﻿Psalmynas.
102.
Mano dienos – kaip ištįsęs šešėlis, aš pats gi lyg žolė vystu. 
Bet tu, VIEŠPATIE, pasiliksi per amžius ir tavo atminimas per visas kartas. 
Jis atsižvelgs į nuskurdėlių maldą ir nepaniekins jų maldos. 
Jie praeis, bet tu pasiliksi; taip, jie visi susidėvės kaip drabužis; kaip apdarą tu juos pakeisi, ir jie bus pakeisti, 
bet tu esi toks pat, ir tavo metai nesibaigs. 
