĩ ãmoja catirãji mani, ito yicõri ĩ ãmorisere yirãji mani”, mani yi tʉoĩaja quena. Ito bajiro mani tʉoĩa ñaja quenaroja manire.
JAM 4:16 Ito bajibojarocati mʉa rioti tʉoĩa bʉsia mʉa. Ito bajiro tʉoĩaja quenabea.
JAM 4:17 Quenarise yi masibojarãti ñeñarise mani yija, quenabetoja manire.
JAM 5:1 Tʉoya gajeoni jairã mʉa. Ija ñeñaro mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa oti yuya mʉa.
JAM 5:2 Gajeoni mʉa rʉcobojarise joga jedicoaro yiroja mʉare. Mʉa ya yutabujuri quenarise ñabojare cʉni butua ba ecocoaro yiroja.
JAM 5:3 Mʉa ya oro, mʉa ya niyeru ñabojare cʉni gʉda wiacoaro yiroja. Mʉa ya niyeru ito bajiro iti gʉda wiaja ticõri, “Bojoro bʉjarãre ejabʉabisĩ ĩna”, yi tirã yirãji gãjerã. Mʉa ya gajeonire ito yicõri mʉare cʉni jea soero yiroja. Jairo niyeru cʉtirã ñaboja mʉa. Ito bajibojarocati jabetacã rʉya Dios masare ñeñaro yirise waja ĩ seniroti rʉmʉ ejaroto.
JAM 5:4 Mʉa ya ote weseri moa ĩsibojanare cʉni queno waja yibisija mʉa. Mʉa ya moari masare queno mʉa waja yibitire masiguĩji Dios. Mʉa ya moari masa ĩna otija ito yicõri ĩna awasãja cʉni tʉoñi Dios ũmacʉ̃jʉ rotigʉ.
JAM 5:5 Adi macãrʉcʉ̃ro ñarã dise rʉyabeto rʉcoyija mʉa. No mʉa ãmoriseti yi ñayija mʉa. Wecʉre ĩna sĩaroto riojʉa jairo ĩre ecarãji ĩ ʉcʉtoni. Ĩre bajiroti ʉcʉyija mʉa cʉni. Ito bajiri sĩarajʉ ejacoajʉ ĩja. Ñeñaro yirise waja seniroti rʉmʉ eja wajʉ ĩja, ya yʉ mʉare.
JAM 5:6 Masa quenarãreti tubiara wijʉ cõayija mʉa. Ito yicõri quenarãreti sĩa rotiyija mʉa. No yi masibisijarã ĩna mʉare.
JAM 5:7 Jesús ĩ wadiroto riojʉa queno tʉoĩa yuya yʉ ñarã mʉa. Ado bajiro tʉoĩaña adire: No otegʉti ʉsiriore mejeti ricare yuguĩji. Iti ĩ oteja bero cʉma ide quediro yiroja. Ito yicõri juebʉcʉ ide cʉni quediro yiroja. Iti bero rica quenarise bʉjagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
JAM 5:8 Ĩre bajiroti tʉoĩa ʉsiriobesa mʉa cʉni. Diore mʉa tʉorʉ̃nʉrise jidicãbesa. Tʉoĩa oca quedi yibesa. Mani Ʉjʉ ĩ ejaroto jabeto rʉya.
JAM 5:9 Gãjerã rãca gãmeri junisinibesa Dios mʉa ya ʉsire ĩ ruyuriobe yirona. Dios manire waja senirocʉ nocõ mejeti ejagʉ yiguĩji.
JAM 5:10 Dios oca gotiri masare tʉoĩate mʉa. Ado bajiro bajiyijʉ ĩnare: Diore bʉsi ĩsiyijarã ĩna. Ito yicõri quenabeto tõbʉjabojarãti tʉoĩa ʉsirio yibisijarã ĩna. Ĩnare bajiroti mani tʉoĩa ʉsiriobeja quena.
JAM 5:11 “Ñeñaro tõbʉjabojarãti Diore jidicãmena queno wanʉ quenarã ñama”, yi tʉoĩa mani. Job ñayorʉ, ĩ tʉoĩa oca jaibitirere masia mani. Quenabeto tõbʉjabojagʉti Diore jidicãbisĩ Job ñayorʉ. Quenabeto ĩ tõbʉjaja bero Dios queno ejabʉayijʉ ĩre mʉcana. Quenabeto mani tõbʉjaja manire tʉo maiguĩji Dios. Ito yicõri manire ti maiguĩji ĩ.
JAM 5:12 Oca ñasarise mʉare gotigʉ ya, yʉ ñarã yʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mani yija bero ito bajiroti yija quena. “Yʉ goticato bajiroti yicʉja yʉ”, mani yija bero, “Riti gotia yʉ Dios ĩ tʉoro riojo”, yibitirʉja manire. Riojo mani gotija quena. Mani cʉdibeja cʉni riojo gotija quena, manire Dios ĩ waja senime yirona.
JAM 5:13 Mani ñeñaro tõbʉjaja, Diore bʉsirʉja manire. Mani wanʉ quenaja Diore rʉ̃cʉbʉorã basaja quena manire.
JAM 5:14 Sĩgʉ̃ ĩ cõja Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarãre jirʉja manire. Cõgʉ̃ tʉ ejacõri Diore bʉsirãji ĩna. Ito yicõri cõgʉ̃re ʉ́ye tucõri Diore senirãji ĩna ĩ tujatoni.
JAM 5:15 “Ĩre yisioguĩji”, yi tʉoĩacõri Diore ĩna senija, cõgʉ̃ tujacoagʉ yiguĩji. Ito yicõri ñeñaro yire waja ĩ cõja ñeñaro ĩ yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
JAM 5:16 Ito bajiri ñeñaro yicõri mʉa cõja, gãjire mʉa gotija quena. Ito bajiro mʉa yija tʉocõri, mʉare yiari Diore seni ĩsigʉ̃ yiguĩji ĩ, mʉa tujatoni. Queno yigʉ bʉto Diore ĩ senija jaje quenarise rẽtaroja.
JAM 5:17 Diore goti ĩsiri masʉ Elías wame cʉtigʉ, manire bajigʉti ñayoñi ĩ cʉni. Diore tʉorʉ̃nʉcõri ĩre seniyijʉ ide quedibe yirocʉ. Ĩ senija bero ʉdia rodo gʉdarecocõ ide quedibisijʉ.
JAM 5:18 Mʉcana tʉdi Diore ĩ senirocajʉ ide quedisʉoyijʉ mʉcana. Ito bajija bero queno bare rica cʉtiyijʉ.
JAM 5:19 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Sĩgʉ̃ Jesure ĩ jidicãja ticõri, mʉcana tʉdi Jesure ĩ tʉoĩatoni ĩre mani ejabʉaja quena. Ito bajiri ĩ ñeñaro yirise jaje ñabojarocati ĩ jidicãja ticõri, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩ ya ʉsi ruyuriobicʉ yiguĩji ĩ. “Sĩgʉ̃ Jesure ĩ tʉoĩaroca mani yija, iti ña ñasarise”, yi tʉoĩa masia mani. Itocõ ña.
1PE 1:1 Ñati Dios ĩ beseana mʉa. Yʉ ña Pedro adi mʉare papera cõagʉ̃. Jesucristo oca quenarise yʉ gotitoni yʉre cũquĩ ĩ. Mani ya sitare wago ãmobitibojarãti gajerojʉ ña batea mani. Tite. Ponto sitajʉ, Galacia sitajʉ, Capadocia sitajʉ, Asia sitajʉ ito yicõri Bitinia sitajʉ cʉni ña batea mani.
1PE 1:2 Jane mejejʉ mani Jacʉ Dios ĩ tʉoĩa yurisena ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi ĩ. Ito yicõri Espíritu Santona sʉoriti ĩ rãca mani ʉsi cʉtiroca manire yiñi Dios. Ito bajiro yiñi Dios, Jesucristore mani cʉditoni, ito yicõri mani ñeñaro yirisere ĩ ya rína ĩ coetoni. Mʉare yiari Diore bʉsia yʉ. Mʉare ĩ queno ejabʉatoni, ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ queno wanʉ quenaro mʉa ñatoni, Diore bʉsia yʉ ĩja.
1PE 1:3 “Queno ya Dios mʉ. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ”, mani Ʉjʉ Jesucristo Jacʉre yiana mani. Manire bʉto ti maicõri manire Cristo ĩ goda ĩsitoni ĩre cõañi Dios. Ito yicõri Cristo ĩ godaja bero mʉcana tʉdi ĩ catiroca yiñi Dios. Ito ĩ yijare mama ʉsi cʉtirã tʉdi rujeanare bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri: “Catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1PE 1:4 Manire ĩsirocʉ quenarise seo cũguĩji Dios ũmacʉ̃jʉ. Jogarise meje ña. Ito yicõri jedirise meje ña. Quenarise ña iti. Ito bajiri ñeñarise godo wedibetoja Dios manire yiari ĩ seo cũre. “Ija itire boca ãmicʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1PE 1:5 Diore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, ĩ masirisena manire codegʉ yiguĩji. Ito yicõri manire masogʉ̃ yiguĩji Dios, catitĩñarojʉ mani ejatoni. Ito bajiro ĩ yijare sʉsari rʉmʉ jeyaro quenarise ĩ seo cũre manire ĩsi jeorocʉ ñacãgʉ̃ yiguĩji Dios.
1PE 1:6 Itire tʉoĩacõri, bʉto wanʉ quenarʉja manire. Ito bajibojarocati adi sitajʉ Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare, mani tõbʉjaroca yirã yirãji gãjerã.
1PE 1:7 Ito bajiro tõbʉjarã yirãji mani, “Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãmenaji ĩna”, gãjerã ĩna yi tʉoĩatoni. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. ¿Oro quenarise gʉ̃tare quenore masiati mʉa? Oro quenarise ĩna ãmoja iti gʉ̃tare roama ĩna. Ito bajiro ĩna yija quenarise riti rẽta budiroja. Ito bajiro tõbʉjarã ñabojarãti Cristore mani jidicãbeja, ija bʉto bʉsa ĩre tʉo rẽta budirã yirãji mani. Bʉto waja rʉ̃cʉrise ñabojarocati gʉda wiaro yiroja oro. Dios ĩ tija oro rẽto bʉsaro waja rʉ̃cʉa mani. Ito bajiri, “Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, queno yirã ña mʉa. Mʉare bʉto wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji Dios manire, Jesucristo mʉcana ĩ goaĩori rʉmʉ.
1PE 1:8 Jesucristore tiĩamena ñabojarãti ĩre maia mʉa. Ito yicõri adi rʉmʉri ĩre timena ñabojarãti ĩre tʉorʉ̃nʉa mani. Ito bajiri queno wanʉ quena mani. Bʉto wanʉ rẽtocũcõri, “Itocõ wanʉa yʉ”, yi masibea mani.
1PE 1:9 Ito yicõri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja manire masogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri, “Ĩ tʉjʉ ũmacʉ̃jʉ ejagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1PE 1:10 Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ado bajiro gotiyoyijarã ĩna: “Masare ti maicõri ĩnare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yiyijarã ĩna. Ito yibojarãti, Dios masare ĩ masoroti gaye queno tʉo masibisijarã ĩna maji. “Ado bajiro yicõri masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yi masibisijarã. Ito bajiri itire riasoticõri ruje tʉoĩayijarã ĩna.
1PE 1:11 Ija rẽtaroti gaye ĩna goti masitoni Espíritu Santore cõayijʉ Cristo. Ito bajiri Cristore masimena ñabojarãti ĩ tõbʉjacõri yucʉtẽojʉ ĩ godaroti gayere goti yuyijarã ĩna, Diore goti ĩsiri masa. Ito yicõri mʉcana tʉdi caticõri Dios tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristo ĩ ñaroti gaye goti yuyijarã ĩna. Itire gotiana ñabojarãti, “¿Ñimʉ ñagʉ̃ yiguĩjida Dios ĩ cõarocʉ? Ito yicõri ¿nocãta ejagʉ yiguĩjida ĩ?” ruje yi tʉoĩabojayijarã ĩna.
1PE 1:12 Ito yi, ĩna tʉoĩarocati, “Itire timenaji mani. Mani bero gãna ĩna ñaroca rẽtaro yiroja iti”, yi tʉoĩayijarã ĩna mʉcana. Ito bajiro ĩna yi tʉo masiroca yiyijʉ Dios. Adi rʉmʉri Espíritu Santore cõayijʉ Dios ĩ oca gotiri masa manire ĩna riaso masitoni. Ito bajiri iti oca quenarise rẽtaja bero tʉorã ña mani. Dios ñaro gãna ángel mesa iti ocare bʉto tʉo ãmoama ĩna cʉni, quenarise iti ñajare.
1PE 1:13 Iti oca quenarisere tʉo masirã ña maniama. Ito bajiri iti oca tʉocõri mecʉre mano queno tʉoĩarʉja manire, Diore mani cʉdi masitoni. Jabeto rʉya maji Jesucristo ĩ tʉdi ejaroti rʉmʉ. Ito bajiri ña yucãrʉja manire. Ito yicõri, “Manire queno yigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa jidicãbitirʉja mani.
1PE 1:14 Dios rĩa ñacõri ĩre queno cʉdirʉja mani. Ĩre mani masiroto riojʉa ñeñaro yicʉ mani maji. Itire tʉdi yi ʉyabitirʉja manire. Itire tʉdi tʉoĩabitirʉja mani, ñeñaro mani yibe yirona.
1PE 1:15 Ado bajiro bajia. Dios, manire beserʉ quenarise riti yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri cojireama ñeñarise yiĩagʉ̃ meje ñami. Ito bajiri ĩre bajiro quenarise riti yirʉja manire cʉni.
1PE 1:16 Ado bajiro gotia Dios oca tuti: “Cojirea ñeñaro yiĩabicʉ ña yʉ. Ito bajiri ñeñarise yibesa mʉa cʉni”, yi uca rotiyijʉ Dios.
1PE 1:17 Diore mani bʉsija, “Yʉ Jacʉ”, ya mani ĩre rʉ̃cʉbʉorã. Ĩ yiro bajiroti yigʉ ñami Dios. Ito bajiri masa ĩna ñeñaro yirise waja Dios ĩ seniri rʉmʉ mani yiado bajiroti waja senigʉ̃ yiguĩji Dios manire. Itire mani tʉoĩaja quena. Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉorã adi sita mani cati ñarocõ queno yi ñarʉja manire.
1PE 1:18 Jane mejejʉ mani ñicʉsabatia ĩna ñeñaro yirisere coe ãmorã ado bajiro yiyijarã ĩna. Oveja quenagʉ̃re sĩacõri soe ĩsisotiyijarã, Diore yiari. “Mani ñicʉsabatia ĩna yiado bajiroti mani yija mani ñeñaro yirise jedibetoja”, yi tʉoĩa mani. Mani ñeñaro yirise waja ĩ waja yi ĩsitoni ĩ Macʉre cõañi Dios. Ito bajiri, “Niyeru jogarisena meje mani ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsiñi Dios”, yi tʉoĩa mani. Ado bajirojʉa bajia. Ĩ Macʉ Cristo ñeñaro yiĩabicʉ ya rína waja yi jeoñi Dios manire yiari. Waja rʉ̃cʉrisena mani ñeñaro yirisere waya yi ĩsiñi Dios.
1PE 1:20 Jane mejejʉ adi macãrʉcʉ̃ro ĩ rujeoroto riojʉajʉ, manire yiari ĩ Macʉre cõarocʉ tʉoĩa yucãyijʉ Dios. Ito bajiri adi rʉmʉri ĩja, “Yʉre masorocʉ ejañi Cristo”, yi tʉoĩa mani.
1PE 1:21 Manire masorocʉ manire goda ĩsiñi Cristo. Dioti ñami Cristo ĩ tʉdi catiroca yirʉ, ito yicõri ĩ tʉjʉ rʉ̃cʉbʉoadojʉ Cristore cũrʉ. Ito bajiro ĩ yijare Diore tʉorʉ̃nʉa mani. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, “Dios tʉjʉ catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩa mani.
1PE 1:22 Cristo oca quenarise cʉdirã ña mani. Ito yicõri ñeñaro yirise jidicãcõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani. Mani ti terisere jidicãcõri sĩgʉ̃ rĩare bajiro bajirã Diore masirãre mairʉja manire. Maibitibojagʉti, “Gãjerãre bʉto maia yʉ”, yire ma. Riojoti mani gãjerãre bʉto maija quena.
1PE 1:23 Jogarise meje ña Dios oca. Ñatĩñaro yiroja ĩ oca. Dios ocare tʉorʉ̃nʉcõri mame tʉoĩarã ña mani. Mame tʉoĩarã ñari tʉdi rujeana robo bajiro bajirã ña mani. Ito bajiri catitĩñarã yirãji. Mani ya ʉsi godabeto yiroja.
1PE 1:24 Ado bajiro gotia Dios oca: Siniacõri godaroja ta. Masa cʉni ĩna ñarocõti godarã yirãji. Go cʉni quenarise ñabojaroti sinia quedicoaro yiroja. Ito bajicõri quenarise iti ruyuja bero ruyubetoja ĩja. Itoti bajirãji masa cʉni. Ĩna jeyaro godarã yirãji, ñasarã ñabojarãti.
1PE 1:25 Mani Ʉjʉ ocama ñatĩñaro yiroja, yi gotia Dios oca tuti. Ito bajiro Dios oca riasotiri masa ĩna gotija tʉocõri: “Iti ña Cristo oca quenarise”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1PE 2:1 Iti oca tʉorʉ̃nʉcõri Dios rĩa ña mani. Ito bajiri jeyaro mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Gãjerãre rʉobesa. Ito yicõri socabesa. Gãjerã ya gajeoni ti ʉobesa, ito yicõri gãjerãre bʉsitubesa.
1PE 2:2 “Yʉre ti maicõri, Queno yiquĩ Dios”, yi tʉoĩa mʉa. Ito bajiri jaibicʉacã ũju ãmosotiro bajiroti Dios oca quenarisejʉare riti riasotiya mʉa. Jaibicʉacã ĩ ũjutĩñaja quenaro bʉcʉaguĩji. Mʉa cʉni Dios ocare mʉa riasotitĩñaja ĩre queno masirã yirãji mʉa. Ito yicõri Dios rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉticõri ĩ ãmorisere cʉdirã yirãji mʉa.
1PE 2:4 Queno tʉoya. Goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itiga gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Gaje gʉ̃ta rẽtoro quenarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ado bajiro bajia yireoni ña iti oca. Cristore ãmobiticõri, “Gʉa ʉjʉ meje ñami ĩ”, yiyijarã mani ʉjʉ mesa. Ito bajibojarocati Cristore bʉto ãmocõri ĩre beseyijʉ Dios, manire masorocʉre.
1PE 2:5 Dios beserʉ ñari ĩre bajiroti mani ʉsi cʉti ñaja quena. Manire cʉni beseñi Dios, Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtitoni. Ito bajiro Dios ejabʉarise rãca queno Cristo rãca ʉsi cʉtirʉja mani. Manire Dios ĩ wanʉtoni ĩ ãmoro bajiro mani yija quena. Cristo ĩ ejabʉarise rãca gãjerãre ĩ oca gotirʉja mani. Ito yicõri gãjerãre yiari Diore bʉsirʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Cristo ĩ ejabʉarisena, Dios ĩ wanʉtoni.
1PE 2:6 Itire yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ. Gaje ado bajiro ucayijʉ, Dios bʉsirise gotigʉ: Sión wame cʉtiri cʉtojʉ yʉ Macʉre cũa yʉ. Gʉ̃ta quenarica robo bajiro bajigʉ ñami ĩ. Gʉ̃ta wi menisʉorona gʉ̃ta quenaricare beseama gʉ̃ta wi meniri masa. Iti bajiroti, yʉ ñarã ʉjʉ ñarocʉre yʉ Macʉre ʉjʉ besecʉ yʉ. Ĩre bʉto maia yʉ. No ĩre tʉorʉ̃nʉgʉ̃ti bojori bʉjabiquĩji. Bʉto wanʉ quenagʉ̃ yiguĩji, yiyijʉ Dios, yi ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ.
1PE 2:7 Mani Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre bʉto maia mani. Mani tija ñasagʉ ñami ĩ. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: Gʉ̃ta wi meniri masa gʉ̃tagãre ti cõĩacõri, “Ãmobea itigare”, yiyijarã ĩna. Ito bajibojarocati gãji itigare ti cõĩacõri, “Ñasarica ña itiga. Ãmoa yʉ”, yiyijʉ ĩ. Ito bajiro yi gotia Dios oca tuti. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. Jesucristore tʉorʉ̃nʉbicʉ ĩre maigʉ̃ meje ñami ĩ. Ĩre cʉdigʉ meje ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri Dios ĩ gotiado bajiroti godagʉ yiguĩji. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: Gʉ̃tana sĩgʉ̃ ĩ jʉata quedija juniroja ĩre, yi gotia Dios oca. Ado bajiro bajia yireoni ña adi oca. No Cristore tʉorʉ̃nʉbicʉti godagʉ yiguĩji.
1PE 2:9 Ito bajiro bajirã meje ña maniama. Ĩ ñarã mani ñatoni manire beseñi Dios. Dios mani Ʉjʉre gãjerã ĩna masitoni ĩ oca riaso ãmoa mani ĩnare. Ñeñaro yirise ĩ coeana ñari Dios ñarã ña mani ĩja. Ito bajiri jeyaro queno ĩ yirise gotirʉja mani. Rãitĩarojʉ ñarãre bajiro ñeñaro mani yi ñaroca manire jiñi Dios. Ito yicõri manire boca ãmicõri manire masoñi ĩ. Ito bajiri ĩ rãca busurojʉ ña mani ĩja. Iti oca quenarise gãjerãre mani gotitoni manire cũñi Dios.
1PE 2:10 Iti rʉmʉ Dios ñarã meje ñayija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama ĩ ñarã ña mani ĩja. Iti rʉmʉ, “Yʉre ti maiami Dios”, yi tʉoĩabisija mani maji. Adi rʉmʉrijʉama, “Yʉre bʉto ti maiami Dios”, yi tʉoĩa mani ĩja.
1PE 2:11 Yʉ ñarã mʉare bʉto maia yʉ. Adi macãrʉcʉ̃rojʉ ña ucurã ya mani. Ũmacʉ̃jʉ Dios tʉjʉ ña mani ñasaroto. Ito bajiri ado yʉ bʉsirisere queno tʉoya mʉa. Jeyaro mʉa ñeñaro yi ãmorisere tʉoĩa ʉyabesa. Mʉa ya ʉsina itire mʉa tʉoĩa ʉyaja ñeñaro yirã yirãji mʉa, rʉ̃mʉ́ ĩ ãmoro bajiro.
1PE 2:12 Diore masimena wato ña mani. Mani yirisere tisotiama ĩna. Ito bajiri ĩna wato ñacõri queno yi ñarʉja manire. Manire ñeñaro bʉsituborãji ĩna. Ito bajibojarãti mani queno yirisere tigoana ñari, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito bajiri Dios ĩ tʉdi ejari rʉmʉ, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami Dios”, yirã yirãji ĩna, ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
1PE 2:13 Dios ñarã mani ñajare ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere queno cʉdirʉja mani. Ito bajiro mani yija, “Queno cʉdirã ñama Dios ñarã”, yirã yirãji gãjerã.
1PE 2:14 Ʉjʉ gobierno ya ejabʉari masare cʉni queno cʉdirʉja mani. Ĩna ñama ĩ cũana. Ñeñaro yirãre waja senitoni ĩre ejabʉari masare cũñi ĩ. Ito yicõri queno yirãre, “Queno ya mʉ”, ĩna yitoni ĩre ejabʉari masare cõañi ʉjʉ gobierno. Ito bajiri ĩ cõana ñajare queno cʉdirʉja mani ĩnare.
1PE 2:15 Ito bajiro mani cʉdija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yi ñarã yirãji mani. Ito bajiri manire rocati bʉsituboana ñe bʉsi masimenaji ĩna. Ito bajiri Dios ĩ ãmoro bajiroti ĩna bʉsitubojarise sʉsacoaro yiroja ĩja.
1PE 2:16 Dios ñarã ña mani. Ĩ sĩgʉ̃ti ñami mani Ʉjʉ ñasagʉ. Ito bajiri ĩre wanʉrã, mani ãmoro bajiroti yibitirʉja mani. “Dios yagʉ yʉ ñajare yʉre waja senibiquĩji. Ito bajiri yʉ ãmoro bajiro yicʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire. Ĩre cʉdirʉja mani. Ito yicõri ĩre cʉdi ãmorã ñari, ĩ ãmoro bajiroti yi ñarã yirãji mani.
1PE 2:17 Ito bajiri masa jeyarore corocõ mani ti rʉ̃cʉbʉoja quena. Jesucristore masirãre mani bʉto maija quena. “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩarã ñari, ĩre queno rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito yicõri ʉjʉ gobierno ĩ rotirisere cʉni cʉdirʉja manire.
1PE 2:18 Mʉa gãjerãre moa ĩsirã, queno tʉoya. Mʉare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ʉjarãre queno rʉ̃cʉbʉoya. Ito yicõri ĩna yiro bajiro cʉdicõri ĩnare queno moa ĩsiña. Ito bajiro yiya mʉa Dios ñarã ñari. Tere mano mʉa ʉjarã ĩna rotija ĩnare queno cʉdiya mʉa. Mʉare terã ĩna rotija cʉni, ĩnare queno cʉdiya mʉa.
1PE 2:19 Ito bajiro mʉa yija ticõri, mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Mʉa ʉjarãre queno mʉa yibojarocati mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji coriarã. Ĩnare mʉa ti tebeja mʉare wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajibojarocati mʉa ʉjarãre mʉa ñeñaro yija mʉa tõbʉjaroca yirã yirãji ĩna. Ito bajiro yirãji ĩna, mʉa ñeñaro yirise waja yirã. Ito bajiri ado bajiro tʉoĩabesa mʉa. “Queno yicʉ yʉ. Yʉ tõbʉjaroca yigʉre tebiticʉ yʉ. Ito bajiri yʉre wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩabesa mʉa. Mʉa ʉjarãre ñeñaro yigoana ñajare mʉare wanʉbiquĩji Dios.
1PE 2:21 Ito bajiri mʉa tõbʉjaja ñemecʉtiya mʉa. Ito yicõri gãmebesa mʉa. Ito bajiro rotiami Dios mani yitoni. Cristo cʉni manire yiari tõbʉjayijʉ. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare gãmebisijʉ Cristo. Ito bajiro yiyijʉ Cristo ĩre bajiro mani ña masitoni.
1PE 2:22 Cojireama ñeñaro yiĩabisijʉ Cristo, ito yicõri cojireama rʉoĩabisijʉ ĩ.
1PE 2:23 Masa ĩre ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebisijʉ Cristo. Ito yicõri ĩ tõbʉjaroca yianare, “Mʉare gãmecʉja yʉ”, yibisijʉ Cristo. Ito bajiro yigʉ meje ñayijʉ Cristo. Ĩ Jacʉre queno tʉorʉ̃nʉcõri ĩre bajiro ʉsi cʉtiyijʉ Cristo. Ito bajiri, “Yʉ Jacʉ ĩ ñami masa ñeñaro ĩna yirise waja queno seni masigʉ̃”, yi tʉoĩayijʉ ĩ.
1PE 2:24 Ĩmasiti mani ñeñaro yirise waja yi ĩsigʉ̃ yucʉtẽojʉ godañi Cristo. Ito bajiro manire yi ĩsiyijʉ ĩ mani ñeñaro yirisere jidicãcõri mani tudi ñeñaro yibititoni. Ito yicõri Dios ĩ ãmoro bajiro mani yi masitoni manire goda ĩsiñi Cristo. Manire yiari ĩ godajare mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire masogʉ̃ yiguĩji mani catitĩñatoni.
1PE 2:25 Queno tʉoya. Mʉare goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Oveja coderi masa ĩna manija rocati ña ucuama ĩna. Ito bajiro rocati ñabojayija mani cʉni Cristore mani masiroto riojʉa. Adi rʉmʉriama mani ñeñaro yirise jidicãcõri Cristo rãca sĩgʉ̃re bajiro ʉsi cʉtirã ña mani ĩja. Ĩti ñami mani ya ʉsi godabe yirocʉ manire codegʉ, ito yicõri manire tirʉ̃nʉgʉ̃.
1PE 3:1 Romia queno tʉoya mʉa. Mʉare cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Temenati mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya. Mʉa manʉjʉsabatia coriarã Diore tʉorʉ̃nʉbeama ĩna. Ito bajiri Dios oca mʉa goti ãmobojaja tʉo ãmobeama ĩna. Biyaro mʉa gotija, “Quejoro yamo yʉ manojo”, yi tʉoĩarã yirãji mʉa manʉjʉsabatia. Ito bajiri ʉsirioro yibesa. Ado robojʉa mʉa yija quena. Mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya mʉa. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉocõri quenarise riti yi ñaña mʉa. Ito bajiro mʉa yija ticõri, Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji ĩna gajea. Ito yija Dios oca mʉa gotimena ñabojarãti mʉa queno yirise ticõri Diore tʉorʉ̃nʉ ãmorã yirãji gajea mʉa manʉjʉsabatia.
1PE 3:3 Ado bajiro tʉoĩabojama romia coriarã. “Queno seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni, yʉ ya joa queno sirocoja yʉ. Ito yicõri jeyaro quenarise yʉ ye bʉsacoja yʉ. Saya cʉni quenarise sãñacoja yʉ, “Seyogo ñamo”, gãjerã ĩna yitoni. Ito bajiro yi tʉoĩabesa mʉa.
1PE 3:4 Dios ĩ tija seyorã mʉa ña ãmoja, ado bajiro mʉa yija quena. Queno ʉsi tĩja quena ñaña mʉa. Mʉa manʉjʉsabatiare queno cʉdiya. Ito yicõri ĩna rãca gãmeri tudibesa mʉa. Mʉa tʉoĩaro bajiro riti yibesa. Mʉa queno yirise gaye jedibetoja. Iti ña ñasarise Dios ĩ tija.
1PE 3:5 Jane mejejʉ ito bajiro yiyijarã romia Diore tʉorʉ̃nʉana. Dios ĩ ãmorise yi ãmorã ĩna manʉjʉsabatiare queno cʉdiyijarã ĩna. Ito bajiri seyorã ñayijarã ĩna, Dios ĩ tija.
1PE 3:6 Ito bajiro queno cʉdigo ñayijo Sara ñayoro. Iso manʉjʉ Abrahamre queno cʉdiyijo iso. Ĩ yago ñari, “Yʉ ʉjʉ”, yiyijo iso ĩre. Iso ñayoro bajiro queno yiya mʉa cʉni. Ito yicõri iso bajiro Diore tʉorʉ̃nʉcõri ñejʉa tʉo güibesa mʉa. Ito mʉa yija Sara ñayoro bajiro bajirã ña mʉa.
1PE 3:7 Mani ʉ̃mʉa tʉoya mani ye cʉni bʉsigʉ ya yʉ. Mani godabe yirocʉ manire ti maicõri manire masoñi Dios. Ito bajiroti masoñi Dios mani manojosãromiare cʉni. Ito bajiri mani manojosãromia ĩna queno ñatoni ĩnare queno yirʉja mani. “Yʉcõ sẽogõ meje ñamo yʉ manojo”, yi tʉoĩacõri, mani manojosãromiare ejabʉarʉja manire. Ito yicõri ĩnare rʉ̃cʉbʉorʉja mani. Ito bajiri mani manojosãromia rãca queno ʉsi cʉti ñarʉja manire. Ĩna rãca ñeñarise mani oca cʉtija queno Dios rãca bʉsi masimenaji mani.
1PE 3:8 Mʉare yʉ gotiroti jabeto rʉya maji. Ado bajirojʉa bajia. Sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉti ñaja quena. Dios rĩa ña mani. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩare bajiro mani gãmeri maija quena. Ito yicõri bojoro bʉjarãre ejabʉarʉja manire. “Rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja manire.
1PE 3:9 Manire gãjerã ĩna ñeñaro yija ĩnare gãmebitirʉja mani. Manire gãjerã ĩna bʉsituja ĩnare bʉsitu gãmebitirʉja manire. Ado bajirojʉa mani yija quena. Manire ñeñaro yirãre cʉni queno yirʉja manire. Ito yicõri ĩnare yiari Diore bʉsija quena. Ito bajiro queno yirʉja mani. Dios ĩ rotiro bajiro mani yija queno yigʉ yiguĩji Dios manire.
1PE 3:10 Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: No co rʉmʉ rʉyabeto quenaro ña ãmogʉ̃ti ñeñaro bʉsibiquĩji, ito yicõri rʉobiquĩji.
1PE 3:11 Ñeñarise jidicãcõri quenarise riti yiguĩji ĩ. Gãjerã rãca queno ĩ ña ãmoja, ĩnare queno yiguĩji.
1PE 3:12 Ado robojʉa bajia. Queno yirãre tirʉ̃nʉgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ĩre ĩna bʉsija, tʉogʉ yiguĩji Dios. Ñeñaro yirãreama ĩnare queno ti tujabiticõri ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri quenarise yirʉja mani ĩja, yi gotia Dios oca.
1PE 3:13 Quenarise mani yi ãmosacõja, noajʉa gãjerã mani ñeñaro tõbʉjaroca yirã jãjarã manaji.
1PE 3:14 Ito bajibojarocati mani tõbʉjaja mani queno yirã ñajare mani wanʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri manire ñeñaro yi ãmorãre güibitirʉja mani. Ito yicõri tʉoĩa oca jaibitirʉja manire.
1PE 3:15 Ado bajirojʉa mani yija quena. Cristore rʉ̃cʉbʉocõri, “Ĩ yʉ Ʉjʉ ñari, yʉre codegʉ yiguĩji Cristo”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito yija, “¿No bajiati Cristore mʉa tʉorʉ̃nʉrise?” gãjerã ĩna seniĩaja, “Ado bajirojʉa bajia”, mani yitoni queno bocatiari ñacãrʉja manire. Ito yicõri ĩnare ti maicõri queno rʉ̃cʉbʉore rãca ĩnare cʉdirʉja mani.
1PE 3:16 Ito yicõri, “Seti ma yʉre”, mani yi masitoni quenarise riti yirʉja manire. Cristo ñarã ñari quenarise riti yirʉja mani. Ito bajicõri manire gãjerã ĩna bʉsituja, “Bʉrãti yama ĩna”, yi tʉoĩarãji gãjerã. Ito bajiri manire bʉsituri masa bojori bʉjarã yirãji ĩna.
1PE 3:17 Ado bajiro bajia, queno tʉoya. Ñeñaro mani yija bero mani tõbʉjaja, iti ña mani ñeñaro yirise waja. Ito bajibojarocati queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjarise Dios ĩ camotabeja, “Iti ña Dios ĩ ãmorise, ito bajiri quenarise ña”, yi tʉoĩa mani.
1PE 3:18 Queno yigʉ ñabojagʉti tõbʉjayijʉ Cristo cʉni. Ito bajiri queno yirã ñabojarãti mani tõbʉjaja, manire yiari Cristo ĩ tõbʉjare gayere tʉoĩarʉja manire. Ado bajiro bajia. Ñeñaro yiĩabicʉ ñayijʉ Cristo. Ito bajibojarocati mani ñeñaro yirãre goda ĩsiyijʉ ĩ, manire yiari. Dios rãca mani sĩgʉ̃re bajiro mani ʉsi cʉtire ãmoyijʉ Cristo. Ito bajiri mani ñeñaro yirise waja, waja yi jeorocʉ manire goda ĩsiyijʉ ĩ. Ĩ ya rujʉ godabojarocati ĩ ya ʉsiama godabisijʉ.
