MAT 1:1 Chupan va libro va, tzꞌibꞌan can ri quibꞌeꞌ ri i-rateꞌt-rumamaꞌ can ri Jesucristo. Ri Jesucristo rumáma can ri rey David, y rumáma can jeꞌ ri Abraham.
MAT 1:2 Ri Abraham rutataꞌ ri Isaac; ri Isaac rutataꞌ ri Jacob; ri Jacob rutataꞌ ri Judá y nicꞌaj chic ruchakꞌ-runimal.
MAT 1:3 Y ri Judá y ri Tamar quitie-quitataꞌ ri Fares y ri Zara; y ri Fares rutataꞌ ri Esrom; y ri Esrom rutataꞌ ri Aram.
MAT 1:4 Y ri Aram rutataꞌ ri Aminadab; ri Aminadab rutataꞌ ri Naasón; y ri Naasón rutataꞌ ri Salmón.
MAT 1:5 Y ri Salmón y ri Rahab, rutie-rutataꞌ ri Booz; ri Booz y ri Rut rutie-rutataꞌ ri Obed; y ri Obed rutataꞌ ri Isaí.
MAT 1:6 Y ri Isaí rutataꞌ ri rey David; y ri rey David rutataꞌ ri Salomón. Ri Salomón ral ri Betsabé ri raxjayil ri Urías, y después xuoc raxjayil ri rey David.
MAT 1:7 Y ri Salomón rutataꞌ ri Roboam; ri Roboam rutataꞌ ri Abías; y ri Abías rutataꞌ ri Asa.
MAT 1:8 Y ri Asa rutataꞌ ri Josafat; ri Josafat rutataꞌ ri Joram; y ri Joram rutataꞌ ri Uzías.
MAT 1:9 Y ri Uzías rutataꞌ ri Jotam; ri Jotam rutataꞌ ri Acaz; y ri Acaz rutataꞌ ri Ezequías.
MAT 1:10 Y ri Ezequías rutataꞌ ri Manasés; ri Manasés rutataꞌ ri Amón; y ri Amón rutataꞌ ri Josías.
MAT 1:11 Y ri Josías xcꞌujieꞌ jun ralcꞌual ri xubꞌinaj Jeconías y nicꞌaj chic ralcꞌual, chupan ri tiempo antok xaꞌtzꞌam y xaꞌcꞌuax ri israelitas chi xaꞌbꞌacꞌujieꞌ chupan ri Babilonia.
MAT 1:12 Y antok icꞌo chic chireꞌ Babilonia, ri Jeconías xcꞌujieꞌ jun ralcꞌual ri xubꞌinaj Salatiel; y ri Salatiel rutataꞌ ri Zorobabel.
MAT 1:13 Y ri Zorobabel rutataꞌ ri Abiud; ri Abiud rutataꞌ ri Eliaquim; y ri Eliaquim rutataꞌ ri Azor.
MAT 1:14 Y ri Azor rutataꞌ ri Sadoc; ri Sadoc rutataꞌ ri Aquim; y ri Aquim rutataꞌ ri Eliud.
MAT 1:15 Y ri Eliud rutataꞌ ri Eleazar; ri Eleazar rutataꞌ ri Matán; ri Matán rutataꞌ jun chic ri Jacob jeꞌ rubꞌeꞌ.
MAT 1:16 Y ri Jacob rutataꞌ ri José ri rachajil ri María. Y ri María xuoc rutieꞌ ri Jesús, ri Cristo.
MAT 1:17 Catorce generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri Abraham hasta cꞌa riqꞌuin ri rey David. Y catorce jeꞌ generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri rey David hasta cꞌa chupan ri tiempo antok ri israelitas xaꞌcꞌuax Babilonia. Y catorce jeꞌ generaciones xaꞌcꞌujieꞌ; nitiquir-pa riqꞌuin ri tiempo antok ri israelitas xaꞌcꞌuax Babilonia, hasta cꞌa riqꞌuin ri Cristo.
MAT 1:18 Antok xalax ri Jesucristo, quireꞌ xbꞌanataj: Ri María ri xuoc rutieꞌ ri Jesucristo, jun xtan cꞌutun chic ruma ri José chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin. Pero antok cꞌa majaꞌ tiquicꞌan-quiꞌ, ri José xunaꞌiej chi ri María cꞌo chic encinta (embarazada). Ri María quireꞌ rubꞌanun xa ruma xka-pa ri Espíritu Santo paroꞌ.
MAT 1:19 Pero ri José ri ntuoc rachajil ri María, can jun alaꞌ choj; y mareꞌ man xrajoꞌ ta xralasaj rubꞌixic ri María chiquivach ri vinak, rumareꞌ chalakꞌal nrajoꞌ nuyaꞌ can.
MAT 1:20 Y jareꞌ nuꞌon pensar jajaꞌ, chi choj chalakꞌal nuyaꞌ can, antok cꞌo jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch pa rachicꞌ, y xuꞌej cha: José, at rumáma can ri rey David, man taxiꞌij-aviꞌ chi ncacꞌulieꞌ riqꞌuin ri María ri acꞌutun chic chi ntuoc avaxjayil; ruma ja ri Espíritu Santo ri xka-pa paroꞌ, mareꞌ vacame cꞌo chic encinta (embarazada).
MAT 1:21 Ri acꞌual ri xtalax, jun chꞌiti alaꞌ, y JESUS ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ; ruma jajaꞌ xcaꞌrucol ri vinak choch ri qui-pecados.
MAT 1:22 Nojiel reꞌ xbꞌanataj chi nuꞌon cumplir incheꞌl ruꞌeꞌn ri Ajaf Dios cha jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Y quireꞌ xuꞌej:
MAT 1:23 Titzꞌataꞌ chi cꞌo jun xtan xticꞌujieꞌ encinta (embarazada). Y can xtalax jun ral-alaꞌ, ri xtubꞌinaj Emanuel. Ri bꞌiꞌaj reꞌ nrajoꞌ nuꞌej: Ri Dios cꞌo kiqꞌuin.
MAT 1:24 Antok xcꞌastaj ri José, can xuꞌon-na-ve ri xꞌeꞌx cha ruma ri ángel richin ri Ajaf. Jajaꞌ can xucꞌan-na-ve ri María chi xuoc raxjayil.
MAT 1:25 Pero man xvar ta yan riqꞌuin, hasta cꞌa xalax ri naꞌay ral. Y antok ri José xuyaꞌ rubꞌeꞌ ri acꞌual, JESUS rubꞌeꞌ xuꞌon cha.
MAT 2:1 Ri Jesús xalax pa tanamet Belén, ri cꞌo chupan Judea. Antok xalax ri Jesús, ja ri Herodes ri rey, y jareꞌ antok nicꞌaj achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) xaꞌlka Jerusalén. Ri achiꞌaꞌ reꞌ, cꞌa oriente i-patanak-ve,
MAT 2:2 y xquicꞌutuj cꞌa: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri acꞌual ri xalax, ri qui-rey ri israelitas? Ruma ojreꞌ cꞌa oriente katzꞌatuon-pa ri ru-estrella (ruchꞌumil), y xojpa chi nalkayaꞌ rukꞌij.
MAT 2:3 Antok ri rey Herodes xraꞌxaj ri xquiꞌej ri achiꞌaꞌ, xsach runoꞌj. Y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri vinak aj-Jerusalén.
MAT 2:4 Y ri rey Herodes xaꞌrumol quinojiel ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas chiquicajol ri israelitas, y xucꞌutuj chica pacheꞌ nalax-ve ri Cristo.
MAT 2:5 Ijejeꞌ xquiꞌej cha ri rey: Ri Cristo nalax pa tanamet Belén vaveꞌ Judea. Ruma ri profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, quireꞌ rutzꞌibꞌan can:
MAT 2:6 Y at Belén ri atcꞌo Judá, man at coꞌl ta oc chiquicajol ri nimaꞌk tak tanamet chireꞌ Judá, ruma aviqꞌuin atreꞌ xtitiel-el ri Jun ri xticꞌutu ri bꞌay, y can xcaꞌruchajij ri vinak aj-Israel ri nutanamit. Quireꞌ xquiꞌej cha ri rey Herodes.
MAT 2:7 Y antok ruyuon cꞌo ri rey Herodes, xaꞌrayuoj chalakꞌal ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), y xucꞌutuj otz chica ri jampeꞌ xquitzꞌat ri estrella (chꞌumil).
MAT 2:8 Y cꞌajareꞌ xaꞌrutak-el pa tanamet Belén y xuꞌej-el chica: Quixꞌin cꞌa y ticanuj ri acꞌual, y antok xtivil, tiliꞌej chuva, chi quireꞌ inreꞌ jeꞌ niꞌyaꞌ rukꞌij.
MAT 2:9 Y antok ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) caxan chic ri tzij ri xuꞌej ri rey Herodes chica, xaꞌa. Y ri estrella (chꞌumil) ri quitzꞌatuon-pa ijejeꞌ cꞌa oriente, bꞌanak chiquivach. Y antok xaꞌbꞌaka, ri estrella (chꞌumil) reꞌ xpiꞌieꞌ paroꞌ ri lugar pacheꞌ cꞌo-ve ri acꞌual.
MAT 2:10 Y ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), antok xquitzꞌat chi xpiꞌieꞌ ri estrella (chꞌumil), can altíra xaꞌquicuot.
MAT 2:11 Y antok xaꞌuoc pa jay, ja xquitzꞌat ri acꞌual y ri María ri rutieꞌ, y ja xaꞌxuquieꞌ choch ri acꞌual chi xquiyaꞌ rukꞌij. Y xaꞌquijak ri pacheꞌ quicꞌuan-ve ri niquisipaj can cha y xquiyaꞌ oro, incienso (puon) y mirra cha.
MAT 2:12 Pero chica ri achiꞌaꞌ reꞌ, pa cachicꞌ xꞌeꞌx chica chi man chic caꞌtzalaj riqꞌuin ri rey Herodes chi niquiꞌej cha. Mareꞌ antok ijejeꞌ xaꞌtzalaj chupan ri qui-nación, jun-ve chic bꞌay ri xquicꞌuaj.
MAT 2:13 Y después antok xaꞌa ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil), jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch ri José pa rachicꞌ. Y ri ángel reꞌ xuꞌej cha: Capalaj, tavucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ y quixnumaj cꞌa chupan ri nación Egipto; quixcꞌujieꞌ chireꞌ y inreꞌ xtinꞌej chava jampeꞌ otz xquixtzalaj-pa. Ruma ri rey Herodes can xtucanuj ri acꞌual chi nuquimisaj, xchaꞌ ri ángel cha ri José pa rachicꞌ.
MAT 2:14 Y ri José xcꞌastaj, xucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ. Can chupan ri mismo akꞌaꞌ reꞌ xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌa cꞌa Egipto.
MAT 2:15 Y chireꞌ Egipto xaꞌcꞌujie-ve y xaꞌtzalaj-pa Israel cꞌa antok quiminak chic ri rey Herodes; chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl ruꞌeꞌn ri Ajaf Dios cha ri profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Egipto cꞌo-ve ri Nucꞌajuol antok xinvayuoj. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios.
MAT 2:16 Y antok ri rey Herodes xunaꞌiej chi ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil) xa man xquiꞌan ta incheꞌl ri ruꞌeꞌn-el chica, jajaꞌ xyacataj altíra royoval y mareꞌ xuꞌon mandar chi caꞌquimisas quinojiel ri xuluꞌiꞌ alabꞌo ri cꞌajaꞌ xaꞌlax hasta caꞌyeꞌ quijunaꞌ ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Belén y ri icꞌo pa tak lugar cierca ri tanamet. Ruma jajaꞌ rataꞌn can ri tiempo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri qꞌuiy cataꞌn chiquij ri estrellas (chꞌumil).
MAT 2:17 Vaveꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Jeremías:
MAT 2:18 Pa tanamet Ramá xcꞌaxataj okꞌiej. Can cꞌo-ve bꞌis. Cꞌo cꞌa jun ri nujekꞌ okꞌiej y nijilo. Reꞌ ja ri Raquel ncaꞌrokꞌiej ri ral. Y man xrajoꞌ ta chi xꞌan consolar ruma xaꞌcon ri ral. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can ruma ri Jeremías.
MAT 2:19 Y antok quiminak chic ri rey Herodes, ri ángel richin ri Ajaf xucꞌut chic riꞌ choch ri José pa rachicꞌ chireꞌ Egipto,
MAT 2:20 y xuꞌej cha: Capalaj, tavucꞌuaj ri acꞌual y ri rutieꞌ y quixtzalaj cꞌa ri nación Israel. Ruma ri xcajoꞌ xquiquimisaj ri acꞌual chila, ya xaꞌcon.
MAT 2:21 Y ri José can xuꞌon-ve ri xꞌeꞌx cha pa rachicꞌ ruma ri ángel. Xucꞌam-pa ri acꞌual y ri rutieꞌ, y xaꞌtzalaj-pa ri nación Israel.
MAT 2:22 Pero jajaꞌ ruma xraꞌxaj chi ri nibꞌano gobernar Judea, ja ri Arquelao ri rucꞌajuol ri rey Herodes, xuxiꞌij-riꞌ chi niꞌa y nicꞌujie-ka chireꞌ Judea. Pero cha ri José xꞌeꞌx pa rachicꞌ chica nuꞌon, y mareꞌ jajaꞌ Galilea xꞌa-ve.
MAT 2:23 Y xbꞌaka cꞌa pa tanamet rubꞌinan Nazaret y chireꞌ xcꞌujie-ve-ka, chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo chi ri Jesús can niꞌeꞌx-na-ve nazareno cha.
MAT 3:1 Chupan ri tiempo reꞌ, ri Juan el Bautista xutzꞌom rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak, chupan jun lugar desierto ri cꞌo Judea.
MAT 3:2 Y jajaꞌ nuꞌej chica: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, ruma xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino, nichaꞌ chica.
MAT 3:3 Can ja chirij ri Juan el Bautista xchꞌo-ve can ri profeta Isaías. Quireꞌ cꞌa nuꞌej: Cꞌo jun ache ri xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, y can choj tibꞌanaꞌ cha. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can.
MAT 3:4 Ri rutziak ri Juan el Bautista bꞌanun cha ruveꞌ camello, y jutzꞌit tzꞌun rucusan chi ruximuon rupan. Y ri rutiꞌ, ja ri sacꞌ y ri cabꞌ ri niril pa tak kꞌayis.
MAT 3:5 Y ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Juan el Bautista, can iqꞌuiy. Icꞌo ri i-patanak Jerusalén, y icꞌo ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea, y icꞌo jeꞌ ri i-patanak cierca ri río Jordán,
MAT 3:6 y jajaꞌ ncaꞌruꞌon bautizar chireꞌ chupan ri río Jordán. Y niquiꞌej cꞌa ri qui-pecados ri i-quibꞌanun-pa.
MAT 3:7 Y antok jajaꞌ xutzꞌat chi iqꞌuiy chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos y chiquivach ri achiꞌaꞌ saduceos jeꞌ ncaꞌlka riqꞌuin ruma nicajoꞌ ncaꞌan bautizar, xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz! ¿Chica xꞌeꞌn chiva chi nquixcolotaj choch ri castigo ri xtutak-pa ri Dios ri chakavach-apa?
MAT 3:8 Ixreꞌ nicꞌatzin nticꞌut chi can ketzij nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
MAT 3:9 Y man tiꞌan-ka pensar ixreꞌ chi ruma ix rumáma can ri Abraham, rumareꞌ nquixcolotaj, man quireꞌ ta. Inreꞌ niꞌej chiva chi ri Dios nicovin ncaꞌruꞌon rumáma ri Abraham aún chica ri abꞌaj ri icꞌo vaveꞌ.
MAT 3:10 Ri castigo ri nuyaꞌ ri Dios ya nipa. Jajaꞌ xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun ache ri cꞌo chic ri icaj pa rukꞌaꞌ chi ncaꞌrukasaj quinojiel ri chieꞌ ri man otz ta quivach niquiyaꞌ, y xcaꞌruyaꞌ pa kꞌakꞌ.
MAT 3:11 Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar antok nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Pero cꞌo Jun ri xtipa chuvij inreꞌ ri ni xa ta nucꞌul chi inreꞌ nivalasaj-el y niyaꞌ ri ruxajabꞌ chirakan, ruma jajaꞌ cꞌo nojiel poder riqꞌuin que chinoch inreꞌ, y jajaꞌ xquixruꞌon bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo y riqꞌuin kꞌakꞌ.
MAT 3:12 Ri Jun ri xtipa cꞌo jun incheꞌl horqueta pa rukꞌaꞌ y xtujoskꞌij ri ru-trigo pa ru-lugar. Y xtumol ri runakꞌ ri trigo y xtuyac. Y ri qꞌuin xtuyaꞌ pa kꞌakꞌ ri man nichup ta.
MAT 3:13 Y ri Jesús xalka riqꞌuin ri Juan chireꞌ chuchiꞌ ri río Jordán. Jajaꞌ cꞌa Galilea alanak-pa chi niꞌan bautizar ruma ri Juan el Bautista.
MAT 3:14 Pero ri Juan man nrajoꞌ ta nuꞌon bautizar ri Jesús, y mareꞌ xuꞌej cha: Ja ta inreꞌ ri rucꞌamun chi nquinaꞌan bautizar, y vacame xa atreꞌ xatalka viqꞌuin chi ncanꞌan-el bautizar, xchaꞌ ri Juan.
MAT 3:15 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ, ruma ojreꞌ nicꞌatzin nakaꞌan nojiel ri nuꞌej ri Dios. Cꞌajareꞌ ri Juan xuꞌon bautizar ri Jesús.
MAT 3:16 Y antok ri Jesús bꞌanun chic bautizar, xiel-pa pa yaꞌ. Y ri rocaj xjakataj y jajaꞌ xutzꞌat-el chi ri Ru-Espíritu ri Dios nika-pa incheꞌl jun paluomix; y choj xka-pa paroꞌ jajaꞌ.
MAT 3:17 Y jareꞌ antok cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol; altíra nivajoꞌ y niquicuot vánima riqꞌuin.
MAT 4:1 Entonces ri Jesús xucꞌuax ruma ri Espíritu Santo chupan jun lugar desierto, chi niꞌan tentar ruma ri diablo.
MAT 4:2 Ri Jesús cuarenta kꞌij y cuarenta akꞌaꞌ xuꞌon ayuno. Después reꞌ, xnem-pa rupan.
MAT 4:3 Y jareꞌ antok xalka ri diablo riqꞌuin y xuꞌej cha: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tabꞌanaꞌ chica ri abꞌaj la chi ncaꞌuoc simíta.
MAT 4:4 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri ache man joꞌc ta cꞌa riqꞌuin ri simíta nicꞌasieꞌ, xa nicꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAT 4:5 Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús cꞌa chupan ri santa tanamet Jerusalén, y cꞌa paroꞌ ri más naj jatol chicaj richin ri templo xbꞌaruya-ve-el.
MAT 4:6 Y chireꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tacꞌaka-ka-aviꞌ vaveꞌ. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Dios xcaꞌrutak-pa ri ru-ángeles aviqꞌuin, y xcatquiliꞌiej pa quikꞌaꞌ, chi quireꞌ man xtacajij ta avakan choch abꞌaj.
MAT 4:7 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri diablo: Tzꞌibꞌan can jeꞌ chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Man taꞌan tentar ri Avajaf Dios.
MAT 4:8 Y ri diablo xucꞌuaj chic jun bꞌay ri Jesús, y xbꞌaruyaꞌ paroꞌ jun juyuꞌ ri naj jatol chicaj, y xucꞌut choch nojiel ri naciones richin ri roch-ulief y ri quibꞌayomal.
MAT 4:9 Y ri diablo xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ niyaꞌ chava, xa atreꞌ ncaxuquieꞌ chinoch chi nayaꞌ nukꞌij.
MAT 4:10 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin Satanás. Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Xa ja ri Kajaf Dios takayaꞌ rukꞌij, y kabꞌanaꞌ rusamaj jajaꞌ.
MAT 4:11 Y ri diablo xuyaꞌ can ri Jesús. Y jareꞌ antok xaꞌlka ángeles riqꞌuin chi xquiꞌan servir.
MAT 4:12 Y antok ri Jesús xraꞌxaj chi ri Juan el Bautista cꞌo pa cárcel, xtzalaj chic Galilea,
MAT 4:13 y xbꞌaka pa tanamet Nazaret. Después xuyaꞌ can y xꞌa pa tanamet Capernaum y chireꞌ xcꞌujie-ve. Ri tanamet reꞌ cꞌo chuchiꞌ jun mar y cꞌo chiquicajol ri caꞌyeꞌ lugar quibꞌinan Zabulón y Neftalí.
MAT 4:14 Ri Jesús xbꞌaka chireꞌ, chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Jajaꞌ rutzꞌibꞌan can:
MAT 4:15 Ri vinak ri icꞌo chupan ri caꞌyeꞌ lugar rubꞌinan Zabulón y Neftalí, ri icꞌo chuchiꞌ ri jun mar, ri cꞌo-apa jucꞌan ri río Jordán. Ri Galilea ri pacheꞌ icꞌo-ve vinak ri man israelitas ta.
MAT 4:16 Ri vinak ri can kꞌakuꞌn rubꞌanun quicꞌaslien, xquitzꞌat jun nem Luz. Ri can cꞌo chic ri rumuchꞌuchꞌil ri camic pa quiveꞌ, xaꞌruꞌon alumbrar ri Luz. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAT 4:17 Y jareꞌ antok ri Jesús xutzꞌom rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios y nuꞌej chica ri vinak: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, ruma xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 4:18 Y jun kꞌij antok ri Jesús bꞌanak chuchiꞌ ri mar Galilea, xaꞌrutzꞌat icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ; jun ja ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha, y ri jun chic ja ri Andrés; ijejeꞌ i-tzꞌamoy-car, mareꞌ niquiya-ka ri quiyaꞌl chupan ri yaꞌ.
MAT 4:19 Y xchꞌo-apa chica ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ y xuꞌej chica: Joꞌ viqꞌuin, y xtincꞌut chivach cheꞌl nquiꞌcanuj vinak chi nquinquinimaj.
MAT 4:20 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, ja xquiyaꞌ can ri quiyaꞌl y xaꞌa riqꞌuin ri Jesús.
MAT 4:21 Y cꞌa jubꞌaꞌ caꞌin, ri Jesús xaꞌrutzꞌat chic icaꞌyeꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ jeꞌ, ja ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo. Ijejeꞌ icꞌo riqꞌuin ri quitataꞌ chupan ri barco, y niquicꞌajuoj ri quiyaꞌl richin niquitzꞌom car. Y ri Jesús xaꞌrayuoj chi ncaꞌa riqꞌuin.
MAT 4:22 Y ijejeꞌ ja xquiyaꞌ can ri quitataꞌ y ri barco y ja xaꞌa riqꞌuin ri Jesús.
MAT 4:23 Y ri Jesús nojiel tanamet richin ri Galilea xakꞌax, ncaꞌrutijuoj ri vinak pa tak sinagogas, y nutzijuoj chica ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, y ncaꞌruꞌon jeꞌ sanar iqꞌuiy vinak ri diferente roch yabꞌil y kꞌaxuon ntuoc chica.
MAT 4:24 Ri rutzijoxic ri Jesús xꞌa nojiel tanamet richin ri Siria. Y xaꞌcꞌamar-pa iqꞌuiy yavaꞌiꞌ choch, ri diferente roch yabꞌil ntuoc chica. Icꞌo ri altíra nikꞌaxo ri qui-cuerpo. Icꞌo ja ri itziel tak espíritus acunak quiqꞌuin. Icꞌo i-chꞌuꞌj y icꞌo jeꞌ paralíticos. Y quinojiel xaꞌruꞌon sanar ri Jesús.
MAT 4:25 Y chirij ri Jesús can iqꞌuiy vinak ri xaꞌa ri aj-chireꞌ Galilea, ri xaꞌpa ri pa tak tanamet ri icꞌo Decápolis, ri xaꞌpa Jerusalén, ri xaꞌpa Judea, y ri xaꞌpa jucꞌan chic ruchiꞌ ri río Jordán.
MAT 5:1 Y antok ri Jesús xaꞌrutzꞌat chi iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ, jajaꞌ xjotie-el paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ, y xtzꞌuye-ka. Y ri ru-discípulos xquimol-quiꞌ riqꞌuin cierca.
MAT 5:2 Y ri Jesús ncaꞌrutijuoj ri vinak, y nuꞌej:
MAT 5:3 Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquinaꞌ chi puobra ri qui-espíritu choch ri Dios, ruma quichin ijejeꞌ ri reino ri cꞌo chicaj.
MAT 5:4 Can jaꞌal caꞌquicuot ri ntuokꞌ cánima choch ri Dios, ruma ri Dios xcaꞌruꞌon consolar.
MAT 5:5 Can jaꞌal caꞌquicuot ri manak-oc quikalien niquinaꞌ pa cánima, ruma xtuoc quichin ri roch-ulief como herencia.
MAT 5:6 Can jaꞌal caꞌquicuot ri ninem y nicꞌat cánima chi niquicꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien choch ri Dios, ruma ri Dios xtuyaꞌ nojiel chica chi ninuoj ri cánima.
MAT 5:7 Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquijoyovaj quivach nicꞌaj chic vinak, ruma ri Dios xtujoyovaj jeꞌ quivach ijejeꞌ.
MAT 5:8 Can jaꞌal caꞌquicuot ri sak cánima, ruma ijejeꞌ xtiquitzꞌat roch ri Dios.
MAT 5:9 Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquiꞌan chi niqꞌuis ri ayoval, ruma xtiꞌeꞌx chica chi i-ralcꞌual ri Dios.
MAT 5:10 Can jaꞌal caꞌquicuot ri quicꞌuan jun choj cꞌaslien y rumareꞌ niquikꞌasaj sufrimiento pa quikꞌaꞌ nicꞌaj chic; ruma quichin ijejeꞌ ri reino ri cꞌo chicaj.
MAT 5:11 Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri itziel nquixtzꞌiet y niꞌeꞌx nojiel clase chi tzij chiva, y nitzꞌak tzij chivij vuma inreꞌ.
MAT 5:12 Quixtzeꞌn y quixquicuot, ruma nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva chicaj. Ruma incheꞌl ri sufrimiento ri ntikꞌasaj ixreꞌ vacame, quireꞌ jeꞌ xquikꞌasaj ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
MAT 5:13 Ixreꞌ ix incheꞌl atzꞌan chiquivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Pero xa ri atzꞌan niqꞌuis-el ri rutzayal, ¿chica ta cꞌa niyoꞌn chic rusavuor? Xa man jun chic nicꞌatzin, xa nicꞌak-el chi niquixakꞌ can ri vinak.
MAT 5:14 Ixreꞌ ix incheꞌl ri luz chiquivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief y jaꞌal nquixkꞌalajin, incheꞌl nikꞌalajin-pa jun tanamet ri cꞌo paroꞌ jun juyuꞌ y manak cheꞌl nravaj-riꞌ.
MAT 5:15 Antok nitzij jun lámpara, man niyoꞌx ta chuxieꞌ jun cajuon; antok nitzij jun lámpara, chicaj niyoꞌx-ve chi nuyaꞌ sakil pa quiveꞌ quinojiel ri icꞌo pa jay.
MAT 5:16 Quireꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ jeꞌ chiquivach ri vinak; can tiyaꞌ sakil incheꞌl jun luz chi quireꞌ antok ri vinak niquitzꞌat chi ixreꞌ otz ntiꞌan, can xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj.
MAT 5:17 Man tiꞌan pensar chi inreꞌ xipa chi niꞌan man jun rakalien cha ri ley richin ri Moisés, y niꞌan jeꞌ quireꞌ cha ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo; man ruma ta reꞌ xipa. Inreꞌ xipa chi niꞌan cumplir.
MAT 5:18 Can ketzij niꞌej chiva chi nojiel ri tzꞌibꞌan chupan ri ley, can xcaꞌbꞌanataj-na-ve. Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri tzꞌibꞌan can chupan ri ley, man jun letra choj xtakꞌax, xa xtuꞌon cumplir nojiel.
MAT 5:19 Xa chica-na vinak ri man nrajoꞌ ta nuꞌon ri nuꞌej chupan ri ley, mesque jun tzij ri man can ta rakalien, y can quireꞌ mismo nucꞌut chiquivach nicꞌaj chic vinak chi man tiquiꞌan ri nuꞌej ri tzij reꞌ, ri nibꞌano quireꞌ xtiꞌan chꞌuteꞌn cha chupan ri reino ri cꞌo chicaj. Pero ri nibꞌano nojiel ri nuꞌej chupan ri ley y quireꞌ mismo nucꞌut chiquivach nicꞌaj chic vinak, chi tiquibꞌanaꞌ ri nuꞌej ri ley, can xtiꞌan nem cha chupan ri reino ri cꞌo chicaj.
MAT 5:20 Y mareꞌ ixreꞌ nicꞌatzin chi más ta choj ri icꞌaslien choch ri quicꞌaslien ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos. Ruma xa man quireꞌ ta ri icꞌaslien, man xquixuoc ta chupan ri reino ri cꞌo chicaj.
MAT 5:21 Ixreꞌ ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx chica ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo: Man caquimisan; y chica-na ri nuquimisaj jun, can tiꞌan juzgar.
MAT 5:22 Pero inreꞌ niꞌej: Chica-na ri nipa royoval chirij jun chic vinak, can nuꞌon ruchꞌoꞌj, y can tiꞌan juzgar. Y chica-na jeꞌ ri nuꞌej cha jun chic: Nacanic, can tucꞌuax chiquivach ri autoridades richin ri tanamet chi tiꞌan juzgar. Y chica-na ri nuꞌej cha jun vinak: Tacatic, can niꞌa chupan ri infierno, ri kꞌakꞌ ri man nichup ta.
MAT 5:23 Mareꞌ, vi xa atreꞌ atcꞌo chic apa choch ri altar richin nayaꞌ can ri av-ofrenda cha ri Dios y ja nalka pan aveꞌ chi atreꞌ cꞌo jun kax itziel abꞌanun cha jun chic;
MAT 5:24 tayaꞌ can ri av-ofrenda choch ri altar y caꞌin riqꞌuin ri jun reꞌ, y tabꞌanaꞌ ri paz riqꞌuin chi quireꞌ manak ayoval chiꞌicajol. Cꞌajareꞌ catzalaj chic pa y tayaꞌ cha ri Dios ri av-ofrenda.
MAT 5:25 Cacꞌujieꞌ de acuerdo riqꞌuin ri nibꞌano acusar avichin, otz xa cꞌa ja at-bꞌanak pa bꞌay. Ruma xa man naꞌan ta quireꞌ, ri nibꞌano acusar avichin xcarujach pa rukꞌaꞌ ri juez, y ri juez xcarujach-el pa rukꞌaꞌ ri ache ri nichajin ri cárcel chi ncarutzꞌapij pa cárcel.
MAT 5:26 Y can ketzij niꞌej, chi man ncatiel ta pa pa cárcel, hasta cꞌa xtatzoliej ri último centavo ri choj cha abꞌanun-ve acꞌas.
MAT 5:27 Ixreꞌ ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx ojier can: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic.
MAT 5:28 Pero inreꞌ niꞌej: Xa cꞌo jun ache nutzꞌat jun ixok y nurayij roch pa ránima; ya xuꞌon pecado riqꞌuin ri ixok reꞌ.
MAT 5:29 Mareꞌ, xa ri anakꞌavach derecha nibꞌano chava chi ncatzak, más otz tavalasaj-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz manak jun anakꞌavach que niꞌa nojiel ri a-cuerpo chupan ri infierno.
MAT 5:30 Y xa ri akꞌaꞌ derecha nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz manak jun akꞌaꞌ que niꞌa nojiel ri a-cuerpo chupan ri infierno.
MAT 5:31 Y xꞌeꞌx jeꞌ ojier can: Ri ache ri man nrajoꞌ ta chic ri raxjayil y nujach-riꞌ riqꞌuin, tubꞌanaꞌ jun carta ri pacheꞌ nuꞌej-ve chi nujach-riꞌ riqꞌuin, y tuya-el cha ri raxjayil.
MAT 5:32 Pero inreꞌ niꞌej: Ri ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil, pero man ruma ta ri ixok rucꞌuan-riꞌ riqꞌuin jun chic ache; ri ache reꞌ nuꞌon chi ri raxjayil nuꞌon pecado choch ri Dios xa niꞌa riqꞌuin jun chic ache, y ri ache ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri ixok ri jachuon-el, can nuꞌon jeꞌ pecado choch ri Dios.
MAT 5:33 Ixreꞌ jaꞌal ivaxan jeꞌ ri xꞌeꞌx chica ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo; chi man tiquicꞌax quitzij, xa can tiquibꞌanaꞌ cumplir ri xquiꞌej, ruma choch ri Ajaf Dios xquiꞌan-ve jurar.
MAT 5:34 Pero inreꞌ niꞌej chiva: Man jun bꞌay tiꞌan jurar; ni por ri rocaj, ruma chireꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios;
MAT 5:35 ni por ri roch-ulief, ruma chireꞌ nuya-ve ri rakan ri Dios; ni por ri tanamet Jerusalén, ruma ri tanamet reꞌ richin ri Namalaj Rey;
MAT 5:36 ni por ri ijaluon tiꞌan jurar; ruma ixreꞌ man nquixtiquir ta ntiꞌan sak o xak cha jun iveꞌ.
MAT 5:37 Mareꞌ nojiel ri ntiꞌej, xa tiꞌej sí o tiꞌej ni; ruma xa ntiꞌan jurar, man otz ta, ruma xa riqꞌuin ri itziel nipa-ve.
MAT 5:38 Ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx ojier can, chi ri nalasan-el jun nakꞌaroch jun chic vinak, quireꞌ jeꞌ mismo tiꞌan cha jajaꞌ. Y ri nalasan-el jun roray jun chic vinak, can quireꞌ jeꞌ mismo tiꞌan cha.
MAT 5:39 Pero inreꞌ niꞌej chiva: Man tiꞌan rucꞌaxiel cha ri nibꞌano itziel chiva. Xa cꞌo jun nuyaꞌ jutzꞌaj kꞌaꞌ cha ri akꞌoꞌtz derecha, xa tayaꞌ chic apa ri jun chic lado choch.
MAT 5:40 Y xa cꞌo jun ri ncarucꞌuaj pa juzgado ruma nrajoꞌ numaj-el jun atziak, can tayaꞌ cha chi nucꞌuaj, y can tayaꞌ jeꞌ cha ri a-capa ri akꞌuꞌn.
MAT 5:41 Y xa cꞌo jun ri ncaruꞌon obligar chi navucꞌuaj ri rakaꞌn jun kilómetro, xa can tavucꞌuaj ri akaꞌn jun chic kilómetro más.
MAT 5:42 Y xa cꞌo jun cꞌo nucꞌutuj chava, tayaꞌ cha ri nrajoꞌ. Y xa cꞌo jun nucꞌutuj jun kax pa kajic chava, can taya-el cha.
MAT 5:43 Ivaxan jaꞌal ri xꞌeꞌx ojier can. Ri tzij reꞌ nuꞌej: Tavajoꞌ ri a-prójimo y tatzꞌataꞌ itziel ri itziel ncarutzꞌat.
MAT 5:44 Pero inreꞌ niꞌej chiva: Quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos; ticꞌutuj cha ri Dios chi caꞌrubꞌanaꞌ bendecir ri vinak ri nquixquiꞌan maldecir; tibꞌanaꞌ otz chica ri itziel nquixquitzꞌat; y tibꞌanaꞌ orar pa qui-cuenta ri ncaꞌyakꞌuon ivichin y ri ncaꞌbꞌano perseguir ivichin,
MAT 5:45 richin quireꞌ nikꞌalajin chi ixreꞌ ix ralcꞌual ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj. Ruma jajaꞌ can otz quiqꞌuin quinojiel. Nuꞌon chi ntiel-pa ri kꞌij pa quiveꞌ ri otz quicꞌaslien y pa quiveꞌ ri itziel quicꞌaslien, y nuya-pa jeꞌ ri jobꞌ pa quiveꞌ ri choj quicꞌaslien, y pa quiveꞌ ri man choj ta quicꞌaslien.
MAT 5:46 Ruma xa ja ri ncaꞌjoꞌn ivichin, xa jareꞌ nquiꞌvajoꞌ, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? ¿Man quireꞌ ta came niquiꞌan ri maloy-impuestos?
MAT 5:47 Y xa joꞌc quiqꞌuin ri iv-hermanos jaꞌal ntiꞌan saludar-iviꞌ, ¿chica otz nitzꞌiet iviqꞌuin? ¿Man quireꞌ ta came niquiꞌan ri man cataꞌn ta roch ri Dios?
MAT 5:48 Ixreꞌ can choj tibꞌanaꞌ riqꞌuin nojiel ri ntiꞌan, incheꞌl ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj; jajaꞌ can choj riqꞌuin nojiel ri nuꞌon.
MAT 6:1 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ jaꞌal, man tiꞌan chiquivach ri vinak chi ntitoꞌ jun, joꞌc chi nquixquitzꞌat chi ixreꞌ can ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios. Y xa quireꞌ xtiꞌan, ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj can man jun rucꞌaxiel xtuyaꞌ chiva rumareꞌ.
MAT 6:2 Antok ixreꞌ ntitoꞌ jun puobra, man tixupuj jun trompeta chi quireꞌ quinojiel vinak nicaꞌxaj, incheꞌl niquiꞌan ri caꞌyeꞌ quipalaj. Ijejeꞌ quireꞌ niquiꞌan pa tak sinagogas y pa tak bꞌay, ruma nicajoꞌ chi niꞌeꞌx chica chi otz niquiꞌan. Can ketzij niꞌej chiva chi ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, ya xyoꞌx rucꞌaxiel chica nojiel ri xquiꞌan, ruma xyoꞌx quikꞌij cuma ri vinak.
MAT 6:3 Y antok ixreꞌ ntiyaꞌ limosna, man tiꞌan chiquivach ri vinak,
MAT 6:4 chi quireꞌ ri ntiyaꞌ man jun chic ninaꞌien. Pero ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj can nutzꞌat ri otz ri ntiꞌan pan aval, rumareꞌ can xtuyaꞌ rucꞌaxiel chiva. Y can chiquivach ri vinak xtuꞌon quireꞌ.
MAT 6:5 Antok ntiꞌan orar, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri caꞌyeꞌ quipalaj. Ruma ijejeꞌ altíra nika chiquivach ncaꞌpiꞌieꞌ pa tak sinagogas, y pa tak xiquína antok niquiꞌan orar, chi ncaꞌtzꞌiet cuma ri vinak. Can ketzij niꞌej chiva, chi ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, ya xyoꞌx rucꞌaxiel chica nojiel ri xquiꞌan, ruma xyoꞌx quikꞌij cuma ri vinak.
MAT 6:6 Pero antok atreꞌ naꞌan orar, catuoc pan a-cuarto y tatzꞌapij ruchiꞌ ri a-cuarto y tabꞌanaꞌ orar cha ri Atataꞌ ri cꞌo chicaj; y jajaꞌ nutzꞌat ri naꞌan pan aval, y xtuyaꞌ rucꞌaxiel chava, y can chiquivach ri vinak xtuꞌon quireꞌ.
MAT 6:7 Y antok ixreꞌ ntiꞌan orar, man tiꞌan repetir qꞌuiy mul ri mismo tzij, incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios. Ruma ijejeꞌ niquiꞌan pensar chi ri Dios ncaꞌraꞌxaj ruma niquiꞌan repetir qꞌuiy tzij chupan ri qui-oraciones.
MAT 6:8 Antok ntiꞌan orar, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios. Ruma ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj can rataꞌn chic ri chica nicꞌatzin chiva, antok cꞌa majaꞌ ticꞌutuj cha.
MAT 6:9 Antok ixreꞌ xtiꞌan orar, tiꞌej cava: Katataꞌ Dios ri atcꞌo chila chicaj, quinojiel ta ri vinak xtiquiyaꞌ akꞌij y nem xtiquiꞌan cha ri santo abꞌeꞌ.
MAT 6:10 Y talka cꞌa ri kꞌij antok atreꞌ ri xcabꞌano reinar. Y ja ta ri navajoꞌ atreꞌ, ja ta reꞌ ri tibꞌanataj vaveꞌ ri choch-ulief, incheꞌl niquiꞌan ri icꞌo aviqꞌuin chicaj.
MAT 6:11 Y tayaꞌ cꞌa ri ka-simíta ri nicꞌatzin chika kꞌij-kꞌij.
MAT 6:12 Y tabꞌanaꞌ perdonar ri ka-pecados ri nakaꞌan chavach, incheꞌl ncaꞌkaꞌan perdonar ojreꞌ ri niquiꞌan itziel chika.
MAT 6:13 Y man tayaꞌ lugar chi ri itziel nuꞌon chika chi nkutzak. Can kojacaloꞌ choch, ruma atreꞌ ri atcꞌo pa kaveꞌ, cꞌo a-poder, y cꞌo akꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
MAT 6:14 Xa ixreꞌ ntiꞌan perdonar ri vinak ri niquiꞌan itziel chiva, ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj nquixruꞌon jeꞌ perdonar.
MAT 6:15 Y xa man ntiꞌan ta perdonar ri vinak ri itziel niquiꞌan chiva, ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj man xquixruꞌon ta jeꞌ perdonar.
MAT 6:16 Antok ixreꞌ ntiꞌan ayuno, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri caꞌyeꞌ quipalaj; ruma ijejeꞌ niquicꞌut-quiꞌ chi can ncaꞌbꞌisuon, xa ruma nicajoꞌ chi ncaꞌtzꞌiet chi niquiꞌan ayuno. Can ketzij niꞌej chiva, chi ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, ya xyoꞌx rucꞌaxiel chica nojiel ri xquiꞌan, ruma xyoꞌx quikꞌij cuma ri vinak.
MAT 6:17 Pero antok ixreꞌ ntiꞌan ayuno, man ticꞌut-iviꞌ chi jareꞌ ntiꞌan, xa can tichꞌajaꞌ otz ri ipalaj, y tiyaꞌ bꞌaꞌ akꞌuon chirij ri iveꞌ y jaꞌal tijicaꞌ;
MAT 6:18 chi quireꞌ, man kꞌalaj ta chiquivach ri vinak chi ntiꞌan ayuno. Y ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj can nutzꞌat ri ntiꞌan pan aval, jajaꞌ can xtuyaꞌ chiva ri rucꞌaxiel, y can chiquivach ri vinak xtuꞌon quireꞌ.
MAT 6:19 Man tiꞌan bꞌayomal vaveꞌ choch-ulief, ruma nichocoper y nipuser-ka, y icꞌo jeꞌ alakꞌomaꞌ ri niquilakꞌaj-el.
MAT 6:20 Sino tibꞌanaꞌ ibꞌayomal chicaj, chireꞌ man nichocoper ta y man nipuser ta jeꞌ, y man jun jeꞌ alakꞌomaꞌ ncaꞌlakꞌan-el y ncaꞌlasan-el.
MAT 6:21 Ruma pacheꞌ cꞌo-ve ri ibꞌayomal, chireꞌ nicꞌujie-ve jeꞌ ri ivánima.
MAT 6:22 Ri anakꞌavach jareꞌ ri lámpara richin ri a-cuerpo. Y xa ri anakꞌavach otz, nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa sakil.
MAT 6:23 Pero xa ri anakꞌavach man otz ta, nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa kꞌakuꞌn. Rumareꞌ, xa ri sakil ri ruyoꞌn ri Dios pan ivánima xa xticꞌaxtaj, can xtikꞌalajin-pa chi atcꞌo pa kꞌakuꞌn.
MAT 6:24 Man jun nicovin nuꞌon servir icaꞌyeꞌ rajaf, ruma xa nrajoꞌ ri jun rajaf, itziel nutzꞌat ri jun chic. Y xa nunimaj rutzij ri jun, man nitiquir ta nuꞌon quireꞌ riqꞌuin ri jun chic. Quireꞌ jeꞌ, manak cheꞌl chi jun nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios ri xa bꞌanak ránima chirij ri bꞌayomal.
MAT 6:25 Rumareꞌ inreꞌ niꞌej chiva: Man tichꞌujirisaj-iviꞌ ruma ri chica nicꞌatzin chiva kꞌij-kꞌij, chica ntitej o chica ntikun, ni por ri i-cuerpo chi chica itziak ri nticusaj. ¿Man ja ta came ri icꞌaslien más rakalien choch ri ntitej y ri i-cuerpo más rakalien choch ri itziak?
MAT 6:26 Quiꞌitzꞌataꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ; man ncaꞌtico ta, y manak niquiꞌan cosechar, ni manak jeꞌ quicꞌujay chi niquiyac. Pero ijejeꞌ ncaꞌvaꞌ, ruma ja ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj ncaꞌtzuku. ¿Man ivakalien ta came ixreꞌ más que chiquivach ijejeꞌ?
MAT 6:27 ¿Cꞌo came jun chivach ixreꞌ ri nitiquir nuꞌon chi niqꞌuiy ta chic nicꞌaj vara ri rakan, mesque nuchꞌujirisaj-riꞌ chi nuꞌon?
MAT 6:28 ¿Y karruma ixreꞌ ntichꞌujirisaj-iviꞌ ruma ri itziak? Quiꞌitzꞌataꞌ ri cotzꞌeꞌj lirio ri icꞌo pa kꞌayis, antok ncaꞌqꞌuiy: Ijejeꞌ man ncaꞌsamaj ta, ni man ncaꞌcamuon ta chi niquiꞌan quitziak jaꞌal.
MAT 6:29 Pero niꞌej cꞌa chiva, chi ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can, mesque altíra rubꞌayomal y ruyuon jaꞌal tak tziak ri xucusaj, pero man jun bꞌay xucusaj ta jun rutziak incheꞌl nitzꞌiet jun lirio.
MAT 6:30 Mesque ri kꞌayis man nilayuj ta, ruma jun kꞌij jaꞌal ranun, y jun chic kꞌij nichakej-ka y nicꞌak pa kꞌakꞌ, pero ri Dios can nuvak jaꞌal. Y xa ri Dios can nuvak jaꞌal, ¿man came nuyaꞌ ta nojiel chiva ixreꞌ mesque man can ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin?
MAT 6:31 Mareꞌ man tichꞌujirisaj-iviꞌ ntiꞌej: ¿Chica nakatej, o chica nakakun, o chica katziak nakacusaj?
MAT 6:32 Ruma ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios niquicanuj nojiel reꞌ. Pero ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj can rataꞌn chic ri chica nicꞌatzin chiva.
MAT 6:33 Mareꞌ can ticanuj naꞌay ri ru-reino ri Dios y titijaꞌ ikꞌij ntivucꞌuaj jun choj cꞌaslien choch, y nojiel ri nicꞌatzin chiva, xtuyaꞌ chiva.
MAT 6:34 Ixreꞌ man tichꞌujirisaj-ka-iviꞌ chi chica rucꞌamun-pa ri chuaꞌk. Ruma ri chuaꞌk can cꞌo-ve chica rucꞌamun-pa. Basta ri kꞌij-kꞌij can cꞌo sufrimientos niquicꞌam-pa chika.
MAT 7:1 Man quiꞌan juzgar ri vinak, chi quireꞌ man xtiꞌan ta quireꞌ chiva ixreꞌ.
MAT 7:2 Ruma xa ixreꞌ nquiꞌan juzgar ri vinak, quireꞌ xtiꞌan chiva ixreꞌ. Can incheꞌl ri ntiꞌan ixreꞌ chica ri vinak, quireꞌ xtiꞌan chiva ixreꞌ.
MAT 7:3 ¿Y karruma ja ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano ri natzꞌat chaꞌnin, y man nanaꞌ ta ka-aviꞌ chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach?
MAT 7:4 ¿O karruma naꞌej cha ri av-hermano: Tayaꞌ chi nivalasaj-el ri qꞌuin ri kꞌapal pan avach, y man nanaꞌ ta chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach?
MAT 7:5 ¡Atreꞌ xa caꞌyeꞌ apalaj! Tavalasaj-el naꞌay ri chieꞌ pan avach atreꞌ, chi quireꞌ kꞌalaj xcatzuꞌn y xcatiquir xtavalasaj-el ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano.
MAT 7:6 Ri can richin ri Dios, man tayaꞌ chica ri tzꞌeꞌ; y ri perlas, man tayaꞌ chiquivach ri ak. Ruma ri tzꞌeꞌ y ri ak, mesque jun kax altíra rakalien, choj ncaꞌkꞌax paroꞌ y cꞌo mul ncaꞌa chirij ri niyoꞌn reꞌ chica y niquicꞌux.
MAT 7:7 Ticꞌutuj cha ri Dios ri nicꞌatzin chiva y jajaꞌ xtuya-pa chiva. Ticanuj y xtivil ri ntivajoꞌ. Ticꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay y xtijak chivach.
MAT 7:8 Ruma xa jun nucꞌutuj cha ri Dios, jajaꞌ xtuya-pa cha ri nucꞌutuj. Xa jun nucanuj, can xtiril ri nucanuj. Y xa jun nucꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay, can xtijak choch.
MAT 7:9 ¿Cꞌo came jun ache nuyaꞌ jun abꞌaj pa rukꞌaꞌ ri ralcꞌual, antok nucꞌutuj jun simíta cha?
MAT 7:10 ¿O nuyaꞌ came jun cumatz pa rukꞌaꞌ, antok xa jun car nucꞌutuj cha?
MAT 7:11 Mesque ixreꞌ itziel inoꞌj, pero man jun bꞌay ntiyaꞌ jun itziel kax chica ri ivalcꞌual. Ixreꞌ ja ri utzulaj tak kax ntiyaꞌ chica. ¿Cuánto más ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj nuya-pa utzulaj tak kax chica ri ncaꞌcꞌutun cha? Y nojiel ri nuya-pa, can otz.
MAT 7:12 Incheꞌl ri ntivajoꞌ ixreꞌ chi ri vinak niquiꞌan chiva, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can chupan ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés. Quireꞌ jeꞌ quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
MAT 7:13 Quixuoc chupan ri puerta ri coꞌl-oc roch. Ruma nem roch ri puerta y ri bꞌay ri niꞌa richin ri camic, y can iqꞌuiy vinak ri ncaꞌuoc chireꞌ.
MAT 7:14 Pero coꞌl-oc roch ri puerta y coꞌl-oc roch ri bꞌay ri niꞌa richin ri cꞌaslien, y man iqꞌuiy ta ri ncaꞌilo richin.
MAT 7:15 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chiquivach ri i-tzꞌakoy-tzij ri ncaꞌlka iviqꞌuin y niquiꞌej chi i-profetas. Ruma antok ncaꞌlka iviqꞌuin, can jaꞌal quicꞌaslien, incheꞌl i-ovejas. Pero antok nibꞌakꞌalajin-pa ri itziel tak kax ri cꞌo pa cánima, xa incheꞌl i-utif ruma altíra i-itziel.
MAT 7:16 Can xtivatamaj quivach jaꞌal riqꞌuin ri quicꞌaslien. ¿Acaso ri qꞌuix kꞌayis nuyaꞌ uvas o víquix?
MAT 7:17 Jun utzulaj chieꞌ nuyaꞌ utzulaj tak roch, pero jun chieꞌ ri man otz ta, man otz ta roch ri nuyaꞌ.
MAT 7:18 Man jun utzulaj chieꞌ xtuyaꞌ ta itziel tak roch, y man jun chieꞌ ri man otz ta, xtuyaꞌ ta utzulaj tak roch.
MAT 7:19 Y quinojiel chieꞌ ri man otz ta quivach niquiyaꞌ, ncaꞌkasas y ncaꞌyoꞌx pa kꞌakꞌ.
MAT 7:20 Mareꞌ, can xtivatamaj quivach jaꞌal riqꞌuin ri quicꞌaslien.
MAT 7:21 Man quinojiel ta ri ncaꞌeꞌn chuva: Ajaf, Ajaf, xcaꞌuoc chupan ri reino ri cꞌo chicaj. Ri xcaꞌuoc chireꞌ, xa ja ri niquiꞌan riqꞌuin nojiel cánima ri nrajoꞌ ri Nataꞌ Dios ri cꞌo chicaj.
MAT 7:22 Y chupan ri kꞌij antok inreꞌ xcaꞌnꞌan juzgar ri vinak, iqꞌuiy ri xtiquiꞌej chuva: Ajaf, Ajaf, ojreꞌ pan abꞌeꞌ atreꞌ xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pan abꞌeꞌ atreꞌ xaꞌkalasaj-el itziel tak espíritus y pan abꞌeꞌ atreꞌ xaꞌkaꞌan qꞌuiy milagros, xcaꞌchaꞌ.
MAT 7:23 Pero inreꞌ xtinꞌej chica: Inreꞌ man vataꞌn ta ivach. Quixiel-el viqꞌuin, ruma ixreꞌ joꞌc itziel tak kax ri ntiꞌan.
MAT 7:24 Y chica-na vinak ri nraꞌxaj ri nutzij y nuꞌon ri niꞌej inreꞌ, can junan riqꞌuin jun ache ri altíra runoꞌj; jajaꞌ xuꞌon ri rachuoch paroꞌ abꞌaj.
MAT 7:25 Xpa cꞌa ri jobꞌ, y xaꞌpa ríos y cakꞌiekꞌ chirij ri jay reꞌ, pero man xtzak ta, ruma ri ru-cimiento ri jay reꞌ paroꞌ abꞌaj xyoꞌx-ve.
MAT 7:26 Pero chica-na ri joꞌc nraꞌxaj ri niꞌej inreꞌ y man nuꞌon ta ri niꞌej cha, junan riqꞌuin jun ache nacanic ri xuꞌon ri rachuoch pa sanayeꞌ.
MAT 7:27 Xpa ri jobꞌ, y xaꞌpa ríos y cakꞌiekꞌ chirij ri jay reꞌ y ja xtzak y xvuluvuꞌ.
MAT 7:28 Y antok ri Jesús xtanie-ka chi nichꞌoꞌ, ri vinak ri xaꞌcꞌaxan richin, can xaꞌchapataj ruma ri tzij ri xcaꞌxaj.
MAT 7:29 Ruma antok ncaꞌrutijuoj, can kꞌalaj chi can cꞌo autoridad pa rukꞌaꞌ y man incheꞌl ta ri achiꞌaꞌ escribas.
MAT 8:1 Y antok ri Jesús kajnak chic pa paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ, can iqꞌuiy vinak xaꞌa chirij.
MAT 8:2 Y cꞌo jun ache niyavaj riqꞌuin ri yabꞌil lepra, xalka choch ri Jesús, ja xxuquie-ka choch y xulucubꞌa-ka ri rujaluon cꞌa pan ulief y xuꞌej cha: Ajaf, xa navajoꞌ, cꞌo cheꞌl nquinaꞌan sanar.
MAT 8:3 Ri Jesús ja xuyuk-apa ri rukꞌaꞌ y xutzꞌom-apa ri ache y xuꞌej cha: Nivajoꞌ chi ncacꞌachoj. Tiqꞌuis-el ri yabꞌil reꞌ chavij, xchaꞌ cha. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ ri Jesús, ja xqꞌuis-el ri yabꞌil lepra chirij ri ache.
MAT 8:4 Y ri Jesús xuꞌej cha: Man tatzijuoj chica ri vinak ri xbꞌanataj aviqꞌuin, choj caꞌin, acꞌutu-aviꞌ choch ri sacerdote, y tayaꞌ ri ofrenda ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ nikꞌalajin chiquivach chi at otz chic vacame, xcha-el cha.
MAT 8:5 Antok ri Jesús xuoc pa tanamet Capernaum, xalka jun capitán riqꞌuin y xucꞌutuj jun favor cha.
MAT 8:6 Quireꞌ xuꞌej ri capitán: Ajaf, ri nu-esclavo cꞌo chivachuoch, catzꞌol choch ruchꞌat ruma paralítico ru-cuerpo. Y altíra nuꞌon sufrir rumareꞌ.
MAT 8:7 Y ri Jesús xuꞌej cha ri capitán: Inreꞌ nquiꞌa y xtinꞌan sanar.
MAT 8:8 Y ri capitán xuꞌej chic apa cha ri Jesús: Ajaf, atreꞌ cꞌo akꞌij, y rumareꞌ man nucꞌul ta chi ncatuoc pa vachuoch. Joꞌc taꞌej chi ticꞌachoj y ri nu-esclavo xtuꞌon sanar.
MAT 8:9 Ruma incheꞌl nubꞌanun inreꞌ, cꞌo jun ri nquibꞌano mandar. Y icꞌo soldados i-yoꞌn pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan mandar. Y antok niꞌej cha jun chi tiꞌa, ja niꞌa; y antok niꞌej cha jun chic chi tipa, ja nipa. Y antok niꞌej cha ri nu-esclavo chi tubꞌanaꞌ jun samaj, can nuꞌon, xchaꞌ ri capitán.
MAT 8:10 Y antok ri Jesús xraꞌxaj ri xuꞌej ri capitán, can xchapataj y xuꞌej chica ri i-bꞌanak chirij: Can ketzij niꞌej chiva, chi man jun cꞌa israelita ri viluon ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin incheꞌl va ache va.
MAT 8:11 Can niꞌej cꞌa chiva chi can qꞌuiy vinak ri xcaꞌpa oriente y occidente ri in-quiniman. Ijejeꞌ xcaꞌbꞌatzꞌuyeꞌ riqꞌuin ri Abraham, ri Isaac, y ri Jacob pa ru-reino ri Dios.
MAT 8:12 Pero ri israelitas ri can quichin-ve ri ru-reino ri Dios, man xcaꞌuoc ta chic, xa xcaꞌlasas-el juviera y xcaꞌcꞌak chupan ri kꞌakuꞌn. Y chireꞌ xcaꞌuokꞌ y xtiquikꞌachꞌachꞌiej coray.
MAT 8:13 Cꞌajareꞌ ri Jesús xuꞌej-el cha ri capitán: Catzalaj chavachuoch. Ruma xanimaj, can tibꞌanataj incheꞌl navajoꞌ, xcha-el cha. Y ri ru-esclavo ri capitán reꞌ, can ja xuꞌon sanar ri misma huora reꞌ.
MAT 8:14 Y antok xalka ri Jesús chirachuoch ri Pedro, xutzꞌat chi ri rujitieꞌ ri Pedro catzꞌol choch ruchꞌat ruma cꞌo cꞌatan chirij.
MAT 8:15 Xpa jajaꞌ, xutzꞌom rukꞌaꞌ y ja xqꞌuis-el ri cꞌatan chirij. Ri ixok reꞌ xpalaj-pa, y xaꞌrutzuk ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin.
MAT 8:16 Y antok xcokꞌa-ka, iqꞌuiy vinak ri cꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin xaꞌcꞌamar-pa choch ri Jesús, chi ncaꞌralasaj-el ri itziel tak espíritus quiqꞌuin. Y jajaꞌ, riqꞌuin ri tzij ri xuꞌej, ja xaꞌralasaj-el ri itziel tak espíritus, y quinojiel jeꞌ ri ncaꞌyavaj xaꞌruꞌon sanar;
MAT 8:17 chi quireꞌ nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn can ri profeta Isaías. Quireꞌ ruꞌeꞌn can: Jajaꞌ mismo xalasan-el nojiel ri kayabꞌil, y xucꞌuaj nojiel kakꞌaxomal. Quireꞌ ruꞌeꞌn can.
MAT 8:18 Antok ri Jesús xutzꞌat chi iqꞌuiy vinak niquimol-apa-quiꞌ riqꞌuin, ja xuꞌej chica ri ru-discípulos chi ncaꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri yaꞌ.
MAT 8:19 Y cꞌo jun ache escriba xalka riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Maestro, inreꞌ nivajoꞌ nquiꞌa aviqꞌuin ri pacheꞌ na ri ncaꞌa-ve, xchaꞌ cha.
MAT 8:20 Ri Jesús xuꞌej cha: Ri utif cꞌo quijul pacheꞌ ncaꞌcꞌujie-ve; y quireꞌ jeꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, cꞌo quisuoc. Pero ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can man jun pacheꞌ nuxlan-ve jubꞌaꞌ, xchaꞌ cha.
MAT 8:21 Y jun chic ru-discípulo ri Jesús xuꞌej cha: Ajaf, tayaꞌ permiso chuva chi naꞌay nimuk-na-el ri nataꞌ, y cꞌajareꞌ nquiꞌa chavij, xchaꞌ.
MAT 8:22 Ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ joꞌ viqꞌuin. Tayaꞌ chi ri quiminak ncaꞌmuk cuma ri i-quiminak, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 8:23 Y ri Jesús xuoc chupan ri barco, y ri ru-discípulos xaꞌa chirij.
MAT 8:24 Y jun arapienta xpa jun nem cakꞌiekꞌ, y ri yaꞌ nubꞌolkotila-riꞌ y naj nijotieꞌ chicaj y ri barco choj nisach chupan ri yaꞌ. Pero ri Jesús nivar.
MAT 8:25 Y xaꞌpa ri discípulos, xquicꞌasuoj ri Jesús y xquiꞌej cha: ¡Ajaf, kojacaloꞌ, vacame nkucon! xaꞌchaꞌ cha.
MAT 8:26 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma ixiꞌin-iviꞌ? ¿Man icukubꞌan ta icꞌuꞌx viqꞌuin cꞌa? Y jajaꞌ xpalaj-pa y xchꞌolin cha ri cakꞌiekꞌ y cha ri mar, y can xquinimaj ri rutzij. Ri cakꞌiekꞌ xqꞌuis-el ruchukꞌaꞌ, y xtanie-ka jeꞌ ri mar.
MAT 8:27 Y ri discípulos xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xuꞌon ri Jesús y niquiꞌej: ¿Chica cꞌa chi ache va chi ri cakꞌiekꞌ y ri mar can xaꞌniman cha?
MAT 8:28 Y antok ri Jesús cꞌo jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar, chireꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Gadara, icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xaꞌlka riqꞌuin; y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ cꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin y ja ri cementerio ri acunak cachuoch. Y ruma altíra i-itziel, man jun vinak niꞌin chupan ri bꞌay ri nakꞌax chireꞌ.
MAT 8:29 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌo-apa cha ri Jesús y xquiꞌej: ¿Chica navajoꞌ chika Jesús ri Rucꞌajuol ri Dios? ¿Karruma nkojachꞌujirisaj yan, ruma xa cꞌa majaꞌ talka ri tiempo? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 8:30 Y naj bꞌaꞌ ri pacheꞌ icꞌo-ve ijejeꞌ, iqꞌuiy ak ncaꞌvaꞌ.
MAT 8:31 Ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xquicꞌutuj favor cha ri Jesús, y xquiꞌej cha: Xa nkojavalasaj-el, tayaꞌ permiso chika chi nkojuoc quiqꞌuin ri ak la, xaꞌchaꞌ.
MAT 8:32 Ri Jesús xuꞌej chica: Quixꞌin cꞌa. Y ri itziel tak espíritus ja xaꞌiel-el y xaꞌuoc quiqꞌuin ri ak. Y quinojiel ri ak reꞌ jun-anin xaꞌbꞌaxulie-pa choch jun juyuꞌ can paꞌl-roch, y cꞌa chupan ri mar xaꞌbꞌaka-ve; y chireꞌ xaꞌjiekꞌ-ve quinojiel ri ak reꞌ.
MAT 8:33 Y ri ncaꞌchajin quichin ri ak xaꞌnumaj, xaꞌa pa tanamet y xbꞌaquitzijuoj ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri ak y ri xbꞌanataj jeꞌ quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri cꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin.
MAT 8:34 Quinojiel ri vinak richin ri tanamet reꞌ xaꞌpa riqꞌuin ri Jesús y antok xquitzꞌat, xquicꞌutuj favor cha chi tiel-el chireꞌ chupan ri qui-lugar.
MAT 9:1 Ri Jesús xuoc chupan jun barco y xꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar, y xbꞌaka pa rutanamit.
MAT 9:2 Y jareꞌ antok nicꞌaj achiꞌaꞌ xquicꞌam-pa jun ache ri paralítico ru-cuerpo, liꞌan-pa choch jun camilla, y xalquiyaꞌ choch ri Jesús. Y antok ri Jesús xutzꞌat chi quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin, ja xuꞌej cha ri ache ri paralítico ru-cuerpo: Valcꞌual, tiquicuot cꞌa avánima; ri a-pecados xaꞌan perdonar.
MAT 9:3 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ escribas ri icꞌo-apa chireꞌ, xquiꞌan-ka pensar chirij ri Jesús: Va ache va can nuꞌon chi jajaꞌ ri Dios.
MAT 9:4 Y ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma ntiꞌej itziel tak kax pan ivánima?
MAT 9:5 ¿Chica ri más fácil, niꞌej: Ri a-pecados niꞌan perdonar, o niꞌej: Capalaj y caꞌin?
MAT 9:6 Vacame cꞌa, chi ntivatamaj chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can cꞌo poder riqꞌuin chi nuꞌon perdonar pecados, (jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej cha ri ache paralítico): Capalaj, tavucꞌuaj ri a-camilla y caꞌin chavachuoch, xchaꞌ cha.
MAT 9:7 Y ri ache ja xpalaj y xꞌa chirachuoch.
MAT 9:8 Y ri vinak ri quimaluon-apa-quiꞌ chireꞌ antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, can xaꞌchapataj. Y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma ruyoꞌn-pa namalaj poder chica nicꞌaj achiꞌaꞌ.
MAT 9:9 Y antok ri Jesús nakꞌax, xutzꞌat jun ache rubꞌinan Mateo. Ri ache reꞌ tzꞌuyul choch jun chꞌacat chi numol ri impuestos ri ncaꞌtuoj can. Y ri Jesús xuꞌej cha: Joꞌ viqꞌuin. Y jajaꞌ xpalaj-pa ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve y xꞌa riqꞌuin ri Jesús.
MAT 9:10 Y antok ri Jesús tzꞌuyul chirij ri mesa pa rachuoch ri Mateo, iqꞌuiy ri maloy-impuestos y nicꞌaj chic vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica xaꞌtzꞌuye-apa chirij ri mesa, junan riqꞌuin ri Jesús y ri ru-discípulos.
MAT 9:11 Y ri achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌtzꞌato reꞌ, xquiꞌej chica ri ru-discípulos ri Jesús: ¿Karruma ri I-Maestro nivaꞌ quiqꞌuin ri maloy-impuestos y quiqꞌuin ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado niꞌeꞌx chica? xaꞌchaꞌ.
MAT 9:12 Antok ri Jesús xraꞌxaj ri niquiꞌej ri achiꞌaꞌ reꞌ, xuꞌej chica: Ri man ncaꞌyavaj ta man nicꞌatzin ta jun doctor chica, xa ja ri ncaꞌyavaj.
MAT 9:13 Inreꞌ man xipa ta chi ncaꞌnvayuoj ri choj quicꞌaslien choch ri Dios, xa ja ri cꞌo qui-pecados, chi niquiyaꞌ can ri qui-pecados y niquiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios. Rumareꞌ quixꞌin y tivatamaj chica ntiel chi tzij: Inreꞌ más nika chinoch chi ntijoyovaj quivach ri vinak, que choch ri chicop ri nquiꞌquimisaj chi ntiyaꞌ chinoch.
MAT 9:14 Entonces ri ru-discípulos ri Juan el Bautista xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Ojreꞌ nakaꞌan ayuno qꞌuiy mul. Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri achiꞌaꞌ fariseos. ¿Karruma ri a-discípulos atreꞌ man quireꞌ ta niquiꞌan? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 9:15 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Acaso otz came chi ncaꞌbꞌisuon ri i-bꞌanun invitar pa jun cꞌulubꞌic antok xa cꞌa cꞌo ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ chiquicajol? Pero xtalka ri kꞌij antok ri alaꞌ reꞌ xtalasas-el chiquicajol, cꞌajareꞌ xtiquiꞌan ayuno.
MAT 9:16 Man jun nucusaj jun cꞌojobꞌal cꞌacꞌacꞌ chi nucꞌojobꞌiej jun tziak ri xa tziaꞌk chic. Ruma ri cꞌojobꞌal cꞌacꞌacꞌ nucꞌol-riꞌ y nujicꞌ ri tziak y más nikꞌachꞌitaj-ka.
MAT 9:17 Y quireꞌ jeꞌ man jun nuya-ka cꞌacꞌacꞌ vino chupan jun tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ ri xa tziaꞌk chic. Ruma xa quireꞌ niꞌan cha, ri tzꞌun xa nikꞌachꞌitaj y ja niqꞌuis-el ri vino chupan. Y ri tzꞌun jeꞌ man jun chic xticꞌatzin-ve. Pero chupan jun cꞌacꞌacꞌ tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ, otz niyaquieꞌ cꞌacꞌacꞌ vino, ruma ri tzꞌun reꞌ cꞌa nuyuk-riꞌ jaꞌal y man nikꞌachꞌitaj ta. Ri vino niyaquieꞌ jaꞌal chupan. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAT 9:18 Y antok ri Jesús nutzijuoj nojiel reꞌ, cꞌo jun ache principal chiquicajol ri israelitas xbꞌaxuquieꞌ choch y xuꞌej: Ri numiꞌal cꞌa ja oc nicon-ka, pero catam-pa y tayaꞌ ri akꞌaꞌ paroꞌ, y nicꞌastaj chic pa, xchaꞌ ri ache.
MAT 9:19 Ri Jesús xpalaj y junan quiqꞌuin ri ru-discípulos xaꞌa chirij ri ache.
MAT 9:20 Y cꞌo jun ixok ri cꞌo doce (cabꞌalajuj) junaꞌ ri ntiel ruquiqꞌuiel y man nitanieꞌ ta, ruma jun yabꞌil. Jajaꞌ xjiel-apa chirij ri Jesús y xutzꞌom-apa ri ruchi-rutziak;
MAT 9:21 ruma nuꞌej pa ránima: Xa ta riqꞌuin nitzꞌom-apa ri rutziak, ja niꞌan sanar.
MAT 9:22 Pero ri Jesús can xunaꞌ y xtzuꞌn can chirij y xuꞌej cha: Numiꞌal, xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin. Man chic cabꞌisuon, xchaꞌ cha. Y ri ixok reꞌ can ja misma huora reꞌ xcꞌachoj.
MAT 9:23 Y antok ri Jesús ntuoc-oc pa rachuoch ri ache ri principal, xutzꞌat chi ri vinak ncaꞌchꞌujuyan y icꞌo chic ri niquixupuj ri flautas.
MAT 9:24 Jajaꞌ xuꞌej chica: Quixiel-el, ruma ri chꞌiti xtan xa man quiminak ta, xa nivar, xchaꞌ chica ri vinak. Pero ijejeꞌ xa xaꞌtzeꞌn chirij ri Jesús.
MAT 9:25 Y antok i-alasan chic el juviera ri vinak, ri Jesús xuoc-oc ri pacheꞌ cꞌo-ve ri chꞌiti xtan quiminak chic. Y xutzꞌom rukꞌaꞌ ri chꞌiti xtan y ja xcꞌastaj chic pa.
MAT 9:26 Ri xbꞌanataj chireꞌ, xꞌa rutzijoxic pa tak tanamet ri icꞌo chupan ri lugar reꞌ.
MAT 9:27 Y antok ri Jesús xiel-pa chireꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ muoy xaꞌa chirij y riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌoꞌ y xquiꞌej: ¡Tajoyovaj kavach atreꞌ ri at Rumáma can ri rey David! ncaꞌchaꞌ.
MAT 9:28 Antok ri Jesús xbꞌaka pa jay ri pacheꞌ nicꞌujie-ve, ri icaꞌyeꞌ muoy xaꞌbꞌaka riqꞌuin. Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Can ntinimaj ixreꞌ chi inreꞌ nquicovin niꞌan chiva chi nquixtzuꞌn? xchaꞌ chica. Y ri icaꞌyeꞌ muoy xquiꞌej: Quireꞌ Ajaf, nakanimaj, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 9:29 Ri Jesús xutzꞌom-apa ri quinakꞌavach y xuꞌej chica: Ruma ixreꞌ xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx viqꞌuin, can tibꞌanataj cꞌa ri incheꞌl ntivajoꞌ, xchaꞌ chica.
MAT 9:30 Y ijejeꞌ ja xaꞌtzuꞌn. Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica: Ri xbꞌanataj iviqꞌuin, man jun ta vinak ninaꞌien.
MAT 9:31 Pero ijejeꞌ can joꞌc xaꞌiel-el chireꞌ, can ja xquitzꞌom rutzijoxic chupan nojiel ri lugar reꞌ ri xuꞌon ri Jesús chica.
MAT 9:32 Y antok xaꞌiel-pa ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ riqꞌuin ri Jesús, jareꞌ antok xcꞌamar-pa jun ache miem; quireꞌ rubꞌanun ruma cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin.
MAT 9:33 Y antok ri Jesús xralasaj-el ri itziel espíritu, ri ache miem ja xchꞌoꞌ. Y ri vinak can xaꞌchapataj y niquiꞌej: Man jun bꞌay katzꞌatuon chi quireꞌ nibꞌanataj vaveꞌ Israel, ncaꞌchaꞌ.
MAT 9:34 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos niquiꞌej chirij ri Jesús: Ja ri quijaval ri itziel tak espíritus ri nibꞌano cha chi nitiquir ncaꞌralasaj ri itziel tak espíritus.
MAT 9:35 Y ri Jesús xꞌa nojiel tanamet y aldeas, y ncaꞌrutijuoj ri vinak pa tak sinagogas, y nutzijuoj jeꞌ chica ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios. Y nuꞌon sanar nojiel roch yabꞌil ri ntuoc chica, y ncaꞌrucol cꞌa ri vinak choch nojiel kꞌaxomal.
MAT 9:36 Y antok xaꞌrutzꞌat chi can iqꞌuiy ri vinak, xujoyovaj quivach, ruma quiyuon icꞌo y quiquiran-quiꞌ; can incheꞌl ri ovejas antok man jun ri nichajin quichin.
MAT 9:37 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij chi ri samaj can qꞌuiy, pero ri aj-samajiel xa man iqꞌuiy ta.
MAT 9:38 Rumareꞌ ticꞌutuj cha ri Rajaf ri samaj chi caꞌrutaka-pa más aj-samajiel chupan ri rusamaj.
MAT 10:1 Y ri Jesús xaꞌrayuoj ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos y xuyaꞌ autoridad chica chi ncaꞌtiquir ncaꞌcalasaj itziel tak espíritus y chi niquiꞌan sanar nojiel roch yabꞌil y kꞌaxomal ri ntuoc chica ri vinak.
MAT 10:2 Jareꞌ quibꞌeꞌ ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles: Ri naꞌay ja ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha, y ri Andrés ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Simón. Ri Jacobo y ri Juan ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo.
MAT 10:3 Ri Felipe, ri Bartolomé, ri Tomás, ri Mateo ri maloy-impuestos, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Lebeo ri niꞌeꞌx jeꞌ Tadeo cha.
MAT 10:4 Ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx cananistas chica, y ri Judas Iscariote ri xjacho richin ri Jesús.
MAT 10:5 Y ja ri doce (cabꞌalajuj) reꞌ xaꞌrutak-el ri Jesús, y quireꞌ ri instrucciones ri xuꞌej-el chica: Man quixꞌa chupan quibꞌiey ri vinak ri man israelitas ta. Y man cꞌa quixuoc pa tak tanamet richin ri Samaria.
MAT 10:6 Xa quixꞌin naꞌay quiqꞌuin ri israelitas, ri incheꞌl ri ovejas ri i-sachnak can.
MAT 10:7 Y antok ix-bꞌanak, can titzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Tiꞌej cꞌa: Xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino ri Dios, quixchaꞌ chica.
MAT 10:8 Quiꞌbꞌanaꞌ sanar ri ncaꞌyavaj, y ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij, tibꞌanaꞌ chica chi sak nuꞌon can ri qui-cuerpo. Quiꞌicꞌasuoj quiminakiꞌ, quiꞌivalasaj itziel tak espíritus. Ruma xa sipan chiva chi quireꞌ ntiꞌan, man ticꞌutuj ivajal ri ntiꞌan.
MAT 10:9 Man cꞌa tivucꞌuaj miera ri bꞌanun cha oro, ni plata, ni cobre pa tak ximbꞌal-ipan.
MAT 10:10 Ni man tivucꞌuaj i-buolsa antok nquixꞌa. Man tivucꞌuaj jun chic jal itziak; xa joꞌc ri icusan. Man tivucꞌuaj jun chic par ixajabꞌ, ni ichꞌameꞌy. Can man jun kax tivucꞌuaj. Ruma ri samajiel can nicꞌatzin chi nitzuk.
MAT 10:11 Y antok nquixbꞌaka chupan jun tanamet nem o chupan jun aldea, ticanuj jun vinak otz. Y pa rachuoch jajaꞌ quixcꞌujie-ve-ka, y cꞌajaꞌ antok nquixiel-pa chupan ri tanamet reꞌ, cꞌajareꞌ xtiyaꞌ can ri jay ri pacheꞌ xixcꞌujie-ve.
MAT 10:12 Y antok nquixuoc chupan ri jay reꞌ, quiꞌbꞌanaꞌ saludar ri icꞌo chupan.
MAT 10:13 Y xa otz chi nquixcꞌujie-ka chupan ri jay reꞌ, ri paz richin ri Dios can xtika cꞌa paroꞌ. Pero xa man otz ta, ri paz xa xtitzalaj-pa iviqꞌuin ixreꞌ.
MAT 10:14 Y xa man nquixquiꞌan ta recibir y man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ntitzijuoj ixreꞌ chica, quixiel-pa chupan ri jay reꞌ o chupan ri quitanamit y titotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak ivakan chiquivach ri vinak reꞌ, chi quireꞌ ticatamaj chi man otz ta ri xquiꞌan.
MAT 10:15 Inreꞌ ketzij cꞌa niꞌej chiva, chi antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, ri vinak richin ri tanamet pacheꞌ man xixꞌan ta recibir, más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Sodoma y ri aj-Gomorra.
MAT 10:16 Vacame nquixtak-el, xa ix incheꞌl ovejas ri nquixbꞌaka chiquicajol vinak ri incheꞌl utif. Pero tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri cumatz; jajaꞌ chaꞌnin nunaꞌ antok cꞌo jun patanak. Y tibꞌanaꞌ jeꞌ incheꞌl nuꞌon jun paluomix, ruma jajaꞌ man jun itziel nuꞌon.
MAT 10:17 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chiquivach ri vinak ri man otz ta nquixquitzꞌat. Ruma ijejeꞌ xquixquijach pa quikꞌaꞌ ri autoridades quichin ri tanamet y xquixquichꞌey jeꞌ pa tak sinagogas.
MAT 10:18 Y xquixquicꞌuaj chiquivach gobernadores y chiquivach reyes ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin, pero ixreꞌ xquixtiquir cꞌa xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ y chiquivach jeꞌ ri vinak ri man israelitas ta.
MAT 10:19 Antok xquixquijach pa quikꞌaꞌ ri autoridades, man tiꞌan preocupar-iviꞌ ri chica xtiꞌej chica y ri chica tzij xticusaj chi nquixchꞌoꞌ chiquivach. Ruma chupan ri misma huora reꞌ, ri Dios xtuya-pa chiva ri tzij ri xtiꞌej-apa.
MAT 10:20 Ruma can ja ri Ru-Espíritu ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj ri xtiyoꞌn chiva ri chica tzij ri ntiꞌej-apa. Y man ixreꞌ ta ri xquixchꞌoꞌ.
MAT 10:21 Y chiquicajol ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, jun chiquivach ijejeꞌ xtujach ri jun chic chi niquimisas, y ri tataꞌj xcaꞌquijach ri calcꞌual chi ncaꞌquimisas, y ri calcꞌual xcaꞌpalaj chiquij ri quitie-quitataꞌ y xcaꞌquijach chi ncaꞌquimisas.
MAT 10:22 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. Pero ri man xtitzalaj ta chirij y xtucochꞌ nojiel reꞌ hasta el fin, can xticolotaj.
MAT 10:23 Y antok ri vinak chupan jun tanamet nquixquiꞌan perseguir, quixnumaj jun chic tanamet. Y can ketzij niꞌej chiva chi cꞌa majaꞌ quixakꞌax chupan nojiel tanamet ri icꞌo Israel, antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay.
MAT 10:24 Man jun discípulo cꞌo más rukꞌij choch ri ru-maestro. Y man jun samajiel más nem choch ri rajaf.
MAT 10:25 Jun discípulo tiquicuot ruma ntiel incheꞌl ri ru-maestro, y quireꞌ jeꞌ jun samajiel tiquicuot ruma ntiel incheꞌl ri rajaf. Xa chuva inreꞌ ri Tataꞌj chiꞌicajol niquiꞌej Beelzebú chuva, can más peor xtiquiꞌej chiva ixreꞌ.
MAT 10:26 Pero man tixiꞌij-iviꞌ chiquivach ri xcaꞌbꞌano quireꞌ chiva, ruma man jun kax ri man kꞌalaj ta, ri man ta xtibꞌakꞌalajin-pa. Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtinaꞌax.
MAT 10:27 Nojiel ri niꞌej chiva pa kꞌakuꞌn, can tiꞌej pa sakil. Ri niꞌeꞌx chiva pa tak ixiquin, xa paroꞌ ivachuoch titzijuoj chiquivach ri vinak.
MAT 10:28 Man tixiꞌij-iviꞌ chiquivach ri niquiquimisaj ri i-cuerpo, pero ri iv-espíritu man ncaꞌtiquir ta niquiquimisaj. Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Jun ri nitiquir nuyaꞌ ri iv-espíritu y ri i-cuerpo pan infierno.
MAT 10:29 ¿Man ncaꞌcꞌayix ta came caꞌyeꞌ chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ por jun len cajal? Y mesque ri chicop reꞌ manak-oc cajal, man jun chiquivach ijejeꞌ xtitzak ta pan ulief xa ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj man nrajoꞌ ta.
MAT 10:30 Y hasta ri iveꞌ i-jilan nojiel.
MAT 10:31 Mareꞌ man tixiꞌij-iviꞌ; ixreꞌ más ivakalien que chiquivach iqꞌuiy chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ.
MAT 10:32 Y chica-na ri man niqꞌuix ta nuꞌej chi in-runiman, inreꞌ jeꞌ man xquiqꞌuix ta xtinꞌej choch ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj chi jajaꞌ vichin inreꞌ.
MAT 10:33 Pero ri nuꞌej chi man in-runiman ta, inreꞌ jeꞌ xtinꞌan negar choch ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj.
MAT 10:34 Man tiꞌan pensar chi inreꞌ xipa chi niyaꞌ paz ri choch-ulief. Man quireꞌ ta. Xa vuma inreꞌ xtipa ayoval.
MAT 10:35 Inreꞌ xipa richin chi ri alaꞌ xtipalaj chirij ri rutataꞌ; ri xtan xtipalaj chirij ri rutieꞌ; y quireꞌ jeꞌ ri alibꞌatz xtipalaj chirij ri ralitieꞌ.
MAT 10:36 Ri itziel xcaꞌtzꞌato richin jun ri in-runiman inreꞌ, can ja mismo ri icꞌo riqꞌuin pa rachuoch.
MAT 10:37 Ri más ncaꞌrajoꞌ ri rutie-rutataꞌ que chinoch inreꞌ, man nucꞌul ta chi ntuoc vichin. Ri más ncaꞌrajoꞌ ri ralcꞌual que chinoch inreꞌ, man nucꞌul ta chi ntuoc vichin.
MAT 10:38 Ri man nutzꞌom ta y nucꞌuaj ri ru-cruz y niꞌa chuvij, man nucꞌul ta chi ntuoc vichin inreꞌ.
MAT 10:39 Ri nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xtiril ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAT 10:40 Ri jun cꞌa ri nquixruꞌon recibir ixreꞌ, can inreꞌ ri nquiruꞌon recibir; y ri xquiruꞌon recibir inreꞌ, can nuꞌon recibir ri takayuon-pa vichin.
MAT 10:41 Ri jaꞌal nuꞌon recibir jun profeta, ruma can profeta, can junan rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha riqꞌuin ri profeta. Y ri nuꞌon recibir jaꞌal jun ri choj rucꞌaslien choch ri Dios, ruma can choj rucꞌaslien choch ri Dios, can junan rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha riqꞌuin ri choj rucꞌaslien choch ri Dios.
MAT 10:42 Y chica-na ri nuyaꞌ jun vaso yaꞌ chꞌichꞌ cha jun nu-discípulo ri manak-oc rukꞌij, can ketzij niꞌej chiva; chi can cꞌo rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha. Quireꞌ ri xuꞌej ri Jesús.
MAT 11:1 Y antok ri Jesús xuqꞌuis rubꞌixic ri instrucciones chica ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos, jajaꞌ xꞌa nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chupan ri Israel, chi nucꞌut y nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAT 11:2 Antok ri Juan el Bautista cꞌo pa cárcel, xraꞌxaj chirij ri samaj ri nuꞌon ri Cristo. Mareꞌ xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ ru-discípulos riqꞌuin ri Jesús
MAT 11:3 chi xbꞌaquicꞌutuj cha: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun?
MAT 11:4 Y ri Jesús xuꞌej chica: Quixꞌin y tiꞌej cha ri Juan ri xitzꞌat y ri xivaxaj-el.
MAT 11:5 Ri muoy ncaꞌtzuꞌn; ri ncaꞌjacajot ncaꞌin, otz ncaꞌin; ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij, ncaꞌcꞌachoj; ri man ncaꞌcꞌaxan ta, vacame ncaꞌcꞌaxan; ri quiminakiꞌ ncaꞌcꞌastaj-pa; y chica ri i-puobra nitzijos ri evangelio.
MAT 11:6 Y tiꞌej jeꞌ cha chi jun ri can rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin y man nquiruyaꞌ ta can, can jaꞌal tiquicuot, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 11:7 Y antok ijejeꞌ xaꞌa, ri Jesús xaꞌruꞌej utzulaj tak tzij chirij ri Juan el Bautista chiquivach ri vinak ri icꞌo chireꞌ. Y quireꞌ ri xuꞌej chica: ¿Chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chupan ri lugar desierto? ¿Jun aj ri nisilos ruma ri cakꞌiekꞌ?
MAT 11:8 ¿O chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chireꞌ? ¿Jun ache ri jaꞌal tak tziak rucusan? Ri achiꞌaꞌ ri niquicusaj jaꞌal tak tziak, xa pa tak cachuoch ri reyes ncaꞌcꞌujie-ve.
MAT 11:9 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ? ¿Jun profeta? Quireꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Pero más nem que choch jun profeta.
MAT 11:10 Y chirij cꞌa ri Juan nichꞌo-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, y nuꞌej: Inreꞌ xtintak jun ache naꞌay chavach, chi nuchojmij ri abꞌiey chavach. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
MAT 11:11 Can ketzij niꞌej chiva: Chiquicajol ri profetas ri i-alaxnak choch-ulief, man jun más nem choch ri Juan el Bautista. Pero ri más coꞌl-oc chupan ri reino ri cꞌo chicaj, más nem choch ri Juan.
MAT 11:12 Xa-jan antok xutzꞌom-pa samaj ri Juan el Bautista hasta vacame, ri vinak altíra nicajoꞌ ncaꞌuoc chupan ri reino ri cꞌo chicaj, can niquitej quikꞌij chi ncaꞌuoc, y ja ri can niquitej quikꞌij y riqꞌuin nojiel cánima nicajoꞌ ncaꞌuoc, jareꞌ ri xcaꞌuoc.
MAT 11:13 Quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, can cꞌo xquiꞌej can chirij ri ru-reino ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ bꞌeꞌn can chupan ri ru-ley ri Moisés. Pero cꞌa pa ru-tiempo ri Juan xbꞌanataj-ve.
MAT 11:14 Xa ixreꞌ ntivajoꞌ ntinimaj ri tzꞌibꞌan can, ri nuꞌej chi nipa ri Elías, xa chirij ri Juan ri tzꞌibꞌan can.
MAT 11:15 Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej.
MAT 11:16 Pero ¿choj-iqꞌuin cꞌa niꞌan comparar ri vinak richin ri tiempo vacame? Ri vinak reꞌ xa i-junan quiqꞌuin ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌcꞌujieꞌ pa tak bꞌay, y ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach antok ncaꞌtzꞌan,
MAT 11:17 y niquiꞌej: Xkaxupuj flautas chivach y man xixxajo ta. Xkabꞌixaj bꞌix richin bꞌis chivach y man xixuokꞌ ta. Quireꞌ niquiꞌej ri acꞌolaꞌ chupan ri atzꞌanien.
MAT 11:18 Ruma antok xalka ri Juan el Bautista, jajaꞌ man xutej ta utzulaj tak teꞌj ni man xukun ta jeꞌ vino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi jajaꞌ cꞌo itziel espíritu riqꞌuin.
MAT 11:19 Y vacame xalka ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nutej utzulaj tak teꞌj y nukun jeꞌ vino, y ixreꞌ ntiꞌej chi joꞌc vaꞌen nrajoꞌ, y ntiꞌej chi jun kꞌabꞌariel, qui-amigo ri maloy-impuestos y qui-amigo ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado. Pero ri runoꞌj ri Dios can kꞌalaj pa quicꞌaslien ri ncaꞌniman richin, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 11:20 Icꞌo tanamet pacheꞌ xuꞌon-ve qꞌuiy milagros ri Jesús. Pero ri vinak ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ man xtzalaj ta pa cánima riqꞌuin ri Dios chi niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Rumareꞌ ri Jesús qꞌuiy kax xuꞌej can chiquij.
MAT 11:21 Jajaꞌ xuꞌej: ¡Juyeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Corazín! ¡Juyeꞌ jeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Betsaida! Ruma xa ta chupan ri tanamet Tiro y Sidón xaꞌan ta ri milagros ri xaꞌan chivach, ri icꞌo chireꞌ xtzalaj ta pa yan ri cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, quicusan ta chic tziak richin bꞌis, y quiyoꞌn ta chaj chiquij chi quireꞌ nitzꞌiet chi ncaꞌbꞌisuon.
MAT 11:22 Pero inreꞌ niꞌej chiva chi antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, más nem ri castigo ri xtika pan iveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Tiro y ri aj-Sidón.
MAT 11:23 Y ri icꞌo pa tanamet Capernaum niquiꞌan pensar chi ncaꞌa chicaj riqꞌuin ri Dios, pero xa man quireꞌ ta, xa cꞌa chupan ri infierno xcaꞌbꞌaka-ve. Ruma xa ta nojiel ri milagros ri xꞌan chiquivach ijejeꞌ, ja ta reꞌ xꞌan chiquivach ri aj-Sodoma, xquinimaj ta y man ta xaꞌqꞌuis. Xa cꞌa icꞌo ta vacame.
MAT 11:24 Pero inreꞌ niꞌej chiva chi antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, ri icꞌo pa tanamet Capernaum más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Sodoma.
MAT 11:25 Y chupan ri tiempo reꞌ ri Jesús xuꞌej: Tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava Nataꞌ Dios, atreꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief, ruma xavavaj ri utzulaj atzij chiquivach ri vinak ri niquinaꞌ chi qꞌuiy cataꞌn. Xa ja chiquivach ri vinak ri manak-oc cataꞌn, ri incheꞌl acꞌolaꞌ, ri xacꞌut ri utzulaj atzij.
MAT 11:26 Can quireꞌ Nataꞌ Dios, ruma jareꞌ ri xavajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ ri Jesús chupan ri ru-oración.
MAT 11:27 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ: Ri Nataꞌ Dios nojiel ruyoꞌn-pa pa nukꞌaꞌ. Y man jun chic taꞌmayuon in chica inreꞌ, xa joꞌc ri Nataꞌ. Y man jun jeꞌ taꞌmayuon chica ri Nataꞌ, xa joꞌc inreꞌ ri in Rucꞌajuol, y ri choj cha xtinvajoꞌ xtincꞌut-ve inreꞌ xtiratamaj chica ri Nataꞌ.
MAT 11:28 Quixam-pa viqꞌuin ixvonojiel ri altíra ix-samajnak y ri ixcꞌo chuxieꞌ ri akaꞌn, y inreꞌ xquibꞌano chiva chi nquixuxlan.
MAT 11:29 Tivucꞌuaj cꞌa ri nu-yugo chirij iveꞌ, y tivatamaj cꞌa chuvij inreꞌ chi ri cꞌaslien ri vucꞌuan inreꞌ, can otz nunoꞌj quiqꞌuin quinojiel y nubꞌanun chi manak vakalien. Y can quireꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ chi quireꞌ ri ivánima can xtiril uxlanien.
MAT 11:30 Ruma ri nu-yugo inreꞌ man cuesta ta nucꞌuax y man al ta ri vakaꞌn, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 12:1 Chupan ri tiempo reꞌ, chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús y ri ru-discípulos i-bꞌanak chupan jun ulief ri ticuon trigo choch. Y ri discípulos ncaꞌquichꞌup-el ruveꞌ ri trigo y niquitej, ruma ninem quipan.
MAT 12:2 Y xaꞌquitzꞌat cꞌa ri achiꞌaꞌ fariseos, ja xquiꞌej cha ri Jesús: Caꞌtzꞌataꞌ la a-discípulos, ruma xajan chi ncaꞌsamaj chupan jun kꞌij richin uxlanien, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 12:3 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Manak came ibꞌanun leer ri tzꞌibꞌan can chirij ri xuꞌon ri David y ri i-rachꞌil chupan ri ojier can tiempo antok xnem-pa quipan?
MAT 12:4 Ri David xuoc pa rachuoch ri Dios y can ja ri sagrada simíta ri xbꞌayoꞌx-pa cha. Jajaꞌ xucꞌux ri simíta reꞌ y xuyaꞌ jeꞌ chica ri i-bꞌanak riqꞌuin; pero man pecado ta ri xquiꞌan, mesque ri simíta reꞌ joꞌc ri sacerdotes ri ncaꞌcꞌuxu.
MAT 12:5 ¿O manak came itzꞌatuon ri nuꞌej chupan ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés? Chireꞌ nuꞌej chi ri sacerdotes can ncaꞌsamaj-ve pa templo ri kꞌij richin uxlanien y man xajan ta chi quireꞌ niquiꞌan ijejeꞌ.
MAT 12:6 Pero vacame, ixreꞌ ntitzꞌat Jun ri cꞌo más rukꞌij choch ri templo.
MAT 12:7 Y ixreꞌ man ta xiꞌej chi pecado ri xquiꞌan ri nu-discípulos, xa ta ivataꞌn chica nuꞌej rutzij ri Dios antok nuꞌej: Inreꞌ más nika chinoch chi ntijoyovaj quivach ri vinak, que choch ri chicop ri nquiꞌquimisaj chi ntiyaꞌ chinoch. Quireꞌ nuꞌej ri Dios.
MAT 12:8 Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, Rajaf ri kꞌij richin uxlanien, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 12:9 Y antok ri Jesús xtzalaj-pa, xaꞌa pa sinagoga.
MAT 12:10 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ, cꞌo jun ache chakeꞌj jun rukꞌaꞌ. Y ri vinak reꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús chi cꞌo cheꞌl niquiꞌan acusar: ¿Otz came chi niꞌan sanar jun niyavaj chupan jun kꞌij richin uxlanien?
MAT 12:11 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Cꞌo ta jun chivach ixreꞌ ri cꞌo jun ru-oveja ri nitzak-ka chupan jun jul chupan jun kꞌij richin uxlanien, nuyaꞌ came can chi nicꞌujieꞌ can chireꞌ, man nralasaj ta pa came?
MAT 12:12 Pero jun vinak más rakalien choch jun oveja, rumareꞌ nucꞌul niꞌan ri otz chupan jun kꞌij richin uxlanien.
MAT 12:13 Cꞌajareꞌ ri Jesús xuꞌej cha ri ache ri chakeꞌj jun rukꞌaꞌ: Tayukuꞌ la akꞌaꞌ. Y ri ache xuyuk ri rukꞌaꞌ, y ja otz xuꞌon, incheꞌl ri jun chic rukꞌaꞌ.
MAT 12:14 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌiel chireꞌ chi xbꞌaquimalo-quiꞌ chi niquiꞌan pensar chica niquiꞌan, ruma nicajoꞌ niquiquimisaj ri Jesús.
MAT 12:15 Antok ri Jesús xunaꞌiej ri niquiꞌan pensar chirij, xiel-el chireꞌ. Y can iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij, y quinojiel ri ncaꞌyavaj ncaꞌruꞌon sanar.
MAT 12:16 Y xuꞌon mandar chica quinojiel chi man tiquitzijuoj chi chica jajaꞌ.
MAT 12:17 Chi quireꞌ nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn can ri profeta Isaías. Ri rutzꞌibꞌan can, nuꞌej:
MAT 12:18 Jareꞌ ri Nu-Siervo ri nuchoꞌn. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ; can niquicuot vánima riqꞌuin. Can xtinya-pa jeꞌ Nu-Espíritu paroꞌ, y jajaꞌ xtitzijuon chiquivach ri vinak ri man israelitas ta chi nicꞌatzin jun cꞌaslien choj.
MAT 12:19 Man xtuꞌon ta ayoval, man xtisiqꞌuin ta chi nichꞌoꞌ ruma royoval, ni man xtitzijuon ta ka chirij jajaꞌ mismo chiquivach ri vinak pa tak bꞌay.
MAT 12:20 Y ri aj ri kꞌajnak chic jubꞌaꞌ, jajaꞌ man xtuꞌon ta cha chi nikꞌaj. Y xa ri rucꞌaslien jeꞌ jun vinak incheꞌl ta jun kꞌakꞌ ri joꞌc chic sebꞌ nuyaꞌ, jajaꞌ man xtuchup ta. Y quireꞌ xtuꞌon-apa, cꞌa antok xtalka ri kꞌij chi jajaꞌ xtuꞌon juzgar nojiel pa ruchojmil.
MAT 12:21 Y ri vinak ri man israelitas ta, jajaꞌ cꞌa xtiquiyoꞌiej chi ncaꞌrucol.
MAT 12:22 Y xcꞌamar-pa choch ri Jesús jun ache muoy y miem ri quireꞌ rubꞌanun ruma cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin. Y ri Jesús xralasaj-el ri itziel espíritu reꞌ, y ri ache xtzuꞌn y xchꞌoꞌ.
MAT 12:23 Y quinojiel ri vinak can xaꞌchapataj y niquiꞌej: ¿Man ja ta came va ri Rumáma can ri rey David ri kayoꞌien?
MAT 12:24 Pero antok ri achiꞌaꞌ fariseos xcaꞌxaj ri niquiꞌej ri vinak chirij ri Jesús, ja xquiꞌej: Jajaꞌ nitiquir ncaꞌralasaj ri itziel tak espíritus xa ruma cꞌo ri Beelzebú riqꞌuin, ri quijaval ri itziel tak espíritus.
MAT 12:25 Y ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ fariseos, mareꞌ xuꞌej chica: Xa ri vinak richin jun reino caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri reino reꞌ xa nitzak. Y quireꞌ jeꞌ chupan jun tanamet o chupan jun jay, xa caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri jay reꞌ xa niqꞌuis.
MAT 12:26 Y xa ri Satanás ncaꞌralasaj ri i-rusamajiel jajaꞌ, xa chirij jajaꞌ mismo nuꞌon-ka ayoval. Y xa quireꞌ nuꞌon, ruyuon niquiyaꞌ can y chaꞌnin nitzak ri ru-reino.
MAT 12:27 Y xa inreꞌ ruma ri ru-poder ri Beelzebú ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus, ¿chica xyoꞌn poder chica ri i-bꞌanak chivij chi ncaꞌtiquir ncaꞌcalasaj itziel tak espíritus? Can ja ri niquiꞌan ijejeꞌ nikꞌalajin chi ixreꞌ man ketzij ta ri ntiꞌej.
MAT 12:28 Pero xa inreꞌ ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus riqꞌuin ri Ru-Espíritu ri Dios ri cꞌo viqꞌuin, riqꞌuin reꞌ ntivatamaj chi ri ru-reino ri Dios ya xalka iviqꞌuin ixreꞌ.
MAT 12:29 Y ri nrajoꞌ nuꞌon alakꞌ pa rachuoch jun ache ri altíra ruchukꞌaꞌ; naꞌay nuxim, cꞌajareꞌ cꞌo cheꞌl nucanuj-el nojiel ri nrajoꞌ nucꞌuaj.
MAT 12:30 Ri man viqꞌuin ta inreꞌ nisamaj-ve, xa chuvij inreꞌ nisamaj-ve. Y ri man nitoꞌn ta vichin, xa jareꞌ ri nituru nojiel ri ncaꞌnꞌan inreꞌ.
MAT 12:31 Y rumareꞌ inreꞌ niꞌej chiva: Nojiel pecado y ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, cꞌa ncaꞌan perdonar. Pero jun ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Espíritu Santo, man niꞌan ta perdonar.
MAT 12:32 Y chica-na ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, cꞌa niꞌan perdonar. Pero ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Espíritu Santo, man niꞌan ta perdonar chupan ri tiempo vacame, ni chupan ri tiempo chakavach-apa.
MAT 12:33 O ntiꞌan incheꞌl jun chieꞌ otz, ri can nuyaꞌ utzulaj tak roch, o ntiꞌan incheꞌl jun chieꞌ ri xa man otz ta, ri roch ri nuyaꞌ man otz ta. Ruma jun chieꞌ ja antok nuyaꞌ roch nikꞌalajin chi otz o man otz ta.
MAT 12:34 ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz! ¿Cheꞌl ntiꞌej ri otz, antok xa ja ri itziel tak kax cꞌo pan ivánima? Ruma jun vinak ja ri chica cꞌo pa ránima ri nuꞌej.
MAT 12:35 Jun utzulaj ache can ja ri utzulaj kax ri nuꞌej, ruma joꞌc utzulaj tak kax cꞌo pa ránima. Pero jun ache ri man otz ta, ja ri itziel tak kax ri nuꞌej, ruma jareꞌ ri cꞌo pa ránima.
MAT 12:36 Y inreꞌ niꞌej chiva chi antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, quinojiel ri xaꞌeꞌn ri tzij ri manak rakalien, can xcaꞌan juzgar.
MAT 12:37 Ri Dios xcaꞌruꞌon condenar ri vinak ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ, pero ri otz ncaꞌchꞌoꞌ, nikꞌalajin chi choj ri quicꞌaslien choch ri Dios.
MAT 12:38 Y icꞌo jujun chiquivach ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌchꞌo-apa cha ri Jesús, y xquiꞌej: Maestro, ojreꞌ nakajoꞌ nakatzꞌat chi naꞌan jun señal chakavach.
MAT 12:39 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ri vinak richin ri tiempo vacame altíra i-itziel y man niquinimaj ta ri Dios, rumareꞌ nicajoꞌ chi niꞌan jun señal chiquivach chi nquinquinimaj. Pero ri señal ri nicajoꞌ man xtiyoꞌx ta chica. Xa ja ri xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri señal ri xtiyoꞌx chica.
MAT 12:40 Ruma incheꞌl ri Jonás xcꞌujieꞌ oxeꞌ kꞌij y oxeꞌ akꞌaꞌ chupan jun nem car, quireꞌ jeꞌ ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xticꞌujieꞌ chuxie-ulief oxeꞌ kꞌij y oxeꞌ akꞌaꞌ.
MAT 12:41 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xcaꞌcꞌastaj-pa ri vinak aj-Nínive y xtiquiꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame, ruma man xquinimaj ta. Ri vinak aj-Nínive joꞌc xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xutzijuoj ri Jonás chica, ja xtzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri Jonás.
MAT 12:42 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xticꞌastaj-pa ri jun reina ri xuꞌon gobernar ri Sabá y xtuꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame. Ruma antok xcꞌasieꞌ ri jun reina reꞌ, altíra naj xpa-ve chi xalraꞌxaj runoꞌj ri rey Salomón. Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can.
MAT 12:43 Antok jun itziel espíritu ntiel-el pa ránima jun vinak, niꞌa pa tak lugar chakeꞌj, nucanuj pacheꞌ nuxlan-ve, y man jun lugar niril.
MAT 12:44 Rumareꞌ nuꞌej: Más otz nquitzalaj chic pa ránima ri vinak pacheꞌ xiniel-ve-pa, nichaꞌ. Y antok nalka, nalrilaꞌ incheꞌl jun jay man jun cꞌo chupan, masuon y jaꞌal bꞌanun adornar.
MAT 12:45 Y ri itziel espíritu reꞌ ncaꞌrucꞌam-pa i-siete (ivukuꞌ) chic itziel tak espíritus ri más i-itziel, y quinojiel ncaꞌuoc pa ránima ri vinak. Y ri vinak choj-iqꞌuin ncaꞌbꞌacꞌujie-ve ri itziel tak espíritus reꞌ, más peor nuꞌon ri rucꞌaslien choch ri rubꞌanun-pa naꞌay. Quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj quiqꞌuin ri vinak ri man otz ta quicꞌaslien ri icꞌo vacame.
MAT 12:46 Y ri Jesús cꞌa nichꞌoꞌ quiqꞌuin ri vinak antok xalka ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ. Ijejeꞌ nicajoꞌ ncaꞌchꞌoꞌ cha, pero xaꞌcꞌujieꞌ juviera.
MAT 12:47 Y cꞌo jun ri xuꞌej-apa cha ri Jesús: Ri atieꞌ y ri achakꞌ icꞌo juviera y nicajoꞌ ncaꞌchꞌoꞌ chava, xchaꞌ cha.
MAT 12:48 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri xꞌeꞌn-apa quireꞌ cha: ¿Chica ri ntieꞌ y ri nchakꞌ?
MAT 12:49 Y ri Jesús xaꞌrucꞌut cꞌa cha rukꞌaꞌ ri ru-discípulos y xuꞌej: Jareꞌ ri ntieꞌ y ri nchakꞌ.
MAT 12:50 Ruma quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri nrajoꞌ ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj, jareꞌ ri ntieꞌ, ri vanaꞌ y ri nchakꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 13:1 Chupan ri kꞌij reꞌ, ri Jesús xiel-el pa jay y xbꞌatzꞌuyeꞌ chuchiꞌ ri mar.
MAT 13:2 Y iqꞌuiy vinak xquimol-apa-quiꞌ riqꞌuin. Rumareꞌ jajaꞌ xuoc chupan jun barco y xtzꞌuye-ka chupan y quinojiel ri vinak xaꞌcꞌujieꞌ chuchiꞌ ri yaꞌ.
MAT 13:3 Y jajaꞌ qꞌuiy kax xuꞌej chica y ruyuon riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Y quireꞌ nuꞌej chica: Cꞌo jun ache ri xꞌa chi xbꞌaruquiraj ijaꞌtz.
MAT 13:4 Y antok ri ache nuquiraj ri ijaꞌtz, cꞌo ijaꞌtz xaꞌka pa bꞌay. Y xaꞌpa ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, xquimol-el ri ijaꞌtz.
MAT 13:5 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol abꞌaj y chireꞌ xa man qꞌuiy ta ri ulief cꞌo, rumareꞌ chaꞌnin xaꞌiel-pa ruma man pin ta ri ulief.
MAT 13:6 Pero antok xpa ruchukꞌaꞌ ri kꞌij, xaꞌyamayo-ka, y ruma man naj ta bꞌanak-ka ri quixieꞌ, mareꞌ xaꞌchakej-ka chaꞌnin.
MAT 13:7 Y nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix. Y antok xaꞌiel-pa, junan xaꞌqꞌuiy quiqꞌuin ri qꞌuix, y xaꞌjiekꞌ chiquicajol ri qꞌuix.
MAT 13:8 Pero nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka pan utzulaj ulief, y jaꞌal xquiyaꞌ quivach; cꞌo ri xquiyaꞌ a treinta quivach, cꞌo ri xquiyaꞌ a sesenta y cꞌo ri xquiyaꞌ a cien quivach.
MAT 13:9 Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 13:10 Y ri discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: ¿Karruma riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) ncachꞌo-ve chiquivach ri vinak?
MAT 13:11 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Chiva ixreꞌ yoꞌn permiso chi ntinaꞌiej chirij ri reino ri cꞌo chicaj. Pero chica ri vinak ri man nquinquinimaj ta, man yoꞌn ta lugar chi niquitamaj.
MAT 13:12 Ruma ri cꞌo riqꞌuin, can xtiyoꞌx más cha y can qꞌuiy xtuꞌon-ka riqꞌuin. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.
MAT 13:13 Rumareꞌ ncaꞌncusaj parábolas (cꞌambꞌal-tzij) antok nquichꞌoꞌ chica; ruma man nicajoꞌ ta niquiꞌan entender, mesque niquitzꞌat y nicaꞌxaj.
MAT 13:14 Quireꞌ nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Isaías. Y quireꞌ rutzꞌibꞌan can jajaꞌ: Joꞌc xtivaxaj y man xtiꞌka ta pan iveꞌ (man xtiꞌan ta entender) ri xtivaxaj. Choj xtitzꞌat y man xtiyaꞌ ta pa cuenta ri ntitzꞌat.
MAT 13:15 Ruma ri cánima ri vinak reꞌ xa cof rubꞌanun, y can man ntuoc ta pa quixiquin ri niꞌeꞌx chica. Ijejeꞌ can quiyupun ri quinakꞌavach, ruma man nicajoꞌ ta ncaꞌtzuꞌn. Man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj ri niꞌeꞌx chica, man nicajoꞌ ta chi ntuoc riqꞌuin cánima; y can man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri pecado chi niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, chi nicꞌax ri quicꞌaslien. Quireꞌ nuꞌej ri Dios, ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
MAT 13:16 Pero ixreꞌ ri ix nu-discípulos, can jaꞌal quixquicuot, ruma riqꞌuin ri inakꞌavach can jaꞌal ntitzꞌat y riqꞌuin ixiquin can jaꞌal ntivaxaj.
MAT 13:17 Ruma ketzij cꞌa niꞌej chiva, chi iqꞌuiy profetas y choj tak vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, altíra xcajoꞌ xquitzꞌat ri ntitzꞌat ixreꞌ vacame, y man xquitzꞌat ta el. Xcajoꞌ ta jeꞌ xcaꞌxaj ri ntivaxaj ixreꞌ vacame, y man xcaꞌxaj ta el.
MAT 13:18 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tivaxaj ri chica nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) ri nichꞌoꞌ chirij ri xbꞌaruquiraj ri ijaꞌtz.
MAT 13:19 Antok jun nraꞌxaj ri chꞌabꞌal chirij ri ru-reino ri Dios y man niꞌka ta paroꞌ (man nuꞌon ta entender), nipa ri itziel y nralasaj-el ri chꞌabꞌal ri xtic can pa ránima. Jareꞌ ri ijaꞌtz ri xaꞌka pa bꞌay.
MAT 13:20 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol abꞌaj, jareꞌ ri nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can altíra niquicuot antok nuꞌon recibir.
MAT 13:21 Pero ruma manak ruxieꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin ránima, rumareꞌ man nilayuj ta niquicuot. Ruma antok ncaꞌpa ri sufrimientos y itziel nitzꞌiet ruma runiman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chaꞌnin nitzak.
MAT 13:22 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix, jareꞌ ri nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero xa ja ri nicꞌatzin cha kꞌij-kꞌij choch-ulief, joꞌc reꞌ ninataj cha y niꞌan maña cha ruma ri bꞌayomal. Jareꞌ nibꞌano chi nijiekꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin ránima. Rumareꞌ man jun otz xtikꞌalajin pa rucꞌaslien.
MAT 13:23 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka pan utzulaj ulief, jareꞌ ri nraꞌxaj y niꞌka paroꞌ (nuꞌon entender) ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ri rucꞌaslien can nikꞌalajin jaꞌal, y can nuyaꞌ ru-fruto, a cien, a sesenta o a treinta, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 13:24 Y ri Jesús xuꞌej chic jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache ri xutic jun utzulaj ijaꞌtz pa rulief.
MAT 13:25 Pero chakꞌaꞌ antok quinojiel ncaꞌvar, xalka ri ru-enemigo ri rajaf ri ulief, xalruticaꞌ jun kꞌayis rubꞌinan cizaña chucajol ri trigo ri ticuon can. Y joꞌc xalrubꞌanaꞌ quireꞌ, y xꞌa.
MAT 13:26 Y antok xaꞌbꞌaqꞌuiy-pa ri trigo y xuya-pa roch, cꞌajareꞌ xkꞌalajin-pa jeꞌ ri cizaña.
MAT 13:27 Y ri ru-esclavos ri rajaf ri ulief xaꞌa riqꞌuin y xquiꞌej cha: Ajaf, ri ijaꞌtz ri xatic pan avulief can otz. Pero vacame cꞌo cizaña chucajol. ¿Pacheꞌ cꞌa xpa-ve ri ijaꞌtz richin ri cizaña? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 13:28 Y ri ache xuꞌej chica ri ru-esclavos: Jun nu-enemigo xbꞌano reꞌ. Y ri ru-esclavos xquiꞌej cha: ¿Navajoꞌ chi nkuꞌa y nakacꞌukuꞌ ri cizaña? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 13:29 Pero ri ache xuꞌej chica ri ru-esclavos: Ni, ruma xa nticꞌuk ri cizaña, ncaꞌcꞌukutaj jeꞌ ri trigo.
MAT 13:30 Tiyaꞌ lugar cha ri cizaña chi junan niqꞌuiy-pa riqꞌuin ri trigo, cꞌa talka-na ri kꞌij chi nijuk ri trigo, ruma antok xtalka ri kꞌij reꞌ, inreꞌ xtinꞌej chica ri xcaꞌjuku chi tiquimaloꞌ naꞌay ri cizaña y chi manuoja tiquibꞌanaꞌ cha chi niparox; cꞌajareꞌ tiquijukuꞌ ri trigo y tiquiyacaꞌ, xchaꞌ ri ache. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAT 13:31 Y ri Jesús xuꞌej chic jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri xutic can jun ache pa rulief.
MAT 13:32 Ruma mesque ja ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri más coꞌl-oc chiquivach nicꞌaj chic ijaꞌtz, pero antok niqꞌuiy, jareꞌ ri más nem ntiel chiquivach ri nicꞌaj chic kꞌayis. Ri mostaza can incheꞌl jun chieꞌ ntiel antok niqꞌuiy. Rumareꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ ncaꞌlka y niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 13:33 Ri Jesús xuꞌej chic jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej chica: Ri reino ri cꞌo chicaj xa junan riqꞌuin ri levadura ri niruma-pa jun ixok y nuyaꞌ chupan oxeꞌ medida harina y ri levadura nuquiraj-riꞌ chupan nojiel.
MAT 13:34 Y nojiel ri xuꞌej ri Jesús chica ri vinak reꞌ, ruyuon riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) xchꞌoꞌ. Man jun tzij ri xuꞌej chica, ri man ta xucusaj parábolas (cꞌambꞌal-tzij);
MAT 13:35 chi quireꞌ nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn can ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Quireꞌ rutzꞌibꞌan can: Antok inreꞌ xquichꞌoꞌ, xcaꞌncusaj parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Xtinꞌej ri kax ri avan-pa desde xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
MAT 13:36 Y antok ri Jesús xaꞌruꞌon-el despedir ri vinak, jajaꞌ xuoc pa jay y ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquiꞌej cha: Ojreꞌ nakajoꞌ chi atreꞌ naꞌej chika ri chica nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) chirij ri trigo y ri cizaña.
MAT 13:37 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri ache ri nutic ri utzulaj ijaꞌtz, ja ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
MAT 13:38 Ri ulief ri pacheꞌ xtic-ve ri ijaꞌtz, ja ri roch-ulief. Ri utzulaj ijaꞌtz, ja ri icꞌo pa ru-reino ri Dios. Y ri cizaña, ja ri can i-richin ri itziel.
MAT 13:39 Y ri enemigo ri xaltico ri cizaña, ja ri diablo. Ri kꞌij antok xtijuk ri trigo, reꞌ pa ruqꞌuisbꞌal ri tiempo, y ri ncaꞌjuku ri trigo, ja ri ángeles.
MAT 13:40 Y can incheꞌl niꞌan riqꞌuin ri cizaña ncaꞌlasas-el y ncaꞌyoꞌx pa kꞌakꞌ, can quireꞌ mismo xtibꞌanataj pa ruqꞌuisbꞌal ri tiempo.
MAT 13:41 Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xcaꞌrutak ri ru-ángeles chi ncaꞌquimol chupan ri ru-reino quinojiel ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax y ri niquiꞌan chica nicꞌaj chic chi ncaꞌtzak chupan ri pecado.
MAT 13:42 Y xcaꞌbꞌacꞌak chupan ri kꞌakꞌ; y chireꞌ xcaꞌuokꞌ y xtiquikꞌachꞌachꞌiej coray.
MAT 13:43 Y ri choj quicꞌaslien choch ri Dios, can altíra xcaꞌchꞌichꞌan incheꞌl ri kꞌij chupan ri ru-reino ri Quitataꞌ Dios. Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej.
MAT 13:44 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin jun tesoro ri mukun can chupan jun ulief, y nirila-pa jun ache. Ri ache reꞌ numuk chic can y altíra niquicuot nitzalaj chirachuoch, nucꞌayij nojiel ri cꞌo riqꞌuin, cꞌajareꞌ nulokꞌ ri ulief ri pacheꞌ mukun-ve can ri tesoro reꞌ.
MAT 13:45 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri nuꞌon jun ache ri ncaꞌrulokꞌ y ncaꞌrucꞌayij ri perlas.
MAT 13:46 Antok niril jun perla ri altíra jaꞌal y nicꞌayix, chaꞌnin nitzalaj chirachuoch y nucꞌayij nojiel ri cꞌo riqꞌuin, y nulokꞌ ri perla reꞌ.
MAT 13:47 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin jun yaꞌl ri niyoꞌx-ka chupan ri mar y ncaꞌralasaj-pa nojiel quivach car.
MAT 13:48 Y antok ri yaꞌl nojnak chic chi car, nicalasaj-pa y niquicꞌuaj chuchi-yaꞌ, y ncaꞌtzꞌuye-ka chi ncaꞌquichaꞌ. Ri car i-otz ncaꞌquiyaꞌ pa tak chacach, pero ri man i-otz ta xa ncaꞌquicꞌak-el.
MAT 13:49 Quireꞌ ri xtibꞌanataj pa ruqꞌuisbꞌal ri tiempo. Xcaꞌpa ri ángeles y xcaꞌquichaꞌ ri vinak ri man otz ta rubꞌanun quicꞌaslien chiquicajol ri choj rubꞌanun quicꞌaslien choch ri Dios.
MAT 13:50 Y xcaꞌyoꞌx chupan ri kꞌakꞌ, y chireꞌ xcaꞌuokꞌ y xtiquikꞌachꞌachꞌiej coray.
MAT 13:51 Ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Xiꞌka pan iveꞌ (xiꞌan entender) nojiel ri xinꞌej chiva? xchaꞌ chica. Y ri discípulos xquiꞌej: Quireꞌ Ajaf, xaꞌchaꞌ.
MAT 13:52 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Jun ri rataꞌn chirij ri reino ri cꞌo chicaj, y rataꞌn jeꞌ ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can junan riqꞌuin jun rajaf-jay ri ncaꞌbꞌaralasaj-pa ru-tesoro ri cꞌo yan tiempo ruyacuon y ncaꞌbꞌaralasaj-pa jeꞌ ri cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo tuyac, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 13:53 Y antok ri Jesús xtanieꞌ cꞌa chubꞌixic ri parábolas (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ, xuyaꞌ can ri lugar reꞌ y xꞌa.
MAT 13:54 Y xalka chupan ri rutanamit pacheꞌ xqꞌuiy-pa jajaꞌ, y xucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri sinagoga. Y ruma ri tzij ri nuꞌej, ri vinak can xaꞌchapataj, y xquiꞌej: ¿Pacheꞌ cꞌa rucꞌamun-pa ri noꞌj, y chi nitiquir ncaꞌruꞌon milagros?
MAT 13:55 ¿Man ja ta came va rucꞌajuol ri jun ache carpintero, y ri rutieꞌ María rubꞌeꞌ, y ri i-ruchakꞌ ja ri Jacobo, ri José, ri Simón y ri Judas?
MAT 13:56 ¿Man icꞌo ta cꞌa quinojiel ri ranaꞌ kiqꞌuin? ¿Pacheꞌ cꞌa xucꞌam-pa nojiel ri nuꞌej y ri nuꞌon? ncaꞌchaꞌ.
MAT 13:57 Y rumareꞌ ri vinak man xquinimaj ta y xpa quiyoval chirij ri Jesús. Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Jun profeta joꞌc ri pa rutanamit y ri pa rachuoch niquiꞌan cha chi man jun rakalien, xchaꞌ chica.
MAT 13:58 Ri Jesús man qꞌuiy ta milagros xaꞌruꞌon pa rutanamit, ruma ri vinak xa man xquinimaj ta.
MAT 14:1 Chupan ri tiempo reꞌ, ri gobernador Herodes xraꞌxaj ri nuꞌon ri Jesús.
MAT 14:2 Y ri Herodes xuꞌej chica ri rusamajiel: Ri ache reꞌ xa ja ri Juan el Bautista ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y rumareꞌ cꞌo qꞌuiy poder riqꞌuin, xchaꞌ ri Herodes chica.
MAT 14:3 Ruma ja ri Herodes ri xꞌeꞌn chi xtzꞌam ri Juan, xyoꞌx pa cárcel y xtzꞌam cha cadena (yariena). Ri Herodes quireꞌ xuꞌon, ruma quicꞌamun-quiꞌ riqꞌuin ri Herodías, ri xa raxjayil ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes;
MAT 14:4 ruma ri Juan xuꞌej cha: Man otz ta chi abꞌanun avaxjayil cha ri Herodías.
MAT 14:5 Y ri Herodes can nrajoꞌ nuquimisaj ri Juan, pero nuxiꞌij-riꞌ chiquivach ri vinak, ruma ijejeꞌ niquitzꞌat chi ri Juan can jun profeta.
MAT 14:6 Pero chupan ri kꞌij antok ri Herodes xuqꞌuis chic jun rujunaꞌ, jajaꞌ xuꞌon jun namakꞌej, y chupan ri namakꞌej reꞌ ri ral-xtan ri Herodías xxajo chiquivach quinojiel ri invitados, y altíra xka choch ri Herodes.
MAT 14:7 Y rumareꞌ ri Herodes xuꞌon jurar cha ri ral ri Herodías chi chica-na ri nrajoꞌ, can xtuyaꞌ cha.
MAT 14:8 Pero nabꞌayal ri xtan xa xyoꞌx runoꞌj ruma ri rutieꞌ, cꞌajareꞌ xuꞌej cha ri Herodes: Inreꞌ nivajoꞌ chi nayaꞌ chuva chupan jun plato ri rujaluon ri Juan el Bautista.
MAT 14:9 Y ri rey Herodes xbꞌisuon-ka ránima rumareꞌ, pero ruma can rubꞌanun yan jurar y cuma ri icꞌo riqꞌuin chirij ri mesa, mareꞌ jajaꞌ xuꞌon mandar chi ticꞌamar-pa ri rujaluon ri Juan el Bautista chi tiyoꞌx cha.
MAT 14:10 Y xutak rukupixic rujaluon ri Juan el Bautista chireꞌ pa cárcel.
MAT 14:11 Y ri rujaluon xcꞌamar-pa chupan jun plato y xyoꞌx cha ri xtan, y ri xtan xbꞌarujachaꞌ cha ri rutieꞌ.
MAT 14:12 Y ri ru-discípulos ri Juan xaꞌlka chi xalquimaꞌ ri ru-cuerpo y xbꞌaquimukuꞌ. Y xbꞌaquiꞌej cha ri Jesús nojiel ri xbꞌanataj.
MAT 14:13 Y ri Jesús joꞌc xraꞌxaj ri xbꞌanataj, xuoc chupan jun barco y naj niꞌa-ve, chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak. Pero antok ri vinak xquinaꞌiej pacheꞌ niꞌa-ve, xaꞌiel-el pa tak tanamet y chicakan xaꞌa ri pacheꞌ nibꞌaka-ve ri Jesús.
MAT 14:14 Y antok ri Jesús ja ntiel-pa chireꞌ, xutzꞌat chi can iqꞌuiy ri vinak, y jajaꞌ xujoyovaj quivach. Y ri ncaꞌyavaj ri icꞌo chiquicajol ri vinak reꞌ, xaꞌruꞌon sanar.
MAT 14:15 Antok ya xkakꞌij-ka, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Chupan va lugar va man jun jay cꞌo y ya tarde chic; caꞌtakaꞌ cꞌa el ri vinak chi caꞌa pa tak aldeas chi tiquilakꞌoꞌ ri chica niquitej, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 14:16 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man nicꞌatzin ta chi ncaꞌa, tiyaꞌ ixreꞌ chi ncaꞌvaꞌ, xchaꞌ chica.
MAT 14:17 Y ri discípulos xquiꞌej cꞌa: Kiqꞌuin ojreꞌ joꞌc vuꞌuoꞌ simíta y caꞌyeꞌ car cꞌo, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 14:18 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ticꞌama-pa vaveꞌ.
MAT 14:19 Y xuꞌej chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka quinojiel paroꞌ ri kꞌayis. Y jajaꞌ xutzꞌom ri vuꞌuoꞌ simíta y ri caꞌyeꞌ car, xtzuꞌn chicaj, y xuꞌon bendecir, y xaꞌruper, y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos, y ri ru-discípulos xquijach chica ri vinak.
MAT 14:20 Y quinojiel jaꞌal xaꞌvaꞌ, y otz xnuoj quipan. Y cꞌa cꞌo doce (cabꞌalajuj) chacach ri xaꞌnuoj riqꞌuin ri jutak pir ri xmuol can ri xuꞌon suobra.
MAT 14:21 Y ri xaꞌvaꞌ icꞌo laꞌk vuꞌuoꞌ mil joꞌc ri achiꞌaꞌ, y ri ixokiꞌ y ri acꞌolaꞌ ri xaꞌvaꞌ man xaꞌjilax ta.
MAT 14:22 Y jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos chi caꞌuoc chupan ri barco y caꞌa naꞌay choch jucꞌan chic ruchiꞌ ri yaꞌ; y jajaꞌ cꞌa nicꞌujieꞌ can chi ncaꞌruꞌon can despedir ri vinak.
MAT 14:23 Y antok ya i-bꞌanak chic quinojiel ri vinak, jajaꞌ xjotie-el paroꞌ jun juyuꞌ chi xirubꞌanaꞌ orar. Y can ruyuon cꞌo chireꞌ antok xchakꞌa-ka.
MAT 14:24 Y ri barco pacheꞌ i-bꞌanak-ve ri discípulos ya pa nicꞌaj ri mar cꞌo-ve-apa, pero ri yaꞌ altíra nibꞌalkoꞌt, man nuyaꞌ ta lugar chi niꞌin. Ruma altíra nuꞌon ri cakꞌiekꞌ, rumareꞌ man nuyaꞌ ta chic lugar cha ri barco chi choj niꞌin choch.
MAT 14:25 Y antok ya nisakar-pa, ri Jesús patanak chirakan paroꞌ ri mar, chi nalka quiqꞌuin.
MAT 14:26 Pero antok ri discípulos xquitzꞌat chi cꞌo jun niꞌin paroꞌ ri mar, xaꞌchapataj, y rumareꞌ xquiꞌej: ¡Jun fantasma! xaꞌchaꞌ. Y can riqꞌuin quichukꞌaꞌ xquiꞌej quireꞌ ruma altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
MAT 14:27 Pero ri Jesús chaꞌnin xchꞌo-pa chica, y xuꞌej: ¡Man tixiꞌij-iviꞌ; tiyaꞌ ivánima viqꞌuin, xa inreꞌ! xchaꞌ chica.
MAT 14:28 Y ri Pedro xchꞌo-apa y xuꞌej: Ajaf, xa can ketzij chi atreꞌ, tabꞌanaꞌ chuva chi nquiꞌin paroꞌ ri yaꞌ chi nquiꞌa-apa aviqꞌuin, xchaꞌ ri Pedro.
MAT 14:29 Y ri Jesús xuꞌej-pa cha: Catam-pa cꞌa. Y ri Pedro can ja xka-ka chupan ri barco y niꞌin paroꞌ ri yaꞌ chi niꞌa-apa riqꞌuin ri Jesús.
MAT 14:30 Pero antok xutzꞌat chi can nem ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, xuxiꞌij-riꞌ, y antok xunaꞌ chi niꞌa-ka chuxieꞌ ri yaꞌ, riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xuꞌej: ¡Ajaf, quinacaloꞌ!
MAT 14:31 Y ri Jesús can chaꞌnin xutzꞌom ri Pedro y xuꞌej cha: ¿Karruma man xacukubꞌaꞌ ta acꞌuꞌx viqꞌuin? xchaꞌ cha ri Pedro.
MAT 14:32 Y antok ijejeꞌ xaꞌjotie-apa chupan ri barco, ja xtanie-ka ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ.
MAT 14:33 Y quinojiel ri i-bꞌanak chupan ri barco xquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús y xquiꞌej cha: Ketzij chi atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios.
MAT 14:34 Y ijejeꞌ xaꞌkꞌax paroꞌ ri mar y xaꞌbꞌaka Genesaret.
MAT 14:35 Y antok ri achiꞌaꞌ richin ri lugar reꞌ xquitzꞌat chi ja ri Jesús xalka, ijejeꞌ can chaꞌnin xquitak rutzijoxic chupan nojiel lugar ri icꞌo cierca ri Genesaret, y ri vinak xaꞌquicꞌam-pa quinojiel ri ncaꞌyavaj ri icꞌo quiqꞌuin.
MAT 14:36 Y ri ncaꞌyavaj can niquicꞌutuj favor cha chi tuyaꞌ permiso chica chi niquitzꞌom mesque joꞌc ruchiꞌ ri rutziak. Y quinojiel ri xaꞌtzꞌamo ruchiꞌ ri rutziak ri Jesús, xquiꞌan sanar riqꞌuin ri quiyabꞌil.
MAT 15:1 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos y nicꞌaj achiꞌaꞌ escribas ri i-patanak Jerusalén xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquicꞌutuj cha:
MAT 15:2 ¿Karruma ri a-discípulos man niquiꞌan ta incheꞌl ri bꞌeꞌn can cuma ri kateꞌt-kamamaꞌ? Ruma ri a-discípulos atreꞌ man niquichꞌaj ta quikꞌaꞌ antok ncaꞌvaꞌ, xaꞌchaꞌ.
MAT 15:3 Y ri Jesús xucꞌutuj chica ijejeꞌ: ¿Y ixreꞌ, karruma joꞌc ri quicꞌutun can ri ivateꞌt-imamaꞌ ri ntiꞌan, y man ntiꞌan ta ri ru-mandamiento ri Dios?
MAT 15:4 Ruma ri Dios nuꞌon mandar: Caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ. Y jun ri ncaꞌrukal ri rutie-rutataꞌ, tiquimisas; man tijoyovax roch. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios.
MAT 15:5 Pero ixreꞌ ntiꞌej: Chica-na ri nuꞌej chica ri rutie-rutataꞌ chi manak cheꞌl ncaꞌrutoꞌ, ruma nojiel ri cꞌo riqꞌuin xa ruyoꞌn chic cha ri Dios;
MAT 15:6 ri jun reꞌ ya man nicꞌatzin ta chi ncaꞌruꞌon respetar ri rutie-rutataꞌ. Riqꞌuin ri ntiꞌej, can kꞌalaj chi ixreꞌ joꞌc ntivajoꞌ ntiꞌan ri quicꞌutun can ri ivateꞌt-imamaꞌ, y ibꞌanun cha ri ru-mandamiento ri Dios chi man jun rakalien.
MAT 15:7 Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. Xa otz rubꞌixic ruꞌeꞌn can chivij ri profeta Isaías. Quireꞌ cꞌa nuꞌej:
MAT 15:8 Ri vinak reꞌ joꞌc riqꞌuin ri quichiꞌ niquiyaꞌ nukꞌij, pero ri cánima xa naj cꞌo-ve.
MAT 15:9 Xa man jun nicꞌatzin ri niquiꞌan antok niquiyaꞌ nukꞌij, nojiel ri ncaꞌquiꞌej antok ncaꞌquitijuoj ri vinak, xa quinoꞌj achiꞌaꞌ y niquiꞌej chi can jareꞌ tiꞌan. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
MAT 15:10 Y ri Jesús xaꞌrayuoj-apa ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ y xuꞌej chica: Tivaxaj otz ri xtinꞌej chiva y tiꞌka pan iveꞌ (tibꞌanaꞌ entender).
MAT 15:11 Ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak man ja ta ri kax ri ncaꞌrutej-ka. Ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak, ja ri itziel kax ri ncaꞌiel-pa riqꞌuin.
MAT 15:12 Y ri discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Ri achiꞌaꞌ fariseos xpa quiyoval antok xcaꞌxaj ri xaꞌej, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 15:13 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Nojiel ri man ticuon ta ruma ri Nataꞌ ri cꞌo chila chicaj, can xticꞌuk-el.
MAT 15:14 Quiꞌiyaꞌ can chireꞌ. Ijejeꞌ xa i-muoy quibꞌanun riqꞌuin ri cataꞌn, y ncaꞌquicꞌuaj nicꞌaj chic muoy. Y xa ri muoy nucꞌuaj jun chic muoy, junan xcaꞌbꞌatzak pa jul.
MAT 15:15 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Tabꞌanaꞌ explicar chika, chica nibꞌano tzꞌil cha jun vinak.
MAT 15:16 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Ixreꞌ jeꞌ man niꞌka ta pan iveꞌ (man ntiꞌan ta entender) ri xinꞌej?
MAT 15:17 ¿Man niꞌka ta pan iveꞌ (man ntiꞌan ta entender) chi nojiel ri nutej-ka xa chupan nika-ve-ka, y después ntiel-el?
MAT 15:18 Ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak, ja ri itziel tak tzij ri ncaꞌruꞌej, ruma nojiel reꞌ xa pa ránima ntiel-pa.
MAT 15:19 Ruma xa pa cánima ri vinak ncaꞌpa-ve ri itziel tak kax ri niquiꞌan pensar, ri ncaꞌquimisan, ri i-cꞌulan y ri man i-cꞌulan ta niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri ncaꞌlakꞌ, ri niquitzꞌak tzij chiquij nicꞌaj chic, y ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic.
MAT 15:20 Nojiel reꞌ, jareꞌ ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak. Pero xa jun vinak man nuchꞌaj ta rukꞌaꞌ antok niva-ka, man jun tzꞌil nuꞌon cha ri ránima. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAT 15:21 Y ri Jesús xiel-el chireꞌ, y xꞌa cꞌa chupan jun lugar cierca ri tanamet quibꞌinan Tiro y Sidón.
MAT 15:22 Y chireꞌ cꞌo jun ixok aj-Canaán. Jajaꞌ xalka riqꞌuin ri Jesús, y nucꞌutuj favor cha y can riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nuꞌej: ¡Ajaf, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! Ri val-xtan cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin, y can altíra nuꞌon sufrir pa rukꞌaꞌ.
MAT 15:23 Pero ri Jesús man xchꞌoꞌ ta cha ri ixok. Y ri discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Taꞌej cha ri ixok reꞌ chi ticꞌujieꞌ can, ruma patanak chikij y can altíra nisiqꞌuin nichꞌoꞌ.
MAT 15:24 Y ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ xitak-pa joꞌc quichin ri israelitas, ri incheꞌl ri ovejas ri i-sachnak can, xchaꞌ.
MAT 15:25 Can ja xpa ri ixok y xalxuquieꞌ choch, y xuꞌej cha: ¡Ajaf, quinatoꞌ! xchaꞌ.
MAT 15:26 Ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Man otz ta nicꞌan-el ri qui-simíta ri acꞌolaꞌ y niyoꞌx chica ri tzꞌeꞌ.
MAT 15:27 Y ri ixok xuꞌej: Ajaf, can ketzij ri naꞌej. Pero ri tzꞌeꞌ ncaꞌquimol ri rupixqꞌuil ri simíta ri ncaꞌquitzak-ka ri cajaf choch ri mesa.
MAT 15:28 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Can altíra acukubꞌan acꞌuꞌx viqꞌuin. Can tibꞌanataj cꞌa ri navajoꞌ, xchaꞌ cha. Y can chupan ri huora reꞌ, ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin ri ral-xtan ri ixok, ja xiel-el.
MAT 15:29 Ri Jesús xuyaꞌ can ri lugar reꞌ y xꞌa cierca ri mar Galilea, xjotieꞌ paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ ri cꞌo chireꞌ y chireꞌ xbꞌatzꞌuye-ve.
MAT 15:30 Y can iqꞌuiy vinak xaꞌlka riqꞌuin, i-quicꞌamun-pa ri i-jacajic ncaꞌin, ri i-muoy, ri i-miem, ri man otz ta quikꞌaꞌ y nicꞌaj chic ri jun-ve chic roch yabꞌil ntuoc chica. Quinojiel xaꞌyoꞌx choch ri Jesús, y quinojiel xaꞌruꞌon sanar.
MAT 15:31 Y ruma ri xuꞌon ri Jesús quiqꞌuin ri ncaꞌyavaj, ri vinak can xaꞌchapataj; ruma ri i-miem, ncaꞌchꞌoꞌ; ri man otz ta ri quikꞌaꞌ, xaꞌcꞌachoj; ri ncaꞌjacajot ncaꞌin, can otz yan chic ncaꞌin; y ri muoy ncaꞌtzuꞌn yan chic. Rumareꞌ ri vinak can xquiyaꞌ rukꞌij ri Ru-Dios ri Israel.
MAT 15:32 Y ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Altíra nijoyovaj quivach ri vinak, ruma oxeꞌ kꞌij icꞌo viqꞌuin y manak chic ri chica niquitej. Y xa ncaꞌntak ta el y xa man ncaꞌvaꞌ ta el, man nivajoꞌ ta; xa xcaꞌbꞌatzak pa tak bꞌay ruma viꞌjal, xchaꞌ.
MAT 15:33 Y ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Chupan va lugar va manak jay. ¿Pacheꞌ nakila-pa simíta chi ncaꞌkatzuk quinojiel?
MAT 15:34 Pero ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) simíta cꞌo iviqꞌuin? Y ijejeꞌ xquiꞌej: Cꞌo siete (vukuꞌ) simíta y jutzꞌit chꞌitak car, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 15:35 Y ri Jesús xuꞌej chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka pan ulief.
MAT 15:36 Y xutzꞌom ri siete (vukuꞌ) simíta y ri car, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, xaꞌruper y xuya-el chica ri ru-discípulos y ri ru-discípulos xiꞌquiyaꞌ chica quinojiel ri vinak.
MAT 15:37 Can quinojiel xaꞌvaꞌ otz y jaꞌal xnuoj quipan; y xmuol siete (vukuꞌ) chacach ri jutak pir ri xuꞌon suobra.
MAT 15:38 Y ri xaꞌvaꞌ, joꞌc ri achiꞌaꞌ icajeꞌ mil. Y ri ixokiꞌ y ri acꞌolaꞌ ri xaꞌvaꞌ man xaꞌjilax ta.
MAT 15:39 Y antok ri Jesús i-rubꞌanun chic despedir ri vinak, jajaꞌ xuoc-el chupan ri barco, y xꞌa cꞌa jun lugar rubꞌinan Magdala.
MAT 16:1 Ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús chi niquiꞌan tentar, y xquiꞌej cha chi tubꞌanaꞌ jun señal chicaj.
MAT 16:2 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Antok ixreꞌ ntitzꞌat chi can quiak rubꞌanun ri mukul chicaj antok nika-ka ri kꞌij, ntiꞌej chi otz kꞌij nuꞌon chuaꞌk.
MAT 16:3 Y quireꞌ jeꞌ ri macꞌajan yan, antok ntitzꞌat chi ri rocaj mukul y quiak ri mukul, ntiꞌej: Vacame nika jobꞌ, nquixchaꞌ. ¡Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma can ivataꞌn chica nirubꞌanaꞌ antok ntitzꞌat ri rocaj, pero man ivataꞌn ta ntitzꞌat ri señales richin ri tiempo ri ojcꞌo.
MAT 16:4 Ri vinak richin ri tiempo vacame altíra i-itziel y man niquinimaj ta ri Dios, rumareꞌ nicajoꞌ chi niꞌan jun señal chiquivach chi nquinquinimaj. Pero ri señal ri nicajoꞌ man xtiyoꞌx ta chica. Xa ja ri xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri señal ri xtiyoꞌx chica. Y ja xaꞌruyaꞌ can ri achiꞌaꞌ reꞌ y xꞌa.
MAT 16:5 Antok ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka cꞌa jucꞌan ruchiꞌ ri yaꞌ, ri discípulos xa xmastaj chica chi xquicꞌuaj simíta.
MAT 16:6 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ choch ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos.
MAT 16:7 Ijejeꞌ xquiꞌej-ka pa cánima: Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ ruma manak simíta xkacꞌam-pa, xaꞌchaꞌ.
MAT 16:8 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri ru-discípulos, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ruma manak simíta xicꞌam-pa mareꞌ xinꞌej quireꞌ? Man icukubꞌan ta icꞌuꞌx viqꞌuin.
MAT 16:9 ¿Cꞌa majaꞌ tiꞌka pan iveꞌ (tiꞌan entender) ri xinꞌej? ¿Man nalka ta chic pan iveꞌ antok xaꞌntzuk ri ivuꞌuoꞌ mil achiꞌaꞌ riqꞌuin ri vuꞌuoꞌ simíta y janeꞌ (jaroꞌ) chacach ximol can?
MAT 16:10 ¿Man nalka ta jeꞌ pan iveꞌ antok xaꞌntzuk ri icajeꞌ mil riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) simíta y janeꞌ (jaroꞌ) chacach ximol can?
MAT 16:11 ¿Karruma ixreꞌ man xiꞌka ta pan iveꞌ (man xiꞌan ta entender) chi inreꞌ man xichꞌoꞌ ta chirij ri simíta ri ximastaj can? Ri xinꞌej inreꞌ chiva, ja chi tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ choch ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 16:12 Cꞌajareꞌ ri discípulos xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi man nuꞌej ta chi tiquibꞌanaꞌ cuenta-quiꞌ choch ri levadura ri nicusas riqꞌuin ri simíta. Xa choch ri niquicꞌut ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos.
MAT 16:13 Y ri Jesús junan quiqꞌuin ri ru-discípulos xalka jun lugar ri cꞌo cierca ri tanamet Cesarea richin ri Filipo; y xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿Chica niquiꞌej ri achiꞌaꞌ chirij ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol; chi chica jajaꞌ?
MAT 16:14 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Icꞌo ncaꞌeꞌn chi jajaꞌ ri Juan el Bautista. Icꞌo nicꞌaj chic niquiꞌej chi jajaꞌ ri Elías. Icꞌo jeꞌ ri ncaꞌeꞌn chi jajaꞌ ri Jeremías o jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 16:15 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Y ixreꞌ, in chica inreꞌ ntiꞌej?
MAT 16:16 Y ri Simón Pedro ja xuꞌej cha ri Jesús: Atreꞌ ri Cristo, ri Rucꞌajuol ri cꞌaslic Dios, xchaꞌ cha.
MAT 16:17 Y joꞌc xraꞌxaj quireꞌ ri Jesús, can ja xuꞌej cha: Atreꞌ Simón Pedro ri at rucꞌajuol ri Jonás, can jaꞌal caquicuot; ruma ri xaꞌej, man vinak ta xꞌeꞌn chava, xa ja ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj.
MAT 16:18 Y nivajoꞌ niꞌej chava: Atreꞌ Pedro abꞌeꞌ; y paroꞌ ri abꞌaj nem reꞌ xtinpabꞌa-ve ri nu-iglesia. Y ri camic man xtitiquir ta chirij.
MAT 16:19 Can pan akꞌaꞌ atreꞌ xtinya-ve chi najak ri puerta chiquivach ri ncaꞌuoc chupan ri reino ri cꞌo chicaj; rumareꞌ nojiel ri xtaxim o xtaquir vaveꞌ choch-ulief, can quireꞌ jeꞌ xtiꞌan cha chila chicaj.
MAT 16:20 Y ri Jesús xuꞌon mandar chica ri ru-discípulos chi man jun choj cha tiquiꞌej-ve chi jajaꞌ ri Cristo.
MAT 16:21 Y chupan ri tiempo reꞌ ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic chiquivach ri ru-discípulos, chi nicꞌatzin chi niꞌa pa tanamet Jerusalén y nukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento pa quikꞌaꞌ ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes y pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ escribas; y xtiquimisas, pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
MAT 16:22 Ri Pedro xucꞌuaj jubꞌaꞌ aparte ri Jesús, y xuchꞌolij y xuꞌej cha: Man ta xtirajoꞌ ri Dios chi xtibꞌanataj incheꞌl ri xaꞌej chavij atreꞌ Ajaf, xchaꞌ ri Pedro.
MAT 16:23 Pero antok ri Jesús xraꞌxaj quireꞌ, xtzuꞌn-apa riqꞌuin y xuꞌej cha ri Pedro: ¡Catiel-el chinoch Satanás! Atreꞌ xa ncatuoc kꞌatoy-nubꞌiey. Ruma ri naꞌan pensar atreꞌ xa junan riqꞌuin ri niquiꞌan pensar ri vinak y man incheꞌl ta ri nrajoꞌ ri Dios.
MAT 16:24 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chica ri nicꞌaj chic ru-discípulos y xuꞌej: Vi xa cꞌo jun nrajoꞌ niꞌa chuvij, man tuꞌon ri nurayij jajaꞌ, y can tutzꞌamaꞌ y tucꞌuaj ri ru-cruz. Xa quireꞌ nuꞌon, otz tipa viqꞌuin chi niꞌa chuvij.
MAT 16:25 Ruma xa cꞌo jun ri altíra nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xtiril ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAT 16:26 Ruma ¿chica nuchꞌec jun vinak xa nicꞌujieꞌ ta riqꞌuin nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo choch-ulief y xa man nicolotaj ta? Mesque altíra bꞌayomal cꞌo riqꞌuin, pero man nitiquir ta nulokꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAT 16:27 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtipa chic jun bꞌay, y junan chic rukꞌij riqꞌuin ri Rutataꞌ y xcaꞌpa jeꞌ ri ru-ángeles riqꞌuin. Y ja xtuyaꞌ rucꞌaxiel chica chiquijunal conforme ri xquiꞌan.
MAT 16:28 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xtipa riqꞌuin chic rukꞌij, y icꞌo jujun chivach ixreꞌ ri man xcaꞌcon ta yan, cꞌa xtiquitzꞌat-na reꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 17:1 Y antok kꞌaxnak chic vakiꞌ kꞌij, ri Jesús xaꞌruchaꞌ ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ y xaꞌrucꞌuaj cꞌa ri iyoxeꞌ reꞌ paroꞌ jun juyuꞌ nem.
MAT 17:2 Y ri Jesús xcꞌaxtaj rutzubꞌal chiquivach. Ri rutzubꞌal can xchꞌichꞌan incheꞌl ri kꞌij. Y ri rutziak can altíra sak xuꞌon, can incheꞌl ri luz.
MAT 17:3 Y antok ri iyoxeꞌ discípulos xquitzꞌat, icꞌo yan chic ri Moisés y ri Elías, ncaꞌtzijuon riqꞌuin ri Jesús.
MAT 17:4 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, otz chi ojcꞌo vaveꞌ ojreꞌ. Xa atreꞌ navajoꞌ, nakaꞌan oxeꞌ chꞌitak enramadas; jun avichin atreꞌ, jun richin ri Moisés y jun richin ri Elías.
MAT 17:5 Y cꞌa nichꞌoꞌ ri Pedro cha ri Jesús, antok jun mukul can nichꞌichꞌan xka-pa pa quiveꞌ. Y chupan ri mukul reꞌ, cꞌo Jun ri xchꞌo-pa y xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol; altíra nivajoꞌ y niquicuot vánima riqꞌuin. Can tivaxaj ri nuꞌej jajaꞌ.
MAT 17:6 Y antok ri iyoxeꞌ discípulos xcaꞌxaj reꞌ, xaꞌxuquieꞌ y xquikasaj-ka ri quijaluon cꞌa pan ulief. Y altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
MAT 17:7 Y ri Jesús xjiel-apa quiqꞌuin ri ru-discípulos, xaꞌrutzꞌom-ka y xuꞌej chica: Quixpalaj y man tixiꞌij-iviꞌ.
MAT 17:8 Antok ri discípulos xaꞌtzuꞌn chic apa, man jun chic más xquitzꞌat, xa ruyuon chic ri Jesús cꞌo can.
MAT 17:9 Y antok ijejeꞌ i-xulan-pa choch ri juyuꞌ, ri Jesús xuꞌon mandar chica ri ru-discípulos: Man jun choj cha tiꞌej ri xitzꞌat. Otz ntiꞌej pero cꞌa antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol ya cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ chica.
MAT 17:10 Entonces ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Karruma niquiꞌej ri achiꞌaꞌ escribas chi nicꞌatzin chi ja ri Elías nipa naꞌay? xaꞌchaꞌ.
MAT 17:11 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij chi ri Elías nipa naꞌay y nalruchojmij nojiel ri nicꞌatzin chi nichojmix.
MAT 17:12 Pero inreꞌ niꞌej chiva chi ri Elías ya xpa, y man xquinaꞌiej ta chica reꞌ. Can nojiel ri xcajoꞌ, can quireꞌ xquiꞌan cha. Y can quireꞌ xtiquiꞌan jeꞌ cha ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xtuꞌon sufrir pa quikꞌaꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 17:13 Y cꞌajareꞌ ri discípulos xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi ri Jesús chirij ri Juan el Bautista xchꞌo-ve.
MAT 17:14 Antok ri Jesús y ri iyoxeꞌ discípulos xaꞌlka pacheꞌ quimaluon-quiꞌ iqꞌuiy vinak, cꞌo jun ache xalka riqꞌuin ri Jesús y xalxuquieꞌ choch. Ri ache xuꞌej cha ri Jesús:
MAT 17:15 Ajaf, tajoyovaj roch ri nucꞌajuol, ruma jajaꞌ altíra nuꞌon sufrir ruma ri ataque, y qꞌuiy mul tzaknak pa kꞌakꞌ y pa yaꞌ.
MAT 17:16 Xincꞌam-pa chi xalyaꞌ chiquivach ri a-discípulos, pero ijejeꞌ man xaꞌtiquir ta xquiꞌan sanar, xchaꞌ ri ache.
MAT 17:17 Y ri Jesús xuꞌej: ¡Man jun vinak chupan ri tiempo vacame ruyoꞌn ta ránima riqꞌuin ri Dios, xa quinojiel i-sachnak! ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ nojiel kꞌij xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin? ¿Y janeꞌ (jaroꞌ) tiempo xquixcochꞌ? Ticꞌama-pa ri alaꞌ vaveꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 17:18 Ri Jesús cof xchꞌoꞌ cha ri itziel espíritu y xuꞌej cha chi tiel-el y ja xiel riqꞌuin ri alaꞌ. Y ri alaꞌ can ja chupan ri huora reꞌ xuꞌon sanar.
MAT 17:19 Y antok ri Jesús y ri ru-discípulos quiyuon chic icꞌo can, xaꞌpa ijejeꞌ xquicꞌutuj cha: ¿Karruma ojreꞌ man xojtiquir ta xkalasaj-el ri itziel espíritu?
MAT 17:20 Y ri Jesús xuꞌej chica: Man xixtiquir ta xivalasaj-el ruma man can ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Y can ketzij ri niꞌej chiva: Xa ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mesque incheꞌl-oc jun chꞌiti ijaꞌtz richin ri mostaza, ntiꞌej cha la juyuꞌ la chi tiel-el vaveꞌ y takꞌax chic jun lugar, y can xtakꞌax y man jun cꞌa kax ri man ta xquixtiquir xtiꞌan.
MAT 17:21 Pero ri jun clase espíritu reꞌ ntiel-el, joꞌc riqꞌuin ayuno y oración, xchaꞌ chica.
MAT 17:22 Y antok ri Jesús y ri ru-discípulos icꞌo chic Galilea, xpa ri Jesús xuꞌej chic jun bꞌay chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak,
MAT 17:23 y xtiquiquimisaj, pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y antok ri discípulos xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, can altíra xaꞌbꞌisuon.
MAT 17:24 Y antok ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌlka pa tanamet Capernaum, ri ncaꞌmalo ri impuestos xaꞌlka riqꞌuin ri Pedro y xquicꞌutuj cha: ¿Ri I-Maestro nutoj ri caꞌyeꞌ dracmas? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 17:25 Y ri Pedro xuꞌej: Nutoj. Y antok ri Pedro xuoc pa jay, ja ri Jesús xbꞌachꞌo-pa cha naꞌay y xuꞌej cha: ¿Chica naꞌej atreꞌ Simón Pedro? ¿Ri reyes ri icꞌo choch-ulief, choj chica niquicꞌutuj ri impuestos y ri contribuciones? ¿Chica ri calcꞌual o chica ri man calcꞌual ta? xchaꞌ ri Jesús.
MAT 17:26 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ri reyes chica ri man i-calcꞌual ta niquicꞌutuj-ve, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej: Ja ri calcꞌual ri manak niquitoj.
MAT 17:27 Pero xa man nakatoj ta, xa man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender) karruma man nakatoj ta. Caꞌin cꞌa chuchiꞌ ri mar chi natzꞌamaꞌ car; y ri naꞌay car ri xtavalasaj-pa, tajakaꞌ pa ruchiꞌ y chireꞌ xtavil-ve ri miera chi natoj ri impuesto ri vichin inreꞌ y ri avichin atreꞌ, xchaꞌ ri Jesús cha ri Pedro.
MAT 18:1 Y chupan ri tiempo reꞌ ri discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús, y xquicꞌutuj cha: ¿Chica ri más nem xtuꞌon chupan ri ru-reino ri Dios? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 18:2 Y ri Jesús xrayuoj jun acꞌual y xuyaꞌ pa nicꞌaj.
MAT 18:3 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa man nticꞌax ta ri inoꞌj, y xa man ntiꞌan ta incheꞌl jun acꞌual, man xquixuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios.
MAT 18:4 Joꞌc ri nunaꞌ chi man jun oc rukꞌij incheꞌl ri jun acꞌual reꞌ, jareꞌ ri más nem rukꞌij xticꞌujieꞌ pa ru-reino ri Dios.
MAT 18:5 Y chica-na ri nuꞌon recibir jun acꞌual incheꞌl va pa nubꞌeꞌ, xa can inreꞌ nquiruꞌon recibir.
MAT 18:6 Xa cꞌo ta jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij y nipa jun chic vinak y nuꞌon cha ri jun reꞌ chi nitzak, ri nibꞌano quireꞌ más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak-ka cꞌa chuxieꞌ ri mar.
MAT 18:7 ¡Juyeꞌ quivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief, ruma icꞌo ri ncaꞌbꞌano chica chi ncaꞌtzak chupan pecado! Can cꞌo-ve chi quireꞌ niquicꞌul choch-ulief. ¡Pero can juyeꞌ roch ri vinak ri nibꞌano cha jun chic chi nitzak chupan pecado!
MAT 18:8 Rumareꞌ xa jun akꞌaꞌ o jun avakan ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz jun oc akꞌaꞌ o jun oc avakan cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ akꞌaꞌ y caꞌyeꞌ avakan y xa ncayoꞌx chupan ri kꞌakꞌ ri man nichup ta.
MAT 18:9 Y xa jun anakꞌavach ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz tavalasaj-el y tacꞌaka-el. Ruma más otz jun oc anakꞌavach cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ anakꞌavach y xa ncayoꞌx chupan ri infierno, ri kꞌakꞌ ri man nichup ta.
MAT 18:10 Man tiꞌan chica chi man jun quikalien ri man jun oc quikꞌij, ruma chivach ixreꞌ can i-coꞌl-oc. Inreꞌ niꞌej chiva chi ijejeꞌ icꞌo ángeles ri ncaꞌchajin quichin, y ri ángeles reꞌ can siempre icꞌo riqꞌuin ri Nataꞌ ri cꞌo chicaj.
MAT 18:11 Y ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xpa chi ncaꞌrucanuj y chi ncaꞌrucol ri i-sachnak chupan ri pecado.
MAT 18:12 Tibꞌanaꞌ pensar otz ri xtinꞌej chiva. Xa jun ache icꞌo ta i-cien ru-ovejas y nisach ta can jun, ¿man ncaꞌruyaꞌ ta came can bꞌaꞌ ri i-noventa y nueve y niꞌa pa tak kꞌayis chucunuxic ri jun ri sachnak can?
MAT 18:13 Y xa ri ache reꞌ nirila-pa ri jun ru-oveja ri sachnak can, can ketzij niꞌej chiva chi jajaꞌ más niquicuot riqꞌuin ri ru-oveja ri nirila-pa que chiquivach ri i-noventa y nueve ri man xaꞌsach ta.
MAT 18:14 Can quireꞌ nibꞌanataj riqꞌuin ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj, can man nrajoꞌ ta jajaꞌ chi nisach ta can jun vinak chupan ri pecado, mesque manak-oc rukꞌij.
MAT 18:15 Xa cꞌo jun hermano cꞌo jun kax itziel ri nuꞌon chava, ayuon caꞌin riqꞌuin y taꞌej cha ri xuꞌon chava. Y xa nraꞌxaj ri naꞌej cha, can xachꞌec ri hermano.
MAT 18:16 Pero xa man ncaraꞌxaj ta, caꞌvucꞌuaj jun o icaꞌyeꞌ testigos aviqꞌuin, chi quireꞌ chiquivach ijejeꞌ naꞌej cha ri hermano chi man otz ta ri xuꞌon chava.
MAT 18:17 Y xa ri hermano man nrajoꞌ ta nraꞌxaj ri niquiꞌej cha, taꞌej cha ri iglesia. Y xa man nraꞌxaj ta ri nuꞌej ri iglesia cha, entonces tabꞌanaꞌ cha incheꞌl jun maloy-impuestos o incheꞌl jun vinak ri man runiman ta ri Dios.
MAT 18:18 Y can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel ri xtixim vaveꞌ choch-ulief, can xtinxim chila chicaj, y ri xtiquir vaveꞌ choch-ulief, can xtinquir chila chicaj.
MAT 18:19 Niꞌej jeꞌ chiva: Xa choch-ulief icꞌo icaꞌyeꞌ hermanos ri ncaꞌcꞌujieꞌ de acuerdo chi niquicꞌutuj chica-na kax, ri Nataꞌ Dios ri cꞌo chicaj can xtuya-pa ri nicꞌutux cha cuma ri icaꞌyeꞌ reꞌ.
MAT 18:20 Ruma pacheꞌ na quimaluon-quiꞌ icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, can incꞌo inreꞌ chiquicajol, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 18:21 Y ri Pedro can ja xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, ¿janeꞌ (jaroꞌ) mul niꞌan perdonar ri nu-hermano ri nuꞌon itziel chuva? ¿Siete (vukuꞌ) mul came niꞌan perdonar? xchaꞌ ri Pedro cha ri Jesús.
MAT 18:22 Ri Jesús xuꞌej cha ri Pedro: Inreꞌ man niꞌej ta chava chi joꞌc siete (vukuꞌ) mul otz naꞌan perdonar jun av-hermano ri nuꞌon itziel chava. Inreꞌ niꞌej chava chi hasta setenta veces siete naꞌan perdonar ri av-hermano.
MAT 18:23 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun rey ri xrajoꞌ xunaꞌiej janeꞌ (jaroꞌ) quicꞌas chiquijunal ri rusamajiel.
MAT 18:24 Y antok ri rey reꞌ xutzꞌom rubꞌanic ri cuentas, cꞌo jun rusamajiel xpabꞌax choch ri cꞌo diez (lajuj) mil talentos rucꞌas.
MAT 18:25 Y ruma ri samajiel reꞌ man nitiquir ta nutzoliej ri rucꞌas, ri rey xuꞌej chi ticꞌayix ri samajiel, ri raxjayil y ri ralcꞌual. Y ticꞌayix jeꞌ nojiel ri kax richin, chi quireꞌ nitzalaj ri rucꞌas.
MAT 18:26 Ri samajiel can ja xxuquie-ka pan ulief choch ri rey, y altíra nuꞌon rogar cha. Ri samajiel nuꞌej cha ri rey: Tabꞌanaꞌ favor quinavoyoꞌiej chic bꞌaꞌ. Inreꞌ can xtintzoliej chava nojiel ri nucꞌas, xchaꞌ jajaꞌ.
MAT 18:27 Y ri rey ri rajaf ri samajiel, can altíra xujoyovaj roch, rumareꞌ xutzokopij-el y xuꞌon perdonar ri rucꞌas.
MAT 18:28 Pero antok xiel-pa ri samajiel reꞌ, xbꞌarucꞌuluꞌ cꞌa jun chic samajiel ri cꞌo rucꞌas rubꞌanun riqꞌuin jajaꞌ. Ri rucꞌas ri rubꞌanun ri jun rachꞌil riqꞌuin xa cien denarios oc, pero jajaꞌ xutzꞌom chukul ri rachꞌil y can ja nujitzꞌ-ka pa rukul y nuꞌej cha: Tayaꞌ cꞌa ri acꞌas ri abꞌanun viqꞌuin, nichaꞌ cha.
MAT 18:29 Y ri rachꞌil ja xxuquie-ka chukul rakan, y can nucꞌutuj favor cha, y nuꞌej: Quinavoyoꞌiej chic bꞌaꞌ y inreꞌ xtintzoliej nojiel chava, xchaꞌ.
MAT 18:30 Pero ri ache samajiel ri cꞌo cꞌas bꞌanun riqꞌuin, man xka ta choch ri xꞌeꞌx cha y rumareꞌ xucꞌuaj y xuyaꞌ pa cárcel, hasta cꞌa nutzoliej-na ri rucꞌas.
MAT 18:31 Y ri nicꞌaj chic aj-samajiel antok xquitzꞌat nojiel ri xbꞌanataj, can altíra xaꞌbꞌisuon-ka. Y ijejeꞌ xaꞌa riqꞌuin ri rey ri cajaf y xbꞌaquitzijuoj nojiel ri xuꞌon ri jun samajiel riqꞌuin ri jun chic.
MAT 18:32 Y ri rey xutak royoxic ri samajiel ri man otz ta xuꞌon y xuꞌej cha: Atreꞌ xa at jun itziel nusamajiel. Inreꞌ xinꞌan perdonar nojiel ri acꞌas, ruma xaꞌan rogar chinoch.
MAT 18:33 ¿Karruma man xajoyovaj ta roch ri avachꞌil pa samaj, incheꞌl ri xinꞌan inreꞌ aviqꞌuin chi xinjoyovaj avach?
MAT 18:34 Y ri rey, ri cajaf ri aj-samajiel, xpa royoval, y xujach-el ri itziel rusamajiel pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ chi xquitzꞌapij pa cárcel, hasta cꞌa nutzoliej-na nojiel ri rucꞌas.
MAT 18:35 Can quireꞌ xtuꞌon ri Nataꞌ Dios ri cꞌo chicaj iviqꞌuin ixreꞌ, xa man riqꞌuin ta nojiel ivánima ntiꞌan perdonar ri iv-hermano antok cꞌo itziel niquiꞌan chiva, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 19:1 Y antok ri Jesús xtanieꞌ chubꞌixic ri tzij reꞌ, xꞌa y xuyaꞌ can ri lugar reꞌ, ri rubꞌinan Galilea. Jajaꞌ xꞌa cꞌa Judea, y xakꞌax jucꞌan ri río Jordán.
MAT 19:2 Can iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij, y xaꞌruꞌon sanar ri ncaꞌyavaj.
MAT 19:3 Y jareꞌ antok nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos xaꞌlka riqꞌuin chi niquiꞌan tentar. Y rumareꞌ xquicꞌutuj cha: ¿Otz chi jun ache nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil ruma chica-na kax?
MAT 19:4 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: ¿Man ibꞌanun ta leer chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌej chi pa rutzꞌucbꞌal, ri Dios ache y ixok xaꞌruꞌon?
MAT 19:5 Y xuꞌej: Rumareꞌ ri ache xcaꞌruyaꞌ can ri rutie-rutataꞌ y xtiquicꞌan-quiꞌ riqꞌuin ri raxjayil, y ri icaꞌyeꞌ xa joꞌc jun xtiquiꞌan. Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
MAT 19:6 Y rumareꞌ man chic icaꞌyeꞌ ta, xa joꞌc jun xtiquiꞌan. Ruma cꞌa reꞌ, lo que ri Dios xuꞌon jun cha, ri ache man tujach roch, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 19:7 Y ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Karruma ri Moisés xuꞌon mandar chi xa jun ache nrajoꞌ nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil, tubꞌanaꞌ jun carta ri pacheꞌ nuꞌej-ve chi nujach-riꞌ riqꞌuin y tuyaꞌ can?
MAT 19:8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ruma cof ibꞌanun cha ri ivánima, rumareꞌ ri Moisés xuꞌon permitir chi jun ache cꞌo cheꞌl nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil; pero pa rutzꞌucbꞌal, man quireꞌ ta.
MAT 19:9 Y inreꞌ can niꞌej cꞌa chiva chi chica-na ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil y xa man ruma ta ri ixok rucꞌuan-riꞌ riqꞌuin jun chic ache, y nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ixok, ri ache reꞌ can nuꞌon pecado choch ri Dios. Y ri ache ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri ixok ri jachuon-el, can nuꞌon jeꞌ pecado choch ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 19:10 Y ri discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Xa jun ache can richin xa jun tiempo ximil riqꞌuin ri raxjayil, más ta otz chi man ta nicꞌulieꞌ, xaꞌchaꞌ.
MAT 19:11 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Man quinojiel ta ncaꞌcovin niquiꞌan chi man ta ncaꞌcꞌulieꞌ, ruma man chica ta quinojiel yoꞌn-ve chi niquiꞌan quireꞌ.
MAT 19:12 Y icꞌo-na-ve alabꞌo, xa-jan antok xaꞌlax ja yan xaꞌkꞌalajin chi man xtiquicanuj ta quixjayil. Icꞌo jeꞌ alabꞌo ri man xtiquicanuj ta quixjayil, pero xa ruma xaꞌan operar. Y icꞌo jeꞌ alabꞌo ri man xtiquicanuj ta quixjayil, pero xa quiqꞌuin ijejeꞌ xpa-ve chi quireꞌ niquiꞌan rusamaj ri Dios y ncaꞌquitoꞌ ri ncaꞌuoc chupan ri reino ri cꞌo chicaj. Ri nunaꞌ chi nicovin nicꞌujieꞌ ruyuon, man tucanuj raxjayil, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 19:13 Y icꞌo acꞌolaꞌ ri xaꞌcꞌamar-pa choch ri Jesús, chi nuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi ncaꞌruꞌon bendecir. Pero ri discípulos xaꞌquichꞌolij ri vinak chi man tiquiꞌan quireꞌ.
MAT 19:14 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tiyaꞌ permiso chica ri acꞌolaꞌ chi ncaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, y man quiꞌikꞌat. Ruma ri reino ri cꞌo chicaj, xa quichin ri i-incheꞌl acꞌolaꞌ.
MAT 19:15 Y antok ri Jesús ruyoꞌn chic rukꞌaꞌ pa quiveꞌ ri acꞌolaꞌ chi xaꞌruꞌon bendecir, jajaꞌ xuyaꞌ can ri lugar reꞌ y xꞌa.
MAT 19:16 Y cꞌo jun cꞌajol ache xalka riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej: Utzulaj Maestro, ¿chica otz niꞌan chi nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ cha.
MAT 19:17 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Karruma naꞌej otz chuva inreꞌ? Ruma man jun vinak otz, xa joꞌc Jun ri otz y reꞌ ja ri Dios. Xa atreꞌ navajoꞌ ncabꞌaka chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, can tabꞌanaꞌ ri nuꞌej ri mandamientos, xchaꞌ cha.
MAT 19:18 Y xpa ri cꞌajol ache xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica ri mandamientos reꞌ? xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Man caquimisan; ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic; man catalakꞌ; man tatzꞌak tzij chirij jun chic;
MAT 19:19 caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ; y can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo. Jareꞌ ri mandamientos, xchaꞌ cha.
MAT 19:20 Y ri cꞌajol ache xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ cꞌa in coꞌl-oc nutzꞌamuon-pa rubꞌanic. ¿Chica nquirajoꞌ ri man nubꞌanun ta? xchaꞌ.
MAT 19:21 Y ri Jesús xuꞌej cha: Xa navajoꞌ naꞌan nojiel, caꞌin, tacꞌayij ri cꞌo aviqꞌuin y ri rajal tajachaꞌ chiquivach ri i-puobra, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ abꞌayomal chicaj. Y catam-pa viqꞌuin y ncaꞌa chuvij, xchaꞌ cha.
MAT 19:22 Antok ri cꞌajol ache xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Jesús, nibꞌisuon ránima xꞌa, ruma altíra rubꞌayomal cꞌo.
MAT 19:23 Entonces ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij niꞌej chiva, chi altíra cuesta chi jun bꞌayuon ntuoc pa ru-reino ri Dios.
MAT 19:24 Jun chic bꞌay niꞌej chiva: Xa más fácil nakꞌax jun camello chupan jun ruvaruol jun acúxa, que choch jun bꞌayuon chi ntuoc pa ru-reino ri Dios.
MAT 19:25 Y antok ri ru-discípulos xcaꞌxaj ri tzij reꞌ, can más xaꞌchapataj, y niquiꞌej: ¿Chica cꞌa xticolotaj? xaꞌchaꞌ.
MAT 19:26 Ri Jesús xaꞌrutzꞌat-apa ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Ri vinak man nojiel ta ncaꞌtiquir niquiꞌan, pero ri Dios nojiel nitiquir nuꞌon, xchaꞌ chica.
MAT 19:27 Y jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ojreꞌ kayoꞌn can nojiel ri cꞌo kiqꞌuin, y oj-bꞌanak chavij. ¿Y chica xtakachꞌec ojreꞌ rumareꞌ?
MAT 19:28 Ri Jesús xuꞌej: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi antok xtalka ri kꞌij chi nojiel xcaꞌuoc cꞌacꞌacꞌ, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol cꞌo chic rukꞌij, can xtitzꞌuyeꞌ pa ru-trono chi nuꞌon juzgar. Y ixreꞌ jeꞌ ri ix-bꞌanak chuvij, xquixtzꞌuyeꞌ pa doce (cabꞌalajuj) tronos chi ntiꞌan juzgar ri doce (cabꞌalajuj) tribus richin ri Israel.
MAT 19:29 Y chica-na ri ruyoꞌn can rachuoch, o runimal, o ruchakꞌ, o ranaꞌ, o rutie-rutataꞌ, o raxjayil, o ralcꞌual o rulief vuma inreꞌ, can xtiyoꞌx cien veces más ri rucꞌaxiel cha. Y can xtiyoꞌx cha ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAT 19:30 Pero iqꞌuiy ri icꞌo nabꞌayal, ri xcaꞌcꞌujieꞌ cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal y iqꞌuiy ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal.
MAT 20:1 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache tataꞌj. Jajaꞌ cumaj yan xꞌa chi xaꞌrucanuj aj-samajiel chi xaꞌrutak pa rulief ri ruticuon uva choch.
MAT 20:2 Antok ri ache reꞌ xaꞌril ri aj-samajiel y antok chꞌovinak chic quiqꞌuin chi niquichꞌec jun denario ri kꞌij, cꞌajareꞌ xaꞌrutak-el pa rulief ri ruticuon uva choch.
MAT 20:3 Y como a las nueve laꞌk ri macꞌajan reꞌ, xiel chic ri ache y xaꞌrutzꞌat pa qꞌuiyiꞌal chi icꞌo ri man quiluon ta quisamaj.
MAT 20:4 Jajaꞌ xchꞌoꞌ chica y xuꞌej: Quixbꞌasamaj jeꞌ ixreꞌ pa vulief ri nuticuon uva choch, y inreꞌ xtinyaꞌ otz ivajal, xchaꞌ chica. Y ri aj-samajiel reꞌ can xaꞌa.
MAT 20:5 Ri rajaf ri ulief, xiel chic jun bꞌay como pa nicꞌaj-kꞌij, y quireꞌ jeꞌ xuꞌon como a las tres ri nakakꞌij. Jajaꞌ xaꞌrutak chic el nicꞌaj aj-samajiel pa rusamaj, y xuꞌej chica chi can xtuyaꞌ otz cajal.
MAT 20:6 Y como a las cinco ri nakakꞌij, jajaꞌ xiel chic el jun bꞌay y xaꞌbꞌarilaꞌ nicꞌaj chic, y xuꞌej chica: ¿Karruma ixreꞌ man iviluon ta isamaj y choj xixcꞌujieꞌ jun kꞌij vaveꞌ? xchaꞌ chica.
MAT 20:7 Y ri aj-samajiel reꞌ xquiꞌej cha: Man jun xyoꞌn kasamaj. Y ri rajaf ri ulief xuꞌej chica: Quixbꞌasamaj jeꞌ ixreꞌ pa vulief ri nuticuon uva choch, y xtinyaꞌ otz ivajal, xchaꞌ chica.
MAT 20:8 Antok xka-ka ri kꞌij, xpa ri rajaf ri ulief, xuꞌej cha ri ucꞌuay quichin ri samajiel: Caꞌvayuoj-pa quinojiel ri aj-samajiel y tatajo-el ri quikꞌij. Naꞌay caꞌtajoꞌ ri aj-samajiel ri xaꞌlka tarde, y después caꞌtajoꞌ ri xaꞌlka naꞌay, xchaꞌ.
MAT 20:9 Antok ri aj-samajiel ri xaꞌuoc pa samaj como a las cinco ri nakakꞌij, xaꞌlka chi ncaꞌtuoj; xaꞌtuoj jun denario.
MAT 20:10 Y antok xaꞌlka ri aj-samajiel ri xaꞌuoc pa samaj naꞌay chi ncaꞌtuoj; xquiꞌan pensar chi más qꞌuiy ri xtiyoꞌx chica. Pero antok xaꞌtuoj, xa jun denario oc ri xyoꞌx chica.
MAT 20:11 Antok xquitzꞌat chi junan ri xyoꞌx chica, xquichꞌojij ri cajal cha ri ache tataꞌj.
MAT 20:12 Ri aj-samajiel reꞌ xquiꞌej: Ri samajiel ri xaꞌuoc pa samaj tarde, xa jun huora-oc xaꞌsamaj, y can junan xaꞌan chica kiqꞌuin ojreꞌ, y ojreꞌ jun kꞌij ri xojsamaj y xojcꞌujieꞌ chuxieꞌ rukꞌakꞌal ri kꞌij, xaꞌchaꞌ.
MAT 20:13 Y ri rajaf samaj xuꞌej cha jun: Xa junan xaꞌntoj ri nicꞌaj chic samajiel, man jun itziel kax xinꞌan chava atreꞌ. Ruma quireꞌ xkaꞌej aviqꞌuin chi jun denario niyaꞌ chava.
MAT 20:14 Tavucꞌuaj ri avajal y caꞌin. Y chica ri samajiel ri xaꞌuoc pa samaj tarde, can pa vánima inreꞌ xalax-pa chi xinyaꞌ ri cajal incheꞌl ri avajal atreꞌ.
MAT 20:15 Ruma nojiel ri cꞌo viqꞌuin inreꞌ, can pa nukꞌaꞌ inreꞌ cꞌo-ve richin niꞌan chica-na ri nivajoꞌ niꞌan cha. ¿O itziel nquinatzꞌat ruma niꞌan ri otz? xchaꞌ.
MAT 20:16 Quireꞌ cꞌa ri icꞌo nabꞌayal xcaꞌcꞌujieꞌ cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal. Y ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal. Y mesque iqꞌuiy ri ncaꞌyox, pero man quinojiel ta xcaꞌchoꞌx chi nicꞌujieꞌ quikꞌij. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAT 20:17 Ri Jesús y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos y ri nicꞌaj chic vinak ri i-bꞌanak quiqꞌuin, quitzꞌamuon-el bꞌay chi ncaꞌa pa tanamet Jerusalén. Y jareꞌ antok ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri ru-discípulos y xuꞌej chica:
MAT 20:18 Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ xtijach-ve ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes y pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ escribas. Y ijejeꞌ xtiquiꞌej chi tiquimisas.
MAT 20:19 Y xtiquijach pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquichꞌey y cꞌajareꞌ xtiquibꞌajij choch cruz. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ chica.
MAT 20:20 Y ri quitieꞌ ri icaꞌyeꞌ discípulos ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús i-rachꞌil ri ral. Y ri quitieꞌ xxuquie-ka choch ri Jesús chi nucꞌutuj jun favor cha.
MAT 20:21 Ri Jesús xuꞌej cha ri quitieꞌ: ¿Chica ri navajoꞌ? xchaꞌ cha. Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Tabꞌanaꞌ chi ri icaꞌyeꞌ val reꞌ xcaꞌtzꞌuyeꞌ ta apa aviqꞌuin chupan ri a-reino; jun ta nicꞌujieꞌ pan a-derecha y jun ta pan av-izquierda.
MAT 20:22 Pero ri Jesús xuꞌej: Ixreꞌ man ivataꞌn ta chica ri nticꞌutuj. ¿Nticochꞌ came ixreꞌ incheꞌl ri xtiꞌan chuva inreꞌ? ¿Y nticochꞌ came ixreꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ? Y ri icaꞌyeꞌ discípulos reꞌ xquiꞌej: Nakacochꞌ, xaꞌchaꞌ.
MAT 20:23 Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Can ketzij chi ixreꞌ xticochꞌ ri incheꞌl xtiꞌan chuva inreꞌ. Can xticochꞌ jeꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ. Pero ri nticꞌutuj ixreꞌ, chi jun nitzꞌuyeꞌ pa nu-derecha y ri jun chic pa nu-izquierda, reꞌ man pa nukꞌaꞌ ta inreꞌ cꞌo-ve chi niyaꞌ chiva. Ja ri Nataꞌ ri ruꞌeꞌn choj chica xtuya-ve chi ncaꞌtzꞌuyeꞌ chireꞌ.
MAT 20:24 Y antok ri i-diez (lajuj) chic discípulos xcaꞌxaj ri xꞌeꞌx, xpa quiyoval chica ri icaꞌyeꞌ discípulos ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ.
MAT 20:25 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi vaveꞌ ri choch-ulief, ri ncaꞌbꞌano gobernar, ruma icꞌo ri vinak pa quikꞌaꞌ, rumareꞌ niquinaꞌ chi ijejeꞌ ri i-cajaf. Y quireꞌ jeꞌ ri principales, nicajoꞌ chi caꞌnimax y can tiꞌan nojiel ri niquiꞌej.
MAT 20:26 Pero chiꞌicajol ixreꞌ man quireꞌ ta. Ruma xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nuꞌon nem chiꞌicajol ixreꞌ, nicꞌatzin chi nquixruꞌon servir.
MAT 20:27 Xa jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ chi jajaꞌ ri naꞌay, can quixrubꞌanaꞌ servir.
MAT 20:28 Can tubꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Jajaꞌ man xpa ta chi niꞌan servir, sino chi nuꞌon servir, y chi nuyaꞌ rucꞌaslien chi quireꞌ iqꞌuiy ri ncaꞌcolotaj, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 20:29 Antok ri Jesús y ri ru-discípulos ja ncaꞌiel-el chupan ri tanamet Jericó, altíra iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij.
MAT 20:30 Icꞌo icaꞌyeꞌ muoy i-tzꞌuyul chuchiꞌ ri bꞌay, y antok xcaꞌxaj chi ri Jesús nakꞌax chireꞌ, ijejeꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌoꞌ y xquiꞌej: ¡Ajaf, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
MAT 20:31 Y ri vinak xaꞌquichꞌolij chi man chic caꞌchꞌo-pa, pero ijejeꞌ xa riqꞌuin más quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌo-pa y xquiꞌej: ¡Ajaf, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
MAT 20:32 Y ri Jesús xaꞌraꞌxaj, rumareꞌ xpiꞌie-ka, xaꞌrayuoj y xuꞌej chica: ¿Chica ntivajoꞌ chi niꞌan? xchaꞌ chica.
MAT 20:33 Ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ojreꞌ nakajoꞌ nkutzuꞌn, xaꞌchaꞌ.
MAT 20:34 Ri Jesús ruma altíra xujoyovaj quivach ri icaꞌyeꞌ muoy, ja xutzꞌom-apa ri quinakꞌavach. Y ijejeꞌ ja xaꞌtzuꞌn, y xaꞌa chirij ri Jesús.
MAT 21:1 Y antok ri Jesús y ri ru-discípulos y ri nicꞌaj chic vinak ri i-bꞌanak quiqꞌuin ya xaꞌbꞌaka Betfagé, ri cꞌo choch ri juyuꞌ Olivos, ri cꞌo cierca ri tanamet Jerusalén, ri Jesús xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ ru-discípulos,
MAT 21:2 y xuꞌej-el chica: Quixꞌin chupan la aldea la y xtivil jun alaj burro cꞌo riqꞌuin ri rutieꞌ ri ximil. Tiquira-pa ri rutieꞌ y quiꞌcꞌama-pa viqꞌuin.
MAT 21:3 Y xa cꞌo jun ri cꞌo chica ri xtuꞌej-pa chiva, tiꞌej cha: Nicꞌatzin cha ri Ajaf, pero chaꞌnin xcaꞌlrujachaꞌ chic, quixchaꞌ can cha, xcha-el ri Jesús chica.
MAT 21:4 Riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl ri tzꞌibꞌan can ruma ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri rutzꞌibꞌan can jajaꞌ, nuꞌej:
MAT 21:5 Tiꞌej chica ri vinak ri icꞌo pa tanamet Sion: Ri I-Rey ja patanak iviqꞌuin. Can manak-oc rukꞌij rubꞌanun-pa, chꞌacol-pa chirij jun alaj burro. Ri alaj burro ral jun chicop richin akaꞌn. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAT 21:6 Y ri icaꞌyeꞌ discípulos xaꞌa, y xquiꞌan ri eꞌn-el chica ruma ri Jesús.
MAT 21:7 Y xaꞌquicꞌam-pa ri burro y ri ral riqꞌuin ri Jesús, y ri discípulos xquiya-el ri qui-manta chiquij, y xchꞌoquie-el ri Jesús chirij.
MAT 21:8 Y can iqꞌuiy ri vinak ri niquilicꞌ qui-manta pa rubꞌiey. Y nicꞌaj chic vinak xiquima-pa chꞌitak rukꞌaꞌ chieꞌ chi xquiyaꞌ pa rubꞌiey.
MAT 21:9 Y ri vinak ri i-bꞌanak choch ri Jesús y ri icꞌo can chirij, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquiꞌej: ¡Tiox bꞌaꞌ chi patanak ri Rumáma can ri rey David! ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios! ¡Tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ri cꞌo chicaj! ncaꞌchaꞌ.
MAT 21:10 Y antok ri Jesús xuoc pa tanamet Jerusalén, ri vinak ri icꞌo chireꞌ xquimol-quiꞌ chaꞌnin chi niquitzꞌat. Y ri vinak reꞌ niquiꞌej: ¿Chica cꞌa ache la? ncaꞌchaꞌ.
MAT 21:11 Y icꞌo ri xaꞌeꞌn: La ja ri Jesús, ri profeta, ri rutanamit Nazaret, ri cꞌo Galilea, ncaꞌchaꞌ.
MAT 21:12 Y ri Jesús xuoc pa ru-templo ri Dios ri cꞌo pa tanamet Jerusalén. Y xaꞌrutarariej-el quinojiel ri ncaꞌcꞌayin y ri ncaꞌlakꞌo chireꞌ. Y xupajqꞌuij can ri qui-mesas ri niquicꞌax miera. Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon cha ri quichꞌacat ri niquicꞌayij paluomix.
MAT 21:13 Ri Jesús xuꞌej chica ri vinak reꞌ: Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Ri vachuoch, jay richin oración; pero ixreꞌ xa ibꞌanun cachuoch alakꞌomaꞌ cha, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 21:14 Y antok ri Jesús cꞌo pa templo, icꞌo muoy y icꞌo ncaꞌjacajot xaꞌlka riqꞌuin y jajaꞌ xaꞌruꞌon-el sanar.
MAT 21:15 Pero ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas xpa quiyoval, ruma ri Jesús qꞌuiy milagros ri ncaꞌruꞌon, y ruma jeꞌ ri acꞌolaꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ niquiꞌej chireꞌ pa templo: ¡Tiox bꞌaꞌ chi xalka ri Rumáma can ri rey David! ncaꞌchaꞌ.
MAT 21:16 Y xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Navaxaj ri niquiꞌej ri acꞌolaꞌ? Y ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Nivaꞌxaj. Y ixreꞌ, ¿man itzꞌatuon ta cꞌa chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌej: Ri can ketzij ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri Dios ja ri acꞌolaꞌ y ri cꞌa ncaꞌtzꞌuman? Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 21:17 Y ri Jesús xaꞌruyaꞌ can chireꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ. Jajaꞌ xiel-el pa tanamet Jerusalén y xꞌa chupan ri aldea Betania. Chireꞌ xꞌa-ve chi xukꞌasaj ri akꞌaꞌ reꞌ.
MAT 21:18 Y ri macꞌajan chucaꞌn kꞌij, antok rutzꞌamuon bꞌay chi nitzalaj pa tanamet Jerusalén, ri Jesús xnem-pa rupan.
MAT 21:19 Y jajaꞌ xutzꞌat jun mata víquix cierca ri bꞌay. Xꞌa-apa chuxieꞌ chi xirucanuj roch, pero xa man jun roch cꞌo, xa ruyuon ruxak. Y ri Jesús xuꞌej cha ri chieꞌ: Man jun chic bꞌay xtayaꞌ avach. Y ri víquix reꞌ can chaꞌnin xchakej-ka.
MAT 21:20 Antok ri ru-discípulos xquitzꞌat chi xchakej-ka ri jun mata víquix, xquiꞌej: ¿Cheꞌl xuꞌon chi chaꞌnin xchakej-ka ri jun mata víquix reꞌ? xaꞌchaꞌ.
MAT 21:21 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij niꞌej chiva chi xa ixreꞌ can nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y man nuꞌon ta caꞌyeꞌ icꞌuꞌx, can xquixtiquir ntiꞌan quireꞌ cha jun mata víquix. Y hasta cꞌo más ri nquixtiquir ntiꞌan. Nquixtiquir ntiꞌej cha la juyuꞌ la chi tiel-el y takꞌax chupan ri mar, y can quireꞌ xtibꞌanataj.
MAT 21:22 Y nojiel ri xticꞌutuj cha ri Dios chupan iv-oración, xa ntinimaj, can niyoꞌx chiva.
MAT 21:23 Y antok ri Jesús cꞌo chic pa templo y nucꞌut chic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak, ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri vinak, xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌutuj cha: ¿Chica autoridad cꞌo pan akꞌaꞌ chi naꞌan nojiel reꞌ? ¿Y chica xyoꞌn autoridad chava? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 21:24 Ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ cꞌo jeꞌ jun kax ri nivajoꞌ nicꞌutuj chiva, y xa ixreꞌ xtiꞌej-pa chuva, inreꞌ jeꞌ xtinꞌej chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi niꞌan nojiel reꞌ.
MAT 21:25 ¿Ri Juan xtak-pa ruma ri Dios chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak? ¿O xa achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha? xchaꞌ ri Jesús. Entonces ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej-ka chiquivach: Xa nakaꞌej chi ri Juan ja ri Dios ri takayuon-pa richin, ri Jesús xtuꞌej chika: ¿Karruma man xinimaj ta?
MAT 21:26 Y xa nakaꞌej chi ja ri achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha ri Juan chi tubꞌanaꞌ quireꞌ, man otz ta, ruma ojreꞌ nakaxiꞌij-kiꞌ chiquivach ri vinak, ruma quinojiel cataꞌn chi ri Juan jun profeta, xaꞌcha-ka chiquivach.
MAT 21:27 Y cꞌajareꞌ xquiꞌej-apa cha ri Jesús: Ojreꞌ man kataꞌn ta, xaꞌcha-apa. Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Inreꞌ jeꞌ man xtinꞌej ta chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan quireꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 21:28 Ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Can tibꞌanaꞌ pensar otz ri xtinꞌej chiva. Cꞌo jun ache icꞌo icaꞌyeꞌ rucꞌojolaꞌ. Y ri quitataꞌ xuꞌej cha ri naꞌay: Nucꞌajuol, caꞌin vacame y cabꞌasamaj pacheꞌ nuticuon-ve uva, xchaꞌ cha.
MAT 21:29 Pero jajaꞌ xuꞌej cha ri rutataꞌ: Vacame man nivajoꞌ ta nquibꞌasamaj, xchaꞌ. Pero después xalka paroꞌ chi man otz ta ri xuꞌej, y ja xꞌa pa samaj.
MAT 21:30 Y ri quitataꞌ quireꞌ jeꞌ xuꞌej cha ri jun chic rucꞌajuol, chi tisamaj. Y ri rucꞌajuol reꞌ xuꞌej cha: Otz cꞌa táta, ja nquiꞌa, xchaꞌ. Pero xa man xꞌa ta.
MAT 21:31 Ri Jesús xucꞌutuj: ¿Chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ xbꞌano ri xrajoꞌ ri quitataꞌ? Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej: Ja ri naꞌay, xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij niꞌej chiva, chi ja ri maloy-impuestos y ri rameras ri xcaꞌuoc naꞌay chivach ixreꞌ chupan ri ru-reino ri Dios.
MAT 21:32 Antok ri Juan el Bautista xpa, xucꞌut jun choj bꞌay chivach, pero ixreꞌ man xinimaj ta. Joꞌc ri maloy-impuestos y ri rameras ri xquinimaj. Pero ixreꞌ, mesque xitzꞌat reꞌ, man xtzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios chi xinimaj.
MAT 21:33 Tivaxaj jun chic parábola (cꞌambꞌal-tzij), xchaꞌ ri Jesús chica ri vinak: Xcꞌujieꞌ jun ache tataꞌj; xpa jajaꞌ, xutic uva pa rulief, xucꞌajuoj rij, xuꞌon incheꞌl jun chꞌiti pila chupan ri ulief chi niyitzꞌ ri uva chupan, y xuꞌon jeꞌ jun torre. Cꞌajareꞌ xuyaꞌ can pa kajic chica nicꞌaj aj-samajiel, y jajaꞌ xꞌa naj.
MAT 21:34 Y antok xalka ri tiempo richin ri cosecha, ri rajaf ri ulief xaꞌrutak-pa ri rusamajiel quiqꞌuin ri i-kajayuon ri rulief richin chi nalquimaꞌ ri uva kajbꞌal richin ri ulief.
MAT 21:35 Pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri rulief xa man xaꞌquicꞌul ta otz ri aj-samajiel ri i-takuon-pa ruma ri rajaf ri ulief. Jun xquichꞌey, jun xquicꞌak cha abꞌaj y jun chic xquiquimisaj.
MAT 21:36 Ri rajaf ri ulief xaꞌrutak-pa nicꞌaj chic rusamajiel. Can más iqꞌuiy ri xaꞌrutak-pa. Pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri ulief ja mismo xquiꞌan chica.
MAT 21:37 Y pa ruqꞌuisbꞌal, ri rajaf ri ulief xutak-pa ri rucꞌajuol y xuꞌej: Ri achiꞌaꞌ reꞌ can xtiquiꞌan respetar antok xtiquitzꞌat chi ja ri nucꞌajuol ri xtiꞌka quiqꞌuin, xchaꞌ.
MAT 21:38 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ, antok xquitzꞌat chi ja ri rucꞌajuol ri rajaf ri ulief ri xalka, xquiꞌej-ka chiquivach: Jareꞌ ri xtuoc can rajaf nojiel ri ulief ri kakajuon, quixam-pa, kaquimisaj, chi quireꞌ pa kakꞌaꞌ ojreꞌ nicꞌujieꞌ can ri ulief, xaꞌchaꞌ.
MAT 21:39 Y ja xquitzꞌom, y juviera ri ulief ri ticuon uva choch, xbꞌaquicꞌakaꞌ y xquiquimisaj.
MAT 21:40 Antok xtipa ri rajaf ri ulief ri ticuon uva choch, ¿chica came xtuꞌon chica ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri ulief? xchaꞌ ri Jesús.
MAT 21:41 Y ri vinak xquiꞌej: Ri rajaf ri ulief man xtujoyovaj ta quivach ri itziel tak achiꞌaꞌ ri i-kajayuon, can xcaꞌruquimisaj; y ri rulief xtuyaꞌ chic pa kajic chica nicꞌaj chic aj-samajiel ri can xtiquiyaꞌ ri uva kajbꞌal richin ri ulief antok nalka ri tiempo, xaꞌchaꞌ.
MAT 21:42 Ri Jesús xuꞌej chica: ¿Can man jun bꞌay cꞌa itzꞌatuon ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios? Ri nuꞌej: Ri Abꞌaj ri man xka ta chiquivach ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay, xa jareꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta. Ja ri Ajaf ri xbꞌano quireꞌ cha, y ojreꞌ man jun bꞌay katzꞌatuon chi nibꞌanataj quireꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAT 21:43 Y ruma cꞌa reꞌ niꞌej chiva chi ri ru-reino ri Dios xa xtalasas pan ikꞌaꞌ. Xa xtiyoꞌx chica nicꞌaj chic vinak ri quicꞌuan jun utzulaj cꞌaslien choch ri Dios.
MAT 21:44 Chica-na vinak ri xtitzak choch va Abꞌaj va, can xtimulumuꞌ. Y chica-na vinak ri xtika va Abꞌaj va chirij, can xtuyitzꞌ cꞌa, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 21:45 Y antok ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ fariseos caxan chic ri parábolas (cꞌambꞌal-tzij) ri xaꞌrutzijuoj ri Jesús, can xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi xa chiquij ijejeꞌ xchꞌo-ve.
MAT 21:46 Y jareꞌ antok ijejeꞌ xcajoꞌ ta xquitzꞌom yan el. Pero man xquiꞌan ta, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak; ruma chiquivach ri vinak, ri Jesús can jun profeta.
MAT 22:1 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic chica ri vinak, y xaꞌrucusaj nicꞌaj chic parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Jajaꞌ xuꞌej:
MAT 22:2 Ri reino ri cꞌo chicaj can junan riqꞌuin jun namakꞌej ri xuꞌon jun rey antok xcꞌulieꞌ ri rucꞌajuol.
MAT 22:3 Y xaꞌrutak-el ri ru-siervos chi xaꞌbꞌacayuoj quinojiel ri i-rubꞌanun invitar richin ri cꞌulubꞌic. Pero ri i-bꞌanun invitar xquiꞌej-pa chi man ncaꞌpa ta.
MAT 22:4 Y ri rey xaꞌrutak chic el nicꞌaj ru-siervos y xuꞌej-el chica: Tiꞌej chica quinojiel ri i-nubꞌanun invitar, chi nojiel cꞌo chic listo chi nkuvaꞌ. Ri nu-tuora y ri nicꞌaj chic vavaj ri i-tiꞌuoj chi ncaꞌcꞌatzin chupan ri kꞌij va, ya xaꞌquimisas. Can nojiel cꞌo chic, quixam-pa ri pa cꞌulubꞌic, quixchaꞌ chica.
MAT 22:5 Pero ri i-bꞌanun invitar, man xaꞌniman ta chi xaꞌpa. Icꞌo xaꞌa pan avan, y icꞌo xaꞌbꞌacꞌayin y xaꞌbꞌalakꞌoꞌ.
MAT 22:6 Y ri nicꞌaj chic, xa xaꞌquitzꞌom ri siervos ri i-rutakuon-el ri rey y xaꞌquiquimisaj; ruma chiquivach ijejeꞌ ri siervos reꞌ xa man jun quikalien.
MAT 22:7 Antok xraꞌxaj ri rey ri xbꞌanataj, xyacataj royoval. Rumareꞌ xaꞌrutak ru-soldados chiquij chi xaꞌruqꞌuis ri aj-quimisaniel, y chi xparox jeꞌ ri quitanamit.
MAT 22:8 Cꞌajareꞌ ri rey xchꞌoꞌ chic chica ri ru-siervos y xuꞌej: Can ketzij chi nojiel cꞌo chic chi niꞌan ri cꞌulubꞌic, pero ri xaꞌnꞌan invitar man ncaꞌrucꞌul ta chi xaꞌlka.
MAT 22:9 Quixꞌin pa tak bꞌay ri ncaꞌiel-el pa tanamet, quiꞌivayuoj-pa quinojiel ri xquiꞌvil chi ncaꞌpa chupan ri cꞌulubꞌic va, xchaꞌ chica.
MAT 22:10 Y antok ri siervos xaꞌa pa tak bꞌay, xaꞌcayuoj-pa chica-na vinak, ri otz y ri man otz ta quicꞌaslien. Y ri jay pacheꞌ xꞌan-ve ri cꞌulubꞌic, xnuoj.
MAT 22:11 Y ri rey xuoc chi xaꞌrutzꞌat quinojiel ri xaꞌrayuoj. Y jajaꞌ xutzꞌat chi cꞌo jun ache chireꞌ ri man rucusan ta ri tziak ri nicusas chupan ri cꞌulubꞌic.
MAT 22:12 Ri rey xucꞌutuj cha ri ache reꞌ: Amigo, ¿cheꞌl xatuoc-pa vaveꞌ, ruma man ja ta ri tziak ri nicusas chupan ri cꞌulubꞌic acusan? xchaꞌ ri rey cha. Y ri ache manak kax xuꞌej.
MAT 22:13 Y jareꞌ antok ri rey xuꞌej chica ri ru-siervos: Tixima-el rukꞌa-rakan ri jun ache ri man rucusan ta ri tziak richin ri cꞌulubꞌic, tivalasaj-el y ticꞌakaꞌ pa kꞌakuꞌn. Chireꞌ xa xtituokꞌ y xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
MAT 22:14 Y mesque iqꞌuiy ri ncaꞌyox, man quinojiel ta xcaꞌchoꞌx, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 22:15 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌa; y xquiꞌej chiquivach chi chica manera niquiꞌan cha ri Jesús chi nitzak pa quikꞌaꞌ riqꞌuin ri nuꞌej.
MAT 22:16 Y ijejeꞌ xaꞌquitak qui-discípulos y nicꞌaj ruvinak ri rey Herodes riqꞌuin ri Jesús; y antok xaꞌbꞌaka, xquiꞌej cha: Maestro, ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc ri ketzij ri nika chavach y nacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can ja-ve rubꞌixic naꞌan cha, ruma atreꞌ man naxiꞌij ta aviꞌ choch jun vinak mesque altíra rukꞌij.
MAT 22:17 Ojreꞌ vacame nakajoꞌ nakaxaj ri chica xtaꞌej: ¿Otz nakatoj ri impuestos ri nuꞌej ri rey César, o xa man otz ta? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 22:18 Pero ri Jesús can rataꞌn ri man otz ta ri niquiꞌan pensar chirij, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Karruma nquiniꞌan tentar?
MAT 22:19 Ticꞌutu-pa ri moneda ri nicusas chi nituoj ri impuestos, xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquicꞌut-apa jun denario choch.
MAT 22:20 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Choj palaj y choj bꞌeꞌ ri cꞌo choch? xchaꞌ chica.
MAT 22:21 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Richin ri rey César, xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ cꞌa cha ri César ri can richin ri César, y tiyaꞌ cha ri Dios ri can richin ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 22:22 Y antok ri achiꞌaꞌ reꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, can vor chica xquinaꞌ. Y rumareꞌ ijejeꞌ xquiyaꞌ can ri Jesús y xaꞌa.
MAT 22:23 Y ri kꞌij reꞌ icꞌo achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús. Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús:
MAT 22:24 Maestro, ri Moisés rutzꞌibꞌan can chika: Xa cꞌo jun ache nicon-el y xa man jun ralcꞌual nicꞌujieꞌ can, jun ruchakꞌ o runimal ticꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, richin quireꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ ralcꞌual ri quiminak chic el.
MAT 22:25 Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa: Xaꞌcꞌujieꞌ i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ chikacajol ojreꞌ. Ri naꞌay xcꞌulieꞌ, pero xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. Ri raxjayil xcꞌulieꞌ chic riqꞌuin jun ruchakꞌ ri ache ri xcon-el choch.
MAT 22:26 Ri rucaꞌn, can quireꞌ jeꞌ mismo xuꞌon, jajaꞌ xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. Ri ruox, can quireꞌ jeꞌ mismo xuꞌon. Y quireꞌ xquiꞌan-el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ.
MAT 22:27 Y antok i-quiminak chic el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, después xcon jeꞌ ri ixok.
MAT 22:28 Y ri achiꞌaꞌ saduceos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿choj axjayil xtuoc ri ixok reꞌ? Ruma ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ xuoc caxjayil, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 22:29 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ xa ix-sachnak riqꞌuin ri xiꞌej. Man ivataꞌn ta ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y man ivataꞌn ta jeꞌ ri ru-poder ri Dios.
MAT 22:30 Ruma antok xtalka ri kꞌij chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-el, man xcaꞌcꞌulieꞌ ta chic, ni man xcaꞌyoꞌx ta chi xcaꞌcꞌulieꞌ. Ijejeꞌ xa xcaꞌuoc incheꞌl ri ru-ángeles ri Dios ri icꞌo chicaj.
MAT 22:31 Pero riqꞌuin ri quiminakiꞌ ri xcaꞌcꞌastaj-pa, ¿man itzꞌatuon ta cꞌa ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri yoꞌn can pan ikꞌaꞌ? Chireꞌ ri Dios nuꞌej:
MAT 22:32 Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob. Quireꞌ xuꞌej ri Dios ojier can. Ri Dios man Qui-Dios ta ri quiminakiꞌ, xa Qui-Dios ri icꞌas, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 22:33 Y antok ri vinak caxan chic ri tzij ri xucꞌut ri Jesús, can vor chica xquinaꞌ, ruma man jun bꞌay caxan quireꞌ.
MAT 22:34 Y ri achiꞌaꞌ fariseos can chaꞌnin xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar ri chica xtiquiꞌan, ruma xcaꞌxaj chi ri Jesús can xutzꞌapij quichiꞌ ri achiꞌaꞌ saduceos riqꞌuin ri xuꞌej.
MAT 22:35 Xpa jun chiquivach ri maestros richin ri ley, joꞌc chi nuꞌon tentar ri Jesús, xucꞌutuj cha:
MAT 22:36 Maestro, ¿chica chiquivach ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, ri más nem?
MAT 22:37 Y ri Jesús xuꞌej cha: Can tavajoꞌ ri Avajaf Dios, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien y tavajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj.
MAT 22:38 Jareꞌ ri naꞌay y más nem mandamiento.
MAT 22:39 Y cꞌo chic jun rucaꞌn mandamiento ri casi junan riqꞌuin ri naꞌay. Y ri mandamiento reꞌ nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo.
MAT 22:40 Ri caꞌyeꞌ mandamientos reꞌ jareꞌ rucꞌuꞌx nojiel ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés y nojiel ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 22:41 Y antok cꞌa quimaluon-quiꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos, xpa ri Jesús xucꞌutuj chica:
MAT 22:42 ¿Chica ntiꞌan pensar ixreꞌ chirij ri Cristo? ¿Choj ralcꞌual jajaꞌ? Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej: Ralcꞌual ri rey David, xaꞌchaꞌ.
MAT 22:43 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Pero karruma ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo? Ruma ja ri Espíritu Santo ri xꞌeꞌn cha, y rumareꞌ xuꞌej:
MAT 22:44 Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha, hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan. Quireꞌ xuꞌej.
MAT 22:45 Y xa ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo, ¿karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? xchaꞌ ri Jesús.
MAT 22:46 Y man jun chic cꞌa xꞌeꞌn-apa jun tzij cha ri Jesús chirij ri xucꞌutuj chica. Can ja kꞌij reꞌ antok man jun chic xutzꞌom rucovil chi cꞌo ta ri chica xucꞌutuj más cha ri Jesús.
MAT 23:1 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chiquivach ri vinak y chiquivach ri ru-discípulos, jajaꞌ xuꞌej cꞌa:
MAT 23:2 Pa rucꞌaxiel ri Moisés, icꞌo can ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos.
MAT 23:3 Rumareꞌ, ixreꞌ can tinimaj quitzij y tibꞌanaꞌ nojiel ri niquiꞌej chiva. Pero man tiꞌan incheꞌl ri niquiꞌan ijejeꞌ, ruma ijejeꞌ xa man niquiꞌan ta ri niquiꞌej.
MAT 23:4 Ijejeꞌ nimaꞌk tak akaꞌn niquiyaꞌ chiquij ri vinak, ri altíra calal y can cuesta ncaꞌcꞌuax. Ri akaꞌn reꞌ joꞌc chiquij ri vinak niquiya-ve, pero ijejeꞌ man niquisiluoj ta ni xa ta cha jun ruve-quikꞌaꞌ.
MAT 23:5 Nojiel ri niquiꞌan ijejeꞌ, joꞌc chi caꞌtzꞌiet y caꞌnaꞌax cuma ri vinak chi ja ri otz ri niquiꞌan. Y can nika chiquivach nitzꞌibꞌas jujun versículo ri ruchꞌabꞌal ri Dios choch jun tzꞌun y niquiyaꞌ chupan jun chic tzꞌun, y can nem niquiꞌan cha y niquicꞌuaj chirij ri quikꞌaꞌ y chiꞌquivach. Y más nimaꞌk niquiꞌan cha ri ru-fleco ruchiꞌ ri quitziak.
MAT 23:6 Can ja ri naꞌay tak chꞌacat nicajoꞌ pa tak vaꞌen y pa tak sinagogas.
MAT 23:7 Can altíra nika chiquivach chi ncaꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak. Y can altíra nika chiquivach chi niꞌeꞌx chica cuma ri vinak: Rabí, Rabí.
MAT 23:8 Pero ixreꞌ man tivajoꞌ chi niꞌeꞌx Rabí chiva, ruma xa joꞌc Jun ri otz niꞌeꞌx Maestro cha, y reꞌ ja ri Cristo. Y ixvonojiel ixreꞌ xa hermanos-iviꞌ.
MAT 23:9 Y man cꞌa tiꞌej katataꞌ cha jun vinak ri vaveꞌ choch-ulief chi ntiyaꞌ rukꞌij. Ruma ri Katataꞌ joꞌc Jun, y reꞌ ja ri Katataꞌ ri cꞌo chicaj.
MAT 23:10 Ni man tiyaꞌ lugar chi ri vinak niquiꞌej maestros chiva. Ruma xa joꞌc Jun ri Maestro cꞌo y reꞌ ja ri Cristo.
MAT 23:11 Ruma ri cꞌo más rukꞌij chiꞌicajol ixreꞌ, nicꞌatzin chi nquixruꞌon servir.
MAT 23:12 Ruma ri niquinaꞌ chi can cꞌo quikꞌij, xa xtikasas quikꞌij. Pero ri niquinaꞌ chi manak-oc quikꞌij, xtiyoꞌx quikꞌij.
MAT 23:13 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! ruma ikꞌatuon quibꞌiey ri vinak chi man ncaꞌuoc ta chupan ri reino ri cꞌo chicaj. Man nquixuoc ta ixreꞌ y man ntiyaꞌ ta jeꞌ lugar chica ri vinak.
MAT 23:14 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma ixreꞌ can ntimaj nojiel kax quichin ri malcaꞌn-ixokiꞌ, y chi tinimax chi jaꞌal icꞌaslien, can nquixlayuj ntiꞌan orar. Y rumareꞌ más nem ri castigo ri xtika pan iveꞌ.
MAT 23:15 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma ixreꞌ can nquixꞌa paroꞌ mar y can nquixꞌin choch ri roch-ulief chi nquiꞌcanuj vinak chi ncaꞌa chivij, y niquinimaj ri ntinimaj ixreꞌ. Pero antok iviluon chic, man otz ta ntiꞌan chica; ruma ri nticꞌut chiquivach, can ntiꞌan chica chi niquiyaꞌ can ri Dios, can ntiꞌan chica chi caꞌmul más i-richin ri infierno que chivach ixreꞌ.
MAT 23:16 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ ri nquixꞌeꞌn chi ix ucꞌuay-bꞌay y xa ix muoy! Ixreꞌ ri nquixꞌeꞌn: Xa cꞌo jun ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri templo, mesque man nuꞌon ta ri ruꞌeꞌn, can man jun ruchꞌoꞌj. Pero ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri oro ri cꞌo pa templo, can tubꞌanaꞌ ri ruꞌeꞌn.
MAT 23:17 Ixreꞌ can ix-nacanak y ix muoy jeꞌ, ruma ¿chica ri más cꞌo rukꞌij? ¿Ja came ri oro ri cꞌo pa templo o ja ri templo ri nibꞌano santificar ri oro ri cꞌo chireꞌ?
MAT 23:18 Ixreꞌ ntiꞌej jeꞌ: Ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri altar, mesque man nuꞌon ta ri ruꞌeꞌn, man jun ruchꞌoꞌj. Pero ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri sipan can choch ri altar, can tubꞌanaꞌ ri ruꞌeꞌn.
MAT 23:19 Can ix-nacanak y can ix muoy, ruma ¿chica ri más cꞌo rukꞌij? ¿Ja came ri sipan ri cꞌo choch ri ru-altar ri Dios o ja ri altar ri nibꞌano santificar ri sipan?
MAT 23:20 Ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri altar, xa man joꞌc ta pa rubꞌeꞌ ri altar nuꞌon-ve jurar. Xa can pa rubꞌeꞌ jeꞌ ri sipan ri cꞌo can choch ri altar.
MAT 23:21 Ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri templo, xa man joꞌc ta pa rubꞌeꞌ ri templo nuꞌon-ve jurar, xa can pa rubꞌeꞌ ri Dios nuꞌon-ve jeꞌ.
MAT 23:22 Y ri nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri rocaj, can nuꞌon jurar pa rubꞌeꞌ ri ru-trono ri Dios y pa rubꞌeꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ tzꞌuyul chireꞌ.
MAT 23:23 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ixreꞌ ntiyaꞌ ri diezmo richin ri alvaviena, ri anís y ri comino, pero iyoꞌn can ri más nicꞌatzin ri nuꞌej chupan ri ley, chi choj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri vinak, tijoyovaj quivach y can ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Jareꞌ ri más nicꞌatzin chi ntiꞌan, después tiyaꞌ ri i-diezmo.
MAT 23:24 Ixreꞌ nquixꞌeꞌn chi ix ucꞌuay-bꞌay, pero xa ix muoy, ruma xa ntichayuj can ri us y xa ntibꞌakꞌ ri camello.
MAT 23:25 ¡Can juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma ixreꞌ ix incheꞌl ri vaso y ri plato ri jaꞌal chꞌajuon quij, pero ri quipan xa tzꞌil. Ri ivánima xa nojnak riqꞌuin alakꞌ, y xa bꞌanak chirij ri cꞌo quiqꞌuin ri vinak.
MAT 23:26 ¡Ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos xa ix muoy! Can tibꞌanaꞌ cha ri icꞌaslien incheꞌl ri vaso y ri plato ri can sak rij y ri rupan jeꞌ. Tichꞌajaꞌ ri ivánima chi quireꞌ ri icꞌaslien xtiel sak.
MAT 23:27 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma xa ix junan riqꞌuin ri panteón ri rij sak-sak, pero ri rupan man quireꞌ ta; xa ruyuon kꞌaynak cꞌo chupan, xa ruyuon rubꞌakil quiminak.
MAT 23:28 Can ix quireꞌ ixreꞌ. Ruma ixreꞌ can nticꞌut chi choj ri icꞌaslien chiquivach ri vinak, pero ri ivánima xa man quireꞌ ta choch ri Dios. Ri ivánima xa nojnak riqꞌuin itziel tak kax. Y can caꞌyeꞌ jeꞌ ipalaj.
MAT 23:29 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma nquiꞌchojmij ri panteones ri pacheꞌ i-mukun-ve ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ixreꞌ can jaꞌal ncaꞌivak pacheꞌ i-mukun-ve ri utzulaj tak vinak ri choj quicꞌaslien choch ri Dios.
MAT 23:30 Y ixreꞌ ntiꞌej: Xa ta ojreꞌ xojcꞌujieꞌ pa qui-tiempo ri kateꞌt-kamamaꞌ, ojreꞌ man ta xaꞌkatoꞌ antok xaꞌquiquimisaj ri profetas.
MAT 23:31 Pero xa man ketzij ta ri ntiꞌej, ruma xa iyuon ixreꞌ nticꞌut-iviꞌ chi ix junan quiqꞌuin ri ivateꞌt-imamaꞌ ri xaꞌquimisan quichin ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
MAT 23:32 ¡Tiqꞌuisaꞌ cꞌa rubꞌanic ri xquitanabꞌaꞌ can ri ivateꞌt-imamaꞌ!
MAT 23:33 ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz! Can man jun manera nquixtiquir nticol-iviꞌ choch ri infierno, xa cꞌa chireꞌ xquixbꞌaka-ve.
MAT 23:34 Rumareꞌ inreꞌ ncaꞌntak profetas, achiꞌaꞌ ri altíra quinoꞌj y achiꞌaꞌ i-maestros. Pero icꞌo chiquivach ri xquiꞌbꞌajij choch cruz, y icꞌo ri xquiꞌquimisaj. Icꞌo xquiꞌchꞌey pa tak i-sinagogas; y chica-na tanamet ncaꞌa-ve ijejeꞌ, ixreꞌ jeꞌ xquixbꞌaka chireꞌ chi nquiꞌtarariej.
MAT 23:35 Y ruma quireꞌ xtiꞌan, ixreꞌ nquixakan quicamic quinojiel ri choj tak vinak ri i-quimisan; ri xtiquir-pa riqꞌuin ri rucamic ri choj ache Abel, cꞌa riqꞌuin ri rucamic ri Zacarías, ri rucꞌajuol ri ache Berequías. Ri Zacarías ri xquimisas chucajol ri templo y ri altar.
MAT 23:36 Ri xinꞌej chiva, can ketzij chi nojiel cꞌa ri camic reꞌ xtika pa quiveꞌ ri vinak ri icꞌo chupan ri tiempo vacame.
MAT 23:37 Ri Jesús xuꞌej chiquij ri vinak ri icꞌo Jerusalén: Aj-Jerusalén, aj-Jerusalén, ¿karruma nquiꞌquimisaj ri profetas? ¿Karruma nquiꞌquimisaj cha abꞌaj ri ncaꞌrutak-pa ri Dios chiꞌicajol? Incheꞌl jun quitie-acꞌ ncaꞌrumol ri chꞌitak ral chuxieꞌ ri ruxicꞌ, inreꞌ qꞌuiy mul xinvajoꞌ xixmol ta viqꞌuin, pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta.
MAT 23:38 Vacame ri ivachuoch xticꞌujieꞌ can abandonado.
MAT 23:39 Y ketzij niꞌej chiva chi man xquinitzꞌat ta chic, hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok xtiꞌej: ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios! xchaꞌ ri Jesús.
MAT 24:1 Y antok ri Jesús xiel-pa pa templo chi niꞌa, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌut choch ri chica quibꞌanic bꞌanun chica ri jay richin ri templo.
MAT 24:2 Ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ntitzꞌat nojiel va? Inreꞌ can ketzij niꞌej chiva, chi xtalka jun kꞌij antok nojiel va xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica.
MAT 24:3 Y antok ri Jesús tzꞌuyul chic paroꞌ ri juyuꞌ Olivos, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌutuj cha: Taꞌej chika, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi quireꞌ ninaꞌax chi atreꞌ ncapa chic jun bꞌay, y ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri tiempo va? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 24:4 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva.
MAT 24:5 Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo, xcaꞌchaꞌ. Y iqꞌuiy ri xcaꞌquiꞌan maña chica.
MAT 24:6 Y xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras y xtivaxaj jeꞌ chi cꞌo guerras ri xcaꞌpa, pero man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ xcaꞌbꞌanataj. Pero man ja ta yan reꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri roch-ulief.
MAT 24:7 Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. Xcaꞌpa yabꞌil, xtuꞌon viꞌjal y xtuꞌon jeꞌ nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar.
MAT 24:8 Y nojiel reꞌ xa cꞌa ja oc rutzꞌucbꞌal richin ri sufrimientos ri xcaꞌpa.
MAT 24:9 Y ixreꞌ xquixyoꞌx chupan sufrimiento y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas. Can quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin.
MAT 24:10 Iqꞌuiy xcaꞌtzak pa quicꞌaslien choch ri Dios, y xtiquisujuj-quiꞌ y icꞌo itziel xtiquitzꞌat-quiꞌ.
MAT 24:11 Y iqꞌuiy falsos profetas xcaꞌpalaj-pa y iqꞌuiy ri xcaꞌka pa quikꞌaꞌ, ruma xcaꞌquiꞌan engañar.
MAT 24:12 Chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ruma altíra chic qꞌuiynak ri itziel riqꞌuin cánima, iqꞌuiy ri man xticajoꞌ ta chic quiꞌ, xa itziel xtiquitzꞌat-quiꞌ.
MAT 24:13 Pero ri man xtitzalaj ta chirij y xtucochꞌ nojiel reꞌ hasta el fin, can xticolotaj.
MAT 24:14 Y xtitzijos cꞌa ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, choch nojiel ri roch-ulief, richin chi quinojiel vinak nicaꞌxaj. Y cꞌajareꞌ xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri tiempo.
MAT 24:15 Y antok xtitzꞌat chi xcaꞌbꞌanataj ri itziel tak kax chupan ri Lugar Santo, ja xtiqꞌuis ri lugar reꞌ, ri incheꞌl tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Daniel, (ri nibꞌano leer, can tubꞌanaꞌ entender).
MAT 24:16 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ.
MAT 24:17 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri huora reꞌ, man tika-pa chi cꞌo niruma-pa chupan ri rachuoch,
MAT 24:18 y ri cꞌo pan avan, man titzalaj-pa chirachuoch chi nalrumaꞌ ri ru-capa.
MAT 24:19 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ!
MAT 24:20 Rumareꞌ, tibꞌanaꞌ orar chi antok xquixnumaj, man ta pa ru-tiempo jobꞌ o chupan jun kꞌij richin uxlanien,
MAT 24:21 ruma xtalka jun gran sufrimiento vaveꞌ choch-ulief ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun xa-jan antok bꞌanun-pa ri roch-ulief ruma ri Dios, ni xtalka chic jun bꞌay ri sufrimiento reꞌ.
MAT 24:22 Y xa ta ri Dios man ta nuꞌon coꞌl cha ri tiempo richin ri sufrimiento, man jun nicolotaj. Pero cuma ri i-ruchoꞌn chic, can xtuꞌon coꞌl cha ri tiempo reꞌ.
MAT 24:23 Chupan ri kꞌij reꞌ, xa icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo vaveꞌ ri Cristo, o xa niquiꞌej chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chila, man tinimaj.
MAT 24:24 Ruma xcaꞌpa falsos cristos y falsos profetas. Ijejeꞌ xcaꞌquiꞌan nimaꞌk tak señales y milagros chi xtiquiꞌan maña chica ri vinak. Y ijejeꞌ nicajoꞌ xtiquiꞌan maña chica hasta ri i-choꞌn chic ruma ri Dios.
MAT 24:25 Can ja yan xinꞌej can chiva ri xcaꞌbꞌanataj.
MAT 24:26 Rumareꞌ, xa niꞌeꞌx chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak, man cꞌa quixꞌa chutzꞌatic. Y xa niꞌeꞌx chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chupan jun jay, man tinimaj.
MAT 24:27 Ruma antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can xtikꞌalajin-ve jaꞌal. Can xtibꞌanataj cꞌa incheꞌl nuꞌon ri yocopaꞌ, ri nuꞌon cala pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij y cꞌa kꞌalaj pacheꞌ nika-ka ri kꞌij. Quireꞌ xtuꞌon jajaꞌ.
MAT 24:28 Can xtibꞌanataj incheꞌl nibꞌanataj quiqꞌuin ri cꞌuch. Ruma ri chicop reꞌ ncaꞌka pacheꞌ cꞌo-ve jun quiminak.
MAT 24:29 Y antok kꞌaxnak chic ri sufrimiento richin ri tiempo reꞌ, ri kꞌij man chic xtitzuꞌn ta, y ri icꞌ man xtuyaꞌ ta chic rusakil. Ri estrellas (chꞌumil) xcaꞌtzak-pa chicaj. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos.
MAT 24:30 Entonces ri chicaj xtikꞌalajin ri ru-señal ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Y quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief xcaꞌuokꞌ antok xtiquitzꞌat chi jajaꞌ ri nika-pa chupan mukul ri chicaj, riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij.
MAT 24:31 Y ri trompeta xtikꞌajan cof, y xcaꞌrutak ri ru-ángeles chi ncaꞌquimol ri i-ruchoꞌn chic. Can xcaꞌquimol quinojiel ri icꞌo oriente, ri icꞌo occidente, ri icꞌo norte y ri icꞌo sur. Can xcaꞌquimol quinojiel ri i-ruchoꞌn chic; chica-na lugar ri roch-ulief icꞌo-ve.
MAT 24:32 Chirij ri víquix tivatamaj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Antok ncaꞌjotoyin-pa ri rukꞌaꞌ y ncaꞌiel-pa ri ruxak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka.
MAT 24:33 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj nojiel ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi ya nalka ri kꞌij reꞌ. Can cierca chic cꞌo-ve-pa.
MAT 24:34 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief.
MAT 24:35 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
MAT 24:36 Pero ri kꞌij y ri huora antok xtipa chic, man jun taꞌmayuon. Ni xa ta ri ángeles ri icꞌo chicaj man cataꞌn ta jampeꞌ. Xa joꞌc ri Nataꞌ Dios taꞌmayuon reꞌ.
MAT 24:37 Can incheꞌl xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Noé, can quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
MAT 24:38 Ruma pa ru-tiempo ri Noé, antok cꞌa majaꞌ tika ri diluvio; ri vinak xa bꞌanak cánima chirij ri chica niquitej y ri chica niquikun, ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ, y cꞌa quireꞌ niquiꞌan chupan ri kꞌij antok ri Noé xuoc chupan ri arca (ri incheꞌl jun nem barco).
MAT 24:39 Y ri vinak man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) cꞌajaꞌ antok xpa cꞌa ri diluvio, y ri yaꞌ xaꞌrumuk quinojiel. Y quireꞌ xtibꞌanataj antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
MAT 24:40 Ri kꞌij reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri junan ncaꞌsamaj pan avan, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
MAT 24:41 Icꞌo icaꞌyeꞌ ixokiꞌ ri junan ncaꞌqueꞌn, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
MAT 24:42 Rumareꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta ri chica huora xtipa ri Ivajaf.
MAT 24:43 Pero tivatamaj cꞌa, xa ta ri rajaf-jay nunaꞌiej ri chica huora nalka ri alakꞌuon pa rachuoch, nicꞌasieꞌ chi nuchajij ri rachuoch, y man nuyaꞌ ta lugar cha ri alakꞌuon chi ntuoc-oc chi nalakꞌ-el.
MAT 24:44 Rumareꞌ, ixreꞌ quixcꞌujieꞌ preparados, ruma xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol antok xa man ja ta reꞌ ntiꞌan pensar.
MAT 24:45 Can xtibꞌanataj incheꞌl ri nibꞌanataj riqꞌuin jun rajaf-jay, jajaꞌ xuyaꞌ can jun siervo ri choj y cꞌo runoꞌj pa quiveꞌ ri icꞌo pa rachuoch, chi nuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica chi niquitej antok nalka ri huora.
MAT 24:46 Can jaꞌal tiquicuot ri siervo reꞌ antok nalꞌilitaj ruma ri rajaf najin riqꞌuin ri samaj ri bꞌeꞌn can cha.
MAT 24:47 Can ketzij niꞌej chiva, chi ri rajaf can xtuyaꞌ paroꞌ nojiel ri cꞌo riqꞌuin, chi nuꞌon cuenta.
MAT 24:48 Pero xa ta ri siervo reꞌ nuꞌon-ka itziel, y nuꞌej-ka pa ránima: Ri vajaf xa man nipa ta yan, nicha-ka;
MAT 24:49 y nutzꞌom quichꞌayic ri nicꞌaj chic siervos, y ruyuon vaꞌen nuꞌon y nikumun quiqꞌuin ri kꞌabꞌaralaꞌ,
MAT 24:50 y jareꞌ ncaꞌruꞌon antok ri rajaf xtalka chupan jun kꞌij y jun huora antok jajaꞌ man royoꞌien ta y man rataꞌn ta,
MAT 24:51 ri rajaf can xtuyaꞌ jun nem castigo cha ri siervo reꞌ, y xtuyaꞌ quiqꞌuin ri xa caꞌyeꞌ quipalaj. Y chireꞌ xa okꞌiej xtuꞌon y can xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
MAT 25:1 Entonces ri reino ri cꞌo chicaj xtuꞌon incheꞌl ri xbꞌanataj quiqꞌuin i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri xquicꞌuaj qui-lámparas chi xbꞌaquiyoꞌiej ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ.
MAT 25:2 Ivuꞌuoꞌ cꞌa chiquivach ri xtaniꞌ can cꞌo quinoꞌj, y ri ivuꞌuoꞌ chic xa manak quinoꞌj.
MAT 25:3 Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj, man xquicꞌuaj ta chic más qui-aceite chi niquinojsaj ri qui-lámparas; xa can joꞌc ri cꞌo-el chupan ri qui-lámparas.
MAT 25:4 Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquicꞌuaj ri qui-lámparas y xquicꞌuaj qui-frascos quinojsan rupan chi aceite.
MAT 25:5 Y ruma ri alaꞌ ri nicꞌulieꞌ man nalka ta yan, ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ ri quiyoꞌien xaꞌyuxcuꞌr-ka y xaꞌvar-ka.
MAT 25:6 Pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, xcꞌaxax chi cꞌo ri nisiqꞌuin y nuꞌej: ¡Ja patanak ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ; quixiel-pa chi nticꞌuluꞌ! nichaꞌ.
MAT 25:7 Y ri i-diez (lajuj) xtaniꞌ reꞌ, ri quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, can chaꞌnin xaꞌpalaj y xquichojmij ri qui-lámparas.
MAT 25:8 Pero ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri manak quinoꞌj xquiꞌej chica ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj: Ri ka-lámparas xa can ncaꞌchup-ka ruma man qꞌuiy ta chic aceite chiquipan. Tiyaꞌ jubꞌaꞌ ka-aceite, xaꞌchaꞌ ri xtaniꞌ ri manak quinoꞌj.
MAT 25:9 Pero ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri can cꞌo quinoꞌj, xquiꞌej: Xa nakayaꞌ ri ka-aceite chiva, man xkuruꞌon ta ojreꞌ ni ixreꞌ. Rumareꞌ más otz quixꞌin quiqꞌuin ri ncaꞌcꞌayin y tilakꞌoꞌ ivichin ixreꞌ, xaꞌchaꞌ.
MAT 25:10 Y antok ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ reꞌ cꞌa ja i-bꞌanak chulokꞌic ri aceite, ja xalka ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ. Ri ivuꞌuoꞌ xtaniꞌ ri can icꞌo-apa quiyoꞌien ri alaꞌ ri xticꞌulieꞌ, xaꞌuoc riqꞌuin ri alaꞌ pacheꞌ niꞌan-ve ri cꞌulubꞌic. Y xtzꞌapes can ri puerta.
MAT 25:11 Y después xaꞌlka ri ivuꞌuoꞌ chic xtaniꞌ ri xbꞌaquilakꞌoꞌ qui-aceite richin ri qui-lámparas, y ijejeꞌ xquiꞌej-apa: ¡Ajaf, ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach! xaꞌchaꞌ.
MAT 25:12 Y jajaꞌ xuꞌej-pa chica ri xtaniꞌ reꞌ: Inreꞌ can ketzij niꞌej chiva, chi man vataꞌn ta ivach, xcha-pa chica.
MAT 25:13 Ruma cꞌa reꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta ri chica kꞌij, ri chica huora antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, xchaꞌ.
MAT 25:14 Ruma ri reino ri cꞌo chicaj, can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache antok xꞌa naj. Jajaꞌ xaꞌrayuoj ri rusamajiel y xuyaꞌ can ri rubꞌayomal pa quikꞌaꞌ.
MAT 25:15 Pa rukꞌaꞌ jun xuyaꞌ can vuꞌuoꞌ talentos, pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can caꞌyeꞌ talentos, y pa rukꞌaꞌ jun chic xuyaꞌ can jun talento. Jajaꞌ jareꞌ xuyaꞌ can chica, ruma xutzꞌat chi jareꞌ ncaꞌtiquir ncaꞌsamaj chirij. Y can joꞌc xuꞌon can quireꞌ, ja xꞌa.
MAT 25:16 Y ri xyoꞌx can vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ xꞌa, xsamaj chirij y xuchꞌec chic vuꞌuoꞌ más chirij.
MAT 25:17 Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri xyoꞌx can caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, jajaꞌ can xuchꞌec caꞌyeꞌ chic más chirij.
MAT 25:18 Pero ri ruox ri joꞌc jun talento ri xyoꞌx can cha, xꞌa y xbꞌarucꞌatoꞌ jun jul pan ulief y chireꞌ xumuk-ve ri miera.
MAT 25:19 Después antok kꞌaxnak chic qꞌuiy kꞌij, xtzalaj-pa ri ache ri cajaf ri samajiel reꞌ. Y jajaꞌ xucꞌutuj chica, janeꞌ (jaroꞌ) xquichꞌec chirij ri miera ri xuyaꞌ can chica.
MAT 25:20 Antok xalka ri yoꞌn can ri vuꞌuoꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, can man joꞌc ta reꞌ ri rucꞌamun-pa, xa can rucꞌamun-pa vuꞌuoꞌ talentos más y xuꞌej: Ajaf, atreꞌ vuꞌuoꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic vuꞌuoꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ.
MAT 25:21 Y ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx.
MAT 25:22 Antok xalka ri yoꞌn can ri caꞌyeꞌ talentos pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, atreꞌ caꞌyeꞌ talentos xayaꞌ can pa nukꞌaꞌ; ja-va, y cꞌo chic caꞌyeꞌ más ri xinchꞌec chirij, xchaꞌ.
MAT 25:23 Ri rajaf xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel, can naꞌan ri niꞌeꞌx chava. Y ruma can otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame xcanyaꞌ paroꞌ jun samaj más nem. Catuoc-pa y caquicuot jeꞌ viqꞌuin, xucheꞌx.
MAT 25:24 Pero antok xalka ri yoꞌn can ri jun talento pa rukꞌaꞌ, xuꞌej: Ajaf, inreꞌ can vataꞌn chi at jun ache altíra at ruquiy. Y navajoꞌ naꞌan cosechar ri xa man atreꞌ ta ri at-tiquiyuon y navajoꞌ nayac ri trigo ri xa man atreꞌ ta ri xabꞌano ri samaj.
MAT 25:25 Y rumareꞌ inreꞌ xinxiꞌij-viꞌ. Can joꞌc xayaꞌ can chuva, xiꞌa y xincꞌot jun jul pan ulief y chireꞌ xinmuk-ve. Y ja a-miera va, xchaꞌ.
MAT 25:26 Y ri rajaf xuꞌej cha: Atreꞌ at jun itziel samajiel, y at kꞌuor, man naꞌan ta ri niꞌeꞌx chava. Xa can avataꞌn chi inreꞌ nivajoꞌ niꞌan cosechar ri man inreꞌ ta in-tiquiyuon y nivajoꞌ niyac ri trigo ri xa man inreꞌ ta ri xibꞌano ri samaj;
MAT 25:27 xa avataꞌn chi in quireꞌ, xayaꞌ ta ri nu-miera pa banco y antok xitzalaj-pa, niꞌan ta recibir ri nu-miera y ri interés (ralabꞌal).
MAT 25:28 Ticꞌama-el ri talento cha, y tiyaꞌ cha ri jun ri cꞌo diez (lajuj) talentos riqꞌuin.
MAT 25:29 Ruma ri can cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha y can qꞌuiy xtuꞌon-ka riqꞌuin. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.
MAT 25:30 Y ri samajiel ri man jun nicꞌatzin-ve, icꞌakaꞌ pa kꞌakuꞌn, ri pacheꞌ ruyuon okꞌiej xtuꞌon y xtukꞌachꞌachꞌiej roray.
MAT 25:31 Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can cꞌo chic rukꞌij xtipa; y can quinojiel ri ru-ángeles xcaꞌpa riqꞌuin. Y xtitzꞌuyeꞌ chupan ri namalaj ru-trono.
MAT 25:32 Can xcaꞌmuol ri vinak choch, ri icꞌo nojiel naciones. Y xtujach quivach quinojiel, incheꞌl nuꞌon jun ache ri ncaꞌruchajij chicop; jajaꞌ jucꞌan ncaꞌruya-ve ri ovejas, y jucꞌan chic ncaꞌruya-ve ri cabras.
MAT 25:33 Ri vinak ri choj chic quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl ovejas, xcaꞌruyaꞌ pa ru-derecha. Pero ri vinak ri man otz ta ri quicꞌaslien, jareꞌ ri i-incheꞌl cabras, xcaꞌruyaꞌ pa ru-izquierda.
MAT 25:34 Entonces ri Rey xtuꞌej chica ri icꞌo pa ru-derecha: Can quixam-pa ixreꞌ, can cꞌo chic ri ru-bendición ri Nataꞌ Dios pan iveꞌ. Quixcꞌujieꞌ chupan ri reino ri can ivichin ixreꞌ rubꞌanun preparar antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.
MAT 25:35 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ cꞌo xiyaꞌ chuva chi xinkun. Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xiyaꞌ chuva.
MAT 25:36 Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ can xiyaꞌ nutziak. Antok xiyavaj, xiniꞌan visitar. Antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, xixbꞌaka viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey.
MAT 25:37 Y ri choj chic quicꞌaslien xtiquiꞌej: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi cꞌo viꞌjal xakꞌasaj y cꞌo xkayaꞌ chava chi xatej? ¿Jampeꞌ xatkatzꞌat chi xchakej achiꞌ y cꞌo xkayaꞌ chava chi xakun?
MAT 25:38 ¿Y jampeꞌ xkayaꞌ a-posada ruma xcꞌatzin chava? ¿Jampeꞌ xkayaꞌ atziak ruma man jun chic nacusaj?
MAT 25:39 ¿Jampeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok xayavaj? ¿Y jampeꞌ jeꞌ xojbꞌaka aviqꞌuin antok atcꞌo pa cárcel? xcaꞌchaꞌ ijejeꞌ.
MAT 25:40 Y ri Rey xtuꞌej: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva, ruma quireꞌ xiꞌan riqꞌuin ri nu-hermano ri can manak-oc rukꞌij, xa chuva inreꞌ xiꞌan-ve ri favor reꞌ, xtichaꞌ ri Rey.
MAT 25:41 Y xtuꞌej jeꞌ ri Rey chica ri icꞌo pa ru-izquierda: Ixreꞌ malditos, quixiel-el chinoch y quixꞌin cꞌa pa kꞌakꞌ ri man nichup ta, ri bꞌanun preparar richin ri diablo y ri ru-ángeles.
MAT 25:42 Ruma antok inreꞌ xnem nupan, man jun xiyaꞌ chuva chi xintej. Antok xchakej nuchiꞌ, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xinkun.
MAT 25:43 Antok xcꞌatzin nu-posada, ixreꞌ xa man xiyaꞌ ta chuva. Antok manak chic nutziak chuvij, ixreꞌ man jun xiyaꞌ chuva chi xincusaj. Antok xiyavaj, man xiniꞌan ta visitar; y quireꞌ jeꞌ antok xitzꞌapieꞌ pa cárcel, man xixbꞌaka ta viqꞌuin, xtichaꞌ ri Rey chica.
MAT 25:44 Y ijejeꞌ xtiquiꞌej jeꞌ: Ajaf, ¿jampeꞌ xatkatzꞌat chi xakꞌasaj viꞌjal o xchakej achiꞌ, o xavajoꞌ a-posada, o man jun atziak, o xayavaj, o xacꞌujieꞌ pa cárcel, y man xkaꞌan ta favor chava?
MAT 25:45 Y ri Rey xtuꞌej chica: Can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva chi ruma man jun favor xiꞌan chica ri nu-hermanos ri manak-oc quikꞌij, xa man jun jeꞌ favor xiꞌan chuva inreꞌ.
MAT 25:46 Y ri vinak reꞌ can xcaꞌa-ve chupan ri castigo ri man xtiqꞌuis ta. Y ri vinak choj chic ri quicꞌaslien xtiyoꞌx chica jun cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Quireꞌ ri xuꞌej ri Jesús.
MAT 26:1 Antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic cꞌa nojiel reꞌ, jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos:
MAT 26:2 Ixreꞌ ivataꞌn chi caꞌyeꞌ kꞌij apa cꞌo ri namakꞌej Pascua. Chupan ri namakꞌej reꞌ, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach-el chi nibꞌajix choch cruz, xchaꞌ chica.
MAT 26:3 Y ja huora reꞌ ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas, y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri vinak, xquimol-quiꞌ chojay, chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij ri rubꞌinan Caifás.
MAT 26:4 Ijejeꞌ xquiꞌej chiquivach ri chica maña xtiquicusaj chi nika ri Jesús pa quikꞌaꞌ y niquiquimisaj.
MAT 26:5 Pero xquiꞌej jeꞌ: Man nakatzꞌom ta chupan ri namakꞌej reꞌ, chi quireꞌ man ncaꞌpalaj ta pa ri vinak chikij, ncaꞌchaꞌ.
MAT 26:6 Y ri Jesús cꞌo chupan ri aldea Betania, chirachuoch ri Simón ri xcꞌachoj riqꞌuin ri yabꞌil lepra.
MAT 26:7 Y xalka jun ixok riqꞌuin ri Jesús, rucꞌamun-pa jun frasco ri bꞌanun cha alabastro y cꞌo jun jubꞌul akꞌuon chupan ri can cara rajal; y xukꞌej pa rujaluon ri Jesús, antok tzꞌuyul chirij ri mesa.
MAT 26:8 Antok ri discípulos xquitzꞌat ri xuꞌon ri ixok, xpa quiyoval y xquiꞌej: ¿Karruma choj xutix ri jubꞌul akꞌuon la?
MAT 26:9 Ruma ri jubꞌul akꞌuon reꞌ can cara rajal, xa ta xcꞌayix, ri rajal xjach ta chica ri i-puobra, xaꞌchaꞌ.
MAT 26:10 Pero ri Jesús chaꞌnin xraꞌxaj ri niquiꞌej, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma man nquixtanieꞌ ta ka nquixtzijuon chirij la ixok la? Jajaꞌ can otz ri xuꞌon chuva.
MAT 26:11 Ruma ri i-puobra, can siempre icꞌo iviqꞌuin. Pero inreꞌ man siempre ta xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin.
MAT 26:12 Ruma ri ixok reꞌ antok xukꞌej chirij ri nu-cuerpo ri jun jubꞌul akꞌuon reꞌ, jajaꞌ xiruꞌon preparar richin antok xquibꞌamuk.
MAT 26:13 Can ketzij ri niꞌej chiva, chi chica-na lugar xtitzijos-ve ri evangelio, chireꞌ jeꞌ xtitzijos-ve ri xuꞌon va ixok va. Can choch cꞌa nojiel ri roch-ulief xtitzijos-ve, y man jun bꞌay xtimastaj, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 26:14 Entonces jun chiquivach ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos ri Jesús, ri discípulo ri rubꞌinan Judas Iscariote, xꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes.
MAT 26:15 Jajaꞌ xbꞌaruꞌej chica: ¿Chica ntiyaꞌ chuva, xa inreꞌ nijach ri Jesús pan ikꞌaꞌ? Y ijejeꞌ xquiꞌej chi niquiyaꞌ treinta monedas de plata cha.
MAT 26:16 Y chupan ri kꞌij reꞌ, ri Judas Iscariote ja xutzꞌom cꞌa rucunuxic chica manera nuꞌon chi nujach ri Jesús.
MAT 26:17 Chupan ri naꞌay kꞌij richin ri namakꞌej antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, ri discípulos xbꞌaquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Pacheꞌ navajoꞌ naꞌan-ve ri vaꞌen chupan ri Pascua, chi quireꞌ nakachojmij nojiel ri nicꞌatzin? xaꞌchaꞌ.
MAT 26:18 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri discípulos: Quixꞌin pa tanamet Jerusalén, pa rachuoch jun ache, y tiꞌej cha: Ri Maestro ruꞌeꞌn-pa: Ri nu-tiempo xa cierca chic cꞌo-ve. Pan avachuoch atreꞌ nivajoꞌ niꞌan-ve ri vaꞌen richin ri Pascua quiqꞌuin ri nu-discípulos. Quireꞌ xuꞌej-el ri Jesús chica.
MAT 26:19 Y ri discípulos can xquiꞌan incheꞌl ri eꞌn-el chica ruma ri Jesús. Y ijejeꞌ can xquichojmij nojiel ri nicꞌatzin chica richin ri Pascua reꞌ.
MAT 26:20 Antok xcokꞌa-ka, ri Jesús y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos xaꞌtzꞌuye-apa chirij ri mesa.
MAT 26:21 Y antok ncaꞌvaꞌ, ri Jesús xuꞌej: Can ketzij niꞌej chiva, chi jun chivach ixreꞌ ri xtijacho vichin, xchaꞌ.
MAT 26:22 Y ri discípulos altíra xaꞌbꞌisuon-ka, y chiquijunal xquicꞌutuj-apa cha: ¿Inreꞌ came ri xquibꞌano quireꞌ Ajaf?
MAT 26:23 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri jun ri xtuya-pa ri rukꞌaꞌ viqꞌuin chupan ri plato, jareꞌ ri xtijacho vichin.
MAT 26:24 Can ketzij chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can niꞌa. Can xtibꞌanataj-na-ve incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. ¡Pero juyeꞌ roch ri ache ri xtijacho richin! Más otz man ta xalax ri ache reꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 26:25 Y xchꞌo-apa ri Judas, ri xtijacho richin ri Jesús; y xuꞌej: ¿Inreꞌ came ri xquibꞌano quireꞌ Maestro? xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ xaꞌeꞌn.
MAT 26:26 Y antok cꞌa ncaꞌvaꞌ, ri Jesús xucꞌan-apa jun simíta y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y xuper y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Titzꞌamaꞌ y ticꞌuxuꞌ ri simíta; ruma jareꞌ ri nu-cuerpo.
MAT 26:27 Y ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, xuyaꞌ cꞌa chica ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Tikumuꞌ ixvonojiel ri cꞌo chupan ri copa reꞌ.
MAT 26:28 Ruma jareꞌ ri nuquiqꞌuiel ri xtiꞌin antok xquiquimisas pa qui-cuenta iqꞌuiy vinak, chi quireꞌ iqꞌuiy ri xtiꞌan perdonar ri qui-pecados. Riqꞌuin ri nuquiqꞌuiel, ja xticꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri rajoꞌn-pa ri Dios chi nuꞌon quiqꞌuin ri vinak.
MAT 26:29 Can niꞌej chiva chi man chic xtinkun ta ri ruyaꞌl ri uva, hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok xtinkun jun cꞌacꞌacꞌ ruyaꞌl ri uva iviqꞌuin chupan ri ru-reino ri Nataꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAT 26:30 Y antok quibꞌixan chic jun bꞌix chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌiel-el chireꞌ pa jay y xaꞌa choch ri juyuꞌ Olivos.
MAT 26:31 Y antok i-bꞌanak, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Ixvonojiel ixreꞌ xtiquiraj-el-iviꞌ y xquiniyaꞌ can nuyuon chupan va akꞌaꞌ va. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Antok inreꞌ xtinyaꞌ lugar chi niquimisas ri nichajin quichin ri ovejas, ri ovejas xtiquiquiraj-el-quiꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAT 26:32 Pero inreꞌ xa xquicꞌastaj-pa. Y después xquixvoyoꞌiej Galilea, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 26:33 Y ri Pedro xchꞌo-apa cha ri Jesús y xuꞌej: Mesque quinojiel xcatquiyaꞌ can ayuon, pero inreꞌ man xcanyaꞌ ta can, xchaꞌ jajaꞌ.
MAT 26:34 Ri Jesús xuꞌej cha: Inreꞌ can ketzij niꞌej chava chi chupan va akꞌaꞌ va, xa cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 26:35 Y ri Pedro xuꞌej cha: Mesque nicꞌatzin chi junan nquicon aviqꞌuin, pero man xtinꞌej ta chi man vataꞌn ta avach, xchaꞌ ri Pedro. Y quinojiel ri ru-discípulos quireꞌ jeꞌ xquiꞌej.
MAT 26:36 Ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌlka chupan ri lugar rubꞌinan Getsemaní. Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Quixtzꞌuyeꞌ can vaveꞌ, inreꞌ xa cꞌa nquiꞌa-apa más chila chi nibꞌanaꞌ orar, xchaꞌ chica.
MAT 26:37 Y jajaꞌ joꞌc ri Pedro y ri icaꞌyeꞌ rucꞌajuol ri Zebedeo ri xaꞌrucꞌuaj riqꞌuin, y chirij jajaꞌ xpa jun nem bꞌis, ruma xunaꞌ yan ri nem sufrimiento ri xtukꞌasaj.
MAT 26:38 Rumareꞌ xuꞌej chica ri iyoxeꞌ ru-discípulos: Ri vánima altíra nibꞌisuon; can nquiruquimisaj ninaꞌ. Quixcꞌujieꞌ can vaveꞌ y quixcꞌasieꞌ viqꞌuin, xchaꞌ chica.
MAT 26:39 Jajaꞌ xꞌin chic apa jubꞌaꞌ y chireꞌ xxuquie-ka, y xukasaj-ka ri rujaluon cꞌa pan ulief chi xuꞌon orar; y quireꞌ xuꞌej: Nataꞌ, xa cꞌo ta cheꞌl chi man ta nikꞌasaj ri sufrimiento, pero man taꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, xa ja ri navajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ.
MAT 26:40 Y antok jajaꞌ xtanieꞌ riqꞌuin ri oración, xpa cꞌa quiqꞌuin ri iyoxeꞌ ru-discípulos, y xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar. Xpa jajaꞌ xuꞌej cha ri Pedro: ¿Can man xixtiquir ta xixcꞌasieꞌ jun huora viqꞌuin?
MAT 26:41 Quixcꞌasieꞌ y tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación. Inreꞌ vataꞌn chi ri iv-espíritu nrajoꞌ nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, pero ri i-cuerpo manak ruchukꞌaꞌ, xchaꞌ chica.
MAT 26:42 Y ri Jesús xꞌa chic apa jun bꞌay chi xirubꞌanaꞌ orar, y nuꞌej: Nataꞌ Dios, xa man jun manera chi inreꞌ man ta nikꞌasaj ri sufrimiento reꞌ, can tibꞌanataj ri navajoꞌ atreꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ru-oración.
MAT 26:43 Y antok jajaꞌ xpa chic jun bꞌay quiqꞌuin ri iyoxeꞌ ru-discípulos, xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar ruma man chic niquicochꞌ ta quivaran.
MAT 26:44 Ri Jesús xaꞌruyaꞌ chic can jun bꞌay y xꞌa chic chi xirubꞌanaꞌ orar, chi oxeꞌ mul. Y ja mismo xucꞌutuj chupan ri oración.
MAT 26:45 Y cꞌajareꞌ ri Jesús xpa quiqꞌuin ri iyoxeꞌ ru-discípulos y xuꞌej chica: Vacame quixvar y quixuxlan. Ruma ja xalka ri huora chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach-el pa quikꞌaꞌ ri pecadores.
MAT 26:46 Quixpalaj. Joꞌ. Titzꞌataꞌ, ja patanak ri xtijacho vichin, xchaꞌ ri Jesús.
MAT 26:47 Y ri Jesús cꞌa nitzijuon, antok xalka ri Judas, ri jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos; riqꞌuin jajaꞌ i-patanak iqꞌuiy vinak ri quicꞌamun-pa chieꞌ y espadas. Quinojiel i-takuon-el cuma ri principales sacerdotes y cuma jeꞌ ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas.
MAT 26:48 Ri Judas ri nijacho richin ri Jesús, can ruꞌeꞌn yan pa chica ri i-patanak riqꞌuin, ri chica xtuꞌon chi nucꞌut ri Jesús chiquivach. Jajaꞌ ruꞌeꞌn-pa chica: Ja ri jun ri xtintzꞌubꞌaj ruchiꞌ, jareꞌ ri Jesús, titzꞌamaꞌ cꞌa.
MAT 26:49 Y ri Judas can ja xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej: ¡Co kꞌaꞌ Maestro! xchaꞌ cha. Y ja xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ.
MAT 26:50 Xpa ri Jesús xuꞌej cha ri Judas: Amigo, ¿chica ri navajoꞌ naꞌan? xchaꞌ cha. Y jareꞌ antok xaꞌjiel-apa ri vinak riqꞌuin ri Jesús y xquitzꞌom.
MAT 26:51 Y jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús, xralasaj-el ri ru-espada y xusoc ri ru-esclavo ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xralasaj-el jun ruxiquin.
MAT 26:52 Y ri Jesús xuꞌej cha ri xbꞌano quireꞌ: Tayacaꞌ la av-espada. Ruma ri niquimisan cha espada, can cha espada xtiquimisas.
MAT 26:53 ¿Acaso atreꞌ naꞌan pensar chi inreꞌ man nquicovin ta nicꞌutuj cha ri Nataꞌ Dios chi ncaꞌrutak-pa más de doce (cabꞌalajuj) legiones (72,000) de ángeles chi nquinquitoꞌ?
MAT 26:54 ¿Pero cheꞌl nuꞌon cumplir ri i-tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chi nicꞌatzin chi nibꞌanataj quireꞌ? xchaꞌ jajaꞌ.
MAT 26:55 Y chupan jeꞌ ri huora reꞌ ri Jesús xuꞌej chica ri vinak: ¿Ixreꞌ ix-patanak incheꞌl chirij jun alakꞌuon; mareꞌ icꞌamun-pa chieꞌ y espadas chi nquiniltzꞌamaꞌ? Can kꞌij-kꞌij xitzꞌuyeꞌ iviqꞌuin pa templo antok xincꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chivach, y man xinitzꞌom ta.
MAT 26:56 Pero nojiel reꞌ nibꞌanataj, richin nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Y quinojiel ri discípulos xquiyaꞌ can ruyuon ri Jesús y xaꞌnumaj-el.
MAT 26:57 Ri xaꞌbꞌatzꞌamo ri Jesús xquicꞌuaj cꞌa riqꞌuin ri Caifás ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar.
MAT 26:58 Y ri Pedro bꞌanak chirij, pero cꞌa naj cꞌo can y xuoc jeꞌ chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xcꞌujieꞌ chojay. Antok jajaꞌ cꞌo chic chireꞌ, xtzꞌuye-apa chiquicajol ri alguaciles ri icꞌo chireꞌ, chi nutzꞌat-apa chica xtibꞌanataj.
MAT 26:59 Y ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar y quinojiel ri autoridades quichin ri israelitas, niquicanuj manera chi niquitzꞌak tzij chirij ri Jesús, chi quireꞌ niquitak chi niquimisas.
MAT 26:60 Y mesque can iqꞌuiy ri xaꞌlka chi xquitzꞌak tzij chirij, xa man jun xquil chirij. Xa cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal xaꞌlka icaꞌyeꞌ chi niquitzꞌak tzij,
MAT 26:61 y xquiꞌej: Ri ache reꞌ ruꞌeꞌn: Inreꞌ nquitiquir nivulij ri ru-templo ri Dios y chi oxeꞌ kꞌij nipabꞌaꞌ chic jun bꞌay. Quireꞌ ruꞌeꞌn, xaꞌchaꞌ ri icaꞌyeꞌ reꞌ.
MAT 26:62 Y ri Caifás, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xpiꞌieꞌ y xuꞌej cha ri Jesús: ¿Man jun kax naꞌej? ¿Ketzij ri xquiꞌej chavij? xchaꞌ.
MAT 26:63 Pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej. Y jareꞌ antok ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xuꞌej cha: Can choch ri cꞌaslic Dios taꞌej chika xa atreꞌ ri Cristo, ri Rucꞌajuol ri Dios.
MAT 26:64 Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ xaꞌej ri ketzij; y niꞌej jeꞌ chiva chi desde vacame can xtitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi tzꞌuyul pa ru-derecha ri Dios ri nitiquir nuꞌon nojiel. Y xtitzꞌat antok nika-pa chupan mukul ri chicaj.
MAT 26:65 Entonces ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xurakꞌachꞌij-ka ri rutziak chirij, y xuꞌej: Man chic nicꞌatzin ta chi nalka jun chic chi nalruꞌej chika chi man otz ta ri i-rubꞌanun. Ixreꞌ xivaxaj ri xuꞌej, chi jajaꞌ junan riqꞌuin ri Dios. ¡Reꞌ can itziel choch ri Dios!
MAT 26:66 ¿Chica ntiꞌej ixreꞌ vacame? xchaꞌ jajaꞌ. Y ri nicꞌaj chic ri quimaluon-apa-quiꞌ chireꞌ xquiꞌej: ¡Otz chi tiquimisas! xaꞌchaꞌ.
MAT 26:67 Y xquichubꞌaj rutzubꞌal y xquiyaꞌ kꞌaꞌ cha y nicꞌaj chic xquipaj rutzubꞌal,
MAT 26:68 y niquicꞌutuj cha: Taꞌej chika, Cristo, ¿chica ri xchꞌayo avichin? xaꞌchaꞌ cha.
MAT 26:69 Ri Pedro tzꞌuyul chojay, y jun xtan aj-chi-icꞌ richin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xjiel-apa riqꞌuin y xuꞌej cha: Atreꞌ jeꞌ at rachꞌil ri Jesús ri aj-Galilea, xchaꞌ cha.
MAT 26:70 Pero ri Pedro man xuꞌej ta ri ketzij chiquivach quinojiel, ruma xuꞌej: Man vataꞌn ta chica ri naꞌej, xchaꞌ cha.
MAT 26:71 Y antok jajaꞌ ya ntiel-el chuchiꞌ ri puerta, cꞌo chic jun xtan aj-chi-icꞌ ri xtzꞌato richin y xuꞌej chica ri icꞌo chireꞌ: La ache la can rachꞌil ri Jesús ri aj-Nazaret, xchaꞌ chica.
MAT 26:72 Pero ri Pedro jun chic bꞌay man xuꞌej ta ri ketzij. Jajaꞌ xuꞌej: Choch ri Dios niꞌej chi inreꞌ man vataꞌn ta roch ri jun ache reꞌ.
MAT 26:73 Cꞌa jubꞌaꞌ oc quireꞌ tiꞌeꞌx cha, ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Pedro y xquiꞌej cha: Can ketzij chi atreꞌ at jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús, ruma ncachꞌoꞌ incheꞌl ncaꞌchꞌoꞌ ri aj-Galilea, xaꞌchaꞌ cha.
MAT 26:74 Entonces ri Pedro xuꞌej: Inreꞌ man vataꞌn ta roch ri ache reꞌ. Can choch ri Dios niꞌej chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta roch. Y xa man ketzij ta ri niꞌej, tika ri castigo panoꞌ, xchaꞌ. Y jareꞌ antok xtzirin-pa ri mamaꞌ.
MAT 26:75 Y ri Pedro xalka paroꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn ri Jesús cha: Antes cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch. Y ri Pedro xiel-el juviera y xuokꞌ amargamente.
MAT 27:1 Y antok xsakar-pa, quinojiel ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar ri chica manera niquiꞌan chi quireꞌ niquitak ri Jesús chi niquimisas.
MAT 27:2 Y xquixim-el y xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Poncio Pilato, ri gobernador.
MAT 27:3 Antok ri Judas xutzꞌat chi ri Jesús xa xucꞌuax choch ri Pilato chi niꞌeꞌx cha chi niquimisas, ja xpa bꞌis pa ránima ruma jajaꞌ ri xcꞌayin richin ri Jesús; rumareꞌ xbꞌarutzoliej can ri treinta monedas de plata chica ri principales sacerdotes y chica ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar.
MAT 27:4 Ri Judas xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ xinꞌan pecar ruma xincꞌayij ri Jesús pan ikꞌaꞌ; jajaꞌ manak ruchꞌoꞌj, xchaꞌ chica. Pero ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej cha ri Judas: ¿Chica ka-cuenta ojreꞌ? ¡Cheꞌl-na ncatiel atreꞌ! xaꞌchaꞌ cha.
MAT 27:5 Xpa jajaꞌ xuqꞌuiak can ri miera chireꞌ pa templo; xiel-pa chireꞌ y xꞌa y xirutzakabꞌa-riꞌ.
MAT 27:6 Y ri principales sacerdotes xquimol ri miera y xquiꞌej: Ri miera va man otz ta chi nakaxol-ka riqꞌuin ri miera ri nisipas can pa templo, ruma ri miera reꞌ xa rajal quicꞌ.
MAT 27:7 Antok quiꞌeꞌn chic chiquivach ri chica niquiꞌan cha ri miera reꞌ, ijejeꞌ xquilokꞌ jun ulief ri rubꞌinan Richin ri Bꞌanoy-Bꞌajoꞌy; chi ncaꞌmuk ri vinak ri man israelitas ta.
MAT 27:8 Rumareꞌ ri jun ulief reꞌ hasta vacame cꞌa niꞌeꞌx Ulief richin Quicꞌ cha.
MAT 27:9 Riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn can ri profeta Jeremías. Jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Xquimol-el ri treinta monedas de plata, rajal ri altíra rakalien. Jareꞌ rajal xquiyaꞌ ri vinak israelitas.
MAT 27:10 Y cha ri miera reꞌ xquilokꞌ ri ulief ri rubꞌinan Richin ri Bꞌanoy-Bꞌajoꞌy, can incheꞌl ruꞌeꞌn ri Ajaf chuva. Quireꞌ ri ruꞌeꞌn can ri Jeremías.
MAT 27:11 Y ri Jesús paꞌl-apa choch ri gobernador. Y jajaꞌ xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha.
MAT 27:12 Y antok ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar niquiꞌan-apa acusar, jajaꞌ man jun tzij ri xuꞌej.
MAT 27:13 Rumareꞌ ri Pilato xuꞌej cha ri Jesús: ¿Man navaxaj ta ri niquiꞌej-pa chavij chi ncatquiꞌan acusar?
MAT 27:14 Pero ri Jesús man jun tzij ri xuꞌej. Rumareꞌ ri gobernador can xchapataj.
MAT 27:15 Y juna-junaꞌ antok nalka ri namakꞌej Pascua, ri gobernador nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel; ja ri nicajoꞌ ri vinak chi ntiel-el.
MAT 27:16 Y chupan ri tiempo reꞌ, cꞌo pa cárcel jun ache rubꞌinan Barrabás, jun ache ri quinojiel cataꞌn chi altíra itziel.
MAT 27:17 Y ri Pilato xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: ¿Chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ ntivajoꞌ ixreꞌ chi nitzokopij-el? ¿Ntivajoꞌ chi nitzokopij-el ri Barrabás o ja ri Jesús ri niꞌeꞌx Cristo cha?
MAT 27:18 Ri Pilato quireꞌ xuꞌej ruma jajaꞌ rataꞌn chi ri vinak reꞌ quiyoꞌn ri Jesús pa rukꞌaꞌ, ruma itziel niquitzꞌat.
MAT 27:19 Y antok ri Pilato tzꞌuyul pa tribunal, jareꞌ antok cꞌo jun xalka riqꞌuin ri rutakuon-pa ri raxjayil. Ri raxjayil ruꞌeꞌn-el cha: Ri Jesús jun ache choj, rumareꞌ man jun kax taꞌan cha. Ruma inreꞌ ruyuon itziel tak achicꞌ xinꞌan chakꞌaꞌ ruma jajaꞌ.
MAT 27:20 Pero ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar xaꞌcovin chiquij ri vinak, chi tiquicꞌutuj-apa chi ja ri Barrabás titzokopes-el y ri Jesús tiquimisas.
MAT 27:21 Y antok ri gobernador xucꞌutuj chic chica ri vinak chi chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ nicajoꞌ ijejeꞌ chi nralasaj-el, ri vinak reꞌ xquiꞌej: Ja ri Barrabás tavalasaj-el, xaꞌchaꞌ.
MAT 27:22 Y ri Pilato xucꞌutuj chica ri vinak: ¿Chica niꞌan cha ri Jesús, ri niꞌeꞌx Cristo cha? Quinojiel xaꞌchꞌo-apa y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar!
MAT 27:23 Y ri gobernador xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun? Pero ri vinak man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa riqꞌuin más quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌo-apa y niquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar!
MAT 27:24 Y antok ri Pilato xutzꞌat chi man jun chic kax nitiquir nuꞌon chi nucol ri Jesús, y ri vinak xa más altíra niquiꞌan-apa, xucꞌutuj jubꞌaꞌ ruyaꞌ y ja xuchꞌaj rukꞌaꞌ chiquivach quinojiel ri vinak reꞌ, y xuꞌej: Inreꞌ manak nuchꞌoꞌj chirij ri rucamic ri jun choj ache reꞌ. ¡Titzꞌataꞌ ixreꞌ chica ntiꞌan cha!
MAT 27:25 Y quinojiel ri vinak niquiꞌej: Pa kaveꞌ ojreꞌ y pa quiveꞌ ri kalcꞌual tika ri ruquiqꞌuiel, xaꞌcha-apa.
MAT 27:26 Entonces ri gobernador xutzokopij-el ri Barrabás y xuꞌej chi tichꞌay ri Jesús, cꞌajareꞌ xujach-el chi tiquimisas choch cruz.
MAT 27:27 Y ri ru-soldados ri gobernador xquicusaj-apa ri Jesús chupan ri palacio. Y xaꞌquimol quinojiel ri nicꞌaj chic soldados chirij ri Jesús.
MAT 27:28 Y ri soldados reꞌ xquicꞌan-el ri rutziak ri Jesús y xquiyaꞌ jun tziak quiak chirij.
MAT 27:29 Y xquiyaꞌ pa rujaluon jun corona ri pachꞌun cha jun kꞌayis ri altíra ruqꞌuixal. Y xquiyaꞌ jeꞌ jun aj pa rukꞌaꞌ derecha y ncaꞌxuquieꞌ choch y ncaꞌtzeꞌn chirij antok niquiꞌej cha: ¡Caquicuot, atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas!
MAT 27:30 Can niquichubꞌaj ri Jesús y niquimaj jeꞌ ri aj ri cꞌo pa rukꞌaꞌ chi niquibꞌuj pa rujaluon.
MAT 27:31 Y antok ijejeꞌ xaꞌtanie-ka chi ncaꞌtzeꞌn chirij, xquicꞌan-el ri tziak ri quiyoꞌn ijejeꞌ chirij, xquiya-el ri rutziak jajaꞌ, y xquicꞌuaj chi niquibꞌajij choch cruz.
MAT 27:32 Y antok ya ncaꞌiel-el pa tanamet, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri Simón rubꞌeꞌ, y ri soldados xquiꞌan cha ri ache reꞌ chi tucꞌuaj ri cruz.
MAT 27:33 Y xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Gólgota. Ri tzij Gólgota nrajoꞌ nuꞌej: Rujaluon Quiminak (Calavera).
MAT 27:34 Antok icꞌo chic chireꞌ, xquiyaꞌ cha ri Jesús vinagre xaluon riqꞌuin jun cꞌayilaj akꞌuon. Pero antok jajaꞌ xunaꞌ ri chica niquiyaꞌ cha, man xrajoꞌ ta xukun.
MAT 27:35 Y antok ri soldados quibꞌajin chic ri Jesús choch ri cruz, xcalasaj suerte chirij ri rutziak chi niquijach chiquivach. Y riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir ri bꞌeꞌn can ruma ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can: Xaꞌquijach ri nutziak chiquivach y xcalasaj suerte chirij. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can.
MAT 27:36 Y ri soldados xaꞌtzꞌuye-ka chireꞌ, quichajin ri Jesús.
MAT 27:37 Y paroꞌ ri cruz, ijejeꞌ xquiyaꞌ jun letrero ri nuꞌej karruma niquimisas. Choch ri letrero reꞌ nuꞌej: JAREꞌ RI JESUS RI QUI-REY RI ISRAELITAS.
MAT 27:38 Icꞌo icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri xaꞌbꞌajix choch cruz riqꞌuin ri Jesús. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda.
MAT 27:39 Ri vinak ri ncaꞌkꞌax ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús niquisiluoj can quijaluon choch, y cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej can cha.
MAT 27:40 Ri vinak reꞌ niquiꞌej cha ri Jesús: Atreꞌ xaꞌej chi navulij ri templo y chi oxeꞌ kꞌij napabꞌaꞌ chic jun bꞌay, tacalo-aviꞌ ayuon. Y xa atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, caka-pa choch ri cruz, ncaꞌchaꞌ can cha.
MAT 27:41 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas, ri achiꞌaꞌ fariseos y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ijejeꞌ altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús y niquiꞌej:
MAT 27:42 Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol, pero jajaꞌ man nitiquir ta nucol-riꞌ ruyuon. Xa jajaꞌ ri Qui-Rey ri israelitas, tika-pa choch ri cruz vacame cꞌa y can xtakanimaj.
MAT 27:43 Jajaꞌ can xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y xa ri Dios can nrajoꞌ jajaꞌ, tucaloꞌ cꞌa. Ruma ri Jesús ruꞌeꞌn: Inreꞌ in Rucꞌajuol ri Dios. Quireꞌ xquiꞌej ri achiꞌaꞌ reꞌ chirij ri Jesús.
MAT 27:44 Y ri alakꞌomaꞌ ri i-bꞌajin choch qui-cruz riqꞌuin ri Jesús, can cꞌo tzij jeꞌ ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej-apa cha.
MAT 27:45 Y pa nicꞌaj-kꞌij, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij.
MAT 27:46 Y yan laꞌk a las tres, ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Elí, Elí, ¿lama sabactani? xchaꞌ. Y ri tzij reꞌ quireꞌ nuꞌej: Nu-Dios, Nu-Dios, ¿karruma xinayaꞌ can?
MAT 27:47 Y icꞌo jujun ri icꞌo-apa cierca ri Jesús, antok xcaꞌxaj ri xuꞌej, ja xquiꞌej: Jajaꞌ, ja ri Elías ri nrayuoj, xaꞌchaꞌ.
MAT 27:48 Y cꞌo jun ri chaꞌnin xbꞌarucꞌama-pa jun esponja, xumubꞌaꞌ chupan vinagre, y xuyaꞌ ri esponja chutzaꞌn jun aj, chi xuyaꞌ cha ri Jesús chi nutzꞌuꞌ.
MAT 27:49 Pero ri nicꞌaj chic ri icꞌo-apa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, xquiꞌej: Kayoꞌiej, katzꞌataꞌ xa nalka ri Elías chi nucol, xaꞌchaꞌ.
MAT 27:50 Pero ri Jesús xurak chic ruchiꞌ y ja xujach ri ru-espíritu.
MAT 27:51 Y antok jajaꞌ xcon, ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj, cꞌa paroꞌ cꞌa chuxieꞌ ka. Can xuꞌon cubꞌrakan y ri abꞌaj xaꞌpax.
MAT 27:52 Ri jul ri pacheꞌ i-mukun-ve ri quiminakiꞌ xaꞌjakataj. Y iqꞌuiy chiquivach ri quiniman ri Dios ri i-quiminak chic el, xaꞌcꞌastaj-pa,
MAT 27:53 y xaꞌbꞌaꞌiel-pa. Antok ri Jesús cꞌastajnak chic chiquicajol ri quiminakiꞌ, xaꞌuoc chupan ri santa tanamet Jerusalén; y can iqꞌuiy xaꞌtzꞌato quichin.
MAT 27:54 Ri capitán y quinojiel ri icꞌo riqꞌuin chi niquichajij ri Jesús, xquitzꞌat ri xuꞌon ri cubꞌrakan y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌbꞌanataj, can altíra xquixiꞌij-quiꞌ y xquiꞌej: Can ketzij chi la ache la, can Rucꞌajuol ri Dios, xaꞌchaꞌ.
MAT 27:55 Y iqꞌuiy ixokiꞌ ri i-patanak chirij ri Jesús antok xiel-pa Galilea, y quilin-pa, ijejeꞌ chi-naj ncaꞌtzuꞌn-apa.
MAT 27:56 Y chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ, cꞌo ri María Magdalena, ri María quitieꞌ ri Jacobo y ri José, y ri raxjayil ri Zebedeo, ri quitieꞌ ri Jacobo y ri Juan.
MAT 27:57 Antok xkakꞌij-ka (después ri a las tres), cꞌo jun ache bꞌayuon xalka rubꞌinan José ri aj-Arimatea, jajaꞌ jun ru-discípulo ri Jesús.
MAT 27:58 Jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri Pilato chi xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús. Y ri Pilato xuꞌej cꞌa chi tiyoꞌx-pa ri ru-cuerpo ri Jesús cha ri José.
MAT 27:59 Y ri José xubꞌol cꞌa jun tziak sak chirij ri ru-cuerpo ri Jesús.
MAT 27:60 Ri José can richin jajaꞌ rucꞌatuon jun jul cꞌacꞌacꞌ, y chireꞌ xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Ri jul reꞌ cꞌatuon choch jun nem abꞌaj. Jajaꞌ xutzꞌapij can ri ruchiꞌ ri jul cha jun nem abꞌaj y xꞌa.
MAT 27:61 Ri María Magdalena y ri jun chic ixok rubꞌinan jeꞌ María i-tzꞌuyul chireꞌ choch ri jul.
MAT 27:62 Ri kꞌij antok xmuk ri Jesús, ja kꞌij reꞌ antok ri vinak niquiꞌan yan nojiel ri xticꞌatzin chica chucaꞌn kꞌij, ruma ri kꞌij richin uxlanien ya nitiquir-ka. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌbꞌaka choch ri Pilato.
MAT 27:63 Ijejeꞌ xbꞌaquiꞌej cha: Ojreꞌ xalka pa kaveꞌ antok ri Jesús cꞌa cꞌas, xuꞌej chi xticꞌastaj-pa chi oxeꞌ kꞌij. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri jun aj-tzꞌakoy-tzij reꞌ.
MAT 27:64 Rumareꞌ caꞌtakaꞌ soldados chi niquichajij ri jul cꞌa nitzꞌakat-na ri oxeꞌ kꞌij, chi quireꞌ man caꞌpa ri ru-discípulos y xticalakꞌaj ri ru-cuerpo ri Jesús chakꞌaꞌ, y xtiquiꞌej chica ri vinak: Ri Jesús can xcꞌastaj-ve-el chiquicajol ri quiminakiꞌ, xcaꞌchaꞌ. Ruma xa nalakꞌax-el ri ru-cuerpo, can más iqꞌuiy ri xcaꞌniman choch ri naꞌay, xaꞌchaꞌ.
MAT 27:65 Y ri Pilato xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y quiꞌivucꞌuaj ri soldados la. Tibꞌanaꞌ cha incheꞌl ri ivataꞌn ixreꞌ, xaꞌucheꞌx-el.
MAT 27:66 Ri achiꞌaꞌ reꞌ can ja xaꞌa pacheꞌ mukun-ve can ri Jesús y xquichojmij otz ruchiꞌ ri jul. Xquiꞌan jeꞌ sellar ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, chi quireꞌ man jun nitiquir nijako. Y xaꞌquiyaꞌ can ri soldados chireꞌ.
MAT 28:1 Y antok kꞌaxnak chic ri kꞌij richin uxlanien, cꞌa cumaj yan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, ri María Magdalena y ri jun chic ixok rubꞌinan jeꞌ María, xaꞌa chi niquitzꞌataꞌ ri jul pacheꞌ yoꞌn-ve can ri Jesús.
MAT 28:2 Y xuꞌon jun nem cubꞌrakan; ruma jun ángel richin ri Ajaf xka-pa chicaj chupan ri lugar pacheꞌ yoꞌn-ve can ri Jesús, xralasaj-el ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, y xtzꞌuyeꞌ paroꞌ.
MAT 28:3 Ri rusakil ri ángel ri tzꞌuyul paroꞌ ri abꞌaj, can junan riqꞌuin ri sakil ri nuyaꞌ ri yocopaꞌ. Y ri rutziak can altíra sak, can incheꞌl ri hielo ri nika.
MAT 28:4 Y ri soldados can altíra xquixiꞌij-quiꞌ choch ri ángel, can xaꞌbꞌarbꞌuot, y can incheꞌl xaꞌcon xaꞌcꞌujieꞌ can.
MAT 28:5 Pero ri ángel xchꞌo-pa chica ri icaꞌyeꞌ ixokiꞌ y xuꞌej chica: Man tixiꞌij-iviꞌ. Ruma inreꞌ vataꞌn chi ixreꞌ nticanuj ri Jesús ri xquimisas choch ri cruz.
MAT 28:6 Jajaꞌ man cꞌo ta chic vaveꞌ, ruma ya xcꞌastaj-el, incheꞌl ruꞌeꞌn can chiva. Quixam-pa; titzꞌataꞌ ri lugar pacheꞌ xcꞌujie-ve ri ru-cuerpo.
MAT 28:7 Quixꞌin chaꞌnin y tiꞌej chica quinojiel ri ru-discípulos, chi jajaꞌ ya xcꞌastaj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ; y vacame niꞌa naꞌay chivach cꞌa Galilea; chireꞌ xtitzꞌat-ve, can incheꞌl niꞌej-el chiva.
MAT 28:8 Y ri icaꞌyeꞌ ixokiꞌ reꞌ can ja xaꞌiel-pa chupan ri jul. Y mesque can quixiꞌin-quiꞌ y altíra jeꞌ ncaꞌquicuot, ijejeꞌ chaꞌnin xaꞌa chi niquiꞌej ri xquitzꞌat y ri xcaꞌxaj chica ri ru-discípulos ri Jesús. Y antok i-bꞌanak chi niquiꞌej,
MAT 28:9 jareꞌ antok ri Jesús xbꞌaꞌiel-pa chiquivach y xaꞌruꞌon saludar. Y ri icaꞌyeꞌ ixokiꞌ reꞌ xaꞌxuquie-ka choch ri Jesús, xquikꞌatiej ri rakan y can xquiyaꞌ rukꞌij.
MAT 28:10 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ixokiꞌ: Man tixiꞌij-iviꞌ. Quixꞌin y tiꞌej chica ri nu-hermanos ri xitzꞌat y xivaxaj, richin chi caꞌa Galilea y chila xquinquitzꞌat-ve, xchaꞌ chica.
MAT 28:11 Y antok ri ixokiꞌ quitzꞌamuon bꞌay, icꞌo nicꞌaj chiquivach ri soldados ri niquichajij ri jul xaꞌa pa tanamet Jerusalén y xbꞌaquiꞌej chica ri principales sacerdotes nojiel ri xbꞌanataj ri pacheꞌ xmuk-ve ri Jesús.
MAT 28:12 Ri principales sacerdotes xquimol-quiꞌ quiqꞌuin ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y antok quiꞌeꞌn chic chiquivach, xquiyaꞌ qꞌuiy miera chica ri soldados.
MAT 28:13 Ijejeꞌ xquiꞌej chica: Ixreꞌ tiꞌej chi xixvar-ka ri chakꞌaꞌ, y antok nquixvar, xaꞌlka ri ru-discípulos ri Jesús y xquilakꞌaj-el ri ru-cuerpo.
MAT 28:14 Y xa ri gobernador nunaꞌiej chi ixreꞌ xa xixvar-ka y man xichajij ta incheꞌl ri xꞌeꞌx chiva, ojreꞌ xkojbꞌachꞌoꞌ riqꞌuin y xkojrunimaj, y quireꞌ nquixkacol pa rukꞌaꞌ, xaꞌchaꞌ chica.
MAT 28:15 Ri soldados xquicꞌan ri miera, y can incheꞌl xꞌeꞌx chica, can quireꞌ xquiꞌan: Can xquitzijuoj incheꞌl ri xꞌeꞌx chica chiquicajol ri israelitas y cꞌa niquinimaj chupan ri tiempo vacame.
MAT 28:16 Ri once (julajuj) ru-discípulos ri Jesús xaꞌa Galilea. Y xaꞌjotieꞌ paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ pacheꞌ bꞌeꞌn can chica ruma ri Jesús.
MAT 28:17 Y antok ijejeꞌ xquitzꞌat ri Jesús, can xquiyaꞌ rukꞌij. Pero icꞌo nicꞌaj ri man can ta niquinimaj chi ja ri Jesús.
MAT 28:18 Y ri Jesús xjiel-apa quiqꞌuin y xuꞌej chica: Can nojiel poder xjach pa nukꞌaꞌ; ri cꞌo chicaj y ri cꞌo vaveꞌ choch-ulief.
MAT 28:19 Mareꞌ niꞌej can chiva: Quixꞌin cꞌa nojiel naciones chi nticꞌut chiquivach ri vinak chi ncaꞌuoc nu-discípulos; quiꞌbꞌanaꞌ bautizar pa rubꞌeꞌ ri Katataꞌ Dios, pa nubꞌeꞌ inreꞌ ri in Rucꞌajuol ri Dios y pa rubꞌeꞌ ri Espíritu Santo.
MAT 28:20 Y ticꞌutuꞌ chiquivach chi tiquibꞌanaꞌ nojiel ri nuꞌeꞌn chiva. Y inreꞌ xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin nojiel kꞌij hasta cꞌa antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri roch-ulief. Amén.
MAR 1:1 Quireꞌ xtiquir-pa ri evangelio richin ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios.
MAR 1:2 Ri profeta Isaías rutzꞌibꞌan can ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios. Quireꞌ nuꞌej: Inreꞌ xtintak jun ache naꞌay chavach, chi nuchojmij ri abꞌiey chavach.
MAR 1:3 Ri ache reꞌ xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, y can choj tibꞌanaꞌ cha. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
MAR 1:4 Ri ache ri xtak-pa, ja ri Juan el Bautista. Y jajaꞌ ncaꞌruꞌon bautizar ri vinak chupan jun lugar desierto. Y nuꞌej chica ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ ri Dios y tiquibꞌanaꞌ bautizar-quiꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri qui-pecados ruma ri Dios.
MAR 1:5 Y ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin, can iqꞌuiy. Icꞌo ri i-patanak Jerusalén, y icꞌo ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea, y jajaꞌ ncaꞌruꞌon bautizar chireꞌ chupan ri río Jordán. Y niquiꞌej cꞌa ri qui-pecados ri i-quibꞌanun-pa.
MAR 1:6 Ri rutziak ri Juan el Bautista bꞌanun cha ruveꞌ camello, y jutzꞌit tzꞌun rucusan chi ruximuon rupan. Y ri rutiꞌ, ja ri sacꞌ y ri cabꞌ ri niril pa tak kꞌayis.
MAR 1:7 Ri Juan nuꞌej chica ri vinak: Cꞌo Jun ri xtipa chuvij inreꞌ ri nixta nucꞌul chi inreꞌ nquiluquie-ka chi niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ, ruma jajaꞌ cꞌo nojiel poder riqꞌuin que chinoch inreꞌ.
MAR 1:8 Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar. Pero ri Jun ri xtipa, xquixruꞌon bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo.
MAR 1:9 Ja tiempo reꞌ antok ri Jesús alanak-pa pa tanamet Nazaret ri cꞌo Galilea y xalka riqꞌuin ri Juan. Y jajaꞌ xꞌan bautizar ruma ri Juan chupan ri río Jordán.
MAR 1:10 Y antok ri Jesús xiel-pa chupan ri yaꞌ, xutzꞌat chi xjakataj ri rocaj, y ri Espíritu Santo nika-pa incheꞌl jun paluomix; y choj xka-pa paroꞌ jajaꞌ.
MAR 1:11 Y jareꞌ antok cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol; altíra ncanvajoꞌ y niquicuot vánima aviqꞌuin. Quireꞌ ri xuꞌej-pa.
MAR 1:12 Y ri Jesús xꞌan cha ruma ri Espíritu Santo chi xꞌa chupan jun lugar desierto.
MAR 1:13 Y chireꞌ chupan ri lugar desierto xcꞌujie-ve, pacheꞌ joꞌc cꞌuxuniel tak chicop icꞌo. Chireꞌ xcꞌujie-ve cuarenta kꞌij. Y antok cꞌo chireꞌ, ri Satanás xuꞌon tentar. Y ri ángeles xquiꞌan servir ri Jesús.
MAR 1:14 Cꞌo chic ri Juan el Bautista pa cárcel antok ri Jesús xtzalaj chic Galilea. Ri Jesús nutzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios,
MAR 1:15 y nuꞌej: Vacame cꞌa, ja xalka ri tiempo ri ruꞌeꞌn ri Dios; xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino. Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ y tinimaj ri evangelio, nchaꞌ chica.
MAR 1:16 Y jun kꞌij antok ri Jesús bꞌanak chuchiꞌ ri mar Galilea, xaꞌrutzꞌat icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ; jun ja ri Simón y ri jun chic ja ri Andrés; ijejeꞌ i-tzꞌamoy-car, mareꞌ niquiya-ka ri quiyaꞌl chupan ri yaꞌ.
MAR 1:17 Y ri Jesús xchꞌo-apa chica ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ y xuꞌej chica: Joꞌ viqꞌuin, y xtincꞌut chivach cheꞌl nquiꞌcanuj vinak chi nquinquinimaj.
MAR 1:18 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, ja xquiyaꞌ can ri quiyaꞌl y xaꞌa riqꞌuin ri Jesús.
MAR 1:19 Y cꞌa jubꞌaꞌ oc caꞌin, ri Jesús xaꞌrutzꞌat chic icaꞌyeꞌ ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ jeꞌ, ja ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo. Ijejeꞌ icꞌo chupan ri barco niquicꞌajuoj ri yaꞌl richin niquitzꞌom car.
MAR 1:20 Y xpa ri Jesús xaꞌrayuoj chi ncaꞌa riqꞌuin. Y ri Jacobo y ri Juan xquiyaꞌ can ri quitataꞌ Zebedeo quiqꞌuin ri muosa chupan ri barco, y xaꞌa riqꞌuin.
MAR 1:21 Ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin xaꞌlka pa tanamet Capernaum. Y antok nalka ri kꞌij richin uxlanien, ri Jesús niꞌa pa sinagoga. Jajaꞌ chireꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak.
MAR 1:22 Y ri xaꞌcꞌaxan richin, can xaꞌchapataj ruma ri tzij ri xcaꞌxaj, ruma antok ncaꞌrutijuoj, can kꞌalaj chi can cꞌo autoridad pa rukꞌaꞌ y man incheꞌl ta ri achiꞌaꞌ escribas.
MAR 1:23 Y chireꞌ chupan ri sinagoga, cꞌo-apa jun ache ri cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin. Y ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin ri ache, can xsiqꞌuin,
MAR 1:24 y xuꞌej cha ri Jesús: ¿Chica navajoꞌ chika, atreꞌ Jesús aj-Nazaret? ¿Xapa chi nkojaqꞌuis? Inreꞌ vataꞌn chica atreꞌ, chi at Santo richin ri Dios, xchaꞌ cha.
MAR 1:25 Pero ri Jesús xuchꞌolij ri itziel espíritu: ¡Man chic cachꞌoꞌ y catiel-el riqꞌuin ri ache!
MAR 1:26 Y ri itziel espíritu xuquiyica-can ri ru-cuerpo ri ache, y nisiqꞌuin antok xiel-el riqꞌuin.
MAR 1:27 Y ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xuꞌon ri Jesús, y niquiꞌej cꞌa chiquivach: ¿Chica cꞌa va? Ruma ri nucꞌut jajaꞌ can cꞌacꞌacꞌ. Antok nichꞌoꞌ, can riqꞌuin autoridad, y ri itziel tak espíritus can niquinimaj rutzij, ncaꞌchaꞌ ri vinak chiquivach.
MAR 1:28 Y chaꞌnin xꞌa rutzijoxic ri Jesús ri pa tak tanamet ri icꞌo cierca ri Galilea.
MAR 1:29 Antok ri Jesús, ri Jacobo y ri Juan xaꞌiel-pa chupan ri sinagoga, xaꞌlka chicachuoch ri Simón y ri Andrés.
MAR 1:30 Pero antok xaꞌlka, xꞌeꞌx cha ri Jesús chi ri rujitieꞌ ri Simón catzꞌol choch ruchꞌat, ruma cꞌo cꞌatan chirij.
MAR 1:31 Y ri Jesús xjiel-apa riqꞌuin ri niyavaj, xutzꞌom rukꞌaꞌ y xupilisaj. Y joꞌc quireꞌ xuꞌon cha, ja xqꞌuis-el ri cꞌatan chirij. Y ri ixok reꞌ xaꞌrutzuk ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin.
MAR 1:32 Antok ya xka-ka ri kꞌij y xcokꞌa-ka, ri vinak ri icꞌo ncaꞌyavaj quiqꞌuin xaꞌquicꞌam-pa choch ri Jesús. Ri ncaꞌyavaj reꞌ, diferente roch yabꞌil ri ntuoc chica y icꞌo jeꞌ ri cꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin.
MAR 1:33 Y jubꞌaꞌ ma quinojiel ri vinak ri icꞌo chupan ri jun tanamet reꞌ ri xquimol-quiꞌ chuchiꞌ ri jay pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús.
MAR 1:34 Y xaꞌruꞌon sanar iqꞌuiy ri ncaꞌyavaj, ri diferente roch yabꞌil ri ntuoc chica. Y xaꞌralasaj-el iqꞌuiy itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin ri vinak. Ri Jesús man xuyaꞌ ta permiso chica ri itziel tak espíritus chi xaꞌchꞌoꞌ, ruma cataꞌn chica jajaꞌ.
MAR 1:35 Cumaj yan, can cꞌa kꞌakuꞌn, ri Jesús xiel-el pa tanamet y xꞌa chupan jun lugar pacheꞌ man jun vinak chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar.
MAR 1:36 Y ri Simón y ri icꞌo riqꞌuin xaꞌa chi xiꞌquicanuj ri Jesús.
MAR 1:37 Y antok xquil, xquiꞌej cha: Quinojiel ri vinak ncatquicanuj, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 1:38 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Joꞌ nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo cierca, chi nitzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios chireꞌ, ruma richin reꞌ xipa, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 1:39 Y jajaꞌ nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas chupan nojiel ri Galilea. Y can xaꞌralasaj-el ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin ri vinak.
MAR 1:40 Xalka riqꞌuin ri Jesús jun ache niyavaj riqꞌuin ri yabꞌil lepra, ja xxuquie-ka choch y nucꞌutuj favor xuꞌej cha: Xa navajoꞌ, cꞌo cheꞌl nquinaꞌan sanar.
MAR 1:41 Y ri Jesús xujoyovaj roch ri ache reꞌ; xuyuk-apa ri rukꞌaꞌ y xutzꞌom-apa y xuꞌej cha: Nivajoꞌ chi ncacꞌachoj. Tiqꞌuis-el ri yabꞌil reꞌ chavij, xchaꞌ cha.
MAR 1:42 Y can joꞌc quireꞌ xuꞌej ri Jesús, ri yabꞌil lepra ri cꞌo chirij ri ache xqꞌuis-el y xcꞌachoj ri ache.
MAR 1:43 Entonces ri Jesús xuꞌej cha ri ache chi tiꞌa, pero xuꞌon mandar cha ri chica nicꞌatzin chi nuꞌon.
MAR 1:44 Ri Jesús xuꞌej cha: Man tatzijuoj chica ri vinak ri xbꞌanataj aviqꞌuin, choj caꞌin, acꞌutu-aviꞌ choch ri sacerdote, y tayaꞌ ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ nikꞌalajin chiquivach chi at otz chic vacame, xcha-el cha.
MAR 1:45 Pero ri ache can joꞌc xuyaꞌ can ri Jesús, xutzꞌom rutzijoxic ri xbꞌanataj riqꞌuin jajaꞌ. Y rumareꞌ ri Jesús chaꞌnin xiel rutzijoxic, y man nitiquir ta chic cꞌa ntuoc-apa ri pa tak tanamet ri pacheꞌ nalka-ve, ruma can iqꞌuiy vinak ri ncaꞌcꞌulu-apa richin. Y rumareꞌ ri Jesús nicꞌujieꞌ juviera ri tanamet. Y ri vinak ri ncaꞌlka riqꞌuin, can nojiel lugar ncaꞌpa-ve.
MAR 2:1 Ya takꞌax jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij, ri Jesús xtzalaj-pa pa tanamet Capernaum, y ri vinak xcaꞌxaj chi jajaꞌ cꞌo chupan jun jay chireꞌ pa tanamet.
MAR 2:2 Ri vinak chaꞌnin cꞌa xquimol-apa-quiꞌ pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús. Rumareꞌ ri jay can man ncaꞌruꞌon ta chic, ni ri chuchiꞌ. Y ri Jesús nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach.
MAR 2:3 Jareꞌ antok icꞌo nicꞌaj chic xaꞌlka; quicꞌamun-pa jun ache ri paralítico ru-cuerpo. Icajeꞌ i-talayuon-pa richin.
MAR 2:4 Pero ijejeꞌ xa man xaꞌtiquir ta xaꞌbꞌaka pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, ruma iqꞌuiy ri vinak quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Mareꞌ xquicꞌan-el jubꞌaꞌ ruveꞌ ri jay ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, y xquikasaj-ka ri camilla ri cꞌo ri ache ri paralítico ru-cuerpo choch.
MAR 2:5 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi ri achiꞌaꞌ ri i-cꞌamayuon-pa quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin, ja xuꞌej cha ri ache ri paralítico ru-cuerpo: Valcꞌual, ri a-pecados xaꞌan perdonar.
MAR 2:6 Y chireꞌ i-tzꞌuyul-apa nicꞌaj achiꞌaꞌ escribas. Ijejeꞌ xquiꞌej-ka pa cánima:
MAR 2:7 ¿Karruma nuꞌej quireꞌ va ache va? Can nuꞌon chi jajaꞌ ri Dios, ruma joꞌc ri Dios nibꞌano perdonar pecados, ncaꞌchaꞌ.
MAR 2:8 Y ri Jesús can rataꞌn ri chica niquiꞌej pa tak cánima ri achiꞌaꞌ reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma quireꞌ ntiꞌej pa tak ivánima?
MAR 2:9 ¿Chica ri más fácil, niꞌej cha ri ache paralítico: Ri a-pecados niꞌan perdonar, o niꞌej cha: Capalaj, tavucꞌuaj ri a-camilla y caꞌin?
MAR 2:10 Vacame cꞌa, chi ntivatamaj chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can cꞌo poder riqꞌuin chi nuꞌon perdonar pecados, (jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej cha ri ache paralítico):
MAR 2:11 Chava atreꞌ niꞌej: Capalaj, tavucꞌuaj ri a-camilla y caꞌin chavachuoch, xchaꞌ cha.