1PE 3:19 Ito yija ñeñaro yigoanare bʉsirocʉ ĩna tõbʉjadojʉ ĩ ya ʉsina wayijʉ Cristo. Itojʉ ejacõri jeyaro ĩ yigore ĩnare gotiyijʉ Cristo.
1PE 3:20 Ito ñayoana, Noé ñayorʉre tʉo ãmobitiana ñayijarã ĩna. Yoari Noé ĩ cuma bʉcʉa meniroca ĩna cʉdijaro yirocʉ bocatibojayijʉ Dios. Cʉdibisijarã ĩna. Ito yicõri cuma meni tĩocõri cumajʉ sãjayijarã ĩna. Noé, ĩ manojo, ĩ rĩa, ĩ jẽjosãromia cʉni sãjayijarã. Ĩna rujabe yirocʉ ĩnare riti masoyijʉ Dios. Ʉdia ãmojeno ñayijarã ĩna ñarocõti.
1PE 3:21 Ĩnare ĩ masoado bajiro manire cʉni masoñi Dios, Jesucristo ĩ goda ĩsirena sʉoriti. “Diore cʉdirã ñama”, gãjerã ĩna yitoni idé gu rotia mani. Rujʉ ʉeri coerona meje idé gu rotia mani. Ñeñaro mani yirise jidicãja bero ado bajiro Diore bʉsia mani. “Queno ya mʉ. Yʉre masoyija mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yʉ ñeñaro yirise yʉre waja yi ĩsirocʉ yʉre goda ĩsiñi. Ito yicõri yʉre masorocʉ tʉdi catiñi ĩ”, Diore ya mani idé gure ãmorã.
1PE 3:22 Tʉdi caticõri ũmacʉ̃jʉ Dios rãca ñagʉ̃ wayijʉ Jesucristo. Ito yicõri Dios ya riojocadʉja rʉ̃cʉbʉorajʉ ñaguĩji ĩ ĩja. Ito bajiri ángel mesa ĩna ñarocõti Jesucristore rʉ̃cʉbʉorãji ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãna ʉjarã ñasarã Jesucristore rʉ̃cʉbʉoarã, “Gʉa Ʉjʉ ña mʉ”, yirãji ĩna cʉni Jesucristore.
1PE 4:1 Adi sitajʉ ñagʉ̃ tõbʉjayijʉ Cristo. Ito bajiri, “Ĩre bajiroti tõbʉjagʉ yigʉja yʉ cʉni”, yi tʉoĩacõri, tõbʉjarona tʉoĩa ñacãrʉja mani. Ado bajirojʉa bajia. Tõbʉjacõri Jesucristore bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, ñeñaro yi ãmomenaji mani.
1PE 4:2 Ito yicõri ñeñaro yi ãmori masare bajiro yimenaji mani. Ito bajiri mani catirocõ Dios ĩ ãmoro bajiro yirã yirãji mani.
1PE 4:3 Iti rʉmʉ Cristore mʉa masiroto riojʉa jeyaro ñeñarise mʉa yi ãmoro bajiroti yiyija mʉa maji. Mecʉyija mʉa. Ito yi mecʉcõri rocati ñeñaro yiyija mʉa. Mʉa rujeoanare bʉoro rʉ̃cʉbʉoyija mʉa. Itocõ mʉa ito yirise jidicãrʉja mʉare ĩja.
1PE 4:4 Iti rʉmʉ mani ñeñaro yiado bajiro yibea mani adocãta ĩja. Mani baba mesa ñagoana rãca mani ñeñaro yi ãmobeja manire tudirã yirãji ĩna. Ito bajiri ĩnare mani cʉdibeja rocati manire bʉsi ajarã yirãji.
1PE 4:5 Manire ĩna ajabojarocati ĩnare gãmebitirʉja manire. Ito bajiro ñeñaro ĩna yirisere masiami Dios. Manire ajagoana ñari ĩna ñeñaro yirise goti rẽtorã yirãji ĩna Diore. Yoari mejeti masa jeyarore ĩna ñeñaro yi ʉyarise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Catirãre cʉni, godanare cʉni waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
1PE 4:6 Ito bajiri masa ĩna godaroto riojʉ Dios oca quenarise gotire ña, ĩna catitĩñatoni. Coriarã iti oca tʉocõri queno rʉ̃cʉbʉorã yirãji. Gãjerãma iti ocare rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna. Masa jeyaro godarã yirãji sĩgʉ̃ rʉyabeto. Ito bajibojarocati ĩ oca rʉ̃cʉbʉoana masa jeyaro bajiro godabojarãti ĩna ya ʉsijʉama Dios rãca catitĩñaro yiroja.
1PE 4:7 Adi macãrʉcʉ̃ro yoari meje jediro yiroja. Ito bajiri jeyaro mani yiroto riojʉa queno tʉoĩa ñarʉja manire. Ito yicõri mecʉre mano tʉoĩa ñarʉja manire, Diore mani queno bʉsi masitoni.
1PE 4:8 Gãjerãre mani ti maitĩñaja quena. Iti ña ñasarise. Gãjerãre mani bʉto ti maija, ĩna manire ñeñaro yirisere ãcabojarã yirãji mani.
1PE 4:9 Gãjerã mani ya wi ĩna ejaja, wanʉ quenare rãca ĩnare boca ãmirʉja mani. Ĩna ba ãmoja, ĩna cani ãmoja cʉni wanʉ quenare rãca ĩnare cʉdirʉja mani.
1PE 4:10 Jesucristo ñarã ñari manire ti maicõri, jabeto ĩ masirise manire jidicãñi Dios. Ĩ ãmoro bajiro ricati mani moa masitoni ĩ masirise jidicãñi Dios. Ito bajiri Dios manire jidicãre mani moa masirisena gãjerãre ejabʉarʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani Diore queno moa ĩsirã ñari.
1PE 4:11 Dios oca mani queno goti masija, “Queno ya Dios mʉ. Mʉ ejabʉarisena riojo goti masia yʉ”, yirʉja mani. Ito yicõri gãjerãre mani queno ejabʉa masija, “Queno ya Dios mʉ”, yirʉja mani. Ito bajiro yirʉja mani, Diore gãjerã ĩna rʉ̃cʉbʉotoni. Jeyaro mani yirisere ticõri, “Ĩ ñarãre queno ejabʉami Jesucristo”, yirã yirãji gãjerã Diore rʉ̃cʉbʉorã. “Ĩti ñami rẽtoro masigʉ̃. Ĩti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Jeyaro ñarise roti masigʉ̃ ñami Dios. Dise ĩ roti masibiti rʉyabea ĩre. Ĩti ñami mani Ʉjʉ ñatĩñagʉ̃”, yi tʉoĩasotirʉja mani ĩja.
1PE 4:12 Yʉ mairã tʉoya mʉa. Mani bʉto tõbʉjabojarãti bʉto goroama oca jaibitirʉja manire. “¿No yija tõbʉjati yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Mani tõbʉjabojarãti Jesucristore mani jidicãbeja, “Yʉre queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna”, yigʉ yiguĩji Dios.
1PE 4:13 Ado bajirojʉa mani yija quena. Jesucristore rʉ̃cʉbʉorã ñari ĩre bajiro mani tõbʉjaja queno wanʉ quenarʉja mani. Ito mani yija ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ĩre ticõri queno wanʉ quenarã yirãji mani.
1PE 4:14 Jesucristore mani tʉorʉ̃nʉrã ñajare manire aja tudirã yirãji gãjerã. Ito bajiro manire ĩna aja tudibojarocati wanʉ quenarã yirãji mani. Mani tõbʉjaja manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Mani ya ʉsijʉ Espíritu Santore Dios ĩ queo sãjare queno wanʉ quena mani ĩja. Ito bajiri tõbʉjarãti wanʉ quena mani. Dios ñami mani rʉ̃cʉbʉogʉ. Gãjerãma ĩre rʉ̃cʉbʉomenati ĩre ñeñaro bʉsiama ĩna.
1PE 4:15 No gãjerãre sĩagʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No gãji ya gajeoni rinigʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No ñeñaro yigʉti, tõbʉjagʉ yiguĩji. No gãjerãre oca menigʉ̃ti, tõbʉjagʉ yiguĩji. Ĩnare bajiro mani yija, tõbʉjarã yirãji mani cʉni. Itire mʉa ñeñaro yire ãmobea yʉ.
1PE 4:16 Ito bajibojarocati Jesucristo ñarã ñari mani tõbʉjaja bojori bʉjabitirʉja manire. Ado bajirojʉa yirʉja mani Diore. “Queno ya Dios mʉ. Mʉ Macʉ Jesucristo yagʉ yʉ ñaroca yʉre yiyija mʉ. Itire bʉto wanʉa yʉ”, yirʉja mani Diore.
1PE 4:17 Adocãta Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti tõbʉja mani cʉni. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã ñabojarãti mani tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida Dios ocare tʉorʉ̃nʉmena? Manire bajiroti bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
1PE 4:18 Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: “Dios masoana queno yi ʉyarã ñabojarãti ĩna tõbʉjaja, ¿no bajiro tõbʉjarã yirãjida ñeñaro yi ʉyarã? Ado bajiro bajia. Diore tʉorʉ̃nʉmenati bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna”, yi gotia Dios oca.
1PE 4:19 Itire masicõri quenarise riti yitĩñarʉja manire. Tõbʉjarã ñabojarãti, “Iti ña Dios ĩ ãmorise”, yi tʉoĩacõri, quenarise riti yirʉja manire. Dios manire rujeorʉ, manire jidicãbiquĩji. Ito bajiri tõbʉjarã ñabojarãti Diore tʉorʉ̃nʉrã yirãji mani. “Ĩ yiado bajiroti yʉre codegʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ĩre tʉorʉ̃nʉrʉja mani.
1PE 5:1 Adocãta mʉa Jesucristore masisʉoanare bʉsigʉ ya yʉ. Mʉa ña Jesucristo ñarãre tirʉ̃nʉri masa. Yʉ cʉni ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ti ña. Cristo ĩ tõbʉjaja tigorʉ ña yʉ. Ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristo ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ti wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni mʉa rãca. Mʉa Jesucristore masisʉoana tʉoya mʉa. Ado bajiro mʉare bʉsigʉ ya yʉ.
1PE 5:2 Jesucristo ñarãre mani tirʉ̃nʉtoni manire cũñi Dios. Ito bajiri ĩ ñarãre queno tirʉ̃nʉrʉja manire. Tere mano wanʉ quenare rãca ĩnare tirʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri, “¿Ñe waja bʉjagʉ yigʉjada yʉ?” yi tʉoĩabitirʉja mani. Ado bajirojʉa mani tʉoĩaja quena. “Dios ĩ ãmoro bajiro cʉdi ãmoa yʉ. Ito bajiri ĩ ñarãre tirʉ̃nʉgʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩaja quena.
1PE 5:3 “Ĩna ʉjʉ ña yʉ. Ĩnare sẽoro roticʉja yʉ”, yi tʉoĩabitirʉja mani. Ado bajirojʉa mani yija quena. Dios ĩ ãmoro bajiro quenarise yirʉja mani. Ito mani yija mani yiro bajiroti quesoĩacõri, Dios ĩ ãmoro bajiroti yirã yirãji mani tirʉ̃nʉrã cʉni.
1PE 5:4 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ tʉdi ejari rʉmʉ mani queno yirisere tʉoĩa bʉjagʉ yiguĩji ĩ. Ito yicõri manire waja yirocʉ, “Yʉ rotiro bajiroti yicʉ mʉ. Mʉre wanʉa yʉ”, yigʉ yiguĩji manire. Ito bajiri ĩ rãca wanʉ quenatĩñarã yirãji mani.
1PE 5:5 Mamarã adocãta mʉare bʉsia yʉ. Jesucristore masisʉoanare rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri ĩnare queno cʉdiya. Mani jeyaro gãmeri rʉ̃cʉbʉocõri gãmeri ejabʉarʉja manire. Itire gotigʉ ado bajiro ucayijʉ Diore goti ĩsiri masʉ: “Gãjerã rẽtoro quenagʉ̃ ña yʉ”, yirãre ti tujabeami Dios. Ito bajibojarocati, “Gãjerãre rʉ̃cʉbʉocõri ĩnare ejabʉa ãmoa yʉ”, yi tʉoĩarãre wanʉami Dios. Ĩnare ti maicõri ĩnare queno ejabʉagʉ yiguĩji Dios, yi gotia Dios oca.
1PE 5:6 Ito bajiri Diore rʉ̃cʉbʉocõri ado bajiro mani tʉoĩaja quena. “Rẽtoro masigʉ̃ ñami Dios. Jeyaro ĩ yirise cʉdicʉja yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro yirʉja manire, ija ĩ ãmori rʉmʉ ĩ tʉ queno ñasagʉre bajiro manire ĩ cũtoni.
1PE 5:7 Mani tʉoĩa oca jaija, ito yicõri manire oca iti ñaja, Diore gotirʉja mani. Manire ti maicõri manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios.
1PE 5:8 Mecʉre mano mani queno tʉoĩa ñaja quena. Ito yicõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre mani cʉdibititoni queno tʉoĩariti ñarʉja mani. Ĩ ñami mani wajacʉ. Yaire bajiro yami ĩ Satanás. Tʉoĩate mʉa. No ĩ ba ãmogʉ̃reti sĩarocʉ wa ucuami yai cʉni. Ito yicõri ĩ awasãja, jeyaro gãna ĩre tʉocõri ĩre güiama. Ito bajiroti guijoro yami Satanás cʉni. Manire ruyurio ãmogʉ̃ yami ĩ. Ito bajiri Diore mani jidicãtoni manire rʉoami Satanás.
1PE 5:9 Ito ĩ yibojarocati Diore jidicãmenaji mani ĩre bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉrã. Mani sĩgʉ̃ti tõbʉjabea. Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã cʉni jeyaro manire bajiroti tõbʉjama. Iti masicõri Jesucristore jidicãbitirʉja manire. Ito yicõri Satanásre cʉdibitirʉja manire.
1PE 5:10 Manire bʉto ti maiami Dios. Ito bajiri mani tõbʉjaja, “Biyaro tõbʉjabicʉja yʉ. Yʉre ejabʉagʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani. Bʉto bʉsa Cristore mani queno tʉorʉ̃nʉroca yigʉ yiguĩji Dios. Manire beseñi Dios ĩ rãca mani catitĩñatoni. Ito bajiri ĩ Macʉ Jesucristona sʉoriti manire masoñi Dios.
1PE 5:11 “Ĩti ñami Ʉjʉ ñasagʉ. Jeyaro ñarise roti masigʉ̃ ñami ĩ. Dise ĩ roti masibiti rʉyabea. Ĩti ñami mani Ʉjʉ ñatĩñagʉ̃”, yi tʉoĩasotirʉja manire ĩja.
1PE 5:12 Adi paperacãnati mʉare yʉ goti masitoni yʉre uca ĩsiami Silvano. Jesucristore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ĩ ñajare yʉ ocabajire bajiro tia yʉ ĩre. Iti tʉocõri mʉa oca sẽotoni adi oca mʉare gotia yʉ. Ito yicõri, “Riti ña. Manire bʉto ti maiami Dios”, mʉa yi masitoni, adi oca mʉare gotia yʉ. Ito bajiri iti oca tʉocõri Diore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉña mʉa.
1PE 5:13 Ado Babiloniajʉ ñagʉ̃ adi papera mʉare cõa yʉ. Ado gãna Cristore masirã, “Quenajaro”, yicoama mʉare. Dios beseana ñama ĩna cʉni mani roboti. Yʉ macʉ bajiro bajigʉ Marcos, “Quenajaro”, yicoami mʉare.
1PE 5:14 Gãmeri ti maicõri wanʉre rãca jababaya mʉa. Ito yicõri, “Queno ñaña mʉ”, wanʉre rãca gãmeri yiya mʉa. Mʉa Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã sĩgʉ̃re bajiro mʉa ʉsi cʉti ñare ãmoa yʉ. Itocõ ña.
2PE 1:1 Ñati mʉa. Yʉ ña Simón Pedro, adi papera mʉare cõagʉ̃. Jesucristore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ. Ĩ oca yʉ goti ucutoni yʉre cũquĩ ĩ. Ĩti ñami mani Ʉjʉ, ito yicõri manire masorʉ. Queno yigʉ ñari ĩ yiro bajiroti mani tʉorʉ̃nʉroca yiñi Jesucristo. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti wanʉa mani. Ito bajiri adi papera mʉare cõa yʉ.
2PE 1:2 Diore, ito yicõri mani Ʉjʉ Jesucristore cʉni bʉto bʉsa mani tʉoĩaja, mani ya ʉsi queno wanʉ quenaroja manire. Ito yicõri queno manire ejabʉa remogʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiro mʉa ñatoni mʉare yiari Diore seni ĩsisotia yʉ.
2PE 1:3 Manire beseñi Cristo ĩre bajiro Dios ñarã mani ñatoni. Ito yicõri ĩ queno yi ñaro bajiro mani cʉni yi ñatoni manire beseñi Cristo. Dios ñacõri, rẽtoro masigʉ̃ ñami Jesucristo. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja ĩ masi rẽtocũrisena manire ejabʉagʉ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ãmoro bajiro mani cʉdi jeo masitoni, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ.
2PE 1:4 Rẽtoro masigʉ̃ ñari ado bajiro manire goticãñi Cristo: “Diore masibiticõri ñeñaro yi ʉyarã ñarãji adi macãrʉcʉ̃ro gãna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩajare ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩnare bajiro mʉa yibe yirocʉ mʉareama ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ tʉoĩarore bajiro mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ”, yicãñi Cristo manire.
2PE 1:5 Ito bajiri Jesucristore riti tʉorʉ̃nʉrã ñari queno yi ñasotirʉja manire ĩja. Ito yicõri Dios ocare cʉni riasotirʉja manire.
2PE 1:6 Ito yicõri mani ya rujʉnati mani ñeñaro yi ãmorisere ñemecʉtirʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri bʉto bʉsa Cristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ĩ ãmoro bajiro riti mani yi ñaja quena.
2PE 1:7 Dios ãmoro bajiro yicõri, mani ñarãre cʉni ti maija quena. Ito yicõri ĩnare ejabʉarʉja manire.
2PE 1:8 Ito bajiro mani yija quenaroja manire. Ito bajiro yicõri Jesucristo ĩ ãmoro bajiro riti yisotirã yirãji mani. Ito yicõri ĩre moa ĩsirã yirãji. Ito bajiro mani yibeja, ĩre masirã ñabojarãti, ĩre ejabʉamena bajiro ñarã yirãji mani. Ito bajiri mani ñabojarise waja mano bajiroti ñarãji mani.
2PE 1:9 Ito bajiro queno yi masibicʉama, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉoĩa ʉsiriogʉ meje ñami ĩocʉ̃. “Yʉ ñeñaro yirisere coeñi Dios”, yigʉ ñabojagʉti tʉdi mʉcana ãcabojagʉ ñami ĩocʉ̃.
2PE 1:10 Ito bajiro yi ãmobitirʉja yʉ ñarã manire. Ito bajiri ĩ ãmoro bajiro riti yi ñarʉja manire. Ito bajiro ñacõri, “Yʉre beseñi Dios. Ĩ yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩarã yirãji mani ĩja. Ito bajiro yi tʉoĩacõri ñeñaro yi ʉyabitirʉja manire. Diore riti mani cʉdija ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmenaji mani ĩja.
2PE 1:11 Ito bajiri Jesucristo mani Ʉjʉ ĩ rotitĩñarojʉ ejarã yirãji mani. Ĩ manire masogorʉti ñari, ĩ tʉjʉ mani ejaroca yigʉ yiguĩji ĩja.
2PE 1:12 Adi oca masicãrã ñari itire queno cʉdia mʉa. Ito bajiro mʉa masicãrã ñabojarocati mʉare gotitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiri mʉa ãcabojabe yirocʉ, biyaro mʉare gotisotigʉ yigʉja yʉ.
2PE 1:13 “Yoari meje godagʉ yigʉja yʉ”, yʉ yi masiroca yiñi mani Ʉjʉ Jesucristo yʉre. Ito bajiri itire masicõri, yʉ catirocõ mʉare goti ñagʉ̃ yigʉja yʉ maji. Ito bajiri yʉ gotirisere queno mʉa tʉoĩare ãmoa yʉ.
2PE 1:15 Adi paperana ruje iti oca mʉare gotisoticʉja yʉ. Ito bajiri yʉ godaja bero josari mejeti itire tʉoĩa bʉjarã yirãji mʉa.
2PE 1:16 Mani Ʉjʉ Jesucristo ija ĩ masiro robo ĩ tʉdi ejaroti gayere mʉare goticʉ yʉ. Yʉmasi tʉoĩa rujeocõri meje itire mʉare goticʉ yʉ. Ado bajirojʉa bajia iti gaye. Yʉmasiti ĩre ticõri, “Rẽtoro masigʉ̃ ñami”, yi tʉoĩacõri mʉare goticʉ yʉ.
2PE 1:17 Dios oca iti ruyuroca Jesús rãca gʉ̃ta yucʉrijʉ ñacʉ yʉ. Ito bajiri rẽtoro yi masigʉ̃ ĩ oca ũmacʉ̃jʉ iti ruyuja tʉocʉ yʉ cʉni: “Ãniti ñami yʉ Macʉ, yʉ maigʉ̃. Ĩre bʉto wanʉa yʉ”, yi ruyucʉ Dios oca, yʉ tʉoja. Iti ruyuroca Jesucristo bʉto yogʉ ĩ godo wedija ticʉ yʉ. Jeyaro iti rẽtaja ticõri, “Cristore bʉto rʉ̃cʉbʉoami mani Jacʉ Dios. Ito yicõri ĩ masirise jidicãñi Dios ĩre”, yi tʉoĩa yʉ.
2PE 1:19 Iti rẽtaja tigorʉ ñari, “Diore goti ĩsiri masa ñaro bajiroti queno yi ucayoñi ĩna”, yi tʉoĩa yʉ ĩja. Ito bajiri ĩna ucayorere mani tʉorʉ̃nʉja quena. Ĩna ucayore mani queno riasotija, “Ado bajiro yʉ yire ãmoami Dios”, yi tʉo masirã yirãji mani. Ado bajirojʉa bajia. Rãitĩarojʉ sĩaticõri mani waja, wa masirãji mani. Ito bajiri guijorojʉ wamenaji mani. Itire bajiroti Dios oca mani riasotija, ĩre cʉdirã yirãji mani. Ito yicõri guijoro rʉore oca gotirãre tʉorʉ̃nʉmenaji mani. Ito bajiri Jesucristo ĩ tʉdi ejaroto riojʉa, Dios ocare riasotirã riti ña yurʉja manire. Ito bajiri Jesús eja wacʉti mani tʉo masibitire mani tʉo masi jediroca yigʉ yiguĩji.
2PE 1:20 Queno tʉoya mʉa. Bʉto bʉsa ñasarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Dios ocare rujeobiticã masa. Ĩnamasi tʉoĩa rujeocõri meje ucayijarã Dios oca goti ĩsiri masa. Ado bajirojʉa bajia. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masare quedi sãjacõri, Dios oca ĩna uca masiroca yiyijʉ Espíritu Santo.
2PE 2:1 Ito bajibojarocati gãjerãma rʉore oca gotiyijarã ĩna. “Diore goti ĩsiri masa ña gʉa”, yi rʉoyijarã ĩna. Adi rʉmʉri cʉni mʉa wato ñarãji ĩnare bajiro rʉo jairã. “Dios oca riojo gotirã ña gʉa ĩja”, yi riaso rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro riaso rʉocõri Jesucristo ocare masa ĩna jidicãroca yirã yirãji ĩna. Iti gaye riti meje rʉorã yirãji ĩna. “Manire goda ĩsirʉ meje ñami Jesucristo”, yi rʉorã yirãji. Ito yicõri, “Mani Ʉjʉ meje ñami ĩ”, yirã yirãji ĩna. Riojo meje riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija tʉocõri, yoari mejeti ruyuriogʉ yiguĩji Dios ĩnare.
2PE 2:2 “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ĩna rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri jãjarã masa ĩnare bajiro ñeñaro yirã yirãji. Ito bajiro ñeñaro yicõri Cristo oca ñasarisere aja tudirã yirãji masa. Ito bajiri Cristo ocare ĩna aja tudija, rʉore oca riasotirãre seti ñaro yiroja.
2PE 2:3 Ito yicõri mʉa ya gajeoni bʉja ãmorã, mʉare rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna ñeñaro yiroto riojʉa masicãyijʉ Dios. Iti masicõri, “Ĩna ñeñaro yirise waja, waja senicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ Dios. Ito bajiri co rʉmʉ ĩnare waja senirocʉ ãcabojabiquĩji Dios.
2PE 2:4 ¿Dios ñaro gãna ángel mesa oca masiati mʉa? Jane mejejʉ jãjarã ángel mesa ñeñaro yi ãmorã queno Diore cʉdibisijarã ĩna. Ito bajija ticõri, “No yibea yʉre”, yibisijʉ Dios. Bʉto rãitĩarojʉ ĩnare cõayijʉ ĩ. Ito yicõri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa ito riti ĩnare cũyijʉ ĩ. Ito bajiroti rʉore oca riasotirãre cʉni bʉto waja senigʉ̃ yiguĩji Dios.
2PE 2:5 ¿Jane mejejʉ Noé ñayorʉ ĩ ñaroca ñagoanare masiati mʉa? Ĩna ñeñaro yirise ticõri ĩnare ruyurioyijʉ Dios. Ide jairo idé queoyijʉ, ĩna ruja godajaro yirocʉ. “Mʉa ñeñaro yirisere jidicãrʉja mʉare”, yibojayijʉ Noé ñayorʉ masare. Ito ĩ yibojarocati jidicãbisijarã ĩna. Ito bajiri Noé, ito yicõri ĩ ñarã jʉa ãmojeno ñarãre riti masoyijʉ Dios.
2PE 2:6 ¿Sodoma gãna ñabojana, Gomorra gãna ñabojana oca cʉni masiati mʉa? Bʉto ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriorocʉ jea queoyijʉ Dios ĩna ya cʉtorire. Ito bajiro yiyijʉ Dios, “Ĩre cʉdimenati mani ñeñaro yija manire cʉni ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi mani tʉoĩa masitoni.
2PE 2:7 ¿Queno yigorʉ Lot wame cʉtigʉ oca masiati mʉa? Sodoma gãna, Gomorra gãnare cʉni ruyurio jeobojagʉti ito gagʉ Lot sĩgʉ̃reti ruyuriobisijʉ Dios. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ Lot. Co rʉmʉ rʉyabeto ĩ tʉ gãna ñeñaro ĩna yija, tisotibojayijʉ Lot. Ito yicõri ĩna ñeñaro bʉsirisere cʉni tʉosotibojayijʉ ĩ. Rẽore gaye ñabojarocati ñeñaro yi ajeyijarã ĩna ʉ̃mʉa comasiti. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩ ya ʉsijʉama bojori bʉjayijʉ Lot ñayorʉ. Ito bajiri ĩreama ruyuriobisijʉ Dios.
2PE 2:9 Iti ocare tʉocõri, “Mani ñeñaro yitoni rʉ̃mʉ́ ĩ ʉsirioro yi codeja, manire ejabʉagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yibe yirocʉ, manire ejabʉagʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri ñeñaro yirãreama ãcabojabiticõri, ija ĩ waja seniri rʉmʉ ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
2PE 2:10 Ĩna ya rujʉ iti ñeñaro tʉoĩaro bajiro yirãre, ito yicõri, “Ʉjarãre cʉdibicʉja yʉ”, yirãre cʉni bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji Dios. Ĩna ñama ñeñaro bʉsicõri bojo masimena. “Gʉa ãmoro bajiro bʉsirã yirãji gʉa”, yama ĩnaõna. Ito yicõri ángel mesare rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna rotirisere aja tudirã yirãji ĩnaõna.
2PE 2:11 Ĩnare bajiro yibeama Dios ñaro gãna ángel mesa. Rʉore oca riasorã rẽtoro masirã ñama ángel mesa. Rẽtoro masirã ñabojarãti, “Ãna rʉore oca riasori masa ñeñaro yirã ñama ĩna. Ito yicõri ĩnare seti ña”, Diore yi gotibeama ĩna. Ñeñaro bʉsitu ãmomena ñama ángel mesa.
2PE 2:12 Ito mʉa wato rʉore oca riasori masa, waibʉcʉrã bajiro queno tʉoĩamena ñarãji ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibitibojarãti, ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito yicõri Dios oca ĩna tʉo masibitire, aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrãre mani sĩaro bajiroti riaso rʉorãre ĩna ñeñaro yija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2PE 2:13 Ito bajiro yigʉti ĩnare waja senigʉ̃ yiguĩji Dios, masa ñeñaro tõbʉjaroca ĩna yire waja. Bojomenati, ʉ̃mʉati ñeñaro yama ĩnaõna. Ito bajiro yicõri itire bʉto wanʉama ĩna. Mʉa rãca minijuacõri “Queno yirã ña gʉa”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro yibojarãti, bʉto ñeñaro tʉoĩarã ñama ĩnaõna. Mʉa queno tʉo masibeja ĩnare bajiroti ñeñaro yirã yirãji mʉa cʉni.
2PE 2:14 Gãji manojore ticõri, “Iso rãca yi aje ãmoa yʉ”, yi tʉoĩama ĩna. Ñeñarise riti tʉoĩa ʉyama ĩna, rʉore oca riasori masa. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija quena. Itire ti tebiquĩji Dios”, yi rʉoama ĩna, Diore queno masimenare goti rʉorã. Gãjerã ya gajeonire ti ʉocõri itire bʉja ãmorã tʉoĩarãji ĩnaõna. Ito bajiri rʉore oca goticõri josari mejeti gãji ya gajeoni bʉjama ĩnaõna. Ito bajiro ĩna yi ñaja ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2PE 2:15 Dios oca quenarise tʉogoana ñabojarãti iti oca jidicãna ñama ĩnaõna. Ito bajiro gaje tʉoĩacõri ñeñaro tʉoĩama ĩna. Beor macʉ, Balaam wame cʉtigʉ ñayorʉre bajiro ñeñaro yama ĩna cʉni. Diore goti ĩsiri masʉ ñabojagʉti niyeru bʉto maigʉ̃ ñari, “Rʉore oca yʉ gotija queno bʉjagʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩabojayijʉ Balaam.
2PE 2:16 Ito bajiro tʉoĩaboja, burro joe ĩ jesa waroca, ado bajiro yiyijʉ Dios. Masʉre bajiro burro ĩ bʉsiroca yiyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ yirocati bʉsisʉoyijʉ burro: “Bʉto ñeñaro yi tʉoĩa mʉ. Ito bajiro ñeñaro mʉ tʉoĩarise, tʉoĩabesa mʉ”, yi tudiyijʉ burro ĩre. Ito bajiro ĩ yija tʉo ʉcacõri, ĩ ñeñaro tʉoĩarise jidicãyijʉ Balaam ñayorʉ.
2PE 2:17 Queno tʉoya mʉa. Mʉare goti masiore ocana gotigʉ ya yʉ. Ide ãmorã jaibitiya warã yirãji mani. Ito ejacõri cara quearaya mani tija, bojori bʉjarã yirãji mani, ide idi ãmobojarã. Cʉma ñaroca cʉni, ide bueri ti ãmarã yirãji mani ide ãmorã. Ito bajiro mani ti ãma rʉ̃gõroca ide buerire mino iti wẽa rẽtocõja bojori bʉjarã yirãji mani ide ãmobojarã. Iti mani ãmaro bajiroti, Dios oca tʉo ãmorã ĩ oca gotirã tʉjʉ warã yirãji mani. Ĩna tʉjʉ ejacõri rʉore ocati ĩna goti ñaja bojori bʉjarã yirãji mani, Dios oca quenarisere tʉo ãmobojarã. Ito bajiro rʉore oca riasorãre ija ĩnare ĩ cõaroto bʉto rãitĩaro quenocãyijʉ Dios.
2PE 2:18 Ñeñaro yirã ñacõri masa jeyarore wanʉre rãca rʉo gotiama ĩna. “Mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea”, yi ʉsirio codeama gãjerãre. Bʉjato yama ĩna. Ito bajiro ĩna riasoja tʉocõri, “Riti yama ĩna”, yi tʉoĩarã yirãji canʉ bʉsati Jesure masisʉoana. Ito bajiri tʉdi ñeñaro yi ʉyarã yirãji mʉcana, ñeñarisere jidicãbojana.
2PE 2:19 Ado bajiro gotiama rʉore oca riasori masa: “Jeyaro mani ya rujʉnati mani yi ãmorise mani yija, quena ña. No yibea. Ija co rʉmʉ mani jidicã ãmoja, jidicãrã yirãji mani”, yi rʉoama ĩna. Ito bajiro yibojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicã masibeama ĩna. Ado bajirojʉa bajia. No ñeñarise riti tʉoĩa ʉyagʉ ĩ ñeñaro yirisere jidicã ãmobiquĩji ĩ.
2PE 2:20 No Jesucristo mani Ʉjʉre tʉorʉ̃nʉrã adi sita ñeñarisere jidicãrã yirãji ĩna. Ito yibojarãti mʉcana tʉdi ñeñaro ĩna tʉoĩa ʉyaja, bʉto bʉsa ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ito bajiri Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉroto riojʉa ĩna ñeñaro yiado rẽto bʉsaro ñeñaro yirã yirãji ĩna ĩja.
2PE 2:21 Cristo oca masibojarãti, Dios rotirisere jidicãcõri tʉdi ñeñaro yirã yirãji ĩna. Ĩna ito bajiro yija ticõri, bʉto bʉsa waja senigʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ito bajiri Cristo ocare masibiticõrʉjabojañi ĩna.
2PE 2:22 Jane mejejʉ gaye oca gotire bajiro bajia adi. Tite mʉa: “Mʉñocõri ĩmasiti tʉdi bagʉ yiguĩji ecarʉ yai. Ecana yeseare mani guja bero ĩnamasiti ʉeri wõrã yirãji ĩna”, yi gotia jane mejejʉ gaye oca. Ito bajiroti yama Dios rotirisere jidicãcõri mʉcana tʉdi ñeñaro yirã.
2PE 3:1 Yʉ ñarã iti rʉmʉ mʉare papera cõacʉ yʉ. Ito bajiro yʉ cõarisenati Dios oca goticʉ yʉ. Quenarise riti tʉoĩajaro ĩna yirocʉ, ito bajiro mʉare papera cõacʉ yʉ. Adi paperana cʉni ito bajiroti uca yʉ mʉcana, quenarise riti mʉa tʉoĩa sʉyajaro yirocʉ.
2PE 3:2 Diore goti ĩsiri masa ĩna goti yurisere ãcabojabesa mʉa. Ito yicõri mani Ʉjʉ oca gʉa goti ucutoni ĩ cũana goti ucurisere cʉni ãcabojabesa mʉa. Manire masorʉ ĩ rotirise goticʉ gʉa mʉare.
2PE 3:3 Ñasarise mʉare gotigʉ ya yʉ. Ito bajiri itire queno tʉoĩaña mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa jãjarã ñarã yirãji. Ito yicõri ĩna ya rujʉnati ĩna ñeñaro yi ãmorise yirã yirãji ĩna.
2PE 3:4 Ado bajiro aja tudirã yirãji ĩna: “¿Nojʉ ñati, ‘Mʉcana tudi ejagʉ yigʉja yʉ’, yibojarʉ? Ito bajiro yirʉ ñabojagʉti tʉdi ejabicʉ yiguĩji Cristo. Tite mʉa. Mani ñicʉsabatia ĩna ñado bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni. Iti rʉmʉjʉ ñado bajiroti bajia adi rʉmʉri cʉni. Mʉcana tʉdi ejabicʉ yiguĩji Cristo”, yi aja tudirã yirãji ĩna.
2PE 3:5 Ito yibojarãti adi macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeorere tʉdi tʉoĩa ʉya ãmobeama ĩna. “Ĩ ya ocanati adi macãrʉcʉ̃ro gayere rujeoyijʉ Dios. Ito yicõri idere ĩ bata rotirocati sita ruyucoayijʉ ĩja”, yi tʉoĩa ãmobeama ĩna.
2PE 3:6 Ado bajirojʉa bajia. Adi macãrʉcʉ̃ro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩ rujeoja bero yoari ñeñaro masa ĩna yija ticõri, ide quedi rotiyijʉ Dios. Ito bajiro yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarãre ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye jeyarore ruyurioyijʉ Dios.
2PE 3:7 Adi sita, ito yicõri macãrʉcʉ̃ro cʉni Dios ĩ masirisena riti ña. Ito bajibojarocati itire ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ĩ ya ocana riti adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriorocʉ soe jeogʉ yiguĩji Dios. Masare ĩ waja seniri rʉmʉ ito bajiro soe jeogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri ñeñaro yirãre waja senicõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2PE 3:8 Yʉ ñarã adire ãcabojabesa mʉa. Ʉsirioro yigʉ meje ñami mani Ʉjʉ. Ĩ tija yoabea mil rodori ñarise. Co rʉmʉacãti bajiro bajia ĩ tija.
2PE 3:9 Mani tijama yoari sejami Dios. “Ĩ yiro bajiro ejori yibeami ĩ”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiro mani tʉoĩabojarocati, ado bajirojʉa bajia. Ñeñaro yirãre ejori ruyurio ãmobeami Dios. Masa jeyarore ti maicõri sĩgʉ̃ jeamejʉ ware ãmobeami Dios. Ito bajiri, “No yʉre tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti jeame ʉ̃jʉrojʉ cõabicʉ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri ĩnare yugʉ yiguĩji Dios maji.
2PE 3:10 Ito bajiro yubojagʉti co rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. “Jane tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ”, mani yi tʉoĩabiti rʉmʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji Jesús. Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ ũmacʉ̃jʉ guijoro oca ruyuro yiroja. Ito yicõri macãrʉcʉ̃rojʉ yobojana jedirã yirãji. Ito yicõri adi sita jeyaro ñabojarise ʉa jedicoaro yiroja. Masa ĩna menigobojare cʉni jeyaro ʉa jedicoaro yiroja. Ñejʉa rʉyabeto yiroja ĩja.
2PE 3:11 “Ito bajiro adi sitare ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩacõri, ado bajirojʉa yirʉja manire. Quenarise riti yirʉja manire. Ito yicõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩ yiro bajiro riti cʉdirʉja manire.
2PE 3:12 “Co rʉmʉ mani Ʉjʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Coji ĩ ejare ãmoa yʉ”, yi tʉoĩarʉja manire. Ito bajiro tʉoĩacõri quenarise riti yi ñarʉja manire. “Ĩ ejari rʉmʉ macãrʉcʉ̃ro, adi sita ñarise jeyarore ruyuriogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
2PE 3:13 Iti tʉo masibojarãti güi ʉsiriomenaji mani. “Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉ yiguĩji”, yi tʉoĩa mani. “Adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriocõri jacajʉ cʉni ũmacʉ̃jʉ cʉni mame rujeo wasoagʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri itojʉ queno yirã riti catitĩñarã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Ito bajiri Dios ĩ bʉsigore masicõri güi ʉsiriomenati ĩre yurã yirãji mani.
2PE 3:14 Ĩ tʉdi ejari rʉmʉ bocati ñarã ñacõri, mani ñeñaro yirisere jidicã jeorʉja yʉ ñarã manire. Ito yicõri, “Ĩ ãmoro bajiro riti yicʉja yʉ”, yi tʉoĩa ñarʉja manire. Ito bajiro yi ñarãti Dios rãca sĩgʉ̃re bajiroti ʉsi cʉti ñarʉja mani. Manire ĩ ti wanʉtoni ñe seti mana mani ñaja quena.
2PE 3:15 Coji ĩ ejabeja ticõri, ado bajiro yi tʉoĩarʉja manire. “Masa jãjarã bʉsa maso ãmogʉ̃ adi macãrʉcʉ̃rore ruyuriorocʉ ʉsiriobeami Dios”, yi tʉoĩarʉja manire. Adi yʉ ucare bajiro mʉare ucañi Pablo mani maigʉ̃ cʉni. Dios ĩ masirisena ito bajiroti yi ucañi Pablo mʉare.
2PE 3:16 Coji rʉyabeto mʉare ucagʉ iti oca gotiñi Pablo. Ito bajibojarocati josari ña ĩ riasogore oca. Ito bajiri ĩ ucagore tʉo masi ãmomenama ricati riasorã yirãji. “Ado bajiro yi ãmoñi Pablo”, yi rʉorã yirãji ĩna. Ito bajiroti Dios oca tuti ticõri wisare oca riasorã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare waja senirocʉ ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
2PE 3:17 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. “Dios oca riasori masa ña gʉa”, yibojarãti rʉore oca gotirã yirãji coriarã. Itire tʉo masicã mʉa. Iti masicõri queno tʉoĩa yucãña mʉa. Diore cʉdimena ĩna rʉorise ocare tʉorʉ̃nʉbesa mʉa. Ito yicõri Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñari ĩre jidicãbesa mʉa.
2PE 3:18 Ado bajirojʉa mani yija quena. Bʉto bʉsa mani Ʉjʉ Jesucristore tʉorʉ̃nʉrʉja manire. Ito yicõri ĩre mani cʉdi masitoni, ĩ ocare riasotirʉja manire. Ĩti ñami manire masorʉ. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉorona ado bajiro ĩre bʉsitĩñarʉja manire: “Rẽtoro masigʉ̃ ña mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami”, yitĩñarʉja manire. Itocõ ña.
1JO 1:1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Mʉare papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro iti rujearoto riojʉajʉ, Dios oca goti rẽtoburocʉ ñacãyijʉ. Gʉamasiti ĩre ticõri, ĩre tʉocõri, ĩre moaĩacõri mʉare gotia yʉ. Ĩti ñami mani catitĩñaroca yi masigʉ̃.
1JO 1:2 Dios oca goti rẽtoburocʉ ĩ goaroca ticʉ gʉa. Ĩti ñami Jesucristo catitĩñare rʉcogʉ. Ito bajiri gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉare goaĩocacʉti, mani Jacʉ Dios rãca ñayijʉ. Ĩre gʉa tiroca yiñi Dios. Ĩ gayere mʉare bʉsia yʉ.
1JO 1:3 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Gʉa tʉogore cʉni mʉare gotia yʉ. Gʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Ĩ Macʉ Jesucristo rãca cʉni ito bajiroti ʉsi cʉtia gʉa. Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ. Ito yicõri ĩ Macʉ rãca mʉa ʉsi cʉtitoni mʉare gotia yʉ.
1JO 1:4 Adi mʉare gotia yʉ sĩgʉ̃ robo bajiro mani wanʉ quenatoni.
1JO 1:5 Busurise rʉcogʉ ñami Dios. Rãitĩarise ma ĩre. Ito bajiroti gotiquĩ Jesús gʉare. Ito bajiri iti tʉocõri mʉare gotia yʉ.
1JO 1:6 “Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia yʉ”, mani yibojaja cʉni, ito yicõri ñeñaro mani yirise jidicãbeja, manimasiti rʉoa mani. Ito yicõri riojo gotire gaye cʉni cʉdirã meje ña mani.
1JO 1:7 Dios ĩ queno yi ñaro bajiro mani yi ñaja, sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã yirãji mani. Ito yicõri ĩ Macʉ Jesucristo ya rínati mani ñeñaro yirise coe jeoroja.
1JO 1:8 “Ñeñaro yirise ma yʉre”, mani yibojaja, manimasiti rʉoa mani. Ito bajiri riojo gotirã meje ña mani.
1JO 1:9 Yiro robo yigʉ ñami Dios. Ito bajiri ĩre mani gotija, ñeñaro mani yirise coe jeogʉ yiguĩji. Ito yicõri mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios.
1JO 1:10 “Ñeñaro yigʉ meje ña yʉama”, mani yibojaja cʉni, “Rʉore jaigʉ ñami Dios”, yiado bajiro ya mani. Ito bajiro mani yija, Dios oca mani ya ʉsijʉ manoja manire.
1JO 2:1 Yʉ rĩa robo bajiro bajirã ña mʉa. Ito bajiri ñeñarise mʉa yibe yirocʉ, adi mʉare gotia yʉ. Mani ñeñarise yijama, sĩgʉ̃ ñami Diore manire bʉsi ĩsigʉ̃. Ĩ ñami Jesucristo, ñeñarise yiĩabicʉ. Ito bajiri Diore bʉsigʉ yiguĩji manire yiari.
1JO 2:2 Jesús ya rína sʉoriti, mani ñeñaro yirise waja yicãre ña. Mani ye riti meje waja yicãñi. Masa jeyaro ye cʉni waja yicãñi Jesús.
1JO 2:3 Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Ĩre masia yʉ”, yi tʉoĩa masia mani.
1JO 2:4 No, “Jesure masia yʉ”, yibojagʉti, ĩ rotirise yiro robo cʉdibicʉ, socagʉ ñami ĩocʉ̃. Ito bajiri riojo gotigʉ meje ñami ĩocʉ̃.
1JO 2:5 No Dios rotirise riojo cʉdigʉ, ĩre bʉto tʉoĩaguĩji. Diore riojo mani cʉdija, “Ĩre bajiroti ʉsi cʉtia yʉ cʉni”, yi tʉoĩa masirãji mani.
1JO 2:6 “Dios robo bajiro ʉsi cʉtia yʉ”, yigʉ Jesucristo ĩ ñado bajiro ñaja quena.
1JO 2:7 Yʉ mairã, adi papera mʉare cõa yʉ. Mame oca meje mʉare gotia yʉ. Jane mejejʉ masa rãca ñasʉore ña adi oca. Mʉa tʉogoreti ña adi oca.
1JO 2:8 Ito bajibojarocati, oca mame robo bajiro eja mʉare. Rãitĩarise rẽta wado bajiro mʉa masibitigore rẽta wajʉ. Ito bajiri oca ñasarise masia mʉa ĩja. Iti ocare cʉdiñi Jesucristo. Ito yicõri mʉa cʉni iti ocare cʉdia.
1JO 2:9 Sĩgʉ̃, “Busurojʉ ña yʉ”, yibojagʉti, ĩ ocabajire ti tudigʉ, rãitĩarojʉti ñacõguĩji maji.
1JO 2:10 Ĩ ocabajire bʉto ti maigʉ̃ama, busurojʉ ñaguĩji ĩocʉ̃. Ito bajiro busurojʉ ñagʉ̃ ñeñarise yi ʉyabiquĩji.
1JO 2:11 Ĩ ocabajire ti tudigʉ rãitĩarojʉ wa ucuguĩji. Ĩ waroto masibiquĩji ĩ. “Itijʉ wajʉ”, yi masia manoti wa ucuguĩji ĩ. Rãitĩaro ĩ ya cajea ruyubejare, cajea macʉ robo bajiro bajiguĩji ĩ.
1JO 2:12 Yʉ rĩa robo bajirã mʉa ñajare iti mʉare gotia yʉ. Jesucristo ya rína sʉoriti ñeñaro mani yirisere coeñi Dios.
1JO 2:13 Tʉoya bʉcʉrã mʉa. Adi papera mʉare menia yʉ. Macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñasʉorʉre masirã ña mʉa. Mʉa mamarãre cʉni adi papera cõa yʉ. Rʉ̃mʉ́re cʉdigoana ñabojarãti ĩ robo bajiro tʉoĩabea mʉa ĩja.
1JO 2:14 Tʉoya rĩaca mʉa. Mʉare cʉni adi papera coa yʉ. Mani Jacʉ Diore masirã ña mʉa cʉni. Mʉa bʉcʉrãre adi papera cõa yʉ. Macãrʉcʉ̃ro rujearoto riojʉajʉ ñasʉorʉre mʉa masijare mʉare papera cõa yʉ. Mʉa mamarãre cʉni papera cõa yʉ oca sẽorã mʉa ñajare. Dios ocare cʉdirã ña mʉa. Ito bajiri rʉ̃mʉ́ robo bajiro meje tʉoĩa mʉa ĩja.
1JO 2:15 Adi macãrʉcʉ̃rore maibesa mʉa. Ito yicõri adi macãrʉcʉ̃ro ñarisere cʉni maibesa mʉa. Macãrʉcʉ̃ro ñarisere bʉto maigʉ̃, mani Jacʉre maibiquĩji.
1JO 2:16 Mani ya rujʉna mani ñeñaro yi ãmorise, Dios gaye wadire meje ña iti. Adi sita gaye ña iti. Mani ya cajeana ti wanʉcõri ñeñaro yi ãmorise, adi sita gayeti ña. Mani gajeoni cʉtirise sõ bajiro mani yirise, Dios ye wadire meje ña iti. Adi ñeñaro yire jeyaro adi sita gayeti ña.
1JO 2:17 Ado mani ñari sita jedi wajʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro ñeñarise cʉni jedi wajʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro yigʉama catitĩñagʉ̃ yiguĩji.
1JO 2:18 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Jabeto rʉya adi macãrʉcʉ̃ro iti jediroto. Cristo wajacʉ ĩ wadire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri ado bajiro mʉare gotia yʉ. Gãjerã Cristo wajana jãjarã ejacoama ado ĩja. Ito bajiri, “Sõmejeti ña sʉsari rʉmʉ iti ejaroto”, yi tʉo masia mani.
1JO 2:19 Mani rãca ñabojarãti mani robo bajiro ʉsi cʉtibiticã ĩna. Ito bajiri manire wagocã ĩna. Mani robo bajiroti ĩna ʉsi cʉtijama manire budigobitibocã ĩna. Ĩna budigojare, “Mani robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñañi ĩna”, yi tʉo masia mani.
1JO 2:20 Espíritu Santo sãñi Cristo mʉare. Ito bajiro ĩ yijare ñasarise ti masia mʉa.
1JO 2:21 Ñasarise masirã mʉa ñajare, papera cõa yʉ mʉare. Ñasarise masimena meje mʉa ñajare mʉare papera cõa yʉ. Oca riojo gotire gaye meje ña socare gaye. Itire masia mʉa.
1JO 2:22 ¿Ñimʉ ñati, socari masʉ? Ado bajiro gotiami socari masʉ: “Cristo meje ñami Jesús”, yigʉ, ĩ ñami socagʉ. Ĩjʉa ñami Cristo wajacʉ. “Mani Jacʉ meje ñami Dios”, yigʉ ñami ĩ. Ito yicõri, “Dios Macʉ meje ñami Cristo”, yigʉ ñami ĩ. Ĩocʉ̃ ñami socari masʉ.
1JO 2:23 “Cristo meje ñami Jesús”, yigʉ Diore masigʉ̃ meje ñami ĩ. “Jesús ñami Cristo”, yigʉama Diore masigʉ̃ ñami ĩocʉ̃.
1JO 2:24 Cajero oca mʉa tʉogore queno tʉoĩama. Itire ãcabojabeja. Iti oca mʉa tʉogore queno mʉa tʉoĩatĩñaja, Jesús rãca, Dios rãca cʉni ĩna robo bajiroti ʉsi cʉtirã yirãji mʉa.
1JO 2:25 Jesucristo goticãñi manire, catitĩñare gaye ĩsirocʉ.
1JO 2:26 Coriarã mʉare rʉo ãmoama. Ito bajiri mʉare adi papera cõa yʉ.
1JO 2:27 Espíritu Santo sãñi Jesús manire. Ito bajiri manire riasori masʉ ñatĩñami. Dise rʉyabeto manire riasogʉ yiguĩji Espíritu Santo. Ĩ riasorise riti ña. Socare gaye meje ña. Ĩ riasoro bajiroti yiya mʉa cʉni. Jesús robo bajiroti ʉsi cʉtiya mʉa cʉni.
1JO 2:28 Queno tʉoya, yʉ rĩa robo bajirã mʉa. Jesús ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉti ñaña mʉa cʉni. Ito bajiro mʉa ʉsi cʉti ñaja, Jesús ĩ tʉdi ejari rʉmʉ güire manoja mʉare. Ito bajiri ĩ ejaroca bojore mano yiroja mʉare.
1JO 2:29 “Ñeñarise yigʉ meje ñami Jesús”, yi masirãji mʉa. Ito bajiri, “Queno yirãma Dios rĩa ñama”, yi masirʉja mʉare.
1JO 3:1 Tʉoya mʉa. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri, “yʉ rĩa”, yami manire. Riti ĩ rĩa ña mani. Adi macãrʉcʉ̃ro gãnama Diore ti masimenaji. Ito bajiri manire cʉni ti masimenaji ĩna.
1JO 3:2 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Dios rĩa ña mani. Mani riojʉa, “Ado bajiro ñarã yirãji”, yi masibea mani. Ito bajibojarocati Jesús ĩ goaĩoroca ĩ robo bajiro bajirã yirãji mani. Ĩre ti masicõri ĩ robo bajiro bajirã yirãji mani.
1JO 3:3 “Ĩre tigʉ yigʉja yʉ”, mani yi tʉoĩa yuja, ñeñarise yimenaji mani ĩja. Jesús robo bajiroti ñeñarise yimenaji mani cʉni.
1JO 3:4 Ñeñarise riti yitĩñagʉ̃, Dios rotirise cʉdigʉ meje ñami. Dios rotirise mani cʉdibeja, iti ña ñeñaro yire.
1JO 3:5 “Jesucristo ñeñarise yigʉ meje ñami”, yi tʉo masirãji mʉa. Jesucristo adi macãrʉcʉ̃ro wadiñi mani ñeñaro yirise waja yirocʉ. Itire masia mʉa.
1JO 3:6 No Jesús robo ʉsi cʉtigʉti, ñeñarise yi ʉyabiquĩji. Ñeñarise riti yitĩñagʉ̃, Jesure tiĩagʉ̃ meje ñami maji. Ito yicõri Jesure masibicʉ ñami maji.
1JO 3:7 Mʉare rʉoronare tʉobesa yʉ rĩa mʉa. Ñeñarise yibicʉ, ĩ cʉni Jesús robo bajiroti quenagʉ̃ ñami.
1JO 3:8 Ñeñarise riti yigʉama rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami. Cajerojʉti ñeñarise yigʉ ñañi rʉ̃mʉ́. Ito bajiro bajisʉorʉ ñami ĩ. Rʉ̃mʉ́ ĩ ñeñaro yirisere cõarocʉ wadiñi Dios Macʉ.
1JO 3:9 Dios rĩa ñarã ñeñarise yi ʉyamenaji. Dios gaye tʉoĩare ña ĩnare. Mʉcana tʉdi rujea quenoana ñama ĩna. Ito bajiri adocãta Dios rĩa ñama ĩna. Ito bajiri ñeñarise yi ʉyamenaji ĩna.
1JO 3:10 ¿No bajiro ti masirãjida mani, Dios rĩa ĩna ñaja? Ito yicõri, ¿no bajiro ti masirãjida mani, rʉ̃mʉ́ rĩa ĩna ñaja? Ado bajiro ti masirãji mani. Ñeñarise yitĩñagʉ̃, ito yicõri ĩ ocabajire ti maibicʉ, Dios yagʉ meje ñami ĩocʉ̃. Rʉ̃mʉ́ yagʉ ñami ĩ.
1JO 3:11 Mani ya rujʉre mani mairo robo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Adi ña Dios oca cajero ĩre masisʉorã mʉa tʉore gaye.
1JO 3:12 Caín ñayorʉ robo bajiro yibesa mʉa. Rʉ̃mʉ́re cʉdigʉ ĩ ocabajire sĩayijʉ Caín ñayorʉ. Ĩ ocabaji quenarise tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Caínjʉama ñeñarise riti tʉoĩagʉ̃ ñayijʉ. Ito bajiri ĩ ocabajire sĩayijʉ ĩ.
1JO 3:13 Tʉoya yʉ ñarã mʉa. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna mʉare ĩna ti tudija, “Abo, ¿no yija yʉre ti tudiatibe ĩna?” yi tʉoĩabeja.
1JO 3:14 Mani godabore gaye rẽtocũñi Dios. Ito bajiri catitĩñare gaye manire ĩsiñi ĩ. Mani ñarãre mani ti maija, “Ito bajiroti bajia”, yi masirãji mani. Ĩ ocabajire ti maibicʉ godacãrʉ bajiro bajiguĩji. Jeame ʉ̃jʉrojʉ wacʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
1JO 3:15 Ĩ ocabajire ti tudigʉ sĩari masʉti ñami Dios ĩ tija. Sĩari masʉ catitĩñare rʉcobiquĩji. Itire masirã ña mʉa cʉni.
1JO 3:16 Cristo manire goda ĩsiñi. Ito bajiri, “Manire bʉto maiami Cristo”, yi masirã ña mani ĩja. Mani ñarãre ti mairʉja manire, ĩnare mani goda ĩsiroti ñabojarocati.
1JO 3:17 Gajeoni jaigʉ ĩ ñarã bojoro bʉjarãre ejabʉabicʉ ñabojagʉti “Diore maia yʉ”, yibojagʉ yiguĩji ĩocʉ̃.
1JO 3:18 Yʉ rĩa, gãjerãre cʉni ti mairʉja manire. “Gãjerãre ti maia yʉ”, yicõri ĩnare cʉni ejabʉarʉjarãji mani.
1JO 3:19 Mani gãjerãre ti maija, “Cristo, riojo gotigʉ, ocabaji ña yʉ”, yi tʉoĩarãji mani. Ito bajiri Dios ĩ tiro riojo mani ya ʉsi tʉoĩa ʉsirio yimenaji mani.
1JO 3:20 Mani ya ʉsijʉ mani tʉoĩa ʉsirioja, mani ñeñaro yirisere tʉoĩarã yirãji mani. Ito bajiro mani tʉoĩaja Dios manire tʉo masi ñaguĩji. Mani tʉoĩarise ñarocõti ti masiami Dios.
1JO 3:21 Yʉ mairã, tʉoya mʉa. Mani ya ʉsi iti tʉoĩa ʉsiriobeja, güire ma manire Dios ĩ tiro riojo.
1JO 3:22 Dios yiro robo mani cʉdija, mani seniro bajiroti ĩsiguĩji.
1JO 3:23 Ado bajiro manire rotiñi Dios, “Yʉ Macʉ Jesucristore rʉ̃cʉbʉoya mʉa. Ito yicõri masa ñarocõreti ti maiña mʉa”, yiñi Dios. Adi ña ĩ rotire ñasarise.
1JO 3:24 Dios rotirise yiro robo cʉdirã ĩre bajiroti ʉsi cʉtirãji ĩna. Ĩna ya ʉsijʉ ñaguĩji Dios. “Mani ya ʉsijʉ ñaguĩji Dios”, yi tʉo masia mani. Ito bajiro mani tʉoĩa masiroca yami Espíritu Santo manire.
1JO 4:1 Tʉoya yʉ mairã mʉa. “Diore yiari bʉsia yʉ”, yirã ĩna ñabojarocati queno ĩnare tʉo sʉyamenaji mani. Socari masa jãjarã ñarãji adi sitajʉre. “Diore bʉsirã ña gʉa”, yibojama ĩna. Dios rĩa ĩna ñajama, queno rʉore oca mano gotirã yirãji ĩna. Ito bajiri queno tʉo masiña mʉa.
1JO 4:2 “Adi sitajʉ wadicõri masʉ rujʉna rujeañi Jesucristo”, yi gotigʉreama Dios ya ʉsi ñaroja ĩre. Ito bajiro ĩ yijare, “Dios oca bʉsi ĩsigʉ̃ ñami”, yi masirãji mʉa.
1JO 4:3 “Jesucristo masʉ rujʉna meje rujeañi”, yirãreama Dios ya ʉsi manoja ĩnaõnare. Ĩna ñarãji Cristo wajana. “Cristo wajana wadirã yirãji”, yire gaye tʉoyija mʉa. Ito bajiri mʉare gotia yʉ, adi macãrʉcʉ̃rojʉ ñacãma ĩna ĩja.
1JO 4:4 Tʉoya yʉ rĩa mʉa. Dios ñarã ña mʉa. Mʉa ya ʉsijʉ ñami Dios. Ĩ ñami sẽo bʉsagʉ. Adi macãrʉcʉ̃ro gãna Jesucristore tudirã ĩna ya ʉsijʉ rʉ̃mʉ́ ñaguĩji ĩnare. Rʉ̃mʉ́ rẽtoro sẽogʉ̃ ñami Dios. Ito bajiri Dios ya ʉsi mʉa ya ʉsijʉ iti sãñajare, Cristo wajanare rẽtocũrã yirãji mʉa.
1JO 4:5 Cristo wajana adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti tʉoĩarãji ĩna. Ito bajiri adi macãrʉcʉ̃ro gaye riti bʉsirãji ĩna. Masa adi macãrʉcʉ̃ro gãna ĩnare tʉorʉ̃nʉrã yirãji.
1JO 4:6 Dios ñarã ña maniama. Ito bajiri Diore masigʉ̃ manire tʉogʉ yiguĩji. Dios rĩa meje ñarãma manire tʉomena yirãji. Dios oca riasogʉ, rʉore oca riasogʉre cʉni ito bajiroti ti masirã yirãji mani.
1JO 4:7 Tʉoya yʉ mairã mʉa. Mani ya rujʉre mani mairo robo bajiroti gãjerãre cʉni maija quena. Masare mani ti mairise mani Jacʉ Diona sʉoriti wadire ña iti. Gãjerãre ti maigʉ̃ mʉcana tʉdi mame rujearʉ ñami, ito yicõri Dios macʉ ñami ĩ. Diore masigʉ̃ ñami ĩocʉ̃.
1JO 4:8 Masare maigʉ̃ ñami Dios. Gãjerãre maimena Dios rĩa meje ñama ĩnaõna. Ito bajiri Diore cʉni mairã meje ñama ĩnaõna.
1JO 4:9 Dios ĩ Macʉ sĩgʉ̃ ñagʉ̃re cõañi adi sitajʉ catitĩñare gaye mani boca ãmitoni. Ito bajiro yicõri ĩ mairise ĩoñi Dios manire.
1JO 4:10 Queno maiami Dios manire. Manijʉa ĩ robo bajiro ĩre queno maibea mani. Diore mani maibitibojarocati, ĩjʉama manire maiami Dios. Ito bajiri ĩ Macʉre cõañi Dios ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsitoni.
1JO 4:11 Yʉ mairã, Dios bʉto maiñi manire. Ito bajiri gãjerãre cʉni mairʉja manire.
1JO 4:12 Nijʉa Diore tigʉ maquĩji. Gãjerãre mani ti maija, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Ito yicõri manire ĩ mairo bajiroti gãjerãre maia mani cʉni.
1JO 4:13 Ĩ ya ʉsi sãñi Dios manire. Ito bajiri mani ya ʉsijʉ Dios ya ʉsi ñaja, “Dios ĩ ʉsi cʉtiro bajiroti ʉsi cʉtia yʉ”, yi tʉoĩarã ña mani ĩja.
1JO 4:14 Gʉa tigore mʉare gotia yʉ. Adi sita gãna masare ĩ masotoni ĩ Macʉ Cristore cõañi Dios mani Jacʉ. Cristore gʉa tigoja bero ito bajiro mʉare gotia yʉ.
1JO 4:15 “Jesucristo Dios Macʉ ñami”, yigʉ Dios robo bajiro ʉsi cʉtigʉ ñami ĩ.
1JO 4:16 Ito bajiroti, “Dios manire maisacõami”, yi masia mani cʉni. Masare maire gaye ña Diore. Ito bajiri no masare ti maigʉ̃ti, Dios ʉsi robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ cʉni.
1JO 4:17 Cristo robo bajiroti mani ʉsi cʉtija gãjerãre ti mairã yirãji mani. Manire ĩ ti mairo bajiroti ĩre cʉni ti mairãji mani. Ito bajiri ñeñaro yirise Dios ĩ waja seniri rʉmʉre mani ya ʉsijʉ nʉrʉobetoja manire.
1JO 4:18 Ñeñaro yirise Dios ĩ waja seniri rʉmʉre güigʉ, “Masare maigʉ̃ ñami Dios”, yi masigʉ̃ meje ñami. “Masare maigʉ̃ ñami Dios”, mani yi tʉoĩaja, güire ma manire. Mani güijama, “Ñeñaro yirise waja senigʉ̃ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩarãji mani.
1JO 4:19 Manire cajero maisʉoñi Dios. Ito bajiri ĩre maia mani cʉni.
1JO 4:20 No, “Diore bʉto maia yʉ”, yibojagʉti, ĩ ocabajire ti tudigʉ socari masʉ ñami ĩocʉ̃. Ĩ ocabajire tirʉre maibicʉ, Dios tiya macʉre cʉni maibiquĩji.
1JO 4:21 Diore maigʉ̃ ĩ ocabajire cʉni maija quena. Ito bajiro rotiñi Dios manire.
1JO 5:1 “Dios cõarʉ ñami Jesús”, yigʉti Dios yagʉ ñami ĩocʉ̃. Jacʉ rãcati rĩare mairãji mani ĩja. “Mani Jacʉ Diore maia yʉ”, mani yija, gãjerã Dios rĩare cʉni maija quena.
1JO 5:2 Diore mani maija ito yicõri Dios rotirise mani yiro robo cʉdija gãjerã Dios rĩare cʉni mairãji mani.
1JO 5:3 Diore mani maija ĩ rotirise yiro bajiroti cʉdirã yirãji mani. Dios rotirise josari meje ñaroja.
1JO 5:4 Ito bajiri Dios rĩa adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũmenaji ĩna. Jesure tʉorʉ̃nʉcõri adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere yi rẽtocũbea mani.
1JO 5:5 ¿Ñimʉjʉa adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñaro yirisere rẽtocũbiquĩjida? “Jesús ñami Dios Macʉ”, yi masigʉ̃, ĩti ñami adi macãrʉcʉ̃ro gaye ñeñarisere rẽtocũbicʉ.
1JO 5:6 Dios Macʉti ñami Jesucristo. Tite. Jesure idé guroca ũmacʉ̃jʉ oca ruyuyijʉ. “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yiyijʉ. Jesús yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca, “Ãniti ñami yʉ Macʉ”, yire oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ. Riojo gotigʉ ñami Espíritu Santo. Ĩ cʉni, “Cristo Dios Macʉ ñami”, yi gotiami manire. Ʉdiaji oca tʉocõri, “Jesucristo Dios Macʉ ñami”, yi tʉo masia mani. Ʉdiaji oca bʉsirise corocõti gotia iti. Jesure idé guri rʉmʉ oca ruyure, ito yicõri Jesús ĩ yucʉtẽojʉ ĩ rí budi yosaroca oca ruyure, ito yicõri Espíritu Santo ĩ gotirise cʉni corocõti bʉsia iti. Ito bajiri mani cʉni, “Dios Macʉ ñami Jesús”, yi masirãji mani ĩja.
1JO 5:9 Masa ĩna yirise mani tʉoja, Dios ĩ yirise rẽto bʉsaro tʉorãji mani. Masa ĩna gotirise rẽto bʉsaro ñasarise ña Dios ĩ gotirise. Masa ĩna bʉsire rẽtoro waja cʉtia Dios oca. Dios ĩmasiti ado bajiro gotiñi: “Yʉ Macʉ ñami ĩ”, yiñi.
1JO 5:10 “Jesús Dios Macʉ ñami”, yi masigʉ̃, ito bajiroti gotia ĩ ya ʉsi ĩre. “Jesucristo Dios Macʉ meje ñami”, yigʉ ito yicõri Dios gotirisere tʉobicʉ, “Dios socagʉ ñami”, yiado bajiro bajia.
1JO 5:11 Adi ña Dios ĩ gotire: “Mʉare catitĩñare ĩsia yʉ. Adi catitĩñare yʉ Macʉna sʉoriti boca ãmirã yirãji mʉa.
1JO 5:12 Ito yija no Jesure boca ãmigʉ̃ti catitĩñare rʉcogʉ yiguĩji. No Jesure tʉobicʉti catitĩñare rʉcobicʉ yiguĩji”, yiñi Dios.
1JO 5:13 Dios Macʉre rʉ̃cʉbʉorã mʉa ñajare adi papera cõa yʉ mʉare. “Catitĩñare rʉcoa yʉ”, mʉa yi masitoni adi papera mʉare cõa yʉ.
1JO 5:14 Dios ĩ ãmoro bajiro mani senija, manire tʉogʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri Diore senicõri, “Yʉre ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi tʉoĩa masia mani.
1JO 5:15 “Manire tʉogʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa masia mani. Ito bajiri mani ĩre senija, “Yiro robo cʉdigʉ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
1JO 5:16 Sĩgʉ̃ Cristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñabojagʉti ñeñarise ĩ yija ticõri, Diore seni ĩsija quena ĩre. Ito bajiro mʉa seni ĩsija tʉocõri, ĩ ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩre ruyurio ãmobojagʉti ĩre masogʉ̃ yiguĩji Dios ĩja. Gaje ñeñarise ñaroja mani godaroca yirise. Iti gaye ĩ yijama, “Ĩre yiari Diore bʉsi ĩsiña”, yibea yʉ.
1JO 5:17 Dise rʉyabeto ñeñarise, Dios ĩ tiro riojo quenabiti ña. Ito bajibojarocati jeyaro ñeñarise mani godaroca yirise meje ñaroja.
1JO 5:18 “No Dios yagʉ ñagʉ̃, ñeñarisere yi ʉyabiquĩji”, yi masia mani. Manire codegʉ yiguĩji Dios Macʉ. Ito bajiri ĩre mani tʉorʉ̃nʉja, ʉsirioro manire yi code masibiquĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ.
1JO 5:19 “Dios yagʉ ña yʉ”, yi tʉoĩa mani. Gãjerãma adi sita gãna rʉ̃mʉ́ ñarã ñarãji ĩna. Ĩ ñaguĩji ĩnare rotigʉ.
1JO 5:20 Dios ñasagʉre mani masitoni wadiñi ĩ Macʉ. Dios Macʉ Jesucristo robo bajiroti ʉsi cʉtia mani. Riti ñasarise mʉare gotia yʉ. Ĩ Jesuti ñami Dios ñasagʉ. Ito yicõri catitĩñare rʉcogʉ ñami ĩ.
1JO 5:21 Yʉ rĩa queno yiya mʉa. Dios robo bajirise, masa ĩna menigore rʉ̃cʉbʉobeja mʉa. Diore mani rʉ̃cʉbʉoro bajiro disejʉa gaje bʉto mani rʉ̃cʉbʉorise manoja. Itocõ ña.
2JO 1:1 Yʉ ña bʉcʉgʉ Juan. Õmi, adi papera mʉre meni ĩsia yʉ. Mʉ ña Dios ĩ besero, ito yicõri Diore masigõ ña mʉ. Adi papera mʉ rĩare cʉni cõa yʉ. Mʉare maisacõa yʉ. Yʉ sĩgʉ̃ meje mʉare maia. Gãjerã Jesure masirã cʉni mʉare maiama.