MAR 2:12 Y ri ache ja xpalaj chaꞌnin, xucꞌol-el ri ru-camilla, y xiel-el chiquicajol ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Y ri vinak can xaꞌchapataj, y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y xquiꞌej: Man jun bꞌay katzꞌatuon chi quireꞌ nibꞌanataj, xaꞌchaꞌ.
MAR 2:13 Y ri Jesús xꞌa chic jun bꞌay chuchiꞌ ri mar y altíra iqꞌuiy vinak ri xaꞌlka riqꞌuin, y jajaꞌ ncaꞌrutijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAR 2:14 Y antok jajaꞌ nakꞌax, xutzꞌat ri Leví, ri rucꞌajuol ri Alfeo. Ri ache reꞌ tzꞌuyul choch jun chꞌacat chi numol ri impuestos ri ncaꞌtuoj can. Y ri Jesús xuꞌej cha: Joꞌ viqꞌuin. Y jajaꞌ xpalaj-pa ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve y xꞌa riqꞌuin ri Jesús.
MAR 2:15 Y antok ri Jesús cꞌo chirij ri mesa pa rachuoch ri Leví, iqꞌuiy ri maloy-impuestos y nicꞌaj chic vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica icꞌo-apa chirij ri mesa, junan riqꞌuin ri Jesús y ri ru-discípulos. Ruma can iqꞌuiy ri i-bꞌanak chirij ri Jesús.
MAR 2:16 Y antok ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos xquitzꞌat chi ri Jesús nivaꞌ quiqꞌuin ri maloy-impuestos y quiqꞌuin ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado niꞌeꞌx chica, xquiꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma jajaꞌ nivaꞌ quiqꞌuin ri maloy-impuestos y quiqꞌuin ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado niꞌeꞌx chica? xaꞌchaꞌ.
MAR 2:17 Antok ri Jesús xraꞌxaj ri niquiꞌej ri achiꞌaꞌ reꞌ, xuꞌej chica: Ri man ncaꞌyavaj ta man nicꞌatzin ta jun doctor chica, xa ja ri ncaꞌyavaj. Inreꞌ man xipa ta chi ncaꞌnvayuoj ri choj quicꞌaslien choch ri Dios, xa ja ri cꞌo qui-pecados, xchaꞌ chica.
MAR 2:18 Ri ru-discípulos ri Juan el Bautista y ri qui-discípulos ri achiꞌaꞌ fariseos niquiꞌan ayuno. Y rumareꞌ xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Ojreꞌ ri oj ru-discípulos ri Juan el Bautista y oj qui-discípulos ri achiꞌaꞌ fariseos nakaꞌan ayuno. ¿Karruma ri a-discípulos atreꞌ man quireꞌ ta niquiꞌan? xaꞌchaꞌ cha.
MAR 2:19 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Acaso otz came chi niquiꞌan ayuno ri i-bꞌanun invitar pa jun cꞌulubꞌic antok xa cꞌa cꞌo ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ chiquicajol? Antok xa cꞌa cꞌo ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ chiquicajol, manak cheꞌl niquiꞌan ayuno.
MAR 2:20 Pero xtalka ri kꞌij antok ri alaꞌ reꞌ xtalasas-el chiquicajol, cꞌajareꞌ xtiquiꞌan ayuno.
MAR 2:21 Man jun nucusaj jun cꞌojobꞌal cꞌacꞌacꞌ chi nucꞌojobꞌiej jun tziak ri xa tziaꞌk chic. Ruma ri cꞌojobꞌal cꞌacꞌacꞌ nucꞌol-riꞌ y nujicꞌ ri tziak ri xa tziaꞌk chic y más nikꞌachꞌitaj-ka.
MAR 2:22 Y man jun niyoꞌn cꞌacꞌacꞌ vino chupan jun tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ ri xa tziaꞌk chic. Ruma xa quireꞌ niꞌan cha, ri tzꞌun xa man nuyuk ta chic riꞌ; ri tzꞌun xa nikꞌachꞌitaj y ja niqꞌuis-el ri vino chupan. Y ri tzꞌun jeꞌ man jun chic xticꞌatzin-ve. Pero chupan jun cꞌacꞌacꞌ tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ, otz niyaquieꞌ cꞌacꞌacꞌ vino. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAR 2:23 Chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús y ri ru-discípulos ncaꞌkꞌax chupan jun ulief ri ticuon trigo choch. Y ri discípulos mientras ncaꞌin, ncaꞌquichꞌup-el ruveꞌ ri trigo.
MAR 2:24 Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej cha ri Jesús: Caꞌtzꞌataꞌ la a-discípulos. ¿Karruma ncaꞌsamaj chupan ri kꞌij richin uxlanien? Reꞌ xajan, xaꞌchaꞌ.
MAR 2:25 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Man jun came bꞌay ibꞌanun leer ri tzꞌibꞌan can chirij ri xuꞌon ri David y ri i-rachꞌil chupan ri ojier can tiempo antok xnem-pa quipan?
MAR 2:26 Ri David xuoc pa rachuoch ri Dios chi xirucanuj ri chica nutej. Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij chupan ri tiempo reꞌ ja ri Abiatar. Y can ja ri sagrada simíta ri xbꞌayoꞌx-pa cha. Y ri simíta reꞌ man joꞌc ta ri David ri xcꞌuxu, xa can xuyaꞌ jeꞌ chica ri i-bꞌanak riqꞌuin. Pero man pecado ta ri xquiꞌan, mesque ri simíta reꞌ joꞌc ri sacerdotes ri ncaꞌcꞌuxu.
MAR 2:27 Y xuꞌej jeꞌ chica: Ri Dios cuma ri vinak xuꞌon can ri kꞌij richin uxlanien; y man ruma ta ri kꞌij richin uxlanien xaꞌruꞌon ri vinak.
MAR 2:28 Rumareꞌ vacame tivatamaj chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, Rajaf ri kꞌij richin uxlanien.
MAR 3:1 Y ri Jesús xuoc chic jun bꞌay ri pa sinagoga, y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ, cꞌo jun ache chakeꞌj jun rukꞌaꞌ.
MAR 3:2 Pero icꞌo ri joꞌc niquitzꞌat-apa ri Jesús y quiyoꞌien chi xa xtuꞌon sanar ri ache, chi quireꞌ niquiꞌan acusar chi xsamaj chupan jun kꞌij richin uxlanien.
MAR 3:3 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri ache chakeꞌj ri rukꞌaꞌ: Capalaj y capiꞌieꞌ pa nicꞌaj, xchaꞌ cha.
MAR 3:4 Y ri Jesús xuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chireꞌ: ¿Chica ri más otz niꞌan chupan jun kꞌij richin uxlanien, ja ri otz o ja ri man otz ta? ¿Ri nicuol jun vinak choch ri camic o niquimisas? xchaꞌ chica. Pero quinojiel man jun tzij ri xquiꞌej.
MAR 3:5 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xpa rayoval y xbꞌisuon-ka, ruma xutzꞌat chi cof quibꞌanun cha ri cánima y man nicajoꞌ ta niquinimaj. Después xuꞌej cha ri ache ri chakeꞌj jun rukꞌaꞌ: Tayukuꞌ la akꞌaꞌ. Y ri ache xuyuk ri rukꞌaꞌ, y ja otz xuꞌon ri rukꞌaꞌ.
MAR 3:6 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌiel chireꞌ chi xbꞌaquimalo-quiꞌ quiqꞌuin ri i-ruvinak ri rey Herodes, chi niquiꞌan pensar ri chica niquiꞌan cha ri Jesús, ruma nicajoꞌ niquiquimisaj.
MAR 3:7 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa chuchiꞌ ri mar y chirij ri Jesús xaꞌa iqꞌuiy vinak aj-chireꞌ Galilea. Y nicꞌaj ri xaꞌpa Judea,
MAR 3:8 ri Jerusalén, ri Idumea, ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri río Jordán, y cierca ri caꞌyeꞌ tanamet ri Tiro y ri Sidón. Can quinojiel ri vinak ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xaꞌpa ruma caxan ri milagros ri ncaꞌruꞌon. Can iqꞌuiy ri vinak ri xaꞌlka.
MAR 3:9 Y ruma iqꞌuiy ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos chi tiquiya-pa jun chꞌiti barco cierca, chi quireꞌ xa ri vinak xtiquipitzꞌ, ntuoc chupan ri chꞌiti barco.
MAR 3:10 Ri Jesús can iqꞌuiy ri xaꞌruꞌon sanar. Rumareꞌ ri ncaꞌyavaj quimaluon-quiꞌ chirij, y niquitej quikꞌij chi niquitzꞌom-apa.
MAR 3:11 Y ri itziel tak espíritus antok niquitzꞌat ri Jesús, ncaꞌxuquieꞌ choch y can riqꞌuin quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌoꞌ y niquiꞌej: Atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, ncaꞌchaꞌ.
MAR 3:12 Pero ri Jesús ncaꞌruchꞌolij altíra chi man tiquitzijuoj chi chica jajaꞌ.
MAR 3:13 Ri Jesús xjotie-el paroꞌ jun juyuꞌ y xaꞌrayuoj-el ri xaꞌrajoꞌ jajaꞌ chi xaꞌrucꞌuaj y ijejeꞌ xaꞌa riqꞌuin.
MAR 3:14 I-doce (cabꞌalajuj) ri xaꞌruchaꞌ chi ncaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin y chi ncaꞌrutak-el chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAR 3:15 Y can xuyaꞌ poder chica chi ncaꞌquiꞌan sanar ri ncaꞌyavaj y chi ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus.
MAR 3:16 Ri i-doce (cabꞌalajuj) ri xaꞌruchaꞌ ri Jesús, ja ri Simón ri xuꞌej Pedro cha,
MAR 3:17 ri Jacobo y ri Juan ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, ri xuꞌej jeꞌ Boanerges chica; ri tzij Boanerges ntiel: I-ralcꞌual ráya.
MAR 3:18 Ri Andrés, ri Felipe, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Tomás, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Tadeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx cananistas chica,
MAR 3:19 y ri Judas Iscariote ri xjacho richin ri Jesús. Ri Jesús y ri xaꞌruchaꞌ xaꞌa chupan jun jay.
MAR 3:20 Y ruma altíra iqꞌuiy vinak ri xquimol-quiꞌ jun chic bꞌay, ri Jesús y ri ru-discípulos manak cheꞌl xaꞌvaꞌ.
MAR 3:21 Y antok ri rachꞌalal ri Jesús xquinaꞌiej nojiel reꞌ, ja xaꞌlka chi nalquimaꞌ, ruma ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri Jesús xuꞌon-ka chꞌuꞌj.
MAR 3:22 Pero ri achiꞌaꞌ escribas ri i-patanak pa tanamet Jerusalén, niquitzijuoj chiquivach chi ri Jesús cꞌo ri Beelzebú riqꞌuin, ri quijaval ri itziel tak espíritus y niquiꞌej chi jareꞌ ri nibꞌano cha chi nitiquir ncaꞌralasaj ri itziel tak espíritus.
MAR 3:23 Y rumareꞌ ri Jesús xaꞌrayuoj chi xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y quireꞌ xuꞌej chica: ¿Cheꞌl reꞌ chi ja mismo ri Satanás ncaꞌralasaj-el ri rusamajiel?
MAR 3:24 Ruma xa ri vinak richin jun reino caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri reino reꞌ xa nitzak.
MAR 3:25 Y quireꞌ jeꞌ chupan jun jay, xa caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri jay reꞌ xa niqꞌuis.
MAR 3:26 Y xa ri Satanás nuꞌon-ka ayoval quiqꞌuin ri i-rusamajiel, xa nipalaj chirij jajaꞌ mismo. Ruma xa quireꞌ nuꞌon, ruyuon nicꞌujieꞌ can y chaꞌnin nitzak.
MAR 3:27 Y xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nuꞌon alakꞌ pa rachuoch jun ache ri altíra ruchukꞌaꞌ, naꞌay nuxim, cꞌajareꞌ cꞌo cheꞌl nucanuj-el nojiel ri nrajoꞌ nucꞌuaj.
MAR 3:28 Y can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva, chi xa chica-na pecados niquiꞌan ri vinak choch ri ulief, cꞌa ncaꞌan perdonar. Hasta ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, cꞌa ncaꞌan perdonar.
MAR 3:29 Pero ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Espíritu Santo, man niꞌan ta perdonar sino que xtiꞌan castigar richin nojiel tiempo.
MAR 3:30 Ri Jesús quireꞌ xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ escribas, ruma ijejeꞌ niquiꞌej chirij jajaꞌ chi cꞌo itziel espíritu riqꞌuin.
MAR 3:31 Y ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ ri Jesús xaꞌpa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ. Pero xa juviera xaꞌcꞌujie-ve. Xa xquitak royoxic chi nicajoꞌ ncaꞌchꞌoꞌ cha.
MAR 3:32 Y ri vinak ri i-tzꞌuyul riqꞌuin ri Jesús xquiꞌej-apa cha: Ri atieꞌ y ri achakꞌ icꞌo juviera y ncatquicanuj.
MAR 3:33 Pero ri Jesús xuꞌej: ¿Chica ri ntieꞌ y ri nchakꞌ?
MAR 3:34 Y xaꞌrucaꞌyiej quinojiel ri i-tzꞌuyul riqꞌuin y xuꞌej chica: Jareꞌ ri ntieꞌ y ri nchakꞌ.
MAR 3:35 Ruma quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri nrajoꞌ ri Dios, jareꞌ ri ntieꞌ, ri vanaꞌ y ri nchakꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 4:1 Y ri Jesús xꞌa chic chuchiꞌ ri mar y jajaꞌ ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y iqꞌuiy vinak ri xquimol-apa-quiꞌ riqꞌuin. Rumareꞌ jajaꞌ xuoc chupan jun barco ri cꞌo paroꞌ ri mar y xtzꞌuye-ka chupan. Y pan ulief chuchiꞌ ri mar icꞌo ri vinak.
MAR 4:2 Y jajaꞌ qꞌuiy kax xucꞌut chiquivach ruyuon riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Jajaꞌ xuꞌej chica:
MAR 4:3 Tivaxaj jaꞌal ri xtinꞌej chiva: Cꞌo jun ache ri xꞌa chi xbꞌaruquiraj ijaꞌtz.
MAR 4:4 Y antok ri ache nuquiraj ri ijaꞌtz, cꞌo ijaꞌtz xaꞌka pa bꞌay. Y xaꞌpa ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, xquimol-el ri ijaꞌtz.
MAR 4:5 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol abꞌaj y chireꞌ xa man qꞌuiy ta ulief cꞌo, rumareꞌ chaꞌnin xaꞌiel-pa ruma man pin ta ri ulief.
MAR 4:6 Pero antok xpa ruchukꞌaꞌ ri kꞌij, xaꞌyamayo-ka, y ruma man naj ta bꞌanak-ka ri quixieꞌ, mareꞌ xaꞌchakej-ka chaꞌnin.
MAR 4:7 Y nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix. Y antok xaꞌiel-pa, junan xaꞌqꞌuiy quiqꞌuin ri qꞌuix, y xaꞌjiekꞌ chiquicajol ri qꞌuix y man jun quivach xcꞌujieꞌ.
MAR 4:8 Pero nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka pan utzulaj ulief y jaꞌal xquiyaꞌ quivach, ruma xaꞌiel-pa ri ticuon can y xaꞌqꞌuiy jaꞌal; cꞌo ri xquiyaꞌ a treinta quivach, cꞌo ri xquiyaꞌ a sesenta y cꞌo ri xquiyaꞌ a cien quivach.
MAR 4:9 Ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ chica.
MAR 4:10 Y antok ri Jesús y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos quiyuon xaꞌcꞌujieꞌ can quiqꞌuin ri nicꞌaj vinak, xquicꞌutuj cha chirij ri chica nrajoꞌ nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij).
MAR 4:11 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Chiva ixreꞌ yoꞌn chi ntinaꞌiej chirij ri ru-reino ri Dios. Pero chica ri vinak ri man nquinquinimaj ta, xa riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) nquichꞌo-ve chica.
MAR 4:12 Chi quireꞌ xa choj niquitzꞌat y man niquiyaꞌ ta pa cuenta ri niquitzꞌat, y joꞌc nicaꞌxaj y man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender) ri nicaꞌxaj, chi quireꞌ man niquiyaꞌ ta can ri pecado chi niquiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y man xtiꞌan ta perdonar ri qui-pecados.
MAR 4:13 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: ¿Man xiꞌka ta pan iveꞌ (man xiꞌan ta entender) ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) ri xintzijuoj chiva? ¿Cheꞌl xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender) ri nicꞌaj chic parábolas (cꞌambꞌal-tzij)?
MAR 4:14 Ri ache aj-ticoniel, jareꞌ ri rusamajiel ri Dios ri nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal.
MAR 4:15 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka pa bꞌay, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y ri Satanás chaꞌnin nipa quiqꞌuin y nralasaj-el ri chꞌabꞌal ri xtic can pa cánima.
MAR 4:16 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol abꞌaj, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can altíra ncaꞌquicuot antok niquiꞌan recibir.
MAR 4:17 Pero ruma manak ruxieꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, rumareꞌ man ncaꞌlayuj ta ncaꞌquicuot. Ruma antok ncaꞌpa ri sufrimientos y itziel ncaꞌtzꞌiet ruma quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chaꞌnin ncaꞌtzak.
MAR 4:18 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios,
MAR 4:19 pero xa ja ri nicꞌatzin chica kꞌij-kꞌij choch-ulief, joꞌc reꞌ ninataj chica y niꞌan maña chica ruma ri bꞌayomal. Y ruma nicajoꞌ chi quiqꞌuin ta ijejeꞌ cꞌo-ve ri cꞌo riqꞌuin jun chic, jareꞌ nibꞌano chi nijiekꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima. Rumareꞌ man jun otz xtikꞌalajin pa quicꞌaslien.
MAR 4:20 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka pan utzulaj ulief, ja ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan recibir. Ri quicꞌaslien can nikꞌalajin jaꞌal, y can niquiyaꞌ qui-fruto a treinta, a sesenta o a cien.
MAR 4:21 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Antok nicꞌamar-pa jun lámpara chi nuyaꞌ sakil pa jay, ¿chuxieꞌ came jun cajuon o chuxieꞌ came jun chꞌat niyoꞌx-ve? Ri lámpara chicaj niyoꞌx-ve, xchaꞌ chica.
MAR 4:22 Ruma man jun kax ri avan-can, ri man ta xtibꞌakꞌalajin-pa. Y man jun ri tzꞌapin can ruveꞌ, ri man ta xtibꞌakꞌalajin-pa choch sakil.
MAR 4:23 Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 4:24 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Ixreꞌ ri ntivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, tivaxaj otz y tibꞌanaꞌ ri nuꞌej. Ruma can incheꞌl ri ntiꞌan ixreꞌ chica ri vinak, quireꞌ xtiꞌan chiva ixreꞌ; y man joꞌc ta reꞌ, xa xtiyoꞌx más ruveꞌ.
MAR 4:25 Ruma ri cꞌo riqꞌuin, can xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.
MAR 4:26 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Ri ru-reino ri Dios can nibꞌanataj incheꞌl nibꞌanataj riqꞌuin ri ijaꞌtz ri nutic can jun ache ri pan ulief.
MAR 4:27 Jajaꞌ nivar ri chakꞌaꞌ y nipalaj-pa antok nisakar-pa, y quireꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij. Y ri ijaꞌtz ntiel-pa y niqꞌuiy. Pero ri ache ri tiquiyuon can, man rataꞌn ta chica nuꞌon ri ijaꞌtz chi ntiel-pa y chica nuꞌon chi niqꞌuiy.
MAR 4:28 Ruma xa ja ri ulief nibꞌano chi ntiel-pa ri ijaꞌtz. Naꞌay antok ntiel-pa, chꞌuteꞌn-oc kꞌayis, después antok nem chic, niqꞌuiy-pa ri ruveꞌ. Y pa ruqꞌuisbꞌal ninuoj-pa ri rupan ri ruveꞌ riqꞌuin ri runakꞌ.
MAR 4:29 Y antok kꞌan chic, ja nijuk cha juos, ruma ja xalka ri tiempo richin ri cosecha.
MAR 4:30 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: ¿Choj-iqꞌuin junan ri ru-reino ri Dios? ¿Y chica parábola (cꞌambꞌal-tzij) nicusaj chi niꞌan comparar?
MAR 4:31 Xa incheꞌl ri ijaꞌtz richin ri mostaza antok nitic pan ulief. Y xa jareꞌ ri ijaꞌtz ri más coꞌl ri cꞌo choch ri ulief.
MAR 4:32 Pero antok niqꞌuiy, jareꞌ ri más nem ntiel chiquivach quinojiel kꞌayis, y nuꞌon nimaꞌk ri rukꞌaꞌ. Rumareꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ, ruma chireꞌ jaꞌal ncaꞌmujan.
MAR 4:33 Ri Jesús antok nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak, xaꞌrucusaj parábolas (cꞌambꞌal-tzij) ruma nrajoꞌ chi nicaꞌxaj.
MAR 4:34 Y man jun tzij ri xuꞌej chica, ri man ta xucusaj parábolas (cꞌambꞌal-tzij). Pero antok ri Jesús y ri ru-discípulos quiyuon icꞌo can, jajaꞌ can nuꞌej chica ri chica nrajoꞌ nuꞌej.
MAR 4:35 Y antok xcokꞌa-ka chupan ri kꞌij reꞌ, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Kojakꞌax-apa jucꞌan chic ruchiꞌ ri yaꞌ.
MAR 4:36 Y jajaꞌ xaꞌruꞌon can despedir ri vinak. Y ruma can tzꞌuyul chic chupan ri barco, can quireꞌ rubꞌanun xucꞌuax cuma ri ru-discípulos. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic barcos ri junan xaꞌiel-el quiqꞌuin.
MAR 4:37 Y antok i-bꞌanak paroꞌ ri mar, xpa jun cakꞌiekꞌ ri altíra nem. Y rumareꞌ ri yaꞌ nipalaj chicaj y nalruquiraj-riꞌ chirij ri barco ri choj chupan i-bꞌanak-ve, y xuoc yaꞌ chupan. Riqꞌuin reꞌ jubꞌaꞌ ma niꞌa-ka chuxieꞌ ri yaꞌ.
MAR 4:38 Pero ri Jesús xa nivar bꞌanak chupan ri barco. Jajaꞌ chirij can ri barco rucanun-ve jun ruchꞌacaveꞌ. Y xaꞌpa ri discípulos, xquicꞌasuoj y xquiꞌej cha: ¡Maestro! Vacame nkucon y atreꞌ xa ncavar, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 4:39 Y ri Jesús xpalaj-pa y xchꞌolin cha ri cakꞌiekꞌ y xuꞌej cha ri mar chi titanie-ka. Y quireꞌ xbꞌanataj. Ri cakꞌiekꞌ xqꞌuis-el ruchukꞌaꞌ y xtanie-ka jeꞌ ri mar.
MAR 4:40 Ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma xixiꞌij-iviꞌ? ¿Man icukubꞌan ta icꞌuꞌx viqꞌuin cꞌa?
MAR 4:41 Pero ri discípulos altíra quixiꞌin-quiꞌ y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica cꞌa chi ache va chi ri cakꞌiekꞌ y ri mar can xaꞌniman cha?
MAR 5:1 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar, chupan ri lugar rubꞌinan Gadara.
MAR 5:2 Y antok ri Jesús xiel-pa chupan ri barco, can ja xalka jun ache riqꞌuin, ri pa cementerio alanak-ve-pa, ri cꞌo itziel espíritu riqꞌuin.
MAR 5:3 Ri ache reꞌ ja ri cementerio ri acunak rachuoch, y man jun nitiquir chirij, hasta riqꞌuin cadena (yariena) man i-tiquirnak ta chirij.
MAR 5:4 Ruma qꞌuiy mul quiyoꞌn cadena (yariena) y nicꞌaj chic chꞌichꞌ chirij ri rukꞌa-rakan, pero i-rukꞌochpin, i-rukꞌajuon nojiel. Can man jun tiquirnak chirij.
MAR 5:5 Chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ siempre nibꞌiej pa tak juyuꞌ y pa cementerio, nurak ruchiꞌ y nusocola-riꞌ cha abꞌaj.
MAR 5:6 Y antok jajaꞌ xutzꞌat-pa ri Jesús chi-naj, xpa anin y xalxuquieꞌ choch.
MAR 5:7 Y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ cha ri Jesús y xuꞌej: ¿Chica navajoꞌ chuva Jesús ri Rucꞌajuol ri Namalaj Dios? Pa rubꞌeꞌ ri Dios nicꞌutuj chava, man quinachꞌujirisaj, xchaꞌ cha ri Jesús.
MAR 5:8 Ri ache xuꞌej quireꞌ ruma ri Jesús ruꞌeꞌn chic cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin chi tiel-el.
MAR 5:9 Y ri Jesús xucꞌutuj cha: ¿Cheꞌl abꞌeꞌ? Y jajaꞌ xuꞌej-pa: Legión nubꞌeꞌ; ruma oj qꞌuiy, xchaꞌ.
MAR 5:10 Y can altíra xucꞌutuj cꞌa favor cha ri Jesús chi man caꞌralasaj-el chupan ri lugar reꞌ.
MAR 5:11 Y cierca-apa ri lugar reꞌ, paroꞌ jun juyuꞌ, iqꞌuiy ak ncaꞌvaꞌ.
MAR 5:12 Y quinojiel ri itziel tak espíritus ri icꞌo riqꞌuin ri ache xquicꞌutuj favor cha ri Jesús, y xquiꞌej cha: Tayaꞌ permiso chika chi nkojuoc quiqꞌuin ri ak reꞌ, xaꞌchaꞌ.
MAR 5:13 Ri Jesús xuyaꞌ permiso chica. Y ri itziel tak espíritus ja xaꞌiel-el y xaꞌbꞌaꞌuoc quiqꞌuin ri ak. Ri ak reꞌ icaꞌyeꞌ mil. Y quinojiel ri ak reꞌ jun-anin xaꞌbꞌaxulie-pa choch jun juyuꞌ can paꞌl-roch, y cꞌa chupan ri mar xaꞌbꞌaka-ve; y chireꞌ xaꞌjiekꞌ-ve quinojiel ri ak reꞌ.
MAR 5:14 Y ri ncaꞌchajin quichin ri ak xaꞌnumaj, y xbꞌaquitzijuoj ri xbꞌanataj pa tanamet y pa tak avan. Y ri vinak xaꞌpa cꞌa chi nalquitzꞌataꞌ ri chica xbꞌanataj.
MAR 5:15 Y antok ri vinak reꞌ xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquitzꞌat chi ri ache ri xcꞌujieꞌ ri jun legión (6,000) itziel tak espíritus riqꞌuin; tzꞌuyul, rucusan rutziak y man nuꞌon ta chic cꞌa ri incheꞌl rubꞌanun-pa. Rumareꞌ ri vinak xa xquixiꞌij-quiꞌ.
MAR 5:16 Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato ri xbꞌanataj riqꞌuin ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin y ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri ak, xquitzijuoj cꞌa chica ri nicꞌaj chic vinak ri i-patanak chutzꞌatic ri xbꞌanataj chireꞌ.
MAR 5:17 Y ruma cꞌa reꞌ quinojiel ri vinak xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tiel-el chireꞌ chupan ri qui-lugar.
MAR 5:18 Antok ntuoc-oc ri Jesús chupan ri barco, ri ache ri xaꞌcꞌujieꞌ itziel tak espíritus riqꞌuin, nucꞌutuj favor cha ri Jesús chi niꞌa riqꞌuin.
MAR 5:19 Pero ri Jesús man xrajoꞌ ta. Xa xuꞌej cha: Caꞌin chavachuoch y atzijuoj chica ri avachꞌalal ri nem samaj ri xuꞌon ri Ajaf aviqꞌuin, y cheꞌl xjoyovax avach.
MAR 5:20 Y ri ache xꞌa cꞌa, y xutzꞌom rutzijoxic chupan ri lugar rubꞌinan Decápolis, ri nem samaj ri xuꞌon ri Jesús cha, y ri vinak can altíra xaꞌchapataj.
MAR 5:21 Y ri Jesús xuoc chic chupan ri barco chi xakꞌax jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar. Y antok xalka, altíra iqꞌuiy vinak ri xquimol-quiꞌ chirij. Jajaꞌ chuchiꞌ ri mar xcꞌujie-ve.
MAR 5:22 Y xalka jun ache rubꞌinan Jairo, ri jun principal chupan ri sinagoga. Y antok xutzꞌat-apa ri Jesús, ja xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan,
MAR 5:23 y altíra xuꞌon rogar choch ri Jesús y xuꞌej cha: Ri numiꞌal niyavaj y ya nicon. Catam-pa y taꞌyaꞌ ri akꞌaꞌ paroꞌ chi nuꞌon sanar y can xticꞌasieꞌ, xchaꞌ ri ache.
MAR 5:24 Y ri Jesús can xꞌa cꞌa riqꞌuin ri ache, y iqꞌuiy vinak xaꞌa chirij, rumareꞌ niquipitzꞌ ri Jesús i-bꞌanak.
MAR 5:25 Pero jun ixok ri cꞌo doce (cabꞌalajuj) junaꞌ ri ntiel ruquiqꞌuiel y man nitanieꞌ ta, ruma jun yabꞌil,
MAR 5:26 altíra rubꞌanun-pa sufrir ruma bꞌanak quiqꞌuin qꞌuiy doctores, y ya xuqꞌuis nojiel ri ru-miera y man jun otz ranun cha, xa más peor ranun cha.
MAR 5:27 Ri ixok reꞌ raxan-pa chirij ri milagros ri ncaꞌruꞌon ri Jesús y bꞌanak chiquicajol ri vinak ri i-bꞌanak chirij ri Jesús. Jajaꞌ xjiel-apa chirij ri Jesús y xutzꞌom-apa ri rutziak,
MAR 5:28 ruma nuꞌej pa ránima: Xa ta riqꞌuin nitzꞌom-apa jubꞌaꞌ ri rutziak, ja niꞌan sanar.
MAR 5:29 Y chaꞌnin xtanieꞌ ri ruquiqꞌuiel ri ntiel. Y xunaꞌ chi xuꞌon sanar riqꞌuin ri ruyabꞌil.
MAR 5:30 Ri Jesús can chaꞌnin xunaꞌ chi cꞌo jun xuꞌon sanar ruma ri poder ri xiel riqꞌuin; rumareꞌ xtzuꞌn can chirij, y xuꞌej chica ri vinak: ¿Chica xtzꞌamo ri nutziak?
MAR 5:31 Y ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Natzꞌat chi iqꞌuiy vinak ncatquipitzꞌ y atreꞌ naꞌej: ¿Chica xitzꞌamo? xaꞌchaꞌ ri discípulos cha ri Jesús.
MAR 5:32 Pero ri Jesús ncaꞌrucaꞌyiej ri vinak, chi nucanuj ri chica xtzꞌamo ri rutziak.
MAR 5:33 Ri ixok ruxiꞌin-riꞌ y nibꞌarbꞌuot, ruma rataꞌn chi xuꞌon sanar riqꞌuin ri ruyabꞌil, xpa cꞌa y xalxuquieꞌ choch ri Jesús y xuꞌej cꞌa cha nojiel ri xuꞌon.
MAR 5:34 Y ri Jesús xuꞌej cha: Numiꞌal, xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin. Vacame caꞌin en paz. Ri ayabꞌil man chic xtitzalaj ta pa, xchaꞌ cha.
MAR 5:35 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús riqꞌuin ri ixok, antok xaꞌlka nicꞌaj ri i-patanak chirachuoch ri ache principal chupan ri sinagoga. Ijejeꞌ xalquiꞌej cha ri ache principal: Ri amiꞌal ya xcon, man chic taꞌan molestar ri Maestro.
MAR 5:36 Pero ri Jesús xraꞌxaj ri niquiꞌej, y xuꞌej cha ri jun principal chupan ri sinagoga: Man taxiꞌij-aviꞌ, joꞌc tanimaj, xchaꞌ cha.
MAR 5:37 Y ri Jesús man xuꞌon ta permitir chi xaꞌa nicꞌaj chic chirij, xa joꞌc ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo.
MAR 5:38 Y antok xaꞌbꞌaka chirachuoch ri jun principal chupan ri sinagoga, ri Jesús xaꞌrutzꞌat chi ri vinak ncaꞌchꞌujuyan pa jay, can altíra ncaꞌuokꞌ y altíra ncaꞌbꞌisuon.
MAR 5:39 Antok ri Jesús acunak chic oc pa jay, xuꞌej chica: ¿Karruma nquixuokꞌ y nquixchꞌujuyan? Ri chꞌiti xtan xa man quiminak ta, xa nivar, xchaꞌ chica.
MAR 5:40 Pero ijejeꞌ xa xaꞌtzeꞌn chirij ri Jesús. Pero ri Jesús xaꞌralasaj-el juviera quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ, y xaꞌrucusaj-oc ri rutie-rutataꞌ ri chꞌiti xtan y ri iyoxeꞌ chic ri i-bꞌanak riqꞌuin, pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-cuerpo ri chꞌiti xtan.
MAR 5:41 Y xutzꞌom rukꞌaꞌ ri chꞌiti xtan y xuꞌej cha: Talita cumi, xchaꞌ. Ri tzij reꞌ ntiel: Chꞌiti xtan, chava atreꞌ niꞌej chi capalaj.
MAR 5:42 Can joꞌc xuꞌej quireꞌ ri Jesús, can ja xpalaj-pa ri chꞌiti xtan y xꞌin, ruma cꞌo doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ. Y ri icꞌo riqꞌuin altíra xaꞌchapataj antok xquitzꞌat chi xcꞌastaj chic pa.
MAR 5:43 Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquitzijuoj ri xbꞌanataj, y xuꞌej chi tiyoꞌx ruvay ri chꞌiti xtan.
MAR 6:1 Y ri Jesús xiel-el chireꞌ, xꞌa pa rutanamit pacheꞌ xqꞌuiy-pa, y ri ru-discípulos i-bꞌanak chirij.
MAR 6:2 Y antok xalka ri kꞌij richin uxlanien, jajaꞌ xucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri sinagoga. Y ruma ri tzij ri nuꞌej, ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ antok xcaꞌxaj, can xaꞌchapataj, y xquiꞌej: ¿Chica chi noꞌj va y chi nitiquir ncaꞌruꞌon milagros? ¿Pacheꞌ cꞌa rucꞌamun-pa nojiel va?
MAR 6:3 ¿Man ja ta came va ri carpintero, ral ri María, y ri i-ruchakꞌ ja ri Jacobo, ri José, ri Judas y ri Simón? ¿Man icꞌo ta cꞌa jeꞌ ri ranaꞌ kiqꞌuin? xaꞌchaꞌ. Y rumareꞌ ri vinak man xquinimaj ta y xpa quiyoval chirij ri Jesús.
MAR 6:4 Y ri Jesús xuꞌej chica: Jun profeta joꞌc ri rutanamit, ri rachꞌalal y ri pa rachuoch niquiꞌan cha chi man jun rakalien, xchaꞌ chica.
MAR 6:5 Y man jun milagro xuꞌon ri Jesús pa rutanamit. Xa nicꞌaj-oc ri ncaꞌyavaj ri xuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi xaꞌruꞌon sanar.
MAR 6:6 Y jajaꞌ can xchapataj ruma ri vinak xa man xquinimaj ta. Y xꞌa cꞌa pa tak aldeas ri icꞌo cierca ri rutanamit chi nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak.
MAR 6:7 Después xaꞌrayuoj ri doce (cabꞌalajuj) discípulos. Y chi cacaꞌ chi cacaꞌ xaꞌrutak-el, y xuyaꞌ autoridad chica chi ncaꞌtiquir ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus.
MAR 6:8 Y jajaꞌ xuꞌej chica chi joꞌc quichꞌameꞌy tiquicꞌuaj y man jun chic chica tiquicꞌuaj. Man tiquicꞌuaj qui-buolsa, ni simíta, ni qui-miera pa tak ximbꞌal-quipan.
MAR 6:9 Man tiquicusaj-el caꞌyeꞌ quitziak. Pero otz chi niquicusaj-el quixajabꞌ.
MAR 6:10 Y ri Jesús xuꞌej-el chica ri ru-discípulos: Xa chica-na jay pacheꞌ nquixuoc-ve, chireꞌ quixcꞌujie-ve-ka y cꞌajaꞌ antok nquixiel-pa chupan ri tanamet, cꞌajareꞌ xtiyaꞌ can ri jay ri pacheꞌ xixcꞌujie-ve.
MAR 6:11 Y ri pacheꞌ nquixbꞌaka-ve, xa man nquixquiꞌan ta recibir y man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ntitzijuoj ixreꞌ chica, quixiel-pa chireꞌ y titotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak ivakan chiquivach ri vinak reꞌ, chi quireꞌ niquitzꞌat chi man otz ta ri xquiꞌan. Inreꞌ can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva, chi chupan ri kꞌij antok ri vinak xcaꞌan juzgar ruma ri Dios, ri vinak richin ri tanamet pacheꞌ man xixcꞌul ta, más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ pa tanamet Sodoma y Gomorra, xcha-el chica.
MAR 6:12 Y ri discípulos xaꞌa. Ijejeꞌ xquiꞌej chica ri vinak chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ.
MAR 6:13 Ri discípulos qꞌuiy itziel tak espíritus ri xaꞌquilasaj. Y xquiyaꞌ aceite de olivo pa quiveꞌ iqꞌuiy ncaꞌyavaj y xaꞌquiꞌan sanar.
MAR 6:14 Y ri rey Herodes xraꞌxaj ri nuꞌon ri Jesús chiquicajol ri vinak. Mareꞌ ri Herodes xuꞌej-ka: Ri Juan el Bautista xa xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y rumareꞌ cꞌo qꞌuiy poder riqꞌuin, xchaꞌ.
MAR 6:15 Pero icꞌo vinak xquiꞌej chi ri Jesús xa ja ri Elías. Y icꞌo nicꞌaj chic xquiꞌej chi jajaꞌ jun profeta o jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
MAR 6:16 Antok ri Herodes xraꞌxaj ri niquiꞌej ri vinak, xuꞌej: Ri ache reꞌ xa ja ri Juan el Bautista ri xinꞌej chi xcꞌamar-el rujaluon, y vacame xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ.
MAR 6:17 Ruma xa ja mismo ri rey Herodes ri xꞌeꞌn chi xtzꞌam ri Juan, xyoꞌx pa cárcel y xtzꞌam cha cadena (yariena). Ri Herodes quireꞌ xuꞌon, ruma quicꞌamun-quiꞌ riqꞌuin ri Herodías, ri xa raxjayil ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes.
MAR 6:18 Ruma ri Juan xuꞌej cha ri Herodes: Man otz ta chi abꞌanun avaxjayil cha ri Herodías, ruma jajaꞌ xa raxjayil ri Felipe ri achakꞌ-animal-aviꞌ riqꞌuin.
MAR 6:19 Rumareꞌ ri Herodías can nrajoꞌ nuquimisaj ri Juan ruma royoval chirij, pero man riluon ta cheꞌl nuꞌon cha.
MAR 6:20 Ruma ri rey Herodes rataꞌn chi ri Juan jun utzulaj ache y choj rucꞌaslien choch ri Dios, mareꞌ nuxiꞌij-riꞌ choch. Can ranun cha chi otz chajin chi quireꞌ man jun kax nuꞌon pasar. Jajaꞌ can jaꞌal nraꞌxaj antok ri Juan nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios cha. Pero ri Herodes man niril ta chica nuꞌon.
MAR 6:21 Pero ri kꞌij ri royoꞌien ri Herodías chi nika ri Juan pa rukꞌaꞌ, xalka chupan ri kꞌij antok ri Herodes xuqꞌuis chic jun rujunaꞌ. Jajaꞌ xuꞌon jun namakꞌej y xuyaꞌ jun nem vaꞌen y xaꞌruꞌon invitar ri gobernadores ri ncaꞌsamaj chupan ri ru-gobierno, y xaꞌrayuoj ri qui-jefes ri soldados y xaꞌrayuoj jeꞌ ri achiꞌaꞌ principales chiquicajol ri aj-Galilea.
MAR 6:22 Y pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ijejeꞌ, xuoc-pa ri ral-xtan ri Herodías; y jajaꞌ xxajo chiquivach. Y altíra xka choch ri Herodes y chiquivach quinojiel ri icꞌo riqꞌuin. Y ri rey Herodes xuꞌej cha ri xtan: Tacꞌutuj ri chica navajoꞌ y niyaꞌ chava.
MAR 6:23 Can niꞌan jurar chavach, chi chica-na ri xtacꞌutuj chuva, xtinyaꞌ chava, hasta la mitad ri nu-reino, xchaꞌ.
MAR 6:24 Ri xtan xiel-el y xbꞌarucꞌutuj cha ri rutieꞌ: ¿Chica ta nicꞌutuj cha? Y ri rutieꞌ xuꞌej cha ri ral: Tacꞌutuj chi tiyoꞌx chava ri rujaluon ri Juan el Bautista.
MAR 6:25 Y ri xtan chaꞌnin xtzalaj-pa riqꞌuin ri rey Herodes y xalruꞌej cha: Inreꞌ nivajoꞌ chi orita nayaꞌ chuva chupan jun plato ri rujaluon ri Juan el Bautista.
MAR 6:26 Y ri rey Herodes altíra xbꞌisuon-ka ránima rumareꞌ, pero ruma can rubꞌanun yan jurar y cuma ri icꞌo riqꞌuin chirij ri mesa, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌon ri xucꞌutuj ri xtan cha.
MAR 6:27 Y ri rey chaꞌnin xutak-el jun soldado chi ticꞌam-pa ri rujaluon ri Juan el Bautista.
MAR 6:28 Y ri soldado xꞌa cꞌa, y xucꞌan-el ri rujaluon ri Juan el Bautista chireꞌ pa cárcel. Y ri rujaluon xuyaꞌ cha ri xtan chupan jun plato, y ri xtan xbꞌaruyaꞌ cha ri rutieꞌ.
MAR 6:29 Antok ri ru-discípulos ri Juan xcaꞌxaj chi xquimisas, xaꞌlka chi xalquimaꞌ ri ru-cuerpo y xbꞌaquimukuꞌ.
MAR 6:30 Ri ru-apóstoles ri Jesús, antok xaꞌtzalaj-pa chi xiꞌquibꞌanaꞌ rusamaj ri Dios y xquimol chic quiꞌ riqꞌuin ri Jesús, xquiꞌej cha nojiel ri chica xquiꞌan y ri chica xquicꞌut chiquivach ri vinak.
MAR 6:31 Y ri Jesús xuꞌej chica: Joꞌ jun lugar pacheꞌ manak vinak chi nquixuxlan jubꞌaꞌ. Y quireꞌ xuꞌej chica ruma iqꞌuiy vinak ri ncaꞌiel-ncaꞌuoc quiqꞌuin y rumareꞌ hasta manak chic cheꞌl ncaꞌvaꞌ.
MAR 6:32 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌuoc chupan jun barco chi ncaꞌkꞌax jucꞌan ruchiꞌ ri yaꞌ, y xaꞌa chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak.
MAR 6:33 Pero antok ijejeꞌ xaꞌa, iqꞌuiy vinak ri xaꞌtzꞌato-el quichin y xcatamaj-el quivach. Rumareꞌ ri vinak reꞌ xaꞌa chicakan, y ri pa tak bꞌay xaꞌiel-el más ri pa tak tanamet ri pacheꞌ xaꞌkꞌax-ve. Y xa ja yan chic ri vinak ri xaꞌbꞌaka naꞌay chiquivach. Y antok ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka, ri vinak xquimol-ka-quiꞌ chirij ri Jesús.
MAR 6:34 Y antok ri Jesús xiel-pa, xutzꞌat chi can iqꞌuiy ri vinak, y jajaꞌ xujoyovaj quivach ruma ri quibꞌanun, can incheꞌl ri ovejas antok man jun ri nichajin quichin. Xucꞌut cꞌa chiquivach qꞌuiy kax ri nicꞌatzin chi nicatamaj chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAR 6:35 Antok ya xkakꞌij-ka, ri ru-discípulos xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Chupan va lugar va man jun jay cꞌo y ya tarde chic.
MAR 6:36 Caꞌtakaꞌ cꞌa el ri vinak chi caꞌa pa tak aldeas y nicꞌaj chic lugar ri icꞌo cierca, chi tiquilakꞌoꞌ qui-simíta, ruma manak chica niquicꞌux, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 6:37 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ ixreꞌ chi ncaꞌvaꞌ. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: ¿Atreꞌ naꞌej chi nakalakꞌoꞌ doscientos denarios simíta chi ncaꞌvaꞌ ijejeꞌ?
MAR 6:38 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) simíta cꞌo iviqꞌuin? Itzꞌataꞌ cꞌa, xchaꞌ chica. Y antok ijejeꞌ quitzꞌatuon chic, xquiꞌej cha: Cꞌo vuꞌuoꞌ simíta y caꞌyeꞌ car, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 6:39 Jajaꞌ xuꞌej chi tiquiꞌej chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka quinojiel paroꞌ ri rax kꞌayis, y chi grupo tiquicꞌuaj-quiꞌ.
MAR 6:40 Y ri vinak reꞌ can xaꞌtzꞌuye-ka, y xquicꞌuaj-quiꞌ chi ciento y nicꞌaj tak ciento.
MAR 6:41 Y ri Jesús xutzꞌom ri vuꞌuoꞌ simíta y ri caꞌyeꞌ car, xtzuꞌn chicaj, y xuꞌon bendecir, y xaꞌruper ri simíta, y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos chi niquijach chiquivach ri vinak. Y quireꞌ mismo xuꞌon riqꞌuin ri car. Xujach chica quinojiel.
MAR 6:42 Y quinojiel jaꞌal xaꞌvaꞌ, y otz xnuoj quipan.
MAR 6:43 Y cꞌa cꞌo doce (cabꞌalajuj) chacach ri xaꞌnuoj riqꞌuin ri jutak pir ri simíta y ri car ri xmuol can ri xuꞌon suobra.
MAR 6:44 Y ri xaꞌvaꞌ icꞌo laꞌk vuꞌuoꞌ mil joꞌc ri achiꞌaꞌ.
MAR 6:45 Y jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos chi caꞌuoc chupan ri barco y caꞌa naꞌay choch; chi ncaꞌa ri tanamet Betsaida, ri cꞌo jucꞌan chic ruchiꞌ ri yaꞌ; y jajaꞌ cꞌa nicꞌujieꞌ can chi ncaꞌruꞌon can despedir ri vinak.
MAR 6:46 Y antok ya i-bꞌanak chic quinojiel ri vinak, jajaꞌ xjotie-el paroꞌ jun juyuꞌ chi xirubꞌanaꞌ orar.
MAR 6:47 Y antok xchakꞌa-ka, ri barco pacheꞌ i-bꞌanak-ve ri discípulos ya pa nicꞌaj ri mar cꞌo-ve-apa, y ri Jesús ruyuon cꞌo can paroꞌ ri juyuꞌ.
MAR 6:48 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat-apa chi ri ru-discípulos ya i-cosnak chic, ruma altíra nuꞌon ri cakꞌiekꞌ y man nuyaꞌ ta chic lugar cha ri barco chi choj niꞌin choch. Y antok ya nisakar-pa, ri Jesús patanak chirakan paroꞌ ri mar, y nrajoꞌ nakꞌax chiquivach.
MAR 6:49 Pero antok ri discípulos xquitzꞌat chi cꞌo jun niꞌin paroꞌ ri mar, ijejeꞌ xquiꞌan-ka pensar chi jun fantasma patanak, y xaꞌsiqꞌuin.
MAR 6:50 Y ruma quinojiel xaꞌtzꞌato richin, altíra xquixiꞌij-quiꞌ. Pero ri Jesús chaꞌnin xchꞌo-pa chica y xuꞌej: ¡Man tixiꞌij-iviꞌ; tiyaꞌ ivánima viqꞌuin, xa inreꞌ! xchaꞌ chica.
MAR 6:51 Y jajaꞌ xjotie-apa quiqꞌuin chupan ri barco. Y ja xtanie-ka ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ. Y ri discípulos altíra xaꞌchapataj,
MAR 6:52 ruma majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ (tiquiꞌan entender) ri xuꞌon ri Jesús riqꞌuin ri simíta. Y ijejeꞌ xa cof canun cha ri cánima.
MAR 6:53 Y ijejeꞌ xaꞌkꞌax paroꞌ ri mar y xaꞌbꞌaka Genesaret, ri cꞌo chuchiꞌ ri mar reꞌ.
MAR 6:54 Y antok xaꞌiel-pa chupan ri barco, ri vinak ri icꞌo chireꞌ chuchiꞌ ri mar, chaꞌnin xquitzꞌat chi ja ri Jesús.
MAR 6:55 Rumareꞌ xquiꞌej chupan nojiel lugar ri icꞌo cierca, chi ri Jesús xalka chupan ri lugar reꞌ. Y ri vinak xaꞌpa nojiel lugar i-quicꞌamun-pa ri ncaꞌyavaj choch qui-camilla, y xaꞌquicꞌuaj choch ri Jesús ri chica lugar nicaꞌxaj pacheꞌ cꞌo-ve.
MAR 6:56 Y chica-na lugar nakꞌax-ve, pa tak nimaꞌk tanamet, pa tak aldeas y pa tak juyuꞌ jeꞌ, ri vinak xaꞌquiyaꞌ ri ncaꞌyavaj pa tak bꞌay ri pacheꞌ nakꞌax-ve jajaꞌ. Y niquicꞌutuj favor cha chi tuyaꞌ permiso chica chi niquitzꞌom mesque joꞌc ruchiꞌ ri rutziak. Y quinojiel ri xaꞌtzꞌamo ruchiꞌ ri rutziak ri Jesús, xquiꞌan sanar riqꞌuin ri quiyabꞌil.
MAR 7:1 Y chirij ri Jesús xquimol-quiꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos, y nicꞌaj achiꞌaꞌ escribas ri i-patanak Jerusalén.
MAR 7:2 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquitzꞌat chi icꞌo chiquivach ri ru-discípulos ri Jesús ri man niquichꞌaj ta quikꞌaꞌ antok ncaꞌvaꞌ. Chiquivach ijejeꞌ man sak ta quikꞌaꞌ. Y rumareꞌ man otz ta ri xquiꞌej chiquij, ruma man niquiꞌan ta incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ.
MAR 7:3 Ruma ri achiꞌaꞌ fariseos y quinojiel ri nicꞌaj chic vinak israelitas, xa ja ri bꞌeꞌn can cuma ri cateꞌt-quimamaꞌ, xa jareꞌ ri ncaꞌquiꞌan. Ruma xa man niquichꞌaj ta quikꞌaꞌ qꞌuiy mul, ja man ncaꞌvaꞌ ta.
MAR 7:4 Y antok ncaꞌtzalaj-pa pa qꞌuiyiꞌal, xa man niquijoskꞌij ta quiꞌ incheꞌl ri bꞌeꞌn can, man ncaꞌvaꞌ ta. Y icꞌo nicꞌaj chic kax ri niquiꞌan jeꞌ; incheꞌl antok niquichꞌaj ri vasos ri richin niquikun quiyaꞌ chupan, ri xára, ri lak ri bꞌanun cha chꞌichꞌ y hasta ri quichꞌat quireꞌ niquiꞌan cha.
MAR 7:5 Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Karruma ri a-discípulos man niquiꞌan ta incheꞌl ri bꞌeꞌn can cuma ri kateꞌt-kamamaꞌ, ruma antok ncaꞌvaꞌ xa man niquichꞌaj ta quikꞌaꞌ?
MAR 7:6 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. Xa otz rubꞌixic ruꞌeꞌn can chivij ri profeta Isaías. Ri xutzꞌibꞌaj can, quireꞌ nuꞌej: Ri vinak reꞌ joꞌc riqꞌuin ri quichiꞌ niquiyaꞌ nukꞌij, pero ri cánima xa naj cꞌo-ve.
MAR 7:7 Xa man jun nicꞌatzin ri niquiꞌan antok niquiyaꞌ nukꞌij, nojiel ri ncaꞌquiꞌej antok ncaꞌquitijuoj ri vinak, xa quinoꞌj achiꞌaꞌ y niquiꞌej chi can jareꞌ tiꞌan. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
MAR 7:8 Ixreꞌ xa iyoꞌn can jun lado ri ru-mandamiento ri Dios. Xa ja ri tradición ri ntiꞌan, cheꞌl antok ntichꞌaj ri xára y ri vasos ri richin ntikun iyaꞌ chupan. Y nicꞌaj chic kax incheꞌl reꞌ ri ntiꞌan.
MAR 7:9 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Ixreꞌ joꞌc ri quicꞌutun can ri ivateꞌt-imamaꞌ ri ntiꞌan, rumareꞌ ibꞌanun cha ri ru-mandamiento ri Dios chi man jun rakalien.
MAR 7:10 Ruma ri ru-mandamiento ri Dios ri i-rutzꞌibꞌan can ri Moisés, nuꞌej: Caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ. Y jun ri ncaꞌrukal ri rutie-rutataꞌ, tiquimisas; man tijoyovax roch. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAR 7:11 Pero ixreꞌ ntiꞌej: Basta chi jun ache nuꞌej cha ri rutataꞌ o cha ri rutieꞌ: Inreꞌ manak cheꞌl nquixtoꞌ, ruma nojiel ri cꞌo viqꞌuin xa Corbán (ri tzij Corbán nrajoꞌ nuꞌej: Nuyoꞌn chic cha ri Dios).
MAR 7:12 Y riqꞌuin ri ntiꞌej, can kꞌalaj chi ixreꞌ ntiꞌan chica ri achiꞌaꞌ chi man jun chic kax tiquiyaꞌ chica ri quitie-quitataꞌ.
MAR 7:13 Riqꞌuin reꞌ, ixreꞌ xa man jun rakalien ibꞌanun cha ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ruma joꞌc ri quicꞌutun can ri ivateꞌt-imamaꞌ, joꞌc reꞌ ntivajoꞌ ntiꞌan. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic kax incheꞌl reꞌ ri ntiꞌan.
MAR 7:14 Y ri Jesús xaꞌrayuoj-apa quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ y xuꞌej chica: Tivaxaj otz ixvonojiel ri xtinꞌej chiva y tiꞌka pan iveꞌ (tibꞌanaꞌ entender).
MAR 7:15 Ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak man ja ta ri kax ri ncaꞌrutej-ka. Ri nibꞌano tzꞌil cha jun vinak, ja ri itziel kax ri ncaꞌiel-pa riqꞌuin.
MAR 7:16 Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús chica ri vinak.
MAR 7:17 Y jajaꞌ xaꞌruyaꞌ can ri vinak, y xꞌa chupan jun jay. Y ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha ri chica nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ.
MAR 7:18 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ixreꞌ jeꞌ man niꞌka ta pan iveꞌ (man ntiꞌan ta entender) ri xinꞌej? ¿Man niꞌka ta pan iveꞌ (man ntiꞌan ta entender) chi man ja ta ri nutej-ka jun vinak ri nibꞌano tzꞌil cha?
MAR 7:19 Nojiel ri nutej-ka jun vinak, xa man pa ránima ta niꞌa-ve. Xa chupan nika-ve-ka, y después ntiel-el. Y ruma ri quireꞌ xuꞌej ri Jesús, nikꞌalajin chi nojiel ri ncaꞌtij, can i-otz.
MAR 7:20 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chi ja ri itziel kax ri ncaꞌiel-pa riqꞌuin jun vinak, jareꞌ ri nibꞌano tzꞌil cha.
MAR 7:21 Ruma xa pa cánima ri vinak ncaꞌiel-pa ri itziel tak kax ri niquiꞌan pensar, ri i-cꞌulan y ri man i-cꞌulan ta niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri ncaꞌquimisan,
MAR 7:22 ri ncaꞌlakꞌ, ri niquirayij chi nojiel ri cꞌo choch-ulief can ta quiqꞌuin ijejeꞌ cꞌo-ve, ri itziel quinoꞌj, ri niquiꞌan maña, ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ja ri nurayij ri qui-cuerpo ri niquiꞌan, ri itziel niquitzꞌat jun vinak ri otz cꞌo, ri ncaꞌquiꞌej itziel tak tzij chiquij nicꞌaj chic, ri niquinaꞌ chi can altíra i-nimaꞌk, y ri man niquiꞌan ta pensar otz.
MAR 7:23 Nojiel ri itziel tak kax reꞌ, riqꞌuin ránima ri vinak ntiel-pa, y jareꞌ ri nibꞌano tzꞌil cha. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAR 7:24 Ri Jesús xiel-el chireꞌ, y xꞌa cꞌa chupan jun lugar cierca ri tanamet quibꞌinan Tiro y Sidón. Y xcꞌujieꞌ chupan jun jay. Ri Jesús man nrajoꞌ ta chi ninaꞌax chi cꞌo chireꞌ. Pero man xtiquir ta xravaj-riꞌ;
MAR 7:25 xa xunaꞌiej jun ixok ri cꞌo jun ral-xtan, ri cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin, chi ri Jesús cꞌo chireꞌ, y jajaꞌ xpa cꞌa riqꞌuin y xalxuquieꞌ chukul rakan.
MAR 7:26 Ri jun ixok reꞌ man israelita ta. Jajaꞌ jun aj-Sirofenicia. Pero xalxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús chi xucꞌutuj favor cha chi talasaj-el ri itziel espíritu riqꞌuin ri ral.
MAR 7:27 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Tayaꞌ chi naꞌay ncaꞌvaꞌ ri israelitas. Ruma man otz ta nicꞌan-el ri qui-simíta ri acꞌolaꞌ y niyoꞌx chica ri tzꞌeꞌ.
MAR 7:28 Ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, can ketzij ri naꞌej. Pero ri tzꞌeꞌ, chuxieꞌ ri mesa, ncaꞌquimol ri rupixqꞌuil ri simíta ri ncaꞌquitzak-ka ri acꞌolaꞌ.
MAR 7:29 Y ri Jesús xuꞌej cꞌa cha ri ixok: Riqꞌuin ri xaꞌej, vacame catzalaj chavij, ruma ri itziel espíritu ya xiel-el riqꞌuin ri aval, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 7:30 Y antok ri ixok xtzalaj chirachuoch, xutzꞌat chi ri itziel espíritu man cꞌo ta chic riqꞌuin ri xtan, y ri xtan choj catzꞌol choch ruchꞌat.
MAR 7:31 Ri Jesús xiel-el chupan ri lugar ri cierca ri tanamet Tiro y xakꞌax Sidón. Y xakꞌax jeꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Decápolis, y quireꞌ xalka chuchiꞌ ri mar Galilea.
MAR 7:32 Chireꞌ cꞌo-ve antok xcꞌamar-pa jun ache choch, jun ache ri man nacꞌaxan ta y man nichꞌoꞌ ta otz. Y ri i-cꞌamayuon-pa richin, xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ.
MAR 7:33 Y ri Jesús xralasaj-el ri ache chiquicajol ri vinak, xujuꞌ ruve-rukꞌaꞌ pa tak ruxiquin, xchubꞌan, y xutzꞌom ri rakꞌ.
MAR 7:34 Y ri Jesús xtzuꞌn cꞌa chicaj, xjilo y xuꞌej: Efata. Ri tzij Efata nrajoꞌ nuꞌej: Tijakataj.
MAR 7:35 Y ri ache can ja xcꞌaxan y xchꞌoꞌ otz.
MAR 7:36 Y ri Jesús xuꞌon mandar chica ri vinak chi man tiquitzijuoj ri xbꞌanataj. Pero antok jajaꞌ quireꞌ xuꞌej chica ri vinak, ijejeꞌ xa más niquitzijuoj.
MAR 7:37 Ri vinak reꞌ altíra xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, y niquiꞌej: Can jaꞌal ri ncaꞌruꞌon. Nuꞌon chica ri man ncaꞌcꞌaxan ta chi ncaꞌcꞌaxan; y nuꞌon jeꞌ chica ri miem chi ncaꞌchꞌoꞌ, ncaꞌchaꞌ.
MAR 8:1 Chupan ri kꞌij reꞌ, can iqꞌuiy vinak ri quimaluon-apa-quiꞌ riqꞌuin ri Jesús. Pero ri vinak reꞌ manak chic chica niquicꞌux, rumareꞌ ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica:
MAR 8:2 Altíra nijoyovaj quivach ri vinak, ruma oxeꞌ kꞌij icꞌo viqꞌuin y manak chic chica niquitej.
MAR 8:3 Y xa ncaꞌntak ta el chi tak cachuoch y xa man ncaꞌvaꞌ ta el, xa xcaꞌbꞌatzak pa tak bꞌay ruma viꞌjal, ruma icꞌo ri naj i-patanak-ve, xchaꞌ.
MAR 8:4 Ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Chupan va lugar va manak jay. ¿Pacheꞌ nakila-pa simíta chi ncaꞌkatzuk quinojiel? xaꞌchaꞌ cha ri Jesús.
MAR 8:5 Pero ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) simíta cꞌo iviqꞌuin? Y ijejeꞌ xquiꞌej: Cꞌo siete (vukuꞌ) simíta, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 8:6 Ri Jesús xuꞌej chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka pan ulief. Y xutzꞌom ri siete (vukuꞌ) simíta, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, xaꞌruper y xuya-el chica ri ru-discípulos y ri ru-discípulos xiꞌquiyaꞌ chiquivach quinojiel ri vinak.
MAR 8:7 Y cꞌo jeꞌ jutzꞌit chꞌitak car quiqꞌuin; y ri Jesús xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri chꞌitak car reꞌ, y xuꞌej chica ri ru-discípulos chi xiꞌquiyaꞌ chiquivach ri vinak.
MAR 8:8 Ri vinak can xaꞌvaꞌ otz y jaꞌal xnuoj quipan; y xmuol siete (vukuꞌ) chacach ri jutak pir ri xuꞌon suobra.
MAR 8:9 Ri xaꞌvaꞌ, icꞌo laꞌk icajeꞌ mil. Cꞌajareꞌ ri Jesús xaꞌruꞌon despedir,
MAR 8:10 y ja xuoc-el chupan ri barco quiqꞌuin ri ru-discípulos, y xaꞌa cꞌa jun lugar rubꞌinan Dalmanuta.
MAR 8:11 Y icꞌo achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, y xquitzꞌamala-ka-quiꞌ chi tzij riqꞌuin. Y chi niquiꞌan tentar ri Jesús, xquiꞌej cha chi tubꞌanaꞌ jun señal chicaj.
MAR 8:12 Pero ri Jesús xjikꞌijuot ránima, y xuꞌej: ¿Karruma ri vinak richin ri tiempo vacame nicajoꞌ chi niꞌan jun señal chiquivach? Inreꞌ can ketzij cꞌa ri niꞌej chiva chi ri señal ri nicajoꞌ man xtiyoꞌx ta chica, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 8:13 Y ri Jesús xaꞌruyaꞌ can ri achiꞌaꞌ fariseos, y xuoc-oc chupan ri barco chi xꞌa cꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri yaꞌ.
MAR 8:14 Y ri ru-discípulos xa xmastaj chica chi xquicꞌuaj simíta, y chupan ri barco xa joꞌc jun simíta cꞌo quiqꞌuin.
MAR 8:15 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ choch ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos y richin ri Herodes, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 8:16 Y ri discípulos xquiꞌej-ka chiquivach: Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ ruma manak simíta xkacꞌam-pa, xaꞌchaꞌ.
MAR 8:17 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri ru-discípulos, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma ixreꞌ ntiꞌej chivach chi ruma manak simíta xicꞌam-pa mareꞌ xinꞌej quireꞌ? ¿Man xiꞌka ta pan iveꞌ (man xiꞌan ta entender) ri xinꞌej? ¿Xa cꞌa cof ibꞌanun cha ri ivánima?
MAR 8:18 Ixreꞌ cꞌo inakꞌavach, pero xa man nquixtzuꞌn ta. Cꞌo ixiquin, pero xa man nquixcꞌaxan ta. ¿Can man nalka ta pan iveꞌ?
MAR 8:19 Antok xaꞌntzuk ri ivuꞌuoꞌ mil riqꞌuin ri vuꞌuoꞌ simíta ri xinper chiquivach, ¿janeꞌ (jaroꞌ) chacach jutak pir ri simíta ximol can? xchaꞌ chica. Y ri discípulos xquiꞌej cha: Doce (cabꞌalajuj) chacach, xaꞌchaꞌ.
MAR 8:20 Y ri Jesús xuꞌej chica: Antok xaꞌntzuk ri icajeꞌ mil riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) simíta, ¿janeꞌ (jaroꞌ) chacach jutak pir ri simíta ximol can? xchaꞌ chica. Y ri discípulos xquiꞌej cha: Siete (vukuꞌ) chacach, xaꞌchaꞌ.
MAR 8:21 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma majaꞌ tiꞌka pan iveꞌ (tiꞌan entender) nojiel reꞌ? xchaꞌ chica.
MAR 8:22 Después ri Jesús xalka cꞌa Betsaida. Y xcꞌamar-pa jun ache muoy choch. Y ri i-cꞌamayuon-pa ri muoy xquicꞌutuj favor cha chi tutzꞌamaꞌ ri nakꞌaroch.
MAR 8:23 Ri Jesús xutzꞌom rukꞌaꞌ ri ache muoy y xralasaj-el cꞌa chuchiꞌ ri aldea. Ri Jesús xuchubꞌaj ri nakꞌaroch ri muoy y xutzꞌom jeꞌ. Y xucꞌutuj cha xa cꞌo nutzꞌat.
MAR 8:24 Y antok ri muoy xujak ri nakꞌaroch, xuꞌej: Ncaꞌntzꞌat ri achiꞌaꞌ i-incheꞌl chieꞌ, pero ncaꞌntzꞌat chi xa ncaꞌin, nchaꞌ.
MAR 8:25 Y ri Jesús xutzꞌom chic jun bꞌay ri nakꞌaroch ri ache. Can xuꞌon cha ri ache chi xtzuꞌn. Y ri ache xtzuꞌn jaꞌal. Can jaꞌal cꞌa ncaꞌrutzꞌat nojiel; hasta ri icꞌo naj.
MAR 8:26 Y ri Jesús xutak cꞌa el ri ache chi tiꞌa chirachuoch. Jajaꞌ xuꞌej cꞌa el cha: Man catuoc chupan ri aldea, y man jun choj cha tatzijuoj-ve chupan ri aldea, xcha-el ri Jesús cha.
MAR 8:27 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa pa tak aldeas ri icꞌo chupan ri Cesarea richin ri Filipo. Y pa bꞌay ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿In chica inreꞌ niquiꞌej ri achiꞌaꞌ? xchaꞌ chica.
MAR 8:28 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Icꞌo ncaꞌeꞌn chi atreꞌ ri Juan el Bautista. Icꞌo nicꞌaj chic niquiꞌej chi atreꞌ ri Elías. Y icꞌo jeꞌ ri ncaꞌeꞌn chi atreꞌ at jun chic chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, xaꞌchaꞌ cha ri Jesús.
MAR 8:29 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Y ixreꞌ, in chica inreꞌ ntiꞌej? Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Atreꞌ ri Cristo, xchaꞌ cha.
MAR 8:30 Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquiꞌej-ve chica jajaꞌ.
MAR 8:31 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic chiquivach ri ru-discípulos, chi nicꞌatzin chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol nukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet cuma ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, cuma ri principales sacerdotes, y cuma ri achiꞌaꞌ escribas; y xtiquimisas, pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
MAR 8:32 Y ri Jesús can jaꞌal kꞌalaj rutzijoxic ri tzij ri xuꞌej chica ri ru-discípulos. Y ri Pedro xucꞌuaj jubꞌaꞌ aparte ri Jesús y xuchꞌolij.
MAR 8:33 Pero antok ri Jesús xraꞌxaj quireꞌ, xtzuꞌn can chirij y xaꞌrutzꞌat ri nicꞌaj chic ru-discípulos y xuchꞌolij ri Pedro y xuꞌej cha: ¡Catiel-el chinoch Satanás! Ruma ri naꞌan pensar atreꞌ xa junan riqꞌuin ri niquiꞌan pensar ri vinak y man incheꞌl ta ri nrajoꞌ ri Dios.
MAR 8:34 Y ri Jesús xaꞌrayuoj ri vinak y ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Vi xa cꞌo jun nrajoꞌ niꞌa chuvij, man tuꞌon ri nurayij jajaꞌ, y can tutzꞌamaꞌ y tucꞌuaj ri ru-cruz. Xa quireꞌ nuꞌon, otz tipa viqꞌuin chi niꞌa chuvij.
MAR 8:35 Ruma xa cꞌo jun ri altíra nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ y ruma ri evangelio, can xticolotaj.
MAR 8:36 Ruma ¿chica nuchꞌec jun vinak xa nicꞌujieꞌ ta riqꞌuin nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo choch-ulief y xa man nicolotaj ta?
MAR 8:37 Mesque altíra bꞌayomal cꞌo riqꞌuin, pero man nitiquir ta nulokꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAR 8:38 Ruma xa cꞌo jun ri niqꞌuix pa nu-cuenta y ruma ri nutzij chiquivach ri vinak richin ri tiempo vacame ri can aj-bꞌanoy-pecado y man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Dios, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtiqꞌuix jeꞌ pa ru-cuenta. Quireꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, junan chic ru-gloria riqꞌuin ri Rutataꞌ, i-richꞌilan-pa ri santos ángeles.
MAR 9:1 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri icꞌo riqꞌuin: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi icꞌo jujun chivach ixreꞌ ri man xcaꞌcon ta yan, cꞌa xtiquitzꞌat-na ri ru-reino ri Dios ri xtipa riqꞌuin poder, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 9:2 Y antok kꞌaxnak chic vakiꞌ kꞌij, ri Jesús xaꞌruchaꞌ ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan, y xaꞌrucꞌuaj cꞌa ri iyoxeꞌ reꞌ paroꞌ jun juyuꞌ nem. Y ri Jesús xcꞌaxtaj rutzubꞌal chiquivach.
MAR 9:3 Y ri rutziak can xchꞌichꞌan. Can altíra sak xuꞌon, can incheꞌl ri hielo ri nika. Y man jun vinak ri nichꞌajo tziak nitiquir nuꞌon sak cha jun tziak incheꞌl reꞌ.
MAR 9:4 Y antok ri iyoxeꞌ discípulos xquitzꞌat, icꞌo yan chic ri Elías y ri Moisés, ncaꞌtzijuon riqꞌuin ri Jesús.
MAR 9:5 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, otz chi ojcꞌo vaveꞌ ojreꞌ, nakaꞌan oxeꞌ chꞌitak enramadas, jun avichin atreꞌ, jun richin ri Moisés y jun richin ri Elías.
MAR 9:6 Ri Pedro quireꞌ xuꞌej, pero man rataꞌn ta ri chica ncaꞌruꞌej, ruma altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
MAR 9:7 Y jareꞌ antok jun mukul xka-pa pa quiveꞌ. Y chupan ri mukul reꞌ, cꞌo Jun ri xchꞌo-pa y xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol y altíra nivajoꞌ. Can tivaxaj ri nuꞌej jajaꞌ.
MAR 9:8 Y antok ri discípulos xaꞌtzuꞌn chic apa, xquitzꞌat chi xa man jun chic cꞌo riqꞌuin ri Jesús. Xa ruyuon chic cꞌo can.
MAR 9:9 Y antok ijejeꞌ i-xulan-pa choch ri juyuꞌ, ri Jesús xuꞌon mandar chica ri ru-discípulos: Man jun choj cha tiꞌej ri xitzꞌat. Otz ntiꞌej pero cꞌa antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol ya cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ chica.
MAR 9:10 Y ijejeꞌ man xquitzijuoj ta ri chica xquitzꞌat, pero niquicꞌutuj chiquivach ri chica xrajoꞌ xuꞌej ri Jesús antok xuꞌej chi xticꞌastaj chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
MAR 9:11 Y ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Karruma niquiꞌej ri achiꞌaꞌ escribas chi nicꞌatzin chi ja ri Elías nipa naꞌay? xaꞌchaꞌ.
MAR 9:12 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij chi ri Elías nipa naꞌay y nalruchojmij nojiel ri nicꞌatzin chi nichojmix. ¿Man xtibꞌanataj ta came ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chirij ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi nukꞌasaj qꞌuiy sufrimientos, y man jun rukꞌij xtiꞌan cha?
MAR 9:13 Pero inreꞌ niꞌej chiva chi ri Elías ya xpa, y ri vinak can xquiꞌan cha nojiel ri xcajoꞌ xquiꞌan cha, can incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chirij chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAR 9:14 Antok ri Jesús y ri iyoxeꞌ discípulos ya cierca chic icꞌo-ve chi ncaꞌlka quiqꞌuin ri nicꞌaj chic discípulos, jajaꞌ xutzꞌat chi altíra iqꞌuiy vinak ri quimaluon-quiꞌ chiquij, y nicꞌaj achiꞌaꞌ escribas quitzꞌamuon-quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri discípulos.
MAR 9:15 Quinojiel ri vinak, antok xquitzꞌat chi patanak ri Jesús, can xaꞌchapataj, y jun-anin xbꞌaquicꞌuluꞌ y xquiꞌan saludar.
MAR 9:16 Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Choj chirij itzꞌamuon-ve-iviꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ? xchaꞌ chica.
MAR 9:17 Jun chiquivach ri vinak xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, inreꞌ nucꞌamun-pa ri nucꞌajuol aviqꞌuin, ruma cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin ri miem rubꞌanun cha.
MAR 9:18 Y antok más nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ chirij, pacheꞌ na cꞌo-ve nuquiyicaꞌ ri ru-cuerpo, ntiel ruvakuol pa ruchiꞌ, y nukꞌachꞌachꞌiej roray. Altíra jeꞌ nuꞌon chie-chieꞌ cha. Y rumareꞌ xinꞌej chica ri a-discípulos chi tiquilasaj-el ri itziel espíritu reꞌ riqꞌuin ri nucꞌajuol, pero man xaꞌtiquir ta, xchaꞌ ri ache.
MAR 9:19 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¡Man jun vinak chupan ri tiempo vacame ruyoꞌn ta ránima riqꞌuin ri Dios! ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ nojiel kꞌij xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin? ¿Y janeꞌ (jaroꞌ) tiempo xquixcochꞌ? Ticꞌama-pa ri alaꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 9:20 Y xcꞌamar-pa ri alaꞌ cꞌa choch ri Jesús. Pero antok ri itziel espíritu xutzꞌat ri Jesús, riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xuchꞌikilaꞌ ri alaꞌ y xutzak pan ulief. Y ri alaꞌ nubꞌolkotila-riꞌ y ntiel jeꞌ ruvakuol pa ruchiꞌ.
MAR 9:21 Y ri Jesús xucꞌutuj cha ri rutataꞌ ri alaꞌ: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) tiempo rubꞌanun-pa quireꞌ ri alaꞌ? xchaꞌ ri Jesús cha. Y ri rutataꞌ ri alaꞌ xuꞌej: Xa-jan cꞌa acꞌual quireꞌ rubꞌanun-pa cha.
MAR 9:22 Qꞌuiy mul rutzakuon pa kꞌakꞌ, y pa yaꞌ, chi nuquimisaj. Pero xa atreꞌ ncatiquir naꞌan jun kax, tajoyovaj kavach y kojatoꞌ, xchaꞌ.
MAR 9:23 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri rutataꞌ ri alaꞌ: Xa atreꞌ nanimaj chi nquitiquir nitoꞌ ri acꞌajuol, can xtibꞌanataj. Ruma xa jun nunimaj ri nucꞌutuj, can nibꞌanataj ri chica ri nrajoꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 9:24 Y chaꞌnin ri rutataꞌ ri alaꞌ riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ninimaj. Y quinatoꞌ jeꞌ chi quireꞌ más ninimaj, xchaꞌ.
MAR 9:25 Antok ri Jesús xutzꞌat chi ri vinak más niquimol-ka-quiꞌ, xchꞌolin cha ri itziel espíritu. Jajaꞌ xuꞌej cha: Atreꞌ espíritu miem y xuorta, inreꞌ niꞌan mandar chava chi catiel-el riqꞌuin ri alaꞌ, y man chic catzalaj-pa riqꞌuin, xchaꞌ cha.
MAR 9:26 Y ri itziel espíritu nisiqꞌuin, y xuchꞌikilaꞌ ri alaꞌ xiel-el. Y ri alaꞌ xpoqꞌuieꞌ can pan ulief, incheꞌl quiminak xuꞌon can. Y rumareꞌ iqꞌuiy vinak xquiꞌej: Ri alaꞌ xcon.
MAR 9:27 Pero ri Jesús xutzꞌom rukꞌaꞌ ri alaꞌ chi xupabꞌaꞌ. Y ri alaꞌ can ja xpalaj-pa.
MAR 9:28 Y antok ri Jesús xuoc pa jay, ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha quiyuon: ¿Karruma ojreꞌ man xojtiquir ta xkalasaj-el ri itziel espíritu?
MAR 9:29 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri jun clase espíritu reꞌ man jun choj cha ntiel-el, joꞌc riqꞌuin ayuno y oración sí ntiel-el, xchaꞌ chica.
MAR 9:30 Y antok ijejeꞌ ya i-alanak chic pa chireꞌ, xaꞌkꞌax chupan Galilea. Pero ri Jesús man xrajoꞌ ta chi ninaꞌax chi jajaꞌ nakꞌax chireꞌ.
MAR 9:31 Ruma jajaꞌ nrajoꞌ chi nicatamaj ri ru-discípulos, rumareꞌ nuꞌej chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak y xtiquiquimisaj. Pero antok quiminak chic, chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
MAR 9:32 Pero ri discípulos xa man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xꞌeꞌx chica. Y niquixiꞌij-quiꞌ niquicꞌutuj cha.
MAR 9:33 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka pa tanamet Capernaum. Y antok icꞌo chic pa jay, jajaꞌ xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿Chica ri ntiꞌej chivach antok oj-patanak pa bꞌay? xchaꞌ chica.
MAR 9:34 Pero ri discípulos man xaꞌchꞌoꞌ ta apa cha ri Jesús, ruma antok i-patanak ri pa bꞌay, xa niquiꞌej chiquivach ri chica xtuoc nem chiquivach ijejeꞌ.
MAR 9:35 Y ri Jesús xtzꞌuye-ka y xaꞌrayuoj-apa ri doce (cabꞌalajuj) discípulos y xuꞌej chica: Xa cꞌo jun ri nrajoꞌ chi jajaꞌ ri naꞌay, can tubꞌanaꞌ ri ruqꞌuisbꞌal y caꞌrubꞌanaꞌ servir quinojiel.
MAR 9:36 Y ri Jesús xbꞌaruma-pa jun acꞌual y xuyaꞌ pa nicꞌaj. Y xukꞌatiej y xuꞌej chica ri ru-discípulos:
MAR 9:37 Ri nuꞌon recibir jun acꞌual incheꞌl va pa nubꞌeꞌ, can nquiruꞌon recibir inreꞌ. Y ri nquiruꞌon recibir inreꞌ, man joꞌc ta inreꞌ ri nquiruꞌon recibir, xa can nuꞌon jeꞌ recibir ri takayuon-pa vichin.
MAR 9:38 Ri Juan xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, cꞌo jun ache xkatzꞌat, ri pan abꞌeꞌ atreꞌ ncaꞌralasaj itziel tak espíritus. Pero ruma xa man kachꞌil ta, mareꞌ xkaꞌan prohibir cha.
MAR 9:39 Pero ri Jesús xuꞌej: Man tiꞌan prohibir cha. Ruma xa pa nubꞌeꞌ inreꞌ ncaꞌruꞌon milagros, man chaꞌnin ta xtucꞌax runoꞌj y después xtuꞌej ta itziel tak tzij chuvij.
MAR 9:40 Ruma ri man royoval ta chikij, can kiqꞌuin ojreꞌ cꞌo-ve.
MAR 9:41 Y chica-na ri nuyaꞌ jun vaso iyaꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, ruma ixcꞌo viqꞌuin inreꞌ ri Cristo, can ketzij niꞌej chiva; chi can cꞌo rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha.
MAR 9:42 Xa cꞌo ta jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij y nipa jun chic vinak y nuꞌon cha ri jun reꞌ chi nitzak, ri nibꞌano quireꞌ más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak chupan ri mar.
MAR 9:43 Xa jun akꞌaꞌ ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el. Ruma más otz jun oc akꞌaꞌ cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ akꞌaꞌ y xa ncaꞌa chupan ri infierno; chupan ri kꞌakꞌ ri man nichup ta,
MAR 9:44 ri pacheꞌ icꞌo jut ri man ncaꞌcon ta ri quichin ri icꞌo chireꞌ, y ri kꞌakꞌ can man nichup ta.
MAR 9:45 Y xa jun avakan ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz takupij-el. Ruma más otz jun oc avakan cꞌo ncatuoc chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, que cꞌo caꞌyeꞌ avakan y xa ncayoꞌx chupan ri infierno; chupan ri kꞌakꞌ ri man nichup ta,
MAR 9:46 ri pacheꞌ icꞌo jut ri man ncaꞌcon ta ri quichin ri icꞌo chireꞌ, y ri kꞌakꞌ can man nichup ta.
MAR 9:47 Y xa jun anakꞌavach ri nibꞌano chava chi ncatzak, más otz tavalasaj-el. Ruma más otz jun oc anakꞌavach cꞌo ncatuoc chupan ri ru-reino ri Dios, que cꞌo caꞌyeꞌ anakꞌavach y xa ncayoꞌx chupan ri infierno,
MAR 9:48 ri pacheꞌ icꞌo jut ri man ncaꞌcon ta ri quichin ri icꞌo chireꞌ, y ri kꞌakꞌ can man nichup ta.
MAR 9:49 Antok ncaꞌyoꞌx ri chicop choch ri Dios, yoꞌn atzꞌan chiquij. Quireꞌ jeꞌ xtiꞌan chica ri vinak, pero man chic cha ta atzꞌan, xa cha kꞌakꞌ.
MAR 9:50 Ri atzꞌan, can otz. Pero xa ri atzꞌan niqꞌuis-el ri rutzayal, ¿chica ta ntiꞌan chi nitzalaj chic pa rutzayal ri atzꞌan? Rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta ri icꞌaslien, chi quireꞌ man nquixuoc ta incheꞌl ri atzꞌan ri manak chic rutzayal, y man jun ta ayoval chiꞌicajol. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
MAR 10:1 Ri Jesús xiel-el chireꞌ y xꞌa cꞌa Judea. Y xakꞌax jucꞌan ri río Jordán. Chireꞌ, iqꞌuiy vinak xquimol chic quiꞌ riqꞌuin. Y jajaꞌ xucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, incheꞌl rubꞌanun-pa.
MAR 10:2 Y jareꞌ antok nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos xaꞌjiel-apa riqꞌuin, chi niquiꞌan tentar, xquicꞌutuj cha xa otz chi jun ache nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil.
MAR 10:3 Y ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: ¿Chica ri ruꞌeꞌn can ri Moisés chiva chi ntiꞌan? xchaꞌ chica.
MAR 10:4 Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ri Moisés xuꞌon permitir chi xa jun ache nrajoꞌ nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil, cꞌo cheꞌl nuꞌon jun carta ri pacheꞌ nuꞌej-ve chi nujach-riꞌ riqꞌuin y tuyaꞌ can, xaꞌchaꞌ ijejeꞌ.
MAR 10:5 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ruma cof ibꞌanun cha ri ivánima, rumareꞌ xuꞌej chi tiꞌan quireꞌ.
MAR 10:6 Pero antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief, ache y ixok xaꞌruꞌon ri Dios.
MAR 10:7 Rumareꞌ ri ache xcaꞌruyaꞌ can ri rutie-rutataꞌ y xtiquicꞌan-quiꞌ riqꞌuin ri raxjayil,
MAR 10:8 y ri icaꞌyeꞌ xa joꞌc jun xtiquiꞌan. Rumareꞌ man chic icaꞌyeꞌ ta, xa joꞌc jun xtiquiꞌan.
MAR 10:9 Ruma cꞌa reꞌ, lo que ri Dios xuꞌon jun cha, ri ache man tujach roch, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 10:10 Antok ri Jesús y ri ru-discípulos icꞌo chic pa jay, ri discípulos xquicꞌutuj cha chirij ri xaꞌruꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos.
MAR 10:11 Y ri Jesús xuꞌej chica: Chica-na ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil y nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ixok, can nuꞌon ruchꞌoꞌj choch ri raxjayil.
MAR 10:12 Y xa ri ixok nujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil y nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ache, can nuꞌon pecado choch ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 10:13 Y ri vinak xaꞌquicꞌam-pa acꞌolaꞌ riqꞌuin ri Jesús, chi nuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi ncaꞌruꞌon bendecir. Pero ri discípulos xaꞌquichꞌolij ri vinak chi man tiquiꞌan quireꞌ.
MAR 10:14 Y antok ri Jesús xutzꞌat ri niquiꞌan ri ru-discípulos, xpa rayoval, y xuꞌej chica: Tiyaꞌ permiso chica ri acꞌolaꞌ chi ncaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, y man quiꞌikꞌat. Ruma ri ru-reino ri Dios xa quichin ri i-incheꞌl acꞌolaꞌ.
MAR 10:15 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa jun man nuꞌon ta recibir ri ru-reino ri Dios incheꞌl nuꞌon jun acꞌual, man xtuoc ta chupan, xchaꞌ chica.
MAR 10:16 Y xaꞌrukꞌatiej y xuyaꞌ ri rukꞌaꞌ pa quiveꞌ ri acꞌolaꞌ chi xaꞌruꞌon bendecir.
MAR 10:17 Y antok ri Jesús xiel-el chireꞌ chi xutzꞌom chic el rubꞌiey, cꞌo jun ri anin xalka riqꞌuin, xalxuquieꞌ choch, y xucꞌutuj cha: Utzulaj Maestro, ¿chica niꞌan chi nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ cha.
MAR 10:18 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Karruma naꞌej otz chuva inreꞌ? Ruma man jun vinak otz, xa joꞌc Jun ri otz y reꞌ ja ri Dios.
MAR 10:19 Avataꞌn ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés ri ojier can, ri nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic; man caquimisan; man catalakꞌ; man tatzꞌak tzij chirij jun chic; man taꞌan maña cha jun vinak ruma cꞌo chica navajoꞌ navalakꞌaj chukꞌaꞌ; caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ.
MAR 10:20 Ri jun reꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, nojiel reꞌ cꞌa in coꞌl-oc nutzꞌamuon-pa rubꞌanic, xchaꞌ.
MAR 10:21 Y ri Jesús xutzꞌat y altíra xrajoꞌ. Y xuꞌej cha: Cꞌa cꞌo jun kax ri man abꞌanun ta. Caꞌin, tacꞌayij nojiel ri cꞌo aviqꞌuin y ri rajal tajachaꞌ chiquivach ri i-puobra, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ abꞌayomal chicaj. Y catam-pa viqꞌuin, y ncaꞌa chuvij y tatzꞌamaꞌ ri a-cruz, xchaꞌ cha.
MAR 10:22 Pero antok ri jun reꞌ xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Jesús, can xcꞌaxtaj ri titzuꞌn y nibꞌisuon ránima xꞌa, ruma altíra rubꞌayomal cꞌo.
MAR 10:23 Entonces ri Jesús xtzuꞌn quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: ¡Ri cꞌo qꞌuiy quibꞌayomal, can cuesta chi ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios!
MAR 10:24 Y ri ru-discípulos ri Jesús can xaꞌchapataj ruma ri tzij ri xuꞌej ri Jesús. Pero jajaꞌ xuꞌej chic jun bꞌay chica: Valcꞌual, ¡ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx chirij ri quibꞌayomal, can cuesta chi ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios!
MAR 10:25 Xa más fácil nakꞌax jun camello chupan jun ruvaruol jun acúxa, que choch jun bꞌayuon chi ntuoc pa ru-reino ri Dios.
MAR 10:26 Y ri discípulos can más xaꞌchapataj y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica cꞌa xticolotaj? xaꞌchaꞌ.
MAR 10:27 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat-apa ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Ri vinak man nojiel ta kax ncaꞌtiquir niquiꞌan, pero ri Dios nojiel kax nitiquir nuꞌon, xchaꞌ chica.
MAR 10:28 Y jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej cha: Ojreꞌ kayoꞌn can nojiel ri cꞌo kiqꞌuin, y oj-bꞌanak chavij.
MAR 10:29 Pero ri Jesús xuꞌej: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi man jun ri ruyoꞌn can rachuoch, o runimal, o ruchakꞌ, o ranaꞌ, o rutie-rutataꞌ, o raxjayil, o ralcꞌual o rulief vuma inreꞌ y ruma ri evangelio;
MAR 10:30 man ta xtiyoꞌx cha cien veces más ri rucꞌaxiel chupan ri tiempo vacame. Xtiyoꞌx rachuoch, runimal, ruchakꞌ, ranaꞌ, rutieꞌ, ralcꞌual y rulief. Can xtuꞌon sufrir jeꞌ pa quikꞌaꞌ ri vinak ruma bꞌanak viqꞌuin, pero chupan-apa ri jun chic tiempo ri chakavach-apa, can xtiyoꞌx cha ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
MAR 10:31 Pero iqꞌuiy ri icꞌo nabꞌayal, ri xcaꞌcꞌujieꞌ cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal, y iqꞌuiy ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal, xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 10:32 Ri Jesús, ri ru-discípulos y nicꞌaj chic vinak, quitzꞌamuon-el bꞌay chi ncaꞌa pa tanamet Jerusalén. Y ja ri Jesús ri bꞌanak-el chiquivach, y ri ru-discípulos y ri vinak can i-chapatajnak y quixiꞌin-quiꞌ jeꞌ i-bꞌanak-el chirij. Jun chic bꞌay ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri doce (cabꞌalajuj) discípulos y xuꞌej chic chica, ri chica sufrimiento ri xtukꞌasaj.
MAR 10:33 Jajaꞌ xuꞌej chica: Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ xtijach-ve ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes y pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ escribas. Y ijejeꞌ xtiquiꞌej chi tiquimisas. Y ijejeꞌ xtiquijach pa quikꞌaꞌ vinak ri man israelitas ta.
MAR 10:34 Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquichꞌey, xtiquichubꞌaj, y cꞌajareꞌ xtiquiquimisaj. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 10:35 Y ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Maestro, xaꞌchaꞌ cha. Ojreꞌ nakajoꞌ chi naꞌan ri nakacꞌutuj chava, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 10:36 Y jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Chica ri ntivajoꞌ chi niꞌan? xchaꞌ.
MAR 10:37 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Ojreꞌ nakajoꞌ chi chupan ri a-reino, naꞌan chi nkojtzꞌuye-apa aviqꞌuin; jun ta nicꞌujieꞌ pan a-derecha y jun ta pan av-izquierda.
MAR 10:38 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ man ivataꞌn ta ri chica nticꞌutuj. ¿Nticochꞌ came ixreꞌ incheꞌl ri xtiꞌan chuva inreꞌ? ¿Y nticochꞌ came ixreꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ?
MAR 10:39 Y ijejeꞌ xquiꞌej: Nakacochꞌ, xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Can ketzij chi ixreꞌ xticochꞌ ri incheꞌl xtiꞌan chuva inreꞌ. Can xticochꞌ jeꞌ ri sufrimiento ri xtinkꞌasaj inreꞌ.
MAR 10:40 Pero ri nticꞌutuj ixreꞌ, chi jun nitzꞌuyeꞌ pa nu-derecha y ri jun chic pa nu-izquierda, reꞌ man pa nukꞌaꞌ ta inreꞌ cꞌo-ve chi niyaꞌ chiva. Ja ri Dios ri ruꞌeꞌn choj chica xtuya-ve chi ncaꞌtzꞌuyeꞌ chireꞌ.
MAR 10:41 Y antok ri i-diez (lajuj) chic discípulos xcaꞌxaj ri xꞌeꞌx, xpa quiyoval chica ri Jacobo y ri Juan.
MAR 10:42 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi vaveꞌ ri choch-ulief, ri ncaꞌbꞌano gobernar, ruma icꞌo ri vinak pa quikꞌaꞌ, rumareꞌ niquinaꞌ chi ijejeꞌ ri i-cajaf. Y quireꞌ jeꞌ ri principales, nicajoꞌ chi caꞌnimax y can tiꞌan nojiel ri niquiꞌej.
MAR 10:43 Pero chiꞌicajol ixreꞌ man quireꞌ ta. Ruma xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nuꞌon nem chiꞌicajol ixreꞌ, nicꞌatzin chi nquixruꞌon servir.
MAR 10:44 Xa jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ chi jajaꞌ ri naꞌay, can quixrubꞌanaꞌ servir.
MAR 10:45 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xpa ta chi niꞌan servir, sino chi nuꞌon servir, y chi nuyaꞌ rucꞌaslien chi quireꞌ iqꞌuiy ri ncaꞌcolotaj, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 10:46 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka pa tanamet Jericó. Y antok ijejeꞌ ya ncaꞌiel-pa chupan ri tanamet, iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chiquij. Y chuchiꞌ cꞌa ri bꞌay cꞌo jun muoy Bartimeo rubꞌeꞌ, rucꞌajuol ri Timeo. Jajaꞌ tzꞌuyul chireꞌ chi nucꞌutuj ru-limosna.
MAR 10:47 Y antok jajaꞌ xraꞌxaj chi ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakꞌax chireꞌ, jajaꞌ riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Jesús, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
MAR 10:48 Y iqꞌuiy vinak ri xquichꞌolij chi man chic tichꞌo-pa. Pero jajaꞌ xa riqꞌuin más ruchukꞌaꞌ xchꞌo-pa y xuꞌej: ¡Atreꞌ ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
MAR 10:49 Y ri Jesús xraꞌxaj ri ache, rumareꞌ xpiꞌie-ka y xuꞌej cꞌa chi ticayuoj-pa. Y ja xbꞌacayuoj-pa ri ache muoy y xquiꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ; capiꞌieꞌ, ri Jesús ncarayuoj, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 10:50 Jajaꞌ xuqꞌuiak can ri ru-capa ri rukꞌuꞌn, xpalaj-pa y xpa riqꞌuin ri Jesús.
MAR 10:51 Y ri Jesús xucꞌutuj cha: ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri ache muoy xuꞌej cha: Maestro, inreꞌ nivajoꞌ nquitzuꞌn chic, xchaꞌ.
MAR 10:52 Y ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin, ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacꞌachoj. Y ja xtzuꞌn chic, y xꞌa chirij ri Jesús.
MAR 11:1 Y antok ya ncaꞌbꞌaka cierca ri aldeas Betfagé y Betania, ri icꞌo choch ri juyuꞌ Olivos, ri cꞌo cierca ri tanamet Jerusalén, ri Jesús xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos,
MAR 11:2 y xuꞌej-el chica: Quixꞌin chupan la aldea la, y antok xquixuoc, xtivil jun alaj burro ximil chireꞌ, ri man jun bꞌay chꞌacol ache chirij. Tiquira-pa y ticꞌama-pa.
MAR 11:3 Y xa cꞌo jun xtiꞌeꞌn-pa chiva: ¿Karruma quireꞌ ntiꞌan? tiꞌej cha chi nicꞌatzin cha ri Ajaf, pero chaꞌnin xtalruyaꞌ chic, quixchaꞌ can cha, xcha-el ri Jesús chica.
MAR 11:4 Ri icaꞌyeꞌ discípulos xaꞌa, y xquil ri alaj burro, ximuon juviera chuchiꞌ jun puerta ri pacheꞌ nuya-ve vielta ri bꞌay. Y ijejeꞌ xquiquir-pa.
MAR 11:5 Pero antok ijejeꞌ ja niquiquir ri alaj burro, xaꞌtzꞌiet-pa cuma ri icꞌo chireꞌ y xquiꞌej-pa chica ri icaꞌyeꞌ discípulos: ¿Karruma ntiquir-el ri alaj burro? xaꞌcha-pa chica.
MAR 11:6 Y ri discípulos xquiꞌej ri ruꞌeꞌn-el ri Jesús chica. Y ja xquiyaꞌ permiso chica chi xquicꞌuaj ri alaj burro.
MAR 11:7 Y xquicꞌam-pa ri alaj burro riqꞌuin ri Jesús. Y ri discípulos xquiya-el ri qui-manta chirij, y ri Jesús xchꞌoquie-el chirij.
MAR 11:8 Y can iqꞌuiy chiquivach ri vinak niquilicꞌ qui-manta pa rubꞌiey. Y nicꞌaj chic vinak xiquima-pa chꞌitak rukꞌaꞌ chieꞌ chi xquiyaꞌ pa rubꞌiey.
MAR 11:9 Y ri vinak ri i-bꞌanak choch ri Jesús y ri icꞌo can chirij, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquiꞌej: ¡Tiox bꞌaꞌ chi patanak ri Jun reꞌ! ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios!
MAR 11:10 ¡Tiox bꞌaꞌ chi nitzalaj-pa ri ru-reino ri kamamaꞌ David ri xcꞌujieꞌ ojier can! ¡Tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ri cꞌo chicaj! ncaꞌchaꞌ.
MAR 11:11 Y ri Jesús xuoc pa tanamet Jerusalén y xuoc pa templo y xaꞌrutzꞌat can nojiel ri icꞌo chireꞌ. Y ruma xcokꞌa-ka, jajaꞌ y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos xaꞌa chupan ri aldea Betania.
MAR 11:12 Y chucaꞌn kꞌij, antok xaꞌiel-el chupan ri aldea Betania chi ncaꞌa Jerusalén, ri Jesús xnem-pa rupan.
MAR 11:13 Y jajaꞌ chi-naj xutzꞌat jun mata víquix, y altíra jaꞌal ri ruxak rubꞌanun. Xꞌa-apa riqꞌuin chi xirucanuj-pa roch. Pero antok xbꞌaka chuxieꞌ, xa man jun roch cꞌo, xa ruyuon ruxak. Ruma man ru-tiempo ta chi nuyaꞌ roch.
MAR 11:14 Y ri Jesús xuꞌej cha ri jun mata víquix reꞌ: Man jun chic vinak xtitijo avach, ruma manak chic avach xtayaꞌ, xchaꞌ. Y ri ru-discípulos xcaꞌxaj ri xuꞌej.
MAR 11:15 Y xaꞌlka chic pa tanamet Jerusalén. Y ri Jesús xꞌa pa templo y xaꞌrutarariej-el ri ncaꞌcꞌayin y ri ncaꞌlakꞌo chireꞌ. Y xupajqꞌuij can ri qui-mesas ri niquicꞌax miera. Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon cha ri quichꞌacat ri niquicꞌayij paluomix.
MAR 11:16 Y jajaꞌ man xuyaꞌ ta permiso chica ri vinak ri quicꞌuan kax, chi ncaꞌkꞌax chireꞌ pa templo.
MAR 11:17 Y ri Jesús xaꞌrutijuoj cꞌa ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y xuꞌej chica: ¿Man came tzꞌibꞌan ta can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chi ri vachuoch, jay chi niquiꞌan orar quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief? Pero ixreꞌ xa ibꞌanun cachuoch alakꞌomaꞌ cha, xchaꞌ chica.
MAR 11:18 Y ri achiꞌaꞌ escribas y ri principales sacerdotes xcaꞌxaj ri xuꞌej y niquicanuj manera chi niquiquimisaj, ruma niquixiꞌij-quiꞌ choch ri Jesús y ruma ri vinak can i-chapatajnak riqꞌuin ri nucꞌut.
MAR 11:19 Antok xchakꞌa-ka, ri Jesús xiel-el chupan ri tanamet Jerusalén.
MAR 11:20 Macꞌajan chucaꞌn kꞌij xaꞌkꞌax, xquitzꞌat chi chakeꞌj chic ri jun mata víquix, hasta ri ruxieꞌ.
MAR 11:21 Y ri Pedro chaꞌnin xalka paroꞌ, y xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, tatzꞌataꞌ ri jun mata víquix, can xchakej-ka incheꞌl ri xaꞌej, xchaꞌ ri Pedro cha.
MAR 11:22 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ nicꞌatzin chi nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
MAR 11:23 Ruma can ketzij niꞌej chiva chi chica-na ri niꞌeꞌn cha la juyuꞌ la chi tiel-el y takꞌax chupan ri mar, can quireꞌ xtibꞌanataj, xa man cacaꞌ ta rucꞌuꞌx nucꞌutuj y nunimaj chi nibꞌanataj.
MAR 11:24 Rumareꞌ, inreꞌ niꞌej chiva chi nojiel ri xticꞌutuj cha ri Dios antok ixreꞌ ntiꞌan orar, tinimaj chi jajaꞌ xtuꞌon ri ntivajoꞌ, y can xtibꞌanataj.
MAR 11:25 Y antok ntiꞌan orar, xa cꞌo jun ri cꞌo jun kax ri man otz ta rubꞌanun chiva, tibꞌanaꞌ perdonar, chi quireꞌ ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj xtuꞌon perdonar ri man otz ta ri ntiꞌan choch.
MAR 11:26 Ruma xa ixreꞌ man ntiꞌan ta perdonar jun ri cꞌo jun kax man otz ta rubꞌanun chiva, ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj man xquixruꞌon ta jeꞌ perdonar.
MAR 11:27 Ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌlka chic pa tanamet Jerusalén. Y chireꞌ pa templo cꞌo-ve jajaꞌ antok ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri vinak, xaꞌlka riqꞌuin
MAR 11:28 y xquicꞌutuj cha: ¿Chica autoridad cꞌo pan akꞌaꞌ chi naꞌan nojiel reꞌ, y chica xyoꞌn autoridad chava chi naꞌan cala? xaꞌchaꞌ cha.
MAR 11:29 Ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ cꞌo jeꞌ jun kax ri nivajoꞌ nicꞌutuj chiva; tiꞌej cꞌa chuva y inreꞌ jeꞌ xtinꞌej chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi niꞌan nojiel reꞌ.
MAR 11:30 ¿Ri Juan xtak-pa ruma ri Dios chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak o xa achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha? Tiꞌej cꞌa chuva, xchaꞌ chica.
MAR 11:31 Entonces ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej-ka chiquivach: Xa nakaꞌej chi ri Juan ja ri Dios ri takayuon-pa richin, ri Jesús xtuꞌej chika: ¿Karruma man xinimaj ta?
MAR 11:32 Y xa nakaꞌej chi ja ri achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha ri Juan chi tubꞌanaꞌ quireꞌ, man otz ta. Ijejeꞌ xquiꞌej quireꞌ ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak, ruma quinojiel cataꞌn chi ri Juan jun ketzij profeta.
MAR 11:33 Y cꞌajareꞌ xquiꞌej-apa cha ri Jesús: Ojreꞌ man kataꞌn ta, xaꞌcha-apa. Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ jeꞌ man xtinꞌej ta chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan quireꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 12:1 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) xchꞌoꞌ chica ri vinak y xuꞌej chica: Cꞌo cꞌa jun ache ri xutic uva pa rulief, xucꞌajuoj rij, xuꞌon incheꞌl jun chꞌiti pila chupan ri ulief chi niyitzꞌ ri uva chupan, y xuꞌon jeꞌ jun torre. Cꞌajareꞌ xuyaꞌ can pa kajic chica nicꞌaj aj-samajiel, y jajaꞌ xꞌa naj.
MAR 12:2 Y antok xalka ri tiempo richin ri cosecha, ri rajaf ri ulief xutak-pa jun rusamajiel quiqꞌuin ri i-kajayuon ri rulief richin chi nalrumaꞌ ri uva kajbꞌal richin ri ulief.
MAR 12:3 Pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri rulief xa xquitzꞌom y xquichꞌey, y man jun uva xquiya-el cha.
MAR 12:4 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun rusamajiel quiqꞌuin. Pero ijejeꞌ xa cha abꞌaj xquicꞌul-ve y xquisoc-el rujaluon, y chica-na ri xcajoꞌ xquiꞌan-el cha y quireꞌ xquitak-el.
MAR 12:5 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun rusamajiel. Y ri samajiel reꞌ xquimisas cuma ri i-kajayuon ri rulief. Y iqꞌuiy chic rusamajiel xaꞌrutak-pa; icꞌo xaꞌchꞌay, y icꞌo xaꞌquimisas.
MAR 12:6 Y pa ruqꞌuisbꞌal, ri rajaf ri ulief xa joꞌc chic ri rucꞌajuol xcꞌujieꞌ can riqꞌuin y jajaꞌ altíra nrajoꞌ ri rucꞌajuol. Xutak-pa ri rucꞌajuol quiqꞌuin y xuꞌej: Ri achiꞌaꞌ reꞌ can xtiquiꞌan respetar antok xtiquitzꞌat chi ja ri nucꞌajuol ri xtiꞌka quiqꞌuin, xchaꞌ.
MAR 12:7 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej-ka chiquivach: Jareꞌ ri xtuoc can rajaf nojiel ri ulief ri kakajuon, quixam-pa, kaquimisaj, chi quireꞌ pa kakꞌaꞌ ojreꞌ nicꞌujieꞌ can ri ulief, xaꞌchaꞌ.
MAR 12:8 Y ja xquitzꞌom, xquiquimisaj, y juviera ri ulief ri ticuon uva choch, xbꞌaquicꞌakaꞌ.
MAR 12:9 ¿Chica came xtuꞌon ri rajaf ri ulief ri ticuon uva choch chica ri achiꞌaꞌ reꞌ? Ri rajaf ri ulief xtipa y xcaꞌruquimisaj ri achiꞌaꞌ reꞌ y ri rulief xtuyaꞌ chic pa kajic chica nicꞌaj chic.
MAR 12:10 ¿Man came itzꞌatuon ta ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios? Ri nuꞌej: Ri Abꞌaj ri man xka ta chiquivach ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay, xa jareꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta.
MAR 12:11 Ja ri Ajaf ri xbꞌano quireꞌ cha, y ojreꞌ man jun bꞌay katzꞌatuon chi nibꞌanataj quireꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAR 12:12 Y ri achiꞌaꞌ choj-iqꞌuin xchꞌo-ve ri Jesús can ta xcajoꞌ xquitzꞌom yan el, ruma xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi xa chiquij ijejeꞌ xuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij). Pero man xquiꞌan ta, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak. Ijejeꞌ xquiyaꞌ can ri Jesús y xaꞌa.
MAR 12:13 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquitak-pa nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos y nicꞌaj ruvinak ri rey Herodes, ruma nicajoꞌ chi ri Jesús nitzak ta pa quikꞌaꞌ riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌruꞌej.
MAR 12:14 Y ri achiꞌaꞌ xaꞌpa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Maestro, ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc ri ketzij ri naꞌej y nacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can ja-ve rubꞌixic naꞌan cha, ruma atreꞌ man naxiꞌij ta aviꞌ choch jun vinak mesque altíra rukꞌij. ¿Chica naꞌej chika? ¿Otz nakatoj ri impuestos ri nuꞌej ri rey César, o xa man otz ta? xaꞌchaꞌ cha.
MAR 12:15 Pero ri Jesús can rataꞌn chi xa riqꞌuin caꞌyeꞌ quipalaj niquicꞌutuj quireꞌ cha. Rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquiniꞌan tentar? Ticꞌama-pa jun moneda chi nitzꞌat, xchaꞌ chica.
MAR 12:16 Y ijejeꞌ xbꞌaquicꞌama-pa ri moneda chi niquicꞌut choch. Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Choj palaj y choj bꞌeꞌ ri cꞌo choch? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Richin ri rey César, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 12:17 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ cꞌa cha ri César ri can richin ri César, y tiyaꞌ cha ri Dios ri can richin ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica. Y ijejeꞌ can vor chica xquinaꞌ antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús chica.
MAR 12:18 Y icꞌo achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús. Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús:
MAR 12:19 Maestro, ri Moisés rutzꞌibꞌan can chika, xa cꞌo jun ache nicon-el nuyaꞌ can ri raxjayil y xa man jun ralcꞌual nicꞌujieꞌ can, jun ruchakꞌ o runimal ticꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, richin quireꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ ralcꞌual ri quiminak chic el.
MAR 12:20 Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa: Xaꞌcꞌujieꞌ i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Ri naꞌay xcꞌulieꞌ, pero xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can.
MAR 12:21 Ri rucaꞌn, xcꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, pero xcon-el jeꞌ y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can. Ri ruox, can quireꞌ jeꞌ mismo xuꞌon.
MAR 12:22 Y quireꞌ xquiꞌan-el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Y man jun chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) reꞌ xcꞌujieꞌ ta can ralcꞌual. Y antok i-quiminak chic el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, xcon jeꞌ ri ixok.
MAR 12:23 Y ri achiꞌaꞌ saduceos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿choj axjayil xtuoc ri ixok reꞌ? Ruma ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ xuoc caxjayil, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 12:24 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: ¿Man came ix-sachnak ta riqꞌuin ri xiꞌej, ruma man ivataꞌn ta ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios? ¿Man ivataꞌn ta jeꞌ ri ru-poder ri Dios?
MAR 12:25 Ruma antok ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa, man xcaꞌcꞌulieꞌ ta chic, ni man xcaꞌyoꞌx ta chi xcaꞌcꞌulieꞌ. Ijejeꞌ xa xcaꞌuoc incheꞌl ri ángeles ri icꞌo chila chicaj.
MAR 12:26 Pero riqꞌuin ri quiminakiꞌ ri xcaꞌcꞌastaj-pa, ¿man itzꞌatuon ta cꞌa ri tzꞌibꞌan can ruma ri Moisés, antok xchꞌo-pa ri Dios cha chupan ri jun kꞌayis cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza ri nicꞌat, antok ri Dios xuꞌej: Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob? xcha-pa cha.
MAR 12:27 Ri Dios man Qui-Dios ta ri quiminakiꞌ, xa Qui-Dios ri icꞌas. Rumareꞌ inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ can ix-sachnak riqꞌuin ri ntiꞌej, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAR 12:28 Y xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús jun chiquivach ri achiꞌaꞌ escribas. Ri ache reꞌ xraꞌxaj ri xquiꞌej ri achiꞌaꞌ saduceos cha ri Jesús, y xraꞌxaj jeꞌ ri xuꞌej ri Jesús chica ri achiꞌaꞌ reꞌ. Y choch jajaꞌ can kꞌalaj chi otz ri xuꞌej ri Jesús y mareꞌ xucꞌutuj cha: ¿Chica chiquivach ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, ri naꞌay? xchaꞌ cha ri Jesús.
MAR 12:29 Y ri Jesús xuꞌej cha: Ri naꞌay mandamiento nuꞌej: Tivaxaj ixreꞌ aj-Israel, ri Kajaf joꞌc Jun, y reꞌ ja ri Kajaf Dios.
MAR 12:30 Can tavajoꞌ ri Avajaf Dios, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj y tavajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel ri avuchukꞌaꞌ. Jareꞌ ri mandamiento ri más nem.
MAR 12:31 Y cꞌo chic jun rucaꞌn mandamiento ri casi junan riqꞌuin ri naꞌay. Y ri mandamiento reꞌ nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo. Ja caꞌyeꞌ mandamientos reꞌ ri cꞌo más quikalien, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 12:32 Y ri ache escriba xuꞌej cꞌa cha ri Jesús: Maestro, can quire-ve. Can ketzij ri xaꞌej chi joꞌc jun Dios cꞌo, y man jun chic.
MAR 12:33 Nicꞌatzin chi navajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, navajoꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj, navajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien y navajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel avuchukꞌaꞌ. Y can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo; nojiel reꞌ cꞌo más rakalien que choch ri chicop o jun chic kax ri ncaꞌyoꞌx choch ri Dios, xchaꞌ ri ache escriba.
MAR 12:34 Y antok ri Jesús xraꞌxaj chi jaꞌal xiꞌka paroꞌ (xuꞌon entender) ri jun ache reꞌ, ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ man naj ta chic atcꞌo-ve chi ncatuoc pa ru-reino ri Dios, xchaꞌ cha. Y jareꞌ antok man jun chic xutzꞌom rucovil chi cꞌo ta ri chica xucꞌutuj cha ri Jesús.
MAR 12:35 Y ri Jesús chi ncaꞌrutijuoj ri vinak ri quimaluon-quiꞌ riqꞌuin chireꞌ pa templo, xuꞌej cꞌa chica: ¿Karruma ri achiꞌaꞌ escribas niquiꞌej chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David?
MAR 12:36 Ruma ja mismo ri rey David xuꞌej ri xꞌeꞌx cha ruma ri Espíritu Santo: Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha, hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan. Quireꞌ xuꞌej.
MAR 12:37 Y xa ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo, ¿karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? xchaꞌ ri Jesús. Y iqꞌuiy chiquivach ri vinak xka chiquivach ri xcaꞌxaj ri xuꞌej.
MAR 12:38 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri vinak antok ncaꞌrutijuoj: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ escribas. Ruma ijejeꞌ can altíra nika chiquivach niquicusaj jucujak tak tziak, chi quireꞌ ncaꞌtzꞌiet chi utzulaj tak achiꞌaꞌ. Y can altíra nika chiquivach chi ncaꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak.
MAR 12:39 Y can ja ri naꞌay tak chꞌacat nicajoꞌ pa tak sinagogas y pa tak vaꞌen.
MAR 12:40 Ri achiꞌaꞌ reꞌ niquimaj nojiel kax quichin ri malcaꞌn-ixokiꞌ, y chi caꞌnimax chi jaꞌal quicꞌaslien, can ncaꞌlayuj niquiꞌan orar. Pero ijejeꞌ can xtika más ri castigo pa quiveꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 12:41 Y ri Jesús tzꞌuyul choch ri pacheꞌ niyoꞌx-ve can ri ofrenda. Jajaꞌ ncaꞌrutzꞌat ri vinak ri niquiyaꞌ can miera chireꞌ. Xaꞌrutzꞌat iqꞌuiy bꞌayomaꞌ ri qꞌuiy miera niquiyaꞌ can.
MAR 12:42 Pero xalka jun malcaꞌn-ixok ri puobra. Jajaꞌ xuyaꞌ can caꞌyeꞌ fichas ri man qꞌuiy ta oc rakalien.
MAR 12:43 Y ri Jesús xaꞌrayuoj ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Can ketzij ri niꞌej chiva chi ja ri malcaꞌn-ixok puobra la ri xyoꞌn can más que choch ri xquiyaꞌ can quinojiel ri nicꞌaj chic.
MAR 12:44 Ruma jajaꞌ mesque man qꞌuiy ta ru-miera cꞌo, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin. Pero ri bꞌayomaꞌ, mesque qꞌuiy miera xquiyaꞌ can, xa ja ri nuꞌon suobra quiqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 13:1 Y antok ri Jesús ntiel-pa pa templo, jun chiquivach ri ru-discípulos xuꞌej cha: Maestro, tatzꞌataꞌ ri quibꞌanic ri jay richin ri templo, can jaꞌal bꞌanun chica, y ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, xchaꞌ.
MAR 13:2 Ri Jesús xuꞌej cha ri ru-discípulo: ¿Natzꞌat va nimaꞌk tak jay va? Xtalka jun kꞌij antok nojiel va xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ cha.
MAR 13:3 Y antok ri Jesús xtzꞌuyeꞌ paroꞌ ri juyuꞌ Olivos, ri pacheꞌ kꞌalaj niquitzꞌat-pa ri templo; ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan y ri Andrés xaꞌjiel-apa riqꞌuin y xquicꞌutuj cha:
MAR 13:4 Taꞌej chika, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj antok nojiel ri kax reꞌ xtuꞌon cumplir? xaꞌchaꞌ cha.
MAR 13:5 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic y quireꞌ xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva.
MAR 13:6 Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo, xcaꞌchaꞌ. Y iqꞌuiy ri xcaꞌquiꞌan maña chica.
MAR 13:7 Pero antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras y xtivaxaj jeꞌ chi cꞌo guerras ri xcaꞌpa, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ xcaꞌbꞌanataj. Pero man ja ta yan reꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri roch-ulief.
MAR 13:8 Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino. Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan qꞌuiy lugar, xtuꞌon viꞌjal, y qꞌuiy jeꞌ roch ayoval xcaꞌpa chiquicajol ri vinak pa tak tanamet. Y nojiel reꞌ xa cꞌa ja oc rutzꞌucbꞌal richin ri sufrimientos ri xcaꞌpa.
MAR 13:9 Pero ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Ruma ixreꞌ xquixjach pa quikꞌaꞌ ri autoridades quichin ri tanamet y xquixchꞌay pa tak sinagogas. Y xquixucꞌuax chiquivach gobernadores y chiquivach reyes ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin, pero ixreꞌ xquixtiquir cꞌa xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ.
MAR 13:10 Y antes chi xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, nicꞌatzin chi ri evangelio nitzijos nojiel naciones.
MAR 13:11 Pero antok xquixucꞌuax chi xquixjach pa quikꞌaꞌ ri autoridades, man tiꞌan preocupar-iviꞌ ri chica tzij ri xtiꞌej, ni man tiꞌan pensar. Ixreꞌ joꞌc tiꞌej ri chica tzij ri xtuyaꞌ ri Dios chiva ri misma huora reꞌ, ruma man ixreꞌ ta ri xquixchꞌoꞌ chupan ri huora reꞌ, xa can ja ri Espíritu Santo ri xtichꞌoꞌ.
MAR 13:12 Y chiquicajol ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ, jun chiquivach ijejeꞌ xtujach ri jun chic chi niquimisas, y ri tataꞌj xcaꞌquijach ri calcꞌual chi ncaꞌquimisas, y ri calcꞌual xcaꞌpalaj chiquij ri quitie-quitataꞌ y xcaꞌquijach chi ncaꞌquimisas.
MAR 13:13 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin. Pero ri man xtitzalaj ta chirij y xtucochꞌ nojiel reꞌ hasta el fin, can xticolotaj.
MAR 13:14 Pero antok xtitzꞌat chi xcaꞌbꞌanataj ri itziel tak kax chupan ri lugar ri pacheꞌ man rucꞌamun ta chi niꞌan chireꞌ, ja xtiqꞌuis ri lugar reꞌ, ri incheꞌl tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Daniel, (ri nibꞌano leer, can tubꞌanaꞌ entender). Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ.
MAR 13:15 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri huora reꞌ, man tika-pa chi ntuoc pa rachuoch chi cꞌo niruma-pa, choj tiꞌa;
MAR 13:16 y ri cꞌo pan avan, man titzalaj-pa chirachuoch chi nalrumaꞌ ri ru-capa.
MAR 13:17 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ!
MAR 13:18 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ orar chi antok xquixnumaj, man ta pa ru-tiempo jobꞌ,
MAR 13:19 ruma antok xtalka ri kꞌij reꞌ, can nem ri sufrimiento ri xtipa, ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun xa-jan antok bꞌanun-pa ri roch-ulief ruma ri Dios, ni xtalka chic jun bꞌay ri sufrimiento reꞌ.
MAR 13:20 Y xa ta ri Ajaf Dios man ta nuꞌon coꞌl cha ri tiempo richin ri sufrimiento, man jun nicolotaj. Pero cuma ri i-ruchoꞌn chic, can xtuꞌon coꞌl cha ri tiempo reꞌ.
MAR 13:21 Chupan ri kꞌij reꞌ, xa icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo vaveꞌ ri Cristo, o xa niquiꞌej chiva: Titzꞌataꞌ, ja cꞌo chila, man tinimaj.
MAR 13:22 Ruma xcaꞌpa falsos cristos y falsos profetas. Ijejeꞌ xcaꞌquiꞌan milagros y señales chi xtiquiꞌan maña chica ri vinak. Y ijejeꞌ nicajoꞌ xtiquiꞌan maña chica hasta ri i-choꞌn chic ruma ri Dios.
MAR 13:23 Pero ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Can ja yan xinꞌej can chiva nojiel ri xcaꞌbꞌanataj.
MAR 13:24 Chupan ri tiempo reꞌ, antok kꞌaxnak chic ri sufrimiento, ri kꞌij man chic xtitzuꞌn ta, y ri icꞌ man xtuyaꞌ ta chic rusakil.
MAR 13:25 Ri estrellas (chꞌumil) xcaꞌtzak-pa chicaj. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos.
MAR 13:26 Entonces xtitzꞌatataj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan mukul riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij.
MAR 13:27 Y xcaꞌrutak ri ru-ángeles chi ncaꞌquimol ri i-ruchoꞌn chic. Can xcaꞌquimol quinojiel ri icꞌo oriente, ri icꞌo occidente, ri icꞌo norte y ri icꞌo sur. Can xcaꞌquimol quinojiel ri i-ruchoꞌn chic; chica-na lugar ri roch-ulief icꞌo-ve.
MAR 13:28 Chirij ri víquix tivatamaj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Antok ncaꞌjotoyin-pa ri rukꞌaꞌ y ncaꞌiel-pa ri ruxak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka.
MAR 13:29 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi ya nalka ri kꞌij reꞌ. Can cierca chic cꞌo-ve-pa.
MAR 13:30 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief.
MAR 13:31 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
MAR 13:32 Pero ri kꞌij y ri huora antok xtipa chic, man jun taꞌmayuon. Nixta ri ángeles ri icꞌo chila chicaj man cataꞌn ta jampeꞌ. Ni ri Rucꞌajuol ri Dios man rataꞌn ta, xa joꞌc ri Rutataꞌ Dios taꞌmayuon reꞌ.
MAR 13:33 Rumareꞌ ixreꞌ can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa y tibꞌanaꞌ orar, ruma man ivataꞌn ta jampeꞌ xtalka ri kꞌij chi xtipa chic.
MAR 13:34 Can junan riqꞌuin ri xuꞌon jun ache ri xuyaꞌ can ri rachuoch y niꞌa naj, jajaꞌ xuyaꞌ can autoridad pa quikꞌaꞌ ri rusamajiel y xuyaꞌ can quisamaj chiquijunal. Y cha ri nuchajij can ri rachuoch, nuꞌej can cha chi can tuyoꞌiej-apa.
MAR 13:35 Rumareꞌ, man timastaj chiva chi ntivoyoꞌiej-apa, ruma man ivataꞌn ta jampeꞌ xtalka ri Rajaf-jay. Ruma nak xa nalka antok nuꞌon-ka chakꞌaꞌ, o pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, o antok nitzirin-pa ri mamaꞌ o macꞌajan.
MAR 13:36 Ruma antok xtipa chic jun bꞌay, jun arapienta. Can tivoyoꞌiej-apa chi quireꞌ man nquixalrilaꞌ ta nquixvar.
MAR 13:37 Y incheꞌl ri niꞌej chiva ixreꞌ, can quireꞌ jeꞌ niꞌej chica quinojiel, can quinivoyoꞌiej-apa, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
MAR 14:1 Xa caꞌyeꞌ chic kꞌij nrajoꞌ chi nalka ri namakꞌej Pascua, y ri namakꞌej antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin. Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas niquiꞌan pensar ri chica maña xtiquicusaj chi nika ri Jesús pa quikꞌaꞌ y niquiquimisaj.
MAR 14:2 Ijejeꞌ xquiꞌej chiquivach: Man nakatzꞌom ta chupan ri namakꞌej, chi quireꞌ man ncaꞌpalaj ta pa ri vinak chikij, ncaꞌchaꞌ.
MAR 14:3 Y ri Jesús cꞌo chupan ri aldea Betania, chirachuoch ri Simón ri xcꞌachoj riqꞌuin ri yabꞌil lepra. Ri Jesús tzꞌuyul chirij ri mesa, y jareꞌ antok xalka jun ixok rucꞌamun-pa jun frasco ri bꞌanun cha alabastro y cꞌo nardo puro chupan; jun jubꞌul akꞌuon ri altíra cara rajal. Y ri ixok xukꞌumij ri rukul ri frasco y xukꞌej pa rujaluon ri Jesús.
MAR 14:4 Y icꞌo ri xpa quiyoval antok xquitzꞌat ri xuꞌon ri ixok riqꞌuin ri jubꞌul akꞌuon y xquiꞌej cꞌa: ¿Karruma choj xutix ri jubꞌul akꞌuon la?
MAR 14:5 Ruma xa ta xcꞌayix, xyoꞌx ta más trescientos denarios, y ri rajal xjach ta chica ri i-puobra, xaꞌchaꞌ. Y qꞌuiy kax ri niquiꞌej-apa chirij ri ixok.
MAR 14:6 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma man nquixtanieꞌ ta ka nquixtzijuon chirij ri ixok? Xa tiyaꞌ can. Jajaꞌ can otz ri xuꞌon chuva.
MAR 14:7 Ri i-puobra, can siempre icꞌo iviqꞌuin, y chica-na kꞌij ri ntivajoꞌ nquiꞌtoꞌ, can quiꞌtoꞌ. Pero inreꞌ man siempre ta xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin.
MAR 14:8 Jajaꞌ xuꞌon ri chica nitiquir nuꞌon. Ruma jajaꞌ xuyaꞌ yan ri jubꞌul akꞌuon chirij ri nu-cuerpo richin antok xquibꞌamuk.
MAR 14:9 Can ketzij ri niꞌej chiva, chi chica-na lugar xtitzijos-ve ri evangelio, chireꞌ jeꞌ xtitzijos-ve ri xuꞌon va ixok va. Can choch cꞌa nojiel ri roch-ulief xtitzijos-ve, y man jun bꞌay xtimastaj, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 14:10 Entonces ri Judas Iscariote, jun chiquivach ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos ri Jesús, xꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes, chi nujach ri Jesús pa quikꞌaꞌ.
MAR 14:11 Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj quireꞌ, xaꞌquicuot, y xquiꞌan prometer chi niquiyaꞌ miera cha. Y ri Judas ja xutzꞌom cꞌa rucanuxic chica manera nuꞌon chi nujach ri Jesús.
MAR 14:12 Chupan ri naꞌay kꞌij richin ri namakꞌej antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, y antok ncaꞌquimisas ri alaj tak ovejas richin ri Pascua, ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Pacheꞌ navajoꞌ naꞌan-ve ri vaꞌen chupan ri Pascua, chi nkuꞌa y nakachojmij nojiel ri nicꞌatzin? xaꞌchaꞌ cha.
MAR 14:13 Y ri Jesús can xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos y xuꞌej-el chica: Quixꞌin pa tanamet Jerusalén, y chireꞌ xticꞌul jun ache rucꞌuan yaꞌ chupan jun cántaro. Quixꞌin chirij;
MAR 14:14 y ri jay ri pacheꞌ xtuoc-ve, chireꞌ jeꞌ quixuoc-ve ixreꞌ, y quixchꞌoꞌ riqꞌuin ri rajaf-jay y tiꞌej cha: Ri Maestro ruꞌeꞌn-pa: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri cuarto ri pacheꞌ niꞌan-ve ri vaꞌen richin ri Pascua quiqꞌuin ri nu-discípulos? quixchaꞌ cha.
MAR 14:15 Y ri rajaf-jay xquixrucꞌuaj rucaꞌn piso ri rachuoch. Y chireꞌ cꞌo jun cuarto nem rupan ri chojmin chic ri rupan; chireꞌ tibꞌana-ve ri chica xtakacꞌux richin ri Pascua, xcha-el chica.
MAR 14:16 Y ri discípulos reꞌ xaꞌa pa tanamet Jerusalén. Y antok xaꞌbꞌaka, can xbꞌanataj-na-ve incheꞌl ri ruꞌeꞌn-el ri Jesús chica. Y ijejeꞌ can xquichojmij nojiel ri nicꞌatzin chica richin ri Pascua reꞌ.
MAR 14:17 Y antok xcokꞌa-ka, ri Jesús y ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos xaꞌlka chireꞌ pa jay.
MAR 14:18 Y antok i-tzꞌuyul chic apa chirij ri mesa y ncaꞌvaꞌ, ri Jesús xuꞌej: Can ketzij niꞌej chiva, chi jun chivach ixreꞌ ri niva-pa viqꞌuin ri xtijacho vichin, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 14:19 Ijejeꞌ can xaꞌbꞌisuon-ka, y chiquijunal xquicꞌutuj-apa cha: ¿Inreꞌ came ri xquibꞌano quireꞌ? nchaꞌ jun. ¿Inreꞌ came ri xquibꞌano quireꞌ? nchaꞌ jun chic.
MAR 14:20 Y ri Jesús xuꞌej chica: Xa jun chivach ri ix doce (cabꞌalajuj), ri numubꞌa-pa ru-simíta viqꞌuin chupan ri plato.
MAR 14:21 Can ketzij chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can niꞌa. Can xtibꞌanataj-na-ve incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. ¡Pero juyeꞌ roch ri ache ri xtijacho richin! Más otz man ta xalax ri ache reꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 14:22 Y antok cꞌa ncaꞌvaꞌ, ri Jesús xucꞌan-apa jun simíta y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y xuper y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Titzꞌamaꞌ ri simíta; ruma jareꞌ ri nu-cuerpo.
MAR 14:23 Y ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios; xuyaꞌ cꞌa chica, y quinojiel cꞌa xquikun ri ruyaꞌl ri uva.
MAR 14:24 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Jareꞌ ri nuquiqꞌuiel ri xtiꞌin antok xquiquimisas pa qui-cuenta iqꞌuiy vinak. Riqꞌuin ri nuquiqꞌuiel, ja xticꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri rajoꞌn-pa ri Dios chi nuꞌon quiqꞌuin ri vinak.
MAR 14:25 Can ketzij ri niꞌej chiva chi man chic xtinkun ta ri ruyaꞌl ri uva, hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok xtinkun jun cꞌacꞌacꞌ ruyaꞌl ri uva iviqꞌuin chupan ri ru-reino ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAR 14:26 Y antok quibꞌixan chic jun bꞌix chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌiel-el chireꞌ pa jay y xaꞌa choch ri juyuꞌ Olivos.
MAR 14:27 Y antok i-bꞌanak, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Ixvonojiel ixreꞌ xtiquiraj-el-iviꞌ y xquiniyaꞌ can nuyuon chupan va akꞌaꞌ va. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Antok inreꞌ xtinyaꞌ lugar chi niquimisas ri nichajin quichin ri ovejas, ri ovejas xtiquiquiraj-el-quiꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAR 14:28 Pero inreꞌ xa xquicꞌastaj-pa. Y después xquixvoyoꞌiej Galilea, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 14:29 Entonces ri Pedro xuꞌej cha: Mesque quinojiel xcatquiyaꞌ can ayuon, pero inreꞌ man xtinꞌan ta quireꞌ, xchaꞌ jajaꞌ.
MAR 14:30 Y ri Jesús xuꞌej cha: Inreꞌ can ketzij niꞌej chava, chi atreꞌ vacame, chupan va akꞌaꞌ va, xa cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ caꞌyeꞌ mul, antok oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 14:31 Pero ri Pedro nuꞌej cha y man nitanieꞌ ta: Xa nicꞌatzin chi junan nquicon aviqꞌuin, pero man xtinꞌej ta chi man vataꞌn ta avach, xchaꞌ ri Pedro. Y quinojiel ri ru-discípulos quireꞌ jeꞌ xquiꞌej.
MAR 14:32 Ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Getsemaní. Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Quixtzꞌuyeꞌ can vaveꞌ, inreꞌ nibꞌanaꞌ orar.
MAR 14:33 Y jajaꞌ joꞌc ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan ri xaꞌrucꞌuaj riqꞌuin, y chirij jajaꞌ xpa jun nem bꞌis, ruma xunaꞌ yan ri sufrimiento ri xtukꞌasaj.
MAR 14:34 Y xuꞌej chica ri iyoxeꞌ ru-discípulos: Ri vánima altíra nibꞌisuon; can nquiruquimisaj ninaꞌ. Quixcꞌujieꞌ can vaveꞌ y quixcꞌasieꞌ, xchaꞌ chica.
MAR 14:35 Jajaꞌ xꞌin chic apa jubꞌaꞌ y chireꞌ xxuquie-ka, y xukasaj-ka ri rujaluon cꞌa pan ulief y xuꞌon orar. Jajaꞌ xucꞌutuj xa cꞌo ta cheꞌl, choj ta nakꞌax ri huora reꞌ, chi quireꞌ man ta nukꞌasaj ri sufrimiento.
MAR 14:36 Y quireꞌ ri tzij ri xuꞌej chupan ri ru-oración: Nataꞌ, inreꞌ vataꞌn chi atreꞌ ncatiquir naꞌan nojiel. Tabꞌanaꞌ chi man ta nikꞌasaj ri sufrimiento. Pero man taꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, xa ja ri navajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ.
MAR 14:37 Y antok jajaꞌ xtanieꞌ riqꞌuin ri oración, xpa cꞌa quiqꞌuin ri iyoxeꞌ ru-discípulos, y xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar. Xpa jajaꞌ xuꞌej cha ri Pedro: Simón, ¿xa xavar-ka? ¿Can man xatiquir ta xacꞌasieꞌ jun huora?
MAR 14:38 Quixcꞌasieꞌ y tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación. Inreꞌ vataꞌn chi ri iv-espíritu nrajoꞌ nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios. Pero ri i-cuerpo manak ruchukꞌaꞌ, xchaꞌ chica.
MAR 14:39 Y ri Jesús xꞌa chic apa jun bꞌay chi xirubꞌanaꞌ orar. Y ja mismo xucꞌutuj chupan ri oración.
MAR 14:40 Y antok xpa chic jun bꞌay quiqꞌuin ri iyoxeꞌ ru-discípulos, xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar ruma man chic niquicochꞌ ta quivaran. Y ijejeꞌ man niquil ta chica niquiꞌej cha.
MAR 14:41 Pero antok xpa chi oxeꞌ mul, jajaꞌ xuꞌej chica ri iyoxeꞌ ru-discípulos: Vacame quixvar y quixuxlan. Pero ya otz cala. Ruma ja xalka ri huora chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach-el pa quikꞌaꞌ ri pecadores.
MAR 14:42 Quixpalaj. Joꞌ. Ja patanak ri xtijacho vichin, xchaꞌ ri Jesús chica.
MAR 14:43 Y ri Jesús cꞌa nitzijuon, antok xalka ri Judas, ri jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos; riqꞌuin jajaꞌ i-patanak iqꞌuiy vinak ri quicꞌamun-pa chieꞌ y espadas. Quinojiel i-takuon-el cuma ri principales sacerdotes, cuma ri achiꞌaꞌ escribas y cuma jeꞌ ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar.
MAR 14:44 Ri Judas ri nijacho richin ri Jesús, can ruꞌeꞌn yan pa chica ri i-patanak riqꞌuin, ri chica xtuꞌon chi nucꞌut ri Jesús chiquivach. Jajaꞌ ruꞌeꞌn-pa chica: Ja ri jun ri xtintzꞌubꞌaj ruchiꞌ, jareꞌ ri Jesús. Titzꞌamaꞌ cꞌa otz chi man tinumaj chivach.
MAR 14:45 Y antok ri Judas xalka, can ja xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Maestro, Maestro, xchaꞌ cha. Y ja xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ.
MAR 14:46 Y ri vinak ri i-patanak, can ja xquitzꞌom ri Jesús.
MAR 14:47 Y jun chiquivach ri icꞌo chireꞌ, xralasaj-el ri ru-espada y xusoc ri ru-esclavo ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xralasaj-el jun ruxiquin.
MAR 14:48 Y ri Jesús xuꞌej chica ri vinak ri i-patanak: ¿Ixreꞌ ix-patanak incheꞌl chirij jun alakꞌuon; mareꞌ icꞌamun-pa chieꞌ y espadas chi nquiniltzꞌamaꞌ?
MAR 14:49 Can kꞌij-kꞌij xicꞌujieꞌ iviqꞌuin pa templo antok xincꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chivach, y man xinitzꞌom ta. Pero nibꞌanataj quireꞌ richin nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
MAR 14:50 Y quinojiel ri discípulos xquiyaꞌ can ruyuon ri Jesús y xaꞌnumaj-el.
MAR 14:51 Pero cꞌo jun alaꞌ ri bꞌanak chirij ri Jesús y joꞌc cha jun cꞌul rutzꞌapin rij. Y ri i-tzꞌamayuon ri Jesús, xquitzꞌom jeꞌ ri alaꞌ reꞌ.
MAR 14:52 Pero jajaꞌ xuyaꞌ can ri cꞌul, y xnumaj-el man jun rutziak chirij.
MAR 14:53 Ri xaꞌbꞌatzꞌamo ri Jesús xquicꞌuaj cꞌa riqꞌuin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij. Y xquimol-quiꞌ quinojiel ri principales sacerdotes, ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y ri achiꞌaꞌ escribas.
MAR 14:54 Y ri Pedro bꞌanak chirij, pero cꞌa naj cꞌo can y xuoc jeꞌ chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xcꞌujieꞌ chojay. Y xtzꞌuye-ka chiquicajol ri alguaciles ri icꞌo chireꞌ ri niquimakꞌ-quiꞌ choch-kꞌakꞌ.
MAR 14:55 Y ri principales sacerdotes y quinojiel ri autoridades quichin ri israelitas, niquicanuj manera chi niquitzꞌak tzij chirij ri Jesús, chi quireꞌ niquitak chi niquimisas, pero xa man jun xquil chirij.
MAR 14:56 Can iqꞌuiy ri xaꞌlka chi xquitzꞌak tzij chirij, pero xa man junan ta ri xquiꞌej-apa.
MAR 14:57 Y después icꞌo nicꞌaj chic ri xaꞌbꞌapiꞌie-pa y xquiꞌej-apa tzꞌakon tak tzij chirij ri Jesús. Quireꞌ xquiꞌej:
MAR 14:58 Ojreꞌ xkaxaj antok jajaꞌ xuꞌej: Inreꞌ xtinvulij ri templo ri bꞌanun cuma achiꞌaꞌ, y chi oxeꞌ kꞌij xtinꞌan chic jun, y man achiꞌaꞌ ta xcaꞌbꞌano. Quireꞌ ruꞌeꞌn, xaꞌchaꞌ.
MAR 14:59 Y ni riqꞌuin reꞌ, man junan ta jeꞌ ri xquiꞌej-apa.
MAR 14:60 Y ri Caifás, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xpiꞌieꞌ pa nicꞌaj y xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Man jun kax naꞌej? ¿Ketzij ri xquiꞌej chavij? xchaꞌ cha.
MAR 14:61 Pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej. Rumareꞌ xpa ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xucꞌutuj chic cha: ¿Atreꞌ ri Cristo, ri Rucꞌajuol ri Dios? xchaꞌ cha.
MAR 14:62 Y ri Jesús xuꞌej cha: Inreꞌ. Y xtitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi tzꞌuyul pa ru-derecha ri Dios ri nitiquir nuꞌon nojiel. Y xtitzꞌat antok nika-pa chupan mukul ri chicaj.
MAR 14:63 Entonces ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xurakꞌachꞌij-ka ri rutziak chirij, y xuꞌej: Man chic nicꞌatzin ta chi nalka jun chic chi nalruꞌej chika chi man otz ta ri i-rubꞌanun.
MAR 14:64 Ixreꞌ xivaxaj ri xuꞌej, chi jajaꞌ junan riqꞌuin ri Dios. Riqꞌuin reꞌ, nuyokꞌ rubꞌeꞌ ri Dios. ¿Chica ntiꞌej ixreꞌ vacame? xchaꞌ jajaꞌ. Y quinojiel xquiꞌej chi otz chi tiquimisas.
MAR 14:65 Y icꞌo nicꞌaj xquichubꞌaj, y xquitzꞌapij rutzubꞌal, y xquiyaꞌ kꞌaꞌ cha y niquicꞌutuj cha: ¿Chica ri xchꞌayo avichin? Taꞌej chika, ncaꞌchaꞌ cha. Y ri alguaciles ri icꞌo chireꞌ, xquichꞌey jeꞌ ri Jesús.
MAR 14:66 Y antok ri Pedro cꞌa cꞌo pa xulan ri chojay, cꞌo jun xtan aj-chi-icꞌ richin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xalka chireꞌ.
MAR 14:67 Y antok ri aj-chi-icꞌ xutzꞌat-apa ri Pedro chi rumakꞌuon-riꞌ choch ri kꞌakꞌ, xutzꞌat otz y xuꞌej cha: Atreꞌ jeꞌ at rachꞌil ri Jesús ri aj-Nazaret, xchaꞌ cha.
MAR 14:68 Pero ri Pedro man xuꞌej ta ri ketzij, ruma xuꞌej: Inreꞌ man vataꞌn ta roch. Man vataꞌn ta chica ri naꞌej, xchaꞌ cha ri xtan. Y ri Pedro xiel-el chireꞌ chiquicajol y xꞌa chuchi-bꞌay. Y jareꞌ antok xtzirin-pa ri mamaꞌ.
MAR 14:69 Y antok ri xtan aj-chi-icꞌ xutzꞌat chic jun bꞌay ri Pedro, xuꞌej chica ri icꞌo chireꞌ: La ache la jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús, xchaꞌ.
MAR 14:70 Pero ri Pedro jun chic bꞌay man xuꞌej ta ri ketzij. Y cꞌa jubꞌaꞌ oc quireꞌ tiꞌeꞌx cha, ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ xquiꞌej cha: Can ketzij chi atreꞌ at jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús. Ruma atreꞌ Galilea at-patanak-ve, y can junan ncachꞌoꞌ quiqꞌuin, xaꞌchaꞌ cha.
MAR 14:71 Entonces ri Pedro xuꞌej: Inreꞌ man vataꞌn ta roch ri ache ri ntiꞌej ixreꞌ. Can choch ri Dios niꞌej chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta roch. Y xa man ketzij ta ri niꞌej, tika ri castigo panoꞌ, xchaꞌ.
MAR 14:72 Y ri mamaꞌ xtzirin-pa rucaꞌn mul. Entonces ri Pedro xalka paroꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn ri Jesús cha: Antes cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ caꞌyeꞌ mul, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch. Y ruma nuꞌon pensar chirij ri xuꞌej ri Jesús cha, ja xuokꞌ-ka.
MAR 15:1 Y cꞌa cumaj yan, ri principales sacerdotes xquimol-quiꞌ quiqꞌuin ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar y ri achiꞌaꞌ escribas. Quinojiel ri autoridades quichin ri israelitas ya xquiꞌan pensar cheꞌl niquiꞌan cha ri Jesús, y mareꞌ xquixim-el y xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato.
MAR 15:2 Y ri Pilato xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha.
MAR 15:3 Y ri principales sacerdotes qꞌuiy ri niquiꞌej-apa cha ri Pilato, chi niquiꞌan-apa acusar ri Jesús.
MAR 15:4 Y ri Pilato xucꞌutuj chic cha ri Jesús y xuꞌej cha: ¿Man jun tzij naꞌej? Ijejeꞌ qꞌuiy niquiꞌej-pa chavij chi ncatquiꞌan acusar, xchaꞌ ri Pilato cha.
MAR 15:5 Pero ri Jesús man jun tzij ri xuꞌej. Rumareꞌ ri Pilato can xchapataj.
MAR 15:6 Y juna-junaꞌ antok nalka ri namakꞌej Pascua, ri gobernador nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel; ja ri nicajoꞌ ri vinak chi ntiel-el.
MAR 15:7 Y chupan ri tiempo reꞌ, cꞌo pa cárcel jun ache rubꞌinan Barrabás. Junan cꞌo pa cárcel quiqꞌuin nicꞌaj chic rachꞌil ruma xaꞌpalaj chirij ri gobierno y quibꞌanun camic.
MAR 15:8 Ri vinak xquicꞌutuj cha ri gobernador chi tutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel, incheꞌl ri ranun-pa juna-junaꞌ.
MAR 15:9 Y ri Pilato xuꞌej cꞌa chica: ¿Ntivajoꞌ ixreꞌ chi nitzokopij-el ri I-Rey ixreꞌ ri israelitas?
MAR 15:10 Ri Pilato quireꞌ xuꞌej ruma jajaꞌ rataꞌn chi ri principales sacerdotes quiyoꞌn ri Jesús pa rukꞌaꞌ, ruma itziel niquitzꞌat.
MAR 15:11 Pero ri principales sacerdotes xaꞌquitakcheꞌj ri vinak, chi tiquiꞌej-apa chi ja ri Barrabás titzokopes-el.
MAR 15:12 Y ri Pilato xchꞌoꞌ chic jun bꞌay y xucꞌutuj chica: ¿Chica ntivajoꞌ ixreꞌ chi niꞌan cha ri ntiꞌej chi I-Rey ixreꞌ ri israelitas? xchaꞌ jajaꞌ chica.
MAR 15:13 Y ri vinak xaꞌchꞌo-apa chic riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ: ¡Tiꞌan crucificar! xaꞌchaꞌ.
MAR 15:14 Ri Pilato xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun? Pero ri vinak man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa riqꞌuin más quichukꞌaꞌ xquiꞌej-apa: ¡Tiꞌan crucificar!
MAR 15:15 Y ri Pilato chi otz nitzꞌiet cuma ri vinak, mareꞌ xutzokopij-el ri Barrabás; y xutak ruchꞌayic ri Jesús, después xujach-el chi tiquimisas choch cruz.
MAR 15:16 Y ri soldados xquicusaj-apa ri Jesús chojay richin ri palacio; y xaꞌcayuoj quinojiel ri nicꞌaj chic soldados.
MAR 15:17 Y ri soldados reꞌ xquiyaꞌ jun tziak morado chirij ri Jesús. Y xquiyaꞌ pa rujaluon jun corona ri pachꞌun cha jun kꞌayis ri altíra ruqꞌuixal.
MAR 15:18 Y niquiꞌan cha chi cꞌo rukꞌij y niquiꞌej cha: ¡Caquicuot, atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas!
MAR 15:19 Y niquibꞌuj rujaluon cha jun aj y niquichubꞌaj. Can ncaꞌxuquieꞌ jeꞌ choch, incheꞌl can niquiyaꞌ rukꞌij niquiꞌan cha.
MAR 15:20 Y antok ijejeꞌ xaꞌtanie-ka chi ncaꞌtzeꞌn chirij, xquilasaj-el ri tziak morado ri quiyoꞌn ijejeꞌ chirij, y xquiya-el ri rutziak jajaꞌ, y xquilasaj-el chi niquibꞌajij choch cruz.
MAR 15:21 Antok i-bꞌanak pa bꞌay, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri patanak pan avan. Ri ache reꞌ Simón rubꞌeꞌ, quitataꞌ ri Alejandro y ri Rufo. Y ri soldados xquiꞌan cha ri ache reꞌ chi tucꞌuaj ri cruz.
MAR 15:22 Y ri soldados xquicꞌuaj ri Jesús chupan ri lugar rubꞌinan Gólgota. Ri tzij Gólgota nrajoꞌ nuꞌej: Rujaluon Quiminak (Calavera).
MAR 15:23 Y antok icꞌo chic chireꞌ, xquiyaꞌ cha ri Jesús vino xaluon riqꞌuin ruyaꞌl mirra. Pero jajaꞌ man xrajoꞌ ta xukun.
MAR 15:24 Y antok ri soldados quibꞌajin chic ri Jesús choch ri cruz, xquilasaj suerte chirij ri rutziak chi niquitzꞌat chica tziak ri niquicꞌuaj chiquijunal.
MAR 15:25 A las nueve ri macꞌajan antok xquibꞌajij ri Jesús choch cruz.
MAR 15:26 Y paroꞌ ri cruz, xquiyaꞌ jun letrero ri nuꞌej karruma niquimisas. Choch ri letrero reꞌ nuꞌej: RI QUI-REY RI ISRAELITAS.
MAR 15:27 Icꞌo jeꞌ icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri xaꞌbꞌajix choch cruz riqꞌuin ri Jesús. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda.
MAR 15:28 Y riqꞌuin reꞌ nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri nuꞌej: Jajaꞌ can jun aj-bꞌanoy-chꞌoꞌj xꞌan cha. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
MAR 15:29 Ri vinak ri ncaꞌkꞌax ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús niquisiluoj can quijaluon choch, y cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej can cha. Ri vinak reꞌ niquiꞌej cha ri Jesús: ¡Ah! Atreꞌ xaꞌej chi navulij ri ru-templo ri Dios y chi oxeꞌ kꞌij napabꞌaꞌ chic jun bꞌay,
MAR 15:30 tacalo-aviꞌ ayuon y caka-pa choch ri cruz, ncaꞌchaꞌ can cha.
MAR 15:31 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas, ijejeꞌ altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús y niquiꞌej chiquivach: Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol, pero jajaꞌ man nitiquir ta nucol-riꞌ ruyuon.
MAR 15:32 Xa jajaꞌ ri Cristo, ri Qui-Rey ri israelitas, tika-pa choch ri cruz vacame cꞌa, chi quireꞌ nakatzꞌat y nakanimaj, ncaꞌchaꞌ chiquivach. Y quireꞌ jeꞌ ri alakꞌomaꞌ ri i-bꞌajin choch qui-cruz riqꞌuin ri Jesús, can cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌquiꞌej-apa cha.
MAR 15:33 Y pa nicꞌaj-kꞌij, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij.
MAR 15:34 Y a las tres, ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Eloi, Eloi, ¿lama sabactani? xchaꞌ. Y ri tzij reꞌ quireꞌ nuꞌej: Nu-Dios, Nu-Dios, ¿karruma xinayaꞌ can?
MAR 15:35 Y icꞌo jujun ri icꞌo-apa cierca ri Jesús, antok xcaꞌxaj ri xuꞌej, ja xquiꞌej: Tivaxaj, ja ri Elías ri nrayuoj, xaꞌchaꞌ.
MAR 15:36 Y cꞌo jun ri jun-anin xbꞌarumubꞌa-pa jun esponja chupan vinagre, y xuyaꞌ ri esponja chutzaꞌn jun aj, chi xuyaꞌ cha ri Jesús chi nutzꞌuꞌ, y xuꞌej: Kayoꞌiej, katzꞌataꞌ xa nalka ri Elías chi nukasaj-pa, xchaꞌ.
MAR 15:37 Pero ri Jesús xurak ruchiꞌ y ja xcon-ka.
MAR 15:38 Y ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj, cꞌa paroꞌ cꞌa chuxieꞌ ka.
MAR 15:39 Y ri capitán ri paꞌl-apa choch ri cruz ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, antok xutzꞌat ri Jesús chi xurak ruchiꞌ y ja xcon, cava xuꞌej: Can ketzij chi la ache la, can Rucꞌajuol ri Dios, xchaꞌ.
MAR 15:40 Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj ixokiꞌ ri chi-naj ncaꞌtzuꞌn-apa. Chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ, cꞌo ri María Magdalena, ri María quitieꞌ ri Jacobo ri chꞌuteꞌn y ri José, y ri ixok Salomé.
MAR 15:41 Antok ri Jesús cꞌa cꞌo Galilea, ri ixokiꞌ reꞌ i-bꞌanak chirij y quilin-pa. Y icꞌo jeꞌ qꞌuiy chic ixokiꞌ ri i-bꞌanak chirij ri Jesús hasta cꞌa Jerusalén.
MAR 15:42 Antok xkakꞌij-ka (después ri a las tres), ri vinak niquichojmij cꞌa nojiel ri xticꞌatzin chica chupan ri kꞌij richin uxlanien.
MAR 15:43 Jareꞌ antok xalka ri José ri aj-Arimatea. Jajaꞌ jun chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas y utzulaj ache. Jajaꞌ royoꞌien jeꞌ ri ru-reino ri Dios. Y jajaꞌ xuoc riqꞌuin ri Pilato, y man jun chic xibꞌinreꞌl choch xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús.
MAR 15:44 Pero ri Pilato can xchapataj chi chaꞌnin yan xcon ri Jesús. Rumareꞌ jajaꞌ xrayuoj ri capitán, y xucꞌutuj cha xa ketzij chi ya xcon ri Jesús.
MAR 15:45 Y antok ri Pilato rataꞌn chic ruma ri xuꞌej ri capitán cha, mareꞌ xuꞌej cꞌa chi tiyoꞌx ri ru-cuerpo ri Jesús cha ri José.
MAR 15:46 Y ri José xulokꞌ jun tziak nem. Y antok rukasan chic pa ri ru-cuerpo ri Jesús choch ri cruz, xubꞌol cꞌa chupan ri tziak reꞌ. Y chupan jun jul ri cꞌatuon choch jun nem abꞌaj xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Jajaꞌ xutzꞌapij can ri ruchiꞌ ri jul cha jun nem abꞌaj.
MAR 15:47 Y ri María Magdalena y ri María ri rutieꞌ ri José, xquitzꞌat pacheꞌ xyoꞌx-ve can ri Jesús.
MAR 16:1 Y antok kꞌaxnak chic ri kꞌij richin uxlanien, ri María Magdalena, ri María ri rutieꞌ ri Jacobo, y ri ixok Salomé rubꞌeꞌ, xquilokꞌ jubꞌul tak akꞌuon chi niquiyaꞌ chirij ri ru-cuerpo ri Jesús.
MAR 16:2 Y macꞌajan yan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xaꞌa cꞌa chuchiꞌ ri jul. Y ya xiel-pa ri kꞌij antok xaꞌbꞌaka.
MAR 16:3 Y ijejeꞌ niquiꞌej chiquivach: ¿Chica xtalasan-el ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul? ncaꞌchaꞌ.
MAR 16:4 Pero antok xquitzꞌat ri jul, xquitzꞌat chi ri nem abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, xa alasan-el.
MAR 16:5 Y antok ijejeꞌ xaꞌuoc chupan ri jul, xquitzꞌat jun alaꞌ tzꞌuyul chireꞌ ri lado derecha, rucusan jun tziak sak ri nika-ka cꞌa chukul rakan. Y ri ixokiꞌ xquixiꞌij-quiꞌ.
MAR 16:6 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Man tixiꞌij-iviꞌ. Ixreꞌ nticanuj ri Jesús ri aj-Nazaret, ri xquimisas choch ri cruz. Jajaꞌ ya xcꞌastaj-el, man cꞌo ta chic vaveꞌ. Titzꞌataꞌ ri lugar pacheꞌ xyoꞌx-ve.
MAR 16:7 Vacame cꞌa quixꞌin y tiꞌej cha ri Pedro y chica ri nicꞌaj chic ru-discípulos, chi jajaꞌ niꞌa naꞌay chivach cꞌa Galilea; chireꞌ xtitzꞌat-ve, can incheꞌl ri ruꞌeꞌn can chiva.
MAR 16:8 Y ri ixokiꞌ reꞌ xaꞌiel-pa anin chupan ri jul y xaꞌa anin; ijejeꞌ ncaꞌbꞌarbꞌuot ruma altíra quixiꞌin-quiꞌ. Ijejeꞌ man jun choj cha xquitzijuoj-ve, ruma quixiꞌin-quiꞌ.
MAR 16:9 Antok ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ ri macꞌajan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, naꞌay xucꞌut-riꞌ choch ri María Magdalena; ri ixok ri choj-iqꞌuin xaꞌralasaj-el i-siete (ivukuꞌ) itziel tak espíritus.
MAR 16:10 Y ri María Magdalena xꞌa chi xbꞌaruꞌej chica quinojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Jesús. Ijejeꞌ altíra ncaꞌbꞌisuon y ncaꞌuokꞌ.
MAR 16:11 Ijejeꞌ antok xcaꞌxaj chi ri Jesús ya xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y chi ri María Magdalena xutzꞌat yan, xa man xquinimaj ta.
MAR 16:12 Después ri Jesús xucꞌut-riꞌ chiquivach icaꞌyeꞌ ru-discípulos ri quitzꞌamuon bꞌay chi ncaꞌa jun chic lugar. Pero ri Jesús jun-ve chic nitzuꞌn antok xucꞌut-riꞌ chiquivach.
MAR 16:13 Ri icaꞌyeꞌ reꞌ xbꞌaquiꞌej chica ri nicꞌaj chic discípulos, pero man xaꞌquinimaj ta jeꞌ.
MAR 16:14 Pa ruqꞌuisbꞌal ri Jesús xucꞌut-riꞌ chiquivach ri once (julajuj) ru-discípulos antok ncaꞌvaꞌ. Jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma ixreꞌ man xinimaj ta y cof xiꞌan cha ri ivánima? Quireꞌ xuꞌej chica ruma ri discípulos man xquinimaj ta quitzij ri xaꞌtzꞌato ri Jesús, chi ya xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
MAR 16:15 Y xuꞌej chica: Quixꞌin cꞌa choch nojiel ri ulief y titzijuoj ri evangelio chica quinojiel vinak.
MAR 16:16 Ri nunimaj y xtiꞌan bautizar, xticolotaj. Pero ri man xtunimaj ta, xtika ri castigo paroꞌ.
MAR 16:17 Y ri xcaꞌniman vichin, can qꞌuiy kax xcaꞌtiquir xtiquiꞌan y reꞌ señal chi incꞌo quiqꞌuin. Pa nubꞌeꞌ inreꞌ xcaꞌquilasaj itziel tak espíritus y xcaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri man cꞌutun ta chiquivach.
MAR 16:18 Xcaꞌquitzꞌom cumatz, y xa xtiquikun vaniena, man jun kax xtuꞌon chica. Xtiquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri ncaꞌyavaj y xcaꞌquiꞌan sanar, xchaꞌ ri Jesús.
MAR 16:19 Antok ri Ajaf Jesús chꞌovinak chic can chica ri ru-discípulos, después xꞌa, y xꞌan recibir chicaj ruma ri Dios, y xtzꞌuyeꞌ pa ru-derecha.
MAR 16:20 Y ri discípulos xaꞌa cꞌa nojiel lugar chi xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y ri Ajaf can cꞌo quiqꞌuin chi ncaꞌrutoꞌ, y can xuꞌon chica chi qꞌuiy milagros ri xaꞌtiquir xaꞌquiꞌan chi tikꞌalajin chi ja ri ketzij ri niquitzijuoj. Amén.
LUK 1:1 Iqꞌuiy quitijuon yan quikꞌij chi niquinucꞌ ruchiꞌ niquitzꞌibꞌaj ri kax ri xaꞌbꞌanataj chikacajol.
LUK 1:2 Y can incheꞌl ri xtzijos chika cuma ri xaꞌtzꞌato-pa pa rutzꞌucbꞌal, can quireꞌ xtzꞌibꞌas. Y ri xaꞌtzꞌato ri xaꞌbꞌanataj, can xquitzijuoj jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 1:3 Y inreꞌ jeꞌ nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj. Can xintej nukꞌij xinnucꞌ ruchiꞌ nojiel ri xaꞌbꞌanataj. Y jareꞌ ri nivajoꞌ nitzꞌibꞌaj chava atreꞌ namalaj Teófilo. Can chijujun-chijujun nitzꞌibꞌaj ri xaꞌbꞌanataj desde pa rutzꞌucbꞌal hasta cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal,
LUK 1:4 chi quireꞌ nanaꞌiej otz chi ketzij ri cꞌutun chavach chirij ri Jesucristo.
LUK 1:5 Chireꞌ Judea xcꞌujieꞌ jun sacerdote rubꞌinan Zacarías, y jajaꞌ xcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri jun grupo sacerdotes ri Abías rubꞌeꞌ. Pa ru-tiempo ri Zacarías ja ri Herodes ri rey chupan ri Judea. Ri raxjayil ri Zacarías, Elisabet rubꞌeꞌ. Ri Elisabet reꞌ jun rumáma can ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij ri Aarón rubꞌeꞌ.
LUK 1:6 Ri icaꞌyeꞌ reꞌ can choj quicꞌaslien choch ri Dios. Ijejeꞌ can niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos y ri ru-leyes ri Ajaf Dios. Y man jun vinak nichꞌoꞌ itziel chiquij, ruma ijejeꞌ otz ri niquiꞌan.
LUK 1:7 Ijejeꞌ man jun calcꞌual, ruma ri Elisabet manak ruxuluꞌ alaxnak. Y ri icaꞌyeꞌ cꞌo chic qꞌuiy quijunaꞌ.
LUK 1:8 Y antok ri Zacarías y ri nicꞌaj chic sacerdotes ri niꞌeꞌx Abías chica, ja xalka qui-turno chi ncaꞌsamaj pa rachuoch ri Dios,
LUK 1:9 paroꞌ ri Zacarías xka-ve chi jajaꞌ ntuoc chupan ri Lugar Santo chi nuparuoj ri incienso (puon), ruma ri qui-costumbre ri sacerdotes niquiꞌan sorteo.
LUK 1:10 Y antok nuparuoj ri incienso (puon), quinojiel ri vinak ri quimaluon-apa-quiꞌ juviera niquiꞌan orar.
LUK 1:11 Y antok ri Zacarías nuparuoj ri incienso (puon), jun ángel richin ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch. Y ri ángel reꞌ xpiꞌieꞌ lado derecha ri altar ri pacheꞌ niparox-ve ri incienso (puon).
LUK 1:12 Antok ri Zacarías xutzꞌat ri ángel reꞌ, xsach runoꞌj y xpa xibꞌinreꞌl chirij.
LUK 1:13 Pero ri ángel xuꞌej cha ri Zacarías: Man taxiꞌij-aviꞌ. Ri Dios xraꞌxaj ri av-oración. Ri Elisabet ri avaxjayil xticꞌujieꞌ jun ruxuluꞌ, y Juan ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ.
LUK 1:14 Y can xcaquicuot y iqꞌuiy vinak jeꞌ xcaꞌquicuot ruma xtalax;
LUK 1:15 ruma xticꞌujieꞌ nem rukꞌij choch ri Dios. Man xtukun ta vino, ni nicꞌaj chic roch avarienta, ruma antok xtalax, nojnak chic pa ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo.
LUK 1:16 Y xtuꞌon chica iqꞌuiy avanakil israelitas chi xtiquinimaj ri Ajaf Dios y xticꞌaxtaj quicꞌaslien.
LUK 1:17 Jajaꞌ ri xtiꞌa choch ri Ajaf Dios, y xticꞌujieꞌ ri Espíritu Santo riqꞌuin y xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri poder, ri incheꞌl xcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Elías, ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri Juan xtuꞌon chica ri tataꞌj chi xcaꞌcajoꞌ ri calcꞌual, y xtuꞌon chica ri man ncaꞌniman ta tzij chi xtiquicꞌuaj jun choj cꞌaslien, incheꞌl quicꞌuan ri vinak ri choj quicꞌaslien choch ri Dios. Quireꞌ xtuꞌon ri Juan chica ri vinak, chi quireꞌ joꞌc chic niquiyoꞌiej-apa ri Ajaf Dios, xchaꞌ ri ángel cha ri Zacarías.
LUK 1:18 Y ri Zacarías xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Cheꞌl xtinaꞌiej inreꞌ chi ketzij ri naꞌej? Ruma inreꞌ in mámix chic y ri vaxjayil xa aviela chic, xchaꞌ.
LUK 1:19 Y jareꞌ antok ri ángel xuꞌej cha: Inreꞌ Gabriel nubꞌeꞌ, ri incꞌo choch ri Dios. Rumareꞌ xirutak-pa aviqꞌuin chi nalꞌej-ka ri utzulaj tzij chava.
LUK 1:20 Y ruma man xanimaj ta ri xinꞌej chava, xcacꞌujieꞌ can miem; hasta cꞌa xtalax-na ri avalcꞌual, cꞌajareꞌ xcachꞌoꞌ chic jun bꞌay. Nojiel reꞌ xtibꞌanataj-na-ve antok xtalka ri tiempo, xchaꞌ.
LUK 1:21 Antok ri Zacarías nitzijuon riqꞌuin ri ángel, ri vinak ri quiyoꞌien-apa juviera xquiꞌan extrañar ruma man ntiel ta pa chupan ri Lugar Santo.
LUK 1:22 Y antok ri Zacarías xbꞌaꞌiel-pa, man nichꞌoꞌ ta chic; mareꞌ ri quiyoꞌien-apa xquinaꞌiej chi cꞌo ri xꞌeꞌx-pa cha chupan ri Lugar Santo. Ri Zacarías xa cha rukꞌaꞌ nuꞌon-ve señas chica, ruma xcꞌujieꞌ can miem.
LUK 1:23 Y antok jajaꞌ xuqꞌuis can ri ru-turno chi nisamaj chireꞌ pa rachuoch ri Dios, xꞌa chirachuoch.
LUK 1:24 Y después ri quireꞌ tibꞌanataj, jareꞌ antok ri Elisabet ri raxjayil xcꞌujie-ka encinta (embarazada), y rumareꞌ man xiel ta pa bꞌay vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri Elisabet nuꞌej:
LUK 1:25 Vacame ri Ajaf Dios quireꞌ nuꞌon chuva, chi man xquiqꞌuix ta chic chiquivach ri vinak ri nquinquiyokꞌ ruma manak val.
LUK 1:26 Y antok ri Elisabet rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada), jareꞌ antok ri Dios xutak ri ángel Gabriel chupan jun tanamet ri cꞌo Galilea rubꞌinan Nazaret,
LUK 1:27 riqꞌuin jun xtan María rubꞌeꞌ, ri ni jun choj-iqꞌuin varnak-ve. Ri xtan reꞌ cꞌutun chic chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun alaꞌ rubꞌinan José. Y ri José reꞌ rumáma can ri rey David.
LUK 1:28 Ri ángel xuoc-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri xtan, y xuꞌej cha: ¡Tiquicuot avánima, ruma ri Dios pan aveꞌ atreꞌ xuya-ve ru-bendición! Ri Ajaf can cꞌo aviqꞌuin. Y chiquivach quinojiel xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava.
LUK 1:29 Y antok ri María xutzꞌat ri ángel y xraꞌxaj ri xuꞌej cha, can xsach runoꞌj y xuꞌon-ka pensar karruma quireꞌ xꞌan saludar.
LUK 1:30 Entonces ri ángel xuꞌej cha: María, man taxiꞌij-aviꞌ, ruma atreꞌ xaꞌan recibir ri ru-favor ri Dios.
LUK 1:31 Vacame niꞌej can chava chi xcacꞌujieꞌ cꞌa encinta (embarazada), y antok xtalax ri xuluꞌ, alaꞌ y JESUS ri rubꞌeꞌ ri xtayaꞌ.
LUK 1:32 Jajaꞌ cꞌo rukꞌij xticꞌujieꞌ, y xtubꞌinaj Ralcꞌual ri Namalaj Dios. Ri Jesús jun rumáma can ri rey David, y ri Ajaf Dios can jajaꞌ cꞌa ri xtuyaꞌ pa ru-trono ri rey David ri xcꞌujieꞌ ojier can,
LUK 1:33 chi quireꞌ xtuꞌon reinar richin nojiel tiempo pan iveꞌ ixreꞌ ri ix rumáma can ri Jacob. Y ri ru-reino man xtiqꞌuis ta, xchaꞌ ri ángel cha ri María.
LUK 1:34 Y ri María xucꞌutuj cha ri ángel: ¿Chica cꞌa modo antok xticꞌujieꞌ nuxuluꞌ? Ruma inreꞌ xa ni jun choj-iqꞌuin in-varnak-ve, xchaꞌ.
LUK 1:35 Y ri ángel xuꞌej cha ri María: Ja ri Espíritu Santo riqꞌuin ri ru-poder ri Namalaj Dios ri xtika-pa pan aveꞌ. Rumareꞌ ri Santo acꞌual ri xtalax aviqꞌuin, can xtubꞌinaj Rucꞌajuol ri Dios.
LUK 1:36 Y tavatamaj cꞌa chi ri Elisabet ri avachꞌalal cꞌo encinta (embarazada), mesque jajaꞌ aviela chic ri niquiꞌej cha chi manak ral alaxnak. Y vacame rucꞌuan vakiꞌ icꞌ encinta (embarazada).
LUK 1:37 Ruma ri Dios man jun kax ri man ta nicovin nuꞌon.
LUK 1:38 Entonces ri María xuꞌej: Ja incꞌo va, in jun ru-sierva ri Ajaf. Can tibꞌanataj cꞌa incheꞌl ri xaꞌej chuva, xchaꞌ ri María cha ri ángel. Y ri ángel xiel-el chireꞌ riqꞌuin ri María y xꞌa.
LUK 1:39 Jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij después, ri María xuchojmij-el-riꞌ y chaꞌnin xꞌa pa jun tanamet ri cꞌo paroꞌ jun juyuꞌ richin ri Judá.
LUK 1:40 Y antok xbꞌaka chireꞌ pa tanamet, jajaꞌ xꞌa chicachuoch ri Zacarías y ri Elisabet y xuꞌon saludar ri Elisabet.
LUK 1:41 Antok ri Elisabet xraꞌxaj ri ru-saludo ri María, can xsiluon ri ral xunaꞌ. Y ri Elisabet xnuoj ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo,
LUK 1:42 y rumareꞌ cof xchꞌoꞌ, y xuꞌej: Chikacajol ojreꞌ ri oj xtaniꞌ y ixokiꞌ, atreꞌ ri más bendición xyoꞌx chava, y quireꞌ jeꞌ ri bendición cꞌo paroꞌ ri aval ri xtalax aviqꞌuin.
LUK 1:43 ¿In chica ta cꞌa inreꞌ, chi xapa vaveꞌ viqꞌuin y nquinaꞌan saludar, atreꞌ ri at rutieꞌ ri Vajaf?
LUK 1:44 Ruma antok xinvaꞌxaj chi xinaꞌan saludar, can xinnaꞌ chi ri nuxuluꞌ can xsiluon ruma xquicuot.
LUK 1:45 Can jaꞌal caquicuot ruma xanimaj ri xuꞌej ri Ajaf chava; ruma can xtuꞌon cumplir ri xuꞌej chava chi xtalax ri acꞌual.
LUK 1:46 Y ri María xuꞌej: Inreꞌ riqꞌuin nojiel vánima niyaꞌ rukꞌij ri Ajaf.
LUK 1:47 Ri nu-espíritu niquicuot riqꞌuin ri Dios ri Nu-Salvador (caloy-vichin).
LUK 1:48 Ruma ri Dios xiruchaꞌ inreꞌ ri man jun oc vakalien, xa in jun ru-sierva. Y desde vacame, ri vinak xtiquiꞌej chi can jaꞌal nquiquicuot.
LUK 1:49 Ruma qꞌuiy nimaꞌk tak kax ri rubꞌanun-pa chuva, ri nitiquir nuꞌon nojiel. Y ri rubꞌeꞌ jajaꞌ can Santo.
LUK 1:50 Jajaꞌ siempre nujoyovaj quivach quinojiel vinak ri ncaꞌkꞌax-el choch-ulief, ri niquinimaj rutzij y niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij.
LUK 1:51 Can qꞌuiy nimaꞌk tak kax i-rubꞌanun riqꞌuin ri ru-poder. Jajaꞌ rukasan quikꞌij ri niquiꞌej pa tak cánima chi cꞌo quikꞌij.
LUK 1:52 I-rukasan nimaꞌk tak gobernadores, y xuꞌon nem chica ri man jun oc quikalien.
LUK 1:53 Ri ncaꞌvijan, can xuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica; pero ri bꞌayomaꞌ xa choj quireꞌ xaꞌrutak-el, man jun xuya-el chica.
LUK 1:54 Jajaꞌ oj-rutoꞌn cꞌa ri oj israelitas ri oj-ruchoꞌn chi nakaꞌan ri rusamaj. Man oj-rumastan ta can y rujoyovan kavach.
LUK 1:55 Incheꞌl ri ruꞌeꞌn chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can, ri ruꞌeꞌn cha ri Abraham y chika ojreꞌ ri oj rumáma can jajaꞌ. Ri Dios man jun bꞌay xtumastaj ri ruꞌeꞌn. Quireꞌ xuꞌej ri María.
LUK 1:56 Y ri María xcꞌujie-ka jun laꞌk oxeꞌ icꞌ riqꞌuin ri Elisabet, y después xtzalaj chirachuoch.
LUK 1:57 Antok xalka ri kꞌij chi nalax ri ruxuluꞌ ri Elisabet, ja xcꞌujieꞌ jun alaꞌ.
LUK 1:58 Y antok ri iru-vacínix ri Elisabet y ri rachꞌalal xcaꞌxaj chi jun namalaj favor ri xuꞌon ri Dios riqꞌuin chi xcꞌujieꞌ jun ral, can xaꞌquicuot riqꞌuin.
LUK 1:59 Y ijejeꞌ xaꞌlka chic riqꞌuin ri Elisabet antok xtzꞌakat ocho (vakxakiꞌ) kꞌij talax ri xuluꞌ, ri kꞌij chi niꞌan ri circuncisión cha. Y ri vinak reꞌ xcajoꞌ ta xquiyaꞌ rubꞌeꞌ ri xuluꞌ incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ, y xubꞌinaj ta Zacarías.
LUK 1:60 Pero ri rutieꞌ xuꞌej: Man xtubꞌinaj ta incheꞌl rubꞌeꞌ ri rutataꞌ; xa xtubꞌinaj Juan.
LUK 1:61 Y ri icꞌo riqꞌuin ri Elisabet xquiꞌej cha: ¿Karruma Juan navajoꞌ naꞌan cha ri rubꞌeꞌ? Ruma chupan ri a-familia man jun quireꞌ rubꞌeꞌ.
LUK 1:62 Entonces cha señas xquicꞌutuj cha ri Zacarías, rutataꞌ ri xuluꞌ, chi chica rubꞌeꞌ nrajoꞌ nuyaꞌ.
LUK 1:63 Ri rutataꞌ ri xuluꞌ xucꞌutuj jun chꞌiti tabla y xutzꞌibꞌaj choch: Ri xuluꞌ xtubꞌinaj Juan. Y quinojiel ri quimaluon-apa-quiꞌ xaꞌchapataj.
LUK 1:64 Y jareꞌ antok xchꞌoꞌ chic jun bꞌay ri Zacarías. Y can joꞌc xchꞌoꞌ, can ja xuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
LUK 1:65 Y ri qui-vacínix xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri xbꞌanataj chireꞌ. Y ri xbꞌanataj, xꞌa rutzijoxic pa tak juyuꞌ richin ri Judea.
LUK 1:66 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri Zacarías y ri Elisabet, niquiyac pa tak cánima ri nitzijos chica, y niquiꞌej: ¿Chica came xtirubꞌanaꞌ ri acꞌual reꞌ? ncaꞌchaꞌ. Ruma kꞌalaj chi cꞌo ri Ajaf Dios riqꞌuin.
LUK 1:67 Y ri Zacarías, ri rutataꞌ ri xuluꞌ, nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, mareꞌ nuꞌej ri chica xtibꞌanataj ri más chila-apa y xuꞌej:
LUK 1:68 Can tiyoꞌx rukꞌij ri Ajaf Dios kichin ojreꞌ ri aj-Israel, ruma nkojrunataj-pa ojreꞌ ri oj rutanamit, y nkojrucol.
LUK 1:69 Ri Dios nuya-pa chika jun Namalaj Ka-Salvador (caloy-kichin). Y reꞌ jun rumáma can ri David, ri jun ka-rey ri xcꞌujieꞌ ojier can y rusamajiel ri Dios.
LUK 1:70 Ri Dios xꞌeꞌn chica ri santos profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi tiquiꞌej chi xtuyaꞌ Jun ri xticalo kichin.
LUK 1:71 Can ruꞌeꞌn-ve-pa chi xkojrucol chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, y xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri man nkojcajoꞌ ta,
LUK 1:72 y ruꞌeꞌn chi nujoyovaj quivach ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, y can nuꞌon ri xuꞌej antok xuꞌon ri santo pacto.
LUK 1:73 Can xuꞌon jurar cha ri kamamaꞌ Abraham chi nuꞌon cumplir,
LUK 1:74 chi xkojrucol pa quikꞌaꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, chi quireꞌ man xtakaxiꞌij ta kiꞌ nakaꞌan servir
LUK 1:75 riqꞌuin jun choj y sak cꞌaslien choch ri Dios, ri kꞌij ri nkojcꞌasie-el vaveꞌ ri choch-ulief.
LUK 1:76 Y atreꞌ chꞌiti acꞌual, xtiꞌeꞌx chava chi at jun profeta richin ri Namalaj Dios, ruma atreꞌ xcaꞌa naꞌay choch ri Ajaf chi nachojmij ri rubꞌiey,
LUK 1:77 y atreꞌ ri xcaꞌeꞌn chi ri Dios nuꞌon perdonar ri qui-pecados ri rutanamit chi ncaꞌcolotaj.
LUK 1:78 Y reꞌ, xa ruma ri Ka-Dios nujoyovaj kavach y riqꞌuin nojiel ránima nkojrajoꞌ. Rumareꞌ nutak-pa ri Jun ri nalruyaꞌ sakil chika, ri incheꞌl ri kꞌij xtuꞌon chikacajol antok xtika-pa chicaj.
LUK 1:79 Ri Jun ri nalruyaꞌ sakil, xtuyaꞌ sakil chica ri icꞌo pa kꞌakuꞌn y ri icꞌo pa rumuchꞌuchꞌil ri camic, y xkojrucꞌuaj chupan ri bꞌay richin paz.
LUK 1:80 Y ri acꞌual ri xalax quiqꞌuin ri Elisabet y ri Zacarías, niqꞌuiy y quireꞌ nicꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ ri ru-espíritu. Y pa tak lugares desiertos xcꞌujie-ve, cꞌa xalka-na ri kꞌij chi xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri aj-Israel ri ruvanakil.
LUK 2:1 Y chupan ri tiempo reꞌ, ri Augusto César ri emperador xuꞌon mandar chi quinojiel vinak tiquibꞌanaꞌ empadronar-quiꞌ.
LUK 2:2 Antok xꞌan ri naꞌay censo reꞌ, ri gobernador chupan ri nación Siria ja ri Cirenio.
LUK 2:3 Y ri vinak ri icꞌo chupan ri nación Israel ncaꞌa chi ncaꞌan empadronar pa tak quitanamit ri cateꞌt-quimamaꞌ.
LUK 2:4 Y ri José xiel-el ri pa tanamet Nazaret, ri cꞌo chupan Galilea, y xꞌa cꞌa pa rutanamit ri rey David, ri niꞌeꞌx Belén cha, ri cꞌo chupan Judea, ruma jajaꞌ rumáma can ri rey David.
LUK 2:5 Ri José richꞌilan ri María, ri xtan ri rucꞌutun chi nicꞌulieꞌ riqꞌuin, xaꞌa cꞌa Belén chi xiꞌquinaꞌ empadronar-quiꞌ. Y ri María cꞌo chic encinta (embarazada).
LUK 2:6 Y cꞌa chireꞌ pa tanamet Belén icꞌo-ve antok ri María xtzꞌakat ri rukꞌij chi nalax ri ruxuluꞌ.
LUK 2:7 Y ja xalax ri naꞌay ral-alaꞌ, y jaꞌal xumutz ri xuluꞌ pa tziak, y xucotzꞌobꞌaꞌ pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj, ruma manak chic lugar chupan ri posada.
LUK 2:8 Cierca ri Belén ri akꞌaꞌ reꞌ, icꞌo ri ncaꞌquichajij qui-ovejas pa kꞌayis.
LUK 2:9 Jareꞌ antok xucꞌut-riꞌ chiquivach jun ángel ri patanak chicaj riqꞌuin ri Ajaf. Y ijejeꞌ altíra xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri ángel, y ruma jeꞌ ri rusakil ri Ajaf ri xuꞌon pakꞌij quiqꞌuin.
LUK 2:10 Pero ri ángel xuꞌej chica: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ cꞌo utzulaj tak tzij nucꞌamun-pa chiva, y ri utzulaj tak tzij reꞌ quichin quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief chi xcaꞌquicuot.
LUK 2:11 Tivaxaj ri xtinꞌej chiva: Chireꞌ Belén, ri rutanamit ri rey David, vacame xalax ri Salvador (caloy-quichin ri vinak), ri CRISTO, ri Ajaf.
LUK 2:12 Ri ratal ri xuluꞌ reꞌ ri xtivil, xtitzꞌat chi mutzun pa tziak y cotzꞌobꞌan pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj, xchaꞌ ri ángel.
LUK 2:13 Y jun arapienta xaꞌbꞌaꞌiel chic pa riqꞌuin ri ángel nicꞌaj chic ángeles ri i-patanak chicaj. Can iqꞌuiy. Y ijejeꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej:
LUK 2:14 ¡Altíra niyoꞌx rukꞌij ri Dios chicaj! ¡Y vaveꞌ choch-ulief xalka ri paz chiquicajol ri vinak, ruma ri Dios altíra ncaꞌrajoꞌ!
LUK 2:15 Y joꞌc quireꞌ xquiꞌej can ri ángeles, ja xaꞌa chicaj. Y can joꞌc xaꞌa ri ángeles reꞌ, ri quichajin qui-ovejas ja xquiꞌej-ka chiquivach: Joꞌ pa tanamet Belén. Joꞌ chutzꞌatic ri xbꞌanataj. Ruma ri Ajaf Dios xutak-pa ri rubꞌixic chika.
LUK 2:16 Y jun-anin xaꞌa pa tanamet chi niquitzꞌataꞌ, y xaꞌbꞌaquilaꞌ ri María, ri José y ri acꞌual cotzꞌobꞌan pacheꞌ niyoꞌx-ve quivay ri avaj.
LUK 2:17 Antok xquitzꞌat ri acꞌual, ja xquitzꞌom rutzijoxic ri xꞌeꞌx chica ruma ri ángel, chirij ri acꞌual reꞌ.
LUK 2:18 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan quichin, can xaꞌchapataj ruma ri utzulaj tak tzij ri niquitzijuoj ri ncaꞌchajin ovejas.
LUK 2:19 Y ri María can xaꞌruyac cꞌa pa ránima nojiel ri tzij reꞌ, y nuꞌon jeꞌ pensar chirij ri tzij reꞌ.
LUK 2:20 Y ri ncaꞌchajin ovejas xaꞌtzalaj chiquij niquiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ ri Dios, y niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ruma nojiel ri xquitzꞌat y xcaꞌxaj, can xbꞌanataj incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel.
LUK 2:21 Antok xtzꞌakat ocho (vakxakiꞌ) kꞌij talax ri acꞌual, xꞌan ri circuncisión cha, y JESUS ri rubꞌeꞌ ri xquiyaꞌ, ruma ja bꞌiꞌaj reꞌ ri xuꞌej can ri ángel cha ri María, antok cꞌa majaꞌ cꞌo encinta (embarazada).
LUK 2:22 Y antok xtzꞌakat ri kꞌij incheꞌl nuꞌej ri ru-ley ri Moisés chi ri ixokiꞌ ri nicꞌujieꞌ cal niquiꞌan purificar-quiꞌ, ri María y ri José xquicꞌam-pa ri acꞌual pa tanamet Jerusalén chi niquiꞌan presentar choch ri Ajaf Dios.
LUK 2:23 Quireꞌ xquiꞌan ruma ri ru-ley ri Ajaf Dios nuꞌej: Nojiel naꞌay alaꞌ ri xtalax, can richin ri Dios.
LUK 2:24 Ri José y ri María can xquiꞌan incheꞌl nuꞌej chupan ri ru-ley ri Ajaf Dios. Ijejeꞌ xquiyaꞌ choch ri Dios caꞌyeꞌ paluomix, ruma ri ley nuꞌej: Caꞌyeꞌ paluomix nimaꞌk o caꞌyeꞌ chꞌuteꞌk.
LUK 2:25 Y chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri tiempo reꞌ, cꞌo jun ache rubꞌinan Simeón. Ri jun ache reꞌ can choj rucꞌaslien y can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. Ri Simeón can cꞌo ri Espíritu Santo riqꞌuin y royoꞌien chi ncaꞌcuol ri israelitas.
LUK 2:26 Y ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chic cha ri Simeón chi man nicon ta yan, cꞌa ja-na cꞌa antok rutzꞌatuon chic can ri Cristo ri xtutak-pa ri Ajaf Dios.
LUK 2:27 Y chupan ri kꞌij antok ri rutie-rutataꞌ ri xuluꞌ Jesús xquicꞌuaj pa templo chi niquiꞌan incheꞌl ri nuꞌej ri ley, can ja kꞌij reꞌ xalka ri Simeón pa templo, ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Espíritu Santo.
LUK 2:28 Ri Simeón xukꞌatiej ri xuluꞌ, y richin xuyaꞌ rukꞌij ri Dios xuꞌej:
LUK 2:29 Ajaf, vacame cꞌa ri in a-siervo xa can otz chic chi nquicon-el, xa can cꞌo chic paz viqꞌuin, ruma incheꞌl ri aꞌeꞌn chuva, can quireꞌ xbꞌanataj.
LUK 2:30 Ri nakꞌanoch xquitzꞌat can ri Salvador (caloy-kichin) ri patanak aviqꞌuin,
LUK 2:31 ri xaya-pa atreꞌ chiquivach quinojiel vinak.
LUK 2:32 Jajaꞌ jeꞌ ri Luz quichin ri man israelitas ta, ruma jajaꞌ ri xticꞌutu ri abꞌiey chiquivach. Y ojreꞌ ri atanamit Israel can xticꞌujieꞌ kakꞌij ruma jajaꞌ, xchaꞌ ri Simeón.
LUK 2:33 Ri José y ri María can xaꞌchapataj antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Simeón chirij ri xuluꞌ.
LUK 2:34 Y después ri Simeón xaꞌruꞌon bendecir ri José y ri María. Antok rubꞌanun chic quireꞌ, xuꞌej cꞌa cha ri María, ri rutieꞌ ri xuluꞌ: Tavaxaj cꞌa, ruma ri xuluꞌ reꞌ, iqꞌuiy chiquivach ri kavanakil israelitas xcaꞌcolotaj. Y iqꞌuiy jeꞌ ri xcaꞌtzak, ruma can itziel xtiquitzꞌat.
LUK 2:35 Can jajaꞌ cꞌa xtibꞌano chi xtikꞌalajin-pa ri itziel ri cꞌo riqꞌuin cánima ri vinak. Y xtanaꞌ cꞌa atreꞌ chi can incheꞌl jun espada ri xtusoc ri avánima, xchaꞌ cha.
LUK 2:36 Chireꞌ pa templo cꞌo jeꞌ ri Ana ri profetisa. Jajaꞌ rumiꞌal can jun ache Fanuel rubꞌeꞌ, y rumáma can ri Aser, ri jun ache ri xcꞌujieꞌ ojier can. Ri Ana reꞌ jumul chic aviela. Jajaꞌ cꞌa coꞌl-oc antok xcꞌulieꞌ. Y joꞌc siete (vukuꞌ) junaꞌ xquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin ri rachajil, ruma xa chaꞌnin xcon-el ri ache choch.
LUK 2:37 Y jajaꞌ malcaꞌn durante ochenta y cuatro junaꞌ, y can kꞌij-kꞌij nicꞌujieꞌ pa templo. Jajaꞌ nuꞌon ayuno y oración chi nuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y quireꞌ nuꞌon chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ.
LUK 2:38 Antok ri Ana xutzꞌat ri xuluꞌ, xꞌa-apa riqꞌuin. Y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri xuluꞌ reꞌ. Y chica ri vinak aj-Jerusalén ri quiyoꞌien chi ncaꞌcuol, xutzꞌom rutzijoxic chirij ri acꞌual.
LUK 2:39 Ri José y ri María xquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri Ajaf Dios chupan ri ru-ley, ri nicꞌatzin chi niꞌan antok cꞌa jubꞌaꞌ kꞌij talax jun acꞌual. Después xaꞌtzalaj chiquij chicachuoch Nazaret, ri cꞌo chupan Galilea.
LUK 2:40 Y ri acꞌual niqꞌuiy y nicꞌujie-ka ruchukꞌaꞌ bꞌanak. Y nicꞌujieꞌ más runoꞌj, y cꞌo ri ru-favor ri Dios paroꞌ.
LUK 2:41 Ri rutie-rutataꞌ ri Jesús, can juna-junaꞌ ncaꞌa pa tanamet Jerusalén antok nalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua.
LUK 2:42 Y antok ri Jesús cꞌo chic doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ y xalka chic jun bꞌay ri namakꞌej Pascua, ijejeꞌ xaꞌa cꞌa pa tanamet Jerusalén, incheꞌl ri costumbre ri niquiꞌan quinojiel ri israelitas.
LUK 2:43 Antok ya kꞌaxnak chic ri namakꞌej Pascua, ri María y ri José xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌtzalaj chiquij chicachuoch, pero ijejeꞌ man cataꞌn ta chi ri acꞌual Jesús xa xcꞌujieꞌ can chireꞌ pa tanamet Jerusalén.
LUK 2:44 Ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri acꞌual bꞌanak chiquicajol ri vinak, y quireꞌ xaꞌin jun kꞌij y xquicanuj quiqꞌuin ri cachꞌalal y quiqꞌuin jeꞌ ri cataꞌn quivach.
LUK 2:45 Pero ruma man xquil ta, ri José y ri María xaꞌtzalaj chic can chi niquicanuj ri acꞌual pa tanamet Jerusalén.
LUK 2:46 Y kꞌaxnak chic oxeꞌ kꞌij tisach ri acꞌual, ijejeꞌ xquil ri acꞌual pa templo. Ri acꞌual tzꞌuyul-apa quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ maestros richin ri ley, nraꞌxaj ri niquiꞌej y cꞌo jeꞌ ri nucꞌutuj-apa chica.
LUK 2:47 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri acꞌual xaꞌchapataj, ruma jajaꞌ can jaꞌal nitiquir nuyaꞌ respuesta chica. Y can kꞌalaj chi nojiel niꞌka paroꞌ (nuꞌon entender) y cꞌo runoꞌj.
LUK 2:48 Chireꞌ pa templo cꞌo-ve ri Jesús antok ri María y ri José xbꞌaquilaꞌ. Ijejeꞌ can xaꞌchapataj. Y ri rutieꞌ xuꞌej cha ri ral: ¿Karruma quireꞌ xaꞌan chika? Tatzꞌataꞌ; la atataꞌ y inreꞌ can at-kacanun-pa. Y can nikꞌaxo chic kánima ruma manak ncatkil.
LUK 2:49 Y jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquinicanuj? ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi inreꞌ ja ri nrajoꞌ ri Nataꞌ Dios, jareꞌ ri nicꞌatzin chi niꞌan?
LUK 2:50 Pero ri tzij ri xuꞌej ri acꞌual chica ri José y ri María man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender).
LUK 2:51 Y ri acꞌual xꞌa quiqꞌuin chicachuoch, pa tanamet Nazaret. Ri acꞌual can nunimaj quitzij. Y nojiel ri xbꞌanataj Jerusalén riqꞌuin ri acꞌual, ri rutieꞌ xaꞌruyac cꞌa riqꞌuin ránima.
LUK 2:52 Y ri Jesús can niqꞌuiy y can quireꞌ jeꞌ ri runoꞌj. Y jaꞌal nitzꞌiet ruma ri Dios, y jaꞌal jeꞌ nitzꞌiet cuma ri vinak.
LUK 3:1 Cꞌo yan quince junaꞌ tuoc-pa rey ri Tiberio César. Y pa rukꞌaꞌ jajaꞌ icꞌo icajeꞌ gobernadores. Jun ja ri Poncio Pilato, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Judea. Jun ja ri Herodes, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Galilea. Jun ja ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Iturea y ri Traconite. Y ri jun chic ja ri Lisanias, y jajaꞌ nuꞌon gobernar ri Abilinia.
LUK 3:2 Y chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ja ri Anás y ri Caifás ri i-sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij chireꞌ Israel. Y ja tiempo reꞌ antok xchꞌoꞌ ri Dios cha ri Juan ri rucꞌajuol ri Zacarías, chupan jun lugar desierto.
LUK 3:3 Y ri Juan xꞌa chupan ri lugares ri icꞌo cierca ri río Jordán. Jajaꞌ nuꞌej chica ri vinak ri ncaꞌbꞌaka riqꞌuin chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ ri Dios y tiquibꞌanaꞌ bautizar-quiꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri qui-pecados ruma ri Dios.
LUK 3:4 Y riqꞌuin ri Juan xbꞌanataj-ve ri incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Quireꞌ nuꞌej: Cꞌo jun ache ri xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, y can choj tibꞌanaꞌ cha.
LUK 3:5 Can nicꞌatzin chi xcaꞌnojsas nojiel sivan. Y xcaꞌvulex jeꞌ nojiel juyuꞌ. Ri cotocak tak bꞌay, can choj xtiꞌan chica. Y ri cujcak tak bꞌay, liꞌan xtiꞌan chica.
LUK 3:6 Y quinojiel vinak xtiquitzꞌat ri nuꞌon ri Dios chi nkojrucol. Quireꞌ nuꞌej chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
LUK 3:7 Y antok ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin ri Juan chi ncaꞌruꞌon-el bautizar, xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ xa ix incheꞌl cumatz! ¿Chica xꞌeꞌn chiva chi nquixcolotaj choch ri castigo ri xtutak-pa ri Dios ri chakavach-apa?
LUK 3:8 Ixreꞌ nicꞌatzin nticꞌut chi can ketzij nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y man tiꞌan-ka pensar ixreꞌ chi ruma ix rumáma can ri Abraham, rumareꞌ nquixcolotaj, man quireꞌ ta. Inreꞌ niꞌej chiva chi ri Dios nicovin ncaꞌruꞌon rumáma ri Abraham aún chica ri abꞌaj ri icꞌo vaveꞌ.
LUK 3:9 Ri castigo ri nuyaꞌ ri Dios ya nipa. Jajaꞌ xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun ache ri cꞌo chic ri icaj pa rukꞌaꞌ chi ncaꞌrukasaj quinojiel ri chieꞌ ri man otz ta quivach niquiyaꞌ, y xcaꞌruyaꞌ pa kꞌakꞌ.
LUK 3:10 Y ri vinak xquicꞌutuj cha ri Juan: ¿Chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ.
LUK 3:11 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri xaꞌcꞌutun-apa: Xa cꞌo jun cꞌo caꞌyeꞌ rutziak, tuyaꞌ jun cha ri manak rutziak. Y xa cꞌo jun cꞌo nutej, tuyaꞌ cha ri manak nutej, xchaꞌ chica.
LUK 3:12 Y riqꞌuin ri Juan, xalka jeꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ ri i-maloy-impuestos chi ncaꞌan bautizar. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj cha ri Juan: Maestro, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ.
LUK 3:13 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Joꞌc ri impuestos ri ruꞌeꞌn ri gobierno, joꞌc reꞌ ticꞌutuj chica ri vinak. Man ticꞌutuj más.
LUK 3:14 Y nicꞌaj soldados xquicꞌutuj jeꞌ apa cha: Y ojreꞌ, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ. Ri Juan xuꞌej chica: Man timaj ri kax quichin ri vinak ruma cꞌo autoridad pan ikꞌaꞌ. Ni man tikꞌabꞌaj tzij chiquij ri vinak. Y quixquicuot riqꞌuin ri ntichꞌec, xchaꞌ chica.
LUK 3:15 Y ri vinak ri icꞌo-apa riqꞌuin ri Juan, can quiyoꞌien chi nuꞌej ri chica jajaꞌ, ruma ijejeꞌ niquiꞌej pa tak cánima chi ri Juan jareꞌ ri Cristo.
LUK 3:16 Rumareꞌ ri Juan xuꞌej chica ri vinak: Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar, pero cꞌo Jun ri xtipa chuvij inreꞌ, ri xquixruꞌon bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo y riqꞌuin kꞌakꞌ. Ri Jun ri xtipa, cꞌo nojiel poder riqꞌuin que chinoch inreꞌ. Y nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ.
LUK 3:17 Ri Jun ri xtipa cꞌo jun incheꞌl horqueta pa rukꞌaꞌ y xtujoskꞌij ri ru-trigo pa ru-lugar. Y xtumol ri runakꞌ ri trigo y xtuyac. Y ri qꞌuin xtuyaꞌ pa kꞌakꞌ ri man nichup ta.
LUK 3:18 Qꞌuiy tzij incheꞌl reꞌ xaꞌrucusaj ri Juan chi xutzijuoj ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak.
LUK 3:19 Ri Juan xuchꞌolij ri gobernador Herodes, ruma man otz ta rubꞌanun, chi rucꞌamun-ka ri Herodías, ri xa raxjayil ri Felipe ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Herodes. Y xaꞌrunataj jeꞌ nicꞌaj chic ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun.
LUK 3:20 Y ri Herodes xa xnimar-ka más ruveꞌ ri ruchꞌoꞌj ruma xutzꞌapij ri Juan pa cárcel.
LUK 3:21 Y antok ncaꞌan bautizar iqꞌuiy vinak, xꞌan jeꞌ bautizar ri Jesús, y ri Jesús nuꞌon orar, y ri rocaj xjakataj,
LUK 3:22 y ri Espíritu Santo can xtzꞌiet chi xka-pa paroꞌ, incheꞌl jun paluomix. Y jareꞌ antok cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol; altíra ncanvajoꞌ y niquicuot vánima aviqꞌuin. Quireꞌ ri xuꞌej-pa.
LUK 3:23 Antok ri Jesús xutzꞌom ri rusamaj, cꞌo laꞌk treinta rujunaꞌ. Y chiquivach ri vinak, ri Jesús rucꞌajuol ri José. Ri José rucꞌajuol can ri Elí.
LUK 3:24 Y ri Elí rucꞌajuol can ri Matat, y ri Matat rucꞌajuol can ri Leví, y ri Leví rucꞌajuol can ri Melqui, y ri Melqui rucꞌajuol can ri Jana, y ri Jana rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ.
LUK 3:25 Y ri José rucꞌajuol can ri Matatías, y ri Matatías rucꞌajuol can ri Amós, y ri Amós rucꞌajuol can ri Nahum, y ri Nahum rucꞌajuol can ri Esli, y ri Esli rucꞌajuol can ri Nagai.
LUK 3:26 Y ri Nagai rucꞌajuol can ri Maat, y ri Maat rucꞌajuol can jun chic ri Matatías jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Matatías rucꞌajuol can ri Semei, y ri Semei rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri José rucꞌajuol can ri Judá.
LUK 3:27 Y ri Judá rucꞌajuol can ri Joana, y ri Joana rucꞌajuol can ri Resa, y ri Resa rucꞌajuol can ri Zorobabel, y ri Zorobabel rucꞌajuol can ri Salatiel, y ri Salatiel rucꞌajuol can ri Neri.
LUK 3:28 Y ri Neri rucꞌajuol can jun chic ri Melqui jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Melqui rucꞌajuol can ri Adi, y ri Adi rucꞌajuol can ri Cosam, y ri Cosam rucꞌajuol can ri Elmodam, y ri Elmodam rucꞌajuol can ri Er.
LUK 3:29 Y ri Er rucꞌajuol can ri Josué, y ri Josué rucꞌajuol can ri Eliezer, y ri Eliezer rucꞌajuol can ri Jorim, y ri Jorim rucꞌajuol can jun chic ri Matat jeꞌ rubꞌeꞌ.
LUK 3:30 Y ri Matat rucꞌajuol can jun chic ri Leví jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Leví rucꞌajuol can ri Simeón, y ri Simeón rucꞌajuol can jun chic ri Judá jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri Judá rucꞌajuol can jun chic ri José jeꞌ rubꞌeꞌ, y ri José rucꞌajuol can ri Jonán, y ri Jonán rucꞌajuol can ri Eliaquim.
LUK 3:31 Y ri Eliaquim rucꞌajuol can ri Melea, y ri Melea rucꞌajuol can ri Mainán, y ri Mainán rucꞌajuol can ri Matata, y ri Matata rucꞌajuol can ri Natán.
LUK 3:32 Y ri Natán rucꞌajuol can ri David, y ri David rucꞌajuol can ri Isaí, y ri Isaí rucꞌajuol can ri Obed, y ri Obed rucꞌajuol can ri Booz, y ri Booz rucꞌajuol can ri Salmón, y ri Salmón rucꞌajuol can ri Naasón.
LUK 3:33 Y ri Naasón rucꞌajuol can ri Aminadab, y ri Aminadab rucꞌajuol can ri Aram, y ri Aram rucꞌajuol can ri Esrom, y ri Esrom rucꞌajuol can ri Fares, y ri Fares rucꞌajuol can jun chic ri Judá jeꞌ rubꞌeꞌ.
LUK 3:34 Y ri Judá rucꞌajuol can ri Jacob, y ri Jacob rucꞌajuol can ri Isaac, y ri Isaac rucꞌajuol can ri Abraham, y ri Abraham rucꞌajuol can ri Taré, y ri Taré rucꞌajuol can ri Nacor.
LUK 3:35 Y ri Nacor rucꞌajuol can ri Serug, y ri Serug rucꞌajuol can ri Ragau, y ri Ragau rucꞌajuol can ri Peleg, y ri Peleg rucꞌajuol can ri Heber, y ri Heber rucꞌajuol can ri Sala.
LUK 3:36 Y ri Sala rucꞌajuol can ri Cainán, y ri Cainán rucꞌajuol can ri Arfaxad, y ri Arfaxad rucꞌajuol can ri Sem, y ri Sem rucꞌajuol can ri Noé, y ri Noé rucꞌajuol can ri Lamec.
LUK 3:37 Y ri Lamec rucꞌajuol can ri Matusalén, y ri Matusalén rucꞌajuol can ri Enoc, y ri Enoc rucꞌajuol can ri Jared, y ri Jared rucꞌajuol can ri Mahalaleel, y ri Mahalaleel rucꞌajuol can jun chic ri Cainán jeꞌ rubꞌeꞌ.
LUK 3:38 Y ri Cainán rucꞌajuol can ri Enós, y ri Enós rucꞌajuol can ri Set, y ri Set rucꞌajuol can ri Adán, y ri Adán ralcꞌual ri Dios.
LUK 4:1 Ri kꞌij antok xꞌan bautizar ri Jesús, jajaꞌ nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo xiel-pa chupan ri río Jordán. Y ri Jesús xucꞌuax ruma ri Espíritu Santo chupan jun lugar desierto.
LUK 4:2 Y chireꞌ xcꞌujie-ve cuarenta kꞌij. Y ri diablo xuꞌon tentar. Y chupan ri kꞌij ri xcꞌujieꞌ ri Jesús chupan ri lugar reꞌ, man jun kax xutej, y antok xaꞌkꞌax ri kꞌij reꞌ xnem-pa rupan.
LUK 4:3 Y xpa ri diablo xuꞌej cha: Xa ketzij chi atreꞌ at Rucꞌajuol ri Dios, tabꞌanaꞌ cha ri abꞌaj la chi ntuoc simíta.
LUK 4:4 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri ache man joꞌc ta cꞌa riqꞌuin ri simíta nicꞌasieꞌ, xa nicꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 4:5 Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús paroꞌ jun nem juyuꞌ, y chupan jun rato xucꞌut choch nojiel naciones richin ri roch-ulief.
LUK 4:6 Y ri diablo xuꞌej cha ri Jesús: Inreꞌ nijach pan akꞌaꞌ ri qui-gloria nojiel ri naciones reꞌ, chi naꞌan gobernar pa quiveꞌ, ruma pa nukꞌaꞌ inreꞌ i-jachuon-ve can, y inreꞌ niyaꞌ cha ri choj-cha-na ri nivajoꞌ niya-ve.
LUK 4:7 Xa atreꞌ ncaxuquieꞌ chinoch chi nayaꞌ nukꞌij, nojiel reꞌ xtuoc avichin.
LUK 4:8 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin Satanás. Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Xa ja ri Kajaf Dios takayaꞌ rukꞌij, y kabꞌanaꞌ rusamaj jajaꞌ.
LUK 4:9 Y ri diablo xucꞌuaj ri Jesús cꞌa chupan ri tanamet Jerusalén, y cꞌa paroꞌ ri más naj jatol chicaj richin ri templo xbꞌaruya-ve-el. Y chireꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Xa ketzij chi atreꞌ ri at Rucꞌajuol ri Dios, tacꞌaka-ka-aviꞌ vaveꞌ.
LUK 4:10 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Dios xcaꞌrutak-pa ri ru-ángeles aviqꞌuin, chi ncatquichajij.
LUK 4:11 Y xcatquiliꞌiej pa quikꞌaꞌ, chi quireꞌ man xtacajij ta avakan choch abꞌaj.
LUK 4:12 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri diablo: Ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Man taꞌan tentar ri Avajaf Dios.
LUK 4:13 Y antok ri diablo man xril ta chic chica nuꞌon cha ri Jesús chi nuꞌon tentar, xuyaꞌ can jun tiempo.
LUK 4:14 Y ri Jesús xtzalaj chic Galilea, nojnak ránima riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo. Y chupan quinojiel tanamet ri icꞌo-pa cierca ri Galilea, xꞌa rutzijoxic ri Jesús.
LUK 4:15 Y jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas ri tanamet ri pacheꞌ nakꞌax-ve. Y ri vinak ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej, niquiyaꞌ rukꞌij.
LUK 4:16 Ri Jesús xꞌa Nazaret, ri tanamet pacheꞌ xqꞌuiy-pa. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, jajaꞌ xꞌa chupan ri sinagoga, ri can incheꞌl tuꞌon. Y antok cꞌo chic chireꞌ, jajaꞌ xpiꞌieꞌ chi nuꞌon leer ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 4:17 Y xyoꞌx pa rukꞌaꞌ ri Jesús ri libro ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Y antok ri Jesús xujak ri libro reꞌ, xril ri pacheꞌ nuꞌej-ve:
LUK 4:18 Ri Espíritu richin ri Ajaf cꞌo panoꞌ inreꞌ, ruma can xirucha-pa chi niꞌej ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri i-puobra. Xirutak-pa chi ncaꞌan sanar ri nikꞌaxo cánima pa rukꞌaꞌ ri pecado; chi niꞌej chica ri icꞌo priexa pa rukꞌaꞌ ri pecado, chi cꞌo cheꞌl ncaꞌcolotaj pa rukꞌaꞌ; chi niꞌan chica ri i-muoy chi ncaꞌtzuꞌn; chi ncaꞌncol ri niquiꞌan sufrir;
LUK 4:19 y chi niꞌej chica ri vinak chi ja tiempo va antok ri Ajaf Dios nuꞌon ri favor.
LUK 4:20 Y ri Jesús xubꞌot can ri libro y xuyaꞌ can cha jun ri nisamaj chireꞌ, y xbꞌatzꞌuyeꞌ. Y quinojiel ri icꞌo chupan ri sinagoga choj niquitzꞌat-apa.
LUK 4:21 Y jajaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Vacame nuꞌon cumplir chivach ixreꞌ ri tzꞌibꞌan can, xchaꞌ.
LUK 4:22 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xka chiquivach ri Jesús. Y ruma ri utzulaj tak tzij ri xaꞌruꞌej chica, can xaꞌchapataj. Y ri vinak reꞌ niquiꞌej jeꞌ chiquivach: ¿Man ja ta came va rucꞌajuol ri José? ncaꞌchaꞌ.
LUK 4:23 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ vataꞌn ri ntiꞌan pensar chuvij: Doctor, taꞌnaꞌ curar-aviꞌ atreꞌ mismo. Ojreꞌ kaxan chi qꞌuiy milagros i-abꞌanun Capernaum, tabꞌanaꞌ jeꞌ vaveꞌ pan atanamit.
LUK 4:24 Y xuꞌej jeꞌ chica ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Can ketzij niꞌej chiva, man jun profeta ninimax pa rutanamit.
LUK 4:25 Inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ ivataꞌn ri xbꞌanataj pa ru-tiempo ri profeta Elías ri xcꞌujieꞌ ojier can antok man xuꞌon ta jobꞌ oxeꞌ junaꞌ riqꞌuin vakiꞌ icꞌ. Can ketzij chi iqꞌuiy malcaꞌn-ixokiꞌ icꞌo vaveꞌ Israel ri tiempo reꞌ, antok xpa altíra viꞌjal choch nojiel ri roch-ulief.
LUK 4:26 Pero ri Dios man xutak ta ri Elías chi xutoꞌ jun malcaꞌn-ixok vaveꞌ Israel. Jajaꞌ xa xutak ri Elías riqꞌuin jun malcaꞌn-ixok ri cꞌo chupan ri tanamet Sarepta. Y ri tanamet Sarepta reꞌ cꞌo cierca ri Sidón.
LUK 4:27 Y pa ru-tiempo ri profeta Eliseo ri xcꞌujieꞌ ojier can, ri vaveꞌ Israel iqꞌuiy ri ncaꞌyavaj riqꞌuin ri yabꞌil lepra. Pero ni jun jeꞌ chiquivach xꞌan sanar, joꞌc cꞌa ri Naamán ri xꞌan sanar, y jajaꞌ jun ache aj-Siria.
LUK 4:28 Y antok ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ chupan ri sinagoga xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús chica, xyacataj quiyoval,
LUK 4:29 y xaꞌbꞌayacataj-pa y xquilasaj-el chuchiꞌ ri tanamet. Ri jun tanamet reꞌ choch jun juyuꞌ cꞌo-ve. Rumareꞌ ri vinak xquicꞌuaj ri Jesús cꞌa paroꞌ ri juyuꞌ chi niquinima-pa choch parar.
LUK 4:30 Pero ri Jesús choj xakꞌax chiquicajol ri vinak y xꞌa.
LUK 4:31 Ri Jesús xꞌa-ka pa tanamet Capernaum, ri cꞌo Galilea. Y antok nalka ri kꞌij richin uxlanien, jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak ri pa sinagoga.
LUK 4:32 Y ri xaꞌcꞌaxan richin, can xaꞌchapataj ruma ri tzij ri ncaꞌruꞌej, can riqꞌuin autoridad.
LUK 4:33 Y chireꞌ chupan ri sinagoga, cꞌo-apa jun ache ri cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin. Y ri itziel espíritu reꞌ can cof xchꞌoꞌ,
LUK 4:34 y xuꞌej cha ri Jesús: Kojayaꞌ can. ¿Chica navajoꞌ chika, atreꞌ Jesús aj-Nazaret? ¿Xapa chi nkojaqꞌuis? Inreꞌ vataꞌn chica atreꞌ, chi at Santo richin ri Dios, xchaꞌ cha.
LUK 4:35 Y ri Jesús xuchꞌolij ri itziel espíritu: Man chic cachꞌoꞌ y catiel-el riqꞌuin ri ache. Y ri itziel espíritu reꞌ xutzak ri ache pan ulief chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xiel-el riqꞌuin y man jun chic kax xuꞌon can cha.
LUK 4:36 Y ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xuꞌon ri Jesús, y niquiꞌej cꞌa chiquivach: ¿Chica cꞌa chi tzij va, chi riqꞌuin autoridad y poder nichꞌoꞌ chica ri itziel tak espíritus y niquinimaj rutzij y ncaꞌiel-el? ncaꞌchaꞌ ri vinak chiquivach.
LUK 4:37 Y xꞌa rutzijoxic ri Jesús, y rumareꞌ ri vinak ri icꞌo cierca ri Capernaum xcaꞌxaj jeꞌ ri ncaꞌruꞌon ri Jesús.
LUK 4:38 Y chupan ri mismo kꞌij richin uxlanien reꞌ, ri Jesús xiel-pa chupan ri sinagoga y xꞌa chirachuoch ri Simón. Ri rujitieꞌ ri Simón nijino pa cꞌatan. Y ri icꞌo chireꞌ pa jay xquicꞌutuj favor cha ri Jesús pa ru-cuenta ri niyavaj.
LUK 4:39 Y jajaꞌ xluquie-ka riqꞌuin ri niyavaj, xuchꞌolij ri cꞌatan ri cꞌo chirij, y ja xqꞌuis-el ri cꞌatan ri cꞌo chirij. Ri ixok reꞌ ja xpalaj-pa y xaꞌrutzuk ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin.
LUK 4:40 Antok ya xka-ka ri kꞌij, quinojiel ri vinak richin ri tanamet ri icꞌo ncaꞌyavaj quiqꞌuin, xaꞌquicꞌam-pa choch ri Jesús. Ri ncaꞌyavaj reꞌ, diferente roch yabꞌil ri ntuoc chica. Y ri Jesús xuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chiquijunal ri ncaꞌyavaj y xaꞌruꞌon sanar.
LUK 4:41 Quireꞌ jeꞌ ncaꞌiel itziel tak espíritus quiqꞌuin iqꞌuiy. Y antok ri itziel tak espíritus ncaꞌiel-el, can cof ncaꞌchꞌoꞌ y niquiꞌej: Atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri Jesús ncaꞌruchꞌolij y man xuyaꞌ ta permiso chica chi xaꞌchꞌoꞌ, ruma cataꞌn chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo.
LUK 4:42 Y antok xsakar-pa, ri Jesús xiel-el pa tanamet y xꞌa chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak. Pero ri vinak xbꞌaquicanuj ri Jesús, y antok xbꞌaquila-pa, xquikꞌat choch ruma man nicajoꞌ ta chi niꞌa.
LUK 4:43 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Can nicꞌatzin jeꞌ chi nquiꞌa nicꞌaj chic tanamet chi nitzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, ruma richin reꞌ xitak-pa, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 4:44 Y jajaꞌ nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas chupan ri Galilea.
LUK 5:1 Y jun kꞌij, antok ri Jesús cꞌo chuchiꞌ ri lago Genesaret rubꞌeꞌ, qꞌuiy vinak xaꞌbꞌaka riqꞌuin y niquipitzꞌ, ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 5:2 Pero jajaꞌ xutzꞌat-apa caꞌyeꞌ barcos icꞌo can chuchiꞌ ri lago, y man jun icꞌo chiquipan, ruma ri cajaf ri barcos reꞌ i-tzꞌamoy-car, y ri huora reꞌ niquichꞌaj ri quiyaꞌl.
LUK 5:3 Y jun chiquivach ri barcos reꞌ richin ri Simón. Y chupan ri ru-barco ri Simón xuoc-ve ri Jesús. Y jajaꞌ xuꞌej cha ri Simón chi tiꞌa-apa bꞌaꞌ paroꞌ ri yaꞌ. Y jajaꞌ xtzꞌuye-ka chupan ri barco y xaꞌrutijuoj-ka ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 5:4 Antok ri Jesús xtanieꞌ chi nichꞌoꞌ chica ri vinak reꞌ, ja xuꞌej cha ri Simón: Jo-apa pacheꞌ nem kajnak ri yaꞌ, y quiꞌiya-ka ri iyaꞌl chi nquiꞌtzꞌom car.
LUK 5:5 Pero ri Simón xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, ojreꞌ jun akꞌaꞌ xojcꞌasieꞌ chi xaꞌkacanuj car, y man jun xaꞌkatzꞌom. Pero ruma atreꞌ ncaꞌeꞌn chi kaya-ka ri yaꞌl pa yaꞌ, nakaya-ka cꞌa.
LUK 5:6 Y antok xquicꞌak-ka ri yaꞌl chupan ri yaꞌ, can iqꞌuiy car xaꞌuoc chupan ri yaꞌl, y rumareꞌ ri yaꞌl can nikꞌachꞌitaj ruma ri calal ri car.
LUK 5:7 Rumareꞌ xquiꞌan-apa señas chica ri cachꞌil ri icꞌo chupan ri jun chic barco, chi ncaꞌpa chi ncaꞌquitoꞌ. Ri cachꞌil xaꞌpa y ri caꞌyeꞌ barcos xaꞌquinojsaj chi car. Rumareꞌ ri barcos reꞌ xa jubꞌaꞌ ma ncaꞌa chuxieꞌ yaꞌ.
LUK 5:8 Y antok ri Simón Pedro xutzꞌat ri xbꞌanataj, jajaꞌ xxuquieꞌ choch ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ xa in jun ache pecador, man otz ta chi ncacꞌujie-pa viqꞌuin.
LUK 5:9 Can ruma ri qꞌuiy car ri xaꞌquitzꞌom ri kꞌij reꞌ, ri Simón y ri i-bꞌanak riqꞌuin, can xquixiꞌij-quiꞌ,
LUK 5:10 y quireꞌ mismo xquiꞌan ri Jacobo y ri Juan, ri i-rucꞌajuol ri Zebedeo, ri icꞌo riqꞌuin ri Simón. Rumareꞌ ri Jesús xuꞌej cha ri Simón: Man taxiꞌij-aviꞌ ruma ri xatzꞌat. Desde vacame xcaꞌcanuj vinak chi nquinquinimaj.
LUK 5:11 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquicꞌam-pa ri qui-barcos cꞌa chuchiꞌ ri yaꞌ, xquiyaꞌ can ri quisamaj y xaꞌa riqꞌuin ri Jesús.
LUK 5:12 Y antok ri Jesús cꞌo chupan jun tanamet, xalka jun ache riqꞌuin ri cꞌo ri yabꞌil lepra chirij. Ri ache reꞌ joꞌc xutzꞌat ri Jesús, ja xxuquie-ka choch y xulucubꞌa-ka ri rujaluon cꞌa pan ulief y nucꞌutuj favor, xuꞌej cha: Ajaf, xa navajoꞌ, cꞌo cheꞌl nquinaꞌan sanar.
LUK 5:13 Ri Jesús ja xuyuk-apa ri rukꞌaꞌ y xutzꞌom-apa ri ache y xuꞌej cha: Nivajoꞌ chi ncacꞌachoj. Tiqꞌuis-el ri yabꞌil reꞌ chavij, xchaꞌ cha. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ ri Jesús, ja xqꞌuis-el ri yabꞌil lepra chirij ri ache.
LUK 5:14 Y ri Jesús xuꞌon mandar cha chi man tutzijuoj chica ri vinak ri xbꞌanataj riqꞌuin. Y xuꞌej jeꞌ cha: Vacame choj caꞌin, acꞌutu-aviꞌ choch ri sacerdote, y tayaꞌ ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ nikꞌalajin chiquivach chi at otz chic vacame, xcha-el cha.
LUK 5:15 Pero ri Jesús más cꞌa xꞌa rutzijoxic, y qꞌuiy vinak niquimol-quiꞌ riqꞌuin ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ruma nicajoꞌ chi ncaꞌan sanar ruma jajaꞌ.
LUK 5:16 Y jajaꞌ niꞌa pacheꞌ manak vinak, chi nuꞌon orar.
LUK 5:17 Y jun kꞌij antok ri Jesús nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, i-tzꞌuyul-apa nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos y nicꞌaj maestros richin ri ley. Icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri i-patanak pa tak aldeas ri icꞌo chupan Galilea, icꞌo i-patanak pa tanamet Jerusalén y icꞌo i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo Judea. Y ri Jesús can cꞌo ri ru-poder ri Ajaf Dios riqꞌuin chi ncaꞌruꞌon sanar ri ncaꞌyavaj.
LUK 5:18 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ quicꞌamun-pa jun ache ri paralítico ru-cuerpo, choch jun camilla. Y ijejeꞌ xcajoꞌ ta xaꞌuoc pa jay cꞌa riqꞌuin ri Jesús, chi niquiyaꞌ ri ache paralítico choch.
LUK 5:19 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ man xaꞌtiquir ta xaꞌuoc, ruma iqꞌuiy ri vinak quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Mareꞌ xaꞌjotie-el paroꞌ ri jay, y xquicꞌan-el jubꞌaꞌ ri ruveꞌ. Y xquikasaj-ka ri camilla ri cꞌo ri ache ri paralítico ru-cuerpo choch, cꞌa choch ri Jesús xbꞌaka-ve-ka, chireꞌ chiquicajol ri vinak.
LUK 5:20 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi ri achiꞌaꞌ ri i-cꞌamayuon-pa quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin, ja xuꞌej cha ri ache ri paralítico ru-cuerpo: Ache, ri a-pecados xaꞌan perdonar.
LUK 5:21 Entonces ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos ja xquiꞌan-ka pensar: ¿Chica cꞌa ache va? ¿Y karruma nuꞌon chi jajaꞌ ri Dios, ruma joꞌc ri Dios nibꞌano perdonar pecados?
LUK 5:22 Ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma quireꞌ ntiꞌej pa tak ivánima?
LUK 5:23 ¿Chica ri más fácil, niꞌej: Ri a-pecados niꞌan perdonar, o niꞌej: Capalaj y caꞌin?
LUK 5:24 Vacame cꞌa, chi ntivatamaj chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can cꞌo poder riqꞌuin chi nuꞌon perdonar pecados, (jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej cha ri ache paralítico): Chava atreꞌ niꞌej: Capalaj, tavucꞌuaj ri a-camilla y caꞌin chavachuoch, xchaꞌ cha.
LUK 5:25 Chaꞌnin xpalaj chiquivach quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xucꞌol-el ri camilla ri choj choch cotzꞌobꞌan-ve-pa, y xꞌa chirachuoch, nuyaꞌ cꞌa rukꞌij ri Dios.
LUK 5:26 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, can xaꞌchapataj, y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y quixiꞌin-quiꞌ niquiꞌej: Chupan va jun kꞌij va xaꞌkatzꞌat milagros ri man jun bꞌay katzꞌatuon.
LUK 5:27 Después ri xbꞌanataj, ri Jesús xiel-pa chireꞌ y xutzꞌat jun ache maloy-impuestos. Ri ache reꞌ rubꞌinan Leví, y tzꞌuyul choch jun chꞌacat chi numol ri impuestos ri ncaꞌtuoj can. Y ri Jesús xuꞌej cha: Joꞌ viqꞌuin.
LUK 5:28 Y jajaꞌ xpalaj-pa ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo chireꞌ, y xꞌa riqꞌuin ri Jesús.
LUK 5:29 Y ri Leví xuꞌon jun namakꞌej pa rachuoch richin ri Jesús. Xaꞌrayuoj iqꞌuiy ri maloy-impuestos y nicꞌaj chic vinak. Y quinojiel icꞌo chirij ri mesa riqꞌuin ri Jesús y quiqꞌuin ri ru-discípulos.
LUK 5:30 Y ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos qꞌuiy tzij niquiꞌej-apa chiquij ri discípulos. Niquiꞌej-apa chica: ¿Karruma ixreꞌ nquixvaꞌ quiqꞌuin ri maloy-impuestos y quiqꞌuin ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado niꞌeꞌx chica?
LUK 5:31 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas: Ri man ncaꞌyavaj ta man nicꞌatzin ta jun doctor chica, xa ja ri ncaꞌyavaj.
LUK 5:32 Inreꞌ man xipa ta chi ncaꞌnvayuoj ri choj quicꞌaslien choch ri Dios, xa ja ri cꞌo qui-pecados, chi nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, xchaꞌ chica.
LUK 5:33 Entonces ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Karruma ri ru-discípulos ri Juan el Bautista qꞌuiy mul niquiꞌan ayuno y oración, y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri qui-discípulos ri achiꞌaꞌ fariseos, pero ri a-discípulos atreꞌ man quireꞌ ta niquiꞌan, xa siempre ncaꞌvaꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
LUK 5:34 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Acaso nquixcovin ntiꞌan chi niquiꞌan ayuno ri i-bꞌanun invitar pa jun cꞌulubꞌic antok xa cꞌa cꞌo ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ chiquicajol?
LUK 5:35 Pero xtalka ri kꞌij antok ri alaꞌ reꞌ xtalasas-el chiquicajol, cꞌajareꞌ xtiquiꞌan ayuno.
LUK 5:36 Ri Jesús xucusaj jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach: Man jun nralasaj-el jun cꞌojobꞌal cha jun tziak cꞌacꞌacꞌ chi nucꞌojobꞌiej jun tziak ri xa tziaꞌk chic; ruma xa nuꞌon quireꞌ, man otz ta nuꞌon cha ri tziak cꞌacꞌacꞌ ruma nurakꞌachꞌij. Y quireꞌ jeꞌ jun tziak cꞌacꞌacꞌ man otz ta nuꞌon riqꞌuin jun ri xa tziaꞌk chic.
LUK 5:37 Y man jun niyoꞌn cꞌacꞌacꞌ vino chupan jun tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ ri xa tziaꞌk chic. Ruma xa quireꞌ niꞌan cha, ri tzꞌun xa man nuyuk ta chic riꞌ; ri tzꞌun xa nikꞌachꞌitaj y ja niqꞌuis-el ri vino chupan. Y ri tzꞌun jeꞌ man jun chic xticꞌatzin-ve.
LUK 5:38 Pero chupan jun cꞌacꞌacꞌ tzꞌun yacbꞌal-yaꞌ, otz niyaquieꞌ cꞌacꞌacꞌ vino, ruma ri tzꞌun reꞌ cꞌa nuyuk-riꞌ jaꞌal y man nikꞌachꞌitaj ta. Ri vino niyaquieꞌ jaꞌal chupan.
LUK 5:39 Y man jun ri nukun vino ri ya cꞌo tiempo yacal, xtirajoꞌ ta nukun ri cꞌacꞌacꞌ vino después. Ruma xa xtuꞌej: Ri vino ri cꞌo tiempo yacal jareꞌ ri más otz, xtichaꞌ.
LUK 6:1 Chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús y ri ru-discípulos ncaꞌkꞌax chupan jun ulief ri ticuon trigo choch. Y ri discípulos ncaꞌquichꞌup-el ruveꞌ ri trigo, y ncaꞌquibꞌir pa quikꞌaꞌ, y ncaꞌquitej.
LUK 6:2 Rumareꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej chica ri ru-discípulos ri Jesús: ¿Karruma nquixsamaj chupan ri kꞌij richin uxlanien? Reꞌ xajan.
LUK 6:3 Pero ri Jesús xchꞌo-apa chica y xuꞌej: ¿Man jun came bꞌay ibꞌanun leer ri tzꞌibꞌan can chirij ri xuꞌon ri David y ri i-rachꞌil chupan ri ojier can tiempo antok xnem-pa quipan?
LUK 6:4 Ri David xuoc pa rachuoch ri Dios y can ja ri sagrada simíta ri xiruma-pa. Jajaꞌ xucꞌux ri simíta reꞌ y xuyaꞌ jeꞌ chica ri i-bꞌanak riqꞌuin; pero man pecado ta ri xquiꞌan, mesque ri simíta reꞌ joꞌc ri sacerdotes ri ncaꞌcꞌuxu, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 6:5 Y xuꞌej jeꞌ chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, Rajaf ri kꞌij richin uxlanien.
LUK 6:6 Chupan jun chic kꞌij richin uxlanien, ri Jesús xuoc ri pa sinagoga y ncaꞌrutijuoj ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ. Y chiquicajol ri vinak, cꞌo jun ache chakeꞌj ri rukꞌaꞌ derecha.
LUK 6:7 Y icꞌo achiꞌaꞌ escribas y achiꞌaꞌ fariseos niquitzꞌat-apa ri Jesús y quiyoꞌien chi xa xtuꞌon sanar ri ache, chi quireꞌ niquiꞌan acusar chi xsamaj chupan jun kꞌij richin uxlanien.
LUK 6:8 Pero ri Jesús rataꞌn chic ri niquiꞌan pensar ri achiꞌaꞌ reꞌ. Mareꞌ xuꞌej cha ri ache chakeꞌj ri rukꞌaꞌ: Capalaj y capiꞌieꞌ pa nicꞌaj. Y ri ache ja xpalaj-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve y xpiꞌieꞌ.
LUK 6:9 Xpa ri Jesús xuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chireꞌ: Nivajoꞌ cꞌa nicꞌutuj chiva: ¿Chica ri más otz niꞌan chupan jun kꞌij richin uxlanien, ja ri otz o ja ri man otz ta? ¿Ri nicuol jun vinak choch ri camic o niquimisas? xchaꞌ chica.
LUK 6:10 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej quinojiel ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, y xuꞌej cha ri ache ri chakeꞌj jun rukꞌaꞌ: Tayukuꞌ la akꞌaꞌ. Y ri ache xuyuk ri rukꞌaꞌ incheꞌl ri xꞌeꞌx cha ruma ri Jesús, y ja otz xuꞌon ri rukꞌaꞌ.
LUK 6:11 Pero ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo-apa chireꞌ xyacataj quiyoval. Y ja niquicꞌutuj chiquibꞌil-quiꞌ chi chica niquiꞌan cha ri Jesús.
LUK 6:12 Y jun kꞌij ri Jesús xꞌa paroꞌ jun juyuꞌ chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar. Y jun akꞌaꞌ xchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios.
LUK 6:13 Y chupan ri macꞌajan ri chucaꞌn kꞌij, jajaꞌ xaꞌrayuoj ri ru-discípulos. Chiquicajol ri achiꞌaꞌ reꞌ, xaꞌruchaꞌ doce (cabꞌalajuj) y xuꞌej apóstoles chica.
LUK 6:14 Ri i-doce (cabꞌalajuj) ri xaꞌruchaꞌ ri Jesús, ja ri Simón ri xuꞌej jeꞌ Pedro cha, ri Andrés ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Simón, ri Jacobo, ri Juan, ri Felipe, ri Bartolomé,
LUK 6:15 ri Mateo, ri Tomás, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx Zelotes chica,
LUK 6:16 ri Judas ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo, y ri Judas Iscariote ri xcꞌayin richin ri Jesús.
LUK 6:17 Y antok ri Jesús y ri ru-apóstoles xaꞌka-pa paroꞌ ri juyuꞌ, y xaꞌbꞌacꞌujie-ka quiqꞌuin ri nicꞌaj chic discípulos chupan jun lugar liꞌan, chireꞌ jeꞌ iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ. Icꞌo i-patanak Jerusalén y nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo Judea, y icꞌo i-patanak Tiro y Sidón ri icꞌo chuchiꞌ ri mar. Ri vinak reꞌ i-patanak chi nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nutzijuoj ri Jesús, y chi ncaꞌan sanar riqꞌuin ri quiyabꞌil.
LUK 6:18 Y xaꞌan jeꞌ sanar ri altíra niquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin.
LUK 6:19 Y quinojiel ri vinak ri ncaꞌyavaj nicajoꞌ niquitzꞌom-apa ri Jesús, ruma jajaꞌ cꞌo poder riqꞌuin y ncaꞌruꞌon sanar quinojiel ri ncaꞌyavaj.
LUK 6:20 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri ix puobra, ruma can ivichin ri ru-reino ri Dios.
LUK 6:21 Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri ntikꞌasaj viꞌjal, ruma ri Dios xtuyaꞌ nojiel chiva. Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri nquixuokꞌ vacame, ruma ri Dios xtucꞌax ri ivokꞌiej riqꞌuin tzeꞌn.
LUK 6:22 Can jaꞌal quixquicuot ixreꞌ ri itziel nquixtzꞌiet cuma ri vinak, y nquixquilasaj-pa chiquicajol, y niquiꞌan cha ri ibꞌeꞌ chi man jun rakalien ruma iniman ri nubꞌeꞌ inreꞌ, y nojiel roch itziel ri niquiꞌan chiva ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
LUK 6:23 Y antok xtibꞌanataj nojiel reꞌ, quixtzeꞌn y quixquicuot, ruma nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva chicaj. Ruma quireꞌ ri sufrimiento ri xquikꞌasaj ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, pa quikꞌaꞌ ri cateꞌt-quimamaꞌ ri vinak ri itziel nquixquitzꞌat vacame.
LUK 6:24 Pero juyeꞌ ivach ixreꞌ bꞌayomaꞌ, ruma xixquicuot yan ri choch-ulief.
LUK 6:25 Juyeꞌ ivach ixreꞌ ri nquixvaꞌ jaꞌal vacame, ruma xtikꞌasaj viꞌjal. Juyeꞌ ivach ixreꞌ ri jaꞌal nquixtzeꞌn vacame, ruma xquixuokꞌ ruma bꞌis.
LUK 6:26 Y juyeꞌ ivach antok quinojiel ri vinak otz ncaꞌchꞌoꞌ chivij. Ruma ri cateꞌt-quimamaꞌ ijejeꞌ otz xaꞌchꞌoꞌ chiquij ri falsos profetas.
LUK 6:27 Pero chiva ixreꞌ ri nquinivaxaj, niꞌej cꞌa: Quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos; tibꞌanaꞌ otz chica ri itziel nquixquitzꞌat;
LUK 6:28 ticꞌutuj cha ri Dios chi caꞌrubꞌanaꞌ bendecir ri vinak ri nquixquiꞌan maldecir; y tibꞌanaꞌ orar pa qui-cuenta ri niquikꞌabꞌaj tzij chivij.
LUK 6:29 Y xa cꞌo jun nuyaꞌ jutzꞌaj kꞌaꞌ cha ri akꞌoꞌtz, xa tayaꞌ chic apa ri jun chic lado choch. Y xa cꞌo jun numaj-el ri a-capa ri akꞌuꞌn, xa tayaꞌ chic can jun atziak cha.
LUK 6:30 Chica-na ri cꞌo nucꞌutuj chava, tayaꞌ cha ri nrajoꞌ. Y xa cꞌo jun ri cꞌo numaj-el chava, man chic cꞌa tacꞌutuj cha chi nutzoliej-pa chava.
LUK 6:31 Y incheꞌl ri ntivajoꞌ ixreꞌ chi ri vinak niquiꞌan chiva, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ.
LUK 6:32 Ruma xa ja ri ncaꞌjoꞌn ivichin, xa jareꞌ nquiꞌvajoꞌ, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan ri man quiniman ta ri Dios, joꞌc ri ncaꞌjoꞌn quichin jareꞌ ri ncaꞌcajoꞌ.
LUK 6:33 Y xa joꞌc ri ncaꞌbꞌano otz chiva, joꞌc chica ijejeꞌ ntiꞌan-ve otz jeꞌ, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan ri man quiniman ta ri Dios.
LUK 6:34 Xa ixreꞌ ntiyaꞌ jun kax cha jun pa kajic ruma ntivoyoꞌiej ri kajbꞌal richin, ¿cꞌo came rucꞌaxiel xtiyoꞌx chiva? Ruma ri man quiniman ta ri Dios quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan, ncaꞌquiyaꞌ pa kajic ri kax chiquivach ijejeꞌ, chi quireꞌ cꞌo niquichꞌec chirij.
LUK 6:35 Pero ixreꞌ man tiꞌan quireꞌ. Xa quiꞌivajoꞌ ri iv-enemigos y tibꞌanaꞌ otz chica. Y antok ixreꞌ ntiyaꞌ pa kajic jun kax ivichin, man tivoyoꞌiej ri kajbꞌal richin; chi quireꞌ nem ri rucꞌaxiel ri xtiyoꞌx chiva. Y xa quireꞌ xtiꞌan ixreꞌ, can xtikꞌalajin chi ixreꞌ ix ralcꞌual ri Namalaj Dios ri cꞌo chicaj. Jajaꞌ otz runoꞌj quiqꞌuin ri man jun bꞌay niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha, y quiqꞌuin ri itziel quinoꞌj.
LUK 6:36 Tijoyovaj quivach ri vinak, incheꞌl ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj; jajaꞌ can nujoyovaj kavach ojreꞌ.
LUK 6:37 Man quiꞌan juzgar ri vinak, y man xtiꞌan ta quireꞌ chiva ixreꞌ. Man tirayij chiquij ri vinak chi niquikꞌaj ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan, y ri Dios man xtuꞌon ta jeꞌ quireꞌ iviqꞌuin ixreꞌ. Tibꞌanaꞌ perdonar ri quichꞌoꞌj ri vinak, y ri Dios quireꞌ jeꞌ xtuꞌon chiva ixreꞌ.
LUK 6:38 Xa ixreꞌ riqꞌuin nojiel ivánima nquiꞌtoꞌ ri vinak riqꞌuin ri nicꞌatzin chica, ri Dios xtuyaꞌ jeꞌ rucꞌaxiel chiva. Ri rucꞌaxiel ri xtuyaꞌ chiva ri Dios, can qꞌuiy. Can xtunojsaj, can xtupitzꞌ, y xtipulin xtuyaꞌ ri Dios chiva. Y can incheꞌl ri ntiꞌan ixreꞌ, quireꞌ xtiꞌan chiva ixreꞌ.
LUK 6:39 Y xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica. Jajaꞌ xuꞌej: ¿Cꞌo came jun muoy ri nitiquir nuyukiej chukꞌaꞌ jun chic muoy, y man ncaꞌtzak ta came pa jul?
LUK 6:40 Man jun discípulo cꞌo más rukꞌij choch ri ru-maestro. Xa cꞌa nratamaj-na nojiel ri nucꞌut choch, después ntiel incheꞌl ri ru-maestro.
LUK 6:41 ¿Karruma ja ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano ri natzꞌat chaꞌnin, y man nanaꞌ ta ka-aviꞌ chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach?
LUK 6:42 ¿O karruma naꞌej cha ri av-hermano: Hermano, tayaꞌ chi nivalasaj-el ri qꞌuin ri kꞌapal pan avach, y man nanaꞌ ta chi atreꞌ xa jun chieꞌ kꞌapal pan avach? Atreꞌ xa caꞌyeꞌ apalaj, tavalasaj-el naꞌay ri chieꞌ pan avach atreꞌ, chi quireꞌ kꞌalaj xcatzuꞌn y xcatiquir xtavalasaj-el ri qꞌuin ri cꞌo pa roch ri av-hermano.
LUK 6:43 Man jun utzulaj chieꞌ xtuyaꞌ ta itziel tak roch, y man jun chieꞌ ri man otz ta, xtuyaꞌ ta utzulaj tak roch.
LUK 6:44 Ri chieꞌ ninaꞌax riqꞌuin ri roch ri nuyaꞌ xa otz o man otz ta. Ruma ri chieꞌ ri cꞌo quiqꞌuixal man xtiquiyaꞌ ta víquix, ni ri kꞌayis ri cꞌo quiqꞌuixal man xtiquiyaꞌ ta uvas.
LUK 6:45 Jun utzulaj ache can ja ri utzulaj kax ri nuꞌej, ruma joꞌc utzulaj tak kax cꞌo pa ránima. Pero jun ache ri man otz ta, ja ri itziel tak kax ri nuꞌej, ruma jareꞌ ri cꞌo pa ránima. Ruma jun vinak ja ri chica cꞌo pa ránima ri nuꞌej.
LUK 6:46 ¿Y karruma ixreꞌ ntiꞌej Ajaf, Ajaf, chuva y xa man ntiꞌan ta ri niꞌej chiva?
LUK 6:47 Niꞌej chiva, chica choj-iqꞌuin junan-ve ri nipa viqꞌuin y nraꞌxaj ri nutzij y nuꞌon ri niꞌej cha.
LUK 6:48 Can junan riqꞌuin ri ache ri xuꞌon jun rachuoch. Naꞌay xuꞌon-ka ri jul richin ri ru-cimiento ri jay, y paroꞌ abꞌaj xuya-ve ri ru-cimiento ri jay. Y antok cꞌachojnak chic ri jay, xnimar-pa ri río. Y ri río reꞌ xbꞌarilaꞌ ri jay. Pero mesque ri río altíra xnimar y altíra ruchukꞌaꞌ, man xcovin ta xusiluoj, ruma ri ru-cimiento ri jay reꞌ paroꞌ abꞌaj xyoꞌx-ve.
LUK 6:49 Pero ri joꞌc nraꞌxaj ri niꞌej inreꞌ y man nuꞌon ta ri niꞌej cha, junan riqꞌuin jun ache ri xuꞌon ri rachuoch choch ulief, y xa man xuyaꞌ ta ru-cimiento. Y antok ri río xnimar-pa, xbꞌarila-pa ri jay y ja xtzak y xvuluvuꞌ.
LUK 7:1 Antok ri Jesús xtanieꞌ riqꞌuin ri tzij chiquivach ri ncaꞌcꞌaxan richin, ja xuoc pa tanamet Capernaum.
LUK 7:2 Y chireꞌ pa tanamet cꞌo jun capitán ri cꞌo jun ru-esclavo ri altíra nrajoꞌ, pero niyavaj y ya nicon.
LUK 7:3 Antok ri capitán xraꞌxaj cꞌa chirij ri Jesús, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ israelitas ri niquiꞌan gobernar, chi niquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tipa chi nuꞌon sanar ri ru-esclavo.
LUK 7:4 Y antok ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquicꞌutuj favor cha. Y xquiꞌej cha: Can rakalien chi naꞌan ri favor cha ri capitán,
LUK 7:5 ruma jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ ojreꞌ israelitas, y xuꞌon jun sinagoga, xaꞌchaꞌ cha.
LUK 7:6 Y ri Jesús xꞌa chiquij ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri i-takuon-pa ruma ri capitán. Y antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin icꞌo cierca ri rachuoch ri capitán, jajaꞌ xaꞌrutak nicꞌaj ru-amigos chi xalquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, man cꞌa taꞌan molestar-aviꞌ, atreꞌ cꞌo akꞌij, y rumareꞌ man nucꞌul ta chi ncatuoc pa vachuoch.
LUK 7:7 Y ruma quireꞌ ninaꞌ, mareꞌ man xinvajoꞌ ta chi inreꞌ xibꞌacanun avichin. Joꞌc taꞌej chi ticꞌachoj y ri nu-esclavo xtuꞌon sanar.
LUK 7:8 Ruma incheꞌl nubꞌanun inreꞌ, cꞌo jun ri nquibꞌano mandar. Y icꞌo soldados i-yoꞌn pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan mandar. Y antok niꞌej cha jun chi tiꞌa, ja niꞌa; y antok niꞌej cha jun chic chi tipa, ja nipa. Y antok niꞌej cha ri nu-esclavo chi tubꞌanaꞌ jun samaj, can nuꞌon, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ cha.
LUK 7:9 Y antok ri Jesús xraꞌxaj ri ruꞌeꞌn-el ri capitán, can xchapataj. Y xaꞌrutzꞌat can ri vinak ri i-bꞌanak chirij, y xuꞌej chica: Can niꞌej chiva, chi man jun cꞌa israelita ri viluon ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin incheꞌl ri ache reꞌ.
LUK 7:10 Y antok xaꞌtzalaj chirachuoch ri capitán ri i-takuon-el, xquitzꞌat chi ri esclavo ri niyavaj, man chic niyavaj ta.
LUK 7:11 Jun chic kꞌij, ri Jesús xꞌa jun tanamet rubꞌinan Naín, y i-bꞌanak jeꞌ iqꞌuiy ri ru-discípulos riqꞌuin. Y iqꞌuiy vinak jeꞌ i-bꞌanak chirij.
LUK 7:12 Antok ri Jesús y ri i-bꞌanak riqꞌuin ya ncaꞌuoc chupan ri tanamet Naín, xquitzꞌat chi cꞌamun-pa jun quiminak chi niꞌmuk. Ri quiminak reꞌ jun alaꞌ, ral jun malcaꞌn-ixok. Ri malcaꞌn-ixok reꞌ, xa jun oc ral cꞌo. Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak riqꞌuin ri ixok.
LUK 7:13 Y antok ri Ajaf Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xujoyovaj roch y xuꞌej cha: Man chic catuokꞌ.
LUK 7:14 Y ri Jesús xjiel-apa y xutzꞌom-apa ri rucáxa ri quiminak, y ri i-cꞌuayuon richin ri quiminak xaꞌpiꞌie-ka. Y xuꞌej cha ri quiminak: Alaꞌ, chava atreꞌ niꞌej, capalaj.
LUK 7:15 Entonces ri alaꞌ ri quiminak xpalaj-pa y xbꞌatzijuon-pa. Y ri Jesús xuya-el ri alaꞌ cha ri rutieꞌ.
LUK 7:16 Y quinojiel ri xquitzꞌat ri xbꞌanataj altíra xquixiꞌij-quiꞌ. Y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: Jun Namalaj Profeta xpalaj-pa chikacajol, y ri Dios xutak-pa ri ru-favor chikacajol ojreꞌ ri rutanamit, xaꞌchaꞌ ri vinak.
LUK 7:17 Y ri xuꞌon ri Jesús xꞌa rutzijoxic nojiel Judea, y xꞌa jeꞌ rutzijoxic nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo-pa cierca ri Judea.
LUK 7:18 Ri ru-discípulos ri Juan el Bautista xquiꞌej cha nojiel ri xuꞌon ri Jesús. Rumareꞌ ri Juan el Bautista xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos,
LUK 7:19 y xaꞌrutak-el riqꞌuin ri Jesús chi xbꞌaquicꞌutuj cha: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun?
LUK 7:20 Antok ri i-rutakuon-el ri Juan xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Jesús, xquiꞌej cha: Ri Juan el Bautista oj-rutakuon-pa aviqꞌuin, chi nalkacꞌutuj chava: ¿Atreꞌ ri xtipa o nakayoꞌiej chic jun? xaꞌchaꞌ.
LUK 7:21 Ja misma huora reꞌ, ri Jesús xaꞌruꞌon sanar qꞌuiy vinak ri ncaꞌyavaj. Xaꞌruꞌon jeꞌ sanar nicꞌaj riqꞌuin itziel tak yabꞌil. Xaꞌralasaj jeꞌ itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin nicꞌaj, y xuꞌon jeꞌ chica iqꞌuiy muoy chi xaꞌtzuꞌn.
LUK 7:22 Y ri Jesús xuꞌej chica: Quixꞌin, tiꞌej cha ri Juan ri xitzꞌat y ri xivaxaj-el: Ri muoy ncaꞌtzuꞌn; ri ncaꞌjacajot ncaꞌin, otz ncaꞌin; ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij, ncaꞌcꞌachoj; ri man ncaꞌcꞌaxan ta, vacame ncaꞌcꞌaxan; ri quiminakiꞌ ncaꞌcꞌastaj-pa; y chica ri i-puobra nitzijos ri evangelio.
LUK 7:23 Y tiꞌej jeꞌ cha chi jun ri can rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin y man nquiruyaꞌ ta can, can jaꞌal tiquicuot, xchaꞌ ri Jesús chica.
LUK 7:24 Y antok ri i-rutakuon-pa ri Juan el Bautista xaꞌa, ri Jesús xaꞌruꞌej utzulaj tak tzij chirij ri Juan el Bautista chiquivach ri vinak ri icꞌo chireꞌ. Y quireꞌ ri xuꞌej chica: ¿Chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chupan ri lugar desierto? ¿Jun aj ri nisilos ruma ri cakꞌiekꞌ?
LUK 7:25 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ chireꞌ? ¿Jun ache ri jaꞌal tak tziak rucusan? Ri achiꞌaꞌ ri niquicusaj jaꞌal tak tziak y cꞌo ta man cꞌo niquiꞌan, xa pa tak qui-palacios ri reyes ncaꞌcꞌujie-ve.
LUK 7:26 Pero ¿chica ri xbꞌaꞌitzꞌataꞌ? ¿Jun profeta? Quireꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic chica: Pero más nem que choch jun profeta.
LUK 7:27 Y chirij cꞌa ri Juan nichꞌo-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can ri nuꞌej: Inreꞌ xtintak jun ache naꞌay chavach, chi nuchojmij ri abꞌiey chavach. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
LUK 7:28 Y niꞌej cꞌa chiva, chi chiquicajol ri profetas ri i-alaxnak choch-ulief, man jun más nem choch ri Juan el Bautista. Pero ri más coꞌl-oc pa ru-reino ri Dios, más nem choch ri Juan.
LUK 7:29 Y chireꞌ icꞌo iqꞌuiy vinak y ri maloy-impuestos ri i-bꞌanun bautizar ruma ri Juan. Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej chi ri Dios can choj-ve.
LUK 7:30 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos y ri maestros richin ri ley, man xka ta chiquivach ri xrajoꞌ ta xuꞌon ri Dios quiqꞌuin. Ijejeꞌ man xcajoꞌ ta xaꞌan bautizar ruma ri Juan.
LUK 7:31 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin cꞌa niꞌan comparar ri vinak richin ri tiempo vacame? ¿Y choj-iqꞌuin i-junan-ve?
LUK 7:32 Ri vinak reꞌ xa i-junan quiqꞌuin ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌcꞌujieꞌ pa tak bꞌay, ri can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach antok ncaꞌtzꞌan, y niquiꞌej: Xkaxupuj flautas chivach y man xixxajo ta. Xkabꞌixaj bꞌix richin bꞌis chivach y man xixuokꞌ ta. Quireꞌ niquiꞌej ri acꞌolaꞌ chupan ri atzꞌanien.
LUK 7:33 Ruma antok xalka ri Juan el Bautista, jajaꞌ man xucꞌux ta simíta ni man xukun ta jeꞌ vino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi jajaꞌ cꞌo itziel espíritu riqꞌuin.
LUK 7:34 Y vacame xalka ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nutej utzulaj tak teꞌj y nukun jeꞌ vino, y ixreꞌ ntiꞌej chi joꞌc vaꞌen nrajoꞌ, y ntiꞌej chi jun kꞌabꞌariel, qui-amigo ri maloy-impuestos y qui-amigo ri vinak ri aj-bꞌanoy-pecado.
LUK 7:35 Pero ri runoꞌj ri Dios can kꞌalaj pa quicꞌaslien quinojiel ri ncaꞌniman richin, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 7:36 Y cꞌo jun ache fariseo xuꞌon rogar choch ri Jesús chi nivaꞌ chirachuoch. Y antok ri Jesús xuoc-oc pa rachuoch ri ache, xtzꞌuye-apa chirij ri mesa.
LUK 7:37 Y chupan ri tanamet, jun ixok ri itziel rucꞌaslien xunaꞌiej chi ri Jesús cꞌo chirij mesa chirachuoch ri jun ache fariseo. Rumareꞌ jajaꞌ xalka chireꞌ rucꞌamun-pa jun frasco ri bꞌanun cha alabastro y cꞌo jun jubꞌul akꞌuon chupan.
LUK 7:38 Y ri ixok reꞌ xbꞌacꞌujieꞌ cꞌa chirij ri Jesús chirakan, altíra ntuokꞌ. Y ri ruyaꞌl nakꞌaroch ri ixok reꞌ ncaꞌka-ka chirij rakan ri Jesús. Jajaꞌ ncaꞌrusuꞌ rakan ri Jesús cha ri ruveꞌ, y ncaꞌrutzꞌubꞌaj jeꞌ ri rakan, y nuyaꞌ jeꞌ ri jubꞌul akꞌuon chirij ri rakan.
LUK 7:39 Y antok ri ache fariseo ri xbꞌano invitar richin ri Jesús xutzꞌat ri xuꞌon ri ixok, xuꞌon-ka pensar: Xa ta ketzij chi profeta, nunaꞌiej ri chica nitzꞌamo la rakan y ri chica chi ixok la. Ruma la jun ixok la xa itziel rucꞌaslien.
LUK 7:40 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache fariseo: Simón, cꞌo jun kax ri nivajoꞌ niꞌej chava. Ri Simón xuꞌej cha: Taꞌej cꞌa Maestro.
LUK 7:41 Y ri Jesús xuꞌej cha: Jun ache ri niyoꞌn miera pa kajic icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri quibꞌanun quicꞌas riqꞌuin. Jun chiquivach, quinientos denarios rucꞌas, y ri jun chic, cincuenta denarios rucꞌas.
LUK 7:42 Pero ruma ri achiꞌaꞌ reꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitzoliej ri quicꞌas, ri ache ri yaꞌyuon ri miera pa kajic xuꞌej chica: Xa tiqꞌuis chireꞌ, xchaꞌ chica. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: Taꞌej cꞌa, ¿chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri más xtajoꞌn richin ri ache ri niyoꞌn miera pa kajic?
LUK 7:43 Ri Simón xuꞌej: Inreꞌ niꞌej chi ja ri más qꞌuiy rucꞌas. Y ri Jesús xuꞌej cha ri Simón: Jaꞌ, quireꞌ.
LUK 7:44 Y ri Jesús xutzꞌat-apa ri ixok antok xuꞌej cha ri Simón ri fariseo: ¿Natzꞌat ri ixok la? Antok inreꞌ xinuoc-pa pan avachuoch, man xayaꞌ ta nuyaꞌ chi xchꞌaj vakan. Pero ri ixok reꞌ xaꞌruchꞌaj ri vakan riqꞌuin ri ruyaꞌl nakꞌaroch, y xaꞌrusuꞌ cha ri ruveꞌ.
LUK 7:45 Quireꞌ jeꞌ antok xinuoc-pa, man xinatzꞌubꞌaj ta chi xinaꞌan saludar. Pero ri ixok reꞌ, xa-jan antok xinuoc-pa, man nitanieꞌ ta chi nutzꞌubꞌaj ri vakan.
LUK 7:46 Atreꞌ man xakꞌej ta aceite pa nujaluon antok xinuoc-pa. Pero ri ixok la, jun jubꞌul akꞌuon ri xuyaꞌ chirij ri vakan.
LUK 7:47 Rumareꞌ niꞌej chava atreꞌ Simón, chi ri qꞌuiy ru-pecados ri i-rubꞌanun ncaꞌan perdonar, ruma altíra nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados. Pero ri man qꞌuiy ta ru-pecados ri niꞌan perdonar, xa man can ta nrajoꞌ ri xbꞌano perdonar ri ru-pecados.
LUK 7:48 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ri a-pecados xaꞌan perdonar.
LUK 7:49 Y ri vinak ri junan i-tzꞌuyul riqꞌuin ri Jesús chirij ri mesa, niquiꞌej chiquivach: ¿Chica chi ache va, chi nuꞌon jeꞌ perdonar pecados? ncaꞌchaꞌ.
LUK 7:50 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacolotaj. Vacame caꞌin en paz.
LUK 8:1 Después ri xbꞌanataj reꞌ, ri Jesús xꞌa nojiel tanamet y aldeas, y nutzijuoj ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, y ri doce (cabꞌalajuj) discípulos i-bꞌanak riqꞌuin.
LUK 8:2 Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj ixokiꞌ ri i-bꞌanak chirij, ri xaꞌlasas-el itziel tak espíritus quiqꞌuin y ri i-rubꞌanun sanar riqꞌuin yabꞌil. Chiquicajol ri ixokiꞌ reꞌ bꞌanak ri María, ri niꞌeꞌx jeꞌ Magdalena cha, ri xaꞌlasas-el i-siete (ivukuꞌ) itziel tak espíritus riqꞌuin.
LUK 8:3 Y bꞌanak ri Juana, raxjayil ri ache Chuza rubꞌeꞌ. Y ri ache reꞌ jun rusamajiel ri Herodes. Bꞌanak jeꞌ ri Susana. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ ri niquiꞌan servir ri Jesús riqꞌuin ri cꞌo quiqꞌuin.
LUK 8:4 Altíra iqꞌuiy vinak xquimol-ka-quiꞌ riqꞌuin ri Jesús ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet. Y jajaꞌ xuꞌej jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica.
LUK 8:5 Cꞌo jun ache ri xꞌa chi xbꞌaruquiraj ijaꞌtz. Y antok ri ache nuquiraj ri ijaꞌtz, cꞌo ijaꞌtz xaꞌka pa bꞌay, y ri vinak ncaꞌkꞌax paroꞌ. Y xaꞌpa ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, xquimol-el ri ijaꞌtz.
LUK 8:6 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol abꞌaj y xaꞌiel-pa, pero xaꞌchakej-ka ruma man rax ta ri ulief ri pacheꞌ xaꞌka-ve.
LUK 8:7 Nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix. Y antok xaꞌiel-pa, junan xaꞌqꞌuiy quiqꞌuin ri qꞌuix, y xaꞌjiekꞌ chiquicajol ri qꞌuix.
LUK 8:8 Y ri nicꞌaj chic ijaꞌtz xaꞌka pan utzulaj ulief, y jaꞌal xaꞌqꞌuiy-pa y xquiyaꞌ a cien quivach, xchaꞌ. Y antok ri Jesús xuqꞌuis rubꞌixic ri tzij reꞌ, cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ chica.
LUK 8:9 Y ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica nuꞌej ri jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ?
LUK 8:10 Y jajaꞌ xuꞌej chica: Chiva ixreꞌ yoꞌn permiso chi ntinaꞌiej chirij ri ru-reino ri Dios. Pero chica ri vinak ri man nquinquinimaj ta, xa riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij) nquichꞌo-ve chica, chi quireꞌ xa choj niquitzꞌat y man niquiyaꞌ ta pa cuenta ri niquitzꞌat, y joꞌc nicaꞌxaj y man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender) ri nicaꞌxaj.
LUK 8:11 Y quireꞌ nuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij): Ri ijaꞌtz ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 8:12 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka pa bꞌay, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ri diablo chaꞌnin nipa, y nralasaj-el ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, chi quireꞌ man niquinimaj ta ri Dios, y man ncaꞌcolotaj ta.
LUK 8:13 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol abꞌaj, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can altíra ncaꞌquicuot antok niquiꞌan recibir. Pero ruma manak ruxieꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin cánima, rumareꞌ man ncaꞌlayuj ta ncaꞌquicuot, joꞌc jun janeꞌ oc (jaroꞌ oc) kꞌij niquinimaj. Y antok nipa ri prueba, chaꞌnin niquiyaꞌ can ri Dios.
LUK 8:14 Ri ijaꞌtz ri xaꞌka chiquicajol tak qꞌuix, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero antok ncaꞌin chupan ri quicꞌaslien, xa ncaꞌjiekꞌ ruma ja ri nicꞌatzin chica kꞌij-kꞌij choch-ulief, ri quibꞌayomal y ri ncaꞌquirayij, joꞌc reꞌ ninataj chica, y man jun fruto niquiyaꞌ.
LUK 8:15 Y ri ijaꞌtz ri xaꞌka pan utzulaj ulief, jareꞌ ri nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan ri nuꞌej. Ijejeꞌ quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Dios y jaꞌal quivach niquiyaꞌ.
LUK 8:16 Man jun vinak nutzej jun lámpara y nutzꞌapij o nuyaꞌ ta oc chuxieꞌ ruchꞌat. Ri lámpara reꞌ nuyaꞌ jun lugar chicaj chi quireꞌ ri ncaꞌuoc pa jay jaꞌal niquitzꞌat ri sakil.
LUK 8:17 Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtikꞌalajin-pa. Y man jun kax jeꞌ ri tzꞌapin can rij, ri man ta xtikꞌalajin-pa y man ntiel ta pa choch sakil.
LUK 8:18 Tivaxaj cꞌa otz, ruma ri cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta ri janeꞌ (jaroꞌ) nuꞌon pensar chi nicꞌujieꞌ riqꞌuin xtalasas-el cha, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 8:19 Y ri rutieꞌ y ri i-ruchakꞌ ri Jesús xaꞌpa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ. Pero man xaꞌtiquir ta xaꞌbꞌaka cꞌa riqꞌuin, ruma iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ riqꞌuin.
LUK 8:20 Y xꞌeꞌx-apa cha ri Jesús: Ri atieꞌ y ri achakꞌ icꞌo juviera y nicajoꞌ ncatquitzꞌat.
LUK 8:21 Pero ri Jesús xuꞌej: Ri ntieꞌ y ri nchakꞌ ja ri ncaꞌcꞌaxan y niquiꞌan ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 8:22 Y jun kꞌij ri Jesús xuoc chupan jun barco junan quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Kojakꞌax-apa jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago. Y xaꞌa.
LUK 8:23 Y antok i-bꞌanak-apa, ri Jesús xvar-ka y jun arapienta xpa jun nem cakꞌiekꞌ paroꞌ ri lago. Rumareꞌ ri barco ri pacheꞌ i-bꞌanak-ve, xa ninuoj-pa chi yaꞌ y jubꞌaꞌ ma niꞌa-ka chuxieꞌ ri yaꞌ.
LUK 8:24 Y xaꞌpa ri discípulos, xquicꞌasuoj ri Jesús y xquiꞌej cha: ¡Maestro, Maestro, vacame nkucon! xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xpalaj-pa y xchꞌolin cha ri cakꞌiekꞌ y cha ri yaꞌ. Y ri cakꞌiekꞌ xqꞌuis-el ruchukꞌaꞌ y xtanie-ka jeꞌ ri yaꞌ.
LUK 8:25 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma man xicukubꞌaꞌ ta icꞌuꞌx viqꞌuin? Pero ri discípulos quixiꞌin-quiꞌ. Can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica cꞌa chi ache va chi ncaꞌruꞌon mandar ri cakꞌiekꞌ y ri yaꞌ, y ncaꞌniman cha?
LUK 8:26 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌbꞌaka jucꞌan chic ruchiꞌ ri lago, chupan ri lugar rubꞌinan Gadara, ri cꞌo-apa choch ri Galilea.
LUK 8:27 Y antok ri Jesús xiel-pa chupan ri barco, xalka jun ache riqꞌuin ri cꞌo nak pa tanamet. Y ri ache reꞌ ya qꞌuiy tiempo ri icꞌo itziel tak espíritus riqꞌuin. Rumareꞌ man jun rutziak nucusaj, ni man nicꞌujieꞌ ta chirachuoch. Xa ja ri cementerio ri acunak rachuoch.
LUK 8:28 Y ri ache reꞌ joꞌc xutzꞌat ri Jesús, xurak ruchiꞌ y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan. Y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nichꞌo-apa cha ri Jesús, y nuꞌej: ¿Chica navajoꞌ chuva Jesús ri Rucꞌajuol ri Namalaj Dios? Tabꞌanaꞌ jun favor man quinachꞌujirisaj.
LUK 8:29 Ri ache xuꞌej quireꞌ ruma ri Jesús ruꞌeꞌn chic cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin chi tiel-el. Ruma ya qꞌuiy tiempo ticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y qꞌuiy mul ri vinak quiyoꞌn chꞌichꞌ y cadenas (yariena) chirij rukꞌa-rakan ri ache reꞌ, pero man i-tiquirnak ta chirij. Ruma ri ache reꞌ ncaꞌrukꞌochpij ri cadenas (yariena) ri choj cha tzꞌamuon-ve, y ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin nuꞌon cha chi niꞌa pa tak lugares desiertos.
LUK 8:30 Y ri Jesús xucꞌutuj cha: ¿Cheꞌl abꞌeꞌ? Y jajaꞌ xuꞌej-pa: Legión nubꞌeꞌ. Ruma iqꞌuiy ri itziel tak espíritus ri icꞌo riqꞌuin.
LUK 8:31 Y xquicꞌutuj cꞌa favor cha ri Jesús chi man caꞌrutak-el chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, ri qui-lugar ri itziel tak espíritus.
LUK 8:32 Y chireꞌ, paroꞌ jun juyuꞌ, iqꞌuiy ak ncaꞌvaꞌ, rumareꞌ ri itziel tak espíritus xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tuyaꞌ permiso chica chi ncaꞌuoc quiqꞌuin ri ak reꞌ. Y ri Jesús xuyaꞌ permiso chica.
LUK 8:33 Y ri itziel tak espíritus ja xaꞌiel-el riqꞌuin ri ache, y xaꞌbꞌaꞌuoc quiqꞌuin ri ak. Y quinojiel ri ak reꞌ jun-anin xaꞌbꞌaxulie-pa choch jun juyuꞌ can paꞌl-roch, y cꞌa chupan ri lago xaꞌbꞌaka-ve; y chireꞌ xaꞌjiekꞌ-ve quinojiel ri ak reꞌ.
LUK 8:34 Y ri ncaꞌchajin quichin ri ak, antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj, xaꞌnumaj; y xbꞌaquitzijuoj ri xbꞌanataj pa tanamet y pa tak avan.
LUK 8:35 Y ri vinak xaꞌpa cꞌa chi nalquitzꞌataꞌ ri chica xbꞌanataj. Y antok xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, xquitzꞌat chi ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin; tzꞌuyul chirakan ri Jesús, rucusan rutziak y man nuꞌon ta chic cꞌa ri incheꞌl rubꞌanun-pa. Rumareꞌ ri vinak xa xquixiꞌij-quiꞌ.
LUK 8:36 Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato ri xbꞌanataj, xquitzijuoj cꞌa chica ri nicꞌaj chic vinak chi cheꞌl xaꞌlasas ri itziel tak espíritus riqꞌuin ri ache.
LUK 8:37 Entonces ri vinak aj-Gadara y ri icꞌo cierca, xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi tiel-el chireꞌ Gadara, ruma altíra quixiꞌin-quiꞌ. Rumareꞌ ri Jesús xuoc-oc chupan ri barco richin chi niꞌa.
LUK 8:38 Y ri ache ri xaꞌlasas-el ri itziel tak espíritus riqꞌuin, nucꞌutuj favor cha ri Jesús chi niꞌa riqꞌuin. Pero ri Jesús xuꞌon can despedir y xuꞌej can cha:
LUK 8:39 Catzalaj chavachuoch y atzijuoj ri nem samaj ri xuꞌon ri Dios aviqꞌuin, xucheꞌx. Y ri ache xꞌa cꞌa chupan ri tanamet, y xutzꞌom rutzijoxic ri nem samaj ri xuꞌon ri Jesús cha.
LUK 8:40 Y antok ri Jesús xtzalaj chic cꞌa pa jucꞌan ruchiꞌ ri lago, ri altíra iqꞌuiy vinak ri icꞌo chireꞌ can ncaꞌquicuot xquicꞌul-apa, ruma ri vinak reꞌ can jajaꞌ ri quiyoꞌien.
LUK 8:41 Jareꞌ antok xalka jun ache rubꞌinan Jairo. Ri ache reꞌ principal chupan ri sinagoga, y xbꞌaxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús, y xuꞌon rogar choch chi tiꞌa riqꞌuin chirachuoch,
LUK 8:42 ruma joꞌc jun oc rumiꞌal cꞌo, ri cꞌo laꞌk doce (cabꞌalajuj) rujunaꞌ y ya nicon. Y antok ri Jesús bꞌanak, iqꞌuiy vinak i-bꞌanak chirij y mareꞌ niquipitzꞌ.
LUK 8:43 Chiquicajol cꞌa ri vinak, bꞌanak jun ixok ri cꞌo doce (cabꞌalajuj) junaꞌ ri ntiel ruquiqꞌuiel y man nitanieꞌ ta, ruma jun yabꞌil. Ya xuqꞌuis nojiel ri ru-miera chiquivach iqꞌuiy doctores, y man jun chiquivach ijejeꞌ tiquirnak ta rukꞌoman ri ruyabꞌil.
LUK 8:44 Ri ixok reꞌ xjiel-apa chirij ri Jesús y xutzꞌom-apa ri ruchi-rutziak, y chaꞌnin xtanieꞌ ri ruquiqꞌuiel ri ntiel.
LUK 8:45 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin? Quinojiel niquiꞌej chi ijejeꞌ man xquitzꞌom ta, rumareꞌ ri Pedro y ri nicꞌaj chic discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, iqꞌuiy vinak ncatquipitzꞌ y niquinimila-quiꞌ chavij, y atreꞌ naꞌej: ¿Chica xtzꞌamo-pa vichin?
LUK 8:46 Pero ri Jesús xuꞌej: Cꞌo jun ri xirutzꞌom-pa, ruma xinnaꞌ chi cꞌo poder xiel viqꞌuin, xchaꞌ.
LUK 8:47 Antok ri ixok xutzꞌat chi xnaꞌax, xpa cꞌa nibꞌarbꞌuot y xalxuquieꞌ chukul rakan ri Jesús. Y chiquivach quinojiel ri vinak xuꞌej-apa cha ri Jesús karruma xutzꞌom ruchi-rutziak. Y xuꞌej jeꞌ chi antok xutzꞌom ri ruchi-rutziak, can ja xunaꞌ chi xꞌan sanar.
LUK 8:48 Y ri Jesús xuꞌej cha: Numiꞌal, xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin. Vacame caꞌin en paz, xchaꞌ cha.
LUK 8:49 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús riqꞌuin ri ixok, antok cꞌo jun xalka ri patanak chirachuoch ri ache principal chupan ri sinagoga. Ri jun reꞌ xalruꞌej cha ri ache principal: Ri amiꞌal ya xcon, man chic taꞌan molestar ri Maestro.
LUK 8:50 Pero ri Jesús xraꞌxaj, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ, joꞌc tanimaj, y ri amiꞌal xticꞌastaj chic, xchaꞌ cha.
LUK 8:51 Y antok xalka chirachuoch ri Jairo, ri Jesús man xuyaꞌ ta permiso chi xaꞌuoc pa jay nicꞌaj chic vinak, xa joꞌc ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, y ri rutie-rutataꞌ ri chꞌiti xtan ri quiminak chic.
LUK 8:52 Quinojiel altíra ncaꞌuokꞌ y ncaꞌbꞌisuon chirij ri chꞌiti xtan reꞌ. Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man chic quixuokꞌ, ruma ri chꞌiti xtan xa man quiminak ta, xa nivar, xchaꞌ.
LUK 8:53 Pero ijejeꞌ xa xaꞌtzeꞌn chirij ri Jesús, ruma cataꞌn chi xa quiminak chic ri chꞌiti xtan.
LUK 8:54 Y ri Jesús xutzꞌom rukꞌaꞌ ri chꞌiti xtan y xuꞌej: Nóya, capalaj.
LUK 8:55 Y ri chꞌiti xtan can xtzalaj-pa ri ru-espíritu riqꞌuin, y can ja xpalaj-pa chaꞌnin. Y ri Jesús xuꞌej chi tiyoꞌx ruvay.
LUK 8:56 Y ri rutie-rutataꞌ, can xaꞌchapataj antok xquitzꞌat ri xbꞌanataj. Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquitzijuoj ri xbꞌanataj chireꞌ.
LUK 9:1 Ri Jesús xaꞌrayuoj ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos, y xuyaꞌ poder y autoridad chica chi ncaꞌtiquir ncaꞌquilasaj nojiel quivach itziel tak espíritus, y chi niquiꞌan sanar nojiel roch yabꞌil.
LUK 9:2 Y xaꞌrutak-el chi xbꞌaquitzijuoj ri ru-reino ri Dios, y chi ncaꞌquiꞌan sanar ri ncaꞌyavaj.
LUK 9:3 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Antok xquixꞌa, man jun kax tivucꞌuaj. Man tivucꞌuaj ichꞌameꞌy, ni man tivucꞌuaj i-buolsa, ni simíta, ni miera, ni man tivucꞌuaj jun chic jal itziak.
LUK 9:4 Y chica-na jay pacheꞌ nquixuoc-ve, chireꞌ quixcꞌujie-ve-ka. Xa cꞌajaꞌ antok nquixiel-pa chupan ri tanamet, cꞌajareꞌ xtiyaꞌ can ri jay ri pacheꞌ xixcꞌujie-ve.
LUK 9:5 Y pacheꞌ na man nquixꞌan ta recibir, quixiel-pa chupan ri tanamet y titotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak ivakan chiquivach ri vinak reꞌ, chi quireꞌ niquitzꞌat chi man otz ta ri xquiꞌan, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 9:6 Y ri discípulos xaꞌa y xaꞌkꞌax ri pa tak aldeas chi xbꞌaquitzijuoj ri evangelio. Y ri pacheꞌ xaꞌkꞌax-ve, xaꞌquiꞌan jeꞌ sanar quinojiel ri ncaꞌyavaj.
LUK 9:7 Y ri Herodes ri gobernador xraꞌxaj nojiel ri ncaꞌruꞌon ri Jesús. Pero vor chica xtunimaj, ruma icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Juan el Bautista xa xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
LUK 9:8 Icꞌo ncaꞌeꞌn chi ja ri Elías ri xtzalaj-pa. Y nicꞌaj chic niquiꞌej chi jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, ri xbꞌacꞌastaj-pa.
LUK 9:9 Y ri Herodes xuꞌej: Inreꞌ ri xiꞌeꞌn chi xcꞌamar-el rujaluon ri Juan el Bautista, ¿chica came ache reꞌ ri qꞌuiy nivaꞌxaj chirij? Y ri Herodes xucanuj manera chi nutzꞌat ri Jesús.
LUK 9:10 Y antok ri ru-apóstoles ri Jesús xaꞌtzalaj-pa, xquiꞌej cha nojiel ri chica xquiꞌan. Y jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj y xaꞌa chupan jun lugar pacheꞌ manak vinak richin ri tanamet rubꞌinan Betsaida.
LUK 9:11 Y antok ri vinak xquinaꞌiej chi xꞌa ri Jesús, xaꞌa chirij. Y antok ri vinak reꞌ xaꞌbꞌaka riqꞌuin, jajaꞌ xaꞌruꞌon recibir y xuꞌej jeꞌ chica chirij ri ru-reino ri Dios. Y xaꞌruꞌon jeꞌ sanar ri ncaꞌyavaj.
LUK 9:12 Pero antok ya nika-ka ri kꞌij, ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xquiꞌej cha: Caꞌtakaꞌ cꞌa el ri vinak chi caꞌa pa tak aldeas y nicꞌaj chic lugar ri icꞌo cierca, chi niquicanuj pacheꞌ ncaꞌbꞌavar-ve, y ri chica niquitej, ruma ri pacheꞌ ojcꞌo-ve xa manak jay, xaꞌchaꞌ cha.
LUK 9:13 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ ixreꞌ chi ncaꞌvaꞌ. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Kiqꞌuin ojreꞌ xa joꞌc vuꞌuoꞌ simíta y caꞌyeꞌ car cꞌo. Ri vinak reꞌ ncaꞌvaꞌ, pero xa nkuꞌa chulokꞌic ri chica niquitej, xaꞌchaꞌ.
LUK 9:14 Y ri achiꞌaꞌ icꞌo laꞌk vuꞌuoꞌ mil. Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tibꞌanaꞌ chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka chi nicꞌaj tak ciento, xchaꞌ chica.
LUK 9:15 Y quireꞌ xquiꞌan, xaꞌquitzꞌuyubꞌaꞌ quinojiel.
LUK 9:16 Y ri Jesús xutzꞌom ri vuꞌuoꞌ simíta y ri caꞌyeꞌ car, xtzuꞌn chicaj, y xuꞌon bendecir, y xaꞌruper ri simíta y ri car, y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos chi niquijach chiquivach ri vinak.
LUK 9:17 Y quinojiel jaꞌal xaꞌvaꞌ, y otz xnuoj quipan. Y cꞌa cꞌo doce (cabꞌalajuj) chacach ri xaꞌnuoj riqꞌuin ri jutak pir ri xmuol can ri xuꞌon suobra.
LUK 9:18 Y jun kꞌij ri Jesús cꞌo aparte chi nuꞌon orar, y ri ru-discípulos icꞌo jeꞌ riqꞌuin. Y jareꞌ antok ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: ¿In chica inreꞌ niquiꞌej ri vinak?
LUK 9:19 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Icꞌo ncaꞌeꞌn chi atreꞌ ri Juan el Bautista. Icꞌo nicꞌaj chic ncaꞌeꞌn chi atreꞌ ri Elías. Y icꞌo jeꞌ ncaꞌeꞌn chi atreꞌ at jun chic chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y vacame xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
LUK 9:20 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Y ixreꞌ, in chica inreꞌ ntiꞌej? Y ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ri Cristo, ri at-takuon-pa ruma ri Dios.
LUK 9:21 Pero ri Jesús xuꞌon mandar chica chi man jun choj cha tiquiꞌej-ve chica jajaꞌ.
LUK 9:22 Y xuꞌej jeꞌ chica: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, nicꞌatzin chi nukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet cuma ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, cuma ri principales sacerdotes y cuma ri achiꞌaꞌ escribas; y xtiquimisas, pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
LUK 9:23 Y chica quinojiel xuꞌej: Vi xa cꞌo jun nrajoꞌ niꞌa chuvij, man tuꞌon ri nurayij jajaꞌ, y can tutzꞌamaꞌ y tucꞌuaj ri ru-cruz. Xa quireꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij, otz tipa viqꞌuin chi niꞌa chuvij.
LUK 9:24 Ruma xa cꞌo jun ri altíra nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xticolotaj.
LUK 9:25 Y ¿chica nuchꞌec jun vinak xa nicꞌujieꞌ ta riqꞌuin nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo choch-ulief y xa man nicolotaj ta?
LUK 9:26 Ruma xa cꞌo jun ri niqꞌuix pa nu-cuenta y ruma ri nutzij, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtiqꞌuix jeꞌ pa ru-cuenta ri jun reꞌ. Quireꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, junan chic ru-gloria riqꞌuin ri Rutataꞌ, i-richꞌilan-pa ri santos ángeles.
LUK 9:27 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi icꞌo jujun chivach ixreꞌ ri man xcaꞌcon ta yan, cꞌa xtiquitzꞌat-na ri ru-reino ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 9:28 Y xakꞌax yan laꞌk jun semana ri tichꞌoꞌ ri Jesús chiquivach ri vinak, jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj ri Pedro, ri Juan y ri Jacobo chi junan xꞌa quiqꞌuin paroꞌ jun juyuꞌ chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar.
LUK 9:29 Y antok ri Jesús nuꞌon orar, xcꞌaxtaj rutzubꞌal, y ri rutziak jeꞌ altíra sak xuꞌon y nichꞌichꞌan.
LUK 9:30 Y jareꞌ antok ncaꞌtzijuon yan chic riqꞌuin ri Jesús icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ; jun ja ri Moisés y ri jun chic ja ri Elías.
LUK 9:31 Ri icaꞌyeꞌ reꞌ icꞌo chupan jun namalaj sakil, y ncaꞌtzijuon chirij ri camic ri xtukꞌasaj ri Jesús chupan ri tanamet Jerusalén.
LUK 9:32 Y ri Pedro y ri icaꞌyeꞌ chic, mesque cꞌo quivaran, xquicochꞌ, y xquitzꞌat ri namalaj rusakil ri Jesús, y xaꞌquitzꞌat jeꞌ ri icaꞌyeꞌ chic achiꞌaꞌ ri icꞌo riqꞌuin.
LUK 9:33 Y antok ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ja niquiyaꞌ can ri Jesús chi ncaꞌa, ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, otz chi ojcꞌo vaveꞌ ojreꞌ, nakaꞌan oxeꞌ chꞌitak enramadas, jun avichin atreꞌ, jun richin ri Moisés y jun richin ri Elías. Pero ri Pedro man rataꞌn ta ri chica ncaꞌruꞌej.
LUK 9:34 Y cꞌa nichꞌoꞌ jajaꞌ cha ri Jesús antok jun mukul xka-pa pa quiveꞌ. Y ri discípulos xquixiꞌij-quiꞌ antok xquinaꞌ chi icꞌo yan chic chupan ri mukul.
LUK 9:35 Y chupan ri mukul reꞌ, cꞌo Jun ri xchꞌo-pa y xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol y altíra nivajoꞌ. Can tivaxaj ri nuꞌej jajaꞌ.
LUK 9:36 Y antok caxan chic ri xchꞌo-pa, xquitzꞌat chi ri Jesús xa ruyuon chic cꞌo can. Y qꞌuiy tiempo xakꞌax, ijejeꞌ man jun choj cha xquiꞌej-ve ri xquitzꞌat chireꞌ paroꞌ ri juyuꞌ.
LUK 9:37 Y chucaꞌn kꞌij, antok ri Jesús y ri iyoxeꞌ discípulos xaꞌka-pa paroꞌ ri juyuꞌ, can altíra iqꞌuiy vinak ri xaꞌcꞌulu-apa quichin.
LUK 9:38 Y jun ache ri cꞌo chiquicajol ri vinak, xchꞌo-apa cha ri Jesús y xuꞌej: Maestro, inreꞌ joꞌc jun valcꞌual cꞌo. Tabꞌanaꞌ favor tatzꞌataꞌ bꞌaꞌ,
LUK 9:39 ruma cꞌo jun itziel espíritu nitzꞌamo richin. Y antok nutzꞌom, nuꞌon cha chi altíra nisiqꞌuin, y nuquiyicaꞌ ri ru-cuerpo, y nuꞌon jeꞌ cha chi ntiel ruvakuol pa ruchiꞌ, y bien golpeado nuꞌon cha. Ri itziel espíritu reꞌ quireꞌ nuꞌon cha ri nucꞌajuol, y cꞌarunaj nuyaꞌ can.
LUK 9:40 Rumareꞌ xincꞌutuj yan favor chica ri a-discípulos chi tiquilasaj-el ri itziel espíritu reꞌ, pero man xaꞌtiquir ta, xchaꞌ ri ache.
LUK 9:41 Y ri Jesús xuꞌej: ¡Man jun vinak chupan ri tiempo vacame ruyoꞌn ta ránima riqꞌuin ri Dios, xa quinojiel i-sachnak! ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ nojiel kꞌij xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin y xquixcochꞌ? Tacꞌama-pa ri acꞌajuol vaveꞌ.
LUK 9:42 Y antok ri alaꞌ nijiel-apa riqꞌuin ri Jesús, ri itziel espíritu riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xuchꞌikilaꞌ ri alaꞌ y xutzak-ka pan ulief. Ri Jesús xchꞌolin cha ri itziel espíritu chi tiel-el riqꞌuin ri alaꞌ. Y ri Jesús xuꞌon sanar ri alaꞌ reꞌ, y xuya-el cha ri rutataꞌ.
LUK 9:43 Y quinojiel ri vinak xaꞌchapataj antok xquitzꞌat chi ri Dios can nem-ve ru-poder. Y antok ri vinak ncaꞌtzijuon chiquivach ruma xaꞌchapataj chirij nojiel ri ncaꞌruꞌon ri Jesús, jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos:
LUK 9:44 Tivaxaj jaꞌal ri tzij ri xtinꞌej, y man timastaj chiva: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak, xchaꞌ.
LUK 9:45 Pero ri discípulos xa man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xꞌeꞌx chica, ruma avan chiquivach chi man tiꞌka pa quiveꞌ (man tiquiꞌan entender). Y niquixiꞌij-quiꞌ niquicꞌutuj cha.
LUK 9:46 Y ri ru-discípulos ri Jesús xquitzꞌom cꞌa quiꞌ chi tzij chiquivach, chi chica chiquivach ijejeꞌ ri xtuoc ri más nem.
LUK 9:47 Pero ri Jesús can rataꞌn ri chica niquiꞌej pa tak cánima ri ru-discípulos. Rumareꞌ jajaꞌ xbꞌaruma-pa jun acꞌual y xupabꞌaꞌ riqꞌuin.
LUK 9:48 Y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Chica-na ri nuꞌon recibir jun acꞌual incheꞌl va pa nubꞌeꞌ, xa can inreꞌ nquiruꞌon recibir. Y chica-na ri nquiruꞌon recibir inreꞌ, can nuꞌon recibir ri takayuon-pa vichin. Pero chiꞌicajol ixreꞌ, ri más chꞌuteꞌn, xa jareꞌ ri más nem, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 9:49 Y xpa ri Juan xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, cꞌo jun ache xkatzꞌat, ri pan abꞌeꞌ atreꞌ ncaꞌralasaj itziel tak espíritus. Pero ruma xa man kiqꞌuin ta ojreꞌ cꞌo-ve, mareꞌ xkaꞌan prohibir cha.
LUK 9:50 Y ri Jesús xuꞌej cha: Man tiꞌan prohibir cha. Ruma ri man royoval ta chikij, can kiqꞌuin ojreꞌ cꞌo-ve.
LUK 9:51 Y antok ya nalka ri kꞌij chi ri Jesús nitzalaj-el chicaj, jajaꞌ xuꞌon pensar chi niꞌa pa tanamet Jerusalén.
LUK 9:52 Y icꞌo ri xaꞌrutak-el naꞌay choch jajaꞌ. Y ri xaꞌtak-el, xaꞌa pa jun aldea ri cꞌo Samaria, chi xbꞌaquicanuj ri pacheꞌ xtuxlan-ve y xtivaꞌ ri Jesús.
LUK 9:53 Pero ri vinak ri icꞌo chupan ri aldea man xcajoꞌ ta xquicꞌul ri Jesús, ruma xquinaꞌiej chi xa Jerusalén bꞌanak-ve.
LUK 9:54 Antok ri discípulos Jacobo y Juan xquinaꞌiej chi ri vinak man niquicꞌul ta ri Jesús, xquiꞌej cha: Ajaf, ¿navajoꞌ nakacꞌutuj chi tika-pa kꞌakꞌ chicaj chi ncaꞌruqꞌuis, incheꞌl xuꞌon ri profeta Elías ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo? xaꞌchaꞌ.
LUK 9:55 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat y xaꞌruchꞌolij. Y xuꞌej chica: Ixreꞌ man ivataꞌn ta chica espíritu cꞌo iviqꞌuin.
LUK 9:56 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xpa ta vaveꞌ choch-ulief chi ncaꞌruquimisaj vinak, jajaꞌ xpa chi ncaꞌrucol, xchaꞌ. Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa chic jun aldea.
LUK 9:57 Y antok ijejeꞌ i-bꞌanak, jun xchꞌo-pa cha ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquiꞌa aviqꞌuin ri pacheꞌ na ri ncaꞌa-ve.
LUK 9:58 Y ri Jesús xuꞌej cha: Ri utif cꞌo quijul pacheꞌ ncaꞌcꞌujie-ve; y quireꞌ jeꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ, cꞌo quisuoc. Pero ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can man jun pacheꞌ nuxlan-ve jubꞌaꞌ, xchaꞌ cha.
LUK 9:59 Y ri Jesús xuꞌej cha jun chic: Joꞌ viqꞌuin. Ri jun reꞌ xuꞌej cha: Ajaf, tayaꞌ permiso chuva chi naꞌay nimuk-na-el ri nataꞌ y cꞌajareꞌ nquiꞌa chavij.
LUK 9:60 Ri Jesús xuꞌej cha: Tayaꞌ chi ri quiminak ncaꞌmuk cuma ri i-quiminak. Y atreꞌ, caꞌin y atzijuoj ri ru-reino ri Dios.
LUK 9:61 Y cꞌo chic jun ri xꞌeꞌn cha ri Jesús: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquiꞌa chavij. Pero naꞌay, tayaꞌ permiso chuva chi ncaꞌnꞌan can despedir quinojiel ri icꞌo chupan ri vachuoch, xchaꞌ.
LUK 9:62 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Ri ache ri nucꞌuan ri arado y nitzuꞌn can chirij, man otz ta ntiel ri rusamaj. Y quireꞌ jeꞌ ri vinak ri nunimaj ri Dios, man otz ta chi nutzꞌat ri ncaꞌbꞌanataj can chirij. Ruma xa quireꞌ xtuꞌon, man otz ta chi nisamaj pa ru-reino ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 10:1 Y antok bꞌanatajnak chic nojiel reꞌ, ri Ajaf Jesús xaꞌruchaꞌ nicꞌaj chic i-setenta achiꞌaꞌ, chi xaꞌrutak-el chi cacaꞌ ri pa tak tanamet y nicꞌaj chic lugar pacheꞌ xtiꞌka-ve jajaꞌ.
LUK 10:2 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri samaj can ketzij chi qꞌuiy; pero ri aj-samajiel xa man iqꞌuiy ta. Mareꞌ ticꞌutuj cha ri Rajaf ri samaj chi caꞌrutaka-pa más aj-samajiel chupan ri rusamaj.
LUK 10:3 Y vacame nquixtak-el, xa ix incheꞌl ovejas ri nquixbꞌaka chiquicajol vinak ri incheꞌl utif.
LUK 10:4 Man tivucꞌuaj i-buolsa, ni man tivucꞌuaj i-miera, y man tivucꞌuaj jeꞌ jun chic par ixajabꞌ. Y man quixpiꞌieꞌ jeꞌ chi nquiꞌan saludar ri vinak pa tak bꞌay.
LUK 10:5 Y chica-na jay pacheꞌ nquixuoc-ve, naꞌay tiꞌej chica: Ja ta ri paz richin ri Dios xticꞌujieꞌ chupan ri jay va.
LUK 10:6 Y xa chupan ri jay reꞌ cꞌo jun niquicuot nquixrucusaj pa rachuoch, ri paz richin ri Dios xticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y xa manak, ri paz xa xtitzalaj-pa iviqꞌuin ixreꞌ.
LUK 10:7 Ixreꞌ quixcꞌujie-ka chupan ri jay ri pacheꞌ nquixbꞌaka-ve, titijaꞌ y tikumuꞌ ri xtisipas chiva; ruma ri samajiel can nicꞌatzin chi nituoj. Y man ticꞌax ri jay pacheꞌ xixuoc-ve naꞌay. Xa chireꞌ quixcꞌujie-ve.
LUK 10:8 Y quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ antok nquixuoc chica-na tanamet y jaꞌal nquixꞌan recibir, titijaꞌ nojiel ri nisipas chiva,
LUK 10:9 y quiꞌbꞌanaꞌ jeꞌ sanar ri ncaꞌyavaj ri icꞌo chireꞌ, y tiꞌej chica ri vinak: Xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino ri Dios.
LUK 10:10 Pero xa chupan jun tanamet pacheꞌ nquixbꞌaka-ve man otz ta nquixꞌan recibir, quixiel-el pa tak bꞌay richin ri tanamet y tiꞌej:
LUK 10:11 Ri pokolaj richin ri tanamet ri cꞌo-el pa kakan, nakatotaꞌ can chivach, chi ntivatamaj chi man otz ta ri xiꞌan. Y tivatamaj jeꞌ chi xa cierca chic cꞌo-ve-pa ri ru-reino ri Dios, quixchaꞌ chica.
LUK 10:12 Y inreꞌ niꞌej cꞌa chiva, chi chupan ri kꞌij antok ri vinak xcaꞌan juzgar ruma ri Dios, ri vinak richin ri tanamet pacheꞌ man xixꞌan ta recibir, más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Sodoma.
LUK 10:13 ¡Juyeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Corazín! ¡Juyeꞌ jeꞌ ivach ri ixcꞌo pa tanamet Betsaida! Ruma xa ta chupan ri tanamet Tiro y Sidón xaꞌan ta ri milagros ri xaꞌan chivach, ri icꞌo chireꞌ xtzalaj ta pa yan ri cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, quicusan ta chic tziak richin bꞌis, y quiyoꞌn ta chaj chiquij chi quireꞌ nitzꞌiet chi ncaꞌbꞌisuon.
LUK 10:14 Pero antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio ri nuꞌon ri Dios, más nem ri castigo ri xtika pan iveꞌ, que choch ri xtiyoꞌx pa quiveꞌ ri aj-Tiro y ri aj-Sidón.
LUK 10:15 Y ri icꞌo pa tanamet Capernaum niquiꞌan pensar chi ncaꞌa chicaj riqꞌuin ri Dios, pero xa man quireꞌ ta, xa cꞌa chupan ri infierno xcaꞌbꞌaka-ve.
LUK 10:16 Y chica-na ri nquixraꞌxaj ixreꞌ, can inreꞌ ri nquiraꞌxaj. Y ri jun ri man nrajoꞌ ta nquixruꞌon recibir, can inreꞌ ri man nquiruꞌon ta recibir; y ri man xquiruꞌon ta recibir inreꞌ, man nuꞌon ta recibir ri takayuon-pa vichin.
LUK 10:17 Y antok xaꞌtzalaj-pa ri i-setenta achiꞌaꞌ riqꞌuin ri Jesús, altíra ncaꞌquicuot, y xalquiꞌej cha: Ajaf, ri itziel tak espíritus can xquinimaj katzij antok pan abꞌeꞌ atreꞌ xojchꞌoꞌ chica.
LUK 10:18 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ xintzꞌat chi ri Satanás xtzak-pa chicaj incheꞌl nuꞌon ri ráya.
LUK 10:19 Inreꞌ nuyoꞌn poder chiva chi nquixtiquir chirij ri ru-poder ri Satanás, y mesque nquixpiꞌieꞌ pa quiveꞌ cumatz y alacrán, man jun kax xtiquiꞌan chiva.
LUK 10:20 Pero ixreꞌ man quixquicuot ruma ri itziel tak espíritus nquixquinimaj. Más quixquicuot ruma tzꞌibꞌan ri ibꞌeꞌ chicaj riqꞌuin ri Dios.