2JO 1:2 Riojo gotigʉ, gʉa ya ʉsijʉ ĩ ñajare mʉare maisacõa gʉa. Mani rãca ñatĩñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
2JO 1:3 Mani Jacʉ Dios, ito yicõri ĩ Macʉ Jesucristo, queno yirã yirãji manire. Manire ti mairã yirãji ĩna. Mani ya ʉsijʉ queno mani tʉoĩaroca yirã yirãji ĩna. Ito bajiri manire bʉto mairã ñama ĩna.
2JO 1:4 Mʉa rĩa coriarãre tisotia yʉ adojʉ. Queno eja yʉre, Jesure ĩna tʉoja, mani Jacʉ Dios ĩ rotiado bajiroti.
2JO 1:5 Gãjerãre cʉni ti mairʉja manire. Õmi, adi papera mʉre yʉ cõarise, oca mame rotire meje ña. Jane mejejʉti ñasʉoyijʉ iti. Iti oca mʉ ãcabojabititoni mʉre gotia yʉ.
2JO 1:6 Diore mani maija ĩ rotiro bajiroti yirãji mani. Gãjerãre cʉni ti maitĩñaja quena. Ito bajiro rotiñi Dios. Jesure mʉa masisʉorajʉti itire tʉosʉocʉ mʉa.
2JO 1:7 Rʉori masa jãjarã ñama adi macãrʉcʉ̃rore. “Masʉ rujʉna meje rujeañi Jesús”, yama ĩna. Ito bajiro bʉsirã rʉorã ñama ĩnaõna. Ito yicõri Cristo wajana ñama ĩnaõna.
2JO 1:8 Rʉore jairãre queno ti masiña mʉa. Jesure queno moa ĩsibojarãti ĩnajʉare mʉa tʉo sʉyaja, queno waja bʉjamenaji mʉa. Quenarisejʉa riti yiñaña mʉa, “Dios tʉjʉ queno waja bʉjana”, yirona.
2JO 1:9 Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉbicʉ, Dios robo bajiro ʉsi cʉtibiquĩji ĩocʉ̃. Cristo riasorise tʉorʉ̃nʉgʉ̃ama, Dios robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri Dios ĩ Macʉ robo bajiroti ʉsi cʉtiguĩji ĩ.
2JO 1:10 Sĩgʉ̃ mʉa ya wijʉ ĩ ejaja, Jesús riasoado bajiroti ĩ riasobeja, ĩre boca ãmibeja. Ito yicõri ĩre senibeja.
2JO 1:11 Ĩre mʉa boca ãmija ñeñaro ĩ yirise ĩre ejabʉarã yirãji mʉa.
2JO 1:12 Gaje oca jaje ñacõboja. Adi riti paperana mʉare cõa yʉ. Mʉa tʉ ware tʉoĩa yʉ mʉa rãca bʉsirocʉ. Ito bajiri mʉa tʉ yʉ ejaja, queno wanʉ quenarã yirãji mani.
2JO 1:13 Mani ocabajio Dios ĩ besero rĩa cʉni, “Quenajaro”, yi ñucama mʉare. Itocõ ña.
3JO 1:1 Yʉ ña bʉcʉgʉ Juan. Gayo, mʉre adi papera cõa yʉ. Riti mʉre gotia yʉ. Mʉre bʉto maia yʉ.
3JO 1:2 Bʉto yʉ maigʉ̃ ña quĩa mʉ. “Diore queno tʉorʉ̃nʉgʉ̃ ñami”, yi tʉoĩa yʉ mʉre. Quenarise riti rẽtajaro ĩre yirocʉ, mʉre yiari Diore seni ĩsisotia yʉ. Ito yicõri, queno cati quenajaro ĩ yirocʉ, mʉre yiari Diore senia yʉ.
3JO 1:3 Gãjerã Jesure masirã, mʉre ticõri mʉ oca ĩna bʉsija bʉto wanʉa yʉ. “Oca ñasarise riojo cʉdigʉ ñami, ito yicõri quenarise riti tʉoĩagʉ̃ ñami”, yima ĩna mʉre.
3JO 1:4 Jesure masirã, yʉ rĩa robo bajirãre Dios oca ñasarise ĩna tʉo sʉyajare, iti bʉto wanʉa yʉ. Ñejʉa gaje oca yʉ tʉo wanʉrise ma yʉre.
3JO 1:5 Bʉto yʉ maigʉ̃ ña quĩa mʉ. Mʉ ña queno yigʉ. Gãjerã Jesure masirãre queno ejabʉa mʉ. Ito yicõri gajero gãna ĩna ñabojarocati ĩnare mʉ ejabʉaja queno ya mʉ ĩnare.
3JO 1:6 Mʉ ejabʉagoana adojʉ Dios ya wijʉ ejacõri, “Queno yami gʉare”, yi gotiama ĩna ado minijuarãre. Mʉcana mʉ tʉ ĩna tʉdi ejaroca mʉ ejabʉaja iti ñaroja quenarise. Ito bajiro mʉ yija ticõri, wanʉgʉ̃ yiguĩji Dios.
3JO 1:7 Jesucristore moa ĩsirã ñari ĩ ocare gotirã wacoama ĩna. Diore masimena ejabʉare ãmomenaji ĩna. Diore masirãjʉa ĩna ejabʉare ãmorãji ĩna.
3JO 1:8 Ito bajiri maniama Diore masirã ñari ĩ oca goti ucurãre ejabʉarʉja manire. Ĩnare mani ejabʉaja ĩna robo bajiroti “Masijaro gãjerã cʉni”, yirã robo bajiro ya mani.
3JO 1:9 Gaje paperana itire jabeto gotisʉocʉ yʉ Dios ya wi minijuarãre. Ito bajibojarocati, Diótrefes ĩna ʉjʉ ña ãmogʉ̃ yʉ roti ñucarise tʉobisĩ ĩ.
3JO 1:10 Mʉ tʉ ejacõri goticʉja yʉ, Diótrefes ĩ yi ñarisere. Ñeñaro yʉre bʉsituami ĩ. Mani ñarãre ĩ tʉ ejaroca boca ãmibisĩ ĩ. Gãjerã ĩna boca ãmi ãmobojarocati ĩnare rẽoñi Diótrefes. Ito yicõri gãjerãre ĩna boca ãmi ãmoja ticõri, Dios ya wijʉ ñabojarãre bucõañi ĩ.
3JO 1:11 Quĩa, yʉ maigʉ̃, ñeñaro yirã robo bajiro yibesa mʉ. Queno ʉsi cʉti ñarã robo bajiro ʉsi cʉtiya mʉ. No quenarise yigʉ, Dios yagʉ ñaguĩji. Ñeñarise yigʉama, Diore masigʉ̃ meje ñaguĩji.
3JO 1:12 “Queno yigʉ ñami Demetrio”, yama masa jeyaro. “Ĩ ñami yiro bajiroti cʉdigʉ”, yama ĩna. Ĩre ticõri, “Queno yigʉ ñami”, ya yʉ cʉni. “Riojo gotigʉ ñami Juan”, yi masigʉ̃ja mʉ yʉre.
3JO 1:13 Gaje oca jaje ñacõboja. Adi riti mʉre gotia yʉ adi paperana.
3JO 1:14 Nocõ mejeti mʉre ti ãmoa yʉ, mʉ rãca bʉsirocʉ.
3JO 1:15 Queno ʉsi cʉti ñaña. Ado gãna mʉ baba mesa, “Quenajaro”, yi ñucama mʉre. Ito gãna mani baba mesare, “Quenajaro”, yi ñuca yʉ. Itocõ ña.
JUD 1:1 Ñati yʉ ñarã mʉa. Yʉ ña Judas Jesucristore moa ĩsiri masʉ. Santiago ocabaji ña yʉ. Dios ĩ beseana ña mʉa. Ito bajiri adi mʉare papera cõa yʉ. Mani Jacʉ Dios bʉto maiami manire. Ito bajiri Jesucristo ñarã mani ñatĩñatoni, manire codeami Dios.
JUD 1:2 Mʉare yiari ado bajiro Diore senia yʉ: “Ĩnare ti maicõri ĩnare queno ejabʉaya. Ĩna ya ʉsijʉ queno sajari oca cʉti quenaroca yiya. Ito yicõri ĩna gãmeri ti mairoca yiya”, ya yʉ Diore, mʉare yiari seni ĩsigʉ̃.
JUD 1:3 Yʉ ñarã Dios ĩ masoana ña mani. Manire ĩ masore gaye oca mʉare riaso remorocʉ mʉare papera cõa ãmoboja yʉ. Ito bajiro ãmobojagʉti gaje oca tʉocõri, gaje gaye oca ucarʉjagʉja yʉ mʉare. Mʉa masibitibojarocati rʉore oca riasori masa ñarãji mʉa wato. “Riojo Dios oca riasoa gʉa”, yi rʉorãji ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri ado bajiro rʉore oca gotirãji ĩna: “Manire ti maicõri jeyaro mani ñeñaro yirisere ãcabojañi Dios. Ito bajiri mani ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yiana mani. Manire waja senibiquĩji Dios”, yi rʉorãji ĩna. “Jesucristore mani cʉdibeja, no yibea. Ĩ sĩgʉ̃ meje ñami mani ʉjʉ”, yi rʉorãji ĩna. Ĩnare tʉoĩa yugʉ ado bajiro yiyijʉ Dios: “Rʉori masare ruyuriocʉja yʉ”, yiyijʉ Dios, jane mejejʉ. Ito bajiri ĩnare tʉobesa, yʉ ñarã mʉa. Jane mejejʉ ĩ ocare cũyijʉ Dios, Jesucristore mʉa tʉorʉ̃nʉtoni. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉcõri, Dios ñarã ña mʉa ĩja. Ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãbiticõri bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉrʉja mʉare. “Ito bajiro yirʉja manire”, mʉa yi tʉoĩa oca sẽotoni adi mʉare papera cõa yʉ.
JUD 1:5 Jane mejejʉ Israel sita gãnare Dios ĩ ejabʉarise gaye oca tʉogoana ña mʉa. Ito bajibojarocati mʉcana itire mʉa tʉdi tʉoĩatoni goti ãmoa yʉ. Tʉote mʉa. Jane mejejʉ Egipto sitajʉ ĩna ñaroca Israel sita gãnare masoyijʉ Dios. Ĩna rudi masitoni ĩnare tʉ̃ayijʉ Dios. Queno ĩnare ĩ masobojarocati, coriarã ĩre tʉorʉ̃nʉbisijarã ĩna. Ito bajiri ĩre tʉorʉ̃nʉbitianare ruyurioyijʉ Dios.
JUD 1:6 Ángel mesa bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Tʉoĩate mʉa. Jane mejejʉ Diore moa ĩsiri masa ñabojarãti jãjarã ĩre cʉdi ãmobisijarã ángel mesa. Dios rẽtoro masi ãmobojayijarã ĩna. Ito bajirã ĩna ña ãmojare rãitĩarojʉ ĩnare cũyijʉ Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirise waja, waja ĩ seniroti rʉmʉ riojʉa itojʉ riti ñarã yirãji ĩna maji. Ĩ waja seniri rʉmʉ ejaroca bʉto bʉsa tõbʉjarã yirãji ĩna.
JUD 1:7 Ĩna robo ñeñaro yiyijarã Sodoma gãna, Gomorra gãna cʉni. Ĩna bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã ĩna. Romia rãca ĩna yibojare jidicãcõri, ĩna ʉ̃mʉa comasiti yi ʉyayijarã ĩna. Ĩna ya cʉtori tʉ gãna cʉni ito bajiroti ñeñaro yi ʉyayijarã. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare ruyuriorocʉ jea queoyijʉ Dios. Iti oca tʉocõri, “Jeame ʉ̃jʉrojʉ ʉatĩñarã yirãji ñeñaro yi ʉyari masa”, yi tʉoĩarãji masa jeyaro.
JUD 1:8 Itire tʉo masibojarãti, jane mejejʉ gãna ñeñaro ĩna yigoado bajiroti yama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Bʉto ñeñarise ĩna cãija bero, ĩnamasiti ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yama ĩna. Ʉjarãre cʉdibeama ĩna. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ ʉjarã ñasarãre rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna rotirisere aja tudiama ĩna.
JUD 1:9 Miguel wame cʉtigʉ ĩ bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Gãjerã ángel mesa rẽtoro ñasagʉ ñayijʉ ĩ. Ñasagʉ ñabojagʉti rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre aja tudibisijʉ ĩ. Tʉote mʉa. Ado bajiro bajia iti oca. Jane mejejʉ Moisés ñayorʉ ĩ godaja ticõri, ĩ ya rujʉre ãmi ãmoyijʉ Satanás. Ito bajiro ĩre ãmocõri Miguel rãca gãmeri bʉsibojayijʉ ĩ. Ito bajiro ĩ senija tʉocõri, “Ñeñaro yi jaigʉ ña mʉ. Jaje seti ña mʉre”, yibisijʉ Miguel Satanásre. Ñeñaro bʉsi ãmobisijʉ Miguel. Ado bajiro riti yiyijʉ ĩ: “Diomasiti mʉre waja senigʉ̃ yiguĩji”, yiyijʉ Miguel rʉ̃mʉ́a ʉjʉre. Miguel robo bajiro bajibeama rʉore oca riasori masa.
JUD 1:10 Ĩnama Dios gayere tʉo masimena ñari itire aja tudiama ĩna. Waibʉcʉrã robo tʉo masibeama ĩna. “Ija ado bajiro rẽtaro yiroja yʉre”, yi tʉoĩa masibiticõri, cojisiti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Ito bajiro ĩna yija ticõri, rʉore oca riasori masare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
JUD 1:11 Bʉjato bajiro yiroja ĩnare ija. Caín ñayorʉ, Diore ĩ cʉdibitiado robo bajiro Diore cʉdibeama ĩna cʉni. Ito yicõri Balaam ñayorʉ niyerure bʉja ãmosacõri, ĩ ñeñaro yiado robo bajiro ñeñaro yama ĩna cʉni. Ito yicõri Coré ñayorʉ ʉjarãre ĩ cʉdibitiado robo bajiro cʉdibeama ĩna cʉni. Coré ñayorʉ ĩ cʉdibejare ĩre ruyurioyijʉ Dios. Ito bajiroti mʉa tʉ rʉore oca riasorãre ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
JUD 1:12 Diore rʉ̃cʉbʉorona mʉa minijuaja mʉa rãca cocati minijuabojama ĩna cʉni. “Diore cʉdirã ña gʉa”, yibojarãti ĩna ãmoro bajiro riti yama ĩna. Mʉa rãca sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉtirã meje ñama ĩna. Ricati tʉoĩacõri ñeñarisere tʉoĩama ĩnaõna. Ñe waja mana ñama ĩnaõna. Tʉote mʉa. Ĩnare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Bʉto asiri rʉmʉ ide buerire ti ãmarã yirãji mani, ide ãmorã. Ito bajiro mani ti ãma rʉ̃gõroca ide buerire mino iti wẽa rẽtoja, bojori bʉjarã yirãji mani, ide ãmobojarã. Ito bajiroti manire rʉore oca ĩna riasoja ñe manire ejabʉabetoja iti. Rʉore oca riasori masare tʉoĩagʉ̃ mʉcana goti masiore ocana mʉare gotigʉ ya yʉ. Yucʉ rica cʉtirijʉ ba ãmorã ãmarã yirãji mani. Yucʉ tʉ ejacõri rica manigʉ̃ iti ñaja bojori bʉjarã yirãji mani. “Ñe waja ma adigʉ”, yicõri quẽarã yirãji mani. Ito bajiri jʉaji rica cʉtibetoja itigʉ ĩja. Ito bajiroti ñe waja mana ñama ĩna rʉore oca riasori masa. Riojo Dios oca gotibeama ĩna. Ito bajiri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios.
JUD 1:13 Ide bʉto jacũja ʉeri somo ñaro yiroja tʉnimajʉ. Iti robo bajiroti ñama rʉore oca riasori masa. Ñeñarisere bʉto tʉoĩacõri, ñeñarise yama ĩna. Jane mejejʉ ũmacʉ̃jʉ ñocõare cũyijʉ Dios. Ito bajiro ĩ cũana ñabojarãti ĩ cũrajʉ ĩna jidicãja rãitĩarojʉ quedirã yirãji ĩna. Ito bajiroti bajiama rʉore oca riasori masa. Dios oca quenarisere jidicãcõri, rʉore oca riasoama ĩna. Ito bajiri bʉto rãitĩarojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare. Ĩnare tʉoĩagʉ̃ ado bajiro yiyijʉ Dios: “Ñeñaro yiri masare rãitĩarojʉ ĩna ñatĩñatoni ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ”, yiyijʉ Dios, jane mejejʉ.
JUD 1:14 Queno tʉoya yʉ ñarã mʉa. Enoc ñayorʉ ĩ bajigore gaye mʉare gotigʉ ya yʉ. Adán janerãbatia co ãmojeno ñarã bero gagʉ ñayijʉ Enoc. “Ado bajiro rẽtaro yiroja, rʉore oca riasori masare”, yirocʉ ado bajiro gotiyijʉ Enoc ñayorʉ: “Co rʉmʉ mani Ʉjʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji jãjarã ángel mesa rãca. Tʉdi ejacõri masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji ĩ. Diore cʉdibitigoanare ruyuriogʉ yiguĩji, ĩna ñeñaro yirise waja, waja yigʉ. Ito yicõri, ĩre rʉ̃cʉbʉobiticõri ĩna ñeñaro aja tudire waja bʉto tõbʉjarã yirãji ĩna”, yi goti yuyijʉ Enoc ñayorʉ.
JUD 1:16 “Quenabeto”, yisotiama ĩnaõna rʉore oca riasori masa. Mani ʉjarã rotirisere ti tujabeama ĩna. Ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti yama ĩna. Coji meje “Rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ”, yisotiama ĩna. Ito yicõri, ĩna ãmoro robo bajiro yirona gãjerãreama queno goti rʉoama ĩna.
JUD 1:17 Yʉ ñarã mani Ʉjʉ Jesucristo oca goti ucutoni ĩ cũana ĩna gotirisere ãcabojabesa mʉa.
JUD 1:18 Ado bajiro gotiyijarã ĩna: “Adi macãrʉcʉ̃ro jediroto riojʉa Dios ocare aja tudiri masa ñarã yirãji. Diore rʉ̃cʉbʉobiticõri, ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiroti ñeñaro yi ʉyarã yirãji ĩna”, yiyijarã Jesucristo oca goti ucuri masa.
JUD 1:19 Adi sita ñeñaro yire yi ʉyarã ñama ĩnaõna, rʉore oca riasori masa. Espíritu Santo quedi sãjagoana meje ñama ĩnaõna. Ito bajiro bajirã ñari Jesure tʉorʉ̃nʉrãre sĩgʉ̃re bajiro ĩna ya ʉsi tʉoĩabitiroca yi codeama ĩna.
JUD 1:20 Yʉ ñarã ĩna robo bajiro yibitirʉja manireama. Dios oca quenarisere tʉorʉ̃nʉrã ñari adi sita ñeñaro yirã robo yibitirʉja manire. Maniama Jesucristore bʉto bʉsa tʉorʉ̃nʉ oca sẽorʉja manire. Ito yicõri Espíritu Santo ĩ ejabʉarisena Diore bʉsisotirʉja manire.
JUD 1:21 Dios rãca sĩgʉ̃ robo bajiro ʉsi cʉticõri ĩ ãmoro bajiroti yirʉja manire. Ito bajiro mani yija, “Yʉre bʉto maiami Dios”, yi tʉoĩasotirã yirãji mani. “Manire ti maicõri, ĩ rãca mani catitĩñaroca yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ Jesucristo”, yi tʉoĩa yucõri güibea mani. “Ĩ yicãdo bajiroti, ĩ rãca catitĩñagʉ̃ yigʉja yʉ”, yi tʉoĩacõri wanʉa mani.
JUD 1:22 Jesure tʉorʉ̃nʉ sẽomenare Dios oca goti masiorʉja mani ĩnare. Ito bajiro mani gotija tʉocõri, “Aʉ, ito bajiroti ña”, yicõri, bʉto bʉsa Jesure tʉorʉ̃nʉ oca sẽorã yirãji ĩna.
JUD 1:23 Jesure masimenare Dios oca gotirʉja manire. Dios oca tʉocõri ĩna tʉorʉ̃nʉja jeame ʉ̃jʉrojʉ wamenaji ĩna, jeame ʉ̃jʉrojʉ waboana ñabojarãti. Gãjerã ĩna ya rujʉ ñeñaro iti tʉoĩaro bajiro yirãre ti mairʉja manire. Ĩnare ti maibojarãti queno tʉoĩarʉja manire, ĩna robo mani ñeñaro yibe yirona.
JUD 1:24 Itire tʉoĩacõri Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsirʉja manire: “Dios mʉ sĩgʉ̃ti ña rẽtoro masi rẽtocũgʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ robo bajiro masigʉ̃ mami. Gʉa Ʉjʉ Jesucristo ĩ goda ĩsirajʉna sʉoriti gʉare masoyija mʉ. Ito yicõri gʉa ñeñaro yibititoni gʉare ejabʉa masigʉ̃ja mʉ. Mʉ rotirojʉ gʉa ejaroca, ‘Mʉa ñeñaro yirise waja, waja ruyuriobea mʉa’, yi ti gotigʉ yigʉja mʉ gʉare. Ito bajiri mʉ ñarojʉ ejacõri mʉ rãca queno wanʉ quenarã yirãji mani. Rẽtoro quenagʉ̃ ña mʉ. Ito yicõri Ʉjʉ ñasagʉ ña mʉ. Ñe mʉ masibitigore ma mʉre. Ito yicõri ñe mʉ roti masibitigore ma mʉre. Ito bajiro bajiyija mʉ adi macãrʉcʉ̃rore mʉ rujeoroto riojʉa. Adi rʉmʉri cʉni ito bajiro bajigʉti ña mʉ. Ito bajicõri ito bajigʉti ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ”, yirʉja mani, Diore rʉ̃cʉbʉorã. Itocõ ña.
REV 1:1 Adi papera tuti ija yoari mejeti rẽtaroti gaye gotia. Iti oca Jesucristo ĩ masiroca Dios ĩ yire ña. Ito bajiro yiñi Dios, mani Jesucristore moa ĩsirã, “Ito bajiro rẽtaro yiroja”, mani yi tʉoĩa masitoni. Yʉ ña Juan adi papera ucagʉ. “Ado bajiro bajia yireoni ña mʉ canibetoti cãiri bajiro mʉre godo weore”, yʉre yi gotirocʉ ángel yʉ tʉ cõañi Jesucristo.
REV 1:2 Yʉ tigore, yʉ tʉogore cʉni riojo uca yʉ adire. Iti ña Dios oca yʉ masiroca Jesucristo ĩ yire.
REV 1:3 Noa adi papera tuti tirãti wanʉrã yirãji. Adi oca ija rẽtaroti gaye tʉocõri, wanʉrã yirãji. Dios oca ña iti. Iti gaye oca rẽtaroti cõña wajʉ. Ito bajiri noa adi ucare gaye tʉorʉ̃nʉrã, wanʉ quenarã yirãji.
REV 1:4 Yʉ Juan adi papera mʉare cõa yʉ. Mʉa ña Asia sitajʉ jʉa ãmojeno cʉtori gãna Jesucristore tʉorʉ̃nʉrã. Queno yijaro Dios mʉare. Ito yicõri mʉa ya ʉsijʉ sajari oca cʉtiroca yijaro Dios. Dios ñami iti rʉmʉ gagʉ, adocãta gagʉ, ito yicõri ija ñatĩñarocʉ. Ija adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ. Dios ĩ rotiri cumuro riojo ñaguĩji Espíritu Santo. Jʉa ãmojeno ʉsi cʉtigʉ ñari jeyaro masigʉ̃ ñami. Ĩ́na sʉoriti mʉare queno yijaro Dios.
REV 1:5 Jesucristo cʉni mʉare queno yijaro. Ĩ ñami ĩ tigore riojo gotigʉ. Ito yicõri ĩ ñami godabojagʉti mʉcana tʉdi catitĩñarocʉ. Gãjerãma ĩ riojʉa godabojarãti tʉdi catitĩñare gaye boca ãmibisijarã ĩna. Ĩ ñami adi sita gãna ʉjarãre roti masigʉ̃. Manire ti maigʉ̃ ñami Cristo. Ito bajiri godacõri ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi ĩ.
REV 1:6 Mani ĩre tʉorʉ̃nʉrãre Dios ñarã mani ñaroca yiñi Cristo. Ito yicõri paia robo ĩ Jacʉ Diore mani moa ĩsiroca yiñi Cristo. Ĩre rʉ̃cʉbʉotĩñarʉja manire. Ĩ ñami rẽtoro roti masigʉ̃. Ito bajiroti ñatĩñajaro ĩ.
REV 1:7 Ide bueri rãca wadigʉ yiguĩji Cristo. Ito bajiri masa jeyaro ĩre ti jedirã yirãji. Ito yicõri ĩre cami meniana cʉni tirã yirãji ĩre. Ĩre ticõri jeyaro adi sita gãna otirã yirãji. Ito bajiroti bajiro yiroja, ya yʉ mʉare.
REV 1:8 Rẽtoro sẽogʉ̃ ñami mani Ʉjʉ Dios. Ado bajiro gotiami. Tʉote mʉa: “A wame ñasʉorise, ito yicõri Z wame ñasʉsarise robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja”, yi gotiami Dios. Ĩ ñami iti rʉmʉ gagʉ, adocãta gagʉ, ito yicõri ija ñatĩñarocʉ. Ija adi sitajʉ tʉdi ejagʉ yiguĩji ĩ.
REV 1:9 Yʉ Juan, mʉa rãca Jesucristore masigʉ̃ ña yʉ cʉni. Ito bajiri sĩgʉ̃ rĩa bajiro bajirã ña mani. Mʉare bajiroti tõbʉja yʉ cʉni. Masa mʉare ĩna ti tudiro bajiroti ti tudiama yʉre cʉni. Manire ito bajiro ĩna yibojarocati mani ñemecʉtiroca yami Jesucristo. Ito bajiri co rʉmʉ Dios ĩ rotirojʉ mʉa rãca wanʉgʉ̃ yigʉja yʉ cʉni. Patmos wame cʉtiri yogajʉ coji tubia ecocʉ yʉ. Dios oca yʉ riasojare ito yicõri Jesucristo gaye yʉ bʉsijare yʉre tubiacã ĩna.
REV 1:10 Tujacãra rʉmʉ Diore yʉ rʉ̃cʉbʉo ñaroca yʉ canibetoti cãiri bajiro yʉre iti godo weoroca yiquĩ Espíritu Santo. Yʉ jʉdojʉa oca sẽorise iti ruyuja, tʉocʉ yʉ. Trompeta jutiado bajiro ruyucʉ.
REV 1:11 Ado bajiro ruyucʉ iti: —Adocãta mʉ tirise papera tutijʉ ucaya. Iti ucacõri Asia sita gãna Cristore tʉorʉ̃nʉrãre cõama. Ĩna ñama jʉa ãmojeno cʉtori gãna. Ado bajiro wame cʉtia ĩna cʉtori: Efeso, Esmirna, Pérgamo, Tiatira, Sardis, Filadelfia ito yicõri Laodicea wame cʉtiri cʉtori ña ĩna cʉtori, yire oca ruyucʉ yʉ tʉoja.
REV 1:12 “¿Ñimʉ yʉre bʉsiati?” yirocʉ jʉda rʉ̃gʉ̃cʉ yʉ, ĩre tirocʉ. Jʉda tigʉjʉ jʉa ãmojeno jeobusuora tuturi ticʉ yʉ. Orona ĩna menira tuturi ñacʉ iti.
REV 1:13 Iti jeobusuora tuturi wato sĩgʉ̃ ʉ̃mʉgʉ̃ ticʉ yʉ. Masa Rĩjorʉ robo bajiro bajigʉ ñaquĩ ĩ yʉ tija. Coro yutabuju yoaro ĩ ya gʉbo tĩgãjʉ sʉsaro sãñaquĩ ĩ. Ĩ ya wẽñura wiro oro gaye ñacʉ. Ĩ ya ʉsi riojocõ eyari wiro ñacʉ iti wiro.
REV 1:14 Ĩ ya rijoga joa botirise ñacʉ. Oveja joa robo bajiro, ito yicõri ide buerise robo bajiro boti ruyucʉ. Ĩ ya cajeari jea ʉ̃jʉrise robo bajiro bajicʉ.
REV 1:15 Ĩ ya gʉbori bʉto yocʉ. Bronce wame cʉtirise robo bajiro jeamejʉ soecõri ĩna gosioado bajiro yocʉ iti. Ĩ bʉsija riaca bʉto ũmayurisa robo bajiro ruyucʉ.
REV 1:16 Ĩ ya ãmo riojocadʉja jʉa ãmojeno ñocõa rʉcoquĩ ĩ. Ĩ ya risejʉ sarera jãi, jʉa dʉja odiri jãi budicʉ. Ĩ ya rio ũmacañi queno ĩ asiro robo bajiro yo ruyucʉ.
REV 1:17 Ĩre ticõri ĩ tʉ cõ quedicʉ yʉ. Ito bajiro yʉ bajibojarocati ĩ ya ãmo riojocadʉja yʉre moa jeoquĩ. Ito yicõri ado bajiro yʉre yiquĩ ĩ: —Güibesa. Yʉ ña ñatĩñagʉ̃. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja.
REV 1:18 Yʉ ña catitĩñagʉ̃. Godabojagʉti tʉdi caticʉ yʉ. Mʉcana jʉaji godare ma yʉre. Godarãre mʉcana tʉdi ĩna catiroca yi masigʉ̃ ña yʉ. Godari masa ĩna ñarojʉ jana sãjado rʉcogʉ ña yʉ. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ waboanare maso masia yʉ, yiquĩ Masa Rĩjorʉ yʉ cãirojʉ.
REV 1:19 Mʉcana gaje ado bajiro gotiquĩ ĩ: —Adocãta mʉ tirise ucaya. Adocãta gaye, ija ñaroti gaye cʉni ucaya.
REV 1:20 Yʉ ya riojocadʉja jʉa ãmojeno ñocõa mʉ tirã ado bajiro yireoni ña. Ĩna ñama jʉa ãmojeno cʉtori gãna yʉre tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñarã. Jʉa ãmojeno jeobusuora tuturi mʉ tirise ado bajiro yireoni ña. Ĩna ñama jʉa ãmojeno cʉtori gãna yʉre tʉorʉ̃nʉrã, yiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
REV 2:1 Mʉcana yʉ cãirojʉ ado bajiro gotiquĩ: —Efeso gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Jʉa ãmojeno jeobusuora tuturi wato ñagʉ̃, ĩ ya ãmo riojocadʉja jʉa ãmojeno ñocõa rʉcogʉ ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ. Ado bajiro mʉare gotiami ĩ:
REV 2:2 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Josari mʉa moarisere masia yʉ. Ʉsirioro yimena ña mʉa. Ñeñaro yirãre ti wanʉbea mʉa. ‘Gʉa ña Jesucristo ĩ oca gotitoni ĩ cũana’, yibojarãre, ti masiana ña mʉa. ‘Riti Jesús ĩ cũana meje ñama. Socari masa ñama’, yi ti masirã ña mʉa ĩja.
REV 2:3 Yʉre tʉoĩarã, tujare mejeti moayija mʉa. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã. ‘Yʉ tõbʉjaja cʉni, Jesucristore jidicãbicʉja yʉ’, yi tʉoĩarã ña mʉa, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare.
REV 2:4 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Cajero yʉre masisʉorã mʉa maicato bajiro yʉre maibea mʉa ĩja.
REV 2:5 Ito bajiri yʉre mʉa masisʉocatire tʉdi tʉoĩacõri, ñeñaro mʉa yirise jidicãña. Cajero yʉre mʉa cʉdicato bajiroti yiya mʉcana. Ito bajiro mʉa yibeja yoari mejeti mʉare waja senigʉ̃ ejagʉ yigʉja yʉ. Ñeñaro mʉa yirisere mʉa jidicãbeja mʉa ya jeobusuora tutu ẽmagʉ̃ yigʉja yʉ.
REV 2:6 Coji gaye queno ya mʉa yʉ tija. Nicolaítas cʉto gãna ñeñaro ĩna yirisere ti tea mʉa. Yʉ cʉni ĩna ñeñaro yirisere ti tea.
REV 2:7 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiri catitĩñaragʉ rica ĩnare ecagʉ yigʉja yʉ. Dios ya wese quenari wese gʉdareco ñaroja itigʉ’, yi gotiami Espíritu Santo”, yi ucaya mʉ, yi gotiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
REV 2:8 Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ: —Esmirna gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Ñasʉogʉ, ñasʉsagʉ, ito yicõri godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ. Ado bajiro mʉare gotiami:
REV 2:9 Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
REV 2:10 Mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa güibesa. Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. ‘Diore ĩna jidicãja ticʉja yʉ’, yirocʉ ado bajiro mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji ĩ. Mʉa coriarãre gãjerã ĩna tubiaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉari tõbʉjarã yirãji mʉa. Mʉa godarã wana yija cʉni, yʉre jidicãbeja. Ito mʉa yija, catitĩñare mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ iti waja.
REV 2:11 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ tõbʉja godamena yirãji ĩna’, yi gotiami Espíritu Santo mʉare”, yi ucaya, yiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 2:12 Gaje mʉcana ado bajiro gotiquĩ ĩ yʉ cãirojʉ: —Pérgamo gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi rʉcogʉ, ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ:
REV 2:13 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ rotiri cʉtojʉ ñaboja mʉa. Ĩ rotibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã meje ña mʉa. Ito gãna Satanásre cʉdirã ñari, Antipas wame cʉtigʉre sĩañi ĩna. Ĩ ñabojaquĩ, ‘Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena’, yʉre yi ejabʉabojacacʉ. ‘Ĩre ĩna sĩaja bero ñabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãbea mʉa’, ya yʉ mʉare.
REV 2:14 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa Pérgamo gãna coriarã, Balaam ĩ riasorisere jidicã ãmobea mʉa. Ĩ ñami Balacre ado bajiro riasorʉ: ‘Ĩnamasi meni rujeoanare bare ecabojare gaye mʉa Israel sita gãna baja quena. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja quena ña’, yi riasoñi Balaam. ‘Mʉa wato coriarã ñama ĩ riasorisere jidicã ãmomena’, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
REV 2:15 Mʉa wato coriarã ñama Nicolaítas cʉto gãna ñeñaro ĩna riasorisere jidicã ãmomena. Ĩna riasorisere bʉto ti tea yʉ.
REV 2:16 Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja mʉare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yoari mejeti yʉ ya risejʉ ñari jãi sarera jãina quenabeto mʉa tõbʉjaroca yigʉ yigʉja yʉ.
REV 2:17 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro yirãre maná wame cʉtirise bare ĩnare ecagʉ yigʉja yʉ. Iti ña ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani bare. Gaje gʉ̃tagã botirica ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Itiga gʉ̃tagãjʉ mame ucare wãñaro yiroja. Itiga gʉ̃tagãre boca ãmirã riti itiga wãñarise masirã yirãji’, yi gotiami Espíritu Santo”, yi ucaya mʉ, yi gotiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
REV 2:18 Gaje mʉcana ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Tiatira gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Dios Macʉ ĩ ya cajeari jea ʉ̃jʉrise robo bajiro bajigʉ, ito yicõri bronce wame cʉtirise bʉto yorise robo bajiro gʉbo cʉtigʉ ado bajiro mʉare gotiami:
REV 2:19 Jeyaro mʉa yirisere masia yʉ. ‘Masare ti mairã ñama ĩna’, yi tʉoĩa yʉ mʉare. ‘Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna’, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Gãjerãre yiari mʉa ejabʉarise queno masia yʉ. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉtĩñacõa mʉa. ‘Cajero yʉre ĩna masisʉocato rẽtoro queno ejabʉama’, ya yʉ mʉare.
REV 2:20 Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa tʉ gago Jezabel wame cʉtigo ñeñaro iso bʉsija ticõa mʉa. Ado bajiro rʉore oca bʉsiamo iso: ‘Diore yiari bʉsia yʉ. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja, no yibea. Masa ĩnamasiti meni rujeoanare bare ĩna ecare mʉa baja, no yibea’, yire oca goti rʉoamo iso. Ito bajiro iso yija tʉocõri, yʉre moa ĩsiri masa tʉo wisama ĩja.
REV 2:21 Ñeñaro iso yirise jidicãjaro yirocʉ, yoari yuboja yʉ. Ito bajibojarocati jidicã ãmobeamo iso. Ʉ̃mʉa rãca ñeñaro iso yirise cʉni jidicã ãmobeamo iso.
REV 2:22 Ito bajiro iso yijare iso cõ cũñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Iso rãca aje ñarãre cʉni ĩna cõroca yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna robo bajiro yi ʉyacõri itire mʉa jidicãbeja, mʉare cʉni mʉa tõbʉjaroca yicʉja yʉ.
REV 2:23 Iso rĩare sĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, yʉ masirisere tirã yirãji mʉa. ‘Mani tʉoĩarise, mani ya ʉsijʉna mani yi ãmorise cʉni ti masi jeoami Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yiro bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji’, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa ĩja.
REV 2:24 Mʉa Tiatira gãna jãjarã ña iso riasorisere tʉorʉ̃nʉmena. ‘Adi ña Satanás oca ñasarise, gãjerã ĩna tʉoĩabiti ña iti’, ĩna yibojaja cʉni itire tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri, ‘Diore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna’, yicõri mʉare josabicʉja yʉ ĩja.
REV 2:25 Ado bajiro riti mʉare rotia yʉ. Yʉ mʉare bʉsirisere tʉoĩa jidicãbeja. Yʉ ejarocõjʉti itire tʉoĩa jidicãbeja.
REV 2:26 Ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Noa sʉsarijʉ yʉ ãmoro bajiro yi jidicãmena gãjerãre ĩna roti masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
REV 2:27 Yʉ roti masiroca yʉ Jacʉ yʉre ĩ yiado bajiroti mʉare yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ cũana ñari sẽoro rotirã yirãji mʉa. Ito yicõri come mana riri sotʉri jawado robo bajiro cʉdimenare ruyuriorã yirãji mʉa.
REV 2:28 Mʉare busuri ñocõagã ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ.
REV 2:29 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Adi ña Diore tʉorʉ̃nʉrãre Espíritu Santo ĩ gotire”, yi ucaya mʉ, yiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
REV 3:1 Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Sardis gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Jʉa ãmojeno ʉsi cʉtigʉ, ito yicõri jʉa ãmojeno ñocõa rʉcogʉ ado bajiro gotiami: Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. ‘Diore queno cʉdirã ñama’, yi tʉoĩabojama gãjerã mʉare. Yʉama godacãna robo bajiro mʉare tia. Yʉre queno cʉdirã meje ña mʉa.
REV 3:2 Yʉ tija yʉ ocare mʉa cʉdibeja, godana robo bajiro bajirã ña mʉa. Canirã robo bajiro bajirã ña mʉa. Yujiya mʉa. Yʉ tija yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã ya mʉa. Ito bajiri, ĩre jidicãme yirona, bʉto bʉsa yʉre tʉorʉ̃nʉña. Yʉ tija, Dios ĩ ãmoro bajiro queno yisabea mʉa.
REV 3:3 Cajero mʉa riasotigore mʉcana tʉdi tʉoĩaña mʉa. Itire tʉorʉ̃nʉcõri, mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Ito bajiro mʉa yibeja, riniri masʉ robo bajiro, ‘Itocõ ejagʉ yiguĩji’, mʉa yi masibeto, mʉa tʉ ejagʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri mʉare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ.
REV 3:4 Mʉa Sardis gãna coriarã bʉto ñeñarise yibea mʉa. Ito bajiri mʉa ya yutabujuri ʉeri wõña mana robo bajiro bajia mʉa. Ito bajiri mʉare waja yigʉ yutabuju botirise sãñarã yʉ rãca mʉa ñaroca yigʉ yigʉja yʉ.
REV 3:5 Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro yirãre yutabuju botirise ĩna sãñaroca yigʉ yigʉja yʉ. ‘Adocõ ñama catitĩñare rʉcorona’, yire gaye papera tuti ĩna wame coebicʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ Jacʉ ĩ tiro riojo, ‘Ãna ñama yʉ ñarã’, yigʉ yigʉja yʉ. Ángel mesa tiro riojo cʉni ito bajiroti yigʉ yigʉja yʉ.
REV 3:6 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Adi ña Diore tʉorʉ̃nʉrãre Espíritu Santo ĩ gotire”, yi ucaya, yiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 3:7 Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Filadelfia gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Ado bajiro gotiami ñeñaro yiĩabicʉ, ito yicõri riojo gotigʉ. Ĩ ñami David ñayorʉ ʉjʉ robo bajiro roti masigʉ̃. Bʉto roti masigʉ̃ ĩ ñajare soje ĩ janaja, ñimʉjʉa gãji bia masibiquĩji. Soje ĩ biaja cʉni, ñimʉjʉa gãji iti sojere jana masibiquĩji. Ado bajiro gotiami:
REV 3:8 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Queno sẽorã meje ña mʉa. Ito bajibojarocati yʉ ocare queno cʉdiĩa ãmoboja mʉa. Ito yicõri, ‘Jesure masibea gʉa’, yibea mʉa. ‘Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa’, ya mʉa. Ito bajiro mʉa yijare, queno mʉare ejabʉagʉ yigʉja yʉ. Mʉare yiari soje jana ĩsicʉ yʉ. Ñimʉjʉa iti sojere biabiquĩji.
REV 3:9 Ado bajiro yʉ bʉsirise queno tʉoya. Mʉa wato coriarã ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanásre tʉorʉ̃nʉ sʉyarã. ‘Judio masa ña gʉa. Dios ñarã ña gʉa’, yibojama ĩna. Bajibea, rʉ̃mʉ́a ʉjʉ ñarã ñama ĩna. Mʉa riojo ĩna ya rijomunigãna ñini rũjũ rotigʉ yigʉja yʉ. ‘Ĩna ñama Dios ĩ mairã’, mʉare ĩna yiroca yigʉ yigʉja yʉ.
REV 3:10 ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca gãjerã yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉtĩñacõa mʉa’, yʉ rotiado bajiroti queno cʉdia mʉa. Co rʉmʉ ejaro yiroja adi sita gãna ĩna tõbʉjaroti rʉmʉ. Gãjerãre ʉsirioro yimenati yʉre cʉdirã mʉa ñajare, iti rʉmʉ iti ejaroca mʉare codegʉ yigʉja yʉ.
REV 3:11 Masima, yoari mejeti ejagʉ yigʉja yʉ. Yʉre mʉa cʉdirise tʉoĩa jidicãbeja. Ito bajiro mʉa yija, ñimʉjʉa mʉa mʉja waroto camota masibiquĩji.
REV 3:12 No ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Yʉ Jacʉ Dios ya wi ĩna ñatĩñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ĩ ya wi botari bʉtirise robo bajiro ñatĩñarã yirãji ĩna. Ʉdia wame ĩnare wame wõgʉ̃ yigʉja yʉ, ĩna ñajedirore. Ado bajiro wame yicʉja yʉ: Yʉ Jacʉ Dios wame, ĩ cʉto wame, ito yicõri yʉ wame mame ñaroti wõgʉ̃ yigʉja yʉ ĩnare. Yʉ Jacʉ ĩ ñaro, mame Jerusalén wame cʉtiri cʉto ñaro yiroja. Iti cʉto ũmacʉ̃jʉna ruji wadicõri, ejaro yiroja.
REV 3:13 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Adi ña Diore tʉorʉ̃nʉrãre Espíritu Santo ĩ gotire”, yi ucaya, yiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 3:14 Gaje ado bajiro yʉre gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Laodicea gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Diore queno goti ejabʉasotigʉ, ito yicõri riojo gotigʉna sʉoriti jeyaro rujeoñi Dios. Ado bajiro gotiami mʉare:
REV 3:15 Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Yʉ rotirise queno cʉdi ãmobea mʉa. ‘Yʉ ãmorocõ cʉdicʉja yʉama’, yi tʉoĩa mʉa. Yʉre ti tebitibojarãti yʉre queno tʉorʉ̃nʉsabea mʉa. Ito bajiri yʉre queno tʉorʉ̃nʉre ãmoa yʉ. Mʉa queno yʉre tʉorʉ̃nʉ ãmosabeja, yʉre mʉa jidicãja quena.
REV 3:16 Yʉre tʉorʉ̃nʉmena ñari mʉa ãmoro bajiro riti cʉdisotia mʉa. Ide asirise, ide ʉsarise bajiro bajirã meje ña mʉa. Ide asisʉoriseacã bajiro bajirã ña mʉa. Ito bajiro mʉa bajirã ñajare, ide asisʉoriseacã mʉño bategʉ robo bajiro mʉare bucõagʉ̃ yigʉja yʉ.
REV 3:17 ‘Gajeoni jairã ña gʉa. Gʉa ãmorise ñajediro, dise rʉyabeto rʉcoa gʉa’, yiboja mʉa. Queno itire ti masibea mʉa. Yʉ tija yʉre cʉdimena ñari ado bajiro bajirã ña mʉa. Bojoro bʉjarã, ñe rʉcomena, tʉoĩa oca jairã, cajea mana ito yicõri yutabuju mana bajiro bajirã ña mʉa.
REV 3:18 Ito bajiro mʉa bajirã ñajare, ado bajiro mʉare goti masioa yʉ. Quenarise yʉre mʉa moa ĩsi ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, jaje quenarise mʉa yiroca yigʉ yigʉja yʉ. Ñeñarise mʉa jidicã ãmoja, yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, quenarise mʉa tʉoĩaroca yigʉ yigʉja yʉ. Yʉ ya oca mʉa masi ãmoja yʉre senija quena. Ito bajiro mʉa senija tʉocõri, yʉ ocare queno mʉa tʉo masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
REV 3:19 No yʉ mairãre ĩnare goti quenoa yʉ. Ito yicõri no yʉ mairãre ĩna ñeñaro yija, ĩnare waja senia yʉ, ĩna masitoni. Ito bajiri mʉa ñeñaro yirisere jidicãcõri, yʉre queno cʉdiya ĩja.
REV 3:20 Tiya, soje tʉ code rʉ̃gõa yʉ sãja ãmogʉ̃. No yʉ oca tʉocõri soje ĩ janaja, sãjagʉ̃ yigʉja yʉ. Sãjacõri ĩre baba cʉtigʉ yigʉja yʉ. Ito yicõri ĩjʉa cʉni yʉre baba cʉtigʉ yiguĩji.
REV 3:21 No ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã, ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro bajirã mʉa ñajare, yʉ roti rujiro tʉ yʉ rãca mʉa ñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiroti rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũcõri, yʉ Jacʉ rotiro tʉ rujia yʉ.
REV 3:22 No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Ito bajiro yami Espíritu Santo, Diore tʉorʉ̃nʉrãre”, yi ucaya, yiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
REV 4:1 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ soje janacãra soje ticʉ yʉ. Trompeta jutire oca bajiro yʉre bʉsisʉocacʉ mʉcana ado bajiro yʉre bʉsi ruyuquĩ: —Mʉja waya adojʉa. Ija rẽtaroti gaye mʉre ĩorocʉ ya yʉ, yire oca ruyucʉ yʉre.
REV 4:2 Ito bajiro ĩ yirocati Espíritu Santo ĩ masirisenati ũmacʉ̃jʉ ejacoacʉ yʉ. Itojʉ ejacõri ʉjʉ ya cumuro ticʉ yʉ. Iti cumurojʉ sĩgʉ̃ rujiquĩ yʉ tija.
REV 4:3 Iti cumurojʉ rujicacʉ gʉ̃ta bʉto yorise robo bajiro yocʉ ĩ ya rio. Jaspe Cornalina wame cʉtirise gʉ̃ta robo bajiro yo ruyucʉ ĩ ya rio. Ĩ rujiro tʉ ide bue bedo ñacʉ. Esmeralda wame cʉtirise gʉ̃ta robo bajiro yo ruyucʉ iti bedo.
REV 4:4 Ĩ rujiro tʉ veinticuatro cumurori ruji gãni biacʉ ĩ tʉ. Iti cumurorijʉ veinticuatro ñarã bʉcʉrã rujicã. Botirise sãñacã ĩna. Ito yicõri oro bedori jesacã ĩna.
REV 4:5 Ĩ rujiri cumurojʉ bʉjo ĩ borea yirise bajiro borea yicʉ. Ito yicõri bʉjo bʉsirise bajiro ruyucʉ. Ĩ rujiri cumuro riojo jʉa ãmojeno jea ʉ̃jʉricʉri ruyucʉ. Itire ticõri “Jʉa ãmojeno ʉsi cʉtigʉ ñami Dios”, yi ticʉ yʉ itire.
REV 4:6 Ʉjʉ ya cumuro riojo itajura ide botirita, queno ide ruyurita ticʉ yʉ. Ʉjʉ ya cumuro riojo, iti cumuro jʉdojʉa cʉni, riojocadʉja, gãcodʉja cʉni tiĩaña mana jʉariarã ñacã. Jaje cajeari cʉticã. Ĩna ya rio ñari dʉja cʉni ĩna ya jʉdojʉari cʉni cajeari cʉtirã ñacã ĩna.
REV 4:7 Sĩgʉ̃ tiya macʉ yai robo bajigʉ ñaquĩ. Gãji ta wecʉ robo bajigʉ ñaquĩ. Gãji ʉ̃mʉgʉ̃ bajiro rio cʉtiquĩ. Sʉsagʉ ga jagʉ wʉtigʉ robo bajiro bajiquĩ.
REV 4:8 Ĩna jʉariarã tiĩaña mana coga ãmojeno caerori caero cʉticã. Ĩna ya caerorijʉ ũmacʉ̃jʉagadʉja, jacagadʉja cʉni cajeari cʉtirã ñacã ĩna. Ʉ̃mʉari, ñamiri cʉni Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro basatĩñacã ĩna: Quenagʉ̃ ña mʉ. Quenagʉ̃ ña mʉ. Quenagʉ̃ ña mʉ. Jeyaro masigʉ̃ ña gʉa Ʉjʉ mʉ. Mʉti ñayija iti rʉmʉjʉ gagʉ. Mʉti ña adocãta gagʉ cʉni. Mʉti ña ija ejarocʉ cʉni, yi ñacã ĩna.
REV 4:9 Ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã ĩna: “Mʉ ña rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ. Mʉ ña rẽtoro ñasagʉ. Mʉre rʉ̃cʉbʉorã, ‘Queno ya mʉ’, ya gʉa mʉre”, yicã ĩna ito rujigʉ catitĩñagʉ̃re.
REV 4:10 Coji rʉyabeto ito bajiro ĩna yiroca veinticuatro ñarã bʉcʉrã ito ñarã, ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcã ĩna. Catitĩñagʉ̃re rʉ̃cʉbʉorã ito bajiro ñini rũjũcã ĩna. Ito yicõri ĩna ya jesara bedori ãmicõri ĩ rujiro riojo jidicũcã ĩna. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã:
REV 4:11 Mʉ ña jeyaro rujeorʉ. Mʉ ãmoro bajiroti mʉ rujeore jeyaro ña. Gʉa Ʉjʉ ña Dios mʉ. Masa jeyaro mʉre rʉ̃cʉbʉore ãmoa gʉa. “Dios ñami ñasagʉ”, masa jeyaro yi jedire ãmoa gʉa. “Dios ñami rẽtoro masigʉ̃”, masa mʉre ĩna yire ãmoa gʉa, yicã veinticuatro ñarã bʉcʉrã. Ito bajiro yicã ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã.
REV 5:1 Ito yija bero ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉ ĩ ya ãmo riojocadʉja papera tunara joti ĩ rʉcoja ticʉ yʉ. Iti joti totijʉ, joe cʉni ucare ñacʉ. Jʉa ãmojeno sʉobiare ñacʉ iti jotijʉre.
REV 5:2 Ito bajiroca Dios ñaro gagʉ ángel queno masigʉ̃ ticʉ yʉ. Ado bajiro oca sẽoro seniĩaquĩ ĩ: —¿Ñimʉ ñati Dios ĩ ti wanʉgʉ̃ iti joti sʉobiare ñigã ãmigocõri manire ti ĩsigʉ̃? yi seniĩabojaquĩ ĩ.
REV 5:3 Ito bajiro ĩ seniĩabojaja, ũmacʉ̃jʉ gãna, adi sita gãna, adi sita rocajʉa gãna cʉni sĩgʉ̃jʉama jana masigʉ̃ maniquĩ. Sĩgʉ̃ itire ti ĩsigʉ̃ maniquĩ.
REV 5:4 Ito bajija ticõri, bʉto oticʉ yʉ. Sĩgʉ̃ iti janacõri ti ĩsigʉ̃ manijare, bʉto oticʉ yʉ.
REV 5:5 Yʉ otija ticõri, sĩgʉ̃ bʉcʉgʉ ado bajiro gotiquĩ yʉre: —Itocõti otiya ĩja. Adojʉ tiya. Ado ñami sĩgʉ̃ rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrʉ. Judá masa butu gagʉ ñami ĩ. Yai sẽogʉ̃ bajiro bajigʉ ñami ĩ. Ito yicõri David ʉjʉ ñayorʉ janerãbatia janami ñami ĩ. Ĩre queno wanʉami Dios. Ito bajiri jʉa ãmojeno sʉobiare ñigã ãmigocõri manire ti ĩsigʉ̃ yiguĩji, yiquĩ ĩ yʉre.
REV 5:6 Bʉcʉrã wato, tiĩaña mana wato, ʉjʉ ya cumuro tʉjʉ sĩgʉ̃ Oveja Macʉ bajiro bajigʉre ticʉ yʉ. Ĩre ĩna sĩagore cami iti ñaja ticʉ yʉ. Jʉa ãmojeno saburi ñacʉ ĩre. Ito yicõri jʉa ãmojeno cajeari ñacʉ ĩre. Ĩ ya cajeari ticõri, “Jʉa ãmojeno ʉsi cʉtigʉ ñami Espíritu Santo. Ĩ ñami adi sitajʉre cojʉ rʉyabeto Dios ĩ cõarʉ”, yi ticʉ yʉ ĩre.
REV 5:7 Ito yija yʉ tiroca Oveja Macʉ, ʉjʉ ya cumuro rujigʉ ya riojocadʉja papera tunara joti ĩ rʉcorisere ãmiquĩ.
REV 5:8 Oveja Macʉ iti jotire ĩ ãmiroca jʉariarã tiĩaña mana, ito yicõri veinticuatro ñarã bʉcʉrã cʉni ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcã. Ĩna sĩgʉ̃ rʉyabeto basa meniroti arpa wame cʉtirise rʉcocã ĩna. Ito yicõri oro tẽrori rʉcocã ĩna. Iti tẽrorijʉ soeja queno sʉti quenarise sãñacʉ. Iti sʉti quenarise iti bue mʉja waja Dios ñarã ĩre ĩna bʉsiro robo bajiro bajirise ñacʉ.
REV 5:9 Ado bajiro basacã ĩna mame basare: Masa jeyarore masorocʉ goda ĩsiyija mʉ. Co oca rʉyabeto bʉsirãre, co cʉto gãna rʉyabeto, ito yicõri co sita gãnare rʉyabeto goda ĩsiyija mʉ. Dios ñarã masa ñatoni mʉ ya rína waja yicãyija mʉ. Ito bajiri tunara joti ãmicõri sʉobiare ñigã masigʉ̃ ña mʉ.
REV 5:10 No Diore tʉorʉ̃nʉrãre ĩ ñarã ĩna ñaroca yiyija mʉ. Ito yicõri paia robo bajiro Diore ĩna moa ĩsiroca ya mʉ. Ito bajiri adi sita gãnare roti masirã yirãji ĩna, yi basa sẽacã ĩna.
REV 5:11 Ito yija bero jãjarã ángel mesa ĩna bʉsija tʉocʉ yʉ. Cõĩaja jediado manicã. Jãjarã ñacã ĩna. Ʉjʉ ya cumuro tʉ jʉariarã tiĩaña mana, veinticuatro ñarã bʉcʉrã jʉdojʉajʉ ñacã ángel mesa.
REV 5:12 Oca sẽoro ado bajiro yicã ĩna: Masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja yi ĩsirocʉ goda ĩsiñi Oveja Macʉ. Ito bajiro bajicõri rẽtoro masigʉ̃ ñami ĩ. Rẽtoro sẽogʉ̃, rẽtoro roti masigʉ̃, rẽtoro rʉ̃cʉbʉorʉ, rẽtoro jeyaro rʉcogʉ, “Rẽtoro quenagʉ̃ ñami”, masa ĩna yirocʉ, ñami Oveja Macʉ, yi rʉ̃cʉbʉocã ángel mesa.
REV 5:13 Ito yirocati Dios ĩ rujeoana ñarocõti ĩna bʉsija tʉocʉ yʉ. Ĩna ñacã ũmacʉ̃jʉ gãna ñajediro, adi sita gãna cʉni. Ito yicõri sita wato ñarã, godagoana, ito yicõri ide wato gãna, ñajediro ĩna bʉsirise ruyucʉ. Ʉjʉ ya cumuro rujigʉre, Oveja Macʉre cʉni rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro bʉsi ruyucã ĩna: Mʉa ña masa ĩna rʉ̃cʉbʉorona. Ito bajiri mʉare rʉ̃cʉbʉotĩñajaro masa. “Mʉa ña rẽtoro ñasarã”, yitĩñajaro masa mʉare. “Mʉa ña rẽtoro masirã. Mʉa ña rẽtoro queno yirã”, yitĩñajaro masa mʉare, yi bʉsi ruyucã ĩna.
REV 5:14 Ito bajiro ĩna yiroca jʉariarã tiĩaña mana ado bajiro bʉsi ruyucã: —Ito bajiroti bajia, yi bʉsi ruyucã ĩna. Ito yiroca veinticuatro ñarã bʉcʉrã ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉre, Oveja Macʉre cʉni, rʉ̃cʉbʉorã ĩna riojo rijomunigãna ñini rũjũcã ĩna.
REV 6:1 Ito yija Oveja Macʉ papera tunara jotire cajero sʉobiarajʉ ĩ ñigãja ticʉ yʉ. Ito yirocati jʉariarã tiĩaña mana sĩgʉ̃ bʉsi ruyuquĩ ĩna rãca gagʉ. Ĩ bʉsija bʉjo bʉsirise robo bajiro ruyucʉ. Ado bajiro yi ruyuquĩ ĩ: —Adojʉa tigʉ waya, yi ruyuquĩ ĩ yʉre.
REV 6:2 Ĩ ito yijare ti ñucacʉ yʉ. Cabaru botigʉ ĩ rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ĩ joe jesagʉ jatura jãi rʉcoquĩ. Jesara bedo ĩre ĩna jeoja ticʉ yʉ. Ito bajiro ĩna yija bero ĩ wajanare rẽtocũgʉ̃ waquĩ ĩ.
REV 6:3 Ito yirocati Oveja Macʉ sʉobiarajʉ gajejʉ ñigãquĩ ĩ. Ito yija gãji tiĩaña macʉ ĩ bʉsija tʉocʉ yʉ: —Adojʉa tigʉ waya, yi ruyuquĩ ĩ cʉni.
REV 6:4 Ito ĩ yija cabaru sũagʉ̃re ti bʉjacʉ yʉ. Ĩ joe jesagʉre sarera jãi ĩna ĩsija ticʉ yʉ. Ado bajiro moare ĩre cũñi ĩna. Masa ĩna queno ñabitire gaye, masa ĩna gãmeri sĩaroti gaye cʉni ĩre moare cũñi ĩna.
REV 6:5 Ito yija bero mʉcana gajejʉ sʉobiarajʉ ñigãquĩ Oveja Macʉ. Ito yija gãji tiĩaña macʉ ĩ bʉsija tʉocʉ yʉ: —Adojʉa tigʉ waya, yi ruyuquĩ ĩ cʉni. Ĩ ito yija cabaru ñigʉ̃re ti bʉjacʉ yʉ. Ĩ joe jesagʉ rʉ̃cʉoraga rʉcoquĩ.
REV 6:6 Ito yirocati tiĩaña mana wato oca ruyucʉ. Ado bajiro ruyucʉ iti: —Trigo wame cʉtirise bare co rʉmʉ moare waja coji kiloti bʉjare ñaro yiroja. Ito yicõri cebada wame cʉtirise bare co rʉmʉ moare waja ʉdiaji kilos bʉjare ñaro yiroja. Ito bajibojarocati ʉyé ide, ʉ́ye roabare cʉni waja rʉ̃cʉbeto yiroja, yire oca ruyucʉ.
REV 6:7 Ito yija mʉcana gajejʉ sʉobiarajʉ ñigãquĩ Oveja Macʉ. Ito yija gãji sʉsagʉ tiĩaña macʉ ado bajiro yi ruyuquĩ: —Adojʉa tigʉ waya, yi ruyuquĩ yʉre.
REV 6:8 Ito ĩ yija cabaru bodeagʉre ti bʉjacʉ yʉ. Ĩ joe jesagʉ, “Godare Gaye Rotigʉ”, wame cʉtiquĩ. Ĩ bero sʉyagʉ, “Ñeñaro Yigoana Ĩna Ñarojʉ”, wame cʉtiquĩ ĩ. Sĩare gaye moare cũñi ĩna ĩnare. Gãmeri sĩarena, ñio jogarena, ñarisena ito yicõri gãjeronana cʉni ĩnare sĩa rotiñi ĩna. “Adi sita gãna jʉaria buturi batocõri co butu gãna mʉ sĩa jeoja quena”, yi rotiñi ĩna ĩnare.
REV 6:9 Ito yija bero mʉcana gajejʉ sʉobiarajʉ ñigãquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yirocati Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo tʉ sĩa ecoana ya ʉsi ñacʉ. Dios oca ĩna riasojare, ito yicõri, “Jesure tʉorʉ̃nʉrã ña gʉa”, ĩna yijare ĩnare sĩañi ĩna.
REV 6:10 Oca sẽoro ado bajiro yicã ĩna: —Coji ñeñaro yiĩabicʉ ña gʉa Ʉjʉ mʉ. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, mʉ yija yiro robo yigʉ ña mʉ. ¿Gʉare sĩanare nocõ yoari ĩnare waja senigʉ̃ yati mʉ? yicã ĩna.
REV 6:11 Ĩna ito yijare yutabuju botirise ĩnare ĩsiquĩ ĩ. Ito yicõri: —Tujacãña maji, ʉsiriobesa. Gãjerã mʉa robo bajirã Jesús gayere riasorã yirãji maji. Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare sĩacõrã yirãji maji. Ito bajiro ĩna yija bero ĩnare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ, yiquĩ Dios ĩnare.
REV 6:12 Ito yija bero mʉcana gajejʉ sʉobiarajʉ ñigãquĩ Oveja Macʉ. Ito bajiro ĩ yirocati sita iti bʉto ʉeja ticʉ yʉ. Ito yicõri ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ bʉto ñi juaquĩ. Saya bʉto ñiro robo bajiro ñi juaquĩ ĩ. Ito yicõri ñami gagʉ bʉto sũa juaquĩ, rí bʉto sũarise robo bajiro.
REV 6:13 Ito yicõri ñocõa ũmacʉ̃jʉ gãna jacajʉ quedi queacã ĩna. Higuera wame cʉtiricʉ rica mino iti wẽa batero robo bajiro quedicã ĩna.
REV 6:14 Ito yija bero macãrʉcʉ̃ro godacoacʉ. Papera jũ tunado bajiro baji godacoacʉ. Gʉ̃ta yucʉri, ruja yogari cʉni gajerojʉ iti cʉni rʉ̃gʉ̃roca yiquĩ Dios.
REV 6:15 Ito bajijare ʉjarã rotiri masa gʉ̃ta gojerijʉ rudi sãja wacã ĩna. Ito yicõri gʉ̃tagãri wato rudi sãja wacã gãjerã. Ĩna rãcati surara ʉjarã, ñasarã, niyeru jairã, sẽorã, waja mano moari masa, gãjerã queno ñari masa cʉni rudi jedicoacã ĩna.
REV 6:16 Ito bajiro rudicõri gʉ̃ta yucʉrire, gʉ̃tagãrire cʉni ado bajiro yicã ĩna: —Gʉare quedi jea biaya ʉjʉ ya cumurojʉ rujigʉ gʉare ĩ tibititoni. Ito yicõri Oveja Macʉ gʉa ñeñaro yirise waja gʉare senibititoni, gʉare quedi jea biaya, yicã ĩna gʉ̃ta yucʉrire.
REV 6:17 Ija ito bajiro iti bajija masa ĩna ñeñaro yirise waja seniri rʉmʉ ñacãro yiroja. Ito bajiri ñimʉ itire rudi masigʉ̃ macʉ yiguĩji.
REV 7:1 Ito bero ángel mesa jʉariarã ticʉ yʉ. Ũmacañi ĩ joejea wadiri dʉja waquĩ sĩgʉ̃. Ĩ quedi sãja warojʉa waquĩ gãji. Warubʉjʉa waquĩ gãji. Gãji gaje dʉja warubʉjʉa waquĩ. Itojʉ ejacõri mino wẽa rotibisĩ ĩna. Ito bajiri adi sita joe, riaca jajosa joe cʉni mino wẽabiticʉ. Ito bajicõri yucʉ joe cʉni mino wẽabiticʉ.
REV 7:2 Ito bajiroca ũmacañi ĩ joejea wadiri dʉja gãji ángel ĩ wadija ticʉ yʉ. Dios catitĩñagʉ̃ wame wõroti gaye rʉcocõri ĩ wadija ticʉ yʉ. Ejacõri gãjerã ángel mesa adi sitare, riaca jajosa cʉni, Dios ĩ ñeño rotianare oca sẽoro ado bajiro awasã gotiquĩ ángel:
REV 7:3 —Mani Ʉjʉ Dios ya moari masa ya rioweca Dios wame wõrã yirãji mani ĩnare. Mani wõroto riojʉa adi sita, riaca jajosa, yucʉre cʉni ñeñobesa mʉa maji, yiquĩ ángel Dios ĩ ñeño rotianare.
REV 7:4 Ito yija bero, “Adocõ ñama mʉa wame wõrona”, yire oca ruyucʉ. “Ĩna ñama jʉa gʉbojeno buturi gãna. Jeyaro ciento cuarenta y cuatro mil Israel sita gãna ñama ĩna”, yire gaye oca ruyucʉ.
REV 7:5 Ado bajiro wame cʉticã jʉa gʉbojeno buturi gãna, Israel sita gãna: Judá ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Rubén ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Gad ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã.
REV 7:6 Aser ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Neftalí ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Manasés ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã.
REV 7:7 Simeón ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Leví ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Isacar ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã.
REV 7:8 Zabulón ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. José ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Ito yicõri sʉsari Benjamín ñayorʉ janerãbatia doce mil ñacã. Ĩna ñacã Dios wame wõ ecorona.
REV 7:9 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro riojo, ito yicõri Oveja Macʉ riojo jãjarã masa ticʉ yʉ. Ĩna ñacã co sita gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, co cʉto gãna rʉyabeto, ito yicõri co butu gãna rʉyabeto ñacã ĩna. Cõĩaja jediado manicã ĩna. Yutabujuri botirise sãñacõri ĩna ya ãmorijʉ rujaño caeri rʉcocã ĩna.
REV 7:10 Ado bajiro oca sẽoro awasã bʉsicã ĩna: Dios rotira cumurojʉ rujigʉ, ĩ ñami manire masorocʉ. Ito yicõri Oveja Macʉ ĩ cʉni manire masorocʉti ñami, yicã ĩna.
REV 7:11 Ito bajiro ĩna yiroca riti ángel mesa ñajediro, bʉcʉrã, jʉariarã tiĩaña mana cʉni ʉjʉ ya cumuro riojo Diore rʉ̃cʉbʉorã ñini rũjũcõri ĩna ya rio sita cʉ̃oro muqueacã ĩna.
REV 7:12 Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã ĩna: Mʉ ña rʉ̃cʉbʉorʉ. Mʉ ña rẽtoro ñasagʉ. Mʉ ña rẽtoro masigʉ̃. Mʉ ña rẽtoro queno yigʉ. Mʉ ña masa jeyaro ĩna rʉ̃cʉbʉogʉ. Mʉ ña rẽtoro sẽogʉ̃. Ñimʉ gãji mʉ rẽtoro sẽogʉ̃ maquĩji. Mʉ ña Dios gʉa Ʉjʉ. Ito bajiroti ñatĩñama mʉ. Ito bajiroti bajitĩñajaro. Itocõ ña. Amén, yicã ĩna.
REV 7:13 Ito yija sĩgʉ̃ bʉcʉgʉ yʉre seniĩaquĩ: —¿Ñimarã ñati botirise sãñarã? ¿No gãna wadiyijari ĩna? yiquĩ ĩ yʉre.
REV 7:14 Ito ĩ yijare ado bajiro cʉdicʉ yʉ: —Masibea yʉ. Mʉ mʉri masigʉ̃ja. Yʉre gotiya, yicʉ yʉ ĩre. Yʉ ito yijare: —Ĩna ñama bʉto tõbʉjabojarãti ĩna ñeñaro yirisere jidicãcõri, rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũana. Ĩna ñeñaro yirisere coeñi Oveja Macʉ, ĩ ya rína. Ito bajiri yutabujuri boti quenarise sãñama ĩna, yiquĩ ĩ yʉre.
REV 7:15 Ito bajicõri ʉjʉ ya cumuro riojo Diore rʉ̃cʉbʉo ñama ĩna. Ito yicõri ĩ ya wire ʉ̃mʉa, ñami cʉni ĩre moa ĩsiama ĩna. Ito bajiri ĩ masirisena ĩnare codetĩñagʉ̃ yiguĩji Dios.
REV 7:16 Ito bajiri jʉaji ñiocõmena yirãji ĩna. Jʉaji idi ãmomena yirãji ĩna. Ito yicõri ũmacañi jʉaji asi jeobicʉ yiguĩji ĩnare. Ito bajiri asirise tʉoĩamena yirãji ĩna.
REV 7:17 Ʉjʉ ya cumuro riojo ñagʉ̃ Oveja Macʉ, ĩnare codegʉ yiguĩji. Oveja coderi masʉ robo bajiro ĩnare codegʉ yiguĩji ĩ. Ide catitĩñare gaye idijaro ĩna yirocʉ, ĩnare tʉ̃a wacʉ yiguĩji Oveja Macʉ. Ĩna ya cajeari yago ide wejacãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri wanʉrã, tʉdi otimena yirãji ĩna ĩja, yiquĩ ĩ yʉre.
REV 8:1 Ito yija Oveja Macʉ jʉa ãmojeno sʉobiarajʉ rʉyarijʉ ñigãquĩ ĩja. Ito bajiro ĩ yiroca yoa bʉsari treinta minutocõ ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ oca manoti ñacʉ.
REV 8:2 Ito bajija bero jʉa ãmojeno ángel mesa Dios riojo ĩna rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Jʉa ãmojeno trompeta jutiragari boca ãmicã ĩna.