LUK 10:21 Y chupan ri misma huora reꞌ ri Jesús altíra xquicuot ruma ri Espíritu Santo; y xuꞌej: Inreꞌ tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava Nataꞌ Dios, atreꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief, ruma xavavaj ri utzulaj atzij chiquivach ri vinak ri niquinaꞌ chi qꞌuiy cataꞌn. Xa ja chiquivach ri vinak ri manak-oc cataꞌn, ri incheꞌl acꞌolaꞌ, ri xacꞌut ri utzulaj atzij. Can quireꞌ Nataꞌ Dios, ruma jareꞌ ri xavajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ ri Jesús chupan ri ru-oración.
LUK 10:22 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ: Ri Nataꞌ Dios nojiel ruyoꞌn-pa pa nukꞌaꞌ. Y man jun chic taꞌmayuon in chica inreꞌ, xa joꞌc ri Nataꞌ. Y man jun jeꞌ taꞌmayuon ri chica ri Nataꞌ, xa joꞌc inreꞌ ri in Rucꞌajuol, y ri choj cha xtinvajoꞌ xtincꞌut-ve inreꞌ xtiratamaj ri chica ri Nataꞌ.
LUK 10:23 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat ri ru-discípulos y joꞌc chica ijejeꞌ xuꞌej-ve: Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquitzꞌat nojiel ri ntitzꞌat ixreꞌ.
LUK 10:24 Ruma niꞌej cꞌa chiva, chi iqꞌuiy profetas y reyes ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, altíra xcajoꞌ xquitzꞌat ri ntitzꞌat ixreꞌ vacame, y man xquitzꞌat ta el. Xcajoꞌ ta jeꞌ xcaꞌxaj ri ntivaxaj ixreꞌ vacame, y man xcaꞌxaj ta el, xchaꞌ.
LUK 10:25 Y cꞌo jun maestro richin ri ley xpalaj-pa y ruma nrajoꞌ nuꞌon tentar ri Jesús xuꞌej cha: Maestro, ¿chica niꞌan inreꞌ chi quireꞌ nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ.
LUK 10:26 Ri Jesús xuꞌej cha: ¿Chica nuꞌej ri ru-ley ri Moisés? ¿Y chica niꞌka pan aveꞌ atreꞌ (naꞌan entender atreꞌ)?
LUK 10:27 Y ri maestro xuꞌej cha ri Jesús: Can tavajoꞌ ri Avajaf Dios, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel avánima, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri acꞌaslien, tavajoꞌ riqꞌuin nojiel ri avuchukꞌaꞌ, y tavajoꞌ jeꞌ riqꞌuin nojiel ri anoꞌj. Y can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo.
LUK 10:28 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache: Can ketzij ri xaꞌej. Vacame cꞌa, xa xtaꞌan nojiel reꞌ, xtavil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, xchaꞌ ri Jesús cha.
LUK 10:29 Pero ri ache reꞌ xrajoꞌ chi ntiel chi otz. Rumareꞌ xucꞌutuj chic cha ri Jesús: ¿Chica ri nu-prójimo?
LUK 10:30 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache: Cꞌo jun ache ri alanak-pa pa tanamet Jerusalén y xulan-ka chi niꞌka cꞌa pa tanamet Jericó. Pero xaꞌbꞌaꞌiel-pa alakꞌomaꞌ chirij pa bꞌay, y nojiel xquilakꞌaj-el cha. Hasta ri rutziak ri rucusan xquimaj-el cha. Ri alakꞌomaꞌ xaꞌa, pero altíra xquichꞌey can. Ri ache xpoqꞌuieꞌ can chireꞌ pa bꞌay casi quiminak.
LUK 10:31 Y cꞌo jun sacerdote ri xxulan-pa chupan ri bꞌay reꞌ, y antok xutzꞌat chi pacꞌol ri ache pa bꞌay, ja ri jun chic ruchiꞌ ri bꞌay xakꞌax-ve.
LUK 10:32 Y quireꞌ jeꞌ jun ache levita, xxulan-pa jeꞌ chupan ri bꞌay reꞌ. Y antok ri levita reꞌ xalka cierca ri lugar reꞌ, xutzꞌat ri ache pacꞌol can, y ja ri jun chic ruchiꞌ ri bꞌay xakꞌax-ve.
LUK 10:33 Pero cꞌo jun ache aj-Samaria ri xxulan-pa jeꞌ chupan ri bꞌay reꞌ, y antok xalka cierca, xutzꞌat ri ache ri pacꞌol can pa bꞌay, y altíra xujoyovaj roch.
LUK 10:34 Rumareꞌ xjiel-apa riqꞌuin, xutzꞌat chica rubꞌanun, xaꞌrukꞌomaj cha aceite de olivo y vino ri pacheꞌ socotajnak-ve, y xaꞌruxim cha tziak. Después ri ache aj-Samaria xuya-el chirij ruquiej y xucꞌuaj cꞌa pa jun posada. Y xuchajij ri jun akꞌaꞌ reꞌ.
LUK 10:35 Chucaꞌn kꞌij antok ri aj-Samaria ya niꞌa, ja xralasaj ru-miera y xuyaꞌ can caꞌyeꞌ denarios cha ri rajaf ri posada, y xuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ cuenta ri jun ache reꞌ. Y xa man xcaruꞌon ta ri miera reꞌ, antok inreꞌ xquitzalaj-pa, xtintoj chava nojiel.
LUK 10:36 Cꞌajareꞌ ri Jesús xucꞌutuj cha ri ache: ¿Chavach atreꞌ, chica chiquivach ri iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri can incheꞌl nrajo-ka-riꞌ jajaꞌ, can quireꞌ jeꞌ xrajoꞌ ri ache ri xka pa quikꞌaꞌ ri alakꞌomaꞌ?
LUK 10:37 Y ri ache reꞌ xuꞌej: Ja ri ache ri xjoyovan roch, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Vacame caꞌin y abꞌanaꞌ atreꞌ incheꞌl xuꞌon ri ache aj-Samaria.
LUK 10:38 Y ri Jesús xutzꞌom chic rubꞌiey y xbꞌaka chupan jun aldea. Y chireꞌ chupan ri aldea reꞌ cꞌo jun ixok rubꞌinan Marta, y jajaꞌ xuꞌon recibir ri Jesús pa rachuoch.
LUK 10:39 Cꞌo jun chic ixok rubꞌinan María ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Marta. Y ri María reꞌ xtzꞌuyeꞌ chirakan ri Jesús chi nraꞌxaj ri nuꞌej.
LUK 10:40 Pero ri Marta xa man quireꞌ ta xuꞌon. Jajaꞌ xa rutzꞌamuon chꞌuꞌj riqꞌuin ri ropísa. Rumareꞌ ri Marta xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man natzꞌat ta came chi ri María in-ruyoꞌn can nuyuon choch ri opísa? Taꞌej cha chi quirutoꞌ jubꞌaꞌ, xchaꞌ.
LUK 10:41 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Marta, Marta, atreꞌ qꞌuiy ri naꞌan pensar y altíra bꞌanak avánima riqꞌuin ri av-opísa.
LUK 10:42 Pero joꞌc jun kax ri más nicꞌatzin y más otz, y jareꞌ ri xuchaꞌ ri María. Y ri xuchaꞌ jajaꞌ, man jun xtimajo cha.
LUK 11:1 Y jun bꞌay chic, ri Jesús cꞌo jun lugar, y nuꞌon orar. Y antok xtanieꞌ riqꞌuin ri oración, jun chiquivach ri ru-discípulos xuꞌej cha: Ajaf, tacꞌutuꞌ chakavach chi nakaꞌan orar, incheꞌl ri Juan el Bautista xucꞌut chiquivach ri ru-discípulos cheꞌl niquiꞌan orar, xchaꞌ.
LUK 11:2 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Antok xtiꞌan orar, cava tiꞌej: Katataꞌ Dios ri atcꞌo chila chicaj, quinojiel ta ri vinak xtiquiyaꞌ akꞌij y nem xtiquiꞌan cha ri santo abꞌeꞌ. Y talka cꞌa ri kꞌij antok atreꞌ ri xcabꞌano reinar. Y ja ta ri navajoꞌ atreꞌ, ja ta reꞌ ri tibꞌanataj vaveꞌ ri choch-ulief, incheꞌl niquiꞌan ri icꞌo aviqꞌuin chicaj.
LUK 11:3 Y tayaꞌ cꞌa ri ka-simíta ri nicꞌatzin chika kꞌij-kꞌij.
LUK 11:4 Y tabꞌanaꞌ perdonar ri ka-pecados ri nakaꞌan chavach, incheꞌl ncaꞌkaꞌan perdonar ojreꞌ quinojiel ri niquiꞌan itziel chika. Y man tayaꞌ lugar chi ri itziel nuꞌon chika chi nkutzak. Can kojacaloꞌ choch, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 11:5 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri ru-discípulos: Xa jun chivach ixreꞌ niꞌa pa nicꞌaj-akꞌaꞌ riqꞌuin jun ru-amigo y nuꞌej ta cha: Amigo, tabꞌanaꞌ favor chuva, nijal oxeꞌ a-simíta,
LUK 11:6 ruma cꞌo jun nu-amigo naj patanak-ve y xalka viqꞌuin, y inreꞌ xa man jun simíta cꞌo viqꞌuin chi niya-apa cha.
LUK 11:7 Y ri choj cha nucꞌutuj-apa ri simíta, cꞌa pa dentro xtichꞌo-pa y xtuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor man quinaꞌan molestar, ruma ri ruchi-jay xa ya xintzꞌapij y ri acꞌolaꞌ xa viqꞌuin inreꞌ ncaꞌvar-ve. Rumareꞌ manak modo nquipalaj chi niya-el chava ri navajoꞌ.
LUK 11:8 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can niꞌej cꞌa chiva, chi ri choj cha ri nicꞌutux-apa ri simíta nipalaj-pa, pero man ruma ta ru-amigo riqꞌuin ri nicꞌutun-apa cha. Jajaꞌ nipalaj-pa y nuya-pa nojiel ri nicꞌatzin cha, chi quireꞌ man chic tichꞌo-apa más.
LUK 11:9 Y inreꞌ niꞌej chiva ixreꞌ: Ticꞌutuj cha ri Dios ri nicꞌatzin chiva y jajaꞌ xtuya-pa chiva. Ticanuj y xtivil ri ntivajoꞌ. Ticꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay y xtijak chivach.
LUK 11:10 Ruma xa jun nucꞌutuj cha ri Dios, jajaꞌ xtuya-pa cha ri nucꞌutuj. Xa jun nucanuj, can xtiril ri nucanuj. Y xa jun nucꞌoscꞌa-apa ri ruchi-jay, can xtijak choch.
LUK 11:11 ¿Cꞌo came jun tataꞌj nuyaꞌ jun abꞌaj pa rukꞌaꞌ ri ralcꞌual, antok nucꞌutuj jun simíta cha? ¿O nuyaꞌ came jun cumatz pa rukꞌaꞌ, antok xa jun car nucꞌutuj cha?
LUK 11:12 ¿O nuyaꞌ came jun alacrán pa rukꞌaꞌ, antok xa jun luoꞌ ri nucꞌutuj cha?
LUK 11:13 Mesque ixreꞌ itziel inoꞌj, pero man jun bꞌay ntiyaꞌ jun itziel kax chica ri ivalcꞌual. Ixreꞌ ja ri utzulaj tak kax ntiyaꞌ chica. ¿Cuánto más ri Itataꞌ ri cꞌo chicaj nuya-pa ri Espíritu Santo chica ri ncaꞌcꞌutun cha?
LUK 11:14 Jun kꞌij ri Jesús xralasaj-el jun itziel espíritu miem, y antok xiel ri itziel espíritu, ri ache miem ja xchꞌoꞌ, y ri vinak can xaꞌchapataj.
LUK 11:15 Pero nicꞌaj chiquivach ri vinak reꞌ niquiꞌej chirij ri Jesús: Ja ri Beelzebú, ri quijaval ri itziel tak espíritus, ri nibꞌano cha chi nitiquir ncaꞌralasaj ri itziel tak espíritus.
LUK 11:16 Y nicꞌaj chic, chi niquiꞌan tentar ri Jesús, xquiꞌej cha chi tubꞌanaꞌ jun señal chicaj.
LUK 11:17 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar ri vinak reꞌ, mareꞌ xuꞌej chica: Xa ri vinak richin jun reino caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri reino reꞌ xa nitzak. Y quireꞌ jeꞌ chupan jun jay, xa caꞌyeꞌ grupo niquiꞌan-ka, nipa ayoval chiquicajol y ri jay reꞌ xa niqꞌuis.
LUK 11:18 Y quireꞌ jeꞌ ri Satanás, xa nuꞌon-ka ayoval quiqꞌuin ri i-rusamajiel, xa chirij jajaꞌ mismo nuꞌon-ka ayoval. Y xa quireꞌ nuꞌon, ruyuon niquiyaꞌ can y chaꞌnin nitzak ri ru-reino. Y ixreꞌ ntiꞌej chi inreꞌ cꞌo ri Beelzebú viqꞌuin y rumareꞌ ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus.
LUK 11:19 Xa inreꞌ ruma ri ru-poder ri Beelzebú ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus, ¿chica xyoꞌn poder chica ri i-bꞌanak chivij chi ncaꞌtiquir ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus? Can ja ri niquiꞌan ijejeꞌ nikꞌalajin chi ixreꞌ man ketzij ta ri ntiꞌej.
LUK 11:20 Pero xa inreꞌ ja ri Dios ri xyoꞌn-pa poder chuva chi ncaꞌnvalasaj ri itziel tak espíritus, riqꞌuin reꞌ ntivatamaj chi ri ru-reino ri Dios ya xalka iviqꞌuin ixreꞌ.
LUK 11:21 Antok jun ache cꞌo altíra ruchukꞌaꞌ y cꞌo nojiel clases de armas riqꞌuin, can jaꞌal nuchajij ri ru-palacio. Y man jun nitiquir nalasan cha ri cꞌo riqꞌuin.
LUK 11:22 Pero antok nalka chic jun ri cꞌo más ruchukꞌaꞌ choch jajaꞌ, ja nicovin chirij, y nralasaj-el cha nojiel ri armas ri cꞌo riqꞌuin ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx chirij. Y nutzꞌom rujachic ri xralasaj-el cha ri ache ri xuchꞌec.
LUK 11:23 Y ri man viqꞌuin ta inreꞌ nisamaj-ve, xa chuvij inreꞌ nisamaj-ve. Y ri man nitoꞌn ta vichin, xa jareꞌ ri nituru nojiel ri ncaꞌnꞌan inreꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 11:24 Antok jun itziel espíritu ntiel-el pa ránima jun vinak, niꞌa pa tak lugar chakeꞌj, nucanuj pacheꞌ nuxlan-ve. Y antok man jun lugar niril, nuꞌej cꞌa: Más otz nquitzalaj chic pa ránima ri vinak pacheꞌ xiniel-ve-pa, nichaꞌ.
LUK 11:25 Y antok nalka, nalrilaꞌ incheꞌl jun jay masuon y jaꞌal bꞌanun adornar.
LUK 11:26 Y ri itziel espíritu reꞌ ncaꞌrucꞌam-pa i-siete (ivukuꞌ) chic itziel tak espíritus ri más i-itziel, y quinojiel ncaꞌuoc pa ránima ri vinak. Y ri vinak choj-iqꞌuin ncaꞌbꞌacꞌujie-ve ri itziel tak espíritus reꞌ, más peor nuꞌon ri rucꞌaslien choch ri rubꞌanun-pa naꞌay.
LUK 11:27 Y antok ri Jesús nutzijuoj ri tzij reꞌ chiquivach iqꞌuiy vinak ri quimaluon-quiꞌ riqꞌuin, jun ixok ri cꞌo chireꞌ chiquicajol, cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Can jaꞌal tiquicuot ri ixok ri xyoꞌn avichin ri choch-ulief y xuyaꞌ atzꞌun, xchaꞌ ri ixok cha ri Jesús.
LUK 11:28 Y ri Jesús xuꞌej: Can más jaꞌal caꞌquicuot ri ncaꞌcꞌaxan ri ruchꞌabꞌal ri Dios y niquiꞌan nojiel ri nuꞌej.
LUK 11:29 Y antok qꞌuiy vinak ri niquimol-apa-quiꞌ chirij ri Jesús, xpa jajaꞌ xuꞌej chica: Ri vinak richin ri tiempo vacame altíra i-itziel, rumareꞌ nicajoꞌ chi niꞌan jun señal chiquivach chi nquinquinimaj. Pero ri señal ri nicajoꞌ man xtiyoꞌx ta chica. Xa ja ri xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri señal ri xtiyoꞌx chica.
LUK 11:30 Ruma incheꞌl xbꞌanataj riqꞌuin ri Jonás, xucꞌut chiquivach ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can chupan ri tanamet Nínive, chi ja ri Dios takayuon-pa richin. Y quireꞌ jeꞌ ri xtukꞌasaj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xticusas richin jun señal chiquivach ri vinak vacame.
LUK 11:31 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xticꞌastaj-pa ri jun reina ri xuꞌon gobernar ri Sabá y xtuꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame. Ruma antok xcꞌasieꞌ ri jun reina reꞌ, altíra naj xpa-ve chi xalraꞌxaj runoꞌj ri rey Salomón. Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can.
LUK 11:32 Y antok xtalka ri kꞌij richin ri juicio, xcaꞌcꞌastaj-pa ri vinak aj-Nínive y xtiquiꞌej chi man otz ta xquiꞌan ri vinak ri icꞌo vacame, ruma man xquinimaj ta. Ri vinak aj-Nínive joꞌc xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xutzijuoj ri Jonás chica, ja xtzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y xquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y vacame incꞌo inreꞌ ri cꞌo más nukꞌij choch ri Jonás.
LUK 11:33 Man jun vinak nutzej jun lámpara y nuyaꞌ pacheꞌ man kꞌalaj ta, o nuyaꞌ ta chuxieꞌ jun cajuon. Jun ri nutzej jun lámpara, chicaj nuya-ve chi quireꞌ ri ncaꞌuoc pa jay jaꞌal niquitzꞌat ri sakil.
LUK 11:34 Ri anakꞌavach jareꞌ ri lámpara richin ri a-cuerpo. Antok ri anakꞌavach otz, nojiel jeꞌ ri a-cuerpo cꞌo pa sakil. Pero xa ri anakꞌavach man otz ta, nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa kꞌakuꞌn.
LUK 11:35 Mareꞌ tatzꞌata-ka-aviꞌ chi ri sakil ri cꞌo pan avánima man kꞌakuꞌn ta.
LUK 11:36 Ruma xa nojiel ri a-cuerpo cꞌo pa sakil, can manak kꞌakuꞌn aviqꞌuin y quireꞌ ncatzuꞌn jaꞌal. Incheꞌl antok jun lámpara ncaruꞌon alumbrar y jaꞌal sakil nuyaꞌ.
LUK 11:37 Y antok ri Jesús xtanie-ka chi nitzijuon chiquivach ri vinak, cꞌo jun chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos xuꞌon rogar choch ri Jesús chi nivaꞌ riqꞌuin. Y antok ri Jesús xbꞌaka pa jay, ja xtzꞌuye-apa chirij ri mesa.
LUK 11:38 Y ri ache fariseo can xuꞌon extrañar-riꞌ antok xutzꞌat ri Jesús, chi man xuchꞌaj ta rukꞌaꞌ antes chi nivaꞌ.
LUK 11:39 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos xa ix incheꞌl ri vaso y ri plato ri jaꞌal chꞌajuon quij pero ri quipan xa tzꞌil. Ri ivánima xa nojnak riqꞌuin alakꞌ y nojnak riqꞌuin itziel tak kax.
LUK 11:40 Ix-nacanak. ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri xbꞌano ri ka-cuerpo, xuꞌon jeꞌ ri kánima?
LUK 11:41 Rumareꞌ tiyaꞌ ri cꞌo iviqꞌuin chica ri man jun kax cꞌo quiqꞌuin, y quireꞌ nojiel xtiel sak.
LUK 11:42 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos! Ixreꞌ ntiyaꞌ ri diezmo richin ri alvaviena, ri rura y nojiel quivach kꞌayis, pero xa man ntivajoꞌ ta ri Dios, ni man ix choj ta jeꞌ quiqꞌuin ri vinak. Jareꞌ ri más nicꞌatzin chi ntiꞌan, después tiyaꞌ ri i-diezmo.
LUK 11:43 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos! ruma ja ri naꞌay tak chꞌacat ntivajoꞌ pa tak sinagogas. Y can altíra nika chivach chi nquixꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak.
LUK 11:44 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ achiꞌaꞌ escribas y ixreꞌ achiꞌaꞌ fariseos, ri xa caꞌyeꞌ ipalaj! ruma xa ix incheꞌl ri jul pacheꞌ i-mukun can ri quiminakiꞌ. Antok man kꞌalaj ta chic nitzꞌiet, ri vinak choj ncaꞌkꞌax paroꞌ ruma man cataꞌn ta chi xa paroꞌ jun quiminak ncaꞌkꞌax-ve, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 11:45 Pero jun chiquivach ri maestros richin ri ley xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, antok atreꞌ naꞌej quireꞌ, man joꞌc ta chica ri nicꞌaj naꞌej-ve, xa chika jeꞌ ojreꞌ naꞌej-ve.
LUK 11:46 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache reꞌ: ¡Juyeꞌ jeꞌ ivach ixreꞌ maestros richin ri ley! ruma antok nquiꞌtijuoj ri vinak, ntiyaꞌ nimaꞌk tak akaꞌn chiquij ri man ncaꞌtiquir ta niquicꞌuaj. Pero ixreꞌ nixta cha jun ruve-ikꞌaꞌ chi ntitzꞌom ta bꞌaꞌ.
LUK 11:47 ¡Juyeꞌ ivach, ruma nquiꞌchojmij ri panteones ri pacheꞌ i-mukun-ve ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y ijejeꞌ xa ja ri ivateꞌt-imamaꞌ ri xaꞌquimisan quichin!
LUK 11:48 Vacame kꞌalaj chi ixreꞌ nika chivach ri itziel tak kax ri xaꞌquiꞌan ri ivateꞌt-imamaꞌ ri ojier can, ruma ijejeꞌ xaꞌquimisan ri profetas, y ixreꞌ nquixchojmin ri panteones ri pacheꞌ i-mukun-ve.
LUK 11:49 Y como ri Dios rataꞌn nojiel, mareꞌ xuꞌej: Xcaꞌntak profetas, y xcaꞌntak jeꞌ apóstoles chiquicajol. Pero icꞌo chiquivach ri xcaꞌquiquimisaj, y icꞌo ri xcaꞌquitarariej-el.
LUK 11:50 Rumareꞌ ri vinak ri icꞌo vacame, ijejeꞌ ri xcaꞌkalien ri quicamic quinojiel ri profetas ri xaꞌquimisas ojier can tiempo, xa-jan antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief.
LUK 11:51 Tiquirnak-pa riqꞌuin ri rucamic ri Abel, cꞌa riqꞌuin ri rucamic ri Zacarías, ri xquimisas chucajol ri altar y ri templo. Rumareꞌ niꞌej chiva, chi nojiel cꞌa ri camic reꞌ xticakaj ri vinak ri icꞌo chupan ri tiempo vacame.
LUK 11:52 ¡Juyeꞌ ivach ixreꞌ maestros richin ri ley! ruma pan ikꞌaꞌ ixreꞌ cꞌo-ve ri noꞌj, ruma ivataꞌn ri chica modo jun vinak ntuoc richin ri Dios, pero ixreꞌ xa man ix-acunak ta richin ri Dios y ri nicajoꞌ ncaꞌuoc richin ri Dios nquiꞌkꞌat.
LUK 11:53 Antok ri Jesús xuꞌej nojiel reꞌ, ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ fariseos altíra xyacataj quiyoval. Y rumareꞌ ijejeꞌ qꞌuiy cꞌa kax niquicꞌutuj cha ri Jesús xa richin niquinak.
LUK 11:54 Y ijejeꞌ man niquiyaꞌ ta can ri Jesús, ruma nicajoꞌ nicaꞌxaj chi jajaꞌ cꞌo ta jun tzij ri man otz ta ri nuꞌej chi quireꞌ niquiꞌan acusar.
LUK 12:1 Y ri vinak chi i-miles xquimol-ka-quiꞌ chireꞌ. Rumareꞌ niquinimila-quiꞌ. Y ri Jesús naꞌay cꞌa xchꞌoꞌ quiqꞌuin ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ choch ri levadura quichin ri achiꞌaꞌ fariseos. Ri levadura reꞌ ja ri caꞌyeꞌ quipalaj.
LUK 12:2 Ruma man jun kax ri man kꞌalaj ta, ri man ta xtibꞌakꞌalajin-pa. Y man jun kax ri avan-can, ri man ta xtinaꞌax.
LUK 12:3 Rumareꞌ ixreꞌ, nojiel cꞌa ri i-eꞌn pa kꞌakuꞌn, xtikꞌalajin-pa. Y nojiel cꞌa ri i-eꞌn pa tak ixiquin pa jay, xtinaꞌax cuma ri vinak y xtiquirak quichiꞌ xtiquitzijuoj pa quiveꞌ ri jay.
LUK 12:4 Y niꞌej chiva ixreꞌ ri ix nu-amigos: Man tixiꞌij-iviꞌ chiquivach ri niquiquimisaj ri i-cuerpo, pero después man jun chic kax xcaꞌtiquir xtiquiꞌan.
LUK 12:5 Pero niꞌej chiva choj choch nicꞌatzin chi ntixiꞌij-iviꞌ: Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Jun ri nuquimisaj ri i-cuerpo y cꞌo ru-poder chi nquixrutak pan infierno. Choch reꞌ tixiꞌij-iviꞌ.
LUK 12:6 ¿Man ncaꞌcꞌayix ta came vuꞌuoꞌ chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ por caꞌyeꞌ len cajal? Y mesque ri chicop reꞌ manak-oc cajal, ri Dios man jun bꞌay ncaꞌrumastaj can.
LUK 12:7 Y hasta ri iveꞌ i-jilan nojiel. Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma ixreꞌ más ivakalien que chiquivach iqꞌuiy chꞌitak chicop ri cꞌo quixicꞌ.
LUK 12:8 Niꞌej jeꞌ chiva, chi ri man niqꞌuix ta nuꞌej chi in-runiman, quireꞌ jeꞌ xtuꞌon ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xtiqꞌuix ta xtuꞌej chiquivach ri ru-ángeles ri Dios chi richin jajaꞌ,
LUK 12:9 pero ri nuꞌej chi man in-runiman ta, xtiꞌan negar chiquivach ri ru-ángeles ri Dios.
LUK 12:10 Y chica-na ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, cꞌa niꞌan perdonar. Pero ri itziel nichꞌoꞌ chirij ri Espíritu Santo, man niꞌan ta perdonar.
LUK 12:11 Antok xquixucꞌuax pa tak sinagogas, y xquixucꞌuax jeꞌ chiquivach ri jueces y nicꞌaj chic autoridades, man tiꞌan preocupar-iviꞌ chica tzij ri xtiꞌej chica y ri chica tzij xticusaj chi nquixchꞌoꞌ chiquivach.
LUK 12:12 Ruma antok xtalka ri huora chi nquixchꞌo-apa, ja ri Espíritu Santo ri xtiyoꞌn tzij chiva chi ntiꞌej-apa, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 12:13 Y chireꞌ chiquicajol ri vinak quimaluon-apa-quiꞌ, cꞌo jun ri xchꞌo-apa y xuꞌej cha ri Jesús: Maestro, tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri nunimal chi tuyaꞌ ri nu-herencia.
LUK 12:14 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Ache, ¿chica came in-yaꞌyuon pan iveꞌ ixreꞌ, chi inreꞌ in jun juez o in jun jachoy-herencia chiꞌicajol?
LUK 12:15 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic chica ri vinak y xuꞌej: Titzꞌata-iviꞌ otz chi ntiꞌan cuenta-iviꞌ, man tirayij chi nicꞌujieꞌ nojiel kax iviqꞌuin. Ruma mesque qꞌuiy rubꞌayomal jun vinak, man ja ta reꞌ ri xtiyoꞌn rucꞌaslien.
LUK 12:16 Y ri Jesús xutzijuoj jeꞌ chica jun parábola (cꞌambꞌal-tzij), y xuꞌej: Cꞌo jun ache bꞌayuon, qꞌuiy rulief cꞌo. Y jun bꞌay, qꞌuiy xuꞌon cosechar.
LUK 12:17 Rumareꞌ ri bꞌayuon reꞌ xuꞌej-ka pa ránima: ¿Chica ta xtinꞌan chi quireꞌ niyac nojiel ri nu-cosecha, ruma manak chic pacheꞌ niya-ve nojiel?
LUK 12:18 Y antok ranun chic pensar, xuꞌej: Más otz ncaꞌntur ri caꞌcoj nucꞌujay y niꞌan más nimaꞌk. Y chupan reꞌ xcaꞌnyac-ve ri cꞌo viqꞌuin y nojiel ri nu-cosecha.
LUK 12:19 Y xtinꞌej cha ri vánima: Vánima, vacame qꞌuiy kax ri ayacuon richin qꞌuiy junaꞌ. Caquicuot cꞌa, catuxlan, cavaꞌ y takumuꞌ yaꞌ, xchaꞌ.
LUK 12:20 Pero ri Dios xuꞌej cha ri bꞌayuon reꞌ: Nacanic ache, chupan va akꞌaꞌ va nalcꞌutux ri avánima, y nojiel ri abꞌayomal ri ayacuon, ¿choj cha xticꞌujie-ve can?
LUK 12:21 Quireꞌ nibꞌanataj riqꞌuin ri numol rubꞌayomal richin ri roch-ulief, y xa manak ri rubꞌayomal ri Dios riqꞌuin.
LUK 12:22 Y después ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Rumareꞌ inreꞌ niꞌej chiva: Man tichꞌujirisaj-iviꞌ ruma ri chica nicꞌatzin chiva kꞌij-kꞌij, ri chica ntitej, ni por ri i-cuerpo chi chica itziak ri nticusaj.
LUK 12:23 Ri icꞌaslien más rakalien choch ri ntitej, y ri i-cuerpo más rakalien choch ri itziak.
LUK 12:24 Quiꞌitzꞌataꞌ ri chicop ri cꞌo quixicꞌ quibꞌinan cuervos; man ncaꞌtico ta, y manak niquiꞌan cosechar, ni manak jeꞌ quicꞌujay chi niquiyac. Pero ijejeꞌ ncaꞌvaꞌ, ruma ja ri Dios nitzuku quichin. ¿Man ivakalien ta came ixreꞌ más que chiquivach ri chicop reꞌ?
LUK 12:25 ¿Cꞌo came jun chivach ixreꞌ ri nitiquir nuꞌon chi niqꞌuiy ta chic nicꞌaj vara ri rakan, mesque nuchꞌujirisaj-riꞌ chi nuꞌon?
LUK 12:26 Y xa jun kax ri altíra coꞌl incheꞌl reꞌ man nquixtiquir ta ntiꞌan, ¿karruma ntichꞌujirisaj-iviꞌ richin ntivil nicꞌaj chic kax ri ncaꞌcꞌatzin chiva?
LUK 12:27 Quiꞌitzꞌataꞌ ri cotzꞌeꞌj lirio antok ncaꞌqꞌuiy: Ijejeꞌ man ncaꞌsamaj ta, ni man ncaꞌcamuon ta chi niquiꞌan quitziak jaꞌal. Pero niꞌej cꞌa chiva, chi ri rey Salomón ri xcꞌujieꞌ ojier can, mesque altíra rubꞌayomal y ruyuon jaꞌal tak tziak ri xucusaj, pero man jun bꞌay xucusaj ta jun rutziak incheꞌl nitzꞌiet jun lirio.
LUK 12:28 Ri Dios quireꞌ nuvak ri kꞌayis mesque man can ta nilayuj, ruma jun kꞌij jaꞌal ranun, y jun chic kꞌij nichakej-ka y nicꞌak pa kꞌakꞌ. Y xa ri Dios can nuvak jaꞌal, ¿cuánto más chiva ixreꞌ mesque man can ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin?
LUK 12:29 Rumareꞌ ixreꞌ, man tiꞌan preocupar-iviꞌ chi nticanuj ri chica ntitej y ri chica ntikun, y man tichꞌujirisaj-iviꞌ.
LUK 12:30 Ruma quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief niquicanuj nojiel reꞌ. Pero ri Itataꞌ can rataꞌn chic ri chica nicꞌatzin chiva.
LUK 12:31 Mareꞌ can ticanuj ri ru-reino ri Dios, y nojiel ri nicꞌatzin chiva, xtuyaꞌ chiva.
LUK 12:32 Man tixiꞌij-iviꞌ ixreꞌ ri ix-bꞌanak chuvij, mesque xa ix jubꞌaꞌ oc. Ri Itataꞌ can niquicuot chi nquixcꞌujieꞌ pa ru-reino jajaꞌ.
LUK 12:33 Ticꞌayilaꞌ ri cꞌo iviqꞌuin y tiyaꞌ chica ri i-puobra. Xa quireꞌ ntiꞌan, ja ntinojsaj ri i-buolsa richin ri bꞌayomal chicaj ri man xtikꞌay ta, ni man xtiqꞌuis ta, pacheꞌ man jun alakꞌuon xtiꞌka, ni man nichocoper ta.
LUK 12:34 Ruma pacheꞌ cꞌo-ve ri ibꞌayomal, chireꞌ nicꞌujie-ve jeꞌ ri ivánima.
LUK 12:35 Quixcꞌujieꞌ preparados, y siempre ticꞌat ri i-lámparas.
LUK 12:36 Tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri samajiel chupan jun jay. Ri samajiel quiyoꞌien chi nitzalaj-pa ri cajaf bꞌanak pa jun cꞌulubꞌic, chi quireꞌ antok nalka y nichꞌo-apa, can chaꞌnin niquijak ri ruchi-jay choch.
LUK 12:37 Can jaꞌal caꞌquicuot ri samajiel ri icꞌas antok xtalka ri cajaf. Y can ketzij niꞌej chiva, chi ri cajaf ncaꞌrutzꞌuyubꞌaꞌ chirij ri mesa, nurucusaj-pa ru-gavacha y nuya-apa nojiel kax richin nitij chiquivach.
LUK 12:38 Y mesque ri cajaf ri samajiel reꞌ nalka pa nicꞌaj-akꞌaꞌ o antok nisakar-pa, xa ncaꞌrilaꞌ cꞌa icꞌas ri samajiel reꞌ, can jaꞌal caꞌquicuot.
LUK 12:39 Pero tivatamaj cꞌa, xa ta ri rajaf-jay nunaꞌiej ri chica huora nalka ri alakꞌuon pa rachuoch, nicꞌasieꞌ chi nuchajij ri rachuoch, y man nuyaꞌ ta lugar cha ri alakꞌuon chi ntuoc-oc chi nalakꞌ-el.
LUK 12:40 Mareꞌ ixreꞌ quixcꞌujieꞌ preparados, ruma antok xa man ja ta reꞌ ntiꞌan pensar, jareꞌ antok xtipa chic ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
LUK 12:41 Jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ¿atreꞌ xatzijuoj ri parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ joꞌc chika ojreꞌ ri a-discípulos, o xatzijuoj jeꞌ chica quinojiel vinak?
LUK 12:42 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: Ri mayordomo ri choj y cꞌo runoꞌj, jareꞌ niyoꞌx can ruma ri rajaf chi nicꞌujieꞌ pa quiveꞌ ri icꞌo pa rachuoch, chi nuyaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica chi niquitej antok nalka ri huora.
LUK 12:43 Can jaꞌal tiquicuot ri siervo reꞌ antok nalꞌilitaj ruma ri rajaf najin riqꞌuin ri samaj ri bꞌeꞌn can cha.
LUK 12:44 Can ketzij niꞌej chiva, chi ri rajaf can xtuyaꞌ paroꞌ nojiel ri cꞌo riqꞌuin, chi nuꞌon cuenta.
LUK 12:45 Pero xa ta ri siervo reꞌ nuꞌej-ka pa ránima: Ri vajaf xa man nipa ta yan, nicha-ka; y nutzꞌom quichꞌayic ri nicꞌaj chic siervos, chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ, y ruyuon vaꞌen nuꞌon y nutzꞌom rukumic avarienta chi nikꞌabꞌar,
LUK 12:46 y jareꞌ ncaꞌruꞌon antok ri rajaf xtalka chupan jun kꞌij y jun huora antok jajaꞌ man royoꞌien ta y man rataꞌn ta, ri rajaf can xtuyaꞌ jun nem castigo cha ri siervo reꞌ, y xtuyaꞌ quiqꞌuin ri man ncaꞌniman ta.
LUK 12:47 Ri siervo ri rataꞌn ri chica nrajoꞌ ri rajaf, pero xa man xuꞌon ta preparar-riꞌ, ni man xuꞌon ta ri nrajoꞌ ri rajaf, ri siervo reꞌ xtika jun nem castigo paroꞌ.
LUK 12:48 Pero ri siervo ri man rataꞌn ta ri chica nrajoꞌ ri rajaf, y cꞌo kax man otz ta ncaꞌruꞌon, mesque jajaꞌ otz chi niꞌan castigar, pero joꞌc jun coꞌl castigo xtiyoꞌx cha. Ruma ri qꞌuiy yoꞌn cha, can qꞌuiy jeꞌ xticꞌutux cha. Quireꞌ jeꞌ ri qꞌuiy jachuon can pa rukꞌaꞌ, can qꞌuiy jeꞌ ri xticꞌutux cha.
LUK 12:49 Inreꞌ xipa choch-ulief chi nalyaꞌ kꞌakꞌ chiꞌicajol. ¿Y chica chic más nirayij, si ri kꞌakꞌ reꞌ ya nicꞌat?
LUK 12:50 Pero naꞌay nicꞌatzin cꞌa chi nikꞌasaj jun bautismo de sufrimiento, rumareꞌ ¡altíra nikꞌaxo vánima voyoꞌien-apa, hasta cꞌa xtuꞌon cumplir!
LUK 12:51 ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi inreꞌ xipa chi niyaꞌ paz ri choch-ulief? Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Xa vuma inreꞌ icꞌo ri xtiquijachala-ka-quiꞌ.
LUK 12:52 Rumareꞌ desde vacame, chupan jun jay icꞌo ivuꞌuoꞌ vinak, iyoxeꞌ xa xcaꞌpalaj chiquij ri icaꞌyeꞌ chic, o ja ri icaꞌyeꞌ ri xcaꞌpalaj chiquij ri iyoxeꞌ.
LUK 12:53 Ri tataꞌj man xtiquicꞌuaj ta quiꞌ riqꞌuin ri rucꞌajuol. Ri alaꞌ xtipalaj chirij ri rutataꞌ. Ri rutieꞌ xtipalaj chirij ri ral-xtan. Ri xtan xtipalaj chirij ri rutieꞌ. Ri alitieꞌ xtipalaj chirij ri raliꞌ, y ri alibꞌatz xtipalaj chirij ri ralitieꞌ.
LUK 12:54 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Antok ntitzꞌat ri mukul ri nicꞌamo-pa jobꞌ, chaꞌnin ntiꞌej chi nipa jobꞌ y can nipa-ve.
LUK 12:55 Y antok nalka ri cakꞌiekꞌ, ntiꞌej chi nutzꞌom sakꞌij y quireꞌ nibꞌanataj.
LUK 12:56 ¡Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj! Ruma can ivataꞌn chica nirubꞌanaꞌ antok ntitzꞌat ri rocaj y ri roch-ulief, ¿y karruma man ivataꞌn ta chica tiempo ri ojcꞌo vacame?
LUK 12:57 ¿Y karruma man iyuon ta ixreꞌ ntivatamaj ri otz, y ja ta reꞌ ri ntiꞌan?
LUK 12:58 Antok ri nibꞌano acusar avichin ncarucꞌuaj choch ri juez, tatijaꞌ akꞌij chi naꞌan arreglar riqꞌuin antok cꞌa at-bꞌanak pa bꞌay. Ruma xa man naꞌan ta quireꞌ, can xcarucꞌuaj choch ri juez, y ri juez xcarujach-el pa rukꞌaꞌ ri ache ri nichajin ri cárcel, y ri ache reꞌ xcarutzꞌapij pa cárcel.
LUK 12:59 Y can niꞌej chi man ncatiel ta pa pa cárcel, hasta cꞌa xtatzoliej ri último centavo ri choj cha abꞌanun-ve acꞌas.
LUK 13:1 Y chupan ri tiempo reꞌ icꞌo nicꞌaj vinak riqꞌuin ri Jesús, y ijejeꞌ xquitzijuoj cha ri xuꞌon ri Pilato chica nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Galilea. Ri Pilato xaꞌruquimisaj antok ja niquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, y ri quiquiqꞌuiel ri chicop y ri quiquiqꞌuiel ri achiꞌaꞌ reꞌ, xa jun xuꞌon cha.
LUK 13:2 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ri achiꞌaꞌ aj-Galilea reꞌ, quireꞌ xꞌan chica ruma ijejeꞌ más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri aj-Galilea?
LUK 13:3 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ.
LUK 13:4 Antok xaꞌcon ri i-dieciocho pacheꞌ cꞌo-ve ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha, antok xtzak ri torre chiquij, ¿ixreꞌ ntiꞌan pensar chi más i-pecadores que chiquivach quinojiel ri nicꞌaj chic vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén?
LUK 13:5 Niꞌej cꞌa chiva: Man quireꞌ ta. Pero ixreꞌ vi xa man xtitzalaj ta pa ivánima riqꞌuin ri Dios y man ntiꞌan ta ri nrajoꞌ jajaꞌ, xa can xquixbꞌaka jeꞌ chupan ri castigo pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve ijejeꞌ.
LUK 13:6 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach, y xuꞌej: Cꞌo jun ache ruticuon jun mata víquix ri pa rulief, y xalka chuxieꞌ ri chieꞌ chi xalrucanuj roch, y man jun roch xril.
LUK 13:7 Rumareꞌ ri rajaf ri ulief xuꞌej cha ri ache ri nisamaj riqꞌuin: Oxeꞌ yan junaꞌ in-patanak chi nalcanuj roch ri chieꞌ reꞌ, y man jun bꞌay ruyoꞌn ta jun roch. Rumareꞌ más otz tachayo-el. ¿Chica xticꞌatzin-ve la xa joꞌc nuqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri ulief?
LUK 13:8 Pero ri samajiel xuꞌej cha ri rajaf: Tayaꞌ chic can ri junaꞌ va. Nicꞌot-na ri ulief chuxieꞌ y niyaꞌ na avuona chuxieꞌ.
LUK 13:9 Xa nuyaꞌ roch, otz. Y xa man xtuyaꞌ ta roch, cꞌajareꞌ tachayo-el, xchaꞌ ri samajiel.
LUK 13:10 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús nucꞌut chiquivach ri vinak ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chupan jun sinagoga.
LUK 13:11 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, cꞌo jun ixok ri cꞌo dieciocho junaꞌ tiyavaj-pa. Ri ixok reꞌ luculic rij, y man nitiquir ta nipiꞌieꞌ choj. Ri ixok quireꞌ rubꞌanun ruma jun itziel espíritu bꞌanayuon cha.
LUK 13:12 Pero antok ri Jesús xutzꞌat ri ixok reꞌ, xrayuoj y xuꞌej cha: Nuoya, vacame at libre choch ri ayabꞌil.
LUK 13:13 Y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ ri ixok. Y ri ixok ja xyukutaj ri rij y otz xpiꞌieꞌ. Y ri ixok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
LUK 13:14 Pero ri ache principal chupan ri sinagoga xpa royoval ruma ri Jesús xuꞌon sanar ri ixok chupan jun kꞌij richin uxlanien; rumareꞌ ri ache reꞌ xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ: Ri semana rucꞌuan vakiꞌ kꞌij chi nkusamaj. Y chupan ri vakiꞌ kꞌij reꞌ quixpa chi nquixꞌan sanar, y man ja ta chupan jun kꞌij richin uxlanien.
LUK 13:15 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej cha: Ixreꞌ xa caꞌyeꞌ ipalaj. ¿Man came nquiꞌquir ta el ri iváquix o ri iquiej chupan jun kꞌij richin uxlanien, richin nquixꞌa chi ntiyaꞌ quiyaꞌ?
LUK 13:16 Ri jun ixok reꞌ rumáma can ri Abraham, y ri Satanás cꞌo dieciocho junaꞌ tuluc-pa. ¿Man otz ta came chi niꞌan sanar chupan jun kꞌij richin uxlanien?
LUK 13:17 Antok ri Jesús xuꞌej quireꞌ, quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin xaꞌqꞌuix-ka. Pero ri nicꞌaj chic vinak niquicuot cánima, ruma ri Jesús nem samaj ri nuꞌon.
LUK 13:18 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Choj-iqꞌuin junan ri ru-reino ri Dios? ¿Y choj-iqꞌuin niꞌan comparar?
LUK 13:19 Xa junan riqꞌuin ri ijaꞌtz richin ri mostaza ri xutic can jun ache pa rulief. Antok xqꞌuiy, can incheꞌl jun nem chieꞌ xuꞌon y ri chicop ri cꞌo quixicꞌ niquiꞌan quisuoc chukꞌaꞌ.
LUK 13:20 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: ¿Choj-iqꞌuin niꞌan comparar ri ru-reino ri Dios?
LUK 13:21 Xa junan riqꞌuin ri levadura ri niruma-pa jun ixok y nuyaꞌ chupan oxeꞌ medida harina y nuxol-riꞌ chupan nojiel, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 13:22 Y ri Jesús xutzꞌom chic bꞌay chi niꞌa pa tanamet Jerusalén. Y nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak nimaꞌk tanamet y pa tak aldeas pacheꞌ nakꞌax-ve.
LUK 13:23 Y cꞌo jun ri xcꞌutun cha ri Jesús, y xuꞌej cha: Ajaf, ¿man iqꞌuiy ta ri xcaꞌcolotaj? Pero ri Jesús chica quinojiel xchꞌo-ve, y xuꞌej:
LUK 13:24 Can titijaꞌ ikꞌij chi nquixuoc chupan ri puerta ri coꞌl-oc roch; ruma niꞌej cꞌa chiva chi iqꞌuiy cꞌa vinak xticajoꞌ xcaꞌuoc chupan ri puerta reꞌ, pero man xcaꞌtiquir ta xcaꞌuoc.
LUK 13:25 Y antok ri Ajaf xtipalaj-pa y xtalrutzꞌapij can ri puerta, ixreꞌ ri majaꞌ quixuoc riqꞌuin, xticꞌoscꞌa-apa y xtiꞌej-apa: Ajaf, Ajaf, tajakaꞌ ri puerta chakavach. Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve.
LUK 13:26 Y ixreꞌ xtiꞌej-apa cha: Ojreꞌ ri xojvaꞌ y xkakun yaꞌ aviqꞌuin. Y pa tak bꞌay richin ri katanamit, chireꞌ xacꞌut-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 13:27 Pero jajaꞌ xtuꞌej-pa chiva: Xinꞌej yan chiva chi inreꞌ man vataꞌn ta pacheꞌ ix-patanak-ve. Quixiel-el viqꞌuin, ruma ixreꞌ joꞌc itziel tak kax ri ntiꞌan, xticha-pa.
LUK 13:28 Y antok xquiꞌtzꞌat ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob y quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi icꞌo pa ru-reino ri Dios; chireꞌ xquixuokꞌ y xtikꞌachꞌachꞌiej ivoray ruma xixcꞌujieꞌ can juviera.
LUK 13:29 Ruma xcaꞌpa vinak oriente, occidente, norte y sur ri in-quiniman. Ijejeꞌ xcaꞌbꞌatzꞌuyeꞌ chirij ri mesa pa ru-reino ri Dios.
LUK 13:30 Y nicꞌaj ri icꞌo pa ruqꞌuisbꞌal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ nabꞌayal y nicꞌaj ri icꞌo nabꞌayal vacame, xcaꞌcꞌujieꞌ pa ruqꞌuisbꞌal, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 13:31 Y chupan ri mismo kꞌij reꞌ, icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos ri xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús, y xquiꞌej cha: Catiel-el vaveꞌ chaꞌnin, ruma ri Herodes nrajoꞌ ncaruquimisaj, xaꞌchaꞌ cha.
LUK 13:32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Quixꞌin y tiꞌej cha ri rey reꞌ, ri incheꞌl jun zorra, chi inreꞌ cꞌa xcaꞌnvalasaj itziel tak espíritus y cꞌa xcaꞌnꞌan sanar jeꞌ ri ncaꞌyavaj vacame y chuaꞌk, y cabꞌij xtinqꞌuis rubꞌanic ri samaj reꞌ.
LUK 13:33 Inreꞌ nicꞌatzin chi niꞌan seguir ri nubꞌiey vacame, chuaꞌk y cabꞌij. Can nicꞌatzin chi nquibꞌaka pa tanamet Jerusalén, ruma jun profeta manak cheꞌl xticon chupan jun chic tanamet.
LUK 13:34 Y xuꞌej cꞌa chiquij ri vinak ri icꞌo Jerusalén: Aj-Jerusalén, aj-Jerusalén, ¿karruma nquiꞌquimisaj ri profetas? ¿Karruma nquiꞌquimisaj cha abꞌaj ri ncaꞌrutak-pa ri Dios chiꞌicajol? Incheꞌl jun quitie-acꞌ ncaꞌrumol ri chꞌitak ral chuxieꞌ ri ruxicꞌ, inreꞌ qꞌuiy mul xinvajoꞌ xixmol ta viqꞌuin, pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta.
LUK 13:35 Vacame ri ivachuoch xticꞌujieꞌ can abandonado. Y ketzij niꞌej chiva chi man xquinitzꞌat ta chic, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtiꞌej: ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios! xchaꞌ ri Jesús.
LUK 14:1 Y chupan jun kꞌij richin uxlanien, ri Jesús xꞌa chirachuoch jun ache principal chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos ruma bꞌanun invitar richin jun vaꞌen. Y ri icꞌo chireꞌ niquitzꞌat-apa ri Jesús,
LUK 14:2 ruma chireꞌ cꞌo-apa choch ri Jesús jun ache ri nuꞌon sopojic.
LUK 14:3 Y ri Jesús xuꞌej chica ri maestros richin ri ley y chica jeꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo chireꞌ: ¿Xajan came chi niꞌan sanar jun ri niyavaj chupan jun kꞌij richin uxlanien?
LUK 14:4 Pero ijejeꞌ man jun chic xquiꞌej. Y ri Jesús xutzꞌom-apa ri ache ri nuꞌon sopojic y xuꞌon sanar y xuꞌej cha chi tiꞌa.
LUK 14:5 Y chica ri maestros chirij ri ley y ri achiꞌaꞌ fariseos, ri Jesús xuꞌej: ¿Cꞌo ta jun chivach ixreꞌ nitzak-ka jun ruquiej o jun ruváquix chupan jun chꞌiti sivan, man niꞌa ta came jun-anin chi niꞌralasaj-pa, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien?
LUK 14:6 Y ijejeꞌ man xquil ta chica xquiꞌej-apa cha ri Jesús.
LUK 14:7 Y xpa ri Jesús xutzꞌom rubꞌixic jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica ri i-bꞌanun invitar richin ri vaꞌen, ruma xutzꞌat chi ri vinak ri i-bꞌanun invitar ncaꞌquichaꞌ ri naꞌay tak chꞌacat chirij ri mesa. Rumareꞌ xuꞌej chica:
LUK 14:8 Antok cꞌo jun ri nibꞌano invitar avichin richin jun cꞌulubꞌic, man cꞌa tacanuj ri naꞌay tak chꞌacat. Ruma xa jubꞌaꞌ catzꞌuye-ka chireꞌ antok nalka jun ri más rakalien que chavach atreꞌ,
LUK 14:9 y nipa ri xbꞌano invitar avichin, nuꞌej chava: Tabꞌanaꞌ favor tayaꞌ can ri lugar cha va ache va. Y atreꞌ xcaqꞌuix-ka y can cala quiak abꞌanun ncaꞌa pa ruqꞌuisbꞌal tak chꞌacat.
LUK 14:10 Rumareꞌ antok cꞌo jun ri nibꞌano invitar avichin richin jun cꞌulubꞌic, catzꞌuyeꞌ ri pa ruqꞌuisbꞌal chꞌacat, richin quireꞌ antok ncarutzꞌat-pa ri xbꞌano invitar avichin, xtalka aviqꞌuin y xtuꞌej chava: Amigo, tabꞌanaꞌ favor catakꞌax-pa vaveꞌ. Y antok quireꞌ xtiꞌan chava, quinojiel ri ncaꞌtzꞌuyeꞌ aviqꞌuin chirij ri mesa xticatamaj chi at rakalien.
LUK 14:11 Ruma ri nunaꞌ chi nem, xtiꞌan chꞌuteꞌn cha. Ri nunaꞌ chi chꞌuteꞌn-oc, nem xtiꞌan cha, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 14:12 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ cha ri xbꞌano invitar richin: Antok naꞌan jun vaꞌen, man caꞌan invitar joꞌc ri av-amigos, ri atie-atataꞌ, ri i-avachꞌalal, y ri a-vacínix ri i-bꞌayomaꞌ, ruma ijejeꞌ ncaꞌtiquir jeꞌ ncatquiꞌan invitar atreꞌ, y riqꞌuin reꞌ niyoꞌx chava rucꞌaxiel.
LUK 14:13 Pero atreꞌ, antok naꞌan jun namakꞌej pan avachuoch, caꞌbꞌanaꞌ invitar ri i-puobra, ri cuta ri quikꞌaꞌ o cakan, ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y ri i-muoy.
LUK 14:14 Xa quireꞌ xtaꞌan, can jaꞌal caquicuot, ruma ri vinak reꞌ man ncaꞌtiquir ta niquiyaꞌ chava rucꞌaxiel, pero atreꞌ xtiyoꞌx rucꞌaxiel chava antok junan xcacꞌastaj-el quiqꞌuin ri choj quicꞌaslien, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 14:15 Y cꞌo jun ri tzꞌuyul chirij ri mesa, antok xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Jesús, xuꞌej cha: Can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcꞌujieꞌ pa ru-reino ri Dios y xcaꞌvaꞌ chireꞌ, xchaꞌ.
LUK 14:16 Y jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej: Jun bꞌay jun ache nrajoꞌ nuꞌon jun namakꞌej chirachuoch y nuyaꞌ jun vaꞌen. Rumareꞌ jajaꞌ iqꞌuiy vinak ri xaꞌruꞌon invitar chi ncaꞌbꞌavaꞌ chirachuoch ri kꞌij reꞌ.
LUK 14:17 Y antok xalka ri kꞌij chi niꞌan ri vaꞌen, ri ache xutak jun ru-siervo chi xaꞌbꞌarayuoj quinojiel ri i-rubꞌanun invitar. Y ri siervo xbꞌaruꞌej chica: Quixam-pa. Nojiel cꞌo chic listo.
LUK 14:18 Pero quinojiel junan ri xquiꞌej-pa, chi man nuyaꞌ ta tiempo chi ncaꞌpa. Ri naꞌay xuꞌej-pa: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri avajaf chi tucuyuꞌ numac ruma cꞌa xinlokꞌ jun vulief, y vacame nicꞌatzin chi nquiꞌa chi nitzꞌataꞌ.
LUK 14:19 Jun chic xuꞌej-pa: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri avajaf chi tucuyuꞌ numac ruma cꞌa xaꞌnlokꞌ vuꞌuoꞌ párix nuváquix richin arado, y vacame nicꞌatzin chi ncaꞌntojtobꞌiej.
LUK 14:20 Y jun chic xuꞌej-pa: Man nuyaꞌ ta tiempo chi nquiꞌa ruma xa cꞌajaꞌ xicꞌulieꞌ.
LUK 14:21 Y antok ri siervo ri takuon-el xtzalaj-pa riqꞌuin ri rajaf, xalruꞌej cha nojiel ri xꞌeꞌx-pa cha. Rumareꞌ ri rajaf xpa royoval, y xuꞌej cha ri ru-siervo: Vacame caꞌin pa tak bꞌay ri icꞌo pa tanamet y caꞌcꞌama-pa ri i-puobra, ri cuta ri quikꞌaꞌ o cakan, ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y ri i-muoy.
LUK 14:22 Y antok ri siervo xtzalaj chic pa, xuꞌej cha ri rajaf: Ajaf, xinꞌan ri xaꞌej-el chuva, pero cꞌa qꞌuiy lugar cꞌo.
LUK 14:23 Y ri rajaf xuꞌej chic cha ri siervo: Vacame caꞌin pa tak bꞌay ri icꞌo chupan ri tanamet y ri pa tak bꞌay ri ncaꞌa jun chic tanamet, y caꞌbꞌanaꞌ obligar ri vinak ri ncaꞌkꞌax chireꞌ chi caꞌpa chi ninuoj ri vachuoch.
LUK 14:24 Ruma niꞌej cꞌa chiva, chi man jun chiquivach ri xaꞌan invitar naꞌay ri xtalvaꞌ, xchaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Jesús.
LUK 14:25 Y qꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij ri Jesús. Y jajaꞌ xtzuꞌn can chirij, xpiꞌieꞌ, y xuꞌej chica:
LUK 14:26 Xa cꞌo jun ri nrajoꞌ nipa viqꞌuin, nicꞌatzin chi inreꞌ ri más nquirajoꞌ. Ruma xa más ncaꞌrajoꞌ ri rutie-rutataꞌ, ri raxjayil, ri ralcꞌual, ri ruchakꞌ-runimal, ri ranaꞌ o jajaꞌ mismo ri más nrajo-ka-riꞌ, man nucꞌul ta chi ntuoc nu-discípulo.
LUK 14:27 Y ri man nutzꞌom ta y nucꞌuaj ri ru-cruz y niꞌa chuvij, man nucꞌul ta chi ntuoc nu-discípulo.
LUK 14:28 Ruma xa cꞌo jun chivach ixreꞌ ri nrajoꞌ nuꞌon jun rachuoch nem, ¿man came nitzꞌuyeꞌ ta chi nuꞌon pensar janeꞌ (jaroꞌ) miera xticꞌatzin cha, y vi xa cꞌo nojiel riqꞌuin chi nuqꞌuis rubꞌanic?
LUK 14:29 Ruma xa joꞌc ri ru-cimiento ri jay nitiquir nuya-ka y nupabꞌaꞌ can ri samaj chireꞌ, xcaꞌpa ri vinak y xcaꞌtzeꞌn chirij,
LUK 14:30 y xtiquiꞌej chirij: La jun ache la xrajoꞌ xupabꞌaꞌ jun jay, y xa man xtiquir ta xuqꞌuis rubꞌanic, xcaꞌchaꞌ.
LUK 14:31 O xa jun rey chi niꞌrubꞌanaꞌ guerra riqꞌuin jun chic rey, ¿man came nitzꞌuyeꞌ ta chi nuꞌon pensar, xa riqꞌuin diez (lajuj) mil soldados nitiquir nuꞌon guerra riqꞌuin ri jun chic rey ri i-rucꞌamun-pa veinte mil soldados?
LUK 14:32 Y xa nuꞌon pensar chi xa man nitiquir ta, jajaꞌ ncaꞌrutak-el achiꞌaꞌ chi ncaꞌbꞌachꞌoꞌ riqꞌuin ri jun rey antok xa cꞌa naj cꞌo-ve. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin chi quireꞌ man nibꞌanataj ta ri guerra.
LUK 14:33 Mareꞌ, xa jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ ntuoc nu-discípulo, tubꞌanaꞌ pensar otz naꞌay chi nuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin. Xa man nuꞌon ta quireꞌ, man nucꞌuluj ta ntuoc nu-discípulo.
LUK 14:34 Ri atzꞌan, can otz. Pero xa ta ri atzꞌan niqꞌuis-el ri rutzayal, ¿chica ta niꞌan chi nitzalaj chic pa ri rutzayal?
LUK 14:35 Ri atzꞌan reꞌ, man otz ta chic nicusas chi niyoꞌx pan ulief, ni man otz ta jeꞌ nixuol riqꞌuin avuona. Xa nicꞌak-el ruma man jun chic nicꞌatzin-ve. Ri cꞌo ruxiquin chi nraꞌxaj, can tiraꞌxaj ri xinꞌej, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 15:1 Y quinojiel ri achiꞌaꞌ i-maloy-impuestos y ri nicꞌaj chic vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica, ncaꞌjiel-pa riqꞌuin ri Jesús richin nicaꞌxaj ri nuꞌej.
LUK 15:2 Y ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas ncaꞌtzijuon chirij ri Jesús y niquiꞌej: Ri Jesús jaꞌal ncaꞌruꞌon recibir ri vinak ri niꞌeꞌx aj-bꞌanoy-pecado chica y can niꞌvaꞌ quiqꞌuin, ncaꞌchaꞌ.
LUK 15:3 Rumareꞌ ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach y xuꞌej:
LUK 15:4 Xa ta jun chivach ixreꞌ icꞌo ta i-cien ru-ovejas y nisach ta can jun, ¿man ncaꞌruyaꞌ ta came can bꞌaꞌ ri i-noventa y nueve chireꞌ pa kꞌayis, y niꞌa chi nirucanuj-pa ri jun ri sachnak can, hasta cꞌa niril-na?
LUK 15:5 Y antok nirila-pa ri ru-oveja, can niquicuot nuya-pa chutaleꞌn. Niquicuot cꞌa ruma xril-pa.
LUK 15:6 Y antok nibꞌaka chirachuoch, ncaꞌrayuoj ri ru-amigos y ri ru-vacínix, y nuꞌej chica: Quixquicuot viqꞌuin, ruma ri jun nu-oveja ri sachnak can, vacame xinvil-pa.
LUK 15:7 Y can niꞌej chiva, chi can ncaꞌquicuot ri icꞌo chila chicaj antok cꞌo jun pecador nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios y nuꞌon ri nrajoꞌ jajaꞌ, que chiquivach ri i-noventa y nueve vinak ri choj quicꞌaslien, ri ya xtzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
LUK 15:8 O xa cꞌo ta jun ixok ri cꞌo diez (lajuj) dracmas riqꞌuin, y nutzak jun dracma pa rachuoch, ¿man nutzej ta came jun lámpara ri ixok reꞌ, y numas rupan ri rachuoch y nucanuj ri miera hasta niril?
LUK 15:9 Y antok niril, ncaꞌrayuoj ri ru-amigas y ri ru-vacínix, y nuꞌej chica: Quixquicuot viqꞌuin, ruma ri dracma ri sachnak, ya xinvil.
LUK 15:10 Y mareꞌ niꞌej chiva, chi antok cꞌo jun pecador nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios y nuꞌon ri nrajoꞌ jajaꞌ, ri ángeles ri icꞌo riqꞌuin ri Dios altíra ncaꞌquicuot, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 15:11 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica: Jun ache cꞌo icaꞌyeꞌ rucꞌajuol.
LUK 15:12 Y jun kꞌij ri rucꞌajuol coꞌl xuꞌej cha ri rutataꞌ: Táta, tayaꞌ ri nu-herencia ri abꞌanun pensar chi nayaꞌ chuva, xchaꞌ. Y ri rutataꞌ, can xujach ri qui-herencia chica ri icaꞌyeꞌ.
LUK 15:13 Cꞌa jubꞌaꞌ cꞌa kꞌij tijach ri qui-herencia, ri coꞌl rucꞌajuol xucꞌayij can nojiel ri ru-herencia. Can qꞌuiy ri miera ri xumol-el, y xꞌa jun lugar ri naj cꞌo-ve. Y antok cꞌo chic chireꞌ, xucꞌuaj jun itziel cꞌaslien y quireꞌ xuqꞌuis ri ru-miera.
LUK 15:14 Antok ruqꞌuisuon chic nojiel ri ru-miera, xpa jun tremenda viꞌjal chupan ri lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve. Y ri alaꞌ reꞌ man jun chic kax nitiquir nulokꞌ ruma manak chic ru-miera.
LUK 15:15 Y rumareꞌ xbꞌarucꞌutuj rusamaj cha jun ache aj-chireꞌ. Y ri ache reꞌ xutak-el chupan ri ru-finca chi ncaꞌbꞌarutzukuꞌ ak.
LUK 15:16 Y ri alaꞌ altíra nurayij nutej ri niquitej ri ak. Pero man jun niyoꞌn cha.
LUK 15:17 Y ri alaꞌ reꞌ cꞌajareꞌ xalka paroꞌ, y xuꞌej-ka: ¡Ri iru-muosa ri nataꞌ cꞌo qꞌuiy qui-simíta; y inreꞌ vaveꞌ nquicon riqꞌuin viꞌjal!
LUK 15:18 Vacame nquipalaj y nquiꞌa riqꞌuin ri nataꞌ y xtinꞌej cha: Táta, xinꞌan pecar choch ri Dios y xinꞌan nuchꞌoꞌj chavach atreꞌ.
LUK 15:19 Vacame man otz ta chic chi naꞌej acꞌajuol chuva. Xa tabꞌanaꞌ chuva incheꞌl jun a-muosa, xcha-ka pa ránima.
LUK 15:20 Y ja xutzꞌom bꞌay, xꞌa chirachuoch ri rutataꞌ. Y cꞌa naj cꞌo-ve chi niꞌka chirachuoch, antok xtzꞌiet-pa ruma ri rutataꞌ. Y ri rutataꞌ altíra xujoyovaj roch; rumareꞌ jun-anin xbꞌarucꞌuluꞌ, xukꞌatiej y xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ.
LUK 15:21 Y ri alaꞌ xuꞌej cha ri rutataꞌ: Táta, xinꞌan pecar choch ri Dios y xinꞌan nuchꞌoꞌj chavach atreꞌ. Man otz ta chic naꞌej acꞌajuol chuva.
LUK 15:22 Pero ri rutataꞌ xuꞌej chica ri rusamajiel: Tivalasaj-pa ri tziak ri más rakalien y tijalaꞌ ri rutziak. Tiyaꞌ jun anillo chukꞌaꞌ y tiyaꞌ ruxajabꞌ chirakan.
LUK 15:23 Y ticꞌama-pa ri váquix ri más tiꞌuoj y tiquimisaj; kabꞌanaꞌ jun namakꞌej y kuvaꞌ.
LUK 15:24 Ruma ri jun nucꞌajuol reꞌ incheꞌl xcon-el chinoch, pero vacame incheꞌl xcꞌastaj chic pa. Sachnak-el chinoch, y vacame xtzalaj chic pa, xchaꞌ ri rutataꞌ. Y ja xtzꞌucutaj-ka ri namakꞌej.
LUK 15:25 Y ri huora reꞌ, ri nem alaꞌ nisamaj pan avan. Y antok jajaꞌ nitzalaj-pa y cierca chic ri rachuoch cꞌo-ve, xraꞌxaj chi cꞌo namakꞌej najin.
LUK 15:26 Rumareꞌ xrayuoj jun chiquivach ri siervos y xucꞌutuj cha: ¿Chica xꞌan? ¿Y karruma cꞌo namakꞌej?
LUK 15:27 Y ri siervo xuꞌej cha: Ruma xtzalaj-pa ri achakꞌ otz roch. Rumareꞌ ri atataꞌ xuꞌej chi tiquimisas ri váquix ri más tiꞌuoj.
LUK 15:28 Antok xraꞌxaj quireꞌ, xpa royoval y man nrajoꞌ ta ntuoc pa jay. Rumareꞌ xiel-pa ri rutataꞌ, y nubꞌocheꞌj chi ntuoc pa jay.
LUK 15:29 Pero man xrajoꞌ ta. Jajaꞌ xa xuꞌej cha ri rutataꞌ: Inreꞌ qꞌuiy junaꞌ in-samajnak aviqꞌuin y man jun bꞌay man ta nuniman atzij. Pero man jun bꞌay ayoꞌn chuva nixta jun cabrito chi niꞌan jun namakꞌej quiqꞌuin ri nu-amigos.
LUK 15:30 Y vacame atreꞌ xaquimisaj ri váquix ri más tiꞌuoj, xa ruma xtzalaj-pa ri acꞌajuol ri xbꞌaruqꞌuisaꞌ rajal ri nicꞌaj kax avichin quiqꞌuin ri rameras, xchaꞌ.
LUK 15:31 Y ri rutataꞌ xuꞌej cha: Nucꞌajuol, atreꞌ siempre atcꞌo viqꞌuin. Rumareꞌ nojiel ri cꞌo viqꞌuin, can avichin atreꞌ.
LUK 15:32 Pero ri achakꞌ, can incheꞌl xcon-el rubꞌanun-el chinoch, y vacame incheꞌl xcꞌastaj chic pa. Sachnak-el y vacame xalka chic kiqꞌuin. Y ruma jajaꞌ xtzalaj-pa, can nicꞌatzin chi vacame nkojquicuot y nakaꞌan namakꞌej. Quireꞌ xuꞌej ri rutataꞌ cha, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 16:1 Ri Jesús xuꞌej jeꞌ chica ri ru-discípulos: Xcꞌujieꞌ jun ache bꞌayuon. Y ri ache reꞌ cꞌo jun ru-mayordomo ri ruyoꞌn paroꞌ nojiel ri rubꞌayomal. Y cha ri ache bꞌayuon xꞌeꞌx chi ri ru-mayordomo nuqꞌuis ri bꞌayomal bꞌanak.
LUK 16:2 Y ri bꞌayuon xutak royoxic ri mayordomo reꞌ. Y antok xalka ri mayordomo, xuꞌej cha: ¿Chica naꞌej chuva chirij ri nitzijos chavij? Vacame taꞌej cheꞌl rubꞌanun ri kax vichin pan akꞌaꞌ, ruma vacame man chic xcasamaj ta viqꞌuin, xchaꞌ cha.
LUK 16:3 Y ri mayordomo xuꞌej-ka pa ránima: ¿Chica niꞌan vacame? Ruma ri nu-patrón man chic nuyaꞌ ta nusamaj. Y xa ta nquisamaj pan avan, reꞌ nrajoꞌ qꞌuiy uchukꞌaꞌ, y man nquitiquir ta chic. Y xa ta nicꞌutuj nu-limosna pa tak bꞌay, nquiqꞌuix.
LUK 16:4 Ya vataꞌn ri chica xtinꞌan chi quireꞌ icꞌo ri ncaꞌbꞌano recibir vichin ri pa tak cachuoch, antok manak chic nusamaj.
LUK 16:5 Ri mayordomo reꞌ xaꞌrayuoj chijujun quinojiel ri cꞌo quicꞌas choch ri ru-patrón, y xucꞌutuj cha ri naꞌay: ¿Janeꞌ (jaroꞌ) acꞌas choch ri nu-patrón?
LUK 16:6 Y ri ache ri cꞌo rucꞌas xuꞌej: Inreꞌ cien barriles de aceite de olivo nucꞌas, xchaꞌ. Y ri ru-mayordomo ri ache bꞌayuon xuꞌej cha: Ja ruvuj ri acꞌas reꞌ. Vacame catzꞌuyeꞌ y tabꞌanaꞌ jun chic vuj chaꞌnin. Y joꞌc chic cincuenta barriles de aceite acꞌas tabꞌana-ka chupan.
LUK 16:7 Y antok xalka jun chic ri cꞌo rucꞌas, ri mayordomo xucꞌutuj cha: Y atreꞌ, ¿janeꞌ (jaroꞌ) acꞌas? Ri ache xuꞌej: Inreꞌ cien medidas de trigo nucꞌas, xchaꞌ. Y ri mayordomo xuꞌej cha: Ja ruvuj ri acꞌas reꞌ, vacame tabꞌanaꞌ chic jun vuj. Y joꞌc chic ochenta medidas de trigo acꞌas tabꞌana-ka chupan, xchaꞌ.
LUK 16:8 Y antok ri ru-patrón xraꞌxaj ri nuꞌon ri jun itziel mayordomo reꞌ, xuꞌej: Jajaꞌ can listo, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Can quireꞌ niquiꞌan ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Can i-listo chiquivach-ka ijejeꞌ; can más i-listo que chiquivach ri quiniman ri Dios ri i-richin chic ri sakil.
LUK 16:9 Y inreꞌ niꞌej chiva: Ticusaj ri bꞌayomal richin ri roch-ulief, chi nquiꞌtoꞌ ri nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx. Chi quireꞌ antok ri ibꞌayomal xtiqꞌuis, xtiꞌan recibir chupan ri jay ri man xcaꞌqꞌuis ta.
LUK 16:10 Jun ri otz nuꞌon riqꞌuin jun kax ri manak-oc rakalien, otz jeꞌ xtuꞌon riqꞌuin ri altíra rakalien. Pero ri man otz ta nuꞌon riqꞌuin jun kax ri manak-oc rakalien, xa quireꞌ jeꞌ xtuꞌon riqꞌuin ri altíra rakalien.
LUK 16:11 Y xa riqꞌuin ri bꞌayomal richin ri roch-ulief ixreꞌ man otz ta ntiꞌan, ¿xtujach came ri Dios ri ketzij bꞌayomal pan ikꞌaꞌ?
LUK 16:12 Ruma xa man otz ta ntiꞌan riqꞌuin ri bꞌayomal richin ri roch-ulief ri xa oxkonien pan ikꞌaꞌ, quireꞌ jeꞌ xtiꞌan riqꞌuin ri ketzij bꞌayomal, xa ta nujach ri Dios chiva ri bꞌayomal ri can ivichin ixreꞌ.
LUK 16:13 Man jun esclavo nicovin nuꞌon servir icaꞌyeꞌ rajaf, ruma xa nrajoꞌ ri jun rajaf, itziel nutzꞌat ri jun chic. Y xa nunimaj rutzij ri jun, man nitiquir ta nuꞌon quireꞌ riqꞌuin ri jun chic. Quireꞌ jeꞌ, manak cheꞌl chi jun nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios ri xa bꞌanak ránima chirij ri bꞌayomal.
LUK 16:14 Y antok ri achiꞌaꞌ fariseos xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xaꞌtzeꞌn-ka chirij ruma ijejeꞌ bꞌanak cánima chirij ri bꞌayomal.
LUK 16:15 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ can ntiꞌan chiquivach ri vinak chi can choj ri icꞌaslien, y otz nquixtzꞌiet, y nem jeꞌ bꞌanun chiva. Pero ri Dios rataꞌn chica ri cꞌo pan ivánima, y man otz ta nquixrutzꞌat.
LUK 16:16 Ja ri ru-ley ri Moisés y ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, jareꞌ ri nitzijos. Pero antok xutzꞌom samaj ri Juan el Bautista, jareꞌ antok xtiquir-pa rutzijoxic chirij antok ri vinak ncaꞌuoc chupan ri ru-reino ri Dios. Y iqꞌuiy vinak ri altíra niquitej quikꞌij chi ncaꞌuoc chupan.
LUK 16:17 Pero más fácil chi ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis, que choch ri ley, ruma man jun letra chupan ri ley choj cala xticꞌujieꞌ can, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 16:18 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Ri ache ri nujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil y nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ixok, can nuꞌon pecado choch ri Dios. Y ri ache ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri ixok ri jachuon-el, can nuꞌon jeꞌ pecado choch ri Dios.
LUK 16:19 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Xcꞌujieꞌ jun ache ri altíra bꞌayuon, ri ruyuon jaꞌal tak tziak ri altíra cara cajal ri ncaꞌrucusaj, y kꞌij-kꞌij ncaꞌruꞌon namakꞌej.
LUK 16:20 Xcꞌujieꞌ jeꞌ jun ache ri cꞌutuy-limosna y qꞌuisnak paroꞌ ri ru-cuerpo riqꞌuin chꞌaꞌc. Jajaꞌ rubꞌinan Lázaro, y chuchiꞌ rachuoch ri bꞌayuon nicꞌujie-ve.
LUK 16:21 Ri Lázaro altíra nurayij nucꞌux ri rupixqꞌuil ri simíta ri ncaꞌtzak chuxieꞌ ri ru-mesa ri bꞌayuon. Y ri tzꞌeꞌ ncaꞌlka riqꞌuin y niquirakꞌ ri chꞌaꞌc ri cꞌo chirij.
LUK 16:22 Y jun kꞌij ri nucꞌutuj limosna xcon, y xucꞌuax-el cuma ri ángeles chupan ri utzulaj lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Abraham. Y ri ache bꞌayuon xcon jeꞌ y xmuk.
LUK 16:23 Y antok ri bꞌayuon nuꞌon chic sufrir chupan ri lugar richin sufrimiento, cꞌa naj xtzuꞌn-el, y xutzꞌat ri Abraham, y xutzꞌat jeꞌ ri Lázaro rakꞌal-apa choch-rucꞌuꞌx ri Abraham.
LUK 16:24 Y ri ache bꞌayuon riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-el, y xuꞌej cha ri Abraham: Nataꞌ Abraham, tajoyovaj noch. Tabꞌanaꞌ favor taꞌej cha ri Lázaro chi tuchꞌakabꞌa-pa ri ruve-rukꞌaꞌ, y tataka-pa viqꞌuin chi nalruya-ka chutzaꞌn vakꞌ. Ruma altíra niꞌan sufrir chupan va kꞌakꞌ va, xchaꞌ.
LUK 16:25 Pero ri Abraham xuꞌej cha: Nucꞌajuol, talka pan aveꞌ chi antok xacꞌasieꞌ choch-ulief, can jaꞌal xakꞌasaj ri acꞌaslien, y ri Lázaro qꞌuiy sufrimiento xukꞌasaj; pero vacame jajaꞌ jaꞌal ri rucꞌaslien ri xalrilaꞌ vaveꞌ, y atreꞌ xa jun cꞌaslien richin sufrimiento.
LUK 16:26 Y cꞌo jeꞌ jun nem sivan chikacajol. Rumareꞌ, xa ta cꞌo jun chakavach ojreꞌ nrajoꞌ ta nakꞌax-ka iviqꞌuin, man nitiquir ta. Y xa ta jun chivach ixreꞌ nrajoꞌ ta nipa vaveꞌ kiqꞌuin ojreꞌ, man nitiquir ta jeꞌ, xchaꞌ ri Abraham.
LUK 16:27 Y ri ache bꞌayuon xuꞌej cꞌa chic: Nivajoꞌ nicꞌutuj favor chava atreꞌ nataꞌ Abraham. Tataka-el bꞌaꞌ ri Lázaro choch-ulief, chirachuoch ri nataꞌ.
LUK 16:28 Ruma icꞌo vuꞌuoꞌ nchakꞌ, y nivajoꞌ chi jajaꞌ nichꞌoꞌ ta bꞌaꞌ chica chi quireꞌ man ncaꞌpa ta jeꞌ vaveꞌ chupan va lugar richin sufrimiento, xchaꞌ.
LUK 16:29 Y ri Abraham xuꞌej cha: Ijejeꞌ cꞌo quiqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés y ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Jareꞌ ticaꞌxaj, xchaꞌ ri Abraham.
LUK 16:30 Y ri ache bꞌayuon xuꞌej: Man niquiꞌan ta, nataꞌ Abraham. Pero xa cꞌo ta jun quiminak nicꞌastaj-el y niꞌka quiqꞌuin ijejeꞌ, can xtitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, xchaꞌ ri bꞌayuon.
LUK 16:31 Pero ri Abraham xuꞌej cha: Xa man nicaꞌxaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés, y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, man xtiquinimaj ta jeꞌ jun ri nicꞌastaj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ.
LUK 17:1 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can siempre icꞌo ri xcaꞌbꞌano chica nicꞌaj chic chi ncaꞌtzak. ¡Pero juyeꞌ roch ri nibꞌano cha jun chic chi nitzak!
LUK 17:2 Más otz nixim jun nem abꞌaj (caꞌ) chukul y nicꞌak chupan ri mar, que nuꞌon chi nitzak jun ri in-runiman mesque manak-oc rukꞌij.
LUK 17:3 Rumareꞌ ixreꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Y xa cꞌo jun hermano nuꞌon jun itziel chava, tachꞌolij. Y xa ri nibꞌano quireꞌ chava nucꞌax runoꞌj y nalruꞌej chava chi tabꞌanaꞌ perdonar, can tabꞌanaꞌ perdonar.
LUK 17:4 Y xa chupan jun kꞌij siete (vukuꞌ) mul nuꞌon itziel chava y siete (vukuꞌ) mul jeꞌ nipa aviqꞌuin y nalruꞌej chava: Tabꞌanaꞌ perdonar ri nuchꞌoꞌj; can tabꞌanaꞌ perdonar ri ruchꞌoꞌj, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 17:5 Y ri apóstoles xquiꞌej cha ri Ajaf Jesús: Tabꞌanaꞌ chika chi nakacukubꞌaꞌ más kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
LUK 17:6 Pero ri Ajaf Jesús xuꞌej chica: Xa ta icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mesque incheꞌl-oc jun chꞌiti ijaꞌtz richin ri mostaza, nquixcovin ntiꞌej cha la chieꞌ sicómoro la: Catiel-el vaveꞌ y atica-aviꞌ chupan ri mar, y ri chieꞌ reꞌ can nunimaj itzij.
LUK 17:7 Y xa ta jun chivach ixreꞌ cꞌo ta jun ru-esclavo, y rutakuon-el pan avan chi xbꞌarubꞌanaꞌ arar ri ulief o chi xaꞌbꞌaruchajij váquix, ¿ja came antok nitzalaj-pa, nuꞌej cha: Catuoc-pa, catzꞌuyeꞌ chirij ri mesa y cavaꞌ?
LUK 17:8 Pa rucꞌaxiel reꞌ nuꞌej cha: Tachojmij ri nu-cena, y tachojmij jeꞌ aviꞌ atreꞌ chi naya-pa ri xtintej, y cꞌa xquivaꞌ na inreꞌ, cꞌajareꞌ xcavaꞌ atreꞌ.
LUK 17:9 ¿Y nuyaꞌ came tiox bꞌaꞌ cha ri esclavo ruma xuꞌon ri xuꞌej cha? Manak.
LUK 17:10 Y incheꞌl ri esclavo reꞌ, quireꞌ jeꞌ ixreꞌ. Antok ibꞌanun chic ri samaj ri nuꞌej ri Dios chiva, tiꞌej: Ojreꞌ oj esclavos ri man jun nkojcꞌatzin-ve. Ruma xa joꞌc ri eꞌn chika, joꞌc reꞌ ri xkaꞌan, quixchaꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
LUK 17:11 Y antok ri Jesús xutzꞌom chic el bꞌay chi niꞌa Jerusalén, xakꞌax chiquicajol ri Samaria y ri Galilea.
LUK 17:12 Y antok xbꞌaka jun aldea, i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ ri cꞌo ri yabꞌil lepra chiquij xaꞌbꞌaꞌiel-pa pa rubꞌiey ri Jesús y cꞌa naj xaꞌpiꞌie-ve-pa.
LUK 17:13 Y cof xaꞌchꞌo-pa cha y xquiꞌej: ¡Jesús, Maestro, tajoyovaj kavach! xaꞌchaꞌ.
LUK 17:14 Y ri Jesús xaꞌrutzꞌat y xuꞌej chica: Quixꞌin y icꞌutu-iviꞌ chiquivach ri sacerdotes, xchaꞌ ri Jesús chica. Y antok i-bꞌanak, ri quiyabꞌil xqꞌuis-el chiquij y sak xquiꞌan-ka.
LUK 17:15 Y jun chiquivach ri i-diez (lajuj) achiꞌaꞌ, antok xutzꞌat chi xcꞌachoj riqꞌuin ri ruyabꞌil, ja xtzalaj-pa chirij. Y can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y can cof nichꞌoꞌ antok nuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
LUK 17:16 Y antok xalka riqꞌuin ri Jesús, xxuquieꞌ chukul rakan y xulucubꞌa-ka-riꞌ cꞌa pan ulief y nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Ri ache reꞌ aj-Samaria.
LUK 17:17 Y ri Jesús xuꞌej: ¿Man i-diez (lajuj) ta came ri xqꞌuis-el ri quiyabꞌil chiquij? ¿Y ri i-nueve (bꞌilijieꞌ) pacheꞌ icꞌo-ve?
LUK 17:18 ¿Man jun chic cꞌa ri xtzalaj-pa chi nalruyaꞌ rukꞌij ri Dios? ¿Xa ja ri jun ri man israelita ta ri xtzalaj-pa? xchaꞌ ri Jesús.
LUK 17:19 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache aj-Samaria: Capalaj y caꞌin. Xacꞌachoj ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xchaꞌ cha.
LUK 17:20 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquicꞌutuj cha ri Jesús chi jampeꞌ cꞌa xtalka ri ru-reino ri Dios. Y ri Jesús xuꞌej chica: Man jun xtinaꞌien jampeꞌ xtalka ri ru-reino ri Dios.
LUK 17:21 Y man jun xtiꞌeꞌn chi ja cꞌo vaveꞌ, o ja cꞌo chila, ruma ri ru-reino ri Dios cꞌo chic iviqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 17:22 Y jajaꞌ xchꞌoꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej: Xtipa tiempo antok ixreꞌ xtirayij chi nicꞌujieꞌ ta iviqꞌuin mesque joꞌc jun kꞌij, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol; pero man xtitzꞌat ta chic.
LUK 17:23 Y icꞌo ri xcaꞌeꞌn chiva: Ja cꞌo vaveꞌ o ja cꞌo chila. Pero ixreꞌ man quixꞌa quiqꞌuin, ni man quixꞌa jeꞌ chiquij.
LUK 17:24 Ruma antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay, can xtikꞌalajin-ve jaꞌal. Can xtibꞌanataj cꞌa incheꞌl nuꞌon ri yocopaꞌ, ri nuꞌon cala pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, y cꞌa kꞌalaj pacheꞌ nika-ka ri kꞌij.
LUK 17:25 Pero naꞌay cꞌo chi xtukꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, y itziel xtitzꞌiet jeꞌ cuma ri vinak richin ri tiempo vacame.
LUK 17:26 Can incheꞌl xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Noé, can quireꞌ jeꞌ xtibꞌanataj antok xtipa ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
LUK 17:27 Pa ru-tiempo ri Noé, ri vinak joꞌc ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, joꞌc reꞌ niquiꞌan pensar, ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ, y cꞌa quireꞌ niquiꞌan chupan ri kꞌij antok ri Noé xuoc chupan ri arca (ri incheꞌl jun nem barco), y xpa cꞌa ri diluvio, y quinojiel ri vinak xaꞌcon.
LUK 17:28 Y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj pa ru-tiempo ri Lot. Ri vinak ncaꞌvaꞌ y ncaꞌkumun, ncaꞌlakꞌo, ncaꞌcꞌayin, ncaꞌtico y ncaꞌquiꞌan jay.
LUK 17:29 Y ri kꞌij antok ri Lot y ri ru-familia xquiyaꞌ can ri tanamet Sodoma, xka-pa chicaj kꞌakꞌ y azufre paroꞌ ri tanamet. Can incheꞌl jobꞌ xuꞌon, y quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ xaꞌqꞌuis.
LUK 17:30 Y quireꞌ xtibꞌanataj antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtalka chic vaveꞌ choch-ulief.
LUK 17:31 Ri cꞌo paroꞌ ri rachuoch antok xtalka ri kꞌij reꞌ, man tika-pa chi ntuoc pa rachuoch chi cꞌo niruma-pa. Y ri cꞌo pan avan quireꞌ jeꞌ, man titzalaj-pa chirachuoch.
LUK 17:32 Talka pan iveꞌ ri xuꞌon ri raxjayil ri Lot, antok ri Dios xuparuoj ri tanamet Sodoma.
LUK 17:33 Ri altíra cꞌa nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri jun, mesque niquimisas vuma inreꞌ, can xticolotaj.
LUK 17:34 Niꞌej cꞌa chiva chi chupan ri akꞌaꞌ reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ ncaꞌvar choch jun chꞌat, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
LUK 17:35 Icꞌo icaꞌyeꞌ ixokiꞌ ri junan ncaꞌqueꞌn, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
LUK 17:36 Y xa icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri junan ncaꞌsamaj pan avan, jun xtucꞌuax y ri jun chic xticꞌujieꞌ can.
LUK 17:37 Y antok ri discípulos caxan chic ri xuꞌej ri Jesús, xquicꞌutuj cha: Ajaf, ¿pacheꞌ xtibꞌanataj-ve reꞌ? Y ri Jesús xuꞌej chica: Pacheꞌ cꞌo-ve jun quiminak, chireꞌ jeꞌ ncaꞌka-ve ri cꞌuch.
LUK 18:1 Y ri Jesús xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica ri ru-discípulos chi nucꞌut chiquivach chi nicꞌatzin chi siempre niquiꞌan orar y man tiquimalij.
LUK 18:2 Jajaꞌ xuꞌej chica: Chupan jun tanamet cꞌo jun juez ri man nuxiꞌij ta riꞌ choch ri Dios, y man jun jeꞌ quikalien nuꞌon chica ri vinak.
LUK 18:3 Y chupan jeꞌ ri tanamet reꞌ, cꞌo jun malcaꞌn-ixok ri ntiel-ntuoc riqꞌuin ri jun juez reꞌ, y nuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ justicia chirij ri bꞌanayuon itziel chuva.
LUK 18:4 Y qꞌuiy tiempo xakꞌax y ri juez reꞌ man nrajoꞌ ta nuꞌon arreglar ri ru-problema ri malcaꞌn-ixok. Pero jun kꞌij ri juez reꞌ xuꞌej-ka pa ránima: Mesque man nixiꞌij ta viꞌ choch ri Dios, ni man jun jeꞌ quikalien niꞌan chica ri vinak,
LUK 18:5 pero ruma ri ixok reꞌ ntiel-ntuoc viqꞌuin, mejor niꞌan arreglar. Ruma xa man niꞌan ta, xtakꞌax nucꞌuꞌx riqꞌuin ruma siempre xtalka.
LUK 18:6 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej: Xivaxaj ri xuꞌej ri juez reꞌ, mesque jajaꞌ man otz ta nuꞌon.
LUK 18:7 ¿Y será que ri Dios man ncaꞌrutoꞌ ta came ri i-ruchoꞌn chic, ri chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌan orar? ¿Ri Dios man chaꞌnin ta came xcaꞌruto-pa?
LUK 18:8 Inreꞌ niꞌej chiva chi chaꞌnin xcaꞌruto-pa. Y antok ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xtipa chic jun bꞌay vaveꞌ ri choch-ulief, ¿cꞌa icꞌo came quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? xchaꞌ ri Jesús.
LUK 18:9 Y ri Jesús xuꞌej chic cꞌa jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chiquivach ri vinak, ruma icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri niquinaꞌ chi i-choj tak vinak, y xa itziel ncaꞌquitzꞌat ri nicꞌaj chic. Rumareꞌ ri Jesús xuꞌej:
LUK 18:10 Icꞌo icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri xaꞌbꞌaka pa templo chi niquinaꞌ orar: Jun fariseo, y jun maloy-impuestos.
LUK 18:11 Ri ache fariseo paꞌl nuꞌon orar, y nuꞌej chupan ri ru-oración: Dios, tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava ruma inreꞌ man in junan ta quiqꞌuin ri nicꞌaj chic. Ruma ri nicꞌaj chic i-alakꞌomaꞌ, ncaꞌquicanuj jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ mesque i-cꞌulan, y man quicꞌuan ta jun choj cꞌaslien. Ni man in junan ta jeꞌ riqꞌuin ri jun ache maloy-impuestos la.
LUK 18:12 Ruma inreꞌ caꞌyeꞌ kꞌij chupan jun semana niꞌan ayuno. Y nojiel ri nichꞌec, nicꞌan-el ri décima parte cha, y niyaꞌ chava atreꞌ, xchaꞌ ri ache fariseo chupan ri ru-oración.
LUK 18:13 Pero ri ache maloy-impuestos cꞌa naj cꞌo can chi nuꞌon orar. Pero rulucubꞌan rujaluon; ruma choch jajaꞌ man otz ta chi nitzuꞌn-el chicaj, y nutin cꞌa roch-rucꞌuꞌx cha ri rukꞌaꞌ y nuꞌej cꞌa: Dios, tajoyovaj noch, ruma inreꞌ in jun ache pecador chavach.
LUK 18:14 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Can niꞌej chiva chi ri ache maloy-impuestos xtzalaj chirachuoch, man jun chic ru-pecado choch ri Dios. Pero ri ache fariseo man quireꞌ ta xtzalaj. Ruma chica-na cꞌa ri nunaꞌ chi altíra rakalien, xa xtiꞌan cha chi manak rakalien. Pero ri nunaꞌ chi manak-oc rakalien, nem xtiꞌan cha, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 18:15 Y ri vinak ncaꞌquicꞌam-pa ri acꞌolaꞌ riqꞌuin ri Jesús, chi nuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ chi ncaꞌruꞌon bendecir. Pero ri discípulos xquitzꞌat y xaꞌquichꞌolij ri vinak chi man tiquiꞌan quireꞌ.
LUK 18:16 Pero ri Jesús xaꞌrayuoj ri acꞌolaꞌ y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Tiyaꞌ permiso chica ri acꞌolaꞌ chi ncaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, y man quiꞌikꞌat. Ruma ri ru-reino ri Dios xa quichin ri i-incheꞌl acꞌolaꞌ.
LUK 18:17 Y can ketzij ri niꞌej chiva, chi xa jun man nuꞌon ta recibir ri ru-reino ri Dios incheꞌl nuꞌon jun acꞌual, man xtuoc ta chupan.
LUK 18:18 Y cꞌo jun cꞌajol ache principal xucꞌutuj cha ri Jesús: Utzulaj Maestro, ¿chica niꞌan chi nivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta? xchaꞌ cha.
LUK 18:19 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Karruma naꞌej otz chuva inreꞌ? Ruma man jun vinak otz, xa joꞌc ri Dios otz.
LUK 18:20 Avataꞌn ri mandamientos ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés ri ojier can, ri nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic; man caquimisan; man catalakꞌ; man tatzꞌak tzij chirij jun chic; caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ.
LUK 18:21 Y ri cꞌajol ache xuꞌej cha ri Jesús: Nojiel reꞌ cꞌa in coꞌl-oc nutzꞌamuon-pa rubꞌanic, xchaꞌ.
LUK 18:22 Antok ri Jesús xraꞌxaj reꞌ, xuꞌej: Cꞌa cꞌo jun kax ri man abꞌanun ta. Tacꞌayij nojiel ri cꞌo aviqꞌuin y ri rajal tajachaꞌ chiquivach ri i-puobra, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ abꞌayomal chicaj. Y catam-pa viqꞌuin y ncaꞌa chuvij, xchaꞌ cha.
LUK 18:23 Y antok ri cꞌajol ache xraꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, altíra xbꞌisuon-ka, ruma qꞌuiy ri rubꞌayomal cꞌo.
LUK 18:24 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi altíra xbꞌisuon-ka, xuꞌej: ¡Ri cꞌo qꞌuiy quibꞌayomal, can cuesta chi ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios!
LUK 18:25 Ruma xa más fácil nakꞌax jun camello chupan jun ruvaruol jun acúxa, que choch jun bꞌayuon chi ntuoc pa ru-reino ri Dios.
LUK 18:26 Ri xaꞌcꞌaxan ri xuꞌej ri Jesús, xquiꞌej: ¿Chica cꞌa xticolotaj? xaꞌchaꞌ.
LUK 18:27 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri vinak man nojiel ta ncaꞌtiquir niquiꞌan, pero ri Dios nojiel nitiquir nuꞌon, xchaꞌ chica.
LUK 18:28 Y jareꞌ antok ri Pedro xuꞌej: Ojreꞌ kayoꞌn can ri kax kichin y oj-bꞌanak chavij.
LUK 18:29 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij ri niꞌej chiva, chi chica-na ri ruyoꞌn can rachuoch, o rutie-rutataꞌ, o runimal, o ruchakꞌ, o raxjayil, o ralcꞌual, chi nuꞌon rusamaj ri Dios y ncaꞌrutoꞌ ri ncaꞌuoc pa ru-reino ri Dios;
LUK 18:30 can qꞌuiy yan ri xtiyoꞌx cha chupan ri tiempo vacame. Y chupan-apa ri jun chic tiempo ri chakavach-apa, can xtiyoꞌx cha ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
LUK 18:31 Y ri Jesús xaꞌrucꞌuaj aparte ri doce (cabꞌalajuj) discípulos chi nichꞌoꞌ quiqꞌuin, y xuꞌej: Ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌa pa tanamet Jerusalén nkuꞌa-ve-el, y chireꞌ qꞌuiy ri xtiꞌan cha ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol. Ruma chireꞌ xtibꞌanataj nojiel ri tzꞌibꞌan can chirij cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
LUK 18:32 Xtijach pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y ri vinak reꞌ xcaꞌtzeꞌn chirij, xtiquiꞌej pakon tak tzij cha y xtiquichubꞌaj.
LUK 18:33 Después antok quichꞌayuon chic, xtiquiquimisaj. Pero chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 18:34 Pero ri ru-discípulos man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej. Ri tzij reꞌ xa avan chiquivach, rumareꞌ joꞌc xcaꞌxaj y man cataꞌn ta ri chica xrajoꞌ xuꞌej chica.
LUK 18:35 Antok ri Jesús ya ntuoc pa tanamet Jericó, chuchi-bꞌay tzꞌuyul jun ache muoy chi nucꞌutuj ru-limosna.
LUK 18:36 Y antok ri muoy reꞌ xraꞌxaj chi qꞌuiy vinak ncaꞌkꞌax, xucꞌutuj chi chica reꞌ.
LUK 18:37 Y xquiꞌej cha chi ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakꞌax chireꞌ.
LUK 18:38 Y ri ache muoy riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ, y xuꞌej: ¡Jesús, ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
LUK 18:39 Y ri vinak ri i-kꞌaxnak choch ri Jesús, xquichꞌolij ri ache chi man chic tichꞌo-pa. Pero jajaꞌ xa riqꞌuin más ruchukꞌaꞌ xchꞌo-pa y xuꞌej: ¡Atreꞌ ri at Rumáma can ri rey David, tajoyovaj noch! xchaꞌ.
LUK 18:40 Y ri Jesús xpiꞌie-ka y xuꞌej chi ticꞌamar-pa choch. Y antok cꞌo chic ri ache choch, xucꞌutuj cha:
LUK 18:41 ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri ache muoy xuꞌej cha: Ajaf, inreꞌ nivajoꞌ nquitzuꞌn, xchaꞌ.
LUK 18:42 Y ri Jesús xuꞌej cha: Catzuꞌn cꞌa. Ruma xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin, xacꞌachoj.
LUK 18:43 Y ri ache muoy ja xtzuꞌn y xꞌa chirij ri Jesús, y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quinojiel ri vinak ri xaꞌtzꞌato chi ri muoy xtzuꞌn, can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios.
LUK 19:1 Y ri Jesús xuoc pa tanamet Jericó, y choj nakꞌax chireꞌ.
LUK 19:2 Y chupan ri tanamet reꞌ cꞌo jun ache bꞌayuon rubꞌinan Zaqueo. Ri ache reꞌ, jareꞌ ri qui-jefe ri maloy-impuestos.
LUK 19:3 Y jajaꞌ nutej rukꞌij chi nutzꞌat ri Jesús, pero ruma iqꞌuiy vinak icꞌo y xa coꞌl-oc rakan, rumareꞌ man nicovin ta nutzꞌat.
LUK 19:4 Rumareꞌ jajaꞌ jun-anin xakꞌax y xbꞌajotieꞌ chukꞌaꞌ jun chieꞌ sicómoro chi quireꞌ nutzꞌat-el ri Jesús, ruma tiene que nakꞌax chireꞌ.
LUK 19:5 Y antok ri Jesús xbꞌaka chireꞌ, xtzuꞌn-el chicaj chukꞌaꞌ ri chieꞌ, y xuꞌej cha: Zaqueo, chaꞌnin caka-pa, ruma vacame nicꞌatzin chi nquibꞌaka chavachuoch chi nquinuxlan jubꞌaꞌ chireꞌ, xchaꞌ cha.
LUK 19:6 Y ri Zaqueo chaꞌnin xka-pa, y can niquicuot xuꞌon recibir ri Jesús pa rachuoch.
LUK 19:7 Antok ri vinak quireꞌ xquitzꞌat, xquiꞌej-ka chi ri Jesús xa pa rachuoch jun ache pecador xbꞌacꞌujie-ve.
LUK 19:8 Y ri Zaqueo xpiꞌieꞌ y xuꞌej cha ri Ajaf Jesús: Ajaf, vacame la mitad ri nubꞌayomal niyaꞌ chica ri i-puobra. Y xa cꞌo valakꞌan cha jun, can cajeꞌ chic más rucꞌaxiel xtintzoliej cha.
LUK 19:9 Y ri Jesús xuꞌej cha: Vacame xalka ri salvación (colotajic) chupan va jay va, ruma jajaꞌ jun rumáma can ri Abraham.
LUK 19:10 Ruma ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can xpa chi ncaꞌrucanuj y chi ncaꞌrucol ri i-sachnak chupan ri pecado, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 19:11 Antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica ri vinak, xutzijuoj jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica, ruma cierca chic cꞌo-ve chi niꞌka Jerusalén y ruma jeꞌ ri vinak ri ncaꞌcꞌaxan richin, niquiꞌan pensar chi antok jajaꞌ xtiꞌka pa tanamet, can ja xtikꞌalajin ri ru-reino ri Dios.
LUK 19:12 Y jajaꞌ xuꞌej: Cꞌo jun utzulaj ache xꞌa jun chic nación ri naj cꞌo-ve, chi niꞌan-pa rey cha y cꞌajareꞌ nitzalaj-pa.
LUK 19:13 Pero antok cꞌa majaꞌ tiꞌa, xaꞌrayuoj i-diez (lajuj) rusamajiel y xuyaꞌ can diez (lajuj) minas chica, y xuꞌej chica: Quixsamaj chirij ri xinyaꞌ can chiva hasta cꞌa antok xquitzalaj-pa inreꞌ, xchaꞌ can chica.
LUK 19:14 Pero ri ruvanakil ri ache reꞌ itziel niquitzꞌat, y rumareꞌ xaꞌquitak-el nicꞌaj achiꞌaꞌ chupan ri nación ri pacheꞌ niꞌan-pa rey cha. Y xꞌeꞌx-el chica: Ojreꞌ man nakajoꞌ ta chi ri ache reꞌ ntuoc ka-rey, xaꞌchaꞌ.
LUK 19:15 Pero ri jun ache reꞌ xꞌan-pa rey cha, y después xtzalaj-pa. Y antok cꞌo chic ri pa ru-nación, xutak quiyoxic ri rusamajiel ri ruyoꞌn can miera chica, ruma nrajoꞌ nunaꞌiej janeꞌ (jaroꞌ) miera quichꞌacuon chiquijunal.
LUK 19:16 Antok xalka ri naꞌay samajiel, xuꞌej: Ajaf, ri mina ri xayaꞌ can chuva xinchꞌec diez (lajuj) más, xchaꞌ.
LUK 19:17 Y ri ache, rey chic, xuꞌej cha: Otz ri xaꞌan. At jun utzulaj nusamajiel. Y ruma otz xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ xinyaꞌ can pan akꞌaꞌ, vacame niyaꞌ diez (lajuj) tanamet pan akꞌaꞌ chi ncaꞌan gobernar, xchaꞌ ri rey cha.
LUK 19:18 Antok xalka jun chic samajiel, xuꞌej: Ajaf, ri mina ri xayaꞌ can chuva xinchꞌec vuꞌuoꞌ más, xchaꞌ.
LUK 19:19 Y ri rey xuꞌej jeꞌ cha: Ruma otz ri xaꞌan riqꞌuin ri jubꞌaꞌ ri xinyaꞌ can chava, vacame niyaꞌ vuꞌuoꞌ tanamet pan akꞌaꞌ chi ncaꞌan gobernar, xchaꞌ ri rey cha.
LUK 19:20 Xalka jun chic, xuꞌej: Ajaf, ja a-mina va; xinyaꞌ chupan jun pañuelo y xinyac
LUK 19:21 ruma inreꞌ nixiꞌij-viꞌ chavach. Ruma atreꞌ at jun ache altíra at ruquiy. Xa nacꞌan-el ri man avichin ta. Y navajoꞌ naꞌan cosechar ri xa man atreꞌ ta ri at-tiquiyuon, xchaꞌ cha ri rey.
LUK 19:22 Y ri rey xuꞌej cha: Atreꞌ at jun itziel samajiel. Ri tzij ri xaꞌej, jareꞌ ri xtincusaj chi ncanꞌan juzgar. Ruma xa avataꞌn chi inreꞌ in altíra ruquiy, chi inreꞌ nicꞌan-el ri man vichin ta, y quireꞌ jeꞌ nivajoꞌ niꞌan cosechar ri man inreꞌ ta in-tiquiyuon;
LUK 19:23 ¿karruma man xayaꞌ ta ri nu-miera pa banco chi quireꞌ vacame antok xitzalaj-pa niꞌan ta recibir ri nu-miera y ri interés (ralabꞌal)? xchaꞌ.
LUK 19:24 Y ri rey xuꞌej chica ri icꞌo chireꞌ: Ticꞌama-el ri mina cha, y tiyaꞌ cha ri jun ri cꞌo diez (lajuj) minas riqꞌuin.
LUK 19:25 Y ri icꞌo chireꞌ xquiꞌej: Ajaf, pero jajaꞌ cꞌo chic diez (lajuj) pa rukꞌaꞌ, xaꞌchaꞌ.
LUK 19:26 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ niꞌej chiva, chi ri cꞌo riqꞌuin, xtiyoꞌx más cha. Pero ri xa man qꞌuiy ta cꞌo riqꞌuin, hasta reꞌ xtalasas-el cha.
LUK 19:27 Vacame cꞌa, ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin, ri man xcajoꞌ ta chi inreꞌ xinuoc rey: Quiꞌcꞌama-pa, y ticꞌama-el quijaluon chinoch, xchaꞌ ri rey.
LUK 19:28 Y antok ri Jesús xtanieꞌ riqꞌuin ri xuꞌej chica ri vinak, xꞌa chiquivach ri ru-discípulos chi niꞌa-el pa tanamet Jerusalén.
LUK 19:29 Y antok cierca chic icꞌo-ve ri aldeas Betfagé y Betania, ri icꞌo choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, ri Jesús xaꞌrutak-el icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos,
LUK 19:30 y xuꞌej-el chica: Quixꞌin chupan la aldea la, y antok xquixuoc, xtivil jun alaj burro ximil chireꞌ, ri man jun bꞌay chꞌacol ache chirij. Tiquira-pa y ticꞌama-pa.
LUK 19:31 Y xa cꞌo jun xticꞌutun-pa chiva: ¿Karruma ntiquir-el ri alaj burro? tiꞌej cha chi nicꞌatzin cha ri Ajaf, xcha-el ri Jesús chica.
LUK 19:32 Xaꞌa ri icaꞌyeꞌ discípulos ri xaꞌtak-el, y xquil ri alaj burro ri incheꞌl eꞌn-el chica ruma ri Jesús.
LUK 19:33 Y antok ja niquiquir, ri rajaf xquiꞌej-pa chica: ¿Karruma ntiquir-el ri alaj burro? xaꞌcha-pa chica.
LUK 19:34 Y ri discípulos xquiꞌej can chica: Xa nicꞌatzin cha ri Ajaf, xaꞌchaꞌ chica.
LUK 19:35 Y xquicꞌam-pa riqꞌuin ri Jesús. Y ri discípulos xquiya-el ri qui-manta chirij ri alaj burro y xquichꞌocobꞌa-el ri Jesús chirij.
LUK 19:36 Y antok bꞌanak ri Jesús, ri vinak niquilicꞌ ri qui-manta pa rubꞌiey.
LUK 19:37 Y antok xalka cierca ri lugar pacheꞌ xulan nuꞌon ri bꞌay choch ri juyuꞌ Olivos, quinojiel ri ru-discípulos ri Jesús, ruma niquicuot cánima, riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Quireꞌ niquiꞌan ruma ri milagros ri quitzꞌatuon.
LUK 19:38 Ijejeꞌ niquiꞌej: ¡Bendito ri Rey ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios! ¡Can paz cꞌa chicaj! ¡Can qꞌuiy cꞌa rukꞌij niyoꞌx ri Dios chicaj! ncaꞌchaꞌ.
LUK 19:39 Y chiquicajol ri vinak i-bꞌanak nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, caꞌchꞌolij ri a-discípulos, xaꞌchaꞌ cha.
LUK 19:40 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Can niꞌej chiva, xa ncaꞌtanie-ka ijejeꞌ, ja ri abꞌaj xcaꞌchꞌo-pa chi niquiyaꞌ nukꞌij, xchaꞌ chica ri achiꞌaꞌ fariseos.
LUK 19:41 Y antok ri Jesús más cierca cꞌo-ve ri tanamet Jerusalén, xutzꞌat-apa y xrokꞌiej ri tanamet reꞌ,
LUK 19:42 y xuꞌej: ¡Ixreꞌ ri ixcꞌo Jerusalén, mesque cꞌajaꞌ ta vacame ntivatamaj ri chica niyoꞌn ri paz riqꞌuin ivánima! Pero xa avan chivach, rumareꞌ man nquixtiquir ta ntitzꞌat.
LUK 19:43 Ruma xtipa kꞌij man otz ta chivij antok qꞌuiy soldados xcaꞌpalaj-pa chivij, y xtiquitzꞌapij rij ri itanamit cha jun chic incheꞌl muro, y xquixquiyaꞌ pa sufrimiento, ruma xtiquimol-quiꞌ chivij y pa nicꞌaj xquixcꞌujie-ve.
LUK 19:44 Xtiquikasaj pan ulief ri itanamit y xquixquimisas ixreꞌ. Y chupan ri itanamit man jun jay xtipiꞌieꞌ can. Can quinojiel xcaꞌvulex ruma man xiyaꞌ ta pa cuenta chi ri Dios xalka iviqꞌuin, xchaꞌ.
LUK 19:45 Antok ri Jesús xbꞌaka Jerusalén, xuoc-oc pa templo y xaꞌrutarariej-el quinojiel ri ncaꞌcꞌayin y ri ncaꞌlakꞌo chireꞌ.
LUK 19:46 Y xuꞌej chica: Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Ri vachuoch, jay richin oración; pero ixreꞌ xa ibꞌanun cachuoch alakꞌomaꞌ cha, xchaꞌ chica.
LUK 19:47 Y ri Jesús kꞌij-kꞌij ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa templo. Pero ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas y ri achiꞌaꞌ principales chupan ri tanamet, niquicanuj manera chi chica niquiꞌan chi niquiquimisaj.
LUK 19:48 Y man niquil ta chica manera niquiꞌan, ruma ri vinak jaꞌal nicaꞌxaj ri nuꞌej ri Jesús chica.
LUK 20:1 Jun kꞌij, antok ri Jesús cꞌo pa templo nucꞌut y nutzijuoj ri evangelio chica ri vinak, jareꞌ antok xaꞌlka riqꞌuin ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri vinak.
LUK 20:2 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Taꞌej chika: ¿Chica autoridad cꞌo pan akꞌaꞌ chi naꞌan nojiel reꞌ? ¿O chica xyoꞌn autoridad chava? xaꞌchaꞌ cha.
LUK 20:3 Ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ cꞌo jeꞌ jun kax ri nivajoꞌ nicꞌutuj chiva. Tiꞌej cꞌa chuva:
LUK 20:4 ¿Ri Juan xtak-pa ruma ri Dios chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak o xa achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha? xchaꞌ ri Jesús.
LUK 20:5 Entonces ri principales sacerdotes, ri achiꞌaꞌ escribas y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, xquiꞌej-ka chiquivach: Xa nakaꞌej chi ri Juan ja ri Dios ri takayuon-pa richin, ri Jesús xtuꞌej chika: ¿Karruma man xinimaj ta?
LUK 20:6 Y xa nakaꞌej chi ja ri achiꞌaꞌ xaꞌeꞌn cha ri Juan chi tubꞌanaꞌ quireꞌ, xcaꞌpa quinojiel ri vinak y xkojquiquimisaj cha abꞌaj, ruma ri vinak cataꞌn chi ri Juan jun profeta, xaꞌcha-ka chiquivach.
LUK 20:7 Y cꞌajareꞌ xquiꞌej-apa cha ri Jesús chi man cataꞌn ta ri chica xꞌeꞌn cha ri Juan chi xaꞌruꞌon bautizar ri vinak.
LUK 20:8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ jeꞌ man xtinꞌej ta chiva chica autoridad cꞌo pa nukꞌaꞌ chi ncaꞌnꞌan quireꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 20:9 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rutzijoxic chiquivach ri vinak jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) y xuꞌej: Cꞌo cꞌa jun ache ri xutic uva pa rulief, xuyaꞌ can pa kajic chica nicꞌaj aj-samajiel, y jajaꞌ xꞌa qꞌuiy tiempo.
LUK 20:10 Y antok xalka ri tiempo richin ri cosecha, ri rajaf ri ulief xutak-pa jun rusamajiel quiqꞌuin ri i-kajayuon ri rulief, richin chi niquiya-el ri uva kajbꞌal richin ri ulief. Pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri rulief xa xquichꞌey, y man jun uva xquiya-el cha.
LUK 20:11 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun rusamajiel. Pero xa xquitzꞌom jeꞌ ri samajiel reꞌ y xquichꞌey. Y chica-na ri xcajoꞌ xquiꞌan-el cha, y man jun jeꞌ uva xquiya-el cha.
LUK 20:12 Ri rajaf ri ulief xutak chic pa jun ruox rusamajiel, pero ri achiꞌaꞌ ri i-kajayuon ri ulief, quireꞌ jeꞌ xquiꞌan cha. Xquisoc-el, y después xquitarariej-el.
LUK 20:13 Entonces ri rajaf ri ulief xuꞌej-ka: ¿Chica xtinꞌan vacame? Nitak-el ri nucꞌajuol ri altíra nivajoꞌ. Talvez antok xtiquitzꞌat chi ja ri nucꞌajuol ri xtiꞌka, xtiquiꞌan respetar.
LUK 20:14 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ, antok xquitzꞌat chi ja ri rucꞌajuol ri rajaf ri ulief ri xalka, xquiꞌej-ka chiquivach: Jareꞌ ri xtuoc can rajaf nojiel ri ulief ri kakajuon, quixam-pa, kaquimisaj, chi quireꞌ pa kakꞌaꞌ ojreꞌ nicꞌujieꞌ can ri ulief, xaꞌchaꞌ.
LUK 20:15 Y juviera ri ulief ri ticuon uva choch, xbꞌaquicꞌakaꞌ y xquiquimisaj. ¿Chica came xtuꞌon ri rajaf ri ulief ri ticuon uva choch chica ri achiꞌaꞌ reꞌ?
LUK 20:16 Ri rajaf ri ulief xtipa y xcaꞌruquimisaj ri achiꞌaꞌ reꞌ, y ri rulief xtuyaꞌ chic pa kajic chica nicꞌaj chic, xchaꞌ ri Jesús. Antok ri vinak caxan chic nojiel reꞌ, xquiꞌej: ¡Man ta quireꞌ xtibꞌanataj kiqꞌuin ojreꞌ! xaꞌcha-ka.
LUK 20:17 Y ri Jesús xaꞌrucaꞌyiej ri vinak, y xuꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can? Antok nuꞌej: Ri Abꞌaj ri man xka ta chiquivach ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay, xa jareꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 20:18 Y chica-na vinak ri xtitzak choch la Abꞌaj la, can xtimulumuꞌ. Y chica-na vinak ri xtika la Abꞌaj la chirij, can xtuyitzꞌ cꞌa, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 20:19 Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas can ta xcajoꞌ xquitzꞌom yan el ri Jesús, ruma xbꞌaka pa quiveꞌ (xa xquiꞌan entender) chi xa chiquij ijejeꞌ xuꞌej ri parábola (cꞌambꞌal-tzij). Pero man xquiꞌan ta, ruma xquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak.
LUK 20:20 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquitak nicꞌaj chic achiꞌaꞌ ri can incheꞌl choj ri quicꞌaslien nikꞌalajin, pero xa man quireꞌ ta. Ijejeꞌ nicajoꞌ chi ri Jesús nitzak ta pa quikꞌaꞌ riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌruꞌej, chi quireꞌ niquijach pa rukꞌaꞌ ri gobernador.
LUK 20:21 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc ri ketzij ri natzijuoj. Man naxiꞌij ta aviꞌ choch jun vinak mesque altíra rukꞌij. Y nacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios y can ja-ve rubꞌixic naꞌan cha.
LUK 20:22 Taꞌej chika: ¿Otz nakatoj ri impuestos ri nuꞌej ri rey César, o xa man otz ta? xaꞌchaꞌ cha.
LUK 20:23 Pero ri Jesús can rataꞌn ri niquiꞌan pensar chirij, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquiniꞌan tentar?
LUK 20:24 Ticꞌutu-pa ri moneda chinoch. ¿Choj palaj y choj bꞌeꞌ ri cꞌo choch? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Richin ri rey César, xaꞌchaꞌ cha.
LUK 20:25 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tiyaꞌ cꞌa cha ri César ri can richin ri César, y tiyaꞌ cha ri Dios ri can richin ri Dios, xchaꞌ ri Jesús chica.
LUK 20:26 Y ri achiꞌaꞌ ri xaꞌcꞌutun cha ri Jesús man xaꞌtiquir ta chirij, ruma nojiel tzij pa ruchojmil xuꞌej chica chiquivach ri vinak. Y can vor chica xquinaꞌ antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús chica. Rumareꞌ man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa cha.
LUK 20:27 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ saduceos xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús. Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús:
LUK 20:28 Maestro, ri Moisés rutzꞌibꞌan can chika: Xa cꞌo jun ache nicon-el nuyaꞌ can ri raxjayil y xa man jun ralcꞌual nicꞌujieꞌ can, jun ruchakꞌ o runimal ticꞌulieꞌ riqꞌuin ri raxjayil, richin quireꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ ralcꞌual ri quiminak chic el.
LUK 20:29 Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa: Xaꞌcꞌujieꞌ i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Ri naꞌay xcꞌulieꞌ, pero xcon-el y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can.
LUK 20:30 Y ri rucaꞌn, xcꞌulieꞌ riqꞌuin ri malcaꞌn-ixok. Pero xcon-el jeꞌ y man jun ralcꞌual xcꞌujieꞌ can.
LUK 20:31 Ri ruox xcꞌulieꞌ jeꞌ riqꞌuin ri malcaꞌn-ixok y xcon jeꞌ. Quireꞌ xquiꞌan-el ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ. Y man jun chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) reꞌ xcꞌujieꞌ ta can ralcꞌual.
LUK 20:32 Y pa ruqꞌuisbꞌal xcon jeꞌ ri ixok.
LUK 20:33 Y ri achiꞌaꞌ saduceos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿choj axjayil xtuoc ri ixok reꞌ? Ruma ri i-siete (ivukuꞌ) ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ xuoc caxjayil, xaꞌchaꞌ.
LUK 20:34 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: Vaveꞌ choch-ulief, ri vinak ncaꞌcꞌulieꞌ y ncaꞌyoꞌx chi ncaꞌcꞌulieꞌ.
LUK 20:35 Pero ri i-quiminak-el ri yoꞌn lugar chica richin ncaꞌa chicaj, y chi ncaꞌcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, man xcaꞌcꞌulieꞌ ta chic, ni man xcaꞌyoꞌx ta chi xcaꞌcꞌulieꞌ.
LUK 20:36 Ijejeꞌ man chic ncaꞌcon ta, ruma i-junan quiqꞌuin ri ángeles y can i-ralcꞌual ri Dios ruma i-cꞌastajnak-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
LUK 20:37 Pero riqꞌuin ri quiminakiꞌ ri xcaꞌcꞌastaj-pa, hasta ri Moisés xucꞌut can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok jajaꞌ xutzꞌat ri jun kꞌayis cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza ri nicꞌat, y xraꞌxaj antok ri Dios xuꞌej: Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob, xchaꞌ.
LUK 20:38 Ruma ri Dios man Qui-Dios ta quiminakiꞌ, xa Qui-Dios ri icꞌas. Mareꞌ choch ri Dios ijejeꞌ can icꞌas.
LUK 20:39 Y icꞌo chiquivach ri achiꞌaꞌ escribas xquiꞌej cha ri Jesús: Maestro, can ketzij ri xaꞌej, xaꞌchaꞌ.
LUK 20:40 Y man jun chic xutzꞌom rucovil chi xucꞌutuj más cha ri Jesús.
LUK 20:41 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David?
LUK 20:42 Xa ja mismo ri rey David bꞌiyuon can chupan ri libro ri niꞌeꞌx Salmos cha: Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha,
LUK 20:43 hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan. Quireꞌ xuꞌej.
LUK 20:44 Y xa ri rey David xuꞌej Vajaf cha ri Cristo, ¿karruma niꞌeꞌx chi ri Cristo xa choj jun rumáma can ri rey David? xchaꞌ ri Jesús.
LUK 20:45 Y quinojiel ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ nicaꞌxaj-apa ri Jesús; y jajaꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos:
LUK 20:46 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ escribas. Ruma ijejeꞌ can altíra nika chiquivach niquicusaj jucujak tak tziak, chi quireꞌ ncaꞌtzꞌiet chi utzulaj tak achiꞌaꞌ. Y can altíra nika chiquivach chi ncaꞌan saludar ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ qꞌuiy vinak. Y can ja ri naꞌay tak chꞌacat nicajoꞌ pa tak sinagogas y pa tak vaꞌen.
LUK 20:47 Ri achiꞌaꞌ reꞌ niquimaj nojiel kax quichin ri malcaꞌn-ixokiꞌ, y chi caꞌnimax chi jaꞌal quicꞌaslien, can ncaꞌlayuj niquiꞌan orar. Pero ijejeꞌ can xtika más ri castigo pa quiveꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 21:1 Ri Jesús xutzꞌat chi ri bꞌayomaꞌ niquiyaꞌ can miera pacheꞌ niyoꞌx-ve can ri ofrenda.
LUK 21:2 Y quireꞌ jeꞌ xutzꞌat jun malcaꞌn-ixok ri altíra puobra, xuyaꞌ can caꞌyeꞌ fichas ri man qꞌuiy ta oc rakalien.
LUK 21:3 Y mareꞌ xuꞌej chica ri ru-discípulos: Can ketzij ri niꞌej chiva chi ja ri malcaꞌn-ixok puobra la ri xyoꞌn can más que chiquivach quinojiel.
LUK 21:4 Ruma jajaꞌ mesque man qꞌuiy ta ru-miera cꞌo, xuyaꞌ can nojiel ri cꞌo riqꞌuin cha ri Dios. Pero ri bꞌayomaꞌ, mesque qꞌuiy miera xquiyaꞌ can, xa ja ri nuꞌon suobra quiqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 21:5 Y icꞌo ri quitzꞌamuon tzij chirij ri templo. Y niquiꞌej chi altíra jaꞌal rubꞌanic bꞌanun cha y jaꞌal tak abꞌaj ri i-cusan, y nojiel ri choj cha bꞌanun adornar, nojiel reꞌ ja ri vinak i-sipayuon, ncaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica:
LUK 21:6 Xtalka jun kꞌij antok nojiel ri ntitzꞌat vaveꞌ xcaꞌvulex. Quinojiel ri nimaꞌk tak abꞌaj ri i-cusan, can xcaꞌvulex, y man jun abꞌaj ri xticꞌujieꞌ can pa ru-lugar, xchaꞌ chica.
LUK 21:7 Y ri discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Maestro, ¿jampeꞌ cꞌa xtibꞌanataj ri xaꞌej? ¿Y chica señal xtibꞌanataj chi ya nuꞌon nojiel reꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
LUK 21:8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva. Ruma iqꞌuiy ri xcaꞌpa y xtiquiꞌej: Inreꞌ ri Cristo. Ri tiempo xa cierca chic cꞌo-ve, xcaꞌchaꞌ. Pero ixreꞌ man quixꞌa chiquij.
LUK 21:9 Y antok xtivaxaj chi nibꞌanataj guerras o ri vinak pa tak tanamet ncaꞌpalaj-pa chiquij ri autoridades, man tixiꞌij-iviꞌ, ruma nicꞌatzin chi nojiel reꞌ nibꞌanataj naꞌay, pero man ja ta yan reꞌ chi niqꞌuis ri roch-ulief.
LUK 21:10 Y ri Jesús xuꞌej jeꞌ: Jun nación xtipalaj chirij jun chic nación y jun reino xtipalaj chirij jun chic reino.
LUK 21:11 Xtuꞌon nimaꞌk tak cubꞌrakan chica-na lugar, xtuꞌon viꞌjal y xcaꞌpa yabꞌil. Chila chicaj xcaꞌbꞌanataj kax ri xtiquiyaꞌ altíra xibꞌinreꞌl y xcaꞌtzꞌatataj nimaꞌk tak señales chila chicaj.
LUK 21:12 Pero antok majaꞌ caꞌbꞌanataj nojiel reꞌ, ixreꞌ xquixtzꞌam y xtiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir. Xquixjach pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ i-principales pa tak sinagogas. Xquixtzꞌapes pa cárcel. Xquixucꞌuax chiquivach reyes y chiquivach gobernadores. Nojiel reꞌ xtikꞌasaj ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin.
LUK 21:13 Y antok quireꞌ xtiꞌan chiva, ixreꞌ tibꞌanaꞌ aprovechar chi xquinitzijuoj chiquivach ijejeꞌ.
LUK 21:14 Y can ticꞌujieꞌ pa tak ivánima chi man nicꞌatzin ta chi ntiꞌan pensar más ri chica tzij nticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ,
LUK 21:15 ruma inreꞌ ri xquiyoꞌn-pa ri tzij chiva. Y xtinyaꞌ jeꞌ inoꞌj chi quireꞌ, riqꞌuin ri noꞌj reꞌ, xtitzꞌapij quichiꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin.
LUK 21:16 Y hasta ri itie-itataꞌ, ri ichakꞌ o inimal, ri ivachꞌalal o ri iv-amigos ri xcaꞌjacho ivichin y icꞌo chivach ixreꞌ ri xcaꞌquimisas.
LUK 21:17 Can quinojiel vinak, itziel xquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin.
LUK 21:18 Pero man jun iveꞌ xtitzak-el.
LUK 21:19 Riqꞌuin ri i-paciencia xtivil ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
LUK 21:20 Y antok xtitzꞌat chi ri tanamet Jerusalén quicholojin-quiꞌ soldados chirij, tivatamaj cꞌa chi xa jubꞌaꞌ chic tiempo nrajoꞌ chi niꞌan destruir.
LUK 21:21 Entonces ri icꞌo Judea, caꞌnumaj-el pa tak juyuꞌ. Ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, caꞌiel-pa chupan. Y ri icꞌo pa tak juyuꞌ, man chic cꞌa caꞌuoc-oc chupan ri Jerusalén.
LUK 21:22 Ruma ja kꞌij reꞌ ri xtiyoꞌx rucꞌaxiel nojiel ri i-rubꞌanun ri tanamet reꞌ, chi quireꞌ nuꞌon cumplir cꞌa nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
LUK 21:23 ¡Can juyeꞌ quivach ri ixokiꞌ ri icꞌo encinta (embarazada) antok xtalka ri kꞌij reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ ri cꞌa niquiyaꞌ quitzꞌun ri quixuluꞌ! Ruma xtipa jun gran sufrimiento paroꞌ ri roch-ulief y xtika cꞌa ri rayoval ri Dios paroꞌ ri tanamet reꞌ.
LUK 21:24 Iqꞌuiy cꞌa xcaꞌcon cha espada pa quikꞌaꞌ ri soldados. Y nicꞌaj chic vinak xcaꞌcꞌuax nicꞌaj chic naciones cuma ri soldados. Y ri tanamet Jerusalén xtixakꞌ can cuma vinak ri man israelitas ta, hasta cꞌa xtitzꞌakat-na ri tiempo ri yoꞌn chica.
LUK 21:25 Y qꞌuiy cꞌa señales xcaꞌbꞌanataj riqꞌuin ri kꞌij, ri icꞌ y ri estrellas (chꞌumil). Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief man xtiquil ta chica xtiquiꞌan, xa xtisach quinoꞌj ruma ri mar más xtikꞌajan, y más xtibꞌalkoꞌt riqꞌuin ruchukꞌaꞌ.
LUK 21:26 Y ri vinak, ruma niquiꞌan imaginar ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, xtiquiꞌan desmayar-quiꞌ ruma xibꞌinreꞌl. Can nojiel cꞌa ri icꞌo chicaj xcaꞌsilos.
LUK 21:27 Entonces ri vinak xtiquitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi xtika-pa chupan jun mukul riqꞌuin namalaj poder y namalaj rukꞌij, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 21:28 Y antok xtitzꞌat chi nojiel reꞌ ncaꞌbꞌanataj, quixquicuot y ticꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri ivánima, ruma ya nalka ri kꞌij chi nquixcolotaj-el choch ri ulief, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 21:29 Jareꞌ antok jajaꞌ xuꞌej jeꞌ jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) chica: Titzꞌataꞌ ri víquix y nojiel ri chieꞌ.
LUK 21:30 Antok ya ncaꞌiel-pa quixak, ivataꞌn chi ri ru-tiempo ri sakꞌij ya nalka.
LUK 21:31 Y quireꞌ jeꞌ antok xtitzꞌat chi ncaꞌbꞌanataj ri kax ri xinꞌej, tivatamaj cꞌa chi cierca chic cꞌo-ve ri ru-reino ri Dios.
LUK 21:32 Can ketzij niꞌej chiva, chi nojiel reꞌ xtibꞌanataj antok ri vinak richin ri tiempo vacame cꞌa icꞌo ri choch-ulief.
LUK 21:33 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis. Pero ri nuchꞌabꞌal man xtiqꞌuis ta quireꞌ, xa can xtibꞌanataj ri nuꞌej.
LUK 21:34 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Man tiꞌa ivánima chirij ri vaꞌen, man quixkꞌabꞌar, y man joꞌc ta oc ri nicꞌatzin chiva ri choch-ulief ri ntiꞌan pensar, y antok xtinaꞌ, xa ja xalka ri kꞌij chi inreꞌ nquinalka.
LUK 21:35 Xa xtalka incheꞌl nuꞌon jun trampa. Quireꞌ xtuꞌon antok xtalka pa quiveꞌ quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
LUK 21:36 Rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y siempre tibꞌanaꞌ orar, chi nquixcolotaj choch nojiel ri sufrimiento ri xtipa paroꞌ ri roch-ulief, y chi quireꞌ otz ri icꞌaslien nquixalka choch ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
LUK 21:37 Y ri pakꞌij ri Jesús nicꞌujieꞌ pa templo, ncaꞌrutijuoj ri vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y chakꞌaꞌ niꞌa choch ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y chireꞌ nicꞌujie-ve.
LUK 21:38 Y iqꞌuiy vinak ri ncaꞌlka macꞌajan yan ri pa templo chi nicaꞌxaj ri nuꞌej.
LUK 22:1 Y xa cierca chic ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua, antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin.
LUK 22:2 Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas niquicanuj ri chica manera niquiꞌan chi niquiquimisaj ri Jesús. Pero xa niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri vinak.
LUK 22:3 Y ri Judas, jun chiquivach ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-discípulos ri Jesús, ri xꞌeꞌx jeꞌ Iscariote cha, xuoc ri Satanás pa ránima.
LUK 22:4 Rumareꞌ xꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes y quiqꞌuin jeꞌ ri qui-jefes ri ncaꞌchajin ri templo, y xuꞌej chica cheꞌl xtuꞌon chi nujach ri Jesús pa quikꞌaꞌ.
LUK 22:5 Y ijejeꞌ xaꞌquicuot antok xcaꞌxaj reꞌ, y xquisuj miera cha.
LUK 22:6 Y jajaꞌ xuꞌon ri trato y ja nucanuj chica manera nuꞌon chi nujach ri Jesús antok man quimaluon ta quiꞌ vinak riqꞌuin.
LUK 22:7 Xalka ri kꞌij richin nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, y antok nicꞌatzin jeꞌ chi ncaꞌquimisas ri alaj tak ovejas richin ri Pascua.
LUK 22:8 Ri Jesús xaꞌrutak-el ri Pedro y ri Juan, y xuꞌej-el chica: Quixꞌin, tichojmij ri xtakacꞌux chupan ri Pascua.
LUK 22:9 Y ri icaꞌyeꞌ discípulos xquicꞌutuj cha: ¿Pacheꞌ navajo-ve chi nakachojmij?
LUK 22:10 Y ri Jesús xuꞌej chica: Antok xquixuoc pa tanamet Jerusalén, chireꞌ xticꞌul jun ache rucꞌuan yaꞌ chupan jun cántaro. Quixꞌin chirij hasta ri jay pacheꞌ xtuoc-ve.
LUK 22:11 Y tiꞌej cha ri tataꞌj chupan ri jay reꞌ: Ri Maestro ruꞌeꞌn-pa: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri cuarto ri pacheꞌ niꞌan-ve ri vaꞌen richin ri Pascua quiqꞌuin ri nu-discípulos? quixchaꞌ cha.
LUK 22:12 Y ri tataꞌj reꞌ xquixrucꞌuaj rucaꞌn piso ri rachuoch. Y chireꞌ cꞌo jun cuarto nem rupan ri chojmin chic ri rupan; chireꞌ tibꞌana-ve ri chica xtakacꞌux richin ri Pascua, xcha-el chica.
LUK 22:13 Y ri discípulos reꞌ xaꞌa. Y incheꞌl ri ruꞌeꞌn-el ri Jesús chica, can quireꞌ xbꞌanataj. Y ijejeꞌ can xquichojmij nojiel ri nicꞌatzin chica richin ri Pascua reꞌ.
LUK 22:14 Y antok xalka ri huora, ri Jesús y ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌtzꞌuye-apa chirij ri mesa.
LUK 22:15 Y ri Jesús xuꞌej chica: ¡Altíra nurayin-pa chi antes chi nquicon, nquivaꞌ iviqꞌuin chupan va jun Pascua va!
LUK 22:16 Ruma niꞌej chiva chi man chic xquivaꞌ ta chupan jun chic Pascua, hasta cꞌa nuꞌon cumplir chupan ri ru-reino ri Dios, cꞌajareꞌ xtinꞌan chic.
LUK 22:17 Y ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios y xuꞌej: Titzꞌamaꞌ y tikumuꞌ ixvonojiel.
LUK 22:18 Can niꞌej chiva chi man chic xtinkun ta ri ruyaꞌl ri uva, hasta cꞌa ri ru-reino ri Dios xtipa.
LUK 22:19 Y xucꞌan-apa jun simíta y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y xuper y xuyaꞌ chica ri ru-discípulos y xuꞌej chica: Va, jareꞌ ri nu-cuerpo ri xtijach pan i-cuenta ixreꞌ. Can tibꞌanaꞌ cava siempre richin nquininataj.
LUK 22:20 Y antok ya i-viꞌnak chic, ri Jesús xucꞌan-apa ri copa, y xuꞌej: Jareꞌ ri nuquiqꞌuiel ri xtiꞌin antok xquiquimisas. Riqꞌuin ri nuquiqꞌuiel, ja xticꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri rajoꞌn-pa ri Dios chi nuꞌon quiqꞌuin ri vinak, chi quireꞌ ixreꞌ nquixcolotaj.
LUK 22:21 Y ri ache ri xtijacho vichin cꞌo-pa viqꞌuin chirij ri mesa.
LUK 22:22 Can ketzij chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol can niꞌa, ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar ri Dios chi nibꞌanataj. ¡Pero juyeꞌ roch ri ache ri xtijacho richin! xchaꞌ ri Jesús.
LUK 22:23 Entonces ri ru-discípulos ri Jesús ja xquibꞌila-ka chiquivach chi chica chiquivach xtaꞌno reꞌ.
LUK 22:24 Y ri discípulos xaꞌyovar-ka chiquivach ijejeꞌ chi chica ri xtuoc más nem.
LUK 22:25 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ri reyes quichin ri naciones, ruma icꞌo ri vinak pa quikꞌaꞌ, rumareꞌ niquinaꞌ chi ijejeꞌ ri i-cajaf. Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo qui-autoridad pa quiveꞌ ri vinak, can utzulaj tak achiꞌaꞌ niꞌeꞌx chica.
LUK 22:26 Pero chiꞌicajol ixreꞌ man quireꞌ ta. Ruma ri más nem chiꞌicajol, can tubꞌanaꞌ más chꞌuteꞌn. Y ri jun chivach ri nicꞌujieꞌ pan iveꞌ ixreꞌ, tubꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri nibꞌano servir.
LUK 22:27 Ruma, ¿chica ri más nem, ja came ri cꞌo chirij ri mesa, o ja ri nibꞌano servir? ¿Man ja ta came ri cꞌo chirij ri mesa? Pero inreꞌ incꞌo chiꞌicajol incheꞌl ri nibꞌano servir.
LUK 22:28 Ixreꞌ ixcꞌo viqꞌuin chupan nojiel ri sufrimientos ri nukꞌasan.
LUK 22:29 Rumareꞌ, inreꞌ xtinyaꞌ jun reino pan ikꞌaꞌ incheꞌl ri rubꞌanun ri Nataꞌ Dios chuva inreꞌ,
LUK 22:30 richin quireꞌ xquixvaꞌ y xtikun iyaꞌ viqꞌuin choch ri nu-mesa chupan ri nu-reino. Y ixreꞌ xquixtzꞌuyeꞌ chupan tronos chi ntiꞌan juzgar ri doce (cabꞌalajuj) tribus richin ri Israel.
LUK 22:31 Y ri Ajaf Jesús xuꞌej jeꞌ cha jun chiquivach ri ru-discípulos: Simón, Simón, niꞌej chava chi ri Satanás ya xixrucꞌutuj richin xquixruꞌon tentar. Nrajoꞌ nquixrusiluoj incheꞌl niꞌan cha ri trigo.
LUK 22:32 Pero inreꞌ ya xinꞌan orar pan a-cuenta, chi quireꞌ atreꞌ xtacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx viqꞌuin siempre. Can xcaka pa rukꞌaꞌ ri Satanás. Pero antok ya at-kꞌaxnak chic chupan reꞌ, xcaꞌtoꞌ ri nicꞌaj chic nu-discípulos chi quireꞌ xtiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx viqꞌuin siempre, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 22:33 Y ri Simón xuꞌej cha: Ajaf, xa atreꞌ xcatucꞌuax pa cárcel, inreꞌ jeꞌ nquiꞌa aviqꞌuin. Y xa xcaquimisas, inreꞌ jeꞌ nquicon aviqꞌuin, xchaꞌ.
LUK 22:34 Y ri Jesús xuꞌej cha: Pedro, inreꞌ niꞌej chava chi chupan va akꞌaꞌ va, majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch, xchaꞌ ri Jesús cha ri Pedro.
LUK 22:35 Y ri Jesús xucꞌutuj chica ri ru-discípulos: Antok xixtak-el y man xinvajoꞌ ta chi xivucꞌuaj i-buolsa, ni i-miera, ni jun chic par ixajabꞌ, ¿cꞌo xuꞌon falta chivach? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej: Man jun.
LUK 22:36 Y ri Jesús xuꞌej chica: Pero vacame ri cꞌo ru-buolsa, tucꞌuaj. Ri cꞌo ru-miera, tucꞌuaj jeꞌ. Y ri manak ru-espada, tucꞌayij ri ru-capa ri nukꞌuꞌj y tulakꞌoꞌ jun.
LUK 22:37 Quireꞌ niꞌej chiva, ruma chi nuꞌon cumplir ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Chireꞌ nuꞌej: Incheꞌl jun aj-bꞌanoy-chꞌoꞌj xꞌan cha. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. Y xtuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chuvij, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 22:38 Y ri discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Ajaf, vaveꞌ cꞌo caꞌyeꞌ espadas. Y ri Jesús xuꞌej chica: Xa riqꞌuin reꞌ, xchaꞌ.
LUK 22:39 Antok ri Jesús xiel-el chireꞌ, xꞌa cꞌa ri pacheꞌ can tiꞌa-ve siempre, choch ri juyuꞌ Olivos. Y ri ru-discípulos i-bꞌanak chirij.
LUK 22:40 Y antok xbꞌaka chupan ri lugar reꞌ, xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación.
LUK 22:41 Y ri Jesús xꞌin chic apa jubꞌaꞌ chiquivach, y xxuquie-ka chi nuꞌon orar.
LUK 22:42 Y nuꞌej chupan ri ru-oración: Nataꞌ, xa atreꞌ navajoꞌ, chi man ta nikꞌasaj ri sufrimiento; pero man taꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, xa ja ri navajoꞌ atreꞌ, xchaꞌ.
LUK 22:43 Y jun ángel ri patanak chicaj xucꞌut-riꞌ choch, chi xalruya-ka ruchukꞌaꞌ.
LUK 22:44 Y altíra nikꞌaxo ránima ri Jesús. Rumareꞌ riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon orar. Y ri yaꞌ ri ntiel chirij incheꞌl nimaꞌk tak gotas quicꞌ ri ncaꞌka pan ulief.
LUK 22:45 Antok ri Jesús xpalaj-pa pacheꞌ xucul-ve nuꞌon orar, xpa cꞌa quiqꞌuin ri ru-discípulos, y xaꞌlrilaꞌ xa ncaꞌvar, ruma ncaꞌbꞌisuon.
LUK 22:46 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: ¿Karruma nquixvar? Quixpalaj y tibꞌanaꞌ orar richin chi man quixtzak chupan ri tentación.
LUK 22:47 Y cꞌa nitzijuon ri Jesús, antok xaꞌlka iqꞌuiy vinak riqꞌuin. Y ri jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos ri rubꞌinan Judas, jareꞌ ri kꞌaxnak-pa chiquivach ri vinak reꞌ. Y ri Judas xjiel-apa riqꞌuin ri Jesús chi xutzꞌubꞌaj ruchiꞌ.
LUK 22:48 Entonces ri Jesús xuꞌej cha: Judas, ¿xatzꞌubꞌaj ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, chi najach pa quikꞌaꞌ ri itziel ncaꞌtzꞌato richin? xchaꞌ ri Jesús cha.
LUK 22:49 Y antok ri discípulos xuyaꞌ cuenta chiquivach ri chica ri xtibꞌanataj, xquiꞌej cha: Ajaf, ¿nkojoyovar quiqꞌuin cha espada? xaꞌchaꞌ.
LUK 22:50 Y jun chiquivach ri discípulos xusoc ri ru-esclavo ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xralasaj-el ri ruxiquin derecha.
LUK 22:51 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Man jun chic chica tiꞌan. Caꞌcꞌujieꞌ chireꞌ. Y xpa jajaꞌ xutzꞌom ri ruxiquin y xuꞌon sanar.
LUK 22:52 Y ri Jesús xuꞌej chica ri principales sacerdotes, ri qui-jefes ri ncaꞌchajin ri templo, y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ri i-patanak tzꞌamoy-richin: ¿Ixreꞌ ix-patanak incheꞌl chirij jun alakꞌuon; mareꞌ icꞌamun-pa chieꞌ y espadas?
LUK 22:53 Can kꞌij-kꞌij xicꞌujieꞌ iviqꞌuin pa templo y man jun kax xiꞌan chuva. Pero ja huora va ri yoꞌn chiva ixreꞌ, chi ja ri kꞌakuꞌn ri nichꞌacuon, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 22:54 Xquitzꞌom-el y xquicꞌuaj cꞌa chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij. Y ri Pedro bꞌanak chirij, pero cꞌa naj cꞌo can.
LUK 22:55 Y chireꞌ pa nicꞌaj ri chojay, xquibꞌox kꞌakꞌ y xaꞌtzꞌuyeꞌ chirij. Y ri Pedro jeꞌ xtzꞌuye-apa chiquicajol.
LUK 22:56 Y jun xtan aj-chi-icꞌ richin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, antok xutzꞌat ri Pedro tzꞌuyul chireꞌ rumakꞌuon-riꞌ, xutzꞌat otz y xuꞌej: Va ache va rachꞌil jeꞌ ri Jesús, xchaꞌ.
LUK 22:57 Pero ri Pedro man xuꞌej ta ri ketzij, ruma xuꞌej: Xtan, inreꞌ man vataꞌn ta roch, xchaꞌ.
LUK 22:58 Y cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo takꞌax, antok cꞌo chic jun ri xtzꞌato chic pa ri Pedro, y xuꞌej cha: Atreꞌ at jun chiquivach ri icꞌo riqꞌuin ri Jesús, xchaꞌ cha. Y ri Pedro xuꞌej: Ache, man inreꞌ ta, xchaꞌ.
LUK 22:59 Jun laꞌk huora takꞌax, cꞌo chic jun ri xꞌeꞌn chirij ri Pedro: Ri ache va, ketzij chi rachꞌil jeꞌ ri Jesús, ruma aj-Galilea, xchaꞌ.
LUK 22:60 Y ri Pedro xuꞌej cha: Ache, man vataꞌn ta chica ri naꞌej. Y cꞌa nichꞌoꞌ ri Pedro antok ri mamaꞌ xtzirin-pa.
LUK 22:61 Y ri Ajaf Jesús xtzuꞌn can chirij y xutzꞌat-pa ri Pedro. Y ri Pedro xalka paroꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn ri Ajaf cha: Antes cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch.
LUK 22:62 Y ri Pedro xiel-el juviera y xuokꞌ amargamente.
LUK 22:63 Y ri achiꞌaꞌ ri i-chajiyuon richin ri Jesús ncaꞌtzeꞌn chirij y niquichꞌey jeꞌ.
LUK 22:64 Y xquitzꞌapij nakꞌaroch y xquipaj rutzubꞌal y niquicꞌutuj cha: Taꞌej chika: ¿Chica ri xchꞌayo avichin? ncaꞌchaꞌ cha.
LUK 22:65 Y qꞌuiy jeꞌ pakon tak tzij ri niquiꞌej cha.
LUK 22:66 Antok xsakar-pa, xquimol-quiꞌ ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, ri principales sacerdotes, y ri achiꞌaꞌ escribas; ruma ijejeꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Ri Jesús xucꞌuax chiquivach ijejeꞌ, y xquicꞌutuj cha:
LUK 22:67 Taꞌej chika: ¿Atreꞌ ri Cristo? xaꞌchaꞌ. Pero ri Jesús xuꞌej chica: Xa ta niꞌej chiva chi inreꞌ, man ntinimaj ta.
LUK 22:68 Y quireꞌ jeꞌ, xa ta cꞌo ri nicꞌutuj-apa chiva, ixreꞌ man xtiꞌej ta pa chuva, y man xquinitzokopij ta el jeꞌ.
LUK 22:69 Pero desde vacame, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xtibꞌatzꞌuyeꞌ pa ru-derecha ri Dios ri nitiquir nuꞌon nojiel.
LUK 22:70 Y quinojiel xquicꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios? xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ nquixꞌeꞌn chi inreꞌ, xchaꞌ chica.
LUK 22:71 Y ijejeꞌ xquiꞌej: Man chic nicꞌatzin ta chi nalka jun chic chi nalruꞌej chika chi man otz ta ri i-rubꞌanun. Ruma ojreꞌ mismo xkaxaj ri xuꞌej, xaꞌchaꞌ.
LUK 23:1 Y entonces quinojiel ri icꞌo chireꞌ xaꞌpalaj, y xquicꞌuaj ri Jesús chi xbꞌaquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato.
LUK 23:2 Y chireꞌ choch ri gobernador, niquiꞌan-apa acusar y niquiꞌej: Ojreꞌ xkil ri Jesús chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Y nuꞌej chica ri vinak chi man tiquitoj ri impuestos cha ri César. Y nuꞌej jeꞌ chi jajaꞌ ri Cristo, y reꞌ nrajoꞌ nuꞌej chi jajaꞌ jun rey, xaꞌchaꞌ.
LUK 23:3 Entonces ri Pilato xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas? Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn, xchaꞌ cha.
LUK 23:4 Y ri Pilato xuꞌej chica ri principales sacerdotes y chica ri vinak: Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij va ache va, xchaꞌ.
LUK 23:5 Pero ijejeꞌ man ncaꞌtanieꞌ ta ka. Xa quireꞌ niquirak-apa quichiꞌ niquiꞌej-apa: Nuꞌej chica ri vinak ri icꞌo chupan nojiel tanamet richin ri Judea chi man caꞌniman. Cꞌa Galilea rutzꞌucun-pa rubꞌanic. Y vacame ja xalka vaveꞌ pa tanamet Jerusalén, xaꞌcha-apa.
LUK 23:6 Y antok ri Pilato xraꞌxaj chi niquiꞌej Galilea, xucꞌutuj xa aj-Galilea ri Jesús.
LUK 23:7 Y antok xꞌeꞌx cha chi aj-Galilea, jajaꞌ xutak-el ri Jesús riqꞌuin ri Herodes ri gobernador richin Galilea, ruma ri Herodes cꞌo chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri kꞌij reꞌ.
LUK 23:8 Y antok ri Herodes xutzꞌat ri Jesús, altíra xquicuot, ruma qꞌuiy yan kꞌij rurayin nutzꞌat. Y qꞌuiy ri raxan chirij. Rumareꞌ altíra nurayij nutzꞌat antok nuꞌon jun milagro.
LUK 23:9 Y ri Herodes qꞌuiy kax nucꞌutuj cha ri Jesús, pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej cha.
LUK 23:10 Y icꞌo-apa ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ escribas, niquitej quikꞌij niquiꞌan-apa acusar ri Jesús.
LUK 23:11 Entonces ri Herodes y ri ru-soldados man jun rakalien xquiꞌan cha ri Jesús, xaꞌtzeꞌn chirij y xquiya-el jun tziak chirij, ri incheꞌl ncaꞌquicusaj ri reyes. Y después ri Herodes xutzoliej chic el ri Jesús cha ri Pilato.
LUK 23:12 Ri Herodes y ri Pilato quiyoval nak quiꞌ, pero ri kꞌij reꞌ xquiꞌan can amigos.
LUK 23:13 Entonces ri Pilato xaꞌrayuoj ri principales sacerdotes y ri autoridades quichin ri israelitas, y xaꞌrayuoj jeꞌ ri vinak.
LUK 23:14 Y xuꞌej chica: Ixreꞌ xalꞌiyaꞌ ri Jesús pa nukꞌaꞌ, y ntiꞌej chi nuꞌej chica ri vinak chi man caꞌniman. Pero chivach ixreꞌ xincꞌutuj cha, y inreꞌ man jun ruchꞌoꞌj xinvil chirij ri ntiꞌej ixreꞌ.
LUK 23:15 Y ri Herodes jeꞌ man jun kax xril chirij antok xixtak-el riqꞌuin, y rumareꞌ xutzoliej chic pa chuva. Riqꞌuin reꞌ nakatamaj chi jajaꞌ man jun kax rubꞌanun chi niquimisas.
LUK 23:16 Xtintak cꞌa ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ ri Pilato.
LUK 23:17 Y ri gobernador cꞌo cꞌa chi nutzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel, ruma quireꞌ niꞌan juna-junaꞌ chupan ri namakꞌej Pascua.
LUK 23:18 Pero quinojiel junan xaꞌchꞌo-apa riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Ja ri Barrabás tatzokopij-el y ri Jesús tiquimisas! xaꞌcha-apa.
LUK 23:19 Y ri Barrabás cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobierno chireꞌ pa tanamet y ruma jeꞌ ruquimisan jun.
LUK 23:20 Y ri Pilato nrajoꞌ nutzokopij-el ri Jesús, rumareꞌ xchꞌoꞌ chic jun bꞌay chica ri vinak.
LUK 23:21 Pero ri vinak xaꞌchꞌo-apa chic riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar! ¡Tiꞌan crucificar!
LUK 23:22 Y ri Pilato chi oxeꞌ mul xucꞌutuj chica: ¿Chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun va ache va? Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij chi quireꞌ niquimisas. Xtintak ruchꞌayic y después nitzokopij-el, xchaꞌ.
LUK 23:23 Pero ri vinak y ri principales sacerdotes, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquicꞌutuj-apa chi tiꞌan crucificar ri Jesús, y ja ri niquiꞌej-apa ijejeꞌ, jareꞌ ri xnimax.
LUK 23:24 Entonces ri Pilato xuꞌej chi tiꞌan incheꞌl niquicꞌutuj-apa ijejeꞌ.
LUK 23:25 Y xutzokopij-el ri ache ri xquicꞌutuj-apa ijejeꞌ cha. Ri ache reꞌ cꞌo pa cárcel ruma xpalaj chirij ri gobernador y ruma xuquimisaj jeꞌ jun. Pero ri Jesús xujach-el chi tiꞌan crucificar, ruma jareꞌ xcajoꞌ ri vinak.
LUK 23:26 Y antok ri soldados quicꞌuan-el ri Jesús, xquicꞌul jun ache aj-Cirene, ri Simón rubꞌeꞌ, ri patanak pan avan, y ri soldados xquitzꞌom y xquiya-el ri cruz chirij. Y jajaꞌ xucꞌuan-el y xꞌa chirij ri Jesús.
LUK 23:27 Y iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij. Y iqꞌuiy jeꞌ ixokiꞌ altíra ncaꞌuokꞌ chirij ri Jesús, y altíra ncaꞌbꞌisuon chirij.
LUK 23:28 Pero ri Jesús xtzuꞌn can chirij, y xuꞌej chica: Ixreꞌ ixokiꞌ aj-Jerusalén, man quixuokꞌ chuvij inreꞌ. Xa tivokꞌiej-ka-iviꞌ ixreꞌ, y quixuokꞌ chiquij ri ival.
LUK 23:29 Ruma xcaꞌpa kꞌij richin altíra sufrimiento. Rumareꞌ xtiꞌeꞌx chi can jaꞌal caꞌquicuot ri ixokiꞌ ri manak cal xcꞌujieꞌ y ri man jun bꞌay xquiyoꞌiej ta jun acꞌual, y ri man jun bꞌay xquiyaꞌ ta rutzꞌun jun xuluꞌ.
LUK 23:30 Entonces ri vinak xtiquiꞌej chica ri juyuꞌ: Quixtzak-pa chikij. Y chica ri chꞌitak juyuꞌ xtiquiꞌej: Kojivavaj, xcaꞌchaꞌ.
LUK 23:31 Ruma xa niꞌan chuva inreꞌ, ri in incheꞌl jun chieꞌ rax chi nikꞌasaj sufrimiento, ¿chica came xtiꞌan cha ri incheꞌl jun chieꞌ chakeꞌj? xchaꞌ ri Jesús.
LUK 23:32 Y cꞌo jeꞌ icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri i-ucꞌuan-el chi ncaꞌquimisas junan riqꞌuin ri Jesús.
LUK 23:33 Y antok xaꞌbꞌaka chupan ri lugar rubꞌinan Rujaluon Quiminak, xquibꞌajij ri Jesús choch cruz, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan chica ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ. Jun xyoꞌx pa ru-derecha y ri jun chic pa ru-izquierda.
LUK 23:34 Y ri Jesús xuꞌej: Nataꞌ Dios, caꞌbꞌanaꞌ perdonar, ruma man cataꞌn ta chica ri niquiꞌan, xchaꞌ. Y ri soldados xquilasaj suerte chirij ri rutziak chi niquijach chiquivach.
LUK 23:35 Y ri Jesús nitzꞌiet-apa cuma iqꞌuiy vinak y cuma jeꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y quinojiel ri vinak reꞌ ncaꞌtzeꞌn-apa chirij y niquiꞌej: Jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌrucol. Vacame tucalo-riꞌ, xa jajaꞌ ri Cristo ri choꞌn-pa ruma ri Dios, ncaꞌchaꞌ.
LUK 23:36 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri soldados. Altíra ncaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Jesús, y ncaꞌjiel-apa riqꞌuin y niquisuj vinagre cha.
LUK 23:37 Y niquiꞌej cha: Xa atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas, tacalo-aviꞌ ayuon, ncaꞌchaꞌ cha.
LUK 23:38 Y paroꞌ ri cruz cꞌo jun letrero tzꞌibꞌan-el pa chꞌabꞌal griego, latín y hebreo y nuꞌej: JAREꞌ RI QUI-REY RI ISRAELITAS.
LUK 23:39 Y jun chiquivach ri icaꞌyeꞌ alakꞌomaꞌ ri icꞌo jeꞌ choch qui-cruz, can cꞌo tzij ri man otz ta ri ncaꞌruꞌej-apa y cava xuꞌej: Xa atreꞌ ri Cristo, tacalo-aviꞌ ayuon y kojacaloꞌ ojreꞌ jeꞌ, xchaꞌ cha.
LUK 23:40 Pero ri jun chic xuchꞌolij ri xꞌeꞌn quireꞌ cha ri Jesús y xuꞌej-apa cha: ¿Man naxiꞌij ta aviꞌ atreꞌ choch ri Dios chupan ri castigo ri junan ojcꞌo riqꞌuin?
LUK 23:41 Ojreꞌ otz chi quireꞌ bꞌanun chika, ruma riqꞌuin reꞌ nakatoj ri itziel ri i-kabꞌanun. Pero jajaꞌ man jun chꞌoꞌj rubꞌanun.
LUK 23:42 Y ri alakꞌuon reꞌ xuꞌej-apa cha ri Jesús: Quinalka pan aveꞌ, antok xcapa chi naꞌan reinar, xchaꞌ.
LUK 23:43 Y ri Jesús xuꞌej cha: Can ketzij niꞌej chava, chi vacame mismo xcabꞌacꞌujieꞌ viqꞌuin chupan ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, xchaꞌ ri Jesús.
LUK 23:44 Y antok pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk, nojiel ri roch-ulief xuꞌon kꞌakuꞌn. Y ri kꞌakuꞌn reꞌ xqꞌuis-el hasta cꞌa a las tres ri nakakꞌij.
LUK 23:45 Ri kꞌij man xuyaꞌ ta rusakil, y ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj.
LUK 23:46 Entonces ri Jesús xurak ruchiꞌ y xuꞌej: Nataꞌ Dios, pan akꞌaꞌ cꞌa nijach ri nu-espíritu, xchaꞌ. Y joꞌc xuꞌej quireꞌ, ja xcon-ka.
LUK 23:47 Antok ri capitán xutzꞌat ri xbꞌanataj, xuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y xuꞌej: Can ketzij chi la ache la man jun ruchꞌoꞌj, xchaꞌ.
LUK 23:48 Y quinojiel ri vinak ri icꞌo-apa y xquitzꞌat ri xbꞌanataj, niquitin roch-quicꞌuꞌx xaꞌtzalaj chiquij.
LUK 23:49 Y ri cataꞌn roch ri Jesús, y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij, cꞌa naj icꞌo-ve niquitzꞌat-apa ri nibꞌanataj.
LUK 23:50 Y cꞌo jun ache rubꞌinan José, jajaꞌ aj-Arimatea ri cꞌo Judea. Ri jun utzulaj y choj ache reꞌ, jun chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas.
LUK 23:51 Y ri José reꞌ royoꞌien ri ru-reino ri Dios, y rumareꞌ jajaꞌ man xka ta choch ri xquiꞌej y xquiꞌan ri rachꞌil cha ri Jesús.
LUK 23:52 Y jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri Pilato chi xucꞌutuj ri ru-cuerpo ri Jesús.
LUK 23:53 Y antok rukasan chic pa ri ru-cuerpo ri Jesús choch ri cruz, xubꞌol cꞌa chupan jun tziak. Y chupan jun jul ri cꞌatuon choch jun nem abꞌaj xbꞌaruya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús. Y man jun yoꞌn chupan.
LUK 23:54 Chupan ri kꞌij reꞌ, ri vinak niquichojmij yan nojiel ri xticꞌatzin chica, ruma ri kꞌij richin uxlanien ya nitzꞌucutaj-el.
LUK 23:55 Y ri ixokiꞌ ri cꞌa Galilea i-patanak chirij ri Jesús, xaꞌa chirij antok xbꞌamuk; y xquitzꞌat ri jul ri pacheꞌ xyoꞌx-ve can, y xquitzꞌat cheꞌl xꞌan can cha ri ru-cuerpo.
LUK 23:56 Y antok xaꞌtzalaj pa tanamet, xquiꞌan preparar jubꞌul akꞌuon richin chi niquiyaꞌ chirij ri ru-cuerpo ri Jesús. Y xaꞌuxlan chupan ri kꞌij richin uxlanien incheꞌl nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés.
LUK 24:1 Y macꞌajan yan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xaꞌa chuchiꞌ ri jul, y quicꞌuan ri jubꞌul tak akꞌuon ri quibꞌanun. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ixokiꞌ ri i-bꞌanak quiqꞌuin.
LUK 24:2 Y antok xaꞌbꞌaka chuchiꞌ ri jul, xquitzꞌat chi ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, xa alasan-el.
LUK 24:3 Y xaꞌuoc-oc chupan ri jul, y manak xquitzꞌat ri ru-cuerpo ri Ajaf Jesús chireꞌ.
LUK 24:4 Rumareꞌ xsach quinoꞌj. Y jareꞌ antok xaꞌquitzꞌat icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ i-paꞌl-apa quiqꞌuin, y nichꞌichꞌan quitziak.
LUK 24:5 Y ruma quixibꞌinreꞌl, ri ixokiꞌ xquilucubꞌa-ka ri quijaluon. Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej chica: ¿Karruma nticanuj chiquicajol quiminakiꞌ ri xa cꞌas?
LUK 24:6 Jajaꞌ man cꞌo ta chic vaveꞌ, ya xcꞌastaj-el. Talka pan iveꞌ ri xuꞌej chiva antok jajaꞌ cꞌa cꞌo Galilea.
LUK 24:7 Jajaꞌ xuꞌej chiva: Ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, can nicꞌatzin chi nijach pa quikꞌaꞌ ri pecadores. Xtiquimisas choch cruz, y chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xaꞌchaꞌ ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ.
LUK 24:8 Y ri ixokiꞌ xalka pa quiveꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn can ri Jesús.
LUK 24:9 Y antok ya xaꞌtzalaj-pa chi xiꞌquitzꞌataꞌ ri jul, xquitzijuoj chica ri once (julajuj) apóstoles y chica ri quimaluon-quiꞌ quiqꞌuin, nojiel ri xquitzꞌat can.
LUK 24:10 Ri ixokiꞌ ri xaꞌeꞌn chica ri apóstoles, ja ri María Magdalena, ri Juana, ri María ri rutieꞌ ri Jacobo, y nicꞌaj chic ixokiꞌ.
LUK 24:11 Pero ri apóstoles xquiꞌan pensar chi ri ixokiꞌ reꞌ xa man ketzij ta ri xalquiꞌej, y rumareꞌ man xaꞌquinimaj ta.
LUK 24:12 Pero ri Pedro ja xpalaj-el, y jun-anin xꞌa chuchiꞌ ri jul. Y antok xtzuꞌn-apa chupan ri jul, xutzꞌat chi joꞌc ri tziak icꞌo can chireꞌ. Jajaꞌ xtzalaj chirij, pero chapatajnak ruma nojiel ri xbꞌanataj.
LUK 24:13 Y chupan ri kꞌij reꞌ, icꞌo icaꞌyeꞌ chiquivach ri discípulos richin ri Jesús i-bꞌanak chupan ri bꞌay richin ncaꞌa Emaús, ri jun aldea reꞌ cꞌo once (julajuj) kilómetros quicajol riqꞌuin ri tanamet Jerusalén.
LUK 24:14 Y ncaꞌtzijuon i-bꞌanak. Niquitzijuoj nojiel ri cꞌa jubꞌaꞌ xaꞌbꞌanataj.
LUK 24:15 Y antok bꞌanak cánima riqꞌuin ri niquitzijuoj y ri niquicꞌutuj chiquivach; jareꞌ antok ri Jesús xjiel-apa quiqꞌuin y junan xaꞌa.
LUK 24:16 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ niquitzꞌat ri bꞌanak quiqꞌuin, pero bꞌanun chica chi man nicatamaj ta roch.
LUK 24:17 Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Chica ntitzijuoj ri ix-patanak? ¿Y karruma nquixbꞌisuon? xchaꞌ chica.
LUK 24:18 Y jun chiquivach ijejeꞌ, ri rubꞌinan Cleofas, xchꞌo-apa cha y xuꞌej: ¿Joꞌc atreꞌ ri cꞌo pa tanamet Jerusalén ri man anaꞌien ta ri cꞌa jubꞌaꞌ xaꞌbꞌanataj?
LUK 24:19 Y ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Chica xbꞌanataj cꞌa? Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ja ri xꞌan cha ri Jesús ri aj-Nazaret, jun ache profeta. Y xucꞌut chi cꞌo ru-poder riqꞌuin ri nimaꞌk tak milagros ri xaꞌruꞌon, y riqꞌuin ri rutzij choch ri Dios y chiquivach ri vinak.
LUK 24:20 Pero ri principales sacerdotes y ri ka-autoridades, jareꞌ ri xaꞌbꞌano cha chi xquimisas choch cruz.
LUK 24:21 Y ojreꞌ xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx chirij chi jajaꞌ ri patanak chi nkojrucol konojiel ojreꞌ ri israelitas. Pero vacame man jun chic chica xtakaꞌan, ruma ya ja oxeꞌ kꞌij ticon.
LUK 24:22 Pero icꞌo kachꞌil ixokiꞌ ri macꞌajan yan xaꞌa chuchiꞌ ri jul ri pacheꞌ mukun can y xquiꞌan chika chi xojchapataj,
LUK 24:23 ruma xquiꞌej chi ri ru-cuerpo ri Jesús man cꞌo ta chic chupan ri jul. Y niquiꞌej jeꞌ chi cꞌo ángeles xquicꞌut-quiꞌ chiquivach y xquiꞌej chica chi ri Jesús ya xcꞌastaj-el.
LUK 24:24 Y mareꞌ nicꞌaj kachꞌil ojreꞌ xaꞌa chuchiꞌ ri jul chi xbꞌaquitzꞌataꞌ. Y incheꞌl ri xalquiꞌej ri ixokiꞌ chika, quireꞌ xiꞌquilaꞌ ijejeꞌ, pero ri Jesús manak xquitzꞌat.
LUK 24:25 Entonces ri Jesús xuꞌej chica: ¡Ixreꞌ ix-nacanak, ruma man acunak ta pan ivánima ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo!
LUK 24:26 ¿Man came quiꞌeꞌn ta can ijejeꞌ chi ri Cristo can nukꞌasaj sufrimiento, cꞌajareꞌ niꞌa chicaj chi nicꞌujieꞌ pa ru-gloria? xchaꞌ chica.
LUK 24:27 Y ri Jesús xutzꞌom cꞌa rubꞌixic chiquivach nojiel ri i-tzꞌibꞌan can chirij jajaꞌ, chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Xutzꞌom-el riqꞌuin ri i-rutzꞌibꞌan can ri Moisés, cꞌa riqꞌuin ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
LUK 24:28 Y antok xaꞌbꞌaka chupan ri aldea ri pacheꞌ ncaꞌa-ve, ri Jesús xuꞌon chi naj niꞌa-ve.
LUK 24:29 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xquiꞌan obligar chi ticꞌujie-ka quiqꞌuin y xquiꞌej cha: Cacꞌue-ka kiqꞌuin, ruma ya xkakꞌij-ka, y tarde chic, xaꞌchaꞌ cha. Y ri Jesús xuoc quiqꞌuin, chi nicꞌujie-ka quiqꞌuin.
LUK 24:30 Y antok i-tzꞌuyul chic apa chirij ri mesa quiqꞌuin, ri Jesús xucꞌan-apa ri simíta, xuꞌon bendecir, xuper y xuyaꞌ chica.
LUK 24:31 Entonces incheꞌl xa xjakataj ri quinakꞌavach, y xquitzꞌat chi xa ja ri Jesús ri cꞌo quiqꞌuin. Pero jajaꞌ xsach-el chiquivach.
LUK 24:32 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej chiquivach: Can ketzij chi jun-ve nunaꞌ ri kánima antok nkutzijuon oj-patanak, antok jajaꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios chika, xaꞌchaꞌ.
LUK 24:33 Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ja xaꞌpalaj-el chirij ri mesa y xquitzꞌom bꞌay chi xaꞌtzalaj Jerusalén. Y xaꞌbꞌaquilaꞌ ri once (julajuj) discípulos quimaluon-quiꞌ y ri nicꞌaj chic ri icꞌo quiqꞌuin.
LUK 24:34 Y ri discípulos y ri nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri Ajaf Jesús ketzij chi ya xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y xucꞌut-riꞌ choch ri Simón.
LUK 24:35 Entonces ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ xquichol-apa ri xquiꞌan antok quitzꞌamuon bꞌay Emaús, y xquitzꞌat chi ja ri Jesús antok xuper ri simíta.
LUK 24:36 Y quinojiel ri quimaluon-quiꞌ, cꞌa ncaꞌtzijuon chirij ri Jesús, antok xquitzꞌat cꞌo chic chireꞌ chiquicajol, y xuꞌej chica: Paz iviqꞌuin, xchaꞌ chica.
LUK 24:37 Entonces ijejeꞌ altíra xquixiꞌij-quiꞌ y mareꞌ xquiꞌan pensar chi ri niquitzꞌat xa jun espíritu.
LUK 24:38 Pero ri Jesús xuꞌej chica: ¿Karruma xsach inoꞌj antok xinitzꞌat y xpa man otz ta pensamientos iviqꞌuin?
LUK 24:39 Titzꞌataꞌ ri nukꞌaꞌ y ri vakan. Quinitzꞌamaꞌ, y titzꞌataꞌ chi inreꞌ. Ruma xa ta in jun espíritu, man ta cꞌo nu-cuerpo y man ta cꞌo jeꞌ nubꞌakil. Y ixreꞌ ntitzꞌat chi inreꞌ cꞌo nojiel, xchaꞌ ri Jesús chica.
LUK 24:40 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic quireꞌ chica, xucꞌut chiquivach ri rukꞌaꞌ y ri rakan.
LUK 24:41 Pero ijejeꞌ man niquinimaj ta, ruma xaꞌchapataj y ruma altíra ncaꞌquicuot. Y rumareꞌ ri Jesús xucꞌutuj chica: ¿Cꞌo jubꞌaꞌ ri chica nitij iviqꞌuin? xchaꞌ.
LUK 24:42 Entonces ijejeꞌ xquiyaꞌ cha jubꞌaꞌ sabꞌan car y jubꞌaꞌ miel.
LUK 24:43 Y jajaꞌ xucꞌan-apa y xutej chiquivach.
LUK 24:44 Y xuꞌej chica: Antok cꞌa incꞌo iviqꞌuin, xinꞌej chiva chi can nicꞌatzin chi nuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chuvij chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Ri tzꞌibꞌan can ruma ri Moisés, ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, y ri tzꞌibꞌan can chupan ri libro ri niꞌeꞌx Salmos cha.
LUK 24:45 Entonces xuꞌon chica chi tiꞌka pa quiveꞌ (tiquiꞌan entender) ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
LUK 24:46 Y xuꞌej chica: Can quireꞌ tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri Cristo nicꞌatzin chi xtukꞌasaj sufrimiento, y can xticon, y chi oxeꞌ kꞌij xticꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ,
LUK 24:47 y icꞌo ri xcaꞌa pa rubꞌeꞌ jajaꞌ chi xtiquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak ri icꞌo chupan nojiel naciones, chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri qui-pecados. Y xtitiquir-el Jerusalén.
LUK 24:48 Y ixreꞌ ri xitzꞌat nojiel, tiꞌej nojiel ri xitzꞌat.
LUK 24:49 Y tivaxaj otz ri niꞌej can chiva: Inreꞌ xtintak-pa chiva ri ranun prometer ri Nataꞌ Dios chi nuya-pa chiva; y ri ruꞌeꞌn jajaꞌ chi nuyaꞌ chiva, ja ri Espíritu Santo. Y jareꞌ ri xtiyoꞌn i-poder. Pero quixcꞌujieꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén hasta cꞌa antok xtika-pa ri Espíritu Santo, xchaꞌ chica.
LUK 24:50 Y ri Jesús xaꞌrucꞌuaj ri ru-discípulos cꞌa chupan ri aldea Betania. Y chireꞌ, xupilisaj ri rukꞌaꞌ chicaj, y xaꞌruꞌon bendecir.
LUK 24:51 Y ri Jesús antok cꞌa ja ncaꞌruꞌon bendecir, ja xpilisas-el y xucꞌuax-el chicaj riqꞌuin ri Dios.
LUK 24:52 Y ri discípulos xquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús. Después xaꞌtzalaj pa tanamet Jerusalén, altíra ncaꞌquicuot.
LUK 24:53 Y kꞌij-kꞌij icꞌo pa templo chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y nem niquiꞌan cha ri rubꞌeꞌ. Amén.
JOH 1:1 Antok xtiquir-pa nojiel; ri Chꞌabꞌal can cꞌo-ve. Jajaꞌ can cꞌo-ve riqꞌuin ri Dios, y jajaꞌ jeꞌ can Dios-ve.
JOH 1:2 Jajaꞌ can cꞌo-ve riqꞌuin ri Dios antok xtiquir-pa nojiel.
JOH 1:3 Y ruma jajaꞌ cꞌo nojiel y man jun kax ri cꞌo vacame ri man ta jajaꞌ xbꞌano.
JOH 1:4 Riqꞌuin jajaꞌ cꞌo-ve ri cꞌaslien. Y ri cꞌaslien reꞌ, jareꞌ ri Sakil quichin ri vinak.
JOH 1:5 Y ri Sakil reꞌ, can nuꞌon sakil cha ri quicꞌaslien ri vinak ri icꞌo pa kꞌakuꞌn. Y man jun bꞌay cꞌa ri kꞌakuꞌn nicovin nuchup.
JOH 1:6 Y xcꞌujieꞌ jun ache ri xtak-pa ruma ri Dios, ri Juan rubꞌeꞌ.
JOH 1:7 Jajaꞌ xpa chi xalrutzijuoj ri Sakil, richin chi quinojiel ri vinak tiquinimaj ri nuꞌej chica.
JOH 1:8 Y man jajaꞌ ta ri Sakil. Jajaꞌ joꞌc xutzijuoj ri Sakil.
JOH 1:9 Y xalka ri Sakil choch-ulief. Jareꞌ ri ketzij Sakil, ri nuꞌon sakil cha ri quicꞌaslien ri vinak.
JOH 1:10 Can xalka choch-ulief ri rubꞌanun jajaꞌ, pero ri icꞌo choch-ulief man xquitamaj ta roch antok xalka.
JOH 1:11 Can quiqꞌuin ri ruvanakil israelitas xalka-ve, pero ri ruvanakil xa man xquiꞌan ta recibir.
JOH 1:12 Pero quinojiel ri xaꞌbꞌano recibir y xquinimaj, jajaꞌ xuꞌon chica chi xaꞌuoc ralcꞌual ri Dios.
JOH 1:13 Ri vinak ri xaꞌuoc ralcꞌual ri Dios, can xaꞌlax-ve chic jun bꞌay, pero man junan ta chic riqꞌuin antok xaꞌlax naꞌay riqꞌuin ri quitieꞌ, antok ja ri quitie-quitataꞌ xcajoꞌ chi xaꞌcꞌujieꞌ. Vacame xaꞌlax chic jun bꞌay ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Dios, y man ruma ta xrajoꞌ jun ache.
JOH 1:14 Y ri Chꞌabꞌal xalka choch-ulief y xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ. Jajaꞌ xcꞌujieꞌ chikacajol y xkatzꞌat chi joꞌc jajaꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, ruma can xkatzꞌat ri namalaj ru-gloria. Y jajaꞌ nojnak riqꞌuin ri ketzij y nojnak riqꞌuin ri ru-favor ri Dios.
JOH 1:15 Y ri Juan cꞌo ri ruꞌeꞌn can chirij ri Cristo. Can cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Jareꞌ ri nutzijuon chiva, antok xinꞌej chiva chi ri xtalka chuvij inreꞌ, jareꞌ ri cꞌo antes chinoch. Y can cꞌo-ve naꞌay antok inreꞌ cꞌa majaꞌ quinalax vaveꞌ choch-ulief, xchaꞌ ri Juan.
JOH 1:16 Can konojiel ojreꞌ kiluon ri ru-favor ri Cristo. Y man nitanieꞌ ta cꞌa chi nuya-pa ri favor reꞌ pa kaveꞌ.
JOH 1:17 Ri Dios ja ri Moisés ri xucusaj chi xuya-pa ri ley. Pero antok xuya-pa ri favor y ri ketzij, ja ri Jesucristo xucusaj.
JOH 1:18 Man jun vinak ri tzꞌatayuon richin ri Dios. Ri Dios joꞌc jun Rucꞌajuol cꞌo y junan icꞌo. Y jajaꞌ ri xalꞌeꞌn-ka ri Rutataꞌ chakavach vaveꞌ choch-ulief.
JOH 1:19 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas chireꞌ pa tanamet Jerusalén, xaꞌquitak-el sacerdotes y achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx levitas chica riqꞌuin ri Juan el Bautista, chi xiꞌquicꞌutuj cha: ¿At chica atreꞌ?
JOH 1:20 Jajaꞌ can ja ri ketzij ri xuꞌej chica, ruma xuꞌej: Man inreꞌ ta ri Cristo.
JOH 1:21 Y ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el xquicꞌutuj chic cha: ¿At chica cꞌa atreꞌ? ¿Xa atreꞌ ri Elías? xaꞌchaꞌ cha. Y ri Juan xuꞌej chica: Man inreꞌ ta. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj chic cha: ¿Atreꞌ ri profeta? xaꞌchaꞌ cha. Jajaꞌ xuꞌej chica: Man inreꞌ ta.
JOH 1:22 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ can xquicꞌutuj chic cha: ¿At chica cꞌa atreꞌ? Chi quireꞌ jareꞌ nakaꞌej chica ri i-takayuon-pa kichin. ¿Chica cꞌa naꞌej chavij atreꞌ? xaꞌchaꞌ.
JOH 1:23 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ ri jun ri choj chirij rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Ri xutzꞌibꞌaj can jajaꞌ, nuꞌej: Cꞌo jun ache ri xticꞌujieꞌ chupan jun lugar desierto, y jajaꞌ xturak cꞌa ruchiꞌ chi xtuꞌej chica ri vinak ri xcaꞌbꞌaka riqꞌuin: Tichojmij-apa rubꞌiey ri Ajaf, xchaꞌ ri Juan chica.
JOH 1:24 Ri achiꞌaꞌ ri xaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Juan, i-cachꞌil ri achiꞌaꞌ fariseos.
JOH 1:25 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj chic cha ri Juan: ¿Karruma atreꞌ ncaꞌan bautizar ri vinak, xa man atreꞌ ta ri Cristo, ni man atreꞌ ta ri Elías, ni man atreꞌ ta ri profeta ri eꞌn chi nipa? xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ cha ri Juan.
JOH 1:26 Y ri Juan xuꞌej chica: Inreꞌ, yaꞌ ri nicusaj chi nquixꞌan bautizar, pero chiꞌicajol ixreꞌ cꞌo Jun ri man ivataꞌn ta roch,
JOH 1:27 y jajaꞌ can chuvij inreꞌ xtalka-ve, pero jajaꞌ can cꞌo antes chinoch inreꞌ. Ri nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ, ruma jajaꞌ nem rukꞌij.
JOH 1:28 Y nojiel reꞌ xbꞌanataj chireꞌ Betábara, ri lugar ri cꞌo-apa jucꞌan ruchiꞌ ri río Jordán, pacheꞌ nuꞌon-ve bautizar ri Juan.
JOH 1:29 Chucaꞌn kꞌij, antok ri Juan el Bautista xutzꞌat chi ri Jesús choj patanak riqꞌuin, xuꞌej: Ja-la ri Alaj Oveja ri takuon-pa ruma ri Dios, chi nralasaj qui-pecados ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
JOH 1:30 Jareꞌ ri nutzijuon-pa chiva, antok xinꞌej chi chuvij inreꞌ xtalka Jun ri cꞌo antes chinoch inreꞌ, y can cꞌo-ve naꞌay, antok inreꞌ majaꞌ quinalax choch-ulief.
JOH 1:31 Y inreꞌ man vataꞌn ta roch chica jajaꞌ. Pero chi nikꞌalajin chiquivach ri vinak israelitas, rumareꞌ xipa inreꞌ chi niꞌan bautizar cha yaꞌ.
JOH 1:32 Y ri Juan xutzijuoj jeꞌ y xuꞌej: Inreꞌ can xintzꞌat ri Espíritu Santo ri xka-pa chicaj incheꞌl jun paluomix y xalcꞌujie-ka paroꞌ jajaꞌ.
JOH 1:33 Y inreꞌ man vataꞌn ta roch chica jajaꞌ. Pero ri Dios, ri xitako-pa chi ncaꞌnꞌan bautizar ri vinak cha yaꞌ, can ruꞌeꞌn chic chuva, chi antok xtintzꞌat chi nika-pa ri Espíritu Santo y nalcꞌujie-ka paroꞌ Jun, jareꞌ ri nibꞌano bautizar riqꞌuin ri Espíritu Santo.
JOH 1:34 Vacame xintzꞌat, y rumareꞌ nitzijuoj chi jajaꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios.
JOH 1:35 Y chucaꞌn kꞌij, ri Juan y icaꞌyeꞌ chiquivach ri ru-discípulos icꞌo chic chireꞌ jun bꞌay.
JOH 1:36 Y antok jajaꞌ xutzꞌat chi ri Jesús nakꞌax chireꞌ, xuꞌej: Titzꞌataꞌ, ja Alaj Oveja la ri takuon-pa ruma ri Dios.
JOH 1:37 Y antok ri icaꞌyeꞌ ru-discípulos ri Juan xcaꞌxaj quireꞌ, ja xaꞌa chirij ri Jesús.
JOH 1:38 Y antok ri Jesús xtzuꞌn can chirij y xutzꞌat chi ri icaꞌyeꞌ ru-discípulos ri Juan i-bꞌanak chirij, jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Chica nticanuj? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Rabí (ri tzij Rabí nrajoꞌ nuꞌej Maestro), ojreꞌ nakajoꞌ nakatamaj pacheꞌ atcꞌo-ve, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 1:39 Y ri Jesús xuꞌej chica: Joꞌ y titzꞌataꞌ. Y ijejeꞌ can xaꞌa y xquitzꞌat ri pacheꞌ cꞌo-ve. Y xaꞌcꞌujie-ka riqꞌuin ri Jesús ri jun nakakꞌij reꞌ, ruma ya a las cuatro.
JOH 1:40 Ri jun chiquivach ri icaꞌyeꞌ discípulos ri xraꞌxaj ri xuꞌej ri Juan y xaꞌa chirij ri Jesús, ja ri Andrés ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Simón Pedro.
JOH 1:41 Ri Andrés naꞌay xril ri Simón ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin y xuꞌej cha: Vacame xkil ri Mesías (ri tzij Mesías nrajoꞌ nuꞌej ri Cristo).
JOH 1:42 Y ri Andrés xucꞌuaj ri Simón riqꞌuin ri Jesús. Y antok ri Jesús xutzꞌat, xuꞌej cha: Atreꞌ ri Simón ri at rucꞌajuol ri Jonás. Vacame xtiꞌeꞌx Cefas chava (ri tzij Cefas nrajoꞌ nuꞌej Pedro).
JOH 1:43 Y chucaꞌn kꞌij, ri Jesús xuꞌon pensar chi niꞌa cꞌa Galilea. Y chupan ri kꞌij reꞌ ri Jesús xbꞌarucꞌuluꞌ jun ache Felipe rubꞌeꞌ y xuꞌej cha: Joꞌ viqꞌuin.
JOH 1:44 Y ri Felipe aj-Betsaida, ri quitanamit jeꞌ ri Andrés y ri Pedro.
JOH 1:45 Ri Felipe xbꞌarucꞌuluꞌ ri Natanael, y xuꞌej cha: Vacame xkil ri Jun ri choj chirij rutzꞌibꞌan can ri Moisés chupan ri ley y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo. Jajaꞌ ja ri Jesús ri rucꞌajuol ri José aj-Nazaret.
JOH 1:46 Y ri Natanael xuꞌej: ¿Xtiel-pa came jun utzulaj ache chireꞌ pa tanamet Nazaret? xchaꞌ cha. Pero ri Felipe xuꞌej cha: Joꞌ y katzꞌataꞌ.
JOH 1:47 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi ya nalka ri Natanael riqꞌuin, xuꞌej: Titzꞌataꞌ ri jun ache la, jajaꞌ jun ketzij israelita, ruma man jun engaño riqꞌuin.
JOH 1:48 Y ri Natanael xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Pacheꞌ xavatamaj-ve noch? Y ri Jesús xuꞌej cha: Inreꞌ xantzꞌat antok atcꞌo chuxieꞌ ri mata víquix, antok cꞌa majaꞌ carayuoj ri Felipe, xchaꞌ ri Jesús cha.
JOH 1:49 Ri Natanael xuꞌej cꞌa cha: Rabí, atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios. Y atreꞌ ri Rey richin ri tanamet Israel, xchaꞌ.
JOH 1:50 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Natanael: ¿Atreꞌ xanimaj chi inreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, ruma xinꞌej chava chi xantzꞌat chuxieꞌ ri mata víquix? Cꞌo kax más nimaꞌk xtatzꞌat, choch ri xatzꞌat vacame.
JOH 1:51 Y ri Jesús xuꞌej cꞌa: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ixreꞌ can xtitzꞌat chi ri chicaj xtijakataj, y ri ángeles richin ri Dios xcaꞌxulie-xcaꞌjotieꞌ paroꞌ ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xchaꞌ chica.
JOH 2:1 Y chi oxeꞌ kꞌij, chireꞌ pa tanamet Caná ri cꞌo Galilea, cꞌo jun cꞌulubꞌic xꞌan. Y ri rutieꞌ ri Jesús cꞌo chireꞌ.
JOH 2:2 Y ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌan jeꞌ invitar chupan ri cꞌulubꞌic reꞌ.
JOH 2:3 Y ri vino xa xqꞌuis chupan ri cꞌulubꞌic. Y ri rutieꞌ ri Jesús xjiel-pa riqꞌuin y xuꞌej cha: Manak chic vino quiqꞌuin.
JOH 2:4 Pero ri Jesús xuꞌej cha: ¿Chica navajoꞌ chuva nuoya? Ruma ri nu-huora majaꞌ talka, xchaꞌ cha.
JOH 2:5 Y ri rutieꞌ ri Jesús xuꞌej chica ri ncaꞌbꞌano servir: Xa cꞌo chica xtuꞌej ri Jesús chiva, tibꞌanaꞌ nojiel, xchaꞌ chica.
JOH 2:6 Y chireꞌ icꞌo vakiꞌ yacbꞌal-yaꞌ i-bꞌanun cha abꞌaj, ruma chupan reꞌ ri israelitas niquiya-ve ri yaꞌ ri nicꞌatzin chica chi niquichꞌaj-quiꞌ, incheꞌl nuꞌej ri ley chi tiquibꞌanaꞌ. Y ri yacbꞌal-yaꞌ reꞌ, cajeꞌ o vuꞌuoꞌ cucuꞌ quipan.
JOH 2:7 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ncaꞌbꞌano servir: Quiꞌinojsaj ri yacbꞌal-yaꞌ reꞌ cha yaꞌ, xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ quireꞌ xquiꞌan. Can xaꞌquinojsaj ri yacbꞌal-yaꞌ.
JOH 2:8 Después ri Jesús xuꞌej chica: Vacame tipaja-el jubꞌaꞌ y tivucꞌuaj cha ri ache ri encargado richin ri namakꞌej. Y ri ncaꞌbꞌano servir, can xquiꞌan-ve ri xuꞌej ri Jesús chica.
JOH 2:9 Y antok ri ache ri encargado richin ri namakꞌej xunaꞌ chi jaꞌal ruquiꞌal ri vino reꞌ, jajaꞌ man rataꞌn ta pacheꞌ xpa-ve, xa joꞌc ri xaꞌpajo-el ri i-taꞌmayuon. Mareꞌ xrayuoj ri alaꞌ ri xcꞌulieꞌ,
JOH 2:10 y xuꞌej cha: Antok cꞌo jun namakꞌej quireꞌ, quinojiel vinak ja ri vino ri más otz niquiyaꞌ naꞌay, y antok ri icꞌo pa namakꞌej quikumun qꞌuiy chic vino, jareꞌ antok niquiyaꞌ ri vino ri man can ta otz. Pero atreꞌ xa man quireꞌ ta xaꞌan. Atreꞌ xa cꞌajaꞌ xavalasaj-pa ri vino ri más otz, xchaꞌ ri encargado.
JOH 2:11 Ri xuꞌon ri Jesús chupan ri cꞌulubꞌic pa tanamet Caná ri cꞌo Galilea, jareꞌ ri naꞌay milagro ri xuꞌon. Y riqꞌuin reꞌ, xucꞌut cꞌa chi jajaꞌ cꞌo rukꞌij. Y ri ru-discípulos can xquiyaꞌ cánima riqꞌuin.
JOH 2:12 Antok xqꞌuis ri namakꞌej richin ri cꞌulubꞌic, ri Jesús, ri rutieꞌ, ri i-ruchakꞌ y ri ru-discípulos xaꞌa-ka pa tanamet Capernaum. Y xaꞌcꞌujieꞌ chireꞌ man qꞌuiy ta kꞌij.
JOH 2:13 Y xa cierca chic ri Pascua, ri jun quinamakꞌej ri israelitas y ri Jesús xꞌa cꞌa pa tanamet Jerusalén richin ri namakꞌej reꞌ.
JOH 2:14 Y chireꞌ pa templo ri cꞌo Jerusalén, ri Jesús xaꞌbꞌarilaꞌ ri ncaꞌcꞌayin váquix, ovejas y paluomix. Y ri niquicꞌax miera i-tzꞌuyul chireꞌ.
JOH 2:15 Y ri Jesús xuchojmij jun caloꞌ chi ncaꞌruchꞌey y xaꞌrutarariej-el quinojiel ri ncaꞌcꞌayin ovejas y váquix chireꞌ pa templo. Y chica ri niquicꞌax miera, xuqꞌuiak can ri qui-miera chiquivach y xupajqꞌuij can ri qui-mesas.
JOH 2:16 Y chica ri ncaꞌquicꞌayij paluomix xuꞌej: Quiꞌivalasaj-el reꞌ vaveꞌ. Y man tiꞌan cha ri rachuoch ri Nataꞌ Dios jun qꞌuiyiꞌal, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 2:17 Rumareꞌ ri ru-discípulos xalka pa quiveꞌ ri tzij ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ri tzij reꞌ nuꞌej: Nikꞌaxo vánima ruma ri niquiꞌan ri vinak chupan ri avachuoch, nichaꞌ.
JOH 2:18 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Chica señal naꞌan chakavach chi nakatzꞌat chi cꞌo poder pan akꞌaꞌ chi xaꞌvokotaj-el ri vinak vaveꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 2:19 Y ri Jesús xuꞌej chica: Tivulij va templo va, y inreꞌ chi oxeꞌ kꞌij xtinpabꞌaꞌ chic jun bꞌay, xchaꞌ.
JOH 2:20 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Ri templo va, cuarenta y seis junaꞌ xꞌan chi xpabꞌax. ¿Y atreꞌ naꞌej chi napabꞌaꞌ chi oxeꞌ kꞌij? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 2:21 Pero ri templo ri xuꞌej ri Jesús chica ri vinak reꞌ, xa ja ri ru-cuerpo jajaꞌ.
JOH 2:22 Y rumareꞌ, antok ri Jesús xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, ri ru-discípulos xalka pa quiveꞌ ri tzij ri xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas. Y xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can y ri tzij ri i-ruꞌeꞌn can ri Jesús.
JOH 2:23 Y chupan ri kꞌij antok ri Jesús cꞌo pa tanamet Jerusalén ruma ri namakꞌej Pascua, can iqꞌuiy xaꞌniman richin ruma xaꞌquitzꞌat ri milagros ri xaꞌruꞌon.
JOH 2:24 Pero ri Jesús man xuꞌon ta confiar-riꞌ quiqꞌuin, ruma jajaꞌ rataꞌn ri cꞌo riqꞌuin cánima quinojiel.
JOH 2:25 Y man nicꞌatzin ta chi cꞌo ta jun ri niꞌeꞌn cha chica rubꞌanun ri quicꞌaslien chiquijunal, ruma jajaꞌ rataꞌn ri cꞌo riqꞌuin cánima.
JOH 3:1 Y cꞌo jun ache chiquicajol ri fariseos ri rubꞌinan Nicodemo, y ri ache reꞌ jun principal chiquivach ri vinak israelitas.
JOH 3:2 Jajaꞌ xalka riqꞌuin ri Jesús jun nocokꞌaꞌ y xuꞌej cha: Rabí, kataꞌn chi at jun Maestro ri at-takuon-pa ruma ri Dios; ruma man jun nitiquir nibꞌano ri milagros ri incheꞌl naꞌan atreꞌ, xa manak ri Dios riqꞌuin, xchaꞌ.
JOH 3:3 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Nicodemo: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi xa jun man xtalax ta chic jun bꞌay, man xtuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios, xchaꞌ cha.
JOH 3:4 Pero ri Nicodemo xuꞌej cha ri Jesús: ¿Cꞌo came cheꞌl nalax chic jun bꞌay jun ache ri qꞌuiy chic rujunaꞌ? ¿Cꞌo came cheꞌl ntuoc chic chupan ri rutieꞌ y nalax chic jun bꞌay? xchaꞌ.
JOH 3:5 Ri Jesús xuꞌej: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi xa jun man xtalax ta riqꞌuin yaꞌ y riqꞌuin ri Espíritu Santo, man xtuoc ta chupan ri ru-reino ri Dios.
JOH 3:6 Ri nalax choch-ulief, can richin ri roch-ulief. Pero ri nalax riqꞌuin ri Espíritu Santo, can richin ri Espíritu Santo.
JOH 3:7 Man cachapataj ruma ri xinꞌej chava: Chi nicꞌatzin chi ncatalax chic jun bꞌay.
JOH 3:8 Ri cakꞌiekꞌ chica-na lugar nipa-ve y navaxaj, pero man avataꞌn ta pacheꞌ patanak-ve y man avataꞌn ta jeꞌ pacheꞌ niꞌa-ve. Quireꞌ mismo nibꞌanataj quiqꞌuin ri ncaꞌlax riqꞌuin ri Espíritu Santo, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 3:9 Y ri Nicodemo xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica cꞌa modo nibꞌanataj reꞌ?
JOH 3:10 Ri Jesús xuꞌej cha: ¿At jun maestro chiquicajol ri israelitas, y man avataꞌn ta?
JOH 3:11 Inreꞌ can ketzij, ketzij ri niꞌej chava, chi ri nitzijuoj ja ri vataꞌn y ri nutzꞌatuon, pero atreꞌ y ri vinak man ntivajoꞌ ta ntinimaj.
JOH 3:12 Ixreꞌ man ntinimaj ta ri niꞌej chiva, y xa chiquij kax ri ncaꞌbꞌanataj vaveꞌ choch-ulief nquichꞌo-ve. ¿Chica modo xtinimaj xa ta nquichꞌoꞌ chiva chiquij ri kax richin ri chicaj?
JOH 3:13 Y chicaj man jun bꞌanak, xa joꞌc ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol y can riqꞌuin ri Dios cꞌo-ve.
JOH 3:14 Y incheꞌl xuꞌon ri Moisés ojier can antok xcꞌujieꞌ pa desierto, xutic jun chieꞌ nem rakan y xuyaꞌ jun cumatz paroꞌ ri bꞌanun cha bronce, quireꞌ mismo nicꞌatzin niꞌan cha ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
JOH 3:15 Chi quireꞌ chica-na ri xtiniman richin, man niꞌa ta chupan ri sufrimiento ri man niqꞌuis ta, xa can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 3:16 Ri Dios can altíra ncaꞌrajoꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief, rumareꞌ xutak-pa ri único Rucꞌajuol vaveꞌ choch-ulief, chi quireꞌ chica-na vinak ri xtiniman richin, man xtiꞌa ta chupan ri sufrimiento ri man niqꞌuis ta, xa can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 3:17 Ruma ri Dios man xutak ta pa ri Rucꞌajuol vaveꞌ choch-ulief chi ncaꞌruꞌon condenar ri vinak. Ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol chi ncaꞌrucol ri vinak.
JOH 3:18 Ri xtiniman richin, man xtiꞌan ta condenar. Pero ri man xtiniman ta richin, can ya bꞌanun chic condenar, ruma man xunimaj ta ri único Rucꞌajuol ri Dios.
JOH 3:19 Ri Dios ncaꞌruꞌon condenar ri vinak; ruma ri Sakil xalka choch-ulief, pero ri vinak más xcajoꞌ ri kꞌakuꞌn choch ri Sakil, ruma ijejeꞌ joꞌc ri itziel tak kax ri nicajoꞌ niquiꞌan.
JOH 3:20 Y quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri itziel tak kax, man nika ta chiquivach ri Sakil, ni man ncaꞌpa ta chupan, ruma ri Sakil nuꞌon chi ncaꞌbꞌakꞌalajin-pa nojiel ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan.
JOH 3:21 Pero ri vinak ri niquiꞌan ri ketzij, can ncaꞌpa chupan ri Sakil chi nikꞌalajin chi niquiꞌan incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
JOH 3:22 Después reꞌ, ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌa Judea, y chireꞌ xaꞌbꞌacꞌujie-ve. Y xaꞌlka ri vinak chireꞌ chi xaꞌan bautizar.
JOH 3:23 Chupan jeꞌ ri tiempo reꞌ, ri Juan el Bautista cꞌo chireꞌ Enón, ri cꞌo cierca ri tanamet Salim. Jajaꞌ chireꞌ ncaꞌruꞌon-ve bautizar ri vinak, ruma chupan ri lugar reꞌ qꞌuiy yaꞌ cꞌo. Ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin chi ncaꞌan-el bautizar.
JOH 3:24 Chupan ri tiempo reꞌ ri Juan el Bautista cꞌa majaꞌ titzꞌapes pa cárcel.
JOH 3:25 Y icꞌo israelitas ri xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri ru-discípulos ri Juan chirij ri chica bautismo ri más otz.
JOH 3:26 Xaꞌpa ri discípulos reꞌ riqꞌuin ri Juan y xquiꞌej cha: Rabí, ri Jun ri xalka aviqꞌuin ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri río Jordán, ri xaꞌej chi jajaꞌ ri natzijuoj, ncaꞌruꞌon bautizar ri vinak y quinojiel chic ri vinak ncaꞌlka riqꞌuin.
JOH 3:27 Y ri Juan xuꞌej chica ri ru-discípulos: Man jun nicovin nuꞌon jun kax, xa man ja ta ri Dios yaꞌyuon-pa cha.
JOH 3:28 Y ixreꞌ mismo ivaxan ri nuꞌeꞌn inreꞌ, chi man inreꞌ ta ri Cristo. Inreꞌ joꞌc nuꞌeꞌn chi xitak-pa naꞌay choch jajaꞌ.
JOH 3:29 Niꞌan incheꞌl nuꞌon jun alaꞌ, ri cꞌo jun ru-amigo ri xcꞌulieꞌ y niquicuot ruma ncaꞌraꞌxaj ri ache y ri ixok ncaꞌtzijuon. Can rataꞌn chi ri ixok cꞌo chic riqꞌuin ri rachajil, quireꞌ nquiquicuot inreꞌ riqꞌuin ri Cristo.
JOH 3:30 Can ja ri Jesucristo ri nicꞌatzin chi kꞌij-kꞌij ninimar más rukꞌij, pero inreꞌ otz chi kꞌij-kꞌij más coꞌl niꞌan-ka, xchaꞌ ri Juan.
JOH 3:31 Ri Jun ri patanak chicaj, jareꞌ ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel. Ri cꞌo choch-ulief joꞌc ri cꞌo choch-ulief ri nitiquir nuꞌej. Pero ri Jun ri kajnak-pa chicaj cꞌo paroꞌ nojiel.
JOH 3:32 Ri Jun ri patanak chicaj, ja ri raxan-pa y rutzꞌatuon-pa, jareꞌ ri nalrutzijuoj-ka chika. Pero ri vinak man nicajoꞌ ta niquinimaj ri nutzijuoj jajaꞌ.
JOH 3:33 Pero ri vinak ri niquinimaj ri nutzijuoj ri Jun ri patanak chicaj, can niquiꞌej chi ri Dios can ketzij-ve.
JOH 3:34 Ruma ri Jun ri Xtak-pa ruma ri Dios choch-ulief, can ja ri nuꞌej ri Dios ri nutzijuoj. Y ri Dios can ruyoꞌn-pa ri Espíritu Santo cha, y man xrataj ta xuya-pa cha.
JOH 3:35 Y ri Ajaf Dios altíra nrajoꞌ ri Rucꞌajuol, y pa rukꞌaꞌ jajaꞌ xujach-ve nojiel.
JOH 3:36 Ri vinak ri xtiquinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios, can xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Pero ri vinak ri man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios, man xticꞌujieꞌ ta quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta; xa ja ri rayoval ri Dios ri cꞌo pa quiveꞌ.
JOH 4:1 Ri Ajaf Jesús xunaꞌiej chi ri achiꞌaꞌ fariseos caxan chi jajaꞌ más iqꞌuiy vinak ri ncaꞌruꞌon bautizar y más iqꞌuiy ri ru-discípulos que choch ri Juan el Bautista.
JOH 4:2 Pero man ja ta ri Jesús nibꞌano bautizar quichin ri vinak; xa ja ri ru-discípulos ri ncaꞌbꞌano bautizar.
JOH 4:3 Antok ri Jesús xunaꞌiej quireꞌ, xiel-el chireꞌ Judea y xtzalaj chic jun bꞌay Galilea.
JOH 4:4 Y chi niꞌka Galilea, nicꞌatzin chi nakꞌax Samaria.
JOH 4:5 Ri Jesús xbꞌaka chupan ri tanamet Sicar, ri jun tanamet richin ri Samaria ri cꞌo cierca ri ulief ri xuyaꞌ ri Jacob cha ri José ri rucꞌajuol ojier can.
JOH 4:6 Y chireꞌ cꞌo-ve ri pozo ri ranun can ri Jacob. Chireꞌ xtzꞌuye-ve ri Jesús, ruma jajaꞌ altíra cosnak-pa ruma ri bꞌinien ri ranun-pa. Como pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk reꞌ.
JOH 4:7 Y cꞌo jun ixok aj-Samaria xalka chuchiꞌ ri pozo chi nralasaj ruyaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok reꞌ: Tasipaj bꞌaꞌ nuyaꞌ chi nikun, xchaꞌ cha.
JOH 4:8 Antok xalka ri ixok, i-bꞌanak ri ru-discípulos pa tanamet chulokꞌic ri chica niquitej.
JOH 4:9 Ri ixok aj-Samaria xuꞌej cha ri Jesús: ¿Karruma nacꞌutuj ayaꞌ chuva inreꞌ ri in jun ixok aj-Samaria, y atreꞌ xa at israelita? xchaꞌ ri ixok. Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ ruma ri israelitas y ri aj-Samaria xa man nicajoꞌ ta quiꞌ.
JOH 4:10 Ri Jesús xuꞌej cha ri ixok reꞌ: Xa ta atreꞌ avataꞌn ri chica ruyoꞌn-pa ri Dios, y avataꞌn ta jeꞌ ri chica nicꞌutun ruyaꞌ chava; atreꞌ yan chic nacꞌutuj ayaꞌ cha, y jajaꞌ nuyaꞌ chava ri yaꞌ ri nuyaꞌ cꞌaslien, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 4:11 Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Tuoya, ri pozo naj kajnak, y atreꞌ man jun choj cha navalasaj-ka ri yaꞌ. ¿Pacheꞌ nacꞌan-ve ri yaꞌ ri nuyaꞌ cꞌaslien?
JOH 4:12 ¿Será que atreꞌ más at nem choch ri kamamaꞌ Jacob ri xcꞌujieꞌ ojier can, ri xuyaꞌ chika va pozo va, ruma chupan va xralasaj-el ruyaꞌ jajaꞌ, y quichin ri ralcꞌual y ri cavaj? xchaꞌ ri ixok.
JOH 4:13 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Ri ncaꞌkumu ri yaꞌ ri ntiel chupan va pozo va, man xtiqꞌuis ta ri chakej-cheꞌ chiquij.
JOH 4:14 Pero ri ncaꞌkumu ri yaꞌ ri niyaꞌ inreꞌ, man jun bꞌay xtichakej ta chic quichiꞌ, xa xtuꞌon riqꞌuin cánima incheꞌl jun nacimiento richin yaꞌ, ri can xtipulin richin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 4:15 Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Tuoya, tayaꞌ ri yaꞌ reꞌ chuva inreꞌ, chi quireꞌ man chic xtichakej ta nuchiꞌ y ni man chic xquipa ta vaveꞌ chuchiꞌ ri pozo chi nalvalasaj. Quireꞌ xuꞌej ri ixok.
JOH 4:16 Ri Jesús xuꞌej cha ri ixok: Caꞌin y avayuoj ri avachajil, y ncapa chic vaveꞌ, xchaꞌ ri Jesús cha.
JOH 4:17 Ri ixok xuꞌej: Inreꞌ manak vachajil, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Can ketzij ri naꞌej chi manak avachajil.
JOH 4:18 Ruma ivuꞌuoꞌ yan avachajil caꞌcꞌujieꞌ, y ri ache ri cꞌo aviqꞌuin vacame man avachajil ta. Can ketzij ri xaꞌej chi manak avachajil, xchaꞌ ri Jesús cha.
JOH 4:19 Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Tuoya, inreꞌ niꞌan pensar chi atreꞌ at jun profeta.
JOH 4:20 Ri katie-katataꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, paroꞌ ri jun juyuꞌ va xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Pero ixreꞌ ri israelitas ntiꞌej chi ja ri Jerusalén ri lugar ri pacheꞌ niyoꞌx rukꞌij ri Dios, xchaꞌ ri ixok.
JOH 4:21 Y ri Jesús xuꞌej cha: Nuoya, tanimaj ri xtinꞌej chava, chi xtalka jun kꞌij antok quinojiel vinak man paroꞌ ta chic ri juyuꞌ va, ni Jerusalén jeꞌ xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Katataꞌ Dios.
JOH 4:22 Ixreꞌ aj-Samaria man ivataꞌn ta roch ri ntiyaꞌ rukꞌij. Pero ojreꞌ ri israelitas kataꞌn ri chica ri nakayaꞌ rukꞌij; ruma kiqꞌuin ojreꞌ ntiel-pa ri nicalo quichin ri vinak.
JOH 4:23 Ri jun kꞌij ri xinꞌej chava chi nipa, ya xalka. Ruma vacame ri ketzij xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Katataꞌ Dios, can ketzij y riqꞌuin nojiel cánima xtiquiyaꞌ rukꞌij. Y ri Dios ncaꞌrucanuj ri vinak ri ncaꞌbꞌano quireꞌ.
JOH 4:24 Ri Dios can Espíritu. Rumareꞌ ri vinak ri ncaꞌyoꞌn rukꞌij, can nicꞌatzin chi ketzij y riqꞌuin nojiel cánima tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios.
JOH 4:25 Y ri ixok xuꞌej cha ri Jesús: Inreꞌ vataꞌn chi cꞌo jun kꞌij antok ri Mesías ri niꞌeꞌx jeꞌ Cristo cha, xtalka choch-ulief. Y ri kꞌij antok xtalka jajaꞌ, nojiel xtuꞌej chakavach, xchaꞌ ri ixok.
JOH 4:26 Ri Jesús xuꞌej cha: Ri Mesías xa inreꞌ ri nquitzijuon aviqꞌuin, xchaꞌ cha.
JOH 4:27 Y jareꞌ antok xaꞌlka ri ru-discípulos; y can xaꞌchapataj ruma nitzijuon riqꞌuin jun ixok, pero man jun chiquivach xcꞌutun cha ri Jesús: ¿Chica nacꞌutuj cha? o, ¿Chica ri natzijuoj riqꞌuin?
JOH 4:28 Y ri ixok reꞌ xuyaꞌ can ri ru-cántaro chireꞌ y xꞌa pa tanamet. Y xbꞌaruꞌej chica ri vinak:
JOH 4:29 Cꞌo jun ache xtzijuon viqꞌuin y xuꞌej chuva nojiel ri i-nubꞌanun. ¿Man ja ta came reꞌ ri Cristo? Quixam-pa y titzꞌataꞌ, xchaꞌ chica.
JOH 4:30 Y ri vinak ri xaꞌcꞌaxan, xaꞌiel-pa pa tanamet y xaꞌa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús.
JOH 4:31 Y antok cꞌa majaꞌ caꞌlka ri vinak, ri discípulos xquiꞌej cha ri Jesús: Rabí, cavaꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 4:32 Pero jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ cꞌo nutiꞌ chi nitej, y ixreꞌ man ivataꞌn ta chica, xchaꞌ.
JOH 4:33 Ri ru-discípulos xquiꞌej-ka chiquivach: ¿Cꞌo came jun xcꞌamo-pa ri chica nutej?
JOH 4:34 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri nutiꞌ inreꞌ ja chi niꞌan ri nurayij ri takayuon-pa vichin y niqꞌuis can rubꞌanic nojiel ri rusamaj.
JOH 4:35 Ixreꞌ ntiꞌej chi cꞌa cꞌo cajeꞌ icꞌ nrajoꞌ chi ntiꞌan cosechar nojiel ri ticoꞌn. Pero inreꞌ niꞌej chiva: Quixtzuꞌn chila y quiꞌitzꞌataꞌ la vinak. Ijejeꞌ i-incheꞌl jun ticoꞌn ri kꞌan chic. Quiyoꞌien chic chi nitzijos ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica, chi niquinimaj.
JOH 4:36 Ri xcaꞌbꞌano cosechar ri cosecha reꞌ can xcaꞌtuoj; ruma ri vinak ri xtiquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Y rumareꞌ ri i-tiquiyuon can ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can xtiquicuot cánima junan quiqꞌuin ri xcaꞌbꞌano cosechar.
JOH 4:37 Vaveꞌ ketzij ntiel ri tzij ri nuꞌej: Jun-ve ri nitico y jun-ve chic ri nibꞌano cosechar.
JOH 4:38 Inreꞌ xixtak chi ixreꞌ joꞌc chic ntiꞌan cosechar ri man ixreꞌ ta ri xixtico. Nicꞌaj chic ri i-tiquiyuon can ri ticoꞌn reꞌ, y ixreꞌ joꞌc chic xiꞌbꞌanaꞌ cosechar, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
JOH 4:39 Y chupan ri kꞌij reꞌ, can iqꞌuiy vinak xquinimaj ri Jesús chireꞌ pa tanamet Sicar, ri cꞌo Samaria. Ijejeꞌ xquinimaj ruma ri ixok xbꞌaruꞌej chica: Ri Jesús can xuꞌej chuva nojiel ri i-nubꞌanun-pa.
JOH 4:40 Entonces ri vinak aj-Samaria xaꞌlka y xquicꞌutuj favor cha ri Jesús chi ticꞌujie-ka quiqꞌuin. Y jajaꞌ xcꞌujieꞌ caꞌyeꞌ kꞌij quiqꞌuin.
JOH 4:41 Y más iqꞌuiy xquinimaj antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús.
JOH 4:42 Ri vinak reꞌ niquiꞌej cha ri ixok: Vacame nakanimaj man joꞌc ta ruma ri xaꞌej atreꞌ chika, xa nakanimaj ruma ri xkaxaj ojreꞌ mismo. Xkatamaj chi ketzij chi jajaꞌ ri Cristo, ri nicalo quichin quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief.
JOH 4:43 Antok kꞌaxnak chic ri caꞌyeꞌ kꞌij, ri Jesús xuyaꞌ can ri tanamet Sicar ri cꞌo Samaria y xꞌa cꞌa Galilea.
JOH 4:44 Ruma jajaꞌ mismo xꞌeꞌn: Ri profeta pa rutanamit, man jun rakalien xtiꞌan cha.
JOH 4:45 Pero antok ri Jesús xalka Galilea, ri vinak aj-chireꞌ can otz xquiꞌan recibir; ruma ri vinak reꞌ xaꞌcꞌujieꞌ Jerusalén chupan ri namakꞌej y xquitzꞌat ri milagros ri xaꞌruꞌon ri Jesús.
JOH 4:46 Xpa chic jun bꞌay ri Jesús pa tanamet Caná ri cꞌo chireꞌ Galilea, pacheꞌ xuꞌon cha ri yaꞌ chi xuoc vino. Y chireꞌ mismo Galilea, chupan ri tanamet Capernaum, cꞌo jun rusamajiel ri rey, ri niyavaj jun rucꞌajuol.
JOH 4:47 Antok ri rusamajiel ri rey xraꞌxaj chi ri Jesús patanak cꞌa Judea y vacame cꞌo Galilea, jajaꞌ xpa cꞌa riqꞌuin y xucꞌutuj favor cha chi niꞌa-ka riqꞌuin chi niꞌrubꞌanaꞌ sanar ri rucꞌajuol, ruma ya nicon.
JOH 4:48 Ri Jesús xuꞌej cha ri rusamajiel ri rey: Xa man ta ntitzꞌat ri señales y milagros ri niꞌan inreꞌ, man ta nquininimaj.
JOH 4:49 Pero ri ache ri rusamajiel ri rey xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, tabꞌanaꞌ favor cꞌa chi ncaꞌa-ka pa tanamet Capernaum, antes que nicon-ka ri nucꞌajuol.
JOH 4:50 Y ri Jesús xuꞌej cha: Caꞌin. Ri acꞌajuol man xticon ta. Y ri ache reꞌ can xunimaj ri xuꞌej ri Jesús, y xꞌa.
JOH 4:51 Antok ri ache ri rusamajiel ri rey xulan-ka, ri ru-esclavos jajaꞌ xalquicꞌuluꞌ y xquiꞌej cha: Ri acꞌajuol cꞌas. Man xcon ta, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 4:52 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica ri ru-esclavos chi chica huora xquitzꞌat chi otz xunaꞌ ri rucꞌajuol. Y ri ru-esclavos xquiꞌej: Nakakꞌij ivir a la una, antok xqꞌuis-el ri cꞌatan chirij, xaꞌchaꞌ.
JOH 4:53 Ri rutataꞌ ri alaꞌ xalka paroꞌ chi ja huora reꞌ antok ri Jesús xuꞌej cha chi ri rucꞌajuol man xticon ta. Y rumareꞌ jajaꞌ y ri ru-familia xquinimaj ri Jesús.
JOH 4:54 Y jareꞌ ri rucaꞌn milagro ri xuꞌon ri Jesús chireꞌ Galilea; antok patanak cꞌa Judea.
JOH 5:1 Y después ri nojiel reꞌ, ya mero nalka jun quinamakꞌej ri israelitas, y rumareꞌ ri Jesús xꞌa-el pa tanamet Jerusalén.
JOH 5:2 Y chireꞌ pa tanamet Jerusalén, cierca ri puerta ri niꞌeꞌx Quichin Ovejas cha, cꞌo jun estanque ri pa chꞌabꞌal hebreo niꞌeꞌx Betesda cha. Chuchiꞌ reꞌ cꞌo vuꞌuoꞌ galeras.
JOH 5:3 Chireꞌ chupan ri galeras icꞌo iqꞌuiy yavaꞌiꞌ, icꞌo muoy, icꞌo ri jacajic cakan, y icꞌo paralíticos, y quiyoꞌien chi nisiluon-pa ri yaꞌ.
JOH 5:4 Ruma ri yaꞌ reꞌ cꞌo kꞌij nalsilos ruma jun ángel ri nika-pa chicaj riqꞌuin ri Dios. Y ri nika-ka naꞌay chupan ri yaꞌ, jareꞌ ri nicꞌachoj; mesque chica-na yabꞌil ntuoc cha.
JOH 5:5 Y chireꞌ chuchiꞌ ri yaꞌ cꞌo jun ache ri treinta y ocho junaꞌ tiyavaj-pa.
JOH 5:6 Y jun kꞌij antok ri Jesús nakꞌax chireꞌ, xutzꞌat ri ache catzꞌol chireꞌ. Y can rataꞌn chi ri ache reꞌ can qꞌuiy junaꞌ ri quireꞌ rubꞌanun-pa. Y jajaꞌ xucꞌutuj cha ri ache reꞌ: ¿Navajoꞌ ncaꞌan sanar? xchaꞌ cha.
JOH 5:7 Y ri ache xuꞌej cha ri Jesús: Tuoya, antok nisiluon-pa la yaꞌ, man jun nibꞌano favor chuva chi nquiruyaꞌ cꞌa chupan. Rumareꞌ, mesque nitej nukꞌij chi nquiꞌa-apa, pero cꞌa majaꞌ quibꞌaka inreꞌ, ja nika-ka jun naꞌay chinoch, xchaꞌ cha ri Jesús.
JOH 5:8 Y ri Jesús xuꞌej cha ri ache: Capalaj, tavucꞌuaj ri avaraꞌal y caꞌin, xchaꞌ cha.
JOH 5:9 Y chaꞌnin ri ache reꞌ xꞌan sanar riqꞌuin ri ruyabꞌil, xucꞌol-el ri ruvaraꞌal y niꞌin xꞌa. Ri kꞌij reꞌ, kꞌij richin uxlanien.
JOH 5:10 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri ache ri xꞌan sanar: Vacame kꞌij richin uxlanien, man otz ta chi avucꞌuan la avaraꞌal, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 5:11 Pero jajaꞌ xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Ri xibꞌano sanar xuꞌej chuva: Tavucꞌuaj la avaraꞌal y caꞌin, xchaꞌ chuva.
JOH 5:12 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj cha ri ache: ¿Chica xꞌeꞌn chava chi tacꞌaloꞌ ri avaraꞌal y caꞌin? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 5:13 Pero ri ache man rataꞌn ta ri chica xbꞌano sanar richin, ruma ri Jesús xa man xcꞌujieꞌ ta ka chiquicajol ri vinak ri icꞌo chireꞌ.
JOH 5:14 Después ri Jesús xbꞌarilaꞌ ri ache pa templo y xuꞌej cha: Vacame at otz yan chic. Man chic taꞌan pecado, chi quireꞌ man xtipa ta chic jun kax más peor chavij, xchaꞌ cha.
JOH 5:15 Y ri ache xꞌa, y xbꞌaka quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, y xuꞌej chica: Ri xibꞌano sanar, ja ri Jesús, xchaꞌ chica.
JOH 5:16 Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas can xaꞌpalaj chirij ri Jesús, y niquiꞌan pensar chica niquiꞌan chi niquiquimisaj, ruma ri Jesús cꞌo milagros ncaꞌruꞌon chupan ri kꞌij richin uxlanien.
JOH 5:17 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ri Nataꞌ Dios cꞌa nisamaj vacame, y quireꞌ jeꞌ niꞌan inreꞌ, cꞌa nquisamaj.
JOH 5:18 Y ja antok ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, más xquiꞌan pensar chirij chica niquiꞌan chi niquiquimisaj ri Jesús; ruma chiquivach ijejeꞌ, xajan ri ncaꞌruꞌon chupan ri kꞌij richin uxlanien. Y man joꞌc ta rumareꞌ, xa ruma jeꞌ ri Jesús nuꞌej Rutataꞌ cha ri Dios y nuꞌon chi jajaꞌ junan riqꞌuin ri Dios.
JOH 5:19 Y ri Jesús xuꞌej: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri Rucꞌajuol ri Dios man nisamaj ta ruyuon; xa nicꞌatzin chi nroyoꞌiej ri nuꞌej ri Rutataꞌ. Ruma ja ri samaj ri nrajoꞌ ri Rutataꞌ, jareꞌ ri nuꞌon.
JOH 5:20 Y ruma ri Rutataꞌ altíra nrajoꞌ ri Rucꞌajuol, rumareꞌ jajaꞌ nucꞌut choch nojiel ri rusamaj. Y chakavach-apa cꞌo samaj más i-nem ri xtucꞌut choch. Y antok xtuꞌon ri samaj reꞌ, ixreꞌ can xquixchapataj.
JOH 5:21 Y incheꞌl nuꞌon ri Rutataꞌ antok ncaꞌrupilisaj ri quiminakiꞌ y nuyaꞌ quicꞌaslien, quireꞌ jeꞌ nuꞌon ri Rucꞌajuol. Jajaꞌ nuyaꞌ jeꞌ quicꞌaslien ri choj chica nrajoꞌ nuya-ve.
JOH 5:22 Ri Rutataꞌ pa rukꞌaꞌ ri Rucꞌajuol ruyoꞌn chi ncaꞌruꞌon juzgar ri vinak y man jajaꞌ ta xtibꞌano.
JOH 5:23 Chi quireꞌ niyoꞌx rukꞌij incheꞌl niyoꞌx rukꞌij ri Rutataꞌ. Ruma chica-na ri man xtiyoꞌn ta rukꞌij ri Rucꞌajuol, man nuyaꞌ ta jeꞌ rukꞌij ri Rutataꞌ, ri takayuon-pa richin.
JOH 5:24 Ruma can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri nicꞌaxan ri nutzij y nunimaj ri takayuon-pa vichin, cꞌo chic riqꞌuin ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Man xtiꞌa ta chupan ri lugar ri pacheꞌ cꞌo qꞌuiy sufrimiento, ruma ya xcolotaj choch ri camic, y xakꞌax-apa chupan ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 5:25 Y can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Cꞌo jun kꞌij ri ayoꞌien y ja xalka yan, chi ri i-quiminak xticaꞌxaj ri rutzij ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri xticaꞌxaj, xtiquil quicꞌaslien.
JOH 5:26 Ruma incheꞌl ri Rutataꞌ cꞌo rucꞌaslien, quireꞌ mismo rubꞌanun cha ri Rucꞌajuol chi cꞌo rucꞌaslien.
JOH 5:27 Y ruyoꞌn jeꞌ autoridad cha chi ncaꞌruꞌon juzgar ri vinak, ruma jajaꞌ ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol.
JOH 5:28 Man quixchapataj ruma ri xinꞌej yan chiva, ruma xtalka ri kꞌij chi quinojiel quiminakiꞌ ri i-mukun xticaꞌxaj ri rutzij.
JOH 5:29 Y ri otz quicꞌaslien xquicꞌuaj choch ri Dios, xcaꞌbꞌacꞌastaj-pa chi xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Pero ri man otz ta quicꞌaslien xquicꞌuaj choch ri Dios, xcaꞌbꞌacꞌastaj-pa chi ncaꞌa chupan ri sufrimiento.
JOH 5:30 Inreꞌ man jun kax xtinꞌan-ka nuyuon; ruma inreꞌ ncaꞌnꞌan juzgar ri vinak, pero joꞌc incheꞌl ri niꞌeꞌx chuva. Y antok inreꞌ niꞌan juzgar, pa ruchojmil niꞌan-ve; ruma man ja ta ri nirayij inreꞌ ri niꞌan, xa ja ri nurayij ri Nataꞌ Dios ri takayuon-pa vichin.
JOH 5:31 Xa ta nuyuon inreꞌ niꞌej chi otz ri niꞌan, man ketzij ta ri niꞌej.
JOH 5:32 Pero cꞌo Jun ri otz nichꞌoꞌ chuvij. Y ri nuꞌej jajaꞌ chuvij inreꞌ, can ketzij ri nuꞌej.
JOH 5:33 Ixreꞌ cꞌo xiꞌtak-el riqꞌuin ri Juan el Bautista chi xquicꞌutuj cha, y jajaꞌ xuꞌej-pa chiva ri ketzij.
JOH 5:34 Pero inreꞌ man ja ta ri nuꞌej jun ache chuvij ri xtinyaꞌ pa cuenta. Ri xinꞌej chiva, richin nquixcolotaj.
JOH 5:35 Y ri Juan el Bautista incheꞌl jun antorcha ri nicꞌat y nuyaꞌ sakil. Y ixreꞌ xirayij y xixquicuot riqꞌuin ri sakil reꞌ, pero xa man qꞌuiy ta kꞌij ri xiꞌan quireꞌ.
JOH 5:36 Y ruma ri xutzijuoj ri Juan chuvij inreꞌ, can otz chi nquininimaj. Pero más nicꞌatzin chi nquininimaj, ruma ri samaj ri ncaꞌnꞌan chivach. Ja ri samaj reꞌ ri niꞌeꞌn chi ja ri Nataꞌ Dios ri takayuon-pa vichin. Y jajaꞌ ri bꞌiyuon-pa chuva chi niꞌan ri samaj reꞌ.
JOH 5:37 Y ja ri Nataꞌ Dios ri xtako-pa vichin otz chꞌovinak chuvij jeꞌ, pero ixreꞌ man jun bꞌay ivaxan cheꞌl rukul, ni man jun bꞌay itzꞌatuon roch.
JOH 5:38 Ri ruchꞌabꞌal jajaꞌ man acunak ta riqꞌuin ivánima, ruma ixreꞌ man ntinimaj ta ri Xtak-pa chi xalcꞌujieꞌ chiꞌicajol.
JOH 5:39 Ixreꞌ titzꞌataꞌ otz ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, ruma ivataꞌn chi chupan reꞌ ntivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios xa chuvij inreꞌ nichꞌo-ve.
JOH 5:40 Pero mesque quireꞌ, ixreꞌ man ntivajoꞌ ta nquixpa viqꞌuin, chi quireꞌ ntivil ri icꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 5:41 Y nojiel ri xinꞌej yan chiva, man ruma ta nivajoꞌ chi ixreꞌ ntiyaꞌ nukꞌij.
JOH 5:42 Inreꞌ vataꞌn otz ivach, rumareꞌ vataꞌn chi man ntivajoꞌ ta ri Dios pa tak ivánima.
JOH 5:43 Ruma inreꞌ can pa rubꞌeꞌ ri Nataꞌ Dios in-patanak-ve y xa man nquininimaj ta. Pero xa ta cꞌo jun ri nipa pa rubꞌeꞌ jajaꞌ mismo, jareꞌ can chaꞌnin ntinimaj.
JOH 5:44 Ixreꞌ man nticanuj ta ikꞌij riqꞌuin ri ketzij Dios; xa chiꞌicajol-ka ixreꞌ mismo nticanuj-ka ikꞌij, rumareꞌ man ntiyaꞌ ta ivánima viqꞌuin inreꞌ.
JOH 5:45 Y man tiꞌan pensar chi inreꞌ ri xquibꞌano acusar ivichin choch ri Nataꞌ Dios. Ri xtibꞌano acusar ivichin choch ri Dios ja ri Moisés; ri choj-iqꞌuin iyoꞌn-ve ivánima.
JOH 5:46 Ruma xa ta ixreꞌ ketzij ntinimaj ri i-rutzꞌibꞌan can ri Moisés, can ta nquininimaj inreꞌ, ruma ri i-rutzꞌibꞌan can jajaꞌ, can chuvij inreꞌ ncaꞌchꞌo-ve.
JOH 5:47 Y xa man ntinimaj ta ri i-rutzꞌibꞌan can ri Moisés, ¿cheꞌl xtinimaj ri chꞌabꞌal ri nucꞌamun-pa inreꞌ chiva? xchaꞌ ri Jesús.
JOH 6:1 Después nojiel reꞌ, ri Jesús xꞌa cꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar Galilea; ri niꞌeꞌx jeꞌ Tiberias cha.
JOH 6:2 Can iqꞌuiy vinak ri i-bꞌanak chirij, ruma ri vinak reꞌ quitzꞌatuon chic ri milagros ri ncaꞌruꞌon quiqꞌuin ri ncaꞌyavaj.
JOH 6:3 Ri Jesús y ri ru-discípulos xaꞌjotie-el paroꞌ jun juyuꞌ; y jajaꞌ chireꞌ xtzꞌuye-ka quiqꞌuin ri ru-discípulos.
JOH 6:4 Ri kꞌij reꞌ, xa cierca chic ri Pascua, ri jun quinamakꞌej ri israelitas.
JOH 6:5 Y antok ri Jesús xtzuꞌn-apa y xutzꞌat chi can iqꞌuiy ri vinak ri xaꞌlka riqꞌuin, jajaꞌ xuꞌej cha ri Felipe ri jun ru-discípulo: ¿Pacheꞌ cꞌa xtakalakꞌo-pa simíta chi ncaꞌkatzuk ri vinak reꞌ?
JOH 6:6 Quireꞌ xuꞌej ri Jesús cha ri Felipe, richin xuꞌon probar. Pero ri Jesús xa rataꞌn chic chica nuꞌon chi ncaꞌrutzuk ri vinak reꞌ.
JOH 6:7 Y ri Felipe xuꞌej cha ri Jesús: Mesque xtakalokꞌ doscientos denarios simíta, man xcaꞌruꞌon ta, mesque joꞌc jutak bꞌaꞌ oc ri nakayaꞌ chica.
JOH 6:8 Y jun chiquivach ri ru-discípulos, ri Andrés rubꞌeꞌ, ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Simón Pedro, xuꞌej:
JOH 6:9 Vaveꞌ cꞌo jun alaꞌ cꞌo vuꞌuoꞌ simíta bꞌanun cha cebada y caꞌyeꞌ chꞌitak car rucꞌamun-pa, pero ¿chica xcaꞌruꞌon ri iqꞌuiy vinak reꞌ? xchaꞌ ri Andrés.
JOH 6:10 Entonces ri Jesús xuꞌej: Tiꞌej chica ri vinak chi caꞌtzꞌuye-ka. Y ri lugar reꞌ rax rubꞌanun ri kꞌayis, y ri vinak ri xaꞌtzꞌuyeꞌ, icꞌo laꞌk vuꞌuoꞌ mil achiꞌaꞌ.
JOH 6:11 Ri Jesús xutzꞌom ri vuꞌuoꞌ simíta reꞌ y xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, y xujach chica ri ru-discípulos, y ri discípulos xbꞌaquiyaꞌ chica ri vinak ri i-tzꞌuyul. Y quireꞌ mismo xuꞌon ri Jesús riqꞌuin ri caꞌyeꞌ car. Ri vinak xquicꞌux janeꞌ na (jaroꞌ na) ri xcajoꞌ.
JOH 6:12 Y antok i-viꞌnak chic jaꞌal ri vinak reꞌ, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Timalo-pa nojiel ri jutak pir ri xuꞌon suobra, chi quireꞌ man choj ta cala niqꞌuis can, xchaꞌ.
JOH 6:13 Ri discípulos can xbꞌaquimalo-pa y xquinojsaj doce (cabꞌalajuj) chacach riqꞌuin ri jutak pir ri xmuol can ri xuꞌon suobra, antok i-viꞌnak chic ri vinak. Jareꞌ ri xmolotaj can cha ri vuꞌuoꞌ simíta bꞌanun cha cebada.
JOH 6:14 Y antok ri vinak reꞌ quitzꞌatuon chic ri milagro ri xuꞌon ri Jesús, ijejeꞌ xquiꞌej: Can ketzij chi jajaꞌ ri profeta ri qꞌuiy yan tiempo ayoꞌien chi nipa choch-ulief, xaꞌchaꞌ.
JOH 6:15 Ri Jesús xunaꞌ chi ri vinak nicajoꞌ niquicꞌuaj chi niquiꞌan qui-rey cha, rumareꞌ xꞌa chic el paroꞌ ri juyuꞌ.
JOH 6:16 Y antok xcokꞌa-ka, ri ru-discípulos ri Jesús xaꞌa-ka chuchiꞌ ri yaꞌ.
JOH 6:17 Ijejeꞌ xaꞌuoc chupan jun barco y xaꞌa paroꞌ ri mar chi ncaꞌbꞌaka pa tanamet Capernaum. Can kꞌakuꞌn chic y ri Jesús xa majaꞌ talka quiqꞌuin.
JOH 6:18 Y jareꞌ antok xbꞌatiquir-pa jun nem cakꞌiekꞌ ri altíra ruchukꞌaꞌ paroꞌ ri mar; y rumareꞌ altíra nisiluon ri yaꞌ.
JOH 6:19 Antok ya i-bꞌanak jun vuꞌuoꞌ o vakiꞌ kilómetros paroꞌ ri mar, ri discípulos xquitzꞌat chi ri Jesús niꞌin paroꞌ ri mar y cierca chic ri barco cꞌo-ve, rumareꞌ ijejeꞌ altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
JOH 6:20 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man tixiꞌij-iviꞌ. Xa inreꞌ, xchaꞌ chica.
JOH 6:21 Y antok ri discípulos xcaꞌxaj chi jajaꞌ, xaꞌquicuot xquicusaj-pa chupan ri barco. Y ja xaꞌbꞌaka ri lugar ri pacheꞌ ncaꞌbꞌaka-ve.
JOH 6:22 Chucaꞌn kꞌij, ri vinak ri icꞌo ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar, can cataꞌn chi joꞌc ri ru-discípulos ri Jesús ri xaꞌa chupan ri jun oc barco ri cꞌo chireꞌ. Y ri Jesús man xꞌa ta quiqꞌuin.
JOH 6:23 Ri kꞌij reꞌ, icꞌo barcos ri i-patanak pa tanamet Tiberias y xaꞌlka cierca ri pacheꞌ xquicꞌux-ve ri simíta ri vinak antok ri Ajaf Jesús xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
JOH 6:24 Y ri vinak reꞌ, ruma xquitzꞌat chi ri Jesús xa man cꞌo ta chic chireꞌ y ri ru-discípulos xa man icꞌo ta chic jeꞌ, ijejeꞌ xaꞌjotie-el chupan ri barcos y xaꞌa Capernaum chucunuxic ri Jesús.
JOH 6:25 Antok ri vinak reꞌ xbꞌaquilaꞌ ri Jesús ri jucꞌan chic ruchiꞌ ri mar, xquiꞌej cha: Rabí, ¿jampeꞌ xatalka vaveꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 6:26 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri vinak reꞌ: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi ixreꞌ nquinicanuj ruma xixtzuk y jaꞌal xinojsaj ipan, y man ruma ta xitzꞌat ri milagros.
JOH 6:27 Can quixsamaj, pero man richin ta ntichꞌec ri simíta ri xa niqꞌuis. Xa can quixsamaj chi ntichꞌec ri Simíta ri nuyaꞌ cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Y ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol nuyaꞌ chiva ri Simíta reꞌ, ruma jajaꞌ ri Xtak-pa ruma ri Rutataꞌ Dios, xchaꞌ.
JOH 6:28 Y ri vinak reꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Chica ri nrajoꞌ ri Dios chi nakaꞌan?
JOH 6:29 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri nrajoꞌ ri Dios chi ixreꞌ ntiꞌan, ja chi tinimaj ri Xtak-pa ruma jajaꞌ.
JOH 6:30 Y ri vinak xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Chica señal naꞌan chakavach chi quireꞌ nakatzꞌat y ncatkanimaj? ¿Chica naꞌan?
JOH 6:31 Ruma ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ antok xaꞌcꞌujieꞌ chupan ri desierto, ja ri simíta ri xubꞌinaj maná ri xquicꞌux. Can incheꞌl ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Simíta ri patanak chicaj ri xuyaꞌ chica chi xquicꞌux.
JOH 6:32 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri simíta ri xpa chicaj, man ja ta ri Moisés ri xyoꞌn. Ja ri Nataꞌ Dios ri xyoꞌn chica, y vacame nuyaꞌ chiva ri ketzij Simíta ri patanak chicaj.
JOH 6:33 Ruma ri Simíta ri richin ri Dios, ja ri Jun ri patanak chicaj. Y jareꞌ ri cꞌamayuon-pa ri cꞌaslien chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief, xchaꞌ chica.
JOH 6:34 Antok xcaꞌxaj quireꞌ ri vinak, xquiꞌej cha ri Jesús: Tuoya, siempre tayaꞌ ri Simíta reꞌ chika, xaꞌchaꞌ.
JOH 6:35 Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ ri Simíta ri niyoꞌn cꞌaslien. Ri nipa viqꞌuin, man xtunaꞌ ta chic viꞌjal. Y ri xquirunimaj, man xtichakej ta chic ruchiꞌ.
JOH 6:36 Pero incheꞌl ri nuꞌeꞌn chiva, mesque ixreꞌ xitzꞌat ri xinꞌan, man nquininimaj ta.
JOH 6:37 Quinojiel ri ncaꞌruyaꞌ ri Nataꞌ chuva, ncaꞌpa viqꞌuin, y ri ncaꞌpa viqꞌuin, man xcaꞌntarariej ta el.
JOH 6:38 Ruma inreꞌ ri xika-pa chicaj, man ja ta ri nivajoꞌ inreꞌ nalbꞌana-ka. Inreꞌ xika-pa chicaj chi nalbꞌana-ka ri nrajoꞌ ri takayuon-pa vichin.
JOH 6:39 Ri Nataꞌ Dios ri takayuon-pa vichin, nrajoꞌ chi quinojiel ri i-ruyoꞌn chuva, man jun ta chiquivach ijejeꞌ xtisach can, y pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij ncaꞌncꞌasuoj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ.
JOH 6:40 Ja-va ri nrajoꞌ ri takayuon-pa vichin: Chi quinojiel ri ncaꞌtzꞌato ri Rucꞌajuol y niquinimaj, xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta; y ncaꞌncꞌasuoj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ ri pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 6:41 Pero ri vinak israelitas reꞌ xaꞌchꞌo-ka chirij ri Jesús, ruma jajaꞌ xuꞌej: Inreꞌ ri Simíta ri kajnak-pa chicaj.
JOH 6:42 Y niquiꞌej: ¿Man ja ta reꞌ ri Jesús ri rucꞌajuol ri José cꞌa? Xa kataꞌn quivach ri rutie-rutataꞌ. ¿Karruma nuꞌej chika chi jajaꞌ kajnak-pa chicaj? ncaꞌchaꞌ.
JOH 6:43 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Man quixchꞌoꞌ chuvij.
JOH 6:44 Ni jun nicovin nipa viqꞌuin inreꞌ, xa man ta ri Nataꞌ Dios ri takayuon-pa vichin nucꞌam-pa viqꞌuin. Y inreꞌ xtincꞌasuoj chiquicajol ri quiminakiꞌ pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij.
JOH 6:45 Ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo nuꞌej: Y quinojiel ri vinak xcaꞌtijox ruma ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can. Y ri nraꞌxaj ri nuꞌej ri Nataꞌ Dios y nratamaj, can nipa viqꞌuin.
JOH 6:46 Pero inreꞌ man niꞌej ta chi cꞌo jun vinak ri tzꞌatayuon richin ri Katataꞌ Dios, man quireꞌ ta. Joꞌc ri patanak chicaj riqꞌuin jajaꞌ ri tzꞌatayuon roch.
JOH 6:47 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri niniman vichin, can cꞌo riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 6:48 Inreꞌ ri Simíta ri niyoꞌn cꞌaslien.
JOH 6:49 Ri ivateꞌt-imamaꞌ can, ja ri maná ri xquicꞌux ri pa desierto, y xaꞌcon.
JOH 6:50 Pero ri ketzij Simíta ri kajnak-pa chicaj, nuꞌon chica ri ncaꞌcꞌuxu richin chi man xcaꞌcon ta richin xa jun tiempo.
JOH 6:51 Inreꞌ ri Simíta ri niyoꞌn cꞌaslien ri xka-pa chicaj. Ri xcaꞌcꞌuxu cꞌa ri Simíta reꞌ, xcaꞌcꞌasieꞌ richin nojiel tiempo. Ri Simíta ri xtinyaꞌ inreꞌ, ja ri nu-cuerpo ri xtinyaꞌ chi nucꞌam-pa cꞌaslien chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
JOH 6:52 Y antok ri vinak israelitas reꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xquitzꞌom-ka-quiꞌ chi tzij chiquivach, y niquiꞌej cꞌa: ¿Chica modo reꞌ chi jajaꞌ nuyaꞌ ri ru-cuerpo chika chi nakatej? ncaꞌchaꞌ.
JOH 6:53 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Xa man ntitej ta ri ru-cuerpo y man ntikun ta jeꞌ ri ruquiqꞌuiel ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, man xticꞌujieꞌ ta iviqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 6:54 Ri xtiquitej ri nu-cuerpo y xtiquikun jeꞌ ri nuquiqꞌuiel, cꞌo quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Y inreꞌ xtinꞌan chica chi ncaꞌcꞌastaj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij.
JOH 6:55 Ruma ri nu-cuerpo inreꞌ jareꞌ ri ketzij Simíta y ri nuquiqꞌuiel jareꞌ ri ketzij Yaꞌ.
JOH 6:56 Ri niquicꞌux ri nu-cuerpo y niquikun jeꞌ ri nuquiqꞌuiel, joꞌc jun xtakaꞌan quiqꞌuin. Ijejeꞌ xcaꞌcꞌujieꞌ viqꞌuin inreꞌ y inreꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ.
JOH 6:57 Ruma ja ri Nataꞌ ri takayuon-pa vichin ri cꞌas richin nojiel tiempo, inreꞌ jeꞌ incꞌas richin nojiel tiempo. Y ri nquirucꞌux inreꞌ, can xticꞌasieꞌ vuma inreꞌ.
JOH 6:58 Ri ketzij Simíta, ri kajnak-pa chicaj, man junan ta riqꞌuin ri maná ri xquicꞌux ri ivateꞌt-imamaꞌ, ruma ijejeꞌ xa xaꞌcon. Pero ri niquicꞌux ri ketzij Simíta ri kajnak-pa chicaj, xticꞌujieꞌ quiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 6:59 Jareꞌ ri xuꞌej ri Jesús chica ri vinak israelitas ri quimaluon-quiꞌ chupan ri sinagoga, chireꞌ pa tanamet Capernaum.
JOH 6:60 Y antok ri ru-discípulos ri Jesús xcaꞌxaj ri xuꞌej, iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ xquiꞌej: Altíra cuesta ri xuꞌej. ¿Chica xticꞌaxan richin?
JOH 6:61 Y ri Jesús xa rataꞌn ri chica xquiꞌej-ka ri ru-discípulos, mareꞌ xuꞌej chica: ¿Man xka ta chivach ri xinꞌej?
JOH 6:62 ¿Y chica xtiꞌej xa ta ntitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol chi nitzalaj-el chila ri pacheꞌ patanak-ve?
JOH 6:63 Ja ri Espíritu ri niyoꞌn cꞌaslien, ri i-cuerpo xa manak nuyaꞌ. Y ri Espíritu ri niyoꞌn ri ketzij cꞌaslien, ja ri chꞌabꞌal ri i-nuꞌeꞌn chic chiva.
JOH 6:64 Pero iqꞌuiy chivach ixreꞌ ri man nquinquinimaj ta, xchaꞌ ri Jesús. Jajaꞌ quireꞌ xuꞌej ruma rataꞌn-ve-pa chica vinak ri man xtiquinimaj ta, y ri chica xtijacho richin.
JOH 6:65 Y ri Jesús xuꞌej: Ruma cꞌa reꞌ nuꞌeꞌn chiva, chi man jun ruyuon xtipa viqꞌuin chi nquirunimaj, xa man ta ja ri Nataꞌ Dios ri xticꞌamo-pa richin, xchaꞌ.
JOH 6:66 Ruma quireꞌ xuꞌej ri Jesús, iqꞌuiy chiquivach ri ru-discípulos xa xaꞌtzalaj can chiquij y man chic xaꞌa ta chirij.
JOH 6:67 Y ri Jesús xuꞌej chica ri doce (cabꞌalajuj) discípulos: ¿Ixreꞌ jeꞌ ntivajoꞌ nquixꞌa?
JOH 6:68 Y ri Simón Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ¿choj-iqꞌuin nkuꞌa-ve? Ruma joꞌc ri achꞌabꞌal atreꞌ nuyaꞌ cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 6:69 Ojreꞌ kaniman y kataꞌn chi atreꞌ ri Cristo, ri Rucꞌajuol ri cꞌaslic Dios.
JOH 6:70 Y ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ ri xichoꞌn ivichin ixreꞌ ri ix doce (cabꞌalajuj), pero jun chivach ixreꞌ xuoc ri diablo riqꞌuin.
JOH 6:71 Antok ri Jesús xuꞌej quireꞌ, chirij ri Judas Iscariote xchꞌo-ve; ri Judas ri rucꞌajuol ri Simón. Ri Jesús xunataj reꞌ, ruma jareꞌ ri xtijacho richin. Y jajaꞌ jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos.
JOH 7:1 Después nojiel reꞌ, ri Jesús xꞌa pa tak tanamet ri icꞌo Galilea. Man xrajoꞌ ta chic nakꞌax pa tak tanamet ri icꞌo Judea, ruma ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas niquicanuj manera chi niquiquimisaj.
JOH 7:2 Ri tiempo reꞌ, xa cierca chic ri quinamakꞌej ri israelitas ri niꞌeꞌx tabernáculos cha.
JOH 7:3 Y ri ruchakꞌ ri Jesús xquiꞌej cha: Catiel vaveꞌ Galilea y caꞌin cꞌa Judea, chi quireꞌ ri a-discípulos ri icꞌo chireꞌ, niquitzꞌat ri milagros ri naꞌan.
JOH 7:4 Ruma man jun ri nrajoꞌ nucꞌut-riꞌ, nuꞌon kax pan aval. Can nicꞌatzin chi tacꞌutu-aviꞌ chiquivach ri vinak, xaꞌchaꞌ ri ruchakꞌ cha.
JOH 7:5 Mesque ijejeꞌ i-ruchakꞌ ri Jesús, pero man niquinimaj ta.
JOH 7:6 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ruchakꞌ: Ixreꞌ chica-na kꞌij otz nquixbꞌaka chupan ri namakꞌej. Pero inreꞌ man quireꞌ ta. Inreꞌ majaꞌ talka ri nu-huora.
JOH 7:7 Ixreꞌ man itziel ta nquixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Pero inreꞌ itziel nquitzꞌiet, ruma inreꞌ niꞌej ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan.
JOH 7:8 Quixꞌin ixreꞌ chupan ri namakꞌej; inreꞌ cꞌa majaꞌ quiꞌa-el chupan ri namakꞌej reꞌ. Ri nu-huora majaꞌ talka, xchaꞌ ri Jesús chica.
JOH 7:9 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica ri ruchakꞌ, jajaꞌ xcꞌujieꞌ can chireꞌ Galilea.
JOH 7:10 Y antok i-bꞌanak chic ri ruchakꞌ chupan ri namakꞌej, cꞌajareꞌ xꞌa jajaꞌ. Pero xa man xucꞌut ta riꞌ antok xꞌa.
JOH 7:11 Y chupan ri namakꞌej, ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, ri itziel niquitzꞌat ri Jesús, niquicanuj y niquiꞌej: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri jun ache reꞌ? ncaꞌchaꞌ.
JOH 7:12 Y chiquicajol ri vinak chupan ri namakꞌej reꞌ, qꞌuiy niquiꞌej chirij ri Jesús. Icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Jesús jun utzulaj ache. Icꞌo ncaꞌeꞌn: Ri Jesús man otz ta, jajaꞌ ncaꞌruꞌon engañar ri vinak.
JOH 7:13 Pero man jun chiquivach ri vinak ri ncaꞌeꞌn quireꞌ nrajoꞌ nuꞌej abiertamente, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas.
JOH 7:14 Y antok xnacꞌajar ri namakꞌej reꞌ, ri Jesús xbꞌaka pa templo. Jajaꞌ nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
JOH 7:15 Ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas can xaꞌchapataj, rumareꞌ niquiꞌej chirij ri Jesús: ¿Cheꞌl chi ri ache reꞌ qꞌuiy rataꞌn chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xa man jun bꞌay xkatzꞌat chi xutijuoj-riꞌ? ncaꞌchaꞌ.
JOH 7:16 Pero ri Jesús xuꞌej: Ri nicꞌut inreꞌ, man vichin ta inreꞌ, xa richin ri takayuon-pa vichin.
JOH 7:17 Y ri nrajoꞌ nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, xtiratamaj chi ri nicꞌut inreꞌ xa riqꞌuin ri Dios patanak-ve o xa nuyuon niꞌej.
JOH 7:18 Jun vinak ri ruyuon nichꞌo-ka chirij jajaꞌ mismo, nrajoꞌ chi niyoꞌx rukꞌij cuma ri vinak. Pero inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri takayuon-pa vichin. Y jareꞌ nibꞌano chi nikꞌalajin chi inreꞌ ja ri ketzij niꞌan y man jun bꞌay niꞌan ri man otz ta.
JOH 7:19 Ri Moisés xuyaꞌ ri ley pan ikꞌaꞌ, pero man ntiꞌan ta ri chica nuꞌej ri ley reꞌ. Ruma ixreꞌ nticanuj manera chi nquiniquimisaj, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 7:20 Y ri vinak xquiꞌej: Xa cꞌo itziel espíritu aviqꞌuin. ¿Chica nrajoꞌ niquimisan avichin? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 7:21 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ xixchapataj antok xitzꞌat chi inreꞌ chupan jun kꞌij richin uxlanien xinꞌan jun milagro.
JOH 7:22 Pero chupan ri ru-ley ri Moisés nuꞌej chi tiꞌan ri circuncisión. Pero man ja ta ri Moisés ri xtzꞌucu-pa ri circuncisión, xa ja ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌtzꞌucu-pa. Y rumareꞌ ixreꞌ vacame, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien, can ntiꞌan ri circuncisión cha jun xuluꞌ alaꞌ.
JOH 7:23 Ixreꞌ ntivajoꞌ ntiꞌan ri nuꞌej ri ley ri ruyoꞌn can ri Moisés, y rumareꞌ, mesque chupan jun kꞌij richin uxlanien, ixreꞌ can ntiꞌan ri circuncisión. ¿Y karruma xpa ivoyoval chuva inreꞌ ruma xinꞌan sanar jun ache chupan jun kꞌij richin uxlanien?
JOH 7:24 Man tiꞌej chi man otz ta ri xinꞌan, joꞌc ruma quireꞌ ntitzꞌat ixreꞌ. Ixreꞌ titzꞌataꞌ otz ri xinꞌan, cꞌajareꞌ tiꞌej xa otz o man otz ta, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 7:25 Y icꞌo chiquivach ri vinak aj-chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri niquiꞌej: ¿Man ja ta came la ri nicanux chi niquimisas?
JOH 7:26 Xa man ravan ta riꞌ. ¡Titzꞌataꞌ! Ja nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak y man jun kax niꞌeꞌx cha. ¿O xa ya xquinimaj ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chikacajol chi jajaꞌ ri Cristo?
JOH 7:27 Pero kataꞌn pacheꞌ patanak-ve jajaꞌ. Y antok xtipa ri Cristo, man jun xtinaꞌien pacheꞌ xtipa-ve, ncaꞌchaꞌ ri vinak aj-Jerusalén.
JOH 7:28 Y ri Jesús nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak ri chireꞌ pa templo. Y cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ixreꞌ ivataꞌn noch y ivataꞌn jeꞌ pacheꞌ xipa-ve. Pero ri takayuon-pa vichin man ivataꞌn ta roch, y jajaꞌ can ketzij. Man nuyuon ta inreꞌ xinꞌan chi xipa choch-ulief.
JOH 7:29 Inreꞌ vataꞌn roch ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ, ruma riqꞌuin jajaꞌ in-patanak-ve; y jajaꞌ ri takayuon-pa vichin, xchaꞌ.
JOH 7:30 Y icꞌo nicꞌaj xcajoꞌ ta xquitzꞌom ri Jesús, pero man jun xtzꞌamo ruma ri ru-huora majaꞌ talka.
JOH 7:31 Iqꞌuiy chiquivach ri vinak xquinimaj ri Jesús chupan ri kꞌij reꞌ y niquiꞌej: Antok xtipa ri Cristo, ¿xtuꞌon más milagros que choch va ache va? xaꞌchaꞌ.
JOH 7:32 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xcaꞌxaj ri niquiꞌej ri vinak chirij ri Jesús. Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos reꞌ y ri principales sacerdotes, xaꞌquitak-el ri alguaciles chi niquitzꞌamaꞌ.
JOH 7:33 Entonces ri Jesús xuꞌej: Cꞌa cꞌo jubꞌaꞌ tiempo ri nquicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Después xquitzalaj riqꞌuin ri takayuon-pa vichin.
JOH 7:34 Ixreꞌ xquinicanuj y man xquinivil ta chic; ruma ri lugar pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve inreꞌ, ixreꞌ man xquixtiquir ta xquixbꞌaka, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 7:35 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas niquiꞌej chiquivach: ¿Pacheꞌ came xtiꞌa-ve ri Jesús chi man xtikil ta? ¿Niꞌa came nicꞌaj chic lugares quiqꞌuin ri israelitas ri icꞌo chiquicajol ri man israelitas ta, o ncaꞌbꞌarutijuoj came ri man israelitas ta?
JOH 7:36 ¿Chica nrajoꞌ nuꞌej ri xuꞌej: Ixreꞌ xquinicanuj y man xquinivil ta chic; ruma ri lugar pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve inreꞌ, ixreꞌ man xquixtiquir ta xquixbꞌaka? ncaꞌchaꞌ.
JOH 7:37 Chupan ri ruqꞌuisbꞌal y namalaj kꞌij richin ri jun namakꞌej reꞌ, ri Jesús xpiꞌieꞌ y cof xchꞌoꞌ: Xa cꞌo jun ri chakeꞌj ruchiꞌ, tipa viqꞌuin inreꞌ y tukumuꞌ ruyaꞌ.
JOH 7:38 Ri nquirunimaj, can nuꞌon incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Can xtiꞌin ri Yaꞌ ri nuyaꞌ cꞌaslien riqꞌuin ránima incheꞌl nuꞌon ri río, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 7:39 Ri Yaꞌ ri xuꞌej ri Jesús, ja ri Espíritu Santo; ruma jareꞌ ri xtiquiꞌan recibir ri vinak ri ncaꞌniman richin ri Jesús. Y ri kꞌij reꞌ cꞌa majaꞌ tika-pa ri Espíritu Santo, ruma cꞌa majaꞌ titzalaj-el ri Jesús chicaj chi nikꞌalajin chi jajaꞌ can cꞌo-ve rukꞌij.
JOH 7:40 Y icꞌo chiquivach ri vinak, antok xcaꞌxaj ri tzij ri xaꞌruꞌej ri Jesús, xquiꞌej: Can ketzij chi jajaꞌ jareꞌ ri profeta.
JOH 7:41 Y icꞌo jeꞌ niquiꞌej: Jajaꞌ jareꞌ ri Cristo. Pero nicꞌaj chic niquiꞌej: ¿Galilea came nipa-ve ri Cristo?
JOH 7:42 ¿Man nuꞌej ta came ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi ri Cristo rumáma can ri rey David, y chi chireꞌ Belén, ri tanamet pacheꞌ xalax-ve ri David, chireꞌ nipa-ve ri Cristo? ncaꞌchaꞌ.
JOH 7:43 Ri vinak xa man junan ta xquiꞌej-ka chirij ri Cristo.
JOH 7:44 Y icꞌo nicꞌaj chic chiquivach ri vinak, can xcajoꞌ ta xquitzꞌom-el ri Jesús, pero xa man jun xtzꞌamo.
JOH 7:45 Antok ri alguaciles, ri i-takuon-el cuma ri principales sacerdotes y cuma ri achiꞌaꞌ fariseos, xaꞌtzalaj-pa; xcꞌutux cꞌa chica: ¿Karruma man xitzꞌom ta pa ri Jesús?
JOH 7:46 Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej: ¡Ruma man jun chic ache nichꞌoꞌ incheꞌl nichꞌoꞌ jajaꞌ! xaꞌchaꞌ.
JOH 7:47 Y ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej chica: ¿Ixreꞌ jeꞌ xixꞌan engañar?
JOH 7:48 ¿Acaso icꞌo chiquivach ri autoridades y chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos quiniman ri nuꞌej ri Jesús?
JOH 7:49 Xa ja ri vinak ri man cataꞌn ta ri ru-ley ri Moisés, xa jareꞌ ri niquinimaj ri Jesús. Can xtika ri castigo pa quiveꞌ ri vinak reꞌ.
JOH 7:50 Pero ri Nicodemo, jun chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos, ri xbꞌaka chakꞌaꞌ riqꞌuin ri Jesús, xuꞌej chica ri nicꞌaj chic achiꞌaꞌ:
JOH 7:51 Chupan ri ka-ley nuꞌej chi manak cheꞌl nakaꞌan juzgar jun ache, xa naꞌay man kaxan ta ri chica rubꞌanun.
JOH 7:52 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Nicodemo: ¿At aj-Galilea atreꞌ cꞌa? Tatzꞌataꞌ otz ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Can kꞌalaj chi Galilea man jun cꞌa profeta alanak-pa, xaꞌchaꞌ.
JOH 7:53 Ri achiꞌaꞌ ri quimaluon-quiꞌ, cada uno xaꞌa chicachuoch,
JOH 8:1 y ri Jesús xꞌa-el paroꞌ ri juyuꞌ Olivos.
JOH 8:2 Y antok xsakar-pa, jajaꞌ xbꞌaka chic pa templo y iqꞌuiy vinak xaꞌbꞌaka riqꞌuin. Y jajaꞌ tzꞌuyul nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach.
JOH 8:3 Y ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ escribas xaꞌbꞌaka, quicꞌamun-pa jun ixok ri xquil nuꞌon achpay. Y xbꞌaquiyaꞌ pa nicꞌaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús,
JOH 8:4 y xquiꞌej cha: Maestro, ojreꞌ xkil ri jun ixok va nuꞌon achpay riqꞌuin jun ache.
JOH 8:5 Y chupan ri ley ri ruyoꞌn can ri Moisés, nuꞌej chi ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, caꞌquimisas cha abꞌaj. Atreꞌ, ¿chica naꞌej chika? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 8:6 Ri achiꞌaꞌ reꞌ quireꞌ xquiꞌej richin niquiꞌan tentar ri Jesús; chi quireꞌ niquiꞌan acusar. Pero ri Jesús xa xluquie-ka, y xtzꞌibꞌan-ka pan ulief cha ri ruve-rukꞌaꞌ.
JOH 8:7 Y ruma ri achiꞌaꞌ reꞌ man ncaꞌtanieꞌ ta ka chi niquicꞌutuj-apa cha ri Jesús xa niquimisas ri ixok o manak, rumareꞌ jajaꞌ xupilisaj ri rujaluon y xuꞌej chica: Xa cꞌo jun chivach ixreꞌ ri man jun ru-pecado rubꞌanun, tucꞌakaꞌ ri naꞌay abꞌaj chirij ri ixok, xchaꞌ chica.
JOH 8:8 Y xluquieꞌ chic ka jun bꞌay pan ulief y xuꞌon seguir nitzꞌibꞌan cha ri ruve-rukꞌaꞌ.
JOH 8:9 Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Jesús, xquina-ka-quiꞌ chi ijejeꞌ jeꞌ cꞌo qui-pecados, rumareꞌ chijujun-chijujun xaꞌa; naꞌay xaꞌa ri i-mámix, y después xaꞌa ri más cꞌa acꞌolaꞌ. Y joꞌc chic ri ixok ri xbꞌaquiyaꞌ pa nicꞌaj xcꞌujieꞌ can choch ri Jesús.
JOH 8:10 Y antok ri Jesús xupilisaj chic ri rujaluon, xutzꞌat chi joꞌc chic ri ixok paꞌl can chireꞌ. Y jajaꞌ xucꞌutuj cha: ¿Pacheꞌ icꞌo-ve ri ncaꞌbꞌano acusar avichin? ¿Man jun xcꞌujieꞌ can chi ncaruquimisaj? xchaꞌ ri Jesús cha.
JOH 8:11 Y ri ixok xuꞌej: Tuoya, man jun. Y ri Jesús xuꞌej cha: Ni inreꞌ xtinꞌej chi ncaquimisas. Vacame caꞌin y man chic taꞌan pecado.
JOH 8:12 Antok ri Jesús xchꞌoꞌ chic jun bꞌay chiquivach ri vinak, xuꞌej: Inreꞌ ri Sakil richin nojiel ri roch-ulief. Ri niꞌa chuvij, can xtiril ri sakil richin ri rucꞌaslien viqꞌuin. Y man chic xtiꞌin ta pa kꞌakuꞌn.
JOH 8:13 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo chireꞌ xquiꞌej-apa cha ri Jesús: Ojreꞌ man nakanimaj ta chi ketzij ri naꞌej chavij, ruma xa ayuon atreꞌ ncaꞌeꞌn-ka otz chavij.
JOH 8:14 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos: Mesque inreꞌ mismo nquichꞌo-ka otz chuvij, can ketzij ri niꞌej chuvij. Ruma inreꞌ vataꞌn ri pacheꞌ in-patanak-ve, y chireꞌ xquitzalaj-ve. Ixreꞌ man ivataꞌn ta pacheꞌ in-patanak-ve, ni man ivataꞌn ta jeꞌ pacheꞌ xquiꞌa-ve.
JOH 8:15 Ixreꞌ can ntiꞌan juzgar riqꞌuin ri noꞌj richin ri roch-ulief. Pero inreꞌ man quireꞌ ta niꞌan.
JOH 8:16 Y xa inreꞌ niꞌan juzgar, can pa ruchojmil niꞌan-ve; ruma man nuyuon ta inreꞌ, xa junan nakaꞌan juzgar riqꞌuin ri Nataꞌ ri takayuon-pa vichin.
JOH 8:17 Chupan ri i-ley ixreꞌ, ri tzꞌibꞌan can nuꞌej chi antok icꞌo icaꞌyeꞌ ri junan niquiꞌej, can kꞌalaj chi ketzij ri niquiꞌej.
JOH 8:18 Ri niꞌej-ka chuvij inreꞌ can ketzij, y ri Nataꞌ ri takayuon-pa vichin, can ketzij ri nuꞌej chuvij, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:19 Ri achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej cha ri Jesús: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri Atataꞌ? xaꞌchaꞌ cha. Y jajaꞌ xuꞌej: Ixreꞌ man ivataꞌn ta roch ri Nataꞌ, ruma man ivataꞌn ta noch inreꞌ. Xa ta ivataꞌn noch inreꞌ, can ivataꞌn ta jeꞌ roch ri Nataꞌ.
JOH 8:20 Y ja tzij reꞌ ri xuꞌej ri Jesús chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ ri pacheꞌ niyoꞌx can ri ofrenda ri chireꞌ pa templo. Pero mesque quireꞌ xuꞌej, man jun xpa chi xutzꞌom ta, ruma ri ru-huora majaꞌ talka.
JOH 8:21 Y jun bꞌay chic ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ nquiꞌa y ixreꞌ xquinicanuj, pero man xquinivil ta. Xa chupan ri i-pecado xquixcon-ve. Y ri pacheꞌ nquiꞌa-ve inreꞌ, ixreꞌ man nquixtiquir ta nquixꞌa, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:22 Y ruma cꞌa reꞌ ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej-ka chiquivach: ¿Xtuquimisaj came riꞌ ruyuon ri Jesús? Ruma xuꞌej: Ri pacheꞌ xquiꞌa-ve inreꞌ, ixreꞌ man nquixtiquir ta nquixꞌa, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ.
JOH 8:23 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ixreꞌ ix aj-vaveꞌ y inreꞌ in aj-chicaj. Ixreꞌ ix richin ri roch-ulief y inreꞌ man in richin ta ri roch-ulief.
JOH 8:24 Y rumareꞌ xinꞌej chiva chi chupan ri i-pecados nquixcon-ve. Y xa man ntinimaj ta in chica inreꞌ, can xquixcon-ve chupan ri i-pecados, xchaꞌ.
JOH 8:25 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej chic cha ri Jesús: ¿Y at chica atreꞌ cꞌa? Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ, xa-jan antok nutzꞌamuon-pa tzij iviqꞌuin, can nuꞌeꞌn-pa chiva in chica inreꞌ.
JOH 8:26 Inreꞌ can cꞌo cꞌa qꞌuiy kax ri niꞌej chivij, y nquixꞌan juzgar. Pero ri niꞌej chiva ixreꞌ y chica quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief, ja ri vaxan-pa riqꞌuin ri takayuon-pa vichin, jareꞌ ri niꞌej, y jajaꞌ can ketzij, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:27 Pero ijejeꞌ man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) chi ri Jesús xa chirij ri Rutataꞌ xchꞌo-ve.
JOH 8:28 Ri Jesús xuꞌej chic: Ri kꞌij antok xtijotobꞌaꞌ choch ri cruz, ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, cꞌajareꞌ antok xtinaꞌiej in chica inreꞌ. Y xtinaꞌiej chi nojiel ri niꞌan inreꞌ, xa man nuyuon ta niꞌan, xa incheꞌl ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chuva inreꞌ, can quireꞌ jeꞌ niꞌej inreꞌ chiva.
JOH 8:29 Ri Nataꞌ ri takayuon-pa vichin, can cꞌo viqꞌuin. Man nquiruyaꞌ ta can nuyuon, ruma inreꞌ niꞌan ri nika choch jajaꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:30 Y ruma ri tzij ri xaꞌruꞌej ri Jesús, iqꞌuiy ri xaꞌniman richin.
JOH 8:31 Y xuꞌej cꞌa ri Jesús chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas ri xaꞌniman richin: Xa ixreꞌ ntiꞌan siempre ri xinꞌej, can xquixuoc ketzij nu-discípulos.
JOH 8:32 Xtivatamaj chica ri ketzij, y ri ketzij xtuꞌon libres chiva.
JOH 8:33 Y ri vinak reꞌ xquiꞌej: Ojreꞌ oj rumáma can ri Abraham, y rumareꞌ man jun bꞌay oj-acunak esclavos. ¿Karruma naꞌej chika chi xkujiel libres?
JOH 8:34 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi quinojiel vinak ri niquiꞌan pecado, can iru-esclavo ri pecado.
JOH 8:35 Y xa jun vinak ru-esclavo ri pecado, man xticꞌujieꞌ ta riqꞌuin ri Dios. Pero ri jun ri ralcꞌual ri Dios, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin richin nojiel tiempo.
JOH 8:36 Rumareꞌ, xa ri Rucꞌajuol ri Dios nuꞌon chiva chi ix libres, can ketzij chi ix libres.
JOH 8:37 Inreꞌ vataꞌn chi ix rumáma can ri Abraham, pero ixreꞌ xa nticanuj chica manera ntiꞌan chi nquiniquimisaj. Reꞌ nucꞌut chi ixreꞌ man iyoꞌn ta lugar cha ri nuchꞌabꞌal chi acunak ta riqꞌuin ivánima.
JOH 8:38 Nojiel ri nitzijuoj inreꞌ, can ja ri Nataꞌ cꞌutuyun-pa chinoch. Quireꞌ jeꞌ ixreꞌ, nojiel ri ntiꞌan, riqꞌuin ri itataꞌ ivaxan-ve.
JOH 8:39 Y ijejeꞌ xquiꞌej cha ri Jesús: Ja ri Abraham ri katataꞌ ojreꞌ, xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Xa ta ix rumáma can ri Abraham, can ta ntiꞌan ri otz ri incheꞌl xuꞌon jajaꞌ.
JOH 8:40 Pero ixreꞌ xa nticanuj chica manera ntiꞌan chi nquiniquimisaj inreꞌ ri nitzijuoj ri ketzij chiva; ri ketzij ri vaxan-pa riqꞌuin ri Dios. Ri Abraham man xuꞌon ta incheꞌl ri ntiꞌan ixreꞌ vacame.
JOH 8:41 Ixreꞌ xa ja ri nuꞌon ri itataꞌ, xa jareꞌ ri ntiꞌan, xchaꞌ ri Jesús chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Ojreꞌ kataꞌn roch ri Katataꞌ. Y joꞌc Jun ri Katataꞌ, y reꞌ ja ri Dios, xaꞌchaꞌ.
JOH 8:42 Ri Jesús xuꞌej chica ri vinak reꞌ: Xa ta ja ri Dios ri Itataꞌ, can ta nquinivajoꞌ; ruma inreꞌ riqꞌuin ri Dios in-patanak-ve. Jajaꞌ ri takayuon-pa vichin y man nuyuon ta inreꞌ xipa choch-ulief.
JOH 8:43 ¿Karruma ixreꞌ man niꞌka ta pan iveꞌ (man ntiꞌan ta entender) ri niꞌej chiva? Ruma man ntivajoꞌ ta ntivaxaj ri nutzij.
JOH 8:44 Ri itataꞌ ixreꞌ ja ri diablo y can ix richin jajaꞌ; y ja ri nika choch jajaꞌ, jareꞌ ri ntivajoꞌ ntiꞌan. Ri diablo can pa rutzꞌucbꞌal-pa niquimisan. Man xcꞌujieꞌ ta chupan ri ketzij, ruma man jun ketzij cꞌo riqꞌuin. Xa tzꞌakoy-tzij. Can quitataꞌ quinojiel ri i-tzꞌakoy-tzij.
JOH 8:45 Y inreꞌ ruma niꞌej ri ketzij chiva, ixreꞌ man nquininimaj ta.
JOH 8:46 ¿Chica chivach ixreꞌ niꞌeꞌn-pa chuva chica pecado i-nubꞌanun? Y xa joꞌc ri ketzij ri niꞌej, ¿karruma man nquininimaj ta?
JOH 8:47 Ruma ri richin ri Dios, nraꞌxaj ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal. Pero ixreꞌ man quireꞌ ta ntiꞌan, ruma man ix richin ta ri Dios, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:48 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Can ketzij ri kaꞌeꞌn chavij, chi atreꞌ xa at jun vinak ri at aj-Samaria y cꞌo itziel espíritu aviqꞌuin, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 8:49 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Inreꞌ man jun itziel espíritu cꞌo viqꞌuin. Inreꞌ can ja ri Nataꞌ ri niyaꞌ rukꞌij, pero chivach ixreꞌ xa man quireꞌ ta. Ixreꞌ xa itziel nquixchꞌoꞌ chuvij.
JOH 8:50 Inreꞌ man nicanuj ta chi ixreꞌ ntiyaꞌ nukꞌij, pero cꞌo Jun ri nrajoꞌ chi quinojiel ta vinak niquiyaꞌ nukꞌij. Y jajaꞌ jeꞌ xtibꞌano juzgar quichin ri man xtiquiꞌan ta quireꞌ.
JOH 8:51 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi ri nunimaj ri nutzij, man xticon ta, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:52 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Vacame kataꞌn chi cꞌo itziel espíritu aviqꞌuin; ruma naꞌej chi chica ri ncaꞌniman ri achꞌabꞌal, man xcaꞌcon ta. Ri kamamaꞌ Abraham y ri profetas ojier can tiempo xaꞌcon.
JOH 8:53 ¿Cꞌo came más avakalien atreꞌ choch ri kamamaꞌ Abraham? ¡Jajaꞌ xcon; quireꞌ jeꞌ ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo xaꞌcon! ¿Chica choj-iqꞌuin navajoꞌ naꞌan at junan?
JOH 8:54 Y ri Jesús xuꞌej: Xa nuyuon inreꞌ niya-ka nukꞌij, man jun nicꞌatzin-ve. Pero inreꞌ, ja ri Nataꞌ niyoꞌn nukꞌij. Ri Nataꞌ jareꞌ ri ntiꞌej I-Dios cha.
JOH 8:55 Y mesque ixreꞌ quireꞌ ntiꞌej cha, man ivataꞌn ta roch. Pero inreꞌ vataꞌn roch. Y xa niꞌej chi man vataꞌn ta roch ri Dios, nquinuoc jun tzꞌakoy-tzij incheꞌl ixreꞌ. Pero inreꞌ vataꞌn roch y niꞌan ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal.
JOH 8:56 Ri Abraham ri ojier katataꞌ can xquicuot ránima, ruma rataꞌn chi xtutzꞌat ri tiempo antok inreꞌ xquipa choch-ulief. Y jajaꞌ xutzꞌat, y xquicuot ránima rumareꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 8:57 Jareꞌ antok ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Atreꞌ cꞌa majaꞌ cincuenta ajunaꞌ y naꞌej chi atzꞌatuon ri kamamaꞌ Abraham.
JOH 8:58 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Inreꞌ can incꞌo-ve antes que choch ri Abraham, xchaꞌ.
JOH 8:59 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌbꞌaquisicꞌa-pa abꞌaj chi niquiqꞌuiak chirij. Pero ri Jesús xravaj-riꞌ chiquivach, y chiquicajol ri vinak xakꞌax-ve y xiel-pa ri pa templo, y xꞌa.
JOH 9:1 Y antok ri Jesús nakꞌax, xutzꞌat jun ache muoy; ri ache reꞌ muoy xa-jan antok xalax.
JOH 9:2 Y ri ru-discípulos xquicꞌutuj cha ri Jesús: Rabí, ¿chica xbꞌano ri pecado chi quireꞌ xalax ri ache reꞌ? ¿Ja ri rutie-rutataꞌ o jajaꞌ? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 9:3 Pero ri Jesús xuꞌej: Ni jajaꞌ ni ri rutie-rutataꞌ xuꞌon pecado chi quireꞌ xalax. Jajaꞌ cala xalax, chi quireꞌ xtikꞌalajin ri samaj ri xtuꞌon ri Dios riqꞌuin.
JOH 9:4 Inreꞌ nicꞌatzin chi niꞌan ri rusamaj ri takayuon-pa vichin mientras cꞌa pakꞌij, ruma antok ntuoc-pa ri akꞌaꞌ, man jun chic nicovin nisamaj.
JOH 9:5 Pero mientras inreꞌ incꞌo choch-ulief, inreꞌ ri nquiyoꞌn sakil cha nojiel ri roch-ulief, xchaꞌ.
JOH 9:6 Antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, xchubꞌan cꞌa pan ulief, xuꞌon jubꞌaꞌ chꞌabꞌak cha ri ruchubꞌ, xubꞌach pa roch ri ache muoy,
JOH 9:7 y xuꞌej cha: Vacame caꞌin y achꞌajaꞌ ri anakꞌavach chupan ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha (ri tzij Siloé nuꞌej: Takuon-el). Ri ache reꞌ xꞌa y xuchꞌaj ri nakꞌaroch, y antok xtzalaj-pa, nitzuꞌn yan chic.
JOH 9:8 Y ri vinak ri iru-vacínix ri ache reꞌ, y ri nicꞌaj chic vinak ri quitzꞌatuon chi muoy, niquiꞌej: ¿Man ja ta came la ri ache ri katzꞌatuon ri nitzꞌuyeꞌ nucꞌutuj ru-limosna? ncaꞌchaꞌ.
JOH 9:9 Icꞌo niquiꞌej: Jajaꞌ. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Casi junan ncaꞌtzuꞌn riqꞌuin ri ache reꞌ. Pero jajaꞌ nuꞌej: Inreꞌ reꞌ, xchaꞌ.
JOH 9:10 Y ri vinak niquicꞌutuj cha ri ache reꞌ: ¿Chica xꞌan chava chi ncatzuꞌn vacame? xaꞌchaꞌ cha.
JOH 9:11 Ri ache xuꞌej chica: Jun ache rubꞌinan Jesús xuꞌon jubꞌaꞌ chꞌabꞌak y jareꞌ ri xubꞌach pa noch, y xuꞌej chuva: Caꞌin y achꞌajaꞌ ri anakꞌavach chupan ri estanque ri niꞌeꞌx Siloé cha. Y ja xiꞌa, y xinchꞌaj ri nakꞌanoch y ja xitzuꞌn.
JOH 9:12 Pero ri vinak xquicꞌutuj cha: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús vacame? xaꞌchaꞌ cha. Y jajaꞌ xuꞌej: Man vataꞌn ta, xchaꞌ chica.
JOH 9:13 Y ri vinak xquicꞌuaj cꞌa ri ache ri nitzuꞌn yan chic chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos.
JOH 9:14 Ri kꞌij antok ri Jesús xuꞌon ri jubꞌaꞌ chꞌabꞌak y xuꞌon cha ri ache muoy chi xtzuꞌn, chupan jun kꞌij richin uxlanien.
JOH 9:15 Antok ri ache cꞌo chic apa chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos, ijejeꞌ xquicꞌutuj cꞌa cha chi cheꞌl xꞌan cha chi nitzuꞌn vacame. Y jajaꞌ xuꞌej: Ri xbꞌano chuva chi xitzuꞌn, xubꞌach jubꞌaꞌ chꞌabꞌak pa noch, xinchꞌaj, y ja xitzuꞌn, xchaꞌ chica.
JOH 9:16 Y nicꞌaj achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej: Ri ache ri rubꞌinan Jesús man riqꞌuin ta ri Dios patanak-ve, ruma man nuꞌon ta guardar ri kꞌij richin uxlanien. Pero nicꞌaj chic achiꞌaꞌ fariseos xquiꞌej: ¿Can nitiquir came ncaꞌruꞌon milagros jun ache ri cꞌo ru-pecado? Ri achiꞌaꞌ fariseos reꞌ man junan ta niquiꞌej chirij ri Jesús.
JOH 9:17 Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos xquicꞌutuj chic cha ri ache muoy ri nitzuꞌn yan chic: ¿Chica chi ache naꞌej atreꞌ ri xjako ri anakꞌavach? Y ri ache reꞌ xuꞌej: Inreꞌ niꞌej chi jun profeta, xchaꞌ chica.
JOH 9:18 Pero ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, man niquinimaj ta chi ri ache reꞌ can muoy antok xalax, y vacame xa nitzuꞌn yan chic. Rumareꞌ xaꞌcayuoj ri rutie-rutataꞌ ri ache ri nitzuꞌn yan chic,
JOH 9:19 y xquicꞌutuj cꞌa chica: ¿Ja ivalcꞌual va, ri ntiꞌej chi muoy antok xalax? ¿Cheꞌl reꞌ chi nitzuꞌn yan chic vacame? xaꞌchaꞌ.
JOH 9:20 Y ri rutie-rutataꞌ ri ache xquiꞌej chica: Kataꞌn chi ja kalcꞌual va y can muoy antok xalax.
JOH 9:21 Pero man kataꞌn ta ojreꞌ ri chica xuꞌon chi vacame nitzuꞌn. Y man kataꞌn ta jeꞌ ri chica xbꞌano cha chi nitzuꞌn yan chic vacame. Ticꞌutuj cha jajaꞌ; ruma jajaꞌ cꞌo chic rujunaꞌ, y xtuꞌej chiva ri chica xꞌan cha, xaꞌchaꞌ.
JOH 9:22 Quireꞌ xquiꞌej ri rutie-rutataꞌ ri ache chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, ruma quixiꞌin-quiꞌ chiquivach. Ruma ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij calasan chic rubꞌixic, chi chica-na ri xtiꞌeꞌn chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo, can nikotax-pa chupan ri sinagoga.
JOH 9:23 Rumareꞌ ri rutie-rutataꞌ ri ache xquiꞌej chi tiquicꞌutuj cha jajaꞌ, ruma jajaꞌ cꞌo chic rujunaꞌ.
JOH 9:24 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xcayuoj chic jun bꞌay ri ache ri nitzuꞌn yan chic, y xquiꞌej cha: Ja ri Dios tayaꞌ rukꞌij. Ojreꞌ kataꞌn chi ri ache rubꞌinan Jesús xa jun pecador, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 9:25 Y ri ache xuꞌej chica: Inreꞌ man vataꞌn ta xa ri ache reꞌ xa jun pecador o manak. Ri vataꞌn inreꞌ ja ri rubꞌanun-pa, chi man nquitzuꞌn ta y vacame nquitzuꞌn, xchaꞌ jajaꞌ.
JOH 9:26 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ xquicꞌutuj chic cha ri ache: ¿Chica xuꞌon chava? ¿Cheꞌl antok xujak ri anakꞌavach? xaꞌchaꞌ.
JOH 9:27 Jajaꞌ xuꞌej chica: Pero reꞌ ya xinꞌej chiva y xa man xinivaxaj ta. ¿Karruma vacame ixreꞌ ntivajoꞌ chi inreꞌ niꞌej chic jun bꞌay chiva? ¿Ntivajoꞌ jeꞌ nquixuoc ru-discípulos jajaꞌ? xchaꞌ chica.
JOH 9:28 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ xpa quiyoval y xquiꞌej: Atreꞌ xa at jun ru-discípulo jajaꞌ, pero ojreꞌ oj ru-discípulos ri Moisés.
JOH 9:29 Ojreꞌ kataꞌn chi ri Moisés can xchꞌoꞌ ri Dios riqꞌuin, pero ri ache reꞌ man kataꞌn ta pacheꞌ patanak-ve, xaꞌchaꞌ.
JOH 9:30 Y ri ache xchꞌo-apa chica y xuꞌej: Inreꞌ altíra nquichapataj, ruma ixreꞌ man ivataꞌn ta pacheꞌ patanak-ve, pero inreꞌ xujak ri nakꞌanoch.
JOH 9:31 Can kataꞌn chi ri Dios man nraꞌxaj ta ri niquicꞌutuj ri pecadores cha. Pero ri jun ri nuxiꞌij-riꞌ nuꞌon pecado choch ri Dios y nuꞌon jeꞌ ri nrajoꞌ, can nicꞌaxax y niyoꞌx cha ri nucꞌutuj.
JOH 9:32 Xa-jan antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief, man jun bꞌay cꞌaxan chi cꞌo ta jun ache nuꞌon cha jun muoy xa-jan antok xalax, chi nitzuꞌn yan chic.
JOH 9:33 Y xa ta ri ache reꞌ man ta riqꞌuin ri Dios patanak-ve, man jun kax nitiquir nuꞌon, xchaꞌ.
JOH 9:34 Pero ri achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej cha ri ache ri nitzuꞌn yan chic: Atreꞌ can xatalax chupan nojiel a-pecado, ¿y navajoꞌ nkojatijuoj ojreꞌ? xaꞌchaꞌ. Y xquikotaj-pa ri ache reꞌ chireꞌ.
JOH 9:35 Ri Jesús xraꞌxaj chi ri ache reꞌ xkotax-pa, rumareꞌ xbꞌarucanuj. Y antok xril, xuꞌej cha: ¿Nanimaj atreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios? xchaꞌ ri Jesús cha.
JOH 9:36 Y ri ache ri nitzuꞌn yan chic, xuꞌej cha ri Jesús: Tuoya, ¿chica cꞌa ri Rucꞌajuol ri Dios chi ninimaj inreꞌ? xchaꞌ ri ache.
JOH 9:37 Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ atzꞌatuon chic ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri nichꞌoꞌ aviqꞌuin jareꞌ.
JOH 9:38 Y ri ache xuꞌej: Ajaf, inreꞌ ncannimaj. Y ri ache can xuyaꞌ rukꞌij ri Jesús.
JOH 9:39 Y ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ xipa choch-ulief chi ncaꞌntzꞌat ri chica quibꞌanun ri vinak, xa i-otz o man i-otz ta. Y niꞌan chica ri vinak ri man ncaꞌtzuꞌn ta chi ncaꞌtzuꞌn. Pero ri niquinaꞌ chi ncaꞌtzuꞌn, xa xcaꞌuoc muoy.
JOH 9:40 Icꞌo achiꞌaꞌ fariseos ri icꞌo-apa chireꞌ pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, antok xcaꞌxaj reꞌ, xquiꞌej: ¿Oj muoy cꞌa jeꞌ ojreꞌ?
JOH 9:41 Y ri Jesús xuꞌej chica: Xa ta ix muoy, otz ta, ruma manak ta i-pecado. Pero ruma ixreꞌ ntiꞌej chi man ix muoy ta, rumareꞌ cꞌo ri i-pecado.
JOH 10:1 Can ketzij, ketzij cꞌa ri niꞌej chiva: Ri man ntuoc ta pacheꞌ cꞌo-ve ri ruchiꞌ ri quicoral ri ovejas y xa nijotieꞌ chirij ri coral chi ntuoc; ri nibꞌano quireꞌ xa alakꞌuon y nalakꞌ pa tak bꞌay.
JOH 10:2 Pero ri ntuoc chuchiꞌ ri coral, jareꞌ ri pastor quichin ri ovejas.
JOH 10:3 Y ri ache ri nichajin ruchiꞌ ri coral, nujak-pa ruchiꞌ ri coral choch ri ache ri nichajin quichin ri ovejas, y ri ovejas can cataꞌn chic rukul ri nichajin quichin. Jajaꞌ ncaꞌrayuoj, nuꞌej ri quibꞌeꞌ y ncaꞌralasaj-pa.
JOH 10:4 Antok ri chajiniel i-ralasan chic el quinojiel ri ru-ovejas, niꞌa naꞌay chiquivach, y ri ovejas ncaꞌa chirij. Ri ovejas quireꞌ niquiꞌan, ruma cataꞌn ri rukul ri nichajin quichin.
JOH 10:5 Pero ri man cataꞌn ta roch, man ncaꞌa ta chirij; xa ncaꞌnumaj choch, ruma man cataꞌn ta rukul.
JOH 10:6 Ri Jesús xuꞌej ri jun parábola (cꞌambꞌal-tzij) reꞌ chica ri achiꞌaꞌ fariseos, pero ijejeꞌ man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri chica xuꞌej chica.
JOH 10:7 Y ri Jesús xchꞌoꞌ chic jun bꞌay y xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ fariseos: Inreꞌ can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Inreꞌ ri Ruchiꞌ ri coral ri pacheꞌ ncaꞌuoc-ve ri ovejas.
JOH 10:8 Quinojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ naꞌay chinoch inreꞌ y xquiꞌej chi i-takuon-pa ruma ri Dios, pero xa man quireꞌ ta, xa i-junan quiqꞌuin ri alakꞌomaꞌ y xa incheꞌl ri ncaꞌlakꞌ pa tak bꞌay. Pero ri ovejas man xaꞌa ta chiquij ijejeꞌ.
JOH 10:9 Inreꞌ ri Ruchiꞌ ri coral. Ri xtuoc viqꞌuin inreꞌ, can xticolotaj y ntiel y ntuoc y xtiril nojiel ri nicꞌatzin cha.
JOH 10:10 Antok nalka ri alakꞌuon, joꞌc nalakꞌ, niquimisan y nuqꞌuis can paroꞌ nojiel. Pero inreꞌ xipa chi niyaꞌ ri cꞌaslien; jun cꞌaslien ri man jubꞌaꞌ ta oc.
JOH 10:11 Inreꞌ ri Utzulaj Chajiniel quichin ri ovejas. Ri Utzulaj Chajiniel, can nuyaꞌ rucꞌaslien pa qui-cuenta ri ru-ovejas.
JOH 10:12 Pero man quireꞌ ta nuꞌon ri xa man ketzij ta chajiniel, ruma xa tajuon. Jajaꞌ xa man cajaf ta ri ovejas, y antok nutzꞌat chi nipa ri utif, xa jajaꞌ ri ninumaj-el y ncaꞌruyaꞌ can ri ovejas. Y ri utif ncaꞌrucꞌuaj ri ovejas, y ri nicꞌaj chic niquiquiraj-el-quiꞌ.
JOH 10:13 Jun ri nituoj chi ncaꞌruchajij ri ovejas xa ninumaj. Quireꞌ nuꞌon, ruma man jun ru-cuenta chica ri ovejas.
JOH 10:14 Inreꞌ ri Utzulaj Chajiniel, y vataꞌn quivach ri nu-ovejas, y ijejeꞌ jeꞌ cataꞌn noch inreꞌ.
JOH 10:15 Quireꞌ jeꞌ nubꞌanun riqꞌuin ri Nataꞌ. Jajaꞌ rataꞌn noch inreꞌ, y inreꞌ vataꞌn roch jajaꞌ. Y inreꞌ niyaꞌ nucꞌaslien pa qui-cuenta ri nu-ovejas.
JOH 10:16 Y man joꞌc ta reꞌ nu-ovejas icꞌo, xa icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ri man icꞌo ta vaveꞌ chupan va jun coral va. Can nicꞌatzin chi ncaꞌncꞌam-pa, y ijejeꞌ xtiquiꞌan ri xtinꞌej chica. Richin quireꞌ xa jun xtiquiꞌan y jun oc Chajiniel xtichajin quichin.
JOH 10:17 Ri Nataꞌ Dios nquirajoꞌ ruma inreꞌ niyaꞌ ri nucꞌaslien pa qui-cuenta ri nu-ovejas, y nicꞌujieꞌ chic jun bꞌay ri nucꞌaslien.
JOH 10:18 Ri nucꞌaslien man jun xtimajo chuva, ruma ri nucꞌaslien xa inreꞌ mismo ri nquiyoꞌn. Pa nukꞌaꞌ inreꞌ cꞌo-ve chi niyaꞌ y pa nukꞌaꞌ jeꞌ inreꞌ cꞌo-ve chi nicꞌujieꞌ chic nucꞌaslien. Quireꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chuva, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 10:19 Y jun bꞌay chic ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas man junan ta xquiꞌan-ka pensar chirij ri tzij ri xaꞌruꞌej ri Jesús.
JOH 10:20 Iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ xquiꞌej chirij ri Jesús: La xa chꞌuꞌj. Xa itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin, y ixreꞌ, ¿karruma ntivaxaj ri nuꞌej?
JOH 10:21 Y ri nicꞌaj chic xquiꞌej: Jun ri cꞌo itziel espíritu riqꞌuin, man nuꞌej ta utzulaj tak tzij incheꞌl ri xaꞌruꞌej ri Jesús. ¿Nicovin came jun ri cꞌo itziel espíritu riqꞌuin nuꞌon chica ri muoy chi ncaꞌtzuꞌn? ncaꞌchaꞌ.
JOH 10:22 Pa ru-tiempo jobꞌ nakꞌax ri namakꞌej rubꞌinan Dedicación, ri pa tanamet Jerusalén.
JOH 10:23 Ri Jesús nibꞌiej chupan ri templo, chuchiꞌ jun corredor ri rubꞌinan Richin ri Salomón.
JOH 10:24 Ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Jesús, xquimol-quiꞌ chirij y xquiꞌej cha: ¿Karruma nasach kajaluon? Xa atreꞌ ri Cristo, taꞌej chika.
JOH 10:25 Y ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Nuꞌeꞌn yan chiva y man iniman ta. Nojiel ri samaj ri ncaꞌnꞌan, pa rubꞌeꞌ ri Nataꞌ Dios ncaꞌnꞌan-ve. Y ri samaj reꞌ, jareꞌ niꞌeꞌn in chica inreꞌ.
JOH 10:26 Pero ixreꞌ man nquininimaj ta, ruma ixreꞌ man ix nu-ovejas ta; can incheꞌl ri xinꞌej yan chiva.
JOH 10:27 Ri nu-ovejas cataꞌn nukul, y ncaꞌa chuvij, y inreꞌ vataꞌn quivach ijejeꞌ.
JOH 10:28 Inreꞌ niyaꞌ chica ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta y man jun chiquivach xtisach ta can. Y man jun xtitiquir xcaꞌralasaj-el pa nukꞌaꞌ.
JOH 10:29 Ri Nataꞌ Dios ri xaꞌruyaꞌ chuva inreꞌ, cꞌo más ru-poder chiquivach quinojiel y man jun xtitiquir xcaꞌralasaj-el pa rukꞌaꞌ jajaꞌ.
JOH 10:30 Inreꞌ y ri Nataꞌ, joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 10:31 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, xaꞌbꞌaquisicꞌaꞌ chic pa abꞌaj chirij ri Jesús chi niquiquimisaj.