REV 8:3 Ito yija gãji ángel oro tẽrojʉ soeja sʉti quenarise sãcõri ejaquĩ. Diore rʉ̃cʉbʉorã ĩna soe ĩsisotira casabo riojo rʉ̃gõquĩ ĩ. Ito yicõri jaje soeja sʉti quenarise boca ãmiquĩ ĩ. Iti ñacʉ, Dios ñarã Diore ĩna bʉsiroca soe ĩsiroti. Ito yicõri ʉjʉ ya cumuro riojo Diore soe ĩsira casabojʉ Diore soe ĩsiquĩ ĩ. Orona ĩna menira casabo ñacʉ iti casabo.
REV 8:4 Ito bajiro ĩ soe ĩsija bueri queno sʉti quenarise bue ejacʉ Diore. Dios ñarã ĩre ĩna bʉsirise cʉni ejacʉ ĩ tʉ.
REV 8:5 Ito yija ángel Diore ĩna soe ĩsira casabo gaye ĩ rʉcori tẽrojʉ rĩti yorise sã dajoquĩ. Ito yicõri adi sitare rĩti yorise yua queoquĩ. Ito bajiro ĩ yijare bʉjo ĩ borea yirise ñacʉ. Bʉjo oca cʉni ruyucʉ. Ito yicõri guijoro ruyucʉ. Ito bajicõri sita ʉecʉ. Ito bajirise ticʉ yʉ, yʉ cãirojʉ.
REV 8:6 Ito yija bero trompeta wame cʉtirisena jutirona rʉco yucãcã ángel mesa jʉa ãmojeno ñarã.
REV 8:7 Cajero gagʉ jutisʉoquĩ. Ĩ jutirocati ide bʉra cujiri sitajʉ quedi queacʉ. Ito yicõri jea ʉ̃jʉrise rí wʉsarise quedi queacʉ. Iti quedi quearoca sita gʉdareco adojʉa bʉsacõ ʉa jedicoacʉ. Yucʉ cʉni gʉdareco adojʉa bʉsacõ ʉacʉ. Ta cati cʉni ʉa jedicoacʉ.
REV 8:8 Ito bero gagʉ ángel jutiquĩ. Ĩ jutirocati gʉ̃tagʉ̃ bajiro ʉ̃jʉcõri riaca jajosajʉ quedi roacʉ. Ito bajiroca riaca jajosa gʉdareco adojʉa bʉsacõ rí godo wedicʉ.
REV 8:9 Ito bajiri riaca jajosa gãna gʉdareco adojʉa bʉsacõ cõ jedicoacã ĩja. Ito yicõri gʉdareco adojʉa bʉsacõ cuma bʉcʉri ruja jedicoacʉ ĩja.
REV 8:10 Ito bero gagʉ ángel jutiquĩ. Ĩ jutirocati ũmacʉ̃jʉ gagʉ ñocõa jaigʉ quediquĩ. Jea ʉ̃jʉrise bʉcʉ bajiro quediquĩ ĩ. Riacari, ide ũmaburi gojeri gʉdareco adojʉa bʉsacõ quedi roaquĩ ĩ.
REV 8:11 “Sʉ̃erise”, wame cʉtiquĩ ĩ ñocõamʉ. Ito bajiri gʉdareco adojʉa bʉsacõ sʉ̃erise godo wedicʉ ide. Ito bajiri itire idicõri masa jãjarã godacã.
REV 8:12 Ito bero gagʉ ángel jutiquĩ mʉcana. Ĩ jutirocati ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ gʉdareco adojʉa bʉsacõ ñeñaquĩ. Ito yicõri ñami gagʉ gʉdareco adojʉa bʉsacõ ñeñaquĩ. Ñocõa cʉni itocõti ñeñacã. Ito bajiri gʉdareco adojʉa bʉsacõ busubiticã ĩna. Ʉ̃mʉa gagʉ jʉariajiri cõrecõ busubitiquĩ. Ñami gãna cʉni iticõti busubiticã.
REV 8:13 Ũmacʉ̃jʉ ti mʉoca yigʉ, ga ĩ wʉtija ticʉ yʉ. Ado bajiro oca sẽoro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Bʉjato bajiro wado ya adi sita gãnare. Ʉdiarã ángel mesa jutimena ĩna jutiroca bʉto tõbʉjarã yirãji adi sita gãna. Bʉjato bajiro yiroja ĩnare, yi ruyuquĩ ĩ yʉ tʉoja.
REV 9:1 Ito bero co dʉjamo ñagʉ̃ ángel jutiquĩ mʉcana. Ĩ jutirocati sĩgʉ̃ ñocõa robo bajigʉ ado jacajʉ ĩ quedi queaja ticʉ yʉ. Quedi queacõri sʉsabiti goje soje janado boca ãmiquĩ ĩ.
REV 9:2 Ito yicõri iti sojere janaquĩ ĩ. Ĩ janagoroca jairo ʉ̃jʉrime bueri robo bajiro mʉjacʉ. Jairo bue dajacõri rãitĩacoacʉ. Ito bajicõri ũmacañi cʉni ruyubitiquĩ.
REV 9:3 Iti bueri wato ñimia jãjarã wʉti batacã adi macãrʉcʉ̃rore. Cotiwãja robo bajiro toarã ñacã ĩna ñimia.
REV 9:4 “Tare, yucʉre, oteja judirisere cʉni ba ñeñobesa mʉa”, Dios ĩ yicãna ñañi ĩna. “ ‘Ãni ñami Dios yagʉ’, wame wãñamenare riti ʉsirioro yiba mʉa”, Dios ĩ yicãna ñañi ĩna.
REV 9:5 “Masare ʉsirioro yiba”, Dios ĩ yiana ñabojarãti, “Masare sĩama”, ĩ yiana meje ñañi ĩna. “Co dʉjamocõ ũmacañicõ masare rujʉri juniroca yiba”, Dios ĩ yicãna ñañi ĩna. Masare rujʉri juniroca ĩna yija, cotiwãja ĩ toaro bajiro junirã ñacã ĩna.
REV 9:6 Iti rʉmʉri iti ejaroca bʉto goda ãmorã yirãji masa. Ito bajibojarocati goda masimena yirãji ĩna. Ejori goda ãmobojarãti godamena yirãji ĩna.
REV 9:7 Yʉ tija ñimia cabarua robo bajirã ñacã. Gãmeri sĩarona ña yucãna robo bajiro bajicã ĩna. Ĩna ya rijogari joe oro bedori bajirise jesacã ĩna. Ito yicõri ĩna ya riori, masʉ rio bajiroti bajicʉ.
REV 9:8 Ĩna ya joa romia joa bajirise ñacʉ. Ito yicõri ĩna ya guji yai guji bajirise ñacʉ.
REV 9:9 Ĩna ya rujʉ cʉní gaye come wero robo bajirise ñacʉ. Ĩna wʉtija ĩna ya caerori cabarua jãjarã ĩna ũmaquediro bajiro ruyucʉ. Gãmeri sĩarã warã jãjarã cabarua tunuricori ĩna tʉ̃a waro bajiro ruyucʉ.
REV 9:10 Cotiwãja jotia robo bajiro jotaga cʉtirã ñacã ñimia. Ito bajiri co dʉjamocõ ũmacañicõ masare rujʉri juniroca yi ñacã ĩna.
REV 9:11 Ĩna ñimia ʉjʉ sĩgʉ̃ ñaquĩ. Sʉsabiti goje gagʉ ñaquĩ ñimia ʉjʉ. Ángel ñagorʉ ñaquĩ ĩna ʉjʉ. Hebreo ocana Abadón wame cʉtiquĩ ĩ. Griego ocana Apolión wame cʉtiquĩ. “Ruyuriori masʉ”, yireoni ña iti.
REV 9:12 Ito bajiro rẽtacʉ cajero tõbʉjasʉoroti gaye. Ito bero jʉaji gaye rʉyacʉ mʉcana.
REV 9:13 Ito yija bero gagʉ ángel jutiquĩ mʉcana. Ĩ jutirocati Dios riojo ĩre soe ĩsira casabo jʉaria saburi sabu cʉtiri casabo wato oca ruyucʉ.
REV 9:14 Ito juti ruyucacʉre ado bajiro oca goti ruyucʉ: —Éufrates wame cʉtirisa tʉ jʉariarã ángel mesa ñagoana sia cũanare õjaña, yire oca ruyucʉ.
REV 9:15 Ito bajiri jʉariarã ángel mesa ñagoanare õjaquĩ ĩ. Gʉdareco adojʉa bʉsacõ masare sĩajaro yirocʉ, ĩnare õjaquĩ ĩ. “Iti rodoti, ĩ ũmacañiti, iti rʉmʉti, iti horati ĩnare sĩama”, yi goticãna ñañi ĩna.
REV 9:16 “Doscientos millones surara cabaru joejʉ jesarã ñama”, yire gaye oca tʉocʉ yʉ.
REV 9:17 Ito yirocati yʉ cãirojʉ cabaru joe jesarãre ticʉ yʉ. Ĩna ya rujʉ cʉní gaye ricati riti ñacʉ. Gãjerã sũarise, gãjerã sʉmearise, gãjerã bodearise cʉní cʉticã ĩna. Yai rijoga bajiro rijoga cʉticã ĩna cabarua. Ĩna ya riserijʉ bueri, jea, ito yicõri azufre wame cʉtirise cʉni budicʉ.
REV 9:18 Iti ʉdiaji gaye cabarua ya riserijʉ budicati gʉdareco adojʉa bʉsacõ masare sĩacʉ iti. Jãjarã masare jeana, buerina, ito yicõri azufre wame cʉtirisena cʉni masare sĩacã ĩna.
REV 9:19 Ĩna ya riserina, ĩna ya jotiarina cʉni masare sĩa masirã ñacã cabarua. Ĩna ya jotiari ãña robo bajiro rijoga cʉticʉ. Ito bajiri ĩna ya jotiarina masa ĩna tõbʉjaroca yicã ĩna.
REV 9:20 Jãjarãre sĩacã ĩna. Ĩnare sĩaja tibojarãti ĩna ñeñaro yirise jidicãbiticã gãjerã. Rʉ̃mʉ́are rʉ̃cʉbʉo jidicãbiticã ĩna. Rʉ̃cʉbʉorona ĩna meniana ñacã. Oro, plata, bronce wame cʉtirisena, gʉ̃ta, yucʉna cʉni menicã ĩna ĩnare rʉ̃cʉbʉorona. Ĩna menire tirise meje, warise meje, tʉorise meje ñabojarocati itire rʉ̃cʉbʉotĩñacã ĩna.
REV 9:21 Gãjerãre sĩa jidicãbiticã ĩna. Masare ĩna rojarise jidicãbiticã ĩna. Romiare ĩna ajerise jidicãbiticã. Ĩna rinirise cʉni jidicãbiticã ĩna.
REV 10:1 Ito yija gãji ángel sẽogʉ̃ ũmacʉ̃jʉ ĩ ruji wadija ticʉ yʉ. Ide bueri wato ruji wadiquĩ ĩ. Ĩ ya rijoga weca bue bedo ñacʉ. Ĩ ya rio ũmacañi ʉ̃mʉa gagʉ bajiro yocʉ. Ĩ ya ñicʉri jea ʉ̃jʉrise cʉrise bʉcʉ robo bajiro bajicʉ.
REV 10:2 Ĩ ya ãmojʉ papera tunara joti õjacõri rʉcoquĩ. Ruji ejacõri ĩ ya gʉbo riojocadʉja riaca jajosa cʉda roaquĩ ĩ. Ĩ ya gãcodʉjaga gʉbo boejʉ cʉda cũquĩ.
REV 10:3 Ito yicõri oca sẽoro awasãquĩ. Yai awasãro bajiro ruyucʉ ĩ awasãja. Ĩ awasãrocati jʉa ãmojeno bʉjoa bʉsi ruyucã.
REV 10:4 Bʉjoa oca ruyurise ucarocʉ yibojacʉ yʉ. Iti ucagʉ wagʉ yʉ yirocati ũmacʉ̃jʉ ado bajiro oca ruyucʉ yʉre: —Jʉa ãmojeno bʉjoa oca ruyurise gãjerãre gotibesa. Ucabesa itire, yire oca ruyucʉ yʉre.
REV 10:5 Ito yija bero co dʉja gʉbo riacajʉ cʉda rʉ̃gõcõri gaje dʉja gʉbo boejʉ cʉda cũgʉ̃, ĩ ya ãmo riojocadʉja ũmacʉ̃jʉ ĩ ñumʉoja ticʉ yʉ.
REV 10:6 Riti bajiro yiroja yirocʉ, “Dios catitĩñagʉ̃ ĩ tiro riojo ado bajiro ya yʉ”, yiquĩ ĩ. Dios ñami ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rore rujeorʉ. Sita, riacari cʉrise, ito yicõri jeyaro itijʉ ñarise rujeorʉ ñami ĩ. Riti bajiro yiroja yirocʉ, Dios ĩ tiro riojo ado bajiro ya yʉ: —Ñe sejare mano yiroja ĩja.
REV 10:7 Sʉsagʉ ángel jʉa ãmojeno ñagʉ̃ ĩ jutiroca, “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, Dios ĩ yiado bajiroti yigʉ yiguĩji ĩ. Jane mejejʉ masare iti gaye goti jeobisĩ ĩ maji. Ĩre goti ĩsiri masare riti gotiñi ĩ. Ĩnare ĩ gotiado bajiroti rẽtaro yiroja ángel sʉsagʉ ĩ jutija, yiquĩ ĩ.
REV 10:8 Ito bajiro ĩ yija bero ũmacʉ̃jʉ oca ruyucati tʉdi ruyucʉ yʉre mʉcana. Ado bajiro yi ruyucʉ yʉre: —Ángel ĩ ya riojocadʉja riacajʉ cʉda roacõri, boejʉ cʉda cũgʉ̃ tʉ wasa. Papera tunara joti ĩ rʉcorise ãmiña, yire oca ruyucʉ yʉre.
REV 10:9 Ito bajiro iti ruyuja tʉocõri, ángel tʉ wacʉ yʉ. Ĩ tʉ ejacõri papera tunara jotiacã ĩre senicʉ yʉ. Yʉ senija ado bajiro yʉre cʉdiquĩ ĩ: —Ĩmo baya. Iti mʉ baja beroa ide robo bajiro ibisitiro yiroja mʉ ya rise. Ito bajibojarocati iti mʉ baja bero ñeme jiacõri mʉre jeraga juniro yiroja, yiquĩ yʉre.
REV 10:10 Ito ĩ yirocati ãmojʉ ĩ rʉcorise papera ãmicʉ yʉ. Itire ãmicõri bacʉ yʉ ĩja. Beroa ide robo bajiro ibisiticʉ iti yʉ baja. Ito bajibojarocati iti yʉ baja bero yʉ ya jeragajʉ bʉto junicʉ.
REV 10:11 Yʉ baja berojʉ ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: —“Co butu gãna rʉyabeto, co sita gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirãre, ito yicõri ʉjarã ñarocõreti ado bajiro rẽtaro wado yiroja”, Dios ĩ yire gaye mʉcana tʉdi goti quenore ña mʉre, yiquĩ ángel yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 11:1 Ito yija bero cõĩara jãi, yoari jãi yʉre ĩsiquĩ. Ĩsicõri ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: —Ĩmo, ãmiña. Yʉ ya wire yʉre rʉ̃cʉbʉorã masa ĩna minijuara wire cõĩatẽña. Yʉre ĩna soe ĩsira casabore cʉni cõĩama. Ito yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉorãre cõĩama.
REV 11:2 Yʉ ya wi riojo ñari tũcũrore cõĩabeja. Yʉre boca ãmimena ya tũcũro ña iti tũcũro. Yʉ ñarã meje ñama ĩna. Ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ yʉ ya cʉto ñeñaro yi ucurã yirãji ĩna.
REV 11:3 Ito bajiri jʉ̃arã yʉ gaye bʉsirã yʉre bʉsi ejabʉa waronare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ yʉ gayere bʉsi ñarã yirãji ĩna. Bojori bʉjarã ĩna sãñarise sãñarã yirãji ĩna, yiquĩ Dios yʉre.
REV 11:4 Adi macãrʉcʉ̃ro Ʉjʉ Dios riojo, olivos wame cʉtiricʉ jʉagʉ ña. Ito yicõri jeobusuora tutu jʉa tutu ña. Iti robo bajiro bajirã ñama jʉ̃arã ĩre bʉsi ejabʉarã.
REV 11:5 Ĩna wajanare ĩna ñeñaro yi ãmoja, ĩna ya riserina jea bucã ĩna. Ito bajiro yicõri ĩna wajanare soe jeocã ĩna. No ĩnare ñeño ãmorãre ito bajiroti soecã ĩna.
REV 11:6 Ide quedire ĩna ãmobeja, idere camota masirã ñacã ĩna. Dios gaye ĩna riasoroca ide quedibe yirona camotacã ĩna. Idere rí iti godo wediroca yi masirã ñacã ĩna. Ito yicõri adi sita ñarise jeyaro iti juniroca yi masirã ñacã ĩna. Ĩna ãmorocõ yisoticã ĩna itire.
REV 11:7 Diore ĩna bʉsi ejabʉarise gajanoaroca sʉsabiti goje gagʉ guijogʉ ĩna tʉ mʉja ejaquĩ. Ĩnare ñia rẽtocũquĩ ĩ. Ito yicõri ĩnare sĩaquĩ ĩ.
REV 11:8 Ĩnare sĩacõri jaja cʉto ma gʉdareco ĩna ya rujʉrire cũquĩ sʉsabiti goje gagʉ. Mani Ʉjʉre ĩna sĩara cʉto ñacʉ iti cʉto. Iti cʉto gãna ñeñaro yirã ñari Sodoma cʉto gãna, ito yicõri Egipto gãna bajiro bajirã yicã ĩna.
REV 11:9 Ʉdia rʉmʉ gaje rʉmʉ gʉdarecocõ majʉ Diore bʉsi ejabʉari masa ya rujʉri cũñacʉ. Masa jeyaro, co butu gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, co sita gãna rʉyabeto ĩna ya rujʉrire ticã. Ĩna yuje ãmobojarocati masare camota ñaquĩ sʉsabiti goje gagʉ.
REV 11:10 Bʉsi ejabʉari masa jʉ̃arã ĩna godaja ticõri, wanʉcã adi sita gãna. Wanʉsarã ñarã basa menicã ĩna. Ito yicõri waja manoti gãmeri gajeoni ĩsicã ĩna. “Ĩna jʉ̃arã Diore bʉsi ejabʉari masa tʉdi manire ʉsirioro yimenaji”, yi tʉoĩarã wanʉcã iti cʉto gãna.
REV 11:11 Ito bajibojarocati ʉdia rʉmʉ gaje rʉmʉ gʉdarecocõti ĩre bʉsi ejabʉarã jʉ̃arã tʉdi ĩna catiroca yiquĩ Dios. Ito bajiro ĩ yijare wʉmʉ rʉ̃gʉ̃cã ĩna. Ĩnare ti ñabojana ĩna wʉmʉ rʉ̃gʉ̃ja, ti ʉcacã.
REV 11:12 Ito yija bero oca sẽoro ũmacʉ̃jʉ oca ruyucʉ ĩna jʉ̃arãre: —Adojʉa mʉja waya, yire gaye oca ruyucʉ ĩnare. Ito yija bero ide buerina mʉja wacã ĩna ĩja. Ito bajiro ĩna mʉja waja, ĩna wajana ñabojana ĩnare ticã.
REV 11:13 Ĩna mʉja warocati adi sita bʉto ʉecʉ. Iti cʉtore mil wiri iti ñaja, cien ñari wiri juja quedicʉ. Sita ʉerisena siete mil ñarã masa godacã. Gãjerã cati rʉyarã ti ʉcacõri güicã ĩna. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ gagʉ Diore rʉ̃cʉbʉocã ĩna.
REV 11:14 Ito bajiro rẽtarise adi rãca masa ĩna tõbʉjarise jʉaji rẽtasʉocʉ. Nocõ mejeti mʉcana masa ĩna tõbʉjaroti rẽtacʉ.
REV 11:15 Ito yija bero sʉsagʉ jʉa ãmojeno ñagʉ̃ ángel jutiquĩ. Ĩ jutirocati ũmacʉ̃jʉ oca sẽorise ruyucʉ yʉ tʉoja. Ado bajiro yi ruyucʉ iti: Adi macãrʉcʉ̃ro gãna ñajediro rotirona ñama Dios mani Ʉjʉ, ito yicõri Cristo cʉni. Ʉjarã roti masirã ñatĩñarã ñarã yirãji ĩna, yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ yʉ tʉoja.
REV 11:16 Ito yiroca veinticuatro ñarã bʉcʉrã Dios riojo ʉjʉ ya cumurorijʉ rujirã ñini rũjũcõri sitajʉ ĩna ya rio muqueacã ĩna. Ito bajiro yicã ĩna Diore rʉ̃cʉbʉorã.
REV 11:17 Ado bajiro bʉsi ruyucã ĩna: Gʉare queno ya gʉa Ʉjʉ mʉ. Rẽtoro masigʉ̃ ña Dios mʉ. Ñimʉ gãji mʉ robo masigʉ̃ mami. Iti rʉmʉjʉ gagʉ ña mʉ, adocãta gagʉ cʉni. Ijarijʉ cʉni ñatĩñagʉ̃ yigʉja mʉ. Bʉto masigʉ̃ ñari adocãta masare rotisʉoa mʉ. Ito bajiri, “Queno ya mʉ”, ya gʉa mʉre.
REV 11:18 Mʉre masimena co sita gãna rʉyabeto mʉre ti junisinicã ĩna. Ĩna tõbʉjaroca mʉ yira rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Ito yicõri godarãre waja mʉ seniri rʉmʉ ejacoajʉ. Mʉre moa ĩsicõri ĩna mʉre goti ĩsire waja, waja yira rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Mʉ ñarã mʉre rʉ̃cʉbʉoanare mʉ waja yira rʉmʉ ejacoajʉ. Ñasarã, ñasa menare cʉni mʉ ñarã ĩna ñajare ĩnare waja yigʉ yigʉja mʉ. Ito yicõri adi sita gãnare ñeñaro yirãre mʉ ruyurioroti rʉmʉ ejacoajʉ, yicã veinticuatro ñarã bʉcʉrã Diore rʉ̃cʉbʉorã.
REV 11:19 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ Dios ya wi iti janaja ticʉ yʉ. Iti wi totijʉ Dios ĩ rotirise sãñari jedo iti ñaja ticʉ yʉ. Iti yʉ tirocati bʉjo jaquĩ. Ito yicõri bʉto bʉsiquĩ. Iti wato guijorise ruyucʉ. Sita cʉni ʉecʉ. Ito yicõri ide bʉra cujiri guijoro jaje quedicʉ.
REV 12:1 Ito bero ũmacʉ̃jʉ ijarijʉ rẽtaroti ruyucʉ yʉre. Ũmacañi ĩ yorise bajirise saya sãñacõ iso romio. Ũmacañi ñami gagʉ joe rʉ̃gõcõ iso. Iso ya jesara bedojʉ jʉa gʉbojeno ñocõa ñacã.
REV 12:2 Macʉ sãñagõ ñacõ iso. Ito bajiri macʉ cõgõ awasãcõ. Iti junijare oca jai ñacõ iso.
REV 12:3 Ũmacʉ̃jʉ ija rẽtaroti gaye gaje ruyucʉ. Iso tʉ jino robo bajigʉ sũagʉ̃ bʉcʉ ñaquĩ. Jʉa ãmojenogãri rijoga cʉtiquĩ ĩ. Jʉa dʉjamocõ saburi sabu cʉtiquĩ. Ito yicõri co rijoga rʉyabeto jesara bedo jesaquĩ.
REV 12:4 Ñocõare gʉdareco adojʉa bʉsacõ ĩ ya jotiana ja ñajõquĩ ĩ. Ito bajiri sitajʉ quedi queacã ĩna ñocõa. Ĩ jino robo bajigʉ bʉcʉ, macʉ cõgõ tʉ tujaquĩ. “Ĩ rujearocati ĩre bacʉja”, yirocʉ tujaquĩ ĩ.
REV 12:5 Ito ĩ yiroca ʉ̃mʉgʉ̃ macʉ cʉticõ iso. Masa jeyaro Ʉjʉ ñarocʉ ñaquĩ ĩ. Dios ĩ cũrʉ ñari sẽoro roti masiquĩ. Iso rʉcoja bero ʉjʉ ya cumuro Dios ĩ rujiro tʉ ĩre ãmi ejacã ĩna.
REV 12:6 Ito yirocati masa manojʉ rudicoacõ macʉacã jaco. Itojʉ iso ñarotijʉ ñacãcʉ Dios ĩ cũrajʉ. Itojʉ mil doscientos sesenta rʉmʉri codequĩ Dios isore.
REV 12:7 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ ĩna gãmeri sĩaja ticʉ yʉ. Ángel mesa Miguel ʉjʉ rãca ñarã, ángel mesa ñagoana jino robo bajigʉ bʉcʉ ñarã rãca gãmeri tãcã ĩna.
REV 12:8 Miguel mesare rẽtocũbiticã ĩna. Ito bajiri ũmacʉ̃jʉ Dios tʉ ña masibiticã ĩna ĩja.
REV 12:9 Ito bajiro ĩna yijare jino robo bajigʉ bʉcʉre bucõaquĩ Dios. Dios ĩ bucõarʉti ñami rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Ĩti ñami jane mejejʉ jino robo godo wedirʉ. Ĩti ñami masa jeyarore rʉogʉ. Ĩ ñarã Dios tʉ ñagoana rãcati bucõaquĩ Dios adi sitajʉ ĩna ñatoni.
REV 12:10 Ito yija ũmacʉ̃jʉ oca sẽoro ado bajiro ruyucʉ: —Masare masorocʉ ñacãmi Dios ĩja. Ito bajiri mani Ʉjʉ ñarocʉ ñami ĩ. Ĩ masirise cʉni ĩorocʉ ñacãmi. Ĩ Macʉ Cristo cʉni ĩ masirisena rotirocʉ ñacãmi. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉre bucõacacʉ ñami ĩ. Ĩ bucõarʉti ñami Cristore tʉorʉ̃nʉrãre oca menigʉ̃. Ʉ̃mʉa, ñami cʉni Dios ĩ tiro riojo mani ñarãre oca meni ãmobojagʉ, “Seti cʉtiama ĩna”, yisotibojami ĩ Diore.
REV 12:11 Mani ñarãjʉa ĩre rẽtocũcã ĩna. “Ĩ ya rína mani ñeñaro yirisere coe jeogʉ yiguĩji Oveja Macʉ”, yi tʉoĩacõri rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũcã ĩna. “Cristo oca mani riasoja ticõri, manire sĩarã yirãji”, yi tʉoĩa güibiticã ĩna. “Manire ĩna sĩa ãmobojarocati Dios ocare jidicãmenaji mani”, yi tʉoĩacã ĩna. Ito bajiro yicõri rʉ̃mʉ́re rẽtocũcã ĩna.
REV 12:12 Rʉ̃mʉ́re ĩna rẽtocũja ticõri, wanʉña ũmacʉ̃jʉ gãna mʉa. Mʉa adi sita gãnareama bʉjato bajiro yiroja. Mʉa riaca jajosa gãnare cʉni bʉjato bajiro yiroja. Mʉa tʉjʉ rujicoami rʉ̃mʉ́ ĩja. Ito bajiri bʉjato bʉjarã wana ya mʉa. “Yoari mejeti yʉ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yirocʉ bʉto junisiniami rʉ̃mʉ́ adocãta, yi ruyucʉ oca ũmacʉ̃jʉ.
REV 12:13 “Adi sitajʉ cõami Dios yʉre”, yi ti masicõri, romio macʉ rʉcorore sʉyaquĩ jino robo bajigʉ bʉcʉ.
REV 12:14 Isore ĩ sʉyabojarocati ga caero jʉa caero cʉrise bʉcʉ isore ĩsicã ĩna iso wʉtitoni. Ito bajiri masa manojʉ iso ñarojʉ jinore wʉti rudi wacõ iso. Itojʉ ʉdia rodo gaje rodo gʉdarecocõ isore bare ecacõri tirʉ̃nʉ ñaquĩ Dios.
REV 12:15 Iso rudija ticõri, isore sĩa ãmoquĩ jino robo bajigʉ. Ito bajiri ĩ ya risena ide buquĩ isore rurocʉ.
REV 12:16 Ito bajiro ĩ yibojarocati sita ejabʉacʉ isore. Rʉ̃mʉ́ ide ĩ bubojare sitati udi ãmi jeocõcʉ.
REV 12:17 Iti ito bajija ticõri, bʉto romiore junisiniquĩ jino robo bajigʉ. Isore sĩa masibiticõri iso janerãbatiare tãgʉ̃ waquĩ rʉ̃mʉ́. Ĩna ñama Dios rotirise cʉdirã. Ito yicõri Jesucristo oca tʉorʉ̃nʉ sʉyarã ñari bojomenati masare goti batorã ñama ĩna.
REV 12:18 Ĩnare sĩa ãmogʉ̃ jino robo bajigʉ riaca jajosa tʉnima jajʉjʉ bocati ñacãquĩ ĩ, yʉ cãirojʉ yʉ tija.
REV 13:1 Ito bero yʉ cãirojʉ sĩgʉ̃ guijogʉ tiya macʉ ĩ maja wadija ticʉ yʉ. Jʉa ãmojenogãri rijogari cʉtigʉ ñaquĩ ĩ. Jʉa dʉjamocõ saburi cʉtiquĩ ĩ. Co saburi rʉyabeto come bedori jesacʉ. Ĩ ya riowecarijʉ wame wãñacʉ. Wame ñeñarise iti ñajare itire ti te ñaquĩ Dios.
REV 13:2 Ĩ guijogʉ yʉ ticacʉ, yai robo bajiro bajiquĩ. Oso wame cʉtigʉ bajiro cʉrise gʉbo cʉtiquĩ ĩ. Yai jaigʉ bʉcʉ robo bajiro rise cʉtiquĩ ĩ. Guijogʉre queno ĩ masiroca yiquĩ jino robo bajigʉ. Ito yicõri ĩ rujiri cumurojʉ ĩre rojoquĩ guijogʉre. Ito yicõri masare ĩ roti masiroca yiquĩ jino robo bajigʉ. Ito bajiri jino robo bajigʉ bajiroti roti masiquĩ guijogʉ cʉni.
REV 13:3 Guijogʉ coga ĩ ya rijogajʉ ĩre ĩna sĩabojare cami cʉtiquĩ ĩ. Ĩ ya cami yaticoayija yʉ tija. Ĩ catija ticõri, adi sita gãna ñarocõti ĩre ti ʉcacã. Ito bajiri ĩre rʉ̃cʉbʉo sʉyacã ĩna.
REV 13:4 Guijogʉ ĩ roti masiroca jino robo bajigʉ ĩ yijare, jino bʉcʉjʉare rʉ̃cʉbʉocã masa. Ito yicõri guijogʉre cʉni rʉ̃cʉbʉocã ĩna. Ĩre rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã ĩna: —Ñimʉ gãji ãni guijogʉ robo bajigʉ mami. Ñimʉ gãji ĩre tã rẽtocũgʉ̃ mami, yi rʉ̃cʉbʉocã masa guijogʉre.
REV 13:5 “Yʉ ña rẽtoro ñasagʉ. Ñimʉ gãji yʉ robo bajigʉ maquĩji”, yiquĩ guijogʉ. Ito yicõri Diore ñeñaro bʉsituquĩ ĩ. Cuarenta y dos ũmacañicõ roti ñaquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yija ticõaquĩ Dios.
REV 13:6 Dios ĩ tʉoro riojo ĩre bʉsituquĩ ĩ. Dios wamere ñeñaro bʉsiquĩ ĩ. Dios ya wire cʉni ñeñaro bʉsiquĩ ĩ. Ito yicõri ũmacʉ̃jʉ gãnare cʉni bʉsituquĩ ĩ.
REV 13:7 Dios ñarã rãca gãmeri tãcõri ĩnare rẽtocũquĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yibojarocati ticõaquĩ Dios ĩre. Ĩre rẽobitiquĩ Dios maji. Ito bajiri co butu gãna rʉyabeto, co cʉto gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, ito yicõri co sita gãna rʉyabeto roti ñaquĩ guijogʉ.
REV 13:8 Adi sita gãna ñajediro ĩre rʉ̃cʉbʉo jedicã ĩna. Adi macãrʉcʉ̃rore Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ, “Ãna ñama yʉ ñarã, catitĩñarona”, yiari wame wõcãñi ĩ ya papera tutijʉ. Iti tutire rʉcogʉ ĩ ñami Oveja Macʉ, ĩna sĩarʉ. Iti tutijʉ wame wãñamena guijogʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna, yʉ cãirojʉ.
REV 13:9 No gãmo goje cʉtirã tʉoya.
REV 13:10 “Seti cʉtirã ñama ĩna”, ĩna yi ñia ãmi warãma, tubiara wijʉ ãmi warã yirãji. Ito yicõri, “Seti cʉtirã ĩna ñajare sarera jãina ĩnare sĩaja quena”, ĩna yianare sarera jãina sĩarã yirãji ĩna. Ito bajiri mani Dios ñarã ñari mani tõbʉjabojaja cʉni tʉoĩa ʉsirio yibitirʉja manire. Ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãbitirʉja manire.
REV 13:11 Ito yija bero gãji guijogʉ sitajʉ ĩ joejea wadija ticʉ yʉ. Jʉa sabu mʉtacã oveja macʉ saburiacã robo bajiro sabu cʉtiquĩ ĩ. Ito bajibojarocati jino oca robo bajiro ruyucʉ ĩ bʉsija.
REV 13:12 Cajero gagʉ guijogʉ ĩ bero gagʉre ĩ robo bajiroti ĩ roti masiroca yiquĩ ĩ, ĩre. Ito bajiri masa ĩna sĩabojarʉ cami cʉtigʉre masa ĩre rʉ̃cʉbʉoroca yiquĩ ĩ, bero gagʉ.
REV 13:13 Ĩ cʉni masa tiro riojo guijorise tiyamani ĩoquĩ. Masa ĩna tiro riojo ũmacʉ̃jʉ gaye jea ʉ̃jʉrise jacajʉ iti quedi quearoca yiquĩ ĩ.
REV 13:14 Ito bajiro masa ĩna tiro riojo tiyamani ĩ ĩoja, ĩnare rʉogʉ yiquĩ ĩ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaroca riti tiyamani ĩosotiquĩ ĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ. Cajero gagʉ guijogʉ ĩ ñaquĩ sarera jãina ĩna cami menibojarʉ. Ĩ ya rujʉ robo bajiro masare meni rotiquĩ bero gagʉ.
REV 13:15 Masa ĩna meni rujeoja ticõri, ĩna menirʉre catiocõri ĩ bʉsiroca, bero gagʉ guijogʉ ĩ yi masiroca yiquĩ cajero gagʉ guijogʉ. Ado bajiro gotiquĩ ĩna meni rujeorʉ: “Yʉre rʉ̃cʉbʉomenare sĩaja quena”, yi rotiquĩ yʉ cãirojʉ.
REV 13:16 Ito yija masa ñajedirore ĩna ya ãmo riojocadʉjare, ito yicõri ĩna ya riowecare wame wõ rotiquĩ ĩ. Ñasari masa, ñasamenare cʉni, niyeru jairã, bojoro bʉjarã, queno ĩna ãmoro robo ñarãre cʉni, gãjerãre moa ĩsiri masare cʉni ĩna ñarocõreti wame wõ rotiquĩ ĩ.
REV 13:17 Waja ãmorã ĩna ĩsi ãmobojarocati gãmeri ĩsire manicʉ, wame wãñamenare, ĩ rẽojare. Guijogʉ wame ito yicõri ĩ ya número wãñamenare waja gãmere manicʉ ĩnare.
REV 13:18 “Ito bajiro yireoni ña iti número”, mani yi masi ãmoja, queno itire riasotija quena. Iti número ʉ̃mʉgʉ̃ wame yireoni ña. Ado bajiro bajicʉ iti número, seiscientos sesenta y seis ñacʉ.
REV 14:1 Ito bajija bero Sión wame cʉtiri buro joe, Oveja Macʉre ĩ rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ciento cuarenta y cuatro mil ñarã ñacã masa ĩ rãca. Ĩna ya riowecarijʉ Oveja Macʉ wame, ito yicõri ĩ Jacʉ wame wãñacʉ ĩnare.
REV 14:2 Ito bero ũmacʉ̃jʉ oca ruyucʉ. Gʉ̃ta iti udiro bajiro, bʉjo bʉto ĩ jaro bajiro, ito yicõri arpa wame cʉtirise jãjarã basa ĩna meniro bajiro ruyucʉ.
REV 14:3 Jʉariarã tiĩaña mana catirã, ito yicõri veinticuatro ñarã bʉcʉrã Dios rotira cumuro tʉ ñacã. Ĩna riojo ciento cuarenta y cuatro mil ñarã mame basa sẽacã ĩna. Adi sita gãna Dios ĩ masoana riti basa sẽa masicã itire.
REV 14:4 Ĩna ñacã romia rãca ajeĩamena. Ñeñaro yi ãmobiticõri romiare ajeĩabiticã ĩna. Oveja Macʉre cʉdicõri no ĩ warojʉ ĩ rãca wacã ĩna. Adi sita gãna Dios ĩ masoana ñacã. Ito bajiro bajirã ñari ĩna ñacã cajero Oveja Macʉ ñarã, ito yicõri ĩ Jacʉ ñarã ñasʉoana.
REV 14:5 Ĩna wato sĩgʉ̃ socagʉ maniquĩ. Dios ĩ tiro riojo seti mana ñacã ĩna.
REV 14:6 Ito bero gãji ángel ũmacʉ̃jʉ ĩ wʉtija ticʉ yʉ. Ĩ ñaquĩ, “Masare masogʉ̃ yiguĩji Dios”, yire oca gotigʉ. Wasoa ecobeto yiroja iti ñatĩñaroti ñari. Co sita gãna rʉyabeto, co butu gãna rʉyabeto, co oca rʉyabeto bʉsirã, ito yicõri co cʉto gãnare rʉyabeto iti oca bʉsirocʉ ñaquĩ ĩ.
REV 14:7 Ado bajiro sẽoro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Jeyaro masigʉ̃ Dios ĩ ñajare, ĩre güija quena. Ito yicõri ĩre rʉ̃cʉbʉoja quena. Masa ĩna ñeñaro yirise waja, waja senira rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Dios ĩ ñami ũmacʉ̃jʉ, jacajʉ cʉni, riacari, ide ũmaburijʉri cʉni menirʉ. Ito bajiro yirʉ ĩ ñajare ĩre rʉ̃cʉbʉoja quena, yi ruyuquĩ ángel ũmacʉ̃jʉ.
REV 14:8 Ito bero mʉcana gãji ángel ĩ wʉtija ticʉ yʉ. Ado bajiro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Babilonia wame cʉtiri cʉtore, ito yicõri iti cʉto gãnare cʉni ruyurioquĩ Dios. Babilonia gãna gãjerã ĩna ñeñaro yitoni ʉsirio codecã ĩna. Sĩgʉ̃ ʉyé ide queagʉ ĩ ʉsirio codero bajiro yicã ĩna, yi ruyuquĩ ángel.
REV 14:9 Ito bero gãji ángel ticʉ yʉ. Ĩna ʉdiarã ticʉ yʉ jeyaro. Ado bajiro oca sẽoro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Guijogʉre rʉ̃cʉbʉorãre ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ ya rujʉ ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorãre cʉni ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Ĩ wamere ĩna ya ãmojʉ, ĩna ya riowecajʉ wõ rotirãre ti junisinigʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
REV 14:10 Ado bajiro bajia iti. Ʉyé ide, ide wʉoya mani bʉto rĩarise ñacʉ. Iti ʉyé ide bʉto rĩarise wʉoya mani robo bajiro bʉto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. No guijogʉre rʉ̃cʉbʉorãre jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Jeana, azufre wame cʉtirisena cʉni tõbʉjarã yirãji ĩna. Oveja Macʉ ĩ tiro riojo ángel mesa ĩna tiro riojo cʉni tõbʉjarã yirãji ĩna.
REV 14:11 Ĩna ʉarime gaye bueri buetarojobetoja. Ito bajiri guijogʉre rʉ̃cʉbʉorãre ĩna tõbʉjarise jedibeto yiroja. Ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã, ito yicõri ĩ wame wõ rotiana cʉni ito bajiroti tõbʉjarã yirãji ĩna.
REV 14:12 “Ito bajiro tõbʉjarã yirãji ĩna”, yi tʉoĩacõri, Dios rotirisere queno cʉdiba mʉa, ĩ ñarã ñari. Jesure tʉorʉ̃nʉ jidicãbeja mʉa. Mʉa tõbʉjabojaja cʉni ʉsiriobeja, yi ruyuquĩ ángel ũmacʉ̃jʉ.
REV 14:13 Ito yija bero gaje oca ruyucʉ yʉre ũmacʉ̃jʉ. Ado bajiro yʉre yi ruyucʉ iti: —Yʉ mʉre gotirisere ucaya. No Diore tʉorʉ̃nʉ jidicãmena ĩna godabojaja cʉni wanʉ quenarã yirãji, yi ruyucʉ oca yʉre. Gaje ado bajiro yi ruyuquĩ Espíritu Santo: —Riti bajia. Ĩna moarise jidicãcõri, tujacãrã yirãji ĩna. Ũmacʉ̃jʉ ĩna ejaroca queno ĩna yigorere waja yigʉ yiguĩji Dios ĩnare, yi ruyuquĩ Espíritu Santo.
REV 14:14 Ito yija ide bueri queno botirise ticʉ yʉ. Ide bueri joe Masa Rĩjorʉ robo bajigʉ rujiquĩ. Oro bedo jesaquĩ ĩ. Ĩ ya ãmojʉ yoara jãi odiri jãi rʉcoquĩ ĩ.
REV 14:15 Ito yija gãji ángel Dios ya wijʉ ĩ budija ticʉ yʉ. Ide bueri joe rujigʉre oca sẽoro ado bajiro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Macãrʉcʉ̃ro rica boticoajʉ. Rica ãmirajʉ ejacoajʉ ĩja. Ito bajiri ricare jata ãmiña ĩja, yi bʉsi ruyuquĩ ángel.
REV 14:16 Ito ĩ yija tʉocõri, ide bueri joe rujigʉ ĩre tʉorʉ̃nʉrãre miojucõri ãmiquĩ. Ricare jata ãmigʉ̃ robo bajiro yiquĩ ĩ.
REV 14:17 Ito bero ũmacʉ̃jʉ Dios ya wijʉ ángel gãji budiquĩ mʉcana. Ĩ cʉni yoara jãi odiri jãi rʉcoquĩ.
REV 14:18 Ito bero gãji ángel Diore ĩna soe ĩsisotira casabo jea codegʉ budiquĩ. Odiri jãi rʉcogʉre sẽoro ado bajiro bʉsi ruyuquĩ: —Macãrʉcʉ̃ro gaye ʉyé ñicoajʉ ĩja. Ito bajiri mʉ ya yoara jãi odiri jãina jata ãmiña, yi bʉsi ruyuquĩ yʉ tʉoja.
REV 14:19 Ito ĩ yija tʉocõri, ĩ ya yoara jãina adi sita ricare jata ãmiquĩ ĩ. Ãmicõri iti ide bijerotijʉ cũquĩ ĩ. “Masa ĩna ñeñaro yirise ti junisinicõri bʉto ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios”, yireoni ña iti.
REV 14:20 Cʉto sõjʉajʉ ide bije ecocʉ iti ʉyé. Iti bijeja riaca robo bajiro wacʉ rí. Trescientos kilómetrocõ yoacʉ itiya riaca. Cabaru ya wayugacõ ʉ̃cacʉ itiya.
REV 15:1 Ito bero mʉcana ũmacʉ̃jʉ tiyamani guijorise ticʉ yʉ. Ángel mesa jʉa ãmojeno ñarãre ticʉ yʉ. Ija rẽtaroti gaye jʉa ãmojeno ñarise ĩna rʉcoja ticʉ yʉ. Iti ñacʉ masa ĩna ñeñaro yirisere ti junisinicõri ĩna tõbʉjaroca Dios ĩ yisʉsaroti.
REV 15:2 Ito yija riaca jajosa ide ruyurisa, jea wʉsarisa ticʉ yʉ. Itiya tʉ masa jãjarã ĩna rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ĩna ñacã guijogʉre, ito yicõri ĩ rujʉre bajiro masa ĩna meni rujeorʉre rẽtocũana. Ĩna ya riowecare guijogʉ ya número wãñarã meje ñacã ĩna. Riaca jajosa ide ruyurisa tʉ rʉ̃gõcã ĩna. Arpa wame cʉtirise basa ejabʉare Dios ĩ ĩsire rʉcocã ĩna.
REV 15:3 Moisés Diore moa ĩsiri masʉ ñayorʉ ĩ basayore basacã ĩna. Oveja Macʉre wanʉrã ado bajiro basacã ĩna: Dios, mʉ ña rẽtoro masigʉ̃. Ñimʉjʉa gãji mʉ robo masigʉ̃ mami. Jeyaro mʉ rujeore ticõri, quenarise iti ñaja, ti ʉca gʉa. Jeyaro mʉ yirise quenarise ña. “Ado bajiro yigʉ yigʉja yʉ”, mʉ yija, yiro robo yigʉ ña mʉ. Co sita gãna rʉyabeto, masa jeyaro Ʉjʉ ña mʉ.
REV 15:4 Noajʉa mʉre güimena mama ĩna. Ito yicõri noa mʉre rʉ̃cʉbʉomena mama. Mʉ sĩgʉ̃ti ña coji ñeñaro yiĩabicʉ. Queno mʉ yirisere ticõri, masa jeyaro mʉre rʉ̃cʉbʉorã yirãji, yicã Oveja Macʉre basarã.
REV 15:5 Ito bero ũmacʉ̃jʉ Dios ya wi iti janaja ticʉ yʉ. Ito yicõri Dios ĩ ñari sõa iti janaja ticʉ yʉ.
REV 15:6 Itojʉ Dios ya wijʉ jʉa ãmojeno ángel ñarise rʉcorã ĩna budija ticʉ yʉ. Yutabuju ʉeri mani queno botirise sãñacã ĩna. Ito yicõri ĩna ya wẽñura wiro oro gaye ñacʉ. Ʉsi riojocõ sʉsacʉ iti wiro.
REV 15:7 Ito yija sĩgʉ̃ jʉariarã ñagʉ̃ tiĩaña macʉ jʉa ãmojeno ángel mesare oro tẽrori ĩnare ĩ ĩsija, ticʉ yʉ. Ija masa ĩna tõbʉjaroca Dios ĩ yiroti dajacoacʉ iti tẽrorijʉ. Dios ñami catitĩñagʉ̃.
REV 15:8 Ĩ ĩsirocati Dios ĩ ñasarisena, ĩ masirisena cʉni jea bueri bue dajacoacʉ Dios ya wi ĩja. Iti bueroca ñimʉjʉa sãjado manicʉ. Jʉa ãmojeno ángel mesa ñarise rʉcorãre masa ĩna tõbʉjaroca yi rotiquĩ Dios. Dios ĩ rotiado bajiroti ĩna gajanoabeja ñimʉjʉa sãjado manicʉ Dios ya wijʉ maji.
REV 16:1 Ito bero oca sẽoro Dios ya wijʉ iti ruyuja tʉocʉ yʉ. Ado bajiro jʉa ãmojeno ángel mesare bʉsi ruyucʉ iti: —Masa ĩna tõbʉjatoni mʉa rʉcori tẽrori sita joere jio queoya. Iti ña, masa ĩna ñeñaro yirisere Dios ĩ ti terise, yi ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ.
REV 16:2 Ito yija cajero gagʉ ángel ĩ rʉcori tẽro sita joe jio queoquĩ. Ito bajiro ĩ yirocati guijogʉ ya rujʉ bajiro ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉocõri ĩ wame wãñarãre ĩna ya rujʉrire cami joeacʉ. Bʉto cuni junirise ñacʉ iti cami.
REV 16:3 Ito bero jʉ̃arã ñagʉ̃ ángel ĩ rʉcori tẽro riaca jajosajʉ jio roaquĩ. Ĩ jio roarocati, rí godo wedicʉ ide. Godarʉ rí robo bajirise ñacʉ iti. Riaca jajosa gãna ñarocõti goda jedicoacã.
REV 16:4 Ito bero gãji ʉdiarã ñagʉ̃ ángel riacarijʉ ide ũmaburi gojerijʉ cʉni jio roaquĩ. Ito ĩ yirocati rí godo wedicoacʉ iti riacari.
REV 16:5 Ángel ide codegʉ ado bajiro bʉsi ruyuquĩ: —Dios, mʉ ña ñeñaro yiĩabicʉ. Jane mejejʉ gagʉ ña mʉ. Ito yicõri adocãta gagʉ cʉni ña mʉ. Masa ĩna ñeñaro yirisere ti junisinicõri rí godo wediroca mʉ yija, quena ña.
REV 16:6 Mʉ ñarãre rí budiroca yicã ĩna. Ito yicõri ĩnare sĩacã ĩna. Ito yicõri mʉre goti ĩsiri masare ito bajiroti yicã ĩna. Ito bajiri ĩna rí idiroca mʉ yija, ito bajiroti quena ĩnare, yi ruyuquĩ ángel ide coderi masʉ.
REV 16:7 Ito yija bero Diore soe ĩsira casabojʉ oca ruyucʉ: —Riti ña. Ito bajiroti bajia. Rẽtoro masigʉ̃ ña yʉ Ʉjʉ Dios mʉ. Ñimʉ gãji mʉre bajiro masigʉ̃ mami. Queno ti masigʉ̃ ñari, masa ĩna ñeñaro yiadocõti riojo waja senia mʉ, yire oca ruyucʉ Diore soe ĩsirã casabojʉ.
REV 16:8 Ito bero jʉariarã ñagʉ̃ ángel ũmacañi joere jiojeoquĩ ĩ rʉcori tẽrore. Ito bajiro ĩ yirocati ĩ asirisena masare soequĩ ũmacañi.
REV 16:9 Ito bajiri bʉto masare soequĩ ĩ. Ito bajiro ĩ yibojarocati, ĩna ñeñaro yirise jidicãbiticã ĩna. Ito yicõri Diore cʉni rʉ̃cʉbʉobiticã ĩna. Ado bajirojʉa yicã ĩna. Dios ñarise rẽto masigʉ̃re bʉsitucã ĩna.
REV 16:10 Ito yija bero co dʉjamocõ ñagʉ̃ ángel ĩ rʉcori tẽro guijogʉ ĩ rotiri cumuro joe jiojeoquĩ. Ito ĩ yirocati guijogʉ ĩ rotiri sitare, ito yicõri ĩ ñarãre cʉni ñarocõti rãitĩacoacʉ. Bʉto juni wisirã ĩna ya ñemeroriti cuni canamʉocã ĩna.
REV 16:11 Ito bajibojarocati ĩna ñeñaro yirisere jidicãbiticã ĩna. Ĩna cami cʉtiroca Dios ĩ yijare Diore bʉsitucã ĩna.
REV 16:12 Ito yija bero co ãmojeno ñagʉ̃ ángel ĩ rʉcori tẽro Éufrates wame cʉtirisajʉ jio roaquĩ. Ito ĩ yirocati riaca caracoacʉ, ũmacañi joejea wadiri dʉja gãna ʉjarã ĩna ya surara rãca ĩna jẽa watoni.
REV 16:13 Ito yija bero rʉ̃mʉ́a ʉdiarã tũja robo bajirã ticʉ yʉ. Sĩgʉ̃ jino robo bajigʉ ya risejʉ budirʉ ñaquĩ. Gãji guijogʉ ya risejʉ budirʉ ñaquĩ. Gãji, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉ ya risejʉ budirʉ ñaquĩ.
REV 16:14 Ĩna rʉ̃mʉ́a ʉdiarã ñacã, tiyamani ĩosotiana. Adi sita gãna ʉjarã ñarocõti minijuacõri ĩna gãmeri tãroca yicã ĩna. Iti ñaro yiroja masa ĩna ñeñaro yirise waja jeyaro masigʉ̃ Dios ĩ senisʉsari rʉmʉ.
REV 16:15 Jesucristo ĩ godaroto riojʉa ado bajiro yiyijʉ ĩ: “Queno tʉoĩaña mʉa. ‘Itocõ ejagʉ yigʉja yʉ’, yibicʉti, riniri masʉ ĩ ejaro bajiro ejagʉ yigʉja yʉ. No yʉ ejaroti gayere bocatirã, wanʉ quenarã yirãji ĩna. Ĩna ya yutabujuri rãca ñacãrã bajiro bajirã yirãji ĩna. Wasoro macʉ gãjerã riojo bojogʉ bajiro meje bajirã yirãji ĩna. Yʉre bocati yucãrã ñari wanʉ quenarã yirãji ĩnama”, yiyijʉ Cristo ĩ godaroto riojʉa.
REV 16:16 Ʉjarã minijuacõri ĩna gãmeri tãrijʉ Armagedón wame cʉtirijʉ ñacʉ Hebreo ocana.
REV 16:17 Ito yija bero jʉaga ãmojeno ñagʉ̃ ángel ĩ rʉcori tẽro ũmacʉ̃jʉ jio batequĩ. Ito ĩ yirocati ũmacʉ̃jʉ Dios ya wi oca sẽoro oca ruyucʉ. Dios ĩ rotiri cumurojʉ ado bajiro oca ruyucʉ: —Itocõti ña ĩja, yire oca ruyucʉ.
REV 16:18 Ito yirocati bʉjo borea yirise ñacʉ. Ito bero bʉjo bʉsiquĩ. Ito yicõri guijorise ruyucʉ. Ito yicõri sita bʉto ʉecʉ. Adi sita gãna masa ĩna ñaroca ʉere rẽtoro ʉecʉ.
REV 16:19 Iti ʉerocati jaja cʉto Babilonia wame cʉtiri cʉto ʉdiajʉjʉ bata rʉ̃gʉ̃cʉ. Ito bajiroti adi macãrʉcʉ̃ro gaye cʉtori sita ʉerisena ruyuriocõcʉ. Babilonia gãna ĩna ñeñaro yirere masi bʉjaquĩ Dios. Ito bajiri ĩnare junisinigʉ̃ ĩna ñeñaro yire waja ĩna tõbʉjaroca yiquĩ Dios.
REV 16:20 Ito bajiroti ruja yogari cʉni, gʉ̃ta yucʉri cʉni goda jedicoacʉ.
REV 16:21 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ gaye ide bʉra cujiri quedicʉ. Cuarenta kilos rʉ̃cʉrisecõ ñacʉ iti. Iti ĩnare quedi ejarise tõbʉjacõri bʉto ñeñaro Diore bʉsitucã masa.
REV 17:1 Ito yija jʉa ãmojeno ñagʉ̃ ángel rujatẽro rʉcogorʉ yʉ tʉ ejaquĩ. Ejacõri ado bajiro gotiquĩ yʉre: —Adojʉa waya. Bʉto wedi maso ñeñaro iso tõbʉjaroti gaye mʉre ĩorocʉ ya. Iso ñamo riaca jajosa gaye ide joe rujigo.
REV 17:2 Adi sita gãna ʉjarã ñeñaro yirã ñari iso rãca aje ñacã ĩna. Adi sita gãnare ĩna ñeñaro yitoni ʉyé ide iocõri ĩna ñeñaro yiroca yigo bajiro ʉsirio codecõ iso, yiquĩ ángel yʉre.
REV 17:3 Yʉ cãirojʉ Espíritu Santo ĩ ĩore ado bajiro rẽtacʉ. Sĩgʉ̃ ángel yucʉ manojʉ yʉre ãmi waquĩ. Itojʉ ejacõri guijogʉ sũagʉ̃ joe romio iso jesaja ticʉ yʉ. Dios ĩ ti terise wame wãñacʉ ĩre. Jʉa ãmojeno rijogari cʉtiquĩ ĩ. Ito yicõri jʉa dʉjamocõ saburi cʉtiquĩ ĩ.
REV 17:4 Saya iso sãñarise sũa ñirise, ito yicõri bʉto sũarise cʉni ñacʉ. Iso seyorise jaje gajeoni cʉticõ iso. Iti ñacʉ oro, gaje gʉ̃ta bʉto waja cʉtirise, gaje perla wame cʉtirise. Iso ya ãmo oro tẽro rʉcocõ iso. Iti tẽrojʉ ñeñaro iso yirise sãñacʉ. Ñeñaro iso ʉ̃mʉa rãca yi ajerise sãñacʉ iti tẽrojʉ.
REV 17:5 Iso ya rioweca tʉo masia mani wame wãñacʉ. Ado bajiro bajicʉ iti wame: “Jaja cʉto Babilonia wame cʉtigo ñamo adio. Wedi masa romia jaco ñamo adio. Ito yicõri ñeñarise jeyaro jaco ñamo adio”, yireoni ñacʉ iso ya rioweca wãñarise.
REV 17:6 Ito yija, “Adioti ñamo Dios ñarãre sĩa rotigo. Jesure jidicãmenare sĩa rotigo ñamo. Ĩnare rí buditoni mecʉcõri sĩa rotigo ñamo adio”, yi ti masicʉ yʉ. Itire ti masicõri mano ti ʉcacʉ yʉ.
REV 17:7 Ito bajiro yʉ baji ñaroca ado bajiro gotiquĩ ángel yʉre: —¿Ñere ti ʉcati mʉ? Iso mʉ tiro, “Ado bajiro yireoni ñati adi”, mʉ yi masitoni mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ. Guijogʉ jʉa ãmojeno rijogari cʉticõri jʉa dʉjamocõ saburi cʉtigʉ isore ãmi waja mʉ tirʉ, “Ado bajiro yireoni ñati adi”, mʉ yi masitoni mʉre goti rẽtobugʉ ya yʉ.
REV 17:8 Guijogʉ mʉ tirʉ iti rʉmʉjʉ catiquĩ maji. Adocãtama ruyubeami ĩja. Ito bajiro bajibojagʉti Dios ĩre ruyuriosaroto riojʉa sʉsabiti gojena joejea mʉja wadigʉ yiguĩji. Ĩ joejeaja ticõri, ĩre ti ʉcarã yirãji masa. Ĩna ñarã yirãji macãrʉcʉ̃ro Dios ĩ rujeoroto riojʉajʉ papera tuti ucagʉ, “Adocõ ñama catitĩñarã”, ĩ yi ucabitiana. Guijogʉ iti rʉmʉ catigorʉ, mʉcana tʉdi ĩ catija ticõri, ti ʉcarã yirãji masa jeyaro.
REV 17:9 ’Jĩjʉ yʉ mʉre gotirise queno mʉ tʉo masi ãmoja, queno tʉoya. Jʉa ãmojeno rijogari cʉtigʉ mʉ tirʉ, gʉ̃ta yucʉri jʉa ãmojeno yucʉri bajiro bajia iti. Iti yucʉri ña, wedi maso iso rujirijʉ.
REV 17:10 Gaje ĩ ya rijogari jʉa ãmojeno ʉjarã bajiro bajia. Co dʉjamocõ ʉjarã ñabojana goda jedicoama. Ĩna bero gagʉ co ãmojeno ñagʉ̃ adocãta masare rotigʉ yami. Ĩ bero gagʉ jʉa ãmojeno ñagʉ̃ ruyubeami maji. Ija ejacõri masare rotigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yibojagʉti yoari ñabicʉ yiguĩji ĩ.
REV 17:11 Ĩna bero rotigʉ ñagʉ̃ yiguĩji guijogʉ sũagʉ̃ iti rʉmʉ ñagorʉ. Ĩ ñagʉ̃ yiguĩji sĩgʉ̃ co dʉjamocõ ñarã godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ. Ĩ tʉdi catija bero ĩre ruyuriosagʉ yiguĩji Dios ĩja.
REV 17:12 ’Jʉa dʉjamocõ saburi mʉ tire, jʉa dʉjamocõ ñarã ʉjarã bajiro bajia iti. Masare rotisʉobeama ĩna maji. Ija guijogʉ sũagʉ̃ rãca rotirã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati yoari mejeti rotirã yirãji ĩna.
REV 17:13 Ĩna jʉa dʉjamocõ ʉjarã ñabojarãti sĩgʉ̃re bajiroti tʉoĩarã ñarã yirãji ĩna. Ito bajiri guijogʉ sũagʉ̃re rotiri masʉ cũrã yirãji ĩna.
REV 17:14 Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri Oveja Macʉ rãca gãmeri tãrã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ĩjʉa ĩnare rẽtocũgʉ̃ yiguĩji. Gãjerã ñasarã rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ito yicõri gãjerã ʉjarã ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ ñami ĩ. Ĩ rãca gãna Dios ĩ beseana ñama ĩna. Ito yicõri ĩre tʉorʉ̃nʉ jidicãmena ñama ĩna. Ito bajiri ĩna Ʉjʉ Oveja Macʉ rãca gãjerãre rẽtocũrã yirãji ĩna, yiquĩ ángel yʉre.
REV 17:15 Ito yija gaje ado bajiro gotiquĩ ángel yʉre: —Riaca jajosa joe wedi maso iso rujirise mʉ tija, masati ña iti. Co cʉto rʉyabeto gãna, co masa butu rʉyabeto gãna, co oca rʉyabeto bʉsirã, ito yicõri co sita rʉyabeto gãna ñama ĩna mʉ tirise.
REV 17:16 Jʉa dʉjamocõ ʉjarã guijogʉ sũagʉ̃ rãca mʉ tiana, wedi masore ti tudirã yirãji ĩna. Saya manoti sĩgõti isore wagorã yirãji ĩna. Ito yicõri tʉdi iso ya rujʉre barã yirãji ĩna. Ito yicõri iso ya gõarire jeana soe ruyuriorã yirãji ĩna.
REV 17:17 Ĩ ãmorise rẽtatoni, “Ado bajiro yiana mani”, yi ĩna tʉoĩaroca yigʉ yiguĩji Dios. Sĩgʉ̃re bajiro tʉoĩacõri guijogʉ sũagʉ̃re ʉjʉ cũrã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yija Dios ĩ ãmoro bajiroti rẽtaro yiroja.
REV 17:18 Wedi maso mʉ tiro, cʉto jaja cʉto robo bajiro bajia iti. Iti cʉto gagʉ ʉjʉ gaje cʉtori gãna ʉjarãre roti ñagʉ̃ yiguĩji ĩ, yiquĩ ángel yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 18:1 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉna gãji ángel ĩ ruji wadija ticʉ yʉ mʉcana. Bʉto roti masigʉ̃ ñaquĩ ĩ. Bʉto yogʉ ĩ ñajare adi sita busu jedicoacʉ.
REV 18:2 Oca sẽoro ado bajiro awasãquĩ ĩ: —Jaja cʉto, Babilonia wame cʉtiri cʉto ñabojara cʉto ñeñacoajʉ ĩja. Iti cʉto gãna masa goda jedicoama ĩna. Rʉ̃mʉ́a cʉto ña ĩja. Ito yicõri masa ĩna bʉsigore, wʉjo cʉtiri cʉto ña ĩja. Wʉtirã bʉorise barã ĩna ñaro ña ĩja.
REV 18:3 Ado robojʉa bajia: Babilonia cʉto gãna bʉto ñeñaro ĩna yirise ticõri, ñeñaro yicã gãjerã cʉni. Ito yicõri adi sita gãna ʉjarã Babilonia cʉto gãna wedi masa romia rãca ñeñaro yicã ĩna. Babilonia cʉto gãna bʉto ĩna gajeoni ãmojare ĩnare gajeoni ĩsicõri queno bʉjacã gaje cʉtori gãna. Ñeñaro tʉoĩarã ñari ito bajiro riti ñeñarise yicã Babilonia cʉto gãna. Ito bajiro ĩna bajija ticõri, ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiquĩ ángel yʉre yʉ cãirojʉ.
REV 18:4 Ito yija mʉcana ũmacʉ̃jʉ oca ruyucʉ yʉre. Ado bajiro goti ruyucʉ iti: —Iti cʉtore budigoya yʉ ñarã mʉa. Iti cʉto gãna rãca ñabesa. Ito yicõri ĩna rãca ñeñaro yibesa. Ĩna rãca ñeñaro mʉa yija, ĩna tõbʉjado robo bajiro ñeñaro tõbʉjarã yirãji mʉa cʉni.
REV 18:5 Iti cʉto gãna jaje ñeñaro yicã. Ĩna ñeñaro yirise mio cũĩaja, macãrʉcʉ̃rojʉ tuacoaroja. Ĩna ñeñaro yirisere tʉo bʉjacoami Dios. Ito bajiri iti waja ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji ĩ.
REV 18:6 Gãjerãre ñeñaro ĩna yire waja, bʉto bʉsa ñeñaro tõbʉjajaro ĩna cʉni. Ĩna ñeñaro yire waja jʉajiricõ ĩnare waja senijaro Dios. Gãjerãre tõbʉjaroca ĩna yire rẽtoro tõbʉjajaro ĩna.
REV 18:7 Iti cʉto gãna jaje gajeoni cʉtirã ñama ĩna. Dise rʉyabeto ña ĩnare. “Ʉjarã ña mani”, yibojama ĩna. “Ñejʉa tõbʉjamenaji mani”, yibojama ĩna. “Manʉjʉ godagoana bajiro bajirã meje ña mani. Queno ñacã mani”, yibojama ĩna. Gãjerãre tõbʉjaroca ĩna yiado bajiroti tõbʉjarã yirãji ĩna cʉni.
REV 18:8 Ito bajiri yoari mejeti ñarise ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios. Babilonia gãna coriarã ñarisena godarã yirãji. Gãjerã ñiona godarã yirãji. Gãjerã jeana soe ecorã yirãji. Gãjerã bʉto bojori bʉjarã yirãji. Rẽtoro masigʉ̃ ñari ito bajiro ĩna tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios, mani Ʉjʉ. Ĩna ñeñaro yirise waja iti cʉtore soe jeogʉ yiguĩji Dios, yire oca ruyucʉ yʉre, yʉ cãirojʉ.
REV 18:9 Iti cʉto bueja ticõri, adi sita gãna ʉjarã bʉto otirã yirãji ĩna. Ito yicõri bʉto bojori bʉjarã yirãji ĩna. Ĩna ñarã yirãji ĩna rãca bʉto ñeñaro yi wanʉana.
REV 18:10 Ĩna rãca tõbʉja ãmomena sõjʉti tujarã yirãji ĩna, itire güirã. Ado bajiro yirã yirãji ĩna: —Aba, jaja cʉto, ñabojara cʉto ʉa godacoajʉ ĩja. Gaje cʉtori rẽtoro ñasari cʉto ñabojacʉ iti cʉto. Adocãtama ruyubea ĩja. Iti cʉto gãna ñeñaro ĩna yirise waja yoari mejeti godacoajʉ iti cʉto, yirã yirãji adi sita gãna ʉjarã, yi ruyuquĩ Dios ñaro gagʉ yʉ cãirojʉ.
REV 18:11 Adi sita gãna gajeoni ĩsiri masa cʉni iti cʉto ʉaja ticõri, bʉto otirã yirãji ĩna. Ito yicõri bojori bʉjarã yirãji ĩna. “Ñimʉ mani gajeoni ãmi warise boca ãmigʉ̃ mami”, yirona bʉjatomena yirãji ĩna.
REV 18:12 Ĩna ĩsi ãmobojare adocõ jaje tujaro yiroja: oro gaye, plata gaye, gʉ̃ta bʉto waja cʉtirise gaye, perla gaye, saya bʉto waja cʉtirise, saya gosirise, saya sũa ñirise, saya bʉto sũarise cʉni, ito yicõri yucʉ queno sʉti quenarise gaye, marfil wame cʉtirisena ĩna menire gaye, yucʉ queno waja cʉtirise, come bronce wame cʉtirise, comena ĩna menire gaye, itocõ jaje tujaro yiroja ĩna ĩsi ãmobojare.
REV 18:13 Gaje ĩna ĩsi ãmobojare adocõ ñaro yiroja: canela wame cʉtirise baja sʉti quenarise, bia moa, ẽo gʉje soeja sʉti quenarise, mirra wame cʉtirise, gaje sʉti quenarise, ʉyé ide, ʉ́ye roa bare, trigo ajeri, trigo ajeri ĩna abore cʉni, ta wecʉa, oveja, cabarua, tunuricorori, ito yicõri ĩna josare cʉni ĩsi ãmobojarã yirãji ĩna. Ito bajibojarocati ñimʉjʉa ĩna ya gajeoni boca ãmigʉ̃ manija, bojori bʉjarã yirãji ĩna.
REV 18:14 Babilonia cʉto gãna ñabojanare tʉoĩarã, ado bajiro yirã yirãji ĩna: —Babilonia gãna ñabojana jeyaro gajeoni ĩna wanʉbojacati ʉa jedicoajʉ ĩja. Bʉto waja cʉtirise, bʉto seyorise ĩna rʉcobojare cʉni ʉa jedicoajʉ. Ito bajiri mʉcana tʉdi goabetoja iti, yirã yirãji gajeoni ĩsi ucuri masa.
REV 18:15 Ĩna ñarã yirãji Babilonia gãna ñabojanare gajeoni ĩsicõri jairo niyeru bʉjana. Ito bajiri iti cʉto ʉaja ticõri, otirã yirãji ĩna. Ito yicõri bojori bʉjarã yirãji ĩna. Sõjʉ ti rʉ̃gõrã yirãji ĩna, ĩna rãca tõbʉja ãmomena.
REV 18:16 Ito ti rʉ̃gõcõri ado bajiro yirã yirãji ĩna: —Aba, bʉjato bajia Babilonia jaja cʉto ñabojara cʉto. Iti rʉmʉjʉ romio seyogo robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto. Saya quenarise sãñagõ, sũa ñirise, sũarise cʉni sãñagõ robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto. Oro gaye, gʉ̃ta waja cʉtirise, perla wame cʉtirise gajeoni cʉtigo robo bajiro ñabojacʉ iti cʉto maji.
REV 18:17 Ito bajibojarocati yoari mejeti iti cʉto gaye rãca gajeoni ʉa godacoajʉ ĩja, yirã yirãji gajeoni ĩsi ucuri masa. Cuma bʉcʉa ʉjarã, weaturi masa, moari masa, wa ucuri masa cʉni sõjʉ tujacõri, ti jayarã yirãji ĩna.
REV 18:18 Iti cʉto ʉare, iti bueja ticõri, ado bajiro awasãrã yirãji ĩna: —Iti cʉto robo bajiro gaje cʉto quenari cʉto manicʉ, yi awasãrã yirãji ĩna.
REV 18:19 Bʉto bojori bʉjacõri ĩna ya rijoga joe sita rũna jeorã yirãji ĩna. Ito yicõri awasã otirã yirãji ĩna: —Aba, bʉjato bajia Babilonia ñabojara cʉto. Jaja cʉto ñabojacʉ iti cʉto. Mani cumari cʉtirã ĩnare gajeoni ĩsicõri niyeru jaje bʉjabojacʉ mani. Yoari mejeti iti cʉto ʉa jedicoajʉ, yirã yirãji cumari ʉjarã, yi ruyuquĩ ángel yʉ cãirojʉ.