JOH 10:32 Pero ri Jesús xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ: Can qꞌuiy utzulaj tak samaj ri i-nubꞌanun chivach, ruma ri poder ri ruyoꞌn-pa ri Nataꞌ chuva. ¿Chica chiquivach ri utzulaj tak samaj ri nubꞌanun ri man nika ta chivach, y rumareꞌ ntivajoꞌ nquiniquimisaj cha abꞌaj? xchaꞌ ri Jesús.
JOH 10:33 Y ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha ri Jesús: Ojreꞌ man ruma ta jun utzulaj samaj ncatkacꞌak cha abꞌaj. Ojreꞌ ncatkacꞌak ruma naꞌej chi at Dios. Ruma jun ache ri niꞌeꞌn quireꞌ, xa nuyokꞌ rubꞌeꞌ ri Dios, xaꞌchaꞌ.
JOH 10:34 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Chupan ri i-ley ri tzꞌibꞌan can, ri Dios nuꞌej: Inreꞌ nuꞌeꞌn chi ixreꞌ can ix dioses.
JOH 10:35 Jajaꞌ xuꞌej dioses chica ri choj cha xuya-ve ri ruchꞌabꞌal, y man jun modo niꞌeꞌx chi man ketzij ta nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
JOH 10:36 Xa quireꞌ xuꞌej ri Dios, ¿karruma ixreꞌ ntiꞌej chi inreꞌ xinyokꞌ rubꞌeꞌ ri Dios, ruma xinꞌej chi inreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios? Y inreꞌ ri xirucha-pa chi xirutak-pa choch-ulief.
JOH 10:37 Y xa man niꞌan ta ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ Dios chuva, man nquininimaj ta.
JOH 10:38 Pero xa niꞌan ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ Dios chuva, mesque man nquininimaj ta inreꞌ, pero tinimaj nojiel ri ncaꞌnꞌan chivach, richin quireꞌ ntivatamaj y ntinimaj chi ri Nataꞌ Dios cꞌo viqꞌuin y inreꞌ incꞌo riqꞌuin jajaꞌ, xchaꞌ ri Jesús chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij.
JOH 10:39 Ijejeꞌ can xcajoꞌ ta xquitzꞌom ri Jesús, pero xa man xaꞌtiquir ta chic, ruma xꞌa chiquivach.
JOH 10:40 Y ri Jesús xakꞌax chic apa jucꞌan ruchiꞌ ri río Jordán, ri lugar pacheꞌ ri Juan el Bautista xaꞌruꞌon bautizar ri vinak naꞌay; y chireꞌ xcꞌujie-ve-ka.
JOH 10:41 Y iqꞌuiy vinak xaꞌlka riqꞌuin ri Jesús chireꞌ. Y ri vinak reꞌ niquiꞌej: Can ketzij chi ri Juan el Bautista man jun milagro xuꞌon, pero nojiel ri tzij ri xaꞌruꞌej can chirij ri ache va, can ketzij, ncaꞌchaꞌ ri vinak.
JOH 10:42 Y iqꞌuiy vinak ri xquinimaj ri Jesús chupan ri lugar reꞌ.
JOH 11:1 Chupan cꞌa ri aldea Betania, cꞌo jun ache rubꞌinan Lázaro ri niyavaj. Jajaꞌ icꞌo icaꞌyeꞌ ranaꞌ quibꞌinan María y Marta, y ri iyoxeꞌ reꞌ aj-chireꞌ.
JOH 11:2 Ri María reꞌ, jareꞌ ri xyoꞌn jubꞌul akꞌuon chirij ri rakan ri Ajaf Jesús y xaꞌrusuꞌ cha ri ruveꞌ. Ruxiꞌal jajaꞌ ri Lázaro ri niyavaj.
JOH 11:3 Ri María y ri Marta xquitak rasuon cha ri Jesús: Ajaf, nakaꞌej chava chi ri kaxiꞌal Lázaro, ri navajoꞌ, vacame niyavaj.
JOH 11:4 Y antok ri Jesús xraꞌxaj ri rasuon ri takuon-el cha, jajaꞌ xuꞌej: Ri Lázaro niyavaj, pero man richin ta camic, xa richin niyoꞌx rukꞌij ri Dios, chi quireꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios niyoꞌx rukꞌij, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 11:5 Ri Jesús altíra ncaꞌrajoꞌ ri Marta, ri María y ri quixiꞌal Lázaro.
JOH 11:6 Y antok jajaꞌ xraꞌxaj chi ri Lázaro niyavaj, xa man xꞌa ta chaꞌnin chutzꞌatic, xa xcꞌujie-ka chic caꞌyeꞌ kꞌij chupan ri lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve.
JOH 11:7 Y antok kꞌaxnak chic ri caꞌyeꞌ kꞌij, ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Vacame kojtzalaj cꞌa Judea, xchaꞌ chica.
JOH 11:8 Y ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Rabí, xa cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo takꞌax antok ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xcajoꞌ ta xatquiquimisaj cha abꞌaj, ¿y vacame navajoꞌ ncatzalaj chic jun bꞌay chireꞌ? xaꞌchaꞌ ri discípulos cha.
JOH 11:9 Pero ri Jesús xuꞌej chica: Ri kꞌij rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) horas. Ri niꞌin pakꞌij, man nutupij ta rakan, ruma cꞌo ri luz ri nibꞌano ri sakil cha ri roch-ulief. Can nojiel nutzꞌat ruma ri sakil reꞌ.
JOH 11:10 Pero ri niꞌin pa kꞌakuꞌn, can nutupij ri rakan, ruma xa manak ri luz riqꞌuin.
JOH 11:11 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ, xchꞌoꞌ chic jun bꞌay chica ri ru-discípulos y xuꞌej: Ri ka-amigo Lázaro nivar. Pero nquiꞌa chi nicꞌasuoj, xchaꞌ chica ri ru-discípulos.
JOH 11:12 Y ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Ajaf, xa ri Lázaro nivar, nuꞌon sanar, xaꞌchaꞌ.
JOH 11:13 Pero ri Jesús xa chirij ri rucamic ri Lázaro xchꞌo-ve antok xuꞌej chi nivar, pero ri ru-discípulos xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi choj nivar.
JOH 11:14 Entonces ri Jesús jaꞌal cꞌa kꞌalaj xuꞌej chica: Ri Lázaro xcon.
JOH 11:15 Y can nquiquicuot ruma man incꞌo ta Betania antok xcon ri Lázaro, chi quireꞌ ixreꞌ más ntiyaꞌ ivánima viqꞌuin. Vacame joꞌ Betania, pacheꞌ cꞌo-ve ri Lázaro, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 11:16 Pero ri jun discípulo ri Tomás rubꞌeꞌ, ri niꞌeꞌx jeꞌ Dídimo cha, xuꞌej chica ri nicꞌaj chic discípulos: Joꞌ riqꞌuin ri Jesús, chi quireꞌ junan nkojquimisas riqꞌuin, xchaꞌ.
JOH 11:17 Antok ri Jesús xalka Betania, ya cajeꞌ kꞌij tiyoꞌx ri Lázaro chupan ri jul ri cꞌo choch jun tanatic juyuꞌ.
JOH 11:18 Ri aldea Betania man naj ta quicajol riqꞌuin ri tanamet Jerusalén. Ri quicajol xa jun laꞌk caꞌyeꞌ kilómetros riqꞌuin nicꞌaj.
JOH 11:19 Y iqꞌuiy achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas ri xaꞌlka chi xaꞌquiꞌan consolar ri Marta y ri María, ruma xcon ri quixiꞌal Lázaro.
JOH 11:20 Antok ri Marta xunaꞌiej chi patanak ri Jesús, jun-anin xbꞌarucꞌuluꞌ. Pero ri María xa xcꞌujieꞌ can chireꞌ pa jay.
JOH 11:21 Y antok ri Marta xalka riqꞌuin ri Jesús, jajaꞌ xuꞌej cha: Ajaf, xa ta atcꞌo vaveꞌ, man ta xcon ri nuxiꞌal.
JOH 11:22 Pero inreꞌ vataꞌn chi ri xtacꞌutuj cha ri Dios vacame, ri Dios can xtuyaꞌ chava, xchaꞌ ri Marta cha ri Jesús.
JOH 11:23 Ri Jesús xuꞌej cha ri Marta: Ri axiꞌal Lázaro xticꞌastaj-pa.
JOH 11:24 Y ri Marta xuꞌej: Inreꞌ vataꞌn chi xticꞌastaj-pa; ruma antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, quinojiel ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa, xchaꞌ.
JOH 11:25 Ri Jesús xuꞌej cha ri Marta: Inreꞌ nquicovin ncaꞌncꞌasuoj ri i-quiminak chic y nquicovin jeꞌ niyaꞌ cꞌaslien. Rumareꞌ ri niniman vichin, mesque xticon, can xticꞌasieꞌ chic jun bꞌay.
JOH 11:26 Y chica-na vinak ri cꞌo rucꞌaslien choch-ulief y nquirunimaj inreꞌ, man xticon ta richin nojiel tiempo. ¿Nanimaj reꞌ? xchaꞌ ri Jesús cha ri Marta.
JOH 11:27 Y ri Marta xuꞌej cha ri Jesús: Quireꞌ Ajaf, can ninimaj chi atreꞌ ri Cristo ri Rucꞌajuol ri Dios, ri xapa vaveꞌ choch-ulief, xchaꞌ cha.
JOH 11:28 Antok ri Marta ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ cha ri Jesús, xꞌa chi xbꞌarayuoj ri María ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin. Y antok xbꞌaka, ri Marta xuꞌej pa ruxiquin ri María: Ri Maestro xalka y vacame ncarayuoj, xchaꞌ cha.
JOH 11:29 Ri María, antok xraꞌxaj quireꞌ, xpalaj-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve y jun-anin xꞌa cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús.
JOH 11:30 Ri Jesús cꞌa majaꞌ tuoc chupan ri aldea Betania, xa cꞌa cꞌo chupan ri lugar pacheꞌ xbꞌacꞌul-ve ruma ri Marta.
JOH 11:31 Y antok ri vinak israelitas ri icꞌo chirachuoch ri María chi niquiꞌan consolar, xquitzꞌat chi jun-anin xpalaj-el y xꞌa; ijejeꞌ xaꞌa chirij, ruma ijejeꞌ xquiꞌej-ka: Ri María niꞌuokꞌ chuchiꞌ ri jul ri pacheꞌ yoꞌn-ve ri ruxiꞌal.
JOH 11:32 Y antok ri María xalka pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús y xutzꞌat, xxuquie-ka chukul rakan y xuꞌej cha: Ajaf, xa ta atcꞌo vaveꞌ, man ta xcon ri nuxiꞌal, xchaꞌ.
JOH 11:33 Y antok ri Jesús xutzꞌat chi ri María ntuokꞌ y ncaꞌuokꞌ jeꞌ quinojiel ri vinak israelitas ri i-bꞌanak riqꞌuin ri María, ri ránima ri Jesús jun-ve xuꞌon xunaꞌ y xbꞌisuon-ka.
JOH 11:34 Y xucꞌutuj: ¿Pacheꞌ yoꞌn-ve ri Lázaro? xchaꞌ. Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ajaf, joꞌ y nakacꞌutuꞌ chavach, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 11:35 Y ri Jesús xuokꞌ.
JOH 11:36 Jareꞌ antok ri vinak israelitas ri ncaꞌquiꞌan consolar ri Marta y ri María, xquiꞌej: Titzꞌataꞌ, kꞌalaj chi altíra xrajoꞌ, xaꞌchaꞌ.
JOH 11:37 Pero icꞌo chiquivach ri vinak reꞌ xquiꞌej chirij ri Jesús: Jajaꞌ cꞌa xuꞌon cha ri muoy chi xtzuꞌn. ¿Man ta came xcovin xuꞌon chi man ta xcon ri Lázaro? xaꞌchaꞌ.
JOH 11:38 Antok ri Jesús xalka chuchiꞌ ri pacheꞌ yoꞌn-ve, xbꞌisuon chic ka jun bꞌay. Ri jul ri pacheꞌ yoꞌn can ri Lázaro jun cueva ri cꞌo choch jun tanatic juyuꞌ, ri tzꞌapin can ruchiꞌ cha jun abꞌaj.
JOH 11:39 Y ri Jesús xuꞌej: Tivalasaj-el ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, xchaꞌ chica. Pero ri Marta, ri ranaꞌ ri quiminak, xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, chuf chic, ruma ya cajeꞌ kꞌij ticon, xchaꞌ cha.
JOH 11:40 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri Marta: Inreꞌ nuꞌeꞌn chic chava chi xa xtanimaj, can xtatzꞌat ri nuꞌon ri ru-poder ri Dios, xchaꞌ cha.
JOH 11:41 Y ja xcalasaj-el ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul ri pacheꞌ cꞌo-ve ri quiminak. Y ri Jesús xtzuꞌn chicaj y xuꞌej: Nataꞌ, tiox bꞌaꞌ niyaꞌ chava ruma xinavaxaj-pa.
JOH 11:42 Inreꞌ vataꞌn chi siempre nquinavaxaj. Pero nojiel reꞌ, niꞌej cuma ri vinak ri quimaluon-pa-quiꞌ viqꞌuin vacame, chi tiquinimaj chi atreꞌ ri xatako-pa vichin ri choch-ulief.
JOH 11:43 Antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Lázaro, catiel-pa juviera! xchaꞌ.
JOH 11:44 Y ri Lázaro, ri quiminak, xbꞌaꞌiel-pa. Y ri rukꞌa-rakan yoꞌn tziak chirij, y ri rupalaj tzꞌapin cha jun tziak xax. Y ri Jesús xuꞌej: Tiquiraꞌ ri tziak chirij, chi quireꞌ otz niꞌin y niꞌa, xchaꞌ.
JOH 11:45 Y iqꞌuiy chiquivach ri vinak israelitas ri xaꞌlka riqꞌuin ri María, xquinimaj ri Jesús antok xquitzꞌat ri xuꞌon, chi xucꞌasuoj ri quiminak.
JOH 11:46 Pero icꞌo nicꞌaj xaꞌa quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ fariseos y xbꞌaquitzijuoj chica, ri xuꞌon ri Jesús.
JOH 11:47 Y ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ fariseos xquimol-quiꞌ y xaꞌcayuoj jeꞌ ri nicꞌaj chic achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas y xquiꞌej chica: ¿Chica nakaꞌan? Ruma ri ache rubꞌinan Jesús qꞌuiy milagros ri ncaꞌruꞌon chiquivach ri vinak.
JOH 11:48 Y xa xtakayaꞌ lugar cha, quinojiel ri vinak xcaꞌniman richin; y xcaꞌpa ri romanos, y xtiquiꞌan destruir ri templo y ri ka-nación, xaꞌchaꞌ ijejeꞌ.
JOH 11:49 Entonces ri Caifás, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij chupan ri junaꞌ reꞌ, jun cachꞌil ri principales sacerdotes, xchꞌoꞌ y xuꞌej chica: Ixreꞌ xa man jun ivataꞌn.
JOH 11:50 Man ntiꞌan ta pensar jubꞌaꞌ chi xa más otz chi joꞌc jun nicon pa ka-cuenta konojiel y man nkucon ta konojiel, xchaꞌ.
JOH 11:51 Antok ri Caifás xuꞌej quireꞌ, man runoꞌj ta jajaꞌ xucusaj. Ri tzij ri xaꞌruꞌej jajaꞌ, ja ri Dios ri xꞌeꞌn-pa cha, ruma chupan ri junaꞌ reꞌ jajaꞌ ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij. Rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi xuꞌej chi ja ri Jesús xticon pa qui-cuenta ri vinak israelitas.
JOH 11:52 Pero ri Jesús man joꞌc ta pa qui-cuenta ri vinak israelitas xticon, xa xticon jeꞌ chi nuꞌon xa jun quiqꞌuin ri vinak ri i-ralcꞌual ri Dios ri quiquiran-quiꞌ choch-ulief.
JOH 11:53 Y chupan ri mismo kꞌij reꞌ, ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij xquiꞌej chiquivach chi xtiquiquimisaj ri Jesús.
JOH 11:54 Rumareꞌ, ri Jesús man chic xucꞌut ta riꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas. Jajaꞌ xꞌa jun tanamet rubꞌinan Efraín ri cꞌo cierca ri desierto. Y xcꞌujie-ka chireꞌ quiqꞌuin ri ru-discípulos.
JOH 11:55 Y ya nalka ri Pascua, ri jun quinamakꞌej ri israelitas. Rumareꞌ iqꞌuiy vinak ri xaꞌiel-pa pa tak quitanamit, chi xaꞌa pa tanamet Jerusalén. Can xaꞌa chi niquiꞌan purificar-quiꞌ choch ri Dios, antes choch ri namakꞌej.
JOH 11:56 Y ri vinak niquicanuj ri Jesús, y pa templo niquicꞌutuj chiquivach: ¿Chica ntiꞌan pensar ixreꞌ? ¿Nipa came chupan ri namakꞌej reꞌ? ncaꞌchaꞌ ri vinak reꞌ.
JOH 11:57 Ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ fariseos calasan chic rutzijoxic, chi chica-na ri xtinaꞌien pacheꞌ cꞌo-ve ri Jesús, tuꞌej chica ijejeꞌ, chi niquitzꞌamaꞌ.
JOH 12:1 Antok vakiꞌ chic kꞌij nrajoꞌ chi nalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua, ri Jesús xꞌa chupan ri aldea Betania, ri rutanamit ri Lázaro, ri xcon y xcꞌasos chiquicajol ri quiminakiꞌ ruma ri Jesús.
JOH 12:2 Y chireꞌ xꞌan jun vaꞌen ruma xalka ri Jesús. Y ja ri Marta ri ncaꞌtzuku-apa ri icꞌo chirij ri mesa. Y ri Lázaro cꞌo chiquicajol ri i-tzꞌuyul-apa chirij ri mesa riqꞌuin ri Jesús.
JOH 12:3 Xpa ri María ri ranaꞌ ri Lázaro, xbꞌarucꞌama-pa nicꞌaj litro nardo puro; jun jubꞌul akꞌuon ri altíra cara rajal. Y xuyaꞌ chirij rakan ri Jesús y xaꞌrusuꞌ cha ri ruveꞌ. Y ri jay reꞌ can xnuoj riqꞌuin ri ruxlaꞌ ri akꞌuon reꞌ.
JOH 12:4 Y jun chiquivach ri discípulos, ri Judas Iscariote rubꞌeꞌ, ri rucꞌajuol ri Simón; ri discípulo reꞌ ja ri xticꞌayin richin ri Jesús, xuꞌej:
JOH 12:5 ¿Karruma man xcꞌayix ta ri jubꞌul akꞌuon reꞌ? Xa ta xcꞌayix, xyoꞌx ta trescientos denarios; y ri rajal xjach ta chica ri i-puobra, xchaꞌ.
JOH 12:6 Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ, pero man ruma ta altíra ncaꞌrajoꞌ ri i-puobra. Jajaꞌ quireꞌ xuꞌej ruma jajaꞌ niyaco ri miera y cꞌo ri nalakꞌaj-el. Jajaꞌ xa alakꞌuon.
JOH 12:7 Y ri Jesús xuꞌej cha: Tayaꞌ chireꞌ. Mesque majaꞌ quicon, jajaꞌ can vichin inreꞌ ruyacuon-pa ri akꞌuon reꞌ richin ri kꞌij antok xquimuk.
JOH 12:8 Ruma ri i-puobra, can siempre icꞌo iviqꞌuin. Pero inreꞌ man siempre ta xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin, xchaꞌ jajaꞌ.
JOH 12:9 Antok ri vinak israelitas xquinaꞌiej chi ri Jesús cꞌo Betania, can iqꞌuiy ri xaꞌpa, pero man joꞌc ta chi niquitzꞌat jajaꞌ, xa richin jeꞌ chi niquitzꞌat ri Lázaro, ri xcꞌasos ruma ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ.
JOH 12:10 Rumareꞌ ri principales sacerdotes xquiꞌej chiquivach chi niquiquimisaj jeꞌ ri Lázaro.
JOH 12:11 Ruma jajaꞌ, mareꞌ iqꞌuiy israelitas ri ncaꞌquiyaꞌ can ijejeꞌ y niquinimaj ri Jesús.
JOH 12:12 Chucaꞌn kꞌij, chireꞌ pa tanamet Jerusalén, can iqꞌuiy vinak icꞌo ruma ri namakꞌej. Y antok xcaꞌxaj chi patanak ri Jesús,
JOH 12:13 xquicꞌuaj chꞌitak rukꞌaꞌ palmas y xbꞌaquicꞌuluꞌ y riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ niquiꞌej: ¡Tiox bꞌaꞌ chi patanak ri Jun reꞌ! ¡Bendito ri patanak pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios, jareꞌ ri Ka-Rey ojreꞌ israelitas! ncaꞌchaꞌ.
JOH 12:14 Y ri Jesús cꞌo jun alaj burro ri xril, chi xchꞌoquie-el chirij. Can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can:
JOH 12:15 Man tixiꞌij-iviꞌ ixreꞌ ri ixcꞌo pa tanamet Sion; ruma ri I-Rey ja patanak, chꞌacol-pa chirij jun alaj burro. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
JOH 12:16 Naꞌay ri ru-discípulos man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) nojiel reꞌ. Cꞌajaꞌ antok ri Jesús cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ y cꞌo chic namalaj rukꞌij, cꞌajareꞌ xalka pa quiveꞌ chi nojiel ri xbꞌanataj, can tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
JOH 12:17 Y ri vinak ri xquitzꞌat ri Jesús antok xrayuoj ri Lázaro ri quiminak chic y xucꞌasuoj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, niquiꞌej chica ri nicꞌaj chic vinak.
JOH 12:18 Y rumareꞌ, ri vinak xaꞌpa chi nalquicꞌuluꞌ ri Jesús. Ri vinak reꞌ can caxan chic ri milagro ri xuꞌon riqꞌuin ri Lázaro.
JOH 12:19 Pero ri achiꞌaꞌ fariseos niquiꞌej chiquivach: Titzꞌataꞌ, quinojiel ri vinak i-bꞌanak chirij. Man niquinimaj ta ri katzij ojreꞌ, ncaꞌchaꞌ.
JOH 12:20 Y chiquicajol quinojiel ri vinak ri ncaꞌlka pa tanamet Jerusalén chi nalquiyaꞌ rukꞌij ri Dios chupan ri namakꞌej, icꞌo jeꞌ nicꞌaj vinak man israelitas ta.
JOH 12:21 Ri vinak reꞌ xaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Felipe ri aj-Betsaida ri cꞌo chupan Galilea, chi niquicꞌutuj favor cha; ruma jajaꞌ jun ru-discípulo ri Jesús. Ri vinak reꞌ xquiꞌej cha: Tuoya, ojreꞌ nakajoꞌ nkuchꞌoꞌ cha ri Jesús, xaꞌchaꞌ.
JOH 12:22 Ri Felipe xꞌa y xbꞌaruꞌej cha ri Andrés ri jun discípulo jeꞌ. Cꞌajareꞌ ri icaꞌyeꞌ xaꞌa chi xbꞌaquiꞌej cha ri Jesús.
JOH 12:23 Y ri Jesús xuꞌej chica ri icaꞌyeꞌ discípulos: Ja xalka ri huora, chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol xticꞌujieꞌ rukꞌij.
JOH 12:24 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva chi xa man nitic ta jun ru-semilla trigo pan ulief, choj quireꞌ xticꞌujieꞌ. Pero xa nitic-ka pan ulief ri ru-semilla trigo reꞌ, xtiel-pa y xtuyaꞌ roch.
JOH 12:25 Ri altíra nrajoꞌ ri rucꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief, man xticolotaj ta. Pero ri man nrajoꞌ ta ri rucꞌaslien vaveꞌ choch-ulief, xa nuyac-apa richin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JOH 12:26 Y xa cꞌo jun nrajoꞌ nuꞌon ri nusamaj, tipa viqꞌuin. Y pacheꞌ xquicꞌujie-ve inreꞌ, chireꞌ jeꞌ xticꞌujie-ve jajaꞌ. Ri xtibꞌano ri nusamaj, xtiꞌan cha ruma ri Nataꞌ chi xticꞌujieꞌ rukꞌij.
JOH 12:27 Inreꞌ altíra nikꞌaxo ri vánima vacame. ¿Pero chica xtinꞌej vacame: Nataꞌ, quinacaloꞌ choch ri huora richin sufrimiento? Más inreꞌ xa richin reꞌ xipa.
JOH 12:28 Cꞌajareꞌ jajaꞌ xuꞌej: Nataꞌ, can tabꞌanaꞌ chi nikꞌalajin chi cꞌo akꞌij, xchaꞌ. Y jareꞌ antok Jun xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej: Can nubꞌanun chic quireꞌ. Y xtinꞌan chic jun bꞌay, chi nikꞌalajin nukꞌij.
JOH 12:29 Y can iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri icꞌo chireꞌ niquiꞌej chi jun ráya ri xcaꞌxaj antok xchꞌo-pa ri Jun chicaj. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Jun ángel ri xchꞌo-pa cha, ncaꞌchaꞌ.
JOH 12:30 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ri xivaxaj ri xchꞌo-pa chicaj, xchꞌo-pa ivuma ixreꞌ y man vuma ta inreꞌ.
JOH 12:31 Vacame xalka ri kꞌij chi ri Dios nuꞌon juzgar ri roch-ulief, y ri Satanás, ri tzꞌamayuon ri roch-ulief, xtalasas-el.
JOH 12:32 Y antok inreꞌ xquijotobꞌax choch ri cruz, ri vinak xcaꞌpa viqꞌuin inreꞌ, xchaꞌ jajaꞌ.
JOH 12:33 Ri Jesús xuꞌej quireꞌ, chi xuꞌej ri chica modo xtiquimisas.
JOH 12:34 Y ri vinak xquiꞌej: Katzꞌatuon chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ri Cristo man nicon ta, can xticꞌasieꞌ richin nojiel tiempo. ¿Karruma naꞌej chi nicꞌatzin chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol nijotobꞌax choch ri cruz? Can taꞌej cꞌa chika, ¿chica reꞌ ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol? xaꞌchaꞌ.
JOH 12:35 Jareꞌ antok ri Jesús xuꞌej chica: Ri Luz cꞌa cꞌo jutzꞌit tiempo iviqꞌuin. Can chupan cꞌa ri Luz quixꞌin-ve, mientras cꞌa cꞌo iviqꞌuin. Y xa man xtiꞌan ta quireꞌ, antok xtinaꞌ, pa kꞌakuꞌn yan chic nquixꞌin-ve; y jun ri pa kꞌakuꞌn niꞌin-ve, man rataꞌn ta pacheꞌ bꞌanak-ve.
JOH 12:36 Mientras cꞌa cꞌo ri Luz iviqꞌuin, can tinimaj cꞌa, chi quireꞌ nquixuoc ralcꞌual ri Luz reꞌ. Quireꞌ xaꞌruꞌej ri Jesús chica ri vinak. Y xaꞌruyaꞌ can, y man jun xnaꞌien pacheꞌ xꞌa-ve.
JOH 12:37 Ri Jesús qꞌuiy milagros xaꞌruꞌon chiquivach ri vinak. Pero mesque quireꞌ xuꞌon, ijejeꞌ man xquinimaj ta.
JOH 12:38 Y quireꞌ ri xbꞌanataj, chi nuꞌon cumplir ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Jajaꞌ rutzꞌibꞌan can: Ajaf, ¿chica xniman ri atzij ri xkatzijuoj? ¿Cꞌo came jun vinak ri xutzꞌat ri a-poder? Quireꞌ nuꞌej ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
JOH 12:39 Ri vinak reꞌ man niquinimaj ta, ruma chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías nuꞌej jeꞌ:
JOH 12:40 Can bꞌanun chica ijejeꞌ ruma ri Dios chi man ncaꞌtzuꞌn ta y cof ranun ri cánima; mareꞌ man niquitzꞌat ta ri nicꞌut chiquivach, y man nicajoꞌ ta chi ntuoc riqꞌuin cánima, y can man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri pecado chi niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, chi nicꞌax ri quicꞌaslien. Quireꞌ nuꞌej ri Dios, ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
JOH 12:41 Ri profeta Isaías, ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, xuꞌej quireꞌ antok xutzꞌat yan rukꞌij ri Ajaf Jesús, y chirij jajaꞌ ruꞌeꞌn can.
JOH 12:42 Pero mesque quireꞌ, iqꞌuiy chiquicajol ri autoridades quichin ri israelitas xquinimaj ri Jesús. Pero man xquiꞌej ta, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ fariseos, chi man caꞌkotax-pa chupan ri sinagoga.
JOH 12:43 Ruma ijejeꞌ más nika chiquivach chi niyoꞌx quikꞌij cuma ri vinak, que choch niyoꞌx quikꞌij ruma ri Dios.
JOH 12:44 Y ri Jesús riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ri nquirunimaj inreꞌ, man joꞌc ta inreꞌ ri nquirunimaj, xa nunimaj cꞌa ri takayuon-pa vichin.
JOH 12:45 Ri nquirutzꞌat inreꞌ, can nutzꞌat jeꞌ ri Dios ri takayuon-pa vichin.
JOH 12:46 Ruma inreꞌ ri Luz ri xipa choch-ulief, chi quireꞌ xa cꞌo jun ri xtiniman vichin, ri rucꞌaslien man chic xticꞌujieꞌ ta chupan ri kꞌakuꞌn.
JOH 12:47 Pero ri vinak ri nraꞌxaj ri nutzij y man nuꞌon ta ri nraꞌxaj, man inreꞌ ta ri xquibꞌano juzgar richin. Ruma inreꞌ man xipa ta choch-ulief chi ncaꞌnꞌan juzgar ri vinak. Inreꞌ xipa chi ncaꞌncol ri vinak.
JOH 12:48 Ri man nquirajoꞌ ta inreꞌ y man nrajoꞌ ta ri nuchꞌabꞌal, cꞌo ri xtibꞌano juzgar richin; ja ri chꞌabꞌal ri xaꞌnꞌej, jareꞌ ri xtibꞌano juzgar richin chupan ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij.
JOH 12:49 Ruma ri chꞌabꞌal ri xinꞌej, ja ri Nataꞌ yaꞌyuon-pa chuva. Jajaꞌ ri takayuon-pa vichin y ruꞌeꞌn-pa chuva chica chꞌabꞌal ri xtincꞌut y xtintzijuoj.
JOH 12:50 Y vataꞌn chi ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ Dios chuva, can nuyaꞌ cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Rumareꞌ ri chꞌabꞌal ri niꞌej, can incheꞌl ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chuva inreꞌ, can quireꞌ xalꞌej-ka.
JOH 13:1 Y antok ya nalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pascua, ri Jesús rataꞌn chic chi ya nalka ri huora chi jajaꞌ ntiel-el vaveꞌ choch-ulief y nitzalaj-el chicaj riqꞌuin ri Rutataꞌ. Ri Jesús can altíra xaꞌrajoꞌ quinojiel ri i-richin jajaꞌ ri icꞌo vaveꞌ choch-ulief, y quireꞌ xuꞌon hasta cꞌa xcon.
JOH 13:2 Antok ri Jesús y ri discípulos ja ncaꞌvaꞌ chakꞌaꞌ, ri diablo ya ruyoꞌn chic pa ránima ri Judas Iscariote, ri rucꞌajuol ri Simón, chi tujachaꞌ ri Jesús.
JOH 13:3 Ri Jesús can rataꞌn chi nojiel jachuon-pa pa rukꞌaꞌ ruma ri Dios ri Rutataꞌ, y can rataꞌn chi riqꞌuin ri Dios patanak-ve y chireꞌ chic niꞌa-ve.
JOH 13:4 Y ri Jesús xutanabꞌaꞌ can ri ruvaꞌen, xpalaj y xralasaj-el ri tziak ri rukꞌuꞌn, xbꞌarucꞌama-pa jun tualla, y xuxim chupan.
JOH 13:5 Y xuyaꞌ jeꞌ yaꞌ chupan jun vacal y xutzꞌom ruchꞌajic ri cakan ri ru-discípulos, y nusuꞌ ri cakan cha ri tualla ri ruximuon chupan.
JOH 13:6 Y antok xalka riqꞌuin ri Simón Pedro chi nuchꞌaj ri rakan, ri Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ¿atreꞌ nachꞌaj ri vakan inreꞌ? xchaꞌ.
JOH 13:7 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Pedro: Ri nquinajin inreꞌ, man xtiꞌka ta pan aveꞌ (man xtaꞌan ta entender) vacame, pero chuaꞌk chi cabꞌij xtiꞌka pan aveꞌ (xtaꞌan entender).
JOH 13:8 Pero ri Pedro xuꞌej: Inreꞌ man xtinyaꞌ ta chi xtachꞌaj ri vakan, xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Xa man nayaꞌ ta, man xcacꞌujieꞌ ta viqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 13:9 Rumareꞌ ri Simón Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, xa quireꞌ, man joꞌc ta ri vakan nachꞌaj, xa tachꞌajaꞌ jeꞌ ri nukꞌaꞌ y ri nujaluon, xchaꞌ ri Pedro.
JOH 13:10 Pero ri Jesús xuꞌej cha: Jun ri ya xatin, joꞌc chic ri rakan nuchꞌaj; ruma jajaꞌ can rujoskꞌin chic riꞌ. Ixreꞌ sak chic ri icꞌaslien, mesque man ixvonojiel ta, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 13:11 Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ, ruma rataꞌn ri chica xtijacho richin. Y mareꞌ xuꞌej: Man ixvonojiel ta sak chic ri icꞌaslien.
JOH 13:12 Y antok ri Jesús ruchꞌajuon chic cakan ri ru-discípulos, xbꞌarucꞌamaꞌ chic pa ri tziak ri ruchꞌiluon can chirij, xbꞌatzꞌuyeꞌ chic chirij ri mesa y xuꞌej: ¿Xiꞌka pan iveꞌ (xiꞌan entender) ri xinꞌan inreꞌ?
JOH 13:13 Ixreꞌ, Maestro y Ajaf nquixchaꞌ chuva. Can otz ri ntiꞌej, ruma quireꞌ.
JOH 13:14 Y xa inreꞌ ri Maestro y ri Ajaf xinchꞌaj ri ivakan, quireꞌ mismo tibꞌanaꞌ ixreꞌ, tichꞌajaꞌ ivakan chivach-ka ixreꞌ.
JOH 13:15 Inreꞌ ya xincꞌut chivach. Can incheꞌl ri xinꞌan inreꞌ iviqꞌuin, can quireꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ.
JOH 13:16 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Man jun samajiel más nem choch ri rajaf; ni ri takuon-el, más nem choch ri takayuon-el richin.
JOH 13:17 Xa ixreꞌ xivatamaj can nojiel reꞌ y can ntiꞌan ri xivatamaj, can jaꞌal quixquicuot.
JOH 13:18 Man chivij ta ixvonojiel nquichꞌo-ve, ruma inreꞌ vataꞌn ivach ixreꞌ ri xixchaꞌ. Pero xtuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌej: Ri jun ri xvaꞌ viqꞌuin, xpalaj chuvij. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
JOH 13:19 Reꞌ niꞌej yan chiva, chi quireꞌ antok xtalka ri kꞌij chi nibꞌanataj, xtinimaj chi inreꞌ ri Cristo.
JOH 13:20 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri xtibꞌano recibir ri nitak-el inreꞌ, can inreꞌ ri nquiruꞌon recibir y ri xquiruꞌon recibir inreꞌ, can nuꞌon recibir ri takayuon-pa vichin.
JOH 13:21 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ, ri ránima can vor chica xunaꞌ. Jajaꞌ xuꞌej chica: Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi jun chivach ixreꞌ ri xtijacho vichin, xchaꞌ chica.
JOH 13:22 Y ri discípulos xquicaꞌyiej-quiꞌ, y man niquil ta chica niquiꞌej, ruma man cataꞌn ta choj chirij xchꞌo-ve.
JOH 13:23 Y ri jun chiquivach ri discípulos, ri altíra najoꞌx ruma ri Jesús, rakꞌal riqꞌuin ri Jesús.
JOH 13:24 Y cha ri jun discípulo reꞌ, xuꞌon-apa seña ri Simón Pedro, chi tucꞌutuj cha ri Jesús chi chica ri jun ri xtijacho richin.
JOH 13:25 Y ri discípulo reꞌ xrakꞌie-apa cierca ri roch-rucꞌuꞌx ri Jesús, y xucꞌutuj cha: Ajaf, ¿chica ri jun ri xtijacho avichin? xchaꞌ cha.
JOH 13:26 Y ri Jesús xuꞌej cha ri discípulo reꞌ: Ri choj cha xtinya-ve jun pedazo simíta mubꞌan, jareꞌ ri xtijacho vichin. Y jajaꞌ xumubꞌaꞌ jun pedazo simíta y xuyaꞌ cha ri Judas Iscariote ri rucꞌajuol ri Simón.
JOH 13:27 Y antok ri Judas Iscariote xucꞌux-ka ri simíta reꞌ, ja xuoc ri Satanás pa ránima. Y ri Jesús xuꞌej cha: Ri abꞌanun chic pensar chi naꞌan, tabꞌanaꞌ chaꞌnin, xchaꞌ cha.
JOH 13:28 Pero ri discípulos ri icꞌo-apa chirij ri mesa riqꞌuin, man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) karruma quireꞌ xuꞌej cha ri Judas.
JOH 13:29 Icꞌo xquiꞌan-ka pensar chi xtak-el ruma ri Jesús chulokꞌic nojiel ri xticꞌatzin chica chupan ri namakꞌej, o chi tuyaꞌ miera chica ri i-puobra, ruma ijejeꞌ cataꞌn chi ja ri Judas ri niyaco ri miera.
JOH 13:30 Ri Judas joꞌc xucꞌux-el ri jun pedazo simíta, ja xiel-el. Antok xiel-el jajaꞌ, can chakꞌaꞌ chic.
JOH 13:31 Y antok ri Judas alanak chic el, ri Jesús xuꞌej: Ja xalka ri huora chi ri Xtak-pa chicaj chi xalax chiꞌicajol, xtikꞌalajin chi can cꞌo-ve rukꞌij. Y quireꞌ jeꞌ ri Dios, can xtikꞌalajin ri nem rukꞌij ruma jajaꞌ.
JOH 13:32 Y ri Dios can xtikꞌalajin ri rukꞌij ruma jajaꞌ, y ri Dios can xtuꞌon chi nikꞌalajin ri rukꞌij. Y reꞌ vacame.
JOH 13:33 Chꞌitak valcꞌual, xa jubꞌaꞌ chic oc tiempo ri xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Ixreꞌ xquinicanuj; pero vacame niꞌej can chiva, incheꞌl ri nuꞌeꞌn chica nicꞌaj chic israelitas, chi ri pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve inreꞌ, ixreꞌ man xquixtiquir ta xquixbꞌaka vacame.
JOH 13:34 Vacame niyaꞌ jun cꞌacꞌacꞌ mandamiento chiva: Can tivajo-iviꞌ. Can incheꞌl nquixvajoꞌ inreꞌ, can quireꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ. Jareꞌ ri cꞌacꞌacꞌ mandamiento ri niyaꞌ can chiva.
JOH 13:35 Y xa xtivajo-iviꞌ, ri vinak xtiquitzꞌat chi ix nu-discípulos inreꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 13:36 Y ri Simón Pedro xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ¿pacheꞌ cꞌa ncaꞌa-ve? xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Vacame man ncatiquir ta ncaꞌa chuvij ri pacheꞌ xquiꞌa-ve inreꞌ. Pero después xcatiquir xcaꞌa chuvij, xchaꞌ cha ri Pedro.
JOH 13:37 Y ri Pedro xuꞌej cha: Ajaf, ¿karruma man nquitiquir ta nquiꞌa chavij vacame? Ruma xa nicꞌatzin chi niyaꞌ ri nucꞌaslien avuma atreꞌ, can xtinya-ve, xchaꞌ.
JOH 13:38 Ri Jesús xuꞌej cha: ¿Nayaꞌ came ri acꞌaslien vuma inreꞌ? Inreꞌ can ketzij, ketzij ri niꞌej chava: Cꞌa majaꞌ titzirin-pa ri mamaꞌ, antok atreꞌ oxeꞌ yan mul taꞌej chica ri ncaꞌcꞌutun chava, chi man avataꞌn ta noch, xchaꞌ ri Jesús cha ri Pedro.
JOH 14:1 Man tichꞌujirisaj ri ivánima, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos. Inreꞌ vataꞌn chi iniman ri Dios. Quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ viqꞌuin inreꞌ. Can quininimaj.
JOH 14:2 Pa rachuoch ri Nataꞌ Dios qꞌuiy lugar cꞌo. Y xa man ta quireꞌ, xinꞌej yan ta chiva. Vacame nquiꞌa chi nichojmij ri i-lugar.
JOH 14:3 Y xa nquiꞌa inreꞌ, y nichojmij ri i-lugar, xquipa chic jun bꞌay y xquixvucꞌuaj viqꞌuin; chi quireꞌ, pacheꞌ xquicꞌujie-ve inreꞌ, chireꞌ jeꞌ xquixcꞌujie-ve ixreꞌ.
JOH 14:4 Ixreꞌ ivataꞌn pacheꞌ nquiꞌa-ve inreꞌ y ivataꞌn jeꞌ ri bꞌay, xchaꞌ ri Jesús chica ri ru-discípulos.
JOH 14:5 Y ri discípulo ri Tomás rubꞌeꞌ xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, ojreꞌ man kataꞌn ta pacheꞌ ncaꞌa-ve atreꞌ. ¿Cheꞌl chi kataꞌn ri bꞌay reꞌ?
JOH 14:6 Y ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ ri bꞌay, inreꞌ ri ketzij, y inreꞌ ri cꞌaslien. Man jun xticovin xtibꞌaka riqꞌuin ri Nataꞌ xa man xquirunimaj ta inreꞌ.
JOH 14:7 Y xa ixreꞌ xivatamaj noch inreꞌ, can xivatamaj jeꞌ roch ri Nataꞌ. Y vacame can itzꞌatuon chic, y ivataꞌn chic roch, xchaꞌ chica.
JOH 14:8 Y ri Felipe, jun chic chiquivach ri discípulos, xuꞌej cha ri Jesús: Ajaf, tacꞌutuꞌ ri Atataꞌ Dios chakavach, y riqꞌuin reꞌ suficiente, xchaꞌ.
JOH 14:9 Y ri Jesús xuꞌej cha: ¿Qꞌuiy yan tiempo quicꞌujieꞌ iviqꞌuin, y man avataꞌn ta noch, atreꞌ Felipe? Ri tzꞌatayuon vichin, rutzꞌatuon jeꞌ ri Nataꞌ. ¿Karruma cꞌa atreꞌ naꞌej chi nicꞌut ri Nataꞌ chivach?
JOH 14:10 ¿Man nanimaj ta atreꞌ chi ri Nataꞌ cꞌo viqꞌuin inreꞌ y inreꞌ incꞌo riqꞌuin jajaꞌ? Ri tzij ri xintzijuoj chivach, can riqꞌuin ri Nataꞌ patanak-ve, ruma jajaꞌ cꞌo viqꞌuin inreꞌ. Can jajaꞌ ri nibꞌano ri samaj.
JOH 14:11 Can quininimaj chi inreꞌ incꞌo riqꞌuin ri Nataꞌ y jajaꞌ cꞌo viqꞌuin inreꞌ. Y xa man nquininimaj ta ruma ri niꞌej chiva, titzꞌataꞌ cꞌa ri nusamaj y quininimaj.
JOH 14:12 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva: Ri xquirunimaj inreꞌ, xcaꞌruꞌon ri samaj ri xinꞌan inreꞌ; y can más nimaꞌk tak samaj xcaꞌruꞌon, ruma inreꞌ nquiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ chicaj,
JOH 14:13 y nojiel ri xticꞌutuj cha ri Nataꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, can xtinꞌan. Chi quireꞌ nikꞌalajin ri rukꞌij ri Nataꞌ vuma inreꞌ.
JOH 14:14 Xa cꞌo ri xticꞌutuj pa nubꞌeꞌ inreꞌ, can xtinya-pa chiva.
JOH 14:15 Xa nquinivajoꞌ, can tibꞌanaꞌ nojiel ri nu-mandamientos.
JOH 14:16 Y inreꞌ xtincꞌutuj cha ri Nataꞌ, y jajaꞌ xtutak-pa Jun chic ri xtitoꞌn ivichin. Jun ri can xticꞌujieꞌ iviqꞌuin richin nojiel tiempo.
JOH 14:17 Y reꞌ ja ri Espíritu Santo ri nquixrutijuoj riqꞌuin ri ketzij. Ri vinak ri man quiniman ta ri Dios man niquiꞌan ta recibir riqꞌuin cánima, ruma ri Espíritu Santo man niquitzꞌat ta, ni man cataꞌn ta jeꞌ roch. Pero ixreꞌ ri iniman chic, can ivataꞌn chic roch, ruma jajaꞌ cꞌo chic iviqꞌuin y xticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
JOH 14:18 Inreꞌ nquiꞌa, pero man xquixyaꞌ ta can iyuon incheꞌl jun mabꞌaꞌ, ruma xa nquipa chic iviqꞌuin.
JOH 14:19 Ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, joꞌc chic jubꞌaꞌ xquinquitzꞌat, pero ixreꞌ xquinitzꞌat chic. Ruma inreꞌ cꞌo nucꞌaslien, ixreꞌ jeꞌ xticꞌujieꞌ icꞌaslien.
JOH 14:20 Y chupan ri kꞌij reꞌ, xtikꞌalajin otz chivach chi inreꞌ incꞌo riqꞌuin ri Nataꞌ, ixreꞌ ixcꞌo viqꞌuin inreꞌ y inreꞌ incꞌo iviqꞌuin ixreꞌ.
JOH 14:21 Ri cꞌo ri nuchꞌabꞌal pa ránima y ncaꞌruꞌon nojiel ri mandamientos ri ncaꞌnꞌej, can nquirajoꞌ. Y ri nquirajoꞌ inreꞌ, can xtajoꞌx ruma ri Nataꞌ, y inreꞌ jeꞌ can xtinvajoꞌ y xtincꞌut-viꞌ choch, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 14:22 Y ri Judas, ri jun chiquivach ri ru-discípulos, pero man ja ta ri Iscariote, xucꞌutuj cha ri Jesús: Ajaf, ¿karruma joꞌc chakavach ojreꞌ xtacꞌut-ve-aviꞌ y man nacꞌut ta aviꞌ chiquivach ri vinak ri man quiniman ta ri Dios?
JOH 14:23 Y ri Jesús xuꞌej cha: Ri nquirajoꞌ, can nuꞌon ri nuꞌej ri nuchꞌabꞌal. Ri jun ri xtibꞌano quireꞌ, can xtajoꞌx ruma ri Nataꞌ. Y ri Nataꞌ y inreꞌ xkupa riqꞌuin y xtakaꞌan kachuoch riqꞌuin ránima.
JOH 14:24 Ri man nquirajoꞌ ta, man nuꞌon ta ri nuꞌej ri nuchꞌabꞌal. Y ri chꞌabꞌal ri ivaxan viqꞌuin, man vichin ta inreꞌ; xa richin ri Nataꞌ ri takayuon-pa vichin.
JOH 14:25 Y nojiel ri chꞌabꞌal reꞌ, can nuꞌeꞌn-pa chivach.
JOH 14:26 Y antok inreꞌ man incꞌo ta chic iviqꞌuin, ri Nataꞌ xtutak-pa ri Espíritu Santo ri xtitoꞌn ivichin. Y jajaꞌ ri xticꞌujieꞌ iviqꞌuin pa nucꞌaxiel inreꞌ. Y jajaꞌ jeꞌ xquixrutijuoj y xtunataj chiva nojiel ri chꞌabꞌal ri i-nuꞌeꞌn can inreꞌ chiva.
JOH 14:27 Ri paz ri cꞌo viqꞌuin inreꞌ, niyaꞌ can chiva. Ri paz ri niyaꞌ can inreꞌ riqꞌuin ivánima, man incheꞌl ta ri paz ri niquiyaꞌ ri vinak. Man tichꞌujirisaj ri ivánima, y man tixiꞌij-iviꞌ.
JOH 14:28 Xivaxaj ri xinꞌej yan chiva: Inreꞌ xquiꞌa, pero nquitzalaj chic pa iviqꞌuin. Y xa ixreꞌ nquinivajoꞌ, nquixquicuot ta, ruma inreꞌ nuꞌeꞌn chi nquiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ. Jajaꞌ cꞌo más rukꞌij chinoch inreꞌ.
JOH 14:29 Reꞌ niꞌej yan can chiva, chi quireꞌ antok xtalka ri kꞌij reꞌ, xtinimaj ri nuꞌeꞌn can chiva.
JOH 14:30 Y vacame man qꞌuiy ta chic ri chꞌabꞌal ri xtinꞌej can chiva, ruma ri tiempo xa man qꞌuiy ta chic. Ri Satanás, ri tzꞌamayuon ri roch-ulief, xa nucꞌut yan pa-riꞌ. Jajaꞌ man jun rukꞌaꞌ chuva.
JOH 14:31 Inreꞌ niꞌan ri nrajoꞌ ri Nataꞌ, chi quireꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief niquitzꞌat chi inreꞌ nivajoꞌ ri Nataꞌ. Quixpalaj y kojiel-el vaveꞌ, xchaꞌ chica.
JOH 15:1 Y ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ ri ketzij mata uva, y ri Nataꞌ jareꞌ ri samajiel.
JOH 15:2 Antok jun mata uva icꞌo rukꞌaꞌ ri man niquiyaꞌ ta quivach, ncaꞌlasas-el. Y ri rukꞌaꞌ ri can niquiyaꞌ quivach, ncaꞌjoskꞌis otz, chi quireꞌ niquiyaꞌ más quivach. Can quireꞌ jeꞌ inreꞌ. Ri Nataꞌ ncaꞌrutzꞌat quinojiel ri icꞌo viqꞌuin y ncaꞌralasaj-el ri man otz ta quicꞌaslien. Y ri otz quicꞌaslien, ncaꞌrujoskꞌij más, chi quireꞌ más otz nuꞌon ri quicꞌaslien.
JOH 15:3 Ixreꞌ ri ya nucꞌutun-pa ri chꞌabꞌal chivach, can ix sak chic ruma ri chꞌabꞌal reꞌ.
JOH 15:4 Can quireꞌ quixcꞌujieꞌ viqꞌuin, chi quireꞌ inreꞌ nquicꞌujieꞌ jeꞌ iviqꞌuin. Ruma jun rukꞌaꞌ ri uva man nicovin ta nuyaꞌ roch, xa man cꞌo ta chirij ri rakan. Xa nicꞌatzin chi ri rukꞌaꞌ ri uva nicꞌujieꞌ chirij ri rakan, chi quireꞌ nuyaꞌ roch. Can quireꞌ jeꞌ ixreꞌ, can nicꞌatzin chi siempre nquixcꞌujieꞌ viqꞌuin.
JOH 15:5 Inreꞌ ri mata uva, y ixreꞌ ri rukꞌaꞌ. Ri can siempre cꞌo viqꞌuin y inreꞌ riqꞌuin jajaꞌ, ri rucꞌaslien can otz. Ruma ri man cꞌo ta viqꞌuin, man jun ri xtitiquir xtuꞌon.
JOH 15:6 Ri man nicꞌujieꞌ ta viqꞌuin, xtuꞌon incheꞌl ri rukꞌaꞌ ri uva ri man niquiyaꞌ ta quivach. Ncaꞌlasas-el, y antok i-chakeꞌj chic, ncaꞌbꞌamuol-pa y ncaꞌcꞌak pa kꞌakꞌ, y chireꞌ ncaꞌcꞌat-ve.
JOH 15:7 Xa ixreꞌ xquixcꞌujieꞌ viqꞌuin y xtiꞌan ri niꞌej chiva, can ticꞌutuj cha ri Dios ri nurayij ri ivánima, y jajaꞌ xtuya-pa chiva ri nticꞌutuj.
JOH 15:8 Xa otz ri icꞌaslien, can kꞌalaj chi ketzij ix nu-discípulos. Y rumareꞌ ri xcaꞌtzꞌato ivichin, can xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Nataꞌ.
JOH 15:9 Can incheꞌl nquirajoꞌ ri Nataꞌ Dios, can quireꞌ jeꞌ nquixvajoꞌ inreꞌ. Can siempre quixcꞌujieꞌ chupan ri nu-amor.
JOH 15:10 Y xa ixreꞌ ntiꞌan ri nuꞌej ri nu-mandamientos, can siempre ixcꞌo chupan ri nu-amor. Incheꞌl ri nubꞌanun inreꞌ riqꞌuin ri Nataꞌ, inreꞌ can niꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos, y siempre incꞌo chupan ri ru-amor.
JOH 15:11 Y nojiel ri nuꞌeꞌn chic chiva, richin cꞌa chi nquixquicuot, can incheꞌl nquiquicuot inreꞌ, y chi quireꞌ siempre nquixquicuot.
JOH 15:12 Inreꞌ niyaꞌ ri nu-mandamiento chiva, chi tivajo-iviꞌ, incheꞌl nquixvajoꞌ inreꞌ.
JOH 15:13 Man jun ri más nem ru-amor que choch ri jun ri nuyaꞌ ri rucꞌaslien pa quicꞌaxiel ri ru-amigos.
JOH 15:14 Y ixreꞌ can ix nu-amigos, xa ntiꞌan nojiel ri niꞌej inreꞌ chiva.
JOH 15:15 Ruma inreꞌ can ix nu-amigos nubꞌanun yan chiva, ruma nojiel ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chuva, inreꞌ can xintzijuoj yan chiva ixreꞌ. Man ix aj-nusamajiel ta chic. Ruma jun samajiel man rataꞌn ta ri chica nuꞌon pensar ri rajaf.
JOH 15:16 Inreꞌ ri xchoꞌn ivichin ixreꞌ, y man ixreꞌ ta ri xichoꞌn vichin inreꞌ. Y inreꞌ xixchaꞌ chi nquixtak chi ntiꞌan ri nusamaj y chi otz jeꞌ ri icꞌaslien, y reꞌ richin nojiel tiempo; chi quireꞌ chica-na ri xticꞌutuj cha ri Nataꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, jajaꞌ can xtuya-pa chiva.
JOH 15:17 Can niꞌan cꞌa mandar chiva, chi can tivajo-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ.
JOH 15:18 Y xa itziel nquixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, talka pan iveꞌ chi man joꞌc ta chiva ixreꞌ quireꞌ niꞌan, xa quireꞌ xꞌan chuva inreꞌ antes.
JOH 15:19 Xa ta ix junan quiqꞌuin ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can ta nquixcajoꞌ. Pero vacame itziel nquixquitzꞌat, ruma man ix junan ta chic quiqꞌuin, y ruma inreꞌ xichoꞌn-pa ivichin chiquicajol ijejeꞌ.
JOH 15:20 Can talka pan iveꞌ chi vaveꞌ choch-ulief, man jun samajiel más nem choch ri rajaf. Y xa inreꞌ ri in Ivajaf, itziel nquitzꞌiet cuma ri vinak y man otz ta ri niquiꞌan chuva, ixreꞌ jeꞌ can quireꞌ xtiꞌan chiva. Y ri niquiꞌan ri nuꞌej ri nuchꞌabꞌal, can xtiquiꞌan jeꞌ ri ntiꞌej ixreꞌ chica.
JOH 15:21 Nojiel cꞌa ri sufrimiento reꞌ xtiquiꞌan chiva ruma man cataꞌn ta roch ri Dios ri takayuon-pa vichin. Can itziel nquixquitzꞌat ruma iyoꞌn ivánima viqꞌuin.
JOH 15:22 Y xa man ta xipa inreꞌ choch-ulief chi xaltzijuoj ri nuchꞌabꞌal, manak ta qui-pecado. Pero vacame, ruma inreꞌ xipa choch-ulief, ijejeꞌ man xcaꞌtiquir ta xtiquiꞌej chi man jun qui-pecado.
JOH 15:23 Ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin, man joꞌc ta inreꞌ ri itziel nquinquitzꞌat, xa quireꞌ jeꞌ niquiꞌan cha ri Nataꞌ.
JOH 15:24 Y man ta jun qui-pecado, xa ta inreꞌ man ta i-nubꞌanun nimaꞌk tak samaj ri man jun bꞌanayuon chiquivach. Pero ijejeꞌ can xquitzꞌat yan ri samaj reꞌ y man in-quiniman ta. Xa itziel nquinquitzꞌat y itziel jeꞌ niquitzꞌat ri Nataꞌ.
JOH 15:25 Nojiel reꞌ nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri nuꞌej: Itziel xinquitzꞌat, mesque man jun nuchꞌoꞌj. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
JOH 15:26 Pero antok inreꞌ xquitzalaj chic chila riqꞌuin ri Nataꞌ, xtintak-pa ri Espíritu Santo ri xtitoꞌn ivichin, y jajaꞌ xquirutzijuoj, y xquixrutijuoj jeꞌ riqꞌuin ri ketzij. Y jajaꞌ riqꞌuin ri Nataꞌ xtipa-ve.
JOH 15:27 Y ixreꞌ can xquinitzijuoj jeꞌ, ruma antok xintzꞌuc-pa ri nusamaj, ixcꞌo viqꞌuin.
JOH 16:1 Y nojiel reꞌ xinꞌej chiva, chi quireꞌ man jun chivach ixreꞌ ri xtitzak.
JOH 16:2 Ruma xquixkotax-pa pa tak sinagogas; y xtalka ri huora antok ri vinak xtiquiꞌan pensar chi rusamaj ri Dios niquiꞌan antok nquixquiquimisaj.
JOH 16:3 Quireꞌ xtiquiꞌan ri vinak, ruma man cataꞌn ta roch ri Nataꞌ y man cataꞌn ta jeꞌ noch inreꞌ.
JOH 16:4 Can nojiel reꞌ niꞌej can chiva, chi quireꞌ antok xtalka ri huora, xtalka pan iveꞌ chi ketzij ri xinꞌej can chiva. Nojiel reꞌ man nuꞌeꞌn ta chiva antes, ruma cꞌa incꞌo iviqꞌuin.
JOH 16:5 Pero vacame, ja nquiꞌa riqꞌuin ri takayuon-pa vichin. Y man jun chivach ixreꞌ nicꞌutun-pa chuva: ¿Pacheꞌ cꞌa ncaꞌa-ve?
JOH 16:6 Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa nojnak ri ivánima riqꞌuin bꞌis, ruma ri xinꞌej chiva.
JOH 16:7 Pero inreꞌ ketzij ri niꞌej chiva: Can otz nuꞌon chiva chi nquiꞌa yan; ruma xa man nquiꞌa ta, man nipa ta ri Espíritu Santo ri xtitoꞌn ivichin. Pero xa nquiꞌa yan, ja nitak-pa.
JOH 16:8 Y antok xtalka ri Espíritu Santo, can xtuꞌej chiquivach ri vinak ri man quiniman ta ri Dios chi cꞌo qui-pecado, chi cꞌo jun choj bꞌay richin cꞌaslien, y chi ri Dios xcaꞌruꞌon condenar ri vinak ri man ncaꞌniman ta richin.
JOH 16:9 Jajaꞌ xtuꞌej chiquivach ri vinak chi cꞌo qui-pecado, ruma man nquinquinimaj ta inreꞌ.
JOH 16:10 Can xtuꞌej cꞌa chiquivach ri vinak chi cꞌo jun choj bꞌay richin cꞌaslien, ruma inreꞌ riqꞌuin ri Nataꞌ nquiꞌa-ve. Y ixreꞌ man xquinitzꞌat ta chic.
JOH 16:11 Y jajaꞌ jeꞌ xtuꞌej chi ri Dios xcaꞌruꞌon condenar ri vinak ri man ncaꞌniman ta richin, ruma vacame ri Satanás, ri tzꞌamayuon ri roch-ulief, ya xꞌan condenar.
JOH 16:12 Cꞌo cꞌa qꞌuiy ri man niꞌej ta can chiva, ruma vacame man nquixtiquir ta ntiꞌan entender.
JOH 16:13 Pero antok xtipa ri Espíritu Santo, can xquixrutijuoj y xquixrucꞌuaj chupan ri ketzij. Jajaꞌ man ruyuon ta xtisamaj; ruma ri chꞌabꞌal ri xtuꞌej chiva, ja ri i-bꞌeꞌn-pa cha chicaj. Y rumareꞌ jajaꞌ xtuꞌej chiva ri xcaꞌbꞌanataj chupan ri tiempo ri chivach-apa.
JOH 16:14 Y jajaꞌ xtuyaꞌ nukꞌij inreꞌ; ruma xtuꞌon recibir ri vichin inreꞌ, y xtuꞌej chiva.
JOH 16:15 Ruma nojiel ri cꞌo riqꞌuin ri Nataꞌ, can vichin inreꞌ, y rumareꞌ inreꞌ xinꞌej yan chiva chi ri Espíritu Santo xtuꞌon recibir ri vichin inreꞌ, y xtuꞌej chiva.
JOH 16:16 Vacame joꞌc chic jubꞌaꞌ tiempo xquinitzꞌat, ruma nquiꞌa; pero xtakꞌax chic jubꞌaꞌ tiempo, y ja xquinitzꞌat chic jun bꞌay. Quireꞌ niꞌej chiva ruma nquiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ Dios, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 16:17 Y nicꞌaj ru-discípulos xquicꞌutuj chiquivach: ¿Chica cꞌa ri xrajoꞌ xuꞌej chika riqꞌuin ri xaꞌruꞌej? Vacame joꞌc chic jubꞌaꞌ tiempo xquinitzꞌat, ruma nquiꞌa; pero xtakꞌax chic jubꞌaꞌ tiempo, y ja xquinitzꞌat chic jun bꞌay; ruma nquiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ Dios, xaꞌchaꞌ ri discípulos chiquivach.
JOH 16:18 Y niquiꞌej jeꞌ chiquivach: ¿Chica cꞌa nrajoꞌ nuꞌej riqꞌuin ri xuꞌej: Joꞌc chic jubꞌaꞌ tiempo? Xa man niꞌka ta pa kaveꞌ (man nakaꞌan ta entender) ri nuꞌej, ncaꞌchaꞌ.
JOH 16:19 Y ri Jesús chaꞌnin xuyaꞌ cuenta choch chi ri ru-discípulos cꞌo ri nicajoꞌ niquicꞌutuj cha, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej: Ixreꞌ ntivajoꞌ ntinaꞌiej chica ri xinꞌej, chi vacame joꞌc chic jubꞌaꞌ tiempo xquinitzꞌat, ruma nquiꞌa; pero xtakꞌax chic jubꞌaꞌ tiempo, y ja xquinitzꞌat chic jun bꞌay.
JOH 16:20 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi ixreꞌ can xquixuokꞌ y xquixbꞌisuon ruma nojiel ri xtiꞌan chuva inreꞌ. Pero ri vinak ri man quiniman ta ri Dios xcaꞌquicuot rumareꞌ. Pero mesque ixreꞌ nem ri bꞌis ri cꞌo riqꞌuin ivánima, ri bꞌis xa xticꞌaxtaj, y pa rucꞌaxiel ri bꞌis xa xquixquicuot.
JOH 16:21 Ri bꞌis reꞌ junan riqꞌuin ri ruquiy ri nunaꞌ jun ixok antok nalka ri huora chi nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Antok ri acꞌual ya xalax, ri ixok man nalka ta chic paroꞌ chica sufrimiento ri xukꞌasaj, ruma altíra niquicuot chi xalax jun chic acꞌual choch-ulief.
JOH 16:22 Quireꞌ jeꞌ ixreꞌ, vacame cꞌo bꞌis pa tak ivánima, pero nquipa chic jun bꞌay iviqꞌuin chi nquixaltzꞌataꞌ. Y antok xquipa iviqꞌuin, ja xtiquicuot chic jun bꞌay ri ivánima, y reꞌ man jun xtitiquir xtalasan-el pa tak ivánima.
JOH 16:23 Y chupan ri kꞌij reꞌ, man chuva ta inreꞌ xticꞌutuj-ve jun kax. Can ketzij, ketzij ri niꞌej chiva, chi nojiel ri xticꞌutuj cha ri Nataꞌ pa nubꞌeꞌ inreꞌ, jajaꞌ can xtuya-pa chiva.
JOH 16:24 Y cꞌa vacame man jun cꞌa kax icꞌutun cha ri Nataꞌ pa nubꞌeꞌ. Can ticꞌutuj cꞌa y xtiyoꞌx chiva ri nticꞌutuj. Chi quireꞌ más xtiquicuot ri ivánima.
JOH 16:25 Nojiel ri nuꞌeꞌn chic chiva, riqꞌuin parábolas (cꞌambꞌal-tzij), pero xtalka ri kꞌij antok man quireꞌ ta chic xquichꞌoꞌ chivach. Xa kꞌalaj ri rubꞌixic xtinꞌan chivach chirij ri Nataꞌ Dios.
JOH 16:26 Y chupan ri kꞌij reꞌ, can pa nubꞌeꞌ inreꞌ xticꞌutuj cha ri Nataꞌ, y jajaꞌ xtuya-pa chiva ri nticꞌutuj cha. Y man inreꞌ ta chic xquicꞌutun pan i-cuenta cha ri Nataꞌ.
JOH 16:27 Ri Nataꞌ mismo xtuyaꞌ chiva ri nticꞌutuj cha, ruma altíra nquixrajoꞌ. Y jajaꞌ altíra nquixrajoꞌ, ruma ixreꞌ nquinivajoꞌ inreꞌ y ruma ntinimaj chi inreꞌ riqꞌuin jajaꞌ in-patanak-ve.
JOH 16:28 Can riqꞌuin ri Nataꞌ Dios in-patanak-ve chi xinalka choch-ulief. Y vacame riqꞌuin jajaꞌ nquitzalaj chic, y niyaꞌ can ri roch-ulief, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 16:29 Y ri ru-discípulos xquiꞌej cha: Can ketzij chi vacame man cuesta ta chi niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) ri xaꞌej, vacame xa can kꞌalaj nojiel ri xaꞌej.
JOH 16:30 Vacame niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) chi atreꞌ nojiel cꞌa avataꞌn. Man nicꞌatzin ta chi cꞌa nakacꞌutuj chava. Y rumareꞌ ojreꞌ can nakanimaj chi riqꞌuin ri Dios at-patanak-ve, xaꞌchaꞌ.
JOH 16:31 Y ri Jesús xuꞌej chica ri discípulos: ¿Can ntinimaj came?
JOH 16:32 Ruma can ketzij niꞌej chiva chi ri huora nipa, y ja xalka, chi ixreꞌ xtiquiraj-el-iviꞌ y xquiniyaꞌ can nuyuon inreꞌ. Pero man nuyuon ta xquicꞌujieꞌ can, ruma ri Nataꞌ cꞌo viqꞌuin.
JOH 16:33 Y nojiel cꞌa reꞌ xinꞌej chiva, chi nicꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin ivánima, ruma xa jun ibꞌanun viqꞌuin. Y niꞌej can jeꞌ chiva, chi choch ri ulief xtikꞌasaj sufrimiento. Pero ruma inreꞌ ya xichꞌacuon chirij ri Satanás, ri tzꞌamayuon ri roch-ulief, rumareꞌ ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx viqꞌuin.
JOH 17:1 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ, xtzuꞌn chicaj chi xuꞌon orar, y xuꞌej: Nataꞌ Dios, ri nu-huora ja xalka. Vacame tabꞌanaꞌ chuva inreꞌ ri in Acꞌajuol chi nikꞌalajin ri nukꞌij; chi quireꞌ, inreꞌ ri in Acꞌajuol can quireꞌ jeꞌ xtinꞌan, chi xtikꞌalajin ri akꞌij.
JOH 17:2 Ruma can ayoꞌn-pa poder pa nukꞌaꞌ chi nquicꞌujieꞌ pa quiveꞌ quinojiel vinak y chi niyaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta chica ri vinak ri can i-ayoꞌn chic chuva.
JOH 17:3 Y jareꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta: Chi niquitamaj avach atreꞌ Nataꞌ Dios y niquitamaj jeꞌ noch inreꞌ. Ruma atreꞌ ri ketzij Dios y man jun chic Dios cꞌo, y inreꞌ ri Jesucristo ri xinatak-pa choch-ulief.
JOH 17:4 Inreꞌ xinyaꞌ yan akꞌij vaveꞌ choch-ulief. Y xinqꞌuis yan jeꞌ nojiel ri samaj ri aꞌeꞌn-pa chuva.
JOH 17:5 Vacame cꞌa Nataꞌ Dios, tabꞌanaꞌ chi nikꞌalajin ri nukꞌij aviqꞌuin, incheꞌl ri nukꞌij ri cꞌo antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.
JOH 17:6 Can xincꞌut cꞌa ri abꞌeꞌ chica ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva, ri i-achoꞌn chic pa atreꞌ chiquicajol ri icꞌo choch-ulief. Ri achiꞌaꞌ reꞌ, can i-avichin atreꞌ, y xaꞌyaꞌ chuva inreꞌ. Y vacame ijejeꞌ niquiꞌan ri nuꞌej ri achꞌabꞌal.
JOH 17:7 Ri achiꞌaꞌ reꞌ, cataꞌn chic chi nojiel ri ayoꞌn-pa chuva, can aviqꞌuin atreꞌ patanak-ve.
JOH 17:8 Ruma ja ri chꞌabꞌal ri ayoꞌn-pa chuva chi niꞌej, jareꞌ ri xinꞌej chiquivach ri achiꞌaꞌ reꞌ. Y ijejeꞌ xquiꞌan recibir, y xquitamaj chi ketzij chi aviqꞌuin atreꞌ Nataꞌ Dios in-patanak-ve. Can xquinimaj cꞌa chi atreꞌ ri at-takayuon-pa vichin.
JOH 17:9 Inreꞌ nicꞌutuj chava pa qui-cuenta ijejeꞌ vacame, y man pa qui-cuenta ta ri vinak ri man at-quiniman ta. Can pa qui-cuenta ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva nicꞌutuj chava, ruma can i-avichin atreꞌ.
JOH 17:10 Y quinojiel ri i-vichin inreꞌ, can i-avichin atreꞌ, y ri i-avichin atreꞌ, can i-vichin inreꞌ. Y inreꞌ xkꞌalajin yan ri nukꞌij cuma ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva.
JOH 17:11 Santo Nataꞌ, pan akꞌaꞌ ncaꞌnjach-ve can ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva. Caꞌchajij, chi quireꞌ can junan ta cánima y joꞌc jun ta niquiꞌan. Can niquiꞌan ta incheꞌl kabꞌanun ojreꞌ, ruma ojreꞌ joꞌc jun kabꞌanun. Caꞌchajij cꞌa, ruma ijejeꞌ cꞌa ncaꞌcꞌujieꞌ can choch-ulief, y inreꞌ ya nquitzalaj-el aviqꞌuin.
JOH 17:12 Y inreꞌ, i-nuchajin-pa ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva. Ri tiempo ri xicꞌujieꞌ quiqꞌuin choch-ulief, can xaꞌnchajij pan abꞌeꞌ. Y man jun cꞌa xsach can chiquivach, xa joꞌc ri jun ri itziel xuꞌon y ja ri camic xuchaꞌ; chi nuꞌon cumplir incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri achꞌabꞌal.
JOH 17:13 Inreꞌ ja nquitzalaj-el aviqꞌuin, pero ruma ri cꞌa nquicꞌujieꞌ jubꞌaꞌ choch-ulief, niꞌej reꞌ chiquivach, ruma nivajoꞌ chi niquicuot can ri cánima. Can incheꞌl nquiquicuot inreꞌ.
JOH 17:14 Ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva, can nuyoꞌn ri achꞌabꞌal chica. Rumareꞌ ri vinak ri man at-quiniman ta, can itziel xaꞌquitzꞌat; ruma ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva, man i-richin ta chic ri roch-ulief. Ijejeꞌ can i-incheꞌl chic inreꞌ, ruma inreꞌ man in richin ta jeꞌ ri roch-ulief.
JOH 17:15 Man nicꞌutuj ta chava chi caꞌvalasaj-el choch-ulief. Ri nicꞌutuj chava, xa caꞌtoꞌ choch ri itziel y man tayaꞌ lugar chi ncaꞌruchꞌec.
JOH 17:16 Ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva, man i-richin ta chic ri roch-ulief, i-incheꞌl inreꞌ, y inreꞌ man in richin ta jeꞌ ri roch-ulief.
JOH 17:17 Can tabꞌanaꞌ chica chi niquijach-quiꞌ más chupan ri achꞌabꞌal. Ri achꞌabꞌal jareꞌ ri ketzij.
JOH 17:18 Y can incheꞌl ri xaꞌan-pa chuva inreꞌ chi xinatak-pa chi niꞌan ri asamaj choch-ulief, quireꞌ jeꞌ niꞌan inreꞌ chica ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva. Can i-nutakuon-el chi niquiꞌan ri asamaj choch-ulief.
JOH 17:19 Cuma ijejeꞌ, inreꞌ nijach-viꞌ pan akꞌaꞌ, chi quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ijejeꞌ. Can tiquijacha-quiꞌ pan akꞌaꞌ chi ncaꞌcꞌujieꞌ chupan ri ketzij.
JOH 17:20 Inreꞌ man joꞌc ta pa qui-cuenta ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva nicꞌutuj chava, xa quireꞌ jeꞌ nicꞌutuj chava pa qui-cuenta quinojiel ri xcaꞌniman vichin ruma ri chꞌabꞌal ri xtiquitzijuoj ijejeꞌ;
JOH 17:21 chi quinojiel can junan ta cánima. Can joꞌc ta jun xtiquiꞌan, incheꞌl kabꞌanun ojreꞌ. Ruma atreꞌ Nataꞌ Dios atcꞌo viqꞌuin, y inreꞌ incꞌo aviqꞌuin atreꞌ. Quireꞌ nivajoꞌ chi niquiꞌan ta ijejeꞌ kiqꞌuin ojreꞌ. Y quireꞌ nikꞌalajin chiquivach ri vinak ri man at-quiniman ta, chi atreꞌ ri xatako-pa vichin.
JOH 17:22 Ri akꞌij atreꞌ ri ayoꞌn-pa chuva inreꞌ, can xinyaꞌ yan chica. Rumareꞌ cꞌo chic quikꞌij jeꞌ; chi quireꞌ joꞌc ta jun xtiquiꞌan, incheꞌl kabꞌanun ojreꞌ, joꞌc jun kabꞌanun.
JOH 17:23 Can xquicꞌujieꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ y atreꞌ viqꞌuin inreꞌ, chi quireꞌ ijejeꞌ can joꞌc ta jun xtiquiꞌan. Y cuma ijejeꞌ, ri vinak ri man at-quiniman ta xtiquitamaj chi inreꞌ can atreꞌ Nataꞌ Dios ri xatako-pa vichin. Y xtiquitamaj ri vinak chi ncaꞌvajoꞌ, incheꞌl nquinavajoꞌ inreꞌ.
JOH 17:24 Nataꞌ Dios, inreꞌ nivajoꞌ chi quinojiel ri i-ayoꞌn chuva xcaꞌbꞌacꞌujieꞌ viqꞌuin chicaj, chi niquitzꞌat ri nukꞌij ri ayoꞌn, ruma in avajoꞌn-pa antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.
JOH 17:25 Nataꞌ Dios, atreꞌ ri at choj riqꞌuin nojiel, ri vinak ri man at-quiniman ta man cataꞌn ta avach. Pero inreꞌ vataꞌn avach, y ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva xquitamaj jeꞌ chi atreꞌ ri xatako-pa vichin.
JOH 17:26 Y nucꞌutun cꞌa ri abꞌeꞌ chiquivach, y nicꞌut más; chi quireꞌ can incheꞌl nquinavajoꞌ inreꞌ, can quireꞌ jeꞌ caꞌvajoꞌ ijejeꞌ, y inreꞌ xquicꞌujieꞌ quiqꞌuin ijejeꞌ.
JOH 18:1 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ, jajaꞌ y ri ru-discípulos xaꞌiel-el, y xaꞌkꞌax-apa jucꞌan ri río coꞌl-oc ri niꞌeꞌx Cedrón cha. Chireꞌ cꞌo jun huerto y chireꞌ xaꞌuoc-oc.
JOH 18:2 Ri Judas, ri nijacho richin ri Jesús, rataꞌn cꞌa ri lugar, ruma ri Jesús qꞌuiy mul i-rucꞌuan ri ru-discípulos chireꞌ.
JOH 18:3 Rumareꞌ ri Judas xaꞌrucꞌuaj cꞌa chupan ri lugar reꞌ, iqꞌuiy soldados y nicꞌaj chiquivach ri chajiniel richin ri templo ri xaꞌtak-el cuma ri principales sacerdotes y cuma jeꞌ ri achiꞌaꞌ fariseos. Ri soldados y ri chajiniel can quicꞌamun-pa lámparas y antorchas y quicꞌamun jeꞌ pa lanzas y espadas.
JOH 18:4 Y ri Jesús rataꞌn chic cꞌa nojiel ri chica xtukꞌasaj. Rumareꞌ xaꞌbꞌarucꞌuluꞌ ri i-patanak y xucꞌutuj chica: ¿Chica nticanuj? xchaꞌ chica.
JOH 18:5 Ijejeꞌ xquiꞌej: Ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakacanuj, xaꞌchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ, xchaꞌ. Y ri Judas ri nijacho ri Jesús, can cꞌo jeꞌ chiquicajol ri vinak.
JOH 18:6 Y antok ri Jesús xuꞌej chica: Inreꞌ; ri vinak xaꞌjiel chiquij, y xaꞌtzak pan ulief.
JOH 18:7 Y ri Jesús xucꞌutuj chic jun bꞌay chica: ¿Chica ri nticanuj? xchaꞌ. Y ri vinak reꞌ xquiꞌej chic: Ja ri Jesús ri aj-Nazaret ri nakacanuj, xaꞌchaꞌ.
JOH 18:8 Y ri Jesús xuꞌej chica: Can ya xivaxaj ri xinꞌej chiva chi inreꞌ. Y xa inreꞌ ri nquinicanuj, tiyaꞌ lugar chica ri icꞌo viqꞌuin chi caꞌa, xchaꞌ.
JOH 18:9 Quireꞌ xuꞌej ri Jesús, chi quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl ri ruꞌeꞌn. Jajaꞌ can ruꞌeꞌn cꞌa: Chiquivach ri achiꞌaꞌ ri xaꞌyaꞌ chuva, man jun xsach can chiquivach.
JOH 18:10 Pero ri Simón Pedro rucꞌuan jun espada, y xralasaj-el y xusoc ri ru-esclavo ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xralasaj-el ri ruxiquin derecha. Y ri esclavo reꞌ Malco rubꞌeꞌ.
JOH 18:11 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Pedro: Tayacaꞌ la av-espada chupan ri ru-vaina. ¿Atreꞌ naꞌan pensar chi ruma la xaꞌan, inreꞌ can nquicolotaj choch ri sufrimiento ri ruꞌeꞌn-pa ri Nataꞌ chi nikꞌasaj? xchaꞌ cha.
JOH 18:12 Y ri iqꞌuiy soldados y ri qui-jefe, y ri chajiniel ri i-quitakuon-pa ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, xquitzꞌom ri Jesús y xquixim-el.
JOH 18:13 Naꞌay xquicꞌuaj choch ri Anás, ruma ri Anás rujiꞌnan ri Caifás. Y ri tiempo reꞌ ja ri Caifás ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij.
JOH 18:14 Y ja ri Caifás ri bꞌiyuon chica ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, chi más otz chi joꞌc jun ri nicon pa qui-cuenta quinojiel ri vinak.
JOH 18:15 Ri Simón Pedro y jun chic discípulo i-bꞌanak chirij ri Jesús. Ri jun chic discípulo can ataꞌn roch ruma ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, rumareꞌ choj xuoc chirachuoch ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, y xcꞌujieꞌ chojay.
JOH 18:16 Pero ri Pedro man xuoc ta oc, xa xcꞌujieꞌ can chuchiꞌ ri puerta. Y ri discípulo ri ataꞌn roch ruma ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xiel chic pa y xchꞌoꞌ cha ri ixok ri nuchajij ri puerta y xucusaj-oc ri Pedro.
JOH 18:17 Y ri xtan aj-chi-icꞌ ri nicꞌujieꞌ chuchiꞌ ri puerta xuꞌej cha ri Pedro: ¿Man at jun ta jeꞌ chiquivach ri ru-discípulos ri ache ri cꞌamun-pa? xchaꞌ cha. Pero jajaꞌ xuꞌej: Inreꞌ man in ru-discípulo ta, xchaꞌ.
JOH 18:18 Ri ru-esclavos ri icꞌo chupan ri jay reꞌ y ri alguaciles ri xquicꞌam-pa ri Jesús, quibꞌaxuon jun kꞌakꞌ y i-paꞌl-apa chuchiꞌ chi niquimakꞌ-quiꞌ ruma ri tief. Y ri Pedro jeꞌ paꞌl-apa chiquicajol, rumakꞌuon-apa-riꞌ chuchiꞌ ri kꞌakꞌ.
JOH 18:19 Ri Anás ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xucꞌutuj cha ri Jesús chirij ri chica niquiꞌan ri ru-discípulos y xucꞌutuj jeꞌ cha chirij ri ncaꞌrucꞌut chiquivach ri vinak.
JOH 18:20 Xpa ri Jesús xuꞌej: Inreꞌ can kꞌalaj xichꞌoꞌ chiquivach quinojiel vinak. In-chꞌovinak chiquivach pa templo y pa tak sinagogas, ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ quinojiel ri israelitas. Can man jun kax pan aval xichꞌoꞌ chica.
JOH 18:21 ¿Karruma atreꞌ xa chuva inreꞌ nacꞌutuj-ve? Tacꞌutuj chica ri xaꞌcꞌaxan vichin, y ijejeꞌ ncaꞌeꞌn ri chica nutzijuon chica. Ijejeꞌ can cataꞌn ri chica nuꞌeꞌn inreꞌ chica.
JOH 18:22 Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic reꞌ, jun chiquivach ri chajiniel ri cꞌo chireꞌ cierca, xupaj rutzubꞌal ri Jesús y xuꞌej cha: ¿Karruma cala naꞌej-apa cha la sacerdote ri más cꞌo rukꞌij?
JOH 18:23 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri chajiniel reꞌ: Xa cꞌo jun tzij ri man otz ta xinꞌej-apa cha, taꞌej cꞌa ri chica ri man otz ta ri xinꞌej-apa. Y xa nojiel ri xinꞌej-apa otz, ¿karruma xinachꞌey?
JOH 18:24 Y ri Anás xutak ri Jesús ximuon, cha ri Caifás, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij.
JOH 18:25 Y ri Pedro paꞌl-apa chuchiꞌ ri kꞌakꞌ numakꞌ-riꞌ. Y icꞌo ri xaꞌcꞌutun cha: ¿Man at jun ta chiquivach ri ru-discípulos ri ache la? xaꞌchaꞌ cha. Y jajaꞌ man xuꞌej ta ri ketzij, ruma xuꞌej: Man inreꞌ ta, xchaꞌ.
JOH 18:26 Y jun chiquivach ri ru-esclavos ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, rachꞌalal ri ache ri xalasas ri ruxiquin ruma ri Pedro, xucꞌutuj cha ri Pedro y xuꞌej: ¿Man atreꞌ ta cꞌa ri xantzꞌat chi atcꞌo riqꞌuin ri Jesús chireꞌ pacheꞌ xbꞌakatzꞌama-pa? xchaꞌ cha.
JOH 18:27 Pero ri Pedro jun chic bꞌay man xuꞌej ta ri ketzij. Y jareꞌ antok xtzirin-pa ri mamaꞌ.
JOH 18:28 Y ri Jesús xalasas cꞌa el pa rachuoch ri Caifás y xucꞌuax pa ru-palacio ri Pilato ri gobernador. Y cꞌa cumaj yan antok xbꞌanataj reꞌ. Ri i-cꞌuayuon richin ri Jesús man xaꞌuoc ta oc chupan ri palacio, chi quireꞌ man nuꞌon ta tzꞌil ri quicꞌaslien, y chi quireꞌ ijejeꞌ cꞌo cheꞌl niquitej ri nitij chupan ri namakꞌej Pascua.
JOH 18:29 Y ri Pilato xbꞌaꞌiel-pa y xucꞌutuj chica ri i-cꞌamayuon-pa richin ri Jesús: ¿Chica ri acusación ri icꞌamun-pa chirij ri jun ache reꞌ? xchaꞌ chica.
JOH 18:30 Y ri vinak ri i-cꞌamayuon-apa richin ri Jesús xquiꞌej cha: Xa ta ri ache reꞌ manak ta ruchꞌoꞌj, man ta xalkayaꞌ pan akꞌaꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
JOH 18:31 Y ri Pilato xuꞌej chica: Tivucꞌuaj chic ri ache reꞌ y tibꞌanaꞌ juzgar ixreꞌ incheꞌl ri nuꞌej ri i-ley, xchaꞌ chica. Pero ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej cha: Ojreꞌ man jun ley pa kakꞌaꞌ chi nakaꞌej chi tiquimisas jun vinak.
JOH 18:32 Y quireꞌ nuꞌon cumplir incheꞌl ri ruꞌeꞌn chic ri Jesús, chi chica manera xtiquimisas.
JOH 18:33 Y ri Pilato xuoc chic oc chupan ri ru-palacio. Y xrayuoj ri Jesús y xucꞌutuj cha: ¿Atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas?
JOH 18:34 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri Pilato: ¿Ri nacꞌutuj chuva, aviqꞌuin atreꞌ xiel-pa, o xa nicꞌaj chic ri xaꞌeꞌn chava? xchaꞌ.
JOH 18:35 Y ri Pilato xuꞌej cha ri Jesús: Inreꞌ man in israelita ta, xa ja ri avanakil y ri principales sacerdotes ri xaꞌjacho avichin pa nukꞌaꞌ. ¿Chica chꞌoꞌj abꞌanun?
JOH 18:36 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Pilato: Inreꞌ man in rey ta richin ri roch-ulief. Ruma xa ta in rey richin ri roch-ulief, quinojiel ta ri nusamajiel niquiꞌan guerra, chi quireꞌ man nquijach ta pa quikꞌaꞌ ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas. Inreꞌ man in rey ta richin ri roch-ulief.
JOH 18:37 Y ri Pilato xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Entonces atreꞌ can at rey cꞌa? xchaꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ ncaꞌeꞌn chi in rey inreꞌ. Can rumareꞌ xinalax y ruma jeꞌ reꞌ xipa choch-ulief chi nitzijuoj ri ketzij chiquivach ri vinak. Y quinojiel ri ncaꞌniman ri ketzij, can niquiꞌan ri niꞌej inreꞌ chica, xchaꞌ.
JOH 18:38 Y ri Pilato xucꞌutuj chic cha ri Jesús: ¿Chica ri ketzij? Y antok ruꞌeꞌn chic quireꞌ cha ri Jesús, jajaꞌ xiel chic cꞌa el chupan ri ru-palacio chi xbꞌachꞌoꞌ chica ri vinak israelitas y xuꞌej chica: Inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij ri jun ache reꞌ.
JOH 18:39 Pero juna-junaꞌ chupan ri namakꞌej Pascua, ixreꞌ cꞌo jun i-costumbre chi nticꞌutuj chuva chi nitzokopij-el jun chiquivach ri icꞌo pa cárcel. ¿Ntivajoꞌ ixreꞌ chi nitzokopij-el ri I-Rey ixreꞌ ri israelitas?
JOH 18:40 Pero ri vinak reꞌ, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌoꞌ chic apa cha ri Pilato y xquiꞌej: Ja ri Barrabás tatzokopij-el y man ja ta ri ache reꞌ, xaꞌchaꞌ. Y ri Barrabás xa jun alakꞌuon.
JOH 19:1 Y rumareꞌ ri Pilato, ri gobernador, xuꞌej chi tichꞌay ri Jesús.
JOH 19:2 Y ri soldados xquipachꞌuj jun kꞌayis ri altíra ruqꞌuixal; y xquiꞌan jun corona cha, y xquiyaꞌ pa rujaluon ri Jesús. Y xquiyaꞌ jun tziak morado chirij ri Jesús.
JOH 19:3 Y ri soldados niquiꞌej cha ri Jesús: ¡Caquicuot, atreꞌ ri Qui-Rey ri israelitas! Y can niquipaj rutzubꞌal.
JOH 19:4 Ri Pilato xiel chic pa jun bꞌay chupan ri ru-palacio chi xalchꞌoꞌ chiquivach ri vinak, y jajaꞌ xuꞌej chica: Titzꞌataꞌ, ja ache reꞌ nivalasaj-pa chivach, chi tivatamaj chi man jun chꞌoꞌj nivil chirij, xchaꞌ.
JOH 19:5 Y antok ri Jesús xbꞌaꞌiel-pa, rucusan ri corona ri bꞌanun cha ri kꞌayis ri altíra ruqꞌuixal, y rucusan ri tziak morado. Y jareꞌ antok ri Pilato xuꞌej: ¡Ja ache va! xchaꞌ chica.
JOH 19:6 Antok ri principales sacerdotes y ri chajiniel xquitzꞌat ri Jesús, can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌo-apa y xquiꞌej: ¡Tiꞌan crucificar! ¡Tiꞌan crucificar! xaꞌchaꞌ. Y ri Pilato xuꞌej chica: Tivucꞌuaj cꞌa ixreꞌ y tibꞌanaꞌ crucificar, ruma inreꞌ man jun chꞌoꞌj nivil chirij, xchaꞌ.
JOH 19:7 Pero ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas xquiꞌej-apa cha ri gobernador: Jajaꞌ nuꞌej chi Rucꞌajuol ri Dios, rumareꞌ otz chi niquimisas, ruma quireꞌ nuꞌej ri ka-ley, xaꞌchaꞌ.
JOH 19:8 Antok ri Pilato xraꞌxaj ri xquiꞌej ri vinak chi ri Jesús nuꞌej chi Rucꞌajuol ri Dios, más xuxiꞌij-ka-riꞌ.
JOH 19:9 Rumareꞌ xuoc chic oc jun bꞌay chupan ri ru-palacio y xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿Chica lugar at-patanak-ve atreꞌ? xchaꞌ cha. Pero ri Jesús man jun tzij xuꞌej cha.
JOH 19:10 Rumareꞌ ri Pilato xuꞌej cha ri Jesús: ¿Karruma man ncachꞌoꞌ ta pa chuva? ¿Man avataꞌn ta cꞌa chi inreꞌ cꞌo autoridad pa nukꞌaꞌ chi niꞌej chi ncaquimisas choch cruz y cꞌo autoridad pa nukꞌaꞌ chi ncancol jeꞌ? xchaꞌ.
JOH 19:11 Y ri Jesús xuꞌej: Man jun ta av-autoridad panoꞌ, xa man ta ri Dios ri cꞌo chila chicaj ri yaꞌyuon-pa chava. Ruma cꞌa reꞌ, más nem ru-pecado ri xjacho vichin pan akꞌaꞌ, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 19:12 Rumareꞌ ri Pilato ri gobernador, nucanuj manera chi nucol-el ri Jesús. Pero ri vinak israelitas xaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ, y xquiꞌej: Xa xtacol-el, man at ru-amigo ta ri César. Ruma chica-na ri niꞌeꞌn chi jajaꞌ jun rey, can enemigo chirij ri César, xaꞌchaꞌ.
JOH 19:13 Antok ri Pilato xraꞌxaj ri tzij ri xquiꞌej ri vinak cha, ja xuꞌej chi talasas-pa ri Jesús. Y ri Pilato xbꞌatzꞌuyeꞌ pa tribunal; ri lugar ri niꞌeꞌx Empedrado cha, y pa chꞌabꞌal hebreo niꞌeꞌx Gabata cha.
JOH 19:14 Ri kꞌij reꞌ, ja nitiquir-ka ri jun namakꞌej Pascua, y rumareꞌ quinojiel vinak niquichojmij ri xticꞌatzin chica. Y pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk ri kꞌij reꞌ, ri Pilato xuꞌej chica ri israelitas: ¡Ja I-Rey reꞌ! xchaꞌ chica.
JOH 19:15 Pero ri vinak ri quimaluon-quiꞌ, riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌchꞌo-apa y xquiꞌej: ¡Tavalasaj-el, tavalasaj-el vaveꞌ! ¡Tiꞌan crucificar! xaꞌcha-apa. Y ri Pilato xucꞌutuj chica: ¿Ja ri I-Rey ri ntivajoꞌ chi nitak ruquimisaxic choch cruz? Pero ri principales sacerdotes xa xquiꞌej-apa: Joꞌc ri César ri ka-rey ojreꞌ, xaꞌchaꞌ.
JOH 19:16 Rumareꞌ ri Pilato xuꞌon ri xquicꞌutuj ri vinak cha. Xujach-el ri Jesús chica ri xcaꞌquimisan richin choch cruz, y ijejeꞌ xquitzꞌom ri Jesús y xquicꞌuaj.
JOH 19:17 Y ri Jesús rutalien ri cruz, rutzꞌamuon bꞌay chi niquimisas chupan ri lugar rubꞌinan Rujaluon Quiminak. Pa chꞌabꞌal hebreo, Gólgota niꞌeꞌx cha ri lugar reꞌ.
JOH 19:18 Antok xaꞌbꞌaka paroꞌ ri chꞌiti juyuꞌ, xquibꞌajij ri Jesús choch cruz, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan chica icaꞌyeꞌ chic achiꞌaꞌ. Y pa nicꞌaj ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ xcꞌujie-ve ri cruz ri pacheꞌ xbꞌajix-ve ri Jesús.
JOH 19:19 Y ri Pilato cꞌo jun letrero xutzꞌibꞌaj-el, y xyoꞌx paroꞌ ri ru-cruz ri Jesús. Choch ri letrero reꞌ nuꞌej: RI JESUS RI AJ-NAZARET, QUI-REY RI ISRAELITAS.
JOH 19:20 Ri letrero reꞌ, can iqꞌuiy chiquivach ri israelitas ncaꞌbꞌano leer, ruma ri lugar ri pacheꞌ xbꞌajix-ve ri Jesús choch ri cruz, xa cierca ri tanamet Jerusalén cꞌo-ve. Y ri letrero reꞌ, oxeꞌ chꞌabꞌal tzꞌibꞌan-ve. Can tzꞌibꞌan cꞌa pa chꞌabꞌal hebreo, griego, y latín.
JOH 19:21 Rumareꞌ ri principales sacerdotes chiquicajol ri israelitas xbꞌaquichꞌojij cha ri Pilato ri gobernador: Man ta xatzꞌibꞌaj ri tzij ri nuꞌej: Qui-Rey ri israelitas. Xa tatzꞌibꞌaj chi jajaꞌ ri xꞌeꞌn: Inreꞌ in Qui-Rey ri israelitas, xaꞌchaꞌ.
JOH 19:22 Pero ri Pilato xuꞌej chica ri principales sacerdotes reꞌ: Ri nutzꞌibꞌan, can nutzꞌibꞌan, xchaꞌ chica.
JOH 19:23 Antok ri soldados quibꞌajin chic ri Jesús choch ri cruz, xbꞌaquicꞌama-pa ri rutziak ri Jesús y xquijach chiquivach ijejeꞌ. Cajeꞌ xquiꞌan cha, ruma icajeꞌ ijejeꞌ. Pero ri jun tziak ri niꞌeꞌx túnica cha, man tzꞌisuon ta; xa camuon y joꞌc jun bꞌanun cha,
JOH 19:24 mareꞌ ijejeꞌ xquiꞌej chiquivach: Man takarakꞌachꞌij ri jun tziak reꞌ. Xa kalasaj suerte chirij, chi quireꞌ joꞌc jun ri nucꞌuan, xaꞌchaꞌ ijejeꞌ. Quireꞌ cꞌa xquiꞌan, chi nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌej: Xaꞌquijachalaꞌ ri nutziak chiquivach y xcalasaj jeꞌ suerte chirij. Y quireꞌ xquiꞌan ri soldados.
JOH 19:25 Chireꞌ chuxieꞌ ri cruz ri pacheꞌ bꞌajin-ve ri Jesús, icꞌo ri María ri rutieꞌ, ri jun chic ixok ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri rutieꞌ, ri María raxjayil ri ache Cleofas y ri María Magdalena.
JOH 19:26 Y antok ri Jesús xutzꞌat-pa ri rutieꞌ y ri discípulo ri altíra nrajoꞌ, xuꞌej cha ri rutieꞌ: Nuoya, ja aval la, xchaꞌ cha.
JOH 19:27 Después xuꞌej cha ri ru-discípulo: Ja atieꞌ la, xchaꞌ cha. Y ri discípulo can chupan ri huora reꞌ xucꞌuaj ri María chirachuoch.
JOH 19:28 Y ri Jesús can rataꞌn chic chi nojiel ri samaj ri yoꞌn-pa cha ruma ri Dios ya xcꞌachoj, y chi nuꞌon cumplir incheꞌl tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, rumareꞌ xuꞌej: Chakeꞌj nuchiꞌ, xchaꞌ.
JOH 19:29 Y chireꞌ cꞌo jun xára nojnak chi vinagre. Y ri soldados chupan reꞌ xquimubꞌaꞌ jun esponja, xquiyaꞌ chutzaꞌn jun chieꞌ ri niꞌeꞌx hisopo cha, y cꞌajareꞌ xquiya-el pa ruchiꞌ.
JOH 19:30 Y antok ri Jesús rutzꞌuꞌn chic ri vinagre, jajaꞌ xuꞌej: Ya xcꞌachoj nojiel ri nusamaj, xchaꞌ. Xulucubꞌa-pa ri rujaluon y ja xujach ri ru-espíritu.
JOH 19:31 Ri kꞌij reꞌ, quinojiel vinak israelitas niquichojmij yan nojiel ri nicꞌatzin chica chupan ri namakꞌej Pascua. Y rumareꞌ ri achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij xaꞌa riqꞌuin ri Pilato ri gobernador y xbꞌaquicꞌutuj favor cha chi tuꞌej chi tikꞌaj cakan ri icꞌo choch cruz, chi quireꞌ ncaꞌlasas-el chireꞌ. Ruma man otz ta chi ncaꞌcꞌujieꞌ ri qui-cuerpo chireꞌ choch cruz chupan ri namalaj kꞌij, ruma Pascua y kꞌij richin uxlanien.
JOH 19:32 Y ri soldados xaꞌbꞌaka quiqꞌuin ri icꞌo choch cruz, xquikꞌaj rakan ri naꞌay y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan cha ri jun chic.
JOH 19:33 Pero antok xaꞌbꞌaka riqꞌuin ri Jesús, man xquikꞌaj ta ri rakan, ruma xquitzꞌat chi xa quiminak chic.
JOH 19:34 Y mesque xquitzꞌat chi ri Jesús quiminak chic, jun chiquivach ri soldados xujuꞌ rutzaꞌn ri ru-lanza chucꞌalcꞌaꞌx ri Jesús, y ja xbꞌaꞌiel-pa quicꞌ y yaꞌ.
JOH 19:35 Y ri xtzꞌato chi quireꞌ xbꞌanataj, can nuꞌej, y ri nuꞌej jajaꞌ can ketzij. Ri rutzꞌatuon y rataꞌn, can ketzij ri nutzijuoj, chi quireꞌ ixvonojiel ixreꞌ ntinimaj jeꞌ.
JOH 19:36 Quireꞌ cꞌa xbꞌanataj, chi nuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Can man jun rubꞌakil jajaꞌ ri xtiquikꞌaj.
JOH 19:37 Y nuꞌej jeꞌ chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Can xtiquitzꞌat cꞌa ri Jun ri xquichokꞌ cha lanza, nichaꞌ.
JOH 19:38 Después ri nojiel reꞌ, cꞌo jun ache José ri aj-Arimatea, jun ru-discípulo ri Jesús, pero man rucꞌutun ta riꞌ ruma nuxiꞌij-riꞌ chiquivach ri nicꞌaj chic achiꞌaꞌ ri cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas. Y jajaꞌ xbꞌaka riqꞌuin ri Pilato ri gobernador chi xucꞌutuj favor cha chi tuyaꞌ ri ru-cuerpo ri Jesús cha. Y ri Pilato xuyaꞌ cha. Xpa ri José y xucꞌuaj ri ru-cuerpo ri Jesús.
JOH 19:39 Y ri Nicodemo jeꞌ, ri ache ri xbꞌaka riqꞌuin ri Jesús chakꞌaꞌ, xalka chupan ri huora reꞌ, rucꞌamun-pa mirra xaluon riqꞌuin nicꞌaj chic quivach jubꞌul tak akꞌuon. Jun laꞌk quintal ri jubꞌul akꞌuon ri rucꞌamun-pa.
JOH 19:40 Ri José y ri Nicodemo xquibꞌol tziak ri cꞌo jubꞌul akꞌuon chirij ri ru-cuerpo ri Jesús. Ijejeꞌ quireꞌ xquiꞌan cha ri ru-cuerpo ri Jesús, ruma ri vinak israelitas quireꞌ niquiꞌan chica ri quiquiminak.
JOH 19:41 Cierca ri lugar pacheꞌ xbꞌajix-ve ri Jesús choch ri cruz, cꞌo jun huerto. Y chireꞌ cꞌo jun jul cꞌacꞌacꞌ, ri man jun yoꞌn chupan.
JOH 19:42 Y chireꞌ chupan ri jul reꞌ xquiya-ve ri ru-cuerpo ri Jesús, ruma ri jul reꞌ xa cierca cꞌo-ve, y ruma ri quinamakꞌej ri israelitas ri niꞌeꞌx Pascua cha ya nitzꞌucutaj-ka; y ri vinak niquichojmij yan nojiel ri xticꞌatzin chica.
JOH 20:1 Y chupan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, ri María Magdalena xꞌa chuchiꞌ ri jul. Can macꞌajan yan ri xꞌa, cꞌa kꞌakuꞌn. Y xutzꞌat chi ri abꞌaj ri choj cha tzꞌapin can ruchiꞌ ri jul, xa alasan-el.
JOH 20:2 Jajaꞌ jun-anin cꞌa xtzalaj chirij y xꞌa riqꞌuin ri Simón Pedro y riqꞌuin jeꞌ ri jun chic discípulo ri altíra xajoꞌx ruma ri Jesús. Ri María Magdalena xiruꞌej chica: Icꞌo xaꞌlasan-el ri ru-cuerpo ri Ajaf Jesús chupan ri jul, y vacame man kataꞌn ta pacheꞌ xbꞌaquiya-ve, xchaꞌ chica.
JOH 20:3 Ri Pedro y ri jun chic discípulo, joꞌc xcaꞌxaj ri xuꞌej ri María Magdalena chica, ja xaꞌiel-el y xaꞌa chuchiꞌ ri jul.
JOH 20:4 Jun-anin xaꞌa ri icaꞌyeꞌ. Y ri jun chic discípulo más anin xꞌa, rumareꞌ xuyaꞌ can ri Pedro, y jareꞌ ri xbꞌaka naꞌay chuchiꞌ ri jul.
JOH 20:5 Ri discípulo reꞌ xluquie-ka chi nitzuꞌn-apa chupan ri jul; y jajaꞌ xutzꞌat-apa ri tziak ri icꞌo can chireꞌ, pero man xuoc ta oc chupan ri jul.
JOH 20:6 Y antok ri Simón Pedro xalka, ruma cꞌa cꞌo can chirij ri discípulo ri xalka naꞌay, ri Simón Pedro choj xuoc chupan ri jul, y xutzꞌat ri tziak ri icꞌo can chireꞌ.
JOH 20:7 Pero ri tziak ri choj cha xxim can ri rujaluon ri Jesús, jucꞌan chic cꞌo-ve can, bꞌanun can roch. Man junan ta cꞌo can riqꞌuin ri nicꞌaj chic tziak.
JOH 20:8 Cꞌajareꞌ xuoc jeꞌ ri jun chic discípulo, ri xalka naꞌay chuchiꞌ ri jul. Y jajaꞌ xutzꞌat y xunimaj.
JOH 20:9 Ri discípulos man canun ta entender ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can chirij ri Jesús, chi nicꞌastaj chiquicajol ri quiminakiꞌ.
JOH 20:10 Y ri icaꞌyeꞌ discípulos xaꞌtzalaj chiquij quiqꞌuin ri nicꞌaj chic discípulos.
JOH 20:11 Ri María Magdalena ntuokꞌ xcꞌujieꞌ can chuchiꞌ ri jul. Y antok ntuokꞌ, xluquie-ka chi nitzuꞌn-apa chupan ri jul.
JOH 20:12 Y xaꞌrutzꞌat icaꞌyeꞌ ángeles ri sak quitziak. Jun tzꞌuyul ri pacheꞌ xcꞌujie-ve ri rujaluon ri Jesús y ri jun chic pacheꞌ xaꞌcꞌujie-ve ri rakan.
JOH 20:13 Y ri icaꞌyeꞌ ángeles reꞌ xquicꞌutuj-pa cha ri María Magdalena: Nuoya, ¿karruma ncatuokꞌ? xaꞌcha-pa cha. Y jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ nquinuokꞌ, ruma icꞌo xaꞌlasan-el ri ru-cuerpo ri Vajaf Jesús y man vataꞌn ta pacheꞌ xbꞌaquiya-ve, xchaꞌ chica.
JOH 20:14 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, xtzuꞌn can chirij. Jajaꞌ xutzꞌat chi cꞌo Jun ri paꞌl-apa, pero man rataꞌn ta chi ja ri Jesús.
JOH 20:15 Jareꞌ antok ri Jesús xucꞌutuj cha ri María Magdalena: Nuoya, ¿karruma ncatuokꞌ? ¿Chica ri nacanuj? xchaꞌ cha. Y ri María Magdalena xuꞌon-ka pensar chi ja ri nichajin ri huerto, rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej cha: Xa atreꞌ ri xatucꞌuan ri ru-cuerpo ri Vajaf Jesús, taꞌej chuva pacheꞌ xaya-ve y inreꞌ xtinvucꞌuaj, xchaꞌ cha.
JOH 20:16 Pero ri Jesús xchꞌoꞌ chic cha y xuꞌej: ¡María! xchaꞌ. Y ri María Magdalena xtzuꞌn cꞌa apa riqꞌuin y xutzꞌat chi ja ri Jesús, y xuꞌej cha: ¡Raboni! xchaꞌ. (Ri tzij Raboni nrajoꞌ nuꞌej Maestro).
JOH 20:17 Y ri Jesús xuꞌej cha ri María Magdalena: Man quinatzꞌom. Ruma inreꞌ cꞌa majaꞌ quiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ chila chicaj. Pero abꞌej chica ri hermanos chi inreꞌ nquiꞌa riqꞌuin ri Nataꞌ, ri Itataꞌ jeꞌ ixreꞌ. Can nquiꞌa riqꞌuin ri Nu-Dios, ri I-Dios jeꞌ ixreꞌ, xchaꞌ cha.
JOH 20:18 Y ri María Magdalena xꞌa y xbꞌaruꞌej chica ri discípulos chi xutzꞌat ri Ajaf Jesús, y xbꞌaruꞌej chica jeꞌ ri eꞌn-el cha.
JOH 20:19 Y antok xcokꞌa-ka chupan ri kꞌij reꞌ, ri naꞌay kꞌij richin ri semana, ri discípulos quimaluon-quiꞌ; i-tzꞌapal ruchiꞌ ri jay ri pacheꞌ icꞌo-ve, ruma ijejeꞌ quixiꞌin-quiꞌ chiquivach ri israelitas, ri i-quivanakil. Jareꞌ antok xalka ri Jesús chiquicajol y xuꞌej chica: Paz iviqꞌuin, xchaꞌ chica.
JOH 20:20 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic quireꞌ chica ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, xucꞌut chiquivach ri rukꞌaꞌ y ri rucꞌalcꞌaꞌx. Y ri discípulos can xaꞌquicuot, ruma xquitzꞌat chi ja ri Ajaf Jesús.
JOH 20:21 Y ri Jesús xuꞌej chic jun bꞌay chica ri ru-discípulos: Paz iviqꞌuin. Vacame nquixtak-el, incheꞌl xirutak-pa inreꞌ ri Nataꞌ, chi xinꞌan ri rusamaj.
JOH 20:22 Y antok ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, jajaꞌ xaꞌruxupuj y xuꞌej chica: Tibꞌanaꞌ cꞌa recibir ri Espíritu Santo.
JOH 20:23 Y xa ixreꞌ ntiꞌan perdonar ri ru-pecados richin jun, ri Dios can nuꞌon perdonar ri ru-pecados ri jun reꞌ. Y xa ixreꞌ man xtiꞌan ta perdonar ri ru-pecados, ri Dios jeꞌ man xtuꞌon ta perdonar ri ru-pecados, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 20:24 Pero ri Tomás, jun chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) discípulos ri Jesús, ri niꞌeꞌx jeꞌ Dídimo cha, xa man cꞌo ta quiqꞌuin ri nicꞌaj chic antok ri Jesús xalka chiquicajol.
JOH 20:25 Y rumareꞌ ri nicꞌaj chic discípulos xquiꞌej cha ri Tomás: Ojreꞌ xkatzꞌat ri Ajaf Jesús, xaꞌchaꞌ cha. Pero jajaꞌ man xunimaj ta, xa xuꞌej chica: Inreꞌ cꞌa nitzꞌat-na ri pacheꞌ xaꞌuoc-ve ri clavos pa rukꞌaꞌ y cꞌa nijuꞌ na ri ruve-nukꞌaꞌ chupan ri varol ri xquiꞌan ri clavos y pa rucꞌalcꞌaꞌx jeꞌ pacheꞌ xuoc-ve ri lanza, cꞌajareꞌ xtinnimaj chi jajaꞌ, xchaꞌ ri Tomás.
JOH 20:26 Antok kꞌaxnak chic cꞌa ocho (vakxakiꞌ) kꞌij, ri discípulos quimaluon chic quiꞌ jun bꞌay, quitzꞌapin-quiꞌ chupan ri jay y cꞌo ri Tomás quiqꞌuin. Y mesque ri puerta richin ri jay can i-tzꞌapal, ri Jesús xalka chiquicajol, y xuꞌej chica: Paz iviqꞌuin, xchaꞌ chica.
JOH 20:27 Y después xuꞌej cha ri Tomás: Tajuꞌ ri ruve-akꞌaꞌ vaveꞌ y caꞌtzꞌataꞌ ri nukꞌaꞌ i-socotajnak. Taya-pa la akꞌaꞌ pa nucꞌalcꞌaꞌx y tajuꞌ pacheꞌ xuoc-ve ri lanza. Can tanimaj cꞌa, y man taꞌan incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic vinak, ri man niquinimaj ta.
JOH 20:28 Y ri Tomás xuꞌej cha ri Jesús: ¡Atreꞌ at Vajaf y at Nu-Dios! xchaꞌ.
JOH 20:29 Pero ri Jesús xuꞌej cha ri Tomás: Cꞌa xinatzꞌat-na, mareꞌ xanimaj. Can jaꞌal caꞌquicuot ri man nquinquitzꞌat ta y nquinquinimaj, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 20:30 Ri Jesús qꞌuiy milagros xaꞌruꞌon chiquivach ri ru-discípulos, pero man nojiel ta tzꞌibꞌan can chupan va libro va.
JOH 20:31 Pero ri i-tzꞌibꞌan can chupan va libro va, can i-tzꞌibꞌan can chi quireꞌ ixreꞌ tinimaj chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo ri Rucꞌajuol ri Dios. Y antok xtinimaj, can xtivil ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta.
JOH 21:1 Después ri Jesús xucꞌut chic riꞌ jun bꞌay chiquivach ri ru-discípulos chuchiꞌ ri mar Tiberias. Y quireꞌ xuꞌon antok xucꞌut-riꞌ chiquivach:
JOH 21:2 Xa jun icꞌo ri Simón Pedro, ri Tomás ri niꞌeꞌx jeꞌ Dídimo cha, ri Natanael ri patanak ri tanamet Caná ri cꞌo chupan Galilea, ri icaꞌyeꞌ rucꞌajuol ri Zebedeo y icaꞌyeꞌ chic discípulos.
JOH 21:3 Y ri Simón Pedro xuꞌej chica ri nicꞌaj chic: Inreꞌ nquiꞌa chi ncaꞌnbꞌatzꞌamaꞌ car pa yaꞌ, xchaꞌ. Y ri nicꞌaj chic xquiꞌej: Ojreꞌ jeꞌ nkuꞌa aviqꞌuin. Y quinojiel xaꞌa y xaꞌjotie-el chupan jun barco; y mesque jun akꞌaꞌ xaꞌcꞌasieꞌ, man jun car xquitzꞌom.
JOH 21:4 Y antok ya nisakar-pa, ri Jesús xalka y xalpiꞌieꞌ chuchiꞌ ri mar. Pero ri discípulos man cataꞌn ta chi ja ri Jesús.
JOH 21:5 Y jajaꞌ xchꞌo-apa chica y xuꞌej cꞌa: Chꞌitak valcꞌual, ¿cꞌo kax iviqꞌuin chi nitij? xchaꞌ chica. Y ri discípulos xquiꞌej-pa cha: Nak, xaꞌchaꞌ.
JOH 21:6 Xpa ri Jesús xuꞌej-apa chica: Tiya-ka la yaꞌl ri choj cha ntitzꞌom-ve car chupan ri yaꞌ, ri lado derecha ri barco, y icꞌo cꞌa car xquiꞌtzꞌom, xchaꞌ. Y ri discípulos ja xquiya-ka ri yaꞌl chupan ri yaꞌ. Y man ncaꞌtiquir ta chic nicalasaj-pa ri yaꞌl chupan ri yaꞌ, ruma qꞌuiy car ri xquiya-quiꞌ.
JOH 21:7 Y ri jun discípulo ri xajoꞌx altíra ruma ri Jesús, xuꞌej cha ri Pedro: ¡Ja ri Ajaf Jesús ri nichꞌo-pa! xchaꞌ. Y ri Simón Pedro joꞌc xraꞌxaj chi ja ri Jesús, ja xucusaj ri jun chic rutziak ri ralasan-el chirij y xuqꞌuiak-ka-riꞌ chupan ri yaꞌ chi niꞌka chuchiꞌ.
JOH 21:8 Pero ri nicꞌaj chic discípulos cꞌa chupan ri barco xaꞌpa-ve, y quichiririen-pa ri yaꞌl nojnak chi car. Man naj ta icꞌo-apa paroꞌ ri yaꞌ, xa jun laꞌk cien metros.
JOH 21:9 Y antok ijejeꞌ xaꞌlka chuchiꞌ ri yaꞌ y xaꞌiel-pa chupan ri barco, xquitzꞌat chi cꞌo rachak kꞌakꞌ, y paroꞌ cꞌo jun car sabꞌan-ka, y cꞌo jeꞌ simíta.
JOH 21:10 Ri Jesús xuꞌej chica: Ticꞌama-pa nicꞌaj car ri cꞌajaꞌ oc xiꞌvalasaj-pa, xchaꞌ.
JOH 21:11 Ri Simón Pedro xꞌa y xjotie-apa chupan ri barco, y xbꞌaralasaj-pa ri yaꞌl nojnak chi car y xujicꞌ-pa cꞌa chuchiꞌ ri yaꞌ. Can qꞌuiy ri i-nimaꞌk car ri icꞌo chupan ri yaꞌl. Ciento cincuenta y tres car ri xquiya-pa-quiꞌ. Can iqꞌuiy, pero ri yaꞌl man xkꞌachꞌitaj ta.
JOH 21:12 Y ri Jesús xuꞌej chica ri ru-discípulos: Quixam-pa y quixvaꞌ, xchaꞌ. Y man jun chiquivach ri discípulos xuꞌon rucovil chi xucꞌutuj cha ri Jesús: ¿At chica atreꞌ? ruma cataꞌn chi ja ri Ajaf.
JOH 21:13 Y ri Jesús xjiel cꞌa pa quiqꞌuin y xutzꞌom rujachic ri simíta chiquivach, y quireꞌ jeꞌ xuꞌon cha ri car.
JOH 21:14 Y jareꞌ ri ruox mul chi ri Jesús xucꞌut-riꞌ chiquivach ri ru-discípulos, antok cꞌastajnak chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
JOH 21:15 Y antok ya xaꞌvaꞌ quinojiel, ri Jesús xucꞌutuj cha ri Simón Pedro: Atreꞌ Simón ri at rucꞌajuol ri Jonás, ¿nquinavajoꞌ came más que chiquivach quinojiel la? xchaꞌ cha. Y ri Simón Pedro xuꞌej: Ajaf, quireꞌ. Atreꞌ avataꞌn chi ncanvajoꞌ. Y ri Jesús xuꞌej cha: Xa nquinavajoꞌ, caꞌchajij cꞌa ri alaj tak nu-ovejas.
JOH 21:16 Y ri Jesús xucꞌutuj chic cha jun bꞌay: Atreꞌ Simón ri at rucꞌajuol ri Jonás, ¿can nquinavajoꞌ cꞌa? Y ri Pedro xuꞌej: Ajaf, quireꞌ. Atreꞌ avataꞌn chi ncanvajoꞌ. Y ri Jesús xuꞌej: Xa nquinavajoꞌ, caꞌbꞌanaꞌ cꞌa cuenta ri nu-ovejas.
JOH 21:17 Y chi oxeꞌ mul, ri Jesús xuꞌej cha: Atreꞌ Simón ri at rucꞌajuol ri Jonás, ¿can nquinavajoꞌ cꞌa? Y ri Pedro ja xbꞌisuon-ka, ruma ja oxeꞌ mul reꞌ ri xcꞌutux cha ruma ri Jesús: ¿Can nquinavajoꞌ cꞌa? Y ri Pedro xuꞌej: Ajaf, atreꞌ nojiel avataꞌn. Can avataꞌn chi ncanvajoꞌ. Y ri Jesús xuꞌej chic cha: Can caꞌchajij ri nu-ovejas.
JOH 21:18 Can ketzij, ketzij ri niꞌej chava: Antok cꞌa at cꞌajuol, can ayuon naxim apan y pacheꞌ na cꞌa navajoꞌ ncaꞌa, can ncaꞌa. Pero antok xcarijix-ka, xtayuk ri akꞌaꞌ choch jun chic, y jun chic ri xtiximo ri apan y xcarucꞌuaj pacheꞌ man navajoꞌ ta atreꞌ, xchaꞌ cha.
JOH 21:19 Ri xuꞌej cꞌa ri Jesús, can xuꞌej chi antok xticon ri Pedro, can xtiyoꞌx rukꞌij ri Dios. Y antok ri Jesús ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ, xuꞌej jeꞌ cha ri Pedro: Joꞌ viqꞌuin, xchaꞌ cha.
JOH 21:20 Y antok ri Jesús y ri Pedro i-bꞌanak, ri Pedro xtzuꞌn can chirij y xutzꞌat chi bꞌanak chiquij ri discípulo ri altíra najoꞌx ruma ri Jesús, ri xrakꞌie-apa riqꞌuin ri Jesús antok xquiꞌan ri Santa Cena, y ri xcꞌutun cha ri Jesús: Ajaf, ¿chica ri xtijacho avichin?
JOH 21:21 Antok ri Pedro xutzꞌat ri discípulo reꞌ, xucꞌutuj cha ri Jesús: Ajaf, ¿chica xtuꞌon can jajaꞌ? xchaꞌ.
JOH 21:22 Y ri Jesús xuꞌej cha ri Pedro: Xa inreꞌ nivajoꞌ chi jajaꞌ cꞌa cꞌas antok xquipa chic jun bꞌay, man nicꞌatzin ta chi jareꞌ ri naꞌan pensar. Atreꞌ joꞌ viqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús.
JOH 21:23 Ri tzij ri xuꞌej ri Jesús, can xꞌa cꞌa rutzijoxic chiquicajol ri hermanos. Rumareꞌ ri hermanos can xquiꞌan-ka pensar chi ri jun discípulo reꞌ man nicon ta. Pero ri xuꞌej ri Jesús xa man quireꞌ ta, ruma jajaꞌ xuꞌej: Xa inreꞌ nivajoꞌ chi jajaꞌ cꞌa cꞌas antok xquipa chic jun bꞌay, man nicꞌatzin ta chi jareꞌ ri naꞌan pensar.
JOH 21:24 Y ja mismo discípulo reꞌ ri tzꞌibꞌayuon can nojiel ri cꞌo chupan ri libro va. Can kataꞌn cꞌa chi ketzij nojiel ri nuꞌej, ruma jajaꞌ xutzꞌat ri xbꞌanataj.
JOH 21:25 Y cꞌa cꞌo qꞌuiy kax xaꞌruꞌon ri Jesús ri man i-tzꞌibꞌan ta can chupan va libro va. Ruma xa ta chijujun ri samaj xaꞌruꞌon ri Jesús xaꞌtzꞌibꞌas ta, niꞌan pensar chi ri roch-ulief man nuꞌon ta chi ncaꞌyac nojiel ri libros ri pacheꞌ ncaꞌtzꞌibꞌas-ve ri kax reꞌ. Amén.
ACT 1:1 Chupan ri jun libro ri xintak-el chava naꞌay, Teófilo, nutzꞌibꞌan-el ri xutzꞌom rubꞌanic ri Jesús, y ri xucꞌut can chiquivach ri vinak,
ACT 1:2 hasta cꞌa chupan ri kꞌij antok jajaꞌ xꞌa chicaj. Pero antok jajaꞌ cꞌa majaꞌ tiꞌa chicaj, riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo xuꞌej chica ri ru-apóstoles ri i-ruchoꞌn, ri chica nicꞌatzin chi niquiꞌan can.
ACT 1:3 Y después antok xuꞌon sufrir y xquimisas y antok cꞌastajnak chic pa, xucꞌut-riꞌ chiquivach cuarenta kꞌij. Y cꞌo nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon chi xquinaꞌiej chi cꞌas. Y xutzijuoj jeꞌ chica chirij ri ru-reino ri Dios.
ACT 1:4 Y jun bꞌay antok ri Jesús y ri ru-apóstoles quimaluon-quiꞌ, ri Jesús xuꞌon mandar chica: Quixcꞌujieꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén y tivoyoꞌiej hasta cꞌa xtalka ri ranun prometer ri Nataꞌ Dios chiva. Incheꞌl ri nuꞌeꞌn chiva.
ACT 1:5 Ruma ri Juan cha yaꞌ xaꞌruꞌon bautizar ri vinak; pero ixreꞌ, chi jun janeꞌ apa (jaroꞌ apa) kꞌij, riqꞌuin ri Espíritu Santo xquixꞌan bautizar, xchaꞌ ri Jesús.
ACT 1:6 Y ri quimaluon-quiꞌ xquicꞌutuj cha ri Jesús: Ajaf, ¿naꞌan chi jun chikacajol ojreꞌ israelitas nibꞌano chic gobernar kichin chupan ri tiempo vacame? xaꞌchaꞌ cha.
ACT 1:7 Y ri Jesús xuꞌej chica: Ja ri Dios xtiꞌeꞌn jampeꞌ xtibꞌanataj reꞌ, y man nicꞌatzin ta chi ntinaꞌiej ixreꞌ.
ACT 1:8 Pero ixreꞌ xtiꞌan recibir poder antok ri Espíritu Santo xtika-pa pan iveꞌ, y xquinitzijuoj chiquivach ri vinak pa tanamet Jerusalén, y chiquivach ri vinak ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet richin ri Judea y ri Samaria, y chiquivach jeꞌ quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief, xchaꞌ ri Jesús.
ACT 1:9 Y después que xuꞌej ri tzij reꞌ, ri icꞌo riqꞌuin chireꞌ, xquitzꞌat antok xꞌa chicaj y xuoc-el chupan jun mukul ri xravaj chiquivach.
ACT 1:10 Y cꞌa ncaꞌtzuꞌn-el chicaj antok ri Jesús xꞌa-el. Antok xquinaꞌ, icꞌo yan chic icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ quiqꞌuin, ri quicusan sak tziak.
ACT 1:11 Y ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ xquiꞌej chica ri ru-apóstoles ri Jesús: Achiꞌaꞌ aj-Galilea, ¿karruma ixreꞌ nquixtzuꞌn-el chicaj? Ri Jesús ri xitzꞌat chi xꞌa chicaj vacame, can incheꞌl xuꞌon chi xꞌa, can quireꞌ jeꞌ xtuꞌon antok xtipa chic jun bꞌay, xaꞌchaꞌ chica.
ACT 1:12 Y ri apóstoles xaꞌiel-pa chireꞌ paroꞌ ri juyuꞌ rubꞌinan Olivos, y xaꞌtzalaj pa tanamet Jerusalén. Ri juyuꞌ Olivos cierca cꞌo-ve riqꞌuin ri Jerusalén, xa joꞌc laꞌk jun kilómetro.
ACT 1:13 Y antok xaꞌlka, xaꞌjotie-el rucaꞌn piso ri jay ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri Pedro, ri Jacobo, ri Juan, ri Andrés, ri Felipe, ri Tomás, ri Bartolomé, ri Mateo, ri Jacobo ri rucꞌajuol ri Alfeo, ri Simón ri cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niꞌeꞌx Zelotes chica, y ri Judas ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Jacobo.
ACT 1:14 Y quinojiel ijejeꞌ junan cánima y siempre niquiꞌan orar. Icꞌo jeꞌ ixokiꞌ, y ri María jeꞌ ri rutieꞌ ri Jesús, y ri i-ruchakꞌ ri Jesús.
ACT 1:15 Y jun kꞌij antok quimaluon-quiꞌ jun laꞌk ciento veinte hermanos, ri Pedro xbꞌapiꞌie-pa chiquicajol y xuꞌej chica:
ACT 1:16 Hermanos, can xcꞌatzin chi nuꞌon cumplir ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo cha ri David, antok xuꞌej chirij ri Judas ri xucꞌuan quichin ri vinak chi xbꞌaquitzꞌamaꞌ ri Jesús.
ACT 1:17 Y ri Judas reꞌ xuoc kachꞌil, y xsamaj jeꞌ kiqꞌuin.
ACT 1:18 Y riqꞌuin ri miera ri xyoꞌx cha ruma xujach ri Jesús, xluokꞌ jun ulief. Ri Judas xuquimisaj-riꞌ. Jajaꞌ xtzak-pa pan ulief y ja ri rujaluon xutic, xbꞌuos ri rupan, y nojiel xpichcan pan ulief.
ACT 1:19 Y antok xbꞌanataj reꞌ, quinojiel ri vinak aj-Jerusalén xquinaꞌiej, y rumareꞌ Acéldama xꞌeꞌx cha ri ulief reꞌ. Ri tzij Acéldama pa quichꞌabꞌal ijejeꞌ nuꞌej, Ulief richin Quicꞌ.
ACT 1:20 Quireꞌ xbꞌanataj, ruma chupan ri libro rubꞌinan Salmos bꞌeꞌn can: Xa tiyoꞌx can ri rachuoch y man jun vinak ticꞌujieꞌ chupan. Y nuꞌej jeꞌ: Jun chic tuoc pa rucꞌaxiel chi nuꞌon ri rusamaj. Quireꞌ nuꞌej ri bꞌeꞌn can.
ACT 1:21 Rumareꞌ nicꞌatzin chi nakacanuj jun rucꞌaxiel, pero chiquicajol ri achiꞌaꞌ ri nojiel tiempo icꞌo kiqꞌuin y can i-bꞌanak kiqꞌuin antok xcꞌujieꞌ ri Ajaf Jesús.
ACT 1:22 Nitzꞌucutaj-pa antok xꞌan bautizar ri Jesús ruma ri Juan, hasta cꞌa antok xꞌa chicaj, y xiel-el chikacajol. Nicꞌatzin chi nutzijuoj junan kiqꞌuin ojreꞌ chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 1:23 Y xquiya-apa caꞌyeꞌ bꞌiꞌaj: Jun, ja ri José ri niꞌeꞌx Barsabás cha y niꞌeꞌx jeꞌ Justo cha, y ri jun chic, ja ri Matías.
ACT 1:24 Y xquiꞌan orar, y quireꞌ xquiꞌej: Ajaf, atreꞌ ri natzꞌat ri kánima konojiel, tacꞌutuꞌ chakavach chica chiquivach ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ ri xachaꞌ,
ACT 1:25 chi ntuoc can apóstol pa rucꞌaxiel ri Judas y nuꞌon ri samaj. Ruma ri Judas xa xuyaꞌ can ri samaj, ruma ri itziel ri xuꞌon. Y vacame jajaꞌ ya xbꞌaka chupan ri lugar ri pacheꞌ chi nibꞌaka-ve, xaꞌchaꞌ.
ACT 1:26 Entonces xquiꞌan sortear ri quibꞌeꞌ ri icaꞌyeꞌ chi chica xticꞌujieꞌ pa rucꞌaxiel ri Judas chi ntuoc cachꞌil ri once (julajuj) apóstoles. Y ja ri Matías ri xchꞌacuon.
ACT 2:1 Y antok xalka ri kꞌij richin ri namakꞌej Pentecostés, ri quiniman ri Ajaf Jesús quimaluon-quiꞌ. Can junan cánima quibꞌanun quinojiel.
ACT 2:2 Y jun arapienta, xkꞌajan-pa chicaj, y can incheꞌl jun nem cakꞌiekꞌ ri nikꞌajan patanak. Y reꞌ altíra xuꞌon ri pa jay ri pacheꞌ i-tzꞌuyul-ve.
ACT 2:3 Y ri icꞌo chireꞌ, xquitzꞌat chi xaꞌbꞌaꞌiel-pa incheꞌl ruxak tak kꞌakꞌ ri xujachala-riꞌ y xcꞌujieꞌ pa quiveꞌ chiquijunal.
ACT 2:4 Ri Espíritu Santo xunojsaj ri cánima, y ja xaꞌchꞌo-ka nicꞌaj chic chꞌabꞌal, según ri xuyaꞌ ri Espíritu chica chi xaꞌchꞌoꞌ.
ACT 2:5 Y ri chireꞌ pa tanamet Jerusalén ri kꞌij reꞌ, icꞌo iqꞌuiy achiꞌaꞌ israelitas ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ri i-patanak nojiel naciones ri icꞌo choch-ulief.
ACT 2:6 Pero ruma ri xkꞌajan, ri vinak xquimol-apa-quiꞌ. Ri vinak reꞌ can xaꞌchapataj, ruma chiquijunal nicaꞌxaj ri chꞌabꞌal ri ncaꞌchꞌoꞌ ijejeꞌ.
ACT 2:7 Can i-chapatajnak ruma ri xcaꞌxaj, y niquiꞌej chiquivach: Titzꞌataꞌ, ¿man i-aj-Galilea ta cꞌa quinojiel la ncaꞌchꞌoꞌ cꞌa?
ACT 2:8 ¿Cheꞌl chi ojreꞌ can nakaxaj ri niquiꞌej y xa man junan ta kachꞌabꞌal chikajunal?
ACT 2:9 Ruma icꞌo chakavach ojreꞌ ri aj-vaveꞌ Judea, icꞌo i-patanak Partia, Media, Elam, Mesopotamia, Capadocia, Ponto, Asia,
ACT 2:10 Frigia, Panfilia, Egipto, y icꞌo ri i-patanak más cꞌa cala choch ri tanamet Cirene, ri cꞌo chupan ri Africa. Icꞌo jeꞌ ri i-patanak pa tanamet Roma. Y chikacajol ojreꞌ icꞌo ri i-calcꞌual ri israelitas, y icꞌo jeꞌ ri i-acunak israelitas ruma niquinimaj ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
ACT 2:11 Y icꞌo jeꞌ ri i-patanak Creta y Arabia. Y konojiel xkaxaj pa tak kachꞌabꞌal ri namalaj rusamaj ri Dios, xaꞌchaꞌ.
ACT 2:12 Y quinojiel xaꞌchapataj y man niquil ta chica niquiꞌan pensar y niquiꞌej chiquivach: ¿Chica nrajoꞌ nuꞌej ri nibꞌanataj? ncaꞌchaꞌ.
ACT 2:13 Pero icꞌo vinak ri xa ncaꞌtzeꞌn-apa chiquij y niquiꞌej: La xa i-kꞌabꞌaralaꞌ, ncaꞌchaꞌ.
ACT 2:14 Y ri Pedro y ri once (julajuj) chic apóstoles xaꞌbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak. Y ri Pedro xchꞌoꞌ y xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas ri ix-patanak juviera y ixreꞌ jeꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Jerusalén ri kꞌij vacame, tivaxaj cꞌa ri xtinꞌej chiva y tivatamaj:
ACT 2:15 Konojiel ri kamaluon-kiꞌ vaveꞌ, man jun kꞌabꞌariel cꞌo. Man incheꞌl ta ri ntiꞌan pensar ixreꞌ. Ruma xa cꞌa cumaj, xa cꞌa ja a las nueve.
ACT 2:16 Ri xbꞌanataj vacame, can tzꞌibꞌan can ruma ri profeta Joel.
ACT 2:17 Y chupan ri rutzꞌibꞌan can jajaꞌ, ri Dios nuꞌej: Chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij, xtinya-pa ri Nu-Espíritu pa quiveꞌ ri vinak, y chi xtaniꞌ chi alabꞌo xtiquitzijuoj ri niꞌej chica. Y ri cꞌa i-cꞌojolaꞌ, chupan jun incheꞌl achicꞌ xtiquitzꞌat ri nitzijuoj chica. Y ri i-mámix chic, pan achicꞌ ri xtinꞌej chica.
ACT 2:18 Can xtinyaꞌ jeꞌ ri Nu-Espíritu pa quiveꞌ ri nu-siervos y ri nu-siervas chupan ri kꞌij reꞌ, y ijejeꞌ xtiquitzijuoj ri xtinꞌej chica.
ACT 2:19 Y choch ri rocaj xtinꞌan milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon, y xcaꞌnꞌan jeꞌ señales ri choch-ulief. Can xtinꞌan chi xcaꞌtzꞌiet quicꞌ, kꞌakꞌ, y sebꞌ ri can incheꞌl mukul.
ACT 2:20 Y ri kꞌij man xtuyaꞌ ta chic rusakil. Ri icꞌ incheꞌl quicꞌ xtuꞌon. Jareꞌ ri xcaꞌbꞌanataj naꞌay antok majaꞌ talka ri kꞌij richin ri Ajaf, chupan ri nem kꞌij antok xcaꞌan juzgar quinojiel ri vinak.
ACT 2:21 Y quinojiel ri xtiquicꞌutuj cha ri Ajaf chi caꞌrucaloꞌ, can xcaꞌcolotaj-ve.
ACT 2:22 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ: Achiꞌaꞌ israelitas, tivaxaj cꞌa ri xtinꞌej chiva: Ri Jesús ri aj-Nazaret, ja ri Dios ri bꞌanayuon-pa cha chi qꞌuiy ri xaꞌruꞌon chiꞌicajol. Xaꞌruꞌon milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon. Y cꞌo jeꞌ señales xaꞌruꞌon. Ja ri Dios xbꞌano nojiel reꞌ chiꞌicajol por medio jajaꞌ. Ixreꞌ ivataꞌn jaꞌal.
ACT 2:23 Pero ri Dios xuyaꞌ lugar chi xjach ri Jesús pan ikꞌaꞌ, ruma quireꞌ ranun-pa pensar. Y ixreꞌ xiyaꞌ pa quikꞌaꞌ itziel tak vinak chi xquiquimisaj choch cruz.
ACT 2:24 Pero riqꞌuin ri ru-poder ri Dios, ri Jesús xbꞌacꞌastaj-pa, y xcolotaj-pa pa rukꞌaꞌ ri camic, ruma ri camic man xcovin ta xutzꞌom richin nojiel tiempo.
ACT 2:25 Ri David ruꞌeꞌn can chirij ri Jesús: Can siempre nitzꞌat chi ri Ajaf bꞌanak chinoch. Man jun chica xtibꞌano chuva chi nixiꞌij-viꞌ, ruma cꞌo viqꞌuin pa nu-derecha.
ACT 2:26 Y rumareꞌ niquicuot ri vánima, y nquiquicuot jeꞌ nquichꞌoꞌ. Y mesque xquicon, can vataꞌn chi xquicꞌastaj chic pa.
ACT 2:27 Ruma atreꞌ Nu-Dios, can man xquinayaꞌ ta can chiquicajol ri quiminakiꞌ, man xtayaꞌ ta jeꞌ lugar chuva inreꞌ ri in Santo Acꞌajuol chi nikꞌay ri nu-cuerpo.
ACT 2:28 Can nacꞌut ri utzulaj bꞌay richin ri cꞌaslien chinoch, y can xtiquicuot ri vánima antok xquicꞌujieꞌ aviqꞌuin. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David.
ACT 2:29 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ: Achiꞌaꞌ nuvanakil, ixreꞌ ivataꞌn chi ri kamamaꞌ David xcon y xmuk. Y pacheꞌ mukun-ve, cꞌa cꞌo chupan ri tiempo vacame.
ACT 2:30 Ri David jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Jajaꞌ rataꞌn chi ri Dios can xuꞌon-ve jurar chi chupan ru-familia jajaꞌ xtiel-pa ri Cristo, y jareꞌ ri xtuoc can rey pa rucꞌaxiel jajaꞌ.
ACT 2:31 Y ri David, can incheꞌl ya xutzꞌat ri xcaꞌbꞌanataj. Rumareꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej chi ri Cristo xticꞌastaj chic, y chi ri ránima man xticꞌujieꞌ ta can chireꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, y ni ri ru-cuerpo man nikꞌay ta.
ACT 2:32 Y konojiel ojreꞌ kataꞌn y nakatzijuoj chi ja ri Dios ri xbꞌano chi ri Jesús xcꞌastaj-pa.
ACT 2:33 Y xucꞌuax jeꞌ chicaj ruma ri ru-poder ri Dios. Y xyoꞌx ri Espíritu Santo cha, ri ranun prometer ri Rutataꞌ chi nuyaꞌ cha. Y antok yoꞌn chic ri Espíritu Santo cha, jajaꞌ xutak-pa chika ojreꞌ, y ja yan cꞌa reꞌ ri xitzꞌat y xivaxaj kiqꞌuin vacame.
ACT 2:34 Ruma ri David man xꞌa ta chicaj chaꞌnin, y jajaꞌ mismo rutzꞌibꞌan can: Ri Ajaf Dios xuꞌej cha ri Vajaf: Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha,
ACT 2:35 hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan. Quireꞌ rutzꞌibꞌan can ri David.
ACT 2:36 Tivatamaj cꞌa ixreꞌ ri ix rumáma can ri Israel; chi ketzij chi ri Jesús ri xiquimisaj choch cruz, ja ri Dios ri bꞌanayuon-pa cha chi jajaꞌ ri Cristo y chi jajaꞌ ri Rajaf nojiel, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 2:37 Y antok ri vinak xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pedro, xkꞌaxo cánima, y xquicꞌutuj cha ri Pedro y chica ri nicꞌaj chic apóstoles: Kavanakil, ¿chica nakaꞌan? xaꞌchaꞌ.
ACT 2:38 Y ri Pedro xuꞌej chica: Titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo tibꞌanaꞌ bautizar-iviꞌ, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri i-pecados. Y ri Dios xtuyaꞌ ri Espíritu Santo chiva.
ACT 2:39 Ruma jareꞌ ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ chiva ixreꞌ, y chica ri ivalcꞌual, y chica quinojiel vinak ri icꞌo naj; chica quinojiel ri ncaꞌrayuoj ri Kajaf Dios.
ACT 2:40 Y ri Pedro cꞌo nicꞌaj chic tzij ri xaꞌruꞌej chica. Jajaꞌ xuꞌej cꞌa chica ri vinak: Quixiel-pa chiquicajol ri vinak richin ri tiempo vacame, ri man choj ta ncaꞌin choch ri Dios, chi quireꞌ nquixcolotaj, nichaꞌ chica.
ACT 2:41 Y ri vinak ri xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan ri kꞌij reꞌ, xaꞌan bautizar y icꞌo laꞌk jun oxeꞌ mil vinak xaꞌuoc quiqꞌuin ri quiniman antes.
ACT 2:42 Y man niquimalij ta quicꞌuꞌx, xa siempre niquimol-quiꞌ chi nicaꞌxaj ri niquicꞌut ri apóstoles, xa junan cánima quibꞌanun, xa junan niquicꞌux ri simíta chi niquinataj ri rucamic ri Ajaf Jesús, y junan jeꞌ niquiꞌan orar.
ACT 2:43 Y chiquij quinojiel ri vinak xpa xibꞌinreꞌl. Y qꞌuiy milagros y señales ri niquiꞌan ri apóstoles.
ACT 2:44 Y quinojiel ri quiniman ri Jesucristo, nicajo-quiꞌ y junan icꞌo, y niquijach chiquivach nojiel ri kax ri cꞌo quiqꞌuin.
ACT 2:45 Y niquicꞌayij ri chica cꞌo quiqꞌuin chi ncaꞌquitoꞌ ri nicꞌaj chic antok nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx.
ACT 2:46 Y pa templo kꞌij-kꞌij niquimol-quiꞌ, y junan cánima quinojiel. Y antok niquiꞌan vaꞌen pa tak jay, can riqꞌuin nojiel cánima y ncaꞌquicuot.
ACT 2:47 Y niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y otz ncaꞌtzꞌiet cuma ri vinak. Y kꞌij-kꞌij icꞌo más ri ncaꞌbꞌaka chupan ri iglesia, ruma ja ri Ajaf ri nibꞌano chi ncaꞌcolotaj.
ACT 3:1 Ri Pedro y ri Juan junan i-bꞌanak-el chi ncaꞌa pa templo a las tres ri nakakꞌij, ruma ja huora reꞌ richin ri oración.
ACT 3:2 Y chuchiꞌ ri jun puerta ri rubꞌinan La Hermosa richin ri templo, kꞌij-kꞌij cꞌo ri ncaꞌbꞌayoꞌn can jun ache chi nucꞌutuj limosna. Ri jun ache reꞌ xa-jan antok xalax ri manak cheꞌl niꞌin. Jajaꞌ nucꞌutuj limosna chica ri vinak ri ncaꞌuoc pa templo.
ACT 3:3 Y antok ri Pedro y ri Juan ncaꞌuoc pa templo, ri ache nuꞌon rogar chi nucꞌutuj ru-limosna chica ijejeꞌ.
ACT 3:4 Pero ri Pedro xucaꞌyiej-xucaꞌyiej otz ri ache, y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Juan, y cꞌajareꞌ ri Pedro xuꞌej cha ri ache: Kojatzꞌataꞌ, xchaꞌ cha.
ACT 3:5 Y ri ache can xaꞌrutzꞌat, y royoꞌien ri chica ri xtiquiyaꞌ can cha.
ACT 3:6 Pero ri Pedro xuꞌej cha: Inreꞌ manak oro ni plata viqꞌuin chi niyaꞌ ta chava. Pero ri cꞌo viqꞌuin, jareꞌ ri niyaꞌ chava, xchaꞌ; y ja xuꞌej cha: Pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo ri aj-Nazaret, capalaj y caꞌin, xchaꞌ cha.
ACT 3:7 Y ri Pedro xutzꞌom ri rukꞌaꞌ derecha ri ache chi xupabꞌaꞌ, y ri rakan ja xaꞌcꞌujie-ka quichukꞌaꞌ y quireꞌ jeꞌ ri rukul-rakan.
ACT 3:8 Y xirucꞌaka-pa-riꞌ, xpiꞌieꞌ y xꞌin. Y junan xuoc quiqꞌuin ri Pedro y ri Juan ri chireꞌ pa templo. Nucꞌakala-riꞌ bꞌanak, y nuyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios.
ACT 3:9 Y iqꞌuiy vinak ri xaꞌtzꞌato chi ri ache reꞌ niꞌin y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
ACT 3:10 Ri vinak cataꞌn chi ja ri ache reꞌ ri nucꞌutuj limosna, ri nicꞌujieꞌ chuchiꞌ ri puerta richin ri templo; ri puerta ri niꞌeꞌx La Hermosa cha. Rumareꞌ ri vinak reꞌ xaꞌchapataj y xquixiꞌij-quiꞌ ruma ri xbꞌanataj.
ACT 3:11 Y ri ache ri xꞌan sanar man ncaꞌrutzokopij ta can ri Pedro y ri Juan. Y qꞌuiy vinak ri xaꞌlka chiquitzꞌatic ri chireꞌ chupan jun corredor ri niꞌeꞌx Richin ri Salomón cha. Chaꞌnin xquimol-apa-quiꞌ, ruma man jun bꞌay quitzꞌatuon chi nibꞌanataj quireꞌ.
ACT 3:12 Y antok ri Pedro xaꞌrutzꞌat ri vinak, xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ israelitas, ¿karruma ixreꞌ nquixchapataj ruma ri xbꞌanataj? ¿Y karruma xa ojreꞌ nkojitzꞌat como si fuera riqꞌuin ka-poder ojreꞌ o ja ri otz ri nakaꞌan choch ri Dios ri xbꞌano chi xꞌin va ache va?
ACT 3:13 Ri Katataꞌ Dios, ri Qui-Dios jeꞌ ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ, ri Abraham, ri Isaac, ri Jacob; can xuꞌon cꞌa cha ri Jesús, ri Rucꞌajuol, chi cꞌo rukꞌij. Pero ixreꞌ man xivajoꞌ ta xinimaj chi jajaꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios. Xa xiyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Pilato, ri gobernador. Y antok ri Pilato ruꞌeꞌn chic chi nucol-el, ixreꞌ man xivajoꞌ ta.
ACT 3:14 Xa ja ri jun ache quimisaniel xicꞌutuj chi ticuol-el, y ri Santo y Choj ri rucꞌaslien, xa jareꞌ ri man xivajoꞌ ta.
ACT 3:15 Y can xiꞌan cha chi xquimisas ri Jesús ri niyoꞌn cꞌaslien. Pero ri Dios xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Nakaꞌej quireꞌ chiva ruma ojreꞌ can xkatzꞌat antok cꞌastajnak chic pa.
ACT 3:16 Y ri jun ache ri ntitzꞌat-pa ixreꞌ kiqꞌuin y ivataꞌn jeꞌ roch, xꞌan sanar, ruma pa rubꞌeꞌ ri Jesús xkacꞌutuj-ve. Y ri ache xꞌan sanar chivach ixreꞌ ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx.
ACT 3:17 Y ojreꞌ kataꞌn chi antok ixreꞌ nuvanakil y ri achiꞌaꞌ ri nquixbꞌano gobernar xiꞌej chi tiquimisas ri Jesús, quireꞌ xiꞌan ruma man ivataꞌn ta chica jajaꞌ.
ACT 3:18 Pero ri Dios nuꞌon cumplir incheꞌl ri ruꞌeꞌn-pa. Jareꞌ xquiꞌej quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, chi ri Cristo can nuꞌon-na-ve sufrir.
ACT 3:19 Vacame titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ y ticꞌaxaꞌ ri icꞌaslien, chi quireꞌ niꞌan perdonar ri i-pecados. Y xcaꞌpa tiempos richin uxlanien, antok ri Ajaf xticꞌujieꞌ chiꞌicajol.
ACT 3:20 Y ri Ajaf Dios xtutak-pa ri Jesucristo rucaꞌn mul, ri incheꞌl tzijuon-pa chiva.
ACT 3:21 Pero vacame nicꞌatzin chi jajaꞌ nicꞌujieꞌ chicaj, cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtuchojmij nojiel. Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri quitzꞌibꞌan can ri santos profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
ACT 3:22 Ri Moisés xuꞌej chica ri kateꞌt-kamamaꞌ can: Ri Kajaf Dios xtupilisaj-pa jun profeta chiquicajol ri iviy-imáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ más chakavach-apa; jun incheꞌl inreꞌ. Can tivaxaj nojiel ri xtuꞌej chiva.
ACT 3:23 Y ri man xcaꞌcꞌaxan ta ri profeta reꞌ, can xcaꞌlasas-el richin xa jun tiempo chiquicajol ri rutanamit chic ri Dios. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés.
ACT 3:24 Y ri Pedro xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Quinojiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo desde Samuel, xaꞌchꞌoꞌ can chirij ri tiempo ri ojcꞌo vacame.
ACT 3:25 Can ivichin ixreꞌ ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Y can ivichin ixreꞌ ri xuꞌej ri Dios antok xuꞌon ri jun pacto quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ can, antok xuꞌej cha ri Abraham chi ri vinak ri icꞌo choch-ulief ncaꞌan bendecir ruma ri jun rumáma ri xticꞌujieꞌ.
ACT 3:26 Y antok ri Dios xupilisaj-pa ri Jesús ri Rucꞌajuol, chiꞌicajol ixreꞌ xutak-ve naꞌay. Quireꞌ xuꞌon chi xuyaꞌ ri bendición chiva, ruma jajaꞌ nrajoꞌ chi ixvonojiel ntiyaꞌ can ri itziel icꞌaslien.
ACT 4:1 Ri Pedro y ri Juan cꞌa ncaꞌchꞌoꞌ chica ri vinak, antok xaꞌlka ri sacerdotes y ri achiꞌaꞌ saduceos y ri qui-jefe ri achiꞌaꞌ ri niquichajij ri templo.
ACT 4:2 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ can yacatajnak quiyoval chiquij ri Pedro y ri Juan, ruma ncaꞌquitijuoj ri vinak. Can niquitzijuoj chi ri Jesús quiminak chic el y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y rumareꞌ ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj chic pa jeꞌ.
ACT 4:3 Rumareꞌ xaꞌquitzꞌom-el ri icaꞌyeꞌ apóstoles reꞌ, y choj xaꞌbꞌaquiyaꞌ pa cárcel; xa cꞌa chucaꞌn kꞌij xaꞌquiꞌan arreglar, ruma tarde chic.
ACT 4:4 Y can iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri kꞌij reꞌ, xquinimaj. Quinojiel ri quiniman y ri xquinimaj ri kꞌij reꞌ, joꞌc ri achiꞌaꞌ icꞌo laꞌk jun ivuꞌuoꞌ mil.
ACT 4:5 Y chucaꞌn kꞌij, xquimol-quiꞌ chireꞌ Jerusalén ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar chiquicajol ri israelitas, ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ escribas,
ACT 4:6 ri Anás ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, ri Caifás, ri Juan, ri Alejandro, y quinojiel ri quimáma ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij.
ACT 4:7 Y ri Pedro y ri Juan xaꞌbꞌacꞌamar-pa y xaꞌyoꞌx pa nicꞌaj. Y xquicꞌutuj chica: ¿Chica xyoꞌn poder chiva o chica choj bꞌeꞌ xiꞌej chi xꞌan sanar ri ache? xaꞌchaꞌ chica.
ACT 4:8 Y ri Pedro, nojnak cꞌa ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo xuꞌej chica: Ixreꞌ achiꞌaꞌ ri nquixbꞌano gobernar chupan ri katanamit Israel, y ixreꞌ jeꞌ mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ:
ACT 4:9 Ixreꞌ nticꞌutuj chika chirij ri favor ri xkaꞌan cha jun ache ri man otz ta rakan, chi chica xkacusaj chi xꞌan sanar.
ACT 4:10 Tivatamaj cꞌa ixreꞌ ri ixcꞌo-pa vaveꞌ, y ticatamaj jeꞌ quinojiel ri nicꞌaj chic israelitas, chi ri jun ache ri cꞌo vaveꞌ chivach, xꞌan sanar antok xkaꞌej ri rubꞌeꞌ ri Jesucristo ri aj-Nazaret, ri Jesucristo ri xiꞌej chi tiquimisas choch cruz, pero ri Dios xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ACT 4:11 Ri Jesús man jun rakalien ibꞌanun cha, can incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay cha jun abꞌaj, niquiꞌej chi man nicꞌatzin ta. Pero xa ja ri abꞌaj reꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta.
ACT 4:12 Y man jun chic ri nicalo kichin. Ruma ri choch-ulief xa man jun chic bꞌiꞌaj yoꞌn-pa chika chi nkojcolotaj, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 4:13 Y antok ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar xaꞌquitzꞌat ri Pedro y ri Juan, can xaꞌchapataj. Ruma mesque manak qui-estudio y i-sencillo-oc, man niquixiꞌij ta quiꞌ. Can kꞌalaj chi ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Jesús.
ACT 4:14 Y man jun chica xaꞌtiquir xquiꞌej chica ri icaꞌyeꞌ apóstoles, ruma ri ache ri xcꞌachoj, paꞌl-apa quiqꞌuin.
ACT 4:15 Entonces xquiꞌej chi caꞌlasas-el chireꞌ ri Pedro y ri Juan, y joꞌc ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ can chi niquiꞌan pensar chica niquiꞌan.
ACT 4:16 Y ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej chiquivach: ¿Chica xtakaꞌan chica? Ruma quinojiel ri vinak vaveꞌ Jerusalén cataꞌn chi xbꞌanataj jun nem milagro. Y ojreꞌ man nkojtiquir ta nakavaj.
ACT 4:17 Pero chi man titzijos más ri xbꞌanataj, caꞌkaxibꞌij-el, chi quireꞌ man niquitzijuoj ta chic ri Jesús chica ri vinak.
ACT 4:18 Y xaꞌcayuoj chic apa ri Pedro y ri Juan, y xquiꞌej chica chi man chic caꞌquitijuoj ri vinak, y man chic tiquitzijuoj ri Jesús chica.
ACT 4:19 Pero ri Pedro y ri Juan xaꞌchꞌo-apa, y xquiꞌej chica: Tiꞌej-na cꞌa chika: ¿Otz came choch ri Dios, xa ja ri ntiꞌej ixreꞌ ri nakaꞌan y man nakaꞌan ta ri nuꞌej jajaꞌ?
ACT 4:20 Ojreꞌ manak cheꞌl chi man ta nakaꞌej chica ri vinak ri xkatzꞌat y xkaxaj, xaꞌchaꞌ.
ACT 4:21 Y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar altíra xaꞌquixiꞌij-el ri Pedro y ri Juan y ja xaꞌquitzokopij-el. Can man jun kax ri xquil chiquij chi xaꞌquiꞌan ta castigar, ruma ri vinak can niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ruma ri xbꞌanataj riqꞌuin ri ache.
ACT 4:22 Ruma ri ache ri xꞌan sanar ruma ri milagro reꞌ, xa más cuarenta rujunaꞌ.
ACT 4:23 Y antok ri Pedro y ri Juan xaꞌtzokopis-el, xaꞌa pacheꞌ icꞌo-ve ri nicꞌaj chic discípulos, y xbꞌaquitzijuoj chica nojiel ri eꞌn-el chica cuma ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar.
ACT 4:24 Y antok ijejeꞌ xcaꞌxaj ri xquitzijuoj ri Pedro y ri Juan, quinojiel junan xquiꞌan orar y cava xquiꞌej chupan ri qui-oración: Namalaj Dios, atreꞌ ri xaꞌan nojiel; xaꞌan ri rocaj y ri icꞌo choch, xaꞌan ri roch-ulief y ri icꞌo choch, xaꞌan ri mar y ri icꞌo chupan.
ACT 4:25 Y atreꞌ xaꞌeꞌn cha ri asamajiel David, chi xuꞌej: ¿Karruma ri vinak ri pa tak naciones xa itziel tak kax nicajoꞌ niquiꞌan, y ri vinak ri icꞌo pa tak tanamet xa man jun rakalien ri niquiꞌan pensar?
ACT 4:26 Y xaꞌpalaj-pa ri reyes ri icꞌo choch-ulief. Y ri gobernadores xquimol-quiꞌ, chi xquiꞌan xa jun, chavij atreꞌ Ajaf Dios, y chirij jeꞌ ri Cristo. Quireꞌ rutzꞌibꞌan can ri David.
ACT 4:27 Y can ketzij, chi incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can quireꞌ xbꞌanataj. Ruma ri Herodes y ri gobernador Poncio Pilato, ri israelitas y ri man israelitas ta, xquimol-quiꞌ vaveꞌ pa tanamet Jerusalén chi xaꞌpalaj chirij ri Jesús ri Santo Acꞌajuol ri xatak-pa.
ACT 4:28 Quireꞌ xquiꞌan richin chi xbꞌanataj ri can pan akꞌaꞌ atreꞌ cꞌo-ve, y aꞌeꞌn-pa chi xbꞌanataj.
ACT 4:29 Y vacame Ajaf, tatzꞌataꞌ ri vinak reꞌ ri ncaꞌxiꞌin, ruma yacatajnak quiyoval chikij ojreꞌ ri asamajiel. Y rumareꞌ ojreꞌ nakacꞌutuj chava chi tayaꞌ ka-valor chi quireꞌ man nakaxiꞌij ta kiꞌ nakatzijuoj ri atzij.
ACT 4:30 Y nakacꞌutuj jeꞌ chava, chi riqꞌuin ri a-poder ncaꞌan sanidad, señales, y milagros pa rubꞌeꞌ ri Jesús ri Santo Acꞌajuol, xaꞌchaꞌ.
ACT 4:31 Y antok xaꞌtanieꞌ riqꞌuin ri oración, can xsiluon ri lugar pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ. Y xnuoj ri cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, rumareꞌ man niquixiꞌij ta quiꞌ chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 4:32 Y quinojiel ri vinak ri quiniman ri Jesucristo, junan niquiꞌan pensar y xa jun cánima quibꞌanun. Y man jun niꞌeꞌn chi joꞌc richin jajaꞌ ri cꞌo riqꞌuin, sino que nojiel ri kax quichin, niquijach chiquivach.
ACT 4:33 Ri apóstoles riqꞌuin ru-poder ri Dios niquitzijuoj chi ri Ajaf Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y ri Dios can altíra ncaꞌruꞌon bendecir quinojiel.
ACT 4:34 Y chiquicajol ri quiniman chic ri Jesucristo, man jun kax nuꞌon falta chiquivach, ruma ri cꞌo culief o cꞌo cachuoch, ncaꞌquicꞌayij y ri rajal niquicꞌam-pa,
ACT 4:35 y nalquiyaꞌ chica ri apóstoles, y ri apóstoles niquiyaꞌ chica ri can nicꞌatzin chi ncaꞌtoꞌx.
ACT 4:36 Y cꞌo jun ache chiquicajol ri José rubꞌeꞌ. Y ri José reꞌ aj-Chipre, rumáma can ri Leví. Y ri apóstoles xquiyaꞌ jun chic rubꞌeꞌ. Y ri rubꞌeꞌ ri xquiyaꞌ, Bernabé. (Ri tzij Bernabé nuꞌej: Ncaꞌruꞌon consolar quinojiel.)
ACT 4:37 Y ri Bernabé reꞌ xucꞌayij jun rulief, y ri rajal xalruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri apóstoles.
ACT 5:1 Y cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías y ri raxjayil rubꞌinan Safira, xquicꞌayij jun culief.
ACT 5:2 Y xquiꞌej chiquivach chi niquicꞌan can nicꞌaj rajal ri ulief, y ri nicꞌaj chic miera xucꞌuaj ri Ananías chi xbꞌaruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri apóstoles.
ACT 5:3 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Ananías: ¿Karruma xayaꞌ lugar cha ri Satanás chi xunojsaj ri avánima, chi xatzꞌak tzij choch ri Espíritu Santo, y xacꞌan can nicꞌaj rajal ri ulief ri xacꞌayij?
ACT 5:4 Xa man ta xacꞌayij ri ulief, ¿man cꞌa avichin ta atreꞌ? Y antok xacꞌayij, ¿man avichin ta came atreꞌ ri rajal ri ulief? ¿Karruma xaꞌan pensar chi xaꞌan quireꞌ? Atreꞌ man chiquivach ta vinak xatzꞌak tzij, atreꞌ choch cꞌa ri Dios xatzꞌak tzij, xchaꞌ ri Pedro cha.
ACT 5:5 Y ri Ananías, joꞌc xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Pedro, xtzak-ka y xcon. Y quinojiel ri xaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj, xpa cꞌa jun gran xibꞌinreꞌl chiquij.
ACT 5:6 Y icꞌo nicꞌaj cꞌojolaꞌ xaꞌpalaj-pa y xquibꞌol-el ri quiminak chupan tziak, y xquilasaj-el chi xiquimukuꞌ.
ACT 5:7 Y cꞌo laꞌk jun oxeꞌ huora ticon ri Ananías, antok xalka ri raxjayil. Jajaꞌ man rataꞌn ta chica xbꞌanataj.
ACT 5:8 Y ri Pedro xucꞌutuj cha ri ixok reꞌ: Ri miera ri rucꞌamun-pa ri Ananías, ¿quireꞌ ri rajal ri ulief ri xicꞌayij? Y ri ixok xuꞌej: Quireꞌ, ja nojiel ri rajal ri ulief reꞌ.
ACT 5:9 Y ri Pedro xuꞌej cꞌa cha: ¿Karruma ixreꞌ xixcꞌujieꞌ de acuerdo chi xiꞌan chi man nquixrutzꞌat ta pa ri Ru-Espíritu ri Ajaf? Ya ncaꞌlka chuchiꞌ ri puerta ri xaꞌbꞌamukuꞌ richin ri avachajil y ncatquilasaj-el jeꞌ atreꞌ, xchaꞌ.
ACT 5:10 Y ja xtzak-ka ri ixok choch ri Pedro, y xcon. Antok xaꞌuoc-pa ri cꞌojolaꞌ, xalquilaꞌ ri ixok quiminak chic, y xquilasaj-el y xiquimukuꞌ riqꞌuin ri rachajil.
ACT 5:11 Y quinojiel ri quiniman ri Jesucristo ri niꞌeꞌx iglesia chica, xpa cꞌa jun gran xibꞌinreꞌl chiquij ruma ri xbꞌanataj. Y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri nicꞌaj chic ri xaꞌcꞌaxan ri xbꞌanataj. Can altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
ACT 5:12 Y ri apóstoles qꞌuiy señales y milagros ri ncaꞌquiꞌan chiquivach ri vinak. Y ri quiniman chic ri ruchꞌabꞌal ri Dios, junan niquimol-quiꞌ chuchiꞌ jun corredor richin ri templo. Ri corredor reꞌ, Richin ri Salomón ncaꞌchaꞌ cha.
ACT 5:13 Y icꞌo vinak ri man nicajoꞌ ta ncaꞌjiel quiqꞌuin ruma niquixiꞌij-quiꞌ. Pero icꞌo nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ quikꞌij.
ACT 5:14 Pero iqꞌuiy vinak ri niquinimaj ri Ajaf Jesucristo. Rumareꞌ kꞌij-kꞌij ncaꞌqꞌuiyir-ka más, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ.
ACT 5:15 Y ncaꞌlasas-pa ri ncaꞌyavaj pa tak bꞌay y ncaꞌyoꞌx choch varaꞌal y choch camilla, chi quireꞌ antok ri Pedro nakꞌax, mesque joꞌc ri rumuchꞌuchꞌil nika pa quiveꞌ nicꞌaj chiquivach.
ACT 5:16 Y iqꞌuiy cꞌa vinak ri icꞌo pa tak tanamet ri icꞌo cierca ri Jerusalén, xaꞌlka chireꞌ pa tanamet, i-quicꞌamun-pa ri ncaꞌyavaj y ri niquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ itziel tak espíritus. Y quinojiel ncaꞌan sanar.
ACT 5:17 Pero ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri achiꞌaꞌ saduceos ri icꞌo riqꞌuin, itziel ncaꞌquitzꞌat ri apóstoles.
ACT 5:18 Rumareꞌ xaꞌbꞌaquitzꞌama-pa y xaꞌbꞌaquiyaꞌ pa cárcel.
ACT 5:19 Y ri chakꞌaꞌ, ri Ajaf xutak-pa jun ángel quiqꞌuin ri apóstoles. Ri ángel reꞌ xujak ri ruchiꞌ ri cárcel chiquivach chi xaꞌralasaj-el, y xuꞌej chica:
ACT 5:20 Quixꞌin. Y antok nquixbꞌaka pa templo, titzijuoj chica ri vinak nojiel ri chꞌabꞌal ri nichꞌoꞌ chirij ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri nuyaꞌ ri Jesucristo, xchaꞌ ri ángel.
ACT 5:21 Y joꞌc xcaꞌxaj reꞌ ri apóstoles, cumaj yan ri chucaꞌn kꞌij xaꞌa pa templo y ncaꞌquitijuoj ri vinak. Y chupan ri huora reꞌ, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri icꞌo riqꞌuin, xaꞌquitak quiyoxic ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar. Quinojiel ri achiꞌaꞌ reꞌ xquimol-quiꞌ ruma ijejeꞌ ri autoridades richin ri tanamet. Y cꞌajareꞌ xquiꞌej chi caꞌcꞌamar-pa ri apóstoles ri icꞌo pa cárcel.
ACT 5:22 Pero antok ri achiꞌaꞌ i-chajiniel ri i-takuon-el xaꞌbꞌaka pa cárcel, manak xaꞌquil ri apóstoles. Can ja xaꞌtzalaj-pa, y xbꞌaquiyaꞌ rutzijuol,
ACT 5:23 y xbꞌaquiꞌej cꞌa: Ri cárcel can otz tzꞌapal can, y ri soldados icꞌo chuchiꞌ ri puertas; pero antok xkajak ri puertas i-manak ijejeꞌ chupan, xaꞌchaꞌ.
ACT 5:24 Y antok ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y ri qui-jefe ri achiꞌaꞌ ri i-chajiniel pa templo y ri principales sacerdotes xcaꞌxaj ri xquiꞌej ri chajiniel chica, man niquil ta chica niquiꞌan pensar, y rumareꞌ niquiꞌej chiquivach: ¿Cꞌa pacheꞌ cꞌa xtibꞌaka-ve reꞌ? ncaꞌchaꞌ.
ACT 5:25 Y cꞌo jun ri xbꞌaka quiqꞌuin ri quimaluon-quiꞌ, y xbꞌaruꞌej chica: Ri achiꞌaꞌ ri xiꞌtzꞌapij pa cárcel ja ncaꞌquitijuoj ri vinak pa templo, xchaꞌ chica.
ACT 5:26 Y ri ache ri qui-jefe ri chajiniel, xꞌa quiqꞌuin ri chajiniel chi xaꞌbꞌaquicꞌamaꞌ ri apóstoles y man jun kax xquiꞌan-pa chica, ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ncaꞌcꞌak cha abꞌaj cuma ri vinak.
ACT 5:27 Y antok ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌquicꞌam-pa ri apóstoles, choj xaꞌbꞌaquiyaꞌ chiquivach ri autoridades richin ri tanamet. Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xucꞌutuj chica ri apóstoles:
ACT 5:28 Ojreꞌ ya xkaꞌan mandar chiva chi man chic quiꞌitijuoj ri vinak riqꞌuin ri rubꞌeꞌ ri Jesús. Pero vacame ri tanamet Jerusalén nojnak chic riqꞌuin nojiel ri nticꞌut, y can chikij ojreꞌ ntivajoꞌ ntiya-ve ri rucamic ri jun ache reꞌ, xchaꞌ.
ACT 5:29 Pero ri Pedro y ri nicꞌaj chic apóstoles xquiꞌej-apa: Can nicꞌatzin chi ja ri nuꞌej ri Dios nakanimaj, y man ja ta ri nicajoꞌ ri achiꞌaꞌ.
ACT 5:30 Ruma ri xbꞌano cha ri Jesús chi xcꞌastaj-pa, ja ri Qui-Dios ri kateꞌt-kamamaꞌ. Pero ixreꞌ xiquimisaj antok xiꞌej chi tibꞌajix choch cruz.
ACT 5:31 Y ri Dios más nem rukꞌij xuyaꞌ ri Jesús, xutzꞌuyubꞌaꞌ pa ru-derecha, y xuꞌon cha chi jajaꞌ ri Ucꞌuay-Bꞌay y Salvador (caloy-quichin ri vinak), chi quireꞌ ri israelitas nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ y chi niꞌan perdonar ri qui-pecados.
ACT 5:32 Y nojiel reꞌ ketzij, y ojreꞌ can xkatzꞌat, rumareꞌ nakatzijuoj. Y ri Espíritu Santo jeꞌ nutzijuoj chi can ketzij. Konojiel ri kaniman ri rutzij ri Dios, can ruyoꞌn-pa ri Espíritu Santo chika.
ACT 5:33 Y antok ri autoridades richin ri tanamet xcaꞌxaj ri xquiꞌej ri apóstoles, xyacataj quiyoval y can ta xcajoꞌ xaꞌquiquimisaj.
ACT 5:34 Pero chiquicajol ri autoridades reꞌ, cꞌo jun ache fariseo, y ri ache reꞌ rubꞌinan Gamaliel. Jajaꞌ jun maestro richin ri ru-ley ri Moisés, y can cꞌo rukꞌij chiquivach ri vinak. Ri ache reꞌ xpiꞌieꞌ, y xuꞌej chi caꞌlasas-el juviera ri apóstoles jun rato.
ACT 5:35 Y después xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas, tibꞌanaꞌ pensar otz chica xtiꞌan chica ri achiꞌaꞌ reꞌ.
ACT 5:36 Ruma talka pan iveꞌ antok xcꞌujieꞌ ri jun ache Teudas rubꞌeꞌ. Ri Teudas reꞌ xuꞌej chi jajaꞌ jun ache cꞌo rukꞌij, y icꞌo laꞌk cuatrocientos achiꞌaꞌ ri xaꞌa chirij. Y antok xquimisas, quinojiel xquiquiraj-quiꞌ y xaꞌqꞌuis.
ACT 5:37 Y después reꞌ, chupan ri tiempo antok xꞌan ri censo, xcꞌujieꞌ jun chic ache Judas rubꞌeꞌ. Jajaꞌ aj-Galilea, y can xtiquir xuꞌon chi iqꞌuiy vinak ri xaꞌa chirij. Y antok xquimisas, quinojiel ri i-bꞌanak chirij xquiquiraj-quiꞌ jeꞌ.
ACT 5:38 Y rumareꞌ niꞌej chiva chi quiꞌiyaꞌ can ri achiꞌaꞌ reꞌ. Ruma xa quinoꞌj achiꞌaꞌ ri niquiꞌan, xa xtiqꞌuis.
ACT 5:39 Pero xa richin ri Dios, man jun cꞌa xquixtiquir ntiꞌan chi xcaꞌqꞌuis. Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, man tiꞌan chi xa ixreꞌ nquixajin chi ayoval riqꞌuin ri Dios, xchaꞌ.
ACT 5:40 Y quinojiel xka chiquivach ri xuꞌej ri Gamaliel. Y xquiꞌej chi caꞌcꞌamar chic pa ri apóstoles. Y después antok xaꞌchꞌay, xquiꞌej chica chi man chic tiquitzijuoj ri rubꞌeꞌ ri Jesús chica ri vinak. Y cꞌajareꞌ xaꞌquitzokopij-el chi xaꞌa.
ACT 5:41 Y antok ri apóstoles xaꞌiel-el chireꞌ chiquivach ri autoridades richin ri tanamet, niquicuot ri cánima xaꞌa, ruma yoꞌn chica chi niquikꞌasaj ri sufrimiento ruma ri rubꞌeꞌ ri Jesús.
ACT 5:42 Y nojiel kꞌij ri pa templo y pa tak jay, man ncaꞌtanieꞌ ta chi niquicꞌut y niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Jesucristo.
ACT 6:1 Chupan ri tiempo reꞌ, ri discípulos más ncaꞌqꞌuiyir-ka. Y ri ncaꞌchꞌoꞌ griego niquiꞌej chiquij ri ncaꞌchꞌoꞌ hebreo, chi ri malcaꞌn-ixokiꞌ ri icꞌo chiquicajol ri ncaꞌchꞌoꞌ griego, man ncaꞌan ta atender otz antok nijach kꞌij-kꞌij ri chica niquitej.
ACT 6:2 Rumareꞌ ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles xaꞌquimol quinojiel ri discípulos, y xquiꞌej chica: Man otz ta chi ojreꞌ nakayaꞌ can ri nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, richin chi nquixkilij.
ACT 6:3 Vacame cꞌa hermanos, quiꞌicha-pa i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ chiꞌicajol, ri ivataꞌn chi can choj ri quicꞌaslien, cꞌo quinoꞌj y nojnak cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, chi quireꞌ ijejeꞌ ri ncaꞌkayaꞌ choch ri samaj chi niquijach ri chica nitij.
ACT 6:4 Y chi quireꞌ ojreꞌ nakaꞌan ri samaj incheꞌl ri kabꞌanun-pa. Nakaꞌan orar, y nakacꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xaꞌchaꞌ chica.
ACT 6:5 Y quinojiel xka chiquivach ri xꞌeꞌx chica cuma ri apóstoles, y xaꞌquichaꞌ i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ. Jun ja ri Esteban, jun ache ri can jaꞌal-ve rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Ri nicꞌaj chic ja ri Felipe, ri Prócoro, ri Nicanor, ri Timón, ri Parmenas y ri Nicolás ri aj-Antioquía. Ri ache Nicolás rubꞌeꞌ man israelita ta, pero can runiman ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
ACT 6:6 Y ja ri i-siete (ivukuꞌ) achiꞌaꞌ reꞌ ri xaꞌquipabꞌaꞌ chiquivach ri apóstoles. Xaꞌpa ri apóstoles xquiꞌan orar, y xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ.
ACT 6:7 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin ruchukꞌaꞌ bꞌanak, y ncaꞌqꞌuiyir jeꞌ ri discípulos chireꞌ pa tanamet Jerusalén. Y iqꞌuiy jeꞌ chiquivach ri sacerdotes ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ACT 6:8 Ri Esteban jun ache ri cꞌo ri ru-poder ri Dios riqꞌuin, y cꞌo jeꞌ ri ru-favor ri Dios riqꞌuin. Y ncaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros y señales chiquivach ri vinak.
ACT 6:9 Pero icꞌo vinak ri xaꞌbꞌapalaj-pa y xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij riqꞌuin ri Esteban. Ri vinak reꞌ i-richin jun sinagoga ri niꞌeꞌx quichin ri Esclavos Libertados cha, y quichin jeꞌ ri vinak aj-Cirene, aj-Alejandría, aj-Cilicia y aj-Asia.
ACT 6:10 Y ri Esteban ja ri Espíritu Santo ri xyoꞌn runoꞌj, rumareꞌ antok jajaꞌ xchꞌoꞌ, ri vinak man xaꞌtiquir ta chirij.
ACT 6:11 Rumareꞌ xaꞌquitoj nicꞌaj chi tiquiꞌej chi xcaꞌxaj chi ri Esteban itziel xchꞌoꞌ chirij ri ru-ley ri Moisés y chirij jeꞌ ri Dios.
ACT 6:12 Y antok ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, ri achiꞌaꞌ escribas y ri vinak ri icꞌo quiqꞌuin xcaꞌxaj reꞌ, ja xaꞌbꞌapalaj-pa chirij ri Esteban; xbꞌaquitzꞌama-pa y xquicꞌuaj chiquivach ri autoridades richin ri tanamet chi tiꞌan juzgar.
ACT 6:13 Y icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ xaꞌquiyaꞌ chi niquitzꞌak tzij chirij ri Esteban. Ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌej: Va ache va man nitanieꞌ ta ncaꞌruꞌej itziel tak kax chirij ri santo templo y chirij ri ru-ley ri Moisés.
ACT 6:14 Ruma kaxan cꞌa ri nuꞌej chi ri Jesús aj-Nazaret xtuvulij ri templo y xtucꞌax nojiel ri costumbres ri xuyaꞌ ri Moisés chika.
ACT 6:15 Y quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-tzꞌuyul pacheꞌ icꞌo-ve ri autoridades richin ri tanamet, xquitzꞌat chi ri rupalaj ri Esteban xcꞌaxtaj, y can incheꞌl titzuꞌn jun ángel xuꞌon-ka.
ACT 7:1 Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij xucꞌutuj cha ri Esteban: ¿Ketzij cꞌa ri niꞌeꞌx chavij?
ACT 7:2 Ri Esteban xuꞌej: Achiꞌaꞌ israelitas y ixreꞌ tataꞌj chupan ri katanamit, tivaxaj ri xtinꞌej chiva: Ri Dios ri cꞌo rukꞌij xucꞌut-riꞌ choch ri kamamaꞌ Abraham ojier can tiempo, antok cꞌa cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Mesopotamia, antok cꞌa majaꞌ rutzijuol chi nicꞌujieꞌ Harán.
ACT 7:3 Y ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Catiel-pa chiquicajol ri avachꞌalal, y tayaꞌ can ri atanamit, y catam-pa chupan ri lugar ri xtincꞌut chavach, xchaꞌ ri Dios cha.
ACT 7:4 Y ri Abraham xuyaꞌ can ri lugar rubꞌinan Caldea y xbꞌacꞌujieꞌ chupan ri tanamet Harán. Y chireꞌ chupan ri Harán xcon ri rutataꞌ ri Abraham, después ri Dios xucꞌam-pa ri Abraham chupan ri Canaán ri pacheꞌ ojcꞌo-ve vacame.
ACT 7:5 Y ri Dios manak herencia xuyaꞌ cha ri Abraham chupan ri lugar reꞌ, nixta pacheꞌ nipiꞌie-ve. Pero ri Dios xuꞌon prometer cha chi ri lugar reꞌ xtuoc richin jajaꞌ y quichin ri rumáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ, mesque ri tiempo reꞌ ri Abraham majaꞌ ticꞌujieꞌ ralcꞌual.
ACT 7:6 Y xꞌeꞌx jeꞌ cha ruma ri Dios, chi ri rumáma jajaꞌ xcaꞌbꞌacꞌujieꞌ chupan jun chic nación, chupan ulief ri man quichin ta. Y ri vinak ri icꞌo chupan ri nación reꞌ xcaꞌquiyaꞌ pa samaj y man xcaꞌtuoj ta y xtiquiꞌan chica chi niquiꞌan sufrir cuatrocientos junaꞌ.
ACT 7:7 Y ri Dios xuꞌej jeꞌ: Ri nación ri quireꞌ xtibꞌano chica ri rumáma ri Abraham, can xtinꞌan juzgar. Y cꞌajareꞌ xcaꞌiel-pa chireꞌ, y xcaꞌpa chupan va lugar va, y niquiyaꞌ nukꞌij, xchaꞌ.
ACT 7:8 Y ri Dios xuꞌon jun pacto riqꞌuin ri Abraham. Ri pacto reꞌ cꞌo jun ratal. Y ri ratal ri pacto reꞌ, ja ri circuncisión ri niꞌan chica ri cꞌojolaꞌ. Y antok xalax ri Isaac ri rucꞌajuol ri Abraham, xuꞌon ri circuncisión cha antok xtzꞌakat ri ocho (vakxakiꞌ) kꞌij chi xalax. Quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Isaac antok xalax ri Jacob ri rucꞌajuol. Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Jacob quiqꞌuin ri i-doce (cabꞌalajuj) rucꞌojolaꞌ ri xaꞌuoc tataꞌj.
ACT 7:9 Y ri i-nimaꞌk rucꞌojolaꞌ ri Jacob itziel xquitzꞌat ri quichakꞌ José, ruma jajaꞌ ri más najoꞌx. Y rumareꞌ xquicꞌayij-el, y xucꞌuax cꞌa Egipto. Pero ri Dios cꞌo riqꞌuin ri José,
ACT 7:10 y xucol choch nojiel sufrimiento. Ri Dios xuꞌon cha ri Faraón ri rey richin ri nación Egipto, chi otz xutzꞌat ri José, y xutzꞌat jeꞌ chi cꞌo runoꞌj. Rumareꞌ ri rey xuꞌon cha ri José chi xuoc gobernador chupan Egipto, y xuoc jeꞌ encargado chupan ri rachuoch.
ACT 7:11 Y ri tiempo reꞌ paroꞌ ri Egipto y ri Canaán, xpa jun viꞌjal, y jun nem sufrimiento xka pa quiveꞌ. Y ri kateꞌt-kamamaꞌ ri icꞌo Canaán manak chic kax niquil chi niquitej.
ACT 7:12 Antok xraꞌxaj ri Jacob chi cꞌo trigo chupan ri Egipto, xaꞌrutak-el ri ralcꞌual ri naꞌay mul chulokꞌic trigo; ri ralcꞌual jareꞌ ri i-kamamaꞌ.
ACT 7:13 Y antok xaꞌa rucaꞌn mul, cꞌajareꞌ antok ri José xuꞌej chica ri runimal y cha ri ruchakꞌ, chi jajaꞌ ri José. Y rumareꞌ ri Faraón xunaꞌiej chi ri José icꞌo runimal y ruchakꞌ.
ACT 7:14 Cꞌajareꞌ ri José xutak quiyoxic ri Jacob ri rutataꞌ y ri rachꞌalal, i-setenta y cinco chiquinojiel.
ACT 7:15 Quireꞌ xxulie-ka ri Jacob cꞌa Egipto. Chireꞌ xcon-ve jajaꞌ y ri ralcꞌual ri i-kamamaꞌ.
ACT 7:16 Pero ri qui-cuerpo, cꞌa pa jun lugar rubꞌinan Siquem xaꞌmuk-ve. Xaꞌbꞌamuk chupan jun ulief pacheꞌ cꞌo-ve jun jul cꞌatuon choch jun tanatic. Ri jun ulief reꞌ, ja ri Abraham ri lakꞌayuon can chica ri i-ralcꞌual ri ache xubꞌinaj Hamor.
ACT 7:17 Pero antok nijiel-pa ri tiempo richin ri promesa ri rubꞌanun-pa jurar ri Dios cha ri Abraham, ri tanamet Israel más xnimar y xqꞌuiyir-ka chupan ri Egipto,
ACT 7:18 hasta cꞌa antok chireꞌ Egipto xuoc can jun cꞌacꞌacꞌ rey ri man rataꞌn ta roch ri José.
ACT 7:19 Y ri cꞌacꞌacꞌ rey reꞌ xuꞌon maña cha ri ka-nación. Xuꞌon chica ri kateꞌt-kamamaꞌ chi xquikꞌasaj qꞌuiy sufrimiento, ruma xuꞌon chica chi ri calcꞌual joꞌc ncaꞌlax, ja ncaꞌbꞌacꞌak chi ncaꞌcon, ruma man nrajoꞌ ta chi ncaꞌqꞌuiyir-ka más.
ACT 7:20 Chupan ri tiempo reꞌ xalax ri Moisés. Y can otz xtzꞌiet ruma ri Dios. Oxeꞌ icꞌ ri xꞌan cuenta cuma ri rutie-rutataꞌ.
ACT 7:21 Y después antok xyoꞌx choch peligro paroꞌ ri río, xucꞌuax ruma ri rumiꞌal ri Faraón y can incheꞌl ral xuꞌon cha ri Moisés.
ACT 7:22 Y xcꞌut choch ri Moisés nojiel ri noꞌj ri cꞌo quiqꞌuin ri aj-Egipto. Can jun nem ache xuꞌon-ka riqꞌuin ri nuꞌon y riqꞌuin ri nuꞌej.
ACT 7:23 Antok ri Moisés cꞌo cuarenta rujunaꞌ, xalax pa ránima chi xaꞌbꞌarutzꞌataꞌ ri ruvanakil israelitas.
ACT 7:24 Y xutzꞌat chi jun aj-Egipto nuchꞌey jun israelita. Y chi xutoꞌ ri ruvanakil, xuꞌon rucꞌaxiel cha ri aj-Egipto y xuquimisaj.
ACT 7:25 Jajaꞌ xuꞌon-ka pensar chi ri ruvanakil israelitas xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender) chi jajaꞌ ri takuon-pa ruma ri Dios chi ncaꞌrucol pa quikꞌaꞌ ri aj-Egipto, pero ijejeꞌ xa man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) chi quireꞌ.
ACT 7:26 Y chucaꞌn kꞌij, icꞌo icaꞌyeꞌ israelitas ncaꞌyovar, y ri Moisés xalka quiqꞌuin, y xrajoꞌ ta xujach quivach chi quireꞌ man chic ncaꞌyovar. Rumareꞌ jajaꞌ xuꞌej chica: ¿Karruma nquixayovar? Ixreꞌ israelitas ri ix caꞌyeꞌ, xchaꞌ chica.
ACT 7:27 Pero ri jun ri nichꞌayuon, xunem ri Moisés y xuꞌej: ¿Chica xayoꞌn chi naꞌan gobernar pa kaveꞌ y chi at juez pa kaveꞌ?
ACT 7:28 ¿O navajoꞌ nquinaquimisaj inreꞌ incheꞌl xaꞌan cha ri jun ache aj-Egipto ri ivir? xchaꞌ cha.
ACT 7:29 Y antok ri Moisés xraꞌxaj quireꞌ, xnumaj y xꞌa cꞌa ri nación Madián. Y chireꞌ, chiquicajol vinak ri man i-ruvanakil ta, xcꞌujie-ve. Chireꞌ xcꞌulieꞌ y xaꞌcꞌujieꞌ icaꞌyeꞌ ralcꞌual.
ACT 7:30 Y antok kꞌaxnak chic cuarenta junaꞌ ticꞌujieꞌ ri Moisés chireꞌ Madián, jun ángel xucꞌut-riꞌ choch chupan jun kꞌayis cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza ri nicꞌat pa kꞌakꞌ. Reꞌ xutzꞌat chupan jun desierto, ri pacheꞌ cꞌo-ve ri juyuꞌ Sinaí.
ACT 7:31 Y antok ri Moisés xutzꞌat reꞌ, can xchapataj. Y chi nutzꞌat más otz, xjiel-apa cierca. Pero jareꞌ antok xchꞌo-pa ri Ajaf cha, y xuꞌej:
ACT 7:32 Inreꞌ ri Qui-Dios ri avateꞌt-amamaꞌ. Inreꞌ in Ru-Dios ri Abraham, in Ru-Dios ri Isaac y in Ru-Dios ri Jacob, xchaꞌ. Y ri Moisés xuxiꞌij-riꞌ chi xtzuꞌn chic apa, xa nibꞌarbꞌuot.
ACT 7:33 Y ri Ajaf xuꞌej jeꞌ cha ri Moisés: Tavalasaj-el la axajabꞌ chavakan, ruma ri lugar pacheꞌ at-paꞌl-ve can santo.
ACT 7:34 Y vacame catam-pa y ncantak-el Egipto chi nacol ri nutanamit, ruma nitzꞌat chi qꞌuiy sufrimiento niquikꞌasaj, y vaxan jeꞌ ri okꞌiej ri niquiꞌan, y mareꞌ xika-pa chi ncaꞌncol, xchaꞌ ri Ajaf cha ri Moisés.
ACT 7:35 Y ri Moisés reꞌ, man xcajoꞌ ta ri ruvanakil antes, antok xquiꞌej cha: ¿Chica xayoꞌn chi nkojaꞌan gobernar y chi at juez pa kaveꞌ? Ja Moisés reꞌ ri xtak-el ruma ri Dios, chi xaꞌrucol ri ruvanakil y chi jajaꞌ jeꞌ nucꞌuan quichin. Y ri xtoꞌn richin ri Moisés, ja ri ángel ri xucꞌut-riꞌ chupan ri jun kꞌayis ri cꞌo ruqꞌuixal ri rubꞌinan zarza.
ACT 7:36 Jajaꞌ ri xalasan-pa quichin ri kateꞌt-kamamaꞌ chireꞌ Egipto. Jajaꞌ xaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros y señales chupan ri nación Egipto, chupan ri Mar Rojo, y chupan jeꞌ ri desierto durante cuarenta junaꞌ.
ACT 7:37 Y ri Moisés xuꞌej chica ri kavanakil ri tiempo reꞌ chirij ri Cristo: Ri Kajaf Dios xtupilisaj-pa jun profeta chiquicajol ri iviy-imáma ri xcaꞌcꞌujieꞌ más chakavach-apa; jun incheꞌl inreꞌ. Can tivaxaj cꞌa ri rutzij. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri Moisés.
ACT 7:38 Y jareꞌ ri Moisés ri xcꞌujieꞌ chiquicajol ri kavanakil israelitas chupan ri desierto. Y ja jeꞌ jajaꞌ ri xꞌeꞌn chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ri tzij ri xuꞌej ri ru-ángel ri Dios cha paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí. Can cha cꞌa jajaꞌ xjach-ve ri tzij richin ri cꞌaslien chi quireꞌ jajaꞌ xuyaꞌ chika.
ACT 7:39 Xa ja ri kateꞌt-kamamaꞌ man xaꞌniman ta cha ri Moisés. Pa rucꞌaxiel chi xaꞌniman cha, man xcajoꞌ ta, ri cánima ijejeꞌ chaꞌnin xtzalaj cꞌa chupan ri nación Egipto.
ACT 7:40 Y antok ri Moisés cꞌa cꞌo paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí, xquiꞌej cha ri Aarón: Tabꞌanaꞌ ka-dioses chi quireꞌ ijejeꞌ ncaꞌcꞌuan kichin. Ruma ri Moisés ri xalasan-pa kichin chupan ri Egipto, man kataꞌn ta chica xuꞌon.
ACT 7:41 Y can xquiꞌan jun chꞌiti váquix y can xaꞌquicuot riqꞌuin. Rumareꞌ xaꞌquiquimisaj chicop choch, chi xquiyaꞌ rukꞌij ri ídolo.
ACT 7:42 Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can ri kavanakil, y xuyaꞌ lugar chica chi tiquiyaꞌ cꞌa quikꞌij ri ncaꞌtzꞌiet chicaj. Can quireꞌ quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Chupan ri tzꞌibꞌan can, ri Dios nuꞌej: Ixreꞌ aj-Israel, antok xixcꞌujieꞌ cuarenta junaꞌ chupan ri desierto, ¿chuva came inreꞌ xiyaꞌ ri chicop ri xiꞌquimisaj chireꞌ?
ACT 7:43 Pa rucꞌaxiel reꞌ xa xitaliej ri rachuoch ri dios Moloc, y xiyaꞌ rukꞌij ri ru-estrella (ruchꞌumil) ri i-dios rubꞌinan Renfán. Y jareꞌ ri i-dios ri xiꞌan chi xiyaꞌ quikꞌij. Rumareꞌ inreꞌ, xchaꞌ ri Dios, xtinꞌan chiva chi nquixbꞌacꞌujieꞌ más cꞌa cala choch ri Babilonia. Quireꞌ nuꞌej chupan ri quitzꞌibꞌan can ri profetas.
ACT 7:44 Y antok ri kateꞌt-kamamaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ chupan ri desierto, can quicꞌuan ri rachuoch ri Dios ri bꞌanun cha tziak, y chireꞌ nucꞌut-ve-riꞌ ri Dios chiquivach. Ri rachuoch ri Dios xꞌan cha can incheꞌl ri xrajoꞌ, ruma ri Dios can xucꞌut choch ri Moisés ri chica rubꞌanic nrajoꞌ chi niꞌan cha.
ACT 7:45 Y ja rachuoch ri Dios reꞌ ri quicꞌamun-pa ri kateꞌt-kamamaꞌ antok xaꞌuoc-pa chupan ri lugar rubꞌinan Canaán, antok i-cꞌamun-pa ruma ri Josué. Y xaꞌcꞌujie-ka vaveꞌ, antok xaꞌchꞌacuon chiquij ri vinak ri icꞌo chupan ri lugar reꞌ. Can ja ri Dios xtoꞌn quichin chi xaꞌquilasaj-el ri vinak ri man israelitas ta. Y ri rachuoch ri Dios ri quicꞌamun-pa antok xaꞌlka, cꞌa cꞌo pa ru-tiempo ri rey David.
ACT 7:46 Y ri rey reꞌ can altíra xajoꞌx ruma ri Dios. Rumareꞌ jajaꞌ xucꞌutuj favor cha ri Dios chi tuyaꞌ lugar cha chi nuꞌon jun ru-templo richin ri Ru-Dios ri Jacob ri kamamaꞌ.
ACT 7:47 Pero man ja ta ri rey David ri xbꞌano ri templo. Xa ja ri Salomón ri rucꞌajuol ri rey David ri xbꞌano ri templo.
ACT 7:48 Pero ri Namalaj Dios man nicꞌujieꞌ ta chupan templos ri canun achiꞌaꞌ. Incheꞌl rutzꞌibꞌan can jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo:
ACT 7:49 Ri Ajaf Dios nuꞌej: Ri rocaj jareꞌ ri nu-trono, y ri roch-ulief jareꞌ ri pacheꞌ niya-ve ri vakan. ¿Chica cꞌa jay ntiꞌan ixreꞌ chi vichin inreꞌ? ¿Y pacheꞌ cꞌo-ve ri lugar ri ntiꞌan chi nquinuxlan?
ACT 7:50 ¿Man xinꞌan ta came nojiel kax riqꞌuin nukꞌaꞌ? Quireꞌ nuꞌej ri rutzꞌibꞌan can ri profeta.
ACT 7:51 Y ri Esteban xuꞌej jeꞌ chica: ¡Ixreꞌ cof ranun ri ivánima, ruma man ntivajoꞌ ta ntivaxaj ri nuꞌej ri Dios chiva, ni man ntiyaꞌ ta jeꞌ lugar chi ntuoc riqꞌuin ivánima, y man ntiyaꞌ ta lugar chi ja ta ri Espíritu Santo ri nucꞌuan ivichin! Y can incheꞌl ri xquiꞌan ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ, can quireꞌ jeꞌ ri ntiꞌan ixreꞌ vacame.
ACT 7:52 ¿Cꞌo came jun chiquivach ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, ri man ta xuꞌon sufrir pa quikꞌaꞌ ri ivateꞌt-imamaꞌ? Ri ivateꞌt-imamaꞌ xaꞌquiquimisaj ri xaꞌeꞌn chi xtipa ri Cristo ri can choj ri rucꞌaslien. Y antok xalka ri Cristo, ixreꞌ chic ri xixjacho richin y xiꞌej chi tiquimisas.
ACT 7:53 Y ri Dios xuyaꞌ ri ley chica ángeles chi xalquiyaꞌ chiva. Pero ixreꞌ man xinimaj ta, xchaꞌ ri Esteban chica.
ACT 7:54 Y antok ri autoridades richin ri tanamet xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Esteban, xyacataj quiyoval y can niquikꞌachꞌachꞌiej coray chirij.
ACT 7:55 Pero ri Esteban can jun ache ri nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Jajaꞌ xtzuꞌn-el chicaj, xutzꞌat ri ru-gloria ri Dios, y xutzꞌat ri Jesús cꞌo pa ru-derecha ri Dios.
ACT 7:56 Y jareꞌ antok xuꞌej: Inreꞌ nitzꞌat la rocaj jakal y nitzꞌat ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol cꞌo pa ru-derecha ri Dios, xchaꞌ.
ACT 7:57 Y ri vinak, ruma man nicajoꞌ ta chic nicaꞌxaj, xquitzꞌapij quixiquin; y ncaꞌsiqꞌuin xaꞌpalaj-pa chirij y xbꞌaquitzꞌama-pa.
ACT 7:58 Y xquilasaj-el chuchiꞌ ri tanamet, y xquicꞌak cha abꞌaj. Y ri xaꞌtzꞌako tzij chirij ri Esteban xquiyaꞌ can ri quitziak chirakan jun alaꞌ rubꞌinan Saulo.
ACT 7:59 Y antok ri Esteban nicꞌak cha abꞌaj, jajaꞌ nuꞌon orar y nuꞌej: Vajaf Jesús, tabꞌanaꞌ recibir ri nu-espíritu.
ACT 7:60 Y jajaꞌ xxuquie-ka, y xurak ruchiꞌ chi xchꞌoꞌ y xuꞌej: Vajaf, man taꞌan chica chi nicakaj ri pecado ri niquiꞌan, xchaꞌ. Y joꞌc cꞌa reꞌ xuꞌej, ja xcon.
ACT 8:1 Ri Saulo can xka choch chi ri Esteban xquimisas. Y ja kꞌij reꞌ chireꞌ Jerusalén, ri quiniman ri Jesucristo xquiꞌan-ka sufrir, ruma itziel ncaꞌtzꞌiet. Rumareꞌ quinojiel xquiquiraj-quiꞌ; icꞌo xaꞌa nicꞌaj chic tanamet chireꞌ Judea, y icꞌo xaꞌa Samaria, pero ri apóstoles xaꞌcꞌujieꞌ can Jerusalén.
ACT 8:2 Y ri Esteban xmuk cuma utzulaj tak achiꞌaꞌ ri cꞌo ri Dios riqꞌuin cánima y altíra xcokꞌiej.
ACT 8:3 Y ri Saulo can altíra itziel nuꞌon cha ri iglesia, y ntuoc pa tak jay chi ncaꞌbꞌaralasaj-pa, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ ncaꞌruchiririej-pa y ncaꞌrutzꞌapij pa cárcel.
ACT 8:4 Y ri quiniman ri Jesucristo xquiquiraj-quiꞌ. Y nojiel lugar pacheꞌ xaꞌbꞌaka-ve, can niquitzijuoj ri evangelio.
ACT 8:5 Y ri Felipe xbꞌaka chupan ri tanamet Samaria. Y antok cꞌo chic chireꞌ, xutzꞌom cꞌa rutzijoxic rubꞌeꞌ ri Cristo chica ri icꞌo chireꞌ.
ACT 8:6 Y qꞌuiy vinak ri niquimol-quiꞌ riqꞌuin ri Felipe, chi nicaꞌxaj ri nuꞌej jajaꞌ, y niquitzꞌat ri señales ri nuꞌon chiquivach.
ACT 8:7 Can iqꞌuiy vinak ri xaꞌiel-el ri itziel tak espíritus ri icꞌo quiqꞌuin. Y ri itziel tak espíritus reꞌ can altíra ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌiel-el. Icꞌo jeꞌ ri ncaꞌjaco ncaꞌin, y icꞌo ri paralítico qui-cuerpo, xaꞌan sanar.
ACT 8:8 Rumareꞌ ri vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet can altíra ncaꞌquicuot.
ACT 8:9 Y chupan ri tanamet reꞌ, antok majaꞌ tibꞌaka ri Felipe, cꞌo jun ache aj-itz rubꞌinan Simón. Can i-rubꞌanun engañar ri aj-Samaria. Jajaꞌ ruꞌeꞌn jeꞌ chica chi jajaꞌ jun ache ri cꞌo rukꞌij.
ACT 8:10 Y quinojiel ri vinak chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk ncaꞌniman ri rutzij ri aj-itz reꞌ y niquiꞌej chirij: Ri namalaj ru-poder ri Dios cꞌo riqꞌuin ri Simón, ncaꞌchaꞌ.
ACT 8:11 Y qꞌuiy yan tiempo i-rubꞌanun-pa engañar ri vinak riqꞌuin nojiel ri magia ri ncaꞌruꞌon. Rumareꞌ ri vinak niquinimaj ri rutzij.
ACT 8:12 Pero antok ri vinak xquinimaj ri nutzijuoj ri Felipe chirij ri Jesucristo y ri evangelio ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-reino ri Dios, chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ xaꞌan bautizar.
ACT 8:13 Y ri Simón jeꞌ, ri ache aj-itz, xunimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xꞌan bautizar. Ri Simón reꞌ, can pacheꞌ bꞌanak ri Felipe, can ja bꞌanak riqꞌuin. Pero jajaꞌ can chapatajnak antok ncaꞌrutzꞌat ri nimaꞌk señales y milagros ri ncaꞌruꞌon ri Felipe chiquivach ri vinak.
ACT 8:14 Y ri apóstoles ri icꞌo can Jerusalén, xcaꞌxaj chi ri aj-Samaria xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Rumareꞌ xaꞌquitak cꞌa el ri Pedro y ri Juan quiqꞌuin.
ACT 8:15 Y antok xaꞌbꞌaka, xquiꞌan orar pa qui-cuenta ri quiniman ri Jesucristo ri icꞌo chireꞌ Samaria, chi quireꞌ nika-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ,
ACT 8:16 ruma man jun chiquivach ijejeꞌ ri kajnak-pa ri Espíritu Santo paroꞌ, joꞌc i-bꞌanun bautizar pa rubꞌeꞌ ri Jesús.
ACT 8:17 Y ri Pedro y ri Juan xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ, y xquiꞌan recibir ri Espíritu Santo.
ACT 8:18 Y antok ri Simón xutzꞌat chi xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ ri vinak antok ri apóstoles xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ, ri Simón xusuj miera chica,
ACT 8:19 y xuꞌej chica: Tiyaꞌ chuva ri poder incheꞌl cꞌo iviqꞌuin ixreꞌ, chi quireꞌ antok niyaꞌ nukꞌaꞌ paroꞌ jun vinak, xtuꞌon recibir ri Espíritu Santo, xchaꞌ chica.
ACT 8:20 Y ri Pedro xuꞌej cha ri Simón: Cꞌa pa kꞌakꞌ xcabꞌaka-ve junan riqꞌuin ri a-miera; ruma atreꞌ naꞌan pensar chi riqꞌuin miera nalokꞌ ri nusipaj ri Dios.
ACT 8:21 Atreꞌ man jun akꞌaꞌ cha ri samaj reꞌ, ruma ri avánima man choj ta cꞌo choch ri Dios.
ACT 8:22 Tayaꞌ can ri man otz ta ri cꞌo pan avánima, y tacꞌutuj cꞌa favor cha ri Dios chi nuꞌon perdonar ri a-pecado, ruma choch jajaꞌ, man otz ta ri xaꞌan pensar.
ACT 8:23 Inreꞌ nitzꞌat chi ri itziel cꞌa cꞌo pan acꞌaslien y ri pecado cꞌa at-ruximuon, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 8:24 Pero ri Simón xuꞌej chica ri apóstoles: Tibꞌanaꞌ rogar pa nu-cuenta inreꞌ cha ri Ajaf Dios, chi quireꞌ man jun kax nipa panoꞌ incheꞌl ri xiꞌej, xchaꞌ.
ACT 8:25 Y antok ri apóstoles quitzijuon y quicꞌutun chic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak ri icꞌo Samaria, ja xaꞌa; pero can niquitzijuoj ri evangelio nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chupan ri Samaria, ri pacheꞌ ncaꞌkꞌax-ve. Cꞌajareꞌ xaꞌa chic Jerusalén.
ACT 8:26 Y cꞌo jun ángel richin ri Ajaf xchꞌoꞌ cha ri Felipe, y xuꞌej cha: Capalaj, y caꞌin chupan ri jun bꞌay ri ntiel-el Jerusalén y nixulie-ka pa tanamet Gaza. Ri bꞌay reꞌ man qꞌuiy ta vinak ncaꞌkꞌax chupan.
ACT 8:27 Y ri Felipe can xpalaj-pa, y xꞌa. Y antok bꞌanak, xutzꞌat jun alaꞌ aj-Etiopía. Ri alaꞌ reꞌ jun eunuco, y cꞌo paroꞌ nojiel ri rubꞌayomal ri reina Candace richin ri nación Etiopía. Ri alaꞌ reꞌ yoꞌn autoridad cha ruma ri Candace, y xpa Jerusalén chi xalruyaꞌ rukꞌij ri Dios.
ACT 8:28 Y antok nitzalaj chic pa ru-nación, tzꞌuyul-el chupan ri ru-carruaje. Y jajaꞌ nuꞌon leer bꞌanak. Y ri nuꞌon leer, ja ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías.
ACT 8:29 Y ri Espíritu Santo xuꞌej cha ri Felipe: Cajiel-apa riqꞌuin ri carruaje pacheꞌ bꞌanak-ve ri alaꞌ eunuco, y caꞌin riqꞌuin.
ACT 8:30 Y antok ri Felipe xjiel-apa riqꞌuin ri carruaje, xraꞌxaj ri nuꞌon leer ri alaꞌ bꞌanak, ja ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías. Mareꞌ ri Felipe xucꞌutuj cha: ¿Niꞌka pan aveꞌ (naꞌan entender) ri naꞌan leer? xchaꞌ cha.
ACT 8:31 Pero ri alaꞌ reꞌ xuꞌej: ¿Cheꞌl cꞌa xtiꞌka panoꞌ (xtinꞌan entender) xa man jun nicꞌutu chinoch? Y ri alaꞌ xuꞌon rogar cha ri Felipe chi tijotie-el y titzꞌuye-el riqꞌuin.
ACT 8:32 Ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nuꞌon leer ri alaꞌ reꞌ, nuꞌej: Xucꞌuax chi niquimisas, incheꞌl niꞌan cha jun oveja. Can incheꞌl nuꞌon ri alaj oveja ri man nisiqꞌuin ta antok nisocas rij, quireꞌ jeꞌ xuꞌon jajaꞌ, man jun kax xuꞌej.
ACT 8:33 Man jun rukꞌij xꞌan cha, y mesque man jun ru-pecado, paroꞌ jajaꞌ xka-ve nojiel pecado. Y ri ncaꞌniman richin, ¿chica came nicovin nijilan quichin? Ruma xquimisas-el ri choch-ulief. Quireꞌ nuꞌej ri nuꞌon leer.
ACT 8:34 Y ri alaꞌ eunuco xucꞌutuj cha ri Felipe: Tabꞌanaꞌ favor taꞌej chuva: ¿Choj chirij nichꞌo-ve ri profeta vaveꞌ? ¿Chirij jajaꞌ mismo nichꞌo-ve, o chirij jun chic? xchaꞌ.
ACT 8:35 Ri Felipe xutzꞌom rubꞌixic riqꞌuin ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías, richin chi xchꞌoꞌ chirij ri ru-evangelio ri Jesús.
ACT 8:36 Y antok xaꞌbꞌaka jun lugar ri pacheꞌ cꞌo-ve yaꞌ, ri alaꞌ eunuco xuꞌej cha ri Felipe: Vaveꞌ cꞌo yaꞌ. ¿Chica ta nibꞌano impedir chi niꞌan bautizar? xchaꞌ.
ACT 8:37 Y ri Felipe xuꞌej cha ri alaꞌ reꞌ: Xa riqꞌuin nojiel avánima nanimaj ri Jesucristo, otz chi naꞌan bautizar, xchaꞌ. Y ri alaꞌ xuꞌej cꞌa: Ninimaj chi ja ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios, xchaꞌ.
ACT 8:38 Y rumareꞌ ri alaꞌ xuꞌej chi tipiꞌieꞌ ri carruaje. Y xaꞌka-ka ri icaꞌyeꞌ pa yaꞌ, y ri Felipe xuꞌon bautizar ri alaꞌ.
ACT 8:39 Antok i-alanak chic pa pa yaꞌ, ri Felipe xucꞌuax ruma ri Ru-Espíritu ri Ajaf. Y ri alaꞌ eunuco man xutzꞌat ta chic ri Felipe, pero niquicuot xutzꞌom chic el bꞌay.
ACT 8:40 Y ri Felipe xbꞌaka pa tanamet Azoto. Y xakꞌax nicꞌaj chic tanamet, nutzijuoj ri evangelio. Quireꞌ xuꞌon cꞌa hasta xbꞌaka pa tanamet Cesarea.
ACT 9:1 Y ri Saulo man nakꞌax ta ri royoval chiquij ri ru-discípulos ri Ajaf, y nrajoꞌ ncaꞌruquimisaj. Mareꞌ jajaꞌ xꞌa riqꞌuin ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij,
ACT 9:2 chi xbꞌarucꞌutuj cartas cha, chi xyoꞌx autoridad pa rukꞌaꞌ chi niꞌa pa tanamet Damasco, chi ntuoc pa tak sinagogas chi ncaꞌbꞌarucanuj-pa ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay. Y antok ncaꞌril-pa, ncaꞌruxim-pa y ncaꞌrucꞌam-pa cꞌa Jerusalén, chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ.
ACT 9:3 Pero antok jajaꞌ bꞌanak pa bꞌay, y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi nibꞌaka pa tanamet Damasco, jun arapienta xka-pa paroꞌ jun luz ri patanak chicaj.
ACT 9:4 Y ri Saulo xtzak-ka pan ulief, y xraꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa cha, y nuꞌej: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? xcha-pa cha.
ACT 9:5 Y ri Saulo xuꞌej: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xchaꞌ. Pero ri nichꞌo-pa cha ri Saulo xuꞌej-pa cha: Inreꞌ ri Jesús, ri in-abꞌanun perseguir. Y ruma quireꞌ naꞌan, xa ayuon atreꞌ naya-ka-aviꞌ pa sufrimiento.
ACT 9:6 Y ri Saulo nibꞌarbꞌuot ruma xibꞌinreꞌl, xuꞌej: Ajaf, ¿chica navajoꞌ chi niꞌan? Y ri Ajaf xuꞌej cha: Capalaj, y caꞌin cꞌa pa tanamet, y chireꞌ xtiꞌeꞌx chava ri chica nicꞌatzin chi xtaꞌan, xucheꞌx.
ACT 9:7 Y ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak riqꞌuin ri Saulo can xaꞌchapataj, ruma nicaꞌxaj chi cꞌo Jun nichꞌo-pa, pero man jun niquitzꞌat.
ACT 9:8 Y ja xpalaj ri Saulo pan ulief. Y antok xaꞌrujak ri nakꞌaroch, jajaꞌ xa man nitzuꞌn ta chic. Rumareꞌ xquiyukiej chukꞌaꞌ cꞌa Damasco.
ACT 9:9 Y chireꞌ xcꞌujie-ve oxeꞌ kꞌij, man xtzuꞌn ta, y man xvaꞌ ta ni man jun kax xukun.
ACT 9:10 Chireꞌ Damasco cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías, jun ru-discípulo ri Jesucristo. Y ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch jajaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ, y xuꞌej cha: Ananías, xchaꞌ cha. Y ri Ananías xuꞌej: Incꞌo vaveꞌ, Ajaf, xchaꞌ.
ACT 9:11 Y ri Ajaf xuꞌej cha: Capalaj y caꞌin chirachuoch ri Judas, ri cꞌo pa jun bꞌay ri niꞌeꞌx Derecha cha. Chireꞌ tacanuj-ve jun ache aj-Tarso, rubꞌinan Saulo. Ruma jajaꞌ vacame nuꞌon orar.
ACT 9:12 Y chupan jun incheꞌl achicꞌ xinꞌan cha chi xutzꞌat chi cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías ri xalka riqꞌuin, y xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ chi nitzuꞌn chic, xchaꞌ cha.
ACT 9:13 Antok xraꞌxaj quireꞌ ri Ananías, xuꞌej: Ajaf, iqꞌuiy cꞌa i-bꞌiyuon chuva ri itziel ri i-rubꞌanun ri jun ache reꞌ chica ri santos avalcꞌual ri icꞌo Jerusalén.
ACT 9:14 Y vacame cꞌo vaveꞌ, can yoꞌn-pa autoridad pa rukꞌaꞌ cuma ri principales sacerdotes chi ncaꞌrutzꞌom-el quinojiel ri niquiyaꞌ akꞌij, xchaꞌ ri Ananías.
ACT 9:15 Y ri Ajaf xuꞌej cha: Caꞌin, ruma jajaꞌ ri nuchoꞌn chi nutzijuoj ri nubꞌeꞌ chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, chiquivach ri reyes y chiquivach ri vinak israelitas.
ACT 9:16 Y inreꞌ xtincꞌut choch nojiel ri sufrimiento ri xtukꞌasaj vuma inreꞌ.
ACT 9:17 Y ri Ananías xꞌa ri pacheꞌ xꞌeꞌx cha y xuoc-oc pa jay. Y antok cꞌo chic chireꞌ pa jay riqꞌuin ri Saulo, xuyaꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ y xuꞌej cha: Hermano Saulo, ri Ajaf Jesús ri xucꞌut-riꞌ chavach antok at-patanak pa bꞌay chi ncatalka vaveꞌ Damasco, xirutak-pa aviqꞌuin chi ncatzuꞌn chic jun bꞌay, y chi nika-pa jeꞌ ri Espíritu Santo pan aveꞌ chi nunojsaj ri avánima, xchaꞌ ri Ananías cha.
ACT 9:18 Y ja xaꞌtzak-el pa tak nakꞌaroch ri Saulo incheꞌl rij car, y xtzuꞌn chic jun bꞌay. Y xpalaj-el y xꞌan bautizar.
ACT 9:19 Y antok xvaꞌ, ja xcꞌujieꞌ chic ruchukꞌaꞌ. Ri Saulo xcꞌujie-ka nicꞌaj chic kꞌij quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ Damasco.
ACT 9:20 Y ri Saulo chaꞌnin xirunaꞌ predicar chica ri vinak ri pa tak sinagogas chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo ri Rucꞌajuol ri Dios.
ACT 9:21 Y quinojiel ri vinak ri nicaꞌxaj ri nuꞌej ri Saulo, can xaꞌchapataj y niquiꞌej chirij: ¿Man ja ta came reꞌ ri altíra xuꞌon chica ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús pa tanamet Jerusalén y xaꞌruyaꞌ pa sufrimiento? Y vacame xalka vaveꞌ Damasco chi ncaꞌruxim-el y ncaꞌrucꞌuaj ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Jesús, y ncaꞌbꞌaruyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri principales sacerdotes, ncaꞌchaꞌ.
ACT 9:22 Pero ri Saulo nicꞌujie-ka más ruchukꞌaꞌ chi nuꞌon predicar ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nuꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo. Y ruma ri nuꞌej jajaꞌ, ri israelitas ri icꞌo chireꞌ Damasco man niquil ta chica niquiꞌej cha.
ACT 9:23 Y qꞌuiy kꞌij ticꞌujieꞌ ri Saulo chireꞌ Damasco, antok ri israelitas xquimol-quiꞌ y xquiꞌan pensar chi niquiquimisaj.
ACT 9:24 Pero ri Saulo xunaꞌiej ri nicajoꞌ niquiꞌan cha. Y ri vinak ri canun pensar chi niquiquimisaj, can pakꞌij chi chakꞌaꞌ quiyoꞌien chuchiꞌ ri puertas ri pacheꞌ ncaꞌiel y ncaꞌuoc ri vinak chireꞌ pa tanamet, chi niquiquimisaj.
ACT 9:25 Pero ri discípulos, jun chakꞌaꞌ xquiya-el ri Saulo chupan jun chacach nem, y xquikasaj-ka chirij ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet.
ACT 9:26 Y antok ri Saulo xalka pa tanamet Jerusalén, xrajoꞌ xcꞌujieꞌ ta quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ. Pero ijejeꞌ xa niquixiꞌij-quiꞌ choch, ruma man niquinimaj ta chi ri Saulo ya runiman chic ri Jesús.
ACT 9:27 Pero ri jun discípulo Bernabé rubꞌeꞌ, xucꞌuaj ri Saulo quiqꞌuin ri apóstoles y xucꞌut chiquivach. Y ri Bernabé xuꞌej chica chi ri Ajaf xucꞌut-riꞌ choch ri Saulo y xchꞌoꞌ riqꞌuin antok rutzꞌamuon bꞌay bꞌanak Damasco, y cheꞌl chi ri Saulo man xuxiꞌij ta riꞌ chi xuꞌon predicar ri Ajaf Jesús chica ri vinak ri icꞌo chireꞌ Damasco, xchaꞌ ri Bernabé chica ri apóstoles.
ACT 9:28 Cꞌajareꞌ xquinimaj y ri Saulo xcꞌujie-ka chireꞌ Jerusalén, y pacheꞌ ncaꞌa-ve ri apóstoles, ja bꞌanak ri Saulo quiqꞌuin.
ACT 9:29 Y man nuxiꞌij ta riꞌ jajaꞌ chi nuꞌon predicar ri Ajaf chica ri vinak. Y niquitzꞌom cꞌa quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri israelitas ri ncaꞌchꞌoꞌ griego, chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ijejeꞌ xa niquicanuj chica manera niquiꞌan chi niquiquimisaj.
ACT 9:30 Rumareꞌ antok ri hermanos xquinaꞌiej ri chica nicajoꞌ niquiꞌan ri vinak cha ri Saulo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Cesarea. Y antok icꞌo chic chireꞌ Cesarea, xquitak-el pa tanamet Tarso.
ACT 9:31 Y ri tiempo reꞌ, ri iglesias ri icꞌo chupan ri Judea, ri Galilea y ri Samaria, man niquiꞌan ta chic sufrir. Xa ncaꞌqꞌuiy chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y niquixiꞌij-quiꞌ niquiꞌan pecado choch ri Ajaf, y xaꞌqꞌuiyir ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo.
ACT 9:32 Y antok ri Pedro alanak chiquitzꞌatic ri santos hermanos ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet, xalka cꞌa quiqꞌuin ri icꞌo pa tanamet Lida.
ACT 9:33 Y chupan ri tanamet reꞌ xbꞌarilaꞌ jun ache rubꞌinan Eneas, ri ocho (vakxakiꞌ) junaꞌ ticotzꞌieꞌ choch varaꞌal ruma paralítico ru-cuerpo.
ACT 9:34 Rumareꞌ ri Pedro xuꞌej cha ri Eneas: Ja ri Jesucristo ri xcabꞌano sanar. Capalaj y tacꞌaloꞌ ri avaraꞌal, xchaꞌ ri Pedro cha. Y ri Eneas chaꞌnin xpiꞌieꞌ.
ACT 9:35 Y iqꞌuiy vinak ri aj-Lida y aj-Sarón ri xaꞌtzꞌato chi ri Eneas xpalaj. Y ri vinak reꞌ xquinimaj ri Ajaf Jesús y xcꞌaxtaj quicꞌaslien.
ACT 9:36 Chupan ri tanamet Jope ri tiempo reꞌ, cꞌo jun discípula rubꞌinan Tabita, y Dorcas niꞌeꞌx cha ri pa chꞌabꞌal griego. Ri ixok reꞌ can otz runoꞌj quiqꞌuin ri vinak; jajaꞌ ncaꞌrutoꞌ ri i-puobra.
ACT 9:37 Y chupan cꞌa ri tiempo reꞌ, ri Dorcas xyavaj-ka y xcon. Después antok joskꞌin chic y yoꞌn chic rutziak, xiꞌquiyaꞌ chupan jun chic cuarto.
ACT 9:38 Y ri tanamet Jope cierca cꞌo-ve riqꞌuin ri tanamet Lida, pacheꞌ cꞌo-ve ri Pedro. Y ri discípulos ri icꞌo Jope, ruma xcaꞌxaj chi ri Pedro cꞌo pa tanamet Lida, xaꞌquitak-el icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ riqꞌuin, chi xbꞌaquiꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor chika, joꞌ chaꞌnin kiqꞌuin cꞌa Jope, xaꞌchaꞌ cha.
ACT 9:39 Y ri Pedro can xꞌa quiqꞌuin. Antok xaꞌbꞌaka, ri Pedro xcusas-oc chupan ri jay pacheꞌ liꞌan-ve ri quiminak. Y ri malcaꞌn-ixokiꞌ xaꞌcꞌujieꞌ choch y chirij ri Pedro, ncaꞌuokꞌ y niquicꞌut choch ri tziak ri xaꞌruꞌon ri Dorcas antok majaꞌ ticon.
ACT 9:40 Y ri Pedro xuꞌej chica quinojiel chi caꞌiel-el. Jajaꞌ xxuquie-ka, y xuꞌon orar. Y xtzuꞌn chic apa riqꞌuin ri quiminak, y xuꞌej cha: Tabita, capalaj. Y ri ixok ja xbꞌatzuꞌn-pa, y antok xutzꞌat chi cꞌo ri Pedro, xpalaj-pa.
ACT 9:41 Ri Pedro xutzꞌom rukꞌaꞌ ri ixok chi xupabꞌaꞌ y xaꞌrayuoj ri malcaꞌn-ixokiꞌ y ri nicꞌaj chic hermanos, y cꞌas chic xujach ri Dorcas chica.
ACT 9:42 Y ri xbꞌanataj, xquinaꞌiej quinojiel vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet Jope, y iqꞌuiy vinak xquinimaj ri Ajaf Jesús chireꞌ.
ACT 9:43 Y ri Pedro qꞌuiy cꞌa kꞌij ri xcꞌujieꞌ chireꞌ pa tanamet Jope. Xcꞌujieꞌ pa rachuoch jun ache Simón rubꞌeꞌ, ri rusamaj ja ri nutzac y nukꞌomaj rij chicop.
ACT 10:1 Y ri pa tanamet Cesarea cꞌo jun ache rubꞌinan Cornelio. Jajaꞌ jun capitán ri icꞌo cien soldados pa rukꞌaꞌ, y ri soldados reꞌ i-richin ri grupo ri niꞌeꞌx Italiana chica.
ACT 10:2 Ri Cornelio y ri ru-familia niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquixiꞌij-quiꞌ niquiꞌan chꞌoꞌj choch ri Dios. Y jajaꞌ siempre nuꞌon orar, y ncaꞌrutoꞌ ri i-puobra, y nusipaj qui-miera.
ACT 10:3 Y jun nakakꞌij antok a las tres laꞌk, jajaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ xutzꞌat chi cꞌo jun ángel richin ri Dios ri xuoc riqꞌuin, y xuꞌej cha: Cornelio, xchaꞌ ri ángel cha.
ACT 10:4 Y ri Cornelio choj nutzꞌat ri ángel, y ruxiꞌin-riꞌ. Y xuꞌej cha ri ángel: ¿Chica ri navajoꞌ, Ajaf? xchaꞌ. Y ri ángel xuꞌej cha: Ri oraciones ri ncaꞌan, can ncaꞌka choch ri Dios, y nika jeꞌ choch chi cꞌo nasipaj chica ri vinak, y rumareꞌ ri Dios ncanataj cha vacame.
ACT 10:5 Mareꞌ vacame caꞌtaka-el achiꞌaꞌ pa tanamet Jope, chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha.
ACT 10:6 Jajaꞌ cꞌo pa rachuoch ri jun ache Simón jeꞌ rubꞌeꞌ, ri Simón ri nutzac y nukꞌomaj rij chicop y ri rachuoch chuchiꞌ ri mar cꞌo-ve. Y ja ri Pedro xtiꞌeꞌn chava ri nicꞌatzin chi naꞌan, xchaꞌ ri ángel cha ri Cornelio.
ACT 10:7 Y antok xꞌa ri ángel ri xchꞌoꞌ cha ri Cornelio, jajaꞌ xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ ru-siervos y jun soldado ri nuyaꞌ rukꞌij ri Dios jeꞌ. Ri soldado reꞌ, jareꞌ ri can siempre cꞌo riqꞌuin ri Cornelio, y nuꞌon ri niꞌeꞌx cha.
ACT 10:8 Y ri Cornelio xutzijuoj nojiel chica, y xaꞌrutak-el pa tanamet Jope.
ACT 10:9 Y chucaꞌn kꞌij antok i-bꞌanak ri achiꞌaꞌ, y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi ncaꞌbꞌaka pa tanamet Jope, pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk reꞌ, ri Pedro xjotie-el cꞌa paroꞌ ri jay chi xbꞌarubꞌanaꞌ orar.
ACT 10:10 Jajaꞌ can ninem rupan y nrajoꞌ nivaꞌ yan. Pero antok royoꞌien chi nicꞌachoj ri chica xtutej, ri Dios xuꞌon cha chi xuꞌon jun incheꞌl achicꞌ.
ACT 10:11 Jajaꞌ xutzꞌat chi ri rocaj jakal, y nika-pa incheꞌl jun nem tziak, y ximuon ri cajeꞌ rutzaꞌn. Y ri incheꞌl tziak reꞌ akal nika-pa choch ri roch-ulief.
ACT 10:12 Y antok xka-pa, ri Pedro xutzꞌat chi chupan icꞌo-pa nojiel quivach chicop. Icꞌo ri chicop ri cajeꞌ cakan, y icꞌo cumatz, y icꞌo ri chicop ri cꞌo quixicꞌ.
ACT 10:13 Y jareꞌ antok ri Pedro xraꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa cha y nuꞌej: Pedro, capalaj. Caꞌaquimisaj ri chicop y caꞌcꞌuxuꞌ.
ACT 10:14 Y ri Pedro xuꞌej: Ajaf, inreꞌ man xcaꞌncꞌux ta la chicop la. Inreꞌ man jun bꞌay i-nucꞌuxun chicop incheꞌl la, ri man i-sak ta, y ri man i-otz ta ncaꞌcꞌux, xchaꞌ.
ACT 10:15 Y ri nichꞌo-pa cha ri Pedro xuꞌej chic pa cha rucaꞌn mul: Nojiel ri ranun sak ri Dios cha, can i-otz; man taꞌej atreꞌ chi man i-sak ta.
ACT 10:16 Oxeꞌ mul quireꞌ xbꞌanataj, y cꞌajareꞌ ri incheꞌl nem tziak xucꞌuax chic el chicaj.
ACT 10:17 Ri Pedro cꞌa cꞌo chireꞌ, y man niril ta chica nrajoꞌ nuꞌej ri incheꞌl achicꞌ ri xuꞌon, antok ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el ruma ri Cornelio xaꞌbꞌaka, niquicꞌutuj cꞌa ri rachuoch ri Simón rubꞌeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka chuchiꞌ ri jay,
ACT 10:18 xquicꞌutuj-apa vi chireꞌ cꞌo-ve ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha.
ACT 10:19 Y ri Pedro cꞌa nuꞌon pensar chirij ri incheꞌl achicꞌ, antok ri Espíritu Santo xuꞌej cha: Icꞌo iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri ncatquicanuj.
ACT 10:20 Capalaj y caka-ka, y man taꞌan dudar chi ncaꞌa quiqꞌuin, ruma inreꞌ xitako-pa quichin.
ACT 10:21 Y ri Pedro xka-pa quiqꞌuin ri iyoxeꞌ achiꞌaꞌ ri i-takuon-el ruma ri Cornelio, y xuꞌej chica: Inreꞌ ri Pedro. ¿Choj-uma ix-patanak ixreꞌ? xchaꞌ.
ACT 10:22 Y ri achiꞌaꞌ xquiꞌej cha ri Pedro: Jun capitán Cornelio rubꞌeꞌ oj-rutakuon-pa chi ncatalkayuoj. Jajaꞌ jun ache choj y nuxiꞌij-riꞌ nuꞌon chꞌoꞌj choch ri Dios. Quinojiel ri vinak israelitas can nicajoꞌ y otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij. Y jun santo ángel ri xalchꞌoꞌ cha jajaꞌ, y ri ángel reꞌ xuꞌej can cha chi carayuoj atreꞌ chirachuoch chi nraꞌxaj ri chica xtaꞌej cha, xaꞌchaꞌ ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el.
ACT 10:23 Y ri Pedro xaꞌrucusaj-oc pa jay ri achiꞌaꞌ reꞌ, y xaꞌcꞌujie-ka riqꞌuin. Y chucaꞌn kꞌij ri Pedro xꞌa quiqꞌuin cꞌa pa tanamet Cesarea. Y icꞌo nicꞌaj hermanos aj-chireꞌ pa tanamet Jope xaꞌa riqꞌuin ri Pedro.
ACT 10:24 Y chucaꞌn kꞌij ri caꞌiel-pa, cꞌajareꞌ xaꞌbꞌaka pa tanamet Cesarea. Y ri Cornelio i-rayuon ri rachꞌalal y i-rayuon jeꞌ ri ru-amigos ri más ncaꞌrajoꞌ, y quiyoꞌien-apa ri Pedro.
ACT 10:25 Y antok ri Pedro ya ntuoc-oc pa jay, ri Cornelio xiel-pa chi nuꞌon recibir y xxuquieꞌ chukul rakan chi xuyaꞌ rukꞌij.
ACT 10:26 Pero ri Pedro xupilisaj y xuꞌej cha: Capiꞌieꞌ. Man caxuquieꞌ chinoch; inreꞌ xa in ache jeꞌ incheꞌl atreꞌ.
ACT 10:27 Ri Pedro y ri Cornelio ncaꞌtzijuon, xaꞌuoc pa jay. Y jareꞌ antok ri Pedro xutzꞌat chi iqꞌuiy vinak quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
ACT 10:28 Y jajaꞌ xuꞌej chica ri vinak reꞌ: Ixreꞌ ivataꞌn chi ojreꞌ israelitas man yoꞌn ta lugar chika chi nakaꞌan xa jun iviqꞌuin y manak cheꞌl nkojuoc pa tak ivachuoch jeꞌ ruma man ix israelitas ta. Pero ri Dios xucꞌut chinoch chi man otz ta niꞌej cha jun vinak chi man sak ta, ruma man israelita ta.
ACT 10:29 Rumareꞌ, joꞌc xaꞌbꞌaka ri achiꞌaꞌ ri i-takuon-el chi xinbꞌacayuoj, man xinꞌej ta chica chi man nquipa ta, xa xipa quiqꞌuin. Y vacame nicꞌutuj: ¿Karruma xinivayuoj? xchaꞌ ri Pedro.
ACT 10:30 Y ri Cornelio xuꞌej: Pa cajeꞌ can kꞌij, como cava huora a las tres ri nakakꞌij, antok inreꞌ niꞌan ayuno y oración, jareꞌ antok xucꞌut-riꞌ chinoch jun ache ri nichꞌichꞌan rutziak.
ACT 10:31 Y xuꞌej chuva: Cornelio, ri Dios can otz raxan ri av-oración, y nika jeꞌ choch ri Dios chi cꞌo nasipaj chica ri vinak, y rumareꞌ ncanataj cha vacame.
ACT 10:32 Y caꞌtaka-el achiꞌaꞌ cꞌa pa tanamet Jope chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha, ri cꞌo pa rachuoch jun ache ri Simón jeꞌ rubꞌeꞌ. Y ri rachuoch cꞌo chuchiꞌ ri mar, y nutzac y nukꞌomaj rij chicop. Y antok ri Pedro xtalka aviqꞌuin, cꞌo cꞌa kax xtuꞌej chava, xchaꞌ chuva.
ACT 10:33 Rumareꞌ xintak avayoxic, y tiox bꞌaꞌ chi xapa. Y choch ri Dios ojcꞌo-ve konojiel ri kamaluon-kiꞌ ri vaveꞌ, y nakajoꞌ nakaxaj ri xtatzijuoj chakavach, ri ruꞌeꞌn ri Dios chava atreꞌ, xchaꞌ ri Cornelio cha ri Pedro.
ACT 10:34 Y ri Pedro xchꞌoꞌ y xuꞌej: Can ketzij niꞌka panoꞌ (niꞌan entender) vacame chi ri Dios nkojrajoꞌ konojiel. Man joꞌc ta jun nrajoꞌ.
ACT 10:35 Chica-na ri katanamit, ri Dios can nkojka choch konojiel xa nakaxiꞌij-kiꞌ nakaꞌan pecado choch y xa nakaꞌan ri choj.
ACT 10:36 Y ri Dios can xutak-pa ri Jesucristo vaveꞌ choch-ulief, ri Jesucristo ri Cajaf quinojiel vinak, y xalrutzijuoj-ka ri evangelio, ri niyoꞌn paz riqꞌuin kánima. Y chikacajol ojreꞌ israelitas xalrutzijuoj-ka.
ACT 10:37 Ixreꞌ nalka pan iveꞌ nojiel ri xbꞌanataj chupan ri tiempo reꞌ chupan nojiel Judea. Naꞌay, ja ri Juan el Bautista ri xtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios y xaꞌruꞌon bautizar ri vinak. Después ri Jesús xutzꞌom-pa rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chupan Galilea.
ACT 10:38 Ivataꞌn jeꞌ chi ri Jesús ri aj-Nazaret, can cꞌo-ve ri Espíritu Santo riqꞌuin, ri yoꞌn-pa cha ruma ri Dios, y rumareꞌ cꞌo poder pa rukꞌaꞌ. Y joꞌc ri otz xaꞌruꞌon chica ri vinak. Xaꞌruꞌon jeꞌ sanar vinak ri icꞌo pa rukꞌaꞌ ri diablo. Quireꞌ xaꞌruꞌon ri Jesús, ruma cꞌo ri Dios riqꞌuin.
ACT 10:39 Y nojiel ri xaꞌruꞌon ri Jesús pa tanamet Jerusalén y nicꞌaj chic lugar richin ri Judea, can xkatzꞌat ojreꞌ ri ru-apóstoles. Ri Jesús xbꞌajix choch jun cruz chi xquimisas. Y jareꞌ ri nakatzijuoj chiquivach ri vinak.
ACT 10:40 Y chi oxeꞌ kꞌij, ri Dios xucꞌasuoj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y antok cꞌastajnak chic pa, xuꞌon cha chi xucꞌut-riꞌ.
ACT 10:41 Y man chiquivach ta chica-na vinak xucꞌut-riꞌ, xa joꞌc chakavach ojreꞌ ri can ranun-pa pensar ri Dios ojier can chi nakatzijuoj chi ri Jesús xcꞌastaj-pa. Y junan xojvaꞌ y xkakun yaꞌ riqꞌuin ri Jesús, después antok xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ACT 10:42 Y jajaꞌ xuꞌon can mandar chika chi katzijuoj ri rubꞌeꞌ y kaꞌej chi ri Dios xuꞌon cha jajaꞌ chi xuoc Juez pa quiveꞌ ri vinak ri icꞌas y ri i-quiminak chic.
ACT 10:43 Ojier can jeꞌ quiꞌeꞌn can ri profetas, chi quinojiel ri xtiquinimaj ri Cristo, can xtiꞌan perdonar ri qui-pecados. Quireꞌ quiꞌeꞌn can ijejeꞌ chirij ri Jesús.
ACT 10:44 Y cꞌa nitzijuon ri Pedro chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ pa rachuoch ri Cornelio, antok ri Espíritu Santo xka-pa pa quiveꞌ quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan richin.
ACT 10:45 Mareꞌ ri hermanos israelitas, ri i-patanak chirij ri Pedro, xaꞌchapataj antok xquitzꞌat chi ri Espíritu Santo can xka-pa jeꞌ pa quiveꞌ ri vinak reꞌ ri man israelitas ta.
ACT 10:46 Ruma ncaꞌcaꞌxaj ri man israelitas ta chi ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo chica, y chi niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios.
ACT 10:47 Y ri Pedro xuꞌej: ¿Cꞌo came jun nibꞌano impedir chi ncaꞌan bautizar cha yaꞌ, ri xyoꞌx yan ri Espíritu Santo chica ruma ri Dios, incheꞌl ri xyoꞌx chika ojreꞌ? xchaꞌ.
ACT 10:48 Y ri Pedro xuꞌej chi caꞌan bautizar pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús ri Cornelio y quinojiel ri quimaluon-quiꞌ riqꞌuin. Y ri xaꞌan bautizar, xquicꞌutuj favor cha ri Pedro chi ticꞌujie-ka nicꞌaj chic kꞌij quiqꞌuin.
ACT 11:1 Ri apóstoles y ri nicꞌaj chic hermanos ri icꞌo Judea xcaꞌxaj chi icꞌo vinak ri man israelitas ta ri xquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 11:2 Rumareꞌ, antok ri Pedro xtzalaj chic Jerusalén, ri hermanos israelitas ri ncaꞌeꞌn chi tiꞌan ri circuncisión chica quinojiel ri niquinimaj ri Jesucristo, xquichꞌojij cha ri Pedro,
ACT 11:3 y xquiꞌej cha: ¿Karruma atreꞌ xatuoc pa cachuoch ri vinak ri man niquiꞌan ta ri circuncisión y xavaꞌ jeꞌ quiqꞌuin? xaꞌchaꞌ cha.
ACT 11:4 Jareꞌ antok ri Pedro xutzꞌom rutzijoxic nojiel ri xbꞌanataj. Jajaꞌ xuꞌej:
ACT 11:5 Inreꞌ pa tanamet Jope incꞌo-ve. Y antok niꞌan orar, xintzꞌat chupan jun incheꞌl achicꞌ, incheꞌl jun nem tziak ri i-ximuon-pa ri cajeꞌ rutzaꞌn, ri patanak chicaj y nika-pa cꞌa viqꞌuin inreꞌ.
ACT 11:6 Y antok xintzꞌat, ja xintzꞌat chi nojiel quivach chicop icꞌo-pa chupan ri jun incheꞌl nem tziak reꞌ. Icꞌo chicop ri cajeꞌ cakan, y icꞌo chicop i-cꞌuxuniel, y icꞌo cumatz, y icꞌo chicop ri cꞌo quixicꞌ.
ACT 11:7 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun ri nichꞌo-pa chuva, y nuꞌej: Pedro, capalaj. Caꞌaquimisaj ri chicop y caꞌcꞌuxuꞌ, xcha-pa.
ACT 11:8 Y inreꞌ xinꞌej cha ri xchꞌo-pa chuva: Ajaf, inreꞌ man xcaꞌncꞌux ta la chicop la. Inreꞌ man jun bꞌay i-nucꞌuxun chicop incheꞌl la, ri man i-sak ta, ruma man otz ta ncaꞌcꞌux, xichaꞌ cha.
ACT 11:9 Pero ri Jun ri nichꞌoꞌ viqꞌuin, xchꞌoꞌ chic pa rucaꞌn mul chuva chicaj y xuꞌej: Nojiel ri ranun sak ri Dios cha, can i-otz; man taꞌej atreꞌ chi man i-sak ta, xinucheꞌx.
ACT 11:10 Y oxeꞌ mul quireꞌ xbꞌanataj, y cꞌajareꞌ ri incheꞌl nem tziak xucꞌuax chic el chicaj.
ACT 11:11 Cꞌajaꞌ oc xintzꞌat inreꞌ reꞌ, antok icꞌo iyoxeꞌ achiꞌaꞌ xaꞌlka chuchiꞌ ri jay pacheꞌ incꞌo-ve. Ri achiꞌaꞌ reꞌ i-takuon-pa viqꞌuin cꞌa pa tanamet Cesarea i-patanak-ve.
ACT 11:12 Y ri Espíritu Santo xuꞌej chuva chi nquiꞌa quiqꞌuin y man tinꞌan dudar. Y ri ivakiꞌ hermanos la xaꞌa cꞌa viqꞌuin. Y xojbꞌaka ri pa rachuoch ri Cornelio.
ACT 11:13 Y jajaꞌ xutzꞌom rutzijoxic chika chi cꞌo jun ángel ri xucꞌut-riꞌ choch pa rachuoch; y ri ángel reꞌ xpiꞌieꞌ choch y xuꞌej cha: Caꞌtaka-el achiꞌaꞌ pa tanamet Jope chi nicayuoj ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Pedro cha.
ACT 11:14 Y jajaꞌ ri xtiꞌeꞌn chava ri chica xtaꞌan chi ncacolotaj atreꞌ y ri icꞌo pan avachuoch, xucheꞌx can ruma ri ángel.
ACT 11:15 Y antok inreꞌ xintzꞌom chi xichꞌoꞌ cha ri Cornelio y chiquivach ri vinak ri icꞌo riqꞌuin, xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, can incheꞌl antok xka-pa pa kaveꞌ ojreꞌ naꞌay.
ACT 11:16 Y rumareꞌ xalka panoꞌ ri tzij ri ruꞌeꞌn can ri Ajaf Jesús, chi ri Juan cha yaꞌ xaꞌruꞌon-ve bautizar ri vinak. Pero ixreꞌ riqꞌuin ri Espíritu Santo xquixꞌan-ve bautizar. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri Jesús.
ACT 11:17 Y xa ja ri Dios xyoꞌn ri Espíritu Santo pa quiveꞌ ri vinak reꞌ, incheꞌl xuꞌon jeꞌ chika ojreꞌ ri kaniman ri Ajaf Jesucristo, ¿in chica ta cꞌa inreꞌ chi niꞌej cha ri Dios chi man tuꞌon quireꞌ?
ACT 11:18 Y antok xcaꞌxaj ri icꞌo Jerusalén ri xuꞌej ri Pedro chica, man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa, xa niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌej: ¡Ri Dios can xuyaꞌ jeꞌ lugar chica ri man israelitas ta chi nitzalaj-pa cánima riqꞌuin y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta! xaꞌchaꞌ.
ACT 11:19 Y ri quiquiran-el-quiꞌ ruma ri sufrimiento ri xpa chiquij antok xquimisas ri Esteban, icꞌo xaꞌa cꞌa Fenicia, Chipre, y Antioquía, y niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios joꞌc chica ri israelitas.
ACT 11:20 Pero icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ aj-Chipre y aj-Cirene chiquicajol, ri xaꞌlka Antioquía, man joꞌc ta chica ri vinak israelitas xquitzijuoj-ve ri ru-evangelio ri Ajaf Jesús, xa can xquitzijuoj jeꞌ chica ri vinak ri man israelitas ta.
ACT 11:21 Ri ru-poder ri Ajaf Dios can cꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ reꞌ. Rumareꞌ can iqꞌuiy vinak ri xquinimaj ri Ajaf. Can xtzalaj cꞌa pa cánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo.
ACT 11:22 Y nojiel cꞌa reꞌ xalka rutzijoxic riqꞌuin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Jerusalén, y mareꞌ xquiꞌej cha ri Bernabé chi tiꞌa cꞌa Antioquía.
ACT 11:23 Y antok ri Bernabé xbꞌaka, xutzꞌat chi ri Dios can ruyoꞌn-ve rukꞌaꞌ paroꞌ ri quisamaj; rumareꞌ altíra xquicuot, y xaꞌruꞌon animar chi caꞌcꞌujieꞌ siempre riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo riqꞌuin nojiel cánima.
ACT 11:24 Ri Bernabé jun utzulaj ache, ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo. Y iqꞌuiy ri vinak ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo.
ACT 11:25 Después ri Bernabé xꞌa pa tanamet Tarso chi xirucanuj ri Saulo. Y antok xril, xucꞌam-pa cꞌa Antioquía.
ACT 11:26 Y jun junaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri hermanos, y xaꞌquitijuoj iqꞌuiy vinak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y chireꞌ cꞌa Antioquía ri naꞌay mul xꞌeꞌx cristianos chica ri ru-discípulos ri Jesucristo.
ACT 11:27 Y chupan ri tiempo reꞌ, icꞌo nicꞌaj profetas ri xaꞌiel-el Jerusalén, y xaꞌa cꞌa Antioquía.
ACT 11:28 Y jun chiquivach ri profetas reꞌ, rubꞌinan Agabo. Ri Espíritu Santo cꞌo xuꞌej cha jajaꞌ; rumareꞌ xpiꞌieꞌ chiquivach ri hermanos, y xuꞌej chi xtipa jun tiempo richin jun nem viꞌjal ri vaveꞌ choch-ulief. Y reꞌ xbꞌanataj chupan ri ru-tiempo ri emperador Claudio.
ACT 11:29 Y rumareꞌ ri discípulos ri icꞌo Antioquía xquiꞌan-ka pensar chi ncaꞌquitoꞌ ri hermanos ri icꞌo Judea riqꞌuin ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiyaꞌ chiquijunal.
ACT 11:30 Y ja ri Bernabé y ri Saulo ri xaꞌtak-el chi xquicꞌuaj ri janeꞌ (jaroꞌ) xmolotaj chi ncaꞌquitoꞌ ri icꞌo Judea. Y nojiel cꞌa ri quicꞌuan ri Bernabé y ri Saulo, xbꞌaquijachaꞌ pa quikꞌaꞌ ri ancianos richin ri iglesia.
ACT 12:1 Chupan ri mismo tiempo reꞌ, ri rey Herodes xaꞌrutzꞌom nicꞌaj miembros richin ri iglesia chi niquiꞌan sufrir pa rukꞌaꞌ.
ACT 12:2 Y xuꞌej chi xquimisas cha espada ri Jacobo ri quichakꞌ-quinimal-quiꞌ riqꞌuin ri Juan.
ACT 12:3 Y ruma ri Herodes xutzꞌat chi ri xuꞌon cha ri Jacobo can xka chiquivach ri israelitas ri man quiniman ta ri rutzij ri Jesucristo, rumareꞌ xuꞌej chi titzꞌam jeꞌ ri Pedro. Y xtzꞌam chupan ri namakꞌej Pascua, antok nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin.
ACT 12:4 Antok tzꞌamuon chic ri Pedro, ri Herodes xuyaꞌ pa cárcel. Y ranun pensar chi takꞌax-na ri namakꞌej Pascua, cꞌajareꞌ xtalasaj-pa chi nuꞌon juzgar chiquivach ri vinak, rumareꞌ xuyaꞌ pa quikꞌaꞌ icajeꞌ grupos chajiniel chi niquichajij ri Pedro. Y i-cajcaj achiꞌaꞌ icꞌo chupan jujun grupo.
ACT 12:5 Ri Pedro cꞌo pa cárcel y chajin otz. Pero ri iglesia ri cꞌo chireꞌ pa tanamet, man nitanieꞌ ta nuꞌon orar pa ru-cuenta ri Pedro.
ACT 12:6 Y chupan ri mismo akꞌaꞌ, antok ri Herodes nrajoꞌ nralasaj-pa ri Pedro y nuꞌon juzgar chiquivach ri vinak, ri Pedro tzꞌamuon cha caꞌyeꞌ cadenas (yariena) y nivar chiquicajol icaꞌyeꞌ soldados. Y chuchiꞌ ri cárcel icꞌo jeꞌ ri ncaꞌchajin.
ACT 12:7 Y chireꞌ pa cárcel xalka jun ángel richin ri Ajaf, y sakil xuꞌon chireꞌ. Ri ángel reꞌ xutzꞌom ri rucꞌalcꞌaꞌx ri Pedro chi xucꞌasuoj, y xuꞌej cha: Capalaj chaꞌnin. Y ri cadenas (yariena) ri choj cha tzꞌamuon-ve rukꞌaꞌ ri Pedro, xaꞌtzak-el.
ACT 12:8 Y ri ángel xuꞌej cha ri Pedro: Tachojmij-aviꞌ, y tacusaj ri axajabꞌ. Y antok ruchojmin chic riꞌ ri Pedro, ri ángel xuꞌej cha: Tabꞌolkotij-el ri tziak chavij, y catam-pa chuvij, xchaꞌ ri ángel.
ACT 12:9 Ri Pedro bꞌanak chirij ri ángel, pero man rataꞌn ta vi xa ketzij chi nicuol-el ruma ri ángel, o xa nachicꞌ.
ACT 12:10 Ri Pedro y ri ángel xaꞌkꞌax chiquicajol ri naꞌay grupo chajiniel y riqꞌuin jeꞌ ri jun chic grupo. Y antok xaꞌbꞌaka choch ri puerta ri bꞌanun cha chꞌichꞌ, ri cꞌo chuchiꞌ ri bꞌay, ri puerta reꞌ ruyuon xjakataj chiquivach; y ijejeꞌ xaꞌiel-el pa bꞌay y antok caꞌin jun cuadra, ri ángel xuyaꞌ can ri Pedro.
ACT 12:11 Cꞌajareꞌ ri Pedro xunaꞌ y xuꞌej: Vacame vataꞌn chi ri ángel can ketzij chi takuon-pa ruma ri Ajaf chi xirucol pa rukꞌaꞌ ri Herodes y choch nojiel ri canun pensar chi niquiꞌan chuva ri nuvanakil israelitas, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 12:12 Jajaꞌ nuꞌon pensar ri chica xtuꞌon, y antok ranun chic pensar, xꞌa chirachuoch ri María ri rutieꞌ ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha. Y chupan ri jay reꞌ iqꞌuiy quimaluon-quiꞌ chi niquiꞌan orar.
ACT 12:13 Y antok ri Pedro xucꞌoscꞌa-apa ri puerta ri cꞌo chi bꞌay, ja xpa jun xtan rubꞌinan Rode chi xalraꞌxaj.
ACT 12:14 Pero antok ri xtan xraꞌxaj chi ja ri Pedro ri nichꞌo-apa, altíra xquicuot. Pero ruma altíra xquicuot, man xujak ta can ri puerta choch ri Pedro, xa jun-anin xuoc chic oc pa jay chi xbꞌaruꞌej chi ri Pedro cꞌo chuchiꞌ ri puerta.
ACT 12:15 Pero ri quimaluon-quiꞌ pa jay man xquinimaj ta ri nuꞌej ri Rode chica. Xa xquiꞌej cha ri xtan: Xa at chꞌuꞌj, xaꞌchaꞌ cha. Y ri xtan nuꞌej chi ja ri Pedro ri xraꞌxaj jajaꞌ. Y xquiꞌej cha ri xtan: ¡Reꞌ xa ja ri ru-ángel! xaꞌchaꞌ.
ACT 12:16 Pero ri Pedro quireꞌ nucꞌoscꞌa-apa ri puerta. Y antok xquijak ri puerta, xquitzꞌat chi ja ri Pedro. Rumareꞌ can xaꞌchapataj.
ACT 12:17 Pero jajaꞌ xuꞌon seña cha ri rukꞌaꞌ chi caꞌtanie-ka. Y ja xutzijuoj chica ri chica xuꞌon ri Ajaf Dios chi xralasaj-pa pa cárcel, y xuꞌej chica chi tiꞌquiꞌej cha ri Jacobo y chica ri nicꞌaj chic hermanos. Y jajaꞌ xiel-el y xꞌa jun chic lugar.
ACT 12:18 Y antok xsakar-pa ri kꞌij reꞌ, ri soldados man niquil ta chica niquiꞌan, ruma man cataꞌn ta pacheꞌ xꞌa-ve ri Pedro.
ACT 12:19 Y ri Herodes xutak rucanuxic ri Pedro, pero ri xaꞌbꞌacanun richin man xquil ta pa. Cꞌajareꞌ ri Herodes xaꞌrayuoj ri achiꞌaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ri kꞌij reꞌ chi xquichajij, y xucꞌutuj chica pacheꞌ xꞌa-ve ri Pedro. Y ruma man jun taꞌmayuon pacheꞌ xꞌa-ve, xuꞌej chi caꞌquimisas ri chajiniel reꞌ. Y ri Herodes xiel-el Judea, y xbꞌacꞌujieꞌ Cesarea.
ACT 12:20 Ri rey Herodes can royoval cꞌa chiquij ri aj-Tiro y ri aj-Sidón. Pero ri aj-Tiro y ri aj-Sidón xquiꞌej cꞌa chiquivach chi ncaꞌa riqꞌuin ri Herodes. Y xquiyaꞌ miera cha ri ache Blasto, ri nichojmin ri lugar pacheꞌ nivar-ve ri Herodes, chi ncaꞌrucꞌuaj choch ri rey chi niquiꞌej chi tiqꞌuis ri ayoval chiquivach, ruma chireꞌ Israel ntiel-ve-el nicꞌaj kax ri niquitej.
ACT 12:21 Y xꞌeꞌx ri chica kꞌij niquimol-quiꞌ. Y antok xalka ri kꞌij reꞌ, ri rey Herodes can xucusaj ri tziak richin namakꞌej. Xbꞌatzꞌuyeꞌ pa tribunal, y xbꞌachꞌo-pa chiquivach ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
ACT 12:22 Y ri vinak riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ ncaꞌsiqꞌuin-apa, y niquiꞌej: ¡La nichꞌo-pa, can Dios y man ache ta!
ACT 12:23 Y chupan ri misma huora reꞌ, jun ángel richin ri Ajaf xuyaꞌ jun extraña yabꞌil paroꞌ ri Herodes, ruma jajaꞌ man xuꞌej ta chica ri vinak chi man tiquiyaꞌ rukꞌij, y man xuyaꞌ ta rukꞌij ri Dios. Ri Herodes jut xaꞌtijo richin, y jareꞌ ri xquimisan-el.
ACT 12:24 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios xꞌa cꞌa rutzijoxic, y chica-na lugar nitzijos-ve, y iqꞌuiy vinak ri niquinimaj.
ACT 12:25 Ri Bernabé y ri Saulo xaꞌtzalaj cꞌa pa tanamet Antioquía. Ijejeꞌ xalquiyaꞌ cꞌa Jerusalén nojiel ri quitakuon-pa ri aj-Antioquía. Y antok xaꞌtzalaj chic Antioquía, xquicꞌuaj ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha.
ACT 13:1 Chupan ri iglesia ri cꞌo Antioquía, icꞌo cꞌa profetas y icꞌo maestros: Ja ri Bernabé, ri Simón ri niꞌeꞌx jeꞌ Niger cha, ri Lucio ri aj-Cirene, ri Manaén ri junan xaꞌqꞌuiytisas-pa riqꞌuin ri Herodes ri gobernador chireꞌ Galilea, y ri Saulo.
ACT 13:2 Y jun kꞌij antok niquiꞌan ayuno chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf Dios, ri Espíritu Santo xuꞌej chica: Quiꞌbꞌanaꞌ nombrar ri Bernabé y ri Saulo chi niquiꞌan ri samaj ri richin reꞌ i-vayuon, xchaꞌ.
ACT 13:3 Y antok quibꞌanun chic ri ayuno y oración, jareꞌ antok xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa quiveꞌ ri Bernabé y ri Saulo, chi ncaꞌa.
ACT 13:4 Ri Bernabé y ri Saulo xaꞌtak-el ruma ri Espíritu Santo y ja xaꞌa Seleucia. Y chireꞌ xaꞌuoc-el chupan jun barco chi xaꞌkꞌax-apa chupan ri isla rubꞌinan Chipre.
ACT 13:5 Y antok icꞌo chic pa tanamet Salamina ri cꞌo chupan Chipre, xquitzijuoj-ka ri ruchꞌabꞌal ri Dios pa tak sinagogas quichin ri israelitas. Ri Bernabé y ri Saulo quicꞌuan jun chi ncaꞌrutoꞌ y reꞌ ja ri Juan.
ACT 13:6 Ri Chipre jun isla. Rumareꞌ, antok ri Bernabé, ri Saulo y ri Juan xaꞌkꞌax chupan ri lugar reꞌ, xaꞌbꞌaka cꞌa jucꞌan chic ruchiꞌ ri isla chupan ri tanamet Pafos. Y xquil jun ache israelita rubꞌinan Barjesús, jun aj-itz. Ri ache reꞌ jun falso profeta.
ACT 13:7 Y ri aj-itz reꞌ nisamaj riqꞌuin ri gobernador Sergio Paulo, ri gobernador reꞌ cꞌo runoꞌj. Ri gobernador xutak quiyoxic ri Bernabé y ri Saulo, ruma nrajoꞌ nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 13:8 Pero ri aj-itz, ri niꞌeꞌx jeꞌ Elimas cha, can nutej rukꞌij ncaꞌrukꞌat, ruma man nrajoꞌ ta chi ri Sergio Paulo nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ACT 13:9 Pero ri Saulo, ri rubꞌinan jeꞌ Pablo, can nojnak ránima riqꞌuin ri Espíritu Santo, xutzꞌat pa roch ri aj-itz,
ACT 13:10 y xuꞌej cha: ¡Atreꞌ xa nojnak avánima riqꞌuin nojiel roch tzꞌakoy-tzij y riqꞌuin nojiel itziel tak kax! ¡Xa at jun ralcꞌual ri diablo, ruma itziel natzꞌat nojiel ri otz! ¿Can man ncatanieꞌ ta chi man choj ta naꞌan cha ri rubꞌiey ri Ajaf Dios?
ACT 13:11 Vacame cꞌa, ri Ajaf Dios xcaruꞌon castigar; xa man xcatzuꞌn ta jun tiempo y man xtatzꞌat ta roch ri kꞌij. Y joꞌc quireꞌ xuꞌej ri Pablo, can ja man xtzuꞌn ta chic ri ache aj-itz. Rumareꞌ jajaꞌ nucanuj jun chi nucꞌuan chukꞌaꞌ.
ACT 13:12 Antok ri Sergio Paulo ri gobernador xutzꞌat ri xbꞌanataj riqꞌuin ri aj-itz, can xchapataj chirij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf. Y xunimaj ri Dios chupan ri kꞌij reꞌ.
ACT 13:13 Y ri Pablo y ri i-bꞌanak riqꞌuin xquiyaꞌ can ri tanamet Pafos, xaꞌkꞌax-apa paroꞌ ri yaꞌ chi xaꞌa pa tanamet Perge ri cꞌo Panfilia. Pero ri Juan xaꞌruyaꞌ can y xtzalaj Jerusalén.
ACT 13:14 Y antok ri Pablo y ri Bernabé i-kꞌaxnak chic ri Perge, xaꞌa cꞌa jun chic tanamet ri rubꞌinan jeꞌ Antioquía. Y ri tanamet reꞌ Pisidia cꞌo-ve. Y chupan ri kꞌij richin uxlanien, ijejeꞌ xaꞌa pa sinagoga y xaꞌtzꞌuye-apa.
ACT 13:15 Y después antok xꞌan leer ri ley richin ri Moisés y ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo, ri achiꞌaꞌ principales ri icꞌo chupan ri sinagoga reꞌ, xquitak-apa jun quiqꞌuin ri Pablo y ri Bernabé, chi xbꞌaruꞌej chica: Achiꞌaꞌ israelitas, xa cꞌo ntivajoꞌ ntiꞌej chica ri quimaluon-quiꞌ vaveꞌ chi nquiꞌan animar, otz chi ntiꞌej, xchaꞌ ri xalka quiqꞌuin.
ACT 13:16 Y ri Pablo can ja xpiꞌieꞌ, y xuꞌon seña cha rukꞌaꞌ chiquivach chi man jun chic tichꞌoꞌ y xuꞌej cꞌa chica: Tivaxaj ixreꞌ nuvanakil israelitas y tivaxaj ixreꞌ ri man ix israelitas ta ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios; tivaxaj ri xtinꞌej chiva:
ACT 13:17 Ri Ka-Dios ojreꞌ israelitas can xaꞌruchaꞌ cꞌa ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, y xuꞌon chica chi xaꞌuoc jun nem tanamet antok cꞌa icꞌo Egipto, ri nación ri man quichin ta ijejeꞌ. Ri Dios can riqꞌuin ri ru-poder xaꞌralasaj-pa chireꞌ.
ACT 13:18 Y jun laꞌk cuarenta junaꞌ ri xquiꞌan chupan ri desierto, ri Dios xucochꞌ nojiel ri xquiꞌan.
ACT 13:19 Y xaꞌruqꞌuis ri vinak ri icꞌo chupan ri siete (vukuꞌ) naciones ri icꞌo chupan ri Canaán, y jareꞌ ri ulief ri xuyaꞌ can pa quikꞌaꞌ ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can.
ACT 13:20 Después ri Dios xaꞌruyaꞌ jueces pa quiveꞌ. Jun laꞌk cuatrocientos cincuenta junaꞌ xaꞌcꞌujieꞌ ri jueces pa quiveꞌ. Y ri ruqꞌuisbꞌal juez ri xcꞌujieꞌ, ja ri profeta Samuel.
ACT 13:21 Pero ijejeꞌ jun rey ri xcajoꞌ chi xaꞌruꞌon gobernar. Y ri Dios can xuya-ve cꞌa ri qui-rey. Y cuarenta junaꞌ xaꞌruꞌon gobernar ri jun rey ri xubꞌinaj Saúl. Ri Saúl reꞌ rucꞌajuol ri Cis, rumáma can ri Benjamín.
ACT 13:22 Y antok ri Dios xrajoꞌ chi ri Saúl xiel-el, xuyaꞌ can ri David chi xuoc rey. Ri Dios can xuꞌej cꞌa chirij ri rey David: Xinvil ri David ri rucꞌajuol ri Isaí, ri can nika chinoch, jajaꞌ xtuꞌon nojiel ri nivajoꞌ inreꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios.
ACT 13:23 Y jun cꞌa chiquivach ri rumáma ri rey David, ja ri Jesús. Incheꞌl ri ranun prometer ri Dios, xupilisaj-pa ri Jesús ri nicalo kichin ojreꞌ ri israelitas.
ACT 13:24 Y antok majaꞌ talka ri Jesús, ri Juan el Bautista xuꞌej chica ri kavanakil israelitas chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y caꞌan bautizar.
ACT 13:25 Y antok ri Juan ya nuqꞌuis ri samaj ri xyoꞌx cha ruma ri Dios, jajaꞌ xuꞌej: ¿In chica inreꞌ ntiꞌan pensar ixreꞌ? Ruma, man inreꞌ ta ri Cristo. Ruma ri Cristo majaꞌ tutzꞌom samaj chiꞌicajol. Jajaꞌ can cꞌo rukꞌij, rumareꞌ nixta nucꞌul chi inreꞌ niquir ri ximbꞌal-roch ri ruxajabꞌ, xchaꞌ ri Juan.
ACT 13:26 Ixreꞌ nuvanakil israelitas, ri ix rumáma can ri Abraham, y ixreꞌ ri man ix israelitas ta, ri ntixiꞌij-iviꞌ ntiꞌan pecado choch ri Dios, niꞌej chiva chi ri ruchꞌabꞌal ri Dios can ivichin ixreꞌ yoꞌn-pa, ri nichꞌoꞌ chirij ri chica modo nquixcolotaj.
ACT 13:27 Xa ja ri vinak ri icꞌo Jerusalén y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano gobernar chiquicajol, xa ijejeꞌ ri man xaꞌnaꞌien ta chica ri Jesús, y man quibꞌanun ta jeꞌ entender ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo, ri niꞌan leer nojiel kꞌij richin uxlanien ri pa tak sinagogas. Rumareꞌ, antok ijejeꞌ xquiꞌej chi tiquimisas ri Jesús, can xquiꞌan incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 13:28 Y mesque man jun ruchꞌoꞌj ri Jesús xquil chi niquimisas, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pilato chi tiquimisas.
ACT 13:29 Y antok xuꞌon cumplir nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios chirij ri rucamic ri Jesús, xbꞌaquikasaj-pa choch ri cruz, y xbꞌaquimukuꞌ.
ACT 13:30 Pero ri Dios xuꞌon cha ri Jesús chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ACT 13:31 Y ri Jesús qꞌuiy kꞌij xucꞌut-riꞌ chiquivach ri xaꞌa riqꞌuin antok xiel-el Galilea y xꞌa cꞌa Jerusalén. Y ri xaꞌtzꞌato richin, jareꞌ ri niquitzijuoj chica ri vinak.
ACT 13:32 Y ojreꞌ nakatzijuoj chiva ri evangelio, ri nichꞌoꞌ chirij ri ranun prometer ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can.
ACT 13:33 Ruma xa ja chakavach ojreꞌ ri oj quimáma can ijejeꞌ xuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn ri Dios ojier can; ruma jajaꞌ xuꞌon chi xcꞌastaj-pa ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri rucaꞌn Salmo: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol, inreꞌ niyaꞌ acꞌaslien vacame, nichaꞌ.
ACT 13:34 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ: Y ri nuꞌeꞌn cha ri David chi niyaꞌ, can ketzij, y can niyaꞌ chiva ixreꞌ, nichaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios chi nucꞌut chakavach chi ri Jesús can xcꞌasos ruma jajaꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, y man chic xticon ta.
ACT 13:35 Y ri David nuꞌej chic chupan jun Salmo: Man xtayaꞌ ta lugar cha ri Santo Acꞌajuol chi nikꞌay ri ru-cuerpo. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David.
ACT 13:36 Pero ri David, antok ruqꞌuisuon chic ri samaj ri ruyoꞌn-pa ri Dios cha, xcon, y xbꞌamuk ri pacheꞌ i-mukun-ve ri rateꞌt-rumamaꞌ, y can xkꞌay-ve ri ru-cuerpo.
ACT 13:37 Pero ri ru-cuerpo ri Jesús man xkꞌay ta, ruma ri Dios can xuꞌon cha chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ACT 13:38 Rumareꞌ nuvanakil israelitas, tivatamaj cꞌa chi ruma ri Jesús ri nitzijos chiva, niꞌan perdonar ri i-pecados.
ACT 13:39 Ruma ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés man xtiquir ta xuꞌon chiva chi man jun chic i-pecado choch ri Dios. Man incheꞌl ta ri nuꞌon ri Jesús. Y quinojiel ri xcaꞌniman richin, ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios.
ACT 13:40 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, chi quireꞌ man pan iveꞌ ta ixreꞌ xtika-ve ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo. Chupan ri quitzꞌibꞌan can ijejeꞌ, ri Dios nuꞌej:
ACT 13:41 Ixreꞌ ri nquixtzeꞌn chirij ri nuchꞌabꞌal, titzꞌataꞌ cꞌa ri nem castigo ri xtika pan iveꞌ y xquixqꞌuis cꞌa. Ruma ri nem castigo ri xtinyaꞌ pan iveꞌ, can jun nem sufrimiento. Y ixreꞌ, can man xtinimaj ta, mesque cꞌo jun nutzijuoj chiva. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios, xchaꞌ ri Pablo chica ri vinak.
ACT 13:42 Y antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌiel-pa chireꞌ chupan ri qui-sinagoga ri israelitas, ri vinak ri man israelitas ta xquiꞌej chica: Tibꞌanaꞌ favor chi nquixpa chic vukubꞌix, chi quireꞌ nakaxaj chic jun bꞌay ri tzij ri nticꞌam-pa.
ACT 13:43 Y antok ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ xaꞌa, iqꞌuiy ri xaꞌa chiquij ri Pablo y ri Bernabé; icꞌo israelitas, y icꞌo ri man israelitas ta ri niquiꞌan jeꞌ ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, ruma niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios. Y ri Pablo y ri Bernabé xquiꞌej chica chi tiquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios ruma xuꞌon jun nem favor chica chi xaꞌrucol.
ACT 13:44 Y chupan ri kꞌij richin uxlanien ri jun chic semana, xa jubꞌaꞌ ma quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ pa tanamet ri xquimol-quiꞌ chi nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 13:45 Rumareꞌ, antok ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús xquitzꞌat chi iqꞌuiy vinak xaꞌlka, itziel xquinaꞌ, y niquiꞌej chi ri nuꞌej ri Pablo xa man ja ta ri ketzij, y itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri nuꞌej.
ACT 13:46 Pero ri Pablo y ri Bernabé man xquixiꞌij ta quiꞌ chiquivach chi xquiꞌej chica: Can nicꞌatzin chi naꞌay chiva ixreꞌ ix kavanakil nakatzijuoj-ve ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero ixreꞌ xa man nika ta chivach. Y ruma quireꞌ ntiꞌan, can kꞌalaj chi man otz ta niyoꞌx chiva ixreꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Rumareꞌ quiqꞌuin ri vinak ri man israelitas ta nkuꞌa-ve.
ACT 13:47 Y ja ri Ajaf Dios xꞌeꞌn chika: At-nuyoꞌn chi ncatuoc luz quichin ri man israelitas ta, y avuma atreꞌ xcaꞌcolotaj ri vinak ri icꞌo naj y ri icꞌo cierca.
ACT 13:48 Y antok ri vinak ri man israelitas ta xcaꞌxaj ri tzij ri xꞌeꞌx, can xquicuot cánima y xquiyaꞌ rukꞌij ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios. Y quinojiel ri i-choꞌn ruma ri Dios chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, xquinimaj.
ACT 13:49 Y ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios xbꞌatzijos chupan nojiel lugar ri cꞌo cierca ri Antioquía.
ACT 13:50 Pero ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesús, xaꞌquitakcheꞌj ri ixokiꞌ ri man israelitas ta, ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios y cꞌo quikꞌij chiquivach ri vinak, y xaꞌquitakcheꞌj jeꞌ ri achiꞌaꞌ ri principales chiquicajol ri vinak chi ncaꞌquikotaj-el ri Pablo y ri Bernabé chupan ri quitanamit. Y can quire-ve xquiꞌan chica.
ACT 13:51 Rumareꞌ ijejeꞌ xquitotaꞌ can ri pokolaj ri cꞌo pa tak cakan chiquivach ri vinak, chi quireꞌ ticatamaj chi man otz ta ri niquiꞌan. Y xaꞌa cꞌa ri tanamet Iconio.
ACT 13:52 Y quinojiel ri ru-discípulos ri Jesucristo ri icꞌo chireꞌ Antioquía ri cꞌo chupan ri Pisidia, can nojnak-ve cánima riqꞌuin ri Espíritu Santo, y ncaꞌquicuot altíra.
ACT 14:1 Y ri Pablo y ri Bernabé xaꞌlka cꞌa pa tanamet Iconio. Ijejeꞌ xaꞌa cꞌa chupan ri qui-sinagoga ri israelitas. Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xquitzijuoj ijejeꞌ chica ri vinak, can xuꞌon cꞌa chi iqꞌuiy xquinimaj ri Jesucristo. Icꞌo israelitas y icꞌo ri man israelitas ta.
ACT 14:2 Y ri israelitas ri man xquinimaj ta, itziel ncaꞌquitzꞌat ri xquinimaj. Rumareꞌ ijejeꞌ xquiyaꞌ quinoꞌj nicꞌaj chic ri man israelitas ta, chi quireꞌ itziel caꞌquitzꞌat ri xaꞌniman.
ACT 14:3 Rumareꞌ ri Pablo y ri Bernabé qꞌuiy kꞌij xaꞌcꞌujieꞌ chireꞌ. Y ruma quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, man niquixiꞌij ta quiꞌ niquitzijuoj ri ru-favor ri Dios chica ri vinak. Y ri Dios nuꞌon chi nikꞌalajin chiquivach ri vinak, chi ri niquiꞌej ri Pablo y ri Bernabé can ketzij. Rumareꞌ qꞌuiy señales y milagros ncaꞌquiꞌan.
ACT 14:4 Rumareꞌ ri vinak caꞌyeꞌ quibꞌanun. Nicꞌaj icꞌo quiqꞌuin ri israelitas ri man quiniman ta, y ri nicꞌaj chic icꞌo quiqꞌuin ri apóstoles.
ACT 14:5 Y ri vinak israelitas y ri man israelitas ta y ri autoridades, xquiꞌej chiquivach chi ncaꞌquiyaꞌ pa qꞌuix ri Pablo y ri Bernabé y xcaꞌquiquimisaj cha abꞌaj.
ACT 14:6 Pero ri Pablo y ri Bernabé xquinaꞌiej nojiel ri bꞌanun pensar chiquij; rumareꞌ xaꞌnumaj cꞌa Listra y Derbe, ri icꞌo chupan ri Licaonia, y xaꞌa jeꞌ nicꞌaj chic lugar ri icꞌo-pa cierca ri caꞌyeꞌ tanamet reꞌ,
ACT 14:7 y chireꞌ xquitzijuoj-ve ri evangelio.
ACT 14:8 Y chireꞌ pa tanamet Listra, cꞌo jun ache tzꞌuyul, xa-jan antok xalax man nitiquir ta niꞌin. Can man jun bꞌay cꞌa bꞌayejnak.
ACT 14:9 Jajaꞌ nraꞌxaj ri nuꞌej ri Pablo. Y ri Pablo xucaꞌyiej pa roch ri ache reꞌ chi rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios chi niꞌan sanar.
ACT 14:10 Rumareꞌ ri Pablo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ cha ri ache, y xuꞌej cha: Capiꞌieꞌ choj. Y ri ache xirucꞌaka-pa-riꞌ, y xpiꞌieꞌ y otz xꞌin.
ACT 14:11 Antok ri vinak xquitzꞌat ri xuꞌon ri Pablo, xaꞌchꞌoꞌ pa Licaónica, ri quichꞌabꞌal. Y riqꞌuin quichukꞌaꞌ xquiꞌej: Ri ncaꞌkatzꞌat, can ika-dios ri i-kajnak-pa chikacajol ri quibꞌanun-pa i-incheꞌl achiꞌaꞌ.
ACT 14:12 Ijejeꞌ niquiꞌej chi ri Bernabé jareꞌ ri qui-dios rubꞌinan Júpiter, y ri Pablo jareꞌ ri qui-dios rubꞌinan Mercurio, ruma jajaꞌ ri nichꞌoꞌ.
ACT 14:13 Ri Júpiter, ri qui-dios ri vinak reꞌ, cꞌo jun ru-sacerdote, y ri dios reꞌ cꞌo ri ru-templo chuchiꞌ ri tanamet. Ri ru-sacerdote ri Júpiter xaꞌrucꞌam-pa váquix ri i-vakuon-pa cha cotzꞌeꞌj, cꞌa chuchiꞌ ri puertas. Jajaꞌ y ri vinak nicajoꞌ ncaꞌquiquimisaj ri váquix chiquivach ri Pablo y ri Bernabé chi niquiyaꞌ quikꞌij.
ACT 14:14 Pero antok ri apóstol Bernabé y ri apóstol Pablo xquinaꞌiej ri niquiꞌan pensar ri vinak, xaꞌbꞌisuon-ka, y rumareꞌ xquirakꞌachꞌij-ka ri quitziak chiquij. Y xaꞌuoc chiquicajol ri vinak, y niquiꞌej chica:
ACT 14:15 ¿Karruma ixreꞌ ntiꞌan quireꞌ? Ojreꞌ oj vinak incheꞌl ixreꞌ, y oj-patanak iviqꞌuin chi nakaꞌej chiva chi man chic tiꞌan incheꞌl ri ntiꞌan vacame, ruma man jun otz nucꞌam-pa chiva; pa rucꞌaxiel reꞌ, tinimaj ri cꞌaslic Dios ri bꞌanayuon nojiel. Ri bꞌanayuon ri rocaj y ri icꞌo choch, ri bꞌanayuon ri roch-ulief y ri icꞌo choch, ri bꞌanayuon ri mar y ri icꞌo chupan.
ACT 14:16 Y mesque ri ojier can tiempo, ri Dios can xuyaꞌ lugar chica ri vinak chi xaꞌquicꞌuaj ri bꞌay ri xaꞌka chiquivach,
ACT 14:17 pero jajaꞌ can rucꞌutun-pa-riꞌ chiquivach chi otz ruma nuya-pa ri jobꞌ ri chicaj, nuya-pa ri ticoꞌn, y nuya-pa nojiel ri nitij, chi quireꞌ niquicuot ri cánima. Can ruyoꞌn-ve-pa ri ru-favor pa kaveꞌ konojiel, xaꞌchaꞌ.
ACT 14:18 Y mesque ri Pablo y ri Bernabé xquiꞌej quireꞌ chica ri vinak reꞌ, cꞌarunaj xaꞌtiquir xaꞌquikꞌat chi man xaꞌquiquimisaj ta ri váquix chi niquiyaꞌ quikꞌij ijejeꞌ.
ACT 14:19 Y chireꞌ pa tanamet Listra icꞌo israelitas ri xaꞌlka ri i-patanak cꞌa pa tanamet Antioquía y Iconio. Ijejeꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak aj-chireꞌ y xaꞌcovin chiquij, rumareꞌ xquicꞌak cha abꞌaj ri Pablo, y xquichiririej-el y xbꞌaquicꞌakaꞌ chuchiꞌ ri tanamet, ruma xquiꞌan pensar chi ri Pablo quiminak chic.
ACT 14:20 Y antok ri discípulos quimaluon-apa-quiꞌ chirij ri Pablo, jajaꞌ xa xbꞌapiꞌie-pa y xtzalaj chic pa tanamet. Y chucaꞌn kꞌij jajaꞌ y ri Bernabé xaꞌa cꞌa ri pa tanamet Derbe.
ACT 14:21 Y chireꞌ pa tanamet Derbe xquitzijuoj ri evangelio. Y iqꞌuiy vinak xquinimaj ri Jesús. Y después xaꞌtzalaj chic Listra, Iconio y Antioquía,
ACT 14:22 y niquiyaꞌ can ruchukꞌaꞌ cánima ri discípulos, y niquiꞌej can chica chi siempre tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Y xquiꞌej jeꞌ chica: Can qꞌuiy nakaꞌan sufrir pa kacꞌaslien ruma nkojuoc pa ru-reino ri Dios.
ACT 14:23 Y xaꞌquiyaꞌ can ancianos pa tak iglesias, y xquiꞌan ayuno y oración, y xaꞌquijach can pa rukꞌaꞌ ri Ajaf ri ya quiniman.
ACT 14:24 Y después xaꞌkꞌax Pisidia, y xaꞌlka Panfilia.
ACT 14:25 Y xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chireꞌ pa tanamet Perge. Y cꞌajareꞌ xaꞌa ri pa tanamet Atalia.
ACT 14:26 Y chireꞌ Atalia xaꞌa chupan jun barco chi ncaꞌtzalaj cꞌa pa tanamet Antioquía, ri pacheꞌ i-quijachuon-el pa rukꞌaꞌ ri Dios, chi ja ta ri ru-favor ri Dios ncaꞌcꞌuan chi niquibꞌanaꞌ ri samaj. Y vacame ri samaj reꞌ ya xcꞌachoj can.
ACT 14:27 Y antok ri Pablo y ri Bernabé xaꞌlka Antioquía, xaꞌquimol quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, y xquitzijuoj nojiel ri xuꞌon ri Dios chica chi xaꞌrutoꞌ riqꞌuin ri samaj, y xquiꞌej chica chi ri Dios xuyaꞌ lugar chica ri vinak ri man israelitas ta, chi xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y xaꞌcolotaj.
ACT 14:28 Y ri Pablo y ri Bernabé xaꞌcꞌujieꞌ cꞌa ka qꞌuiy kꞌij quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chireꞌ Antioquía.
ACT 15:1 Y icꞌo nicꞌaj ri i-patanak Judea xaꞌlka Antioquía; ijejeꞌ niquiꞌej chica ri hermanos: Xa man niꞌan ta ri circuncisión chiva incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, man nquixcolotaj ta.
ACT 15:2 Y ri Pablo y ri Bernabé xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij quiqꞌuin ri ncaꞌeꞌn quireꞌ. Rumareꞌ, ri hermanos ri icꞌo chireꞌ xaꞌquichaꞌ ri Pablo y ri Bernabé y nicꞌaj chic chi ncaꞌa pa tanamet Jerusalén quiqꞌuin ri apóstoles y ri ancianos, chi ncaꞌtzijuon chirij ri asunto reꞌ.
ACT 15:3 Y ri iglesia xaꞌquitak cꞌa el ri xaꞌquichaꞌ chi ncaꞌa cꞌa Jerusalén. Y antok i-bꞌanak, xaꞌkꞌax pa tak tanamet ri icꞌo Fenicia y Samaria, y niquitzijuoj can chica ri hermanos ri icꞌo chireꞌ, chi iqꞌuiy vinak ri man israelitas ta ri xquinimaj ri Jesucristo y xcꞌaxtaj quicꞌaslien. Y ri hermanos can altíra xquicuot ri cánima.
ACT 15:4 Y antok xaꞌbꞌaka cꞌa Jerusalén ri i-takuon-el, can xaꞌan recibir cuma ri iglesia, cuma ri apóstoles ri icꞌo chireꞌ, y cuma jeꞌ ri ancianos. Y ri Pablo y ri Bernabé xquitzijuoj chica, nojiel ri samaj ri rubꞌanun ri Dios quiqꞌuin.
ACT 15:5 Y icꞌo achiꞌaꞌ fariseos ri quiniman chic ri Jesucristo ri xaꞌbꞌapiꞌie-pa y xquiꞌej: Nicꞌatzin chi ri hermanos ri man israelitas ta tiquibꞌanaꞌ ri circuncisión y tiquibꞌanaꞌ jeꞌ ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, xaꞌchaꞌ.
ACT 15:6 Y rumareꞌ ri apóstoles y ri ancianos, xquimol-quiꞌ chi niquiꞌan pensar chirij ri asunto reꞌ.
ACT 15:7 Y antok qꞌuiy yan quiꞌeꞌn chirij reꞌ, ri Pedro xpiꞌieꞌ y xuꞌej: Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn chi cꞌo yan bꞌaꞌ tiempo ri Dios xiruchaꞌ chiꞌicajol chi nitzijuoj ri evangelio chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, chi niquinimaj jeꞌ ijejeꞌ.
ACT 15:8 Ri Dios can nutzꞌat cánima quinojiel y jajaꞌ xucꞌut chi ncaꞌrajoꞌ ri man israelitas ta, mareꞌ xuya-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, can incheꞌl xuꞌon chika ojreꞌ.
ACT 15:9 Can junan xuꞌon chika konojiel. Ijejeꞌ xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, rumareꞌ ri Dios sak xuꞌon cha ri cánima.
ACT 15:10 Y ixreꞌ, ¿karruma nakꞌax itzij paroꞌ ri Dios chi ntiyaꞌ jun akaꞌn chiquij ri discípulos ri man israelitas ta? Ruma ri ley richin ri Moisés xa man xaꞌtiquir ta xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ can, ni ojreꞌ jeꞌ man nkojtiquir ta nakaꞌan.
ACT 15:11 Ojreꞌ kaniman chi xojcolotaj ruma ri ru-favor ri Ajaf Jesús, y quireꞌ jeꞌ xaꞌcolotaj ri man israelitas ta, xchaꞌ ri Pedro.
ACT 15:12 Y rumareꞌ quinojiel ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ man chic xaꞌchꞌoꞌ ta apa, joꞌc xcaꞌxaj ri niquitzijuoj ri Bernabé y ri Pablo. Ijejeꞌ niquitzijuoj ri señales y ri milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon, ri xaꞌquiꞌan chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, ruma ja ri Dios ri xyoꞌn qui-poder.
ACT 15:13 Y antok ri Bernabé y ri Pablo xaꞌtanie-ka, ri Jacobo xuꞌej: Quinivaxaj cꞌa, hermanos:
ACT 15:14 Ri Simón Pedro rutzijuon chika chi ri Dios can xujoyovaj quivach ri man israelitas ta. Can xaꞌruchaꞌ nicꞌaj chi ncaꞌuoc rutanamit chi quireꞌ niquiyaꞌ rukꞌij.
ACT 15:15 Can ketzij ntiel ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri quitzꞌibꞌan can, nuꞌej:
ACT 15:16 Después xquitzalaj chic pa quiqꞌuin ri israelitas chi nipilisaj chic ri ru-reino ri David, ri tzaknak, y xtinꞌan chica chi xcaꞌpalaj chic pa jun bꞌay chi quireꞌ niquiyaꞌ chic nukꞌij, incheꞌl antok cꞌo ri David.
ACT 15:17 Y inreꞌ ri Ajaf xtinꞌan quireꞌ chica, chi quireꞌ ri nicꞌaj chic vinak xquinquicanuj. Y quinojiel ri man israelitas ta ri in-quiniman chic, quireꞌ ta xtiquiꞌan.
ACT 15:18 Can quireꞌ ri ruꞌeꞌn-pa ri Ajaf Dios ojier can. Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 15:19 Y ri Jacobo xuꞌej jeꞌ: Inreꞌ niꞌej, más otz man caꞌkanak ri man israelitas ta ri quiniman chic ri Dios.
ACT 15:20 Joꞌc ri más nicꞌatzin niquiꞌan kaꞌej-el chica chupan jun carta, chi man caꞌquitej kax ri man otz ta chi ncaꞌtij ruma i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, y man tiquitej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, ni man tiquitej quicꞌ, kucha-el chupan ri carta.
ACT 15:21 Ruma xa-jan pa ru-tiempo ri Moisés tzꞌucutajnak-pa, chi chupan nojiel tanamet, icꞌo ri ncaꞌcꞌutu ri ley pa tak sinagogas. Ruma nojiel kꞌij richin uxlanien niꞌan leer chiquivach quinojiel, xchaꞌ ri Jacobo.
ACT 15:22 Y ri apóstoles y ri ancianos y quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, xquiꞌan pensar chi otz chi ncaꞌquicha-el nicꞌaj chiquicajol chi ncaꞌa cꞌa Antioquía quiqꞌuin ri Pablo y ri Bernabé. Ri xaꞌquicha-el cꞌa, ja ri Judas ri niꞌeꞌx jeꞌ Barsabás cha y ri Silas. Ri icaꞌyeꞌ can i-principales chiquicajol ri nicꞌaj chic hermanos.
ACT 15:23 Y xꞌan-el jun carta y xjach-el chica chi niquicꞌuaj chica ri hermanos. Y ri carta reꞌ nuꞌej: Ojreꞌ ri apóstoles, ojreꞌ ri ancianos, y quinojiel ri hermanos richin ri iglesia, nakatak-el saludos chiva ixreꞌ hermanos ri man ix israelitas ta, ri ixcꞌo Antioquía y nicꞌaj chic tanamet richin ri Siria y ri Cilicia jeꞌ.
ACT 15:24 Ojreꞌ xkaxaj chi icꞌo xaꞌbꞌaka iviqꞌuin, y vaveꞌ i-alanak-ve-el, pero man ja ta ojreꞌ oj-takayuon-el quichin. Ijejeꞌ xa jun-ve chic kax xquiꞌej chiva y rumareꞌ nquixquisach riqꞌuin ri iniman, ruma ijejeꞌ niquiꞌej chi can tiꞌan ri circuncisión chiva, y can tibꞌanaꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés.
ACT 15:25 Rumareꞌ ojreꞌ xkaꞌan pensar chi otz ncaꞌkacha-el icaꞌyeꞌ chi ncaꞌkatak-el chiꞌitzꞌatic. Y ri icaꞌyeꞌ reꞌ ncaꞌa quiqꞌuin ri Bernabé y ri Pablo ri altíra ncaꞌkajoꞌ.
ACT 15:26 Y can kataꞌn chi ri Bernabé y ri Pablo jubꞌaꞌ ma i-quimisan ruma niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Kajaf Jesucristo.
ACT 15:27 Ojreꞌ ncaꞌkatak-el ri Judas y ri Silas chi xcaꞌbꞌachꞌoꞌ iviqꞌuin, y xtiquiꞌej ri tzij ri katzꞌibꞌan-el chiva.
ACT 15:28 Y ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, ja jeꞌ reꞌ nakajoꞌ ojreꞌ chiva, chi man ta nakayaꞌ más akaꞌn chivij, sino joꞌc ri kax ri más nicꞌatzin:
ACT 15:29 Man titej kax ri xyoꞌx chiquivach ri ídolos, man titej quicꞌ, man titej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Xa nojiel reꞌ xtinimaj, otz cꞌa xquixꞌin. Ri Dios cꞌa tichajin ivichin.
ACT 15:30 Y ri xaꞌtak-el xaꞌbꞌaka pa tanamet Antioquía, xaꞌquimol ri hermanos y xquijach ri carta chica.
ACT 15:31 Y antok xquiꞌan leer ri carta, can xaꞌquicuot ruma ri consuelo ri xquiꞌan recibir.
ACT 15:32 Y ri Judas y ri Silas qꞌuiy kax xquiꞌej chica ri hermanos chi xaꞌquiꞌan consolar y xquiyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, ruma ri icaꞌyeꞌ can i-profetas.
ACT 15:33 Ijejeꞌ xaꞌcꞌujie-ka qꞌuiy kꞌij quiqꞌuin ri hermanos chireꞌ Antioquía. Y antok xquiꞌan pensar ncaꞌtzalaj chic Jerusalén quiqꞌuin ri i-takayuon-el quichin, ri hermanos aj-Antioquía xaꞌquiꞌan-el despedir, y xquiꞌej-el chica chi ticꞌujieꞌ ri paz pa cánima.
ACT 15:34 Pero ri Silas man xꞌa ta, xa xuꞌon pensar chi más otz nicꞌujieꞌ can chireꞌ.
ACT 15:35 Y ri Pablo y ri Bernabé quireꞌ xaꞌcꞌujieꞌ chireꞌ Antioquía. Junan quiqꞌuin iqꞌuiy chic hermanos, xaꞌquitijuoj ri hermanos riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, y xquitzijuoj jeꞌ ri evangelio.
ACT 15:36 Y antok kꞌaxnak chic qꞌuiy kꞌij caꞌcꞌujieꞌ chireꞌ, ri Pablo xuꞌej cha ri Bernabé: Joꞌ chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo nojiel tanamet ri pacheꞌ katzijuon-ve can ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf chi ncaꞌkatzꞌat cheꞌl canun, xchaꞌ cha.
ACT 15:37 Y ri Bernabé nrajoꞌ chi niquicꞌuaj chic jun bꞌay ri Juan ri niꞌeꞌx jeꞌ Marcos cha.
ACT 15:38 Pero ri Pablo man nrajoꞌ ta, ruma antok xquicꞌuaj ri naꞌay mul, xaꞌruyaꞌ can chupan ri lugar Panfilia rubꞌeꞌ, y man xꞌa ta quiqꞌuin chi xuꞌon ri samaj.
ACT 15:39 Y xquichꞌolila-ka-quiꞌ chiquivach; rumareꞌ ja xquijach-quiꞌ. Ri Bernabé xucꞌuaj ri Marcos, y xaꞌuoc-el chupan jun barco chi xaꞌa chupan ri isla rubꞌinan Chipre.
ACT 15:40 Y ri Pablo xuchaꞌ ri Silas chi xꞌa riqꞌuin. Y ri hermanos aj-Antioquía xaꞌquijach-el pa rukꞌaꞌ ri Dios.
ACT 15:41 Y antok i-bꞌanak, xaꞌkꞌax chupan ri lugar quibꞌinan Siria y Cilicia, niquiyaꞌ can ruchukꞌaꞌ cánima ri hermanos ri icꞌo pa tak iglesias.
ACT 16:1 Después ri Pablo y ri Silas xaꞌbꞌaka Derbe y Listra. Y chireꞌ pa tanamet Listra cꞌo jun discípulo rubꞌinan Timoteo, ral jun ixok israelita ri runiman jeꞌ ri Jesucristo, pero ri rutataꞌ griego.
ACT 16:2 Y ri hermanos ri icꞌo Listra y ri icꞌo Iconio can otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Timoteo.
ACT 16:3 Ri Pablo nrajoꞌ chi ri Timoteo niꞌa quiqꞌuin chi nuꞌon ri rusamaj ri Dios. Y quireꞌ xuꞌon, pero xuꞌon ri circuncisión cha, chi otz nitzꞌiet cuma ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Listra y ri icꞌo cierca ri tanamet, ruma quinojiel i-taꞌmayuon chi ri rutataꞌ ri Timoteo xa griego.
ACT 16:4 Y nojiel tanamet pacheꞌ ncaꞌkꞌax-ve ri Pablo y ri i-bꞌanak riqꞌuin, niquiꞌej can chica ri hermanos ri man israelitas ta, chi tiquibꞌanaꞌ ri quiꞌeꞌn ri apóstoles y ri ancianos ri icꞌo Jerusalén.
ACT 16:5 Rumareꞌ ri iglesias ri icꞌo pa tak tanamet chireꞌ, can xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios, y kꞌij-kꞌij icꞌo ri ncaꞌbꞌaka quiqꞌuin ri niquinimaj ri Jesucristo.
ACT 16:6 Y ri Espíritu Santo man xuyaꞌ ta permiso chica chi xaꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Asia, chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌkꞌax Galacia y Frigia.
ACT 16:7 Y xaꞌbꞌaka pacheꞌ cꞌo-ve ri minjuon richin ri lugar rubꞌinan Misia. Y xquiꞌan pensar chi ncaꞌa chupan ri lugar Bitinia, pero ri Espíritu Santo man xuyaꞌ ta lugar chica.
ACT 16:8 Y xquicꞌuaj ri minjuon richin ri Misia, y xaꞌbꞌaka-ka pa tanamet Troas.
ACT 16:9 Y chakꞌaꞌ ri Pablo xutzꞌat chupan jun incheꞌl achicꞌ, chi cꞌo jun ache aj-Macedonia ri paꞌl-apa choch, y ri ache reꞌ nuꞌej cha: Tabꞌanaꞌ favor catakꞌax kiqꞌuin Macedonia y kojatoꞌ, xchaꞌ cha.
ACT 16:10 Y antok ri Pablo rutzꞌatuon chic ri jun incheꞌl achicꞌ reꞌ, konojiel xkachojmij-kiꞌ chi nkuꞌa cꞌa Macedonia, ruma xiꞌka pa kaveꞌ (xkaꞌan entender) chi ri xꞌeꞌx cha ri Pablo, nuꞌej chi ri Dios nrajoꞌ chi nkuꞌa cꞌa quiqꞌuin ri aj-Macedonia chi nakatzijuoj ri evangelio chica.