REV 18:20 Gaje ado bajiro yi ruyuquĩ ĩ: —Iti cʉto ʉaja ticõri, wanʉña ũmacʉ̃jʉ ñarã mʉa. Mʉa ĩ oca gotitoni Cristo ĩ cũana, Diore goti ĩsiri masa mʉa cʉni, ito yicõri mʉa Dios ñarã ñarocõti wanʉña mʉa. Iti cʉto gãna mʉa tõbʉjaroca yicã ĩna. Ito bajiri iti waja adocãta tõbʉjama ĩna cʉni. Ĩna cʉtore ruyurioquĩ Dios. Ito bajiri wanʉña mʉa, yi ruyuquĩ ángel yʉ cãirojʉ.
REV 18:21 Ito yija sĩgʉ̃ ángel sẽogʉ̃ ticʉ yʉ. Gʉ̃tagã jajoca ĩ ãmi mʉo rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Wãñiara gʉ̃tagãcõ jajoca ñacʉ itiga. Itigare ãmicõri, riaca jajosajʉ cõa roaquĩ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiquĩ ĩ: —Gʉ̃tagãre yʉ cõaro bajiroti, Babilonia cʉtore cõa roa ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito bajiri jaja cʉto ñabojara cʉtore mʉcana tʉdi jʉaji timena yirãji masa.
REV 18:22 Iti cʉto gʉdareco arpa wame cʉtirise basa mʉcana tʉdi jʉaji ruyubeto yiroja. Seru basa, trompeta basa cʉni mʉcana tʉdi jʉaji ruyubeto yiroja iti cʉto gaye. Iti cʉto moari masa ñagoana mʉcana tʉdi moamena yirãji ĩna. Wãñiara gʉ̃ta gaye ĩna moaja, jʉaji ruyubeto yiroja.
REV 18:23 Iti cʉto gaye jeobusuora tuturi ñabojare tʉdi yobeto yiroja. Ito yicõri ãmo siare basa ĩna menija, tʉoyamano yiroja. Iti cʉto gãna gajeoni ĩsiri masa gãjerã rẽtoro ñasarã ñabojacã. Iti cʉto gãna masa jeyarore, “Mʉare rojabe gʉa”, yi rʉocã ĩna, yiquĩ gʉ̃tagã jajoca cõa roagʉ, yʉ cãirojʉ.
REV 18:24 Iti cʉto gãna Diore goti ĩsiri masare sĩañi ĩna. Ito yicõri ĩ ñarãre cʉni sĩañi ĩna. Ĩna ñañi, “Diore tʉorʉ̃nʉrãre sĩaña”, yiana. Ito bajiro ĩna sĩa rotijare bʉto seti ña ĩnare.
REV 19:1 Ito yija bero jãjarã ũmacʉ̃jʉ oca sẽoro ĩna bʉsija tʉocʉ yʉ. Ado bajiro yi ruyucã ĩna: Aleluya, Diore rʉ̃cʉbʉoto mani, yi ruyucã ĩna. Dios mani Ʉjʉ, ĩ ñami manire masorʉ. Ĩ ñami rẽtoro ñasagʉ, ito yicõri rẽtoro masigʉ̃.
REV 19:2 Masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ senija, riojo ĩna yiado bajiroti seniami ĩ. Wedi maso ñabojarore ruyurioquĩ ĩ. Adi sita gãnare ĩna ñeñaro yitoni ʉsirioro yi codecõ iso. Ito yicõri Diore moa ĩsiri masare sĩacõ iso. Ito bajiro iso yija ticõri, iti waja isore ruyurioquĩ ĩ, yi bʉsi ruyucã ĩna ũmacʉ̃jʉ.
REV 19:3 Mʉcana tʉdi ado bajiro bʉsi ruyucã ĩna: —Aleluya, Diore rʉ̃cʉbʉoto mani, yi ruyucã ĩna. Babilonia cʉto ʉare bueri mʉja jedibeto yiroja, yi ruyucã ĩna.
REV 19:4 Ito bajiro ĩna yirocati ʉjʉ ya cumuro Dios ĩ rujiro riojo rijomunigãna ñini rũjũcã veinticuatro ñarã bʉcʉrã. Ito yicõri jʉariarã tiĩaña mana cʉni ito bajiroti rijomunigãna ñini rũjũcã ĩna. Diore rʉ̃cʉbʉorã ado bajiro yicã ĩna: —Ito bajiroti ñajaro. Aleluya, Diore rʉ̃cʉbʉoto mani, yi ruyucã ĩna.
REV 19:5 Ito yija bero ʉjʉ ya cumurojʉ oca ruyucʉ: Mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉoto mani. Mʉa Diore moa ĩsirã ĩre rʉ̃cʉbʉoya. Mʉa ñasarã, ñasamena cʉni Diore güirã rʉ̃cʉbʉoya mʉa, yi ruyucʉ ʉjʉ ya cumurojʉ.
REV 19:6 Ito yija bero jãjarã ĩna bʉsiro robo bajiro ruyucʉ. Ito yicõri riacari ũmayuro robo bajiro ruyucʉ. Ito yicõri bʉjo ĩ bʉsirise robo bajiro ruyucʉ. Ado bajiro ruyucʉ iti: Rẽtoro masigʉ̃ ñami mani Ʉjʉ Dios. Ñimʉ gãji ĩ rẽtoro masigʉ̃ mami. Mani Ʉjʉ ñarocʉ ñacãmi ĩja. Aleluya, ĩre rʉ̃cʉbʉoto mani ĩja.
REV 19:7 Oveja Macʉ ĩ ãmo siaroti rʉmʉ ejacoajʉ ĩja. Ito bajiri wanʉcõri wanʉ quenato mani, ñasagʉ ĩ ñajare. Ĩre rʉ̃cʉbʉoto mani. Ĩ manojo ñaroco ña yucãmo iso.
REV 19:8 Saya ʉeri mani botirise iso sãñaroca yiquĩ Dios isore, yi ruyucʉ oca, yʉ cãirojʉ. Iso ya saya ʉeri mani yʉ tire, “Queno yirã ñama Dios ñarã”, yireoni ña iti.
REV 19:9 Ito yija ángel ado bajiro yʉre rotiquĩ: —Mʉre yʉ gotirise ucaya: “No Oveja Macʉ ãmo siare basa goti ecoana wanʉrã yirãji ĩna”, yi ucaya mʉ, yiquĩ ángel yʉre. —Iti yʉ bʉsirise, Dios oca riojo ñasarise ña iti, yiquĩ ángel yʉre.
REV 19:10 Ito ĩ yijare, ĩre rʉ̃cʉbʉogʉ ĩ riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ yʉ. Ito bajiro yʉ yijare ado bajiro gotiquĩ ĩ yʉre: —Ito bajiro yibesa. Mʉre bajiroti Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ cʉni. Mʉ rãca gãna Jesús oca riojo ñasarise tʉorʉ̃nʉ jidicãmena bajiro bajigʉ ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉre rʉ̃cʉbʉobesa. Diore mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena, yiquĩ ángel yʉre. Oca riojo ñasarise Jesús gotire iti ña jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masa ĩna goti yure.
REV 19:11 Ito yija bero ũmacʉ̃jʉ iti janaja ticʉ yʉ. Iti janaroca cabaru botigʉ ĩ goaja ticʉ yʉ. Sĩgʉ̃ ĩ joe jesaquĩ. Ado bajiro wame cʉtiquĩ ĩ, “Yiro Robo Yigʉ, Riojo Gotigʉ”, wame cʉtiquĩ ĩ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja ĩ senija ĩna yiado bajiroti senigʉ̃ ñaquĩ ĩ. Ĩ wajanare ĩna tõbʉjaroca ĩ yi ãmoja, ĩna yiado bajiroti ĩna tõbʉjaroca yigʉ ñaquĩ ĩ.
REV 19:12 Ĩ ya cajea jea ʉ̃jʉrise robo bajiro yocʉ. Ĩ ya rijogajʉ jaje come bedori jesaquĩ ĩ. Ĩ ya rioweca wame ñacʉ. Ĩ sĩgʉ̃ti masiquĩ iti wamere.
REV 19:13 Rína ñioado yutabuju sãñaquĩ ĩ. Dios oca goti rẽtobugʉ wame, wame cʉtiquĩ ĩ.
REV 19:14 Ũmacʉ̃jʉ gãna surara ĩ rãca gãna ĩre sʉyacã. Yutabuju ʉeri mani botirise sãñacã ĩna. Ito yicõri cabarua botirã joe jesacã ĩna.
REV 19:15 Rína ñioado sãñagʉ̃re ĩ ya risejʉ sarera jãi budicʉ, bʉto odiri jãi. Iti jãi ñacʉ ĩre tʉorʉ̃nʉmenare ĩna tõbʉjaroca ĩ yiroti jãi. Dios ĩ cũrʉ ñari sẽoro roti masigʉ̃ yiguĩji ĩ. Masa ĩna ñeñaro yirise waja senigʉ̃, sĩgʉ̃ ʉyé ide ãmogʉ̃ ĩ moa abojioro robo bajiro yigʉ yiguĩji ĩ. Masa ĩna ñeñaro yirisere ti tecõri ĩna tõbʉjaroca yirocʉre sarera jãi risejʉ budigʉre cũgʉ̃ yiguĩji Dios. Dios ñami rẽtoro masigʉ̃. Ñimʉjʉa gãji ĩ robo masigʉ̃ maquĩji.
REV 19:16 Ĩ ya risejʉ sarera jãi budigʉ ado bajiro wame cʉtiquĩ ĩ. Ĩ ya yutabujujʉre ito yicõri ĩ ya sagarojʉ cʉni ado bajiro wame wãñaquĩ: “Ãni ñami ñari masa rẽtoro ñasagʉ. Ãni ñami ʉjarã ʉjʉ rẽtoro ñasagʉ”, yire wame wãñacʉ ĩre.
REV 19:17 Ito yija bero sĩgʉ̃ ángel ũmacañi joe ĩ rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Yuca ũmacʉ̃jʉ wʉtirãre ado bajiro oca sẽoro bʉsi ruyuquĩ ĩ: —Minijuacõri, barã waya mʉa. Sʉsari rʉmʉ Dios ĩ masare sĩanare barã waya.
REV 19:18 Ʉjarã, surara ʉjarã, ʉ̃mʉa sẽorã, cabarua, ĩna joe jesarãre cʉni queno ĩna ãmoro ñarãre, gãjerãre moa ĩsirã, ñasarã, ñasamenare cʉni ĩna ya rire barã yirãji mʉa, yi ruyuquĩ ángel yʉ cãirojʉ.
REV 19:19 Ito yija bero guijogʉ sũagʉ̃, adi sita ʉjarã ĩna surara rãca ĩna minijuaja ticʉ yʉ. Cabaru joe jesagʉ ĩ ya surara rãca gãmeri tãrona minijuacã ĩna.
REV 19:20 Guijogʉ sũagʉ̃ rãca gãmeri tãcõri ĩre tubiaquĩ cabaru joe jesagʉjʉa. “Yʉ ña Diore goti ĩsiri masʉ”, yibojagʉre cʉni tubiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ guijogʉ sũagʉ̃ tiro riojo tiyamani yicacʉ. Tiyamani ĩocõri masare rʉoquĩ ĩ. Ĩ rʉorisere tʉorʉ̃nʉcõri guijogʉ wame wõ roticã ĩna. Ito yicõri gãjiõcʉ̃ rujʉ robo bajiro ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉocã ĩna. Guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre cʉni ĩna catirocati itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõa roaquĩ cabaru joe jesagʉ. Azufre wame cʉtirisena bʉto ʉ̃jʉcʉ iti jeame.
REV 19:21 Ito yicõri gãjerãreama cabaru joe jesagʉ ĩ ya risejʉ sarera jãi budiri jãina ĩnare sĩaquĩ ĩ. Ito bajiri yuca ĩna ya rire ĩna ãmoro bajiroti queno ba yajicã ĩna.
REV 20:1 Ito bajija bero ado bajiro bajicʉ gaje yʉ cãija. Sĩgʉ̃ ángel ũmacʉ̃jʉna ĩ ruji wadija ticʉ yʉ. Sʉsabiti goje soje janado, ito yicõri come ma rʉcocõri ĩ ruji wadija ticʉ yʉ.
REV 20:2 Ruji ejacõri jino robo bajigʉre ñiaquĩ ĩ. Ĩ ñaquĩ jane mejejʉ jino godo wedirʉ. Ito yicõri ĩti ñaquĩ rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás wame cʉtigʉ. Jino robo bajigʉre ñiacõri come mana ĩre siaquĩ ángel.
REV 20:3 Sʉsabiti gojejʉ ĩre cõa sãquĩ ĩ. Itojʉ mil rodoricõ ĩre cũquĩ ĩ. Masare rʉobe yirocʉ, ito bajiro bia rojoquĩ ĩ. Ito yicõri, gãjerã janame yirocʉ, iti goje biadore wame wõquĩ ĩ. Mil rodori iti jedija bero ĩre bucõagʉ̃ yiguĩji jabeto.
REV 20:4 Ito yija bero ʉjʉ ya cumurori ticʉ yʉ. Masa ĩna ñeñaro yirise cõĩacõri waja senirona rujicã iti cumurorijʉ. Iti masa cũñi Dios ĩnare. Ãmʉma jata ecoana ya ʉsi ticʉ yʉ. Dios ocare ĩna riasojare, Jesure ĩna jidicãbejare ãmʉma jata ecoana ñacã ĩna. Guijogʉre rʉ̃cʉbʉoana meje ñacã ĩna. Ĩ ya rujʉ robo bajiro meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉoana meje ñacã ĩna. Ito yicõri ĩ wame ĩna ya rioweca ĩna ya ãmori cʉni wõ ecoana meje ñacã ĩna. Ĩna tʉdi catija ticʉ yʉ. Ito yicõri mil rodoricõ Cristo rãca roti ñacã ĩna.
REV 20:5 Ĩna ñacã Cristo ñarã sĩa ecoana cajero tʉdi catisʉoana. Gãjerãma godana mil rodori iti jediroto riojʉa tʉdi catibiticã ĩna maji.
REV 20:6 Ĩna cajero mʉcana tʉdi catiana bʉto wanʉ quenarã yirãji. Diore queno cʉdirã ñarã yirãji ĩna. Mʉcana tʉdi jʉaji godamena yirãji ĩna. Jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩnare cõabicʉ yiguĩji Dios. Paia robo bajiro Diore moa ĩsirã yirãji ĩna. Cristore cʉni ito bajiroti yirã yirãji ĩna. Ito bajiri mil rodoricõ Cristo rãca roti ñarã yirãji ĩna.
REV 20:7 Mil rodori iti jedija bero rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás bucõa ecogʉ yiguĩji.
REV 20:8 Ĩre ĩna bucõaja bero masa jeyarore rʉo ucugʉ yiguĩji ĩ. Gog wame cʉtiri cʉto gãnare, ito yicõri Magog wame cʉtiri cʉto gãnare cʉni rʉogʉ yiguĩji ĩ. Ĩ rʉorisere tʉocõri minijuarã yirãji ĩna, gãmeri tãrona. Jãjarã ñarã yirãji ĩna. Ja sita cõĩaja jedibiti robo bajiro ñarã yirãji ĩna.
REV 20:9 Masare sĩarona adi sitajʉre batarã yirãji ĩna. Dios ñarãre gãni biarã yirãji ĩna. Ito yicõri cʉto Dios ĩ mairi cʉtore gãni biarã yirãji ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati ũmacʉ̃jʉna ĩnare jea cõagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri ñajediro soe jeocõgʉ̃ yiguĩji ĩnare.
REV 20:10 Ito yija bero rʉ̃mʉ́ ĩnare rʉorʉre itajura jeame ʉ̃jʉritajʉ ĩre cõa roagʉ yiguĩji Dios. Azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉrita ñaro yiroja itira. Itira ñaroja guijogʉ sũagʉ̃re, ito yicõri, “Diore goti ĩsiri masʉ ña yʉ”, yibojagʉre Dios ĩ cõarada. Itojʉ ʉ̃mʉa, ñami cʉni tõbʉjatĩñarã yirãji ĩna.
REV 20:11 Ito yija bero ʉjʉ ya cumuro botiri cumuro ticʉ yʉ. Ito yicõri iti cumurojʉ rujigʉre ticʉ yʉ. Yʉ tiro riojo adi sita, macãrʉcʉ̃ro cʉni godacoacʉ. Ito yicõri tʉdi joejeabiticʉ.
REV 20:12 Godana Dios riojo ĩna rʉ̃gõja ticʉ yʉ. Ñasarã, ñasamena cʉni ñacã ĩna. Ito ĩna rʉ̃gõroca papera tutiri janaquĩ Dios. Iti papera tutirijʉ masa jeyaro ĩna yigore wãñacʉ iti tutirijʉ. Ito bajiri itire ticõri godana ĩna yiado bajiroti ĩnare besequĩ Dios. Ito yija gaje tuti papera tuti janaquĩ Dios. “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire gaye wame wãñacʉ iti tutijʉ.
REV 20:13 Riaca jajosajʉ godabojana mʉcana tʉdi mʉjacoacã ĩna. Ito yicõri godana sita wato ñabojana tʉdi mʉjacoacã ĩna. Ito yicõri ĩna ñarocõreti ĩna yiado bajiroti besequĩ Dios.
REV 20:14 Ito yija bero masa cõcõri ĩna godarise, ito yicõri godana ĩna ñarojʉ cʉni iti ñarisere ãmicõri jea ʉ̃jʉritajʉ itire cõa roaquĩ Dios. Itira jeame ʉ̃jʉrita ña godasarada.
REV 20:15 “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire gaye ĩ ya tutijʉ wãñamenare besecõri ĩna ñarocõreti jea ʉ̃jʉritajʉ cõa roaquĩ Dios.
REV 21:1 Ito yija bero macãrʉcʉ̃ro mame, sita mame iti ñaja ticʉ yʉ. Dios ĩ wasoare ñari seyocʉ iti. Macãrʉcʉ̃ro bʉcʉro ñasʉobojacati, sita ñasʉobojacati cʉni godacoacʉ ĩja. Ito yicõri riaca bʉcʉyari manicʉ.
REV 21:2 Ito yija bero yʉ Juan, ñejʉa ñeñarise mani cʉto mame Jerusalén wame cʉtiri cʉto iti ruji ejaja ticʉ yʉ. Dios ĩ ñarojʉna ruji wadicʉ iti cʉto. Iti cʉto queno quenora cʉto ñacʉ. Romio ãmo siaroco saya sãña yucãdo robo bajiro seyori cʉto ñacʉ iti cʉto. Iti cʉtore queno yucãquĩ Dios, ĩ ñarã ĩna ñatoni.
REV 21:3 Ito yija yʉ cãirojʉ ũmacʉ̃jʉ oca sẽoro ruyucʉ: —Tiya. Adocãta masa rãca ñami Dios. Masa rãca ñagʉ̃ ĩ ñajare ĩ ñarã ñarã yirãji ĩna. Masa rãca ñacõri ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yiguĩji ĩ.
REV 21:4 Ĩna ya yago idere wejacãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri wanʉ quenatĩñarã yirãji ĩna. Ito bajiri godamena yirãji masa ĩja. Ito yicõri otimena yirãji ĩna. Bojori bʉjamena yirãji ĩna. Junirise mano yiroja ĩnare. Iti rʉmʉ bajigore iti rẽta jedijare ito bajiro bajirã yirãji ĩna, yire oca ruyucʉ ũmacʉ̃jʉ.
REV 21:5 Ito yija ʉjʉ ya cumuro rujigʉ ado bajiro yi ruyuquĩ ĩ: —Ñajediro bʉcʉ ñabojare mame riti wasoacʉ yʉ, yi ruyuquĩ ĩ. Ito bajiro yicõri ado bajiro gaje gotiquĩ yʉre: —Mʉre yʉ gotirise ucaya. Yʉ mʉre gotirise riojo gotire ña. “Ito bajiro bajiro yiroja”, yi masigʉ̃ yigʉja mʉ, itire tʉocõri. Ito bajiri itire ucaya, yi gotiquĩ yʉre.
REV 21:6 Bero mʉcana ado bajiro yiquĩ yʉre: —Itocõti ña. Ñacã ĩja. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja. A wame ñasʉorise, ito yicõri Z wame ñasʉsarise robo bajiro bajigʉ ña yʉ. Yʉ ña ñajedirore rujeorʉ. No yʉre ide idi ãmorã ĩna senija, ũmaburi goje gaye catitĩñare gaye ĩnare iogʉ yigʉja yʉ. Waja manoti iogʉ yigʉja yʉ.
REV 21:7 No ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro ĩna yijare quenarise ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Ĩna Ʉjʉ ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yʉ rĩajʉa ñarã yirãji ĩna.
REV 21:8 Gãjerã yʉre tʉorʉ̃nʉmenareama jea ʉ̃jʉritajʉ azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. “Jesure yʉ cʉdija ticõri, yʉre ti tudirã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩa güirãre cʉni jea ʉ̃jʉritajʉ cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Ñeñaro yirã, sĩari masa, romia rãca ajeri masa, gãjerãre rojarã, ĩna meni rujeorʉre rʉ̃cʉbʉorã, ito yicõri socari masa ñarocõreti jea ʉ̃jʉritajʉ ĩnare cõagʉ̃ yigʉja yʉ. Itira azufre wame cʉtirisena ʉ̃jʉa itira. Itirajʉ ña godasarada, yiquĩ ʉjʉ ya cumuro rujigʉ, yʉ cãirojʉ.
REV 21:9 Ito yija bero ángel sĩgʉ̃ wadicõri yʉ tʉ eja rũjũquĩ. Ĩ ñaquĩ jʉa ãmojeno ñagʉ̃ masa ĩna tõbʉjatoni ñarise tẽro rʉcogorʉ. Ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: —Ado waya. Oveja Macʉ manojo ñarocore mʉre ĩorocʉ ya yʉ, yiquĩ ángel yʉre.
REV 21:10 Yʉ cãirojʉ Espíritu Santo yʉre ito bajiro ĩ yija, ado bajiro rẽtacʉ iti. Gʉ̃ta yucʉri cʉrise ũmacʉ̃jʉ yʉre ãmi waquĩ ángel. Ito yʉre ãmi ejacõri ñeñarise mani cʉto, Jerusalén wame cʉtiri cʉto yʉre ĩoquĩ ĩ. Dios ñarojʉna ruji wadira cʉto ñacʉ iti cʉto.
REV 21:11 Dios ĩ yorisena busucʉ iti cʉto. Gʉ̃ta bʉto waja cʉtirise robo bajiro busucʉ iti cʉto. Jaspe wame cʉtirise gʉ̃ta ẽoro queno ide totiaro robo bajiro busucʉ iti cʉto.
REV 21:12 Iti cʉto tʉnima ĩna sabiara cʉní ũmari cʉní ña gãni biacʉ. Iti bedo jʉa gʉbojeno sojeri, sojeri cʉticʉ. Co soje rʉyabeto ángel sĩgʉ̃ rʉ̃gõquĩ. Israel gãna jʉa gʉbojeno buturi gãna wame wãñacʉ iti sojerijʉ.
REV 21:13 Ũmacañi ĩ joejea wadiri dʉja ʉdia soje, ĩ quedi sãja warojʉa ʉdia soje, warubʉjʉa ʉdia soje, gaje dʉja warubʉjʉa ʉdia soje ñacʉ iti sojeri.
REV 21:14 Iti cʉní sabia rʉ̃jarajʉ roca jʉa gʉbojeno gʉ̃ta cũ gãni biañi ĩna. Iti gʉ̃tagãrijʉ Oveja Macʉ ĩ oca goti ucutoni ĩ cũana wame wãñacʉ.
REV 21:15 Ángel yʉ rãca bʉsicacʉ cʉto cõĩarotigʉ orona ĩna meniragʉ rʉcoquĩ. Sojeri cʉni, ĩna sagãni biare cʉníre cʉni ĩ cõĩarotigʉ ñacʉ itigʉ.
REV 21:16 Ĩ cõĩaja iti cʉto eyarise, iti cʉto ũmarise, iti cʉto yoarise corocõ ñacʉ. Ĩ cõĩaja dos mil doscientos kilómetrocõ ñacʉ yoarise, eyarise, ũmarise cʉni.
REV 21:17 Ĩna sabiare ángel ĩ cõĩaja sesenta y cinco metros ũmarise ñacʉ. Masa ĩna cõĩaro bajiroti cõĩaquĩ ángel cʉni.
REV 21:18 Jaspe wame cʉtirise gʉ̃tagãrina iti cʉtore sabiañi ĩna. Orona iti cʉtore meniñi ĩna. Ʉeri mani ñacõri ẽoro ʉeri mano robo bajiro ruyucʉ iti cʉto.
REV 21:19 Ĩna sabiara cʉní roca jʉa gʉbojeno gʉ̃ta ñarisejʉre, gʉ̃ta bʉto waja cʉtirise itigarijʉ wãñacʉ. Cajero gaga jaspe wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga zafiro wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga ágata wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga esmeralda wame cʉtirise wãñacʉ.
REV 21:20 Bero gaga ónice wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga cornalina wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga crisólito wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga berilo wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga topacio wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga crisoprasa wame cʉtirise wãñacʉ. Bero gaga jacinto wame cʉtirise wãñacʉ. Sʉsarica jʉa gʉbojeno ñarica amatista wame cʉtirise wãñacʉ.
REV 21:21 Jʉa gʉbojeno sojeri perla wame cʉtirisena meniñi ĩna. Co soje rʉyabeto coga perlanati iti sojerire meniñi ĩna. Iti cʉto gʉdareco ñasarima ĩna menira ma orona meniñi ĩna. Ẽoro ide totiaro robo bajiro ruyucʉ iti.
REV 21:22 Dios ya wi ti bʉjabiticʉ yʉ iti cʉtore. Cojʉ rʉyabeto mani Ʉjʉ Diore rʉ̃cʉbʉocã masa. Rẽtoro masigʉ̃ ĩ ñajare cojʉ rʉyabeto ĩre rʉ̃cʉbʉocã ĩna. Oveja Macʉre cʉni ito bajiroti rʉ̃cʉbʉocã masa. Ito bajiri cojʉ rʉyabeto ĩnare rʉ̃cʉbʉorã ñari ĩna rʉ̃cʉbʉoroti wire menibisĩ ĩna.
REV 21:23 Ũmacañi ĩ asirise, ñami gagʉ ĩ busurise cʉni ãmobea iti cʉto. Dios ĩ yorisenati busua iti cʉto. Ito yicõri Oveja Macʉ ĩ yorisenati busua iti cʉto. Ito bajiri ũmacañi ĩ asirise, ñami gagʉ ĩ busurise cʉni ãmobea iti cʉto.
REV 21:24 Dios ĩ masoana ĩ busurisena iti cʉtojʉ wa ucurã yirãji ĩna. Adi sita gãna ʉjarã ĩna rʉcorise ñasarise ãmi wadicõri Diore ĩsirã yirãji ĩna ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
REV 21:25 Ʉ̃mʉa soje biaya mano yiroja iti cʉtojʉ. Iti cʉtojʉ ñami mano yiroja. Ito bajiri biaya mano yiroja iti cʉto.
REV 21:26 Co sita gãna rʉyabeto ĩna rʉcorise ñasarise ãmi wadicõri Diore ĩsirã yirãji ĩna ĩre rʉ̃cʉbʉorã.
REV 21:27 Ñeñarise rãca sãjamena yirãji iti cʉtore. Ñeñaro yirã, rʉore oca gotirã cʉni sãjamena yirãji iti cʉtore. Oveja Macʉ ĩ ya papera tutijʉ wame wãñarã riti sãjarã yirãji iti cʉtore. Iti papera tuti, “Adocõ ñama yʉ rãca ñatĩñarona”, yire papera wãñacʉ iti tutijʉ.
REV 22:1 Ito yija ángel riaca ʉeri maniña ĩoquĩ yʉre. Itiya ide catitĩñare gaye ñacʉ. Ide ruyurisa ñacʉ itiya. Ʉjʉ ya cumuro Dios ĩ rujiri cumurojʉ, ito yicõri Oveja Macʉ ĩ rujiri cumurojʉ jode cʉticʉ itiya riaca.
REV 22:2 Iti cʉto gʉdareco ñari ma gʉdarecore ñacʉ itiya riaca. Riaca jʉa dʉja tʉnima catitĩñare gaye rica cʉtiri yucʉri ñacʉ. Sĩgʉ̃ ũmacañi rʉyabeto rica cʉtisoticʉ iti yucʉri. Ito bajiri co rodo jʉa gʉbojenojiri rica cʉticʉ iti yucʉri. Iti jũrina masa ĩna ʉco yiroti ñacʉ.
REV 22:3 Itojʉ ñeñarise manoja. Iti cʉtojʉ ʉjʉ ya cumuro Dios ĩ rujiri cumuro ñaroja. Ito yicõri Oveja Macʉ ya cumuro cʉni ñaroja. Ĩnare moa ĩsiri masa ĩnare rʉ̃cʉbʉotĩñasotirã yirãji. Itojʉ ñeñarise manoja.
REV 22:4 Diore ti canamʉorã yirãji ĩna. Ito yicõri Dios wame ĩna ya rioweca wãñaro yiroja ĩnare.
REV 22:5 Itojʉ ñami mano yiroja. Iti cʉto ñarã sĩabusuore gaye ãmomena yirãji. Mani Ʉjʉ Dios ĩ yorisena busu ñaro yiroja iti cʉtore. Ito bajiri ũmacañi asirise ãmomena yirãji ĩna. Ito yicõri Dios rãca rotitĩñarã yirãji ĩna.
REV 22:6 Ito yija bero ado bajiro gotiquĩ ángel yʉre: —Jeyaro mʉ cãirojʉ mʉ tigore, mʉ tʉogore cʉni riti ña. Ito bajiri, “Riti bajiro yiroja iti”, mʉ yi masija quena. Mani Ʉjʉ Dios ĩ ñami ĩre goti ĩsiri masare ĩna bʉsi masiroca yigʉ. Ĩti ñami yʉre cõarʉ. “Ado bajiro rẽtaro yiroja”, ĩre moa ĩsiri masa ĩna yi masitoni, yʉre cõaquĩ Dios, yiquĩ ángel yʉ cãirojʉ.
REV 22:7 Gaje ado bajiro gotiquĩ ángel yʉre: —Tʉoya, ado bajiro gotiami Jesús: “Yoari mejeti tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ”, yi gotiami Jesús. Ito bajiri, no adi papera tuti Dios ĩ ucare tʉorʉ̃nʉrã wanʉ quenarã yirãji ĩna, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:8 Yʉ Juan itire ticõri, itire tʉocõri yʉ ucare ña. Itire ticõri, itire tʉocõri ángel yʉre ĩocacʉ riojo rijomunigãna ñini rũjũcʉ yʉ.
REV 22:9 Ito bajiro yʉ yijare, ado bajiro yiquĩ ĩ yʉre: —Yibesa itire. Mʉ robo bajiroti Diore moa ĩsigʉ̃ ña yʉ cʉni. Mʉ ñarã Dios ocare goti rẽtoburã, ito yicõri no adi papera tuti ucare tʉorʉ̃nʉrã robo bajigʉti ña yʉ cʉni. Ito bajiri yʉre rʉ̃cʉbʉobesa. Diojʉare mʉ rʉ̃cʉbʉoja quena, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:10 Gaje ado bajiro yʉre gotiquĩ ĩ: —Iti papera tutijʉ, ija rẽtaroti gaye ucare ña. Dios oca ña iti. Yoari mejeti iti gaye rẽtaro yiroja. Ito bajiri iti ocare yeyo rʉcobesa.
REV 22:11 Ñeñarise yisotirãma ñeñariseti yi ñacõajaro ĩnama. Ñeñaro tʉoĩarã ĩna tʉoĩaro bajiroti tʉoĩa ñacõajaro ĩna. Queno yirãma queno yi ñacõajaro. Ito yicõri Diore tʉorʉ̃nʉrã cʉni Diore riti tʉorʉ̃nʉtĩñajaro. Ĩre ĩna tʉorʉ̃nʉ ñacõaja quena, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:12 —Tʉoya, ado bajiro gotiami Jesús: “Riti gotia yʉ, yoari mejeti tʉdi ejagʉ yigʉja yʉ. Tʉdi ejacõri masa ĩna yiado bajiroti ĩnare waja yicʉja yʉ.
REV 22:13 Yʉ ña ñasʉogʉ, ito yicõri ñasʉsagʉ. Yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉoyija. Ito yicõri yʉna sʉoriti jeyaro ñasʉsaro yiroja. A wame ñasʉorise, ito yicõri Z wame ñasʉsarise robo bajigʉ ña yʉ”, yi gotiami Jesús, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:14 ’“No ĩna ñeñaro yirisere coe rotigoana yutabuju ʉeri mano robo bajiro bajirã ñama ĩna. Ĩna riti iti cʉto sojere sãjarã yirãji ĩna. Itojʉ ejacõri yucʉ catitĩñare rica barã yirãji ĩna. Ito bajiri wanʉrã yirãji ĩna.
REV 22:15 Adocõ jãjarã ñama iti cʉtore sãjado mana. Diore jidicãna, gãjerãre rojarã, romia rãca aje ñarã, sĩari masa, ĩna meni rujeoanare rʉ̃cʉbʉorã, ito yicõri rʉosotirã cʉni ĩna ñama iti cʉtore sãjado mana”, yi gotiami Jesús, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:16 Gaje Jesús gotirise gotigʉ, ado bajiro gotiquĩ ángel: —“Yʉre tʉorʉ̃nʉrãre iti oca ĩ gotitoni ángel cõacʉ yʉ. David ʉjʉ ñayorʉre rujeorʉ ña yʉ. Ito bajibojarocati ĩ janerãbatia janamiti ña yʉ. Busuri ñocõagã bʉto yogʉ ĩti ña yʉ”, yi gotiami Jesús, yiquĩ ángel yʉre.
REV 22:17 Espíritu Santo, ito yicõri Oveja Macʉ manojo cʉni coro bajiroti bʉsiama ĩna: —Mʉcana tʉdi waya, yama ĩna Jesure. No itire tʉo bʉjarãti, ĩna bajiroti: —Tʉdi waya, yija quena Jesure. No ide catitĩñare gaye idi ãmorã, Dios tʉ idirã waya. Waja manoti mʉare iogʉ yiguĩji ĩ.
REV 22:18 No adi papera tuti Dios ocare tirãre ado bajiro mʉare goti quenoa yʉ: No adi papera tutire uca remogʉ̃re adi tuti iti gotiro bajiroti ñeñaro ĩ tõbʉjaroca yigʉ yiguĩji Dios ĩocʉ̃re.
REV 22:19 No adi papera tuti Dios ocare ĩna jidicãja, ito bajiroti ĩnare cʉni jidicãgʉ̃ yiguĩji Dios. Ito bajiri ĩ ya papera tutijʉ ĩna wame ruyubeto yiroja. Ito yicõri ĩ ya cʉto ñeñarise mani cʉto sãja rotibicʉ yiguĩji ĩ ĩnare. Ito bajiri yucʉ catitĩñare rica adi tutijʉ yʉ uca wõre gaye bamena yirãji ĩna.
REV 22:20 Adi gaye yʉre goti rẽtabugʉ ado bajiro gotiami yʉre: —Yoari mejeti wadicʉja yʉ, yami ĩ. —Ito bajiroti ãmoa yʉ cʉni. Yoari mejeti tʉdi wadiya yʉ Ʉjʉ mʉ, ya yʉ Jesure.
REV 22:21 Mani Ʉjʉ Jesucristo mani jeyarore queno yijaro. Itocõ ña.