ACT 16:11 Y xojuoc-el chupan jun barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Troas. Y choj xojꞌa cꞌa Samotracia. Chucaꞌn kꞌij xojiel chic el chireꞌ, xojbꞌaka pa tanamet Neápolis.
ACT 16:12 Y antok xkayaꞌ can ri tanamet Neápolis, xojbꞌaka pa tanamet Filipos. Y ri Filipos ja ri tanamet ri más rakalien ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Macedonia. Y ri vinak ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ i-romanos. Y xojcꞌujie-ka chupan ri tanamet reꞌ qꞌuiy kꞌij.
ACT 16:13 Y jun kꞌij richin uxlanien, ojreꞌ xojiel-el chuchiꞌ ri tanamet y xojꞌa chuchiꞌ ri río, jun lugar pacheꞌ niꞌan orar. Y xojbꞌatzꞌuyeꞌ cꞌa chireꞌ, y xkatzijuoj-ka ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesucristo chica ri ixokiꞌ ri xquimol-quiꞌ chireꞌ.
ACT 16:14 Jun chiquivach ri ixokiꞌ ri xquimol-quiꞌ chireꞌ, rubꞌinan Lidia. Y ri rutanamit jajaꞌ Tiatira. Jajaꞌ nucꞌayij tziak ri color morado, can nuyaꞌ rukꞌij ri Dios y nraꞌxaj-pa ri nuꞌej ri Pablo. Ri Ajaf Dios xchꞌoꞌ pa ránima, rumareꞌ jajaꞌ xunimaj ri Jesús.
ACT 16:15 Jajaꞌ y quinojiel ri icꞌo pa rachuoch xaꞌan bautizar; después ri Lidia xuꞌon rogar chakavach y xuꞌej: Xa nquinitzꞌat chi inreꞌ ketzij xinnimaj ri Ajaf, quixam-pa viqꞌuin, y quixcꞌujieꞌ pa vachuoch, xchaꞌ. Ri ixok reꞌ xuꞌon chika chi xojcꞌujie-ka riqꞌuin.
ACT 16:16 Y jun bꞌay antok oj-bꞌanak chi nkuꞌa chupan ri lugar ri pacheꞌ niꞌan-ve oración, xkacꞌul jun xtan. Y ri xtan reꞌ cꞌo jun itziel espíritu riqꞌuin, y jareꞌ ri nibꞌano cha chi nuꞌon adivinar ri chica xtibꞌanataj pa quicꞌaslien ri vinak. Ri xtan reꞌ jun esclava, y ri rajaf qꞌuiy miera niquichꞌec chirij.
ACT 16:17 Y ri xtan reꞌ bꞌanak chirij ri Pablo y chikij ojreꞌ, y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ nichꞌoꞌ y nuꞌej chikij: Ri achiꞌaꞌ reꞌ i-rusamajiel ri Namalaj Dios ri cꞌo chicaj, y niquitzijuoj chiva ri chica nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ chi quireꞌ nquixcolotaj, nichaꞌ.
ACT 16:18 Y qꞌuiy kꞌij ri quireꞌ xuꞌon. Y jun kꞌij ri Pablo man xucochꞌ ta chic. Rumareꞌ jajaꞌ xtzuꞌn can chirij y xuꞌej cha ri itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin ri xtan: Pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo niꞌej chava chi catiel-el riqꞌuin ri xtan, xchaꞌ ri Pablo. Y ri itziel espíritu reꞌ ja xiel-el riqꞌuin ri xtan, ri misma huora reꞌ.
ACT 16:19 Antok ri i-rajaf ri xtan xquitzꞌat chi manak chic miera xtiquichꞌec chirij, xaꞌbꞌaquitzꞌama-pa ri Pablo y ri Silas, y xaꞌquicꞌuaj pa juzgado chiquivach ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar.
ACT 16:20 Y antok xaꞌquipabꞌaꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar, xquiꞌej: Ri achiꞌaꞌ reꞌ israelitas, y niquicꞌax quinoꞌj ri vinak vaveꞌ pa tanamet.
ACT 16:21 Y niquicꞌut jun chic costumbre chakavach, ri man otz ta chi nakanimaj y nakaꞌan, ruma ojreꞌ xa oj romanos, xaꞌchaꞌ.
ACT 16:22 Y iqꞌuiy vinak ri xaꞌbꞌapalaj-pa chiquij ri Pablo y ri Silas. Ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xaꞌquirakꞌachꞌij-el ri quitziak ri Pablo y ri Silas y xquiꞌej chi caꞌchꞌay cha xicꞌaꞌy.
ACT 16:23 Y después, antok i-chꞌayuon chic altíra, xaꞌbꞌayoꞌx pa cárcel, y xꞌeꞌx cha ri chajiniel chi caꞌruchajij otz.
ACT 16:24 Rumareꞌ jajaꞌ, joꞌc xꞌeꞌx quireꞌ cha, can ja ri más pa dentro xaꞌbꞌaruya-ve ri Pablo y ri Silas. Y ri cakan xaꞌruyaꞌ chucajol ri chieꞌ ri niꞌeꞌx cepo cha.
ACT 16:25 Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ ri Pablo y ri Silas ncaꞌbꞌixan niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y niquiꞌan jeꞌ orar. Y ri nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌcaꞌxaj.
ACT 16:26 Y jun arapienta xpa jun nem cubꞌrakan, y xusiluoj nojiel ri ruxieꞌ ri cárcel. Ri ruchiꞌ ri cárcel xaꞌjakataj, y ri cadenas (yariena) ri i-cusan chi i-tzꞌamuon ri icꞌo pa cárcel xaꞌtzokopitaj.
ACT 16:27 Ri ache ri chajiy quichin ri icꞌo pa cárcel xcꞌastaj ruma ri cubꞌrakan. Y antok jajaꞌ xutzꞌat chi ri ruchiꞌ ri cárcel i-jakal, xralasaj cꞌa ri ru-espada chi nuquimisaj-ka-riꞌ, ruma jajaꞌ xuꞌon-ka pensar chi xaꞌa quinojiel ri icꞌo pa cárcel.
ACT 16:28 Pero ri Pablo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-apa cha y xuꞌej: Man taquimisaj-ka-aviꞌ, xa ojcꞌo konojiel vaveꞌ, xchaꞌ.
ACT 16:29 Y ri ache chajiniel xucꞌutuj jun luz. Y antok rucꞌuan chic ri luz reꞌ, jun-anin cꞌa xuoc pa cárcel, pero can nibꞌarbꞌuot ruma ruxiꞌin-riꞌ. Y xbꞌaxuquieꞌ chukul cakan ri Pablo y ri Silas.
ACT 16:30 Y xaꞌralasaj-pa pa cárcel, y xucꞌutuj chica: Tuoya, ¿chica niꞌan chi nquicolotaj? xchaꞌ chica.
ACT 16:31 Y ri Pablo y ri Silas xquiꞌej cha: Tanimaj ri Ajaf Jesucristo atreꞌ y tiquinimaj jeꞌ quinojiel ri icꞌo pan avachuoch, y can xquixcolotaj.
ACT 16:32 Y ijejeꞌ xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf cha jajaꞌ y chica jeꞌ quinojiel ri icꞌo pa rachuoch ri chajiniel reꞌ.
ACT 16:33 Y jajaꞌ xaꞌrucꞌuaj ri misma huora reꞌ ri chakꞌaꞌ, y xuchꞌaj ri pacheꞌ i-socotajnak-ve. Y xꞌan bautizar jajaꞌ y quinojiel ri icꞌo pa rachuoch.
ACT 16:34 Y xaꞌrucꞌuaj chirachuoch chi xaꞌrutzuk. Y jajaꞌ y ri icꞌo pa rachuoch can niquicuot cánima, ruma xquinimaj ri Dios.
ACT 16:35 Y antok xsakar-pa ri chucaꞌn kꞌij, ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xaꞌquitak chajiniel chi xbꞌaquiꞌej cha ri ache ri ncaꞌruchajij ri icꞌo pa cárcel, chi caꞌralasaj-el ri Pablo y ri Silas.
ACT 16:36 Y ri ache chajiniel richin ri cárcel xbꞌaruꞌej cha ri Pablo: Ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar quiꞌeꞌn-pa chuva chi nquixvalasaj-el. Vacame quixiel cꞌa. Quixꞌin y ticꞌujieꞌ ri paz pa tak ivánima, xchaꞌ.
ACT 16:37 Pero ri Pablo xuꞌej chica ri chajiniel ri xaꞌtak-pa cuma ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar: Ojreꞌ oj achiꞌaꞌ romanos. Y chaꞌnin xquitak kachꞌayic chiquivach ri vinak y sin que xojꞌan juzgar. Y xojquitzꞌapij pa cárcel. Y vacame nicajoꞌ nkojquilasaj-el chi man jun ninaꞌien chi nkujiel-el. Tiꞌej chica ri i-takayuon-pa ivichin, chi ijejeꞌ caꞌpa y kojquilasaj-el vaveꞌ, xchaꞌ ri Pablo chica.
ACT 16:38 Y ri chajiniel reꞌ ja xbꞌaquiꞌej chica ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar nojiel ri xuꞌej-el ri Pablo chica. Rumareꞌ ri achiꞌaꞌ ri niquiꞌan juzgar xquixiꞌij-ka-quiꞌ, ruma xcaꞌxaj chi ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ i-romanos jeꞌ.
ACT 16:39 Y ri ncaꞌbꞌano juzgar xaꞌbꞌaka cꞌa quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas chireꞌ pa cárcel, y xquicuy quimac chiquivach ruma ri xquiꞌan chica. Y xaꞌquilasaj-pa ri pa cárcel y xquiꞌej chica chi caꞌiel-el chireꞌ pa tanamet.
ACT 16:40 Y antok ri Pablo y ri Silas xaꞌlasas-el pa cárcel, xaꞌa chirachuoch ri Lidia, xaꞌbꞌaquitzꞌataꞌ ri hermanos, xquiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri cánima y xaꞌa.
ACT 17:1 Ri Pablo y ri Silas xaꞌkꞌax pa tanamet Anfípolis y Apolonia, cꞌajareꞌ xaꞌbꞌaka pa tanamet Tesalónica. Y ri israelitas ri icꞌo chireꞌ cꞌo jun qui-sinagoga.
ACT 17:2 Y ri Pablo, can incheꞌl rubꞌanun-pa nicꞌaj chic tanamet, naꞌay niꞌa pa sinagoga, can quireꞌ jeꞌ xuꞌon chireꞌ Tesalónica; xꞌa pa sinagoga. Oxeꞌ cꞌa kꞌij richin uxlanien quireꞌ xuꞌon. Jajaꞌ xutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri israelitas.
ACT 17:3 Y can ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xucusaj chi xuchol y xucꞌut chiquivach ri vinak, chi xcꞌatzin chi ri Cristo qꞌuiy sufrimiento xꞌan cha cuma ri vinak, can xcon y xcꞌastaj chic pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y ri Pablo xuꞌej jeꞌ chica ri vinak: Ri Jesús ri nitzijuoj inreꞌ chiva, ja ri Cristo, xchaꞌ chica.
ACT 17:4 Y icꞌo nicꞌaj vinak israelitas ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo y xaꞌcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas. Quireꞌ jeꞌ xquinimaj iqꞌuiy ri man israelitas ta ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y xquinimaj jeꞌ iqꞌuiy utzulaj tak ixokiꞌ.
ACT 17:5 Rumareꞌ ri vinak israelitas ri man niquinimaj ta ri Jesucristo, itziel xaꞌquitzꞌat ri Pablo y ri Silas. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌbꞌaquimalo-pa achiꞌaꞌ ri i-itziel y i-kꞌoraꞌ. Can qꞌuiy cꞌa ri vinak ri xaꞌquimol, y camec xquiꞌan-ka chupan ri tanamet. Y ijejeꞌ riqꞌuin quichukꞌaꞌ xaꞌuoc pa rachuoch ri ache Jasón rubꞌeꞌ, chiquicanuxic ri Pablo y ri Silas chi ncaꞌquilasaj-pa y ncaꞌquiyaꞌ pa quikꞌaꞌ ri vinak.
ACT 17:6 Pero xa man xaꞌquil ta ri Pablo y ri Silas, rumareꞌ xa ja ri Jasón y nicꞌaj chic hermanos ri xaꞌquicꞌuaj cꞌa chiquivach ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet. Y riqꞌuin quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌo-apa, y niquiꞌej: Ri Pablo y ri Silas niquicꞌax quinoꞌj quinojiel vinak richin ri roch-ulief y xaꞌlka vaveꞌ chupan ri katanamit.
ACT 17:7 Y ja ri Jasón ri xcꞌulu-apa quichin ri pa rachuoch. Quinojiel ri i-bꞌanak chiquij ijejeꞌ xa man niquinimaj ta ri ru-ley ri rey César, ruma niquiꞌej chi cꞌo chic jun qui-rey ri Jesús rubꞌeꞌ, xaꞌchaꞌ.
ACT 17:8 Y antok ri vinak y ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar pa tanamet Tesalónica xcaꞌxaj ri xquiꞌej, camec xquiꞌan-ka y man niquil ta chica niquiꞌan.
ACT 17:9 Pero antok ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar quibꞌanun chic recibir ri miera ri xcꞌujieꞌ can pa quicꞌaxiel ri Jasón y ri nicꞌaj chic hermanos, ja xaꞌquilasaj-el.
ACT 17:10 Ri hermanos reꞌ, chaꞌnin xaꞌquitak-el chakꞌaꞌ ri Pablo y ri Silas pa tanamet Berea. Y antok ri Pablo y ri Silas icꞌo chic chireꞌ Berea, xaꞌa chupan ri qui-sinagoga ri israelitas.
ACT 17:11 Y ri israelitas reꞌ más otz quinoꞌj chiquivach ri israelitas ri icꞌo Tesalónica, ruma ijejeꞌ otz xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nojiel ri nicaꞌxaj quiqꞌuin ri Pablo y ri Silas, niquicanuj chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi niquitzꞌat xa ketzij ri niquiꞌej o xa man ketzij ta. Ri vinak reꞌ can kꞌij-kꞌij quireꞌ niquiꞌan.
ACT 17:12 Y can iqꞌuiy ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo chiquicajol ri israelitas. Y quireꞌ jeꞌ chiquicajol ri man israelitas ta, icꞌo ixokiꞌ ri otz quicꞌaslien chiquivach ri vinak y iqꞌuiy jeꞌ achiꞌaꞌ ri xquinimaj.
ACT 17:13 Pero ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Tesalónica ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xcaꞌxaj chi ri Pablo cꞌo pa tanamet Berea nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌa cꞌa Berea. Y chireꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak chi caꞌpalaj chirij ri Pablo.
ACT 17:14 Pero ri hermanos ri icꞌo Berea, chaꞌnin xquitak-el ri Pablo chuchiꞌ ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo xaꞌcꞌujieꞌ can Berea.
ACT 17:15 Y ri hermanos ri xaꞌcꞌuan richin ri Pablo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Atenas. Y ri hermanos reꞌ xaꞌtzalaj chiquij, y eꞌn-pa chica ruma ri Pablo chi caꞌbꞌaka riqꞌuin chaꞌnin ri Silas y ri Timoteo.
ACT 17:16 Y antok ri Pablo i-royoꞌien ri Silas y ri Timoteo pa tanamet Atenas, jajaꞌ nikꞌaxo ránima ruma nutzꞌat chi ri tanamet reꞌ nojnak riqꞌuin ídolos.
ACT 17:17 Rumareꞌ ri Pablo ncaꞌtzijuon pa sinagoga chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri israelitas y nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij pa qꞌuiyiꞌal. Ncaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri ncaꞌlka chireꞌ.
ACT 17:18 Y chireꞌ Atenas icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ ri nicajoꞌ nicatamaj más noꞌj, icꞌo ri niꞌeꞌx epicúreos chica y nicꞌaj chic ri niꞌeꞌx estoicos chica; icꞌo chiquivach ijejeꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin ri Pablo. Pero icꞌo jujun ri niquiꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chika ri jun ache reꞌ, xa nivalavot? ncaꞌchaꞌ. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri ache reꞌ incheꞌl xa ncaꞌrutzijuoj cꞌacꞌacꞌ dioses, ncaꞌchaꞌ. Y quireꞌ ri niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma ri nutzijuoj ri Pablo chica, ja ri ru-evangelio ri Jesús y nuꞌej jeꞌ chica chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ACT 17:19 Y ri vinak reꞌ xquicꞌuaj ri Pablo chupan jun lugar rubꞌinan Areópago, ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri autoridades chiquicajol ijejeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pablo: ¿Cꞌo cheꞌl naꞌej chika chirij ri cꞌacꞌacꞌ noꞌj ri natzijuoj?
ACT 17:20 Ruma ojreꞌ man kaxan ta ri natzijuoj atreꞌ, y ojreꞌ nakajoꞌ chi atreꞌ naꞌej otz chakavach ri chica nuꞌej ri tzij reꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
ACT 17:21 Y quireꞌ xquiꞌej, ruma quinojiel ri vinak aj-Atenas y ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri chireꞌ icꞌo-ve, man jun chic kax más niquiꞌan, xa ja ri niquitzijuoj y nicaꞌxaj jun kax cꞌacꞌacꞌ.
ACT 17:22 Y ri Pablo xbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak chireꞌ Areópago, y xuꞌej cꞌa: Ixreꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Atenas, inreꞌ nitzꞌat chi ix altíra religiosos.
ACT 17:23 Ruma antok xinakꞌax ri pacheꞌ ntiyaꞌ quikꞌij quinojiel i-dioses, xintzꞌat jun altar ri pacheꞌ nuꞌej-ve: RICHIN RI JUN DIOS RI MAN KATAꞌN TA ROCH, nichaꞌ. Y ja ri Dios reꞌ ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ y ntiyaꞌ jeꞌ rukꞌij, jareꞌ ri nitzijuoj inreꞌ chivach vacame.
ACT 17:24 Ja ri Dios reꞌ ri bꞌanayuon ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch. Jajaꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief. Y jajaꞌ man nicꞌujieꞌ ta chupan jun templo bꞌanun cuma vinak.
ACT 17:25 Ri vinak jeꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitoꞌ ri Dios, xa ja ri Dios ri nitoꞌn quichin ri vinak, ruma jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, nuyaꞌ kuxlaꞌ y nojiel kax.
ACT 17:26 Can rubꞌanun jeꞌ chika konojiel ri ojcꞌo choch-ulief chi joꞌc riqꞌuin jun vinak oj-patanak-ve, y kaquiran-kiꞌ choch-ulief, y ruꞌeꞌn jeꞌ janeꞌ (jaroꞌ) tiempo ri ncaꞌcꞌujieꞌ ri naciones y ri minjuon richin ri ka-lugar,
ACT 17:27 chi quireꞌ nakacanuj ri Dios, y pacheꞌ na xtikil-ve. Y jajaꞌ xa man naj ta cꞌo-ve kiqꞌuin chikajunal.
ACT 17:28 Y ruma jajaꞌ cꞌo kacꞌaslien, ruma jajaꞌ nkojsiluon, y ruma jeꞌ jajaꞌ ojcꞌo, can incheꞌl quiꞌeꞌn jujun achiꞌaꞌ poetas ri chiꞌicajol, chi ojreꞌ can oj ralcꞌual jeꞌ ri Dios.
ACT 17:29 Y xa oj ralcꞌual ri Dios, man otz ta nakaꞌan pensar chi ri Dios can incheꞌl jun kax ri bꞌanun cha oro o plata o cha abꞌaj, ri xa achiꞌaꞌ i-bꞌanayuon.
ACT 17:30 Ri Dios can xaꞌrucochꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, ruma man cataꞌn ta ri chica otz chi niquiyaꞌ rukꞌij. Pero vacame ri Dios nuꞌon mandar chi quinojiel ri vinak titzalaj-pa cánima riqꞌuin y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ.
ACT 17:31 Ruma jajaꞌ can ruchoꞌn jun kꞌij chi ncaꞌruꞌon juzgar quinojiel vinak. Ruchoꞌn chic Jun ri can choj nkuruꞌon juzgar. Y ri Dios xucꞌut chi ketzij chi ri Jun reꞌ nkuruꞌon juzgar, ruma xuꞌon cha chi xbꞌacꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, xchaꞌ ri Pablo.
ACT 17:32 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, icꞌo xa xaꞌtzeꞌn-apa chirij ri Pablo, y icꞌo xaꞌeꞌn cha: Ya xcatkaxaj chic jun bꞌay chirij reꞌ, xaꞌchaꞌ.
ACT 17:33 Y ri Pablo xiel-pa chiquicajol.
ACT 17:34 Y icꞌo nicꞌaj vinak ri xquinimaj ri Ajaf Jesucristo. Ri vinak reꞌ can xaꞌa chirij ri Pablo. Chiquicajol ri vinak ri xaꞌniman, cꞌo ri Dionisio, jun cachꞌil ri niquiꞌan juzgar ri pan Areópago. Y cꞌo jeꞌ jun ixok rubꞌinan Dámaris ri xunimaj. Y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic ri xquinimaj.
ACT 18:1 Y después antok xbꞌanataj nojiel reꞌ, ri Pablo xuyaꞌ can ri tanamet Atenas, y xꞌa pa tanamet Corinto.
ACT 18:2 Y chireꞌ xril jun ache israelita rubꞌinan Aquila, jajaꞌ alaxnak chupan ri lugar Ponto. Jajaꞌ y ri Priscila ri raxjayil, xa cꞌajaꞌ jubꞌaꞌ tiempo caꞌlka Corinto. Ijejeꞌ i-alanak-pa Italia ruma ri Claudio ri emperador xuꞌon mandar chi ri vinak israelitas caꞌiel-el pa tanamet Roma. Y ri Pablo xꞌa chiquitzꞌatic.
ACT 18:3 Y ruma xa junan quisamaj ri iyoxeꞌ, ri Pablo xcꞌujie-ka quiqꞌuin. Ri iyoxeꞌ reꞌ xa i-bꞌanoy-jay cha tziak, y junan xaꞌsamaj.
ACT 18:4 Y ri pa tak kꞌij richin uxlanien, ri Pablo niꞌa chupan ri sinagoga, nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri israelitas y chiquivach ri man israelitas ta. Can nutej rukꞌij quiqꞌuin chi niquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 18:5 Y antok ri Silas y ri Timoteo xaꞌtzalaj-pa Macedonia, ri Pablo can rujachuon-riꞌ chi nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y nuꞌej chica ri israelitas ri icꞌo chireꞌ, chi ri Jesús can ja-ve ri Cristo.
ACT 18:6 Pero ri israelitas reꞌ man nika ta chiquivach ri nuꞌej ri Pablo, y qꞌuiy itziel tak tzij ri ncaꞌquiꞌej. Rumareꞌ ri Pablo xutotaꞌ can ri rutziak, chi quireꞌ tiquinaꞌiej chi man otz ta ri xquiꞌan. Y xuꞌej cꞌa chica: Ixreꞌ cꞌo i-pecado; xa xtika pan iveꞌ ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios, inreꞌ ya xiniel choch ruma ya xintzijuoj chiva. Y vacame nquixyaꞌ can, chi nquiꞌa quiqꞌuin ri vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ chica.
ACT 18:7 Y can xiel-pa ri Pablo chireꞌ chupan ri sinagoga y xꞌa chirachuoch ri jun ache rubꞌinan Justo. Ri ache reꞌ nuxiꞌij-riꞌ nuꞌon pecado choch ri Dios, y ri rachuoch can junan cꞌo riqꞌuin ri sinagoga.
ACT 18:8 Y ri Crispo, ri principal chireꞌ chupan ri sinagoga, xunimaj ri Ajaf Jesucristo y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri icꞌo pa rachuoch. Y icꞌo jeꞌ iqꞌuiy chic vinak aj-Corinto, xquinimaj ri Jesucristo antok xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y xaꞌan bautizar.
ACT 18:9 Y ri Ajaf xchꞌoꞌ cha ri Pablo chakꞌaꞌ chupan jun incheꞌl achicꞌ, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ y man catanieꞌ chi natzijuoj ri nuchꞌabꞌal chica ri vinak.
ACT 18:10 Ruma inreꞌ incꞌo aviqꞌuin vaveꞌ, y man jun cꞌa kax itziel xtacꞌul pa quikꞌaꞌ ri vinak. Ruma vaveꞌ pa tanamet Corinto iqꞌuiy vinak ri can i-vichin chic inreꞌ, xchaꞌ ri Ajaf.
ACT 18:11 Rumareꞌ jun junaꞌ riqꞌuin nicꞌaj xcꞌujieꞌ ri Pablo chireꞌ Corinto, jajaꞌ can nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 18:12 Y chupan ri tiempo reꞌ, ja ri Galión ri gobernador chireꞌ chupan ri Acaya, pacheꞌ cꞌo-ve ri tanamet Corinto. Ri tiempo reꞌ ri israelitas xquimol-quiꞌ chi xaꞌpalaj chirij ri Pablo. Y xquicꞌuaj pa tribunal,
ACT 18:13 y xbꞌaquiꞌej cha ri Galión: Ri jun ache reꞌ nuꞌej chica ri vinak chi tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, pero man incheꞌl ta nuꞌej ri ley richin ri Moisés.
ACT 18:14 Ri Pablo xrajoꞌ xchꞌo-pa, pero xa ja ri Galión ri xchꞌo-pa naꞌay y xuꞌej chica ri israelitas: Man jun cꞌa chica tiꞌej-pa chuva. Ruma xa ta camic o jun ta chic chꞌoꞌj rubꞌanun va ache va, otz chi ntiꞌej-pa chuva. Pero xa manak.
ACT 18:15 Ruma ri ruchꞌoꞌj ri ache reꞌ xa chivach-ka ixreꞌ. Xa chirij tzij, ri i-ley y ri bꞌiꞌaj Jesús. Inreꞌ man nivajoꞌ ta niꞌan juzgar. Xa tibꞌanaꞌ juzgar chivach ixreꞌ, xchaꞌ.
ACT 18:16 Y xaꞌrutarariej-pa chireꞌ pa tribunal.
ACT 18:17 Y ri vinak xquitzꞌom ri Sóstenes choch ri Galión ri cꞌo pa tribunal y xquichꞌey. Ri Sóstenes jun principal chireꞌ chupan ri sinagoga. Pero ri Galión can xuꞌon incheꞌl man xutzꞌat ta ri xquiꞌan cha.
ACT 18:18 Ri Pablo qꞌuiy kꞌij ri xcꞌujie-ka chireꞌ Corinto, después xaꞌruꞌon can despedir ri hermanos ri icꞌo chireꞌ, y xꞌa Cencrea chi ntuoc-el chupan jun barco chi niꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Siria. Y chireꞌ Cencrea, ri Pablo xusocaj-el nojiel ri ruveꞌ, ratal chi jajaꞌ ya xuqꞌuis ri ruꞌeꞌn cha ri Dios chi nuꞌon. Y ri Priscila y ri Aquila xaꞌa riqꞌuin.
ACT 18:19 Y antok xaꞌkꞌax-apa jucꞌan-yaꞌ, xaꞌbꞌaka chupan ri tanamet Efeso. Ri Pablo xaꞌruyaꞌ can ri Priscila y ri Aquila, y jajaꞌ xꞌa pa sinagoga. Y chiquivach ri israelitas nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo.
ACT 18:20 Y ri israelitas reꞌ xquicꞌutuj favor cha chi ticꞌujie-ka más tiempo quiqꞌuin chireꞌ Efeso, pero jajaꞌ man xrajoꞌ ta.
ACT 18:21 Xa xuꞌej cꞌa chica: Can nicꞌatzin chi nquicꞌujieꞌ Jerusalén ri kꞌij richin ri namakꞌej ri patanak. Pero xquitzalaj chic pa jun bꞌay iviqꞌuin, vi xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, xchaꞌ chica. Y xaꞌruꞌon can despedir quinojiel y ja xuoc chic el chupan ri barco y xuyaꞌ can ri tanamet Efeso.
ACT 18:22 Y antok xbꞌaka pa tanamet Cesarea, choj xꞌa Jerusalén chi xirunaꞌ saludar ri iglesia, y después xꞌa Antioquía.
ACT 18:23 Y xcꞌujie-ka jubꞌaꞌ chireꞌ; después xtzalaj chic jun bꞌay chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima ri discípulos ri icꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Galacia, y ri icꞌo jeꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Frigia.
ACT 18:24 Y chireꞌ pa tanamet Efeso ri tiempo reꞌ, xalka jun ache israelita rubꞌinan Apolos, jun ache aj-tanamet Alejandría. Y can jaꞌal rataꞌn ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, y jaꞌal rataꞌn nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak, rumareꞌ jaꞌal rubꞌixic nuꞌon cha.
ACT 18:25 Y can otz cꞌa cꞌutun choch ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús. Y riqꞌuin nojiel ránima nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf chica ri vinak. Can jaꞌal nucꞌut mesque jajaꞌ xa joꞌc ri bautismo richin ri Juan el Bautista rataꞌn.
ACT 18:26 Y man nuxiꞌij ta riꞌ nutzijuoj chiquivach ri vinak pa sinagoga. Y antok ri Priscila y ri Aquila xcaꞌxaj, ijejeꞌ xaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin antok ruyuon cꞌo can, y xquicꞌut choch más chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 18:27 Y can nrajoꞌ jajaꞌ chi niꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Acaya. Rumareꞌ ri hermanos ri icꞌo Efeso xquiꞌej cha chi otz ri nuꞌon pensar, y xquiꞌan jeꞌ jun carta chi nuyaꞌ chica ri discípulos ri icꞌo Acaya. Ri carta reꞌ nuꞌej chi tiquibꞌanaꞌ recibir ri Apolos. Y antok ri Apolos xbꞌaka, altíra xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima ri icꞌo chireꞌ. Ijejeꞌ quiniman ri Jesús ruma ri ru-favor ri Dios.
ACT 18:28 Y ri Apolos chiquivach cꞌa quinojiel xuꞌej chi ri israelitas ri man quiniman ta ri Jesucristo, xa man ketzij ta ri niquiꞌan. Ri Apolos can nucusaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, richin nucꞌut chi ri Jesús ja ri Cristo.
ACT 19:1 Y antok ri Apolos cꞌo pa tanamet Corinto, ri Pablo xakꞌax pa tak tanamet ri icꞌo paroꞌ juyuꞌ. Y cꞌajareꞌ xalka pa tanamet Efeso, y chireꞌ xaꞌbꞌarilaꞌ nicꞌaj discípulos.
ACT 19:2 Y jajaꞌ xucꞌutuj chica: ¿Xka-pa ri Espíritu Santo pan iveꞌ antok xinimaj? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej cha: Nixta kaxan chi cꞌo Espíritu Santo, xaꞌchaꞌ cha.
ACT 19:3 Y ri Pablo xucꞌutuj chica: ¿Chica bautismo ri xꞌan chiva? xchaꞌ chica. Y ijejeꞌ xquiꞌej: Ojreꞌ ja ri bautismo ri rucꞌutun can ri Juan el Bautista ri xꞌan chika, xaꞌchaꞌ.
ACT 19:4 Y ri Pablo xuꞌej chica: Ri bautismo ri xuꞌon ri Juan, xucꞌut chi ri vinak nitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Pero ri Juan xuꞌej jeꞌ chi cꞌo Jun ri xtipa, y jareꞌ tiquinimaj. Y reꞌ ja ri Jesús, ri Cristo.
ACT 19:5 Y antok caxan chic ri xꞌeꞌx chiquivach, ja xaꞌan bautizar pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús.
ACT 19:6 Y antok ri Pablo xuyaꞌ rukꞌaꞌ pa quiveꞌ, xka-pa ri Espíritu Santo pa quiveꞌ, y ja xaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo chica, y niquiꞌej ri xꞌeꞌx chica ruma ri Dios.
ACT 19:7 Y icꞌo laꞌk doce (cabꞌalajuj) achiꞌaꞌ chiquinojiel.
ACT 19:8 Ri Pablo oxeꞌ icꞌ xbꞌaka chupan ri sinagoga. Man nuxiꞌij ta riꞌ nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo chica ri vinak, y ncaꞌtzijuon chirij ri ru-reino ri Dios. Jajaꞌ can nutej rukꞌij chi nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach.
ACT 19:9 Pero icꞌo nicꞌaj ri can cof xquiꞌan cha ri cánima, y man xquinimaj ta. Xa itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquivach ri vinak, chirij ri Utzulaj Bꞌay. Rumareꞌ ri Pablo xaꞌruyaꞌ can, y xaꞌrucꞌuaj ri ru-discípulos ri Ajaf. Y chupan jun xcuela richin ri ache rubꞌinan Tiranno xquimol-ve-quiꞌ, y can kꞌij-kꞌij xaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ACT 19:10 Y caꞌyeꞌ junaꞌ ri quireꞌ xuꞌon ri Pablo. Rumareꞌ quinojiel ri israelitas y man israelitas ta chireꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Asia, xcaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús.
ACT 19:11 Y ri Dios xucusaj ri Pablo chi xaꞌruꞌon nimaꞌk tak milagros.
ACT 19:12 Rumareꞌ hasta ri ru-pañuelos y ri ru-gavacha xaꞌcꞌuax quiqꞌuin ri ncaꞌyavaj y can xaꞌan sanar riqꞌuin ri tziak reꞌ. Y ri icꞌo itziel tak espíritus quiqꞌuin, can xaꞌiel-el.
ACT 19:13 Y icꞌo achiꞌaꞌ israelitas ri ncaꞌbꞌiej, ri can ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus. Nicꞌaj cꞌa chiquivach ijejeꞌ can nicajoꞌ niquicusaj ri rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús chi ncaꞌquilasaj itziel tak espíritus. Rumareꞌ ijejeꞌ niquiꞌej chica ri itziel tak espíritus: Pa rubꞌeꞌ ri Jesús ri nutzijuoj ri Pablo nakaꞌej chiva chi quixiel-el, ncaꞌchaꞌ chica.
ACT 19:14 Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri i-siete (ivukuꞌ) rucꞌajuol ri ache israelita Esceva rubꞌeꞌ, ri qui-jefe ri sacerdotes.
ACT 19:15 Pero jun bꞌay antok ijejeꞌ quireꞌ niquiꞌan, jun itziel espíritu ri cꞌo riqꞌuin jun ache xchꞌo-pa y xuꞌej: Inreꞌ vataꞌn roch ri Jesús y vataꞌn jeꞌ roch ri Pablo. Pero ixreꞌ, ¿ix chica? xchaꞌ chica.
ACT 19:16 Y ri ache ri cꞌo ri itziel espíritu riqꞌuin, xirucꞌaka-pa-riꞌ chiquij ri achiꞌaꞌ reꞌ, y man xaꞌtiquir ta pa rukꞌaꞌ, xa xcovin chiquij. Mareꞌ xaꞌnumaj chupan ri jay reꞌ, man jun quitziak chiquij y i-socotajnak-el.
ACT 19:17 Y ri xbꞌanataj xnaꞌax cuma quinojiel. Can xnaꞌax cuma ri israelitas y ri man israelitas ta ri icꞌo chupan ri tanamet Efeso. Y xquixiꞌij-quiꞌ quinojiel ijejeꞌ ruma ri xbꞌanataj. Y xyoꞌx cꞌa rukꞌij ri Ajaf Jesús.
ACT 19:18 Y iqꞌuiy ri quiniman chic ri Ajaf Jesús, ncaꞌlka y niquichol ri itziel tak kax ri quibꞌanun-pa.
ACT 19:19 Y iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ, i-aj-itz ri quibꞌanun-pa y xaꞌquicꞌam-pa ri qui-libros y can chiquivach ri vinak xaꞌquiparuoj. Y ri rajal nojiel ri libros ri xaꞌparox, cincuenta mil monedas de plata.
ACT 19:20 Y ruma ri xbꞌanataj, xkꞌalajin ri ru-poder ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios, y iqꞌuiy vinak niquinimaj.
ACT 19:21 Y ri Pablo xpa pa ránima chi niꞌa y nicꞌujieꞌ Jerusalén, después antok kꞌaxnak chic Macedonia y Acaya. Y tiene que niꞌa cꞌa Roma, antok ntiel Jerusalén.
ACT 19:22 Rumareꞌ xaꞌrutak-el Macedonia ri Timoteo y ri Erasto ri ncaꞌtoꞌn richin, y jajaꞌ xcꞌujieꞌ chic can bꞌaꞌ chupan ri Asia.
ACT 19:23 Y pa tanamet Efeso ri tiempo reꞌ, ri vinak can altíra xpa quiyoval, y xaꞌpalaj chirij ri Utzulaj Bꞌay.
ACT 19:24 Y ja ri jun ache rubꞌinan Demetrio ri nisamaj cha plata, ri xaꞌtakcheꞌn quichin ri vinak. Jajaꞌ ncaꞌruꞌon cha plata chꞌitak templos richin ri dios ri niꞌeꞌx Diana cha, y ncaꞌrucꞌayij. Ri ache reꞌ y ri i-rusamajiel, can qꞌuiy miera niquichꞌec chirij ri chꞌitak templos ri ncaꞌquiꞌan.
ACT 19:25 Rumareꞌ ri ache reꞌ xaꞌrayuoj ri rusamajiel, y xaꞌrumol jeꞌ ri nicꞌaj chic ri ncaꞌbꞌano ri chꞌitak templos richin ri Diana, y xuꞌej chica: Ixreꞌ ivataꞌn chi ri jun samaj reꞌ can qꞌuiy nakachꞌec chirij.
ACT 19:26 Pero ixreꞌ itzꞌatuon y ivaxan chic jeꞌ chi ri ache ri niꞌeꞌx Pablo cha, nuꞌej chica ri vinak chi ri dioses i-bꞌanun cuma achiꞌaꞌ man i-dios ta. Y can iqꞌuiy ri rucꞌaxuon yan quinoꞌj y quiniman chic, man joꞌc ta vaveꞌ Efeso, xa jubꞌaꞌ ma nojiel Asia.
ACT 19:27 Y man joꞌc ta cha ri ka-negocio ri man otz ta xtuꞌon, xa can man otz ta jeꞌ xtuꞌon cha ri ru-templo ri ka-dios Diana, ruma man jun rukꞌij xtiꞌan can cha. Y xa quireꞌ xtiꞌan cha, can man jun rakalien jeꞌ xtiꞌan cha ri namalaj ka-dios, jun dios ri can niquiyaꞌ rukꞌij ri vinak ri icꞌo nojiel tanamet richin ri Asia y nojiel roch-ulief, xchaꞌ.
ACT 19:28 Antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Demetrio chica, ri achiꞌaꞌ reꞌ xpa quiyoval. Y can junan xaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ y xquiꞌej: ¡Nem ri Diana ri ka-dios ojreꞌ aj-Efeso! xaꞌchaꞌ.
ACT 19:29 Y can quinojiel ri vinak richin ri tanamet Efeso xaꞌbꞌapalaj-pa, mesque man cataꞌn ta karruma. Ijejeꞌ xa ja ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ ri aj-Macedonia ri xaꞌquitzꞌom, ri i-patanak riqꞌuin ri Pablo. Ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ quibꞌinan Gayo y Aristarco. Y xaꞌquicꞌuaj ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri vinak.
ACT 19:30 Y ri Pablo can xrajoꞌ xuoc pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ chi nichꞌoꞌ chiquivach ri vinak, pero ri discípulos man xquiyaꞌ ta lugar cha chi xuoc.
ACT 19:31 Icꞌo jeꞌ nicꞌaj achiꞌaꞌ ri autoridades richin ri Asia ri icꞌo chireꞌ Efeso, ri xquitak rubꞌixic cha ri Pablo chi man tuoc ri pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri vinak. Xquiꞌan quireꞌ ri achiꞌaꞌ reꞌ, ruma iru-amigos ri Pablo.
ACT 19:32 Y pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ, ri vinak can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Icꞌo nicꞌaj jun-ve ri niquiꞌej, y nicꞌaj chic jun-ve chic niquiꞌej. Y iqꞌuiy ri man cataꞌn ta karruma quimaluon-apa-quiꞌ quiqꞌuin. Can sachnak cꞌa quinoꞌj ri vinak ri quimaluon-quiꞌ.
ACT 19:33 Y chiquicajol ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, icꞌo israelitas, chi niquiꞌan defender-quiꞌ chi quireꞌ man jun chica nipa chiquij, xquinem-apa jun ache ri quivanakil, ri Alejandro rubꞌeꞌ, y can xquiꞌan cha chi tichꞌo-pa chiquivach ri vinak. Y antok ri Alejandro cꞌo chiquivach ri vinak, xuꞌon seña cha ri rukꞌaꞌ chi caꞌtanie-ka.
ACT 19:34 Pero antok xquitzꞌat ri Alejandro y xquinaꞌiej chi israelita, jun laꞌk caꞌyeꞌ huora quinojiel junan niquirak quichiꞌ xquiꞌej: ¡Nem ri Diana ri ka-dios ojreꞌ aj-Efeso! xaꞌchaꞌ.
ACT 19:35 Y ri secretario richin ri tanamet, xtiquir xaꞌrutanabꞌa-ka ri vinak; jajaꞌ xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ richin ri tanamet Efeso, ¿cꞌo came jun vinak ri man rataꞌn ta chi ixreꞌ aj-Efeso ix chajiniel richin ri ru-templo ri Diana y ri ru-imagen ri namalaj dios Diana ri kajnak-pa chila chicaj riqꞌuin ri dios Júpiter?
ACT 19:36 Y man jun xtiꞌeꞌn chi man ta quireꞌ. Rumareꞌ quixtanie-ka y man tiꞌan ri man otz ta.
ACT 19:37 Ruma ri achiꞌaꞌ ri icꞌamun-pa, man jun kax itziel quibꞌanun o quiꞌeꞌn ta chirij ri Diana, ri i-dios.
ACT 19:38 Y xa ri Demetrio y ri i-rachꞌil cꞌo nicajoꞌ niquichꞌojij, mareꞌ icꞌo achiꞌaꞌ chi niquiꞌan juzgar, icꞌo tribunales ri pacheꞌ ncaꞌan arreglar y chireꞌ cꞌa tibꞌanaꞌ acusar-iviꞌ.
ACT 19:39 Y xa cꞌo jun chic kax ntivajoꞌ ntiꞌej, kachaꞌ jun kꞌij chi nakamol-kiꞌ konojiel y nakaꞌan arreglar, incheꞌl ri nuꞌej ri ka-ley.
ACT 19:40 Ruma vacame xa choj quireꞌ kamaluon-kiꞌ; y xa ta nicꞌutux chika karruma kamaluon-kiꞌ y karruma i-palajnak-pa ri vinak, man jun chica xtakaꞌej. Y xa xtiꞌeꞌx-ka chikij chi kamaluon-kiꞌ chi nkupalaj chirij ri gobierno, man otz ta.
ACT 19:41 Y ri secretario richin ri tanamet, antok ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ, xuꞌej chica ri vinak ri quimaluon-quiꞌ chi otz ncaꞌa chicachuoch.
ACT 20:1 Y después antok xtanieꞌ ri ayoval y ri vinak i-manak chic chireꞌ, ri Pablo xaꞌrumol ri discípulos aj-Efeso, y xtzijuon chica chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima. Y xaꞌrukꞌatiej chijujun, xaꞌruꞌon despedir y ja xꞌa Macedonia.
ACT 20:2 Y xꞌa cꞌa chiquitzꞌatic ri hermanos ri icꞌo nojiel lugar ri chireꞌ Macedonia, y xtzijuon quiqꞌuin chi xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima y qꞌuiy tzij ri xuꞌej chica. Y cꞌajareꞌ xꞌa Grecia.
ACT 20:3 Y xcꞌujieꞌ oxeꞌ icꞌ chireꞌ. Y antok jajaꞌ xrajoꞌ niꞌa chupan ri barco chi niꞌa Siria, xunaꞌiej chi ri ruvanakil israelitas ri man quiniman ta ri Jesús cꞌo ri canun pensar chi niquiꞌan cha antok xtuoc-el chupan ri barco. Rumareꞌ jajaꞌ xucꞌax ri ranun pensar, y xakꞌax chic jun bꞌay ri Macedonia.
ACT 20:4 Y icꞌo ri xaꞌa riqꞌuin ri Pablo cꞌa Asia; y ri xaꞌa ja ri Sópater aj-Berea, ri Aristarco y ri Segundo ri aj-Tesalónica, ri Gayo aj-Derbe, ri Tíquico y ri Trófimo ri aj-Asia, y ri Timoteo jeꞌ.
ACT 20:5 Y ri hermanos reꞌ xaꞌa naꞌay chakavach, y xojquiyoꞌiej chireꞌ pa tanamet Troas.
ACT 20:6 Y antok xakꞌax yan ri namakꞌej chi nicꞌux ri simíta ri manak levadura riqꞌuin, cꞌajareꞌ xojuoc-el chupan jun barco y xkayaꞌ can ri tanamet Filipos. Y vuꞌuoꞌ kꞌij ri xojꞌin chi xojbꞌaka quiqꞌuin chireꞌ Troas. Y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujie-ka chireꞌ.
ACT 20:7 Y chupan ri naꞌay kꞌij richin ri semana, xkamol-kiꞌ quiqꞌuin ri discípulos ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ chi nakacꞌux ri simíta ri nunataj ri rucamic ri Ajaf Jesucristo. Y ri Pablo xchꞌoꞌ chiquivach y cꞌa pa nicꞌaj-akꞌaꞌ xuqꞌuis, ruma chucaꞌn kꞌij niꞌa jajaꞌ.
ACT 20:8 Y chi oxeꞌ piso richin ri jay pacheꞌ kamaluon-ve-kiꞌ, can sakil rubꞌanun ruma qꞌuiy lámparas i-tzijuon.
ACT 20:9 Pero cꞌo jun alaꞌ rubꞌinan Eutico, ri tzꞌuyul pa ru-ventana ri jay. Y ruma ri Pablo xa choj xuyuk-ka rij ri rutzij, ri alaꞌ xvar-ka, y ruma que-queꞌ nivar, ja xtzak-pa ri chi oxeꞌ piso. Y antok xpilisas, xa quiminak chic.
ACT 20:10 Y ri Pablo xka-pa y xjupieꞌ paroꞌ ri ru-cuerpo ri alaꞌ, y xukꞌatiej. Y xuꞌej: Man tixiꞌij-iviꞌ. Ri alaꞌ xa cꞌas.
ACT 20:11 Y ri Pablo xjotieꞌ chic el. Jajaꞌ xuper ri simíta, y xquicꞌux. Y xutzꞌom chic tzij jun bꞌay y cꞌa xsakar-pa xtanieꞌ. Y cꞌajareꞌ xꞌa.
ACT 20:12 Y ri hermanos can xquinaꞌ chi xcꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ cánima ruma can cꞌas ri alaꞌ xquicꞌuaj.
ACT 20:13 Y ri Pablo chirakan xꞌa pa tanamet Asón. Pero ojreꞌ xojꞌa naꞌay chupan barco, chi quireꞌ nikil-kiꞌ riqꞌuin ri Pablo chireꞌ Asón, ruma quireꞌ ruꞌeꞌn jajaꞌ chika.
ACT 20:14 Y antok xbꞌakacꞌulu-kiꞌ chireꞌ pa tanamet Asón, jajaꞌ xꞌa kiqꞌuin chupan ri barco chi xojꞌa pa tanamet Mitilene.
ACT 20:15 Xojiel chic el chireꞌ Mitilene, y chucaꞌn kꞌij xojakꞌax choch ri isla rubꞌinan Quío. Chi ruox kꞌij xojcꞌujieꞌ bꞌaꞌ ri Samos, y pa tanamet Trogilio xojuxlan-ve. Y jun chic kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Mileto.
ACT 20:16 Y man xojꞌa ta pa tanamet Efeso, ruma ri Pablo man nrajoꞌ ta chi qꞌuiy kꞌij nicꞌujie-ka Asia. Xa can nrajoꞌ yan nibꞌaka Jerusalén richin ri namakꞌej Pentecostés, vi xa xtitiquir.
ACT 20:17 Y chireꞌ pa tanamet Mileto ojcꞌo-ve, antok ri Pablo xutak quiyoxic ri ancianos richin ri iglesia ri cꞌo Efeso.
ACT 20:18 Antok xaꞌlka riqꞌuin, jajaꞌ xuꞌej chica: Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chica xinꞌan chivach antok xicꞌujieꞌ chiꞌicajol vaveꞌ Asia.
ACT 20:19 Inreꞌ xinꞌan chꞌuteꞌn choch ri Ajaf Dios chi xinꞌan ri rusamaj. Mesque cꞌo okꞌiej, mesque ri nuvanakil israelitas itziel xinquitzꞌat y xinquiyaꞌ pa sufrimiento, pero xinꞌan ri rusamaj jajaꞌ.
ACT 20:20 Man jun bꞌay cꞌa xinmalij ta chi xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri otz nuꞌon cha ri icꞌaslien. Y xixtijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios antok xkamol-kiꞌ y pa tak ivachuoch jeꞌ.
ACT 20:21 Y chica ri nuvanakil israelitas y chica ri man israelitas ta, xinꞌej jeꞌ chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ, y tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo.
ACT 20:22 Y vacame, ri Espíritu Santo nuꞌon chuva chi nquiꞌa Jerusalén, y man vataꞌn ta chica ri xtiꞌan chuva chireꞌ.
ACT 20:23 Ri vataꞌn inreꞌ, xa ja ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva ri nojiel tanamet ri pacheꞌ xinakꞌax yan pa; chi xquitzꞌapes pa cárcel y xtinkꞌasaj sufrimiento antok xquibꞌaka Jerusalén. Ruma quireꞌ ri ruꞌeꞌn ri Espíritu Santo chuva.
ACT 20:24 Pero man jun nu-cuenta niꞌan cha, ni man ja ta jeꞌ ri nucꞌaslien ri niꞌan pensar más; ri más niꞌan pensar, ja chi niqꞌuis can ri samaj ri ruyoꞌn ri Ajaf Jesús chuva, can xquiquicuot ta xtinqꞌuis rutzijoxic chica ri vinak ri evangelio, ri nuꞌej ri ru-favor ri Dios.
ACT 20:25 Y vacame inreꞌ vataꞌn chic chi ja ruqꞌuisbꞌal mul reꞌ ri xitzꞌat noch. Ixreꞌ ri xivaxaj antok xintzijuoj ri ru-reino ri Dios chiva, ixreꞌ xa can man xquinitzꞌat ta chic.
ACT 20:26 Rumareꞌ vacame niꞌej can chiva, chi man nuchꞌoꞌj ta inreꞌ xa icꞌo ri xcaꞌbꞌaka chupan ri castigo.
ACT 20:27 Ruma man jun kax ri xinvavaj y man ta xinꞌej chiva, xa can nojiel ri runoꞌj ri Dios xinꞌej chiva.
ACT 20:28 Can tibꞌanaꞌ cuenta ri icꞌaslien y ri quicꞌaslien jeꞌ quinojiel ri hermanos, ruma jareꞌ ri samaj ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo chiva, chi ntichajij otz ri ru-iglesia ri Ajaf Jesús, ruma jajaꞌ ri xcalo richin, riqꞌuin ri ruquiqꞌuiel ri xꞌin choch ri cruz antok xquimisas.
ACT 20:29 Ruma can vataꞌn chi antok xquiꞌa, can xcaꞌpa vinak ri incheꞌl i-utif. Ruma ri utif, can ncaꞌuoc chiquicajol ri ovejas, ncaꞌquicꞌux y ncaꞌquiqꞌuis. Can quireꞌ xtiquiꞌan ri vinak ri xcaꞌuoc iviqꞌuin.
ACT 20:30 Y chiꞌicajol ixreꞌ icꞌo jeꞌ ri xcaꞌpalaj ri man ja ta rubꞌixic xtiquiꞌan cha ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma xticajoꞌ chi ri discípulos ncaꞌa chiquij.
ACT 20:31 Rumareꞌ nojiel tiempo quixcꞌasieꞌ chi ntichajij-iviꞌ. Talka pan iveꞌ chi inreꞌ oxeꞌ junaꞌ ri xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, y can pakꞌij chi chakꞌaꞌ xixvokꞌiej y xinꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ ri otz.
ACT 20:32 Y vacame hermanos, nquixjach can pa rukꞌaꞌ ri Dios y ri ruchꞌabꞌal jeꞌ; ri chꞌabꞌal reꞌ nuꞌej chika ri ru-favor ri Dios, y can cꞌo ru-poder chi nuꞌon chi más nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx y chi junan jeꞌ ri xtikil ri herencia quiqꞌuin ri nicꞌaj ri can sak chic quicꞌaslien y i-richin chic ri Dios.
ACT 20:33 Ni plata, ni oro, ni tziak richin jun xinrayij.
ACT 20:34 Ruma ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi inreꞌ can xisamaj, chi quireꞌ cꞌo xincusaj inreꞌ y cꞌo jeꞌ xquicusaj ri icꞌo viqꞌuin.
ACT 20:35 Inreꞌ can xincꞌut chivach chi nicꞌatzin chi nquixsamaj chi ntichꞌec i-miera, chi quireꞌ nquiꞌtoꞌ ri cꞌo nicꞌatzin chica. Y talka pan iveꞌ ri ruꞌeꞌn can ri Ajaf Jesús. Jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Can más jaꞌal tiquicuot ri nisipan que choch ri nibꞌano recibir.
ACT 20:36 Y antok jajaꞌ ruꞌeꞌn chic nojiel reꞌ chica, xxuquie-ka y xuꞌon orar quiqꞌuin quinojiel ri icꞌo chireꞌ.
ACT 20:37 Y ijejeꞌ xaꞌuokꞌ, xquikꞌatiej y xquitzꞌubꞌaj ruchiꞌ ri Pablo.
ACT 20:38 Y can xaꞌbꞌisuon chirij ri Pablo, ruma jajaꞌ xuꞌej chica chi man chic xtiquitzꞌat ta roch. Y xaꞌa riqꞌuin chi xbꞌaquiyaꞌ can chupan ri barco.
ACT 21:1 Y antok kajachuon chic kiꞌ quiqꞌuin ri hermanos, choj xojꞌa chupan jun isla rubꞌinan Cos. Y chucaꞌn kꞌij xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka chupan ri isla rubꞌinan Rodas. Y antok xojiel-el chireꞌ, xojbꞌaka pa tanamet Pátara.
ACT 21:2 Y chireꞌ xbꞌakilaꞌ jun barco ri niꞌa cꞌa Fenicia. Xojuoc-el chupan y xojꞌa.
ACT 21:3 Y jareꞌ antok xkatzꞌat ri isla rubꞌinan Chipre ri lado izquierda, ruma ri barco ri cꞌuayuon kichin, xa choj niꞌa cꞌa Siria. Y pa tanamet Tiro xojbꞌaka-ve, ruma ri barco rucꞌuan akaꞌn chi nuyaꞌ can chireꞌ.
ACT 21:4 Y xaꞌkacanuj ri discípulos ri icꞌo chireꞌ, y siete (vukuꞌ) kꞌij ri xojcꞌujieꞌ chireꞌ quiqꞌuin. Y ijejeꞌ xquiꞌej cꞌa cha ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén, ruma ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chica chi cꞌo chica xtiꞌan cha chireꞌ.
ACT 21:5 Y antok xaꞌkꞌax ri siete (vukuꞌ) kꞌij reꞌ, ja xkachojmij-kiꞌ chi nkuꞌa. Y quinojiel ri discípulos, ri quixjayil y ri calcꞌual, xojbꞌaquiyaꞌ cꞌa chuchiꞌ ri mar. Y chireꞌ chuchiꞌ ri mar, xojxuquieꞌ y xkaꞌan orar.
ACT 21:6 Y chi xkajach-kiꞌ, xkakꞌatiej-kiꞌ; ojreꞌ xojuoc-el chupan ri barco, y ijejeꞌ xaꞌtzalaj pa tak cachuoch.
ACT 21:7 Y antok xojiel Tiro y xojꞌa Tolemaida, jareꞌ ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij ri xkaꞌan paroꞌ ri mar. Chireꞌ Tolemaida xaꞌkaꞌan saludar ri hermanos y xojcꞌujieꞌ jun kꞌij quiqꞌuin.
ACT 21:8 Y chucaꞌn kꞌij, ri Pablo y ri oj-bꞌanak riqꞌuin xojiel-el Tolemaida, y xojꞌa pa tanamet Cesarea. Antok xojbꞌaka, xojꞌa chirachuoch ri Felipe ri evangelista. Jajaꞌ jun cꞌa chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) diáconos ri icꞌo Jerusalén. Y xojcꞌujieꞌ cꞌa chirachuoch jajaꞌ.
ACT 21:9 Y jajaꞌ icꞌo icajeꞌ rumiꞌal ri cꞌa xtaniꞌ ri niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios.
ACT 21:10 Y qꞌuiy kꞌij kojcꞌujie-ka chireꞌ pa tanamet, antok xalka jun profeta rubꞌinan Agabo, ri Judea patanak-ve.
ACT 21:11 Y antok jajaꞌ xalka chikatzꞌatic, xutzꞌom ri cinta ri choj cha nuxim-ve rupan ri Pablo, y riqꞌuin reꞌ xuxim-ka rukꞌa-rakan jajaꞌ mismo, y xuꞌej: Ri Espíritu Santo ruꞌeꞌn chuva chi ri rajaf va cinta va, quireꞌ xtiꞌan cha cuma ri israelitas antok xtibꞌaka Jerusalén, y xtiquijach pa quikꞌaꞌ vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ.
ACT 21:12 Y antok xkaxaj quireꞌ, ojreꞌ y ri icꞌo Cesarea xkaꞌan rogar choch ri Pablo chi man tiꞌa Jerusalén.
ACT 21:13 Pero ri Pablo xuꞌej chika: ¿Karruma ixreꞌ ntiya-pa bꞌis pa vánima ruma nquixuokꞌ? Inreꞌ niyaꞌ nutzij chi xquixim pa tanamet Jerusalén, y chi nquiquimisas ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús, xchaꞌ ri Pablo.
ACT 21:14 Y ruma man xojtiquir ta xkaꞌan cha chi man tiꞌa Jerusalén, joꞌc cꞌa xkaꞌej: Ja ta cꞌa ri nrajoꞌ ri Ajaf ri nibꞌanataj, xojchaꞌ.
ACT 21:15 Después reꞌ, xkachojmij-kiꞌ y xojꞌa-el Jerusalén.
ACT 21:16 Y can icꞌo discípulos aj-Cesarea ri xaꞌa kiqꞌuin. Y chiquicajol ijejeꞌ bꞌanak jun ri aj-Chipre, ri rubꞌinan Mnasón. Jajaꞌ cꞌo yan tiempo runiman ri Ajaf Jesús, y cꞌo jun rachuoch Jerusalén, y chireꞌ xojcꞌujie-ve.
ACT 21:17 Y antok xojbꞌaka Jerusalén, ri hermanos can ncaꞌquicuot xojquiꞌan recibir.
ACT 21:18 Y chucaꞌn kꞌij xojꞌa riqꞌuin ri Pablo chi xbꞌakatzꞌataꞌ ri Jacobo. Antok xojbꞌaka riqꞌuin ri Jacobo, quinojiel ri ancianos richin ri iglesia quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
ACT 21:19 Ri Pablo xaꞌruꞌon saludar quinojiel, y después chijujun-chijujun xutzijuoj nojiel ri xuꞌon ri Dios chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta, ruma ri rusamaj jajaꞌ.
ACT 21:20 Y antok xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pablo chica, xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios rumareꞌ, y xquiꞌej cha ri Pablo: Hermano, atreꞌ avataꞌn chi can i-miles ri israelitas ri quiniman ri Jesucristo, y ijejeꞌ ncaꞌeꞌn chi nicꞌatzin niꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés.
ACT 21:21 Y eꞌn chica, chi atreꞌ naꞌej chica ri israelitas ri icꞌo nicꞌaj chic lugares, chi man tiquiꞌan ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, chi man tiquiꞌan ri circuncisión chica ri calcꞌual, y man tiquiꞌan jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri xuꞌej ri Dios cha ri Moisés.
ACT 21:22 ¿Chica xtakaꞌan vacame? Ruma antok ijejeꞌ xtiquinaꞌiej chi atcꞌo, xtiquimol-pa-quiꞌ.
ACT 21:23 Más otz tabꞌanaꞌ ri xtakaꞌej chava: Icꞌo icajeꞌ achiꞌaꞌ chikacajol ri cꞌo quiꞌeꞌn cha ri Dios chi niquiꞌan.
ACT 21:24 Caꞌvucꞌuaj, y tibꞌanaꞌ purificar-iviꞌ junan quiqꞌuin ijejeꞌ y tiyaꞌ cha ri Dios ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. Y tatajoꞌ jeꞌ atreꞌ chi niquisocaj-el ri quiveꞌ. Xa atreꞌ xtaꞌan nojiel ri xkaꞌej chava, ri vinak xtiquitzꞌat chi man ketzij ta ri nitzijos chavij chi atreꞌ man naꞌan ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés, xa xtiquiꞌej chi can nanimaj ri ley.
ACT 21:25 Y chica ri man israelitas ta ri quiniman ri Jesucristo, xkatak yan el jun carta quiqꞌuin y xkaꞌej-el chi man nicꞌatzin ta niquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés. Joꞌc xkaꞌej-el chi man tiquitej kax ri xyoꞌx chiquivach ri ídolos, man tiquitej quicꞌ, man tiquitej jun chicop ri xcon ruma xjitzꞌ chukul, y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, xaꞌchaꞌ cha.
ACT 21:26 Y ri Pablo xaꞌrucꞌuaj ri icajeꞌ achiꞌaꞌ reꞌ, y chucaꞌn kꞌij xquitzꞌuc-el chi niquiꞌan purificar-quiꞌ, y xaꞌa pa templo chi xiꞌquiꞌej ri chica kꞌij xtitzꞌakat chi niquiꞌan purificar-quiꞌ y chiquijunal xtiquiyaꞌ ri quiꞌeꞌn chi niquiyaꞌ cha ri Dios.
ACT 21:27 Pero antok ya nitzꞌakat ri siete (vukuꞌ) kꞌij chi niquijoskꞌij-quiꞌ, ri Pablo cꞌo chireꞌ pa templo, y xtzꞌiet cuma nicꞌaj israelitas ri aj-Asia. Y ri israelitas reꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri nicꞌaj chic israelitas chi xquitzꞌom ri Pablo.
ACT 21:28 Y antok quitzꞌamuon chic, can ncaꞌsiqꞌuin niquiꞌej: ¡Kojitoꞌ! ¡Kojitoꞌ, achiꞌaꞌ israelitas! Ja ache va ri nojiel tanamet ncaꞌrutijuoj ri vinak chi man tiquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés, y itziel jeꞌ nichꞌoꞌ chirij ri templo. Qꞌuiy jeꞌ ri nuꞌej chikij ojreꞌ ri oj israelitas, y vacame i-rucusan-pa ri man israelitas ta chupan ri templo, y tzꞌil cꞌa xuꞌon cha ri santo lugar va.
ACT 21:29 Quireꞌ niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma antes quitzꞌatuon ri Pablo junan bꞌanak riqꞌuin ri jun ache Trófimo rubꞌeꞌ chireꞌ pa tanamet, y ri Trófimo xa aj-Efeso, y ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi ri Pablo rucꞌuan jeꞌ ri Trófimo pa templo.
ACT 21:30 Y quinojiel ri vinak pa tanamet xaꞌbꞌayacataj-pa, y jun-anin xaꞌpa; y xquichiririej ri Pablo, xquilasaj-pa chireꞌ pa templo, y xaꞌquitzꞌapij can ri puertas.
ACT 21:31 Ijejeꞌ nicajoꞌ niquiquimisaj ri Pablo. Pero chaꞌnin xꞌeꞌx cha ri comandante quichin ri soldados romanos chi quinojiel ri vinak ri icꞌo Jerusalén i-yacatajnak.
ACT 21:32 Rumareꞌ ri ache reꞌ can chaꞌnin xaꞌrumol ri soldados y ri capitanes, y jun-anin xaꞌa pacheꞌ quimaluon-ve-quiꞌ ri vinak. Y antok ri vinak xaꞌquitzꞌat, xquitanabꞌaꞌ ruchꞌayic ri Pablo.
ACT 21:33 Y ri comandante xbꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Pablo, xbꞌarutzꞌama-pa, y xuꞌej chi titzꞌam cha caꞌyeꞌ cadenas (yariena). Y cꞌajareꞌ xucꞌutuj chica ache jajaꞌ, y chica ruchꞌoꞌj xuꞌon.
ACT 21:34 Y ruma ri vinak chica-na ncaꞌquiꞌej-apa, ri comandante man jun xiꞌka paroꞌ (xuꞌon entender). Can iqꞌuiy ri vinak y can ncaꞌsiqꞌuin ncaꞌchꞌo-apa. Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi tucꞌuax ri Pablo pa cuartel.
ACT 21:35 Y antok xaꞌbꞌaka choch ri gradas richin ri cuartel, ri soldados xquipilisaj ri Pablo chicaj, ruma ri vinak más xyacataj quiyoval.
ACT 21:36 Y quinojiel ri vinak reꞌ can i-tzakal-el chiquij, y altíra pa quichiꞌ niquiꞌan y niquiꞌej: ¡Tiquimisas ri Pablo! ncaꞌchaꞌ.
ACT 21:37 Y antok ya nicusas-oc ri Pablo pa cuartel, jajaꞌ xuꞌej cha ri comandante: ¿Cꞌo cheꞌl nquichꞌoꞌ jubꞌaꞌ aviqꞌuin? xchaꞌ. Y ri ache xuꞌej cha ri Pablo: ¿Avataꞌn jeꞌ ri chꞌabꞌal griego?
ACT 21:38 ¿Man atreꞌ ta cꞌa ri ache aj-Egipto ri cꞌo yan jun tiempo xpalaj chirij ri gobierno y cajeꞌ mil quimisaniel tak achiꞌaꞌ ri xaꞌrumol pa desierto? xchaꞌ cha.
ACT 21:39 Pero ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ in jun israelita ri xinalax Tarso, ri jun nem tanamet ri cꞌo chupan Cilicia. Y nicꞌutuj favor chava chi tayaꞌ permiso chuva chi nquichꞌoꞌ chica ri vinak.
ACT 21:40 Y ri comandante xuyaꞌ permiso cha chi xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xpiꞌieꞌ chireꞌ choch ri gradas, y xuꞌon-pa seña cha rukꞌaꞌ chica ri vinak chi caꞌtanie-ka. Y antok man jun chic xchꞌoꞌ, jajaꞌ xchꞌo-pa chiquivach pa chꞌabꞌal hebreo, y xuꞌej:
ACT 22:1 Achiꞌaꞌ israelitas y ixreꞌ principales chupan ri katanamit, tivaxaj cꞌa ri tzij ri niꞌej chiva vacame, chi niꞌan defender-viꞌ chivach, xchaꞌ.
ACT 22:2 Y antok ri vinak xcaꞌxaj chi ri Pablo xa nichꞌoꞌ pa chꞌabꞌal hebreo, ri quichꞌabꞌal ijejeꞌ, más man jun xchꞌoꞌ. Y ri Pablo xuꞌej cꞌa chica:
ACT 22:3 Inreꞌ can in israelita. Y xinalax pa tanamet Tarso ri cꞌo Cilicia, pero vaveꞌ Jerusalén xiqꞌuiy-ve. Y ja ri Gamaliel, ri jun nem ache ri xtijuon vichin. Y xirutijuoj cꞌa riqꞌuin nojiel ri nuꞌej chupan ri ley ri xyoꞌx chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ. Mareꞌ can nutijuon-pa nukꞌij chi niꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, incheꞌl jeꞌ ri ntivajoꞌ ntiꞌan ixvonojiel ixreꞌ vacame.
ACT 22:4 Ruma inreꞌ xaꞌnyaꞌ pa sufrimiento ri vinak ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay. Xaꞌntzꞌom chi xaꞌnyaꞌ pa cárcel. Xaꞌnvucꞌuaj chi xaꞌquimisas. Chi ixokiꞌ chi achiꞌaꞌ quireꞌ xinꞌan chica.
ACT 22:5 Y ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij y quinojiel ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar cataꞌn otz, ruma ijejeꞌ ri xaꞌyoꞌn-el poder pa nukꞌaꞌ, y xquiya-el cartas chuva chi xincꞌut chiquivach ri kavanakil ri icꞌo pa tanamet Damasco. Y xiꞌa chi ncaꞌntzꞌom ri quiniman ri Jesucristo y ncaꞌncꞌam-pa vaveꞌ Jerusalén, chi ncaꞌan castigar.
ACT 22:6 Pero pa nicꞌaj-kꞌij laꞌk in-bꞌanak y xa jubꞌaꞌ chic nrajoꞌ chi nquibꞌaka pa tanamet Damasco, jun arapienta xka-pa altíra luz panoꞌ ri patanak chicaj.
ACT 22:7 Y can xitzak-ka pan ulief rumareꞌ. Y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun ri xchꞌo-pa chuva, y xuꞌej: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? xchaꞌ.
ACT 22:8 Y inreꞌ xinꞌej: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xichaꞌ. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Jesús aj-Nazaret, ri in-abꞌanun perseguir, xchaꞌ chuva.
ACT 22:9 Y ri i-bꞌanak viqꞌuin xquixiꞌij-quiꞌ ruma xquitzꞌat ri luz, pero man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender) ri xuꞌej ri Jun ri xchꞌo-pa chuva.
ACT 22:10 Y inreꞌ xinꞌej: ¿Chica navajoꞌ chi niꞌan, Ajaf? xichaꞌ. Y ri Ajaf xuꞌej chuva: Capalaj, y caꞌin cꞌa pa tanamet Damasco, y chireꞌ xtiꞌeꞌx chava ri chica nicꞌatzin chi naꞌan, xinucheꞌx.
ACT 22:11 Y ruma ri ruchukꞌaꞌ ri luz ri xintzꞌat, xinuoc muoy. Rumareꞌ ja ri i-bꞌanak viqꞌuin xaꞌyukien chinukꞌaꞌ chi xojꞌa Damasco.
ACT 22:12 Y chireꞌ Damasco cꞌo jun ache rubꞌinan Ananías, jun ache ri can nuꞌon-ve ri nuꞌej chupan ri ley richin ri Moisés. Y quinojiel ri kavanakil israelitas ri icꞌo chireꞌ, otz ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Ananías reꞌ.
ACT 22:13 Y jajaꞌ xbꞌaka viqꞌuin y xbꞌaruꞌej chuva: Hermano Saulo, catzuꞌn chic cꞌa, xchaꞌ. Y inreꞌ can ja xitzuꞌn chic, y xintzꞌat ri Ananías.
ACT 22:14 Y jajaꞌ xuꞌej jeꞌ chuva: Ri Dios quichin ri kateꞌt-kamamaꞌ, can xaruchaꞌ chi navatamaj ri chica nrajoꞌ jajaꞌ y chi xatzꞌat jeꞌ ri Jun ri can choj rucꞌaslien, y chi xavaxaj ri xuꞌej.
ACT 22:15 Y atreꞌ ri xcatzijuon chica ri vinak ri xatzꞌat y ri xavaxaj.
ACT 22:16 Y vacame, ¿chica avoyoꞌien? Capalaj y tabꞌanaꞌ bautizar-aviꞌ y tacꞌutuj cha ri Ajaf chi nuꞌon sak cha ri acꞌaslien, xchaꞌ chuva.
ACT 22:17 Y antok xitzalaj-pa y xinalka vaveꞌ Jerusalén, xiꞌa pa templo chi xinbꞌanaꞌ orar. Y antok niꞌan orar, xinꞌan cꞌa jun incheꞌl achicꞌ,
ACT 22:18 y ri Ajaf xucꞌut-riꞌ chinoch y xuꞌej chuva: Chaꞌnin catiel-el vaveꞌ Jerusalén, ruma ri vinak ri icꞌo vaveꞌ man xtiquinimaj ta ri xtatzijuoj chuvij inreꞌ, xchaꞌ chuva.
ACT 22:19 Y inreꞌ xinꞌej cha: Ajaf, ijejeꞌ cataꞌn chi inreꞌ xibꞌaka pa tak sinagogas chi ncaꞌntzꞌom-el ri at-quiniman, xaꞌnvucꞌuaj pa cárcel y xaꞌnchꞌey.
ACT 22:20 Y antok xquimisas ri Esteban ri xutzijuoj ri abꞌeꞌ, can xka chinoch ri xꞌan cha, can incꞌo jeꞌ quiqꞌuin ri xaꞌquimisan, nuchajin ri quitziak ri xquichꞌil can chiquij, xichaꞌ.
ACT 22:21 Pero ri Ajaf xuꞌej chuva: Caꞌin, ruma ncantak-el pa tak tanamet ri icꞌo naj, chi natzijuoj ri nuchꞌabꞌal chica ri vinak ri man israelitas ta, xchaꞌ chuva.
ACT 22:22 Y antok quireꞌ xuꞌej ri Pablo, ri vinak reꞌ man xcajoꞌ ta chic xcaꞌxaj. Rumareꞌ riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ xquiꞌej: Tiquimisas la ache la, ruma man otz ta nicꞌasieꞌ más, ncaꞌchaꞌ.
ACT 22:23 Ri vinak can riqꞌuin nojiel quichukꞌaꞌ ncaꞌchꞌoꞌ y niquiqꞌuiak ri quitziak chicaj, y niquijopij ulief chicaj ruma quiyoval.
ACT 22:24 Rumareꞌ ri comandante xuꞌej chi ticusas-oc ri Pablo chupan ri cuartel y tichꞌay, chi tuꞌej karruma ri vinak can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan chirij.
ACT 22:25 Y antok ximuon chic ri Pablo chi nichꞌay, ri Pablo xuꞌej cha ri capitán ri cꞌo riqꞌuin: ¿Otz came nichꞌay jun ache romano, antok cꞌa majaꞌ tiꞌan juzgar?
ACT 22:26 Antok ri capitán xraꞌxaj quireꞌ, xbꞌaruꞌej cha ri comandante: ¿Chica naꞌan vacame? Ruma ri Pablo jun ache romano, xchaꞌ cha.
ACT 22:27 Y antok ri comandante xraꞌxaj reꞌ, xꞌa riqꞌuin ri Pablo y xbꞌarucꞌutuj cha: ¿Ketzij chi atreꞌ at jun ache romano? xchaꞌ cha. Y ri Pablo xuꞌej: Ketzij.
ACT 22:28 Y ri comandante xuꞌej: Inreꞌ can qꞌuiy miera xinyaꞌ chi quireꞌ xinuoc jun romano, xchaꞌ. Y ri Pablo xuꞌej: Inreꞌ man quireꞌ ta xinꞌan, inreꞌ desde que xinalax, in romano, xchaꞌ ri Pablo.
ACT 22:29 Y ruma xquinaꞌiej chi ri Pablo jun ache romano, ri achiꞌaꞌ ri icꞌo chic listo chi niquichꞌey, xaꞌjiel chiquij. Y ri comandante xuxiꞌij-riꞌ jeꞌ, ruma xuxim ri Pablo.
ACT 22:30 Y chucaꞌn kꞌij, ri comandante nrajoꞌ nratamaj karruma ri israelitas niquiꞌan acusar ri Pablo, rumareꞌ jajaꞌ xucꞌan-el ri cadenas (yariena) y xutak quiyoxic ri principales sacerdotes y ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas. Y después xbꞌaralasaj-pa ri Pablo y xupabꞌaꞌ chiquivach.
ACT 23:1 Y ri Pablo xaꞌrucaꞌyiej cꞌa otz ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas y xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ man jun chica nunaꞌ ri nujaluon y ri vánima, ruma ri nucꞌaslien choch ri Dios hasta vacame can choj cꞌo, xchaꞌ.
ACT 23:2 Rumareꞌ ri Ananías ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xuꞌej chica ri icꞌo cierca ri Pablo, chi tiquiyaꞌ jubꞌic-kꞌaꞌ cha ri ruchiꞌ.
ACT 23:3 Pero ri Pablo chaꞌnin xuꞌej-apa cha ri Ananías: ¡Ri xtibꞌano quireꞌ chava atreꞌ, ja ri Dios! ¡Atreꞌ at jun ache ri caꞌyeꞌ apalaj! Ruma atreꞌ at-tzꞌuyul-pa chireꞌ chi nquinaꞌan juzgar incheꞌl nuꞌej ri ley richin ri Moisés, ¿pero karruma atreꞌ naꞌej chi quichꞌay, xa ri ley richin ri Moisés man quireꞌ ta nuꞌej? xchaꞌ ri Pablo.
ACT 23:4 Y ri icꞌo chireꞌ xquiꞌej cha ri Pablo: ¿Karruma itziel ncachꞌo-apa cha ri ru-sacerdote ri Dios, ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij? xaꞌchaꞌ cha.
ACT 23:5 Y ri Pablo xuꞌej: Nuvanakil, inreꞌ man vataꞌn ta chi jajaꞌ ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, ruma xa ta vataꞌn, man ta xinꞌej-apa ri tzij reꞌ, ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Man itziel cachꞌoꞌ chirij jun ri nibꞌano gobernar ri atanamit.
ACT 23:6 Y ri Pablo xuyaꞌ cuenta choch chi chiquicajol ri autoridades quichin ri israelitas reꞌ icꞌo achiꞌaꞌ saduceos y icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ fariseos. Rumareꞌ jajaꞌ riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌo-apa y xuꞌej: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ in fariseo y ri nataꞌ jeꞌ. Y vacame ixreꞌ nquiniꞌan juzgar, ruma inreꞌ can vataꞌn y ninimaj chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, xchaꞌ ri Pablo.
ACT 23:7 Y antok ri achiꞌaꞌ fariseos y ri achiꞌaꞌ saduceos xcaꞌxaj ri xuꞌej ri Pablo, xquitzꞌom-quiꞌ chi tzij y caꞌyeꞌ grupo xquiꞌan-ka ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ.
ACT 23:8 Ruma ri achiꞌaꞌ saduceos man niquinimaj ta chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa, ni man niquinimaj ta jeꞌ chi icꞌo ángeles y espíritus, pero ri achiꞌaꞌ fariseos can niquinimaj reꞌ.
ACT 23:9 Y can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Y ri achiꞌaꞌ escribas ri icꞌo quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ fariseos xaꞌpalaj y xquiꞌej: Va ache va man jun itziel rubꞌanun. Y xa jun espíritu o jun ángel ri bꞌiyuon cha ri ncaꞌruꞌej chakavach, xa nakaꞌan ayoval riqꞌuin ri Dios, xaꞌchaꞌ.
ACT 23:10 Ri quimaluon-quiꞌ chireꞌ, qꞌuiy cꞌa ri niquiꞌej chiquivach, y can altíra pa quichiꞌ niquiꞌan. Rumareꞌ ri comandante xaꞌrutak cꞌa ri soldados chi xbꞌaquilasaj-pa ri Pablo chiquicajol y tiquicꞌuaj-el pa cuartel, ruma nuxiꞌij-riꞌ chi ri vinak reꞌ niquixil ri Pablo.
ACT 23:11 Y chucaꞌn kꞌij ri chakꞌaꞌ, ri Ajaf Jesucristo xucꞌut-riꞌ choch ri Pablo, y xuꞌej cha: Man taxiꞌij-aviꞌ, xa tayaꞌ ruchukꞌaꞌ ri avánima, ruma incheꞌl ri nutzijoxic xaꞌan vaveꞌ Jerusalén, can nicꞌatzin chi quireꞌ naꞌan pa tanamet Roma, xchaꞌ cha.
ACT 23:12 Y antok xsakar-pa, icꞌo chiquivach ri israelitas chalakꞌal xquiꞌan pensar ri chica nicajoꞌ niquiꞌan cha ri Pablo. Y can xquiꞌej chi man xcaꞌvaꞌ ta ni man xtiquikun ta yaꞌ, hasta cꞌa xtiquiquimisaj ri Pablo. Y xquiꞌej jeꞌ chi tika ri castigo pa quiveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios xa man xtiquiꞌan ta ri xquiꞌej.
ACT 23:13 Y ri xaꞌeꞌn chalakꞌal chi niquiꞌan quireꞌ, icꞌo más i-cuarenta achiꞌaꞌ.
ACT 23:14 Ri achiꞌaꞌ reꞌ xaꞌa quiqꞌuin ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y xbꞌaquiꞌej chica: Ojreꞌ kanun jurar chi nakaquimisaj ri Pablo, y chi man xkojvaꞌ ta ni man xtakakun ta yaꞌ hasta cꞌa nakaquimisaj, y xa man xtakaꞌan ta quireꞌ, tika ri castigo pa kaveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios.
ACT 23:15 Y vacame nakajoꞌ cꞌa chi ixreꞌ y ri nicꞌaj chic ivachꞌil ri autoridades richin ri tanamet, ntiꞌej cha ri comandante chi ixreꞌ ntivajoꞌ chi ticꞌamar-pa ri Pablo chivach ri chuaꞌk ruma cꞌo más ri ntivajoꞌ nticꞌutuj cha. Y ojreꞌ xtakayoꞌiej pa bꞌay, y xtakaquimisaj ri Pablo, xaꞌchaꞌ.
ACT 23:16 Pero nojiel reꞌ xa xcꞌaxax ruma jun alaꞌ ral ri ranaꞌ ri Pablo. Rumareꞌ ri alaꞌ reꞌ xꞌa y xuoc chupan ri cuartel, y xbꞌaruꞌej cha ri Pablo nojiel ri xraꞌxaj.
ACT 23:17 Y antok ri Pablo xraꞌxaj reꞌ, xrayuoj jun capitán y xuꞌej cha: Tavucꞌuaj bꞌaꞌ ri alaꞌ reꞌ choch ri comandante, ruma cꞌo ri nrajoꞌ nuꞌej cha, xchaꞌ cha.
ACT 23:18 Ri capitán xucꞌuaj ri alaꞌ choch ri comandante, y xbꞌaruꞌej cha: Ri Pablo ri cꞌo pa cárcel xirayuoj, y xucꞌutuj favor chuva chi xincꞌam-pa ri alaꞌ reꞌ chavach, ruma cꞌo ri nrajoꞌ nuꞌej chava, xchaꞌ.
ACT 23:19 Y ri comandante xutzꞌom rukꞌaꞌ ri alaꞌ y xucꞌuaj-apa bꞌaꞌ cala y cꞌajareꞌ xucꞌutuj cha: ¿Chica ri navajoꞌ naꞌej chuva? xchaꞌ cha.
ACT 23:20 Y ri alaꞌ xuꞌej cha: Icꞌo nicꞌaj israelitas xquiꞌej chiquivach chi xtalquicꞌutuj favor chava, chi chuaꞌk navucꞌuaj ri Pablo chiquivach ri achiꞌaꞌ ri autoridades quichin ri israelitas, ruma xtalquiꞌej chava chi cꞌo más ri nicajoꞌ niquicꞌutuj cha.
ACT 23:21 Pero atreꞌ man tanimaj reꞌ, ruma icꞌo más i-cuarenta achiꞌaꞌ ri xcaꞌyoꞌien richin pa bꞌay, y ri achiꞌaꞌ reꞌ canun jurar chi man xcaꞌvaꞌ ta ni man xtiquikun ta yaꞌ, hasta cꞌa xtiquiquimisaj ri Pablo, y tika ri castigo pa quiveꞌ ri nuyaꞌ ri Dios, xa man xtiquiꞌan ta ri quiꞌeꞌn. Quireꞌ quiꞌeꞌn y vacame joꞌc chic quiyoꞌien ri chica xtaꞌej atreꞌ, xchaꞌ ri alaꞌ.
ACT 23:22 Y ri comandante xuꞌej cha ri alaꞌ chi titzalaj chirij, y man tutzijuoj chi ya xalruꞌej cha jajaꞌ.
ACT 23:23 Y ri comandante xaꞌrayuoj icaꞌyeꞌ capitanes, y xuꞌej chica: A las nueve chupan va akꞌaꞌ va, nivajoꞌ chi niquiꞌan preparar-quiꞌ i-setenta soldados ri ncaꞌa chirij quiej y doscientos soldados ri ncaꞌa chicakan, y doscientos chic niquicꞌuaj lanzas chi ncaꞌa pa tanamet Cesarea,
ACT 23:24 y quiꞌichojmij-el quij ri quiej chi niquicꞌuaj ri Pablo, ruma inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivucꞌuaj ri Pablo choch ri gobernador Félix. Y nivajoꞌ chi man jun kax nucꞌul pa bꞌay.
ACT 23:25 Y xutzꞌibꞌaj-el jun carta chi niquijachaꞌ pa rukꞌaꞌ ri gobernador, y chupan ri carta reꞌ ruꞌeꞌn-el:
ACT 23:26 Inreꞌ Claudio Lisias, nitak-el saludos chava namalaj gobernador Félix.
ACT 23:27 Va ache va tzꞌamuon cuma ri israelitas y jubꞌaꞌ ma xquiquimisaj. Pero inreꞌ y ri soldados xojbꞌaka y xkacol pa quikꞌaꞌ ri vinak, ruma xinnaꞌiej chi jajaꞌ jun ache romano.
ACT 23:28 Y ruma xinvajoꞌ xinnaꞌiej ri chica ruchꞌoꞌj rubꞌanun chi niquiꞌan acusar, chaꞌnin xinvucꞌuaj chiquivach ri qui-autoridades.
ACT 23:29 Y xinnaꞌiej chi niquiꞌan acusar ruma asuntos ri nuꞌej ri qui-ley. Pero man jun ruchꞌoꞌj chi nitzꞌapes pa cárcel o niquimisas.
ACT 23:30 Rumareꞌ vacame xintak-el ri ache reꞌ aviqꞌuin, ruma xalꞌeꞌx chuva chi ri vinak israelitas nicajoꞌ niquiquimisaj. Y xinꞌej jeꞌ chica ri vinak ri ncaꞌbꞌano acusar richin, chi cꞌa aviqꞌuin atreꞌ tiꞌquiꞌej ri chica i-rubꞌanun. Tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri carta reꞌ.
ACT 23:31 Y ri soldados can xquiꞌan ri xꞌeꞌx chica. Xquicꞌuaj ri Pablo pa tanamet Antípatris ri akꞌaꞌ reꞌ.
ACT 23:32 Chucaꞌn kꞌij, joꞌc chic ri i-setenta soldados ri i-bꞌanak chirij quiej riqꞌuin ri Pablo xquitzꞌom chic bꞌay, y ri cuatrocientos soldados xaꞌtzalaj-pa ri pa cuartel.
ACT 23:33 Y antok xaꞌbꞌaka Cesarea ri i-cꞌuayuon ri Pablo, xquiyaꞌ ri carta pa rukꞌaꞌ ri Félix ri gobernador, y xquijach ri Pablo pa rukꞌaꞌ.
ACT 23:34 Y antok rutzꞌatuon chic ri nuꞌej ri carta, ri gobernador reꞌ xucꞌutuj cha ri Pablo chica lugar patanak-ve. Antok raxan chic chi Cilicia patanak-ve,
ACT 23:35 xuꞌej cha: Antok xcaꞌlka ri ncaꞌbꞌano acusar avichin, xtinvaꞌxaj jeꞌ ri tzij ri xtaꞌej chi naꞌan defender-aviꞌ, xchaꞌ ri gobernador. Y xuꞌej jeꞌ chi tucꞌuax ri Pablo chupan ri ru-palacio ri Herodes y tichajix cuma soldados.
ACT 24:1 Vuꞌuoꞌ yan kꞌij ticꞌujie-ka ri Pablo chireꞌ Cesarea, antok xbꞌaka-ka ri Ananías ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij i-richꞌilan nicꞌaj chiquivach ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar, y jun abogado rubꞌinan Tértulo. Ijejeꞌ xaꞌbꞌaka choch ri gobernador Félix, chi xbꞌaquibꞌanaꞌ acusar ri Pablo.
ACT 24:2 Y antok xayox ri Pablo choch ri gobernador, jareꞌ antok ri Tértulo xutzꞌom-apa chi nuꞌon acusar ri Pablo. Ri Tértulo quireꞌ cꞌa ri xaꞌruꞌej-apa cha ri Félix: Namalaj gobernador, ojreꞌ nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ chava, ruma pa katanamit nkojquicuot y manak ayoval; quireꞌ kabꞌanun ruma cꞌo anoꞌj chi naꞌan gobernar ri katanamit.
ACT 24:3 Nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ chava atreꞌ namalaj Félix, ruma ri abꞌanun chika nojiel tiempo y chica-na lugar.
ACT 24:4 Y man nakajoꞌ ta ncatkaꞌan molestar qꞌuiy tiempo, pero ruma kataꞌn chi atreꞌ can jaꞌal anoꞌj, rumareꞌ nakacꞌutuj favor chava chi navaxaj jubꞌaꞌ ri nakajoꞌ nakaꞌej chava.
ACT 24:5 Ruma va ache va, can kataꞌn chi jun itziel ache. Jajaꞌ ri nibꞌano chi ri israelitas ncaꞌpalaj-pa nojiel lugar choch-ulief. Jajaꞌ ri principal chiquicajol ri vinak ri quiniman rubꞌeꞌ ri Jesús aj-Nazaret.
ACT 24:6 Y jajaꞌ jeꞌ ri xrajoꞌ ta xuꞌon itziel kax chupan ri templo ri cꞌo Jerusalén. Rumareꞌ ojreꞌ xkatzꞌom chi nakaꞌan juzgar incheꞌl nuꞌej ri ka-ley.
ACT 24:7 Pero ri comandante rubꞌinan Lisias xalka chikacajol, y riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xumaj-el pa kakꞌaꞌ.
ACT 24:8 Y xuꞌej cꞌa chi ri ncaꞌeꞌn chi ri Pablo cꞌo ruchꞌoꞌj, caꞌpa cꞌa chavach atreꞌ. Y antok xtacꞌutuj ri ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun, xtavatamaj chi can ketzij ri nakaꞌej chava chirij ri Pablo, xchaꞌ ri Tértulo.
ACT 24:9 Y ri israelitas ri icꞌo riqꞌuin ri Tértulo, can niquiꞌej chi ketzij ri xuꞌej.
ACT 24:10 Y ri gobernador Félix xuꞌon-pa seña cha rukꞌaꞌ cha ri Pablo chi tichꞌoꞌ. Y jajaꞌ xchꞌo-apa y xuꞌej: Inreꞌ vataꞌn chi atreꞌ cꞌo yan junaꞌ at juez chupan va nación va. Rumareꞌ man xtinxiꞌij ta viꞌ xquichꞌo-apa, chi niꞌej chi inreꞌ man jun kax itziel ri nubꞌanun.
ACT 24:11 Y atreꞌ can ncatiquir natzꞌat xa ketzij ri niquiꞌej chuvij o manak. Ruma inreꞌ xa cꞌajaꞌ doce (cabꞌalajuj) kꞌij quinalka chic jun bꞌay Jerusalén, y xipa chi nalyaꞌ rukꞌij ri Dios.
ACT 24:12 Y antok xinquil, man niꞌan ta ayoval riqꞌuin jun chic vinak, ni man i-nupilisan ta jeꞌ ri vinak chi niquiꞌan ayoval chireꞌ pa templo, ni pa tak sinagogas, ni pa tanamet.
ACT 24:13 Y ri vinak ri ncaꞌeꞌn chi quireꞌ i-nubꞌanun, man xcaꞌtiquir ta xtiquicꞌut chi can ketzij.
ACT 24:14 Pero niꞌej-apa chava chi ketzij chi inreꞌ nuniman ri Utzulaj Bꞌay, ri niquiꞌej ijejeꞌ chi man otz ta. Y ruma nuniman, can ja ri rusamaj ri Dios niꞌan, ri Qui-Dios jeꞌ ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ ojreꞌ israelitas. Can ninimaj nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ru-ley ri Moisés, y chupan jeꞌ ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ojier can tiempo.
ACT 24:15 Y inreꞌ cꞌo nu-esperanza riqꞌuin ri Dios chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij ri xcaꞌcꞌastaj-pa. Can xcaꞌcꞌastaj-pa ri choj y ri man choj ta quicꞌaslien. Y ri nuvanakil can quireꞌ jeꞌ quiyoꞌien.
ACT 24:16 Y rumareꞌ inreꞌ can nitej nukꞌij chi quireꞌ man jun kax itziel niꞌan choch ri Dios y chiquivach ri vinak. Y quireꞌ ri nujaluon y ri vánima otz nunaꞌ.
ACT 24:17 Inreꞌ cꞌo yan junaꞌ ri man incꞌo ta chupan ri nu-nación. Y vacame xinalka, nucꞌamun-pa ri sipan-pa chuva chi nalyaꞌ chica ri nuvanakil ri can nicꞌatzin chica, y nucꞌamun-pa jeꞌ ri nu-ofrenda inreꞌ.
ACT 24:18 Jareꞌ nquinajin chireꞌ pa templo, antok ri nuvanakil israelitas ri i-patanak chupan ri lugar rubꞌinan Asia xinquitzꞌat. Inreꞌ xinꞌan yan purificar-viꞌ, incheꞌl nuꞌej ri ley richin ri Moisés, pero man jun vinak i-numaluon, ni man jun jeꞌ ayoval niꞌan.
ACT 24:19 Y ijejeꞌ ta icꞌo-pa vaveꞌ chavach vacame y niquiꞌej ta apa chava xa cꞌo ri nicajoꞌ niquiꞌej chuvij.
ACT 24:20 O ja ri icꞌo-pa vaveꞌ caꞌeꞌn xa cꞌo nuchꞌoꞌj xquil antok xipabꞌax-apa chiquivach ri autoridades quichin ri israelitas.
ACT 24:21 O tal vez ijejeꞌ niquiꞌan pensar chi chꞌoꞌj ri xinꞌan antok xichꞌoꞌ riqꞌuin vuchukꞌaꞌ chireꞌ chiquicajol y xinꞌej: Nquiniꞌan juzgar vacame ruma inreꞌ ninimaj chi ri quiminakiꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa, xichaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Pablo.
ACT 24:22 Ri gobernador Félix can rataꞌn chica rubꞌanun ri quicꞌaslien ri quiniman ri Utzulaj Bꞌay. Rumareꞌ, antok xraꞌxaj ri tzij ri xuꞌej ri Pablo, ja xupabꞌaꞌ ri tzij y xuꞌej chica quinojiel: Cꞌa xtipa-na ri Lisias ri comandante, cꞌajareꞌ xtinvatamaj más chirij ri iv-asunto.
ACT 24:23 Y ri Félix xuꞌej cha ri capitán chi tuchajij otz ri Pablo, pero xa tuyaꞌ jubꞌaꞌ lugar cha chi ntiel bꞌaꞌ, y man caꞌrukꞌat ri ncaꞌlka riqꞌuin ri cꞌo nicajoꞌ niquiyaꞌ cha o nalquitzꞌataꞌ.
ACT 24:24 Y antok kꞌaxnak chic yan jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij, xpa chic ri gobernador Félix y ri Drusila ri raxjayil, jun ixok israelita. Ri Félix xutak royoxic ri Pablo, chi nraꞌxaj chirij ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ACT 24:25 Y ri Pablo xuꞌej cheꞌl nuꞌon jun vinak chi nucꞌuaj jun choj cꞌaslien, y cheꞌl nitiquir nukꞌil-riꞌ chi quireꞌ man nuꞌon ta chic pecado. Xuꞌej jeꞌ chica chi pa ruqꞌuisbꞌal kꞌij ri Dios xcaꞌruꞌon juzgar ri vinak. Y ri Félix xuxiꞌij-riꞌ ruma ri xraꞌxaj, y xuꞌej cha ri Pablo: Vacame cꞌa caꞌin. Y antok cꞌo tiempo chinoch, xcanvayuoj chic, xchaꞌ ri Félix.
ACT 24:26 Y ri gobernador reꞌ qꞌuiy mul xrayuoj ri Pablo chi nichꞌoꞌ riqꞌuin, ruma xroyoꞌiej chi ri Pablo xusuj ta miera cha chi nucol-el.
ACT 24:27 Y caꞌyeꞌ junaꞌ ticꞌujieꞌ ri Pablo chireꞌ pa cárcel, antok ri Félix ri gobernador xcꞌax-el y xpa ri Porcio Festo pa rucꞌaxiel. Y ri Félix chi otz nitzꞌiet cuma ri vinak israelitas, xuyaꞌ can pa cárcel ri Pablo.
ACT 25:1 Y ri Festo xalka cꞌa Cesarea chi nutzꞌom ri rusamaj, ruma jajaꞌ ri ntuoc can gobernador. Y oxeꞌ kꞌij tutzꞌom ri rusamaj, jajaꞌ xꞌa-el pa tanamet Jerusalén.
ACT 25:2 Y antok cꞌo chic chireꞌ Jerusalén, ri principales sacerdotes y ri vinak israelitas ri más importantes, xaꞌbꞌaka riqꞌuin chi xbꞌaquiꞌej ri qui-acusación chirij ri Pablo, y xquicꞌutuj favor cha ri Festo
ACT 25:3 chi ticꞌamar-pa ri Pablo chupan Jerusalén, ruma ijejeꞌ canun pensar chi antok xticꞌamar-pa, ja niquiyoꞌiej pa bꞌay chi niquiquimisaj.
ACT 25:4 Pero ri Festo xa xuꞌej chica: Ri Pablo tzꞌapal pa cárcel chila Cesarea, y inreꞌ xa ya nquitzalaj-ka.
ACT 25:5 Más otz nquiꞌcha-el ri vinak ri más importantes chiꞌicajol, y ncaꞌa-ka viqꞌuin cꞌa Cesarea, chi quireꞌ chireꞌ tiꞌquiꞌej chuva ri ruchꞌoꞌj ri i-rubꞌanun ri ache reꞌ, xchaꞌ ri Festo chica.
ACT 25:6 Y jajaꞌ joꞌc jun ocho (vakxakiꞌ) o diez (lajuj) kꞌij ri xcꞌujieꞌ Jerusalén, y ja xꞌa-ka Cesarea. Chucaꞌn kꞌij, jajaꞌ xbꞌatzꞌuye-pa pa tribunal, y xuꞌej chi ticꞌamar-pa ri Pablo.
ACT 25:7 Y antok ri Pablo xalka, ri vinak israelitas ri i-patanak Jerusalén xquimol-quiꞌ chirij, y niquiꞌan-apa acusar riqꞌuin qꞌuiy y grave ruchꞌoꞌj. Pero antok xcꞌutux chica, man xaꞌtiquir ta xquiꞌej-apa xa ketzij chi i-rubꞌanun ri chꞌoꞌj reꞌ.
ACT 25:8 Rumareꞌ ri Pablo, chi nuꞌon defender-riꞌ, xchꞌo-apa y xuꞌej: Inreꞌ man jun nuchꞌoꞌj nubꞌanun choch ri ka-ley ojreꞌ israelitas, ni man jun kax itziel nubꞌanun ri pa templo ri cꞌo Jerusalén, y man jun nuchꞌoꞌj nubꞌanun jeꞌ choch ri ley ri yoꞌn ruma ri César, xchaꞌ ri Pablo.
ACT 25:9 Y ruma ri Festo nrajoꞌ chi otz nitzꞌiet cuma ri israelitas, xucꞌutuj cha ri Pablo: ¿Navajoꞌ ncaꞌa Jerusalén y chireꞌ nakaꞌan arreglar ri acusación ri najin chavij? xchaꞌ ri Festo.
ACT 25:10 Pero ri Pablo xuꞌej cha: Can pa ru-tribunal ri César incꞌo-ve y ja ri vaveꞌ ri otz chi nquinaꞌan juzgar. Y atreꞌ jeꞌ jaꞌal avataꞌn chi inreꞌ man jun kax itziel ri nubꞌanun chica ri nuvanakil israelitas.
ACT 25:11 Y xa ta cꞌo nuchꞌoꞌj ri i-nubꞌanun y ruma ta reꞌ nicꞌatzin nquiquimisas, inreꞌ man niꞌej ta jeꞌ chi man quiquimisas. Pero xa man ketzij ta ri niquiꞌej chuvij chi i-nubꞌanun, man jun cꞌo rukꞌaꞌ chuva chi nquirujach chica. Rumareꞌ nivajoꞌ chi ja ri César ri tibꞌano juzgar vichin, xchaꞌ ri Pablo cha ri Festo.
ACT 25:12 Rumareꞌ ri Festo xtzijuon quiqꞌuin ri achiꞌaꞌ ri niquiyaꞌ runoꞌj, y cꞌajareꞌ xuꞌej cha ri Pablo: Atreꞌ xacꞌutun chi ja ri César tibꞌano juzgar avichin; rumareꞌ vacame ncaꞌa cꞌa pa tanamet Roma choch ri César, xucheꞌx ri Pablo.
ACT 25:13 Y antok kꞌaxnak chic jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij, ri rey Agripa y ri Berenice xaꞌlka Cesarea chi niquiꞌan saludar ri Festo.
ACT 25:14 Y ruma ri rey Agripa y ri Berenice qꞌuiy kꞌij ri xaꞌcꞌujie-ka chireꞌ, ri Festo xuꞌej cha ri rey ri ru-caso ri Pablo. Y xuꞌej: Vaveꞌ cꞌo jun ache ri yoꞌn can pa cárcel ruma ri Félix.
ACT 25:15 Y antok inreꞌ xiꞌa Jerusalén, ri principales sacerdotes y ri mamaꞌaꞌ tak achiꞌaꞌ ri niquiꞌan gobernar chiquicajol ri israelitas, xaꞌlka viqꞌuin y xquicꞌutuj chuva chi niꞌan cha chi nika nojiel ri ley paroꞌ.
ACT 25:16 Pero inreꞌ xinꞌej chica chi ri ka-ley ojreꞌ romanos man nuyaꞌ ta lugar chi choj niquimisas jun vinak. Ri ka-ley ojreꞌ nuꞌej chi ri niꞌan acusar, can tiyoꞌx lugar cha chi nichꞌoꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌbꞌano acusar richin, chi quireꞌ nuꞌon defender-riꞌ chiquivach.
ACT 25:17 Rumareꞌ, cꞌa xaꞌlka vaveꞌ, man xinyaꞌ ta más tiempo cha, xa chucaꞌn kꞌij xibꞌatzꞌuyeꞌ pa tribunal y xinꞌej chi ticꞌamar-pa ri ache.
ACT 25:18 Y ri ncaꞌbꞌano acusar, xa manak xquiꞌej ri incheꞌl nubꞌanun pensar inreꞌ.
ACT 25:19 Ruma ri xquiꞌej ijejeꞌ ri i-rubꞌanun, xa chirij ri qui-religión, y xquinataj jeꞌ jun Jesús. Pero ri Jesús reꞌ xa quiminak chic, y ri Pablo nuꞌej chi xcꞌastaj chic.
ACT 25:20 Y ruma inreꞌ man nivil ta chica niꞌan riqꞌuin ri acusación reꞌ, xincꞌutuj cha ri Pablo: ¿Navajoꞌ ncaꞌa Jerusalén y chireꞌ nakaꞌan arreglar ri acusación ri najin chavij?
ACT 25:21 Y ri Pablo xuꞌej chi ja ri Augusto César ri nrajoꞌ chi nibꞌano juzgar. Y rumareꞌ inreꞌ cꞌa nuyoꞌn pa cárcel, hasta cꞌa xtintak-na-el pa tanamet Roma choch ri Augusto César, xchaꞌ ri Festo.
ACT 25:22 Y ri rey Agripa xuꞌej cha ri Festo: Inreꞌ nivajoꞌ jeꞌ nivaꞌxaj ri chica nuꞌej ri jun ache reꞌ. Y ri Festo xuꞌej cha ri rey Agripa: Chuaꞌk xtavaxaj ri ache reꞌ, xchaꞌ.
ACT 25:23 Y chucaꞌn kꞌij, riqꞌuin namakꞌej xaꞌcꞌul-apa ri rey Agripa y ri Berenice. Ijejeꞌ y ri achiꞌaꞌ ri i-comandantes quichin ri soldados y ri achiꞌaꞌ principales chireꞌ Cesarea, xaꞌuoc chupan ri jay ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ. Y cꞌajareꞌ ri Festo xuꞌej chi ticꞌamar-pa ri Pablo.
ACT 25:24 Y ri Festo xuꞌej: Rey Agripa y ixvonojiel ixreꞌ ri imaluon-pa-iviꞌ kiqꞌuin vacame, ja ache va ri Pablo rubꞌeꞌ. Ri vinak israelitas ri icꞌo Jerusalén y ri xaꞌquitak-pa viqꞌuin vaveꞌ, can riqꞌuin quichukꞌaꞌ xalquicꞌutuj chuva chi tiquimisas.
ACT 25:25 Pero inreꞌ xintzꞌat chi ri jun ache reꞌ man jun kax itziel rubꞌanun chi niquimisas. Y ruma jajaꞌ xcꞌutun chuva chi ja ri Augusto César tibꞌano juzgar richin, rumareꞌ inreꞌ nitak-el riqꞌuin ri Augusto César cꞌa pa tanamet Roma.
ACT 25:26 Y ruma man vataꞌn ta ri chica niꞌej-el cha ri vajaf ri rey César, rumareꞌ nupabꞌan chivach vacame, y chavach cꞌa atreꞌ rey Agripa, chi quireꞌ nacꞌutuj cha ri chica i-rubꞌanun, chi quireꞌ jareꞌ ri nitzꞌibꞌaj-el cha ri César.
ACT 25:27 Ruma chinoch inreꞌ, man otz ta nitak-el jun ri cꞌo pa cárcel y man nitak ta el rubꞌixic ri chica ruchꞌoꞌj ri niꞌeꞌx chi i-rubꞌanun, xchaꞌ ri Festo cha ri rey Agripa.
ACT 26:1 Entonces ri rey Agripa xuꞌej cha ri Pablo: Niyaꞌ lugar chava chi ncachꞌoꞌ, xchaꞌ cha. Y ri Pablo xupilisaj ri rukꞌaꞌ, y antok xutzꞌom rubꞌixic chi nuꞌon defender-riꞌ, quireꞌ xuꞌej:
ACT 26:2 Inreꞌ can altíra nquiquicuot ruma chavach atreꞌ rey Agripa in-paꞌl-ve chi niꞌan defender-viꞌ. Ruma ri nuvanakil israelitas niquiꞌej chi qꞌuiy nuchꞌoꞌj i-nubꞌanun.
ACT 26:3 Y inreꞌ más nquiquicuot ruma atreꞌ can avataꞌn jaꞌal ri chica ka-costumbre ojreꞌ ri israelitas, y jaꞌal avataꞌn jeꞌ ri chica ncaꞌbꞌanataj chiquicajol ri israelitas. Rumareꞌ nivajoꞌ chi nquinavaxaj y nicꞌujieꞌ ta bꞌaꞌ a-paciencia ruma ri tzij ri nivajoꞌ niꞌej.
ACT 26:4 Ri israelitas can cataꞌn chica rubꞌanun ri nucꞌaslien antok cꞌa in acꞌual, quireꞌ pa nu-nación y quireꞌ jeꞌ Jerusalén.
ACT 26:5 Y ijejeꞌ cataꞌn jeꞌ chi cꞌa antok in cꞌajuol, xinꞌan-pa incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ fariseos. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ ri más niquinimaj ri nuꞌej ri ley richin ri Moisés, chiquivach ri nicꞌaj chic grupos. Y xa ta nicajoꞌ niquiꞌej-apa vacame, ntiel chi can ketzij ri ncaꞌnꞌej-apa chava.
ACT 26:6 Pero vacame incꞌo vaveꞌ chi nquiꞌan juzgar, joꞌc ruma inreꞌ ninimaj chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij antok xcaꞌbꞌacꞌastaj-pa, incheꞌl ranun prometer ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can.
ACT 26:7 Y man joꞌc ta inreꞌ ri voyoꞌien ri kꞌij reꞌ, xa quireꞌ jeꞌ ri kavanakil israelitas. Ojreꞌ ri oj quimáma can ri doce (cabꞌalajuj) ralcꞌual ri Jacob, nakanimaj chi ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa, y rumareꞌ can pakꞌij chi chakꞌaꞌ nakaꞌan rusamaj ri Dios. Rey Agripa, inreꞌ jareꞌ ri nuchꞌoꞌj ri niquiꞌej.
ACT 26:8 ¿Karruma ixreꞌ cuesta chi ntinimaj chi ri Dios nitiquir nucꞌasuoj jun quiminak?
ACT 26:9 Inreꞌ xinꞌan pensar chi nicꞌatzin chi itziel niꞌan chica ri quiniman ri Jesús aj-Nazaret, rumareꞌ qꞌuiy xquiꞌan sufrir pa nukꞌaꞌ.
ACT 26:10 Y can quireꞌ xinꞌan chica chireꞌ Jerusalén. Y ruma ri principales sacerdotes xquiyaꞌ poder pa nukꞌaꞌ, inreꞌ iqꞌuiy cꞌa chiquivach ri santos vinak reꞌ xaꞌnyaꞌ pa cárcel. Y antok cꞌo jun chiquivach niquimisas, inreꞌ niꞌej chi otz ri niꞌan cha.
ACT 26:11 Y qꞌuiy mul xaꞌnꞌan castigar, chi quireꞌ itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri ruchꞌabꞌal ri Jesús. Quireꞌ xinꞌan chupan ri sinagogas. Y can yacatajnak voyoval chiquij. Rumareꞌ xiꞌa pa tak tanamet ri icꞌo nicꞌaj chic naciones chi xaꞌncanuj ri quiniman ri Jesús.
ACT 26:12 Y chi nibꞌanaꞌ reꞌ, xitak-el cuma ri principales sacerdotes ri pa tanamet Damasco, y can yoꞌn-el poder pa nukꞌaꞌ cuma ijejeꞌ.
ACT 26:13 Pero pa nicꞌaj-kꞌij, oh nu-rey, antok in-bꞌanak Damasco, xintzꞌat jun luz ri patanak chicaj, ri cꞌo más ruchukꞌaꞌ choch ri kꞌij, y xka-pa panoꞌ y pa quiveꞌ jeꞌ ri i-bꞌanak viqꞌuin.
ACT 26:14 Y rumareꞌ konojiel xojtzak-ka pan ulief. Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi cꞌo Jun ri xchꞌo-pa pa chꞌabꞌal hebreo, ri kachꞌabꞌal ojreꞌ israelitas, y xuꞌej chuva: Saulo, Saulo, ¿karruma nquinaꞌan perseguir? Xa ayuon atreꞌ naya-ka-aviꞌ pa sufrimiento, xchaꞌ chuva.
ACT 26:15 Y jareꞌ antok xinꞌej cha: ¿At chica cꞌa atreꞌ tuoya? xichaꞌ cha. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Jesús, ri in-abꞌanun perseguir.
ACT 26:16 Pero capalaj y capiꞌieꞌ. Xincꞌut-viꞌ chavach ruma chi ncatuoc nusamajiel, chi natzijuoj chica ri vinak ri xatzꞌat y ri xcaꞌncꞌut chavach chupan ri kꞌij ri chakavach-apa.
ACT 26:17 Pacheꞌ na xcabꞌaka-ve, xcantoꞌ chiquivach ri avanakil, y chiquivach jeꞌ ri vinak ri man israelitas ta. Y quiqꞌuin ri vinak reꞌ ncantak-el vacame.
ACT 26:18 Ncantak-el quiqꞌuin, chi quireꞌ ijejeꞌ nijakataj ri quinakꞌavach, y ncaꞌiel-pa chupan ri kꞌakuꞌn y ncaꞌcꞌujieꞌ chupan ri sakil, ncaꞌiel-pa chuxieꞌ ri ru-poder ri Satanás y ncaꞌuoc chuxieꞌ ri ru-poder ri Dios, chi niꞌan perdonar ri pecados, y ri Dios xtuyaꞌ ri herencia chica, junan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic ri sak chic ri quicꞌaslien y i-richin chic ri Dios, ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx viqꞌuin, xchaꞌ ri Jesús chuva.
ACT 26:19 Oh rey Agripa, inreꞌ can xinꞌan ri xcꞌut chinoch chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri chicaj patanak-ve.
ACT 26:20 Rumareꞌ can xintzꞌom rutzijoxic naꞌay chica ri vinak ri icꞌo Damasco, después chica ri vinak ri icꞌo Jerusalén y chica ri vinak ri icꞌo nojiel tanamet vaveꞌ Judea, y chica ri vinak jeꞌ ri man israelitas ta. Can chica quinojiel xinꞌej chi titzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y tiquibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ y tiquicꞌaxaꞌ ri quicꞌaslien, y can tiquicꞌutu-quiꞌ riqꞌuin ri quicꞌaslien chi i-cꞌaxtajnak chic.
ACT 26:21 Jareꞌ ri xinꞌan. Rumareꞌ ri israelitas xinquitzꞌom-pa chireꞌ pa templo ri cꞌo Jerusalén, y xcajoꞌ ta xinquiquimisaj.
ACT 26:22 Pero ri Dios can cꞌo viqꞌuin. Rumareꞌ man jun chica xꞌan chuva cuma ri vinak. Can nuꞌeꞌn-pa ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica quinojiel ri vinak, chica ri cꞌo quikꞌij y chica jeꞌ ri manak-oc quikꞌij. Y joꞌc ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri ojier can tiempo y ri ruꞌeꞌn can ri Moisés, jareꞌ nitzijuoj inreꞌ, ruma ijejeꞌ ri i-bꞌiyuon can ri nibꞌanataj.
ACT 26:23 Ijejeꞌ ri i-bꞌiyuon can chi ri Cristo qꞌuiy sufrimiento xtiꞌan cha chi xtiquimisas. Y jajaꞌ ri xticꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol quinojiel ri i-quiminak-el, richin chi xtuyaꞌ sakil chica ri israelitas y chica jeꞌ ri man israelitas ta.
ACT 26:24 Y ja tzij reꞌ ri najin chutzijoxic ri Pablo chi nuꞌej chi jajaꞌ man jun kax rubꞌanun, antok ri Festo riqꞌuin ruchukꞌaꞌ xchꞌoꞌ y xuꞌej: Pablo, atreꞌ ruma can qꞌuiy anoꞌj, xaꞌan-ka chꞌuꞌj, xchaꞌ cha.
ACT 26:25 Pero ri Pablo xuꞌej cha ri Festo: Namalaj ache, inreꞌ man in chꞌuꞌj ta, ruma nojiel ri niꞌej, can ketzij, y nojiel pa rubꞌixic niꞌej.
ACT 26:26 Ruma cꞌo ri rey Agripa vaveꞌ, rumareꞌ man nixiꞌij ta viꞌ nquichꞌo-apa; ruma inreꞌ niꞌan pensar chi jajaꞌ can rataꞌn nojiel ri xbꞌanataj, ruma man pan aval ta xbꞌanataj-ve.
ACT 26:27 ¿Nanimaj, oh rey Agripa, ri quiꞌeꞌn can ri profetas ri ojier can tiempo? Inreꞌ vataꞌn chi can nanimaj.
ACT 26:28 Pero ri rey Agripa xuꞌej cha ri Pablo: Atreꞌ jubꞌaꞌ ma ncacovin chuvij chi ninimaj ri Cristo.
ACT 26:29 Y ri Pablo xuꞌej cha: ¡Chaꞌnin o man chaꞌnin ta xtanimaj, ri Dios xtuꞌon ta chava incheꞌl xuꞌon chuva inreꞌ! Xuꞌon chuva chi xinyaꞌ vánima riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo. Y can quireꞌ jeꞌ nirayij iviqꞌuin ixreꞌ ri nquixcꞌaxan-pa vichin vacame. Pero man nirayij ta chi nquixtzꞌapes pa cárcel, ni chi nquixtzꞌam cha cadena (yariena) incheꞌl bꞌanun chuva inreꞌ.
ACT 26:30 Y antok xtanieꞌ chi nichꞌoꞌ ri Pablo, ri rey Agripa y ri Berenice, ri Festo ri gobernador y ri nicꞌaj chic ri i-tzꞌuyul jeꞌ quiqꞌuin, xaꞌpalaj
ACT 26:31 y xaꞌiel-el chi xbꞌaquimaloꞌ chic quiꞌ jucꞌan, y niquiꞌej chiquivach: Ri Pablo man otz ta chi cꞌo pa cárcel, ni chi niquimisas, ruma man jun kax itziel rubꞌanun chi niꞌan quireꞌ cha.
ACT 26:32 Rumareꞌ ri rey Agripa xuꞌej cha ri Festo: Xa man ta ruꞌeꞌn chi ja ri César ri nibꞌano juzgar richin, nakatzokopij-el, xchaꞌ ri Agripa.
ACT 27:1 Y antok eꞌn chic chi ri Pablo y nicꞌaj chic ri icꞌo pa cárcel ncaꞌtak-el cꞌa Roma, ri cꞌo chupan ri nación Italia, xaꞌjach-el pa rukꞌaꞌ jun ache rubꞌinan Julio. Ri Julio capitán quichin cien soldados ri icꞌo chupan ri compañía Augusta rubꞌeꞌ.
ACT 27:2 Y xojꞌa riqꞌuin ri Pablo y cꞌo kiqꞌuin ri Aristarco ri patanak pa tanamet Tesalónica ri cꞌo Macedonia. Xojuoc-el chupan jun barco ri patanak pa tanamet Adramitio, y nakꞌax nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chuchiꞌ ri mar ri icꞌo chupan ri Asia.
ACT 27:3 Chucaꞌn kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Sidón. Y chireꞌ, ri Julio ri capitán xuꞌon jun favor cha ri Pablo, ruma xuꞌon permitir chi xꞌa quiqꞌuin ri ru-amigos chi xquito-pa.
ACT 27:4 Xojuoc chic el chupan ri barco, y xkayaꞌ can ri tanamet Sidón. Y antok oj-bꞌanak, xbꞌakacꞌuluꞌ jun nem cakꞌiekꞌ ri patanak, y rumareꞌ xojakꞌax jun lado ri isla rubꞌinan Chipre, ruma chireꞌ man can ta rubꞌiey cakꞌiekꞌ.
ACT 27:5 Y antok kakꞌasan chic nojiel ri mar ri cꞌo chiquivach ri Cilicia y ri Panfilia, xojbꞌaka pa tanamet Mira, ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Licia.
ACT 27:6 Y chireꞌ pa tanamet Mira, ri Julio ri capitán xbꞌarilaꞌ jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría, y niꞌa cꞌa Italia. Y chupan chic ri barco reꞌ xojrucusaj-el.
ACT 27:7 Y qꞌuiy kꞌij ri akal xojꞌa. Y cuesta chi xojbꞌaka choch ri tanamet Gnido, ruma ri cakꞌiekꞌ chakavach patanak-ve y can nutzoliej chikij. Rumareꞌ xojbꞌaka choch ri Salmón, y xkayaꞌ vielta chirij ri isla rubꞌinan Creta chi xojakꞌax.
ACT 27:8 Y can cuesta oj-bꞌanak, kucꞌuan-el ri ruchiꞌ ri mar. Y antok xbꞌakilaꞌ ri lugar rubꞌinan Buenos Puertos, chireꞌ xojcꞌujie-ve-ka. Ri lugar reꞌ cꞌo cierca ri tanamet Lasea.
ACT 27:9 Y qꞌuiy tiempo takꞌax, rumareꞌ ya peligro chic ncaꞌa paroꞌ ri mar, ruma ya xakꞌax ri kꞌij richin ri ayuno. Y rumareꞌ ri Pablo ncaꞌruꞌon aconsejar ri i-cꞌuayuon quichin.
ACT 27:10 Jajaꞌ xuꞌej chica: Inreꞌ nitzꞌat vi xa nkuꞌa chic paroꞌ ri mar, man joꞌc ta ri barco niqꞌuis, xa niqꞌuis ri akaꞌn ri rucꞌuan, y xa xkojqꞌuis jeꞌ ojreꞌ, xchaꞌ.
ACT 27:11 Pero ri Julio ri capitán man xunimaj ta ri xuꞌej ri Pablo cha. Xa ja ri xuꞌej ri rajaf ri barco y ri xuꞌej ri ache ri cꞌuayuon richin ri barco, xa jareꞌ ri xunimaj.
ACT 27:12 Ruma chireꞌ man otz ta chi ncaꞌcꞌujie-ka pa ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ, rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel xquiꞌan pensar, chi más otz niquiyaꞌ can ri lugar reꞌ y a ver xa ncaꞌtiquir ncaꞌbꞌaka Fenice, ri puerto ri cꞌo jeꞌ chireꞌ Creta. Ruma ri Fenice cꞌo ri lado noreste y sudeste y chireꞌ nakakꞌasaj ri tiempo richin ri cakꞌiekꞌ.
ACT 27:13 Y antok xpa jubꞌaꞌ cakꞌiekꞌ ri patanak sur, ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi otz nkuꞌa Fenice. Antok xojiel-el, xa joꞌc xkacꞌuaj ri ruchiꞌ ri mar richin ri Creta.
ACT 27:14 Pero cꞌa jubꞌaꞌ oc kojiel-el chireꞌ, xkacꞌul jun nem cakꞌiekꞌ ri niꞌeꞌx Euroclidón cha, ri patanak paroꞌ ri mar, jun cakꞌiekꞌ ri can qꞌuiy ruchukꞌaꞌ, y nalrutzꞌaja-riꞌ chirij ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve.
ACT 27:15 Y ruma altíra ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, can xojrucꞌuaj y man nkojtiquir ta nkuꞌin chakavach, rumareꞌ xkayaꞌ lugar cha chi xojrucꞌuaj.
ACT 27:16 Xojakꞌax chirij jun isla rubꞌinan Clauda. Y chireꞌ manak más ruchukꞌaꞌ ri cakꞌiekꞌ, pero cuesta xuꞌon chika chi xkajotobꞌa-el ri lancha ri ruchiririen ri barco ri pacheꞌ oj-bꞌanak-ve.
ACT 27:17 Y antok ri lancha cꞌo chic chupan ri barco, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquixim rij ri barco cha nimaꞌk tak caloꞌ chi xquitoꞌ jubꞌaꞌ. Y ruma quixiꞌin-quiꞌ, xaꞌquikasaj-ka ri nimaꞌk tak tziak, chi quireꞌ man xaꞌbꞌaka ta pacheꞌ man nem ta kajnak ri yaꞌ ri rubꞌinan Sirte, y xquiyaꞌ lugar chi xaꞌcꞌuax ruma ri cakꞌiekꞌ.
ACT 27:18 Y chucaꞌn kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa ja roch, mareꞌ xaꞌquicꞌak can pa yaꞌ ri akaꞌn ri rucꞌuan ri barco.
ACT 27:19 Y chi ruox kꞌij, ruma ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ cꞌa cꞌo ruchukꞌaꞌ, can xojtoꞌn ojreꞌ jeꞌ, chi xkacꞌak can nicꞌaj kax richin ri barco.
ACT 27:20 Y ruma cꞌa nem ri cakꞌiekꞌ-jobꞌ ri nimiyuon kichin, y qꞌuiy yan kꞌij ri man katzꞌatuon ta ri kꞌij ni ri estrellas (chꞌumil), rumareꞌ joꞌc chic ri kacamic kayoꞌien; can man nkojcolotaj ta chic xkanaꞌ.
ACT 27:21 Y ruma qꞌuiy yan kꞌij ri man oj-viꞌnak ta, ri Pablo xpiꞌieꞌ chiquicajol quinojiel, y xuꞌej chica: Xinimaj ta jubꞌaꞌ ri xinꞌej chiva antok cꞌa ojcꞌo Creta, y man ta xojiel-pa, man ta xkaꞌan perder ri akaꞌn ri rucꞌamun-pa, y ri nicꞌaj kax richin ri barco.
ACT 27:22 Pero vacame niꞌej chiva: Man tixiꞌij-iviꞌ, ruma man jun xticon, joꞌc ri barco xtiqꞌuis can.
ACT 27:23 Ruma chakꞌaꞌ xucꞌut-riꞌ chinoch jun ángel ri rutakuon-pa ri Dios, ri Dios ri niꞌan ri rusamaj.
ACT 27:24 Y ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Pablo, man taxiꞌij-aviꞌ. Atreꞌ can nicꞌatzin ncabꞌaka pa tanamet Roma choch ri César. Y avuma atreꞌ, ri Dios xcaꞌrucol jeꞌ ri i-bꞌanak aviqꞌuin chupan ri barco, xinucheꞌx.
ACT 27:25 Rumareꞌ man tixiꞌij-iviꞌ, ruma inreꞌ can vataꞌn chi ri Dios can xkojrucol incheꞌl ri xuꞌej can ri ángel chuva.
ACT 27:26 Pero chuchiꞌ jun isla xkubꞌaka-ve, xchaꞌ ri Pablo chica quinojiel ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanak chupan ri barco.
ACT 27:27 Y caꞌyeꞌ semanas titiquir-pa ri cakꞌiekꞌ paroꞌ ri mar, y xojrucꞌuaj chupan ri mar Adriático. Y pa nicꞌaj-akꞌaꞌ, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco xquinaꞌ chi cierca chic ojcꞌo-ve chi nikil ulief.
ACT 27:28 Y ijejeꞌ xcataj janeꞌ (jaroꞌ) kajnak ri yaꞌ, y xquitzꞌat chi treinta y seis metros ri kajnak. Y xojꞌin chic jubꞌaꞌ y xcataj chic y xa más cierca kajnak ri yaꞌ, joꞌc chic veintisiete metros.
ACT 27:29 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ chi ri barco nuquiraj-riꞌ choch abꞌaj, xaꞌquiya-ka pa yaꞌ cajeꞌ chꞌichꞌ i-al ri niꞌeꞌx ancla chica, chi quireꞌ ri barco man niꞌin ta más. Ri cajeꞌ anclas reꞌ chirij can ri barco xaꞌyoꞌx-ve. Ijejeꞌ nicajoꞌ ta chi nisakar-pa chaꞌnin.
ACT 27:30 Ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco nicajoꞌ ncaꞌnumaj, rumareꞌ xquikasaj-ka ri lancha pa yaꞌ. Niquiꞌan cꞌa incheꞌl xa ja ri nicꞌaj chic anclas ri icꞌo choch ri barco ri ncaꞌquikasaj-ka.
ACT 27:31 Rumareꞌ ri Pablo xuꞌej cha ri Julio ri capitán y chica jeꞌ ri soldados: Xa xtiyaꞌ lugar chi ncaꞌnumaj ri ncaꞌcꞌuan ri barco, man jun chivach ixreꞌ ri xticꞌasieꞌ.
ACT 27:32 Rumareꞌ xaꞌpa ri soldados xaꞌquikupij ri caloꞌ ri choj cha quiximuon-ve ri lancha choch ri barco, chi quireꞌ ticꞌujieꞌ can ri lancha.
ACT 27:33 Y antok ja nisakar-pa, ri Pablo xuꞌej cꞌa chica quinojiel chi caꞌvaꞌ. Quireꞌ ri xuꞌej jajaꞌ: Vacame nitzꞌakat caꞌyeꞌ semanas ri man ix-varnak ta, y man ix-viꞌnak ta jeꞌ.
ACT 27:34 Rumareꞌ niꞌej chiva vacame, chi quixvaꞌ chi nicꞌujieꞌ ivuchukꞌaꞌ. Ruma can xkojcolotaj konojiel, y man jun iveꞌ ri xtitzak can, incheꞌl ri xꞌeꞌx chuva.
ACT 27:35 Y antok ri Pablo ruꞌeꞌn chic ri tzij reꞌ chica, jajaꞌ xutzꞌom jun simíta, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chireꞌ chiquivach quinojiel, xuper y xucꞌux-ka.
ACT 27:36 Y quinojiel más xcꞌujieꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, rumareꞌ ja xaꞌva-ka jeꞌ.
ACT 27:37 Y konojiel ri oj-bꞌanak chupan ri barco, oj doscientos setenta y seis.
ACT 27:38 Y antok ya i-viꞌnak chic otz, xquitzꞌom rucꞌakic ri trigo pa yaꞌ, chi quireꞌ nika-ka jubꞌaꞌ ralal ri barco.
ACT 27:39 Antok xsakar-pa, ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌsamaj chupan ri barco man cataꞌn ta ri chica lugar xojbꞌaka-ve. Joꞌc xquitzꞌat chi cꞌo jutzꞌit mar acunak-oc chupan ri ulief, y jaꞌal ri ruchiꞌ. Rumareꞌ xquiꞌan pensar chi xa ncaꞌcovin niquicꞌuaj-apa ri barco chireꞌ.
ACT 27:40 Rumareꞌ xaꞌquikupij ri caloꞌ richin ri anclas, y ri anclas xaꞌa-ka chuxieꞌ ri mar. Y xaꞌquiquir can ri paletas ri ncaꞌcꞌuan richin ri barco. Cꞌajareꞌ xquijotobꞌaꞌ ri jun mamaꞌ tziak ri cꞌo choch ri barco, y ri cakꞌiekꞌ xutzꞌom runimic ri barco chuchiꞌ ri mar.
ACT 27:41 Y cꞌa naj ojcꞌo chi nikil ruchiꞌ ri mar, antok xbꞌakilaꞌ jun tanatic sanayeꞌ cꞌo chuxieꞌ ri mar, y chireꞌ xbꞌakꞌatie-ve ruxieꞌ rutzaꞌn ri barco. Can man xsiluon ta chic. Y ri rij ri barco can nikꞌaj bꞌanak, ruma ri mar can riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chirij.
ACT 27:42 Rumareꞌ ri soldados xquiꞌan pensar chi ncaꞌquiquimisaj quinojiel ri priexa, chi quireꞌ man jun xtuꞌon nadar chi ninumaj-el.
ACT 27:43 Pero ri capitán man xrajoꞌ ta, chi quireꞌ nicolotaj ri Pablo. Xa xuꞌej chi ri janeꞌ (jaroꞌ) ncaꞌtiquir niquiꞌan nadar, caꞌa naꞌay chi ncaꞌiel-el chuchiꞌ ri mar.
ACT 27:44 Y ri nicꞌaj chic ri man ncaꞌtiquir ta, xuꞌej chica chi tiquitzꞌamaꞌ jujun tabla o chica-na ri i-kꞌajnak-el richin ri barco, chi quireꞌ man ncaꞌjiekꞌ ta. Y can quireꞌ xkaꞌan chi xojiel-el cꞌa chuchiꞌ ri mar, y man jun xcon.
ACT 28:1 Y antok konojiel oj-colotajnak chic el chupan ri mar, xkanaꞌiej chi ri lugar pacheꞌ ojcꞌo-ve xa jun isla rubꞌinan Malta.
ACT 28:2 Y ri vinak aj-chireꞌ can otz quinoꞌj xquiꞌan kiqꞌuin, ruma xquibꞌox jun kꞌakꞌ. Después xojcayuoj konojiel chi nakamakꞌ-kiꞌ choch ri kꞌakꞌ, ruma qꞌuiy tief y najin jobꞌ.
ACT 28:3 Y antok ri Pablo xbꞌarucꞌama-pa jun bꞌoraj xicꞌaꞌy chi nuyaꞌ pa kꞌakꞌ, xbꞌarucꞌaka-pa-riꞌ jun cumatz chupan ri xicꞌaꞌy antok xunaꞌ ri cꞌatan. Ri cumatz reꞌ xucakꞌ rukꞌaꞌ ri Pablo y man nutzokopij ta.
ACT 28:4 Y antok ri vinak aj-chireꞌ xquitzꞌat chi ri cumatz tzakal chukꞌaꞌ ri Pablo, niquiꞌej chiquivach: La can kꞌalaj chi jun ache quimisaniel, ruma mesque xcolotaj chupan ri mar, man niyoꞌx ta chi nicꞌasieꞌ. Can ja nukꞌaj ri rubꞌanun, ncaꞌchaꞌ ri vinak reꞌ.
ACT 28:5 Xpa ri Pablo xuquiricaꞌ can ri cumatz pa kꞌakꞌ, y man jun kax xuꞌon cha.
ACT 28:6 Pero quinojiel ri vinak niquitzꞌat-apa ri Pablo, quiyoꞌien cꞌa chi nisipoj-pa o xticon-ka jun arapienta. Y antok xlayuj quiyoꞌien y niquitzꞌat chi xa man jun kax xuꞌon-ka, man xquiꞌej ta chic chi ri Pablo jun quimisaniel, xa xquiꞌej chi jajaꞌ jun dios.
ACT 28:7 Y cierca ri lugar pacheꞌ ojcꞌo-ve, cꞌo jun liꞌaj ulief richin jun ache rubꞌinan Publio. Y jajaꞌ ri ache principal chupan ri isla. Jajaꞌ jaꞌal xojruꞌon recibir pa rachuoch, y oxeꞌ kꞌij xojrilij.
ACT 28:8 Y ri rutataꞌ ri Publio liꞌan choch ruchꞌat ruma niyavaj; cꞌo cꞌatan chirij y disentería nuꞌon. Y ri Pablo xbꞌarutzꞌataꞌ. Jajaꞌ xuꞌon orar, y xuyaꞌ jeꞌ rukꞌaꞌ paroꞌ, y xuꞌon sanar ri niyavaj.
ACT 28:9 Y ruma ri xuꞌon ri Pablo, xꞌa rutzijoxic. Y xaꞌlka riqꞌuin ri Pablo ri nicꞌaj chic ri ncaꞌyavaj ri icꞌo chireꞌ chupan ri isla y ri Pablo xaꞌruꞌon sanar.
ACT 28:10 Y ri vinak aj-chireꞌ can xquiyaꞌ kakꞌij y can otz quinoꞌj xquiꞌan kiqꞌuin. Y antok xojꞌa, ijejeꞌ xquiya-el ri nicꞌatzin chika.
ACT 28:11 Y oxeꞌ icꞌ ri xojcꞌujieꞌ chireꞌ Malta. Y cꞌo jun barco ri patanak pa tanamet Alejandría ri xcꞌujie-el chireꞌ chupan ri ru-tiempo ri cakꞌiekꞌ. Chutzaꞌn ri barco reꞌ i-yoꞌn ri qui-imágenes icaꞌyeꞌ dioses quibꞌinan Cástor y Pólux. Y chupan ri barco reꞌ xojꞌa.
ACT 28:12 Y xojbꞌaka pa tanamet Siracusa, y xojcꞌujieꞌ oxeꞌ kꞌij chireꞌ.
ACT 28:13 Y antok xojiel-el ri chireꞌ, xkacꞌuaj-el ri ruchiꞌ ri mar, y xojbꞌaka pa tanamet Regio. Y chucaꞌn kꞌij xojiel chic el antok xkacꞌul ri cakꞌiekꞌ ri nipa sur. Y chi ruox kꞌij xojbꞌaka pa tanamet Puteoli.
ACT 28:14 Y chireꞌ chupan ri tanamet reꞌ, icꞌo hermanos xaꞌbꞌakilaꞌ, y ijejeꞌ xquiꞌej chika chi kojcꞌujie-ka jun semana quiqꞌuin. Antok xtzꞌakat ri jun semana, cꞌajareꞌ choj xojꞌa cꞌa Roma.
ACT 28:15 Ri hermanos ri icꞌo chireꞌ Roma caxan chic chi nkubꞌaka. Rumareꞌ xojalquicꞌuluꞌ ri pa bꞌay, chupan jun tanamet rubꞌinan Foro de Apio, y jun chic lugar rubꞌinan Tres Tabernas. Antok ri Pablo xaꞌrutzꞌat ri hermanos reꞌ, xuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios y xunaꞌ chi xyoꞌx más ruchukꞌaꞌ.
ACT 28:16 Y antok xojbꞌaka Roma, ri Julio ri capitán xaꞌrujach ri priexa pa rukꞌaꞌ ri ache qui-jefe ri chajiniel. Pero ri Pablo xꞌan permitir chi xcꞌujieꞌ chupan jun jay aparte, y nichajix ruma jun soldado.
ACT 28:17 Y oxeꞌ kꞌij ticꞌujieꞌ ri Pablo pa tanamet Roma, xutak quiyoxic ri principales achiꞌaꞌ chiquicajol ri israelitas ri icꞌo chireꞌ. Y antok xaꞌlka riqꞌuin, xuꞌej chica: Achiꞌaꞌ nuvanakil, inreꞌ man jun kax nubꞌanun chica ri nicꞌaj chic kavanakil israelitas, y man jun kax nuꞌeꞌn chirij ri costumbre ri quicꞌutun can ri kateꞌt-kamamaꞌ, pero chireꞌ Jerusalén xitzꞌam y xijach pa quikꞌaꞌ ri autoridades romanos;
ACT 28:18 y antok ijejeꞌ xquicꞌutuj chuva ri chica nuchꞌoꞌj, xquiꞌan pensar nquinquilasaj-el, ruma man jun kax nubꞌanun chi nquiquimisas.
ACT 28:19 Pero ri kavanakil israelitas man xcajoꞌ ta chi xinalasas-el, y rumareꞌ inreꞌ xincꞌutuj chi ja ri César ri quibꞌano juzgar, y man ruma ta chi niꞌan acusar ri nu-nación.
ACT 28:20 Rumareꞌ xintak ivoyoxic chi can nquixtzꞌat y chi ixreꞌ jeꞌ ntivaxaj-el karruma quireꞌ nubꞌanun. Ruma konojiel ojreꞌ israelitas kataꞌn chi ri quiminakiꞌ cꞌo jun kꞌij ri xcaꞌcꞌastaj-pa, y ruma jareꞌ ri nuniman inreꞌ, rumareꞌ vacame in-tzꞌamuon cha cadena (yariena), xchaꞌ ri Pablo.
ACT 28:21 Y ri israelitas reꞌ xquiꞌej cha ri Pablo: Ojreꞌ man jun carta kanun recibir ri patanak Judea ri nichꞌoꞌ ta chavij. Man jun jeꞌ chiquivach ri kavanakil ri i-patanak chireꞌ ri ncaꞌeꞌn ta chi cꞌo achꞌoꞌj.
ACT 28:22 Pero ojreꞌ kataꞌn chi nojiel lugar, ri vinak ncaꞌchꞌoꞌ chivij ixreꞌ ri iniman ri rubꞌeꞌ ri Jesús, y nakajoꞌ nakatamaj chica naꞌan pensar atreꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
ACT 28:23 Y xquichaꞌ can jun kꞌij chi niquimol-quiꞌ. Y antok xalka ri kꞌij reꞌ, can qꞌuiy vinak ri xbꞌaquimalo-quiꞌ ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Pablo, y jajaꞌ xutzijuoj y xuꞌej ri ru-reino ri Dios chiquivach; desde macꞌajan hasta nakakꞌij xchꞌoꞌ chica, ruma jajaꞌ xrajoꞌ chi xiꞌka ta pa quiveꞌ (xquiꞌan ta entender) chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo incheꞌl ri tzꞌibꞌan can ruma ri Moisés y cuma ri profetas ojier can tiempo.
ACT 28:24 Icꞌo ri xquinimaj ri xuꞌej ri Pablo, pero icꞌo ri man xquinimaj ta.
ACT 28:25 Y antok ja ncaꞌa ruma man junan ta niquiꞌej, ri Pablo xuꞌej chica: Ri tzij ri xuyaꞌ ri Espíritu Santo cha ri profeta Isaías, chi xuꞌej chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, xuꞌej:
ACT 28:26 Caꞌin quiqꞌuin ri avanakil y taꞌej chica: Joꞌc xtivaxaj y man xtiꞌka ta pan iveꞌ (man xtiꞌan ta entender) ri xtivaxaj. Choj xtitzꞌat y man xtiyaꞌ ta pa cuenta ri xtitzꞌat.
ACT 28:27 Ruma ri cánima ri vinak reꞌ xa cof rubꞌanun, y can man ntuoc ta pa quixiquin ri niꞌeꞌx chica. Ijejeꞌ can quiyupun ri quinakꞌavach, ruma man nicajoꞌ ta ncaꞌtzuꞌn. Man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj ri niꞌeꞌx chica, y man nicajoꞌ ta chi ntuoc riqꞌuin cánima. Can man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri pecado chi niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ, chi nicꞌax ri quicꞌaslien. Quireꞌ xuꞌej ri Espíritu Santo.
ACT 28:28 Rumareꞌ tivatamaj ixreꞌ, chi ri vinak ri man israelitas ta, ya xbꞌaka ri salvación (colotajic) richin ri Dios quiqꞌuin. Ijejeꞌ can nicaꞌxaj ri tzij ri takuon-pa chica.
ACT 28:29 Y antok ri Pablo xuꞌej quireꞌ chica ri ruvanakil israelitas, xaꞌa y niquichꞌolila-quiꞌ chiquivach.
ACT 28:30 Y ri Pablo xcꞌujieꞌ caꞌyeꞌ junaꞌ chupan ri jay ri rukajuon, y ncaꞌruꞌon recibir quinojiel vinak ri ncaꞌlka riqꞌuin.
ACT 28:31 Y jajaꞌ nutzijuoj ri ru-reino ri Dios chica, y ncaꞌrutijuoj jeꞌ ri vinak chirij ri xalrubꞌana-ka ri Ajaf Jesucristo. Jajaꞌ can chica quinojiel ri xuꞌej. Y man jun jeꞌ xꞌeꞌn cha ri Pablo chi man chic tutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ROM 1:1 Inreꞌ Pablo in jun ru-siervo ri Jesucristo, y xinayox chi xinuoc apóstol. Ri Dios xiruchaꞌ chi nitzijuoj ri ru-evangelio,
ROM 1:2 ri ranun prometer chupan ri santo ruchꞌabꞌal ri quitzꞌibꞌan can ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo,
ROM 1:3 chirij ri Rucꞌajuol, y reꞌ ja ri Kajaf Jesucristo. Y antok ri Jesucristo xpa vaveꞌ choch-ulief, xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ, y jajaꞌ rumáma can ri rey David.
ROM 1:4 Y can xkꞌalajin riqꞌuin poder chi Rucꞌajuol ri Dios antok xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, ruma ri Espíritu ri cꞌo riqꞌuin, can Santo.
ROM 1:5 Y ruma jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ, xuꞌon favor chika chi xojuoc apóstoles. Quireꞌ xuꞌon chika, ruma xrajoꞌ chi pa rubꞌeꞌ jajaꞌ nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal nojiel naciones. Jajaꞌ nrajoꞌ chi quinojiel ta vinak niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin y xcaꞌniman ta cha.
ROM 1:6 Y chiquicajol quinojiel ri xaꞌrayuoj ri Jesucristo, ixcꞌo ixreꞌ chi xixuoc richin.
ROM 1:7 Y va carta va nitak-el chiva ixreꞌ hermanos, ri ixcꞌo chireꞌ pa tanamet Roma. Ri Dios altíra nquixrajoꞌ y rumareꞌ xixrayuoj chi xixuoc santos ralcꞌual. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
ROM 1:8 Naꞌay niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo ivuma ixreꞌ, ruma nitzijos choch nojiel ri roch-ulief chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
ROM 1:9 Y ri Ka-Dios can rataꞌn chi siempre niꞌan orar pan i-cuenta; ri Dios ri can riqꞌuin nojiel vánima niꞌan servir. Can nitzijuoj ri ru-evangelio ri Rucꞌajuol.
ROM 1:10 Y nicꞌutuj cha ri Dios chi xtuꞌon ta chuva chi xquitiquir ta xquibꞌaka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ jajaꞌ. Qꞌuiy yan tiempo nurayin chi nquibꞌaka iviqꞌuin.
ROM 1:11 Ruma nivajoꞌ nquixtzꞌat, y nivajoꞌ nquixtoꞌ, chi quireꞌ ixreꞌ ntivatamaj más chirij ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo, richin quireꞌ más nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
ROM 1:12 O más otz niꞌej chi nakatola-kiꞌ, chi nicꞌujieꞌ más ruchukꞌaꞌ ri kánima. Ixreꞌ nquinitoꞌ y inreꞌ nquixtoꞌ, y quireꞌ xtakaꞌan ruma junan kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ROM 1:13 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi qꞌuiy mul nubꞌanun pensar chi nquiꞌa iviqꞌuin, pero hasta vacame bꞌanun impedir chinoch. Can nivajoꞌ chi nicꞌujieꞌ fruto pan icꞌaslien, incheꞌl rubꞌanun ri nusamaj quiqꞌuin iqꞌuiy vinak ri man israelitas ta.
ROM 1:14 Inreꞌ incheꞌl cꞌo nucꞌas, rumareꞌ nicꞌatzin chi nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak griegos y chica ri man i-griegos ta, chica ri can qꞌuiy cataꞌn y chica jeꞌ ri man jun oc cataꞌn.
ROM 1:15 Rumareꞌ inreꞌ can nivajoꞌ nitzijuoj ri evangelio chiva ixreꞌ ri ixcꞌo Roma.
ROM 1:16 Inreꞌ man nquiqꞌuix ta nitzijuoj ri evangelio, ruma can ru-poder ri Dios chi ncaꞌrucol ri ncaꞌniman richin. Naꞌay xtzijos chica ri israelitas; después xtzijos jeꞌ chica ri man israelitas ta.
ROM 1:17 Ri evangelio nucꞌut chakavach ri chica xuꞌon ri Dios, chi quireꞌ ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Antok nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin, jareꞌ antok nuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Jun vinak ri choj chic rucꞌaslien, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 1:18 Ya nikꞌalajin chi ri Dios ri cꞌo chila chicaj can patanak rayoval pa quiveꞌ ri vinak ri man otz ta quicꞌaslien choch y man niquijoyovaj ta quivach nicꞌaj chic. Y ruma itziel niquiꞌan, quikꞌatuon ri ketzij.
ROM 1:19 Ijejeꞌ cꞌo ta ri xcatamaj chirij ri Dios, ruma ri Dios xucꞌut chiquivach.
ROM 1:20 Ri Dios man nitzꞌiet ta. Pero ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon, can ncaꞌtzꞌatataj, y ruma nojiel ri kax reꞌ, kꞌalaj chi cꞌo ri Dios. Pa rutzꞌucbꞌal-pa ri roch-ulief xkꞌalajin chiquivach ri vinak chi cꞌo ri Dios, y kꞌalaj jeꞌ chi ri ru-poder man niqꞌuis ta. Rumareꞌ ri vinak man xcaꞌtiquir ta xtiquiꞌej: Ojreꞌ man jun ka-pecado ruma man jun xꞌeꞌn chika chi cꞌo ri Dios.
ROM 1:21 Ijejeꞌ cataꞌn chi cꞌo ri Dios, pero man quiyoꞌn ta rukꞌij, ni man quiyoꞌn ta tiox bꞌaꞌ cha, xa ja ri man jun quikalien ri niquiꞌan pensar; i-nacanak y ri cánima xa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve.
ROM 1:22 Niquiꞌej chi qꞌuiy cataꞌn, y xa más nacanak xquiꞌan-ka.
ROM 1:23 Ruma man niquiyaꞌ ta rukꞌij ri Dios ri man nicon ta. Xa ja ri ncaꞌcon ri niquiyaꞌ quikꞌij. Ruma hasta i-quibꞌanun qui-imágenes vinak, qui-imágenes chicop ri cꞌo quixicꞌ, qui-imágenes cumatz y qui-imágenes ri cꞌo cajeꞌ cakan; y jareꞌ ri niquiyaꞌ quikꞌij.
ROM 1:24 Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi tiquicꞌuaj ri itziel cꞌaslien, ruma xa jareꞌ nurayij ri cánima. Can xaꞌquiꞌan-ka pecado riqꞌuin ri qui-cuerpo chiquivach-ka ijejeꞌ mismo.
ROM 1:25 Xa xquicꞌax ri ketzij, ruma man xaꞌa ta chirij ri ketzij Dios y xa chiquij ri ídolos xaꞌa-ve. Man xquiyaꞌ ta rukꞌij ri Dios ni man xquiꞌan ta servir. Xa ja ri kax ri bꞌanun ruma ri Dios ri xquiyaꞌ quikꞌij. Pero xa ja ri Dios ri niyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
ROM 1:26 Y ruma quireꞌ niquiꞌan, ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi caꞌcꞌuax ruma nojiel ri itziel tak kax ri niquirayij pa tak cánima; ri can nuyaꞌ qꞌuix. Rumareꞌ icꞌo ixokiꞌ man xaꞌcajoꞌ ta chic achiꞌaꞌ, xa quiqꞌuin chic ixokiꞌ xquicꞌuaj-quiꞌ.
ROM 1:27 Y quireꞌ jeꞌ ri achiꞌaꞌ, man xaꞌcajoꞌ ta chic ixokiꞌ, xa achiꞌaꞌ yan chic xaꞌquicanuj y xquicꞌuaj-quiꞌ quiqꞌuin. Qꞌuiy itziel tak kax ri xaꞌquiꞌan, y man xaꞌqꞌuix ta; can xquijach-quiꞌ chupan ri itziel tak kax ri niquirayij. Y ijejeꞌ mismo ncaꞌtajo nojiel ri itziel bꞌay ri xquicꞌuaj.
ROM 1:28 Ijejeꞌ xquiꞌan pensar chi man nicꞌatzin ta chica ri Dios. Rumareꞌ ri Dios xaꞌruyaꞌ can chi itziel niquiꞌan pensar y tiquibꞌanaꞌ ri man otz ta.
ROM 1:29 Can nojnak ri cánima riqꞌuin nojiel itziel tak kax, ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ncaꞌquiꞌan itziel tak kax chica nicꞌaj chic, siempre niquirayij ri kax ri cꞌo riqꞌuin jun chic, qꞌuiy itziel tak kax niquirayij niquiꞌan chica nicꞌaj chic, can altíra itziel niquitzꞌat jun chic ruma otz cꞌo, ncaꞌquimisan, niquiꞌan ayoval, niquiꞌan maña, nojiel kax itziel niquiꞌan,
ROM 1:30 joꞌc tzij niquiꞌan chiquij nicꞌaj chic, can altíra itziel niquiꞌej chiquij nicꞌaj chic y man nicajoꞌ ta ri Dios. Y niquiꞌej chi ijejeꞌ cꞌo quikꞌij, can altíra i-nimaꞌk niquina-quiꞌ, can siempre niquiꞌan pensar chica modo niquiꞌan ri itziel kax, man ncaꞌniman ta chica ri quitie-quitataꞌ,
ROM 1:31 i-nacanak, man niquiꞌan ta ri niquiꞌej, man ncaꞌcajoꞌ ta ri calcꞌual ni ri quitie-quitataꞌ, man ncaꞌcachꞌuon ta y man niquijoyovaj ta quivach nicꞌaj chic.
ROM 1:32 Ijejeꞌ cataꞌn chi ri Dios ruꞌeꞌn chi quinojiel ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax incheꞌl reꞌ, can xtika ri camic pa quiveꞌ. Pero mesque cataꞌn, can niquiꞌan nojiel ri itziel tak kax incheꞌl reꞌ, y ijejeꞌ ncaꞌquicuot antok icꞌo nicꞌaj chic ri quireꞌ niquiꞌan.
ROM 2:1 Ruma cꞌa reꞌ, ixreꞌ ri ntiꞌej chi man otz ta ri ncaꞌjin chubꞌanic ri nicꞌaj, riqꞌuin ri quireꞌ ntiꞌan, xa pan iveꞌ ixreꞌ mismo ntivayuoj-ka ri castigo, ruma ixreꞌ xa quireꞌ jeꞌ ntiꞌan.
ROM 2:2 Can kataꞌn chi ri Dios can xtuyaꞌ ri castigo chica quinojiel vinak ruma ri pecados ri i-quibꞌanun. Can incheꞌl niquiꞌan, quireꞌ xtuꞌon ri Dios chica.
ROM 2:3 Y antok ixreꞌ ntiꞌej chi altíra itziel quibꞌanun ri vinak ri niquiꞌan ri pecados ri incheꞌl reꞌ, y xa quireꞌ jeꞌ ntiꞌan ixreꞌ; ¿ntiꞌan pensar came ixreꞌ chi ri Dios man xtuyaꞌ ta ri castigo pan iveꞌ ruma ri i-pecados?
ROM 2:4 ¿Man ibꞌanun ta came entender karruma ri Dios altíra otz iviqꞌuin y karruma jajaꞌ nuꞌon perdonar ri pecado y altíra ru-paciencia? Chivach-ka ixreꞌ ntinaꞌ chi otz ntiꞌan chica-na pecado ri ntivajoꞌ y jajaꞌ man jun chica nuꞌon chiva. Pero xa man quireꞌ ta. Jajaꞌ altíra otz iviqꞌuin, rumareꞌ nrajoꞌ chi nitzalaj-pa ivánima riqꞌuin y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
ROM 2:5 Pero ixreꞌ cof ibꞌanun cha ri ivánima. Man ntivajoꞌ ta ntiyaꞌ can ri pecado. Y ruma quireꞌ ntiꞌan, can ntimol-apa ri castigo chivij. Can xtika ri ru-castigo ri Dios pan iveꞌ chupan ri kꞌij antok jajaꞌ xtuꞌon juzgar. Ruma jajaꞌ can pa ruchojmil nuꞌon juzgar.
ROM 2:6 Ruma xtuyaꞌ rucꞌaxiel chica chiquijunal, conforme ri xquiꞌan.
ROM 2:7 Ri Dios xtuyaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta chica ri man ncaꞌtanieꞌ ta chi niquiꞌan ri otz; ri niquirayij chi ncaꞌbꞌacꞌujieꞌ chicaj richin nojiel tiempo, pacheꞌ joꞌc sakil cꞌo y chireꞌ jeꞌ nem xtiꞌan chica.
ROM 2:8 Pero ri man ncaꞌniman ta cha ri Dios, can xtika ri rayoval pa quiveꞌ. Y nem ri castigo ri xtika jeꞌ pa quiveꞌ. Quireꞌ xtibꞌanataj chica ri man ncaꞌniman ta ri ketzij, y xa ja ri man otz ta ri niquinimaj.
ROM 2:9 Quinojiel vinak ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax, can xtiquikꞌasaj pakon, y xtiquibꞌanaꞌ sufrir. Naꞌay xtika ri castigo pa quiveꞌ ri israelitas, y xtika jeꞌ pa quiveꞌ ri man israelitas ta.
ROM 2:10 Pero quinojiel ri ncaꞌbꞌano ri otz, xcaꞌbꞌacꞌujieꞌ chicaj pacheꞌ joꞌc sakil cꞌo, y nem xtiꞌan chica; can xticꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin cánima. Y ja ri israelitas ri naꞌay xtiꞌan quireꞌ chica, y xtiꞌan jeꞌ chica ri man israelitas ta.
ROM 2:11 Ruma ri Dios can junan nuꞌon chica quinojiel.
ROM 2:12 Ri Dios can ruyoꞌn ri ru-ley chika ojreꞌ israelitas; y xa nakaꞌan pecado, ri Dios can ja ri ley reꞌ ri nucusaj chi nkuruꞌon juzgar. Pero ri vinak ri man cataꞌn ta ri ley reꞌ y niquiꞌan pecado, can xtika jeꞌ ri castigo pa quiveꞌ, pero man xticusas ta ri ley reꞌ chiquij chi ncaꞌan juzgar.
ROM 2:13 Ruma man ja ta ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri ley ri ntiel chi man jun chic qui-pecados choch ri Dios, xa ja ri ncaꞌbꞌano ri nuꞌej ri ley ri ntiel chi man jun chic qui-pecados choch ri Dios.
ROM 2:14 Antok ri vinak ri man israelitas ta niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, mesque ijejeꞌ man caxan ta chica nuꞌej, kꞌalaj chi ja ri cánima ri niꞌeꞌn chica, ri chica ri otz y ri chica ri man otz ta. Incheꞌl xa cꞌo ri ley reꞌ riqꞌuin cánima.
ROM 2:15 Incheꞌl xa tzꞌibꞌan ri ru-ley ri Dios riqꞌuin cánima, y jareꞌ ri niꞌeꞌn-pa chica, ri chica ri otz y ri chica ri man otz ta. Y ijejeꞌ otz nunaꞌ ri quijaluon y ri cánima antok ja ri otz niquiꞌan, y antok man otz ta niquiꞌan, ri quijaluon y ri cánima can nibꞌisuon.
ROM 2:16 Y antok xtalka ri kꞌij chi xcaꞌan juzgar quinojiel ri vinak, xtiyoꞌx rucꞌaxiel chica ri xquiꞌan pan aval. Y ri Dios ja ri Jesucristo ri xtucusaj chi nuꞌon juzgar. Quireꞌ nuꞌej ri evangelio ri nitzijuoj.
ROM 2:17 Ixreꞌ nuvanakil, can altíra nquixquicuot ruma ix israelitas, ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ya xixcolotaj, ruma ri Dios chiva ixreꞌ xuya-ve ri ru-ley. Y altíra ix nimaꞌk ntina-iviꞌ ruma cꞌo ri Dios iviqꞌuin.
ROM 2:18 Ixreꞌ ix-tijuon riqꞌuin ri ru-ley ri Dios, y rumareꞌ ivataꞌn ri chica nrajoꞌ ri Dios chi ntiꞌan, y ivataꞌn jeꞌ ri chica otz y ri chica man otz ta.
ROM 2:19 Y ixreꞌ ntiꞌan pensar chi nquixtiquir nquiꞌvucꞌuaj ri i-muoy y ntiyaꞌ qui-luz ri icꞌo pa kꞌakuꞌn.
ROM 2:20 Nquiꞌtijuoj ri vinak ri man jun kax cataꞌn, y nquiꞌtijuoj ri acꞌolaꞌ. Ruma chiva ixreꞌ yoꞌn-ve ri ru-ley ri Dios ri cꞌo qꞌuiy noꞌj chupan y cꞌo nojiel ri ketzij chupan.
ROM 2:21 Ixreꞌ ntiꞌej chi nquiꞌtijuoj ri nicꞌaj chic. ¿Man came nicꞌatzin ta chi ntitijuoj-ka-iviꞌ ixreꞌ naꞌay? Ixreꞌ ntiꞌej chica ri nicꞌaj chi man otz ta ri alakꞌ. ¿Y ixreꞌ xa nquixalakꞌ?
ROM 2:22 Ixreꞌ ntiꞌej chica ri i-cꞌulan chi man tiquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin jun chic. Y xa ixreꞌ ri nquixbꞌano. Ixreꞌ ntiꞌej chi itziel caꞌtzꞌiet ri ídolos. Pero xa ixreꞌ mismo nquixalakꞌ-pa chupan ri cachuoch ri ídolos.
ROM 2:23 Can ntina-iviꞌ chi cꞌo ikꞌij ruma cꞌo ri ru-ley ri Dios iviqꞌuin. Pero ruma man ntiꞌan ta ri nuꞌej chupan ri ley, xa ntikasaj rukꞌij ri Dios.
ROM 2:24 Ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Ri vinak ri man israelitas ta itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, ruma niquitzꞌat ri itziel tak kax ri ntiꞌan ixreꞌ israelitas. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 2:25 Ojreꞌ israelitas can bꞌanun ri circuncisión chika, y reꞌ altíra otz. Pero xa man nakaꞌan ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, man jun nicꞌatzin chi bꞌanun ri circuncisión chika.
ROM 2:26 Y xa cꞌo jun ache ri man israelita ta y nuꞌon ri nuꞌej ri ley; choch ri Dios, ri jun ri nuꞌon quireꞌ incheꞌl xa bꞌanun ri circuncisión cha, mesque man rubꞌanun ta.
ROM 2:27 Y ri ache ri nuꞌon ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios, y man bꞌanun ta ri circuncisión cha, jajaꞌ ri xtibꞌano juzgar ivichin. Ruma ixreꞌ, mesque pan ikꞌaꞌ cꞌo-ve ri ley reꞌ y bꞌanun ri circuncisión chiva, xa man ntiꞌan ta ri nuꞌej.
ROM 2:28 Can ix israelitas y bꞌanun ri circuncisión chiva. Pero man joꞌc ta reꞌ nicꞌatzin chi nikꞌalajin chi ix israelitas, ruma ri circuncisión ri bꞌanun chiva, xa joꞌc juviera.
ROM 2:29 Ruma choch ri Dios ri ketzij israelitas, ja ri vinak ri sak cánima. Ijejeꞌ can bꞌanun ri circuncisión pa tak cánima. Ri circuncisión reꞌ ja ri Espíritu Santo nibꞌano y man ja ta ri nuꞌej ri ley ri nibꞌano. Y ri vinak ri bꞌanun ri circuncisión chica pa tak cánima, jareꞌ ri ncaꞌka choch ri Dios, mesque man ncaꞌka ta chiquivach ri vinak.
ROM 3:1 Y xa quireꞌ, ¿chica nakachꞌec chi oj israelitas? ¿Y chica otz nucꞌam-pa chika ri circuncisión?
ROM 3:2 Inreꞌ niꞌej chiva chi cꞌo qꞌuiy otz nucꞌam-pa chika. Ri naꞌay, ja chi ri Dios pa kakꞌaꞌ ojreꞌ ruyoꞌn ri ruchꞌabꞌal.
ROM 3:3 Y xa icꞌo kavanakil ri man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ¿otz came nakaꞌej chi ri Dios man xtuꞌon ta ri ruꞌeꞌn?
ROM 3:4 Man quireꞌ ta. Ri Dios can nuꞌon ri nuꞌej, mesque quinojiel ri vinak man quireꞌ ta niquiꞌan. Incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Ri vinak xtiquitzꞌat chi ketzij ri naꞌej. Y xa icꞌo vinak ri altíra itziel ncaꞌchꞌoꞌ chavij, can xtikꞌalajin chi man ketzij ta ri niquiꞌej. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 3:5 Y xa ruma ri man choj ta ri nakaꞌan, más kꞌalaj chi ri Dios can choj, ¿chica nakaꞌej? ¿Man choj ta came ri Dios ruma nuyaꞌ ri castigo pa kaveꞌ? (Inreꞌ nquichꞌoꞌ incheꞌl chica-na vinak.)
ROM 3:6 Man quireꞌ ta. Ruma xa ta quireꞌ, ri Dios man ta nitiquir ncaꞌruꞌon juzgar ri vinak.
ROM 3:7 Pero xa ruma ri man ketzij ta ri niꞌej, rumareꞌ nikꞌalajin chi ketzij nojiel ri nuꞌej ri Dios, y xa más niyoꞌx rukꞌij, ¿karruma nquiꞌan juzgar incheꞌl jun pecador?
ROM 3:8 Man tiꞌan pensar chi ruma ntiꞌan ri itziel tak kax nipa ri otz. Ruma quinojiel ri quireꞌ niquiꞌej, can otz chi nika ri castigo pa quiveꞌ, pero icꞌo ri ncaꞌeꞌn chi ojreꞌ jareꞌ nakacꞌut, y reꞌ man ketzij ta.
ROM 3:9 ¿Y vacame chica ntiꞌej ixreꞌ? ¿Ja came ojreꞌ israelitas ri más oj otz choch ri Dios que ri man israelitas ta? Man quireꞌ ta. Incheꞌl xinꞌej yan, quinojiel vinak, israelitas o man israelitas ta, quinojiel icꞌo chuxieꞌ ri pecado.
ROM 3:10 Quireꞌ jeꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Man jun vinak choj rucꞌaslien. Ni xa ta jun.
ROM 3:11 Man jun nrajoꞌ niꞌka paroꞌ (nuꞌon entender) chica ri otz y man jun jeꞌ ri nicanun ri Dios.
ROM 3:12 Quinojiel man xcajoꞌ ta xaꞌa chupan rubꞌiey ri Dios. Man jun vinak otz rucꞌaslien. Man jun nibꞌano ri otz. Ni xa ta jun.
ROM 3:13 Ri pa quichiꞌ can incheꞌl jun jul pacheꞌ mukun jun quiminak y xjak chic jun bꞌay. Niquiꞌan maña riqꞌuin ri niquiꞌej. I-incheꞌl ru-vaniena cumatz cꞌo pa quichiꞌ.
ROM 3:14 Can siempre itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic. Can pakon ri tzij ri ncaꞌquiꞌej.
ROM 3:15 Man ticaꞌxaj jun kax, can jun-anin ncaꞌa chi ncaꞌquimisan.
ROM 3:16 Xa chica-na lugar ncaꞌkꞌax-ve niquiyaꞌ can bꞌis y sufrimiento.
ROM 3:17 Man cataꞌn ta chi chica modo niquicꞌuaj ri bꞌay richin paz.
ROM 3:18 Man niquixiꞌij ta quiꞌ choch ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 3:19 Y ojreꞌ kataꞌn chi ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chica ri icꞌo chuxieꞌ ri ley reꞌ nichꞌo-ve. Mareꞌ man jun nitiquir niꞌeꞌn chi manak ru-pecado. Can quinojiel ri icꞌo choch-ulief xcaꞌbꞌaka choch ri Dios chi ncaꞌruꞌon juzgar.
ROM 3:20 Man jun vinak ruma rubꞌanun nojiel ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, can ta rumareꞌ ntiel chi man jun chic ru-pecado choch. Ri ley reꞌ xa nucꞌut chakavach chi oj pecadores.
ROM 3:21 Y vacame ri Dios nucꞌut chakavach chica modo nakaꞌan chi ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Jajaꞌ nucꞌut chakavach chi man ruma ta ri ru-ley antok choj nikꞌalajin ri kacꞌaslien choch, incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ru-ley y incheꞌl ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
ROM 3:22 Ri Dios nucꞌut chakavach chi quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y niquinimaj, ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. Ruma choch jajaꞌ oj junan konojiel,
ROM 3:23 ruma konojiel xkaꞌan pecar, y rumareꞌ naj xojcꞌujie-ve choch ri Dios ri cꞌo rukꞌij.
ROM 3:24 Pero ruma ri favor ri xuꞌon ri Dios chika, ntiel chi man jun chic ka-pecado choch jajaꞌ. Y ri favor reꞌ xa nusipaj chika, ruma ri Cristo Jesús xcon chi xutoj nojiel ri ka-pecado.
ROM 3:25 Ri Dios xutak-pa ri Cristo chi xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel pa qui-cuenta ri vinak. Ri nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo can niꞌan perdonar ri ru-pecado. Ri Dios can ranun-pa pensar chi nutak-pa ri Cristo, chi nucꞌut chi cꞌo ru-paciencia, mareꞌ kꞌalaj chi can choj-ve ri xuꞌon antok man xuyaꞌ yan ta pa ri castigo pa quiveꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
ROM 3:26 Y kꞌalaj chi choj ri nuꞌon chupan ri ka-tiempo ojreꞌ, antok nuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús.
ROM 3:27 Rumareꞌ manak modo nakanaꞌ chi cꞌo kakꞌij y nakaꞌej chi otz kacꞌaslien. Ruma man xojcolotaj ta ruma otz ri xkaꞌan, xojcolotaj ruma xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús.
ROM 3:28 Y kꞌalaj chi chica-na vinak ri nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, ntiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, mesque man rubꞌanun ta pa ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés.
ROM 3:29 ¿Cꞌo came modo nakaꞌej chi ri Dios joꞌc kichin ojreꞌ ri oj israelitas? Manak modo nakaꞌej quireꞌ, ruma ri Dios can Qui-Dios jeꞌ ri man israelitas ta.
ROM 3:30 Joꞌc jun Dios cꞌo, y jajaꞌ nibꞌano chica quinojiel chi man jun chic qui-pecado choch ruma niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin; xa israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chica o man israelitas ta ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica.
ROM 3:31 ¿Niꞌka pan iveꞌ (ntiꞌan entender) ixreꞌ chi ojreꞌ xkaꞌej chi ri ru-ley ri Moisés, manak chic rakalien chica ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús? Man quireꞌ ta. Ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, jareꞌ ri nakanimaj chi ri ley cꞌo rakalien.
ROM 4:1 ¿Chica xtakaꞌej chirij cheꞌl xcolotaj ri Abraham, ri ojier katataꞌ ojreꞌ israelitas?
ROM 4:2 Ri Abraham xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, pero man ruma ta ri otz ri xaꞌruꞌon. Xa ta quireꞌ, jajaꞌ xtiquir ta xuya-ka rukꞌij ruyuon. Pero choch ri Dios man quireꞌ ta.
ROM 4:3 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Abraham xunimaj ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 4:4 Ri nisamaj, can nituoj. Ri niyoꞌx cha, man choj ta nisipas cha, xa can inque akan choch.
ROM 4:5 Pero man jun nicolotaj ruma altíra nisamaj. Mesque nuꞌon kax man otz ta, pero xa nunimaj ri Dios, ri Dios can nuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch ruma nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin.
ROM 4:6 Incheꞌl ruꞌeꞌn can ri David, chi can jaꞌal caꞌquicuot ri vinak ri niꞌan chica ruma ri Dios chi man jun chic qui-pecado choch ruma xquinimaj, y man ruma ta ri otz ri xaꞌquiꞌan.
ROM 4:7 Ri David ruꞌeꞌn can: Can jaꞌal caꞌquicuot ri vinak ri bꞌanun chic perdonar nojiel ri qui-pecados y xtzꞌapes can ruveꞌ.
ROM 4:8 Can jaꞌal caꞌquicuot ri xtiꞌeꞌx chica ruma ri Ajaf Dios chi manak chic pecado cakan. Quireꞌ ruꞌeꞌn can ri David.
ROM 4:9 ¿Joꞌc came quichin ri bꞌanun ri circuncisión chica chi can jaꞌal caꞌquicuot, o quichin jeꞌ ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica? Ri más nicꞌatzin nakaꞌan ja chi kanimaj ri Dios, incheꞌl xuꞌon ri Abraham. Jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch.
ROM 4:10 Antok ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch, ¿bꞌanun chic came ri circuncisión cha o majaꞌ? Ri Abraham cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha.
ROM 4:11 Y ri circuncisión ri xꞌan cha, xa ratal chi jajaꞌ manak chic ru-pecado choch ri Dios ruma xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin. Pero jajaꞌ manak chic ru-pecado choch ri Dios antok cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha, y rumareꞌ jajaꞌ xuoc quitataꞌ quinojiel ri niquinimaj ri Dios, mesque man bꞌanun ta ri circuncisión chica y niꞌan chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios.
ROM 4:12 Y ri Abraham katataꞌ jeꞌ ojreꞌ israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chika, xa nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios incheꞌl xuꞌon jajaꞌ, antok cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión cha.
ROM 4:13 Ri Dios xuꞌon prometer cha ri Abraham chi xtuyaꞌ ri roch-ulief cha, y chica jeꞌ ri rumáma. Ruma ri Abraham xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin, rumareꞌ xiel chi man jun chic ru-pecado choch, y man ruma ta xuꞌon ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
ROM 4:14 Ruma xa ta chica ri vinak ri ncaꞌbꞌano ri nuꞌej ri ley niyoꞌx ri ranun prometer ri Dios; man jun nicꞌatzin chi ojreꞌ kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ruma man niyoꞌx ta chika ri ranun prometer ri Dios.
ROM 4:15 Ri ley nucꞌam-pa castigo. Pero xa man ta cꞌo ri ley reꞌ, man ta niꞌeꞌx chika chi xa man nakaꞌan ta ri nuꞌej.
ROM 4:16 Rumareꞌ ri Dios joꞌc chica ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin nuyaꞌ ri ranun prometer. Nuyaꞌ chica chi nikꞌalajin ri ru-favor jajaꞌ. Y nuyaꞌ chica xa icꞌo o man icꞌo ta chuxieꞌ ri ley. Ri nicꞌatzin niquiꞌan joꞌc tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, incheꞌl xuꞌon ri Abraham ri katataꞌ konojiel ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
ROM 4:17 Incheꞌl nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can antok ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Nubꞌanun chava chi at quitataꞌ qꞌuiy vinak. Quireꞌ xuꞌej ri Dios antok xucꞌut-riꞌ choch ri Abraham. Y ri Abraham can xunimaj ri Dios. Ri Dios ncaꞌrucꞌasuoj ri quiminakiꞌ, y jajaꞌ nuꞌej ri kax ri man icꞌo ta, incheꞌl xa icꞌo.
ROM 4:18 Ri Abraham xunimaj chi nibꞌanataj ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, mesque ri xꞌeꞌx cha xa altíra cuesta ruma jajaꞌ xa mámix chic. Pero can xunimaj ri xuꞌej ri Dios cha, chi ntuoc quitataꞌ qꞌuiy vinak y ncaꞌcꞌujieꞌ iqꞌuiy rumáma.
ROM 4:19 Mesque ri Abraham cꞌo laꞌk cien rujunaꞌ, y ri Sara ri raxjayil xa aviela chic y manak ral alaxnak, jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri xuꞌej ri Dios cha.
ROM 4:20 Y can xroyoꞌiej ri xuꞌon prometer ri Dios cha, y man cacaꞌ ta rucꞌuꞌx xroyoꞌiej, xa can xucukubꞌaꞌ más rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y xuyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios.
ROM 4:21 Ri Abraham rataꞌn jaꞌal chi ri Dios cꞌo ru-poder chi nuꞌon nojiel ri ranun prometer.
ROM 4:22 Y ruma ri Abraham xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch.
ROM 4:23 Y ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, man joꞌc ta nuꞌej chica manera ri Abraham xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios,
ROM 4:24 xa nuꞌej chika ojreꞌ chica manera jeꞌ ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios, vi xa nakanimaj ri Dios ri xcꞌasuon-pa ri Kajaf Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ.
ROM 4:25 Ri Jesús xjach chi xquimisas ruma ka-pecados ojreꞌ, y xcꞌastaj-pa chi quireꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios.
ROM 5:1 Manak chic ka-pecado choch ri Dios ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo. Y ruma ri Jesucristo, ri Dios vacame otz nkojrutzꞌat.
ROM 5:2 Y joꞌc ruma xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, ri Dios xuꞌon ri favor chika chi vacame cof ojcꞌo. Y nkojquicuot ruma kayoꞌien ri kꞌij antok junan xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Dios ri cꞌo namalaj rukꞌij.
ROM 5:3 Y nkojquicuot man joꞌc ta ruma kayoꞌien ri kꞌij antok xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Dios, xa nkojquicuot jeꞌ antok nakakꞌasaj sufrimiento, ruma kataꞌn chi antok nakaꞌan sufrir, reꞌ nuꞌon chika chi ojreꞌ nicꞌujieꞌ más ka-paciencia.
ROM 5:4 Y antok cꞌo chic ka-paciencia, reꞌ nuꞌon chika chi más nkucover chupan ri kacꞌaslien choch ri Dios. Y antok cof chic ojcꞌo pa kacꞌaslien choch ri Dios, reꞌ nuꞌon chi más nakayoꞌiej-apa ri xtiyoꞌx chika.
ROM 5:5 Y ketzij xtiyoꞌx chika ri kayoꞌien. Y xa jareꞌ kayoꞌien, manak xkuqꞌuix, ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ. Y kataꞌn chi nkojrajoꞌ, ruma ruyoꞌn ri Espíritu Santo pa tak kánima.
ROM 5:6 Ojreꞌ man nkojtiquir ta nakacol-kiꞌ kayuon, mareꞌ antok xalka ri kꞌij, ri Cristo xcon kuma ojreꞌ, mesque man otz ta kacꞌaslien choch ri Dios.
ROM 5:7 Can ketzij chi man jun nrajoꞌ nicon pa rucꞌaxiel jun chic, mesque rataꞌn chi rucꞌuan jun choj cꞌaslien. O talvez jun nuyaꞌ rutzij chi nicon pa rucꞌaxiel jun chic ri otz nuꞌon.
ROM 5:8 Pero ri Dios xucꞌut chakavach chi altíra nkojrajoꞌ, ruma mesque cꞌa oj pecadores, ri Cristo xcon pa ka-cuenta.
ROM 5:9 Vacame, ya que manak chic ka-pecado choch ri Dios ruma ri Jesucristo xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel kuma ojreꞌ, rumareꞌ xkojcolotaj choch ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios.
ROM 5:10 Ojier can, oj ru-enemigos ri Dios. Pero vacame, ruma ri Rucꞌajuol xcon pa kacꞌaxiel, ri Dios xuꞌon ru-amigos chika. Y xa ri Dios xuya-pa ri Rucꞌajuol chi xcon pa kacꞌaxiel antok cꞌa oj ru-enemigos; vacame ruma oj ru-amigos chic, can xkojcolotaj richin nojiel tiempo, ruma ri Kajaf Jesucristo cꞌas richin nojiel tiempo.
ROM 5:11 Y man joꞌc ta reꞌ, vacame nkojquicuot riqꞌuin ri Dios, ruma ja ri Kajaf Jesucristo xbꞌano chi vacame oj ru-amigos ri Dios.
ROM 5:12 Ri pecado ruma jun ache xuoc-pa choch-ulief. Ri ache reꞌ ja ri Adán. Y ri pecado xucꞌam-pa ri camic. Rumareꞌ quinojiel vinak ncaꞌcon, ruma niquiꞌan pecado.
ROM 5:13 Antok ri Dios majaꞌ tuya-pa ri ley cha ri Moisés, ya cꞌo chic ri pecado choch-ulief, pero antok manak ri ley, man niꞌeꞌx ta chi cꞌo pecado.
ROM 5:14 Pero antok majaꞌ cꞌo ri ley, mesque man xꞌeꞌx ta chi cꞌo pecado, quinojiel xaꞌcon; desde Adán hasta Moisés; mesque man junan ta qui-pecado riqꞌuin ri Adán. Y ri Adán xucꞌut ri chica ri xtipa después.
ROM 5:15 Ri xuꞌon ri Adán man junan ta riqꞌuin ri xuꞌon ri Jesucristo, ruma ri Jesucristo can xojrucol. Ri ru-pecado ri Adán xuꞌon chika konojiel chi xojuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri xuꞌon ri Jesucristo, ruyuon otz nucꞌam-pa chika, y reꞌ xa ruma ri ru-favor ri Dios.
ROM 5:16 Y ri xucꞌam-pa ri ru-pecado ri Adán, man junan ta riqꞌuin ri xuꞌon ri Cristo chi xojrucol. Ruma riqꞌuin ri jun oc pecado ri xuꞌon ri Adán choch ri Dios, can quinojiel vinak xaꞌuoc pecadores y rumareꞌ xcaꞌan juzgar chi niyoꞌx ri castigo pa quiveꞌ. Pero ri xuꞌon ri Cristo can altíra rakalien, ruma riqꞌuin reꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios.
ROM 5:17 Joꞌc ruma ri ru-pecado ri Adán, quinojiel vinak xaꞌuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri xuꞌon ri Jesucristo más rakalien y rumareꞌ ri ncaꞌcolotaj, can xcaꞌcꞌasieꞌ richin nojiel tiempo. Can nuꞌon chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. Y ruma ri ru-favor ri Dios, xcaꞌcꞌasieꞌ y junan xtiquiꞌan reinar.
ROM 5:18 Ruma ri pecado ri xuꞌon ri Adán, nika ri castigo pa quiveꞌ quinojiel vinak. Pero ruma ri xuꞌon ri Cristo can choj-ve, rumareꞌ quinojiel ri vinak ri niquinimaj jajaꞌ, ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios y niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
ROM 5:19 Ruma ri Adán man xunimaj ta ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, rumareꞌ quinojiel vinak cꞌo qui-pecados. Pero ri Jesucristo xunimaj nojiel ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, rumareꞌ iqꞌuiy ri niꞌan chica chi manak chic qui-pecado choch ri Dios.
ROM 5:20 Antok ri Dios xuyaꞌ ri ley, más xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado. Y ruma xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado, más xkꞌalajin-pa ri ru-favor ri Dios pa quiveꞌ ri vinak.
ROM 5:21 Y ri pecado xuꞌon chica quinojiel vinak chi xaꞌuoc pa rukꞌaꞌ ri camic. Pero ri ru-favor ri Dios nuꞌon chika chi manak chic ka-pecado choch y chi cꞌo kiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ruma ri xuꞌon ri Kajaf Jesucristo.
ROM 6:1 ¿Chica xtakaꞌej vacame? ¿Cꞌa otz came nakaꞌan pecado chi quireꞌ más nikꞌalajin-pa ri ru-favor ri Dios pa kaveꞌ?
ROM 6:2 Can man otz ta. Ojreꞌ xa kayoꞌn chic can ri pecado. Can incheꞌl xojcon yan, y rumareꞌ man otz ta chic chi cꞌa nakaꞌan pecado.
ROM 6:3 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri bautismo jareꞌ ratal chi ojreꞌ can xojcon yan junan riqꞌuin ri Cristo Jesús, y chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin?
ROM 6:4 Antok xojꞌan bautizar, incheꞌl can xojcon riqꞌuin, y incheꞌl xojmuk jeꞌ junan riqꞌuin, y ri Cristo xcꞌastaj-pa ruma ri namalaj ru-poder ri Katataꞌ Dios, mareꞌ vacame kucꞌuaj jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien.
ROM 6:5 Y ruma can incheꞌl xojcon junan riqꞌuin ri Cristo antok xojꞌan bautizar, can xkojcꞌastaj jeꞌ riqꞌuin, ruma jajaꞌ can xcꞌastaj-pa.
ROM 6:6 Ruma rubꞌanun-pa, xkucꞌuaj jun itziel cꞌaslien. Pero can incheꞌl xojbꞌajix riqꞌuin ri Jesucristo choch ri cruz, y rumareꞌ ri itziel cꞌaslien reꞌ xqꞌuis can y xojcolotaj-pa pa rukꞌaꞌ ri pecado.
ROM 6:7 Quinojiel ri incheꞌl can xaꞌcon riqꞌuin ri Cristo, ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios.
ROM 6:8 Y ruma ojreꞌ incheꞌl xojcon riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcon, rumareꞌ nakanimaj chi xkojcꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin.
ROM 6:9 Y kataꞌn chi ri Cristo xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y vacame man chic xticon ta, ruma ri camic manak chic rukꞌaꞌ cha.
ROM 6:10 Antok xcon jajaꞌ, ja xqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri pecado. Joꞌc jun bꞌay xcon ruma nojiel pecado. Y vacame cꞌas y nuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
ROM 6:11 Y ojreꞌ man takamastaj chi oj-quiminak chic choch ri pecado, pero vacame ojcꞌas chi nakayaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo.
ROM 6:12 Rumareꞌ man takayaꞌ lugar chi ntuoc chic pa ri pecado kiqꞌuin, chi nkurucꞌuaj chupan ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo.
ROM 6:13 Man caꞌkacusaj ri kakꞌa-kakan chi nakaꞌan ri pecado, xa kajacha-kiꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios chi quireꞌ joꞌc ri otz nakaꞌan, ruma ojier can oj-quiminak chupan ri pecado, pero vacame kucꞌuan chic jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien.
ROM 6:14 Ri pecado man jun chic rukꞌaꞌ chika. Ojreꞌ man ojcꞌo ta chic chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés, vacame ojcꞌo chuxieꞌ ri ru-favor ri Dios.
ROM 6:15 Rumareꞌ, ¿cꞌa otz came nakaꞌan pecado, ruma ja ri ru-favor ri Dios ri nicalo kichin, y man ja ta ri ley? Man quireꞌ ta.
ROM 6:16 Ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi chica-na vinak ri nujach-riꞌ chi ntuoc ru-esclavo jun chic, can nicꞌujieꞌ chuxieꞌ ri rutzij ri rajaf. Rumareꞌ ojreꞌ xa xtakaꞌan ri pecado, can xkojuoc incheꞌl jun ru-esclavo ri pecado y reꞌ xkojrucꞌuaj pa camic. Pero xa nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, xkojuoc ru-esclavo jajaꞌ y can xkojrucꞌuaj chupan ri choj cꞌaslien.
ROM 6:17 Rubꞌanun-pa, ixreꞌ xixcꞌujieꞌ pa rukꞌaꞌ ri pecado, pero vacame tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chi ixreꞌ riqꞌuin nojiel ivánima iniman ri ruchꞌabꞌal, ri cꞌutun chivach.
ROM 6:18 Vacame man ixcꞌo ta chic pa rukꞌaꞌ ri pecado, xa ix ru-siervos chic ri Dios y ivucꞌuan chic jun choj cꞌaslien.
ROM 6:19 Y ruma ixreꞌ xa cuesta niꞌka pan iveꞌ (ntiꞌan entender) nojiel ri nuꞌeꞌn, rumareꞌ xincusaj ri ejemplo chirij jun esclavo; ruma ri rubꞌanun-pa, xicusaj ri ikꞌa-ivakan chi xiꞌan pecado y xiꞌan ri man otz ta y ri man sak ta. Pero vacame nicꞌatzin chi nticusaj ri ikꞌa-ivakan richin ntiꞌan ri choj, chi quireꞌ sak ri icꞌaslien choch ri Dios.
ROM 6:20 Ruma antok ixreꞌ cꞌa ix esclavos richin ri pecado, man xiꞌan ta pensar jubꞌaꞌ chi can nicꞌatzin ntivucꞌuaj jun choj cꞌaslien.
ROM 6:21 ¿Y chica came xichꞌec chirij nojiel ri itziel cꞌaslien ri xivucꞌuaj? Y vacame nquixqꞌuix antok nalka pan iveꞌ ri itziel tak kax ri xiꞌan, ri xa camic nucꞌam-pa pa ruqꞌuisbꞌal.
ROM 6:22 Pero vacame ya ix libres pa rukꞌaꞌ ri pecado, y vacame xa ix ru-siervos ri Dios, y yoꞌn chic chiva jun cꞌaslien sak, y ri cꞌaslien reꞌ nucꞌam-pa ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
ROM 6:23 Ruma ri rajal ri nuyaꞌ ri pecado chika ja ri camic. Pero ri Dios ja ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ri nusipaj chika, ruma xa jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo.
ROM 7:1 Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn ri chica nuꞌej ri ley, y ivataꞌn chi joꞌc antok jun vinak cꞌas, cꞌo chuxieꞌ ri ley reꞌ.
ROM 7:2 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ley, chi jun ixok cꞌulan manak modo nujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil, antok ri ache xa cꞌa cꞌas. Pero xa nicon-el ri rachajil, ri ixok nicꞌujieꞌ can libre choch ri ru-ley ri cꞌulubꞌic.
ROM 7:3 Pero xa nicꞌujieꞌ riqꞌuin jun chic ache antok cꞌa cꞌas ri rachajil, can pecado ri nuꞌon. Pero xa quiminak chic ri rachajil, nicꞌujieꞌ can libre, ri ixok cꞌo modo nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic ache, y ri ley man nuꞌej ta chi pecado nuꞌon xa nicꞌulieꞌ chic jun bꞌay.
ROM 7:4 Hermanos, quireꞌ jeꞌ kabꞌanun ojreꞌ. Incheꞌl can xojcon choch ri ru-ley ri Moisés antok ri Cristo xcon. Y rumareꞌ man ojcꞌo ta chic chuxieꞌ ri ley reꞌ, vacame oj richin chic ri Cristo, ri xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y ruma oj richin chic ri Cristo, kucꞌuaj jun otz kacꞌaslien; incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
ROM 7:5 Ri rubꞌanun-pa, xaꞌkaꞌan ri itziel tak kax ri xaꞌkarayij, y ri ru-ley ri Moisés nuꞌej chi man otz ta ri xkaꞌan. Pero ri ley reꞌ xuꞌon chika chi xkacusaj ri ka-cuerpo richin xaꞌkaꞌan ri pecado, y ri pecado xa camic xucꞌam-pa pa kaveꞌ.
ROM 7:6 Ojier can, xojcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés; pero vacame incheꞌl xojcon yan choch ri ley reꞌ, y rumareꞌ oj libres choch vacame. Vacame nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios ruma ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri yoꞌn chika ruma ri Espíritu Santo, y man ruma ta chic ri nuꞌej ri ley ri tzꞌibꞌan can.
ROM 7:7 Y vacame, ¿chica nakaꞌej? ¿Itziel came ri ru-ley ri Moisés? Man quireꞌ ta. Xa man ta ri ley, inreꞌ man ta vataꞌn chica ri pecado. Ri ley nuꞌej: Man tarayij chi aviqꞌuin ta atreꞌ cꞌo-ve ri cꞌo riqꞌuin jun chic. Y xa man ta ri ley, inreꞌ man ta xinvatamaj chi pecado xa nirayij ri cꞌo riqꞌuin jun chic.
ROM 7:8 Pero ruma ri ley nuꞌej chi can pecado, xaꞌbꞌakꞌalajin-pa ri pecado ri cꞌo pa vánima, y xuꞌon chuva chi más xaꞌnrayij nojiel quivach itziel tak kax. Pero xa man ta cꞌo ri ley, ri pecado quiminak ta.
ROM 7:9 Antok cꞌa majaꞌ nubꞌanun entender otz ri ley, xinꞌan pensar chi cꞌo nucꞌaslien. Pero ri kꞌij antok xiꞌka panoꞌ (xinꞌan entender) ri nuꞌej ri ley, xcꞌastaj-pa ri pecado ri cꞌo pa vánima, y cꞌajareꞌ xinnaꞌiej chi xa in-quiminak ruma ri pecado.
ROM 7:10 Ri ru-ley ri Moisés nucꞌut ri chica modo nilitaj ri cꞌaslien. Pero inreꞌ man xinvil ta cꞌaslien, ruma xa camic ri xinvil.
ROM 7:11 Y quireꞌ xbꞌanataj viqꞌuin ruma ri pecado ri cꞌo pa vánima xiruꞌon engañar, ruma ja ri ley ri xucusaj chi xiruquimisaj.
ROM 7:12 Ri ley can santa, can otz y can choj nojiel ri nuꞌej.
ROM 7:13 Pero, ¿niꞌej came inreꞌ chi ja ri utzulaj ley reꞌ ri xuꞌon chuva chi xicon? Man quireꞌ ta, ruma ri ley can otz, pero ja ri pecado ri xcꞌamo-pa ri camic panoꞌ, ruma xuꞌon chuva chi inreꞌ man xinnimaj ta ri nuꞌej ri ley. Y rumareꞌ ri ley xucꞌut chinoch ri chica ri pecado; y riqꞌuin reꞌ, can kꞌalaj chi ri pecado can itziel.
ROM 7:14 Kataꞌn chi ri ley riqꞌuin ri Dios patanak-ve. Pero inreꞌ xa in vinak ri incꞌo pa rukꞌaꞌ ri pecado.
ROM 7:15 Inreꞌ man niꞌka ta panoꞌ (man niꞌan ta entender) ri niꞌan ruma nivajoꞌ niꞌan ri otz y man niꞌan ta, y man nivajoꞌ ta chic niꞌan ri itziel tak kax, pero xa jareꞌ ri niꞌan.
ROM 7:16 Y ri man nivajoꞌ ta niꞌan, xa jareꞌ yan chic niꞌan, riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ri ley otz ri nuꞌej.
ROM 7:17 Y rumareꞌ nquitiquir niꞌej chi man inreꞌ ta ri nquibꞌano ri man otz ta, xa ja ri pecado ri cꞌo pa vánima ri nibꞌano chuva chi niꞌan ri man otz ta.
ROM 7:18 Inreꞌ in jun vinak ri man jun otz cꞌo pa nucꞌaslien. Nivajoꞌ niꞌan ri otz, pero man nquitiquir ta.
ROM 7:19 Mesque ja ri otz ri nivajoꞌ niꞌan, man niꞌan ta. Y ri itziel ri man nivajoꞌ ta chic niꞌan, xa jareꞌ ri niꞌan.
ROM 7:20 Y xa ja ri man nivajoꞌ ta niꞌan, xa jareꞌ ri niꞌan, nikꞌalajin chi xa ja ri pecado ri cꞌo pa vánima ri nibꞌano chuva chi niꞌan ri man otz ta.
ROM 7:21 Y inreꞌ nitzꞌat chi siempre quireꞌ nibꞌanataj viqꞌuin, ruma antok inreꞌ nivajoꞌ niꞌan ri otz, man nquitiquir ta; ruma ri pecado ri cꞌo pa vánima.
ROM 7:22 Ri vánima can altíra niquicuot riqꞌuin ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios.
ROM 7:23 Pero vataꞌn chi cꞌo chic jun ley ri cꞌuayuon vichin. Y ri jun ley reꞌ man nrajoꞌ ta nuꞌon ri nurayij ri vánima. Ri ley reꞌ ja ri pecado. Can incꞌo pa rukꞌaꞌ y in-ximil.
ROM 7:24 ¡Juyeꞌ noch ruma ri nubꞌanun! ¿Chica nquicalo pa rukꞌaꞌ ri nu-cuerpo ri nquirucꞌuaj pa camic?
ROM 7:25 Xa tiox bꞌaꞌ niyaꞌ cha ri Dios, ruma ri Kajaf Jesucristo xirucol. Ruma ri vánima can nrajoꞌ nuꞌon ri ru-ley ri Dios. Pero cha ri nu-cuerpo niꞌan itziel tak kax, rumareꞌ cꞌa incꞌo chuxieꞌ ri ru-ley ri pecado.
ROM 8:1 Vacame cꞌa, man xtika ta chic ri nem castigo pa kaveꞌ, ruma ojreꞌ xa jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús, y man oj-ucꞌuan ta chic ruma ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, y xa ja yan chic ri Espíritu Santo ri oj-cꞌuayuon.
ROM 8:2 Antok xojuoc chuxieꞌ ri ru-ley ri Espíritu Santo richin cꞌaslien, ja xojcolotaj choch ri ru-ley ri pecado y ri camic, ruma ri Cristo Jesús.
ROM 8:3 Ri ru-ley ri Moisés man xtiquir ta xojrucol, ruma ojreꞌ man xkaꞌan ta ri nuꞌej. Pero chi nkojcolotaj, ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol choch-ulief, chi xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ. Pero jajaꞌ man jun ru-pecado, jajaꞌ xcon ruma ka-pecado ojreꞌ, y riqꞌuin reꞌ ri Dios xojrucol choch ri ru-poder ri pecado.
ROM 8:4 Quireꞌ xuꞌon chi quireꞌ ojreꞌ nakucꞌuaj jun choj cꞌaslien incheꞌl ri bꞌeꞌn can chupan ri ru-ley ri Moisés. Man oj-ucꞌuan ta chic ruma ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, ruma vacame xa ja ri Espíritu Santo ri cꞌuayuon kichin.
ROM 8:5 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, can joꞌc niquiꞌan pensar reꞌ. Pero ri i-ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo, can joꞌc niquiꞌan pensar ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo.
ROM 8:6 Ri joꞌc niquiꞌan pensar ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, xa camic ri nucꞌam-pa chica. Pero ri joꞌc niquiꞌan pensar ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, cꞌaslien y paz nucꞌam-pa chica.
ROM 8:7 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, can itziel niquitzꞌat ri Dios, man niquinimaj ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios, y man ncaꞌtiquir ta ncaꞌniman.
ROM 8:8 Ri i-ucꞌuan cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, man ncaꞌtiquir ta niquiꞌan ri nika choch ri Dios.
ROM 8:9 Pero ixreꞌ man ix-ucꞌuan ta chic cuma ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij; ixreꞌ xa ja ri Ru-Espíritu ri Dios ri cꞌuayuon ivichin. Can quireꞌ ibꞌanun, si es que cꞌo ri Ru-Espíritu ri Dios pa tak ivánima. Xa jun manak ri Ru-Espíritu ri Dios riqꞌuin, man richin ta ri Cristo.
ROM 8:10 Pero xa ri Cristo cꞌo pa tak ivánima, cꞌo iviqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma ntiel chi man jun chic i-pecado choch ri Dios. Y can ketzij chi ruma ri pecado nkucon-el choch-ulief, pero riqꞌuin ri Cristo cꞌo kacꞌaslien.
ROM 8:11 Si es que cꞌo ri Ru-Espíritu ri Dios pa tak ivánima, ri xcꞌasuon-el richin ri Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, ri Dios ri xcꞌasuon-el richin ri Cristo Jesús, xquixrucꞌasuoj jeꞌ el ixreꞌ chiquicajol ri quiminakiꞌ, ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin.
ROM 8:12 Rumareꞌ hermanos, ojreꞌ cꞌo kacꞌas riqꞌuin ri Espíritu Santo, pero quiqꞌuin ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij manak kacꞌas, ruma man otz ta chi nakaꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij.
ROM 8:13 Ruma xa ncaꞌkaꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, xa camic nucꞌam-pa chika. Pero xa riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo nkojcovin chirij ri itziel tak kax ri ncaꞌkarayij, can xticꞌujieꞌ kiqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
ROM 8:14 Ruma quinojiel ri i-ucꞌuan ruma ri Ru-Espíritu ri Dios, can i-ralcꞌual chic ri Dios.
ROM 8:15 Antok xyoꞌx ri Espíritu chika, ja xojuoc ralcꞌual ri Dios. Ruma ojier can, antok cꞌa ojcꞌo chuxieꞌ ri pecado, altíra nakaxiꞌij-kiꞌ. Pero vacame, ruma cꞌo ri Espíritu Santo kiqꞌuin, man chic nakaxiꞌij ta kiꞌ, y vacame Katataꞌ nakaꞌej cha ri Dios.
ROM 8:16 Ruma ja ri Espíritu Santo nibꞌano chika chi nakanaꞌ riqꞌuin kánima chi ketzij chi oj ralcꞌual ri Dios.
ROM 8:17 Y ruma oj ralcꞌual chic ri Dios, can cꞌo jeꞌ jun herencia ri xtiyoꞌx chika; junan xtiyoꞌx chika riqꞌuin ri Cristo. Pero xa nakacochꞌ ri sufrimiento, incheꞌl xuꞌon sufrir ri Cristo, xticꞌujieꞌ kakꞌij incheꞌl jajaꞌ cꞌo rukꞌij.
ROM 8:18 Vacame nakaꞌan sufrir ruma ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief; pero vataꞌn chi antok xkojbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, man junan ta riqꞌuin ri sufrimiento richin ri roch-ulief, ruma ri Cristo cꞌo rukꞌij y xtiyoꞌx kakꞌij chicaj.
ROM 8:19 Y ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri i-rubꞌanun ri Dios, can quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌkꞌalajin ri ralcꞌual ri Dios.
ROM 8:20 Ruma ri roch-ulief y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌon ri Dios can i-otz, pero después xuꞌon chica chi man jun quikalien. Quireꞌ xuꞌon ri Dios chica, y man ijejeꞌ ta xaꞌrayin. Pero ri Dios mismo rubꞌanun chica chi quiyoꞌien ri kꞌij chi ncaꞌchojmix chic.
ROM 8:21 Ri pecado xuꞌon cha nojiel ri ranun ri Dios, chi xqꞌuis pa quiveꞌ. Pero xtalka jun kꞌij chi xcaꞌcolotaj choch reꞌ. Incheꞌl xtibꞌanataj kiqꞌuin ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios chupan ri kꞌij antok xtiꞌan chika chi xticꞌujieꞌ kakꞌij.
ROM 8:22 Nojiel ri i-rubꞌanun ri Dios niquiꞌan sufrir y ncaꞌjilo incheꞌl nuꞌon jun ixok antok xalka ri kꞌij chi nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Quireꞌ quibꞌanun-pa hasta vacame.
ROM 8:23 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ. Ri kánima nuꞌon sufrir y nijilo. Can altíra nakajoꞌ chi nalka yan ri kꞌij antok xtikꞌalajin chi oj ralcꞌual ri Dios, y xticꞌaxtaj ri ka-cuerpo. Kataꞌn chi quireꞌ xtiꞌan chika, ruma yoꞌn chic ri Espíritu Santo pa tak kánima.
ROM 8:24 Ya xojcolotaj chupan ri ka-pecado, pero cꞌa cꞌo nicꞌaj chic kax ri i-kayoꞌien ri man nakatzꞌat ta. Xa ta cꞌo yan nojiel reꞌ kiqꞌuin, man ta i-kayoꞌien. Ruma man jun vinak cꞌa nroyoꞌiej jun kax ri xa cꞌo chic riqꞌuin.
ROM 8:25 Pero xa kayoꞌien ri man nakatzꞌat ta, cꞌo ka-paciencia kayoꞌien.
ROM 8:26 Y ri Espíritu Santo can nkojrutoꞌ, ruma jajaꞌ rataꞌn chi ojreꞌ manak kachukꞌaꞌ. Can nkojrutoꞌ jeꞌ riqꞌuin ri ka-oraciones, ruma ojreꞌ man kataꞌn ta chica ri otz chi nakacꞌutuj cha ri Dios. Jajaꞌ nucꞌutuj pa ka-cuenta ojreꞌ, y altíra nijilo antok nucꞌutuj, y ri jiluoj ri nuꞌon man nkojtiquir ta nakaꞌej riqꞌuin tzij.
ROM 8:27 Pero choch ri Dios, can kꞌalaj ri cꞌo pa tak kánima y choch jajaꞌ jeꞌ can kꞌalaj ri nuꞌon pensar ri Espíritu Santo. Ruma ri Espíritu Santo rataꞌn ri nurayij ri Dios, y jareꞌ ri nucꞌutuj pa ka-cuenta ojreꞌ ri can oj santos ralcꞌual ri Dios.
ROM 8:28 Ojreꞌ ri nakajoꞌ ri Dios y xojayox ruma jajaꞌ chi xojuoc ralcꞌual, ruma quireꞌ ranun-pa pensar pa kaveꞌ, can kataꞌn chi chica-na kax ri nakakꞌasaj pa kacꞌaslien, cꞌo otz nucꞌam-pa chika.
ROM 8:29 Ruma ri Dios ya rataꞌn kavach antok cꞌa majaꞌ kojalax, y xojruchaꞌ chi nkojuoc incheꞌl ri Rucꞌajuol. Ri Dios can nrajoꞌ chi oj qꞌuiy ta ri nkojuoc ralcꞌual y ja ri Rucꞌajuol ri naꞌay chikacajol.
ROM 8:30 Y ojreꞌ ri xojruchaꞌ ri Dios, can xojrayuoj; y ri oj-rayuon chic, xuꞌon chika chi manak chic ka-pecado choch; y ri manak chic ka-pecado choch, joꞌc chic kayoꞌien ri kꞌij antok xtuꞌon chika chi xticꞌujieꞌ kakꞌij riqꞌuin.
ROM 8:31 ¿Chica cꞌa nakaꞌej chirij reꞌ? Xa Dios cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ, ¿chica came nicovin chikij?
ROM 8:32 Ri Dios man xujoyovaj ta roch ri Rucꞌajuol chi xuya-pa chi xcon kuma konojiel ojreꞌ. Y ruma xuya-pa ri Rucꞌajuol, can kꞌalaj chi xtuya-pa nojiel kax chika.
ROM 8:33 ¿Chica xcaꞌbꞌano acusar ri xaꞌruchaꞌ ri Dios? Xa jajaꞌ mismo xbꞌano chica chi manak chic qui-pecado choch.
ROM 8:34 Ri Cristo xcon kuma ojreꞌ, y xcꞌastaj-pa, y vacame cꞌo pa ru-derecha ri Dios y nichꞌoꞌ pa ka-cuenta. Y ruma quireꞌ rubꞌanun ri Cristo kuma ojreꞌ, ¿cꞌo came jun ri nitiquir nucꞌutuj chi tika ri castigo pa kaveꞌ?
ROM 8:35 ¿Cꞌo came ri nicovin nkojralasaj-el riqꞌuin ri ru-amor ri Cristo? ¿Nicovin came ri sufrimiento, o ri bꞌis, o ri itziel nkojtzꞌiet ruma rubꞌeꞌ ri Cristo, o ri viꞌjal, o ri manak katziak, o ri peligro, o ri camic?
ROM 8:36 Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ruma oj avalcꞌual, ri nicꞌaj chic vinak nojiel tiempo nicajoꞌ nkojquiquimisaj; chiquivach ijejeꞌ, ojreꞌ xa oj incheꞌl ovejas ri can richin ncaꞌquimisas. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 8:37 Chiquivach nojiel reꞌ, man jun xtitiquir ta xkojralasaj riqꞌuin ri Cristo, ruma ri Cristo can altíra nkojrajoꞌ, y ojreꞌ can nkuchꞌacuon ruma jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin.
ROM 8:38 Y inreꞌ vataꞌn chi man jun ri xtitiquir xkojralasaj-el riqꞌuin ri Dios. Ni ri camic, ni ri nibꞌanataj chika vaveꞌ antok ojcꞌas choch-ulief, ni ri ángeles, ni ri itzal tak espíritus, ni ri autoridades, ni jun ri cꞌo vacame, ni man jun jeꞌ ri xtipa chakavach-apa,
ROM 8:39 ni ri naj jatol chicaj, ni ri cꞌo chuxieꞌ ka ri ulief, ni man jun chic kax bꞌanun ruma ri Dios ri nicovin nkojralasaj-el riqꞌuin ri ru-amor ri Dios, ruma xa jun kabꞌanun riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo.
ROM 9:1 Inreꞌ, ruma nuniman ri Cristo, can ketzij niꞌej y man nitzꞌak ta tzij chivach. Ri nujaluon y ri vánima quireꞌ niquiꞌej chuva, chi can ketzij, ruma ri Espíritu Santo quireꞌ jeꞌ nuꞌej, chi ri niꞌej chiva can ketzij.
ROM 9:2 Can altíra nquibꞌisuon y siempre nikꞌaxo vánima.
ROM 9:3 Ruma inreꞌ nivajoꞌ chi quinojiel ta nuvanakil israelitas niquinimaj ri Cristo. Xa ta inreꞌ nquilasas-el riqꞌuin ri Cristo y nika ri castigo panoꞌ, y xa riqꞌuin reꞌ ncaꞌcolotaj ri nuvanakil, niyaꞌ nutzij chi quireꞌ niꞌan chuva.
ROM 9:4 Ri israelitas qꞌuiy ri xyoꞌx chica. Ri Dios xuꞌon ralcꞌual chica, can xucꞌut rukꞌij chiquivach, y xuꞌon jun pacto quiqꞌuin. Chica ijejeꞌ xuya-ve ri ru-ley, y xucꞌut chiquivach ri chica niquiꞌan chi niquiyaꞌ rukꞌij. Y cꞌo xuꞌon prometer chica.
ROM 9:5 Ijejeꞌ i-rumáma can ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob. Y antok ri Cristo xpa vaveꞌ choch-ulief, chiquicajol ijejeꞌ xalax-ve. Ri Cristo jareꞌ ri Dios y cꞌo paroꞌ nojiel. Y richin nojiel tiempo niyoꞌx rukꞌij. Amén.
ROM 9:6 Man takaꞌan pensar chi ri Dios man rubꞌanun ta ri ruꞌeꞌn chupan ri ruchꞌabꞌal. Ruma man quinojiel ta ri israelitas i-choꞌn ruma ri Dios.
ROM 9:7 Man quinojiel ta ri rumáma can ri Abraham i-choꞌn ruma ri Dios. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xꞌeꞌx cha ri Abraham: Joꞌc ri i-rumáma ri Isaac xtiquibꞌinaj chi i-ketzij i-amáma, xchaꞌ ri Dios cha ri Abraham.
ROM 9:8 Y rumareꞌ nakatzꞌat chi man quinojiel ta ri rumáma can ri Abraham i-ralcꞌual ri Dios. Joꞌc ri i-ruchoꞌn ri xtuyaꞌ chica ri ranun prometer, xa chica ijejeꞌ ri niꞌeꞌx ruma ri Dios chi i-ralcꞌual chic.
ROM 9:9 Incheꞌl antok ri Dios xuꞌon prometer cha ri Abraham: Xquipa chic jun bꞌay aviqꞌuin antok xtalka ri kꞌij, y ri Sara ri avaxjayil xticꞌujieꞌ jun ral-alaꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Abraham.
ROM 9:10 Y can quire-ve xbꞌanataj. Can xalax-ve ri Isaac ri kamamaꞌ, ri ojier can tiempo. Y antok ri Isaac cꞌulan chic, ri Rebeca ri raxjayil xcꞌujieꞌ encinta (embarazada) y xaꞌlax icaꞌyeꞌ ral.
ROM 9:11 Y ruma ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ ral, can kꞌalaj chi ri Dios man nkuruchaꞌ ta ruma ri nakaꞌan. Jajaꞌ ncaꞌruchaꞌ ri can ranun-pa pensar chi ncaꞌruchaꞌ. Ruma antok majaꞌ caꞌalax ri icaꞌyeꞌ ral reꞌ, y majaꞌ kꞌalaj ri chica xtalquibꞌanaꞌ, xa otz o man otz ta,
ROM 9:12 ri Dios xuꞌej yan cha ri quitieꞌ: Ri nem xtuoc rusamajiel ri ruchakꞌ.
ROM 9:13 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Jacob nivajoꞌ. Pero ri Esaú man nivajoꞌ ta. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 9:14 ¿Chica xtakaꞌej? ¿Man choj ta came xuꞌon ri Dios? Man quireꞌ ta.
ROM 9:15 Incheꞌl ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok xꞌeꞌx cha ri Moisés: Ri nivajoꞌ nijoyovaj roch, can nijoyovaj-ve roch. Y ri nivajoꞌ nitoꞌ, can nito-ve. Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Moisés.
ROM 9:16 Can kꞌalaj chi antok ri Dios cꞌo ri nuyaꞌ chika, quireꞌ nuꞌon joꞌc ruma nujoyovaj kavach, y man ruma ta jareꞌ ri altíra nakajoꞌ y nkojxulie-nkojjotieꞌ chucunuxic.
ROM 9:17 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can; ri Dios xuꞌej cha ri Faraón: Xanpilisaj chi xkꞌalajin ri nu-poder aviqꞌuin. Ruma nivajoꞌ chi nitzijos ri nubꞌeꞌ nojiel tanamet ri icꞌo choch-ulief. Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Faraón ojier can tiempo.
ROM 9:18 Y rumareꞌ nakatzꞌat chi ri Dios nujoyovaj roch jun vinak xa nrajoꞌ nujoyovaj roch, o nuꞌon cof ránima cha ri nrajoꞌ nuꞌon cof cha.
ROM 9:19 Pero man ruma ta reꞌ ixreꞌ ntiꞌan pensar: ¿Karruma oj pecadores nuꞌej chika? Ruma ¿chica nitiquir nukꞌat choch ri Dios ri chica nrajoꞌ nuꞌon?
ROM 9:20 Pero inreꞌ niꞌej: Ojreꞌ oj vinak man nkojtiquir ta nakaꞌej cha ri Dios chi man otz ta ri nuꞌon. ¿Otz came chi jun bꞌajoꞌy nuꞌej cha ri xbꞌano richin: Karruma quireꞌ xaꞌan chuva?
ROM 9:21 Ruma riqꞌuin ri aj-bꞌanoy-bꞌajoꞌy cꞌo-ve ri chica nrajoꞌ nuꞌon cha ri barro. Ruma cha ri barro nitiquir nuꞌon jun bꞌajoꞌy ri cꞌo rakalien y nuꞌon jun ri xa manak rakalien.
ROM 9:22 Y quireꞌ jeꞌ ri Dios, pa rukꞌaꞌ jajaꞌ cꞌo-ve chi nucꞌut ri ru-poder y ri rayoval pa quiveꞌ ri vinak. Pero altíra i-rucachꞌuon, mesque otz ta chi xka yan ta ri rayoval pa quiveꞌ y xaꞌqꞌuis yan ta.
ROM 9:23 Y chi nucꞌut chi altíra rukꞌij, xujoyovaj kavach, y xojruchaꞌ yan chi xtiꞌkilaꞌ jun utzulaj cꞌaslien riqꞌuin jajaꞌ, y nicꞌujieꞌ kakꞌij.
ROM 9:24 Quireꞌ rubꞌanun kiqꞌuin ojreꞌ ri xojrayuoj, chi israelitas y man israelitas ta.
ROM 9:25 Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Oseas: Ri vinak ri man i-nutanamit ta, xtinꞌan chica chi xcaꞌuoc nutanamit. Ri man i-vajoꞌn ta pa, xcaꞌnvajoꞌ.
ROM 9:26 Y ri lugar pacheꞌ xꞌeꞌx chica ri vinak: Ixreꞌ man ix nutanamit ta, chireꞌ chupan ri mismo lugar xtiꞌeꞌx chica chi i-ralcꞌual chic ri cꞌaslic Dios.
ROM 9:27 Y chikij ojreꞌ israelitas, cꞌo ri xuꞌej can ri profeta Isaías. Jajaꞌ can cof xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ojreꞌ ri oj rumáma can ri Israel, can oj qꞌuiy; can oj incheꞌl ri sanayeꞌ chuchiꞌ ri mar, ruma man jun nitiquir nijilan kichin. Pero man oj qꞌuiy ta ri xkojcolotaj.
ROM 9:28 Ri Ajaf Dios can ruꞌeꞌn chi xtuyaꞌ ri castigo paroꞌ ri roch-ulief. Y can incheꞌl ruꞌeꞌn, can pa ruchojmil xtuꞌon y can chaꞌnin xtibꞌanataj.
ROM 9:29 Ri profeta Isaías ruꞌeꞌn can jeꞌ: Ri Dios ri cꞌo nojiel poder riqꞌuin, xa ta jajaꞌ xojruqꞌuis konojiel, man jun ta kamáma xaꞌcꞌujieꞌ. Can ta xbꞌanataj kiqꞌuin incheꞌl ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri tanamet Sodoma y Gomorra ojier can tiempo. Quireꞌ xuꞌej ri Isaías.
ROM 9:30 ¿Chica cꞌa nakaꞌej chirij reꞌ? Ri man israelitas ta, mesque man quitijuon ta pa quikꞌij chi ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios, pero xa ja yan chic ijejeꞌ ri can ketzij chi xiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. Quireꞌ niꞌan chica quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ROM 9:31 Pero ri kavanakil israelitas can nicajoꞌ niquiꞌan ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios, pero man ncaꞌtiquir ta.
ROM 9:32 ¿Y karruma? Ruma man quicukubꞌan ta quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Xa ja ri ru-ley ri Moisés ri altíra nicajoꞌ niquiꞌan y man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Jesucristo; rumareꞌ xquitupij cakan choch ri Abꞌaj.
ROM 9:33 Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can: Inreꞌ xtinyaꞌ jun Abꞌaj pa tanamet Sion, y icꞌo ri xtiquitupij cakan choch ri Abꞌaj reꞌ y xcaꞌtzak paroꞌ. Pero ri xtiquinimaj, man xcaꞌqꞌuixbꞌax ta. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:1 Hermanos, ri nicꞌutuj cha ri Dios y ri nurayij ri vánima, ja ta chi ri kavanakil israelitas ncaꞌcolotaj.
ROM 10:2 Inreꞌ vataꞌn chi ijejeꞌ niquiꞌan ri rusamaj ri Dios, pero man niquiꞌan ta incheꞌl rubꞌanic ri rucꞌutun ri Dios.
ROM 10:3 Niquiꞌan chi man cataꞌn ta chica modo niquiꞌan chi quireꞌ ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios. Y rumareꞌ niquitej quikꞌij chi niquiꞌan ri niquiꞌan pensar ijejeꞌ, y man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Dios.
ROM 10:4 Ri ley xqꞌuis antok xalka ri Cristo. Quireꞌ xbꞌanataj, chi quireꞌ chica-na vinak ri xtiniman ri Cristo, ntiel chi manak chic ru-pecado choch ri Dios.
ROM 10:5 Ri Moisés rutzꞌibꞌan can ri chica nicꞌatzin niquiꞌan ri vinak chi quireꞌ ntiel chi manak chic qui-pecado choch ri Dios ruma ri ley. Jajaꞌ rutzꞌibꞌan can: Ri nibꞌano nojiel ri nuꞌej ri ley, can xtiril ri cꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Quireꞌ rutzꞌibꞌan can.
ROM 10:6 Pero ri nicꞌatzin nakaꞌan chi quireꞌ ntiel chi manak chic ka-pecado choch ri Dios, ja chi takacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo. Y mareꞌ nuꞌej: Man takaꞌej pa kánima: ¿Chica xtiꞌa chila chicaj chi xtirukasaj-pa ri Cristo? Ruma jajaꞌ xka yan pa.
ROM 10:7 Y man takaꞌej jeꞌ: ¿Chica xtiꞌa pacheꞌ icꞌo-ve ri quiminakiꞌ chi xtirucꞌama-pa ri Cristo? Ruma jajaꞌ ya xcꞌastaj-el.
ROM 10:8 Ri chꞌabꞌal chi ncacolotaj xa cierca cꞌo-ve, xa pan avánima cꞌo-ve, y pan achiꞌ jeꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y ja chꞌabꞌal reꞌ ri nakatzijuoj, y nuꞌej chi kacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
ROM 10:9 Y xa atreꞌ naꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Ajaf, y xa nanimaj riqꞌuin nojiel avánima chi jajaꞌ xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ ruma ri Dios, xcacolotaj.
ROM 10:10 Chi ncacolotaj y chi ntiel chi manak chic a-pecado choch ri Dios, can riqꞌuin nojiel avánima tanimaj ri Jesús, y naꞌej chi animan.
ROM 10:11 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Quinojiel ri vinak ri xtiquinimaj jajaꞌ, man xcaꞌqꞌuixbꞌax ta. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:12 Oj junan konojiel, oj israelitas o man oj israelitas ta. Ri Ajaf, can Kajaf konojiel y qꞌuiy ri nuyaꞌ chica ri ncaꞌcꞌutun cha.
ROM 10:13 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Quinojiel ri xtiquicꞌutuj cha ri Ajaf chi caꞌrucaloꞌ, can xcaꞌcolotaj-ve. Quireꞌ nuꞌej.
ROM 10:14 ¿Pero chica modo xtucꞌutuj jun chi ticuol ruma ri Jesucristo, y xa man nunimaj ta chi jajaꞌ ri nicalo? ¿O cheꞌl xtunimaj, xa man jun raxan chirij ri Jesucristo? ¿Y cheꞌl xtiraꞌxaj, xa man jun nitzijuon cha?
ROM 10:15 ¿Y cheꞌl xtitzijos ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa man jun nitak-el? Pero chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: ¡Can altíra jaꞌal ri cakan ri i-bꞌanak chutzijoxic ri evangelio; ri niquitzijuoj ri chica modo nicꞌujieꞌ ri paz! Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:16 Pero man quinojiel ta vinak ncaꞌniman ri nuꞌej ri evangelio. Incheꞌl rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías: Ajaf, ¿chica xniman ri atzij ri xkatzijuoj? Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can.
ROM 10:17 Chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx, nicꞌatzin chi naꞌay nakaxaj ri chꞌabꞌal. Y ri chꞌabꞌal ri nicꞌatzin nakaxaj, ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ROM 10:18 Y inreꞌ niꞌej: ¿Man ivaxan ta came ri ruchꞌabꞌal ri Dios? Chupan ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Choch nojiel ri roch-ulief i-bꞌanak ri ncaꞌtzijuon richin. Y chica-na lugar icꞌo vinak, chireꞌ niquitzijuoj jeꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:19 Y inreꞌ niꞌej jeꞌ, chi ri kavanakil israelitas cataꞌn ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Naꞌay katzꞌataꞌ ri nuꞌej ri Dios chupan ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés: Icꞌo ri man i-nutanamit ta y man jun cataꞌn. Pero xa ja yan chic ijejeꞌ ri xcaꞌncol y rumareꞌ ixreꞌ israelitas itziel xquiꞌtzꞌat y xtipa ivoyoval. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:20 Pero más kꞌalaj ri rutzꞌibꞌan can ri profeta Isaías, ri nuꞌej: Ri vinak ri man xaꞌcanun ta vichin, xinquil. Can xincꞌut-viꞌ chiquivach, mesque man xquicꞌutuj ta pacheꞌ incꞌo-ve. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 10:21 Pero ri Dios nuꞌej chiquij ri kavanakil israelitas: Can kꞌij-kꞌij ncaꞌnvayuoj chi ncaꞌpa viqꞌuin y nujakuon nukꞌaꞌ chi i-voyoꞌien, pero ijejeꞌ xa man ncaꞌniman ta y man nicajoꞌ ta niquiꞌan ri niꞌej chica. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 11:1 Y inreꞌ niꞌej chiva: ¿Ruyoꞌn came can ri Dios ri rutanamit? Man quireꞌ ta. Ruma inreꞌ can in israelita. Y in rumáma can ri Benjamín y ri Benjamín rumáma can ri Abraham.
ROM 11:2 Ri Dios man ruyoꞌn ta can ri rutanamit; ri Dios can pa rutzꞌucbꞌal-pa rajoꞌn-pa. ¿Man ivataꞌn ta ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can chirij ri Elías? Ri Elías xchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios chiquij ri ruvanakil israelitas, y xuꞌej:
ROM 11:3 Ajaf, xaꞌquivulij ri altares ri avichin atreꞌ y xaꞌquiquimisaj ri nicꞌaj chic a-profetas. Xa nuyuon chic inreꞌ incꞌo can y nquinquicanuj jeꞌ chi nquinquiquimisaj. Quireꞌ xuꞌej ri Elías cha ri Dios.
ROM 11:4 ¿Y chica xuꞌej ri Dios cha ri Elías? Ri Dios xuꞌej: Man ayuon ta atcꞌo can. Cꞌa icꞌo i-siete (ivukuꞌ) mil ri icꞌo can, ri man quiyoꞌn ta rukꞌij ri ídolo Baal. Quireꞌ xuꞌej ri Dios cha ri Elías.
ROM 11:5 Y quireꞌ jeꞌ vacame cꞌo jun chꞌiti grupo kavanakil israelitas ri i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios.
ROM 11:6 Ri i-choꞌn ruma ri Dios, man i-choꞌn ta ruma otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien; ijejeꞌ i-choꞌn, xa ruma ri ru-favor ri Dios. Xa ta i-choꞌn ruma ri otz ri ncaꞌquiꞌan pa quicꞌaslien, man ta niꞌeꞌx chi i-choꞌn ruma ri ru-favor ri Dios.
ROM 11:7 Y reꞌ nucꞌut chakavach chi ri nicꞌaj kavanakil ri i-choꞌn ruma ri Dios xquil yan jun utzulaj cꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Pero ri nicꞌaj chic kavanakil ri man i-choꞌn ta ruma ri Dios, xa xꞌan cof cha ri cánima.
ROM 11:8 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Dios xuyaꞌ chica incheꞌl jun tremenda varan, xa incheꞌl man ncaꞌtzuꞌn ta y incheꞌl man ncaꞌcꞌaxan ta. Cꞌa quireꞌ quibꞌanun vacame. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can.
ROM 11:9 Y ri David ruꞌeꞌn can jeꞌ: Ri quinamakꞌej xtuoc ta qui-trampa y xtuoc ta incheꞌl yaꞌl ri ncaꞌka chupan. Ja ta reꞌ ri xtitzako quichin y xtuoc qui-castigo.
ROM 11:10 Xtikꞌakumir cꞌa ri quinakꞌavach, chi quireꞌ man xcaꞌtzuꞌn ta; can luculic ta quij xtiquiꞌan richin nojiel tiempo. Quireꞌ ri ruꞌeꞌn can ri David.
ROM 11:11 Inreꞌ man niꞌej ta chi ri kavanakil xquitupij cakan y xaꞌtzak richin xa jun tiempo. Man quireꞌ ta. Pero ruma man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, mareꞌ ri Dios ncaꞌrucol ri vinak ri man israelitas ta, xa richin nucꞌasuoj pa cánima ri israelitas chi niquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal.
ROM 11:12 Ri israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuyaꞌ ri ru-bendición chica nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta. Pero más qꞌuiy ri bendición ri xcaꞌpa antok ri kavanakil israelitas xtiquinimaj.
ROM 11:13 Y cꞌo jeꞌ ri nivajoꞌ niꞌej chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta: Inreꞌ in jun apóstol ri in-takuon-pa iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Can niyaꞌ rukꞌij ri nusamaj,
ROM 11:14 ruma nivajoꞌ nicꞌasuoj pa cánima ri nuvanakil israelitas chi ncaꞌcolotaj ta nicꞌaj, antok niquitzꞌat ri nusamaj.
ROM 11:15 Ri Dios xaꞌruꞌon recibir ri man israelitas ta, y jareꞌ ri xuꞌon ri Dios antok xaꞌruyaꞌ can ri nuvanakil israelitas. Pero antok ri nuvanakil xtiquinimaj chic ri Dios y jajaꞌ xcaꞌruꞌon chic recibir, después xcaꞌcꞌastaj y xtiquicꞌuaj jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien.
ROM 11:16 Ri israelitas can i-choꞌn naꞌay. Can i-incheꞌl ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios. Xa ri naꞌay tak simíta ri niyoꞌx choch ri Dios can i-sagrada, quireꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic simíta. Y xa i-choꞌn ri ruxieꞌ, i-choꞌn jeꞌ ri rukꞌaꞌ.
ROM 11:17 Ri nuvanakil israelitas can i-incheꞌl ri chieꞌ rubꞌinan olivo, can jaꞌal ticuon. Pero icꞌo rukꞌaꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el. Y ixreꞌ ri man ix israelitas ta man ix rukꞌaꞌ ta ri chieꞌ reꞌ, xa ix richin jun chic olivo ri man ticuon ta, ri xa ruyuon xiel-pa. Pero xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ ri ticuon y qꞌuiy bendición iviluon.
ROM 11:18 Pero man otz ta chi ntina-ka-iviꞌ chi ix nimaꞌk y ntiꞌan chica ri nuvanakil chi man jun quikalien ruma xaꞌlasas-el. Man otz ta ntiꞌan quireꞌ, ruma ivataꞌn chi man ja ta ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri tzꞌamayuon ri ruxieꞌ, xa ja ri ruxieꞌ ri tzꞌamayuon ri rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Y ixreꞌ xa ix rukꞌaꞌ ri chieꞌ y man ix ruxieꞌ ta.
ROM 11:19 Y ixreꞌ ntiꞌej: Ojreꞌ otz kabꞌanun ruma icꞌo rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri xaꞌjuokꞌ-el, richin chi ojreꞌ ri xojyoꞌx can pa quicꞌaxiel.
ROM 11:20 Can ketzij chi ijejeꞌ, ruma man xquinimaj ta ri Dios, rumareꞌ xaꞌlasas-el. Pero ixreꞌ xa ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios ixcꞌo can pa quicꞌaxiel. Ruma cꞌa reꞌ man tina-ka-iviꞌ chi ix otz. Xa tixiꞌij-iviꞌ.
ROM 11:21 Ruma ivataꞌn chi ri Dios man xaꞌruꞌon ta perdonar ri nuvanakil israelitas. Xa xaꞌralasaj-el, mesque ijejeꞌ can i-rukꞌaꞌ ri chieꞌ. Xa quireꞌ xuꞌon quiqꞌuin ijejeꞌ, ixreꞌ jeꞌ man nquixruꞌon ta perdonar.
ROM 11:22 Can tivatamaj chi ri Dios altíra otz runoꞌj, pero jajaꞌ can nuꞌon juzgar ri pecado. Jajaꞌ nuyaꞌ ri castigo chica ri man xquinimaj ta rutzij. Chiva ixreꞌ otz runoꞌj rubꞌanun, pero siempre tiyaꞌ ivánima riqꞌuin. Ruma xa man quireꞌ ta xtiꞌan, ixreꞌ jeꞌ xquixlasas-el.
ROM 11:23 Y xa ri nuvanakil niquinimaj chic, ri Dios ncaꞌruyaꞌ chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ olivo, ruma choch ri Dios man jun cuesta chi nuꞌon.
ROM 11:24 Ixreꞌ can ix incheꞌl rukꞌaꞌ jun chieꞌ olivo ri man xtic ta, xa ruyuon xiel-pa; pero xixlasas-pa riqꞌuin ri chieꞌ reꞌ y xixyoꞌx paroꞌ ri chieꞌ olivo ri can ticuon, mesque man ix richin ta ri chieꞌ reꞌ. Y xa quireꞌ xꞌan chiva ixreꞌ, más xtiꞌan chica ri nuvanakil israelitas, ijejeꞌ can xcaꞌyoꞌx chic jun bꞌay paroꞌ ri chieꞌ ri can ticuon; ruma ijejeꞌ can i-richin ri chieꞌ reꞌ.
ROM 11:25 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, chi quireꞌ man tina-ka-iviꞌ ixreꞌ chi más ix otz chiquivach ri israelitas. Ri nuvanakil israelitas ri cof cánima quibꞌanun, quireꞌ xcaꞌcꞌujieꞌ, cꞌa xcaꞌtzꞌakat-na ri man israelitas ta chi xcaꞌcolotaj.
ROM 11:26 Cꞌajareꞌ xcaꞌcolotaj ri nuvanakil israelitas. Incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Jun ri nicalo, xtipa pa tanamet Sion, y xtiralasaj-el ri itziel tak noꞌj chiquicajol ri rumáma can ri Jacob.
ROM 11:27 Y inreꞌ xtinvalasaj-el ri qui-pecados, ruma jareꞌ ri pacto ri xinꞌan quiqꞌuin. Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can.
ROM 11:28 Icꞌo nuvanakil israelitas itziel niquitzꞌat ri Dios ruma man quiniman ta ri evangelio. Y ruma man quiniman ta, ri Dios xuyaꞌ ri ruchꞌabꞌal chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Pero ri Dios cꞌa altíra ncaꞌrajoꞌ ri nuvanakil, ruma i-ruchoꞌn y ruma jeꞌ ri ruꞌeꞌn chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ.
ROM 11:29 Ruma antok ri Dios nuyaꞌ jun kax, man xtumaj ta chic; y antok nrayuoj ri rutanamit, man xtucꞌax ta chic ri rutzij.
ROM 11:30 Ojier can, ixreꞌ ri man ix israelitas ta man xixniman ta cha ri Dios. Pero antok ri nuvanakil israelitas xquiyaꞌ can ri Dios, jajaꞌ xujoyovaj ivach ixreꞌ.
ROM 11:31 Ri nuvanakil man quiniman ta ri Dios vacame, pero xtalka ri kꞌij antok ri Dios xtujoyovaj chic quivach jun bꞌay, y xtiquiꞌan chic recibir ri incheꞌl xuꞌon chiva ixreꞌ.
ROM 11:32 Ri Dios ruꞌeꞌn chi quinojiel vinak cꞌo qui-pecado; richin nujoyovaj quivach quinojiel.
ROM 11:33 ¡Ri Dios can altíra otz, can qꞌuiy noꞌj cꞌo riqꞌuin! ¡Man jun nicovin niꞌeꞌn ri runoꞌj y man jun nicovin niꞌeꞌn karruma nuꞌon ri nuꞌon!
ROM 11:34 Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: ¿Cꞌo came jun vinak runaꞌien ri chica nuꞌon pensar ri Ajaf Dios? ¿O cꞌo came jun ri nitiquir nuꞌej cha ri Dios ri chica otz chi nuꞌon?
ROM 11:35 ¿O cꞌo came jun vinak ri nusipaj jun kax naꞌay cha ri Dios, y ri Dios cꞌajareꞌ xtuya-pa rucꞌaxiel cha? Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 11:36 Ruma jajaꞌ ri xbꞌano nojiel. Can riqꞌuin jajaꞌ patanak nojiel. Y nojiel ri xaꞌruꞌon, can richin chi niquiyaꞌ rukꞌij. Can tiyoꞌx cꞌa rukꞌij ri Dios richin nojiel tiempo. Amén.
ROM 12:1 Hermanos, ri Dios can nujoyovaj kavach. Rumareꞌ niꞌan rogar chiva chi can tijacha-iviꞌ pa rukꞌaꞌ jajaꞌ. Can incheꞌl ntiꞌan chica ri chicop ri ntiyaꞌ cha ri Dios, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ, tiyaꞌ ri icꞌaslien cha ri Dios. Jun cꞌaslien santa, incheꞌl ri nrajoꞌ jajaꞌ, y quireꞌ nikꞌalajin chi can ketzij ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios.
ROM 12:2 Man tivucꞌuaj ri quicꞌaslien ri vinak ri man quiniman ta ri Dios. Xa tiyaꞌ lugar cha ri Dios chi nucꞌax ri inoꞌj, chi quireꞌ xticꞌaxtaj ri icꞌaslien. Y quireꞌ xtivatamaj ri chica nrajoꞌ ri Dios chi ntiꞌan. Ri nrajoꞌ jajaꞌ, ja ri otz, ri nika choch y ri jaꞌal.
ROM 12:3 Ruma ri ru-favor ri Dios, xiruyaꞌ chupan ri rusamaj. Rumareꞌ niꞌej chiva ixvonojiel: Man tiꞌan chi ix nimaꞌk tak vinak, ruma man otz ta quireꞌ ntiꞌan. Can titzꞌata-ka-iviꞌ xa can ketzij icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri samaj ri yoꞌn chiva ruma ri Dios. Pero man junan ta roch kasamaj ruyoꞌn chika konojiel.
ROM 12:4 Can incheꞌl rubꞌanun ri ka-cuerpo, cꞌo rukꞌaꞌ, cꞌo rakan, cꞌo nakꞌaroch, pero man junan ta quisamaj.
ROM 12:5 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri kaniman ri Cristo, oj qꞌuiy y man junan ta kasamaj. Pero junan ojcꞌo y nakatola-kiꞌ ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo.
ROM 12:6 Ruma ri favor ri patanak chicaj ruyoꞌn jun kasamaj chikajunal, y ri samaj ri xrajoꞌ ri Dios, jareꞌ ri xuyaꞌ chika. Rumareꞌ, xa cꞌo ri nuꞌej ri Dios cha jun, can tuꞌej chica ri nicꞌaj chic. Y tuꞌej cꞌa chi cukul rucꞌuꞌx riqꞌuin ri nuꞌej.
ROM 12:7 Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutoꞌ nicꞌaj chic, caꞌrutoꞌ. Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutijuoj nicꞌaj chic, caꞌrutijuoj.
ROM 12:8 Xa yoꞌn cha jun chi nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima nicꞌaj chic, can quireꞌ tubꞌanaꞌ. Xa yoꞌn cha jun chi ncaꞌrutoꞌ riqꞌuin miera, caꞌrutoꞌ riqꞌuin nojiel ránima. Xa yoꞌn cha jun chi nucꞌuan quichin nicꞌaj chic, can tutijaꞌ rukꞌij chi otz nuꞌon cha. Xa yoꞌn cha jun chi nujoyovaj quivach ri nicꞌaj chic, can tiquicuot antok nuꞌon quireꞌ.
ROM 12:9 Can tivajo-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ riqꞌuin nojiel ivánima, y mani riqꞌuin caꞌyeꞌ ipalaj. Tiyaꞌ can ri man otz ta y tibꞌanaꞌ ri otz.
ROM 12:10 Tivajo-iviꞌ riqꞌuin nojiel ivánima incheꞌl xa ivachꞌalal-iviꞌ y tibꞌanaꞌ respetar-iviꞌ.
ROM 12:11 Man quixkꞌoran, xa riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri rusamaj ri Ajaf.
ROM 12:12 Tiquicuot ri ivánima ruma ivoyoꞌien nojiel ri ruꞌeꞌn ri Dios chiva. Ticꞌujieꞌ i-paciencia chupan ri sufrimiento. Siempre tibꞌanaꞌ orar.
ROM 12:13 Antok icꞌo ri i-ralcꞌual chic ri Dios ri cꞌo nicꞌatzin chica, quiꞌitoꞌ. Tiyaꞌ qui-posada antok nicajoꞌ posada.
ROM 12:14 Ri vinak ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin y niquiꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir, ticꞌutuj cha ri Dios chi caꞌrubꞌanaꞌ bendecir, y man ticꞌutuj chi caꞌrubꞌanaꞌ maldecir.
ROM 12:15 Quixquicuot quiqꞌuin ri ncaꞌquicuot, y quixuokꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌuokꞌ.
ROM 12:16 Junan ivánima tibꞌanaꞌ y man tinaꞌ chi ix nimaꞌk, xa junan ivach tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri manak-oc quikalien y man tiꞌan pensar chi altíra inoꞌj.
ROM 12:17 Xa cꞌo jun vinak cꞌo itziel tak kax nuꞌon chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel cha. Can titijaꞌ ikꞌij chi ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz chiquivach ri vinak.
ROM 12:18 Man tiꞌan ayoval, can titijaꞌ ikꞌij chi nquixcꞌujieꞌ en paz quiqꞌuin quinojiel vinak.
ROM 12:19 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Xa icꞌo ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel chica. Xa tiyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ ri xtiyoꞌn rucꞌaxiel chica ruma ri niquiꞌan. Incheꞌl nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can: Inreꞌ nquibꞌano castigar, y inreꞌ jeꞌ xquiyoꞌn rucꞌaxiel chica ri niquiꞌan pecado. Quireꞌ nuꞌej ri Ajaf.
ROM 12:20 Y rumareꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Xa ninem rupan ri itziel ncarutzꞌat, tayaꞌ ruvay, y xa chakeꞌj ruchiꞌ, tayaꞌ ruyaꞌ, ruma xa quireꞌ xtaꞌan, jajaꞌ xtiqꞌuix ruma ri itziel tak kax ri rubꞌanun chava. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 12:21 Man tiyaꞌ lugar chi nquixchꞌacataj ruma ri itziel tak kax ri niꞌan chiva. Ixreꞌ ja ri otz tibꞌanaꞌ y jareꞌ ri xtichꞌacuon chirij ri itziel.
ROM 13:1 Can nicꞌatzin chi konojiel nkojniman chica ri autoridades. Ruma quinojiel ri autoridades ja ri Dios i-yaꞌyuon, y jajaꞌ yaꞌyuon ri autoridad pa quikꞌaꞌ.
ROM 13:2 Rumareꞌ, xa man nkojniman ta chica ri autoridades, riqꞌuin ri Dios nakaꞌan-ve ayoval, ruma ja ri Dios i-yaꞌyuon ri autoridades. Y xa quireꞌ nakaꞌan, kayuon nakayuoj-ka ri castigo pa kaveꞌ.
ROM 13:3 Jun autoridad man nuyaꞌ ta castigo pa quiveꞌ ri niquiꞌan ri otz, joꞌc pa quiveꞌ ri i-bꞌanoy itziel tak kax nuya-ve ri castigo. Can kabꞌanaꞌ ri otz, chi quireꞌ man jun chica niꞌan chika. Y xa ruyuon otz nakaꞌan, otz nkojtzꞌiet cuma ri autoridades.
ROM 13:4 Ruma ri Dios i-ruyoꞌn ri autoridades chi nkojquichajij. Pero xa nakaꞌan ri man otz ta, kaxiꞌij-kiꞌ chiquivach, ruma ijejeꞌ xcaꞌyoꞌn ri castigo pa kaveꞌ. Can i-yoꞌn ruma ri Dios chi niquiyaꞌ castigo pa quiveꞌ ri i-bꞌanoy itziel tak kax.
ROM 13:5 Rumareꞌ nicꞌatzin chi nkojniman chica ri autoridades, ruma quireꞌ nuꞌej ri kajaluon y ri kánima chika y man joꞌc ta ruma man nkojꞌan ta castigar.
ROM 13:6 Mareꞌ katajoꞌ ri impuestos, ruma ja ri Dios yaꞌyuon quisamaj ri autoridades, chi niquiꞌan gobernar kꞌij-kꞌij.
ROM 13:7 Can katzoliej kacꞌas chica ri cꞌo kacꞌas quiqꞌuin. Katajoꞌ ri impuesto richin ri miera ri nakachꞌec. Katajoꞌ ri nicꞌaj chic impuestos. Ri vinak ri cꞌo ru-respeto, kabꞌanaꞌ respetar. Ri i-nimaꞌk tak vinak, can kabꞌanaꞌ chica chi i-nimaꞌk tak vinak.
ROM 13:8 Man otz ta nicꞌujieꞌ kacꞌas choj-iqꞌuin-na, xa kajo-kiꞌ; ruma xa ncaꞌkajoꞌ ri nicꞌaj chic, can nakaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios.
ROM 13:9 Ri ley reꞌ nuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic; man caquimisan; man catalakꞌ; man tatzꞌak tzij chirij jun chic; man tarayij chi aviqꞌuin ta atreꞌ cꞌo-ve ri cꞌo riqꞌuin jun chic. Y cꞌo jeꞌ nicꞌaj chic kax ri nuꞌej ri ley, pero nojiel reꞌ ntuoc chupan jun tzij ri nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo.
ROM 13:10 Xa ncaꞌkajoꞌ ri vinak, man jun itziel nakaꞌan chica. Y quireꞌ nakaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ley, xa ncaꞌkajoꞌ ri vinak.
ROM 13:11 Y tibꞌanaꞌ nojiel reꞌ ruma ivataꞌn chica tiempo ojcꞌo. Ya xalka ri huora chi nquixcꞌastaj riqꞌuin ri ivaran, ruma ya nalka ri kꞌij antok ri Cristo xkojrucol-el richin xa jun tiempo. Ruma vacame más cierca cꞌo ri kꞌij reꞌ, que antok xkanimaj.
ROM 13:12 Ri kꞌakuꞌn nakꞌax yan, y nikꞌalajin-pa ri kꞌij. Rumareꞌ, xa cꞌa ncaꞌkaꞌan kax richin ri kꞌakuꞌn, kayaꞌ can. Nicꞌatzin chi ja ri luz nakacusaj chi nkuchꞌacuon chirij ri itziel.
ROM 13:13 Ojreꞌ ojcꞌo chic chupan ri sakil, rumareꞌ kucꞌuaj jun cꞌaslien otz. Man otz ta nkojkꞌabꞌar, ni man otz ta nakꞌax ruveꞌ ri vaꞌen ri nakaꞌan. Man otz ta chi ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ja ri nurayij ri qui-cuerpo niquiꞌan; man jun itziel kax nrajoꞌ chi nakaꞌan. Man otz ta nicꞌujie-ka ayoval chikacajol y itziel nakatzꞌat jun ruma otz cꞌo.
ROM 13:14 Nicꞌatzin chi joꞌc jun nakaꞌan riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, y man takaꞌan pensar nakayaꞌ lugar chica ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo.
ROM 14:1 Ri nicajoꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ iviqꞌuin, can quiꞌbꞌanaꞌ recibir otz, mesque ijejeꞌ majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) chi joꞌc ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo ncaꞌcolotaj. Y man tiꞌan ayoval quiqꞌuin ruma ri niquiꞌan pensar.
ROM 14:2 Chiquivach nicꞌaj, otz nitij nojiel, pero chiquivach ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) chi joꞌc ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo ncaꞌcolotaj, xa ja ri kꞌayis ri otz nitij.
ROM 14:3 Ri niquitej nojiel, man itziel caꞌquitzꞌat ri man niquitej ta nojiel. Y ijejeꞌ man tiquiꞌej chi man otz ta ri niquiꞌan ri niquitej nojiel. Ri Dios can i-ranun recibir quinojiel.
ROM 14:4 ¿At chica atreꞌ chi naꞌan juzgar ri siervo ri man avichin ta atreꞌ? Xa ja ri rajaf ri niꞌeꞌn xa otz ri nuꞌon o xa man otz ta. Ruma ri Ajaf Dios can cꞌo nojiel poder riqꞌuin chi nuꞌon cha chi choj nicꞌujieꞌ.
ROM 14:5 Icꞌo niquiꞌej chi cꞌo kꞌij ri altíra quikalien, y icꞌo nicꞌaj chic niquiꞌej chi nojiel kꞌij xa i-junan. Y rumareꞌ otz tiquibꞌanaꞌ pensar chiquijunal ri chica niquiꞌan.
ROM 14:6 Ruma icꞌo nicꞌaj niquichaꞌ ri kꞌij chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y icꞌo nicꞌaj ri man jun kꞌij niquichaꞌ, ruma chiquivach ijejeꞌ nojiel kꞌij nicꞌatzin chi niyoꞌx rukꞌij ri Dios. Ri niquitej nojiel, niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Y ri man niquitej ta nojiel, can niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha.
ROM 14:7 Antok ojcꞌas choch-ulief, can ja ri Cristo ri Kajaf, y quireꞌ jeꞌ antok xkucon.
ROM 14:8 Antok ojcꞌas choch-ulief, can richin jajaꞌ ri kacꞌaslien. Y quireꞌ jeꞌ antok nkucon, can richin jajaꞌ ri kacamic. Rumareꞌ xa ojcꞌas o nkucon-el, can oj richin ri Cristo.
ROM 14:9 Ri Cristo xcon y xcꞌastaj-pa chi xuoc Kajaf. Jajaꞌ ri Kajaf ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌas y Cajaf jeꞌ ri i-quiminak chic el.
ROM 14:10 Pero atreꞌ, ¿karruma naꞌej chi man otz ta nuꞌon ri av-hermano? O atreꞌ jeꞌ, ¿karruma naꞌan cha ri av-hermano chi manak-oc rakalien? Ruma konojiel xkubꞌaka choch ri ru-tribunal ri Cristo chi nkojꞌan juzgar.
ROM 14:11 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Ajaf nuꞌej: Inreꞌ ri cꞌaslic Dios, quinojiel vinak xcaꞌxuquieꞌ chinoch inreꞌ, y xtiquiꞌej chi can ketzij chi inreꞌ ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
ROM 14:12 Y rumareꞌ antok xtalka ri kꞌij, chikajunal xtakajach cuenta cha ri Dios.
ROM 14:13 Rumareꞌ, man chic takaꞌej chi man otz ta ri nuꞌon jun ka-hermano. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa katijaꞌ kakꞌij chi quireꞌ man nakaꞌan ta cha jun hermano chi nitzak o nuꞌon ruchꞌoꞌj.
ROM 14:14 Y inreꞌ vataꞌn y cukul nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús chi man jun ri nitij xajan choch ri Dios. Pero xa choch jun xajan nitij, choch jajaꞌ man otz ta.
ROM 14:15 Pero xa ruma natej nojiel, naꞌan cha jun ri man nutej ta nojiel chi cacaꞌ rucꞌuꞌx nuꞌon-ka y nitzak avuma atreꞌ, chireꞌ nikꞌalajin chi man navajoꞌ ta. Man cꞌa taꞌan quireꞌ chi xa ruma ri natej natzak jun hermano, ruma ri Cristo xcon jeꞌ ruma ri hermano reꞌ.
ROM 14:16 Man tiyaꞌ lugar chi ncaꞌchꞌoꞌ itziel chivij.
ROM 14:17 Ruma ri ru-reino ri Dios man ja ta ri nitij o ri nikun. Ri nicꞌatzin ja chi ri icꞌo chupan niquicꞌuaj jun choj cꞌaslien y nicꞌujieꞌ ri paz pa cánima y ncaꞌquicuot ruma cꞌo ri Espíritu Santo quiqꞌuin.
ROM 14:18 Ruma xa cꞌo pan icꞌaslien nojiel ri xinꞌej yan, can kꞌalaj chi ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Cristo y nquixka choch ri Dios y chiquivach jeꞌ ri vinak.
ROM 14:19 Rumareꞌ katijaꞌ kakꞌij chi quireꞌ man jun ayoval chikacajol, y chi nakatola-kiꞌ chi nkojqꞌuiy chupan ri kacꞌaslien choch ri Dios.
ROM 14:20 Man tavulij rusamaj ri Dios ruma ri nitij. Can ketzij chi nojiel otz ncaꞌtij, pero xa cꞌo jun ri nitzak ruma ri nutej jun chic, man otz ta ri nuꞌon.
ROM 14:21 Otz chi man tacꞌux chꞌac chiquivach ri man niquicꞌux ta, ni man takun vino, ni man taꞌan chica-na kax ri nuꞌon cha jun hermano chi nipa royoval, nitzak o nuyaꞌ can ri Dios.
ROM 14:22 ¿Acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? Xa atreꞌ avataꞌn chi choch ri Dios otz nitij nojiel, man taꞌej chica quinojiel chi tiquibꞌanaꞌ quireꞌ jeꞌ. Y xa otz nojiel ri naꞌan y ri avánima quireꞌ jeꞌ nuꞌej chava, can jaꞌal ncaquicuot rumareꞌ.
ROM 14:23 Pero ri xa caꞌyeꞌ quicꞌuꞌx niquitej jun kax, can pecado ri niquiꞌan. Ruma chica-na ri niquiꞌan y xa caꞌyeꞌ quicꞌuꞌx, can pecado ri niquiꞌan.
ROM 15:1 Ojreꞌ ri cof ojcꞌo riqꞌuin ri Cristo, caꞌkacachꞌoꞌ ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Man takaꞌan joꞌc ri nika chakavach ojreꞌ.
ROM 15:2 Can kabꞌanaꞌ ri nika chiquivach ri nicꞌaj chic, chi quireꞌ cꞌo otz nucꞌam-pa chica ijejeꞌ y chi ncaꞌqꞌuiy chupan ri quicꞌaslien choch ri Dios.
ROM 15:3 Ruma ri Cristo man xuꞌon ta joꞌc ri xka choch jajaꞌ. Ruma incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri itziel tzij ri xaꞌquiꞌej ri vinak chava atreꞌ, xa chuva inreꞌ xquiꞌej-ve ri tzij. Quireꞌ nuꞌej ri Cristo cha ri Dios.
ROM 15:4 Y nojiel ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan ojier can, i-tzꞌibꞌan can chi quireꞌ cꞌo nakatamaj, chi nicꞌujieꞌ ka-paciencia, chi nkuruꞌon consolar, y chi nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ ri Dios chika.
ROM 15:5 Ri Dios ri nuyaꞌ ka-paciencia y nkuruꞌon consolar, nuꞌon ta chiva chi junan ta ivánima, y man jun ta ayoval chicajol. Incheꞌl xucꞌut can ri Cristo Jesús,
ROM 15:6 chi quireꞌ xa jun ibꞌanun y xa jun ikul ntiꞌan chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo.
ROM 15:7 Tibꞌanaꞌ recibir-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xuꞌon ri Cristo; ruma jajaꞌ xojruꞌon recibir, chi quireꞌ niyoꞌx rukꞌij ri Dios.
ROM 15:8 Quireꞌ niꞌej chiva, ruma ri Cristo xpa chi xojrutoꞌ ojreꞌ ri israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chika, chi xucꞌut chakavach chi ri Dios can nuꞌon-ve ri ruꞌeꞌn. Can ja ri Cristo xcꞌamo-pa ri ranun prometer ri Dios chica ri ojier tak kateꞌt-kamamaꞌ.
ROM 15:9 Y xpa jeꞌ chi quireꞌ ri man israelitas ta niquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios ruma xujoyovaj quivach. Incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Can xtinyaꞌ akꞌij chiquivach ri vinak ri man israelitas ta, y xtinbꞌixaj ri abꞌeꞌ.
ROM 15:10 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej jeꞌ: Ixreꞌ ri man ix israelitas ta, quixquicuot junan quiqꞌuin ri israelitas, ri rutanamit ri Dios.
ROM 15:11 Y nuꞌej jeꞌ: Tiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf ixvonojiel ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Quinojiel tanamet tiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
ROM 15:12 Y ri profeta Isaías cꞌo jeꞌ ri rutzꞌibꞌan; jajaꞌ ruꞌeꞌn can: Cꞌo jun rumáma ri Isaí xticꞌujieꞌ y xtuꞌon gobernar pa quiveꞌ ri man israelitas ta, y ri vinak reꞌ can xtiquiyoꞌiej jajaꞌ chi xtuyaꞌ ri favor chica. Quireꞌ ri rutzꞌibꞌan can ri Isaías.
ROM 15:13 Ri Dios nuꞌon chika chi cukul kacꞌuꞌx nakayoꞌiej ri xtuyaꞌ jajaꞌ chika. Y ri nirayij inreꞌ, ja chi ri Dios nunojsaj ivánima chi nquixquicuot jaꞌal y nuyaꞌ paz chiva. Quireꞌ xtuꞌon chiva ruma iniman jajaꞌ. Can xquixrutoꞌ riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo, chi quireꞌ cukul icꞌuꞌx ntivoyoꞌiej-apa ri xtuyaꞌ ri Dios.
ROM 15:14 Hermanos, inreꞌ vataꞌn chi otz inoꞌj, y chi qꞌuiy inoꞌj, mareꞌ nquixtiquir ntichꞌolij-iviꞌ.
ROM 15:15 Pero xcꞌatzin chi xinnataj-el chiva, y man xinxiꞌij ta viꞌ chi xintzꞌibꞌaj-el chupan va carta va. Nitzꞌibꞌaj-el chiva, ruma ri Dios ruyoꞌn ri ru-favor chuva,
ROM 15:16 chi xinuoc rusamajiel ri Jesucristo chi nitzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chica ri vinak ri man israelitas ta, chi quireꞌ ijejeꞌ niquijach quicꞌaslien cha ri Dios, ruma ri nusamaj inreꞌ. Y ijejeꞌ ncaꞌka jeꞌ choch ri Dios, ruma ri Espíritu Santo nuꞌon sak cha ri quicꞌaslien.
ROM 15:17 Ri Cristo Jesús cꞌo viqꞌuin, y rumareꞌ inreꞌ altíra nquiquicuot riqꞌuin ri samaj ri yoꞌn chuva ruma ri Dios.
ROM 15:18 Inreꞌ man jun tzij nquitiquir niꞌej xa man ta ri Cristo in-rucusan chi niꞌan ri samaj reꞌ. Y rumareꞌ iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri man israelitas ta ri ncaꞌniman richin. Niquinimaj ruma nicaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijuoj chica y niquitzꞌat ri niꞌan chiquicajol;
ROM 15:19 y ruma niquitzꞌat ri señales y ri milagros ri ncaꞌnꞌan riqꞌuin ri ru-poder ri Ru-Espíritu ri Dios. Inreꞌ xintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chupan Jerusalén y nicꞌaj chic tanamet, y hasta cꞌa Ilírico jeꞌ.
ROM 15:20 Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ nitzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo pa tak lugares pacheꞌ man cataꞌn ta ri vinak chi nicꞌatzin niquinimaj ri Cristo, y man pacheꞌ ta ya xbꞌaka rutzijoxic cuma nicꞌaj chic.
ROM 15:21 Y antok quireꞌ niꞌan, can nibꞌanataj ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Ri man jun quicꞌaxan chirij ri jajaꞌ, can xticaꞌxaj; y ri man jun tzijuon chica chirij jajaꞌ, can xtiꞌka pa quiveꞌ (xtiquiꞌan entender). Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
ROM 15:22 Y ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri man jun caxan ri ruchꞌabꞌal, rumareꞌ man in-tiquirnak ta in-bꞌanak iviqꞌuin.
ROM 15:23 Pero vacame ruma xinqꞌuis yan ri nusamaj pa tak tanamet ri xinꞌej yan chiva, nivajoꞌ nquibꞌaka iviqꞌuin ixreꞌ, ruma qꞌuiy yan junaꞌ nurayin-pa chi nquibꞌaka iviqꞌuin.
ROM 15:24 Vacame nubꞌanun pensar nquinakꞌax iviqꞌuin antok xquiꞌa ri nación España. Nivajoꞌ nquicꞌujieꞌ jun janeꞌ na (jaroꞌ na) kꞌij iviqꞌuin y xquiquicuot ruma nakatzꞌat-kiꞌ iviqꞌuin. Y nivajoꞌ jeꞌ chi ixreꞌ ntiya-el ri nicꞌatzin chuva richin ri nubꞌiey.
ROM 15:25 Pero vacame nquiꞌa Jerusalén chi niꞌjachaꞌ jun ofrenda chica ri santos hermanos ri icꞌo chireꞌ.
ROM 15:26 Ruma ri aj-Macedonia y ri aj-Acaya, xalax pa cánima chi xquimol jun ofrenda chi niquitak-el chica ri i-puobra ri icꞌo chiquicajol ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén.
ROM 15:27 Nicajoꞌ ncaꞌquitoꞌ. Y altíra otz quireꞌ niquiꞌan, ruma ijejeꞌ cꞌo quicꞌas quiqꞌuin ri israelitas. Ruma ja ri israelitas ri xaꞌtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica chi xaꞌcolotaj, y rumareꞌ otz chi ijejeꞌ ncaꞌquitoꞌ jubꞌaꞌ ri israelitas.
ROM 15:28 Y antok nujachuon chic can ri niquitak-el ijejeꞌ chuvij, xquiꞌa ri nación España y ja xquinakꞌax iviqꞌuin.
ROM 15:29 Y inreꞌ vataꞌn chi antok xquibꞌaka iviqꞌuin, can nem ri bendición xtiꞌan recibir viqꞌuin ruma xtintzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo chiva.
ROM 15:30 Niꞌan rogar chiva hermanos, pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo y ruma ri Espíritu Santo nuꞌon chika chi nakajo-kiꞌ, chi tibꞌanaꞌ orar pa nu-cuenta.
ROM 15:31 Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nquika ta pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo ri icꞌo Judea. Y ticꞌutuj jeꞌ cha, chi quireꞌ ri santos hermanos ri icꞌo Jerusalén, can xtika ta chiquivach ri xtinjach can chica.
ROM 15:32 Y quireꞌ xtiquicuot ri vánima antok xquibꞌaka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, y xquinuxlan jubꞌaꞌ iviqꞌuin.
ROM 15:33 Ri Dios ri nuyaꞌ paz, can ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ixvonojiel. Amén.
ROM 16:1 Ri hermana Febe nibꞌaka iviqꞌuin; jajaꞌ jun diaconisa chupan ri iglesia ri cꞌo Cencrea.
ROM 16:2 Rumareꞌ niꞌej chiva chi jaꞌal tibꞌanaꞌ recibir, quireꞌ otz ntiꞌan como santos hermanos ruma xa jun ibꞌanun riqꞌuin ri Ajaf. Can titoꞌ ri Febe riqꞌuin ri nicꞌatzin cha; ruma jajaꞌ iqꞌuiy i-rutoꞌn y quireꞌ jeꞌ rubꞌanun chuva inreꞌ.
ROM 16:3 Nitak-el jun saludo cha ri hermana Priscila y cha ri hermano Aquila, ri junan xojsamaj quiqꞌuin pa rusamaj ri Cristo Jesús.
ROM 16:4 Ijejeꞌ jubꞌaꞌ ma xaꞌcon ruma xinquicol inreꞌ choch ri camic. Man joꞌc ta inreꞌ niyaꞌ tiox bꞌaꞌ chica rumareꞌ, xa quireꞌ jeꞌ niquiꞌan quinojiel ri iglesias quichin ri man israelitas ta.
ROM 16:5 Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri iglesia ri cꞌo pa cachuoch ri icaꞌyeꞌ hermanos reꞌ. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri hermano Epeneto. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ. Jajaꞌ ri naꞌay ri xunimaj ri Cristo chupan ri lugar Acaya.
ROM 16:6 Nitak-el jun saludo cha ri hermana María. Jajaꞌ altíra nisamaj chicajol.
ROM 16:7 Nitak-el jeꞌ jun saludo chica ri hermanos Andrónico y Junias, ri i-nuvanakil, ri junan xojcꞌujieꞌ quiqꞌuin pa cárcel. Qꞌuiy yan junaꞌ tiquinimaj ri Cristo. Ijejeꞌ quiniman yan antok inreꞌ cꞌa majaꞌ tinnimaj. Y ijejeꞌ can jaꞌal ncaꞌtzꞌiet cuma ri nicꞌaj chic apóstoles.
ROM 16:8 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Amplias. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ, ruma jajaꞌ can runiman ri Ajaf jeꞌ.
ROM 16:9 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Urbano. Riqꞌuin jajaꞌ junan xojsamaj pa rusamaj ri Cristo Jesús. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri hermano Estaquis, ri altíra nivajoꞌ.
ROM 16:10 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Apeles. Jajaꞌ can nikꞌalajin chi ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri Cristo. Nitak-el jun saludo chica ri hermanos ri iru-familia ri Aristóbulo.
ROM 16:11 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Herodión, ri nuvanakil. Nitak-el jun saludo chica ri ru-familia ri Narciso, ri quiniman ri Ajaf.
ROM 16:12 Nitak-el jun saludo chica ri hermanas Trifena y Trifosa, i-rusamajiel ri Ajaf. Nitak-el jun saludo cha ri Pérsida, ri altíra nivajoꞌ. Jajaꞌ altíra samajnak pa rusamaj ri Ajaf.
ROM 16:13 Nitak-el jun saludo cha ri hermano Rufo. Jajaꞌ choꞌn jeꞌ ruma ri Ajaf. Y nitak-el jeꞌ jun saludo cha ri rutieꞌ jajaꞌ, ri can incheꞌl jeꞌ ntieꞌ inreꞌ.
ROM 16:14 Nitak-el jun saludo chica ri hermanos Asíncrito, Flegonte, Hermas, Patrobas, Hermes y chica ri hermanos ri icꞌo quiqꞌuin.
ROM 16:15 Nitak-el jun saludo chica ri Filólogo, ri Julia, ri Nereo y ri ranaꞌ, ri Olimpas y ri santos hermanos ri icꞌo quiqꞌuin.
ROM 16:16 Tibꞌanaꞌ saludar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios. Quinojiel ri iglesias richin ri Cristo niquitak-el jun saludo chiva.
ROM 16:17 Hermanos, niꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, ruma icꞌo vinak ri ncaꞌquijach quivach ri hermanos, y niquiꞌan chica chi ncaꞌtzak. Ruma ijejeꞌ jun-ve chic ri niquicꞌut y can itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri ketzij ri ivucꞌuan ixreꞌ. Ri vinak ri ncaꞌbꞌano quireꞌ man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin.
ROM 16:18 Ruma ijejeꞌ man ja ta ri rusamaj ri Kajaf Jesucristo niquiꞌan, xa ja ri nurayij ri qui-cuerpo ri niquiꞌan. Ijejeꞌ niquicusaj jaꞌal tak tzij y rumareꞌ ri ncaꞌcꞌaxan quichin altíra otz nicaꞌxaj, ruma man niquiꞌan ta pensar otz ri chica nuꞌej ri tzij, y chaꞌnin ncaꞌan engañar.
ROM 16:19 Quinojiel cataꞌn chic chi ixreꞌ can nquixniman cha ri Dios, y inreꞌ altíra nquiquicuot rumareꞌ. Pero nivajoꞌ jeꞌ chi ticꞌujieꞌ inoꞌj chi ntiꞌan ri otz y man chic tiꞌan ri itziel tak kax.
ROM 16:20 Y ri Dios ri niyoꞌn paz, ya mero xtuxakꞌ ri Satanás richin xa jun tiempo y xtuyaꞌ chuxieꞌ ivakan. Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin.
ROM 16:21 Ri hermano Timoteo nutak-el jun saludo chiva, oj caꞌyeꞌ ojcꞌo pa rusamaj ri Dios. Niquitak-el jeꞌ jun saludo chiva ri Lucio, ri Jasón y ri Sosípater; ijejeꞌ i-nuvanakil.
ROM 16:22 Y inreꞌ Tercio, ri nitzꞌibꞌaj-el ri nuꞌej ri Pablo, nitak-el jun saludo chiva pa rubꞌeꞌ ri Ajaf.
ROM 16:23 Ri hermano Gayo nutak-el jun saludo chiva. Vacame pa rachuoch jajaꞌ incꞌo-ve, y vaveꞌ jeꞌ niquimol-quiꞌ ri iglesia. Ri hermano Erasto nutak-el jun saludo chiva. Jajaꞌ ri tesorero richin ri tanamet. Y quireꞌ jeꞌ nutak-el jun saludo chiva ri hermano Cuarto.
ROM 16:24 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.
ROM 16:25 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios. Ruma joꞌc jajaꞌ ri nitiquir nuꞌon chiva chi ntiyaꞌ más ruchukꞌaꞌ ivánima riqꞌuin. Quireꞌ nuꞌej ri evangelio richin ri Jesucristo ri nitzijuoj inreꞌ, ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo,
ROM 16:26 xa cꞌa vacame xkꞌalajin, y rumareꞌ niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal cuma ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Ri Dios ri can cꞌo-ve richin nojiel tiempo, ruꞌeꞌn-pa chi titzijos chica quinojiel vinak, y jareꞌ ri najin vacame, chi quireꞌ tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ y caꞌniman cha.
ROM 16:27 Joꞌc jajaꞌ ri Dios cꞌo y riqꞌuin jajaꞌ cꞌo-ve nojiel noꞌj. Tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Joꞌc ruma ri Jesucristo nkojtiquir nakayaꞌ rukꞌij ri Dios. Amén.
1CO 1:1 Inreꞌ Pablo, xinayox chi xinuoc ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Y cꞌo viqꞌuin ri hermano Sóstenes,
1CO 1:2 antok nitak-el va carta va chiva ixreꞌ ri ix ru-iglesia ri Dios ri ixcꞌo pa tanamet Corinto, ri can sak chic ri icꞌaslien ruma ri Cristo Jesús. Ixreꞌ xixayox ruma ri Dios chi xixuoc santos vinak, incheꞌl xuꞌon quiqꞌuin ri nicꞌaj chic ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Kajaf Jesucristo nicꞌaj chic tanamet. Can jajaꞌ ri Kajaf konojiel ojreꞌ ri kaniman chic.
1CO 1:3 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
1CO 1:4 Inreꞌ siempre niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma ixreꞌ, ruma ri favor ri ruyoꞌn chiva. Y xa ruma ri Cristo Jesús yoꞌn ri favor reꞌ chiva.
1CO 1:5 Can jajaꞌ xbꞌano chiva chi ix bꞌayuon, ruma can qꞌuiy inoꞌj xuyaꞌ y xuꞌon chiva chi can jaꞌal rutzijoxic ntiꞌan cha ri ivataꞌn.
1CO 1:6 Can incheꞌl ri xtzijos chiva chi xtivil ruma ri Cristo, can quireꞌ cꞌa xbꞌanataj iviqꞌuin.
1CO 1:7 Y ruma cꞌo chic iviqꞌuin nojiel ri dones ri nuyaꞌ ri Cristo, vacame joꞌc chic ivoyoꞌien ri kꞌij antok ri Kajaf Jesucristo xtipa chic jun bꞌay.
1CO 1:8 Y ri Kajaf Jesucristo can xquixrutoꞌ chupan ri icꞌaslien, chi quireꞌ man jun ta pecado nilitaj pan icꞌaslien antok xtalka ri kꞌij chi xtitzalaj chic pa ri Kajaf Jesucristo.
1CO 1:9 Ri Dios can nuꞌon nojiel ri i-ruꞌeꞌn. Jajaꞌ ri xayuon ivichin chi jun oc ntiꞌan riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo ri Rucꞌajuol.
1CO 1:10 Hermanos, pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo nicꞌutuj favor chiva chi junan ivánima tibꞌanaꞌ. Man tiꞌan pensar diferente. Xa junan tibꞌanaꞌ pensar y junan ta ri ntinaꞌ pan ivánima.
1CO 1:11 Ruma xtzijos chuva cuma ri icꞌo pa rachuoch ri ixok Cloé rubꞌeꞌ, chi ixreꞌ hermanos cꞌo ayoval chicajol.
1CO 1:12 Ruma icꞌo chivach ixreꞌ ri niquiꞌej: Inreꞌ in richin ri Pablo; icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Apolos; icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Pedro; y icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Cristo.
1CO 1:13 ¿Acaso ranun dividir-riꞌ ri Cristo? ¿Xquimisas came choch cruz ri Pablo ivuma ixreꞌ? ¿O xixꞌan came bautizar pa rubꞌeꞌ ri Pablo?
1CO 1:14 Tiox bꞌaꞌ niyaꞌ cha ri Dios ruma chicajol ixreꞌ, xa joꞌc ri Crispo y ri Gayo ri xaꞌnꞌan bautizar,
1CO 1:15 chi quireꞌ man jun xtiꞌeꞌn chi xꞌan bautizar pa nubꞌeꞌ.
1CO 1:16 Xinꞌan jeꞌ bautizar ri Estéfanas y ri ru-familia. Y man nalka ta panoꞌ xa icꞌo chic nicꞌaj ri xaꞌnꞌan bautizar.
1CO 1:17 Ri Cristo man xirutak ta chi niꞌan bautizar; jajaꞌ xiruyaꞌ pa rusamaj chi nitzijuoj ri evangelio. Y antok nitzijuoj, man nicusaj ta noꞌj richin vinak, ni jaꞌal tak tzij. Chi quireꞌ man ntiel ta chi man jun rakalien ri rucamic ri Cristo choch ri cruz.
1CO 1:18 Y antok nitzijos ri rucamic ri Cristo choch ri cruz chakavach ojreꞌ ri nkojcolotaj, can altíra ru-poder. Y jareꞌ ri nucusaj ri Dios chi ncaꞌrucol quinojiel ri niquinimaj rubꞌeꞌ. Pero chiquivach ri vinak ri xa pa kꞌakꞌ ncaꞌbꞌaka-ve, ri rutzijoxic ri rucamic ri Cristo choch ri cruz, xa man jun nicꞌatzin-ve.
1CO 1:19 Y chiquij ijejeꞌ, ri Dios ruꞌeꞌn: Inreꞌ xtinꞌan chica ri vinak ri altíra quinoꞌj ri choch-ulief chi can xcaꞌsach. Y chica jeꞌ ri qꞌuiy cataꞌn, xtinꞌan chica chi man jun nicꞌatzin-ve nojiel ri cataꞌn. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1CO 1:20 ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri altíra runoꞌj? ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri ache escriba? ¿Pacheꞌ came cꞌo-ve ri jaꞌal nitzijuon richin ri tiempo vacame? Ri Dios man jun rakalien rubꞌanun cha ri noꞌj reꞌ.
1CO 1:21 Ri Dios can rataꞌn-ve ri nuꞌon, mareꞌ man xuchaꞌ ta ri quinoꞌj ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi quireꞌ riqꞌuin ta reꞌ nicatamaj roch jajaꞌ. Ri Dios xuꞌon pensar chi ja ri rucamic ri Cristo titzijos chi ncaꞌcolotaj ri vinak ri niquinimaj jajaꞌ. Quireꞌ xuꞌon pensar ri Dios, mesque chiquivach ri vinak man jun nicꞌatzin-ve.
1CO 1:22 Ruma ri nuvanakil israelitas nicajoꞌ chi ri Dios nuꞌon ta jun milagro chiquivach. Y ri man israelitas ta, xa joꞌc ri noꞌj richin ri roch-ulief niquicanuj.
1CO 1:23 Y ojreꞌ ja ri Cristo ri xquimisas choch cruz ri nakatzijuoj. Y reꞌ xa nuꞌon chica ri nuvanakil israelitas chi nipa quiyoval, y chiquivach ri man israelitas ta man jun nicꞌatzin-ve.
1CO 1:24 Pero ojreꞌ ri xojayox ruma ri Dios chi xojcolotaj, israelitas y man israelitas ta, can kataꞌn chi ja ri Cristo ri ru-poder y runoꞌj ri Dios.
1CO 1:25 Ruma ri noꞌj ri más coꞌl ri cꞌo riqꞌuin ri Dios, can más nem choch ri cꞌo riqꞌuin jun vinak, mesque can qꞌuiy ta runoꞌj. Y quireꞌ jeꞌ ri poder ri más coꞌl richin ri Dios, can altíra nem choch ri poder ri más nem ri cꞌo riqꞌuin jun vinak.
1CO 1:26 Y titzꞌata-ka-iviꞌ ixreꞌ hermanos; ixreꞌ xixayox jeꞌ ruma ri Dios chi xixcolotaj, mesque man ix qꞌuiy ta ri cꞌo inoꞌj chiquivach ri vinak. Man ix qꞌuiy ta ri cꞌo poder pan ikꞌaꞌ. Y man ix qꞌuiy ta ix utzulaj vinak.
1CO 1:27 Pero ri Dios xixruchaꞌ, mesque niꞌeꞌx chiva chi manak inoꞌj, richin chi ncaꞌruyaꞌ pa qꞌuix ri vinak ri niquinaꞌ chi altíra quinoꞌj. Ri Dios xixruchaꞌ mesque niꞌeꞌx chiva chi man jun ivuchukꞌaꞌ, richin chi ncaꞌruyaꞌ pa qꞌuix ri cꞌo quichukꞌaꞌ.
1CO 1:28 Y ixreꞌ ri man jun ivakalien y itziel nquixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can ja ri Dios ri xixchoꞌn. Quireꞌ xuꞌon chi nikꞌalajin chi ri cꞌo altíra quikalien vaveꞌ choch-ulief, xa man jun ncaꞌcꞌatzin-ve.
1CO 1:29 Quireꞌ xuꞌon ri Dios chi quireꞌ man jun vinak nunaꞌ chi nem choch jajaꞌ.
1CO 1:30 Pero ri Dios xuꞌon chika ojreꞌ chi xa jun xkaꞌan riqꞌuin ri Cristo Jesús. Can xkꞌalajin-ve runoꞌj ri Dios chakavach ojreꞌ ruma ri Cristo. Ri Dios can xuꞌon chi ruma ri Cristo ntiel chi man jun chic ka-pecado choch. Y ruma jeꞌ ri Cristo xuꞌon sak cha ri kacꞌaslien y xojcolotaj.
1CO 1:31 Ruma cꞌa reꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can nuꞌej: Xa cꞌo jun nrajoꞌ nuya-ka rukꞌij, ri más otz nuꞌon, tuyaꞌ rukꞌij ri Ajaf. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
1CO 2:1 Hermanos, antok xibꞌaka iviqꞌuin, man xincusaj ta ri noꞌj richin ri roch-ulief chi xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, ni man xincusaj ta jeꞌ jaꞌal tak tzij.
1CO 2:2 Ruma inreꞌ xinꞌej pa vánima, chi joꞌc ri Jesucristo y ri rucamic choch ri cruz ri xintzijuoj chiva.
1CO 2:3 Y antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, xinnaꞌ chi manak vuchukꞌaꞌ. Xa altíra xinxiꞌij-viꞌ, can xinnaꞌ chi incheꞌl man nquitiquir ta niꞌan ri samaj incheꞌl nrajoꞌ ri Dios. Y rumareꞌ hasta xibꞌarbꞌuot.
1CO 2:4 Y antok xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, man xincusaj ta quinoꞌj vinak, ni man xincusaj ta utzulaj tak tzij, xa can ja ri Espíritu Santo y ri ru-poder ri Dios ri xtoꞌn vichin.
1CO 2:5 Chi quireꞌ ri icukbꞌal cꞌuꞌx nicꞌujieꞌ riqꞌuin ri ru-poder ri Dios y man riqꞌuin ta ri quinoꞌj ri vinak.
1CO 2:6 Mesque quireꞌ, ojreꞌ can cꞌo-ve noꞌj nakacꞌut chiquivach ri hermanos ri i-qꞌuiynak chic chupan ri quicꞌaslien choch ri Dios. Pero ri nakacꞌut chiquivach man richin ta ri roch-ulief, ni man quichin ta ri gobernadores ri icꞌo choch-ulief, ri cꞌo jun kꞌij ri xa ncaꞌqꞌuis.
1CO 2:7 Ri noꞌj ri nakacꞌut ojreꞌ, ja ri runoꞌj ri Dios ri man kꞌalaj ta ranun-pa. Ri Dios cꞌa majaꞌ tuꞌon ri roch-ulief antok xuꞌon yan pensar chi nkojbꞌacꞌujieꞌ chicaj riqꞌuin jajaꞌ y nicꞌujieꞌ kakꞌij riqꞌuin.
1CO 2:8 Ri gobernadores choch-ulief man xcatamaj ta ri ranun-pa pensar ri Dios. Ruma xa ta xcatamaj, man ta xquiquimisaj choch cruz ri Cristo ri Ajaf ri cꞌo rukꞌij.
1CO 2:9 Can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Kax ri man jun tzꞌatayuon, ni cꞌaxayuon, ni man jun bꞌanayuon pensar, jareꞌ ri ranun preparar ri Dios chi nuyaꞌ chica ri ncaꞌjoꞌn richin. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
1CO 2:10 Pero ja ri Dios xꞌeꞌn chika por medio ri Espíritu Santo. Ruma ri Espíritu Santo can rataꞌn nojiel; rataꞌn hasta ri namalaj tak kax ri ncaꞌruꞌon pensar ri Dios.
1CO 2:11 ¿Cꞌo came jun vinak rataꞌn ri chica nuꞌon pensar jun chic vinak? Joꞌc ri ru-espíritu jajaꞌ taꞌmayuon ri chica nuꞌon pensar. Y quireꞌ mismo man jun taꞌmayuon ri chica nuꞌon pensar ri Dios, joꞌc ri Ru-Espíritu jajaꞌ.
1CO 2:12 Y ojreꞌ ja ri Espíritu reꞌ ri yoꞌn chika, ri patanak riqꞌuin ri Dios, y man ja ta ri espíritu richin ri roch-ulief, chi nakatamaj nojiel ri chica nuya-pa ri Dios chika.
1CO 2:13 Y antok nkutzijuon, man nakacusaj ta tzij cꞌutun cuma vinak. Xa ja ri tzij ri patanak riqꞌuin ri Espíritu Santo ri ncaꞌkacusaj, chi nakaꞌej ri ncaꞌrucꞌut jajaꞌ chakavach.
1CO 2:14 Ri vinak ri manak ri Ru-Espíritu ri Dios quiqꞌuin, man niquicꞌan ta ri patanak riqꞌuin ri Espíritu reꞌ. Ruma chiquivach ijejeꞌ man jun nicꞌatzin-ve, y man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender). Ruma joꞌc ri cꞌo ri Ru-Espíritu ri Dios quiqꞌuin, niꞌka pa quiveꞌ (niquiꞌan entender) y cataꞌn chi cꞌo rakalien ri patanak riqꞌuin ri Espíritu reꞌ.
1CO 2:15 Ojreꞌ ri oj-ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo nkojtiquir nakaꞌej ri chica cꞌo rakalien y ri chica man jun rakalien. Pero man jun xtiꞌeꞌn chika chi man otz ta ri nakaꞌan.
1CO 2:16 Ruma ¿cꞌo came jun vinak ri rataꞌn ri chica nuꞌon pensar ri Ajaf Dios? ¿O cꞌo came jun ri nitiquir nuꞌej cha ri Dios ri chica otz chi nuꞌon? Pero ojreꞌ cꞌo chic runoꞌj ri Cristo kiqꞌuin.
1CO 3:1 Hermanos, antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, manak cheꞌl xichꞌoꞌ chiva incheꞌl chica ri i-ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo. Sino xichꞌoꞌ chiva incheꞌl chica ri vinak ri xa ja ri niquirayij ri niquiꞌan, xa cꞌa ix incheꞌl acꞌolaꞌ.
1CO 3:2 Joꞌc ri tzij ri man cuesta ta ri xinꞌej chiva, ruma majaꞌ tiꞌka pan iveꞌ (tiꞌan entender) ri nivajoꞌ nicꞌut chivach. Ixreꞌ ix incheꞌl acꞌolaꞌ ri cꞌa ncaꞌtzꞌuman y majaꞌ ncaꞌtiquir niquicꞌux vay. Cꞌa quireꞌ ibꞌanun ixreꞌ.
1CO 3:3 Ixreꞌ xa ja ri ntirayij, xa jareꞌ ri ntiꞌan; man otz ta ntitzꞌat jun ri otz cꞌo; cꞌo ayoval chicajol; y ri icꞌaslien xa junan cꞌa riqꞌuin ri quicꞌaslien ri vinak ri manak ri Espíritu Santo quiqꞌuin.
1CO 3:4 Ruma icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Pablo, y icꞌo ri ncaꞌeꞌn: Inreꞌ in richin ri Apolos. ¿Man kꞌalaj ta came chi ja ri ntirayij ixreꞌ ri ntiꞌan?
1CO 3:5 ¿Chica came ri Apolos, y chica came ri Pablo? Ijejeꞌ i-rusamajiel ri Dios. Ri Ajaf Dios xuchaꞌ ri Apolos y xuchaꞌ jeꞌ ri Pablo chi xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal chiva, y rumareꞌ xinimaj.
1CO 3:6 Inreꞌ xintic ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin ivánima. Ri Apolos xuꞌon incheꞌl xuyaꞌj ri chꞌabꞌal reꞌ. Pero ja ri Dios ri xbꞌano chi xqꞌuiy pa tak icꞌaslien.
1CO 3:7 Ruma cꞌa reꞌ ri xtico y ri incheꞌl xyaꞌn ri chꞌabꞌal reꞌ, man jun quikalien, ruma ja ri Dios ri xbꞌano chi xqꞌuiy ri ruchꞌabꞌal riqꞌuin ivánima.
1CO 3:8 Y ri nitico y ri incheꞌl nuyaꞌj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can junan, mesque chiquijunal xtiyoꞌx rucꞌaxiel chica ruma ri samaj ri xquiꞌan.
1CO 3:9 Ruma ojreꞌ oj rusamajiel ri Dios, y ixreꞌ ix incheꞌl rulief ri Dios ri nisamaj choch. Ixreꞌ jeꞌ ix incheꞌl jun jay ri nuꞌon ri Dios.
1CO 3:10 Y inreꞌ xa ruma ri ru-favor ri Dios antok xinuoc incheꞌl jun utzulaj bꞌanoy-jay. Y antok xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, can incheꞌl xinya-ka ri abꞌaj richin ri cimiento. Pero man ja ta inreꞌ nquipabꞌan ri jay. Xa nicꞌaj chic ri xcaꞌpabꞌan ri jay. Y quinojiel ri xcaꞌsamaj chi niquipabꞌaꞌ ri jay, can tiquitzꞌataꞌ otz chi quireꞌ jaꞌal rubꞌanic niquiꞌan cha.
1CO 3:11 Ruma man jun chic nicovin xtiyoꞌn jun chic cimiento paroꞌ ri cꞌo, y reꞌ ja ri Jesucristo.
1CO 3:12 Y paroꞌ ri cimiento reꞌ, icꞌo ri xtiquicusaj oro chi niquiꞌan ri jay; icꞌo ri xtiquicusaj plata; y icꞌo ri xcaꞌquicusaj nicꞌaj chic abꞌaj ri can altíra quikalien. Y icꞌo nicꞌaj chic xa chieꞌ, qꞌuin y kꞌayis xtiquicusaj.
1CO 3:13 Pero xtalka ri kꞌij antok xtikꞌalajin-pa ri kasamaj chikajunal xa otz o man otz ta, ruma xtitojtobꞌax cha kꞌakꞌ.
1CO 3:14 Y xa ri jay ri xkapabꞌaꞌ paroꞌ ri cimiento xtucochꞌ ri kꞌakꞌ y man xticꞌat ta, chika ojreꞌ xtiyoꞌx rucꞌaxiel ruma ri samaj ri xkaꞌan.
1CO 3:15 Pero xa xticꞌat ri jay ri xkapabꞌaꞌ, man jun rucꞌaxiel xtiyoꞌx chika. Ojreꞌ xkojcolotaj, pero ri samaj ri xkaꞌan xa xticꞌat.
1CO 3:16 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ix ru-templo ri Dios? ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri Ru-Espíritu ri Dios cꞌo iviqꞌuin?
1CO 3:17 Xa cꞌo jun ri nuvulij ri ru-templo ri Dios, ri Dios xtuyaꞌ nem castigo paroꞌ. Ruma ri ru-templo ri Dios can santo, y ri templo reꞌ ixreꞌ.
1CO 3:18 Man tiꞌan engañar-iviꞌ, xa cꞌo jun chicajol ri nunaꞌ chi cꞌo qꞌuiy runoꞌj choch-ulief, tubꞌanaꞌ chi man jun oc rataꞌn, chi quireꞌ niril ri ketzij noꞌj.
1CO 3:19 Ri noꞌj richin ri roch-ulief xa man jun rakalien choch ri Dios, incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can: Ri Dios ncaꞌrutzꞌom ri vinak ri altíra quinoꞌj, y can ja mismo ri quinoꞌj ncaꞌtzako quichin.
1CO 3:20 Y nuꞌej jeꞌ: Ri Ajaf rataꞌn ri chica niquiꞌan pensar ri vinak ri cꞌo quinoꞌj, rataꞌn chi xa man jun rakalien. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1CO 3:21 Mareꞌ man tiꞌan chi joꞌc jun ri cꞌo rukꞌij chivach, ruma nojiel xa can ivichin ixreꞌ.
1CO 3:22 Ivichin ixreꞌ ri Pablo, ri Apolos, ri Pedro, ri roch-ulief, ri cꞌaslien, ri camic, ri ntitzꞌat vacame y ri chakavach-apa. Can nojiel ivichin ixreꞌ.
1CO 3:23 Y ixreꞌ ix richin ri Cristo, y ri Cristo richin ri Dios.
1CO 4:1 Rumareꞌ ixreꞌ nicꞌatzin chi nkojitzꞌat chi ojreꞌ xa joꞌc oj rusamajiel ri Cristo, y yoꞌn pa kakꞌaꞌ chi nakatzijuoj ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo.
1CO 4:2 Ruma ri aj-samajiel ri i-yoꞌn paroꞌ jun samaj ruma ri Dios, can nicꞌatzin chi niquiꞌan nojiel ri samaj ri incheꞌl nrajoꞌ jajaꞌ.
1CO 4:3 Pero inreꞌ niꞌej, xa otz o man otz ta nitzꞌiet ri nusamaj, man jun chica xtinnaꞌ inreꞌ. Y xa cꞌo jun juez richin ri roch-ulief nuꞌon juzgar ri nusamaj, man jun chica jeꞌ xtinnaꞌ. Hasta inreꞌ man nquitiquir ta niꞌej xa otz o man otz ta niꞌan cha ri samaj.
1CO 4:4 Inreꞌ ninaꞌ chi otz nubꞌanun cha ri samaj. Pero man ruma ta reꞌ nquitiquir niꞌej chi nojiel ri nubꞌanun, can otz. Ja ri Ajaf ri xtiꞌeꞌn xa otz xinꞌan cha o xa man otz ta.
1CO 4:5 Rumareꞌ man tiꞌan juzgar vacame ri chica nquiꞌtzꞌat. Más otz tivoyoꞌiej ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay ri Ajaf Jesús. Jajaꞌ xcaꞌralasaj-pa pa sakil nojiel ri i-kabꞌanun ri man ncaꞌkꞌalajin ta, y xtuꞌej ri icꞌo riqꞌuin kánima. Y entonces ri Dios xtuyaꞌ kakꞌij chikajunal.
1CO 4:6 Mareꞌ hermanos, xincusaj-ka-viꞌ y xincusaj ri Apolos richin ejemplo, ruma nivajoꞌ chi niꞌka pan iveꞌ otz (ntiꞌan entender otz) ri i-tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Man jun tibꞌano chi cꞌo más rukꞌij y nukasaj quikꞌij ri nicꞌaj chic.
1CO 4:7 Ixreꞌ ri ntinaꞌ chi cꞌo altíra ikꞌij, ¿chica xꞌeꞌn chiva chi ja ixreꞌ ri más cꞌo ikꞌij? ¿Cꞌo came jun kax ri cꞌo iviqꞌuin ixreꞌ ri man ja ta ri Dios yaꞌyuon-pa chiva? Y xa quireꞌ, man jun nicꞌatzin chi iyuon ixreꞌ ntiꞌan-ka chi altíra ikꞌij.
1CO 4:8 Ixreꞌ ntinaꞌ chi man jun chic kax más xtivajoꞌ ruma cꞌo chic nojiel kax iviqꞌuin. Can ix bꞌayuon chic ntinaꞌ. Can ix reyes chic ntinaꞌ y ojreꞌ man nkojcꞌatzin ta chic chiva. ¡Jaꞌal ta xa ta quireꞌ, chi quireꞌ ojreꞌ jeꞌ nakaꞌan gobernar iviqꞌuin!
1CO 4:9 Inreꞌ niꞌej chi ri Dios rubꞌanun chika ojreꞌ ri apóstoles chi manak-oc kakꞌij chiquivach quinojiel. Xa oj incheꞌl achiꞌaꞌ ri eꞌn chic chica chi ncaꞌquimisas. Ruma ncaꞌcaꞌy chikij ri ángeles y ri vinak vaveꞌ choch-ulief.
1CO 4:10 Chivach ixreꞌ, ojreꞌ can oj-nacanak ruma nakaꞌan ri rusamaj ri Cristo, y ixreꞌ can altíra inoꞌj iviluon riqꞌuin ri Cristo. Chivach ixreꞌ, ojreꞌ manak kachukꞌaꞌ, y ixreꞌ can altíra ivuchukꞌaꞌ. Ojreꞌ can man jun kakꞌij, y ixreꞌ can altíra ikꞌij.
1CO 4:11 Ojreꞌ nakakꞌasaj viꞌjal, nichakej kachiꞌ, manak katziak, nkojchꞌay, y manak kachuoch.
1CO 4:12 Ojreꞌ can nkojcuos ruma altíra nkusamaj chi nakachꞌec kavay. Y antok icꞌo ri itziel niquiꞌej chika, ojreꞌ can nakacꞌutuj ri ru-bendición ri Dios pa quiveꞌ. Y antok cꞌo pakon tak kax ri niquiꞌan ri vinak chika, ojreꞌ can nakacochꞌ.
1CO 4:13 Antok itziel ncaꞌchꞌoꞌ chikij, ojreꞌ ja ri otz ri nakaꞌej. Can bꞌanun chika xa oj incheꞌl mies y xa oj incheꞌl tzꞌil chiquivach quinojiel.
1CO 4:14 Ri nitzꞌibꞌaj chiva, man richin ta chi niyaꞌ iqꞌuix. Xa richin nquixchꞌolij, ruma ixreꞌ can ix incheꞌl valcꞌual y altíra nquixvajoꞌ.
1CO 4:15 Inreꞌ ri xitzijuon ri evangelio chiva naꞌay. Ixreꞌ xinimaj ri Cristo Jesús ruma ri xintzijuoj chiva, y rumareꞌ inreꞌ xinuoc incheꞌl itataꞌ. Y mesque icꞌo ta diez (lajuj) mil ri ncaꞌtijuon ivichin chirij ri Cristo, joꞌc inreꞌ ri incheꞌl itataꞌ.
1CO 4:16 Y rumareꞌ nicꞌutuj favor chiva chi tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz, incheꞌl ri nucꞌaslien inreꞌ.
1CO 4:17 Rumareꞌ xintak-el ri Timoteo iviqꞌuin, ri altíra nivajoꞌ y vataꞌn chi can ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri Ajaf, y rumareꞌ can incheꞌl valcꞌual ninaꞌ. Jajaꞌ ri xtinatan chiva ri chica cꞌaslien vucꞌuan y quireꞌ ri nicꞌut chiquivach quinojiel ri iglesias ri icꞌo diferentes lugares.
1CO 4:18 Icꞌo chicajol ri can cꞌo quikꞌij niquina-quiꞌ y rumareꞌ niquiꞌej chi inreꞌ man nivajoꞌ ta chic nquinalka iviqꞌuin chi nquixbꞌatzꞌataꞌ.
1CO 4:19 Pero inreꞌ ya nquinalka iviqꞌuin, xa quireꞌ nrajoꞌ ri Ajaf. Y antok xquinalka, man ja ta ri quitzij ri xtinvaꞌxaj. Ri nivajoꞌ nivatamaj a ver xa ketzij chi cꞌo ri ru-poder ri Dios quiqꞌuin.
1CO 4:20 Ruma ri ru-reino ri Dios man joꞌc ta tzij, sino can cꞌo ri ru-poder.
1CO 4:21 Antok inreꞌ xquinalka iviqꞌuin, ¿chica ntivajoꞌ ixreꞌ chi niꞌan chiva? ¿Ntivajoꞌ chi cof xquinalchꞌoꞌ chiva, o ntivajoꞌ chi riqꞌuin amor y akal-oc xquichꞌoꞌ chiva?
1CO 5:1 Can alanak rubꞌixic ri bꞌanatajnak chicajol, ruma cꞌo jun rucꞌamun-ka ri ruyajtieꞌ. Pero ni xa ta chiquicajol ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios man niquiꞌan ta reꞌ.
1CO 5:2 ¡Y cꞌa ntinaꞌ chi ix nimaꞌk tak vinak! Más otz quixbꞌisuon y quixuokꞌ y tivalasaj-el chicajol ri chica xbꞌano quireꞌ.
1CO 5:3 Inreꞌ man incꞌo ta apa iviqꞌuin, pero ri nu-espíritu can cꞌo-apa iviqꞌuin. Y rumareꞌ inreꞌ ya xinꞌan juzgar ri jun ri quireꞌ rubꞌanun.
1CO 5:4 Y pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo, antok xtimol-iviꞌ, y ri nu-espíritu can xticꞌujie-apa iviqꞌuin, ri Kajaf Jesucristo can xtuyaꞌ poder pan ikꞌaꞌ,
1CO 5:5 y tivalasaj-el chicajol, tijach pa rukꞌaꞌ ri Satanás chi quireꞌ xtuꞌon sufrir chi xtuyaꞌ can ri itziel rubꞌanun, pero man xtiꞌa ta pa kꞌakꞌ, xa xticolotaj ri ru-espíritu chupan ri kꞌij antok ri Ajaf Jesús xtipa chic.
1CO 5:6 Man otz ta chi ixreꞌ ntinaꞌ chi ix nimaꞌk tak vinak. Ixreꞌ ivataꞌn chi antok ntiyaꞌ lugar cha ri pecado, can chaꞌnin niqꞌuiyir chicajol. Can incheꞌl nuꞌon ri levadura, xa riqꞌuin jubꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chupan nojiel ri harina mubꞌan.
1CO 5:7 Rumareꞌ tivalasaj-el nojiel ri pecado ri cꞌo chicajol, chi quireꞌ nquixuoc incheꞌl jun cꞌacꞌacꞌ harina mubꞌan ri manak levadura riqꞌuin. Ixreꞌ xa sak chic ri icꞌaslien, ruma ri Cristo xcon choch cruz. Antok jajaꞌ xquimisas, xꞌan cha incheꞌl niꞌan chica ri alaj tak ovejas ri ncaꞌquimisas pa tak namakꞌej Pascua.
1CO 5:8 Kabꞌanaꞌ cꞌa ri kanamakꞌej Pascua ri can ketzij. Man nakacꞌux ta simíta ri cꞌo levadura riqꞌuin. Kabꞌanaꞌ cuenta-kiꞌ choch ri pecado. Kayaꞌ can nojiel itziel tak kax ri ncaꞌkaꞌan. Y can ketzij ta nojiel ri nakaꞌan y ri nakaꞌej, man ta riqꞌuin caꞌyeꞌ kapalaj.
1CO 5:9 Chupan ri carta ri xintak-el iviqꞌuin, xinꞌej-el chiva chi man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
1CO 5:10 Y antok inreꞌ xinꞌej quireꞌ, man xichꞌoꞌ ta chiquij ri man i-cꞌulan ta ri man quiniman ta ri Jesucristo, ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Man xichꞌoꞌ ta jeꞌ chiquij ri man quiniman ta ri Jesucristo ri nicajoꞌ chi nojiel kax quiqꞌuin ta ijejeꞌ cꞌo-ve, ri ncaꞌlakꞌ, y ri niquiyaꞌ jeꞌ quikꞌij ri ídolos. Man chiquij ta ri vinak reꞌ xichꞌo-ve, ruma xa man nakajoꞌ ta nkojcꞌujieꞌ quiqꞌuin ri vinak quireꞌ, nicꞌatzin chi kojiel-el vaveꞌ choch-ulief.
1CO 5:11 Ri xinvajoꞌ xinꞌej chiva ixreꞌ chupan ri carta reꞌ, ja chi man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin ri man i-cꞌulan ta ri niquiꞌej chi i-hermanos ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Quireꞌ jeꞌ quiqꞌuin ri nicajoꞌ chi nojiel ta kax quiqꞌuin ta ijejeꞌ cꞌo-ve, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic, ri ncaꞌkꞌabꞌar, y ri ncaꞌlakꞌ. Xa ijejeꞌ niquiꞌej chi i-hermanos pero xa niquiꞌan ri pecados ri incheꞌl reꞌ, ixreꞌ ni xa ta quixvaꞌ quiqꞌuin.
1CO 5:12 Pero ri vinak ri man quiniman ta ri Cristo, man pa nukꞌaꞌ ta inreꞌ cꞌo-ve chi niꞌan juzgar ri chica quibꞌanun pa quicꞌaslien. Xa ja ri hermanos ri niquiꞌan pecados nicꞌatzin chi nquiꞌtzꞌat, ruma ijejeꞌ chicajol icꞌo-ve.
1CO 5:13 Ri vinak ri man quiniman ta y man chicajol ta icꞌo-ve, ja ri Dios xtibꞌano juzgar quichin. Pero ri hermano reꞌ ri cꞌo chicajol y nuꞌon pecado, tivalasaj-el chicajol.
1CO 6:1 ¿Karruma ixreꞌ antok cꞌo jun chivach ri cꞌo chica nuꞌon chiva, chiquivach ri autoridades ri man quiniman ta ri Cristo nquixꞌa-ve, y man nquixꞌa ta chiquivach ri santos hermanos?
1CO 6:2 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi xtalka ri kꞌij antok konojiel ojreꞌ ri santos ralcꞌual ri Dios xcaꞌkaꞌan juzgar ri vinak? Y xa quireꞌ, ¿man nquixtiquir ta came ntiꞌan arreglar chꞌuteꞌk tak kax ri ncaꞌbꞌanataj chicajol?
1CO 6:3 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi xtalka ri kꞌij antok ojreꞌ xcaꞌkaꞌan jeꞌ juzgar ri ángeles? Y xa quireꞌ, ¿karruma man nkojtiquir ta nakaꞌan arreglar ri ayoval ri ncaꞌbꞌanataj chikacajol chupan ri kacꞌaslien choch-ulief?
1CO 6:4 Rumareꞌ, xa cꞌo ri chica ntiꞌan juzgar vaveꞌ ri choch-ulief, ¿quiꞌiyaꞌ came ri manak-oc quikalien chupan ri iglesia chi niquiꞌan arreglar?
1CO 6:5 Niꞌej quireꞌ chiva chi quixqꞌuix. ¿Man jun came hermano chicajol ri cꞌo runoꞌj chi ncaꞌruꞌon arreglar ri hermanos ri cꞌo ayoval chiquivach?
1CO 6:6 Pero pa rucꞌaxiel chi quireꞌ ta ibꞌanun, xa man quireꞌ ta ntiꞌan, ruma jun hermano xa pa tribunal nrayuoj-ve jun chic hermano chi nuꞌon arreglar ri ayoval, y ri achiꞌaꞌ ri pacheꞌ niꞌka-ve xa man quiniman ta ri Cristo.
1CO 6:7 Can man otz ta chi cꞌo ayoval chicajol. ¿Man más ta came otz nticochꞌ ri niꞌan chiva? ¿Man más ta cꞌa otz chi ixreꞌ nticochꞌ xa cꞌo ri chica nalakꞌax chiva?
1CO 6:8 Pero ixreꞌ xa man quireꞌ ta ntiꞌan. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa ixreꞌ ri nquixbꞌano ri itziel noꞌj y ri alakꞌ. Y xa chica mismo ri hermanos ntiꞌan-ve quireꞌ.
1CO 6:9 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri vinak ri man otz ta quicꞌaslien choch ri Dios, man xcaꞌuoc ta pa ru-reino jajaꞌ? Man tiꞌan engañar-iviꞌ; ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri niquiyaꞌ quikꞌij ri ídolos, ri i-cꞌulan ri niquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin jun chic, ri achiꞌaꞌ ri man ncaꞌcajoꞌ ta chic ixokiꞌ y xa quiqꞌuin chic achiꞌaꞌ ncaꞌcꞌujie-ve,
1CO 6:10 ri ncaꞌbꞌano alakꞌ, ri nicajoꞌ chi nojiel kax quiqꞌuin ta ijejeꞌ cꞌo-ve, ri ncaꞌkꞌabꞌar, ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic, y ri can ncaꞌquitzꞌom ri vinak richin chi niquimaj can kax chica, man xcaꞌuoc ta pa ru-reino ri Dios.
1CO 6:11 Y icꞌo chivach ixreꞌ ri xaꞌbꞌano ri pecados ri ya xinꞌej. Pero vacame sak chic ri ivánima, ix richin chic ri Dios, y xiel chi man jun chic i-pecado choch jajaꞌ, reꞌ ruma ri xuꞌon ri Ajaf Jesús y ruma ri Ru-Espíritu ri Ka-Dios.
1CO 6:12 Nojiel xa otz chi niꞌan, pero man nojiel ta nucꞌul chi niꞌan. Nojiel xa otz chi niꞌan, pero man nivajoꞌ ta niꞌa vánima chirij chica-na kax, ruma man nivajoꞌ ta chi nquika pa rukꞌaꞌ.
1CO 6:13 Y can ketzij ri niꞌeꞌx chi ri vay richin ri kapan y ri kapan richin ri vay. Pero xtalka ri kꞌij chi ri Dios xtuꞌon chica ri kapan y ri vay chi xcaꞌqꞌuis. Mareꞌ ri ka-cuerpo man otz ta nicꞌujieꞌ riqꞌuin jun chic y xa man oj-cꞌulan ta riqꞌuin. Ri ka-cuerpo can richin ri Ajaf Dios y jajaꞌ can richin ri ka-cuerpo.
1CO 6:14 Y incheꞌl xuꞌon ri Dios cha ri Ajaf Jesús chi xcꞌastaj-el chiquicajol ri quiminakiꞌ, quireꞌ jeꞌ xtuꞌon chika ojreꞌ. Xkojrucꞌasuoj riqꞌuin ri ru-poder.
1CO 6:15 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri i-cuerpo can rukꞌa-rakan ri Cristo? ¿Otz came chi nquixiel-el riqꞌuin jajaꞌ y nquixuoc rukꞌa-rakan jun ramera? Man otz ta.
1CO 6:16 ¿O man ivataꞌn ta cꞌa chi xa jun nucꞌuaj-riꞌ riqꞌuin jun ramera, xa jun cuerpo nuꞌon riqꞌuin? Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri ache y ri ixok xa jun cuerpo xtiquiꞌan ri icaꞌyeꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1CO 6:17 Pero ri cꞌo riqꞌuin ri Ajaf, xa jun espíritu rubꞌanun riqꞌuin jajaꞌ.
1CO 6:18 Man ticanuj-iviꞌ chi ntiꞌan pecado. Ruma nicꞌaj chic pecado nuꞌon ri ache, cꞌo juviera ri ru-cuerpo, pero ri nucanuj jun ixok chi nuꞌon pecado riqꞌuin, can chirij mismo ri ru-cuerpo nuꞌon pecar.
1CO 6:19 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri i-cuerpo can ru-templo ri Espíritu Santo? Jajaꞌ patanak riqꞌuin ri Dios, y pa tak ivánima cꞌo-ve. Y rumareꞌ ri i-cuerpo man ivichin ta ixreꞌ.
1CO 6:20 Ri Dios qꞌuiy xuyaꞌ chi xixrulokꞌ. Rumareꞌ ri i-cuerpo y ri iv-espíritu can ticusaj chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ri can i-richin chic jajaꞌ.
1CO 7:1 Vacame nivajoꞌ nquichꞌoꞌ chirij ri icꞌutun-pa chuva chupan ri carta ri xitak-pa chuva. Y inreꞌ niꞌej: Más otz man ticꞌulieꞌ ri alaꞌ.
1CO 7:2 Pero ruma icꞌo ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, rumareꞌ más otz chi quinojiel alabꞌo ticꞌujieꞌ quixjayil y quinojiel xtaniꞌ ticꞌujieꞌ cachajil.
1CO 7:3 Y nicꞌatzin chi ri ache nujach-riꞌ pa rukꞌaꞌ ri ixok y ri ixok nujach-riꞌ pa rukꞌaꞌ ri ache.
1CO 7:4 Ri ixok man rajaf ta ka ri ru-cuerpo, ruma can richin ri rachajil. Y quireꞌ jeꞌ ri ache, man rajaf ta ka ri ru-cuerpo, xa can richin ri raxjayil.
1CO 7:5 Rumareꞌ man tuꞌon negar-riꞌ ri ixok choch ri rachajil, y quireꞌ jeꞌ ri ache man tuꞌon negar-riꞌ choch ri raxjayil. Pero xa ijejeꞌ nicajoꞌ niquiꞌan orar más; otz niquiꞌej chiquibꞌil-quiꞌ chi man ncaꞌvar ta junan jun janeꞌ (jaroꞌ) kꞌij. Pero man otz ta chi qꞌuiy tiempo niquiꞌan quireꞌ, ruma xa man niquicochꞌ ta más, ri Satanás xcaꞌruꞌon tentar.
1CO 7:6 Y ri xinꞌej, joꞌc xinꞌej xa nicajoꞌ niquiꞌan quireꞌ, pero man niꞌan ta mandar chi can quireꞌ tiquibꞌanaꞌ.
1CO 7:7 Inreꞌ niꞌej, más ta otz xa ta quinojiel niquiꞌan incheꞌl inreꞌ, niquicochꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ quiyuon y man ta ncaꞌcꞌulieꞌ. Pero chikajunal man junan ta ri don ri ruyoꞌn-pa ri Dios chika, y rumareꞌ jun-ve ri jun y jun-ve chic ri jun.
1CO 7:8 Inreꞌ niꞌej chica ri man i-cꞌulan ta, más otz man tiquicanuj quixjayil o man ticajoꞌ cachajil. Y quireꞌ jeꞌ niꞌej chica ri malcaꞌn-ixokiꞌ, más otz man ta caꞌcꞌulieꞌ chic. Más otz quireꞌ caꞌcꞌujieꞌ, incheꞌl nubꞌanun inreꞌ.
1CO 7:9 Pero xa man ncaꞌtiquir ta ncaꞌcꞌujieꞌ quiyuon, can caꞌcꞌulieꞌ. Ruma más otz ncaꞌcꞌulieꞌ que choch chi ncaꞌcꞌat ruma ri niquirayij.
1CO 7:10 Chica ri i-cꞌulan niꞌej, pero man nutzij ta inreꞌ ri niꞌej chica. Xa ja ri Ajaf ri niꞌeꞌn: Chi ri ixokiꞌ i-cꞌulan man tiquijach-quiꞌ quiqꞌuin ri cachajil.
1CO 7:11 Pero xa cꞌo jun ixok nujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil, man tiꞌa riqꞌuin jun chic ache. Y xa man nrajoꞌ ta nicꞌujieꞌ ruyuon, tiquicꞌamaꞌ chic quiꞌ riqꞌuin ri rachajil. Y quireꞌ jeꞌ ri ache, man tujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil.
1CO 7:12 Y chica ri nicꞌaj niꞌej, pero reꞌ inreꞌ nquiꞌeꞌn; man ja ta ri Ajaf: Xa cꞌo jun hermano cꞌulan, y ri raxjayil man runiman ta, y ri raxjayil can nrajoꞌ nicꞌujieꞌ riqꞌuin; man tujach-riꞌ riqꞌuin ri raxjayil.
1CO 7:13 Y xa ja ri ixok ri xunimaj ri Cristo y ri ache man runiman ta, pero ri ache nrajoꞌ nicꞌujieꞌ riqꞌuin; ri ixok man tujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil.
1CO 7:14 Ruma xa jun ache man runiman ta ri Cristo y ri raxjayil runiman, y ri ache nrajoꞌ nicꞌujieꞌ riqꞌuin ri raxjayil; cꞌo cheꞌl nakaꞌej chi ri ache reꞌ can richin chic ri Dios rubꞌanun. Y xa ja ri ixok ri man runiman ta y ri rachajil runiman, y ri ixok nrajoꞌ nicꞌujieꞌ riqꞌuin ri rachajil, cꞌo cheꞌl jeꞌ nakaꞌej chi ri ixok reꞌ can richin chic ri Dios rubꞌanun. Xa man ta quireꞌ, ri calcꞌual i-tzꞌil ta choch ri Dios, vacame ri calcꞌual can i-richin ri Dios quibꞌanun.
1CO 7:15 Pero xa jun ri man runiman ta nrajoꞌ nujach-riꞌ riqꞌuin ri jun ri runiman, tiquijacha-quiꞌ, ruma man jun ximiyuon quichin. Ruma ri Dios xojrayuoj chi nicꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin kánima.
1CO 7:16 ¿Chica avataꞌn atreꞌ ri at raxjayil ri ache, xa avuma atreꞌ xticolotaj ri avachajil? ¿Y chica avataꞌn atreꞌ ri at rachajil ri ixok, xa avuma atreꞌ xticolotaj ri avaxjayil?
1CO 7:17 Pero chiꞌijunal quixcꞌujieꞌ incheꞌl xuyaꞌ ri Dios chiva. Y chiꞌijunal quixcꞌujieꞌ incheꞌl ibꞌanun-pa antok majaꞌ quixayox ruma ri Dios. Inreꞌ quireꞌ niꞌej chica quinojiel ri iglesias ri icꞌo nojiel lugar.
1CO 7:18 ¿Icꞌo chivach ixreꞌ ri bꞌanun ri circuncisión chica antok ri Dios xaꞌrayuoj chi xaꞌuoc ralcꞌual? Quireꞌ caꞌcꞌujieꞌ. ¿Icꞌo jeꞌ chivach ixreꞌ ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica antok ri Dios xaꞌrayuoj chi xaꞌuoc ralcꞌual? Quireꞌ caꞌcꞌujieꞌ.
1CO 7:19 Ruma man jun chica nuꞌon xa bꞌanun ri circuncisión chika o xa man bꞌanun ta. Ri nicꞌatzin, ja chi nakaꞌan ri ru-mandamientos ri Dios.
1CO 7:20 Chikajunal kojcꞌujieꞌ cꞌa incheꞌl kabꞌanun antok xojayox ruma ri Dios.
1CO 7:21 ¿Icꞌo chivach ixreꞌ xa i-esclavos antok ri Dios xaꞌrayuoj chi xaꞌuoc ralcꞌual? Xa quireꞌ, man caꞌbꞌisuon. Pero xa ncaꞌtiquir ncaꞌcꞌujieꞌ libre, más otz.
1CO 7:22 Ixreꞌ ri ix esclavos antok xixayox ruma ri Ajaf, vacame ix libre chic, ruma ix richin chic ri Ajaf Jesucristo. Y ixreꞌ ri ix libre antok xixayox ruma jajaꞌ, vacame man ix libre ta chic, ruma ix esclavos chic richin ri Jesucristo.
1CO 7:23 Jajaꞌ ya xixrulokꞌ y qꞌuiy rajal xutoj ivuma. Rumareꞌ man chic quixcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri niquicꞌut ri vinak.
1CO 7:24 Hermanos, chikajunal incheꞌl kabꞌanun antok xojayox ruma ri Dios, can quireꞌ cꞌa kojcꞌujieꞌ chupan ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien riqꞌuin ri Dios.
1CO 7:25 Y vacame nivajoꞌ nquichꞌoꞌ jubꞌaꞌ chirij ri icꞌutun-pa chuva, ri chica ntiꞌan quiqꞌuin ri xtaniꞌ y ri alabꞌo. Ri Ajaf man jun xuꞌej chiquij ijejeꞌ. Pero ri xtinꞌej, can cꞌo-ve rakalien y can cꞌo cheꞌl ntinimaj, ruma inreꞌ ja ri Ajaf xjoyovan noch y mareꞌ niꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
1CO 7:26 Inreꞌ niꞌan pensar chi ruma altíra cuesta ri tiempo ri ojcꞌo, más otz kojcꞌujieꞌ incheꞌl kabꞌanun.
1CO 7:27 Rumareꞌ ri cꞌo chic raxjayil, ticꞌujieꞌ riqꞌuin. Y ri manak raxjayil, man tuꞌon preocupar-riꞌ chi nicꞌulieꞌ.
1CO 7:28 Pero xa jun alaꞌ nicꞌulieꞌ, man pecado ta nuꞌon. Y quireꞌ jeꞌ mismo ri xtan, xa nicꞌulieꞌ, man pecado ta nuꞌon. Pero ri ncaꞌcꞌulieꞌ niquiꞌan sufrir chupan ri quicꞌaslien. Y inreꞌ man nivajoꞌ ta chi ixreꞌ ntiꞌan sufrir.
1CO 7:29 Pero ri nivajoꞌ niꞌej chiva hermanos, chi xa man qꞌuiy ta chic tiempo ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief. Rumareꞌ ri cꞌo quixjayil, tiquibꞌanaꞌ chi incheꞌl xa manak quixjayil.
1CO 7:30 Y ri ncaꞌuokꞌ, incheꞌl xa man ncaꞌuokꞌ ta; y ri ncaꞌquicuot, incheꞌl xa man ncaꞌquicuot ta; y ri ncaꞌlakꞌo, incheꞌl xa man quichin ta.
1CO 7:31 Y quireꞌ jeꞌ ri ncaꞌcusan ri kax ri cꞌo choch-ulief, incheꞌl xa man ijejeꞌ ta ncaꞌcusan. Ruma nojiel ri nakatzꞌat ri cꞌo choch-ulief xa ncaꞌqꞌuis.
1CO 7:32 Inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ man ta niꞌa ivánima chirij ri cꞌo choch-ulief. Ri alaꞌ más nuꞌon pensar ri chica nrajoꞌ ri Ajaf y nutej rukꞌij nuꞌon ri nika choch ri Ajaf.
1CO 7:33 Pero ri ache nuꞌon pensar ri rusamaj ri cꞌo choch-ulief y nutej rukꞌij nuꞌon ri chica nika choch ri raxjayil.
1CO 7:34 Y quireꞌ jeꞌ ri xtan, man junan ta riqꞌuin jun ixok. Ruma jun xtan más nuꞌon pensar ri chica nrajoꞌ ri Ajaf, y can nujach ri ránima y ri ru-cuerpo pa rusamaj ri Ajaf. Pero ri ixok nuꞌon pensar ri rusamaj ri cꞌo choch-ulief, y nutej rukꞌij nuꞌon ri chica nika choch ri rachajil.
1CO 7:35 Ri niꞌej chiva xa richin chi nquixtoꞌ, y man richin ta chi nquixkꞌat. Inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz y man jun ta ntuoc chupan, richin quireꞌ man jun nikꞌato ivichin chi ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Ajaf.
1CO 7:36 Pero xa cꞌo jun tataꞌj nunaꞌ chi man otz ta chi ri rumiꞌal cꞌo chic rujunaꞌ y man cꞌulan ta, y nutzꞌat chi man otz ta ri rubꞌanun ruma man ruyoꞌn ta lugar cha ri rumiꞌal chi nicꞌulieꞌ, tuyaꞌ lugar cha chi nicꞌulieꞌ, ruma man pecado ta nuꞌon xa nuya-el chi nicꞌulieꞌ.
1CO 7:37 Pero xa cꞌo jun ri man nuyaꞌ ta ri rumiꞌal chi nicꞌulieꞌ, man jun ninimo chi quireꞌ nuꞌon, y nuꞌej pa ránima chi ticꞌujieꞌ ri rumiꞌal chi man jun choj-iqꞌuin nicꞌulie-ve, ri tataꞌj reꞌ otz ri nuꞌon.
1CO 7:38 Ri tataꞌj ri nuyaꞌ ri rumiꞌal chi nicꞌulieꞌ, otz ri nuꞌon. Pero ri tataꞌj ri man nuyaꞌ ta ri rumiꞌal chi nicꞌulieꞌ, más otz nuꞌon choch ri jun ri nuya-el ri rumiꞌal chi nicꞌulieꞌ.
1CO 7:39 Jun ixok cꞌulan, can ximil riqꞌuin ri rachajil y manak cheꞌl nujach-riꞌ riqꞌuin ri rachajil antok xa cꞌa cꞌas. Ri ley ri xuyaꞌ ri Dios can quireꞌ nuꞌej. Pero xa nicon-el ri rachajil, otz nicꞌulieꞌ riqꞌuin jun chic, xa quireꞌ nrajoꞌ jajaꞌ. Pero ticꞌulieꞌ riqꞌuin jun ri runiman chic ri Ajaf.
1CO 7:40 Pero inreꞌ niꞌej chi jun malcaꞌn-ixok más otz man ta nicꞌulieꞌ chic jun bꞌay; ruma xa nicꞌujieꞌ ruyuon, más xtiquicuot pa rucꞌaslien. Y inreꞌ niꞌan pensar chi quireꞌ jeꞌ nrajoꞌ ri Ru-Espíritu ri Dios ri cꞌo viqꞌuin.
1CO 8:1 Y vacame nivajoꞌ nquichꞌoꞌ chirij ri icꞌutun-pa chuva, chirij ri ncaꞌyoꞌx chiquivach ri ídolos. Konojiel kataꞌn chirij reꞌ; pero antok ojreꞌ cꞌo qꞌuiy kataꞌn, jareꞌ nibꞌano chika chi oj nimaꞌk nakana-kiꞌ. Pero xa ojreꞌ nakajo-kiꞌ, can nuꞌon chika chi konojiel niqꞌuiy kacꞌaslien choch ri Dios.
1CO 8:2 Ri nunaꞌ chi can nojiel kax rataꞌn chic ruma cꞌo runoꞌj, man jun kax rataꞌn. Xa tutijuoj-riꞌ más, ruma nicꞌatzin chi nratamaj más.
1CO 8:3 Pero xa jun nrajoꞌ ri Dios, ri Dios can rataꞌn roch jajaꞌ.
1CO 8:4 Vacame nivajoꞌ nquitzijuon chirij ri teꞌj ri niyoꞌx chiquivach ri ídolos. Kataꞌn chi jun ídolo man jun rakalien, ruma joꞌc jun Dios cꞌo.
1CO 8:5 Y kataꞌn jeꞌ chi icꞌo vinak ri ncaꞌeꞌn chi icꞌo nicꞌaj chic dioses. Icꞌo iqꞌuiy dioses y icꞌo iqꞌuiy ajaf vaveꞌ choch-ulief y chicaj, ncaꞌchaꞌ.
1CO 8:6 Pero ojreꞌ kataꞌn chi joꞌc jun Dios cꞌo, y jajaꞌ ri Katataꞌ. Riqꞌuin jajaꞌ patanak-ve nojiel, y nrajoꞌ chi ojreꞌ nakayaꞌ rukꞌij. Kataꞌn chi joꞌc jun Ajaf cꞌo, y reꞌ ja ri Jesucristo. Ruma jajaꞌ cꞌo nojiel kax, y ruma jajaꞌ cꞌo kacꞌaslien.
1CO 8:7 Pero man quinojiel ta hermanos cataꞌn chi ri ídolos xa man jun kax ncaꞌtiquir niquiꞌan. Icꞌo ri antok majaꞌ tiquinimaj ri Dios, xquiyaꞌ quikꞌij ri ídolos; rumareꞌ vacame antok niquitej ri chꞌac, can niquinaꞌ inque xa yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y ri quijaluon y ri cánima nuꞌej chica chi pecado ri niquiꞌan. Quireꞌ niquiꞌan pensar ruma majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
1CO 8:8 Can ketzij, man ja ta ri nakatej-ka ri nibꞌano chika chi más otz nkojka choch ri Dios. Xa nakatej ri teꞌj ri yoꞌn chiquivach ri ídolos, man xtuꞌon ta chika chi más otz nkojka choch ri Dios, y xa man nakatej ta, man xtuꞌon ta chika chi man oj otz ta choch ri Dios.
1CO 8:9 Pero kabꞌanaꞌ cuenta-kiꞌ, ruma xa xtakatej y xkojrutzꞌat jun ri cꞌa majaꞌ tiꞌka paroꞌ otz (tuꞌon entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios, nakaꞌan cha chi nitzak.
1CO 8:10 Ojreꞌ kataꞌn chi man jun kax nuꞌon chika xa nakatej. Pero xa jun ri majaꞌ tiꞌka paroꞌ otz (tuꞌon entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios, nkojrutzꞌat chi ojcꞌo chupan jun lugar ri pacheꞌ icꞌo-ve ídolos y nkojrutzꞌat chi nakatej ri yoꞌn chiquivach ri ídolos reꞌ, jajaꞌ can xtuꞌon pensar xtutej jeꞌ, mesque ri rujaluon y ri ránima nuꞌej chi man otz ta.
1CO 8:11 Ojreꞌ kataꞌn chi man jun kax nuꞌon chika xa nakatej ri yoꞌn chiquivach ri ídolos, pero xa rumareꞌ, cꞌo jun hermano ri majaꞌ tiꞌka paroꞌ otz (tuꞌon entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios nitzak; xa quireꞌ nakaꞌan cha, man otz ta, ruma ri Cristo xcon jeꞌ ruma ri jun reꞌ.
1CO 8:12 Y xa ojreꞌ quireꞌ nakaꞌan, can ncaꞌkasoc ri quijaluon y ri cánima ri hermanos ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y xa quireꞌ nakaꞌan, can cha ri Cristo nakaꞌan-ve ri pecado reꞌ.
1CO 8:13 Rumareꞌ xa ruma ri chꞌac nitej, nitzak can jun hermano, man nitej ta chic chꞌac. Inreꞌ man nivajoꞌ ta chi vuma inreꞌ nitzak jun hermano.
1CO 9:1 ¿Man in apóstol ta came? ¿Man in libre ta came? ¿Man nutzꞌatuon ta came roch ri Kajaf Jesús? ¿Man ixreꞌ ta came ri nu-obra choch ri Ajaf?
1CO 9:2 Xa chiquivach nicꞌaj chic inreꞌ man in apóstol ta, chivach ixreꞌ can in apóstol-ve. Ruma antok inreꞌ xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Jesús chiva, ixreꞌ can xinimaj. Jareꞌ nicꞌutu chi kꞌalaj chi inreꞌ in jun ru-apóstol ri Ajaf.
1CO 9:3 Y niꞌej chica ri ncaꞌbꞌano acusar vichin:
1CO 9:4 ¿Acaso manak ka-derecho chi nkutzuk y chi niyoꞌx kayaꞌ?
1CO 9:5 ¿Man otz ta came nakaꞌan jeꞌ incheꞌl ri Pedro y ri nicꞌaj chic apóstoles? Ijejeꞌ i-cꞌulan quiqꞌuin hermanas y ncaꞌquichꞌilaj antok niquibꞌanaꞌ rusamaj ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri i-ruchakꞌ ri Kajaf Jesús.
1CO 9:6 ¿O joꞌc inreꞌ y ri Bernabé manak derecho chi man nkusamaj ta?
1CO 9:7 ¿Cꞌo came jun soldado xa ja ri ru-miera jajaꞌ ri nucusaj richin nutzuk-ka-riꞌ? ¿O cꞌo came jun ache ri nutic uva y ni xa ta jun roch nutej? ¿O cꞌo came jun ri ncaꞌruchajij ravaj y man nukun ta jubꞌaꞌ qui-liecha?
1CO 9:8 ¿Ri niꞌej chiva nunoꞌj came inreꞌ? ¿Man quireꞌ ta came nuꞌej jeꞌ chupan ri ru-ley ri Moisés?
1CO 9:9 Ri ru-ley ri Moisés ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Antok ri tuora nuxakꞌ ruveꞌ ri trigo, man tiyoꞌx rukꞌasal chirutzaꞌn. Quireꞌ nuꞌej ri ley. ¿Quireꞌ xuꞌej ri Dios ruma joꞌc came nujoyovaj quivach ri tuora?
1CO 9:10 Jajaꞌ xuꞌej quireꞌ ruma nrajoꞌ chi ojreꞌ ri oj rusamajiel kojtzuk. Incheꞌl nuꞌon jun ache ri nisamaj pan avan, jajaꞌ can nroyoꞌiej ri kꞌij antok cꞌo ri xtuya-pa ri ruticoꞌn. Y quireꞌ jeꞌ ri nucajij ri trigo, can nroyoꞌiej chi cꞌo ri nuchꞌec can chirij.
1CO 9:11 Y xa ojreꞌ xkatic riqꞌuin ivánima ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y rumareꞌ qꞌuiy bendición iviluon; ¿man otz ta came chi ixreꞌ nkojitoꞌ riqꞌuin ri nicꞌatzin chika vaveꞌ choch-ulief?
1CO 9:12 Ruma, xa icꞌo nicꞌaj chic rusamajiel ri Dios ri quiꞌeꞌn chiva chi quiꞌitoꞌ y ixreꞌ can i-itoꞌn-ve, ¿man más ta came rakalien chi nkojitoꞌ ojreꞌ? Y mesque quireꞌ, ojreꞌ man kacꞌutun ta chiva chi kojitoꞌ, ruma nakajoꞌ chi ri ru-evangelio ri Cristo niꞌa rutzijoxic. Rumareꞌ ojreꞌ kacachꞌuon nojiel.
1CO 9:13 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa chi ri ncaꞌsamaj pa ru-templo ri Dios niquitej ri niyoꞌx can? Y antok ri vinak niquiyaꞌ can jun chicop o jun chic kax richin chi ri sacerdotes niquiyaꞌ choch ri Dios choch ri altar, ri sacerdotes reꞌ can niquicꞌan-el jubꞌaꞌ chi niquitej.
1CO 9:14 Y quireꞌ jeꞌ ruꞌeꞌn can ri Ajaf, chi ri ncaꞌtzijuon ri evangelio, can chirij ri samaj reꞌ niquichꞌec ri quivay.
1CO 9:15 Pero inreꞌ man jun kax nucꞌutun chiva, y nitzꞌibꞌaj reꞌ chiva vacame man ruma ta nivajoꞌ chi nquinivilij. Más otz nquicon que choch niꞌan quireꞌ. Inreꞌ altíra nquiquicuot ruma man jun kax ri nucꞌutun chiva, y man nivajoꞌ ta cꞌa chi cꞌo jun ri nalasan-el ri deseo reꞌ viqꞌuin.
1CO 9:16 Y inreꞌ man niyaꞌ ta ka nukꞌij ruma nitzijuoj ri evangelio; ruma ja ri Dios bꞌiyuon chuva chi niꞌan ri samaj reꞌ, y can juyeꞌ noch xa man xtinꞌan ta.
1CO 9:17 Xa ta inreꞌ ri xicanun ri samaj, can cꞌo ta vajal nicꞌutuj chiva ruma ri samaj ri niꞌan chicajol, pero man quireꞌ ta. Ja ri Dios ri xcanun vichin y xuyaꞌ ri samaj chuva, rumareꞌ niꞌan.
1CO 9:18 ¿Y cꞌo came nichꞌec ruma niꞌan ri samaj reꞌ? Ri nichꞌec ja ri nquiquicuot pa vánima, ruma man jun vajal nicꞌutuj ruma nitzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo, mesque otz chi nicꞌutuj.
1CO 9:19 Inreꞌ in libre chiquivach quinojiel. Inreꞌ pa vánima xalax-ve chi niꞌan incheꞌl jun esclavo quichin quinojiel, chi quireꞌ icꞌo ta más ri niquinimaj ri Cristo.
1CO 9:20 Antok nquicꞌujieꞌ chiquicajol ri nuvanakil israelitas, can in israelita niꞌan, ruma nivajoꞌ chi ncaꞌnchꞌec. Ijejeꞌ icꞌo pa rukꞌaꞌ ri ley, y inreꞌ man incꞌo ta chic pa rukꞌaꞌ ri ley. Pero antok nquicꞌujieꞌ chiquicajol, niꞌan incheꞌl incꞌo pa rukꞌaꞌ ri ley, ruma nivajoꞌ chi niquinimaj ri Cristo.
1CO 9:21 Y antok nquicꞌujieꞌ chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta, ri man icꞌo ta pa rukꞌaꞌ ri ley, can man in israelita ta niꞌan. Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ chi ncaꞌnchꞌec. Pero man nimastaj ta jeꞌ ri ru-ley ri Dios antok nquicꞌujieꞌ chiquicajol ri vinak reꞌ, xa can niꞌan ri nuꞌej ri ley ri xucꞌam-pa ri Cristo.
1CO 9:22 Y antok nquicꞌujieꞌ chiquicajol ri majaꞌ tiꞌka pa quiveꞌ otz (tiquiꞌan entender otz) ri ruchꞌabꞌal ri Dios, inreꞌ niꞌan incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ richin chi ncaꞌnchꞌec. Can quiqꞌuin quinojiel niꞌan quireꞌ, chi quireꞌ icꞌo ncaꞌcolotaj.
1CO 9:23 Niꞌan nojiel reꞌ ruma ri evangelio, chi quireꞌ ri bendiciones ri nucꞌam-pa, can ta konojiel nikil.
1CO 9:24 ¿Man ivataꞌn ta cꞌa, chi ri niquiꞌan carrera, quinojiel niquitej quikꞌij chi ncaꞌa anin, pero joꞌc jun nichꞌacuon? Rumareꞌ titijaꞌ ikꞌij chi quireꞌ ntichꞌec ri nrajoꞌ nuyaꞌ ri Dios chiva.
1CO 9:25 Ri ncaꞌuoc chupan jun carrera, can altíra niquiꞌan cuenta-quiꞌ, man niquiꞌan ta ri man otz ta nuꞌon cha ri qui-cuerpo. Quireꞌ niquiꞌan, y ri niquichꞌec xa jun corona ri niqꞌuis paroꞌ. Pero ri nakachꞌec ojreꞌ, jun corona ri man niqꞌuis ta paroꞌ.
1CO 9:26 Rumareꞌ inreꞌ nitej nukꞌij chi nquiꞌin anin y man niꞌan ta incheꞌl nuꞌon jun ri man rataꞌn ta pacheꞌ niꞌka-ve. Ni man niꞌan ta incheꞌl nuꞌon jun antok nuchꞌey-riꞌ riqꞌuin jun chic, y antok nuyaꞌ jubꞌic-kꞌaꞌ, xa cha cakꞌiekꞌ nuya-ve.
1CO 9:27 Rumareꞌ man niyaꞌ ta lugar chi ja ri nu-cuerpo nichꞌaco vichin, xa can niꞌan cha chi inreꞌ ri in rajaf y chi quirunimaj. Ruma xa inreꞌ ri xitzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica iqꞌuiy vinak, juyeꞌ noch xa manak yan chic xtiyoꞌx chuva ri chica nuyaꞌ ri Dios.
1CO 10:1 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ntivatamaj chirij ri xbꞌanataj quiqꞌuin ri ojier tak katie-katataꞌ ojreꞌ israelitas. Ri Dios can xuya-pa jun mukul ri xucꞌuan quibꞌiey. Xujak jeꞌ ri Mar Rojo chi quireꞌ xaꞌtiquir xaꞌkꞌax.
1CO 10:2 Y quinojiel can incheꞌl xa pa rubꞌeꞌ ri Moisés xaꞌan bautizar antok xaꞌa chirij ri mukul y antok xaꞌkꞌax chupan ri mar.
1CO 10:3 Quinojiel ijejeꞌ xquitej ri xka-pa chicaj riqꞌuin ri Dios.
1CO 10:4 Y quinojiel xquikun jeꞌ ri yaꞌ ri xuya-pa ri Dios chica, ri xiel-pa choch jun abꞌaj. Ri abꞌaj reꞌ ja ri Cristo; y jajaꞌ can bꞌanak quiqꞌuin.
1CO 10:5 Pero can xkꞌalajin chi man xaꞌka ta choch ri Dios ri xaꞌquiꞌan nicꞌaj, rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel xaꞌcon can pa desierto.
1CO 10:6 Nojiel ri xbꞌanataj quiqꞌuin ijejeꞌ, xa richin jun ejemplo chakavach ojreꞌ, chi man takarayij ri man otz ta incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
1CO 10:7 Man tiyaꞌ quikꞌij ri ídolos, incheꞌl xquiꞌan nicꞌaj chiquivach ijejeꞌ. Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej chirij ri xquiꞌan: Ri vinak xaꞌtzꞌuyeꞌ chi xaꞌvaꞌ y xaꞌkumun, y xaꞌpalaj chi xaꞌxajo. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1CO 10:8 Icꞌo achiꞌaꞌ ri xquiꞌan pecado quiqꞌuin ixokiꞌ, y rumareꞌ chupan jun kꞌij xaꞌcon veintitrés mil vinak. Man takaꞌan ojreꞌ incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
1CO 10:9 Icꞌo jeꞌ chiquivach ijejeꞌ ri xquiꞌan ri man otz ta, ruma xquiꞌan tentar ri Ajaf. Y ijejeꞌ xaꞌcon pa quikꞌaꞌ cumatz. Y ojreꞌ man takaꞌan incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
1CO 10:10 Y nicꞌaj chic ruma xquiꞌan reclamar, rumareꞌ xtak-pa jun ángel pa quiveꞌ chi xaꞌruquimisaj. Man takaꞌan ojreꞌ incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
1CO 10:11 Nojiel ri xbꞌanataj quiqꞌuin ijejeꞌ, xa jun ejemplo chika ojreꞌ. I-tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi quireꞌ ojreꞌ ri ojcꞌo chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo richin ri roch-ulief, man tibꞌanataj kiqꞌuin quireꞌ.
1CO 10:12 Rumareꞌ, xa cꞌo jun ri nuꞌon pensar chi man nitzak ta pa rucꞌaslien choch ri Dios, can tubꞌanaꞌ cuenta-riꞌ chi quireꞌ man nitzak ta.
1CO 10:13 Y antok nquixꞌan tentar, talka pan iveꞌ chi xa jun vinak nibꞌano quireꞌ chiva o pan ivánima nipa-ve. Pero ri Dios man nquixruyaꞌ ta can. Antok jajaꞌ nutzꞌat chi ixreꞌ man nquixtiquir ta chic chi nticochꞌ, nuyaꞌ ivuchukꞌaꞌ, chi quireꞌ nquixtiquir nticochꞌ.
1CO 10:14 Mareꞌ ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva chi man tiꞌan cachꞌil ri vinak ri niquiyaꞌ quikꞌij ri ídolos.
1CO 10:15 Ixreꞌ cꞌo inoꞌj chi ntiꞌan pensar otz; y tiꞌej chuva xa ketzij o man ketzij ta ri niꞌej chiva.
1CO 10:16 Antok nakanataj ri rucamic ri Cristo, nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri ruyaꞌl ri uva ri nakakun, ruma nunataj ri ruquiqꞌuiel ri Cristo. Y quireꞌ jeꞌ ri simíta ri nakaper y nakacꞌux, ruma nunataj ri ru-cuerpo ri Cristo, y reꞌ joꞌc jun nuꞌon chika riqꞌuin ri Cristo.
1CO 10:17 Joꞌc jun ri simíta y konojiel nakacꞌux bꞌaꞌ, mesque can oj qꞌuiy; y rumareꞌ ojreꞌ joꞌc jun cuerpo kabꞌanun.
1CO 10:18 Titzꞌata-na-peꞌ ri chica niquiꞌan ri kavanakil israelitas. Ri chica ncaꞌcꞌuxu bꞌaꞌ ri chicop ri ncaꞌyoꞌx choch ri Dios, ¿man xa jun ta came niquiꞌan riqꞌuin ri Dios ruma niquicꞌux?
1CO 10:19 ¿Chica niꞌej cꞌa? ¿Cꞌo came rakalien jun ídolo, o cꞌo came rakalien ri yoꞌn choch?
1CO 10:20 Ri niꞌej chiva jareꞌ: Ri man israelitas ta antok niquiyaꞌ teꞌj chiquivach ri ídolos, xa chica ri itzal tak espíritus niquiya-ve, y man choch ta ri Dios niquiya-ve. Y inreꞌ man nivajoꞌ ta chi ntiꞌan xa jun quiqꞌuin ri itzal tak espíritus.
1CO 10:21 Ruma ixreꞌ can ntikun ruyaꞌl ri uva chi ntinataj ri rucamic ri Ajaf. Y xa quireꞌ ntiꞌan, man otz ta chi ixreꞌ ntikun jeꞌ jun kax quichin ri itzal tak espíritus. Ixreꞌ nticꞌux ri simíta chi ntinataj ri rucamic ri Ajaf, y xa quireꞌ ntiꞌan, man otz ta ntitej jeꞌ jun kax quichin ri itzal tak espíritus.
1CO 10:22 ¿O nakayac rayoval ri Ajaf? ¿Can más came cꞌo kachukꞌaꞌ choch jajaꞌ?
1CO 10:23 Nojiel xa otz chi niꞌan, pero man nojiel ta nucꞌul chi niꞌan. Nojiel xa otz chi niꞌan, pero man nojiel ta nuꞌon chica nicꞌaj chic chi más niqꞌuiy ri quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 10:24 Man takaꞌan joꞌc ri nucꞌam-pa otz chika ojreꞌ; ri nicꞌatzin chi nakaꞌan, ja ri nucꞌam-pa otz chica nicꞌaj chic.
1CO 10:25 Ri chꞌac ri nicꞌayix pa carnicería, ixreꞌ otz ntilokꞌ y nticꞌux. Man ticꞌutuj xa yoꞌn o man yoꞌn ta chiquivach ídolos, chi quireꞌ man jun chica xtunaꞌ ri ijaluon y ri ivánima.
1CO 10:26 Ruma richin ri Ajaf Dios ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch.
1CO 10:27 Xa cꞌo jun vinak ri man runiman ta ri Dios, y jajaꞌ nquixruꞌon invitar chi nquixbꞌavaꞌ riqꞌuin, otz nquixꞌa, xa ntivajoꞌ. Y titijaꞌ ri ncaꞌruya-pa chiva, y man ticꞌutuj xa yoꞌn o man yoꞌn ta chiquivach ídolos, chi quireꞌ man jun chica xtunaꞌ ri ijaluon y ri ivánima.
1CO 10:28 Pero xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn chiva: Ri teꞌj reꞌ xa ya xyoꞌx chiquivach ídolos, nichaꞌ chiva; ixreꞌ man titej ri teꞌj reꞌ, ruma xa ntitej choch, man otz ta xtunaꞌ ri ránima; mesque ixreꞌ ivataꞌn chi richin ri Ajaf Dios ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch.
1CO 10:29 Y antok niꞌej chiva chi man titej, man ruma ta ri ijaluon y ri ivánima ixreꞌ. Xa ruma ri rujaluon y ri ránima ri jun chic, chi quireꞌ jajaꞌ man xtitzak ta pa rucꞌaslien choch ri Dios. Talvez nicꞌaj niquiꞌej manak cheꞌl chi ja ri rujaluon y ri ránima jun chic ri niꞌeꞌn chuva ri chica otz chi nitej o ri chica man otz ta.
1CO 10:30 Y xa inreꞌ niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri teꞌj ri nitej, ¿karruma ncaꞌeꞌx tzij chuvij ruma ri nitej xa ya nuyoꞌn chic tiox bꞌaꞌ?
1CO 10:31 Ruma cꞌa reꞌ, antok nquixvaꞌ, ntikun iyaꞌ, o chica-na ri ntiꞌan, can tibꞌanaꞌ chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios.
1CO 10:32 Y man cꞌa quixuoc tzakoy quichin ri vinak israelitas, ni quichin ri vinak man israelitas ta, y ni cha ri ru-iglesia ri Dios.
1CO 10:33 Xa can tibꞌanaꞌ incheꞌl ri niꞌan inreꞌ. Inreꞌ man niꞌan ta joꞌc ri nika chinoch. Xa can nitej nukꞌij chi niꞌan ri nika chiquivach quinojiel, man joꞌc ta niꞌan ri cꞌo otz nucꞌam-pa chuva, ruma iqꞌuiy vinak ri nivajoꞌ ncaꞌntoꞌ chi ncaꞌcolotaj.
1CO 11:1 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl ri niꞌan inreꞌ, ruma inreꞌ can niꞌan-ve incheꞌl xuꞌon ri Cristo.
1CO 11:2 Hermanos, inreꞌ nquiquicuot ruma can incꞌo riqꞌuin ivánima. Ixreꞌ can ntiꞌan ri nucꞌutun can chivach.
1CO 11:3 Pero inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj chi ri Cristo jareꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa quiveꞌ ri achiꞌaꞌ, y ri ache jareꞌ ri jolomaj ri cꞌo paroꞌ ri raxjayil. Y ri Dios jareꞌ ri jolomaj ri cꞌo paroꞌ ri Cristo.
1CO 11:4 Antok ri achiꞌaꞌ niquiꞌan orar, o antok niquiꞌej ri nuꞌej ri Dios chica, man tiquiyaꞌ tziak pa quijaluon; ruma xa quireꞌ niquiꞌan, niquikasaj rukꞌij ri cꞌo pa quiveꞌ.
1CO 11:5 Pero antok ri ixokiꞌ niquiꞌan orar, y antok niquiꞌej ri nuꞌej ri Dios chica, tiquiyaꞌ tziak pa quijaluon. Ruma xa man niquiꞌan ta quireꞌ, niquikasaj rukꞌij ri jolomaj ri cꞌo pa quiveꞌ. Can ntiel incheꞌl quisocan nojiel ri quiveꞌ.
1CO 11:6 Y xa icꞌo ixokiꞌ ri man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ tziak pa quijaluon, tiquisocaj-el nojiel ri quiveꞌ. Y xa ncaꞌqꞌuix niquisocaj-el nojiel ri quiveꞌ, can tiquiyaꞌ tziak pa quijaluon.
1CO 11:7 Ri achiꞌaꞌ man otz ta niquiyaꞌ tziak pa quijaluon ruma i-rachibꞌal ri Dios y niquicꞌut rukꞌij jajaꞌ, y ri ixokiꞌ niquicꞌut quikꞌij ri achiꞌaꞌ.
1CO 11:8 Ruma ri naꞌay ache, man riqꞌuin ta jun ixok xpa-ve. Pero antok xꞌan ri naꞌay ixok, xcusas jun rubꞌakil ri ache.
1CO 11:9 Ri Dios xuꞌon ri ixok ruma xutzꞌat chi nicꞌatzin cha ri ache, y man ja ta ri ache xuꞌon ruma nicꞌatzin cha ri ixok.
1CO 11:10 Rumareꞌ ri ixok can tuyaꞌ tziak pa rujaluon chi nucꞌut chi niniman cha ri rachajil. Can otz nuꞌon quireꞌ, cuma ri ángeles.
1CO 11:11 Pero choch ri Ajaf Dios xa man jun ri más cꞌo rukꞌij. Ri ixok can nicꞌatzin cha ri ache y quireꞌ jeꞌ ri ache nicꞌatzin cha ri ixok.
1CO 11:12 Y can ketzij chi antok xꞌan ri naꞌay ixok, xcusas jun rubꞌakil ri ache, pero ri ache jeꞌ nalax riqꞌuin ri ixok. Pero nojiel can riqꞌuin ri Dios patanak-ve.
1CO 11:13 Can tibꞌanaꞌ pensar jaꞌal: ¿Otz came chi ri ixok man nuyaꞌ ta tziak pa rujaluon antok nuꞌon orar cha ri Dios?
1CO 11:14 Can quinojiel vinak cataꞌn chi qꞌuix-qꞌuix chi jun ache ncaꞌnimar-ka ruveꞌ.
1CO 11:15 Pero jun ixok can otz-ve ncaꞌnimar ruveꞌ. Ruma ri ruveꞌ can yoꞌn-ve cha chi nutzꞌapij ri rujaluon.
1CO 11:16 Y xa cꞌo jun nrajoꞌ nuchꞌojij, ojreꞌ nakaꞌej chi man jun chic costumbre cꞌo chikacajol y quireꞌ jeꞌ chiquicajol quinojiel ri iglesias ri icꞌo diferentes lugares.
1CO 11:17 Y ri nivajoꞌ niꞌej chiva vacame, manak cheꞌl niꞌej chiva chi can otz ri ntiꞌan. Ruma antok ntimol-iviꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf, pa rucꞌaxiel chi cꞌo otz nucꞌam-pa chiva, xa más itziel ntiꞌan chupan ri icꞌaslien.
1CO 11:18 Ri naꞌay nivajoꞌ niꞌej chiva, ja ri nivaꞌxaj chivij chi antok ntimol-iviꞌ, cꞌo divisiones chicajol. Y nicꞌaj ninimaj ri niꞌeꞌx chuva.
1CO 11:19 Pero can nicꞌatzin chi nibꞌanataj quireꞌ chicajol, chi cꞌo divisiones, chi quireꞌ ncaꞌkꞌalajin ri ketzij quiniman ri Cristo y ri man quiniman ta.
1CO 11:20 Y antok ixreꞌ ntimol-iviꞌ chi ntiꞌan ri Santa Cena richin ri Ajaf Jesucristo, xa man ja ta rubꞌanic ntiꞌan.
1CO 11:21 Ruma antok ntimol-iviꞌ, icꞌo ri can chaꞌnin niquitej-ka ri quicꞌamun-pa y icꞌo ri xa man jun chica niquitej, y icꞌo hasta ncaꞌkꞌabꞌar-ka.
1CO 11:22 ¿Can manak came ivachuoch chi chireꞌ nquixva-ve y nquixkumun? ¿O chivach ixreꞌ man jun rukꞌij ri iglesia richin ri Dios? ¿Y karruma nquiꞌqꞌuixbꞌiej ri man jun oc cꞌo quiqꞌuin? ¿Can ntivajoꞌ ixreꞌ chi riqꞌuin ri ntiꞌan quireꞌ, inreꞌ niyaꞌ ikꞌij? Inreꞌ man niyaꞌ ta ikꞌij ruma man otz ta ri ntiꞌan.
1CO 11:23 Inreꞌ man quireꞌ ta ri ix-nutijuon. Inreꞌ xixtijuoj riqꞌuin ri xuyaꞌ ri Ajaf chuva. Y reꞌ quireꞌ: Chupan ri akꞌaꞌ antok ri Ajaf Jesús ya nijach-el pa quikꞌaꞌ ri vinak ri itziel xquitzꞌat, jajaꞌ xutzꞌom jun simíta;
1CO 11:24 y antok jajaꞌ ruyoꞌn chic tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, xuper ri simíta y xuꞌej chica ri ru-discípulos: Titzꞌamaꞌ y ticꞌuxuꞌ ri simíta; ruma jareꞌ ri nu-cuerpo ri xtijach pan i-cuenta ixreꞌ. Can tibꞌanaꞌ cava siempre richin nquininataj.
1CO 11:25 Y antok ya i-viꞌnak chic, ri Jesús xucꞌan-apa jeꞌ ri copa, y xuꞌej: Jareꞌ ri nuquiqꞌuiel ri xtiꞌin antok xquiquimisas. Riqꞌuin ri nuquiqꞌuiel, ja xticꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri rajoꞌn-pa ri Dios chi nuꞌon quiqꞌuin ri vinak. Can tikumuꞌ, y nojiel mul antok xtikun, can inreꞌ nquininataj, xchaꞌ ri Jesús.
1CO 11:26 Rumareꞌ, nojiel mul antok nticꞌux ri simíta y ntikun jeꞌ ri ruyaꞌl ri uva, can ja ri rucamic ri Ajaf ri ntitzijuoj, y quireꞌ xtiꞌan, cꞌa xtalka-na ri kꞌij chi xtipa chic jun bꞌay.
1CO 11:27 Rumareꞌ, xa chica-na ri nicꞌuxu ri simíta y nikumu ri ruyaꞌl ri uva ri nunataj ri rucamic ri Ajaf, xa man jun rakalien nuꞌon cha, nuꞌon pecar-riꞌ, ruma nuꞌon cha ri ru-cuerpo y ri ruquiqꞌuiel ri Ajaf chi man jun rakalien.
1CO 11:28 Naꞌay, katzꞌata-ka-kiꞌ xa otz rubꞌanun ri kacꞌaslien choch ri Dios, cꞌajareꞌ kacꞌuxuꞌ ri simíta y kakumuꞌ ri ruyaꞌl ri uva.
1CO 11:29 Ruma xa nakacꞌux ri simíta y nakakun ri ruyaꞌl ri uva, y xa man jun rakalien nakaꞌan cha, y man nalka ta pa kaveꞌ chi ri nakatej nakanataj ri ru-cuerpo ri Ajaf Jesús antok xcon, can nika ri castigo pa kaveꞌ.
1CO 11:30 Y rumareꞌ iqꞌuiy chivach ixreꞌ manak quichukꞌaꞌ, ncaꞌyavaj, y icꞌo ya xaꞌcon.
1CO 11:31 Y xa ta ojreꞌ nakatzꞌat-ka-kiꞌ otz ri chica nakaꞌan, man nipa ta ri castigo pa kaveꞌ.
1CO 11:32 Pero qꞌuiy mul ri Ajaf Dios nuya-pa ri castigo pa kaveꞌ, chi quireꞌ man nika ta pa kaveꞌ ri nem castigo ri man niqꞌuis ta, incheꞌl xtika pa quiveꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Ajaf Jesús.
1CO 11:33 Mareꞌ hermanos, antok ntimol-iviꞌ chi ntiꞌan ri Santa Cena, can tivoyoꞌiej-iviꞌ.
1CO 11:34 Pero xa cꞌo jun chivach altíra ninem rupan, más otz tiva-pa chirachuoch, chi quireꞌ man ntivayuoj ta ka ri castigo pan iveꞌ antok ntimol-iviꞌ. Y cꞌo nicꞌaj chic kax ri nivajoꞌ niꞌej chiva, pero xa cꞌa xquibꞌaka-na iviqꞌuin, cꞌajareꞌ xtinꞌej chiva.
1CO 12:1 Hermanos, vacame nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj otz chirij ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo.
1CO 12:2 Inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ cꞌa nalka pan iveꞌ ri chica xiꞌan antok cꞌa majaꞌ ivataꞌn roch ri Dios. Ixreꞌ can otz chivach chi icꞌo ri xixquisach ruma xixucꞌuax incheꞌl niꞌan chica ri ídolos, ri ncaꞌcꞌuax jun lado y jun chic lado, y ijejeꞌ xa man ncaꞌchꞌoꞌ ta.
1CO 12:3 Rumareꞌ nivajoꞌ nicꞌut otz chivach chi man jun vinak nichꞌoꞌ itziel chirij ri Jesús xa ucꞌuan ruma ri Ru-Espíritu ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ jun vinak ri man ucꞌuan ta ruma ri Espíritu Santo, man nicovin ta nuꞌej chi ri Jesús jareꞌ ri Ajaf.
1CO 12:4 Y qꞌuiy roch dones, pero ri niyoꞌn reꞌ, joꞌc Jun, y reꞌ ja ri Espíritu Santo.
1CO 12:5 Cꞌo qꞌuiy roch samaj yoꞌn chika, pero joꞌc jun Rajaf ri samaj y reꞌ ja ri Ajaf Jesús.
1CO 12:6 Cꞌo qꞌuiy roch yoꞌn chika chi nakaꞌan, pero joꞌc Jun ri niyoꞌn kachukꞌaꞌ chikajunal y reꞌ ja ri Dios.
1CO 12:7 Y ruma ri yoꞌn chika chikajunal, kꞌalaj chi cꞌo ri Espíritu Santo kiqꞌuin. Y ri yoꞌn chika, can cꞌo otz nucꞌam-pa chika konojiel.
1CO 12:8 Ruma chica nicꞌaj, ri Espíritu Santo nuyaꞌ chica chi niquitzijuoj ri noꞌj ri nipa riqꞌuin ri Dios. Y chica nicꞌaj chic ruyoꞌn chi niquicꞌut chiquivach nicꞌaj chic.
1CO 12:9 Y ri Espíritu Santo nuyaꞌ jeꞌ chica nicꞌaj chic chi más quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús chi qꞌuiy ri ncaꞌtiquir niquiꞌan, y nicꞌaj chic ncaꞌtiquir ncaꞌquiꞌan sanar ri ncaꞌyavaj.
1CO 12:10 Nicꞌaj chic, ri Espíritu Santo nuꞌon chica chi niquiꞌan milagros. Icꞌo jeꞌ ri nuꞌon chica chi niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios. Y chica nicꞌaj chic nuꞌon chi chaꞌnin niquitzꞌat xa riqꞌuin ri Dios patanak-ve o xa riqꞌuin jun itzal espíritu patanak-ve ri nuꞌej o nuꞌon jun chic vinak; y chica nicꞌaj chic nuꞌon chi ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal. Y chica nicꞌaj chic, nuꞌon chica chi niquiꞌej ri ncaꞌquiꞌej ri nicꞌaj chic antok ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal.
1CO 12:11 Y nojiel reꞌ xa Jun nibꞌano, y reꞌ xa ja ri Espíritu Santo. Y chikajunal cꞌo ruyoꞌn chika chi nakaꞌan, y can incheꞌl cꞌa nrajoꞌ jajaꞌ ri ruyoꞌn chika.
1CO 12:12 Can incheꞌl rubꞌanun ri ka-cuerpo, cꞌo rukꞌaꞌ, cꞌo rakan, cꞌo nakꞌaroch, pero joꞌc jun cuerpo. Y quireꞌ jeꞌ kabꞌanun ojreꞌ riqꞌuin ri Cristo.
1CO 12:13 Y quireꞌ kabꞌanun, ruma xa jun mismo Espíritu xojbꞌano bautizar konojiel y rumareꞌ xojuoc ru-cuerpo ri Cristo; chi israelitas y man israelitas ta, chi libres y chi esclavos. Can ja mismo Espíritu reꞌ ri xuoc pa kacꞌaslien konojiel.
1CO 12:14 Ri ka-cuerpo cꞌo rukꞌaꞌ, cꞌo rakan, cꞌo nakꞌaroch, pero joꞌc jun cuerpo.
1CO 12:15 Xa ta ri akanaj nuꞌej: Inreꞌ ruma man in rukꞌaꞌ ta ri cuerpo, man in richin ta ri cuerpo, ruma quireꞌ nuꞌej, ¿man richin ta came ri cuerpo ri akanaj?
1CO 12:16 Y xa ta ri xiquinaj nuꞌej: Inreꞌ ruma man in nakꞌaroch ta ri cuerpo, man in richin ta ri cuerpo, ruma quireꞌ nuꞌej, ¿man richin ta came ri cuerpo ri xiquinaj?
1CO 12:17 Xa nojiel ta ri cuerpo joꞌc nakꞌaroch cꞌo, ¿cheꞌl came nicꞌaxan? Xa nojiel ta xiquinaj, ¿cheꞌl came nisakuon?
1CO 12:18 Pero ri Dios xuyaꞌ nojiel cha ri ka-cuerpo; xuyaꞌ rukꞌa-rakan, y xuyaꞌ nakꞌaroch, xuyaꞌ nojiel, can incheꞌl ri xutzꞌat jajaꞌ chi nicꞌatzin.
1CO 12:19 Ruma xa nojiel ta xa jun roch, ¿pacheꞌ cꞌo-ve ri cuerpo?
1CO 12:20 Ri ka-cuerpo can i-rucꞌuan nojiel ri ncaꞌcꞌatzin cha. Pero ri ka-cuerpo joꞌc jun.
1CO 12:21 Rumareꞌ ri nakꞌavachaj manak cheꞌl nuꞌej cha ri kꞌabꞌaj: Atreꞌ man ncacꞌatzin ta chuva. Y quireꞌ jeꞌ ri jolomaj manak cheꞌl nuꞌej chica ri akanaj: Ixreꞌ man nquixcꞌatzin ta chuva.
1CO 12:22 Ruma quinojiel ncaꞌcꞌatzin. Y ri nitzꞌiet richin ri cuerpo chi manak-oc quikalien, xa jareꞌ ri más ncaꞌcꞌatzin.
1CO 12:23 Y ri nakaꞌan ojreꞌ cha ri ka-cuerpo, ja ri manak más quikalien, xa jareꞌ ri más ncaꞌkavak. Y ri nuyaꞌ qꞌuix, can más ncaꞌkavaj.
1CO 12:24 Pero ri más i-otz ncaꞌtzꞌiet richin ri ka-cuerpo, man nicꞌatzin ta chi ncaꞌkavaj. Ri Dios can otz xuꞌon cha nojiel. Ruma hasta ri nitzꞌiet chi manak más quikalien richin ri ka-cuerpo, jajaꞌ xuꞌon chica chi más jaꞌal ncaꞌan cuenta.
1CO 12:25 Ri Dios quireꞌ ri xuꞌon chica quinojiel, chi quireꞌ joꞌc jun niquiꞌan quinojiel y niquitola-quiꞌ.
1CO 12:26 Xa cꞌo jun ri nikꞌaxo, quinojiel quireꞌ niquinaꞌ; y xa cꞌo jun otz nitzꞌiet, can ncaꞌquicuot quinojiel.
1CO 12:27 Ixreꞌ ri ix-acunak ru-cuerpo ri Cristo, can incheꞌl rubꞌanun ri ka-cuerpo, cꞌo rukꞌaꞌ, cꞌo rakan, cꞌo nakꞌaroch, can quireꞌ kabꞌanun ojreꞌ riqꞌuin ri ru-cuerpo ri Cristo.
1CO 12:28 Y quireꞌ rubꞌanun ri Dios chica nicꞌaj ri icꞌo chupan ri iglesia. Naꞌay ja ri apóstoles. Ri rucaꞌn ja ri profetas. Ri ruox ja ri maestros. Icꞌo jeꞌ ri niquiꞌan milagros. Icꞌo ri ncaꞌquiꞌan sanar ri ncaꞌyavaj. Icꞌo ri ncaꞌtoꞌn quichin ri nicꞌaj chic. Icꞌo ri ncaꞌquiꞌan mandar nicꞌaj chic. Icꞌo ri ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo chica.
1CO 12:29 Man konojiel ta oj apóstoles. Man konojiel ta oj profetas. Man konojiel ta oj maestros. Man konojiel ta nakaꞌan milagros.
1CO 12:30 Man konojiel ta ncaꞌkaꞌan sanar ri ncaꞌyavaj. Man konojiel ta niꞌan chika ruma ri Espíritu Santo chi nkuchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal. Man chika ta konojiel yoꞌn-ve chi nakaꞌej ri ncaꞌquiꞌej ri nicꞌaj chic antok ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo chica.
1CO 12:31 Pero can otz chi ntirayij jun don ri más otz. Y inreꞌ nivajoꞌ nicꞌut jun chic chivach ri cꞌo más rakalien.
1CO 13:1 Xa ta inreꞌ nquichꞌoꞌ qꞌuiy roch chꞌabꞌal vaveꞌ choch-ulief, o quichꞌabꞌal ta ángeles, y xa manak amor viqꞌuin, xa in junan riqꞌuin jun chꞌichꞌ ri nitzinin o jun kꞌajuon ri altíra nikꞌajan.
1CO 13:2 Y xa niꞌej ta ri niꞌeꞌx chuva ruma ri Dios, o xa niꞌka ta panoꞌ (niꞌan ta entender) nojiel runoꞌj ri Dios ri man kꞌalaj ta ranun-pa, o xa niꞌka ta panoꞌ (niꞌan ta entender) nojiel noꞌj, o ruma ta nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ruma ta reꞌ nquitiquir niꞌan chica ri nimaꞌk tak juyuꞌ chi caꞌiel-el pacheꞌ icꞌo-ve, y mesque niꞌan nojiel reꞌ, pero xa manak amor viqꞌuin, man jun nquinuoc-ve.
1CO 13:3 Y xa ta niyaꞌ nojiel ri cꞌo viqꞌuin chi ncaꞌvaꞌ ri i-puobra, o xa niyaꞌ ta nutzij chi nquiparox pa kꞌakꞌ, pero xa manak amor viqꞌuin, mesque quireꞌ xtinꞌan, man jun kax xtinchꞌec chirij.
1CO 13:4 Ri amor nuꞌon chi ncaꞌkacochꞌ y otz kanoꞌj nakaꞌan quiqꞌuin quinojiel. Ri amor nuꞌon chika chi man itziel ta nakatzꞌat jun ri otz cꞌo, chi man nakaꞌan ta chi can cꞌo kakꞌij, y chi man nakaꞌan ta chi oj nimaꞌk.
1CO 13:5 Ri amor nuꞌon chika chi man nakaꞌan ta xanak-peꞌ, chi man nakacanuj ta ri joꞌc nicꞌatzin chika, chi man nipa ta kayoval, y chi man nakayac ta ka ri ayoval riqꞌuin kánima.
1CO 13:6 Ri amor nuꞌon chika chi antok niꞌan ri man choj ta, man nkojquicuot ta, pero antok nibꞌanataj ri otz, nkojquicuot.
1CO 13:7 Ri amor nuꞌon chika chi nojiel nakacochꞌ, chi nakanimaj ri nuꞌej ri jun chic, chi nojiel nakayoꞌiej akal, y chi can cꞌo ka-paciencia.
1CO 13:8 Ri amor man xtiqꞌuis ta. Pero ri niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios, can xtalka ri kꞌij antok xtiqꞌuis. Y quireꞌ jeꞌ ri ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo chica, xtalka ri kꞌij antok man xtiquiꞌan ta chic quireꞌ. Y quireꞌ jeꞌ xtalka ri kꞌij antok ri noꞌj ri cꞌo kiqꞌuin vacame, xa man chic xticꞌatzin ta.
1CO 13:9 Ri noꞌj ri cꞌo kiqꞌuin vacame, xa man ja ta reꞌ nojiel, y quireꞌ jeꞌ ri niꞌeꞌx chika ruma ri Dios chi nakaꞌej, xa man ja ta jeꞌ reꞌ nojiel;
1CO 13:10 pero antok xtalka ri kꞌij chi nakanaꞌiej nojiel, man chic xcaꞌcꞌatzin ta ri kataꞌn vacame, xa ncaꞌqꞌuis.
1CO 13:11 Incheꞌl inreꞌ, antok xiqꞌuiy, xinꞌan incheꞌl niquiꞌan quinojiel acꞌolaꞌ. Ri nutzij, ri niꞌan pensar y ri nunoꞌj, can incheꞌl richin jun acꞌual. Pero antok xinuoc cꞌajuol, man xinꞌan ta chic incheꞌl niquiꞌan ri acꞌolaꞌ. Nojiel reꞌ xaꞌnyaꞌ can.
1CO 13:12 Vacame xa incheꞌl nkutzuꞌn chupan jun ispieja ri man can ta kꞌalaj otz ri chica nakatzꞌat chupan. Pero xtalka ri kꞌij antok can kꞌalaj ri xtakatzꞌat. Vacame joꞌc jutzꞌit vataꞌn, pero chupan ri kꞌij reꞌ xtinvatamaj jaꞌal roch ri Dios, can incheꞌl jajaꞌ rataꞌn jaꞌal noch inreꞌ.
1CO 13:13 Pero siempre xcaꞌcꞌujieꞌ ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y ri esperanza, y ri amor. Pero chiquivach ri oxeꞌ reꞌ, ri más nem rakalien ja ri amor.
1CO 14:1 Can katijaꞌ kakꞌij chi ncaꞌkajoꞌ ri vinak riqꞌuin nojiel kánima. Y karayij jeꞌ riqꞌuin nojiel kánima ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo chika. Pero ri más karayij, ja chi ri Espíritu Santo nuꞌon chika chi nakaꞌan profetizar.
1CO 14:2 Ruma ri nichꞌoꞌ jun chic chꞌabꞌal ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo cha, xa cha ri Dios nichꞌo-ve y man chica ta ri vinak. Ri nuꞌej, ja ri Espíritu Santo ri niꞌeꞌn cha, pero reꞌ man jun nibꞌano entender.
1CO 14:3 Pero ri nuꞌej ri niꞌeꞌx cha ruma ri Dios, can nuꞌon chica nicꞌaj chic chi niqꞌuiy quicꞌaslien choch ri Dios, y chi nicꞌujieꞌ jeꞌ ruchukꞌaꞌ cánima, y chi ncaꞌruꞌon consolar.
1CO 14:4 Ri nichꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo cha, ruyuon niqꞌuiy rucꞌaslien. Pero ri nuꞌej ri niꞌeꞌx cha ruma ri Dios, y nuꞌej cha ri iglesia, can nuꞌon chi niqꞌuiy quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 14:5 Ri nirayij inreꞌ, ja ta chi ixvonojiel nquixchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, pero ri más nivajoꞌ, ja chi ri Espíritu Santo nuꞌon ta chiva chi nquixtiquir ntiꞌej ri niꞌeꞌx chiva ruma ri Dios. Ri ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, otz ri niquiꞌan; pero más otz niquiꞌan ri niquiꞌej ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios. Pero xa cꞌo jun ri nichꞌoꞌ jun chic chꞌabꞌal, y nuꞌej jeꞌ chica nuꞌej, ri iglesia niqꞌuiy quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 14:6 Ruma xa ta inreꞌ nquibꞌaka iviqꞌuin ixreꞌ hermanos, y jun chic chꞌabꞌal nquibꞌachꞌoꞌ iviqꞌuin, man jun xticꞌatzin ri xtinꞌej, ruma man xtiꞌka ta pan iveꞌ (man xtiꞌan ta entender). Pero xa pan ichꞌabꞌal ixreꞌ nquichꞌo-ve y niꞌej ri niꞌeꞌx chuva ruma ri Dios, ixreꞌ can xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender). Y quireꞌ jeꞌ xa nquixtijuoj, cꞌo ntivatamaj; o xa niꞌej chiva ri xꞌeꞌx chuva ruma ri Dios; o xa nicꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios, nojiel reꞌ cꞌo xticꞌatzin chiva.
1CO 14:7 Ri kaxpeꞌ ri ncaꞌkꞌojomax incheꞌl ri flauta o ri arpa, xa man otz ta nikꞌojomax, ¿kꞌalaj came ri bꞌix ri nikꞌojomax-pa cha ri flauta o ri arpa?
1CO 14:8 Y xa ri nixupun ri trompeta chi ncaꞌrumol ri soldados chi ncaꞌa pa guerra, joꞌc nuxupuj ri trompeta y man ja ta ri rukul nuꞌon cha, ¿niquimol came quiꞌ ri soldados?
1CO 14:9 Quireꞌ ixreꞌ xa man nquixchꞌoꞌ ta jun chꞌabꞌal ri niꞌka pa quiveꞌ (niquiꞌan entender) ri vinak; antok nquixchꞌoꞌ, man xtiꞌka ta pa quiveꞌ (man xtiquiꞌan ta entender), xa cha ri cakꞌiekꞌ xquixchꞌo-ve.
1CO 14:10 Qꞌuiy roch chꞌabꞌal ri ncaꞌcusas vaveꞌ choch-ulief, y quinojiel chꞌabꞌal can cꞌo-ve ri niquiꞌej.
1CO 14:11 Pero xa cꞌo jun vinak ri man vataꞌn ta ruchꞌabꞌal, y jajaꞌ nrajoꞌ nichꞌoꞌ viqꞌuin y inreꞌ xa man niꞌka ta panoꞌ (man niꞌan ta entender) ri nuꞌej chuva, choch jajaꞌ xa man in ruvanakil ta, ruma man niꞌka ta panoꞌ (man niꞌan ta entender) ri nuꞌej. Y quireꞌ jeꞌ jajaꞌ chinoch inreꞌ.
1CO 14:12 Quireꞌ ixreꞌ; xa altíra ncaꞌirayij ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo, can otz, pero tirayij chi ri dones ri nuyaꞌ ri Espíritu Santo nuꞌon cha ri iglesia chi niqꞌuiy ri quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 14:13 Rumareꞌ xa jun nichꞌoꞌ jun chic chꞌabꞌal, tucꞌutuj cha ri Dios chi nitiquir nuꞌej chica nuꞌej ri chꞌabꞌal reꞌ.
1CO 14:14 Ruma xa inreꞌ niꞌan orar jun chic chꞌabꞌal, xa ja ri nu-espíritu nuꞌon orar; pero inreꞌ man jun niꞌka panoꞌ (niꞌan entender).
1CO 14:15 Y xa quireꞌ, ¿chica came otz ri niꞌan? Ri nubꞌanun pensar niꞌan antok niꞌan orar, can nicusaj nu-espíritu y nunoꞌj jeꞌ chi niꞌka panoꞌ (niꞌan entender) ri niꞌej. Y quireꞌ jeꞌ niꞌan antok nquibꞌixan, nicusaj nu-espíritu y nunoꞌj.
1CO 14:16 Ruma xa atreꞌ joꞌc riqꞌuin av-espíritu nayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, ¿cheꞌl xtiquiꞌej Amén ri ncaꞌcꞌaxan avichin? ruma man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender).
1CO 14:17 Ri tiox bꞌaꞌ ri xayaꞌ jun chic chꞌabꞌal, altíra otz, pero ri xaꞌcꞌaxan avichin man jun xiꞌka pa quiveꞌ (xquiꞌan entender) chi niqꞌuiy ta jubꞌaꞌ quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 14:18 Inreꞌ niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri Espíritu Santo rusipan chuva chi nquichꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, más que chivach ixvonojiel ixreꞌ.
1CO 14:19 Pero antok inreꞌ nquibꞌaka pan iglesia, prefiero niꞌej vuꞌuoꞌ tzij riqꞌuin nunoꞌj, chi nicꞌut, que choch niꞌej ta diez (lajuj) mil tzij chica y xa man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender), ruma xa jun chic chꞌabꞌal nquichꞌo-ve.
1CO 14:20 Hermanos, man tiꞌan pensar incheꞌl acꞌolaꞌ, can tibꞌanaꞌ pensar otz. Pero otz ntiꞌan incheꞌl ri xuluꞌ, ri man cataꞌn ta niquiꞌan pecado.
1CO 14:21 Chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Inreꞌ xquichꞌoꞌ jun-ve chic chꞌabꞌal y xcaꞌncusaj nicꞌaj chic vinak ri man junan ta ncaꞌchꞌoꞌ quiqꞌuin ri israelitas, chi xquichꞌoꞌ chica ri israelitas. Pero mesque quireꞌ xtinꞌan, ijejeꞌ man xticajoꞌ ta xticaꞌxaj ri xtinꞌej chica. Quireꞌ nuꞌej ri Ajaf.
1CO 14:22 Y mareꞌ antok ri Dios nuꞌon chika chi nkuchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, reꞌ richin señal, pero man chiquivach ta ri quiniman chic ri Dios, xa chiquivach ri man quiniman ta ri Dios. Pero antok ojreꞌ nakaꞌej ri niꞌeꞌx chika ruma ri Dios, reꞌ jun señal kichin ojreꞌ; man quichin ta ri man quiniman ta ri Dios.
1CO 14:23 Xa ta imaluon-iviꞌ ri niꞌeꞌx iglesia chiva y ixvonojiel nquixchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, y jareꞌ antok ncaꞌbꞌaka iviqꞌuin ri man qꞌuiy ta cataꞌn chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, o ncaꞌbꞌaka ri man quiniman ta ri Dios, ¿man came niquiꞌej ta chiva chi ix chꞌuꞌj?
1CO 14:24 Pero xa ta ixvonojiel ntiꞌej ri niꞌeꞌx chiva ruma ri Dios, antok ntuoc jun iviqꞌuin ri man runiman ta ri ruchꞌabꞌal ri Cristo o ntuoc jun ri man qꞌuiy ta rataꞌn chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, jajaꞌ xtunaꞌ chi aj-bꞌanoy-pecado y xtunaꞌ jeꞌ chi ixvonojiel nquixꞌeꞌn cha chi aj-bꞌanoy-pecado.
1CO 14:25 Can nojiel ri ravan pa ránima xcaꞌiel-pa choch sakil, y jajaꞌ xtixuquie-ka y xtuyaꞌ rukꞌij ri Dios, y xtuꞌej chi ketzij chi cꞌo ri Dios chicajol.
1CO 14:26 ¿Chica came nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ hermanos? Antok ntimol-iviꞌ, icꞌo ri ncaꞌbꞌixan, icꞌo ri ncaꞌquitijuoj nicꞌaj chic riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, icꞌo ri ncaꞌeꞌn ri niꞌeꞌx chica ruma ri Dios, icꞌo ri ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri ruyoꞌn ri Espíritu Santo chica, icꞌo ri niquiꞌej ri ncaꞌquiꞌej nicꞌaj chic antok ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri rusipan ri Espíritu Santo chica. Can tibꞌanaꞌ nojiel reꞌ chi niqꞌuiy más quicꞌaslien ri iglesia choch ri Dios.
1CO 14:27 Xa icꞌo ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal, can joꞌc icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri ncaꞌchꞌoꞌ antok ntimol-iviꞌ. Y chi jujun caꞌchꞌoꞌ, y jun tiꞌeꞌn chica nuꞌej ri chꞌabꞌal reꞌ.
1CO 14:28 Y xa man jun nitiquir niꞌeꞌn ri chica niquiꞌej ri nicꞌaj chic chꞌabꞌal, man caꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal chiquivach ri quimaluon-quiꞌ. Xa ncaꞌchꞌo-ka pa cánima y cha ri Dios.
1CO 14:29 Quireꞌ jeꞌ ri profetas, caꞌchꞌoꞌ icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ. Y ri nicꞌaj chic tiquibꞌanaꞌ pensar jaꞌal ri niꞌeꞌx, xa riqꞌuin ri Dios patanak-ve o xa manak.
1CO 14:30 Y xa cꞌo jun ri nuꞌej ri eꞌn cha ruma ri Dios, y jareꞌ antok cꞌo chic jun ri tzꞌuyul ri cꞌo niꞌeꞌx cha ruma ri Dios; titanie-ka ri naꞌay.
1CO 14:31 Ruma man joꞌc ta jun ri nitiquir nuꞌej ri niꞌeꞌx cha ruma ri Dios, can ixvonojiel nquixtiquir ntiꞌej ri niꞌeꞌx chiva, pero chi jujun tibꞌanaꞌ chi quireꞌ quinojiel nicatamaj ri nicꞌatzin chica chupan ri quicꞌaslien choch ri Dios.
1CO 14:32 Ruma ri profetas ncaꞌtiquir niquiyoꞌiej-quiꞌ. Ijejeꞌ ncaꞌtiquir niquikꞌat ruchukꞌaꞌ ri cánima.
1CO 14:33 Ruma ri Dios man jun kax nuꞌon ri man ta pa ruchojmil. Ruma ri Dios nuyaꞌ paz. Ixreꞌ tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri santos hermanos ri niquimol-quiꞌ nicꞌaj chic tanamet.
1CO 14:34 Antok ntimol-iviꞌ, ri ixokiꞌ man caꞌchꞌo-apa, ruma man yoꞌn ta permiso chica chi caꞌchꞌo-apa, tiquinimaj incheꞌl nuꞌej ri ley.
1CO 14:35 Y xa ri ixokiꞌ nicajoꞌ nicatamaj, tiquicꞌutuj chica ri cachajil chicachuoch. Ruma man otz ta chi jun ixok nichꞌoꞌ antok quimaluon-quiꞌ chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios.
1CO 14:36 ¿Acaso iviqꞌuin ixreꞌ alanak-el ri ruchꞌabꞌal ri Dios o joꞌc iviqꞌuin ixreꞌ xalka-ve?
1CO 14:37 Rumareꞌ, xa cꞌo jun nuꞌej chi profeta o nuꞌej chi ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo, jajaꞌ xtuꞌej chi ri xinꞌej inreꞌ chiva can ru-mandamiento ri Dios.
1CO 14:38 Y xa icꞌo ri man nicajoꞌ ta niquinimaj ri xinꞌej, man tinimax jeꞌ ri niquiꞌej ijejeꞌ.
1CO 14:39 Rumareꞌ hermanos, can riqꞌuin nojiel ivánima tirayij chi ri Espíritu Santo nusipaj chiva chi ntiꞌej ri niꞌeꞌx chiva ruma ri Dios. Y man quiꞌikꞌat ri ncaꞌchꞌoꞌ nicꞌaj chic chꞌabꞌal ri rusipan ri Espíritu Santo chica.
1CO 14:40 Y nojiel cꞌa tibꞌanaꞌ pa rubꞌayal y pa ruchojmil.
1CO 15:1 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi talka pan iveꞌ ri evangelio ri xintzijuoj chiva antok xicꞌujieꞌ chicajol. Y ixreꞌ can xiꞌan recibir ri tzij ri xintzijuoj chiva, y can iyoꞌn ivánima riqꞌuin.
1CO 15:2 Y rumareꞌ ix-colotajnak, pero nicꞌatzin chi ixreꞌ man ntiyaꞌ ta can, xa can ketzij chi xinimaj.
1CO 15:3 Ruma ri chꞌabꞌal ri xinꞌan recibir inreꞌ can rakalien y ja jeꞌ chꞌabꞌal reꞌ ri xincꞌut chivach: Chi ri Cristo xcon ruma ri ka-pecados, can incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ojier can;
1CO 15:4 chi ri Cristo xmuk y chi oxeꞌ kꞌij xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
1CO 15:5 Y antok ri Cristo cꞌastajnak chic pa, xucꞌut-riꞌ choch ri Pedro, y después chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles.
1CO 15:6 Y después xucꞌut-riꞌ chiquivach más i-quinientos hermanos antok quimaluon-quiꞌ. Iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ cꞌa icꞌas, y icꞌo ri ya xaꞌcon.
1CO 15:7 Y después xucꞌut-riꞌ choch ri Jacobo, y después xucꞌut-riꞌ chiquivach quinojiel ri apóstoles.
1CO 15:8 Y pa ruqꞌuisbꞌal xucꞌut-riꞌ chinoch inreꞌ ri xa incheꞌl jun acꞌual ri nalax antok cꞌa majaꞌ titzꞌakat ru-tiempo chi nalax.
1CO 15:9 Ruma inreꞌ ri más in coꞌl chiquivach ri apóstoles, y ninaꞌ chi man otz ta niꞌeꞌx apóstol chuva, ruma inreꞌ xinꞌan perseguir ri ru-iglesia ri Dios.
1CO 15:10 Pero ruma ri ru-favor ri Dios, xuꞌon chuva chi xinuoc apóstol. Y ri favor ri xyoꞌx chuva man choj ta xcꞌujieꞌ viqꞌuin. Ruma inreꞌ ri más in-samajnak-pa chiquivach ri nicꞌaj chic apóstoles. Pero man nuyuon ta inreꞌ xibꞌano ri samaj, xa ja ri ru-favor ri Dios xbꞌano chi xinꞌan.
1CO 15:11 Pero xa chica-na nitzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa inreꞌ o xa ja ri nicꞌaj chic apóstoles, reꞌ man jun kax nuꞌon. Ruma xa junan nakatzijuoj, y quireꞌ xinimaj ixreꞌ.
1CO 15:12 Y xa ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nakatzijuoj nuꞌej chi ri Cristo xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, ¿karruma icꞌo chicajol ri ncaꞌeꞌn chi ri quiminakiꞌ man ncaꞌcꞌastaj ta pa?
1CO 15:13 Ruma xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri i-quiminak, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa jeꞌ.
1CO 15:14 Y xa ta ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa, man jun nicꞌatzin ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nakatzijuoj, y man jun jeꞌ nicꞌatzin chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin.
1CO 15:15 Xa ta quireꞌ, ntiel chi ojreꞌ oj tzꞌakoy-tzij, ruma xkaꞌej chiva chi ri Dios xucꞌasuoj ri Cristo y xa man quireꞌ ta. Ruma xa man ta ketzij chi ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa jeꞌ.
1CO 15:16 Ri ncaꞌeꞌn chi ri quiminakiꞌ man ncaꞌcꞌastaj ta pa, man otz ta ri niquiꞌej; ruma xa ta quireꞌ, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa.
1CO 15:17 Y xa ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa, man jun nicꞌatzin chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin. Xa cꞌa ixcꞌo chupan ri i-pecados.
1CO 15:18 Y xa ta quireꞌ, ri quiminakiꞌ ri xquinimaj-el ri Cristo, cꞌa pa kꞌakꞌ xaꞌbꞌaka-ve.
1CO 15:19 Y xa ta joꞌc vaveꞌ choch-ulief kayoꞌien chi ri Cristo cꞌo xtuyaꞌ chika, juyeꞌ ta kavach chiquivach quinojiel ri vinak.
1CO 15:20 Pero nojiel reꞌ xa man ketzij ta. Ruma ri Cristo can xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Jajaꞌ ri naꞌay ri xcꞌastaj-pa y rumareꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa ri nicꞌaj chic quiminakiꞌ.
1CO 15:21 Ruma jun ache xpa ri camic choch-ulief, y konojiel xka ri camic pa kaveꞌ. Rumareꞌ ri Cristo xuoc vinak y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, chi quireꞌ ojreꞌ jeꞌ xkojcꞌastaj-pa.
1CO 15:22 Ruma ri Adán, nkucon konojiel. Y ruma ri Cristo, xtikil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1CO 15:23 Pero nojiel en su orden: Ja ri Cristo ri naꞌay xcꞌastaj-pa. Y antok xtipa chic jun bꞌay, ojreꞌ ri oj richin chic jajaꞌ xkojcꞌastaj-pa jeꞌ.
1CO 15:24 Y cꞌajareꞌ xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, antok ri Cristo i-ruqꞌuisuon chic quinojiel ri itzal tak espíritus, quireꞌ jeꞌ ri autoridades y ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ. Y cꞌajareꞌ xtuyaꞌ chic ri reino cha ri Dios ri Rutataꞌ.
1CO 15:25 Vacame nicꞌatzin chi ja ri Cristo nibꞌano gobernar, hasta cꞌa xcaꞌruyaꞌ quinojiel ri ru-enemigos chuxieꞌ rakan.
1CO 15:26 Y ri ruqꞌuisbꞌal ru-enemigo ri xtiqꞌuis, ja ri camic.
1CO 15:27 Incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi nojiel xyoꞌx chuxieꞌ rakan ri Cristo. Y antok nuꞌej nojiel, man nuꞌej ta chi ri Dios xuoc jeꞌ pa rukꞌaꞌ; ruma ja ri Dios mismo xjacho nojiel pa rukꞌaꞌ jajaꞌ.
1CO 15:28 Y antok nojiel cꞌo chic pa rukꞌaꞌ ri Cristo, cꞌajareꞌ xtujach-riꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios ri xjacho nojiel pa rukꞌaꞌ, y riqꞌuin reꞌ kꞌalaj chi ri Dios can nem-ve y jajaꞌ ri xticꞌujieꞌ paroꞌ nojiel.
1CO 15:29 Y xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿chica xtiquiyoꞌiej ri vinak ri niquiꞌan bautizar-quiꞌ pa quicꞌaxiel ri i-quiminak chic, xa ri quiminakiꞌ reꞌ man jun bꞌay chic xcaꞌcꞌastaj-pa? ¿Karruma niquiꞌan bautizar-quiꞌ pa quicꞌaxiel?
1CO 15:30 Y xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿chica ntuoc-ve chi ojreꞌ kꞌij-kꞌij ojcꞌo choch peligros?
1CO 15:31 Inreꞌ kꞌij-kꞌij incꞌo choch ri camic. Y can ketzij niꞌej-el chiva vacame chi ri vánima niquicuot ruma ixreꞌ xinimaj ri Kajaf Jesucristo.
1CO 15:32 Inreꞌ antok xintej nukꞌij chi xisamaj Efeso ri pacheꞌ incꞌo-ve, ri vinak can xaꞌpalaj chuvij, y can incheꞌl itziel tak chicop xquiꞌan. Y xa ta ketzij chi ri i-quiminak man chic ncaꞌcꞌastaj ta pa, ¿chica nichꞌec? Xa más otz nakaꞌan incheꞌl ri niꞌeꞌx: Kuvaꞌ y kukumun, ruma xa chuaꞌk chi cabꞌij xa nkucon.
1CO 15:33 Man quixsach, man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ, ruma xa xtiquiqꞌuis paroꞌ ri icꞌaslien.
1CO 15:34 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, y man chic tiꞌan ri pecado. Quireꞌ niꞌej chiva ruma icꞌo chicajol ri man cataꞌn ta roch ri Dios. ¡Quixqꞌuix bꞌaꞌ rumareꞌ!
1CO 15:35 Pero xa icꞌo ri ncaꞌcꞌutun: ¿Cheꞌl ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ? ¿Chica clase ri qui-cuerpo antok xcaꞌpa?
1CO 15:36 Jun ri niꞌeꞌn quireꞌ, xa nacanic. Ruma jun ijaꞌtz antok nitic, can incheꞌl nicon nuꞌon, ruma can nimuk. Pero nicꞌatzin nuꞌon quireꞌ, chi quireꞌ nibꞌuos y ntiel-pa.
1CO 15:37 Ri ijaꞌtz ri nitic, man ijaꞌtz ta chic ri ntiel-pa, xa jun ticoꞌn ri ntiel-pa. Ya sea richin trigo o jun chic ijaꞌtz.
1CO 15:38 Pero ja ri Dios ri nibꞌano quireꞌ cha. Y quireꞌ nuꞌon chica quinojiel ijaꞌtz.
1CO 15:39 Y quireꞌ jeꞌ qꞌuiy roch cuerpo icꞌo. Ri ka-cuerpo ojreꞌ jun-ve chic rubꞌanic, ri qui-cuerpo ri chicop jun-ve chic, ri qui-cuerpo ri chicop ri cꞌo quixicꞌ jun-ve chic y ri car jun-ve chic ri qui-cuerpo.
1CO 15:40 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, man junan ta ka-cuerpo quiqꞌuin ri icꞌo chicaj. Ruma ri rukꞌij ri ka-cuerpo ojreꞌ man junan ta rukꞌij riqꞌuin ri qui-cuerpo ri icꞌo chicaj.
1CO 15:41 Y quireꞌ jeꞌ ri kꞌij y ri icꞌ, man junan ta ri sakil ri niquiyaꞌ, y man junan ta jeꞌ ri quisakil ijejeꞌ riqꞌuin ri sakil ri niquiyaꞌ ri estrellas (chꞌumil). Ri estrellas (chꞌumil) jeꞌ man junan ta ri sakil niquiyaꞌ chiquijunal.
1CO 15:42 Y quireꞌ jeꞌ xtuꞌon ri qui-cuerpo ri quiminakiꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, man junan ta chic riqꞌuin ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief ri xa xkꞌay. Pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ chicaj man xtikꞌay ta.
1CO 15:43 Ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief manak rukꞌij, pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, can xticꞌujieꞌ rukꞌij. Ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ, manak ruchukꞌaꞌ, pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, can cꞌo ru-poder.
1CO 15:44 Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame, joꞌc vaveꞌ choch-ulief nicꞌatzin-ve chika, pero chi nkuꞌa chicaj, nicꞌatzin chi jun-ve chic ri ka-cuerpo. Ri ka-cuerpo ri xtimuk, can richin-ve ri ulief, pero ri nicꞌastaj-pa, can richin-ve ri chicaj.
1CO 15:45 Y quireꞌ ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi antok xꞌan ri naꞌay ache Adán, ri Dios naꞌay xuꞌon ri ru-cuerpo y después xuyaꞌ rucꞌaslien, y jun cꞌaslic vinak xuꞌon ri Adán. Pero ri jun chic Adán, ja ri Cristo ri cꞌo más rakalien ruma jajaꞌ man joꞌc ta cꞌo rucꞌaslien, xa nuyaꞌ jeꞌ cꞌaslien richin nojiel tiempo.
1CO 15:46 Pero naꞌay nicꞌujieꞌ ri ka-cuerpo richin ri roch-ulief, después nicꞌujieꞌ ri ka-cuerpo richin ri chicaj. Y man ja ta ri ka-cuerpo richin ri chicaj ri nicꞌujieꞌ naꞌay.
1CO 15:47 Ri naꞌay ache, can richin-ve ri roch-ulief, ruma cha ulief xꞌan-ve. Pero ri rucaꞌn ache, ja ri Cristo ri Ajaf, ri can richin-ve chicaj.
1CO 15:48 Ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, oj junan riqꞌuin ri naꞌay ache ri xꞌan cha ulief. Pero ri icꞌo chic chicaj, can incheꞌl cꞌa ri Cristo ri cꞌo chicaj.
1CO 15:49 Vacame ojreꞌ xa junan ka-cuerpo riqꞌuin ri naꞌay ache ri xꞌan cha ulief, pero xtalka ri kꞌij antok ri ka-cuerpo xtuoc incheꞌl ru-cuerpo ri Cristo ri cꞌo chicaj.
1CO 15:50 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ niꞌej chiva: Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame man xtibꞌacꞌujieꞌ ta pa ru-reino ri Dios, ruma xa man nilayuj ta, xa nikꞌay.
1CO 15:51 Pero nivajoꞌ niꞌej jun tzij chiva, ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo. Man konojiel ta xkucon, pero konojiel xticꞌaxtaj ri ka-cuerpo,
1CO 15:52 ruma chupan jun rato, ri can incheꞌl antok nakayup y nakajak ri kanakꞌavach, can xtikꞌajan ri ruqꞌuisbꞌal trompeta y jareꞌ antok xkojcꞌaxtaj. Antok xtikꞌajan ri trompeta, can ja xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ ri xquinimaj-el, y riqꞌuin jun chic qui-cuerpo ri man nikꞌay ta xcaꞌcꞌastaj-el. Y ri ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌas, can xticꞌaxtaj-el ri ka-cuerpo.
1CO 15:53 Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame, xa nikꞌay y nichuver, y rumareꞌ nicꞌatzin chi nicꞌujieꞌ jun ka-cuerpo ri man nikꞌay ta ni man nichuver ta. Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame xa nicon, y nicꞌatzin chi nicꞌujieꞌ jun chic ka-cuerpo ri man nicon ta.
1CO 15:54 Y antok ri ka-cuerpo xticꞌaxtaj, y man xtikꞌay ta chic, man xtichuver ta chic, y man xticon ta chic jeꞌ, ja xtuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok nuꞌej: Ri camic xchꞌacataj y man jun chic ru-poder.
1CO 15:55 ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri a-pansuoña camic? ¿Pacheꞌ cꞌo-ve chi ncachꞌacuon camic? Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
1CO 15:56 Ri ru-pansuoña ri camic ja ri pecado, y ri niyoꞌn ru-poder ri pecado ja ri ley.
1CO 15:57 Pero tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chi jajaꞌ xutak-pa ri Kajaf Jesucristo chi nkojrucol, y chi nkuchꞌacuon.
1CO 15:58 Y rumareꞌ, hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Can tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios y man tiyaꞌ can. Can siempre tibꞌanaꞌ rusamaj ri Ajaf y jaꞌal tibꞌanaꞌ cha. Y talka pan iveꞌ chi nojiel ri samaj ri ntiꞌan ruma ri Ajaf, man choj ta quireꞌ xtiqꞌuis, xa xtiyoꞌx rucꞌaxiel chiva.
1CO 16:1 Y vacame nivajoꞌ nquichꞌoꞌ chirij ri ofrenda ri ntimol quichin ri santos hermanos. Tibꞌanaꞌ incheꞌl ri nuꞌeꞌn chica ri iglesias ri icꞌo Galacia.
1CO 16:2 Ri naꞌay kꞌij richin nojiel semana, ixreꞌ tiyacaꞌ yan apa ri janeꞌ (jaroꞌ) nquixtiquir ntiyaꞌ, según ri ntichꞌec. Quireꞌ tibꞌanaꞌ richin quireꞌ antok inreꞌ xquinalka, manak chic ofrenda xtimol.
1CO 16:3 Y antok xquinalka, ixreꞌ ri xquixꞌeꞌn ri chica xcaꞌcꞌuan ri iv-ofrenda. Tibꞌana-el qui-cartas chi quireꞌ kꞌalaj chi ijejeꞌ ri xaꞌicha-el ruma ivataꞌn quivach, y ijejeꞌ ri xcaꞌntak-el inreꞌ, chi ncaꞌa Jerusalén.
1CO 16:4 Y xa nicꞌatzin chi nquiꞌa inreꞌ jeꞌ, can nquiꞌa, y ijejeꞌ xcaꞌa viqꞌuin.
1CO 16:5 Inreꞌ nivajoꞌ nquinakꞌax naꞌay Macedonia y cꞌajareꞌ xquibꞌaka iviqꞌuin ixreꞌ.
1CO 16:6 Nubꞌanun pensar chi antok xquinalka, nquilayuj-el bꞌaꞌ iviqꞌuin, o xtinkꞌasaj ri tiempo richin tief iviqꞌuin. Y antok xquiniel-el iviqꞌuin, nivajoꞌ chi nquinito-el riqꞌuin ri nicꞌatzin chuva richin ri nubꞌiey ri chica-na lugar xquiꞌa-ve.
1CO 16:7 Vacame, man nivajoꞌ ta yan nquibꞌaka iviqꞌuin, ruma man nivajoꞌ ta chi jutzꞌit-oc tiempo nquicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Inreꞌ can nivajoꞌ nquilayuj-el bꞌaꞌ iviqꞌuin, vi xa nuꞌon permitir ri Ajaf.
1CO 16:8 Pero inreꞌ cꞌa nivajoꞌ nquicꞌujieꞌ Efeso, cꞌa takꞌax-na ri namakꞌej Pentecostés.
1CO 16:9 Ruma ri vaveꞌ Efeso, ri Dios rujakuon jun nem puerta chinoch chi niꞌan ri rusamaj y cꞌo qꞌuiy otz nucꞌam-pa ri samaj reꞌ. Pero iqꞌuiy quiyoval chuvij.
1CO 16:10 Xa xtalka ri Timoteo iviqꞌuin, can jaꞌal tibꞌanaꞌ recibir. Jajaꞌ rusamaj ri Ajaf nuꞌon, incheꞌl niꞌan inreꞌ. Rumareꞌ otz titzꞌataꞌ, chi quireꞌ otz xtunaꞌ chicajol.
1CO 16:11 Man ta xtiꞌan cha chi man jun rakalien. Y antok xtiel-pa iviqꞌuin, tiya-pa ri nicꞌatzin cha richin ri rubꞌiey, chi quireꞌ can ta cꞌo paz riqꞌuin antok xtitzalaj-pa, ruma inreꞌ xtinvoyoꞌiej-apa quiqꞌuin ri hermanos.
1CO 16:12 Y chirij ri hermano Apolos, niꞌej chiva chi altíra xinꞌan rogar choch chi tiꞌa quiqꞌuin ri hermanos ri ncaꞌa iviqꞌuin. Pero man xrajoꞌ ta niꞌa vacame; xa xtiꞌa antok xtirajoꞌ.
1CO 16:13 Hermanos, tibꞌanaꞌ cuenta ri icꞌaslien y can ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios siempre. Man quixtzalaj chivij, y man tixiꞌij-iviꞌ; xa can cof quixcꞌujieꞌ y ticusaj ri poder ri ruyoꞌn ri Dios chiva.
1CO 16:14 Y nojiel ri ntiꞌan, can riqꞌuin amor tibꞌanaꞌ.
1CO 16:15 Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn chi ri Estéfanas y ri ru-familia, ijejeꞌ ri naꞌay xquinimaj ri Cristo chireꞌ chupan ri lugar Acaya, y ijejeꞌ can riqꞌuin nojiel cánima ncaꞌquiꞌan servir ri santos hermanos.
1CO 16:16 Y niꞌan rogar chiva chi quixniman chica ijejeꞌ, chica jeꞌ quinojiel ri incheꞌl ijejeꞌ, ri ncaꞌtoꞌn y niquiꞌan rusamaj ri Dios.
1CO 16:17 Inreꞌ altíra nquiquicuot quiqꞌuin ri Estéfanas, ri Fortunato y ri Acaico, ri xiꞌtak-pa viqꞌuin, ruma ijejeꞌ quibꞌanun chuva incheꞌl can ixcꞌo-pa viqꞌuin ninaꞌ.
1CO 16:18 Ruma ijejeꞌ xalquiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri nu-espíritu, y quireꞌ jeꞌ mismo xinaꞌ ixreꞌ. Ruma cꞌa reꞌ, can quiꞌiyaꞌ pa cuenta ijejeꞌ y ri nicꞌaj chic ri can incheꞌl ijejeꞌ.
1CO 16:19 Ri iglesias ri icꞌo Asia niquitak-el jun saludo chiva. Y quireꞌ jeꞌ ri Aquila y ri Priscila y ri iglesia ri cꞌo pa cachuoch niquitak-el qꞌuiy saludo chiva pa rubꞌeꞌ ri Ajaf.
1CO 16:20 Quinojiel cꞌa ri hermanos niquitak-el jun saludo chiva. Tibꞌanaꞌ saludar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios.
1CO 16:21 Inreꞌ Pablo riqꞌuin nukꞌaꞌ nitzꞌibꞌaj-el va saludo va.
1CO 16:22 Y xa cꞌo jun ri man nrajoꞌ ta ri Ajaf Jesucristo, tika ri castigo paroꞌ. Ri Ajaf xa ya nipa chic.
1CO 16:23 Ja ta ri ru-favor ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin.
1CO 16:24 Inreꞌ altíra nquixvajoꞌ ixvonojiel, ruma oj konojiel xa oj richin chic ri Cristo Jesús. Amén.
2CO 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Can junan ojcꞌo riqꞌuin ri hermano Timoteo antok nitak-el va carta va chiva ixreꞌ hermanos ri ix ru-iglesia ri Dios ri ixcꞌo pa tanamet Corinto. Va carta va man joꞌc ta ivichin ixreꞌ, xa quichin jeꞌ quinojiel ri santos hermanos ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet chupan ri Acaya.
2CO 1:2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
2CO 1:3 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. Jajaꞌ jun Tataꞌj ri nujoyovaj quivach ri ralcꞌual, y jajaꞌ ri Dios ri nuyaꞌ consolación.
2CO 1:4 Y jajaꞌ ri nibꞌano consolar kichin antok ojcꞌo chupan sufrimiento, chi quireꞌ antok ojreꞌ nakatzꞌat chi icꞌo hermanos ri icꞌo chupan sufrimiento, can nkojtiquir ncaꞌkaꞌan consolar jeꞌ incheꞌl nuꞌon ri Dios chika ojreꞌ.
2CO 1:5 Can altíra ri sufrimiento nakakꞌasaj ojreꞌ, can incheꞌl ri xukꞌasaj ri Cristo. Pero ri Cristo can altíra jeꞌ nkuruꞌon consolar antok nakaꞌan sufrir.
2CO 1:6 Y xa nakaꞌan sufrir, can nkojtiquir nquixkaꞌan consolar ixreꞌ y nquixcolotaj. Y xa ri Dios nkuruꞌon consolar ojreꞌ, can richin chi ojreꞌ jeꞌ nkojtiquir nquixkaꞌan consolar ixreꞌ y nquixcolotaj. Y reꞌ nuꞌon chiva chi nquixtiquir nticochꞌ ri sufrimiento ri incheꞌl nakakꞌasaj ojreꞌ.
2CO 1:7 Ojreꞌ cꞌo ka-esperanza chi ixreꞌ man xtiyaꞌ ta can ri Cristo. Can kataꞌn chi ntiꞌan sufrir incheꞌl ojreꞌ. Rumareꞌ kataꞌn jeꞌ chi ri Dios nquixruꞌon consolar incheꞌl nuꞌon kiqꞌuin ojreꞌ.
2CO 1:8 Hermanos, can nicꞌatzin chi ntinaꞌiej otz chirij ri sufrimientos ri xkakꞌasaj ojreꞌ antok xojcꞌujieꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Asia. Ri kachukꞌaꞌ ri cꞌo man xtiquir ta chic ruma ri xquiꞌan ri vinak chika. Can xkaꞌan pensar chi man chic nkojcꞌasieꞌ ta.
2CO 1:9 Can xkanaꞌ chi man nkojcolotaj ta chic choch ri camic, pero reꞌ xa richin chi xucꞌut chakavach chi kayuon ojreꞌ man jun kachukꞌaꞌ, xa riqꞌuin ri Dios ri nicꞌatzin chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx, ruma jajaꞌ cꞌo ru-poder chi ncaꞌrucꞌasuoj ri quiminakiꞌ.
2CO 1:10 Y jajaꞌ ri xcalo kichin choch ri camic, y vacame jeꞌ nkojrucol choch ri camic. Y kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ chi ri tiempo ri chakavach-apa, xkojrucol jeꞌ choch ri camic.
2CO 1:11 Rumareꞌ kojibꞌanaꞌ ayudar jeꞌ ixreꞌ riqꞌuin ri oración, chi quireꞌ iqꞌuiy jeꞌ ri niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, antok niquitzꞌat ri favor ri nuꞌon-pa jajaꞌ chika ojreꞌ ruma ri oración ri ntiꞌan ixreꞌ pa ka-cuenta.
2CO 1:12 Ojreꞌ cꞌo choj-uma nkojquicuot: Ojreꞌ nkojquicuot ruma ja mismo ri kajaluon y ri kánima niꞌeꞌn-pa chika chi ri ncaꞌkaꞌan xa riqꞌuin sak kánima, y can ketzij choch ri Dios nojiel ri ncaꞌkaꞌan. Man runoꞌj ta ache ri nakacusaj. Ojreꞌ nkojtiquir nakaꞌan quireꞌ ruma ri ru-favor ri Dios. Can quireꞌ ri kacꞌaslien ri kacꞌutun chiquivach ri icꞌo choch-ulief, pero ixreꞌ hermanos más itzꞌatuon ri kacꞌaslien. Más ivataꞌn ri chica cꞌaslien kucꞌuan.
2CO 1:13 Mareꞌ ri tzij ri nitzꞌibꞌaj-el chiva man jun chic kax más nuꞌej, xa joꞌc chirij ri xitzꞌat yan y can ivataꞌn jeꞌ jaꞌal. Ri nirayij inreꞌ, ja chi niꞌka ta pan iveꞌ (ntiꞌan ta entender) nojiel, ri pa rutzꞌucbꞌal hasta cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal.
2CO 1:14 Ixreꞌ xiꞌka yan pan iveꞌ (xiꞌan yan entender) jubꞌaꞌ chi kuma ojreꞌ, nquixquicuot vacame. Y can incheꞌl nquixquicuot ixreꞌ kuma ojreꞌ vacame, quireꞌ jeꞌ ojreꞌ xkojquicuot ivuma ixreꞌ chupan ri kꞌij antok ri Ajaf Jesús xtipa chic jun bꞌay.
2CO 1:15 Inreꞌ ruma cukul nucꞌuꞌx iviqꞌuin, xinvajoꞌ ta xinakꞌax iviqꞌuin naꞌay, chi quireꞌ caꞌmul ta xtucꞌam-pa bendición chiva.
2CO 1:16 Can xinꞌan pensar chi nquinakꞌax iviqꞌuin antok xquipa Macedonia, y antok nquitzalaj-pa Macedonia, iviqꞌuin chic ixreꞌ nquibꞌacꞌujie-ve, y ixreꞌ ri nquixtoꞌn vichin riqꞌuin ri nicꞌatzin chuva chupan ri nubꞌiey chi nquitzalaj Judea.
2CO 1:17 ¿Ntiꞌej came ixreꞌ chi antok inreꞌ xinꞌan pensar quireꞌ man xinꞌan ta pensar otz? ¿O ntiꞌej came ixreꞌ chi inreꞌ xa joꞌc riqꞌuin ri nuchiꞌ niꞌej sí, incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj vinak, y ri vánima xa man quireꞌ ta nuꞌej?
2CO 1:18 Incheꞌl ri Dios can nuꞌon-ve ri nuꞌej; can quireꞌ jeꞌ ojreꞌ. Ruma antok ojreꞌ nakaꞌej sí, can ja-ve reꞌ cꞌo pa kánima. Y man jun bꞌay nakaꞌej chiva sí y xa man quireꞌ ta ri cꞌo pa kánima.
2CO 1:19 Ri hermano Silvano, ri hermano Timoteo y inreꞌ, ri xkatzijuoj ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios chiva, man nakacꞌax ta katzij. Ojreꞌ can oj incheꞌl ri Jesucristo, jajaꞌ man nucꞌax ta ri nuꞌej; jajaꞌ can nuꞌon ri nuꞌej. Man jun bꞌay nuꞌej sí y xa man quireꞌ ta cꞌo pa ránima.
2CO 1:20 Ruma nojiel ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ chika, can riqꞌuin cꞌa ri Cristo nikil-ve y rumareꞌ ojreꞌ can pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo nakaꞌej chi quireꞌ. Quireꞌ nakaꞌej chi nakayaꞌ rukꞌij ri Dios.
2CO 1:21 Y ja ri Dios ri bꞌanayuon chika chi cof oj-paꞌl riqꞌuin ri Cristo, y jajaꞌ jeꞌ ri xojruchaꞌ chi nakaꞌan ri rusamaj. Quireꞌ rubꞌanun iviqꞌuin ixreꞌ y kiqꞌuin jeꞌ ojreꞌ.
2CO 1:22 Ri Dios jeꞌ oj-rubꞌanun sellar, ruma ruyoꞌn ri Espíritu Santo riqꞌuin kánima, y jareꞌ ri ratal chi ketzij chi cꞌo ri xtiyoꞌx chika ruma ri Dios.
2CO 1:23 Pero inreꞌ can choch ri Dios niꞌej chiva ri chica cꞌo riqꞌuin vánima y karruma man in-kꞌaxnak ta iviqꞌuin. Xa ruma altíra nijoyovaj ivach y man nivajoꞌ ta nquixchꞌolij, mareꞌ man in-kꞌaxnak ta Corinto.
2CO 1:24 Ixreꞌ man tiꞌan pensar chi inreꞌ y ri vachꞌil nquixkaꞌan mandar riqꞌuin ri chica otz ntinimaj, man quireꞌ ta. Ojreꞌ joꞌc nakajoꞌ nquixkatoꞌ, chi quireꞌ más niquicuot ri ivánima, ruma ixreꞌ can icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo y cof ix-paꞌl.
2CO 2:1 Rumareꞌ xinꞌej-ka pa vánima chi man jun bꞌay chic nquiꞌa iviqꞌuin xa bꞌis niꞌyaꞌ chiva.
2CO 2:2 Ruma xa xquibꞌaka, y xa xtinyaꞌ bꞌis riqꞌuin ivánima, ¿chica xtibꞌano chuva chi xquiquicuot? Xa niyaꞌ bꞌis chiva, man xtiꞌan ta chuva chi xquiquicuot.
2CO 2:3 Y ja mismo reꞌ ri ya xintzꞌibꞌaj-el chiva, chi quireꞌ antok inreꞌ xquibꞌaka iviqꞌuin, manak chic xquibꞌisuon ruma ri rubꞌanun ri icꞌaslien, xa xquiquicuot ta ivuma, ruma nicꞌatzin chi quireꞌ ntiꞌan chuva. Y vataꞌn chi antok inreꞌ xquiquicuot, quireꞌ jeꞌ xtiꞌan ixreꞌ.
2CO 2:4 Antok xintzꞌibꞌaj-el la carta, can altíra xibꞌisuon y can altíra pakon xunaꞌ ri vánima, y can xinuokꞌ jeꞌ antok xinꞌan-el. Ruma riqꞌuin ri xintak-el rubꞌixic chiva, man richin ta chi xinyaꞌ bꞌis chiva; ri xinꞌej-el chiva xa richin chi tinaꞌiej y titzꞌataꞌ chi inreꞌ can altíra nquixvajoꞌ.
2CO 2:5 Pero ri jun ri xiruyaꞌ pa bꞌis, man joꞌc ta chuva inreꞌ ri quireꞌ xuꞌon, xa quireꞌ jeꞌ bꞌaꞌ xuꞌon chiva ixreꞌ. Y niꞌej bꞌaꞌ, ruma man nivajoꞌ ta chi niyaꞌ más ruveꞌ ri xbꞌanataj.
2CO 2:6 Ri xbꞌano quireꞌ chika, man jun chic kax tiꞌej cha, ruma ya xchꞌolix cuma quinojiel ri hermanos.
2CO 2:7 Rumareꞌ, pa rucꞌaxiel chi ixreꞌ ntiꞌej más tzij cha chi ntichꞌolij, xa tibꞌanaꞌ perdonar y tibꞌanaꞌ consolar. Ixreꞌ ivataꞌn chi vacame jareꞌ ri más otz ntiꞌan cha, chi quireꞌ ri jun reꞌ man xtibꞌisuon ta más ránima y man xtumalij ta ka rucꞌuꞌx.
2CO 2:8 Rumareꞌ nicꞌutuj favor chiva, chi ticꞌutuꞌ choch ri jun reꞌ chi ixreꞌ ntivajoꞌ jajaꞌ.
2CO 2:9 Xa ruma jeꞌ reꞌ xintak-el ri carta chiva, chi xintzꞌat xa nquixniman y can ntiꞌan nojiel ri niꞌej inreꞌ chiva.
2CO 2:10 Xa ixreꞌ ntiꞌan perdonar ri ruchꞌoꞌj, inreꞌ jeꞌ quireꞌ xtinꞌan riqꞌuin. Ruma inreꞌ ya xinꞌan perdonar ri ruchꞌoꞌj. Y ri ruchꞌoꞌj ri xinꞌan perdonar, can ivuma ixreꞌ xinꞌan quireꞌ. Y choch ri Cristo xinꞌan perdonar,
2CO 2:11 chi quireꞌ man nakayaꞌ ta lugar cha ri Satanás chi nkojruchꞌec. Ruma kataꞌn otz chi jajaꞌ can nrajoꞌ chi nkojka pa rukꞌaꞌ.
2CO 2:12 Antok inreꞌ xibꞌaka pa tanamet Troas chi nitzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo; mesque ri Ajaf xujak puerta chinoch chi xintzijuoj,
2CO 2:13 inreꞌ xa chaꞌnin xaꞌnyaꞌ can ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Troas y xipa Macedonia. Ruma nikꞌaxo ri vánima ruma man xkil ta kiꞌ riqꞌuin ri Tito chireꞌ.
2CO 2:14 Pero tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, ruma jajaꞌ nibꞌano chika chi nojiel tiempo nkuchꞌacuon, ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. Y ri Dios can nkojrucusaj jeꞌ chi nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal nojiel lugar. Y ri chꞌabꞌal reꞌ nalka cꞌa rutzijoxic incheꞌl ruxlaꞌ jun jubꞌul akꞌuon.
2CO 2:15 Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ, can nkubꞌaka choch ri Dios incheꞌl ruxlaꞌ jun jubꞌul akꞌuon, ruma cꞌo ri Cristo kiqꞌuin. Ri ruxlaꞌ ri jubꞌul akꞌuon reꞌ can nibꞌaka quiqꞌuin ri xcaꞌcolotaj y quiqꞌuin jeꞌ ri man xcaꞌcolotaj ta.
2CO 2:16 Chica cꞌa ri man xcaꞌcolotaj ta, xa incheꞌl ruxlaꞌ jun kax ri niquimisan. Pero chica ri ncaꞌcolotaj, ri ruxlaꞌ ri akꞌuon reꞌ can nuyaꞌ ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. ¿Y chica came nitiquir nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios?
2CO 2:17 Ojreꞌ man nakaꞌan ta incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic chi nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ijejeꞌ xa ncaꞌchꞌacuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, rumareꞌ niquiyaꞌ más ruveꞌ y niquicꞌax rubꞌixic. Ojreꞌ nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios riqꞌuin sak kánima, pa rubꞌeꞌ ri Dios nkuchꞌo-ve, y choch ri Dios nakaꞌan ri samaj, chi nakatzijuoj ri Cristo.
2CO 3:1 Ri tzij ri xinꞌej chiva, ¿can ja came nakatzijuoj chic kiꞌ jun bꞌay chi ojreꞌ can oj otz? ¿Nicꞌatzin came nakaꞌan ojreꞌ incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic? Ijejeꞌ quicꞌuan cartas pacheꞌ nuꞌej chi otz caꞌan recibir, y niquicꞌutuj jeꞌ jun carta chiva pacheꞌ nuꞌej chi caꞌan recibir cuma ri hermanos ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet. Pero ojreꞌ man nicꞌatzin ta nakaꞌan quireꞌ.
2CO 3:2 Ruma ja ri icꞌaslien ixreꞌ ri nucꞌut chiquivach ri nicꞌaj chic vinak, chi otz ri samaj ri xkaꞌan chicajol. Niquitzꞌat ri utzulaj cꞌaslien ivucꞌuan y jareꞌ ri niꞌeꞌn chi otz nkojꞌan recibir cuma quinojiel. Y reꞌ riqꞌuin kánima ojreꞌ tzꞌibꞌan-ve; man choch ta vuj.
2CO 3:3 Ri ka-carta ojreꞌ ri niꞌeꞌn chi otz nkojꞌan recibir, ja ri Cristo ri bꞌanayuon-pa, y ri carta reꞌ ixreꞌ. Ixreꞌ ri incheꞌl ka-carta ri nakacꞌut chiquivach ri vinak, pero man cha ta tinta tzꞌibꞌan-ve. Ruma ja ri Ru-Espíritu ri cꞌaslic Dios tzꞌibꞌayuon-ve. Man choch ta tzꞌajtzꞌak tak abꞌaj bꞌanun-ve; xa riqꞌuin ivánima tzꞌibꞌan-ve.
2CO 3:4 Y ojreꞌ kataꞌn chi quireꞌ, ruma ri Cristo kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
2CO 3:5 Kayuon ojreꞌ man jun nkojcovin nakaꞌan, mareꞌ man jun manera nakaꞌej chi kayuon ojreꞌ nkojtiquir nakaꞌan ri samaj, ruma ja ri Dios ri nibꞌano chika chi nkojcovin nakaꞌan ri samaj.
2CO 3:6 Jajaꞌ nkojrucusaj pa rusamaj, y xuꞌon rusamajiel chika richin ri cꞌacꞌacꞌ pacto. Can xuꞌon chika chi nkojtiquir nakaꞌan ri samaj. Pero man richin ta ri pacto ri tzꞌibꞌan choch ri tzꞌajtzꞌak tak abꞌaj. Ojreꞌ nakaꞌan ri samaj richin ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri tzꞌibꞌan ruma ri Espíritu. Ruma ri pacto ri tzꞌibꞌan choch ri tzꞌajtzꞌak tak abꞌaj man nuyaꞌ ta cꞌaslien; reꞌ joꞌc nucꞌut chakavach chi nika ri camic pa kaveꞌ. Pero ri tzꞌibꞌan ruma ri Espíritu, can nuyaꞌ cꞌaslien.
2CO 3:7 Ri pacto ri tzꞌibꞌan choch ri tzꞌajtzꞌak tak abꞌaj, joꞌc nucꞌut chakavach chi nika ri camic pa kaveꞌ. Pero man ruma ta reꞌ man jun rukꞌij. Ruma can xkꞌalajin rukꞌij ri Dios chupalaj ri Moisés antok xꞌan ri pacto reꞌ. Ri vinak israelitas man xquicochꞌ ta xquitzꞌat ri rupalaj ri Moisés, ruma xchꞌichꞌan, y reꞌ xa xqꞌuis.
2CO 3:8 ¿Manak came más rukꞌij ri pacto ri nuꞌon ri Espíritu Santo?
2CO 3:9 Ruma xa cꞌo rukꞌij ri pacto ri niꞌeꞌn chi ri vinak can i-pecadores y nuyaꞌ castigo pa quiveꞌ; ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri nuꞌon chica ri vinak chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios, más cꞌo rukꞌij choch.
2CO 3:10 Ri naꞌay pacto cꞌo rukꞌij, pero man junan ta rukꞌij riqꞌuin ri cꞌacꞌacꞌ pacto, ruma ri cꞌacꞌacꞌ pacto más nem rukꞌij.
2CO 3:11 Y xa xcꞌujieꞌ rukꞌij ri naꞌay pacto ri man xcusas ta richin nojiel tiempo, ri jun chic pacto cꞌo más rukꞌij ruma jareꞌ ri xticusas richin nojiel tiempo.
2CO 3:12 Ruma ojreꞌ cꞌo ka-esperanza riqꞌuin ri cꞌacꞌacꞌ pacto, rumareꞌ man nakaxiꞌij ta kiꞌ nakatzijuoj chica ri vinak.
2CO 3:13 Antok nakatzijuoj chica ri vinak, man nicꞌatzin ta nakaꞌan incheꞌl xuꞌon ri Moisés. Jajaꞌ xutzꞌapij rupalaj cha jun tziak, chi quireꞌ ri israelitas man xquitzꞌat ta rusakil ri rupalaj, y reꞌ xa xqꞌuis-el.
2CO 3:14 Pero ri israelitas xa cof xꞌan cha ri quijaluon, rumareꞌ man xiꞌka ta pa quiveꞌ (man xquiꞌan ta entender), y cꞌa quireꞌ quibꞌanun vacame. Antok niꞌan leer ri naꞌay pacto chiquivach, man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender), ruma cꞌa tzꞌapal quipalaj cha jun incheꞌl tziak y joꞌc ri Cristo xtalasan-el.
2CO 3:15 Y ijejeꞌ cꞌa quireꞌ quibꞌanun vacame. Antok niꞌan leer chiquivach ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés, xa man ntuoc ta riqꞌuin cánima, xa can tzꞌapal ri cánima cha jun incheꞌl tziak.
2CO 3:16 Pero antok xtitzalaj chic pa quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, ja xtalasas-el ri incheꞌl tziak.
2CO 3:17 Antok xtiquinimaj ri Ajaf Jesucristo, ja ri Ru-Espíritu jajaꞌ ri xticꞌujieꞌ quiqꞌuin. Y pacheꞌ cꞌo-ve ri Ru-Espíritu jajaꞌ, can ncaꞌcolotaj pa rukꞌaꞌ ri ley.
2CO 3:18 Xa rumareꞌ konojiel ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, man tzꞌapal ta chic kapalaj, xa can nakatzꞌat ri ru-gloria ri Ajaf. Ojreꞌ oj incheꞌl jun ispieja, ri nitzꞌiet pa kacꞌaslien ri ru-gloria ri Ajaf. Y ojreꞌ kꞌij-kꞌij más nicꞌaxtaj kavach y kꞌij-kꞌij más nitzꞌiet pa kacꞌaslien ri ru-gloria jajaꞌ; can quireꞌ xtakaꞌan hasta cꞌa xkojuoc-na incheꞌl jajaꞌ, y ja ri Ru-Espíritu ri Ajaf ri nibꞌano quireꞌ chika.
2CO 4:1 Mareꞌ ojreꞌ man nakamalij ta nakaꞌan rusamaj ri Dios, ruma ri samaj reꞌ jajaꞌ ri yaꞌyuon-pa chika. Y joꞌc ruma nujoyovaj kavach, nkojrucusaj chupan ri rusamaj.
2CO 4:2 Ojreꞌ man nakaꞌan ta incheꞌl niquiꞌan nicꞌaj chic. Ojreꞌ man ncaꞌkaꞌan ta kax ri ncaꞌan pan aval y richin qꞌuix. Man ncaꞌkaꞌan ta engañar ri vinak, man nakacꞌax ta rubꞌixic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri vinak. Ojreꞌ joꞌc ri ketzij ri nakatzijuoj chica ri vinak, y jareꞌ ri bꞌanayuon chi ri vinak cataꞌn chic kavach chi oj richin ri Dios, y rumareꞌ quinojiel nkojquiꞌan recibir otz. Ri Dios nutzꞌat-pa chi quireꞌ.
2CO 4:3 Pero xa ri evangelio ri nakatzijuoj chiquivach man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender), ja ncaꞌbꞌaka chupan ri camic chi niquiꞌan sufrir.
2CO 4:4 Ri Satanás, ri rajaf ri tiempo vacame, can muoy rubꞌanun chica ri vinak ri man quiniman ta ri Cristo, chi quireꞌ man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender). Quireꞌ rubꞌanun chica, chi quireꞌ man kꞌalaj ta ri rusakil ri evangelio chiquivach. Y ri kataꞌn roch ri Cristo, kataꞌn jeꞌ roch ri Dios, ruma ri Cristo can Dios-ve.
2CO 4:5 Y ojreꞌ ja ri Jesucristo nakatzijuoj y man ojreꞌ ta ri nakatzijuoj-ka-kiꞌ. Ojreꞌ nakatzijuoj chi ri Jesucristo jareꞌ ri Ajaf; ojreꞌ joꞌc oj i-siervos ixreꞌ. Y reꞌ xa ruma ri Jesús.
2CO 4:6 Pa rutzꞌucbꞌal, ri Dios xuꞌej chi chupan ri kꞌakuꞌn tikꞌalajin-pa ri sakil, y jajaꞌ jeꞌ ri niyoꞌn sakil riqꞌuin kánima, chi quireꞌ ojreꞌ nakatzijuoj chica ri vinak ri rukꞌij jajaꞌ ri nitzꞌiet riqꞌuin ri Jesucristo.
2CO 4:7 Ri sakil y ri poder ri ruyoꞌn-pa ri Dios chika, can jun tesoro, pero ojreꞌ xa oj barro, incheꞌl jun bꞌajoꞌy. Quireꞌ bꞌanun chika chi quireꞌ nikꞌalajin chi ri nem poder ri cꞌo kiqꞌuin, riqꞌuin ri Dios patanak-ve y man kichin ta ojreꞌ.
2CO 4:8 Ojreꞌ nojiel kꞌij nakaꞌan sufrir, pero can kacachꞌuon y can oj-alanak chupan. Can cꞌo qꞌuiy kax niꞌan chika, pero man nakamalij ta kacꞌuꞌx.
2CO 4:9 Pacheꞌ nkubꞌaka-ve, ri vinak man otz ta nkojquitzꞌat, pero ri Dios cꞌo kiqꞌuin. Mesque oj-quikasan pan ulief, pero man i-tiquirnak ta chi oj-quiquimisan.
2CO 4:10 Ojreꞌ can choch-ve ri camic ojcꞌo-ve chica-na lugar. Can nakacꞌul incheꞌl xucꞌul ri Jesús, chi quireꞌ kꞌij-kꞌij nakacꞌut chi cꞌo ri Jesús pa kacꞌaslien.
2CO 4:11 Ojreꞌ ri ojcꞌas, can ojcꞌo choch ri camic, ruma nakaꞌan rusamaj ri Jesús. Chi quireꞌ ri rucꞌaslien ri Jesús can kꞌalaj jeꞌ pa kacꞌaslien ojreꞌ, mesque oj vinak y nkucon.
2CO 4:12 Qꞌuiy mul jubꞌaꞌ ma nkojquimisas ruma nakatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ixreꞌ xivil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta rumareꞌ.
2CO 4:13 Ixreꞌ y ojreꞌ junan cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ruma cꞌo ri espíritu richin ri cukbꞌal cꞌuꞌx kiqꞌuin, incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios: Nuniman, rumareꞌ nitzijuoj ri nuniman. Quireꞌ nuꞌej. Y quireꞌ jeꞌ nakaꞌan ojreꞌ vacame, nakatzijuoj ri kaniman.
2CO 4:14 Quireꞌ nakaꞌan ruma kataꞌn chi ri xcꞌasuon-el richin ri Ajaf Jesús chiquicajol ri quiminakiꞌ, jajaꞌ jeꞌ ri xticꞌasuon-el kichin ojreꞌ. Ruma ojreꞌ joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Ajaf Jesús. Y junan iviqꞌuin xkojrucꞌuaj chicaj.
2CO 4:15 Can kacachꞌuon qꞌuiy sufrimientos ruma nakajoꞌ chi ixreꞌ ntivil ri favor pan icꞌaslien. Kacachꞌuon nojiel, chi quireꞌ iqꞌuiy ri niquil ri favor ri nuyaꞌ ri Dios y ncaꞌcolotaj. Y rumareꞌ can iqꞌuiy ri niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios y niquiyaꞌ rukꞌij.
2CO 4:16 Jareꞌ ri nibꞌano chika ojreꞌ chi man nakamalij ta can ri samaj, mesque nakaꞌan sufrir. Ri ka-cuerpo can nunaꞌ ri niꞌan cha, rumareꞌ can niqꞌuis-ka ruchukꞌaꞌ; pero ri ka-espíritu man quireꞌ ta, xa kꞌij-kꞌij más ruchukꞌaꞌ nicꞌujieꞌ.
2CO 4:17 Ruma ri jubꞌaꞌ sufrimiento ri nakacꞌul vaveꞌ man nilayuj ta, xa chaꞌnin nakꞌax; ruma nuꞌon chika chi xticꞌujieꞌ kakꞌij. Y ri kakꞌij ri xticꞌujieꞌ, can más nem y man xtiqꞌuis ta.
2CO 4:18 Ojreꞌ man bꞌanak ta kánima chiquij ri kax ri ncaꞌkatzꞌat vaveꞌ choch-ulief, ojreꞌ bꞌanak kánima chiquij ri man ncaꞌkatzꞌat ta. Ruma ri ncaꞌtzꞌiet, xa nojiel ncaꞌqꞌuis, pero ri man ncaꞌtzꞌiet ta, can richin nojiel tiempo icꞌo.
2CO 5:1 Can kataꞌn chi ri ka-cuerpo, jareꞌ rachuoch ri ka-espíritu choch-ulief, y mesque ri ka-cuerpo nicon, ri ka-espíritu can xtiril jun chic rachuoch riqꞌuin ri Dios. Y ri jay reꞌ ja ri Dios bꞌanayuon; ri richin nojiel tiempo y chicaj cꞌo-ve.
2CO 5:2 Y jareꞌ ri nibꞌano cha ri ka-espíritu chi nijilo chupan ri ka-cuerpo ri acunak rachuoch. Ri ka-espíritu can nrajoꞌ yan ntuoc chupan ri jun chic rachuoch ri cꞌo chicaj,
2CO 5:3 chi quireꞌ ri ka-espíritu cꞌo ta rutziak, y man chꞌanal ta.
2CO 5:4 Ruma cꞌa cꞌo ri ka-cuerpo, rumareꞌ nakaꞌan jiluoj y nakaꞌan sufrir. Ri acunak rachuoch ri ka-espíritu ja ri ka-cuerpo, pero man ruma ta nakaꞌan jiluoj nakajoꞌ chi ri ka-espíritu ntiel ta yan el chupan ri ka-cuerpo; ri nakajoꞌ, ja chi cꞌo yan ta ri jun chic rachuoch ri ka-espíritu chi quireꞌ ri ka-cuerpo ri nicon, nicꞌujieꞌ can y ntuoc ri ka-espíritu chupan ri jun chic rachuoch, y chireꞌ xticꞌujieꞌ richin nojiel tiempo.
2CO 5:5 Y ja ri Dios bꞌanayuon chi nicꞌujieꞌ kiqꞌuin ri cꞌaslien richin nojiel tiempo. Y ruyoꞌn jeꞌ ri Espíritu Santo chika, jareꞌ ri ratal chi ketzij nikilaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
2CO 5:6 Rumareꞌ ojreꞌ can siempre cukul kacꞌuꞌx, kayoꞌien-apa chi xticꞌujieꞌ ri jun chic rachuoch ri ka-espíritu, ruma kataꞌn chi xa cꞌa ojcꞌo chupan ri ka-cuerpo, xa man ojcꞌo ta riqꞌuin ri Kajaf Jesús chicaj.
2CO 5:7 Ojreꞌ ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesús, rumareꞌ katzꞌamuon bꞌay chi nkubꞌaka riqꞌuin y mesque man nakatzꞌat ta roch vacame.
2CO 5:8 Ojreꞌ can kacukubꞌan kacꞌuꞌx y nakajoꞌ chi man ta ojcꞌo chic chupan ri ka-cuerpo, más otz ojcꞌo ta chic riqꞌuin ri Ajaf.
2CO 5:9 Rumareꞌ nakatej kakꞌij nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios chi quireꞌ can nkojka choch. Quireꞌ nakajoꞌ nakaꞌan antok cꞌa ojcꞌas choch-ulief o man ojcꞌas ta chic choch-ulief.
2CO 5:10 Ruma nicꞌatzin chi konojiel nkubꞌaka choch ri ru-tribunal ri Cristo, chi quireꞌ chikajunal niyoꞌx rucꞌaxiel chika ruma ri xaꞌkaꞌan pa kacꞌaslien vaveꞌ choch-ulief, xa otz ri xaꞌkaꞌan o man otz ta.
2CO 5:11 Y ruma ojreꞌ kataꞌn chi xkubꞌaka choch ri Ajaf, rumareꞌ cꞌo xibꞌinreꞌl kiqꞌuin, y nkusamaj chi quireꞌ icꞌo ta más ri niquinimaj jajaꞌ. Ri Dios can rataꞌn kavach oj chica ojreꞌ y rataꞌn kánima. Y nivoyoꞌiej chi can ta kꞌalaj jeꞌ chivach ixreꞌ, y quireꞌ ta jeꞌ ntinaꞌ ixreꞌ riqꞌuin ri ijaluon y ri ivánima.
2CO 5:12 Man tiꞌan pensar chi ojreꞌ nakatzijuoj-kiꞌ chivach jun chic bꞌay chi ixreꞌ otz nkojiꞌan recibir, man quireꞌ ta. Ri nakajoꞌ ojreꞌ ja chi nquixquicuot kuma ojreꞌ, chi quireꞌ ixreꞌ jareꞌ ri ntiꞌej chica ri ncaꞌeꞌn chi i-rusamajiel ri Dios y xa man ketzij ta. Ijejeꞌ niquiꞌan incheꞌl can i-otz chiquivach ri vinak, pero ri cánima xa man quireꞌ ta.
2CO 5:13 Y ri ncaꞌeꞌn chi oj chꞌuꞌj; quireꞌ kabꞌanun chiquivach ijejeꞌ, pero reꞌ ruma nakaꞌan rusamaj ri Dios y nakayaꞌ rukꞌij. Y xa icꞌo ncaꞌeꞌn chi man oj chꞌuꞌj ta, can quireꞌ, ruma otz nakaꞌan cha rusamaj ri Dios chi quireꞌ cꞌo ri xtichꞌec ixreꞌ chirij.
2CO 5:14 Y ruma ri ru-amor ri Cristo ri nibꞌano chika chi nakaꞌan ri samaj, rumareꞌ nakaꞌan pensar: Ri Cristo xcon kuma konojiel. Y xojcon jeꞌ riqꞌuin jajaꞌ, ruma pa kacꞌaxiel ojreꞌ xcon-ve.
2CO 5:15 Jajaꞌ kuma konojiel xcon, chi quireꞌ ojreꞌ man chic nakucꞌuaj ta jun cꞌaslien ri incheꞌl nakajoꞌ ojreꞌ. Joꞌc kabꞌanaꞌ ri nrajoꞌ ri xcon pa kacꞌaxiel y xcꞌastaj chic kuma ojreꞌ.
2CO 5:16 Rumareꞌ ri vacame y chakavach-apa, man takaꞌan chic incheꞌl kabꞌanun-pa, antok cꞌa majaꞌ ticꞌaxtaj ri kacꞌaslien; antok joꞌc nakatzꞌat ri chica rubꞌayal jun vinak. Quireꞌ jeꞌ xkaꞌan cha ri Cristo, xkaꞌan pensar chi jajaꞌ xa choj jun chica-na vinak. Pero vacame man quireꞌ ta chic nakaꞌan pensar chirij. Vacame kataꞌn chic ri chica jajaꞌ.
2CO 5:17 Y rumareꞌ ri xa jun rubꞌanun riqꞌuin ri Cristo, can xcꞌaxtaj rucꞌaslien. Can xꞌan jun cꞌacꞌacꞌ vinak cha. Nojiel ri itziel tak noꞌj ri xaꞌruꞌon naꞌay antok cꞌa majaꞌ tunimaj, can ya xaꞌruyaꞌ can, y vacame cꞌo jun cꞌacꞌacꞌ rucꞌaslien y cꞌacꞌacꞌ runoꞌj.
2CO 5:18 Y nojiel reꞌ, riqꞌuin ri Dios xalax-ve-pa. Jajaꞌ mismo xbꞌano ri paz kiqꞌuin; y chi xbꞌanataj ri samaj reꞌ, ri Dios ja ri Cristo xucusaj. Y ri samaj ri ruyoꞌn ri Dios chika ojreꞌ, ja chi nakatzijuoj chica ri vinak cheꞌl niquiꞌan paz riqꞌuin ri Dios.
2CO 5:19 Antok ri Dios xuꞌon ri samaj chi ri vinak niquiꞌan paz riqꞌuin jajaꞌ, ja ri Cristo xucusaj. Ri Dios cꞌo riqꞌuin ri Cristo chi xuꞌon ri samaj reꞌ. Y chika ojreꞌ xuꞌej chi nakatzijuoj chica ri vinak cheꞌl niquiꞌan paz riqꞌuin jajaꞌ. Ri Dios nrajoꞌ chi ri vinak ncaꞌiel chi man jun chic qui-pecado choch.
2CO 5:20 Ojreꞌ can oj-choꞌn ruma ri Cristo y nkojrutak pa rubꞌeꞌ jajaꞌ chi nkubꞌachꞌoꞌ. Pa rubꞌeꞌ ri Cristo nakacꞌutuj favor chiva chi tinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi quireꞌ ntiꞌan paz riqꞌuin ri Dios. Y antok quireꞌ nakaꞌej chiva, can ja ri Dios ri nichꞌoꞌ iviqꞌuin.
2CO 5:21 Ri Cristo man jun pecado xuꞌon, pero ri Dios xuꞌon cha chi jajaꞌ xucꞌuan ri ka-pecado konojiel ojreꞌ. Quireꞌ xuꞌon cha chi quireꞌ konojiel ojreꞌ niꞌan chika ruma jajaꞌ chi manak chic ka-pecado choch ri Dios.
2CO 6:1 Ojreꞌ ri junan nakatola-kiꞌ chupan ri rusamaj ri Dios, can nakaꞌej jeꞌ chiva chi tibꞌanaꞌ favor man tiꞌan chi man jun rakalien ri ru-favor ri Dios ri yoꞌn chiva.
2CO 6:2 Ruma chupan ri tzꞌibꞌan can, ri Dios nuꞌej: Inreꞌ can xanvaꞌxaj antok xalka ri kꞌij chi niꞌan ri favor chica ri vinak. Inreꞌ jeꞌ xanto-pa chupan ri kꞌij antok icꞌo ri ncaꞌcolotaj. Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can. Ja kꞌij reꞌ chi niꞌan ri favor reꞌ; ja kꞌij reꞌ antok icꞌo ri ncaꞌcolotaj.
2CO 6:3 Y man nakajoꞌ ta chi kuma ojreꞌ icꞌo vinak ncaꞌtzak y icꞌo ri man niquinimaj ta, rumareꞌ ojreꞌ nakatej kakꞌij chi quireꞌ man jun itziel kax nilitaj pa kacꞌaslien. Man nakajoꞌ ta chi ri vinak itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri samaj ri nakaꞌan.
2CO 6:4 Pa rucꞌaxiel reꞌ, ojreꞌ riqꞌuin nojiel ri nakaꞌan, can nikꞌalajin chi ketzij oj rusamajiel ri Dios. Can nikꞌalajin chi oj rusamajiel ri Dios, ruma cꞌo qꞌuiy ka-paciencia, kakꞌasan sufrimientos, kakꞌasan cꞌo nuꞌon falta chakavach, y kacachꞌuon antok cꞌo pakon xunaꞌ kánima.
2CO 6:5 Ojreꞌ oj-chꞌayuon, oj-yoꞌn pa tak cárceles, icꞌo lugar pacheꞌ ri vinak xaꞌpalaj chikij, altíra oj-samajnak, kacachꞌuon varan, kacachꞌuon viꞌjal.
2CO 6:6 Ojreꞌ nakacꞌut chi sak ri kacꞌaslien, kataꞌn ri ketzij, cꞌo ka-paciencia y oj otz quiqꞌuin ri vinak, can ncaꞌkajoꞌ ri vinak riqꞌuin nojiel kánima, y cꞌo jeꞌ ri Espíritu Santo kiqꞌuin.
2CO 6:7 Kiqꞌuin ojreꞌ cꞌo ri ketzij chꞌabꞌal, y ri ru-poder jeꞌ ri Dios. Can ja ri choj kacꞌaslien nakacusaj chi nakatola-kiꞌ antok icꞌo ncaꞌpalaj-pa chikij chi niquiꞌan ayoval, y chica-na lado ncaꞌpalaj-pa.
2CO 6:8 Icꞌo niquiꞌej chi cꞌo kakꞌij, icꞌo niquiꞌej chi xa man jun kakꞌij chiquivach. Icꞌo ri jaꞌal ncaꞌchꞌoꞌ chikij, icꞌo jeꞌ ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ chikij. Icꞌo niquiꞌej chi nakatzꞌak tzij, pero ojreꞌ ja ri ketzij ri nakaꞌej chica.
2CO 6:9 Icꞌo ri man cataꞌn ta oj chica ojreꞌ, y icꞌo jeꞌ ri jaꞌal cataꞌn kacꞌaslien. Can oj-rutzaklaꞌien ri camic, pero xa cꞌa ojcꞌas. Qꞌuiy sufrimiento kakꞌasan, pero xa man oj-quiminak ta.
2CO 6:10 Y mesque nkojbꞌisuon, pero siempre nkojquicuot. Ojreꞌ oj puobra, pero nakayaꞌ chica ri nicꞌaj chic chi ncaꞌbꞌayomer. Y mesque man jun kax cꞌo kiqꞌuin, xa nojiel cꞌo kiqꞌuin.
2CO 6:11 Hermanos ri ixcꞌo chireꞌ Corinto, can nojiel ri nakaꞌej chiva can riqꞌuin ri kánima ntiel-pa, y ri kánima can kajakuon, can altíra nquixkajoꞌ.
2CO 6:12 Ixreꞌ can ixcꞌo riqꞌuin kánima, can cꞌo jun nem i-lugar riqꞌuin kánima, pero ixreꞌ xa man quireꞌ ta ri ivánima kiqꞌuin ojreꞌ, ruma man can ta nkojivajoꞌ.
2CO 6:13 Can nquichꞌoꞌ chiva incheꞌl xa ix valcꞌual y nicꞌutuj chiva chi tijakaꞌ ri ivánima, can kojivajoꞌ, ruma ojreꞌ can nquixkajoꞌ. Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nakaꞌan ojreꞌ iviqꞌuin.
2CO 6:14 Ixreꞌ man tiꞌan chi ix junan quiqꞌuin ri vinak ri man quiniman ta ri Cristo, ruma man junan ta icꞌaslien quiqꞌuin. ¿Nucꞌuaj came riꞌ jun choj cꞌaslien riqꞌuin jun ri xa man choj ta? ¿Can jaꞌal came niquicꞌuaj-quiꞌ caꞌyeꞌ cꞌaslien quireꞌ? ¿Can junan came ri sakil riqꞌuin ri kꞌakuꞌn chi niquicꞌuaj-quiꞌ?
2CO 6:15 ¿Can niquicꞌuaj came quiꞌ ri Cristo riqꞌuin ri Belial ri niꞌeꞌx jeꞌ Satanás cha? ¿I-junan came jun ri runiman ri Cristo riqꞌuin jun ri man runiman ta?
2CO 6:16 ¿Can junan came ru-templo ri Dios quiqꞌuin ri ídolos ri xa vinak i-bꞌanayuon? Ixreꞌ can ix ru-templo ri cꞌaslic Dios. Ri Dios can quireꞌ ruꞌeꞌn: Xquicꞌujieꞌ y xquiꞌin quiqꞌuin. Inreꞌ xquinuoc Qui-Dios y ijejeꞌ can xcaꞌuoc nutanamit.
2CO 6:17 Ruma cꞌa reꞌ ri Ajaf nuꞌej chiva: Quixiel-pa chiquicajol ri man i-vichin ta inreꞌ. Man tivucꞌuaj ri itziel cꞌaslien, chi quireꞌ inreꞌ nquixꞌan recibir.
2CO 6:18 Inreꞌ xquinuoc Itataꞌ y ixreꞌ xquixuoc ix numiꞌal, ix nucꞌajuol. Quireꞌ nuꞌej ri Ajaf ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.
2CO 7:1 Ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, ri xinꞌej yan chiva, nojiel reꞌ ranun prometer chika ri Dios. Rumareꞌ kacꞌama-el nojiel ri man otz ta ri cꞌo chupan ri ka-cuerpo y ri ka-espíritu. Kaxiꞌij-kiꞌ choch ri Dios y katijaꞌ kakꞌij chi siempre nakucꞌuaj jun cꞌaslien sak.
2CO 7:2 Ojreꞌ man jun kax itziel kabꞌanun chiva, tijakaꞌ ri ivánima chi quireꞌ nkojcꞌujieꞌ iviqꞌuin. Ojreꞌ man jun chivach ri kacꞌaxuon runoꞌj, man jun kabꞌanun engañar.
2CO 7:3 Ri tzij ri xinꞌej, man xinꞌej ta ruma nivajoꞌ niꞌej chi ixreꞌ cꞌo ichꞌoꞌj. Inreꞌ ya xinꞌej naꞌay chi ixcꞌo riqꞌuin kánima, y man jun xtitiquir xquixalasan-el chireꞌ. Xa ojcꞌas o nkucon, ixreꞌ can ixcꞌo riqꞌuin kánima.
2CO 7:4 Nojiel ri nunaꞌ ri vánima ivuma ixreꞌ, can niꞌej chiva, rumareꞌ altíra nquiquicuot ivuma ixreꞌ. Can altíra nquiniꞌan consolar, y jareꞌ ri nibꞌano chuva chi altíra nquiquicuot chupan nojiel sufrimientos.
2CO 7:5 Ojreꞌ qꞌuiy sufrimientos nakakꞌasaj pa kacꞌaslien, y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj chika antok xojalka vaveꞌ Macedonia. Can man jubꞌaꞌ xojuxlan pa rukꞌaꞌ ri sufrimiento. Can nakaꞌan sufrir ruma ri ayoval ri niꞌan chika, y can kaxiꞌin-kiꞌ jeꞌ.
2CO 7:6 Pero ri Dios, ri can ncaꞌruꞌon consolar ri manak-oc quikalien, xojruꞌon consolar ruma xalka ri Tito kiqꞌuin.
2CO 7:7 Y man joꞌc ta ruma xalka ri Tito kiqꞌuin y xkatzꞌat roch; xojruꞌon consolar ruma xkatzꞌat chi jajaꞌ ibꞌanun-pa consolar. Xalruꞌej jeꞌ chika chi ixreꞌ can nkojivajoꞌ, chi nquixbꞌisuon ruma man chaꞌnin ta xiꞌan arreglar ri xbꞌanataj chicajol. Y xalrutzijuoj jeꞌ chi ixreꞌ altíra ntitej ikꞌij chi ntiꞌan ri nuꞌeꞌn chiva. Nojiel cꞌa reꞌ can xuꞌon chuva chi can altíra xquicuot ri vánima.
2CO 7:8 Ri vacame, inreꞌ man ninaꞌ ta chic cꞌa ri ralal ruma ri xinꞌej-el chupan ri carta ri xintak-el chiva naꞌay, mesque ri naꞌay mul xinnaꞌ ri ralal, ruma xinꞌan chiva chi xixbꞌisuon. Vacame, man nquibꞌisuon ta chic ruma xa jubꞌaꞌ oc tiempo ri xixruyaꞌ pa bꞌis ri carta reꞌ.
2CO 7:9 Vacame can nquiquicuot, pero man ruma ta xixyaꞌ pa bꞌis. Man quireꞌ ta. Inreꞌ nquiquicuot ruma ri bꞌis xuꞌon chiva chi xtzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y xixbꞌisuon ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Dios y cꞌo xucꞌam-pa chiva, ruma xa man ta xtzalaj-pa ri ivánima, reꞌ kuma ta ojreꞌ xa man jun ta kax xkaꞌej chiva.
2CO 7:10 Ruma ri bꞌis ri nuyaꞌ ri Dios, can nuꞌon cha jun chi nitzalaj-pa ránima riqꞌuin chi quireꞌ nicolotaj. Rumareꞌ man jun tiꞌeꞌn chi ri bꞌis reꞌ man otz ta. Pero ri bꞌis ri cꞌo quiqꞌuin ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, xa camic espiritual ri nucꞌam-pa chica.
2CO 7:11 Joꞌc titzꞌataꞌ ri chica xuꞌon ri bꞌis ri xuyaꞌ ri Dios chiva. Can chaꞌnin xixtiquir xiꞌan arreglar ri xbꞌanataj chicajol. Can man xka ta chivach ri rubꞌanun-pa ri jun, ruma cꞌo chupan pecado. Can xixiꞌij-iviꞌ ruma xiꞌka pan iveꞌ (xiꞌan entender) ri itziel kax ri cꞌo chicajol. Can joꞌc ri nrajoꞌ ri Dios ntivajoꞌ ntiꞌan, rumareꞌ ja xivalasaj-el chicajol ri xbꞌano pecado. Can otz xiꞌan cha nojiel.
2CO 7:12 Antok inreꞌ xintzꞌibꞌaj-el ri carta y xintak-el chiva, man joꞌc ta ruma ri jun ri xbꞌano chꞌoꞌj, y man joꞌc ta jeꞌ ruma ri jun ri choj cha xꞌan-ve. Man quireꞌ ta. Xa richin chi tivatamaj y tikꞌalajin chivach chi ojreꞌ altíra nakajoꞌ nquixkatoꞌ, chi quireꞌ man ta nibꞌanataj chic quireꞌ chicajol. Ri Dios can nutzꞌat-pa ri chica ri nakaꞌan choch.
2CO 7:13 Y ruma ixreꞌ xiꞌan arreglar nojiel, ojreꞌ can xojꞌan consolar. Pero más xojquicuot antok xkatzꞌat ri Tito chi altíra niquicuot ránima patanak antok xtzalaj-pa iviqꞌuin. Ixreꞌ can xiya-pa ruchukꞌaꞌ ri ru-espíritu.
2CO 7:14 Vacame man nquiqꞌuix ta choch ri Tito, ruma antok cꞌa majaꞌ tiꞌa iviqꞌuin, inreꞌ xinꞌej-el cha chi ixreꞌ altíra ix otz y nojiel niꞌka pan iveꞌ (ntiꞌan entender). Y xkꞌalajin chi man choj ta xinyaꞌ ikꞌij riqꞌuin ri nuchꞌabꞌal, xa ketzij xiel, can incheꞌl ivataꞌn ixreꞌ chi ojreꞌ man jun bꞌay kaꞌeꞌn ta chiva jun tzij ri xa man ketzij ta.
2CO 7:15 Vacame ri Tito más nquixrajoꞌ que antok cꞌa majaꞌ tiꞌka iviqꞌuin. Can nalka paroꞌ antok jajaꞌ xbꞌaka iviqꞌuin, ixreꞌ can ixiꞌin-iviꞌ y nquixbꞌarbꞌuot xiꞌan recibir. Y can nalka paroꞌ jeꞌ chi ixreꞌ altíra nquixniman.
2CO 7:16 Inreꞌ altíra nquiquicuot, ruma nucukubꞌan nucꞌuꞌx chirij nojiel ri ntiꞌan ixreꞌ.
2CO 8:1 Hermanos, nakajoꞌ nakaꞌej chiva chirij ri favor ri ruyoꞌn ri Dios riqꞌuin cánima ri iglesias ri icꞌo Macedonia.
2CO 8:2 Mesque altíra sufrimiento niquikꞌasaj pa quicꞌaslien, ijejeꞌ can xquimol jun ofrenda. Quireꞌ xquiꞌan ruma altíra ncaꞌquicuot. Ijejeꞌ mesque i-puobra, pero niquijoyovaj quivach ri cꞌo nicꞌatzin chica, y can xquiꞌan incheꞌl i-bꞌayomaꞌ riqꞌuin ri xquiyaꞌ.
2CO 8:3 Can ketzij ri niꞌej chiva, ijejeꞌ xquiyaꞌ ri xaꞌtiquir xquiyaꞌ, y xquiyaꞌ más choch ri xaꞌcovin xquiyaꞌ. Y can quiqꞌuin ijejeꞌ xalax-ve chi xquiꞌan quireꞌ.
2CO 8:4 Ijejeꞌ can altíra xquiꞌan rogar chika chi kayaꞌ ri privilegio chica chi ijejeꞌ jeꞌ niquiya-el qui-ofrenda chi nakucꞌuaj chica ri santos hermanos.
2CO 8:5 Ojreꞌ man jun mul xkaꞌan pensar chi quireꞌ niquiꞌan, ruma ijejeꞌ man joꞌc ta xquiyaꞌ qui-ofrenda, xa xquijach-quiꞌ naꞌay pa rukꞌaꞌ ri Ajaf chi niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ, y xquijach-quiꞌ jeꞌ chupan ri samaj ri katzꞌamuon ojreꞌ, can incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
2CO 8:6 Rumareꞌ ojreꞌ xkacꞌutuj favor cha ri hermano Tito chi titzalaj chic iviqꞌuin Corinto, y ri ofrenda ri xutzꞌom can rumolic chicajol, tiruqꞌuisaꞌ rumolic, ruma ri samaj ri ntiꞌan ixreꞌ xa jun favor.
2CO 8:7 Ixreꞌ can altíra icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, can qꞌuiy cꞌa noꞌj cꞌo iviqꞌuin, y antok ixreꞌ nticꞌut ri noꞌj reꞌ, can jaꞌal rubꞌixic ntiꞌan cha, nojiel kax can riqꞌuin nojiel ivánima ntiꞌan, y altíra nkojivajoꞌ ojreꞌ. Rumareꞌ quireꞌ mismo tibꞌanaꞌ vacame, can tiyaꞌ ri janeꞌ (jaroꞌ) nquixtiquir ntiyaꞌ chica ri nicꞌaj chic, ruma ri samaj reꞌ xa jun favor ri ntiꞌan.
2CO 8:8 Inreꞌ man niꞌej ta chiva chi quireꞌ tibꞌanaꞌ; man quireꞌ ta. Ri nivajoꞌ inreꞌ chiva, ja ta chi ixreꞌ ntiꞌan incheꞌl ri niquiꞌan ri nicꞌaj chic. Ijejeꞌ riqꞌuin cánima xalax-ve chi xquimol ri ofrenda. Quireꞌ jeꞌ ixreꞌ can tikꞌalajin chi ketzij cꞌo amor iviqꞌuin.
2CO 8:9 Can ivataꞌn chi ri favor ri xuꞌon ri Kajaf Jesucristo can nem. Jajaꞌ altíra nquixrajoꞌ, rumareꞌ xuyaꞌ can ri rubꞌayomal chicaj y xuoc puobra. Jajaꞌ xuꞌon quireꞌ chi quireꞌ ixreꞌ ntivil ri ketzij bꞌayomal.
2CO 8:10 Y inreꞌ ninataj reꞌ ruma cꞌo otz nucꞌam-pa chiva: Xa-jan junabꞌir xalax-pa riqꞌuin ivánima chi xitzꞌom rumolic ri ofrenda.
2CO 8:11 Vacame cꞌa, tiqꞌuisaꞌ rumolic, can incheꞌl xalax riqꞌuin ivánima naꞌay, joꞌc ri janeꞌ (jaroꞌ) nquixtiquir ntiyaꞌ, joꞌc reꞌ tiyaꞌ.
2CO 8:12 Ruma xa riqꞌuin ivánima xalax-pa reꞌ, ri Dios can nucꞌan chiꞌkꞌaꞌ ri janeꞌ (jaroꞌ) nquixtiquir ntiyaꞌ, ruma jajaꞌ man nucꞌutuj ta chiva ri xa manak iviqꞌuin.
2CO 8:13 Ri niꞌej chiva, man richin ta chi ri nicꞌaj chic qꞌuiy nicꞌujie-ka quiqꞌuin, y ixreꞌ man jun yan chic kax nicꞌujieꞌ can iviqꞌuin ruma nquiꞌto-el ijejeꞌ.
2CO 8:14 Ri niꞌej inreꞌ ja chi junan ivach quiqꞌuin ri niquiꞌan sufrir. Ruma vacame ixreꞌ cꞌo jubꞌaꞌ iviqꞌuin, y rumareꞌ nquixtiquir nquiꞌtoꞌ ri nicꞌaj chic. Ruma man jun taꞌmayuon ri chica patanak chakavach-apa, ruma xa tal vez ixreꞌ yan chic ri nicꞌatzin chi nquixtoꞌx cuma ijejeꞌ.
2CO 8:15 Y chicajol ixreꞌ xtibꞌanataj jeꞌ incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Icꞌo israelitas qꞌuiy maná ri xquimol, y mesque quireꞌ xquiꞌan, man jun xuꞌon suobra quiqꞌuin. Y ri nicꞌaj chic ri xa jubꞌaꞌ oc ri xquimol, man jun xuꞌon falta chica.
2CO 8:16 Y inreꞌ altíra niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, ruma xuyaꞌ riqꞌuin ránima ri hermano Tito chi altíra nquixrucꞌuxlaj, can incheꞌl niꞌan inreꞌ.
2CO 8:17 Jajaꞌ can riqꞌuin ránima xalax-pa chi niꞌa iviqꞌuin. Quireꞌ xuꞌon pensar ruma altíra nquixrucꞌuxlaj, y man joꞌc ta ruma xkaꞌej cha chi tiꞌa iviqꞌuin chi niruqꞌuisaꞌ ri samaj ri rutzꞌamuon can chicajol.
2CO 8:18 Y riqꞌuin ri Tito, nakatak-el jun hermano. Ri hermano reꞌ can quinojiel iglesias cataꞌn roch, ruma jaꞌal samajnak chi rutzijuon ri evangelio.
2CO 8:19 Y ri hermano ri niꞌa riqꞌuin ri Tito, quinojiel hermanos cataꞌn roch. Jajaꞌ can xchoꞌx cuma ri iglesias chi nakachꞌilaj antok nakucꞌuaj ri ofrenda. Ri ofrenda ri maluon, jachuon pa kakꞌaꞌ ojreꞌ chi nakajachaꞌ chica ri icꞌo chupan sufrimiento, y riqꞌuin ri nakaꞌan, ri Ajaf Dios niyoꞌx rukꞌij, y reꞌ kꞌalaj chi riqꞌuin nojiel ivánima ntiya-el ri ofrenda.
2CO 8:20 Ojreꞌ man nakajoꞌ ta chi nipa tzij chikij, rumareꞌ man kayuon ta ojreꞌ nakucꞌuaj ri ofrenda, ruma qꞌuiy.
2CO 8:21 Ruma ojreꞌ man nakajoꞌ ta chi joꞌc choch ri Ajaf Dios kꞌalaj chi nojiel ri nakaꞌan, can riqꞌuin utzulaj noꞌj; xa nakajoꞌ jeꞌ chi quireꞌ tikꞌalajin chiquivach ri vinak.
2CO 8:22 Y quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ hermanos ri ncaꞌa iviqꞌuin, nakatak-el jun chic hermano ri can kataꞌn ojreꞌ chi nutej rukꞌij chi nuꞌon chica-na samaj richin ri Dios. Y vacame can altíra nrajoꞌ chi niꞌka cꞌa iviqꞌuin, ruma ri utzulaj tak tzij ri raxan chivij, y ruma jajaꞌ can rucukubꞌan rucꞌuꞌx iviqꞌuin.
2CO 8:23 Ri iyoxeꞌ hermanos ri xcaꞌbꞌaka iviqꞌuin, can altíra i-otz. Ruma ri hermano Tito can vachꞌil inreꞌ, y nquirutoꞌ chi niꞌan ri samaj chicajol. Y ri icaꞌyeꞌ chic hermanos, ijejeꞌ i-takuon-pa cuma ri iglesias; y ruma ri cꞌaslien ri quicꞌuan, ri Cristo can niyoꞌx rukꞌij.
2CO 8:24 Rumareꞌ, ixreꞌ can ticꞌutuꞌ chi nquiꞌvajoꞌ ri hermanos reꞌ, y nalka ta rutzijoxic quiqꞌuin ri iglesias chi ixreꞌ can nquiꞌvajoꞌ. Can incheꞌl ri katzijuon ojreꞌ chivij chi altíra ix otz.
2CO 9:1 Man nicꞌatzin ta chi inreꞌ cꞌo ta más nitzꞌibꞌaj-el chiva, ri chica modo nquiꞌto-el ri santos hermanos.
2CO 9:2 Ruma vataꞌn chi can ntivajoꞌ nquiꞌto-el. Y jareꞌ nitzijuoj inreꞌ chica ri hermanos vaveꞌ Macedonia, chi ixreꞌ ri ixcꞌo Acaya xa-jan junabꞌir i-eꞌn chi ntitak-el jun ofrenda. Y ruma ixreꞌ can riqꞌuin nojiel ivánima xiꞌan quireꞌ, jareꞌ ri xbꞌano chica iqꞌuiy vaveꞌ Macedonia chi niquitak-el jeꞌ qui-ofrenda.
2CO 9:3 Y ncaꞌntak-el ri hermanos cꞌa iviqꞌuin, chi quireꞌ ri utzulaj tak tzij ri i-nutzijuon chivij can ta ketzij xcaꞌiel, y can ta imaluon chic ri ofrenda ri ibꞌanun pensar chi ntitak-el incheꞌl ri nutzijuon chivij.
2CO 9:4 Ruma xa ta icꞌo hermanos aj-Macedonia ri ncaꞌa viqꞌuin, y ixreꞌ xa man jun kax imaluon antok xkubꞌaka iviqꞌuin, xa nipa qꞌuix chikij ojreꞌ y chivij jeꞌ ixreꞌ, ruma otz oj-chꞌovinak chivij.
2CO 9:5 Rumareꞌ inreꞌ can xinꞌan pensar y xinꞌej chica ri hermanos chi naꞌay ncaꞌa ijejeꞌ cꞌa iviqꞌuin y tiꞌquiqꞌuisaꞌ rumolic ri ofrenda ri ibꞌanun prometer chi ntiya-el, chi quireꞌ ri ntiya-el, kꞌalaj chi man ojreꞌ ta xojꞌeꞌn chiva chi tiya-el, xa kꞌalaj jaꞌal chi iviqꞌuin ixreꞌ xalax-ve-pa.
2CO 9:6 Y inreꞌ nivajoꞌ ninataj chiva: Xa jun jubꞌaꞌ oc nutic, jubꞌaꞌ oc niril; y ri qꞌuiy nutic, can qꞌuiy jeꞌ niril.
2CO 9:7 Chiꞌijunal ixreꞌ tiyaꞌ ri janeꞌ (jaroꞌ) ri nquixtiquir ntiyaꞌ, can incheꞌl ri xuꞌej ri ivánima. Ruma ri Dios ncaꞌrajoꞌ ri ncaꞌquicuot niquiyaꞌ.
2CO 9:8 Y can qꞌuiy ri bendición ri xtuyaꞌ ri Dios chiva ruma jajaꞌ altíra ru-poder cꞌo. Can nojiel roch bendición xtuya-pa chiva, chi quireꞌ siempre cꞌo ri nticusaj chi nquiꞌtoꞌ ri nicꞌaj chic, chi quireꞌ ntiꞌan ri utzulaj tak samaj.
2CO 9:9 Can incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Xuyaꞌ y xujach chiquivach ri i-puobra. Y ri choj tak kax ri xaꞌruꞌon, can richin nojiel tiempo xcaꞌcꞌujieꞌ.
2CO 9:10 Ri Dios can nuyaꞌ ri ijaꞌtz cha ri aj-ticoniel, chi quireꞌ cꞌo ri nutic, y ja ri Dios jeꞌ nibꞌano cha ri ticoꞌn chi nuyaꞌ roch y jareꞌ ri niyoꞌn ruvay ri aj-ticoniel. Y quireꞌ jeꞌ xtuꞌon ri Dios chiva, can xtuyaꞌ y can xtiqꞌuiyir ta ri cꞌo iviqꞌuin, chi quireꞌ qꞌuiy ta utzulaj tak kax xtiꞌan.
2CO 9:11 Y quireꞌ xtuꞌon ri Dios chiva, can cꞌo xticꞌujieꞌ iviqꞌuin, can incheꞌl jun bꞌayuon xtiꞌan y nojiel xquixtiquir xtiyaꞌ, can incheꞌl ri nrajoꞌ ri ivánima. Y antok ojreꞌ xtaꞌkajachaꞌ pa quikꞌaꞌ ri hermanos, can altíra xtiquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
2CO 9:12 Ruma ri ofrenda ri xtitak-el ixreꞌ chica ri santos hermanos, man joꞌc ta xcaꞌrutoꞌ chupan ri sufrimiento, xa xtuꞌon chica chi altíra xtiquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios rumareꞌ.
2CO 9:13 Y ruma ri xtiyaꞌ ixreꞌ chica, ijejeꞌ can altíra xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, ruma xtiquinaꞌ chi ketzij ri ntiꞌej ixreꞌ chi ntinimaj ri nuꞌej ri ru-evangelio ri Cristo. Ijejeꞌ can xtiquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri Dios ruma riqꞌuin nojiel ivánima xtiyaꞌ ri ntivajoꞌ ntisipaj-el chica y ruma quireꞌ jeꞌ ntiꞌan quiqꞌuin quinojiel hermanos.
2CO 9:14 Ijejeꞌ xtiquiꞌan orar pan i-cuenta. Xquixcajoꞌ ruma ri namalaj ru-favor ri Dios ri cꞌo iviqꞌuin.
2CO 9:15 ¡Tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ri xusipaj chika, ri man ncaꞌlitaj ta tzij chi niꞌeꞌx, ruma can nem!
2CO 10:1 Inreꞌ Pablo, nicꞌutuj jun favor chiva; can riqꞌuin nunoꞌj y riqꞌuin paciencia nicꞌutuj, can incheꞌl xuꞌon ri Cristo. Pero icꞌo ncaꞌeꞌn: Antok ri Pablo cꞌo kiqꞌuin, can nuꞌon chꞌuteꞌn, y antok nitzijuon jeꞌ, can akal nichꞌoꞌ y manak nichꞌolin, pero antok naj cꞌo-ve, xa man quireꞌ ta chic nuꞌon kiqꞌuin; xa can pakon ri tzij ri ncaꞌruꞌej.
2CO 10:2 Ri favor ri nicꞌutuj chiva, ja chi ibꞌanun ta chic arreglar nojiel antok inreꞌ xquinalka iviqꞌuin. Ruma xa man ibꞌanun ta arreglar nojiel antok xquinalka, inreꞌ xquibꞌano arreglar. Y inreꞌ man nivajoꞌ ta niꞌan reꞌ, ruma man nivajoꞌ ta nicusaj chivij ixreꞌ ri poder ri ruyoꞌn ri Dios pa nukꞌaꞌ, incheꞌl ri nubꞌanun pensar niꞌan chica ri ncaꞌeꞌn chuvij chi xa ja ri nirayij inreꞌ ri niꞌan.
2CO 10:3 Can ketzij chi oj vinak, pero ojreꞌ man nakaꞌan ta incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic vinak, ri xa ja ri quichukꞌaꞌ niquicusaj.
2CO 10:4 Ri nakacusaj ojreꞌ man ja ta ri kachukꞌaꞌ. Ri nakacusaj ojreꞌ chi nakaꞌan ayoval riqꞌuin ri itziel, ja ri ru-poder ri Dios; rumareꞌ nkuchꞌacuon chirij ri itziel.
2CO 10:5 Can ncaꞌkakasaj nojiel tzij ri man ketzij ta ri ncaꞌpalaj-pa, y ncaꞌkakasaj quinoꞌj quinojiel vinak ri niquinaꞌ chi i-nimaꞌk y man niquiyaꞌ ta lugar chi nitamax roch ri Dios. Nojiel quinoꞌj vinak ncaꞌkayaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Cristo chi quireꞌ ncaꞌniman y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
2CO 10:6 Y antok ixreꞌ xquixniman y xtiꞌan ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, jareꞌ antok cꞌo cheꞌl xcaꞌkaꞌan castigar ri nicꞌaj chic ri man ncaꞌniman ta.
2CO 10:7 Ixreꞌ itziel nquixchꞌoꞌ chirij jun, ruma ixreꞌ joꞌc nquixtiquir nquixchꞌoꞌ chirij ri ntitzꞌat, pero man ntitzꞌat ta ri otz ri cꞌo riqꞌuin ránima. Xa cꞌo jun ri nunaꞌ chi jajaꞌ can richin chic ri Cristo, quireꞌ jeꞌ tubꞌanaꞌ pensar chikij ojreꞌ, chi oj richin chic ri Cristo.
2CO 10:8 Ojreꞌ oj rusamajiel ri Ajaf Jesucristo, ruma jajaꞌ can ruyoꞌn autoridad pa kakꞌaꞌ, y ojreꞌ cꞌo jubꞌaꞌ más ruyoꞌn pa kakꞌaꞌ; reꞌ man qꞌuix ta chi niꞌej chiva, chi niyaꞌ jubꞌaꞌ nukꞌij antok niꞌej nojiel reꞌ chiva. Ojreꞌ man ojcꞌo ta chi nakaqꞌuis pan iveꞌ, ojreꞌ ojcꞌo chi nquixkatoꞌ, chi quireꞌ niqꞌuiy ri icꞌaslien choch ri Dios.
2CO 10:9 Inreꞌ man nivajoꞌ ta chi ixreꞌ ntiꞌan pensar chi ri cartas ri ncaꞌntak chiva xa richin chi nquixxiꞌij.
2CO 10:10 Ruma ketzij chi icꞌo chivach ixreꞌ niquiꞌej chi antok inreꞌ ncaꞌntak-el ri cartas chiva, ncaꞌntzꞌibꞌaj-el tzij ri can cof y can i-pakon. Pero antok nquinalka iviqꞌuin xa man jun vuchukꞌaꞌ, ni man jun quikalien ri ncaꞌnꞌej.
2CO 10:11 Y chica ri ncaꞌeꞌn quireꞌ nivajoꞌ niꞌej, chi can incheꞌl ri katzꞌibꞌan-el chupan ri cartas ri i-katakuon-el, can quireꞌ jeꞌ xtalkabꞌanaꞌ antok xkojalka iviqꞌuin.
2CO 10:12 Ojreꞌ man nakaꞌan ta incheꞌl ri niquiꞌan ri nicꞌaj chic, ni man nakayuj ta kiꞌ quiqꞌuin, y man oj junan ta jeꞌ quiqꞌuin, ruma ijejeꞌ quiyuon niquiꞌan chi i-nimaꞌk. Ijejeꞌ xa man otz ta ri niquiꞌan pensar, ruma xa quinoꞌj ijejeꞌ niꞌeꞌn quireꞌ chica. Chiquivach ijejeꞌ, ja ijejeꞌ ri más i-otz.
2CO 10:13 Ojreꞌ man xtakaꞌan ta incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ, chi chica-na lugar niquiju-ve-quiꞌ joꞌc chi caꞌtzꞌiet chi altíra quikꞌij. Ri kasamaj ojreꞌ joꞌc nalka pacheꞌ nrajoꞌ ri Dios y man nakamaj ta quisamaj ri nicꞌaj chic. Ri samaj ri ruyoꞌn ri Dios chuva inreꞌ y chica ri vachꞌil, nalka jeꞌ cꞌa iviqꞌuin ixreꞌ.
2CO 10:14 Ojreꞌ joꞌc pacheꞌ yoꞌn-ve permiso chika ruma ri Dios, chireꞌ oj-samajnak-ve; quireꞌ kabꞌanun chicajol ixreꞌ. Y ojreꞌ ri xojalka naꞌay iviqꞌuin, kacꞌamun-pa ri ru-evangelio ri Cristo, ruma jareꞌ nrajoꞌ ri Dios.
2CO 10:15 Ojreꞌ man nakayaꞌ ta ka kakꞌij ruma ri samaj ri xa bꞌanun cuma nicꞌaj chic. Ri kayoꞌien ojreꞌ ja chi niqꞌuiy ri icꞌaslien choch ri Dios y nkojitoꞌ, chi quireꞌ más naj nibꞌaka ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ruma ri Dios quireꞌ nrajoꞌ, chi nakucꞌuaj ri ruchꞌabꞌal nicꞌaj chic lugar ri pacheꞌ nrajoꞌ jajaꞌ.
2CO 10:16 Y ojreꞌ xtakatzijuoj ri evangelio más cꞌa naj choch ri itanamit. Y quireꞌ jeꞌ, ojreꞌ man nakajoꞌ ta nkubꞌaka pacheꞌ cꞌo chic samaj bꞌanun. Ojreꞌ man otz ta nakaya-ka kakꞌij ruma ri samaj ri bꞌanun cuma nicꞌaj chic.
2CO 10:17 Y xa cꞌo jun nrajoꞌ nuya-ka rukꞌij, ri más otz nuꞌon, tuyaꞌ rukꞌij ri Ajaf.
2CO 10:18 Ruma ri niꞌeꞌn chi cꞌo rukꞌij, man aprobado ta choch ri Dios. Cꞌa ja ri Dios ri xtiꞌeꞌn, xa cꞌo rukꞌij o xa manak.
2CO 11:1 ¡Inreꞌ nicꞌutuj cꞌa favor chiva ixreꞌ chi quinicachꞌoꞌ bꞌaꞌ ruma cꞌo tzij ri xcaꞌnꞌej chiva, incheꞌl rutzij jun chꞌuꞌj!
2CO 11:2 Inreꞌ jaꞌal nquixꞌan cuenta ruma nivajoꞌ nitzꞌat chica chi cꞌaslien ivucꞌuan choch ri Dios, ruma jajaꞌ bꞌanayuon chuva chi quireꞌ niꞌan iviqꞌuin. Quireꞌ niꞌan ruma ixreꞌ xinimaj ri Cristo antok inreꞌ xintzijuoj chiva. Nivajoꞌ chi ntiꞌan incheꞌl nuꞌon jun xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri alaꞌ ri xtuoc rachajil; can ketzij chi xtan antok nicꞌulieꞌ. Can quireꞌ rubꞌanun ri icꞌaslien nivajoꞌ antok xquixꞌa riqꞌuin ri Cristo chila chicaj.
2CO 11:3 Pero inreꞌ nixiꞌij-viꞌ ruma man ta nibꞌanataj incheꞌl xbꞌanataj riqꞌuin ri Eva ojier can ruma ri cumatz. Ri cumatz can rataꞌn nuꞌon engaño, rumareꞌ xuꞌon engañar ri Eva, y inreꞌ man nivajoꞌ ta chi quireꞌ nibꞌanataj iviqꞌuin ixreꞌ. Man nivajoꞌ ta chi cꞌo jun nquixruꞌon engañar y nicꞌaxtaj ri inoꞌj y nuꞌon chiva chi ntiyaꞌ can ri Cristo y man nticukubꞌaꞌ ta chic icꞌuꞌx riqꞌuin.
2CO 11:4 Ruma ixreꞌ can nika chivach antok nalka jun iviqꞌuin y xa man ja ta ri Jesús ri xkatzijuoj ojreꞌ chiva ri nutzijuoj, y altíra jeꞌ nquixquicuot riqꞌuin antok nusuj jun chic espíritu chiva y xa man ja ta ri xyoꞌx chiva naꞌay, y can nika jeꞌ chivach antok niꞌeꞌx chiva chi cꞌo jun chic evangelio ri xquixrucol.
2CO 11:5 Inreꞌ man in coꞌl ta chiquivach ri nicꞌaj chic ri niquiꞌej chi i-nimaꞌk tak apóstoles ri ncaꞌlka iviqꞌuin.
2CO 11:6 Ruma mesque man can ta jaꞌal nquichꞌoꞌ, pero vataꞌn jaꞌal ri chica ncaꞌnꞌej antok nquichꞌoꞌ. Y ixreꞌ can ivataꞌn chi quireꞌ, ruma itzꞌatuon nojiel ri kabꞌanun.
2CO 11:7 ¿Xajan came chi xinꞌan chꞌuteꞌn chivach chi xinyaꞌ ikꞌij ixreꞌ? ¿Xajan came xinꞌan chi man jun vajal xincꞌutuj chiva antok xintzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chiva?
2CO 11:8 Antok inreꞌ xinꞌan rusamaj ri Dios iviqꞌuin, ri xcꞌatzin chuva ja ri nicꞌaj chic iglesias ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet ri xaꞌyoꞌn-pa chuva.
2CO 11:9 Y antok inreꞌ xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, y cꞌo ri chica xcꞌatzin chuva, man jun chivach ixreꞌ xinyaꞌ ta akaꞌn chirij chi xincꞌutuj ta cha ri chica xcꞌatzin chuva. Ri xcꞌatzin chuva, xa ja ri hermanos aj-Macedonia ri xaꞌlka viqꞌuin, jareꞌ xaꞌyoꞌn can chuva. Can quireꞌ xinꞌan chi quireꞌ man jun akaꞌn xinyaꞌ chivij. Y cꞌa quireꞌ nivajoꞌ niꞌan chupan ri kꞌij chakavach-apa.
2CO 11:10 Y ri niꞌej chiva can ketzij, ruma ri Cristo cꞌo riqꞌuin vánima. Can man jun cꞌa chupan ri lugar Acaya ri xtikꞌilo ri niꞌan.
2CO 11:11 ¿Karruma quireꞌ? ¿Ruma came inreꞌ man nquixvajoꞌ ta? Ri Dios can rataꞌn.
2CO 11:12 Y ri nubꞌanun-pa, can quireꞌ xtinꞌan, ruma nivajoꞌ nicꞌut chi ri nicꞌaj chic ri niquiꞌej chi i-rusamajiel ri Dios incheꞌl ojreꞌ, can man i-junan ta kiqꞌuin.
2CO 11:13 Ruma ijejeꞌ niquiꞌan chi apóstoles, pero xa man i-quireꞌ ta, xa nicajoꞌ nquixquiꞌan engañar. Can niquiꞌan chi i-apóstoles richin ri Cristo, pero xa man ketzij ta.
2CO 11:14 Y ruma ri niquiꞌan ijejeꞌ, man kuchapataj, ruma xa quireꞌ nuꞌon ri Satanás; jajaꞌ nuꞌon incheꞌl jun ángel richin sakil y xa man quireꞌ ta.
2CO 11:15 Rumareꞌ man kuchapataj ruma ri niquiꞌan ijejeꞌ, ruma ijejeꞌ can i-rusamajiel ri Satanás y niquiꞌan chi can i-choj tak aj-samajiel; pero pa ruqꞌuisbꞌal, can xtiyoꞌx rucꞌaxiel chica, can incheꞌl ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan.
2CO 11:16 Y inreꞌ niꞌej chic jun bꞌay chiva, man jun tibꞌano pensar chuvij chi in chꞌuꞌj. Y xa quireꞌ ntiꞌan pensar ixreꞌ, quireꞌ quinibꞌanaꞌ recibir chi in chꞌuꞌj y tivaxaj ri tzij ri xtinꞌej. Can tibꞌanaꞌ chuva incheꞌl in chꞌuꞌj, chi quireꞌ inreꞌ jeꞌ niyaꞌ jubꞌaꞌ nukꞌij.
2CO 11:17 Man ja ta ri Ajaf xꞌeꞌn chi niya-ka nukꞌij, xa nuyuon inreꞌ niya-ka nukꞌij, xa can incheꞌl in chꞌuꞌj ri niꞌan ruma ri tzij ri ncaꞌnꞌej.
2CO 11:18 Pero ruma iqꞌuiy ncaꞌeꞌn chi cꞌo quikꞌij y cꞌo quinoꞌj, rumareꞌ inreꞌ jeꞌ quireꞌ niꞌan.
2CO 11:19 Quireꞌ niꞌan ruma ixreꞌ altíra ncaꞌka chivach y jaꞌal nquiꞌan recibir ri xa man jun kax cataꞌn, y ixreꞌ ntiꞌej chi altíra inoꞌj.
2CO 11:20 Ixreꞌ can nquixtiquir nquiꞌcochꞌ ri vinak reꞌ y can otz ntinaꞌ chi niquiꞌan chiva chi ix incheꞌl qui-esclavos. Can otz chivach chi cꞌo niquichꞌec ijejeꞌ chivij y can ncaꞌuoc ivajaf, can man jun ivakalien chiquivach, y can niquipakꞌ ipalaj.
2CO 11:21 Mesque qꞌuix chinoch inreꞌ niꞌej reꞌ chiva, pero xkaꞌan chi manak kachukꞌaꞌ chi xkaꞌan incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chiva. Pero xa ri nicꞌaj chic man niquixiꞌij ta quiꞌ niquiꞌej chi cꞌo quikꞌij, inreꞌ jeꞌ nquitiquir niꞌan quireꞌ. Mesque ri tzij ri xcaꞌnꞌej chiva can incheꞌl ri rutzij jun chꞌuꞌj.
2CO 11:22 ¿Ijejeꞌ hebreos? Inreꞌ jeꞌ. ¿Ijejeꞌ israelitas? Inreꞌ jeꞌ. ¿I-rumáma can ri Abraham ijejeꞌ? Inreꞌ jeꞌ.
2CO 11:23 ¿I-rusamajiel ri Cristo ijejeꞌ? Inreꞌ jeꞌ. Pero vacame nquichꞌoꞌ incheꞌl in chꞌuꞌj, inreꞌ más in-samajnak chiquivach ijejeꞌ. Inreꞌ más in-chꞌayuon chiquivach ijejeꞌ, hasta man nalka ta chic panoꞌ janeꞌ (jaroꞌ) mul in-chꞌayuon. Inreꞌ xicꞌujieꞌ pa cárcel qꞌuiy mul chiquivach ijejeꞌ. Inreꞌ qꞌuiy mul jubꞌaꞌ ma nquiquimisas.
2CO 11:24 Ri nuvanakil israelitas vuꞌuoꞌ mul in-quichꞌayuon cha tzꞌun; can treinta y nueve bꞌic cꞌa quiyoꞌn cada mul.
2CO 11:25 Oxeꞌ mul ri xichꞌay cha xicꞌaꞌy. Jun mul xinquicꞌak cha abꞌaj. Oxeꞌ mul jubꞌaꞌ ma nquicon chupan ri mar ruma ri barco pacheꞌ in-bꞌanak-ve xka-ka chuxieꞌ yaꞌ. Jun mul xicꞌujieꞌ jun kꞌij y jun akꞌaꞌ paroꞌ ri mar. Cꞌa naj cꞌo-ve ri ruchiꞌ antok xbꞌanataj quireꞌ.
2CO 11:26 Qꞌuiy kax ri nukꞌasan ri pa tak bꞌay ruma rusamaj ri Dios. Ruma ri bꞌay ri pacheꞌ in-kꞌaxnak-ve icꞌo ríos ri niquiyaꞌ xibꞌinreꞌl, icꞌo alakꞌomaꞌ, icꞌo nuvanakil israelitas ri itziel nquinquitzꞌat y quireꞌ jeꞌ mismo niquiꞌan ri vinak ri man i-nuvanakil ta, xibꞌinreꞌl pa tak tanamet, xibꞌinreꞌl pa tak lugar desierto, xibꞌinreꞌl paroꞌ ri mar, y xibꞌinreꞌl pa quikꞌaꞌ i-falsos hermanos.
2CO 11:27 Inreꞌ altíra in-samajnak y rumareꞌ nukꞌasan cosic, qꞌuiy mul nucachꞌuon varan, nucachꞌuon viꞌjal ruma manak nuvay y nucachꞌuon jeꞌ chakej-cheꞌ, qꞌuiy mul man xivaꞌ ta ruma ri samaj, nucachꞌuon tief y cꞌo qꞌuiy mul manak chic nutziak chi nimutz-viꞌ.
2CO 11:28 Y man joꞌc ta reꞌ, ruma cꞌo nicꞌaj chic kax ri niquimol-pa-quiꞌ chuvij. Kꞌij-kꞌij ninaꞌ ri ralal ri samaj ruma ncaꞌncꞌuxlaj quinojiel ri iglesias.
2CO 11:29 ¿O cꞌo came jun hermano ri nunaꞌ chi manak ruchukꞌaꞌ pa rucꞌaslien, y inreꞌ man jun kax ninaꞌ? Inreꞌ quireꞌ jeꞌ ninaꞌ. ¿O cꞌo came jun hermano nitzak ruma jun chic y inreꞌ man jun kax ninaꞌ ruma ri xꞌan cha? Man quireꞌ ta. Ri vánima can nikꞌaxo ruma ri xꞌan cha.
2CO 11:30 Nojiel ri xinꞌej nucꞌut chi inreꞌ xa in vinak y manak vuchukꞌaꞌ. Y antok inreꞌ nicꞌatzin niya-ka nukꞌij, jareꞌ nicusaj chi niyaꞌ nukꞌij.
2CO 11:31 Can ketzij ri niꞌej. Ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo, ri niyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo, rataꞌn chi inreꞌ man nitzꞌak ta tzij.
2CO 11:32 Antok xicꞌujieꞌ pa tanamet Damasco, ri gobernador ri yoꞌn chireꞌ ruma ri rey Aretas xuꞌej chi quitzꞌam antok xquitzꞌiet. Xaꞌruyaꞌ chajiniel ri pacheꞌ ncaꞌiel-el y ncaꞌuoc ri vinak chupan ri tanamet chi nquitzꞌam.
2CO 11:33 Y can xicolotaj pa quikꞌaꞌ, ruma xiyoꞌx-el chupan jun chacach y xikasas-ka pa jun ventana richin ri muro.
2CO 12:1 Y can ketzij, chi man otz ta chi inreꞌ nuyuon niya-ka nukꞌij. Pero vacame nivajoꞌ nquichꞌoꞌ jubꞌaꞌ chirij ri xucꞌut ri Ajaf chupan jun incheꞌl achicꞌ, y nicꞌaj chic kax ri xaꞌruꞌej chuva.
2CO 12:2 Inreꞌ vataꞌn roch jun ache hace catorce junaꞌ xꞌa chicaj y xtzalaj chic pa. Jajaꞌ can runiman chic ri Cristo. Jajaꞌ xucꞌuax cꞌa chicaj, y cꞌa pa ruox rocaj xucꞌuax-ve; ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios. Inreꞌ vataꞌn roch ri ache reꞌ, pero ri man vataꞌn ta cheꞌl xucꞌuax, ja ri ru-cuerpo o joꞌc ri ru-espíritu, joꞌc ri Dios taꞌmayuon cheꞌl xucꞌuax chicaj.
2CO 12:3 Inreꞌ vataꞌn roch ri ache reꞌ, pero joꞌc ri Dios taꞌmayuon cheꞌl xucꞌuax chicaj, xa ja ri ru-cuerpo xꞌa o xa manak.
2CO 12:4 Joꞌc vataꞌn inreꞌ chi jajaꞌ xucꞌuax cꞌa chila chupan ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, pacheꞌ xraꞌxaj chꞌabꞌal ri man jun vinak niril tzij chi nuꞌej.
2CO 12:5 Ri ache ri xucꞌuax cꞌa chicaj can cꞌo-ve rukꞌij chinoch inreꞌ, jajaꞌ can otz-ve chi nuyaꞌ rukꞌij. Inreꞌ man jun bꞌay xtinyaꞌ ta ka nukꞌij. Pero xa ta nicꞌatzin chi niyaꞌ nukꞌij, nitzijuoj ri nukꞌasan chupan ri nucꞌaslien, ri nucꞌut chi xa inreꞌ manak vuchukꞌaꞌ.
2CO 12:6 Y xa inreꞌ nivajoꞌ niyaꞌ nukꞌij, can otz ri niꞌan. Y xa niꞌan quireꞌ, man ruma ta manak nunoꞌj. Ruma inreꞌ joꞌc ri ketzij ri niꞌej. Pero inreꞌ man niyaꞌ ta ka nukꞌij, chi quireꞌ man jun vinak xtiyoꞌn más nukꞌij, ruma ri vinak xa man joꞌc ta chic ri niquitzꞌat o nicaꞌxaj ri niquiꞌan pensar, xa can nakꞌax ruveꞌ ri niquiꞌej.
2CO 12:7 Inreꞌ can altíra nimaꞌk tak kax ri i-ruꞌeꞌn ri Ajaf chinoch. Y chi inreꞌ man tinya-ka nukꞌij y chi man in nem chi ache nina-ka, rumareꞌ can incheꞌl chꞌicuon jun qꞌuix chupan ri nu-cuerpo. Ri Ajaf can xuyaꞌ permiso cha ri Satanás chi xutak-pa ri qꞌuix reꞌ chi niꞌan sufrir, richin chi man niꞌan ta nem.
2CO 12:8 Y rumareꞌ inreꞌ oxeꞌ yan mul nucꞌutun favor cha ri Ajaf chi tiralasaj-el ri kꞌaxuon ri ninaꞌ.
2CO 12:9 Pero jajaꞌ xuꞌej chuva: Atreꞌ xa caquicuot riqꞌuin ri nu-favor ri nuyoꞌn chava. Ruma antok naꞌan sufrir y manak chic avuchukꞌaꞌ nanaꞌ, jareꞌ antok xtikꞌalajin ri nu-poder inreꞌ chupan ri acꞌaslien, xchaꞌ chuva. Rumareꞌ inreꞌ altíra nquiquicuot, ruma antok cꞌo nikꞌasaj, nucꞌut chinoch chi manak vuchukꞌaꞌ. Y quireꞌ niꞌan chi quireꞌ ri ru-poder ri Cristo nika panoꞌ.
2CO 12:10 Can altíra nquiquicuot antok ruma ri Cristo cꞌo ri chica nikꞌasaj, ruma nucꞌut chi manak vuchukꞌaꞌ. Nquiquicuot antok nquiyoꞌx pa qꞌuix, nquiquicuot antok cꞌo ri chica ncaꞌcꞌatzin chuva y xa man jun pacheꞌ nipa-ve ri nivajoꞌ, nquiquicuot antok itziel nquitzꞌiet y nquiquicuot jeꞌ antok niꞌan sufrir. Ruma antok inreꞌ manak vuchukꞌaꞌ ninaꞌ, jareꞌ antok nipa más vuchukꞌaꞌ.
2CO 12:11 Inreꞌ xinꞌan incheꞌl xa man jun nunoꞌj ruma xinya-ka nukꞌij. Pero xa ixreꞌ xixbꞌano chuva chi xinꞌan quireꞌ, ruma ixreꞌ ri xixꞌeꞌn chi inreꞌ cꞌo nukꞌij. Can ketzij chi inreꞌ manak nukꞌij, pero man niꞌej ta chi man jun vakalien chiquivach ri niquiꞌej chi i-nimaꞌk tak apóstoles.
2CO 12:12 Inreꞌ can in jun apóstol, ruma antok xinꞌan ri samaj chicajol, xincochꞌ nojiel, xincꞌut-viꞌ chi in jun apóstol. Can cꞌo ri chica xaꞌnꞌan chi quireꞌ kꞌalaj chivach chi cꞌo ri Dios viqꞌuin. Ixreꞌ xitzꞌat chi qꞌuiy milagros y señales ri xaꞌnꞌan.
2CO 12:13 ¿O ixreꞌ xinaꞌ chi xa más coꞌl ikꞌij xinꞌan chiva chiquivach ri nicꞌaj chic iglesias ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet, ruma man xinuoc ta jun akaꞌn chivach riqꞌuin nojiel ri xaꞌcꞌatzin chuva? ¡Tibꞌanaꞌ perdonar ri nuchꞌoꞌj ri xinꞌan chiva!
2CO 12:14 Vacame, can nuchojmin chic viꞌ chi nquibꞌaka chic jun bꞌay iviqꞌuin. Y ja chi oxeꞌ mul ri xquinalka iviqꞌuin vacame. Y antok xquinalka, man tiꞌan pensar chi cꞌo kax ri nivajoꞌ chi ntiyaꞌ chuva. Man quireꞌ ta. Inreꞌ man ja ta ri cꞌo iviqꞌuin ri nivajoꞌ, ixreꞌ ri nquixvajoꞌ. Ruma ixreꞌ ivataꞌn chi vaveꞌ choch-ulief, ja ri quitie-quitataꞌ ncaꞌmalo ri bꞌayomal chi niquiyaꞌ can chica ri calcꞌual, y man ja ta ri calcꞌual ri ncaꞌmalo ri bꞌayomal chi niquiyaꞌ chica ri quitie-quitataꞌ.
2CO 12:15 Rumareꞌ inreꞌ can xquiquicuot xtincusaj ri cꞌo viqꞌuin, y nijach-viꞌ chi nquisamaj ruma altíra nquixvajoꞌ. Mesque ixreꞌ man nquinivajoꞌ ta incheꞌl nquixvajoꞌ inreꞌ.
2CO 12:16 Pero icꞌo ncaꞌeꞌn chuvij chi inreꞌ man jun akaꞌn nuyoꞌn chivij riqꞌuin ri nicꞌatzin chuva, y xa jaꞌal vataꞌn niꞌan engaño y ix-kajnak pa nukꞌaꞌ, rumareꞌ cꞌo miera ntiyaꞌ chuva.
2CO 12:17 ¿Acaso xa jun chiquivach ri xaꞌntak-pa iviqꞌuin ri xincusaj chi xixꞌan engañar?
2CO 12:18 Inreꞌ xincꞌutuj favor cha ri hermano Tito chi tiꞌa iviqꞌuin, y antok xꞌa, xintak-el ri jun chic hermano riqꞌuin. ¿Xixruꞌon came engañar ri hermano Tito? ¿Xitzꞌat came ri hermano Tito chi man ja ta ri Espíritu Santo ri cꞌuayuon richin? Can incheꞌl ri cꞌaslien ri vucꞌuan inreꞌ, can quireꞌ mismo ri rucꞌaslien ri Tito.
2CO 12:19 ¿Ntiꞌan pensar came ixreꞌ chi ruma ri tzij ri xkaꞌej chiva nakajoꞌ nakaꞌan defender-kiꞌ chivach? Ojreꞌ can choch ri Dios nkuchꞌoꞌ quireꞌ iviqꞌuin, ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, ruma altíra nquixkajoꞌ, y chi quireꞌ niqꞌuiy ta ri icꞌaslien choch ri Dios.
2CO 12:20 Ruma inreꞌ nixiꞌij bꞌaꞌ viꞌ chi antok xquinalka iviqꞌuin, man otz ta cꞌo ri icꞌaslien incheꞌl ri nivajoꞌ. Y xa quireꞌ, inreꞌ can xtinꞌan ri nicꞌatzin incheꞌl nrajoꞌ ri icꞌaslien y man ja ta chic ri incheꞌl ntivajoꞌ ixreꞌ. Inreꞌ ninaꞌ incheꞌl xa cꞌo ayoval chicajol, chi itziel nquiꞌtzꞌat ri nicꞌaj chic ruma otz icꞌo, icꞌo jeꞌ ri cꞌo quiyoval, ijachuon-ka-iviꞌ, cꞌo itziel tak tzij ncaꞌiꞌej chiquij nicꞌaj chic, nquixtzijuon chirij quicꞌaslien vinak, man jun quikꞌij ntiꞌan chica nicꞌaj chic, y icꞌo jeꞌ nicꞌaj chic kax ri nquiꞌan ri man i-otz ta.
2CO 12:21 Nixiꞌij bꞌaꞌ viꞌ nquinalka chic jun bꞌay iviqꞌuin, ruma nak xa xtukasaj nukꞌij ri Dios, ruma xa xcaꞌnvil iqꞌuiy hermanos ri cꞌa icꞌo chupan qui-pecados y man quiyoꞌn ta can ri itziel tak noꞌj, ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ cꞌa niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado; man niquiyaꞌ ta can ri ncaꞌquiꞌan ri itziel tak kax, y man jun quiqꞌuix. Nojiel reꞌ can xtuyaꞌ okꞌiej chuva, y ri Dios nucusaj ri okꞌiej reꞌ chi nukasaj nukꞌij.
2CO 13:1 Y riqꞌuin reꞌ ja oxeꞌ mul ri xquinalka iviqꞌuin. Y antok incꞌo chic pa iviqꞌuin, y xa cꞌa icꞌo ri i-kajnak chupan qui-pecado, y icꞌo icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri junan xtiquiꞌej chiquij, ja ri quitzij ijejeꞌ ri xtinimax chi cꞌo qui-pecado y riqꞌuin reꞌ xtakaꞌan arreglar nojiel.
2CO 13:2 Ruma antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin ri rucaꞌn mul, can ya xinꞌej cꞌa can chica, xa cꞌa quireꞌ ncaꞌjin antok xquinalka chic jun bꞌay, can man xcaꞌcolotaj ta choch ri castigo ri xtakayaꞌ pa quiveꞌ. Jareꞌ ri nitzꞌibꞌaj chic el chiva vacame, incheꞌl can incꞌo-pa iviqꞌuin. Y quireꞌ jeꞌ niꞌej chica quinojiel.
2CO 13:3 Ixreꞌ can ntivajoꞌ ntinaꞌiej xa ja ri Cristo nichꞌo-pa viqꞌuin antok niꞌan ri samaj. Vacame ri Cristo can xtucꞌut-ve-riꞌ chivach vuma inreꞌ. Can xtitzꞌiet chi jajaꞌ cꞌo ru-poder.
2CO 13:4 Ruma mesque ri Cristo xqꞌuis ruchukꞌaꞌ ri ru-cuerpo antok xcon choch ri cruz, vacame cꞌas ruma ri namalaj ru-poder ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ kabꞌanun ojreꞌ, can manak kachukꞌaꞌ, incheꞌl xuꞌon ri ru-cuerpo ri Cristo antok xcon choch ri cruz, pero vacame can ojcꞌas incheꞌl ri Cristo, ruma jun kabꞌanun riqꞌuin jajaꞌ y cꞌo ru-poder ri Dios kiqꞌuin. Y ruma cꞌo ru-poder ri Dios kiqꞌuin, jareꞌ ri xtakacusaj iviqꞌuin.
2CO 13:5 Vacame titzꞌata-ka-iviꞌ ixreꞌ, xa ketzij chi cukul icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. ¿O xa man ivataꞌn ta cꞌa chi ri Jesucristo cꞌo riqꞌuin ivánima? Ri Jesucristo cꞌo iviqꞌuin; pero xa ixreꞌ ketzij chi iniman.
2CO 13:6 Y inreꞌ nivoyoꞌiej chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi ojreꞌ can oj richin ri Dios y jajaꞌ can cꞌo kiqꞌuin.
2CO 13:7 Ojreꞌ nakaꞌan orar pan i-cuenta, nakacꞌutuj cha ri Dios chi man jun itziel kax ntiꞌan. Pero man tiꞌan pensar chi ojreꞌ quireꞌ nakaꞌan joꞌc chi tinaꞌiej chi oj richin ri Dios y cꞌo ri poder pa kakꞌaꞌ. Ri nakajoꞌ ojreꞌ chiva ja ta chi ixreꞌ joꞌc ri otz ntiꞌan, mesque chivach ixreꞌ man xtikꞌalajin ta chi ojreꞌ cꞌo ri Dios kiqꞌuin.
2CO 13:8 Manak cheꞌl nakacusaj ri poder ri yoꞌn chika chi nakakꞌat ri ketzij, xa nakayaꞌ chi niꞌin ri ketzij.
2CO 13:9 Y rumareꞌ, ojreꞌ altíra nkojquicuot antok manak kachukꞌaꞌ y ixreꞌ cꞌo ivuchukꞌaꞌ; mesque quireꞌ, ojreꞌ cꞌa nakacꞌutuj cha ri Dios chupan ri ka-oración chi nuꞌon chiva chi ix utzulaj tak vinak y man jun ta chic kax nrajoꞌ ri icꞌaslien.
2CO 13:10 Y ruma man nivajoꞌ ta xquixchꞌolij antok xquinalka iviqꞌuin, cꞌa naj incꞌo-ve nitzꞌibꞌaj-el va carta va. Ruma ri poder ri yoꞌn chuva ruma ri Ajaf Jesucristo, can richin chi nquixtoꞌ, chi niqꞌuiy ri icꞌaslien choch ri Dios y man richin ta chi nquixqꞌuis.
2CO 13:11 Hermanos, vacame nivajoꞌ niꞌej-el chiva chi quixquicuot, titijaꞌ ikꞌij chi ntichojmij ri icꞌaslien, titola-iviꞌ, can tibꞌanaꞌ consolar-iviꞌ, joꞌc jun ivánima tibꞌanaꞌ y man jun ta ayoval chicajol. Y ri Dios xticꞌujieꞌ iviqꞌuin, jajaꞌ ri niyoꞌn paz y amor.
2CO 13:12 Tibꞌanaꞌ saludar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios.
2CO 13:13 Quinojiel ri santos hermanos ri icꞌo vaveꞌ niquitak-el jun saludo chiva.
2CO 13:14 Hermanos, ri nivajoꞌ inreꞌ chi ja ta ri ru-favor ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel, y can tivajo-iviꞌ ruma ri Dios can nquixrajoꞌ. Y ri Espíritu Santo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin, y nuꞌon chiva chi junan ivach chiꞌixvonojiel. Amén.
GAL 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo y man vinak ta cꞌa xichoꞌn chi xinuoc apóstol. Ni man vinak ta jeꞌ ri takayuon-pa vichin. Ri takayuon-pa vichin ja ri Jesucristo y ri Katataꞌ Dios; ri Dios ri xuꞌon cha ri Jesucristo chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
GAL 1:2 Ixreꞌ hermanos, ri ixcꞌo chupan ri iglesias ri icꞌo Galacia, nitak-el jun saludo chiva, y quireꞌ jeꞌ niquitak-el ri hermanos ri icꞌo viqꞌuin.
GAL 1:3 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
GAL 1:4 Ri Jesucristo xujach-riꞌ chi xquimisas ruma ri ka-pecados, chi quireꞌ nkojrucol choch ri itziel tak kax ri ncaꞌbꞌanataj ri choch-ulief chupan ri tiempo vacame. Xuꞌon quireꞌ ri Jesucristo pa ka-cuenta ojreꞌ, ruma quireꞌ xrajoꞌ ri Katataꞌ Dios.
GAL 1:5 Ja ri Katataꞌ Dios ri tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
GAL 1:6 Inreꞌ can xichapataj antok xinvaꞌxaj chi ixreꞌ ntivajoꞌ ntiyaꞌ can ri Dios, ri xayuon ivichin chi xuyaꞌ ri ru-favor ri Cristo pan iveꞌ. Ixreꞌ xa ntivajoꞌ nquixꞌa chirij jun-ve chic evangelio.
GAL 1:7 Man niꞌej ta chi cꞌo chic jun evangelio, ruma icꞌo vinak ri xa jun-ve chic ri niquicꞌut, ri xa niquisach inoꞌj. Y nicajoꞌ niquicꞌax rubꞌixic ri ru-evangelio ri Cristo.
GAL 1:8 Pero xa cꞌo jun chakavach ojreꞌ ri nucꞌax rubꞌixic ri ru-evangelio ri Cristo ri katzijuon chiva, can tika ri castigo paroꞌ, mesque jun ángel ri patanak chicaj ri niꞌeꞌn.
GAL 1:9 Can incheꞌl ri kaꞌeꞌn can chiva, y vacame ninataj chic chiva: Xa cꞌo jun nitzijuon jun chic evangelio chiva y man junan ta riqꞌuin ri iniman; ri nitzijuon reꞌ chiva, can tika ri castigo paroꞌ.
GAL 1:10 ¿Y chica ntiꞌej ixreꞌ? ¿Nivajoꞌ came inreꞌ chi otz nquitzꞌiet cuma ri vinak? Ri nivajoꞌ inreꞌ can ta otz nquitzꞌiet ruma ri Dios. Inreꞌ man nivajoꞌ ta chi otz nquitzꞌiet cuma ri vinak. Ruma xa ta quireꞌ niꞌan, man ta in ru-siervo ri Cristo.
GAL 1:11 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj jaꞌal chi ri evangelio ri xintzijuoj chiva, man runoꞌj ta jun ache.
GAL 1:12 Man riqꞌuin ta jun vinak xinꞌan recibir, ni man xtzijos ta jeꞌ chuva ruma jun vinak. Can ja ri Jesucristo ri xꞌeꞌn chuva.
GAL 1:13 Y ixreꞌ ivaxan ri chica xaꞌnbꞌan-pa antok cꞌa incꞌo chupan ri niquinimaj ri nuvanakil israelitas. Riqꞌuin nojiel voyoval xaꞌnꞌan perseguir ri ru-iglesia ri Dios. Y xinvajoꞌ ta xaꞌnqꞌuis quinojiel.
GAL 1:14 Y chupan ri niquinimaj ri nuvanakil; inreꞌ más xinvatamaj y más xinꞌan chiquivach iqꞌuiy ri junan xojqꞌuiy-pa quiqꞌuin. Ruma inreꞌ can xꞌa vánima riqꞌuin ri qui-costumbre ri kateꞌt-kamamaꞌ.
GAL 1:15 Pero ri Dios, antok cꞌa majaꞌ quinalax, xiruchaꞌ y xirayuoj ruma ri ru-favor.
GAL 1:16 Ri Dios xucꞌut ri Jesucristo ri Rucꞌajuol chinoch ruma quireꞌ xrajoꞌ; chi nitzijuoj ri Jesucristo chica ri nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta. Y antok ri Dios rucꞌutun chic ri Jesucristo chinoch, man xiꞌa ta riqꞌuin jun chic chi xinvatamaj más.
GAL 1:17 Ni man xiꞌa ta jeꞌ quiqꞌuin ri apóstoles ri icꞌo pa tanamet Jerusalén, mesque ijejeꞌ can i-apóstoles naꞌay chinoch inreꞌ. Antok inreꞌ xinyaꞌ can ri tanamet Damasco, xiꞌa chupan ri lugar rubꞌinan Arabia. Y antok xiniel-pa Arabia, xitzalaj chic pa jun bꞌay pa tanamet Damasco.
GAL 1:18 Y antok kꞌaxnak chic oxeꞌ junaꞌ, cꞌajareꞌ xiꞌa pa tanamet Jerusalén chi xintzꞌataꞌ roch ri apóstol Pedro, y xicꞌujie-pa caꞌyeꞌ semanas riqꞌuin.
GAL 1:19 Y chupan ri caꞌyeꞌ semanas reꞌ, man jun chic apóstol xintzꞌat, joꞌc ri Jacobo ri ruchakꞌ ri Ajaf Jesucristo.
GAL 1:20 Y choch ri Dios niꞌej chiva chi ri nitzꞌibꞌaj-el, can ketzij-ve. Man nitzꞌak ta tzij.
GAL 1:21 Y cꞌajareꞌ xibꞌacꞌujieꞌ chupan ri lugar rubꞌinan Siria y chupan ri lugar rubꞌinan Cilicia.
GAL 1:22 Man jun bꞌay xicꞌujie-ka pa tak tanamet ri icꞌo chupan ri Judea, y rumareꞌ ri iglesias richin ri Cristo ri icꞌo Judea man cataꞌn ta noch.
GAL 1:23 Joꞌc caxan chuvij: Ri jun ri ncaꞌruꞌon perseguir ri quiniman ri Jesucristo, vacame xa nuꞌej chica ri vinak chi tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Y man nrajoꞌ ta chic jeꞌ chi ncaꞌqꞌuis ri quiniman ri Jesucristo.
GAL 1:24 Y ri hermanos reꞌ, can xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ruma xcaꞌxaj chi xcꞌaxtaj ri nucꞌaslien.
GAL 2:1 Y antok kꞌaxnak chic cꞌa catorce junaꞌ, inreꞌ xiꞌa chic jun bꞌay pa tanamet Jerusalén; junan xojꞌa riqꞌuin ri hermano Bernabé. Y xkucꞌuaj-el jeꞌ ri hermano Tito.
GAL 2:2 Y inreꞌ xiꞌa, ruma ja ri Dios ri xꞌeꞌn chuva. Y joꞌc inreꞌ y ri hermanos líderes ri xkamol-kiꞌ, y xinꞌej cꞌa chiquivach chica modo nitzijuoj ri evangelio chica ri vinak ri man israelitas ta, chi quireꞌ ijejeꞌ ncaꞌeꞌn xa otz o man otz ta ri nusamaj.
GAL 2:3 Pero ijejeꞌ ni xa ta xquiꞌej chi tiꞌan ri circuncisión cha ri hermano Tito ri bꞌanak viqꞌuin; mesque jajaꞌ man bꞌanun ta ri circuncisión cha, ruma jajaꞌ xa man israelita ta.
GAL 2:4 Ri Tito man xꞌan ta ri circuncisión cha, mesque icꞌo jujun chikacajol ri man i-ketzij ta hermanos, ri xcajoꞌ chi xꞌan ta cha. Ijejeꞌ quijuꞌn-pa-quiꞌ joꞌc chi niquitzꞌat ri chica rubꞌanun ri kacꞌaslien riqꞌuin ri Cristo Jesús; xa cꞌa nakaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, o manak chic nakaꞌan. Ijejeꞌ xcajoꞌ ta chi xojcꞌujieꞌ ta chic chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés.
GAL 2:5 Pero ojreꞌ man xkanimaj ta quitzij; chi quireꞌ ja ri ketzij evangelio nicꞌujieꞌ iviqꞌuin ixreꞌ.
GAL 2:6 Y ri hermanos líderes ri cꞌo jeꞌ quinoꞌj, man jun kax cꞌacꞌacꞌ xquicꞌut chinoch chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y inreꞌ man xintzꞌat ta xa rakalien o man rakalien ta. Ruma choch ri Dios xa oj junan konojiel.
GAL 2:7 Pa rucꞌaxiel cꞌa chi ri hermanos xinquitijuoj ta pa más riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa xquinaꞌiej chi chuva inreꞌ ruꞌeꞌn ri Dios chi nitzijuoj ri evangelio chica ri vinak ri man israelitas ta, ri man bꞌanun ta ri circuncisión chica. Can incheꞌl antok xꞌeꞌx cha ri Pedro chi tutzijuoj ri evangelio chica ri kavanakil israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chica.
GAL 2:8 Y can ja ri Dios ri nitoꞌn richin ri Pedro chupan ri samaj richin jun apóstol chiquicajol ri kavanakil israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chica; quireꞌ jeꞌ inreꞌ ja ri Dios nitoꞌn vichin, chi nquisamaj chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta.
GAL 2:9 Rumareꞌ ri Jacobo, ri Pedro y ri Juan, ri principales chiquicajol ri hermanos, xquiyaꞌ quikꞌaꞌ chuva inreꞌ y cha ri Bernabé jeꞌ, antok xquinaꞌiej chi ri samaj reꞌ ja ri Dios sipayuon-pa chuva ruma altíra nquirajoꞌ; xquiyaꞌ quikꞌaꞌ chika chi quireꞌ kꞌalaj chi xa jun kabꞌanun chupan ri samaj. Chi ojreꞌ nkojbꞌasamaj chiquicajol ri vinak ri man israelitas ta, y ijejeꞌ ncaꞌbꞌasamaj chiquicajol ri kavanakil israelitas ri bꞌanun ri circuncisión chica.
GAL 2:10 Joꞌc xquiꞌej chika chi caꞌnataj chika chi ncaꞌkatoꞌ ri i-puobra, y jareꞌ ri nitej nukꞌij niꞌan.
GAL 2:11 Y antok ri Pedro xalka pa tanamet Antioquía, xinchꞌolij, ruma man otz ta ri nuꞌon chireꞌ.
GAL 2:12 Ruma naꞌay, xvaꞌ quiqꞌuin ri hermanos ri man israelitas ta. Pero antok xaꞌlka nicꞌaj achiꞌaꞌ ri i-takuon-pa ruma ri Jacobo, jajaꞌ man xrajoꞌ ta chic xvaꞌ quiqꞌuin ri hermanos ri man israelitas ta, ruma xuxiꞌij-riꞌ chiquivach ri achiꞌaꞌ ri xaꞌlka, ri bꞌanun ri circuncisión chica.
GAL 2:13 Y ri hermanos israelitas ri icꞌo Antioquía, junan xquiꞌan riqꞌuin ri Pedro. Man xaꞌbꞌaka ta chic quiqꞌuin ri hermanos ri man israelitas ta. Can xkꞌalajin chi caꞌyeꞌ quipalaj, ruma naꞌay can i-bꞌanak quiqꞌuin. Y hasta ri Bernabé xuꞌon incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
GAL 2:14 Y antok xintzꞌat chi man niquiꞌan ta ri ketzij ri nuꞌej chupan ri evangelio, chiquivach quinojiel xinꞌej cha ri Pedro: Atreꞌ can at israelita, pero xa incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man israelitas ta naꞌan. Y xa quireꞌ naꞌan atreꞌ, ¿karruma naꞌan chica ri man israelitas ta chi niquiꞌan ri qui-costumbre ri israelitas? xichaꞌ cha.
GAL 2:15 Ojreꞌ ri oj israelitas pa kalaxic, nakaꞌej chi man oj pecadores ta incheꞌl ri vinak ri man israelitas ta.
GAL 2:16 Pero kataꞌn chi man ruma ta ri vinak quibꞌanun nojiel ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios ntiel chi man jun chic qui-pecado choch ri Dios. Xa nicꞌatzin chi tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo chi quireꞌ ntiel chi man jun chic qui-pecado choch. Rumareꞌ man joꞌc ta ri man israelitas ta quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, xa quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri israelitas kaniman, chi quireꞌ ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios. Man ja ta cꞌa chi nakaꞌan ri nuꞌej chupan ri ley ri nibꞌano chika chi ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios.
GAL 2:17 Xkanimaj ri Cristo ruma xkajoꞌ chi ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios. Y xa cꞌa nakaꞌan ri pecado, ¿ja came ri Cristo xbꞌano-ka pecadores chika? Man quireꞌ ta.
GAL 2:18 Y xa niyaꞌ chic pa rukꞌij ri ru-ley ri Moisés, ri ya xinyaꞌ can, can nikꞌalajin chi pecado ri xinꞌan antok xinyaꞌ can.
GAL 2:19 Ruma inreꞌ can incheꞌl xicon choch ri ley, rumareꞌ ri ley man chic nicꞌatzin ta chi niꞌan. Vacame incꞌas chi niꞌan ri nrajoꞌ ri Dios.
GAL 2:20 Y antok ri Cristo xquimisas choch cruz, inreꞌ incheꞌl xa xicon riqꞌuin. Y rumareꞌ ri nucꞌaslien ri cꞌo vacame, man vichin ta inreꞌ, xa can richin ri Cristo ri cꞌo riqꞌuin vánima. Y nojiel ri niꞌan-el choch-ulief, xtinꞌan ruma nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo ri Rucꞌajuol ri Dios, ri xirajoꞌ y xuyaꞌ rutzij chi xquimisas pa nu-cuenta.
GAL 2:21 Inreꞌ manak xtinꞌej chi ri ru-favor ri Dios man jun rakalien. Ruma xa ta riqꞌuin ri ley ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios, ri Cristo man jun ta xcꞌatzin chi xcon.
GAL 3:1 Hermanos aj-Galacia, ¿karruma can ix-nacanak y rumareꞌ xixꞌan engañar y vacame man ntinimaj ta chic ri ketzij? Ojreꞌ kaꞌeꞌn can jaꞌal chiva chi ri Jesucristo xcon choch cruz pa ka-cuenta.
GAL 3:2 Y nivajoꞌ nicꞌutuj chiva: ¿Ja came ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés ri xinimaj chi xiꞌan recibir ri Espíritu Santo o xa ruma xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo ri xkatzijuoj chiva?
GAL 3:3 ¿Ixreꞌ can ix-nacanak? Ruma antok xinimaj ri Jesucristo, ja ri Espíritu Santo ri xsamaj riqꞌuin ivánima. Y vacame man ntivajoꞌ ta chic chi nisamaj ri Espíritu Santo iviqꞌuin, xa iyuon yan chic ixreꞌ ntivajoꞌ ntitej ikꞌij.
GAL 3:4 ¿Can man jun came rakalien ri sufrimiento ri xikꞌasaj antok xinimaj ri Jesucristo? Xa ta ketzij chi man jun rakalien.
GAL 3:5 Ri Dios ruyoꞌn ri Espíritu Santo chiva y nuꞌon milagros chicajol. ¿Karruma nuꞌon quireꞌ? ¿Ruma came xinimaj ri ru-ley ri Moisés o ruma xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo ri xkatzijuoj chiva?
GAL 3:6 Incheꞌl xuꞌon ri Abraham ojier can, jajaꞌ xunimaj ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch.
GAL 3:7 Tivatamaj jeꞌ chi quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, can ralcꞌual ri Abraham.
GAL 3:8 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan ojier can, kꞌalaj chi ri Dios can xtuꞌon chica ri vinak ri man israelitas ta chi man jun chic qui-pecado choch jajaꞌ, xa niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin. Y ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios, ri xꞌeꞌx cha ri Abraham, nuꞌej: Avuma atreꞌ, xcaꞌnꞌan bendecir quinojiel naciones, xchaꞌ ri Dios cha ri Abraham.
GAL 3:9 Y incheꞌl ri Abraham can xꞌan bendecir ruma xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, can quireꞌ jeꞌ quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, can ncaꞌan jeꞌ bendecir.
GAL 3:10 Pero xa nicajoꞌ ncaꞌcolotaj ruma ri ley y xa man ncaꞌtiquir ta niquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri ley, can xtika ri castigo pa quiveꞌ. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri man nuꞌon ta nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés, xtika ri castigo paroꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can.
GAL 3:11 Can kꞌalaj chi man jun vinak ntiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios ruma nuꞌon ri nuꞌej ri ley. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios ntiel chi man jun chic ru-pecado choch, y xticꞌujieꞌ rucꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
GAL 3:12 Ri niniman ri ley man incheꞌl ta ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma ri ley nuꞌej: Ri nibꞌano nojiel ri nuꞌej ri ley, can xtiril rucꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Quireꞌ nuꞌej ri ley.
GAL 3:13 Y can ketzij chi jun ri man nitiquir ta nuꞌon nojiel ri nuꞌej ri ley, can xtika ri castigo paroꞌ. Pero ri Cristo xojrucol choch ri castigo reꞌ antok xcon choch ri cruz, ruma paroꞌ jajaꞌ xka-ve ri castigo ri xka ta pa kaveꞌ ojreꞌ. Can kꞌalaj chi xka ri castigo paroꞌ, ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Chica-na ri nitzakabꞌas choch jun chieꞌ, kꞌalaj chi kajnak ri castigo paroꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can.
GAL 3:14 Pero ri Cristo Jesús xcon pa ka-cuenta konojiel ojreꞌ, chi quireꞌ ri vinak ri man israelitas ta niquil jeꞌ ri bendición ri xuꞌej ri Dios ojier can cha ri Abraham. Y ri Jesucristo xcon jeꞌ chi quireꞌ konojiel ri nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin, xticꞌujieꞌ ri Espíritu Santo kiqꞌuin; ruma quireꞌ jeꞌ ruꞌeꞌn ri Dios.
GAL 3:15 Tivaxaj-na-peꞌ hermanos: Antok cꞌo jun pacto niꞌan chikacajol-ka ojreꞌ, antok cꞌachojnak chic ri pacto, man jun nitiquir nituru ri pacto reꞌ. Ni man jun jeꞌ nitiquir nuyaꞌ jubꞌaꞌ más ruveꞌ.
GAL 3:16 Antok ri Dios xuꞌon ri pacto riqꞌuin ri Abraham ojier can, xuꞌej chi nuyaꞌ ri bendición cha jajaꞌ y cha ri rumáma ri xticꞌujieꞌ. Ri Dios man xchꞌoꞌ ta chiquij ri iqꞌuiy rumáma ri Abraham ri xcaꞌcꞌujieꞌ. Man quireꞌ ta. Joꞌc chirij jun rumáma xchꞌo-ve. Y ri jun reꞌ, ja ri Cristo.
GAL 3:17 Ri tzij ri xaꞌnꞌej, cava rubꞌixic: Naꞌay ri Dios xuꞌon jun pacto riqꞌuin ri Abraham. Y antok kꞌaxnak chic cuatrocientos treinta junaꞌ chi tiꞌan ri pacto riqꞌuin ri Abraham, ri Dios xuyaꞌ ri ley cha ri Moisés. Pero ruma ri Dios can rubꞌanun chic ri pacto riqꞌuin ri Abraham naꞌay, ri ley man xutur ta ri pacto ri rubꞌanun naꞌay, ni man xtiquir ta xuꞌon cha ri Dios chi man ta xuyaꞌ ri ranun prometer cha ri Abraham chi nuyaꞌ. Y ri ranun prometer chi nuyaꞌ, ja ri Cristo.
GAL 3:18 Xa ta ruma ri ru-ley ri Moisés niyoꞌx ri herencia, man jun ta rakalien ri xuꞌej ri Dios cha ri Abraham chi nuyaꞌ. Pero xa man quireꞌ ta. Ruma ri Abraham xril ri herencia riqꞌuin ri xuꞌej ri Dios cha.
GAL 3:19 ¿Y chica nicꞌatzin-ve ri ru-ley ri Moisés? Ri Dios xuyaꞌ ri ley reꞌ chi caꞌkꞌalajin-pa ri pecado y chi ticusas antok cꞌa majaꞌ talka ri Cristo, rumáma ri Abraham; ruma ja ri Cristo ri bendición ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ. Y antok ri Dios xuyaꞌ ri ley, naꞌay xuyaꞌ chica ángeles, y ri ángeles reꞌ xquiyaꞌ cha ri Moisés. Y pa ruqꞌuisbꞌal ri Moisés xuyaꞌ chica ri vinak.
GAL 3:20 Pero antok ri Dios xuꞌej cha ri Abraham chi nuyaꞌ ri bendición, jajaꞌ mismo xꞌeꞌn y man xcꞌatzin ta chi cꞌo ta jun xucusaj chi xkꞌasan ri ruchꞌabꞌal.
GAL 3:21 ¿Y xutur came ri ley ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ? Man quireꞌ ta. Pero xa ta ri ley xtiquir ta xuyaꞌ cꞌaslien, ja ta ri ley reꞌ nibꞌano chika chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios.
GAL 3:22 Pero ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej chi konojiel ojreꞌ oj pecadores; quireꞌ nuꞌej, chi quinojiel ri quiniman ri Jesucristo, niyoꞌx chica ri ranun prometer ri Dios. Y reꞌ niquil ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
GAL 3:23 Antok cꞌa majaꞌ tipa ri Jesucristo, can incheꞌl pa cárcel xojcꞌujie-ve; ruma pa rukꞌaꞌ ri ru-ley ri Moisés xojcꞌujie-ve. Y chireꞌ xojcꞌujie-ve, kayoꞌien chi nibꞌakꞌalajin-pa ri cꞌo chi nakanimaj.
GAL 3:24 Ri ru-ley ri Moisés can xojruꞌon cuenta, y xojrucꞌuaj riqꞌuin ri Cristo chi xkacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin; chi quireꞌ xiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios.
GAL 3:25 Pero vacame ri ley richin ri Moisés man chic nicꞌatzin ta chi nkuruꞌon cuenta. Ruma vacame ya xpa ri Jesucristo, y riqꞌuin jajaꞌ nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx.
GAL 3:26 Y ixvonojiel ixreꞌ ri icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, ix ralcꞌual chic ri Dios.
GAL 3:27 Ixvonojiel ri xixꞌan bautizar pa rubꞌeꞌ ri Cristo, joꞌc jun xiꞌan riqꞌuin jajaꞌ. Can nikꞌalajin cꞌa chi ri Cristo cꞌo pan icꞌaslien, xuꞌon chiva chi incheꞌl xucꞌax ri itziak.
GAL 3:28 Can ixvonojiel ri iniman ri Cristo Jesús junan chic ivach; chi israelitas o man israelitas ta; esclavos o libres; ache o ixok. Junan cꞌa ivach ixvonojiel, ruma joꞌc jun chic ibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús.
GAL 3:29 Y ruma ix richin chic ri Cristo, xixuoc rumáma ri Abraham. Y niyoꞌx chiva ri bendición ri xuꞌon prometer cha ri Abraham chi nuyaꞌ.
GAL 4:1 Y nivajoꞌ jeꞌ niꞌej más chiva: Jun ri nichꞌaco ri herencia, xa cꞌa acꞌual, cꞌa majaꞌ tiyoꞌx ri herencia cha. Y mesque jajaꞌ rajaf nojiel, xa cꞌa junan riqꞌuin jun ru-esclavo ri rutataꞌ.
GAL 4:2 Ri acꞌual reꞌ icꞌo ri ncaꞌchajin richin. Y icꞌo ri ncaꞌchajin ri herencia, cꞌa antok xtalka-na ri kꞌij ri ruꞌeꞌn ri rutataꞌ chi niyoꞌx ri herencia cha.
GAL 4:3 Y quireꞌ xkaꞌan ojreꞌ, incheꞌl ri acꞌual antok majaꞌ tiyoꞌx ri herencia cha. Y xojcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri costumbres richin ri roch-ulief ri man ncaꞌtiquir ta nkojquicol.
GAL 4:4 Pero antok xalka ri tiempo ri choꞌn ruma ri Dios, ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol. Y xalꞌalax-ka riqꞌuin jun xtan. Y ruma chikacajol ojreꞌ israelitas xalax-ve ri Rucꞌajuol ri Dios, xcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés.
GAL 4:5 Y jajaꞌ xpa chi xojrucol ojreꞌ ri ojcꞌo chuxieꞌ ri ley, chi quireꞌ xojuoc ralcꞌual ri Dios.
GAL 4:6 Y ruma ix ralcꞌual chic ri Dios, ri Dios xutak-pa ri Ru-Espíritu ri Rucꞌajuol riqꞌuin ivánima. Y ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin ivánima, Nataꞌ nichaꞌ cha ri Dios.
GAL 4:7 Riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi man ixcꞌo ta chic chuxieꞌ ri ley, xa ix ralcꞌual chic ri Dios. Y ruma ix ralcꞌual chic ri Dios, jajaꞌ nuyaꞌ ri herencia chiva ruma xinimaj ri Cristo.
GAL 4:8 Y ojier can, antok majaꞌ tivatamaj roch ri Dios, ixreꞌ xiꞌan servir ri dioses ri xa man i-ketzij ta.
GAL 4:9 Pero vacame, ivataꞌn chic roch ri Dios. O más otz niꞌej chi ja ri Dios ri taꞌmayuon chic ivach ixreꞌ. ¿Karruma ixreꞌ ntivajoꞌ ntiyaꞌ can ri Dios y nquixtzalaj-pa chic chupan ri costumbres ri man jun quikalien?
GAL 4:10 Icꞌo kꞌij, icꞌ, junaꞌ y nicꞌaj chic namakꞌej ri ntiꞌan guardar.
GAL 4:11 Inreꞌ nibꞌisuon vánima chi ri samaj ri xinꞌan iviqꞌuin, incheꞌl xa man jun xcꞌatzin-ve.
GAL 4:12 Rumareꞌ hermanos, nicꞌutuj favor chiva chi tibꞌanaꞌ incheꞌl inreꞌ, ruma inreꞌ xinꞌan jeꞌ incheꞌl ntiꞌan ixreꞌ. Antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, ixreꞌ otz inoꞌj xiꞌan chuva.
GAL 4:13 Y ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn, ri naꞌay mul xa ruma xiyavaj, rumareꞌ xicꞌujieꞌ iviqꞌuin y xintzijuoj ri evangelio chiva.
GAL 4:14 Y mesque altíra xinꞌan sufrir ruma ri yabꞌil, ixreꞌ man itziel ta xinitzꞌat, ni man xiniyaꞌ ta can, xa can jaꞌal xiniꞌan recibir. Incheꞌl jun ángel richin ri Dios, o incheꞌl xa can ja inreꞌ ri Cristo Jesús xiꞌan chuva antok xiniꞌan recibir.
GAL 4:15 Y can jaꞌal xquicuot ivánima vuma inreꞌ. Y inreꞌ vataꞌn chi xa ta xcꞌatzin chi ixreꞌ xivalasaj-el ri inakꞌavach chi xiyaꞌ ta chuva, xiꞌan ta. ¿Pero karruma man chic nquixquicuot ta vacame incheꞌl xiꞌan naꞌay?
GAL 4:16 ¿Ntiꞌan pensar came ixreꞌ chi inreꞌ itziel nquixtzꞌat ruma xinꞌej ri ketzij chiva?
GAL 4:17 Y icꞌo nicꞌaj achiꞌaꞌ chicajol ri qꞌuiy favor niquiꞌan chiva, pero quireꞌ niquiꞌan iviqꞌuin ruma nicajoꞌ chi nquixꞌa chiquij y chi nkojiyaꞌ can ojreꞌ.
GAL 4:18 Xa cꞌo jun ri nibꞌano favor chiva ruma nrajoꞌ chi otz ta nquixcꞌujieꞌ, can otz, y siempre quireꞌ ta nuꞌon y man joꞌc ta antok incꞌo iviqꞌuin.
GAL 4:19 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual nubꞌanun chiva, can niꞌan chic sufrir jun bꞌay, can incheꞌl ri sufrimiento nunaꞌ jun ixok antok nicꞌujieꞌ jun ral. Y ri sufrimiento ri ninaꞌ vacame ivuma ixreꞌ, xtiqꞌuis-el antok xtiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Cristo.
GAL 4:20 Inreꞌ nivajoꞌ chi incꞌo ta pa iviqꞌuin vacame, chi quireꞌ nquichꞌoꞌ iviqꞌuin y nicꞌax jubꞌaꞌ ri niꞌej chiva. Pero ruma cꞌa naj ixcꞌo-ve, mareꞌ man nivil ta chica niꞌan.
GAL 4:21 Ixreꞌ ri ntivajoꞌ nquixcꞌujieꞌ chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés, tiꞌej chuva: ¿Karruma man ibꞌanun ta entender ri nuꞌej ri ley reꞌ?
GAL 4:22 Ruma tzꞌibꞌan can chi ri Abraham xaꞌcꞌujieꞌ icaꞌyeꞌ rucꞌajuol. Jun xalax riqꞌuin ri ru-esclava, y ri jun chic xalax riqꞌuin ri raxjayil.
GAL 4:23 Ri rucꞌajuol ri Abraham ri xalax riqꞌuin ri ru-esclava, xalax incheꞌl nalax chica-na acꞌual. Pero ri jun chic rucꞌajuol ri Abraham ri xalax riqꞌuin ri raxjayil, xalax ruma ja ri Dios ri bꞌanayuon prometer cha.
GAL 4:24 Reꞌ jun alegoría. Ruma ri icaꞌyeꞌ ixokiꞌ reꞌ, incheꞌl ri caꞌyeꞌ pactos ri xuꞌon ri Dios. Ri ixok Agar, ri ru-esclava ri Abraham, incheꞌl ri pacto ri xꞌan paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí. Y quinojiel ri xaꞌuoc chupan ri pacto reꞌ, jareꞌ ri xaꞌuoc chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés. I-esclavos chupan ri ley.
GAL 4:25 Ri ixok Agar, can incheꞌl ri pacto ri xꞌan paroꞌ ri juyuꞌ Sinaí, ri cꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Arabia. Ri Agar man libre ta. Y ri nuvanakil israelitas ri icꞌo vacame Jerusalén, can icꞌo chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés, ijejeꞌ jeꞌ man i-libre ta. Xa can incheꞌl ri ixok Agar ri esclava.
GAL 4:26 Pero ojreꞌ ri oj ral ri jun chic tanamet Jerusalén ri richin chicaj, can oj libre.
GAL 4:27 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Atreꞌ ri manak aval alaxnak, man cabꞌisuon ruma man jun aval. Xa riqꞌuin nojiel avuchukꞌaꞌ casiqꞌuin ruma altíra ncaquicuot, mesque man jun aval alaxnak. Y mesque atreꞌ at-yoꞌn can ruma ri avachajil, inreꞌ xtinꞌan chava chi cꞌo más iqꞌuiy aval ri xcaꞌcꞌujieꞌ, que choch ri ixok ri cꞌo ri rachajil riqꞌuin.
GAL 4:28 Hermanos, ojreꞌ oj junan riqꞌuin ri Isaac, ri xuꞌon prometer ri Dios chi nuyaꞌ cha ri Abraham, y ojreꞌ jeꞌ oj ralcꞌual ri Dios.
GAL 4:29 Ri ral ri Agar xalax incheꞌl nalax chica-na acꞌual. Ri Isaac itziel xtzꞌiet ruma ral ri ixok Agar ri esclava. Quireꞌ jeꞌ nibꞌanataj vacame. Ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios ruma cꞌo ri Espíritu Santo kiqꞌuin, itziel nkojtzꞌiet.
GAL 4:30 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej chi talasas-el ri esclava, y ri ral jeꞌ. Ruma man jun herencia xtiyoꞌx cha ri ral jajaꞌ. Xa joꞌc cha ri ral ri raxjayil ri Abraham xtiyoꞌx ri herencia. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
GAL 4:31 Hermanos, ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, oj incheꞌl ri ral ri raxjayil ri Abraham, y man oj ral ta ri esclava.
GAL 5:1 Ri Cristo ya xuꞌon libre chika choch ri ley. Rumareꞌ, cof quixcꞌujieꞌ ruma ix libres. Y man chic quixuoc jun bꞌay chuxieꞌ ri ley.
GAL 5:2 Y tivaxaj-na-peꞌ. Inreꞌ Pablo niꞌej chiva: Xa xtiyaꞌ lugar chi niꞌan ri circuncisión chiva ruma ntiꞌan pensar chi rumareꞌ nquixcolotaj, entonces ri xuꞌon ri Cristo man jun rakalien chivach.
GAL 5:3 Y niꞌej chic jun bꞌay chica ri achiꞌaꞌ ri nicajoꞌ chi niꞌan ri circuncisión chica: Ri nicajoꞌ chi niꞌan ri circuncisión chica, can nicꞌatzin niquiꞌan nojiel ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés, chi quireꞌ ncaꞌcolotaj.
GAL 5:4 Y ixreꞌ ri ntivajoꞌ chi ruma ri ley ntiel chi man jun chic i-pecado choch ri Dios; ruma quireꞌ ntiꞌan, xiyaꞌ can ri Cristo, y xiyaꞌ can jeꞌ ri ru-favor ri Dios.
GAL 5:5 Pero ojreꞌ can kayoꞌien chi ntiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios, ruma riqꞌuin ri Cristo cukul kacꞌuꞌx y ruma jeꞌ cꞌo ri Espíritu Santo riqꞌuin kánima.
GAL 5:6 Ojreꞌ ri oj richin chic ri Cristo Jesús, xa bꞌanun chika ri circuncisión o manak, xa man jun rakalien. Ri nicꞌatzin ja ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo Jesús, y reꞌ nuꞌon chika chi cꞌo amor kiqꞌuin.
GAL 5:7 Naꞌay, can otz ix-bꞌanak. ¿Pero chica xbꞌano chiva chi vacame man ntivajoꞌ ta chic ntinimaj ri ketzij?
GAL 5:8 Ruma ri Dios xixrayuoj chi xinimaj. Pero ri niꞌeꞌx chiva vacame, kꞌalaj chi man riqꞌuin ta ri Dios patanak-ve.
GAL 5:9 Ri levadura, xa riqꞌuin jubꞌaꞌ nuquiraj-riꞌ chupan nojiel ri harina.
GAL 5:10 Y inreꞌ cukul nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, chi ixreꞌ joꞌc ri ketzij ri xtinimaj. Y ri nucꞌax rubꞌixic ri ruchꞌabꞌal ri Dios chivach, can xtika ri castigo paroꞌ. Y reꞌ chica-na vinak.
GAL 5:11 Y inreꞌ hermanos, xa ta nitzijuoj chi ri circuncisión otz, ri nuvanakil israelitas man ta itziel nquinquitzꞌat, y man ta itziel jeꞌ nicaꞌxaj antok nitzijuoj chi ri Cristo xcon choch ri cruz.
GAL 5:12 ¡Ncaꞌan ta capar ri vinak ri niquicꞌax rubꞌixic ri ruchꞌabꞌal ri Dios!
GAL 5:13 Ruma ixreꞌ hermanos, ja ri Dios ri xayuon ivichin chi xixrucol-pa chuxieꞌ ri ley. Can ix libre chic. Can ix libre chi ntivajo-iviꞌ y ntitola-iviꞌ. Pero man ruma ta chi ix libre chic, rumareꞌ ja ri ntirayij ixreꞌ jareꞌ ri ntiꞌan, man quireꞌ ta.
GAL 5:14 Ruma chupan ri ru-ley ri Moisés nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. Y joꞌc riqꞌuin ri naꞌan ri nuꞌej ri jun tzij reꞌ, can naꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ley.
GAL 5:15 Pero man ticꞌux-ka-iviꞌ y man titej-ka-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ, ruma xa quireꞌ ntiꞌan, iyuon ixreꞌ xtiqꞌuis-ka-iviꞌ.
GAL 5:16 Y niꞌej jeꞌ chiva: Tiyaꞌ chi ja ri Espíritu Santo nucꞌuan ivichin, y man tiꞌan ri itziel tak kax ri nrajoꞌ ri i-cuerpo.
GAL 5:17 Ruma ri itziel tak kax ri nrajoꞌ ri i-cuerpo man nika ta choch ri Espíritu Santo. Y ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo man nika ta choch ri i-cuerpo. Can man jun bꞌay xtiquicꞌuaj-quiꞌ. Chi quireꞌ man ntiꞌan ta ri ntivajoꞌ ixreꞌ.
GAL 5:18 Pero xa ja ri Espíritu Santo ri nucꞌuan ivichin chupan ri icꞌaslien, man ixcꞌo ta chuxieꞌ ri ru-ley ri Moisés.
GAL 5:19 Y chaꞌnin ncaꞌkꞌalajin ri nrajoꞌ ri cuerpo, ruma xa ruyuon incheꞌl va: Ri i-cꞌulan y ri man i-cꞌulan ta niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, can qꞌuiy itziel kax ri niquiꞌan y siempre niquiꞌan ri nurayij ri qui-cuerpo.
GAL 5:20 Niquiyalaꞌ quikꞌij ídolos, niquiꞌan hechicerías (bꞌanaquil), itziel niquitzꞌat-quiꞌ, niquiꞌan ayoval, itziel ncaꞌquitzꞌat ri nicꞌaj chic ruma otz icꞌo, can chaꞌnin nipa quiyoval, nicajoꞌ chi joꞌc ijejeꞌ cꞌo ta nojiel kax quiqꞌuin, niquijachala-quiꞌ ruma ri quinoꞌj, nika chiquivach ri man ketzij ta ncaꞌcꞌut,
GAL 5:21 itziel ncaꞌquitzꞌat nicꞌaj chic ruma cꞌo kax quichin, ncaꞌquimisan, ncaꞌkꞌabꞌar, niquiꞌan itziel tak namakꞌej, y ncaꞌquiꞌan jeꞌ nicꞌaj chic quivach itziel tak kax incheꞌl reꞌ. Ya nuꞌeꞌn chiva jun bꞌay y niꞌej chic chiva, chi ri vinak ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax incheꞌl va, man xcaꞌuoc ta cꞌa pa ru-reino ri Dios.
GAL 5:22 Pero xa ntiyaꞌ chi ja ri Espíritu Santo nucꞌuan ivichin chupan ri icꞌaslien, can nuꞌon chiva chi xtivajo-iviꞌ, xtiquicuot ri ivánima, xticꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin ri ivánima, xquixcachꞌuon, otz inoꞌj xtiꞌan, can cꞌo favor xquiꞌan chica nicꞌaj chic, can xticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios,
GAL 5:23 manak ayoval xtiꞌan, xtikꞌil-iviꞌ chi man chic xtiꞌan ta pecado. Y xa jun cꞌaslien quireꞌ xtivucꞌuaj, ri ley man jun chica xtuꞌon chiva.
GAL 5:24 Y konojiel ri oj richin chic ri Cristo, can incheꞌl xojbꞌajix riqꞌuin jajaꞌ choch ri cruz, rumareꞌ xaꞌkayaꞌ can ri itziel tak kax ri xaꞌkarayij.
GAL 5:25 Can ja ri Espíritu Santo yaꞌyuon ri cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien. Rumareꞌ can kayaꞌ chi jajaꞌ ri nucꞌuan kichin.
GAL 5:26 Man takanaꞌ chi oj nimaꞌk, chi quireꞌ man nipa ta quiyoval ri nicꞌaj chic. Y man itziel jeꞌ caꞌkatzꞌat nicꞌaj chic ruma otz icꞌo.
GAL 6:1 Hermanos, xa cꞌo jun hermano ri nika chupan ri pecado, ixreꞌ ri ivucꞌuan ri cꞌaslien incheꞌl ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, akal quixchꞌoꞌ cha, chi quireꞌ nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios. Y ixreꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi quireꞌ man nquixka ta chupan ri pecado.
GAL 6:2 Y xa cꞌo chica ntikꞌasaj y ntinaꞌ chi incheꞌl jun akaꞌn nika chivij, can titola-iviꞌ chi ntivucꞌuaj ri akaꞌn reꞌ. Y riqꞌuin reꞌ, can ntiꞌan ri nuꞌej ri ley richin ri Cristo.
GAL 6:3 Pero xa cꞌo jun nuna-riꞌ chi altíra rakalien, y xa man quireꞌ ta, xa ruyuon jajaꞌ nuꞌon-ka engañar-riꞌ.
GAL 6:4 Chikajunal katzꞌata-ka-kiꞌ ri nakaꞌan, kꞌalaj reꞌ xa otz o xa man otz ta. Y xa ri nakaꞌan, can otz, tiquicuot ri kánima. Y man nakatzꞌat ta ri nuꞌon ri jun chic.
GAL 6:5 Ruma chikajunal nakucꞌuaj ri kakaꞌn.
GAL 6:6 Y ixreꞌ ri nquixtijox riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, quiꞌitoꞌ ri ncaꞌtijuon ivichin riqꞌuin nojiel kax ri nicꞌatzin chica.
GAL 6:7 Man tiꞌan engañar-iviꞌ. Ruma ri Dios man jun xtibꞌano engañar richin. Ruma chica-na ri nutic ri jun, can jareꞌ jeꞌ xtuꞌon cosechar.
GAL 6:8 Mareꞌ, xa ja ri man otz ta ri nurayij ri ka-cuerpo ri nakaꞌan, jareꞌ xtucꞌuan kichin chupan ri camic. Pero xa nakucꞌuaj ri cꞌaslien ri nrajoꞌ ri Espíritu Santo, xtucꞌam-pa chika ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta.
GAL 6:9 Y man kojcuos nakaꞌan ri otz. Ruma xa man nkojtanieꞌ ta chi nakaꞌan ri otz, xtalka ri kꞌij antok xtiyoꞌx rucꞌaxiel chika.
GAL 6:10 Y rumareꞌ, antok nakatzꞌat chica-na vinak chi cꞌo ri nicꞌatzin cha, can katoꞌ. Pero ri más nicꞌatzin chi ncaꞌkatoꞌ, ja ri junan kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo quiqꞌuin.
GAL 6:11 Y titzꞌataꞌ, can riqꞌuin nukꞌaꞌ niꞌan-el ri nimaꞌk tak letras ri nitzꞌibꞌaj-el chiva.
GAL 6:12 Quinojiel ri nicajoꞌ chi tiꞌan ri circuncisión chiva, niquiꞌan quireꞌ joꞌc chi caꞌtzꞌiet y caꞌnimax chi niquiꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés. Y man nicajoꞌ ta niquitzijuoj chi nkojcolotaj joꞌc ruma ri xcon ri Cristo choch ri cruz, ruma ijejeꞌ man nicajoꞌ ta niquikꞌasaj sufrimiento pa quikꞌaꞌ ri vinak.
GAL 6:13 Can bꞌanun ri circuncisión chica ri ncaꞌeꞌn chiva chi quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ. Pero reꞌ man nuꞌej ta chi ijejeꞌ niquiꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Moisés. Man quireꞌ ta. Ijejeꞌ nicajoꞌ chi ixreꞌ niꞌan ri circuncisión chiva, joꞌc chi caꞌtzꞌiet chi cꞌo quikꞌij ruma ixreꞌ nquixniman chica.
GAL 6:14 Pero inreꞌ man nivajoꞌ ta chi niyoꞌx nukꞌij, incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ. Inreꞌ joꞌc ri Kajaf Jesucristo ri xcon choch ri cruz ri niyaꞌ rukꞌij, y jajaꞌ jeꞌ ri bꞌanayuon chuva chi incheꞌl xa ya xicon chiquivach ri itziel tak noꞌj ri cꞌo choch-ulief. Y ri itziel tak noꞌj ya xaꞌcon jeꞌ chinoch inreꞌ.
GAL 6:15 Y ojreꞌ ri joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús, man jun chica nuꞌon xa bꞌanun ri circuncisión chika o manak bꞌanun. Ri nicꞌatzin y ri cꞌo rakalien, ja ri cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien.
GAL 6:16 Chica quinojiel ri quicꞌuan ri cꞌaslien ri xinꞌej, ticꞌujieꞌ ri paz riqꞌuin cánima, y tijoyovax cꞌa jeꞌ quivach ruma ri Dios. Y chica jeꞌ ri ketzij israelitas ri rutanamit ri Dios.
GAL 6:17 Y ri kꞌij ri xtiꞌa-apa, man jun chic tiꞌeꞌn más tzij chuvij. Ruma inreꞌ can icꞌo ratal rucꞌuan ri nu-cuerpo ruma ri sufrimiento ri xinkꞌasaj, ruma ri Ajaf Jesús.
GAL 6:18 Hermanos, ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ri iv-espíritu. Amén.
EPH 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios; nitzꞌibꞌaj-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo chupan ri tanamet Efeso; ri iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri Jesucristo.
EPH 1:2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
EPH 1:3 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. Y ruma joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, ri Dios nuyaꞌ chika nojiel ri bendiciones espirituales ri richin chicaj.
EPH 1:4 Ruma xojruchaꞌ antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Xojruchaꞌ ruma ri Cristo; quireꞌ xuꞌon ri Dios ruma nrajoꞌ chi sak ri kacꞌaslien choch jajaꞌ y chi man jun itziel kax cꞌo pa kacꞌaslien.
EPH 1:5 Ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ ya ranun chic pa pensar chi xojruchaꞌ chi xojuoc ralcꞌual ruma ri Jesucristo. Quireꞌ xuꞌon ruma quireꞌ xrajoꞌ jajaꞌ,
EPH 1:6 chi niyoꞌx rukꞌij ruma ri namalaj favor ri xuyaꞌ chika. Y ri Dios, ruma altíra nrajoꞌ ri Rucꞌajuol, rumareꞌ nkuruꞌon recibir ojreꞌ.
EPH 1:7 Ri Rucꞌajuol xcon kuma ojreꞌ y xꞌin ruquiqꞌuiel chi xutoj y chi xꞌan perdonar ri ka-pecados. Can kꞌalaj chi ri namalaj ru-favor ri Dios can incheꞌl jun nem bꞌayomal ri xuyaꞌ chika,
EPH 1:8 ruma nuyaꞌ qꞌuiy kanoꞌj y nuꞌon chika chi niꞌka pa kaveꞌ (nakaꞌan entender) qꞌuiy kax.
EPH 1:9 Can xuꞌej cꞌa chakavach ri nrajoꞌ jajaꞌ ri man eꞌn ta ojier can tiempo, y reꞌ can riqꞌuin ránima jajaꞌ xpa-ve chi xuꞌej chakavach ri ranun-pa pensar.
EPH 1:10 Jajaꞌ ranun-pa pensar antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal tiempo richin ri roch-ulief xtuyaꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ ri Cristo, nojiel ri cꞌo chicaj y nojiel ri cꞌo vaveꞌ choch-ulief.
EPH 1:11 Ruma ri Cristo cꞌo ka-herencia, ojreꞌ ri oj-choꞌn chic ruma ri Dios. Xojruchaꞌ ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar; jajaꞌ nuꞌon nojiel ri ranun pensar,
EPH 1:12 ruma nrajoꞌ chi ojreꞌ nakayaꞌ rukꞌij. Jareꞌ nrajoꞌ chika ojreꞌ ri naꞌay kayoꞌien-apa ri Cristo.
EPH 1:13 Y ixreꞌ jeꞌ xivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Can ketzij cꞌa ri chꞌabꞌal ri xivaxaj, ja ri evangelio ri xixcalo. Ixreꞌ antok xinimaj ri Cristo, ri Dios xuyaꞌ ri Espíritu Santo chiva, ruma quireꞌ ranun-pa prometer. Y ri Espíritu Santo, jareꞌ ri sello chi ix richin chic ri Dios.
EPH 1:14 Y ri Espíritu Santo ri cꞌo kiqꞌuin, reꞌ jun ratal chi cꞌo ka-herencia. Ri Espíritu Santo xticꞌujieꞌ kiqꞌuin hasta cꞌa xkojcolotaj-el richin xa jun tiempo choch ri pecado, ojreꞌ ri oj richin chic ri Dios y chi nakayaꞌ rukꞌij.
EPH 1:15 Inreꞌ vaxan chi ixreꞌ cukul icꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús. Y vaxan jeꞌ chi nquiꞌvajoꞌ quinojiel ri nicꞌaj chic santos hermanos.
EPH 1:16 Rumareꞌ antok niꞌan orar, can nquixnataj chuva y siempre niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma.
EPH 1:17 Can nicꞌutuj cha ri Dios chi ri Espíritu Santo ri niyoꞌn noꞌj, qꞌuiy ta noꞌj xtuyaꞌ chiva. Qꞌuiy ta ri xtuꞌej ri Espíritu Santo chivach, chi ntivatamaj más roch ri Dios. Jareꞌ ri nicꞌutuj cha ri Katataꞌ Dios ri nem rukꞌij; ri Ru-Dios ri Kajaf Jesucristo.
EPH 1:18 Nicꞌutuj cha ri Dios chi tubꞌanaꞌ alumbrar ri inoꞌj, richin chi niꞌka ta pan iveꞌ (ntiꞌan ta entender) ri chica kayoꞌien ojreꞌ ri xojayox ruma ri Dios. Nicꞌutuj ruma nivajoꞌ chi niꞌka ta pan iveꞌ (ntiꞌan ta entender) chi ri herencia ri xtiyoꞌx chika altíra jaꞌal, jun herencia ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Y ri herencia reꞌ junan xtiyoꞌx chika quiqꞌuin quinojiel ri santos hermanos.
EPH 1:19 Nicꞌutuj jeꞌ ruma nivajoꞌ chi ixreꞌ xtiꞌka ta pan iveꞌ (xtiꞌan ta entender) chi altíra nem ri ru-poder ri Dios ri cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ ri kaniman. Ri ru-poder ri cꞌo kiqꞌuin ojreꞌ junan riqꞌuin ri ru-poder ri xucusaj,
EPH 1:20 antok xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ y xuꞌon cha chi xbꞌatzꞌuyeꞌ chila chicaj pa ru-derecha jajaꞌ,
EPH 1:21 y xuyaꞌ pa quiveꞌ ri ángeles, ri autoridades, ri nicꞌaj chic ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ y ri cꞌo quikꞌij. Jajaꞌ más nem chiquivach quinojiel; man joꞌc ta chupan ri tiempo vacame, xa quireꞌ jeꞌ chupan ri tiempo ri patanak.
EPH 1:22 Ri Dios xuyaꞌ nojiel chuxieꞌ rakan ri Cristo, y xuꞌon jeꞌ cha chi jajaꞌ ri jolomaj pa kaveꞌ konojiel ojreꞌ ri kaniman, ri oj ru-iglesia.
EPH 1:23 Can ojreꞌ ri oj-acunak ru-cuerpo jajaꞌ. Jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin y nuyaꞌ ka-poder. Jajaꞌ nojiel lugar cꞌo-ve, y runojsan nojiel.
EPH 2:1 Ri Dios xuyaꞌ icꞌaslien antok cꞌa ix-quiminak chupan ri i-pecados y chupan ri itziel tak kax ri xaꞌiꞌan.
EPH 2:2 Itziel ri icꞌaslien ivucꞌuan ri ranun-pa. Junan xiꞌan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic vinak, ruma xixꞌa chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief. Xixꞌa riqꞌuin ri Satanás ri cajaf ri itzal tak espíritus ri icꞌo chupan ri cakꞌiekꞌ. Y jajaꞌ ri nisamaj riqꞌuin cánima ri vinak ri man ncaꞌniman ta cha ri Dios.
EPH 2:3 Ruma rubꞌanun-pa, konojiel ojreꞌ quireꞌ jeꞌ xkaꞌan; xojucꞌuax ruma ri itziel tak kax ri xaꞌkarayij. Ri itziel tak kax ri xaꞌkaꞌan pensar y xaꞌkarayij, jareꞌ ri xaꞌkaꞌan. Can xkayac rayoval ri Dios pa kaveꞌ, ruma ojreꞌ xa-jan antok xojalax man jun otz ri kacꞌamun-pa pa kacꞌaslien; can incheꞌl ri nicꞌaj chic vinak.
EPH 2:4 Pero ri Dios altíra xojrajoꞌ y xujoyovaj kavach.
EPH 2:5 Xojrajoꞌ mesque oj-quiminak chupan ri ka-pecados, y xuyaꞌ kacꞌaslien incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo ruma jun kabꞌanun riqꞌuin. Xojcolotaj-pa chupan ri ka-pecados ruma ri ru-favor ri Dios.
EPH 2:6 Y ruma ri Dios xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ, quireꞌ jeꞌ xuꞌon chika ojreꞌ, xojrucꞌasuoj. Y xuꞌon chika chi xojtzꞌuyeꞌ chila chicaj riqꞌuin ri Cristo Jesús.
EPH 2:7 Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi chupan ri tiempo chakavach-apa, can ta nitzꞌatataj ri namalaj ru-favor, jun favor ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Can altíra otz ri nuꞌon kiqꞌuin ojreꞌ ri joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús.
EPH 2:8 Can ruma ri ru-favor ri Dios xixcolotaj antok xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin. Ruma iyuon ixreꞌ man nquixcovin ta nticol-iviꞌ, reꞌ xa nisipas ruma ri Dios.
EPH 2:9 Man ruma ta obras xticolotaj jun, chi quireꞌ man jun xtiꞌeꞌn chi jajaꞌ xtiquir xucol-riꞌ ruyuon.
EPH 2:10 Ruma ja ri Dios xbꞌano chika chi xkucꞌuaj jun cꞌaslien cꞌacꞌacꞌ antok xkanimaj ri Jesucristo; y chi nakaꞌan utzulaj tak obras; ruma jareꞌ ri ranun-pa pensar ri Dios pa kaveꞌ chi nakaꞌan.
EPH 2:11 Rumareꞌ ixreꞌ ri man ix israelitas ta, talka pan iveꞌ chi antes, ja ri itziel tak kax ri xirayij ri xucꞌuan ivichin, rumareꞌ xꞌeꞌx chiva cuma ri nuvanakil israelitas, chi ixreꞌ man ix incheꞌl ta ijejeꞌ ri bꞌanun ri circuncisión chica. Y ri circuncisión xa cha ri qui-cuerpo bꞌanun-ve y xa vinak ri bꞌanayuon chica.
EPH 2:12 Ruma chupan ri tiempo reꞌ majaꞌ cꞌo ri Cristo iviqꞌuin. Cꞌa naj ixcꞌo-ve chi nquixuoc rutanamit ri Dios. Can man ivichin ta ixreꞌ ri ranun prometer ri Dios chupan ri ru-pacto chi nuyaꞌ. Man jun esperanza ivichin vaveꞌ ri choch-ulief, ni manak jeꞌ ri Dios iviqꞌuin.
EPH 2:13 Ri rubꞌanun-pa, naj ixcꞌo-ve choch ri Dios. Pero vacame iniman chic ri Cristo Jesús, rumareꞌ cierca chic ixcꞌo-ve-pa riqꞌuin ri Dios. Cierca chic ixcꞌo-ve-pa riqꞌuin, ruma ri Cristo kuma konojiel ojreꞌ xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel.
EPH 2:14 Ri Cristo xuyaꞌ paz chikacajol iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta y xa jun tanamet xuꞌon chika, ruma xuvulij ri cꞌo chikacajol.
EPH 2:15 Quireꞌ xuꞌon antok xcon choch cruz. Ri rucamic xuꞌon cha ri ka-ley ojreꞌ israelitas chi manak chic rakalien, ri nuꞌej chika ri chica otz chi nakaꞌan o ri man nakaꞌan ta. Quireꞌ xuꞌon, chi quireꞌ vacame xcꞌujieꞌ ri paz chikacajol iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta, y joꞌc jun xuꞌon chika. Can xojcꞌaxtaj; can cꞌacꞌacꞌ chic kacꞌaslien ruma joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo.
EPH 2:16 Ruma ri Cristo xcon choch cruz, xuꞌon chika chi vacame manak chic ayoval chikacajol ojreꞌ israelitas iviqꞌuin ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Joꞌc jun xuꞌon chika konojiel, y ruma jeꞌ ri rucamic, ri Dios xuꞌon chika chi xojuoc chic ru-amigos.
EPH 2:17 Antok xpa ri Cristo, xalruꞌej ri utzulaj rutzijoxic ri paz chica ri vinak. Xuꞌej chiva ixreꞌ ri cꞌa naj ixcꞌo-ve choch ri Dios, y xuꞌej jeꞌ chica ri cierca icꞌo-ve choch ri Dios.
EPH 2:18 Ruma ri Cristo, konojiel ojreꞌ nkojtiquir nkujiel-apa cierca riqꞌuin ri Katataꞌ Dios, israelitas y man israelitas ta. Y ja ri Espíritu Santo nitoꞌn kichin chi junan kavach nkujiel-apa riqꞌuin.
EPH 2:19 Rumareꞌ ixreꞌ man ix incheꞌl ta chic ri vinak ri ncaꞌpa jun chic nación. Xa can ix junan chic quiqꞌuin ri santos hermanos y ix ralcꞌual chic ri Dios.
EPH 2:20 Can ixcꞌo cꞌa paroꞌ jun cimiento, y ri cimiento reꞌ ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijos cuma ri apóstoles y ri profetas. Y ja ri Jesucristo ri Abꞌaj ri tzꞌamayuon ri jay, chi quireꞌ ri jay man nitzak ta.
EPH 2:21 Y quinojiel ri xa jun chic quibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, ncaꞌcusas richin ri jay. Y ri jay reꞌ ntuoc jun santo templo richin ri Ajaf.
EPH 2:22 Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ ri xa jun chic ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, can nquixrucusaj jeꞌ richin ri ru-templo ri Dios, ruma cꞌo chic ri Espíritu Santo riqꞌuin ivánima.
EPH 3:1 Inreꞌ Pablo, incꞌo pa cárcel ruma xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Cristo Jesús chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta.
EPH 3:2 Y inreꞌ niꞌej chi ixreꞌ ivaxan chi ri Dios ruyoꞌn ri samaj reꞌ chuva, chi nitzijuoj chiva ri favor ri ruyoꞌn chiva ixreꞌ.
EPH 3:3 Ojier can, man eꞌn ta ri ranun-pa pensar ri Dios pan iveꞌ. Pero vacame ri Dios xuꞌej chuva inreꞌ, incheꞌl ri xintzꞌibꞌaj bꞌaꞌ chiva.
EPH 3:4 Y antok ixreꞌ xtitzꞌat ri nuꞌej va carta va, xtivatamaj ri xuꞌej ri Dios chuva chirij ri Cristo.
EPH 3:5 Reꞌ man xꞌeꞌx ta chica ri vinak ojier can tiempo. Xa cꞌajaꞌ vacame xꞌeꞌx ruma ri Espíritu Santo chiquivach ri santos apóstoles y profetas,
EPH 3:6 chi ruma ri evangelio ixreꞌ ri man ix israelitas ta, cꞌo jeꞌ ri herencia ri xtiyoꞌx chiva junan kiqꞌuin ojreꞌ ri oj israelitas. Joꞌc jun kabꞌanun, ruma ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ ruma ri Cristo Jesús.
EPH 3:7 Y ruma ri ru-favor ri Dios, nquirucusaj chi nitzijuoj ri ru-evangelio jajaꞌ. Ri Dios can riqꞌuin cꞌa ru-poder xsamaj riqꞌuin vánima antok xiruyaꞌ chupan ri samaj.
EPH 3:8 Inreꞌ ri más in coꞌl-oc chiquivach quinojiel ri santos hermanos. Y mesque quireꞌ, ri Dios xuyaꞌ ri ru-favor chuva chi nitzijuoj ri evangelio chiva ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Y ri evangelio reꞌ can incheꞌl jun nem bꞌayomal ri nuyaꞌ ri Cristo, ri man nkojtiquir ta nakajilaj.
EPH 3:9 Y ri Dios xuyaꞌ jeꞌ ri ru-favor chi nitzijuoj chiquivach quinojiel ri ranun-pa pensar ojier can chi nuꞌon. Antok cꞌa majaꞌ tuꞌon ri roch-ulief y nojiel ri icꞌo, can ya ranun pensar ri chica nuꞌon. Jajaꞌ can ojier can tiempo man ruꞌeꞌn ta pa, xa cꞌajaꞌ vacame xuꞌej.
EPH 3:10 Quireꞌ xuꞌon ri Dios, ruma nrajoꞌ cꞌa chi ri cꞌo nem tak poder pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj, niquitzꞌat ri favor ri nuꞌon chika ojreꞌ ri kaniman chic jajaꞌ ri niꞌeꞌx iglesia chika. Y quireꞌ ticatamaj cꞌa chi ri Dios altíra qꞌuiy noꞌj ri cꞌo riqꞌuin.
EPH 3:11 Ri Dios can ranun-pa pensar chi quireꞌ nibꞌanataj, chi ninaꞌax ri favor ri xucꞌam-pa ri Kajaf Jesucristo.
EPH 3:12 Y ojreꞌ ruma kaniman chic ri Cristo, man nakaxiꞌij ta kiꞌ chi nkujiel-apa riqꞌuin ri Dios. Can cꞌo ka-confianza nkujiel-apa riqꞌuin ruma cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin.
EPH 3:13 Rumareꞌ nicꞌutuj favor chiva, chi man timalij icꞌuꞌx y man quixbꞌisuon ruma niꞌan sufrir ivuma. Xa quixquicuot; ruma antok inreꞌ niꞌan sufrir ivuma, can nikꞌalajin chi ixreꞌ cꞌo ikꞌij.
EPH 3:14 Rumareꞌ inreꞌ nquixuquieꞌ choch ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo.
EPH 3:15 Y konojiel ri kaniman, ri icꞌo chic chicaj y ri cꞌa ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, can nuyaꞌ kabꞌeꞌ jajaꞌ ruma oj ralcꞌual.
EPH 3:16 Ri Dios cꞌo namalaj rukꞌij ri incheꞌl jun nem bꞌayomal. Rumareꞌ nicꞌutuj favor cha pan i-cuenta chi ri Ru-Espíritu tuyaꞌ más poder riqꞌuin ivánima.
EPH 3:17 Nicꞌutuj jeꞌ cha ri Dios chi nuꞌon ta chiva chi ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin, chi quireꞌ ri Cristo ticꞌujieꞌ siempre riqꞌuin ivánima, y siempre ticꞌujieꞌ ri amor riqꞌuin ivánima,
EPH 3:18 chi quireꞌ xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender) junan quiqꞌuin quinojiel ri santos hermanos ri ru-amor ri Cristo; chi nem roch, chi nem rakan, chi nem rupalien y chi naj kajnak,
EPH 3:19 y chi xtivatamaj más ri ru-amor ri Cristo, jun amor ri altíra nem choch ri nakaꞌan pensar ojreꞌ. Jareꞌ nicꞌutuj cha ri Dios pan i-cuenta ruma nivajoꞌ chi ninuoj ivánima riqꞌuin jajaꞌ.
EPH 3:20 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, jajaꞌ cꞌo nojiel poder riqꞌuin y nisamaj riqꞌuin kánima. Ojreꞌ qꞌuiy favor ri nakacꞌutuj cha, pero jajaꞌ man joꞌc ta reꞌ ri nitiquir nuꞌon, xa cꞌo más ri nitiquir nuꞌon. Man nkojtiquir ta nakaꞌan pensar nojiel ri nitiquir nuꞌon jajaꞌ.
EPH 3:21 Y kuma ojreꞌ ri kaniman ri Cristo Jesús ri oj ru-iglesia, ri Dios tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
EPH 4:1 Inreꞌ incꞌo pa cárcel ruma rubꞌeꞌ ri Ajaf. Y niꞌej chiva chi ruma ja ri Dios ri xayuon ivichin chi xixuoc ralcꞌual, rumareꞌ nicꞌatzin ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch jajaꞌ.
EPH 4:2 Coꞌl-oc tibꞌanaꞌ, otz inoꞌj tibꞌanaꞌ, y riqꞌuin paciencia ticachꞌo-iviꞌ y tivajo-iviꞌ.
EPH 4:3 Titijaꞌ ikꞌij chi siempre junan ta ivach y man jun ta ayoval chicajol, ruma ja ri Espíritu Santo nibꞌano chiva chi junan ivach.
EPH 4:4 Joꞌc jun kabꞌanun konojiel ri kaniman ri Cristo, y joꞌc jun ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin kánima. Can konojiel junan ri kayoꞌien, ruma ja ri Dios ri xayuon kichin.
EPH 4:5 Joꞌc jun ri Kajaf, y joꞌc jun ri cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin y joꞌc jun jeꞌ ri bautismo ri bꞌanun chika konojiel.
EPH 4:6 Joꞌc jun Dios cꞌo, y jajaꞌ ri Katataꞌ konojiel ojreꞌ y cꞌo pa kaveꞌ konojiel, y nisamaj pa tak kacꞌaslien konojiel y cꞌo jeꞌ pa kánima konojiel.
EPH 4:7 Pero man junan ta ri samaj ri rusipan chika chikajunal ruma ri ru-favor ri Cristo, y ja ri Cristo ri niꞌeꞌn ri chica nuya-pa chika.
EPH 4:8 Rumareꞌ chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej chirij ri Cristo: Antok xtzalaj-el chicaj, chꞌaconak chic cꞌa el chirij ri diablo y xaꞌralasaj-el ri icꞌo pa rukꞌaꞌ. Y cꞌo xuꞌon chica nicꞌaj chi niquiꞌan diferente roch samaj. Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
EPH 4:9 Y ruma nuꞌej chi xꞌa chicaj, kꞌalaj jeꞌ chi xpa choch-ulief.
EPH 4:10 Xpa cꞌa choch-ulief y xtzalaj chic el chicaj, chi quireꞌ nicꞌujieꞌ pa quiveꞌ quinojiel ri icꞌo chicaj y ri icꞌo choch-ulief.
EPH 4:11 Y jajaꞌ xyoꞌn ri samaj chica ri quiniman jajaꞌ; xuꞌon chica nicꞌaj chi xaꞌuoc apóstoles, icꞌo chi xaꞌuoc profetas, icꞌo chi xaꞌuoc evangelistas y icꞌo chi xaꞌuoc pastores y maestros.
EPH 4:12 Quireꞌ xuꞌon, ruma nrajoꞌ chi jaꞌal nuꞌon quicꞌaslien ri santos hermanos, chi quireꞌ niquiꞌan rusamaj ri Dios, chi quireꞌ niqꞌuiy más quicꞌaslien ri iru-cuerpo chic ri Cristo.
EPH 4:13 Y quireꞌ ta xtibꞌanataj; chi joꞌc jun ta xtakaꞌan konojiel ruma ri cukbꞌal cꞌuꞌx y ruma kataꞌn chic roch ri Rucꞌajuol ri Dios, chi quireꞌ nuꞌon jun cꞌaslien otz y chi niqꞌuiy más y más ri kacꞌaslien hasta cꞌa niꞌrubꞌanaꞌ incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo.
EPH 4:14 Y antok quireꞌ chic rubꞌanun kacꞌaslien, man xtakaꞌan ta chic incheꞌl niquiꞌan ri acꞌolaꞌ ri ncaꞌa cala y ncaꞌa cala y chaꞌnin ncaꞌan engañar. Ojreꞌ man xtakaꞌan ta chic quireꞌ, chi nakayaꞌ lugar chi nkojucꞌuax cuma tzij ri man i-ketzij ta ri ncaꞌcꞌut, y nkojka pa quikꞌaꞌ ri vinak ri jaꞌal cataꞌn niquiꞌan engaño.
EPH 4:15 Can nicꞌatzin chi kojꞌin chupan ri ketzij y riqꞌuin amor, chi quireꞌ niqꞌuiy kacꞌaslien choch ri Dios y nikilaꞌ jun cꞌaslien jaꞌal, incheꞌl rucꞌaslien ri Cristo. Jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ojreꞌ ri kaniman chic.
EPH 4:16 Jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin, rumareꞌ cꞌo kachukꞌaꞌ. Can incheꞌl nuꞌon ru-cuerpo jun vinak, antok nojiel otz cꞌo, can cꞌo ruchukꞌaꞌ. Quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, antok joꞌc jun kabꞌanun konojiel y nakaꞌan ri samaj ri yoꞌn chika chikajunal, chi quireꞌ nakatola-kiꞌ, can niqꞌuiy ri kacꞌaslien choch ri Dios y cꞌo amor kiqꞌuin.
EPH 4:17 Pa rubꞌeꞌ ri Ajaf niꞌej chiva chi man chic tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic vinak ri man israelitas ta; ruma ijejeꞌ joꞌc itziel tak kax cꞌo pa quijaluon y jareꞌ ncaꞌquiꞌan; y reꞌ man jun otz nucꞌam-pa chica.
EPH 4:18 Ijejeꞌ pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve ri quinoꞌj. Can kꞌalaj chi man cataꞌn ta roch ri Dios ruma cof rubꞌanun ri cánima. Rumareꞌ ri cꞌaslien ri nipa riqꞌuin ri Dios manak quiqꞌuin.
EPH 4:19 Man chic niquinaꞌ ta chi cꞌo qui-pecados; rumareꞌ riqꞌuin nojiel cánima niquiꞌan itziel tak kax ri can nuyaꞌ qꞌuix. Can nicꞌat ri cánima ruma nicajoꞌ niquiꞌan nojiel itziel kax.
EPH 4:20 Pero ixreꞌ ivataꞌn chi ri Cristo man quireꞌ ta xucꞌut can,
EPH 4:21 vi xa ketzij chi xivaxaj ri ruchꞌabꞌal jajaꞌ y vi xa ketzij chi xixtijox riqꞌuin ri ketzij ri cꞌo riqꞌuin.
EPH 4:22 Rumareꞌ, tiyaꞌ can ri itziel cꞌaslien ri xivucꞌuaj naꞌay, antok cꞌa majaꞌ ticꞌaxtaj ri icꞌaslien y cꞌa ix-bꞌanun engañar cuma ri itziel tak kax ri xirayij.
EPH 4:23 Can nicꞌatzin chi nicꞌaxtaj nojiel ri ntiꞌan pensar.
EPH 4:24 Tivucꞌuaj ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chiva, ri incheꞌl rucꞌaslien jajaꞌ; jun cꞌaslien ri ketzij chi choj y sak.
EPH 4:25 Rumareꞌ tiyaꞌ can ri tzꞌakoj tak tzij, y joꞌc ri ketzij tiꞌej antok nquixchꞌoꞌ. Ruma konojiel joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo.
EPH 4:26 Antok nipa ivoyoval, man tiꞌan pecar-iviꞌ. Y man tiyaꞌ lugar chi cꞌa cꞌo ri ivoyoval antok nika-ka ri kꞌij.
EPH 4:27 Ni man tiyaꞌ lugar chi nquixtzak pa rukꞌaꞌ ri diablo.
EPH 4:28 Xa cꞌo jun chivach ri xaꞌruꞌon alakꞌ antok majaꞌ tunimaj ri Ajaf, man talakꞌ chic. Vacame tucusaj ri rukꞌaꞌ chi nuꞌon jun samaj otz, chi quireꞌ nitiquir jeꞌ ncaꞌrutoꞌ ri manak-oc cꞌo quiqꞌuin.
EPH 4:29 Man tiꞌej itziel tak tzij. Joꞌc ri otz tiꞌej, chi quireꞌ ri tzij reꞌ nuꞌon chica ri ncaꞌcꞌaxan ivichin chi ncaꞌqꞌuiy chupan ri quicꞌaslien, y chi cꞌo bendición nucꞌam-pa chica.
EPH 4:30 Man tiyaꞌ bꞌis cha ri Espíritu Santo richin ri Dios. Jajaꞌ cꞌo riqꞌuin ivánima, y jajaꞌ ri sello chi xquixcolotaj choch ri pecado xa jun tiempo chupan ri kꞌij antok ri Jesucristo xtipa chi nquixalruma-ka.
EPH 4:31 Man itziel tinaꞌ cha jun chic. Man ticꞌujie-ka ri ayoval riqꞌuin ivánima, ni man quiꞌan ri man otz ta ruma cꞌo ivoyoval. Man quixsiqꞌuin nquixchꞌoꞌ ruma ivoyoval. Man jun itziel tzij tiꞌej chica nicꞌaj chic y man chic tiꞌan ri itziel tak kax.
EPH 4:32 Can joꞌc ri otz tibꞌanaꞌ chibꞌil-iviꞌ, tijoyovaj quivach ri nicꞌaj chic y tibꞌanaꞌ perdonar-iviꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xuꞌon ri Dios, jajaꞌ xuꞌon perdonar ri ka-pecados ruma ri Cristo.
EPH 5:1 Rumareꞌ, ixreꞌ ri ix ralcꞌual ri Dios y altíra nquixrajoꞌ, tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon jajaꞌ.
EPH 5:2 Can quiꞌivajoꞌ quinojiel, incheꞌl xojrajoꞌ ri Cristo; jajaꞌ xuyaꞌ rutzij chi xcon kuma ojreꞌ. Xꞌan cha incheꞌl niꞌan chica ri chicop y ri nicꞌaj chic kax ri ncaꞌyoꞌx choch ri Dios. Y ri Dios can xka choch chi quireꞌ xuꞌon ri Cristo. Can incheꞌl jun jubꞌul akꞌuon xbꞌaka choch ri Dios.
EPH 5:3 Ixreꞌ can ix richin chic ri Cristo, rumareꞌ ixreꞌ chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ man ticanuj-iviꞌ chi ntiꞌan pecado. Ni man tiꞌan nicꞌaj chic itziel tak kax. Man tirayij-apa ri cꞌo riqꞌuin jun chic, ruma nojiel reꞌ man otz ta ni xa ta ntiꞌej ixreꞌ, ruma ix ralcꞌual chic ri Dios.
EPH 5:4 Man tibꞌilaꞌ tzij man otz ta, ruma xa nucꞌam-pa qꞌuix. Man tibꞌilaꞌ tzij ri man ibꞌanun ta pensar otz. Man tibꞌilaꞌ tzij ri man jun ncaꞌcꞌatzin-ve. Nojiel reꞌ man otz ta. Ri más otz ntiꞌan ja chi tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
EPH 5:5 Ixreꞌ ivataꞌn chic chi ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, o ri ncaꞌbꞌano ri nicꞌaj chic itziel tak kax, o ri niꞌa cánima chirij ri cꞌo riqꞌuin jun chic, can junan riqꞌuin chi niquiyaꞌ quikꞌij ri ídolos, quinojiel ijejeꞌ manak qui-herencia pa ru-reino ri Cristo y ri Dios.
EPH 5:6 Pero ixreꞌ man quixꞌan engañar cuma ri ncaꞌeꞌn ri tzij ri man jun rakalien. Ruma ri niquiꞌan ri pecado reꞌ, xtika pa quiveꞌ ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios ruma man niquinimaj ta.
EPH 5:7 Rumareꞌ ixreꞌ man quixuoc cachꞌil ri ncaꞌbꞌano quireꞌ.
EPH 5:8 Ruma chupan ri tiempo rubꞌanun-pa, ixcꞌo chupan ri kꞌakuꞌn, pero vacame ixcꞌo chupan ri luz ruma ri Ajaf. Rumareꞌ tivucꞌuaj cꞌa ri cꞌaslien richin sakil.
EPH 5:9 Ruma xa ntiyaꞌ chi ja ri Espíritu Santo nucꞌuan ivichin chupan ri icꞌaslien, can nuꞌon chiva ixreꞌ chi ntiꞌan ri otz, ri choj y ri ketzij.
EPH 5:10 Can xtivatamaj chi ja cꞌaslien reꞌ ri nika choch ri Ajaf.
EPH 5:11 Ixreꞌ man cꞌa quixuoc cachꞌil ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax richin ri kꞌakuꞌn, ruma nojiel reꞌ man jun otz nucꞌam-pa. Pa rucꞌaxiel chi nquixuoc incheꞌl ijejeꞌ, xa quiꞌchꞌolij.
EPH 5:12 Ruma ri ncaꞌquiꞌan pan aval, hasta joꞌc chi nitzijos nuyaꞌ qꞌuix.
EPH 5:13 Pero antok nojiel ri kax itziel ri ncaꞌquiꞌan nikꞌalajin-pa ruma ri sakil, nitzꞌiet chi man otz ta quibꞌanun-pa, ruma ri sakil nikꞌalajin-pa nojiel kax.
EPH 5:14 Rumareꞌ cꞌo jun tzij ri nuꞌej: Cacꞌastaj cꞌa atreꞌ ri ncavar; catiel cꞌa pa chiquicajol ri incheꞌl i-quiminak. Man cacꞌujieꞌ pa kꞌakuꞌn, y ri Cristo can xtuyaꞌ pa sakil ri acꞌaslien. Quireꞌ nuꞌej ri tzij reꞌ.
EPH 5:15 Tibꞌanaꞌ cꞌa cuenta ri icꞌaslien. Man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man jun quinoꞌj. Ixreꞌ tibꞌanaꞌ incheꞌl ri cꞌo quinoꞌj.
EPH 5:16 Man tiyaꞌ lugar chi choj quireꞌ nakꞌax ri tiempo, ruma ri kꞌij ri ojcꞌo vacame xa itziel.
EPH 5:17 Rumareꞌ man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man jun otz niquiꞌan pensar. Xa nicꞌatzin chi ntivatamaj ri chica nrajoꞌ ri Ajaf.
EPH 5:18 Man quixkꞌabꞌar, ruma ruyuon itziel tak kax nucꞌam-pa chiva. Ri más otz ntiꞌan, ja chi ntiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi nunojsaj ri ivánima.
EPH 5:19 Quiꞌibꞌixaj salmos, himnos, y nicꞌaj chic bꞌix ri ncaꞌlax riqꞌuin ivánima ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin. Can quixbꞌixan cꞌa riqꞌuin nojiel ivánima y tiyaꞌ rukꞌij ri Ajaf.
EPH 5:20 Can siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo ruma nojiel.
EPH 5:21 Can tiyaꞌ itzij chi nquixniman chibꞌil-iviꞌ, ruma ivataꞌn chi ri Dios jareꞌ ri nika choch chi ntiꞌan.
EPH 5:22 Ixreꞌ ixokiꞌ, quixniman chica ri ivachajil, can incheꞌl cha ri Dios.
EPH 5:23 Ruma ri ivachajil jareꞌ ri jolomaj pan iveꞌ ixreꞌ. Can incheꞌl rubꞌanun ri Cristo, jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ri kaniman jajaꞌ ri oj ru-iglesia. Y jajaꞌ ri nicalo kichin ojreꞌ ri oj ru-cuerpo.
EPH 5:24 Y incheꞌl ri iglesia niniman cha ri Cristo, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ ixokiꞌ; can quixniman chica ri ivachajil riqꞌuin nojiel.
EPH 5:25 Y ixreꞌ achiꞌaꞌ, quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil, incheꞌl ri Cristo xojrajoꞌ ojreꞌ ri ru-iglesia y xujach-riꞌ chi xcon kuma ojreꞌ.
EPH 5:26 Quireꞌ xuꞌon ri Cristo chi xuꞌon sak chika. Y chi xuꞌon sak cha ri kacꞌaslien, jajaꞌ xucusaj ri yaꞌ y ri ruchꞌabꞌal.
EPH 5:27 Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi ojreꞌ ri iglesia can jaꞌal ta ri kacꞌaslien antok xkuruꞌon recibir chicaj. Y man nrajoꞌ ta chi tzꞌil kacꞌaslien, jajaꞌ nrajoꞌ chi sak nkubꞌaka riqꞌuin. Incheꞌl jun tziak sak, y man kꞌut ta.
EPH 5:28 Y can incheꞌl nkojrajoꞌ ri Cristo, can quireꞌ jeꞌ nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ achiꞌaꞌ quiqꞌuin ri ivaxjayil. Can quiꞌivajoꞌ cꞌa ri ivaxjayil incheꞌl ntivajoꞌ ri i-cuerpo. Ruma ri can nrajoꞌ ri raxjayil, can nrajo-riꞌ jajaꞌ mismo.
EPH 5:29 Ruma man jun itziel nutzꞌat-ka-riꞌ ruyuon. Konojiel nakaꞌan cuenta-kiꞌ y otz nikilij-kiꞌ. Y quireꞌ cꞌa tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri ivaxjayil. Incheꞌl nuꞌon ri Cristo kiqꞌuin ojreꞌ ri oj ru-iglesia,
EPH 5:30 ruma ojreꞌ can oj rukꞌaꞌ, oj rakan ri ru-cuerpo, y oj rutiojil y rubꞌakil jajaꞌ.
EPH 5:31 Y quireꞌ jeꞌ ri ache riqꞌuin ri raxjayil. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Rumareꞌ ri ache xcaꞌruyaꞌ can ri rutie-rutataꞌ y xtiquicꞌan-quiꞌ riqꞌuin ri raxjayil, y ri icaꞌyeꞌ xa joꞌc jun xtiquiꞌan. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
EPH 5:32 Ri niꞌej, man eꞌn ta ojier can tiempo y altíra rakalien. Pero vacame inreꞌ niꞌej reꞌ chiva. Y reꞌ can chirij ri Cristo y chikij ojreꞌ ri kaniman chic ri Cristo ri niꞌeꞌx iglesia chika.
EPH 5:33 Y niꞌej chic jun bꞌay chiva chiꞌijunal ixreꞌ achiꞌaꞌ, chi quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil incheꞌl ntivajo-ka-iviꞌ ixreꞌ. Y ri ixok can tubꞌanaꞌ respetar ri rachajil.
EPH 6:1 Y ixreꞌ acꞌolaꞌ ri iniman chic ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, quixniman chica ri itie-itataꞌ, ruma quireꞌ otz chi ntiꞌan.
EPH 6:2 Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Caꞌbꞌanaꞌ respetar ri atie-atataꞌ. Jareꞌ ri naꞌay mandamiento chupan ri ley ri bꞌanun prometer chi cꞌo xtiyoꞌx chica ri ncaꞌbꞌano quireꞌ,
EPH 6:3 chi quireꞌ otz ncacꞌujieꞌ y qꞌuiy junaꞌ xcacꞌasieꞌ choch-ulief. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
EPH 6:4 Y ixreꞌ tataꞌj, man takꞌax ruveꞌ ri castigo ri ntiyaꞌ chica ri ivalcꞌual, ruma xa xtipa quiyoval chiva. Xa quiꞌiqꞌuiytisaj cꞌa riqꞌuin ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf, y antok nicꞌatzin, quiꞌbꞌanaꞌ castigar.
EPH 6:5 Y ixreꞌ esclavos, quixniman chica ri ivajaf. Riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri samaj ri niquiꞌej chiva y tixiꞌij-iviꞌ chiquivach; incheꞌl xa ja ri rusamaj ri Cristo ntiꞌan.
EPH 6:6 Man tiꞌan chi joꞌc nquixsamaj antok icꞌo-apa ri ivajaf iviqꞌuin, richin ntivajoꞌ nquixtzꞌiet chi ix otz chi esclavos. Ixreꞌ ix ru-siervos ri Cristo, y rumareꞌ nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf, ruma jareꞌ ri nrajoꞌ ri Dios.
EPH 6:7 Can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ rusamaj ri ivajaf. Incheꞌl xa rusamaj ri Ajaf Jesucristo ri ntiꞌan y xa man richin ta ri ivajaf.
EPH 6:8 Ixreꞌ ivataꞌn chi ri Ajaf xtuyaꞌ rucꞌaxiel chiva chiꞌijunal ruma ja ri otz ri ntiꞌan, xa ix esclavo o xa ix libre.
EPH 6:9 Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ ajaf, otz tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri iv-esclavos y man jun kax itziel tiꞌej o tiꞌan chica chi nquiꞌxiꞌij. Man timastaj chi cꞌo jun Ivajaf chicaj, y jajaꞌ can Cajaf jeꞌ ijejeꞌ. Y jajaꞌ junan nuꞌon chica quinojiel.
EPH 6:10 Y pa ruqꞌuisbꞌal nivajoꞌ niꞌej-el chiva hermanos, chi ticꞌujieꞌ más ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Ajaf, ruma riqꞌuin jajaꞌ nem ri poder cꞌo.
EPH 6:11 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado. Jajaꞌ cꞌo ri chica ncaꞌrucusaj chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ, ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva. Y quireꞌ tibꞌanaꞌ chi quireꞌ man nquixtzak ta pa rukꞌaꞌ ri diablo, ruma jajaꞌ jaꞌal rataꞌn nuꞌon maña.
EPH 6:12 Ruma ojreꞌ man quiqꞌuin ta vinak nakaꞌan-ve ayoval, xa quiqꞌuin qui-jefes ri itzal tak espíritus, xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ, xa quiqꞌuin ri espíritus ri i-cꞌuayuon quichin ri vinak ri man quiniman ta ri Dios y kꞌakuꞌn rubꞌanun quicꞌaslien, y xa quiqꞌuin ri itzal tak espíritus ri icꞌo chupan ri cakꞌiekꞌ.
EPH 6:13 Rumareꞌ niꞌej chiva chi ticusaj nojiel ri ruyoꞌn ri Dios chiva chi ntiꞌan defender-iviꞌ; chi quireꞌ can nquixtiquir nticochꞌ antok nipa ri itziel kax chivij. Y antok ikꞌasan chic ri qꞌuiy sufrimientos, xa cof quixpiꞌieꞌ.
EPH 6:14 Rumareꞌ cof cꞌa quixpiꞌieꞌ, tiximaꞌ jaꞌal ri ipan riqꞌuin ri ketzij. Tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado, jajaꞌ nuxim otz rupan cha jun chꞌichꞌ incheꞌl cincho antok niꞌa pa guerra. Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun chꞌichꞌ choch rucꞌuꞌx, chi nuꞌon defender-riꞌ choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi ntiꞌan defender-iviꞌ choch ri diablo, ja ri choj cꞌaslien ticusaj.
EPH 6:15 Ri soldado can otz jeꞌ ruxajabꞌ nucusaj chi nutoꞌ ri rakan antok niꞌa pa guerra. Y ixreꞌ ja ri evangelio ri nuyaꞌ paz ticusaj chi ntiꞌan defender-iviꞌ.
EPH 6:16 Y ri soldado jeꞌ nucusaj jun escudo ri bꞌanun cha chꞌichꞌ ri choj cha nuꞌon-ve defender-riꞌ chiquivach ri flechas ri quicꞌuan kꞌakꞌ. Y ixreꞌ siempre ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, chi quireꞌ ri itziel man jun chica xtitiquir xtuꞌon chiva.
EPH 6:17 Ri soldado nuyaꞌ jeꞌ jun casco pa rujaluon chi nuꞌon defender ri rujaluon choch ri enemigo. Y ixreꞌ chi manak kax nuꞌon ri diablo chiva, tinimaj chi ya xixcolotaj. Ri soldado nucꞌuaj ru-espada chi niyovar riqꞌuin ri enemigo. Y ixreꞌ chi quireꞌ ntiꞌan cha ri diablo, ticusaj ri nuyaꞌ chiva ri Espíritu Santo, y reꞌ ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
EPH 6:18 Y siempre tibꞌanaꞌ orar. Y antok ixreꞌ ntiꞌan orar, tiyaꞌ lugar cha ri Espíritu Santo chi nuyaꞌ riqꞌuin ivánima ri chica nicꞌatzin ntiꞌej chupan ri oración y ri chica nticꞌutuj cha ri Dios. Man timalij ri oración, xa can titijaꞌ ikꞌij chi siempre ntiꞌan orar. Y riqꞌuin nojiel ivánima ticꞌutuj cha ri Dios pa qui-cuenta quinojiel ri santos hermanos.
EPH 6:19 Y tibꞌanaꞌ jeꞌ orar pa nu-cuenta inreꞌ; chi ri Dios xtuyaꞌ chꞌabꞌal pa nuchiꞌ chi antok xtintzijuoj ri evangelio ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo, man nixiꞌij ta viꞌ.
EPH 6:20 Ri Dios xiruchaꞌ y xirutak chi nitzijuoj ri evangelio. Jareꞌ ri nusamaj, mesque vacame in-tzꞌamuon cha cadena (yariena) pa cárcel. Ticꞌutuj cha ri Dios chi quireꞌ man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal; y chi otz ri niꞌej.
EPH 6:21 Y chi ntivatamaj jeꞌ ixreꞌ ri chica nubꞌanun, nitak-el iviqꞌuin ri hermano Tíquico. Jajaꞌ jun hermano ri altíra nivajoꞌ y siempre nuꞌon rusamaj ri Ajaf. Jajaꞌ xtiꞌruꞌej nojiel chiva.
EPH 6:22 Rumareꞌ nitak-el iviqꞌuin chi ntinaꞌiej ri chica kabꞌanun ojreꞌ vaveꞌ y chi nquixruꞌon consolar.
EPH 6:23 Ja ri paz ri nipa riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima chiꞌixvonojiel ixreꞌ hermanos; xtiꞌan ta chiva ruma ri Dios y ri Jesucristo chi ticꞌujieꞌ cꞌa siempre ri cukbꞌal cꞌuꞌx iviqꞌuin, chi quireꞌ más xtivajo-iviꞌ.
EPH 6:24 Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel ixreꞌ ri ketzij ntivajoꞌ ri Kajaf Jesucristo. Amén.
PHI 1:1 Inreꞌ Pablo y ri hermano Timoteo oj ru-siervos ri Jesucristo. Nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo pa tanamet Filipos ri joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, y chiva jeꞌ ixreꞌ ancianos richin ri iglesia y chiva ixreꞌ diáconos.
PHI 1:2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
PHI 1:3 Antok nquixnataj chuva, niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma.
PHI 1:4 Y siempre antok inreꞌ niꞌan orar, can nquiquicuot riqꞌuin nojiel vánima nicꞌutuj cha ri Dios pan i-cuenta.
PHI 1:5 Ruma nalka panoꞌ chi xojsamaj junan chi xkatzijuoj ri evangelio, desde ri naꞌay kꞌij hasta cꞌa vacame.
PHI 1:6 Ri Dios xutzꞌom jun utzulaj samaj riqꞌuin ivánima. Y inreꞌ vataꞌn chi jajaꞌ can xtuqꞌuis y man xtuyaꞌ ta can rubꞌanic ri samaj reꞌ, hasta cꞌa xtalka-na ri kꞌij chi xtipa chic ri Jesucristo.
PHI 1:7 Can rucꞌamun chi quireꞌ ninaꞌ chivij, ruma can ibꞌanun favor chuva vaveꞌ pa cárcel, can xinitoꞌ chi xinꞌan defender ri evangelio y chi xinꞌej chi ketzij. Can junan ruyoꞌn ri favor ri Dios chika y can ixcꞌo riqꞌuin vánima.
PHI 1:8 Can rataꞌn ri Dios chi altíra nquixvajoꞌ chiꞌixvonojiel, can incheꞌl nkojrajoꞌ ri Jesucristo.
PHI 1:9 Can nicꞌutuj antok niꞌan orar, chi tivajo-iviꞌ más y más, y cꞌo ta más ri xtivatamaj y chi ticꞌujieꞌ más inoꞌj.
PHI 1:10 Jareꞌ ri nicꞌutuj cha ri Dios, ruma nivajoꞌ chi ntitzꞌat jaꞌal ri chica más otz ntiꞌan. Chi quireꞌ ixreꞌ siempre ntivucꞌuaj jun cꞌaslien sak y man jun ta itziel kax nilitaj pan icꞌaslien ri kꞌij antok xtipa chic ri Cristo.
PHI 1:11 Y ri Jesucristo can xquixrutoꞌ, chi quireꞌ xtivucꞌuaj jun choj cꞌaslien y niqꞌuiy otz ri icꞌaslien. Y rumareꞌ ri Dios tiyoꞌx rukꞌij y tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ.
PHI 1:12 Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ ntinaꞌiej chi riqꞌuin ri nukꞌasan, man paꞌl ta chi nitzijos ri evangelio. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa más bꞌanak rutzijoxic.
PHI 1:13 Quinojiel ri icꞌo pa cuartel caxan chic, y cataꞌn chic jeꞌ chi incꞌo pa cárcel ruma nitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo. Y quinojiel ri vinak caxan jeꞌ.
PHI 1:14 Rumareꞌ jubꞌaꞌ ma quinojiel ri hermanos xcꞌujieꞌ más quichukꞌaꞌ chi niquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak; ruma xquitzꞌat chi ri Dios cꞌo viqꞌuin mesque in priexa y man nixiꞌij ta viꞌ nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal vaveꞌ pa cárcel. Rumareꞌ ijejeꞌ xqꞌuis-el ri xibꞌinreꞌl chiquij y más xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri rusamaj ri Ajaf.
PHI 1:15 Y icꞌo nicꞌaj xa itziel nquinquitzꞌat; ijejeꞌ niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo pero xa richin chi nicajoꞌ ncaꞌtzꞌiet chi ijejeꞌ más ncaꞌcovin niquiꞌan ri samaj. Pero icꞌo hermanos ri can riqꞌuin sak cánima niquiꞌan ri samaj.
PHI 1:16 Quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato vichin niquitzijuoj rubꞌeꞌ ri Cristo, pero joꞌc chi niquicꞌut-quiꞌ chi ncaꞌcovin más chinoch inreꞌ chi niquiꞌan ri samaj; ijejeꞌ xa man sak ta ri cánima. Xa nicajoꞌ chi inreꞌ nikꞌaxo ta ka vánima vaveꞌ pa cárcel.
PHI 1:17 Pero ri nicꞌaj chic can riqꞌuin nojiel cánima niquiꞌan ri samaj ruma nquincajoꞌ, can nquinquitoꞌ, ruma cataꞌn chi ri Dios can in-ruyoꞌn vaveꞌ chi niꞌan defender ri evangelio.
PHI 1:18 Chinoch inreꞌ, ri más nicꞌatzin ja chi nitzijos rubꞌeꞌ ri Cristo; y man nicꞌatzin ta ninaꞌiej xa caꞌyeꞌ quipalaj ri ncaꞌtzijuon. Pero xa ja ri rubꞌeꞌ ri Cristo ri nitzijos, inreꞌ can niquicuot ri vánima, y xtuꞌon chuva chi más xquiquicuot.
PHI 1:19 Inreꞌ vataꞌn chi ruma ntiꞌan orar pa nu-cuenta, y nquirutoꞌ jeꞌ ri Espíritu Santo ri patanak riqꞌuin ri Jesucristo, chi xquiniel-el pa cárcel.
PHI 1:20 Can nirayij niyaꞌ rukꞌij ri Cristo, incheꞌl ri nubꞌanun-pa. Y cukul nucꞌuꞌx chi man nquiyoꞌx ta pa qꞌuix, y chi man xtinxiꞌij ta viꞌ. Can niyaꞌ rukꞌij ri Cristo riqꞌuin ri nucꞌaslien o riqꞌuin ri nucamic.
PHI 1:21 Ruma chinoch inreꞌ, xa cꞌa nquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ja ri rusamaj ri Cristo ri niꞌan. Y xa nquicon-el, cꞌo xtinchꞌec.
PHI 1:22 Xa xquicꞌasieꞌ más choch-ulief, ri samaj ri xtinꞌan, xtiꞌin más. Y rumareꞌ inreꞌ vor chica nichaꞌ, xa nivajoꞌ nquicꞌasieꞌ más choch-ulief o xa más otz nquicon.
PHI 1:23 Man nivil ta ri chica niꞌan, ruma pa nicꞌaj incꞌo-ve. Inreꞌ nirayij niyaꞌ can ri roch-ulief chi quireꞌ nquibꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, ruma chila chicaj riqꞌuin jajaꞌ más jaꞌal.
PHI 1:24 Pero vataꞌn jeꞌ chi ivuma ixreꞌ, más nicꞌatzin chi cꞌa nquicꞌujieꞌ choch-ulief.
PHI 1:25 Y rumareꞌ cukul nucꞌuꞌx chi cꞌa majaꞌ xquiniel-el vaveꞌ choch-ulief, xa cꞌa xquicꞌujieꞌ iviqꞌuin chi niqꞌuiy más icꞌaslien choch ri Dios y nquixquicuot ixvonojiel ixreꞌ ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ.
PHI 1:26 Y chi quireꞌ, ixreꞌ xtiyaꞌ rukꞌij ri Jesucristo antok xquinitzꞌat chi xquinalka chic jun bꞌay iviqꞌuin.
PHI 1:27 Vacame cꞌa, ri otz ntiꞌan ixreꞌ ja chi tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz ruma iniman chic ri ru-evangelio ri Cristo. Xa xquinalka iviqꞌuin, quireꞌ ta xtalvilaꞌ ri icꞌaslien, y xa man xquinalka ta, xtinvaꞌxaj ta chivij chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo, chi junan ta ivánima ibꞌanun, man ta iyoꞌn lugar cha nojiel ri man ketzij ta, can ta itijuon ikꞌij chi itzijuon ri evangelio,
PHI 1:28 y man tixiꞌij-iviꞌ jeꞌ chiquivach ri itziel ncaꞌtzꞌato ivichin. Ruma riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ijejeꞌ xa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve, y chi ixreꞌ ya xixcolotaj. Y ja ri Dios ri xtibꞌano nojiel reꞌ.
PHI 1:29 Ruma ixreꞌ man joꞌc ta yoꞌn chiva chi ntinimaj ri Cristo, xa yoꞌn jeꞌ chiva chi ntiꞌan sufrir ruma ri rubꞌeꞌ jajaꞌ.
PHI 1:30 Ixreꞌ can ikꞌasan qꞌuiy sufrimientos incheꞌl ri itzꞌatuon ri nukꞌasan-pa inreꞌ ruma rubꞌeꞌ ri Cristo. Y vacame ntivaxaj chi cꞌa cꞌo ri sufrimientos ri nikꞌasaj.
PHI 2:1 Ri Cristo nquixruꞌon consolar, nuyaꞌ amor chicajol ruma iniman, y ri Ru-Espíritu cꞌo iviqꞌuin y joꞌc jun ivánima rubꞌanun chiva, y riqꞌuin nojiel ivánima ntivajo-iviꞌ y ntijoyovaj ivach chibꞌil-iviꞌ;
PHI 2:2 rumareꞌ niꞌej chiva chi junan ivánima tibꞌanaꞌ y siempre tivajo-iviꞌ. Nojiel ri ntiꞌan, riqꞌuin junan ivánima tibꞌanaꞌ. Xa quireꞌ xtiꞌan, inreꞌ can xquiquicuot más ivuma ixreꞌ.
PHI 2:3 Nojiel ri ntiꞌan, man tiꞌan ruma ntivajoꞌ chi cꞌo otz nucꞌam-pa joꞌc chiva ixreꞌ, o ruma ntivajoꞌ chi niꞌan nem chiva. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa coꞌl-oc tibꞌanaꞌ chiquivach ri nicꞌaj chic.
PHI 2:4 Man joꞌc ta ri nika chivach ixreꞌ ri ntiꞌan pensar, xa tibꞌanaꞌ jeꞌ pensar ri nika chiquivach ri nicꞌaj chic.
PHI 2:5 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl ri xuꞌon ri Cristo Jesús.
PHI 2:6 Jajaꞌ can Dios-ve, pero man xuꞌon ta chi cꞌo rukꞌij antok xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief.
PHI 2:7 Xuyaꞌ can ri rukꞌij y xalꞌalax-ka choch-ulief. Can xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ; xuꞌon incheꞌl jun esclavo.
PHI 2:8 Jajaꞌ xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ y coꞌl xuꞌon. Can xunimaj y xuꞌon nojiel ri xuꞌej ri Dios cha; quireꞌ xuꞌon hasta cꞌa xquimisas, y choch jun cruz xquimisas-ve.
PHI 2:9 Y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi cꞌo rukꞌij chila chicaj y xuoc Namalaj Ajaf paroꞌ nojiel. Y xuyaꞌ jun rubꞌeꞌ ri más nem chiquivach quinojiel bꞌiꞌaj.
PHI 2:10 Chi quireꞌ pa rubꞌeꞌ ri Jesús, quinojiel caꞌxuquieꞌ ri icꞌo chicaj, ri icꞌo choch-ulief y ri icꞌo chuxieꞌ ka ri ulief.
PHI 2:11 Y quinojiel tiquiꞌej chi ri Jesucristo jareꞌ ri Ajaf, chi quireꞌ niquiyaꞌ rukꞌij ri Katataꞌ Dios.
PHI 2:12 Rumareꞌ, ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva chi siempre quixniman incheꞌl ibꞌanun-pa antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin. Tibꞌanaꞌ más vacame, mesque man incꞌo ta iviqꞌuin. Ixreꞌ ya xixcolotaj, rumareꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ y tixiꞌij-iviꞌ chi ntiꞌan pecado.
PHI 2:13 Ri Dios nisamaj riqꞌuin ivánima, y jajaꞌ nuꞌon chiva chi ntirayij ntiꞌan ri nika choch jajaꞌ. Y nuyaꞌ jeꞌ ivuchukꞌaꞌ chi nquixtiquir ntiꞌan ri nrajoꞌ.
PHI 2:14 Y nojiel ri ntiꞌan, can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ. Man caꞌyeꞌ ta icꞌuꞌx, ni man tiꞌan ayoval.
PHI 2:15 Can tikꞌalajin chi otz ri icꞌaslien y man jun itziel kax tilitaj chivij. Can tikꞌalajin chi ix ralcꞌual ri Dios y man jun itziel kax pan icꞌaslien, mesque ixcꞌo choch-ulief chiquicajol ri vinak ri man choj ta quicꞌaslien, ri i-sachnak riqꞌuin ri quinoꞌj. Pero ixreꞌ ntiyaꞌ ri luz chica ri vinak reꞌ.
PHI 2:16 Can ntitzijuoj ri chꞌabꞌal richin cꞌaslien chica, chi quireꞌ ri vánima can xtiquicuot ivuma ixreꞌ chupan ri kꞌij antok xtipa chic ri Cristo, ruma xtikꞌalajin chi cꞌo xcꞌatzin ri samaj ri xinꞌan iviqꞌuin.
PHI 2:17 Can niꞌan sufrir ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nitzijuoj, pero ixreꞌ can xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ixreꞌ can xijach ri icꞌaslien cha ri Dios y rumareꞌ inreꞌ nquiquicuot. Y mesque nquiquimisas ta, inreꞌ can nquiquicuot junan iviqꞌuin.
PHI 2:18 Y quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ, can quixquicuot viqꞌuin.
PHI 2:19 Xa quireꞌ nrajoꞌ ri Ajaf Jesús, ri hermano Timoteo xtiꞌka iviqꞌuin. Xtintak-el chaꞌnin chi nraꞌxaj-pa ri chica ibꞌanun. Y quireꞌ xquiquicuot inreꞌ.
PHI 2:20 Y man jun chic cꞌo viqꞌuin ri junan ta ránima viqꞌuin, incheꞌl ri Timoteo, rumareꞌ jajaꞌ nrajoꞌ nunaꞌiej ri chica ibꞌanun, y mareꞌ altíra nquixrucꞌuxlaj.
PHI 2:21 Ri nicꞌaj chic ri icꞌo viqꞌuin, joꞌc ri nika chiquivach ijejeꞌ ri niquiꞌan pensar, y man niquiꞌan ta pensar ri chica nicꞌatzin pa rusamaj ri Jesucristo.
PHI 2:22 Pero ri hermano Timoteo can otz rucꞌaslien. Ivataꞌn chi jajaꞌ incheꞌl valcꞌual rubꞌanun, ruma samajnak viqꞌuin chi nakatzijuoj ri evangelio.
PHI 2:23 Inreꞌ nivajoꞌ nitak-el ri Timoteo iviqꞌuin, pero cꞌa nivaꞌxaj-na ri chica xtiquiꞌej ri achiꞌaꞌ ri ncaꞌbꞌano juzgar vichin, xa nquilasas-el o manak.
PHI 2:24 Y cukul nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf, chi jajaꞌ xtuꞌon chuva inreꞌ chi chaꞌnin xquitiquir xquibꞌaka iviqꞌuin.
PHI 2:25 Pero vacame xinꞌan pensar chi ri hermano Epafrodito nitak yan el iviqꞌuin; ixreꞌ xitak-pa jajaꞌ viqꞌuin chi xirutoꞌ riqꞌuin ri xcꞌatzin chuva. Can kachꞌil cꞌa kiꞌ y junan katijuon kakꞌij riqꞌuin pa rusamaj ri Dios.
PHI 2:26 Ri Epafrodito ya nrajoꞌ nquixrutzꞌat y altíra nibꞌisuon, ruma rataꞌn chi ixreꞌ xivaxaj chi xyavaj.
PHI 2:27 Y can ketzij chi jajaꞌ altíra xyavaj y jubꞌaꞌ ma xcon. Pero ri Dios xujoyovaj roch y xujoyovaj jeꞌ noch inreꞌ. Ruma xa ta xcon ri Epafrodito, xpa ta chic jun bꞌis riqꞌuin vánima, ruma ya nquibꞌisuon.
PHI 2:28 Rumareꞌ nivajoꞌ chi ya nitak-el iviqꞌuin, chi niquicuot ri ivánima antok xtitzꞌat. Y antok cꞌo chic iviqꞌuin, inreꞌ man chic xquibꞌisuon ta más.
PHI 2:29 Antok xtibꞌaka iviqꞌuin, can quixquicuot y riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ recibir, ruma junan iniman ri Ajaf riqꞌuin. Can tiyaꞌ quikꞌij ri hermanos ri i-incheꞌl jajaꞌ.
PHI 2:30 Ruma ri hermano Epafrodito jubꞌaꞌ ma xcon ruma rusamaj ri Cristo. Ixreꞌ xitak-pa jajaꞌ pan icꞌaxiel chi xirutoꞌ, y jajaꞌ jubꞌaꞌ ma xcon ruma xuꞌon ri samaj.
PHI 3:1 Hermanos, vacame niꞌej chiva chi tiquicuot ri ivánima riqꞌuin ri Ajaf. Chinoch inreꞌ, nak kax ninaꞌ chi nitzꞌibꞌaj chic el chiva jun bꞌay ri ya nuꞌeꞌn chiva, ruma can nicꞌatzin.
PHI 3:2 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chiquivach ri vinak ri niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri itziel tak tzꞌeꞌ, ruma niquiꞌej chi i-rusamajiel ri Dios y xa ja ri itziel tak kax ri niquiꞌan; y niquiꞌej chi nicꞌatzin chi niꞌan ri circuncisión cha jun vinak chi nicolotaj.
PHI 3:3 Pero choch ri Dios, ojreꞌ cꞌa ri bꞌanun ri circuncisión riqꞌuin kánima, ruma cꞌo chic ri Espíritu Santo kiqꞌuin chi nkojrutoꞌ chi nakayaꞌ rukꞌij ri Dios. Y nkojquicuot nakaꞌej chi ya xkanimaj ri Cristo Jesús y man nicꞌatzin ta chi niꞌan ri circuncisión chika chi nkojcolotaj.
PHI 3:4 Xa ta ruma ri otz ri kabꞌanun pa kacꞌaslien, rumareꞌ nkojcolotaj, ja ta inreꞌ ri naꞌay nquicolotaj. Ruma ri nucꞌaslien inreꞌ más otz choch ri quicꞌaslien ri ncaꞌeꞌn chi ncaꞌcolotaj ruma otz quicꞌaslien.
PHI 3:5 Ruma inreꞌ ocho (vakxakiꞌ) kꞌij quinalax antok xꞌan ri circuncisión chuva. Inreꞌ in jun israelita, in rumáma can ri Benjamín. Ri ntie-nataꞌ i-hebreos. Inreꞌ xinuoc jun fariseo, rumareꞌ xintej nukꞌij chi xinꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
PHI 3:6 Can riqꞌuin nojiel vánima xaꞌnꞌan perseguir ri quiniman chic ri Jesucristo ri niꞌeꞌx iglesia chica, xinꞌan chica chi xquiꞌan sufrir, ruma xinꞌan pensar chi quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Inreꞌ can xinnaꞌ chi choj ri nucꞌaslien, ruma xintej nukꞌij chi xinꞌan ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
PHI 3:7 Nojiel reꞌ can i-otz chinoch inreꞌ; pero antok xiꞌka panoꞌ (xinꞌan entender) chi xa man jun ncaꞌcꞌatzin chuva, ja xaꞌnyaꞌ can ruma xinvajoꞌ ri Cristo.
PHI 3:8 Nojiel ri can nuyoꞌn vánima riqꞌuin, ya xinyaꞌ can. Man jun chic quikalien chinoch inreꞌ. Quireꞌ xinꞌan ruma xinvatamaj roch ri Vajaf Jesucristo. Ruma ri Cristo, xinyaꞌ can nojiel, ruma mies chinoch. Quireꞌ xinꞌan ruma nivajoꞌ chi ri Cristo ntuoc Vajaf,
PHI 3:9 y ruma nivajoꞌ chi joꞌc jun niꞌan riqꞌuin jajaꞌ. Nivajoꞌ chi ntiel chi man jun chic nu-pecado choch ri Dios. Ri ru-ley ri Moisés man niyaꞌ ta chic vánima riqꞌuin, ruma vataꞌn chi man nquitiquir ta niꞌan nojiel ri nuꞌej. Can xincukubꞌaꞌ nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo; rumareꞌ ri Dios xuꞌon chuva chi man jun chic nu-pecado choch jajaꞌ. Y quireꞌ nuꞌon chica quinojiel ri niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo.
PHI 3:10 Can nivajoꞌ nivatamaj más roch ri Cristo y nisamaj ri ru-poder ri Dios pa nucꞌaslien, incheꞌl ri poder ri xucusaj antok xucꞌasuoj ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ. Nivajoꞌ niꞌan sufrir ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can incheꞌl xuꞌon sufrir ri Cristo. Nivajoꞌ nicꞌut chi inreꞌ can incheꞌl xicon riqꞌuin ri Cristo choch ri cruz.
PHI 3:11 Can nitej nukꞌij, ruma nivajoꞌ nquicꞌastaj chiquicajol ri quiminakiꞌ y nquibꞌacꞌujieꞌ chicaj riqꞌuin ri Dios.
PHI 3:12 Inreꞌ man niꞌan ta chi ya viluon chic nojiel ri cꞌo riqꞌuin ri Cristo. Ni man niꞌan ta jeꞌ chi can jaꞌal chic ri nucꞌaslien, ruma xa cꞌa ja nitej nukꞌij chi ntuoc vichin nojiel ri cꞌo riqꞌuin ri Cristo Jesús; jareꞌ ri xrajoꞌ chuva antok xirayuoj.
PHI 3:13 Hermanos, inreꞌ man niꞌej ta chi ya xaꞌnvil nojiel ri cꞌo chicaj riqꞌuin ri Cristo, xa nitej nukꞌij chi nivil. Ri niꞌan pensar joꞌc ri ncaꞌpa chinoch-apa y man ncaꞌcꞌatzin ta chic chuva chi niꞌan pensar ri ya xaꞌkꞌax.
PHI 3:14 Can nitej nukꞌij chi nquibꞌaka chupan ri meta, ruma nivajoꞌ nichꞌec ri premio ri nuyaꞌ ri Dios. Y ruma ri Cristo Jesús, ri Dios xirayuoj inreꞌ.
PHI 3:15 Inreꞌ nivajoꞌ chi konojiel ri ketzij kayoꞌn chic kánima riqꞌuin ri Dios quireꞌ ta nakaꞌan pensar. Y xa ixreꞌ man ja ta reꞌ ri ntiꞌan pensar, ri Dios jeꞌ xtuꞌej chiva.
PHI 3:16 Pero chirij ri ruyoꞌn ri Dios chika, can quireꞌ cꞌa nrajoꞌ chi nakaꞌan pa kacꞌaslien y can junan ta nakaꞌan pensar konojiel.
PHI 3:17 Hermanos, tibꞌanaꞌ incheꞌl ri niꞌan inreꞌ; y tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic hermanos chicajol, ri can niquiꞌan jeꞌ incheꞌl niꞌan inreꞌ.
PHI 3:18 Ruma iqꞌuiy ri itziel niquitzꞌat ri Cristo y man niquinimaj ta chi joꞌc riqꞌuin ri rucamic choch ri cruz nkojcolotaj. Y reꞌ qꞌuiy cꞌa mul nuꞌeꞌn chic chiva, y vacame can nquinuokꞌ ninataj chiva.
PHI 3:19 Pa ruqꞌuisbꞌal, ijejeꞌ xa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve. Joꞌc ri vaꞌen ri ninataj chica, y jareꞌ acunak qui-dios. Y niquiꞌan chi i-nimaꞌk tak vinak y man ncaꞌqꞌuix ta ruma ri niquiꞌan, ruma chiquivach ijejeꞌ can otz ri niquiꞌan. Can bꞌanak cánima chirij ri kax ri cꞌo vaveꞌ choch-ulief.
PHI 3:20 Pero ojreꞌ oj richin chic ri chicaj, ri pacheꞌ cꞌo-ve ri Ajaf Jesucristo ri Ka-Salvador (caloy-kichin), y nkojquicuot kayoꞌien ri kꞌij antok xtipa chic.
PHI 3:21 Ri ka-cuerpo vacame man jun rakalien, pero xtalka jun kꞌij antok ri Jesús xtucꞌax, y xkojuoc incheꞌl jajaꞌ ri can cꞌo rukꞌij. Quireꞌ xtuꞌon chika ruma jajaꞌ can nem ri ru-poder, y ja poder reꞌ ri nucusaj chi nicꞌujieꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ.
PHI 4:1 Rumareꞌ hermanos, can tiyaꞌ ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo. Inreꞌ altíra nquixvajoꞌ y nirayij jeꞌ nquixtzꞌat jun bꞌay chic. Inreꞌ nquiquicuot ivuma ixreꞌ, ruma riqꞌuin ri icꞌaslien, kꞌalaj chi otz ri samaj ri xinꞌan chicajol; rumareꞌ vacame can ix incheꞌl jun nu-premio.
PHI 4:2 Nicꞌutuj favor chica ri hermanas Evodia y Síntique chi junan cánima tiquibꞌanaꞌ, ruma quiniman chic ri Ajaf.
PHI 4:3 Y atreꞌ ri at vachꞌil, ri atcꞌo chupan rusamaj ri Dios, nicꞌutuj favor chava chi caꞌtoꞌ ri caꞌyeꞌ hermanas reꞌ chi junan cánima tiquibꞌanaꞌ, ruma ijejeꞌ quitijuon quikꞌij jeꞌ chupan rusamaj ri Dios; can junan xojsamaj chi xkatzijuoj ri evangelio. Junan xaꞌsamaj viqꞌuin, quiqꞌuin ri hermano Clemente y nicꞌaj chic hermanos. Can cꞌo chic quibꞌeꞌ chicaj, tzꞌibꞌan chic chupan ri libro richin ri cꞌaslien.
PHI 4:4 Siempre tiquicuot ri ivánima riqꞌuin ri Ajaf. Jun chic bꞌay niꞌej: ¡Siempre tiquicuot ri ivánima!
PHI 4:5 Otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin quinojiel vinak. Ruma ri Ajaf ya nipa chic.
PHI 4:6 Man tichꞌujirisaj-iviꞌ chirij chica-na kax, xa tiyaꞌ nojiel pa rukꞌaꞌ ri Dios, y ticꞌutuj cha jajaꞌ ri nicꞌatzin chiva, y man timastaj jeꞌ chi ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha.
PHI 4:7 Xa quireꞌ xtiꞌan, ri paz ri nipa riqꞌuin ri Dios xticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima; y ri paz reꞌ can xtuchajij ri ivánima y xquixrutoꞌ riqꞌuin ri ntiꞌan pensar. Quireꞌ xtuꞌon chiva ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo. Y ri paz reꞌ man xtiꞌka ta pa kaveꞌ otz (man xtakaꞌan ta entender otz), ruma can nem ri samaj nuꞌon.
PHI 4:8 Y pa ruqꞌuisbꞌal hermanos, ja ri ketzij, ri cꞌo rukꞌij, ri choj, ri sak, ri jaꞌal y ri cꞌo otz rubꞌixic, ri can otz, y ri nika choch ri Dios, jareꞌ ri tibꞌanaꞌ pensar.
PHI 4:9 Can ja ri xivatamaj, ri xinimaj, ri xivaxaj y ri xitzꞌat viqꞌuin, jareꞌ tibꞌanaꞌ. Y ri Dios ri niyoꞌn paz, can xticꞌujieꞌ iviqꞌuin.
PHI 4:10 Altíra niquicuot vánima y niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Ajaf ivuma. Ruma xinataj chic pa chiva chi nquinitoꞌ chic pa jun bꞌay. Pero reꞌ man ruma ta chi xinimastaj can, man quireꞌ ta, xa ruma man ix-tiquirnak ta.
PHI 4:11 Y nojiel reꞌ man niꞌej ta chiva ruma cꞌo nicꞌatzin chuva. Man quireꞌ ta. Ruma inreꞌ nquiquicuot antok cꞌo viqꞌuin ri nicꞌatzin chuva; y xa manak, nquiquicuot jeꞌ.
PHI 4:12 Vataꞌn nikꞌasaj ri nucꞌaslien antok man jun kax cꞌo viqꞌuin y vataꞌn jeꞌ nikꞌasaj ri nucꞌaslien antok cꞌo qꞌuiy kax viqꞌuin. Qꞌuiy xinvatamaj yan y nquiquicuot riqꞌuin ri chica nikꞌasaj, xa cꞌo ri chica nitej o manak, xa cꞌo qꞌuiy kax viqꞌuin o manak.
PHI 4:13 Nojiel nquitiquir niꞌan ruma ja ri Cristo niyoꞌn vuchukꞌaꞌ.
PHI 4:14 Mesque quireꞌ nubꞌanun, ixreꞌ otz ri xiꞌan, chi xijoyovaj-pa noch y xinaꞌ ri sufrimiento ri pacheꞌ incꞌo-ve.
PHI 4:15 Ixreꞌ hermanos aj-Filipos, can ivataꞌn chi antok xinalka iviqꞌuin naꞌay y nucꞌamun-pa ri evangelio chiva, después antok xiniel-el iviqꞌuin Macedonia, joꞌc ixreꞌ xiya-el chuva; man jun chic iglesia xyoꞌn-el chuva, joꞌc ixreꞌ quireꞌ xiꞌan.
PHI 4:16 Cꞌa incꞌo pa tanamet Tesalónica antok xyoꞌx chuva ri itakuon-pa ixreꞌ chi nquinitoꞌ. Man joꞌc ta jun bꞌay quireꞌ xiꞌan antok xicꞌujieꞌ chireꞌ.
PHI 4:17 Y ruma xinataj chic pa chiva, can niquicuot ri vánima, pero man ruma ta ri xitak-pa chuva. Inreꞌ nquiquicuot ruma vataꞌn chi xtiyoꞌx jun utzulaj rucꞌaxiel chiva.
PHI 4:18 Vacame cꞌo chic nojiel viqꞌuin, ruma ri hermano Epafrodito xalruyaꞌ chuva ri itakuon-pa. Rumareꞌ man jun chic nuꞌon falta chuva, ruma can qꞌuiy ri xitak-pa chuva. Ri xiꞌan viqꞌuin, can jubꞌul ruxlaꞌ choch ri Dios, can nika choch, y xuꞌon recibir.
PHI 4:19 Ri Ka-Dios ri can cꞌo-ve rukꞌij y can cꞌo altíra rubꞌayomal, xtuyaꞌ cꞌa nojiel ri xticꞌatzin chiva ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús.
PHI 4:20 Ri Katataꞌ Dios can tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
PHI 4:21 Tiyaꞌ jun saludo chica quinojiel ri santos hermanos ri joꞌc jun quibꞌanun riqꞌuin ri Cristo Jesús. Ri hermanos ri icꞌo viqꞌuin niquitak-el jeꞌ jun saludo.
PHI 4:22 Can quinojiel cꞌa ri santos hermanos niquitak-el jun saludo chiva. Pero ri más ncaꞌjoꞌn chi niquitak-el jun saludo chiva, ja ri ncaꞌsamaj pa rachuoch ri César.
PHI 4:23 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.
COL 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios. Can junan ojcꞌo riqꞌuin ri hermano Timoteo,
COL 1:2 antok nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ santos hermanos ri ixcꞌo pa tanamet Colosas, ri iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri Cristo. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
COL 1:3 Siempre nakaꞌan orar pan i-cuenta ixreꞌ, y nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo,
COL 1:4 ruma xkaxaj chi cukul icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo Jesús y can nquiꞌvajoꞌ quinojiel ri santos hermanos,
COL 1:5 ruma ivoyoꞌien ri ruyacuon ri Dios chiva chicaj. Y reꞌ xinaꞌiej chi cꞌo, antok xivaxaj ri evangelio, ri can ketzij.
COL 1:6 Y antok xivaxaj y can ketzij xiꞌka pan iveꞌ (xiꞌan entender) ri ru-favor ri Dios, can ix qꞌuiy ri xinimaj. Y ri evangelio bꞌanak nojiel tanamet choch-ulief. Can iqꞌuiy ri vinak ri xquinimaj y niqꞌuiy ri quicꞌaslien, incheꞌl ixreꞌ.
COL 1:7 Y riqꞌuin ri hermano Epafras xivatamaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ojreꞌ altíra nakajoꞌ jajaꞌ y junan nakaꞌan ri samaj, jajaꞌ otz nisamaj pa rusamaj ri Cristo chireꞌ chicajol.
COL 1:8 Y antok jajaꞌ xalka kiqꞌuin, xalruꞌej chika chi ixreꞌ can altíra ntivajo-iviꞌ, ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin.
COL 1:9 Rumareꞌ, xa-jan antok xkaxaj reꞌ, ojreꞌ man oj-tanal ta chi nakaꞌan orar pan i-cuenta. Nakacꞌutuj cha ri Dios chi tuꞌon chiva chi xtivatamaj otz ri nrajoꞌ jajaꞌ, y chi tuyaꞌ jeꞌ nojiel noꞌj espiritual chiva y chi xtiꞌka pan iveꞌ (xtiꞌan entender) nojiel kax espiritual.
COL 1:10 Quireꞌ nakacꞌutuj cha ri Dios, ruma nakajoꞌ chi ixreꞌ ntivucꞌuaj jun cꞌaslien incheꞌl ri cꞌaslien ri nicꞌatzin niquicꞌuaj ri quiniman chic ri Ajaf Jesucristo. Chi ixreꞌ siempre ntivucꞌuaj ta jun cꞌaslien ri nika choch jajaꞌ. Can ta más y más ntiꞌan ri otz, y ntivatamaj ta más chirij ri Dios.
COL 1:11 Nakajoꞌ cꞌa chi ri Dios nuyaꞌ qꞌuiy i-poder, ruma jajaꞌ cꞌo rukꞌij y can nem ri ru-poder. Y ri poder ri xtuyaꞌ, can xticꞌatzin chiva chi nicꞌujieꞌ i-paciencia y chi nticochꞌ nojiel.
COL 1:12 Y nquixquicuot ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios, ruma rubꞌanun chika konojiel chi nuyaꞌ ka-herencia chila chicaj, junan quiqꞌuin ri nicꞌaj chic santos hermanos.
COL 1:13 Ri Katataꞌ Dios ya xojrucol pa rukꞌaꞌ ri rajaval ri kꞌakuꞌn y xojruyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Rucꞌajuol ri altíra nrajoꞌ.
COL 1:14 Ri Rucꞌajuol ri Dios xcon kuma ojreꞌ y xꞌin ruquiqꞌuiel, y rumareꞌ ya xojcolotaj y xꞌan perdonar ri ka-pecados.
COL 1:15 Ri Dios man kꞌalaj ta nitzꞌiet, pero nikꞌalajin ruma ri Rucꞌajuol. Ri Rucꞌajuol cꞌo naꞌay y más nem chiquivach quinojiel ri kax ri cꞌo.
COL 1:16 Ruma jajaꞌ xbꞌano nojiel ri cꞌo chila chicaj y ri icꞌo choch-ulief. Ri ncaꞌtzꞌatataj y ri man ncaꞌtzꞌatataj ta, mesque ángeles, o gobiernos ri icꞌo chicaj, o nem quikꞌij ri icꞌo chicaj, o cꞌo poder pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj; can quinojiel ruma jajaꞌ icꞌo, y nojiel ri xaꞌruꞌon, can richin chi niquiyaꞌ rukꞌij jajaꞌ.
COL 1:17 Ri Cristo can cꞌo-ve naꞌay choch nojiel ri kax, y jajaꞌ cꞌuayuon quichin.
COL 1:18 Jajaꞌ ri jolomaj ri cꞌo pa kaveꞌ ojreꞌ ri kaniman, ri oj ru-iglesia y oj-acunak ru-cuerpo. Jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, jajaꞌ ri xcꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol ri quiminakiꞌ. Rumareꞌ jajaꞌ más cꞌo rukꞌij chiquivach nojiel ri icꞌo.
COL 1:19 Can ja-ve reꞌ xrajoꞌ ri Dios, chi ri Rucꞌajuol i-junan riqꞌuin jajaꞌ. Ri Rucꞌajuol, can Dios jeꞌ.
COL 1:20 Y antok ri Rucꞌajuol xꞌin ri ruquiqꞌuiel, ri Dios xuꞌon chica quinojiel ri icꞌo choch-ulief y ri icꞌo chicaj, chi ncaꞌjiel chic pa riqꞌuin jajaꞌ mismo ruma xuꞌon chi xcꞌujieꞌ ri paz chiquicajol ruma ri Rucꞌajuol xcon choch cruz.
COL 1:21 Y rubꞌanun-pa, ixreꞌ nem icajol riqꞌuin ri Dios ruma ri itziel tak inoꞌj y ri itziel tak kax ri xaꞌiꞌan. Ruma nojiel ri xaꞌiꞌan, xicꞌut chi ix ru-enemigos ri Dios. Pero vacame ixreꞌ xixjiel chic pa riqꞌuin ri Dios,
COL 1:22 ruma ri samaj ri xuꞌon ri Rucꞌajuol ri Dios antok xpa choch-ulief. Can xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ y xcon choch cruz, chi quireꞌ ixreꞌ can sak icꞌaslien, manak chic i-pecado y man jun itziel kax nilitaj chivij antok xquixbꞌaka choch,
COL 1:23 xa ketzij chi cof ixcꞌo chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y man jun kax nisiluon ivichin. Nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima ntivoyoꞌiej-apa ri nuꞌej chupan ri evangelio. Ixreꞌ can ivaxan chic otz, y ja jeꞌ reꞌ ri ya xbꞌaka quiqꞌuin quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Y chi nitzijos, ri Dios xuꞌon chuva inreꞌ Pablo chi xinuoc rusamajiel.
COL 1:24 Ivuma ixreꞌ inreꞌ niꞌan sufrir vacame. Pero man nquibꞌisuon ta, inreꞌ xa nquiquicuot. Ruma ri sufrimiento ri nikꞌasaj, can incheꞌl ri sufrimiento ri xukꞌasaj ri Cristo ruma ri iglesia, ri ru-cuerpo jajaꞌ.
COL 1:25 Y inreꞌ xinuoc samajiel richin ri iglesia reꞌ, y ri samaj ri xuyaꞌ ri Dios chuva inreꞌ, can chicajol ixreꞌ ri man ix israelitas ta. Y jajaꞌ nrajoꞌ chi caval ri ruchꞌabꞌal nitzijuoj chiva.
COL 1:26 Ri ruchꞌabꞌal ri Dios xa incheꞌl avan-pa chiquivach ri vinak ojier can tiempo. Xa cꞌa vacame xcꞌut chakavach ojreꞌ ri oj santos ralcꞌual.
COL 1:27 Can chika ojreꞌ ri Dios xucꞌut ri cꞌo riqꞌuin ri incheꞌl jun nem bꞌayomal y cꞌo rukꞌij, y vacame ri Cristo cꞌo chic riqꞌuin ivánima ixreꞌ ri man ix israelitas ta y rumareꞌ ivoyoꞌien ri kꞌij chi xquixbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin jajaꞌ chupan ri utzulaj lugar ri cꞌo chicaj.
COL 1:28 Ojreꞌ ja ri Cristo nakatzijuoj. Nakaꞌej chica quinojiel chi tiquiyaꞌ can ri pecado, y riqꞌuin nojiel utzulaj noꞌj ncaꞌkatijuoj quinojiel. Quireꞌ nakaꞌan ruma nakajoꞌ chi niqꞌuiy otz quicꞌaslien quinojiel ri niquinimaj ri Cristo Jesús.
COL 1:29 Inreꞌ nitej nukꞌij chi niqꞌuiy quicꞌaslien quinojiel. Y chi niꞌan ri samaj reꞌ, nicusaj nojiel ri poder ri ruyoꞌn ri Cristo chuva y ri poder reꞌ can nem.
COL 2:1 Nojiel reꞌ niꞌej chiva ruma nivajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj chi ixcꞌo riqꞌuin vánima y altíra niꞌan orar pan i-cuenta. Y quireꞌ jeꞌ niꞌan pa qui-cuenta ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea, y pa qui-cuenta quinojiel ri hermanos ri man jun bꞌay quitzꞌatuon noch.
COL 2:2 Quireꞌ niꞌan ruma nivajoꞌ chi nquixꞌan consolar ixvonojiel y chi ntivajo-iviꞌ. Nivajoꞌ chi niqꞌuiy ta ri noꞌj ri cꞌo iviqꞌuin, ri incheꞌl jun bꞌayomal, chi ntivatamaj ri man eꞌn ta chiquivach ri vinak ojier can tiempo chirij ri Katataꞌ Dios y chirij ri Cristo.
COL 2:3 Riqꞌuin ri Cristo nilitaj nojiel ri utzulaj tak noꞌj y nojiel ri kataꞌn, ri incheꞌl bꞌayomal.
COL 2:4 Y nojiel reꞌ xinꞌej chiva, ruma inreꞌ nivajoꞌ chi ixreꞌ man quixꞌan engañar cuma ri vinak ri ncaꞌquicusaj utzulaj tak tzij joꞌc chi nquixka pa quikꞌaꞌ.
COL 2:5 Y mesque man incꞌo ta apa iviqꞌuin, ni man in-paꞌl ta apa iviqꞌuin, ri nu-espíritu cꞌo-apa iviqꞌuin. Can nquiquicuot ruma vataꞌn chi choj ix-bꞌanak y cof ibꞌanun chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo.
COL 2:6 Ixreꞌ iniman ri Ajaf Jesucristo, rumareꞌ tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz; quireꞌ tibꞌanaꞌ ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin jajaꞌ.
COL 2:7 Can quixcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, y ticꞌujie-ka ixieꞌ riqꞌuin. Can siempre ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin, incheꞌl xivatamaj antok xcꞌut chivach. Y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
COL 2:8 Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi quireꞌ man nquixꞌan ta engañar cuma ri vinak ri xa ja ri nimaꞌk tak noꞌj richin ri roch-ulief ri niquicꞌut, noꞌj ri xa man jun rakalien. Ruma xa tradiciones y pensamientos quichin vinak y man riqꞌuin ta ri Cristo patanak-ve.
COL 2:9 Ruma riqꞌuin ri Cristo nikꞌalajin-ve chica ri Dios; ruma jajaꞌ can Dios jeꞌ.
COL 2:10 Ixreꞌ man jun chic kax nquixrajoꞌ ruma cꞌo chic ri Cristo riqꞌuin ivánima. Y ja ri Cristo ri cꞌo pa quiveꞌ ri ángeles y ri cꞌo autoridad pa quikꞌaꞌ ri icꞌo chicaj.
COL 2:11 Ixreꞌ ri cꞌo ri Cristo riqꞌuin ivánima, can bꞌanun chic ri circuncisión chiva, pero ri circuncisión reꞌ man junan ta riqꞌuin ri niquiꞌan ri vinak. Ri circuncisión ri xuꞌon ri Cristo chiva, ja ri xralasaj ri itziel tak kax ri cꞌo riqꞌuin ivánima; ri nibꞌano chiva chi ntiꞌan pecar.
COL 2:12 Antok xixꞌan bautizar, can incheꞌl xixmuk junan riqꞌuin ri Cristo, y can incheꞌl xixcꞌastaj jeꞌ junan riqꞌuin. Quireꞌ xiꞌan ruma xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri ru-poder ri Dios, poder ri xcꞌasuon richin ri Cristo chiquicajol ri quiminakiꞌ.
COL 2:13 Rubꞌanun-pa, xa ix-quiminak chupan ri i-pecados, y xiꞌan ri itziel tak kax ri xirayij. Cꞌa majaꞌ tiꞌan ri circuncisión chiva ruma ri Cristo. Pero vacame ri Dios xuꞌon chiva chi junan xixcꞌastaj riqꞌuin ri Cristo ruma xuꞌon perdonar ri i-pecados.
COL 2:14 Y rubꞌanun-pa, chi konojiel ojreꞌ nika ri castigo pa kaveꞌ, ruma man xojtiquir ta xkaꞌan nojiel ri nuꞌej chupan ri ru-ley ri Dios. Pero ri Dios xojrucol choch ri castigo reꞌ. Quireꞌ xuꞌon ruma ri Cristo xbꞌajix choch cruz kuma ojreꞌ.
COL 2:15 Y antok ri Cristo xcon choch cruz, xralasaj ri poder ri cꞌo pa rukꞌaꞌ ri Satanás y pa quikꞌaꞌ quinojiel ri cꞌo autoridad ri icꞌo chicaj. Can xchꞌacuon chiquij y xkꞌalajin chi xukasaj quikꞌij.
COL 2:16 Ruma ri Cristo ya xixrucol, mareꞌ man jun tichꞌoꞌ itziel chivij ixreꞌ ruma ri ntitej o ruma ri ntikun, o ruma jeꞌ man nquixkꞌoyieꞌ ta ri kꞌij antok nalax ri icꞌ y ri kꞌij richin uxlanien y nicꞌaj chic namakꞌej.
COL 2:17 Ruma nojiel reꞌ xa rumuchꞌuchꞌil ri Cristo. Pero vacame, jajaꞌ cꞌo kiqꞌuin y man chic nicꞌatzin ta ri rumuchꞌuchꞌil.
COL 2:18 Man jun timajo chiva ri premio ri cꞌo chicaj, man quixka pa quikꞌaꞌ ri vinak ri niquiꞌan chi man jun quikalien, y niquiyaꞌ quikꞌij ri ángeles. Ri vinak ri niquiꞌan quireꞌ, niquiꞌan chi qꞌuiy cataꞌn chirij ri man i-quitzꞌatuon ta. Ijejeꞌ mesque i-chꞌuteꞌk-oc niquiꞌan, xa niquinaꞌ chi i-nimaꞌk y joꞌc niquiꞌan pensar ri itziel tak kax ri niquirayij.
COL 2:19 Ijejeꞌ xa man icꞌo ta riqꞌuin ri Cristo ri jolomaj, ri cꞌo pa kaveꞌ konojiel ri kaniman chic. Jajaꞌ nibꞌano chika ojreꞌ ri oj-acunak ru-cuerpo chi niqꞌuiy ri kacꞌaslien. Y nuꞌon chika chi joꞌc jun kabꞌanun konojiel incheꞌl nrajoꞌ ri Dios. Xa can incheꞌl ri ru-cuerpo jun vinak, jaꞌal quicꞌuan-quiꞌ y quitzꞌamuon-quiꞌ ruma ri ibꞌachꞌ.
COL 2:20 Ixreꞌ can incheꞌl xixcon riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcon, rumareꞌ ix-quiminak chic choch ri noꞌj richin ri roch-ulief. Y xa quireꞌ ibꞌanun, ¿karruma cꞌa ntiꞌan ixreꞌ ri niquiꞌej ri vinak ri xa richin ri roch-ulief?
COL 2:21 Ruma ijejeꞌ niquiꞌej chiva: Man ticusaj la, man titej la, ni man titzꞌom la, ncaꞌchaꞌ chiva.
COL 2:22 Nojiel ri tzij incheꞌl reꞌ ri ncaꞌeꞌx y ri ncaꞌcꞌut, xa quinoꞌj vinak. Ruma chirij ri kax, kataꞌn chi ri Dios ruyoꞌn chi ncaꞌqꞌuis.
COL 2:23 Can ketzij chi nojiel reꞌ can incheꞌl cꞌo qꞌuiy noꞌj rucꞌuan. Niquiꞌej chi kayaꞌ quikꞌij ri ángeles. Niquiꞌej chi kabꞌanaꞌ chꞌuteꞌn y kabꞌanaꞌ castigar ri ka-cuerpo. Pero nojiel reꞌ man nicovin ta chirij ri itziel tak kax ri nurayij ri ka-cuerpo.
COL 3:1 Y ruma ixreꞌ ya xixcꞌastaj riqꞌuin ri Cristo antok jajaꞌ xcꞌastaj, can quiꞌcanuj ri kax ri i-richin ri chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri Cristo, tzꞌuyul pa ru-derecha ri Dios.
COL 3:2 Can ja ri kax ri cꞌo chila chicaj quiꞌbꞌanaꞌ pensar y man ja ta ri kax ri icꞌo choch-ulief.
COL 3:3 Ruma ixreꞌ ya xixcon choch ri itziel tak kax ri i-richin ri roch-ulief, y vacame cꞌo chic icꞌaslien riqꞌuin ri Cristo, y joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Dios ruma ri Cristo.
COL 3:4 Y ja cꞌa ri Cristo ri icꞌaslien, y antok jajaꞌ xtipa chic jun bꞌay, can riqꞌuin namalaj rukꞌij y ixreꞌ jeꞌ can xtikꞌalajin chi cꞌo ikꞌij.
COL 3:5 Rumareꞌ, man chic quiꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij, ri xa i-richin ri roch-ulief; xa tiquimisaj ri itziel tak kax ri ncaꞌpa pan ijaluon. Ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Man tiꞌan kax tzꞌil. Man tiyaꞌ lugar chica ri itziel tak kax ri ncaꞌirayij, xa quiꞌiyaꞌ can nojiel reꞌ. Man tirayij chi joꞌc ta iviqꞌuin ixreꞌ cꞌo ta nojiel; ruma xa quireꞌ ntiꞌan, can itziel, can junan riqꞌuin chi ntiyaꞌ quikꞌij ri ídolos.
COL 3:6 Y ruma quireꞌ ri ncaꞌquiꞌan ri vinak ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, rumareꞌ nika ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios pa quiveꞌ.
COL 3:7 Ixreꞌ jeꞌ quireꞌ xiꞌan ojier can, antok cꞌa ivucꞌuan ri itziel cꞌaslien.
COL 3:8 Pero vacame man chic tiꞌan quireꞌ. Man chic ticꞌujieꞌ ri ayoval riqꞌuin ivánima, ni man chic quiꞌan kax ri man i-otz ta ruma ivoyoval. Man tirayij chic ntiꞌan jun kax itziel chica ri nicꞌaj chic, man jun kax itziel tiꞌej chica ri vinak, man caꞌiel itziel tak tzij pan ichiꞌ.
COL 3:9 Man titzꞌak chic tzij chibꞌil-iviꞌ. Ruma ixreꞌ ya xiyaꞌ can ri vieja cꞌaslien ri xivucꞌuaj.
COL 3:10 Vacame ivucꞌuan jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien ri ruyoꞌn ri Dios chiva. Y jajaꞌ nuꞌon cha ri cꞌaslien reꞌ chi niqꞌuiy y nquixuoc incheꞌl jajaꞌ. Quireꞌ nuꞌon chiva, chi quireꞌ otz xtivatamaj roch jajaꞌ.
COL 3:11 Y ruma ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien, man jun diferencia nuꞌon xa israelita o xa man israelita ta, xa bꞌanun ri circuncisión cha o xa man bꞌanun ta cha, xa cꞌo rukꞌij o xa manak, xa esclavo o xa libre. Ri nicꞌatzin ja chi ri Cristo cꞌo riqꞌuin kánima konojiel.
COL 3:12 Ri Dios altíra nkojrajoꞌ; can xojruchaꞌ y oj santos ralcꞌual. Rumareꞌ nicꞌatzin chi siempre nakajoyovaj quivach quinojiel. Nicꞌatzin chi kabꞌanaꞌ chꞌuteꞌn, otz kanoꞌj quiqꞌuin quinojiel, kacachꞌoꞌ nojiel ri nipa chikij, ticꞌujieꞌ ka-paciencia.
COL 3:13 Antok cꞌo jun nuꞌon jun kax itziel chiva, ticachꞌoꞌ. Y can incheꞌl xuꞌon ri Cristo chi xuꞌon perdonar ri i-pecados ixreꞌ, can quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ chica ri nicꞌaj chic.
COL 3:14 Pero ri más nicꞌatzin ja chi nicꞌujieꞌ ri amor iviqꞌuin. Ruma xa nquiꞌvajoꞌ ri nicꞌaj chic, can nuꞌon chiva chi junan ivach.
COL 3:15 Y riqꞌuin ivánima can nicꞌatzin jeꞌ chi ticꞌujieꞌ ri paz ri nuyaꞌ ri Dios, y ja ta reꞌ ri nucꞌuan ivichin. Rumareꞌ xixrayuoj ri Dios, chi xiꞌan jun cuerpo quiqꞌuin quinojiel ri quiniman chic. Nicꞌatzin jeꞌ chi siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
COL 3:16 Can nicꞌatzin jeꞌ chi ri ivánima nojnak riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Cristo. Can riqꞌuin nojiel noꞌj titijuoj-iviꞌ y tiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri ivánima chibꞌil-iviꞌ. Y tibꞌixaj rubꞌeꞌ ri Ajaf ruma ri ivánima nuyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Quiꞌibꞌixaj salmos, himnos y nicꞌaj chic bꞌix ri ncaꞌlax riqꞌuin ivánima ruma cꞌo ri Espíritu Santo iviqꞌuin.
COL 3:17 Nojiel ri ntiꞌan, tibꞌanaꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús. Y nojiel ri ntiꞌej, tiꞌej pa rubꞌeꞌ jajaꞌ. Y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios. Joꞌc ruma ri Jesús nquixtiquir ntiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
COL 3:18 Ixreꞌ ixokiꞌ, tinimaj quitzij ri ivachajil, can otz ntiꞌan quireꞌ ruma iniman chic ri Ajaf.
COL 3:19 Y ixreꞌ achiꞌaꞌ, quiꞌivajoꞌ ri ivaxjayil, y man tiꞌan ivoyoval chica, xa siempre otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin.
COL 3:20 Ixreꞌ acꞌolaꞌ, siempre quixniman chica ri itie-itataꞌ, ruma jareꞌ ri nika choch ri Ajaf.
COL 3:21 Y ixreꞌ tataꞌj, man tiyac quiyoval ri ivalcꞌual. Man otz ta chi nakꞌax ruveꞌ ntiꞌan chica, ruma xa xtiquimalij quicꞌuꞌx.
COL 3:22 Ixreꞌ esclavos, siempre quixniman chica ri ivajaf. Man tiꞌan chi joꞌc nquixsamaj antok icꞌo ri ivajaf iviqꞌuin, joꞌc chi ntivajoꞌ chi nquixtzꞌiet chi ix utzulaj tak esclavos. Nicꞌatzin chi riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ ri quisamaj, ruma ri Dios can nquixrutzꞌat-pa chicaj.
COL 3:23 Nojiel cꞌa ri ntiꞌan, can riqꞌuin nojiel ivánima tibꞌanaꞌ. Incheꞌl xa ja ri rusamaj ri Ajaf Jesucristo ri ntiꞌan y man quichin ta ri vinak.
COL 3:24 Y ri Ajaf Jesucristo xtuyaꞌ jun i-premio ruma rusamaj jajaꞌ ri ntiꞌan; y ri premio reꞌ ja ri herencia ri cꞌo chicaj.
COL 3:25 Pero ri nibꞌano itziel tak kax, xtiyoꞌx rucꞌaxiel cha ruma ri nuꞌon. Ruma ri Dios man nutzꞌat ta xa cꞌo rukꞌij jun vinak o manak; ri nutzꞌat ja ri chica ncaꞌruꞌon.
COL 4:1 Ixreꞌ ajaf, joꞌc ri otz y ri choj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri esclavos; ruma talka pan iveꞌ chi ixreꞌ jeꞌ cꞌo jun Ivajaf chicaj.
COL 4:2 Can siempre tibꞌanaꞌ orar, y cꞌas ta ri ijaluon antok ntiꞌan orar, y siempre tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios.
COL 4:3 Y tibꞌanaꞌ jeꞌ orar pa ka-cuenta ojreꞌ, chi quireꞌ ri Dios nujak ta puerta chakavach chi quireꞌ nakatzijuoj chica ri vinak ri man eꞌn ta chica ojier can, chi joꞌc ruma ri Cristo nkojcolotaj. Y ruma nitzijuoj reꞌ, xiyoꞌx pa cárcel.
COL 4:4 Ticꞌutuj cha ri Dios chi otz y kꞌalaj rubꞌixic niꞌan antok xtintzijuoj ri ruchꞌabꞌal.
COL 4:5 Y ixreꞌ tivatamaj quixcꞌujieꞌ chiquicajol ri vinak ri man quiniman ta ri Cristo. Can otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin. Man tiyaꞌ chi choj quireꞌ nakꞌax ri tiempo.
COL 4:6 Can otz ta nojiel ri ntiꞌej. Can ta incheꞌl cꞌo atzꞌan riqꞌuin ri itzij chi quireꞌ cꞌo ruquiꞌal, chi quireꞌ antok cꞌo nicꞌutux chiva, ivataꞌn ri chica ntiꞌej.
COL 4:7 Ri hermano Tíquico xtalrutzijuoj chiva ri chica nubꞌanun. Jajaꞌ jun hermano ri altíra nivajoꞌ y rujachuon-riꞌ chi nuꞌon ri rusamaj ri Ajaf y vachꞌil cꞌa chupan ri samaj.
COL 4:8 Y jajaꞌ ri nitak-el iviqꞌuin chi nunaꞌiej-pa ri chica ibꞌanun y chi niꞌruyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima.
COL 4:9 Y riqꞌuin jajaꞌ nitak-el jeꞌ ri hermano Onésimo, ri alanak-pa iviqꞌuin ixreꞌ. Ri Onésimo ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri Dios, y altíra nivajoꞌ. Ri icaꞌyeꞌ hermanos reꞌ xtiquiꞌej chiva nojiel ri nibꞌanataj vaveꞌ.
COL 4:10 Ri hermano Aristarco, ri cꞌo viqꞌuin pa cárcel, nutak-el jun saludo chiva; ri hermano Marcos, ri ru-sobrino ri hermano Bernabé, nutak-el jeꞌ jun saludo chiva, y ya xinꞌej chiva chi xa nibꞌaka iviqꞌuin ri Marcos, can otz tibꞌanaꞌ recibir;
COL 4:11 y nutak-el jeꞌ jun saludo chiva ri hermano Jesús, ri niꞌeꞌx jeꞌ Justo cha. Ri hermanos reꞌ israelitas incheꞌl inreꞌ y bꞌanun ri circuncisión chica. Ijejeꞌ ri ncaꞌtoꞌn vichin chi nakatzijuoj ri ru-reino ri Dios chica ri vinak. Man jun chic nuvanakil nisamaj viqꞌuin, joꞌc ijejeꞌ, y nquinquiꞌan consolar.
COL 4:12 Ri hermano Epafras nutak-el jun saludo chiva. Ixreꞌ can ivataꞌn roch jajaꞌ ruma chila iviqꞌuin ixreꞌ patanak-ve, y jun utzulaj ru-siervo ri Cristo. Jajaꞌ riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon orar pan i-cuenta. Can siempre nucꞌutuj cha ri Dios chi ixreꞌ cof quixpiꞌieꞌ pan icꞌaslien choch ri Dios, can ta niqꞌuiy otz ri icꞌaslien y can ta xtiꞌan nojiel ri nrajoꞌ ri Dios.
COL 4:13 Inreꞌ nitzꞌat chi ri hermano Epafras altíra nquixrucꞌuxlaj ruma ri nuꞌon ivuma ixreꞌ y cuma jeꞌ ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea y ri icꞌo pa tanamet Hierápolis.
COL 4:14 Y ri hermano Lucas ri doctor, nutak-el jeꞌ jun saludo chiva; inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ. Ri hermano Demas nutak-el jeꞌ jun saludo chiva.
COL 4:15 Tiyaꞌ jun saludo chica ri hermanos ri icꞌo pa tanamet Laodicea. Y tiyaꞌ jun saludo cha ri Ninfas y cha ri iglesia ri niquimol-quiꞌ pa rachuoch jajaꞌ.
COL 4:16 Y antok ixreꞌ ibꞌanun chic leer va carta va chiquivach ri hermanos, titaka-el chi tiꞌan jeꞌ leer choch ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Laodicea. Y quireꞌ jeꞌ ri jun chic carta ri niꞌan-el chica ijejeꞌ, nivajoꞌ chi ixreꞌ ntiꞌan leer jeꞌ.
COL 4:17 Y tibꞌanaꞌ favor tiꞌej cha ri hermano Arquipo chi tubꞌanaꞌ ri samaj ri yoꞌn cha ruma ri Ajaf.
COL 4:18 Inreꞌ Pablo riqꞌuin nukꞌaꞌ nitzꞌibꞌaj-el va saludo va. Y man timastaj chiva chi incꞌo pa cárcel. Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin. Amén.
1TH 1:1 Inreꞌ Pablo, ri Silvano y ri Timoteo, nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ ri iglesia ri cꞌo Tesalónica. Ixreꞌ joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo. Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
1TH 1:2 Ojreꞌ siempre nquixkanataj pa tak ka-oraciones. Can siempre nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Katataꞌ Dios ivuma ixreꞌ.
1TH 1:3 Siempre nquixkanataj choch ri Katataꞌ Dios ruma ri samaj ri ntiꞌan ixreꞌ ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Nalka pa kaveꞌ chi altíra nquixsamaj ruma ntivajoꞌ ri Jesucristo. Y man chupunak ta ri esperanza iviqꞌuin richin ri kꞌij chi xtitzalaj chic pa ri Kajaf Jesucristo.
1TH 1:4 Hermanos, ojreꞌ kataꞌn chi ri Dios altíra nquixrajoꞌ, y kataꞌn jeꞌ chi ri Dios xixruchaꞌ chi xixuoc richin jajaꞌ.
1TH 1:5 Ruma antok xkatzijuoj ri evangelio chiva, man kayuon ta ojreꞌ xkatzijuoj. Xa ja ri Espíritu Santo ri xtoꞌn kichin chi xkatzijuoj riqꞌuin poder. Y ja ri Espíritu Santo ri xsamaj riqꞌuin ivánima. Can xkꞌalajin chivach chi ri xkatzijuoj chiva can ketzij. Y ixreꞌ xitzꞌat cheꞌl ri kacꞌaslien kucꞌuan, ruma nakajoꞌ ri otz chiva.
1TH 1:6 Y ixreꞌ can xivucꞌuaj jun cꞌaslien incheꞌl kacꞌaslien ojreꞌ y incheꞌl rucꞌaslien ri Ajaf Jesús. Ruma antok xinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can itziel xixtzꞌiet cuma ri vinak ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero mesque ixreꞌ xiꞌan sufrir, man xixbꞌisuon ta, ruma ja ri Espíritu Santo xuꞌon chiva chi xixquicuot.
1TH 1:7 Ixreꞌ xixuoc jun ejemplo chiquivach ri quiniman jeꞌ ri Jesucristo ri icꞌo nicꞌaj chic tanamet ri icꞌo chupan Macedonia y ri icꞌo chupan Acaya jeꞌ, ruma ijejeꞌ xcaꞌxaj chi ixreꞌ xinimaj ri Jesucristo.
1TH 1:8 Y man joꞌc ta ri icꞌo chupan Macedonia y Acaya caxan chi icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa nojiel lugar nitzijos-ve. Y ruma quireꞌ nitzijos chivij, xꞌa rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios. Y man nicꞌatzin ta chi ojreꞌ nkuꞌeꞌn quireꞌ.
1TH 1:9 Ruma ijejeꞌ mismo ri ncaꞌeꞌn chi antok xojalka iviqꞌuin, otz xojiꞌan recibir. Niquiꞌej cꞌa chi xinimaj ri cꞌaslic Dios y man xiyaꞌ ta chic quikꞌij ri ídolos. Ixreꞌ xa ntiꞌan ri nrajoꞌ ri ketzij Dios.
1TH 1:10 Y niquitzijuoj chi ivoyoꞌien ri kꞌij antok ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios, xtipa chic jun bꞌay chicaj. Ja ri Dios ri xpilisan-pa richin chiquicajol ri quiminakiꞌ, y jajaꞌ ri xticalo kichin choch ri castigo ri xtipa.
1TH 2:1 Hermanos, ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi altíra rakalien chi xojalka iviqꞌuin y xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva.
1TH 2:2 Y ivataꞌn jeꞌ chi antok majaꞌ kojalka iviqꞌuin ixreꞌ, ojreꞌ xkakꞌasaj yan sufrimientos y qꞌuiy yan ri xꞌan chika chupan ri tanamet Filipos, pero ri xꞌan chika chireꞌ man xuꞌon ta chika chi xkaxiꞌij-kiꞌ, ruma ri Dios xuyaꞌ kachukꞌaꞌ chi xojalka iviqꞌuin ixreꞌ chi xkatzijuoj chiva ri ru-evangelio, mesque itziel xojtzꞌiet jeꞌ pan itanamit ixreꞌ.
1TH 2:3 Y ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xkatzijuoj chiva, can pa ruchojmil xkatzijuoj. Y man xkaꞌan ta maña chiva. Y man xkatzijuoj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, ruma cꞌo ta jun kax nakajoꞌ chiva.
1TH 2:4 Xkatzijuoj ri evangelio chiva, ruma ja ri Dios ri xyoꞌn ri samaj reꞌ chika. Quireꞌ xuꞌon ruma jajaꞌ rataꞌn chi nakajoꞌ nakaꞌan ri nika choch jajaꞌ. Y ruma jajaꞌ ri xyoꞌn ri samaj reꞌ chika, ojreꞌ riqꞌuin nojiel kánima nakaꞌan ri samaj reꞌ, ruma nakajoꞌ nakaꞌan ri nika choch ri Dios, mesque man nika ta chiquivach ri vinak. Y ja ri Dios taꞌmayuon ri chica rubꞌanun ri kánima, xa otz o man otz ta,
1TH 2:5 y jajaꞌ rataꞌn chi antok xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal chiva, man ruma ta nakajoꞌ nakachꞌec miera. Y ixreꞌ jeꞌ ivataꞌn chi ojreꞌ man xkacusaj ta utzulaj tak tzij chi xkaꞌan ta maña chiva.
1TH 2:6 Man xkajoꞌ ta jeꞌ chi ixreꞌ y nicꞌaj chic xiyaꞌ ta kakꞌij ojreꞌ, mesque otz ta ruma oj ru-apóstoles ri Cristo. Pero man xkaꞌan ta quireꞌ.
1TH 2:7 Ojreꞌ xa altíra xixkajoꞌ, incheꞌl nuꞌon jun quitieꞌ quiqꞌuin ri ral, can cꞌo quiqꞌuin, ncaꞌrajoꞌ y jaꞌal ncaꞌrilij.
1TH 2:8 Y quireꞌ ri xkaꞌan ojreꞌ chiva ixreꞌ. Can xixkajoꞌ. Rumareꞌ xkatzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chiva. Y man joꞌc ta reꞌ. Ruma xa ta xcꞌatzin chi xojcon ruma xixkatoꞌ, can xkaꞌan ta. Ruma altíra nquixkajoꞌ.
1TH 2:9 Hermanos, ixreꞌ ivataꞌn chi ojreꞌ man jun bꞌay cꞌo ta ri xkacꞌutuj chiva. Ojreꞌ xojsamaj pakꞌij chi chakꞌaꞌ chi xkachꞌec ri xcꞌatzin chika, ruma man xkajoꞌ ta xkayaꞌ jun akaꞌn chivij antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin chi xkatzijuoj ri ru-evangelio ri Dios chiva.
1TH 2:10 Ri Dios can rataꞌn y ixreꞌ jeꞌ can ivataꞌn chi antok ojreꞌ xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin, ri kacꞌaslien can otz choch ri Dios. Can xkucꞌuaj jun choj cꞌaslien chivach ixreꞌ ri iniman ri Jesucristo. Can man jun kax itziel xlitaj pa kacꞌaslien.
1TH 2:11 Ixreꞌ ivataꞌn chi xkaꞌan iviqꞌuin incheꞌl nuꞌon jun tataꞌj chica ri ralcꞌual. Xixkaꞌan consolar y xkaꞌej chiva chi man tiyaꞌ can, ni man timastaj ri Dios.
1TH 2:12 Xkaꞌej chiva chi tivucꞌuaj jun choj cꞌaslien, ruma quireꞌ nicꞌatzin nakaꞌan ojreꞌ ri oj richin ri Dios. Ruma ri Dios xojrayuoj chi nkojuoc chupan ri ru-reino y ri ru-gloria.
1TH 2:13 Ojreꞌ siempre nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma ixreꞌ. Ruma antok xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva, can otz xiꞌan recibir. Y man xiꞌej ta ka chi xa ruchꞌabꞌal jun vinak, xa xiꞌej chi ruchꞌabꞌal ri Dios. Y can ketzij chi quireꞌ, y nuꞌon chiva ixreꞌ ri iniman ri Jesucristo chi nicꞌaxtaj ri icꞌaslien.
1TH 2:14 Hermanos, antok ixreꞌ xiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ ri ivanakil ruma iniman ri Jesucristo, junan xꞌan chiva incheꞌl xꞌan chica ri nuvanakil israelitas ri quiniman jeꞌ ri Jesucristo, ri ru-iglesia ri Dios ri icꞌo pa tak tanamet richin ri Judea. Ruma ijejeꞌ can xquiꞌan jeꞌ sufrir pa quikꞌaꞌ ri quivanakil israelitas, ruma quiniman ri Jesucristo.
1TH 2:15 Y ja mismo ri israelitas reꞌ ri xaꞌeꞌn chi tiquimisas ri Ajaf Jesús, y vacame xojcalasaj-pa ojreꞌ. Can quireꞌ xquiꞌan ri vinak israelitas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, ruma iqꞌuiy profetas ri xaꞌquiquimisaj. Ri israelitas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can y ri i-richin ri tiempo vacame, can i-junan. Man niquiꞌan ta ri nika choch ri Dios, y can itziel ncaꞌquitzꞌat quinojiel ri vinak.
1TH 2:16 Ruma antok ojreꞌ xkajoꞌ xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak ri man israelitas ta, chi ncaꞌcolotaj chupan ri qui-pecados, ri israelitas ri man quiniman ta ri Jesucristo xcajoꞌ ta xojquikꞌat chi xkatzijuoj. Quireꞌ ncaꞌjin riqꞌuin ri qui-pecados ri israelitas, rumareꞌ ri Dios ya ruyoꞌn ri castigo pa quiveꞌ.
1TH 2:17 Hermanos, ojreꞌ mesque cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo kojiel-pa iviqꞌuin, nquixkacꞌuxlaj. Pero mesque man ojcꞌo ta pa iviqꞌuin, ri kánima cꞌo-pa iviqꞌuin; can nakajoꞌ chi nkojalka chic jun bꞌay iviqꞌuin.
1TH 2:18 Y can xkatej kakꞌij chi xojꞌa ta iviqꞌuin; inreꞌ Pablo qꞌuiy mul xinvajoꞌ chi xojꞌa ta, pero ri Satanás xukꞌat chakavach.
1TH 2:19 Ojreꞌ can nakajoꞌ nkojalka iviqꞌuin, ruma niquicuot kánima chi ixreꞌ iniman ri Jesucristo. Rumareꞌ niquicuot kánima kayoꞌien ri kꞌij antok xtipa ri Kajaf Jesucristo. Ruma chupan ri kꞌij reꞌ, xtiquicuot ri Jesucristo kiqꞌuin ojreꞌ ivuma ixreꞌ, ruma cꞌo xcꞌatzin chi xkatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiva.
1TH 2:20 Ivuma ixreꞌ, ojreꞌ cꞌo kakꞌij y niquicuot kánima.
1TH 3:1 Ruma altíra xixkajoꞌ, man xkacochꞌ ta chic chi nakajoꞌ nakanaꞌiej ri chica ibꞌanun. Rumareꞌ xkaꞌej chi otz nkojcꞌujieꞌ can kayuon pa tanamet Atenas,
1TH 3:2 y xkatak-el ri hermano Timoteo chi xixbꞌarutzꞌataꞌ. Jajaꞌ jun jeꞌ ru-siervo ri Dios y nisamaj kiqꞌuin chi nutzijuoj ri ru-evangelio ri Cristo. Y xkatak-el chi niꞌruyaꞌ más ivuchukꞌaꞌ y nuꞌon jeꞌ chiva chi más ticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo,
1TH 3:3 chi quireꞌ man jun chivach xtumalij rucꞌuꞌx chupan ri sufrimientos y nuyaꞌ ta can ri Jesucristo. Ruma ixreꞌ ivataꞌn chi pa kacꞌaslien ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, can nicꞌatzin chi nakakꞌasaj qꞌuiy sufrimientos.
1TH 3:4 Talka pan iveꞌ chi antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin, xkaꞌej chiva chi can ncaꞌpa sufrimientos pa kacꞌaslien. Y can ivataꞌn otz chi incheꞌl xkaꞌej can chiva, can quireꞌ xbꞌanataj.
1TH 3:5 Y ruma man xincochꞌ ta chic chi nivajoꞌ ninaꞌiej ri chica ibꞌanun, rumareꞌ xintak-el ri Timoteo iviqꞌuin, chi nunaꞌiej-pa ri chica ibꞌanun, xa cꞌa icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Ruma xinꞌej-ka chi ri diablo ya xuꞌon chiva chi xiyaꞌ can ri Jesucristo, y xa man jun xcꞌatzin ri samaj ri xkaꞌan chicajol.
1TH 3:6 Pero vacame xa niquicuot ri kánima ruma ya xkaxaj ri chica ibꞌanun. Ruma ya xtzalaj-pa ri Timoteo. Jajaꞌ xalruꞌej chika chi can icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, y ntivajoꞌ jeꞌ iviꞌ. Xalruꞌej jeꞌ chika chi ixreꞌ cꞌa nkojinataj y can nkojivajoꞌ. Y xalruꞌej jeꞌ chi man joꞌc ta ojreꞌ ri nakarayij nquixkatzꞌat, xa quireꞌ jeꞌ ntirayij ixreꞌ.
1TH 3:7 Y rumareꞌ hermanos, ojreꞌ can xojquicuot ruma xkaxaj chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Y mesque ojcꞌo chupan ri sufrimiento y cꞌo nuꞌon falta chakavach, xojruꞌon consolar.
1TH 3:8 Y ruma ixreꞌ cof ixcꞌo riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, can xuyaꞌ jun cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien xkanaꞌ antok xkaxaj reꞌ.
1TH 3:9 ¿Chica ta modo nakaꞌan chi nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma ixreꞌ? Ruma xiꞌan chika chi niquicuot kánima choch ri Ka-Dios.
1TH 3:10 Can pakꞌij chi chakꞌaꞌ nakacꞌutuj cha ri Dios chi xkojtiquir ta nakatzꞌat kavach iviqꞌuin. Chi quireꞌ xtakacꞌut más chivach ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nicꞌatzin pan icꞌaslien ixreꞌ ri icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
1TH 3:11 Rumareꞌ nakajoꞌ chi ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo xtuꞌon chika chi xkojtiquir xkubꞌaka iviqꞌuin.
1TH 3:12 Ojreꞌ can altíra nquixkajoꞌ. Y quireꞌ jeꞌ nakajoꞌ chi más tivajo-iviꞌ ixreꞌ, y quiꞌivajoꞌ jeꞌ quinojiel ri nicꞌaj chic vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo. Y nakajoꞌ chi ri Ajaf xtuꞌon chiva chi más ntiꞌan quireꞌ.
1TH 3:13 Chi quireꞌ can ta ntiyaꞌ más ivuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri Jesucristo, y can siempre sak nicꞌujieꞌ ri icꞌaslien choch ri Katataꞌ Dios, chi quireꞌ man jun kax itziel nilitaj chivij antok ri Kajaf Jesucristo xtipa chic jun bꞌay junan quiqꞌuin quinojiel ri santos ralcꞌual.
1TH 4:1 Hermanos, antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin, xkaꞌej chiva ri chica cꞌaslien ri nika choch ri Dios, y jareꞌ tibꞌanaꞌ. Y vacame nakaꞌej y nakaꞌan rogar chiva pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesús chi man timalij ntiꞌan ri otz. Y man joꞌc ta nakaꞌan rogar chiva, xa nakaꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ más y más ri nika choch ri Dios.
1TH 4:2 Ixreꞌ can jaꞌal ivataꞌn ri instrucciones ri xkaꞌej chiva. Y xkaꞌej reꞌ chiva, ruma quireꞌ nuꞌej ri Ajaf Jesús.
1TH 4:3 Ri Dios nrajoꞌ chi can sak ticꞌujieꞌ ri icꞌaslien choch. Jajaꞌ man nrajoꞌ ta chi ntiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
1TH 4:4 Ixreꞌ achiꞌaꞌ, tivatamaj quixcꞌujieꞌ otz quiqꞌuin ri ivaxjayil y quiꞌbꞌanaꞌ respetar.
1TH 4:5 Man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios. Ruma ijejeꞌ xa ja ri nurayij ri qui-cuerpo ri niquiꞌan.
1TH 4:6 Man takaꞌan maña cha jun hermano chi nkojcꞌujieꞌ riqꞌuin ri raxjayil. Ruma xa nakaꞌan jun chꞌoꞌj quireꞌ, ri Ajaf xtuyaꞌ ri castigo pa kaveꞌ. Jareꞌ xkaꞌej chiva antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin.
1TH 4:7 Ri Dios man xojrayuoj ta chi nakucꞌuaj jun tzꞌil cꞌaslien. Jajaꞌ xojrayuoj chi nakucꞌuaj jun cꞌaslien sak.
1TH 4:8 Y xa cꞌo jun chicajol ri man nrajoꞌ ta nuꞌon ri xkaꞌej chiva, man katzij ta ojreꞌ o rutzij ta jun chic vinak ri man nrajoꞌ ta nraꞌxaj. Xa ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri man nrajoꞌ ta nraꞌxaj, ri Dios ri ruyoꞌn-pa ri Ru-Espíritu Santo chika.
1TH 4:9 Pero ri Dios xucꞌut yan chivach ixreꞌ hermanos chi tivajo-iviꞌ, rumareꞌ man chic nicꞌatzin ta chi nitzꞌibꞌaj chiva,
1TH 4:10 ruma ixreꞌ altíra nquiꞌvajoꞌ quinojiel ri hermanos ri icꞌo nojiel lugar richin ri Macedonia. Pero nakaꞌan rogar chiva chi más tibꞌanaꞌ quireꞌ.
1TH 4:11 Y man tiꞌan jeꞌ chꞌuꞌj-chꞌuꞌj, xa ticanuj ri nicꞌatzin chiva y quixsamaj incheꞌl xkaꞌej chiva antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin.
1TH 4:12 Chi quireꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo nquixquiꞌan respetar, y quireꞌ man jun xtuꞌon falta chivach.
1TH 4:13 Hermanos, ojreꞌ nakajoꞌ chi ixreꞌ ntivatamaj ri chica xtiꞌan chica ri xquinimaj-el ri Jesucristo ri ya xaꞌcon-el, chi quireꞌ man nquixbꞌisuon ta incheꞌl niquiꞌan ri vinak ri manak esperanza quiqꞌuin.
1TH 4:14 Ruma ojreꞌ ri nakanimaj chi ri Jesucristo xcon y xcꞌastaj-el, nakanimaj chi ri Dios quireꞌ xtuꞌon quiqꞌuin ri ya xaꞌcon-el ri xquinimaj-el ri Jesucristo antok xaꞌcꞌasieꞌ ri choch-ulief. Ri Dios can xcaꞌrucꞌasuoj-el.
1TH 4:15 Y reꞌ nakaꞌej chiva ruma quireꞌ xuꞌej ri Ajaf, chi konojiel ri kaniman jajaꞌ can xkojucꞌuax chicaj. Y xa ojreꞌ cꞌa ojcꞌas antok jajaꞌ xtipa chic jun bꞌay, man nkuꞌa ta naꞌay chiquivach ri i-quiminak chic el.
1TH 4:16 Ruma ri Ajaf antok xtipa chicaj, cof xtichꞌo-pa, y jun arcángel xtichꞌo-pa, y xtikꞌajan-pa ri ru-trompeta ri Dios. Y naꞌay xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ ri xquinimaj-el ri Cristo.
1TH 4:17 Y después ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌas can, xkujicꞌ-el chicaj junan quiqꞌuin ijejeꞌ, chupan ri mukul, chi xtakacꞌuluꞌ ri Ajaf. Y xkojcꞌujieꞌ riqꞌuin jajaꞌ richin nojiel tiempo.
1TH 4:18 Rumareꞌ tiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima chibꞌil-iviꞌ riqꞌuin ri tzij reꞌ.
1TH 5:1 Hermanos, man nicꞌatzin ta chi nakatzꞌibꞌaj-el chiva ri chica tiempo y ri chica kꞌij xtipa ri Jesucristo.
1TH 5:2 Ruma ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn chi man jun taꞌmayuon ri chica kꞌij xtipa ri Ajaf. Ruma antok jajaꞌ xtipa, can xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon chakꞌaꞌ; man jun taꞌmayuon jampeꞌ nalka.
1TH 5:3 Y antok ri vinak xtiquiꞌej chi vacame otz kabꞌanun ruma cꞌo paz, xa ja xtiquinaꞌ, xtipa jun nem castigo pa quiveꞌ. Can xtiquiꞌan incheꞌl nuꞌon jun ixok antok ya nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Man xcaꞌcolotaj ta choch ri castigo.
1TH 5:4 Pero ixreꞌ hermanos man ixcꞌo ta chic pa kꞌakuꞌn. Y rumareꞌ antok xtipa chic ri Jesucristo, chivach ixreꞌ man xtalka ta incheꞌl nalka jun alakꞌuon.
1TH 5:5 Ruma konojiel ojreꞌ ri kaniman ri Jesucristo man oj richin ta chic ri kꞌakuꞌn, xa oj richin chic ri sakil.
1TH 5:6 Rumareꞌ man takaꞌan incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic vinak ri man icꞌo ta pa sakil. Ijejeꞌ man niquiꞌan ta pensar otz ri niquiꞌan ruma xa ncaꞌvar. Pero ojreꞌ kucꞌasieꞌ y kaꞌnaꞌ pensar otz ri nakaꞌan.
1TH 5:7 Ri ncaꞌvar, chakꞌaꞌ ncaꞌvar, y ri ncaꞌkꞌabꞌar, chakꞌaꞌ ncaꞌkꞌabꞌar.
1TH 5:8 Pero ojreꞌ ri oj richin ri sakil, ruma kaniman ri Jesucristo, kaꞌnaꞌ pensar otz ri chica nakaꞌan. Can takacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y caꞌkajoꞌ quinojiel, chi quireꞌ nakaꞌan defender-kiꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado ri nuyaꞌ jun chꞌichꞌ choch rucꞌuꞌx, y siempre kanimaj chi ya xojcolotaj chupan ri ka-pecado, chi quireꞌ nakaꞌan defender-kiꞌ incheꞌl nuꞌon ri soldado ri nuyaꞌ jun casco pa rujaluon.
1TH 5:9 Ruma ri Dios man xojruchaꞌ ta chi nipa ri castigo pa kaveꞌ. Jajaꞌ xojruchaꞌ richin chi nikil ri salvación (colotajic) ruma nakanimaj ri Kajaf Jesucristo.
1TH 5:10 Y ixreꞌ ivataꞌn chi ri Jesucristo xcon kuma ojreꞌ. Jajaꞌ xcon chi xuyaꞌ ri cꞌaslien chika. Richin quireꞌ, vi xa cꞌa ojcꞌas vaveꞌ choch-ulief o xa nkucon, cꞌo kacꞌaslien riqꞌuin jajaꞌ.
1TH 5:11 Rumareꞌ tiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri ivánima ixreꞌ chibꞌil-iviꞌ. Y titola-iviꞌ richin chi nquixqꞌuiy chupan ri icꞌaslien incheꞌl ibꞌanun-pa.
1TH 5:12 Hermanos, nakacꞌutuj favor chiva chi quiꞌbꞌanaꞌ respetar ri ncaꞌsamaj chicajol pa rusamaj ri Dios, ruma ijejeꞌ ri i-cꞌuayuon ivichin. Jareꞌ ri samaj ri yoꞌn chica ruma ri Ajaf Dios. Y chi nquixquichꞌolij jeꞌ.
1TH 5:13 Rumareꞌ quiꞌbꞌanaꞌ respetar y quiꞌivajoꞌ ruma ri samaj ri niquiꞌan. Y man jun ta ayoval chicajol.
1TH 5:14 Hermanos, nakaꞌan rogar chiva chi quiꞌchꞌolij ri hermanos ri man nicajoꞌ ta ncaꞌsamaj. Tiꞌej chica chi caꞌsamaj. Y ri cacaꞌ quicꞌuꞌx quibꞌanun, tiyaꞌ ruchukꞌaꞌ cánima. Y ri manak quichukꞌaꞌ chupan ri quicꞌaslien riqꞌuin ri Jesucristo, quiꞌitoꞌ chi man caꞌtzak can. Y ticꞌujieꞌ jeꞌ i-paciencia quiqꞌuin quinojiel.
1TH 5:15 Y xa icꞌo ri ncaꞌbꞌano itziel chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel chica. Xa titijaꞌ ikꞌij ntiꞌan ri otz chica quinojiel chicajol-ka ixreꞌ ri iniman ri Jesucristo y chica ri man quiniman ta.
1TH 5:16 Siempre quixquicuot.
1TH 5:17 Siempre tibꞌanaꞌ orar.
1TH 5:18 Can tiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios antok otz ixcꞌo y antok man otz ta ixcꞌo jeꞌ. Ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios chi ntiꞌan ixreꞌ ri iniman ri Jesucristo.
1TH 5:19 Man tichup rusamaj ri Espíritu Santo.
1TH 5:20 Man itziel titzꞌat jun hermano ri nuꞌej chicajol chi cꞌo niꞌeꞌx cha ruma ri Dios.
1TH 5:21 Xa tivaxaj nojiel ri nuꞌej, chi quireꞌ ntinaꞌiej xa ketzij o xa man ketzij ta. Y ja ri otz ticꞌama-ka riqꞌuin ivánima.
1TH 5:22 Y nojiel ri man otz ta, man tiꞌan.
1TH 5:23 Y ri Dios ri niyoꞌn paz pa tak ivánima, xtuꞌon chiva chi siempre ntivucꞌuaj jun cꞌaslien sak choch jajaꞌ. Xtuchajij jeꞌ ri iv-espíritu, ri ivánima y ri i-cuerpo, chi quireꞌ man jun kax itziel nilitaj chivij antok xtipa chic jun bꞌay ri Kajaf Jesucristo.
1TH 5:24 Ri Dios can man jun bꞌay xquixruyaꞌ can ruma jajaꞌ ri xayuon ivichin, y jajaꞌ can xtuꞌon iviqꞌuin incheꞌl ri nuꞌej.
1TH 5:25 Hermanos, tibꞌanaꞌ orar pa ka-cuenta.
1TH 5:26 Tiyaꞌ jun saludo chica quinojiel ri hermanos y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios.
1TH 5:27 Y pa rubꞌeꞌ ri Ajaf niꞌej chiva, chi tibꞌanaꞌ leer va carta va chiquivach quinojiel ri santos hermanos.
1TH 5:28 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin. Amén.
2TH 1:1 Inreꞌ Pablo, ri Silvano y ri Timoteo, nakatak-el va carta va chiva ixreꞌ ri iglesia ri cꞌo Tesalónica. Ixreꞌ joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo.
2TH 1:2 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
2TH 1:3 Hermanos, siempre nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma ixreꞌ. Y can rakalien nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha, ruma ixreꞌ kꞌij-kꞌij icukubꞌan más icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y kꞌij-kꞌij más ntivajo-iviꞌ.
2TH 1:4 Y antok ojreꞌ nkubꞌaka nicꞌaj chic iglesias, nakatzijuoj chica chi altíra niquicuot kánima iviqꞌuin ixreꞌ, ruma mesque cꞌo sufrimientos ikꞌasan y qꞌuiy kax icꞌulun, can icachꞌuon nojiel y can icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
2TH 1:5 Riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ri Dios can choj-ve nuꞌon juzgar nojiel. Y nucꞌut chi rakalien chi nquixuoc pa ru-reino ri Dios, mareꞌ ntiꞌan sufrir vacame.
2TH 1:6 Ri Dios can choj-ve nuꞌon juzgar nojiel, rumareꞌ jajaꞌ xcaꞌruꞌon castigar ri vinak ri ncaꞌbꞌano chiva chi ntiꞌan sufrir.
2TH 1:7 Y chiva ixreꞌ ri ntiꞌan sufrir vacame, can xtuyaꞌ ri uxlanien. Chika ojreꞌ jeꞌ xtuyaꞌ ri uxlanien reꞌ, chupan ri kꞌij antok ri Ajaf Jesús xtika-pa chicaj i-richꞌilan-pa ri ru-ángeles ri yoꞌn chic pa poder chica.
2TH 1:8 Chupan jun ruxak-kꞌakꞌ xtipa chi ncaꞌruꞌon castigar ri man xquinimaj ta ri Dios y man xquinimaj ta jeꞌ ri ru-evangelio ri Kajaf Jesucristo.
2TH 1:9 Ri castigo ri xtiyoꞌx chica, can nem-ve y can richin nojiel tiempo xcaꞌcꞌujieꞌ chupan. Can man xcaꞌcꞌujieꞌ ta apa riqꞌuin ri Ajaf ri cꞌo ru-gloria y cꞌo ru-poder,
2TH 1:10 chupan ri kꞌij antok xtipa. Antok jajaꞌ xtipa, quinojiel ri santos ralcꞌual xtiquiyaꞌ rukꞌij. Y quireꞌ jeꞌ xtiꞌan ixreꞌ, can xtiyaꞌ rukꞌij ruma xinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xkatzijuoj chiva.
2TH 1:11 Rumareꞌ siempre nakaꞌan orar pan i-cuenta, chi quireꞌ ri Ka-Dios xtuꞌon chiva chi nquixtiquir ntivucꞌuaj jun cꞌaslien otz. Ruma jareꞌ nicꞌatzin chi nakaꞌan konojiel ri xojayox ruma ri Dios chi xojuoc richin. Nakacꞌutuj jeꞌ cha ri Dios chi riqꞌuin ri ru-poder, xtuꞌon chiva chi nquixtiquir ta xtiꞌan nojiel ri otz ri ntirayij ntiꞌan, y xquixtiquir ta xtiqꞌuis nojiel ri samaj ri itzꞌamuon ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
2TH 1:12 Richin chi ri rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo xtiyoꞌx más rukꞌij, y jajaꞌ xtuyaꞌ cꞌa ikꞌij ixreꞌ, ruma riqꞌuin ri Ka-Dios y ri Ajaf Jesucristo cꞌo qꞌuiy favor.
2TH 2:1 Hermanos, vacame cꞌo ri nakajoꞌ nakaꞌej chiva chirij ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay ri Kajaf Jesucristo chi nkojalruma-ka.
2TH 2:2 Xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn chiva chi ri kꞌij chi nipa ri Ajaf xa ya xakꞌax, man tinimaj. Y mesque nuꞌej chi ja ri Espíritu Santo xꞌeꞌn quireꞌ cha, man tinimaj. Y xa choj xivaxaj o xa cꞌo carta ri nalka iviqꞌuin bꞌanun-pa pa kabꞌeꞌ ojreꞌ ri nuꞌej quireꞌ, man tixiꞌij-iviꞌ y man tinimaj.
2TH 2:3 Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chi man jun tibꞌano maña chiva ruma nuꞌej chi ri Jesucristo ya xpa. Ruma naꞌay chi nipa ri Jesucristo, xtibꞌanataj chi iqꞌuiy xtiquiyaꞌ can ri Dios. Y xtalka cꞌa jun ache ri ucꞌuan ruma ri itziel. Pero jajaꞌ can xtalka ru-huora antok xtika ri namalaj castigo paroꞌ.
2TH 2:4 Ri ache reꞌ xtipalaj chiquij ri niꞌeꞌx dioses chica y chiquij ri nicꞌaj chic ri niyoꞌx quikꞌij cuma vinak, ruma xtirajoꞌ chi joꞌc cha jajaꞌ tiyoꞌx rukꞌij, y xtibꞌatzꞌuye-pa pa ru-templo ri Dios y xtuꞌej chi jajaꞌ ri Dios.
2TH 2:5 ¿Man nalka ta came pan iveꞌ chi antok xicꞌujieꞌ iviqꞌuin, can xinꞌej nojiel reꞌ chiva?
2TH 2:6 Vacame ixreꞌ ivataꞌn ri chica kꞌatayuon nojiel reꞌ, y rumareꞌ majaꞌ tibꞌanataj. Pero antok xtalka ri kꞌij, can xtikꞌalajin ri ache ri ucꞌuan ruma ri itziel.
2TH 2:7 Can ketzij chi qꞌuiy yan itziel najin vacame. Pero ri ache ri ucꞌuan ruma ri itziel majaꞌ tikꞌalajin-pa, ruma cꞌo ri kꞌatayuon richin. Y antok ri kꞌatayuon richin xtalasas-el,
2TH 2:8 cꞌajareꞌ xtikꞌalajin-pa ri itziel ache reꞌ. Pero antok xtipa chic jun bꞌay ri Ajaf Jesús, xtuquimisaj ri itziel ache antok xtixupux ruma jajaꞌ. Y riqꞌuin ri rusakil xtuqꞌuis ri itziel ache reꞌ.
2TH 2:9 Ja ri Satanás xtibꞌano chi nikꞌalajin-pa ri itziel ache reꞌ, y ruma cꞌo ri ru-poder ri Satanás riqꞌuin, rumareꞌ xcaꞌruꞌon qꞌuiy señales y milagros chi ninimax. Y nojiel ri xcaꞌruꞌon, joꞌc chi nuꞌon maña chica ri vinak.
2TH 2:10 Can iqꞌuiy ri xcaꞌan engañar ruma ri itziel ri nuꞌon ri ache reꞌ. Ri xcaꞌan engañar ja ri vinak ri cꞌa pa kꞌakꞌ xcaꞌbꞌaka-ve. Ijejeꞌ xcaꞌan engañar ruma man xcajoꞌ ta xquinimaj ri ketzij chi xaꞌcolotaj ta chupan ri qui-pecados.
2TH 2:11 Rumareꞌ ri Dios nuꞌon chica chi ncaꞌan engañar chi tiquinimaj ri man ketzij ta,
2TH 2:12 chi quireꞌ xtika ri castigo pa quiveꞌ, ruma man xquinimaj ta ri ketzij, xa altíra xka chiquivach chi xquiꞌan ri itziel tak kax.
2TH 2:13 Pero ixreꞌ hermanos, ri Ajaf altíra nquixrajoꞌ. Ojreꞌ siempre nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ivuma, ruma antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, ri Dios ya xixruchaꞌ chi nquixcolotaj chupan ri i-pecados. Y xixcolotaj ruma xicukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri ketzij, y ruma jeꞌ ri Espíritu Santo xuꞌon sak cha ri icꞌaslien.
2TH 2:14 Ri Dios xixrayuoj chi xixcolotaj. Y ojreꞌ ri xojrucusaj chi xkatzijuoj ri evangelio chiva. Ri Dios xrajoꞌ chi xixcolotaj chi nquixbꞌacꞌujieꞌ riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo y xticꞌujieꞌ ikꞌij ruma jajaꞌ cꞌo rukꞌij.
2TH 2:15 Rumareꞌ hermanos, cof quixcꞌujieꞌ y man timastaj ri xkacꞌut can chivach antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin. Ni man timastaj jeꞌ ri xkaꞌej-el chupan ri carta ri xkatak-el chiva.
2TH 2:16 Ri Kajaf Jesucristo y ri Katataꞌ Dios can altíra nkojrajoꞌ y siempre nkuruꞌon consolar, chupan nojiel ri nakakꞌasaj. Y ruma ri ru-favor jajaꞌ, vacame kayoꞌien utzulaj kax.
2TH 2:17 Jajaꞌ tiyoꞌn ruchukꞌaꞌ ri ivánima y tubꞌanaꞌ chiva chi cof xquixcꞌujieꞌ chupan ri icꞌaslien richin quireꞌ ruyuon ta ri otz xtiꞌan y xtiꞌej.
2TH 3:1 Pa ruqꞌuisbꞌal hermanos, nakaꞌej chiva chi tibꞌanaꞌ orar pa ka-cuenta y ticꞌutuj cha ri Dios chi chaꞌnin ta xtiꞌin rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf y xtiyoꞌx rukꞌij, incheꞌl xuꞌon iviqꞌuin,
2TH 3:2 y chi quireꞌ jeꞌ man nkojka ta pa quikꞌaꞌ itziel tak achiꞌaꞌ, ruma man quinojiel ta vinak niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
2TH 3:3 Pero ri Ajaf man jun bꞌay xquixruyaꞌ can, xa xtuyaꞌ ivuchukꞌaꞌ y xquixruchajij choch ri itziel.
2TH 3:4 Y ojreꞌ can kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf chi ixreꞌ ntiꞌan ri xkaꞌej can chiva y siempre quireꞌ xtiꞌan.
2TH 3:5 Ri Ajaf tubꞌanaꞌ cꞌa chiva chi can xtinaꞌ riqꞌuin ivánima chi ri Dios altíra nquixrajoꞌ, y chi nicꞌujieꞌ i-paciencia incheꞌl xuꞌon ri Cristo.
2TH 3:6 Hermanos, nakaꞌej chiva pa rubꞌeꞌ ri Kajaf Jesucristo chi xa cꞌo jun hermano chicajol ri man nrajoꞌ ta nisamaj chi nuchꞌec ruvay y man nuꞌon ta ri xkaꞌej chiva, man tivucꞌuaj-iviꞌ riqꞌuin.
2TH 3:7 Ruma ixreꞌ jaꞌal ivataꞌn ri chica xkaꞌan antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin. Ojreꞌ can pa ruchojmil xkucꞌuaj ri kacꞌaslien chicajol. Y incheꞌl ri xkaꞌan ojreꞌ, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ.
2TH 3:8 Ojreꞌ xkatoj nojiel ri xkatej. Altíra xojcuos, ruma pakꞌij chi chakꞌaꞌ xojsamaj, ruma man xkajoꞌ ta xkayaꞌ jun akaꞌn chivij.
2TH 3:9 Xa ta xkacꞌutuj kavay chiva, can otz ta, ruma can rusamaj ri Dios xkaꞌan chicajol. Pero man jun xkacꞌutuj, ruma xa xojsamaj chi xkachꞌec kavay, chi xkacꞌut chivach chi quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ.
2TH 3:10 Y antok xojcꞌujieꞌ iviqꞌuin, xkaꞌej chiva: Xa cꞌo jun ri man nrajoꞌ ta nisamaj, man tivaꞌ jeꞌ, xojchaꞌ chiva.
2TH 3:11 Y ojreꞌ kaxan chi chireꞌ chicajol, icꞌo ri man nicajoꞌ ta ncaꞌsamaj, y joꞌc tzij niquiꞌan y niquiju-quiꞌ pacheꞌ na, mesque man quiqꞌuin ta ijejeꞌ.
2TH 3:12 Chica ijejeꞌ nakaꞌej, y can pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Jesucristo nakaꞌej chica chi caꞌsamaj, man tiquichꞌujirisaj-quiꞌ y akal caꞌsamaj chi niquichꞌec quivay.
2TH 3:13 Y ixreꞌ hermanos, man quixcuos cꞌa ntiꞌan ri otz.
2TH 3:14 Xa cꞌo jun ri man nrajoꞌ ta nuꞌon ri ya xkaꞌej chupan va carta va, tibꞌanaꞌ señalar chica reꞌ, y man tivucꞌuaj-iviꞌ jeꞌ riqꞌuin, chi quireꞌ tiqꞌuix.
2TH 3:15 Pero man tiꞌan cha chi jun iv-enemigo, xa tichꞌolij, ruma jajaꞌ jun hermano.
2TH 3:16 Hermanos, ri Ajaf ri niyoꞌn paz, tuyaꞌ paz riqꞌuin ivánima ixreꞌ, y siempre ticꞌujieꞌ ri paz iviqꞌuin chupan nojiel ri ntikꞌasaj. Ri Ajaf ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ixvonojiel.
2TH 3:17 Inreꞌ Pablo riqꞌuin nukꞌaꞌ nitzꞌibꞌaj-el va saludo va. Y titzꞌataꞌ cꞌa chi vichin inreꞌ va carta va, ruma quireꞌ nquitzꞌibꞌan inreꞌ, y quireꞌ niꞌan chica ri cartas ri ncaꞌntak-el inreꞌ.
2TH 3:18 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.
1TI 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo, ruma quireꞌ xuꞌej ri Dios ri nicalo kichin, y quireꞌ jeꞌ xuꞌej ri Kajaf Jesucristo ri ka-esperanza.
1TI 1:2 Nitak-el va carta va chava atreꞌ Timoteo, ri can at incheꞌl nucꞌajuol ruma acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Ja ta ri favor, ri misericordia y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin avánima.
1TI 1:3 Y incheꞌl ri xinꞌej can chava antok xipa vaveꞌ Macedonia, quireꞌ jeꞌ niꞌej chava vacame; chi cacꞌujieꞌ chireꞌ pa tanamet Efeso, ruma chireꞌ icꞌo ri man ja ta ri ketzij chꞌabꞌal ri niquicꞌut. Y nicꞌatzin chi naꞌej chica chi man tiquicꞌut chic reꞌ.
1TI 1:4 Nicꞌatzin jeꞌ naꞌej chica chi man tiquiyaꞌ quixiquin cha ri tzij ri nitzijos chiquij ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can y nicꞌaj chic tzij ri choj i-maluon-ka; ri tzij quireꞌ nucꞌam-pa ayoval ruma man jun bꞌay xcaꞌqꞌuis. Y reꞌ man nkojquitoꞌ ta chi nkojqꞌuiy chupan ri kacꞌaslien riqꞌuin ri Dios, cꞌaslien chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ.
1TI 1:5 Quireꞌ taꞌej chica, ruma ri Dios nrajoꞌ chi quinojiel ta nicajo-quiꞌ riqꞌuin jun cánima sak, jun cánima ri nunaꞌ chi otz cꞌo choch ri Dios, y riqꞌuin jeꞌ jun ketzij cukbꞌal cꞌuꞌx.
1TI 1:6 Ruma icꞌo nicꞌaj ri xa xquiyaꞌ can nojiel reꞌ. Xa ja yan chic ri tzij ri man jun rakalien ri niquiꞌej.
1TI 1:7 Ijejeꞌ niquinaꞌ chi i-maestro richin ri ru-ley ri Dios ri rutzꞌibꞌan can ri Moisés. Pero xa man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender) ri nuꞌej ri ley reꞌ. Y man cataꞌn ta ijejeꞌ chica niquiꞌej chirij ri nuꞌej ri ley.
1TI 1:8 Ojreꞌ kataꞌn chi ri ley reꞌ can otz. Pero nicꞌatzin chi can nicusas incheꞌl ri nuꞌej.
1TI 1:9 Y kataꞌn jeꞌ chi ri ley man xyoꞌx ta pa quiveꞌ ri vinak ri choj quicꞌaslien. Ri ley xyoꞌx pa quiveꞌ ri vinak ri man niquinimaj ta tzij, ri man otz ta quicꞌaslien choch ri Dios, ri cꞌo qui-pecados, ri cꞌo itziel tak kax riqꞌuin cánima, ri man jun rakalien niquiꞌan cha ri rubꞌeꞌ ri Dios, ri ncaꞌquiquimisaj quitie-quitataꞌ y ri ncaꞌquiquimisaj nicꞌaj chic vinak.
1TI 1:10 Ri ley xyoꞌx jeꞌ pa quiveꞌ ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, y pa quiveꞌ ri achiꞌaꞌ ri man ncaꞌcajoꞌ ta ixokiꞌ y xa quiqꞌuin yan chic achiꞌaꞌ ncaꞌcꞌujie-ve y niquiꞌan pecado. Pa quiveꞌ jeꞌ ri ncaꞌquicꞌuaj vinak chi ncaꞌquicꞌayij, pa quiveꞌ ri i-tzꞌakoy-tzij, y pa quiveꞌ ri niquinataj rubꞌeꞌ ri Dios joꞌc chi caꞌnimax chi ketzij ri niquiꞌej. Y ri ley xyoꞌx jeꞌ pa quiveꞌ ri vinak ri man nicajoꞌ ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
1TI 1:11 Quireꞌ nuꞌej ri santo evangelio richin ri Namalaj Dios ri cꞌo rukꞌij. Y ja chꞌabꞌal reꞌ ri eꞌn chuva inreꞌ ruma ri Dios chi nitzijuoj.
1TI 1:12 Niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Kajaf Jesucristo ruma ruyoꞌn vuchukꞌaꞌ chi niꞌan ri samaj reꞌ. Ruma xutzꞌat chi nuyoꞌn vánima riqꞌuin y rumareꞌ xuꞌon chi xinuoc rusamajiel.
1TI 1:13 Xuyaꞌ nusamaj, mesque altíra itziel xichꞌoꞌ chirij, y mesque xaꞌnyaꞌ jeꞌ pa sufrimiento ri quiniman jajaꞌ, y qꞌuiy itziel tak kax ri xinꞌan chica. Pero jajaꞌ xujoyovaj noch, ruma inreꞌ chupan ri tiempo reꞌ, man vataꞌn ta ri chica niꞌan, ruma majaꞌ tinnimaj ri ruchꞌabꞌal.
1TI 1:14 Pero ri Kajaf Dios can xuyaꞌ ri ru-favor panoꞌ sin medida; ruma xuꞌon chuva chi xincukubꞌaꞌ nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y xuyaꞌ jeꞌ ri amor chuva incheꞌl ri cꞌo riqꞌuin ri Jesucristo.
1TI 1:15 Y ri niꞌej chava can ketzij, y can otz chi ninimax cuma quinojiel: Chi ri Jesucristo xpa choch-ulief chi ncaꞌrucol ri cꞌo qui-pecados, y ja inreꞌ ri más cꞌo nu-pecado que chiquivach quinojiel.
1TI 1:16 Pero mesque can itziel ri i-nubꞌanun-pa, ri Jesucristo xujoyovaj noch y xuꞌon perdonar ri nu-pecado, chi quireꞌ xucꞌut chiquivach ri vinak chi jajaꞌ cꞌo qꞌuiy ru-paciencia. Jajaꞌ xuꞌon perdonar ri nu-pecado inreꞌ, chi quireꞌ nucꞌut chiquivach ri vinak ri xtiquinimaj chi jajaꞌ can xtuꞌon perdonar ri qui-pecados chi niquil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1TI 1:17 Rumareꞌ kayaꞌ rukꞌij ri Dios richin nojiel tiempo. Jajaꞌ ri Rey richin nojiel tiempo. Jajaꞌ man nicon ta. Jajaꞌ man nitzꞌiet ta, pero cꞌo. Joꞌc jajaꞌ ri Dios cꞌo y riqꞌuin jajaꞌ cꞌo-ve nojiel noꞌj. Y jajaꞌ ri tiyoꞌx rukꞌij y ru-gloria richin nojiel tiempo. Amén.
1TI 1:18 Y atreꞌ Timoteo can at incheꞌl nucꞌajuol, niꞌej chava: Man timastaj chava ri bꞌeꞌn can chavij atreꞌ cuma ri hermanos ri xquiꞌej ri xꞌeꞌx chica ruma ri Dios. Xa can tatijaꞌ akꞌij chi naꞌan ri samaj ri bꞌeꞌn can chava chi naꞌan, can incheꞌl nuꞌon jun utzulaj soldado.
1TI 1:19 Can siempre tacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y ri ajaluon y ri avánima siempre tunaꞌ chi otz cꞌo choch ri Dios. Ruma icꞌo hermanos ri man quireꞌ ta xquiꞌan, rumareꞌ xaꞌcꞌujieꞌ can y man chic xquicukubꞌaꞌ ta quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
1TI 1:20 Quireꞌ xquiꞌan ri Himeneo y ri Alejandro. Rumareꞌ xaꞌnjach pa rukꞌaꞌ ri Satanás, chi quireꞌ ticatamaj chi man caꞌchꞌoꞌ itziel chirij ri Dios.
1TI 2:1 Vacame cꞌa niꞌej chava chi siempre ticꞌutux cha ri Dios ri nicꞌatzin, can siempre tiꞌan orar, y siempre tiyoꞌx tiox bꞌaꞌ cha. Quireꞌ tiꞌan pa qui-cuenta quinojiel ri vinak.
1TI 2:2 Ticꞌutux cꞌa cha ri Dios chi caꞌrutoꞌ quinojiel ri reyes y chi caꞌrutoꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic gobernadores chi quireꞌ otz nkojcꞌujieꞌ konojiel y man jun kax nakacꞌul. Y xtakucꞌuaj ta jeꞌ jun cꞌaslien otz choch ri Dios y chiquivach ri vinak.
1TI 2:3 Ruma jareꞌ ri otz y ri nika choch ri Dios ri nicalo kichin.
1TI 2:4 Ruma jajaꞌ nrajoꞌ chi quinojiel ta ri vinak nicatamaj ta ri ketzij y ncaꞌcolotaj ta chupan ri qui-pecados.
1TI 2:5 Ruma joꞌc jun Dios cꞌo, y chucajol ri Dios y ri vinak joꞌc Jun cꞌo ri nibꞌano chi ncaꞌbꞌaka ri vinak riqꞌuin ri Dios, y ri nibꞌano reꞌ ja ri Jesucristo ri xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ.
1TI 2:6 Jajaꞌ xuyaꞌ rutzij chi xquimisas chi xutoj ri ka-pecados konojiel. Y reꞌ xtzijos antok xalka ri tiempo.
1TI 2:7 Y ri Dios xiruchaꞌ inreꞌ chi xinuoc jun apóstol chi nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal y chi xinuoc maestro quichin ri man israelitas ta chi tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo y ticatamaj ri ketzij. Can ketzij ri niꞌej, y ri Cristo can nutzꞌat-pa ri vánima chi inreꞌ man nitzꞌak ta tzij.
1TI 2:8 Inreꞌ nivajoꞌ cꞌa chi ri achiꞌaꞌ tiquibꞌanaꞌ orar chica-na lugar. Y antok niquiꞌan orar, tiquipilisaj quikꞌaꞌ santa chicaj, y can sak ta ri cánima y man jun ta ayoval cꞌo riqꞌuin cánima.
1TI 2:9 Y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ, tiquicusaj quitziak ri man nakꞌax ta ruveꞌ niquiꞌan cha. Niquiꞌan ta pensar otz nojiel ri ncaꞌquiꞌan y ja ta ri más choj ri niquiꞌan. Man takꞌax ruveꞌ ri niquiꞌan cha ri rubꞌanic ri quiveꞌ joꞌc chi caꞌtzꞌiet cuma ri vinak. Man tiquicusaj ri oro antok niquivak-quiꞌ y man tiquicusaj ri perlas, y man tiquicusaj tziak ri cara cajal.
1TI 2:10 Ri más otz chi niquiꞌan ri ixokiꞌ ri can quiniman chic ri Dios ja chi tiquibꞌanaꞌ favor chica quinojiel, can incheꞌl rucꞌamun chi niquiꞌan ri niquiꞌej chi quicꞌuan jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios.
1TI 2:11 Y niꞌej jeꞌ chi antok nitzijos ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri ixokiꞌ joꞌc ticaꞌxaj, man caꞌchꞌoꞌ y caꞌniman.
1TI 2:12 Ruma inreꞌ man niyaꞌ ta permiso chi ri ixokiꞌ más nem niquiꞌan chiquivach ri achiꞌaꞌ, ni chi ncaꞌquitijuoj ri achiꞌaꞌ. Xa man jun tzij tiquiꞌej.
1TI 2:13 Ruma ri Dios, naꞌay xuꞌon ri Adán, y después xuꞌon ri Eva.
1TI 2:14 Y man ja ta ri Adán xꞌan engañar, xa ja ri Eva ri xꞌan engañar y chireꞌ xpa ri pecado.
1TI 2:15 Y ri ixok xticolotaj ruma ncaꞌruqꞌuiytisaj ri ral, vi xa nucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa cꞌo ri amor riqꞌuin ránima, xa nucꞌuaj jun cꞌaslien sak, y xa joꞌc ta ri otz nuꞌon.
1TI 3:1 Hermanos, ri tzij ri niꞌej can ketzij: Xa cꞌo jun hermano ri nurayij chi ntuoc anciano richin ri iglesia, can otz ri samaj ri nurayij.
1TI 3:2 Pero nicꞌatzin chi jun anciano richin ri iglesia rucꞌuan jun cꞌaslien otz, chi quireꞌ man jun vinak nichꞌo-pa chirij. Nicꞌatzin chi jajaꞌ joꞌc jun raxjayil, nuꞌon pensar otz ri ncaꞌruꞌon, nuꞌon cuenta-riꞌ chi man tuꞌon pecar-riꞌ, jun ri can rakalien niyoꞌx rukꞌij, jun ache ri jaꞌal ncaꞌruꞌon recibir pa rachuoch ri hermanos ri jun chic tanamet i-patanak-ve, y nicovin nucꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios,
1TI 3:3 jun ache ri man nikꞌabꞌar ta, ni man nuꞌon ta ayoval, jun ache ri man ncaꞌruꞌon ta itziel tak kax chi nuchꞌec miera; xa can nicꞌatzin chi otz runoꞌj quiqꞌuin quinojiel vinak, jun ache ri man nrajoꞌ ta ayoval, y man niꞌa ta ránima chirij ri miera.
1TI 3:4 Y jaꞌal ta ncaꞌruꞌon gobernar quinojiel ri icꞌo pa rachuoch, y jaꞌal ta rucꞌutun chiquivach ri ralcꞌual chi ncaꞌniman y niquiꞌan respetar.
1TI 3:5 Ruma xa jun ache man rataꞌn ta ncaꞌruꞌon gobernar ri icꞌo pa rachuoch, ¿cheꞌl xcaꞌruꞌon gobernar ri hermanos ri icꞌo chupan ri iglesia richin ri Dios?
1TI 3:6 Man otz ta jeꞌ chi ntuoc anciano richin ri iglesia jun hermano ri xa cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo tunimaj ri Dios, ruma nak xa nuna-ka-riꞌ chi nem, xtuꞌon incheꞌl xuꞌon ri diablo y xtika ri nem castigo paroꞌ.
1TI 3:7 Y nicꞌatzin jeꞌ chi otz nitzꞌiet ri rucꞌaslien cuma ri vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo, chi quireꞌ man jun itziel kax nilitaj chirij, y chi man nika ta pa rukꞌaꞌ ri diablo.
1TI 3:8 Y quireꞌ jeꞌ ri diáconos, nicꞌatzin chi niquicꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien chiquivach ri vinak. Y nicꞌatzin jeꞌ chi ketzij ri niquiꞌej, man ncaꞌkꞌabꞌar ta, y man ncaꞌquiꞌan ta itziel tak kax chi niquichꞌec qui-miera.
1TI 3:9 Y nicꞌatzin chi ticꞌujieꞌ riqꞌuin cánima ri xuꞌej ri Dios chirij ri cukbꞌal cꞌuꞌx, y sak ta cánima choch ri Dios.
1TI 3:10 Y naꞌay caꞌtzꞌiet xa otz quicꞌaslien o manak. Y xa man jun itziel kax nilitaj chiquij, caꞌuoc diáconos.
1TI 3:11 Y quireꞌ jeꞌ ri ixokiꞌ, nicꞌatzin chi niquicꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien chiquivach ri vinak. Y man tiquikꞌabꞌaj tzij chiquij nicꞌaj chic, can niquiꞌan ta pensar otz ri niquiꞌan, y can otz ta niquiꞌan cha nojiel ri samaj ri niꞌeꞌx chica chi niquiꞌan.
1TI 3:12 Y jun diácono can nicꞌatzin chi joꞌc jun raxjayil. Y nicꞌatzin jeꞌ chi can ncaꞌruꞌon gobernar otz ri ralcꞌual y quinojiel ri icꞌo pa rachuoch.
1TI 3:13 Ruma xa jun diácono otz nuꞌon cha ri rusamaj ri Dios, can xtiꞌan cha chi rakalien y xtucukubꞌaꞌ más rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
1TI 3:14 Jareꞌ nitzꞌibꞌaj-el chava Timoteo, mesque nivajoꞌ nquibꞌaka aviqꞌuin chaꞌnin. Y nitak-el va carta va chava,
1TI 3:15 chi quireꞌ xa man xquibꞌaka ta yan aviqꞌuin, avataꞌn chic ri chica chi cꞌaslien nicꞌatzin chi navucꞌuaj chiquicajol ri i-ralcꞌual chic ri cꞌaslic Dios ri niꞌeꞌx iglesia chica, ri iglesia ri rataꞌn y ruchajin ri ketzij.
1TI 3:16 Y ketzij chi can nem rakalien ri xuꞌej ri Dios chakavach vacame, ri nichꞌoꞌ chirij ri chica cꞌaslien nika choch jajaꞌ; ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Dios xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief, xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ. Xcꞌut chakavach ruma ri Espíritu Santo chi choj rucꞌaslien. Xtzꞌiet jeꞌ cuma ri ángeles. Xtzijos chica ri vinak ri man israelitas ta, y can iqꞌuiy ri icꞌo choch-ulief xaꞌniman richin. Y xꞌan recibir chicaj riqꞌuin namalaj rukꞌij.
1TI 4:1 Y jaꞌal kꞌalaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo, chi chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij, icꞌo ri xtiquiyaꞌ can ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ri cukbꞌal cꞌuꞌx. Ri xticaꞌxaj xa ja yan chic ri tzij ri patanak quiqꞌuin ri itzal tak espíritus y quiqꞌuin ri espíritus ri niquiꞌan maña.
1TI 4:2 Xticaꞌxaj ri niquiꞌej ri xa caꞌyeꞌ quipalaj y joꞌc tzꞌakon tak tzij niquiꞌan, ri man jun chica nunaꞌ ri quijaluon y ri cánima antok niquiꞌan jun kax itziel.
1TI 4:3 Ijejeꞌ xtiquiꞌej chica ri vinak chi man chic caꞌcꞌulieꞌ. Xtiquiꞌej jeꞌ chi icꞌo kax ri man otz ta ncaꞌtij, kax ri ja ri Dios ri bꞌanayuon chi i-otz chi ncaꞌtij y nicꞌatzin chi nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha. Ruma jareꞌ nrajoꞌ chika ojreꞌ ri kataꞌn chic ri ketzij y kaniman rubꞌeꞌ.
1TI 4:4 Ruma nojiel ri xuꞌon ri Dios, can otz. Y rumareꞌ man takaꞌej chi man otz ta ncaꞌtij. Xa nakayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios antok nakatej,
1TI 4:5 ja ri ruchꞌabꞌal ri Dios y ri oración nuꞌon sak cha.
1TI 4:6 Atreꞌ Timoteo, xa xcaꞌtijuoj ri hermanos riqꞌuin ri xinꞌej yan chava chupan va carta va, ncatuoc jun utzulaj rusamajiel ri Jesucristo, ncaqꞌuiy chirij ri chꞌabꞌal ri nichꞌoꞌ chirij ri cukbꞌal cꞌuꞌx y xcaqꞌuiy jeꞌ riqꞌuin ri ketzij ri cꞌutun chavach, ri animan.
1TI 4:7 Man caꞌvaxaj ri tzij ri man riqꞌuin ta ri Dios i-patanak-ve, xa quitzij ri avalaꞌiꞌ ri man jun quinoꞌj. Atreꞌ xa tatijaꞌ akꞌij navucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch ri Dios.
1TI 4:8 Ri ejercicio nuyaꞌ jubꞌaꞌ ruchukꞌaꞌ ri a-cuerpo, pero ri más nicꞌatzin ja chi navucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch ri Dios. Ruma otz xtuꞌon chava chupan ri acꞌaslien vaveꞌ ri choch-ulief y chupan jeꞌ ri acꞌaslien ri chakavach-apa.
1TI 4:9 Ri niꞌej, can ketzij y can otz chi ninimax cuma quinojiel.
1TI 4:10 Rumareꞌ nkusamaj y nakaꞌan sufrir, ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri cꞌaslic Dios. Jajaꞌ nrajoꞌ ncaꞌrucol quinojiel ri vinak, pero ri ncaꞌrucol ja ri ncaꞌniman richin.
1TI 4:11 Y atreꞌ Timoteo, caꞌtijuoj ri hermanos riqꞌuin nojiel reꞌ y taꞌej chica chi jareꞌ tiquibꞌanaꞌ.
1TI 4:12 Man jun cꞌa tibꞌano chava chi man jun avakalien ruma cꞌa at cꞌajuol. Catuoc ejemplo chiquivach ri hermanos riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌej. Can caꞌvajoꞌ quinojiel, can otz tabꞌanaꞌ, tacꞌutuꞌ chi at-ucꞌuan ruma ri Espíritu Santo, chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y chi sak acꞌaslien.
1TI 4:13 Y inreꞌ nivajoꞌ chi atreꞌ naꞌan leer ri ruchꞌabꞌal ri Dios chiquivach ri hermanos. Taꞌej chica chi tiquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios, y caꞌtijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Quireꞌ tabꞌanaꞌ, hasta cꞌa xquinalka inreꞌ.
1TI 4:14 Man timastaj chava chi ri a-don ja ri Dios sipayuon chava; y xyoꞌx chava antok ri ancianos richin ri iglesia xquiyaꞌ quikꞌaꞌ pan aveꞌ y ruma ri profecía ri xquiꞌej.
1TI 4:15 Can riqꞌuin nojiel avánima tabꞌanaꞌ ri samaj, chi quireꞌ ncatzꞌiet cuma quinojiel chi kꞌij-kꞌij ncaqꞌuiy y ncatuoc jun utzulaj rusamajiel ri Dios.
1TI 4:16 Tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ, can tatzꞌataꞌ otz ri chica naꞌan, y quireꞌ jeꞌ tabꞌanaꞌ riqꞌuin ri nacꞌut chiquivach ri hermanos. Y man tayaꞌ can ri asamaj, chi quireꞌ xtacol-aviꞌ atreꞌ y xcaꞌcol jeꞌ ri xcaꞌcꞌaxan avichin.
1TI 5:1 Xa cꞌo jun hermano mámix chic ri nuꞌon ruchꞌoꞌj, man cachꞌoꞌ cof cha, xa akal cachꞌoꞌ cha. Xa can incheꞌl atataꞌ tabꞌanaꞌ cha. Y ri cꞌajolaꞌ, incheꞌl i-achakꞌ i-animal tabꞌanaꞌ quiqꞌuin.
1TI 5:2 Y chica ri chꞌitak avalaꞌiꞌ chic, tabꞌanaꞌ chica chi i-incheꞌl atieꞌ. Y ri xtaniꞌ, tabꞌanaꞌ chica chi i-incheꞌl avanaꞌ, y man jun itziel naꞌan pensar chiquij.
1TI 5:3 Y xa icꞌo malcaꞌn-ixokiꞌ ri ketzij man jun nilin quichin, caꞌtoꞌ.
1TI 5:4 Pero xa cꞌo jun malcaꞌn-ixok ri icꞌo ral o riy, ijejeꞌ quiꞌlin richin. Ruma ijejeꞌ can nicꞌatzin nicatamaj chi naꞌay ja ri pa cachuoch tiquicꞌutuꞌ jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios. Can tiquitzoliej rucꞌaxiel chica ri quitie-quitataꞌ, ruma jareꞌ ri otz y jaꞌal nika choch ri Dios.
1TI 5:5 Pero ri malcaꞌn-ixok ri ketzij ruyuon cꞌo, can rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y man nitanieꞌ ta chi nucꞌutuj favor y nuꞌon orar chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ.
1TI 5:6 Pero ri malcaꞌn-ixok ri joꞌc nuꞌon ri nrajoꞌ ri ru-cuerpo, xa quiminak choch ri Dios.
1TI 5:7 Taꞌej chica ri hermanos chi tiquinimaj nojiel ri niꞌej, chi quireꞌ man jun kax itziel xtilitaj chiquij.
1TI 5:8 Y nicꞌatzin chi ncaꞌquitoꞌ ri cachꞌalal, pero más nicꞌatzin chi ncaꞌquilij ri icꞌo pa cachuoch. Y xa cꞌo jun ri man nuꞌon ta quireꞌ, jajaꞌ nuꞌon incheꞌl xa man rucukubꞌan ta rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa más itziel rucꞌaslien chiquivach ri vinak ri man quiniman ta ri Jesucristo.
1TI 5:9 Ri malcaꞌn-ixok otz chi nitzꞌibꞌas rubꞌeꞌ chupan ri lista chi nilix, ja ri cꞌo sesenta rujunaꞌ, xcꞌujieꞌ joꞌc jun rachajil,
1TI 5:10 xa ataꞌn chi cꞌo otz rubꞌanun, xa i-ruqꞌuiytisan otz ri ral, xa jaꞌal ruyoꞌn qui-posada nicꞌaj chic, xa i-ruchꞌajuon cakan ri santos hermanos, xa i-rutoꞌn ri niquiꞌan sufrir y xa i-rubꞌanun nicꞌaj chic utzulaj tak kax.
1TI 5:11 Pero ri malcaꞌn-ixokiꞌ ri cꞌa majaꞌ más quijunaꞌ, man titzꞌibꞌas quibꞌeꞌ chupan ri lista chi ncaꞌlix cuma ri hermanos. Ruma ijejeꞌ ncaꞌtiquir niquiꞌej chi quiyuon nicajoꞌ ncaꞌcꞌujieꞌ chi niquiꞌan rusamaj ri Cristo. Pero después, xtiquimastaj ri quiꞌeꞌn y xticajoꞌ ncaꞌcꞌulieꞌ chic jun bꞌay.
1TI 5:12 Y ruma man xquiꞌan ta ri xquiꞌej naꞌay, y xquicꞌax quitzij, ri Dios can xtuyaꞌ qui-castigo.
1TI 5:13 Y quireꞌ jeꞌ, xa man ncaꞌcꞌulieꞌ ta, niquitzꞌom kꞌoral, ncaꞌa chi tak jay; y man joꞌc ta chic ncaꞌkꞌoran, xa ncaꞌquimol jeꞌ tzij y nika chiquivach niquiju-quiꞌ pacheꞌ na, y niquiꞌej tzij ri man otz ta chi niquiꞌej.
1TI 5:14 Rumareꞌ niꞌej chica ri malcaꞌn-ixokiꞌ ri cꞌa majaꞌ más quijunaꞌ, chi caꞌcꞌulieꞌ chic jun bꞌay. Caꞌcꞌujieꞌ cal, can tiquibꞌanaꞌ cuenta cachuoch; chi quireꞌ ri vinak ri itziel ncaꞌtzꞌato kichin, man jun kax itziel xtiquiꞌej chikij.
1TI 5:15 Ruma icꞌo nicꞌaj malcaꞌn-ixokiꞌ ri xquiyaꞌ can ri utzulaj cꞌaslien y vacame xa i-bꞌanak chirij ri nrajoꞌ ri Satanás.
1TI 5:16 Xa cꞌo jun hermano ache o ixok ri cꞌo jun ru-familiar ixok ri xa malcaꞌn, ijejeꞌ quiꞌlin richin, chi quireꞌ ri malcaꞌn-ixok reꞌ man ntuoc ta jun akaꞌn chirij ri iglesia. Chi quireꞌ ncaꞌtoꞌx ri malcaꞌn-ixokiꞌ ri ketzij man jun nilin quichin.
1TI 5:17 Ri ancianos richin ri iglesia ri jaꞌal niquiꞌan gobernar, can caꞌan respetar y caꞌtuoj otz; pero ri más rakalien niꞌan quireꞌ chica, ja ri niquiꞌan predicar y niquicꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
1TI 5:18 Ruma ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Antok ri tuora nuxakꞌ ruveꞌ ri trigo, man tiyoꞌx rukꞌasal chirutzaꞌn. Y nuꞌej jeꞌ: Ri aj-samajiel can nicꞌatzin chi tituoj ruma ri samaj ri nuꞌon. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1TI 5:19 Y niꞌej jeꞌ chava: Xa cꞌo jun anciano richin ri iglesia ri niꞌeꞌx chirij chi xuꞌon chꞌoꞌj, y joꞌc jun ri nibꞌano acusar richin, man tanimaj. Nicꞌatzin chi icꞌo icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri junan niquiꞌej chirij, jareꞌ tanimaj.
1TI 5:20 Y xa cꞌo jun quireꞌ najin riqꞌuin ri pecado, tachꞌolij chiquivach quinojiel chi quireꞌ ri nicꞌaj chic niquixiꞌij-quiꞌ niquiꞌan pecado.
1TI 5:21 Y choch ri Dios y choch ri Ajaf Jesucristo y chiquivach ri ángeles ri i-choꞌn ruma ri Dios, niꞌej chava atreꞌ Timoteo, chi junan y choj tabꞌanaꞌ quiqꞌuin quinojiel.
1TI 5:22 Man tayaꞌ akꞌaꞌ chaꞌnin paroꞌ jun ri xa man avataꞌn ta ri chica rubꞌanun ri rucꞌaslien, chi quireꞌ man navakaliej ta ri ru-pecados ri i-rubꞌanun. Can tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ chi quireꞌ sak nicꞌujieꞌ ri acꞌaslien.
1TI 5:23 Atreꞌ Timoteo, man otz ta chi joꞌc yaꞌ ri nakun; takumuꞌ jeꞌ jubꞌaꞌ vino chi otz nunaꞌ ri apan y ruma chike ncayavaj.
1TI 5:24 Icꞌo vinak ri nitzꞌiet chi cꞌo qui-pecados antok cꞌa majaꞌ caꞌan juzgar, pero icꞌo jeꞌ ri man chaꞌnin ta nitzꞌiet ri qui-pecados, xa cꞌa después.
1TI 5:25 Y quireꞌ jeꞌ, ri niquiꞌan favor chica ri vinak can nikꞌalajin. Mesque cꞌo nicꞌaj chic favor ri man kꞌalaj ta, pero nikꞌalajin-pa.
1TI 6:1 Quinojiel ri hermanos esclavos, can caꞌquibꞌanaꞌ respetar ri cajaf, chi quireꞌ man jun kax itziel niꞌeꞌx chirij ri Dios y ri ruchꞌabꞌal.
1TI 6:2 Y xa icꞌo hermanos esclavos ri cꞌo cajaf ri quiniman ri Dios, man tiquiꞌan chica chi man jun quikalien ruma ijejeꞌ hermanos. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa más otz tiquibꞌanaꞌ cha ri quisamaj, ruma quiniman ri Dios y ruma ncaꞌcajoꞌ. Y atreꞌ Timoteo, niꞌej cꞌa chava chi tacꞌutuꞌ y taꞌej chica ri hermanos chi tiquibꞌanaꞌ nojiel reꞌ.
1TI 6:3 Xa cꞌo jun ri jun chic nucꞌut chiquivach ri hermanos, y man junan ta riqꞌuin ri utzulaj chꞌabꞌal richin ri Kajaf Jesucristo, y ri nucꞌut man junan ta riqꞌuin ri chꞌabꞌal ri nucꞌam-pa jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios;
1TI 6:4 ri nibꞌano quireꞌ, ruyuon jajaꞌ nem nuna-riꞌ. Jun quireꞌ, man jun runoꞌj, ruma joꞌc tzij ri man jun quikalien ri ncaꞌruꞌej chiquij kax ri man jun ncaꞌcꞌatzin-ve. Y rumareꞌ itziel nutzꞌat jun chic ruma otz cꞌo. Nutzꞌuc ayoval, itziel nichꞌoꞌ chiquij nicꞌaj chic, y itziel nuꞌon pensar chiquij nicꞌaj chic.
1TI 6:5 Y nuꞌon chi nitzꞌucutaj ayoval chiquicajol nicꞌaj chic ri cꞌaxtajnak jeꞌ ri quinoꞌj ruma ri itziel y man cataꞌn ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ketzij. Ijejeꞌ nicajoꞌ ncaꞌbꞌayomer ruma niquicꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Atreꞌ man tayuj-aviꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌbꞌano quireꞌ.
1TI 6:6 Pero ri más nem chꞌacuoj, ja ri niquicuot nucꞌuaj jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios.
1TI 6:7 Ruma antok xojalax, man jun kax kacꞌamun-pa. Y rumareꞌ kataꞌn chi antok xkucon, man jun kax jeꞌ xtakucꞌuaj.
1TI 6:8 Mareꞌ kojquicuot riqꞌuin ri kavay y ri katziak, y man jun chic chica takarayij.
1TI 6:9 Pero ri vinak ri niquirayij ncaꞌbꞌayomer, ncaꞌka chaꞌnin chupan ri pecado. Y ruma altíra niquirayij ri bꞌayomal, ja ncaꞌka pa trampa. Can niquirayij chica-na kax ri man jun quikalien. Y rumareꞌ qꞌuiy kax itziel xtibꞌanataj chica chupan quicꞌaslien, y xcaꞌrucꞌuaj chupan ri castigo ri man niqꞌuis ta.
1TI 6:10 Ruma ri niꞌa ránima chirij ri miera, chireꞌ nipa-ve nojiel roch itziel. Y icꞌo ri ya xquiyaꞌ can ri Dios ruma xꞌa cánima chirij ri miera, y ri miera xa qꞌuiy sufrimiento xucꞌam-pa chica.
1TI 6:11 Pero atreꞌ Timoteo at rusamajiel ri Dios, man taꞌan quireꞌ. Xa tatijaꞌ akꞌij navucꞌuaj jun cꞌaslien otz, siempre tabꞌanaꞌ ri nika choch ri Dios, siempre tacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, caꞌvajoꞌ quinojiel, ticꞌujieꞌ a-paciencia, y otz anoꞌj tabꞌanaꞌ.
1TI 6:12 Can riqꞌuin nojiel avánima tatijaꞌ akꞌij chi naꞌan ri utzulaj batalla richin ri cukbꞌal cꞌuꞌx. Man tayaꞌ can ri utzulaj cꞌaslien, ri cꞌaslien reꞌ man xtiqꞌuis ta. Y ja cꞌaslien reꞌ xavil antok xarayuoj ri Dios. Jareꞌ ri xyoꞌx chava antok chiquivach iqꞌuiy xaꞌej chi xanimaj.
1TI 6:13 Y vacame nivajoꞌ niꞌej chava, y can choch ri Dios niꞌej-ve, ri Dios ri niyoꞌn quicꞌaslien quinojiel kax. Y choch jeꞌ ri Jesucristo niꞌej-ve, ri Jesucristo ri man xuxiꞌij ta riꞌ xuꞌej ri ketzij choch ri gobernador Poncio Pilato. Y jareꞌ ri nivajoꞌ niꞌej chava:
1TI 6:14 Tabꞌanaꞌ nojiel ri nuꞌej ri ru-mandamiento ri Dios y man tacꞌax rubꞌixic. Tavucꞌuaj jun cꞌaslien otz chi quireꞌ man jun kax nilitaj chavij. Quireꞌ tabꞌanaꞌ, cꞌa xtipa-na ri Kajaf Jesucristo.
1TI 6:15 Y ja ri Dios xtitako-pa ri Jesucristo antok xtalka ri tiempo. Y ja ri Dios ri rakalien chi niyoꞌx rukꞌij, cꞌo paroꞌ nojiel, jajaꞌ ri Namalaj Rey pa quiveꞌ quinojiel reyes y Namalaj Ajaf pa quiveꞌ quinojiel ajaf,
1TI 6:16 y joꞌc jajaꞌ ri man nicon ta. Jajaꞌ can pa sakil cꞌo-ve, y man jun nitiquir ntuoc riqꞌuin. Ni man jun vinak tzꞌatayuon, y man jun jeꞌ nitiquir nitzꞌato richin. Y jajaꞌ cꞌo ru-autoridad richin nojiel tiempo y tiyoꞌx jeꞌ rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
1TI 6:17 Timoteo, inreꞌ nivajoꞌ chi naꞌej chica ri hermanos ri i-bꞌayomaꞌ vaveꞌ ri choch-ulief chi man tiquiꞌan chi i-nimaꞌk tak vinak. Y taꞌej jeꞌ chica chi man tiquiꞌan pensar chi ri bꞌayomal nojiel otz nucꞌam-pa chica, ruma ri bꞌayomal xa niqꞌuis. Xa can tiquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri cꞌaslic Dios ri niyoꞌn-pa nojiel chika, chi niquicuot ri kánima riqꞌuin ri qꞌuiy ri ruyoꞌn-pa chika.
1TI 6:18 Taꞌej chica ri bꞌayomaꞌ chi joꞌc utzulaj tak kax tiquibꞌanaꞌ, y chi i-bꞌayomaꞌ ta jeꞌ riqꞌuin ri otz ri niquiꞌan chica nicꞌaj chic. Man tiquicꞌaqꞌuiej niquiyaꞌ chica ri nicꞌaj ri nicꞌatzin chica. Xa can caꞌquitoꞌ.
1TI 6:19 Y quireꞌ niquimol yan apa ri quibꞌayomal richin chicaj ri xticꞌatzin chica incheꞌl jun cimiento, chi quireꞌ ntuoc quichin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1TI 6:20 Y atreꞌ Timoteo, tabꞌanaꞌ cuenta ri samaj ri yoꞌn chava. Man caꞌvaxaj ri tzij ri xa man riqꞌuin ta ri Dios i-patanak-ve, ri xa i-richin ri roch-ulief, y xa man jun otz niquicꞌam-pa chava. Man caꞌvaxaj jeꞌ ri vinak ri ncaꞌchꞌoꞌ itziel chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ijejeꞌ niquiꞌej chi cꞌo quinoꞌj, y xa man jun cataꞌn.
1TI 6:21 Y icꞌo ri xquinimaj yan ri tzij reꞌ. Y rumareꞌ xaꞌsach, y xaꞌiel chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ aviqꞌuin. Amén.
2TI 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-apóstol ri Jesucristo ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios chi nitzijuoj chica ri vinak chi ri Dios nuyaꞌ ri cꞌaslien ri ranun prometer chica ri vinak ri niquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Cristo Jesús.
2TI 1:2 Nitzꞌibꞌaj-el va carta va chava atreꞌ Timoteo, ri can at incheꞌl nucꞌajuol y altíra ncanvajoꞌ. Ja ta ri favor, ri misericordia y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin avánima.
2TI 1:3 Inreꞌ Pablo niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios, cha ri Dios ri niꞌan rusamaj riqꞌuin jun sak vánima, incheꞌl xquiꞌan ri vateꞌt-numamaꞌ. Y can ncanataj cꞌa chuva y rumareꞌ pakꞌij chi chakꞌaꞌ niꞌan orar pan a-cuenta.
2TI 1:4 Y niꞌej jeꞌ chava atreꞌ Timoteo chi atcꞌo riqꞌuin vánima ruma xinavokꞌiej antok xiniel-pa aviqꞌuin. Y nivajoꞌ nquinalka chic jun bꞌay aviqꞌuin chi quireꞌ niquicuot chic jun bꞌay ri vánima.
2TI 1:5 Y nalka jeꞌ panoꞌ chi ketzij acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, incheꞌl ri xquiꞌan ri avateꞌt Loida y ri atieꞌ Eunice. Ijejeꞌ ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios naꞌay chavach atreꞌ. Y inreꞌ vataꞌn chi atreꞌ jeꞌ ketzij acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
2TI 1:6 Rumareꞌ niꞌej chava chi tayaꞌ avuchukꞌaꞌ, man tichup-ka chi naꞌan ri samaj ri rusipan ri Dios chava, ri xyoꞌx chava antok inreꞌ xinyaꞌ nukꞌaꞌ pan aveꞌ.
2TI 1:7 Y ri Espíritu ri ruyoꞌn ri Dios chika ojreꞌ ri kaniman chic jajaꞌ, man richin ta chi nakaxiꞌij-kiꞌ. Xa nuyaꞌ poder chika, y nuꞌon chika chi ncaꞌkajoꞌ quinojiel ri vinak y nuꞌon chika chi nkojtiquir nakakꞌil-kiꞌ chi man nakaꞌan ta pecar-kiꞌ.
2TI 1:8 Man caqꞌuix chi natzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Kajaf. Ni man caqꞌuix jeꞌ naꞌej chi avataꞌn noch inreꞌ, mesque incꞌo pa cárcel ruma ri Kajaf. Y man tacꞌakuoj acꞌuꞌx atreꞌ chupan ri sufrimiento ruma natzijuoj ri evangelio. Xa tacachꞌoꞌ nojiel riqꞌuin ri poder ri yoꞌn chava ruma ri Dios.
2TI 1:9 Ri Dios xojrucol chupan ri ka-pecados, y xojrayuoj chi nakucꞌuaj jun sak cꞌaslien. Y nojiel ri xuꞌon man ruma ta chi cꞌo otz i-kabꞌanun, xa ruma ri ru-favor, y ruma jeꞌ quireꞌ ranun-pa pensar chikij ojier can tiempo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Ri Dios can ranun-pa pensar chi nutak-pa ri Jesucristo chi nuꞌon ri favor chika chi nkojrucol.
2TI 1:10 Y vacame xalka ri Jesucristo ri nicalo kichin. Jajaꞌ xralasaj ri ru-poder ri camic. Jajaꞌ xucꞌut chakavach ri evangelio, y riqꞌuin reꞌ xucꞌut chakavach ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
2TI 1:11 Ri Dios xiruchaꞌ inreꞌ chi nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal, y chi xinuoc apóstol y maestro quichin ri vinak ri man israelitas ta.
2TI 1:12 Rumareꞌ niꞌan sufrir vacame. Pero man nquiqꞌuix ta; ruma inreꞌ vataꞌn ri chica nuniman y vataꞌn jeꞌ chi jajaꞌ cꞌo ru-poder chi nquiruchajij y nujachuon-viꞌ pa rukꞌaꞌ cꞌa xtalka-na ri kꞌij antok xtipa chic jajaꞌ.
2TI 1:13 Inreꞌ niꞌej chava Timoteo chi incheꞌl ri utzulaj tak kax ri nucꞌutun chavach, jareꞌ tacꞌutuꞌ atreꞌ. Can tikꞌalajin cꞌa chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, y siempre caꞌvajoꞌ quinojiel ruma joꞌc jun abꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo.
2TI 1:14 Tabꞌanaꞌ cuenta ri samaj ri yoꞌn chava ruma ri Dios. Y ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin kánima xtitoꞌn avichin.
2TI 1:15 Atreꞌ avataꞌn chi quinojiel ri hermanos ri icꞌo pa tak tanamet ri icꞌo Asia in-quiyoꞌn chic can, incheꞌl ri Figelo y ri Hermógenes.
2TI 1:16 Ri Ajaf tujoyovaj quivach ri icꞌo pa rachuoch ri hermano Onesíforo, ruma qꞌuiy mul xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ vánima. Jajaꞌ man xqꞌuix ta xinalrutzꞌataꞌ vaveꞌ pa cárcel.
2TI 1:17 Ruma antok xalka vaveꞌ pa tanamet Roma, can xirucanuj y cꞌarunaj xiril.
2TI 1:18 Y atreꞌ avataꞌn otz chi jajaꞌ altíra xojrutoꞌ antok xojcꞌujieꞌ aviqꞌuin pa tanamet Efeso. Ri Ajaf tujoyovaj roch chupan ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay.
2TI 2:1 Niꞌej chava Timoteo ri can at incheꞌl nucꞌajuol: Tatijaꞌ akꞌij chi siempre nicꞌujieꞌ avuchukꞌaꞌ riqꞌuin ri favor ri patanak riqꞌuin ri Cristo Jesús.
2TI 2:2 Ri tzij ri xavaxaj antok xinꞌej chava chiquivach iqꞌuiy hermanos, jareꞌ taꞌej jeꞌ atreꞌ chica nicꞌaj chic hermanos ri ncaꞌtiquir ncaꞌquitijuoj nicꞌaj chic y chi can xtiquiꞌan ri samaj.
2TI 2:3 Can tacachꞌoꞌ ri sufrimiento ruma at jun utzulaj ru-soldado ri Jesucristo.
2TI 2:4 Ruma antok jun cꞌo pa cuartel, man xtiel ta pa chi nirunaꞌ jun chic samaj, nicꞌujieꞌ chireꞌ chi quireꞌ nuꞌon nojiel ri niꞌeꞌx cha ruma ri nibꞌano mandar richin.
2TI 2:5 Atreꞌ can otz tabꞌanaꞌ cha ri rusamaj ri Dios, can tabꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri niquiꞌan participar chupan jun competencia. Xa ijejeꞌ man niquitej ta quikꞌij y man niquiꞌan ta incheꞌl nrajoꞌ ri competencia, man xcaꞌchꞌacuon ta.
2TI 2:6 Incheꞌl nuꞌon jun aj-samajiel pan avan; jajaꞌ chi niril otz cosecha, nicꞌatzin chi jajaꞌ nisamaj naꞌay.
2TI 2:7 Tabꞌanaꞌ pensar otz nojiel reꞌ, y ri Ajaf xtuꞌon chava chi xtiꞌka pan aveꞌ otz (xtaꞌan entender otz).
2TI 2:8 Talka pan aveꞌ chi ri Jesucristo xcon y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Jajaꞌ jun rumáma can ri rey David ri xcꞌujieꞌ ojier can. Y jareꞌ ri evangelio ri nitzijuoj.
2TI 2:9 Y ruma nitzijuoj ri evangelio, niꞌan sufrir. Inreꞌ incꞌo vaveꞌ pa cárcel y bꞌanun chuva incheꞌl in itziel ache. Pero ri ruchꞌabꞌal ri Dios man cꞌo ta pa cárcel.
2TI 2:10 Y ruma ncaꞌnvajoꞌ ri i-choꞌn chic ruma ri Dios, inreꞌ nicochꞌ nojiel sufrimientos; chi quireꞌ ijejeꞌ jeꞌ ncaꞌcolotaj ruma ri Cristo Jesús, y ncaꞌa chicaj y nicꞌujieꞌ quikꞌij richin nojiel tiempo.
2TI 2:11 Ri tzij va can ketzij-ve: Ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, can incheꞌl xojcon riqꞌuin jajaꞌ antok xcon choch cruz, y rumareꞌ xkojbꞌacꞌasieꞌ jeꞌ riqꞌuin jajaꞌ, ruma jajaꞌ can cꞌas-ve.
2TI 2:12 Xa xtakacochꞌ ri sufrimientos ruma kaniman jajaꞌ, xtalka ri kꞌij antok junan xtakaꞌan gobernar riqꞌuin jajaꞌ. Y xa man xtakajoꞌ ta xtakaꞌej chi oj richin chic jajaꞌ, jajaꞌ jeꞌ xtuꞌej chi ojreꞌ man oj richin ta jajaꞌ.
2TI 2:13 Y mesque ojreꞌ man oj choj ta riqꞌuin, jajaꞌ can choj kiqꞌuin ojreꞌ. Jajaꞌ man nucꞌax ta riꞌ.
2TI 2:14 Rumareꞌ tanataj nojiel reꞌ chica ri hermanos. Y taꞌej chica pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios chi man tiquiꞌan ayoval chirij tzij ri man jun quikalien, ruma xa man jun otz nucꞌam-pa chica. Xa nucꞌax quinoꞌj ri ncaꞌcꞌaxan quichin.
2TI 2:15 Can tatijaꞌ akꞌij chi otz naꞌan cha ri rusamaj ri Dios incheꞌl nika choch jajaꞌ, chi quireꞌ man xcaqꞌuix ta chi otz natzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ketzij.
2TI 2:16 Man cꞌa tavaxaj ri tzij ri xa man riqꞌuin ta ri Dios i-patanak-ve, ri xa i-richin ri roch-ulief y man jun ncaꞌcꞌatzin-ve. Ruma ri ncaꞌquinimaj ri tzij reꞌ, xa más itziel nuꞌon-ka ri quicꞌaslien.
2TI 2:17 Y ri tzij reꞌ nuquimisaj ri cánima, incheꞌl nuꞌon ri itziel yabꞌil ri nikꞌay-ka ri ru-cuerpo jun vinak. Quireꞌ niquiꞌan ri Himeneo y ri Fileto.
2TI 2:18 Ijejeꞌ xquiyaꞌ can ri ketzij, ruma niquiꞌej chi ri quiminakiꞌ ya xaꞌcꞌastaj. Y rumareꞌ icꞌo nicꞌaj ri man nicajoꞌ ta chic niquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
2TI 2:19 Pero ri Dios rubꞌanun cꞌa chika ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo incheꞌl ru-cimiento jun jay ri otz bꞌanun cha. Y paroꞌ ri cimiento reꞌ, nuꞌej: Ri Ajaf rataꞌn quivach ri i-richin chic jajaꞌ. Y quinojiel ri ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri rubꞌeꞌ ri Ajaf, caꞌiel-el chupan ri itziel tak kax.
2TI 2:20 Chupan jun nem jay qꞌuiy trastos icꞌo. Icꞌo ri i-bꞌanun cha oro, ri i-bꞌanun cha plata, ri i-bꞌanun cha chieꞌ, y ri i-bꞌanun cha barro. Icꞌo ncaꞌcusas richin kax otz, y icꞌo ncaꞌcusas richin kax ri man otz ta.
2TI 2:21 Y xa ojreꞌ xtakayaꞌ can nojiel ri itziel tak kax, can oj incheꞌl ri trastos ri ncaꞌcusas richin kax otz, oj-choꞌn chic ruma ri Ajaf, y nkojcꞌatzin cha chi nakaꞌan nojiel utzulaj samaj.
2TI 2:22 Y ruma ri cꞌajolaꞌ qꞌuiy itziel tak kax niquirayij, atreꞌ man taꞌan incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ, xa can tatijaꞌ akꞌij chi tavucꞌuaj jun choj cꞌaslien, can tacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, caꞌvajoꞌ quinojiel y ticꞌujieꞌ ri paz quiqꞌuin ri nicꞌaj chic ri riqꞌuin jun sak cánima ncaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin ri Ajaf.
2TI 2:23 Man cꞌa tavaxaj ri tzij ri man jun ncaꞌcꞌatzin-ve y man jun kax nachꞌec chiquij, ruma ri tzij incheꞌl reꞌ niquicꞌam-pa ayoval.
2TI 2:24 Ruma jun ru-siervo ri Ajaf Dios, man otz ta nuꞌon ayoval. Can nicꞌatzin chi otz runoꞌj nuꞌon quiqꞌuin quinojiel. Y nicꞌatzin jeꞌ chi nicovin ncaꞌrutijuoj otz ri hermanos, y nucochꞌ ri niꞌan cha,
2TI 2:25 y akal tichꞌoꞌ chica ri vinak ri man otz ta niquiꞌan pensar chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi tiquicꞌaxaꞌ quinoꞌj. Chi quireꞌ, xa ri Dios nrajoꞌ, can xtuꞌon chica chi xtitzalaj-pa cánima riqꞌuin ri Dios y xtiquiꞌan ri nrajoꞌ y xticatamaj ri ketzij,
2TI 2:26 y quireꞌ xcaꞌcolotaj pa rukꞌaꞌ ri diablo. Ruma vacame pa rukꞌaꞌ jajaꞌ icꞌo-ve, y nuꞌon chica chi niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
2TI 3:1 Nicꞌatzin chi navatamaj chi chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij, xtipa tiempo ri altíra cuesta chi navucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch-ulief.
2TI 3:2 Ruma xcaꞌcꞌujieꞌ iqꞌuiy vinak ri altíra xticajo-quiꞌ ijejeꞌ mismo y man jun nquinataj chica ri nicꞌaj chic, ri xtiꞌa cánima chirij ri miera, ri xtiquinaꞌ chi i-nimaꞌk, xtiquiꞌan chi cꞌo quikꞌij, ri itziel xcaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, ri man xcaꞌniman ta chica ri quitie-quitataꞌ, ri man cataꞌn ta niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ y man nicajoꞌ ta ri Dios.
2TI 3:3 Ijejeꞌ man xtiquijoyovaj ta quivach ri vinak, ni man xcaꞌcachꞌuon ta jubꞌaꞌ, xtiquikꞌabꞌaj tzij chiquij nicꞌaj chic, man niquikꞌil ta quiꞌ chi niquiꞌan pecado, can xtakꞌax ruveꞌ ri niquiꞌan chica ri nicꞌaj chic vinak, man xticajoꞌ ta ri otz.
2TI 3:4 Ijejeꞌ xcaꞌquisujuj ri qui-amigos, man xtiquiꞌan ta pensar jubꞌaꞌ ri niquiꞌan. Can i-nimaꞌk tak vinak xtiquina-quiꞌ. Más xcaꞌquicuot riqꞌuin ri niquiꞌan choch-ulief, que choch chi xticajoꞌ ri Dios.
2TI 3:5 Ijejeꞌ xtiquiꞌej chi quiniman chic ri Dios, pero xa man xtiquiyaꞌ ta lugar cha ri Dios chi nucꞌax ri quicꞌaslien. Man cꞌa tayuj-aviꞌ quiqꞌuin ri ncaꞌbꞌano quireꞌ.
2TI 3:6 Ruma chiquicajol ijejeꞌ icꞌo ri ncaꞌbꞌaka pa tak jay y niquicꞌut ri man ketzij ta. Y ja ri nacanak tak ixokiꞌ ri ncaꞌka pa quikꞌaꞌ, ixokiꞌ ri i-nojnak riqꞌuin pecado, y ri i-cꞌuayuon ruma ri niquirayij.
2TI 3:7 Ri ixokiꞌ reꞌ siempre nicajoꞌ nicatamaj nicꞌaj chic kax, pero man jun bꞌay nicatamaj ri ketzij.
2TI 3:8 Y incheꞌl xquiꞌan ri Janes y ri Jambres ri ojier can, chi man xka ta chiquivach ri xuꞌej ri Moisés, quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri achiꞌaꞌ reꞌ, man nicajoꞌ ta ri ketzij. Can cꞌaxtajnak ri quinoꞌj ruma ri itziel. Can kꞌalaj chi man cukul ta quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
2TI 3:9 Pero xtalka ri tiempo antok man xcaꞌnimax ta chic, ruma xcaꞌnaꞌax cuma quinojiel, chi xa i-nacanak riqꞌuin ri niquicꞌut; incheꞌl xbꞌanataj quiqꞌuin ri Janes y ri Jambres ri ojier can.
2TI 3:10 Pero atreꞌ Timoteo, animan ri nucꞌutun can chavach. Atreꞌ avataꞌn chi ri nucꞌaslien, can otz choch ri Dios. Avataꞌn chi inreꞌ nquinajin riqꞌuin nojiel ri eꞌn chuva ruma ri Dios. Avataꞌn chi nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, man nucꞌakuon ta nucꞌuꞌx, cꞌo nu-paciencia, y ncaꞌnvajoꞌ quinojiel.
2TI 3:11 Nukꞌasan-pa sufrimiento pa quikꞌaꞌ ri vinak. Nojiel reꞌ nucachꞌuon-pa. Y avataꞌn jeꞌ nojiel ri xꞌan chuva chupan ri oxeꞌ tanamet, ri Antioquía, ri Iconio, y ri Listra. Altíra xinꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ. Pero chupan nojiel reꞌ ri Ajaf can xirucol.
2TI 3:12 Y can ketzij chi quinojiel ri nicajoꞌ niquicꞌuaj jun cꞌaslien ri nika choch ri Jesucristo, can xtiquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ nicꞌaj chic.
2TI 3:13 Pero ri vinak ri quicꞌuan jun itziel cꞌaslien y ri ncaꞌquiꞌan maña chica ri vinak, más itziel xtiquiꞌan-ka. Xcaꞌquiꞌan maña chica ri vinak, y ijejeꞌ jeꞌ xtiꞌan maña chica.
2TI 3:14 Pero atreꞌ Timoteo, man tayaꞌ can ri xavatamaj y ayoꞌn avánima riqꞌuin. Atreꞌ avataꞌn jaꞌal ri choj-iqꞌuin xavatamaj-ve.
2TI 3:15 Y cꞌa at acꞌual antok xavatamaj-pa ri tzꞌibꞌan can chupan ri santo ruchꞌabꞌal ri Dios. Y ri chꞌabꞌal reꞌ xuyaꞌ anoꞌj chi xacukubꞌaꞌ acꞌuꞌx riqꞌuin ri Cristo Jesús chi xacolotaj chupan ri a-pecado.
2TI 3:16 Nojiel ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ja ri Dios bꞌiyuon-pa. Y rumareꞌ otz chi nicusas chi ncaꞌtijox ri vinak. Otz chi nicusas chi niꞌeꞌx ri pecado. Otz chi nicusas chi ncaꞌchꞌolix ri man otz ta niquiꞌan, y otz jeꞌ nicusas chi nicꞌut chica rubꞌanic jun cꞌaslien choj choch ri Dios.
2TI 3:17 Chi quireꞌ ri i-rusamajiel ri Dios, can otz ticꞌujieꞌ quinoꞌj riqꞌuin ri i-tzꞌibꞌan can. Chi quireꞌ i-preparados chi niquiꞌan nojiel utzulaj samaj.
2TI 4:1 Choch ri Dios y ri Ajaf Jesucristo ri xtipa chic jun bꞌay, chi xtalrubꞌanaꞌ reinar y xcaꞌruꞌon juzgar ri icꞌas y ri i-quiminak chic el, niꞌej cꞌa chava Timoteo,
2TI 4:2 chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ tatzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri nicajoꞌ nicaꞌxaj y chica ri man nicajoꞌ ta nicaꞌxaj. Taꞌej chica ri niquiꞌan ri man otz ta chi tiquibꞌanaꞌ ri otz, taꞌej chica ri quicꞌuan jun cꞌaslien itziel chi tiquicꞌaxaꞌ ri quicꞌaslien. Y caꞌchꞌolij y caꞌtijuoj quinojiel riqꞌuin nojiel paciencia.
2TI 4:3 Ruma xtalka ri kꞌij antok ri vinak xa man xticajoꞌ ta chic nicaꞌxaj ri utzulaj tak chꞌabꞌal ri ncaꞌcꞌut. Xa más xtiquirayij chi nicaꞌxaj ri tzij ri man i-ketzij ta ri ncaꞌcꞌut, y xcaꞌquicanuj chica xcaꞌtijuon quichin joꞌc riqꞌuin ri ncaꞌquirayij ijejeꞌ.
2TI 4:4 Xa man xticajoꞌ ta chic xticaꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma xa ja yan chic ri tzij ri choj i-maluon-ka ri xticaꞌxaj.
2TI 4:5 Pero atreꞌ tabꞌanaꞌ pensar otz nojiel ri naꞌan. Tacachꞌoꞌ ri sufrimiento ri nipa chavij. Man catanieꞌ chi natzijuoj ri evangelio. Tabꞌanaꞌ nojiel ri samaj ri yoꞌn chava ruma ri Dios.
2TI 4:6 Ruma inreꞌ joꞌc chic voyoꞌien ri kꞌij chi nquiquimisas. Ri kꞌij chi nquiꞌa y niyaꞌ can ri roch-ulief, can cierca chic cꞌo-ve.
2TI 4:7 Can xintej nukꞌij xinꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y xinꞌan nojiel ri samaj ri xuyaꞌ chuva, y siempre nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ.
2TI 4:8 Y rumareꞌ vacame joꞌc chic voyoꞌien ri kꞌij chi nquiꞌa chicaj pacheꞌ yacuon-ve jun corona vichin, ruma xinvucꞌuaj jun cꞌaslien choj. Y ja ri Ajaf ri Utzulaj Juez xtiyoꞌn reꞌ chuva, y man joꞌc ta chuva inreꞌ xtuya-ve. Xa can xtuyaꞌ jeꞌ chica quinojiel ri can riqꞌuin nojiel cánima quiyoꞌien chi nalka ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay jajaꞌ.
2TI 4:9 Atreꞌ Timoteo, tatijaꞌ akꞌij chi ncapa vaveꞌ viqꞌuin chaꞌnin,
2TI 4:10 ruma ri Demas xꞌa pa tanamet Tesalónica. Xiruyaꞌ can, ruma jajaꞌ xa más xrajoꞌ ri cꞌaslien ri vaveꞌ choch-ulief. Ri hermano Crescente bꞌanak pa tak tanamet ri icꞌo chupan ri Galacia. Y ri hermano Tito bꞌanak jeꞌ pa tak tanamet ri icꞌo chupan ri Dalmacia.
2TI 4:11 Y vacame joꞌc ri hermano Lucas ri cꞌo can viqꞌuin. Tacꞌama-pa ri hermano Marcos antok xcapa, ruma jajaꞌ nicꞌatzin chuva chi nquirutoꞌ riqꞌuin ri samaj.
2TI 4:12 Ri hermano Tíquico xintak-el pa tanamet Efeso.
2TI 4:13 Antok xcapa, tacꞌama-pa jeꞌ ri nu-capa ri xinyaꞌ can pa rachuoch ri hermano Carpo pa tanamet Troas. Y caꞌcꞌama-pa jeꞌ ri nu-libros; y ri más nivajoꞌ ja ri i-tzꞌibꞌan choch tzꞌun, ri niꞌeꞌx pergamino cha.
2TI 4:14 Ri Alejandro ri herrero, qꞌuiy itziel tak kax rubꞌanun chuva. Ja ri Ajaf ri xtiyoꞌn rucꞌaxiel cha riqꞌuin ri ncaꞌruꞌon.
2TI 4:15 Rumareꞌ atreꞌ, tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ choch, ruma choch jajaꞌ altíra itziel ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nakatzijuoj ojreꞌ.
2TI 4:16 Antok naꞌay xinucꞌuax pa tribunal, man jun xcꞌujieꞌ viqꞌuin. Pero man nivajoꞌ ta chi ri Dios xtuyaꞌ ta rucꞌaxiel chica ri xinquiyaꞌ can nuyuon.
2TI 4:17 Pero ri Ajaf can cꞌo viqꞌuin. Xuyaꞌ vuchukꞌaꞌ y xirucol-pa pa ruchiꞌ ri león (coj). Y rumareꞌ xitiquir xinqꞌuis chi xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal chica quinojiel ri vinak ri man israelitas ta.
2TI 4:18 Y inreꞌ vataꞌn chi ri Ajaf xquirucol choch nojiel itziel. Vataꞌn chi xquiruchajij chi quireꞌ xquinuoc pa ru-reino chila chicaj. Jajaꞌ can tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
2TI 4:19 Tayaꞌ jun saludo cha ri hermana Priscila y cha ri hermano Aquila, y quinojiel jeꞌ ri icꞌo pa rachuoch ri hermano Onesíforo.
2TI 4:20 Ri hermano Erasto xcꞌujieꞌ can pa tanamet Corinto, y ri hermano Trófimo xinyaꞌ can pa tanamet Mileto ruma niyavaj.
2TI 4:21 Y atreꞌ Timoteo, tatijaꞌ akꞌij chi ncapa vaveꞌ viqꞌuin antes ri ru-tiempo jobꞌ. Ri hermano Eubulo nutak-el jun saludo chava, y ri Pudente, ri Lino, ri Claudia, y quinojiel ri hermanos vaveꞌ niquitak-el jeꞌ jun saludo chava.
2TI 4:22 Ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ pan avánima. Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ri ixcꞌo chireꞌ. Amén.
TIT 1:1 Inreꞌ Pablo, in ru-siervo ri Dios y in ru-apóstol ri Jesucristo. Jajaꞌ xirutak chi ncaꞌntoꞌ ri i-ruchoꞌn chic ri Dios, chi quireꞌ niquicukubꞌaꞌ más quicꞌuꞌx riqꞌuin, y chi nicatamaj otz ri ketzij, ri ncaꞌrucꞌuaj chupan ri cꞌaslien ri nika choch ri Dios.
TIT 1:2 Rumareꞌ quiyoꞌien ri cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Y ja cꞌaslien reꞌ ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ. Reꞌ xuꞌej antok cꞌa majaꞌ tuꞌon ri roch-ulief. Y can xtuyaꞌ ri cꞌaslien reꞌ, ruma jajaꞌ man nutzꞌak ta tzij.
TIT 1:3 Y vacame xalka ri kꞌij antok ri Dios ri nicalo kichin xkꞌalajin cꞌa ri ruchꞌabꞌal y can xkꞌalajin ruma ri samaj ri niꞌan inreꞌ antok nitzijuoj ri chꞌabꞌal ri xuꞌon mandar chuva.
TIT 1:4 Y nitzꞌibꞌaj-el va carta va chava atreꞌ Tito, ri can at incheꞌl nucꞌajuol abꞌanun ruma junan kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Ja ta ri favor, ri misericordia y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Kajaf Jesucristo ri nicalo kichin, ticꞌujieꞌ riqꞌuin avánima.
TIT 1:5 Xanyaꞌ can chupan ri isla rubꞌinan Creta ruma xinvajoꞌ chi nachojmij ri nuꞌon falta. Nojiel tanamet ri pacheꞌ icꞌo hermanos, caꞌchaꞌ achiꞌaꞌ chiquicajol chi ncaꞌuoc ancianos, incheꞌl ri xanꞌan can mandar.
TIT 1:6 Jun anciano richin ri iglesia nicꞌatzin chi rucꞌuan jun utzulaj cꞌaslien, chi quireꞌ man jun kax nilitaj chirij. Nicꞌatzin jeꞌ chi joꞌc jun raxjayil cꞌo y ri ralcꞌual can quiniman ta ri Jesucristo. Y man ta niꞌeꞌx chiquij chi quicꞌuan jun itziel cꞌaslien y chi man niquinimaj ta tzij.
TIT 1:7 Ruma jun anciano nicꞌatzin chi rucꞌuan jun utzulaj cꞌaslien ruma rusamajiel ri Dios, chi quireꞌ man jun kax nilitaj chirij. Nicꞌatzin jeꞌ chi man nunaꞌ ta riꞌ nem, chi man chaꞌnin ta nipa royoval, man nikꞌabꞌar ta, man nuꞌon ta ayoval, y man nuꞌon ta itziel tak kax chi nuchꞌec miera.
TIT 1:8 Y nicꞌatzin jeꞌ chi jaꞌal ncaꞌruꞌon recibir ri hermanos pa rachuoch ri jun chic tanamet ncaꞌpa-ve, chi bꞌanak ránima nuꞌon ri otz, chi nuꞌon pensar jaꞌal ri ncaꞌruꞌon, chi rucꞌuan jun cꞌaslien choj, jun cꞌaslien otz choch ri Dios, y chi man nuyaꞌ ta lugar cha ri pecado.
TIT 1:9 Nicꞌatzin jeꞌ chi ruyoꞌn ránima riqꞌuin ri ketzij ruchꞌabꞌal ri Dios ri cꞌutun choch. Chi quireꞌ jajaꞌ nitiquir nucꞌut ri ketzij chiquivach ri hermanos, y nitiquir jeꞌ nuꞌej pa ruchojmil chica ri vinak chi tiquiyaꞌ can ri man ketzij ta.
TIT 1:10 Ruma icꞌo iqꞌuiy ri man ncaꞌniman ta tzij. Joꞌc tzij ri man jun quikalien niquitzijuoj y ncaꞌquiꞌan maña chica ri vinak. Y ri más ncaꞌbꞌano quireꞌ, ja ri ncaꞌeꞌn chi tiꞌan ri circuncisión chica ri hermanos achiꞌaꞌ.
TIT 1:11 Y ri vinak reꞌ nicꞌatzin chi nakatzꞌapij quichiꞌ, ruma iqꞌuiy ri ncaꞌka pa quikꞌaꞌ. Y cꞌo jay intiera niquiꞌan maña chica ruma ri itziel tak kax ri ncaꞌquicꞌut. Y man joꞌc ta reꞌ niquiꞌan, xa niquicꞌutuj rajal ri niquicꞌut y reꞌ man otz ta.
TIT 1:12 Ojier can, xcꞌujieꞌ jun ache aj-Creta ri altíra runoꞌj. Ri ache reꞌ xuꞌej can chiquij ri ruvanakil: Ri nuvanakil aj-Creta man jun bꞌay ketzij ta ncaꞌchꞌoꞌ. Can i-incheꞌl itziel tak chicop. Can ruyuon vaꞌen nicajoꞌ niquiꞌan, y i-kꞌoraꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri jun ache reꞌ.
TIT 1:13 Y can ketzij ri ruꞌeꞌn can. Rumareꞌ niꞌej chava atreꞌ Tito, chi cof cachꞌoꞌ chica ri quireꞌ niquiꞌan, taꞌej chica chi man chic tiquiꞌan itziel tak kax, xa choj caꞌcꞌujieꞌ chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx.
TIT 1:14 Taꞌej jeꞌ chica chi man chic ticaꞌxaj tzij ri xa choj i-maluon-ka, ri niquiꞌej ri nuvanakil israelitas. Y man tiquinimaj jeꞌ quitzij nicꞌaj chic vinak ri xa man nicajoꞌ ta ri ketzij.
TIT 1:15 Ri vinak ri ya sak quicꞌaslien, otz niquitzꞌat nojiel ri otz. Pero ri vinak ri man sak ta quicꞌaslien y ri man nicajoꞌ ta niquinimaj ri Dios, can itziel niquitzꞌat nojiel ri otz, ruma cꞌaxtajnak quinoꞌj y man niquinaꞌ ta chi man otz ta ri quijaluon y ri cánima choch ri Dios.
TIT 1:16 Niquiꞌej chi cataꞌn roch ri Dios, pero ruma ri itziel tak kax ri niquiꞌan, kꞌalaj chi man ketzij ta ri niquiꞌej. Man ncaꞌniman ta. Ri Dios man nika ta choch ncaꞌrutzꞌat ruma man jun otz niquiꞌan.
TIT 2:1 Pero atreꞌ, ja ri utzulaj tak tzij tacꞌutuꞌ chiquivach ri hermanos.
TIT 2:2 Ri chꞌitak mámix can ta niquiꞌan pensar otz ri ncaꞌquiꞌan, nicꞌatzin chi niquicꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien chiquivach ri vinak, y niquiꞌan ta pensar otz ri niquiꞌan chi quireꞌ man niquiyaꞌ ta lugar cha ri pecado, can choj caꞌcꞌujieꞌ chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx, can ticꞌujieꞌ ri amor quiqꞌuin y ticꞌujieꞌ qui-paciencia.
TIT 2:3 Ri chꞌitak avalaꞌiꞌ, can tiquicꞌutu-quiꞌ chi quicꞌuan jun utzulaj cꞌaslien choch ri Dios, man tiquikꞌabꞌaj tzij chiquij nicꞌaj chic, man caꞌkꞌabꞌar, y tiquiyaꞌ jun otz ejemplo chiquivach ri nicꞌaj chic.
TIT 2:4 Y tiquicꞌutuꞌ jeꞌ chiquivach ri ixokiꞌ ri cꞌa majaꞌ más quijunaꞌ chi caꞌcajoꞌ ri cachajil y ri cal,
TIT 2:5 tiquibꞌanaꞌ pensar otz ri niquiꞌan chi quireꞌ man niquiyaꞌ ta lugar cha ri pecado, tiquicꞌuaj jun cꞌaslien sak, tiquibꞌanaꞌ cuenta ri cachuoch, otz quinoꞌj tiquibꞌanaꞌ quiqꞌuin quinojiel, caꞌniman chica ri cachajil, chi quireꞌ man jun kax itziel xtiꞌeꞌx chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
TIT 2:6 Taꞌej jeꞌ chica ri cꞌajolaꞌ chi tiquibꞌanaꞌ pensar otz ri niquiꞌan chi quireꞌ man niquiyaꞌ ta lugar cha ri pecado.
TIT 2:7 Y atreꞌ Tito, nicꞌatzin jeꞌ chi siempre navucꞌuaj jun cꞌaslien otz, chi quireꞌ nacꞌut chiquivach ri chica cꞌaslien otz chi niquicꞌuaj ijejeꞌ. Y antok ncaꞌtijuoj riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can otz rubꞌixic tabꞌanaꞌ cha. Y tikꞌalajin chi cꞌo rakalien ri naꞌej.
TIT 2:8 Tabꞌanaꞌ cuenta-aviꞌ riqꞌuin ri tzij ri naꞌej antok nacꞌut ri utzulaj tzij y can otz rubꞌixic tabꞌanaꞌ cha, chi quireꞌ man jun chica niꞌeꞌx chirij. Y ri man nicajoꞌ ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can xcaꞌqꞌuix ruma man jun kax xcaꞌtiquir xtiquiꞌej chivij ixreꞌ.
TIT 2:9 Taꞌej chica ri esclavos chi caꞌniman chica ri cajaf, y otz tiquibꞌanaꞌ cha nojiel ri samaj ri niꞌeꞌx chica. Y xa cꞌo nichꞌojix chica, can tiquicachꞌoꞌ, man jun kax tiquiꞌej.
TIT 2:10 Ni man jun kax tiquilakꞌaj chica ri cajaf. Can otz tiquibꞌanaꞌ cha nojiel, chi quireꞌ otz ncaꞌtzꞌiet cuma quinojiel ri vinak; y ri vinak xtiquiyaꞌ rukꞌij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri Dios ri nkojrucol.
TIT 2:11 Ruma ri ru-favor ri Dios ri xuyaꞌ vaveꞌ ri choch-ulief, richin chi nkojcolotaj konojiel,
TIT 2:12 nucꞌut jeꞌ chakavach chi nicꞌatzin ncaꞌkayaꞌ can nojiel ri man nika ta choch ri Dios y nojiel ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief ri ncaꞌkarayij. Nucꞌut chakavach chi mientras cꞌa ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, kaꞌnaꞌ pensar otz ri nakaꞌan chi quireꞌ man nakayaꞌ ta lugar cha ri pecado, y kucꞌuaj jun utzulaj cꞌaslien, jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios.
TIT 2:13 Quireꞌ nicꞌatzin nakaꞌan ruma kayoꞌien ri utzulaj kax ri ranun prometer ri Dios chi nuyaꞌ chika. Can jaꞌal nkojquicuot kayoꞌien-apa ri kꞌij antok xtikꞌalajin ri rukꞌij ri Namalaj Ka-Dios y Ka-Salvador (caloy-kichin) Jesucristo.
TIT 2:14 Jajaꞌ xuyaꞌ ri rucꞌaslien chi xquimisas pa ka-cuenta, chi xojrucol choch nojiel roch pecado y sak jeꞌ xuꞌon cha ri kacꞌaslien. Quireꞌ xuꞌon chika chi xojuoc jun tanamet richin jajaꞌ, jun tanamet ri nurayij nuꞌon ri otz.
TIT 2:15 Riqꞌuin nojiel reꞌ caꞌtijuoj y taꞌej chica ri otz quicꞌaslien quicꞌuan, chi man tiquiyaꞌ can. Y ri itziel quicꞌaslien, taꞌej chica chi tiquiyaꞌ can ri itziel cꞌaslien reꞌ. Riqꞌuin autoridad taꞌej quireꞌ chica. Man jun tibꞌano chava chi man jun avakalien.
TIT 3:1 Taꞌej chica ri hermanos chi caꞌniman cha ri gobierno y chica ri nicꞌaj chic autoridades. Can riqꞌuin nojiel cánima tiquibꞌanaꞌ nojiel utzulaj samaj ri niꞌeꞌx chica.
TIT 3:2 Y taꞌej jeꞌ chica chi man jun itziel kax tiquiꞌej chirij jun chic vinak, y man tiquiꞌan jeꞌ ayoval. Xa otz quinoꞌj tiquibꞌanaꞌ, y coꞌl-oc tiquibꞌanaꞌ chiquivach quinojiel.
TIT 3:3 Ruma ojier can, ojreꞌ jeꞌ oj-nacanak xkaꞌan-pa, man xojniman ta, can oj-sachnak, man xojtiquir ta xkakꞌil-kiꞌ choch ri pecado, xa xkaꞌan nojiel ri itziel tak kax ri xkarayij y altíra xojquicuot riqꞌuin ri kax ri icꞌo choch-ulief. Can itziel ri kacꞌaslien xkucꞌuaj, itziel xaꞌkatzꞌat ri nicꞌaj chic ruma otz icꞌo, itziel xojtzꞌiet ruma man otz ta ri kacꞌaslien y itziel xkatzꞌat-kiꞌ chikibꞌil-kiꞌ.
TIT 3:4 Pero ri Dios ri Ka-Salvador (caloy-kichin) xucꞌut ri utzulaj runoꞌj chakavach, y xucꞌut chi quinojiel vinak ncaꞌrajoꞌ,
TIT 3:5 antok xojrucol chupan ri ka-pecados. Pero man ruma ta chi cꞌo otz kabꞌanun. Jajaꞌ xojrucol ruma xujoyovaj kavach y xuꞌon chika chi incheꞌl xojalax chic jun bꞌay ruma sak xuꞌon cha ri kánima. Y xuꞌon cꞌacꞌacꞌ cha ri kacꞌaslien, ruma ri Espíritu Santo xuoc riqꞌuin kánima.
TIT 3:6 Ri Dios xuyaꞌ ri Espíritu Santo chika, y man xucꞌaqꞌuiej ta xuyaꞌ chika ruma ri Ka-Salvador (caloy-kichin) Jesucristo.
TIT 3:7 Y rumareꞌ xiel chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios, y reꞌ ruma ri favor ri xuꞌon jajaꞌ chika. Rumareꞌ vacame kataꞌn chi xtiyoꞌx chika ri utzulaj cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta, jareꞌ ri ka-esperanza.
TIT 3:8 Nojiel reꞌ ketzij, can otz, y nicꞌatzin cha ri quicꞌaslien quinojiel. Rumareꞌ nivajoꞌ chi atreꞌ man tamalij ncaꞌtijuoj ri quiniman chic ri Dios riqꞌuin nojiel reꞌ, chi quireꞌ tiquitijaꞌ quikꞌij niquiꞌan ri otz.
TIT 3:9 Pero ri tzij ri xa man jun quikalien, incheꞌl ri tzij ri nitzijos chiquij ri mámix y ri quimáma ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, man caꞌvaxaj. Y ri ayoval jeꞌ ri ncaꞌquiꞌan ri vinak ri man junan ta niquiꞌan pensar chirij ri nuꞌej ri ru-ley ri Moisés, man caꞌvaxaj, ruma nojiel tzij incheꞌl reꞌ man jun ncaꞌcꞌatzin-ve.
TIT 3:10 Y xa cꞌo jun ri ncaꞌrucꞌut tzij ri man i-ketzij ta, y rumareꞌ ri hermanos niquiꞌan división, taꞌej cha chi man chic tuꞌon quireꞌ. Y xa ya xaꞌej cha jun bꞌay y man ncarunimaj ta, taꞌej chic jun bꞌay cha. Y xa man niniman ta, tatarariej-el.
TIT 3:11 Ruma jun ri nibꞌano quireꞌ, can kꞌalaj chi xa cꞌaxtajnak runoꞌj, can pecado ri nuꞌon, y rumareꞌ ruyuon jajaꞌ nrayuoj ru-castigo paroꞌ.
TIT 3:12 Y inreꞌ xtintak-el ri hermano Artemas o ri hermano Tíquico aviqꞌuin. Y antok xtiꞌka aviqꞌuin jun chiquivach ijejeꞌ, tatijaꞌ akꞌij chi ncapa tanamet Nicópolis. Ruma nubꞌanun pensar chi nquibꞌacꞌujieꞌ chireꞌ pa ru-tiempo ri jobꞌ.
TIT 3:13 Y ri hermano Zenas ri maestro richin ri ley y ri hermano Apolos, tayaꞌ nojiel ri nicꞌatzin chica richin ri quibꞌiey, chi quireꞌ man jun xtuꞌon falta chiquivach.
TIT 3:14 Y ri hermanos ticatamaj cꞌa niquiꞌan ri otz. Caꞌquitoꞌ quinojiel ri cꞌo nicꞌatzin chica, chi quireꞌ niqꞌuiy otz ri quicꞌaslien choch ri Dios.
TIT 3:15 Quinojiel ri hermanos ri icꞌo viqꞌuin niquitak-el jun saludo chava. Tayaꞌ jun saludo chica ri nkojcajoꞌ ruma junan kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo. Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.
PHM 1:1 Inreꞌ Pablo, in-tzꞌapal pa cárcel ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo. Cꞌo viqꞌuin ri hermano Timoteo antok nakatak-el va carta va chava atreꞌ Filemón, ri altíra ncatkajoꞌ y junan nakaꞌan ri samaj aviqꞌuin.
PHM 1:2 Y cha jeꞌ ri hermana Apia ri altíra nakajoꞌ, y ri hermano Arquipo ri junan jeꞌ ojcꞌo chupan ri samaj, y cha ri iglesia ri cꞌo pan avachuoch.
PHM 1:3 Ja ta ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima.
PHM 1:4 Inreꞌ siempre niyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Nu-Dios avuma atreꞌ Filemón. Y siempre ncannataj pa nu-oración.
PHM 1:5 Ruma inreꞌ nivaꞌxaj chi atreꞌ siempre acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Ajaf Jesús y altíra navajoꞌ, y chi altíra ncaꞌvajoꞌ jeꞌ ri santos hermanos.
PHM 1:6 Inreꞌ nicꞌutuj cha ri Dios, ruma atreꞌ acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, can ta xtinaꞌax nojiel ri bendiciones ri cꞌo pan icꞌaslien, ruma cꞌo ri Cristo Jesús riqꞌuin ivánima.
PHM 1:7 Hermano Filemón, can altíra niquicuot ri vánima y can in-abꞌanun consolar, ruma vaxan chi ncaꞌvajoꞌ ri santos hermanos, y ijejeꞌ can niquicuot jeꞌ ri cánima. Y reꞌ, atreꞌ at-bꞌanayuon chica.
PHM 1:8 Rumareꞌ, mesque cꞌo autoridad yoꞌn pa nukꞌaꞌ ruma ri Cristo chi niꞌej chava ri chica rucꞌamun chi naꞌan,
PHM 1:9 inreꞌ xa jun favor nicꞌutuj chava ruma vataꞌn chi altíra nakajo-kiꞌ. Atreꞌ avataꞌn chi inreꞌ Pablo, xa ya in mámix chic, y man joꞌc ta reꞌ, can avataꞌn jeꞌ chi incꞌo pa cárcel ruma nitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesucristo.
PHM 1:10 Inreꞌ nicꞌutuj favor chava pa ru-cuenta ri Onésimo. Ruma mesque pa cárcel incꞌo-ve, can xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios cha y jajaꞌ xunimaj ri Jesucristo, y rumareꞌ xuoc incheꞌl valcꞌual.
PHM 1:11 Antes, jajaꞌ man jun xcꞌatzin-ve chava, ruma xaruyaꞌ can. Pero vacame nicꞌatzin chuva inreꞌ, y xticꞌatzin jeꞌ chava atreꞌ.
PHM 1:12 Vacame nitak chic el aviqꞌuin, y nicꞌutuj favor chava chi otz tabꞌanaꞌ recibir. Tabꞌanaꞌ cha xa incheꞌl inreꞌ ri nquibꞌaka aviqꞌuin.
PHM 1:13 Inreꞌ nivajoꞌ ta chi ri Onésimo nicꞌujieꞌ ta ka viqꞌuin chi nquiruꞌon servir vaveꞌ pa cárcel pan acꞌaxiel atreꞌ. Can avataꞌn chi incꞌo pa cárcel ruma nitzijuoj ri evangelio.
PHM 1:14 Pero inreꞌ man nivajoꞌ ta niꞌej cha chi ticꞌujieꞌ vaveꞌ viqꞌuin, ruma jajaꞌ xa avichin atreꞌ. Rumareꞌ atreꞌ ri xcaꞌeꞌn xa cꞌo cheꞌl nicꞌujieꞌ vaveꞌ viqꞌuin o manak. Inreꞌ nivajoꞌ chi riqꞌuin avánima ntiel-pa, y man ruma ta ri nicꞌutuj chava.
PHM 1:15 Y inreꞌ niꞌej chi cꞌo otz ri nucꞌam-pa ri Onésimo chava ruma xaruyaꞌ can jubꞌaꞌ tiempo, ruma vacame xtitzalaj chic jun bꞌay aviqꞌuin y man chic xcaruyaꞌ ta can.
PHM 1:16 Antok jajaꞌ xiel-pa aviqꞌuin, cꞌa majaꞌ tuoc hermano, xa jun av-esclavo. Pero vacame hermano chic. Inreꞌ altíra nivajoꞌ jajaꞌ, y atreꞌ más xtavajoꞌ, man joꞌc ta ruma av-esclavo; atreꞌ xtavajoꞌ jeꞌ ruma jajaꞌ runiman chic ri Ajaf.
PHM 1:17 Mareꞌ, xa ketzij kachꞌil-kiꞌ, otz tabꞌanaꞌ recibir ri Onésimo, can incheꞌl xa inreꞌ.
PHM 1:18 Y xa cꞌo jun kax ri man otz ta rubꞌanun can chava, o xa cꞌo rucꞌas aviqꞌuin, tayaꞌ chuvij inreꞌ.
PHM 1:19 Inreꞌ Pablo riqꞌuin nukꞌaꞌ nitzꞌibꞌaj-el chava, chi xtintzoliej ri rucꞌas, mesque vataꞌn chi atreꞌ cꞌo jun incheꞌl nem acꞌas viqꞌuin, ruma xintzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chava.
PHM 1:20 Atreꞌ animan chic ri Ajaf. Rumareꞌ nivajoꞌ chi naꞌan ri favor reꞌ chuva, chi otz tabꞌanaꞌ recibir ri Onésimo. Y quireꞌ, xtaꞌan chuva chi xquiquicuot, ruma kꞌalaj chi animan ri Cristo.
PHM 1:21 Inreꞌ xintzꞌibꞌaj va carta va chava, ruma cukul nucꞌuꞌx aviqꞌuin chi xtaꞌan ri xincꞌutuj chava. Y man joꞌc ta ri favor reꞌ xtaꞌan, xa vataꞌn jeꞌ chi xtaꞌan más.
PHM 1:22 Can tachojmij yan jun lugar ri pacheꞌ xquibꞌacꞌujie-ve, chi quireꞌ antok xquiniel-el vaveꞌ pa cárcel, nquibꞌaka chila aviqꞌuin. Ruma inreꞌ voyoꞌien chic chi ri Dios can xtuꞌon incheꞌl ri icꞌutun cha chupan ri iv-oración.
PHM 1:23 Ri hermano Epafras ri cꞌo viqꞌuin pa cárcel ruma nakatzijuoj ri Cristo Jesús, nutak-el jun saludo chava.
PHM 1:24 Y quireꞌ jeꞌ ri hermano Marcos, ri Aristarco, ri Demas y ri Lucas ri junan nakaꞌan ri samaj quiqꞌuin, niquitak-el jeꞌ jun saludo chava.
PHM 1:25 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ riqꞌuin ri iv-espíritu. Amén.
HEB 1:1 Chupan ri ojier can tiempo, qꞌuiy mul xchꞌoꞌ ri Dios chica ri kateꞌt-kamamaꞌ; y antok xchꞌoꞌ chica, xaꞌrucusaj ri profetas y qꞌuiy formas xaꞌrucusaj chi xchꞌoꞌ chica.
HEB 1:2 Pero vacame chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo ri ojcꞌo, ri Dios ja cꞌa ri Rucꞌajuol ri xucusaj chi xuꞌej ri ruchꞌabꞌal chakavach. Ri Dios pa rukꞌaꞌ ri Rucꞌajuol xuya-ve nojiel, y pa rukꞌaꞌ jeꞌ jajaꞌ xuya-ve chi xuꞌon ri roch-ulief y nojiel ri icꞌo chicaj.
HEB 1:3 Riqꞌuin ri Rucꞌajuol nikꞌalajin ri ru-gloria ri Dios. Ri Rucꞌajuol can junan riqꞌuin jajaꞌ. Y ja ri Rucꞌajuol jeꞌ ri cꞌuayuon richin nojiel ri icꞌo; y riqꞌuin ri ru-poder ri ruchꞌabꞌal rutzꞌamuon nojiel. Jajaꞌ xcon chi quireꞌ xralasaj ri ka-pecados, y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y antok rubꞌanun chic nojiel reꞌ, xbꞌatzꞌuyeꞌ chicaj pa ru-derecha ri Namalaj Dios.
HEB 1:4 Ri Rucꞌajuol ri Dios más nem chiquivach ri ángeles. Y ri Dios xuyaꞌ jun rubꞌeꞌ ri más rakalien que chiquivach ri ángeles.
HEB 1:5 Ruma ri Dios man jun bꞌay ruꞌeꞌn cha jun ángel: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol, inreꞌ niyaꞌ acꞌaslien vacame. Y man jun bꞌay jeꞌ ruꞌeꞌn: Inreꞌ cꞌa ri Rutataꞌ. Y jajaꞌ cꞌa ri Nucꞌajuol.
HEB 1:6 Y antok ri Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol choch-ulief, ri Dios xuꞌej chica quinojiel ri ru-ángeles: Tiyaꞌ rukꞌij ri Nucꞌajuol.
HEB 1:7 Y chiquij ri ángeles joꞌc nuꞌej: Ri nu-ángeles chaꞌnin niquiꞌan ri nusamaj, ruma niꞌan chica chi incheꞌl cakꞌiekꞌ y incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ.
HEB 1:8 Pero cha ri Rucꞌajuol, ri Dios nuꞌej: Dios, atreꞌ can richin nojiel tiempo naꞌan reinar, y pa ruchojmil naꞌan reinar.
HEB 1:9 Can altíra avajoꞌn ri choj, y man nika ta chavach nojiel ri itziel kax. Y rumareꞌ inreꞌ ri A-Dios nubꞌanun chava chi atreꞌ más ncaquicuot que chiquivach ri nicꞌaj chic avachꞌil.
HEB 1:10 Y ri Dios xuꞌej jeꞌ cha ri Rucꞌajuol: Ajaf, atreꞌ pa rutzꞌucbꞌal xaꞌan ri roch-ulief, y ri rocaj jeꞌ riqꞌuin ri akꞌaꞌ xaꞌan-ve.
HEB 1:11 Ri roch-ulief y ri rocaj can xcaꞌqꞌuis, pero atreꞌ man xcaqꞌuis ta. Quinojiel can xtiquiꞌan vieja, incheꞌl nuꞌon ri tziak.
HEB 1:12 Can xtiꞌan quivach, incheꞌl niꞌan cha jun tziak. Can xcaꞌcꞌax incheꞌl niꞌan cha jun tziak ri man otz ta chic. Pero atreꞌ man jun bꞌay xcacꞌax, y man xtiqꞌuis ta jeꞌ ri acꞌaslien. Quireꞌ xuꞌej ri Dios.
HEB 1:13 Y ri Dios man jun bꞌay xuꞌej ta cha jun ángel: Catzꞌuyeꞌ pa nu-derecha hasta cꞌa xcaꞌnyaꞌ ri av-enemigos chuxieꞌ avakan.
HEB 1:14 Ri ángeles can i-espíritu y i-rusamajiel ri Dios. Y ijejeꞌ ncaꞌrutak ri Dios chi ncaꞌquitoꞌ ri i-choꞌn chi ncaꞌcolotaj.
HEB 2:1 Y ruma ja ri Rucꞌajuol ri Dios ri más nem rukꞌij, rumareꞌ nicꞌatzin chi ojreꞌ kayaꞌ kaxiquin riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri kaxan, chi quireꞌ man nkukiriko ta.
HEB 2:2 Ruma ri chꞌabꞌal ri xtzijos cuma ri ángeles can ketzij y ri vinak ri man xquiꞌan ta ri xquiꞌej ri ángeles, xka ri castigo pa quiveꞌ chiquijunal. Can incheꞌl ri qui-pecado, can quireꞌ jeꞌ ri castigo ri xka pa quiveꞌ.
HEB 2:3 Quireꞌ cꞌa jeꞌ ojreꞌ, ¿cheꞌl nkojcolotaj xa ojreꞌ man jun rakalien xtakaꞌan cha ri nem salvación (colotajic)? Ruma ja ri Kajaf Jesús ri xꞌeꞌn naꞌay y ri xaꞌcꞌaxan reꞌ, ijejeꞌ xaꞌtzijuon chika ojreꞌ.
HEB 2:4 Ri Dios xucꞌut cꞌa chakavach chi ketzij ri xquiꞌej ijejeꞌ chika, ruma ijejeꞌ xaꞌtiquir xaꞌquiꞌan señales y milagros riqꞌuin ri namalaj ru-poder jajaꞌ, y milagros ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon. Y xaꞌtiquir xquiꞌan nicꞌaj chic samaj riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo. Quireꞌ xuꞌon chica chiquijunal chi xaꞌcovin xquiꞌan ri samaj ri xrajoꞌ jajaꞌ chi xquiꞌan.
HEB 2:5 Ri Dios man xtuyaꞌ ta pa quikꞌaꞌ ri ángeles ri roch-ulief ri xtipa chakavach-apa, ri choj chirij nkuchꞌo-ve vacame.
HEB 2:6 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, cꞌo jun ri bꞌiyuon can: Dios, ¿chica cꞌa oc rakalien ri ache chi nanataj? ¿Y chica jeꞌ oc rakalien jun ri xa riqꞌuin jun chic vinak alaxnak-ve chi nanataj?
HEB 2:7 Xaꞌan cha chi chꞌuteꞌn chiquivach ri ángeles; pero ri ache cꞌo rukꞌij y rakalien, ruma ayoꞌn paroꞌ nojiel ri kax ri abꞌanun.
HEB 2:8 Nojiel ri abꞌanun ayoꞌn pa rukꞌaꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri tzꞌibꞌan can. Y antok nuꞌej chi ri Dios ruyoꞌn nojiel pa rukꞌaꞌ, man jun kax ri man ta cꞌo pa rukꞌaꞌ. Pero cꞌa majaꞌ takatzꞌat chi nojiel cꞌo chic pa rukꞌaꞌ.
HEB 2:9 Pero nakatzꞌat chi antok ri Jesús xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief, xꞌan cha chi chꞌuteꞌn rukꞌij chiquivach ri ángeles. Pero reꞌ joꞌc jubꞌaꞌ oc tiempo, vacame nem rukꞌij bꞌanun cha. Y quireꞌ xꞌan cha ruma xuꞌon sufrir y xcon. Ruma ri ru-favor ri Dios, xpa ri Jesucristo chi xcon kuma konojiel.
HEB 2:10 Ja ri Dios bꞌanayuon nojiel ri icꞌo, y nojiel ri xaꞌruꞌon, richin chi niquiyaꞌ rukꞌij. Y ri Dios nrajoꞌ chi quinojiel ta ncaꞌa chicaj riqꞌuin jajaꞌ y nicꞌujieꞌ ta quikꞌij. Y rumareꞌ ri Cristo xuꞌon sufrir. Y ruma ri sufrimiento ri xukꞌasaj, can ketzij chi ncaꞌrucol ri ncaꞌniman richin.
HEB 2:11 Ri Jesús nuꞌon sak cha ri kacꞌaslien; y ruma sak chic kacꞌaslien, oj ralcꞌual chic ri Dios. Rumareꞌ ri Jesús man niqꞌuix ta nuꞌej hermanos chika.
HEB 2:12 Can incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chirij ri Jesús: Inreꞌ xtinꞌej ri abꞌeꞌ chica ri nu-hermanos. Inreꞌ xtinbꞌixaj ri abꞌeꞌ quiqꞌuin ri niquimol-quiꞌ chi niquiyaꞌ akꞌij.
HEB 2:13 Y chupan jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Inreꞌ nuyoꞌn vánima riqꞌuin ri Dios. Y nuꞌej jeꞌ: Vaveꞌ incꞌo-ve, junan quiqꞌuin ri i-ralcꞌual ri Dios ri i-ruyoꞌn jajaꞌ chuva. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
HEB 2:14 Ruma ri vinak cꞌo quiquiqꞌuiel y cꞌo qui-cuerpo, rumareꞌ ri Jesús xuoc jeꞌ vinak. Jajaꞌ xcon chi xuvulij ri ru-reino ri camic ri cꞌo pa rukꞌaꞌ ri diablo,
HEB 2:15 y chi ncaꞌrucol quinojiel ri niquixiꞌij-quiꞌ ncaꞌcon. Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ ncaꞌcon, can nojiel tiempo icꞌo pa rukꞌaꞌ ri xibꞌinreꞌl.
HEB 2:16 Y can ketzij chi ri Jesús man xpa ta chi ncaꞌrucol ri ángeles; jajaꞌ xpa chi nkojrucol ojreꞌ ri oj rumáma can ri Abraham.
HEB 2:17 Rumareꞌ xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ, y xcꞌatzin chi xuꞌon quireꞌ, chi quireꞌ xuoc Namalaj Sacerdote y chi nujoyovaj kavach. Can richin nojiel tiempo nuꞌon ri samaj reꞌ choch ri Dios, chi niꞌan perdonar ri ka-pecados.
HEB 2:18 Y jajaꞌ xuꞌon sufrir y xꞌan tentar, pero man xtzak ta. Rumareꞌ jajaꞌ cꞌo ru-poder chi nkojrutoꞌ antok nkojꞌan tentar.
HEB 3:1 Rumareꞌ, ixreꞌ santos hermanos ri junan xojayox iviqꞌuin ruma ri Dios, chi nkojbꞌacꞌujieꞌ chicaj riqꞌuin jajaꞌ, can titzꞌataꞌ ri Cristo Jesús. Jajaꞌ ri ka-apóstol, y jajaꞌ jeꞌ ri Kanamalaj Sacerdote ri kaniman.
HEB 3:2 Ri Jesús xuꞌon cꞌa ri samaj ri xuya-pa ri Dios cha, incheꞌl xuꞌon ri Moisés. Ri Moisés xuꞌon rusamaj ri Dios y otz quicꞌuaxic xuꞌon chica ri ralcꞌual ri Dios.
HEB 3:3 Pero ri Jesús más cꞌo rukꞌij choch ri Moisés, ruma ri Jesús can incheꞌl jun ache aj-bꞌanoy-jay. Y kataꞌn chi ja ri ache aj-bꞌanoy-jay ri más rakalien choch ri jay.
HEB 3:4 Ruma nojiel jay, vinak ncaꞌbꞌano, pero nojiel ri kax ri icꞌo, ja ri Dios xbꞌano.
HEB 3:5 Ri Moisés jun utzulaj ru-siervo ri Dios, rumareꞌ otz quicꞌuaxic xuꞌon chica ri ralcꞌual ri Dios. Ri Moisés xuꞌej can ri cꞌa majaꞌ caꞌbꞌanataj chupan ri ru-tiempo jajaꞌ.
HEB 3:6 Ri Cristo jeꞌ otz quicꞌuaxic xuꞌon chica ri ralcꞌual ri Dios. Jajaꞌ man choj ta oc rusamajiel ri Dios, incheꞌl ri Moisés, jajaꞌ can Rucꞌajuol ri Dios. Y ojreꞌ jeꞌ oj ralcꞌual chic ri Dios, pero xa cof xkojcꞌujieꞌ chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx, y nkojquicuot nakayoꞌiej-apa ri kꞌij antok jajaꞌ xtuyaꞌ chika ri ruꞌeꞌn chi xtuyaꞌ.
HEB 3:7 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, ri Espíritu Santo nuꞌej: Xa xtivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios vacame,
HEB 3:8 man tiꞌan cof cha ri ivánima incheꞌl xquiꞌan ri ivateꞌt-imamaꞌ ojier can, antok xquiyac ri vayoval y xcajoꞌ ta xquitzꞌat ri chica xtinꞌan ri pa desierto.
HEB 3:9 Y chireꞌ ri pa desierto ri ivateꞌt-imamaꞌ ojier can, xcajoꞌ ta xquitzꞌat xa can ketzij niꞌan ri niꞌej, y cuarenta junaꞌ xincꞌut chiquivach nojiel ri nquitiquir niꞌan.
HEB 3:10 Rumareꞌ xpa vayoval chica ri xaꞌbꞌano quireꞌ. Y inreꞌ xinꞌej: Ri cánima ri vinak reꞌ xa man viqꞌuin ta inreꞌ cꞌo-ve, xa chiquij nicꞌaj chic kax bꞌanak-ve. Can niquiꞌan incheꞌl man cataꞌn ta ri utzulaj bꞌay ri nucꞌutun chiquivach.
HEB 3:11 Y xinꞌan jurar ruma vayoval y xinꞌej: Ijejeꞌ man xcaꞌuoc ta chupan ri uxlanien ri niyaꞌ inreꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios.
HEB 3:12 Hermanos, tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ chiꞌijunal, chi quireꞌ siempre ntiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios y man jun ta itziel kax riqꞌuin ri ivánima, chi quireꞌ man ntiyaꞌ ta can ri cꞌaslic Dios.
HEB 3:13 Nicꞌatzin chi kꞌij-kꞌij ntiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ri ivánima chibꞌil-iviꞌ, mientras cꞌa cꞌo tiempo. Quireꞌ tibꞌanaꞌ, chi quireꞌ man jun chivach xticover ránima chupan ri engaño ri richin ri pecado.
HEB 3:14 Ojreꞌ joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Cristo, ruma xkayaꞌ kánima riqꞌuin antok xkanimaj. Pero nicꞌatzin chi ojreꞌ man nakayaꞌ ta can, y siempre kayaꞌ kánima riqꞌuin.
HEB 3:15 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Xa xtivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios vacame, man tiꞌan cof cha ri ivánima incheꞌl xquiꞌan ri ivateꞌt-imamaꞌ ojier can, antok xquiyac ri rayoval. Quireꞌ nuꞌej.
HEB 3:16 ¿Chica cꞌa ri xayaco rayoval ri Dios, mesque caxan chic ri ruchꞌabꞌal? ¿Man ja ta came quinojiel ri xaꞌiel-pa chupan ri Egipto, ri xaꞌcuol-pa ruma ri Moisés?
HEB 3:17 ¿Choj chica cꞌa ri cuarenta junaꞌ xpa rayoval ri Dios? ¿Man quiqꞌuin ta came ri xquiꞌan pecado y xaꞌcon can chireꞌ pa desierto?
HEB 3:18 ¿Y choj chica xuꞌon jurar ri Dios chi man xcaꞌuoc ta chupan ri uxlanien ri nuyaꞌ jajaꞌ? ¿Man chica ta came ri man xaꞌniman ta?
HEB 3:19 Ojreꞌ kataꞌn chi ijejeꞌ man xaꞌtiquir ta xaꞌuoc chupan ri uxlanien reꞌ ruma man xquinimaj ta ri xuꞌej ri Dios.
HEB 4:1 Kaxiꞌij-kiꞌ choch ri Dios, ya que vacame cꞌa majaꞌ kojuoc chupan ri uxlanien ri ranun prometer ri Dios chi xtuyaꞌ chika, can kabꞌanaꞌ cuenta-kiꞌ chi quireꞌ man nibꞌanataj ta chi cꞌo jun chivach ri man xtitiquir ta xtuoc chupan ri uxlanien reꞌ.
HEB 4:2 Ruma ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios ri xtzijos chika ojreꞌ, can incheꞌl ri xtzijos chica ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. Pero chica ijejeꞌ man jun xcꞌatzin-ve ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios, ruma joꞌc xcaꞌxaj, pero man xquicukubꞌaꞌ ta quicꞌuꞌx riqꞌuin.
HEB 4:3 Y ri Dios xuꞌej chiquij ri man xquinimaj ta: Inreꞌ xinꞌan jurar ruma vayoval y xinꞌej: Ijejeꞌ man xcaꞌuoc ta chupan ri uxlanien ri niyaꞌ inreꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Dios. Pero ojreꞌ ri kaniman ri Jesucristo, can nkojuoc chupan ri uxlanien ri nuyaꞌ ri Dios. Y ri uxlanien reꞌ xtiquir-pa antok ri Dios xuꞌon ri roch-ulief.
HEB 4:4 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chirij ri uxlanien reꞌ nuꞌej: Ri Dios xuxlan chupan ri séptimo (chi vukuꞌ) kꞌij antok xuqꞌuis rubꞌanic nojiel ri xuꞌon.
HEB 4:5 Y ri Dios nuꞌej jeꞌ chupan ri ruchꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can, chiquij ri kateꞌt-kamamaꞌ: Can man xcaꞌuoc ta chupan ri uxlanien ri niyaꞌ inreꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri Dios chupan ri tzꞌibꞌan can.
HEB 4:6 Pero vacame cꞌa icꞌo ri ncaꞌuoc chupan ri uxlanien reꞌ, ruma cꞌa cꞌo cheꞌl ncaꞌuoc. Ri kateꞌt-kamamaꞌ xcaꞌxaj ri utzulaj ruchꞌabꞌal ri Dios, pero ijejeꞌ man xcajoꞌ ta xquinimaj ri xcaꞌxaj, rumareꞌ man xaꞌuoc ta chupan ri uxlanien.
HEB 4:7 Y antok kꞌaxnak chic qꞌuiy tiempo, ri Dios xuꞌej chic jun bꞌay chi nuyaꞌ ri uxlanien chica ri vinak. Y xuyaꞌ pa ránima ri David ri tzij ri eꞌn chic ri nuꞌej: Xa xtivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios vacame, man tiꞌan cof cha ri ivánima. Quireꞌ ruꞌeꞌn can.
HEB 4:8 Y ri uxlanien reꞌ, man nichꞌoꞌ ta chirij ri uxlanien ri xquil vaveꞌ ri kateꞌt-kamamaꞌ antok i-cꞌamun-pa ruma ri Josué. Ruma xa ta quireꞌ, ri Dios man ta xuꞌej chic jun bꞌay chi nuyaꞌ ri uxlanien.
HEB 4:9 Y rumareꞌ kataꞌn chi cꞌa cꞌo jun chic uxlanien richin ri rutanamit ri Dios.
HEB 4:10 Y antok jun acunak chic chupan ri uxlanien ri nuyaꞌ ri Dios, nuxlan jeꞌ riqꞌuin ri rusamaj, incheꞌl xuꞌon ri Dios, antok xuqꞌuis rubꞌanic nojiel ri xuꞌon.
HEB 4:11 Can katijaꞌ kakꞌij chi quireꞌ nkojuoc chupan ri uxlanien reꞌ y man takaꞌan incheꞌl xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can; ijejeꞌ man xquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, rumareꞌ man xaꞌuoc ta chupan ri uxlanien reꞌ.
HEB 4:12 Ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios can cꞌas y can altíra ru-poder. Y más cꞌo roray choch chica-na espada ri caꞌyeꞌ lado cꞌo roray. Ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios nitiquir ntuoc chupan ri ránima ri vinak, y chupan ri ru-espíritu, chupan ri bꞌak y chupan ri pacheꞌ niquinucꞌ-ve-quiꞌ ri bꞌak, y nuꞌon juzgar ri chica nuꞌon pensar y nojiel ri nurayij ri ránima.
HEB 4:13 Ri Dios bꞌanayuon nojiel, rumareꞌ man jun kax ri nitiquir nravaj-riꞌ choch jajaꞌ; nojiel kꞌalaj choch jajaꞌ. Jajaꞌ nutzꞌat nojiel, y choch jajaꞌ xtakayaꞌ cuenta.
HEB 4:14 Ojreꞌ ri kaniman cꞌo jun Kanamalaj Sacerdote ri acunak chicaj riqꞌuin ri Dios, y reꞌ ja ri Jesús ri Rucꞌajuol. Rumareꞌ man takayaꞌ can, xa cof kojcꞌujieꞌ chupan ri cukbꞌal cꞌuꞌx.
HEB 4:15 Ruma ojreꞌ cꞌo jun Kanamalaj Sacerdote ri nujoyovaj kavach, ruma rataꞌn chi ojreꞌ manak kachukꞌaꞌ. Y jajaꞌ jaꞌal rataꞌn, ruma antok xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief, can xꞌan tentar. Can nojiel ri niꞌan chika ojreꞌ, xꞌan cha jajaꞌ jeꞌ, pero jajaꞌ man xuꞌon ta pecado.
HEB 4:16 Rumareꞌ man cꞌa takaxiꞌij-kiꞌ nkujiel-apa más cierca riqꞌuin ri Dios, chi quireꞌ jajaꞌ xtujoyovaj kavach y xtuꞌon favor chika, chi quireꞌ antok cꞌo chica nibꞌanataj chika, ja nkojrutoꞌ.
HEB 5:1 Quinojiel ri ncaꞌuoc sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij chiquicajol ri israelitas, can ncaꞌchoꞌx y niyoꞌx quisamaj chi ncaꞌchꞌoꞌ riqꞌuin ri Dios pa qui-cuenta ri vinak y chi niquiyaꞌ choch ri Dios ri chicop ri ncaꞌquiyaꞌ can ri vinak ruma ri qui-pecados, y niquiyaꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic kax ri niquiyaꞌ can ri vinak.
HEB 5:2 Ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij nuꞌon pecar, rumareꞌ jajaꞌ nujoyovaj quivach ri vinak ri man cataꞌn ta chica nrajoꞌ ri Dios y ri i-sachnak riqꞌuin ri niquiꞌan pensar.
HEB 5:3 Y rumareꞌ, ri chicop ri nuquimisaj chi nuyaꞌ choch ri Dios, man joꞌc ta ruma ri qui-pecados ri vinak nuyaꞌ, xa ruma jeꞌ ri ru-pecado jajaꞌ.
HEB 5:4 Man jun vinak ri ruyuon jajaꞌ ntuoc ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij, xa ja ri Dios ri nichoꞌn richin, incheꞌl xuꞌon cha ri Aarón ojier can.
HEB 5:5 Y quireꞌ jeꞌ ri Cristo, man ruyuon ta jajaꞌ xuoc Namalaj Sacerdote y xcꞌujieꞌ rukꞌij, ruma ri Dios can ruꞌeꞌn chic cha: Atreꞌ ri at Nucꞌajuol, inreꞌ niyaꞌ acꞌaslien vacame.
HEB 5:6 Y man joꞌc ta xuꞌej quireꞌ cha ri Cristo, xa xuꞌej jeꞌ cha: Atreꞌ ri Sacerdote richin nojiel tiempo, incheꞌl ri Melquisedec, ri sacerdote ri xcꞌujieꞌ ojier can. Quireꞌ ri xuꞌej ri Dios cha ri Cristo.
HEB 5:7 Y antok ri Cristo cꞌa cꞌo vaveꞌ choch-ulief, xuꞌon orar y xucꞌutuj cha ri Dios chi tutoꞌ choch ri sufrimiento. Can rataꞌn chi ri Dios nitiquir nutoꞌ choch ri camic. Jajaꞌ can riqꞌuin nojiel ránima xuꞌon orar, y xuokꞌ jeꞌ. Y ri Dios can xraꞌxaj ri Cristo, ruma ri Cristo ruyoꞌn rukꞌij.
HEB 5:8 Y mesque ri Cristo can Rucꞌajuol ri Dios; riqꞌuin ri xuꞌon sufrir, xratamaj xunimaj ri Dios.
HEB 5:9 Y ruma yoꞌn rukꞌij ruma ri Dios, jajaꞌ can nitiquir ncaꞌrucol richin nojiel tiempo quinojiel ri ncaꞌniman richin.
HEB 5:10 Ri Dios can xuꞌon cha chi xuoc Namalaj Sacerdote; incheꞌl ri Melquisedec ri xcꞌujieꞌ ojier can.
HEB 5:11 Nakajoꞌ nakaꞌej más chiva chirij ri rusamaj ri Cristo ri Namalaj Sacerdote, y altíra cuesta chi nikil rubꞌixic chi nakaꞌej reꞌ chiva, ruma ixreꞌ cꞌa majaꞌ quixqꞌuiy chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ivaxan-pa.
HEB 5:12 Y ya ixreꞌ ta ri nquixtijuon quichin ri nicꞌaj chic riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ruma qꞌuiy chic tiempo ri ix-tijuon-pa y cꞌa nicꞌatzin chi nquixtijox incheꞌl xꞌan chiva naꞌay antok cꞌajaꞌ xinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Can ix incheꞌl xuluꞌ ri cꞌa ncaꞌtzꞌuman y cꞌa majaꞌ tiquicꞌux vay.
HEB 5:13 Jun xuluꞌ ri cꞌa nitzꞌuman, majaꞌ tiꞌka paroꞌ (tuꞌon entender) ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Man rataꞌn ta chica ri choj cꞌaslien y chica ri man choj ta. Rumareꞌ niꞌej chiva chi cꞌa ix incheꞌl xuluꞌ.
HEB 5:14 Pero ri niꞌka pa quiveꞌ (niquiꞌan entender) ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can i-incheꞌl ri i-nimaꞌk chic ri ncaꞌtiquir niquicꞌux vay. Ijejeꞌ niquicusaj ri quijaluon, rumareꞌ cataꞌn chica ri otz y chica ri man otz ta.
HEB 6:1 Mareꞌ kayaꞌ can ri naꞌay tak kax ri cꞌutun-pa chakavach antok xkanimaj ri Cristo. Vacame katijaꞌ kakꞌij chi nakatamaj más chirij ri Cristo chi nitzꞌakat ri noꞌj kiqꞌuin, y mani chi nkojcꞌujieꞌ chupan ri naꞌay tak kax ri cꞌutun-pa chakavach, incheꞌl antok xꞌeꞌx chika chi xtzalaj-pa kánima riqꞌuin ri Dios ruma ri itziel tak bꞌanabꞌal ri xa camic nucꞌam-pa, incheꞌl ri tijonic chirij ri cukbꞌal cꞌuꞌx,
HEB 6:2 incheꞌl ri tijonic chirij ri bautismo, chirij ri chica nicꞌatzin antok ri ancianos richin ri iglesia niquiyaꞌ quikꞌaꞌ pa kaveꞌ, chirij ri kꞌij antok quinojiel ri quiminakiꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa y chirij ri castigo ri man xtiqꞌuis ta ri xtuyaꞌ ri Dios pa quiveꞌ ri vinak ri man niquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal.
HEB 6:3 Y quireꞌ xtakaꞌan, xa quireꞌ nrajoꞌ ri Dios.
HEB 6:4 Ri pa sakil chic cꞌo-ve ri quicꞌaslien, yoꞌn chic chica ri cꞌo chila chicaj y cꞌo chic ri Espíritu Santo quiqꞌuin,
HEB 6:5 cataꞌn chic chi altíra otz ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y cataꞌn chic jeꞌ chi cꞌo ru-poder ri tiempo ri patanak chakavach-apa,
HEB 6:6 xa niquiyaꞌ can ri Cristo, can man jun chic ri xtitiquir xtibꞌano chica chi nitzalaj chic pa cánima riqꞌuin ri Dios y niquiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Ruma jun ri nuꞌon quireꞌ, can incheꞌl nuquimisaj chic jun bꞌay ri Rucꞌajuol ri Dios choch cruz, y nuqꞌuixbꞌiej chiquivach vinak.
HEB 6:7 Kataꞌn chi jun ulief ri qꞌuiy jobꞌ kajnak paroꞌ y nuyaꞌ jun utzulaj ticoꞌn, ri cꞌo otz nucꞌam-pa cha ri rajaf ri ulief, ri ulief reꞌ cꞌo ru-bendición ri Dios paroꞌ.
HEB 6:8 Pero jun ulief ri joꞌc itziel tak kꞌayis y qꞌuix ri nipa choch, man jun nicꞌatzin-ve. Man otz ta nitzꞌiet, xa niparox roch y niyoꞌx can.
HEB 6:9 Hermanos ri altíra nquixkajoꞌ, mesque quireꞌ nakaꞌej chiva, ojreꞌ kataꞌn chi man xtibꞌanataj ta quireꞌ iviqꞌuin, ruma ojreꞌ kataꞌn chi ri icꞌaslien can niqꞌuiy riqꞌuin ri Cristo, y jareꞌ ri nicꞌutu chi ixreꞌ xixcolotaj yan chupan ri pecado.
HEB 6:10 Ri Dios can choj-ve, y rumareꞌ man xtumastaj ta ri samaj ri ibꞌanun-pa. Ri Dios rataꞌn chi ixreꞌ can ntivajoꞌ jajaꞌ, y can nikꞌalajin chi altíra ntivajoꞌ, ruma ibꞌanun servir ri nicꞌaj chic santos ralcꞌual y cꞌa nquiꞌan servir.
HEB 6:11 Y nakarayij chiva chiꞌijunal chi can incheꞌl ntivajoꞌ ri Dios vacame, can ta quireꞌ xtiꞌan hasta cꞌa chupan ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij richin ri icꞌaslien, chi quireꞌ xtiyoꞌx chiva ri ivoyoꞌien.
HEB 6:12 Nicꞌatzin chi ixreꞌ jareꞌ ntiꞌan chi quireꞌ man nipa ta kꞌoral chivij; xa tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj chic ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y cꞌo qui-paciencia. Y ruma ijejeꞌ quireꞌ quibꞌanun, ri Dios nuyaꞌ chica ri herencia ri ranun prometer.
HEB 6:13 Ri Dios can nuya-ve ri ranun prometer. Ruma ojier can, antok ri Dios xuꞌej cha ri Abraham chi xtuyaꞌ ru-bendición paroꞌ; can pa rubꞌeꞌ jajaꞌ mismo xuꞌon-ve jurar chi ketzij xtuyaꞌ ri ranun prometer, ruma man jun chic más nem choch jajaꞌ.
HEB 6:14 Y ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Can ketzij ri niꞌej chava chi xtinyaꞌ jun nem bendición pan aveꞌ, y iqꞌuiy amáma xcaꞌcꞌujieꞌ, xchaꞌ ri Dios cha ri Abraham.
HEB 6:15 Y ri Abraham can xcꞌujieꞌ ru-paciencia xroyoꞌiej, y ri Dios can xuyaꞌ ri bendición ri ranun prometer cha.
HEB 6:16 Antok ri vinak niquiꞌan jurar, can ja ri rubꞌeꞌ ri Dios niquicusaj, ruma ja bꞌiꞌaj reꞌ ri más nem rukꞌij, y antok niquicusaj ri bꞌiꞌaj reꞌ, can ncaꞌnimax y man jun chic chica niꞌeꞌx chica.
HEB 6:17 Ri Dios xuꞌon jurar chi xucꞌut chiquivach quinojiel ri choj chica xtiyoꞌx-ve ri bendición reꞌ, chi jajaꞌ man nucꞌax ta ri nuꞌon pensar y ri ranun prometer.
HEB 6:18 Y cꞌo caꞌyeꞌ kax xuꞌej ri Dios ri nikꞌalajin chakavach chi jajaꞌ man nucꞌax ta ri ruchꞌabꞌal. Jun, ri ranun prometer, y ri jun chic, ri ranun jurar. Y ruma ri Dios man jun bꞌay nutzꞌak tzij, mareꞌ riqꞌuin nojiel kánima nakayoꞌiej-apa ri kꞌij antok xkuꞌa chicaj riqꞌuin jajaꞌ. Y can kataꞌn chi jajaꞌ can xtuyaꞌ chika nojiel ri ruꞌeꞌn chi nuyaꞌ.
HEB 6:19 Y nojiel reꞌ can nuyaꞌ ruchukꞌaꞌ kánima, chi quireꞌ cof nkojpiꞌieꞌ. Y can incheꞌl nuꞌon ri chꞌichꞌ ri niꞌeꞌx ancla cha, ri choj cha ncaꞌyukubꞌax-ve ri barcos, can quireꞌ jeꞌ kabꞌanun ojreꞌ; can cof cꞌo kacꞌaslien riqꞌuin ri Dios y cꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ chicaj, cꞌa chireꞌ oj-yukul-ve. Can kayoꞌn ruchukꞌaꞌ kánima chi can xkuꞌa-ve chicaj,
HEB 6:20 ruma ri Jesús cꞌo chic chireꞌ riqꞌuin ri Dios y nucꞌutuj bendición cha ri Dios pa kaveꞌ ojreꞌ. Jajaꞌ ri xꞌa naꞌay chakavach ojreꞌ y jajaꞌ ri Namalaj Sacerdote ri cꞌo richin nojiel tiempo, incheꞌl ri Melquisedec.
HEB 7:1 Ri Melquisedec jareꞌ ri rey richin ri tanamet Salem y ru-sacerdote ri Namalaj Dios. Jajaꞌ xbꞌarucꞌuluꞌ ri Abraham y xucꞌutuj bendición paroꞌ antok ri Abraham nitzalaj-pa chirij chi xbꞌarubꞌanaꞌ guerra quiqꞌuin ri reyes, y xchꞌacuon can chiquij.
HEB 7:2 Y ri Abraham nojiel ri kax ri xralasaj-pa chica ri reyes ri xchꞌacuon can chiquij, jajaꞌ xralasaj cꞌa ri diezmo riqꞌuin nojiel ri kax reꞌ y xuyaꞌ cha ri Melquisedec. Y ri bꞌiꞌaj Melquisedec, nuꞌej chi jajaꞌ jun rey ri can choj nuꞌon gobernar. Y ruma jajaꞌ rey richin ri tanamet Salem, reꞌ ntiel chi tzij chi jajaꞌ jun rey ri nuyaꞌ paz.
HEB 7:3 Ri Melquisedec man kꞌalaj ta chi xaꞌcꞌujieꞌ rutie-rutataꞌ, ni man kꞌalaj ta jeꞌ chi xaꞌcꞌujieꞌ rateꞌt-rumamaꞌ. Man kꞌalaj ta jampeꞌ xalax y jampeꞌ xcon. Y rumareꞌ kꞌalaj chi jajaꞌ sacerdote richin nojiel tiempo, incheꞌl ri Rucꞌajuol ri Dios.
HEB 7:4 Riqꞌuin reꞌ nakatamaj chi ri Melquisedec más nem rukꞌij choch ri kamamaꞌ Abraham, ruma riqꞌuin nojiel ri kax ri xralasaj-pa chica ri reyes ri xchꞌacuon can chiquij, ri Abraham xuyaꞌ ri diezmo cha ri Melquisedec.
HEB 7:5 Ri ley richin ri Moisés nuꞌej chi ri i-rumáma can ri Leví ri ncaꞌuoc sacerdotes, can yoꞌn ri mandamiento chica chi ijejeꞌ ri ncaꞌbꞌano recibir ri diezmo ri niquiyaꞌ can ri quivanakil, mesque ijejeꞌ jeꞌ i-rumáma can ri Abraham.
HEB 7:6 Pero mesque ri Melquisedec man rumáma ta can ri Leví, ri Abraham xuyaꞌ ri diezmo cha y ri Melquisedec xucꞌutuj bendición paroꞌ ri Abraham, mesque ri Abraham bꞌanun prometer cha ruma ri Dios.
HEB 7:7 Y kataꞌn chi ri nicꞌutun bendición, más nem rukꞌij que choch ri nicꞌutux bendición paroꞌ.
HEB 7:8 Ri i-rumáma can ri Leví ri ncaꞌbꞌano recibir ri diezmo, xa ncaꞌcon-el. Pero ri Melquisedec ri xuꞌon recibir ri ru-diezmo ri Abraham, niꞌeꞌx chirij chi cꞌa cꞌas.
HEB 7:9 Y cꞌo cheꞌl nakaꞌej chi antok ri Abraham xuyaꞌ ru-diezmo cha ri Melquisedec, xuyaꞌ jeꞌ pa quicꞌaxiel ri sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví ri ncaꞌbꞌano recibir jeꞌ ri diezmo,
HEB 7:10 mesque majaꞌ talax ri Leví antok ri Melquisedec xbꞌarucꞌuluꞌ ri Abraham pa bꞌay.
HEB 7:11 Ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, jareꞌ ri xyoꞌx chica ri kateꞌt-kamamaꞌ chupan ri qui-tiempo ri sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví. Pero ri quisamaj ri sacerdotes reꞌ man xaꞌtiquir ta xquiꞌan chica ri kateꞌt-kamamaꞌ chi xiel ta el richin xa jun tiempo ri qui-pecado choch ri Dios, rumareꞌ xcꞌatzin cꞌa chi xpa chic jun Sacerdote incheꞌl ri Melquisedec, y man incheꞌl ta ri Aarón.
HEB 7:12 Y antok xaꞌcꞌaxtaj ri sacerdotes, xcꞌatzin jeꞌ chi xcꞌaxtaj ri ley.
HEB 7:13 Ruma ri Sacerdote reꞌ man rumáma ta can ri Leví. Jajaꞌ xa rumáma can jun chic ache, y ri i-rumáma can ri ache reꞌ man jun bꞌay i-acunak sacerdotes.
HEB 7:14 Y ri Sacerdote ri xpa, ja ri Kajaf Jesucristo, rumáma can ri Judá. Y ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés man nuꞌej ta chi ncaꞌuoc sacerdotes ri i-rumáma can ri Judá.
HEB 7:15 Y antok ri Jesucristo xuoc Sacerdote, can xkꞌalajin chi jajaꞌ man junan ta quiqꞌuin ri sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví, ruma jajaꞌ xa incheꞌl ri Melquisedec.
HEB 7:16 Ri ley nuꞌej chi joꞌc ri i-rumáma can ri Leví ncaꞌuoc sacerdotes, y ri Jesucristo xa man rumáma ta can ri Leví. Pero jajaꞌ xuoc Sacerdote, ruma cꞌo rucꞌaslien ri cꞌo ru-poder y man niqꞌuis ta.
HEB 7:17 Incheꞌl ruꞌeꞌn ri Dios chirij jajaꞌ antok xuꞌej cha: Atreꞌ ri Sacerdote richin nojiel tiempo, incheꞌl ri Melquisedec. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios.
HEB 7:18 Y rumareꞌ xqꞌuis can ri nuꞌej chupan ri ley chirij ri sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví, ruma manak ru-poder y man xtiquir ta xaꞌrucol ri vinak chupan ri qui-pecados.
HEB 7:19 Ruma ri ley man xtiquir ta xuꞌon chica ri vinak chi xiel ta el ri qui-pecado choch ri Dios. Pero vacame xa kayoꞌien jun esperanza ri más otz. Ruma jareꞌ nibꞌano chika chi nkujiel-apa más cierca riqꞌuin ri Dios.
HEB 7:20 Ri Dios xuꞌon jurar chi quireꞌ kꞌalaj chi ketzij chi ri Jesús xuoc Sacerdote.
HEB 7:21 Antok ri i-rumáma can ri Leví xaꞌuoc sacerdotes, ri Dios man xuꞌon ta jurar. Pero antok ri Jesús xuoc Sacerdote, ri Dios can xuꞌon jurar. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can: Ri Ajaf Dios xuꞌon jurar y man xtucꞌax ta ri ranun pensar. Jajaꞌ xuꞌej: Atreꞌ ri Sacerdote richin nojiel tiempo, incheꞌl ri Melquisedec. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
HEB 7:22 Rumareꞌ ri Dios xucusaj ri Jesús chi xuꞌon jun jaꞌal pacto. Y ri pacto reꞌ más otz choch ri xuꞌon quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ can.
HEB 7:23 Ri sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví iqꞌuiy, ruma ijejeꞌ xa ncaꞌcon-el. Y antok nicon-el jun, ja ntuoc chic can jun pa rucꞌaxiel.
HEB 7:24 Pero ri Jesús cꞌo richin nojiel tiempo, mareꞌ jajaꞌ jun Sacerdote ri man nicꞌaxtaj ta.
HEB 7:25 Rumareꞌ jajaꞌ siempre nitiquir ncaꞌrucol quinojiel ri niquinimaj jajaꞌ chi ncaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Dios. Ri Jesús cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo, y rumareꞌ siempre nichꞌoꞌ cha ri Dios pa qui-cuenta.
HEB 7:26 Y otz chi xuoc Kanamalaj Sacerdote, ruma jajaꞌ can Santo. Man jun bꞌay xuꞌon jun pecado. Man jun kax itziel cꞌo pa rucꞌaslien y man junan ta quiqꞌuin ri niquiꞌan pecado, y nem rukꞌij bꞌanun cha chila chicaj.
HEB 7:27 Jajaꞌ man nuꞌon ta incheꞌl niquiꞌan ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij ri i-rumáma can ri Leví. Ijejeꞌ kꞌij-kꞌij ncaꞌquiquimisaj chicop chi niquiyaꞌ choch ri Dios, naꞌay ruma ri qui-pecados ijejeꞌ, después ruma ri qui-pecados ri quivanakil. Pero ri Jesús joꞌc jun bꞌay xcon choch cruz antok xujach-riꞌ pa ka-cuenta y rakalien richin nojiel tiempo.
HEB 7:28 Ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés nuꞌej chi ja ri i-rumáma can ri Leví ri ncaꞌuoc ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij. Pero ijejeꞌ xa i-vinak y manak qui-poder. Pero mesque cꞌo chic ri ley reꞌ, ri Dios xuꞌon jurar chi ja ri Jesús ri Rucꞌajuol ri xtuoc Namalaj Sacerdote, ruma jajaꞌ man jun ru-pecado y can sak rucꞌaslien richin nojiel tiempo.
HEB 8:1 Riqꞌuin nojiel ri kaꞌeꞌn-pa chiva, tiꞌka pan iveꞌ (tibꞌanaꞌ entender) chi ojreꞌ cꞌo jun Kanamalaj Sacerdote, y jajaꞌ tzꞌuyul chicaj pa ru-derecha ri trono pacheꞌ cꞌo-ve ri Namalaj Dios.
HEB 8:2 Y nisamaj chila chicaj, chupan ri ketzij rachuoch ri Dios, ri bꞌanun ruma ri Ajaf Dios y man vinak ta i-bꞌanayuon.
HEB 8:3 Vaveꞌ choch-ulief, ri sacerdotes ri más cꞌo quikꞌij quichin ri israelitas ncaꞌquiquimisaj chicop y nicꞌaj chic kax ri niquiyaꞌ choch ri Dios. Jareꞌ ri samaj yoꞌn chica chi niquiꞌan. Y rumareꞌ ri Jesús can xcꞌatzin chi cꞌo jeꞌ ri xuyaꞌ choch ri Dios, ruma jajaꞌ jun Namalaj Sacerdote.
HEB 8:4 Y xa ta ri Jesucristo cꞌa cꞌo ta choch-ulief, man ta acunak Sacerdote, ruma icꞌo sacerdotes ri i-rumáma can ri Leví ri ncaꞌquiquimisaj chicop y nicꞌaj chic kax ri niquiyaꞌ choch ri Dios, incheꞌl nuꞌej ri ru-ley ri Moisés.
HEB 8:5 Ri jay pacheꞌ ncaꞌsamaj-ve ri sacerdotes reꞌ y nojiel ri kax ri icꞌo chupan, casi junan riqꞌuin ri rachuoch ri Dios ri cꞌo chicaj. Rumareꞌ antok ri Moisés ya nutzꞌom rubꞌanic ri rachuoch ri Dios, ri Dios xuꞌej cha: Tatzꞌataꞌ cꞌa; can nicꞌatzin chi naꞌan nojiel incheꞌl ri xincꞌut chavach paroꞌ ri juyuꞌ, xchaꞌ ri Dios cha ri Moisés.
HEB 8:6 Y riqꞌuin nojiel reꞌ can nakatzꞌat chi ri rusamaj ri Jesús más rakalien choch ri quisamaj ri sacerdotes quichin ri israelitas. Ruma ri pacto ri cꞌo vacame chiquicajol ri Dios y ri vinak, ja ri Jesús nibꞌano, y chupan ri pacto reꞌ, más otz ri nuꞌon prometer ri Dios.
HEB 8:7 Y xa ta ri naꞌay pacto otz ta xiel, man ta xcꞌatzin chi xꞌan chic jun rucaꞌn pacto.
HEB 8:8 Pero ruma ri kateꞌt-kamamaꞌ man xquiꞌan ta nojiel ri nuꞌej chupan ri naꞌay pacto, rumareꞌ man xka ta choch ri Dios; rumareꞌ jajaꞌ cof xchꞌoꞌ chica y xuꞌej: Xtalka jun kꞌij, xchaꞌ ri Ajaf, antok xtinꞌan jun cꞌacꞌacꞌ pacto quiqꞌuin ri aj-Israel y ri aj-Judá.
HEB 8:9 Y man incheꞌl ta ri pacto ri xinꞌan quiqꞌuin ri cateꞌt-quimamaꞌ, antok xaꞌnvucꞌuaj chiquikꞌaꞌ y xaꞌnvalasaj-pa chupan ri nación Egipto; y ruma man xquiꞌan ta ri nuꞌej ri pacto reꞌ, rumareꞌ inreꞌ xaꞌnyaꞌ can, xchaꞌ ri Ajaf.
HEB 8:10 Y rumareꞌ, ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri xtinꞌan quiqꞌuin ri aj-Israel chupan ri kꞌij reꞌ, quireꞌ xtinꞌan cha: Xtintzꞌibꞌaj ri nu-ley riqꞌuin cánima, y xtinyaꞌ jeꞌ chupan quijaluon. Inreꞌ xquinuoc Qui-Dios, y ijejeꞌ xcaꞌuoc nutanamit.
HEB 8:11 Y man chic xticꞌatzin ta chi cꞌo jun nicꞌutu chiquivach ri ruvanakil, ni chiquivach ri rachꞌalal, chi nuꞌej chica: Tivatamaj roch ri Ajaf. Ruma quinojiel vinak xticatamaj cꞌa noch, desde ri más coꞌl hasta ri más nem.
HEB 8:12 Y xtiꞌan perdonar nojiel ri itziel tak kax ri i-quibꞌanun, y man xtalka ta chic chinucꞌuꞌx nojiel ri qui-pecados y ri itziel tak kax ri xquiꞌan. Quireꞌ xuꞌej ri Dios.
HEB 8:13 Y antok ri Dios xuꞌej: Cꞌacꞌacꞌ pacto, riqꞌuin reꞌ xkꞌalajin chi ri naꞌay pacto manak chic rakalien. Y jun kax ri manak chic rakalien y man chic nicusas ta, xa niqꞌuis.
HEB 9:1 Ri naꞌay pacto ri xuꞌon ri Dios quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ xuꞌej chica ri chica modo niquiꞌan chi niquiyaꞌ rukꞌij, y xuꞌej jeꞌ chica chi tiquibꞌanaꞌ jun rachuoch ri bꞌanun cha tziak vaveꞌ choch-ulief.
HEB 9:2 Y ri rachuoch ri Dios quireꞌ xꞌan cha: Chupan ri naꞌay cuarto ri niꞌeꞌx Lugar Santo cha, xcꞌujieꞌ ri candelero y jun mesa, y choch ri mesa xaꞌcꞌujie-ve ri sagrada simíta.
HEB 9:3 Y chupan ri rucaꞌn cuarto chirij ri nem tziak ri nijacho rupan, jareꞌ ri Lugar Santísimo.
HEB 9:4 Y chupan ri rucaꞌn cuarto reꞌ, cꞌo jun altar ri pacheꞌ niparox-ve ri incienso (puon), y ri altar reꞌ bꞌanun cha oro. Cꞌo jeꞌ chireꞌ ri caja richin ri ru-pacto ri Dios. Y ri rij y ri rupan ri caja reꞌ cha oro bꞌanun-ve. Chupan ri caja reꞌ cꞌo jun nem jarro bꞌanun jeꞌ cha oro, y chupan ri jarro reꞌ cꞌo ri simíta ri xka-pa chicaj rubꞌinan maná. Y chupan ri caja cꞌo jeꞌ ri ru-vara ri Aarón, ri xjotoyin-pa. Y icꞌo jeꞌ ri abꞌaj labrada ri pacheꞌ tzꞌibꞌan can ri pacto ri xuꞌon ri Dios quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ.
HEB 9:5 Y paroꞌ ri caja i-bꞌanun caꞌyeꞌ quichibꞌal ángeles ri niꞌeꞌx querubines chica, quilicꞌuon quixicꞌ paroꞌ ri lugar ri pacheꞌ nitix-ve quicꞌ chi niꞌan perdonar pecados, y chiquicajol ijejeꞌ nika-pa ri ru-gloria ri Dios. Pero vacame man xtakaꞌej ta más chirij nojiel reꞌ.
HEB 9:6 Quireꞌ bꞌanun cha ri rachuoch ri Dios. Y ri sacerdotes can kꞌij-kꞌij ncaꞌuoc chupan ri naꞌay cuarto, chi niquiꞌan ri samaj chi niquiyaꞌ rukꞌij.
HEB 9:7 Pero chupan ri rucaꞌn cuarto, joꞌc ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij ri ntuoc chireꞌ, y joꞌc jun bꞌay ntuoc chireꞌ chupan jun junaꞌ. Y antok ntuoc, nucꞌuaj-apa quiquiqꞌuiel chicop chi nuyaꞌ choch ri Dios, ruma ri ru-pecado jajaꞌ y ruma jeꞌ qui-pecados ri vinak.
HEB 9:8 Antok cꞌa nicusas ri rachuoch ri Dios, man chica-na ta vinak nitiquir ntuoc-apa chupan ri Lugar Santísimo. Y riqꞌuin reꞌ ri Espíritu Santo nucꞌut chakavach chi chupan ri tiempo reꞌ, majaꞌ tikꞌalajin ri bꞌay chi ncaꞌbꞌaka ri vinak riqꞌuin ri Dios.
HEB 9:9 Y nojiel reꞌ cꞌo xuꞌej chirij ri tiempo vacame. Ri chicop y ri nicꞌaj chic kax ri xaꞌquiyaꞌ ri vinak choch ri Dios, man xtiquir ta xuꞌon chica ri vinak chi otz ta xuꞌon cha ri quijaluon y ri cánima choch ri Dios.
HEB 9:10 Ruma chupan ri naꞌay pacto, joꞌc xchꞌoꞌ chirij ri chica niquitej, y ri chica niquikun, y cheꞌl chi ncaꞌiel sak. Jareꞌ ri xꞌeꞌx chica chi tiquibꞌanaꞌ, pero reꞌ joꞌc chirij ri cuerpo xchꞌo-ve; y jareꞌ ri bꞌanun-pa cꞌa antok xalka ri kꞌij chi xcꞌaxtaj nojiel reꞌ.
HEB 9:11 Pero vacame ya xalka ri Cristo ri Namalaj Sacerdote y jajaꞌ xtiyoꞌn nojiel ri utzulaj tak kax chika. Ri rachuoch ri Dios pacheꞌ nisamaj-ve ri Cristo más nem y más jaꞌal, ruma man bꞌanun ta cuma vinak, o sea man richin ta ri roch-ulief.
HEB 9:12 Ri Cristo joꞌc jun bꞌay xuoc para siempre chupan ri Lugar Santísimo chila chicaj. Pero man xuyaꞌ ta quiquiqꞌuiel cabras, ni quiquiqꞌuiel alajiꞌ tak váquix choch ri Dios. Xa ja ri ruquiqꞌuiel jajaꞌ mismo ri xuyaꞌ choch ri Dios chi xꞌan perdonar ri ka-pecados y chi xojrucol richin nojiel tiempo.
HEB 9:13 Chupan ri naꞌay pacto, antok cꞌo jun vinak ri man sak ta choch ri Dios, niquimisas jun tuora o jun achij cabra o niparox jun alaj váquix. Y ri ruquiqꞌuiel ri tuora o ri cabra, o ri chaj ri nicꞌujieꞌ can richin ri alaj váquix ri xparox, niquirax chirij ri vinak chi nuꞌon sak ri ru-cuerpo.
HEB 9:14 Pero ri ruquiqꞌuiel ri Cristo más nitiquir nuꞌon. Ruma ri Cristo man jun pecado xuꞌon. Y riqꞌuin ri ru-poder ri Espíritu Santo ri cꞌo richin nojiel tiempo, jareꞌ ri xbꞌano cha chi xuyaꞌ rutzij chi xquimisas pa ka-cuenta richin chi nitiquir nralasaj ri pecados ri cꞌo riqꞌuin kánima y nuꞌon sak cha, ruma ri pecado xa camic nucꞌam-pa. Y ruma quireꞌ xuꞌon ri Cristo kiqꞌuin, rumareꞌ vacame nakaꞌan servir ri cꞌaslic Dios.
HEB 9:15 Rumareꞌ ja ri Cristo ri nibꞌano chi ncaꞌbꞌaka ri vinak riqꞌuin ri Dios, y jareꞌ ri jun cꞌacꞌacꞌ pacto. Y rumareꞌ ri xaꞌyox ruma ri Dios chi ncaꞌuoc riqꞌuin, can cꞌo ri xtiyoꞌx chica chicaj, incheꞌl ri ranun prometer jajaꞌ. Y ri xtuyaꞌ chica man xtiqꞌuis ta. Y ruma ri Cristo xcon, mareꞌ niꞌan perdonar ri pecados ri xbꞌanataj antok cꞌa icꞌo chupan ri naꞌay pacto.
HEB 9:16 Incheꞌl nuꞌon jun vinak, nuꞌon can jun vuj pacheꞌ nuꞌej-ve can chi antok xticon, nojiel ri rubꞌayomal ntuoc can richin jun chic.
HEB 9:17 Y ri vuj ri niꞌan can, man jun rakalien xa man quiminak ta ri bꞌanayuon ri vuj. Pero xa nicon-el, cꞌajareꞌ cꞌo rakalien ri vuj reꞌ.
HEB 9:18 Quireꞌ jeꞌ antok ri Dios xuꞌon ri naꞌay pacto quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ, can xcusas-ve ri quicꞌ.
HEB 9:19 Y antok ri Moisés ruꞌeꞌn chic chica ri vinak nojiel ri nuꞌej ri ley chi tiquibꞌanaꞌ, después xbꞌarucꞌama-pa quiquiqꞌuiel ri alajiꞌ tak váquix y achij tak cabras, y xuyaꞌ jubꞌaꞌ yaꞌ riqꞌuin. Y xucusaj lana quiak y jun rukꞌaꞌ ri chieꞌ ri niꞌeꞌx hisopo cha, y xuquiraj ri quicꞌ xaluon riqꞌuin yaꞌ paroꞌ ri libro pacheꞌ tzꞌibꞌan-ve ri ley y xuquiraj jeꞌ pa quiveꞌ quinojiel ri vinak ri icꞌo chireꞌ.
HEB 9:20 Y xuꞌej chica: Riqꞌuin ri quicꞌ reꞌ can nikꞌalajin chi ja xtzꞌucutaj ri pacto ri xuꞌej ri Dios chi nakaꞌan, xchaꞌ ri Moisés chica ri vinak.
HEB 9:21 Y xuquiraj jeꞌ ri quicꞌ chirij ri rachuoch ri Dios y chirij nojiel ri nicusas richin ri rusamaj ri Dios.
HEB 9:22 Y chupan ri ley, jubꞌaꞌ ma nojiel kax niꞌan sak cha riqꞌuin ri quicꞌ. Y xa man niꞌin ta quicꞌ, man jun vinak niꞌan perdonar ru-pecado.
HEB 9:23 Incheꞌl xkaꞌej yan, ri rachuoch ri Dios ri xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ, can incheꞌl ruchibꞌal ri rachuoch ri Dios ri cꞌo chila chicaj. Y ri rachuoch ri Dios ri xquiꞌan ijejeꞌ y nojiel ri cꞌo chupan, xyoꞌx quiquiqꞌuiel chicop chiquij chi quireꞌ niꞌan sak chica y cꞌajareꞌ ncaꞌcusas pa rusamaj ri Dios. Pero ruma ri rachuoch ri Dios ri cꞌo chicaj más cꞌo rukꞌij, mareꞌ nicꞌatzin jun quicꞌ ri cꞌo más rakalien choch quiquiqꞌuiel ri chicop.
HEB 9:24 Ri Cristo man xuoc ta chupan ri rachuoch ri Dios ri bꞌanun cuma vinak, ri xa ruchibꞌal ri ketzij rachuoch ri Dios ri cꞌo chicaj. Jajaꞌ cꞌa chicaj xuoc-ve, y riqꞌuin ri Dios cꞌo-ve y nichꞌoꞌ cha pa ka-cuenta ojreꞌ.
HEB 9:25 Ri Cristo chila chicaj man nuꞌon ta incheꞌl nuꞌon ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij quichin ri israelitas vaveꞌ choch-ulief. Ruma ri sacerdote reꞌ juna-junaꞌ ntuoc chupan ri cuarto richin ri rachuoch ri Dios ri niꞌeꞌx Lugar Santísimo cha chi nuyaꞌ quicꞌ choch ri Dios, pero man ruquiqꞌuiel ta jajaꞌ ri nuyaꞌ. Pero ri Cristo joꞌc jun bꞌay xuyaꞌ quicꞌ y ja ri ruquiqꞌuiel jajaꞌ mismo ri xuyaꞌ cha ri Dios.
HEB 9:26 Ruma xa ta qꞌuiy mul xuyaꞌ choch ri Dios, qꞌuiy mul ta xuꞌon jeꞌ sufrir y qꞌuiy mul ta jeꞌ xcon xa-jan antok bꞌanun-pa ri roch-ulief. Pero jajaꞌ man quireꞌ ta xuꞌon. Jajaꞌ joꞌc jun bꞌay xcon chi quireꞌ xralasaj ri ka-pecados, y xa cꞌajaꞌ chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak tiempos xuꞌon quireꞌ.
HEB 9:27 Can bꞌanun chika ojreꞌ ri oj vinak chi joꞌc jun bꞌay xkucon, y después xkojꞌan juzgar.
HEB 9:28 Y quireꞌ jeꞌ ri Cristo, joꞌc jun bꞌay xcon chi xralasaj-el ri ka-pecados. Y xtalka ri kꞌij antok jajaꞌ xtipa chic jun bꞌay, pero man richin ta chi nicon chic jun bꞌay ruma ri pecado. Jajaꞌ xtipa chi nkojrucol xa jun tiempo ri kayoꞌien-apa jajaꞌ.
HEB 10:1 Ri ley ri xuyaꞌ ri Dios cha ri Moisés, man ja ta reꞌ ri utzulaj tak kax ri xtuyaꞌ ri Cristo. Ruma ri ley reꞌ joꞌc rumuchꞌuchꞌil nojiel ri utzulaj tak kax reꞌ. Y rumareꞌ ri chicop ri xaꞌyoꞌx choch ri Dios juna-junaꞌ incheꞌl nuꞌej ri ley, man xaꞌtiquir ta xaꞌcalasaj-el ri qui-pecado ri vinak chi xaꞌjiel-apa riqꞌuin ri Dios.
HEB 10:2 Xa ta sak xuꞌon ri cánima cuma ri chicop ri xaꞌyoꞌx, man ta ncaꞌquiyaꞌ chic jun bꞌay, y niquinaꞌ ta chi manak chic qui-pecado.
HEB 10:3 Pero ruma xa juna-junaꞌ ncaꞌquiyaꞌ ri chicop choch ri Dios, nalka pa quiveꞌ chi ri qui-pecados man alanak ta el quiqꞌuin.
HEB 10:4 Ruma ri quiquiqꞌuiel ri tuora y ri achij tak cabras man ncaꞌtiquir ta nicalasaj pecados.
HEB 10:5 Rumareꞌ, antok ri Cristo xpa vaveꞌ choch-ulief, xuꞌej cha ri Dios: Atreꞌ man navajoꞌ ta chic chi ncaꞌyoꞌx chicop y nicꞌaj chic kax chavach, rumareꞌ xayaꞌ nu-cuerpo chi xinuoc jun vinak.
HEB 10:6 Ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌparox chavach, man nika ta chic chavach; quireꞌ jeꞌ ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌyoꞌx chavach ruma qui-pecado ri vinak.
HEB 10:7 Rumareꞌ inreꞌ xinꞌej: Dios, inreꞌ xipa chi niꞌan nojiel ri navajoꞌ atreꞌ, incheꞌl tzꞌibꞌan can chuvij chupan ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo). Quireꞌ xuꞌej ri Cristo.
HEB 10:8 Naꞌay, ri Cristo xuꞌej cha ri Dios: Atreꞌ man navajoꞌ ta chic chi ncaꞌyoꞌx chicop y nicꞌaj chic kax chavach. Ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌparox chavach, man nika ta chic chavach; quireꞌ jeꞌ ri chicop ri ncaꞌquimisas chi ncaꞌyoꞌx chavach ruma qui-pecado ri vinak. Quireꞌ xuꞌej ri Cristo, mesque nojiel reꞌ bꞌeꞌn can chupan ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés.
HEB 10:9 Después ri Cristo xuꞌej: Dios, inreꞌ xipa chi niꞌan nojiel ri navajoꞌ. Quireꞌ xuꞌej ri Cristo cha ri Dios. Y quireꞌ xqꞌuis ri naꞌay pacto y pa rucꞌaxiel xcꞌujieꞌ can ri cꞌacꞌacꞌ pacto.
HEB 10:10 Ri Jesucristo can xuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, antok xcon choch ri cruz chi xuꞌon sak cha ri kánima. Y joꞌc jun bꞌay xuyaꞌ ri ru-cuerpo chi xcon y rakalien richin nojiel tiempo.
HEB 10:11 Ri sacerdotes ri icꞌo vaveꞌ choch-ulief can kꞌij-kꞌij ncaꞌquiyaꞌ chicop choch ri Dios ruma qui-pecados ri vinak. Pero ri niquiꞌan ijejeꞌ man nitiquir ta nralasaj-el qui-pecados ri vinak.
HEB 10:12 Pero ri Cristo joꞌc jun bꞌay xcon, y rumareꞌ xaꞌan perdonar ri ka-pecados. Y antok xcꞌastaj, xbꞌatzꞌuyeꞌ pa ru-derecha ri Dios chicaj.
HEB 10:13 Y chireꞌ cꞌo-ve, royoꞌien hasta cꞌa xcaꞌyoꞌx chuxieꞌ rakan quinojiel ri itziel ncaꞌtzꞌato richin.
HEB 10:14 Ruma joꞌc jun bꞌay xcon, ri Cristo xuꞌon chika chi man jun chic ka-pecado choch ri Dios richin nojiel tiempo. Chi quireꞌ xuꞌon sak cha ri kánima.
HEB 10:15 Y quireꞌ jeꞌ nuꞌej ri Espíritu Santo chika, antok nuꞌej:
HEB 10:16 Xtalka ri kꞌij antok xtinꞌan jun cꞌacꞌacꞌ pacto quiqꞌuin ri vinak. Xtinyaꞌ ri nu-ley riqꞌuin cánima, y xtintzꞌibꞌaj jeꞌ chupan quijaluon,
HEB 10:17 y xuꞌej jeꞌ: Y man xtalka ta chic chinucꞌuꞌx nojiel ri qui-pecados y ri itziel tak kax ri xquiꞌan. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios, y jareꞌ nuꞌej ri Espíritu Santo.
HEB 10:18 Y rumareꞌ can kꞌalaj chi manak chic nicꞌatzin chi ncaꞌyoꞌx chicop choch ri Dios ruma ri pecado, ruma ya xꞌan perdonar.
HEB 10:19 Hermanos, vacame cꞌo cheꞌl nkojuoc pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios chicaj, chupan ri Lugar Santísimo, ruma ri Jesús xcon y xꞌin ruquiqꞌuiel kuma ojreꞌ.
HEB 10:20 Can xujak ri jun cꞌacꞌacꞌ y cꞌaslic bꞌay chakavach, antok jajaꞌ xcon choch ri cruz. Xkꞌachꞌitaj pa nicꞌaj y caꞌyeꞌ xiel ri tziak ri choj cha jachuon-ve rupan ri templo. Mareꞌ vacame man jun chic nikꞌato kabꞌiey chi nkubꞌaka cꞌa riqꞌuin ri Dios.
HEB 10:21 Y ri Jesús jareꞌ ri Namalaj Sacerdote ri cꞌo pa kaveꞌ ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic ri Dios,
HEB 10:22 rumareꞌ ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo, man takaxiꞌij-kiꞌ nkujiel-apa riqꞌuin ri Dios; xa riqꞌuin nojiel kánima nkujiel-apa riqꞌuin, y can ta sak chic ri kánima chi quireꞌ man jun itziel kiqꞌuin y can ta chꞌajuon chic otz ri ka-cuerpo riqꞌuin ri sak yaꞌ.
HEB 10:23 Y ojreꞌ ri kaꞌeꞌn chica ri vinak chi kayoꞌien ri xtuyaꞌ ri Dios chika, can siempre riqꞌuin nojiel kánima kayoꞌiej reꞌ, y man riqꞌuin ta cacaꞌ kacꞌuꞌx. Ruma ja ri Dios ri bꞌanayuon prometer chika, y jajaꞌ can nuꞌon-ve ri nuꞌej.
HEB 10:24 Y kacanuj cheꞌl nakatola-kiꞌ konojiel chi quireꞌ nakatamaj nakajo-kiꞌ más, y chi quireꞌ más nakarayij nakaꞌan ri otz.
HEB 10:25 Man timalij icꞌuꞌx chi ntimol-iviꞌ pa rubꞌeꞌ ri Dios, man tiꞌan incheꞌl niquiꞌan nicꞌaj chic ri man nicajoꞌ ta chic ncaꞌlka iviqꞌuin antok ntimol-iviꞌ. Pa rucꞌaxiel, xa nicꞌatzin chi ntimol-iviꞌ, chi quireꞌ ntiyaꞌ ruchukꞌaꞌ ivánima chibꞌil-iviꞌ. Y jareꞌ ri más nicꞌatzin ruma ivataꞌn chi ya nalka ri kꞌij antok xtipa chic jun bꞌay ri Ajaf.
HEB 10:26 Ruma quinojiel ri cataꞌn chic ri ketzij y quiniman chic riqꞌuin cánima, y niquiyaꞌ can ri Dios, xa man jun chic cꞌa xticon pa qui-cuenta chi ncaꞌrucol chupan ri qui-pecados.
HEB 10:27 Joꞌc chic quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar ruma ri Dios y xcaꞌbꞌaka chupan ri kꞌakꞌ pacheꞌ xcaꞌbꞌaka-ve ri iru-enemigos ri Dios.
HEB 10:28 Incheꞌl jun vinak ri man nrajoꞌ ta nunimaj ri ley ri xyoꞌx cha ri Moisés, y xa icꞌo icaꞌyeꞌ o iyoxeꞌ ri niquiꞌej chi xuꞌon chꞌoꞌj, man tijoyovax roch; can tiquimisas.
HEB 10:29 Y xa quireꞌ, ¿man ntiꞌan ta came pensar ixreꞌ chi más nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ ri niquixakꞌ ri rubꞌeꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, y man jun rakalien niquiꞌan cha ri ruquiqꞌuiel, ri xbꞌano chi xcꞌachoj ri cꞌacꞌacꞌ pacto ri xuꞌon ri Dios kiqꞌuin, y ri xbꞌano sak cha ri quicꞌaslien, y niquiꞌan chi man jun rakalien ri Espíritu Santo ri ruyoꞌn ri favor pa kaveꞌ?
HEB 10:30 Y ojreꞌ kataꞌn chi ri Ajaf Dios ruꞌeꞌn can: Inreꞌ nquibꞌano castigar, y inreꞌ jeꞌ xquiyoꞌn rucꞌaxiel chica ri niquiꞌan pecado. Y chupan jeꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Ajaf xtuꞌon juzgar ri rutanamit. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
HEB 10:31 Juyeꞌ oc roch ri nika pa rukꞌaꞌ ri cꞌaslic Dios.
HEB 10:32 Talka pan iveꞌ ri sufrimiento ri xikꞌasaj antok ri icꞌaslien cꞌajaꞌ oc ticꞌujieꞌ pa sakil. Can altíra xiꞌan sufrir, pero can xicochꞌ.
HEB 10:33 Ruma ixreꞌ can ketzij chi xicochꞌ nojiel ri sufrimiento ri xikꞌasaj y ri tzij ri xꞌeꞌx chiva, y ri vinak can jaꞌal xaꞌcaꞌy chivij. Y man joꞌc ta reꞌ xiꞌan, ixreꞌ can xixuoc jeꞌ cachꞌil nicꞌaj chic ri niquiꞌan sufrir.
HEB 10:34 Xijoyovaj quivach ri xaꞌyoꞌx pa cárcel ruma rubꞌeꞌ ri Dios. Y antok xmaj ri kax ivichin, man xibꞌisuoj ta xiya-el, ruma xixquicuot xiya-el. Ruma ivataꞌn chi xtiyoꞌx jun herencia chiva chicaj ri richin nojiel tiempo y reꞌ más otz choch ri bꞌayomal ri richin ri roch-ulief.
HEB 10:35 Rumareꞌ man tichup ri icukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma cꞌo jun utzulaj kax ri nucꞌam-pa chiva.
HEB 10:36 Can ticꞌujieꞌ i-paciencia, chi quireꞌ ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y xa quireꞌ xtiꞌan, can xtiyoꞌx chiva ri ranun prometer ri Dios.
HEB 10:37 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Jun ri xtipa, can xtipa-ve. Xa cierca chic cꞌo-pa ri kꞌij chi nipa.
HEB 10:38 Ri choj chic rucꞌaslien, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx viqꞌuin. Pero xa xquiruyaꞌ can, man xtiquicuot ta vánima riqꞌuin. Quireꞌ nuꞌej ri Dios.
HEB 10:39 Pero ojreꞌ man ojcꞌo ta chiquicajol ri niquiyaꞌ can ri Dios ri xa cꞌa chupan ri castigo ncaꞌbꞌaka-ve. Ojreꞌ xa ojcꞌo chiquicajol ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; rumareꞌ kataꞌn chi nkojcolotaj.
HEB 11:1 Ri cukbꞌal cꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios nuꞌon cha jun chi riqꞌuin nojiel ránima nroyoꞌiej ri xtiyoꞌx cha, y nuꞌon cha chi nunimaj, mesque man nutzꞌat ta.
HEB 11:2 Iqꞌuiy chiquivach ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo quireꞌ xquiꞌan. Can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y ri Dios can xka choch ruma quireꞌ xquiꞌan.
HEB 11:3 Y ojreꞌ ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, kataꞌn chi ja ri Dios ri xbꞌano ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo chicaj. Y antok xaꞌruꞌon, man jun chica xucusaj; xa joꞌc xuꞌej chi caꞌcꞌujieꞌ y can ja xaꞌcꞌujieꞌ.
HEB 11:4 Ri Abel ruma can rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ ri xuyaꞌ jajaꞌ choch ri Dios más otz choch ri xuyaꞌ ri Caín ri runimal. Rumareꞌ xiel choch ri Dios chi man jun chic ru-pecado, y ri Dios can xka choch nojiel ri xuyaꞌ ri Abel choch. Y mesque ri Abel xcon, cꞌo ri xucꞌut can chakavach, ruma jajaꞌ xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
HEB 11:5 Ri Enoc ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ man xcon ta, xa can quireꞌ cꞌas xucꞌuax-el chicaj y man xlitaj ta chic, ruma ja ri Dios ri xucꞌuan-el richin. Pero antok cꞌa cꞌo vaveꞌ choch-ulief, can xkꞌalajin chi ri rucꞌaslien can xka choch ri Dios.
HEB 11:6 Can nicꞌatzin chi nakacukubꞌaꞌ kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Ruma xa man xtakacukubꞌaꞌ ta kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, man jun bꞌay nkojcovin nakaꞌan ri nika choch. Y chi nkujiel-apa más cierca riqꞌuin ri Dios, can nicꞌatzin chi nakanimaj chi jajaꞌ can cꞌo-ve, y chi xtuyaꞌ utzulaj kax chica ri ncaꞌcanun richin.
HEB 11:7 Ri Noé ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mareꞌ xunimaj ri xuꞌej ri Dios cha, chi cꞌo jun nem kax ri xtibꞌanataj ri choch-ulief, mesque majaꞌ tutzꞌat ri nem kax reꞌ. Ri Noé can xniman cha ri Dios y can riqꞌuin xibꞌinreꞌl xuꞌon ri jun nem arca incheꞌl jun barco, chi xaꞌrucol ri ru-familia. Y rumareꞌ xbꞌakꞌalajin-pa chi ri nicꞌaj chic vinak man otz ta xquiꞌan, ruma man xquinimaj ta ri Dios. Y ri Noé ruma xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuꞌon cha chi man jun chic ru-pecado choch.
HEB 11:8 Ri Abraham ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; rumareꞌ, antok xayox ruma ri Dios chi niꞌa chic jun lugar ri xtusipaj cha, jajaꞌ xniman cha ri Dios y xꞌa, mesque man rataꞌn ta pacheꞌ xtibꞌaka-ve.
HEB 11:9 Y ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xcꞌujieꞌ chupan ri lugar reꞌ, ri ranun prometer ri Dios cha; pero jajaꞌ xuꞌon chi incheꞌl xa man richin ta ri lugar reꞌ. Y rumareꞌ xa chupan jay ri i-bꞌanun cha tziak xcꞌujie-ve, y quireꞌ jeꞌ xquiꞌan ri Isaac y ri Jacob, mesque chica ijejeꞌ niyoꞌx ri lugar reꞌ.
HEB 11:10 Ri Abraham xuꞌon quireꞌ, ruma royoꞌien ri jun chic tanamet más jaꞌal; ri tanamet reꞌ man niqꞌuis ta y ja ri Dios ri xbꞌano pensar cheꞌl nuꞌon cha y ja ri Dios bꞌanayuon.
HEB 11:11 Ri Sara ri raxjayil ri Abraham, can xucukubꞌaꞌ jeꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Rumareꞌ xunimaj chi ketzij ri xuꞌej ri Dios, xyoꞌx ruchukꞌaꞌ chi xcꞌujieꞌ ral y can xcꞌujieꞌ ri ral, mesque jajaꞌ manak ral alaxnak y xa aviela chic jeꞌ.
HEB 11:12 Y rumareꞌ, mesque ri Abraham chꞌiti mámix chic antok xcꞌujieꞌ ri ralcꞌual, ri i-rumáma jajaꞌ can iqꞌuiy xaꞌcꞌujieꞌ, can incheꞌl ri estrellas (chꞌumil) ri icꞌo chicaj, y can incheꞌl ri sanayeꞌ ri cꞌo chuchiꞌ ri mar ri man jun nitiquir nijilan.
HEB 11:13 Quinojiel ijejeꞌ cukul quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y quireꞌ xaꞌcon-el, mesque ri Dios cꞌa majaꞌ tuyaꞌ ri ranun prometer chica. Pero ruma xquinimaj-el ri xuꞌej ri Dios chica, can chi-naj xquitzꞌat-pa. Xquinimaj-el chi ketzij ri xꞌeꞌx chica. Y can xaꞌquicuot xquitzꞌat-apa ri xuꞌej ri Dios chi nuyaꞌ chica. Y xquiꞌej chi ijejeꞌ man i-richin ta ri roch-ulief y xa choj ncaꞌkꞌax.
HEB 11:14 Y ruma ri xquiꞌej, can kꞌalaj chi quiyoꞌien ri ketzij tanamet pacheꞌ xcaꞌbꞌacꞌujie-ve.
HEB 11:15 Xa ta cꞌa niquiꞌan pensar ri pacheꞌ i-alanak-ve-pa, xaꞌtiquir ta xaꞌtzalaj chic pa jun bꞌay chiquij.
HEB 11:16 Pero ijejeꞌ quiyoꞌien jun chic tanamet más otz, y reꞌ ja ri cꞌo chicaj; rumareꞌ ri Dios man niqꞌuix ta nuꞌej chi jajaꞌ Qui-Dios, ruma ranun preparar jun quitanamit ri pacheꞌ xcaꞌcꞌujie-ve.
HEB 11:17 Ri Abraham ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xunimaj ri xꞌeꞌx cha ruma ri Dios, chi tuquimisaj ri Isaac chi nuyaꞌ choch. Ri Dios quireꞌ xuꞌej cha ruma xrajoꞌ xutzꞌat vi xa ri Abraham can ketzij rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin. Ri Abraham can xuchojmij chi nuquimisaj ri Isaac choch ri Dios, mesque chirij ri Isaac ri Dios ranun promesas.
HEB 11:18 Ri Dios xuꞌej cha ri Abraham: Joꞌc ri i-rumáma ri Isaac xtiquibꞌinaj chi i-ketzij i-amáma.
HEB 11:19 Ri Abraham xuꞌon pensar chi xa ta nicon ri Isaac, ri Dios cꞌo ru-poder chi nucꞌasuoj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Y rumareꞌ ri Isaac incheꞌl xcon y xcꞌastaj chic pa, ruma ri Abraham xucꞌan chic pa ri rucꞌajuol.
HEB 11:20 Ri Isaac ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xuꞌej can chica ri Jacob y ri Esaú, ri icaꞌyeꞌ rucꞌajuol, ri chica bendiciones ri xtuyaꞌ ri Dios chica chiquivach-apa.
HEB 11:21 Ri Jacob ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ya nicon, xaꞌruꞌon can bendecir ri ralcꞌual ri José, y xuyaꞌ ruchukꞌaꞌ paroꞌ ri ruchꞌameꞌy antok xuyaꞌ rukꞌij ri Dios.
HEB 11:22 Ri José ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ya nicon, xunataj chica ri ruvanakil israelitas chi xtalka jun kꞌij antok ri quimáma xcaꞌiel-el chupan ri nación Egipto. Y xuꞌej can chica chi tiquicꞌuaj ri rubꞌakil antok xcaꞌa.
HEB 11:23 Ri rutie-rutataꞌ ri Moisés ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok xalax, xcavaj ri Moisés oxeꞌ icꞌ. Quireꞌ xquiꞌan ruma ri Moisés jun acꞌual chula-oc titzuꞌn. Y ijejeꞌ man xquixiꞌij ta quiꞌ choch ri rey Faraón, ri bꞌiyuon chi caꞌquimisas quinojiel ri alabꞌo ri ncaꞌlax.
HEB 11:24 Y ri rumiꞌal ri Faraón xuꞌon incheꞌl ral cha ri Moisés. Pero antok xnimar-pa ri Moisés, xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ man xrajoꞌ ta chic chi xꞌeꞌx ral ri rumiꞌal ri Faraón cha.
HEB 11:25 Ruma xuꞌon pensar chi más otz nuꞌon sufrir junan quiqꞌuin ri ruvanakil, ri i-rutanamit ri Dios, que choch ri jaꞌal niquicuot chupan ri man otz ta ri man nilayuj ta y xa pecado.
HEB 11:26 Y ri Moisés xuchaꞌ ri ru-sufrimiento ri Cristo, que choch ri bꞌayomal ri xyoꞌx ta cha chireꞌ chupan ri nación Egipto. Jajaꞌ can rataꞌn chi pa ruqꞌuisbꞌal ri sufrimiento reꞌ, cꞌo otz rucꞌaxiel xtiyoꞌx cha, y jareꞌ ri rutzꞌatuon chic apa.
HEB 11:27 Y jajaꞌ can rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios antok xiel-pa Egipto. Y man xuxiꞌij ta riꞌ, mesque ri rey yacatajnak royoval chirij. Ri Moisés siempre xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios; incheꞌl can nutzꞌat ri Dios, ri man nitzꞌiet ta.
HEB 11:28 Ri Moisés, ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xuꞌon ri vaꞌen richin ri Pascua y xuꞌej jeꞌ chica ri ruvanakil israelitas chi tiquiyaꞌ quiquiqꞌuiel ri ovejas chuchiꞌ ri cachuoch, chi quireꞌ antok xtipa ri Jun ri ncaꞌquimisan ri naꞌay alabꞌo, man xcaꞌruquimisaj ta ri naꞌay alabꞌo calcꞌual.
HEB 11:29 Y ri vinak israelitas ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌcovin xaꞌkꞌax chupan ri Mar Rojo. Xaꞌkꞌax chucajol ri yaꞌ, incheꞌl xa pa chakeꞌj ulief xaꞌin-ve. Y ri aj-Egipto xcajoꞌ jeꞌ xquiꞌan quireꞌ, pero ijejeꞌ xa xaꞌjiekꞌ.
HEB 11:30 Y ruma ri israelitas quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ antok ijejeꞌ xquiyaꞌ vielta siete (vukuꞌ) kꞌij chirij ri tanamet Jericó, ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet reꞌ xtzak.
HEB 11:31 Chupan ri tanamet reꞌ, xcꞌujieꞌ jun ramera ri Rahab rubꞌeꞌ. Jajaꞌ ruma rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, mareꞌ xuyaꞌ qui-posada ri icaꞌyeꞌ israelitas ri xaꞌlka chi xalquitzꞌataꞌ ri tanamet Jericó chalakꞌal; y mareꞌ jeꞌ man xquimisas ta. Pero ri man xaꞌniman ta cha ri Dios, ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, xaꞌquimisas.
HEB 11:32 ¿Cꞌo came modo ncaꞌnnataj quinojiel ri vinak ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios? Man nuyaꞌ ta tiempo chi niꞌej más; incheꞌl chirij ri Gedeón, ri Barac, ri Sansón, ri Jefté, ri David, ri Samuel ri profeta, y chiquij ri nicꞌaj chic profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
HEB 11:33 Ijejeꞌ ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌchꞌacuon chiquij nicꞌaj chic naciones, icꞌo chiquivach ijejeꞌ ri pa ruchojmil xquiꞌan gobernar, icꞌo ri xquiꞌan recibir ri ranun prometer ri Dios chica, y icꞌo jeꞌ ri xquitzꞌapij quichiꞌ leones (coj).
HEB 11:34 Icꞌo jeꞌ ri man xaꞌcꞌat ta antok xaꞌyoꞌx pa kꞌakꞌ. Ruma xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, icꞌo ri xaꞌcolotaj pa quikꞌaꞌ ri xcajoꞌ ta xaꞌquiquimisaj cha espada. Icꞌo nicꞌaj ri manak chic quichukꞌaꞌ, pero ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, ri Dios xuyaꞌ quichukꞌaꞌ. Xaꞌchꞌacuon chiquij nicꞌaj chic ejércitos ri xquiꞌan guerra quiqꞌuin y xaꞌquitarariej-el.
HEB 11:35 Icꞌo jeꞌ ixokiꞌ ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ ri Dios xaꞌrucꞌasuoj ri quiquiminak. Icꞌo nicꞌaj chic ri xaꞌyoꞌx pa tak sufrimientos ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y man xcajoꞌ ta xquiyaꞌ can ri Dios chi xaꞌcuol-el, ruma cataꞌn chi niquilaꞌ jun cꞌaslien más otz, mesque xaꞌquimisas.
HEB 11:36 Icꞌo nicꞌaj chic ruma quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ xaꞌtzeꞌn ri vinak chiquij y xaꞌchꞌay, icꞌo xaꞌtzꞌam cha cadena (yariena), y icꞌo xaꞌtzꞌapes pa tak cárceles.
HEB 11:37 Icꞌo ri xaꞌquimisas cha abꞌaj, y nicꞌaj chic xaꞌkupex cha sierra. Icꞌo ri xꞌeꞌx chica chi tiquiyaꞌ can ri Dios, pero ijejeꞌ man xquiyaꞌ ta can. Icꞌo ri xaꞌquimisas cha espada, icꞌo ri xaꞌxulie-xaꞌjotieꞌ ruma i-bꞌanun perseguir, y ruma manak quitziak, xa quij ovejas y cabras ri xaꞌquicusaj. Can i-puobra. Qꞌuiy sufrimiento xquikꞌasaj y qꞌuiy itziel kax xꞌan chica.
HEB 11:38 Ri vinak ri man quiniman ta ri Dios i-altíra itziel, rumareꞌ man otz ta chi xaꞌcꞌujieꞌ ri utzulaj tak vinak chiquicajol. Rumareꞌ ri quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios xaꞌxulie-xaꞌjotieꞌ pa tak desiertos, pa tak kꞌayis, y pa tak cuevas, ruma ri sufrimiento ri xquikꞌasaj.
HEB 11:39 Quinojiel ijejeꞌ can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y rumareꞌ can xquicuot ri Dios quiqꞌuin. Y antok xaꞌcon, cꞌa quiyoꞌien ri ranun prometer ri Dios chica.
HEB 11:40 Ruma ri Dios xuꞌon pensar chi nuyaꞌ ri jun bendición más otz chupan ri ka-tiempo ojreꞌ. Rumareꞌ junan xtiyoꞌx ri bendición reꞌ quiqꞌuin ri kateꞌt-kamamaꞌ, ri can xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Y quireꞌ nuꞌon cumplir ri Dios ri nuyaꞌ chika.
HEB 12:1 Can iqꞌuiy ri xquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios ojier can. Ijejeꞌ nkojquitzꞌat-pa y xquicꞌut can chakavach chi quireꞌ mismo nicꞌatzin nakaꞌan ojreꞌ. Rumareꞌ, kayaꞌ can chica-na kax ri incheꞌl akaꞌn chikij y ri pecado ri nuꞌon chika chi nkutzak. Riqꞌuin ka-paciencia nakucꞌuaj ri bꞌay ri cꞌo chakavach.
HEB 12:2 Katzꞌataꞌ siempre ri Jesús, ruma jajaꞌ xuꞌon chika chi xkanimaj ri Dios, y jajaꞌ jeꞌ bꞌanayuon chika chi vacame can kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Y mesque qꞌuix chi jun niquimisas choch cruz, ri Jesús can xucochꞌ chi xquimisas choch cruz; ruma rataꞌn chi pa ruqꞌuisbꞌal can xtiquicuot, y vacame tzꞌuyul chicaj pa ru-derecha ri Dios, ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.
HEB 12:3 Titzꞌata-na-peꞌ otz ri chica xuꞌon ri Jesús pa quikꞌaꞌ ri pecadores; jajaꞌ xucochꞌ nojiel, rumareꞌ quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ. Ticachꞌoꞌ nojiel, man quixcuos, ni man timalij icꞌuꞌx.
HEB 12:4 Itijuon ikꞌij chi man chic ibꞌanun ta pecado, pero man ikꞌasan ta jun sufrimiento ri nquixrucꞌuaj pa camic.
HEB 12:5 Ya imastan ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can. Ri ruchꞌabꞌal can nquixrutijuoj incheꞌl nuꞌon jun tataꞌj cha ri ralcꞌual. Ri ruchꞌabꞌal ri Dios nuꞌej: Atreꞌ valcꞌual, man taꞌan chi man jun rakalien antok ri Ajaf Dios ncaruyaꞌ pa sufrimiento chi ncarutijuoj. Man tamalij acꞌuꞌx antok ri Ajaf ncaruchꞌolij.
HEB 12:6 Ruma ri Ajaf Dios nuyaꞌ sufrimiento pa quiveꞌ ri ncaꞌrajoꞌ, chi ncaꞌrutijuoj. Y ncaꞌruꞌon castigar ri i-ralcꞌual chic. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
HEB 12:7 Ticachꞌoꞌ nojiel ri sufrimiento ri nuyaꞌ ri Dios pan iveꞌ, ruma jajaꞌ nuꞌon chiva incheꞌl nuꞌon jun tataꞌj chica ri ralcꞌual. Ruma ¿cꞌo came jun tataꞌj ri man ncaꞌruꞌon ta castigar ri ralcꞌual chi ncaꞌrutijuoj?
HEB 12:8 Rumareꞌ, xa ri Dios man nquixruꞌon ta castigar chi nquixrutijuoj incheꞌl nuꞌon chica ri ralcꞌual, kꞌalaj chi ixreꞌ man ix ralcꞌual ta jajaꞌ; xa choj ix incheꞌl ri acꞌolaꞌ ri manak quitataꞌ.
HEB 12:9 Ojreꞌ antok cꞌa oj acꞌolaꞌ, ri katie-katataꞌ xojquichꞌey y man itziel ta xaꞌkatzꞌat, xa can xaꞌkaꞌan respetar. Y vacame, ¿man más ta came otz nkojniman cha ri Katataꞌ Dios ri yaꞌyuon-pa ri ka-espíritu, y nkojcꞌasieꞌ richin nojiel tiempo?
HEB 12:10 Ri katie-katataꞌ xojquichꞌey antok man otz ta xaꞌkaꞌan, ruma quireꞌ xcajoꞌ ijejeꞌ, pero man qꞌuiy ta kꞌij xquiꞌan quireꞌ chika. Ri Katataꞌ Dios nuyaꞌ sufrimiento pa kaveꞌ, pero después reꞌ cꞌo xtakachꞌec. Y jajaꞌ quireꞌ nuꞌon chika chi nkojuoc santo incheꞌl jajaꞌ, ruma jajaꞌ can Santo.
HEB 12:11 Can ketzij chi antok ojcꞌo chupan jun sufrimiento, man nkojquicuot ta, xa nkojbꞌisuon. Pero antok xojakꞌax chupan y xkacochꞌ nojiel reꞌ, can cꞌo otz nakachꞌec, ruma nuꞌon más choj cha ri kacꞌaslien choch ri Dios y nuyaꞌ uxlanien chika.
HEB 12:12 Rumareꞌ, tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios, chi quireꞌ xticꞌujieꞌ chic jun bꞌay ivuchukꞌaꞌ; ri ikꞌa-ivakan jeꞌ xcaꞌcꞌujieꞌ chic quichukꞌaꞌ.
HEB 12:13 Can nicꞌatzin chi ntivucꞌuaj jun bꞌay choj, richin chi niquitzꞌat ri caꞌyeꞌ quicꞌuꞌx quibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, ruma ijejeꞌ man ncaꞌtiquir ta ncaꞌin otz, xa incheꞌl i-jacajic. Otz tibꞌanaꞌ chi quireꞌ ijejeꞌ nquixquitzꞌat y niquiyaꞌ jeꞌ más cánima riqꞌuin ri Dios.
HEB 12:14 Can titijaꞌ ikꞌij chi nicꞌujieꞌ ri paz chicajol, y can sak ta jeꞌ ri icꞌaslien. Ruma xa man sak ta ri icꞌaslien, xa man xtitzꞌat ta roch ri Ajaf Dios.
HEB 12:15 Can tibꞌanaꞌ cꞌa cuenta-iviꞌ chiꞌixvonojiel chi quireꞌ man jun chivach man ta niril ri ru-favor ri Dios. Man tiyaꞌ lugar chi ncaꞌuoc itziel tak kax chicajol, ri incheꞌl kꞌayis cꞌay, ruma nuꞌon tzꞌil cha nojiel.
HEB 12:16 Ri man i-cꞌulan ta man tiquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Y man jun bꞌay tiꞌan cha ri kax ri patanak riqꞌuin ri Dios chi man jun rakalien. Man tiꞌan incheꞌl xuꞌon ri Esaú ojier can; jajaꞌ cꞌo ta ri bendición xyoꞌx cha, ruma jajaꞌ ri naꞌay alaꞌ, pero man xyoꞌx ta cha, ruma jajaꞌ xa jareꞌ xuyaꞌ choch jun vaꞌen.
HEB 12:17 Y ivataꞌn chi antok jajaꞌ xrajoꞌ chi xyoꞌx ta ri bendición cha ruma ri rutataꞌ, man xyoꞌx ta chic cha y xalka paroꞌ chi man otz ta ri xuꞌon. Y mesque xuokꞌ xucꞌutuj, pero man xyoꞌx ta chic cha.
HEB 12:18 Ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, man chuxieꞌ ta ri juyuꞌ Sinaí xojbꞌaka-ve, incheꞌl xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. Ijejeꞌ can xquitzꞌat chi ri ruveꞌ ri juyuꞌ nicꞌat. Y xquitzꞌat jeꞌ chi ri ruveꞌ ri juyuꞌ kꞌakuꞌn rubꞌanun y najin jun nem cakꞌiekꞌ y ncaꞌkꞌajan ráya.
HEB 12:19 Ijejeꞌ xcaꞌxaj ri trompeta, y xcaꞌxaj jeꞌ antok ri Dios xchꞌo-pa chica. Pero ijejeꞌ xquicꞌutuj favor chi man chic tichꞌo-pa ri Dios chica.
HEB 12:20 Can altíra xquixiꞌij-quiꞌ, y man niquicochꞌ ta ri niꞌeꞌx chica, chi xa cꞌo jun xtijiel-apa riqꞌuin ri juyuꞌ, ya sea vinak o chicop, can niquimisas cha abꞌaj o cha lanza. Quireꞌ xꞌeꞌx chica.
HEB 12:21 Ri xtzꞌatataj paroꞌ ri juyuꞌ, can altíra xibꞌinreꞌl xuyaꞌ. Rumareꞌ hasta ri Moisés xuꞌej: Can nquibꞌarbꞌuot ruma ri xibꞌinreꞌl, xchaꞌ.
HEB 12:22 Pero ojreꞌ ri kaniman chic ri Jesucristo, chuxieꞌ ri juyuꞌ Sion ojcꞌo-ve, ojcꞌo chic cierca ri rutanamit ri cꞌaslic Dios; ri tanamet reꞌ rubꞌinan Jerusalén y chicaj cꞌo-ve. Y ojcꞌo chic chiquicajol ri miles de ángeles.
HEB 12:23 Ojcꞌo jeꞌ chiquicajol ri naꞌay tak ralcꞌual ri Dios ri tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ chicaj. Ojcꞌo chic riqꞌuin ri Dios ri xtibꞌano juzgar quichin quinojiel ri vinak. Y ojcꞌo jeꞌ chiquicajol ri man jun chic qui-pecado choch ri Dios antok xaꞌcon-el, y choj quicꞌaslien xꞌan chica ruma ri Dios.
HEB 12:24 Ojreꞌ ojcꞌo chic riqꞌuin ri Jesús, ri nibꞌano chi ncaꞌbꞌaka ri vinak riqꞌuin ri Dios, y jareꞌ ri jun cꞌacꞌacꞌ pacto. Jajaꞌ xcon y ri ruquiqꞌuiel ri xꞌin xuꞌon sak cha ri kánima, y ri ruquiqꞌuiel jajaꞌ más rakalien choch ri ruquiqꞌuiel ri Abel ri xcꞌujieꞌ ojier can.
HEB 12:25 Rumareꞌ kabꞌanaꞌ cuenta-kiꞌ, chi man takaꞌan cha chi man jun rakalien ri nuꞌej ri Dios chika. Man takaꞌan incheꞌl xquiꞌan ri kateꞌt-kamamaꞌ ojier can. Ijejeꞌ ruma man xcajoꞌ ta xquiꞌan ri xꞌeꞌx chica vaveꞌ ri choch-ulief, rumareꞌ xka ri castigo pa quiveꞌ. Y xa ojreꞌ man xtakajoꞌ ta xtakaxaj ri niꞌeꞌx-pa chika chicaj, más nem ri castigo ri xtika pa kaveꞌ.
HEB 12:26 Antok ri Dios xchꞌoꞌ paroꞌ ri juyuꞌ, ri juyuꞌ can altíra xsiluon. Pero vacame nuꞌon prometer: Xtalka jun kꞌij antok xtinsiluoj chic jun bꞌay ri roch-ulief, pero man joꞌc ta chic ri roch-ulief xtinsiluoj, xa can xtinsiluoj jeꞌ ri rocaj, xchaꞌ.
HEB 12:27 Y reꞌ ntiel chi tzij chi ri i-rubꞌanun jajaꞌ ri cꞌo cheꞌl xcaꞌsilos, xcaꞌcꞌan-el, y joꞌc ri man xcaꞌsilos ta xcaꞌcꞌujieꞌ can richin nojiel tiempo.
HEB 12:28 Rumareꞌ kayaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Dios ruma ruyoꞌn ri ru-reino chika ri man jun xtisiluon richin. Y rumareꞌ kayaꞌ rukꞌij ri Dios y kabꞌanaꞌ ri rusamaj incheꞌl nrajoꞌ jajaꞌ, ruma jajaꞌ can nem.
HEB 12:29 Ruma ri Ka-Dios can incheꞌl jun kꞌakꞌ ri ncaꞌruqꞌuis nojiel ri man i-otz ta.
HEB 13:1 Hermanos, siempre tivajo-iviꞌ, can incheꞌl ri ibꞌanun-pa.
HEB 13:2 Man timastaj chiva chi antok icꞌo hermanos ncaꞌlka chiꞌivachuoch, can otz quiꞌbꞌanaꞌ recibir, y tiyaꞌ qui-posada. Ruma kataꞌn chi icꞌo xaꞌquiꞌan recibir ángeles y ri xaꞌbꞌano recibir man xquinaꞌiej ta chi xa ángeles ri xaꞌlka.
HEB 13:3 Y man quiꞌmastaj ri icꞌo pa tak cárceles. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xa ixreꞌ ri ix-tzꞌapal. Y man quiꞌmastaj ri niquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ nicꞌaj chic. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xa ixreꞌ ri ntiꞌan sufrir.
HEB 13:4 Tibꞌanaꞌ respetar ri icꞌulubꞌic. Ruma ri ache y ri ixok ri i-cꞌulan, man pecado ta niquiꞌan ncaꞌcꞌujieꞌ junan. Pero ri i-cꞌulan ri niquicꞌuaj-quiꞌ riqꞌuin jun chic, y ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, can pecado niquiꞌan. Y ri Dios xcaꞌruꞌon juzgar quinojiel ri quireꞌ niquiꞌan.
HEB 13:5 Man tiꞌa ivánima chirij ri miera, xa tiquicuot ivánima riqꞌuin ri cꞌo iviqꞌuin vacame. Ruma ri Dios ruꞌeꞌn: Can nojiel kꞌij incꞌo aviqꞌuin y man jun bꞌay xcanyaꞌ can. Quireꞌ ruꞌeꞌn ri Dios.
HEB 13:6 Y rumareꞌ riqꞌuin nojiel kánima nakaꞌej: Ja ri Ajaf nitoꞌn vichin. Rumareꞌ man nixiꞌij ta viꞌ chiquivach ri vinak ri cꞌo ri chica nicajoꞌ niquiꞌan chuva.
HEB 13:7 Caꞌnataj chiva quinojiel ri pastores, ruma ijejeꞌ xquicꞌut ri ruchꞌabꞌal ri Dios chivach. Titzꞌataꞌ ri quicꞌaslien, ijejeꞌ can xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios. Can tibꞌanaꞌ cꞌa ixreꞌ incheꞌl xquiꞌan ijejeꞌ.
HEB 13:8 Ri Jesucristo ja mismo ivir, quireꞌ vacame, chuaꞌk y richin nojiel tiempo.
HEB 13:9 Man tiyaꞌ lugar chi nquixucꞌuax ruma ri tzij ri ncaꞌcꞌut ri man incheꞌl ta nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ri más otz ntiꞌan ixreꞌ, tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri tzij ri nichꞌoꞌ chirij ri ru-favor ri Dios, y man tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri chica otz ncaꞌtij y ri chica man otz ta ncaꞌtij. Ruma icꞌo ri niquiꞌan ri niquiꞌej ri tzij reꞌ, y man jun otz nucꞌam-pa cha ri quicꞌaslien.
HEB 13:10 Ojreꞌ cꞌo cꞌa jun ka-altar, pero man junan ta riqꞌuin ri altar ri ncaꞌyoꞌx chicop paroꞌ chireꞌ pa rachuoch ri Dios. Rumareꞌ ri ncaꞌsamaj pa rachuoch ri Dios, manak cheꞌl ncaꞌvaꞌ chireꞌ.
HEB 13:11 Ri sacerdote ri más cꞌo rukꞌij nucꞌuaj-apa quiquiqꞌuiel chicop y ntuoc chupan ri Lugar Santísimo ri cꞌo pa rachuoch ri Dios, y ri quicꞌ reꞌ nuyaꞌ choch ri Dios chi niꞌan perdonar ri pecado. Pero ri qui-cuerpo ri chicop ncaꞌlasas-el pa tanamet y ncaꞌparox.
HEB 13:12 Y ri Jesús quireꞌ jeꞌ xꞌan cha. Jajaꞌ can xalasas-el chupan ri tanamet, xuꞌon sufrir y xcon. Can xꞌin ri ruquiqꞌuiel kuma konojiel, chi xuchꞌaj ri kánima.
HEB 13:13 Rumareꞌ, kojiel-el ojreꞌ chupan ri tanamet y joꞌ pacheꞌ xꞌan-ve cha jajaꞌ. Y man takaxiꞌij-kiꞌ nakaꞌan sufrir incheꞌl xuꞌon sufrir ri Jesús.
HEB 13:14 Ruma vaveꞌ choch-ulief man jun tanamet ri cꞌo richin nojiel tiempo. Pero ri tanamet ri nakacanuj ojreꞌ, can richin nojiel tiempo xticꞌujieꞌ y chireꞌ xkojcꞌujie-ve.
HEB 13:15 Y ruma ja ri Jesús xcon kuma ojreꞌ, man chic nicꞌatzin ta chi nakayaꞌ chicop choch ri Dios. Ri nakaꞌan vacame, xa kayaꞌ rukꞌij ri Dios pa rubꞌeꞌ ri Jesús. Can siempre takayaꞌ rukꞌij, takabꞌixaj ri rubꞌeꞌ y kaꞌej jeꞌ chi jajaꞌ kaniman.
HEB 13:16 Man takamastaj nakaꞌan ri otz y man takamastaj jeꞌ ri nicꞌatzin chi ncaꞌkatoꞌ nicꞌaj chic. Ruma jareꞌ ri nika choch ri Dios chi nakaꞌan.
HEB 13:17 Can quixniman chica ri pastores, ruma ijejeꞌ ri ncaꞌchajin ri ivánima, y xtiquiyaꞌ cuenta choch ri Dios ruma ri xquiꞌan. Quixniman chica chi quireꞌ ncaꞌquicuot niquiꞌan ri samaj. Ruma xa man nquixniman ta, ijejeꞌ xcaꞌbꞌisuon rumareꞌ, y reꞌ man otz ta nucꞌam-pa chiva.
HEB 13:18 Tibꞌanaꞌ orar pa ka-cuenta, ruma ojreꞌ nakanaꞌ chi man jun itziel kax cꞌo pa kajaluon y riqꞌuin kánima, ruma siempre nakarayij nakaꞌan ri otz.
HEB 13:19 Pero ri más nicꞌutuj chiva, ja chi tibꞌanaꞌ orar más pa nu-cuenta, chi quireꞌ chaꞌnin xquinalka iviqꞌuin.
HEB 13:20 Y ri Dios ri niyoꞌn paz riqꞌuin kánima, y xucꞌasuoj chiquicajol ri quiminakiꞌ ri Kajaf Jesucristo ri Namalaj Pastor kichin ojreꞌ ri oj ru-ovejas, ruma jajaꞌ xcon y xꞌin ri ruquiqꞌuiel, chi quireꞌ xcꞌachoj ri pacto ri xuꞌon ri Dios kiqꞌuin richin nojiel tiempo,
HEB 13:21 xtuyaꞌ nojiel ru-bendición ri nicꞌatzin chiva, chi quireꞌ can xquixtiquir ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ. Y ruma ri Jesucristo, ri Dios xtuꞌon jeꞌ chiva chi ixreꞌ ntivajoꞌ ntiꞌan joꞌc ri nika choch jajaꞌ. Can tiyoꞌx rukꞌij richin nojiel tiempo. Amén.
HEB 13:22 Hermanos, inreꞌ niꞌan rogar chiva chi tivaxaj otz ri tzij ri xintzꞌibꞌaj chupan va carta va, ruma riqꞌuin ri tzij reꞌ, inreꞌ nquixtijuoj y quireꞌ jeꞌ xa man nem ta xinꞌan-el cha.
HEB 13:23 Niꞌej chiva chi ri hermano Timoteo ya xiel-pa pa cárcel; y xa xtalka chaꞌnin viqꞌuin, nivucꞌuaj-el antok xquixbꞌatzꞌataꞌ.
HEB 13:24 Tiyaꞌ jun saludo chica quinojiel ri hermanos pastores y ri nicꞌaj chic santos hermanos. Ri hermanos aj-Italia niquitak-el jeꞌ jun saludo chiva.
HEB 13:25 Ja ta ri ru-favor ri Dios ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel. Amén.
JAM 1:1 Inreꞌ Santiago, jun ru-siervo ri Dios y ri Ajaf Jesucristo, nitzꞌibꞌaj-el va carta va chiva ixreꞌ ri ix quimáma can ri i-doce (cabꞌalajuj) ralcꞌual ri Israel ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can, ri man ixcꞌo ta chupan ri ka-nación y xa nicꞌaj chic naciones iquiran-iviꞌ. Nitak-el jun saludo chiva.
JAM 1:2 Hermanos, can tiquicuot ri ivánima antok nquixtojtobꞌax riqꞌuin nojiel roch sufrimiento.
JAM 1:3 Ruma ivataꞌn chi antok nquixtojtobꞌax, a ver xa ketzij icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, reꞌ nuyaꞌ más i-paciencia.
JAM 1:4 Y man jun bꞌay tiqꞌuis ta ri paciencia, chi quireꞌ nuꞌon jun samaj caval, niqꞌuiy ri icꞌaslien y man jun chic chica xtuꞌon falta.
JAM 1:5 Y xa cꞌo jun chicajol ri nunaꞌ chi cꞌa cꞌo runoꞌj nrajoꞌ, tucꞌutuj cha ri Dios, y jajaꞌ man xtucꞌaqꞌuiej ta xtuya-pa, y qꞌuiy xtuya-pa. Quireꞌ nuꞌon quiqꞌuin quinojiel ri niquicꞌutuj cha, y man nichꞌolin ta nuyaꞌ chica.
JAM 1:6 Pero nicꞌatzin chi cukul rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios antok nucꞌutuj, y man cacaꞌ ta rucꞌuꞌx nucꞌutuj cha. Ruma xa riqꞌuin cacaꞌ rucꞌuꞌx antok nucꞌutuj, xa nuꞌon cꞌa incheꞌl nuꞌon ri ruveꞌ ri mar ruma ri cakꞌiekꞌ; niꞌa cala, niꞌa cala nuꞌon.
JAM 1:7 Y xa quireꞌ nuꞌon, man cꞌa tuꞌon pensar chi ri Ajaf Dios xtuya-pa cha ri nucꞌutuj.
JAM 1:8 Ruma xa cacaꞌ rucꞌuꞌx nucꞌutuj cha ri Dios, kꞌalaj chi cacaꞌ jeꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri najin chubꞌanic.
JAM 1:9 Y ri hermano ri manak-oc rakalien nunaꞌ, xa tiquicuot cꞌa ri ránima, ruma choch ri Dios can rakalien, ruma runiman chic jajaꞌ.
JAM 1:10 Y quireꞌ jeꞌ ri hermano bꞌayuon ri nunaꞌ chi manak-oc rakalien, xa tiquicuot cꞌa ri ránima, ruma runiman jeꞌ ri Dios. Y xa man xtilayuj ta jeꞌ choch-ulief, xa incheꞌl ruseꞌj ri kꞌayis.
JAM 1:11 Ruma antok nipa ruchukꞌaꞌ ri kꞌij, ri kꞌayis nichakej-ka y chaꞌnin nitzak-ka ri ruseꞌj y niqꞌuis, mesque naꞌay jaꞌal-oc nitzꞌiet. Can quireꞌ jeꞌ jun bꞌayuon. Jajaꞌ xa chaꞌnin nicon-el y nuyaꞌ can nojiel ri rubꞌayomal.
JAM 1:12 Can altíra tiquicuot ri rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y nucochꞌ ri sufrimientos ri nipa chirij. Ruma antok rucachꞌuon chic nojiel, ri Dios xtuyaꞌ incheꞌl jun ru-corona; ri corona ri xtuyaꞌ cha, ja ri utzulaj cꞌaslien ri man xtiqꞌuis ta. Ja cꞌaslien reꞌ ri ranun prometer ri Dios chi xtuyaꞌ chica ri ncaꞌjoꞌn richin.
JAM 1:13 Pero xa cꞌo jun niꞌan tentar, man tuꞌej chi ja ri Dios xbꞌano quireꞌ cha. Ruma ri Dios man nuꞌon ta tentar jun y man jun nitiquir jeꞌ nibꞌano tentar ri Dios.
JAM 1:14 Y xa atreꞌ ncaꞌan tentar, reꞌ xa aviqꞌuin atreꞌ nipa-ve. Xa ja ri itziel tak kax ri ncaꞌrayij, jareꞌ ri ncaꞌbꞌano quireꞌ chava.
JAM 1:15 Y xa atreꞌ nayaꞌ lugar cha ri itziel tak kax ri ncaꞌrayij, chireꞌ nipa-ve ri pecado. Y ri pecado ja ri camic espiritual xtuyaꞌ chava pa ruqꞌuisbꞌal.
JAM 1:16 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, man cꞌa quixsach.
JAM 1:17 Ruma nojiel ri utzulaj tak kax, chicaj riqꞌuin ri Katataꞌ Dios ncaꞌpa-ve. Jajaꞌ xaꞌbꞌano nojiel ri icꞌo chicaj ri niquiyaꞌ sakil y ri sakil reꞌ nicꞌaxtaj. Pero ri Dios man nicꞌaxtaj ta.
JAM 1:18 Y ruma ri Dios xurayij, xuyaꞌ jun cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien chika antok xkanimaj ri ruchꞌabꞌal ri ketzij, chi quireꞌ xojuoc incheꞌl ri naꞌay tak cosechas choch jajaꞌ.
JAM 1:19 Rumareꞌ, hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, inreꞌ niꞌej chiva chiꞌijunal chi tiyaꞌ ixiquin chi ntivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Can tibꞌanaꞌ pensar ri nuꞌej, y cꞌajareꞌ quixchꞌoꞌ. Y man tipa jeꞌ chaꞌnin ivoyoval.
JAM 1:20 Ruma ri ayoval xa man nucꞌan ta pa jun choj cꞌaslien incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
JAM 1:21 Rumareꞌ tiyaꞌ can nojiel ri man sak ta y nojiel ri itziel tak kax y coꞌl tibꞌanaꞌ choch ri Dios, y tinimaj siempre ri ruchꞌabꞌal ri cꞌo riqꞌuin ivánima. Ruma ja chꞌabꞌal reꞌ ri nicalo ivichin.
JAM 1:22 Y man joꞌc ta ntivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa tibꞌanaꞌ jeꞌ ri nuꞌej. Ruma xa ixreꞌ joꞌc ntivaxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios y man ntiꞌan ta ri nuꞌej, iyuon ixreꞌ ntiꞌan-ka engañar-iviꞌ.
JAM 1:23 Ruma xa cꞌo jun ri nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, pero xa man nuꞌon ta ri nuꞌej, can junan riqꞌuin jun vinak ri nutzꞌat-riꞌ pan ispieja, can nutzꞌat-riꞌ cheꞌl titzuꞌn.
JAM 1:24 Pero antok xa cꞌa jubꞌaꞌ oc tutzꞌat-riꞌ pan ispieja, man nalka ta chic paroꞌ cheꞌl titzuꞌn.
JAM 1:25 Pero ri nraꞌxaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y man joꞌc ta nraꞌxaj, xa nunimaj y nuꞌon ri nuꞌej, y man nuyaꞌ ta can, can jaꞌal xtiquicuot, ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios can otz. Y nuꞌon chika chi oj libre y chi nakaꞌan ri nrajoꞌ ri Dios.
JAM 1:26 Xa cꞌo jun niꞌeꞌn chi runiman ri Dios y xa man nukꞌil ta riꞌ riqꞌuin ri itziel tak tzij ri ncaꞌruꞌej, ruyuon jajaꞌ nuꞌon-ka engañar ri ránima. Y xa quireꞌ nuꞌon, man jun nicꞌatzin-ve chi nuꞌej chi jajaꞌ runiman ri Dios.
JAM 1:27 Ruma xa ketzij runiman ri Katataꞌ Dios, ncaꞌrutoꞌ ri malcaꞌn-ixokiꞌ y ri mabꞌaꞌ acꞌolaꞌ, y man niꞌa ta chic chupan ri itziel tak kax richin ri roch-ulief. Choch ri Dios, ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, jareꞌ ri ketzij quiniman jajaꞌ y riqꞌuin jun sak cꞌaslien niquiyaꞌ rukꞌij.
JAM 2:1 Hermanos, ixreꞌ ri icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Kajaf Jesucristo ri cꞌo rukꞌij, inreꞌ niꞌej chiva: Man tiꞌan cha jun vinak chi más ntivajoꞌ choch jun chic. Xa tibꞌanaꞌ chi ix junan ixvonojiel.
JAM 2:2 Antok imaluon-iviꞌ chi ntiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y ntuoc jun ache bꞌayuon iviqꞌuin y ri bꞌayuon reꞌ cꞌo anillo de oro chukꞌaꞌ y utzulaj tziak rucusan, y ntuoc jeꞌ jun ache puobra y vieja tziak rucusan,
JAM 2:3 y ixreꞌ xa ja ri ache bꞌayuon otz ntitzꞌat y ntiyaꞌ jaꞌal ruchꞌacat, pero man jun ruchꞌacat ntiyaꞌ ri jun ache puobra y pa rucꞌaxiel reꞌ xa ntiꞌej cha: Capiꞌieꞌ chireꞌ, o ntiꞌej cha: Catzꞌuyeꞌ vaveꞌ pan ulief chikakan,
JAM 2:4 can nticꞌut chi man ntinaꞌ ta iviꞌ chi xa ix junan chiꞌixvonojiel. Xa can ntiꞌan chi jun vinak más cꞌo rakalien choch jun chic, y jun noꞌj quireꞌ can itziel.
JAM 2:5 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, tivaxaj ri xtinꞌej chiva. ¿Man ja ta came ri i-puobra choch-ulief ri i-ruchoꞌn ri Dios chi quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin y niquil ri utzulaj bꞌayomal, y niyoꞌx qui-herencia pa ru-reino ri jajaꞌ, ri incheꞌl ranun prometer chi nuyaꞌ chica ri ncaꞌjoꞌn richin?
JAM 2:6 Pero ixreꞌ ibꞌanun chica ri i-puobra chi manak cakalien. ¿Man nalka ta cꞌa pan iveꞌ chi cuma ri bꞌayomaꞌ ntiꞌan sufrir y ijejeꞌ jeꞌ ri ncaꞌchiririen-el ivichin pa tak juzgados?
JAM 2:7 ¿Man nalka ta cꞌa pan iveꞌ chi ijejeꞌ jeꞌ ri altíra itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij rubꞌeꞌ ri Jesucristo, ri eꞌn pan iveꞌ?
JAM 2:8 Chupan ri ley ri xuyaꞌ ri Dios ri Ka-Rey, tzꞌibꞌan can jun tzij ri altíra rakalien; ri tzij reꞌ nuꞌej: Can incheꞌl ri navajo-ka-aviꞌ atreꞌ, can quireꞌ jeꞌ mismo tavajoꞌ ri a-prójimo. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ley. Y xa quireꞌ ntiꞌan, altíra otz.
JAM 2:9 Pero xa ixreꞌ ntiꞌan cha jun vinak chi más ntivajoꞌ choch jun chic, nquixka chupan ri pecado, ruma man ntinimaj ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios.
JAM 2:10 Ruma xa cꞌo jun nuꞌej chi nuꞌon nojiel ri nuꞌej ri ley, pero xa cꞌo jun tzij ri cꞌo chupan ri man nuꞌon ta, kꞌalaj chi man nunimaj ta nojiel ri ley, y rumareꞌ cꞌo ru-pecado.
JAM 2:11 Ruma antok ri Dios xuyaꞌ ri ley, xuꞌej: Ri at-cꞌulan, man tavucꞌuaj-aviꞌ riqꞌuin jun chic. Y ri xꞌeꞌn quireꞌ, jajaꞌ mismo ri xꞌeꞌn jeꞌ: Man caquimisan. Y xa atreꞌ man navucꞌuaj ta aviꞌ riqꞌuin jun chic, pero xa ncaquimisan, nikꞌalajin chi man nanimaj ta ri ru-ley ri Dios.
JAM 2:12 Rumareꞌ, tibꞌanaꞌ y tiꞌej incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ley ri xuyaꞌ ri Jesucristo. Ri ley reꞌ xuꞌon chiva chi ix libre chic y chi ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios, y ja ley reꞌ ri xtibꞌano juzgar ivichin.
JAM 2:13 Ruma xa man xtijoyovaj ta quivach ri nicꞌaj chic, ri Dios man xtujoyovaj ta jeꞌ ivach ixreꞌ ri kꞌij antok xcaꞌruꞌon juzgar quinojiel vinak. Pero xa xtijoyovaj quivach ri nicꞌaj chic, can xquixchꞌacuon, ruma ri Dios can xtujoyovaj jeꞌ ivach ixreꞌ chupan ri kꞌij reꞌ.
JAM 2:14 Hermanos, ¿chica nuchꞌec jun ri niꞌeꞌn chi rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, y xa man nuꞌon ta ri otz? ¿Nicolotaj came joꞌc ruma nuꞌej chi rucukubꞌan rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios?
JAM 2:15 Incheꞌl ta jun hermano o jun hermana ri manak rutziak y nrajoꞌ ruvay,
JAM 2:16 y atreꞌ joꞌc naꞌej cha: Caꞌin en paz. Xa tacusaj ri atziak y cavaꞌ otz. Y xa man jun kax xaya-el cha, man jun xcꞌatzin-ve ri xaꞌej-el cha.
JAM 2:17 Y xa atreꞌ naꞌej jeꞌ chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, pero xa man naꞌan ta ri otz, man jun nicꞌatzin-ve ri naꞌej; xa quiminak ri naꞌej.
JAM 2:18 Xa cꞌo jun ri xtiꞌeꞌn: Atreꞌ naꞌej chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, rumareꞌ cꞌo utzulaj tak kax ncaꞌan. Pero inreꞌ, xtichaꞌ ri jun reꞌ, joꞌc ruma nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, man jun chic chica nicꞌatzin niꞌan. Pero inreꞌ niꞌej cha ri niꞌeꞌn quireꞌ: Inreꞌ, riqꞌuin ri utzulaj tak kax ri niꞌan nicꞌut chavach chi ketzij nucukubꞌan nucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Pero atreꞌ, ¿cheꞌl nacꞌut chinoch chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa man naꞌan ta ri otz?
JAM 2:19 Atreꞌ naꞌej chi nanimaj chi joꞌc jun Dios cꞌo. Reꞌ altíra otz. Y quireꞌ jeꞌ ri itzal tak espíritus can niquinimaj. Y can ncaꞌbꞌarbꞌuot choch ri Dios ruma xibꞌinreꞌl.
JAM 2:20 Altíra at-nacanic. Tatzꞌata-na-peꞌ. Xa naꞌej chi acukubꞌan acꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios y xa man naꞌan ta ri otz, man jun nicꞌatzin-ve ri naꞌej; xa quiminak ri acukbꞌal cꞌuꞌx.
JAM 2:21 Ri kamamaꞌ Abraham ri xcꞌujieꞌ ojier can, xuyaꞌ ri Isaac ri rucꞌajuol paroꞌ ri altar chi nuyaꞌ cha ri Dios. Y rumareꞌ ri Abraham xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios, ruma xuꞌon ri xuꞌej ri Dios cha.
JAM 2:22 Ri Abraham man joꞌc ta xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa xuꞌon ri xuꞌej ri Dios cha. Y rumareꞌ kꞌalaj chi ketzij xucukubꞌaꞌ rucꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
JAM 2:23 Y quireꞌ, xbꞌanataj ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, chi ri Abraham xunimaj ri Dios y rumareꞌ ri Dios xuꞌon cha chi xiel chi man jun chic ru-pecado choch. Y ri Abraham xꞌeꞌx cha chi jajaꞌ jun ru-amigo ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
JAM 2:24 Titzꞌataꞌ cꞌa, chi man joꞌc ta nicꞌatzin chi nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios chi quireꞌ ntiel chi man jun chic i-pecado choch. Xa nicꞌatzin jeꞌ ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
JAM 2:25 Quireꞌ jeꞌ ri Rahab ri xcꞌujieꞌ ojier can; jajaꞌ jun ramera. Pero jajaꞌ xuyaꞌ qui-posada ri icaꞌyeꞌ achiꞌaꞌ israelitas ri i-takuon-el ruma ri Josué y xaꞌralasaj-el jun chic lado, y ruma ri xuꞌon, xiel chi man jun chic ru-pecado choch ri Dios.
JAM 2:26 Rumareꞌ ojreꞌ ri kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, xa man nakaꞌan ta ri otz, oj-quiminak y man jun nicꞌatzin ri nakaꞌej chi kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios. Oj incheꞌl ri cuerpo ri man cꞌo ta chic ri espíritu chupan.
JAM 3:1 Hermanos, man tirayij nquixuoc qui-maestros ri nicꞌaj chic hermanos. Ruma xa ojreꞌ ri oj qui-maestros ri nicꞌaj chic xa man nakaꞌan ta ri nakacꞌut, más nem ri castigo ri xtika pa kaveꞌ antok xkojꞌan juzgar.
JAM 3:2 Konojiel qꞌuiy mul nakaꞌej ri man otz ta. Y ruma man nakaꞌan ta cuenta-kiꞌ riqꞌuin ri ncaꞌkaꞌej, nakaꞌan pecado, pero xa cꞌo jun ri man nuꞌon ta pecado riqꞌuin ri ncaꞌruꞌej, jun quireꞌ, otz ri rucꞌaslien. Ruma jun ri nitiquir nukꞌil-riꞌ riqꞌuin ri ncaꞌruꞌej, can nitiquir jeꞌ nukꞌil nojiel ri ru-cuerpo.
JAM 3:3 Ojreꞌ nakayaꞌ freno pa quichiꞌ ri quiej, ruma joꞌc riqꞌuin ri freno reꞌ ri quiej ncaꞌniman y nkojquicꞌuaj pacheꞌ nakajoꞌ nkuꞌa-ve.
JAM 3:4 Quireꞌ jeꞌ niquiꞌan ri barcos paroꞌ ri yaꞌ. Mesque can i-nimaꞌk y i-ucꞌuan ruma cakꞌiekꞌ ri altíra quichukꞌaꞌ, pero ri ncaꞌcꞌuan quichin ri barcos, joꞌc ri timón niquisiluoj chi ncaꞌa chica-na lugar ri nicajoꞌ.
JAM 3:5 Quireꞌ jeꞌ nuꞌon jun chꞌiti kꞌakꞌ; mesque altíra coꞌl-oc, can nitiquir nuqꞌuis jun nem liꞌaj chieꞌ. Y quireꞌ jeꞌ ri avakꞌ; man nem ta, pero riqꞌuin ri tzij ri ncaꞌruꞌej, qꞌuiy nitiquir nuꞌon.
JAM 3:6 Ri kakꞌ incheꞌl jun kꞌakꞌ, y jareꞌ ri niꞌeꞌn nojiel ri itziel tak tzij. Ri kakꞌ yoꞌn-pa ruma nicꞌatzin chika, pero xa jareꞌ ri nibꞌano tzꞌil cha nojiel ri ka-cuerpo. Man otz ta nuꞌon cha ri kacꞌaslien, ruma ja ri itziel nicusan richin.
JAM 3:7 Ri vinak ncaꞌtiquir chiquij nojiel quivach chicop ri ncaꞌin choch-ulief, ri cꞌo quixicꞌ, ri cumatz, y ri chicop ri icꞌo chupan ri mar.
JAM 3:8 Pero man jun nitiquir nukꞌil ri rakꞌ. Ri kakꞌ xa can itziel-ve, xa nojnak riqꞌuin incheꞌl vaniena ri niquimisan.
JAM 3:9 Riqꞌuin ri kakꞌ nakayaꞌ rukꞌij ri Katataꞌ Dios, y riqꞌuin jeꞌ ri kakꞌ ncaꞌkakal ri vinak ri i-rachibꞌal ri Dios.
JAM 3:10 Riqꞌuin ri kachiꞌ nakayaꞌ rukꞌij ri Dios, y riqꞌuin jeꞌ ri kachiꞌ ncaꞌkakal ri vinak. Hermanos, man otz ta nakaꞌan quireꞌ.
JAM 3:11 Ruma ixreꞌ ivataꞌn chi chupan jun nacimiento richin yaꞌ, man ntiel ta pa utzulaj yaꞌ y cꞌay yaꞌ.
JAM 3:12 Hermanos, quireꞌ jeꞌ jun mata víquix man xtuyaꞌ ta aceituna. Ni jun mata uva xtuyaꞌ ta víquix. Quireꞌ jeꞌ chupan jun nacimiento richin yaꞌ man ntiel ta pa utzulaj y tzay yaꞌ.
JAM 3:13 Hermanos, ¿cꞌo came jun chicajol ri cꞌo runoꞌj y cꞌo qꞌuiy rataꞌn? Xa cꞌo, tucꞌutuꞌ chupan ri rucꞌaslien y otz runoꞌj tubꞌanaꞌ. Man tunaꞌ chi nem, xa manak-oc rakalien tunaꞌ riqꞌuin ri runoꞌj.
JAM 3:14 Pero xa ixreꞌ itziel ntitzꞌat jun ruma otz cꞌo, y ntivajoꞌ jeꞌ chi joꞌc ta ixreꞌ ri ix nimaꞌk; xa quireꞌ ntiꞌan, man tiꞌej chi qꞌuiy ivataꞌn. Ruma xa quireꞌ ntiꞌan, can kꞌalaj chi xa man jun kax ivataꞌn, xa ntitzꞌak tzij.
JAM 3:15 Ruma jun noꞌj quireꞌ, man patanak ta chicaj riqꞌuin ri Dios. Xa richin ri roch-ulief. Xa quichin vinak. Xa richin ri itziel.
JAM 3:16 Ruma xa ixreꞌ itziel ntitzꞌat jun ruma otz cꞌo, y ntivajoꞌ chi joꞌc ta ixreꞌ ri ix nimaꞌk; ixreꞌ xa ix tzꞌucuy-ayoval y ix bꞌanoy nojiel roch itziel tak kax.
JAM 3:17 Pero xa ja ri noꞌj ri patanak chicaj ri cꞌo iviqꞌuin, can xtivucꞌuaj jun cꞌaslien sak, man xtiꞌan ta ayoval, otz inoꞌj xtiꞌan quiqꞌuin quinojiel, xtivaxaj jaꞌal y xtiꞌan pensar otz ri chica nicajoꞌ ri vinak chiva, y xtijoyovaj quivach quinojiel. Can xtiꞌan jeꞌ nojiel ri otz, man cacaꞌ ta icꞌuꞌx, ni man caꞌyeꞌ ta jeꞌ ipalaj.
JAM 3:18 Xa quireꞌ xtiꞌan, cꞌo otz nucꞌam-pa, ruma iqꞌuiy ri xtiquicꞌuaj jun choj cꞌaslien ivuma. Can xquixtzꞌiet cuma ri vinak chi ixreꞌ man ntivajoꞌ ta ayoval chicajol y ntitej ikꞌij chi man jun ayoval xtibꞌanataj.
JAM 4:1 ¿Chica nibꞌano chiva chi itziel ntitzꞌat-ka-iviꞌ y cꞌo ayoval chicajol? Ri nibꞌano chiva chi cꞌo ayoval chicajol, ja ri itziel tak kax ri nquiꞌirayij, y nicajoꞌ nquixquichꞌec.
JAM 4:2 Ixreꞌ altíra nquiꞌirayij ri kax ri manak iviqꞌuin, rumareꞌ nquixquimisan chi nicꞌujieꞌ iviqꞌuin ri ntirayij. Pero man ntivil ta. Altíra ayoval ntiꞌan, pero man ntivil ta ri ntirayij, ruma man nticꞌutuj ta cha ri Dios.
JAM 4:3 Y nticꞌutuj cha ri Dios, pero jajaꞌ man nuyaꞌ ta chiva, ruma ixreꞌ man otz ta ri nticꞌutuj. Ruma ixreꞌ nticꞌutuj xa richin ntiꞌan ri nurayij ri i-cuerpo vaveꞌ choch-ulief.
JAM 4:4 Ixreꞌ ri ntivajoꞌ ntiyaꞌ can ri Dios, ¿man ivataꞌn ta cꞌa chi xa niꞌa ivánima chirij ri cꞌo choch-ulief, nikꞌalajin chi itziel ntitzꞌat ri Dios? Y chica-na chivach ri nrajoꞌ niꞌa chirij ri icꞌo choch-ulief, can ntuoc-ka jun ru-enemigo ri Dios.
JAM 4:5 ¿O ntiꞌan pensar chi ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios man ketzij ta, ruma nuꞌej chi rutakuon-pa ri Espíritu Santo chi nicꞌujieꞌ riqꞌuin kánima? Y ri Espíritu Santo altíra nkojrajoꞌ y nrajoꞌ chi joꞌc ta ri Dios ri nakajoꞌ. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
JAM 4:6 Y ri Dios qꞌuiy ri ru-favor nuyaꞌ pa kaveꞌ. Incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can: Ri Dios itziel ncaꞌrutzꞌat y man ncaꞌrucꞌul ta ri niquina-quiꞌ chi i-nimaꞌk. Pero ri coꞌl-oc niquinaꞌ, jajaꞌ nuyaꞌ ri ru-favor pa quiveꞌ. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
JAM 4:7 Tijacha-iviꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios y man tiyaꞌ lugar cha ri diablo. Xa quireꞌ xtiꞌan, ri diablo xtunumaj chivach.
JAM 4:8 Quixjiel-apa riqꞌuin ri Dios, y jajaꞌ jeꞌ xtijiel-pa iviqꞌuin ixreꞌ. Ixreꞌ ri ntiꞌan pecado choch ri Dios, tichꞌajaꞌ ri ikꞌaꞌ. Ixreꞌ ri cacaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios, tichꞌajaꞌ ri ivánima.
JAM 4:9 Tinaꞌ kꞌaxuon riqꞌuin ivánima, quixbꞌisuon y quixuokꞌ ruma ri i-pecado. Ixreꞌ ri nquixtzeꞌn ruma nquixquicuot riqꞌuin ri cꞌo choch-ulief, xa quixuokꞌ. Ixreꞌ ri altíra nquixquicuot choch-ulief, xa quixbꞌisuon.
JAM 4:10 Coꞌl-oc tibꞌanaꞌ choch ri Ajaf, y jajaꞌ xtuꞌon chiva chi ix nimaꞌk.
JAM 4:11 Hermanos, man itziel quixchꞌoꞌ chirij jun chic hermano. Ruma xa itziel nquixchꞌoꞌ chirij jun chic, can chirij ri ru-ley ri Dios nquixchꞌo-ve. Y xa ixreꞌ xtiꞌej chi jun ka-hermano man otz ta rucꞌaslien choch ri Dios, ntiꞌan cha ri ru-ley ri Dios chi man otz ta. Y xa quireꞌ xtiꞌan, kꞌalaj chi man nquixniman ta cha ri ley, pa rucꞌaxiel reꞌ xa ntiꞌan chi ix incheꞌl juez chirij ri ley.
JAM 4:12 Ri ley reꞌ ja ri Dios ri xyoꞌn-pa. Y joꞌc jajaꞌ nitiquir nkojrucol, y joꞌc jeꞌ jajaꞌ nitiquir nkojrutak pa kꞌakꞌ. Pero atreꞌ, ¿at chica atreꞌ chi naꞌej chi ri jun chic man otz ta rubꞌanun ri rucꞌaslien choch ri Dios?
JAM 4:13 Y vacame nivajoꞌ niꞌej chica ri ncaꞌeꞌn: Vacame o chuaꞌk nkuꞌa jun chic tanamet; nkojcꞌujieꞌ chireꞌ jun junaꞌ, y nkojlakꞌo y nakachꞌec miera.
JAM 4:14 Chivach ixreꞌ, jaꞌal ri ntiꞌan pensar. Pero man ivataꞌn ta ri chica xtibꞌanataj chuaꞌk chi cabꞌij. Ruma ri kacꞌaslien xa incheꞌl ri mukul ri nika-pa, nicꞌujieꞌ jubꞌaꞌ y chaꞌnin niqꞌuis-el.
JAM 4:15 Rumareꞌ antok ixreꞌ cꞌo ri ntivajoꞌ ntiꞌan, más otz tiꞌej: Xa ri Kajaf xtuyaꞌ permiso chika y ojcꞌas, xtakaꞌan ri chica nakaꞌan pensar.
JAM 4:16 Pero ixreꞌ xa man quireꞌ ta ntiꞌej. Ixreꞌ xa ntiꞌej chi xtiꞌan nojiel ri ntiꞌan pensar. Xa ntiꞌan chi ix nimaꞌk choch ri Dios. Reꞌ man otz ta choch jajaꞌ.
JAM 4:17 Ruma ri rataꞌn ri otz, y man nuꞌon ta, xa pecado nuꞌon choch ri Dios.
JAM 5:1 Vacame cꞌo ri nivajoꞌ niꞌej chica ri bꞌayomaꞌ: Quixuokꞌ, can tirakaꞌ ichiꞌ quixuokꞌ, ruma nem ri sufrimiento ri xtipa pan iveꞌ.
JAM 5:2 Ri ibꞌayomal kꞌaynak chic, y ri itziak takꞌal chic.
JAM 5:3 Ri i-miera pus chic. Y riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ixreꞌ man jun vinak xitoꞌ. Can joꞌc ivichin ixreꞌ ximol. Y ri pus richin ri i-miera incheꞌl xquixrucꞌux y incheꞌl xquixruparuoj. Qꞌuiy miera imaluon richin ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij.
JAM 5:4 Y qꞌuiy miera imaluon, ruma man itajuon ta ri aj-samajiel ri xquimol ri i-cosecha. Y ixreꞌ xiꞌan ri engaño chica chi quireꞌ man itajuon ta. Y rumareꞌ ri i-muosa niquiꞌan quejar-quiꞌ y ri Namalaj Ajaf, ri cꞌo nojiel poder riqꞌuin, xaꞌraꞌxaj-pa.
JAM 5:5 Ixreꞌ bꞌayomaꞌ, otz ixcꞌo ruma man jun kax nuꞌon falta chivach, y bꞌanak ivánima chirij ri icꞌo choch-ulief. Rumareꞌ xixtiojir can incheꞌl nrajoꞌ ri ivánima, pero xa ya nipa ri camic pan iveꞌ.
JAM 5:6 Ixreꞌ bꞌayomaꞌ ikꞌabꞌan tzij chiquij ri choj quicꞌaslien, y i-quimisan, y ijejeꞌ man niquiꞌan ta defender-quiꞌ chivach.
JAM 5:7 Mareꞌ hermanos, niꞌej chiva chi ticꞌujieꞌ i-paciencia hasta cꞌa xtipa-na chic ri Ajaf. Incheꞌl nuꞌon jun ache riqꞌuin ri ruticoꞌn, jajaꞌ cꞌo ru-paciencia nroyoꞌiej ri naꞌay y ruqꞌuisbꞌal jobꞌ, cꞌajareꞌ nuꞌon cosechar ri ticoꞌn.
JAM 5:8 Y quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ. Ticꞌujieꞌ i-paciencia. Can tiyaꞌ más ivánima riqꞌuin ri Dios, ruma cierca chic ri kꞌij chi xtipa chic ri Ajaf.
JAM 5:9 Hermanos, man tiꞌan acusar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ chi quireꞌ man nquixꞌan ta juzgar, ruma ri Juez xa cierca chic cꞌo-ve.
JAM 5:10 Can ticꞌujieꞌ i-paciencia, incheꞌl xquiꞌan ri profetas ojier can tiempo, chi xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Ijejeꞌ xquicochꞌ ri sufrimiento. Quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ ixreꞌ hermanos.
JAM 5:11 Ruma kataꞌn chi quinojiel ri cꞌo qui-paciencia chi niquicochꞌ ri sufrimiento, can jaꞌal caꞌquicuot. Incheꞌl xuꞌon ri ache Job ri xcꞌujieꞌ ojier can, ri altíra xuꞌon sufrir. Can ivataꞌn jeꞌ ri xuꞌon ri Ajaf riqꞌuin, chi xralasaj-el ri sufrimiento y después qꞌuiy bendición xuya-pa cha. Ri Ajaf altíra otz y altíra nujoyovaj kavach.
JAM 5:12 Pero ri más nicꞌatzin hermanos, ja chi antok ixreꞌ cꞌo ri ntivajoꞌ ntiꞌej, joꞌc tiꞌej otz o tiꞌej ni; pero man tiꞌan jurar. Man ticusaj ri rocaj ni ri roch-ulief o nicꞌaj chic kax chi ntiꞌan jurar. Chi quireꞌ man jun castigo xtika pan iveꞌ.
JAM 5:13 Y xa cꞌo jun chicajol ri nuꞌon sufrir, tubꞌanaꞌ orar. Xa cꞌo jun niquicuot ri ránima, tubꞌixaj rubꞌeꞌ ri Dios.
JAM 5:14 Xa cꞌo jun chivach niyavaj, caꞌrayuoj ri ancianos richin ri iglesia y tiquibꞌanaꞌ orar paroꞌ; y pa rubꞌeꞌ ri Ajaf tiquiyaꞌ aceite de olivo chirij.
JAM 5:15 Y xa riqꞌuin cukbꞌal cꞌuꞌx niquiꞌan orar, ri niyavaj xtuꞌon sanar. Y ri Ajaf xtupilisaj. Y xa cꞌo pecado rubꞌanun, man joꞌc ta xtuꞌon sanar, xa xtiꞌan jeꞌ perdonar ri ru-pecado.
JAM 5:16 Man tivavaj ri i-pecados, xa tiꞌej chivach, y tibꞌanaꞌ ayudar-iviꞌ riqꞌuin oración, chi quireꞌ nquixꞌan sanar. Y xa jun choj rucꞌaslien choch ri Dios, y riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon orar, can xticꞌaxax.
JAM 5:17 Incheꞌl xuꞌon ri Elías, ri profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo. Jajaꞌ jun vinak incheꞌl ojreꞌ. Pero riqꞌuin nojiel ránima xuꞌon orar. Jajaꞌ xucꞌutuj cha ri Dios chi man tuꞌon jobꞌ, y quireꞌ xbꞌanataj. Oxeꞌ junaꞌ riqꞌuin vakiꞌ icꞌ ri man xuꞌon ta jobꞌ.
JAM 5:18 Y jun chic bꞌay xuꞌon orar ri Elías y xucꞌutuj cha ri Dios chi tubꞌanaꞌ chic jobꞌ, y quireꞌ xbꞌanataj. Y ri ulief xuyaꞌ chic ticoꞌn.
JAM 5:19 Hermanos, xa cꞌo jun chivach ri ruyoꞌn can ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri ketzij, y ixreꞌ ntitoꞌ chi nitzalaj-pa ránima riqꞌuin ri Dios,
JAM 5:20 tivatamaj cꞌa, xa ixreꞌ ntiꞌan cha jun ri xuꞌon pecado chi nitzalaj chic pa ri ránima riqꞌuin ri Dios, y nucꞌuaj chic jun bꞌay jun otz cꞌaslien choch ri Dios, can xitoꞌ chi niꞌan perdonar nojiel ri ru-pecados ri xaꞌruꞌon, y nicolotaj choch ri camic ri nucꞌam-pa ri pecado.
1PE 1:1 Inreꞌ Pedro, in ru-apóstol ri Jesucristo, nitak-el va carta va chiva ixreꞌ ri man ixcꞌo ta chupan ri ka-nación, xa iquiran-iviꞌ chupan ri lugares Ponto, Galacia, Capadocia, Asia y Bitinia.
1PE 1:2 Ri Katataꞌ Dios xixruchaꞌ, ruma quireꞌ ranun-pa pensar chivij. Y ja ri Espíritu Santo ri xalasan-el ri itziel tak kax ri cꞌo pan icꞌaslien, chi quireꞌ nquixniman cha ri Jesucristo, y quireꞌ sak nuꞌon ri icꞌaslien. Ruma ja ri ruquiqꞌuiel ri Jesucristo ri xꞌin antok xcon, jareꞌ ri nichꞌajo-el ri i-pecado. Y can niqꞌuiy ta más riqꞌuin ivánima ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Dios.
1PE 1:3 Kayaꞌ rukꞌij ri Dios, ri Rutataꞌ ri Kajaf Jesucristo. Jajaꞌ altíra xujoyovaj kavach, rumareꞌ xutak-pa ri Rucꞌajuol chi xcon y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, chi quireꞌ xuyaꞌ jun cꞌacꞌacꞌ kacꞌaslien ri nuꞌon chika chi kayoꞌien jun cꞌaslic esperanza.
1PE 1:4 Y ri Dios xtuyaꞌ chika ri ka-herencia ri ruyacuon chicaj. Ri xtuyaꞌ ri Dios chika chicaj man xtikꞌay ta, man xtuꞌon ta tzꞌil, ni man xtuꞌon ta jeꞌ incheꞌl ri cotzꞌeꞌj ri xa nichakej-ka.
1PE 1:5 Y ixreꞌ ix-chajin ruma ri ru-poder ri Dios, ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ. Quireꞌ rubꞌanun ri Dios chiva ruma nrajoꞌ chi ntuoc ivichin ri salvación (colotajic) ri bꞌanun chic preparar jajaꞌ. Y reꞌ can xtikꞌalajin antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij.
1PE 1:6 Y jareꞌ ri nibꞌano chi niquicuot ri ivánima, mesque cꞌo kꞌij nquixbꞌisuon ruma nquixtojtobꞌax riqꞌuin qꞌuiy roch sufrimientos.
1PE 1:7 Y reꞌ can nicꞌatzin, chi quireꞌ nikꞌalajin xa ketzij icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios o manak. Nicꞌatzin chi nquixtojtobꞌax incheꞌl niꞌan cha ri oro. Ri oro nikꞌasas pa kꞌakꞌ chi quireꞌ nitzꞌiet xa ketzij chi oro. Ri cukbꞌal cꞌuꞌx más rakalien choch ri oro, ruma ri oro xa niqꞌuis. Y antok nquixtojtobꞌax y nticochꞌ nojiel, xtiꞌeꞌx chiva chi otz ri xiꞌan. Y xticꞌujieꞌ cꞌa ikꞌij, antok xtipa chic ri Jesucristo.
1PE 1:8 Y mesque ixreꞌ man jun bꞌay itzꞌatuon ri Jesucristo, can ntivajoꞌ; y mesque man ntitzꞌat ta vacame, iyoꞌn jeꞌ ivánima riqꞌuin y rumareꞌ altíra nquixquicuot; y ri ntinaꞌ riqꞌuin ivánima can nem, y man ntivil ta tzij chi ntiꞌej.
1PE 1:9 Y ruma icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin, can xtiyoꞌx chiva ri salvación (colotajic).
1PE 1:10 Ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo, can cꞌo xquiꞌej can chirij ri favor ri xtuyaꞌ ri Dios chiva ixreꞌ ri ixcꞌo chupan ri tiempo vacame. Ijejeꞌ xquitej quikꞌij chi xcajoꞌ ta xquinaꞌiej más chirij ri salvación (colotajic) ri nakatzijuoj ojreꞌ vacame.
1PE 1:11 Can ta xcajoꞌ xquinaꞌiej más chirij ri xuꞌej ri Espíritu Santo richin ri Cristo chica. Ruma ri Espíritu Santo ri cꞌo riqꞌuin cánima xuꞌej chica chi ri Cristo can xtuꞌon sufrir, y antok rukꞌasan chic ri sufrimiento reꞌ, xticꞌujieꞌ rukꞌij. Pero man xkꞌalajin ta ri chica tiempo y ri chica vinak ri Cristo, y ijejeꞌ jareꞌ ri xcajoꞌ ta xquinaꞌiej.
1PE 1:12 Pero ri Dios xuꞌej chica ri achiꞌaꞌ reꞌ, chi nojiel ri xquiꞌej chirij ri Cristo, man chupan ta qui-tiempo ijejeꞌ ri xtibꞌanataj-ve, xa cꞌajaꞌ chupan ri ka-tiempo ojreꞌ xbꞌanataj-ve. Y jareꞌ ri xtzijos chiva ixreꞌ, y ja ri Espíritu Santo ri takuon-pa chicaj xtoꞌn quichin chi xquiꞌej ri evangelio. Y hasta ri ángeles nicajoꞌ niquitzꞌat ta nojiel reꞌ.
1PE 1:13 Rumareꞌ ixreꞌ, tibꞌanaꞌ pensar otz ri chica ntiꞌan y ticusaj ri inoꞌj chi ntiꞌan cuenta-iviꞌ. Y riqꞌuin nojiel ivánima jeꞌ tivoyoꞌiej ri favor ri xtuyaꞌ ri Dios chiva antok xtipa chic ri Jesucristo.
1PE 1:14 Can ticꞌutuꞌ chi ketzij ix ralcꞌual chic ri Dios, can quixniman cha. Man tiꞌan ri itziel tak kax ri nquiꞌrayij, incheꞌl ri xiꞌan antok man jun ivataꞌn chirij ri Jesucristo.
1PE 1:15 Pa rucꞌaxiel reꞌ, quixuoc incheꞌl ri Dios ri xayuon ivichin. Jajaꞌ can Santo. Ixreꞌ jeꞌ quixuoc santos riqꞌuin nojiel ri ntiꞌan chupan ri icꞌaslien.
1PE 1:16 Can tibꞌanaꞌ incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Quixuoc santos chupan ri icꞌaslien, ruma inreꞌ can in Santo, nichaꞌ ri Dios. Quireꞌ ri tzꞌibꞌan can.
1PE 1:17 Y xa ixreꞌ ja ri Katataꞌ Dios ri ntivayuoj chi nquixrutoꞌ, ri man nutzꞌat ta cheꞌl titzuꞌn jun vinak chi nuꞌon juzgar, can tixiꞌij cꞌa iviꞌ ntiꞌan pecado choch, nojiel kꞌij ri xquixcꞌujie-el choch ri ulief. Ruma xa otz ri ibꞌanun, o man otz ta ri ibꞌanun, ja rucꞌaxiel xtuyaꞌ chiva.
1PE 1:18 Ixreꞌ ivataꞌn chi xixcuol-pa chupan ri cꞌaslien ri xa man jun rakalien ri cꞌutun can chivach ruma ri ivateꞌt-imamaꞌ. Y antok xixcolotaj-pa choch ri itziel tak kax reꞌ, man riqꞌuin ta jun kax ri niqꞌuis incheꞌl ri oro o ri plata,
1PE 1:19 xa riqꞌuin ri santo ruquiqꞌuiel ri Cristo xixcolotaj-pa. Jajaꞌ incheꞌl jun alaj oveja ri man jun ruyabꞌil y can sak ri niyoꞌx choch ri Dios.
1PE 1:20 Antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, ri Dios can ya ranun pensar chi nutak-pa ri Cristo, pero xa cꞌa pa ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij richin ri tiempo xalka. Y ruma ri Dios altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ xutak-pa ri Cristo.
1PE 1:21 Y ruma iniman ri Cristo, can iniman jeꞌ ri Dios. Ruma ja ri Dios xbꞌano cha ri Cristo chi xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, y jajaꞌ jeꞌ ri xbꞌano chi cꞌo jeꞌ rukꞌij ri Cristo. Quireꞌ xuꞌon ruma nrajoꞌ chi nticukubꞌaꞌ icꞌuꞌx riqꞌuin jajaꞌ y ntivoyoꞌiej ri xtuyaꞌ chiva.
1PE 1:22 Can ja ri Espíritu Santo ri xsamaj riqꞌuin ivánima antok xivaxaj ri ketzij y xixniman cha, y rumareꞌ vacame sak ri ivánima. Y reꞌ nuꞌon chiva chi ketzij nquiꞌvajoꞌ ri nicꞌaj chic hermanos y man riqꞌuin ta caꞌyeꞌ ipalaj. Xa riqꞌuin nojiel ivánima tivajo-iviꞌ y riqꞌuin sak ivánima jeꞌ.
1PE 1:23 Ruma ixreꞌ cꞌo jun cꞌacꞌacꞌ icꞌaslien. Y ri cꞌaslien reꞌ man niqꞌuis ta incheꞌl ri cꞌaslien vaveꞌ choch-ulief. Ri cꞌacꞌacꞌ icꞌaslien, jareꞌ ri xivil antok xinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri chꞌabꞌal reꞌ ri xticꞌujieꞌ richin nojiel tiempo y nuyaꞌ cꞌaslien.
1PE 1:24 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri cꞌaslien vaveꞌ choch-ulief, xa incheꞌl ri kꞌayis, ruma ri kꞌayis nichakej-ka. Y quireꞌ jeꞌ jun vinak ri altíra rukꞌij; ri rukꞌij xtuꞌon incheꞌl nuꞌon ri ruseꞌj ri kꞌayis. Ruma ri ruseꞌj ri kꞌayis xa chaꞌnin nitzak-ka.
1PE 1:25 Pero ri ruchꞌabꞌal ri Ajaf Dios can xticꞌujieꞌ richin nojiel tiempo. Y ri chꞌabꞌal reꞌ ja ri evangelio ri xtzijos chiva.
1PE 2:1 Mareꞌ tiyaꞌ can nojiel itziel tak kax; man chic tiꞌan maña chica ri vinak, man chic tiꞌan caꞌyeꞌ ipalaj, man itziel titzꞌat jun chic ruma otz cꞌo, ni itziel quixchꞌoꞌ chiquij nicꞌaj.
1PE 2:2 Ixreꞌ tibꞌanaꞌ incheꞌl niquiꞌan ri acꞌolaꞌ ri cꞌajaꞌ caꞌalax, can nicajoꞌ ncaꞌtzꞌuman, y riqꞌuin reꞌ ncaꞌqꞌuiy. Y quireꞌ jeꞌ ixreꞌ, can tirayij ntivaxaj y ntiꞌan leer ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri can ketzij. Chi quireꞌ niqꞌuiy ri icꞌaslien choch ri Dios y nquixcolotaj.
1PE 2:3 Ruma ixreꞌ ivataꞌn chic chi ri Ajaf can otz runoꞌj iviqꞌuin.
1PE 2:4 Can más quixjiel-apa riqꞌuin ri Jesucristo, ruma jajaꞌ incheꞌl jun abꞌaj ri cꞌo rucꞌaslien. Jajaꞌ man xajoꞌx ta cuma ri achiꞌaꞌ, pero choch ri Dios, ri Jesucristo can choꞌn-ve y altíra rakalien.
1PE 2:5 Y ruma ixcꞌo riqꞌuin ri Jesucristo, ixreꞌ jeꞌ ix incheꞌl abꞌaj ri cꞌo quicꞌaslien, rumareꞌ tiyaꞌ lugar cha ri Dios chi nquixrucusaj chi nquixuoc rachuoch ri Espíritu Santo. Y ix santos sacerdotes richin chi ntiyaꞌ ri icꞌaslien choch ri Dios, y jajaꞌ can xtika choch, ruma can pa rubꞌeꞌ ri Jesucristo ntiꞌan-ve.
1PE 2:6 Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Inreꞌ xtinyaꞌ jun Abꞌaj pa tanamet Sion. Y ri Abꞌaj reꞌ can choꞌn-ve. Can altíra rakalien y can xticꞌatzin chi quireꞌ man nitzak ta ri jay. Pero ri xtiquinimaj, man xcaꞌqꞌuixbꞌax ta. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can.
1PE 2:7 Rumareꞌ chivach ixreꞌ ri iniman rubꞌeꞌ, jajaꞌ altíra jaꞌal ntitzꞌat. Pero ri vinak ri man nicajoꞌ ta niquinimaj, niquiꞌan incheꞌl nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Ri Abꞌaj ri man xka ta chiquivach ri achiꞌaꞌ ri i-bꞌanoy-jay, xa jareꞌ ri xyoꞌx ri lugar ri más nicꞌatzin chi quireꞌ ri jay man nitzak ta.
1PE 2:8 Y chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej jeꞌ chirij ri Abꞌaj reꞌ: Icꞌo ri xtiquitupij cakan choch ri Abꞌaj y xcaꞌtzak paroꞌ. Quireꞌ nuꞌej ri tzꞌibꞌan can. Xtiquitupij cakan choch ri Abꞌaj, ruma man niquinimaj ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios; quireꞌ xtiquiꞌan ruma quireꞌ ranun-pa pensar ri Dios chiquij.
1PE 2:9 Pero ixreꞌ ri iniman ri Dios, ix jun tanamet ri ix-choꞌn ruma ri Dios, ix ru-sacerdotes ri Namalaj Dios ri Ka-Rey, ix jun santa nación jeꞌ, y can ix rutanamit ri Dios. Y quireꞌ rubꞌanun jajaꞌ chiva, chi quireꞌ ntichol chi jajaꞌ can otz iviqꞌuin. Y jajaꞌ ri xalasan-pa ivichin chupan ri kꞌakuꞌn y xixruyaꞌ chupan ri namalaj sakil riqꞌuin jajaꞌ.
1PE 2:10 Chupan ri tiempo ri xakꞌax can, man ix rutanamit ta ri Dios. Pero vacame, can ix rutanamit chic ri Dios. Y chupan jeꞌ ri tiempo ri xakꞌax can, man rujoyovan ta ivach. Pero vacame ri Dios can nujoyovaj ivach.
1PE 2:11 Ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, nicꞌutuj jun favor chiva. Ruma ixreꞌ can ix richin chicaj y man richin ta nojiel tiempo ixcꞌo choch-ulief, rumareꞌ man tiyaꞌ lugar chi ntiꞌan ri itziel tak kax ri ntirayij. Ruma ri itziel tak kax ri ntirayij ncaꞌbꞌano ayoval riqꞌuin ri ivánima.
1PE 2:12 Rumareꞌ tivucꞌuaj jun cꞌaslien otz chiquivach ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios. Mesque ijejeꞌ ncaꞌquimol-pa tzij chivij chi ixreꞌ man otz ta ri icꞌaslien, pero ruma niquitzꞌat chi otz ri icꞌaslien, can xtiquiyaꞌ rukꞌij ri Dios antok xtalka ri kꞌij chi jajaꞌ xtuꞌon juzgar.
1PE 2:13 Y ixvonojiel, quixniman chica quinojiel ri ncaꞌbꞌano gobernar, ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Ajaf. Quixniman cha ri rey, ruma jajaꞌ ri cꞌo más ru-autoridad.
1PE 2:14 Quixniman jeꞌ chica ri nicꞌaj chic ri ncaꞌbꞌano gobernar, ruma ijejeꞌ ri i-ruyoꞌn ri rey chi ncaꞌquiꞌan castigar ri vinak ri cꞌo itziel tak kax ncaꞌquiꞌan. Y i-yoꞌn jeꞌ chi niquiyaꞌ quikꞌij ri vinak ri niquiꞌan ri otz.
1PE 2:15 Ri Dios nrajoꞌ chi ixreꞌ siempre ja ri otz ri tibꞌanaꞌ, chi quireꞌ ri vinak ri man jun kax cataꞌn y man otz ta canun pensar, man jun chica xcaꞌtiquir xtiquiꞌej chivij.
1PE 2:16 Ixreꞌ ketzij chi ix libre. Can tibꞌanaꞌ chi ix libre, pero man richin ta chi ntiꞌan ri itziel tak kax. Man tiꞌan quireꞌ. Ruma xa ix ru-esclavos chic ri Dios, richin chi ntiꞌan ri nrajoꞌ jajaꞌ.
1PE 2:17 Quiꞌbꞌanaꞌ respetar quinojiel vinak. Quiꞌivajoꞌ ri hermanos. Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Dios. Tibꞌanaꞌ respetar ri rey.
1PE 2:18 Y ixreꞌ siervos, can coꞌl tibꞌanaꞌ y quixniman chica ri ivajaf. Xa otz quinoꞌj iviqꞌuin, can quixniman chica; xa itziel quinoꞌj iviqꞌuin, can quixniman jeꞌ chica.
1PE 2:19 Ruma xa niꞌan chiva chi ntiꞌan sufrir y xa man jun ichꞌoꞌj ibꞌanun, y ixreꞌ nticochꞌ nojiel reꞌ ruma ivataꞌn chi ri Dios cꞌo iviqꞌuin y nquixrutzꞌat-pa, jajaꞌ can nika choch chi quireꞌ ntiꞌan.
1PE 2:20 Pero xa nquixchꞌay ruma i-pecado, man jun otz nucꞌam-pa chiva, mesque nticochꞌ nojiel. Pero xa ntiꞌan sufrir ruma ri utzulaj tak kax ri ntiꞌan y can nticochꞌ, ri Dios can nika choch ri ntiꞌan.
1PE 2:21 Quireꞌ nrajoꞌ ri Dios chiva; jajaꞌ xixrayuoj chi ntiꞌan incheꞌl xuꞌon ri Cristo. Jajaꞌ xuꞌon sufrir kuma, y riqꞌuin reꞌ xucꞌut can chakavach chi kacachꞌoꞌ antok nakaꞌan sufrir.
1PE 2:22 Ri Jesucristo man jun bꞌay xuꞌon pecado. Ni man jun bꞌay jeꞌ xuꞌej jun tzij chi xuꞌon maña cha jun vinak.
1PE 2:23 Antok xaꞌeꞌx pakon tak tzij cha cuma ri vinak, man xuꞌej ta rucꞌaxiel chica. Y antok cꞌo ri chica xꞌan cha, man jun bꞌay xuꞌej ta chica chi nuꞌon rucꞌaxiel chica. Xa pa rukꞌaꞌ ri Dios xuya-ve nojiel ri xquiꞌan ri vinak cha. Ruma ri Dios can pa ruchojmil nuꞌon juzgar.
1PE 2:24 Y ja ri Cristo ri xucꞌuan ri ka-pecados choch cruz chi quireꞌ ojreꞌ nakayaꞌ can ri itziel tak kax, y nakucꞌuaj jun choj cꞌaslien. Jajaꞌ ri xsocotaj y xcon choch cruz chi quireꞌ ojreꞌ nicꞌujieꞌ jun otz kacꞌaslien.
1PE 2:25 Ruma ixreꞌ antes xiꞌan incheꞌl ovejas ri i-sachnak. Pero vacame xa xtzalaj chic pa ri ivánima riqꞌuin ri Cristo. Y jajaꞌ nkuruꞌon cuenta y nuchajij ri kánima.
1PE 3:1 Ixreꞌ ixokiꞌ, can quixniman chica ri ivachajil, chi quireꞌ ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can xtiquinimaj ruma ri icꞌaslien ixreꞌ. Y man nicꞌatzin ta chi nitzijos chica.
1PE 3:2 Xa riqꞌuin niquitzꞌat chi ivucꞌuan jun cꞌaslien sak y respetuosa, niquinimaj ri Jesucristo.
1PE 3:3 Ixreꞌ tivaka-iviꞌ, pero man riqꞌuin ta kax ri i-bꞌanun cha oro, ni riqꞌuin utzulaj tak tziak, ni man tiyaꞌ adornos chirij ri iveꞌ joꞌc chi quixtzꞌiet cuma ri vinak.
1PE 3:4 Xa titijaꞌ ikꞌij chi ja ri ivánima otz choch ri Dios, y riqꞌuin jun utzulaj noꞌj y ticꞌutuꞌ chi cꞌo uxlanien riqꞌuin ivánima. Ruma xa ixreꞌ ntiꞌan quireꞌ, reꞌ man xtiqꞌuis ta; y choch ri Dios jareꞌ ri más cꞌo rakalien.
1PE 3:5 Ruma ojier can, quireꞌ jeꞌ xquivak-quiꞌ ri santas ixokiꞌ ri xquiyaꞌ cánima riqꞌuin ri Dios y xaꞌniman jeꞌ chica ri cachajil.
1PE 3:6 Incheꞌl xuꞌon ri Sara, jajaꞌ xniman cha ri Abraham ri rachajil y xuꞌej vajaf cha. Y ixreꞌ ixokiꞌ, xa ntiꞌan ri otz y man ntixiꞌij ta iviꞌ nquixbꞌaka choch jun sufrimiento, can xquixuoc incheꞌl ral ri Sara.
1PE 3:7 Ixreꞌ jeꞌ achiꞌaꞌ, otz inoꞌj tibꞌanaꞌ quiqꞌuin ri ivaxjayil. Tibꞌanaꞌ chica chi quikalien, ruma ijejeꞌ man junan ta quichukꞌaꞌ iviqꞌuin y ruma jeꞌ junan xtiyoꞌx chiva ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta, ri xtusipaj ri Dios chiva ruma nquixrajoꞌ. Quireꞌ tibꞌanaꞌ quiqꞌuin chi quireꞌ ri iv-oraciones, man jun kax nikꞌato quichin.
1PE 3:8 Y pa ruqꞌuisbꞌal niꞌej chiva chiꞌixvonojiel chi junan ivánima tibꞌanaꞌ. Xa cꞌo jun chivach ri nuꞌon sufrir, can tinaꞌ jeꞌ ixreꞌ ri nunaꞌ ri jun riqꞌuin ránima. Tivajo-iviꞌ y can ivachꞌalal-iviꞌ tibꞌanaꞌ, tijoyovaj ivach y otz tibꞌanaꞌ quiqꞌuin quinojiel.
1PE 3:9 Y antok niꞌan jun itziel kax chiva, man tiꞌan rucꞌaxiel. Y antok niꞌeꞌx jun tzij pakon chiva, man tiꞌej jeꞌ rucꞌaxiel. Xa ticꞌutuj cha ri Dios chi tubꞌanaꞌ bendecir ri nibꞌano quireꞌ chiva, ruma ri Dios xixrayuoj chi nuyaꞌ ru-bendición chiva.
1PE 3:10 Ruma quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can: Xa cꞌo jun nrajoꞌ niquicuot pa rucꞌaslien, y nrajoꞌ jeꞌ nirilaꞌ jaꞌal tak kꞌij, tukꞌilaꞌ ri rakꞌ chi nuꞌej tzij ri man i-otz ta, ni man tucusaj jeꞌ ri ruchiꞌ chi nuꞌej tzij chi ncaꞌruꞌon maña.
1PE 3:11 Tuyaꞌ can ri itziel tak kax, xa joꞌc ri otz tubꞌanaꞌ. Tucanuj ri cꞌaslien ri nuyaꞌ paz y chupan reꞌ tiꞌa-ve.
1PE 3:12 Ruma ri Ajaf nitzuꞌn-pa pa quiveꞌ ri choj quicꞌaslien, y nraꞌxaj-pa ri qui-oración. Pero ri ncaꞌbꞌano itziel tak kax, man otz ta ncaꞌrutzꞌat-pa. Quireꞌ nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
1PE 3:13 ¿Cꞌo came jun xtibꞌano itziel chiva, xa ixreꞌ ja ri otz ntiꞌan?
1PE 3:14 Pero xa ruma ivucꞌuan jun choj cꞌaslien ntiꞌan sufrir, can jaꞌal quixquicuot. Rumareꞌ, man tixiꞌij-iviꞌ chiquivach ri ncaꞌbꞌano itziel chiva. Y man timalij-ka icꞌuꞌx.
1PE 3:15 Xa tiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri Ivajaf riqꞌuin ivánima, ruma jajaꞌ can Santo. Can nicꞌatzin chi siempre ix-preparados chi quireꞌ ntiꞌej karruma ivoyoꞌien ri esperanza ri xtuyaꞌ ri Dios chiva. Chica-na ri nicꞌutun reꞌ chiva, can tiꞌej cha, pero man quixchꞌolin antok ntitzijuoj cha y tibꞌanaꞌ respetar.
1PE 3:16 Tibꞌanaꞌ ri otz chi quireꞌ man jun chica nunaꞌ ri ijaluon y ri ivánima. Y xa ruma iniman ri Cristo cꞌo jun ri itziel nichꞌoꞌ chivij y numol-pa tzij chivij chi ixreꞌ man otz ta ri icꞌaslien, ri nibꞌano quireꞌ chiva ruyuon xtiqꞌuix, ruma ri icꞌaslien xa otz.
1PE 3:17 Ruma xa Dios nrajoꞌ chi ixreꞌ ntiꞌan sufrir ruma ntiꞌan ri otz, can otz. Más otz ntiꞌan sufrir ruma ri otz ntiꞌan, que choch ruma itziel tak kax ri ntiꞌan.
1PE 3:18 Ruma ri Cristo xuꞌon jeꞌ sufrir, y mesque jajaꞌ can choj ri rucꞌaslien, xcon kuma ojreꞌ ri man choj ta kacꞌaslien. Jajaꞌ joꞌc jun bꞌay xcon ruma ka-pecados, chi quireꞌ nkojuoc richin ri Dios. Pero mesque jajaꞌ xcon, ri ru-espíritu can cꞌas-ve.
1PE 3:19 Y ri ru-espíritu xbꞌaka quiqꞌuin ri espíritus ri i-tzꞌapal y cꞌo ri xbꞌarutzijuoj chica.
1PE 3:20 Ri espíritus ri i-tzꞌapal, ja ri man xaꞌniman ta cha ri Dios ojier can, antok ri Noé xuꞌon ri nem arca ri incheꞌl barco. Ri Dios can qꞌuiy tiempo xaꞌroyoꞌiej, pero xa man iqꞌuiy ta xaꞌcolotaj. Ri xaꞌuoc chupan ri barco joꞌc i-ocho (vakxakiꞌ). Ri Dios ja ri yaꞌ xucusaj chi xaꞌcolotaj, ruma ri arca paroꞌ ri yaꞌ xcꞌujie-ve.
1PE 3:21 Y quireꞌ jeꞌ nuꞌon ri yaꞌ chika ojreꞌ vacame. Antok nkojꞌan bautizar, ri yaꞌ nucꞌut chi xojcolotaj, pero man richin ta nuchꞌaj ri ka-cuerpo. Ri yaꞌ nucꞌut chi ojreꞌ nakajoꞌ nakaꞌan ri otz choch ri Dios. Y ri ka-pecados ncaꞌiel-el ruma ri Jesucristo xcon y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
1PE 3:22 Ri Jesucristo xꞌa chicaj, y vacame cꞌo pa ru-derecha ri Dios. Can pa rukꞌaꞌ jajaꞌ icꞌo-ve ri ángeles, y pa rukꞌaꞌ jeꞌ jajaꞌ icꞌo-ve ri autoridades, y quinojiel ri cꞌo qui-poder icꞌo pa rukꞌaꞌ jajaꞌ.
1PE 4:1 Antok ri Cristo xcꞌujieꞌ choch-ulief, xuꞌon sufrir kuma konojiel. Y ja jeꞌ noꞌj reꞌ ticꞌujieꞌ iviqꞌuin, man timalij icꞌuꞌx ntiꞌan sufrir. Y xa ixreꞌ ntiꞌan sufrir ruma iniman ri Cristo, can kꞌalaj chi ya xiyaꞌ can ri pecado,
1PE 4:2 chi quireꞌ ri janeꞌ (jaroꞌ) chic tiempo ri xquixcꞌasieꞌ, can ja ta ri nurayij ri Dios ri ntiꞌan y man ja ta ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij ri vinak.
1PE 4:3 Man chic tiꞌan ri ncaꞌka chiquivach ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios. Ruma ri tiempo antok xiꞌan quireꞌ, xa ya xakꞌax. Antok man xixqꞌuix ta xiꞌan nojiel roch itziel tak kax. Can xiꞌan nojiel ri itziel tak kax ri xirayij. Xixkꞌabꞌar. Xiꞌan namakꞌej ri man i-otz ta. Ximol-iviꞌ chi xikun avarienta. Xiyaꞌ quikꞌij ri ídolos, incheꞌl xivajoꞌ xiꞌan.
1PE 4:4 Rumareꞌ ri vinak ri man cataꞌn ta roch ri Dios, can vor chica yan chic nquixquitzꞌat, ruma ixreꞌ man ntiꞌan ta chic ri itziel tak kax ri niquiꞌan ijejeꞌ. Y rumareꞌ itziel ncaꞌchꞌoꞌ chivij.
1PE 4:5 Pero ri vinak reꞌ can xtiquiyaꞌ cuenta choch ri Dios ri can listo chic cꞌo chi ncaꞌruꞌon juzgar ri icꞌas, y ri i-quiminak chic el.
1PE 4:6 Rumareꞌ ri evangelio can xtzijos jeꞌ chica ri i-quiminak chic el antok cꞌa icꞌas. Ijejeꞌ xcaꞌan juzgar incheꞌl niꞌan chica quinojiel vinak. Pero xtzijos chica, chi quireꞌ xquil ta ri cꞌaslien riqꞌuin ri Dios.
1PE 4:7 Y ri kꞌij chi ncaꞌqꞌuis ri kax ri icꞌo, xa cierca chic cꞌo, rumareꞌ ixreꞌ, tibꞌanaꞌ pensar otz ri chica nquiꞌan, y man quixtanieꞌ chi ntiꞌan orar.
1PE 4:8 Y ri más nicꞌatzin ntiꞌan ixreꞌ, ja chi riqꞌuin nojiel ivánima tivajo-iviꞌ, ruma xa ixreꞌ ntivajo-iviꞌ, can chaꞌnin jeꞌ tibꞌanaꞌ perdonar ri cꞌo chꞌoꞌj niquiꞌan.
1PE 4:9 Y riqꞌuin nojiel ivánima tiyaꞌ qui-posada ri ncaꞌlka iviqꞌuin.
1PE 4:10 Can chiꞌijunal cꞌo isamaj xuyaꞌ ri Dios ruma altíra nquixrajoꞌ. Rumareꞌ kacusaj cꞌa ri ruyoꞌn-pa ri Dios chika, chi ncaꞌkatoꞌ ri nicꞌaj chic ri quiniman ri Dios. Kojuoc utzulaj tak samajiel, kabꞌanaꞌ chikajunal ri diferente roch samaj ri ruyoꞌn-pa ri Dios chika.
1PE 4:11 Y xa cꞌo jun chivach ri bꞌanun-pa cha chi nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can tutzijuoj incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Y xa cꞌo jun ri xa jun chic roch samaj ruyoꞌn-pa ri Dios cha, man tumastaj chi ja ri Dios yaꞌyuon-pa ru-poder chi nitiquir nuꞌon ri samaj. Riqꞌuin reꞌ, xtiyoꞌx rukꞌij ri Dios ruma ri xuꞌon ri Jesucristo. Jajaꞌ cꞌo rukꞌij y cꞌo poder pa rukꞌaꞌ richin nojiel tiempo. Amén.
1PE 4:12 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, man quixchapataj antok nquixbꞌaka chupan jun sufrimiento y ntinaꞌ chi incheꞌl chupan jun kꞌakꞌ ixcꞌo-ve, xa richin nquixtojtobꞌax.
1PE 4:13 Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa quixquicuot ruma ixreꞌ jeꞌ ntiꞌan sufrir incheꞌl xuꞌon sufrir ri Cristo. Chi quireꞌ antok xtalka ri kꞌij chi nikꞌalajin chi ri Cristo can cꞌo-ve rukꞌij, can altíra xquixquicuot.
1PE 4:14 Y xa ruma iniman ri Cristo niꞌeꞌx pakon tak tzij chiva, can jaꞌal quixquicuot rumareꞌ, ruma iviqꞌuin ixreꞌ cꞌo-ve ri Ru-Espíritu ri Dios, y ri Espíritu reꞌ cꞌo rukꞌij. Ri ncaꞌbꞌano quireꞌ, xa chirij ri Espíritu Santo niquiꞌej-ve ri pakon tak tzij. Pero ixreꞌ ntiyaꞌ rukꞌij ri Espíritu Santo.
1PE 4:15 Man jun chivach cꞌa tiquimisan, man jun talakꞌ, y man jun jeꞌ tuju-riꞌ pacheꞌ man otz ta. Y man jun tuꞌon itziel tak kax. Ruma xa cꞌo jun ri nuꞌon sufrir ruma xuꞌon jun chꞌoꞌj, man otz ta.
1PE 4:16 Pero xa nuꞌon sufrir ruma runiman ri Cristo, man tiqꞌuix, xa tuyaꞌ rukꞌij ri Dios rumareꞌ.
1PE 4:17 Ruma xalka ri kꞌij chi ri Dios nuyaꞌ lugar chi nakaꞌan sufrir ojreꞌ ri oj ralcꞌual chic jajaꞌ. Y xa ojreꞌ nakaꞌan sufrir naꞌay, ¿chica sufrimiento xtika pa quiveꞌ ri man quiniman ta ri nuꞌej ri ru-evangelio ri Dios?
1PE 4:18 Y xa ojreꞌ ri kaniman ri Cristo y kucꞌuan jun choj cꞌaslien, xa qꞌuiy problemas nakakꞌasaj chi nkojcolotaj, ¿chica cꞌa manera xcaꞌcolotaj ri man quiniman ta, y man quicꞌuan ta jun choj cꞌaslien choch ri Dios?
1PE 4:19 Rumareꞌ, xa ixreꞌ ntiꞌan sufrir ruma quireꞌ nrajoꞌ ri Dios, man timastaj chiva ntiꞌan ri otz y tijacha-iviꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ ri bꞌanayuon-pa ivichin, y jajaꞌ man jun bꞌay xquixruyaꞌ can.
1PE 5:1 Vacame cꞌo cꞌa ri nivajoꞌ niꞌej chica ri ancianos quichin ri iglesias, inreꞌ in jun jeꞌ anciano. Y inreꞌ xintzꞌat ri Cristo antok xuꞌon sufrir. Y antok xtalka ri kꞌij chi xtikꞌalajin rukꞌij ri Cristo, konojiel ojreꞌ xkucꞌujieꞌ riqꞌuin.
1PE 5:2 Ixreꞌ ancianos quichin ri iglesias, quiꞌichajij cꞌa ri hermanos. Ruma ijejeꞌ iru-ovejas ri Dios, y ja ri Dios jeꞌ ri xyoꞌn ri samaj reꞌ chiva. Quiꞌichajij cꞌa, pero man joꞌc ta ruma niꞌeꞌx chiva, xa tibꞌanaꞌ riqꞌuin i-voluntad, ni man ruma ta joꞌc ntivajoꞌ ntichꞌec qꞌuiy miera. Xa quiꞌichajij ri hermanos riqꞌuin nojiel ivánima.
1PE 5:3 Pero man ruma ta jeꞌ chi ixreꞌ ri nquixchajin quichin, man tiꞌan incheꞌl ix cajaf, ni man takꞌax ruveꞌ ntiꞌan chica. Xa tivucꞌuaj jun choj cꞌaslien chiquivach, chi quireꞌ ijejeꞌ niquitamaj niquicꞌuaj jun choj cꞌaslien incheꞌl ixreꞌ.
1PE 5:4 Y xa ixreꞌ otz xtiꞌan chiquivach y otz xquiꞌchajij, can xtiyoꞌx chiva jun premio, jun corona ri man xtiqꞌuis ta; y can xtiꞌan chiva chi cꞌo ikꞌij. Reꞌ xtiyoꞌx chiva antok xtipa chic ri Cristo, ri Namalaj Pastor.
1PE 5:5 Y ixreꞌ jeꞌ alabꞌo, tinimaj quitzij ri ancianos richin ri iglesia; y chiꞌixvonojiel quixniman-ka chibꞌil-iviꞌ y coꞌl-oc tibꞌanaꞌ. Ruma chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can, nuꞌej: Ri Dios itziel ncaꞌrutzꞌat y man ncaꞌrucꞌul ta ri niquina-quiꞌ chi i-nimaꞌk. Pero ri coꞌl-oc niquinaꞌ, jajaꞌ nuyaꞌ ri ru-favor pa quiveꞌ.
1PE 5:6 Rumareꞌ, coꞌl-oc tibꞌanaꞌ choch ri Dios, ruma jajaꞌ cꞌo namalaj ru-poder. Coꞌl-oc tibꞌanaꞌ choch, chi quireꞌ jajaꞌ xtuꞌon nimaꞌk chiva antok xtalka ri tiempo.
1PE 5:7 Y tiyaꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios nojiel ri pena ri cꞌo iviqꞌuin, ruma jajaꞌ nuyaꞌ ri nicꞌatzin chiva.
1PE 5:8 Can tibꞌanaꞌ pensar otz ri chica ntiꞌan y can quixcꞌasieꞌ. Ruma ri diablo, ri ka-enemigo, can nuꞌon incheꞌl nuꞌon jun león (coj) antok nuyaꞌ vielta chi nucanuj chica nucꞌux.
1PE 5:9 Y man tiyaꞌ lugar cha chi nquixruchꞌec; man quixtzak pa rukꞌaꞌ y cof quixcꞌujieꞌ chupan ri icukbꞌal cꞌuꞌx. Ruma ivataꞌn chi man joꞌc ta ixreꞌ ri ntikꞌasaj sufrimiento, xa quireꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic hermanos ri icꞌo choch-ulief.
1PE 5:10 Y vaveꞌ choch-ulief man qꞌuiy ta tiempo ri xtiꞌan sufrir. Y antok ya xikꞌasaj ri sufrimiento reꞌ, ri Dios ri cꞌo nojiel roch favor riqꞌuin y oj-rayuon chic konojiel ri jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, richin chi nkuꞌa pacheꞌ cꞌo-ve jajaꞌ richin xa jun tiempo, jajaꞌ mismo xtichojmin ri icꞌaslien, xtuꞌon cꞌa chiva chi qꞌuiy ri nquixcovin nticochꞌ, xtuyaꞌ cꞌa ivuchukꞌaꞌ y xtuꞌon chi cof nquixpiꞌieꞌ.
1PE 5:11 Jajaꞌ can cꞌo-ve rukꞌij y cꞌo ru-poder chi nuꞌon gobernar richin nojiel tiempo. Amén.
1PE 5:12 Inreꞌ vataꞌn chi ri hermano Silvano can otz y riqꞌuin nojiel ránima nuꞌon rusamaj ri Dios. Rumareꞌ inreꞌ xincꞌutuj cꞌa favor cha jajaꞌ chi tucꞌuaj chiva va carta va, ri man nem ta xinꞌan-el cha. Chupan va carta va xinꞌej-el chiva chi ketzij ri ru-favor ri Dios ri choj-iqꞌuin icukubꞌan icꞌuꞌx. Y rumareꞌ man tiyaꞌ can.
1PE 5:13 Ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Babilonia, ri choꞌn ruma ri Dios incheꞌl xixruchaꞌ ixreꞌ, nutak-el jun saludo chiva. Ri Marcos ri incheꞌl valcꞌual, nutak-el jeꞌ jun saludo chiva.
1PE 5:14 Tibꞌanaꞌ saludar-iviꞌ chibꞌil-iviꞌ y titzꞌubꞌaj ichiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Ajaf Dios, chi nikꞌalajin chi ntivajo-iviꞌ. Y ticꞌujieꞌ cꞌa ri paz riqꞌuin ivánima chiꞌixvonojiel, ri ix richin chic ri Jesucristo. Amén.
2PE 1:1 Inreꞌ Simón Pedro, in ru-siervo y in ru-apóstol ri Jesucristo, nitak-el va carta va chiva ixreꞌ ri icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo incheꞌl kabꞌanun ojreꞌ, y reꞌ altíra rakalien. Quireꞌ kabꞌanun konojiel, ruma ri Dios can choj-ve y quireꞌ jeꞌ ri Jesucristo ri nicalo kichin.
2PE 1:2 Can niqꞌuiy ta más ri favor y ri paz riqꞌuin ivánima ruma jaꞌal ivataꞌn roch ri Dios y ri Kajaf Jesús.
2PE 1:3 Ri Dios, riqꞌuin ri ru-poder ruyoꞌn nojiel ri nicꞌatzin chika chi nakucꞌuaj jun cꞌaslien otz choch jajaꞌ, ruma kataꞌn chic roch ri xayuon kichin riqꞌuin ri ru-gloria y riqꞌuin ri namalaj ru-poder.
2PE 1:4 Y ruma nojiel reꞌ, cꞌo jeꞌ ri ranun prometer chika, ri can jaꞌal y nem rakalien. Y ruma ri ranun prometer, nkojcolotaj choch ri itziel tak kax ri icꞌo vaveꞌ choch-ulief, incheꞌl ri itziel tak kax ri nakarayij. Y xuꞌej jeꞌ chika chi nucꞌax ri kacꞌaslien y nkojuoc incheꞌl jajaꞌ,
2PE 1:5 y ixreꞌ ri iniman chic ri Jesucristo, titijaꞌ ikꞌij chi ntiꞌan cha ri icꞌaslien riqꞌuin ri Dios chi niqꞌuiy. Ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios pero vacame titijaꞌ ikꞌij chi nikꞌalajin jeꞌ ri ru-poder ri Dios pa tak icꞌaslien. Tivatamaj jeꞌ más chirij ri Dios.
2PE 1:6 Y man joꞌc ta ntivatamaj más chirij ri Dios, xa titijaꞌ ikꞌij ntikꞌil-iviꞌ chi man chic tiꞌan pecado. Y man joꞌc ta ntikꞌil-iviꞌ chi man chic tiꞌan pecado, xa titijaꞌ ikꞌij nicꞌujieꞌ i-paciencia. Y man joꞌc ta nicꞌujieꞌ i-paciencia, titijaꞌ ikꞌij ntivucꞌuaj ri cꞌaslien incheꞌl nrajoꞌ ri Dios.
2PE 1:7 Y man joꞌc ta ntivucꞌuaj ri cꞌaslien incheꞌl nrajoꞌ ri Dios, titijaꞌ ikꞌij chi nquiꞌvajoꞌ ri hermanos. Y man joꞌc ta nquiꞌvajoꞌ ri hermanos, titijaꞌ ikꞌij nquiꞌvajoꞌ quinojiel vinak.
2PE 1:8 Y xa nojiel reꞌ cꞌo iviqꞌuin, man joꞌc ta quireꞌ xquixcꞌujieꞌ, xa xtivatamaj más roch ri Kajaf Jesucristo, y ri icꞌaslien más jaꞌal xtuꞌon.
2PE 1:9 Pero xa cꞌo jun ri manak nojiel reꞌ riqꞌuin, ya xumastaj chi jajaꞌ ya xchꞌajtaj ri ru-pecado. Xa incheꞌl jun muoy o jun ri man nitiquir ta nitzuꞌn naj.
2PE 1:10 Y rumareꞌ hermanos, titijaꞌ ikꞌij chi nikꞌalajin chi ketzij ix-ayuon y ix-choꞌn ruma ri Dios. Y titijaꞌ ikꞌij chi cof quixcꞌujieꞌ riqꞌuin jajaꞌ. Y xa ntiꞌan nojiel reꞌ, man nquixtzak ta.
2PE 1:11 Xa quireꞌ xtiꞌan, can jaꞌal xquixꞌan recibir chicaj y xquixuoc chupan ri reino ri man niqꞌuis ta richin ri Kajaf Jesucristo ri nicalo kichin.
2PE 1:12 Rumareꞌ inreꞌ man xquitanieꞌ ta ninataj chiva, mesque ixreꞌ ya ivataꞌn y iyoꞌn jeꞌ ivánima riqꞌuin ri ketzij, ri xcꞌut chivach.
2PE 1:13 Pero mientras cꞌa incꞌas vaveꞌ choch-ulief, inreꞌ niꞌej chi nicꞌatzin ninataj nojiel reꞌ chiva chi quireꞌ ntiꞌan pensar otz.
2PE 1:14 Ruma inreꞌ vataꞌn chi man qꞌuiy ta chic kꞌij incꞌas vaveꞌ choch-ulief, ruma quireꞌ xuꞌej chuva ri Kajaf Jesucristo.
2PE 1:15 Inreꞌ nitej nukꞌij niꞌej nojiel reꞌ chiva, chi quireꞌ mesque inreꞌ man incꞌo ta chic vaveꞌ choch-ulief, ixreꞌ xtalka pan iveꞌ nojiel ri nuꞌeꞌn can.
2PE 1:16 Y man quinoꞌj ta vinak ri xkatzijuoj chiva chirij ri ru-poder ri Kajaf Jesucristo, y ri xkaꞌej jeꞌ chiva chi ri Jesucristo xtipa chic jun bꞌay. Ruma ojreꞌ mismo xkatzꞌat riqꞌuin kanakꞌavach chi ri Jesucristo can cꞌo-ve namalaj rukꞌij.
2PE 1:17 Ojreꞌ ojcꞌo riqꞌuin ri Jesús antok ri Dios ri Rutataꞌ xuꞌej chi ri Jesús cꞌo rukꞌij. Y xkaxaj antok ri Dios ri cꞌo namalaj rukꞌij xuꞌej: Jareꞌ ri Nucꞌajuol; altíra nivajoꞌ y niquicuot vánima riqꞌuin, xchaꞌ.
2PE 1:18 Ojreꞌ xkatzꞌat nojiel. Can xkaxaj chi ri Dios xchꞌo-pa chicaj, xkaxaj antok xojcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Jesucristo paroꞌ ri santo juyuꞌ.
2PE 1:19 Y cꞌo jeꞌ kiqꞌuin ri chꞌabꞌal ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo, pacheꞌ nuꞌej-ve nojiel ri xcaꞌbꞌanataj. Y otz chi nakaxaj reꞌ, ruma incheꞌl nuꞌon jun antorcha nuyaꞌ rusakil chupan jun kꞌakuꞌn, quireꞌ nuꞌon ri chꞌabꞌal reꞌ, rumareꞌ tivaxaj. Incheꞌl nuꞌon antok ntiel-pa macꞌajan yan ri estrella (chꞌumil) chi nuyaꞌ sakil, quireꞌ xtuꞌon ri sakil pa tak ivánima.
2PE 1:20 Y ixreꞌ tivatamaj naꞌay: Man jun vinak xtitiquir xtuꞌej ri chica nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can cuma ri profetas ojier can tiempo, xa manak ri Espíritu Santo riqꞌuin.
2PE 1:21 Ruma ja ri Espíritu Santo ri xꞌeꞌn chica ri santos achiꞌaꞌ ojier can ri chica xquiꞌej, y man quiqꞌuin ta ijejeꞌ xiel-pa ri xquiꞌej.
2PE 2:1 Ojier can, chiquicajol ri nuvanakil israelitas xaꞌcꞌujieꞌ falsos profetas. Y quireꞌ jeꞌ chicajol ixreꞌ vacame, icꞌo falsos maestros xcaꞌlka. Ijejeꞌ xa noꞌj quichin vinak ri niquicꞌut chivach, y xtiquicanuj manera xtiquiꞌan cha, chi quireꞌ ixreꞌ man ntinaꞌiej ta ri itziel tak kax ri niquicꞌut chivach. Y ri vinak reꞌ man xtiquinimaj ta chi ri Ajaf Jesús xcon chi xutoj ri qui-pecados. Y rumareꞌ quiyuon ijejeꞌ nicayuoj-ka jun nem castigo pa quiveꞌ; y antok xtiquinaꞌ, xa pa kꞌakꞌ yan chic icꞌo-ve.
2PE 2:2 Y iqꞌuiy ri xcaꞌa chiquij y xtiquiꞌan ri itziel tak kax incheꞌl niquiꞌan ijejeꞌ. Y ruma ri xcaꞌquiꞌan, ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, itziel xcaꞌchꞌoꞌ chirij ri ketzij bꞌay.
2PE 2:3 Y ri falsos maestros, ruma joꞌc miera nicajoꞌ, can qꞌuiy tzij xtiquicusaj chi quireꞌ nquiꞌnimaj chi richin ri Dios ri niquicꞌut; pero quireꞌ xtiquiꞌan joꞌc chi nicalasaj miera pan ikꞌaꞌ. Pero can xcaꞌqꞌuis, ruma ojier can ruꞌeꞌn-pa ri Dios chi xtika ri nem castigo pa quiveꞌ, y can quire-ve xtibꞌanataj.
2PE 2:4 Ruma ri Dios, ni ri ángeles man xaꞌruꞌon ta perdonar antok xquiꞌan pecado, xa xaꞌrucꞌak chupan ri kꞌakꞌ, ri lugar richin ri sufrimiento, chupan ri lugar kꞌakuꞌn. Chireꞌ i-tzꞌapal-ve, quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar.
2PE 2:5 Y ri Dios jeꞌ man xaꞌruꞌon ta perdonar ri vinak ri xquiꞌan pecado ojier can, xa xutak-pa jun diluvio pa quiveꞌ quinojiel, ruma ri vinak reꞌ man choj ta quicꞌaslien choch ri Dios. Pero xaꞌrucol ri Noé y i-siete (ivukuꞌ) chic vinak. Y ja ri Noé ri xtzijuon chica ri vinak ri chica manera niquicꞌuaj jun choj cꞌaslien incheꞌl nika choch ri Dios.
2PE 2:6 Y ri Dios man xuꞌon ta perdonar jeꞌ ri qui-pecados ri caꞌyeꞌ tanamet Sodoma y Gomorra, xa xuꞌej chi caꞌqꞌuis, y can quire-ve xbꞌanataj. Jajaꞌ, kꞌakꞌ xuyaꞌ pa quiveꞌ ri tanamet reꞌ chi xaꞌruqꞌuis, y xuꞌon chaj chica. Quireꞌ xuꞌon chica, chi quireꞌ tiquitamaj ri vinak ri xcaꞌcꞌujieꞌ después, chi xa man xtiquicꞌuaj ta jun choj cꞌaslien incheꞌl nika choch ri Dios, xtika jun nem castigo pa quiveꞌ.
2PE 2:7 Pero xucol ri jun ache choj rucꞌaslien ri xubꞌinaj Lot. Ri Lot can xbꞌisuon ránima ruma xutzꞌat ri itziel cꞌaslien ri xquicꞌuaj ri vinak ri man niquixiꞌij ta quiꞌ choch ri Dios.
2PE 2:8 Y ri ache choj rucꞌaslien reꞌ xcꞌujieꞌ chiquicajol ri vinak reꞌ. Y ruma kꞌij-kꞌij xraꞌxaj y xutzꞌat ri itziel tak kax ri xaꞌquiꞌan, ri ránima can xbꞌisuon.
2PE 2:9 Ri Ajaf rataꞌn ncaꞌrutoꞌ ri quicꞌuan jun cꞌaslien incheꞌl nrajoꞌ jajaꞌ, antok niquiꞌan sufrir ruma ncaꞌan tentar. Pero ri man quicꞌuan ta jun choj cꞌaslien, ri Ajaf xa ncaꞌruyac-apa richin ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar.
2PE 2:10 Y ri más xcaꞌan juzgar, ja ri niquiꞌan ri itziel tak kax ri ncaꞌquirayij, y nem ri castigo ri xtika pa quiveꞌ, ruma itziel niquitzꞌat chica-na autoridad. Man ncaꞌniman ta y man niquixiꞌij ta quiꞌ jeꞌ. Chiquivach ijejeꞌ man jun quikalien ri nicꞌaj chic. Man niquixiꞌij ta quiꞌ ncaꞌchꞌoꞌ itziel chiquij ri cꞌo quikꞌij.
2PE 2:11 Pero ni ri ángeles, mesque cꞌo más qui-poder y cꞌo qꞌuiy ri ncaꞌtiquir niquiꞌan, man niquiꞌej ta choch ri Ajaf chi tika castigo pa quiveꞌ ri niquiꞌan itziel tak kax.
2PE 2:12 Pero ri falsos maestros, itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij jun kax mesque man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender). Can incheꞌl i-chicop ruma man niquiꞌan ta pensar otz. Y ruma ri itziel tak kax ri niquiꞌan, can nicayuoj ri castigo pa quiveꞌ y cꞌa chupan ri castigo reꞌ xcaꞌbꞌaka-ve. Xtibꞌanataj chica incheꞌl niꞌan chica ri chicop antok ncaꞌtzꞌam chi ncaꞌquimisas, ruma quireꞌ ri quicꞌaslien.
2PE 2:13 Y xtiyoꞌx rucꞌaxiel chica ruma ri ncaꞌquiꞌan. Ruma kꞌij-kꞌij niquiꞌan ri itziel tak kax, y otz niquinaꞌ antok niquiꞌan quireꞌ. Can i-incheꞌl tzꞌil ri cꞌo chirij jun tziak. Ijejeꞌ niquimol-quiꞌ iviqꞌuin pa tak vaꞌen joꞌc chi niquiꞌan maña chiva, y otz niquinaꞌ antok quireꞌ niquiꞌan.
2PE 2:14 Y chica-na ixok niquitzꞌat, can niquirayij roch. Man nakꞌax ta quicꞌuꞌx chi niquiꞌan pecado. Ncaꞌquiꞌan maña chica ri cꞌa majaꞌ tiquiyaꞌ otz cánima riqꞌuin ri Dios, chi niquiꞌan pecado. Can cataꞌn otz chi niquiꞌan maña chi niquichꞌec qꞌuiy miera. Ijejeꞌ can xtika ri ru-castigo ri Dios pa quiveꞌ.
2PE 2:15 Y quiyoꞌn can ri bꞌay richin ri choj cꞌaslien y can i-sachnak. Can niquiꞌan incheꞌl xuꞌon ri jun ache ri xcꞌujieꞌ ojier can ri xubꞌinaj Balaam, rucꞌajuol ri Beor. Ri Balaam joꞌc ri miera xrajoꞌ, mesque man otz ta xuꞌon.
2PE 2:16 Y ruma ri itziel kax ri xuꞌon ri Balaam ri jun profeta ri xcꞌujieꞌ ojier can tiempo, can xchꞌolix ruma man otz ta ri xuꞌon. Y ja ri ru-burro ri xchꞌoꞌ cha. Y mesque jun burro man nichꞌoꞌ ta, ri ru-burro ri Balaam can xchꞌoꞌ cha incheꞌl jun vinak, chi quireꞌ xukꞌat y man xuyaꞌ ta lugar cha chi xbꞌarubꞌanaꞌ ri ruchꞌujulal.
2PE 2:17 Y ri falsos maestros can i-incheꞌl jun nacimiento richin yaꞌ ri xa chakeꞌj rupan. Can i-incheꞌl jeꞌ mukul ri i-ucꞌuan ruma jun nem cakꞌiekꞌ. Ri vinak reꞌ, can i-yoꞌien ruma ri lugar ri kꞌakuꞌn-kꞌakuꞌn. Y richin nojiel tiempo xtiquiꞌan sufrir chireꞌ.
2PE 2:18 Y niquiꞌan incheꞌl cꞌo qꞌuiy cataꞌn, pero xa tzij ri man jun quikalien ri ncaꞌquiꞌej. Y chi ncaꞌquiꞌan engañar ri cꞌa jubꞌaꞌ oc tiempo caꞌcolotaj-pa chiquicajol ri vinak ri quicꞌuan itziel quicꞌaslien, niquiꞌej chica chi otz ncaꞌquiꞌan nojiel itziel tak kax ri ncaꞌquirayij.
2PE 2:19 Niquiꞌan prometer chica ri vinak chi ncaꞌiel libres, pero ijejeꞌ mismo xa i-esclavos quibꞌanun pa rukꞌaꞌ ri itziel tak kax ri niquiꞌan. Y kataꞌn otz chi ri xchꞌac, xa can esclavo rubꞌanun pa rukꞌaꞌ ri xchꞌacuon chirij.
2PE 2:20 Can ketzij chi ri cataꞌn chic roch ri Kajaf Jesucristo ri nicalo kichin, ri ya xaꞌcolotaj-pa chupan ri itziel richin ri roch-ulief, y niquijuꞌ chic quiꞌ chupan ri cꞌaslien pacheꞌ i-alanak-ve-pa y ncaꞌka chic jun bꞌay pa rukꞌaꞌ ri itziel, ri quicꞌaslien xtuꞌon más peor choch antok cꞌa majaꞌ tiquinimaj ri Jesucristo.
2PE 2:21 Ruma xa más ta otz chi man ta xquitamaj chica manera nucꞌuax jun choj cꞌaslien choch ri Dios, que choch chi xquitamaj y xa niquiyaꞌ can ri Santo mandamiento ri xaꞌruyaꞌ ri Dios chica.
2PE 2:22 Y vaveꞌ nibꞌanataj incheꞌl nuꞌej ri jun proverbio: Ri tzꞌeꞌ nalrutijaꞌ chic ri ruxaꞌn can. Y jun chic tzij nuꞌej: Ri ak, mesque otz tinisan, nirubꞌachaꞌ chic pa-riꞌ pa chꞌabꞌak.
2PE 3:1 Jareꞌ ri rucaꞌn carta ri nitzꞌibꞌaj-el chiva hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, ixreꞌ ri ntirayij ntiꞌan ri nrajoꞌ ri Dios. Ri carta ri xintak-el chiva naꞌay, richin chi ntiꞌan pensar otz, y quireꞌ jeꞌ va jun chic va.
2PE 3:2 Chi quireꞌ man timastaj ri quiꞌeꞌn can ri santos profetas ojier can tiempo. Y man timastaj jeꞌ ri ru-mandamiento ri Kajaf y Ka-Salvador (caloy-kichin), ri quiꞌeꞌn can chiva ri iv-apóstoles.
2PE 3:3 Y ri naꞌay ri nivajoꞌ ninataj chiva vacame, ja ri nichꞌoꞌ chiquij ri vinak ri xcaꞌpa chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij, ri xa ja itziel tak kax ri niquirayij niquiꞌan; y can xcaꞌtzeꞌn jeꞌ chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
2PE 3:4 Ri vinak reꞌ xtiquicꞌutuj: ¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri ranun can prometer ri Cristo chi nitzalaj-pa? Ruma cꞌo yan tiempo caꞌcon-el ri kateꞌt-kamamaꞌ y man jun rucꞌaxuon cha ri roch-ulief. Can incheꞌl rubꞌanun antok xꞌan-pa, cꞌa quireꞌ rubꞌanun vacame, xcaꞌchaꞌ.
2PE 3:5 Ri vinak reꞌ niquiꞌan incheꞌl man cataꞌn ta ri xuꞌon ri Dios ojier can. Ri naꞌay, ri Dios xuꞌej chi ticꞌujieꞌ ri rocaj, y chi tiel-pa jeꞌ ri roch-ulief pa yaꞌ. Y reꞌ nucꞌut chakavach chi ri roch-ulief pa yaꞌ cꞌo-ve.
2PE 3:6 Rumareꞌ, antok ri yaꞌ reꞌ xqꞌuiy ruma ri nem jobꞌ, ri vinak ri icꞌo choch-ulief xaꞌqꞌuis pa yaꞌ.
2PE 3:7 Y ri roch-ulief y ri rocaj ri ncaꞌkatzꞌat vacame, i-yacuon richin ri kꞌij antok ri Dios xtuꞌej chi tika kꞌakꞌ pa quiveꞌ. I-yacuon jeꞌ richin ri kꞌij antok ri Dios xcaꞌruꞌon juzgar ri vinak ri man otz ta quicꞌaslien choch jajaꞌ, y xtuyaꞌ ri nem castigo pa quiveꞌ.
2PE 3:8 Pero ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, man timastaj chi choch ri Dios, jun kꞌij xa incheꞌl mil junaꞌ, y mil junaꞌ incheꞌl-oc jun kꞌij.
2PE 3:9 Ri Ajaf xa ya nipa incheꞌl ranun prometer. Jajaꞌ man rumastan ta incheꞌl niquiꞌej nicꞌaj vinak, chi ya xakꞌax qꞌuiy tiempo y man nipa ta. Jajaꞌ majaꞌ tipa, ruma cꞌo ru-paciencia kiqꞌuin y man nrajoꞌ ta chi cꞌo ta jun vinak nicon chupan ri ru-pecado. Jajaꞌ nrajoꞌ chi quinojiel ta nitzalaj-pa cánima riqꞌuin y niquiꞌan ri nrajoꞌ.
2PE 3:10 Pero ri kꞌij antok xtipa ri Ajaf, can xtuꞌon incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon antok ntuoc chupan jun jay, ruma man jun taꞌmayuon jampeꞌ xtalka. Can quireꞌ xtibꞌanataj antok xtalka ri kꞌij richin ri Ajaf. Ri rocaj can altíra xtikꞌajan, y nojiel ri i-cusan chi i-bꞌanun nojiel ri cꞌo, xcaꞌcꞌat pa kꞌakꞌ y xcaꞌqꞌuis. Ri roch-ulief y nojiel ri icꞌo choch, xcaꞌcꞌat jeꞌ.
2PE 3:11 Y ruma nojiel reꞌ xcaꞌqꞌuis, ixreꞌ nicꞌatzin chi ntivucꞌuaj jun sak cꞌaslien, jun cꞌaslien ri nika choch ri Dios;
2PE 3:12 y tivoyoꞌiej-apa ri kꞌij richin ri Dios. Can tirayij chi ya nalka ta ri kꞌij reꞌ, antok ri rocaj xticꞌat pa kꞌakꞌ y xtiqꞌuis. Y nojiel ri i-cusan chi i-bꞌanun nojiel, xcaꞌyaꞌr ruma rukꞌakꞌal ri kꞌakꞌ.
2PE 3:13 Pero ojreꞌ ri kaniman ri Jesucristo, ja ri cꞌacꞌacꞌ rocaj y ri cꞌacꞌacꞌ roch-ulief ri kayoꞌien, ruma jareꞌ ri ranun prometer ri Dios. Y chireꞌ nojiel otz y man jun itziel kax cꞌo.
2PE 3:14 Rumareꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ ri ivoyoꞌien reꞌ, titijaꞌ ikꞌij chi quireꞌ can ta sak ri ivánima, y man jun ta i-pecado nquixalrila-ka ri Ajaf. Y cꞌo ta jeꞌ paz riqꞌuin ivánima.
2PE 3:15 Y talka pan iveꞌ chi ri Ajaf majaꞌ tipa, ruma jajaꞌ cꞌo ru-paciencia kiqꞌuin, y rumareꞌ cꞌa royoꞌien chi quireꞌ quinojiel ta ncaꞌcolotaj. Y ri hermano Pablo ri altíra nakajoꞌ, quireꞌ jeꞌ ri rutzꞌibꞌan-el chiva, can riqꞌuin ri noꞌj ri ruyoꞌn ri Dios cha.
2PE 3:16 Y chupan nojiel ri ru-cartas, icꞌo tzij incheꞌl reꞌ ri ncaꞌruꞌej, y icꞌo nicꞌaj ri cuesta chi ncaꞌan entender; rumareꞌ icꞌo vinak ri niquicꞌax rubꞌixic. Quireꞌ niquiꞌan, ruma manak quinoꞌj y ruma man quiyoꞌn ta cánima riqꞌuin ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ niquiꞌan riqꞌuin nicꞌaj chic tzij ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri i-tzꞌibꞌan can. Y xa ja ri camic nicayuoj-ka pa quiveꞌ.
2PE 3:17 Rumareꞌ ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ ruma ivataꞌn chic chi ncaꞌlka vinak ri quicꞌuan jun itziel cꞌaslien. Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, chi quireꞌ man nquixꞌan ta engañar cuma ri vinak reꞌ. Chi quireꞌ ixreꞌ ri iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri Dios, cof nquixpiꞌieꞌ pan icꞌaslien choch ri Dios.
2PE 3:18 Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa tivatamaj más chirij ri Kajaf Jesucristo ri nicalo kichin, y quixqꞌuiy cꞌa riqꞌuin ri favor ri ruyoꞌn chika. Y jajaꞌ tiyoꞌx rukꞌij vacame y richin nojiel tiempo. Amén.
1JO 1:1 Nitzꞌibꞌaj chiva chirij ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Can xkaxaj ri ruchꞌabꞌal. Can xkatzꞌat riqꞌuin ri kanakꞌavach. Y can xkatzꞌom cha kakꞌaꞌ. Jajaꞌ ri Chꞌabꞌal ri niyoꞌn cꞌaslien.
1JO 1:2 Ri niyoꞌn cꞌaslien can xalka, y xkatzꞌat. Y rumareꞌ nakatzijuoj chiva ri xkatzꞌat. Nakatzijuoj chiva ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta ri cꞌo riqꞌuin ri Katataꞌ Dios, y xalka chikacajol.
1JO 1:3 Ojreꞌ nakatzijuoj chiva ri xkatzꞌat y ri xkaxaj, chi quireꞌ ixreꞌ y ojreꞌ junan kavach nakaꞌan, y can ketzij chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Katataꞌ Dios y riqꞌuin ri Jesucristo ri Rucꞌajuol.
1JO 1:4 Y nakatzꞌibꞌaj cꞌa nojiel reꞌ chiva ruma nakajoꞌ chi can ta jaꞌal niquicuot ivánima.
1JO 1:5 Y vacame cꞌa, nakatzijuoj chiva ri xuꞌej can ri Jesucristo chika, chi ri Dios jareꞌ ri Luz, y man jun kꞌakuꞌn cꞌo riqꞌuin.
1JO 1:6 Y xa nakaꞌej chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios, y ri kacꞌaslien xa cꞌa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve, man ketzij ta ri nakaꞌej, ruma man nakaꞌan ta ri ketzij.
1JO 1:7 Ri Dios can cꞌo-ve pa sakil, y xa ojreꞌ nkuꞌin chupan ri sakil, joꞌc jun kabꞌanun quiqꞌuin quinojiel ri quiniman chic ri Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios. Y ri ruquiqꞌuiel ri Jesucristo nralasaj nojiel ri ka-pecado.
1JO 1:8 Y xa nakaꞌej chi man jun ka-pecado, kayuon ojreꞌ nakaꞌan-ka engañar-kiꞌ. Y ri ketzij xa manak kiqꞌuin.
1JO 1:9 Y xa nakaꞌej ri ka-pecados cha ri Dios, ri Dios can choj y manak xtucꞌax ri rutzij, can ja xtuꞌon perdonar ri ka-pecados y xtuchꞌaj ri kánima y xtiralasaj-el nojiel ri itziel tak kax ri icꞌo kiqꞌuin.
1JO 1:10 Pero xa nakaꞌej chi man jun pecado kabꞌanun, nakaꞌan chi ri Dios man ketzij ta ri nuꞌej. Y xa quireꞌ nakaꞌej, ri ruchꞌabꞌal ri Dios man cꞌo ta riqꞌuin kánima.
1JO 2:1 Hermanos, ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, nitzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, chi quireꞌ man ntiꞌan ta chic pecado. Pero xa cꞌo jun chivach ri cꞌo pecado rubꞌanun, cꞌo Jun ri xtichꞌoꞌ cha ri Katataꞌ Dios chi niꞌan perdonar ri ru-pecado. Y ri Jun reꞌ ja ri Jesucristo, ri can choj.
1JO 2:2 Jajaꞌ xcon kuma chi niꞌan perdonar ri ka-pecados. Y man joꞌc ta ruma ri ka-pecados ojreꞌ xcon; jajaꞌ xcon jeꞌ cuma quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
1JO 2:3 Y xa ojreꞌ nakaꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos ri Dios, can kꞌalaj chi kataꞌn chic roch jajaꞌ.
1JO 2:4 Y xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn: Inreꞌ vataꞌn roch ri Dios, nichaꞌ, pero man nuꞌon ta ri nuꞌej ri ru-mandamientos ri Dios, ri niꞌeꞌn quireꞌ xa nutzꞌak tzij, y ri ketzij man cꞌo ta riqꞌuin.
1JO 2:5 Pero jun ri nuꞌon ri nuꞌej ri Dios, can ketzij chi cꞌo ri ru-amor ri Dios riqꞌuin. Y xa quireꞌ nakaꞌan, kataꞌn chi joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios.
1JO 2:6 Y xa cꞌo jun niꞌeꞌn chi joꞌc jun rubꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo, can tucꞌuaj jun cꞌaslien incheꞌl ri cꞌaslien ri xucꞌuaj jajaꞌ.
1JO 2:7 Hermanos, inreꞌ man nitzꞌibꞌaj ta cꞌa jun cꞌacꞌacꞌ mandamiento chiva. Ruma ri mandamiento reꞌ, xa ojier yan tiempo cꞌo, y jareꞌ ri xyoꞌx chiva naꞌay, y reꞌ xa ja ri xivaxaj antok xinimaj ri Jesucristo.
1JO 2:8 Pero niꞌej jeꞌ chi ri mandamiento reꞌ can cꞌacꞌacꞌ chivach ixreꞌ. Riqꞌuin ri Jesucristo xkꞌalajin ri mandamiento reꞌ y quireꞌ jeꞌ iviqꞌuin ixreꞌ. Ruma ri kꞌakuꞌn xa ya nakꞌax y ya nikꞌalajin-pa ri ketzij sakil.
1JO 2:9 Pero xa cꞌo jun ri niꞌeꞌn chi cꞌo pa sakil, y xa itziel nutzꞌat jun ru-hermano, kꞌalaj chi cꞌa cꞌo pa kꞌakuꞌn.
1JO 2:10 Y ri jun ri nrajoꞌ ri ru-hermano, can cꞌo cꞌa pa sakil, y man jun cꞌa xtibꞌano cha chi nitzak.
1JO 2:11 Pero jun ri itziel nutzꞌat jun ru-hermano, xa cꞌa pa kꞌakuꞌn cꞌo-ve, y pa kꞌakuꞌn cꞌa niꞌin-ve. Man rataꞌn ta pacheꞌ bꞌanak-ve, ruma ja ri kꞌakuꞌn bꞌanayuon muoy cha.
1JO 2:12 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva, ruma riqꞌuin ri xuꞌon ri Jesucristo, xꞌan perdonar ri i-pecados.
1JO 2:13 Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ tataꞌj, ruma ivataꞌn chic roch ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ cꞌajolaꞌ, ruma can ix-chꞌaconak chic chirij ri itziel. Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ruma ivataꞌn chic roch ri Katataꞌ Dios.
1JO 2:14 Ixreꞌ tataꞌj, nitzꞌibꞌaj cꞌa chiva ruma ivataꞌn chic roch ri Cristo ri can cꞌo-ve antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief. Ixreꞌ cꞌajolaꞌ, nitzꞌibꞌaj cꞌa chiva ruma cꞌo ivuchukꞌaꞌ, y ri ruchꞌabꞌal ri Dios cꞌo riqꞌuin ivánima, y can ix-chꞌaconak chic chirij ri itziel.
1JO 2:15 Y chiva ixvonojiel niꞌej: Man tiꞌa ivánima chirij ri roch-ulief, ni chirij ri kax ri icꞌo choch. Ruma xa jun niꞌa ránima chirij ri roch-ulief, kꞌalaj chi manak ri ru-amor ri Katataꞌ Dios riqꞌuin.
1JO 2:16 Ruma nojiel ri cꞌo choch-ulief, xa ja ri itziel ri nurayij ri ka-cuerpo, ri itziel tak kax ri ncaꞌkatzꞌat ri ncaꞌkarayij, y ri altíra nakana-kiꞌ ruma ri cꞌo kiqꞌuin, xa man richin ta ri Katataꞌ Dios, xa richin ri roch-ulief.
1JO 2:17 Y ri roch-ulief xa xtakꞌax, y xcaꞌqꞌuis nojiel ri itziel tak kax ri ncaꞌrayix. Pero ri nuꞌon ri nrajoꞌ ri Dios, can xticꞌujieꞌ riqꞌuin ri cꞌaslien richin nojiel tiempo.
1JO 2:18 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ojcꞌo chic chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo. Y ixreꞌ ivaxan chic chi xtipa ri anticristo, ri itziel xtutzꞌat ri Cristo y xtuꞌon chi jajaꞌ ri Cristo. Y vacame iqꞌuiy ri quireꞌ niquiꞌan. Y mareꞌ kataꞌn chic chi ojcꞌo chupan ri ruqꞌuisbꞌal tiempo.
1JO 2:19 Ijejeꞌ xaꞌcꞌujieꞌ kiqꞌuin, pero man junan ta cánima kiqꞌuin; ruma xa ta junan cánima kiqꞌuin, can ta icꞌo-pa kiqꞌuin. Xaꞌiel-el kiqꞌuin, richin chi xkꞌalajin chi man junan ta cánima kiqꞌuin.
1JO 2:20 Pero ixreꞌ yoꞌn chiva ri Espíritu Santo ruma ri Cristo, y rumareꞌ ivataꞌn chic ri ketzij.
1JO 2:21 Nitzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, pero man ruma ta chi man ivataꞌn ta ri ketzij, xa ruma ivataꞌn chic ri ketzij, y ivataꞌn jeꞌ chi ri tzꞌakon tak tzij man riqꞌuin ta ri ketzij patanak-ve.
1JO 2:22 ¿Y chica ri aj-tzꞌakoy-tzij? Ja ri niꞌeꞌn chi ri Jesús man ja ta ri Cristo. Jun ri niꞌeꞌn quireꞌ, ja ri anticristo. Can nuꞌej chi ri Dios man ketzij ta, y quireꞌ jeꞌ nuꞌej chirij ri Rucꞌajuol ri Dios.
1JO 2:23 Xa chica-na ri niꞌeꞌn chi ri Rucꞌajuol ri Dios man ketzij ta, ri Dios man cꞌo ta riqꞌuin. Pero ri niꞌeꞌn chi ri Rucꞌajuol ri Dios can ketzij, can cꞌo ri Dios riqꞌuin.
1JO 2:24 Rumareꞌ ixreꞌ, can ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima ri tzij ri ivaxan-pa antok xinimaj ri Cristo. Y xa ri tzij reꞌ cꞌo riqꞌuin ivánima, can siempre joꞌc jun xtiꞌan riqꞌuin ri Rucꞌajuol ri Dios y riqꞌuin ri Dios jeꞌ.
1JO 2:25 Y ri Jesucristo ranun prometer chi cꞌo xtuyaꞌ chika. Ri ranun prometer jajaꞌ, ja chi xtuyaꞌ ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1JO 2:26 Inreꞌ xintzꞌibꞌaj-el nojiel reꞌ chiva, xa cuma ri vinak ri nicajoꞌ nquixquiꞌan engañar.
1JO 2:27 Pero ixreꞌ ja ri Espíritu Santo cꞌo riqꞌuin ivánima, ri yoꞌn chiva ruma ri Jesucristo. Y rumareꞌ man nicꞌatzin ta chi cꞌo chic jun ri nquixrutijuoj, ruma ri Espíritu Santo nucꞌut chivach nojiel. Y ri nucꞌut jajaꞌ chivach can ketzij. Jajaꞌ man nucꞌut ta ri man ketzij ta. Tinimaj ri nucꞌut jajaꞌ; can siempre joꞌc jun tibꞌanaꞌ riqꞌuin ri Jesucristo.
1JO 2:28 Y vacame ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, can siempre joꞌc jun tibꞌanaꞌ riqꞌuin ri Jesucristo, chi quireꞌ can cukul ta apa kacꞌuꞌx riqꞌuin antok xtipa chic jun bꞌay, y man xkuqꞌuix ta choch antok xtalka ri kꞌij reꞌ.
1JO 2:29 Y ixreꞌ ivataꞌn chi ri Jesucristo can choj-ve. Rumareꞌ ivataꞌn jeꞌ chi chica-na ri rucꞌuan jun cꞌaslien choj, can alaxnak chic jun bꞌay y rumareꞌ ralcꞌual chic ri Dios.
1JO 3:1 Can titzꞌataꞌ chi ri Katataꞌ Dios can altíra nkojrajoꞌ, rumareꞌ kabꞌinan chi oj ralcꞌual jajaꞌ. Ruma cꞌa reꞌ ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, man cataꞌn ta chi oj ralcꞌual chic ri Dios, ruma ijejeꞌ man cataꞌn ta roch ri Dios.
1JO 3:2 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, vacame oj ralcꞌual chic ri Dios; pero majaꞌ tikꞌalajin otz ri chica xkojtzuꞌn chila chicaj. Pero kataꞌn chi antok xtipa chic jun bꞌay ri Jesucristo, can xkojuoc incheꞌl jajaꞌ, ruma xtakatzꞌat cheꞌl mero titzuꞌn jajaꞌ.
1JO 3:3 Y quinojiel ri quiyoꞌien reꞌ, quitzꞌamuon chi niquiꞌan sak cha ri quicꞌaslien, ruma ri Jesucristo can sak-ve.
1JO 3:4 Quinojiel ri niquiꞌan pecado, man niquinimaj ta ri nuꞌej ri ru-ley ri Dios. Ruma can pecado-ve antok man ninimax ta ri ru-ley ri Dios.
1JO 3:5 Y ixreꞌ ivataꞌn chi ri Jesucristo xalka vaveꞌ choch-ulief chi xralasaj-el ri ka-pecados, y jajaꞌ man jun ru-pecado.
1JO 3:6 Y quinojiel ri ncaꞌcꞌujieꞌ riqꞌuin ri Cristo, man niquiꞌan ta chic ri pecado. Pero ri nicꞌaj ri cꞌa niquiꞌan pecado, can kꞌalaj chi man quitzꞌatuon ta ni man cataꞌn ta roch jajaꞌ.
1JO 3:7 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man jun cꞌa tibꞌano engañar ivichin. Ri rucꞌuan jun choj cꞌaslien, can choj incheꞌl ri Jesucristo ri can choj-ve.
1JO 3:8 Pero ri nika choch nuꞌon ri pecado, xa can richin ri diablo. Ruma ri diablo, can pa rutzꞌucbꞌal rutzꞌamuon-pa chi nuꞌon pecado. Y rumareꞌ xalka-ka vaveꞌ choch-ulief ri Rucꞌajuol ri Dios, chi xuꞌon destruir ri rusamaj ri diablo.
1JO 3:9 Jun ri can ralcꞌual chic ri Dios man nuꞌon ta chic ri pecado, ruma ri Dios xuyaꞌ jun cꞌaslien cha ri can incheꞌl ri rucꞌaslien jajaꞌ. Y mareꞌ nuꞌon cꞌa cha chi man nuꞌon ta chic pecado.
1JO 3:10 Can kꞌalaj ri chica i-ralcꞌual ri Dios, y kꞌalaj jeꞌ ri chica i-ralcꞌual ri diablo. Ri man rucꞌuan ta jun cꞌaslien choj y man ncaꞌrajoꞌ ta ri hermanos, jareꞌ ri man richin ta ri Dios.
1JO 3:11 Ruma ja tzij reꞌ ri xivaxaj antok xinimaj ri Jesucristo, ri nuꞌej chi kajo-kiꞌ.
1JO 3:12 Y man takaꞌan incheꞌl xuꞌon ri Caín ojier can. Jajaꞌ can richin ri itziel y xuquimisaj ri ruchakꞌ. ¿Y karruma xuquimisaj? Ruma ri ruchakꞌ ja ri otz xuꞌon, y jajaꞌ ja ri man otz ta ri xuꞌon.
1JO 3:13 Hermanos, xa itziel nquixquitzꞌat ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, man cꞌa quixchapataj.
1JO 3:14 Ojreꞌ kataꞌn chi oj-alanak chic pa chupan ri camic y chi xojakꞌax chupan ri cꞌaslien, ruma ncaꞌkajoꞌ ri hermanos. Pero ri man nrajoꞌ ta ri ru-hermano, can quiminak choch ri Dios.
1JO 3:15 Chica-na ri itziel nutzꞌat jun ru-hermano, can junan riqꞌuin jun quimisaniel. Y ixreꞌ ivataꞌn chi man jun cꞌa quimisaniel ri cꞌo ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta riqꞌuin.
1JO 3:16 Ri Jesucristo can xuyaꞌ rutzij chi xcon kuma ojreꞌ. Y riqꞌuin reꞌ xucꞌut chakavach chi ojreꞌ nicꞌatzin nakacꞌut riqꞌuin ri nakaꞌan chi ncaꞌkajoꞌ ri nicꞌaj chic, kayaꞌ katzij chi nkucon pa qui-cuenta ri ka-hermanos.
1JO 3:17 Xa cꞌo jun ri cꞌo nojiel riqꞌuin y nutzꞌat jun hermano manak ruvay, o manak rutziak, y man nuꞌej ta ri ránima chi nutoꞌ, can kꞌalaj chi manak ru-amor ri Dios riqꞌuin.
1JO 3:18 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man takajoꞌ jun joꞌc riqꞌuin ri kachiꞌ. Xa can caꞌkatoꞌ y ketzij.
1JO 3:19 Y xa ncaꞌkajoꞌ quinojiel, can kataꞌn chi oj richin ri ketzij, y kataꞌn jeꞌ chi otz ri kánima choch ri Dios.
1JO 3:20 Y xa nunaꞌ ri kánima chi i-kabꞌanun itziel tak kax, ri Dios más nem choch ri kánima y jajaꞌ rataꞌn nojiel.
1JO 3:21 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, xa nunaꞌ ri kánima chi manak ka-pecado choch ri Dios, man nakaxiꞌij ta kiꞌ choch.
1JO 3:22 Antok nakaꞌan orar, jajaꞌ nuyaꞌ chika nojiel ri nakacꞌutuj cha, ruma ncaꞌkaꞌan ri ru-mandamientos y ncaꞌkaꞌan jeꞌ ri ncaꞌka choch.
1JO 3:23 Y ri ru-mandamiento jajaꞌ, ja chi kanimaj ri Jesucristo ri Rucꞌajuol, y kajo-kiꞌ incheꞌl ri ranun mandar chika.
1JO 3:24 Ri nibꞌano ri nuꞌej ri ru-mandamientos, xa jun chic rubꞌanun riqꞌuin ri Dios, y ri Dios cꞌo riqꞌuin ránima. Y ojreꞌ kataꞌn chi cꞌo riqꞌuin kánima, ruma cꞌo ri Espíritu Santo ri ruyoꞌn chika.
1JO 4:1 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, man tinimaj jun joꞌc ruma nuꞌej chi riqꞌuin ri Espíritu Santo patanak-ve ri nuꞌej. Ixreꞌ nicꞌatzin chi ntivaxaj otz ri nuꞌej, chi quireꞌ ntinaꞌiej xa ketzij chi riqꞌuin ri Espíritu Santo patanak-ve ri nuꞌej. Ruma iqꞌuiy falsos profetas i-alanak choch-ulief.
1JO 4:2 Y ixreꞌ nquixtiquir ntinaꞌiej xa riqꞌuin ri Ru-Espíritu ri Dios patanak-ve o manak ri niquiꞌej. Xa niquiꞌej chi ri Jesucristo xuoc vinak incheꞌl ojreꞌ, kꞌalaj chi ja ri Espíritu Santo richin ri Dios yaꞌyuon ri tzij chica.
1JO 4:3 Y xa niquiꞌej chi ri Jesucristo man xuoc ta vinak incheꞌl ojreꞌ, kꞌalaj chi man ja ta ri Ru-Espíritu ri Dios yaꞌyuon ri tzij chica. Xa ja ri ru-espíritu ri anticristo ri yaꞌyuon ri tzij chica. Y ja espíritu reꞌ ri ivaxan chi nipa, y vacame cꞌo chic choch-ulief.
1JO 4:4 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, ix richin chic ri Dios, y xixchꞌacuon yan chiquij ri ncaꞌtzꞌako tzij, ruma ri Espíritu Santo cꞌo riqꞌuin ivánima. Y jajaꞌ cꞌo más nem ru-poder que choch ri cꞌo riqꞌuin cánima ri vinak ri man quiniman ta ri Dios.
1JO 4:5 Ri i-tzꞌakoy-tzij man i-richin ta ri Dios, rumareꞌ joꞌc ri tzij richin ri roch-ulief ri ncaꞌquiꞌej, y quinojiel ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can nicaꞌxaj ri niquiꞌej.
1JO 4:6 Pero ojreꞌ oj richin chic ri Dios. Ri rataꞌn chic roch ri Dios, otz nraꞌxaj ri nakaꞌej cha. Pero ri man richin ta ri Dios, man otz ta nraꞌxaj ri nakaꞌej cha. Y riqꞌuin reꞌ kꞌalaj ri chica vinak ri cꞌo ri ketzij Espíritu riqꞌuin. Y kꞌalaj jeꞌ ri vinak ri cꞌo ri man ketzij ta espíritu riqꞌuin.
1JO 4:7 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Kajo-kiꞌ. Ruma ri amor can patanak riqꞌuin ri Dios. Xa nakajo-kiꞌ, kꞌalaj chi oj-alaxnak chic jun bꞌay y oj ralcꞌual chic ri Dios, y kataꞌn jeꞌ otz roch.
1JO 4:8 Pero xa man nakajoꞌ ta kiꞌ, kꞌalaj chi man kataꞌn ta roch ri Dios, ruma ri Dios can amor.
1JO 4:9 Y ri Dios xucꞌut chakavach chi nkojrajoꞌ, ruma mesque jajaꞌ joꞌc jun Rucꞌajuol cꞌo, can xutak-pa choch-ulief chi xuyaꞌ ri cꞌacꞌacꞌ cꞌaslien chika.
1JO 4:10 Y can kꞌalaj cꞌa chi ri Dios ketzij nkojrajoꞌ, ruma jajaꞌ ri xojajoꞌn naꞌay, y man ojreꞌ ta xojajoꞌn naꞌay. Rumareꞌ xutak-pa ri Rucꞌajuol chi xcon kuma, chi xꞌan perdonar ri ka-pecados.
1JO 4:11 Ixreꞌ ri altíra nquixvajoꞌ, xa ri Dios quireꞌ xuꞌon chi xojrajoꞌ, quireꞌ jeꞌ kabꞌanaꞌ ojreꞌ, can kajo-kiꞌ.
1JO 4:12 Man jun tzꞌatayuon roch ri Dios. Pero xa nakajo-kiꞌ, can kꞌalaj chi ri Dios cꞌo riqꞌuin kánima. Ruma ri amor richin ri Dios nuꞌon chika chi más nakajo-kiꞌ.
1JO 4:13 Y kataꞌn jeꞌ chi joꞌc jun chic kabꞌanun riqꞌuin ri Dios y jajaꞌ cꞌo riqꞌuin kánima, ruma ruyoꞌn ri Ru-Espíritu chika.
1JO 4:14 Y ojreꞌ can xkatzꞌat ri Rucꞌajuol ri Dios, y rumareꞌ nakatzijuoj chica quinojiel ri vinak chi ketzij chi ri Katataꞌ Dios xutak-pa ri Rucꞌajuol, ri Qui-Salvador (caloy-quichin) quinojiel ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
1JO 4:15 Y chica-na ri niꞌeꞌn chi ri Jesús Rucꞌajuol ri Dios, cꞌo ri Dios riqꞌuin ránima, y joꞌc jun chic rubꞌanun riqꞌuin.
1JO 4:16 Y ojreꞌ xkatamaj y xkanimaj chi ri Dios can nkojrajo-ve, ruma jajaꞌ can amor. Y xa ojreꞌ nakajo-kiꞌ, kꞌalaj chi ojcꞌo riqꞌuin ri Dios, y jajaꞌ cꞌo riqꞌuin kánima.
1JO 4:17 Y riqꞌuin reꞌ nikꞌalajin chi ri ru-amor ri Dios cꞌo kiqꞌuin. Rumareꞌ man xtakaxiꞌij ta kiꞌ antok xtalka ri kꞌij chi ri Dios xtuꞌon juzgar, ruma kucꞌuan jun cꞌaslien incheꞌl rucꞌaslien ri Jesucristo.
1JO 4:18 Y xa nakajoꞌ ri Dios, man jun chica ruma xtakaxiꞌij-kiꞌ choch. Ruma xa riqꞌuin nojiel kánima nakaꞌan amar, reꞌ nuꞌon chika chi man nakaxiꞌij ta kiꞌ choch ri Dios. Pero ri nuxiꞌij-riꞌ, can kꞌalaj chi man najoꞌn ta riqꞌuin nojiel ránima, y reꞌ nucꞌam-pa castigo.
1JO 4:19 Ojreꞌ nakajoꞌ ri Dios, ruma jajaꞌ xojrajoꞌ naꞌay.
1JO 4:20 Y xa cꞌo jun niꞌeꞌn chi nrajoꞌ ri Dios y xa itziel nutzꞌat jun ru-hermano, man ketzij ta ri nuꞌej. Ruma xa man nrajoꞌ ta ri ru-hermano ri can nutzꞌat, ¿cheꞌl nrajoꞌ ri Dios, ri man jun bꞌay rutzꞌatuon?
1JO 4:21 Rumareꞌ ri Dios ruyoꞌn ri mandamiento chi caꞌkajoꞌ ri ka-hermanos. Y xa nakajoꞌ ri Dios, can caꞌkajoꞌ jeꞌ ri ka-hermanos.
1JO 5:1 Quinojiel ri ncaꞌniman chi ri Jesús jareꞌ ri Cristo, can i-alaxnak chic jun bꞌay y i-ralcꞌual chic ri Dios. Y xa ojreꞌ nakajoꞌ ri Dios, can nakajoꞌ jeꞌ ri Rucꞌajuol.
1JO 5:2 Y riqꞌuin reꞌ kataꞌn; xa can nakajoꞌ ri Dios y nakaꞌan ri nuꞌej ri ru-mandamientos, can ncaꞌkajoꞌ jeꞌ ri ralcꞌual.
1JO 5:3 Y xa nakajoꞌ ri Dios, ncaꞌkaꞌan ri nuꞌej. Y ri nuꞌej chika, man ta nakanaꞌ chi cuesta nakaꞌan.
1JO 5:4 Ojreꞌ ri oj-alaxnak chic jun bꞌay, nkuchꞌacuon chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief. Can nkuchꞌacuon ruma kacukubꞌan kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesucristo.
1JO 5:5 ¿Chica cꞌa nichꞌacuon chirij ri itziel tak kax ri icꞌo choch-ulief? Ja ri nunimaj chi ri Jesús Rucꞌajuol ri Dios.
1JO 5:6 Ri Jesucristo xpa vaveꞌ choch-ulief, cha yaꞌ xꞌan bautizar, xcon choch cruz y xꞌin ri ruquiqꞌuiel. Man joꞌc ta xꞌan bautizar, xa can xꞌin jeꞌ ri ruquiqꞌuiel. Y ri niꞌeꞌn reꞌ chakavach ja ri Espíritu Santo ruma can joꞌc ri ketzij nuꞌej.
1JO 5:7 Ruma chicaj, iyoxeꞌ ri ncaꞌeꞌn ri ketzij: Ri Dios ri Katataꞌ, ri Jesucristo mismo ri niꞌeꞌx Chꞌabꞌal cha y ri Espíritu Santo. Y ri iyoxeꞌ reꞌ xa jun oc.
1JO 5:8 Y vaveꞌ jeꞌ choch-ulief, iyoxeꞌ ri ncaꞌeꞌn richin ri Jesucristo: Ri Espíritu Santo, ri yaꞌ chi xꞌan bautizar, y ri ruquiqꞌuiel. Ri iyoxeꞌ reꞌ junan ri niquiꞌej chakavach.
1JO 5:9 Ojreꞌ nakanimaj ri niquiꞌej ri vinak chika. Y xa quireꞌ, más otz kanimaj ri nuꞌej ri Dios chika. Y ri Dios nuꞌej chika chi ri Jesucristo jareꞌ ri Rucꞌajuol.
1JO 5:10 Ri niniman richin ri Rucꞌajuol ri Dios, ja ri ránima niꞌeꞌn cha chi ketzij ri nuꞌej ri Dios chirij ri Rucꞌajuol. Pero ri man nunimaj ta, xa xuꞌon chi ri Dios man ketzij ta ri nuꞌej, ruma man nunimaj ta ri nuꞌej chirij ri Rucꞌajuol.
1JO 5:11 Y jareꞌ ri nuꞌej ri Dios, chi ruyoꞌn chic ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta chika, y riqꞌuin ri Rucꞌajuol cꞌo-ve ri cꞌaslien reꞌ.
1JO 5:12 Ri cꞌo chic ri Rucꞌajuol ri Dios riqꞌuin ránima, cꞌo chic riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta. Pero ri man cꞌo ta ri Rucꞌajuol ri Dios riqꞌuin ránima, man cꞌo ta riqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1JO 5:13 Nitzꞌibꞌaj nojiel reꞌ chiva ixreꞌ ri iniman chic ri Rucꞌajuol ri Dios, chi ntinaꞌiej chi cꞌo chic iviqꞌuin ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta y chi más tinimaj ri Rucꞌajuol ri Dios.
1JO 5:14 Y ojreꞌ cukul kacꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios chi antok cꞌo nakacꞌutuj cha, y xa ja ri nrajoꞌ jajaꞌ ri nakacꞌutuj, jajaꞌ can nkojraꞌxaj.
1JO 5:15 Y ruma kataꞌn chi ri Dios nraꞌxaj ri nakacꞌutuj cha, kataꞌn jeꞌ chi nuya-pa ri nakacꞌutuj cha.
1JO 5:16 Xa cꞌo jun hermano xatzꞌat nuꞌon pecado, y ri pecado ri nuꞌon man richin ta chi nicon, tacꞌutuj cha ri Dios chi ticꞌasieꞌ. Reꞌ joꞌc xa ri ru-pecado man nuꞌon ta cha chi nicon. Ruma cꞌo pecado can richin chi nicon, y reꞌ man niꞌej ta chiva chi ticꞌutuj cha ri Dios.
1JO 5:17 Nojiel ri man choj ta ri ncaꞌkaꞌan, can pecado. Pero cꞌo pecado ri man richin ta chi nkucon.
1JO 5:18 Y ojreꞌ kataꞌn chi chica-na ri alaxnak chic jun bꞌay, man nuꞌon ta chic ri pecado, ruma ri Rucꞌajuol ri Dios can nuchajij, y ri itziel man nutzꞌom ta.
1JO 5:19 Kataꞌn jeꞌ chi oj richin chic ri Dios. Pero quinojiel ri vinak ri man quiniman ta ri Dios, can icꞌo pa rukꞌaꞌ ri itziel.
1JO 5:20 Y kataꞌn jeꞌ chi ya xalka-ka ri Rucꞌajuol ri Dios choch-ulief. Jajaꞌ xuyaꞌ kanoꞌj chi xkatamaj roch ri ketzij Dios. Y vacame joꞌc jun kabꞌanun riqꞌuin ri Dios ruma ri Jesucristo ri Rucꞌajuol. Jajaꞌ can ketzij Dios, y riqꞌuin jajaꞌ patanak-ve ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
1JO 5:21 Ixreꞌ ri ix incheꞌl tak valcꞌual, man cꞌa quiꞌinimaj ri ídolos. Amén.
2JO 1:1 Inreꞌ Juan, ri anciano chiquicajol ri hermanos, nitzꞌibꞌaj-el va carta va chava atreꞌ hermana ri at-choꞌn ruma ri Dios, y chica jeꞌ ri aval. Can ketzij nquixvajoꞌ. Y man joꞌc ta inreꞌ ri najoꞌn ivichin, xa can nquixcajoꞌ jeꞌ ri nicꞌaj chic ri cataꞌn chic ri ketzij.
2JO 1:2 Y ruma cꞌo ri ketzij riqꞌuin kánima, rumareꞌ nquixkajoꞌ. Y ri ketzij xticꞌujieꞌ kiqꞌuin richin nojiel tiempo.
2JO 1:3 Ja ta ri favor, ri misericordia y ri paz ri nuyaꞌ ri Katataꞌ Dios y ri Ajaf Jesucristo ri Rucꞌajuol ri Dios, ticꞌujieꞌ riqꞌuin ivánima. Can nojiel reꞌ xtiyoꞌx chiva, ruma iyoꞌn ivánima riqꞌuin ri ketzij y ruma jeꞌ can ntivajo-iviꞌ.
2JO 1:4 Inreꞌ altíra xiquicuot antok xaꞌnvil nicꞌaj chiquivach ri aval chi quicꞌuan ri ketzij, can incheꞌl nuꞌej ri ru-mandamiento ri Katataꞌ Dios chika.
2JO 1:5 Y vacame hermana, nicꞌutuj favor chava chi tabꞌanaꞌ ri nuꞌej ri Cristo, chi can kajo-kiꞌ konojiel. Y ri mandamiento reꞌ man cꞌacꞌacꞌ ta, xa jareꞌ ri eꞌn-pa chika antok xkanimaj ri Cristo.
2JO 1:6 Y ri amor cava, chi nakaꞌan incheꞌl nuꞌej ri ru-mandamientos ri Dios. Ruma ri ru-mandamiento nuꞌej chi kajo-kiꞌ. Y ixreꞌ ivataꞌn chi quireꞌ nuꞌej, ruma quireꞌ xꞌeꞌx chiva antok xinimaj ri Cristo.
2JO 1:7 Iqꞌuiy ri ncaꞌbꞌano maña i-bꞌanak choch-ulief ri ncaꞌeꞌn chi antok ri Jesucristo xpa vaveꞌ choch-ulief, man xuoc ta vinak incheꞌl ojreꞌ. Y ri jun ri niꞌeꞌn quireꞌ chirij ri Jesucristo, jareꞌ ri nibꞌano maña y jajaꞌ ri anticristo.
2JO 1:8 Pero ixreꞌ tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, chi quireꞌ man jun xtisach can cha ri rajal ri isamaj ri xtiyoꞌx chiva, y can nojiel xtiyoꞌx chiva.
2JO 1:9 Chica-na ri ntiel-el chupan ri xucꞌut can ri Cristo, y xa nuyaꞌ can, xa manak ri Dios riqꞌuin. Pero ri man nuyaꞌ ta can ri xucꞌut ri Cristo, can cꞌo ri Katataꞌ Dios y ri Rucꞌajuol riqꞌuin.
2JO 1:10 Xa cꞌo jun xtalka chiꞌivachuoch y man ja ta ri chꞌabꞌal ri xucꞌut ri Cristo ri rucꞌamun-pa chiva, man ticusaj-oc chiꞌivachuoch, ni man jaꞌal tiꞌan recibir.
2JO 1:11 Ruma xa xtiꞌan recibir jaꞌal, can xtivakaliej jeꞌ ixreꞌ nojiel ri itziel tak kax ri ncaꞌruꞌon ri jun reꞌ.
2JO 1:12 Y cꞌo qꞌuiy ri nivajoꞌ niꞌej chiva. Pero man nivajoꞌ ta nitzꞌibꞌaj más chupan va carta va. Ruma can nirayij nquibꞌaka iviqꞌuin chi nquitzijuon chiva, chi quireꞌ ri kánima can xtiquicuot.
2JO 1:13 Ri i-ral ri avachꞌalal, ri choꞌn jeꞌ ruma ri Dios, niquitak-el jun saludo chava. Amén.
3JO 1:1 Inreꞌ Juan, ri anciano chiquicajol ri hermanos, nitzꞌibꞌaj-el va carta va chava atreꞌ hermano Gayo, ruma ketzij ncanvajoꞌ.
3JO 1:2 Atreꞌ ri altíra ncanvajoꞌ, inreꞌ nivajoꞌ chi nojiel ta otz ntiel chavach y man ta xcayavaj. Can incheꞌl rubꞌanun ri av-espíritu ri can otz choch ri Dios.
3JO 1:3 Inreꞌ altíra xiquicuot, ruma icꞌo nicꞌaj hermanos xaꞌlka viqꞌuin y xquitzijuoj can chuva chi ketzij at-bꞌanak chirij ri ketzij.
3JO 1:4 Y antok nivaꞌxaj chi ri i-incheꞌl valcꞌual quicꞌuan ri ketzij, can incheꞌl nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, altíra nquiquicuot y man jun chic nibꞌano chuva chi nquiquicuot más incheꞌl va.
3JO 1:5 Atreꞌ ri altíra ncanvajoꞌ, riqꞌuin ri otz ri naꞌan, can nacꞌut chi ayoꞌn avánima riqꞌuin ri Dios, ruma ncaꞌtoꞌ ri hermanos ri icꞌo pan atanamit. Y quireꞌ jeꞌ naꞌan chica ri hermanos ri ncaꞌpa naj.
3JO 1:6 Y ijejeꞌ xquitzijuoj chica ri hermanos antok icꞌo pan iglesia. Xquitzijuoj chi can ncaꞌvajoꞌ ri hermanos. Rumareꞌ inreꞌ nicꞌutuj favor chava chi nojiel mul antok ncaꞌkꞌax aviqꞌuin, taya-el ri nicꞌatzin chica, chi quireꞌ ijejeꞌ niquiꞌan ri rusamaj ri Dios.
3JO 1:7 Ijejeꞌ i-bꞌanak ruma nicajoꞌ niquitzijuoj ri Jesucristo chica ri vinak ri majaꞌ tiquinimaj, y man jun kax nicajoꞌ niquicꞌan chiquikꞌaꞌ ri vinak reꞌ.
3JO 1:8 Rumareꞌ nicꞌatzin chi ojreꞌ ri nkojtoꞌn-el quichin. Y riqꞌuin reꞌ, ojreꞌ jeꞌ nakaꞌan rusamaj ri Dios, ruma ncaꞌkato-el antok i-bꞌanak chi niquitzijuoj ri ketzij.
3JO 1:9 Xintak yan el jun carta chica ri hermanos ri niquimol-quiꞌ pan iglesia chireꞌ pan atanamit. Pero ri ache ri Diótrefes rubꞌeꞌ man xunimaj ta ri xinꞌej, ruma jajaꞌ can altíra nika choch chi nuꞌon nem chiquicajol ri hermanos.
3JO 1:10 Rumareꞌ xa xquibꞌaka iviqꞌuin, xtinꞌej chiquivach ri hermanos ri nuꞌon jajaꞌ, ri ncaꞌruꞌej chikij ri xa man i-ketzij ta. Y man joꞌc ta reꞌ ri ncaꞌruꞌon. Man ncaꞌruꞌon ta recibir ri hermanos ri ncaꞌkꞌax riqꞌuin. Y man nuyaꞌ ta jeꞌ lugar chica ri nicꞌaj chic hermanos chi ncaꞌquiꞌan recibir ri ncaꞌbꞌaka quiqꞌuin. Y xa man ncaꞌniman ta cha, ncaꞌralasaj-el chupan ri iglesia.
3JO 1:11 Ri altíra ncanvajoꞌ, niꞌej chava: Man taꞌan ri man otz ta incheꞌl niquiꞌan ri nicꞌaj. Xa tabꞌanaꞌ ri otz. Ruma ri nibꞌano ri otz, can richin ri Dios. Pero ri nibꞌano ri man otz ta, man rataꞌn ta roch ri Dios.
3JO 1:12 Quinojiel ncaꞌeꞌn chi otz ri nuꞌon ri hermano Demetrio, y ketzij chi quireꞌ ri nuꞌon. Ojreꞌ quireꞌ jeꞌ nakaꞌej. Y ixreꞌ ivataꞌn chi ojreꞌ man nakatzꞌak ta tzij antok nakaꞌej quireꞌ.
3JO 1:13 Cꞌo qꞌuiy ri nivajoꞌ niꞌej chava. Pero man nivajoꞌ ta nitzꞌibꞌaj más chupan va carta va.
3JO 1:14 Ruma nivajoꞌ nquibꞌaka yan aviqꞌuin y cꞌajareꞌ xkojtzijuon otz aviqꞌuin.
3JO 1:15 Ja ri paz ticꞌujieꞌ aviqꞌuin. Ri hermanos ri icꞌo vaveꞌ niquitak-el jun saludo chava. Tayaꞌ jun saludo chica cada hermano ri icꞌo chireꞌ.
JUD 1:1 Inreꞌ Judas, in jun ru-siervo ri Jesucristo y kachakꞌ-kanimal-kiꞌ riqꞌuin ri Jacobo. Nitak-el va carta va chiva ixreꞌ, ri ix-ayuon ruma ri Dios, y can sak chic ri icꞌaslien. Ri Katataꞌ Dios can ix-ruchajin otz, ruma joꞌc jun ibꞌanun riqꞌuin ri Jesucristo.
JUD 1:2 Ri misericordia, ri paz y ri amor ri nuyaꞌ ri Dios, niqꞌuiy ta más riqꞌuin ivánima.
JUD 1:3 Hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, can altíra vajoꞌn nutzꞌibꞌan ta el va carta va chiva, ruma nivajoꞌ niꞌej chiva chirij ri chica modo oj-colotajnak. Pero vacame nicꞌatzin niꞌej-el chiva chi tiyaꞌ ivuchukꞌaꞌ chi quireꞌ man nquixꞌan ta engañar, y tibꞌanaꞌ defender ri santo chꞌabꞌal ri xcꞌut chakavach antok xkanimaj ri Jesucristo. Ruma ri xcꞌut chakavach joꞌc jun bꞌay xjach chika ri oj santos ralcꞌual, y manak xticꞌaxtaj.
JUD 1:4 Ruma chicajol ixreꞌ icꞌo achiꞌaꞌ ri niquicꞌut ri man incheꞌl ta nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y man inaꞌien ta chi quireꞌ niquiꞌan. Chiquij ri achiꞌaꞌ reꞌ can ruꞌeꞌn-pa ri Dios chi xtika ri nem castigo pa quiveꞌ, ruma ri quicꞌaslien man otz ta choch jajaꞌ. Ijejeꞌ niquiꞌej chi ri Dios altíra nkojrajoꞌ y nuꞌon perdonar ri ka-pecados, rumareꞌ man takaxiꞌij-kiꞌ chi ncaꞌkaꞌan nojiel roch itziel tak kax, ncaꞌchaꞌ. Y ruma quireꞌ niquiꞌan ri achiꞌaꞌ reꞌ, niquicꞌut chi man niquinimaj ta chi joꞌc ri Dios y ri Jesucristo ri Ajaf icꞌo pa kaveꞌ.
JUD 1:5 Y vacame nivajoꞌ ninataj chiva ri xuꞌon ri Dios ojier can. Ixreꞌ ivataꞌn chi ri Ajaf Dios xaꞌralasaj-pa ri israelitas chupan ri nación Egipto. Y antok i-colotajnak chic pa, icꞌo ri man xcajoꞌ ta chic xquinimaj, rumareꞌ xaꞌruqꞌuis.
JUD 1:6 Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon ri Dios chica ri ángeles ri xquiyaꞌ can ri samaj ri ruyoꞌn pa quikꞌaꞌ y xaꞌiel-pa chila chicaj. Vacame ri Dios i-ruyoꞌn chupan kꞌakuꞌn. Chireꞌ i-yoꞌn-ve richin nojiel tiempo y quiyoꞌien ri kꞌij antok xcaꞌan juzgar.
JUD 1:7 Y quireꞌ jeꞌ xuꞌon chica ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can pa tanamet Sodoma y Gomorra y chica jeꞌ ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ pa tak tanamet ri icꞌo-apa cierca. Ri vinak reꞌ xquiꞌan pecado, chi achiꞌaꞌ chi ixokiꞌ xquicanuj-quiꞌ chi xquiꞌan pecado. Can qꞌuiy ri itziel tak kax ri xquiꞌan. Ruma ri achiꞌaꞌ man xaꞌcajoꞌ ta chic ixokiꞌ, xa quiqꞌuin yan chic achiꞌaꞌ xaꞌcꞌujie-ve. Y ri Dios xaꞌruqꞌuis cha kꞌakꞌ. Y riqꞌuin reꞌ nakatamaj chi chica-na vinak ri nucꞌuaj jun itziel cꞌaslien, xtiꞌa chupan ri kꞌakꞌ ri nicꞌat richin nojiel tiempo.
JUD 1:8 Pero mesque ri achiꞌaꞌ ri niquicꞌut ri man ketzij ta cataꞌn ri xuꞌon ri Dios chica ri man xaꞌniman ta, xa quicꞌuan jun itziel cꞌaslien y niquiꞌan incheꞌl xquiꞌan ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can. Xa incheꞌl ncaꞌchicꞌ ruma i-sachnak riqꞌuin ri quinoꞌj. Can quijachuon ri qui-cuerpo chupan ri pecado, man nicajoꞌ ta niquinimaj tzij y itziel ncaꞌchꞌoꞌ chiquij ri cꞌo quikꞌij.
JUD 1:9 Ri achiꞌaꞌ reꞌ man niquiꞌan ta incheꞌl xuꞌon ri arcángel Miguel; ruma jajaꞌ antok xuꞌon ayoval riqꞌuin ri diablo paroꞌ ri ru-cuerpo ri Moisés, ni xa ta xuꞌon maldecir ri diablo. Jajaꞌ joꞌc xuꞌej: Ja ri Ajaf xtichꞌolin chava, xchaꞌ cha ri diablo.
JUD 1:10 Pero ri achiꞌaꞌ ri man ketzij ta ri niquicꞌut, hasta itziel ncaꞌchꞌoꞌ chirij ri kax ri man niꞌka ta pa quiveꞌ (man niquiꞌan ta entender), y ri kax ri niꞌka pa quiveꞌ (niquiꞌan entender) xa can niquiꞌan tzꞌil cha. Can i-incheꞌl chicop, ruma man niquiꞌan ta pensar otz.
JUD 1:11 ¡Y juyeꞌ quivach ri achiꞌaꞌ reꞌ, ruma xa quicꞌuan ri itziel bꞌay ri xucꞌuaj ri Caín ojier can! Y niquiꞌan jeꞌ incheꞌl xuꞌon ri Balaam ojier can. Man nicajoꞌ ta niquinimaj ri ruchꞌabꞌal ri Dios ruma nicajoꞌ niquichꞌec miera. Y ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiꞌan jeꞌ incheꞌl xuꞌon ri Coré ojier can. Ijejeꞌ ncaꞌyacataj chirij ri Dios, y ruma niquiꞌan quireꞌ, cꞌa chupan ri castigo xcaꞌbꞌaka-ve.
JUD 1:12 Ri achiꞌaꞌ reꞌ can kꞌalaj-ve chi itziel ri niquiꞌan, ruma antok ixreꞌ ntimol-iviꞌ ruma ntivajo-iviꞌ y junan ntiꞌan jun vaꞌen, ri achiꞌaꞌ reꞌ niquiyaꞌ qꞌuix chivij ruma ri niquiꞌan. Pero xa i-incheꞌl jun tzꞌil chirij jun tziak, ruma xa ijejeꞌ ri niquitzuk-ka-quiꞌ. Xa i-incheꞌl ri mukul ri ncaꞌkꞌalajin chi i-richin jobꞌ, pero xa man jun jobꞌ niquiyaꞌ, y xa i-ucꞌuan ruma cakꞌiekꞌ. Xa i-incheꞌl chieꞌ ri man niquiyaꞌ ta quivach. Man niquiyaꞌ ta chic quivach ruma i-cꞌukun y incheꞌl i-quiminak chic.
JUD 1:13 Ri achiꞌaꞌ reꞌ, i-incheꞌl ri mar ri altíra ruchukꞌaꞌ. Can qꞌuix-qꞌuix nojiel ri itziel tak kax ri niquiꞌan; can incheꞌl ri espuma ri nalka chuchiꞌ ri mar, can tzꞌil. I-incheꞌl estrellas (chꞌumil) ri i-alanak chic el chupan ri quibꞌiey. Ijejeꞌ xa can i-yoꞌien chic ruma ri xakalaj kꞌakuꞌn, pacheꞌ xcaꞌbꞌacꞌujie-ve chupan ri castigo ri manak xtiqꞌuis.
JUD 1:14 Y ri Enoc cꞌo jeꞌ ri ruꞌeꞌn can chiquij ri achiꞌaꞌ reꞌ. Jajaꞌ xuꞌej can ri chica xtiꞌan chica ri achiꞌaꞌ reꞌ. Y ri Enoc reꞌ jun rumáma can ri Adán, ri xalax cꞌa chi siete (vukuꞌ) vinak chirij ri Adán. Ri Enoc reꞌ ruꞌeꞌn can: Tivaxaj cꞌa, chi ri Ajaf xtipa i-richꞌilan-pa miles ri ru-santos ángeles,
JUD 1:15 chi ncaꞌruꞌon juzgar y ncaꞌruꞌon castigar quinojiel ri vinak ri man quicꞌuan ta ri cꞌaslien ri nika choch ri Dios. Xa quicꞌuan jun itziel cꞌaslien y quiꞌeꞌn itziel tak kax chirij ri Dios. Can i-pecadores. Quireꞌ xuꞌej ri Enoc.
JUD 1:16 Ijejeꞌ ncaꞌjasloj chirij nojiel, man jun bꞌay niquicuot ta ri cánima riqꞌuin ri chica cꞌo. Joꞌc ri itziel tak kax ri nika chiquivach. Ijejeꞌ qꞌuiy tzij niquiꞌej joꞌc chi niquiꞌan chi i-nimaꞌk, y ncaꞌquiꞌan nimaꞌk chica nicꞌaj chic vinak ruma cꞌo chica nicajoꞌ chica.
JUD 1:17 Pero ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, man timastaj chiva ri bꞌeꞌn can cuma ri ru-apóstoles ri Kajaf Jesucristo chirij ri xcaꞌbꞌanataj.
JUD 1:18 Ijejeꞌ quiꞌeꞌn can chi chupan ri ruqꞌuisbꞌal tak kꞌij xcaꞌpa vinak ri ncaꞌtzeꞌn chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y joꞌc ri itziel tak kax ri niquirayij niquiꞌan.
JUD 1:19 Y ja vinak reꞌ ri ncaꞌbꞌano chica ri hermanos chi niquiꞌan división. Xa joꞌc richin ri roch-ulief niquiꞌan pensar. Man cꞌo ta ri Espíritu Santo quiqꞌuin.
JUD 1:20 Pero ixreꞌ hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, ri cꞌo chic iviqꞌuin ri santo icukbꞌal cꞌuꞌx, paroꞌ reꞌ quixqꞌuiy cꞌa chupan ri icꞌaslien riqꞌuin ri Dios. Y tibꞌanaꞌ orar incheꞌl nrajoꞌ ri Espíritu Santo.
JUD 1:21 Can quixcꞌujieꞌ cꞌa chupan ri amor richin ri Dios. Y tivoyoꞌiej-apa ri ru-misericordia ri Kajaf Jesucristo ri richin cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
JUD 1:22 Y ixreꞌ tiꞌej ri ketzij chiquivach ri cacaꞌ quicꞌuꞌx, chi quireꞌ niquinimaj.
JUD 1:23 Nicꞌatzin chi nquiꞌcol nicꞌaj chic choch ri kꞌakꞌ. Y nicꞌatzin chi ntijoyovaj quivach ri nicꞌaj chic. Pero nicꞌatzin jeꞌ chi tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ ixreꞌ, chi quireꞌ man nquixtzak ta. Can itziel titzꞌataꞌ ri quitziak, ruma ri pecado aún reꞌ tzꞌil rubꞌanun cha.
JUD 1:24 Ri Dios altíra ru-poder chi nquixruchajij chi man nquixtzak ta chupan ri pecado, chi quireꞌ man jun i-pecado antok xquixbꞌaka riqꞌuin, y altíra xtiquicuot ri ivánima antok xquixbꞌaka riqꞌuin.
JUD 1:25 Joꞌc jajaꞌ ri Dios cꞌo y riqꞌuin jajaꞌ cꞌo-ve nojiel noꞌj, y jajaꞌ ri nicalo kichin. Y joꞌc jajaꞌ ri tiyoꞌx rukꞌij, ruma jajaꞌ ri Namalaj Rey, y jajaꞌ ri cꞌo autoridad y nojiel poder pa rukꞌaꞌ, vacame y richin nojiel tiempo. Amén.
REV 1:1 Ri Dios xuꞌej cha ri Jesucristo, richin chi jajaꞌ tuꞌej chica ri ru-siervos ri kax ri ya xcaꞌbꞌanataj. Rumareꞌ ri Jesucristo xutak-pa jun ru-ángel riqꞌuin ri Juan ri ru-siervo, chi xuꞌej cha ri xcaꞌbꞌanataj.
REV 1:2 Y ri Juan xuꞌej chi ketzij ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi ketzij ri xuꞌej ri Jesucristo, y chi ketzij jeꞌ nojiel ri xutzꞌat.
REV 1:3 Can jaꞌal tiquicuot ri jun ri nibꞌano leer ri tzꞌibꞌan chupan va libro va, y can jaꞌal jeꞌ caꞌquicuot ri ncaꞌcꞌaxan y niquinimaj ri nuꞌej ri tzꞌibꞌan chupan va libro va. Ruma xa cierca chic cꞌo-ve ri kꞌij antok xcaꞌbꞌanataj nojiel reꞌ.
REV 1:4 Inreꞌ Juan, nitzꞌibꞌaj-el chica ri siete (vukuꞌ) iglesias, ri icꞌo chupan ri lugar rubꞌinan Asia; can ticꞌujieꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Dios; ri Dios ri can cꞌo-ve antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa. Y ticꞌujieꞌ jeꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz quichin ri siete (vukuꞌ) espíritus ri icꞌo choch ri ru-trono ri Dios.
REV 1:5 Y ticꞌujieꞌ jeꞌ iviqꞌuin ri favor y ri paz ri nuyaꞌ ri Jesucristo, ri joꞌc ri ketzij nuꞌej, ri xcꞌastaj-pa naꞌay chiquicajol ri quiminakiꞌ y cꞌo pa quiveꞌ quinojiel ri reyes ri icꞌo choch-ulief. Jajaꞌ altíra nkojrajoꞌ, y xuchꞌaj ri ka-pecados cha ri ruquiqꞌuiel.
REV 1:6 Y xuꞌon chika ojreꞌ chi xojuoc reyes y sacerdotes chi nakaꞌan rusamaj ri Rutataꞌ Dios. ¡Ja ri Jesucristo ri cꞌo rukꞌij y cꞌo ru-autoridad richin nojiel tiempo! Amén.
REV 1:7 Tinaꞌiej cꞌa chi ri Jesucristo xtika-pa chicaj chupan mukul. Y quinojiel vinak xcaꞌtzꞌato richin. Hasta ri vinak ri xaꞌquimisan richin, xtiquitzꞌat jeꞌ. Quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief xcaꞌuokꞌ antok xtiquitzꞌat jajaꞌ. Y can quireꞌ xtibꞌanataj.
REV 1:8 Ri Ajaf, ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ, jajaꞌ can cꞌo-ve antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa; jajaꞌ nuꞌej: Inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal, nichaꞌ ri Ajaf.
REV 1:9 Y inreꞌ Juan in iv-hermano, can niꞌan sufrir junan iviqꞌuin ixreꞌ, junan incꞌo iviqꞌuin chupan ri ru-reino ri Dios, y can junan iviqꞌuin, nuyaꞌ ka-paciencia ri Jesucristo. Inreꞌ ruma xinꞌan predicar ri Jesucristo y ruma ri ruchꞌabꞌal ri Dios, mareꞌ xinalyoꞌx chupan ri isla rubꞌinan Patmos.
REV 1:10 Chupan jun kꞌij richin ri Ajaf, inreꞌ xinꞌan cꞌa jun incheꞌl achicꞌ ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun nichꞌo-pa chuvij. Y can cof nichꞌo-pa, can incheꞌl nikꞌajan jun trompeta.
REV 1:11 Y quireꞌ xuꞌej chuva: Inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal. Tatzꞌibꞌaj cꞌa chupan jun libro nojiel ri natzꞌat, y tataka-el chica ri siete (vukuꞌ) iglesias ri icꞌo Asia; ri cꞌo pa tanamet Efeso, ri cꞌo pa tanamet Esmirna, ri cꞌo pa tanamet Pérgamo, ri cꞌo pa tanamet Tiatira, ri cꞌo pa tanamet Sardis, ri cꞌo pa tanamet Filadelfia y ri cꞌo pa tanamet Laodicea.
REV 1:12 Y xitzuꞌn can chuvij chi nitzꞌat ri chica nichꞌo-pa chuva. Y xintzꞌat siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro.
REV 1:13 Y pa nicꞌaj ri siete (vukuꞌ) candeleros, paꞌl jun ri can incheꞌl ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol. Ri rutziak cꞌa nika-ka cꞌa chukul rakan, y chucꞌuꞌx nakꞌax jun cinturón ri bꞌanun cha oro.
REV 1:14 Ri rujaluon y ri ruveꞌ can sak, incheꞌl ri lana sak y can incheꞌl jeꞌ hielo. Y ri nakꞌaroch can incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ.
REV 1:15 Ri rakan, can ncaꞌchꞌichꞌan incheꞌl ri bronce antok cꞌo chupan kꞌakꞌ. Y antok nichꞌoꞌ, can incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ.
REV 1:16 Y pa rukꞌaꞌ derecha rucꞌuan siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) y pa ruchiꞌ ntiel-pa jun espada simaꞌj rutzaꞌn ri caꞌyeꞌ lado cꞌo roray. Y ri rutzubꞌal, can incheꞌl ri kꞌij antok altíra rukꞌakꞌal.
REV 1:17 Antok inreꞌ xintzꞌat, xitzak-ka chirakan incheꞌl xa xicon. Pero jajaꞌ xuyaꞌ ri rukꞌaꞌ derecha panoꞌ y xuꞌej chuva: Man taxiꞌij-aviꞌ, inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal,
REV 1:18 y inreꞌ ri incꞌas. Can xicon, pero vacame incꞌas richin nojiel tiempo. Amén. Y cꞌo jeꞌ poder pa nukꞌaꞌ paroꞌ ri camic y paroꞌ ri lugar quichin ri quiminakiꞌ.
REV 1:19 Tatzꞌibꞌaj ri kax ri xatzꞌat, ri ncaꞌbꞌanataj vacame y ri xcaꞌbꞌanataj jeꞌ chakavach-apa.
REV 1:20 Ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) ri xatzꞌat pa nukꞌaꞌ derecha y ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, can cꞌo niquicꞌut. Ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) ri nucꞌuan pa nukꞌaꞌ derecha, ja ri siete (vukuꞌ) nusamajiel ri icꞌo pa quiveꞌ ri siete (vukuꞌ) iglesias, y ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, ja ri siete (vukuꞌ) iglesias.
REV 2:1 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Efeso, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nucꞌuan ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil) pa nukꞌaꞌ derecha y nquiꞌin chiquicajol ri siete (vukuꞌ) candeleros ri i-bꞌanun cha oro, niꞌej:
REV 2:2 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi qꞌuiy samaj ibꞌanun y can icachꞌuon ruma cꞌo i-paciencia, y vataꞌn jeꞌ chi man icꞌulun ta ka ri vinak ri i-itziel. Y itojtobꞌien ri ncaꞌeꞌn chi i-apóstoles y xa man i-ketzij ta; xa i-tzꞌakoy-tzij.
REV 2:3 Qꞌuiy sufrimientos icachꞌuon ruma cꞌo i-paciencia, y qꞌuiy samaj ibꞌanun ruma nquinivajoꞌ inreꞌ y man ix-cosnak ta.
REV 2:4 Pero cꞌo ri man ja ta chic ri ntiꞌan, ruma man nquinivajoꞌ ta chic incheꞌl naꞌay.
REV 2:5 Talka pan iveꞌ pacheꞌ ix-tzaknak-ve. Titzalaj-pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ. Tibꞌanaꞌ incheꞌl xiꞌan naꞌay. Y xa man xtiꞌan ta quireꞌ, chaꞌnin xquinalka iviqꞌuin y xtinvalasaj-el ri i-candelero ri pacheꞌ cꞌo-ve.
REV 2:6 Pero cꞌa cꞌo jun kax ri can otz ri ntiꞌan, ruma man nika ta chivach ri niquiꞌan ri vinak ri niꞌeꞌx nicolaítas chica. Inreꞌ jeꞌ can itziel nitzꞌat ri niquiꞌan ijejeꞌ.
REV 2:7 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, xtinyaꞌ cha chi nutej roch ri chieꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien, ri cꞌo pa nicꞌaj ri lugar ri niꞌeꞌx paraíso cha, ri lugar pacheꞌ cꞌo-ve ri Dios.
REV 2:8 Y tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Esmirna, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal, ri xiquimisas y xicꞌastaj chic pa, quireꞌ niꞌej:
REV 2:9 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan, can ibꞌanun sufrir, y manak ibꞌayomal, pero chinoch inreꞌ can ix bꞌayomaꞌ. Vataꞌn chi icꞌo vinak ri ncaꞌeꞌn chi israelitas, ri altíra itziel ncaꞌchꞌoꞌ chivij. Ijejeꞌ niquiꞌej chi israelitas, pero xa man ijejeꞌ ta, ri vinak reꞌ xa i-richin ri Satanás.
REV 2:10 Man tixiꞌij-iviꞌ choch ri sufrimiento ri xtipa chivij. Ruma ri diablo xtuꞌon chi icꞌo nicꞌaj chivach ixreꞌ ri xcaꞌyoꞌx pa cárcel chi ncaꞌrutojtobꞌiej vi xa can ketzij quiyoꞌn cánima riqꞌuin ri Dios. Diez (lajuj) kꞌij xquixrutojtobꞌiej riqꞌuin sufrimientos, pero siempre tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios; mesque nquixquimisas. Y inreꞌ xtinyaꞌ jun corona chiva; ri corona ri xtinyaꞌ, ja ri utzulaj cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
REV 2:11 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, man xtiꞌa ta chupan ri sufrimiento richin ri rucaꞌn camic.
REV 2:12 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Pérgamo, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri nucꞌuan ri espada ri simaꞌj rutzaꞌn ri caꞌyeꞌ lado cꞌo roray, niꞌej:
REV 2:13 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi chireꞌ chupan ri tanamet pacheꞌ ixcꞌo-ve ixreꞌ, chireꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Satanás. Y mesque quireꞌ, ixreꞌ man iyoꞌn ta can ri nubꞌeꞌ, y cꞌa icukubꞌan icꞌuꞌx viqꞌuin. Y man xiniyaꞌ ta can ni chupan ri kꞌij antok ri Antipas xquimisas. Jajaꞌ jun utzulaj nusamajiel ri xutzijuoj ri nuchꞌabꞌal, y ruma man xiruyaꞌ ta can, xquimisas chireꞌ chiꞌicajol pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Satanás.
REV 2:14 Pero cꞌo nicꞌaj kax ri ntiꞌan ri man nika ta chinoch. Chiꞌicajol icꞌo ri man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri itziel tak kax ri xucꞌut can ri Balaam; ri Balaam xucꞌut choch ri Balac chi tubꞌanaꞌ chica ri israelitas chi ncaꞌtzak; chi niquitej ri kax ri i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y chi ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
REV 2:15 Icꞌo jeꞌ nicꞌaj chiꞌicajol ri man nicajoꞌ ta niquiyaꞌ can ri itziel tak kax ri niquicꞌut ri vinak ri niꞌeꞌx nicolaítas chica. Y ri niquicꞌut ri nicolaítas can man nika ta chinoch.
REV 2:16 Rumareꞌ, titzalaj-pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ. Ruma xa man quireꞌ ta xtiꞌan, inreꞌ chaꞌnin xquinalka iviqꞌuin. Y nalbꞌanaꞌ ayoval quiqꞌuin ri man xtitzalaj ta pa cánima viqꞌuin cha ri espada ri ntiel-pa pa nuchiꞌ.
REV 2:17 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias. Ri xtichꞌacuon, can xtinyaꞌ cha ri simíta rubꞌinan maná ri avan-can. Y xtinyaꞌ jun chꞌiti abꞌaj sak cha, ri tzꞌibꞌan choch jun cꞌacꞌacꞌ bꞌiꞌaj. Y ri cꞌacꞌacꞌ bꞌiꞌaj reꞌ, joꞌc ri choj cha xtinyaꞌ ri chꞌiti abꞌaj, joꞌc jajaꞌ xtinaꞌien.
REV 2:18 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Tiatira, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri Rucꞌajuol ri Dios, ri nakꞌanoch can incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ, y ri vakan can ncaꞌchꞌichꞌan incheꞌl ri bronce, niꞌej:
REV 2:19 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi nquinivajoꞌ, chi icukubꞌan icꞌuꞌx viqꞌuin, nquiꞌtoꞌ ri vinak, cꞌo i-paciencia, y vataꞌn jeꞌ chi vacame más nquixsamaj que choch ri naꞌay.
REV 2:20 Pero cꞌo nicꞌaj kax ri ntiꞌan ri man nika ta chinoch, y reꞌ ja chi iyoꞌn lugar cha ri ixok Jezabel. Ruma jajaꞌ nuꞌej chi jun profetisa, pero quireꞌ nuꞌon joꞌc chi nuꞌon maña chica ri nu-siervos y nuꞌon chica chi ncaꞌtzak. Can nuꞌej chi otz niquitej ri kax ri i-yoꞌn chic chiquivach ri ídolos, y nuꞌon chica ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ chi niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
REV 2:21 Y nuyoꞌn cꞌa tiempo cha, chi titzalaj-pa ránima viqꞌuin y nuꞌon ri nivajoꞌ inreꞌ, pero jajaꞌ man nrajoꞌ ta chi man chic tucꞌuaj-riꞌ riqꞌuin jun chic ri xa man rachajil ta.
REV 2:22 Rumareꞌ xtinꞌan cha chi xtika choch chꞌat ruma jun yabꞌil. Y quinojiel ri quibꞌanun pecado riqꞌuin, can altíra xtiquiꞌan sufrir. Can quireꞌ xtinꞌan chica xa man xtiquiyaꞌ ta can ri pecado y niquiꞌan ri nivajoꞌ inreꞌ.
REV 2:23 Y quinojiel ri ral xcaꞌnquimisaj, chi quinojiel ri iglesias tiquitamaj chi inreꞌ vataꞌn ri chica niquiꞌan pensar y vataꞌn jeꞌ ri cꞌo pa cánima quinojiel. Y can incheꞌl ri ibꞌanun chiꞌijunal, quireꞌ ri rucꞌaxiel xtinyaꞌ chiva.
REV 2:24 Pero chiva ixreꞌ y chica ri nicꞌaj ri icꞌo chupan ri tanamet Tiatira, ri man i-bꞌanak ta chirij ri nucꞌut ri Jezabel, y man jun cataꞌn chirij ri nem noꞌj ri niꞌeꞌx chi cꞌo riqꞌuin ri Satanás, can otz ri xquiꞌan, inreꞌ man jun chic más akaꞌn xtinyaꞌ chivij.
REV 2:25 Pero man tiyaꞌ can ri otz ri ntiꞌan hasta cꞌa antok inreꞌ xquipa chic jun bꞌay.
REV 2:26 Ri xcaꞌchꞌacuon y xtiquiꞌan ri xtinꞌej chica cꞌa antok xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, can xtinꞌan chica chi xticꞌujieꞌ qui-autoridad pa quiveꞌ ri naciones,
REV 2:27 can incheꞌl rubꞌanun-pa ri Nataꞌ chuva; can ruyoꞌn-pa autoridad chuva. Can xtinyaꞌ autoridad chica, y can xcaꞌquiꞌan gobernar ri naciones riqꞌuin poder y man jun xtiquijoyovaj quivach. Cꞌo jun vara bꞌanun cha chꞌichꞌ pa quikꞌaꞌ, y can xcaꞌquipaxij incheꞌl ncaꞌpaxix bꞌajoꞌy.
REV 2:28 Can xtinyaꞌ chica ri estrella (chꞌumil) ri ntiel-pa cumaj yan.
REV 2:29 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias.
REV 3:1 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Sardis, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri cꞌo ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios viqꞌuin y ri siete (vukuꞌ) estrellas (chꞌumil), niꞌej: Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Vataꞌn chi nitzijos chivij chi can ixcꞌas, pero chinoch inreꞌ xa ix-quiminak.
REV 3:2 Rumareꞌ, niꞌej cꞌa chiva chi can quixcꞌasieꞌ y man tiyaꞌ lugar chi ncaꞌqꞌuis-ka ri utzulaj tak kax ri cꞌa cꞌo pan icꞌaslien. Ruma inreꞌ nitzꞌat ri ntiꞌan vacame, xa man caval ta choch ri Dios.
REV 3:3 Talka pan iveꞌ ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri xiꞌan recibir y xivaxaj naꞌay. Can quireꞌ tivaxaj y titzalaj-pa ivánima riqꞌuin ri Dios y tibꞌanaꞌ ri nrajoꞌ jajaꞌ. Ruma xa man xquixcꞌasieꞌ, xquinalka chivij incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon, ruma man xtinaꞌiej ta chica huora xquinalka.
REV 3:4 Pero chiꞌicajol ixreꞌ ri in-iniman chireꞌ pa tanamet Sardis, cꞌa icꞌo nicꞌaj ri can i-sak. Ijejeꞌ xcaꞌin viqꞌuin inreꞌ, niquicusaj sak tak tziak, ruma can nucꞌul niquicusaj ri tziak reꞌ.
REV 3:5 Ri xtichꞌacuon, xtiyoꞌx sak rutziak. Y man xtitur ta ri rubꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien. Y can xtinꞌej cha ri Nataꞌ y chica ri ángeles, chi ri jun reꞌ can vichin inreꞌ.
REV 3:6 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias.
REV 3:7 Tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Filadelfia, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri in Santo, y can in Ketzij y cꞌo jeꞌ ri llave richin ri David pa nukꞌaꞌ; antok inreꞌ nijak, man jun nitiquir nitzꞌapin, y antok nitzꞌapij, man jun nitiquir nijako. Niꞌej cꞌa:
REV 3:8 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan. Can nujakuon jun puerta chivach, ri man jun nitiquir nitzꞌapin; mesque man qꞌuiy ta ivuchukꞌaꞌ, can iyacuon ri nuchꞌabꞌal riqꞌuin ivánima y man ivavan ta chi iniman ri nubꞌeꞌ.
REV 3:9 Rumareꞌ inreꞌ xtinꞌan chica ri vinak ri niquimol-quiꞌ pa rubꞌeꞌ ri Satanás chi xcaꞌxuquieꞌ chukul ivakan, ruma ijejeꞌ niquiꞌej chi israelitas y xa man ketzij ta ri niquiꞌej. Y quireꞌ xtinꞌan chica chi tiquinaꞌiej cꞌa chi inreꞌ can nquixvajoꞌ.
REV 3:10 Ixreꞌ can iyacuon pan ivánima ri nuchꞌabꞌal, chi ticꞌujieꞌ i-paciencia. Rumareꞌ can xquixchajij choch ri sufrimiento ri xtalka paroꞌ ri roch-ulief chi ncaꞌtojtobꞌax quinojiel ri vinak.
REV 3:11 Y chaꞌnin xquipa chic jun bꞌay. Rumareꞌ man tiyaꞌ can ri otz ri cꞌo iviqꞌuin, chi quireꞌ man jun xtimajo chiva ri corona ri xtuyaꞌ ri Dios chiva.
REV 3:12 Ri xcaꞌchꞌacuon, can xcaꞌuoc pilares richin ri ru-templo ri Nu-Dios. Y chireꞌ riqꞌuin ri Dios xcaꞌcꞌujieꞌ richin nojiel tiempo. Y chiquij ijejeꞌ xtintzꞌibꞌaj ri rubꞌeꞌ ri Nu-Dios y ri rubꞌeꞌ ri rutanamit; y ri tanamet reꞌ ja ri cꞌacꞌacꞌ Jerusalén, ri nika-pa chicaj, ri alanak-pa riqꞌuin ri Nu-Dios. Y chiquij ijejeꞌ xtintzꞌibꞌaj jeꞌ ri cꞌacꞌacꞌ nubꞌeꞌ inreꞌ.
REV 3:13 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias.
REV 3:14 Y tatzꞌibꞌaj-el cha ri nusamajiel richin ri iglesia ri cꞌo pa tanamet Laodicea, y taꞌej-el cha, chi inreꞌ ri ketzij y can ja ri ketzij ri niꞌej, can incꞌo jeꞌ riqꞌuin ri Dios antok xꞌan ri roch-ulief; niꞌej:
REV 3:15 Inreꞌ vataꞌn nojiel ri ntiꞌan, vataꞌn chi man ix cꞌatan ta, ni man ix chꞌichꞌ ta. ¡Más ta otz xa ta ix cꞌatan o ix chꞌichꞌ!
REV 3:16 Pero ruma man ix cꞌatan ta, y man ix chꞌichꞌ ta, xa ix saklibꞌ, rumareꞌ xquixxaꞌj-el.
REV 3:17 Ruma ixreꞌ ntiꞌej chi vacame cꞌo i-miera, y can ix bꞌayuon chic y man jun chic kax nuꞌon falta chivach. Y man ivataꞌn ta chi ixreꞌ xa jumul ibꞌanun chinoch, xa juyeꞌ oc ivach, xa ix puobra, xa ix muoy y xa ix-chꞌanal.
REV 3:18 Rumareꞌ vacame niꞌej chiva, chi tilakꞌoꞌ viqꞌuin inreꞌ oro ri kꞌasan chic pa kꞌakꞌ, chi quireꞌ ketzij nquixbꞌayomer. Y tilakꞌoꞌ viqꞌuin inreꞌ ri sak tak tziak chi nticusaj, ruma vacame qꞌuix-qꞌuix ibꞌanun chi manak itziak chivij. Y viqꞌuin inreꞌ jeꞌ tilakꞌoꞌ ri colirio chi ntiyaꞌ pa tak inakꞌavach, chi quireꞌ nquixtzuꞌn otz.
REV 3:19 Inreꞌ ncaꞌnchꞌolij y ncaꞌnꞌan castigar ri ncaꞌnvajoꞌ. Mareꞌ ixreꞌ riqꞌuin cꞌa nojiel ivuchukꞌaꞌ titzalaj chic pa ivánima viqꞌuin y tibꞌanaꞌ ri nivajoꞌ inreꞌ.
REV 3:20 Vacame inreꞌ incꞌo chuchiꞌ ri jay y nquichꞌo-apa. Xa cꞌo jun ri xquiraꞌxaj-pa y xtujak ri puerta chinoch, xquinuoc-oc riqꞌuin y xquivaꞌ riqꞌuin; y jajaꞌ jeꞌ xtivaꞌ viqꞌuin inreꞌ.
REV 3:21 Ri xtichꞌacuon, xtinyaꞌ lugar cha chi nitzꞌuyeꞌ viqꞌuin pa nu-trono, can incheꞌl xinꞌan inreꞌ antok xichꞌacuon, can xitzꞌuyeꞌ riqꞌuin ri Nataꞌ Dios pa ru-trono.
REV 3:22 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri nuꞌej ri Espíritu Santo chica ri iglesias.
REV 4:1 Y después xitzuꞌn chicaj y xintzꞌat chi ri chicaj jakal jun puerta, y xinvaꞌxaj chic rukul ri nichꞌo-pa chuva naꞌay, can incheꞌl nikꞌajan jun trompeta. Y xuꞌej-pa chuva: Cajotie-pa, y xtincꞌut chavach ri xcaꞌbꞌanataj-apa.
REV 4:2 Y ja xinnaꞌ chi ja ri Espíritu Santo ri cꞌuayuon vichin; y xintzꞌat chi chicaj cꞌo jun trono, y chireꞌ tzꞌuyul Jun.
REV 4:3 Y ri tzꞌuyul chupan ri trono reꞌ, can altíra nichꞌichꞌan, can incheꞌl ri abꞌaj ri niꞌeꞌx jaspe o cornalina chica. Y ruyoꞌn vielta chirij ri trono reꞌ jun xocokꞌaꞌ (arco iris). Y ri xocokꞌaꞌ (arco iris) reꞌ rax; can incheꞌl ri abꞌaj ri niꞌeꞌx esmeralda cha.
REV 4:4 Y chirij ri trono reꞌ icꞌo veinticuatro chic tronos. Y chireꞌ i-tzꞌuyul-ve veinticuatro chꞌitak mámix y quicusan sak tziak, y cꞌo jeꞌ coronas ri bꞌanun cha oro pa quijaluon.
REV 4:5 Riqꞌuin ri trono ri cꞌo pa nicꞌaj, ncaꞌiel-pa yocopaꞌ y ráya y chꞌabꞌal. Y ri choch-apa, ncaꞌcꞌat siete (vukuꞌ) lámparas. Y ri siete (vukuꞌ) lámparas reꞌ, jareꞌ ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios.
REV 4:6 Chireꞌ choch-apa ri trono reꞌ cꞌo incheꞌl jun mar ri incheꞌl vidrio nitzꞌiet. Y chirij ri trono reꞌ icꞌo icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach.
REV 4:7 Ri naꞌay chiquivach ri icajeꞌ reꞌ, can incheꞌl jun león (coj). Ri rucaꞌn incheꞌl jun alaj váquix. Ri ruox incheꞌl cꞌa rupalaj jun ache. Y ri chi cajeꞌ, can incheꞌl jun águila ri bꞌanak chicaj.
REV 4:8 Y ri cajeꞌ reꞌ cꞌo vakiꞌ quixicꞌ, y nojnak rij y chuxieꞌ ri quixicꞌ riqꞌuin quinakꞌavach. Y ijejeꞌ man jun bꞌay ncaꞌtanieꞌ chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, y chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌej: Santo, Santo, Santo ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ. Jajaꞌ can cꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, cꞌo vacame, y xticꞌujieꞌ chupan ri tiempo chakavach-apa, ncaꞌchaꞌ.
REV 4:9 Y antok ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach niquiyaꞌ rukꞌij, niquiꞌan nem cha y niquiyaꞌ tiox bꞌaꞌ cha ri Jun ri tzꞌuyul pa ru-trono, y cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo;
REV 4:10 ri veinticuatro chꞌitak mámix ncaꞌxuquieꞌ choch ri tzꞌuyul pa ru-trono ri cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo, y chi niquiyaꞌ rukꞌij, nicalasaj-el ri qui-coronas, y niquiya-apa choch ri ru-trono, y niquiꞌej:
REV 4:11 Ajaf Dios, atreꞌ can rakalien niyoꞌx akꞌij y niꞌan nem cha ri abꞌeꞌ, y niꞌeꞌx chi cꞌo a-poder; ruma atreꞌ ri xabꞌano nojiel ri cꞌo, ruma quireꞌ xavajoꞌ.
REV 5:1 Y xintzꞌat chi ri Jun ri tzꞌuyul pa ru-trono, rucꞌuan pa rukꞌaꞌ derecha jun vuj ri bꞌatuon roch (rollo). Ri vuj reꞌ, tzꞌibꞌan choch y chirij, y tzꞌapin cha siete (vukuꞌ) sellos.
REV 5:2 Y xintzꞌat jeꞌ jun ángel ri altíra ruchukꞌaꞌ, y cof nichꞌoꞌ nucꞌutuj: ¿Chica nucꞌul chi nujak ri vuj reꞌ y nralasaj-el ri siete (vukuꞌ) sellos ri tzꞌapin cha? xchaꞌ.
REV 5:3 Y man jun chiquivach ri icꞌo chicaj, ni choch-ulief, ni chuxieꞌ ka ri ulief nucꞌul chi nujak ri vuj, ni joꞌc nutzꞌat bꞌaꞌ.
REV 5:4 Y inreꞌ altíra nquinuokꞌ, ruma man jun xlitaj ri nucꞌul chi nujak ri vuj, chi nuꞌon leer y chi nutzꞌat roch.
REV 5:5 Y jun chiquivach ri chꞌitak mámix xuꞌej chuva: Man catuokꞌ, ruma cꞌo Jun ri nucꞌul nujak ri vuj y nralasaj-el ri siete (vukuꞌ) sellos, ruma ya xchꞌacuon; jajaꞌ can incheꞌl jun león (coj), rumáma can ri Judá y rumáma can jeꞌ ri David, xchaꞌ chuva.
REV 5:6 Y xintzꞌat Jun paꞌl pa nicꞌaj ri trono, ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y ri chꞌitak mámix. Ri Jun reꞌ ja ri Alaj Oveja ri can kꞌalaj chi ya xuꞌon sufrir y ya xakꞌax choch camic. Icꞌo siete (vukuꞌ) rucꞌaꞌ y siete (vukuꞌ) nakꞌaroch. Y ri siete (vukuꞌ) nakꞌaroch, jareꞌ ri siete (vukuꞌ) ru-espíritus ri Dios ri i-takuon choch-ulief.
REV 5:7 Xpa ri Alaj Oveja, xbꞌarucꞌama-pa ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo) pa rukꞌaꞌ derecha ri tzꞌuyul pa ru-trono.
REV 5:8 Y antok cꞌo chic ri vuj pa rukꞌaꞌ, ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, junan quiqꞌuin ri veinticuatro chꞌitak mámix, xaꞌxuquie-ka choch ri Alaj Oveja. Quinojiel ijejeꞌ quicꞌuan arpas y quicꞌuan jeꞌ copas ri i-bꞌanun cha oro ri i-nojnak riqꞌuin incienso (puon), jareꞌ qui-oraciones ri quiniman ri Dios.
REV 5:9 Y cꞌo jun cꞌacꞌacꞌ bꞌix niquibꞌixaj, y cava niquiꞌej: Atreꞌ ri can nucꞌul xbꞌacꞌama-pa ri vuj, y ncaꞌvalasaj-el ri sellos ri tzꞌapin cha; ruma atreꞌ xaquimisas, y riqꞌuin ri aquiqꞌuiel xojacol konojiel chi xojuoc richin ri Dios; xa chica-na raza, chꞌabꞌal, tanamet y nación,
REV 5:10 y xaꞌan chika chi xojuoc reyes y sacerdotes richin ri Katataꞌ Dios, y junan xtakaꞌan gobernar ri roch-ulief.
REV 5:11 Y antok xitzuꞌn chic apa jun bꞌay, xinvaꞌxaj quikul qꞌuiy ángeles. Ri ángeles reꞌ icꞌo chirij ri trono y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach y ri chꞌitak mámix. Ri ángeles ri icꞌo chireꞌ, can millones y millones.
REV 5:12 Ijejeꞌ cof niquiꞌej: Ri Alaj Oveja ri xquimisas, can nucꞌul niyoꞌx rukꞌij; niꞌeꞌx chi jajaꞌ cꞌo ru-poder, cꞌo nojiel bꞌayomal, cꞌo nojiel noꞌj riqꞌuin y nojiel nitiquir nuꞌon. Y tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ.
REV 5:13 Y xaꞌnvaꞌxaj jeꞌ quinojiel ri i-rubꞌanun ri Dios; ri icꞌo chicaj, ri icꞌo choch-ulief, ri icꞌo chuxieꞌ ka ri ulief, y ri icꞌo chupan ri mar, niquiꞌej: Ri tzꞌuyul chupan ri ru-trono y ri Alaj Oveja, tiyoꞌx rukꞌij, tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ, y tiꞌeꞌx chi cꞌo ru-poder richin nojiel tiempo.
REV 5:14 Y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xquiꞌej: Amén. Y ri veinticuatro chꞌitak mámix xaꞌxuquie-ka y xquikasaj-ka ri quijaluon cꞌa pan ulief y xquiyaꞌ rukꞌij ri cꞌo rucꞌaslien richin nojiel tiempo.
REV 6:1 Y xintzꞌat chi ri Alaj Oveja, xralasaj-el ri naꞌay sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo). Y xinvaꞌxaj chi jun chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach xchꞌoꞌ, y ri rukul can incheꞌl nikꞌajan jun ráya, y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ!
REV 6:2 Y xintzꞌat jun quiej sak rij, y ri chꞌacol chirij rucꞌuan jun chꞌaꞌ pa rukꞌaꞌ, y xyoꞌx jun corona cha. Y jajaꞌ xꞌa chi nichꞌacuon, y can xtiꞌchꞌacuon.
REV 6:3 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri rucaꞌn sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri rucaꞌn chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ!
REV 6:4 Y xbꞌaꞌiel-pa jun quiej quiak rij, y ri chꞌacol chirij xyoꞌx poder pa rukꞌaꞌ, richin chi nuyaꞌ ayoval chiquicajol ri vinak ri icꞌo choch-ulief, chi quireꞌ tiquiquimisaj-quiꞌ. Y xyoꞌx-el jun nem espada cha.
REV 6:5 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri ruox sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri ruox chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ! Y ja xintzꞌat jun quiej xak rij, y ri chꞌacol chirij rucꞌuan jun balanza pa rukꞌaꞌ.
REV 6:6 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chiquicajol ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y xuꞌej: Jun denario rajal caꞌyeꞌ libras trigo, y jun denario rajal jeꞌ vakiꞌ libras cebada. Pero ri aceite de olivo y ri vino man jun kax taꞌan chica.
REV 6:7 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi cajeꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xinvaꞌxaj chi ri ruqꞌuisbꞌal chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xchꞌoꞌ y xuꞌej: ¡Catam-pa y tatzꞌataꞌ!
REV 6:8 Y ja xintzꞌat jun quiej kꞌan rij y ri chꞌacol chirij rubꞌinan Camic. Y chirij jajaꞌ patanak ri niꞌeꞌx Lugar Quichin Quiminakiꞌ cha. Y xyoꞌx poder chica chi ncaꞌquiquimisaj ri cajeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief cha espada, riqꞌuin viꞌjal, riqꞌuin yabꞌil y pa quikꞌaꞌ chicop ri niquicꞌux vinak.
REV 6:9 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi vuꞌuoꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xintzꞌat chi chuxieꞌ ri altar icꞌo-ve ri qui-espíritu ri xaꞌquimisas ruma xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios, y ruma jeꞌ man xquixiꞌij ta quiꞌ xquiꞌej chi quiniman ri Dios.
REV 6:10 Ijejeꞌ cof niquiꞌej: ¿Cꞌa jampeꞌ cꞌa Ajaf, Santo y Ketzij, xcaꞌan juzgar ri vinak ri icꞌo choch-ulief y jampeꞌ cꞌa xtayaꞌ rucꞌaxiel chica ruma xojquiquimisaj? ncaꞌchaꞌ.
REV 6:11 Y xyoꞌx sak tak tziak chica, y xꞌeꞌx jeꞌ chica chi cꞌa caꞌuxlan chic bꞌaꞌ más, ruma cꞌa icꞌo cachꞌil y qui-hermanos ri xcaꞌquimisas cuma ri vinak, incheꞌl xꞌan-el chica ijejeꞌ.
REV 6:12 Antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri chi vakiꞌ sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), xintzꞌat chi xuꞌon jun nem cubꞌrakan. Y ri kꞌij man xtzuꞌn ta chic, can xak xuꞌon, incheꞌl jun tziak xak ri nicusas antok cꞌo bꞌis. Y ri icꞌ can quiak xuꞌon, incheꞌl quicꞌ xuꞌon.
REV 6:13 Y ri estrellas (chꞌumil) xaꞌbꞌatzak-pa chicaj y xaꞌka-pa paroꞌ ri roch-ulief, can incheꞌl antok ncaꞌtzak-pa ri roch víquix antok nisilos ruma jun nem cakꞌiekꞌ.
REV 6:14 Y ri rocaj xucꞌol-el-riꞌ incheꞌl antok nibꞌuot jun vuj. Y nojiel juyuꞌ y nojiel ri islas xaꞌsilos pa tak qui-lugar.
REV 6:15 Ri reyes ri icꞌo choch-ulief, ri nicꞌaj chic ri cꞌo quikꞌij, ri bꞌayomaꞌ, ri capitanes, ri vinak ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ, ri esclavos y ri libres, xcavaj-quiꞌ pa tak cuevas y chucajol tak abꞌaj ri icꞌo choch tak juyuꞌ.
REV 6:16 Y quinojiel ri vinak reꞌ niquiꞌej chica ri juyuꞌ y ri abꞌaj: Quixtzak-pa chikij; kojivavaj choch ri tzꞌuyul pa ru-trono, y choch ri rayoval ri Alaj Oveja.
REV 6:17 Ruma ja xalka ri kꞌij chi nika ri rayoval pa kaveꞌ, ¿y chica came xtitiquir xtipiꞌieꞌ cꞌa choch?
REV 7:1 Después chirij nojiel reꞌ xaꞌntzꞌat cajeꞌ ángeles; y ri ángeles reꞌ i-paꞌl pa tak ruxinquineꞌl ri roch-ulief, quikꞌatuon ri cajeꞌ roch cakꞌiekꞌ, richin chi man ncaꞌbꞌaka ta ka paroꞌ ri roch-ulief, paroꞌ ri mar y pa quiveꞌ ri chieꞌ.
REV 7:2 Y xintzꞌat jeꞌ chi cꞌo jun ángel jatol-pa pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, rucꞌamun-pa ri sello richin ri cꞌaslic Dios. Y ri ángel reꞌ cof xchꞌo-apa chica ri icajeꞌ ángeles ri yoꞌn chic poder chica chi niquiqꞌuis paroꞌ ri roch-ulief y ri mar,
REV 7:3 y xuꞌej chica: Man jun yan kax tiꞌan cha ri roch-ulief, cha ri mar y chica ri chieꞌ, hasta cꞌa antok kayoꞌn chic ri qui-sellos ri ru-siervos ri Dios chiꞌquivach.
REV 7:4 Y xinvaꞌxaj chi i-ciento cuarenta y cuatro mil israelitas ri xaꞌan sellar. Jareꞌ ri vinak richin ri doce (cabꞌalajuj) tanamet ri icꞌo chupan ri Israel.
REV 7:5 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Judá. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Rubén. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Gad.
REV 7:6 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Aser. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Neftalí. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Manasés.
REV 7:7 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Simeón. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Leví. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Isacar.
REV 7:8 Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Zabulón. Doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri José, y doce (cabꞌalajuj) mil chiquivach ri i-rumáma can ri Benjamín. Ja quinojiel reꞌ ri xaꞌan sellar.
REV 7:9 Y chirij nojiel reꞌ inreꞌ xintzꞌat iqꞌuiy vinak ri ncaꞌpa nojiel naciones, nojiel razas, nojiel tanamet y nojiel chꞌabꞌal. Quinojiel ri vinak reꞌ icꞌo-apa choch ri trono y choch ri Alaj Oveja. Ri vinak reꞌ man jun nitiquir nijilan quichin ruma can iqꞌuiy. Y can sak ri quitziak ri quicusan, y quicꞌuan ruxak palma pa quikꞌaꞌ.
REV 7:10 Y quinojiel can cof niquiꞌej: ¡Xojcolotaj! Can ja ri Dios ri tzꞌuyul pa ru-trono, y ri Alaj Oveja ri xcalo kichin, ncaꞌchaꞌ.
REV 7:11 Y quinojiel ri ángeles i-paꞌl chirij ri trono, y chiquij ri chꞌitak mámix y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach; y chi niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios, xaꞌxuquie-ka y xquikasaj-ka quijaluon cꞌa pan ulief.
REV 7:12 Y niquiꞌej: Amén; tiꞌan nem cha ri rubꞌeꞌ ri Ka-Dios, jajaꞌ ri cꞌo nojiel noꞌj riqꞌuin, can nucꞌul niyoꞌx tiox bꞌaꞌ cha, niyoꞌx rukꞌij, niꞌeꞌx chi cꞌo ru-poder y nojiel nitiquir nuꞌon richin nojiel tiempo. Amén, ncaꞌchaꞌ.
REV 7:13 Entonces jun chiquivach ri chꞌitak mámix xucꞌutuj chuva: Quinojiel ri quicusan sak tziak, ¿i-chica ijejeꞌ, y pacheꞌ i-patanak-ve? xchaꞌ chuva.
REV 7:14 Y inreꞌ xinꞌej cha: Atreꞌ avataꞌn i-chica la. Y jajaꞌ xuꞌej chuva: Jareꞌ ri i-alanak chic pa chupan ri gran tribulación, y ri quitziak can sak ruma xquichꞌaj chupan ri ruquiqꞌuiel ri Alaj Oveja.
REV 7:15 Y rumareꞌ icꞌo-apa choch ri Dios, y chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ niquiꞌan servir; y ri Dios tzꞌuyul pa ru-trono ncaꞌruꞌon cuenta ruma quiqꞌuin cꞌo-ve.
REV 7:16 Man xtinem ta chic quipan, ni man chic xtichakej ta quichiꞌ. Man chic xcaꞌcꞌat ta choch kꞌij, man chic xtiquinaꞌ ta jeꞌ cꞌatan.
REV 7:17 Ruma ri Alaj Oveja, ri cꞌo-apa pacheꞌ cꞌo-ve ri trono; jajaꞌ ri nichajin quichin, y can ncaꞌrucꞌuaj jeꞌ chi nuyaꞌ quiyaꞌ pacheꞌ ncaꞌlax-ve ri cꞌaslic yaꞌ. Y ri Dios xtisuꞌn ri ruyaꞌl quinakꞌavach ijejeꞌ.
REV 8:1 Y antok ri Alaj Oveja xralasaj-el ri séptimo (chi vukuꞌ) sello richin ri vuj ri bꞌatuon roch (rollo), jun laꞌk nicꞌaj huora man jun bulla xuꞌon chicaj.
REV 8:2 Y xaꞌntzꞌat i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri i-paꞌl-apa choch ri Dios, y xyoꞌx jujun trompeta chica.
REV 8:3 Xpa jun chic ángel ri rucꞌamun-pa jun incensario (bꞌucubꞌal) ri bꞌanun cha oro, y xalpiꞌieꞌ choch ri altar. Y xyoꞌx-pa qꞌuiy incienso (puon) cha chi quireꞌ junan nuꞌon riqꞌuin ri qui-oraciones ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi nuya-apa choch ri altar ri bꞌanun cha oro ri cꞌo choch ri trono.
REV 8:4 Y ri rusibꞌil ri incienso (puon) riqꞌuin ri qui-oraciones ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, can pa rukꞌaꞌ ri ángel ncaꞌiel-el y nijotie-el cꞌa choch ri Dios.
REV 8:5 Y ri ángel xucꞌan-apa ri incensario (bꞌucubꞌal) y xunojsaj cha ri kꞌakꞌ ri cꞌo paroꞌ ri altar; y xuqꞌuiak-pa ri incensario (bꞌucubꞌal) paroꞌ ri roch-ulief. Y ja xuꞌon ráya, y chꞌabꞌal, y yocopaꞌ, y xuꞌon jun nem cubꞌrakan jeꞌ.
REV 8:6 Y ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan trompetas, can ja xquichojmij-quiꞌ chi niquixupuj ri trompetas.
REV 8:7 Antok ri naꞌay ángel xuxupuj ri ru-trompeta, can ja xka sakbꞌach y kꞌakꞌ xaluon riqꞌuin quicꞌ paroꞌ ri roch-ulief. Y ri oxeꞌ parte ri chieꞌ xaꞌcꞌat y quireꞌ jeꞌ nojiel kꞌayis.
REV 8:8 Antok ri rucaꞌn ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi incheꞌl jun nem juyuꞌ nijinin pa kꞌakꞌ xcꞌak-pa chupan ri mar. Y ri oxeꞌ parte ri mar xuoc quicꞌ;
REV 8:9 rumareꞌ ri oxeꞌ parte ri cꞌo quicꞌaslien ri icꞌo chupan ri mar xaꞌcon, y ri oxeꞌ parte ri barcos jeꞌ ri i-bꞌanak paroꞌ xaꞌqꞌuis.
REV 8:10 Antok ri ruox ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi jun nem estrella (chꞌumil) nijinin pa kꞌakꞌ incheꞌl jun antorcha, xbꞌatzak-pa chicaj. Y ri estrella (chꞌumil) reꞌ xka pa quiveꞌ ri oxeꞌ parte ri ríos y ri pacheꞌ ncaꞌlax-ve yaꞌ.
REV 8:11 Y ri estrella (chꞌumil) reꞌ cꞌay kꞌayis rubꞌeꞌ, y ri yaꞌ xuꞌon cꞌay ri pacheꞌ xka-ve. Y rumareꞌ iqꞌuiy vinak ri xaꞌcon.
REV 8:12 Antok ri chi cajeꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, ri oxeꞌ parte ri kꞌij, ri oxeꞌ parte ri icꞌ y ri oxeꞌ parte ri estrellas (chꞌumil), man xquiyaꞌ ta chic quisakil. Y manak sakil xcꞌujieꞌ ri oxeꞌ parte richin ri pakꞌij; y quireꞌ jeꞌ xbꞌanataj ri chakꞌaꞌ.
REV 8:13 Y ja xinvaꞌxaj y xintzꞌat chi cꞌo jun ángel ri bꞌanak pa nicꞌaj ri rocaj y cof nuꞌej: ¡Juyeꞌ quivach ri vinak ri icꞌo choch-ulief ruma ri xtibꞌanataj antok xcaꞌxupux ri oxeꞌ chic trompetas cuma ri ángeles!
REV 9:1 Y antok ri chi vuꞌuoꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xintzꞌat chi cꞌo jun estrella (chꞌumil) ri xtzak-pa chicaj y choch-ulief xka-ve. Y cha ri estrella (chꞌumil) reꞌ, xyoꞌx ru-llave ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan.
REV 9:2 Y xbꞌarujaka-pa ruchiꞌ ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y chupan ri jul reꞌ altíra sebꞌ xbꞌaꞌiel-pa, incheꞌl rusibꞌil jun nem horno. Ri sebꞌ ri xiel-pa chireꞌ, xutzꞌapij roch ri kꞌij, y kꞌakuꞌn xuꞌon cha ri chicaj.
REV 9:3 Y chupan ri sebꞌ reꞌ, xaꞌbꞌaꞌiel-pa sacꞌ y xaꞌa choch ri ulief. Y xyoꞌx poder chica chi niquiꞌan incheꞌl niquiꞌan ri alacranes ri icꞌo choch-ulief.
REV 9:4 Y xꞌeꞌx chica chi man jun kax tiquiꞌan chica ri chieꞌ, ri ticoꞌn o nojiel roch kꞌayis; xa joꞌc chica ri vinak ri manak ru-sello ri Dios chiꞌquivach.
REV 9:5 Y xꞌeꞌx chica chi man caꞌquiquimisaj ri vinak, joꞌc chi tiquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ. Y ri ruquiy reꞌ can incheꞌl ri ruquiy ri niquiyaꞌ ri alacranes antok niquicakꞌ jun vinak.
REV 9:6 Y ri kꞌij reꞌ, ri vinak xtiquicanuj quicamic ruma ri ruquiy ri niquikꞌasaj, pero xa man xcaꞌcon ta. Can altíra xtiquirayij quicamic, pero ri camic xa man nalka ta.
REV 9:7 Ri sacꞌ reꞌ incheꞌl quiej ri i-chojmin chic chi ncaꞌa pa guerra. Pa quijaluon quicꞌuan incheꞌl corona ri bꞌanun cha oro, y ri quipalaj can incheꞌl quipalaj vinak.
REV 9:8 Cꞌo jeꞌ quiveꞌ incheꞌl quiveꞌ ixokiꞌ, ri coray incheꞌl coray león (coj),
REV 9:9 ri quij can incheꞌl chꞌichꞌ, ri quixicꞌ altíra bulla niquiꞌan, can incheꞌl qꞌuiy carruajes i-chiririen cuma quiej ri chaꞌnin i-bꞌanak pa guerra.
REV 9:10 Ri quijay incheꞌl quijay alacranes, y chutzaꞌn cꞌo ri qui-pansuoña. Y riqꞌuin reꞌ, ncaꞌcovin niquiꞌan chica ri vinak chi niquinaꞌ ruquiy vuꞌuoꞌ icꞌ.
REV 9:11 Y ri qui-rey ri sacꞌ, ja ri ángel ri richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Ri qui-rey ri sacꞌ reꞌ, Abadón niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal hebreo, y Apolión niꞌeꞌx cha pa chꞌabꞌal griego.
REV 9:12 Ya xakꞌax ri naꞌay sufrimiento, pero cꞌa cꞌo caꞌyeꞌ chic ri majaꞌ taꞌkꞌax.
REV 9:13 Y antok ri chi vakiꞌ ángel xuxupuj ri ru-trompeta, xinvaꞌxaj chi cꞌo jun xchꞌo-pa chiquicajol ri cajeꞌ ucꞌaꞌ ri rucꞌuan ri altar ri bꞌanun cha oro, ri cꞌo choch ri Dios,
REV 9:14 y xuꞌej cha ri chi vakiꞌ ángel ri xuxupuj ri ru-trompeta: Caꞌquiraꞌ ri icajeꞌ ángeles ri i-ximil chuchiꞌ ri nem río Eufrates.
REV 9:15 Y ja xaꞌquir ri icajeꞌ ángeles, chi ncaꞌquiquimisaj vinak. Ruma ri icajeꞌ ángeles reꞌ can i-yacuon richin ri huora, ri kꞌij, ri icꞌ y ri junaꞌ reꞌ. Y ja ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief ri xcaꞌquiquimisaj.
REV 9:16 Can iqꞌuiy soldados icꞌo quiqꞌuin. Y xinvaꞌxaj chi quinojiel ri soldados reꞌ i-doscientos millones, y quinojiel cꞌo quiquiej.
REV 9:17 Y chupan ri incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan, xaꞌntzꞌat ri quiej; y ri i-chꞌacol chiquij quicusan chꞌichꞌ chi niquitoꞌ roch-quicꞌuꞌx, y ri color ri chꞌichꞌ reꞌ quiak, kꞌan y azul. Ri quijaluon ri quiej, can incheꞌl quijaluon león (coj) y pa quichiꞌ ntiel-pa kꞌakꞌ, sebꞌ y azufre.
REV 9:18 Y ja ri kꞌakꞌ, ri sebꞌ y ri azufre ri ncaꞌiel pa quichiꞌ ri quiej ri xaꞌquimisan ri oxeꞌ parte ri vinak ri icꞌo choch-ulief.
REV 9:19 Ri quiej reꞌ, niquicusaj ri quichiꞌ y ri quijay chi niquiyaꞌ ruquiy chica ri vinak, ruma ri quijay can incheꞌl cumatz y cꞌo quijaluon.
REV 9:20 Pero ri vinak ri man xaꞌcon ta chupan ri sufrimiento reꞌ, man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xquiꞌan ta ri nrajoꞌ ri Dios; ruma cꞌa xaꞌquiyaꞌ quikꞌij ri itziel tak espíritus, xaꞌquiyaꞌ jeꞌ quikꞌij ri ídolos ri i-quibꞌanun cha oro, plata, bronce, abꞌaj, y chieꞌ, y ri ídolos reꞌ xa man ncaꞌtzuꞌn ta, man ncaꞌcꞌaxan ta y man ncaꞌin ta jeꞌ.
REV 9:21 Ri vinak reꞌ man xquiyaꞌ ta can ri bꞌanoy-camic, ri hechicerías (bꞌanaquil), ri alakꞌ y ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ can xquicanuj-quiꞌ jeꞌ chi xquiꞌan pecado.
REV 10:1 Y xintzꞌat jun chic ángel ri cꞌo altíra ruchukꞌaꞌ nika-pa chicaj. Cꞌo-pa chupan jun mukul, y cꞌo jun xocokꞌaꞌ (arco iris) pa rujaluon. Xintzꞌat jeꞌ chi ri rupalaj can incheꞌl ri kꞌij. Y ri rakan incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ.
REV 10:2 Y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun chꞌiti libro jakal. Xuyaꞌ ri rakan derecha paroꞌ ri mar, y ri izquierda xuyaꞌ paroꞌ ri ulief.
REV 10:3 Ri ángel reꞌ, altíra cof xchꞌoꞌ, y ri rukul ri xuꞌon, can incheꞌl rukul jun león (coj). Y antok xchꞌoꞌ, icꞌo i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya ri xaꞌchꞌo-pa jeꞌ.
REV 10:4 Y antok xaꞌchꞌoꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya, ja xinvajoꞌ ta xintzꞌibꞌaj ri xquiꞌej. Pero cꞌo jun ri xchꞌo-pa chicaj y xuꞌej-pa chuva: Joꞌc aviqꞌuin atreꞌ caꞌcꞌujie-ka ri tzij ri xquiꞌej ri i-siete (ivukuꞌ) incheꞌl ráya, y man tatzꞌibꞌaj.
REV 10:5 Y ri ángel ri xintzꞌat chi ruyoꞌn jun rakan paroꞌ ri mar y ri jun chic paroꞌ ri ulief, xupilisaj ri rukꞌaꞌ chicaj,
REV 10:6 y xuꞌej: Inreꞌ niꞌan jurar pa rubꞌeꞌ ri cꞌo richin nojiel tiempo, ri xbꞌano ri rocaj y ri icꞌo choch, ri xbꞌano ri ulief y ri icꞌo choch, ri xbꞌano ri mar y ri icꞌo chupan, can pa rubꞌeꞌ jajaꞌ niꞌan jurar; chi man chic xtakꞌax ta más tiempo.
REV 10:7 Ruma antok ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xtuxupuj ri ru-trompeta, ja xcaꞌbꞌanataj ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios, incheꞌl xuꞌej chica ri rusamajiel ri profetas ri xaꞌcꞌujieꞌ ojier can tiempo.
REV 10:8 Y ri xchꞌo-pa chicaj chuva, xchꞌoꞌ chic pa chuva jun bꞌay y xuꞌej: Caꞌin y tatzꞌamaꞌ ri chꞌiti libro jakal pa rukꞌaꞌ ri ángel ri ruyoꞌn jun rakan paroꞌ ri mar, y ri jun chic paroꞌ ri ulief, xchaꞌ.
REV 10:9 Can xiꞌa-apa riqꞌuin ri ángel, y xincꞌutuj ri chꞌiti libro cha. Y ri ángel xuꞌej chuva: Tatzꞌamaꞌ y tatijaꞌ. Y xtanaꞌ pan achiꞌ que-queꞌ incheꞌl cabꞌ. Pero chapan can cꞌay xtuꞌon.
REV 10:10 Y xintzꞌom-apa ri chꞌiti libro pa rukꞌaꞌ ri ángel, y xintej-ka. Y pa nuchiꞌ xinnaꞌ que-queꞌ incheꞌl ri cabꞌ, pero chinupan can cꞌay xuꞌon-ka.
REV 10:11 Y ri ángel xuꞌej chuva: Can nicꞌatzin chi naꞌej chic jun bꞌay ri nuꞌej ri Dios chiquij qꞌuiy tanamet, naciones, reyes, y chiquij vinak ri man junan ta quichꞌabꞌal.
REV 11:1 Xyoꞌx jun aj chuva, ri incheꞌl jun chieꞌ richin atabꞌal. Y xꞌeꞌx jeꞌ chuva: Capalaj y tavataj rupan ru-templo ri Dios, tavataj ri altar, y caꞌvijilaj i-janeꞌ (i-jaroꞌ) ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri Dios chireꞌ.
REV 11:2 Pero ri roch jay richin ri ru-templo ri Dios, man tavataj, ruma xa jachuon chic pa quikꞌaꞌ ri vinak ri man israelitas ta; y cuarenta y dos icꞌ xtiquixakꞌ ri tanamet santa.
REV 11:3 Y inreꞌ xcaꞌntak-el caꞌyeꞌ nusamajiel chi xtiquitzijuoj ri nuchꞌabꞌal, y xtiquiꞌan mil doscientos sesenta kꞌij, y xtiquicusaj tziak richin bꞌis, xchaꞌ chuva.
REV 11:4 Y ja ri caꞌyeꞌ samajiel reꞌ i-incheꞌl ri caꞌyeꞌ mata olivos y ri caꞌyeꞌ candeleros ri icꞌo-apa choch ri Dios, ri Rajaf ri roch-ulief.
REV 11:5 Y xa cꞌo jun nrajoꞌ nuꞌon itziel chica, xa xtiel-pa kꞌakꞌ pa quichiꞌ ijejeꞌ, chi ncaꞌquiqꞌuis ri quiyoval chiquij. Y xa jun cꞌo nrajoꞌ nuꞌon chica, can xtiqꞌuis riqꞌuin ri kꞌakꞌ reꞌ.
REV 11:6 Ri caꞌyeꞌ samajiel reꞌ yoꞌn poder chica, chi niquitzꞌapij ri chicaj, chi quireꞌ man nika ta jobꞌ chupan ri tiempo antok ijejeꞌ xtiquitzijuoj ri xuꞌej ri Dios chica. Y yoꞌn jeꞌ poder chica chi niquiꞌan cha ri yaꞌ chi ntuoc quicꞌ y chi niquiyaꞌ jeꞌ chica-na sufrimiento pa quiveꞌ ri icꞌo choch-ulief xa janeꞌ na (jaroꞌ na) mul nicajoꞌ niquiyaꞌ.
REV 11:7 Y antok ri caꞌyeꞌ reꞌ quiqꞌuisuon chic rutzijoxic ri ruchꞌabꞌal ri Dios, ri bestia ri ntiel-pa chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, xtuꞌon ayoval quiqꞌuin, can xcaꞌruchꞌec y xcaꞌruquimisaj.
REV 11:8 Y ri qui-cuerpo xcaꞌcꞌujieꞌ can chireꞌ pa nem bꞌay richin ri nem tanamet; pacheꞌ xquimisas-ve ri Kajaf Jesucristo choch ri cruz, ri tanamet reꞌ niꞌeꞌx jeꞌ Sodoma y Egipto cha, ruma ri itziel tak kax ri niquiꞌan ri vinak ri icꞌo chireꞌ.
REV 11:9 Y oxeꞌ kꞌij riqꞌuin nicꞌaj xcaꞌcꞌujieꞌ ri qui-cuerpo chiquivach ri vinak ri man junan ta quitanamit, man junan ta qui-raza, man junan ta quichꞌabꞌal y man junan ta qui-nación. Y ijejeꞌ man xtiquiyaꞌ ta permiso chi ncaꞌmuk ri qui-cuerpo.
REV 11:10 Y ri vinak reꞌ can altíra xcaꞌquicuot ruma xaꞌquimisas ri caꞌyeꞌ profetas. Y ruma altíra ncaꞌquicuot, can xcaꞌquicꞌax regalos chiquivach, ruma altíra xquiꞌan sufrir pa quikꞌaꞌ ri xaꞌtzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
REV 11:11 Y antok kꞌaxnak chic ri oxeꞌ kꞌij riqꞌuin nicꞌaj, ri espíritu richin cꞌaslien ri patanak riqꞌuin ri Dios xuoc chic quiqꞌuin. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌpiꞌieꞌ chic jun bꞌay. Y ri vinak ri xaꞌtzꞌato quichin, can altíra xquixiꞌij-quiꞌ.
REV 11:12 Y ri caꞌyeꞌ rusamajiel ri Dios xcaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa cof chicaj y nuꞌej chica: Quixjotie-pa vaveꞌ chicaj, xchaꞌ. Y ijejeꞌ xaꞌjotie-el chicaj chupan jun mukul. Y ri vinak ri itziel xaꞌtzꞌato quichin, can xaꞌquitzꞌat-el antok xaꞌa.
REV 11:13 Chupan ri misma huora reꞌ xuꞌon jun nem cubꞌrakan, y ri décima parte ri tanamet xvuluvuꞌ; y ruma ri cubꞌrakan, xaꞌcon siete (vukuꞌ) mil vinak. Y ri nicꞌaj chic altíra xquixiꞌij-quiꞌ, y xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri cꞌo chicaj.
REV 11:14 Ri rucaꞌn sufrimiento ya xakꞌax. Y can ja patanak chaꞌnin ri ruox sufrimiento.
REV 11:15 Y ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xuxupuj ri ru-trompeta. Y icꞌo ri cof xaꞌchꞌoꞌ chicaj, y niquiꞌej: Ri gobiernos ri icꞌo choch nojiel ri ulief, vacame can i-richin chic ri Kajaf Dios y i-richin chic jeꞌ ri Cristo. Y jajaꞌ ri xtibꞌano reinar richin nojiel tiempo.
REV 11:16 Y ri veinticuatro chꞌitak mámix ri i-tzꞌuyul choch ri Dios chupan ri qui-tronos, xaꞌxuquie-ka choch y xquikasaj-ka ri quijaluon cꞌa pan ulief chi niquiyaꞌ rukꞌij.
REV 11:17 Y niquiꞌej: Ajaf Dios, tiox bꞌaꞌ nakayaꞌ chava. Atreꞌ ri cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ, can atcꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, atcꞌo vacame, y xcacꞌujieꞌ jeꞌ chupan ri tiempo ri más chakavach-apa. Tiox bꞌaꞌ nakayaꞌ chava, ruma vacame can nacꞌut chi atreꞌ nem a-poder, y atreꞌ ri ncabꞌano reinar.
REV 11:18 Ri naciones ri icꞌo choch-ulief xpa quiyoval chavij, pero xa ja xalka ri kꞌij chi atreꞌ xyacataj avayoval. Y ja jeꞌ xalka ri kꞌij chi ncaꞌan juzgar ri quiminakiꞌ. Pero chica ri asamajiel ri profetas, chica ri quiniman ri achꞌabꞌal y chica ri ncaꞌyoꞌn akꞌij, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk, can xtayaꞌ jun utzulaj rucꞌaxiel chica, y ja jeꞌ xalka ri kꞌij chi atreꞌ ncaꞌqꞌuis ri vinak ri ncaꞌqꞌuiso paroꞌ ri roch-ulief, xaꞌchaꞌ.
REV 11:19 Y ja xjakataj ri ru-templo ri Dios ri cꞌo chicaj. Y can xkꞌalajin-pa ri caja richin ri ru-pacto ri Dios. Y xuꞌon yocopaꞌ, xpa altíra chꞌabꞌal, xuꞌon ráya, xuꞌon jun nem cubꞌrakan, y xpa jun tremenda sakbꞌach.
REV 12:1 Y xkꞌalajin-pa chicaj jun señal nem; jun ixok can incheꞌl kꞌij ri rutziak, can nichꞌichꞌan, paꞌl paroꞌ ri icꞌ. Cꞌo jun corona pa rujaluon, y ri corona reꞌ rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) estrellas (chꞌumil).
REV 12:2 Y ri ixok reꞌ kꞌalaj chi ya nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Rumareꞌ can altíra nisiqꞌuin. Can altíra ruquiy nunaꞌ.
REV 12:3 Y cꞌo chic jun señal xkꞌalajin-pa chicaj; jun nem dragón quiak rij, cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon, diez (lajuj) rucꞌaꞌ y quicꞌuan jujun corona ri rujaluon.
REV 12:4 Y ri dragón reꞌ, xa riqꞌuin ri rujay xujoc-pa ri oxeꞌ parte ri estrellas (chꞌumil) ri icꞌo chicaj, y xaꞌrucꞌak-pa paroꞌ ri roch-ulief. Y xbꞌacꞌujie-apa choch ri ixok ri ya nicꞌujieꞌ ruxuluꞌ. Ruchajin-apa chi antok xtalax ri xuluꞌ, ja nucꞌux.
REV 12:5 Ri ixok reꞌ can xcꞌujie-ve jun ral-alaꞌ. Y ri alaꞌ reꞌ niꞌrubꞌanaꞌ gobernar quinojiel naciones riqꞌuin poder y man jun xtujoyovaj quivach. Ri ral ri ixok xucꞌuax-el choch ri Dios ri tzꞌuyul pa ru-trono.
REV 12:6 Y ri ixok ri xcꞌujieꞌ ruxuluꞌ, xnumaj-el y xꞌa pa desierto, ruma jareꞌ ri lugar ri bꞌanun preparar ruma ri Dios chi nucol. Y chireꞌ nilix-ve ri ixok mil doscientos sesenta kꞌij.
REV 12:7 Y después xbꞌanataj jun nem ayoval chicaj. Ri arcángel Miguel y ri ru-ángeles, xquiꞌan ayoval riqꞌuin ri dragón y ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan.
REV 12:8 Pero ri dragón y ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan man xaꞌchꞌacuon ta, y man xyoꞌx ta chic lugar chica chi xaꞌcꞌujieꞌ chicaj.
REV 12:9 Y xcꞌak-pa ri dragón junan quiqꞌuin ri itziel tak ángeles ri i-richꞌilan, cꞌa choch-ulief. Quireꞌ xꞌan cha ri dragón, ri niꞌeꞌx diablo y Satanás cha. Jajaꞌ ri xuoc jun cumatz ojier can, y jajaꞌ ri nibꞌano maña chica quinojiel vinak ri icꞌo choch-ulief.
REV 12:10 Y jareꞌ antok xinvaꞌxaj cꞌa chicaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa cof, y nuꞌej: Ja kꞌij richin ri salvación (colotajic), ri poder y ri ru-reino ri Ka-Dios. Y quireꞌ jeꞌ ya xalka ri kꞌij chi quinojiel tiquibꞌanaꞌ ri nuꞌej ri Cristo. Ruma ri jun ri nibꞌano acusar quichin ri hermanos choch ri Dios chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ, ya xcꞌak-el.
REV 12:11 Y ri hermanos reꞌ xaꞌchꞌacuon chirij ri diablo, ruma ri Alaj Oveja ri xcon y xiel ruquiqꞌuiel. Y ruma jeꞌ man xaꞌqꞌuix ta xquiꞌej chi quiniman ri ruchꞌabꞌal y man xquixiꞌij ta quiꞌ antok niꞌeꞌx chica chi ncaꞌquimisas.
REV 12:12 Ixreꞌ ri ixcꞌo chicaj, tiquicuot ri ivánima. Pero ixreꞌ ri ixcꞌo choch-ulief y ri ixcꞌo chupan ri mar, can juyeꞌ ivach. Ruma ri diablo xka-ka iviqꞌuin, y yacatajnak royoval ruma rataꞌn chi jubꞌaꞌ chic tiempo ri yoꞌn cha.
REV 12:13 Ri dragón xcꞌak-pa, y antok xunaꞌ chi choch yan chic ri ulief cꞌo-ve, ja xutzaklaꞌiej ri ixok ri xcꞌujieꞌ ral-alaꞌ.
REV 12:14 Y ri ixok reꞌ xyoꞌx caꞌyeꞌ nimaꞌk ruxicꞌ ri incheꞌl ruxicꞌ ri águila, chi nitiquir nibꞌaka chupan ri desierto, ri lugar ri bꞌanun preparar ruma ri Dios chi nilix oxeꞌ junaꞌ riqꞌuin nicꞌaj. Chupan ri lugar reꞌ man xtilitaj ta ruma ri dragón.
REV 12:15 Y ri dragón reꞌ xralasaj-pa yaꞌ pa ruchiꞌ incheꞌl jun río y xuquiraj chirij ri ixok, chi quireꞌ ri yaꞌ xucꞌuaj ta ri ixok.
REV 12:16 Pero ri roch-ulief xutoꞌ ri ixok ruma ri ulief xjakataj y xubꞌakꞌ chaꞌnin ri río ri xuquiraj ri dragón.
REV 12:17 Y ruma ri dragón man xtiquir ta chirij ri ixok, altíra royoval xyacataj. Rumareꞌ xꞌa y xbꞌarubꞌanaꞌ ayoval quiqꞌuin ri ral y ri riy ri ixok. Quinojiel ri vinak reꞌ niquinimaj ri mandamientos ri xaꞌruꞌej ri Dios, y cꞌo jeꞌ pa cánima ri ketzij ri i-ruꞌeꞌn can ri Jesucristo.
REV 13:1 Y inreꞌ xipiꞌieꞌ pa sanayeꞌ chuchiꞌ ri mar, y xintzꞌat chi chupan ri mar xbꞌaꞌiel-pa jun bestia ri cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ. Y pa quiveꞌ ri rucꞌaꞌ cꞌo jujun corona. Y pa quiveꞌ ri rujaluon i-tzꞌibꞌan bꞌiꞌaj ri niquiꞌej chi jajaꞌ ri Dios.
REV 13:2 Ri bestia ri xintzꞌat incheꞌl jun bꞌalom (tigre), ri rakan incheꞌl rakan ri oso, ri ruchiꞌ incheꞌl ruchiꞌ jun león (coj). Y ri dragón xuyaꞌ ru-poder y xuyaꞌ ri ru-trono cha y xuyaꞌ jeꞌ nem autoridad cha.
REV 13:3 Y xintzꞌat chi jun chiquivach ri rujaluon ri bestia reꞌ, ri cꞌajaꞌ tiyoꞌx ri trono cha, socotajnak y can richin chi nicon. Pero ri socotajic xa xcꞌachoj y rumareꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief, can xaꞌchapataj y xaꞌa chirij.
REV 13:4 Y ri vinak reꞌ can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri dragón, ruma jajaꞌ ri xyoꞌn poder pa rukꞌaꞌ ri bestia. Ri vinak antok niquiyaꞌ rukꞌij ri bestia, niquiꞌej: ¿Cꞌo came jun ri junan riqꞌuin ri bestia va? ¿Y cꞌo came jun ri xtichꞌaco richin? ncaꞌchaꞌ.
REV 13:5 Ri bestia reꞌ xyoꞌx lugar cha chi nuya-ka rukꞌij jajaꞌ mismo riqꞌuin ri ruchꞌabꞌal, y chi itziel nichꞌoꞌ chirij ri Dios, y xyoꞌx autoridad cha chi nuꞌon gobernar chupan cuarenta y dos icꞌ.
REV 13:6 Y quireꞌ xuꞌon ri bestia reꞌ. Itziel xchꞌoꞌ chirij ri Dios; itziel xchꞌoꞌ chirij ri rubꞌeꞌ, altíra itziel tak tzij xaꞌruꞌej chirij ri rachuoch ri Dios y chiquij jeꞌ ri icꞌo chicaj.
REV 13:7 Y xyoꞌx jeꞌ permiso cha, chi nuꞌon ayoval quiqꞌuin ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios y chi ncaꞌruchꞌec. Xyoꞌx jeꞌ autoridad cha pa quiveꞌ quinojiel vinak ri man junan ta qui-raza, ri man junan ta quitanamit, man junan ta quichꞌabꞌal y man junan ta qui-nación.
REV 13:8 Can quinojiel ri icꞌo choch-ulief xquiyaꞌ rukꞌij ri bestia reꞌ. Y ri xaꞌbꞌano quireꞌ, ja ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien, ri ru-libro ri Alaj Oveja, ri xquimisas ruma quireꞌ ranun-pa pensar ri Dios paroꞌ antok cꞌa majaꞌ cꞌo ri roch-ulief.
REV 13:9 Ri cꞌo ruxiquin, can tiraꞌxaj ri niꞌeꞌx:
REV 13:10 Ri nibꞌano cha jun chic chi niꞌa priexa, quireꞌ jeꞌ xtiꞌan cha jajaꞌ. Y ri niquimisan cha espada, can cha espada jeꞌ xtiquimisas. Mareꞌ ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios ticꞌujieꞌ qui-paciencia, y can tiquicukubꞌaꞌ quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Dios.
REV 13:11 Después xintzꞌat chi cꞌo jun chic bestia ri xbꞌaꞌiel-pa pan ulief. Y jajaꞌ cꞌo caꞌyeꞌ rucꞌaꞌ incheꞌl richin jun alaj oveja. Pero nichꞌoꞌ incheꞌl ri dragón.
REV 13:12 Y ri rucaꞌn bestia reꞌ, riqꞌuin ri ru-poder ri naꞌay bestia ncaꞌruꞌon ri rusamaj. Can nuꞌon chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi niquiyaꞌ rukꞌij ri naꞌay bestia, ri xcꞌachoj riqꞌuin ri socotajic, ri can richin chi nicon.
REV 13:13 Ri rucaꞌn bestia, nimaꞌk tak milagros ri ncaꞌruꞌon. Can nuꞌon chi nika-pa kꞌakꞌ chicaj chi nika-pa choch ri roch-ulief chiquivach ri vinak.
REV 13:14 Y ruma yoꞌn permiso cha ri rucaꞌn bestia chi ncaꞌruꞌon milagros choch ri naꞌay bestia, ri vinak ri icꞌo choch-ulief can xꞌan maña chica. Y xuꞌej chica ri vinak chi tiquibꞌanaꞌ jun ru-imagen la naꞌay bestia ri man xcon ta ruma ri socotajic ri xꞌan cha ruma espada.
REV 13:15 Y ri rucaꞌn bestia, xyoꞌx poder pa rukꞌaꞌ chi tuyaꞌ rucꞌaslien ri ru-imagen ri naꞌay bestia, chi quireꞌ ri imagen reꞌ tichꞌoꞌ y tuꞌej chi caꞌquimisas quinojiel ri man niquiyaꞌ ta rukꞌij.
REV 13:16 Xuꞌon jeꞌ chi tiyoꞌx jun marca chica quinojiel ri vinak chiquikꞌaꞌ derecha o chiꞌquivach. Chi chꞌuteꞌk y chi nimaꞌk, chi bꞌayomaꞌ y chi i-puobra, chi esclavos y chi libres.
REV 13:17 Y man jun chiquivach ri vinak nitiquir nilakꞌo o nicꞌayin ta, xa manak ri marca o ri rubꞌeꞌ ri naꞌay bestia chukꞌaꞌ o chiꞌroch tzꞌibꞌan cha letras o bꞌanun cha números.
REV 13:18 Y ri ru-número ri naꞌay bestia ja ri seiscientos sesenta y seis; y ri número reꞌ, número richin vinak. Can qꞌuiy noꞌj nrajoꞌ chi ninaꞌax ri chica nuꞌej ri número reꞌ. Rumareꞌ ri vinak ri cꞌo runoꞌj, can tubꞌanaꞌ pensar otz ri chica nuꞌej ri ru-número ri naꞌay bestia.
REV 14:1 Y después xintzꞌat ri Alaj Oveja paꞌl paroꞌ ri juyuꞌ Sion, y icꞌo ciento cuarenta y cuatro mil vinak riqꞌuin. Y quinojiel cꞌo rubꞌeꞌ jajaꞌ y cꞌo jeꞌ rubꞌeꞌ ri Rutataꞌ chiꞌquivach.
REV 14:2 Y xinvaꞌxaj jun chꞌabꞌal ri patanak chicaj, can incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ, y incheꞌl nikꞌajan jun nem ráya, y can incheꞌl antok iqꞌuiy niquikꞌojomaj arpas.
REV 14:3 Y niquibꞌixaj jun cꞌacꞌacꞌ bꞌix choch ri ru-trono ri Dios y chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, y chiquivach ri chꞌitak mámix. Ri bꞌix ri niquibꞌixaj, man jun chic nitiquir nataman, xa joꞌc ri i-ciento cuarenta y cuatro mil ri xaꞌcolotaj-el chiquicajol ri icꞌo choch-ulief.
REV 14:4 Ijejeꞌ ri man xaꞌka ta chupan ri pecado quiqꞌuin ixokiꞌ. Ijejeꞌ i-bꞌanak chirij ri Alaj Oveja xa chica-na lugar ri niꞌa-ve. Jareꞌ ri naꞌay ri xaꞌcuol-pa chiquicajol ri vinak, y ijejeꞌ i-richin ri Dios y i-richin ri Alaj Oveja.
REV 14:5 Y man jun tzꞌakon-tzij xlitaj chi alanak ta pa quichiꞌ, xa can i-sak icꞌo choch ri ru-trono ri Dios.
REV 14:6 Y xintzꞌat jun chic ángel ri bꞌanak pa nicꞌaj ri rocaj, y jajaꞌ rucꞌuan ri evangelio, ri chꞌabꞌal ri can richin nojiel tiempo cꞌo, chi nuyaꞌ rutzijoxic chica quinojiel ri naciones ri icꞌo choch-ulief, chica ri man junan ta qui-raza, ri man junan ta quichꞌabꞌal, y ri man junan ta quitanamit.
REV 14:7 Y ri ángel cof nuꞌej: Tixiꞌij-iviꞌ choch ri Dios, y tiyaꞌ rukꞌij, ruma ri kꞌij chi nuꞌon juzgar ya xalka. Tiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri bꞌanayuon ri rocaj y ri roch-ulief, ri mar y ri nacimientos richin yaꞌ.
REV 14:8 Y jun rucaꞌn ángel xchꞌoꞌ jeꞌ y xuꞌej: Ya xtzak, ya xtzak ri Babilonia; ri nem tanamet ri xbꞌano chica quinojiel naciones ri icꞌo choch-ulief chi xaꞌkꞌabꞌar pa rukꞌaꞌ; can xuꞌon chica chi xquiꞌan pecado riqꞌuin, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
REV 14:9 Y jun ruox ángel xchꞌoꞌ jeꞌ y cof xuꞌej: Xa cꞌo jun niyoꞌn rukꞌij ri naꞌay bestia y nuyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen, y nuꞌon recibir ri ru-marca chiꞌroch o chukꞌaꞌ;
REV 14:10 ri xtibꞌano quireꞌ, can xtika ri rayoval ri Dios paroꞌ, ruma ri Dios man xtujoyovaj ta roch. Can xtuꞌon sufrir chupan ri kꞌakꞌ y azufre, chiquivach ri santos ángeles y choch ri Alaj Oveja.
REV 14:11 Y ri rusibꞌil ri kꞌakꞌ ri richin sufrimiento, jatol chicaj richin nojiel tiempo. Man jun bꞌay xcaꞌuxlan ta jubꞌaꞌ, ni pakꞌij ni chakꞌaꞌ ri ncaꞌyoꞌn rukꞌij ri naꞌay bestia, y ri niquiyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen, y ri niquiyaꞌ quitzij chi xtiyoꞌx ri rubꞌeꞌ chiꞌquivach o chiquikꞌaꞌ.
REV 14:12 Ri i-ralcꞌual chic ri Dios nicaꞌxaj y niquiꞌan ri ncaꞌruꞌej ri ru-mandamientos ri Dios y siempre quicukubꞌan quicꞌuꞌx riqꞌuin ri Jesús, can ticꞌujieꞌ qui-paciencia chupan ri sufrimiento.
REV 14:13 Y xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chuva chicaj, y nuꞌej: Tatzꞌibꞌaj ri xtinꞌej chava: Vacame, can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcon y xa quiniman-el ri Ajaf, xchaꞌ. Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi ri Espíritu Santo xuꞌej: Quireꞌ. Ruma can xcaꞌuxlan riqꞌuin ri quisamaj, y xtiyoꞌx rajal chica ri nojiel samaj ri xquiꞌan.
REV 14:14 Y antok xitzuꞌn chic apa, xintzꞌat jun mukul sak. Y paroꞌ ri mukul reꞌ tzꞌuyul jun ri can incheꞌl ri Jun ri Xtak-pa chicaj chi xalax chikacajol. Jajaꞌ cꞌo jun corona ri bꞌanun cha oro pa rujaluon, y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray.
REV 14:15 Y chupan ri templo xbꞌaꞌiel chic pa jun ángel, y cof nichꞌoꞌ cha ri tzꞌuyul paroꞌ ri mukul, y nuꞌej cha: Tacusaj ri ajuos y tajuku-el la ticoꞌn, ruma ja xalka ri huora y kꞌan chic ri ticoꞌn ri cꞌo choch-ulief.
REV 14:16 Y ri tzꞌuyul paroꞌ ri mukul quireꞌ xuꞌon, xucusaj ri rujuos choch-ulief y xujuk-el ri ticoꞌn.
REV 14:17 Y xbꞌaꞌiel chic pa jun ángel chupan ri templo ri cꞌo chicaj, rucꞌuan jeꞌ jun juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray.
REV 14:18 Y riqꞌuin ri altar xbꞌaꞌiel-pa jeꞌ jun chic ángel ri yoꞌn autoridad cha paroꞌ ri kꞌakꞌ. Y cof xchꞌo-apa cha ri ángel ri cꞌuayuon ri juos ri simaꞌj rutzaꞌn y altíra roray y xuꞌej: Tacusaj la ajuos chi ncaꞌkupij ri tzakaj uva. Ruma ri uva ri icꞌo choch-ulief ichakꞌ chic.
REV 14:19 Y ri ángel ri cꞌuayuon ri juos ri altíra roray, quireꞌ xuꞌon. Xucusaj chi xaꞌrukupij ri tzakaj uva. Después xaꞌruyaꞌ chupan jun nem lugar incheꞌl pila chi ncaꞌyitzꞌ. Y ri yitzꞌuoj reꞌ nucꞌut chakavach ri nem castigo ri xtuyaꞌ ri Dios.
REV 14:20 Ri uva can chuchiꞌ ri tanamet xaꞌyitzꞌ-ve. Y antok xyitzꞌ ri uva chupan ri lugar incheꞌl pila, xa quicꞌ yan chic xbꞌaꞌiel-pa. Y altíra qꞌuiy ri quicꞌ, ruma can trescientos kilómetros xunojsaj. Y xjotieꞌ hasta cꞌa pacheꞌ niyoꞌx-ve ri freno pa quichiꞌ ri quiej.
REV 15:1 Xintzꞌat chic jun nem señal chicaj, y can xichapataj. Xaꞌntzꞌat i-siete (ivukuꞌ) ángeles; ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles reꞌ jachuon ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos chica. Y riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) sufrimientos reꞌ, niqꞌuis-ve ri rayoval ri Dios.
REV 15:2 Y inreꞌ xintzꞌat jeꞌ chi cꞌo incheꞌl jun mar ri incheꞌl vidrio, y can xaluon riqꞌuin kꞌakꞌ. Y quinojiel ri man xaꞌka ta pa rukꞌaꞌ ri bestia y ri ru-imagen, y man xcajoꞌ ta jeꞌ ri ru-marca o ri ru-número ri rubꞌeꞌ ri bestia, i-paꞌl paroꞌ ri incheꞌl mar reꞌ, y quicꞌuan arpas ri yoꞌn chica ruma ri Dios.
REV 15:3 Y niquibꞌixaj cꞌa ri rubꞌix ri Moisés ri ru-siervo ri Dios y ri rubꞌix ri Alaj Oveja. Y quireꞌ niquibꞌixaj: Ajaf Dios, atreꞌ can ja ri nimaꞌk tak kax ri ncaꞌan, ri man jun bꞌay i-katzꞌatuon, y cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ. Can ketzij y choj ri abꞌiey, y atreꞌ ri Qui-Rey quinojiel ri quiniman ri achꞌabꞌal.
REV 15:4 ¿Chica cꞌa jun ri man xtuxiꞌij ta riꞌ chavach Ajaf? ¿Chica cꞌa jun ri man xtiyoꞌn ta akꞌij? Ruma joꞌc atreꞌ at Santo. Y rumareꞌ quinojiel naciones ri icꞌo ri choch-ulief xcaꞌpa chi xtiquiyaꞌ akꞌij, ruma xkꞌalajin chi atreꞌ can pa ruchojmil naꞌan juzgar.
REV 15:5 Y antok nutzꞌatuon chic nojiel reꞌ, xintzꞌat chi xjakataj ri templo ri cꞌo chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri caja richin ri ru-pacto ri Dios.
REV 15:6 Y chupan ri templo reꞌ xaꞌbꞌaꞌiel-pa ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri jachuon jujun sufrimientos pa quikꞌaꞌ. Y ri quitziak ri quicusan, bꞌanun cha lino ri altíra sak y nichꞌichꞌan jeꞌ. Y choch quicꞌuꞌx nakꞌax jun cinturón ri bꞌanun cha oro.
REV 15:7 Y jun chiquivach ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, xuyaꞌ jujun copa pa quikꞌaꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles; ri copas reꞌ i-bꞌanun cha oro, y i-nojnak riqꞌuin ri rayoval ri Dios, ri Dios ri cꞌas richin nojiel tiempo.
REV 15:8 Ri templo chicaj xnuoj riqꞌuin sebꞌ, ruma ri namalaj rukꞌij y ru-poder ri Dios. Y man jun nitiquir ntuoc-oc chireꞌ, hasta cꞌa caꞌqꞌuis-na ri sufrimientos ri niquiyaꞌ ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles.
REV 16:1 Y cꞌajareꞌ xinvaꞌxaj chi cꞌo jun ri cof nichꞌo-pa ri pa templo y xuꞌej chica ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles: Quixꞌin y tikꞌijaꞌ paroꞌ ri roch-ulief ri siete (vukuꞌ) copas ri nojnak ri rayoval ri Dios chupan.
REV 16:2 Y ri naꞌay ángel xꞌa y xbꞌarukꞌijaꞌ paroꞌ ri roch-ulief ri cꞌo chupan ri copa. Ri naꞌay sufrimiento xuꞌon chica ri vinak chi xaꞌiel-pa itziel tak sal-chꞌaꞌc chiquij. Quireꞌ xbꞌanataj chica ri quicꞌuan ri ru-marca ri bestia y ri niquiyaꞌ rukꞌij ri ru-imagen.
REV 16:3 Quireꞌ jeꞌ ri rucaꞌn ángel rucꞌuan ri copa y xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan paroꞌ ri mar. Y ri mar xchuver incheꞌl ruquiqꞌuiel jun quiminak, y nojiel ri cꞌo quicꞌaslien ri icꞌo chupan, xaꞌcon.
REV 16:4 Y ri ruox ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa pa quiveꞌ ri ríos y pa quiveꞌ ri nacimientos richin yaꞌ. Y xaꞌuoc quicꞌ.
REV 16:5 Y inreꞌ xinvaꞌxaj chi ri ángel ri yoꞌn autoridad pa rukꞌaꞌ pa quiveꞌ ri yaꞌ, xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ajaf Dios, atreꞌ ri atcꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief y atcꞌo vacame; atreꞌ ri at Santo y pa ruchojmil naꞌan juzgar nojiel.
REV 16:6 Ruma nayaꞌ rucꞌaxiel chica ri xaꞌquimisan quichin ri quiniman ri achꞌabꞌal y ri profetas ri xaꞌtzijuon ri atzij. Y can otz naꞌan chica chi tiquikumuꞌ quicꞌ ruma ri xquiꞌan, xchaꞌ ri ángel.
REV 16:7 Y xinvaꞌxaj jeꞌ chi cꞌo chic jun nichꞌo-pa choch ri altar, y nuꞌej: Can ketzij chi atreꞌ Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pan akꞌaꞌ, can nikꞌalajin cꞌa chi can ketzij y can choj naꞌan juzgar.
REV 16:8 Ri chi cajeꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ri kꞌij. Y ri kꞌij xyoꞌx poder cha chi ncaꞌruparuoj ri vinak riqꞌuin ri rukꞌakꞌal.
REV 16:9 Y can quireꞌ xbꞌanataj, ri kꞌij xaꞌruparuoj ri vinak riqꞌuin ri rukꞌakꞌal, pero ri vinak man xtzalaj ta pa cánima riqꞌuin ri Dios y man xquiyaꞌ ta rukꞌij. Pa rucꞌaxiel reꞌ, xa itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios, ri cꞌo poder pa rukꞌaꞌ chi nuyaꞌ ri sufrimientos reꞌ pa quiveꞌ.
REV 16:10 Ri chi vuꞌuoꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ru-trono ri bestia; y paroꞌ ri ru-reino xka jun nem kꞌakuꞌn, y ruma ri ruquiy ri niquinaꞌ ri vinak ri icꞌo chireꞌ, can niquicachꞌ cakꞌ.
REV 16:11 Pero ri vinak reꞌ, xa itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios ri cꞌo chicaj. Quireꞌ niquiꞌan ruma ri ruquiy, y ruma jeꞌ ri itziel tak sal-chꞌaꞌc ri cꞌo chiquij. Y ijejeꞌ man xquiyaꞌ ta can ri itziel tak kax ri ncaꞌquiꞌan y man xtzalaj ta pa cánima riqꞌuin ri Dios.
REV 16:12 Ri chi vakiꞌ ángel xbꞌarukꞌijaꞌ ri cꞌo chupan ri copa paroꞌ ri nem río Eufrates. Y ri río reꞌ xchakej-ka chi cꞌo cheꞌl ncaꞌkꞌax ri reyes ri i-patanak oriente.
REV 16:13 Y inreꞌ xintzꞌat chi pa ruchiꞌ ri dragón, y pa ruchiꞌ ri bestia, y pa ruchiꞌ ri falso profeta, ncaꞌiel-pa iyoxeꞌ itziel tak espíritus ri incheꞌl ranas.
REV 16:14 Ri iyoxeꞌ itziel tak espíritus reꞌ, can ncaꞌquiꞌan milagros chi ncaꞌquiꞌan maña chica ri vinak. Ijejeꞌ ncaꞌa quiqꞌuin quinojiel ri reyes ri icꞌo choch-ulief richin ncaꞌquimol. Ncaꞌquimol-apa richin ri kꞌij antok xtiquiꞌan ri guerra riqꞌuin ri Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.
REV 16:15 Ri Jesucristo nuꞌej: Can tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ. Inreꞌ antok xquipa chic, man xtinꞌej ta jampeꞌ xquinalka, can incheꞌl nuꞌon jun alakꞌuon. Can jaꞌal tiquicuot ri in-royoꞌien y rucusan ri rutziak chi quireꞌ man xtichꞌanieꞌ ta, y man xtitzꞌatataj ta ri ruqꞌuixbꞌilal.
REV 16:16 Y ri ranas reꞌ xaꞌquimol quinojiel ri reyes chupan ri jun lugar ri niꞌeꞌx Armagedón cha pa chꞌabꞌal hebreo.
REV 16:17 Y ri séptimo (chi vukuꞌ) ángel xuchoxij chupan ri cakꞌiekꞌ ri cꞌo chupan ri copa, y xinvaꞌxaj chi cꞌo Jun nichꞌo-pa chupan ri templo ri cꞌo chicaj, pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios. Y cof xuꞌej-pa: Ja xcꞌachoj nojiel.
REV 16:18 Y can joꞌc xuꞌej quireꞌ, xaꞌpa yocopaꞌ, chꞌabꞌal, ráya, y xuꞌon jun nem cubꞌrakan ri man jun bꞌay quireꞌ rubꞌanun ri janeꞌ (jaroꞌ) tiempo icꞌo ri vinak choch-ulief.
REV 16:19 Y ri nem tanamet oxeꞌ partes xuꞌon cha. Y ri nimaꞌk tanamet ri icꞌo chupan ri naciones, can xaꞌvuluvuꞌ. Ri Dios can xunataj ri i-rubꞌanun-pa ri nem tanamet Babilonia, y ja xuyaꞌ rucꞌaxiel chica ri vinak aj-chireꞌ ruma ri itziel tak kax ri quibꞌanun. Ri Dios can xuꞌon chica chi tiquikumuꞌ y tiquinaꞌ ri rayoval jajaꞌ.
REV 16:20 Y ruma ri nem cubꞌrakan ri xuꞌon, nojiel isla xaꞌa chuxieꞌ ri mar. Y ri juyuꞌ man xaꞌtzꞌatataj ta chic.
REV 16:21 Y chicaj xaꞌka-pa pa quiveꞌ ri vinak nimaꞌk tak sakbꞌach, ri cꞌo laꞌk jujun quintal calal; rumareꞌ ri vinak altíra itziel xaꞌchꞌoꞌ chirij ri Dios. Ri sufrimiento ri xuyaꞌ ri Dios pa quiveꞌ ri vinak reꞌ, can altíra nem.
REV 17:1 Y jun chiquivach ri i-siete (ivukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan jujun copa, xalchꞌoꞌ chuva y xuꞌej: Catam-pa viqꞌuin y xtincꞌut chavach ri chica castigo ri xtika paroꞌ ri nem ramera, ri tzꞌuyul pa quiveꞌ qꞌuiy yaꞌ.
REV 17:2 Can riqꞌuin ri ixok reꞌ quibꞌanun pecado ri reyes ri icꞌo choch-ulief. Y ruma jeꞌ ri ixok reꞌ ri vinak ri icꞌo choch-ulief xaꞌkꞌabꞌar chupan ri pecado, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado.
REV 17:3 Y chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, xinnaꞌ chi ri ángel xirucꞌuaj cꞌa pa jun desierto. Y chireꞌ xintzꞌat ri ixok, tzꞌuyul chirij jun bestia quiak rij ri cꞌo siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ. Ri quiak rij bestia reꞌ ruyuon bꞌiꞌaj cꞌo chirij, ri niquiꞌej chi jajaꞌ ri Dios.
REV 17:4 Y ri ixok reꞌ rucusan tziak quiak y morado. I-rucusan nicꞌaj chic kax ri i-bꞌanun cha oro, cha jaꞌal tak abꞌaj y cha perlas chi ruvakuon-riꞌ jaꞌal. Y pa rukꞌaꞌ rucꞌuan jun copa ri bꞌanun cha oro. Y ri copa reꞌ can nojnak-el rupan riqꞌuin ri itziel tak kax ri i-rubꞌanun choch ri Dios, y riqꞌuin jeꞌ nojiel ri pecado ri i-rubꞌanun quiqꞌuin achiꞌaꞌ.
REV 17:5 Y ri ixok reꞌ chiꞌroch tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj. Y ri bꞌiꞌaj reꞌ man can ta kꞌalaj ri chica nrajoꞌ nuꞌej ri tzij, pero quireꞌ ri nuꞌej: RI NEM TANAMET BABILONIA, QUITIEꞌ RI RAMERAS Y QUITIEꞌ JEꞌ RI VINAK RI NCAꞌBꞌANO ITZIEL TAK KAX CHOCH RI DIOS.
REV 17:6 Antok inreꞌ xintzꞌat ri ixok reꞌ, can xichapataj, ruma kꞌabꞌariel rubꞌanun riqꞌuin ri quiquiqꞌuiel ri i-ralcꞌual chic ri Dios y riqꞌuin quiquiqꞌuiel ri xquiꞌan-el sufrir ruma xquinimaj ri Jesús.
REV 17:7 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin, xuꞌej chuva: ¿Karruma ncachapataj? Inreꞌ xtinꞌej chava ri chica nuꞌej ri tzij ri ixok ri tzꞌuyul chirij ri bestia, y xtinꞌej jeꞌ chava ri chica nuꞌej ri tzij ri bestia ri siete (vukuꞌ) rujaluon y diez (lajuj) rucꞌaꞌ.
REV 17:8 Ri bestia ri xatzꞌat, xa xcꞌujieꞌ ojier can y vacame manak chic. Pero xa xtiel chic pa chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, y xtiꞌa pa kꞌakꞌ. Y ri vinak ri icꞌo choch-ulief, ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien desde antok xtzꞌucutaj-pa ri roch-ulief, can xcaꞌchapataj ruma ri xtiquitzꞌat, chi ri bestia ri xcꞌujieꞌ ojier can y xa manak chic tzꞌatuon, can xtalka chic jun bꞌay.
REV 17:9 Va, qꞌuiy noꞌj nrajoꞌ chi niꞌan entender, ruma ri siete (vukuꞌ) rujaluon ri bestia xa i-siete (ivukuꞌ) juyuꞌ ri pacheꞌ tzꞌuyul-ve ri ixok reꞌ.
REV 17:10 Ri siete (vukuꞌ) rujaluon ri bestia, xa i-siete (ivukuꞌ) reyes. Ivuꞌuoꞌ chiquivach ri reyes reꞌ ya xaꞌtzak, jun ja nuꞌon gobernar vacame y ri jun chic majaꞌ tuꞌon gobernar. Pero antok xtuꞌon gobernar, xa man xtilayuj ta ri ru-gobierno.
REV 17:11 Ri bestia ri xcꞌujieꞌ ojier can y vacame manak chic tzꞌatuon, jareꞌ ri xtuoc can ri octavo rey. Jajaꞌ jun chiquicajol ri siete (vukuꞌ) reyes y xtiꞌa pa kꞌakꞌ.
REV 17:12 Y ri diez (lajuj) ucꞌaꞌ ri xatzꞌat ri rucꞌuan ri bestia, xa i-diez (lajuj) reyes jeꞌ ri majaꞌ tiquiꞌan gobernar. Ri diez (lajuj) reyes reꞌ xtiyoꞌx autoridad pa quikꞌaꞌ junan riqꞌuin ri bestia chi niquiꞌan gobernar. Pero ijejeꞌ xa jun oc huora ri xtiquiꞌan gobernar.
REV 17:13 Ijejeꞌ junan xtiquiꞌan pensar; rumareꞌ xtiquiyaꞌ ri qui-gobierno y ri qui-poder pa rukꞌaꞌ ri bestia.
REV 17:14 Y ri reyes reꞌ can xtiquiꞌan ayoval riqꞌuin ri Alaj Oveja y jajaꞌ xtichꞌacuon chiquij. Ruma jajaꞌ Rey pa quiveꞌ quinojiel reyes y Ajaf pa quiveꞌ quinojiel ajaf. Ri icꞌo riqꞌuin ri Ajaf Jesucristo, can i-rayuon y i-ruchoꞌn ri Dios, y quiyoꞌn cánima riqꞌuin.
REV 17:15 Y ri ángel xuꞌej jeꞌ chuva: Ri yaꞌ ri xatzꞌat pacheꞌ tzꞌuyul-ve ri ramera, xa iqꞌuiy naciones, iqꞌuiy tanamet, iqꞌuiy vinak, y man junan ta quichꞌabꞌal.
REV 17:16 Y ri diez (lajuj) ucꞌaꞌ ri xatzꞌat ri rucꞌuan ri bestia, itziel xtiquitzꞌat ri ixok reꞌ, rumareꞌ xcaꞌpalaj chirij y nojiel ri cꞌo riqꞌuin xtiquimaj cha; y xtiquichꞌanabꞌaꞌ can. Y xtiquitej nicꞌaj ri ru-cuerpo y nicꞌaj chic ri ru-cuerpo xa xtiquiparuoj.
REV 17:17 Ri Dios xuyaꞌ pa cánima ri diez (lajuj) reyes chi junan xquiꞌan pensar chi xquiyaꞌ ri qui-gobierno cha ri bestia hasta cꞌa nuꞌon cumplir ri ruꞌeꞌn-pa ri Dios.
REV 17:18 Y ri ixok ri xatzꞌat, ja ri nem tanamet ri cꞌo pa quiveꞌ ri reyes ri icꞌo choch-ulief.
REV 18:1 Después xintzꞌat jun chic ángel ri cꞌo altíra poder pa rukꞌaꞌ, nika-pa chicaj. Ri ángel reꞌ riqꞌuin ri rusakil, sak xuꞌon cha ri roch-ulief.
REV 18:2 Can cof nichꞌoꞌ, y nuꞌej: Ya xtzak, ya xtzak ri nem tanamet Babilonia. Vacame xa acunak cachuoch itziel tak espíritus. Y chireꞌ jeꞌ cꞌo-ve quisuoc i-tzꞌil tak chicop ri cꞌo quixicꞌ, y itziel ncaꞌtzꞌiet.
REV 18:3 Ruma ja ri Babilonia ri xbꞌano chica quinojiel naciones chi xaꞌkꞌabꞌar chupan ri pecado, ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Ja jeꞌ ri Babilonia ri xbꞌano chica ri reyes ri icꞌo choch-ulief chi xaꞌka chupan ri pecado reꞌ. Y ri aj-cꞌayiniel ri choch-ulief xaꞌbꞌayomer, ruma ri aj-Babilonia xquicꞌuaj jun itziel cꞌaslien y rumareꞌ xquisach qꞌuiy miera, xchaꞌ ri ángel.
REV 18:4 Y xinvaꞌxaj chic chi cꞌo jun ri nichꞌo-pa chicaj y nuꞌej: Ixreꞌ ri ix nutanamit chic, quixiel-pa chupan ri tanamet Babilonia, chi quireꞌ man xquixka ta jeꞌ ixreꞌ chupan ri ru-pecados y man nika ta pan iveꞌ ixreꞌ ri castigo ri xtika pa quiveꞌ ri vinak aj-chireꞌ.
REV 18:5 Ruma ri qui-pecados ri vinak ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, can altíra qꞌuiy, rumareꞌ cꞌa nibꞌaka chicaj. Y ri Dios can xtuyaꞌ ri castigo pa quiveꞌ, ruma ri qui-pecados xakꞌax ruveꞌ.
REV 18:6 Y ri jun ri nichꞌo-pa chicaj xuꞌej chica ri ncaꞌyoꞌn rucꞌaxiel cha ri Babilonia: Tiyaꞌ rucꞌaxiel cha ri Babilonia, incheꞌl xuꞌon jajaꞌ, quireꞌ jeꞌ tibꞌanaꞌ cha jajaꞌ. Can doble rucꞌaxiel tibꞌanaꞌ cha, que choch ri xuꞌon jajaꞌ chica ri nicꞌaj, chi quireꞌ can tubꞌanaꞌ sufrir más.
REV 18:7 Tiyaꞌ chupan qꞌuiy sufrimiento y tibꞌanaꞌ cha chi altíra tituokꞌ. Ruma jajaꞌ can xunaꞌ chi nem, y can rujachuon-riꞌ chupan ri itziel cꞌaslien. Ruma jajaꞌ quireꞌ nuꞌej pa ránima: Inreꞌ ri incheꞌl reina ri in-tzꞌuyul vaveꞌ. Man in malcaꞌn ta, y man xtinkꞌasaj ta bꞌis y okꞌiej, nichaꞌ.
REV 18:8 Y ruma quireꞌ xuꞌej, can chupan jun kꞌij xcaꞌpa nojiel roch sufrimiento paroꞌ. Xtipa camic, okꞌiej y viꞌjal. Y xtiparox jeꞌ pa kꞌakꞌ. Y quireꞌ xtibꞌanataj, ruma ja ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder riqꞌuin ri xtibꞌano castigar.
REV 18:9 Y ri reyes ri icꞌo choch-ulief altíra xticokꞌiej ri tanamet Babilonia. Ruma ijejeꞌ xquiꞌan pecado riqꞌuin jajaꞌ, incheꞌl ri pecado quiqꞌuin ixokiꞌ, y xaꞌka jeꞌ chupan ri itziel tak cꞌaslien ri pacheꞌ xquisach qui-miera. Xticokꞌiej y xtiquibꞌisuoj ri tanamet Babilonia antok xtiquitzꞌat ri sebꞌ jatol chicaj ruma ja nicꞌat.
REV 18:10 Y ruma niquixiꞌij-quiꞌ choch ri castigo ri kajnak paroꞌ, cꞌa naj xcaꞌpiꞌie-pa y xtiquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia; jun tanamet ri cꞌo ruchukꞌaꞌ chi xcꞌujieꞌ pa quiveꞌ quinojiel! ¡Juyeꞌ roch ruma xa chupan jun huora xqꞌuis ruma ri castigo ri xka-pa paroꞌ!
REV 18:11 Y ri aj-cꞌayiniel ri icꞌo choch-ulief altíra xticokꞌiej y xtiquibꞌisuoj ri tanamet reꞌ, ruma man jun chic xtilakꞌo ri quicꞌay.
REV 18:12 Y ri quicꞌay, ja ri oro, ri plata, ri cobre, ri chꞌichꞌ, ri abꞌaj ri altíra i-jaꞌal, ri mármol, y ri perlas; ri utzulaj tak tziak, incheꞌl ri lino fino, ri seda, y ri tziak morado y quiak; ri kax ri i-bꞌanun cha jaꞌal tak chieꞌ y ri jubꞌul tak chieꞌ, kax ri i-bꞌanun cha bꞌak,
REV 18:13 canela, kꞌayis jubꞌul ruxlaꞌ, incienso (puon), mirra y nicꞌaj chic jubꞌul tak akꞌuon; ri vino, aceite, harina, trigo, ovejas, quiej y nicꞌaj chic chicop, carruajes, y hasta vinak.
REV 18:14 Ri vinak ri xaꞌcꞌujieꞌ chupan ri nem tanamet, man xcaꞌquitej ta chic quivach-chieꞌ ri jaꞌal i-queꞌ ri altíra xaꞌka chiquivach. Xaꞌqꞌuis nojiel ri jaꞌal tak kax ri icꞌo quiqꞌuin, y xqꞌuis jeꞌ ri quibꞌayomal.
REV 18:15 Y ri aj-cꞌayiniel ri xaꞌbꞌaka Babilonia altíra xaꞌbꞌayomer ruma ri kax ri xaꞌquicꞌayij chireꞌ. Ri aj-cꞌayiniel reꞌ niquixiꞌij-quiꞌ choch ri castigo ri kajnak paroꞌ, cꞌa chi-naj ncaꞌpiꞌie-ve. Can altíra nicokꞌiej y niquibꞌisuoj.
REV 18:16 Y niquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia, ri xa incheꞌl jun ixok ruvakuon-riꞌ riqꞌuin tziak ri altíra jaꞌal ri niꞌeꞌx lino cha, y rucusan tziak quiak y morado, y i-rucusan jeꞌ oro, perlas y nicꞌaj abꞌaj ri altíra i-jaꞌal!
REV 18:17 Y xa chupan jun huora xqꞌuis nojiel ri bꞌayomal ri cꞌo riqꞌuin. Y ri achiꞌaꞌ ri i-cꞌuayuon ri barcos, ri nicꞌaj chic ri ncaꞌsamaj chupan, ri vinak ri i-bꞌanak chupan ri barcos, y quinojiel ri ncaꞌsamaj paroꞌ ri mar, cꞌa chi-naj xaꞌpiꞌie-ve-pa.
REV 18:18 Ruma xquitzꞌat ri sebꞌ ri jatol chicaj ruma ja nicꞌat ri tanamet. Y cof xaꞌchꞌoꞌ, y xquiꞌej: ¿Cꞌo chic came jun tanamet junan riqꞌuin ri nem tanamet reꞌ? xaꞌchaꞌ.
REV 18:19 Y ri vinak ri ncaꞌa pa tak barcos y ri ncaꞌsamaj paroꞌ ri mar, xquiyaꞌ ulief pa tak quijaluon; can altíra ncaꞌuokꞌ y ncaꞌbꞌisuon, y ncaꞌsiqꞌuin niquiꞌej: ¡Juyeꞌ roch ri nem tanamet Babilonia! Can riqꞌuin rubꞌayomal jajaꞌ xaꞌbꞌayomer can quinojiel rajaf ri barcos. Y xa chi jun huora xqꞌuis nojiel, xaꞌchaꞌ.
REV 18:20 Y jareꞌ antok cꞌo jun ri xchꞌoꞌ y xuꞌej: Ixreꞌ ri ixcꞌo chicaj, ixreꞌ apóstoles, ixreꞌ profetas y ixreꞌ ri iniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios, quixquicuot, ruma ri Dios can xutzꞌat ri xikꞌasaj pan icꞌaslien pa rukꞌaꞌ ri Babilonia, rumareꞌ nuyaꞌ rucꞌaxiel cha.
REV 18:21 Y jun ángel ri altíra ruchukꞌaꞌ, xbꞌaruma-pa jun nem abꞌaj, ri incheꞌl jun mamaꞌ caꞌ, y riqꞌuin nojiel ruchukꞌaꞌ xuqꞌuiak ri abꞌaj cꞌa chupan ri mar, y xuꞌej: Quireꞌ xtiꞌan cha ri nem tanamet Babilonia chi tiqꞌuis chireꞌ. Ri tanamet reꞌ man xtitzꞌatataj ta chic.
REV 18:22 Man jun bꞌay chic xticꞌaxax pa tak bꞌay ri arpas, ri trompetas y ri flautas. Man jun chic xtikꞌojoman quichin. Ni man jun chic xtisamaj chireꞌ. Y man jun bulla richin ri molinos xticꞌaxax.
REV 18:23 Man jun chic luz xtitzꞌatataj chi nuyaꞌ sakil cha ri tanamet. Man jun chic cꞌulubꞌic xticꞌaxax. Ruma ri xaꞌcꞌayin chireꞌ can i-nimaꞌk xquina-quiꞌ ri choch-ulief. Y chireꞌ jeꞌ xꞌan-ve maña chica quinojiel naciones ri icꞌo choch-ulief riqꞌuin ri hechicerías (bꞌanaquil).
REV 18:24 Y chupan jeꞌ ri tanamet Babilonia xꞌin-ve quiquiqꞌuiel ri profetas, y ri quiquiqꞌuiel ri nicꞌaj chic ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Paroꞌ ri tanamet reꞌ xka-ve ri quicamic quinojiel ri i-quimisan-el choch-ulief.
REV 19:1 Y chirij nojiel reꞌ xinvaꞌxaj quikul iqꞌuiy vinak ncaꞌvajaj chicaj, y cof niquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Kajaf Dios! Ruma jajaꞌ nkojrucol, richin jajaꞌ ri poder, y cꞌo jeꞌ rukꞌij.
REV 19:2 Tiyoꞌx rukꞌij ri Ka-Dios ruma nikꞌalajin chi ketzij y choj nuꞌon juzgar, ruma ya xuyaꞌ rucꞌaxiel cha ri nem ramera ruma ri i-rubꞌanun; ruma ri ixok reꞌ xuꞌon chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief chi xquiꞌan pecado ri incheꞌl niquiꞌan ri achiꞌaꞌ y ri ixokiꞌ ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado. Jajaꞌ jeꞌ ri xquimisan quichin ri ru-siervos ri Dios, rumareꞌ ri Ka-Dios can xuyaꞌ rucꞌaxiel cha, ncaꞌchaꞌ.
REV 19:3 Y jun chic bꞌay xinvaꞌxaj ri ncaꞌvajaj chicaj, xquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Dios! ruma ri Babilonia ja nicꞌat, y ri rusibꞌil jatol chicaj richin nojiel tiempo.
REV 19:4 Y ri veinticuatro chꞌitak mámix ri icꞌo chicaj y ri icajeꞌ ri cꞌo qꞌuiy quinakꞌavach chiquij y chiquivach, ja xaꞌxuquie-ka chi xquiyaꞌ rukꞌij ri Dios ri cꞌo pa ru-trono, y xquiꞌej: ¡Amén y tiyoꞌx rukꞌij ri Dios! xaꞌchaꞌ.
REV 19:5 Y cꞌo jun ri xbꞌachꞌo-pa pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios y quireꞌ ri nuꞌej: Ixvonojiel ixreꞌ ri ru-siervos ri Dios, can tiyaꞌ rukꞌij. Ixreꞌ ri nquixniman cha ri Dios, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk, tiyaꞌ rukꞌij.
REV 19:6 Y xinvaꞌxaj jeꞌ incheꞌl quikul qꞌuiy vinak ncaꞌvajaj chicaj, incheꞌl nivajaj qꞌuiy yaꞌ y incheꞌl jeꞌ nikꞌajan ri ráya y niquiꞌej: ¡Tiyoꞌx rukꞌij ri Ajaf ri Ka-Dios, ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ, ruma jajaꞌ ri nibꞌano reinar!
REV 19:7 Kojquicuot y kojtzeꞌn, y kayaꞌ rukꞌij ri Dios; ruma xalka ri kꞌij chi nibꞌanataj ri namalaj rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja. Y ri xtan ruchojmin chic riꞌ chi nicꞌulieꞌ.
REV 19:8 Can xyoꞌx permiso cha ri xtan chi xuvak-riꞌ riqꞌuin tziak ri altíra sak y nichꞌichꞌan, tziak ri bꞌanun cha lino fino. Y ri tziak reꞌ, xa jareꞌ ri cꞌaslien choj ri quicꞌuan ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
REV 19:9 Y ri ángel xuꞌej chuva: Tatzꞌibꞌaj: Can jaꞌal caꞌquicuot ri xaꞌyox richin ri vaꞌen ri xtiꞌan chupan ri rucꞌulubꞌic ri Alaj Oveja. Y ri ángel xuꞌej jeꞌ chuva: Ri tzij ri xinꞌej chava can ketzij, ruma ja ri Dios bꞌiyuon-pa.
REV 19:10 Y inreꞌ ja xixuquie-ka chukul rakan ri ángel chi niyaꞌ rukꞌij, pero jajaꞌ xuꞌej chuva: Man tayaꞌ nukꞌij inreꞌ. Ja ri Dios tayaꞌ rukꞌij. Ruma inreꞌ xa in ru-siervo ri Dios incheꞌl atreꞌ, y oj junan quiqꞌuin ri av-hermanos ri cꞌo ri ruchꞌabꞌal ri Jesús pa cánima y niquitzijuoj jeꞌ. Ruma jun ri nuꞌej ri niꞌeꞌx cha ruma ri Dios, y jun ri nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Jesús, xa jun mismo Espíritu ri niyoꞌn reꞌ chica.
REV 19:11 Y antok xintzꞌat chic, xintzꞌat chi ri chicaj jakal. Y xintzꞌat jun quiej sak rij y cꞌo Jun chꞌacol chirij ri niꞌeꞌx Choj y Ketzij cha, y pa ruchojmil nuꞌon juzgar y nuꞌon guerra quiqꞌuin ri itziel ncaꞌtzꞌato richin.
REV 19:12 Ri nakꞌaroch can i-incheꞌl ruxak-kꞌakꞌ. Y pa rujaluon rucusan qꞌuiy coronas, y tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj ri man jun nibꞌano entender, xa joꞌc jajaꞌ.
REV 19:13 Ri rutziak ri rucusan cꞌo quicꞌ chirij. Y ri rubꞌeꞌ jajaꞌ: RI RUCHꞌABꞌAL RI DIOS.
REV 19:14 Y ri ejércitos richin ri chicaj i-bꞌanak riqꞌuin, quicusan tziak ri bꞌanun cha lino fino, ri can sak y asiada. Y quinojiel i-chꞌacol chiquij quiej ri sak quij.
REV 19:15 Y ri pa ruchiꞌ jajaꞌ ntiel-pa jun espada ri simaꞌj rutzaꞌn, chi ncaꞌrusoc ri vinak ri icꞌo chupan ri naciones. Y jajaꞌ ri xtibꞌano gobernar ri vinak riqꞌuin poder y man xtujoyovaj ta quivach. Y xtuꞌon chica incheꞌl antok nixakꞌ ri uva chi niyitzꞌ chupan ri lugar incheꞌl pila. Quireꞌ ri rayoval ri Dios ri xtuyaꞌ pa quiveꞌ ri vinak, ri Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ.
REV 19:16 Y chirij ri rutziak tzꞌibꞌan jun bꞌiꞌaj, ri paro-el jubꞌaꞌ ri ruchꞌiec. Y quireꞌ nuꞌej: REY PA QUIVEꞌ QUINOJIEL RI REYES, Y AJAF PA QUIVEꞌ QUINOJIEL RI AJAF.
REV 19:17 Y xintzꞌat jun ángel paꞌl choch ri kꞌij. Ri ángel reꞌ cof xuꞌej chica ri chicop ri cꞌo quixicꞌ: Quixam-pa. Timalo-pa-iviꞌ, ruma ri Dios nuyaꞌ jun nem vaꞌen chiva.
REV 19:18 Ri xtuyaꞌ ri Dios chiva chi ntitej, ja ri qui-cuerpo ri reyes, ri qui-cuerpo ri capitanes, y ri qui-cuerpo jeꞌ ri achiꞌaꞌ ri altíra quichukꞌaꞌ; ri qui-cuerpo ri quiej y ri i-chꞌacol chiquij; ri qui-cuerpo quinojiel vinak, esclavos o libres, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk, xchaꞌ ri ángel.
REV 19:19 Y xintzꞌat chic ri bestia y xaꞌntzꞌat ri reyes ri icꞌo choch-ulief y ri qui-ejércitos. Y quimaluon-quiꞌ chi niquiꞌan guerra riqꞌuin ri Jun ri chꞌacol chirij ri quiej ri sak rij y riqꞌuin ri ru-ejército.
REV 19:20 Y ri bestia xtzꞌam-el y quireꞌ jeꞌ xꞌan-el cha ri falso profeta. Ri jun ache tzꞌakoy-tzij reꞌ, can xaꞌruꞌon milagros choch ri bestia ri man jun bꞌay i-tzꞌatuon. Y riqꞌuin reꞌ, xuꞌon maña chica ri vinak chi xquiyaꞌ quitzij chi xyoꞌx ri ru-marca chiꞌquivach o chiquikꞌaꞌ. Y ri vinak reꞌ can xquiyaꞌ jeꞌ rukꞌij ri ru-imagen ri bestia. Y rumareꞌ ri bestia y ri falso profeta, quireꞌ icꞌas xaꞌcꞌak-ka chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre.
REV 19:21 Y ri nicꞌaj chic vinak ri i-bꞌanak quiqꞌuin ri icaꞌyeꞌ reꞌ, xaꞌquimisas quinojiel. Xaꞌquimisas riqꞌuin ri espada ri ntiel-pa pa ruchiꞌ ri chꞌacol chirij ri quiej sak rij. Y ri qui-cuerpo quinojiel ri xaꞌquimisas, ja ri chicop ri cꞌo quixicꞌ ri xaꞌtijo quichin. Y xnuoj quipan riqꞌuin ri qui-cuerpo.
REV 20:1 Y xintzꞌat jun ángel ri nika-pa chicaj y rucꞌamun-pa ri llave richin ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan. Y rucꞌamun-pa jeꞌ jun nem cadena (yariena) pa rukꞌaꞌ.
REV 20:2 Ri ángel reꞌ xutzꞌom ri dragón, ri niꞌeꞌx diablo y Satanás cha, ri xuoc jun cumatz ojier can. Y xxim cꞌa el ruma ri ángel mil junaꞌ.
REV 20:3 Y xbꞌarucꞌakaꞌ chupan ri jul ri man niqꞌuis ta rakan ri can kꞌakuꞌn rupan, xutzꞌapij can y xuꞌon can sellar richin quireꞌ man jun tijako. Quireꞌ xꞌan can cha, chi quireꞌ man chic xtuꞌon ta maña más chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Mil junaꞌ xtitzꞌapieꞌ cꞌa. Y antok xtitzꞌakat ri mil junaꞌ, xtitzokopes, pero xa jubꞌaꞌ chic oc tiempo xtuꞌon.
REV 20:4 Y xintzꞌat chi icꞌo tronos, y ri i-tzꞌuyul chireꞌ xyoꞌx autoridad pa quikꞌaꞌ chi ncaꞌquiꞌan juzgar ri vinak; xaꞌntzꞌat jeꞌ qui-espíritu ri i-quiminak-el ruma xkupex quikul. Ijejeꞌ xaꞌquimisas-el ruma xquitzijuoj ri xuꞌon ri Jesús y xquitzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Quinojiel reꞌ, ja ri man xaꞌyoꞌn ta rukꞌij ri bestia y ri ru-imagen. Ni man xquiyaꞌ ta quitzij chi xyoꞌx ri ru-marca ri bestia chiꞌquivach ni chiquikꞌaꞌ. Y ijejeꞌ xaꞌcꞌastaj chic pa y junan xquiꞌan reinar riqꞌuin ri Cristo chupan ri mil junaꞌ.
REV 20:5 Y jareꞌ ri quiminakiꞌ ri xaꞌcꞌastaj-pa naꞌay. Pero ri nicꞌaj chic quiminakiꞌ man xaꞌcꞌastaj ta yan. Xa cꞌa xtzꞌakat-na ri mil junaꞌ, cꞌajareꞌ xcaꞌcꞌastaj-pa.
REV 20:6 Can santo cꞌa ri quicꞌaslien y can jaꞌal caꞌquicuot ri xcaꞌcꞌastaj-pa naꞌay antok ri Dios xcaꞌrucꞌasuoj ri quiminakiꞌ, ruma ri rucaꞌn camic man xtitiquir ta chiquij. Ijejeꞌ can xcaꞌuoc sacerdotes richin ri Dios y ri Cristo. Y junan xtiquiꞌan reinar riqꞌuin ri Cristo chupan ri mil junaꞌ.
REV 20:7 Y antok xtitzꞌakat ri mil junaꞌ, ri Satanás xtalasas-pa chupan ri lugar ri pacheꞌ tzꞌapal-ve.
REV 20:8 Y xtipa chic jun bꞌay chi xtuꞌon maña chica ri vinak ri icꞌo choch-ulief. Y xtuꞌon maña chica ri vinak aj-Gog y aj-Magog; can ncaꞌrumol-el richin ri guerra. Y iqꞌuiy ri soldados ri xcaꞌrumol chi xtiquiꞌan ri guerra, xa can i-incheꞌl ri sanayeꞌ ri cꞌo chuchiꞌ ri mar.
REV 20:9 Ri vinak ri quimaluon-el-quiꞌ, quinojsan-el ri roch-ulief, y xaꞌjotie-el y xbꞌaquisururiej rij ri tanamet ri altíra nrajoꞌ ri Dios ri pacheꞌ icꞌo-ve ri quiniman ri ruchꞌabꞌal ri Dios. Pero ri Dios xuꞌon chi xka-pa kꞌakꞌ pa quiveꞌ y xaꞌruqꞌuis.
REV 20:10 Y ri diablo ri xuꞌon maña chica quinojiel ri vinak reꞌ, xcꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre, ri pacheꞌ xaꞌcꞌak-ve ri bestia, junan riqꞌuin ri falso profeta. Y chireꞌ chupan ri kꞌakꞌ xtiquiꞌan sufrir chi pakꞌij chi chakꞌaꞌ richin nojiel tiempo.
REV 20:11 Y xintzꞌat jun namalaj trono sak, y xintzꞌat jeꞌ ri tzꞌuyul chireꞌ. Y ri rocaj y ri roch-ulief xaꞌnumaj choch. Y man chic xaꞌlitaj ta. Man xaꞌtzꞌatataj ta chic.
REV 20:12 Y xaꞌntzꞌat ri vinak ri i-quiminak-el, chi chꞌuteꞌk chi nimaꞌk i-paꞌl-apa choch ri Dios. Y xaꞌjak ri libros, y xjak jeꞌ jun chic libro ri richin ri cꞌaslien. Quinojiel ri vinak reꞌ xaꞌan juzgar riqꞌuin ri xaꞌquiꞌan ri choch-ulief, y can incheꞌl ri xaꞌquiꞌan, can quireꞌ i-tzꞌibꞌan chupan ri libros reꞌ.
REV 20:13 Ri mar xaꞌrujach quinojiel ri i-quiminak chupan, y ri camic y ri lugar quichin ri quiminakiꞌ xaꞌquijach jeꞌ; y quinojiel xaꞌcꞌastaj-pa y xaꞌan juzgar. Y can incheꞌl xaꞌquiꞌan ri choch-ulief chiquijunal, can quireꞌ xaꞌan juzgar.
REV 20:14 Y ri camic y ri lugar quichin ri quiminakiꞌ, can junan cꞌa xaꞌcꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago. Y jareꞌ ri castigo ri niꞌeꞌx rucaꞌn camic cha.
REV 20:15 Y can chupan jeꞌ ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago xaꞌcꞌak quinojiel ri vinak ri man tzꞌibꞌan ta quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien.
REV 21:1 Y xintzꞌat jun cꞌacꞌacꞌ rocaj y jun cꞌacꞌacꞌ roch-ulief, ruma ri naꞌay rocaj y ri naꞌay roch-ulief xaꞌqꞌuis. Y ri mar manak chic jeꞌ.
REV 21:2 Y inreꞌ Juan xintzꞌat ri tanamet santa, ri cꞌacꞌacꞌ Jerusalén. Xintzꞌat chi nika-pa chicaj; riqꞌuin ri Dios alanak-pa. Y can jaꞌal vakuon, can incheꞌl nuꞌon jun xtan antok nicꞌulieꞌ.
REV 21:3 Y xinvaꞌxaj jun ri nichꞌo-pa cof chicaj y nuꞌej: Tatzꞌataꞌ, vacame ri Dios chiquicajol ri vinak cꞌo-ve. Y ri vinak reꞌ xcaꞌuoc rutanamit, y jajaꞌ ri Qui-Dios. Can junan xcaꞌcꞌujieꞌ.
REV 21:4 Y ri Dios xtisuꞌn ri ruyaꞌl quinakꞌavach, ruma manak chic camic, ni okꞌiej, ni jiluoj, ni kꞌaxomal. Ruma nojiel ri xaꞌcꞌujieꞌ naꞌay ya xaꞌkꞌax.
REV 21:5 Y ri Jun ri tzꞌuyul pa trono xuꞌej: Inreꞌ cꞌacꞌacꞌ ri ncaꞌnꞌan cha nojiel, xchaꞌ. Y xuꞌej jeꞌ chuva: Caꞌtzꞌibꞌaj ri tzij ri xcaꞌnꞌej chava, ruma can ketzij y otz chi ncaꞌnimax.
REV 21:6 Y xuꞌej jeꞌ chuva: Nojiel ya xcꞌachoj. Y inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri naꞌay y ri ruqꞌuisbꞌal. Y xa cꞌo ri nichakej ruchiꞌ, inreꞌ xtinyaꞌ ruyaꞌ ri ntiel-pa chupan ri nacimiento ri niyoꞌn cꞌaslien, y ri yaꞌ reꞌ xa choj nisipaj.
REV 21:7 Ri xcaꞌchꞌacuon, jareꞌ ri xtiyoꞌx qui-herencia. Y inreꞌ xquinuoc Qui-Dios, y ijejeꞌ xcaꞌuoc valcꞌual.
REV 21:8 Pero ri man nquinquinimaj ta, ri niquixiꞌij-quiꞌ niquikꞌasaj sufrimientos vuma inreꞌ, ri itziel ncaꞌntzꞌat ruma ri qui-pecados, ri ncaꞌbꞌano camic, ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri aj-itz, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, y ri niquitzꞌak tzij; can xcaꞌncꞌak chupan ri kꞌakꞌ ri incheꞌl lago ri nicꞌat riqꞌuin azufre. Y jareꞌ ri rucaꞌn camic.
REV 21:9 Y jun chiquivach ri siete (vukuꞌ) ángeles ri quicꞌuan ri siete (vukuꞌ) copas ri nojnak riqꞌuin ri siete (vukuꞌ) ruqꞌuisbꞌal tak sufrimientos ri xka paroꞌ ri roch-ulief, xpa viqꞌuin y xalchꞌoꞌ chuva y xuꞌej: Catam-pa, y xtincꞌut chavach ri xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri Alaj Oveja.
REV 21:10 Y chupan ri jun incheꞌl achicꞌ ri xinꞌan ruma ri ru-poder ri Espíritu Santo, ri ángel xirucꞌuaj paroꞌ jun nem juyuꞌ, y chireꞌ xucꞌut chinoch ri santa tanamet Jerusalén ri richin ri Dios, ri nika-pa chicaj.
REV 21:11 Y ri tanamet reꞌ can nichꞌichꞌan ruma rusakil ri Dios; can incheꞌl nichꞌichꞌan ri jaspe, ri jun abꞌaj altíra jaꞌal. Ri tanamet can incheꞌl vidrio nitzꞌiet.
REV 21:12 Y chirij cꞌo jun muro nem y naj jatol chicaj y rucꞌuan doce (cabꞌalajuj) puertas. Y nojiel ri puertas, icꞌo jujun ángel. Y choch ri puertas reꞌ, i-tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ ri doce (cabꞌalajuj) tanamet ri quichin ri doce (cabꞌalajuj) rucꞌajolaꞌ ri jun ache xubꞌinaj Israel.
REV 21:13 Y ri puertas reꞌ; oxeꞌ cꞌo pacheꞌ ntiel-pa ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo pacheꞌ nika-ka ri kꞌij, oxeꞌ cꞌo norte, y oxeꞌ cꞌo sur.
REV 21:14 Y ri acunak ri ru-cimiento ri muro reꞌ, doce (cabꞌalajuj) abꞌaj y chiquij cꞌo quibꞌeꞌ ri i-doce (cabꞌalajuj) ru-apóstoles ri Alaj Oveja.
REV 21:15 Y ri ángel ri nichꞌoꞌ chuva, rucꞌuan jun incheꞌl aj ri bꞌanun cha oro chi nrataj ri tanamet Jerusalén, chi ncaꞌrataj ri puertas y chi nrataj ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet.
REV 21:16 Ri tanamet Jerusalén cuadrado bꞌanun cha. Can junan ri cajeꞌ lados. Y xpa ri ángel xrataj ri tanamet cha ri incheꞌl aj, dos mil doscientos veinte kilómetros. Can quireꞌ roch, can quireꞌ jeꞌ ri rakan y can quireꞌ jeꞌ jatol chicaj ri tanamet.
REV 21:17 Y ri ángel xrataj ri janeꞌ (jaroꞌ) jatol ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet. Y ri muro jatol setenta y cinco metros chicaj. Ri ángel xucusaj ri medida ri incheꞌl niquicusaj ri vinak.
REV 21:18 Y ri muro ri cꞌo chirij ri tanamet, can bꞌanun cha jun abꞌaj ri altíra jaꞌal ri niꞌeꞌx jaspe cha. Y ri tanamet reꞌ, cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio jaꞌal chꞌajuon.
REV 21:19 Y ri ru-cimiento ri muro can jaꞌal vakuon cha nojiel roch abꞌaj ri can i-jaꞌal. Ri naꞌay abꞌaj, ja ri jaspe; ri rucaꞌn, zafiro; ri ruox, ágata; ri chi cajeꞌ, esmeralda;
REV 21:20 ri chi vuꞌuoꞌ, ónice; ri chi vakiꞌ, cornalina; ri siete (vukuꞌ), crisólito; ri ocho (vakxakiꞌ), berilo; ri nueve (bꞌilijieꞌ), topacio; ri diez (lajuj), crisopraso; ri once (julajuj), jacinto; y ri doce (cabꞌalajuj), ja ri amatista.
REV 21:21 Y ri doce (cabꞌalajuj) puertas bꞌanun cha doce (cabꞌalajuj) perlas. Cada puerta xa bꞌanun cha jun perla. Ri nem bꞌay richin ri tanamet, can cha oro puro bꞌanun-ve, y can incheꞌl vidrio nitzꞌiet.
REV 21:22 Y inreꞌ man jun templo xintzꞌat chupan, ruma ri Ajaf Dios ri cꞌo nojiel poder pa rukꞌaꞌ acunak ru-templo ri tanamet reꞌ, y quireꞌ jeꞌ ri Alaj Oveja.
REV 21:23 Ri tanamet reꞌ man nicꞌatzin ta rusakil ri kꞌij ni ri icꞌ cha, ruma ri nibꞌano ri sakil cha, ja rusakil ri Dios y ri Alaj Oveja.
REV 21:24 Y ri naciones ri i-colotajnak chic, can riqꞌuin ri rusakil ri tanamet xtiquitzꞌat quibꞌiey chi ncaꞌin. Y ri reyes ri icꞌo choch-ulief xtiquicꞌam-pa chupan ri tanamet, ri quibꞌayomal ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij.
REV 21:25 Chireꞌ, man jun bꞌay xcaꞌtzꞌapes ri puertas pakꞌij, ruma chireꞌ manak chakꞌaꞌ.
REV 21:26 Ri quibꞌayomal ri naciones ri bꞌanayuon chica chi cꞌo quikꞌij, xcaꞌcꞌuax-apa chupan ri tanamet.
REV 21:27 Pero man jun kax tzꞌil xtuoc-oc chupan ri tanamet reꞌ, ni man jun jeꞌ vinak ri itziel rucꞌaslien choch ri Dios, ni man jun ri nutzꞌak tzij xtuoc. Joꞌc ri cꞌo quibꞌeꞌ tzꞌibꞌan chupan ri libro richin ri cꞌaslien, ri ru-libro ri Alaj Oveja.
REV 22:1 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin, xucꞌut jun río sak chinoch; ri yaꞌ nuyaꞌ cꞌaslien. Ri río reꞌ incheꞌl vidrio nitzꞌiet y nalax-pa ri pacheꞌ cꞌo-ve ri ru-trono ri Dios y ri Alaj Oveja.
REV 22:2 Pa nicꞌaj ri nem bꞌay richin ri tanamet, chireꞌ nakꞌax-ve ri río ri nuyaꞌ cꞌaslien. Y cala caꞌyeꞌ ruchiꞌ ri río reꞌ niqꞌuiy ri chieꞌ ri niyoꞌn jeꞌ cꞌaslien, y doce (cabꞌalajuj) mul nuyaꞌ roch chupan jun junaꞌ. Can icꞌ-icꞌ nuyaꞌ roch. Y ri ruxak ri chieꞌ reꞌ jareꞌ ri cakꞌuon quinojiel naciones.
REV 22:3 Y chireꞌ man jun chic ri nika castigo paroꞌ. Y chireꞌ cꞌo-ve ri trono richin ri Dios y richin ri Alaj Oveja. Y quinojiel ri ru-siervos, xtiquiyaꞌ rukꞌij.
REV 22:4 Y ijejeꞌ xtiquitzꞌat roch jajaꞌ chireꞌ. Y xtiquicꞌuaj jeꞌ ri rubꞌeꞌ chiꞌquivach.
REV 22:5 Chireꞌ chupan ri tanamet, manak xticokꞌa-ka. Y quinojiel ri icꞌo chupan ri tanamet reꞌ, man jun xticꞌatzin-ve rusakil jun lámpara chica, ni xticꞌatzin ri kꞌij. Ruma ja ri Dios ri Ajaf ri xtibꞌano sakil quiqꞌuin. Y quinojiel xtiquiꞌan reinar richin nojiel tiempo.
REV 22:6 Y ri ángel ri cꞌuayuon vichin xuꞌej chuva: Ri tzij reꞌ can i-ketzij y can otz chi ncaꞌnimax. Ruma ja ri Ajaf Dios ri xyoꞌn ri tzij pa cánima ri profetas, y jajaꞌ jeꞌ ri takayuon richin ri ru-ángel chi nuꞌej chica ri ru-siervos, chirij ri kax ri ya xcaꞌbꞌanataj.
REV 22:7 Ri Jesucristo nuꞌej: ¡Inreꞌ ya nquipa chic! Quinojiel ri vinak ri ncaꞌniman ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va, can jaꞌal caꞌquicuot.
REV 22:8 Y inreꞌ Juan, can xinvaꞌxaj y xintzꞌat nojiel reꞌ. Y antok ya vaxan chic y nutzꞌatuon chic, ja xixuquie-ka chukul rakan ri ángel ri xucꞌut nojiel chinoch, chi niyaꞌ rukꞌij.
REV 22:9 Pero ri ángel reꞌ xuꞌej chuva: Man tayaꞌ nukꞌij inreꞌ. Inreꞌ xa in jun ru-siervo ri Dios, junan aviqꞌuin atreꞌ y quiqꞌuin ri nicꞌaj chic av-hermanos ri profetas, y quiqꞌuin jeꞌ ri ncaꞌniman ri tzij ri i-tzꞌibꞌan chupan va libro va. Can ja ri Dios tayaꞌ rukꞌij, xchaꞌ chuva.
REV 22:10 Y xuꞌej jeꞌ chuva: Ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan chupan ri jun libro va, man tavavaj. Can tatzijuoj. Ruma xa cierca chic cꞌo-ve ri kꞌij antok xcaꞌbꞌanataj nojiel reꞌ.
REV 22:11 Rumareꞌ ri man choj ta rucꞌaslien, tubꞌanaꞌ ri nrajoꞌ nuꞌon. Y ri tzꞌil rucꞌaslien, can tubꞌanaꞌ ri itziel nurayij. Y ri choj rucꞌaslien, man tumalij nuꞌon ri otz. Y ri sak rucꞌaslien, can quireꞌ tubꞌana-apa.
REV 22:12 Ri Jesucristo nuꞌej: Inreꞌ chaꞌnin xquipa chic jun bꞌay. Y cꞌo rucꞌaxiel nicꞌam-pa chica chiquijunal; y can incheꞌl ri xaꞌquiꞌan, can quireꞌ jeꞌ ri rucꞌaxiel xtinyaꞌ chica.
REV 22:13 Inreꞌ ri Alfa y ri Omega, inreꞌ ri nabꞌayal y ri ruqꞌuisbꞌal. Y inreꞌ incꞌo antok majaꞌ cꞌo ri roch-ulief, y xquicꞌujieꞌ más chakavach-apa.
REV 22:14 Can jaꞌal caꞌquicuot ri niquichꞌaj ri quitziak, ruma quireꞌ rubꞌanun ri quicꞌaslien; ijejeꞌ cꞌo quikꞌaꞌ cha ri roch ri chieꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien, y chi ncaꞌkꞌax chupan ri puertas chi ncaꞌuoc chupan ri cꞌacꞌacꞌ tanamet.
REV 22:15 Pero ri tzꞌeꞌ man xcaꞌuoc ta chupan ri tanamet. Y quireꞌ jeꞌ ri aj-itz, ri man i-cꞌulan ta ri niquicanuj-quiꞌ chi niquiꞌan pecado, ri ncaꞌbꞌano camic, ri ncaꞌyoꞌn quikꞌij ri ídolos, y ri nika chiquivach niquitzꞌak tzij.
REV 22:16 Y inreꞌ Jesús, nutakuon-el ri nu-ángel chi nuꞌej nojiel reꞌ chiquivach ri iglesias. Y inreꞌ ri in rumáma can ri rey David. Y inreꞌ can incheꞌl ri nem estrella (chꞌumil) ri jaꞌal nichꞌichꞌan macꞌajan yan.
REV 22:17 Y ri Espíritu Santo y ri xtan ri nicꞌulieꞌ riqꞌuin ri Jesucristo, niquiꞌej: Quixam-pa. Y ri ncaꞌcꞌaxan, can tiquiꞌej jeꞌ: Quixam-pa. Y ri chakeꞌj ruchiꞌ y nrajoꞌ nipa, can tipa y tukumuꞌ ri Yaꞌ ri niyoꞌn cꞌaslien. Y ri Yaꞌ reꞌ xa nisipas.
REV 22:18 Y niꞌej chica quinojiel ri ncaꞌcꞌaxan ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va: Xa cꞌo jun ri nuyaꞌ ruveꞌ ri tzij ri cꞌo chupan, can quireꞌ jeꞌ xtiꞌan cha ri castigo ri xtuyaꞌ ri Dios paroꞌ ri nibꞌano quireꞌ; can ja ri sufrimiento ri i-tzꞌibꞌan chupan va libro va.
REV 22:19 Y xa cꞌo jun ri nralasaj-el bꞌaꞌ ri tzij va y nucꞌax rubꞌixic ri nuꞌej ri Dios chupan va libro va, ri Dios man xtuyaꞌ ta cha ri xtiyoꞌx chica ri tzꞌibꞌan quibꞌeꞌ chupan ri libro richin ri cꞌaslien, y man xtuyaꞌ ta jeꞌ lugar cha chi ntuoc chupan ri tanamet santa, ni man xtiyoꞌx ta cha ri utzulaj tak kax ri tzꞌibꞌan chupan va libro va.
REV 22:20 Y ri niꞌeꞌn nojiel reꞌ, can nuꞌej jeꞌ: Can ketzij chi ya nquipa, nichaꞌ. Y inreꞌ Juan niꞌej: Amén. Catam-pa, Ajaf Jesús.
REV 22:21 Ja ta ri ru-favor ri Kajaf Jesucristo ticꞌujieꞌ iviqꞌuin chiꞌixvonojiel ri iniman ri ruchꞌabꞌal. Amén.
